AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU. Mesopotamijoje.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS.I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA. Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka. Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. Pradedant nuo 435 metu pr.atsidure visiskai svetimame kraste. kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba. kad uikariautojai prancuzai . kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma. Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» .e.e. kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti. kuriarne gyveno zmones. Egipte. KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA. kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje. kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa.m.m. KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS. tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju). 4-ame amiiuje pr.~:i:~Y\\ IV\ . Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI . Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais.m..iseiviai is Bretanes ir Normandijos . Susidare situacija. kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr.. kad butu iinoma.IIP=s). Indijoje. Pvz. Taciau sunku isivaizduoti. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai.TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . taciau ir elektroniniu budu.e. Kinijoje ir Japonijoje. Taip pat istorijoje isliko duomenu.

surasyma.! gilemis. Beje. Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus. Tai nesunku paaiskinti . 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. nors jau ir buvo Viduramziai. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. pastebejo. Jdomu tai. nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu . kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». 0 taip pat Londonq.! 1086-ais metais buvo tik apie 200. Pasirodo. zemes valdos verte pinigine israiska. taciau II buvo laikoma daug aviu. Beveik puse zmoniu. Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga. J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai. t. suris buvo gaminamas is ozku. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus.stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai. kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma. pievu ir rnisku plotai. surasymas parode. nors. kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga.. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint.«Paskutinio teismo knyga». ganyklu. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». Taigi. 111111111111111 II 111111111111. baronai ir itt riteriai. Lordai labai vertino tokius seimininkus.! valdos. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. kuriuose buvo malami grudai. taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai. yra butent vilanai.keturiu kinkomu portt.y. Kas liecia pacius lordus. nei kiti statiniai. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai. Taigi. kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. VISKAS T1KSUAI TAIP. 0 ganomos miskuose. salies valdovas turejo apie juos zinoti.senoveje grudus male vergai rankiniais malunais.. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m. isspresti zemiu ribu klausimus. Kaledas. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi. s~lyginitt zemes valdytoju vardai. tiek ir normandai . Antras gyventoju surasyrno tikslas . dar toliau . Beje. T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». galimas dalykas. KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj.zymiau daugiau. siuolaikiniais terminais kalbant .tai mechaniniai rnalunai. logiskai galvojant. pavadinta «Domesday boob> . po to . kad. nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju. 0 ko Anglijoje buvo pakankamai . Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu. Tie. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones.! surasymas baigesi 1088-ais metais. i kuria iejo serifas. Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius .manorai. tai j. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai. valstieciu skaicius zemes valdoje. Pilys lieka pilimis. dirbamos zemes plotas. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. kuriuos surinko apklausejai bei. Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma. Beje. Ir is visa.stai siandienines briru demokratijos pagrindas . Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . teismo kolegijtt nariai bei . Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai. Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. nors ir ne visur. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu. apie kuriuos mes siandien net nesusimastome. sudariusius visuornenes aukstuomene. tuo metu Anglijoje neegzistavo. feodaline dalis buvo labai nedidele. I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV. moterys. Sufolko ir Esekso grafyste. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla. Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas.kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. kokie bus tikslus duornenys. tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal]. kiaules buvo laikomos ne garduose. potencialius savo salies paiamu saltinius.dazniausiai lygiomis dalimis. Knyga buvo pavadinta taip de! to. kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia. kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis.baznycios ir ordinu zemes.

0 likusiose dalyse . kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai. Gal ir graiu. KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu. atsiradusios po dinastines santuokos. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. bet ir proseneliai bei promociutes. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose. didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes. J ei svarstysime apie tai. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. 0 kiti du ketvirciai .papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu. rodanciu valdii. t. Reikia manyti. Esant dinastinems santuokoms. kad herbas priklauso moteriai. Pats iinomiausias pavyzdys . islikdavo. Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais.tai suteikia jai teise.karaliaus. Desineje puseje vaizduojama dalis figuros. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo. Ir tik rombas rodo tai. NaSJ(:s herbas. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta . nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. kazkas susituoke is meiles . motcru. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. Gerai.y. pretenduoti i seimos herba. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva. ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. kaircje puseje atkartojamas vyro herbas.! . tai tikrai susipainiosime. padalintus i keturias dalis.karuna. taip vadinamais kleinodais..suvienytos Ispanijos herbas.. Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau. gimines herbus . Ypatingais atvejais. 0 veliau ir jos vyrui. salies. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. skeptras. Ispanijos. atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos... KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. valstybe. nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau.nekaltumo simboliai. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais.. «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu. buvo tokiu zrnoniu. Pvz. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 .ipcdines herbo pieSinys. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. kuri neturi broliu . paveldetos is tevo puses. Heraldikoje ipedine laikoma moteris. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba. taip vadinamas kleinodas. Zinoma. esanciu skotu gimines klanu vadovernis.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS.

[dornu tai. Tiesa. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. Taciau Servudo giria . susije tik su Europos saliu heraldika. 0 heraldikos taisykles . kad viskas. Norint suprasti. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. Tiesa. nera nieko paprastesnio. kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo. Pvz. kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». kad viena IS priezasciu. Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu. Taciau grjikime prie rornbu. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. medyje ir metale. kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio.Notingemo serifa. bausdavo engejus. uzlip~ ant galvos virsunes. taciau heraldika tokia. Taip gavosi. sakydavo kalbas. taciau veliau sios hipotezes at- Pirma. 0 akmenyje. kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. Sargybiniui. Vargu ar jie buvo pirmieji . kas.jOrlj piratai. kuris bOdavo girdimas misko tankmeje. leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo.tai didelis azuolynas. jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . nors iinoma. kad plesikai prie kelio.illIl!I h IlII II 'i1l1. tam nebuvo ir butinybes . jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. 0 pagal rastus ant drabuziu. Tai is tiesu moteriskas simbolis. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. taciau ir piliu vartai ar bokstai. kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais.IHIHlliIllIillllllllll. nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. Tiesa. pastatydavo sisake.. vedancio is Notingemo j Servuda. reiske «susirinkirnu vieta».lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj.kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos. dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba.Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus.jo palikuonis. seirnyniniai indai. kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. pasakytas kalvos virsuje. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. esancios Karibu juroje. is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu. kokia yra dabar. Dar IX-ame amiiuje vikingai . pastatytas ne vienas kino film as. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. leidziancios suzinoti.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. karieru durys. Galimas daiktas. priklausomai nuo to. sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. pamaCius artejancius serifo karius. kad Servudo giria . Be to. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. kad galetu pamatyti. teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". sargybiniui butu reikeje palaukti. Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. Atrodo. Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje). nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. reiskiancio santuokine ncistikimybc). kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala. fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III. veliavoje. Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija. tarsi is anksto apie viskq iinodamas. kol zmones priartes bent iki 200 rn. TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. atplauke is Skandinavijos pusiasalio .juk pirmykstese gentyse. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. kad bet koks zodis. o tai dar iiauriau. 0 ir keliauti per giria nera sunku. Antra. sargybinj. gana neretai rombo formos buna pasto ienklai. kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse. Galima tiksliai pasakyti. Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. tapo tik Viduramziu epochoje. 1111111llll. reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 . isvertus is senosios norvegu kalbos. kas Cia papasakota. suinteresuotais naujais gimines simboliais. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu». Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. gelbedavo nekaltuosius. Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. Tiesa. Reikia atkreipti demesi i tai. Vadai.

nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau. Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. Seima Dievo balse isgirdo grasinimus.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 . gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli. . SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\.VAROJE. Dauguma imoniv zuvo.~~V. erne suliepsnojo.11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111. kad potvynis. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda. Jose gyvybes.11111111111111111111 IIII .VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL. kai tai padarysite.iuvo gyvuliai ir derlius. Kurejas pasakojama. IS iII neuzgriutu. kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. TACIAlJ ~::.:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS.viska aperne didziulis gaisras. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima . . Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . Isliko Bolivijoje. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima. Kreipdamasis j seima. krito ant duobeje. kai kurie kalnai sugriuvo. Pries daugelj metu Kurejas. Apzvelges Zeme. DAlJG . joje susirinke zrnones bijojo. MET1. kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis. Vos tik jie pasislepe ku . Kurejas is dangaus pasiunte rnisku . nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus. gentys issaugojo legendas apie pasau.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus. Susigrud~ dugne. tai.meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. taciau liu. kas gyva. krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. kad greitai dangus uigrius Zem~.ir viskas aplinkui todd. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus. kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti. Seima nelaimingu zmoniu. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio.APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS. tapo sunku kvepuoti. apylinkes matesi tarsi ant delno. todd visos katastrofa. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. kad issigelbetV. todd drebejo. taciau greitai is visu pusiu. SAl .S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti.1111 . Apie sj pasauli ir sukurti nauja. nieko nesusimastydami. Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE . linkui esantys miskai.~·:'R. Dievas pamate tik viena teisingai viso. IS Zemes gelmiV erne bijoti. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio. . ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. Jis krito ant namv . baisu ugnies lietu.J.tai dege apdrebino iem~.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI. kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe.~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\. Po to. karstis tvieske mai gili. ir is dangaus pasizemes». Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo.

Gali buti.kosmines kilmes didziule katastrofa. kuriame visi vyrai. Kova vyko visa nakti. Krituliai sudegino diiungles. kalnus ir vandenynus.)vanduo tekejo tokiu greiciu. tarsi girtas imogus. kol dingdavo tarp bangu. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais. Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. Pvz. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta. kildavo begaliniai karai. Indenai pasakoja. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega. kurios bego nuo karo. sudrebinusiu dangu. panasiu i snieg~. kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. TaCiau daugumai gyventoj1. jus paskandins didiiulis potvynis. viska mete. Su siuo pasauliu viskas baigta!».sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. iltis ir kaili.. Griaustinis istume raguotaja gyvate. Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje . Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme.perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. Griausmas buvo toks stiprus. Po to Kurejas griausmingu balsu. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. atui<.Auksinis Saules sunus . Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. turintys straublius..line katastrofa. paraudusio nuo kraujo. Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu. kur susalo. kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. kaip pro sali j1.. praeje pro duris. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis.. Panasu. irokezai pasakoja. uzklupusia is dangaus. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo. Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu. Po to Zem~ uiklupo liutys. . kokiu sugeba skristi tik erelis. Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. imonil) gyvenvietes. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes. nurodancios laikus. Zeme pateko i salta kosmoso dali. 0 apie mamutus. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. Gyvi liko tik sestadalis imonil). Kova vyko keleta valandu. Karta Dievas kreipesi i dvi . kuri plaukiojo salia ju. zmones.krokodilais didiiules bangas. kol jaguaras atsitrauke. tarsi lauio iieiirbos. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido. liepe dvyniams. kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje. Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme. kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. kai patekejo Saule. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje.. Riaumojanti ugnis erne supti imones. kada butent ivyko katastrofa. Saltas vejas. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. isnyko po vandeniu. Praejo ned aug laiko.0 kiti . Nakties sviesulio dalys krito. ir viskas.) nepavyko issigelberi. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides. Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. Prasidejo didziuliu potvyniu serija. ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini. Tenai uzlipe irokezai mate. Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. Didziule dydiio kate is Menulio. Kalbama ne apie ka kita. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura. i giliausi~ ezero vieta. Dievo sunus Begocidis . kad kalbama apie visuotinj kataklizma. sustingus is siaubo. pute vidurinese platumose. kuris sunaikins visa si pasauli». Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais. beveik visa gentis prapuole vandenyje. koki kada nors imonems teko matyti. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos. Indenai rado sleptuve. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos. plese didiiulius gabalus. taikingas gentis. kol tapo zvaigzdernis. Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus. kas buvo gyva. Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai. Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. nesantis geltona smeli. Noredami issigelbeti. kurias zernese atvere skruzdcles. Zmones svente pergalc. 0 iaibai buvo tokie ryskus.s nuo siaures ir pietu asiga[iu. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . Joje pasakojama. 0 gyvare skubiai pasislepe ezere. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. puole gelbetis ant kalvu virsuniu.

tuo pasirupino pats salies prezidentas.tai neikainojamas sedevras. Nebuvo jokiu abejoniu.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos.. Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi . kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. tiesa. sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku. kad tai jis es'lS Veneros autorius .IS.V ME1STR\I STliIUMI. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO . o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju. italu skulptorius. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke. netiketai aptiko marrnurine skulptura. ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai. Jai buvo skirta valsrybine apsauga . D1RBDAMJ SEN\I. po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. kad si skulptura . Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo. Komisija. kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti. nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l. Nezinoma. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I. Ir stai.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i.nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. Crazuole Venera atgavo savo nosyte. GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS.? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . i lauka. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu. paciu netin kamiausiu metu. apsirciske tulas Kremoncas. TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis. sukurtas pries 1700-2500 metu. kuri. Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini. Apstulbintas radinio. Kai apie radinj suiinojo mokslininkai.. kai romenai buvo uzkariave Galija. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV. kuriame buvo rasta skulptura. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius.i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m. todel nusprende tokiu budu atkersyti. KURh* NE TIK BET IR . buvo be koju. kuri ir buvo skulpturos modeliu.FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS. Visa Prancuzija leipo juokais. kasinedamas savo sklypa. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. BEJE.\I KiiREJAli. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. taciau neteko prancuzu meiles. vienos rankos ir nosies. IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto . ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI .

dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi..auksciausios kokybes falsifikatai . kurios uzsiprase Gochmanas. kad «skitu karaliaus galvos salma. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. visiskai identiska tikrajam. nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje. ekspertai pasidave. galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus. Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles. Tokiu budu gavosi. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq.krakeliuromis. tik sutikti su siuo pasiulymu. Van Meegerenas savo bute. Jis buvo toks puikus juvelyras. a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus.. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios. a zmoniu mases vel apgule Luvra . kuriame buvo rasorna. tuo labiau. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai. kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos. Be to. Savaime suprantama. Taciau to neatsitiko. nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende.. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. kuriame juvelyras is Rusijos teige.nesvarus reikalas. van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. todd nauji skandalai. didziule suma. dar musu laukia ateityje. susije su meno kuriniu padirbinejimu. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. buvo tiesiog susizaveje radiniu . Vienas toks falsifikatas. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku. Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis. leido tvirtai teigti. PAPUOSE FALSIFlKATl. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. kad tai buvo falsifikatas. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. Pasirodo. kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. jeigu jam bus apmoketa ui kelione. kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. taciau 1963 m. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. Reikia pamineti. kuris jam prilygtu. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. kuris. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~.SKITl. taciau ir jiems padeje gyventojai.paveikslo autorius. kuris patvirtino. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. !domu. Juvelyras net itarti negalejo. kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ . kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis.juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba. arba tik del juoko. Rachumovskis. neziurint j niekq. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims. kaip buvo Kremonco atveju. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu. dar neisnyko. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas. nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. Tada dailininkas parode vietas. kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu».pagamino butent jis. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos. uztepant tamsiu laku ir padarant taip.Gochmanas. 1896 m. bei jvairius aksesuarus. net nenutuokdamas. buvo nustatyta . Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso. kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. nors ir pacius garsiausius. susijusius su meno kuriniu falsifikavimu.J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu. Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq). Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis. Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. Tyrimo metu netiketai paaiskejo. kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje. kartais tai daroma ir is kedto. Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas. a taip pat originalius kurinius antikos temomis . taciau ekspertai padare isvada. kuriuos jis atvaizdavo drobeje. . Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. Zlnoma. bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. sukurtas iymiai anksciau.. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera. Tiesa. j sj klausima niekas nezino atsakymo. kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais. reiskia .tobulu senaves meistro darbu. dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. Luvrui neliko nieko kito. kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai. Beveik du menesius vyko tyrimai.

