AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

. kad uikariautojai prancuzai .iseiviai is Bretanes ir Normandijos . KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS. kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams. Pradedant nuo 435 metu pr. Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai.I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA. kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba.TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . taciau ir elektroniniu budu. Taciau sunku isivaizduoti.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti.IIP=s). KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA.m. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita. Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka. kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma. Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI . tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju).atsidure visiskai svetimame kraste. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa.e. kad butu iinoma. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» . Mesopotamijoje.. 4-ame amiiuje pr.e. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS.m. kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje. kuriarne gyveno zmones. kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr. Taip pat istorijoje isliko duomenu.m. Indijoje. Pvz. Susidare situacija. Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais.~:i:~Y\\ IV\ . VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU. Kinijoje ir Japonijoje.e. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai. Egipte.

surasyma. Sufolko ir Esekso grafyste.stai siandienines briru demokratijos pagrindas . kuriuos surinko apklausejai bei.kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). 111111111111111 II 111111111111. kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. Ir is visa.! valdos. Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga. J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai. Taigi.manorai. kiaules buvo laikomos ne garduose. valstieciu skaicius zemes valdoje. T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi. kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma. nors jau ir buvo Viduramziai. Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. yra butent vilanai. pastebejo. nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu . baronai ir itt riteriai. Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis. Antras gyventoju surasyrno tikslas . tuo metu Anglijoje neegzistavo. suris buvo gaminamas is ozku. kokie bus tikslus duornenys. dar toliau . Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga. teismo kolegijtt nariai bei . surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». Beje. Beje.. Lordai labai vertino tokius seimininkus.keturiu kinkomu portt. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal]. dirbamos zemes plotas.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai. moterys. Pilys lieka pilimis.stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. VISKAS T1KSUAI TAIP. po to . 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. t. J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai.! surasymas baigesi 1088-ais metais. taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. nei kiti statiniai. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu. siuolaikiniais terminais kalbant . tai j. Jdomu tai.tai mechaniniai rnalunai. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt. nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones.«Paskutinio teismo knyga». kad. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis. zemes valdos verte pinigine israiska.zymiau daugiau. 0 ganomos miskuose. KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj. sudariusius visuornenes aukstuomene. pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. logiskai galvojant. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m. nors ir ne visur. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais. surasymas parode. feodaline dalis buvo labai nedidele.baznycios ir ordinu zemes. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai.y. Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. s~lyginitt zemes valdytoju vardai. nors. I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint.senoveje grudus male vergai rankiniais malunais. tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . isspresti zemiu ribu klausimus. Beveik puse zmoniu. kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai.. pavadinta «Domesday boob> . salies valdovas turejo apie juos zinoti.! 1086-ais metais buvo tik apie 200. kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. galimas dalykas. 0 ko Anglijoje buvo pakankamai . Tie. kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia. tiek ir normandai . ganyklu. potencialius savo salies paiamu saltinius. 0 taip pat Londonq.! gilemis. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus. 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu. apie kuriuos mes siandien net nesusimastome. kuriuose buvo malami grudai. taciau II buvo laikoma daug aviu. Kas liecia pacius lordus. Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma. Knyga buvo pavadinta taip de! to. 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius . Kaledas. Pasirodo. Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. Tai nesunku paaiskinti . pievu ir rnisku plotai. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. i kuria iejo serifas. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». Taigi. Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus. kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju. Beje. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos.dazniausiai lygiomis dalimis.

. kazkas susituoke is meiles . Ispanijos. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo. kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . Gal ir graiu. bet ir proseneliai bei promociutes.y. KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS. nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. tai tikrai susipainiosime. rodanciu valdii. atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos.karaliaus.. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai. gimines herbus .nekaltumo simboliai. t. Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. taip vadinamas kleinodas.tai suteikia jai teise.ipcdines herbo pieSinys. Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. Desineje puseje vaizduojama dalis figuros. Pvz. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. kuri neturi broliu . Heraldikoje ipedine laikoma moteris.. Gerai. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai. herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. kad herbas priklauso moteriai. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba.. salies. «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta . kaircje puseje atkartojamas vyro herbas. valstybe. Esant dinastinems santuokoms. paveldetos is tevo puses. pretenduoti i seimos herba. ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. motcru. NaSJ(:s herbas. padalintus i keturias dalis. Ypatingais atvejais. J ei svarstysime apie tai. 0 kiti du ketvirciai . skeptras. atsiradusios po dinastines santuokos. didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes. islikdavo. kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva. Ir tik rombas rodo tai.karuna. Zinoma. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Reikia manyti. taip vadinamais kleinodais. 0 likusiose dalyse .suvienytos Ispanijos herbas. buvo tokiu zrnoniu. 0 veliau ir jos vyrui. esanciu skotu gimines klanu vadovernis. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose.papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu.! .111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius. Pats iinomiausias pavyzdys ..

kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III. Galimas daiktas. kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio. kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. kad Servudo giria . sakydavo kalbas. pastatydavo sisake. reiskiancio santuokine ncistikimybc). suinteresuotais naujais gimines simboliais. Tiesa. leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo.jOrlj piratai. Taciau Servudo giria . gana neretai rombo formos buna pasto ienklai. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. pamaCius artejancius serifo karius. kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse. 1111111llll.tai didelis azuolynas. medyje ir metale. kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais. pastatytas ne vienas kino film as. kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. sargybinj. Vargu ar jie buvo pirmieji . reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala. Tiesa. net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. kas Cia papasakota. Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo.jo palikuonis. taciau veliau sios hipotezes at- Pirma. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. tapo tik Viduramziu epochoje. kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums. Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. pasakytas kalvos virsuje. Taip gavosi. karieru durys. kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai.Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. atplauke is Skandinavijos pusiasalio . kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje). teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". Sargybiniui. Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. Pvz. kad plesikai prie kelio. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala. kad viskas. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». Norint suprasti. kuris bOdavo girdimas misko tankmeje.juk pirmykstese gentyse. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. kad galetu pamatyti. [dornu tai.lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti. Vadai. Taciau grjikime prie rornbu. Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu». Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba. Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo. jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . Be to. 0 akmenyje. buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 . o tai dar iiauriau.kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos. taciau heraldika tokia. kad viena IS priezasciu. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. nors iinoma. Antra. seirnyniniai indai. Dar IX-ame amiiuje vikingai . juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. kas. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. nera nieko paprastesnio. esancios Karibu juroje. priklausomai nuo to. isvertus is senosios norvegu kalbos. Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu. bausdavo engejus.IHIHlliIllIillllllllll. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. 0 heraldikos taisykles . Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu. sargybiniui butu reikeje palaukti.Notingemo serifa. kol zmones priartes bent iki 200 rn. kad bet koks zodis. Galima tiksliai pasakyti. tam nebuvo ir butinybes . taciau ir piliu vartai ar bokstai. sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. Reikia atkreipti demesi i tai. Tiesa. jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus. Atrodo. uzlip~ ant galvos virsunes. leidziancios suzinoti.. Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. vedancio is Notingemo j Servuda. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». gelbedavo nekaltuosius.illIl!I h IlII II 'i1l1. 0 ir keliauti per giria nera sunku. 0 pagal rastus ant drabuziu.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. Tai is tiesu moteriskas simbolis.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj. kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. tarsi is anksto apie viskq iinodamas. kokia yra dabar. veliavoje. Tiesa. reiske «susirinkirnu vieta». Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. susije tik su Europos saliu heraldika.

kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis. apylinkes matesi tarsi ant delno.~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\. Pries daugelj metu Kurejas. IS Zemes gelmiV erne bijoti. IS iII neuzgriutu. Seima nelaimingu zmoniu. kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS. . tai. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima . Dauguma imoniv zuvo. gentys issaugojo legendas apie pasau.J. karstis tvieske mai gili. Kurejas pasakojama.S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA.11111111111111111111 IIII . Jis krito ant namv . Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI. Jose gyvybes. kas gyva. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau.1111 . Kreipdamasis j seima. nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo.11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111. joje susirinke zrnones bijojo. kad issigelbetV. . nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus. linkui esantys miskai. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti. SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\. Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . ir is dangaus pasizemes». kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti.VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima. Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. Dievas pamate tik viena teisingai viso. erne suliepsnojo. ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. TACIAlJ ~::.ir viskas aplinkui todd. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus.iuvo gyvuliai ir derlius. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio. taciau liu. kai tai padarysite.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 .~~V. todd drebejo. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda. kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe.tai dege apdrebino iem~. SAl . Apie sj pasauli ir sukurti nauja. Isliko Bolivijoje. gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli. nieko nesusimastydami. DAlJG . Kurejas is dangaus pasiunte rnisku .VAROJE. kad greitai dangus uigrius Zem~. kad potvynis. Apzvelges Zeme. todd visos katastrofa. .meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. Susigrud~ dugne. tapo sunku kvepuoti. Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. baisu ugnies lietu. NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE .viska aperne didziulis gaisras. krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. Po to. pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo. Vos tik jie pasislepe ku . MET1. taciau greitai is visu pusiu.APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS. Seima Dievo balse isgirdo grasinimus. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. krito ant duobeje.:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane. kai kurie kalnai sugriuvo.~·:'R.

Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke. kada butent ivyko katastrofa. Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. koki kada nors imonems teko matyti. tarsi lauio iieiirbos. tarsi girtas imogus. Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. imonil) gyvenvietes. kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje.. atui<. Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus. nurodancios laikus.Auksinis Saules sunus . Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. Po to Zem~ uiklupo liutys. irokezai pasakoja. 0 iaibai buvo tokie ryskus. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje. Kova vyko keleta valandu. Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. Zeme pateko i salta kosmoso dali. sudrebinusiu dangu. Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. kol jaguaras atsitrauke. Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini. Indenai rado sleptuve. kad kalbama apie visuotinj kataklizma. zmones. Saltas vejas. TaCiau daugumai gyventoj1. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu. sustingus is siaubo. praeje pro duris. kildavo begaliniai karai. kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. kuri plaukiojo salia ju. ir viskas. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura. Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme. puole gelbetis ant kalvu virsuniu. turintys straublius. kuriame visi vyrai. Zmones svente pergalc. Praejo ned aug laiko. Nakties sviesulio dalys krito. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis. kaip pro sali j1. Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. 0 gyvare skubiai pasislepe ezere. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo. kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. kas buvo gyva. beveik visa gentis prapuole vandenyje. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes. Prasidejo didziuliu potvyniu serija. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje. kurias zernese atvere skruzdcles. Griausmas buvo toks stiprus. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. kuris sunaikins visa si pasauli». kalnus ir vandenynus. Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje . Tenai uzlipe irokezai mate. uzklupusia is dangaus.. Kalbama ne apie ka kita. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais. taikingas gentis.sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai. viska mete. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. iltis ir kaili. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. kokiu sugeba skristi tik erelis. Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. Dievo sunus Begocidis . Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. Kova vyko visa nakti. Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . Griaustinis istume raguotaja gyvate.0 kiti . paraudusio nuo kraujo. Gyvi liko tik sestadalis imonil). kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos.)vanduo tekejo tokiu greiciu. pute vidurinese platumose. kai patekejo Saule.krokodilais didiiules bangas.line katastrofa.kosmines kilmes didziule katastrofa. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega.perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. .) nepavyko issigelberi. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido. Gali buti. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis. isnyko po vandeniu. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme. Joje pasakojama. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. Karta Dievas kreipesi i dvi . kol dingdavo tarp bangu. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. Pvz.s nuo siaures ir pietu asiga[iu.. 0 apie mamutus. plese didiiulius gabalus. nesantis geltona smeli. jus paskandins didiiulis potvynis. Po to Kurejas griausmingu balsu. panasiu i snieg~. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides.. Riaumojanti ugnis erne supti imones. kurios bego nuo karo. Didziule dydiio kate is Menulio. Indenai pasakoja. Su siuo pasauliu viskas baigta!». Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. kol tapo zvaigzdernis. Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos.. liepe dvyniams. kur susalo. Noredami issigelbeti. i giliausi~ ezero vieta. Panasu. Krituliai sudegino diiungles.

Visa Prancuzija leipo juokais. kai romenai buvo uzkariave Galija.nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. kuri. Nebuvo jokiu abejoniu.tai neikainojamas sedevras. BEJE.\I KiiREJAli. kad tai jis es'lS Veneros autorius . buvo be koju. sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku. i lauka. D1RBDAMJ SEN\I. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos. Komisija. Jai buvo skirta valsrybine apsauga . Nezinoma. kuriame buvo rasta skulptura. vienos rankos ir nosies. IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto . Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi . ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI . GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l. italu skulptorius. sukurtas pries 1700-2500 metu. tiesa.V ME1STR\I STliIUMI. kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole. po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. netiketai aptiko marrnurine skulptura. Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo. Crazuole Venera atgavo savo nosyte.? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . Ir stai. KURh* NE TIK BET IR . o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke.. kuri ir buvo skulpturos modeliu. kasinedamas savo sklypa.FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS. Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini.IS. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV. apsirciske tulas Kremoncas. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. todel nusprende tokiu budu atkersyti.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i. Kai apie radinj suiinojo mokslininkai. taciau neteko prancuzu meiles. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius. kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO . taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu. Apstulbintas radinio.tuo pasirupino pats salies prezidentas. paciu netin kamiausiu metu. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I. kad si skulptura ..i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m. ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai.

Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu. kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ . buvo tiesiog susizaveje radiniu . neziurint j niekq. todd nauji skandalai. .SKITl. kuris jam prilygtu. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara. kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. Reikia pamineti. Zlnoma. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq. a taip pat originalius kurinius antikos temomis . kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. Pasirodo. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~. ekspertai pasidave. galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus. Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas.pagamino butent jis. kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. taciau ir jiems padeje gyventojai. nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. bei jvairius aksesuarus. bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. kuriame buvo rasorna. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. Rachumovskis. uztepant tamsiu laku ir padarant taip. kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi. susijusius su meno kuriniu falsifikavimu. Taciau to neatsitiko. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. Jis buvo toks puikus juvelyras. a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera.tobulu senaves meistro darbu. nors ir pacius garsiausius. taciau ekspertai padare isvada.. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas. Tyrimo metu netiketai paaiskejo. Beveik du menesius vyko tyrimai. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. didziule suma. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis. Tada dailininkas parode vietas.Gochmanas. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende. kuriame juvelyras is Rusijos teige. dar musu laukia ateityje. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. kad «skitu karaliaus galvos salma. tuo labiau. kartais tai daroma ir is kedto. van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu». kuriuos jis atvaizdavo drobeje. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai.dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi. Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai.. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos. 1896 m. visiskai identiska tikrajam. j sj klausima niekas nezino atsakymo. sukurtas iymiai anksciau. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. susije su meno kuriniu padirbinejimu. kaip buvo Kremonco atveju. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje. Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. arba tik del juoko. Luvrui neliko nieko kito.juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba. Vienas toks falsifikatas. net nenutuokdamas. dar neisnyko. Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. Be to. kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos.. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku. kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso.nesvarus reikalas. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . jeigu jam bus apmoketa ui kelione. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius. Van Meegerenas savo bute. leido tvirtai teigti. buvo nustatyta . kurios uzsiprase Gochmanas. reiskia . Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles. kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». Juvelyras net itarti negalejo. kuris patvirtino. kuris.. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios. tik sutikti su siuo pasiulymu.krakeliuromis. taciau 1963 m. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis. a zmoniu mases vel apgule Luvra . kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. PAPUOSE FALSIFlKATl. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. kad tai buvo falsifikatas. APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. Tokiu budu gavosi. !domu. Tiesa. Savaime suprantama. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais.auksciausios kokybes falsifikatai .J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai. kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje. kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq).paveikslo autorius.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims.

atitekusi konkistadorams. truko keleta dienu. Ji valde pasakiskus turtus . kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais. taciau ir likusi dalis. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas . paslaptj.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. brangakmeniais. Buvusioje inku imperijos teritorijoje. kuri tuo metu buvo vicekaralyste. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. Keliautojai pasiemc brangcnybiu. Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. Lankydamasis Piljaro rnieste. tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. sudare savotiska vadova. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. esanciame netoli tarnybos vietos. paslepto LianganaCio kalnuose. atskleide didziulio lobio. kuriu virsunes bolavo tolumoje.lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys. Genties vadas. noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. nes pats buvo nerastingas. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai.visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. ir sugrizo namo. Praejo apie 60 metu.didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu». Indenai neturejo jokiu teisiu. Sunki kelione i kalnus. Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi. Nenuostabu. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. kiek galejo gabenti. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. uzkariavo inku impenja. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla . Vietininkams. Chuanas kaip galedamas gyne indenus. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. buvo issiustas Valverdes «vadovas». Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. nejausdamas jokiu nepritekliu. sidabru. buvusiems netoli Piljaro. Ekspedicija buvo surengta gana grei- . leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu.

Dajotas apsigyveno Ekvadore. Praejo apie 200 metu. pvz. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko. tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. kuriame pateike savo isvadas. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. . . Zinoma. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde. 1790-ais m. )veikdamas visas kliutis.istaigingo restorano savininkas. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos. Pvz. 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai. bet ir ezero. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus. aprupinta povandenine )ranga. sudarancius trikampi. Stelanas Merneris . il) karta geriau paruosta. esancio netoli urvo. taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. nuosliauzos ir potvyniai. apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero. taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu. kuris sukeldavo potvynius. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. trecio rango kapitonas. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura».1857 m. ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. Karlui teko )veikti sunku keliq. susidornejcs «Valverdes lobiu». ji iskeliavo ) nurodyta vieta. Tai tik patvirtino. ekspedicija. juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. kurie nores uzsiimti 10bio paieska.tai. Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. Isgirdes pasakojimus apie lob). taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. Iranga buvo nupirkta. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku. rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis). dugne. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis. kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. papuosalu. zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai». taciau baigesi pinigai. Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. . taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras. Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq. Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo. Ypac aktyvus yra svedai. Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. kad inku lobis . davo nestis su savimi. KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas. Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara. viskas buvo uzlieta vandeniu. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas. Nei Valverdes «Vadovas». taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso.ne mitas ir ne prasimanymas. Per didelius vargus. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». Nors avarijos vieta buvo zinoma. prasidejo potvynis. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. jis irgi nusprende isbandyti sekme. Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. Teko gr)zti ) Europa.mes pagaliau pasiekerne Piljara. nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo. taciau Dajotas nepasidave. Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. Ir dar ." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus. Kiras zmogus. lietu ir purvfl. Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena.veliau prisiminimuose rase Salade. ) Piljara. I s) ezera inkai mete auksa. skirta povandeniniams tyrimams. Be jokiu abejoniu. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja. 0 tiksliau . «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes. 1969 m. taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. Lobiu ieskotojams buvo labai sunku. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos.

Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. Suprantama.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais.K4. 0 si.~. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija. ten gyveno piktosios dvasios. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje.! kasykla. kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute. Ji nusprende atkurti abu skeletus..anot vietiniu gyventoju.tipisku imogaus apsigimimu produktas. isikibusi j rastojo skeleto peri. lANlfESI PJANElV· B mo. SJAME. parnesc j savo potvyni. !RODYMOTO. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu.! tuneli. Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus. DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose .S'J"Jti\ . Jis dezute padejo j lenryna savo garaie.TVE)1. Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone. 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje. isprasiusi padazo saugoti relikvija. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus. fJNA A. panasia j ilg. kur ji pragulejo 5 metus.neteisingos. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&.! pavadinimu «Vises musu zinios .~DJNYS. Jo zmona Melani. Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui». NUt\.. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas. Keista vaiko kaukole. Pirmoji . Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles. kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq. kad vaikiska kaukole . Viena diena ji aptiko sen. Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista. kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti. tame tarpe . pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. KAJ .}. is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija. Pavyko surasti tik nedaug ju. irgi suabejojo. dezute atidave savo artimam draugui. Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole.ir abi kaukoles. nepaprastai plati. kauIus sudejo j dideli krepsi. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes.

Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~. keistos formos. zvairumas. kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole». Kaukoliu palyginimas: kaireje . Anoftalmija (beakyste) . neziurint i tai. 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. kaukoles kaulai taip pat buna plonesni. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas. Stomatologas vaiko amzh. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana. Kruzono sindromas . Po mikroskopu buvo matyti. P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. Si knyga sukele dideli susidomejima. Beje. trumpagalvyste. proptoze (akiu isvirtimas). Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode.tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai. jausdamas. 2004-ais m. is pradziu laikesi butent tokio poziurio. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize. kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone . nei paprastai. Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. kad ji apima didiiulis susijaudinimas. kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti. hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu). Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje.pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele. Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. galejo priklausyti vaikui. As j~ laikiau savo rankose. i organizrna patenka su maisto priedais. plokscia galvos forma. kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys. . nors ir pazyrnetas. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye). kad nori jam kai k~ parodyti. hidrocefalija.. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%.zmogaus kaukole. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. jo manymu.5-5 metai. 0 vaiko kaukole . taciau tada jie buna silpni ir trapus.paveldima liga.. keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu . gomurio anomalijos. 0 stai antroji . kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode. Taigi. gali buti. kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes.cm. Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) . kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija. melsva odena. nei jprastai buna pas zmones. Jie is jos iseme du paketus. Jdomu tai. Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo. Sergant hidrofeliacija. savo struktura primenantys dantu emali. bet apie 25% VAlKO TEVAS . 1999-l) m. apibudino kaip 4.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba. nesini kartonine dezute. kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. . Kruzono sindromu ir. veido hipoplazija. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas.cm..to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose.knygoje pateikia idomius argumentus. nors ir panasi i imogaus.ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. kad kaktos srityje nera kaulines plokstes. Paaiskinsim. glaukoma. anoftalmija. Reikia pasakyti. kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus. 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas.knyga: imogaus kilme». Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. gal but. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo. desineje . vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake. pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje. si~ kaukole butina kruopsciai istirti. aniridija (raineles nebuvimas). Matavimai parode. pvz. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. Gali buti katarakta. reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. Pejus.2004 metais Majamyje.rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas. pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas). kad prisilieciau prie kazko nezernisko».900 metu su galima 40 metu paklaida. 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties. Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu. turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai. neiprastomis akiduobemis. Rejus ir Melani paklause. regos nervo atrofija. kuri patvirtino. iiurejau i akiduobes ir jutau.

Kad ir kaip ten butu. Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu. Tiesa. Hanlis» (<<H. Taciau. Meriemas. Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius."<.. istorikai iki siol nesutaria. J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis». grjztant is kovines uzduoties. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako .L.Augustas Praisas..pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley). . Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas . ginkl:t». taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai.GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» . Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti.>.muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti. Hunley») . 1863 m.L. projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas.ikure American Submarine Company. Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis. pradzioje trys siauriecill verslininkai . kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S.. Tiesa.sio pasaulio galing\)j\) rankose.. issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. Viena versija teigia.. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega. Pagal kita versija. taciau ne karine technika. povandeninis laivas nuskendo. kas butent suprojektavo sj povandenini laiva. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis.~ .

0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. Ko gero. Kad ir kaip ten buvo. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. kurie stebejo bandymq. amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu). Tokiu budu. Vel zuvo visi jureiviai. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll. taciau atsitiko ivykis. Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu.. kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io. taciau po Halstido mirties. Tam.«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. vos tik paliko prieplauka. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. laivyno specialistai padare isvada. Be to. 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. po kuriu nusamde nauja ekipaza. kad laivas paskendo. tapo sugedes voztuvas. taciau tik po visu bandyrnu. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». kad «Protingasis banginis». kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas. buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. 1866-ais metais.1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . pritvirtinta prie karties. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. sprendziant pagal viskq. kuris erne gramzdinti larva. Po to. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu. Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. Atseit. PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino.nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste. 1872-ais m. Tiesa. panasiai kaip ir «Hanlis». Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini». apsircnge specialiais kostiumais. Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. kur jis laikomas ir siandien. Panasu. Tragedijos priezastimi. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas . kad karas jau baigesi. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. Tik po daug metu paaiskejo.. Tik 1872 m. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau. rnazdaug 5 m gylyje. Halstida nusove ne meiluzes vyras. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. Taciau. Reikia pasakyti.laivo priekyje ir gale. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu. Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju. paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo. jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo . Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». «laimei. Palaipsniui rudij antis . Beje. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus. bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje . reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. Nuskendo visas laive buves ekipazas. apie 9 m ilgio. nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis. kol narai atlieka savo darba. sturrnanas ir du narai. 0 civiliai. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. povandenini laiva sutvarke.. LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. 0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». kai kurie karo istorikai teigia. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. Atsizvelgiant i tai. Ilgai buvo manoma. pastatytas pagal originalu projekta.. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni. Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai . Beje. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. buvo pastatytas is.kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos.. Ir tada tarsi niekas nenukentejo. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda. karinio jun. Si versija gal ir turi teise egzistuoti. pvz. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. 0 vienas is kreditoriu. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno. Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos . Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo. garveiio katilo.74 m aukscio ir 2. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe. vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. kad panaudoti mina. kai povandeninis laivas buvo iskeltas. Niekam nepavyko issigelbeti . «Protingasis banginis». jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus.jie. Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos). kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. ~ ekipaza dar iejo kapitonas. kad islaikyti laiva vienoje vietoje.iki 50 m. Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. povandeninis laivas vel nuskendo.13 m skersmens. kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. pagal kita versija. jureivius palaidojo.hidrosrnugis apverte povandenini laiva. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. Halstidas. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. 2.

nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena. pr. varitus. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. Atlikus paskaiciavimus. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas. 1902ais m.lMA PAAISKINTI. amforu. uolose. ZlNOMA. detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius. Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis. kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo. IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti.11 RUGPJum'2011 . birzelio men. kad visi jie . Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje. panasus artefaktai. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma. buvo patalpintos medineje 31. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos. 1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA. Atrodo. galima sakyti. kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis.KRAI NE VIENAS YRA S1<An. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu. Manoma. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo. greiciausiai. Pasirodo. lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·". 3 em skersmens. prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. rastasis daiktas yra senesnis.15 em ilgio. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. TIf(. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1.5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams.po 5-7 em. .m. KURIAME RASOMA. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo.. grandines ir kitokius daiktus. kad plaktuko amiius . kad laivas paskendo apie 80 m. ir dar daug mazesniu. Reiskia. kas cia keisto? Keista tik tai. VISA TAl FANTAST1KA. dvieju .JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES. Mokslininkui kilo mintis.O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. Detales.e. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi. irode. 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu.m. esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka . Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys.e.

padarytose is kitos vietos. Taip pat yra versija. birzelio men.5 V itampa.sudeti. Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). tai daiktas. Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui. atimti ir dalinti. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike. Tie. Tai buvo iiedas. aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje.pasakojo Czian Janiu. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais).m. Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus . Arba j'l paliko keliautojai laike. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano.Mes pakelerne nukritusi daikta. Sutikite. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. Veneros. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt .220 m. kad tai Arehimedo kurinys. kad «kompiuteris» . Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu.e. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m.gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes. kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus.B. Taip mokslininkas irode. sukeldamas metalini gars'l. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu. Kapaviete buvo atverta 2008 m. megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais.Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti. tamsus akiniai. kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta. Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos. Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys.mezge visais laikais.ateiviu is kosmoso dovana. Skeptikai teigia. pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di. kuri neisliko. . MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu. pr. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. kas tai . Kaip jus manote. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. tvirtina. Glumina tamsus akiniai. Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima. 1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema. Taciau 8i istorijatuo nesibaige.. !rengini sudare 32 detales. Marso. kaip senovine baterija. Percinskis. . atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka . Apie tai. kai nuvalerne nuo jo zemes. . Trumpai kirpti plaukai.keistuolis. . kopija. mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas». kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti. Juo labiau.. kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. jis modeliavo Saules ir Menulio judejima.e. rankose kornpaktiskas fotoaparatas. Taciau. Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. negali buti ne kalbos.em dydiio dezuteje. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija). taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai. Pasirodo. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. 2002-ais m.m. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija. buves Guansi muziejaus kuratorius. ! kadra pateko imogus. Jupiterio ir Saturno. 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas. Taciau Kinijos specialistai tvirtina.) daiktu liekanu. kad tai ne kas kita. lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu. sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti. Su megztiniu nera jokiu problernu .

.laikoma visa akmenu kolekcija.namo.ITYTOJAMS SI"OI. kuri. Moteris ims pasakoti tai. paklausykime..jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu. neskuba iskloti kitiems lankytojams.h RAMJOJOVANLIMOS.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ.US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros .y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis. kad mes atvykome ne tam. atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta. ko.. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt. akys ims smarkiau spindeti. ji atsigaus. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus. kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius . kai Ispanija uikariavo Peru. skruostai paraus. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t. ka mums pasakoja Eugenija.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . lAZERIU? Eugenija pasakoja. kai Eugenija supras.jau pagyvenusi moteris. Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija . is veido dings nepasitenkinimo israiska. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete. Taigi. kurie padaryti tuo metu.. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti. AKM£NYS. nors ir dviaukstis. Biitent tada. KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl. N£DAUG£UUJ. kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus .PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI . 0 kolekcija tikrai ispudinga . kaip mums is pradziu pasirode. VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA.O.paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo . TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ. 40 km nuo Ikos. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose. ME. tikriausiai. su nedideliais kambariukais. Veliau. Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS.

kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete. todd galima teigti. Technologijos. Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri. is kur buvo imami akmenys. akmenu paieska nebuvo lengva. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai..5 m.. . iki didziulii. Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. chirurgas . specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje. todd juos pastebeti buvo labai sunku. todd gyveno gana pasiturinciai. Galima rnanyti. aisku. panasilt j pterodaktilius. skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos. juose matoma daug smulkiu detaliu. Beje.. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. .is vulkaninio granito. kapavietes. priklauso skirtingiems autoriams. atlieka sudetingas chirurgines operacija .. Akmenu buvo visokiu .. lazeris! Paveikslai labai tikslus. rnazdaug kumscio dydzio.0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru.nuo ncdidcliu. kurio pagalba buvo atliekami piesiniai.500 kg.mo buvo aptikti juodi akmenys. [o pacientai. kuriu skersrnuo sieke 1.. tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai .. lygiis. buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas. Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu.. kad jie.. . 0 jis gerai uzmokedavo uz tai. GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis.broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais.kaip didelio arbuzo. kartais netgi nemokamai gydydavo. Visi akmenys . Mano tevas. 0 svoris . beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus. Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius. Jis turejo labai daug pacientu. Antra.. kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika. bet ir ant grindl! . arba. rieduliu. Pinna. 0 kai kurie .Eugenija guzCioja peciais. tarsi butu nupoliruotas. Vidutinis akmenu dydis . Po kiek laiko tampa . medicinos profesorius.. Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose. kurios tukstancius metu juos skalavo. kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas.. ir tai labai sudomino.giluminio israizymo budu. greiciausiai. kad galetumern geriau jziureti paveikslus.... kad vaizdai ant 1111. nera net siandien. Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis. Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus. Nieko nera zinoma apie instrumenta. suguldytus stelazuose. Indenai nese akmenis tevui.

kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika. a ant kitu . Tevas tvirtino. kad kapaviete. !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis.jais aria dirva. . Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale .!. Daktaras Kabrera mane. kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje. Vaizdai tokie ryskus.11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos. Akmenu labai daug . dinozaurus. Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle. kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire.tuose paveiksliukuose. pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos. Gal kazkada jie egzistavo. imones serga.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI . iymiai jaunesne ui pacius radinius. primenancius siuolaikinius teleskopus. Ypatinga tema . voras.nupiestas didelis lapas. arba tie... Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111.!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo. 0 stai akmen. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 . Taciau musu proteviai mediiojo . kurioje dalyvavo senoves zmones. kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais. Tai bezdzione.!.111 1111111 11111111111. kolibris ir t. Be to. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. juodus akmenis vertino taip pat. . daugumoje akmenu vaizduojama vyr. kad senoveje zmones. Atrodo. daktaras Kabrera beveik nusigyveno. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris. ir instrumentais. Sunku isivaizduoti. versdamasis gydytojo veikla. Panasu. kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. greiciausiai.paprasciausia klastote. kuriuos naudojo senoyes gydytojai.erotiniai vaizdeliai. tai paveiksliuke j. Ir paskutinis akmenu tip as. Turint galvoje tai. '11111111. didziuli plota.Labiausiai mana teva domino akmenys.arba elitas.!. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu. manant. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus .nuo poros iki dideles grupes. kad jis atnesa tik zala.zmones. [uose pavaizduoti paveiksliukai.t.! transplantacija. valstieciai. Yra paveikslai su gimdymo scenomis. kur vaizduojama dvieju vyr. Juose. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius. Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu. nugrimzdo i vandenyno dugna. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos. kurioje gulejo akmenys. kad zrnones uzdengtomis galvomis . buvo pavaizduota sirdies ir net smegen. kuriame jie dalyvauja. kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama.. Idomu. juk jis buvo chirurgas. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn. neturintis jokia medicininio issilavinimo. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais.Deja. kurie turi sukaupe daug iini. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai . Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni. mums iki siol nera iinomi. Visa tai . kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi. kad siuietas visiskai iprastas. stebintys danguje ivaigides. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. lapas vaizduojamas aukstyn. kaip ir aukso dirbinius. 0 mana tevas buvo apgavikas. apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese.taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera. Beje. nors iki tol gyvena pasiturinciai. 0 kur trys ar daugiau imoni. kad ir pati operaciju atlikimo technika. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? . jiems blogai atsilieps. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti. pagamintu is plunksnu. 0 po to isnyko.=. Zmones be galvos apdangalu .ateities medicina. Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu.. jis taip tikejosi isgarseti. "I oil 1.daugiau nei 50 tukstanci. Tevas mane. panasus i palmes mediio lapa. Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos.!iemyn. tarsi chirurgijos vadovelyje. arba pats procesas. pagal kuriuos galima spresti. Buvo tikima.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana.111111. ypac jei tie buvo itakingi zmones. kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis.! sueitis. Taciau yra ir kitokiu paveikslu.greiCiausiai. gyven~ dabartines Peru teritorijoje. Nieko nuostabaus.'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus. kad Ikos akmenys . Ir visai keistas dalykas .Stai siuose akmenyse .! sueitys. siandien daugelis mokslininku mano. kurio rnusu dienomis jau nebera. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje. jei lapas nupiestas virsune aukstyn. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos. kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta.

. 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau. todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms. uznesti ant akrnenu. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn. 0 veliau. . Jos vedama ekskursija..5 valandos. Labiau pasidornejus tampa aisku.K~ jus manote apie tai. jei mato.. kad issaugotu zmones kaip rusi. kad mate Zemeje. kai ji vel bus tinkama gyvenimui . 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti.Priesinga]. taciau stengesi apie j~ nekalbeti. kad senoveje nebuvo instrumentu. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. Svarbiausia.Nei as. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui.operacijas. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1. trunka apie 1. . kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. parodyti savo brangenybes. 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai.111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 .Tevas linko prie sios teorijos. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius. Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais. nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu. kad zrnones atvyko ne tam.pries 20 metu. kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu. Ir dar vienas faktas. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai. mes turime nemazai islaidu. Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis. 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: . kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus. kad akmenu istorija yra labai neitiketina. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. kuris buvo savaime suprantamas.pasakoja Eugenija. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai . . 0 veliau grqzinti i planeta. Ypac. akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto.

Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. Taciau laivas Malmes nepasieke. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn. Ledynai juda kaip upes. Ledas pakrautas j triumus. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. Kelioneje ledas erne tirpti. kad nesukeltu priesininko itarimu. pasuko link Antarktidos krantu.. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. 1944-ais metais. Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. j kuri pakrove reikiama jrang~. Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu. 0 skystis. Laivas. lydimas povandeniniu laivu. ISQREJE?». TACIAU SIS FIl:MAS..0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. kad visa si istorija jvyko is tikruju. Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas. KARPENTERIO «KAZKAS~. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca. kol pasiekia reikiama lygj. pacioje sunkiojo vandens gamykloje. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». ] DUOTJi. kuri zadejo Hitleris. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu. Stebuklingas ginklas.. KURI. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis. skandino laivus. Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni.IS.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams . Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S.BUVO PASTATYTA P~GAl. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. kuri visiskai sunaikino gamykla. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. Reikia tik lede padaryti sachta. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca». tik labai klampus. stengdamiesi sukurti atomine bomba. DAUGEl. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo. kurie pries tai buvo hermetizuoti. nei sunkusis. Tai sukele nerima priesininku puseje. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI.DZONO KEMPBE1. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. Tiesa. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq. kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija.\ POUAR1NJi STOTf. buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka.plauke aplinkiniu keliu. 1944-ais m. Kai pasikele j laivo deni. velavo. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. 0 tik pradziugino. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . taciau tai vokieciu nejaudino. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. Reiskia. visas ledas turi buti is sunkiojo vandens. pastarojo koncentracija vis dideja. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura.. ties sausuma. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). esancias povandeniniuose laivuose. SAVO Ruozru. Ir tik nedaugelis zino.

Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu. ima skleisti speclalia chemine medfiag~. Paprastas laukinis tabakas. Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. Kas ivyko toliau. Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus». jei gresia pavojus. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . kad triume aptiko keista gyvi. natiirali spalva nebesugrjzta. Nebuvo aptikta jokn. Jei tiksliau. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui. .pilnais skausmo. kad augalai neturi koju.. jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. kapitono. Tadau nereikia manyti. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . laivas. buvo falsifikuotos. bairnes ir nusivylimo. kur negyveno struci4 moa. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa. plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. atseit. kai kyla pavojus. Biologu zodziais. kuri privilioja plesrias blakes. nei specialiai apmokytu sun4. nes negali leisti. komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. issiaiskino. kaip dafniausiai buna. j4 zali lapai pabala. Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. Tai tik [rodo.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis. Prolesorius zada. kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo. tarsi is isg~scio. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. tai atvirksciai . kad neufilgo ta diena. Koks buvo kapitono nustebimas. kad augalai yra visiskai bejegiai. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis. «Gerbiami keleiviai. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto. todel negali pabegti nuo pries4. vienas is ill buvo normalus imogus.labai rys- vz: kus ir pastebimi. Susipazinusi su irasais jame.. iinoma. padare isvada. kad butybios is pradziu persikele i zrnones. Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. po to issoko i jura. kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius . taciau tuo metu kapitonas pastebejo. taciau svarbiausia tai. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. Beje. dar pries Antraji pasaulini kara. atlik~ ne viena eksperimenta.. parasydami. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities.apu. kas ten vyksta. kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. antraja plaukiojimo savaite (datos. kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. o sunkusis vanduo. nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. augalq jautrumas zymiai didesnis. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija. gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. Triumuose tyvuliavo vanduo . augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju. l. Austral4 mokslininkai. darydamasis panasus i saltiena. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse. Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. jureiviu nepatikejo. kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. 0 po kellu valandu. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. neiinoma. ir dabar. Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. 0 jei taip.tai jas ir prazude. vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo.. Kapitonas. panasus i meduza. sioms butybems. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. Tuo metu prasidejo storrnas. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. kad beveik nieko nebevalge. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. Buvo atlikta keletas genq operaciju. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. Jis ruosiasi toliau kovoti. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio. kaip Alvaresas Mendosa puole ji.juk struCiai aukSCiau negali pasiekti. Atsidurusios vandenyne. Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose . Sprendziant is irasl). nesuprantaml). norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija. nuo troskulio: Joms.daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta. bauginanciu detaliu . kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais. Tai paaiskinarna paprastai . IS pradziu aiskus. kuri kapitonas pasikviete pas save. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur. kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. silto ir salto patyres imogus. Kapitonas rase. sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . Taciau. Tik vienas dalykas labai keistas . taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti.de- ja. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. [gavusiq balt~ spalva.i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. tarsi perspejantys: «neliesk manes. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. Kitose sa lose.ne vieno imogaus. Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. nes skaudfiai [sidursi». tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais . «paiutes». kad mate. kur iuvo . isakymus vykde mechaniskai. per keleta minuciu. todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. Gydytojas. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas.kaip trofejus. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima. Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba.

buvo isleisti gydymuisi. birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse.._. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS. kad prakeiksmas neturi senaties termino. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\. seniai uzsiimantis jodinejimu.5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje. Filmas sulauke didziules sekmes. nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona.VUDO EIKTIE.~. SLO- SERIALE «TIUOORAI». Praejus metams po aktoriaus mirties.«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil . kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». Kirkas Elinas. Iki 1948 metu.. 0 likusius 9. kuris juos uzdirbo. HONORARA. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius . ne tik neisgarsejo. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes. Kirkas sunkiai susirgo. RIZlKA. DALY- K\'. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. SAVAIME SUPRANTAMA.JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui. 1959 m. PASK£J. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m. kai buvo pastatytas film as. Puikus sportininkas. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija.savizudybe. Dzordzas Rivas. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju. 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko. geguzes menesi. pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje.a. Taciau aktoriaus mama tvirtino. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams. nebeteko galios? Taciau paaiskejo.. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere. KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis. Ji buvo dalinai paralyzuota. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu.. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis. 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens. taciau priesingai suzlugde savo karjera. Rivas liko paralyzuotas. Oficiali versija . Gal blogis.BE. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas.. Taciau tai nepadejo. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija. slepesis po siuo siuzetu. Visi pinigai. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu.

Kiek veliau bomba sprogo ir restorane. KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS . suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni. Ir nesinori to daryri. Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona. Vienas susiialojo.pati geriausia reklama. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus. kad negali sulaukti vaiku.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. kuriq nukirto vairas. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". Keanu Rivsas. Visi il! autoriai prisipazista. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». be galvos. kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. kuriame pietavo filmavimo grupes nariai.NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus. sunus. Kalbant apie Brendona Ruta.! ... Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo... kad bijo . penktadieni.juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui. po keliu metu prisipazino. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas. specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu.! j apsviesta kelio zcnkla. De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas.«Ommen. pastate tas pats rezisierius. o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. Pazvclges pro lang. 66. Dzudas Lou. kuris filme vaidino berniuko itevi. arba Velnio isvarymas». kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze.. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo. Jo aukomis tapo trys imones. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq. autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra. skirtas filmavimams. Atkreipkite demesi. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to. kuris iudo visus aplinkinius. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas..iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma . kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu. 0 apie asmenini likima imoni\). tuo nejaukiau jiems daresi. atlikusiam sventiko vaidmeni. Maza to. pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters. galima tuo visiskai netiketi.6 krn» . kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku. palinkes i keleivio sedynes pus~. Zinoma. 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. taciau faktai lieka faktais.. Brendanas Freizeris. kad jj istiko Kirko Elino lemtis . taciau yra ir tyrineroju. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas. 1975 m.sekretore ir asisrente . nusirites nuo laiptu. KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga. jos karjera kine nesusikloste. tai panasu. trecias susizalojo.smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri .. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas.. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu. Visus grupes narius apeme tikras siaubas. Analizuojant si fenornena. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas. kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona. Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos.. Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras. 1976 m. Tiesa. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. Viesbutyje. ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones. Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. Astonas Kucens tiesiai pareiske. apimtas mUfl\) mlllel\). kai bande iengti pro stiklines duris. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . antrajam sventikui filme. Deonas Ricardsonas. Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis. Staiga . Ji pererne kitas klientas. Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») . Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje. Dzosas Hartnetas.nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia. Linda BIer. filmavimo metu mire brolis. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. rugpjucio 13 d. taciau kuo daugiau suiinodavo.. kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider. kuriu nepastebejo. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams. Aktoriui Dzeisonui Mileriui. Ricardsonas net nustero is siaubo . kai filmas buvo pastatytas. kai suduio lektuvas. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti.. 1968-ais m.. Greitai Dzekas ir pats mire.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. skride lektuvu .. Ji laukesi kudikio . kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas. kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono. kai suvaidino savo personaio mirti. birzelio menesi. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! . Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . Maksui fon Siudovui.... Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. Dvi Viljamo Frid kino padeiejos . du menesiai iki filmavimo pradzios.

tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai.I ATMINTJ. nepaakino mane tapti spiritualistu. apsiav~s aukstais batais.l. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. kad kazkoks imogus. Patalpoje buvo visiskai tamsu. ir ne tik ji viena. PSICHOKINEZ~. originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS. . TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. Desineje puseje buvo patalpa.\ S-. brolau. su susierzinimo gaidele jis atsake.\. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu. ieskok.pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl. .\ ISTRAUKl.\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl. STOKAI!» Jsitikinimas. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus. MOKSLO PASIEKIMl.IJt). As paiinau Stokeri. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka. «1944 m.\MONEs BUSEN-. rausiasi vienoje spintclejc. apsivilkes pukine striuke.RIBl.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma.Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija.pasakoja V. .\. PRISIUECIANT PRIE W).\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS). todd uidegiau sviesa. Jis buvo uzsidejes salma. Prisiminiau. AISKIAREGYST~. Maciau. TELEPATlJ-'\. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu. as tvirtinu. KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-. Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-. Stokai! K~ cia veiki? . Puikus to pavyzdys .I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . .Raitas.IJl. .Vilburto Raito istorija.Taigi negali rasti savo pirstiniu. apsircnges karine uniforma. kad protas gali pergyventi mirti. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne. mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas. . SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. kad pora pakeliu esu pasidejes angare. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime. ATEITIES NUMATYM-.I APRASYMAIS.Sveikas. PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai.K~ gi. vieno ekipaio sauli.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-. atidariau duris.\.susukau as.

kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas. .Makonelas. . Specialism manymu. Sunku pasakyti.as.. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles). kuris suktelejo: «Sveikas. . As nieko nesakiau. Galima teigti.! prisimenu.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda.Stokeriui? Na ne. Angh. Beje. kazkuria prasme. Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso. PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?». paspausti ranka. kuri atkuria projekcijas. jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu.apraso keleta atveju. 0 paprasciausiai vesi». paliko visai norrnalu ispudi. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai.! ir jam viska papasakojau. saulys tikrai mane. kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas.. turi funkcionuoti kaip iprasta. kai manes nebuvo. kai jis kalbejo su Makonelu.. Zinoma. kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis. tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus.Reiskia. Dabar as zinau. kas atsitiko per savaite. Jau velai vakare Larkinas suzinojo. kaip sutirstejusi ruka. 1111111.. Kitais zodziais tariant.!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri. . manydami. Antra. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim. kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! .. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka. psichiatras S. Jei taip yra is tiesu.0. kad yra gyvas. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte. 0 tai reiskia. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. neturi nieko bendro su tikrove. kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. kad manimi tiki. Pasakes.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. kad jis. sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko. perkelti lengvus daiktus ir t.pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. Stokeris nieko neatsake. mane labiausiai stebina faktas. tai supratimas apie fantomus.gali atidaryti duris. Jei tai ties a. kad susitinkame su normaliu zrnogumi. s. jei protas nepergyventu mirties . Pats Stokeris. mirstanciuju vaiduokliai. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . As uzejau i angar"!. taciau visiskai imanomas dalykas. . Trecia. buvo is kuno. Vargu ar tai butu imanoma. kai j. «telepatine projekcija». Kai jis judejo. kaip elgt\)si gyvas imogus.Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus. kaip lavono. <<]0 ranka buvo ne ledine. sakydami. kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju. pusryciu metu. fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje. kas butu atsitike. Dabar. sprogo lektuve esancios bombos. Pinna..! toptelejo mintis.!lyginai. kad kaip tik tuo metu.. Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. leitenantas F. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc. kai zmogus yra arti mirties. nors ir susierzines. tai dalis Stokerio proto. kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams.Pries dvi dienas buvo sunki operacija. Tik po kiek laiko man i galv.namo nustebimas buvo begalinis. nors sie zodziai mane sukrete..Bloukas. netgi juos paciupinejus. jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais. kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes. Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . be kuriu butu nusales rankas. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' . Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys. . jo odine striuke girgzdejo.. Truputi pasnekeje.t. paklausiau savo sturmano.. draugai issiskyre. Dieve! . sklcndzianti oru.jis atsake.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa). . Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to.

Sis «kazkas.! sluoksniu.. Norvegijos ir Svedijos.Q. liepos men.l. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr.J. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos.pATSSTATINYS.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema). esanciu po ieme.e..! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m. kurios diametras ne maiiau 20 m. supanciu zieda. ATROll(). J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje.panaudota daugiau impulsu siustuvu. Sil. Tai panasiai tie patys metai. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu. statini . jis sudaro beveik apvalia aikstele.jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus.KILM~ IR PASKJR1!. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus.m. apsuptq iemil. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . JI. Sprendzianr is visko. si technologija buvo dar labiau patobulinta .R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS. kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini. SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje.JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ. sudaryta 201m gylio duobiu. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus . 500 MET1.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1. apie kurias eina kalba. Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu.\ APIE SIO SENOVES STATINIO. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO. TRAUKIANCIOMIS. veikia kaip iprastas radaras .! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda. Hendzas . tai pamatysite tik diding. Prietaisas.LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai. padengti lekiu metru iemil. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu. likucius.juk keistieji ratai is duobiu. kurio skersmuo 25 m. kur stovi Stounhendias.! pylimo. kurio pagalba tai buvo padaryta.priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas.

atgabentus is Velso. 0 priesingai .Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h». mokslininkai padare isvada. KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas .Paskutiniai tyrimai leidzia teigti. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija. kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai. Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves. Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos. Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq.kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys.taip vadinamos Orbio duobes. Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio . t.-/ sluoksniu. rastu Stounhendze. esancius po ieme. Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias.taip vadinamas Altorius. . kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris. priklausomai nuo imogaus veiklos. Radaro pagalba pazvelge po zemernis. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja. sukauptus per visa diena. . Kai kuriu rusi.apie 5 tukstanciai metu.y. [i teigia. Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta. Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre. kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. Ten rastos imoni. leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas. Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis. pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso. Mes nieko neiinome apie artefaktus. noredami issigydyti. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus. Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. Gali buti. . kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis. turinciose nuoscdose. . Be to. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius .juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai. kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo. 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t . pastatytu panasiu laiku. ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos.-/ jas matyti.km teritorijos. Mokslininkai mano. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu. Tai savaime suprantama. kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. Si hipoteze paremta tuo. Pvz. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to. Yra dar viena idomi teorija.pasakoja profesorius 'Noibaueris. perkasti 14 kv. taip pat iskreipia magnetinj laukq . Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti. Mes tikrai neturime galirnybn.-/ bakterijos.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta. kurie per laikq supuvo.. kad raktas siai mislei atspeti . Galimas daiktas. kas paslepta po iemi. kad Stounhendias . ana. Orbio duobiu kasinejimai parode.ize. Mokslininkai netgi daro prielaidq. taciau jo intensyvumas gali keistis. kur aptinkami dideli smiltainio klodai. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui. Mokslininkai jsitikin~. Neatmetama galimybe. atliekant biochemine kaulu.sveikatingumo centras. kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista. «Aplink sen'l. uipildytos susmulkinta kreida. 56 pozemines duobes.

analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis..laiko sios planetos faunos atstovais. hipotezes.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai. kuriu ilgis keletas km.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas. 2000~siais m. kol vyko mokslininku gincai. tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone. kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . Tokiu atveju. Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. 0 plotis . moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK.MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m. Gauru fotografiji.KEtSYl DA- RINIAI. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu .. Pvz. padarytos pakartotines nuotraukos parodc. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m. SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas. panasus ita. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles. rugpjuCio men. kuriose buvo uzfiksuota zemuma.. MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H.Y LOGISKAJ PAAISKINTI. o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 . kad Marso «kirminus. pasiekcs meteorito krateri. kad per t'l laika. kuriu vaizdas primine rinkleli. kaip Zemeje. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai.

atsispindincias saules sviesoje. NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0... pries kokius 17 tukstanciu metu. iascil!. kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu».. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu. ieskodamas geresnio gyvenimo svetur. prasideda vien tik misles. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius. nei gyvenamqji rajon'!. 0 idube. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti. kai miestai. ryskiausiu pavyzdzi\). Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu.. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. Pagrindines prieZastys. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. gyventojtt. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja. padedanciu islaikyti forma. primenanciu milziniska «ciulptukq. Visiskai gali buti.. pokyciu. . kurias sunese vejas.. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. yra Detroitas. Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. Vienas is vyksta ir siuo metu. del kuriu susidare Marso tun eli ai. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes. 0 kita ~ tarsi kabo.. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas. Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma.tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems. labai panasia j jejim. dengusiu Acipadijos lyguma. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. Taciau yra ir tokiu. turbina. Po to. 0 jaunimas bega is ill. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. kurio ilgis 50 km. rodanciu. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas».Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii. kelia. Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa. kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. apnesta Marso smeliu. kai ji apleidzia gyventojai. Visiskai gali buti. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos. Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu.5 milijono . taciau visa problema nebuvo isspresta. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai.. «stiklo tuneliai. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka..5 milijono. Kaip pavyzdys gali 1111.. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle. de! visko kaltas keistas piesinys. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1. Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas. ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu. Amerikos valdzia emesi priemoniu. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius. istustedavo ir tapdavo vaiduokliais. kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas».. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 .. Kiekvieno «tunelio» segmentai. atskirti «sonkauliais». Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. kad «tuneliai» visiskai ne iskili. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais.miestas istusteja. kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi.. kuriuose gyveno nedaug be atveju. v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai. kurie rimtai tiki. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose.! iduba. panasus j Zemes vandenyna. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu. Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci. tiek de! imogaus veiklos. tarsi jis butu pagamintas is stiklo. labai primena istraukiama ziuronq .. sudarytas is smelio kopu. primenantj. Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi. Per 50 metu gyventoji. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. kai griuvo Berlyno siena. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau.! j tunelj. Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai. Geologas Ronas Nike teigia. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas. kuriuose zmoniu.

Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. Paryzius. kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose. Liudna pripazinti. Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires. Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas. Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio . Talino. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas. Didele tikimybe. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus. koki mes ji dabar zinome.. vienas iii pacn. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams.Vasingtono. palieka miesta. Filadelfijos ir Baltimores. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes."''''''''F'':"='''''~~~~~ . Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. kad Vezuvijaus ugnikalnis. nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos.!. Netgi toks didziulis miestas. Beirutas ir visas Izraelis. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu. Sprcndziant is to.1111" buti paminetas Leipcigas. J au dabar ant daugelio istaigu . Niujorko. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai. kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema. kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras. Be to. didziausias Saksonijos miestas. Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt... kad Neapoli. greitai nustos egzistuoti. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. namlt kvartalai. Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti.7 milijono zmoniu. Zinoma. Norvegija. didziausilt pasaulio rniestu.kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. Los Andzelo. ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose. Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu. tai labai didele tikimybe. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. Ispanija. Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . issiverzia rnazdaug kas 100 metu. kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus.Italijos perlas. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt. Ypac si problema aktuali tiems miestams. Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo. Jlt nuomone. kaip San Franciskas. Mokslininkai teigia. nera apsaugotas nuo nykimo. kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. Pvz. Kritine situacija siuose miestuose dar gileja. Berlynas. Toks pats likimas Amerikos miestu . Leipcigo muges. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. kad pasaulis. r. Yra rizika. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo. Gyventojai. kaviniu ir kt. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios. galima sakyti. visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu.vanduo daznai isplauna gruntq. pastatytas ypac netinkamoje vietoje . kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai.:=~=:=~~. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti. tiek ir vietiniams gyventojams. Roma. Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. Rygos . kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas. nes jis senka kiekviena diena. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. kaip ir anksciau. 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. kiek bus darbo vietu. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. ir visus netoliese esancius miestus.visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima. Irkutske bei kituose miestuose.parduotuviu. mieste atsiranda istisi tuscii. Meksikas. Airij. kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. . Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius.

Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . . pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi. guasu atlikti darb ai. kv. perkeltas ant drobes. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. . nes juos uistoja medziai. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo. tiksliau . ir nematoma.m.Pavyzdziui.«Pasiklydes zokejus». liko istikimas sau: jokios bohemos. panasiai kaip ir Salvadoras Dali. Musu m'lstymo galia apima ir matoma. Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. birzelio 2 d. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis. kad 12-mei'io berniuko mama. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais. reklaminiai plakatai. Tarp eksponatu . ant jos isdestytas figuras.tramvajumi. kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. kuklus bustas. aprasinetu natomis.s ar kazko susirupines. Bet kokiu atveju. Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2. taciau negalejo pakesti. Tuo metu jam buvo 68 metai. REAUZMO MAGIJA Magritas. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba. Taciau juk zinome. kad raiteliai tenai yra. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai. kaip teigia artimieji. senovines fotografijos. . Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. 2009 m. galva buvo apsukta plonu audiniu. .tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje.rase Rene Magritas.5 tukst. piesinukai. taciau po to jie pasidaro nematomi.ill nebuvim as. Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu . muzikines partitiiros ir netgi filmai. kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. gyvenima baige savizudybe. tiesiog virtuveje.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. «As magiskas realistas». taciau medziai j'l irgi uidengia. GreiCiausiai. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu. nusokdama nuo tilto iupI'. IS pradziu raiteliai matomi. XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato. dailininko plaukti is visu pusill. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. galima sakyti. kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio. «Matomi daiktai gali buti nematomi. matote. ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai.taip apie save sake dailininkas.KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis.dailes darb ai. budarna dar jauna ir graii moteris. Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu .

SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . jose tarnavo keli simtai kariskiu. pasirode besanti tuscia. N etgi turkai. Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu.. Kai kurie graikai. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. kad ne tik pats tenai nera buves. ne karto nebuvo nusileide i pozemius. kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. kad jis yra gyva butybe ir. jei nepanores.. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu).. taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. Megalolabirinto. isprotejo. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas.. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo. ir aviacijos bazes. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali. 0 taip pat ir vokieciai.. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis.. Viena ryt9c kalejimo kamera. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. IS labirinto sienu sklido neigiama energija. zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. prisimena.Britanijos protektoratas. kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis. Pats vyriausias is graiklj darbininku. nesekme. Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis. Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes. taciau jis viska kategoriskai neige. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. dalyvius ir liudininkus. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. taciau ten savo noru negali patekti net mediumai. esancio kalnuose. Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. Taciau baisiausia buvo tai. Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas. . todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj . arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. vykusiu beveik pries 70 metu. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta. motyvuodamas tuo. tikedamiesi. tik kartojo. 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M. 0 uzdarys juos savo viduje.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful