AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka. kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr. VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU. Mesopotamijoje.m. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS.iseiviai is Bretanes ir Normandijos . KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai. taciau ir elektroniniu budu. Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. Egipte.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» . Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI . Pvz. tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju). kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma.e.. Pradedant nuo 435 metu pr. Susidare situacija. kad uikariautojai prancuzai .IIP=s). kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti. KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA. Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais. Indijoje. 4-ame amiiuje pr.TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . Kinijoje ir Japonijoje.I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA. kad butu iinoma.m.e.e. Taip pat istorijoje isliko duomenu. kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba.m. kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje.. kuriarne gyveno zmones.~:i:~Y\\ IV\ .atsidure visiskai svetimame kraste. Taciau sunku isivaizduoti. Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai.

nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu . Beje. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. Beje. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. apie kuriuos mes siandien net nesusimastome. nors jau ir buvo Viduramziai. surasymas parode. dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai.senoveje grudus male vergai rankiniais malunais. kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. Antras gyventoju surasyrno tikslas . Tai nesunku paaiskinti . siuolaikiniais terminais kalbant . sudariusius visuornenes aukstuomene. potencialius savo salies paiamu saltinius. teismo kolegijtt nariai bei . Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. s~lyginitt zemes valdytoju vardai.! 1086-ais metais buvo tik apie 200. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais.«Paskutinio teismo knyga». 0 ko Anglijoje buvo pakankamai . pievu ir rnisku plotai.! gilemis. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones. Tie. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m.stai siandienines briru demokratijos pagrindas . Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus. Pilys lieka pilimis. Kaledas. kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga. baronai ir itt riteriai. salies valdovas turejo apie juos zinoti. Knyga buvo pavadinta taip de! to. ganyklu. 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. galimas dalykas. kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai. KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj. 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius . Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. pastebejo.dazniausiai lygiomis dalimis. surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai. dirbamos zemes plotas. i kuria iejo serifas. Beveik puse zmoniu. pavadinta «Domesday boob> . J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai.tai mechaniniai rnalunai. tai j. kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. suris buvo gaminamas is ozku.baznycios ir ordinu zemes. logiskai galvojant. kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis. nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju.surasyma. Taigi. isspresti zemiu ribu klausimus. 0 taip pat Londonq. Taigi. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis. kuriuose buvo malami grudai. moterys. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. valstieciu skaicius zemes valdoje.zymiau daugiau.! valdos. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . 111111111111111 II 111111111111. kuriuos surinko apklausejai bei. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu. Lordai labai vertino tokius seimininkus. Beje.! surasymas baigesi 1088-ais metais. yra butent vilanai.kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). kad. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . Ir is visa. nors. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal]. Sufolko ir Esekso grafyste. Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. nors ir ne visur. T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. VISKAS T1KSUAI TAIP.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai. Pasirodo. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu. dar toliau . feodaline dalis buvo labai nedidele. taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi. kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». 0 ganomos miskuose. I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV. Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma. Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga. taciau II buvo laikoma daug aviu. Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai.. kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. Kas liecia pacius lordus.stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. nei kiti statiniai. kiaules buvo laikomos ne garduose. kokie bus tikslus duornenys. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint.manorai. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla. tuo metu Anglijoje neegzistavo. po to . zemes valdos verte pinigine israiska. tiek ir normandai .y.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia. Jdomu tai. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt.keturiu kinkomu portt. Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas. t..

kuri neturi broliu . pretenduoti i seimos herba. didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes. NaSJ(:s herbas. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo. salies.karaliaus. kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . gimines herbus . valstybe.ipcdines herbo pieSinys. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. Pvz. Gal ir graiu. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Ispanijos. ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. Esant dinastinems santuokoms. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta .papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu. KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS.. t. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva.! . motcru. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose. nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau.. padalintus i keturias dalis.karuna. Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais.suvienytos Ispanijos herbas. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu.y. Pats iinomiausias pavyzdys . 0 likusiose dalyse .. «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai.. bet ir proseneliai bei promociutes. 0 kiti du ketvirciai . rodanciu valdii. herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba.tai suteikia jai teise. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba. buvo tokiu zrnoniu. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. Reikia manyti. atsiradusios po dinastines santuokos. atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos. Desineje puseje vaizduojama dalis figuros. nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai. Zinoma. kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius. islikdavo. 0 veliau ir jos vyrui. paveldetos is tevo puses. kaircje puseje atkartojamas vyro herbas. Ypatingais atvejais.. J ei svarstysime apie tai. Ir tik rombas rodo tai. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. tai tikrai susipainiosime. esanciu skotu gimines klanu vadovernis. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU.nekaltumo simboliai. taip vadinamais kleinodais. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. kazkas susituoke is meiles . Heraldikoje ipedine laikoma moteris. kad herbas priklauso moteriai.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS. Gerai. skeptras. Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau. taip vadinamas kleinodas.

bausdavo engejus. reiskiancio santuokine ncistikimybc). tarsi is anksto apie viskq iinodamas. nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. uzlip~ ant galvos virsunes. Pvz. kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. 1111111llll. karieru durys. kuris bOdavo girdimas misko tankmeje. dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums. reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. nera nieko paprastesnio. isvertus is senosios norvegu kalbos. taciau ir piliu vartai ar bokstai.Notingemo serifa. Taip gavosi. kad viena IS priezasciu.juk pirmykstese gentyse. atplauke is Skandinavijos pusiasalio . Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. kas Cia papasakota. o tai dar iiauriau. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai. is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. pastatydavo sisake. sargybiniui butu reikeje palaukti. Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. gana neretai rombo formos buna pasto ienklai.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala.kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos.illIl!I h IlII II 'i1l1. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj. Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. [dornu tai. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. kad bet koks zodis.Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. kad plesikai prie kelio. Vadai. medyje ir metale. 0 heraldikos taisykles . jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus. Vargu ar jie buvo pirmieji . Antra. kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». pastatytas ne vienas kino film as. nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». kad galetu pamatyti. esancios Karibu juroje. priklausomai nuo to. pamaCius artejancius serifo karius. kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse. pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt. Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. kol zmones priartes bent iki 200 rn. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu».jo palikuonis.lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti. vedancio is Notingemo j Servuda. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. sakydavo kalbas. Taciau grjikime prie rornbu. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija.tai didelis azuolynas. kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba. Reikia atkreipti demesi i tai. sargybinj.jOrlj piratai. kas. Tiesa. jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. Tiesa. veliavoje. kad Servudo giria . 0 akmenyje. Taciau Servudo giria . taciau veliau sios hipotezes at- Pirma. TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. reiske «susirinkirnu vieta». Be to. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. tam nebuvo ir butinybes . Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo. 0 pagal rastus ant drabuziu. Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu.IHIHlliIllIillllllllll. kad viskas. Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo. fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III. 0 ir keliauti per giria nera sunku. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. taciau heraldika tokia. kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. Tai is tiesu moteriskas simbolis. Dar IX-ame amiiuje vikingai . nors iinoma. Tiesa. Sargybiniui. kokia yra dabar. Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais. juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 . leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo. leidziancios suzinoti. kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje). Atrodo. buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. Galima tiksliai pasakyti. tapo tik Viduramziu epochoje. Norint suprasti. seirnyniniai indai. suinteresuotais naujais gimines simboliais. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. Tiesa.. Galimas daiktas. gelbedavo nekaltuosius. susije tik su Europos saliu heraldika. pasakytas kalvos virsuje.

kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. todd visos katastrofa. Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 . IS iII neuzgriutu. SAl . kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis.iuvo gyvuliai ir derlius. Jis krito ant namv . kad potvynis. kad greitai dangus uigrius Zem~.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus. joje susirinke zrnones bijojo. . pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo.VAROJE. kas gyva. kai kurie kalnai sugriuvo. Apzvelges Zeme. Dievas pamate tik viena teisingai viso. baisu ugnies lietu.meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio. karstis tvieske mai gili. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. Apie sj pasauli ir sukurti nauja. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. Kreipdamasis j seima. Seima nelaimingu zmoniu.S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA.11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111. Kurejas is dangaus pasiunte rnisku . gentys issaugojo legendas apie pasau. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS. MET1. nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus. kai tai padarysite.~·:'R. nieko nesusimastydami. Po to.ir viskas aplinkui todd. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti. NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE .APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS. kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti. Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . IS Zemes gelmiV erne bijoti.viska aperne didziulis gaisras. DAlJG . kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe.~~V. todd drebejo. taciau greitai is visu pusiu. tapo sunku kvepuoti.11111111111111111111 IIII . Seima Dievo balse isgirdo grasinimus. nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo. ir is dangaus pasizemes». krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. Kurejas pasakojama. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau. erne suliepsnojo. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima .:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane. TACIAlJ ~::. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima. linkui esantys miskai. kad issigelbetV.~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\. Jose gyvybes. apylinkes matesi tarsi ant delno. . Pries daugelj metu Kurejas. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI.J.tai dege apdrebino iem~. ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. Dauguma imoniv zuvo.1111 . gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli. Vos tik jie pasislepe ku . SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\.VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda. . Susigrud~ dugne. Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. Isliko Bolivijoje. krito ant duobeje. taciau liu. Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. tai.

Prasidejo didziuliu potvyniu serija. kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. kuri plaukiojo salia ju. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu.. praeje pro duris. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. Karta Dievas kreipesi i dvi . i giliausi~ ezero vieta. 0 apie mamutus. kurias zernese atvere skruzdcles. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura. Po to Zem~ uiklupo liutys. Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus. 0 gyvare skubiai pasislepe ezere. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. Tenai uzlipe irokezai mate. nesantis geltona smeli. nurodancios laikus. tarsi lauio iieiirbos. Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. jus paskandins didiiulis potvynis. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. kas buvo gyva. uzklupusia is dangaus. kad kalbama apie visuotinj kataklizma. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti. Zeme pateko i salta kosmoso dali. kol jaguaras atsitrauke. Nakties sviesulio dalys krito. ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini. zmones.) nepavyko issigelberi. kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. Noredami issigelbeti. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. Dievo sunus Begocidis . Griaustinis istume raguotaja gyvate. Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje.. Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais. kai patekejo Saule. kuriame visi vyrai.. Panasu. kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. ir viskas. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . Didziule dydiio kate is Menulio. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. kuris sunaikins visa si pasauli».s nuo siaures ir pietu asiga[iu. tarsi girtas imogus. Po to Kurejas griausmingu balsu. kol tapo zvaigzdernis. kur susalo. Riaumojanti ugnis erne supti imones. Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme. viska mete. Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai. puole gelbetis ant kalvu virsuniu. atui<. Indenai rado sleptuve. Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus. Kalbama ne apie ka kita. sudrebinusiu dangu. Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu. Praejo ned aug laiko. TaCiau daugumai gyventoj1. kada butent ivyko katastrofa.)vanduo tekejo tokiu greiciu. kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. isnyko po vandeniu. Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. taikingas gentis. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido. Gali buti.krokodilais didiiules bangas. kildavo begaliniai karai. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos. Su siuo pasauliu viskas baigta!». plese didiiulius gabalus. Krituliai sudegino diiungles. Saltas vejas. beveik visa gentis prapuole vandenyje. Griausmas buvo toks stiprus. Kova vyko keleta valandu. sustingus is siaubo.sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. paraudusio nuo kraujo. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. 0 iaibai buvo tokie ryskus. Gyvi liko tik sestadalis imonil). Joje pasakojama. Pvz. koki kada nors imonems teko matyti. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais. turintys straublius. panasiu i snieg~. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. kurios bego nuo karo.perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. kaip pro sali j1. liepe dvyniams. Indenai pasakoja.. Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke. kalnus ir vandenynus. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis. imonil) gyvenvietes.kosmines kilmes didziule katastrofa. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje.Auksinis Saules sunus . Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme.line katastrofa.0 kiti . . Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje . Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. Kova vyko visa nakti. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis. iltis ir kaili. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides. kol dingdavo tarp bangu.. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo. Zmones svente pergalc. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai. pute vidurinese platumose. kokiu sugeba skristi tik erelis. irokezai pasakoja.

GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS. Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo. Apstulbintas radinio. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. Kai apie radinj suiinojo mokslininkai.i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m.IS. Nebuvo jokiu abejoniu. tiesa. kad si skulptura . ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai. TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis.FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS.. Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi . kuri ir buvo skulpturos modeliu. Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini. kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO . todel nusprende tokiu budu atkersyti.. nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l.tai neikainojamas sedevras. o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju.nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. kai romenai buvo uzkariave Galija. BEJE. vienos rankos ir nosies. Jai buvo skirta valsrybine apsauga . i lauka. kuriame buvo rasta skulptura. IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto .V ME1STR\I STliIUMI. sukurtas pries 1700-2500 metu.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. kuri.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole. kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke. Nezinoma. italu skulptorius. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos. kasinedamas savo sklypa. Visa Prancuzija leipo juokais. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu.tuo pasirupino pats salies prezidentas.? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. paciu netin kamiausiu metu. D1RBDAMJ SEN\I. Ir stai. kad tai jis es'lS Veneros autorius . sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV. taciau neteko prancuzu meiles.\I KiiREJAli. ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI . apsirciske tulas Kremoncas. Komisija. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius. Crazuole Venera atgavo savo nosyte. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. netiketai aptiko marrnurine skulptura. buvo be koju. KURh* NE TIK BET IR .

kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ . Tokiu budu gavosi. Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. Reikia pamineti. kad tai buvo falsifikatas. tuo labiau. bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. Beveik du menesius vyko tyrimai. kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos. uztepant tamsiu laku ir padarant taip. Van Meegerenas savo bute. reiskia . Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu. buvo tiesiog susizaveje radiniu . taciau ekspertai padare isvada. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. kuris jam prilygtu. Jis buvo toks puikus juvelyras. Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku. kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. visiskai identiska tikrajam. Luvrui neliko nieko kito.. Vienas toks falsifikatas. jeigu jam bus apmoketa ui kelione. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims. kartais tai daroma ir is kedto. Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq). prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos. kuris. sukurtas iymiai anksciau. j sj klausima niekas nezino atsakymo.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. neziurint j niekq.tobulu senaves meistro darbu. kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. leido tvirtai teigti. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje. kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. Pasirodo. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius. todd nauji skandalai. kuriuos jis atvaizdavo drobeje. nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. a zmoniu mases vel apgule Luvra .SKITl. kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu». Savaime suprantama. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. susije su meno kuriniu padirbinejimu. Be to. arba tik del juoko. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti. dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu. kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. Rachumovskis. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. nors ir pacius garsiausius. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios.juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba. PAPUOSE FALSIFlKATl. kaip buvo Kremonco atveju.pagamino butent jis. bei jvairius aksesuarus. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende. dar neisnyko. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai.. Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles.paveikslo autorius. 1896 m. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis. didziule suma. Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais. a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus. kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . susijusius su meno kuriniu falsifikavimu. Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . kad «skitu karaliaus galvos salma. kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. taciau ir jiems padeje gyventojai. Zlnoma. taciau 1963 m.krakeliuromis. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. Juvelyras net itarti negalejo. galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus. kurios uzsiprase Gochmanas. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera. buvo nustatyta . kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». a taip pat originalius kurinius antikos temomis . Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S. dar musu laukia ateityje. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. Taciau to neatsitiko. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. ekspertai pasidave. Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas.J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai. kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis.auksciausios kokybes falsifikatai . APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara. nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. !domu..nesvarus reikalas. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. net nenutuokdamas. kuriame buvo rasorna.Gochmanas. kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq.. van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. kuriame juvelyras is Rusijos teige. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. Tyrimo metu netiketai paaiskejo.dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi. kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. Tada dailininkas parode vietas. kuris patvirtino. . Tiesa. tik sutikti su siuo pasiulymu.