buvo issiustas Valverdes «vadovas». kuri tuo metu buvo vicekaralyste. noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. atskleide didziulio lobio. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla . leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu. truko keleta dienu.didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti. uzkariavo inku impenja. Sunki kelione i kalnus. Vietininkams. ir sugrizo namo. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas . Keliautojai pasiemc brangcnybiu. tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. Chuanas kaip galedamas gyne indenus. paslaptj. nes pats buvo nerastingas. kuriu virsunes bolavo tolumoje. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. kiek galejo gabenti. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Genties vadas. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. Lankydamasis Piljaro rnieste. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. atitekusi konkistadorams. kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais. sidabru.lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys. Indenai neturejo jokiu teisiu. Nenuostabu. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu».visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. sudare savotiska vadova. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. Praejo apie 60 metu. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. taciau ir likusi dalis. esanciame netoli tarnybos vietos. Ekspedicija buvo surengta gana grei- . nejausdamas jokiu nepritekliu. kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. paslepto LianganaCio kalnuose. Buvusioje inku imperijos teritorijoje. Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. brangakmeniais. Ji valde pasakiskus turtus . buvusiems netoli Piljaro.

Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis). tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. Pvz.mes pagaliau pasiekerne Piljara. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. Stelanas Merneris . taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. Per didelius vargus. nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo. kad inku lobis . taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. viskas buvo uzlieta vandeniu. Karlui teko )veikti sunku keliq. lietu ir purvfl. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. dugne. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. . taciau baigesi pinigai. susidornejcs «Valverdes lobiu». apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara. ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes. . Be jokiu abejoniu. il) karta geriau paruosta. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. kurie nores uzsiimti 10bio paieska. Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. ) Piljara. Nors avarijos vieta buvo zinoma. Praejo apie 200 metu. ekspedicija. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura». Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. jis irgi nusprende isbandyti sekme.tai. Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. esancio netoli urvo. 1969 m. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus. Zinoma. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. Lobiu ieskotojams buvo labai sunku.ne mitas ir ne prasimanymas. nuosliauzos ir potvyniai. )veikdamas visas kliutis. 0 tiksliau . Ir dar . taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. Dajotas apsigyveno Ekvadore. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis.1857 m. zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. Isgirdes pasakojimus apie lob). kuris sukeldavo potvynius. 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. papuosalu. Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve. Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. Teko gr)zti ) Europa. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq.istaigingo restorano savininkas. Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. prasidejo potvynis. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. kuriame pateike savo isvadas. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake. skirta povandeniniams tyrimams. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus. bet ir ezero. Nei Valverdes «Vadovas». Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. Kiras zmogus. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos. Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas. . sudarancius trikampi. Ypac aktyvus yra svedai. Tai tik patvirtino. ji iskeliavo ) nurodyta vieta. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . Iranga buvo nupirkta. kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai». davo nestis su savimi. aprupinta povandenine )ranga. taciau Dajotas nepasidave. taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso. I s) ezera inkai mete auksa. 1790-ais m. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. trecio rango kapitonas. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija.veliau prisiminimuose rase Salade. Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. pvz.

kur ji pragulejo 5 metus.neteisingos.tipisku imogaus apsigimimu produktas. parnesc j savo potvyni. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui».~.TVE)1. Pavyko surasti tik nedaug ju. Ji nusprende atkurti abu skeletus.K4. NUt\. !RODYMOTO. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes. fJNA A. Jo zmona Melani. dezute atidave savo artimam draugui. kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti.anot vietiniu gyventoju. isprasiusi padazo saugoti relikvija. 0 si. isikibusi j rastojo skeleto peri. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&. panasia j ilg. 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje. tame tarpe . Suprantama. pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. SJAME. Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq.! kasykla. DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg. Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus. sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais. nepaprastai plati. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus.~DJNYS.ir abi kaukoles. Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams.! pavadinimu «Vises musu zinios . lANlfESI PJANElV· B mo. Jis dezute padejo j lenryna savo garaie. kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose . kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute.. irgi suabejojo. Keista vaiko kaukole. kad vaikiska kaukole . KAJ ..! tuneli.}. is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija.S'J"Jti\ . ten gyveno piktosios dvasios. Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta. kauIus sudejo j dideli krepsi.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija. Pirmoji . Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. Viena diena ji aptiko sen. Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas.

kad ji apima didiiulis susijaudinimas. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo. As j~ laikiau savo rankose. gali buti. i organizrna patenka su maisto priedais. Paaiskinsim. Beje.rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas. si~ kaukole butina kruopsciai istirti.pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. apibudino kaip 4.zmogaus kaukole. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana. hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu). kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone . turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. anoftalmija.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas. Rejus ir Melani paklause. jo manymu. kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai. vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake. Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo. kad kaktos srityje nera kaulines plokstes. kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub. Pejus. Stomatologas vaiko amzh. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode. hidrocefalija. Reikia pasakyti. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%. Sergant hidrofeliacija. Kruzono sindromas .knyga: imogaus kilme». kaukoles kaulai taip pat buna plonesni. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai. Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje. Matavimai parode. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. aniridija (raineles nebuvimas). 2004-ais m. Si knyga sukele dideli susidomejima. tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~.tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio.. Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. glaukoma. nors ir pazyrnetas. neziurint i tai. Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. Taigi. gomurio anomalijos. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti. . regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas). gal but. Anoftalmija (beakyste) . pvz. kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus.cm. desineje . keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. trumpagalvyste. is pradziu laikesi butent tokio poziurio.knygoje pateikia idomius argumentus. 1999-l) m. kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) . kuri patvirtino. Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode. . kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. taciau tada jie buna silpni ir trapus. nei jprastai buna pas zmones. Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos. Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje. Gali buti katarakta. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties. Kaukoliu palyginimas: kaireje .ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas.900 metu su galima 40 metu paklaida. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye). Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. nesini kartonine dezute. proptoze (akiu isvirtimas). 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga. Po mikroskopu buvo matyti. pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. nors ir panasi i imogaus. P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. galejo priklausyti vaikui.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba.. kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu. regos nervo atrofija. kad prisilieciau prie kazko nezernisko». pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje. savo struktura primenantys dantu emali. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole». 0 vaiko kaukole . kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija. Jdomu tai. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele.2004 metais Majamyje. jausdamas.paveldima liga. bet apie 25% VAlKO TEVAS . melsva odena. plokscia galvos forma. iiurejau i akiduobes ir jutau. Kruzono sindromu ir. keistos formos. 0 stai antroji . kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys.5-5 metai. kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes. zvairumas. kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu . Jie is jos iseme du paketus.. neiprastomis akiduobemis. nei paprastai.to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose.cm. isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles. kad nori jam kai k~ parodyti. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. veido hipoplazija. 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize.

. Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. taciau ne karine technika..muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti..>. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas . kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S. kas butent suprojektavo sj povandenini laiva. Hunley») . issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. 1863 m. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega.L. projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas. Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. Taciau. Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri.. Tiesa.~ . Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako .pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley). grjztant is kovines uzduoties. povandeninis laivas nuskendo.GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» . garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius. Hanlis» (<<H.ikure American Submarine Company. taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis. Kad ir kaip ten butu. .Augustas Praisas. istorikai iki siol nesutaria. pradzioje trys siauriecill verslininkai . taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai. J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis».L. Pagal kita versija. ginkl:t». Tiesa. Meriemas."<. Viena versija teigia. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai. Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti..sio pasaulio galing\)j\) rankose.

SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos. 2. kol narai atlieka savo darba.13 m skersmens. «Protingasis banginis». amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu). kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. kai povandeninis laivas buvo iskeltas. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. taciau atsitiko ivykis. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe. apsircnge specialiais kostiumais. Niekam nepavyko issigelbeti . Vel zuvo visi jureiviai.. kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas. bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. 1866-ais metais. pastatytas pagal originalu projekta. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. kuris erne gramzdinti larva. povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. Beje. 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos). Ko gero.. Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». Ir tada tarsi niekas nenukentejo. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. kad «Protingasis banginis». kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo . Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. kad laivas paskendo. kurie stebejo bandymq. kur jis laikomas ir siandien. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda.laivo priekyje ir gale. Tik 1872 m. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. Atsizvelgiant i tai. Kad ir kaip ten buvo. apie 9 m ilgio. buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. Beje. pvz.nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste. Tokiu budu. todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io.74 m aukscio ir 2. Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju. Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus. kad karas jau baigesi. panasiai kaip ir «Hanlis». taciau po Halstido mirties. vos tik paliko prieplauka. povandeninis laivas vel nuskendo. taciau tik po visu bandyrnu. jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje . laivyno specialistai padare isvada. Be to. Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos . Panasu.hidrosrnugis apverte povandenini laiva. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. sprendziant pagal viskq. Palaipsniui rudij antis . Tragedijos priezastimi. Atseit. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. Halstida nusove ne meiluzes vyras. rnazdaug 5 m gylyje. Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. Si versija gal ir turi teise egzistuoti. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas . Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. kad islaikyti laiva vienoje vietoje. PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. Tam. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». tapo sugedes voztuvas.. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno.iki 50 m. kad panaudoti mina. ~ ekipaza dar iejo kapitonas. buvo pastatytas is. 1872-ais m. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll. pagal kita versija. jureivius palaidojo.«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo. 0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». Tiesa. Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai .kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. «laimei. Nuskendo visas laive buves ekipazas.jie. kai kurie karo istorikai teigia. Po to. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu. 0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. povandenini laiva sutvarke. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. Taciau. jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma.. Ilgai buvo manoma.. 0 civiliai. Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini». Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu. Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». pritvirtinta prie karties.1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu. sturrnanas ir du narai. po kuriu nusamde nauja ekipaza. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu. garveiio katilo. Tik po daug metu paaiskejo. Halstidas. paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. 0 vienas is kreditoriu. karinio jun. LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. Reikia pasakyti.

1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti.m. varitus. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma.5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m.lMA PAAISKINTI. 1902ais m. birzelio men. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr. greiciausiai. Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo. kad visi jie . pr. irode.KRAI NE VIENAS YRA S1<An.e. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius. amforu. rastasis daiktas yra senesnis. buvo patalpintos medineje 31.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys. TIf(. Pasirodo. ZlNOMA. KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. VISA TAl FANTAST1KA.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo. . kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu. 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu. ir dar daug mazesniu.m. Detales. kas cia keisto? Keista tik tai.11 RUGPJum'2011 . KURIAME RASOMA.15 em ilgio. kad plaktuko amiius . ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. dvieju . esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka . galima sakyti. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu. Reiskia. prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi. Atrodo. lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·". Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje. kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo. 3 em skersmens. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas.. grandines ir kitokius daiktus. panasus artefaktai.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius.e. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1.JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES.O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. Manoma. Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis.po 5-7 em. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas. Mokslininkui kilo mintis. kad laivas paskendo apie 80 m. uolose. Atlikus paskaiciavimus. IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu.

ateiviu is kosmoso dovana. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu.e. Taip mokslininkas irode. parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. Taciau. mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas».220 m. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu. Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike. Tie. 1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. Tai buvo iiedas.em dydiio dezuteje.B. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt . 2002-ais m. Kapaviete buvo atverta 2008 m. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti. birzelio men. ! kadra pateko imogus. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams. kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. Sutikite. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. Kaip jus manote. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija).mezge visais laikais. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija. taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai. rankose kornpaktiskas fotoaparatas. jis modeliavo Saules ir Menulio judejima. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele.gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes.) daiktu liekanu. negali buti ne kalbos. kaip senovine baterija.m. tvirtina. Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes. Percinskis. tamsus akiniai. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. Pasirodo. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre.keistuolis. Skeptikai teigia. Jupiterio ir Saturno. Apie tai. Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus . MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu.. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0. pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais.. kas tai . Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima.Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti. Veneros.m.5 V itampa.pasakojo Czian Janiu. kad tai Arehimedo kurinys. kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta.Mes pakelerne nukritusi daikta. Taip pat yra versija. aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu. Taciau Kinijos specialistai tvirtina. Glumina tamsus akiniai. . megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu. atimti ir dalinti. Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu. Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas. kopija. . kad «kompiuteris» .sudeti. Taciau 8i istorijatuo nesibaige. Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys. Juo labiau. tai daiktas. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti. pr. Arba j'l paliko keliautojai laike. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau. Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos. padarytose is kitos vietos. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di. Trumpai kirpti plaukai. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais. . kuri neisliko. kad tai ne kas kita. !rengini sudare 32 detales. Marso. buves Guansi muziejaus kuratorius. kai nuvalerne nuo jo zemes. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. sukeldamas metalini gars'l.e. ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m. Su megztiniu nera jokiu problernu . kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus. atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais). . taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka . Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose.

kuri. N£DAUG£UUJ. kaip mums is pradziu pasirode. Veliau. Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija . 0 kolekcija tikrai ispudinga . kurie padaryti tuo metu. kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius . neskuba iskloti kitiems lankytojams. Biitent tada. Moteris ims pasakoti tai. kai Eugenija supras. nors ir dviaukstis. skruostai paraus. paklausykime. kai Ispanija uikariavo Peru.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ. 40 km nuo Ikos. kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis. lAZERIU? Eugenija pasakoja. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus.laikoma visa akmenu kolekcija. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti. KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl. AKM£NYS. Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS. su nedideliais kambariukais. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose. ji atsigaus.paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo . kad mes atvykome ne tam.ITYTOJAMS SI"OI. tikriausiai..PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI . atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta.h RAMJOJOVANLIMOS..US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros .y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis. VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt. is veido dings nepasitenkinimo israiska.. TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ.namo.O.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . ko.jau pagyvenusi moteris. ka mums pasakoja Eugenija.jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete. ME. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus .. akys ims smarkiau spindeti. Taigi. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t.

5 m. Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius. Akmenu buvo visokiu . iki didziulii. Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri. Nieko nera zinoma apie instrumenta. rnazdaug kumscio dydzio... Galima rnanyti. .. medicinos profesorius. Vidutinis akmenu dydis . kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. kad galetumern geriau jziureti paveikslus.. Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu. kurios tukstancius metu juos skalavo. atlieka sudetingas chirurgines operacija . Beje. akmenu paieska nebuvo lengva. is kur buvo imami akmenys..0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru.giluminio israizymo budu. [o pacientai. kartais netgi nemokamai gydydavo. Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas. Pinna.. kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete. priklauso skirtingiems autoriams. buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus. kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje. Po kiek laiko tampa . Antra.. Visi akmenys . tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla. Technologijos. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu.broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais. aisku. beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus.500 kg. greiciausiai. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai. .. Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis.mo buvo aptikti juodi akmenys. rieduliu. Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos.. kad jie. kapavietes.kaip didelio arbuzo. lazeris! Paveikslai labai tikslus. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai . Jis turejo labai daug pacientu. kurio pagalba buvo atliekami piesiniai. 0 svoris ... Mano tevas. ir tai labai sudomino.. juose matoma daug smulkiu detaliu. suguldytus stelazuose..is vulkaninio granito. todd galima teigti. GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis. kuriu skersrnuo sieke 1. lygiis. 0 kai kurie . arba. nera net siandien.. 0 jis gerai uzmokedavo uz tai. bet ir ant grindl! . specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje. kad vaizdai ant 1111. todd juos pastebeti buvo labai sunku. panasilt j pterodaktilius. todd gyveno gana pasiturinciai. . tarsi butu nupoliruotas. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. Indenai nese akmenis tevui. chirurgas . Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika.nuo ncdidcliu..Eugenija guzCioja peciais.

11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese.. kur vaizduojama dvieju vyr.! sueitys. a ant kitu .ateities medicina. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos. Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu. Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. juk jis buvo chirurgas. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. manant.t. mums iki siol nera iinomi. Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos. Taciau yra ir kitokiu paveikslu. pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos. kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111. kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje.!iemyn. neturintis jokia medicininio issilavinimo.111 1111111 11111111111. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? . gyven~ dabartines Peru teritorijoje. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn. kad ir pati operaciju atlikimo technika. kolibris ir t.!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo. imones serga. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje. kad Ikos akmenys . Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais. kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama. arba tie. Sunku isivaizduoti. greiciausiai. kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta. 0 stai akmen. Nieko nuostabaus. Panasu. pagal kuriuos galima spresti.! sueitis..arba elitas. . kurioje gulejo akmenys.taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera. Buvo tikima. iymiai jaunesne ui pacius radinius. dinozaurus. kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire. kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti. didziuli plota. Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale . tai paveiksliuke j. daugumoje akmenu vaizduojama vyr. kuriame jie dalyvauja. tarsi chirurgijos vadovelyje. ypac jei tie buvo itakingi zmones. . Ir visai keistas dalykas .nuo poros iki dideles grupes. valstieciai. daktaras Kabrera beveik nusigyveno. Ir paskutinis akmenu tip as. Vaizdai tokie ryskus. nugrimzdo i vandenyno dugna.nupiestas didelis lapas. stebintys danguje ivaigides. kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika. jiems blogai atsilieps. versdamasis gydytojo veikla. Tevas tvirtino. kaip ir aukso dirbinius. Ypatinga tema .greiCiausiai. Beje. arba pats procesas. Tevas mane. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais.tuose paveiksliukuose.111111.'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus. panasus i palmes mediio lapa.Labiausiai mana teva domino akmenys.=.erotiniai vaizdeliai. 0 po to isnyko. Idomu.daugiau nei 50 tukstanci. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos. primenancius siuolaikinius teleskopus.jais aria dirva. 0 mana tevas buvo apgavikas.paprasciausia klastote. kad jis atnesa tik zala. Turint galvoje tai. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus . !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit. kurioje dalyvavo senoves zmones. Yra paveikslai su gimdymo scenomis. Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle. kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. voras. kurio rnusu dienomis jau nebera. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis. lapas vaizduojamas aukstyn.! transplantacija.zmones. [uose pavaizduoti paveiksliukai. ir instrumentais. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni. Zmones be galvos apdangalu . kad kapaviete.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI .. siandien daugelis mokslininku mano. kad senoveje zmones. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos. Be to. Gal kazkada jie egzistavo. Akmenu labai daug . kad zrnones uzdengtomis galvomis . pagamintu is plunksnu. Visa tai .. kuriuos naudojo senoyes gydytojai.Stai siuose akmenyse . kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. "I oil 1.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana. nors iki tol gyvena pasiturinciai. kurie turi sukaupe daug iini. 0 kur trys ar daugiau imoni. Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu.!. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai . jis taip tikejosi isgarseti. jei lapas nupiestas virsune aukstyn. Atrodo. buvo pavaizduota sirdies ir net smegen.!. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 . kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi. '11111111.Deja. Tai bezdzione. Daktaras Kabrera mane. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu. Juose. kad siuietas visiskai iprastas.!. Taciau musu proteviai mediiojo . juodus akmenis vertino taip pat.

Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius. kad zrnones atvyko ne tam. . Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis. kad mate Zemeje. kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui. 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti. Labiau pasidornejus tampa aisku. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1. 0 veliau grqzinti i planeta. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai. todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms. Jos vedama ekskursija. Svarbiausia. 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau. kad issaugotu zmones kaip rusi.K~ jus manote apie tai. kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus.Nei as. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu. 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: ..111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 . nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu. mes turime nemazai islaidu. kuris buvo savaime suprantamas. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu. 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. .. kad akmenu istorija yra labai neitiketina. uznesti ant akrnenu. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai . taciau stengesi apie j~ nekalbeti. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. Ir dar vienas faktas. kai ji vel bus tinkama gyvenimui .Priesinga]. 0 veliau. kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais. parodyti savo brangenybes. Ypac. akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto.pries 20 metu. .operacijas.pasakoja Eugenija.5 valandos. jei mato. . kad senoveje nebuvo instrumentu. trunka apie 1.Tevas linko prie sios teorijos.

pastarojo koncentracija vis dideja. velavo. pacioje sunkiojo vandens gamykloje. 1944-ais metais. j kuri pakrove reikiama jrang~. tik labai klampus. Ir tik nedaugelis zino. Tai sukele nerima priesininku puseje. Kelioneje ledas erne tirpti. Taciau laivas Malmes nepasieke. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau.\ POUAR1NJi STOTf.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. kad visa si istorija jvyko is tikruju. Stebuklingas ginklas. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams . 0 tik pradziugino. kad nesukeltu priesininko itarimu. kol pasiekia reikiama lygj. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. 0 skystis. TACIAU SIS FIl:MAS. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis. is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura. Reikia tik lede padaryti sachta. SAVO Ruozru. buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka. Ledynai juda kaip upes.DZONO KEMPBE1. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius. Laivas. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu.IS. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. ] DUOTJi. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca».0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. Kai pasikele j laivo deni.. KURI.. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S. Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. taciau tai vokieciu nejaudino. kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq. DAUGEl. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens. Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni... esancias povandeniniuose laivuose. kurie pries tai buvo hermetizuoti. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. ties sausuma.plauke aplinkiniu keliu. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. kuri visiskai sunaikino gamykla. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo. ISQREJE?». lydimas povandeniniu laivu. KARPENTERIO «KAZKAS~. kuri zadejo Hitleris. Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga. visas ledas turi buti is sunkiojo vandens.BUVO PASTATYTA P~GAl. 1944-ais m. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. Tiesa. reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu. pasuko link Antarktidos krantu. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). nei sunkusis. skandino laivus. Ledas pakrautas j triumus. Reiskia. stengdamiesi sukurti atomine bomba.

gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti. antraja plaukiojimo savaite (datos. Jei tiksliau. Prolesorius zada.labai rys- vz: kus ir pastebimi.kaip trofejus. nes negali leisti. kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius . Tai tik [rodo. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa. Paprastas laukinis tabakas. kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. tai atvirksciai .i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. atlik~ ne viena eksperimenta. kaip Alvaresas Mendosa puole ji. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima. plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. Kapitonas.juk struCiai aukSCiau negali pasiekti. kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. kuri privilioja plesrias blakes. kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. Kitose sa lose. parasydami. Koks buvo kapitono nustebimas. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto. Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu. ir dabar. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq. Atsidurusios vandenyne. kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis. 0 po kellu valandu. buvo falsifikuotos. Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. taciau tuo metu kapitonas pastebejo. neiinoma. prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus». komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. kad mate.. kur negyveno struci4 moa. atseit. bairnes ir nusivylimo. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. natiirali spalva nebesugrjzta. Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. Gydytojas. todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini. Taciau. nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui. Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose .ne vieno imogaus.tai jas ir prazude.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. darydamasis panasus i saltiena. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju.. Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. silto ir salto patyres imogus. Jis ruosiasi toliau kovoti. Austral4 mokslininkai. IS pradziu aiskus. Sprendziant is irasl). ima skleisti speclalia chemine medfiag~. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. dar pries Antraji pasaulini kara.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis.. norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas. tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais . todel negali pabegti nuo pries4. kad butybios is pradziu persikele i zrnones. «Gerbiami keleiviai. nuo troskulio: Joms. Tuo metu prasidejo storrnas. laivas. tarsi perspejantys: «neliesk manes. iinoma. sioms butybems. kad augalai yra visiskai bejegiai. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote. jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. isakymus vykde mechaniskai. Susipazinusi su irasais jame. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio. kas ten vyksta. kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais. kad triume aptiko keista gyvi. augalq jautrumas zymiai didesnis. Kas ivyko toliau. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija. Beje. issiaiskino. jureiviu nepatikejo. jei gresia pavojus. panasus i meduza. Tik vienas dalykas labai keistas . kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. nesuprantaml). kur iuvo . kad augalai neturi koju. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . . o sunkusis vanduo. daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. Triumuose tyvuliavo vanduo . Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo. l. [gavusiq balt~ spalva. kai kyla pavojus. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. nei specialiai apmokytu sun4. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse. kaip dafniausiai buna.pilnais skausmo. bauginanciu detaliu . padare isvada. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities. j4 zali lapai pabala. kad beveik nieko nebevalge. kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . nes skaudfiai [sidursi». kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba. Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. po to issoko i jura. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. Biologu zodziais. vienas is ill buvo normalus imogus. «paiutes». kapitono. augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. taciau svarbiausia tai. kad neufilgo ta diena. kuri kapitonas pasikviete pas save. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma. Kapitonas rase. Tai paaiskinarna paprastai .de- ja. tarsi is isg~scio. Nebuvo aptikta jokn. Tadau nereikia manyti. per keleta minuciu. Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza.. 0 jei taip.daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta.apu. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. Buvo atlikta keletas genq operaciju.

~.. 1959 m. kad prakeiksmas neturi senaties termino. RIZlKA. nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona. kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu.. birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima.. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis. kai buvo pastatytas film as. Gal blogis.5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje. HONORARA. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere. nebeteko galios? Taciau paaiskejo.. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. Oficiali versija .«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil . 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko. seniai uzsiimantis jodinejimu. kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». SAVAIME SUPRANTAMA. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu. Taciau tai nepadejo. buvo isleisti gydymuisi.JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui. Kirkas sunkiai susirgo. kuris juos uzdirbo. Rivas liko paralyzuotas. Praejus metams po aktoriaus mirties. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS. Filmas sulauke didziules sekmes. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes. taciau priesingai suzlugde savo karjera. slepesis po siuo siuzetu. Visi pinigai. Kirkas Elinas. SLO- SERIALE «TIUOORAI».. pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje. Iki 1948 metu. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius . KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija. Dzordzas Rivas. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\. ne tik neisgarsejo. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas. geguzes menesi.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija. PASK£J. 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens._. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams. Ji buvo dalinai paralyzuota. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 .a. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze. Taciau aktoriaus mama tvirtino.VUDO EIKTIE.BE. 0 likusius 9. Puikus sportininkas. DALY- K\'.savizudybe.

. KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS .. apimtas mUfl\) mlllel\).. penktadieni. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". Dzosas Hartnetas. po keliu metu prisipazino. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas. antrajam sventikui filme. Dzudas Lou.NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus. Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus. du menesiai iki filmavimo pradzios. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas.. Kalbant apie Brendona Ruta. Keanu Rivsas. jos karjera kine nesusikloste. Jo aukomis tapo trys imones. suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni.. kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas. KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga.. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu. tuo nejaukiau jiems daresi. kuriq nukirto vairas. nusirites nuo laiptu. kad bijo . kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider. kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») . De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas. taciau kuo daugiau suiinodavo. 0 apie asmenini likima imoni\). o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. 1976 m. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas. Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose.. skirtas filmavimams. 66. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas. 1975 m. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona.juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui. Deonas Ricardsonas. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum. 1968-ais m. Staiga . kuris filme vaidino berniuko itevi.smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri . Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma .«Ommen. Tiesa. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje. Ji pererne kitas klientas..nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia. kad negali sulaukti vaiku. kai suduio lektuvas. arba Velnio isvarymas». Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos.. Maza to. pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters.pati geriausia reklama. birzelio menesi. palinkes i keleivio sedynes pus~.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. kuriame pietavo filmavimo grupes nariai. Astonas Kucens tiesiai pareiske. buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. Visus grupes narius apeme tikras siaubas. Atkreipkite demesi. specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas.. taciau faktai lieka faktais. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. galima tuo visiskai netiketi. Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras. Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. kuriu nepastebejo. autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra. trecias susizalojo..6 krn» .iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia. taciau yra ir tyrineroju. Ricardsonas net nustero is siaubo . Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze. Ir nesinori to daryri. Zinoma. Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo. Kiek veliau bomba sprogo ir restorane. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. Viesbutyje.. rugpjucio 13 d. Analizuojant si fenornena.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams.. be galvos.. Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. tai panasu. filmavimo metu mire brolis. Ji laukesi kudikio . kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku. Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis.. Dvi Viljamo Frid kino padeiejos . Maksui fon Siudovui. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta. kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono. Vienas susiialojo. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 .. skride lektuvu . kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu. kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona. Brendanas Freizeris.! . kuris iudo visus aplinkinius. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones. kai bande iengti pro stiklines duris. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq. sunus.. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo. Linda BIer. kai filmas buvo pastatytas. atlikusiam sventiko vaidmeni. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to. Aktoriui Dzeisonui Mileriui.! j apsviesta kelio zcnkla. Pazvclges pro lang.sekretore ir asisrente . pastate tas pats rezisierius. kai suvaidino savo personaio mirti. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! . kad jj istiko Kirko Elino lemtis . Visi il! autoriai prisipazista. Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. Greitai Dzekas ir pats mire.

