P. 1
Misles.ir.Faktai.013.2011.08.LT.leo LT.btt Team

Misles.ir.Faktai.013.2011.08.LT.leo LT.btt Team

|Views: 757|Likes:
Published by karolis87
misles ir faktai
misles ir faktai

More info:

Published by: karolis87 on Jul 25, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

07/27/2013

pdf

text

original

AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA. VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU. kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti.~:i:~Y\\ IV\ . tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju). Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai.m.atsidure visiskai svetimame kraste. kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba.e. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» .m. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa.I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA. Susidare situacija. Mesopotamijoje. Kinijoje ir Japonijoje. Indijoje. Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka. KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS.. kad butu iinoma. Pradedant nuo 435 metu pr. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS.e.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais. kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma. Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. 4-ame amiiuje pr. Taip pat istorijoje isliko duomenu. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai.. kuriarne gyveno zmones.IIP=s). Taciau sunku isivaizduoti.m.iseiviai is Bretanes ir Normandijos . Egipte.TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita.e. taciau ir elektroniniu budu. kad uikariautojai prancuzai . kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr. Pvz. Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI . kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje.

Pasirodo. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. kuriuose buvo malami grudai. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. surasymas parode. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu.manorai. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai. tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. nors jau ir buvo Viduramziai. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu. Beveik puse zmoniu. pastebejo. feodaline dalis buvo labai nedidele. kokie bus tikslus duornenys. ganyklu.tai mechaniniai rnalunai.senoveje grudus male vergai rankiniais malunais. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai. moterys. T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais. J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai. dar toliau . t. kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma. nors ir ne visur. 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. Taigi. Beje. Ir is visa. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m. dirbamos zemes plotas. sudariusius visuornenes aukstuomene. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones. kiaules buvo laikomos ne garduose. teismo kolegijtt nariai bei . valstieciu skaicius zemes valdoje. nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu .kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). siuolaikiniais terminais kalbant . baronai ir itt riteriai. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. salies valdovas turejo apie juos zinoti. kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. i kuria iejo serifas. I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV. kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». Lordai labai vertino tokius seimininkus. Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga.! valdos. tuo metu Anglijoje neegzistavo. Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . logiskai galvojant.y. pavadinta «Domesday boob> . nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju. kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju. 111111111111111 II 111111111111.. kuriuos surinko apklausejai bei.baznycios ir ordinu zemes. 0 ko Anglijoje buvo pakankamai .dazniausiai lygiomis dalimis. Pilys lieka pilimis. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint. dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai. KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj. Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai. s~lyginitt zemes valdytoju vardai. kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. Beje.stai siandienines briru demokratijos pagrindas . Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma. Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. Kaledas. Beje.surasyma. Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas. suris buvo gaminamas is ozku. tai j. Kas liecia pacius lordus. potencialius savo salies paiamu saltinius. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . apie kuriuos mes siandien net nesusimastome.! surasymas baigesi 1088-ais metais. nors. 0 taip pat Londonq. taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. zemes valdos verte pinigine israiska. taciau II buvo laikoma daug aviu. Knyga buvo pavadinta taip de! to. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. Antras gyventoju surasyrno tikslas . po to . galimas dalykas. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla. kad.. Tie. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. yra butent vilanai. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos.«Paskutinio teismo knyga». Tai nesunku paaiskinti .zymiau daugiau. Sufolko ir Esekso grafyste. 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. VISKAS T1KSUAI TAIP. pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius . Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus. 0 ganomos miskuose. kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. Taigi. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt.stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. tiek ir normandai . nei kiti statiniai. isspresti zemiu ribu klausimus. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal].! 1086-ais metais buvo tik apie 200.keturiu kinkomu portt. Jdomu tai.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia.! gilemis. kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga. Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . pievu ir rnisku plotai.

KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. paveldetos is tevo puses.nekaltumo simboliai. Zinoma. Esant dinastinems santuokoms.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS. Ir tik rombas rodo tai. atsiradusios po dinastines santuokos. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose.! . J ei svarstysime apie tai. atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos. taip vadinamais kleinodais. Ispanijos. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. gimines herbus . kaircje puseje atkartojamas vyro herbas. kazkas susituoke is meiles . Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas. motcru. kad herbas priklauso moteriai.tai suteikia jai teise. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. 0 veliau ir jos vyrui. Gal ir graiu. islikdavo. Gerai.. nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. Pats iinomiausias pavyzdys .karaliaus. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai. buvo tokiu zrnoniu. tai tikrai susipainiosime. padalintus i keturias dalis. KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS. NaSJ(:s herbas.papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu. «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu. kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . Desineje puseje vaizduojama dalis figuros. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. Ypatingais atvejais. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU.. bet ir proseneliai bei promociutes. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu. nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva. kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu.. Heraldikoje ipedine laikoma moteris. herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. Pvz. taip vadinamas kleinodas.ipcdines herbo pieSinys.suvienytos Ispanijos herbas. valstybe.karuna. pretenduoti i seimos herba. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo.. esanciu skotu gimines klanu vadovernis. rodanciu valdii. ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. kuri neturi broliu . didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes.. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. Reikia manyti. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais. salies. 0 likusiose dalyse . 0 kiti du ketvirciai . skeptras.y. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta . t.

gana neretai rombo formos buna pasto ienklai.lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti. jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . vedancio is Notingemo j Servuda. reiske «susirinkirnu vieta». kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. pamaCius artejancius serifo karius. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus. taciau ir piliu vartai ar bokstai. 0 akmenyje. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 . Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu. susije tik su Europos saliu heraldika.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». 0 pagal rastus ant drabuziu. kad bet koks zodis. sakydavo kalbas. esancios Karibu juroje. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. seirnyniniai indai. Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj.juk pirmykstese gentyse. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu». kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse. taciau veliau sios hipotezes at- Pirma.jOrlj piratai. Atrodo. kuris bOdavo girdimas misko tankmeje. Tiesa. taciau heraldika tokia. kas. Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. Dar IX-ame amiiuje vikingai . reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala. kad viskas. sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. Vargu ar jie buvo pirmieji . buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. pastatytas ne vienas kino film as.Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. Sargybiniui. reiskiancio santuokine ncistikimybc). Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. kad viena IS priezasciu. juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. isvertus is senosios norvegu kalbos. tarsi is anksto apie viskq iinodamas. tapo tik Viduramziu epochoje. Tiesa. Pvz. 0 ir keliauti per giria nera sunku.. kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. 1111111llll. pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu. jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. bausdavo engejus. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. kas Cia papasakota.illIl!I h IlII II 'i1l1. Taciau grjikime prie rornbu. Galimas daiktas. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt. kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. Tai is tiesu moteriskas simbolis. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. uzlip~ ant galvos virsunes. kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais. kokia yra dabar. Tiesa. pastatydavo sisake. Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai. nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo. medyje ir metale. TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. suinteresuotais naujais gimines simboliais. atplauke is Skandinavijos pusiasalio . kad plesikai prie kelio. 0 heraldikos taisykles . net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. priklausomai nuo to. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo. Taciau Servudo giria . Norint suprasti.tai didelis azuolynas. [dornu tai. Be to. Reikia atkreipti demesi i tai. nors iinoma.Notingemo serifa. pasakytas kalvos virsuje. Antra. Vadai. nera nieko paprastesnio.jo palikuonis. Galima tiksliai pasakyti. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. kol zmones priartes bent iki 200 rn. sargybiniui butu reikeje palaukti. gelbedavo nekaltuosius. kad galetu pamatyti. Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo. Taip gavosi. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio.IHIHlliIllIillllllllll. leidziancios suzinoti. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. Tiesa. karieru durys. kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala. veliavoje.kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba. fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. tam nebuvo ir butinybes . dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums. sargybinj. kad Servudo giria . is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. o tai dar iiauriau. kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje).

:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane. kad issigelbetV. krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima. krito ant duobeje.~·:'R.~~V.APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS. SAl .1111 .meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. gentys issaugojo legendas apie pasau. kad greitai dangus uigrius Zem~. apylinkes matesi tarsi ant delno. Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. todd drebejo. Dauguma imoniv zuvo. . pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo. . kad potvynis. taciau greitai is visu pusiu. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS. Jose gyvybes. nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\.iuvo gyvuliai ir derlius. Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo.S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA. Apzvelges Zeme. . Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau. linkui esantys miskai. Isliko Bolivijoje. Seima nelaimingu zmoniu. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti. MET1. kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe. tai.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 . kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima .viska aperne didziulis gaisras. ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. Apie sj pasauli ir sukurti nauja. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio.ir viskas aplinkui todd. Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . nieko nesusimastydami. kas gyva. todd visos katastrofa.VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL. NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE . karstis tvieske mai gili.11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111.tai dege apdrebino iem~. Seima Dievo balse isgirdo grasinimus. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus. taciau liu. ir is dangaus pasizemes».VAROJE. Susigrud~ dugne.~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\. baisu ugnies lietu. kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis. Kreipdamasis j seima. nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus. Dievas pamate tik viena teisingai viso. tapo sunku kvepuoti. kai tai padarysite. IS Zemes gelmiV erne bijoti. kai kurie kalnai sugriuvo. gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli. erne suliepsnojo. Kurejas pasakojama. kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. Jis krito ant namv . Po to. IS iII neuzgriutu.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI. Kurejas is dangaus pasiunte rnisku . TACIAlJ ~::.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus. DAlJG . Pries daugelj metu Kurejas. Vos tik jie pasislepe ku .J. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio.11111111111111111111 IIII . joje susirinke zrnones bijojo. SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\.

kurias zernese atvere skruzdcles. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides. Didziule dydiio kate is Menulio. viska mete. zmones. Saltas vejas. Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje .Auksinis Saules sunus . Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu. Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. Griaustinis istume raguotaja gyvate. Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus.)vanduo tekejo tokiu greiciu. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo. liepe dvyniams. Karta Dievas kreipesi i dvi . Indenai rado sleptuve. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. Kalbama ne apie ka kita. 0 iaibai buvo tokie ryskus.. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. uzklupusia is dangaus. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . Noredami issigelbeti. Griausmas buvo toks stiprus. Joje pasakojama. isnyko po vandeniu. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes.0 kiti . Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. nesantis geltona smeli.s nuo siaures ir pietu asiga[iu. ir viskas. praeje pro duris. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura.. kuriame visi vyrai. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje. kaip pro sali j1. kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos. Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme. Kova vyko keleta valandu.perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. Gyvi liko tik sestadalis imonil). kol dingdavo tarp bangu. Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. Tenai uzlipe irokezai mate. sustingus is siaubo. kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. atui<. koki kada nors imonems teko matyti. kildavo begaliniai karai.sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis. Praejo ned aug laiko. Gali buti. tarsi girtas imogus. Kova vyko visa nakti. Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. 0 apie mamutus. kad kalbama apie visuotinj kataklizma. Po to Zem~ uiklupo liutys. Zmones svente pergalc. paraudusio nuo kraujo. kol tapo zvaigzdernis. Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme. jus paskandins didiiulis potvynis. Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. taikingas gentis. kalnus ir vandenynus. pute vidurinese platumose.. Riaumojanti ugnis erne supti imones.. kada butent ivyko katastrofa. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke. Po to Kurejas griausmingu balsu. Zeme pateko i salta kosmoso dali. turintys straublius. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti.krokodilais didiiules bangas. iltis ir kaili.. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai. Su siuo pasauliu viskas baigta!».kosmines kilmes didziule katastrofa. Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. Nakties sviesulio dalys krito. kur susalo. kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. Dievo sunus Begocidis . Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta. kurios bego nuo karo. 0 gyvare skubiai pasislepe ezere.) nepavyko issigelberi. kai patekejo Saule. beveik visa gentis prapuole vandenyje.line katastrofa. Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais. Indenai pasakoja. kol jaguaras atsitrauke. kuris sunaikins visa si pasauli». sudrebinusiu dangu. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido. . imonil) gyvenvietes. puole gelbetis ant kalvu virsuniu. Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje. tarsi lauio iieiirbos. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega. plese didiiulius gabalus. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. Panasu. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. i giliausi~ ezero vieta. Pvz. kokiu sugeba skristi tik erelis. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis. kuri plaukiojo salia ju. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. Prasidejo didziuliu potvyniu serija. TaCiau daugumai gyventoj1. kas buvo gyva. Krituliai sudegino diiungles. Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje. nurodancios laikus. irokezai pasakoja. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus. panasiu i snieg~. ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais.

tai neikainojamas sedevras.FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS.V ME1STR\I STliIUMI. Visa Prancuzija leipo juokais.nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto . po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI . apsirciske tulas Kremoncas.\I KiiREJAli. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos. KURh* NE TIK BET IR . BEJE. Crazuole Venera atgavo savo nosyte. kuri ir buvo skulpturos modeliu. Jai buvo skirta valsrybine apsauga .? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi . Apstulbintas radinio.IS. sukurtas pries 1700-2500 metu. todel nusprende tokiu budu atkersyti. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I.i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m. Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini. Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo.. Nebuvo jokiu abejoniu. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius. o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju. Ir stai.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. netiketai aptiko marrnurine skulptura. taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. kasinedamas savo sklypa.tuo pasirupino pats salies prezidentas. kad si skulptura . TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis. Komisija. Nezinoma. buvo be koju. Kai apie radinj suiinojo mokslininkai.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO . kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti. GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu. tiesa. italu skulptorius.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i. kai romenai buvo uzkariave Galija. kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. vienos rankos ir nosies. sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku.. taciau neteko prancuzu meiles. D1RBDAMJ SEN\I. kad tai jis es'lS Veneros autorius . nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l. kuriame buvo rasta skulptura. paciu netin kamiausiu metu. i lauka. kuri. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke. ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole.

a taip pat originalius kurinius antikos temomis . Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. j sj klausima niekas nezino atsakymo. Rachumovskis. Tyrimo metu netiketai paaiskejo. ekspertai pasidave.paveikslo autorius. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai. susijusius su meno kuriniu falsifikavimu. kuris jam prilygtu. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. Jis buvo toks puikus juvelyras. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. kuriame buvo rasorna. PAPUOSE FALSIFlKATl. prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . tik sutikti su siuo pasiulymu. didziule suma. kuriame juvelyras is Rusijos teige. visiskai identiska tikrajam. kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu».juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba.. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq. Juvelyras net itarti negalejo. kad «skitu karaliaus galvos salma. . Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq). kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu. nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. a zmoniu mases vel apgule Luvra . van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. kad tai buvo falsifikatas. Savaime suprantama..Gochmanas. net nenutuokdamas.. Vienas toks falsifikatas. buvo nustatyta . galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. dar neisnyko. kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi.. Beveik du menesius vyko tyrimai. kartais tai daroma ir is kedto.nesvarus reikalas.pagamino butent jis. neziurint j niekq. kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje.krakeliuromis. Reikia pamineti. susije su meno kuriniu padirbinejimu. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. Tiesa. kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. arba tik del juoko. 1896 m. Pasirodo. kuris patvirtino. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. todd nauji skandalai. kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ . Be to. Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos. kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. kurios uzsiprase Gochmanas. taciau ir jiems padeje gyventojai.dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi.J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai. Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis. bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. kaip buvo Kremonco atveju. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais. uztepant tamsiu laku ir padarant taip. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu. Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas. dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. bei jvairius aksesuarus. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende. kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. Van Meegerenas savo bute. Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai. kuris. taciau 1963 m. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku. tuo labiau. sukurtas iymiai anksciau.tobulu senaves meistro darbu. reiskia . buvo tiesiog susizaveje radiniu . kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios. !domu. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. taciau ekspertai padare isvada. Zlnoma. nors ir pacius garsiausius. Tada dailininkas parode vietas. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S. leido tvirtai teigti. kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. jeigu jam bus apmoketa ui kelione. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai. a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc. Luvrui neliko nieko kito. kuriuos jis atvaizdavo drobeje. Taciau to neatsitiko.SKITl. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius. dar musu laukia ateityje. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera.auksciausios kokybes falsifikatai . kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. Tokiu budu gavosi.

nes pats buvo nerastingas. kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais. Sunki kelione i kalnus. brangakmeniais. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai. paslepto LianganaCio kalnuose.didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti. Buvusioje inku imperijos teritorijoje. esanciame netoli tarnybos vietos. Praejo apie 60 metu. paslaptj. Vietininkams. kiek galejo gabenti.visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. atitekusi konkistadorams. sudare savotiska vadova. sidabru.lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. Indenai neturejo jokiu teisiu. taciau ir likusi dalis. uzkariavo inku impenja. atskleide didziulio lobio. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas . truko keleta dienu. Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla . Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu». buvo issiustas Valverdes «vadovas». tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. buvusiems netoli Piljaro. Lankydamasis Piljaro rnieste. kuri tuo metu buvo vicekaralyste. Ekspedicija buvo surengta gana grei- . ir sugrizo namo. nejausdamas jokiu nepritekliu. Keliautojai pasiemc brangcnybiu. Genties vadas. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. Ji valde pasakiskus turtus . Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. Chuanas kaip galedamas gyne indenus.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. Nenuostabu. kuriu virsunes bolavo tolumoje. noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu.

Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. bet ir ezero. tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. Stelanas Merneris . Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. skirta povandeniniams tyrimams. «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija. Teko gr)zti ) Europa. kad inku lobis . Nei Valverdes «Vadovas». ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». Isgirdes pasakojimus apie lob). davo nestis su savimi. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai».ne mitas ir ne prasimanymas. 0 tiksliau . Praejo apie 200 metu. prasidejo potvynis. taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. kuriame pateike savo isvadas. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena. rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis).istaigingo restorano savininkas. . Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara. Per didelius vargus. Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis. Ir dar . taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. Tai tik patvirtino. trecio rango kapitonas. Be jokiu abejoniu. 1790-ais m. Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. nuosliauzos ir potvyniai. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko. aprupinta povandenine )ranga. Nors avarijos vieta buvo zinoma. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras. esancio netoli urvo. il) karta geriau paruosta. Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo. sudarancius trikampi. Lobiu ieskotojams buvo labai sunku. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku. Pvz. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. viskas buvo uzlieta vandeniu. jis irgi nusprende isbandyti sekme.1857 m. taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq. . I s) ezera inkai mete auksa. Zinoma.tai. Kiras zmogus. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. ." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. ji iskeliavo ) nurodyta vieta. 1969 m. Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. Dajotas apsigyveno Ekvadore.mes pagaliau pasiekerne Piljara. Karlui teko )veikti sunku keliq. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde. ) Piljara.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake. kuris sukeldavo potvynius. lietu ir purvfl. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura». Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. Iranga buvo nupirkta. pvz. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos. juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. )veikdamas visas kliutis. taciau baigesi pinigai. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . ekspedicija. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos. papuosalu. 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. kurie nores uzsiimti 10bio paieska. susidornejcs «Valverdes lobiu». kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve. nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo. taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas. KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus. apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. Ypac aktyvus yra svedai. dugne. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja.veliau prisiminimuose rase Salade. taciau Dajotas nepasidave.

Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista. !RODYMOTO. Pavyko surasti tik nedaug ju. kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone.anot vietiniu gyventoju. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu. Ji nusprende atkurti abu skeletus. fJNA A. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes. dezute atidave savo artimam draugui. isprasiusi padazo saugoti relikvija. isikibusi j rastojo skeleto peri.}. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija. parnesc j savo potvyni. pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. 0 si. Suprantama. lANlfESI PJANElV· B mo. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&. kad vaikiska kaukole . DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg. ten gyveno piktosios dvasios.! kasykla. NUt\. kur ji pragulejo 5 metus.neteisingos.S'J"Jti\ . Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles.! pavadinimu «Vises musu zinios . 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje. Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus. Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. Viena diena ji aptiko sen. panasia j ilg. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui».TVE)1.K4. Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams. irgi suabejojo.tipisku imogaus apsigimimu produktas. nepaprastai plati. kauIus sudejo j dideli krepsi. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija. Pirmoji . kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti. is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka. Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose . KAJ .~. tame tarpe . SJAME.. sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais.! tuneli. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta.. kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq.~DJNYS.ir abi kaukoles.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje. Jis dezute padejo j lenryna savo garaie. Keista vaiko kaukole. Jo zmona Melani. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq.

si~ kaukole butina kruopsciai istirti. pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje. tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje.cm.zmogaus kaukole. Rejus ir Melani paklause. kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye).tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos. gal but. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai. Jdomu tai. . 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize. hidrocefalija. turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. Po mikroskopu buvo matyti. vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake. Jie is jos iseme du paketus. gali buti.knygoje pateikia idomius argumentus. reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele.2004 metais Majamyje. zvairumas. kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub. Kaukoliu palyginimas: kaireje . kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas. Pejus. Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) .pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. 0 stai antroji . apibudino kaip 4. Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. Gali buti katarakta. anoftalmija. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . jausdamas. Anoftalmija (beakyste) . 2004-ais m.900 metu su galima 40 metu paklaida. trumpagalvyste. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%. kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo. Kruzono sindromas . Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu. 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. glaukoma. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas. neziurint i tai. nei jprastai buna pas zmones. 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties.. is pradziu laikesi butent tokio poziurio. nei paprastai. Sergant hidrofeliacija. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. proptoze (akiu isvirtimas).rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas. . kad ji apima didiiulis susijaudinimas. kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu . Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo.knyga: imogaus kilme». kad kaktos srityje nera kaulines plokstes.. aniridija (raineles nebuvimas). 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga. galejo priklausyti vaikui. Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas. bet apie 25% VAlKO TEVAS . kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija. kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone . kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode. Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). i organizrna patenka su maisto priedais. nors ir pazyrnetas. kaukoles kaulai taip pat buna plonesni.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba.cm. keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. plokscia galvos forma. Reikia pasakyti. regos nervo atrofija. Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus.paveldima liga. 0 vaiko kaukole . Matavimai parode. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti. kuri patvirtino. Stomatologas vaiko amzh. Taigi. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. melsva odena. hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu). pvz. Paaiskinsim.. nesini kartonine dezute. As j~ laikiau savo rankose. 1999-l) m. daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode. desineje . keistos formos. veido hipoplazija. kad prisilieciau prie kazko nezernisko». Kruzono sindromu ir. nors ir panasi i imogaus.to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole».ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. Beje. savo struktura primenantys dantu emali. Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje. gomurio anomalijos. kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys. jo manymu. regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas). iiurejau i akiduobes ir jutau. taciau tada jie buna silpni ir trapus.5-5 metai. Si knyga sukele dideli susidomejima. pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. neiprastomis akiduobemis. kad nori jam kai k~ parodyti.