atskleide didziulio lobio. ir sugrizo namo. tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. uzkariavo inku impenja. sudare savotiska vadova. Genties vadas. Praejo apie 60 metu.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. kuri tuo metu buvo vicekaralyste. atitekusi konkistadorams. Buvusioje inku imperijos teritorijoje. leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu. buvo issiustas Valverdes «vadovas». brangakmeniais. Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu». Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi.lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys. Nenuostabu. Keliautojai pasiemc brangcnybiu. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. buvusiems netoli Piljaro. esanciame netoli tarnybos vietos. truko keleta dienu. Chuanas kaip galedamas gyne indenus. taciau ir likusi dalis. sidabru. kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais. kiek galejo gabenti. Ekspedicija buvo surengta gana grei- . nes pats buvo nerastingas. paslaptj. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. Lankydamasis Piljaro rnieste. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. paslepto LianganaCio kalnuose. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. Ji valde pasakiskus turtus . noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla . kuriu virsunes bolavo tolumoje. Sunki kelione i kalnus.visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. Indenai neturejo jokiu teisiu. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. nejausdamas jokiu nepritekliu. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. Vietininkams. Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas .didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti.

Karlui teko )veikti sunku keliq. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus. nuosliauzos ir potvyniai. Pvz. Be jokiu abejoniu. Iranga buvo nupirkta. prasidejo potvynis. Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. . taciau baigesi pinigai. sudarancius trikampi.1857 m. skirta povandeniniams tyrimams. Ir dar .istaigingo restorano savininkas. tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». Kiras zmogus. kuriame pateike savo isvadas. ) Piljara. zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero. dugne. kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis. apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. kuris sukeldavo potvynius. Teko gr)zti ) Europa. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. aprupinta povandenine )ranga. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja. Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. 0 tiksliau . 1790-ais m. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura». Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. Stelanas Merneris . Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. Nei Valverdes «Vadovas».tai. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. 1969 m. Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. kurie nores uzsiimti 10bio paieska. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai». taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. . Lobiu ieskotojams buvo labai sunku. I s) ezera inkai mete auksa. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu. Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara. lietu ir purvfl. Nors avarijos vieta buvo zinoma. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas. Praejo apie 200 metu.ne mitas ir ne prasimanymas. kad inku lobis . Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai. Dajotas apsigyveno Ekvadore. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. esancio netoli urvo. )veikdamas visas kliutis. papuosalu.veliau prisiminimuose rase Salade. ji iskeliavo ) nurodyta vieta. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. bet ir ezero. davo nestis su savimi. taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena. susidornejcs «Valverdes lobiu». . ekspedicija. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. Ypac aktyvus yra svedai. Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. viskas buvo uzlieta vandeniu. jis irgi nusprende isbandyti sekme.mes pagaliau pasiekerne Piljara. trecio rango kapitonas. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis. taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos. 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. Zinoma. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. il) karta geriau paruosta. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake. Per didelius vargus. Tai tik patvirtino. Isgirdes pasakojimus apie lob). KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis). pvz. taciau Dajotas nepasidave. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus. «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes. Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas.

0 si. Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui». fJNA A.~.! tuneli.}. SJAME. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta. kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq..S'J"Jti\ . 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje. Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. kauIus sudejo j dideli krepsi. Pavyko surasti tik nedaug ju. KAJ . sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu. Jis dezute padejo j lenryna savo garaie. Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai.ir abi kaukoles. Jo zmona Melani. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes. Ji nusprende atkurti abu skeletus. !RODYMOTO. isikibusi j rastojo skeleto peri. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. lANlfESI PJANElV· B mo. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute. Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams. pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. NUt\. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija. tame tarpe .! pavadinimu «Vises musu zinios .K4.TVE)1. Keista vaiko kaukole. Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq. Viena diena ji aptiko sen. Pirmoji . Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone. dezute atidave savo artimam draugui.~DJNYS. is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka. DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg. kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti.! kasykla. irgi suabejojo. kur ji pragulejo 5 metus. panasia j ilg. Suprantama.anot vietiniu gyventoju. Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole..tipisku imogaus apsigimimu produktas. ten gyveno piktosios dvasios.neteisingos. kad vaikiska kaukole . nepaprastai plati. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose . parnesc j savo potvyni. isprasiusi padazo saugoti relikvija.

Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti.knygoje pateikia idomius argumentus. keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize. regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas).knyga: imogaus kilme».paveldima liga. plokscia galvos forma. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai.. aniridija (raineles nebuvimas).pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. Anoftalmija (beakyste) . Matavimai parode. kad kaktos srityje nera kaulines plokstes. Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~.ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. Rejus ir Melani paklause. veido hipoplazija.cm. apibudino kaip 4. 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. desineje . anoftalmija. kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija.tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio. kad prisilieciau prie kazko nezernisko». Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. bet apie 25% VAlKO TEVAS . reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana.2004 metais Majamyje. 2004-ais m.cm. turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. Si knyga sukele dideli susidomejima. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode. nors ir panasi i imogaus. Po mikroskopu buvo matyti. nei paprastai. pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu. kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. galejo priklausyti vaikui. As j~ laikiau savo rankose. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas. pvz. kuri patvirtino. Paaiskinsim. taciau tada jie buna silpni ir trapus. kaukoles kaulai taip pat buna plonesni. si~ kaukole butina kruopsciai istirti. zvairumas. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu . Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje.rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas. Beje.to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose. Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus. Reikia pasakyti.. nesini kartonine dezute. kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys. kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai. kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole». nei jprastai buna pas zmones. Kruzono sindromas . Kruzono sindromu ir. keistos formos. kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. neziurint i tai. i organizrna patenka su maisto priedais. 0 vaiko kaukole . Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. melsva odena.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba. gal but. pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje. kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake. gomurio anomalijos. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye). isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. neiprastomis akiduobemis. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%. Jie is jos iseme du paketus. hidrocefalija. P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. regos nervo atrofija. Taigi. kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub. Sergant hidrofeliacija. . tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone . hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu). gali buti. 0 stai antroji . Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo. jausdamas. 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties. trumpagalvyste. daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode. Kaukoliu palyginimas: kaireje . Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. is pradziu laikesi butent tokio poziurio. proptoze (akiu isvirtimas). Stomatologas vaiko amzh. Gali buti katarakta. iiurejau i akiduobes ir jutau.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas. nors ir pazyrnetas. Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) . glaukoma. jo manymu. Jdomu tai. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos. Pejus. . 1999-l) m. kad ji apima didiiulis susijaudinimas. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas.zmogaus kaukole.. kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes. kad nori jam kai k~ parodyti.5-5 metai. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo. 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje.900 metu su galima 40 metu paklaida. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. savo struktura primenantys dantu emali.

. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega.. Kad ir kaip ten butu. issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. Tiesa. Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri. Hunley») .GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» . Meriemas. Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu.L. Pagal kita versija. povandeninis laivas nuskendo. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako . . pradzioje trys siauriecill verslininkai . J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis». grjztant is kovines uzduoties. taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. istorikai iki siol nesutaria. kas butent suprojektavo sj povandenini laiva.~ .sio pasaulio galing\)j\) rankose. Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. Hanlis» (<<H. kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S.L. garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius. taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis. 1863 m. Tiesa. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas . Taciau. projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas.Augustas Praisas.muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti.pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley).... Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis.>. taciau ne karine technika.ikure American Submarine Company."<. Viena versija teigia. ginkl:t». Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai.

Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu. po kuriu nusamde nauja ekipaza. PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. 0 vienas is kreditoriu. kad laivas paskendo..1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . povandenini laiva sutvarke. «Protingasis banginis». Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai . Tik 1872 m. kad «Protingasis banginis». Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe. kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. vos tik paliko prieplauka. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. 1866-ais metais. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje .iki 50 m. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. jureivius palaidojo. kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. laivyno specialistai padare isvada.74 m aukscio ir 2. Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos . kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. Halstida nusove ne meiluzes vyras. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. buvo pastatytas is. 0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus. Nuskendo visas laive buves ekipazas.. Ko gero. Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu. kad karas jau baigesi. pagal kita versija.laivo priekyje ir gale. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. ~ ekipaza dar iejo kapitonas. 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. Halstidas. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau.hidrosrnugis apverte povandenini laiva. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. Kad ir kaip ten buvo. kad islaikyti laiva vienoje vietoje. Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo.«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu). Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. Beje. karinio jun. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda. povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. apsircnge specialiais kostiumais. sturrnanas ir du narai. Ir tada tarsi niekas nenukentejo. Tiesa. Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. taciau tik po visu bandyrnu. panasiai kaip ir «Hanlis». kai kurie karo istorikai teigia. Tokiu budu. 1872-ais m. todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas . paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. garveiio katilo. kol narai atlieka savo darba. sprendziant pagal viskq. 2. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. «laimei. jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . Atseit. Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju. Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. Palaipsniui rudij antis . Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni. Niekam nepavyko issigelbeti . Tam. Tragedijos priezastimi. 0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. pastatytas pagal originalu projekta.nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste. Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos). Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». Reikia pasakyti. pritvirtinta prie karties.kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo.13 m skersmens. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. taciau po Halstido mirties. Panasu. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. povandeninis laivas vel nuskendo. kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas. kurie stebejo bandymq. kad panaudoti mina. kuris erne gramzdinti larva.. Be to. Tik po daug metu paaiskejo. Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini». Si versija gal ir turi teise egzistuoti. Taciau. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. tapo sugedes voztuvas. nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis. Po to.. apie 9 m ilgio.jie. Atsizvelgiant i tai. Beje. Ilgai buvo manoma.. jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma. taciau atsitiko ivykis. kur jis laikomas ir siandien. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu. rnazdaug 5 m gylyje. 0 civiliai. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo . Vel zuvo visi jureiviai. Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll. SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos. kai povandeninis laivas buvo iskeltas. pvz.

e. KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ. kad plaktuko amiius . 3 em skersmens. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. birzelio men.11 RUGPJum'2011 . amforu. TIf(. pr. Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis. buvo patalpintos medineje 31. Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje.lMA PAAISKINTI. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. kas cia keisto? Keista tik tai.po 5-7 em.15 em ilgio. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius.5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m. varitus. Pasirodo. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas. Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys. . IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu. kad visi jie . 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu.. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys. lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·".m.KRAI NE VIENAS YRA S1<An. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo. Manoma. KURIAME RASOMA. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas.O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. Reiskia.m.JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES. galima sakyti. uolose. nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena. ZlNOMA. grandines ir kitokius daiktus. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. ir dar daug mazesniu. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos. kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo.e.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. dvieju . prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti. 1902ais m. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams. Mokslininkui kilo mintis. TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr. Detales. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu. VISA TAl FANTAST1KA. rastasis daiktas yra senesnis. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka . Atrodo. irode. Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo. panasus artefaktai. kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». Atlikus paskaiciavimus. kad laivas paskendo apie 80 m. greiciausiai. detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius. 1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA.

1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema. Tai buvo iiedas. kad «kompiuteris» . ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m.Mes pakelerne nukritusi daikta. .Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti.m.e. Taip pat yra versija. Arba j'l paliko keliautojai laike. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu.B. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. Taciau Kinijos specialistai tvirtina. sukeldamas metalini gars'l. mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas». 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. tai daiktas. Apie tai. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai.) daiktu liekanu. tamsus akiniai. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di. rankose kornpaktiskas fotoaparatas. sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes. kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus.pasakojo Czian Janiu. Taip mokslininkas irode. .em dydiio dezuteje. Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu.. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt . Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui. megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu. Veneros. Taciau 8i istorijatuo nesibaige. Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. Trumpai kirpti plaukai. ! kadra pateko imogus. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu.5 V itampa. atimti ir dalinti. kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau.e. kuri neisliko. Tie. Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. negali buti ne kalbos.gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes. Skeptikai teigia. pr.220 m. tvirtina. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike.mezge visais laikais. Kapaviete buvo atverta 2008 m. kas tai . . kai nuvalerne nuo jo zemes. Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima. Jupiterio ir Saturno. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais). pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys. Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus .keistuolis. kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija). .. Pasirodo. Kaip jus manote. Percinskis. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams. Taciau. kad tai ne kas kita. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. Juo labiau. kaip senovine baterija. buves Guansi muziejaus kuratorius. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). birzelio men. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. kopija. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. Sutikite. Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0. padarytose is kitos vietos. atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. kad tai Arehimedo kurinys. jis modeliavo Saules ir Menulio judejima. 2002-ais m. !rengini sudare 32 detales. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu. Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje.ateiviu is kosmoso dovana. taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka .sudeti. Marso. kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. Glumina tamsus akiniai. MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu. parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas.m. Su megztiniu nera jokiu problernu . kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti. Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre.

US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros .PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI .namo. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t.y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus . nors ir dviaukstis. kai Ispanija uikariavo Peru.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ. kad mes atvykome ne tam. kuri. ko. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt. is veido dings nepasitenkinimo israiska. lAZERIU? Eugenija pasakoja. Veliau. neskuba iskloti kitiems lankytojams. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete. akys ims smarkiau spindeti.h RAMJOJOVANLIMOS.O.jau pagyvenusi moteris. kaip mums is pradziu pasirode. Taigi. ji atsigaus. 40 km nuo Ikos. su nedideliais kambariukais.laikoma visa akmenu kolekcija. tikriausiai. ME.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . skruostai paraus. AKM£NYS.jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose.. kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius . kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis. Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS.paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo . VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA. kurie padaryti tuo metu. Moteris ims pasakoti tai. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus. kai Eugenija supras. Biitent tada. N£DAUG£UUJ. Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija .. paklausykime. ka mums pasakoja Eugenija. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl. KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl.. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti.ITYTOJAMS SI"OI.. 0 kolekcija tikrai ispudinga . TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ. atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta.

. kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje. . Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose. akmenu paieska nebuvo lengva. is kur buvo imami akmenys. kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete.0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru. .kaip didelio arbuzo. Pinna. atlieka sudetingas chirurgines operacija . kapavietes.is vulkaninio granito.. beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas. 0 svoris . . Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius. bet ir ant grindl! . kad vaizdai ant 1111.500 kg. suguldytus stelazuose. aisku. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos. todd gyveno gana pasiturinciai. kad jie.... kurio pagalba buvo atliekami piesiniai. juose matoma daug smulkiu detaliu. Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus.giluminio israizymo budu. priklauso skirtingiems autoriams. Beje..5 m. medicinos profesorius. iki didziulii. [o pacientai. tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla. Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri. Akmenu buvo visokiu . Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis.. 0 jis gerai uzmokedavo uz tai. lazeris! Paveikslai labai tikslus. Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika. panasilt j pterodaktilius.. Po kiek laiko tampa . nera net siandien. chirurgas . lygiis.mo buvo aptikti juodi akmenys. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu. buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. Vidutinis akmenu dydis . kurios tukstancius metu juos skalavo. ir tai labai sudomino. Jis turejo labai daug pacientu. Visi akmenys . Indenai nese akmenis tevui. kartais netgi nemokamai gydydavo. Nieko nera zinoma apie instrumenta... rieduliu. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. todd galima teigti. greiciausiai. todd juos pastebeti buvo labai sunku. kuriu skersrnuo sieke 1. Technologijos. kad galetumern geriau jziureti paveikslus. Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. rnazdaug kumscio dydzio. Mano tevas. 0 kai kurie .. GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai . Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu. specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje.broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais.nuo ncdidcliu. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai.. Antra. skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. arba. tarsi butu nupoliruotas.Eugenija guzCioja peciais. Galima rnanyti.. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas... kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis.

kuriame jie dalyvauja. Ir visai keistas dalykas . kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje.! sueitys.ateities medicina. tarsi chirurgijos vadovelyje. apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese. kaip ir aukso dirbinius. nugrimzdo i vandenyno dugna. mums iki siol nera iinomi. Ir paskutinis akmenu tip as. dinozaurus. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn. Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. Juose. 0 mana tevas buvo apgavikas. iymiai jaunesne ui pacius radinius.Stai siuose akmenyse . Daktaras Kabrera mane.t. Buvo tikima. juodus akmenis vertino taip pat.greiCiausiai. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos. siandien daugelis mokslininku mano. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis. Panasu.! transplantacija.arba elitas. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais. Tevas mane.nupiestas didelis lapas. kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu. panasus i palmes mediio lapa. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni. stebintys danguje ivaigides. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu.'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus. gyven~ dabartines Peru teritorijoje. Zmones be galvos apdangalu . Tevas tvirtino. kad siuietas visiskai iprastas.Deja. voras. daktaras Kabrera beveik nusigyveno.!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo. Idomu. kurio rnusu dienomis jau nebera. !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit. Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu. Yra paveikslai su gimdymo scenomis. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris. 0 kur trys ar daugiau imoni. Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana. jiems blogai atsilieps.erotiniai vaizdeliai. kad jis atnesa tik zala. kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire.!. 0 stai akmen. ..111 1111111 11111111111. neturintis jokia medicininio issilavinimo. Visa tai . kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius.=.daugiau nei 50 tukstanci.jais aria dirva. primenancius siuolaikinius teleskopus.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI . kad ir pati operaciju atlikimo technika. Tai bezdzione. kad senoveje zmones. kad zrnones uzdengtomis galvomis .!. imones serga.nuo poros iki dideles grupes. kad Ikos akmenys . Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111. kur vaizduojama dvieju vyr. didziuli plota.!iemyn. buvo pavaizduota sirdies ir net smegen. juk jis buvo chirurgas. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. jis taip tikejosi isgarseti. kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi.111111. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos.. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti. kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta. Taciau yra ir kitokiu paveikslu.zmones. ypac jei tie buvo itakingi zmones. kurioje gulejo akmenys. nors iki tol gyvena pasiturinciai. kad kapaviete. lapas vaizduojamas aukstyn. versdamasis gydytojo veikla. kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika.taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera.. Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu. arba pats procesas. Ypatinga tema . [uose pavaizduoti paveiksliukai. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus . kuriuos naudojo senoyes gydytojai. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai . Gal kazkada jie egzistavo.!. "I oil 1. pagal kuriuos galima spresti. a ant kitu . kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis.Labiausiai mana teva domino akmenys. pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos. ir instrumentais.. Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? . kurioje dalyvavo senoves zmones. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale . arba tie. Atrodo. tai paveiksliuke j. Akmenu labai daug . Nieko nuostabaus. Sunku isivaizduoti.tuose paveiksliukuose. pagamintu is plunksnu. Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 . . kolibris ir t.11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . valstieciai. manant.paprasciausia klastote. daugumoje akmenu vaizduojama vyr. jei lapas nupiestas virsune aukstyn. Be to. Beje. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais. greiciausiai. 0 po to isnyko. kurie turi sukaupe daug iini. Taciau musu proteviai mediiojo . kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. '11111111. Turint galvoje tai.! sueitis. Vaizdai tokie ryskus. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos.

. kad akmenu istorija yra labai neitiketina. 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu. . todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms. . Ir dar vienas faktas. Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu. kad issaugotu zmones kaip rusi. akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto. Ypac. 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti. parodyti savo brangenybes.operacijas. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai.Nei as. Svarbiausia.K~ jus manote apie tai. . Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis. kad senoveje nebuvo instrumentu.pasakoja Eugenija.Tevas linko prie sios teorijos. kad mate Zemeje. 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau. uznesti ant akrnenu. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1. mes turime nemazai islaidu..111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 .Priesinga]. kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. taciau stengesi apie j~ nekalbeti. kad zrnones atvyko ne tam. kuris buvo savaime suprantamas. jei mato. kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius. 0 veliau. . kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. kai ji vel bus tinkama gyvenimui .pries 20 metu. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui. 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: . Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai.5 valandos. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. Labiau pasidornejus tampa aisku. trunka apie 1. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai . 0 veliau grqzinti i planeta. Jos vedama ekskursija.

is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. kad nesukeltu priesininko itarimu. TACIAU SIS FIl:MAS. pastarojo koncentracija vis dideja. KARPENTERIO «KAZKAS~. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams . reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI. visas ledas turi buti is sunkiojo vandens. kuri visiskai sunaikino gamykla. Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni. lydimas povandeniniu laivu. Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas. esancias povandeniniuose laivuose. Tai sukele nerima priesininku puseje.BUVO PASTATYTA P~GAl. Ledynai juda kaip upes. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau. 1944-ais m. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). ] DUOTJi. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S. Taciau laivas Malmes nepasieke. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. Laivas. Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». Kai pasikele j laivo deni. 0 tik pradziugino. 0 skystis. 1944-ais metais. pacioje sunkiojo vandens gamykloje. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. pasuko link Antarktidos krantu. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. velavo. ISQREJE?». Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. kurie pries tai buvo hermetizuoti... ties sausuma. Ir tik nedaugelis zino. nei sunkusis..0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. Reiskia. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. Kelioneje ledas erne tirpti. kol pasiekia reikiama lygj. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. skandino laivus. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu. Reikia tik lede padaryti sachta. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis. kuri zadejo Hitleris. Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu..IS. Ledas pakrautas j triumus. SAVO Ruozru. kad visa si istorija jvyko is tikruju. stengdamiesi sukurti atomine bomba. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga. Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo.DZONO KEMPBE1. kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . j kuri pakrove reikiama jrang~. DAUGEl. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. KURI. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca. Stebuklingas ginklas. kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca». Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija. taciau tai vokieciu nejaudino.\ POUAR1NJi STOTf. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn. Tiesa. tik labai klampus.plauke aplinkiniu keliu. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo.

labai rys- vz: kus ir pastebimi. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. Koks buvo kapitono nustebimas. dar pries Antraji pasaulini kara. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. Austral4 mokslininkai. Tik vienas dalykas labai keistas . jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur.. vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo. Taciau. Biologu zodziais. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius . antraja plaukiojimo savaite (datos. atlik~ ne viena eksperimenta. kad butybios is pradziu persikele i zrnones. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto. kad beveik nieko nebevalge. sioms butybems. plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. neiinoma. taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . tarsi is isg~scio. atseit. kas ten vyksta. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose . Tai paaiskinarna paprastai . daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. issiaiskino.pilnais skausmo. tai atvirksciai . kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo. Jei tiksliau. po to issoko i jura. Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija.. jureiviu nepatikejo. parasydami. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. todel negali pabegti nuo pries4.juk struCiai aukSCiau negali pasiekti.. ir dabar. kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. kaip Alvaresas Mendosa puole ji. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima. tarsi perspejantys: «neliesk manes. gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. darydamasis panasus i saltiena. Tai tik [rodo. 0 jei taip. panasus i meduza. nes negali leisti. Kas ivyko toliau. Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas. kuri privilioja plesrias blakes. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse. kapitono. kad mate. spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. Kapitonas.tai jas ir prazude. isakymus vykde mechaniskai. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio. Paprastas laukinis tabakas. nesuprantaml). Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq.de- ja. taciau svarbiausia tai. per keleta minuciu. tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais . todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini. augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba. Sprendziant is irasl). Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza. l.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis. Atsidurusios vandenyne. nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. Tuo metu prasidejo storrnas. bairnes ir nusivylimo. prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus».daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. Beje. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa. Susipazinusi su irasais jame. kuri kapitonas pasikviete pas save. Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. o sunkusis vanduo. kad augalai neturi koju. [gavusiq balt~ spalva. kad augalai yra visiskai bejegiai. Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. natiirali spalva nebesugrjzta. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta. Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu..ne vieno imogaus. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. Kapitonas rase. bauginanciu detaliu .apu. Buvo atlikta keletas genq operaciju.i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. . kur iuvo . Jis ruosiasi toliau kovoti. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. padare isvada. sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. Triumuose tyvuliavo vanduo . ima skleisti speclalia chemine medfiag~. Gydytojas. iinoma. nei specialiai apmokytu sun4. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma. 0 po kellu valandu. IS pradziu aiskus.kaip trofejus. Nebuvo aptikta jokn. «paiutes». Prolesorius zada. augalq jautrumas zymiai didesnis. kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais. Kitose sa lose. «Gerbiami keleiviai. nuo troskulio: Joms. kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. j4 zali lapai pabala. laivas. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. kai kyla pavojus. silto ir salto patyres imogus. kaip dafniausiai buna.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. buvo falsifikuotos. vienas is ill buvo normalus imogus. kur negyveno struci4 moa. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. kad neufilgo ta diena. kad triume aptiko keista gyvi. taciau tuo metu kapitonas pastebejo. Tadau nereikia manyti. nes skaudfiai [sidursi». Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. jei gresia pavojus. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju.

Taciau tai nepadejo. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m.. taciau priesingai suzlugde savo karjera. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas. kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu. Ji buvo dalinai paralyzuota._. RIZlKA. Praejus metams po aktoriaus mirties.«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil . DALY- K\'. nebeteko galios? Taciau paaiskejo. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS.savizudybe. pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje.VUDO EIKTIE.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius . Kirkas Elinas. Kirkas sunkiai susirgo.a. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\.. Puikus sportininkas. Iki 1948 metu. Filmas sulauke didziules sekmes. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . seniai uzsiimantis jodinejimu. 0 likusius 9. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\. Gal blogis. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima. 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens.JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. geguzes menesi. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu. Rivas liko paralyzuotas. 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko. kuris juos uzdirbo.~. kad prakeiksmas neturi senaties termino. 1959 m. Oficiali versija . HONORARA. Dzordzas Rivas. Taciau aktoriaus mama tvirtino. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis. slepesis po siuo siuzetu. kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona. ne tik neisgarsejo. kai buvo pastatytas film as. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere.. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes. SLO- SERIALE «TIUOORAI». buvo isleisti gydymuisi.. Visi pinigai. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze. birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse. PASK£J. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis. SAVAIME SUPRANTAMA. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS.BE.5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje.. KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams.

Dzudas Lou. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu.. Deonas Ricardsonas. Tiesa. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas. kad negali sulaukti vaiku. Ji pererne kitas klientas. Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje.iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia. be galvos.. 1975 m. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas. De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas. Maksui fon Siudovui. Kalbant apie Brendona Ruta. KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. tuo nejaukiau jiems daresi. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum. kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku. kuris iudo visus aplinkinius. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. Greitai Dzekas ir pats mire.«Ommen. kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq...smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri . po keliu metu prisipazino. kai filmas buvo pastatytas.! j apsviesta kelio zcnkla. Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma . nusirites nuo laiptu. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! .juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui. Astonas Kucens tiesiai pareiske. taciau faktai lieka faktais. ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones. kai suvaidino savo personaio mirti. skride lektuvu . skirtas filmavimams. trecias susizalojo.. o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS . kuris filme vaidino berniuko itevi. 1968-ais m. 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. Keanu Rivsas.pati geriausia reklama. kuriq nukirto vairas. Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis. Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo. Atkreipkite demesi. kad jj istiko Kirko Elino lemtis . Zinoma.. Pazvclges pro lang.6 krn» . atlikusiam sventiko vaidmeni. apimtas mUfl\) mlllel\).. kai suduio lektuvas. Ricardsonas net nustero is siaubo .. pastate tas pats rezisierius. Brendanas Freizeris. specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu.. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus. Visi il! autoriai prisipazista. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas. Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. sunus. Vienas susiialojo.. autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra. kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas. antrajam sventikui filme. taciau kuo daugiau suiinodavo.. kai bande iengti pro stiklines duris. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. Analizuojant si fenornena. jos karjera kine nesusikloste. kuriu nepastebejo. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo. Viesbutyje. arba Velnio isvarymas». pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters. rugpjucio 13 d. Staiga . Ji laukesi kudikio .. tai panasu. Visus grupes narius apeme tikras siaubas. Ir nesinori to daryri. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas. Linda BIer.sekretore ir asisrente .NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus. kad bijo . taciau yra ir tyrineroju. Maza to. kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze.. Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. kuriame pietavo filmavimo grupes nariai. penktadieni. Kiek veliau bomba sprogo ir restorane. 1976 m. 66. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams. kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu. Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. galima tuo visiskai netiketi.! .. du menesiai iki filmavimo pradzios. 0 apie asmenini likima imoni\). Dzosas Hartnetas. Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to.nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose. birzelio menesi. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. filmavimo metu mire brolis. Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". Dvi Viljamo Frid kino padeiejos . Aktoriui Dzeisonui Mileriui. kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono.. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti.. Jo aukomis tapo trys imones. buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». palinkes i keleivio sedynes pus~. Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos. suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») . kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona..