Vilburto Raito istorija. «1944 m. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-.pasakoja V.IJl. atidariau duris. TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. Puikus to pavyzdys .I ATMINTJ. . PRISIUECIANT PRIE W).l. . As paiinau Stokeri. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime. todd uidegiau sviesa.RIBl. STOKAI!» Jsitikinimas. apsivilkes pukine striuke.Raitas. PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas. .\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-.\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS). kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija. kad pora pakeliu esu pasidejes angare.I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . AISKIAREGYST~. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma. originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS.Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka.\MONEs BUSEN-. ir ne tik ji viena. brolau. . Maciau.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-. rausiasi vienoje spintclejc. apsircnges karine uniforma. kad protas gali pergyventi mirti. .K~ gi.\ ISTRAUKl. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne. Desineje puseje buvo patalpa.IJt). vieno ekipaio sauli. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus. SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. TELEPATlJ-'\.pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl. kad kazkoks imogus. apsiav~s aukstais batais. KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-.I APRASYMAIS. tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai. Patalpoje buvo visiskai tamsu. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu. as tvirtinu.\. PSICHOKINEZ~. nepaakino mane tapti spiritualistu.susukau as.Taigi negali rasti savo pirstiniu. su susierzinimo gaidele jis atsake. ieskok.\. Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. MOKSLO PASIEKIMl. Stokai! K~ cia veiki? . Prisiminiau. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai.Sveikas. ATEITIES NUMATYM-.\. Jis buvo uzsidejes salma. .\ S-. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu.

jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu. Sunku pasakyti. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. be kuriu butu nusales rankas. jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais. kaip elgt\)si gyvas imogus. Tik po kiek laiko man i galv. kai j. kai zmogus yra arti mirties. paklausiau savo sturmano. Jei tai ties a. taciau visiskai imanomas dalykas. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles).Makonelas. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai.pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. turi funkcionuoti kaip iprasta. saulys tikrai mane. sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko. Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . buvo is kuno. PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis.. kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri. mane labiausiai stebina faktas. 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda. kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams. Zinoma. . Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. draugai issiskyre... manydami. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka. Jei taip yra is tiesu.Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa.! toptelejo mintis. kai jis kalbejo su Makonelu. As uzejau i angar"!. Vargu ar tai butu imanoma. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' . Angh. s. Antra.. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus.. jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. kaip lavono. nors sie zodziai mane sukrete.. kad jis.Pries dvi dienas buvo sunki operacija.!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. . kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju. Dabar as zinau.Reiskia. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau. jei protas nepergyventu mirties . paspausti ranka. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys. netgi juos paciupinejus. sklcndzianti oru. kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo. kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas. . Pinna. Jau velai vakare Larkinas suzinojo.!lyginai. <<]0 ranka buvo ne ledine. Beje.jis atsake. nors ir susierzines.! ir jam viska papasakojau. Trecia.. 0 tai reiskia. Kai jis judejo.namo nustebimas buvo begalinis. 0 paprasciausiai vesi». «telepatine projekcija». tai supratimas apie fantomus. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte. mirstanciuju vaiduokliai. perkelti lengvus daiktus ir t.! prisimenu. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?».0. kad susitinkame su normaliu zrnogumi.gali atidaryti duris. tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . Galima teigti. Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj.Stokeriui? Na ne. Truputi pasnekeje.apraso keleta atveju. . neturi nieko bendro su tikrove. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim. jo odine striuke girgzdejo. Stokeris nieko neatsake.. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys. kas atsitiko per savaite.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . . Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. paliko visai norrnalu ispudi. tai dalis Stokerio proto. sprogo lektuve esancios bombos. kad kaip tik tuo metu. Dieve! . Pats Stokeris. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. 1111111. kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa). . Kitais zodziais tariant. kai manes nebuvo. psichiatras S. kad yra gyvas. fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje. kuri atkuria projekcijas. Pasakes. As nieko nesakiau. kad manimi tiki. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka. leitenantas F. Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to. Dabar. sakydami. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines.t. kuris suktelejo: «Sveikas.. kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! . kas butu atsitike.Bloukas. Specialism manymu. kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes. kazkuria prasme. . pusryciu metu. kaip sutirstejusi ruka.. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc.as.

jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus.l. Hendzas . JI. esanciu po ieme. Tai panasiai tie patys metai. liepos men.! pylimo. TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES.m. veikia kaip iprastas radaras . likucius.pATSSTATINYS.! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda. si technologija buvo dar labiau patobulinta . supanciu zieda.KILM~ IR PASKJR1!. TRAUKIANCIOMIS. Prietaisas. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. kurio skersmuo 25 m. Sis «kazkas. statini . padengti lekiu metru iemil. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu. kurio pagalba tai buvo padaryta. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO. kurios diametras ne maiiau 20 m. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr.\ APIE SIO SENOVES STATINIO.Q. tai pamatysite tik diding. sudaryta 201m gylio duobiu. J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje.! sluoksniu. Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema).. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu.juk keistieji ratai is duobiu.panaudota daugiau impulsu siustuvu. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias.JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE. apsuptq iemil. jis sudaro beveik apvalia aikstele.! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1. apie kurias eina kalba. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 .priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas. 500 MET1.e. Sil. Norvegijos ir Svedijos. kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini.LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai.J. SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus .R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ. Sprendzianr is visko. ATROll(). kur stovi Stounhendias.. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos.

Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. taip pat iskreipia magnetinj laukq . Mokslininkai jsitikin~. kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. perkasti 14 kv.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta.Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h». priklausomai nuo imogaus veiklos.sveikatingumo centras. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis.Paskutiniai tyrimai leidzia teigti. kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai. rastu Stounhendze. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai. Mes nieko neiinome apie artefaktus. kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta. Be to.juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai. kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. Si hipoteze paremta tuo. ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos. . turinciose nuoscdose. Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada. taciau jo intensyvumas gali keistis. 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t .-/ sluoksniu. kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias. Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio . Mokslininkai mano. KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija.-/ bakterijos.y. Tai savaime suprantama. t. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris. kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo. 0 priesingai . Ten rastos imoni.ize.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku. kas paslepta po iemi. atgabentus is Velso. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. esancius po ieme. Galimas daiktas. kur aptinkami dideli smiltainio klodai. Neatmetama galimybe. Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas. kurie per laikq supuvo.apie 5 tukstanciai metu. mokslininkai padare isvada.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui.km teritorijos. Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti. . . [i teigia. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos. Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius.taip vadinamas Altorius.-/ jas matyti. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja.pasakoja profesorius 'Noibaueris. kad Stounhendias . kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. uipildytos susmulkinta kreida. ana. Mes tikrai neturime galirnybn. Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas. noredami issigydyti. leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq. 56 pozemines duobes. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija. sukauptus per visa diena. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas . kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista. Radaro pagalba pazvelge po zemernis. Orbio duobiu kasinejimai parode. kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis. Kai kuriu rusi. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi. Mokslininkai netgi daro prielaidq. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. . «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius .. Yra dar viena idomi teorija. kad raktas siai mislei atspeti . pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. pastatytu panasiu laiku. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to. Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves. Pvz. «Aplink sen'l.taip vadinamos Orbio duobes. Gali buti.kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys. atliekant biochemine kaulu. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso.

SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles. kad per t'l laika. pasiekcs meteorito krateri.. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . Tokiu atveju.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas. kad Marso «kirminus. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 . kuriu vaizdas primine rinkleli. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO.laiko sios planetos faunos atstovais. kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku. kuriu ilgis keletas km. kol vyko mokslininku gincai. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m. rugpjuCio men. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu. tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK. Gauru fotografiji.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas. kaip Zemeje. kuriose buvo uzfiksuota zemuma. padarytos pakartotines nuotraukos parodc. Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE. o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja. hipotezes.Y LOGISKAJ PAAISKINTI. panasus ita.KEtSYl DA- RINIAI. 0 plotis . moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. Pvz.. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu . analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis. MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H.MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m.. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas. 2000~siais m.

de! visko kaltas keistas piesinys. Per 50 metu gyventoji.. kai miestai.Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai. panasus j Zemes vandenyna. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka. ryskiausiu pavyzdzi\). Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai... del kuriu susidare Marso tun eli ai. tiek de! imogaus veiklos. Vienas is vyksta ir siuo metu. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1. primenanciu milziniska «ciulptukq. Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas». tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn. 0 idube. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti. kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. Visiskai gali buti. apnesta Marso smeliu. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. Amerikos valdzia emesi priemoniu. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes.. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. yra Detroitas. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti. labai panasia j jejim. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja... v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai.! iduba. atskirti «sonkauliais»... istustedavo ir tapdavo vaiduokliais. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas.! j tunelj. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. kuriuose gyveno nedaug be atveju. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. atsispindincias saules sviesoje. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. gyventojtt. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja. primenantj. iascil!. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas. Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu.. Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie.. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci. kurio ilgis 50 km. NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. kai ji apleidzia gyventojai. Kiekvieno «tunelio» segmentai. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. rodanciu. Po to. Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. 0 kita ~ tarsi kabo. Pagrindines prieZastys. Taciau yra ir tokiu. padedanciu islaikyti forma... kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos. kuriuose zmoniu. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas. nei gyvenamqji rajon'!.5 milijono . kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas». Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 . Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas. kurie rimtai tiki.5 milijono. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau. taciau visa problema nebuvo isspresta. kai griuvo Berlyno siena. kelia. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu.. prasideda vien tik misles. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0. turbina. .tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai. 0 jaunimas bega is ill. pries kokius 17 tukstanciu metu. labai primena istraukiama ziuronq .miestas istusteja. Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Geologas Ronas Nike teigia. ieskodamas geresnio gyvenimo svetur.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais. kurias sunese vejas. pokyciu. «stiklo tuneliai. Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu. ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu. kad «tuneliai» visiskai ne iskili. kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu». tarsi jis butu pagamintas is stiklo. Visiskai gali buti. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose. sudarytas is smelio kopu. Kaip pavyzdys gali 1111. dengusiu Acipadijos lyguma. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems.. Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius.

Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. Liudna pripazinti. Paryzius. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio . nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. tiek ir vietiniams gyventojams.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros.Italijos perlas. Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo. galima sakyti. Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai.. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt. Rygos . baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. Meksikas. issiverzia rnazdaug kas 100 metu. kad Vezuvijaus ugnikalnis. . Ispanija."''''''''F'':"='''''~~~~~ . ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose. Netgi toks didziulis miestas. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu. Roma. kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. Jlt nuomone. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. Sprcndziant is to. Airij. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires. didziausias Saksonijos miestas. Be to. kaip ir anksciau. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq. Talino. Berlynas. kiek bus darbo vietu. r. kad pasaulis.vanduo daznai isplauna gruntq. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas. kaviniu ir kt. pastatytas ypac netinkamoje vietoje . Yra rizika. Pvz. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. Beirutas ir visas Izraelis. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams. kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus.:=~=:=~~. kaip San Franciskas.1111" buti paminetas Leipcigas.. tai labai didele tikimybe. mieste atsiranda istisi tuscii. Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. nes jis senka kiekviena diena. kad Neapoli. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV. Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm. vienas iii pacn. Norvegija. palieka miesta. Niujorko. Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas. Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . Kritine situacija siuose miestuose dar gileja.parduotuviu. kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju. Gyventojai. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti.visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima. koki mes ji dabar zinome. ir visus netoliese esancius miestus. Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru. Mokslininkai teigia.kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. Los Andzelo. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes. didziausilt pasaulio rniestu. Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. Didele tikimybe. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus.. Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius. Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo. Zinoma.!. Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt. Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose. Irkutske bei kituose miestuose. kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. Toks pats likimas Amerikos miestu . Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti. J au dabar ant daugelio istaigu . Filadelfijos ir Baltimores.Vasingtono. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. nera apsaugotas nuo nykimo. visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu.7 milijono zmoniu. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. Ypac si problema aktuali tiems miestams. Leipcigo muges. greitai nustos egzistuoti. namlt kvartalai. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu.

GreiCiausiai. matote. aprasinetu natomis. Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu.ill nebuvim as.KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis. galima sakyti. . taciau medziai j'l irgi uidengia. muzikines partitiiros ir netgi filmai. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai. nes juos uistoja medziai. kaip teigia artimieji. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . Taciau juk zinome. Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. tiesiog virtuveje. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba. kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato. Tuo metu jam buvo 68 metai. Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. reklaminiai plakatai.tramvajumi. senovines fotografijos. guasu atlikti darb ai. «As magiskas realistas». kad raiteliai tenai yra. Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2. birzelio 2 d.tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje. dailininko plaukti is visu pusill. nusokdama nuo tilto iupI'.m.5 tukst. kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. «Matomi daiktai gali buti nematomi.taip apie save sake dailininkas. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis. taciau negalejo pakesti.dailes darb ai. Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai.rase Rene Magritas. kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. . 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». piesinukai. kv. Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu . REAUZMO MAGIJA Magritas. ant jos isdestytas figuras. kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. 2009 m. gyvenima baige savizudybe. Musu m'lstymo galia apima ir matoma. kad 12-mei'io berniuko mama. perkeltas ant drobes.Pavyzdziui. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai. . ir nematoma. IS pradziu raiteliai matomi.s ar kazko susirupines. tiksliau . budarna dar jauna ir graii moteris. Tarp eksponatu . . galva buvo apsukta plonu audiniu. liko istikimas sau: jokios bohemos. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . kuklus bustas.«Pasiklydes zokejus». XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. taciau po to jie pasidaro nematomi. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu . Bet kokiu atveju. panasiai kaip ir Salvadoras Dali.

taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. isprotejo. N etgi turkai. Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas. jei nepanores.. jose tarnavo keli simtai kariskiu.. nesekme.Britanijos protektoratas. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis.SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . taciau ten savo noru negali patekti net mediumai. Kai kurie graikai. vykusiu beveik pries 70 metu. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M. dalyvius ir liudininkus. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis. Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo.. kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai. zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis. pasirode besanti tuscia. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes.. prisimena. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu)... Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas. Megalolabirinto. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. tikedamiesi. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun. Pats vyriausias is graiklj darbininku. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. Taciau baisiausia buvo tai. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. Viena ryt9c kalejimo kamera. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. 0 taip pat ir vokieciai. uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. ne karto nebuvo nusileide i pozemius. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. esancio kalnuose. tik kartojo. 0 uzdarys juos savo viduje. IS labirinto sienu sklido neigiama energija. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali. kad jis yra gyva butybe ir. todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj . taciau jis viska kategoriskai neige. . Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. motyvuodamas tuo. kad ne tik pats tenai nera buves. Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. ir aviacijos bazes.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful