E A Y M U N D MOOD

Gyvenimas po gyvenimo

1991

m.

 a n g a
Man teko garb knyg Gyvenimas po gyveninio" skaityti rank ratiniame variante. Diaugiuosi, kad jaunas nsoksiininkas surinko duomen ic savo tyrinjimus pateik visuomenei. Pastaruosius deimt met dirbau prie labai sunki ligoni, to dl ne atsitiktinai miau domtis mirties fenomenu. Mes nemaai inome apie mirties proces, bet mes taip pat turime nemaa ne isprst klausim, susijusi su ligoni mirtimi, j igyvenimais. Tyrinjimas, kur autorius skelbia savo knygoje, sudomins dau gel ir patvirtins tai. apie k mons galvojo dar prie du tkstan ius met, btent, kad yra gyvenimas po mirties. Nors autorius netvirtina tyrinjs pai mirt, taiau i jo ivad yra aiku, kad mirtantis ligonis smoningai suvokia aplink netgi po klinikins mirties. Tai labai sutampa su manuoju tyrimu, kuriam panaudoti pacient pasakojimai. Tie mons mir ir buvo prikel ti, mums visikai to nesitikint. Visi pacientai, apie kuriuos ia kalbama, aikiai patyr atsis kyrimo nuo fizinio kno jausm. Dauguma j nurod, kas jiems padjo pereiti kit egzistencijos plotm. Jie buvo pasveikinti anksiau mirusi mylim moni arba sutikti religins figros, atitinkanios j religinius sitikinimus. Mood knyga pasirod kaip tik tuo laiku, kada tai, k esu sukaupusi savo patyrimu ir prakti ka, norjau aprayti. Mood susilauks nemaai kritikos. Dvasininkai, jaudinasi dl kiekvieno mokslininko, kuris ima tyrinti udrfrust sfer. Vienos sektant banyios atstovai jau kritikavo i panaias studijas. Tlas kunigas apie leidin atsiliep kaip apie ,,pigaus jausmo pardavinjim". Kiti mano, kad gyvenimo po mirties klausimas turi pasilikti aklo tikjimo dalyku ir negalima jo nagrinti. Kita moni grup, i kurios Mood gali laukti rimt atsiliepim jo knyg, yra mokslininkai ir gydytojai, tokias studijas laikan tys ,,ne mokslikomis." A manau, kad ms visuomen igyvena pereinamj laiko tarp. Mes privalome turti drsos atidaryti naujas duris ir pri painti, kad iandienins mokslo priemons daugeliui tyrintoj yra nepakankamai efektyvios. Si knyga atidarys naujas duris monms, kurie turi atvir prot ir suteiks jiems vilties ir drsos vertinti nauj tyrinjim plotus. Jie suinos, kad Mood yra tei singas ir garbingas tyrintojas. Si knyga patvirtins ir mano atra dimus, taip pat t mokslinink, kurie nepabgo aminosios pa slapties. I visos irdies kiekvienam mogui rekomenduoju perskaityti i knygel. Sveikinu Mood, kad jis idrso spausdinti savo at radimus. Elizabet Kubler-Ross Medicinos moksl daktar

Tai knyga bestseleris. Joje apraoma moni,

patyrusi kUni-

kin mirti, pasakojimai. Jie tikri, panaSs, telkiantys daug peno apmstymams apie gyvenimo po mirties fenomen. Leidinys pa ruotas pagal rankratini knygos Gyvenimas po gyvenimo" verti m i angl kalbos ir jos sutrumpint publikacij urnale Ame rika".

VADAS i knyg para mogus. Todl natralu, kad ji atspindi auto riaus akirati, nuomon bei pairas. Tokiu bdu, nors a, klek galdamas, stengiausi bti objektyvus ir tiesus, vis dlto inios apie mane gali bti naudingos vertinti ia idstytiems kai ku riems tvirtinimams. Vis pirma, a pats niekada nebuvau arti mirties, tai ia ne galiu pateikti patyrimo i pirmj lup, taip sakant, mano paties igyvenim. Taip pat a negaliu skelbtis ess visikai objektyvus dl to, kad ir mano emocijos yra sipynusios mokslin darb. Klausydamasis daugybs moni pasakojim apie kerinius i gyvenimus, kuriuos i knyga nagrinja, pasijusdavau tarsi a pats su jais patyriau tai, k patyr jie. A noriu tikti, kad i bsena nebus sumenkinusi mano tyrinjim rimtumo bei pusiau svyros. Antra, a nesu toks asmuo, kuris bt plaiau ir artimiau susi pains su didiule pasmons ir okultizmo fenomen literati:a. J neniekindamas, tai sakau: a visikai suprantu, kad platesnis jos painimas bt man padjs geriau suvokti vykius, kuriuos a tyrinjau. Dabar a ketinu kiek artimiau apirti tos srities rainius, nordamas pamatyti, ar daug yra autori tyrinjim, panai mano. Treia, mano religinis isiaukljimas vertas kai kuri paaiki nim. Mano eima priklaus presbiterion banyiai. Taiau mano tvai nevert priimti savo religini sitikinim. Kai a au gau, jie skatindavo domtis tuo, kas mane traukte trauk ir suda rydavo tam palankias aplinkybes. Taip a uaugau, turdamas religij" ne tik'kaip pastovi ties sistem, o daugiau kaip susi domjim dvasinmis ir religinmis doktrinomis, mokslais bei problemomis. A tikiu, kad visos didiosios moni religijos at skleidia mums daug ties ir tikiu, kad n vienas i ms neturi atsakymo giliausias ir pagrindines tiesas, apie kurias sprendia religijos. Organizaciniu poiriu a esu metodist banyios na rys. Ketvirta, mano akademinis ir profesinis akiratis yra kiek skir tingassakyiau, lauytas. A baigiau filosofijos aspirantr Vir dinijos universitete ir 1969" lietais gavau filosofijos daktaro laipsn. Filosofijoje mano spcialyb yra etika, logika ir kalbos filosofija. Trejus metus dsts filosofij universitete Siaurs Ka rolinos rytuose, nutariau studijuoti medicin, ruodamasis tapti psichiatru ir dstyti medicinos mokykloje filosofij. Visos tos stu dijos ir patirtis daug padjo suformuoti pair, kuri skleidiu ioje studijoje. Tikiuosi, kad i knyga patrauks dmes reikin, plaiai pa plitus, ir savo ruotu pads susidaryti bendr pair j. Esu tvirtai sitikins, kad is fenomenas yra labai reikmingas mokslo bei praktikos sritims ypa psichologijai, medicinai, filosofijai, teologijai ir dvasininkijai, turs takos ir ms kas dieniniam gyvenimui. Jau paioj pradioj noriu pasakyti, kad a nebandau rodinti. Jog yra gyvenimas po mirties. Motyvus idstysiu daug vliau. Nei manau, kad galima tuojau pat ,,rodyti". Dalinai dl to vengiau minti tikras pavardes ir nuslpiau kai kurias atpastamas pasa kojim detales, palikdamas j turin nepakeist. Tai buvo btina. Minim individ privalumai ir slaptumas daugeliu atvej man neleido atvirai sklebti j igyvenimus. Nemaa bus toki, kurie ioje knygoje uraytus pareikimus laikys netiktinais ir pirmoji mintis bus j atsikratyti. Kaip ten bebt, n vieno i toki moni kategorijos a iMjiktl negaliu. Juk vos tik prie kelet met a pats esu lygiai taip pat galvojs. A nereikalauju, kad kas nors vien tik dl mano autoriteto priimt ir patikt tai. kas ioje knygoje Idstyta. I tikrj, kaip logikai galvojantis, kuris atmeta keli tikjim, kai tas kelias nepagrs tai apeliuoja autoritet, a primygtinai reikalauju, kad niekas taip nedaryt. Tik vieno praau, kad kas netiki tuo. kas ia para yta, bent truput apsidairyt apie save. S ik jau kelet kar t esu mets prie kur laik. I t, kurie pradioje buvo abejin gi, vliau prisijung prie mano kalb apie tuos vykius. Kita vertus, be abejo, bus daug toki, kurie, ' skaitydami i knyg, ras didel paguod, nes pamatys, kad ne jie vieni yra tu rj tok igyvenim. Tiems, ypa jei jie, kaip tai daro daugu ma, yra nutylj savo istorijas nuo vis tai k galiu pasakyti: a viliuosi, jog i knyga padrsins jus kiek laisviau kalbti, kad aikiau but nuviestas domiausias mogaus sielos aspektas. AUTORIUS

PANAI

MIRTIS?

Visos

kanios inyksta."

Didiuliu greiiu a lkiau per didel juod vakuum." Tai buvo visikos ramybs jausmas, nejauiau jokios baims." A buvau labai tamsioje ir gilioje lygumoje. Vliau a pagal vojau: Stai k reikia Biblijos odiai: mirties eli lyguma", todl,, kad a ten buvau." P o to, kai a grau atgal, verkiau itis savait, kad turiu vl gyventi iame pasaulyje po to, kai a pamaiau kit." ,,Man atsivr itisas naujas pasaulis... A pagalvojau: Klek daug a ia gavau, kad visa tai atspiau ir atskleisiau". ,,A girdjau bals, sakant man, kad a turiu grti atgal, bet a vtsai 'nejauiau baims." MIRTIES PATYRIMAS

tvaros ar sienos, kurios aikiai nuymi rib tarp io ir ano gy venimo. Bet netrukus jis supranta, kad turi grti atgal em. kad mirties valanda dar neatjo. Tuo momentu atsiranda noras pasilikti kitame gyvenime, nes is jam patinka. Jis persmelktas laime, meile ir ramybe. Prieinimasis grimui silpsta ir jis vl susilieja su savo fiziniu knu. Prasideda prastas gyvenimas. V liau jis bando pasakoti kitiems apie patirt bsen, taiau tai pa daryti sunku. Pirmiauisia sunku parinkti odius, nusakanius pa tirt bsen. Kartais ie pasakojimai tik sukelia paalpas ir at graso nuo tolesni dalinimsi mintimis. Vis dlto igyvenimas gi liai paveikia vis tolesn gyvenim, pakeiia pairas mirt. Reikia turti mintyse, kad atpasakotas igyventas vykis yra patirtas ne vieno mogaus. Geriau sakant, tai yra modelis, sud tas i bendr element, rast daugybje pasakojim. A j ia pateikiau, nordamas I anksto supaindinti, k gali iSgyvenll mirtantieji. SUNKU IREIKTI

Nors labai vairios aplinkybs supa mirti ir labai skirtingi as menys, kuriuos ji palieia, vis dlto igyvenim atpasakojimai vra stulbinaniai panas. Atpasakojim panaumas yra toks di diulis, kad praktikai galima atrinkti penkiolika besikartojani element, atrinkt igyvenimuose. Tebus man leista sukurti trum p, teoretiniu atvilgiu ideal" arba .,piln" igyvenim, jun giant savyje visus tuos elementus tokia tvarka, kuri yra jiems bdinga. mogus mirta ir tuo metu, kada jn kanios baigiasi, jis girdi, kaip gydytojas skelbia jo mirt. mogus girdi nejauk triukm, gars skambjim ar zvimbim, bet tuo metu jauia labai greit juds per ilg tunel. Po to jis staiga pasijunta ess u savo fizi nio kno, bet dar fizinje aplinkoje, jis mato savo kn kaip pa alinis stebtojas. Jis mato, kaip bandoma knui grinti gyvyb ir nedidel laiko tarp bna tarsi oko bsenoje. Vliau jis palaipsniui apsipranta su nauja padtimi. Jis paste bi, kad turi kn, bet visai kitokios prigimties ir visai kitomis savybmis negu to fizinio kno, kur jis paliko. Netrukus pasi reikia kiti vykiai. Prie jo ateina kit moni dvasios susitikti ir padti. Jis mato mirusij gimini ir pastam dvasias, prie j pasirodo vieianti btyb, i kurios sklinda didel meil ir dva sin iluma, kurios jis niekada anksiau nejaut. Si btyb be o di pateikia klausimus, padedanius jam vertinti savo gyveni m, per akimirk atvirktine tvarka prabga viso gyvenimo vaiz dai. Atitinkamu metu jis pastebi, kad prie jo artja kakokios u-

Ms bendravimas kalbos pagalba remiasi plaiu bendramogiku patyrimu. Si aplinkyb yra esmine klitimi aptariant tuos reikinius, kurie ia nagrinjami. T, kurie buvo arti mirties. I gyventi vykiai yra u ms bendro patyrimo rib, todl jiems sunku lingvistikai ireikti tai, kas su jais buvo atsitik. mons, tai patyr, visi kaip vienas teigia, kad j patirtis neapraoma ir neireikiama. Daugelis moni yra pabr; ..Visai nra odi ireikti tai. k noriu pasakyti" arba ..Nra bdvardi, kuriais galima apibdinti tai, kas atsitiko". Viena moteris trumpai ap sak savo spdi: ,.Apsakyti jums tai. kas su manim atsitiko, yra problema, nes odiai, kuriuos a inau, yra trimaiai. Tuo metu, kai a igyvenau, nepalioviau galvojusi: Stai, kada a mokiausi geometrijos, man kal galv, kad yra tik trys matavimai, ir a tuo tikjau. Taiau tai neteisinga. J daugiau." Taip, inoma, pa saulis, kuriame mes gyvename, yra trimatis, bet kitas pasaulis ne trimatis. Dl ios prieasties taip sunku jums pasakoti. A jums turiu pasakoti trimaiais odiais. Tai geriausias bdas paaikinti ir perduoti savo igyvenimus, bet jie ne visai adekvats tikrie siems igyvenimams. Visiko vaizdo a jums negaliu perduoti". SUGEBJIMAS GIRDTI

Daugelis moni yra pasak, kad jie girdjo, kai gydytojas ir kiti dalyviai pripaino juos mirusiais. Viena moterik man pasa kojo: A guljau ligoninje, bet gydytojai nerado ligos. Gydy tojas Deimsas nusiunt mane emyn pas rentgenolog padaryti

rentgeno nuotrauk. Pradioje man rank buvo leistas prepara tas, nes esu alergika vaistams. Reakcijos nebuvo ir man m preparat leisti. Po jo leidimo sustojo irdis. A girdjau, ka;ip rentgenologas prijo prie telefono ir surinko numer. A gird jau, kaip jis pasak: ,,Daktare Deimsai, a nuudiau js pa cient, misis Martin." Taiau a inojau, kad nemiriau. A ban diau pajudti arba kaip nors jiems praneti, bet negaljau. Ka da jie band mane reanimuoti, girdjau, kaip jie kalbjo, kiek ii- koki vaist reikia vesti, bet nieko nejauiau, kai kas nors prie mas prisiliesdavo". Jaunas mogus, kuris buvo pripaintas mirusiu po automobilio katastrofos, pasakoja: ,,A girdjau, kaip buvusi ten viena moteris pasak: Jis mirs", ir kakas patvirtino: Taip,ji3 mirs." Tokio tipo praneimus lengvai patvirtina gydytojai ir kiti da lyviai. Pavyzdiui, vienas gydytojas man pasak: ,.Vienos mano pacients irdis sustojo tuo metu, kada mes j ruoms ope ruoti. A buvau greta ir maiau, kaip jos vyzdiai isiplt. Mea bandme j grinti gyvenim, taiau veltui, ir a kitam gydy tojui pasakiau: ,,Pabandykime dar kart, o po to baigsime." S kart irdis m plakti ir pacient atsigavo. Vliau a jos pa klausiau, k ji jaut po ,,mirties". Jinai atsak, kad beveik nieko neatsimena, bet aikiai pakartojo mano odius: ,,Pabandykime dar kart, o po to baigsime." RAMYBS IR PALAIMOS PAJAUTA

nebuvo, a niekada nesijauiau toks laisvas. Man buvo lengva ir viskas buvo gjral." TRIUKMAS Danai yra minimi vairs neprasti klausos jutimai, kurie b na prie mirt arba mirtant. Kartais jie bna ypa nemalons. Vienas vyras, kuris 20 minui buvo mirs" per viduri opera cij, pasakoja: Labai nemalonus zvimbiantis triukmas, einantis i mano galvos. Jis mane labai erzino. Sio triukmo a niekada nepamiriu." .:,.{:< isr. Kita moteris sako, kad po smons netekimo ji igirdo ,,gars skambes, j galima apibdinti kaip zvimbes. A tarsi sukiausi." A taip pat girdjau, kad i nemaloni bsen cliarakterizavo kaip gars spragsjim, riaumojim, beldim ir vilpiant gars, pana vjo." Kitais atvejais garsinis efektas muzikiniu poiriu buvo malo nesnis. Taip, pavyzdiui, mogus, kuris buvo pripaintas ,,miru siu", bet skmingai reanimuotas, pasakoja: .,A girdjau kak panaaus varp skambjim, kur vjas atne i toli. Jie skam bjo kaip japon vjo varpai. Tai buvo vienintelis garsas, kuri tuo metu girdjau." Jauna moteris, kuri vos nenumir nuo viduri kraujavimo, su sijusio su kraujo krejimo paeidimu, kalbjo kad, vykus kalapsui, jinai girdjo muzik, diding, tikrai nuostabi muzik. TAMSUS TUNELIS

Daug moni kalba apie ypatingai malonius jausmus ir sp dius pirmuosiuose savo ,,mirties" etapuose. Vienas mogus po traumos neberod joki gyvybs ymi. Stai k jis vliau pasako jo: ..Tuo metu. kai buvau traumuotas, pajutau skausm, bet greit jis prajo. A jauiau tartum skrends oru tamsioje erdvje. Die na buvo alta, taiau, kol a buvau ioje tamsoje, man buvo ilta ir kaip niekada malonu. A prisimenu, kad pagalvojau: Tikriau siai a numiriau." Moteris, kuri atgaivino po irdies priepuolio, pastebi: ..A paiauiau visikai neprast bsen. A jauiau tik didel palengv jim, ramyb ir palaim. Visas mano nerimas dingo, ir a pagal vojau: ,,Kaip gera ir ramu. nejauiu jokio skausmo." Kitas mogus prisimena: ..A jauiau labai didel vienatv h ramyb. Ji buvo nuostabi, mano sieloje buvo ramybs jausmas." mogus, kuris mir" nuo aizd Vietname, pasakojo, kad su eidimo metu Jis pajuto ,.didiul palengvjim": Skausmo visai