as tvirtinu.pasakoja V. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-.\ ISTRAUKl. kad pora pakeliu esu pasidejes angare. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne. . .\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS). TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. Desineje puseje buvo patalpa. MOKSLO PASIEKIMl. kad kazkoks imogus.\MONEs BUSEN-. kad protas gali pergyventi mirti.IJl. TELEPATlJ-'\.\. Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos. AISKIAREGYST~.\. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu.\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl.IJt). PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. Maciau.l. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma. Puikus to pavyzdys . todd uidegiau sviesa. tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai.\ S-.RIBl. . Patalpoje buvo visiskai tamsu. PRISIUECIANT PRIE W).pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl. apsiav~s aukstais batais. ATEITIES NUMATYM-. apsivilkes pukine striuke.I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . As paiinau Stokeri. Prisiminiau. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu. atidariau duris. PSICHOKINEZ~. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus.Raitas. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime. apsircnges karine uniforma. ieskok. .susukau as. kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija.Sveikas.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-. mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas.I APRASYMAIS.K~ gi. originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS. STOKAI!» Jsitikinimas. SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. «1944 m.\.Vilburto Raito istorija. ir ne tik ji viena. Jis buvo uzsidejes salma. rausiasi vienoje spintclejc. su susierzinimo gaidele jis atsake. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-. Stokai! K~ cia veiki? .Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-.Taigi negali rasti savo pirstiniu. . . brolau. nepaakino mane tapti spiritualistu. vieno ekipaio sauli.I ATMINTJ.

kai jis kalbejo su Makonelu.Stokeriui? Na ne. kad kaip tik tuo metu. sprogo lektuve esancios bombos. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo. turi funkcionuoti kaip iprasta. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?». kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes. jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu. paliko visai norrnalu ispudi.Bloukas. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys.!lyginai.pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. taciau visiskai imanomas dalykas.! toptelejo mintis. 0 tai reiskia. paspausti ranka. Truputi pasnekeje. Beje.. Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj. Jau velai vakare Larkinas suzinojo. jei protas nepergyventu mirties . fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje. sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko. Dieve! .Reiskia. 1111111. <<]0 ranka buvo ne ledine. tai supratimas apie fantomus. kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa). jo odine striuke girgzdejo.Makonelas.apraso keleta atveju. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau.jis atsake. kad manimi tiki. Galima teigti. saulys tikrai mane. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' . Tik po kiek laiko man i galv. nors sie zodziai mane sukrete. kai zmogus yra arti mirties. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka.! prisimenu.. Angh. kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis. paklausiau savo sturmano. Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to. be kuriu butu nusales rankas. netgi juos paciupinejus.. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim. Jei tai ties a. kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas. kuri atkuria projekcijas. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys. manydami. kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas. Jei taip yra is tiesu. . Specialism manymu. .as. pusryciu metu.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. Zinoma. Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso. Trecia. . draugai issiskyre. tai dalis Stokerio proto. kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. sakydami..!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams. Vargu ar tai butu imanoma.t.0. leitenantas F. kaip lavono.. jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. kai manes nebuvo. kazkuria prasme. Pats Stokeris. Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. kas butu atsitike. Dabar. kaip elgt\)si gyvas imogus. s.. Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . kad jis. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus. mirstanciuju vaiduokliai.Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa. Pinna. kas atsitiko per savaite. nors ir susierzines. psichiatras S. mane labiausiai stebina faktas.. buvo is kuno.. Kitais zodziais tariant. 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda.namo nustebimas buvo begalinis. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines. Sunku pasakyti. Stokeris nieko neatsake. . kad susitinkame su normaliu zrnogumi. «telepatine projekcija». kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! . PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis. perkelti lengvus daiktus ir t.! ir jam viska papasakojau. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles). Dabar as zinau. neturi nieko bendro su tikrove. jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Kai jis judejo. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai. kuris suktelejo: «Sveikas. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc. .. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . 0 paprasciausiai vesi». . tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus. As uzejau i angar"!. Pasakes. sklcndzianti oru. kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju.gali atidaryti duris. . kad yra gyvas. Antra. kai j.. As nieko nesakiau. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka.Pries dvi dienas buvo sunki operacija. kaip sutirstejusi ruka.

si technologija buvo dar labiau patobulinta .! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m. veikia kaip iprastas radaras .LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias. Prietaisas. apie kurias eina kalba. Sprendzianr is visko. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos. Tai panasiai tie patys metai. padengti lekiu metru iemil. TRAUKIANCIOMIS.pATSSTATINYS. apsuptq iemil. jis sudaro beveik apvalia aikstele. TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES.KILM~ IR PASKJR1!.l. kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini.JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE. Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu.priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas. JI.. tai pamatysite tik diding. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO. Norvegijos ir Svedijos.! sluoksniu.panaudota daugiau impulsu siustuvu.juk keistieji ratai is duobiu. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr. kur stovi Stounhendias. likucius.m.jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus. Hendzas . statini .! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda.. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . ATROll(). kurio skersmuo 25 m. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. supanciu zieda.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema). SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje. 500 MET1.! pylimo. sudaryta 201m gylio duobiu.Q. J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus .\ APIE SIO SENOVES STATINIO.R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu. esanciu po ieme. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ.e. Sis «kazkas. kurios diametras ne maiiau 20 m.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus. Sil. liepos men.J. kurio pagalba tai buvo padaryta.

Mes tikrai neturime galirnybn. Be to. kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo.juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai.sveikatingumo centras. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. Yra dar viena idomi teorija. sukauptus per visa diena. Mokslininkai jsitikin~. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai.-/ bakterijos. [i teigia. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis. atliekant biochemine kaulu.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta.Paskutiniai tyrimai leidzia teigti.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku.-/ jas matyti. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis.pasakoja profesorius 'Noibaueris. Neatmetama galimybe. . Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos. 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t .-/ sluoksniu. noredami issigydyti. Orbio duobiu kasinejimai parode. pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre. 0 priesingai . pastatytu panasiu laiku. «Aplink sen'l. Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio . kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis.km teritorijos. Pvz. kas paslepta po iemi. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas . . Tai savaime suprantama. 56 pozemines duobes. . kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista. KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija.. kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius. esancius po ieme. ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos. Mokslininkai mano. atgabentus is Velso. kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas. leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi. Mes nieko neiinome apie artefaktus. Kai kuriu rusi.taip vadinamas Altorius. kurie per laikq supuvo. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso. Mokslininkai netgi daro prielaidq. Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. mokslininkai padare isvada. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to.kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys. Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas. t. Galimas daiktas. rastu Stounhendze. kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai. kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai. taciau jo intensyvumas gali keistis. Radaro pagalba pazvelge po zemernis. taip pat iskreipia magnetinj laukq . . Si hipoteze paremta tuo. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. ana. priklausomai nuo imogaus veiklos.Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h».ize. kad raktas siai mislei atspeti . Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija.taip vadinamos Orbio duobes. turinciose nuoscdose.y. Gali buti.apie 5 tukstanciai metu. Ten rastos imoni. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius . Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris. kad Stounhendias . uipildytos susmulkinta kreida. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja. kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias. kur aptinkami dideli smiltainio klodai. perkasti 14 kv. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma.

