AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

kad butu iinoma.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. kad uikariautojai prancuzai . KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita.iseiviai is Bretanes ir Normandijos .I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA.. kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr. kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti.. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa. Taip pat istorijoje isliko duomenu.m. Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» . kuriarne gyveno zmones. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai. Egipte.m. kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje.e. Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai. tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju).e. VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU.~:i:~Y\\ IV\ .m. Pradedant nuo 435 metu pr. Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI . KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS. kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma. Mesopotamijoje.IIP=s). kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba. Susidare situacija. Indijoje. Kinijoje ir Japonijoje. Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka.TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . Pvz. 4-ame amiiuje pr.atsidure visiskai svetimame kraste. Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais. kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams.e. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS. Taciau sunku isivaizduoti. taciau ir elektroniniu budu.

stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. isspresti zemiu ribu klausimus.kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). Sufolko ir Esekso grafyste. Beje. kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. 111111111111111 II 111111111111. kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. tai j. kiaules buvo laikomos ne garduose. Tie. Pilys lieka pilimis. nors ir ne visur. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. apie kuriuos mes siandien net nesusimastome. Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus.y. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju. Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. Kaledas. Knyga buvo pavadinta taip de! to. dar toliau . po to . siuolaikiniais terminais kalbant .keturiu kinkomu portt. nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu .stai siandienines briru demokratijos pagrindas . Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais.manorai. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus. 0 taip pat Londonq. nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju. baronai ir itt riteriai. 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius . J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis. kokie bus tikslus duornenys.! gilemis. Beje.zymiau daugiau. I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV. logiskai galvojant. Kas liecia pacius lordus. zemes valdos verte pinigine israiska. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu.! valdos. Tai nesunku paaiskinti . feodaline dalis buvo labai nedidele. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi. nei kiti statiniai. kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma. nors. nors jau ir buvo Viduramziai.. i kuria iejo serifas. kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. Taigi.«Paskutinio teismo knyga». surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai. Beveik puse zmoniu. galimas dalykas.baznycios ir ordinu zemes.! surasymas baigesi 1088-ais metais.surasyma.tai mechaniniai rnalunai.senoveje grudus male vergai rankiniais malunais.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia. 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. Jdomu tai. tuo metu Anglijoje neegzistavo. kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». potencialius savo salies paiamu saltinius. kuriuos surinko apklausejai bei. Beje. valstieciu skaicius zemes valdoje. yra butent vilanai. kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga. Pasirodo. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». pavadinta «Domesday boob> . pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. sudariusius visuornenes aukstuomene. Taigi. taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. 0 ganomos miskuose. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai. Ir is visa. Antras gyventoju surasyrno tikslas .! 1086-ais metais buvo tik apie 200. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. VISKAS T1KSUAI TAIP. suris buvo gaminamas is ozku. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal]. Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga. J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai. Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos. Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . Lordai labai vertino tokius seimininkus. surasymas parode. teismo kolegijtt nariai bei . T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. 0 ko Anglijoje buvo pakankamai . dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. pievu ir rnisku plotai. Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas. t. 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m. tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt.dazniausiai lygiomis dalimis. pastebejo.. Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj. moterys. kuriuose buvo malami grudai. tiek ir normandai . s~lyginitt zemes valdytoju vardai. taciau II buvo laikoma daug aviu. ganyklu. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. dirbamos zemes plotas. kad. salies valdovas turejo apie juos zinoti. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai.

kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai. taip vadinamais kleinodais.. kuri neturi broliu . nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. rodanciu valdii. kazkas susituoke is meiles . bet ir proseneliai bei promociutes. buvo tokiu zrnoniu. skeptras. padalintus i keturias dalis. Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau.tai suteikia jai teise. Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais. 0 kiti du ketvirciai . KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU. 0 veliau ir jos vyrui. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta . Desineje puseje vaizduojama dalis figuros. Pats iinomiausias pavyzdys .ipcdines herbo pieSinys. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo.suvienytos Ispanijos herbas. NaSJ(:s herbas. didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes. Pvz. J ei svarstysime apie tai.. pretenduoti i seimos herba. salies. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. valstybe. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose. KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. atsiradusios po dinastines santuokos.nekaltumo simboliai. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva. Esant dinastinems santuokoms.y. Heraldikoje ipedine laikoma moteris. motcru. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 .papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu. Reikia manyti. kaircje puseje atkartojamas vyro herbas. atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos. Ypatingais atvejais. Ir tik rombas rodo tai. gimines herbus . herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba.! . kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu. tai tikrai susipainiosime. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai..karaliaus. Zinoma. 0 likusiose dalyse . «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu.karuna. islikdavo. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba. kad herbas priklauso moteriai. taip vadinamas kleinodas.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS.. paveldetos is tevo puses. Gerai. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu. Ispanijos. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. Gal ir graiu. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. t. esanciu skotu gimines klanu vadovernis. ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas..

kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj. gelbedavo nekaltuosius.IHIHlliIllIillllllllll. medyje ir metale. 1111111llll. Be to. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. tapo tik Viduramziu epochoje.illIl!I h IlII II 'i1l1. kad galetu pamatyti. [dornu tai. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 . Reikia atkreipti demesi i tai. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. sakydavo kalbas. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. bausdavo engejus. Taciau grjikime prie rornbu.. juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. Galima tiksliai pasakyti.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. Antra. kol zmones priartes bent iki 200 rn. tarsi is anksto apie viskq iinodamas. Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu. kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala. Norint suprasti. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. priklausomai nuo to. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai. jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. Tai is tiesu moteriskas simbolis. 0 pagal rastus ant drabuziu. gana neretai rombo formos buna pasto ienklai. 0 ir keliauti per giria nera sunku. taciau ir piliu vartai ar bokstai. reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala. kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». kuris bOdavo girdimas misko tankmeje. Vadai.Notingemo serifa. Tiesa. Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje). reiskiancio santuokine ncistikimybc). kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. pasakytas kalvos virsuje. sargybiniui butu reikeje palaukti. 0 heraldikos taisykles . kad viskas. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija. sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. suinteresuotais naujais gimines simboliais. o tai dar iiauriau. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. Galimas daiktas.lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti. Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo. kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. vedancio is Notingemo j Servuda. pamaCius artejancius serifo karius. sargybinj. kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio. Dar IX-ame amiiuje vikingai . kad bet koks zodis. Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo. is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. pastatytas ne vienas kino film as.Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. veliavoje. teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. isvertus is senosios norvegu kalbos. nera nieko paprastesnio. reiske «susirinkirnu vieta». pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». kokia yra dabar.jOrlj piratai. kad plesikai prie kelio.tai didelis azuolynas. susije tik su Europos saliu heraldika. leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo. Tiesa. seirnyniniai indai. tam nebuvo ir butinybes . kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. karieru durys. Taciau Servudo giria .juk pirmykstese gentyse. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. Tiesa. Atrodo.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. kad Servudo giria . Vargu ar jie buvo pirmieji . fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu». Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. Pvz.kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos. kad viena IS priezasciu. jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus. leidziancios suzinoti. taciau veliau sios hipotezes at- Pirma. esancios Karibu juroje. Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu. net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. taciau heraldika tokia. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt.jo palikuonis. Taip gavosi. Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. uzlip~ ant galvos virsunes. atplauke is Skandinavijos pusiasalio . kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais. 0 akmenyje. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. Tiesa. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. pastatydavo sisake. kas. dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums. Sargybiniui. Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. kas Cia papasakota. nors iinoma. kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse.

iuvo gyvuliai ir derlius. erne suliepsnojo. baisu ugnies lietu. Seima nelaimingu zmoniu. Jose gyvybes. todd drebejo. nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima . ir is dangaus pasizemes».11111111111111111111 IIII .~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\. ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. Isliko Bolivijoje. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio.S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA. Vos tik jie pasislepe ku . DAlJG . . joje susirinke zrnones bijojo.meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. kad potvynis. Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo. Dauguma imoniv zuvo. taciau liu. Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. karstis tvieske mai gili. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. Kurejas is dangaus pasiunte rnisku . tapo sunku kvepuoti. Jis krito ant namv . . NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE . IS iII neuzgriutu. nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus.~·:'R. gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli. Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. gentys issaugojo legendas apie pasau.11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111. pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo. kai tai padarysite. Pries daugelj metu Kurejas. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus.:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane. Apie sj pasauli ir sukurti nauja. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau. kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti. Apzvelges Zeme.tai dege apdrebino iem~. kai kurie kalnai sugriuvo.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 . Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . Kreipdamasis j seima. todd visos katastrofa. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda.1111 .VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL. Susigrud~ dugne. apylinkes matesi tarsi ant delno. kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe.APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS.~~V. kad greitai dangus uigrius Zem~. tai. kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. MET1. kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima. SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\. krito ant duobeje. nieko nesusimastydami.VAROJE. SAl .ir viskas aplinkui todd. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. Seima Dievo balse isgirdo grasinimus.viska aperne didziulis gaisras. IS Zemes gelmiV erne bijoti. Dievas pamate tik viena teisingai viso.J. TACIAlJ ~::. . Kurejas pasakojama. linkui esantys miskai. kad issigelbetV. taciau greitai is visu pusiu. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio. kas gyva. Po to.

Auksinis Saules sunus . Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. koki kada nors imonems teko matyti. irokezai pasakoja. Gyvi liko tik sestadalis imonil). Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus.kosmines kilmes didziule katastrofa. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis.. Zeme pateko i salta kosmoso dali. jus paskandins didiiulis potvynis. uzklupusia is dangaus. pute vidurinese platumose. ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini. kol tapo zvaigzdernis. Joje pasakojama.line katastrofa. kada butent ivyko katastrofa. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido.s nuo siaures ir pietu asiga[iu. puole gelbetis ant kalvu virsuniu. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje. nesantis geltona smeli. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. kuris sunaikins visa si pasauli». Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. turintys straublius. atui<. 0 gyvare skubiai pasislepe ezere. Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje . Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. Griaustinis istume raguotaja gyvate. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos. Noredami issigelbeti. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. Prasidejo didziuliu potvyniu serija. Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. sudrebinusiu dangu. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. Nakties sviesulio dalys krito. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje. Kova vyko keleta valandu. paraudusio nuo kraujo.krokodilais didiiules bangas. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje. kai patekejo Saule. isnyko po vandeniu. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis. Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. Po to Kurejas griausmingu balsu. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus.0 kiti .perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. Po to Zem~ uiklupo liutys. Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai. Zmones svente pergalc. sustingus is siaubo. taikingas gentis. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais. kas buvo gyva. Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. kuri plaukiojo salia ju. kurios bego nuo karo. i giliausi~ ezero vieta. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . Praejo ned aug laiko. Saltas vejas. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. liepe dvyniams. kurias zernese atvere skruzdcles. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai.. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo. zmones.sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. kol jaguaras atsitrauke. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides.)vanduo tekejo tokiu greiciu. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. Dievo sunus Begocidis . Kalbama ne apie ka kita. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes. beveik visa gentis prapuole vandenyje. Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta.. Panasu. imonil) gyvenvietes. Riaumojanti ugnis erne supti imones. 0 iaibai buvo tokie ryskus. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. praeje pro duris. Kova vyko visa nakti. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura. tarsi lauio iieiirbos. Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu.) nepavyko issigelberi. panasiu i snieg~. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. Gali buti. kildavo begaliniai karai. Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais. Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme. Tenai uzlipe irokezai mate. TaCiau daugumai gyventoj1.. kalnus ir vandenynus.. Didziule dydiio kate is Menulio. ir viskas. kaip pro sali j1. 0 apie mamutus. tarsi girtas imogus. . plese didiiulius gabalus. Indenai rado sleptuve. kol dingdavo tarp bangu. Su siuo pasauliu viskas baigta!». Indenai pasakoja. Krituliai sudegino diiungles. viska mete. Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. kur susalo. Griausmas buvo toks stiprus. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. nurodancios laikus. kuriame visi vyrai. Karta Dievas kreipesi i dvi . kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. kad kalbama apie visuotinj kataklizma. kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. iltis ir kaili. Pvz. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme. kokiu sugeba skristi tik erelis. Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke.

Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO . todel nusprende tokiu budu atkersyti. Kai apie radinj suiinojo mokslininkai. Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo.tai neikainojamas sedevras. Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi . Jai buvo skirta valsrybine apsauga . IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto . kuri ir buvo skulpturos modeliu. kai romenai buvo uzkariave Galija.i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m. sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke. taciau neteko prancuzu meiles. Crazuole Venera atgavo savo nosyte. i lauka.V ME1STR\I STliIUMI. sukurtas pries 1700-2500 metu.IS. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I. taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu. D1RBDAMJ SEN\I. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos. kad si skulptura .FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. buvo be koju.. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS. italu skulptorius.. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius.tuo pasirupino pats salies prezidentas. kad tai jis es'lS Veneros autorius .\I KiiREJAli.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i. netiketai aptiko marrnurine skulptura. o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju.? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti. paciu netin kamiausiu metu. Nebuvo jokiu abejoniu. Ir stai. ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai. Komisija. nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l.nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI . kuri. vienos rankos ir nosies. KURh* NE TIK BET IR . tiesa. Visa Prancuzija leipo juokais. kuriame buvo rasta skulptura. Nezinoma. Apstulbintas radinio. BEJE. kasinedamas savo sklypa. apsirciske tulas Kremoncas. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis.

. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais.paveikslo autorius. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. uztepant tamsiu laku ir padarant taip.pagamino butent jis. taciau ekspertai padare isvada. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas. van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. taciau ir jiems padeje gyventojai. sukurtas iymiai anksciau. buvo nustatyta . kartais tai daroma ir is kedto.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. Juvelyras net itarti negalejo.krakeliuromis. jeigu jam bus apmoketa ui kelione. kaip buvo Kremonco atveju. visiskai identiska tikrajam. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. . didziule suma. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios. kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. a zmoniu mases vel apgule Luvra . kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. dar musu laukia ateityje. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq. Tada dailininkas parode vietas. Jis buvo toks puikus juvelyras.nesvarus reikalas. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje. kad tai buvo falsifikatas. Tokiu budu gavosi. a taip pat originalius kurinius antikos temomis . kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». kuriuos jis atvaizdavo drobeje. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~. Rachumovskis. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera. net nenutuokdamas. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai. Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. susije su meno kuriniu padirbinejimu. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai. Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso. kuris. Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq). kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje. nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis. leido tvirtai teigti. Savaime suprantama. todd nauji skandalai. Be to. buvo tiesiog susizaveje radiniu . nors ir pacius garsiausius. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. dar neisnyko. susijusius su meno kuriniu falsifikavimu. Tyrimo metu netiketai paaiskejo. APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. arba tik del juoko. kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti. dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara. kuris jam prilygtu. Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai.SKITl. reiskia .auksciausios kokybes falsifikatai . nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende. 1896 m.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku. kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles. tik sutikti su siuo pasiulymu.dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi. Vienas toks falsifikatas. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis. galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus.J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai... kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. ekspertai pasidave. kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu». kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. kuriame buvo rasorna. kad «skitu karaliaus galvos salma. Beveik du menesius vyko tyrimai. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius. kurios uzsiprase Gochmanas.Gochmanas. Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos.. taciau 1963 m. Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. Taciau to neatsitiko. Pasirodo. kuris patvirtino. Reikia pamineti.juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba. Tiesa. j sj klausima niekas nezino atsakymo. Zlnoma. bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi. prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. neziurint j niekq. kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. PAPUOSE FALSIFlKATl. tuo labiau. Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. !domu.tobulu senaves meistro darbu. Van Meegerenas savo bute. kuriame juvelyras is Rusijos teige. Luvrui neliko nieko kito. bei jvairius aksesuarus. kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ .

atskleide didziulio lobio. Keliautojai pasiemc brangcnybiu. taciau ir likusi dalis. Buvusioje inku imperijos teritorijoje. Genties vadas. buvusiems netoli Piljaro. kuri tuo metu buvo vicekaralyste. Lankydamasis Piljaro rnieste. atitekusi konkistadorams. nes pats buvo nerastingas. Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu». uzkariavo inku impenja. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai. Indenai neturejo jokiu teisiu.didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla .lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys.visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. ir sugrizo namo. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. kiek galejo gabenti. paslaptj. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas . Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. paslepto LianganaCio kalnuose. Sunki kelione i kalnus. tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. nejausdamas jokiu nepritekliu. brangakmeniais. Praejo apie 60 metu. Ji valde pasakiskus turtus . sidabru.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. Vietininkams. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. Chuanas kaip galedamas gyne indenus. kuriu virsunes bolavo tolumoje. Nenuostabu. esanciame netoli tarnybos vietos. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. buvo issiustas Valverdes «vadovas». leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu. kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. truko keleta dienu. Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi. sudare savotiska vadova. Ekspedicija buvo surengta gana grei- .

nuosliauzos ir potvyniai. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos.istaigingo restorano savininkas. apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija. . juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. trecio rango kapitonas.tai. ) Piljara. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas. viskas buvo uzlieta vandeniu. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis.ne mitas ir ne prasimanymas. susidornejcs «Valverdes lobiu».mes pagaliau pasiekerne Piljara. ji iskeliavo ) nurodyta vieta. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. kuris sukeldavo potvynius. jis irgi nusprende isbandyti sekme. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja. papuosalu. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. 0 tiksliau . 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. . dugne. 1790-ais m. kad inku lobis . KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. Pvz. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. Be jokiu abejoniu. Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis). Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara.1857 m. Isgirdes pasakojimus apie lob). taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. kuriame pateike savo isvadas. Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. ekspedicija. taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. Tai tik patvirtino. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». I s) ezera inkai mete auksa. taciau Dajotas nepasidave. prasidejo potvynis. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq. Stelanas Merneris . Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. taciau baigesi pinigai. Zinoma. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. aprupinta povandenine )ranga. il) karta geriau paruosta. taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas. kurie nores uzsiimti 10bio paieska. nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo. Kiras zmogus. skirta povandeniniams tyrimams. Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. Ypac aktyvus yra svedai. zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero. pvz. Iranga buvo nupirkta. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. Teko gr)zti ) Europa. Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. Ir dar . 1969 m.veliau prisiminimuose rase Salade. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. Praejo apie 200 metu. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. Dajotas apsigyveno Ekvadore. kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko. Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. lietu ir purvfl. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde. Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. . Nei Valverdes «Vadovas». 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. sudarancius trikampi. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. Lobiu ieskotojams buvo labai sunku. Per didelius vargus. davo nestis su savimi. esancio netoli urvo. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai». Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku. taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo. KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas. Nors avarijos vieta buvo zinoma. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura». )veikdamas visas kliutis. bet ir ezero. tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. Karlui teko )veikti sunku keliq.

Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams. KAJ . SJAME. pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje. Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole.! tuneli.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti. kur ji pragulejo 5 metus. Pirmoji . parnesc j savo potvyni. Keista vaiko kaukole. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq. Viena diena ji aptiko sen. lANlfESI PJANElV· B mo. Suprantama. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija. kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute. kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta. irgi suabejojo.. 0 si. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. Jo zmona Melani..~.anot vietiniu gyventoju.}. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas. panasia j ilg. kauIus sudejo j dideli krepsi. kad vaikiska kaukole . nepaprastai plati. dezute atidave savo artimam draugui. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose .K4. Pavyko surasti tik nedaug ju. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&. isprasiusi padazo saugoti relikvija. sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais. Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. fJNA A. Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. ten gyveno piktosios dvasios. Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles. Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista. Ji nusprende atkurti abu skeletus.TVE)1. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu. Jis dezute padejo j lenryna savo garaie. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija.! pavadinimu «Vises musu zinios .! kasykla. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai. isikibusi j rastojo skeleto peri.neteisingos. DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg. tame tarpe . Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus. 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje.tipisku imogaus apsigimimu produktas. NUt\.ir abi kaukoles. is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka.~DJNYS. !RODYMOTO. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui».S'J"Jti\ .

Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. neiprastomis akiduobemis. kad ji apima didiiulis susijaudinimas. i organizrna patenka su maisto priedais. kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu .rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas.tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio. Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. 0 stai antroji . neziurint i tai. kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. veido hipoplazija. Paaiskinsim. taciau tada jie buna silpni ir trapus. bet apie 25% VAlKO TEVAS . savo struktura primenantys dantu emali. gali buti.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas. Kruzono sindromu ir.zmogaus kaukole. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti. glaukoma. Sergant hidrofeliacija. jausdamas. 2004-ais m. 1999-l) m. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. . reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. Beje. gomurio anomalijos. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~. Reikia pasakyti. vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake.pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje. plokscia galvos forma. hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu). kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas). kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub.2004 metais Majamyje. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai. aniridija (raineles nebuvimas).knygoje pateikia idomius argumentus. nesini kartonine dezute. apibudino kaip 4. kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai. kad prisilieciau prie kazko nezernisko». 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas. gal but. Jdomu tai. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . Kruzono sindromas . Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu. kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys.ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. Matavimai parode. kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija. galejo priklausyti vaikui. regos nervo atrofija. Po mikroskopu buvo matyti. jo manymu. Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus.. As j~ laikiau savo rankose.cm.5-5 metai. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos. Kaukoliu palyginimas: kaireje . anoftalmija. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. nors ir panasi i imogaus. Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) . P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. kuri patvirtino. Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode. is pradziu laikesi butent tokio poziurio.. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas. daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode. 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. keistos formos. Pejus. kad kaktos srityje nera kaulines plokstes. iiurejau i akiduobes ir jutau.. Si knyga sukele dideli susidomejima. hidrocefalija. zvairumas. kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. desineje . proptoze (akiu isvirtimas). Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje. tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%. pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. nei jprastai buna pas zmones. melsva odena. pvz. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye). Gali buti katarakta. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo. kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole». . si~ kaukole butina kruopsciai istirti. pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje. Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo. trumpagalvyste. Taigi. Anoftalmija (beakyste) . nei paprastai. Rejus ir Melani paklause. kad nori jam kai k~ parodyti. kaukoles kaulai taip pat buna plonesni.cm. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba. nors ir pazyrnetas.900 metu su galima 40 metu paklaida. Stomatologas vaiko amzh. 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize.to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose.knyga: imogaus kilme». kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. 0 vaiko kaukole . isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles. Jie is jos iseme du paketus.paveldima liga. kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone .

sio pasaulio galing\)j\) rankose. Kad ir kaip ten butu. Tiesa. J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis». grjztant is kovines uzduoties. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai...GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» ..muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako . Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis. 1863 m. ."<. garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius. Tiesa.. Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri. taciau ne karine technika. Meriemas. Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti. issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. Pagal kita versija.. taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai.pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley). taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis.Augustas Praisas. kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S. Viena versija teigia. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas . Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. Hunley») .L. povandeninis laivas nuskendo.ikure American Submarine Company. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega. pradzioje trys siauriecill verslininkai . Taciau. ginkl:t».~ .>.L. Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu. Hanlis» (<<H. kas butent suprojektavo sj povandenini laiva. istorikai iki siol nesutaria.

nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini».jie. Tragedijos priezastimi. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. «laimei. kuris erne gramzdinti larva. taciau atsitiko ivykis. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. taciau tik po visu bandyrnu..74 m aukscio ir 2. taciau po Halstido mirties. kurie stebejo bandymq. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll.13 m skersmens. Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus. jureivius palaidojo. Atsizvelgiant i tai. Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. Panasu. Si versija gal ir turi teise egzistuoti. 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. laivyno specialistai padare isvada. kad laivas paskendo. 1872-ais m. Kad ir kaip ten buvo. kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo . Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». Tam. Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. Halstidas. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas. jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. Niekam nepavyko issigelbeti .kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma. SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos. 0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. povandeninis laivas vel nuskendo. vos tik paliko prieplauka. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno. ~ ekipaza dar iejo kapitonas. 0 civiliai. Beje. pagal kita versija. reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe.iki 50 m. Tik po daug metu paaiskejo. Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju. Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos).. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . pvz.nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste. po kuriu nusamde nauja ekipaza. kad panaudoti mina. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. 0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». pritvirtinta prie karties. Reikia pasakyti. Ir tada tarsi niekas nenukentejo. Nuskendo visas laive buves ekipazas. Po to. buvo pastatytas is. karinio jun.. buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. Palaipsniui rudij antis . kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. sprendziant pagal viskq. Atseit. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu..hidrosrnugis apverte povandenini laiva. «Protingasis banginis». Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo. 0 vienas is kreditoriu.laivo priekyje ir gale. apie 9 m ilgio. panasiai kaip ir «Hanlis».. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni. amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu). Be to. Ilgai buvo manoma. tapo sugedes voztuvas. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda. kad islaikyti laiva vienoje vietoje. bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. kad «Protingasis banginis». vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. 2. 1866-ais metais. kol narai atlieka savo darba. Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». sturrnanas ir du narai. Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. kai povandeninis laivas buvo iskeltas. Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai .«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus. apsircnge specialiais kostiumais. paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo. Vel zuvo visi jureiviai. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. kai kurie karo istorikai teigia. kad karas jau baigesi. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos . Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. Tiesa. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. rnazdaug 5 m gylyje. povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. Taciau. povandenini laiva sutvarke. Tokiu budu. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje . 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu. Ko gero. garveiio katilo. todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. Halstida nusove ne meiluzes vyras. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau. kur jis laikomas ir siandien. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. Beje.1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . pastatytas pagal originalu projekta. Tik 1872 m. kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas . Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu.

lMA PAAISKINTI. Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys.11 RUGPJum'2011 . kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo. kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi. greiciausiai.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo. Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje. 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu.O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. kad visi jie . Atrodo.15 em ilgio.po 5-7 em. Reiskia. 1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. varitus. dvieju . Mokslininkui kilo mintis. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams.. esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka .KRAI NE VIENAS YRA S1<An.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. 1902ais m. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1.e.m. Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo. buvo patalpintos medineje 31.5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti. Manoma.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius. KURIAME RASOMA. ir dar daug mazesniu. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ. TIf(. Detales. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos.e. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius. . rastasis daiktas yra senesnis. Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys. ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma. grandines ir kitokius daiktus. IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu.m.JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES. VISA TAl FANTAST1KA. KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·". uolose. pr. kad plaktuko amiius . birzelio men. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas. nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena. amforu. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. ZlNOMA. Atlikus paskaiciavimus. Pasirodo. TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1. irode. kas cia keisto? Keista tik tai. prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. galima sakyti. kad laivas paskendo apie 80 m. 3 em skersmens. panasus artefaktai.

Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija). Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais).ateiviu is kosmoso dovana. lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele. kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. kai nuvalerne nuo jo zemes.Mes pakelerne nukritusi daikta. !rengini sudare 32 detales.e. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt . Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose. Taciau 8i istorijatuo nesibaige. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu. aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje. kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti.em dydiio dezuteje. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. kad tai Arehimedo kurinys. .5 V itampa. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike. atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. pr.keistuolis. kaip senovine baterija. kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. kas tai . Trumpai kirpti plaukai.Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. birzelio men. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu. parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas.sudeti.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. Glumina tamsus akiniai.220 m. MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0. Taciau. Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano. tamsus akiniai. 1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema. Kaip jus manote. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams.gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes. Taip mokslininkas irode. kuri neisliko. atimti ir dalinti. megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu. Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui. Veneros. kad «kompiuteris» . buves Guansi muziejaus kuratorius. Kapaviete buvo atverta 2008 m. ! kadra pateko imogus. Marso.. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau. Apie tai. Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus . sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes. kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus. Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre. kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta. taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka . mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas». Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti. pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais. Su megztiniu nera jokiu problernu . taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai. Jupiterio ir Saturno. .B. kad tai ne kas kita. Arba j'l paliko keliautojai laike. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). padarytose is kitos vietos. negali buti ne kalbos. Percinskis. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m.mezge visais laikais.) daiktu liekanu. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais. Sutikite. Taciau Kinijos specialistai tvirtina. Tai buvo iiedas. rankose kornpaktiskas fotoaparatas. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. Tie. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu. tai daiktas. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. Pasirodo. Skeptikai teigia. jis modeliavo Saules ir Menulio judejima.pasakojo Czian Janiu. . Juo labiau.m. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija.. Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima. 2002-ais m.m. Taip pat yra versija. .e. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di. tvirtina. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. sukeldamas metalini gars'l. ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m. kopija. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu.

jau pagyvenusi moteris. Veliau. tikriausiai.h RAMJOJOVANLIMOS. su nedideliais kambariukais. neskuba iskloti kitiems lankytojams.jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu.PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI .paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo . paklausykime. 40 km nuo Ikos.. Moteris ims pasakoti tai.US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros . kurie padaryti tuo metu.. nors ir dviaukstis. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus. VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA. ko.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 .y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis. TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ. lAZERIU? Eugenija pasakoja. N£DAUG£UUJ. skruostai paraus. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus . Taigi. kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis.laikoma visa akmenu kolekcija. ME.. atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl. akys ims smarkiau spindeti. AKM£NYS. kai Eugenija supras. Biitent tada. kai Ispanija uikariavo Peru. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t. kad mes atvykome ne tam. kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius . KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl. Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS.ITYTOJAMS SI"OI. is veido dings nepasitenkinimo israiska..namo. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose. kuri. 0 kolekcija tikrai ispudinga . Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija . ji atsigaus. kaip mums is pradziu pasirode. ka mums pasakoja Eugenija. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ.O. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt.

atlieka sudetingas chirurgines operacija . Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai . rieduliu... kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. Technologijos. rnazdaug kumscio dydzio. chirurgas . tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla. kuriu skersrnuo sieke 1.0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru. . iki didziulii. Beje. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas. greiciausiai. kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete. Antra. juose matoma daug smulkiu detaliu.Eugenija guzCioja peciais.. . Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje. kartais netgi nemokamai gydydavo. kad galetumern geriau jziureti paveikslus. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. priklauso skirtingiems autoriams.. . buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. medicinos profesorius. is kur buvo imami akmenys. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu. kapavietes. Po kiek laiko tampa . specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje. Galima rnanyti. akmenu paieska nebuvo lengva. kurios tukstancius metu juos skalavo..mo buvo aptikti juodi akmenys. Nieko nera zinoma apie instrumenta. Visi akmenys . Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai. skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. kad vaizdai ant 1111.nuo ncdidcliu. beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas.. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis. Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri.. lazeris! Paveikslai labai tikslus. [o pacientai. Mano tevas. 0 jis gerai uzmokedavo uz tai. todd gyveno gana pasiturinciai. Vidutinis akmenu dydis .. 0 svoris . Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis. aisku... lygiis.kaip didelio arbuzo.is vulkaninio granito.. GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis. nera net siandien.. todd galima teigti. kurio pagalba buvo atliekami piesiniai. Akmenu buvo visokiu . bet ir ant grindl! .5 m.500 kg. suguldytus stelazuose. Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu... Indenai nese akmenis tevui.. arba. Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius.giluminio israizymo budu. tarsi butu nupoliruotas. Jis turejo labai daug pacientu.broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais. todd juos pastebeti buvo labai sunku. panasilt j pterodaktilius. Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika. 0 kai kurie . kad jie. Pinna. ir tai labai sudomino.

!. Visa tai . kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire. Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana.111 1111111 11111111111.Deja. arba tie. kurio rnusu dienomis jau nebera. Nieko nuostabaus. stebintys danguje ivaigides. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris.Labiausiai mana teva domino akmenys. kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje. pagamintu is plunksnu. Buvo tikima. pagal kuriuos galima spresti. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai .daugiau nei 50 tukstanci. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale . kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. Beje. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus . 0 mana tevas buvo apgavikas. ypac jei tie buvo itakingi zmones. jiems blogai atsilieps.. nors iki tol gyvena pasiturinciai.nuo poros iki dideles grupes. kad kapaviete. iymiai jaunesne ui pacius radinius. tarsi chirurgijos vadovelyje. Vaizdai tokie ryskus.arba elitas. mums iki siol nera iinomi. kuriuos naudojo senoyes gydytojai. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje.!iemyn. daugumoje akmenu vaizduojama vyr.t. Tai bezdzione. kad senoveje zmones. juodus akmenis vertino taip pat. kad ir pati operaciju atlikimo technika. jei lapas nupiestas virsune aukstyn. nugrimzdo i vandenyno dugna. kad Ikos akmenys .!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo.=. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais. ir instrumentais. Ir paskutinis akmenu tip as. siandien daugelis mokslininku mano. Juose. voras.erotiniai vaizdeliai.! sueitis. didziuli plota.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI .! sueitys. primenancius siuolaikinius teleskopus. kad zrnones uzdengtomis galvomis . Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos. apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese. Tevas mane. Be to. Atrodo. Idomu. manant. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. Akmenu labai daug .jais aria dirva. 0 kur trys ar daugiau imoni. kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi. kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta.. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? .! transplantacija. arba pats procesas. Zmones be galvos apdangalu .zmones. buvo pavaizduota sirdies ir net smegen. . '11111111. kurie turi sukaupe daug iini. tai paveiksliuke j. versdamasis gydytojo veikla.. Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu.111111. kuriame jie dalyvauja. kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais. dinozaurus. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 . Sunku isivaizduoti. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius.ateities medicina. jis taip tikejosi isgarseti.nupiestas didelis lapas. kad jis atnesa tik zala. juk jis buvo chirurgas. . pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos. Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle. kur vaizduojama dvieju vyr. Turint galvoje tai. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu. Ypatinga tema . kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu. gyven~ dabartines Peru teritorijoje.tuose paveiksliukuose. a ant kitu . Yra paveikslai su gimdymo scenomis.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111. Daktaras Kabrera mane. Taciau musu proteviai mediiojo . kolibris ir t. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni. "I oil 1. Tevas tvirtino.11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn. Gal kazkada jie egzistavo.. kad siuietas visiskai iprastas. 0 po to isnyko. neturintis jokia medicininio issilavinimo. [uose pavaizduoti paveiksliukai. panasus i palmes mediio lapa. Taciau yra ir kitokiu paveikslu. greiciausiai. imones serga. Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia. kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika. kurioje dalyvavo senoves zmones. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos.!. valstieciai. Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. daktaras Kabrera beveik nusigyveno. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti.!. kurioje gulejo akmenys. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos. kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis. kaip ir aukso dirbinius. Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu. Panasu.taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera. !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit. 0 stai akmen.greiCiausiai.paprasciausia klastote. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis. Ir visai keistas dalykas .'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus. lapas vaizduojamas aukstyn.Stai siuose akmenyse .

. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius.pasakoja Eugenija. trunka apie 1. kad mate Zemeje. . .Priesinga]. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn. mes turime nemazai islaidu. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1. kad issaugotu zmones kaip rusi.111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 . 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti. kad senoveje nebuvo instrumentu. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu.operacijas.pries 20 metu. parodyti savo brangenybes. kad zrnones atvyko ne tam. 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau. uznesti ant akrnenu. kad akmenu istorija yra labai neitiketina. kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. Ir dar vienas faktas. 0 veliau grqzinti i planeta. taciau stengesi apie j~ nekalbeti. akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. kuris buvo savaime suprantamas.Nei as. 0 veliau. nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu. . Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu.K~ jus manote apie tai. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai .. jei mato. Ypac.. todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms.Tevas linko prie sios teorijos. Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai. 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: .5 valandos. Labiau pasidornejus tampa aisku. Svarbiausia. kai ji vel bus tinkama gyvenimui . kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus. Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis. Jos vedama ekskursija.

Ir tik nedaugelis zino. Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. taciau tai vokieciu nejaudino. Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas. kol pasiekia reikiama lygj.plauke aplinkiniu keliu. esancias povandeniniuose laivuose. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq. ] DUOTJi. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . ISQREJE?». kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. Kelioneje ledas erne tirpti. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. Laivas.DZONO KEMPBE1. Ledas pakrautas j triumus. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S. Stebuklingas ginklas. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo. ties sausuma. Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu. 1944-ais m.. kuri zadejo Hitleris. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau. lydimas povandeniniu laivu.. buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka. j kuri pakrove reikiama jrang~. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI. Reikia tik lede padaryti sachta. Reiskia. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga. reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. Ledynai juda kaip upes. kuri visiskai sunaikino gamykla. Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni. Tai sukele nerima priesininku puseje. kad nesukeltu priesininko itarimu. 1944-ais metais. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). 0 tik pradziugino.\ POUAR1NJi STOTf. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca».0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. pastarojo koncentracija vis dideja. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. pacioje sunkiojo vandens gamykloje. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis. nei sunkusis. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. pasuko link Antarktidos krantu. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams . is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. TACIAU SIS FIl:MAS. tik labai klampus. stengdamiesi sukurti atomine bomba. kad visa si istorija jvyko is tikruju. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. 0 skystis. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn.BUVO PASTATYTA P~GAl. velavo.IS. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. DAUGEl. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo. SAVO Ruozru. Taciau laivas Malmes nepasieke. kurie pries tai buvo hermetizuoti. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens... Tiesa. skandino laivus. Kai pasikele j laivo deni. KARPENTERIO «KAZKAS~. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. visas ledas turi buti is sunkiojo vandens.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. KURI. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius.

Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio. buvo falsifikuotos. tarsi is isg~scio.tai jas ir prazude. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui. Kas ivyko toliau. kaip Alvaresas Mendosa puole ji. 0 jei taip. Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza. komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. Susipazinusi su irasais jame. 0 po kellu valandu. kad augalai yra visiskai bejegiai. atseit. jei gresia pavojus. Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. Jis ruosiasi toliau kovoti. nes skaudfiai [sidursi». Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta. jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. Paprastas laukinis tabakas. silto ir salto patyres imogus. o sunkusis vanduo. isakymus vykde mechaniskai. natiirali spalva nebesugrjzta. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. kuri kapitonas pasikviete pas save. tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais . vienas is ill buvo normalus imogus.ne vieno imogaus.i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini. tarsi perspejantys: «neliesk manes.. Prolesorius zada.. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas. dar pries Antraji pasaulini kara. taciau tuo metu kapitonas pastebejo. augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. nes negali leisti. bairnes ir nusivylimo. [gavusiq balt~ spalva. bauginanciu detaliu . Biologu zodziais. kas ten vyksta. parasydami. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto.apu. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . Austral4 mokslininkai. Tuo metu prasidejo storrnas. padare isvada. Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. kad triume aptiko keista gyvi. kur iuvo . augalq jautrumas zymiai didesnis. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. po to issoko i jura. Jei tiksliau. «Gerbiami keleiviai. norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija. IS pradziu aiskus. gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. kur negyveno struci4 moa. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq. prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus». kaip dafniausiai buna. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . Taciau. Kitose sa lose. ima skleisti speclalia chemine medfiag~. kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis. Tadau nereikia manyti. Gydytojas. darydamasis panasus i saltiena. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma. Beje. issiaiskino. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . Nebuvo aptikta jokn. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse.. kad augalai neturi koju. nuo troskulio: Joms. kapitono. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa.pilnais skausmo. laivas. kad mate. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti. taciau svarbiausia tai. Tai paaiskinarna paprastai . Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose .de- ja. Kapitonas rase. kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius . atlik~ ne viena eksperimenta.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. «paiutes». vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo. Sprendziant is irasl). Kapitonas. kad beveik nieko nebevalge. per keleta minuciu. Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. tai atvirksciai . Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba. kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. Atsidurusios vandenyne.kaip trofejus. Triumuose tyvuliavo vanduo . kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. l. neiinoma. sioms butybems. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. panasus i meduza. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. Koks buvo kapitono nustebimas.daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta. plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. todel negali pabegti nuo pries4. antraja plaukiojimo savaite (datos. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur. Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu. kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. iinoma. nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. nei specialiai apmokytu sun4.labai rys- vz: kus ir pastebimi. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis.juk struCiai aukSCiau negali pasiekti. spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. ir dabar. Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. jureiviu nepatikejo. Buvo atlikta keletas genq operaciju. Tai tik [rodo. Tik vienas dalykas labai keistas . nesuprantaml). kad butybios is pradziu persikele i zrnones. kad neufilgo ta diena.. kai kyla pavojus. j4 zali lapai pabala. . kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. kuri privilioja plesrias blakes. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima.

taciau priesingai suzlugde savo karjera. birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze. Ji buvo dalinai paralyzuota. kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS. SLO- SERIALE «TIUOORAI».JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas. RIZlKA.~. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis. kuris juos uzdirbo. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija. geguzes menesi. slepesis po siuo siuzetu. 0 likusius 9. Praejus metams po aktoriaus mirties. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu. seniai uzsiimantis jodinejimu. buvo isleisti gydymuisi.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija. DALY- K\'.BE. HONORARA. Taciau aktoriaus mama tvirtino. Kirkas sunkiai susirgo. Puikus sportininkas.«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil . pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje.savizudybe.. Iki 1948 metu. Gal blogis. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\. KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS. SAVAIME SUPRANTAMA.. Filmas sulauke didziules sekmes. Oficiali versija . 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko... 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens. Taciau tai nepadejo. kai buvo pastatytas film as. nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius .5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje._. 1959 m. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams. Kirkas Elinas.VUDO EIKTIE. PASK£J.a. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . Dzordzas Rivas. kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». Rivas liko paralyzuotas. kad prakeiksmas neturi senaties termino. Visi pinigai. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m.. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes. ne tik neisgarsejo. nebeteko galios? Taciau paaiskejo. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju.

jos karjera kine nesusikloste. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo.. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus. kai bande iengti pro stiklines duris. specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu. kad bijo .. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! . kai suduio lektuvas. palinkes i keleivio sedynes pus~. Astonas Kucens tiesiai pareiske. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas. tuo nejaukiau jiems daresi. tai panasu.«Ommen. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti. o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. atlikusiam sventiko vaidmeni. kai suvaidino savo personaio mirti. Kalbant apie Brendona Ruta. trecias susizalojo.... Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos. Viesbutyje. kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider. kai filmas buvo pastatytas. ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones. Aktoriui Dzeisonui Mileriui. Ji laukesi kudikio . apimtas mUfl\) mlllel\). po keliu metu prisipazino. 1975 m. kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. du menesiai iki filmavimo pradzios. kad negali sulaukti vaiku.. Jo aukomis tapo trys imones. arba Velnio isvarymas». pastate tas pats rezisierius. kuriu nepastebejo. 1976 m. skride lektuvu . Pazvclges pro lang.! j apsviesta kelio zcnkla.smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri . taciau yra ir tyrineroju. KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS .. sunus. Linda BIer.sekretore ir asisrente . penktadieni. filmavimo metu mire brolis. kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas.. kuriame pietavo filmavimo grupes nariai. pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters. Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. Analizuojant si fenornena. kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». 1968-ais m. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas.NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus.. Tiesa.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to. Kiek veliau bomba sprogo ir restorane. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum.. taciau kuo daugiau suiinodavo...iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia. Ji pererne kitas klientas. 0 apie asmenini likima imoni\).! . Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. Greitai Dzekas ir pats mire.pati geriausia reklama. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta. kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona. Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose.. Maza to. De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. nusirites nuo laiptu. Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo. kuriq nukirto vairas. Maksui fon Siudovui. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas.. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas. kuris iudo visus aplinkinius. Ir nesinori to daryri.6 krn» . rugpjucio 13 d. Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje. Vienas susiialojo.. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona. Zinoma. Dvi Viljamo Frid kino padeiejos . Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis. Deonas Ricardsonas. Staiga . KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga. Visi il! autoriai prisipazista. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras. be galvos. skirtas filmavimams.. 66. kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku. Visus grupes narius apeme tikras siaubas. Dzudas Lou. kad jj istiko Kirko Elino lemtis . Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma . 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". antrajam sventikui filme. kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono.juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui.. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») . taciau faktai lieka faktais. galima tuo visiskai netiketi. suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni. Brendanas Freizeris.nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia. Atkreipkite demesi. birzelio menesi. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu. autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra. Ricardsonas net nustero is siaubo . Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas. Keanu Rivsas. kuris filme vaidino berniuko itevi. kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. Dzosas Hartnetas.