Kartais vienu metu su triukmu mons pajunta jud dideliu greiiu per kakoki tai erdv. Jai nusakyti naudojami vairs isireikimai. Girdjau j lyginant su ola, uliniu, kakuo kiauru, kakokia udara erdve, tuneliu, dmtraukiu, vakuumu, tutuma, nu tekamuoju vamzdiu, lyguma, cilindru. Nors mons naudoja vai rius terminus, taiau viena aiku, kad jie bando ireikti vien ir t pai mint. Pabandykime panagrinti du pasakojimus, kuriuo se tunelio idja yra aikiai ireikta. Tai vyko prie dvideimt septynerius metus, tuomet man buvo tik devyneri metai, bet to a niekada nepamiriu. Kart a. smarkiai susirgau ir mane paguld artimiausioje ligoninje. Kada mane atve, gydytojai buvo priversti duoti man narkoz, kodl a neinau, nes buvau labai maas. Tuo metu buvo naudojamas eteris. Man pridjo tampon prie no.sies ir, kaip man vliau pa pasakojo, mano irdis liovsi plakus. Tuo metu a neinau kas djosi su manimi, taiau, kada tai vyko, pajutau tam tikr jaus-

m. Pirmiausia, k a igirdau noriu tai papasakoti labai tiks liai. Buvo skambantis labai ritmikas triukmas, panaus brrrnnnnng-brrnng-brrrnnng. Po to a judjau, js pasakysite, kad tai nenatralu, ilga tamsia erdve. Ji buvo panai kanaliza cijos vamzd arba k nors tokio. Viso to a jums negaliu perteikti. A judjau ir vis laik jutau skambant triukm". mogus taip sirgo ir buvo taip arti mirties, kad jo vyzdiai isiplt, o knas m stingti. Jis papasakojo: ,,A buvau visikai tamsioje tutumoje. Tai sunku nusakyti, aS judjau tarsi vakuumu per tams. Taiau a visk suvokiau. Bu vau lyg cilindre, kuriame nebuvo oro. Tat buvo keistas jausmas lyg btum ia, o kartu ir ne ia." Dar vienas mogus, buvs prie mirties ribos, pasinaudojo, kitu palyginimu, atitinkaniu jo religinius sitikinimus. Jis sako: ,,Staiga a atsidriau labai tamsioje ir gilioje lygumoje. Buvc panau, kad ten buvo takas ir a juo jau..; Vliau, kada pasvei kau, pagalvojau apie Biblijos odius ,,mirties eli slnis", nes a ten buvau." ; U2 K N O RIB

jas kaip tik tuo metu vizitavo. Seserys j pakviet ir a maiau, kaip jis eina. A pagalvojau; ,,domu, k jis ia veikia." A persikliau u viestuvo ir aikiai j maiau. A buvau prie lub ir irjau emyn. Man pasirod, kad a esu popieriaus lapelis, pakils prie lub kakam paptus. A maiau, kaip gydytojai mane band grinti gyvenim. Mano knas guljo lovoje tiesiai po manimi, o visi stovjo apie j. A girdjau, kaip viena i seser suuko; ,,0 dieve! Jinai mir!" Tuo tarpu kita sesuo man dar dirbtin kvpavim burna burn. A jai irjau virugalv. A niekada nepamiriu, kaip atrod jos plaukai. Jie buvo trumpai kirpti. Tuojau po to palat ve aparat ir gydytojai mano krtin m veikti elektros okais. A girdjau, kaip per procedr mano kaulai brakjo ir girgdjo. Tai buvo balsu. A maiau, kaip jie masaavo mano krtin, try n mano kojas ir rankas. A galvojau; ,,Kodl jie taip jaudinasi? Man taip dabar gera," Emocionals atsakymai i nepastam bsen labai nevie nodi. Daugelis nurodo didel trokim grti atgal savo kn, bet jie neturi n menkiausio supratimo, kaip t padaryti. Kiti pasa koja jaut panik baim. Kai kurie, beje, pasakoja apie teigiam ios bsenos reakcij, kaip, pavyzdiui, iame pasakojime; ,,A labai sunkiai susirgau ir gydytojai mane paguld ligonin. T ryt mane apsupo tirtas pilkas rkas ir a palikau savo kun. Jauiau lyg plaukis oru. Kada a tai pajutau, supratau, kad pa lieku savo kn, a vilgterjau atgal ir pamaiau save pat emai lovoje, bet baims nebuvo. Buvo ramyb netrikdoma ir taiki. A visikai nebuvau sutriks ar isigands. Buvo kakas tokio, ko a visai nebijojau. A supratau, kad a tikriausiai mirtu, ir jauiau jeigu a negriu atgal savo kn, tuomet tikrai mirsiu." Tiesiog stebtinai nevienodas yra atskir asmen poiris savj kn, kur jie buvo palik. Tik yra bendra tai, kad kiekvie nas kalba apie savo jausm paliktam knui. Jauna moteris, kuri moksi medicinos seserimi, tuo metu, kada visa tai su ja atsitiko, apsako visikai pateisinam baim; ,,A& inau, kad tai juokinga, bet mums mokykloje nuolatos kaldavo galv paaukoti savo kn mokslo reikalams. Ir tai, ka da man dar dirbtin kvpavim, o a visa tai maiau i alies, galvojau: ,,A nenoriu, kad kn panaudot kaip lavon." A taip pat girdjau dar dviej asmen pasakojim. Jie, b dami u kno rib, jaut t pat, kaip ir moteris. Abu jiemedi kai. Vienas gydytojas, o kita medicinos sesuo.
9

Visiems inoma tiesa, kad dauguma i ms save tapatina su fiziniu knu. Mes taip pat pripastame, kad turime prot, bet dauguma prot supranta kaip kak daugiau efemeriko, negu knas. Protas, galutiniame variante, gali bti ne kas kitas, kaip elektros ir chemini proces, vykstani smegenyse, rezultatas. Dauguma moni nesivaizduoja savs ne kne, prie kurio jie yra priprat. Visi tie, kurie ,,gro i mirties", savo samprotavi mais anksiau nesiskyr nuo kit vidutini moni. Btent todi mirtantis taip nustemba, kada ima judti tamsiu tuneliu, nes ima irti savo kn tarsi i alies taip, lyg jis bt paalinis ,,treias" stebtojas. Jis mato visai tai, kas vyksta, mones lyg jie but kine ar scenoje. Dabar pervelkim kelet pasakojim, kuriuose nusakomi to antgamtinio buvimo u kno rib epizodai. - , Pasakoja viena moteris: > " t . ,,Sulubavo irdis ir a atsidriau ligoninje. Kit dien nutr ko kvpavimas ir irdis sustojo... A igirdau, kaip suuko medi cinos sesuo. Tuo momentu pajutau, kad atsiskiriu nuo savo kno ir slenku emyn ant grind tarp iuinio ir lovos onins atramos, kitaip tariant, man atrod, tartum a slenku staiai per onin atram. Po to a pamau miau kilti auktyn. Kai a slinkau, pa maiau, kaip kambar bgo dar kelios "seserys. Mano gydyto-

Kitu atveju is santykis turjo apgailestavimo pobd. Vienam mogui, kuris krisdamas smarkiai susialojo kn, nustojo plaku si irdis. Jis prisimena. ,,Vienu momentu, nors inojau, kad guliu lovoje, a pa maiau lov ir gydytoj, kuris mane gaivino. Viso to a negal jau suprasti, bet irjau savo kn, gulint lovoje, ir man sun ku buvo j matyiti taip sudarkyt." Keli mons man pasakojo, kad pairoje savo kn jie jaut atitolim, kaip nurodoma ioje nedidelje itraukoje: ,,A visikai neinojau, kad taip atrodau. inote, save a pra ts matyti veidrodyje arba nuotraukose. Vienu ir kitu atveju vaizdas yra ploktumoje. Staiga pasirod, kad mano knas yra Visai kitoks ir a j galjau regti. A pamaiau j vis ma daug u penki pd. Man prireik keleto minui save atpainti." I vieno pasakojimo matyti, kad tas svetimumo jausmas savo knui buvo gijs kiek kratutin, net juoking pobd. Vienas gydytojas pasakoja, kaip jis savo klinikins mirties metu buvs alia lovos ir irjs savo lavon, kuris tuo metu jau buvo ga vs pilk pelen spalv. Nusimins ir sumis, jis neinojo, k toliau daryti. Pagaliau jis nusprend nueiti alin, nes ia jam buvo nejauku. Vaikystje jis danai klausydavosi senelio pasa kojim apie vaiduoklius, ir paradoksalu, jis nebenorjo bti prie daikto, taip panaaus mirus kn, nors jis buvo jo paties. . Kratutiniais atvejais galima laikyti tuos pasakojimus, kada mons savo knui nejaut visai jokio jausmo. Taip, pavyzdiui, viena moteris po irdies priepuolio pasijuto mirtanti. Ji jaut, kaip palieka savo kn, pereina per tam ir greitai nuo jo tolsta. Ji sako: ,,A visai neirjau atgal savo kn. A inojau, kad jis ten ir, jei biau panorjusi, galjau j matyti. Bet a nenorjau j visikai irti, nes inojau, kas vyko tuo mano gyvenimo momentu, visas mano dmesys buvo sutelktas kit pasaul. A jauiau, kad irti savo kn reikia t pat. kfl!p irti sa vo praeit. Tvirtai nusprendiau to nedaryti. Panaiai kalba ir viena mergait, kuri per avarij buvo sunkiai sueista ir pajaut ijim i kno; ,,A maiau vis sudarkyt savo kn automobilyje, apie kur buvo susirink moni. Taiau, kaip ten bt bebuv, a visai ne.sijaudlnau dl savo kno. Tar tum ten bt buvs kito mogaus knas arba tiesiog koks daik tas... inojau, kad tai mano knas, taiau dl jo visai nesijau dinau, i ; 10

mogus nenatrali bekn bsen patenka taip staiga, kad reikia nemaai laiko, norint susivokti, kas gi vyko. Ijs i savo kno, jis gali bandyti suprasti visus tuos dalykus, kurie jam da bar atsitinka ir kurie prabga jo mintyse prie tai. kol jis suvo kia mirts arba jau numirs. Vienu ar dviem atvejais, su kuriais a susipainau, mirtan tys, kuri dvasia, protas, smon (galite tai ir kitaip pavadinti| atsiskyr nuo kno, ak, kad po ijimo jie nejuto, kad turi ko k nors knik apvalkal. Jie suprato save kaip ,.gryn" s mon. Vieno mogaus pasakojimu, jis juto, kad ..galjo vi.<;k apie save matyti, tame tarpe ir kn, gulint lovoje, ir tuo pat metu neuimti jokios vietos", lyg jis pats bt smons sutirtjimu. Dar keletas moni teigia, jog jie paprasiausiai negali prisiminti, kada jie paliko savo fizin kn,jie buvo ap stulbinti to, kas vyksta aplink. Taiau didel dauguma mano panekov tvirtino, kad jie atsi dr kitame kne po to, kai jie paliko savo fizin kn. ia mes atsiduriame srityje, kuri sunku aptarti. Sis ,,naujas knas" atsto vauja vien i dviej ar trij aspekt patyrimo, susijusio su mir timi. Neadekvati mogaus kalba ia sudaro nema?;al keblum. Be veik kiekvienas, kuris pasakojo apie ,,kn", ioje vietoje su trikdavo ir sakydavo; ,,A nemoku viso to Ireikti." arba k nors tokio ia kryptimi. Vis dlto io ,,kno" apraymai yra labai panaus vienas i kit. Ir nors skirtingi individai naudoja skirtingus odius ir ana logijas, taiau tos vairios isireikimo formos, pasirodo, pana ios vien ir t pat. A parinkau termin, kuris pakankamai gerai apjungia visas io fenomeno ypatybes ir kur panaudojo du mano panekovai. Toliau a j vadinsiu ,,dvasiniu knu". Dl ribot galimybi mirtantieji, tikriausiai, i pradi nesu vokia tur dvasin kn. Jie suvokia, kad, bdami u savo fizinio kno rib, jie veltui aplinkiniams stengiasi praneti apie nauj savo bsen niekas j negirdi. Tai labai lengva pailiu,struoti vienos pacients pasakojimo atkarpa. Sustojus kvpavimui, j perne kit patalp reanimuoti. ,.A maiau, kaip jie stengiasi mane grinti gj-venim. Tai buvo labai keista. A buvau ne visai auktai, lyg biau ant pje destalo. A juos maiau i viraus. Bandiau su jais kalbtis, bei jie mans negirdjo." Kitas mogus pasakoja: nordami atgai ,,Gydytojas ir seserys masaavo mano kn,

vinti, o a vip laik bandiau pasakyti, kad jie palikt mane ra

mybje! A vieno tetrokau, kad jie mane palikt ramybje, liau tsi mane bad. Bet jie mans negirdjo. Tuomet bandiau sutu rti j rankas, bet jie ir to nejuto. Tai buvo keista a negaljau atitraukti j rank. Buvo taip, lyg a, prisiliesdamas prie j ran k, bandiau jas smgiu nustumti, bet rankos pasilikdavo toje paioje vietoje. A neinau, ar j rankos pereidavo per mansias, ar atvirkiai. A nejauiau jokio prisilietimo." Arba: ,,mons i vis pusi jo autoavarijos viet. A j nema iau, nes buvau labai siaurame prajime. Kai jie jo, mans ne mat. Jie jo irdami tiesiai prieais save. Kada jie prijo prie mans, a pasisukau, nordamas duoti jiems keli, bet jie papras iausiai prajo per mane." Toliau neivengiamai pabriamas ,,kno" besvorikumas. Kaip matyti i anksiau cituot itrauk, pirmiausia jie pajusda vo plauki prie lub arba or. Daugelis, kalbdami apie nau jj savo kn, pabria plaukimo, svorio nejautimo, sklandymo jausm. Kai taip apibdiname dvasin kn. i pirmo vilgsnio atrodo, kad jo savybs ribotos. Antra vertus, j galime suvokti kaip ne turint apribojim. Visa tai galima traktuoti kaip mogaus, esanio dvasiniame kne, privilegijuot padt prie tuos, kurie j supa. Jis gali juos matyti ir girdti, o jie jo nei girdi, ne mato. Daugelis sekli gali pavydti tokios padties. Taigi, nors pro du ris galima praeiti tik paspaudus ranken, mogus, esantis dva siniame kne, greitai suvokia, kad gali jas pereiti kiaurai. Kelio n tokioje bsenoje vyksta labai lengvai. Fiziniai daiktai nra jokia klitimi, o persiklimas i vienos vietos kit gali bti la bai greitas. Toliau, nors dvasinio kno nejunta esantys fiziniame kne, bet vis, kurie visa tai igyveno, pasakojimu, jis yra kakuo.... nors ir nemanoma aprayti. Visi teigia, kad tas knas turi form., kontrus (kartais apvalius, o kartais beformio debesies, kar tais i esms primena fizinio kno bruous, kai kurias kno da lis, analogikas rankoms, kojoms, galvai ir t. t . ) . Netgi tais at vejais, kada dvasinis knas apibdinamas kaip daugiau ar maiau apvalios formos, danai pastebima, kad jis turi galus, vir ir apa i ir net aukiau mintas ,,dalis". A girdjau nemaai pasakojim apie dvasin kn, taiau vi sada buvo galima suvokti vien mint. vairs mons jo apibdi nimui naudojo odius, tokius, kaip ,,rkas", ,,debesis", ,,kakas
12

tokio", ,.panau durnus". ..kak permatomo". ..sutirtjusi ener gija" ir kitus panaios reikms. Ir. pagaliau, beveik visi pastebi, kad. bnant u kno rib. laikas neegzistuoja. Daugelis sako. kad laikas nebuvo j Igyve nimo elementas, nors apie tai, k Jie pasakoja moni kalba, nori nenori turi vartoti laiko termin. Mstymas dvasiniame kne ski riasi aikumu ir greitumu. ..Buvo toki dalyk, kurie dabar nemanomi. Smon visai aiki. Tai buvo taip malonu. A galjau IS karto suvokti visus reikinius, i karto isprsti visus klausimus, negrtant prie vie no ir to paties. Siek tiek vliau visa tai, k igyvenau gyvenime, pasiek toki bsen, kada kakokiu tai bdu tapo prasminga." Aplinkos pajautos ciiarakteris panaus ir nepanaus tai. k Jauia fizinis knas. Kai kuriuo aspektu dvasin bsena yra dau giau apribota. Kaip mes sitikinome, klnestezijos (vidin kno pajauta) nebuvo. Du pacientai tvirtino nejaut temperatros, nors daugelis pasakojo apie tai, kad jie Jaut maloni ilum. N vienas i apklaustj nekalbjo apie skonio ar uosls pajautimus. Btina paymti, kad gars ir vaizd dvasinis knas Jauia taip pat, kaip ir fizinis. Vienas vyras pasakojo, kad tada, kada jis buvo ,,mirs", jo regjimas buvo atresnis. Stai jo odiai: ,,A net nesupratau, kaip galiu taip toli matyti." Moteris, pasa kodama apie savo pomirtin bsen, paymi: ,,Man pasirod, kad is dvasinis regjimas neturi rib, nes a galjau matyti k noriu ir kur noriu." ,,Klausa", bdinga dvasinei bsenai, gali bti pavadinta tik slyginai, nes dauguma apklaustj liudija apie tai, kad jie ,,gir djo" ne fizin gars arba bals, veikiau jiems pasirod, kad jie supranta aplinkini moni mintis ir. kaip mes toliau sitikinsi me, is betarpikas mini perdavimo mechanizmas uima labai svarbi viet paskutinse mirties stadijose. Viena dama pasakoja: ,,A galjau matyti visus mane supanius mones ir suprastij k jie kalba. A negirdjau j taip, kaip girdiu jus. A Juos gir djau taip, lyg girdiau j mintis, bet tai a suvokiau savo smo ne, o ne taip. kaip jie kalbjo. A juos supratau sekunde prie jiems atveriant burn k nors pasakyti." Be to. btina nurodyti, jog bekniame pavidale asmenyb lyg atskirta nuo panai save. mogus gali matyti kitus mones ir visikai juos suprasti, taiau jie jo negali nei matyti, nei girdti. 13

Ryys su kitais monmis visikai nutrksta. Nelieka net lyt jimo, nes dvasinis knas yra nematerialus. Todl visai natralu, kad mogus ilgainiui pajunta atr vienatvs ir izoliacijos jaus m. Vienas mogus pasakojo, kad jis galjo matyti visus: gydy toj, seseles, uimtus savo darbu, tuo tarpu visai negaljo su jais kontaktuoti: ,,A buvau vienias" sak mogus. Apie tai, kad tuo momentu juos apniko atrus vienatvs jaus mas, kalbjo ne vienas pacientas. ,,Visa, k tuo metu maiau ir igyvenau, buvo taip nuostabu, kad nemanoma atpasakoti. Norjau, kad tai, k jauiu, pajust ir kiti kartu su manimi. A jau tada suvokiau negalsis atpasa koti to, k esu igyvens. A buvau vienias, nieko alia ma ns nebuvo, kas galt kartu su manimi jausti tai, k jauiu ir a. A jauiau, kad esu visikai Izoliuotas nuo likusio pasaulio. ITuomet mane apm gilus nusiminimas." Arba: ,,A negaljau ko nors liesti arba k nors perkelti, negaljau su kuo nors i aplinkini kontaktuoti. Tai buvo vienatvs ir bai ms pajauta, visikos izoliacijos suvokimas. A inojau, kad esu tik pats su savimi". Ir dar: ,,A buvau apstulbintas. A negaljau patikti, kad tai vyko. Mans visai nejaudino mintys apie mirt:" O! A numiriau, ma no tvai mans neteko, koks didelis j sielvartas. A niekada daugiau j nematysiu." Apie tai a visai negalvojau. Vis laik a jutau vienatv, lyg biau kito pasaulio mogus. Visi ryiai nutrko. A inau, tai buvo taip, lyg ten nebt meils arba kit jausm. Visa tai atsitiko kakaip mechanikai. A ne visai supra tau, kas vyko." Taiau greitai vienatvs jausmas isisklaido, nes mirtantysis vis giliau ir giliau grimzta t bsen. Reikalas yra toksprie mirtantj pasirodo kiti asmenys, siekantys jam padti io je pereinamoje bsenoje. Jie suvokiami kaip kit moni dvasios, danai t, kurie buvo giminaiiai' arba mirusiojo draugai, kuriuos jis gerai painojo, gyvas bdamas. Dauguma atvej mons, i kuri a miau interviu, pasakojo apie ias dvasines btybes, nors pasakojimai labai skirtingi. iuos liudijimus mes panagrinsime kitame skyriuje. SUSITIKIMAS SU KITAIS Keli mons man pasakojo, kad tuo metu, kada jie mir,-kar tais tai bdavo paioje pradioje,' kartais po kit vyki, su-

sijusi su mirtimi, arti jausdavo kit dvasini btybi buvim. Sios btybs, ko gero, buvo greta tam, kad padti mirtaniajam pereiti i vienos bsenos kit. Du mons pasakojo, kad dvasini btybi tikslas buvo kitoks jos prane, kad mirties laikas dar neatjo ir btina grti atgal fizin kn. ,,A atvej igyvenau per gimdym, kuris buvo labai sunkus ir pareikalavo labai daug kraujo. Gydytojas neteko vilties gr inti mane gyvenim ir tvams prane apie mano mirt. A dmiai stebjau vis proces ir netgi tada, kada gydytojas konstatavo mirt, a turjau aiki smon. Tuo pat metu a suvo kiau, kad mons, o j buvo nemaai, sklando prie pat lub. Tai buvo mons, kuriuos a painojau ir kurie jau buvo mir. A atpainau senel, mergait, kuri painojau mokykloje, taip pat nemaai gimini ir pastam. Buvo taip, lyg a matyiau j veidus ir jausiau j buvim. Jie buvo visi labai man palanks. A suvokiau, kad jie ia susirinko mane apginti arba lydti. Vis t laik mans nepaliko viesos ir laims Jausmas. Tai buvo nuostabus ir puikus momentas." Runa ir toki atvej, kada mons susitinka su asmenimis, ku ri jie, bdami gyvi, nepainojo. Viena moterik pasakojo ma iusi nepastam mog, mirus anksiau. Jl neinojo, kas tai per mogus, bet pateik labai dom samprotavim: ,,A maiau mog, tikriau sakant, jo siel, neturini apibrto amiaus. Be to, ir a pati neturjau laiko pojio." ,,A girdjau bals, bet tai nebuvo mogaus balsas, nes j ju tau ne fiziniu pojiu. Sis balsas sak man grti atgal, gal todl a visai nebijojau grti atgal savo fizin kn." Pagaliau dvasinis knas gali turti ir neapibrt form. ,,Kada a buvau mirs, patekau tutum, a kalbjausi su monmis. Bet a negaliu pasakyti, kad kalbjau su monmis, turiniais kn. Bet manyje buvo jausmas, kad apie mane buvo mons, a jauiau j judjim, nors nieko nemaiau. Kartkar tmis a su jais kalbjausi, bet negaljau J matyti. Kada a bandiau suinoti, kas gi vyksta, a visada gaudavau begars kakieno atsakym, kad viskas gerai, kad a mirtu, bet viskas bus tvarkoj, ir a dl to, kas vyksta su manimi, nesijaudinau. Jie nepaliko mans vieno ioje tutumoje." VIESOS BTYBE

Ypa nepaprastu ir tuo paiu labiausiai prastu vis pasako jim elementu, palikusiu simintiniausi spd pabuvojusij dvasiniame kne moni smonje, buvo susitikimai su labai
15

rykia viesa. Pradioje i viesa bna blanki, ji rykja ir ry kja, kol gauna neemik rjim. Taiau netgi tada, kada ji tampa neapsakomai ryki (paprastai charakterizuojama kaip ,,bal ta" arba aiki"),ji neskaudina aki, neapakina, netrukdo matyti kitus daiktus, supanius aplink (tai vyksta galbt dl to, kad dvasiniai knai neturi fizini aki. kurias galima apakinti). Nors pasirodo paprasta viesa, taiau n vienas asmuo nepa reik jokios abejons, kad tai yra btyb, viesos btyb. Be to. i btyb turi asmens savybi. Taip, tai tikrai yra asmenyb. Nemanoma aprayti ios btybs meils ir ilumos, kuri ji sklei dia mirtaniajam. Mirtantysis jauia, kad i viesa j gaubia ir traukia. Esant iai btybei, jis jauia visik palengvjim ir ilum. Jis pajunta neatremiam ios viesos trauk ir nesupran tamu bdu jai pasiduoda. domu tai, kad vairi moni pasakojimai apie viesos b tyb yra nuostabiai nuosekls, bet jos identifikavimas yra skir tingas. Jis i esms priklauso nuo mogaus religini pair, i silavinimo, aplinkos, kurioje is mogus formavosi. Krikionys teigia, kad tai buvo ne kas kitas, kaip Kristus ir savo nuomonei paremti naudoja itraukas i Biblijos. ydai vies vadina ,.an gelu", bet n vienas nenurodo, kad jis buvo su arfa ar turjo mogikj pavidal. Buvo tiktai viesa ir kiekvienas stengsi paaikinti, kad suvok j kaip pasiuntin arba palydov. Netikin tys ir esantys toli nuo religini sitikinim mons tiesiai sako mat vieiani btyb. S termin panaudojo ir viena mote ris krikion, kuri, tikriausiai, .nebuvo sitikinusi, jog tai buvo Kristus. Pasirodiusi viesos btyb tuojau pat Ima bendrauti taniuoju. su mir

bendravim. viesos btyb tuoj pat perduoda mint asmeniui, kuris prie j atsidr tokiomis dramatikomis aplinkybmis. mo ns, su kuriais a kalbjausi, t mint bando formuluoti kaip kok klausim. I toki verting pasakojim, kuriuos esu girdjs, isiskiria ie klausimai: ..Ar js pasiruos mirti? Kokius savo gyvenimo darbus galite man parodyti? Ar js galite mirti? Ar tin kamai nugyvenote savo gyvenim?" Pirmieji du klausimai, kurie pabria pasiruoim, i pirmo vilgsnio gali atrodyti skirtingos prasms nuo kit dviej, kurie akcentuoja vykdym. Mano nuomone, ie klausimai yra vienos prasms, taiau skirtingai per duoti. Si mint paremia vienos moters pasakojimas: ..Pirmiausia, k ji man pasak, buvo tarsi klausimas: ..Ar a, pasiruousi mirti?" arba ..K a noriau Jai parodyti I savo gy venimo?" Dar daugiau, netgi kada klausimas ireikiamas kitaip, viena jo esm yra ta pati. Stai vienas vyras man pasakojo:, vis

Balsas mans paklaus: " A r mano gyvenimas vertas pra leisto laiko?" Tai yra, ar a manau, kad gyvenimas, kur nugy venau iki ios akimirkos, buvo prasmingas, vertinant tai, kas dabair vyksta?" Vienu kartu visi teigia, kad is gilus ir savo esme vertinantis klausimas, skambantis su vLsa emocine tamp, pateikiamas visai be smerkimo. Visi sutaria, kad iame klausime nebuvo grasinimo, kaltinimo, patyrusieji igyvenim jaut meil ir param, sklin dani i ios viesos, nepriklausomai nuo to, koks buvo atsaky mas. Tiksliau isireikiant, tai buvo tik raginimas apmstyti savo gyvenim, iaukti atvirum. Jei jums patogu, klausim galima pavadinti Sokrato klausimu, kuris pateikiamas ne gauti informa cij, o tam, kad mog galima bt vesti tiesos keliu. K gi apie i viesos btyb pasakoja patys liudininkai? 1. ,.A girdjau, kaip gydytojas pasak. Jog a numiriau. Tada a pajutau plaukis arba krints kakoki tamsi erdv. o diais to nemanoma apsakyti. Viskas buvo labai juoda, ir tik tolumoje a galjau matyti vies. Labai labai ryki vies, bet i pradi nedidel. Priklausomai nuo to rnano artjimo j, viesa didjo. A stengiausi j patekti, nes inojau, kad tai yra Kristus. Balsu nebuvo. Man buvo jnaionu. Kaip krikion, i vies a tuojau pat sutapatinau su Kristumi, kuris pasak: A pasaulio viesa." A sau pasakiau: Jei taip yra, jei a mirtu, a inau, kas mans iame pasaulyje laukia," 2. ,,A atsikliau ir nujau prieang atsigerti Kaip tik tuo metu trko apendicitas. Man pasidar silpna ir a parkritau. 17

Btina paymti, kad is ryys yra tiesioginis. Su juo mes Jau susipainome anksiau apraytuose atvejuose, kada mir tantysis, esantis dvasiniame kne, gali suprasti j supani mo ni mintis. mons taip pat tvirtina, negirdj fizinio balso arba garso, sklindanio i btybs, ir neatsak jai girdimais garsais. Buvo liudijama apie tiesiogin mini perdavim, bet tokia aikia for ma, kad apie kok nors mel ar neaikum negaljo bti jokios kalbos. Dar daugiau, is bendravimas yra nepasitelkus gimtj kal b, taiau jis visikai suprantamas ir suvokiamas labai greitai. mogus net negali iversti arba perpasakoti prasta kalba savo bendravimo su viesos btybe aspekt. Tolesnis pomirtinio igy venimo ingsnis aikiai parodo, kaip sunku ireikti beod
16

miau jausti savotik slgim ir savo bties, besiverianios i\ kno, vibracij. Girdjau nuostabi muzik. A sklandiau kam baryje, o po to per duris persikliau verand. Ten pamaiau lyg apie mane susidaro kakoks debeslis arba gaubiasi roinis rkas ir tuomet a prajau per pertvar taip, lyg jos ten nebt, link skaidrios, aikios viesos. Ji buvo nuostabi, tokia blizganti, spinduliuojanti, bet viesa mans visai neapakino. Tai buvo ne emika viesa. ioje viesoje a nieko nemaiau, taiau joje vis tiktai buvo kakokia individualyb. Tai visikai tikra. Tai buvo visiko supratimo ir meils viesa. Mintyse a igirdau: ,,Ar tu mane myli?" Tai buvo pasakyta ne klausiamja forma, taiau tai, kas buvo pasakyta, galima taip ireikti: Jeigu tikrai tu mane myli, grk atgal ir ubaik savo gyvenime tai, k esi pradjs." yis t laik a jauiau visaapimani meil ir uuojaut". 3. ,,A inojau, kad mirtu ir nieko negaliu padaryti, nes niekas mans negirdi. A buvau ne savo kne, tuo a net neabejojau, nes savo kn maiau ant operacinio stalo. Mano siela ijol Pradioje buvo labai sunku, bet vliau a pamaiau ryki vies. Ji buvo blyki, bet vliau tapo: galingu spindjimu. Buvo labai daug vie sos. Jos iluma persidav man, a jauiau dvasin ilum. viesa buvo ryki, geltonai balta ir daugiau balta. Ir nepaprastas spin djimas: jis visk apgaub, bet netrukd man matyti visk ap link: operacin, gydytojus, seseris. A visk maiau aikiai, viesa mans neakino. Pradioje, kada pasirod viesa, a ne visikai supratau, kas vyksta. Bet vliau ji mans paklaus ar a pasiruos mirti? spdis toks lyg kalbtum su kakuo, ko nema tai. viesa kalbjo su manimi, is balsas priklaus jai. Dabar a galvoju, kad balsas, kalbjs su manimi, suprato, jog mirti a nepasiruos. Visa tai man buvo geras patikrinimas, pats nuostabiausias mano gyvenime. A jauiausi labai gerai saugus ir apgaubtas meile. Meil, sklindanti i viesos,tai ka kas neapsakomo ir nesivaizduojamo. Buvo taip lengva. Be to, ji turjo net humoro jausm... Taip, tikrai turjo". PRAEITIES APVALGA

si nuo prisiminim. Vis pirma milinikas greitis. Sie prisiininimal, kada jie apibdinami prastais isireikimais, seka, kaip pasakoja, vienas po kito labai greitai chronologine tvarka. Kiti gi visai nejauia io nuoseklumo. Prisiminimai truko aki mirk, visi praeities vaizdai rodsi vienu metu ir mogus nega ljo j per t laik aprpti. Visi, Igyven i pomirtinio gyveni mo tarpsn, tvirtina, kad apvalga tssi tik nedidel emikojo gyvenimo akimirk. Btina pridurti, kad i apvalga, visada apibdinama kaip ka koks vaizd ekranas, nors greitis labai didelis, bna gyva ir reali. Su tuo sutinka visi apklaustieji liudininkai. Kai kurie sa k, kad vaizdai buvo spalvoti, trimaiai ir net judantys. Nors vaiz dai labai greitai keit vienas kit, kiekvienas i j gerai simi n ir buvo atpastamas. mogus, kuris juos mat, i naujo ga ljo igyventi emocijas ir jausmus. Kai kurie pacientai, kuriuos a apklausiau, sak. kad, nors Jie ir nesupranta, kaip visa tai vyko, taiau apvalga apjung vis j gyvenim nuo smulkiausi detali iki svarbiausi vyki. Kai kurie pasakotojai teig, kad mat tik paius svarbiausius savo gyvenimo momentus. Dar kiti man sak, kad po ios ap valgos jie iki maiausi detali galjo prisiminti savo praeit. Kiti i apvalg vertina kaip viesos btybs pamok. Tuo pat metu viesos btyb tarsi pabrdavo, kad gyvenime svarbiausi yra du dalykai: kitus mones imokyti mylti ir moky tis. Stai tokio liudijimo pavyzdys: ,.Kada pasirod viesa, pirmiausia ji mans paklaus: ,,K tu man gali parodyti i savo gyvenimo?" Tuo metu prie mane m mirgti vaizdai. ,,Kas tai?" a pagalvojau, nes visa ta! ivyko labai greitai. Staiga a atsidriau savo vaikystje. Po to metai po met a keliavau per savo gyvenim nuo pat vaikysts iki io laiko. Kada visa tai prasidjo, buvo labai keista: a bu vau maa mergaite, aidiania prie upelio netoli nam, vliau pasirod kitos vaikysts scenos, igyvenimai, susij su mano seserimi, ms kaimynai ir pastamos vietos, kuriose a buvau. Po to a patekau vaik darel, a prisiminiau vienintel aisl, kur labai myljau ir kur sulauiusi ilgai verkiau. Man tai buvo svarbus vykis. Vaizdai keitsi, bylodami apie vis mano gyve nim, a prisiminiau grup stovyklos mergaii ir dar daug k i mokyklos laik. Vliau prisimin vyresniosios klass. Mane irinko mokslin taryb ir a tai prisiminiau su malonumu. Taip a ,.perbgau" per 19

Pradinis viesos btybs pasirodymas, ibandymas ir klausimai be oditai tik preliudija pat spdingiausi ir tempt mo ment, kada vieianti btyb mogui parodo jo gyvenimo vaiz dus. Danai bna aiku, kad viesos btyb gerai t gyvenim ino ir jai nereikia jokios informacijos. Jos tikslas iaukti re akcij. Si apvalg galima pavadinti prisiminimais, nes jie labiausiai atitinka termin, nors kai kuriais bruoais ji skiria18

visas vyresnisias klases ir pirmuosius metus institute iki esa mojo laiko. Scenos, kurios buvo prie mane, lk mano gyvenimo tvarka, jos buvo tokios gyvos! Lyg bt taiptu praeini ir iri \ jas i alies, matydamas jas trijose plotmse ir spalvotas. Vaizdai buvo judantys. Pavyzdiui, kada a sulauiau savo aisliuk, ma iau visus judesius. Tai buvo visai kita, negu a biau maiusi tuo metu. Lyg tai maa mergait, kuri a stebjau, buvo kakas kitas, lyg kine kakokia mergait kartu su kitais vaikais aidia vaik aidimo aiktelje. Ir tai buvau a. A save maiau vaiku, a t atsimenu. Kada a irjau bganius vaizdus, viesos bty bs neatsimenu. Ji inyko, kai tik paklaus, k esu padariusi, po to pasirod vaizdai, nors a gerai inojau, kad ta btyb yra alia, su manimi, ji mane ved per vaizdus, paymdavo kai ku riuos vykius, norjo k nors parodyti iuose vaizduose. Ne t, k ji norjo pamatyti, jinai inojo vis mano gyvenim, bet ji pa rinkdavo tam tikras scenas ir parodydavo jas man, kad a jas pri siminiau. Vis laik ji pabrdavo meils reikm. Momentai, kuri rykigu pasireik, buvo susij su mano seserimi. AS visada bu vau jai artima ir btyb man parod kelet pavyzdi, kuriuose a jai buvau negera, o vliau kelet atvej, kada a tikrai j myljau. Btyb nurod man bti geresnei, padti monms. Nors btyb mans nekaltino, taiau, matyt, norjo, kad a io atvejo pasimokyiau. Jl, atrod, buvo susirpinusi ir mano iniomis. Kiekvienu mo mentu btyb nurodydavo atvejus, susijusius su mano isilavini mu, pasak, kad a turiu tsti moksl ir, kad tada, kai ji vl ateis pas mane (tuo metu a jau inojau, kad griu atgal), ini sie kimas iliks. Jl pasak, kad tai nuolatinis procesas ir a jutau, kad jis tsis ir po mirties. A manau, kad ji siek mane mokyti ir tada, kada a perirjau scenas. Visa situacija buvo tikrai keista. A ten buvau, tikrai maiau iuos vaizdus, igyvenau t, kas vyko, bet tai vyko labai grei tai. Tuo pat labai ltai, nes sugebjau visk suprasti. A esu si tikinusi, kad laiko tarpas buvo visai nedidelis. Atrod, pasirod viesa, po to a igyvenau visus gyvenimo vykius ir viesa gro. L y g bt praj penkios minuts, o gal trisdeimt sekundi, a negaliu tiksliai pasakyti. Isigandusi buvau tik vienintel kart, tada, kada supratau, kad ia dar negalsiu ubaigti savo gyvenimo. Diaugsm a pa tyriau per gyvenimo vaizd perir. Tai buvo malonu. Kaip ma lonu buvo grti vaikyst, a j lyg I naujo igyvenau. Tik toMui
20

bUdu galima grti praeit,

nes kito kelio nra."

Bna atvej, kada vyksta buvusio gyvenimo perira, taiau viesos btybs nra. Kaip taisykl, kada viesos btyb pati ro do praeities vaizdus, jie geriau simena ir bna rykesni. Tuo tarpu visi vaizdai paprastai apraoma kaip labai gyvi ir greiti ir, kate gorikai sakant, j pasirodymas nepriklauso nuo viesos btybs ir nuo to, kas atsitiko su mogumi ar tai buvo tik prisilietimas prie mirties, ar klinikin mirtis. , . SIENA ARBA RIBA .

Keli pacientai man pasakojo, kad, bdami priemirtinje b senoje, jie artjo t, k galima pavadinti siena arba riba. Sis reikinys liudijimuose apraomas arba atpasakojamas skirtingai: jis apibdinamas kaip kakokia vandens erdve, pilku rku. duri mis, pertvara, besitsiania per lauk, arba paprasta linija. Ma inau, galima padaryti nors ir ne visai tikr prielaid: ar u io s pdio nra vieno ir to paties patyrimo ar djos. Jei taip. tai vairi form pasakojimai yra ne kas kita. kaip odi pagalba perduoti vien ir t pat igyvenim. Pavelkime kelet pasa kojim, kuriuose sienos arba ribos idja yra ryki. 1. ,,A ,,numiriau", sustojus irdiai. Kada tai vyko, a atsi driau kakokiame banguojaniame lauke. Jis buvo nuostabus, viskas buvo rykiai alia. emje tokios spalvos a niekada ne maiau. Aplink mane buvo viesa, avi viesa. Prie save a pa maiau pertvar, kuri tssi per vis lauk. A pasukau link jos ir pamaiau mog, kuris jo mane, nordamas sutikti. A no rjau prieiti prie jo. Bet tuo metu pajutau didel potrauk grti atgal. A pamaiau, kad ir is mogus taip pat pasisuko ir m nuo mans ' tolti." , 2. ,,Sunkioje bklje mane paguld ligonin. Beveik savait buvau komos bklje. Gydytojai m abejoti ar a liksiu gyvas. Ir tai, kada a buvau be smons, a staiga pajutau, kad kakas mane traukia vir lyg visai biau be fizinio kno. Prie ma ne pasirod rykiai balta viesa. Ji buVo tokia ryki, kad per J a,1 negaljau nieko matyti, bet tuo pat metu. esant iai viesai, a.^ jauiausi labai ramiai ir labai gerai. Gyvenime niekada a to nejutau. Mano smon pasiek klausimas: ,,Ar tu nori mirti?" A atsakiau, neinau, nes nieko neinau apie mirt. Tada ta balta viesa man pasak: ..Pereik tai i rib ir inosi". A pajutau, kad prie mane yra kakokia riba, nors faktikai a jos nemaiay. Kada a j perengiau, i karto pajutau didel palaim, nuostab pa saulio suvokim, ramyb ir visik nerpestingum."
21

3. Turjau irdies priepuol. Staiga pajutau esanti juodame vakuume, paliekanti savo fizin kn. A inojau, kad mirtu, bet pagalvojau: ,,Dieve, a daug geriau biau gyvenusi, jei biau inojusi, kad tai atsitiks dabar. Praau, padk man." Tuo pat metu pajutau ieinanti i ios tamsos kak blykiai pilka ir nepa lioviau judjusi per i erdv. Vliau prie save a pamaiau pilk rk ir pasukau j. A pagalvojau, kad lekiu j nepakan kamai greitai, taip, kaip man norisi, nes, bdama ariau jo. a galsiu k nors pamatyti. U io rko a pamaiau mones. Jie buvo tokie, kaip emje, ir a dar maiau kak primenanio pas tatus. Visa tai buvo persmelkta nuostabia viesa gyvybinga, auksine geltona, ilta ir minkta, visikai nepanaia t vies, kuri mes m.atome emje. Kada a priartjau, pajutau besismelkianti per rk. Tai buvo nuostabi, diaugsminga pajauta. Jai apsakyti moni kal bos nepakanka. Prie save a pamaiau savo senel Karl, kuris buvo seniai mirs. Jis pastojo man keli, sakydamas: ,,Eik atgal. Tavo emikieji reikalai dar nepasibaig. Dabar grk atgal." A nenorjau eltl atgal, bet neturjau pasirinkimo Ir tuojau pat grau savo kn. A vl pajutau neapsakom skausm krtin je Ir Igirdau savo maameio snaus riksm; ,.Dieve, grink mamyt!" 4. ,,Svarsiau, ar man ia pasilikti, bet a atsiminiau savo tris valkus ir vyr. Tuo metu man buvo labai sunku apsisprsti. A tos viesos akivaizdoje jauiausi labai gerai, tikrai nenorjau grti atgal, bet a rimtai pagalvojau apie atsakomyb eimai, todl nutariau sugrti." SUGRIZIMAS '

norjo i jos grti atgal, taiau pareiga valkams jas privert padaryti.

tat

,,A pagalvojau a ia pasiliksiu, taiau vliau prisiminiau vyr Ir vaikus. Man dabar sunku atpasakoti, kas su manimi vyko. Kada a jutau viesos btybs buvim, visai nenorjau grti atgal. Taiau a rimtai susimsiau apie atsakomyb eimai. A pasistengiau grti atgal." mons taip pat pasakojo, kad. nors Jie ir labai gerai jautsi naujoje bsenoje, net buvo laimingi, taiau, pajut atsakomyb ir nepadaryt darb svarb, gro fizin kn. ,,A baigiau tris koledo kursus. Beliko mokytis tiktai viene rius metus. Pagalvojau: ..A dabar dar nenoriu mirti." Bet a^ Jauiau, Jeigu visa tai tsis dar kelias minutes ir Jeigu dar kiek pabsiu prie viesos btybsliausiuosi galvojs apie savo isi lavinim, nes, tikriausiai, imsiu painti kitus daiktus ir reikinius." Atsakymai, kuriuos a surinkau, byloja apie skirting grim fizin kn, taip pat skirtingi atsakymai im kit klausim kodl is grimas vyko. Dauguma sako, kad Jie neino, kodl Jie gro. Ir tik nedaugelis mini, jog pagrindinis grimo faktorius buvo j pai sprendimas. ,,A jauiau ess dvasiniame kne ir turiu nusprsti, k to liau daryti. A suvokiau, kad ilgai negaliu bti greta savo fizi nio kno, kitiems tai sunku paaikinti, bet man buvo visai su prantama a turiu arba pasialinti arba grti atgal. Antra vertus, tai, k patyriau, buyo neprasta ir a norjau pasilikti. Be to, buvo aiku ir kita emje a tursiu sti gr. A pagalvojau ir nusprendiau: ,,Taip. a turiu grti Ir gyventi." po ito a greitai grau savo fizin kn. A, galima pasakyti, pajutau, kaip mano silpnumas Inyko. Po io vykio a miau sveikti." Kiti mons teigia: grti em i Dievo arba viesos btybs gav leidim, duot pagal J pageidavim. Dievas arba viesos btyb teig Jiems pareig atlikti kakoki misij emje. ,.A buvau po stalu ir visk maiau, kas vyksta. Jutau, kad mirtu ir, kad tai atsitinka su manimi. A labai jaudinausi dl savo vaik, galvojau, kas dabar jais rpinsis. A buvau nepasi ruousi eiti. Dievas leido man grti gyvenim." Jauna mama jaut, kad: ..Dievas siunt mane atgal, bet a neinau kodl. A, aiku. Jutau Jo buvim ir inau, kad Jis miane paino. Ir vis tiktai Jis man neleido eltl dang. Kodl, a neinau. Apie tai a ne kart 2.3

Akivaizdu, kad visi mons, kurie buvo ,,mli'" Ir su kuriais a vliau kalbjausi. I dvasinio kno gro l fizin. Tuo metu, kada jie gro, pasikeit j paira tai. kasf aplinkui vyksta. Be velk visi prisimena, kad pirmosiomis ponllrtlnlo gyvenimo aki mirkomis dominuoja beprotikas noras grti atgal kn ir kar tus mirties pajautimas. Taiau, kada mirtantysis pasiekia tam tikr mirties stadij, jis jau nebenori grti atgal, jis net priei nasi grimui kn. Tai bdlriga tiems atvejams, kada mirtan tieji susitiko su viesos btybe. Kaip patetikai pastebjo vienas vyrikis: ,,A nebenorjau palikti ios btybs." Iimi I io apibendrinimo yra nemaai, bet jos I esms reikalo nekeiia. Moterys, turinios maamei valk, pasako ja, kad tada, kada jos buvo pomirtinje bsenoje, visikai ne22

galvojau ir nusprendiau, kad galbt dl to, kad turjau ma valk, kuriuos reikjo auginti, arba dl to, kad nebuvau pasi ruousi ten eiti. A vis iekau atsakymo klausim, nes jis neieina man i galvos." ; Yra atvej, kada mons galvojo em juos grino meil, arba kit moni bei artimj malda. arba

,,A slaugiau savo tet, kuri sirgo labai sunkiai. Vis laik kas nors i eimos nari meldsi. Kelet kart teta nustodavo kv pavusi, bet mes savo malda lyg tai grindavome j atgal. Kart ji mane pasikviet ir pasak: ,,Doan, a turiu ten ieiti, ieiti ten, ten taip nuostabu. A noriu ten pasilikti, bet negaliu dl to, kad js meldiats. Praau, daugiau nesimelskite". Mes nebeslmeldme ir greitai teta mir." Viena moteris man pasakojo: .,Gydytojas pasak, kad a numiriau, bet a buvau gyva. Tai, k a Igyvenau, buvo nuostabu, a visai nejauiau nemaloni poji. Kada a grau ir atvriau akis, mano seserys ir vyras buvo alia. A maiau j diaugsm j akyse buvo aaros. AS maiau, kad jie I laims verkia. A jauiau, kad grau atgal, nes kakas mane trauk: tas ..kakas" buvo mano sesers ir vyro mei l. Nuo to laiko a tikiu, kad kiti mons gali mus grinti atgal." Yra atvej, kada mons atgal ..gro" per t pat juod tune l, lkdami = didiuliu greiiu. K A I P P A P A S A K O T I KITIEMS A P I E IGYVENIMUS I karto btina pabrti, kad tie mons, kurie igyveno mirt, visikai neabejoja savo patyrimo realumu ir svarbumu. Tai by loja ir ie Interviu. ..Tuo metu. kada a buvau u savo kno rib. nesilioviau ste bjsis tuo. kas su manimi vyksta. A to nesupratau. Bet visa tai buvo realu. A labai aikiai maiau savo kn ir jis buvo toli. Ma no smon buvo tokioje bsenoje, kad isigalvoti ko nors negal jau. Man nekilo joki idj. A buvau visikai tam nepasiruos". Ir dar: ,,Tal nebuvo haliucinacija. Vien kart man pasirod haliucina cijos, bet tai buvo seniai, kada ligoninje man dav kodeino. Ma no Igyventoje pomirtinje bsenoje nieko panaaus nebuvo, vi sikai nieko". Toki liudijim a girdjau ir I kit moni, gerai sugebani atskirti sapnus nuo fantazijos ir nuo realybs. mons, kuriuos aS 24

apklausinjau, buvo veikls ir nuosekls. Jie man nebt pasakoj apie savo igyvenimus, jei j patirtis bt buvusi sapnas, at virkiai, jie mano. kad tai. kas su jais atsitiko, buvo tikras vykis. Antra vertus, jie visikai suvokia tai. kad tokius asmenis, su ku riais vyko neprasti dalykai, visuomen negali irti su simpati ja ir supratimu. Ir tiesa, mons, kuriuos a apklausinjau, sak, kad jei jie ims apie savo igyvenimus pasakoti kitiems, bus palai kyti ne visai normaliais. Dl ios prieasties mano pacientai su ki tais nekalbjo apie igyvenimus, iskyrus tuos atvejus, kada pasa kodavo artimiems monms. ,,Tai buvo labai domu. Bet apie tai man visai nesinorjo kam nors pasakoti. mons pagalvot, kad a beprotis". Kitas atsiminimas: Daug laiko apie tai a niekam nepasakojau. A negaljau apie tai kalbti. A Jauiau, kad tai Juokinga, kad a bijau moni kalb: ,,Tu visa tai Igalvojai." Vien kart a nusprendiau: ,,Gerai, pairsiu, kaip reaguos mano ,,i sigalvojimus" namikiai". A jiems papasakojau, daugiau niekam. Taiau a tikiu, kad mana eima manimi netiki." Kai kurip mons panoro savo spdius papasakoti tuojau pat po to, kas su jais vyko, bet susidr su tokiu abejingumu ir ne supratimu, kad nusprend geriau patylti. 1. ,,Vienintelis mogus, kuriam a apie tai papasakojau, buvo motina. A su ja kalbjausi tuojau po to vykio. Bet a gi buvau tik maas vaikas ir ji mano pasakojim visai nekreip dmesio. Todl a niekam daugiau nepasakojau." 2. ,,Apie tai a papasakojau savo virininkui, bet jis visa tai palaik haliucinacija. > Dabar a apie tai tyliu." 3. ,,Pradinje ir vidurinje mokykloje a buvau drauginga. Ta iau a daugiau sekdavau paskui tuos, kurie k nors igalvodavo. A buvau pasekja, bet ne lyder. Po to, kai draugms papasako jau apie tai, kas su manimi atsitiko, jos palaik mane beprote, man taip pasirod. A dar kart visk papasakojau, bet vliau Igirdau apie mane kalbant: Jai i tikro truput trksta." Kartais mano pasakojim nuleisdavo juokais, a bandiau jiems paai. kinti. A nesistengiau vis nustebinti: ,,Stai, irkite, kokia juokinga istorija man nutiko! A tik norjau pasakyti, kad mums reikia daugiau inoti apie gyvenim, gerokai daugiau, negu ino me." 4. ,,Kada viskas baigsi, apie savo igyvenimus bandiau pa pasakoti seserims, kurios mane slaug. Jos man patar tylti, nes visa tai man tik pasivaideno."

vienas mano pacientas

pasak:

Labai greitai imi suprasti, kad mons nesuvokia js pasa kojimo taip, kaip jums nortsi. Js nestengiate nugalti kako kio barjero ir apie visa tai papasakoti." . Labai domu tai, kad tik vien kart i mano nagrint atvej gydytojas susidomjo paciento pasakojimu apie pomirtin patyri m. Viena mergina, patyrusi bekn bsen, man papasakojo: ,,A ir mano eima paprame gydytojo paaikinti, kas gi su manimi atsitiko. Jis pasak, kad tai atsitinka danai su smar kiai sueistais arba traumuotais monmis, nes dvasia tokiu at veju palieka kn." Jeigu atsivelgsime skepticizm arba visik nesupratim, su kuriuo susiduria mons, band atpasakoti pomirtin patyri m, tai nenuostabu, kad tokiose situacijose atsiranda nukrypimo nuo normos pajauta, nes dar niekas nra igyvens to, k jie bu vo patyr. Vienas vyrikis, pavyzdiui, pasakojo: .,A buvau ten. kur iki mans dar niekas nebuvo." Danai pasitaiko, kad po detalaus interviu apie pomirtin pa tyrim a mogui papasakoju apie kit asmen spdius, lygiai tokius pat vykius ir pojius, ir tuomet jis pajunta didel pa lengvjim. ,,Labai domu suinoti apie tai, k kiti mons Igyveno, nes a pats nesupratau... A esu laimingas, suinojs, kad per vis t perjo ir kiti. Dabar a inau, kad nesu beprotis." ,,Visa tai man buvo realu, bet kitiems a to nepasakodavau. A bijojau, kad apie mane Ims galvoti: "Kada jis atsijung, ta! tikriausiai susipyko su protu, toks ir liko." Danai a galvoda vau, kad galbt ir kiti mons t jaut, bet vargu ar sutiksiu bent vien i j. Jeigu kas nors bt atjs pas mane anksiau, kada a dar nebuvau patyrs neprast igyvenim. Ir bt papasakojs apie pomirtin gyvenim, a tikriausiai j biau palaiks nenor maliu, nes ms visuomenje tai yra prasta." , Deja, yra ir kita prieastis, kuri veria susilaikyti nuo panaaus pobdio pasakojim. Tokie mons jauia bejgikum apsaky ti tai, kas su jais buvo vyk, nes tat yra u prasto egzistavimo, mstymo bdo Ir kalbins Iraikos rib. , ITAKA GYVIESIEMS

nesisteng tikinti kit arba tikinti visu tuo, k jiems teko I gyventi. A sitikinau, kad viskas yra atvirkiai: mons laba! ykiai pasakoja apie tai, kas su jais atsitiko. Igyventas patyrimas j gyvenimui turjo subtil ir susitaik lik poveik. Daugelis man pasakojo, kad po to vykio j gyve nimas tapo gilesnis ir turiningesnis, nes patirto spdio dka jie m daugiau domtis fundamentaliomis filosofinmis problemomis. ,,Nuo to laiko a visada galvoju k a padariau su savo gy venimu ir k a su juo toliau darysiu. A buvau patenkintas savo ankstesniu gyvenimu. A visai negalvojau, kad pasauliui mans reikia, nes vis laik dariau tai, ko pats norjau. Taiau po to vyklo viskas staiga pasikeit. miau galvoti apie savo poelgius, ar nepasielgiau a taip ar anaip dl to, kad jie tik man buvo nau dingi? A miausi tik esmini darb, po kuri mano smon ir dvasia jaut pasitenkinim. A vengiau iankstinio nusistatymo ir nes merkiau moni. A stengiausi elgtis taip, kad mano elgesys bt geras kitiems, o ne man vienam. Man atrodo, kad a miau geriau orientuotis gyvenime. A jauiu, kad u visa tai turiu bti dkin gas savo pomirtiniam patyrimui, tam, k a pariiaiau ir igyve nau." Kai kurie mons paymi, kad po bandymo mirti pakito j po iris fizinio kno Ir proto santyk. Tai labai ryku vienos mo ters, buvusios bekniame pavidale, pasakojime: ,,Tuo momentu a daugiau galvojau apie savo prot, negu apie fizin kn. M s protas yra ymiai didesn dalis, negu ms kno forma ar ivaizda. Iki tol mano gyvenime viskas buvo atvirkiai. Visas mano dmesys Ir svarbiausi interesai buvo sutelkti kn, o savo protu a nesirpinau, viskas vyko savieiga. Bet po to. kas su manimi vyko, protas tapo mano rpesi pagrindu, o po to, antro joje vietoje rpinimasis knu, nes jis reikalingas gyvybei palai kyti. Tada man tapo nesvarbu, turiu a kn ar ne. Apie j a ne galvojau. Visko pagrindu tada man buvo protas..." Visa tai labai derinasi su pasakojimais apie pomirtinio gyveni mo ,,pamokas". Visi paymi meils kitiems monms svarb iame gyvenime, meils, iimtinai gilios. Vienas mogus, kuris su tiko viesos btyb, jaut visik jos meil Ir supratim net tuo momentu, kada visas gyvenimas tapo vaizd panorama. mogus suprato, kad viesos btyb tarsi jo klausia: ar jis gals mylti mones taip, k a l p j l myli? Tolesnis to mogaus gyvenimas tapo mokymusi tokios, meils.

Dl k tik Idstyt motyv n vienas I mano pacient, klek inau, neijo sakyti pamoksl apie savo Igyvenimus. N vienas
26

- Dar kiti asmenys vertina gytas inias. Bandymo mirti metu jiems buvo praneta, kad ini kaupimas tsiasi ir po gyvenimo. Viena moteris, pavyzdiui, po ,,mirties" nebepraleisdavo progos gilinti savo inias. Kitas vyras pataria: ,,Nesvarbu, koks js am ius tskite mokymsi. A galvoju, kad mokymasis tai am inyb nueinantis procesas." N vienas i mano apklaustj nesak, kad po bandymo nu mirti jie tapo moraliai ,,varesni" arba tobulesni. N vienas ne jaut pranaumo jausmo ,,A ventesnis, negu tu." I esms buvo atvirkiai. Daugumai iliko spdis, kad jie turi kako tai siekti, kakur tai vertis. J regjimas ikl jiems naujus tiks lus, naujus moralinius principus ir btinum gyventi jais vado vaujantis, bet be staigaus isigelbjimo arba neklaidingumo pa jautos. NAUJA PAZIORA l MIRTI

Kaip ir reikjo tiktis, tokie igyvenimai giliai paveikia moni pair fizin mirt, o ypa t, kurie netikjo, kad po jos kas nors yra. Visi ie mons viena ar kita forma tvirtino vien ir t pai mint jiems mirtis jau nebaLsi. .

Raymiind

MOOD

GYVENIMAS PO

GYVENIMO

Redaktorius A.

KIBIGKAS

Technin redaktor ir korektor B. BAGOCIONIENE Dailininkas A. INDRASIUS Vert A. MIKINIS Formatas 84 X 108/32. 1,5 s, 1., 2,52 sl. s. 1. Ikilioji spauda. Tiraas 40 egz. Usakymo Nr. 267. Ileido leidykla Indra". Registracijos Nr. 167. Spausdino Utenos spaustuve. 234910 Utena. Kaimo S9<. Kaina sutartin