>. ginkl:t».Augustas Praisas. Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti. issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako ..sio pasaulio galing\)j\) rankose. Kad ir kaip ten butu. Viena versija teigia. J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis». kas butent suprojektavo sj povandenini laiva. istorikai iki siol nesutaria. projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas .pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley).GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» . Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu. Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. povandeninis laivas nuskendo. Tiesa. taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai."<. Hunley») . garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius. Taciau.muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti. Tiesa. taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis.. . Meriemas. pradzioje trys siauriecill verslininkai .L. Hanlis» (<<H. grjztant is kovines uzduoties. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai.L. kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S.ikure American Submarine Company. Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis.... taciau ne karine technika.~ . Pagal kita versija. 1863 m.

0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas .. kol narai atlieka savo darba. kad islaikyti laiva vienoje vietoje. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo. 2. Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. kai kurie karo istorikai teigia. kurie stebejo bandymq. buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. garveiio katilo. Atseit. pritvirtinta prie karties. bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. Tiesa.. 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu. Reikia pasakyti. todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. apsircnge specialiais kostiumais. jureivius palaidojo. Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini». kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. taciau po Halstido mirties. taciau tik po visu bandyrnu. Atsizvelgiant i tai. Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu.laivo priekyje ir gale. kad laivas paskendo.hidrosrnugis apverte povandenini laiva. 0 civiliai. Si versija gal ir turi teise egzistuoti. kad panaudoti mina. Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai .iki 50 m. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. Vel zuvo visi jureiviai. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau. kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. Niekam nepavyko issigelbeti . Ir tada tarsi niekas nenukentejo. apie 9 m ilgio. kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. pastatytas pagal originalu projekta. povandeninis laivas vel nuskendo.. Beje. Tik po daug metu paaiskejo. Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo. Po to. buvo pastatytas is. Tokiu budu. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe. Palaipsniui rudij antis . kai povandeninis laivas buvo iskeltas. jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje . kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas.. kad karas jau baigesi. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». Ilgai buvo manoma. Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . 0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. laivyno specialistai padare isvada. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. 1866-ais metais. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. 0 vienas is kreditoriu. tapo sugedes voztuvas. pagal kita versija. Be to. Kad ir kaip ten buvo. SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos. panasiai kaip ir «Hanlis». povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos . «Protingasis banginis». jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. Panasu. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». vos tik paliko prieplauka. Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io. Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus.13 m skersmens. LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. Halstida nusove ne meiluzes vyras. amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu). Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. Nuskendo visas laive buves ekipazas. Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos). 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. pvz. karinio jun. Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus. sprendziant pagal viskq. kad «Protingasis banginis».1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju. Tik 1872 m. Tam. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll.«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. sturrnanas ir du narai.jie. po kuriu nusamde nauja ekipaza. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. taciau atsitiko ivykis. Beje. ~ ekipaza dar iejo kapitonas.kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. Tragedijos priezastimi. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda. Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo .. kur jis laikomas ir siandien. kuris erne gramzdinti larva. reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. Taciau. Halstidas. «laimei.nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste.74 m aukscio ir 2. Ko gero. 1872-ais m. rnazdaug 5 m gylyje. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni. Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. povandenini laiva sutvarke.

rastasis daiktas yra senesnis. galima sakyti. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos.lMA PAAISKINTI.15 em ilgio. Manoma. uolose. IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu. Atrodo.JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas. TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1. Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. dvieju . Detales. detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius. pr. ir dar daug mazesniu. Pasirodo.KRAI NE VIENAS YRA S1<An. 1902ais m. kad visi jie .O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. buvo patalpintos medineje 31. birzelio men. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu. 3 em skersmens. kad plaktuko amiius . amforu. kas cia keisto? Keista tik tai.m. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma. nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena.e. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1. kad laivas paskendo apie 80 m. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr.po 5-7 em.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. . Atlikus paskaiciavimus. 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu. lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·". Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas. grandines ir kitokius daiktus. Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje. prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ. TIf(. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo. irode.5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m. Mokslininkui kilo mintis. Reiskia. greiciausiai. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis.11 RUGPJum'2011 . esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka . KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. ZlNOMA.. 1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA.m. panasus artefaktai. VISA TAl FANTAST1KA. KURIAME RASOMA. varitus.e. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti.

kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano. Taciau. atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. Tai buvo iiedas. Taciau 8i istorijatuo nesibaige. MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu. pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais.em dydiio dezuteje.) daiktu liekanu. Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais. Pasirodo. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau. sukeldamas metalini gars'l. !rengini sudare 32 detales.m. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais).B. Marso.sudeti. . parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas. Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija). Glumina tamsus akiniai. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija. birzelio men. Kaip jus manote. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike.. Arba j'l paliko keliautojai laike. 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus . aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje. Kapaviete buvo atverta 2008 m. Sutikite.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu. kopija. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. Apie tai. Skeptikai teigia.mezge visais laikais. Taciau Kinijos specialistai tvirtina. Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu. 1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema.Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu. Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). 2002-ais m. pr. sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt . Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose.e. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. Veneros. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas.gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes. kuri neisliko. Taip mokslininkas irode. tai daiktas. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m. tamsus akiniai. kai nuvalerne nuo jo zemes. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. rankose kornpaktiskas fotoaparatas. kad «kompiuteris» . . Tie. mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas».keistuolis. Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. tvirtina.ateiviu is kosmoso dovana. kad tai ne kas kita. . kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta.pasakojo Czian Janiu. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu. Percinskis. Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys.5 V itampa. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti.e. Taip pat yra versija. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0. ! kadra pateko imogus. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. kas tai . buves Guansi muziejaus kuratorius. taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka . kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus.Mes pakelerne nukritusi daikta.220 m. kad tai Arehimedo kurinys. negali buti ne kalbos. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu. Juo labiau. padarytose is kitos vietos. taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai. Jupiterio ir Saturno. lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele.. kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti. kaip senovine baterija. atimti ir dalinti.m. . jis modeliavo Saules ir Menulio judejima. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di. Su megztiniu nera jokiu problernu . Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre. Trumpai kirpti plaukai.

0 kolekcija tikrai ispudinga . Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija . 40 km nuo Ikos. kuri. Veliau. skruostai paraus. tikriausiai. Moteris ims pasakoti tai.. TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ. AKM£NYS. su nedideliais kambariukais. N£DAUG£UUJ.h RAMJOJOVANLIMOS. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl. nors ir dviaukstis. ko. Taigi. lAZERIU? Eugenija pasakoja. akys ims smarkiau spindeti.PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI . kai Eugenija supras. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus . kad mes atvykome ne tam. KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl. kai Ispanija uikariavo Peru. Biitent tada. ME. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt.laikoma visa akmenu kolekcija.. kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius .O. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t.namo. kurie padaryti tuo metu.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ. is veido dings nepasitenkinimo israiska. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti. atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta. ka mums pasakoja Eugenija. kaip mums is pradziu pasirode.y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . neskuba iskloti kitiems lankytojams. ji atsigaus.US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros . VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA.jau pagyvenusi moteris. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete.. kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis. paklausykime.jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu.ITYTOJAMS SI"OI. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose. Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS..paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo .

. ir tai labai sudomino. chirurgas ... kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete. todd galima teigti. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai.. lygiis. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas. Galima rnanyti. 0 jis gerai uzmokedavo uz tai. Vidutinis akmenu dydis . Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius. todd gyveno gana pasiturinciai. greiciausiai. Nieko nera zinoma apie instrumenta. 0 svoris .giluminio israizymo budu. kad jie. suguldytus stelazuose. . medicinos profesorius. Pinna.. Mano tevas.. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. kad vaizdai ant 1111. lazeris! Paveikslai labai tikslus. Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. Akmenu buvo visokiu . Jis turejo labai daug pacientu. kad galetumern geriau jziureti paveikslus. atlieka sudetingas chirurgines operacija . Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri. bet ir ant grindl! . Antra. . Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika.kaip didelio arbuzo. kartais netgi nemokamai gydydavo. todd juos pastebeti buvo labai sunku. arba. kapavietes. buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis..is vulkaninio granito. panasilt j pterodaktilius. rnazdaug kumscio dydzio.. rieduliu. Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose. priklauso skirtingiems autoriams. is kur buvo imami akmenys.. kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos. Po kiek laiko tampa . aisku.broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais.500 kg. Visi akmenys . kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje.. tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla.. kurios tukstancius metu juos skalavo. Indenai nese akmenis tevui. Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas.0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru. beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus.. specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje.mo buvo aptikti juodi akmenys..5 m.nuo ncdidcliu. Technologijos. kuriu skersrnuo sieke 1. Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus. nera net siandien. .Eugenija guzCioja peciais. [o pacientai.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai . juose matoma daug smulkiu detaliu. 0 kai kurie . Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis. Beje. tarsi butu nupoliruotas. skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. akmenu paieska nebuvo lengva. iki didziulii.. kurio pagalba buvo atliekami piesiniai.. GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis.

Tai bezdzione. kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama.erotiniai vaizdeliai. pagal kuriuos galima spresti. kolibris ir t. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje. kad jis atnesa tik zala. Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle. 0 po to isnyko.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI . voras. kad kapaviete. 0 kur trys ar daugiau imoni.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana. didziuli plota. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis. iymiai jaunesne ui pacius radinius. Atrodo. kad Ikos akmenys . jei lapas nupiestas virsune aukstyn.ateities medicina.!. kur vaizduojama dvieju vyr. juodus akmenis vertino taip pat.Labiausiai mana teva domino akmenys. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale . arba tie. buvo pavaizduota sirdies ir net smegen. siandien daugelis mokslininku mano. kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje. Vaizdai tokie ryskus. daugumoje akmenu vaizduojama vyr. Panasu. pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos.11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika. Gal kazkada jie egzistavo. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 .! transplantacija.nupiestas didelis lapas. greiciausiai. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai . Sunku isivaizduoti. Ypatinga tema . imones serga. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu. . kurioje gulejo akmenys. kaip ir aukso dirbinius. mums iki siol nera iinomi.Deja. Akmenu labai daug . Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu.. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos. kad siuietas visiskai iprastas. kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti. jiems blogai atsilieps. valstieciai. tai paveiksliuke j. daktaras Kabrera beveik nusigyveno. Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu. Nieko nuostabaus.!. Taciau musu proteviai mediiojo . jis taip tikejosi isgarseti. primenancius siuolaikinius teleskopus. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius. kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta.. stebintys danguje ivaigides.zmones.! sueitis.! sueitys. kad zrnones uzdengtomis galvomis . kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu. tarsi chirurgijos vadovelyje. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais. Be to. '11111111. lapas vaizduojamas aukstyn. panasus i palmes mediio lapa. dinozaurus. neturintis jokia medicininio issilavinimo. juk jis buvo chirurgas. Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia. kad senoveje zmones.=. 0 mana tevas buvo apgavikas. . Tevas tvirtino. arba pats procesas. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus . pagamintu is plunksnu. Visa tai . kurie turi sukaupe daug iini. nugrimzdo i vandenyno dugna. nors iki tol gyvena pasiturinciai. kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire.jais aria dirva. ir instrumentais. 0 stai akmen.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111. [uose pavaizduoti paveiksliukai. Yra paveikslai su gimdymo scenomis. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais. Ir visai keistas dalykas . Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos. Tevas mane.Stai siuose akmenyse . a ant kitu . kurioje dalyvavo senoves zmones. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? .taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera.'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris. Turint galvoje tai.!iemyn. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos.!. versdamasis gydytojo veikla. kuriame jie dalyvauja. Beje. Idomu.daugiau nei 50 tukstanci. Taciau yra ir kitokiu paveikslu.. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn.111 1111111 11111111111. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi.tuose paveiksliukuose.!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo.greiCiausiai. kad ir pati operaciju atlikimo technika. Buvo tikima..t. Juose.paprasciausia klastote. Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. Ir paskutinis akmenu tip as. !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit. kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos. Daktaras Kabrera mane.arba elitas.nuo poros iki dideles grupes. manant. apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese. Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu. ypac jei tie buvo itakingi zmones.111111. kurio rnusu dienomis jau nebera. gyven~ dabartines Peru teritorijoje. "I oil 1. kuriuos naudojo senoyes gydytojai. kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje. Zmones be galvos apdangalu .

kad issaugotu zmones kaip rusi.operacijas. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai . kad zrnones atvyko ne tam. . Ir dar vienas faktas. trunka apie 1. 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti. kad akmenu istorija yra labai neitiketina.Nei as. parodyti savo brangenybes.5 valandos. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1.Tevas linko prie sios teorijos. jei mato.. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu. Ypac. kad mate Zemeje.K~ jus manote apie tai. kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais. 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: . taciau stengesi apie j~ nekalbeti. uznesti ant akrnenu. kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai. mes turime nemazai islaidu.Priesinga]. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui. Jos vedama ekskursija. kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus. Svarbiausia. . 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau.111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 . nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu. Labiau pasidornejus tampa aisku. 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. . akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto. Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis.. kai ji vel bus tinkama gyvenimui . . 0 veliau.pasakoja Eugenija. kad senoveje nebuvo instrumentu. todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms.pries 20 metu. kuris buvo savaime suprantamas. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius. 0 veliau grqzinti i planeta. Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn.

Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis.0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. velavo. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. DAUGEl. kad visa si istorija jvyko is tikruju. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams . kurie pries tai buvo hermetizuoti. KARPENTERIO «KAZKAS~. taciau tai vokieciu nejaudino. Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo. kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. stengdamiesi sukurti atomine bomba. Reikia tik lede padaryti sachta. TACIAU SIS FIl:MAS. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . Stebuklingas ginklas. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. Ledynai juda kaip upes. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. kad nesukeltu priesininko itarimu. Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. Ir tik nedaugelis zino. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo. Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens. 1944-ais metais. tik labai klampus.\ POUAR1NJi STOTf. lydimas povandeniniu laivu. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq.. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S. SAVO Ruozru. Tai sukele nerima priesininku puseje. ] DUOTJi.DZONO KEMPBE1. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. kuri visiskai sunaikino gamykla. pasuko link Antarktidos krantu. kol pasiekia reikiama lygj. pastarojo koncentracija vis dideja.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca». buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka. Laivas..plauke aplinkiniu keliu. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. ties sausuma. Ledas pakrautas j triumus. Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas. j kuri pakrove reikiama jrang~. Tiesa. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. 1944-ais m. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. kuri zadejo Hitleris. nei sunkusis. Kai pasikele j laivo deni. visas ledas turi buti is sunkiojo vandens. Kelioneje ledas erne tirpti. Taciau laivas Malmes nepasieke. KURI. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. Reiskia. 0 skystis. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI. pacioje sunkiojo vandens gamykloje.BUVO PASTATYTA P~GAl. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. esancias povandeniniuose laivuose. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca.. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. 0 tik pradziugino. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija.IS.. ISQREJE?». skandino laivus. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo.

atseit. tarsi is isg~scio. kad mate. jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. bauginanciu detaliu . Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. kaip Alvaresas Mendosa puole ji. tarsi perspejantys: «neliesk manes. Paprastas laukinis tabakas. tai atvirksciai . Koks buvo kapitono nustebimas. vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo. nesuprantaml). plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse. IS pradziu aiskus. Taciau. Kas ivyko toliau. Prolesorius zada. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. Kapitonas. Tuo metu prasidejo storrnas. norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija. kai kyla pavojus. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. panasus i meduza. Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza. Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu. kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. bairnes ir nusivylimo. jureiviu nepatikejo. atlik~ ne viena eksperimenta. kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais.kaip trofejus. Nebuvo aptikta jokn. Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio.juk struCiai aukSCiau negali pasiekti.i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. kuri privilioja plesrias blakes. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote.pilnais skausmo. antraja plaukiojimo savaite (datos. jei gresia pavojus.. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. laivas. kur negyveno struci4 moa. «paiutes». kad triume aptiko keista gyvi. neiinoma. Jis ruosiasi toliau kovoti. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities.ne vieno imogaus. sioms butybems. iinoma. Triumuose tyvuliavo vanduo . Tai tik [rodo. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui. 0 jei taip. Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose . kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo. o sunkusis vanduo. Atsidurusios vandenyne. prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus». nei specialiai apmokytu sun4. issiaiskino. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. parasydami. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto. Beje. «Gerbiami keleiviai. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. vienas is ill buvo normalus imogus.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba. kad beveik nieko nebevalge. kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius .de- ja. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. silto ir salto patyres imogus. Jei tiksliau. [gavusiq balt~ spalva. Buvo atlikta keletas genq operaciju. taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis. augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. darydamasis panasus i saltiena. kad augalai neturi koju. buvo falsifikuotos. nes negali leisti. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju. Susipazinusi su irasais jame.apu. dar pries Antraji pasaulini kara. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma. Tai paaiskinarna paprastai .. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima.. ir dabar. per keleta minuciu. 0 po kellu valandu. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. nuo troskulio: Joms. l. po to issoko i jura. kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. taciau svarbiausia tai. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. todel negali pabegti nuo pries4.. kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. Kapitonas rase. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija.tai jas ir prazude. Sprendziant is irasl). Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. Biologu zodziais. padare isvada.labai rys- vz: kus ir pastebimi. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. ima skleisti speclalia chemine medfiag~. todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis. kad augalai yra visiskai bejegiai. taciau tuo metu kapitonas pastebejo. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. kaip dafniausiai buna. kad neufilgo ta diena. nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta.daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta. kuri kapitonas pasikviete pas save. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur. spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. nes skaudfiai [sidursi». tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais . sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . Kitose sa lose. Tadau nereikia manyti. . natiirali spalva nebesugrjzta. j4 zali lapai pabala. kas ten vyksta. Austral4 mokslininkai. Tik vienas dalykas labai keistas . isakymus vykde mechaniskai. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . augalq jautrumas zymiai didesnis. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. Gydytojas. daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. kur iuvo . kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq. kapitono. kad butybios is pradziu persikele i zrnones.

HONORARA. buvo isleisti gydymuisi. taciau priesingai suzlugde savo karjera. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS. Taciau tai nepadejo. kuris juos uzdirbo. nebeteko galios? Taciau paaiskejo. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija. slepesis po siuo siuzetu. Visi pinigai.. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\.... 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze.a. kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu. Praejus metams po aktoriaus mirties.JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes. KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS. PASK£J. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius ._. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis.savizudybe. nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima. Taciau aktoriaus mama tvirtino. seniai uzsiimantis jodinejimu.. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis. Rivas liko paralyzuotas. 1959 m. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\.«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil . RIZlKA. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . Gal blogis. geguzes menesi. 0 likusius 9. Puikus sportininkas. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens. Kirkas Elinas. Iki 1948 metu.VUDO EIKTIE. kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse. Ji buvo dalinai paralyzuota. kai buvo pastatytas film as. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m. pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje. SLO- SERIALE «TIUOORAI». Dzordzas Rivas. Oficiali versija .5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija.~. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams. Filmas sulauke didziules sekmes. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu.BE. kad prakeiksmas neturi senaties termino. ne tik neisgarsejo. SAVAIME SUPRANTAMA. Kirkas sunkiai susirgo. DALY- K\'. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas.

sekretore ir asisrente . kai bande iengti pro stiklines duris. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas. 0 apie asmenini likima imoni\). 66. suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni. Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo. Tiesa. kad bijo .. o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. kad negali sulaukti vaiku. be galvos. kuris iudo visus aplinkinius... Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. kai suduio lektuvas. kuriq nukirto vairas. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus.nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia. Dzosas Hartnetas. Dvi Viljamo Frid kino padeiejos . trecias susizalojo. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. kai suvaidino savo personaio mirti. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! . 1968-ais m. Greitai Dzekas ir pats mire. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona. birzelio menesi.. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo. apimtas mUfl\) mlllel\). kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona. Analizuojant si fenornena. Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma . Deonas Ricardsonas..! .6 krn» .! j apsviesta kelio zcnkla. kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider. kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu. 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu. kai filmas buvo pastatytas. KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga.. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. filmavimo metu mire brolis. skirtas filmavimams. Atkreipkite demesi.. KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS . specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu.. Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. jos karjera kine nesusikloste. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta.. Astonas Kucens tiesiai pareiske. Ji pererne kitas klientas.juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum. 1975 m. taciau yra ir tyrineroju. Zinoma. kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas. kuris filme vaidino berniuko itevi. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams. taciau kuo daugiau suiinodavo. Keanu Rivsas. Ir nesinori to daryri.smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri . kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze. autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra. Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras.. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. Dzudas Lou. Pazvclges pro lang. galima tuo visiskai netiketi.«Ommen. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono. kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku.. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas.. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas. kad jj istiko Kirko Elino lemtis . atlikusiam sventiko vaidmeni. tai panasu.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq. Visus grupes narius apeme tikras siaubas. tuo nejaukiau jiems daresi. skride lektuvu . nusirites nuo laiptu. Ricardsonas net nustero is siaubo .. Viesbutyje.. Vienas susiialojo.. Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas. taciau faktai lieka faktais. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») . Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. Kalbant apie Brendona Ruta. Visi il! autoriai prisipazista. Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. Jo aukomis tapo trys imones. Ji laukesi kudikio . Staiga . De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas. Aktoriui Dzeisonui Mileriui. Brendanas Freizeris. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. Kiek veliau bomba sprogo ir restorane. palinkes i keleivio sedynes pus~. pastate tas pats rezisierius.pati geriausia reklama. sunus. 1976 m. Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis.NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus. Maksui fon Siudovui. ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones.. po keliu metu prisipazino.iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia. penktadieni. du menesiai iki filmavimo pradzios. kuriu nepastebejo. rugpjucio 13 d. Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose. Linda BIer. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas. kuriame pietavo filmavimo grupes nariai. antrajam sventikui filme. pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". arba Velnio isvarymas».. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Maza to. Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje.

originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS.pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl. apsiav~s aukstais batais.\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS).I APRASYMAIS. . . brolau.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-.K~ gi. Stokai! K~ cia veiki? . kad protas gali pergyventi mirti. ieskok.\ S-. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma.\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl.RIBl. .Sveikas. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus.Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. As paiinau Stokeri.Raitas. kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija. vieno ekipaio sauli.I ATMINTJ. atidariau duris. apsircnges karine uniforma.IJt). . PSICHOKINEZ~.l. Patalpoje buvo visiskai tamsu. TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai.\. apsivilkes pukine striuke. tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-.\. . kad pora pakeliu esu pasidejes angare. Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos. SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. TELEPATlJ-'\. as tvirtinu.\. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne.\MONEs BUSEN-. ir ne tik ji viena.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-. Prisiminiau. Puikus to pavyzdys .I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . todd uidegiau sviesa. PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. nepaakino mane tapti spiritualistu.\ ISTRAUKl.Taigi negali rasti savo pirstiniu. Maciau.susukau as. su susierzinimo gaidele jis atsake. rausiasi vienoje spintclejc.pasakoja V. KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu.Vilburto Raito istorija.IJl. . Jis buvo uzsidejes salma. MOKSLO PASIEKIMl. AISKIAREGYST~. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka. mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas. «1944 m. kad kazkoks imogus. STOKAI!» Jsitikinimas. ATEITIES NUMATYM-. Desineje puseje buvo patalpa. PRISIUECIANT PRIE W).

tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus.!lyginai. Galima teigti. kad susitinkame su normaliu zrnogumi. jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. . Zinoma. kas butu atsitike. kuri atkuria projekcijas. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. 1111111. Specialism manymu. neturi nieko bendro su tikrove. kad jis. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys. kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams. turi funkcionuoti kaip iprasta. Jei tai ties a. kaip sutirstejusi ruka. Sunku pasakyti. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka.Bloukas. Dieve! . . kaip lavono. kuris suktelejo: «Sveikas. Antra.! toptelejo mintis. kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. nors sie zodziai mane sukrete.t. . mane labiausiai stebina faktas.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' .as.!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas. kad manimi tiki. s. Angh. Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . sprogo lektuve esancios bombos. . buvo is kuno. 0 paprasciausiai vesi». Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles). kai j. PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis. nors ir susierzines.! ir jam viska papasakojau. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc. jo odine striuke girgzdejo. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai. 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda. leitenantas F. sakydami. kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis. kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! ..apraso keleta atveju. «telepatine projekcija».jis atsake. Pinna... Trecia. kaip elgt\)si gyvas imogus. Tik po kiek laiko man i galv.0. Dabar as zinau. paspausti ranka. draugai issiskyre.gali atidaryti duris. manydami. tai supratimas apie fantomus. As uzejau i angar"!. . kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas. sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko... Kitais zodziais tariant. netgi juos paciupinejus. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. kazkuria prasme. mirstanciuju vaiduokliai. Vargu ar tai butu imanoma. perkelti lengvus daiktus ir t. Jei taip yra is tiesu. .pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau. Stokeris nieko neatsake. Pasakes. Kai jis judejo. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus.Reiskia.. Beje. sklcndzianti oru. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka. be kuriu butu nusales rankas.! prisimenu. paliko visai norrnalu ispudi. <<]0 ranka buvo ne ledine.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo. pusryciu metu. paklausiau savo sturmano.Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa. kai manes nebuvo. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais.. 0 tai reiskia. kad kaip tik tuo metu. Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso. . taciau visiskai imanomas dalykas.namo nustebimas buvo begalinis. jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu. kas atsitiko per savaite. kai jis kalbejo su Makonelu. Jau velai vakare Larkinas suzinojo. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri. Dabar. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim.Pries dvi dienas buvo sunki operacija. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?». As nieko nesakiau.Stokeriui? Na ne. kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju. psichiatras S. kai zmogus yra arti mirties. tai dalis Stokerio proto. saulys tikrai mane. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys.Makonelas. kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa). Pats Stokeris.. Truputi pasnekeje. kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes. kad yra gyvas... jei protas nepergyventu mirties .

kurio skersmuo 25 m. Prietaisas.! pylimo.JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE. si technologija buvo dar labiau patobulinta .jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema). 500 MET1. veikia kaip iprastas radaras . kurio pagalba tai buvo padaryta. Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu. apsuptq iemil.pATSSTATINYS.! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda. TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES. liepos men. Sil. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. Tai panasiai tie patys metai. J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje. statini .! sluoksniu.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias.J. JI.e. kurios diametras ne maiiau 20 m. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO.R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS. TRAUKIANCIOMIS. supanciu zieda. sudaryta 201m gylio duobiu. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu.priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas. SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje..KILM~ IR PASKJR1!.m.panaudota daugiau impulsu siustuvu. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . padengti lekiu metru iemil. Norvegijos ir Svedijos.LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai. ATROll().\ APIE SIO SENOVES STATINIO.juk keistieji ratai is duobiu. esanciu po ieme. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu.Q. Hendzas . apie kurias eina kalba. tai pamatysite tik diding. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus . jis sudaro beveik apvalia aikstele.l.. kur stovi Stounhendias.! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus. kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos. Sprendzianr is visko. likucius. Sis «kazkas.

Mokslininkai netgi daro prielaidq. kas paslepta po iemi.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius . 0 priesingai . kurie per laikq supuvo. .sveikatingumo centras.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku. pastatytu panasiu laiku.-/ bakterijos. Mokslininkai mano. Tai savaime suprantama. Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris.ize. Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. esancius po ieme. Mokslininkai jsitikin~. . atgabentus is Velso. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai. kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. atliekant biochemine kaulu. kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. rastu Stounhendze. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja. kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai. mokslininkai padare isvada. . 56 pozemines duobes.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi. kur aptinkami dideli smiltainio klodai. [i teigia. Be to. kad Stounhendias .taip vadinamas Altorius. Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus.-/ sluoksniu. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas . ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos.kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys. kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai. KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. Pvz. Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos. leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo. kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta. Galimas daiktas.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta.-/ jas matyti. Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas. ana. t. Yra dar viena idomi teorija. taip pat iskreipia magnetinj laukq . kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis. Mes nieko neiinome apie artefaktus. Gali buti. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. Mes tikrai neturime galirnybn. Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas. 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t . Ten rastos imoni. kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista. Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio ..km teritorijos. Orbio duobiu kasinejimai parode. kad raktas siai mislei atspeti . sukauptus per visa diena. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma. Kai kuriu rusi. Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso. Si hipoteze paremta tuo. turinciose nuoscdose. «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. priklausomai nuo imogaus veiklos.Paskutiniai tyrimai leidzia teigti. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. .Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h».pasakoja profesorius 'Noibaueris. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu.apie 5 tukstanciai metu. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis. Neatmetama galimybe. Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to.y. perkasti 14 kv. Radaro pagalba pazvelge po zemernis. Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq. taciau jo intensyvumas gali keistis.taip vadinamos Orbio duobes. noredami issigydyti.juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai. «Aplink sen'l. Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti. uipildytos susmulkinta kreida. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija.

moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. kaip Zemeje. 2000~siais m. Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE. kuriose buvo uzfiksuota zemuma. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas. kol vyko mokslininku gincai. MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H. kuriu vaizdas primine rinkleli. kuriu ilgis keletas km. kad per t'l laika. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu.KEtSYl DA- RINIAI.. analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis.. o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 . tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m.MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai.. kad Marso «kirminus. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . rugpjuCio men.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas. Gauru fotografiji. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO. pasiekcs meteorito krateri. padarytos pakartotines nuotraukos parodc. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas.Y LOGISKAJ PAAISKINTI.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai.laiko sios planetos faunos atstovais. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. Tokiu atveju. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu . panasus ita. Pvz. kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. 0 plotis . hipotezes.

atskirti «sonkauliais». Kaip pavyzdys gali 1111. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1.. kai griuvo Berlyno siena. Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems. NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos. gyventojtt.. kurie rimtai tiki. v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai. kad «tuneliai» visiskai ne iskili.Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais.. kai ji apleidzia gyventojai. ieskodamas geresnio gyvenimo svetur. «stiklo tuneliai. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas». 0 idube. kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. Taciau yra ir tokiu. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau. atsispindincias saules sviesoje. kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas». Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. kurias sunese vejas. Geologas Ronas Nike teigia.. kuriuose zmoniu. pries kokius 17 tukstanciu metu. Pagrindines prieZastys. Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie. rodanciu. labai primena istraukiama ziuronq ... padedanciu islaikyti forma. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. 0 kita ~ tarsi kabo. panasus j Zemes vandenyna. yra Detroitas. Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi. del kuriu susidare Marso tun eli ai. 0 jaunimas bega is ill. Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. istustedavo ir tapdavo vaiduokliais.miestas istusteja. kuriuose gyveno nedaug be atveju.! iduba.. pokyciu. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja. kurio ilgis 50 km. kai miestai. Vienas is vyksta ir siuo metu. dengusiu Acipadijos lyguma. iascil!..tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 . tiek de! imogaus veiklos.5 milijono . Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos. turbina. sudarytas is smelio kopu. apnesta Marso smeliu. nei gyvenamqji rajon'!. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle.. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti. Po to. primenantj. tarsi jis butu pagamintas is stiklo.5 milijono.. Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas. kelia. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu. Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. taciau visa problema nebuvo isspresta. Amerikos valdzia emesi priemoniu. labai panasia j jejim. Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose. ryskiausiu pavyzdzi\). Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. Visiskai gali buti. Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu. . kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu». Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja.! j tunelj. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius. Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci. primenanciu milziniska «ciulptukq.. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu.. de! visko kaltas keistas piesinys. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai. Per 50 metu gyventoji. Kiekvieno «tunelio» segmentai. Visiskai gali buti.. kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu.. prasideda vien tik misles. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas. tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai.

ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. galima sakyti. Rygos .visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima. nera apsaugotas nuo nykimo. ir visus netoliese esancius miestus. koki mes ji dabar zinome. Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti."''''''''F'':"='''''~~~~~ . Jlt nuomone. tai labai didele tikimybe. Kritine situacija siuose miestuose dar gileja. nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos. Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. Mokslininkai teigia. Toks pats likimas Amerikos miestu . baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. Beirutas ir visas Izraelis. Airij. Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius. J au dabar ant daugelio istaigu . kad Neapoli. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio . Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas. Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. Norvegija. didziausilt pasaulio rniestu. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema.. Sprcndziant is to. Gyventojai. Zinoma. kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose. Talino. Leipcigo muges. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai.vanduo daznai isplauna gruntq. tiek ir vietiniams gyventojams. Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams. vienas iii pacn. Pvz. kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju..Italijos perlas. Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt. palieka miesta. kaip ir anksciau. namlt kvartalai. Ypac si problema aktuali tiems miestams. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. Niujorko. Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai. Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. kaviniu ir kt. . 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. r. kaip San Franciskas. kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus. kad pasaulis. kiek bus darbo vietu. pastatytas ypac netinkamoje vietoje . kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. didziausias Saksonijos miestas. kad Vezuvijaus ugnikalnis. Paryzius. Didele tikimybe.1111" buti paminetas Leipcigas. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV.7 milijono zmoniu. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. Los Andzelo. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti. visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu. Be to. Meksikas. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes. greitai nustos egzistuoti. Roma. Irkutske bei kituose miestuose. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu. kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. Netgi toks didziulis miestas.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros. Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo.Vasingtono. mieste atsiranda istisi tuscii. Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. issiverzia rnazdaug kas 100 metu. Berlynas. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt.:=~=:=~~.!. Yra rizika. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas.kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios. Filadelfijos ir Baltimores.. Ispanija. kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo.parduotuviu. Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu. nes jis senka kiekviena diena. Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq. Liudna pripazinti. Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm.

Taciau juk zinome.«Pasiklydes zokejus».KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis. 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». «Matomi daiktai gali buti nematomi. kaip teigia artimieji. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. budarna dar jauna ir graii moteris. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu. Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. GreiCiausiai. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. birzelio 2 d. Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai. tiesiog virtuveje. panasiai kaip ir Salvadoras Dali. . nes juos uistoja medziai.m. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2.dailes darb ai. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas.taip apie save sake dailininkas. taciau medziai j'l irgi uidengia.s ar kazko susirupines. ir nematoma. dailininko plaukti is visu pusill. Musu m'lstymo galia apima ir matoma. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo. asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais. kuklus bustas. galva buvo apsukta plonu audiniu. kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. taciau negalejo pakesti.rase Rene Magritas. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio.tramvajumi. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba.ill nebuvim as. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. galima sakyti. tiksliau . liko istikimas sau: jokios bohemos. «As magiskas realistas». Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu .Pavyzdziui. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. Tarp eksponatu .5 tukst. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. REAUZMO MAGIJA Magritas. Tuo metu jam buvo 68 metai. Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu . matote. kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. taciau po to jie pasidaro nematomi. kv. Bet kokiu atveju. . muzikines partitiiros ir netgi filmai. kad raiteliai tenai yra. senovines fotografijos. piesinukai. Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. . reklaminiai plakatai. kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. . gyvenima baige savizudybe. 2009 m. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai. kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato. Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. aprasinetu natomis. Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai.tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje. nusokdama nuo tilto iupI'. kad 12-mei'io berniuko mama. ant jos isdestytas figuras. perkeltas ant drobes. pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi. IS pradziu raiteliai matomi. guasu atlikti darb ai.

taciau ten savo noru negali patekti net mediumai. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. isprotejo. Kai kurie graikai. nesekme. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje. Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. Megalolabirinto. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo. prisimena.. . jei nepanores.SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti.. niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. esancio kalnuose. IS labirinto sienu sklido neigiama energija. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas. kad jis yra gyva butybe ir. todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj . vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes.. uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. vykusiu beveik pries 70 metu. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. motyvuodamas tuo. 0 uzdarys juos savo viduje. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. Viena ryt9c kalejimo kamera. 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M.. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta. Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . Taciau baisiausia buvo tai. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis.Britanijos protektoratas. Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu. ne karto nebuvo nusileide i pozemius. tik kartojo. Pats vyriausias is graiklj darbininku. kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. kad ne tik pats tenai nera buves. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu). taciau jis viska kategoriskai neige. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis. Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. dalyvius ir liudininkus. ir aviacijos bazes. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali... jose tarnavo keli simtai kariskiu. N etgi turkai. tikedamiesi. 0 taip pat ir vokieciai. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l. pasirode besanti tuscia.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->