ir ne tik ji viena.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-. AISKIAREGYST~. .RIBl. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne. TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija.\ ISTRAUKl. originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS. Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos.Raitas.\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl. as tvirtinu.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus. su susierzinimo gaidele jis atsake. STOKAI!» Jsitikinimas. . Puikus to pavyzdys . «1944 m.I ATMINTJ. PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. Desineje puseje buvo patalpa.\. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-. . vieno ekipaio sauli. apsircnges karine uniforma. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka. todd uidegiau sviesa. atidariau duris.pasakoja V. Jis buvo uzsidejes salma.\MONEs BUSEN-. Prisiminiau. ieskok.I APRASYMAIS. KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-. Maciau. mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas.\.Sveikas.\. SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu. apsiav~s aukstais batais. apsivilkes pukine striuke. Patalpoje buvo visiskai tamsu. nepaakino mane tapti spiritualistu. TELEPATlJ-'\. MOKSLO PASIEKIMl. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu. kad pora pakeliu esu pasidejes angare. kad protas gali pergyventi mirti.IJl.\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS).Taigi negali rasti savo pirstiniu. .l.IJt). PSICHOKINEZ~.I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . ATEITIES NUMATYM-.\ S-. rausiasi vienoje spintclejc. tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai. kad kazkoks imogus.Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime.K~ gi. brolau. As paiinau Stokeri. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma. PRISIUECIANT PRIE W). . .Vilburto Raito istorija.susukau as. Stokai! K~ cia veiki? .pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl.

mane labiausiai stebina faktas. Antra.! ir jam viska papasakojau. . kad kaip tik tuo metu.. kad susitinkame su normaliu zrnogumi. Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj.Bloukas. saulys tikrai mane. sakydami. Jau velai vakare Larkinas suzinojo. buvo is kuno. taciau visiskai imanomas dalykas. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus..Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa. . 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai. pusryciu metu. jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu. kai manes nebuvo.. Tik po kiek laiko man i galv. Zinoma. kas atsitiko per savaite.apraso keleta atveju. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?». kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes. kas butu atsitike. paklausiau savo sturmano.!lyginai. 1111111. kai j. Trecia.! toptelejo mintis. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa). tai dalis Stokerio proto. jo odine striuke girgzdejo.. sprogo lektuve esancios bombos.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . jei protas nepergyventu mirties . turi funkcionuoti kaip iprasta. kai zmogus yra arti mirties.. paliko visai norrnalu ispudi. kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis. . Galima teigti. kaip lavono. . Angh. Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. As uzejau i angar"!. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri..t.! prisimenu. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim. Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys. Pasakes. sklcndzianti oru. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines. Specialism manymu. Dabar as zinau. nors sie zodziai mane sukrete.. «telepatine projekcija»..Reiskia. psichiatras S. kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! . kuri atkuria projekcijas. kazkuria prasme.pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. Kai jis judejo. PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis. netgi juos paciupinejus. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau.. kuris suktelejo: «Sveikas. tai supratimas apie fantomus.. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte. perkelti lengvus daiktus ir t. kad yra gyvas. fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje.as. s.!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. 0 paprasciausiai vesi». Pinna. kaip sutirstejusi ruka. Kitais zodziais tariant. mirstanciuju vaiduokliai. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' . 0 tai reiskia. . kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. neturi nieko bendro su tikrove. kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams. kad manimi tiki. be kuriu butu nusales rankas. kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas. leitenantas F. As nieko nesakiau.Pries dvi dienas buvo sunki operacija. kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas. jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais.jis atsake. Jei tai ties a. kad jis. Dieve! . Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso. nors ir susierzines.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles). sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. Stokeris nieko neatsake.0. <<]0 ranka buvo ne ledine.Makonelas.namo nustebimas buvo begalinis.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo. jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. Pats Stokeris.gali atidaryti duris. paspausti ranka. kaip elgt\)si gyvas imogus. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc. manydami. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka. Sunku pasakyti. Dabar. . kai jis kalbejo su Makonelu. draugai issiskyre. Jei taip yra is tiesu. kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus. . Truputi pasnekeje. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka.Stokeriui? Na ne. Vargu ar tai butu imanoma. Beje.

LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai. apsuptq iemil.l. esanciu po ieme.priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas. TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES. supanciu zieda. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus . likucius. kurio skersmuo 25 m. TRAUKIANCIOMIS. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos. kurios diametras ne maiiau 20 m.. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1..KILM~ IR PASKJR1!. apie kurias eina kalba. JI.panaudota daugiau impulsu siustuvu. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . sudaryta 201m gylio duobiu. 500 MET1. Tai panasiai tie patys metai. SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema). liepos men. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO. tai pamatysite tik diding. veikia kaip iprastas radaras .! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m. Prietaisas. si technologija buvo dar labiau patobulinta .pATSSTATINYS. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu. Hendzas . Sis «kazkas. kur stovi Stounhendias.! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda.m. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias.J. J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. kurio pagalba tai buvo padaryta. kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini. Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr. statini .R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS.e. ATROll(). padengti lekiu metru iemil.JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE.! sluoksniu.Q. jis sudaro beveik apvalia aikstele.jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus. Norvegijos ir Svedijos.! pylimo.\ APIE SIO SENOVES STATINIO. Sil. Sprendzianr is visko.juk keistieji ratai is duobiu. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ.

y. pastatytu panasiu laiku.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. . 0 priesingai . «Aplink sen'l.sveikatingumo centras. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas . 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t . Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. Mokslininkai mano. Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas. Be to.taip vadinamos Orbio duobes. Galimas daiktas.kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys. Si hipoteze paremta tuo. sukauptus per visa diena. Neatmetama galimybe. t.-/ bakterijos. Ten rastos imoni. taip pat iskreipia magnetinj laukq . kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. noredami issigydyti. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus. perkasti 14 kv. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai. [i teigia. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. esancius po ieme. Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos. Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio . . kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias.juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai. priklausomai nuo imogaus veiklos.Paskutiniai tyrimai leidzia teigti. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso. kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. Gali buti. Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves. mokslininkai padare isvada.-/ jas matyti. kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis. Orbio duobiu kasinejimai parode. Radaro pagalba pazvelge po zemernis. ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to. Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius. .pasakoja profesorius 'Noibaueris. Mokslininkai netgi daro prielaidq. Kai kuriu rusi.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui. kad raktas siai mislei atspeti . leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». Mes nieko neiinome apie artefaktus. Tai savaime suprantama. Pvz. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris. taciau jo intensyvumas gali keistis. Mes tikrai neturime galirnybn. . Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas.ize. pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. Yra dar viena idomi teorija.km teritorijos. ana. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius . 56 pozemines duobes. «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. kur aptinkami dideli smiltainio klodai.-/ sluoksniu. kad Stounhendias . kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija. KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija.taip vadinamas Altorius. kas paslepta po iemi.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta. Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq. turinciose nuoscdose..apie 5 tukstanciai metu. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja. Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre. Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti. kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu.Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h». atliekant biochemine kaulu. rastu Stounhendze. kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo. atgabentus is Velso. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis. Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. uipildytos susmulkinta kreida. Mokslininkai jsitikin~. kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista. kurie per laikq supuvo.

kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku. pasiekcs meteorito krateri. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas.Y LOGISKAJ PAAISKINTI. MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu .MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m. tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. Gauru fotografiji. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m. kuriose buvo uzfiksuota zemuma.. kuriu vaizdas primine rinkleli. moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. Tokiu atveju.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai.. 0 plotis . SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. Pvz. 2000~siais m. kad per t'l laika. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 .KEtSYl DA- RINIAI. kuriu ilgis keletas km. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas. kol vyko mokslininku gincai. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai. analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles. panasus ita. kad Marso «kirminus. padarytos pakartotines nuotraukos parodc. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu. hipotezes.. Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE. rugpjuCio men.laiko sios planetos faunos atstovais. kaip Zemeje.

labai panasia j jejim. kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas». Geologas Ronas Nike teigia. prasideda vien tik misles. tarsi jis butu pagamintas is stiklo. Vienas is vyksta ir siuo metu.5 milijono. turbina. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu.. 0 kita ~ tarsi kabo. v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu. kurie rimtai tiki. panasus j Zemes vandenyna. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. taciau visa problema nebuvo isspresta. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. iascil!. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose. Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai.. kai miestai. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. kad «tuneliai» visiskai ne iskili. tiek de! imogaus veiklos. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas». Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci.. yra Detroitas. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu. kai ji apleidzia gyventojai. nei gyvenamqji rajon'!. kai griuvo Berlyno siena. primenantj. labai primena istraukiama ziuronq . Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie.! j tunelj. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos. 0 idube. kuriuose gyveno nedaug be atveju. del kuriu susidare Marso tun eli ai. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau. ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius.. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. kuriuose zmoniu. NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. Kiekvieno «tunelio» segmentai. Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi.! iduba. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas. Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. ryskiausiu pavyzdzi\).miestas istusteja. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1. rodanciu. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems.. Visiskai gali buti. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi.. apnesta Marso smeliu. pries kokius 17 tukstanciu metu. Pagrindines prieZastys. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja.5 milijono .. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai. padedanciu islaikyti forma. kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja. Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai. Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa.. . ieskodamas geresnio gyvenimo svetur. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. Amerikos valdzia emesi priemoniu. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes. tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn.. Taciau yra ir tokiu. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos. dengusiu Acipadijos lyguma. Visiskai gali buti. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu. Po to. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti.. atsispindincias saules sviesoje. kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu».tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais.. Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu. kurias sunese vejas. kelia.Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii. pokyciu. kurio ilgis 50 km. sudarytas is smelio kopu.. atskirti «sonkauliais». kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. de! visko kaltas keistas piesinys. Kaip pavyzdys gali 1111. Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. 0 jaunimas bega is ill.. «stiklo tuneliai. gyventojtt. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 . primenanciu milziniska «ciulptukq.. Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas. Per 50 metu gyventoji. Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma. istustedavo ir tapdavo vaiduokliais.

kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose. didziausias Saksonijos miestas. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu. mieste atsiranda istisi tuscii. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios. Gyventojai.vanduo daznai isplauna gruntq. Didele tikimybe. Talino. Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. Sprcndziant is to. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai. Jlt nuomone. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu. kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose. Kritine situacija siuose miestuose dar gileja. Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . tai labai didele tikimybe. Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV. kiek bus darbo vietu. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. Rygos . Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. ir visus netoliese esancius miestus."''''''''F'':"='''''~~~~~ . Airij. Beirutas ir visas Izraelis. Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt. 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. . kaip ir anksciau. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema. r. tiek ir vietiniams gyventojams. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. kad Neapoli. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio . Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes. kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. nera apsaugotas nuo nykimo. nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos.1111" buti paminetas Leipcigas.. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams.!. Ypac si problema aktuali tiems miestams. Meksikas. pastatytas ypac netinkamoje vietoje . Irkutske bei kituose miestuose. didziausilt pasaulio rniestu. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq. Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. Niujorko. Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti. Filadelfijos ir Baltimores. Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius. Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. kad Vezuvijaus ugnikalnis. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas. vienas iii pacn.Italijos perlas.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. J au dabar ant daugelio istaigu . kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros. Zinoma. namlt kvartalai. Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu. Liudna pripazinti. Ispanija. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . Berlynas. Leipcigo muges. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus. Norvegija. issiverzia rnazdaug kas 100 metu. Los Andzelo. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. Netgi toks didziulis miestas. visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu. palieka miesta. Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru. Toks pats likimas Amerikos miestu . kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras. kaip San Franciskas. greitai nustos egzistuoti.Vasingtono.. kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. galima sakyti. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires. kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. kaviniu ir kt. Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas. Paryzius.. Mokslininkai teigia.7 milijono zmoniu. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti. Be to. Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas. nes jis senka kiekviena diena. Pvz. Yra rizika. kad pasaulis. Roma.:=~=:=~~. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai. baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo. koki mes ji dabar zinome.parduotuviu.visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima.

2009 m. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. gyvenima baige savizudybe. matote.dailes darb ai. . Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai. Bet kokiu atveju.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. REAUZMO MAGIJA Magritas. Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai. IS pradziu raiteliai matomi.s ar kazko susirupines. budarna dar jauna ir graii moteris. piesinukai. GreiCiausiai. panasiai kaip ir Salvadoras Dali. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi. tiesiog virtuveje. ir nematoma. ant jos isdestytas figuras. taciau negalejo pakesti. kad raiteliai tenai yra. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. kv. . kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. «As magiskas realistas». XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. tiksliau . asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais. kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato. muzikines partitiiros ir netgi filmai. kad 12-mei'io berniuko mama. Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio. reklaminiai plakatai. nes juos uistoja medziai. ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai.«Pasiklydes zokejus». kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu.tramvajumi. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. perkeltas ant drobes.taip apie save sake dailininkas. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis. senovines fotografijos. aprasinetu natomis. galima sakyti.Pavyzdziui.5 tukst. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba. Taciau juk zinome. Tuo metu jam buvo 68 metai.rase Rene Magritas. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . taciau po to jie pasidaro nematomi. Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2. guasu atlikti darb ai. liko istikimas sau: jokios bohemos.m. 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». . Musu m'lstymo galia apima ir matoma. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. dailininko plaukti is visu pusill. Tarp eksponatu . kuklus bustas. kaip teigia artimieji. nusokdama nuo tilto iupI'. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas.ill nebuvim as. taciau medziai j'l irgi uidengia. Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu . galva buvo apsukta plonu audiniu. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. birzelio 2 d. . Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu . «Matomi daiktai gali buti nematomi.KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis.tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo.

Pats vyriausias is graiklj darbininku. todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj .. jose tarnavo keli simtai kariskiu. kad ne tik pats tenai nera buves. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. nesekme. Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. prisimena. N etgi turkai. kad jis yra gyva butybe ir. tikedamiesi. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l.. Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. jei nepanores. arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis. Viena ryt9c kalejimo kamera. taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti. motyvuodamas tuo. Megalolabirinto. vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes. pasirode besanti tuscia. Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. dalyvius ir liudininkus. 0 uzdarys juos savo viduje. uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. ne karto nebuvo nusileide i pozemius. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun... kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai. vykusiu beveik pries 70 metu. tik kartojo. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas. isprotejo.SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . Kai kurie graikai.Britanijos protektoratas. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. taciau ten savo noru negali patekti net mediumai. Taciau baisiausia buvo tai. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta.. ir aviacijos bazes. 0 taip pat ir vokieciai. taciau jis viska kategoriskai neige. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. IS labirinto sienu sklido neigiama energija. .. Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu). niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. esancio kalnuose.