15 Saliu Taisytas Final

EUROPOS SJUNGA
Europos socialinis fondas
vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz 15 ali apvalga
Pareng: UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd.
The CIRCA Group Europe Ltd. 26 Upper Pembroke Street Dublin 2, Airija El. patas: info@circa.ie Tel: 01 662 5895 Faksas: 01 637 3986 Web: http:// www.circa.ie
UAB Europarama J. Galvydio g. 3 02836 Vilnius El. patas: info@europarama.lt Tel: (8-5) 2745463 Faksas: (8-5) 2745464 Web: http://www.europarama.lt
vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga
TURINYS
STUDIJOJE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS................................................................................................. 4 VADAS.................................................................................................................................................................. 7 1. AUSTRIJA ..................................................................................................................................................... 9 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 2. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA................................................................................................ 9 AUSTRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ............................................................... 9 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 12 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 13
BELGIJA ..................................................................................................................................................... 15 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 15 BELGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI................................................................ 16 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 17 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 19
3.
DANIJA........................................................................................................................................................ 22 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 22 DANIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................. 22 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 25 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 27
4.
ESTIJA......................................................................................................................................................... 29 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 29 ESTIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................... 30 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 31 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 33
5.
SUOMIJA..................................................................................................................................................... 35 5.1. 5.2. 5.3. 5.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 35 SUOMIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................... 35 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 37 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 39
6.
VOKIETIJA................................................................................................................................................. 41 6.1. 6.2. 6.3. 6.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 41 VOKIETIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ........................................................... 41 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 44 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 45
7.
AIRIJA ......................................................................................................................................................... 48 7.1. 7.2. 7.3. 7.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 48 AIRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................... 48 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 50 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 53
8.
ITALIJA....................................................................................................................................................... 55 8.1. 8.2. 8.3. 8.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 55 ITALIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ................................................................. 55 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 57 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 59
2 i 120
9.
JAPONIJA ................................................................................................................................................... 62 9.1. 9.2. 9.3. 9.4. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA.............................................................................................. 62 JAPONIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI.............................................................. 62 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA........................................................................ 64 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS ................................... 66 OLANDIJA .............................................................................................................................................. 69 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA .......................................................................................... 69 OLANDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI ........................................................ 69 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 72 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 73
10.
10.1. 10.2. 10.3. 10.4. 11.
NORVEGIJA ........................................................................................................................................... 75 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA .......................................................................................... 75 NORVEGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI...................................................... 75 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 78 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 80
11.1. 11.2. 11.3. 11.4. 12.
VEDIJA.................................................................................................................................................. 83 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA .......................................................................................... 83 VEDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................ 84 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 86 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 88
12.1. 12.2. 12.3. 12.4. 13.
TAIVANAS .............................................................................................................................................. 91 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA .......................................................................................... 91 TAIVANO MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI............................................................ 92 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................... 94 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS................................ 96
13.1. 13.2. 13.3. 13.4. 14.
JUNGTIN KARALYST..................................................................................................................... 98 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA .......................................................................................... 98 JK MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI.......................................................................... 99 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................. 101 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS.............................. 103
14.1. 14.2. 14.3. 14.4. 15.
JAV ......................................................................................................................................................... 105 SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA ........................................................................................ 105 JAV MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI..................................................................... 105 NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA.................................................................. 107 IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS.............................. 109
15.1. 15.2. 15.3. 15.4.
IVADOS ........................................................................................................................................................... 112 NUORODOS...................................................................................................................................................... 114
3 i 120
Studijoje naudojamos santrumpos

AAA AIST AoS ASA AWT BERD BES BIT BMBF BMBWK BMF BMVIT BMWA BMWi BO BOF BSIK BVP CASE CCSP CDG CIPE CNR COFORD CPB CRIs CSA CSAC CSO CSTP DFG DGTRE DTI EI EIS EMF ENEA EPO EPSCoR EPSRC ERC ES ES-25 EUR EZ FAS FFF FFG FhG FORNY FWF GBAORD Airijos aplinkos apsaugos agentra Nacionalinis progresyvaus mokslo ir technologij institutas Vokietijos moksl akademija Austrijos kosmoso agentra Olandijos patariamoji mokslo ir technologij taryba Verslo sektoriaus ilaidos mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr Verslo moni sektorius Austrijos tarptautinis technologij biuras Vokietijos federalin vietimo ir mokslini tyrim ministerija Austrijos vietimo, mokslo ir kultros ministerija Austrijos finans ministerija Austrijos transporto, infrastruktros ir technologij ministerija Austrijos ekonomikos ir darbo ministerija Vokietijos federalin ekonomikos ir technologij ministerija Norvegijos vadybos mokykla Specialusis mokslo fondas, flamand kalba kalbanti bendruomen Olandijos investiciniai grantai ini infrastruktrai Bendras vidaus produktas Jungtins Karalysts mokslo ir ininerijos premijos Klimato kaitos mokslin programa Christian Doppler laboratorijos Ekonominio planavimo komitet Italijos nacionalin mokslini tyrim taryba Airijos mik mokslini tyrim nacionalin taryba Olandijos ekonomins politikos tyrim biuras Tyrimais paremt inovacij centrai Vyriausias patarjas mokslo klausimais Jungtins Karalysts vedanij mokslinink komitetas Centrinis Airijos statistikos biuras Mokslo ir technologij politikos taryba Vokietijos mokslini tyrim fondas Generalinis Valonijos technologij, mokslini tyrim ir energijos direktoratas Jungtins Karalysts prekybos ir pramons departamentas Ininerijos indeksas Europos inovacij vieslent Estijos mokslo fondas Nauj technologij, energijos ir aplinkos apsaugos nacionalin agentra Europos patent biuras Eksperimentin kompetenting mokslini tyrim skatinimo programa Jungtins Karalysts ininerijos ir fizini moksl taryba Ininerini mokslini centr programa Europos Sjunga Dvideimt penkios Europos Sjungos valstybs Euras Olandijos ekonomikos reikal ministerija vedijos darbo gyvybs ir socialini moksl taryba Austrijos pramons mokslo skatinimo fondas Austrijos paramos moksliniams tyrimams agentra Fraunhofer-Society Bendroji Norvegijos moksl tarybos ir Norvegijos inovacini tyrim programa Austrijos mokslini tyrim skatinimo agentra Valstybs biudeto asignavimai ar ilaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei
4 i 120
GERD HEI HERD HFI HGF IDA IAI IBEC IKT IOPs IP IPI IPR IRSIBIWOIB IT ITI ITPS IWT JK JMA JPO JSPS JST KNAW LINK LNV LTIs MAFF MESC METI MEXT MHLW MIEC MLIT MoE MoF MORI MPG MTEP MTI NANO NASA NDP NEDO NHO NIFU STEP NIH NIST NISTEP NITRD NNI NSC
pltrai Bendrosios vidaus ilaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentiniai pltrai Auktojo mokslo institucijos Auktojo mokslo moksliniai tyrimai ir eksperimentin pltra Vandenilio energetikos iniciatyva Helmholtz centrai Airijos pramons pltros agentra Japonijos nepriklausomos administracins agentros Airijos verslo ir darbdavi konfederacija Informacini komunikacij technologijos Olandijos inovacijas orientuot mokslini tyrim programa Intelektin nuosavyb Italijos pramons skatinimo institutas Intelektins nuosavybs teiss Briuselio mokslini tyrim ir inovacij skatinimo institutas Informacins technologijos Italijos technologij institutas vedijos vystimosi politikos studij institutas Inovacij skatinimo institutas Flandrijoje Jungtin Karalyst Japonijos meteorologijos agentra Japonijos patent biuras Japonijos mokslo skatinimo organizacijos Japonijos mokslo ir technologij agentra Karalikoji Olandijos men ir moksl akademija Collaborative Research & Development projects between business and the research base Bendri verslo ir mokslo institucij mokslini tyrim ir technologij pltojim projektai Olandijos ems kio, gamtos ir maisto kokybs ministerija Olandijos technologiniai institutai Japonijos ems kio, uvininkysts ir maisto ministerija vedijos vietimo, mokslo ir kultros ministerija Japonijos kio, verslo ir pramons ministerija Japonijos vietimo, kultros, sporto, mokslo ir technologij ministerija Japonijos sveikatos, darbo ir socialins apsaugos ministerija vedijos pramons, darbo ir susisiekimo ministerija Japonijos ems, infrastruktros ir transporto ministerija Suomijos vietimo ministerijai Japonijos finans ministerija Jungtins Karalysts tarptautin rinkos ir nuomoni tyrimo bendrov Max-Planck-Society Moksliniai tyrimai ir eksperimentine pltra Suomijos prekybos ir pramons ministerija Nano lygmens mokslas ir nanotechnologijos Nacionalin aeronautikos ir kosmins erdvs agentra Nacionalinis pltros planas Naujos energijos ir pramons technologij vystymo bendrov Norvegijos verslo ir pramons konfederacija Norvegijos inovacij, mokslini tyrim ir studij institutas Nacionalinis sveikatos institutas Nacionalinis standart ir technologij institutas Japonijos nacionalinis mokslo ir technologij politikos institutas Kompetencijos tinkl ir informacini technologij MTEP programa Nacionalin nanotechnologij iniciatyva Taivanio nacionalin mokslo taryba
5 i 120
NSF NSTC NTNU NUTEK NWO OCW OECD OYI OSI OSTP PGS POST PRVF PSC PSRE PSRE RCN RIKEN ROC RTDI S&T SBIR SCI SCJ SET SIVA SNSB SOUMU STI STTR STW SVIT SVV SVV TEAGASC Tekes TETRA TI TIG TIPO USPTO V&W VINN VIS VSNU VWS WBSO WEF WGL
Nacionalinis mokslo fondas Nacionalin mokslo ir technologij taryba Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas vedijos ekonominio ir regioninio augimo agentra Olandijos mokslini tyrim organizacija Olandijos vietimo, kultros ir mokslo ministerija Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija Iskirtiniai jaunieji mokslininkai Jungtins Karalysts mokslo ir inovacij tarnyba Mokslo ir technologij politikos tarnyba Perkamosios galios standartas Jungtins Karalysts parlamento mokslo ir technologij tarnyba Norvegijos pramons ir region vystymo fondas Jungtins Karalysts parlamento mokslo komitetas Vokietijos valstybiniai mokslini tyrim institutai Jungtins Karalysts vieojo sektoriaus mokslo institucijos Norvegijos mokslo taryba Japonijos fizikos ir chemijos tyrim institutas Kinijos Respublika Moksliniai tyrimai, technologin pltra ir inovacijos Mokslas ir technologijos Smulkaus verslo inovacij ir mokslo programa Mokslo citat indeksas Japonijos mokslo taryba Jungtins Karalysts mokslas, ininerija ir technologijos Norvegijos pramons pltros mon vedijos nacionalin kosmoso taryba Japonijos vidaus reikal ir susisiekimo ministerija Mokslas, technologijos ir inovacijos Smulkaus verslo technologij perdavimo programa Olandijos technologij fondas Smulkaus verslo inovacij tyrimai Smulkus ir vidutinis verslas Smulkaus ir vidutinio verslo mons Airijos ems kio ir maisto mokslini tyrim organizacija Suomijos nacionalins technologij agentros Technologij perdavimo fondas Airijos technologij institutais Austrijos technologij skatinimo agentra Taivanio intelektualins nuosavybs agentra Jungtini Amerikos valstij patent ir prekybos enkl biuras Olandijos transporto, viej darb ir vandens valdymo ministerija VINN Centres of Excellence VINN kompetencijos centr programa Flamand bendrieji inovacij tinklai Olandijos universitet asociacija Olandijos sveikatos, gerov ir sporto ministerija Darbuotoj socialins paramos organizacija Pasaulio ekonomikos forumas Wilhelm-Gottfried-Leibniz asociacija
6 i 120
VADAS
MTEP situacij Lietuvoje apibdina ie faktai: Dauguma Lietuvos mokslinink dirba arba universitetuose arba valstybiniuose mokslo institutuose. Tik maiau nei 2 proc. tyrj, turini mokslin laipsn, dirba verslo sektoriuje; Lietuvoje GERD, t.y. ilaidos MTEP nuo Bendro vidaus produkto (BVP) siekia 0,78 proc., o biudetinis finansavimas sudaro beveik 80 proc. ios sumos; Tik 5-6 proc. GERD yra skiriami konkursinio finansavimo bdu; Remiantis tarptautiniais mokslini publikacij ir patent rodikliais, Lietuvos mokslo produktyvumas yra emas. Valstyb siekia pagerinti situacija, pripasta pastarojo meto mokslini publikacij skaiiaus padidjim ir, kaip nurodoma Nacionalinje Lisabonos strategijos gyvendinimo programoje, iki 2010 m. planuoja padidinti valstybs param moksliniams tyrimams iki 1 proc. BVP. Suprasdama poreik gerinti inovacijos rodiklius, Lietuva susiduria su trimis pagrindiniais ikiais: MTEP finansavimo procedra naudojama nra orientuota tikslinius valstybs ir visuomens poreikius, ar skatinim nauj bendr kompetencij, ar vystym nauj tarpdisciplinini tyrimo srii; Lietuvos pramon, kuri yra pagrindinai em technologij pramon, MTEP investuoja maai ir nedaug darbina mokslinink; Be to, alyje dominuojantis vieasis MTEP sektorius Lietuvos monms, usiimanioms inovatyviomis veiklomis, nra svarbus nei kaip partneris, nei kaip inovacij veiklos informacijos altinis. i galimybi studija, kurioje yra nagrinjamas programinis ir konkursinis MTEP finansavimo modelis, siekia pradti pokyi proces, kuris turt itaisyti padt.
Analizs sudedamosios dalys

Institucini sistem, kurios formuoja ir gyvendina fundamentini ir taikomj mokslini tyrim bei eksperimentins pltros bei inovacij politik, palyginamoji analiz; Valstybs paramos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams bei eksperimentinei pltrai ir inovacijoms sistem palyginamoji analiz; Programinio ir konkursinio finansavimo, skirto fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei pltrai ir inovacijoms, palyginamoji analiz; Ivados. Studijos pabaigoje pateiktas isamus naudotos literatros sraas.
Struktra
i studija tai pirmas etapas dviej pakop procese. iame etape nagrinjamas penkiolikos ali MTEP politikos valdymas, program gyvendinimas bei finansavimo schemos. Nagrinjami ie aspektai:
Socialin ir ekonomin situacija; MTEP valdymas ir politikos tiksliai;

7 i 120
Nacionalin MTEP gyvendinimo sistema; Dabartins programos ir finansavimas. ios studijos rezultat pagrindu tolesnei, giluminei (in-depth) analizei bus atrinktos penkios alys, kurios bus analizuojamos antrame io proceso etape.
8 i 120
1. AUSTRIJA
1.1. SOCIALIN, EKONOMIN APLINKA
Austrija (2005) Gyventoj skaiius: 8,192,880 Dydis: 83,870 kv. km. Gyventoj tankumas: 98 gyventoj kv.km BVP: 226,2 milijardai EUR (2003) BVP augimas: 1,8 proc. Infliacija: 2,3 proc. Darbo jga: 3,49 milijonai Nedarbo lygis: 5,2 proc.
Austrija yra gerai ivystytos rinkos ekonomikos ir aukto pragyvenimo lygio alis, turinti glaudius ekonominius saitus su kaimyninmis alimis, ypa su Vokietija ir kaimyninmis Ryt Europos alimis. alyje ypatingai gerai yra ivystytas paslaug sektorius ir pramons sektorius. ems kio sektorius, nors pagal apimt ir nedidelis, taip pat yra labai aukto ivystymo lygio. Dabartin alies vyriausyb savalaikiai iniciavusi krypting ekonomikos reform program, kuri sudar prielaidas sukurti konkurencingai verslo aplinkai, subalansuoti alies biudetui ir padaryti al labai patraukli investicijoms (1 lentel). OECD1 duomenimis dl dideli investicij ir aukto eksporto lygio 2006 m. planuojamas iki 3 proc. BVP augimas, 2007 m. planuojamas maesnis augimas (iki 2,5 proc.). Nors laikoma, kad alies ekonomika veikia pilnai nepanaudodama vis savo pajgum, infliacijos lygis nra didelis ir turi majimo tendencijas, ypa dl to, kad alyje nra enkli darbo umokesio kitimo poymi.
Nepaisant pastoviai auganios konkurencijos tarp ES ir centrins Europos, ypa nauj ES nari, Austrija skmingai tsia pradtas ekonomikos reformas, kurios pirmiausia lieia prioritetin ini ekonomikos sektori ir darbo jgos lankstumo/persikvalifikavimo skatinim. Lentel 1. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Austrija
Nacionalin ekonomika 2000 2004* BVP kapitalo PGS vienetui (ES25=100) 128 121,4 Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) 3,4 1,9 Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES25=100) 107,6 102,8 Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) 0,8 -0,1* Infliacijos dydis (metinis vidurkis) 2 2 Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) -2 -0,4 Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP -1,5 -1,1* Uimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventoj skaiiaus) 69 69* Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 3,7 4,5 Preki integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 34 35* Paslaug integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 16 17 Usienio tiesiogins investicijos 3,8 2,8* Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 21 20 altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vliausiai galimi metai (2003) Rodiklis ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 39 2.3 100 100 1,4 0,2* 2,4 2,1 0,4 -0,3* 0,8 -2,8* 62,4 63* 8,6 9 9* 3,2* 1,2 18,4 16,8
1.2. AUSTRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Per paskutin deimtmet Austrija padar milinik paang inovacij srityje. MTEP veiklos ir tiek vieojo, tiek privataus sektoriaus ilaidos moksliniams tyrimams ir technologins pltros veikloms padidjo iki 7-8 proc. per metus. Jau nuo 1995 met Austrijos bendras ilaid lygis, skiriamas MTEP buvo gerokai didesnis u OECD ir ES-15 vidurk. iuo metu Austrija lenkia kitas ES alis ir pagal MTEP intensyvum (MTEP ilaidos procentais nuo BVP): 2005 m. MTEP intensyvumas buvo 2,35 proc., 2006 m. planuojamas dar didesnis augimas. 2005 metais, GERD pasiek 5,773 milijon EUR rib dl ilaid trijuose pagrindiniuose moni, vieajame ir finansiniame sektoriuose augimo.
Organisation for Economic Co-operation and Development.. Preliminary Outlook 2006
9 i 120
1.2.1.
Austrijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Bendr STI politik koordinuoja Austrijos federalin vyriausyb, kartu dalyvaujant ir alies parlamentui. Austrijos mokslo ir technologij pltros taryba (steigta 2002 m.) yra oficialus federalins vyriausybs patarjas STI politikos klausimais. Taryba dalyvauja priimant bendrus mokslo politikai aktualius sprendimus, taip pat dalyvauja skiriant valstybs las ir analizuojant j poreik mokslo ir technologij pltrai. Austrijos mokslo ir technologij pltros taryba dalyvavo Austrijos mokslo, technologij ir inovacij politikos strategijos iki 20102, kurioje yra numatytos pagrindins mokslo, technologij ir inovacij politikos gairs laikotarpiui iki 2010 m. ir tolesniam laikotarpiui, rengime. Strategija yra parengta remiantis tarybos rekomendacijomis bei atsivelgiant pagrindinius ES ali pltr takojanius veiksnius. Federalins Ministerijos, takojanios alies inovacij politik: vietimo, mokslo ir kultros ministerija (BMBWK), kuri yra atsakinga u auktojo isilavinimo sektori kur eina universitetai, politechnikos institutai ir mokslo akademija; Transporto, infrastruktros ir technologij ministerija (BMVIT), kuri yra atsakinga u pagrindines neuniversitetines mokslo struktras ir pagrindines technologines programas; Ekonomikos ir darbo ministerija (BMWA), atsakinga u vis eil institucij, remiani inovacijas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) monse. Ministerija koordinuoja kelet technologij perdavim remiani program, organizuoja inovacij valdym, mobilizuoja ir valdo rizikos kapital naujoms pradedanioms veikl auktj technologij monms; Finans ministerija (BMF), atsakinga u vis aukiau ivardint ministerij finansavim. Ministerijos, agentros ir j atsakomybs sritys yra pateiktos 1 pav. Pagrindins Austrijos STI agentros: Paramos moksliniams tyrimams agentra (Society for the Support of Research, toliau FFG) http://www.ffg.at/). Tai pagrindin agentra, remianti taikomuosius mokslinius tyrimus. Ji buvo sukurta apjungus keturias anksiau buvusias nepriklausomas institucijas (Pramons mokslo skatinimo fondas FFF, Technologij skatinimo agentra TIG, Tarptautinis technologij biuras BIT ir Austrijos erdvs agentra ASA). Agentra iuo metu yra atsakinga u didij dal mokslini tyrim ir technologins pltros program, kurios remia pramonei aktualias MTEP veiklas ir susijusias inovacines veiklas. Austrijos mokslini tyrim skatinimo agentra (Austrian Research Promotion Agency FWF). i agentra yra atsakinga u veiklos program gyvendinim ir valdym bei i program gyvendinimo priemones (pradedant fundamentiniais tyrimais baigiant j finansavimo utikrinimu, taip pat ir u taikomuosius mokslinius tyrimus verslui ir temines technologines programas). CDG (Christian Doppler laboratorijos, http:// www.cdg.ac.at/). Tai nepelno siekianti organizacija, kuri finansuoja pramonei skirtus taikomuosius mokslinius tyrimus specialiose universitet laboratorijose, kurie atliekami bendradarbiaujant pramonei ir verslui. Moksliniai tyrimai yra finansuojami septyni met laikotarpiui tokiose srityse, kurias nustato pramons partneriai. Austrijos mokslini tyrim centrai (Austrian Research Centres, http://www.arcs.ac.at). Tai didiausias Austrijos usakomj tyrim centras. 49 proc. io centro akcij priklauso pagrindini alies didij moni konsorciumui, likusias akcijas valdo valstyb.
http://www.rat-fte.at/news.mc?e=1#152
10 i 120
Austrijos Mokslini tyrim ir Technologins pltros Taryba
Austrijos Federalin Vyriausyb
vietimo, mokslo ir kultros Ministerija
Transporto, Infrastruktros ir Technologij Ministerija
Ekonomikos ir Darbo Ministerija (BMWA)
Finans Ministerija (BMF)
Auktoji technikos mokykla Mokslini tyrim Organizacijos Universitetai ir susijusios institucijos Austrijos Mokslo Fondas (FWF) Kristiano Doplerio Organizacija Fondai ir kiti tarpininkai
Austrijos Mokslini tyrim Skatinimo Agentra (FFG)
1 pav. Austrijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas
1.2.2.
Politikos tikslai
Austrijos mokslo, technologij ir inovacij politikos strategijoje iki 2010 m. yra apibrti tokie pagrindiniai nacionalins politikos tikslai: Sukurti galimyb mokslo bendruomenei naudotis aukiausiais tarptautiniais mokslo pasiekim rezultatais; Stiprinti inovacijas verslo monse nacionaliniame ir regioniniuose lygmenyse; Skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavim inovacins sistemos efektyvumo utikrinimui; Sukurti dalyvavimo Europos mokslini tyrim erdvje strategij; Skatinti lyi lygyb moksle, taip saugant ir pltojant MTEP mogikuosius iteklius; Didinti inovacini proces dinamikum vykdant strategines valstybs priemones; Didinti MTEP veikl finansavim ypatingai strateginse mokslini tyrim srityse. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas ir stiprinimas yra kritinis tolesns Austrijos nacionalins inovacij sistemos bei ekonomikos pltros veiksnys. Pastaraisiais metais gyvendinama visa eil vairi politini priemoni bei vairi tip program, skirt ryi tarp verslo ir mokslo gerinimui bei verslui aktuali problem sprendimui. Keletas mint priemoni gavo tarptautin pripainim ir ES bei kit tarptautini institucij danai naudojami kaip geros praktikos pavyzdiai. Vykdomos priemons ir pasiekti rezultatai leidia tiktis, kad Austrijoje padaryta viskas, kad Lisabonos strategijos tikslas 3 proc. BVP MTEP veikloms bus pasiektas tinkamai ir laiku.
11 i 120
1.3. NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA

ini krimas Austrijoje vyrauja gamybos sektoriuje, kuriame vykdoma dvi treiosios Austrijos MTEP veikl. enkli dalis MTEP veikl (936 milijon EUR arba 30 proc.) yra vykdoma usienio kapitalo auktj technologij pramons monse. Verslo sektoriaus indlis alies universitet finansavimui yra pakankamai emas ir siekia iki 51 milijon EUR (tik 4 proc. MTEP ilaid universitetuose yra finansuojama vietins pramons lomis). Taiau reikia paymti, kad minto finansavimo lygis pastoviai auga, o laikotarpiu nuo 1998 iki 2002 m. iaugo beveik 200 proc.
1.3.1.
vietimo ir mokslini tyrim sistema
Austrijoje yra 22 valstybiniai ir 10 privai universitet. Trys i valstybini universitet specializuojasi medicinoje, ir kiti trys specializuoti technikos universitetai. Pastaraisiais metais universitetuose vykdoma visa eil reform. Austrijoje taip pat yra nemaai politechnini universitetini kolegij (Fachhochschulen). ios kolegijos pradtos kurti 1994 m. kaip alternatyva klasikiniam universitetiniam mokymui. Kolegijose, kaip ir universitetuose, yra vykdomos tiek mokymo, tiek ir mokslins programos. Studijos yra nukreiptos praktin pritaikym ir yra trumpesns nei universitetuose (be praktikos ilgiausiai trunka 3 metus). alies mokymo ir mokslins programos, kolegijose taip pat vykdomos technologij perdavimo veiklos. Daugiau negu 90 proc. MTEP veikl Austrijos auktojo mokslo institucijose finansuoja vieasis sektorius. Tik 4,2 proc. veikl finansuoja Austrijos vietin pramon, 1 proc. veikl finansuoja usienio kapitalas. Austrijos mokslo fondo indlis MTEP finansavim 9 proc. (2 lentel). Austrijos mokslo fondas yra pagrindinis MTEP konkursinio ir programinio finansavimo instrumentas. Verslo finansavimo lygis, nors pastaruoju metu pastoviai auga, vis dl to yra labai emas. Lentel 2. MTEP finansavimas aukiausiose Austrijos vietimo Institucijose (2002)
Finansavimo sektoriai Federalin Vyriausyb Regionins vyriausybs Vietins Vyriausybs Kiti nacionaliniai altiniai (daugiausia Austrijos Mokslo Fondas) Privats ne-pelno sektoriai Verslo sektoriai Usienio (skaitant tarptautines organizacijas) Europos Sjunga Viso altinis: Statistik Austria (2005) 1000 EUR 950604 15000 1048 102490 7143 49523 11181 35606 1172595 proc. 81.1 1.3 0.1 8.7 0.6 4.2 1.0 3.0 100.0
1.3.2.
MTEP veiklos
GERD yra 5,773 milijon EUR (2005 m. duomenys) virija EU vidurk. BERD3 yra 3,130 milijonai EUR (2002 m. duomenys) taip pat virija EU vidurk. ini krimas dominuoja gamybos sektoriuje, kuriame vykdoma dvi treiosios Austrijos MTEP veikl. Verslo indlis MTTP finansavim pastaraisiais metais labai iaugo ir vietins pramons mons iuo metu finansuoja 43 proc. MTEP. Vieojo sektoriaus indlis pastaruoju metu maja ir iuo metu siekia 36 proc. Usienio kapitalo finansavimo lygis kelt met nekinta ir siekia 20 proc. HERD4 yra 1,266 milijonai EUR. Mokslinink skaiius: 2002 m. duomenimis (vlesni met duomenys nra prieinami) Austrijoje yra 24,124 mokslininkai ir mokslo darbuotojai. 66 proc. j dirba pramons monse, 29 proc. universitetuose. Mokslinink skaiius enkliai virija ES vidurk.
3 4
Verslo sektoriaus ilaidos MTEP (angl. Business expenditures on R&D) Ilaidos auktojo mokslo MTEP finansavimui (angl. Higher Education R&D expenditure)
12 i 120
Mokslin produkcija ir konkurencingumo rodikliai

Austrija virija ES rodiklius beveik pagal visus technologinius ir inovacinius rodiklius (verslo indlis MTEP veikl finansavim, technikos specialistai, auktasis isilavinimas, ankstyvasis rizikos kapitalas, Europos patent biuro patentai (toliau EPO) ir Jungtins Amerikos valstij patent ir prekybos enkl biuro (The United States Patent and Trademark Office's, toliau USPTO) patentai, 2 pav.). Publikacijos: 2004 metais Austrijos mokslininkai pareng 7,926 publikacij (priimtos spausdinimui). Pagal publikacij skaii milijonui gyventoj tai vienas aukiausi rodikli ES (ymiai virija ES vidurk). Patentai: Austrijos mons ir organizacijos EPO 2002 m. pateik patentavimui 1,483 paraikas, USPTO 2001 m. 322 patentines paraikas. Tai ymiai virija ES vidurk, skaiiuojant pagal iduodam patent skaii vienam gyventojui
2 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Austrija
1.4. IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS

K-Plius programa
ios programos tikslas steigti kompetencijos centrus, skatinti j krimsi ir veikl. Kompetencijos centr misija yra inovacini tinkl, jungiani verslo mones, skirt bendr mokslini tyrim atlikimui specifinse srityse, traukiant auktojo mokslo staigose dirbanius mokslininkus, krimo skatinimas. Tokie tinklai kuriami dviem principais: tai KIND tipo tinklai, kai mokslininkai dirba vienoje vietoje, ir KNET tipo tinklai, kai tas pats mokslininkas dirba kelios tinklui priklausaniose monse. Galima iskirti atskir KPLUS program, kurios tikslas yra Auktojo mokslo ir pramons bendradarbiavimas pirmaujaniose mokslo ir technologij srityse. iuo metu veiklia 18 KPLUS ir 22 KNET centr/tinkl, kuri veiklose dalyvauja daugiau nei 1500 mokslinink ir apie 450 verslo moni. Vieojo sektoriaus investicijos i tinkl veikl nuo 1998 m. yra pasiekusios 116 milijon Eur. Pradioje buvo planuota, kad programa gyvuos 7 metus, bet jos veikla buvo labai skminga ir programa buvo pratsta. Naujoji K-programa prads savo veikl 2007 m.
13 i 120
Christian Doppler laboratorijos biudetas 10,7 milijonai EUR (2004 m.)

Christian Doppler laboratorijos yra ne pelno siekianti organizacija, kuri finansuoja taikomuosius tyrimus specialios paskirties laboratorijose atskiruose universitetuose. Tose laboratorijose moksliniai tyrimai yra vykdomi mokslo ir verslo partnerysts pagrindu. Finansavimo periodas yra 7 metai, mokslini tyrim sritys yra nustatomos pagal verslo poreikius. 2005 m. alyje veik 36 Christian Doppler laboratorijos, jose dirbo 325 vairi mokslo ir auktj technologij srii mokslininkai. 2004 m. vis laboratorij biudetas siek 10,7 milijonai EUR, i kuri 50 proc. finansavo BMWA, o 50 proc. verslo mons.
Austrijos NANO iniciatyva

Austrijos NANO iniciatyva yra kasmetin finansavimo programa, skirta Nano lygmens mokslo ir nanotechnologij (toliau NANO) finansavimui Austrijoje. Programa koordinuoja vairias NANO priemones nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje. Program remia keletas ministerij, federalins provincijos ir finansin param teikianios institucijos, o koordinuoja BMVIT Federalin transporto, inovacij ir technologij ministerija. Program valdo Austrijos mokslo skatinimo agentra (FFG sterreichische Forschungsfrderungsgesellschaft Austrian Research Promotion Agency). Programos struktra ir prioritetai buvo kuriami bendromis mokslinink, verslinink ir valdinink pastangomis.
AplusB Akademija 18,5 milijonai EUR.
ir
verslas
(Academia
plus
Business)
biudetas
Programos tikslas akademini pumpurini moni (spin-offs) steigimo skatinimas. Pagrindiniai programos tikslai ir prioritetai: Didinti pumpurini moni skaii; Gerinti i nauj moni veiklos kokyb (technologij ir ini lygio klimas), taip pat utikrinti j skmingos veiklos tikimyb; Palaikyti pastovi tokiose monse dirbani mogikj itekli kokyb, skatinant specialist turini universitetin, politechnikos koled ir neuniversitetini mokslo staig suteikt isilavinim, darbinim; Skatinti mokslini tyrim rezultat pritaikym pramonje; Remti technologij perdavimo iniciatyvas.
Austrijos mokslo skatinimo agentros bendrosios programos

Tai pagrindinis MTEP projekt, kurios vykdo verslo mons, finansavimo altinis. Finansuojamos labai vairios mokslini tyrim sritys (fundamentals ir taikomieji tyrimai), skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir nacionaliniai kompetencijos ir mokslini tyrim tinklai. Finansuojamos mokslini tyrim sritys i esms atitinka ES bendrosios programos finansuojamas mokslini turim sritis: sveikatos mokslai, aplinkosauga ir energetika, mobilumas ir transportas, saugumas ir kosmin erdv, informacins komutacins technologijos, biotechnologijos, maistas ir ems kis, socio-ekonominiai ir humanitariniai mokslai, nanotechnologijos, mediagotyra ir naujos gamybos technologijos. Bendras programos biudetas nra inomas, taiau jo dydis yra labai reikmingas alies MTEP pltrai.
14 i 120
2. BELGIJA
Belgija yra aukto ekonominio isivystymo lygio alis, turinti nedaug gamtos itekli. alyje vyrauja privataus kapitalo valdomos mons, sukurta iuolaikika puikiai funkcionuojanti transporto sistema, pramon gamina plataus asortimento prekes, sukurtas auktos kokybs paslaugas tiekiani moni tinklas. Pramon yra sukoncentruota tankiai apgyvendintoje iaurinje flamand kalba kalbanioje alies dalyje. Belgijos ekonomika yra atvira ir labai priklausoma nuo usienio rink bkls, kadangi didioji dalis aliai reikaling aliav yra importuojama, o didel dalis pagamintos produkcijos yra eksportuojama. Beveik 75 proc. produkcijos eksportuojama ES alis. Belgija (2005) Gyventoj skaiius: 10,379,067 Plotas: 30,528 kv. km. Gyventoj tankumas: 340 gyventojai kv. km. BVP: 322,3 milijardai EUR BVP augimas: 1,5 proc. Infliacija: 2,8 proc. Darbo jga: 4,77 milijonai Nedarbo lygis: 8,4%
OECD 2006 met apvalgoje teigiama: Po enklaus ekonomikos augimo 2006 m. tikimasi, kad per sekanius dvejus metus augimo tempai iek tiek sults. Vidinis poreikis produkcijai iliks nepakits ir pakankamai auktas dl pastoviai augani gyventoj pajam ir didjanio uimtumo lygio, taiau pastaruoju metu pastebimas eksporto lygio smukimas rodo, kad alies ekonomika dar nra pilnai inaudojusi savo ekonominio potencialo. Nepaisant prognozuojamo emesnio ekonomikos augimo, BVP augimo lygis iliks didesnis, negu vidutinis Europoje (iek tiek maiau nei 2 proc.) ir 2008 m. vl prads didti. Jau iuo metu galima pastebti enkl, kad kai kuriose srityse ekonomikos sstingio lygis maja, bendras metins infliacijos lygio pokytis yra neymus, pastarj mnesi infliacijos lygis priartjo prie bendrojo dl pastaruoju metu sumajusi naftos kain. alies fiskalins politikos tikslas yra pastovus biudeto pajam augimas. Biudeto pajam augimas yra labai svarbi alies ekonomins strategijos dalis i anksto numatant biudeto ilaidas, kurios pastoviai auga dl visuomens senjimo. Siekiant 2007 m. biudeto tiksl planuojama didinti kai kuriuos netiesioginius mokesius, riboti darbo rink, vykdyti atskiras priemones kuriant naujas darbo vietas ir didinant uimtumo lyg, ypa jaunimo ir vyresnio amiaus moni tarpe, kur iuo metu yra aukiausias nedarbo lygis. Lentel 3. Palyginamieji ekonomins veiklos rodikliai Belgija
Nacionalin veikla 2000 2004* (f) BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES-25=100) 116,9 117,9 Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) 3,9 2.5 (f) Darbo naumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 126,8 128,0 Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 1,9 0* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,7 1,9 (f) Darbo jgos katai (augimo lygis) -1,1 1,4 Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. nuo BVP) 0,2 0,4* Uimtumo lygis (proc. nuo darbingo gyventoj skaiiaus) 60,5 59,6* Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 6,9 7,8 Preki importas/eksportas proc. nuo BVP 80,3* Paslaug importas/eksportas proc. nuo BVP 14,5* Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 11,3* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,3 17,3 altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2003); f = prognozs Rodiklis ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 2,3 100 100 1,4 0,2* 2,4 2,1 0,4 -0,3* 0,8 -2,8 62,4 63* 8,6 9 9* 3,2 1,2 18,4 16,8
15 i 120
2.2. BELGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 2.2.1. Belgijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Skirtingai negu visose kitose ES alyse, Belgijoje visas STI valdymas vyksta tik regioniniame lygmenyje. Belgijos federalin vyriausyb atsakinga tik u klausim, kuriems reikia statymini ar politini veiksm, sprendim. Mokslo politikos klausimus susijusius su ekonomine alies pltra sprendia trij region valdios institucijos (Flandrija, Valonija ir Briuselis), o trys Bendruomens (prancz, flamand ir vokiei kalba kalbanios bendruomens) yra atsakingos u politik vietimo srityje, tame tarpe u fundamentinius tyrimus auktojo mokslo institucijose. skaitant federalin vyriausyb, alyje i viso yra septynios nepriklausomos valdios institucijos, galinios takoti ir vykdyti mokslo politik visose ar ai kuriose STI srityse. Paskutin Research, Technology and Innovation in Belgium: the Missing Links5 ataskaita pabria labiau iuolaikikos ir lankstesns mokslo valdymo sistemos sukrimo btinyb. Ataskaitoje taip pat siloma visa eil konkrei politini veiksm, tame tarpe ir monetarins politikos srityje. Visos regionins valdios institucijos turi administracines struktras, kurios yra atsakingos u vairi STI politikos veiksm formavim ir gyvendinim. ios struktros yra detaliai pristatomos Trendchart ir Erawatch internetiniuose portaluose ir iame dokumente daugiau nebus nagrinjamos.
2.2.2.
Politikos tikslai
Nors mokslo politik Belgijoje vykdo visa eil skirting regionini institucij, pagrindiniai STI politikos tikslai ir vykdymo instrumentai yra labai panas.
Flandrija
Flamand bendruomens ir valdios institucij vykdomos politikos pagrindiniai tikslai yra verslumo skatinimas, auktj technologij vystymas ir aukto kompetencijos lygio infrastruktros bei inovatyvi klasteri krimas. Vienas pagrindini i institucij veiklos prioritet yra fiskalini MTEP skatinani instrument vystymas, skaitant rizikos kapitalo inovatyvioms monms formavim. Svarbiausi politiniai dokumentai: 2006 m. politika: Mokslas ir inovacijos Flandrijoje (Policy letter 2006: Science & Innovation Flanders)6 ir po to seks memorandumas: Mokslas, technologijos ir inovacijos 2004-2010 m. laikotarpiui (Memorandum: Science and Technological innovation 2004-20107). Dokument pareng Flandrijos taryba, atsakinga u konsultacij teikim ministrams, dirbantiems mokslo ir technologij srityje. Memorandume numatyti svarbiausi artimiausiu keli met STI politikos tikslai ir veiksmai, kurie turi bti atlikti siekiant pasiekti Lisabonos strategijoje nustatytus tikslus. iuose dvejuose dokumentuose taip pat ireiktas Flandrijos valdios siekis vystyti ini ekonomik. emiau ivardinamos pagrindins mint dokument nuostatos: didinti privaias investicijas MTEP; efektyviau ir ekonomikiau naudoti MTEP vieojo sektoriaus investicijas, tobulinti IPR sistem; gerinti vieojo sektoriaus mokslo institucij finansavim, paremt konkursiniu principu; steigti naujus ir remti jau esam kompetencijos centr ir tinkl veikl; remti regioninius mokslo krypties klasterius; kurti aplink, palanki mokslo ir verslo bendradarbiavimui vykdant MTEP veiklas; gerinti vairi MTEP veiklas vykdani institucij bendradarbiavim ir technologij perdavim; vykdyti monetarin politik ir vairias fiskalines iniciatyvas, skaitant iorin MTEP finansavim; skatinti STI jaunimo tarpe.
5 6
http://www.belspo.be/belspo/home/publ/pub_ostc/ind/ind07_en.pdf http://www.awi-vlaanderen.be/documenten/Beleidsbrief2005.pdf 7 http://www.vrwb.be/MFiles/Memorandum.pdf
16 i 120
Valonija
Valonijos regiono pagrindiniai tikslai MTEP srityje yra vieojo mokslo galimybi kuo pilnesnis inaudojimas ir technologij perdavimo gerinimas. Pagrindinis regiono politinis dokumentas (Priority Actions for the Future in Wallonia8) apsprendia regionin politik, kurios pagrindinis tikslas konkurencingumo didinimas. Bendras regiono biudetas ketveriems metams yra 1,400 milijonai EUR, i jo 270 milijon ER yra skirta MTEP veikloms. Dokumente taip pat numatytos pagrindins priemons ir MTEP veiksm planas. Pagrindins MTEP politikos priemons: verslo paramos MTEP veikloms, vykdomoms pramonje skatinimas, sutiekiant subsidijas ir paskolas; FIRST programa (plaiau apraoma 2.4 dalyje), remianti mokslinink mobilum tarp pramons ir auktojo mokslo sektoriaus; SVV moni rengiam galimybi studij finansavimas. Vieojo MTEP sektoriaus pagrindins paramos priemons yra bendradarbiavimo tarp universitet ir mokslo centr rmimas bei subsidijos mokslo centr technologij pltrai. Taip pat finansuojamos technologij konsultacins veiklos. Atskira priemoni grup yra strategini regionui MTEP veikl pramons monse, universitetuose ir mokslo centruose finansavimas bei mokslo ir verslo konsorcium veikl kuriant strategins reikms technologijas rmimas.
Briuselis
Federaliniame lygmenyje pastaruoju metu buvo pristatytos kelios strategins priemons skirtos pagerinti biudetini instrument tak MTEP veikl skatinimui: avansiniai mokjimai darbdaviams skirti mokslinink darbo umokesio ilaidoms padengti; avansiniai mokjimai MTEP personalui universitetuose, mokslo institucijose ir verslo monse. alia to yra pristatyta iniciatyva High Level Group 3 proc. Belgium suburtas laikinas mokslinis kolektyvas, kuris atliko mokslin studij9, kurioje apibrtas globalus veiksm planas ir parengtos rekomendacijos investicij moksl ir inovacijas Belgijoje skatinimui.

Kaip jau buvo minta, tiek u mokslo politikos vykdym, tiek u jos gyvendinim Belgijoje yra atsakingos eios nepriklausomos regionins institucijos. Kiekvienas regionas turi savo agentras, kurios administruoja savo regiono programas. Toliau bus pristatomos tik pagrindins agentros, tos, kuri veiklos patirtis gali bti naudinga Lietuvos mokslo sistemai. Pagrindins agentros, gyvendinanios Belgijos STI politik atskiruose regionuose: Inovacij skatinimo institutas Flandrijoje (Institute for Promotion of Innovation by S&T in Flanders IWT) http://www.iwt.be/iwt_engels. IWT finansuoja MTEP veiklas verslo, ypatingai smulkaus ir vidutinio verslo, monse ir mokslo institutuose. Institutas taip pat remia inovatyvias studijas bei inovatyvi produkt gamyb SVV monse. Mokslo institutai ir universitetai gali gauti finansavim strateginiams fundamentiniams tyrimams, bendriems moksliniams tyrimams ir technologij perdavimui. IWT taip pat remia kai kurias inovacij perdavimo paslaugas per vis eil program, skirt tarpinms organizacijoms ir atskiriems j skyriams.
8 9
http://gov.wallonie.be/code/fr/action_prio.pdf 2006, Research, Technology and Innovation in Belgium: the Missing Links.
17 i 120
Generalinis Valonijos technologij, mokslini tyrim ir energijos direktoratas (Directorate General for Technologies, Research and Energy of the Walloon Ministry DGTRE) http://mrw.wallonie.be/dgtre. DGTRE yra pagrindin Valonijos vyriausybs MTTP agentra. Ji remia ekonominius ir socialinius mokslo ir technologinius projektus, kurios vykdo mokslo centrai ir universitetai. DGTRE taip pat remia inovacijas, moni vykdomus MTEP projektus, technologij, tinkam Valonijos verslui perdavim, taikomuosius tyrimus atliekanius mokslo centrus, kurie atlieka usakomuosius Valonijos moni mokslinius tyrimus. Briuselio mokslini tyrim ir inovacij skatinimo institutas (Institute for Encouragement of Scientific Research & Innovation of Brussels IRSIB-IWOIB) http://www.irsib.irisnet.be/index_en.htm IRSIB-IWOIB remia mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas finansuodamas mokslinius projektus, kuriuos gyvendina Briuselio regiono verslo mons, universitetai ir auktojo mokslo staigos. Valstybiniame lygmenyje (http://www.belspo.be). pagrindin federalin STI politikos agentra yra Belspo
2.3.1.
Belgijos universitetai yra reikminga nacionalins inovacij sistemos dalis. Juose dirba 40 proc. vis alies mokslinink. Belgijoje yra 15 universitet, 6 i j yra flamand kalba kalbanioje bendruomenje, 9 prancz kalba kalbanioje bendruomenje. Bendruomens kontroliuoja universitet veiklas, dalyvauja nustatant veikl kryptis ir finansuoja universitetus. Prancz kalba kalbanioje bendruomenje 57 proc. MTEP biudeto skiriama tiesiogiai universitet ir auktojo mokslo institucij rmimui. Flamand kalba kalbanioje bendruomenje pagrindiniai mokslo finansavimo altiniai yra Specialusis mokslo fondas ir Mokslo fondas, kuris remia fundamentinius tyrimus. Universitetus taip pat finansuoja ir kitos federalins ir regionins institucijos bei ES bendrosios programos.
2.3.2.
MTEP veiklos
GERD 2004 m. buvo 5,464 milijonai EUR beveik lygus ES vidurkiui. BERD yra 6,77 milijardai EUR virija ES-25 vidurk ir yra aukiausias rodiklis visoje ES. HERD yra 2,34 milijardai EUR.
Mokslinink skaiius
2004 metais (vliausi metai, kuri duomenys yra prienami) Belgijoje buvo 31,880 mokslinink, 52 proc. mokslinink dirbo pramonje, 40 proc. auktojo mokslo institucijose. ie skaiiai virija ES vidurk.
18 i 120
3 pav. Europos inovacij sistemos rodikliai 2005 m. Belgija Beveik visi Belgijos technologij ir inovacij indikatoriai (verslo ilaidos MTEP; technin isilavinim turini moni skaiius; auktj isilavinim turinij skaiius; ankstyvosios fazs rizikos kapitalo dydis; EPO ir USPTO patent skaiius) yra artimi ES vidurkiui. Publikacij skaiius taip pat santykinai didelis.

Daugelis i emiau pristatom program yra skirtos atskiriems alies regionams ar bendruomenms.
Technologinis konsultavimas, 5,5 milijon EUR per metus
Valonija
(Technology
Guidance)
biudetas;
Pagrindiniai programos prioritetai yra nauj technologij diegimas ir sisavinimas Valonijos regione ir inovacij lygio SVV monse klimas.
Mobilizavimo programos, Valonija (Mobilising Programmes) biudetas: 20 milijon EUR

Mobilizavimo programos remia mokslinius tyrimus strateginse regioninio vystymo kryptyse apjungiant MTEP pajgumus sukuriant specializuotas mokslinink grupes atskiriems udaviniams sprsti. Programoje gali dalyvauti universitetai ir verslo mons arba bendros mokslo ir verslo atstov mokslinink grups. 1991-2002 m. buvo vykdomos devynios programos mediagotyros mokslo, skaitmenini garso technologij, nanotechnologij ir kt. srityse.
FIRST programos, Valonija biudetas: 20 tkstani EUR mokslininkui

i program grup yra skirta universitet ir moni bendradarbiavimo skatinimui remiant mokslinink mobilum. Pramon dalyvauja programoje nustatant programos paskirt ir pagrindinius tikslus. Finansin parama teikiama dviem bdais: mokslininkui mokant atlyginim ir padengiant universiteto veiklos ilaidas. Mokslininkai savo mokslines veiklas atlieka tiesiogiai monje. Vienintelis reikalavimas kad mokslini tyrim rezultatas bt perduodamas monei ir Valonijos mons turt komercin
19 i 120
naud. Valonijos regiono valdia uo atveju padengia didij dal MTEP ilaid (iki 75 proc. mons ir iki 90 proc. mokslininko stipendijai reikaling ilaid).
Strateginis fundamentinio mokslo finansavimo instrumentas, Flandrija (Strategic Basic Research financing channel) biudetas: apytiksliai 35 milijonai EUR per metus
Programa teikia finansin param visiems MTEP veikl vykdytojams, atliekantiems fundamentinius mokslinius tyrimus, atitinkanius regionins pltros prioritetus. Programos principas strategini mokslini tyrim finansavimas nepriklausomai nuo to, kas tuos tyrimus vykdo. Labai skatinama bendr mokslini grupi/komand veikla.
IWT: MTEP verslo projektai, Flandrija biudetas: 25 milijonai EUR

i 2001 m. sukurta programa finansuoja vairaus dydio Flandrijos verslo mones. Finansuojamos labai vairios mokslini tyrim kryptys, nuo fundamentini tyrim iki prototip gamybos. Moksliniai tyrimai gali bti atliekami monse, bendradarbiaujant su kitomis verslo monmis arba mokslo staigomis (universitetais, mokslo institutais ir kt.)
SVV moni programa, Flandrija biudetas: 13,7 milijonai EUR

Programa remia Flandrijos smulkaus ir vidutinio verslo moni inovacines veiklas. Parama teikiama kvalifikuot mokslinink darbinimui, galimybi studij rengimui (kai reikalingos iors ekspert konsultacijos), verslo plan rengimui, ilaid, patirt rengiant pasilymus pagal ES FP program ir EUREKA kvietimus, padengimui ir/ar mokslini tyrim vykdymui.
Specialusis mokslo fondas BOF, flamand kalba kalbanti bendruomen biudetas: 101 milijonas EUR
Programa skirta fundamentini tyrim atliekam universitetuose finansavimui. Finansavimas skiriamas tiesiogiai universitetui ir yra paskirstomas universiteto viduje remiantis universiteto vidaus tvarkos taisyklmis. Nra joki iorini rekomendacij universitetui dl mokslinink grupi sudarymo ir j darbo tematikos.
Flamand bendrieji inovacij tinklai (VIS) biudetas: 61 milijonas EUR

VIS remia technologij inovacijas Flandrijos verslo monse (ypa smulkaus ir vidutinio verslo monse) keliant smoningumo apie integruotus projektus ir technologijas lyg. VIS finansuoja vairias iniciatyvas, skirtas moni technologini ini gerinimui (bendri MTEP projektai, technologins konsultacijos ir t.t.). finansavim daniausiai skiria ir administruoja tarpins organizacijos, kurios padeda Flandrijos monms vykdyti projektus bei koordinuoja j gyvendinim.
Technologij perdavimo fondas (TETRA), flamand kalba kalbanti bendruomen biudetas: 7 milijonai EUR
Fondas remia bendrus mokslinius tyrimus tarp auktojo mokslo institucij ir verslo moni ir/ar moni bei suinteresuot galim vartotoj grupi. Finansin parama suteikiama moksliniams tyrimams ir ilaid, susijusi su sukurt technologij sisavinimu, padengimui.
20 i 120
Federalins MTEP rmimo programos (Belspo): Technologij traukos poliai (Technology Attraction Poles) biudetas: 9 milijonai EUR per metus
Programa remia ir skatina universitet ir kit auktojo mokslo staig, mokslo centr ir kit nepelno siekiani organizacij bendradarbiavim standartizavimo, telekomunikacij ir erdvs moksl sektoriuose. ie mokslo sektoriai yra svarbs ne atskiro regiono, bet visos alies mastu.
Grimo grantai
Grimo grantai skirti auktos kvalifikacijos Belgijos mokslinink, dirbani usienyje, grimui remti.
Vidiniai universitet traukos poliai

Programa remia atskir region universitet ir visuomens bendradarbiavim.
Federalins mokslo programos

ios programos remia auktojo mokslo institucijose vykdomus socio-ekonominius mokslinius tyrimus. Pagrindins finansuojamos sritys: aplinkosauga, informacins komunikacins technologijos, socioekonominiai ir humanitariniai mokslai.
Erdvs mokslini tyrim programos

i program grup remia MTEP veiklas erdvs ir kosmini tyrim srityse (i veikl vykdymas yra kontroliuojamas nacionaliniame lygmenyje).
Koordinuojamos mokslo priemons (prancz kalba kalbanti bendruomen) biudetas: 11 milijon EUR per metus
Programa remia tarpdisciplininius mokslinius tyrimus prancz kalba kalbanios bendruomens universitetuose, ypa kai tyrimus vykdo bendradarbiaudamos kelios mokslins grups. Finansavimo laikotarpis trunka iki penkeri met ir yra skiriamas kompetencijos centr universitetuose ir u universiteto rib krimui. Visi pateikti projektai dalyvauja konkurse, projekt vertinime dalyvauja aukiausios kompetencijos usienio ekspertai.
Programa Odysseus (flamand kalba kalbanti bendruomen)

Programa skirta Flandrijos mokslinink, dirbani kitose alyse, grimui savo universitetus ir/ar mokslo centrus Flandrijos regione.
21 i 120
3. DANIJA
Danijos ekonomika po 25 metus trukusi reform iandien funkcionuoja labai gerai. 2005 m. ji paaugo 3,1 proc. Danija (2005 m.) Gyventoj skaiius: 5,450,661 Plotas: 43,094 kv. km. Gyventoj tankumas: 126 moni kv. km. BVP: 194 milijonai EUR BVP augimas: 3,1 proc. Infliacija: 4 proc. Darbo jga: 2,9 milijonai Nedarbo lygis: 5,7 proc.
Nedarbas pasiek istorikai em lyg, nra infliacijos didjimo, taip pat poymi, spjani apie spart darbo umokesio augim. Kadangi Danija nuo 2001 m. yra valdoma tos paios koalicijos (perrinkta 2005 m. vasar), bendra ekonomin politika iuo laikotarpiu alyje yra stabili. io laikotarpio pradioje buvo maas ekonomikos augimas, todl kilo klausim dl ekonomikos konkurencingumo ir produktyvumo. Taiau 2004 m. buvo sumaintas pajam mokestis, 2004-2005 m. buvo atsisakyta 1 proc. nuo bendrj pajam privalomojo pensij draudimo. Taip pat buvo sumainti moni mokesiai. Padidjusios moni ir fizini asmen disponuojamos los, emas nedarbo lygis bei nedidel infliacija lm padidjus privai asmen vartojimo lyg, kas slygojo auktus ekonomikos augimo tempus. Eksporto mastai iliko nepakit, nors j dalis bendroje vidaus gamyboje sumajo. 4 lentelje parodyta kaip ekonomins veiklos rodikliai atspindi t pat paveiksl, ypa ryku tai, kad 2005 m. Danijoje ekonomika augo greiiau nei ES-25 vidurkis, taiau tai nesukl ymaus infliacijos padidjimo. Infliacijos lygis 2005 m. buvo 1,7 proc., o tai yra emiau nei ES vidurkis. Tokia ekonomin pltra prisideda prie valstybs politikos, kuria siekiama sumainti valstybs bei usienio skolas, gyvendinimo. Politikos krypt, kuria siekiama sumainti skolas, remia Danijos Parlamento dauguma. Lentel 4. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Danija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* 126,4 123,4 3,5 3,1 105 106 0,4 0* 2,7 1,7 -2,4 -1,4 ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 1,6 f) 100 100( 1,5 0,6* 2,4 2,2 -0,1 -0,3 0,8 62,9 8,6 2,4 18,3 2,6* 63,4* 8,7 0,9* 17,1
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. 1,7 2,3* nuo BVP Uimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventoj skaiiaus) 52,3 43,2* Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 4,3 4,8 Usienio tiesiogins investicijos : : Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 18,5 18,0 altinis: Eurostat - Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vliausiai galimi metai (2003); ifras: ( : ) duomenys neprieinami; (f) prognozs.
Uimtumo lygis Danijoje nuolat auga ir yra ymiai auktesnis nei ES-25 vidurkis. Tai tiesiogiai susij su didesniu nei vidutiniu moter uimtumo lygiu. Darbo jgos vieneto kat augimas yra emesnis u ES-25 vidurk, taiau darbo jgos vieneto katai yra vieni aukiausi visoje ES. Didelius darbo vieneto katus lemia auktas darbo umokestis, dideli mokesiai, aukti ribiniai darbo apmokestinimo tarifai bei aukti energijos ir aplinkos apsaugos mokesiai (Danijos pramons konfederacijos globalizacijos ataskaita, 2005 m.).
3.2. DANIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

1980 m. buvo manoma, kad alies mokslini tyrim sistema tapo per daug suskaidyta, ukertanti keli bendradarbiavimui ir mobilumui bei sukurianti konkurencij tarp tyrj, mokslini tyrim centr ir
22 i 120
institucij. Universitetai buvo per daug udari ir mokslini tyrim taryb veikla tuo metu kl problemas. Dl i prieasi: Buvo steigta nauja Informacini technologij ir tyrim ministerija, kuri yra atsakinga u mokslini tyrim politikos, vykdomos tarp disciplin ir tarp sektori, formavim (1993 m.); Buvo steigtas naujas patariamasis organas Danijos mokslini tyrim politikos taryba; 2001 m. Danijos mokslini tyrim komisija perirjo mokslini tyrim teisin reguliavim, siekdama utikrinti efektyvesn ios sistemos funkcionavim. Buvo nusprsta iplsti Mokslo, technologij ir inovacij ministerij. vyko daug pokyi, kol sistema pradjo efektyviau ir labiau koordinuotai veikti.
3.2.1.
Danijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Naujai steigta ministerija tapo atsakinga u universitetuose vykdomus mokslinius tyrimus, iai kompetencijai perjus i vietimo ministerijos. Taip pat naujoji ministerija tapo atsakinga u inovacijas ir auktj technologij versl i kompetencij jai perdav Prekybos ir pramons ministerija. Taip pat ministerija valstybiniame lygmenyje koordinuoja bendrus klausimus, susijusius su inovacij politika. Ji pasikirsto apie 75 proc. valstybini asignavim, skirt moksliniams tyrimams. emesniame nei ministerija lygmenyje mokslini tyrim sistema susideda i patariamj ir finansavimo taryb (4 pav.). Pagrindin patariamoji taryba Danijos mokslini tyrim politikos taryba, steigta 2004 m. pradioje. Vliausiai atliktos reformos mokslini tyrim finansavim padalino dvi posistemes. Nepriklausom tyrim taryba apima penkias tarybas ir remia mokslini tyrim projektus, kurie yra orientuoti tyrj iniciatyv ir prioritetus. Kit finansavimo posistem sudaro Strategini tyrim taryba, kuri remia strategikai ir politikai svarbius mokslinius tyrimus.
Parlamentas Danijos Tyrim politikos taryba
Vyriausyb
vairios ministerijos
Mokslo, technologij ir inovacij ministerija
Vieieji mokslini tyrim komitetai
Danijos Tyrim koordinavimo komitetas
Technologij ir inovacij taryba
Danijos Nepriklausom tyrim taryba
Danijos Strategini tyrim taryba
Danijos Mokslini tyrim agentra
GTS Universitetai Mokslo Inkubatoriai parkai
Vyriausybs mokslini tyrim institutai
Kiti valstybiniai tyrim sektoriai
4 pav. Danijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas Kitas neseniai padarytas enklus pakeitimas Danijos mokslini tyrim struktroje, siekiant pagerinti tarpusavio koordinacij, yra susijs su Technologij ir inovacij tarybos bei Danijos nacionalinio paangi technologij fondo, kuris siekia finansuoti auktos kokybs auktj technologij projektus, steigimu. Antroji pagal svarb mokslini tyrim finansavimo sistemoje yra Maisto, ems kio ir vejybos ministerija. Inovacij politik taip pat takoja Ekonomikos ir verslo ministerija. Veiksm koordinacija
23 i 120
tarp ministerij, kuri inicijuoja Mokslo, technologij ir inovacij ministerija, yra vykdoma informacijos main pagrindu. Visa sistema pasiymi vairi interes grupi traukimu bei konsensuso pasiekimu, priimant sprendimus dl politikos formavimo. Reikmingiausias vairi interes grupi traukimo pavyzdys yra Globalizacijos tarybos, kuri tvirtino vairi interes grupi traukim, krimas. 2006 m. gegus mn. buvo kurta nauja agentra Danijos mokslo, technologij ir inovacij agentra. Agentr sudaro buvusi Danijos mokslini tyrim agentra ir dalis buvusio departamento, atsakingo u tyrimus ir inovacijas. ios agentros tikslas yra skatinti tyrimus ir inovacijas, atitinkanias auktus tarptautinius standartus, siekiant vystyti Danijos visuomen finansikai, kultrikai ir socialiai.
3.2.2.
Politikos tikslai
Danijos inovacij politika remiasi tarptautine statistika ir vairiais rodikliais, taip pat tarptautinmis apvalgomis ir vertinimais; nacionalinms studijoms anksiau buvo teikiama maesn reikm. Atunta technologij valga taip pat turjo didiul tak politikos krypties vystymuisi. Globalizacijos taryba yra pavyzdys, patvirtinantis siek laikyti inovacijas ir MTEP glaudiai susijusiais klausimais, takojaniais daugelio ministerij vykdom politik. Danijos globalizacijos strategija (2006 m.) nustat kelis prioritetus Danijos MTEP politikoje: Danijos investicijos MTEP i viej fond turi pasiekti 1 proc. BVP 2010 metais. Tikimasi, kad privatus sektorius investuos 2 proc. BVP. Danijos prioritetu yra pasaulinio lygio universitet sukrimas. Atskir sektori tyrimai (taikomieji, orientuoti konkreius tikslus tyrimai yra atliekami vairiuose valstybiniuose institutuose) bus integruoti universitetus. Taip pat : Universitetai ateityje bus finansuojami remiantis juose atliekam tyrim kokybe. Universitetini tyrim kokyb vertins tarptautins, nepriklausomos ekspert grups. Danijos tyrjams bus nustatytas kokybs barometras, sukurtas remiantis tarptautiniame lygmenyje pripaintais rodikliais; Nuo 2008 m. sausio 1 d. universitet finansavimas priklausys nuo vertinimo, nustatanio institucijos galimybes pasiekti vystymosi sutartyje nustatytus tikslus (t.y. finansavimo sutartyje sudarytoje tarp universiteto ir ministerijos); Doktorantros stipendij ir taip vadinam pramons doktorant skaiius bus padvigubintas ypatingai tokiose srityse kaip gamtos mokslai, technologij pltra, informacins komunikacins technologijos ir sveikata; Universitetai turs suformuluoti konkreius tikslus, susijusius su MTEP panaudojimu visuomenje; Universitetai kasmet konkuruos dl dideli, ilgalaiki mokslini tyrim projekt. Mokslini tyrim tarybos teikia pirmenyb didelms investicijoms infrastruktr, ypa priemonms, kuriomis gals naudotis kelios institucijos; Didesnis finansavimas i viej fond bus skiriamas strateginiams tyrimams, susijusiems su visuomens vystymusi, pvz. aplinkosaugos, energetikos ir sveikatos apsaugos srityse. Bus skatinamas finansavimas i privai fond; Mokslini tyrim tarybai bus leidiama finansuoti tarptautinius MTEP bendradarbiavimo projektus, skaitant param pramonei ir mokslini tyrim institucijoms, dalyvaujanioms Europos Sjungos Bendrojoje programoje. Numatomos investicijos MTEP (milijardais DKK): 1 2007 m., 2 2008 m., 3,3 2009 m., 4,6 2010 m., 4,9 2011 m. ir 5,2 2012 m.
24 i 120
3.3. NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA 3.3.1. vietimo ir mokslini tyrim sistema
Auktojo mokslo ir mokslini tyrim institucijos gali bti suskirstytos du skirtingus sektorius: universitetus ir kolegijas. Universitet sektoriui priklauso 11 universitet, i kuri penki turi daug vairi fakultet. Kiti ei universitetai specializuojasi tokiose srityse kaip ininerija, edukologija, veterinarija, ems kis ar verslo studijos. Be to, yra daugyb universitetinio lygio specializuot institucij architektros, meno, muzikos ir pan. srityse. Visos universiteto studijos yra paremtos moksliniais tyrimais ir laipsnis yra suteikiamas pabaigus pirmos ar antros pakopos studijas, skaitant ir moksl daktaro laipsn. Vyriausyb neseniai prane apie konkurencingesni universitet steigim, t.y. trij dideli universitet steigim Kopenhagos universitet, Aarhus universitet ir Danijos technologijos universitet, sujungiant egzistuojanius universitetus su mokslini tyrim institutais. Yra manoma, kad tai sustiprins mokslini tyrim sistem. Vieieji MTEP: Be universitetinio pasaulio yra daugyb mokslini tyrim institucij, siekiani specifini tiksl. Pagrindinis dmesys yra skiriamas taikomiesiems tyrimams, skaitant ir patariamj funkcij valstybins valdios institucijoms. Vyriausybei skirti moksliniai tyrimai skirtingai nuo universitetini yra orientuoti visuomens poreikius ir j tikslus nustato ministerija ir atitinkami jos patariamieji organai. Taip pat dalis valstybs finansuojam mokslini tyrim yra vykdomi daugiau nei 100 ligonini visoje alyje.
3.3.2.
MTEP veiklos
Pagal Nacionalins reformos programos paangos ataskait 2004 m. GERD buvo 2,58 proc. (Eurostat duomenys), i kuri valstybins ilaidos sudar 0,8 proc., o BERD buvo 1,78 proc. Tai yra maiau nei Lisabonos strategijoje ikeltas 2 proc. tikslas iki 2010 m. Danijos mokslini tyrim analizs centras (2005 m.) skelbia, kad pramon Danijoje 2003 m. finansavo 60 proc. procent MTEP, tuo tarpu kai vieojo sektoriaus investicijos sudar tik 27proc. 2003 m. Danijoje investicijos MTEP sudar apie 4,8 milijardus EUR. Norint pasiekti Lisabonos tiksl, t.y. 3 proc. nuo BVP, is skaiius dar turt padidti iki 5,6 milijard EUR (17 proc.).
Tyrj skaiius
Mokslini tyrim ir pltros personalas sudaro 2,28 proc. procentus visos darbo jgos, kai ES-25 vidurkis yra 1,36 proc. Doktorantros studijas baig tyrjai yra pagrindinis nauj mokslinink altinis Danijoje. Kiekvienais metais doktorantros studijas yra priimama nuo 1100 iki 1200 student. 2004 m. is skaiius buvo 1,312.
Mokslin produkcija ir konkurencingumo rodykliai

Patentai: Danija turi auktesn nei ES-25 vidurkis EPO vertinim ji turi 161 takus ir USPTO 117 (5 pav.). Aukt technologij eksportas: Danija turi auktesn vertinim (141) nei ES-25 vidurkis auktj technologij paslaug srityje ir emesn nei ES-25 vidurkis auktj technologij eksporto srityje (76). Publikacijos: Danija uima ketvirt viet pagal publikacij skaii milijonui gyventoj ir ketvirt viet pagal cituojamas publikacijas 2004 m. (6 pav.).
25 i 120
5 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Danija
6 pav. Mokslins publikacijos ir citavimas, 2004 Danija
Esamos programos ir treios pakopos studijos

Asmen, baigusi treios pakopos studijas technologij ar fizini moksl srityje, kuri amius yra nuo 20-29 met, 1,000 gyventoj tenka 13,8. Tai yra auktesnis nei ES-25 vidurkis, kuris yra 12,7 procento. Asmen skaiius, baigusi treios pakopos studijas, irgi yra labai auktas, t.y. 50 proc. didesnis nei ES-25 vidurkis.
26 i 120

Iki 2010 m. apie 50 proc. finansavimo i viej fond MTEP veikloms bus skiriama konkurencinmis slygomis (iai dienai tik tredalis). Taip pat is finansavimas padengs visas ilaidas, tame tarpe ir pridtines. Trys universitetai Kopenhagos universitetas, Aarhus universitetas ir Danijos technologij universitetas turs apibrtas mokslini tyrim sritis ir bus vedantys konkreiose MTEP srityse. Kopenhagos universitetas pagrindin dmes skirs chemijos ir biologijos srities moksliniams tyrimams. Aarhus universitetas specializuosis moksliniuose tyrimuose aplinkosaugos ir gamini itekli srityje, nanomoksl, ekonomikos ir socialini moksl srityse. Danijos technologij universitetas susijungs su penkiais mokslini tyrim institutais ir taps vedaniu universitetu nauj technologij vystyme ir taikyme. Daugiau i viej fond bus finansuojami strateginiai moksliniai tyrimai svarbs tolimesnei visuomens raidai, pvz. aplinkos apsaugos, energetikos ir sveikatos srityse. Bus skatinamas privatus finansavimas. Taip pat is finansavimas padengs visas ilaidas, tame tarpe ir pridtines. (7 pav.). Tokios mokslini tyrim grups (taikomieji tyrimai, tyrimai orientuoti konkret tiksl, mokslini institucij tyrimai) bus integruoti universitetus.
7 pav. Danijos MTEP finansavimo srautai, 2003 Danijos Strategini tyrim taryba iskyr deimt inovacijas skatinani mokslini tyrim platform, t.y. sritis, kuriose Danija turi tarptautiniu lygmeniu pripaintus tyrjus, konkurencingus verslo klasterius ir/ar kuriose jauiamas mokslini tyrim poreikis (Danijos Strategini tyrim tarybos veiksm planas, 2004 m.): Vanduo kaip strateginis ateities iteklis; Investicijos sveikatos apsaug, pagrindin dmes skiriant biologiniams apsaugos mechanizmams;
27 i 120
Vartotoj skatinamos inovacijos ir verslo pltra ini ekonomikoje; Biologin gamyba naudingi produktai i atsinaujinani altini; Pasaulinis dizainas, nukreiptas gamybos platformas; Sistematizuota tvari energija; Nuo nano moksl nano produktus; Sveikas ir saugus maistas; Auktj technologij instrument vystymas; Ateities individualios perspektyvos sveikatos apsaugos srityje. ios deimt platform buvo i dalies suderintos ir 2006 m. Danijos Strategini tyrim taryba tyrimams paskirst 56 milijonus EUR. Pagrindiniais prioritetais yra maistas, sveikatos apsauga, atsinaujinanti energija, nano-, bio- ir informacins technologijos, t.y. nauj veikl ir mokslini tyrim komplektas egzistuojaniai pramonei. Smulkesns informacijos reikt iekoti Nacionaliniame valstybiniame mokslini tyrim fonde, Tematini prioritet ir kituose specialiems tikslams steigtuose fonduose. ioje dalyje pateikiami speciali paramos schem Danijoje pavyzdiai.
Bendradarbiavimas tarp tyrim institucij ir pramons

Mokslini institucij ir pramons bendradarbiavimo finansavimui yra vienas altinis. Jis apima inovacij konsorciumus, auktj technologij tinklus, param Jynsk-Fynsk IT ir regioniniams technologij centrams. Finansavimas yra skirstomas dvi kategorijas: tikslinis ir atviras. Tikslinis finansavimas yra naudojamas bendradarbiavimui ir tarpusavio santyki palaikymui: (a) SVV yra kompensuojama, kai pirm kart perkamos inios i universitet ar institut; (b) SVV finansuojant mokslini tyrim projektus kartu su valstybiniais institutais, projektui yra suteikiama didesn parama i viej fond (SVV 50 proc., mokslini tyrim institutas 25 proc. ir valstyb 25 proc.); (c) bus paskirtas pirlys, skatintis bendradarbiavim tarp mokslini tyrim institucij ir pramons.
Pramons doktorantros studij programa biudetas 6-9 milijonai EUR metams

Pramonins doktorantros programos tikslas yra: Suteikti doktorantams ini apie mokslini tyrim ir pltros vadyb; Sukurti ini main tinklus tarp moni ir Danijos bei usienio mokslini tyrim institucij; Skatinti pltr ir inovacijas Danijos prekybos ir pramons sektoriuose. Pramons doktorantros programa yra skirta asmenims, baigusiems antros pakopos studijas ir gebantiems vykdyti doktorantros program, kuri tris metus remia universitetai ir mons. Universitetai ir mons gali kreiptis vietimo, technologij ir inovacij ministerij su praymu padengti dal industrins doktorantros programos ilaid. Doktorantas yra darbinamas privaioje monje visam doktorantros laikotarpiui, praleidiant tiek pat laiko universitete ir monje.
Vizituojani mokslinink apmokestinimo schema

1992 m. buvo sukurta speciali mokesi schema tyrjams ir darbuotojams, kurie gyvena Danijoje neribot laiko tarp. 2000 m. gegus 13 d. i schema buvo perirta. Taisykls pateikiamos Danijos pajam mokesi statymo 48 E dalyje. Jame nurodoma, kad gerai apmokami darbuotojai ir tyrjai, pasamdyti usienyje bei tenkinantys teiss akte nurodytas slygas, gali pasirinkti apmokestinimo schemas 36 mnesi laikotarpiui 25 proc. darbo umokesio apmokestinimui netaikant atskaitym vietoje prastini pajam mokesi.
28 i 120
4. ESTIJA
Ekonomikos nuosmukis, kur sukl jos restruktrizacija po Soviet Sjungos grities, buvo didelis ir staigus lyginat su kitomis Soviet Sjungai priklausiusiomis valstybmis. Ekonomika stabilizavosi tik 1994 m., kai Estijos verslo monms tapo prieinamos vakar rinkos. 1995-1997 m. ekonomika augo. Augim lm nauj moni steigimas, spartus finans sektoriaus vystymasis bei liberali vakarietika ekonomikos politika. 1997 m. kai verslo mons eksportavo prekes Ryt ir Vakar rinkas, Estijoje ekonomikos augimas virijo 10 proc. per metus. Antroje 1997 m. pusje vyks stiprus nuosmukis vertybini popieri biroje bylojo apie ateinanius ekonominius sunkumus. Estija (2005 m.) Gyventojai: 1,341,664 Plotas: 45,226 kv. km. Gyventoj tankumas: 30 moni kv. km. BVP: 9,8 milijardai EUR BVP augimas: 10,5 proc. Infliacija: 4,1 proc. Darbo jga: 670,000 Nedarbo lygis: 7,9 proc.
Antrasis ekonomikos augimo etapas prasidjo 1999 m., taiau prajs ekonominis nuosmukis slygojo rinkos struktr, pasiymini auktu koncentracijos laipsniu (ypa finans sektoriuje) bei daugumos Estijos bendrovi nuosavybs perjim usienieiams (daugiausiai vedams ir suomiams). Taiau yra laikoma, kad Estijos monetarin sistema skmingai atlaik visas ekonomines krizes. Estijos kaip maos valstybs ekonomika yra orientuota eksport. Pramons sektorius didij dal savo produkcijos (viso 70 proc.) eksportuoja Vakar rinkas. Tai leidia daryti ivad, kad produkcija yra pakankamai kokybika ir kainos/kokybs santykis yra priimtinas. Didel Estijos eksporto dalis tenka tradicinms pramons akoms, tokioms kaip medienos, bald, tekstils, aprangos ir maisto pramon. Nepaisant to, Estijos ininerijos ir ekonomikos pramon, prieingai nei Lietuvos ir Latvijos, yra nukreipta Vakarus ir gebanti vystyti pridtin vert turinius produktus. Maisto pramon patyr nuosmuk, nes Rusijos ekonomins krizs laikotarpiu prarado rinkas. iuo metu didiausi Estijos pramons eksporto dal sudaro produkcija main gamybai. Apibendrinant galima teigti, kad Estija, nauja Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sjungos nar, skmingai perjo moderni rinkos ekonomikos sistem, turini stiprius ryius su Vakarais, skaitant ir nacionalins valiutos susiejim su euru. Ekonomikai yra labai naudingi stiprs elektronikos ir telekomunikacij sektoriai, taip pat ekonomin pltr teigiamai takojama trys didiausi prekybos partneriai Suomija, vedija ir Vokietija. Einamosios sskaitos deficitas ilieka auktas, taiau valstybs biudetas subalansuotas ir valstybs skola nedidel (5 lentel). Lentel 5. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Estija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* 43,5 48,5* 7,8 6,2 45,1 48,1 -1,5 1,5* 3,9 3,0 -5,5 0,7 -0,6 1,8 ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 2,3 100 100 1,4 0,2* 2,4 2,1 0,4 -0,3* 0,8 -2,8*
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP Uimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventoj skaiiaus) 60,4 62,9* 62,4 63,0 Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 12,5 9,2 8,6 9,0 Preki integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 67,9 59,2* 9,0* Paslaug integravimas ((importas+eksportas)/BVP) 22,3 19,8 3,2* Usienio tiesiogins investicijos 4,1 5,8* 1,2* Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 21,7 25,3 18,4 16,8* altinis: Eurostat - Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * vliausiai metai (2003);
29 i 120
4.2. ESTIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 4.2.1. Estijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Estija, bdama maa valstybe, administracin valdymo struktr susiejo su S&T klausimais (8 pav.). Dauguma sprendim yra priimami valstybiniu lygmeniu, o Mokslini tyrim ir pltros taryba10 pataria vyriausybei dl MTEP strategijos. Tokiu bdu yra siekiama sistemikai pltoti Nacionalin mokslini tyrim, pltros ir inovacij sistem. MTEP taryboje yra du pastoviai veikiantys komitetai, kurie analizuoja mokslini tyrim ir inovacij politik. Komitetams vadovauja vietimo ir mokslini tyrim ministras bei Ekonomikos ir komunikacij ministras. ie ministrai pateikia MTEP tarybai kasmetines ataskaitas apie komitet veikl bei numatomus darbus ateityje. U kasdienin komitet darb yra atsakingi atitinkam ministr patarjai. Taigi, pagrindin MT politikos kontrol vykdo ios dvi ministerijos: Ekonomikos ir komunikacij ministerija, pasitardama su S&T tarybos Inovacij komitetu, yra atsakinga u inovacij politikos pltr ir gyvendinim (irti viruje). veitimo ir mokslini tyrim ministerija, pasitardama su S&T tarybos Mokslini tyrim politikos komitetu, yra atsakinga u mokslini tyrim politikos pltr ir gyvendinim (irti viruje).
8 pav. Estijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas
4.2.2.
Politikos tikslai
Dabartin nacionalin S&T politika yra idstyta dokumente iniomis grsta ekonomika11, kuris apibria vykdom politik 2002-2006 m. laikotarpiu. Bendras tikslas yra ipltoti Estijoje iniomis grst ekonomik tam tikrose prioritetinse srityse. Pagrindins Estijos MTEP ir inovacij sritys yra : Vartotojams draugik informacini technologij ir informacins visuomens vystymas; Biomedicina; Mediag technologijos.
10 11
http://www.riigikantselei.ee http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf
30 i 120
2003 m. apvalga Estijos ekonomikos konkurencingumas ir tolimesns perspektyvos: MTEP ir inovacij politikos apvalga12 analizuoja vairias problemas su kuriomis susiduria Estija, realizuodama aukiau pamintus tikslus. Ji nustato platesnius nacionalins politikos tikslus ir pateikia ivadas. Vien tiktai mokslo infrastruktros tobulinimas neatne naudos. J reikia integruoti su visa vietimo ir inovacij sistema. Parama atskiriems mokslini tyrim ir pltros bei inovacij projektams per se nesukurs apiuopiamos naudos. Yra svarbu sukurti tarptautiniu lygmeniu pripaintus mokslini tyrim centrus. Atsivelgiant Suomijos, Airijos ir Azijos tigr patirt pagrindiniu ramsiu, palaikaniu Estijos konkurencingum, turi bti: Kryptingos pastangos siekiant pritraukti inioms ir technologijoms imlias usienio tiesiogines investicijas; Orientacija sektorius, kurie gali lemti didiausius augimo tempus (IT, bio- ir nanotechnologij), ir i technologij panaudojimas siekiant didinti tradicini pramons ak konkurencingum; vietimo sistemos efektyvumo klimas, investavimas vietimo sistem, kvalifikacijos klimas ir persikvalifikavimas visuose lygiuose.

Yra dvi pagrindins agentros, kurios yra atsakingos u program gyvendinim. Programas nustato dvi 4.2 dalyje apraytos ministerijos. Siekiant skatinti Estijos verslo moni konkurencingum 2000 m. Ekonomikos ministerija steig mon Estonia. Tai viena i didiausi moni nacionalinje paramos sistemoje, kuri teikia finansavim, konsultacijas, nurodo bendradarbiavimo galimybes, vykdo mokymus verslininkams, mokslini tyrim ir pltros institucijoms ir vieajam sektoriui. Ji vykdo paramos ir pltros programas verslo sektoriuje. Atlieka labai svarb vaidmen skatinat ekonomin pltr: Estijos verslo moni konkurencingumo stiprinimas usienio rinkose, nacionalins turizmo infrastruktros pltra, technologij ir inovatyvi produkt ir paslaug pltojimas, Estijos moni pltra, verslui palankios aplinkos krimas bei verslumo skatinimas13. Estijos mokslo fondas (EMF)14 buvo steigtas 1990 m. Tai yra organizacija, finansuojanti mokslinius tyrimus. Jos pagrindinis tikslas yra remti perspektyviausius fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Fondas skiria stipendijas atskiriems mokslininkams ir j grupms konkurenciniais pagrindais i valstybs biudeto asignavim.
Aplinka Estijos MTEP poreikiams ir praktikai

Estijos pramon beveik nevykdo MTEP veikl. moni ilaidos 1999 m. MTEP buvo 0,19 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis 2000 m. siek 1,25 proc.15. Nors nra atlikta oficiali analiz, 2004 m. CIRCA atlikta studija leidia daryti ivadas, kad tik labai maas skaiius moni aktyviai vykdo MTEP veiklas. Tai daugiausiai didels bendrovs (i kuri 10 aktyviai vykdo MTEP), universitet spin-off bendrovs ir keletas ma moni. Taip pat yra grup moni, kurios paios neatlieka MTEP, taiau naudojasi naujais universitetuose atliekamais moksliniais tyrimais.
12 13
Published by R&D Council 2003. see http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf http://www.eas.ee/?lang=est 14 http://www.etf.ee/index 15 Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002.
31 i 120
vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga Galimybi studija, dar prie ipltojant Kompetencijos centro program16, tai pat leido daryti ivad, kad tik maas kompanij skaiius vykdo MTEP. Kompetencijos centro programa paymjo, kad egzistuoja maas technologini moni skaiius ir yra btina utikrinti moni su minimaliais galingumais pltr technologikai kompetentingas. Ataskaitoje taip pat pastebima, kad iai moni grupei yra skiriama per maa parama. Apibendrinat galima teigti, kad Valstyb nepakankamai dalyvauja pltojant nacionalinius pramons pajgumus MTEP srityje. Didel dalis viej fond teikiamos paramos yra skiriama tik fundamentaliesiems tyrimams (50 proc. vis ilaid) ir tik 15,7 proc. yra skiriama technologinei pltrai17.
4.3.1.
Daugiausiai MTEP vykdo universitetai, taip pat yra keletas mokslini tyrim institut. Valstyb universitetus laiko pagrindiniais kompetencijos technologij srityje altiniais ir mokslini tyrim vykdymo centrais. vietimo ir mokslini tyrim ministerija yra atsakinga u mokslinius tyrimus ir daugiausia finansuoja fundamentaliuosius tyrimus. Maas patent skaiius rodo, kad universitetuose yra nepakankamas suvokimas apie mokslini tyrim reikm verslui.
4.3.2.
MTEP veiklos
GERD yra 66,86 milijonai EUR (2003 m.). Tai sudaro tik pus ES vidurkio, vertinat GERD/BVP (9 pav.) ir yra 1,07 proc. BVP. BERD yra 22,66 milijonai EUR (2003 m.) ir tai yra daug maiau nei ES vidurkis, vertinant BERD/BVP (0,58 proc. BVP). HERD yra 37,61 milijonai EUR (2004 m.) ir sudaro neprastai didel dal GERD lyginant su kitomis ES valstybmis (0,62 proc. BVP).
Tyrj skaiius
2004 m. (tai paskutiniai metai, kuri duomenys yra prieinami) Estijoje dirbo 3,369 tyrjai, i kuri 64 proc. dirbo auktojo mokslo staigose ir tik 20 proc. pramonje.
Mokslins produkcijos ir konkurencingumo rodikliai

Estija smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio beveik pagal visus technologins pltros ir inovacij rodiklius (verslo ilaidos MTEP, techninius mokslus baig studentai, auktasis isilavinimas, ankstyvos stadijos rizikos kapitalas; EPO ir USPTO patentai). ie rodikliai daniausiai yra pirmoje vietoje ES-25 lentelje. Publikacijos: Estijos tyrjai 2004 m. paskelb 664 publikacijas ISI duomen bazse. Vertinat publikacij skaii milijonui gyventoj, tai yra ymiai maiau nei ES vidurkis. Patentai: 2001 m. ir 2002 m. Estijos organizacijos pateik tik deimt patentini paraik EPO ir dvi USPTO. Tai yra daug maiau nei ES vidurkis ir vienas emiausi patent pateikimo rodykli ES. 2004 m. CIRCA studija parod, kad Estijos universitetai pateik maiau nei 50 patent per 2000 m. 2004 m. Reikia pastebti, kad toks maas aktyvumas yra bdingas net tik universitetams, bet ir visoms Estijos monms bei staigoms. Patentini paraik skaiius 10000 gyventojui yra 0,1, tuo tarpu kai ES vidurkis yra 2,5.2
16 17
Competence Centre Estonia: Feasibility Study. ESTAG 2002. Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002.
32 i 120
9 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Estija

S&T programos
Universitet mokslini tyrim grups daugiausia finansuojamos i speciali fond (vidutinikai 38 proc. viso MTEP finansavimo) ir Fundamentalij tyrim stipendij (apie 14 proc.), kurias skiria Estijos mokslo fondas (irti 2 viruje). iuos abu fondus kontroliuoja vietimo ir mokslini tyrim ministerija. 2003 m. ataskaita apie Estijos RTDI sistem paymi, kad abi ios programos yra vertinamos pagal akademinius kriterijus, kurie neskatina tyrj siekti mokslini tyrim rezultat praktinio pritaikomumo. vietimo ir mokslini tyrim ministerija neturi programos, kuri skatint mokslins produkcijos taikym ir pagrindin dmes skiria fundamentaliesiems tyrimams, vykdomiems Estijos universitetuose. U mokslini tyrim rezultat praktinio pritaikomumo finansavim bei bendradarbiavimo tarp universitet ir pramons skatinim yra atsakinga organizacija Enterprise Estonia. Pagrindin programa skirta pramonei yra Pramons MTEP programa (visas biudetas siekia 18 milijon EUR), kuri veikia jau kelet met ir dabar yra finansuojama i Europos Sjungos struktrini fond. i programa yra plaiai taikoma keliais aspektais: Ji atvira pramonei ir universitetams; Ji finansuoja plai skal tyrim, pradedant nuo nauj tyrim duomen patvirtinimo ir baigiant galutinio produkto sukrimu. Be to, i programa ne tik finansuoja MTEP, vykdomus universitetuose ar pramons moni laboratorijose, bet taip pat skatina bendradarbiavim tarp universitet ir pramons. Ji siekia padidinti universitet susidomjim pramons moni vykdomais tyrimais, pltoti ekspertines inias susijusiose srityse ir aktyv bendradarbiavim.
33 i 120
i programa apima:
SPINNO program (biudetas 4 milijonai EUR)

i programa skirta didinanti universitet gebjim teikti paslaugas ir ekspertines inias pramonei, taip pat padti universitetams komercializuoti mokslini tyrim rezultatus.
Kompetencijos centr program (biudetas 9,1 milijonai EUR)

ia programa yra siekiama sukurti pramons ir universitet konsorcium siekiant atlikti atitinkamai moni grupei svarbius tyrimus (pvz. maisto pramons, mediag ir pan.). Visas ias programas vykdo organizacija Enterprise Estonia. Pagrindiniai prioritetai yra: Koncentruoti MTEP specifinse technologinse srityse; Sustiprinti moni ir mokslinink vidutins trukms planavim ir valdymo gebjimus; Padidinti tyrj, sprendiani privataus sektoriaus problemas, skaii, skaitant mokslopramons mobilum; Remti tarptautin bendradarbiavim MTEP srityje.
34 i 120
5. SUOMIJA
Suomija priklauso iaurs ali grupei geografikai isidsiusiai Europos Sjungos iaurs rytuose. alyje yra 5,2 milijon gyventoj i kuri 17,1 proc. yra jaunesni negu 14 met amiaus ir 66,7 proc. yra tarp 14 ir 64 met amiaus. Vidutinis gyventoj amius 41,3 metai. Suomija (2005) Gyventoj skaiius: 5,241,145 Dydis: 338,000 kv. km. Gyventoj tankumas: 15,5 gyventoj kv. km. BVP: 184 milijardai EUR BVP augimas: 2,1 proc. Infliacija: 2,1 proc. (2006) Darbo jga: 2,9 milijonai Nedarbo lygis: 7,2 proc. (2006)
alies BVP yra 157 milijardai EUR, BVP augimas 2,9 proc. Turdama 30,000 EUR BVP vienam gyventojui 2005-aisiais Suomija yra 13-oje vietoje tarp OECD ali. Darbo naumas sudaro 94,1 proc. ES-15 vidurkio. BVP sudaro ems kio produkcija 2,8 proc.; pramon 29,5 proc. ir paslaugos 67,6 proc. Darbo jga (2,6 milijonai) pasiskirsto tarp ems kio ir mik kio 8 proc., pramons 22 proc., statyb pramons 6 proc., prekybos 14 proc., finansini, draudimo ir verslo paslaug 10 proc., transporto ir komunikacij 8 proc. ir vie paslaug 32 proc. Dl pramons struktros ir geografins alies padties energijos suvartojimas Suomijoje yra santykinai auktas ir siekia 272/BVP tuo tarpu kai ES vidurkis yra 187. Pagrindiniai pramons sektoriai yra celiuliozs ir popieriaus pramon, elektronika ir main pramon. ie sektoriai sudaro didij Suomijos eksporto dal siekiani 65 milijardai EUR 2005 m. Paslaug dalis pastoviai auga, santykinai majant celiuliozs ir popieriaus pramons daliai nors gamybos apimtys ilieka stabilios arba truput auga. Aukt technologij eksportas nagrinjamu periodu buvo 11,2 milijardai EUR, o atitinkamas importas 7,3 milijardai EUR. Aukt technologij prekybos balansas pasidar teigiamas 1995 m. Suomija uima trei viet tarp ES ali pagal aukt technologij produkcijos procent (21 proc.) bendrame eksporto balanse. Lentel 6. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Suomija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* (f) 113,2 112,7 5 2,1 (f) 109,4 107,5 2,3 0,3* 2,9 0,8 -2 1 7,1 2,1 ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 1,5 (f) 100 100 1,5 0,6* 2,4 2,2 -0,1 -0,3 0,8 -2,6* 62,9 8,6 2,4 18,3 63,4* 8,7 0,9* 17,1
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP Uimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventoj skaiiaus) 44,6 45,1 Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 9,8 8,4 Usienio tiesiogins investicijos 13,6 0,4* Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 17,1 15,8* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vliausiai galimi metai (2003); (f) prognozs;
5.2. SUOMIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 5.2.1. Suomijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Vyriausyb nustato mokslo technologij ir inovacij politikos principus ir ruoia atitinkam teisin baz. Mokslo ir technologij politikos taryba vaidina pagrindin vaidmen skatindama mokslo ir technologij pltr ir atitinkam vietim. Ministerijos yra atsakingos u mokslo ir technologij politikos planavim, o atitinkamos agentros u jos gyvendinim. vietimo ministerija priiri klausimus susijusius su
35 i 120
vietimo ir mokslo politika, o Prekybos ir pramons ministerija reikalus susijusius su pramons ir technologij politika. Mokslini tyrim pltra remiasi vietimo ir mokslo tyrim pltros planu, Vyriausybs programa ir politika apibrta Mokslo ir technologij politikos tarybos (10 pav.). Vyriausybs programa akcentuoja mokslo svarb kuriant ini ir know-how pagrindus. Tvarus ekonominis augimas ir materialus bei nematerialus gerbvis remiasi iniomis, kuri krimas yra garantuojamas mokslini tyrim ir pltros fond. Imamasi priemoni padidinti mokslini tyrim finansavim, pirmiausia per asignavimus Suomijos Akademijai ir baziniam universitet finansavimui bei Tekes baziniam vieo ir privataus bendradarbiavimo ir inovacij finansavimui pagal Vyriausybs program ir Mokslo ir technologij politikos tarybos sudaryt plan.
10 pav. Suomijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas
5.2.2.
Politikos tikslai
Mokslo ir technologij politikos taryba kas treji metai ruoia strateginius metmenis18 MTEP sistemos tiksl formulavimui. Paskutiniai 2006 m. metmenys akcentuoja iuos punktus: Tolesnis nedarbo mainimas; Subalansuota region pltra; Darbo naumo augimas; Didinti investicij tempus; Skmingas tarptautinis bendradarbiavimas; Konkurencingumo augimas. Svarbiausios kryptys: Augantis visuose lygmenyse veiklos internacionalizavimas; Pastovs ekonomini ir socialini struktr pokyiai;
18
Science, Technology, Innovation, Science and Technology Policy Council, Helsinki 2006
36 i 120
Su inovacij dinamika susij konkurencingumo faktoriai; Pokyiai MTEP: augantis profesionalumas, vairi tip bendradarbiavimas, grupi ir infrastruktr augimas, tarpdisciplinins ir tarptechnologins veiklos. Taip pat dmesys yra kreipiamas paslaug sektoriaus pltr, finansavimo principus, struktrin pltr, mogikj itekli vystym ir priemones horizontaliai pltrai. Finansavimo lygis turt augti iki 4,0 proc. BVP iki 2010 m. valstybini l procentui iliekant ne didesniam negu 30 proc. vis MTEP ilaid. Bendros l apimtys iaugs iki 400 milijon EUR 2011aisiais i kuri Akademija gaus 110 milijon EUR, Tekes 145 milijonus EUR, universitetai 120 milijon EUR ir mokslini tyrim institutai 25 milijonai EUR.

Planavimo ir politikos formavimo institucijos ir agentros atsakingos u politikos gyvendinim turi aikiai atskirtus vaidmenis. Operatyvins veiklos aikiai yra priskiriamos Suomijos Akademijai ir Tekes, kurios atsiskaito atitinkamai vietimo ministerijai (MoE) ir Prekybos ir pramons ministerijai (MTI). Kitos operatyvins organizacijos yra SITRA fondas, kuris veikia Parlamento prieiroje ir Iradim Fondas veikiantis prie MTI. Iradim fondas yra atsakingas u param individualiems iradjams ir remia pilotin gamyb. Didelis Suomijos sistemos privalumas yra turjimas tik dviej pagrindini veikiani institucij Akademijos ir Tekes. Bendradarbiavimas tarp i institucij yra labai glaudus ir yra skelbiamos bendros programos. Bendradarbiavimo tikslas yra didinti vykdom mokslini tyrim aktualum ir fokusuoti nacionalinius nedidelius resursus tinkamas sritis. Bendradarbiavimas grindiamas supratimu kad mokslas ir technologijos yra vieninga visuma. Fundamentiniai tyrimai ir mokslo rezultat panaudojimas kuo toliau tuo yra labiau susij. Efektyvus nacionalini resurs panaudojimas yra prielaida tarpusavio dialogui. Taip utikrinama nacionalins sistemos funkcij atlikimas ir poveikis socialinei pltrai ir uimtumui. Abi organizacijos yra ireikusios bendradarbiavimo poreik savo atitinkamose strategijose. Didiausios finansuojanios organizacijos Nacionalins Technologij Agentros (Tekes) finansavimas yra 478 milijonai EUR, procentin dalis ilieka nepakitusi ir siekia 28 proc. Prieingai, Suomijos Akademijos, kitos konkursiniu bdu skirianios finansavim organizacijos dalis gerokai auga ir pasieks daugiau negu 15 proc. MTEP finansavimas Suomijos Akademijoje iaugs 34 milijonais EUR ir pasieks 257 milijon EUR lyg. Kitas MTEP finansavimas, pvz. tyrimai vykdomi ministerijose sumas 12 milijon EUR.
5.3.1.
Suomija yra viena i dviej geriausi ES inovacij poiriu ali dalindamasi savo aukt pozicij tik su vedija. Ji uima antr viet tarp ES-25 ali ir trei tarp 33 ali, po veicarijos ir vedijos. Suomija yra tarp trij geriausi ali vis ei EIS kombinuot indikatori poiriu iskyrus pateikiam paraik ir yra pirmoje vietoje pagal inovacij poreik ir inovacij valdym. To paskoje Suomija neturi aikiai vardijam silpnybi turdama auktesnius u vidutinius visus EIS indikatorius ir visus indikatorius apibendrinamus vienu vidinio poreikio ir inovacij valdymo indikatorium iskyrus vien: jaunimo dalies bendrame Suomijos gyventoj struktroje 18,6 proc., kas yra emiau ES vidurkio 20,7 proc. Taiau ia politins priemons yra maai efektyvios trumpojo laikotarpio poiriu (11 pav.). Suomija per pastaruosius 20 met daug investavo MTEP ir yra iuo metu treioje vietoje pasaulyje pagal santykines ilaidas siekianias 3,48 proc. 2005-aisiais. Pagal Europos Inovacij vieslent (EIS) 2005-ais i 26 Suomijos rodikli 11 buvo aukto lygmens, 4 vidutinikai aukto lygmens, 11 vidutinio lygmens. N vienas rodiklis nebuvo vertintas vidutinikai emai ar emai.
37 i 120
Tyrj skaiius Suomijoje yra santykinai auktas ir siekia 16 tyrj 1,000 darbuotoj ir sudaro 41,000 FTE. 55 proc. tyrj dirba pramonje o likusioji dalis universitetuose ir mokslo institutuose (2002 m. duomenys).
11 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Suomija Valstybs biudeto asignavimai ar ilaidos MTEP (GBAORD) 2006 siek 1,680 milijard EUR. Lyginant su prajusiais matais augimas yra 83 milijonai EUR. Nominaliais dydiais ilaidos mokslui augs 5,2 proc. o realiais 2,7 proc. Vyriausybs MTEP ilaidos santykyje su visomis vyriausybs ilaidomis neskaitant siskolinim aptarnavimo yra 4,5 proc., kas yra tiek pat kaip ir prie metus. MTEP finansavimo vieojo sektoriaus dalis nuo BVP virija 1,05 proc. Lentel 7. Mokslo ir Pltros ilaidos Suomija Milijonai EUR 1989 1991 1993 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 975 358 378
1)
2005
Komercins mons 925 Vieas sektorius Universitetai Viso proc. nuo BVP
3) 2)
1,049 1,373 1,917 2,253 2,644 3,136 3,284 3,375 3,528 3,683 3.770 380 368 374 425 409 580 444 658 470 765 497 789 501 834 530 926 515 962 530 538
286 290
1,040 1,080
1,501 1,711 1,796 2,172 2,905 3,354 3,879 4,423 4,619 4,830 5,005 5,253 5.388 1,8 proc. 2,0 2,1 2,3 2,7 2,9 3,2 3,3 3,3 3,4 3,4 *3,5 *3,5
Komercins mons 61,6 Vieas sektorius 2) Universitetai Viso

3)
57,0 20,9 22,1 100
58,4 21,1 20,5 100
63,2 17,2 19,6 100
66,0 14,1 20,0 100
67,2 13,2 19,6 100
68,2 12,1 19,7 100
70,9 11,2 17,8 100
71,1 10,8 18,1 100
69,9 11,0 19,2 100
70,5 10,3 19,2 100
70,1 10,1 19,8 100
70,0 10,0 20,0 100
19,1 19,3 100
38 i 120
1) vertinta remiantis apklaus rezultatais ir kitais skaiiavimais 2) skaitant privat ne-pelno sektori 3) skaitant centrini universitet ligonines ir politechninius institutus * preliminars duomenys altinis: Statistics Finland, Science and technology statistics Pagal patent statistik Suomija yra geroje pozicijoje turdama 305,600 patent milijonui gyventoj. Aukt technologij patent lygis yra 125,592 milijonui gyventoj.
5.3.2.
MTEP veiklos
Suomijos mons taur yra skirta identifikuoti geriausiai veikiani SVV ar pradedani mon. Tai daroma trij etap greitai augani kompanij verslo plan konkurso pagalba. mons taur yra bendra vie ir privai finansuojani organizacij programa. Suomijos pramons investicijos Daig finansavimo programa siekia paskatinti akcij kapitalo investicijas ankstyvojoje fazje (daigas, pradedanioji mon ir ankstyvojo augimo stadija). Investitori Fondo rizikos kapitalo parama siekia padti jauniems iradjams ir maoms monms gyvendinti iradim pasilymus. INNOFINLAND geriausi iradim konkursas organizuojamas Investitori Fondo siekia skatinti krybingum, gdius ir verslumo dvasi.

Tekes turi paprast finansavimo instrument rinkin, kur sudaro tik grantai universitetams ir SVV, rizikos kapitalo paskolos pramonei, ypa SVV, paskol garantijos pradedantiems versl ir specifin parama verslumui skatinti. Bendras 478 milijon EUR biudetas skirtas tyrim grantams (179 milijonai EUR), pramons tyrim ir pltros grantams (204 milijonai EUR), pramons paskoloms (5 milijonai EUR rizikos kapitalo paskolos, palkan subsidijos), programos koordinavimui ir aptarnavimui rezervuojama 10 milijon EUR. Papildomai skiriama 10 milijonai EUR i ES struktrini fond. Atskir program finansavimas varijuoja metai i met. Sprendimai skirti programoms las yra daromi Tekes viduje pagal Mokslo ir technologij politikos tarybos metmenis bei remiantis Tekes strategija. Pagrindins Tekes programos apvelgiamos emiau.
Technologij programos Biudetas: ~ 200 milijonai EUR per metus

Technologij programos yra pagrindinis instrumentas gerinant technologij sisavinim ir gerinant verslo moni konkurencingum. Yra vykdoma daugiau negu 20 program kuri finansavimas sudaro apie 1,3 milijonai EUR. Dalyvavimas yra labai platus technologij programose bendradarbiauja daugiau negu 2,000 verslo moni ir 800 mokslini grupi. Programoms bdingas stiprus bendradarbiavimas tarp universitet mokslo institut ir kompanij.
Inovacij skatinimas
TULI programa skatina nauj versl kylani i mokslo inicijavim. Pagrindinis tikslas yra perduoti mokslo tyrimuose atsiskleidiant komercin potencial komercializavimui ir naujoms monms. VARA programa skatina technologij perdavim ir j sisavinim monse, ypa skatinant tarptautines iniciatyvas.
39 i 120
inios, gebjimai ir vizija

TRIO programa siekia kelti firm konkurencingum skatinant veikl internacionalizavim ir gerinant verslo aplink monms kad jos galt tsti ekonomikai pamatuot veikl Suomijoje (kartu su Suomijos pramons konfederacija). Tekes taip pat apima verslo pradios paskolas. TUPAS programa skirta SVV nauj technologij pritraukimui bendradarbiaujant su mokslo organizacijomis ir gebjim reikaling inovacijoms sisavinti atnaujinimui. LIKSA, INTRO ir DIILI programos skirtos didinti nauj inovatyvi moni skaii bei j palaikymui, taip pat didinti privataus finansavimo prieinamum monms (LIKSA programa baigsis 2006 m.).
Mokslo tyrim finansavimas Suomijos Akademijoje

Sutinkamai su Aktu dl Suomijos Akademijos, Akademija yra centrin mokslo tyrim administravimo agentra ir veikia vietimo ministerijai priskirtame administravimo sektoriuje. Akademijos biudetas moksliniams tyrimams 2005-aisiais sudar 257 milijonus EUR. Akademija disponavo 14 proc. valstybinio MTEP finansavimo. Lentel 8. Tyrim instrumentai ir politiniai tikslai Akademijos vykdom tyrim rmimo instrumentai: Tyrim grantai Tyrim programos Pranaumo centr programos Akademijos profesoriaus ir akademijos bendradarbio mokslinink pareigybs Grantai po daktarin darb atliekantiems mokslininkams prastai tyrim programos turs iuos pagrindinius mokslo politikos tikslus: Kurti tyrim aplink Koordinuoti ibarstytus tyrim pajgumus Skatinti daugiadisciplinikum, tarpdisciplinikum ir, kur manoma, transdisciplinikum. Vystyti nacionalin bei tarptautin mokslinink, usakov ir galutini produkt vartotoj bendradarbiavim Glaudesnio mokslinink, tyrim institucij ir finansuojanij asmen (skaitant juridinius) bendradarbiavimo dka didinti Suomijoje vykdom tyrim tarptautin matomum Skatinti mokslinink mokym(si) bei profesionalaus tyrjo karjeros pasirinkim
Mokslinink mokymai Kita parama
Specifiniai tikslai kiekvienai programai yra apibriami Akademijos valdybos remiantis Mokslo Tarybos (-) rekomendacijomis ir yra detalizuojami programos prieiros grups.
Specialios and jungtins programos

Regionin inovacij programa: Vidaus ministerijos Ekspertizs Centr programa 2007-2013: Programa skirta prisidti prie labiau subalansuotos regionins struktros pltros ir geresnio tarptautinio konkurencingumo. Darbo ir pramons ministerijos Verslumo programa skirta gerinti inovacij potencial SVV. Technologijos ir darbinimo centr programa yra vykdoma bendromis Prekybos ir pramons ministerijos, Darbo ministerijos ir ems kio ministerijos pastangomis. Suomijos kompanij augimo programa yra vykdoma bendrai Tekes, TE-centres, Finnvera, Finpro. Joje siekiama naujomis formomis panaudoti viej verslo paslaug organizacij kompetencij.
40 i 120
6. VOKIETIJA
Vokietijos turtinga ir naujas technologijas naudojanti ekonomika penkta pagal dyd pasaulyje tapo viena i liausiai augani ekonomik euro zonoje. Nuo 1994 m. BVP augo liau nei ES25 vidurkis, nedarbo lygis buvo beveik aukiausias i vis ES25 ir BVP vienam kapitalo vienetui majo lyginant su ES-25 vidurkiu (9 lentel). Vokietija (2005 metai) Gyventojai: 82,422,299 Plotas: 357,021 kv. km. Gyventoj tankumas: 231 mogus kv. km. BVP: 2,18 milijardai EUR BVP augimas: 3,7 proc. Infliacija: 2 proc. Darbo jga: 43,32 milijonai Nedarbo lygis: 11,7 proc.
Nepanau, kad situacija keisis artimoje ateityje. Ekonomikos augimas 2001-2003 m. buvo 1 proc. ir pakilo iki 1,7 proc. 2004 m. bei nukrito iki 0,9 proc. 2005 m. Ryt Vokietijos modernizavimas ir integracija yra ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, lemiantis kasmetin 56 milijonai EUR pervedim rytinei Vokietijai i vakar. Vokietijos gyventoj senjimas bei auktas nedarbo lygis lm, jog socialins imokos virija mokas, gaunamas i dirbanij. Darbo rinkos nelankstumas, skaitant griet darbuotoj atleidimo i darbo bei darbo umokesio reguliavim, nedarb padar chronika problema. Bendros pertvarkos bei auganios kapitalo rinkos ilgame laikotarpyje gali parengi Vokietijos ekonomik ikiams, kuriuos lemia Europos ekonomikos integracija ir globalizacija, ypa jei bus isprsta darbo rinkos nelankstumo problema. Trumpuoju laikotarpiu valstybs pajam majimas ir ilaid didjimas lm deficit didesn nei ES nustatytas 3 proc. skolos lygis. Silpna makroekonomin situacija kontrastuoja su vis stiprjania usienio prekyba, lemiania teigiam prekybos balans. Tai parodo aukt Vokietijos pramons konkurencingumo lyg, kuris yra paremtas didelmis ilaidomis MTEP, stipria orientacija inovacijas ir efektyviu gamybos procesu. Lentel 9. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Vokietija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* 112,1 108,2 3,2 0,9 101,2 100,6 1,9 0,4* 1,4 1,9 1,3 -1,4 1,3 -3,3 ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 1,6 100 100 1,5 0,6* 2,4 2,2 -0,1 -0,3 0,8 -2,6* 62,9 8,6 2,4 18,3 63,4* 8,7 0,9* 17,1*
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP Uimtumo lygis (procentais nuo 15-64 gyventoj skaiiaus) 60,2 66,4* Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 7,2 9,5 Usienio tiesiogins investicijos 6,7 -0,8* Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 19,7 16,0* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * 2004 a) skaitant pajamas i UMTS licencij
6.2. VOKIETIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Vokietija yra tarp pirmaujani ES-25 valstybi mokslini tyrim ir inovacij srityje. Vokietija uima ketvirt viet tarp ES valstybi ir septint viet pasaulyje. Vokietijos 12 rodikli pagal Europos inovacij vieslent (EIS) yra vidutinikai aukti arba aukti ir tik 2 rodikliai yra vidutinikai emi.
6.2.1.
Vokietijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Vokietijoje MTEP valdoma pagal federacins valstybs sistem traukia tiek Federalins Vyriausybs, tiek emi (Lnder) Vyriausybi atstovus (12 pav.).
41 i 120
Federacinis lygmuo: Pagrindins ministerijos yra Federalin vietimo ir mokslini tyrim ministerija (BMBF) ir Federalin ekonomikos ir technologij ministerija (BMWi). Kelios kitos ministerijos bei Federalin kanceliarija taip pat dalyvauja vykdant MTEP politik (pvz. programos dl technologij finansavimo ar karo pramon orientuotos MTEP). Nauja Federalin vyriausyb, irinkta 2005 m., pakeit pareig pasiskirstym tarp ministerij inovacij politikos srityje. Federalin ekonomikos ir technologij ministerija yra atsakinga u mokslini tyrim, vykdom monse, koordinavim, anksiau tai buvo Federalins vietimo ir mokslini tyrim ministerijos kompetencijos ribose. emi lygmuo: Pagrindinis j udavinys yra finansuoti vietimo sistem ir teikti institucin finansavim auktojo mokslo staigoms (AMI). Kartu su Federaline Vyriausybe, emi Vyriausybs finansuoja kelis valstybinius mokslini tyrim institutus (PSRE), skaitant ir Max-Planck-Society (MPG), Mlyn sra institut, kuriuos jungia Wilhelm-Gottfried-Leibniz asociacija (WGL), Moksl akademij (AoS) ir Vokietijos mokslini tyrim fond (DFG). Bendras i institucij finansavimas vykdomas pagal princip 50-50. Fraunhofer-Society (FhG) ir Helmholtz centrai (HGF) gauna 90 proc. institucinio finansavimo i Federalin vietimo ir mokslini tyrim ministerijos, o likusius 10 proc. i emi. ems taip pat inicijuoja regionines inovacij skatinimo programas. Paprastai emi lygmenyje u inovacij politik bna atsakingos dvi ministerijos t.y. Mokslo ministerija (kartais vadinama Kultros ministerija) ir Ekonomikos ministerijos. emse vykdomos inovacij politikos struktra labai panai federalin. Koordinavimas: Gerai veikianti neformali inovacins politikos koordinavimo sistema tarp politik yra labai vertinama ir panau, kad yra svarbesn nei koordinavimo sistema, paremta nustatyta struktra, kuri danai yra susijusi su didele biurokratija ir nelankstumu. Taip pat vyksta diskusijos kaip aikiai atriboti federalins valdios ir emi atsakomyb vietimo ir mokslini tyrim srityje. Galutins nuomons iuo metu dar nra.
12 pav. Vokietijos inovacij valdymo sistemos principin schema
42 i 120
6.2.2.
Politikos tikslai
Bendrj slyg inovacijoms pltoti gerinimas, ypa tolinant mokesi sistem ir mainat biurokratines procedras; Tobulinti vietimo ir mokslo sistem siekiant utikrinti kvalifikuotos darbo jgos pasil, profesin mokym bei mokym darbo metu; Teikiant finansin pagalb skatinti inovacij pltojim monse.
Federalin Vyriausyb pltoja tris pagrindines inovacij politikos kryptis:
Bendra inovacij politikos struktra i esms nesikeit per pastaruosius metus, vertinat ir viej fond moksliniams tyrimams ir inovacijoms paskirstym, kuris iliko stabilus per paskutinius metus, ir naudojam instrument sudt. Taiau tam tikri pasikeitimai gali bti pastebimi: Padidjo kompetencijos finansavimas auktojo mokslo institucijose pagal Iniciatyva kompetencijai program, kuri buvo inicijuota 2005 m.; Rizikos kapitalo pritraukimas naujai steigiam technologini moni finansavimui yra vienas i federalinio finansavimo prioritet, kur vykdo Aukt technologij moni steigimo fondas, taip pat pertvarkymas kit valstybini rizikos kapitalo program siekiant padidinti j efektyvum; Tematins mokslini tyrim programos yra daugiau orientuojamos energetikos sektoriaus mokslinius tyrimus, taip pat mokslinius tyrimus, susijusius su mobilumu ir aplinkos apsauga. Vis dlto MTEP taka Vokietijos ekonomikai lieka viena i didiausi problem politik debatuose ir svarbiu klausimu vieose diskusijose. Pagrindins problemos yra ios: emas vietimo sistemos lygis, ateityje numatomas auktos kvalifikacijos darbo jgos trkumas, atsilikimas tam tikrose aukt technologij srityse, nepakankama parama SVV vykdant MTEP bei majantis ma moni, vykdani MTEP, skaiius. Be to, yra pastebima didel MTEP koncentracija automobili pramonje, kas gali lemti nesubalansuotas MTEP veiklas privaiame sektoriuje. Remiantis iomis diskusijomis, inovacij politikai Vokietijoje yra keliami ie pagrindiniai udaviniai: Padidinti vieajame ir verslo sektoriuje vykdom MTEP apimtis. 2010 m. 3 proc. BVP turi bti skiriami MTEP finansuoti; Padidinti SVV dalyvavim MTEP ir inovacij veiklose; Gerinti mokslini tyrim atliekam vieajame sektoriuje kokyb; Pltoti nauj ir daug adani technologij klasterius. Pagrindinis dmesys yra skiriamas IKT, biotechnologijoms, nanotechnologijoms, kuro element technologijoms, medicinos ir sveikatos apsaugos technologijoms, optikos technologijoms, mikrosistem technologijoms, kosmoso ir lktuv technologijoms (pvz. Galileo projektas), aplinkos apsaugos technologijoms, energetikos technologijoms (pvz. vjo energija, sauls energija) ir transporto technologijoms (pvz. Transrapid projektas); Skatinti nauj technologini kompanij krim ir jaun technologini kompanij augim; Didinti mokslini tyrim, atlikt vieojo sektoriaus institucijose, rezultat panaudojim ir komercializavim, taip pat skatinti bendradarbiavim tarp verslo ir akademini institucij; Siekiant prisiderinti prie vykstani pokyi bei didjanios auktos kvalifikacijos darbuotoj paklausos gerinti vietimo kokyb; Skatinti inovacijas Ryt emse, siekiant paremti Ryt Vokietijos ekonomikos restruktrizavim;
43 i 120
Siekiant panaudoti papildanias viena kit vairi dalyvi kompetencijas, skatinti regionini klasteri formavim inovacij srityje.

Federalins ir emi ministerijos naudoja daugyb instrument, toki kaip stipendij skyrimu paremtos MTEP tematins programos, institucinis finansavimas didelms mokslini tyrim asociacijoms ir programoms, horizontalios MTEP veiklos. Dauguma MTEP program Vokietijoje remia bendradarbiavim, ypa tarp vieojo sektoriaus ir pramons. Atskiros ministerijos Federalins bei emi turi atskirus savo institutus, vykdanius skirtingas uduotis. Jie yra integruoti atitinkam ministerij, bet nepriklausomi mokslini tyrim srityje. Ministerijai yra draudiama takoti skelbiamus mokslini tyrim rezultatus. Pagal 2004 m. parengt ir 2006 m. atnaujint ataskait taip vadinamus departamentinius tyrimus (Ressortforschung) siekiama padaryti konkurencingais ir kokybikais.
6.3.1.
2004 m. GERD sudar 2,5 proc. nuo BVP. Tai ymiai daugiau nei ES-25 vidurkis, kuris yra 1,86 proc. Pramon finansuoja net 68 proc. viso GERD ir tai yra vienas i aukiausi rodikli ES-25. Vyriausyb skiria 30,1 proc.
Tyrj skaiius
Vokietijoje 1000 gyventoj tenka 9,0 asmenys nuo 20-29 m. gij treios pakopos isilavinim. is rodiklis lyginat su ES-25 vidurkiu, kuris yra 12,7, yra emas. 2003 m. Vokietijoje tyrjai sudar 1,6 proc. darbo jgos. 2003 m. ES-25 tyrjai sudar 1,44 proc. (skaiiuojant vienetais) vis dirbani asmen.

Publikacijos: Vokietija uima 11 viet pagal spausdinam straipsni skaii ir 10 viet pagal cituojam publikacij skaii. Patentai: Vokietijoje 2002 m. yra pateiktos 301 paraikos vienam milijonui gyventoj Europos patent biur (EPO),o tai virija daugiau nei dvigubai ES-25 vidurk. EIS Vokietij vertina 225 balais aktyvum EPO ir 192 balais USPTO, tuo tarpu kai ES-25 vidurkis yra 100 (13 pav.). Auktj technologij ekspertai: 18 proc. Vokietijos eksporto sudaro auktosios technologijos, is rodiklis yra toks pat kaip ir ES-25 vidurkis. Vokietijai yra suteikiama daugiau bal nei ES-25 vidurkis aukt technologij paslaug sektoriuje (104); maiau nei ES-25 vidurkis auktj technologij eksporto sektoriuje (83).
6.3.2.
MTEP veiklos
Treios pakopos studijos

Vokietijoje tik 69 proc. ES vidurkio sudaro asmenys, baig treios pakopos studijas fiziniuose ir technikos moksluose. Asmenys, baig bet kurios srities treios pakopos studijas, Vokietijoje sudaro 114 proc. ES vidurkio, o asmen, studijuojani tstinse studijose, yra tik 75 proc. ES vidurkio.
44 i 120
13 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Vokietija
Regionai
2002 m. pagal MTEP intensyvum buvo dominuojantis Vokietijos regionas, kur sek Suomijos ir Pranczijos regionai. Danija ir Islandija (visos alys klasifikuojamos pagal NUTS 2 lygius) taip pat buvo tarp 15 geriausi region pagal MTEP intensyvum. Vertinant pagal MTEP intensyvum verslo sektoriuje (BES) ei Vokietijos regionai, keturi vedijos regionai ir tys Suomijos regionai buvo tarp 15 geriausi.

Didel dalis valstybinio finansavimo yra paskirstoma konkurenciniais pagrindais, kai bendrovs, institutai, vairs susivienijimai, universitetai ar atskiri profesoriai teikia paraikas, siekdami gauti finansavim moksliniams tyrimams tam tikroje srityje ar ikeltos problemos sprendimui. Federalin Vyriausyb siekia utikrinti efektyvi mokslo ir mokslini tyrim sistem, kuri bt konkurencinga tarptautinje erdvje ir didint tarpusavio ry tarp mokslini tyrim, atliekam universitetuose ir kitose organizacijose, bei utikrint nauj technologij taikym klasteri politikos dka.
45 i 120
6 milijard programa moksliniams tyrimams

Siekiant skatinti inovacijas, Federalin Vyriausyb planuoja investuoti papildomus eis milijardus eur MTEP 2006-2009 m. Fondai yra skiriami projektams ir kitoms priemonms, kurios skatina aktyvum veiklose, susijusiose su inovacij krimu ir gyvendinimu bei inovacij rink pltr. Pagrindinis programos tikslas yra prisidti gyvendinant Barselonos strategijoje ikelt tiksl MTEP skirti 3 proc. BVP iki 2010 m. Pirmoje programos stadijoje 700 milijon EUR bus skiriama projektams, kurie prasideda 2006 m. Iki 2009 m. planuojama, kad kasmetiniai programos fondai dids. Atitinkamai Vokietijoje, gyvendinant inovacij politik, yra naudojamas labai platus ratas instrument, pradedant nuo fiskalins bei konkurencins politikos iki administracini procedr, susijusi su vietimo ir mokslo politikos supaprastinimu, vairi finansini (paskolos, garantijos, subsidijos) priemoni bei vietimo iniciatyv.
Parama institucijoms
Tematins MTEP programos (tiesioginis mokslini tyrim skatinimas) turi didiausius metinius fondus ir teikia param moni ir vieojo sektoriaus mokslini tyrim institucij vykdomiems MTEP projektams auktj technologij srityje. 2004 m. Federalin Vyriausyb ileido apie 2,7 milijardus EUR, skirt ne karo pramons MTEP projekt subsidijoms. Sritys, kuriose labiausiai skatinami moksliniai tyrimai, yra: informacins komunikacins technologijos, biotechnologijos, medicinos ir sveikatos apsaugos technologijos, gamybos technologijos (skaitant nanotechnologijas, mikrosistem technologijas ir optines technologijas), aplinkos apsaugos ir energetikos technologijos ir transporto technologijas (skaitant naujas traukini technologijas, tokias kaip kuro elementai, taip pat kosmoso ir lktuv technologijas). Tematins mokslini tyrim programos taip pat apima specialias priemones, tokias kaip regionines klasteri inovacijoms programas rytinje Vokietijoje regioniniai klasteriai vis gyvenim trunkantiems mokymams ar specialias naujas iniciatyvas, pvz. multimedia ir biotechnologijas. Tematins MTEP programos gali bti laikomos paiu svarbiausiu instrumentu skatinat bendradarbiavim tarp mokslini tyrim institut bei verslo sektoriaus, kadangi vis didesnis finansavimas yra skiriamas bendradarbiavimo projektams.
Bendr mokslini tyrim institut ir SVV moni finansavimas

Mokslini tyrim institut vykdom projekt kartu su SVV monmis finansavimas yra kitas valstybs naudojas finansavimo instrumentas. Tai yra viena i pagrindini Federalins ekonomikos ir technologij ministerijos (BMWi) veiklos srii inovacij politikoje. Svarbiausiomis programomis (taip pat vertinat pagal biudeto dyd) yra IGF programa skirta iki-konkurenciniams moksliniams tyrimas, vykdomiems dideli SVV moni grupi, ir ProInno iniciatyvai, pagal kuri yra finansuojami ruoiam diegti inovacij moksliniai tyrimai, vykdomi nedidelio skaiiaus SVV moni arba SVV moni ir mokslini tyrim institut kartu. Kita programa yra InnoNet, kuri teikia finansavim mokslini tyrim institutams, atliekantiems mokslinius tyrimus kartu su SVV moni grupe.
moni vykdomo MTEP finansavimas Ryt Vokietijoje

Ryt Vokietijoje mons, vykdanios MTEP, yra finansuojamos program, kurias koordinuoja Federalin ekonomikos ir technologij ministerija (BMWi) ir Federalins vietimo ir mokslini tyrim ministerijos (BMBF) Region inovacij augimo skyrius. Federalin vietimo ir mokslini tyrim ministerija numato vis didesn finansavimo instrument vairov, o Federalin ekonomikos ir technologij ministerija pamau maina finansavimo apimtis vis daugiau dmesio skirdama inovacij komercializacijai ir valdymui. NEMO programa ir Inovacij valdymo programa disponuoja nedideliu biudetu, taiau yra pagrindins finansuojant ias veiklas.
46 i 120
Nauji technologiniai projektai inicijuoti akademinio sektoriaus

Nauj technologini projekt pltra yra skatinama vairiomis priemonmis. 2005 m. steigta stipendij sistema (EXIST Seed) teikia finansavim naujiems projektams, inicijuotiems akademinio sektoriaus Vokietijoje. 2006 m. birelio mn. programa buvo atnaujinta ir dabar yra atvira visiems universitetams Vokietijoje. Programa, skatinanti naujus technologinius projektus, yra sudaryta i speciali tematini MTEP paprogrami (pvz. biotechnologij, nanotechnologij, multimedia srityje). Kitos veiklos ioje srityje yra: nauj technologij suvokimo didinimas vidurinse mokyklose, verslumo skatinimas universitetuose ir intelektins nuosavybs diegimas rinkoje.
Intelektins nuosavybs skatinimas

Intelektins nuosavybs skatinimas yra kita ilgalaik Federalins Vyriausybs veiklos sritis, gyvendinanti inovacij politik, skaitant paramos schemas iradjams, informacinms veikloms, specialias intelektins nuosavybs teisi (IPR) skatinimo priemones SVV ir IPR skatinim HEI ir PSRE. Tematins MTEP programos skatina IPR atsiradim ir j diegim rinkoje, todl naujos IP sukrimas yra svarbus rodiklis vertinant projekto skm.
Vokietijos mokslini tyrim konkurencingumo skatinimas tarptautinje erdvje

ios srities veikloms 2006 m. yra skirimas 280 milijon EUR biudetas. U vietimo sistemos pltojim yra atsakingos emi vyriausybs, todl federalin valdia skiria nedidel dmes su vietimu susijusioms veikloms.
47 i 120
7. AIRIJA
Airijos ekonomika spariai auga ir tai patvirtina emiau pateikiami duomenys: 2005 m. bendras alies produktas (BVP) paaugo 5,5 proc., tai yra didiausi augimo tempai OECD. Per 10 met nuo 1995 m. iki 2004 m. vidutiniai Airijos ekonomikos augimo tempai buvo vir 7 proc., dvigubai didesni nei JAV ir beveik trigubai didesni nei euro zonos. BVP iaugo nuo 37 milijard EUR 1980 m. iki 122 milijard EUR 2004 m. Airija (2006 metai) Gyventojai: 4 milijonai Plotas: 70,280 kv. km. Gyventoj tankumas: 58 mons kv. km. BVP: 158,5 milijonai EUR BVP augimas: 5,2 proc. Infliacija: 4 proc. Darbo jga: 2 milijonai Nedarbo lygis: 4,3 proc.
Greitas Airijos ekonomikos augimas slygojo didiausias pajamas kapitalo vienetui pasaulyje. 2004 m. BVP kapitalo vienetui buvo 30,691 EUR. 2004 m. BVP buvo maesnis 25,704 EUR. Pagal rodikl Airija um et viet tarp ES-15 valstybi, atsilikdama nuo Danijos, Jungtins Karalysts ir Olandijos. vertinat tiesiogini usienio investicij tak, BVP geriau atspindi produkcijos apimtis Airijoje19. Didelis skaiius Europos region turi didesn BVP mogui nei Airija. Airijos ekonomika ilieka labai atvira. 2004 m. ji eksportavo 98 proc. BVP (82 proc. GVP) ir importavo 39, 5proc. BVP (33 proc. GVP). Airija ilieka viena i skmingiausi ES valstybi pagal pritraukiam usienio investicij dyd, kurios sudar 15,8 proc. BVP 2004 m., kai ES-25 vidurkis buvo tik 0,9 proc. BVP. (lentel 10). Lentel 10. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Airija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* (f) 126,6 138,5 9,9 5,5* (f) 123,0 129,4 4,6 1,7* +5,6 +2,2 (f) -1,4 +1,0 4,4 1,4* ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 (f) 3,9 2,5 100 100** 1,5 0,6* 2,4 +2,2 0,4 -0,3* 0,8 -2,6* 8,6 2,4 18,3 8,7 0,9* 17,1
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 4,2 4,3 Usienio tiesiogins investicijos 16,4 7,3* Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 20,9 20,9 altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vliausiai galimi metai (2004); (f) prognozs; ** ES-15;
7.2. AIRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Nacionalin MTEP sistema Airijoje yra ipltota kitaip nei daugelyje OECD valstybi. Pavyzdiui, iki 1980 m. Airijos pramon buvo tradicin ir smulki, todl Airija turi labai nedaug mokslini tyrim institut. Didiausia yra TEAGASC ems kio ir maisto mokslini tyrim organizacija, kadangi daugel met tai buvo didiausias pramons sektorius.
19
GVP (bendras vidaus produktas) yra ymiai didesnis nei BVP (bendras alies produktas) dl sikrusi daugianacionalini moni pelno paskirstymo ir honorar mokjim. BVP daug geriau atspindi Airijos padt, todl ia pateikiami abiej rodykli duomenys.
48 i 120
Airija neturi prestiini, seniai steigt technologijos universitet, kurie yra vienu i Europos ir JAV vietimo sistemos poymi. 1960-1970 m. Airijoje buvo steigti du nauji universitetai ir regionini kolegij tinklas, dabar vadinamas Technologij institutais (TI). Tai daugiausia treios pakopos mokymo institucijos, didinanios savo mokslini tyrim galimybes. Apie 90 proc. fundamentalij mokslini tyrim yra atliekami universitetuose. Nei vietin, nei usienio pramon (administruojama airi) nevykdo fundamentalij tyrim.
7.2.1.
Airijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Irinka vyriausyb priima visus sprendimus susijusius su MTEP finansavimu Airijoje. Pagrindinis organas formuojantis politik yra Kabineto mokslo, technologij ir inovacij komitetas palaikomas Departamento mokslo, technologij ir inovacij komiteto, o patariamj funkcij vykdo Vyriausybs vyriausias mokslo patarjas (14 pav.).
Vyriausyb Mokslo, technologij ir Inovacij komitetas
Vyriausias patarjas*
mokslo
Tarpdepartamentinis technologij ir komitetas
mokslo, inovacij
Nacionalin konkurencingumo taryba*
vietimo ir mokslo departamentas
Ekspert grup ateities gebjimams*
Verslo, prekybos ir uimtumo departamentas
Smulkaus verslo komitetas Regionins institucijos pltros
Kiti Vyriausybs departamentai MT organizacijos TEAGASC (ems kis ir Maistas) Jr institutas
Auktojo mokslo staiga - PRTLI
Forfs Pramons agentra FAS Nacionalin mokym agentra Organizacija Ireland pltros
Nacionaliniai standartai Enterprise Agentra County Enterprise Boards Nacionalin Airijos akreditacijos valdyba
Airijos humanitarini ir socialini moksl tyrim taryba
COFORD mik tyrimai Sveikatos ministerija
Airijos mokslini, ininerini ir technologini tyrim taryba
Airijos mokslo fondas
Patariamoji mokslo. technologij ir inovacij taryba
Treios pakopos institucijos ir universitetai
Privataus sektoriaus mons ir vieosios komercins mons
14 pav. Airijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas20 Kiekvienas Vyriausybs departamentas yra atsakingas u patarim teikim bei savo MTEP program gyvendinim.
7.2.2.
Politikos tikslai
Airijos siekis tapti pirmaujania ini ekonomikos valstybe yra pabrtas Vyriausybs neseniai paskelbtame (2006 m. birelio mn.) strateginiame plane Strategija mokslui, technologijoms ir inovacijoms 2006-2013 m., kurioje teigiama, kad Airija 2013 m. bus pripainta tarptautinje erdvje
20
aliai nuspalvintos organizacijos yra Vyriausybs departamentai ir komitetai ir atlieka politikos formavimo funkcij; ydros spalvos yra vyriausybs patarimieji organai; kiti yra vykdantieji organai (mokslo, vietimo, skatinanios institucijos).
49 i 120
dl vykdom mokslini tyrim ir bus vedanti valstyb, kuriant ir naudojant naujas technologijas ekonominiam ir socialiniam progresui skatinti, su diegta inovacij kultra. Taip pat yra suvokiama, kad Airijoje vykdomi moksliniai tyrimai yra emo lygmens ir nepaisant didelio valstybinio finansavimo skirto treios pakopos sektoriui, Airija dar turi pasivyti daugel Europos valstybi. Veiksm planas yra susijs su ikeltais tikslais. Svarbiausi i j yra: Bendrosios ilaidos Moksliniams tyrimams ir pltrai turi padidti nuo 1,4 proc. BVP 2001 m. iki 2,5 proc. 2010 m.; Verslo ilaidos MTEP turi padidti nuo 917 milijon EUR 2001 m. iki 2,5 milijardo EUR 2010 m.; MTEP investicijos auktojo mokslo institucijose ir valstybiniame sektoriuje turi padidti nuo 422 milijon EUR 2001 m. iki 1,1 milijardo EUR 2010 m.; Tyrj skaiius turi padidti nuo 5.1 tkstaniui darbuotoj 2001 m. iki 9.3 tkstani 2010 m. Naujoje strategijoje paymima, kad skminga Airijos ekonomikos transformacija ini ekonomik pasiyms ioms savybmis: Suaktyvjs dalyvavimas mokslinse veiklose; Padidjs asmen, turini aukiausi kvalifikacij, skaiius; Padidjusi mokslini tyrim taka ekonominei ir socialinei pltrai; Padidjusi ieiga ekonomikos sektori, susijusi su ini diegimu; Pagausjs tarptautini mokslini tyrim skaiius; Tarptautinis Airijos profilis; Didesnis ryys tarp nacionalini ir tarptautini tyrim.

Mokslo, technologij ir inovacij pltros ir gyvendinimo (STI) politika yra organizuojama departament ir sektori pagrindu. Visi Vyriausybs departamentai ir ministerijos yra atsakingi u STI savo kompetencijos ribose. Politika gyvendinama valstybini agentr, toki kaip IDA ir Airijos mon pagrindu, kuri valdybas skiria Vyriausyb.
7.3.1.
Treia pakopa: Airija turi 7 universitetus, 14 technologijos universitet ir nedidel skaii privai kolegij treios pakopos sektoriuje. 90 proc. Airijos fundamentalij tyrim yra atliekami treios pakopos sektoriuje. Taip pat pagrindinis dmesys yra skiriamas intelektins nuosavybs apsaugai bei jos diegimui rinkoje. Vieojo sektoriaus MTEP: Vieojo sektoriaus MTEP paprastai yra nukreipti gamtinius iteklius (maist, ems k, mikus bei jr iteklius) bei aplinkos apsaug, sveikat ir energetik. Dauguma valstybini mokslini tyrim organ yra mai ir paramos teikimas treios pakopos sektoriui ir ligoninms yra svarbi j vykdoma funkcija. Pramons sistema: IBEC (Airijos verslo ir darbdavi konfederacija) yra pagrindinis pramons atstovas Airijoje ir pastoviai teikia pasilymus dl vieosios politikos klausim pramonink vardu. Ji taip pat turi atskiras grupes (tokias kaip Airijos medicinini prietais federacija, Chemijos pramons federacija), kurios save atstovauja atskirai, jei mano, kad tai reikalinga.
50 i 120
Didels los pagal Airijos mastelius buvo skirtos atskiroms strategins svarbos mokslini tyrim sritims. ios los skirstomos pagal Technologini valg iniciatyv bei mokslini tyrim valdym, perirint Airijos universitetui, kas lemia programos treio lygio institucijoms suformavim ir Arijos mokslo fondo steigim. Pagal Nacionalin pltros plan (NDP) 2000-2006 m. Airijos vyriausyb skyr dideles investicijas moksliniams tyrimams, technologinei pltrai ir inovacijoms (RTDI). Visos NDP ilaidos sudaro 5 milijardus EUR, i kuri 2,5 milijardai EUR yra skiriami RTDI, tai yra apie 50 proc. vis ilaid numatyt plane. 15 pav. nurodo pagrindines organizacijas Nacionalinje inovacij sistemoje (NIS). Tai buvo didiausias biudetas skirtas MTEP. Vyriausyb pareikalavo, kad Departamento komitetas mokslui, technologijoms ir inovacijoms pradt ruoti detali ataskait Kabineto komitetui mokslui, technologijoms ir inovacijoms dl vidutinio laikotarpio tiksl ir projekt finansavimo siekiant gyvendinti Veiksm plano 2007-2013 m tikslus.
7.3.2.
MTEP veiklos
15 pav. (lyginant su ES vidurkiu), vieo sektoriaus suteikiami 58 ir 61 takai). Vidutini ir auktj beveik sutampa su ES vidurkiu. Universitetiniams irgi suteikiam nedaug tak 57. 16 pav. parodo
Pagal EIS 2005 m. veikla, susijusi su inovacijomis, ir verslo sektoriaus ilaidos yra nedidels (joms technologij sektoriui yra suteikiama 95 takai, tai moksliniams tyrimams finansuojamiems pramons GERD kitimo tendencijas 1996-2005 m.
15 pav. Visos Airijos ilaidos skirtos MTEP, 1996-2005 (mln. EUR)21 Kasmetin konkurencingumo ataskaita rodo: Bendrsias ilaidas MTEP (GERD), kurios susideda i verslo, auktojo mokslo ir vyriausybs ilaid MTEP ir yra emesns nei vidurkis (7-ta/11); Auktojo mokslo ilaidas MTEP (HERD) ir Vyriausybs ilaidas MTEP (BERD) (15-ta/15); Valstybs biudeto ilaidas ar asignavimus MTEP, kurie parodo skiriamas vyriausybs las MTEP verslo sektoriui, valstybinms auktojo mokslo institucijoms ir privaiam ne pelno siekianiam sektoriui (13-ta/14).
21
Source: Forfs, (2005), R&D in Ireland 2005, at a glance.
51 i 120
Tyrj skaiius
2004 m. Airijoje 1,000 darbuotoj teko 5,7 tyrjai, t.y. maiau nei OECD (6,6 2000 m.) ir ES-25 (5,8 2002 m.). Bendras tyrj skaiius FTE yra 15,713. Verslo sektoriuje 61 proc., treios pakopos sektoriuje 31 proc. ir vieajame sektoriuje 8 proc.
Moklsins produkcijos ir konkurencingumo rodykliai

Publikacijos: Dar 2001 m. Airija pagal publikacij skaii atsiliko nuo ES-25 vidurkio, taiau jau 2003 m. ji pasiek rezultatus, geresnius nei ES-25 vidurkis. Airijos tyrjai daugiausia dirba iose srityse: matematika, statistika, kompiuteri mokslas, gamtos mokslai (1999 m.). Airija yra 12-toje vietoje pagal cituojamas publikacijas 0,8 proc., kai veicarija yra pirmoje vietoje 1,2 proc. (altinis: Nacionalinis mokslo fondas, JAV). Patentai: Airija 2000 m. pateik maiau nei 0,5 proc. vis Europos patent biuro (EPO) paraik bei JAV Patent ir preki enkl biuro (USPTO), taiau pateikiam paraik skaiius EPO spariai auga, o paraik pateikimas USPTO auga iek tiek liau. Daugiau nei 30 proc. Airijoje atliekam iradim yra kartu su iradjais i usienio pagal bendrus iradimus Airija uima treia viet Europoje. Auktj technologij eksportas: Airijai suteikiama daugiau tak nei ES-25 vidurkis, vertinant paslaug, susijusi auktosiomis technologijomis, eksport (123) bei pat auktj technologij eksport (168).
Treios pakopos vietimas

Pagal CSO ataskait Airijos paangos vertinimas, 2004 m., asmen, kuri amius 25-34 metai, Airijoje gijusi treios pakopos isilavinim iaugo nuo 27,1 proc. 1999 m. iki 39,4 proc. 2004 m. ES25 vidurkis 2004 m. buvo 24,8 proc. Airija Europoje uima trei viet, atsilikdama tik nuo Kipro su 42,9 proc. ir nuo Belgijos su 39,6 proc.
16 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Airija

52 i 120

11 lentel parodo finansavimo pasiskirstym atskiroms inovacij veikloms pagal Nacionalin pltros plan 2000-2006 m. (milijonai EUR). Ji taip pat parodo skiriamo finansavimo tip. Lentel 11. Finansavimo paskirstymas inovatyvioms veikloms, Nacionalinis pltros planas 2000-2006, milijonais EUR Treio lygmens sektorius 57,7 Konkursinis 778,7 Programinis /konkursinis Viei mokslini tyrim institutai / ligonins
MTEP finansavimo organai Airijos mokslo fondas
Inovatyvi veikla
Pramons sektorius
Finansavimo tipas
Fundamentini tyrim grantai1 Strateginiai moksliniai tyrimai (ICT ir biotechnologija) Dalyvavimas diegiant inovacijas1 Mokslini tyrim inovacij fondas Paangi technologij Mokslini tyrim programa Technologij/komerciali zavimo sutartys vietimo ir mokymo kursai MTEP konkurencingumas firmose1 ymi MTEP firmose PRTLI kapitalas PRTLI dabartinis Sustiprintos IoTS mokslini tyrim galimybs rengini atnaujinimas akademinis bendradarbiavimas iaurs-piet bendradarbiavimas IRCSET IRCHSS emdirbyst Maisto pramon Mikininkyst
Airijos mons
232,3
Konkursinis
38,5 48,0 531,4 744,3 360,5 170,1 42,4 15,0 37,8 21,3 163.4 4,1 76,7 1,3 14,8 57,8
Konkursinis Konkursinis Konkursinis Konkursinis Konkursinis ir bendras Konkursinis Konkursinis Grantai Konkursinis Konkursinis Konkursinis Grantai Grantai Konkursinis
Airijos IDA Auktojo mokslo sfera
Mokslini tyrim tarybos emdirbyst ir maisto pramon Mik mokslini tyrim nacionalin taryba (COFORD)
1,3
53 i 120
Susisiekimo departamentas, jr ir gamtos Itekliai
Jr moksliniai tyrimai 8,2 20,5 24,0
Mirios schemos: grantai ir konkursinis Konkursinis 3495,2
Aplinkos apsaugos Departamentas Aplinka ir vietin agentros (EPA) programos1 vyriausyb Viso: Pastaba: 1.Detaliau irti emiau.
38,1 2007,6 1397,5
7,0 90,1
Viruje pateikta lentel parodo, kad didiausia dalis paramos MTEP pramonei ir auktojo mokslo institucijoms yra skiriama konkurenciniais pagrindais. Pagrindinms mokslini tyrim institucijoms yra skiriama kasmetin parama, kuri apima nuolatini darbuotoj darbo finansavim. Airijos pramons teikiami pasilymai yra vertinami vietini Airijos ekspert, o Auktojo mokslo institucij pasilymai yra vertinami tarptautini ekspert (dl slyginai mao auktojo mokslo sektoriaus). Keli pavyzdiai yra aprayti emiau.
Pagrindin parama moksliniams tyrimams (biudetas 57,7 milijonai EUR)

ios programos tikslas skirti param auktos kokybs moksliniams tyrimas auktojo mokslo institucijose. i programa pradioje buvo valdoma Airijos mons, o iuo metu u j atsakingas Airijos mokslo fondas. Parama danai skiriama atskiriems tyrjams konkurenciniais pagrindais.
Strateginiai fundamentalieji 778,7 milijonai EUR)
tyrimai
(ICT
ir
biotechnologijos)
(biudetas
i tyrim tikslas yra skatinti mokslinius tyrimus ICT ir biotechnologij srityje, teikiant param auktos kvalifikacijos tyrjams, dirbantiems auktojo mokslo institucijose. Jis yra valdomas Airijos mokslo fondo. Parama yra danai skiriama atskiriems tyrjams ar j komandoms konkurenciniais pagrindais. Yra specialios schemos, kuri pagalba teikiama parama centrams, kurie apima tiek pramon, tiek auktojo mokslo sektori.
Inovacij partneryst apima 232,3 milijonai EUR biudet

Inovacij partnerysts iniciatyva gali teikti finansin param siekiant skatinti mons vykdomus mokslinius tyrimus kartu su universitetais ar mokslini tyrim institutais. Svarbiausias ios programos tikslas suteikti galimyb kompanijoms vystyti inovacijas, kurios leist uimti didesn rinkos dal ir gauti didesnius pelnus.
Konkurencin parama MTEP vykdymui monse (biudetas 531,4 milijonai EUR)

ios programos tikslas yra teikti param tyrimams pramonje. Ji yra valdoma Airijos mons ir vienokia ar kitokia forma yra vykdoma 20 met. Ji buvo perirta bent tris kartus bei nustatyta, kad i programa yra naudingiausia Airijos privaioms monms. Parama skiriama pramoniniams moksliniams tyrimams konkurenciniais pagrindais, vertinat techninius ir komercinius aspektus.
Aplinkos apsaugos agentros (AAA) programos (biudetas 45,1 milijonai EUR)

ios programos tikslas yra teikti param aplinkos apsaugos tyrimams auktojo mokslo sektoriuje ir remti Aplinkos apsaugos agentra. Finansavimas moksliniams tyrimams yra skirimas konkurenciniais pagrindais.
54 i 120
8. ITALIJA
2006 m. atsigaunanti Italijos ekonomika reik 4 met trukusios ekonomins stagnacijos pabaig. Pagrindinis veiksnys, lms ekonomikos augim, buvo spartus eksporto augimas, palankios kredit suteikimo slygos, nedarbo majimas ir augantis pasitikjimas. Augimas sults 2007 m. dl politini suvarym, taiau atsigaus 2008 m. (11 lentel) Italija (2005 m.) Gyventojai: 58,13 milijonai Plotas: 301,230 kv. km. Gyventoj tankumas: 193 mons kv. km. BVP: 1,4 milijardai EUR BVP augimas: 1,2 proc. Infliacija: 2 proc. Darbo jga: 24,5 milijonai Nedarbo lygis: 7,7 proc.
2007 m. fiskalinis sutvirtjimas priklauso nuo pajam padidjimo projekt, kurie gali stabdyti darbo ar investicij iniciatyvas. Grieta ilaid disciplina, kaip pabriama vyriausybs vidutins trukms plane, yra reikalinga pensij, vieojo darbinimo, vietins valdios ir sveikatos srityse. Decentralizuota atlyginim sistema gali padti atgauti prarast konkurencingum.22 Lentel 12. Ekonomikos funkcionavimo palyginamieji rodikliai Italija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2004* (f) 113,5 103,7 3,6 0 (f) 121,2 109,3 1,9 0,9 (2004) 2,6 2,2 -1,5 0,6 -0,6 -3,2(2004) ES-25 vidurkis 2000 2004* 100 100 3,9 1,6 (f) 100 100 1,5 0,6* 2,4 2,2 -0,1 -0,3 0,8 -2,6* 62,9 8.6 2,4 18,3 63,4 8.7 0,9* 17,1
BVP kapitalo PGS vienetui (ES-25=100) Realus BVP augimas (proc. pokytis per metus) Darbo produktyvumas vienam darbuotojui (ES-25=100) Bendras uimtumo augimas (metinis proc. pokytis) Infliacijos dydis (metinis vidurkis) Darbo jgos vieneto katai (augimo tempas) Viej finans balansas (grynasis skolinimasis/ skolinimas) proc. nuo BVP Bendra Vyriausybs skola procentais nuo BVP 111,2 106,4 Nedarbo lygis (procentais nuo darbing gyventoj skaiiaus) 10,1 7,7 Usienio tiesiogins investicijos 1,2 1(2004) Verslo investicij dydis procentais nuo BVP 18,0 18,1(2004) altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * ar vliausiai galimi metai (2004); (f) prognozs;
8.2. ITALIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 8.2.1. Italijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Iskirtinis Italijos inovacij sistemos bruoas yra didelis dalyvi skaiius ir didelis susiskaldymas. Taip pat nepakankamas koordinacijos lygis bei silpnas vieojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Dl to visa sistema yra apibdinama kaip neturinti ryi bei nepakankamai sveikaujanti tarp pagrindini dalyvi (universitet, valstybini mokslini tyrim centr ir pramons). Taiau iuo metu intensyvja diskusijos tarp mint grupi dl politikos krypi pasirinkimo ir atstovavimo vairiuose lygiuose. Inovacij politika ir S&T yra apibriami vyriausybiniame lygmenyje. is procesas yra apibriamas apvalginiame dokumente S&T politikos gairs (2003-2007 m.), kuris parengtas vietimo, universitet ir mokslini tyrim ministerijos (17 pav.). Pagal dokument ministerija pateik pasilym dl Nacionalinio mokslini tyrim plano.
22
OECD Preliminary Outlook on Italy. 2006
55 i 120
Vyriausyb silo sprendim primimo proces traukti Ekonominio planavimo komitet (CIPE). komiteto narius eina Italijos prezidentas ir kiti susij ministrai. Nacionalinis mokslini tyrim planas buvo svarstomas ir patvirtintas io komiteto. Dabar galiojantis planas (2005-2007m.) buvo patvirtintas 2005 m.
17 pav. Italijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas
8.2.2.
Politikos tikslai
Susitirpinti mokslo pagrindus didiausi dmes skiriant kompetencijai, internacionalizacijai, ekonomikos augimui ir mogikj itekli valdymui; Technologij vaidmens sustiprinimas Italijos gamybos sistemoje, siekiant ilaikyti konkurencingum, koncentruojantis deimt industrini mokslini tyrim program ir taip pat traukiant universitetus ir mokslini tyrim centrus; Teikti param dalyvaujantiems ES ir tarptautinse programose.
Nacionalinis strategini tyrim planas 2005-2007 m. silo tris pagrindines strategijos kryptis:
Yra trys pagrindins ministerijos, dalyvaujanios inovacij sistemoje, taip pat kelios kitos vykdanios inovacij politik (17 pav.). Pagrindins ministerijos yra pavaizduotos apaioje, taiau kelios i j buvo reformuotos ir naujosios Vyriausybs pervadintos 2006 m. gegus mn. Taip pat joms buvo suteiktos naujos funkcijos bei ikelti nauji prioritetai. vietimo, universitet ir mokslini tyrim ministerija yra atsakinga u MTEP ir auktojo mokslo politik, plan sudarym universitetams ir mokslini tyrim institucijoms, mokslini ir technologini tyrim skatinim, tarptautini kontakt palaikym, ypa konsultuojantis su ES valstybi atitinkamomis institucijomis. i ministerija taip pat priiri didel skaii mokslini tyrim organizacij (pvz. NMTT Nacionalin mokslini tyrim taryb). i ministerija naujos Vyriausybs bus padalinta dvi naujas. Viena ministerija bus atsakinga u universitetus ir mokslinius tyrimus.
56 i 120
Ekonomins pltros ministerija skatina strateginius pramoninius tyrimus ir priiri mokslinius tyrimus, atliekamus speciali agentr (pvz. ENEA Nauj technologij, energijos ir aplinkos apsaugos nacionalin agentra). Vieojo veikimo ir inovacij ministerija yra atsakinga u skatinim, koordinavim ir vyriausybs politikos vykdym ICT srityje. Ministerija yra palaikoma Inovacij ir technologij departamento, kurio paskirtis yra koordinuoti politik, susijusi su informacins visuomens krimu bei informacini ir komunikacijos technologij taikymu vieojo administravimo sektoriuje, pilieiams bei monms. Ekonomikos ir finans ministerija atlieka pagrindin vaidmen MTEP ir inovacij sistemos formavime, kadangi yra atsakinga u Finans statymo (La Finanziaria) ir Ekonominio bei finansinio planavimo dokumento, kur kas trys metai tvirtina Parlamentas, parengim. Dokumentas apibria daugel mokslini tyrim ir technologij strategini pltros krypi bei biudet, skiriam MTEP.
Treioji pakopa: Italijoje universitet sistem sudaro 83 universitetai (i kuri 63 yra valstybiniai). Universitetai 2003 m. MTEP veikloms ileido apie 5,000 milijonai EUR. Skatinti bendrus universitet tyrimus kartu su pramone bei technologij perdavim yra vienas pagrindini Vyriausybs vykdomos politikos tiksl. Vieieji MTEP: Yra daugyb agentr, vykdani veikl Italijos inovacij sistemoje, taip pat dauguma valstybs finansuojam mokslini tyrim yra atliekami CNR ir ENEA. Valstybini mokslini tyrim institucij ilaidos 2003 m. buvo lygios 2,600 milijonams EUR. Tarp pai svarbiausi institucij yra: CNR Nacionalinis mokslini tyrim centras. steigtas 1923 m. ir atskaitingas veitimo ministerijai. Jis remia vir 100 mokslini tyrim institut ir centr, kuri dauguma yra artimai susij su universitetais. Jis atlieka tyrimus iuose institutuose ir remia tyrimus, atliekamus kitose institucijose. Jis taip pat atsakingas u rezultat perdavim pramonei. iuo metu jis yra reorganizuojamas, tad ateityje jam bus paskirtos ir naujos funkcijos; ENEA (ENEA) Nacionalin technologij, energijos ir aplinkos apsaugos agentra. ENEA vykdo taikomj tyrim projektus, ypa alternatyvi energijos altini, aplinkos apsaugos ir biotechnologij srityse bei perduoda gautus rezultatus Italijos pramonei. Ji taip pat sudaro sutartis dl mokslini tyrim, reikaling pramonei, atlikimo bei dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslini tyrim konsorciumuose. Ji taip pat valdo akcijas daugelio auktj technologij moni. ENEA vykdo mokymus ir teikia pagalb SVV ir naujai sikrusioms monms; Pramons skatinimo institutas (IPI). Tai Ekonomins pltros ministerijos agentra, kuri pltoja ir gyvendina technologij perdavimo, pramonins pltros ir tarptautinio bendradarbiavimo politik; Italijos technologij institutas (ITI) buvo steigtas 2004 m. kaip mokslini tyrim ir paengusi technologij centras, pagrindin dmes skiriantis mikroelektronikai, naujoms mediagoms, ICT, sveikatos apsaugai ir biotechnologijoms. Pagrindinis tikslas sukurti tarptautin kompetencijos centr, kuris galt Italijos pramonei pasilyti pasaulins klass technologijas; Inovacij ir technologij departamentas koordinuoja politik, susijusi su informacins visuomens pltra, t.y. valstybins valdios institucij, piliei bei verslo moni prijim prie informacini ir komunikacijos technologij; Kita svarbi agentra yra Svillupo Italia. Ji yra atsakinga u vidaus investicijas bei eil regionini inovacins pltros agentr.
57 i 120
8.3.2.
MTEP veiklos
GERD yra 14,77 milijardai EUR, kas sudaro tik 44 proc. ES vidurkio (18 pav.). GERD buvo 1,14 proc. BVP, BERD buvo 0,54 proc. ir HERD buvo 0,38 proc.
Tyrj skaiius
2003 m., t.y. vliausiais metais, kuriais statistiniai duomenys yra prieinami, Italijoje buvo 70,233 tyrj, i kuri 38 proc. dirbo universitetuose ir 39 proc. monse. Tai ymiai maiau nei ES vidurkis.

Italija atsilieka beveik pagal visus technologij ir inovacij rodiklius (verslo ilaidos MTEP, techninius mokslus baigusi student skaiius, auktj moksl, ankstyvosios stadijos rizikos kapital, EPO ir USPTO patentus) nuo ES vidurkio. Italija uima apie 17 viet tarp ES-25 valstybi. Publikacijos: Italijos mokslininkai 2004 m. turjo 35,503 ISI publikacijas. Pagal publikacij skaii milijonui gyventoj tai tik neymiai maiau nei ES vidurkis. Patentai: Patent skaiius, pateiktas Italijos organizacij milijonui gyventoj buvo 74,7 (EPO per 2002) ir 30,3 (USPTO per 2002). Tai yra ymiai maiau nei ES vidurkis.
18 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Italija
58 i 120

Nepaisant, kad nauja Italijos Vyriausyb, kuri pradjo savo veikl nuo 2006 m. gegus mn., nurod, kad bus atlikti tam tikri pakeitimai, dabartiniu metu egzistuojanti Nacionalin politika yra susijusi su trimis pagrindinmis veikl sritimis: SVV klasteri sukrimas ir kitos veiklos formos atskiruose regionuose: egzistuoja devynios programos, skirtos Mezzogiorno (Piet Italijos regionai) ir taip pat specifini technologij kompetencijos klasteri vystymui. Susijusios programos: 1, 2, 3, 5, 6, 11, 12, 13, 14 (irti emiau); Technologij perdavimo skatinimas: Bendradarbiavimo tarp pramons, universitet ir mokslini tyrim institut skatinimas. Susijusios programos: 2, 4, 7, 8, 10, 13, (irti emiau); Parama specialioms technologijoms: Prioritetins sritys, susijusios su naujomis mediagomis, chemikalais, biotechnologija, mechanika ir aplinka. Susijusios programos: 1, 5, 7, 8, 9, 10, (irti emiau). Kai kurios pagrindins programos, skirtos gyvendinti iuos politinius tikslus, yra tokios:
(1) Inkubatoriai ir naujai susikrusios kompanijos (biudetas 23 milijonai EUR)

Pagrindinis tikslas paremti naujas auktj technologij kompanijas.
(2) Technologinis talonas (biudetas nenustatytas)

is mechanizmas Piet Italijos kompanijoms suteikia galimyb nemokamai atlikti MTEP tyrimus konkreiuose institutuose ir universitetuose. Tai skatina SVV ir atskirus individus atlikti MTEP tyrimus. Susijusios ilaidos yra tiesiogiai padengiamos Centrins administracijos lomis.
(3) Technologijos perdavimo pilotiniai projektai maiau patraukliuose regionuose (biudetas 2,3 milijonai EUR)
Pramons paramos instituto iniciatyva paremti pilotinius projektus maiau patraukliuose regionuose. Pagrindiniai tikslai: (i) skatinti MTEP investicijas SVV maiau patraukliuose regionuose, suteikiant galimybes naudotis universitet ir mokslo tyrim centr paslaugomis auktj technologij srityje; (ii) plunksnos tipo kompetencijos centrai, specializuot technologij srityse, kaip parama SVV norinioms dalyvauti MTEP projektuose; (iii) remti inovacijas ir technologij perdavim, apie kompetencijos centrus sukuriant sinergetinius tinklus tarp inovacij krj ir pramons asociacij.
(4) Pramoniniai bendradarbiavimo biurai (biudetas 5,8 milijonai EUR)

Sukurti naujus ir paremti egzistuojanius Pramoninio bendradarbiavimo ofisus universitetuose.
(5) Technologiniai rajonai (biudetas 600 milijonai EUR)

Pagrindinis tikslas yra susijs su inovacini SVV pajgum didinimu, paremiant konkrei produkt ir atskir region klasteri krim. Programa skirta padidinti atskir region konkurencingum. Technologini rajon susikrimas svarbiausi technologij srityse yra skatinamas vyriausybs ir regionins valdios kaip sistemikai sugrupuoti technologiniai dariniai ir charakterizuojami technologijoms imli produkt ir paslaug krimu. Iki iol yra paremta dvideimt keturi technologiniai rajonai strateginse srityse.
59 i 120
(6) Kompetencijos region programa Piet Italijoje (biudetas 127,7 milijonai EUR)
Trij met iniciatyva remia projektus Piet Italijos regionuose. i projekt tikslas sukurti naujas ICT technologijas. vairs regionai siekia tapti kompetentingais konkreiose MT ir verslo srityse, pavyzdiui: ICT (Campania ir Sicilija); bio-informatika (Sardinija); vejyba (Sicilija); biomedicina (Sicilija); agromaistas (Kalabrija); turizmas (Abrusso); logistika ir e-verslas (Molise); auto komponentai (Puglia), batsiuvysts (Puglia), nam ir interjero (Basilicata).
(7) Vieo ir privataus kapitalo laboratorij skatinimas (biudetas 212 milijonai EUR)
Pagrindinis tikslas yra teikti param vieo ir privataus kapitalo mokslini tyrim laboratorijoms, esanioms piet regione. Finansuojamos laboratorijos turi bti sukurtos bendradarbiaujant privataus kapitalo pramonei ir valstybini mokslini tyrim institucijoms strategikai svarbiose srityse.
(8) Auktj technologij poliai (biudetas 616 milijonai EUR)

ios iniciatyvos pagrindu bus steigti 36 auktj technologij poliai ar klasteriai specialiuose sektoriuose: telekomunikacij, automatikos, oro transporto, elektronikos ir transporto. Pagrindinis tikslas yra skatinti krim auktj technologij poli, kurie atne radikalias inovacijas naudojant skaitmenines technologijas bei galimyb konkuruoti tarptautinse rinkose. is instrumentas pads formuotis dideli moni, SVV moni, tyrim centr klasteriams sektoriuje, kuriame inovacijos panaudojant skaitmenines technologijas yra pagrindinis skms altinis.
(9) Prioritetins technologij sritys (biudetas 180 milijonai EUR)

Skatinat iki konkurencinius mokslinius tyrimus yra siekiama vystyti produkt ar proces inovacijas penkiose srityse, t.y. prieakins mediagos, chemikalai, biotechnologijos, mechanika ir aplinka.
(10) Nacionalin strategini mokslini tyrim programa (biudetas 1,1 milijardo EUR)
Skatinti didels apimties (7-23 milijonai EUR) pramons, universitet ir mokslini tyrim institucij konsorcium vykdomus mokslini tyrim projektus, kurie yra susij su auktj technologij ir eksporto sektori sustiprinimu ir produktyvumo didinimu.
(11) Parama ir pltra inovacinms monms (biudetas 204 milijonai EUR)

Iniciatyva, remianti naujai steigtas auktj technologij mones bei inovacij pramon. Ji apima: (a) investicijas naujai steigtas mones ar moni susivienijimus; (b) finansavim ir technin pagalb naujai steigtoms inovacij monms. Valstybinai fondai finansuoja tarpininkus (bankus bei kitas institucijas), kurios finansuoja inovacij bendroves iki septyneri met dalyvaujant formuojant j nuosav kapital.
(12) Auktj technologij fondai SVV (biudetas 100 milijonai EUR)

is fondas investuoja akcijas auktj technologij moni, vykdani veikl informacini technologij, elektronikos, nanotechnologij ir mikrotechnologij, medicinos instrument, auktj technologij mechanikos skirtos pramons automatizavimui srityse.
(13) Inovacij ir technologij pltra monse (biudetas 270 milijonai EUR)

Remti iki-konkurencinius mokslini tyrim ir inovacij projektus, kuri tikslas palengvinti tinkl ir klasteri krim tarp moni ir mokslini tyrim institut tam tikrose srityse bei diegti skaitmenines inovacij programas monse. Programa yra skirta klasteri ar konsorcium krimo skatinimui.
60 i 120
(14) Iniciatyvos vidutini ir auktj technologij monms (biudetas 50 milijon EUR)

Skatinti iki konkurencines pltros iniciatyvas, vykdomas SVV, naujai steigt moni, mokslini tyrimo centr iose srityse: gamybos, agro-pramons ir transporto. Projektai paprastai yra vykdomi bendradarbiaujant su universitetais ir mokslini tyrim centrais.
(15) Fundamentalij mokslini tyrim investicinis fondas (biudetas 174 milijonai EUR)
Parama fundamentaliesiems moksliniams tyrimams finansuojant strateginius projektus tarpdisciplinini technologij pltrai; projektai didels apimties rangai sigyti; projektai kompetencijos centr sukrimui. Naudos gavjais gali bti universitetai, mokslini tyrim institutai, privaios organizacijos. Jei projekte dalyvauja privati organizacija, naudos gavju yra vieas ir privatus bendradarbiavimas.
61 i 120
9. JAPONIJA
Valdios ir pramons atstov bendradarbiavimas, tvirta darbo etika, auktj technologij naudojimas ir palyginti maos los, skiriamos krato apsaugai (1 proc. BVP) prisidjo prie to, jog Japonija nepaprastai greitai tapo antrja technologikai stipriausia ekonomija pasaulyje po JAV ir treia pagal dyd ekonomika pasaulyje po JAV ir Kinijos pagal perkamj gali. Japonija (2005) Gyventoj skaiius: 127,463,611 Dydis: 377,835 kv. km. Gyventoj tankumas: 337 mons kv. km. BVP: 3,731 milijardai EUR BVP augimas: 2,6 proc. Valstybs skola: 158 proc. BVP. Darbuotojai: 66,4 milijonai Nedarbo lygis: 4,4 proc.
Vienas i pastebim ekonomikos bruo yra kaip gamintojai, tiekjai ir platintojai glaudiai dirba kartu grupse, vadinamose keiretsu. Antrasis esminis bruoas buvo viso gyvenimo darbo garantija ymiajai miest darbo jgos daliai. Abu i mint bruo iuo metu nyksta. Japonijos pramons sektorius yra labai priklausomas nuo importuojam aliav ir degal. Valstyb labai saugo ir remia nedidel ems kio sektori, kuriame jav derlius yra vienas didiausi pasaulyje. Paprastai apsirpinanti ryiais, Japonija turi importuoti apie 60 proc. maisto kalorij prasme. Japonija ilaiko viena i didiausi pasaulyje vejybos laivyn, kuris pagauna apie 15 proc. pasaulyje pagaunam jros grybi. Tris deimtmeius bendrasis tikrasis ekonomikos augimas buvo netiktinas daugiau nei 6 proc. per metus trisdeimt met (1960-1980). Augimas ymiai sultjo prajusio imtmeio paskutin deimtmet ir buvo lygus apie 1,7 proc., daugiausia dl per didelio investavimo devinto deimtmeio pabaigoje padarini ir prietaringos vidaus politikos, kuria buvo siekiama priversti spekuliuoti vertybini popieri ir nekilnojamo turto rinkoje ir paskatinti ekonomikos restruktrizavimsi. Nuo 2000 m. iki 2003 m. valdios pastangos atgaivinti ekonomikos augim buvo maai skmingos. Be to, joms trukd ltjanios JAV, Europos ir Azijos ekonomikos. 2004 m. ir 2005 m. augimas vl paspartjo ir ilgai trunkanios kain ir ekonomins veiklos defliacijos baims sumajo. Japonijos didel vyriausybs skola, lygi 170 proc. BVP, ir gyventoj senjimas yra dvi pagrindins ilgalaiks problemos. Kai kurie baiminasi, kad mokesi padidinimas gali kelti pavoj dabartiniam ekonomikos atsigavimui. Vidinis konfliktas dl tinkamos finans sistemos pertvarkos tsis, kadangi 20072017 metais bus privatizuojami Japonijos bank, draudimo ir tiekimo sektoriai. 2005 m. Japonija pradjo dviej met JTO Saugumo tarybos nenuolatinio nario kadencij.
9.2. JAPONIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Japonija pastaraisiais metais skyr daug dmesio mokslui ir technologijoms, kadangi ekonomikos nuosmukis ir augantis kit Azijos valstybi konkurencingumas privert skirti dmesio ekonomikos ir inovacij sistemos silpnosioms vietoms. Mokslo ir technologij politika atsidr reformos centre siekiant susidoroti su ikilusiai ikiais. Per prajusio imtmeio paskutin deimtmet, ypatingai jo antroje pusje, buvo pradtos ambicingos mokslo ir technologij programos, vadovaujantis 1995 m. Mokslo ir technologij pagrindinio statymo gairmis. Buvo pristatytas 5 met investicij moksl ir technologijas planas siekiant pagerinti aplink tyrimams. iuo metu gyvendinamas Treiasis Mokslo ir technologij pagrindinis planas (2006-2010 m.).
9.2.1.
Japonijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Ministr kabinetas Mokslo ir technologij politikos tarybos pagalba (CSTP) nustato Mokslo ir technologij (S&T) politik. CSTP, kuri danai savo vaidmen apibdina kaip sargybinio, yra sudaryta i Ministro pirmininko, atitinkam ministr, skaitant vietimo, Kultros, Sporto, Mokslo ir technologij, kio, verslo ir pramons ministrai, taip pat kiti akademins bendruomens ekspertai, skaitant
62 i 120
Japonijos mokslo taryb (SCJ) ir pramons ekspertai. CSTP kiekvien mnes aptaria pagrindines mokslo ir technologij politikos gaires, taip pat nustato ios politikos prioritetines sritis, kurias vliau gyvendina vairios ministerijos ir agentros (19 pav.). CSTP rengia S&T Pagrindinius planus, kuriuose nustatomi sektori prioritetai pagal pagrindines tyrim sritis ir S&T veikl finansavimo dyd. S&T Pagrindinio plano biudetas 2006-2010 metams yra apie 160,8 milijard EUR arba 1 proc. BVP23. Prioritet nustatymas tyrim sritims apsprendia agentr ir ministerij, gyvendinani S&T politik ir programas, veiklas ir skiriam l kiek. Agentr ir ministerij veiklos bei biudetai tuomet sudaro kasmetinio valstybs biudeto (rengiamo Finans ministerijos (MoF)), kur tvirtina Diet, Japonijos parlamentas, dal.
19 pav. Japonijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas Pagrindins ministerijos, susijusios su S&T politikos krimu ir gyvendinimu, yra: kio, verslo ir pramons ministerija (METI) susijusi su pramone, pramons konkurencingumu ir regionine ekonomika. j eina: agentros, tokios kaip Japonijos patent biuras (JPO) ir nepriklausomos administracins agentros, kurios palaiko santykius su METI, tokios, kaip: Fizikos ir chemijos tyrim institutas (RIKEN), Nacionalinis progresyvaus mokslo ir technologij institutas (AIST), Naujos energijos ir pramons technologij vystymo bendrov (NEDO); vietimo, kultros, sporto, mokslo ir technologij ministerija (MEXT), susijusi su vietimo ir mokslo struktra ir vystymo sistemomis Japonijoje, ir jos agentros, tokios, kaip Nacionalinis mokslo ir technologij politikos institutas (NISTEP). Tai pagrindinis subjektas, kaupiantis ir analizuojantis informacij apie moksl ir technologijas; Vidaus reikal ir susisiekimo ministerija (SOUMU) formuoja vyriausybs administracin struktr vertinant politik, ryius ir vyriausybs informacijos bei statistikos skelbim, taip pat biudetinius klausimus.; Kitos ministerijos, tokios kaip Sveikatos, darbo ir socialins apsaugos ministerija (MHLW) ems kio, uvininkysts ir maisto ministerija (MAFF) ar ems, infrastruktros ir transporto ministerija (MLIT), steigusi Japonijos meteorologijos
23
Nustatant, kad minimalus augimo dydis yra 3,1 proc. 2006-2010 m..
63 i 120
agentr (JST), taip pat vaidina tam tikr vaidmen nustatant reguliacinius mechanizmus ir politik savo srityse. Kuomet biudetas patvirtinamas, jis teikiamas ministerij ir agentr vadovams. CSTP susitinka kiekvien mnes ir aptaria mokslo bei technologij bkl, kaip numatyta Vyriausybs formavimo statyme (1, statymas 89, 2001).
9.2.2.
Politikos tikslai
Svarbiausi Treiojo pagrindinio mokslo ir technologij plano aspektai yra sustiprinti dotacij tyrimams konkurencingum program, toki kaip Dotacij pagalba mokslo tyrimams ir kit, vykdom Japonijos mokslo ir technologij agentros (JST) ir/ar Japonijos mokslo skatinimo organizacijos (JSPS), taip pat kit agentr. Pagrindiniai politikos tikslai yra ie: Padidinti ilaidas MTEP, skiriamas vyriausybs ir privataus sektoriaus; Daugiau dmesio skirti naujoms technologijoms bei daug perspektyviems gaminiams, ir Remti konkurencij efektyvesns tyrim sistemos, susijusios su gamybos sektoriumi, pagalba. Visos paskeltos programos ir priemons vystomos iems tikslams pasiekti: Pertvarkant tyrim institutus ir universitetus Nepriklausomas administracines agentras (IAI), kad jie galt ugdyti socialinius poreikius orientuotus tyrjus ir patys galt nusistatyti savo veiklos ir valdymo prioritetus; Didinant paramos skyrim konkurso bdu; Didinant tyrj ir mokslinink mobilum; Skatinant tarptautin bendradarbiavim S&T klausimais; Suteikiant naujas karjeros galimybes jauniems mokslininkams; Supaprastinant ir pertvarkant vyriausybs institucijas ir ministerijas, siekiant apriboti biurokratin susiskaidym. ie tikslai yra pagrindiniai, kuri siekia Japonija pastaruosius kelerius metus. Universitet ir pramons bendradarbiavimas yra dmesio centre, tad vyriausyb menkai finansuoja pramon tiesiogiai, ji tai daro beveik iskirtinai remiant partnerysi vystyms. kio, verslo ir pramons ministerija neseniai paskelbtoje Naujo ekonominio augimo strategijoje pabria regionini inovacij klasteri ir Japonijos ekonomikos ryi su kitomis ekonomikai aktyviomis Azijos alimis svarb. Japonijos pramons konkurencingumas ir priemons skatinant Azijos dali augim yra esmins keliant tokius klausimus, kaip intelektins nuosavybs teiss ir j naudojimo svarba. METI turi Strategin technologij plan, kuriame trauktos 20 technologij, pasiskirsiusi per keturis prioritet ir antraeilio svarbumo sritis, nustatytas Pagrindiniame plane. ias strategines technologijas eina puslaidininkiai, medicinos prietaisai, robotika bei nano- bei kitos technologijos.

Pagrindinis mokslo ir vystymo rmjas Japonijoje yra verslo moni sektorius, kuriame atliekama apie 75 proc. GERD. Vyriausyb palyginti menkai remia GERD, apie 18 proc. GERD, 3 proc. skiria privatus ne pelno siekiantis sektorius. Usienio finansuojamas GERD sudaro maiau nei 1 proc.
64 i 120
Pagrindiniai valstybini METI ilaid teikjai yra aukiau ivardytos ministerijos. Finansavimas paskirstomas IAI, tokioms kaip pagrindiniai finansuojantys subjektai kaip Japonijos mokslo ir technologij agentra (JST) ir Japonijos mokslo skatinimo organizacijai (JSPS), bei nacionaliniams universitetams, kurie didiausi savo biudeto dal gauna i vietimo, kultros, sporto ir technologij ministerijos.
9.3.1.
Universitetai: Japonijoje veikia trij tip universitetai: nacionalins universitet bendrovs (87 institucijos), valstybiniai universitetai (86 institucijos) ir privats universitetai (553 institucijos) (MEXT 2005). 2001 m. vyriausybs finansavimas buvo lygiomis dalimis padalintas universitetams ir autonominiams tyrim institutams. Universitetai ir tyrim institutai yra pagrindiniai MTEP vykdytojai. Valstybiniai universitetai vaidina didiausi vaidmen atliekant tyrimus. Nacionaliniai universitetai yra pagrindiniai mokslo ir technologij veiklos vykdytojai Japonijoje. Didesnis mokslinink skaiius dirba fizini moksl, ininerijos, ems kio ir sveikatos srityje. Daugume medicinos mokykl, pavyzdiui, sikrusios nacionaliniuose universitetuose. Per 1999 m. atuoni universitetai suteik 40 proc. vis daktaro laipsni Japonijoje. Privats universitetai, kita vertus, daugiausia susij su humanitariniais ir socialiniais mokslais ir daugiau dmesio skiria bakalauro studijoms. Visi nacionaliniai universitetai buvo reformuoti Nacionalinio universiteto bendroves 2004 m., 112 statymo pagrindu (2003). Tai buvo pagrindinis poskis universitet valdyme ir j kryptyse. Valdymo galimybes sustiprino kuriant vice-prezidento sistemas ir skatinant universiteto valdyme dalyvauti mones su neuniversitetine patirtimi. Universitetai usibr strateginius tikslus ir politik naudodami Vidutinius planus (6 metai), pagal kuriuos jie bus atskaitingi ioriniams vertinimo komitetams. Tikimasi, kad universitetai vaidins didesn vaidmen skleidiant informacij ir bendraujant su visuomene. 23,8 proc. (910 milijon EUR) vietimo, kultros, sporto, mokslo ir technologij ministerijos biudeto skirta dotacijoms vadybai ir prisideda prie l nacionaliniams universitetams ilaikyti. Pramonin sistema: Japonijoje pramonin MTEP yra pagrindinis MTEP finansavimo altinis, sudarantis 74,8 proc. GERD. Vieojo ir privataus sektori sveika visgi ilieka silpna. Nepaisant bendrj tyrim projekt (collaborative research) ir sutartini tyrim tarp auktojo mokslo ir privataus sektori augimo, finansavimo dalis yra palyginti maa, 2,5 proc. universitet biudet pajam gaunama i pramons sektoriaus. Darbuotoj judjimas tarp inovacijos sistemos vairi sektori taip pat maas (NISTEP 2005). 2001 finansiniais metais, tik 1,4 proc. MTEP, atlikt pramonje, buvo valstybs finansuotos. Tai maesn dalis nei daugumoje kit stambi OECD valstybi.
9.3.2.
MTEP veiklos
Apskritai, GERD kaip MTEP dalis Japonijoje, padidjo nuo 2,9 proc. 1995 m. iki 3,13 proc. 2004 m. Palyginimui, Junginje Karalystje GERD siek 1,88 proc. 2003 m. ir 2,68 proc. JAV. Verslas Japonijoje daniausiai MTEP ilaidas dengia pats. 2003 m. 98,1 proc. BERD finansavo pramon. Nuo 1996 m., kuomet BERD buvo 98,6 proc., is skaiius nedaug kito. BERD finansavimo iskirtiniai bruoai Japonijoje yra maa priklausomyb nuo valstybinio finansavimo bei bendras veiklos, kaip atliekamos valstybs viduje, pobdis. Palyginimui, Japonijos pramons ilaidos fundamentiniams tyrimams siekia apie 6 proc. (2002 m.), o tai iek tiek daugiau nei Pranczijos, Vokietijos ir Jungtins Karalysts, bet maiau nei JAV. Sektoriaus veikl prasme, didel BERD ilaid dal Japonijoje patiria elektronikos pramon, 13,1 proc. BERD 2003 m. is skaiius sumajo nuo 17,5 proc. 1995 m. antrasis pagal svarb BERD sektorius yra biuro rangos ir kompiuteri sektorius, kuris sudar 12,7 proc. BERD 2003 m. is skaiius iaugo nuo 9 proc. 1995 m. Farmacijos pramon ileido 7,5 proc. BERD 2003 m.
65 i 120
Vadovaujantis OECD (Svarbiausiais mokslo ir technologij rodikliais), ne pelno siekianio sektoriaus GERD dalis sumajo nuo 4,4 proc. 1995 m. iki 2,1 proc. 2003 m.
Mokslinink skaiius
Mokslo ir pltros darbuotoj dalis: Japonijos darbo jga buvo 1,62 proc. 2003 m. palyginus su 1,36 proc. ES-25 valstybse narse.
Moksliniai rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Patentai: Europos patent biurui 1995 m. buvo pateikta 13,218 patentini paraik nacionaliniu mastu. is skaiius 2002 m. padidjo iki 24,494. USPTO paprastai pateikiama apie 30,000 patentini paraik per metus, iskyrus ekonomikos nuosmukio metu. Auktj technologij eksportas: Japonijos Auktj technologij eksportas sudaro 24 proc. viso eksporto. Publikacijos: 2001 m. buvo ileista 69,336 publikacijos su atsiliepimais ir padidjo iki 71,251 2004 m.
Treios pakopos vietimas

Japonijoje 2004 m. buvo 13,4 treios pakopos mokslo ir technologij laipsnius gav studentai 1,000 gyventoj, palyginus su 12,7 ES-25 valstybse narse.

Japonijos tyrim finansavimo informacij teikia Mokslo ir technologij politikos taryba (MTEPT). Finansavimas mokslui ir technologijoms iaugo nuo 239 milijon EUR (2005 finansiniais metais) iki 254 milijon EUR (2006 finansiniais metais) ir yra paskirstomas per vairias ministerijas vadovaujantis Treiuoju mokslo ir technologij pagrindiniu planu. 2006 m.: vietimo, kultros, sporto, mokslo ir technologij ministerija daugiausia finansavimo suteik mokslui ir technologijoms, 63 proc. biudeto l (159 milijon EUR); kio, verslo ir pramons ministerija suteik 16,4 proc. biudeto (41,5 milijon EUR); Apsaugos agentra suteik 5 proc. (12,6 milijon EUR), Sveikatos, darbo ir socialins apsaugos ministerija 3,9 proc. (9,8 milijon EUR), ems kio, uvininkysts ir maisto ministerija 3,7 proc. (9,3 milijon EUR) ir ems, infrastruktros ir transporto ministerija 2,2 proc. Treiajame mokslo ir technologij pagrindiniame plane numatyta keturios prioritetins sritys ir keturios antrins prioritetins sritys. Kiekvienas prioritetas suskirstytas maesnius prioritetus. I viso numatyta 62 maesni prioritet. emiau nurodyti sektoriai ir kiekvienos srities strateginiai prioritetai: Gyvybs mokslai (7 strateginiai prioritetai); Informacija ir komunikacijos (10 prioritet); Aplinka (11prioritet); Nano technologijos ir mediagos (10 prioritet). Keturiems antriniams prioritetams: Energija (14 prioritet); Gamybos technologijos (2 prioritetai); Socialin infrastruktra (4 prioritetai);
66 i 120
Prieakiniai moksliniai tyrimai (4 prioritetai). Konkurso bdu skiriamo finansavimo padidjimas palyginus su bendru vyriausybs tyrim finansavimu laikomas svarbia tyrim kokybs gerinimo priemone. Pabriamas skaidraus ir teisingo paraik vertinimo poreikis. 2000 m. konkurso bdu skiriamas finansavimas sudar apie 9 proc. 2003 m. konkurso bdu skiriamas finansavimas iaugo iki 18proc. palyginus su 2000 m. lygiu. Konkurso bdu skiriamo finansavimo klausimas susijs su i l paskirstymo sistem. Mokslo ir technologij politikos taryba (CSTP) iam klausimui skyr daug dmesio. Taryba pasil, kad ministerijos ir agentros padidint j finansuojam organizacij mokslin kompetencij priimant program darbuotoj ir direktori, turini mokslin patirt bei dirb institucijose, tokiose, kaip NSF ir NIH JAV. S&T politikos gyvendinimo instrumentai nedaug skiriasi vairiose ministerijose. Yra ei pagrindiniai instrumentai: Instituciniai fondai, skirti tiesiogiai savoms tyrim organizacijoms; Parinkt, tikslini MTEP program ministerijos finansavimas, vadovaujantis strateginiais tikslais; Tikslini MTEP projekt, program, orientuot strateginius tikslus per agentr prie ministerijos, finansavimas; Tyrim tarybos pavyzdio tiesioginis ministerijos finansavimas; Projekt finansavim gali tiesiogiai teikti ministerijos ar atsakingos agentros ministerijos tyrim institutams, universitetams, monms ar privatiems tyrim institutams. ioje dalyje pateikiami specifini Japonijos paramos schem pavyzdiai.
21 amiaus kompetencijos centr programa biudetas: 257 milijonai EUR

CSTP Japonijos 21 amiaus kompetencijos centrai program vertino kaip prioritetin. Pristatyta 2001 m., programa pastaraisiais dvejais metais buvo stiprinama. Neformaliai taip pat inoma kaip Toyama planas (pavadinta MEXT ministro Atsuko Toyama vardu), programa pirm kart buvo pradta gyvendinti prajusio imtmeio paskutinio deimtmeio viduryje. Jos pagrindinis tikslas buvo atrinkti 30 konkurencingiausi nacionalini valstybini ir privai universitet siekiant suteikti finansin param tyrim veikloms. Taiau pirminis planas sukl nemaai diskusij akademinje bendruomenje, kurios nuomone, MEXT neformaliai stengsi vertinti universitetus. Pagrindinis plano tikslas yra pritraukti tyrjus ir mokslininkus i usienio valstybi atliekant pasaulinio lygio tyrimus universitetuose. Pagrindins Kompetencijos centr programos veiklos yra ios: Tyrim atlikimas kandidatams gauti daktaro laipsn; Jaun mokslinink, mokslinink asistent ir gavusi daktaro laipsn rmimas bei traukimas tiriamsias veiklas; Bendradarbiavimas su pasaulinio lygio konkurencingais universitetais; Suteikti patalpas ir rang tyrim vykdymui; Tyrim laboratorij krimas usienyje; Samdyti mokslinink asistentus. Pirmojo naujosios programos dotacij konkurso rezultatai buvo pristatyti 2002 m. rugsj. I 464 pateikt projekt, 113 buvo atrinkti penkiose mokslo srityse, kuriuos pateik 50 universitet (i 163 pareikj. Pagrindins mokslins sritys, kurioms buvo suteiktas finansavimas: 1) gyvybs mokslai, 2) chemija ir mediag mokslas, 3) kompiuteri ir elektronikos mokslas, 4) humanitariniai mokslai ir 5) tarpakins ir naujos sritys.
67 i 120
Program koordinuoja JSPS. Kiekvienas Kompetencijos centras gauna kasmetin dotacij nuo 100 iki 500 milijon ien. Dotacij, gaut kiekvienai mokslo sriiai pirmaisiais metais, skaiius yra toks: Gyvybs mokslai, iskyrus medicin (28 dotacijos); Chemijos ir mediag mokslas (21 dotacijos); Kompiuteri, elektronikos mokslas ir ininerija (20 dotacij); Humanitariniai mokslai (20 dotacij); Tarpakins ir naujos sritys (24 dotacijos). Antrajame konkurso etape 2003 m. buvo i viso pasilyta 133 dotacij iose srityse: Medicinos mokslai (24 dotacijos); Matematika, fizika ir ems mokslai (21 dotacija); Mechanin, civilin ir konstrukcin ininerija (16 dotacij); Socialiniai mokslai (17 dotacij); Tarpakins ir naujos sritys (19 dotacij). COE programa turi specifinius tikslus, skatinti tyrimus srityse, kurios domios Japon vyriausybei. Siekiant io tikslo, universitet, kuriems suteiktos dotacijos, tyrim veiklos, tikimasi, bus efektyvios finansini ir mokslini rezultat prasme.
Smulkaus verslo inovacij tyrimai (SVIT) biudetas: 207 milijonai EUR

Smulkaus verslo inovacij tyrimai (SVIT) programa buvo pradta 1999 m. siekiant populiarinti nauj technologini gamini veiklas, skaitant tyrimus ir Japon smulkaus ir vidutini dydio moni (SVV) naudojimsi jomis. Programa suteikia SVV gauti valstybs param paskol garantij forma ir padengiant ilaidas. Programa paremta Smulkaus verslo inovacij tyrimo programa, veikiania JAV, kuri administruoja skirtingos ministerijos ir agentros, kiekviena i kuri turi programoje savus tikslus.
Dotacijos moksliniams tyrimams remti budetas 1,300 milijon EUR

Dotacijos moksliniams tyrimams remti teikiamos skatinti krybikus ir novatorikus tyrimus visose gamtos, socialini bei humanitarini moksl srityse. Paraikas teikia fiziniai asmenys ar universitet arba tyrim institut mokslinink grups ir gali bti naudojamos tarptautiniam bendradarbiavimui. Dotacijos turi prisidti prie ini, pramons ir technologij pltros ar gyvenimo standart ir visuomens vystimosi. Tai seniausia ir didiausia konkurso bdu skiriamo finansavimo programa, finansuojama MEXT. Program administruoja ministerija ir JSPS. 1995 m. dotacijos moksliniams tyrimams remti sudar Japonijoje 75 proc. viso konkurso bdu skiriamo finansavimo. Nuo to laiko, nors jos dalis buvo sumainta, ji per metus vidutinikai augo 10 proc. per metus per pastaruosius 15 met. Pertvarkyta konkurso bdu skiriamo finansavimo sistema, pateikta CSTP, silo, kad mokslininkai galt gauti finansavim nepriklausomai nuo to, kokiai organizacijai jie priklauso, jei jie atitinka tam tikros tyrim programos kriterijus (pvz., galutini rezultat publikavimas).
68 i 120
10. OLANDIJA
Olandijos klestinti ir atvira ekonomika yra paremta usienio prekyba. I jos yra kilusios kelios dabar jau daugianacionalins bendrovs bei sikrusios usienio daugianacionalins bendrovs. iuo poiriu Olandija yra labai svarbus Europos logistikos ir prekybos centras. Pagrindins vietins pramons akos yra maisto apdirbimo, chemijos, naftos perdirbimas ir elektriniai rengimai. Taip pat yra ivystytas labai efektyvus ems kio sektorius, kuris kuria darbo vietas tik 2 proc. darbo jgos, taiau gamina didel pridtin vert maisto apdirbimo pramons akai bei eksportui. Olandija (2005) Gyventoj skaiius: 16,49 milijonai Plotas: 41,526 kv. km. Gyventoj tankumas 397 gyventoj kv. km. BVP: 398 milijard EUR BPV augimas: 3 proc. Infliacija: 1,7 proc. Darbo jga: 7,53 milijonai
2001-2005 metais ekonomikos augimas sultjo dl bendro pasaulinio ekonomikos augimo sultjimo, taiau ankstesniais metasi buvo ymiai auktesnis nei ES vidurkis. Naujausioje OECD24 apvalgoje teigiama Ekonomika po truput atsistato didjant BVP augimui iki 3 proc. 2006 metais. Eksportas teikia peln dl didels pasaulins paklausos bei didjanio konkurencingumo. Vietin paklausa, pagrsta privaiu vartojimu, auga dl stipresns darbo jgos rinkos. Infliacija yra ema, taiau yra prognozuojama, kad realioji infliacija palaipsniui augs lygiagreiai su darbo umokesio augimu. Lentel 13. Palyginamieji ekonomins veiklos rodikliai Olandija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2005* 119,8 123,8 3,5 1,1 ES-25 vidurkis 2000 2005* 100 100 3,9 1,6 100 1,5 2,4 -0,1 0,8 62,9 8,6 2,4 18,3 100 0,6* 2,2 -0,3 -2,6* 63,4 8,7 0,9* 17,1
(f)
BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES-25=100) Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) Darbo naumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 101,0 108,6 Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,2 -1,4* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,3 1,5 Darbo jgos katai (augimo lygis) -0,8 -1,0 Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. 2,2 -2,1 nuo BVP) Bendrieji vyriausybs siskolinimai (proc. nuo BVP) 55,9 53,1* Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 2,8 4,7 Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 18,8 1,5* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,0 16,3* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2004); f = prognozs.
10.2. OLANDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Olandijos inovacij valdymo sistema yra sudtinga sistema sudaryta i daugelio agentr bei patarianij organ. Strateginiai politikos tikslai yra paremti objektyvia informacija, t.y. yra pagrsti atliktomis vidinmis ir iorinmis studijomis bei analizmis, rekomendacijomis i patarianij organ ir politikos konsultant, vairiais vertinimais ir prioritet sudarymu bei traukiant suinteresuotas visuomens grupes.
24
Organisation for Economic Co-operation and Development (toliau OECD) Preliminary Outlook 2006
69 i 120
Pagrindins stipriosios Olandijos inovacij valdymo sistemos puss yra: platus suinteresuot visuomens grupi traukimas ankstyvosiose sprendim primimo stadijose; esam organizacij glaudaus bendradarbiavimo skatinimas, vietoje nauj organizacij ir struktr krimo; priemoni optimizavimas slygojantis nacionalins inovacij politikos skaidrum; pasiryimas gyvendinti politinius eksperimentus; gera tarpstruktrinio koordinavimo praktika bei atsivelgimas vertinimus ir rekomendacijas sprendim primimo proceso metu.
10.2.1.
Olandijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Mokslo, technologij ir inovacij politika yra gyvendinama Olandijos Vyriausybs patariant Parlamentui bei keliems kitiems organams, i kuri svarbiausias yra Inovacij platforma. Inovacij platforma, kurta 2003 metais su tikslu silyti strateginius planus, stiprinanius Olandijos ini ekonomik ir spartinti inovacijas skatinant verslo moni ir vieosios ini infrastruktros organizacij glaud bendradarbiavim. Inovacij platforma yra valdoma Ministro Pirmininko ir vienija narius i vyriausybs, verslo moni bei ini institut. Nariai platformos veikloje dalyvauja asmenikai. Platforma buvo kurta kaip laikina organizacija, vykdanti savo veikla dabartinio Ministr kabineto valdymo laikotarpiu. Kiti svarbs patariamieji organai yra Patariamoji mokslo ir technologij taryba (toliau AWT), Sektori tarybos, Strategins patariamosios tarybos, Karalikoji Olandijos men ir moksl akademija (toliau KNAW) ir Olandijos ekonomins politikos tyrim biuras (toliau CPB). (20 pav.)
20 pav. Olandijos MTEP politin aplinka, valdymas ir gyvendinimas

70 i 120
Pagrindins ministerijos dalyvaujanios MTEP ir inovacij politikoje yra: Ekonomikos reikal ministerija (toliau EZ): tai yra pagrindinis vyriausybs atstovas, atsakingas u pramon orientuot MTEP ir inovacij politik. Kiekvienais metais tinkamoms Olandijos ekonomikai inovacij iniciatyvoms (skaitant mokslinius tyrimus) i ministerija skiria apie 490 milijon EUR. vietimo, kultros ir mokslo ministerija (toliau OCW): i ministerija taip pat traukta inovacij politikos krim, taiau yra susitelkusi ties moksliniais tyrimais ir vietimu, skirdama ioms veikloms apie 800 milijon EUR per metus. Kitos ministerijos susijusios su MTEP ir inovacijomis: ems kio, gamtos ir maisto kokybs ministerija (toliau LNV); Apsaugos ministerija; Transporto, viej darb ir vandens valdymo ministerija (toliau V&W); Sveikatos, gerov ir sporto ministerija (toliau VWS). J politiniai interesai daugiausia yra susij su mokslo, technologij ir inovacij klausimais tiek, kiek tai aktualu atitinkamo sektoriaus interesams. Pagrindins dabartini diskusij temos: Kaip Olandijoje padidinti investicijas inias (vietim ir mokslinius tyrimus), kad pasiekti ES 3 proc. tiksl; gyvendinti ar ne dinamikesn universitet finansavim, paremt vienkartinmis imokomis, ir ar iplsti ne nuo veiklos ir aktyvumo priklausom finansavim; Kaip sumainti vienodinimo sukeliamas problemas skmingoms mokslini tyrim grupms; Kaip subalansuoti poreik sukurti tiksl nukreiptus ir mokslinius tyrimus bei suburti kritin mas (pagal tematinius prioritetus) bei ilaikyti atviras (i apaios vir) mokslini tyrim programas? Kaip pritraukti studentus atitinkamas studij programas? Kaip pritraukti doktorantus ir sudaryti jiems patrauklias mokslins karjeros perspektyvas?
10.2.2.
Politikos tikslai
Pagrindiniai vietimo, kultros ir mokslo ministerijos mokslini tyrim politikos tikslai, apibrti dokumente Mokslo biudetas 2004 m.: Susitelkimas ties kompetencija ir didesne verte yra: Padidinti susitelkim ir sukoncentravim; Skatinimas mokslini tyrim rezultat taikymo; Mokslinink ir kit su iniomis dirbani darbuotoj ugdymas; Aukto lygio mokslini tyrim ir konkurencingumo skatinimas; Mokslo ir technologij vieinimas. Pagrindinis Ekonomikos reikal ministerijos inovacij politikos tikslas yra sustiprinti Olandijos ekonomikos inovacij pajgumus. Pagrindiniai inovacij politikos gyvendinimo tikslai yra: ini apsauga; Daugiau pradedanij moni (start-ups) kuriani ir taikani technologines inias; Didinti ini taikym SVV;
71 i 120
Didinti technologini ini krim ir taikym pramonje; Stiprinti ini baz, skatinant bendradarbiavim tarp pramons ir vieosios ini infrastruktros. Pagrindiniai prioritetai: Efektyvesnis ir veiksmingesnis MTEP vieasis finansavimas; Kompetencijos centr/tinkl sukrimas ir sustiprinimas; Vieiojo ir privataus sektori bendradarbiavimo MTEP srityje vystymas; MTEP bendradarbiavimo ir technologij pardavimo gerinimas; Jaunim domjimosi mokslu ir technologijomis skatinimas; Patraukli darbo slyg mokslininkams sukrimas; Specifins mokslini tyrim programos; Ilgojo laikotarpio mokslini tyrim plan rengimas.
Treiasis lygis: Olandijos auktojo mokslo institutai uim svarbi viet ini ir mokslini tyrim infrastruktroje. Olandijoje yra 14 universitet (skaitant tris technologinius universitetus ir vien ems kio universitet), kurie yra orientuoti mokslinius tyrimus ir 47 politechnikumai (Hogescholen) arba auktesniojo vietimo institutai. Universitetai yra subr Olandijos universitet asociacij (VSNU). Trys i universitet yra techniniai universitetai (Twente, Delft ir Eindhoven), o Wageningen universiteto veikslo yra sutelktos ems k. MTEP finansavimas universitetuose yra paremtas grantais i vietimo, kultros ir mokslo ministerijos, projektiniu finansavimu i NWO, ES Bendrj program bei i usakomj taikomj mokslini tyrim. 14 Olandijos universitet gauna 1,75 milijard EUR finansavim. Gamtos mokslo akos yra labai svarbios ir jiems tenka 73 proc. gaunamo finansavimo. Socialiniai mokslia gauna 20 proc., o humanitariniai mokslai (kalbos) 7 proc.
10.3.2.
MTEP veiklos
GERD yra 8,376 milijard EUR (2003 m.), kas yra neymiai emiau ES vidurkio kaip proc. nuo BVP (1,67 proc. 2003 m.). BERD yra 4,804 EUR (2003 m.), kas taip pat yra neymiai emiau ES vidurkio kaip proc. nuo BVP, HERD yra 2,356 EUR (2003 m.). (Lentel 14)
Mokslinink skaiius
2003 metais (vlesni met duomenys nra prieinami) Olandijoje buvo 40,269 mokslinink, kas yra emiau ES vidurkio kaip proc. nuo visos dirbanij skaiiaus. 53 proc. i mokslinink dirbo verslo monse, o 28 proc. auktojo mokslo institucijose. Lentel 14. Europos Inovacij sistemos veiklos rodikliai 2005 Olandija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2005* 119,8 123,8 3,5 1,1 ES-25 vidurkis 2000 2005* 100 100 3,9 1,6 100 1,5 2,4 -0,1 0,8 62,9 8,6 2,4 18,3 100 0,6* 2,2 -0,3 -2,6* 63,4 8,7 0,9* 17,1
(f)
BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES25=100) Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) Darbo naumas vienam darbuotojui (EU25=100) 101,0 108,6 Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,2 -1,4* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 2,3 1,5 Darbo jgos katai (augimo lygis) -0,8 -1,0 Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. 2,2 -2,1 nuo BVP) Bendrieji vyriausybs siskolinimai (proc. nuo BVP) 55,9 53.,* Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 2,8 4,7 Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 18,8 1,5* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 19,0 16,3* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2004); f = prognozs.
72 i 120

Publikacijos: Recenzuojam publikacij, parengt Olandijos mokslinink, skaiius 2004 m. buvo 20,533. Skaiiuojant publikacij skaii milijonui gyventoj, jis yra ymiai auktesnis nei ES vidurkis. Patentai: Patent, pateikt Olandijos organizacij, skaiius buvo 3,924 ( EPO 2002 m.) ir 523 ( USPTO 2001 m.). Tai yra ymiai maiau u ES vidurk, skaiiuojant patentus vienam gyventojui.

Ribotas MTEP ir inovacij finansavimas yra slygotas tik valstybs biudeto apribojim. Dl inovacij, kaip pagrindins paskatos ekonominei pltrai, akcentavimo vyriausyb stabilizavo struktrines investicijas ir padidino MTEP finansavim. emas ir netgi majantis GERD lygis yra slygotas neigiamo BERD lygio pokyio dl nuolatins operacij racionalizacijos Olandijos pramonje, slygojanios mokslini tyrim pajgum sumajim bei ilgojo laikotarpio mokslini tyrim perklim kitas bendroves.
Inovacini mokslini tyrim skatinimo schema Biudetas: 700 milijon EUR

Inovacini mokslini tyrim paskat schema yra tiesiogin parama individualiems mokslininkams, esantiems skirtinguose karjeros etapuose. Pagrindinis tikslas yra sukurti patrauklias mokslins karjeros perspektyvos. i programa sudaro galimybes gabiems ir krybingiems mokslininkams gyvendinti individualias ir nepriklausomas mokslines programas bei skatina gabius mokslininkus tsti mokslininko karjer.
WBSO Act: Moksliniai tyrimai ir technologin pltra (skatinimas) Biudetas: 425 milijon EUR per metus
Pagrindinis WBSO Act tikslas yra skatinti MTEP mainant ilaidas darbo umokesiui per sumaintus mokesius. MTEP ia suprantama kaip techniniai/moksliniai tyrimai, krimas technologikai nauj fizikini produkt arba fizikini gamybos metod (ar j etap), taip pat technologikai naujos programins rangos krimas (dar atitinkam jos dali). Pagal i program parama yra imokama MTEP darbuotojams tiesiogiai vykdantiems MTEP veiklas. Paraikos turi bti pristatytos prie keturias savaites prie numatyt MTEP, kurioms praoma parama, veikl pradi. 2005 m. WBSO isiplt, dabar MTEP apima: MTEP projekto techninio tinkamumo analiz; Technologikai nauj produkt, proces ir program krim; Techninius specifinius mokslinius tyrimus, kurie teikt inias ir galt paaikinti fizikinius, cheminius, biotechnologinius, gamybos technologij reikinius ir sudaryt palankias slygas informacini komunikacini technologij taikymams.
Gudrus miinys (Smart Mix) Biudetas: 100 milijon EUR per metus
Siekiant atliepti ini paradoks (kokybik ini krim bet per ma ini naudojim), vyriausyb nusprend sukurti nauj instrument. Gudrus miinys yra nukreiptas didelio masto mokslini tyrim ir technologins pltros programas (3-10 milijon EUR per metus). Gudrus miinys yra steigtas vietimo, kultros ir mokslo ministerijos kartu su Ekonomikos reikal ministerija kaip bendros pastangos, stengiantis ivengti finansavimo fragmentacijos ir sustiprinti poreikius nukreipt mokslini tyrim infrastruktr.
73 i 120
Investiciniai grantai ini infrastruktrai (BSIK) Biudetas: 802 milijonai EUR

BSIK yra skirtas skatinti auktos kokybs (vieojo ir privataus sektori) tinkl sukrim Olandijos ini infrastruktroje, kurie galt lanksiai atliepti ini poreik ilguoju laikotarpiu. ini vartotoj (pvz. verslo mons) ir ini teikjai (pvz. universitetai) bendradarbiavimo tinklai gali gauti finansavim inovatyviems fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Svarbiausias kriterijus sukurt ini perdavimas. Pagrindiniai ios schemos tikslai: Suburti kritin mas mokslini tyrim vykdymui; Sustiprinti mokslo infrastruktr tam, kad bt atliepti verslo poreik inovacijoms; Pagerinti MTEP verts krimo perspektyvas; Sukurti specifiniams objektams skirtas taikymus orientuotas inias. Kitos specifins programos ir iniciatyvos, skatinanios mokslo ir pramons ssajas: Inovacij programos: 2006 m. trys bandomosios inovacij programos yra/bus pradtos prioritetins srityse: Maistas ir Gls, Vanduo ir Auktj technologij sistemos ir mediagos. Tai yra santykinai didels programos, kuriose numatytas suinteresuot visuomens (i vieojo ir privataus sektori) grupi dalyvavimas. ios programos yra bandymai sukurti nauja programin poir; Programos i apaios vir: papildomai prie dideli program numatytos gyvendinti ir maesnes programas, srityse kurios dar nra trauktos Olandijos ekonomikos prioritetus; Dideli technologini institut finansavimas, skirtas generuoti mokslines inias ir padaryti jas prieinamomis pramonei ir vyriausybei; Technologij Fondo STW pagrindinis tikslas yra skatinti kompetenting technologini tyrim, orientuot dabartinius poreikius vykdymo pltr Olandijos universitetuose; Pirmaujantys Technologiniai institutai (LTIs) prisideda prie Olandijos pramons inovatyvumo ir konkurencingumo specifinse srityse vykdydami pramonei aktualius strateginius fundamentinius tyrimus; inovacijas orientuot mokslini tyrim program (IOPs) pagrindinis tikslas yra skatinti fundamentinius/strateginius mokslinius tyrimus universitetuose, kitose ne pelno siekianiuose moksliniuose institutuose ir monse, tose srityse, kurios atitinka Olandijos pramons inovacij poreikius; Vieasis-privatus mokslinink mobilumas yra skatinamas Casimir programos; Mikroelektronikos skatinimas: subsidijos yra teikiamos skatinti nauj technologij krim bei nacionalin ir tarptautin pramons ir ini institut mikroelektronikos klasteryje bendradarbiavim (daugiausia per EUREKA projektus MEDEA+ en ITEA); Laikinos uduotys ICT(ictRegie), katalizatori technologijoms (ACTS) ir genomikai (NGI Netherlands Genomics Initiative), kurie taip pat stengiasi skatinti vieojo ir privataus sektori bendradarbiavim ir koordinavim.
74 i 120
11. NORVEGIJA
Norvegijos ekonomika yra skmingas socialinio kapitalizmo miinys, kuriame valdia kiasi laisvj rink. Privat sektori daugiausiai sudaro smulkios mons, o didiosios mons paprastai priklauso valstybei. Tad svarbiausias sritis, tokias kaip gyvybikai svarbus degal sektorius, kontroliuoja valdia. Vyriausybei priklauso dalis akcij keliose stambiose daug tyrim atliekaniose bendrovse, skaitant naftos ir duj bendrov Statoil, ICT mon Telenor ir technologij grup KONGSBERG. Usienio kapitalas pramons sektoriuje taip pat pastaraisiais metais iaugo, taiau vis dar yra pakankamai maas lyginant tarptautiniu mastu. Pramoniniai klasteriai pirmiausia atsirado srityse, kurios turi geografinius privalumus ir gamtinius iteklius, tokius kaip nafta ir dujos, jros grybs ir laivyba. Valstyb turtinga natraliais itekliais degalais, vandens energija, uvimis, mikais ir mineralais ir yra didija dalimi priklausoma nuo naftos gamini bei tarptautini naftos kain. Naftos ir duj eksportas sudaro tredal viso eksporto. Tik Saudo Arabija ir Rusija eksportuoja daugiau naftos nei Norvegija. Nors Norvegija daugiausiai naftos pagamino 2000 m., gamtini duj gamyba vis dar auga. Norvegija nusprend nestoti ES referendumo, vykusio 1994 m. lapkrit, metu; nepaisant to, ji ymiai papildo ES biudet. Vyriausyb toliau tsia privatizavim. Norvegai supranta, kad palaipsniui naftos ir duj neamas pelnas mas, tad Norvegija kaupia savo dl pelno i naftos ir duj tapus pertekliniu biudet Vyriausybs degal fonde, kuris investuoja usienyje ir iuo metu vertinamas 250 milijardais JAV doleri. Po neymaus 1 proc. augimo 2002 m. ir 0,5 proc. 2003 m., 2004 m. augimas padidjo iki 3,3 proc. ir 2005 m. iki 3,7 proc.. Dabartin pltra suponuoja, jog netolimoje ateityje pltra bus subalansuota BVP, vadovaujantis Europos struktriniais rodikliais, yra daugiau nei 50 proc. ES-25 valstybse narse, ir ilieka antru tarp OECD valstybi nari. Kartu su kitomis iaurs valstybi ekonomikomis, jis ilieka tarp 10 geriausi ekonomik, vadovaujantis Pasaulio ekonomikos augimo konkurencingumo indeksu (15 lentel). Lentel 15. Europos Inovacij sistemos veiklos rodikliai Norvegija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2005 (2004*) (f) 158,8 153,9 2,8 2,3 ES-25 vidurkis 2000 2005 (2004*) 100 100 3,9 1,6 10 1.,5 2,4 -0,1 0,8 62,9 8,6 2,4 18,3 100 0,6* 2,2 -0,3 -2,6*
(f)
BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES25=100) Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) (f) Darbo naumas vienam darbuotojui (EU25=100) 133,3 1340 Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 0,4 0,7 Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 3,0 1,5 Darbo jgos katai (augimo lygis) -11,6 -5,7 Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. 14,4 11,5* nuo BVP) Bendrieji vyriausybs siskolinimai (proc. nuo BVP) 24,1 46,5* Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 3,4 4,6 Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 4,7 -0,1 Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 15,9 15,2 altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2004); f = prognozs.
63,4* 8,7 0,9* 17,1
11.2. NORVEGIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Nepaisant emo privai MTEP investicij Norvegijoje lygio, ekonomika (neskaitant pajam i naftos ir duj) ilieka labai stipri. mons paprastai yra imlios inioms, plaiai naudojasi paangiomis iniomis, technologijomis ir rengimais. Palyginimai tarp Norvegijos ir moni kit Europos valstybi moni,
75 i 120
lyginant verslo sektorius, rodo, kad MTEP investicij lygis Norvegijoje, atsivelgiant pramons struktr, yra didesnis nei daugelio jos konkurent keliose sektoriuose. em vietin MTEP lyg kompensuoja mokslo institucij, ypatingai technini pramons tyrim institut ir kai kuri universitet, veikla, tokia kaip technologiniai tyrimai Trondheim universitete ir ems kio tyrimai Gyvybs moksl Norvegijos universitete. Taip pat buvo sukurta Inovacij Norvegija, jungianti didij dal nesusijusi su MTEP inovacijomis politikos veikl. Nors ios pltros politinis pagrindas rmsi daugiausia konsensusu ir didioji dalis organizacini pokyi pasiteisina, dauguma i pokyi vyko ir buvo inicijuoti centro-deinij vyriausybs, jusios savo pareigas 2001-2005 m., daugiausia prisidedant vietimo ir mokslo ministrui. Po 2005 m. rugsjo mnesio rinkim valdi atjo naujoji centro-kairioji vyriausyb. Vis dar nra aiku, kaip tai paveiks ateities Norvegijos MTEP ir inovacij sistemos vystimsi.
11.2.1.
Norvegijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Norvegijos Parlamente nra nei vieno iskirtinai MTEP politikos klausimus sprendianio komiteto. iuos klausimus sprendia keli parlamentinai komitetai. Labiausiai susij su MTEP politika yra vietimo, mokslo ir banyios reikal komitetas, Verslo ir pramons komitetas bei Energijos ir aplinkos komitetas (21 pav.). Pagrindin vaidmen pltojant it gyvendinant nacionalin MTEP ir inovacij politik vaidina trys ministerijos: Verslo ir pramons ministerija, atsakinga u inovacij politik; vietimo ir mokslo ministerija, atsakinga u bendrj MTEP politik; Vietins valdios ir regionins pltros ministerija, atsakinga u MTEP politik regionuose. Maisto, uvininkysts ir pakrani reikal, degal ir energijos ministerijos vysto inovacij politik savo kompetencij srityse. Sektori inovacin politik koordinuoja Verslo ir pramons ministerija.
Koordinavimas
Auktojo lygio vyriausybs komitetas Mokslo taryba vyriausybje koordinuoja mokslo politik. Tarybai vadovauja vietimo ir mokslo ministras, ji sudaryta i devyni ministr ir stebtoj, deleguot Ministro Pirmininko kabineto. Tarybai pataria Mokslo forumas vyriausybs tarnautojams. Tai diskusij forumas civiliams tarnautojams, kuriame dalyvauja daugumos ministerij atstovai. vietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga u sektori MTEP politikos koordinavim, ji taip pat finansuoja didel dal fundamentinio mokslo universitetuose ir kolegijose bei yra atsakinga u asignavimus fundamentiniam mokslui, teikiamus per Norvegijos mokslo taryb. Naujoji vyriausyb sudar dvi ad hoc darbo grupes, susidedanias i valstybs sekretori (vice ministr), kurios sprendia pramons MTEP investicij ir MTEP degal pramonje klausimus. ios dvi grups pabaig savo darb 2006 m. birel ir pateik vyriausybs mokslo tarybai ataskaitas.
76 i 120
21 pav. Norvegijos inovacij valdymo sistemos principin schema Norvegijoje danai baltj knyg ir viej ataskait forma ruoiamos politikos apvalgos. Norvegijos politikai, formuluodami politik, remiasi studijomis, rodikliais ir gairmis. Svarbs nacionaliniai altiniai yra ie: Norvegijos statistika, Norvegijos vadybos mokykla BO, Technologij, inovacij ir kultros centras bei NIFU STEP. Svarbs tarptautiniai altiniai yra OECD, Europos Komisija (skaitant Tendencij lentel) ir veiklos, kurias atliko iaurs inovacij centro Inovacij politikos forumas. Norvegijos statistika ir NIFU STEP du kartus per metus paruoia mokslo ir technologij ataskait. Norvegijos rodikliai.
11.2.2.
Politikos tikslai
Norvegijos mokslo politikoje nuo 2000 m. daug dmesio buvo skirta tikslui padidinti bendras nacionalines ilaidas MTEP, skaiiuojant procentais nuo BVP. Pagrindin prieastis, skatinanti didinti
77 i 120
investicijas, yra poreikis palengvinti perjim po naftin daugiau besiremiania iniomis Norvegijos ekonomik. Norvegija nepriklauso ES ir nevykdo ES veikl, susijusi su Lisabonos/Barselonos susitarimu, Norvegijos tikslas pasiekti 3 proc. rib glaudiai atspindi ES tikslus ir jos pasiekimus per t pat laikotarp (iki 2010 m.). Tai parodo, kad daugiau dmesio skiriama emesnio lygio pramoniniams tyrimams, kurie siekia 0,7 proc. ir atsilieka nuo tikslo pasiekti 2 proc. rib. Tai paskatino pertvarkyti valstybin mokslo finansavim, siekiant padidinti privaias MTEP investicijas. Taiau keliami klausimai, ar realu padidinti pramons indl tiek, kad jis siekt du tredalius vis MTEP investicij, iki 2010 m., kadangi to gali bti nemanoma pasiekti esant dabartinei Norvegijos pramons struktrai. Daugelis mano, ie tikslai nebus pasiekti, jei nepadarius (a) drastik pramons struktros reform, skaitant stambi MTEP imli moni sukrim, arba (b) ymiai nepadidinus valstybs ilaid. Politikos tikslai apima keturis strateginius tematinius prioritetus: Energijos ir aplinkos tyrimus; Maisto tyrimus; Sveikatos tyrimus; Jr tyrimus. Taip pat tris strateginius technologij prioritetus: ICT; Biotechnologijas; Nano technologijas/paangias mediagas.

Trys pagrindins agentros, atsakingos u nacionalins MTEP ir inovacij politikos gyvendinim, yra: Norvegijos mokslo taryba, Norvegijos inovacijos ir SIVA Norvegijos pramons pltros mon. Norvegijos mokslo taryba (RCN), vadovaujama vietimo ir mokslo ministerijos, yra atsakinga u bendr fundamentali ir taikomj tyrim skatinim visose mokslo ir technologij srityse.
11.3.1.
Treioji pakopa: auktojo mokslo sektorius buvo ir vis dar yra struktrikai pertvarkomas. Pagrindinis to tikslas pertvarkyti gausij bakalauro laipsn vietimo struktr, padidinti autonomij, praplsti j finansavim, priklausom nuo rezultat palengvinant akademini tyrim komercin panaudojim. iuo metu Norvegijoje veikia ei universitetai: du i j Norvegijos gyvybs moksl universitetas ir Stavanger universitetas anksiau buvo kolegijos, kurioms universiteto statusas buvo suteiktas 2005 m. saus. Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas (NTNU) Trondheime yra centrin technologij vietimo ir mokslo institucija. Be to, Norvegijoje veikia valstybins kolegijos, men kolegijos ir, taip vadinamos, mokslins kolegijos. Pastarosios daniausiai yra mokslo universitet kolegijos, specializuojanios tam tikroje srityje, pavyzdiui, veterinarijos mokslas ar architektra. Vieasis MTEP: kitas svarbus inias ir gdius generuojantis subjektas yra taip vadinamas tyrim institut sektorius. Jis yra pagrindinis vartotoj orientuot tyrim vykdytojas Norvegijoje. ie institutai vaidina pagrindin vaidmen Norvegijos inovacij sistemoje. Nors j klientai daugiausia yra kelios stambios tradicini pramons ak mons, jie savo stambesni klient, kurie teikia gaminus ir paslaugas SVV ir yra j klientai, pagalba ir i dalies konsultuojant smulkias mones takoja maesni moni inovacinius sugebjimus. Pramons sistema: NHO, Norvegijos verslo ir pramons konfederacija, yra pagrindin darbdavi organizacija Norvegijoje. NHO suskirstyta kelias dalis. Neseniai pradjs veikl ir stambesnis verslas
78 i 120
turi galimyb daryti tak, susijusi su MTEP politikos vystymu, NHO ir vyriausybei. Norvegijos pramons federacija vienija apie 2 000 nari, turini apie 110,000 darbuotoj.
11.3.2.
MTEP veiklos
GERD 2003 m. sudar 1,75 proc. BVP labiausiai dl dabartins pramons struktros. 2004 m. BERD sumajo nuo 0,85 proc. BVP iki 0,75 proc. BVP. Tai reikia, kad MTEP vykdanios mons vidutinikai sumaino savo MTEP veikl 2004 m. skaitant tyrim institutus, teikianius paslaugas pramonei, pramons dalis padidja iki 0,89 proc. Atitinkamos vedijos, Suomijos ir Danijos dalys 2004 m. buvo 2,75 proc., 2,46 proc. ir 1,81 proc. Privatus HEI tyrim finansavimas yra maas, 2003 m. buvo skirta apie 50 milijon EUR. Privatus tyrim institut tyrim finansavimas sudaro apie 175 milijonai EUR, apie 23 proc. vis tyrim institut tyrim. Privatus vieojo sektoriaus finansavimas sudaro 225 milijonai EUR (16 lentel). Lentel 16. MTEP finansavimo altiniai Norvegija, 2003
Verslo sektoriaus investicijos Valstybs los Tkst. EUR Proc. Tkst. EUR Proc. Verslo sektorius 1400 87 proc. 170 12 proc. Auktojo mokslo institucijos 50 3 proc. 778 53 proc. Mokslini tyrim institucijos 160 10 proc. 508 35 proc. Viso 1610 100 proc. 1456 100 proc. Pastaba: Viso 1,400 milijon EUR i valstybs l, 43 proc. tiesiogiai skirta auktojo mokslo institucijoms, 21 proc. mokslini tyrim institucijoms ir 150 milijon EUR pramonei. Likusieji 390 milijonai EUR yra teikiami per RCN; i kuri 175 milijon EUR yra paskirstomi auktojo moklo institucijoms, 200 milijon EUR mokslini tyrim institucijoms ir 20 milijon EUR pramonei. Rodiklis
SVV padidino savo dal bendrose verslo ilaidose MTEP 2001 m., 2002 m., ir 2003 m., sumainant stambesni moni dal. i tendencija baigsi 2004 m. stambios mons, turinios daugiau nei 250 darbuotoj, 2004 m. ie tiek padidino ilaidas MTEP, nuo 43 proc. 2003 m. iki 46 proc. 2004 m. 20 didiausi MTEP moni 2004 m. Norvegijos verslo sektoriuje atliko 27 proc. visos MTEP veiklos, palyginti su 23 proc. 2003 m. Kita vertus, stambesns mons labiau dominuoja, pavyzdiui, vedijoje. 20 didiausi vedijos moni vykd 70 proc. vis MTEP veikl verslo sektoriuje. 500 didiausi MTEP (ne europini) vykdytoj srae yra trys Norvegijos bendrovs: STATOIL AS (nafta ir dujos), Norsk Hydro (vairi gamyba) ir Telenor AS (telekomunikacij paslaugos). Taip pat reikt paminti AmershamNycomed filial Norvegijoje (farmacijos sektorius). Reikia atkreipti dmes, kad didel privataus verslo MTEP, kuri vykdo kitos Norvegijos moni, dal i tikrj atlieka stambs privats techniniai pramon orientuoti tyrim institutai, tokie kaip SINTEF, Rogalandsforskning, IFE ir kt. Gamybos pramon tradicikai skirdavo daugiausia l MTEP verslo sektoriuje. i tendencija iliko ir 2004 m. Jos dalis siek 53 proc.. Nuo 2003 m. iki 2004 m. paslaug sektorius padidino savo MTEP veikl 3,3 proc. Dl to paslaug pramons dal bendrame verslo MTEP padidjo nuo 34 proc. 2003 m. iki 38 proc. 2004 m.
Mokslinink skaiius
2003 m. Norvegijoje buvo 9,3 mokslininkai vienam tkstaniui pilnu etatu dirbani darbuotoj, tuo tarpu ES-25 valstybse narse buvo 5,8 ir OECD 8,3.
79 i 120
Moksliniai rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Publikacijos: Norvegija uima septint viet mokslini publikacij vienam milijonui gyventoj skaiiumi, pralenkdama JAV. Taiau skaiiuojant publikacij citatas Norvegija nepatenka pirmj 18 valstybi sra. Patentai: Norvegija iek tie atsilieka nuo ES-25 valstybi nari registruot EPO patent skaiiumi (i viso 98), taiau ymiai atsilieka USPTO patent skaiiumi (77 patentai), irti 22 paveiksll. 2002 m. Norvegija um 21 viet pagal patent, suteikt USPTO, skaii milijonui gyventoj. Auktj technologij eksportas: Norvegija lenkia ES-25 valstybes nares teikiant auktj technologij paslaugas (121), ir pakankamai atsilieka eksportuojant auktsias technologijas (21).
Treiosios pakopos vietimas

gijusi mokslo ir technologij specialybes Norvegijoje (76) vidurkis yra ymiai maesnis nei ES-25 valstybi nari 100 vidurkis. Taiau treiosios pakopos vietimas ir vis gyvenim trunkantis mokymasis yra ymiai aukiau, atitinkamai 148 ir 193.
22 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Norvegija

Bendroms Norvegijos mokslo politikos tendencijoms per paskutin deimtmet buvo bdingos pertvarkos siekiant padidinti tyrim kokyb ir naum, skatinti tyrimais paremtas inovacijas ir tyrim tarptautin pobd.
80 i 120
Tyrimais paremtos inovacijos palaikomos: kuriant tyrimais skatinam inovacij centrus. i schema skatina bendradarbiavim tarp moni ir viej tyrim institucij; Didinant RCN program param vartotojams skirtiems pramoniniams tyrimams; steigiant regioninius pramons/tyrim bendradarbiavimo centrus (Kompetencijos centrus); Remiant programas ir infrastruktr palengvinti akademini tyrim komercializacijai. Mokslo ir pramons bendradarbiavim remia daugelis ilgalaiki tyrim program ir bendradarbiavimo schem, skaitant RCN tyrim programas, skirtas vartotojams, siekiant padidinti pramonin MTEP. Pagrindin mintis ta, kad veiklas ir projektus, atliekamus remiantis vieai finansuojamomis MTEP programomis, turi inicijuoti, kontroliuoti ir remti mons, kad ie atitikt pramons poreikius. Taryba finansuoja ir administruoja vairias nacionalines tyrim programas, skaitant ir stambisias, skirtas vartotoj skatinamiems tyrimams, ir yra pagrindinis tyrim institut sektoriaus finansavimo altinis. Be to, 2005 m. Baltojoje knygoje buvo nustatyti keturis tematiniai prioritetai: Energija ir aplinka: naftos valgybos ir gavybos efektyvumo didinimas; vars duj energijos gaminiai; vars duj energijos gaminiai; varios energijos technologijos, finansuojamos Naftos ir energijos ministerijos atitinkam fond kelioms RCN valdomoms tyrim programoms, ir i dalies Tyrim ir inovacij fondo, i viso apie 62 milijonus EUR. Biotechnologijos: itirti biotechnologij galimybes srityse, kuriose Norvegija turi konkurencini pranaum. Pagrindin programa: RCN FUGE (Funkcionalioji genomika, apie 20 milijon EUR 2006 m.), kuri daugiausia finansuoja Tyrim ir inovacijos fondas (15 milijon EUR) ir kiti vietimo ir mokslo ministerijos asignavimai. Vandenyn (jr tyrimai): suprasti, inaudoti ir valdyti vandenyn iteklius. Daugiausia finansuoja uvininkysts ir pakrani reikal ministerija per institucinius fondus valstybiniams tyrim institutams bei Tyrim ir inovacij fondo veiklas (numatomas finansavimas 37 milijonai EUR, nra oficiali sskait). Maistas: naesn maisto gamyba; jros ir ems kio maisto derinimas; etikai ir ekologikai nuosekli maisto gamyba, maisto kokyb ir patikimumas. Vieni svarbiausi instrument didinant kokyb ir naum yra:
FORNY MTEP versle biudetas: 88 milijonai EUR

Norvegijos mokslo taryba (RCN) ir Norvegijos pramons ir region vystymo fondas (PRVF) 1995 m. pradjo vykdyti jungtin projekt, pavadint FORNY. iuo metu tai bendroji NMT ir Norvegijos inovacij tyrim programa. Pagrindinis FORNY tikslas yra padidinti ekonomikos augim komercializuojant tyrimais paremtas verslo idjas, turinias didel potencial rinkoje. Programa remia idj skatinim MTEP grupse bei toki idj vertinim ir gyvendinim komerciniuose padaliniuose. FORNY tikslin grup sudaro mokslo subjekt darbuotojai ir studentai, turintys tinkamas, bet negyvendintas projekt idjas. Mokslo subjektai tai universitetai, kolegijos, ir tyrim institucijos. FORNY sukurtas skatinti studentus, mokslininkus ir tyrim administratorius daugiau dmesio skirti potencialiai tyrim rezultat komercializacijai.
81 i 120
Iskirtiniai jaunieji mokslininkai (OYI) biudetas: 2-3 milijonai EUR per metus
Iskirtini jaunj mokslinink programos tikslas yra suteikti jauniems talentingiems mokslininkams, atstovaujantiems vairias disciplinas, slygas realizuoti savo potencial siekiant tarptautins kompetencijos. Numatyta, kad programos pagalba bus ugdomi pasauliniai vairi tyrim strii lyderiai ir pagers Norvegijos mokslo kokyb. Atranka vykdo atitinkam srii specialistai.
Tyrimais paremt inovacij centrai (CRIs) biudetas: 100 milijon EUR

Pagrindinis Tyrimais paremt inovacij centr tikslas yra padidinti verslo sektoriaus galimyb inovuoti dmes skiriant ilgalaikiams tyrimams, skatinant glaud tyrimams imli moni ir ymi mokslinink grupi bendradarbiavim. CRIs programa: Skatins mones inovuoti skiriant daugiau dmesio ilgalaikiams tyrimams ir sukuriant palankias slygas tarptautiniu mastu dirbanioms monms atlikti CRIs veiklas Norvegijoje; Skatinti inovatyvi moni ir ymi mokslinink grupi bendradarbiavim; Remti pramon orientuot tyrim grupi, kurios atlieka naujausius pasaulyje tyrimus ir yra tarptautini tinkl dalis, vystimsi; Skatinti svarbiausi srii tyrim mokymus verslo bendruomenei ir tyrimais paremt ini bei technologij perdavim. CRIs koncepcija sukurta Kompetencijos centr, skmingai kurt daugelyje valstybi, tuo paiu ir vedijoje, pagrindu. Mokslin paraik kokyb vertina tarptautiniai ekspertai ir grups, nacionaliniai vertintojai vertina inovacij ir verts krimo potencial. Kitos programos: (1) Kompetencijos centrai: 2003 m. buvo kurti 7 centrai, 2007 m. bus kurti nauji centrai. (2) Institucinis paremt rezultatais tyrim finansavimas (HEIs). (3) Sistemiki, periodiniai tyrim institut, tyrim program ir tyrim disciplinini srii vertinimai bei Norvegijos mokslo tarybos kuriamos efektyvios atitinkamos priemons. (4) Universitet tyrim strateginio valdymo didinimas. (5) Tyrim tarptautin pobd stiprins: Tstinis dalyvavimas tarptautinse organizacijose, programose, projektuose (CERN, ESRF, EMBL). Pastangos padidinti Norvegijos dalyvavim ES Bendrosiose tyrim programose. Dvialiai tyrim bendradarbiavimo susitarimai su JAV, Kanada, Japonija, Kinija, Rusija ir kitomis valstybmis. Norvegijos patrauklumas usienio mokslininkams (pvz., Arkties, epidemiologiniai, aplinkos tyrimai). Didinti bendradarbiavim atliekant tyrimus su besivystaniomis valstybmis.
82 i 120
12.
VEDIJA

OECD duomenimis, vedijos ekonomika dinamikai auga, daugiausia j skatina nacionalin paklausa. Planuojama, kad iemet augimas sieks 4,3 proc., o kitais metais 3,6 proc., tad produktyvumas padids. Nors statyb sektoriuje trksta darbo jgos, darbo umokestis dar nedidja. Infliacija vis dar ilieka nedidel, taiau, tikimasi, dids analizuojamu laikotarpiu. Fiskalin politika prisids prie ekonomikos gyvybingumo kitais metais, taiau monetarin politika bus ne tokia aktyvi. Siekiant ivengti ekonomikos perkaitimo rizikos, centrinis bankas turt padidinti palkanas bent iki neutralaus dydio, be to, fiskalin politika neturt skatinti ekonomikos augimo. (17 lentel). vedija (2005) Gyventoj skaiius: 9,016,596 Dydis: 449,964 kv. km. Gyventoj tankumas: 20 moni kv.km. BVP: 278,5 milijonai BVP augimas: 2,7 proc. Infliacija: 0,5 proc. Darbuotoj skaiius: 4,5 milijonai Nedarbo lygis: 5,8 proc.
2005 m. nutarimu buvo ileistas dabartinis Vyriausybs MTEP investicij planas Tyrimai geresniam gyvenimui. Nutarimas apibria Vyriausybs tyrim politikos prioritetus ir susijusius asignavimus. 2005-2008 m. planuojama didinti tyrim ir pobakalaurini studij finansavim 0,26 milijono EUR. Nustatyti ie minto laikotarpio tyrim politiko prioritetai: Medicinos, technologij, aplinkos tyrimai; Tarptautiniu mastu konkurencing kompetencijos centr sukrimas visose mokslo srityse; Auktojo mokslo tyrim institucijos ir baigusij bakalauro studijas vietimas, taip pat ir viet turintiems daktaro laipsnius jauniems mokslininkams sukrimas; Efektyvesns valdymo gyvendinimas; struktros auktojo mokslo institucijose sukrimas ir
Valstybs ir pramons bendradarbiavimo programos; Pramons tyrim institut ilgalaikis strateginis finansavimas; Priemons remti SVV naudojimsi tyrimais. Lentel 17. Europos Inovacij sistemos veiklos rodikliai vedija
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2005* 119,2 118,5 4,3 2,7 ES-25 vidurkis 2000 2005* 100 100 3,9 1,6 100 1,5 2,4 -0,1 0,8 62,9 8,6 2.4 18,3 100 0,6* 2,2 -0,3 -2,6*
(f)
BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES-25=100) Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) Darbo naumas vienam darbuotojui (ES-25=100) 106,6 107,8 Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 2,4 -0,5* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 1,3 0,8 Darbo jgos katai (augimo lygis) 4,1 0,2 Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. 5,1 1,6* nuo BVP) Bendrieji vyriausybs siskolinimai (proc. nuo BVP) 52,8 51,1 (e) Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 5,6 6,3 (e) (e) Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 4.1 -0.5 Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 14,7 13,0* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2004); f = prognozs.
63,4* 8,7 0.9* 17,1
83 i 120
12.2. VEDIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

vedija daug dmesio skiria inovacijoms ir S&T bei yra isivysiusi moderni infrastruktr formuluojant ir gyvendinant ios srities politik. 2004 m. buvo ileista nacionalin inovacij strategija Inovatyvi vedija25. ia strategija siekiama gyvendinti vedijos vizij tapti Europos konkurencingiausia, dinamikiausia ir iniomis paremta ekonomika bei viena i stambioms ir smulkioms inioms imlioms monms patraukliausi investavimui valstybi pasaulyje. Inovacij politik vedijoje daugiausia formuoja ir gyvendina dvi ministerijos, kurios taip pat buvo pagrindiniai aukiau idstytos politikos krjai.
12.2.1.
vedijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas
vietimo, mokslo ir kultros ministerija (MESC) yra atsakinga u pagrindins mokslo politikos formavim ir ST veikl universitetuose. Be to, ji daugiausia koordinuoja tyrim politik. i ministerija finansuoja universitetus bei vedijos mokslo taryb (23 pav.). Pramons, darbo ir susisiekimo ministerija (MIEC) yra atsakinga u pramons tyrimus ir technologij politik. Vienos i vykdanij ios ministerijos agentr yra Vinnova ir SNSB. Nors pagrindines vykdanisias agentras kontroliuoja pamintos dvi ministerijos, yra dar septynios ministerijos, kurioms inovacij politika yra ypa aktuali, i kuri daugiausia l ileidia Krato apsaugos ministerija, ems kio ministerija ir Subalansuotos pltros ministerija. vedijos administracijos iskirtinis bruoas yra konsensuso tarp ministerij poreikis formuluojant ir vykdant politik. Politik formuluoja kelios institucijos. Vienos ymiausi Mokslo politikos taryba, Inovacij politikos taryba bei vedijos vystimosi politikos studij institutas VPSI (vyriausybs institucija). Be to, vedijoje veikia pusiau valstybiniai vieieji fondai, finansuojantys strateginius tyrimus ir kompetencijos pltr visuomenje. Kaip ir daugelyje valstybi, taip pat veikia specializuotos skirting sektori agentros, kurios usiima verslo pltra, riziking projekt finansavimu bei tiesioginmis usienio investicijomis. Svarbiausios MTEP remianios institucijos yra ios: Vinnova26: kurta skatinti subalansuot pltr finansuojant prioritetini srii MTEP, bei vystyti efektyvias inovacij sistemas. Ji taip pat skatina vedijos bendradarbiavim europiniu ir tarptautiniu mastu bei skleidiant informacij apie MTEP rezultatus vartotojams ir visuomenei. Kiti tikslai apima karjeros galimybi jauniesoems mokslininkams gerinim. FAS (vedijos darbo gyvybs ir socialini moksl taryba)27: Propaguoja ini, susijusi su darbo gyvybe ir socialini slygu bei proces supratimu, kaupim: Skatinant ir remiant fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus; Nustatant svarbius tyrim poreikius; Vedant dialog, skleidiant informacij ir perduodant inias; Skatinant mokslinink bendradarbiavim nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, ypatingai ES programose. vedijos mokslo taryba: vedijos mokslo taryba yra vyriausybin vietimo, mokslo ir kultros ministerijos institucija. Trys svarbiausios tarybos atsakomybs sritys yra tyrim finansavimas, tyrim politika ir mokslo bendradarbiavimas. vedijos mokslo taryba remia fundamentaliuosius aukiausios mokslins kokybs tyrimus visose mokslo srityse. Jos
25 26 27
http://www.sweden.gov.se/sb/d/2026/a/32551 Inovacij sistem vedijos vyriausybs agentra: www.vinnova.se http://www.fas.se
84 i 120
tikslas, kur suformulavo vedijos vyriausyb, yra padaryti vedij pirmaujania valstybe tyrim srityje. Paprastai Europoje daugiausia valstybs remiam tyrim atliekama universitetuose. vedijoje veikia 21 universitetai ir 42 kitos auktojo mokslo kolegijos. Nacionaline politika buvo nustatyta, kad didioji dauguma MTEP turi bti vykdoma iose kolegijose. i politika gyvendinama intensyviai Inovacij tilto programomis remiant technologij perdavim28.
23 pav. vedijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas Apie 3 proc. MTEP valstybinio finansavimo skirta tyrim institutams29. Apie pus j dirba gamybos pramons srityje. Likusieji yra valstybiniai institutai, veikiantys tokiose srityse kaip krato apsauga, socialiniai klausimai, infekcins ligos ir infrastruktra. Apie 30 toki institut, kuriuose dirba apie 2,000 mokslinink, koordinuojami moksliniai tyrimai30.
12.2.2.
Politikos tikslai
Dideliu pasiventimu mokslui ir tyrimams bei didele mokslo subjekt autonomija; Pakankamai maomis ministerijomis, suteikianiomis vyriausybs institucijoms plai autonomij formuluoti ir gyvendinti politikas; Horizontalia koordinacija, pagrinde vykdoma neformali mechanizm pagalba ministerij ir agentr lygmenyje; Atsakomybs srii decentralizacija regioninei valdiai (apygardoms), skaitant inovacij politikos priemones; Kiekvieno universiteto ir kolegijos pareiga sukurti savo tyrim strategij; Tarptautiniu mastu unikalia tyrim doktrina, teigiania, kad universitetai turt bti pagrindiniai paintini ir misijos nustatyt tyrim vykdytojai, bei tuo, kad universitetai susiduria su sunkumais atliekant savo, kaip tarpininko tarp akademini tyrim ir j panaudojimo pramonje, vaidmen;
Vadovaujantis Erawatch31 duomenimis, vedijos tyrim sistemos valdymas apibdinamas:
28 29
www.innovationsbron.se Tendencij lentel. Inovacij politikos ataskaitos: http://trendchart.cordis.lu/reports/documents/Country_Report_Sweden_2006.pdf 30 http://www.irisresearch.se/frames.htm 31 http://cordis.europa.eu/erawatch
85 i 120
Tyrim institut sektorius, kuris, vadovaujantis tarptautiniais standartais, yra maas ir susiskaids bei gaunantis ymiai maiau pradinio finansavimo nei tyrim institutai panaiose valstybse; Pirmoji Vyriausybs inovacij strategija buvo pradta 2004 m. Baltja knyga Inovatyvi vedija, kuri nustat inovacij program ateinantiems keleriems metams. Strategijoje numatytos keturios prioritetins sritys, kurias reikia atkreipti dmes, siekiant skmingai inaudoti vedijos turimas tinkamas prielaidas tarptautiniam konkurencingumui, taip pat daugel vairi priemoni kiekvienai prioritetinei sriiai, gyvendinam vyriausybs nutarimais ir pavedimais vyriausybs institucijoms. Prioritetins sritys buvo ios: stipraus ini pagrindo inovacijoms sukrimas, inovatyvus verslas ir pramon, inovatyvios valstybs investicijos ir inovatyvs mons. Mokslo politikos tikslas yra siekti, kad vedija ilikt pirmaujania tyrim srityje valstybe. Naujausias Vyriausybs nutarimas dl tyrim politikos Tyrimai geresniam gyvenimui buvo pateiktas ir patvirtintas 2005 m. Be to, paskirtas ilgalaikis finansavimas kompetencijos centrams vykdyti paintinius ir tiksl nustatytus tyrimus. Dabartiniai tyrim prioritetai yra ie: Gyvybs mokslas, ininerija ir subalansuota pltra; Tarpakiniai tyrimai; Konkurencing tarptautiniu mastu kompetencijos centr krimas visose mokslo srityse; Auktojo mokslo institucijos tyrimams ir baigusij bakalauro studijas vietimas, skaitant finansavim pabaigusij bakalauro studijas ir turini daktaro laipsnius viet jauniems mokslininkams sukrimui; Efektyvesns valdymo struktros auktojo mokslo institucijose gyvendinimas, siekiant palengvinti tyrim rezultat komercializacij; Valstybs ir pramons bendradarbiavimo programos; Pramons tyrim institut ilgalaikis strateginis finansavimas; Ilgalaikis pramons tyrim institut finansavimas; Priemons remti SVV naudojimsi tyrimais. sukrimas ir
vedija turi lanksi inovacij sistem, pasiyminia nedideliu gerai koordinuojam agentr skaiiumi. Taip pat neprasta tai, kad MTEP institut sektorius yra labai nedidelis, sudarantis tik 3 proc. valstybs ilaid MTEP. Kita vertus, universitetai gauna didel dal valstybs ilaid MTEP: apie 75 proc. savo finansavimo universitetai gauna i viej altini. Pramons teikiamos los sudaro maiau nei 6proc. viso j finansavimo (24 pav.).
86 i 120
24 pav. Valstybinis MTEP finansavimas ir gyvendinimas
12.3.2.
MTEP veiklos
GERD sudaro apie 10,426 milijard EUR, o tai yra ymiai daugiau nei ES vidurkis ir didiausias tarp 25 ES valstybi nari, esantis 3,74 proc. BERD sudaro 6,77 milijard EUR, tai ymiai daugiau nei ES vidurkis ir didiausias tarp 25 ES valstybi nari, esantis 2,75 proc. HERD sudaro apie 2,34 milijard EUR ir yra 0,86 proc.
Mokslinink skaiius
2004 m. (naujausi duomenys yra tik 2004 m.) vedijoje buvo 48,734 mokslininkai, i kuri 58 proc. dirbo pramons sektoriuje ir 36 proc. universitetuose. Tai ymiai daugiau nei ES vidurkis. Nacionaliniu mastu pirmavo Islandija, kurioje MTEP darbinimas siek 3,48 proc., Suomija 3,11 proc., vedija 2,49 proc., Danija 2,29 proc. ir Norvegija 2,26 proc.
Tyrim rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

vedija yra ymiai aukiau u ES vidurk lyginant beveik visus technologij ir inovacij (verslo MTEP ilaidos; technini specialybi absolventai; auktasis mokslas, ankstyvos stadijos rizikingi projektai, EBO ir USPTO patentai). Ji paprastai yra ES-25 valstybi nari lentels pirmoje vietoje (irti 25 paveiksll). Publikacijos: 2004 m. vedijos mokslinink recenzuot publikacij skaiius siek 15,239. Lyginant publikacij skaii milijonui gyventoj, tai didiausias skaiius ES ir daug didesnis nei ES vidurkis. Patentai: vedijos organizacij pateikt patent skaiius siek 2,587 (2002 m. EPO) ir 432 (2001 m. USPTO). is skaiius yra daug didesnis nei ES vidurkis ir vienas didiausi patent pateikimo rodikli ES-25 valstybse narse.
87 i 120
25 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 vedija

vedijoje vykdomos vairios priemones, kuri svarbiausios yra apraytos emiau. Tarp pagrindini dabartini program yra Kompetencijos centro sukrimas (irti emiau VINN kompetencijos centr program). J tikslas yra nutiesti tiltus tarp mokslo ir pramons sukuriant puikias slygas akademiniams tyrimams, prie kuri prisids pramons mons gyvendinant ilgalaikius projektus. Strateginiai moksliniai centrai (irti emiau) skirti ugdyti kompetencij ekonomikai gyvybing technologij klausimais. Taip pat sukurtos vairios programos pramonei, universitetams ir kitiems subjektams remti MTEP. Didieji i program finansuotojai yra Vinnova, NUTEK ir vedijos mokslo taryba32.
Gaminio krimas smulkiose monse biudetas: 6 milijonai EUR

ios programos tikslas yra sustiprinti smulkias mones teikiant param gaminio krimui. Buvo sukurta regionin infrastruktra, bendradarbiaujanti su partneriais, padti skleisti informacij apie program, pagelbti monms kuriant gaminius ir administruoti program. ie partneriai yra parinkti pagal regionus arba sektorius.
Strateginiai tyrim centrai biudetas: 80 milijon EUR

Strateginiai tyrim centrai tai programa, skirta remti stiprius, tarptautiniu mastu konkurencingus technologij tyrim centrus, prisidedanius prie vedijos konkurencingumo palaikymo.
32
Informacija pateikta i Trendchart ir Erawatch.
88 i 120
Pagrindini subjekt programa biudetas: 21,4 milijonai EUR

Ilgalaikis Pagrindini subjekt programos tikslas yra padidinti MTEP komercializacij vystant kompetencij, metodus, procesus ir struktras taip padidinant pagrindini inovacij sistemos veikj profesionalum. Programa skirs dmes tyrim vykdytoj, pramons ir kit vartotoj bendradarbiavimui ir ini panaudojimui (ini perdavimui ir tyrim rezultat komercializacijai). Viena Pagrindini subjekt programos dalis iimtinai skirta universitetams. Technologijose, medicinoje ar moksluose specializuojantiems universitetams silomas finansavimas vykdyti ini perdavim ir komercializacij.
Forska & Vax Tyrimai ir inovacijos SVV biudetas: 36 milijonai EUR

Trumpalaikis ios programos tikslas yra padidinti MTEP veikl dyd trumpuoju laikotarpiu, o ilgesniu laikotarpiu programa skirta didinti inovatyvesni SVV gamini skaii. Didinant MTEP SVV, programa prisids prie didesni ini ir technologij panaudojimo kuriant gamin, gerinant SVV konkurencingum, didinant ekonomikos augim ir darbo viet krim, gerinant bendradarbiavim ir jungimsi tinklus.
Universitet ir SVV bendradarbiavimas biudetas: 3,5 milijonai EUR

i programa skirta kurti tobulesnius SVV ir universitet bendradarbiavimo mechanizmus ir suteikti SVV geresn prijim prie MTEP. Pirmojo etapo metu buvo atrinkti septyni universitetai ibandyti ir gyvendinti naujas bendradarbiavimo formas, kurios teikt inias apie verslumo svarb universitetams ir jo skatinamo bdus. Kitame etape sekantys ei universitetai gyvendins pirmojo etapo metu septyni universitet gautus rezultatus.
Kompetencijos centr institutas biudetas: 25,4 milijonai EUR

i programa taip pat sukurta gerinti SVV ir universitet bendradarbiavim suteikiant SVV geresn prijim prie MTEP. Programos metu tyrim institutai, bendradarbiaudami su universitetais, sutelks dmes pirmaujanias tarptautiniu mastu tyrim, pltros ir inovacij veiklos terpes svarbiose bsimam vedijos konkurencingumui ir pltrai srityse. Pagrindins veiklos bus atliktos Kompetencij centre, siekiant sukurti intensyvaus bendradarbiavimo ir abipusio mokymosi aplink.
VINN kompetencijos centr programa biudetas: 550 milijon EUR

VINN kompetencijos centrai buvo sukurti vykdant vedijos kompetencijos centr program. vedijoje siekiama nutiesti tiltus tarp mokslo ir pramons sukuriant puikias akademini tyrim aplinkas, kuriose pramons mons aktyviai ir nuolat dalyvauja siekiant ilgalaiks naudos.
VINNVXT biudetas: 32 milijonai EUR

ios programos tikslas yra sukurti ilgalaik regionin konkurencingum vystant stiprias vietines inovacij sistemas. ias sistemas eis tinkamos tyrimams ir pltrai aplinkos, taip pat dinamiki ir konkurencingi regioniniai tinklai siekiant daugiau inovacij ir tstins pltros.
Visanu biudetas: 7 milijonai EUR

ios programos tikslas taip pat yra skatinti ilgalaik konkurencij. Tai nacionalin programa, skirta inovacij sistem ir klasteri geras ateities perspektyvas turiniuose sektoriuose vystymui.
Technologij sigyjimas (Biudetas neinomas)

Technologij sigijimo programa siekia padidinti nauj technologij naudojim pramonje ir kitose srityse. Ji veikia skelbiant vieuosius konkursus ir yra skirta skatinti nauj, efektyvi bd plitim bei
89 i 120
vystym. vedijos energijos agentra yra vienas didiausi klient, gerai imanantis rink ir susitarimus. Siekiama sukurti slygas, kad gamintojai turt prijim prie nauj rink, o institucija galimyb takoti gaminio konstrukcij ir funkcionalum.
VINNKUBATOR biudetas: 100 milijon EUR

VINNKUBATOR siekia skatinti nauj technologij naudojim. Ji prasidjo 2003 m. kaip pilotinis projektas padidinti tyrim komercializacij ir nauj iniomis paremt moni sukrim. Projektas pabr lyderysts ir abipusio mokymosi svarb. Jo metu buvo remiami 14 inkubatori.
vedijos Norvegijos verslo bendradarbiavimas biudetas: 5,3 milijonai EUR

i programa vykdoma bendradarbiaujant NUTEK ir Norvegijos inovacijoms. Tikslas yra sustiprinti moni inovacij galimybes ir skatinti nauj gamini komercializacij bei gamyb. Finansavimas naudojamas vystyti kompetencij. Btina dalyvavimo ioje programoje slyga vedijos mons turi dalyvauti kartu su Norvegijos monmis.
90 i 120
13.
TAIVANAS

2000 m. Taivane vyko pirmasis taikus valdios perdavimas: Nacionalistai perleido valdi Demokratinio progreso partijai. Per paskutinius 30 met sala suklestjo ir tapo viena i Rytins Azijos ekonomini Tigr. Pagrindin politin tema ilieka Taivano santykiai su Kinija ypa susijungimo klausimas taip pat vietins politins bei ekonomins reformos. Taivanas (2005 m.) Gyventoj skaiius: 22,894,384 Dydis: 35 980 kv. km. Gyventoj tankumas: 535 mons kv. km. BVP: 260 milijard EUR BVP augimas: 4 proc. Infliacija: 2,3 proc. Darbuotoj skaiius: 10,6 milijon Nedarbo lygis: 4,1 proc.
Taivano ekonomika yra dinamika kapitalistin, palaipsniui maja valdios kiimsis investicij ir usienio prekybos reikalus. Sekant ia tendencija, kai kurie stambs valstybiniai bankai ir pramons mons privatizuojamos. Labiausiai industrializacij skatino eksportas. Verslo pridtin vert yra didel, usienio rezerv dydis yra treiasis pasaulyje. Taivanas tapo ketvirtas didiausias IK gamintojas ir antras didiausias IK projektuotojas pasaulyje, iuo metu jis uima 72,9 proc. pasaulins mikroschem gamybos rinkos. Taivanas yra pagrindinis investuotojas Pietrytinje Azijoje. Kinija aplenk JAV ir iuo metu yra didiausia Taivano eksportuojamos produkcijos rinka ir 2005 m. buvo treiasis pagal dyd Taivano importo altinis po Japonijos ir JAV. Taivanas gavo naudos i krymins ekonomikos integracijos ir ymaus pasaulins paklausos sumajimo, tad 2004 m. ymiai augo eksporto sektorius ir buvo pasiektas septyneri met dydio BVP 6,1 proc. augimas. Taiau preki perteklius, auktesns tarptautins naftos kainos ir kylanios palkan normos sumaino vartojim isivysiusiose rinkose ir 2005 m. BVP augimas nukrito iki 3,8 proc.. Paslaug sektorius, sudarantis 69 proc. Taivano BVP, nenustojo augti, o nedarbo ir infliacijos lygis sumajo. 26 pav. matyti, kad Taivanas 2003 m. um penkt viet WEFs pasauliniame konkurencingumo vertinime.
Konkurencingumo faktoriai Augantis konkurencingumo rodiklis Valstyb 1. Technologija 2. Vieos institucijos 1a. Inovacijos Suomija JV vedija Danija Taivanas Singapras Japonija Piet Korja 1 2 3 4 5 6 11 18 2 1 4 8 3 12 5 6 3 1 4 11 2 15 5 7 1b. ICT 2 5 3 4 7 6 18 11 2 17 7 1 21 6 30 36 2 14 8 5 18 1 24 23 3. Makroekonomikos aplinka
altinis: The Global Competitiveness Report 2003-2004, World Economic Forum (http://www.weforum.org) Pastaba: Augantis Konkurencingumo rodiklis (GCT) vertina ekonominio potencialo augim per ateinanius penkerius ar atuonerius metus ir jis yra paremtas technologijomis, vieomis institucijomis, makroekonomikos aplinka. Technologij rodiklis paremtas inovacijomis ir ICT.
26 pav. WEFs pasauliniai konkurentikumo rodikliai 2003
91 i 120
13.2. TAIVANO MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Pripastant mokslo ir technologij skatinimo svarb bei btinum, 1999 m. Taivano vyriausyb ileido Fundamentalaus mokslo ir technologij statym, nustatant mokslo ir technologij principus bei krypt. statymas reikalauja, kad vyriausyb kas du metus parengt pareikim, kuriame bt nustatytos vizijos, strategijos ir dabartin mokslo ir technologij pltros bkl, bei ir aprao Nacionalinio mokslo ir technologij pltros plano rengim kas ketveri metai. Pirmasis vizij, strategijos ir bkls pareikimas vadovaujantis Fundamentalaus mokslo ir technologij statymu pasirod Nacionalinio mokslo ir technologij pltros plane (2001-2004 m.), kuris buvo parengtas vyriausybs vadovo Yuan po etosios nacionalins mokslo ir technologij konferencijos 2001 m. Antrasis vizij, strategijos ir bkls pareikimas yra pagrindinis ROC mokslo ir technologij Baltosios knygos dokumentas (2003-2006 m.). Kadangi mokslas ir technologijos nuolatos vystosi, bsimieji vizij, strategijos ir bkls pareikimai kas du metus pasirodys ROC mokslo ir technologij Baltojoje knygoje ir Nacionaliniame mokslo ir technologij pltros plane, kurie atskirai rengiami kas ketveri metai ir ileidiami kas du metus. is dokumentas bus valstybs ST pltros politikos planas ateinantiems ketveriems metams (2005-2008 m.) (27 pav.).
27 pav. Taivano MTEP planavimo procesas
13.2.1.
Taivano mokslo, technologij ir inovacij valdymas
Mokslo ir technologij pltros plan Septintosios nacionalins technologij konferencijos ataskaitos pagrindu kartu sukr Nacionalin mokslo taryba, Academia Sinica, vyriausybs vadovo Yuan Mokslo ir technologij patariamoji grup, Vidaus reikal ministerija, Krato apsaugos ministerija, vietimo ministerija, Ekonomini reikal ministerija, Transporto ir susisiekimo ministerija, Sveikatos departamentas, Aplinkos apsaugos administracija, Atomins energijos taryba, ems kio taryba, Darbo reikal taryba, Viej statyb komisija, Nacionalini rm muziejus, Academia Historica ir Finans prieiros komisija (28 pav.).
92 i 120
28 pav. Taivano MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas
13.2.2.
Politikos tikslai
Taivano tikslas yra padidinti MTEP ilaidas, kad ios siekt 3 proc. BVP, kaip numatyta 2008 m. iki nacionaliniame pltros plane, ir net tiksl pasiekti anksiau nei numatyta, t. y. 2006 m. Tai trumpesnis laikotarpis nei ES nustat Lisabonos-Barselonos susitarime. Mokslininkai, daugiausia prisidedantys prie MTEP, turi universitetin ar auktesn isilavinim. i grup ymai iaugo per pastaruosius penkerius metus. 2002 m. mokslinink skaiius pasiek 28,7 asmens metus (pilno etato ekvivalentas) 10 000 gyventoj. Politikos tikslas yra padidinti mokslinink, turini universitetin ar auktesn isilavinim, skaii iki 32 asmens met (pilno etato ekvivalentas) 10 000 gyventoj iki 2007 m. Taivanas taip pat pltos inovatyvius akademinius tyrimus ir tarnaus kaip akademini tyrim ir ini inovacij centras Azijos-Ramiojo vandenyno regione, bent vienam universitetui atitinkant pasaulinius standartus iki 2013 m. Kad aukiau idstytos vizijos ir tikslai bt pasiekti, buvo suformuluotos eios strategijos: 1 strategija: sudaryti ST politikos sistemai tvirt pagrind, pabriant efektyv itekli panaudojim; 2 strategija: stiprinti mogikosios jgos planavim ir panaudojim, padidinant ST mogikuosius iteklius; 3 strategija: kelti akademini tyrim standartus, plsti iskirtines akademines sritis; 4 strategija: skatinti ini inovacijas, veikiant klitis pramoninei pltrai;
93 i 120
5 strategija: puoselti askademin ST taikomum, skatinti bendravim su visuomene; 6 strategija: padidinti apsaugos technologij sistem, skatinant gynybini ginkl vystym.

Kiekviena ministerija yra atsakinga u konsultacij MTEP program klausimais teikim ir j gyvendinim.
13.3.1.
Treioji pakopa: Taivano mokyklos uima et viet pasaulyje, vadovaujantis 2004 m. Pasauline konkurencijos ataskaitos, kuri ileido Tarptautinio vadybos pltros institutas, duomenimis. I ataskaitoje aprayt Azijos valstybi, Taivanas um antr viet, j lenk tik Singapras. is pasiekimas atspindi salos skiriam dmes investicijoms mogikj kapital. Taivano akademiniai tyrimai gali bti suskirstyti penkias sritis: gamtos mokslai, ininerija ir taikomieji mokslai, gyvybs mokslai, humanitariniai ir socialiniai mokslai ir mokslo vietimas. Atitinkamus tyrimus iose srityse daugiausiai atlieka universitetai ir akademini tyrim institucijos. Auktasis mokslas apima vairias programas, kurias vykdo emesns pakopos kolegijos, kolegijos, universitetai ir baigusij universitetus institutai. emesns pakopos kolegijos daugiausia dirba taikomj moksl srityje, jas baigia gerai darbo rinkai apmokyti technikai. Universitetai ir kolegijos silo vairias magistro ir daktaro laipsni programas, kuras stojama laikant egzaminus ar pateikiant paraik. Pramonini technologij tyrim institutas yra atsakingas u technologij krim ir perdavim gamybos ir kitoms pramons akoms. Kolegijos studentai skatinami siekti karjeros ininerijos ir mokslo srityse. 1979 m. Hsinchu alia Nacionalinio Tsinghua universiteto buvo kurtas Mokslo ir technologij parkas, kurio tikslas buvo skatinti kompiuteri gamyb ir kit auktj technologij pramon teikiant paskolas, mokesi lengvatas, nebrang bst ir gamybines patalpas. 1990 m. daugiau nei 60 moni parke buvo sukr tyrim ir pltros bei gamybos infrastruktr. Tarp j buvo kompiuteri, puslaidininki, precizins elektronikos ir instrument, telekomunikacij ir biotechologij mons. Aukiausia mokslo tyrim institucija Taivane yra Academia Sinica (Kinijos moksl akademija), kurta 1928 m. iuo metu Akademija sikrusi Taipjuje. Jos 18 asocijuot institut atlieka matematinius, statistinius, istorinius ir filologijos, ekonomikos, moderniosios istorijos, fizikos, botanikos, zoologijos, etnologijos, chemijos, molekulins biologijos, biologins chemijos, biomedicinos moksl, atomo ir molekulini moksl, ems moksl, informacijos moksl, atomins energijos, socialini moksl ir filosofijos bei Amerikos kultros tyrimus. Atomins energijos taryba, kurta 1955 m., skatina atominius tyrimus. Verslas ir finansavimas: verslo sektorius yra labai dinamikas, tradicikai turintis vidaus investicij ir pigios darbo jgos, kuri sugeba spariai prisitaikyti prie pokyi, i dalies mikroelektronikos dka. is sektorius pasiek didels skms pasaulinje rinkoje sukrs kelias labai skmingai dirbanias tarptautines bendroves, tokias kaip Acer ir BenQ. Nors GERD/BVP praeityje spariai augo ir yra daugiau nei vidutinis ES, jo augimas pastaruoju metu sultjo. Tik privataus sektoriaus MTEP ilaidos toliau spariai augo (Ting-Lin Lee et al, 2005 m.). Gamyboje dominuoja smulkios ir vidutins mons. Vyriausyb stengiasi sukurti inovacij politikos modelius skatinant ini visuomen. Taiau Taivano MTEP ne tokia intensyvi kaip Korjos ar Japonijos.
13.3.2.
MTEP veiklos
Lyginant MTEP ilaidas pagal BVP procent, Taivanas siek 2,30 proc. 2002 m.; Japonija 3,09 proc. (2001 m.); Piet Korja, kurios ekonomikos mastas panaus Taivano, 2,96 proc. (2001 m.); JAV
94 i 120
2,82 proc. (2001 m.) ir Vokietija 2,5 proc. (2002 m.). ie skaiiai rodo, kad Taivanas vis dar atsilieka pagal MTEP ilaidas (29 pav. ir 18 lentel).
29 pav. Taivano MTEP veiklos pagal tyrim pobd
Lentel 18. MTEP ilaid rodikliai Taivanas

Apraymas 2000 2001 2002 2003 2004 MTEP ilaidos (milijonai N.T. USD) 197,631 204,974 1 224,428 240,820 260,851 MTEP ilaidos procentais nuo BVP (68SNA) 2,06 2,17 2,31 2,45 2,54 MTEP ilaidos procentais nuo BVP (93SNA) 1,97 2,08 2,20 2,33 2,42 MTEP ilaidos pagal fondus, procentais Verslo sektorius 65,0 64,9 63,1 62,9 64,4 Vyriausybinis sektorius 33,4 33,3 35,2 35,5 33,9 Kiti vidaus sektoriai 1,6 1,8 1,.6 1,5 1,6 Usienio los 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 MTEP ilaidos pagal veiklos sektorius, procentais Verslo sektorius 63,6 63,6 62,2 62,5 64,4 Vyriausybinis sektorius 23,5 23,3 24,8 24,9 23,4 Auktojo mokslo sektorius 12,2 12,5 12,3 12,0 11,6 Privatus ne pelno siekiantis sektorius 0,7 0,7 0,7 0,6 0,6 Ilaidos taikomiesiems tyrimams (procentais nuo 10,4 10,8 11,0 11,8 11,4 vis ilaid mokslui) altinis: GDP, "National Income in Taiwan Area of R.O.C." by DGBAS, 2005. Pastabos: 1. 2000-2001 m. ilaidos gynybai netrauktos; trauktos nuo 2002 m.. 2. "GDP (68SNA)" ir "GDP (93SNA)" ireiktos BVP verts atitinkamai pagal 1968 ir 1993 m. Jungtini taut sistemas 3. Kiti vidaus sektoriai: auktojo mokslo sektorius ir privatus ne pelno siekiantis sektorius
Mokslinink skaiius
Taivane 2004 m. dirbo 72,720 mokslinink (skaiiuojant dirbusius pilnu etatu). is skaiius iaugo 31 proc. nuo 55,460 2000 m. Mokslinink skaiius 1,000 darbuotoj (FTE) buvo 5,8 (2000 m.) ir 7,4 (2004 m.). Tai maiau nei OECD 6,6 mokslininko 1,000 darbuotoj (FTE) 2000 m. ir daugiau nei ES-25 valstybse 5,8 (2002 m.). Taiau MTEP pltros planus trukdo tai, kad vyriausybei trksta mokslo ir technologij profesional, ji ketina samdyti MTEP personal i usienio viliodama mokslininkus palankesne aplinka ir intensyviais skatinimo veiksmais. Vyriausyb taip pat ketina apjungti pramons, vyriausybs ir akademinio sektoriaus iteklius siekiant patenkinti tarpakini profesional poreikius ini ekonomikoje.
95 i 120
Tyrim rezultatai ir konkurencingumo rodikliai

Publikacijos: vadovaujantis ISI Inc. duomenimis, Taivano publikacijos iaugo nuo 9,203 atsiliepimus gavusi publikacij 2000 m. iki 12,939 publikacij 2004 m. Vadovaujantis ISI Inc. duomenimis, kasmetins publikacijos iaugo nuo 5,354,2000 m. iki 10,980,2004 m. Ankstesniais metais, Taivanas um aukt viet pagal cituot publikacij skaii Mokslo citat indekse (SCI) ir Ininerijos indekse (II): 2001 m. SCI um 17 viet (10,635 straipsniai) ir 10 viet II (5,103 straipsniai) 2001 m., taiau 2002 m. nukrito 18 viet SCI (10,831 straipsnis) ir 11 viet II (5,350 straipsni). Patentai: JAV 2000 m. suteik 4,667 patent, iskyrus naujas konstrukcijas. is skaiius 2004 m. iaugo iki 5,938. Iradim patent skaiius, kuriuos suteik TIPO nuo 15,657 2000 m. iaugo iki 20,454,2004 m. 2002 m. Taivanas um ketvirt viet po JAV, Japonijos ir Vokietijos.

2001 m. buvo organizuota 13 srii Mokslo ir technologij strategijos planavimo sesija: elektronikos, informacijos, rengini, mediag, aplinkos apsaugos, medicinos sveikatos, farmacijos, ems kio, mikininkysts, uvininkysts, gyvulininkysts, e-kultros ir biotechnologij. 2002 m. vykusioje planavimo sesijoje dar buvo aptartos trylika srii: automatika, aerokosmonautika, optoelektronika, chemijos ininerija, tekstil, itekliai, energija, civilin ininerija, transportas, maisto gaminiai, meteorologija, ems mokslai ir biologin vairov. I viso parengta 26 srii strateginio planavimo ataskaita, kuri pasitarnaus rengiant 2004 m. kasmetinius mokslo ir technologij ataskaitos program prioritetus. Nuo 2003 m. NSC suplanavo ir gyvendino devynias Nacionalines mokslo ir technologij programas: pavoj mainimas, telekomunikacijos, ems kio biotechnologija, biotechnologija ir medikamentai, genomo medicina, skaitmeniniai archyvai, mikroschem sistemos, nano mokslas ir nano technologijos ir e-mokymasis. Trys programos pavoj mainimas, ems kio biotechnologijos bei biotechnologijos ir medikamentai jau yra antroje vykdymo stadijoje. iuo metu vyriausyb remia mokslo ir technologij pltros planus nacionaliniu lygiu, taip pat ir specialias tyrim programas sukurti pagrindines technologijas esminms pramons akoms, skaitant biotechnologij, nano technologijas, mikroschem sistem konstravim ir telekomunikacijas. Tai prisids prie technologij ir MTEP galimybi paangos. Remiantis aukiau aptartais bendraisiais tikslais, vizijomis ir strategijomis, kiekviena vyriausybs institucija sukurs savo mokslo ir technologij planus, atitinkanius j misij, ir juos gyvendins kasmetinio mokslo ir technologij biudeto pagalba. 19 lentelje nurodyti eiolikos vyriausybs institucij ilaid mokslui ir technologijoms planai nuo 2003 m. iki 2006 m. Taivanio nacionalin mokslo taryba (NSC) patvirtino 2,6 milijardo doleri biudet mokslui 2007 m., kuriuo siekiama pasiekti pirmaujani pagal ilaidas mokslui ali lyg. Kadangi esame maa sala, neturinti gamtini itekli, Taivanui reikia MTEP ini ekonomikai, teigia NMT narys, Academia Sinica, geriausio nacionalinio tyrim instituto epidemiologas Chien-Jen Chen. Chen silo padidinti ilaidas kitiems metams 10,8proc. Tikimasi, kad ruden statym leidjai pasilymui pritars. Pastarasis Ilaid tyrimams padidjimas pralenk bendrsias vyriausybs ilaidas ir paskutinij eeri met ekonomikos augim, padidinant Taivano investicijas tyrimus iki 3 proc. valstybs BVP iki 2008 m. Naujasis biudetas palankus visoms sritims, ypatingas dmesys skiriamas atsinaujinanios energetikos, ems moksl ir astronomijos, pramons ir akademins bendruomens bendradarbiavimo, pauki ir pandeminio gripo bei kamienini lsteli tyrimus vykdanioms programoms. Visus projektus vertins atitinkam srii atstovai.
96 i 120
Lentel 19. S&T ilaid planas 2003~2006 m. Taivanas (milijonai NT doleri)

Agentra Akademija Sinica Mokslo ir technologij patariamoji grup Vidaus reikal ministerija Nacionalin gynybos ministerija vietimo ministerija Ekonomikos ministerija Transporto ir ryi ministerija Sveikatos departamentas Aplinkos apsaugos departamentas Atomins energijos taryba Nacionalin mokslo taryba ems kio taryba Kultros departamentas Darbo reikal taryba Vieoji statyb komisija Nacionalinis rm muziejus 2003 5,843 : 197 : 727 24,383 674 2,832 59 646 24,511 3,197 20 143 55 65 2004 6,708 : 310 : 692 28,982 808 3,115 71 975 26,997 3,517 25 173 62 104 2005 7,513 : 319 : 855 31,861 970 3,427 77 1,097 28,542 3,868 25 187 64 121 2006 8,415 : 258 : 855 35,047 1,165 3,770 86 1,255 30,228 4,255 25 201 65 141 Viso 2003-2006 28,479 : 1,084 : 3,129 120,273 3,617 13,144 293 3,973 110,278 14,837 95 704 246 431
97 i 120
14.
JUNGTIN KARALYST

Per pastarj deimtmet dl tiksliai gyvendint struktrini reform, makro-ekonomins politikos vystymo, ir skmingos statymins veiklos Jungtins Karalysts (toliau JK) ekonominis augimas buvo pastovus ir spartesnis nei daugelyje kit isivyiusi pasaulio ali. alies ekonomika iuo metu artja prie pilno produktyvumo ir yra tikimasi, kad pastovus ekonomikos augimas bus iki 2,5 proc. per metus (20 lentel). JK (2005) Gyventoj skaiius: 60,609,153 Plotas: 244,820 kv. km Gyventoj tankumas: 248 gyventoj kv. km. BVP: 1,454 milijardai EUR BVP augimas: 1,9 proc. Infliacija: 2,1 proc. Darbo jga: 30,07 milijonai Nedarbo lygis: 4,7 proc.
alies vyriausyb vidutins trukms laikotarpiui yra numaiusi priemones ekonomikos augimui palaikyti, taiau jau dabar aiku, kad tam tikri iuolaikins ekonomikos veiksniai vliau gali tapti probleminiais. Pagrindins grsms kyla dl specifini JK bding faktori gyvenamj nam kainos pervertinimas (galima staigi kain korekcija) ir galimi darbo umokesio pokyiai (ypa jei bedarbysts lygis iliks labai emas). Taip pat reikia vardinti ir iorinius faktorius, tokius kaip galimas atsipalaidavimas susijs su pasaulins prekybos nesusibalansavimu. Reikia paymti, kad per pastaruosius penkerius metus enkliai pablogjo JK valstybs ido padtis dl padidjusi valstybs biudeto ilaid viej paslaug gerinimui ir pelno mokesio padengimui (pastovi kain palaikymo rezultatas). Nors bendras biudeto deficitas, lyginant su kitomis isivysiusiomis alimis, nra didelis ir biudeto siskolinimas yra santykinai emas, taiau pastovus fiskalinis deficitas dabartiniame lygmenyje, per ateinanius kelis metus gali stipriai pakenkti biudeto patikimumui. 2005 m. Produktyvumo ir konkurencingumo indikatori ataskaitoje (The HM Treasury/DTI 2005 Productivity & Competitiveness Indicators, 2005) yra minima, kad Pastaraisiais metais, JK padar didel paang keliant pragyvenimo lyg (BVP dalis vienam gyventojui), derindama darb atlikimo kokyb ir produktyvumo augim. Lyginant su ankstesniu alies ekonomikos ciklu, produktyvumo augimas kito neymiai, taiau yra labai aiki paanga yra mainant produktyvumo skirtum tarp JK ir Pranczijos, Vokietijos bei JAV (lyginant su 1995 m. duomenimis). Lentel 20. Palyginamieji ekonomins veiklos rodikliai JK
Rodiklis Nacionalin veikla 2000 2005* 112,7 116,2* 4,0 1,8 ES-25 vidurkis 2000 2005* 100 100 3.9 1,6 100 1,5 2,4 -0,1 0,8 62,9 8,6 2,4 18,3 100 0,6* 2,2 -0,3 -2,6*
(f)
BVP vienam gyventojui ireiktas PGS (ES25=100) Realusis BVP augimo lygis (procentinis pokytis lyginant su prajusiais metais) Darbo naumas vienam darbuotojui (EU25=100) 103,4 106,3* Bendrasis uimtumo augimas (metinis procentinis pokytis) 1,2 1,0* Infliacijos lygis (metinis vidutinis) 0,8 2,1 Darbo jgos katai (augimo lygis) 1,7 0,1* Vieojo sektoriaus balansas (skolinimasis/kreditavimas kaip proc. 3,8 -3,1* nuo BVP) Bendrieji vyriausybs siskolinimai (proc. nuo BVP) 42,0 41,5* Nedarbo lygis (proc. nuo darbing gyventoj skaiiaus) 5,4 4,7 Tiesioginio usienio kapitalo intensyvumas 12,2 3,5* Verslo investicijos kaip procentas nuo BVP 15,7 14,6* altinis: Eurostat Struktriniai rodikliai ir ilgojo laikotarpio rodikliai http://epp.eurostat.cec.eu.int * arba paskutinij met prieinami duomenys (2004); f = prognozs.
63,4* 8,7 0,9* 17,1
98 i 120
14.2. JK MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI 14.2.1. JK mokslo, technologij ir inovacij valdymas
JK mokslo politika yra pilnai integruota platesn inovacij politikos erdv. Vyriausyb pripasta, kad gerai veikianti MTEP sistema, paremta nacionaline kompetencija, ir stiprus, gerai veikiantis mokslas bei technologinis pagrindas, yra esmins nacionalins inovacij sistemos sudtin dalis. i tiksl pasiekimas nemanomas be atitinkamo tiek vieojo, tiek privataus sektori investavimo lygio. Taigi, nacionalini prioritet inovacij sistemai atvilgiu vyriausyb siekia garantuoti, kad atitinkamas vieojo investavimo lygis bt taikomas sritims, takojanioms mokslo pagrindus ir jo funkcionavim. Tuo paiu metu, vyriausyb taip pat stengiasi takoti didjant privataus sektoriaus finansavim veikloms, kurios susijusios su moksliniais tyrimais ir technologine pltra.
JK mokslo, technologij ir inovacij valdymas

Ministro patarjas mokslo klausimais (The Government's Chief Scientific Adviser toliau CSA) tiesiogiai konsultuoja Ministr pirminink ir kitus ministrus ir valdininkus mokslo, ininieriniais ir technologiniais klausimais (science, engineering and technology toliau SET). CSA vadovauja mokslo ir inovacij tarnybai (Office of Science and Innovation toliau OSI), kuri yra vyriausybs sudedamoji dalis. Mokslo ir inovacij tarnyba yra atsakinga u visos mokslo sistemos prieir. CSA faktikai vadovauja kiekvienam svarbiam komitetui ar patarj grupei. Jis taip pat vadovauja departamento vedanij mokslinink komitetui (Chief Scientific Adviser's Committee CSAC). Jis taip pat yra atsakingas u mokslo tarybos biudet mokslui (i atsakomyb iuo metu yra perms prekybos ir pramons departamentas, 30 pav.) Pagrindinis mokslo politikos formavimo organas yra mokslo ir technologij taryba, kuriai vadovauja Ministro patarjas mokslo klausimais (CSA). Mokslo ir technologij taryba teikia konsultacijas Ministrui pirmininkui ir kitiems ministrams strateginiais ir bendraisiais mokslo politikos klausimais. Politins konsultacijos taip pat teikiamos vairiems vyriausybiniams ir nevyriausybiniams komitetams ir kitoms vykdomosios valdios struktroms. Kiekviena alies ministerija siekia turti savo politik formuojant korpus, keleto ministerij atskiriems skyriams vadovauja mokslo atstovai. Svarbs MTEP valdymo elementai yra mokslo ministro pareigyb (Science Minister i pareigyb sukurta pirm kart per 30 met laikotarp), nacionalin technologij valgos programa ir metin vyriausybs ataskaita Forward Look on R&D spending (vilgsnis ilaidas skirtas MTEP). Pastaruoju metu (2004 m.) reorganizuota mokslo ir technologij taryba, o mokslo taryba iuo metu yra reorganizuojama. Prekybos ir pramons departamentas (The Department of Trade and Industry toliau DTI) vadovauja sprendiant vairius su mokslu susijusius klausimus, nustato vyriausybs inovacij politik bei formuoja pagrindinius iteklius mokslo fondams vieojo sektoriaus finansavimui per biudet mokslui. Mokslo biudet administruoja mokslo ir inovacij tarnyba (The Office of Science and Innovation toliau OSI), kuri yra DTI sudedamoji dalis. Kiekvienas vyriausybs departamentas yra atsakingas u savo srities MTEP veiklas ir gali usakyti mokslinius tyrimus, kurie bus vykdomi jiems patiems priklausaniose mokslinse laboratorijose ir/ar institutuose (vieojo sektoriaus mokslo institucijose toliau PSREs). Abu parlamento rmai (Bendruomeni rmai ir Lord rmai) turi vis eil Parlamentini komitet, kurie atlieka apvalgas, rengia ataskaitas ir praneimus, kuriuos vyriausyb privalo atsakyti. Lord rmams priklausantis Select Committee on Science and Technology (mokslo ir technologij komitetas)
33
Dabartins sistemos pagrindas yra Baltoji knyga, realizuojati alies galimybi potencij: mokslo, ininierijos ir technologij strategijose (1993)
33
99 i 120
nagrinja klausimus, susijusius su mokslu ir technologijomis ir savo iniciatyva atlieka tyrimus, kaip mokslas ir technologijos takoja viej politik bei pateikia nepriklausom poiri, kuris labai reikalingas ikilusioms susijusioms problemoms sprsti. Bendruomeni rm Science and Technology Select Committee (mokslo ir technologij komitetas) kompetencijos sritis yra iek tiek siauresn. Toliau pristatomos dvi neoficialios mokslo valdymo struktros (Parlamento mokslo ir technologij tarnyba, toliau POST ir Parlamento mokslo komitetas, toliau PSC), kurios taip pat teikia vairi su mokslu ir technologijomis susijusi informacij bei sprendia susijusius klausimus. POST yra nepriklausoma Parlamente veikianti tarnyba, kuri atstovauja ir Bendruomeni, ir Lord rm interesus ir teikia Parlamento nariams nepriklausomas ir objektyvias analizes ir labai plai su mokslo ir technologijos klausimais susijusi informacij. PSC palaiko ryius su Parlamento ir mokslo staigomis, su mokslu susijusi verslo monmis bei akademinse bendruomense. Jis taip pat teikia Parlamentui su mokslu ir technologijomis susijusi reikiam informacij. Pastaruosius dvejus metus labai didelis dmesys buvo skiriamas konsultacijoms ir intensyviam pasirengimui Bendrajai vyriausybs 10 met investicij moksl ir inovacijas programai (Governments Ten-Year Science and Innovation Investment Framework), kuri pradjo savo veikl 2004 m. Programoje numatyti prioritetai ir ikiai, kurie takoja JK mokslo ir inovacij sistem. 2005 m. liepos mn. suformuluota mokslo strategija ir nustatyti pagrindiniai mokslo politikos tikslai. Sekantis programinis dokumentas buvo parengtas 2006 m. kovo mn. (jame numatyti mokslo turim erdvs tolesnio vystymo poreikis), o 2006 m. Metin ataskaita taip pat numato tolesnio vystymo ir problem sprendimo gaires. iuo metu vykdomi debatai, susij su universitet finansavimo klausimais: panaudojant student mokam mokest u moksl bei planuojant vyriausybs skiriam l panaudojimo efektyvum.
30 pav. UK MTEP politin aplinka, valdymas ir gyvendinimas34
14.2.2.
Politikos tikslai
Vyriausybs poreikiai JK mokslui ir inovacijoms laikotarpiui iki 2014 met yra nustatyti Mokslo ir inovacij investicij programoje 2004-2014 m. Jie yra ivardinti emiau:
34
Organizacijos, paymtos alia spalva yra politik valdantys departamentai ir komitetai; struktros, paymtos mlyna spalva
- valstybs patarjai, ir visi kiti yra realizuojanios struktros (tyrimai, vietimas, reklamins struktros).
100 i 120
Pasaulinio lygio moksliniai tyrimai JK stipriausiuose kompetencijos centruose; Geresnis vieojo sektoriaus finansuojam mokslini tyrim reagavimas verslo ir vieojo sektoriaus poreikius; Didesns verslo investicijos MTEP; aktyvesnis verslo dalyvavimas kuriant mokslo politik, vertinant mokslines idjas; Auktos kvalifikacijos mokslinink, ininieri ir technolog rengimas, kad pasiekti enkli pokyi emiau ivardintose srityse:
Rengti auktos kvalifikacijos mokytojus ir dstytojus, kurie dirbdami mokslo sferoje pads pasiekti tikslus, numatytus mogikj itekli kokybs klimo srityje; Remti studentus, studijuojanius moksl GCSE lygmenyje; Pakelti procentin auktesnio kokybs lygio student, siekiani karjeros MTEP srityje, dal.
Valstybs ilaidos, susijusios su mokslo, ininerijos ir technologini veikl finansavimu, 2003-2004 m. siek 13,683 milijonus EUR. Planuojamos ilaidos 2006 m. 15,346 milijonai EUR, i kuri 7,155 milijonai EUR yra skiriama SET, o 4,198 milijonai EUR mokslo biudeto ilaidoms. Numatyti tokie planiniai vyriausybs rodikliai: Vieojo ir privataus sektori investicijos MTEP veiklas turi pasiekti 2,5 proc. BVP iki 2014 m. (iuo metu is rodiklis yra 1,9 proc.); Pakelti darbo jgos kompetencijos lyg, skatinant mokymsi vairiuose lygmenyse pagal amiaus grupes:
-
17 m. amiaus nuo 75 iki 90 proc.; Auktasis isilavinimas 18-30 m. amiaus grupje iki 50 proc.; Suaugusij mokymas suteikti galimyb 2,25 milijono asmen pakelti savo kvalifikacijos lyg. Skatinti informaciniu komunikacini technologij naudojim verslo monse ir valstybs staigose; Remti tarptautin bendradarbiavim ir JK universitet tiesioginius ryius su auktj technologij klasteriais (Kinija ir Indija).

Mokslo, technologij ir inovacij (STI) pltra bei jos gyvendinimo politika yra organizuojama skyri ir sektori pagrindu. Visi vyriausybs departamentai ir/ar ministerijos savo atitinkamuose skyriuose yra atsakingi u MTEP veikl vykdym.
14.3.1.
Treias lygmuo: treti pagal svarb vieojo sektoriaus mokslini tyrim srityje yra Auktojo mokslo institutai. Juose atliekami moksliniai tyrimai pagrindinai finansuojami septyni mokslo taryb grantais. Mintos mokslo tarybos skiria grantus individualiems mokslininkams, finansuoja ilgesns trukms programas, mokslo centrus ir atskiras laboratorijas. Kai kurios mokslo tarybos turi savo mokslo institutus, kurie gali gauti finansavim i kit vyriausybs struktr. Privatus nepelno sektorius 2003 metais mokslinais tyrimams skyr 1,390 milijonus EUR vykd MTEP veiklas, kuri vykdymui investavo 1,000 milijon EUR. Privatus nepelno sektorius MTEP veiklas finansuoja per vairius fondus bei paramos schemas (geriausiai inomas ir geriausiai
101 i 120
finansuojamas yra medicinos ir sveikatos sektorius). vairi labdaros organizacij parama medicinos moksliniams tyrimams JK siekia iki 600 milijon EUR per metus. Vieasis MTEP sektorius: Pastaraisiais metais is sektorius dl vyriausybei priklausani laboratorij privatizavimo enkliai sumajo. Dl tos paios prieasties enkliai sumajo ir vieojo sektoriaus ilaidos MTEP. Sektoriaus finansavimas yra vykdomas beveik vien tik konkursiniu bdu. Nepaisant to, anksiau buvusios valstybins laboratorijos ir mokslo staigos atliek didij alyje vykdom mokslini tyrim dal. Pagrindiniai MTEP veiklas vykdantys departamentai yra ie: Aplinkosaugos departamentas, Maisto ir ems kio departamentas, Gynybos ministerija ir Sveikatos apsaugos departamentas. Privatus MTEP sektorius: Tai pagrindinis MTEP veikl rmjas ir vykdytojas. 2003 m. io sektoriaus ilaidos MTEP veikloms siek 20,4 milijard EUR, i kuri 86 proc. buvo skirti prastoms MTEP veikloms finansuoti, o 14 proc. su gynyba susijusi MTEP veikl finansavimui. 10,9 proc. reikaling finansini itekli suteik vyriausyb, 26 proc. usienio kapitalas, o didij dal 63,1 proc. finansavo JK verslo struktros ar verslo mons i savo finansini altini.
14.3.2.
MTEP veiklos
1.3.2 MTEP veiklos Metin vyriausybs ataskaita rodo, kad vyriausybs 10 met investicij moksl ir inovacijas programa gana skmingai pradjo savo veiklas. Taiau ataskaitoje minima, kad ilieka dvi pagrindins problemos: nepakankamos verslo investicijos MTEP ir nepakankama mogikj itekli kokyb, ypa mokslo, ininerijos, technologij ir matematikos srityse. Metin ataskaita taip pat pabria tokius svarbiausius pasiekimus ir trkumus mokslo politikos vystymo srityje per pastaruosius metus: alyje atliekami pasaulinio lygmens moksliniai tyrimai, pagal citavimo indeks ir kompetencij JK uima antrj viet pasaulyje po JAV, be to JK mokslini tyrim bas yra produktyviausia G8 alyse; Aiki problema yra verslo investicij MTEP didinimas. 2003 m. (vlesni met statistiniai rezultatai yra nepasiekiami) verslo investicijos MTEP iaugo iki 2 proc., bet lyginant su BVP augimu is rodiklis yra nepakankamas ir Vyriausybs ilgojo laikotarpio tikslai ioje srityje privalo bti pasiekti; mogikj itekli kokyb vertinama gana kontraversikai. Geri rezultatai 2004 m. buvo pasiekti matematikos srityje, taiau moni, pasirenkani i specialyb universitetuose, kiekis maja, nors didja skaiius moni, norini studijuoti chemij ir fizik. Taip pat maja norini sigyti ininieriaus ir kompiuteri specialist specialybes; Pabaigai galima pastebti, kad jeigu JK tapt pasauline lydere mokslo ir inovacij srityje, bt daug paprasiau kelti visuomens supratim apie moksl ir technologijas ir formuoti viej nuomon MTEP veikl vykdymo linkme. MORI atlikta apklausa parod, kad 80 proc. JK suaugusi moni pasak, kad j nuostata mokslo poiriu pasikeit, ir kad jie sutinka su teiginiu, kad mokslas duoda teigiam tak visuomens vystimuisi. 2004 m. buvo prognozuotas 1,77 proc. GERD, kai ES-25 vidurkis buvo 1,86 proc. BERD ir auktj technologij MTEP veiklos iek tiek virija ES-25 vidurk. Apytiksliai viena treioji reikiamo finansavimo gaunama i valstybs biudeto, rodiklis labai panaus, nors emesnis nei ES-25 vidurkis (31 pav.)

Publikacijos: 2004 m. JK publikacijos beveik 2 kartus virijo ES-25 vidurk. Patentai: JK EPO pateik patentavimui paraik maiau nei ES-25 vidurkis (96 paraikos), USPTO 2004 m. 90 patentini paraik.
102 i 120
Auktj technologij eksportas: skaiiai didesni, nei ES-25 vidurkis: uimtumas auktj technologij sektoriuje 138, auktj technologij eksportas 118. Treios pakopos studijos: S&T isilavinim turini moni skaiius JK enkliai virija ES-25 vidurk (172 lyginant su 100), treios pakopos studijos: 133 lyginant su 100, mokymosi vis gyvenim lygis: 215 lyginant su 100.
31 pav. Europos inovacij sistemos rodikliai 2005 m. JK

Teminiai prioritetai ir kiti specials fondai
JK nra bendr temini prioritet visoms programoms. Pagrindiniai finansiniai fundamentini ir taikomj tyrim finansavimo itekliai (individuals grantai, bendri grantai ir kitos paramos schemos) yra iskirstyti atskiroms mokslo taryboms. Kadangi mokslo taryba gali nustatyti (kartais gana bendras) prioritetines sritis (pvz., atsivelgiama socialinius visuomens poreikius, strateginius poreikius ir t.t.), daniausiai finansin parama skiriama pagal mokslo bendruomens poreikius premij/grant ir panaiais mechanizmais. Taiau reikia pastebti, kad yra visa eil mokslo taryb temini prioritetini program, kurios skirtos specialioms MTEP veikloms vykdyti ir laikomos strategins svarbos programomis. ios programos finansuoja ias mokslo sritis: Pagrindins technologijos; e-mokslas; Genominiai tyrimai; Mokslo taryb vykdomos MTEP veiklos genomo srityje;
103 i 120
ems kis ir ems panaudojimo programos; Naujos ir kylanios technologijos; Tvari energija ir ekonomika. Pagrindiniai instrumentai, skatinantys MTEP:
LINK35 nra informacijos apie biudet

Tai vyriausybinis instrumentas, skirtas bendr mokslini tyrim ir technologins pltros projekt, kurios vykdo mokslas ir verslas, rmimui. Suteikdama grant vyriausyb pasidalin finansin projekto gyvendinimo rizik tuo paiu metu siekdama skatinti inovacijas, materialins gerovs krim ir gyvenimo kokybs gerinim. LINK dmesio centre yra strategins svarbos veiklos, kurios gali takoti alies ateities ekonomikos vystymsi. LINK skatina inovatyvias mokslines veiklas, turinias potencial komerciniam panaudojimui, remia mokslo ir verslo bendradarbiavim, ypa po projekto gyvendinimo. i finansavimo schema remia labai vairias technologij sritis, nauj produkt krim per vis eil program (pavyzdys galt bti LINK valg premijos). LINK remiam MTEP veikl Strategin apvalga, parengta nepriklausom pagrindini mokslo taryb ir vyriausybs departament, finansuojani LINK, ekspert, buvo paskelbta 2003 m. Pagrindin ivada LINK veikla dav visokeriopos naudos ir yra vienas pagrindini JK inovacij rmimo rankis.
Subsidijos moksliniams tyrimams ir technologinei pltrai nra informacijos apie biudet.

Subsidijos Moksliniams tyrimams ir technologinei pltrai yra teikiamos individualiems mokslininkams ir smulkaus bei vidutinio dydio verslo monms, j vykdom mokslini tyrim ir kuriam inovatyvi produkt finansavimui. Anksiau is instrumentas buvo administruojamas alies mastu, iuo metu j administruoja regionins pltros agentros. ios subsidijos pagrindinai padengia smulkaus verslo inovacini idj krimui konsultacines ilaidas, padeda smulkaus verslo monms gyvendinti diegti inovacijas. i subsidija, anksiau vadinta SMART, teikia param konkursinio finansavimo pagrindu dviej tip projektams: Techninms ir technologinms galimybi studijoms bei verslo planams parengti; Nauj proces ir produkt, kurie kuriami naudojant i principo naujas technologijas ar gamybos bdus, bandomj pavyzdi gamybai.
Mokslo ir ininerijos premijos (CASE) nra informacijos apie biudet.

is instrumentas yra taikomas baigusi universitetus student tolesnio mokymo finansavimui paprastai iki treiosios studij pakopos lygio bendruose pramons ir auktojo mokslo institucij projektuose. Atskira instrumento dalis yra Pramons premijos, kai pinigai tiesiogiai skiriami pramons partneriui, vykdaniam projekt. Daugum CASE veikl finansuoja EPSRC, dal pinig skiria regionins Mokslo tarybos.
35
Collaborative Research & Development projects between business and the research base Bendri verslo ir mokslo institucij
mokslini tyrim ir technologij pltojim projektai
104 i 120
15.
JAV

OECD36 duomenimis alies ekonomikos augimas ir produkcijos gamyba pastaraisiais metais iek tiek sumajo lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu. Ypatingai ryks pokyiai nam statybos ir nam kio vystymo srityse, taiau ekonomins ir visuomens vystymosi prognozs leidia manyti, kad BVP augimas artimiausiais metais pasieks prajusi met lyg. Pastaraisiais metais alyje padidjo infliacija. Pagrindin infliacijos augimo prieastis energijos ir kuro kain uolis, kuris takojo preki ir paslaug kain kilim. Taiau pastaruoju metu nusistovjus kuro kainoms tikimasi, kad infliacijos augimas bus sustabdytas. alies biudeto deficitas iek tiek sumajo, ir iuo metu siekia 2 proc. BVP lyg. JAV (2005) Gyventoj skaiius: 298,4 milijonai Dydis 9,631,420 kv. km. Gyventoj tankumas: 31 gyventojas kv.km. BVP: 9,85 milijardai EUR BPV augimas: 3,2 proc. Infliacija: 3,2 proc. Darbo jga: 149,3 milijonai Nedarbo lygis: 5,1 proc.
JAV turi labiausiai ivystyt ir technologikai galingiausi pasaulyje ekonomik, alies BVP rodiklis vienam gyventojui siekia 33,600 milijonus EUR. alies ekonomika yra pilnai orientuota rink, individuals gamintojai ir mons turi piln sprendim primim laisv, o alies vyriausyb ir valdios institucijos pagrindinai atlieka pirkim organizavimo vaidmen. JAV mons ir verslo bendrovs yra daug maiau takojamos vyriausybs veikl negu tokios paios mons ES alyse ar Japonijoje tokiose srityse kaip kapitalo formavimas, sprendimai, takojantys darbo jgos judjim ir apmokjim ir pan. Dauguma JAV moni yra labai aukto technologinio lygmens, ypatingai tai galima pasakyti apie kompiuterius gaminanias ir medicinines mones, mones dirbanias oro erdvs rengim gamybos ir eksploatavimo srityse bei karin pramon. Ekspertai teigia, kad toks auktas alies ekonomikos lygis buvo pasiektas dt kryptingos MTEP politikos ir dideli tiesiogini ir netiesiogini investicij MTEP veiklas. alyje alia auktos kvalifikacijos darbo jgos egzistuoja ir pigi bei nekvalifikuota darbo jga, kuriai labai trksta isilavinimo ir profesini ini. Prieingai negi ES, emos kvalifikacijos darbo jga neturi garantuot ir draudiam pajam, sveikatos draudimo ir kit lengvat ir/ar privilegij, kurias turi atitinkamo lygio darbo jga ES alyse. Nuo 1975 m. didioji dalis nam kio ilaid priklauso tik nuo 20 proc. nam ki. Pastaraisiais metais alies ekonomika parod savo lankstum ir galimybes greitai persiorientuoti (rugsjo 11 d. terorist ipuoliai, uragano Katarina padariniai, naftos kain kilimas 2005 ir 2006 m. importuojamas kuras sudaro beveik dvi treisias alyje suvartojamo kuro). Nuspjamos ekonomins problemos artimiausiu laikotarpiu neadekvatus investicij ekonomikos infrastruktr lygis, pensij sipareigojimai (alyje enkliai didja pensijinis amiaus moni skaiius), pakankamai enklus biudeto ir prekybos deficitas ir emesnes pajamas gaunani moni eim pajam nepakankamumas.
15.2. JAV MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Apytiksliai 39 proc. pasaulyje vykdom MTEP veikl yra vykdoma iaurs Amerikoje (palyginimui: Europoje 28 proc., Azijoje 29 proc.)37. Bendros JAV ilaidos MTEP 2003 m. siek 233,6 milijard EUR, 70 proc. i ilaid buvo skirta MTEP veikloms pramonje finansuoti. Beveik 30 proc. vis MTEP reikaling ilaid skiria valstyb. Ilaidos fundamentiniams tyrimams, kurie atliekami beveik tik
36 37
Organisation for Economic Co-operation and Development (toliau OECD) Preliminary Outlook 2006 National Science Foundation statistics (2006)
105 i 120
universitetuose38, sudaro 46,7 milijon EUR (ie tyrimai daugiausiai finansuojami i viej finansavimo altini). JAV GERD/BVP santykis yra 2,67 proc. (ES-25 vidurkis yra 1,86 proc.). Tik dviejose ES alys (vedija ir Suomija) is rodiklis yra auktesnis. JAV atliekam MTEP veikl privalumas yra tas, kad daugiausiai j vykdoma deimtyje alies valstij. Pvz., Kalifornijoje atliekama 20 proc. MTEP veikl; Niu Dersio valstijoje ir Pensilvanijoje 33 proc. JAV atliekam farmacini ir chemini mokslini tyrim.
15.2.1.
JAV mokslo, technologij ir inovacij valdymas
JAV mokslo ir technologij (toliau S&T) valdymo sistema gana stipriai skiriasi nuo europins sistemos. Sistemos i esms skiriasi dl dviej prieasi: alies struktros (JAV yra federacija) ir vykdom MTEP veikl apimties. JAV dauguma valstij turi savo atskiras auktj moksl ir MTEP veiklas pramonje finansuojanias programas, alia to, yra bendros visai valstybei programos, remianios MTEP ir inovacijas. iame dokumente bus nagrinjamos tik valstybins S&T veiklos, atskir valstij S&T valdym nebus gilinamasi. S&T veiklas valstybiniame lygmenyje koordinuoja Prezidento tarnyba (Baltieji rmai) ir kongresas. Mokslo politik koordinuoja ir jai vadovauja S&T politikos tarnyba39 ir Prezidentin mokslo ir technologij patarj taryba (toliau PCAST, 32 pav.). Yra dar keletas departament, takojani mokslo politik. Erawatch apvalgoje40 teigiama: Mokslo politikoje pastaruoju metu vis didesn tak turi privaios nevyriausybins organizacijos, kurios jungia valstybines agentras, verslo lyderius, universitet rektorius ir kitas suinteresuotas visuomens grupes. ios organizacijos ir gyvendinanios institucijos sprendia vairius JAV mokslo sistemai reikmingus klausimus: mokslinink vietimas ir ugdymas, mokslo finansavimas, naujausi technologij taka visuomens vystymuisi, intelektin nuosavyb, mokslini tyrim konkurencingumas ir kt. MTEP programas ir kitas S&T veiklas gyvendina visa eil institucij, pagrindins yra pristatomos iame dokumente. (a) Specialios federalins agentros (NASA, NIH, FDA ir kt.): I viso yra 18 federalini agentr, dirbani S&T srityje. Svarbiausi i j: Nacionalinis sveikatos institutas (National Institute of Health NIH), Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation NSF), Nacionalinis standart ir technologij institutas (National Institute of Standards & Technology NIST) ir Nacionalin aeronautikos ir kosmins erdvs agentra (National Aeronautics and Space Administration NASA). ias agentras valdo ir finansuoja vienas i 12 federalini valstybs departament. S&T politikos vystymsi ir S&T veiklas iose agentrose koordinuoja Nacionalin mokslo ir technologij taryba (National Science and Technology Council NSTC). alia kit veikl, NSTC rengia bendrus MTEP investicij planus JAV federalinms agentroms (Nacionalinei nanotechnologij iniciatyvai ir Vtr ir uragan pasekmi planui). (b) Universitetai ir/ar privaios mokslini tyrim ar politikos agentros: Universitetuose atliekami moksliniai tyrimai sveikatos, ems kio ir aplinkosaugos moksl srityse. iuos tyrimas finansuoja atitinkamos federalins agentros (pvz., sveikatos tyrimus finansuoja NIH, aplinkosauginius EPA ir t.t.). Atskiros valstijos gali papildomai finansuoti tam tikr srii MTEP veiklas, kurios tuo metu turi strategin reikm valstijos vykdomai politikai.
38 39
National Science Board's Science and Engineering Indicators 2006 http://www.ostp.gov/html/_whatwedo.html 40 Erawatch
106 i 120
(c) Pramon: Pramon JAV taip pat yra vienas i pagrindini mokslini tyrim ir technologin pltros skatinimo mechanizm. Beveik visos federalins agentros turi Smulkaus verslo inovacij ir mokslini tyrim rmimo programas skirtas nauj technologij rink vedimui. Pagrindiniai regionins mokslo politikos vykdytojai ir rankiai yra atskir valstij valdios organai, turintys gali leisti statymus, vykdyti mokestin ir valstijos politik. Valstijos labai aktyviai bendradarbiauja ir konsultuojasi mokslo politikos ir kitais klausimais, ypa atskir program administravimo klausimais. Nema konsultacin param valstijos gauna i federalins valdios organ. Kaip kurios valstybins (federalins) programos (pvz. EPSCoR) yra skirtos mokslini tyrim skatinimui maiau isivysiusiuose regionuose, taiau i program biudetas yra santykinai emas.
15.2.2.
Politikos tikslai
Valstybins S&T finansavimas schemos daniausiai naudojamos nacionalins infrastruktros palaikymui (Patent ofisas, transportavimo galimybi sukrimas ir t.t.), vykdom Nacionalini MTEP program (energijos, aplinkosaugos, sveikatos apsauga, ems kis ir kitos sritys) rmimui bei vairioms specialioms neilgalaikms MTEP programoms finansuoti (pvz., Nanotechnologij programa, alies saugumo programa, Augal genomo programa ir kt.)
Svarbu pastebti, kad nors JAV yra 3,600 auktojo mokslo institucij, realiai visos MTEP veiklos yra atliekamos maiau negu 20 proc. Mokslo staig. 2001 m. 200 mokslo staig sunaudojo beveik 96 proc. vis federalini MTEP skirt resurs41 (59 proc. MTEP veikl akademiniuose mokslo centruose 2001 m. Buvo finansuota i federalini agentr l).
S&T politikos tarnyba Nacionalin S&T taryba mb Prezidentas ir Kongresas Valstij Kongresai ir Kongres komitetai
Federaliniai departamentai
Valstijos
Privaios nevyriausybins politikos agentros
Federalins agentros
Privaios nevyriausybins mokslini tyrim organizacijos
Pramon
Universitetai
32 pav. JAV MTEP politin aplinka, valdymas ir gyvendinimas
41
National Science Board (US): Science & Engineering Indicators 2004
107 i 120
Reikmingiausios federalins agentros dirbanios mokslo ir technologij srityje

Nacionalinis mokslo fondas (NSF). io fondo misija yra skatinti ir remti mokslo vystymsi, kelti alies sveikatos, sveikatingumo, gyvenimo ir gerovs lyg bei palaikyti ir remti tyrimus, skirtus alies gynybos ir saugumo utikrinimui. Fondas taip pat remia visa fundamentinio mokslo ir ininerijos sritis (iskyrus medicin). NSF siekia, kad JAV pirmaut pasaulyje visose srityse, nuo astronomijos iki geologijos ir zoologijos. (altinis http://www.nsf.gov/about/). Nacionalinis sveikatos institutas (NIH). Tai yra federalin agentra, atsakinga u MTEP veiklas medicinos moksl srityje. Jos misija yra vykdyti mokslinius tyrimus ir finansuoti moksl siekiant gauti fundamentines inias apie gyvybs sistem elgsen ir prigimt ir pritaikyti ias inias moni produktyvaus gyvenimo laiko prailginimui ir lig bei negalios natos sumainimui. (altinis http:// www.nih.gov/about/index.html#mission.htm) S&T politikos tarnyba (OSTP). ios tarnybos misija mokslo ir technologij veikl analiz ir analizs pagrindu suformuotos nuomons patekimas alies prezidentui. OSTP teikia federalinei vyriausybei rekomendacijas ir priima sprendimus pagrindiniais mokslo politikos, strategini plan rengimo ir program finansavimo klausimais. (altinis http://www.ostp.gov/html/_whatwedo.html). Kitos svarbios agentros: Nacionalin aeronautikos ir kosmins erdvs agentra (National Aeronautics and Space Administration NASA), JAV patent ir preki enkl biuras (United States Patent and Trademark Office USPTO) ir Nacionalinis standart ir technologij institutas (National Institute for Standards and Technology NIST).
15.3.2.
MTEP veiklos
GERD 2004 m. siek 250 milijard EUR ir 2003 m. sudar 2,67 proc. BVP. BERD 2004 m. buvo apie 175 milijardai EUR (NSF duomenys). BERD ir GERD santykis JAV yra iek tiek didesnis negu ES. HERD buvo 34 bilijonai EUR. Mokslinink skaiius. Paskutiniai prieinami duomenys yra pakankamai seni (1999 m.). i met duomenimis JAV buvo 1,3 milijono piln darbo dien dirbani mokslinink (2004 m. duomenimis ES25 buvo 1,2 milijono mokslinink).

Publikacijos: 2003 m. JAV organizacijos pateik spausdinimui 211,000 publikacij (75 proc. publikacij pateik akademini organizacij atstovai). is skaiius sudaro 42 proc. viso pasaulio Mokslo ir ininerini publikacij skaiiaus (palyginimui, Europos ali mokslinink pateikt publikacij skaiius sudaro 32 proc.)42. Patentai: 2002 m. EPO JAV pateik 46,202 patentines paraikas (palyginimui, ES pateik 59,736 paraikas). 1999 m. pareikjai pateik 87,116 patentines paraikas USPTO (palyginimui, ES pateik 24,733 paraikas). Nors ie skaiiai yra gana bendri, galima teigti, kad patentin veikla JAV vyksta aktyviau negu ES. Minti skaiiai yra paimti i 1999 m. patentini paraik, teikt ES, JAV ir Japonijos organizacij, statistins ataskaitos. ios ataskaitos duomenimis, bendras JAV pateikt patentini paraik skaiius sudar 36 pro., kai tuo tarpu ES patentini paraik skaiius siek tik 29 proc.
42
National Science Board's Science and Engineering Indicators 2006
108 i 120

Kaip ir daugelyje ali, MTEP vykdomos programos atspindi MTEP sistemos padt. Pagrindins JAV problemos vairi form terorizmo grsm, energetinio tiekimo problemos, klimato kaita ir ekonomikos stabilumo palaikymas. Svarbi JAV problema yra S&T vietimo infrastruktros klausimai. Paskutinje Nacionalinio mokslo departamento ataskaitoje Amerikos neatidliotinas ikis tvirtesni pamat paregimas (America's Pressing Challenge Building a Stronger Foundation) yra ypa iskirta S&T, ininerijos ir matematikos mokslus besimokani JAV student rengimo problema. Aukiau ivardint problem sprendimui alyje vykdomos specialios programos (pvz., alies saugumo programa, Nanotechnologij inicaityva ir pan.) ir visa eil paprogrami, kurias administruoja ir valdo agentros, atsakingos u atskiras prioritetines sritis. Toliau pristatomos pagrindins 2006 m. vykdomos federalins S&T programos.
alies saugumo programa (Homeland Security)

MTEP veiklos, skirtos JAV gyventoj saugumo utikrinimui, alies gynybini interes patenkinimui vis dar ilieka tarp prioritetini MTEP veikl. Remiamos tokios ios srities MTEP veiklos: Branduolins ir atomins grsms sumainimas ir atominio ginklo detekcija biudetas 181 milijonas EUR; Atsakomosios medicinins priemons prie biologin, chemin ir radiologin ginkl biudetas 2,4 milijard EUR; Maisto ir vandens utertumo prevencija ir bdai jam aptikti, skaitant MTEP veiklas skirtas egzotini ir nauj augal ir gyvn lig diagnozavimui ir gydymui biudetas 477 milijonai EUR; Karin ranga ir technologijos; Vandens saugumas ir vandens valymas biudetas 94 milijonai EUR.
Kompetencijos tinkl ir informacini technologij MTEP programa (Networking and Information Technology R&D NITRD)
i programa pradjo savo veikl 2001 m. Jos tikslas sukurti naujas galimybes ir rankius tolesniam ekonomikos produktyvumo klimui. Programa remia fundamentinius nauj informacini komunikacini technologij tyrimus ir aukto lygio kompiuterins rangos, skirtos specifiniams udaviniams sprsti, krim. Programoje dalyvauja septynios federalins agentros, programos biudetas 2006 m. siek 2,11 milijard EUR. Didiausia biudeto dalis teko NSF, biudeto paskirstymas kitoms agentroms pristatomas 21 lentelje. Lentel 21. Biudeto valdymas (milijonai USD) JAV
Departamentas/Agentra 2001 Panaudotos los 636 277 326 177 310 38 4 1,768 2005 Vidutins los 795 589 370 163 278 58 4 2,256 2006 Planuojamos los 803 569 341 74 299 62 6 2,155 Valiutos kurso svyravimai 2001-2006 167 292 15 -103 -11 24 2 387 Procentinis pokytis 2001-2006 26 105 5 -58 -4 63 50 22
Nacionalinis mokslo fondas Nacionalinis sveikatos institutas Energetikos departamentas NASA Gynybos departamentas Komercijos departamentas Aplinkos apsaugos agentra VISO
109 i 120
Nacionalin nanotechnologij iniciatyva (National Nanotechnology Initiative NNI)

Programa pradjo savo veikl 2001 m. Jos tikslas pakelti ini ir suvokimo lyg apie unikalius reikinius ir procesus vykstanius nano lygmenyje, utikrinti i ini racional panaudojim medicinoje, gamyboje, mediagotyroje, informacinse bei energijos technologijose ir aplinkosaugoje. NNI remia fundamentinius ir taikomuosius tyrimus nanotechnologij srityje kurdama tarpdisciplininius kompetencijos centrus ir vystydama atitinkamos srities mokslo infrastruktr. NNI taip pat remia nanotechnologij takos ir poveikio etikai, statyminei veiklai, visuomenei ir darbo monms tyrimus. NNI biudetas 2006 m. buvo 1,054 milijardai USD. Didiausi biudeto dal (33 proc.) vald NSF jis skirtas fundamentiniams akademiniams tyrimams; 22 proc. skirti Federaliniam energijos departamentui i biudeto dalis didija dalimi bus panaudota penki Nano lygmens mokslini tyrim centr infrastruktros vystymui; 14 proc. skirta Sveikatos ir sveikatos apsaugos departamentui NIH moksliniams tyrimams ir nanotechnologij pagrindu atliekamiems biomedicininiams tyrimams. Liksi biudeto dalis yra paskirstyta dar septynioms federalinms agentroms.
Vandenilio energetikos iniciatyva (The Hydrogen Fuel Initiative HFI)

Programos veikla yra skirta vandenilio gamybos, saugojimo ir transportavimo technologij krimui, kurios bt tinkamos ir galt bti naudojamos vandenilio kuro celi gamyboje. Programa remia verslo mones, kurianias efektyvias technologijas skirtas vandenilio kuro element skirt automobiliams gamybai. Programos biudetas 2006 m. buvo 260 milijon USD. Specifins programos temos: aukto saugumo lygio efektyvios vandenilio saugojimo sistemos; automobiliniai vandenilio kuro elementai; vandenilio gamyba i atsinaujinani energijos altini, anglies, atomins energijos ir biomass. HFI veiklas papildo FreedomCAR iniciatyva, kurios tikslas yra kit iuolaikini automobilini technologij (didels galios elektronika, baterijos, labai lengvos mediagos), kurios gali bti pritaikomos vandenilio kuro elementams, skirtiems paprastoms ir hibridinms transporto priemonms, krimas. Hydrogen R&D Interagency Task Force utikrina bendradarbiavim tarp atuoni federalini agentr, kurios finansuoja su vandenilio tyrimais susijusius mokslinius tyrimus ir technologin pltr.
Klimato kaitos mokslin programa (Climate Change Science Program CCSP)

i programa gyvendina nacionalin plan43, kuris buvo paskelbtas 2003 m. Programos tikslas sukurti inias apie klimato kait ir pokyius ir pritaikyti ias inias klimato kaitos padariniams likviduoti. Remiantis aukiau mintu strateginiu planu, yra iskirtos devynios svarbiausios programos prioritetins kryptys: Pakelti ini lyg apie aerozolius; Pakelti ini lyg apie anglies iteklius ir j dabartin bkl; Pakelti ini lyg apie piln vandens cikl; Analizuoti klimato pokyius ir mogaus veiklos tak klimato kaitai; Pakelti ini lyg apie ekosistem tak klimato pokyiams; Pakelti global klimato kaitos stebsenos lyg; Pakelti klimato modeliavimo sistem modeliavimo lyg; Pagerinti sprendim primim galimybes; Skatinti ir plsti bendradarbiavim tarp mokslinink ir informacijos vartotoj. Pagrindiniai JAV mokslo politikos gyvendinimo instrumentai:
43
Strategic Plan for the U.S. Climate Science Program
110 i 120
Valstybs grantai; MTEP mokesi kreditai; MTEP konsorciumai; Moksliniai grantai SVV monms ir SVV ir universitet konsorciumams (Smulkaus verslo inovacij ir mokslo programa SBIR ir Smulkaus verslo technologij perdavimo programa STTR); Individuali mokslinink ir ininieri skatinimas (stipendijos, paskol programos, mokslinis asistavimas).
Eksperimentin kompetenting mokslini tyrim skatinimo programa (Experimental Program to Stimulate Competitive Research EPSCoR) biudetas: 162 milijonai EUR
i programa remia MTEP tose JAV valstijose ir teritorijose, kurios anksiau buvo gavusios maesn valstybin finansavim MTEP veikloms vystyti. Programa skatina i valstij vietini universitet, pramons, valdios institucij ir atitinkam federalins valdios MTEP veiklas finansuojani agentr bendradarbiavim, vykdo priemones, skirtas MTEP veikl, vykdom vietiniuose universitetuose ir kolegijose, mokslinio lygio klimui. Program pirmiausiai pradjo vykdyti NSF, vliau prisijung ir kitos federalins agentros (Aplinkos apsaugos agentra Environmental Protection Agency, Energetikos departamentas Department of Energy, NASA, NIH, Gynybos departamentas Department of Defense ir ems kio departamentas Department of Agriculture).
Ininerini mokslini centr programa (Engineering Research Centers Program ERC) biudetas: 262 milijon EUR
Tai NSF programa, kurios pagrindinis tikslas tarpdisciplinini mokslini centr, kurie skatina mokslo ir verslo bendradarbiavim tam tikrose naujose mokslo srityse, veiklos rmimas. Remtinas mokslo sritis nustato patys centrai pagal tuo metu egzistuojant reikt poreik. Kitas programos tikslas student, siekianio tarpdisciplininio ir versl orientuoto isilavinimo, rmimas. Programos veiklos perspektyva technologij, sukurt centruose, perdavimas verslui.
Smulkaus verslo technologij perdavimo programa (The Small Business Technology Transfer program STTR) Nra informacijos apie biudet
Programos tikslas bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo bei tarp privai ir valstybini institucij skatinimas, taip skatinant technologij perdavim, geresn mokslo rezultat panaudojim bei greitesn j diegim. Valstyb, prisiimdama dal finansins rizikos, verslo monse skatina MTEP veiklas ir inovacijas.
111 i 120
IVADOS
Neegzistuoja viena ideali MTEP ir inovacijos sistema. Kiekviena alis turi sav sistem. Pavyzdiui, valdymo prasme JAV veikia labiau decentralizuota sistema, tuo tarpu Jungtinje Karalystje, prieingai, labiau centralizuota, o Vokietija yra per vidur pusiau centralizuota, pusiau valstybin sistema. Visos ios trys sistemos turi savus privalumus ir visos trys puikiai veikia. MTEP valdymas, struktra ir finansavimas yra slygojamas atskir, kiekvienai aliai bding faktori, kuri pagrindiniai yra ie: BVP vienam gyventojui is rodiklis parodo galimos finansins investicijos apimt; Esani institucij auktojo mokslo institucij, mokslini tyrim institut ir privataus sektoriaus visuma, finansavimo procesai ir j evoliucija; Pramons struktra (ems kio, auktj technologij gamybos bei paslaug visuma); moni dydis (smulki ir vidutini moni, dideli vietini ir tarptautini kompanij visuma) ir ekonomikos atvirumo (eksporto) lygis; Politini sprendim stabilumas (pvz. nuolatiniai pasikeitimai vyriausybje turi tendencij pagreitinti pokyius MTEP infrastruktroje) ir aukiausi vyriausybs sluoksni traukimas priimant sprendimus dl MTEP. Taiau i atskir ali analizs rykja tendencijos, kurios yra svarbios Lietuvos vystymuisi, tarp j:
Mokslini tyrim slygos keiiasi: Pasaulis tampa labiau konkurencingas; Didesn konkurencija dl mokslo darbo viet; Iaugs tyrj, mokslinink ir daktarant mobilumas; Padidjs inovacij greitis sprendiant pagal patentavim; ini ekonomikos augimas; Svarbus tarptautini moni vaidmuo; Naujos migracijos, prekybos ir darb konkurencingumo tendencijos; Svarbi tarptautini aidj, toki kaip Kinija ir Indija, ikilimas u EEBO rib, silani emus katus, bet siekiani ypa didinti MTEP ilaidas Maos ir vidutins mons (iki 500 darbuotoj) turt vaidinti svarb rol inovacijose, bet jos ileidia tik 30 proc. vis MTEP ilaid.
Ilgalaik tendencija siekti ini ekonomikos vystymo tsiasi; Mokslas, technologijos ir inovacijos tapo pripaintais svarbiais faktoriais, kurie prisideda prie ekonomikos augimo tiek isivysiusiose, tiek besivystaniose alyse; Lisabonoje/Barselonoje deklaruotas tikslas siekti 3 proc. BVP panaudojimo MTEP takojo politikos tikslus net u ES rib; MTEP tampa vis labiau tarptautins, nors usieniei skaiius pramons MTEP sektoriuje svyruoja nuo maiau nei 5 proc. Japonijoje iki daugiau nei 70 proc. Vengrijoje; Vyriausybs pastoviai restruktralizuoja MTEP infrastruktr, siekdamos daugiau naudos i investicij ir j sprendimai vis labiau tampa priklausomi nuo objektyvi fakt, tarp j, studij, vertinim, valg ir t.t. Pagrindins sritys, kurioms skiriamas dmesys: mokslini tyrim komercializavimas universitetuose, atotrkio tarp universitet ir pramons mainimas, pasaulins klass universitet vystymasis, ko-finansavimo i privataus sektoriaus didinimas, konkursinio mokslini tyrim finansavimo, siekiant pagerinti kokyb, akcentavimas, daugiau programini mokslini tyrim pagal nacionalinius prioritetus ir vis suinteresuot pusi traukimas priimant sprendimus.
112 i 120
ios tendencijos ir tai, kaip jos yra gyvendinamos, bus nagrinjamos isamiose penki ali apvalgose kito etapo metu.
Apibrendrinantys pastebjimai:
Kiekviena alis turi maiausiai 20-50 skirtingo pobdio specifini MTEP paramos veikl, schem, priemoni. Tai reikt, kad i studija bt turjusi apibendrinti 300-700 skirting priemoni. Tokia detali analiz gali bti atlikta tik kitame etape. Daugelis ali naudoja vairius institucinius grantus, konkursinius grantus (ypa skirtus fundamentiniams moksliniams tyrimams universitetuose ir taikomiesiems moksliniams tyrimams privaiame sektoriuje) ir programin finansavimo bd tam, kad padt moksliniams institutams ir auktojo mokslo institucijoms orientuotis ir vykdyti nacionalinius prioritetus; Daugelis ali ieko bd kaip surasti paskat, kad efektyviai: Iaugt bendradarbiavimas tarp universitet ir verslo; Iaugt mokslini tyrim ko-finansavimas i privataus sektoriaus puss; Iaugt pramons MTEP lygis, ypa SV tarpe.
Be to, vyriausybs siekia pagerinti koordinavimo ir bendradarbiavimo lyg tarp valstybini mokslini tyrim organizacij. Danai tai pasireikia tuo, kad kuriamos naujos struktros arba sujungiamos, apjungiamos veikianios struktros, labiau traukiamos visos suinteresuotos puss, tarp j ir privatus sektorius. Be tiesioginio finansavimo bd, vis daugiau ali taip pat naudoja MTEP mokesi lengvatas kaip bd paskatinti versl investuoti MTEP. Atuoniolika EEBO ali-nari jau taiko MTEP mokesi lengvatas dvigubai daugiau nei 1996 m. Kanada, Olandija ir Italija remia maas mones, kitose alyse MTEP mokesi lengvatos taikomos, nepriklausomai nuo mons dydio.
113 i 120
NUORODOS
Bendrai: CIA World Fact book 2004 CORDIS, Regional Innovation Programmes Economist Intelligence Unit ranking in Global Outlook (May 2006) ERAWATCH Research Inventory Eurostat, Science and Technology data Eurostat, Economic data Global Competitiveness Report 2003-2004, World Economic Forum IMD. "World Competitiveness Yearbook", [http://www02.imd.ch/wcc/yearbook/] 2005-0401 OECD Science and Technology Indicators OECD Country Reports on Higher Education, www.oecd.org Trend Chart: www.trendchart.cordis.lu The CIA World Factbook, https://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/sw.html Patent & Trademark Office http://www.uspto.gov/ WEF. "The global competitiveness report", [http://www.weforum.org/pdf/Gcr/Executive_Summary_GCR_04] 2005-04-01 World Development Indicators 2004, World Bank Austrija: Federal Ministry for Education, Science and Culture BMBWK, http://www.bmbwk.gv.at Federal Ministry of Transport, Innovation and Technology BMVIT, http://www.bmvit.gv.at Austrian Science Fund FWF, http://www.fwf.ac.at Austrian Institute of Economic Research, http://www.wifo.ac.at/tip Christian Doppler Forschungsgesellschaft, http://www.cdg.ac.at Jrg L. (2004): Policy Profile Austria, Vienna, TIP Polt W. (2005), Platform Innovation: Synthesis Report and Reports from Working Groups, Vienna Belgija: Federal Council for Science Policy (CFPSFRWB), http://www.belspo.be/council/ Federal Science Policy Office, http://www.belspo.be/ Belgian Federal Science Policy Office, www.belspo.be Federal Council for Science Policy (CFPS-FRWB), http://www.belspo.be/council/ Walloon Council of Science Policy (CWPS), www.cesrw.be/cwps/
114 i 120
Sinspirer des success dautres regions pour relancer la creation dactivits en Wallonie. Rapport final 4 fvrier 2005. McKinsey & Company. Available to download at: http://contratdavenir.wallonie.be Federal Planning Office, Perspectives conomiques 2005-2010 (May 2005), available in French or Dutch at www.plan.be European R&D Strategy: impact and feasibility study for Belgium. Federal Planning Bureau, Working Paper 3-05, B. Biatour et al, February 2005. Available from www.plan.be Danija: Ministry of Science, Technology and Innovation, www.videnskabsministeriet.dk Ministry of Economic and Business Affairs, http://www.oem.dk/sw184.asp Ministry of Education, http://eng.uvm.dk/ OECD: Economic Survey of Denmark 2006: Human capital getting more and using it better. May 2006. http://www.oecd.org/document/56/0,2340,en_2649_201185_36604664_1_1_1_1,00.html The Danish government: The government Foundation. 2005. Copenhagen. http://www.stm.dk/publikationer/UK_reggrund05/index.htm The Danish government: The National Danish Reform Programme. October 2005. Copenhagen. http://www.oem.dk/graphics/oem/Publikationer/Publikationer/2005/TheDanishReformStrat egy.pdf The Danish government: The Globalisation Strategy Fremgang, fornyelse og tryghed. 2006. Copenhagen. http://www.globalisering.dk/page.dsp?page=259 The Ministry of Science, Technology and Innovation: The Danish Knowledge Strategy, January 2003. The Ministry of Science, Technology and Innovation: Background report for regional development: October, 2004. Copenhagen. http://videnflytterud.dk/pls/portal/docs/PAGE/VIDEN_FLYTTER_UD/BAGGRUNDSRAPP ORT_VIDEN_FLYTTER_UD/ENDELIGproc.20ANALYSERAPPORT1.PDF Estija: Ministry of Economic Affairs and Communication, www.mkm.e Ministry of Education and Research, www.hm.ee http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf Published by R&D Council 2003. see http://www.riigikantselei.ee/failid/RTDI_in_Estonia_2003.pdf Knowledge-based Estonia: Estonian R&D Strategy 2000-06. TAN 2002. Competence Centre Estonia: Feasibility Study. ESTAG 2002. Assessment of the Estonian RTDI system (2003). Report by PREST (UK) for Estonian Min. of Education and Research. ISBN 9985-72-151-9. Enterprising Estonia the state policy paper addressed at the development of Estonian SMEs 2002-2006, Ministry of Economy. Competence Centre Programme http://www.eas.ee/?id=1225
115 i 120
Knowledge-based Estonia. R&D strategy for years 2001-2006. Tallinn, 2001 https://www.riigiteataja.ee/ert/act.jsp?id=73322 Suomija: Statistics Finland Tekes documentation www.tekes.fi Science and Technology Policy Council of Finland www.vn.fi The Academy of Finland documentation www.aka.fi Government resolution on the structural development of the public research system. 7 April, 2005. (URL: http://www.minedu.fi/tiede_ja_teknologianeuvosto/eng/reports/resolution_2005.pdf). Haukka S. (2005) Research training and national innovation systems Finland compared to Australia and the USA. Tekes Technology Review 182/2005. Tekes, Helsinki. Ministry of Finance (2006) Economic Survey, February 2006. Ministry of Finance, Economics Department: Economic and Economic Policy Surveys 1b/2006. Vokietija: Scientific Advisory Board at the Federal Ministry for Economics and Technology BMWi, http://www.bmwi.de Scientific Advisory Board at the Federal Ministry for Finance (BMF) http://www.bundesfinanzministerium.de/fach/index.h Federal Ministry of Education and Research, www.bmbf.de German Research Foundation, www.dfg.de Joint Commission on Education Planning and Research Promotion, www.blk.de Aschhoff, B., T. Doherr, B. Ebersberger, B. Peters, C. Rammer, T. Schmidt (2006), Innovation in Germany. Results of the German Innovation Survey 2005, Mannheim: Centre for European Economic Research Airija: Department of Enterprise, Trade and Employment (www.entemp.ie) Forfs Reports (www.forfas.ie) Expert Group on Future Skills Needs (EGFSN) (www.skillsireland.com) Irish Council for Science, Technology and Innovation Statements (www.forfas.ie/icsti) Higher Education Authority (www.hea.ie) The Research Agenda: Making Knowledge Work for Ireland, Address by the Minister for Enterprise,Trade and Employment, Nov. 2004 Lisbon Agenda, Integrated Guidelines for Growth and Jobs, National Reform Programme, Oct. 2005 National Competitiveness Council, Annual Competitiveness Reports, 2003, 2004, 2005 Italija: Ministry of Productive Activities, http://www.minindustria.it
116 i 120
Minister for Innovation and Technologies MIT (Ministro per l''Innovazione e le Tecnologie) and Department for Innovation and Technology, http://www.innovazione.gov.it/ Ministry of Education, University and Research (MIUR), http://www.murst.it National Institute of Statistics ISTAT, http://www.istat.it National Committee for the Evaluation of the University System, http://www.murst.it/valutazionecomitato/default.htm Ministero dell Economia e delle Finanze (2005): Preliminary National Strategic Document 2007-2013, Comitato di Amministrazioni Centrali per la politica di coesione 2007-2013. Downloadable at: http://www.dps.tesoro.it/QSN/qsn_doc_strategico_pre_nazionale.asp Ministero dellIstruzione, dellUniversit e della Ricerca (2002): Guidelines for Science and Technology policy of Italian governmentDownloadable at: http://www.miur.it/UserFiles/1027.pdf OECD (2004): Science, Technology and Industry Outlook Country Report for Italy Japonija: Ministry of Education, Sports, Culture, Science and Technology, www.mext.go.jp Ministry of Economy, Trade and Industry, www.meti.go.jp Research Institute of Economy, Trade and Industry, www.rieti.go.jp NISTEP, report No 73: Science and technology Indicators 2004. METI, Key Points FY 2005, Economic and Industrial Policy. Branstetter, L. and Kwon Hyeog Ug (2004), The Restructuring of Japanese Research and Development: The Increasing Impact of Science on Japanese R&D, RIETI, Japan. Stenberg, L. (2004), Government Science and Innovation Policies in Japan, IPTS. Nyderlandai: Innovation Platform, www.innovationplatform.nl CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis, www.cpb.nl KNAW Royal Netherlands Academy of Arts and Sciences, www.knaw.nl TNO Netherlands Organisation for Applied Research, with its TNO Institutes, www.tno.nl AWT (Advisory Council for Science and Technology Policy), http://www.awt.nl Ministry of Education, Culture and Science and Ministry of Economic Affairs (2004) Science, Technology and Innovation in the Netherlands: Policies, facts and figures, The Hague, June 2004. Downloadable at www.minocw.nl/english/science AWT Advisory Council for Science and Technology Policy (2004) Tijd om te oogsten! Vernieuwing in het innovatiebeleid (AWT-advies 59), The Hague. (In English: Time to harvest! Renewal in innovation policy). Downloadable at www.awt.nl Ministry of Education, Culture and Science, (2004), Science Budget 2004: Focus on excellence and greater value
117 i 120
Norvegija: Ministry of Education and Research, odin.dep.no/ufd/English/bn.html The Research Council of Norway, www.forskningsradet.no Innovation Norway, www.innovasjonnorge.no/ SIVA, www.siva.no NIFU STEO (2004), Governance of the Norwegian innovation policy system, Contribution to the OECD MONIT project, available at: http://www.nifustep.no/norsk/publikasjoner/governance_of_the_norwegian_innovation_po licy_system The Research Council of Norway (2005), Det norske forsknings- og innovasjonssystemet statistikkog indikatorer 2005, available at: http://www.forskningsradet.no/servlet/Satellite?cid=1139137229922&pagename=indikator rapportenproc.2FPageproc.2FHovedSide&site=indikatorrapporten. An abridged version of the report in English is available at: http://forskningsradet.ravn.no/bibliotek/statistikk/indikator_2003_engelsk/) vedija: Industry oriented institutes in Sweden, www.irisinsitute.se The Innovation Bridge www.innovationsbron.se The Swedish Agency for Innovation www.vinnova.se The Swedish Research Council www.vr.se The Knowledge foundation www.kks.se The Swedish Foundation for Strategic Research www.strataresearch.se DS 2004:36 Innovative Sweden, 2004. Full English version of the strategy available at: [http://www.regeringen.se/sb/d/283/a/32462] 2004-03-30 Granath Thorslund. J et al, "End of an Era Coordination of innovation policy in Sweden Contribution to the OECD MONIT project", 2005 Konjunkturinstutet, "Economic conditions in Sweden 2005", 2005-04-30 [http://www.konj.se/inenglish/inenglish/economicconditionsinsweden.4.caf6c1f8a90236a7 7fff600.html] Marklund, G et. al. "The Swedish National Innovation System 1970-2003", 2004. Full version available at: [http://www.vinnova.se/main.aspx?ID=652a3823-ef46-43bb-bffb963f3501bb39] 2005-03-30 Sandgren. P. "Annual Policy Trends and Appraisal Report for Sweden", 2005. Full version available at: [http://www.trendchart.org] StoraEnso, "Research and Development", 2005 [http://search.storaenso.com/mini/2004/company/strategy/actions_2004/r_d.html] VINNOVA. "The Swedish Competence Centres Programme. Performance and Output Data for the period 1995-2004", 2004 Taivanas: Government Information Office of Taiwan, www.gio.gov.tw National Statistics of Taiwan, www.stat.gov.tw
118 i 120
Industrial Technology Research Institute, www.itri.org.tw National Science Council, http://web.nsc.gov.tw/default.asp?mp=7 R&D statistics, http://www.nsc.gov.tw/tech/pub_data_main.asp National Science Council, Executive Yuan, National Science and Technology Development Plan (2005 to 2008) Passed by the 2946th Meeting of the Executive Yuan on June 29, 2005. National Science Council, Visions and Strategies for the Development of Science and Technology (2003-2006), White Paper on Science and Technology, Republic of China. Government Information Office, Taiwan, R.O.C., Challenge 2008 The Six-year National Development Plan, http://www.gio.gov.tw/taiwan-website/4oa/20020521/2002052101.html Anglija: Office of Science and Innovation OSTI, http://www.dti.gov.uk/science/index.html Department for education and Employment, http://www.dfee.gov.uk Department of Trade and Industry, http://www.dti.gov.uk/ Council for Industry and Higher Education, http://www.cihe-uk.com/ Department for Education and Skills (2005), Skills: getting on in business, getting on at work, DfES, White Paper, March 2005. Available at:http://www.dfes.gov.uk/publications/skillsgettingon/ Department of Trade and Industry (2004), Five Year Programme Creating Wealth from Knowledge, published November 2004, (DTI/Pub 7613/0.5k/11/04/NP.URN 04/1871), Available at: http://www.dti.gov.uk/about/fiveyearprogramme.pdf Department of Trade and Industry (2004), Knowledge transfer and public sector research establishments (PSREs), October 2004. Available at: www.ost.gov.uk/enterprise/knowledge/KTP_CaseStudies.pdf Foreign & Commonwealth Office London (2005), Science & Innovation Annual Report 2004-2005. Available at: www.fco.gov.uk/science HEFCE (2006), Higher Education Innovation Fund: Summary evaluation of the first round, February 2006. Available online: http://www.hefce.ac.uk/pubs/rdreports/2006/rd03_06/ HM Treasury, Department for Trade & Industry and Department for Education and Skills, Science & innovation investment framework 2004-2014, July 2004, ISBN: 1-84532-031X. Available at: http://www.hmtreasury. gov.uk/spending_review/spend_sr04/associated_documents/spending_sr04_science.cfm HM Treasury, Department for Trade & Industry and Department for Education and Skills, Science & innovation investment framework 2004-2014: next steps, March 2006, Available online at: http://www.hm-treasury.gov.uk/media/1E1/5E/bud06_science_332.pdf Home Office (2005), Science and Innovation Strategy 2005-08, 22 November 2005. Available online at: www.scienceandresearch.homeoffice.gov.uk National Statistics (London), (2005), Business Enterprise Research and Development 2003, Issued by National Statistics (London), 26 November 2005. See: http://www.statistics.gov.uk/pdfdir/berd1104.pdf
119 i 120
JAV: National Science and Technology Council (NSTC), http://www.ostp.gov/nstc/ National Science Foundation http://www.nsf.gov/ Biegelbauer, Peter and Susana Borrs, eds. Innovation policies in Europe and the U.S.: the new agenda. Burlington, VT: Ashgate, 2003. Bozeman, Barry and James S. Dietz. Research Policy Trends in the United States: Civilian Technology Programmes, Defense Technology and the Deployment of the National Laboratories. Research and Innovation Policies in the New Global Economy: An International Comparative Analysis. Eds. Philippe Laredo and Philippe Mustar. Cheltenham, UK: Edward Elgar Publishing, 2001. 47-78. Carney, Joanne P. Political and Policy Context for the FY 2005 Budget. American Association for the Advancement of Science. Dumouchel, Bernard. Measuring STM Information Impacts on Regional Innovation Systems. National Research Council. Presented at ICSTI Public Conference: The Information Imperative. May 9, 2003. Economist Intelligence Unit. Finance Report U.S. The Economist. 2004. www.store.eiu.com Small Business Administration: Small Business Innovation Research Programme, http://www.sba.gov/sbir/indexsbir-sttr.html Pastaba: nurodyti altiniai buvo naudojami arba tiesiogiai juos cituojant arba intepretuojant juose nurodom informacij ir panaudojant j ios studijos tikslams.
120 i 120

15 Saliu Taisytas Final

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

15 Saliu Taisytas Final

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

EUROPOS SJUNGA

Europos socialinis fondas

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz 15 ali apvalga

Pareng: UAB Europarama ir The CIRCA Group Europe Ltd.

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

10.1. 10.2. 10.3. 10.4. 11.

11.1. 11.2. 11.3. 11.4. 12.

12.1. 12.2. 12.3. 12.4. 13.

13.1. 13.2. 13.3. 13.4. 14.

14.1. 14.2. 14.3. 14.4. 15.

15.1. 15.2. 15.3. 15.4.

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Studijoje naudojamos santrumpos

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Analizs sudedamosios dalys

Socialin ir ekonomin situacija; MTEP valdymas ir politikos tiksliai;

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

1.2. AUSTRIJOS MTEP VALDYMAS IR POLITIKOS TIKSLAI

Organisation for Economic Co-operation and Development.. Preliminary Outlook 2006

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Austrijos mokslo, technologij ir inovacij valdymas

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Austrijos Mokslini tyrim ir Technologins pltros Taryba

Austrijos Federalin Vyriausyb

vietimo, mokslo ir kultros Ministerija

Transporto, Infrastruktros ir Technologij Ministerija

Ekonomikos ir Darbo Ministerija (BMWA)

Finans Ministerija (BMF)

Austrijos Mokslini tyrim Skatinimo Agentra (FFG)

1 pav. Austrijos MTEP politika, valdymas ir gyvendinimas

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

1.3. NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA

vietimo ir mokslini tyrim sistema

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Mokslin produkcija ir konkurencingumo rodikliai

2 pav. Europos Inovacins sistemos rodikliai 2005 Austrija

1.4. IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Christian Doppler laboratorijos biudetas 10,7 milijonai EUR (2004 m.)

Austrijos NANO iniciatyva

AplusB Akademija 18,5 milijonai EUR.

Austrijos mokslo skatinimo agentros bendrosios programos

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

http://www.belspo.be/belspo/home/publ/pub_ostc/ind/ind07_en.pdf http://www.awi-vlaanderen.be/documenten/Beleidsbrief2005.pdf 7 http://www.vrwb.be/MFiles/Memorandum.pdf

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

2.3. NACIONALIN MTEP GYVENDINIMO SISTEMA

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

vietimo ir mokslini tyrim sistema

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

2.4. IUO METU VYKDOMOS PROGRAMOS IR FINANSAVIMO SCHEMOS

Technologinis konsultavimas, 5,5 milijon EUR per metus

Mobilizavimo programos, Valonija (Mobilising Programmes) biudetas: 20 milijon EUR

FIRST programos, Valonija biudetas: 20 tkstani EUR mokslininkui

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

IWT: MTEP verslo projektai, Flandrija biudetas: 25 milijonai EUR

SVV moni programa, Flandrija biudetas: 13,7 milijonai EUR

Flamand bendrieji inovacij tinklai (VIS) biudetas: 61 milijonas EUR

vairiose alyse veikiani MTEP finansavimo modeli analiz: 15 ali apvalga

Vidiniai universitet traukos poliai