o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja. kuriu ilgis keletas km. tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone. padarytos pakartotines nuotraukos parodc.KEtSYl DA- RINIAI. kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku. kaip Zemeje. moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis. kol vyko mokslininku gincai. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas.. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO.laiko sios planetos faunos atstovais.. Tokiu atveju. pasiekcs meteorito krateri. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu . 0 plotis . 2000~siais m. kuriose buvo uzfiksuota zemuma. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m. MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H. rugpjuCio men. kad per t'l laika. kuriu vaizdas primine rinkleli. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai. panasus ita.. hipotezes. Pvz. kad Marso «kirminus. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas.MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 .Y LOGISKAJ PAAISKINTI. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai. SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. Gauru fotografiji. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK.

labai primena istraukiama ziuronq .tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais. istustedavo ir tapdavo vaiduokliais. primenantj. gyventojtt. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. padedanciu islaikyti forma. rodanciu. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau. Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci. Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. atsispindincias saules sviesoje. iascil!. labai panasia j jejim. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi.. kurio ilgis 50 km. Po to. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu. kai griuvo Berlyno siena. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas. apnesta Marso smeliu. nei gyvenamqji rajon'!. panasus j Zemes vandenyna. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka. Visiskai gali buti.5 milijono. kelia.5 milijono . kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas..miestas istusteja. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius. de! visko kaltas keistas piesinys. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0. kad «tuneliai» visiskai ne iskili. ieskodamas geresnio gyvenimo svetur. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu.! iduba. pries kokius 17 tukstanciu metu. kurias sunese vejas. Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle. Taciau yra ir tokiu. Kaip pavyzdys gali 1111.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais.. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu. . Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa. kuriuose gyveno nedaug be atveju. NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. dengusiu Acipadijos lyguma. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. Visiskai gali buti. Amerikos valdzia emesi priemoniu. kuriuose zmoniu. tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn.. sudarytas is smelio kopu.. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu. 0 idube. Kiekvieno «tunelio» segmentai. primenanciu milziniska «ciulptukq. turbina. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai. taciau visa problema nebuvo isspresta. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti. del kuriu susidare Marso tun eli ai. kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu». Per 50 metu gyventoji. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems. ryskiausiu pavyzdzi\). Geologas Ronas Nike teigia. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 . prasideda vien tik misles. v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai.. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai. kai miestai. Pagrindines prieZastys. kai ji apleidzia gyventojai.. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas.! j tunelj. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. tarsi jis butu pagamintas is stiklo. 0 jaunimas bega is ill. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. Vienas is vyksta ir siuo metu.Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii. kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. yra Detroitas. kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas». kurie rimtai tiki. «stiklo tuneliai. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos.. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius. tiek de! imogaus veiklos. ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu. 0 kita ~ tarsi kabo. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas». pokyciu... Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. atskirti «sonkauliais». Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja. Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1.. Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai.. Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas... Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma.

kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. tiek ir vietiniams gyventojams. kad Vezuvijaus ugnikalnis. kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras.vanduo daznai isplauna gruntq.. Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru.Vasingtono. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. greitai nustos egzistuoti. ir visus netoliese esancius miestus. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio ..:=~=:=~~. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. Gyventojai. Niujorko.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros.Italijos perlas. kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas.kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. pastatytas ypac netinkamoje vietoje . Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. Didele tikimybe. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus. Be to. Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai. Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm. Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. . Berlynas. nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos.visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima. Sprcndziant is to. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. Norvegija. nera apsaugotas nuo nykimo. visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios. didziausias Saksonijos miestas. Beirutas ir visas Izraelis. Filadelfijos ir Baltimores. Liudna pripazinti. Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas. kaip ir anksciau. Los Andzelo. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. Rygos . Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas. Ispanija. didziausilt pasaulio rniestu. Jlt nuomone. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq. Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti. Pvz.1111" buti paminetas Leipcigas. kiek bus darbo vietu. kaviniu ir kt. Toks pats likimas Amerikos miestu . koki mes ji dabar zinome. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams. kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus. Yra rizika. J au dabar ant daugelio istaigu . Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt. Roma. Zinoma. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. mieste atsiranda istisi tuscii. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes."''''''''F'':"='''''~~~~~ . Kritine situacija siuose miestuose dar gileja. r. Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. kad Neapoli. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema. Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo. kaip San Franciskas. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. palieka miesta. Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. Leipcigo muges. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo. baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu. ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose.!. tai labai didele tikimybe. Mokslininkai teigia. namlt kvartalai. Paryzius. Meksikas. nes jis senka kiekviena diena. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV. kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose.. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. Netgi toks didziulis miestas. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu. kad pasaulis.7 milijono zmoniu. kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju.parduotuviu. issiverzia rnazdaug kas 100 metu. galima sakyti. vienas iii pacn. kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. Ypac si problema aktuali tiems miestams. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt. Airij. Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius. kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. Irkutske bei kituose miestuose. Talino.

«Matomi daiktai gali buti nematomi.Pavyzdziui. ir nematoma. kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. «As magiskas realistas». budarna dar jauna ir graii moteris. reklaminiai plakatai. Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai. muzikines partitiiros ir netgi filmai. kuklus bustas. ant jos isdestytas figuras.m.KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis. guasu atlikti darb ai.rase Rene Magritas. GreiCiausiai. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu . kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio. taciau po to jie pasidaro nematomi. 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». REAUZMO MAGIJA Magritas. Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu . asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais.taip apie save sake dailininkas. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba. . taciau negalejo pakesti. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. kad raiteliai tenai yra.tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje. Tarp eksponatu . Tuo metu jam buvo 68 metai. ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai. perkeltas ant drobes. tiesiog virtuveje.«Pasiklydes zokejus». matote. kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu. Musu m'lstymo galia apima ir matoma.5 tukst. pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . panasiai kaip ir Salvadoras Dali.s ar kazko susirupines. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. galima sakyti. nes juos uistoja medziai. kad 12-mei'io berniuko mama. IS pradziu raiteliai matomi. Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. Bet kokiu atveju. Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2.ill nebuvim as. dailininko plaukti is visu pusill. tiksliau . 2009 m. birzelio 2 d. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas. Taciau juk zinome. galva buvo apsukta plonu audiniu. nusokdama nuo tilto iupI'. . Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai. piesinukai. gyvenima baige savizudybe. Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. taciau medziai j'l irgi uidengia. . kaip teigia artimieji. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. aprasinetu natomis.tramvajumi. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis.dailes darb ai. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. kv. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. liko istikimas sau: jokios bohemos. . senovines fotografijos.

Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas.. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. prisimena. N etgi turkai. Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu). 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M. kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis. kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai.. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis. uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. Pats vyriausias is graiklj darbininku. tikedamiesi. ir aviacijos bazes. taciau ten savo noru negali patekti net mediumai. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. dalyvius ir liudininkus. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. taciau jis viska kategoriskai neige. IS labirinto sienu sklido neigiama energija. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. ne karto nebuvo nusileide i pozemius.Britanijos protektoratas. Taciau baisiausia buvo tai. Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . jei nepanores. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo. 0 taip pat ir vokieciai.. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l. todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj . esancio kalnuose. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. nesekme.SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. pasirode besanti tuscia. vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. Megalolabirinto. Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. vykusiu beveik pries 70 metu.. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes.. tik kartojo. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas.. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. Kai kurie graikai. . arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun. motyvuodamas tuo. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis. Viena ryt9c kalejimo kamera. isprotejo. kad ne tik pats tenai nera buves. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. kad jis yra gyva butybe ir. Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. jose tarnavo keli simtai kariskiu. 0 uzdarys juos savo viduje.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful