AplE TAl MUMS PERSPEJO GARSUSIS ALBERTAS EINSTEINAS. MOKSLININKAS SAKE, JEI ZEMEJE ISMIRS BITES, TAl ZMONIJA NElSGYVENS ILGIAU KAIP KETVERIUS METUS. AplE SIUOS GENIJAUS ZODZIUS SUSIM"STYTA TlK DABAR, KAI DEL MASINIO Blcn,) NYKIMO ATSIRADO REALI GRESME KILTI EKONOMINEI KRIZEI. liacijos katastrofiskai mazeF. TaCiau del to niekas pavojaus varpais neskambina! Kuo bites tokios ypatingos? Obuoliai, ankstines kulturos, pipirai, aguroCiai, rnoliugai, baklaianai, pomidorai, agurkai, svogunai, kakava, kava, kokosai, daugelio rusii; uogos ... Tai tik nedidelis sarasas kulturu, kuriu neteksime, jei isnyks bites. 0 juk butent sill kulturu deka musu organizmas gauna didzi'li'! dali mineralu, vitaminu, antioksidantu bei apie 35% kaloriju. Isvardinti augalai, kaip ir daugelis kitu, negali islikti neapdulkinti. Galite pasakyti, kad augalus apdulkina drugeliai, muses ir kiti vabzdziai. Tas tiesa, taciau sie vabzdziai negali to padaryti dideliuose plotuose. Didzi'li'l: dali (80-90%) darbo atlieka butent bites. Specialistai paskaiciavo, kad nuo XX-o amziaus 7io desimrmecio nuo bicilJe veiklos priklausanciu zemes ukio produktu gamyba padidejo 4 kartus, 0 paciu bicilJekiekis sumazejo per pus~. Nuo to laiko biciu kiekis, tenkantis 'l-am ha, sumazejo 90%. Dauguma Europos saliu visiskai uzdraude naudoti pesticidus. Antra versija - nauja bien; liga, kuri pirmiausia uzkrecia motinele. Ji nebegali susilaukti palikuoniu, todd seima ismirsta. Dar viena versija - mobilaus rysio tinklas, kuris vis tankiau dengia musu planeta. Pirmiausia, sio tinklo antenll skleidziarnas elektromagnetinis spinduliavimas dezorientuoja bitesdarbininkes, kurios, prisirinkusios ziedadulkiu, nebegali rasti kelio i savo avili, Antra, kaip parode mokslininku atlikti tyrimai, sio spinduliavimo paveiktos bites leciau dauginasi ir gamina maziau medaus. Kuris is sill faktoriu labiausiai kenkia biterns, pasakyti sunku. 0 gal visi is karto?

PRANASYSTES P1LDOSl
«Pirrniausia si nuoderninga pasaulj paliks bites. Po to ims mirti zmones, kol ismirs visi», - taip pasake garsioji pranasautoja Vanga. Ji numate biciu iuti apie 2004-uosius metus, taciau apsiriko tik pora metu. Pradedant 2006-aisiais metais visoje planetoje paslaptingu budu erne nykti sie naudingi vabzdiiai. Pvz., JAV kiekviena iiem'l bien; koloniju skaicius sumaieja trecdaliu. Apie 20% biCill seirnu kiekvienais metais iusta Europoje, Azijoje ir Lotynu Amerikoje. Tai, kad problema tampa labai rimta, rodo FAO - Jungtinill Tautu maisto ir zemes ukio organizacija - specialistu parciskirnai. Sill darbsciu vabzdziu isnykimas gresia katastrofa planetoje.

JTO

DUOMEN1M1S ...

CHEM1)A, V1RUvSAl lR MOB1LUS RYSYS
Yra keletas versiju, kodel zusta bites. Viena jll - kenksrningu cheminiu preparatu panaudojimas zemes ukyje. Del jll susilpneja vabzdziu imunitetas.

Zemeje zinoma daugiau kaip 1,5 milijono vabzdziu rusii]. Del blogejancios ekologines padeties daugelio jll popu-

Pirmuosius artejancios krizcs pozymius jau galima pastebeti, Daugelyje arabu saliu pastaruoju metu yra aperne neramumai. Viena priezasciu - butinu maisto produktu pabrangimas. JTO duomenimis, pasaulines maisto produktu kainos pasieke auksciausia lygi per visa istorija, 0 kas atsitiks, jei isnyks bites, nuo kuriu priklauso net trecdalis plane 50S maisto produktu resursu? Dabar Zemeje gyvena apie 6,82 milijardo zrnoniu, 0 kiekvienais metais sis skaicius padideja 70-80 milijonu,

111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111

M)SLES lR FAKTAI

RUGPjOTlS'2011

TUR1NYS
«PASKUTINJO TEJSMO KNYGA» MOTER\! HERB\! ROMBAJ

2-3 4-5 5 6-7 8-9 10-11 12-13 14-15 16-17 18-21 22-23 23 24-25 26-27 28-29 30-31 31-32

SERVUDO GJRJOS PASlAPTIS , DJDZJoJJ KATASfROFA NUOSfABUS FALSJFJKATAJ

AUKSO EZERAS ZVAJGZDZJ\! VAJKAS YJENOS KAUKOLES JSfORJJA «PROTINGASJS BANGJNJS» POVANDENJNJS ZUDJKAS ARTEFAKTAJ JS ATEJTIES JUODJEJJ

lxos

AKMENYS

LEDYN\! MONSfRAJ AUGAlAJ PRJES TERORJSfUS PRAKEJKTIEJJ HOUVUDO FJLMAJ KAS SUKURJA FANTOMUS? POZEMJNJS STOUNHENDZO PASAUUS MARSO «KJRMJNld» M!SU~

SJE MJESfAJ JSNYKS XX1-AME AMZJUJE
Misles ir faktai

Leidziamas karta per menesi 2010-06-19 Nr. SD-10-1170 ISSN 2029-493X
Ausros AL68a, Siauliai

Leidejas UAB "MEDIAPRINT BALTIJA»

M)SLES

IR FAKTAI

Pvz. VA- TACIAU VISKAS KUR KAS PAPRASCIAU.e.m. kalbantys jiems visiskai nesuprantama kalba. kad uikariautojai prancuzai .. Pradedant nuo 435 metu pr. Kinijoje ir Japonijoje. kad panasi valstybine veikla buvo vykdoma dar 3-iame tiikstantmetyje pr.m.iseiviai is Bretanes ir Normandijos . kurio metu gyventojai galejo pateikti duomenis ne tik ateinantiems surasinetojams..TAl PIRMOJO EUROPOJE ATUKTO GYVENTOJV SURASYMO ATASKAlTA! Viduramziais surasyti miestq gyventojus buvo labai sunku Kinijoje irgi nuolat buvo stebimas gyventojlt skaicius . Si pavasari Lietuvoje vyko gyventoju surasymas. kad butu iinoma. taciau ir elektroniniu budu. Egipte. 4-ame amiiuje pr. kad gyventojai buvo surasinejami Senoves Romoje ir Senoves Graikijoje. Vilhelmo Uikariautojo noras sustiprinti sioje salyje savo karin" ir finansine gali'l ir buvo tas postumis atlikti tuometines Anglijos gyventoju '···][d"'l1ll1lllllllllllllllllll1llllll1llllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIJII"IIIIII RUGP)OT1S'2011 M)SLES lR FAKTAI .I? KADA ISLEISTAIR KAS KNYGOS AUTORIUS? DAUGUMA TIKRJAUSJAI PAGALVOJA. Senoves 11!1!I1ll11ili!11I1I11111111l1!l111111 KIEK DRUSKOS. Taciau sunku isivaizduoti. TlK IR ZMONHd NORIU VISlV\ ZINOTl! Kas liecia Europa.IIP=s). Susidare situacija.~:i:~Y\\ IV\ . tai viduramiiais ji buvo susiskirsciusi i tokia daugybe senjoriju (tevoniju).e. Netgi acteku ir rnaju valstybese neuiilgo pries iii kolonizacija buvo vykdoma gyventoju apskaita. Indijoje. kokio dydiio kariuomen" galima biitlt suburti.e. kad juose atlikti visuotinj gyventoN surasyma buvo praktiskai neimanoma. kuriarne gyveno zmones. Vilhelmo Uikariautojo isiveriirno l066-ais metais.atsidure visiskai svetimame kraste. KAZKOKS ApOKAUPSES RIANTAS. KAD TAl KOKIA NORS SENOVINE MAGIJOS KNYGA. Vienintele isimtimi XI-arne amiiuje tapo Anglija deka. «PASKUTINIO TEISMO KNYGA» . Mesopotamijoje.m. ten reguliariai vykdavo vyrlt surasymai. Taip pat istorijoje isliko duomenu.jis budavo nustatomas pagal per metus suvartotos druskos kiek]. Atikoje buvo surasyti visi suaug" vyrai.

siuolaikiniais terminais kalbant . I " 1 11111""1111111111 1Il1"1 VALSTIECIV.surasyma. 0 ganomos miskuose.stambiu zemvaldziu (baronu) valdos. kad «Paskutinio teismo knygos» originalas iki musu dienu isliko praktiskai nepazeistas ir siuo metu yra vertinga Didziosios Britanijos vertybe. pievu ir rnisku plotai.stai siandienines briru demokratijos pagrindas . Sufolko ir Esekso grafyste. nei kiti statiniai. Mesai buvo auginamos avys ir kiaules. apie kuriuos mes siandien net nesusimastome. Visiskai nebaisi «Paskutinio mo knyga» tels- Ko suva KlAUSINEJAMA VIDURAMZIV ANGUJOS GYVENTOJV? Surasymo objektais buvo zemitt valdos . kur jos maitinosi zolemis ir qzuol. nors tuo metu salyje gyveno daugiau gyventoju. dirbamos zemes plotas. 0 salyje praktiskai nebuvo dideliu plotu nenaudojamu zemitt. tuo metu Anglijoje tikrai nebuvo gaminamas garsusis Cederio suris. i kuria iejo serifas. J visas Anglijos grafystes buvo issiusti karaliaus pasiuntiniai. KAIP PRIES DIEVJ\ Karaliaus paskelbtas gyventoj. Taigi.y. J'! pareiga buvo priesaikos budu patvirtinti duomenis. Pasirodo. kad tuo metu visoje Anglijoje gyveno vos 2 milijonai gyventoju. kaip buvome mokinami mokykloje istorijos pamoku metu. BRI1\! DEMOKRATIJOS PAGRINDAI Sprendimas de! visuotinio gyventoitt surasymo buvo priimtas Didziosios karaliskosios tarybos posedyje pries 1085-ttitt m. Antrame tome «<Didzioji knyga») surasyri duomenys is visos Anglijos. kurie atidziai nagrinejo «Paskutinio teismo knyga». 1066-ais metais itt visoje salyje buvo apie 6 tukstancius . potencialius savo salies paiamu saltinius. pastebejo. kuriuose buvo malami grudai.tai mechaniniai rnalunai.keturiu kinkomu portt. kad but'! galima sutvarkyti mokesciu surinkima. zemes valdos verte pinigine israiska. isskyrus toliausiai salies siaureje esancias sritis. po to . Apie kiekviena valda buvo renkami tokie duomenys: 1066-ais metais buvusiu ir surasyrno diena esanciu zemes valdos savininku vardai.manorai. teismo kolegijtt nariai bei . ganyklu.kiekvieno kaimo seniunas ir po 6 vilanus (valstiecius). tikslus suskirstymas i vergoves ir feodalizmo epochas. Visa medziaga sugrupuota pagal grafystes. T aip i surasymo duomenis nebuvo itrauktos nei riteriu pilys. kokie bus tikslus duornenys. kiek ir kokiu zmoniu joje gyvena». suris buvo gaminamas is ozku. galimas dalykas. s~lyginitt zemes valdytoju vardai. moterys. logiskai galvojant. pavadinta «Domesday boob> . Beveik puse zmoniu. kad beveik visos siandien Anglijoje esancios gyvenvietes egzistavo jau 1066-ais metais. Paciose grafystese buvo sudarytos komisijos. dar toliau . Jdomu tai. Sarasa uzbaigia smulkus zemes valdytojai ir . feodaline dalis buvo labai nedidele. 0 ne is karviu pieno! [domus faktas tas. nors ir ne visur. Ir is visa. 11111111111' IHI 111111 111111 III III M!SLES lR FAKTAl . kad karalius parode reta valsrybini ismintinguma.dazniausiai lygiomis dalimis. sudariusius visuornenes aukstuomene. Surasymo metu pirmiausia buvo siekiama ivertinti kiekvieno dvaro ukinius isteklius. dar zinoma «Vincesterio knygos» pavadinimu. Beje. surasymas parode. Tie. kuriuos surinko apklausejai bei. Tai nesunku paaiskinti . isspresti zemiu ribu klausimus. yra butent vilanai.baznycios ir ordinu zemes. surasytu i«Paskutinio teismo knyg~». taciau karaliu pirmiausia domino jo pavaldiniu pajamos. Pagal surasymo duomenis apie 25% Anglijos zemiu priklause baznyciai. laisvuju valstieciu valdomos zemes plotai. kurios Anglijoje irgi galejo buti zemitt savininkernis! Kai kuriose grafystese buvo surasyti ir rniestuose gyvenantys zmoncs. stengdamasis uzfiksuoti ir ivertint. jei jie nebuvo susij~ su ukine veikla. Lordai labai vertino tokius seimininkus. baronai ir itt riteriai. Gautu duomenu pagrindu buvo surasyta is 2-itt tomu susidedanti knyga. Apklausu atlikejus domino galimybe padidinti kiekvienos zemes valdos produktyvuma.. t. pateikiami Auksciausiajam biblinio Paskutinio teismo dienal Pirmame knygos tome (arba «Mazojoje knygoje») pateikiama informacija apie Norfolko. Beje. tiek ir normandai . valstieciu skaicius zemes valdoje. 0 ko Anglijoje buvo pakankamai .senoveje grudus male vergai rankiniais malunais. kad. Knyga buvo pavadinta taip de! to.! valdos. tuo metu Anglijoje neegzistavo. Vincesteri ir kai kuriuos kitus miestus. Kiekviename skyriuje pirmiausia aprasomos karaliaus zemi.nustatyti kiek is kiekvienos zernes valdos gali buti pasaukta vyrtt i karaliaus armiia. J komisiju sudeti buvo itraukiami tiek anglosaksai. 0 taip pat rnalunu skaicius bei zvejybos vietos. 0 taip pat Londonq. Kas liecia pacius lordus. kad tuo metu Anglijoje prakriskai nebuvo laikoma karviu pienui ir mesai. 0 patys vergai budavo parduodami ir perkami. Anglijoje buvo naudojamas daugelio vergtt darbas.«investicinis patrauklumas»! Jdomiausia tai.zymiau daugiau. 111111111111111 II 111111111111. MALUNININKV KIAUUAGANIV IR ANGUJA Vartant «Paskutinio teismo knygos» puslapius galima apie XI-o amziaus Anglij~ suzinoti daug faktu.! 1086-ais metais buvo tik apie 200. Taigi.«Paskutinio teismo knyga». VISKAS T1KSUAI TAIP. kuriu gyventojus surasyti buvo labai sudetinga. Pilys lieka pilimis. nes zernes apdirbimui reikejo 8 jauciu .! gilemis.! surasymas baigesi 1088-ais metais. Antras gyventoju surasyrno tikslas . salies valdovas turejo apie juos zinoti. nei Senoves Romos laiku Britanijoje. tai j. nors.. nors jau ir buvo Viduramziai. 0 stai valstieciai (vilanai) buvo gana pasiturintys zmones. «Anglosaksu kronikos» autorius visa tai apibudino gana lakoniskai: «Karalius norejo daugiau zinoti apie savo nauj~~ sal]. Beje. Kaledas. taciau II buvo laikoma daug aviu. kiaules buvo laikomos ne garduose. kad joje esantys duomenys buvo tokie tikslus.

. taip vadinamas kleinodas. Tikras didikas turejo tureti 16 proteviu su herbais. kad nasles gyvenimas nuo lstekejusios Nasles tokio priminimo apie virve netapdavo lengvesnis . Ir tik rombas rodo tai. skeptras.y. tai'iau apie rornba daznai budavo vaizduojama virve su mazgais. Vyriski!! herbai budavo puosiami salmais ir antsalmiais. t.. nes Leonas ir Kastilja susijunge dar anksciau. kaip i ketvircius herbai buvo dalinami sekanciose kartose. Kitas populiarus herbu apjungimo budas buvo j!! dalijimas i ketvircius.111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 SJMBOUS. gimines herbus . Gerai. 0 juk kazkada i tai buvo iiurima labai rimtai. salies.nekaltumo simboliai. Reikia manyti. TEBUNJ£ TAJP -JRGJ GRAZU. DAZNIAUSJAJ TOKJE HERBAl PRJKlAUSO ZJNOMOMS DAMOMS. Kilmingos merginos savo herbo neturedavo. Taciau daugumos didiku kurioje nors linijoje atsirasdavo paprast!! zmoniu. pretenduoti i seimos herba. kaircje puseje atkartojamas vyro herbas.papuosdavo plunksnos ir vienas is atributu.. taip vadinamais kleinodais. Paprastesnis buvo karaliaus Ferdinando herbas. «suklijuotas» is vyro ir tevo herbu. taciau ji nupiesti tikrai nera lengva. KURIE BUVO !TEJKJAMI BAJGUSIEMS STUDIJAS. Dviejuose ketvirciuose buvo atkartojamas vyro herbas. 0 likusiose dalyse . nors ovalai gali buti ir sventiku herbuose. 0 kiti du ketvirciai . valstybe. Desineje puseje vaizduojama dalis figuros.ipcdines herbo pieSinys. tai tikrai susipainiosime. Zinoma. Pvz. vyrai daznai gaudavo tokius herbus. islikdavo. T~IP PAT Kartais moteru herbuose naudojarna ovalo forma. J ei svarstysime apie tai. 0 rombe atvaizduodavo savo tevo-dvariskio herba.tai suteikia jai teise. kuri neturi broliu . ZVMIAJ SUNKJAU SUPRASTI. Karalienes Izabeles ketvirciuose pagrindincs herbo figuros buvo Kastilijos pilys ir Leono Iiutai. atsiradusios po dinastines santuokos.suvienytos Ispanijos herbas. motcru. KAD ROMBAS 51MBOUruOJA NUSUFUOT-\ D£JMANT-\. Gal ir graiu. NaSJ(:s herbas. Butent panasiai toks ir isliko salies herb as iki si!! dienu. o Illililllllllllllllllllllllllillmlllllli 111111111111111Itll!llllllilllllllllllllllilllllll!11I11111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . 0 veliau ir jos vyrui.karaliaus. Pats iinomiausias pavyzdys . Esant dinastinems santuokoms. buvo tokiu zrnoniu. Ypatingais atvejais. kuriu proteviai pagal visas linijas buvo zinomi ir garsus daugeli simtmeciu. bet ir proseneliai bei promociutes. padalintus i keturias dalis. Istekejusios moters herbas buvo vertikaliai padalinamas pusiau. kad herbas priklauso moteriai. tik dar budavo nupiesiama melynas lankas ir juosta .. paveldetos is tevo puses. herbe du ketvirciai atkartojo karalienes herba. kazkas susituoke is meiles . atsirades XV-arne amiiuje po Izabeles Kastilietes ir Ferdinando Aragoniei'io santuokos. esanciu skotu gimines klanu vadovernis. Heraldikoje ipedine laikoma moteris..! .karuna. rodanciu valdii. KODtL ROMBO FORMA BUVO PASIRINKTA ZENKUUKAMS. TACJAU HERALDIKOS JSTORJJOJ£lAIKOMA. Ispanijos. didikais turejo buti ne tik visi seneliai ir mociutes.

Hangerhila naudojo kaip vieta susirinkimams. sargybinj. teise j gimines pasizyrnejimo zenklus jgijo ir moterys". o tai dar iiauriau. M!SLES lR FAKTAI RUGPjUT1S'2011 .kad mums nereikia studijuoti gimines heraldikos. nuo kalvos virsunes buvo puikiai matomas senasis kelias is Notingemo. juk tai galejo buti pirkliai ar valstieciai. gelbedavo nekaltuosius. karieru durys. Tiesa. Taip gavosi.Notingemo serifa. kuris apiplesinejo turtuolius ir ati- Kaip sakoma moksliniuose sluoksniuose. kurio pagrindine veikeja priversta nesioti suknias su issiuvineta ryskiai raudonos spalvos raide «A" (nuo zodzio «adultery». Angtu istorikai Linda Malet ir Stiuartas Redisas Notingemo apylinkese ieskojo akrnenu. 0 azuolai diiovina dirva ir savo tankios lapijos seseliu naikina porniskio augmenija. pakanka prisiminti Natanielio Hotorno roman'l «Raudona raide». isvertus is senosios norvegu kalbos. Taciau sis paprotys nubausdavo pati imogtt. atplauke is Skandinavijos pusiasalio . Pvz. kokiai garsiai giminei priklauso herbo turetojas. pastatytas ne vienas kino film as. kad savo zeminanti herba sugebedavo apgaubti slove. 0 apacioje like bendrakeleiviai girdedavo kiekviena jlj zod]. reikdavo tik balsu perduoti sutarta signala. Ilgiausiai iii tradicija isliko Skotijoje. sakydavo kalbas. kartais bastardai tapdavo tokiais sauniais riteriais. vedancio is Notingemo j Servuda. medyje ir metale. tarsi is anksto apie viskq iinodamas. bausdavo engejus. joje tikrai nesunku pastebeti imoglj.tai didelis azuolynas. Paciuose seniausiuose zemelapluose si vieta buvo pazyrneta kaip «tinghove». jminti Servudo mjsl~ pasiseke vislskai atsitiktinai. pastatydavo sisake. nera nieko paprastesnio. Juk herbais buvo puosiarni ne tik skydai. buvo siekimas savo gimines ienklus iamzinti ne drabuiiuose. Tai is tiesu moteriskas simbolis. 0 stai valstybineje simbolikoje jis beveik nesutinkamas. 1111111llll. taciau heraldika tokia. pamaCius artejancius serifo karius. Anksciau naudojami issiuvinejimai ant drabuziu neteike tokiu galimybitt. kurie senoveje zyrnejo siena tarp Mersijos ir Nortumberlendo ralysciu. tam nebuvo ir butinybes . kad galetu pamatyti. Tiesa. taciau ir piliu vartai ar bokstai. jis vis tiek nebutu galejes aplenkti raiteliu ir laiku suspeti perspeti savo sebrus.juk ir senoves valstybese egzistavo kazkas panasaus. Reikia atkreipti demesi i tai. 0 akmenyje. reiskiancio santuokine ncistikimybc). jis kovojo pries neteisinga karaliaus valdzia ir jos atstova . kad ji buvo paplitusi ir kitose salyse. susije tik su Europos saliu heraldika. kuris bOdavo girdimas misko tankmeje. nors iinoma. kokia kancia didikui buvo tureti herba su tevu nesantuokiniu rysitt irodymais. kad viena IS priezasciu. esancios Karibu juroje. pasakytas kalvos virsuje. priklausomai nuo to. Taciau grjikime prie rornbu. Tiesa. kas joja keliu (0 tuo metu iiOronai dar nebuvo israsti). Neziurinr i tu laiku patriarchaliskuma. Vargu ar jie buvo pirmieji . Tiesa. kuris pagal skaiciu budavo seirnoje. Atrodo. kuri anksciau buvo vadinama «igyttt ketvirciu irodymu». kad viskas. leidziancios suzinoti. kol karaliaus kareiviai iseis is rnisko. Kitose pasaulio salyse egzistavo savos sistemos. kad Servudo giria . reiske «susirinkirnu vieta». kad bet koks zodis.IHIHlliIllIillllllllll. priverciancia priesininkus nekreipti demesio j supinta juosta herbe. 0 pagal rastus ant drabuziu. gana neretai rombo formos buna pasto ienklai. 0 heraldikos taisykles . nei rasti gerai iinomame K iekvienas is musu dar vaikysteje girdejo apie garsuj] plesika Robina Huda. Labai savotiska heraldika buvo J aponijoje. Taciau Servudo giria . TaCiau iki siol buvo neissprestas vienas klausimas: kiekviena karta. kertanti nupiesta skydq nuo kairiojo apatinio kampo iki desinio virsutinio. sargybiniui butu reikeje palaukti. kad slos vietos nepaprastas savybes zrnones iinojo daug rnetu pries Robinui Hudui pasirodant Servudo girioje (tai buvo XII-ame amziuje). kad burent praturteje feodalai tapo uzsakovais. Robinas Hudas su savo sebrais labai lengvai nuo jo pasprukdavo.illIl!I h IlII II 'i1l1. Nesantuokiniu vaiku (basrardu) herbuose dazniausiai buvo mazai diiaugsmo jtt savininkams teikianti supinta juosta. kai serifas Servudo girioje bandydavo suruosti pasala. is visu pasaulio saliu jis yra tik Sant Vinsento ir Grenadinu salu. girdimas aplinkui uz keliu simtlj metru. tapo tik Viduramziu epochoje. SERVUDO GIRIOS PASLAPTIS duodavo pinigus vargsarns. kol zmones priartes bent iki 200 rn. kas. kad plesikai prie kelio. suinteresuotais naujais gimines simboliais. veliavoje.lllh'l!IlII 111111111 ka- rniske patikirna sleptuve ir kurj laika ten pratunoti.. seirnyniniai indai. [dornu tai. uzlip~ ant galvos virsunes. kas Cia papasakota. Galima tiksliai pasakyti. Vaikas jgaudavo teises j ypatingus ienklus herbe. leskodami akrnenu mokslininkai uzkope j Hangerhilo (<<Hanger hill») kalva Servudo girios pakrastyje ir pastebejo. o veliau is jtt susidariusiuose kaimo ar kalnu klanuose dainiausiai nebudavo turtu pertekliaus. 0 ir keliauti per giria nera sunku.jo palikuonis. Kaip tai pavykdavo padaryti? Is pradfiu istorikai galvojo. taciau veliau sios hipotezes at- Pirma. kokia yra dabar. Ir vis tik Robinui Hudui kiekviena karta pavykdavo isvengti serifo kariu spastu.jOrlj piratai.juk pirmykstese gentyse. Galimas daiktas. fl!mmlllfllllll'flllllllllllflIIIHlIlflfllllllllllll!lHlII1HlI!lLlIll 1 111111111111111 III. dainiausiai tai budavo taikoma tik sunums.tai ne Sibiro taiga ar tropines dziungles. Sargybiniui. Norint suprasti. Antra. Vadai. Dar IX-ame amiiuje vikingai . net jei sargybinis butu buves to meto pasaulio begi- mo cernpionas. Be to. sukurusiu Vidurarnziu Europoje tokias sudetingas heraldikos taisykles. Dar ankstesniais laikais Europoje imogaus gimine buvo nustatoma ne pagal herba. Apie sauniojo plesiko iygdarbius parasyta daug knygu.

krito ant duobeje. ESANCIOJE PO SIAlJRtS ASIGAUO LEDAIS. iuti ugnyse pasakoja gyvenusi~ seima.S1\JO PADAVIMlJ NESIBAIGIA. MET1. Aravaku indenai pasakoja tokia leSioje legendoje pastebima ir biblinis genda. apylinkes matesi tarsi ant delno. NlJO KlJRIOS ISRINKTIESIEMS PAVYKO ISSIGELBtTl YPATlNGOJE SLtpruVEJE . Paragvajuje ir Argentinoje tik nedaug gyvunv bei keletas genciv. poziuris i atpilda ui neteisingq gyvenirna. kad nebuvo jokios galimybes issigelbeti.tai dege apdrebino iem~. kai kurie kalnai sugriuvo.DOMI\l PASAKOJIM\l SAVO FOLKLORE ISSAlJGOJO IR AMERIKOS INOENAI. erne suliepsnojo.J. Vos tik jie pasislepe ku . krito ant ganyklV ir laugreitai rausti duobe. Oras duobeje greiir dar daugiau ugnies nuolauzu krito ant tai ikairo. Po to. . SENOVES GRAIKAI PASAKO)O APIE DElJKAUONOTVANJ\.~:' hiT! ILGJ\ IR SALTJ\ ZIEMJ\. gyvenancios tobos ir pilagos indenu kurios ir sukure nauja pasauli.iuvo gyvuliai ir derlius. Apie sj pasauli ir sukurti nauja. IS Zemes gelmiV erne bijoti. Kreipdamasis j seima. pyle lietus is ugnies kamuoliu ir kraujo.~·:'R.VAROJE. kuri nusipelne issaugoti acteku ir tolteku indenu legendos. Kurejas is dangaus pasiunte rnisku . nes atejo Kurejas ir juo~ perspiojo.viska aperne didziulis gaisras. joje susirinke zrnones bijojo. Tik vietoje vandens pasaulis klestincio blogio. taciau liu.nukrite is dangaus per si~ didziule Ugnis sudegino visus augalus. Dauguma imoniv zuvo. linkui esantys miskai. taciau sauli nuo Zemes pavirsiaus.111111111 'I M)SLES lR FAKTAI RUGP)OTlS'2011 . kad jv sleptuve nepakankaissiverze pozernine ugnis. ir aprasoma sleptuve nuo globalios negaledamas pakesti musu planetoje katastrofos. triuksmas nutilo ir viduje pasidare vesiau.1111 . baisu ugnies lietu. Kurejas pasakojama. kad viena karta pas imopasake: «Eikirc ir issikaskite gili~ duobe. gentys issaugojo legendas apie pasau. Apzvelges Zeme. Isliko Bolivijoje. nieko nesusimastydami. kad greitai dangus uigrius Zem~. Susigrud~ dugne. . . Netgi siomis dienornis upiu zvirgzde Po kiek laiko imones isejo j isore ir paaptinkami ypatingi akmenys . tapo sunku kvepuoti. kas gyva. ir is dangaus pasizemes». kuris nuslave visa paZmones ieskojo kur pasislepti.11111111111111111111 IIII . Jose gyvybes. Zmones j~ uzdenkite mediiais ir uzpilkite smej siuos iodiius nekreipe demesio.:jll 1'11111 III = 1Y re lndenal mane.bausm~zmonem5 uz 1'I~~pyk!lntllvien4 kitiems STROFA PASISLEP~ DUOBEJE JAGUARO UZPUOLIMAS IS SEN\l lAIK\lISLlKFi PASAKOJIMAI APIE GRANDlOZINFi KATASTROFJ\. Visa duobe iII drabuziai irgi uzsiliepsnodavo. tai. TACIAlJ ~::. Seima Dievo balse isgirdo grasinimus. kai tai padarysite. kad issigelbetV. nusprende sunaikinti sunaikinamas ugnimi is dangaus. todd visos katastrofa. pasislepkite duobeje ir del saugumo dar isirauskite i praejo nedaug laiko. Dievas pamate tik viena teisingai viso.~~V. taciau greitai is visu pusiu.APIE PASAlJUO PER NEPAPRASfAI PER- B AR1<J\ V1SlEMS GERAI ZINOMAS. Seima nelaimingu zmoniu. SAl .11I1I1l'11 1'"1 111111 1IIIIIlllillflHlIIlIllllllilldil '1111. Jis krito ant namv . Pries daugelj metu Kurejas.meteorimate neatpazistarnai pasikeitusi pasauli. todd drebejo.VYKlJSIJ\ PRIES DAlJGEL.ir viskas aplinkui todd. DAlJG . IS iII neuzgriutu. karstis tvieske mai gili. imones dangaus krentantys jkait~ akmenys sugirdejo ugnies riaumojima . kad potvynis.

irokezai pasakoja. kaip pro sali j1.sveciuose pas skruzdeliu liaudi giliai po iememis. Su siuo pasauliu viskas baigta!». Karta Dievas kreipesi i dvi . kai kurios is jl) snypsdamos pataike tiesiai i irokezu stovykla. kol jaguaras atsitrauke. liepe dvyniams.) nepavyko issigelberi. indenai atsidave vejo malonei ir nuskrido. palikdamos ui saves siaubingas baltas uodegas. Jie kilo vis aukstyn ir aukstyn. kol dingdavo tarp bangu. pute vidurinese platumose. Panasi legenda yra ir hopiu indenu gentyje. imonil) gyvenvietes. Po kiek laiko is siaures uzklupo viesulas su ledo adatomis ir kaikuo akinanciu. Vienos dideles kovos ikarstyje imones is visu pusiu isgirdo sprogimu garsus. kad iki sio pasaulio egzistavo kitas pasaulis. kad visuose siuose mituose issaugota atmintis apie pasaulio iuti nuo ugnies ir vandens . 0 gyvare skubiai pasislepe ezere. TaCiau daugumai gyventoj1. ir viskas. Nakties sviesulio dalys krito. Kova vyko keleta valandu. Panasu. Kalbama ne apie ka kita. Saltas vejas. Praejo ned aug laiko. Indenai pasakoja. Tenai uzlipe irokezai mate.krokodilais didiiules bangas. Ant jos vienu metu pasipyle tukstanciai ikaitusiu akmenu ir didziuliu ledo Iuitu. Dievo sunus Begocidis . kuri sukele gaisrus ir potvynius visame pasaulyje. Nuo Saules disko atskilo didiiulis ugnies kamuolys ir nuskriejo tiesiai i Zeme. Tik nedaugeliui pavyko isgyventi saugioje ir siltoje vietoje . nesantis geltona smeli.. isnyko po vandeniu. is dangaus pasipyle ugnies ivaigides. kol tapo zvaigzdernis. kai patekejo Saule. Labai greitai is vakaru papute stiprus vejas. panasiu i snieg~. Viena ivaigide ikrito i ezera raguotajai gyvatei ant galvos ir h suzcide kurtinanciu sprogimu. sudrebinusiu dangu. puole gelbetis ant kalvu virsuniu. Music tarp Griaustinio ir raguotosios gyvates garsas sudrebino zeme. Kova vyko visa nakti. kad kalbama apie visuotinj kataklizma. kalnus ir vandenynus. tarsi girtas imogus. Griaustinis istume raguotaja gyvate. kurios bego nuo karo.. uzklupusia is dangaus. Jos pavirSiuje buve zmones ir gyvunai pavirto ledo statulomis. koki kada nors imonems teko matyti. kad tokiose legendose kartais aptinkamos detales. nurodancios laikus. Zeme pateko i salta kosmoso dali. kada butent ivyko katastrofa. Gali buti. kiekvienas toks judesys sukeldavo KATASTROFA ATKURIMAS KAIP Siaures Amerikos indenai navahai teigia. Po to Kurejas griausmingu balsu.. Kai 30-ies metru aukscio vandens siena su didiiuliu uzesiu pasileido upes vaga tiesiai link gyvenvietes. Arsios kovos metu irokezu moterys dievams sudegino visa sventa tabaka. del kurio maid aug pries 13 tukstanciu metu ismire mamutai bei nuskendo legendine Atlantida. kad zmones vis labiau nutolo nuo Dievo ir daresi vis piktesni ir pavydesni. Irokezarns pavyko ietimis nudobti mamuta. kad viena nakti didiiulis jaguaras su milziniskornis geltonomis akimis uzpuole Menulj. i giliausi~ ezero vieta. Didziule dydiio kate is Menulio.perspejo imones: «[ei jus nenustosite tarpusavyje kovoti. Po to Zem~ uiklupo liutys. Kiti metesi i saltus vandeniu ir pavirto krokodilais.0 kiti . jus paskandins didiiulis potvynis. kad pries daugeli metu jl) gentainius be jokio perspejimo uzpuole pabaisa mamutas ir didele raguota gyvate. asigalil) perslinkima ir planetos nugrimzdima i salti. Zmones karstligiskai kepurnejosi vandenyje. Indenai rado sleptuve. Tik keletui zmoniu ir gyvunu pavyko uzsiropsti ant suplaktos nendriu salos. taikingas gentis. kad zmonems teko uisidengti akis ir ausis. Prasidejo didziuliu potvyniu serija. kuriame visi vyrai. Riaumojanti ugnis erne supti imones. Griausmas buvo toks stiprus. zmones. kurias zernese atvere skruzdcles. kildavo begaliniai karai. praeje pro duris. Joje pasakojama. kuris sunaikins visa si pasauli». viska mete. Tada planeta erne siubuoti ir svyruoti. Noredami issigelbeti. Krituliai sudegino diiungles. Pvz. 0 iaibai buvo tokie ryskus.s nuo siaures ir pietu asiga[iu. Zmones svente pergalc. tarsi lauio iieiirbos. 0 apie mamutus.line katastrofa. Gyvi liko tik sestadalis imonil). ir tada Didiioji Dvasia zrnones i pagalb~ pasiunte Griaustini.)vanduo tekejo tokiu greiciu. beveik visa gentis prapuole vandenyje. 0 siaubo apimti imones j~ stebejo is Zemes. .. Vandenyno bangos ritosi i kranta ir vel atsitraukdavo. iltis ir kaili. kur susalo. kad kalnai sudrcbejo ir mediiai palinko. PABAISA MAMUTAS lR RAGUOTOJI GYVATE Idomu tai.. turintys straublius.Auksinis Saules sunus . Pasakojimuose minimi milziniski gyvunai.kosmines kilmes didziule katastrofa. Taciau pasauline katastrofa dar tik lauke. Is rytl) staiga atuie stipri audra su juodu smeliu ir pelenais. kuri plaukiojo salia ju. paraudusio nuo kraujo. sustingus is siaubo. Vanduo erne kilti vis auksciau ir auksciau. sukantiems Zemes asi: «Palikite savo postus ir atsitraukite nuo asigaliu. Kalnu virsunes buvo nusviestos i jura. kas buvo gyva. Taciau tarpusavio priesiskumas nesibaige. Is skausmo milzmiska reptilija erne dauiyti nodega. plese didiiulius gabalus. atui<. kurios uiliejo prie upiu esancius slenius ir kalvas. Tada jis paleido savo pari didziausia zaiba. issikcpe mamuto mesos ir iki valios pasisotino. taciau nesugcbejo uzmusti pabaisos. Taciau kitos dienos ryte raguotoji gyvate vel uzpuole indenus. kokiu sugeba skristi tik erelis. moterys ir gyvunai nuolat tarp sav~s kovojo.

FALSI'FIKUOTllS NIllS PARDAVINEJO KOLEKCJONlERIAMS. todel nusprende tokiu budu atkersyti. Kam Kremoncui prisireike viso sio triuko su Veneros skulpturos sukurimu ir slaptu uzkasimu i zerne? Paprasciausiai italu skulptorius galvojo. GA~lAllS1EMS PASAlJUO MU:lIEJAMS. Visa Prancuzija leipo juokais. kasinedamas savo sklypa. kad meno iinovai nepelnytai neiverrina jo talento. Taciau atlikti kasinejimai buvo nesekmingi .. vasara netoli Sent Etjeno miesto vienas prancuztt valstietis. po kruopstaus tyrimo spaudos konferencijoje padare pranesima. kuri ir buvo skulpturos modeliu. Nosies trukumas nesutrukde Venerai tapti nacionaliniu prancuzu pasididiiavimu. vienos rankos ir nosies.tai neikainojamas sedevras.negi maiai siek tiek kvanktelejusiu zmoniu stengiasi bet kokia kaina isgarseti. kuriam pakako akiplesiskurno pareiksti. kuriame buvo rasta skulptura. IS pradziu imogus buvo palaikytas nepilno proto . taciau neteko prancuzu meiles. Ypac smalsus «meiles deive» netgi galejo pamatyti gyv'l'" Kremoncas iurnalistams pristate kabare dainininke. kad si skulptura . sukurtas pries 1700-2500 metu. ATSJRAD<! DAUGYSE SllKC~\I. Ir stai. kad tai jis es'lS Veneros autorius . i lauka. buvo be koju. imogus ilgai grozejos: apnuoginta graiuole. D1RBDAMJ SEN\I. Istorikai ir menotyrininkai visa demesi sutelke itaip atsitiktinai aptikta meno kurini. italu skulptorius.!TIKJNTI E~PERTllS (TllRT\I» SEIMININKllS NE TAJP PASIRODYDAVO .? TAIP PUJJtIAl PADARVTIf KAD . Nezinoma. nes skulptura dabar jkunijo salies moksIininku ged'l.. KARTAIS FALSIFU(ATAI BUV. kai romenai buvo uzkariave Galija.V ME1STR\I STliIUMI. tiesa. ar po sio ivykio Kremoncui pasipyle uisakymai.i\BUS FALS1F1KATAl NESlJS1PRATlMAS BENOSE VENERA SlJ 1938-tt m. KURh* NE TIK BET IR .nebuvo aptikta daugiau jokiu radiniu. BEJE.NllSPRENDli PASAllUUI AllTORYST'i. TaCiau Kremoncas su piktdziugiska sypsena veide ant sta10 sudejo trukstamas skulpturos dalis. ATSKLEJSTI SAVO TAl "GALEJO JR PADARYTI JABAl SU~K1AI .tuo pasirupino pats salies prezidentas. o spauda gavo nuostabia galimyb~ pasitycioti is garsiu mokslininku ir valstybes vcikeju. taciau pasaulyje jis tikrai isgarsejo. Jai buvo skirta valsrybine apsauga . Kai apie radinj suiinojo mokslininkai. Apstulbintas radinio. paciu netin kamiausiu metu. kad si'l Veneros skulptura sukure genialus skulptorius. Nebuvo jokiu abejoniu. netiketai aptiko marrnurine skulptura. apsirciske tulas Kremoncas. Komisija. kuri. kai visa salis dziugavo del aptiktos senovines skulpturos. supludo kelios ekspedicijos ir buriai archeologijos megejtt. Crazuole Venera atgavo savo nosyte.IS.\I KiiREJAli. sudaryta is garsitt archeologu ir menotyrininku.

dailininkas iinojo senovinj dai'I paruosimo recept~ ir mokejo meistriskai pasendinti paveiksla. be ir apgavo viena is pagrindiniu treciojo reicho kolekcionieriul Tardytoj ai skyre ekspertize paveikslui istirti. Tiesa paaiskejo po astuoneriu metu. Reikia pamineti. Kai Rachumovskis persikelc j Odesa. Tiesa. leido tvirtai teigti. nuo kuriu nuplaudavo daitt sluoksni. neziurint j niekq. Pasirodo. sukurtas iymiai anksciau. kurie ir patvirtino tiaros autentiskum~ .. Rachumovskis. kad XIX-o amziaus pabaigoje buvo sunku rasti kita meistra. kur buvo galima pastebeti jo atliktus strichus. Buvo nuspresta atlikti precedento neturinti eksperimentq. kuriuos jis atvaizdavo drobeje. tuo labiau.paveikslo autorius.tai turejo buti dovanos jtakingiems asmenims. Brangenybes autentiskumu abejojo ir kitu sali'I mokslininkai. 1896 m. a taip pat originalius kurinius antikos temomis . nors ir budamas siek tiek silpnesnis ui ankstesni darbq. Si~ naujiena pasigavo kiti laikrasciai. Viename Paryiiaus laikrasciu buvo isspausdintas straipsnis. dar musu laukia ateityje. PAPUOSE FALSIFlKATl. Tada dailininkas parode vietas. Pati mintis apie tokiq didziule patyrusiu ekspertu klaida kele tikra siauba . galintys apgauti netgi patyrusius ekspertus. kuris Britu muziejuje jau buvo iinomas kaip sukcius.nesvarus reikalas. taciau ir jiems padeje gyventojai. kad ne vien tik prancuzai kentejo paieminimus. h atliko zymiausi Luvro ekspertai. Garsioji «devana Saitafarnui» iki sial yra Luvre. kiek siandien falsifikatu kabo muziejuose ir privaciose kolekcijose? Deja. ekspertai pasidave. Teismo proceso metu buvo pirma karta paminetas Rachumovskis.auksciausios kokybes falsifikatai . Taip buvo arestuotas dailininkas Antonijus van Meegerenas. kad pardave garsaus tapytojo Jano Vermeerio paveiksla j Geringo kolekcija. kaip galimas ne vienos unikalios «senienosautorius. kad Luvro muziejus uz 200 tukstanciu franku jsigijo Rusijos pietuose aptikta skitu karaliaus Saitafarmo auksine tiara. net nenutuokdamas. kad ji greitai taps tarptautinio skandalo prieiastimi. bei jvairius aksesuarus. .krakeliuromis.juk ant papuosalo buvo uzrasas graiku kalba. a falsifikatams tapyti panaudojo pigiai nupirkta XVII amiiuje tapytus paveikslus. nei Kremonco Venera sukrete Prancuzijq. kad jos buvo nutapytas XVII amiiuje. Savaime suprantama. jeigu jam butu pateikti reikalingi reikmenys ir mediiagos. arba tik del juoko. saugomas sargybos per tris menesius nutape nauja «sedevra». kuris. kartais genialus falsifikatai budavo sukuriami be jokiu «pasaliniu minciu». Taciau apgauti pati Geringa! Po Antrojo pasaulinio karo j teisiamuju suola sedo ne tik fasistai. nes kurinys tapa kitos salies nuosavybe! Taciau rus'I archeologai ir menotyrininkai visiskai pagrjstai nusprende. Taciau to neatsitiko. kad toks unikalus radinys butu sukeles daug triuksmo tarp mokslininku.J EKSPOZICIJf\ Kol prancuzai didiiavosi savo pirkiniu. nors ir pacius garsiausius. Sio falsifikato autorius buvo savamokslis juvelyras is Mozyrio I. kad garsi~~ tiara sukure Rachumovskis. Garsusis Niujorko Metropoliteno muziejus keleta desimtmeciu didiiavosi etrusku kariu terakotinemis figurornis. kuriame buvo rasorna. !domu. Ir sis uzrasas buvo atliktas pagal visas senoves Graikijos epigrafikos taisykles. didziule suma. Van Meegerenas savo bute. a zmoniu mases vel apgule Luvra . Juvelyras net itarti negalejo. Sj karta nepavyko uigniauiti spaudoje kilusi triuksm~. taciau neige bet kokius saitus su pardavimo afera. kartais tai daroma ir is kedto.Gochmanas. Zlnoma. kad jo talentu sugalvojo pasinaudoti grupe sukciu. Tyrimo metu netiketai paaiskejo. Vienas toks falsifikatas. van Meegerenas labai ilgai studijavo Vermeerio tapymo manieq. prancuzai niekaip nenorejo pripazinti savo klaidos. visiskai identiska tikrajam. taciau kai Rachumovskis is atminties pagamino tiaras fragment~. buvo nustatyta .. kad tokios istorines relikvijos pardavimas negalejo nesukelti triuksrno paCioje Rusijoje. kuris jam prilygtu. susijusius su meno kuriniu falsifikavimu. paskatino atlikti kruopscia eksperrizc.J KARAUAUS REUKVIJA Panasiu istoriju yra nemazai. dar neisnyko.tobulu senaves meistro darbu. kad van Meegerenas ne tik nebuvo fasistu pakalikas. Gochmanas vis tik ikliuvo su falsifikatais. APGAVO PAn GERINGf\ K~ Cia kalbeti apie muziejus. Juvelyras netgi pasiule irodyti savo autoryst~ nuvykes j Paryziu.SKITl. Aisku viena: apsukrus ir talentingi padirbinetojai. Be to. pradiioje visuose Europos laikrasciuose buvo atspausdinta iinia apie tai. buvo tiesiog susizaveje radiniu . kad salma nenugalimam karaliui padovanojo Olvijos miesto zmones. jam pasiule gaminti senoviniu papuosalu kopijas. taciau ekspertai padare isvada. Tokiu budu gavosi. taciau dabar puosia falsifikatu ekspozicijq.. kaip buvo Kremonco atveju. Van Meegerenas pasiule nupiesti dar vienq Vermeerio darba pacioje kalejimo kameroje. kad tai buvo falsifikatas. uztepant tamsiu laku ir padarant taip. todd nauji skandalai. kad lakas sutrukinetu plonyciais jtrukimais . jeigu jam bus apmoketa ui kelione. taciau 1963 m. kad paveiksla «Kristus ir nuodemingojinupiesc jis pats. kad butent Antonijus yra «Kristaus ir nuodemingosios. Tokiu budu Rachumovskis pagamino auksine skitu karaliaus Saitafarno tiara (salmo formos galvos papuosimq). kad «skitu karaliaus galvos salma. Nors butent Gochmanas Luvro muziejui pardave tiara. Jis buvo kaltinamas bendradarbiavimu su vokieciu ekspertais ir del to. Meistro pagaminti dirbiniai buvo pardavinejarni kaip originalai. kad Odesoje j policija buvo iskviestas pats Rachumovskis. susije su meno kuriniu padirbinejimu.dar kartq pasigrozeti skandalo prieiastimi. Taciau prancuz'I ekspertai menotyrininkai. Jis buvo toks puikus juvelyras. kurios uzsiprase Gochmanas. reiskia . bet ir tarp rimtu meno kuriniu kolekcionieriu ar paprastu dalles megeju. Sj radini muziejui pardave Odesos antikvaras S.. Luvrui neliko nieko kito. kuris sukele didiiulj susidornejima ne tik spaudoje. tik sutikti su siuo pasiulymu.pagamino butent jis. Beveik du menesius vyko tyrimai. Nors daugiausia falsifikatai gamin ami del pinigu. kuriame juvelyras is Rusijos teige. Prancuzijoje stengesi nepastebeti sio teismo proceso. j sj klausima niekas nezino atsakymo. kuris patvirtino. Todd net labiausiai patyr~ vokieciu ekspertai negalejo atskirti.

kuri tuo metu buvo vicekaralyste. kuriuo remiantis buvo galima rasti labia buvimo vieta. kad karalius susidomejo buvusio kareivio pasakojimais.eier~ su nepaprastais skaidriu vande- niu. uzkariavo inku impenja. leido Ispanijai tapti viena is svarbiausiu pasaulio valstybiu. Su karaliaus sekretoriaus pagalba. brangakmeniais. Jis nusipirko istaiginga dvara ir gyveno. sudare savotiska vadova. kuriu virsunes bolavo tolumoje. buvo issiustas Valverdes «vadovas». noredamas isreiksti savo padeka ir padeti jaunai seimai. sidabru. Ji valde pasakiskus turtus . Keliautojai pasiemc brangcnybiu. Vietininkams. Indenai neturejo jokiu teisiu. esanciame netoli tarnybos vietos. Prie jo buvo pridetas karaliaus isakymas organizuoti ekspedicija ir surasti lobi. Jis j siuos krastus pateko dar budamas labai jaunas. Praejo apie 60 metu. Inku turtai galejo zymiai papildyti Ispanijos izd~. kur pries kareivio akis atsivere nepaprastas vaizdas .lNDEN\I VADO PASlAPTlS XVI-o amziaus 4-0 desimtrnecio pradzioje nedide1is ispanu burys. Nenuostabu. VALVERDES «VADOVAS» Chuanas i savo tevyne Ispanijq grjzo labai turtingu zmogumi. Lankydamasis Piljaro rnieste. kiek galejo gabenti. Sis vadovas buvo pavadintas «Valverdes keliu vadovu». nes pats buvo nerastingas. paslepto LianganaCio kalnuose. taciau ir likusi dalis. truko keleta dienu. nejausdamas jokiu nepritekliu. Chuanas kaip galedamas gyne indenus. Indenas nuvede Valverde i dideli urva. Ispanai su vietiniais gyventojais elgesi ziauriai ir negailestingai. buvusiems netoli Piljaro. atskleide didziulio lobio.didziaja dali savo turtu inkams pavyko paslepti. atitekusi konkistadorams. Valverde susipazino su indenu lasasakos genties vado dukra ir po kiek laiko su ja susituoke. Veliau Valverde su uosviu dar keleta kartu ke1iavo i urv~ ir kiekviena karta parsigabendavo brangenybiu. Buvusioje inku imperijos teritorijoje.visas urvas nuo apacios iki pat virsaus buvo uzpildytas auksu. Iki siol nezinoma kada ir kokiu tikslu Valverde apie paslepta lobi papasakojo Ispanijos karaliui Pilypui II. tarnavo kareivis Chuanas de Valverde. Nepaprastai pavarg~ vadas ir kareivis pagaliau pasieke keliones tiksla . tikedamasis praturteti tolimose uzjurio zemese. Sunki kelione i kalnus. paslaptj. Ekspedicija buvo surengta gana grei- . kuriam vadovavo Fransiskas Pisaras. Genties vadas. ir sugrizo namo.

kad brangenybes buvo pasleptos ne tik urve. esancio netoli urvo. Netoli vandens telkinio ekspedicijai pavyko aptikti brangenybiu . sudarancius trikampi. Koosui ir jo pakeleiviams niekaip nepavyko aptikti ieskomo ezero. Pirmosios dvi ekspedicijos buvo nesekmingos. Visas sekmingos keliones prie ezero paslaptis nusinese su savimi ) kapq. kuris sukeldavo potvynius. buvo zinomas anglu keliautojas Ricardas Sprusas. Vos tik lektuvai tapo pakankamai patikimi. Nors avarijos vieta buvo zinoma. taciau ieskotojo entuziazmas neisbleso. bet ir ezero. Kaip ir visiems ankstesniems 10bi1! ieskotojarns. «Praejus savaitei po siaubingos keliones per kalnus ir audringas upes.istaigingo restorano savininkas. taciau tuo metu Koosas susirgo ir greitai mire. Lobiu ieskotojams buvo labai sunku. 0 kalnuotos vietoves reljefa pakeite zemes drebejimai. skirta savo vyriausio valdovo ispirkai». Salade atsigabeno akvalanga ir kita )rang~. Ir dar . taciau tik po 7 savaiciu pavyko pasiekti nukentejusius ir juos isvesti is kalnu.ne mitas ir ne prasimanymas. jis irgi nusprende isbandyti sekme. Pirmosios ezero paieskos metalo ieskikliu buvo nesekmingos. 1790-ais m. Kreipdamasis ) busima 10bi1! ieskotoja. Stelanas Merneris . . taciau persikelimo per viena tarpekli metu susilauze kojq. 0 tiksliau . zrnonems anksciau ar veliau pavyks aptikti paslepta lobi. Jis erne nuosekliai studijuoti senuosius dokumentus.1857 m. Valverde taip rase: «Iu pamatysi tris Lianganacio kalnus. Taciau oro ekspedicijos del siuose krastuose esancio sudetingo klimato yra gana rizikingos. papuosalu. Iranga buvo nupirkta. dugne. Tokiu zmogumi tapo jaunas austras Touras de Koosas. atvyko ispanu botanikas Anastasio Guzmanas. )veikdamas visas kliutis. aprupinta povandenine )ranga. pvz.is gryno aukso ir sidabro pagamintu tauriu. Ekspedicijai teko gr)zti atgal. taciau Dajotas nepasidave. Guzmanui aptikti urvo irgi nepavyko. ekspedicija. Jis netgi pateike rekomendacijas tiems zrnonems. Isgirdes pasakojimus apie lob). lietu ir purvfl. I s) ezera inkai mete auksa. Koosas su ekspedicija gr)zo ) Piljara. apie lob) Sprusas suzinojo visiskai atsitiktinai. Kapitonas kalnuose sunkiai susirgo ir visiskai issekes buvo pargabentas ) Piljarq. jis organizavo keleta ekspediciju ) Lianganacio kalnus. Ypac aktyvus yra svedai. Zinoma. taciau jis sudare sio neistirto krasto tikslu zemelap]. kur organizavo trejas ekspedicijas ) LianganaCio kalnus. nuosliauzos ir potvyniai. taciau baigesi pinigai. Jis gr)zo ) Anglij~ ir Londono KaraliSkoje geografu draugijoje pcrskaite pranesirna. Apie tai aiskiai buvo uzsiminta Valverdes «Vadove». nei smulkus Guzmano zcmelapis nepadejo. Tai tik patvirtino. juos erne naudoti LianganaCio kalnu zvalgybai is oro. taciau jam taip ir nepasiseke igyvendinti savo tikslo. skirta povandeniniams tyrimams. taciau niekaip nepavyko aptikti urvo. Dajotas apsigyveno Ekvadore. kurie nores uzsiimti 10bio paieska. Per didelius vargus. kur as atsiguliau su 40-ies laipsniu temperatura». trecio rango kapitonas. Apie tolimesni darba nebebuvo net kalbos. Inku brangenybiu paieskos vyksta ir siandien. Pats Ricardas Sprusas lobio neieskojo. saugomus Ispanijos archyvuose ir susijusius su Chuanu de Valverde. Praejusio amziaus 3-iame desimtmetyje jis isgarsejo Brazilijoje dingusio anglu keliautojo Foseto paieskomis.mes pagaliau pasiekerne Piljara.didzi~~ rnetu dali kalnuose lijo saltas stiprus lietus. TOURO DE Kooso RADINIAI Pasirodo. ir po Kooso mirties buvo organizuojamos ekspedicijos ) Lianganacio kalnus. Praejo apie 200 metu. Nei Valverdes «Vadovas». 0 vietiniame archyve buvo aptikta «Valverdes keliu vadovo» kopija. kurio viduje ant ezero slaito tyvuliuoja zrnogaus rankomis sukurtas ezeras. Arkliai ir mulai tik kelias dienas sugebedavo keliauti nepraeinamomis vietomis. ji iskeliavo ) nurodyta vieta. Sis savo ruoztu supazrndino Dajota su olandu jureiviu Adamu Blake.veliau prisiminimuose rase Salade. il) karta geriau paruosta. kuris turejo kai kuria Spruso ekspedicijos mcdziaga. . Rastos brangenybes pasitarnavo puikiu uzstatu kreditoriams. Tik po to Koosas nuvyko ) Ekvadora. . Tik treciuoju bandymu Koosui pavyko pasiekti ieskomq ezerq. nes per ta laika buvo pasikeites krastovaizdis kalnuose: uzaugo naujas miskas. KAM PAVYKS APTIKTI LOB!? Vos tik baigesi Antrasis pasaulinis karas." vienos amerikieciu ekspedicijos lektuvas buvo priverstas nutupti. todel visa maista tek- I Vienas is zinomiausiu inku lobio ieskotoju buvo anglas Dzordzas Dajotas karo jurininkas. Taciau lemtis ir s) karta buvo negailestinga. 1969 m. kuriame pateike savo isvadas. Medziokle siuose krastuose buvo neimanoma. Taciau prasidejo daugiadiene Iiutis. Be jokiu abejoniu. kad inku lobis . viskas buvo uzlieta vandeniu. kai Dajotas isskubejo ) Ekvadora. susidornejcs «Valverdes lobiu». rudeni ) Piljara atvyko amerikieciu architektas Karlas de Salade (jo tevas buvo ekvadorietis). tikriausiai tikedamasis viena diena pasiekti ezerq su brangenybernis. Vienas vietinis gyventojas turejo Guzmano sudaryta zemelapi. Dajoto susidomejima indenu lobiu sukele susitikimas su Ricardo Spruso anuku.tai. Pvz. todel greitai visas krovinys atsidurdavo ant ekspedicijos nariu peciu. Kiras zmogus. prasidejo potvynis. Karlui teko )veikti sunku keliq. Pasveikes jis organizavo dar viena ekspedicija. KAPJ\ NUSINESrOS PASLAPTYS Koosas ruosesi organizuoti dar viena. Tai ivyko praejus mazdaug pusei amziaus po Guzmano ekspedicijos. Teko gr)zti ) Europa. ) Piljara. kuris tuo metu jau buvo nedidelis miestelis. davo nestis su savimi. jis jau buvo pakeliui link trokstamo ezero.

isikibusi j rastojo skeleto peri. SJAME. APIE KURI BUS PASAKOJAMA ' Jfl E ATEIV1Al ISKllV I930-iais metais I5-mete amerikiete Marija kartu sus savo tevais iskeliavo pailseti pas giminaiCius j Meksikos Ciuaua valstija. dezute atidave savo artimam draugui. fJNA A. panasia j ilg. kurj pasierne atseit uogoms miske rinkti. Suprantama.S'J"Jti\ . Ji nusprende atkurti abu skeletus. Marijai labai patiko tyrineti kaimo apylinkes.. !RODYMOTO. Mergina abi kaukoles sudejo j kartonine dezute ir daug metu laike kaip suvenyrus. kuriai teko dirbti medicinos sesele ir fizioterapeute. primenancius apie nuostabia kelione pas giminaicius j Meksika. mergaite praleido pro ausis siuos perspejimus ir pasielge prieiiingai.neteisingos. Amerikiere issklaide kaubureli ir po juo aptiko vaiko liekanas su ypac keista kaukole. NUt\.~DJNYS. Paskutinio praejusio amiiaus desimtrnecio pradiioje Marija. kur ji pragulejo 5 metus. KAJ . Pavyko surasti tik nedaug ju. 0 si. Ciminaiciai gyveno 160 km j pietvakarius nuo Ciuaua miesto nuostabiame Vario kanjone.~DZI\J VAIKAS UKOlES lSTOR1)A • v Vl'ETOS£. kauIus sudejo j dideli krepsi.K4. Rejus J angas pasake: «Stai iii kaukole imogaus.tipisku imogaus apsigimimu produktas. Jo zmona Melani. kurie turejo biologini issilavinima ir domejosi ufologija. kad vaikiska kaukole . is kurio rnatesi islindusi deformuota ir sudziuvusi maza ranka. tame tarpe . irgi suabejojo. lANlfESI PJANElV· B mo.}.! kasykla.TVE)1. su ploksciu virsugalviu ir maiomis akiduobcmis jai atrode kaip kazkokio zrnogiskojo issigimimo produktas. Po diiaugsmingo susitikimo giminaiciai is karo jaunaja senjoritq perspejo jos nesilankyti netoli kaimo esanciuose urvuose ir apleistose sachtose . Sutuoktiniai Jangai nusprende kreiptis pagalbos j specialista.. Kitq diena ryte Marija krepsi rado apversq. ten gyveno piktosios dvasios.! pavadinimu «Vises musu zinios . kuris savo dydziu ir gyliu lenkia netgi garslJjj Didjjj kanjonq. Salia buvo supiltas nedidelis kauburelis. Ji labai keista ir tikrai galejo priklausyti ateiviui». Jis dezute padejo j lenryna savo garaie. ~AI\~"~~ NmKECl~USIOS&. 70 MET\! KARTON1NEJE DEZUTEJE Savo radinius Marija parsiveze namo j El Paso miesta Teksaso valstijoje. Vandens srautai nuplukde dauguma kaulu. Pirmoji . Keista vaiko kaukole. Galiausiai naujasis kaukoliu is Vario kanjono savininkas apie jas papasakojo savo biciuliams sutuoktiniams Jangams. Aridzia apiiiirej~s abi kaukoles. pajutusi artejantj gyvenimo saulelydj. Viena diena ji aptiko sen. DOVANA I997-ais metais JAV leidykla «Adam press» isleido knyg.! tuneli. esanti salia esancioje JAV Arizonos valstijoje.ir abi kaukoles. isprasiusi padazo saugoti relikvija. nepaprastai plati. sniego imogaus paieskomis ir kitais netradiciniais tyrimais. Jame mergaite aptiko ant nugaros gulin~ moters skeleta. parnesc j savo potvyni.~.anot vietiniu gyventoju.

proptoze (akiu isvirtimas). Serganciuju Morgellons liga kaulai ir sanariai yra gana deformuoti ir trapus. Rejus ir Melani paklause.paveldima liga. anoftalmija. kuri visiskai skyresi tiek nuo Darvino teorijos.jie matomi tik specialaus elektroninio skenuojancio mikroskopo pagalba. kad prisilieciau prie kazko nezernisko». neiprastomis akiduobemis. ka jis galvoja apie sias kaukoles ir ka. isvyniojo juos ir tyledarni ant stalo padejo dvejas kaukoles.tai galvos apimties padidejimas del per didelio kaukoles errmeje susikaupusio skyscio kiekio. apibudino kaip 4. Taciau tuo paciu metu kaulai nepaprastai tvirti ir ilgaamziai. Tada lankytojai pasiule Pejui priimti abi kaukoles kaip devana ir pasirupinti visu tyrimu organizavimu.ATE1V1S? Zvaigidiil) vaiko kaukoles kaulu storis 2-3 kartus mazesnis. Si knyga sukele dideli susidomejima. Taigi. Abu tyrimai parode kaukoliu amzn. reikia su jomis daryti? Rasytojas atsake. vasario mcnesi Rejus J angas paskambino rasytojui ir pasake. kuria Loidas Pejus sekmingai pavadino «Zvaigidiil) vaiku» «<Starchild»). regos nervo hipoplazija (nepilnas issivystymas). Po mikroskopu buvo matyti. kuris sirgo ne viena liga: brachicefalija. 1999-l) m. Viena ju aiskiai buvo imogaus ir nesukele didelio Loido Pejaus susidomejimo.knygoje pateikia idomius argumentus. gomurio anomalijos. Rasytojas su diiugesiu ir dekingumu prieme si~ devana.5-5 metai.knyga: imogaus kilme». Jie is jos iseme du paketus.pusiau skaidriu ir pastebimu paprasta akimi. kad pats pluostu buvimas yra neiprastas. As j~ laikiau savo rankose. trumpagalvyste. nors ir panasi i imogaus. hidrocefalija. daktaro Tedo Robinsono vadovaujamos komandos atlikti tyrimai itikinamai parode.. Loidas Pejus tapo zinomu imogumi Amerikoje. Pejaus sukurto projekto «Zvaigidiil) vaikas» metu abi kaukoles buvo istirtos radioaktyviais anglies izotopais ir nustatytas jl) amzius. Zvaigidiil) vaiko pluostai nepermatomi. Kruzono sindromu ir. Kaukoliu palyginimas: kaireje . Paaiskinsim.rastoji Ciuaua valstijoje sudaro naujas pasireiskimas. kad buvo linkes i alternatyvias hipotezes.zmogaus kaukole. Pejus. Rasytojas j~ apiiurinejo ispustornis akimis. keistos formos. keistosios kaukoles turetojo tevas visiskai galejo buti mutantas ar net ateivis is kosmoso. turincius pagristi jo hipoteze apie cvoliucija. nesini kartonine dezute. si~ kaukole butina kruopsciai istirti.to niekada nebuvo pastebeta imogaus kauluose. zvairumas. jo manymu.2004 metais Majamyje. aniridija (raineles nebuvimas). i organizrna patenka su maisto priedais. o paslaptingosios kaukoles kaulai labai tvirti. kad moteris ir vaikas nebuvo jokie giminaiCiai. pinna karta Morgellons ligos pozymiai buvo aprasyti XVII-arne amiiuje.900 metu su galima 40 metu paklaida. nei paprastai. 0 vaiko kaukole . Vankuverio BOLD laboratorijoje atlikti genetiniai tyrimai parode. regos nervo atrofija. 2003-iais metais buvo atlikta abicju kaukoliu DNR branduoliu ir mitochondrijos analize. galejo priklausyti vaikui. kaukoles kaulai taip pat buna plonesni. kai kaukoles plocio ir ilgio santykis didesnis kaip 80%. melsva odena. Zvaigidiil) vaiko kaukole pasizymi tuo. nors ir pazyrnetas. hipertelorizmas (platus tarpas tarp akiduobiu).cm. Sergant hidrofeliacija. plokscia galvos forma. gal but. 0 stai antroji . kad savo ataskaitose daktaras Robinsonas kaukole vadino «panasia i zrnogaus» arba «labai keista imogaus kaukole». taciau tada jie buna silpni ir trapus. kad Zvaigidiil) vaiko kaukoles anomalija visiskai nesusijusi su hidrofeliacija. jausdamas. bet apie 25% VAlKO TEVAS . Moters kaukole buvo isrirta 1999 metais Riversaido universitete Kalifornijoje. 0 stai tevas pasirode ne visai zmogiskas arba visiskai ne zmogiskos prigimties. . Kruzono sindromas . kad nori jam kai k~ parodyti. neziurint i tai. Anoftalmija (beakyste) . kad kaktos srityje nera kaulines plokstes. 201O-ais metais buvo atlikta pakartotine analize dar paiangesne iranga. Jdomu tai.vienos arba abieju akiu obuoliu nebuvimas. 0 kai suaugusio imogaus vidurkis yra apie 1400 kub. rasytojas ir sniego imogaus tyrinetojas . Hidrocefalija (dar vadinama galvos smegenl) vandene) . savo struktura primenantys dantu emali. nei jprastai buna pas zmones.. iiurejau i akiduobes ir jutau. kuri patvirtino. Reikia pasakyti. Rezultatai mokslininkus tikrai nustebino: Zvaigidiil) vaiko mama buvo visiskai normali indene. Sie pluostai sudaryti is didelio tankio polietileno ir. Gali buti katarakta. kad didele Zvaigidiil) vaiko genomo dalis neturi analogu Zemeje. kad kauluose esantys pluostai tarpusavyje persipyne tarsi armatura betone .cm. Pastaruoju metu medikai bando issiaiskinti apie Morgellons lig~. pvz. Matavimai parode. Beje. P!tOJEKTAS «ZVA1GZDZHd VA1KAS» Medicininiu poziuriu kaukole. kad viena is kaukoliu gali buti nezemiskos kilrnes. Taip pat nustatomas atsikises iandikaulis. Pejus prisimena: «Kaukole buvo nedidele. Budingas ankstyvas dvieju siuliu suaugimas. kad vaiko kaukoleje buvusiu smcgenu apimtis sudare 1600 kub. .. tiek su dieviskosios imogaus atsiradimo teorijos salininku poziurio. is pradziu laikesi butent tokio poziurio. 2004-ais m. Jos autorius Loidas Pejus (Lloyd Pye). pirmosios chromosomos visiskas sutapimas su imogaus chromosoma. desineje . kad brachicefalijos terminu vadinamas reiskinys. kai minkstuosiuose audiniuose aptinkama pluostiniu strukturu . glaukoma. veido hipoplazija. gali buti. Paskirta palanda pas PeN atvyko sutuoktiniai J angai. be specialios aparaturos N negalima pastebeti . kad ji apima didiiulis susijaudinimas. Stomatologas vaiko amzh.

GAS1S BA"NG1N1S» v lN1S ZUD1KAS Siandien «Protingasis banginis» . projekto autoriumi tapo vienas is kompanijos savininku Oliveris Halstidas. Abraomas Linkolnas asmeniskai jsake paspartinti povandeniniu laivu kurima Federacijos laivynui. taciau butent pastarojo «gcnialioms» mintims priklauso tolimesni povandeninio laivo «kurimo» ir «tobulinimo» darbai.. ginkl:t». Pirrnasis karo tikslams panaudoti povandeninius laivus sugalvojo Leonardas da Vincis. Neuzilgo po Pilietinio karo pradzios pieticciai paskelbe konkursa povandeniniam laivui sukurti.. Primityvios rnetalines statines pagimde gandus apie «nematvtq konfederatu juri. grjztant is kovines uzduoties. Tiesa. Tiesa.~ . istorikai iki siol nesutaria."<. Keletu simtmeciu veliau pastatyti povandeniai laivai buvo greiciau «zaisliukai.muziejaus eksponatas LINKOLNO !SAKYMU mina prie siaurieciu laivo dugno ir jj nuskandinti. kad pagal verslininku uzsakyma tai padare inzinierius Skovelas S. Siam laivui pavyko karties pagalba pritvirtinti parako .sio pasaulio galing\)j\) rankose.. Ir tik XIX-o amziaus 7-ame desimtmctyje federalu ir konfederatu inzinieriai sugebejo povandeninius laivus paversti gresrninga jega. Meriemas. taciau ne karine technika. Taciau laivas pagarsejo kaip prazudes daugiausia zmoniu.. Hunley») . kas butent suprojektavo sj povandenini laiva. 1863 m. povandeninis laivas nuskendo. Kornelijus Busnclis ir Oliveris Halstidas . Kad ir kaip ten butu.Augustas Praisas. Vienas povandeninis laivas buvo pavadintas «H. .L.L. Hanlis» (<<H. Taciau. garsusis dailininkas ir mechanikas sunaikino savo kurinio brezinius. pradzioje trys siauriecill verslininkai .>.. J\) kuriniu tapo povandeninis laivas «Protingasis banginis».ikure American Submarine Company. taciau pirmosios povandenines karines operacijos efektas buvo didziulis. Viena versija teigia. issigandes didziulio galimo potencialiu povandeninio karo auku skaiciaus. Pagal kita versija.pagal laivo statybos finansuotoja Horaciju Louson~ Hanli (Horace Lawson Hunley).

sprendziant pagal viskq. kurie leido ekipazui po vandeniu isbuti keleta valandu. laivyno specialistai padare isvada. laivas keleta metu stovejo Bruklino laivu statykloje. Palaipsniui rudij antis . bandymuose dalyvavo ne profesionalus jureiviai. Ilgai buvo manoma. 0 vienas is kreditoriu... Ir tada tarsi niekas nenukentejo. panasiai kaip ir «Hanlis». kol narai atlieka savo darba..nakti pries bandymus jis nuskendo paciame uoste. vienintele avarija laiva istiko 1872-ais m. pagal kita versija. kai povandeninis laivas buvo iskeltas. Taciau isigyti povandenini laiva laivynas nesuspejo. Visi povandeninio laivo isplaukimai i juq vyko pusiau oficialiame lygyje. taciau po Halstido mirties.jie. kad praktiskai greitis buvo tik truputi daugiau puses numatyto greii'io.hidrosrnugis apverte povandenini laiva. Si versija gal ir turi teise egzistuoti. taciau praktiskai kurejas isleido apie 40 tukstanciu doleriu. kuriuos Halstidas nusamde uosto srnuklese. Taciau isplaukti i jur~ povandeninis laivas nespejo . todel Halstidas tapo nereikalingo technikos «stebuklo» savininku. pvz. jei isradejui pavyktu irodyti sio povandeninio laivo efekryvuma. karinio jun. 1872-ais m. Tai'iau atsakingos zinybos atsisake pirkti «Protingaji bangini». Taciau isbandymu metu surudijes korpusas erne leisti vandeni. Taciau. pastatytas pagal originalu projekta. !IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII1!!IIHllllillllllllllllll. jureivius palaidojo. povandenini laiva sutvarke. kad panaudoti mina. Niekam nepavyko issigelbeti . nakciai laivo liukai nebuvo uzdaromi. taciau atsitiko ivykis. Pietieciu pasididziavimas «Hanlis». reiskia pamerkti povandenini laiva zui'iai. nusineses 39 zrnoniu gyvybes. Halstida nusove ne meiluzes vyras. remdamiesi netikslia informacija apie katastrofos priezastis.. Povandeninio laivo ekipaz~ sudare 13 zrnoniu.«CIGARAS» SU RANKINIU MECHANIZMU «Protingasis banginis» buvo pirmasis tikras povandeninis laivas. pro kuri i laivo vidu pateko juros vanduo. ~ ekipaza dar iejo kapitonas. turejo per Iiukq apatineje laivo dalyje panerti i vandeni ir rankiniu budu pritvirtinti mina prie prieso laivo dugno. Po to. amerikieciu spauda tiesiog mirgejo antrasternis: «Daugiau jis nieko neprazudys!». Atsizvelgiant i tai. buvo pastatytas is. taciau tik po visu bandyrnu. sturrnanas ir du narai. Pagal pirmine samata povandeninio laivo kaina turejo buti 15 tukstani'i\f doleriu. Laivo vandenstalpa buvo 13 tonu. 0 jo veiksmus gerai ivertino 4 Amerikos laivyno karininkai. kai i vidu per atvira liuka plustelejo vanduo. SiaurieCi\f povandeninis laivas buvo cigaro formos. kurio banga sukele pro sali praplaukes laivas. kai surudijes korpus as erne leisti vandeni.1111111111111111111 IIIIlHlIIIIIIIIIIIIlIII!llllllllIllIlIlilllllllllllillilllllill!111111I111111111111111 MISLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . Devyni is j\f turejo sukti sraigta (apie koki nors garo varikli nebuvo ne kalbos). Povandeninio laivo valdymui buvo naudojamas vertikalus ir du horizontalus vairai bei dvi balastines cisternos .laivo priekyje ir gale. Tiesa. garveiio katilo. «Protingasis banginis» grizo i Bruklino prieplaukos dokus. kad «Protingasis banginis» tapo apkalbu auka. Tokiu budu. Panasu. specialiuose povandeninio laivo idubose buvo saugomi 2 inkarai. paskendo del per atvira liuka i laivo vidu isivcrzusio vandens. kad «Protingasis banginis». Nuskendo visas laive buves ekipazas. vos tik paliko prieplauka.iki 50 m. Halstida jo mciluzes vyras nusove anksciau. kurie stebejo bandymq. PRISYARTUOTAS LAIKAMS YISIEMS ° Oliveris Halstidas tuo metu galutinai prasiskolino. povandeninis laivas vel nuskendo. «Protingajame banginyje» buvo 2 balionai su deguonimi. kai «Protingasis banginis» buvo prisvartuotas. kai kurie karo istorikai teigia. Tik 1872 m. «Protingasis banginis» butu prazudes dar nemazai jureiviu. Halstidas. Jie komandos nariais tapo del vienos priezasties. Kaip ciniskai rase amerikieciu spauda. Reikia pasakyti. atlikes dar keletq patobulinimu povandeninio laivo konstrukcijoje. Halstidas konstrukcijoje atliko nedidelius pataisymus. kuris erne gramzdinti larva. amerikieciu laivynas nepirko sio laivo (savininkas prase uz ji 50 tukstanciu).. kur jis laikomas ir siandien. jis per pus~ sumazino kaina ir bande parduoti ji Amerikos KJL uz 25 tukstancius doleriu. Vel zuvo visi jureiviai. Tcoriskai amerikieciai buvo pasiruose isigyti «Protingaji bangini». kad konfederatu «Hanlis» nuskendo del savo padetos minos sprogimo . Praejusio amziaus pabaigoje povandeninis laivas buvo pergabentas i viena Vasingtono rnuzieju.kiti du buve kompanionai uzsierne kitu verslu. Ko gero. povandeninis laivas neatliko ne vienos sekrningos kerines operacijos. Atseit. Per antraji bandym~ «Protingasis banginis» nuskendo. 0 civiliai. kad islaikyti laiva vienoje vietoje. apsircnge specialiais kostiumais. Beje. pritvirtinta prie karties. kad laivas paskendo. Tuo metu vieninteliu American Submarine Company savininku tapo Oliveris Halstidas . po kuriu nusamde nauja ekipaza. Jis vel iskclc laiva-zudika ir dar karta pabande patobulinti jo konstrukcija. «laimei.74 m aukscio ir 2. Tam. Pirmasis isplaukirnas i jur~ uzciaupe skeptikus. Kad ir kaip ten buvo. nei jis suspejo atlikti eilinius pakeitimus «Protingojo banginio» konstrukcijoje. apie 9 m ilgio. 0 pro liuka islindes naras sekrningai pritvirtino rnina prie nuskandinimui skirto laivo dugno ir ji susprogdino. Beje. kad karas jau baigesi. 1866-ais metais. 0 KJL vadovybe pasiduoti norui jas praktiskai isbandyti». buvo prisvartuotas visiems laikams ir tapo Bruklino laivu statyklos eksponatu. 0 «Protingajam banginiui» buvo specialiai pagamintas plieninis korpusas. tapo sugedes voztuvas. Butent del to i «Protingojo banginio» ekipaza buvo itraukti 2 narai . 2. todel laivas i dugn~ nuskendo kaip akmuo. kuris nesekrningai bande atgauti skola is povandeninio laivo kurejo. Iskelti povandeninj Iaiva pavyko tik po keliu dienu. Tik po daug metu paaiskejo. Vel buvo uzverbuoti 13 savanoriu. sugebejo ikalben karines zinybas suteikti «Protingajam banginiui» gar viena galimybe. kuris ant tolimesnes povandeninio laivo «karjeros» padejo dideli kryziu.13 m skersmens. Be to. kas idealiausiu atveju turejo leisti povandeniniam laivui plaukti apie 7 km/h greii'iu. Povandeninis laivas panerc i rnazdaug 5 m gyli. Taciau Oliveris Halstidas neprarado upo. «Protingasis banginis». rnazdaug 5 m gylyje. «Protingasis banginis» buvo skirtas veiksmams nedideliame gylyje . LEMllNGI BANDYMAI Baigti «Protingojo banginio» statyba pavyko tik pasibaigus Pilietiniam karui. Tragedijos priezastimi.

TACIAU PAVYKSTA APTIKTI TOKI\I OA1KT\1. Kartu su jais buvo iskeltos keisto meehanizmo dalys.m. 0 viduje is viso buvo pavirtusi anglimi. varitus. amforu.po 5-7 em. dvieju . panasus artefaktai.15 em ilgio.is tiesu vieno meehanizmo fragmentai. esanciose netoli Londono miestelio Teksaso QAV) valstijoje areheologai aptiko is paziuros iprasra plaktuka . lAlKO MA~ SINOS EGZISTAVIMU ••• !llItHill!!lHlllll!111I1111 II!Hillillill1111111l!lliliHillllllllllllllllllllllll1111111111111111111111111111·". Manoma. . 1<AJP AMERIKJETIS IS XIX~oAMZIA. ATSIDURIiS TARP ApSKR1TO. VISA TAl FANTAST1KA. laivui plaukiant is Rodo salos i Roma.. Atlikus paskaiciavimus. Daiktai buvo pagaminti apie 150-100 metu pr. Taciau kolegos tik pasijuoke is Staiso. Detales. irode. esancios tarp Peloponeso pusiasalio ir Kretos salos. buvo patalpintos medineje 31.lMA PAAISKINTI. KAIP VI~o AMiIAUS R1TE~ Rl\1 APSIAUSTJ. grandines ir kitokius daiktus. 0 krumpliaraciai israsti tik po 14 simtmeciu. IS 60 m gilumos buvo iskelta daug auksiniu papuosalu.apie 140 milijonu metu' Atlikus nuodugnesnius tyrimus paaiskejo. KURIAME RASOMA. kokj sunkiai pasiseka isgauti ir sill dienu metalurgams.US ! SENOVES STALO AKTYVIAJ PATEN1<A B~ITANIJ-\. kad kai kurie bronziniai daiktai labai primena laikrodiio krumpliaracius.11 RUGPJum'2011 . nei aplink ji susidariusi kalnu uoliena. 1902ais m. Pirmasis atidiiau j si radini isiiiurejo areheologas Valeriosas Staisas. prie Graikijai priklausancios Antikiteros salos. Saehtininkai gana dainai kalnu uolienoje aptinka vinis. Kas gi tai: scnovejc egzistavusios issivysciusios eivilizaeijos produktai ar daiktai is ateities? 1<A1NEGALEJO SUPRAST1. ZlNOMA.~S MARKO TVENO ROMAN-\ «JANKIS 1<ARALJAUS ARTURo aDVARE». pr. Reiskia. galima sakyti.e. kad laivas paskendo apie 80 m. Britu istorikas is Jeilio universiteto Derekas de Sola Praisas. kuriu laiko skirtumas simtai milijonu metu toli graiu nera reti. kad vis tai kaikokio astronominio prietaiso dalys. Atrodo. TIf(. marrnuriniu ir bronziniu statuleliu. kad radinys tiesiog buvo iauges i klintis.O ELADOS MECHANlKAl 1900-ais m. detaliai istyrinejes prie Antikiteros rastus krumpliaracius. KUR1\l KltMES NI'EKAIP KITAlP NEGAl. uolose. 3 em skersmens. Medine plaktuko rankena is isores suakmenejo. kad visi jie . kad plaktuko amiius .5x19xl0 DINOZAURld EPOCHOS METALURGAI lR JUVELYRAI 1934 m. rastasis daiktas yra senesnis.JOS£ (iALtJO ATSIRASTI KULKV PAUK~ TOS SKYLES.e.KRAI NE VIENAS YRA S1<An. keramikos ir kitu Antikos laiku daiktu. pinciu rinkejai juros dugne aptiko Romos prekybinio laivo liekanas. Pasirodo. Paties didiiausio krumpliaracio skersmuo buvo 10-12 em. ir dar daug mazesniu. Mokslininkui kilo mintis. birzelio men. jis atliko radiniu rusiavima ir pasrebejo. greiciausiai. Prie Staiso teorijos grjio tik 6-0 desirntmecio pabaigoje. kad pats plaktukas pagamintas is aukstos kokybes metalo. kas cia keisto? Keista tik tai.m.

Taip mokslininkas irode.mezge visais laikais. Taciau Kinijos specialistai tvirtina. Taip pat buvo atkurtos trukstamos meehanizmo dalys. kuri neisliko.m.) daiktu liekanu. kai nuvalerne nuo jo zemes. nors tai ir neatitiko visuornenes normtt. jis modeliavo Saules ir Menulio judejima. Archeologu ir zurnalistu nuostaba sukelc kapavieteje rastas. nuo jo dangCio staiga atskilo gabalelis uolienos ir nukrito ant zemes. Su megztiniu nera jokiu problernu . Areheologijos muzleJuJe dirbanciam austru geologui Vilhelmui Kionigui.1941-ais metais tokie tikrai nebuvo gaminami. Apie tai.m. kad «kompiuteris» . tamsus akiniai. Didiiausias nesutapimas medvilniniai sportiniai marskineliai su atvaizdu ant itt . Tai buvo iiedas. .gal tai fotomontaias? Taciau neaptikta jokios klastotes. padarytose is kitos vietos. . Dabar meehanizmas galejo atlikti matematinius veiksmus .B. Antrasis strypelio galas buvo indo viduje pasleptame variniame eilindre. pro kuri buvo perkistas metalinis strypelis su korozijos pedsakais. Jam netgi pavyko sukurti tikslia teikiancia «Parfijos baterijos. Jis i inda pripyle 5% vyno acto ir gavo 0. Apsrulbes mokslininkas pad are prielaidq. 2002-ais m. Is kapavieteje rastu daiktu ypac dernesi patrauke maidaug 14 em aukscio molinis indas. pagal kuria britu laikrodininkas Dzonas Glivas surinko veikiancia paslaptingojo meehanizmo kopija. Praisas netgi nubraize apytikslia sio meehanizmo schema. tarnauti kaip astronominis kalendorius (buvo daromas I-os dienos postumis keliamaisiais metais). . ! kadra pateko imogus. Is kur Kinijos valdovai gavo mi- niatiurin] sveicariskl! laikrodj? kad vienas N matomas fotografijose. tyrinerojams sukele daugyb~ klausimu. tvirtina. kad tai ne kas kita. parodyti data pagal keliu scnoveje gyvenusilt tautu kalendorines sistemas.5 V itampa. birzelio men. pr. kas tai . taciau panasius tais laikais naudodavo alpinistai. Sutikite. !rengini sudare 32 detales. negali buti ne kalbos. kad per pastaruosius 400 metu kapaviete niekada nebuvo atidaryta. Minu dinastija Kinijoje valde iki 1644 metu. lO-ties tokiu bateriju ir aukso druskos tirpalo deka jis aukso sluoksniu per keleta valandu padenge Ozyrio statulele. kuri tuo metu jau buvo pradejusi gaminti fotoaparatus su isstumiamu objektyvu. Tie. Kapaviete buvo atverta 2008 m. Veliau jo nuomon~ patvirtino Siaures Karolinos universiteto profesorius Di.220 m. kopija. Marso. 1971-ais metais buvo nubraizyta detalesne schema. Jie aptiko Parfijos karalystes laiku (250 m. N eiprastas radinys buvo parodytas tuo metu Irako sostines 5-0 DESIMTMECIO AMER1KOS FOTOGRAFAS Nejaugi is tiesu egzistuoja keliautojai laike.e. Jo kakliukas buvo uzpiltas bitumu. kurios padarytos 1941-ais metais atidarant South Fork Bridge tilta Britu Kolumbijoje (Kanada). Trumpai kirpti plaukai. Bagdado apylinkese statybininkai atliko zernes darbus. Glumina tamsus akiniai.Mes pakelerne nukritusi daikta. kurie praeityje palieka daiktu is ateities? Visiskai gali buti. Taip pat yra versija.e. megztukas ant sportiniu rnarskineliu su kazkokiu uzrasu.. mes buvome sokiruoti ant jo pavirsiaus matesi miniatiurinis eiferblatas». Pasirodo. kad tai galejo buti senoves astronomai Geminas ir Posidonijus. tai daiktas. buves Guansi muziejaus kuratorius. kaip senovine baterija. Londono Mokslo muziejaus speeialistas Maiklas Raitas padare dar viena atradima. atimti ir dalinti.sudeti. ryskiai issiskiriantis is minios savo isvaizda. Juo labiau.keistuolis. sukeldamas metalini gars'l. aptiktas Minu dinastijos laiku kapavieteje. sveicariskas laikrodis! «Kai mes valeme nuo karsto zemes.em dydiio dezuteje. ar vis tik ateivis is ateities? Gal but Marko Tveno kurinys nera jau toks ir fantastiskas? SENOYES AZ1JOS ELEKTR1KAI 1936 m.ateiviu is kosmoso dovana. kad tai Arehimedo kurinys. Kas tokiais tolimais laikais sukure toki sudetinga mechanizma? Kai kurie mokslininkai mano. atsitiktinai apsirenges sitt laiku stiliumi. Ziedo viduje matesi isgraviruotas irasas «Swiss» (Sveicarija). rankose kornpaktiskas fotoaparatas. MIMi D1NASTIJOS lAlKRODININKAI Jeigu iki siol aprasytus radinius galima paaiskinti juos pagaminusilt meistru sugebejimais ar pazangiu civilizaciju egzistavimu. 0 rezultatus atvaizdavo ant dvieju ciferblatu. Taciau 8i istorijatuo nesibaige. Vokieciu egiptologas Arne Egebrechtas nuejo dar toliau. kad parfieciai iinojo galvanizaeijos paslapti. kurie tiki sunkiai paaiskinamai reiskiniais. 0 dar po 3 metu siuolaikiniu rentgeniniu tyrimo metodu pagalba mokslininkams pavyko ant krumpliaraciu pamatyti apie 2 tukstancius graikisku simboliu. Percinskis. antikinis meehanizmas gali modeliuoti dar 5 tuo metu iinomtt planetu judejima: Merkurijaus. Skeptikai teigia. taciau ne XX-o arnziaus 5-0 desimtmecio pradiiai! Speeialistai patikrino nuotrauka . Fotoapararas gali buti «Kodak" firmos.. Antikiteros meehanizmas visai pelnytai buvo pavadintas anrikiniu kompiuteriu.Jad ir tuo metu buvo galima taip apsirengti. kad isvaizda visiskai iprasta musu laikams. . kad XVII-arne amiiuje galejo buti sukurtas toks rniniatiurinis meehanizmas. Kinijos Guansi regione dokumentinio filmo filmavimo metu. Arba j'l paliko keliautojai laike. Kaip jus manote. kad «silt laiku personazas» matomas ir kitose nuotraukose. Taciau.pasakojo Czian Janiu. Veneros. Jupiterio ir Saturno.

kur gydytojas daug metu priiminejo ligonius . Ixos AKM£NJS YRA GJRDEJ~S NE VJ£NAS. Vietiniais masteliais matuojant sis namas yra gana kuklus.. Pirmame aukste dvejose patalpose buvusiame gydytojo laukiamajame ir kabinete. is veido dings nepasitenkinimo israiska. N£DAUG£UUJ.. kai Eugenija supras. 40 km nuo Ikos. ko. Mus sutinka Chavjero Kabreros dukte Eugenija . kad mes atvykome ne tam. KUR SAUGOMJ SIlO PASJS£KE TJKRAJ SJANDJ£N EKSKURS1JJ\ DAl.jau pagyvenusi moteris. kad pirmuosius neiprastu akmenu parninejimus galima aptikti kolonijinio metrastininko Chuano de Santa Kruzo Pacakucio uzrasuose.paslaptingu akmenu kolekcijos ikurejo .ITYTOJAMS SI"OI.lO IIIIIHlllIlllllllllIIllllHllltIIH!1l!11II1 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 .h RAMJOJOVANLIMOS. VIRTUAUJ\· Mlt$ $KA. su nedideliais kambariukais..O. kaip mums is pradziu pasirode. lAZERIU? Eugenija pasakoja. Visa si istorija prasidejo apie 1570 metus . kad skeptiskai komentuoti muziejuje esancius akmenis. salia Okukaches kai- ESANJ! 1KOS MI£STEl.US NAMAS CENTRINEJE AIK5TEJE Atsiduriame centrineje Ikos aiksteje prie daktaro Chavjero Kabreros . Taigi. neskuba iskloti kitiems lankytojams. tikriausiai. kai Ispanija uikariavo Peru.111I11I111 II l!! I11111 UJ 111 i!Ii! 1111 II 111111111111111 11111 III! I! II! u11111 11111 11111 III I!! 111111111111111111111111111111111 i1111I 11111 III II! III III I EJl lKOS YS Zmogus skrendaatsised~sant fantastinio paukscio A PJ£ JUODUOSJ. AKM£NYS. TACJAU PACJAMJUOS PAMATYTJ. Biitent tada. kuri. ui ekskursija imanti juokinga uzrnokesti.jq sudaro 12 tukstanciu egzemplioriu.. ME. skruostai paraus. paklausykime. Moteris ims pasakoti tai. DENYNO PAKRANTEJ£lJi 300 KMNt. akys ims smarkiau spindeti. 0 kolekcija tikrai ispudinga .y)E o pacia Eugenija ir jos teva Itannetl apgavystemis. ka mums pasakoja Eugenija. nors ir dviaukstis. kurie padaryti tuo metu.PERUPJE:TJNEJE lSlK\lRUS! SENOYES MEISTR\l PJESINJAI SUKURTI . ji atsigaus.laikoma visa akmenu kolekcija. atrode pavargusi ir tarsi kaikuo nepatenkinta.namo. Veliau. APlANKYTJ l\rttJZJ£J1t.

akmenu paieska nebuvo lengva. Mano tevas. panasilt j pterodaktilius. tarsi butu nupoliruotas. Paveikslai skiriasi pagal atlikimo charakteri. priklauso skirtingiems autoriams.. bet ir ant grindl! . Jis turejo labai daug pacientu. buvo labai senos ir pacios uznestos storu zemes sluoksniu. Pinna. juose matoma daug smulkiu detaliu. iki didziulii.0 po to apie siuos akmenis buvo parnirsta 400 meru.. paskleide sill zinill po aplinkinius kaimus. arba... Galima rnanyti... skrenda atsisede ant didziuliu pauksciu. kapavietes.is vulkaninio granito.5 m. Gydytojas pats erne rimtai ieskoti silt akmenu. kurios tukstancius metu juos skalavo. Antra.kaip didelio arbuzo.Tik praejusio amziaus 7-0 desimtmecio pradzioje du vietiniai gyventojai . is kur buvo imami akmenys. kurie sustatyti buvusiame Kabreros kabinete. Indenai nese akmenis tevui.. Technologijos. Tai arba nepaprastai tvirtas grllztas. Ant visit silt akmenu buvo matomi neiprasti paveikslai. nera net siandien. Butent Soltes ir pradejo pirmieji kolekcionuoti siuos artefaktus. rieduliu.. Kai kurie siuzetai atvaizduoti graviravimo technika. rnazdaug kumscio dydzio. medicinos profesorius. atlieka sudetingas chirurgines operacija . kuriu skersrnuo sieke 1.nuo ncdidcliu. kuri leistu taip plonai ir tolygiai atlikti piesini tokioje kietoje medziagoje. kad jie. Visi akmenys .giluminio israizymo budu. tarp kuriu buvo daug vietiniu indenu. kad galetumern geriau jziureti paveikslus.. lygiis.. chirurgas . Taciau karta tevas iskirdo pasakojimus apie nepaprastus radinius. kad akmenims idealia forma suteike vandenyno bangos. . kurio pagalba buvo atliekami piesiniai. Beje. [o pacientai.. 0 jis gerai uzmokedavo uz tai.. Daugybe eksponatu guli ne tik lentynose. 0 kai kurie .. Eugenija lcidzia j rankas paimti siuos keistus akmenis. todd juos pastebeti buvo labai sunku. Po keliu metu j paslaptingu akmenu paieskas jsijunge architektas Santjagas Agurto Kalvas. .broliai Pablo ir Karlosas Soltes senose kapavietese netoli Okukachcs aptiko juodu akmenu su keistais piesiniais.Eugenija guzCioja peciais.500 kg. kad vaizdai ant 1111. kartais netgi nemokamai gydydavo. greiciausiai. tuo metu Ikos mieste uzsieme gydytojo veikla. todd galima teigti. . Beveik visi Okukaches apylinkiu gyventojai padejo megstamam gydytojui. rasti akmenys daug metu pragulejo dirvoje ir apaugo klintimis. suguldytus stelazuose.mo buvo aptikti juodi akmenys. specialiu prietaisu pagalba stebi zvaigzdes danguje. 0 svoris .. Nieko nera zinoma apie instrumenta. kuriu pavirsiuje matesi fantastiniai siuzetai: zmones medzioja dinozaurus. beveik apvahis ar ovalo formoso JIt pavirsius lygus. Akmenu buvo visokiu . Vidutinis akmenu dydis . GEOGRAFINIAI ZEMElAPIAI IR PRIJAUKINTl D1NOZAURAI Mes apziurime akmenis. aisku. Po kiek laiko tampa . ir tai labai sudomino. lazeris! Paveikslai labai tikslus.. todd gyveno gana pasiturinciai.

Tai bezdzione. neturintis jokia medicininio issilavinimo.nuo poros iki dideles grupes. 1111lI"lIlll1l 1111 !IIIIHIIIIII 1111 1IIIIlILlIli '!HII!I 1111111 11111 111111 111111 . kaip pries daugeli arnziu atrode musu planeta. nugrimzdo i vandenyno dugna. tai paveiksliuke j. Seksu uzsiimanciu zrnoniu kiekis ivairus . kad ir pati operaciju atlikimo technika. 0 mana tevas buvo apgavikas. Daktaras Kabrera mane. kad visuose piesiniuose vaizduojami tik dvieju tipu zmones: su neuidengta galva ir kuriu galva uidengta kaikokiu daiktu.tuose paveiksliukuose. kuriuose buvo nupiesti paveiksliukai su chirurginemis operacijomis.! transplantacija. versdamasis gydytojo veikla. Tevas tvirtino. kaip tai atsitiko legendinei Atlantidai? Viename akmenyje pavaizduotos Pietu ir Siaures Amerika. stebintys danguje ivaigides.skraido! ZVAIGZDETAS DANGUS IR NASKOS lYGUMOS PIESINIAI . pagamintu is plunksnu. Panasu. kuriame jie dalyvauja.'11111111111111 akmenu skirstomi i 6 tipus.1111111111111111111111111111111" 11111111111111'111111111. Atrodo. Kai kuriuose akmenyse pavaizduota medziokle.Deja.!l1I !I 11 TAl NE KtASTOTE! Eugenija Kabrera mums papasakojo. Yra paveikslai su gimdymo scenomis. juk jis buvo chirurgas. kuriuos naudojo senoyes gydytojai. dinozaurus. pavaizduoti zmones yra pilni gyvybines energijos.nupiestas didelis lapas. taciau tarp it! aiskiai matomas sasiauris.jais aria dirva. greiciausiai. kad numires imagus butinai atgims viename ar kitame pasaulyje.111 1111111 11111111111. pagal kuriuos galima spresti. mums iki siol nera iinomi. valstieciai. kurio rnusu dienomis jau nebera. kaip ir aukso dirbinius.zmones.! sueitis.ateities medicina. '11111111. apie falsifikatus but'! buve zinoma visose apylinkese. Buvo tikima. Astronomai ziuri pro didelius vamzdelius.=. gyven~ dabartines Peru teritorijoje. Ir paskutinis akmenu tip as. kad kapaviete. Akmenu labai daug . 0 kur trys ar daugiau imoni.!. siandien daugelis mokslininku mano. kad jis atnesa tik zala. buvo pavaizduota sirdies ir net smegen. jis taip tikejosi isgarseti. kolibris ir t. Visuose siucse akmenyse yra viena bendra detale . Tevas mane. Idomu. Nieko nuostabaus. . didziuli plota. 0 po to isnyko. daugumoje akmenu vaizduojama vyr. lapas vaizduojamas aukstyn.greiCiausiai. [uose pavaizduoti paveiksliukai. voras. kuriuose dinozaurai yra visiskai taikus ir elgiasi kaip paprasCiausi naminiai gyviinai . Ypatinga tema . kurie imogaus atsiradimo musu planetoje metu jau buvo seniai ismire. kad siuietas visiskai iprastas. nors iki tol gyvena pasiturinciai.erotiniai vaizdeliai. Beje.daugiau nei 50 tukstanci. panasus i palmes mediio lapa.arba elitas. kad juos gali suprasti net paprastas imogus. tarsi chirurgijos vadovelyje. Taciau musu proteviai mediiojo . arba pats procesas. daktaras Kabrera beveik nusigyveno. kad senoveje tokiam elgesiui nebuvo pritariama. Kai kuriuos dinozaurus netgi melzia. Sunku isivaizduoti. Cezario pjuvis Gydytojas pajungia ligoniui laselin~? . kad perujieciai ypac megsta bendrauti ir pleperi. kurioje gulejo akmenys. !I ilil Zvaigideto dangaus stebejimas Atseit.!. 0 stai Eurazija ir dalis Afrikos sudaro viena 1111. jiems blogai atsilieps. rasti akmenys buvo apaug~ storu klinciu sluoksniu. ypac jei tie buvo itakingi zmones.. arba tie. kurie buvo aptikti Naskos lygumoje antroje XX-o amiiaus puseje. kur jam normaliam gyvenimui brangenybes bus butinos. Kapavietes atsirado ne daugiau kaip pries 2 tukstancius metu. Jeigu lapas nupiestas koteliu aukstyn. Vaizdai tokie ryskus. Tokios apimties falsifikacijai butu reikeje labai daug imoni.111111. Visa tai . manant. Didziuliai drieiai kaunasi su medziotojais.! su paveikslais amzius yra apie 98 tukstancius metul Istarikai mana. Turint galvoje tai. primenancius siuolaikinius teleskopus. iymiai jaunesne ui pacius radinius. Zmones be galvos apdangalu . "I oil 1. Ir visai keistas dalykas .. Kai kuriu zemynu ribos mums labai gerai pazjstamos.11111 1Ii!!1 M!SLES IR FAKTAI . kad Ikos akmenys . a ant kitu . Gal kazkada jie egzistavo. Pagaminti per trump~ laika tiek klastociu labai sunku ir brangu.paprasciausia klastote. vaisiaus perkelimu is vienos moters gimdos i kitos.t.. kad senoveje zmones. Taciau yra ir kitokiu paveikslu. kurioje dalyvavo senoves zmones. . kurie turi sukaupe daug iini.! sueitys. juodus akmenis vertino taip pat.Stai siuose akmenyse .. Ant kai kuriu akmenu atvaizduotas tikslus zvaigzdynu issidesrymas danguje. Visu ant akmenu pavaizduotu chirurgu galvos uidengtos. Tevas sudeliodavo akmenis tam tikra seka ir galcdavo istisas valandas i juos ziureti. imones serga. kaip but'! galima pagaminti ir toki stora sluoksni dirbinai 111. jei lapas nupiestas virsune aukstyn. Be to. Taciau viskas ne taip! Supirkinedamas akmenis. ir instrumentais.!. Juose. Todd Ikos akmenys kartu su kitomis brangenybernis buvo laidojamos kartu su it! seimininkais. kad zrnones uzdengtomis galvomis .taliau tesia ekskursija Eugenija Kabrera.Labiausiai mana teva domino akmenys. Ant paciu didziausiu akmenu lsgravlfuotl geografiniai zcmelapiai. Taciau yra ir visiskai nezinornu zernes plotu.!iemyn. kur vaizduojama dvieju vyr. 0 stai akmen.

kad senoveje nebuvo instrumentu. kad issaugotu zmones kaip rusi. trunka apie 1. taciau stengesi apie j~ nekalbeti. pries pat prasidedant Pasauliniam tvanui. su savimi i kosmosa pasieme keleta zernieciu. Kodel mes turime atmesti ateiviu versiia? Gal sveciai is kitu planetu lazerio pagalba akmenyse atvaizdavo visa tai. todd nenorejo duoti pagrindo pajuokoms. jei mato. mes turime nemazai islaidu. kurios metu pasakojama apie nepaprastus eksponatus. Ir dar vienas faktas. su kuriais buru galima atlikti tokius sudetingus piesinius. Sios temos jis neliesdavo netgi savo straipsniuose apie Ikos akmenis. Kai kurias akmenyse pavaizduotu dinozauru rusis paleontologai aptiko visai neseniai . 0 stai privaciuose pokalbiuose jis sake. kai ji vel bus tinkama gyvenimui .. kuris buvo savaime suprantamas. .pasakoja Eugenija.Nei as. Kol kas i daktaro Kabreros muzieju lankytojai uzsuka gana retai. . kad galetume tinkamai priziureti kolekciia. 0 veliau grqzinti i planeta. 0 akmenys su tokiais piesiniais rasti kur kas seniau. uznesti ant akrnenu. Svarbiausia.111111 M!SLES lR FAKTAI RUGPjUTlS'2011 . Labiau pasidornejus tampa aisku.Priesinga]. kad paveikslus ant akmenu israize kitu planetu gyventojai? Gal senoves indenai turejo kontakru su nezemiskomis civilizacijomis ir daug ko is N ismoko (tame tarpe ir piesinn.operacijas.. akmenyse darymo technologijos)? Eugenija keleta sekundziu pamasto. 0 imonija dar nepasiruosusi jos priimti. nei mana sunus nelobstame is Ikos akmenu.Tevas linko prie sios teorijos. Jos vedama ekskursija. Tuo paciu jie ismokino zrnones atlikti sudetingas chirurgines Mullis su dinozauru • 111111 lillll'l '''"11 I' 11111111111111111111111111111111 1111 1i11l1'11111'1I 1111lI1i 11111 III I I I 1111 I 111I111111H1!i!i1i11il11111'1I111111 1. SVECIAI IS KOSMOSO Baigiantis ekskursijai mes Eugenijai uzdaverne klausima. Ypac. kad akmenu istorija yra labai neitiketina. kad pasaulio bendrija pripazintu akrnenu autentiskuma ir jlf svarba istorijai bei pradetu rimtus tyrimus. kad mate Zemeje. . kad zrnones atvyko ne tam. kad pasijuoktu is jos tevo veiklos. . 0 paskui pradeda kalbeti siek tiek prislopintu balsu: . parodyti savo brangenybes. Eugenija dziaugiasi galimybe pabendrauti su jais.K~ jus manote apie tai. Daktaras Kabrera ir taip buvo laikomas keistuoliu.pries 20 metu. 0 veliau.5 valandos.

Pompomis vanduo buvo perpumpuotas j talpas.. skandino laivus. Reiskia. kad nesukeltu priesininko itarimu. reikia apdoroti apie 7 tukstancius mus supancio iprastinio vandens. Vokietijos administracija dideles viltis siejo su Norvegija. Taciau laivas Malmes nepasieke. fasistine Vokietija dejo visas pastangas pakeisti karo eig~. pacioje sunkiojo vandens gamykloje. TACIAU SIS FIl:MAS. pastarojo koncentracija vis dideja. Kai pasikele j laivo deni. Laivas. SAVO Ruozru. Ledynai juda kaip upes. 0 paciam reaktoriui butinas sunkusis vanduo. YRA PERD1RBTA SENESNE REZISIERI~US KRISTIANO NIBIO VERsIJA. jame neaptiko II 1'!lIII!i'IIIIII'IIIIIIIIHlIIIIIIIHlIIIIII '1llll!IllllllIllllHllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliillliliiii M)SLES lR FAKTAl RUGPJOTlS' 2011 . Antarktidos ledynu susidarymas truko milijonus metu.STORIJOS APIE UDYNV MONSTRUS SENIAI JAU~ DINA ZMONlV VAIz. is kur tie patys povandeniniai laivai sunkuji vandenj butu pergabene per neramia Baltijos jura. KURI. todd sunkusis ledas turejo laiko nusesti zernyn. Pirmiausia prie Argentinos krantu buvo issiusti du povandeniniai laivai. j kuri pakrove reikiama jrang~. kurie trumpiausiu keliu nuskubejo atgal j Vokietija. Jurgeno Cuzerno nuomone ledyno apacioje. TAPJiS ZANRO I<lASIKA. 0 tik pradziugino. Vokieciu atominio ginklo sukurimo programa atsidure kritiskoje padetyje. Reikia tik lede padaryti sachta. taciau jis susimaises su paprastu vandeniu. kurioje buvo pastatyta daug hidroelektriniu. nei sunkusis. Tiesa.\ POUAR1NJi STOTf. Tam tikra esme ledas yra ne kieta medziaga.BUVO PASTATYTA P~GAl. Tai sukele nerima priesininku puseje. Nereikia jokiu elektriniu ir gamykl\)! Si ideja vel jkvepe vokiecius. KURIAKAJP RASTAS GYVIS TIKRIAUSJAI. DAUGEl. Jurgeno Cuzerno hipoteze pasitvirtino: istirpusiame lede buvo 90% sunkiojo vandens! «Konstanca. ties sausuma. Tuo metu mazai zinomas vokieciu fizikas Jurgenas Cuzernas pasiule isgauti sunkuji vandeni visiskai kitokiu budu. ISQREJE?». Sunkusis van duo yra 10-cia % tankesnis uz paprasta vandeni. lydimas povandeniniu laivu. buvo organizuota sunkiuju bornbonesiu ataka.0 KNYG" «KAS VAIKSTO TEN. kuri zadejo Hitleris. pasuko link Antarktidos krantu.. Siam procesui reikia sunaudoti daug energijos: norint gauti 1 1 sunkiojo vandens.IS. isgauti leda is ledyno dugno ir jj nugabenti j Vokietija. Sunkuji vandeni isskiria elektrolizes budu: paprastas vanduo j atomus skaidosi zymiai lengviau. velavo. Argentinoje per statytini buvo issinuomotas laivas «Konstanca». esancias povandeniniuose laivuose. PRJSIMENA DZONO FUM" ME PASAKOJAMAt UDYNVOSE ATGIJO lR VOS NEPRAZUDE V1S. kad visa si istorija jvyko is tikruju. sprogdino sunkuji vandeni gabenanCius traukinius. kai vokieciu mokslininkai buvo arti atornines bombos sukurimo. taciau tai vokieciu nejaudino. kurie pries tai buvo hermetizuoti. IIIIII kad is sio vandens susidares ledas (beje. kol pasiekia reikiama lygj. siekiant isvengti brangaus krovinio istekejimo. Ledas pakrautas j triumus. 0 skystis. Ir tik nedaugelis zino. tik ill judejimas yra milijonus kartu letesnis. ir per trumpq laika fiurerio uzduotis buvo ivykdyta. Sis vanduo nuo paprasto vandens skiriasi tuo. Anglu ir amerikicciu desantininkai vykde diversijas Norvegijos hidroelektrinese. Ten ir buvo pradetas pramoniniu budu isgauti sunkusis vanduo. Kariniams tikslams tinkamo plutonio gamybai reikalingas atominis reaktorius. Kelioneje ledas erne tirpti. ] DUOTJi. Vokieciu kalnakasiai dirbo is visu jeg\). stengdamiesi sukurti atomine bomba. 1944-ais m.. Po rnenesio Biskajos ilankoje zvejai pastebejo storrno aplamdyta «Konstanca». visas ledas turi buti is sunkiojo vandens. KARPENTERIO «KAZKAS~. kad jo molekuleje vietoje vandenilio atomo yra jo izotopas deuteris. Vokieciu mokslininkai dienas ir naktis leido laboratorijose. Pagal plana laivas turejo nuvykti j Svedijos Malmes miestq. kuri visiskai sunaikino gamykla.plauke aplinkiniu keliu. Stebuklingas ginklas. tik labai klampus.. Vandenynuose yra milijardai tonu sunkiojo vandens. tai atsitiko ne amerikieciu poliarininkams .DZONO KEMPBE1. jis susidaro jau +3oC ternperaturoje) yra sunkesnis uz paprasto vandens Iedq. 1944-ais metais.

Paprastas laukinis tabakas. Taciau uzteko kapitonui tik trumpam nukreipti demesi kitur. sioms butybems.tai jas ir prazude. Reikia tik si mechanizma suaktyvinti genu inzinerijos pagalba. Kiek veliau amerikieciu mokslininkai is Kolorado universiteto. Kriptozoologas Noibertas Hanusenas mano. daugiau kaip 30 darbuotoj4 su aukstuoju biologiniu issilavinimu ir puikus linansavimas. «paiutes». Laikrasdo «New York Times» zurnalistai netgi pajuokavo sia tema. Buvo atlikta keletas genq operaciju. atlik~ ne viena eksperimenta.pilnais skausmo. 0 stai pseudopanakso spygliai priesingai . augalus galima ismokyti atpazinti sprogstamasias medfiagas. Susipazinusi su irasais jame. l. Po to gydytojas pranese laivo kapitonui.ismokyti augalus atpazinti skirtingq rusi4 sprogmenis. antraja plaukiojimo savaite (datos. kaip triume is ledo luito istirpo keistas sutverimas. todel negali pabegti nuo pries4. jei gresia pavojus. apie Antarktida nebuvo net uzsiminta. taciau laivo gydytojas Alvaresas Mendosa nusprende pats nusileisti i triuma ir paziureti. nei specialiai apmokytu sun4. Kapitonas su visomis siauba kelianciomis smulkmenomis rase apie tai. neiinoma. «Gerbiami keleiviai. tikslus irasai veliau pasikeitc kitais irasais .de- ja. buvo falsifikuotos. Tadau nereikia manyti. jei salia «patobulintux augalq pranesamas trinintrotoluolas- pagrindine daugumos sprogmenq sudedamoji dalis. Jei tiksliau. kaip Alvaresas Mendosa puole ji. panasus i meduza. j4 zali lapai pabala. kapitono. darydamasis panasus i saltiena. Triumuose tyvuliavo vanduo . Toliau buvo rasoma vokieciu kalba. jukjo paslaugos moderniausia laboratorija. kad daugumos komandos nariu elgesys labai pasikeite: jie nebereiske jokiu ernociju. ir dabar. kuri privilioja plesrias blakes. Pagaliau laivas isplauke is zemo slegimo srities. 0 po kellu valandu. Tik vienas dalykas labai keistas . komandos ir paslaptingu i meduzas panasiu surverimu pedsaku. kas patvirtintu Iegenda apie argentinieti laivo savininka. Per milijonus metu trunkancia evoliuciia Antarktidos ledynuose gyviai priprato butent prie sunkiojo vandens. Atominio ginklo kurimo istorijoje yra daug keistu. o sunkusis vanduo. Vien matant jauno medfio siaurus lapus zmogui ima rnirgeti akyse. kad ji pradeda atakuoti edrios kirmeles. Laivo iurnalas nutruksta viduryje sakinio. taciau svarbiausia tai. kad laivas i uosta atplauktu su pabaisomis ant borto. kur iuvo . Sprendziant is irasl). bairnes ir nusivylimo. kas ten vyksta. Savo bandymams amerikieciai pasirinko baltaziedi vairen] ir paprastaj] tabaka. kaip dafniausiai buna. iinoma. Nuo 3 m auksclo protingo medfio lapai pasidaro [prasti. Kapitonas rase. kad augalai neturi koju. Prolesorius zada.. kad ekipaio nariai pavirto kaikuo panasiu i meduzas. per keleta minuciu. Augalai i sprogmenis reaguoja ne is karto. Naujojoje Zelandijoje augantis pseudopanakso medis kovoje su didriuliais moa struciais naudoja criglnalq kamuftiaza. erne skaidytis i desimtis i meduzas panasius surverimus. 0 jei taip.. laivas. Atsidurusios vandenyne. Tai paaiskinarna paprastai .daugiau nieko! Buvo ijungtos motorines pompos ir vanduo ispiltas per borta.. Kartu su Rive1ino jie triume prabuvo apie valandq. kad triume aptiko keista gyvi. Uosro vadovybe pareikalavo laivo iurnalo. Kitose sa lose. kai gydytojo kunas staiga suglebo ir. 0 pats laivas buvo nuplukdytas i uosta . taciau tuo metu kapitonas pastebejo. issiaiskino. ima skleisti speclalia chemine medfiag~. Specialiu reisu is Londono atvyko specialistu burys. Nebuvo aptikta jokn. Koks buvo kapitono nustebimas. paaiskino tai per storma susikaupusiu nuovargiu. Issamus atomines bombos konstrukcijos aprasyrnas atsirado 3 metai pries Hirosima. atseit. Austral4 mokslininkai. [gavusiq balt~ spalva. Tolimesniuose amerikledu mokslininku pianuose .juk struCiai aukSCiau negali pasiekti. kad pirmasis branduolinis sprogimas ivyks 1945-ais metais. AUGALAI PRIES TERORISTUS zinoma. todcl keleta dienu komandai nebuvo net kada pagalvoti apie radini. Taciau gydytojas susmuko tik po 6-os kulkos. Kai kurie augalai pavojaus metu panaudoje spalvine maskuote. kad beveik nieko nebevalge. parasydami.i meduzas panasus sutverimai prarijo zmones ir ismoko apsimesti jais. Tai tik [rodo. Tuo metu prasidejo storrnas.kaip trofejus. spejo issitraukti pistoleta ir issauti i Mendosa. nes skaudfiai [sidursi». kad kovoja vienas pats ir sugebejo sunaikinti tris gyvius . kuris kruopsciai istyrinejo kiekviena «Konstancos» coli. IS pradziu aiskus. nesuprantaml). prasome pateikti savo bilietus ir dokumentus bei praeikite pro rododendr4 krumus». . nei ivyko Jurgeno Cuzerno ekspedicija. kad jau po 3-4 metu bandomuju augalu lapai i sprogmenis reaguos zymiai grekiau. tarsi perspejantys: «neliesk manes. Biologu zodziais. kad augalai yra visiskai bejegiai. norinti pries karo pabaiga iiengti i istustejusia Europos rinka ir tam pasiuntusi «Konstanca» i neutraliaja Sveicarija. ant pseudopanaks4 maskuojandu lapq nera visiskai. Kas ivyko toliau. kad silpna regejirna turintys struciai praktlskai nepastebi gudraus augalo.labai rys- vz: kus ir pastebimi. Tadau Dzunas Medlordas nenurimsta. nuo troskulio: Joms.apu. augalq jautrumas zymiai didesnis. gyvybes palaikymui buvo reikalingas ne paprastas. jureiviu nepatikejo. 0 sauleje lapai visiskai susilieja su supancia aplinka. vadovybe nede1siant susisieke su britu slaptosiomis tarnybomis. vadovaujami profesoriaus Ozuno Medlordo. sics burybios nebeteko priejimo prie sunkiojo vandens . kad butybios is pradziu persikele i zrnones. Gydytojas. tai atvirksciai .ne vieno imogaus. kad absoliuciai visi augalai moka keisti spalva. kuri kapitonas pasikviete pas save. kad Naujojoje Zelandijoje medfiai specialiai «panaudojo» kamufliafa.Kempbelo apsakymas buvo atspausdintas iymiai anksciau. bauginanciu detaliu . po to issoko i jura. Jis ruosiasi toliau kovoti.. tarsi is isg~scio. kad neufilgo ta diena. plauke is Buenos Airiu) jureivis Augusto Rivelino pranese. kiekvienoje statineje medaus atsiranda saukstas deguto. dar pries Antraji pasaulini kara. Taciau. nes negali leisti. kad mate. silto ir salto patyres imogus. kur negyveno struci4 moa. 1926-ais metais rasytojas-fantastas Nikolskis pasake. vienas is ill buvo normalus imogus. Pradedami esti augalai «pavaisina» agresorius nuodais ir spygliais arba issikvieCia sau pagalba. Kapitonas. padare isvada. natiirali spalva nebesugrjzta. isakymus vykde mechaniskai. kai visuose pasaulio aerouostuose bus skaitomi pranesimai. Del suprantamu priezasciu vokieciai laivo iurnale rase tik tai. kai kyla pavojus. Beje. Sios greitai atsiliepia i tabako pagalbos sauksma ir susidoroja su izuliomis kirmelemis.

nuo staiga issivysciusio vezio mire ir jo zrnona. Ji buvo dalinai paralyzuota. Taciau aktoriaus mama tvirtino. Pirmiausia nukentejo Rivo partnere. HONORARA. 1959 m. 1988-ais metais aktorei Margo Kider issivyste maniakine-depresine psichoze. taciau priesingai suzlugde savo karjera. slepesis po siuo siuzetu. KURIE ANKSTESNIlIOSE FILMlIOSE APIE SlIPERMENO ZYGIlIS.BE. pirmasis nusifilmaves legendiniame vaidmenyje. o pai'iam Kristoferiui Rivui «atpildo diena» atejo 1995 m. 11111111111111111111111111111111111111 1IIIIIrlIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIII!lJIIIIII!11I11111I111111I111Il!lllllllllllfllllllllllllllllllllJIII M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS'2011 . DALY- K\'. kad jis neturejo jokiu priezasciu iseiti is gyvenimo: Rivas tapo zvaigzde ir turtuoliu. Su Alzhaimerio ligos diagnoze buves superherojus buvo issiustas i pagyvenusiu aktoriu prieglauda baigti savo gyvenima. kol rezisieriai vel ernesi «Supermeno». Iki 1948 metu. FlLMAvOSl Vii IR SOLID\. zuvo taip ir neatskleistomis aplinkybernis. buvo isleisti gydymuisi. vaidines TV seriale apie supermen'! nuo 1951 iki 1957 metu. 0 stai veliau niekas jam nesiule jokio vaidmens. Gal blogis. Praejus metams po aktoriaus mirties. geguzes menesi. Kirkas Elinas.~. Aktoriams jis atnesa tik nelaimes._. Visi pinigai.savizudybe.5 gyvenimo metus praleido invalido vezimelyje.«Supermenas»· turi «blogo» filmo reputacijil .. nebeteko galios? Taciau paaiskejo. RIZlKA.. Puikus sportininkas. Aktore beveik visus pinigus isleido apmoketi saskaitorns uz gydyma. SLO- SERIALE «TIUOORAI». Oficiali versija .JI I~ PAGALJAU PAVYKO RASTI TINKAMA AKTORI\1 PAGRIN- M AI ~~'O~ BlOG1S BE SENATIES TERMINO «Supermenui.seniai prilipo «blogo» filmo reputacija. Supermeno etikete jam prikibo visiems laikams.VUDO EIKTIE. SAVAIME SUPRANTAMA. Dzordzas Rivas. netgi po keliu dienu turejo ivykti jo vestuviu ceremonija! Praejo nernazai metu. ne tik neisgarsejo.. Elinas buvo gana daznai kvieciamas filmuotis.a.. kad prakeiksmas neturi senaties termino. 1978-ais metais pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviestas Kristoferis Rivas. Jis nusifilmavo dar 3 filmuose apie heroju. Kirkas sunkiai susirgo. kai buvo pastatytas film as. PASK£J. seniai uzsiimantis jodinejimu. Rivas liko paralyzuotas. 0 paciarn Rivui niekas neatsitiko. kuris juos uzdirbo. Taciau tai nepadejo. TEKO GYVENIME PATIRTI DAlfG BLOG\.. birzeli jis buvo aptiktas miegamajame persaura galva savo name Beverli Hilse. Filmas sulauke didziules sekmes. KAD VYNAINIAMS SUPERMENO IS VAIDMENS APSJAVSTAS. ATNES JAM PASAUUNIi T ACIAlI YRA DlDUE JlIK AKTORIAMS. staiga nukrito nuo arklio ir sulauze kaklo slankstelius . 0 likusius 9. 0 1990-ais metais Margo pateko i automobilio avarija.

Visus grupes narius apeme tikras siaubas. kuria vyras priverte pastoti nuo paties setono. apimtas mUfl\) mlllel\). Ir 2006-ais metais filmas pradetas rodyti ekranuose. susijusiu su siuzetu apie Superrnenq. palinkes i keleivio sedynes pus~. Greitai Dzekas ir pats mire. Visi il! autoriai prisipazista. nusisove aktoriaus Gregorio Peko. Vienas susiialojo. Ir nesinori to daryri. antrasis buvo gatveje apiplestas ir iiauriai sumustas. tai panasu.. birzelio menesi. Pastarasis filmas iki siol laikomas paciu brangiausiu filmu visoje kinematografijos istorijoje. pastate tas pats rezisierius. atlikusiam sventiko vaidmeni.260 milijonu doleriu ir tik truputi nusileidiia legendinio 1963-iais metais pastatyto filmo «Kleopatra» biudietui. antrajam sventikui filme.. kuris neseniai pries tai dalyvavo kuriant viena is baisiausiu rnistiniu filmu «Zenkl'!»«<Omen») .. Linda BIer. 66. specialiuju efektu konsultantas kartu su savo padejeja nakri vaiiavo ramiu Olandijos keliu.sekretore ir asisrente . kad tyrimus pradejo su didziule skeptieizmo doze.«Ommen. kazkas netiketai pastebejo: juk «Supermen'!". Jo aukomis tapo trys imones.. De! vienokiu ar kitokiu prieiasci\) atsisake filmuotis Nikolas Keidzas.iaibas pataike ir i jo lektuva! Tai buvo tik pradiia.pati geriausia reklama. Kino kompanija paprasCiausiai nespejo pasirasyti dokumentu del lcktuvo nuomos. Tiesa..! . Analizuojant si fenornena. kai bande iengti pro stiklines duris. galima tuo visiskai netiketi. Maza to. du menesiai iki filmavimo pradzios. kad jj istiko Kirko Elino lemtis . trecias susizalojo. penktadieni. Dvi Viljamo Frid kino padeiejos .. be kuriu apsieina labai reto filmo pastatymas. Stai ir netikek po to velniava! «2:enklas» filmavimas iymetas velnio ienklu garsas apie filma . autokatastrofoje iuvo penkiamete dukra.nauju vaidmenu aktorius nebesulaukia.. Keanu Rivsas. Brendanas Freizeris. kaip sventikas atlikdavo velnio isvaryrno apeigas. Kiek veliau bomba sprogo ir restorane.! j apsviesta kelio zcnkla. kai suvaidino savo personaio mirti. Buv~ skeptikai tampa abejojanCiais: gal vis tik negalima ne pasekrniu atidaryti duris i mums nezinoma pasauli? Daugiausia nelaimiu atnesusiu filmu sarase yra du pavadinimai «Poltergeistas» ir «Rozrnari kudikis». 9-ame desirntrnetyje pastatyta trilogija «Poltergeisras» pareikalavo 4 aktoriu gyvybi\): 3 il! mire nuo staigios ligos. sunus. kad bijo . KAI lAlBAS TRENKIA DU KARTUS . ui ka ir sumokejo: zuvo visi ztnones. 0 apie asmenini likima imoni\). arba Velnio isvarymas».. jos karjera kine nesusikloste. kad siuo atveju kalbama ne apie nelaimingus atsitikimus filmavimo metu.. taciau kuo daugiau suiinodavo.NEREIKIA MAN SIO HONORARO! Nieko nuostabaus. Airijos respublikos armijos (IRA) nariai ivykde teroro akta. Argi tai ne mistika? Tiesiog kaip paslaptingas Egipto mumiju prakeiksmas. Praejus metams po filmo pasirodymo ekranuose. rugpjucio 13 d..6 krn» .juk tokia mirti jis sugalvojo vienam filmo «Zenklas» personazui..smugis! Atgaves s'lmon~ Ricardsonas pasisuko ant sono ir salia pam ate moteri . Dzudas Lou. Taciau «prakeiktojo» etikete jau pradejo pateisinti. taciau yra ir tyrineroju. Drasuoliu pasirode maiai iinomas aktorius Brendonas Rutas. labai didelio pasisekimo tarp iiuroV\) «Supermeno sugrjiimas» nerurejo. buvo iveriskai nuzudyta Polanskio imona aktore Seron Teit. Aktoriu nesuviliojo netgi siulomas 40 milijonu doleriu honoraras. Ji laukesi kudikio . kuriame Noifeldas apsistojo su savo zmona. Netgi iymusis -Titanikas» pasirode pigesnis. Pazvclges pro lang. 1976-ais metais Ricardas Doneris pastate filrna apie berniuka-velnio isikunijima. kuris filme vaidino berniuko itevi. Kalbant apie Brendona Ruta. kai suduio lektuvas.. Protingai paaiskinti visas sias nelaimes iki siol niekas taip ir nesugebejo. perskaite Olandijos miestelio pavadinim'! . kuriame pietavo filmavimo grupes nariai. Jis kino kompanijai "Warner Brothers» atsiejo rnilziniska sum. Rugsejo menesi aktorius skrido filmuotis i Londona. 1968-ais m. Astonas Kucens tiesiai pareiske. ir aktorei teko gydytis nuo priklausornybes alkoholiui ir narkotikams. skride lektuvu . be galvos. Nclaimes projekto dalyviams pasipyle tarsi is gausybes rago. pastatytas film as pasakoja siaubinga isrorija moters. Taciau ka daryti su faktais? 1973-iais metais buvo pastatytas filmas «Ekzorcistas. tarp kuriu buvo Noifeldas ir Gregoris Pekas. Po keliu savaiciu is Los Andzelo j Londona isskrido vykdantysis filmo prodiuseris Meisas Noifeldas . Taciau pats keisciausias ivykis atsitiko jau po to. kurie sudare daugiausiai nelaimiu atnesusiu filmu desimtuka ir tarpusavyje ginCijasi tik del filmu ciles numerio jame. kad rasti aktorill pagrindiniams vaidmeniui filme «Supermeno sugrjiimas» buvo labai sunku. Dzosas Hartnetas.. kurie dalyvavo filmo isleidimui DVD formatu. filmavimo metu mire brolis. Deonas Ricardsonas. Atkreipkite demesi. Maksui fon Siudovui. skirtas filmavimams. kai filmas buvo pastatytas. nusirites nuo laiptu. kuris iudo visus aplinkinius. po keliu metu prisipazino. Aktorius Dzekas Makgouranas sunkiai susirgo praejus vos savaitei po to. Staiga . kuriame vaidino Kristoferis Rivas ir Margo Kider.pateko j ligonin~ su psiehikos sutrikimais. Ricardsonas net nustero is siaubo . Ji pererne kitas klientas. Aktoriui Dzeisonui Mileriui. Zinoma.. Romano Polanskio filmas «Rozman kudikis» tapo tikru prakeiksmu jam paciam. Rezisieriaus Viljamo Fridkino filmas pastatytas pagal tikrq isrorija. KRUVINA PJlmS Apie prakeiktus Holivudo filmus Amerikoje parasyta ne viena knyga. kuriu nepastebejo. ir vos nezuvo: danguje virs Atlanto vandenyno i lektuva trenke iaibas. tuo nejaukiau jiems daresi. kuriq nukirto vairas. 1976 m. suvaidinusi 12metes apsestosios vaidmeni. o viena artiste zuvo nuo pavydaus garbintojo ranku. Kaip juos paaiskinti? Atsitiktinumais? Holivude jau seniai sklinda gandai ne tik apie pacius siuos filmus. kad negali sulaukti vaiku.. Skandalingas 1IIIIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllllllllllllilllllilillillllilIiHl!!l1111I111111111111111'1 IlllIliIlIIlIIIIIIIfIlIlIfIfIIIIIIIIIiIIiIiIHl!illil!l!1i11l1l1ll1l11l1111l11I11!!11'il M!SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . Viesbutyje. taciau faktai lieka faktais. 1975 m...

Taigi negali rasti savo pirstiniu. Puikus to pavyzdys .l.I IS KNY- '111lI1I11111111111ll1lII!111111l1I11111111 fIIllllllIlIIlHlII!I!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllfIlll1111 M!SLES lR FAKTAl RUGPjUTlS'2011 . . AISKIAREGYST~.IJt). Bazeje tokiu metu visos parduotuves buvo uidarytos.\ S-. «1944 m. todd uidegiau sviesa. kur 61-os eskadriles lakunai laike savo skrydziu kostiumus.Vilburto Raito istorija.\ ISTRAUKl. Maciau.\. Isgird~s is patalpos sklindanti triuksma. Jis buvo uzsidejes salma. kur uzrnirsau nusipirkti cigareciu.RIBl. Ir jei kalbama apie gyvenim~ po mirties. ir ne tik ji viena.\. brolau. . mane kiekviena karta glumina faktu sutapimas.I APRASYMAIS. pradiioje as tarnavau pilotu-mechaniku Didziosios Britanijos KOP bazeje «Homsvelas» Linkolne. ATEITIES NUMATYM-. TELEPATlJ-'\. SIULOME SKAITYTOJAMS KELET-. apsivilkes pukine striuke.\ GNIAUZIANCIUS ATVEJUS IS PARANORMAUOS SFEROS DE~lNA SU PASKUTlNl. Desineje puseje buvo patalpa.IJl. PRISIUECIANT PRIE W). PSICHOMETRIJ-'\ (ZMOGAUS SUGEBEJIMAS NUSKAITvTl DAIKT\' IR KIT\' OBJEKTl. kad kazkoks imogus. . .pasakoja V. su susierzinimo gaidele jis atsake.I YRA SUBNORMALUS IR EVOUUCIJA MUS lABAI PRIARTINO PRIE KVANTINIO PEREJIMO ! IS- PLEST-. . Prisiminiau.\. apsiav~s aukstais batais. Stokai! K~ cia veiki? . KSENOGLOSIJ-'\ (MOKEJIM-. vieno ekipaio sauli. PSICHOKINEZ~. TaCiau kai pradedu uzsiimineti paranormaliais reiskiniais. As paiinau Stokeri.\ KALBETI !VAIRIOMIS KALB9MIS NET Jt) NESIMOKIUS). kad pora pakeliu esu pasidejes angare. MOKSLO PASIEKIMl. atidariau duris. originalo niekuo nesiskiriantj nuo KAS SUKUR1A FANTOMUS? «SVEIKAS. STOKAI!» Jsitikinimas.susukau as. Siekiant apsisaugoti nuo prieso aviacijos antskrydziu.K~ gi. ieskok. nepaakino mane tapti spiritualistu. kuo taip yra isitikine kai kurie tyrinetojai. rausiasi vienoje spintclejc. kad protas gali pergyventi mirti.I» ANAUZUOJA PA- SLEPTAS ZMOGAUS PROTO GAUAS: EKSTRASENSORIN! JUTlM-. kad tokiu atveju negalima paaiskinti telepatija. todd pasukau link jo ir iejau pro metalinius vartus pagrindiniame iejime.Sveikas. KOUNAS Zmogus sugeba sukurti astralin] anerlnlnka. AUTORIUS PASAKOJIMUS APIE KVAP-.pasakiau KAD TAIP VAOINAMAS NORMALUS APONKlNIO PASAUUO SUVOKIMAS IS TlKRl.I ATMINTJ. as tvirtinu.Raitas. tankiomis uiuolaidomis buvo uidengti visi langai. .\MONEs BUSEN-.Viena sekmadienio vakare po savaites atostogu grjiau is miesto. Patalpoje buvo visiskai tamsu. apsircnges karine uniforma.

kada fantomai liudininkams atrode gyvais zmonemis. neturi nieko bendro su tikrove..Stokeriui? Na ne. kaip daznai mes matome vaiduoklj dienos sviesoje (arba apsviesta elektros sviesa).111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111' M!SLES lR FAKTAI RUGP)UTlS'2011 . jam daznai pasiseka panaudoti si sugebejima. jis atrode ir elgesi visiskai normaliai. Specialism manymu.gali atidaryti duris. 1111111. kad jis nebutu nieko ypac keisto pajutes...Bloukas. kad Stokeriui pavyko stebuklingai isvengti mirties! .. Jau velai vakare Larkinas suzinojo. s. Staiga atsidare durys ir pro jas izenge jo draugas Aprasytos istorijos apie astralinius antrininkus parodo tai. kuri atkuria projekcijas. Trecia. pasierniau cigareci\) pakelj ir nuejau i kareivines. kuris tuo metu pagalvojo apie Srokeri. Jei tai ties a. draugai issiskyre. kaip elgt\)si gyvas imogus.. .!patvirtina karininku bendrabucio budetojas eilinis M. Antra. Stokeris nieko neatsake.!lyginai.t. sis zuvo kovinio skrydzio metu uz 600 myliu nuo bazes' Sprendziant is visko. kai manes nebuvo. . Kai vyko Folklendu karas (1987 metais) leitenantas Dzeimsas Larkinas karta sedejo savo kambaryje ir rase laiskus. kazkuria prasme. sprogo lektuve esancios bombos. kad angare saulys man pasirode paprastu zmogumi is kuno ir kraujo. taciau visiskai imanomas dalykas.as. Sunku pasakyti. Stokeris sugebejo atidaryti savo spintelc. Makonelo vaiduoklio atejirna ir isejim. 0 paprasciausiai vesi». Taciau jei lektuvo saulys sugebejo savo atvaizda sukurti praejus dviems paroms po to. turi funkcionuoti kaip iprasta. . . jis pries skrydi niekaip negalejo rasti pirstiniu. Angh. » «PlRSllNI\l IESKOJO VISISKOJE TAMSOJE» Ryte. Beje. paspaudes savo draugo vaiduoklio ranka. perkelti lengvus daiktus ir t. tai paranorrnaliu reiskiniu tyrinetojai psichoterapeutai Deividas Bonas ir Dzonas Vileris yra teisus. is tiesu nera vaiduokliai (ne mirusiuju veles). Tik po kiek laiko man i galv. Kitais zodziais tariant.! prisimenu. saulys tikrai mane. majoras dave man migdom\)j\) visas sias dienas as blogai miegojau. kad jis pirstiniu ieskojo visiskoje tamsoje! Po to mane ilgai kankino klausimas. Jei taip yra is tiesu. psichiatras S. nors sie zodziai mane sukrete. . As uzejau i angar"!. Pasakes. negalima irnonitt·» atskirti nuo norm aliu gyv\) «RANKA BUVO VES!' . Pats Stokeris. paklausiau savo sturmano.. kad manimi tiki. PROTAS MIRT! PERGYVENO o stai dar vienas iinomas atvejis. kad yra gyvas. be kuriu butu nusales rankas. kas atsitiko per savaite. As nieko nesakiau.0.Reiskia.. Kartais sis atvaizdas turi kieto kuno savybiu . Galima teigti. kaip lavono. kad susitinkame su normaliu zrnogumi. kaip sutirstejusi ruka. manydami. Zinoma. netgi juos paciupinejus. 0 tai reiskia. kas butu atsitike. Majoras Paikas gana piktai ji apreke del sio uzlaikymo . <<]0 ranka buvo ne ledine. sakydami. tai dalis Stokerio proto. tai supratimas apie fantomus. pusryciu metu. kad jis. Truputi pasnekeje.Tik iseidamas neuzmirsk isjungti sviesa. jei Vilburtas butu sugalvojys paspausti vaiduokliui ranka. kad kaip tik tuo metu.Pries dvi dienas buvo sunki operacija. fantomui buvo visiskai nesunku atidaryti duris ir keleta minuciu paplepeti su drauguo Beje. kuris suktelejo: «Sveikas.! toptelejo mintis. mane labiausiai stebina faktas. mirstanciuju vaiduokliai. kad saulys tapo vieno is bazes tarnautoju.Grynas savo knygoje «Vaiduokliai. paspausti ranka. Po dvieju dienu uzsukau pas pulko gydytoj. jo odine striuke girgzdejo. nors ir susierzines.. jis zuvo kartu su kitais ekipazo nariais. «telepatine projekcija». . . Laikui begant istorija su Stokeriu pasimirso. ir Makintairo lektuvas buvo numustas: i ji pataike zenitinis sovinys. kai j. kai jo kunas buvo sudraskytas i gabalus.. Kai jis judejo.Mes skridome bombarduoti Dortmundo kanalo.. kad prie uzsleptu proto galimybi\) priskiriamas ir sugebejimas sukurti savaji daugiau ar maiiau «tvirta» antrininka ir galimybe ji suprojektuoti i kitas vietas.jis atsake.namo nustebimas buvo begalinis. Dieve! . kurie dazniausiai pasirodo artimiesiems ir draugams. Pinna. 0 kazkas panasaus i televizoriuje matoma vaizda.! ir jam viska papasakojau. Dabar as zinau. kad jl) 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIII!III!IIIIIIIII1!11111111111111111111111111111111111i!lllllllltll Siame pasakojime yra idomiu momentu. kad realybe iki tam tikro lygio yra zmogaus intelekto atspindys.Makonelas. Vargu ar tai butu imanoma. kai jis kalbejo su Makonelu.pasakoja juristas Bendzaminas Kolinsas. leitenantas F. jei protas nepergyventu mirties . sklcndzianti oru. buvo is kuno. kai zmogus yra arti mirties. paliko visai norrnalu ispudi. Dabar.apraso keleta atveju. biciulil Nusprendei parasyri savo namiskiams ir panelerns?».

kai tarptautine archeologu grupe pranese visam pasauliui apie nepaprastq radini. kurio pagalba tai buvo padaryta.\ APIE SIO SENOVES STATINIO. kurios diametras ne maiiau 20 m. buvo pradetas vadinti mediniu hen diu. esanciu po ieme.l.per zeme sklindanti radaro spinduli ir GPS (globaline pozicionavimo sistema).! sluoksniu. KAD SUKURT\I MOKSUNJi KONCEPCIJ. medinis hendias buvo pastatytas tarp 25002200 metu pr. DABAR ARCHEOLOGAI VISISKAI PRIARTEJO PRIE TO. J tyrinetoju grup~ iejo Birmingemo PAGRINDINIS TIKSLAS PRO)EKTO Jei apsilankysite Solsberio lygumoje.priesistorinio architekturinio is zemiu pastatyto statinio tipas. supanciu zieda.! pylimo. Tyrimuose taip pat dalyvavo mokslininkai is Vokietijos. tiksliai GPS prietaisu 111111111111111111111111111111111 1111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES lR FAKTAI RUGPJUTlS' 2011 . TACIAU )1 IR TOUAU )AUDINA ZMONES. sudaryta 201m gylio duobiu. TRAUKIANCIOMIS. kaip ir buvo pastatytas Stounhendias. veikia kaip iprastas radaras . Taciau naujausiu technologiju deka buvo gautas radiolokacinis atvaizdas objektu.Q. tai pamatysite tik diding.jis skleidzia radijo bangu impulsus ir registruoja atsispindejusius signalus. Po devyniu tyrimo dicnu mokslininkai po Stounhendiu aptiko seniau nezinoma statinio. SIJ\ VIETJ\KEUAUTO- Siekiant padeti taska Stounhendzo istorijoje.m. statini . si technologija buvo dar labiau patobulinta . ATROll().JSTOUN"RENPZO PASlAPTIES TAlP NIEKAS IR N'EATSKL£1DE. liepos men. likucius. Taciau atliekant Stounhendzo tyrimus. kurio skersmuo 25 m.juk keistieji ratai is duobiu. 500 MET1. Sis «kazkas. apie kurias eina kalba. Norvegijos ir Svedijos. Hendzas .pATSSTATINYS.! technologiju galimybes buvo pademonstruotos 2010 m.KILM~ IR PASKJR1!.. kur stovi Stounhendias. Prietaisas. apsuptq iemil. Skaneriai po iememis uzfiksavo keleta 3 m gylio duobiu.J.e..! analize pateikia visos pozemines «karalystes» detalu vaizda.PER 5 TUKS- TANClUS EGZJstAVIMO MET1.LIS MEDINIS DAR BUVO UK~ APIE HENDZO HENDZAS (Didiioji Britanija) universiteto mokslininkai ir Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto atstovai. jis sudaro beveik apvalia aikstele. JI. mokslininkai panaudojo pacius siuolaikiskiausius metodus . Sprendzianr is visko.R TOLIAU PASIZYMI ANTGAMTINEMIS )EGOMJS. padengti lekiu metru iemil.panaudota daugiau impulsu siustuvu. Sil. Tai panasiai tie patys metai.

Liudviko Bolcmano vardo Archeologines ivalgybos ir virtualiosios archeologijos instituto direktorius. Galimas daiktas. . KAPINES AR L1GONINE? LABAI EFEKlYVI MAGNETOMETRIJA Mokslininkai naudoja dar viena archeologiniu tyrinejimu metoda magnetometrija. priklausomai nuo imogaus veiklos. kad juose yra apdegusiu imogaus kaulu fragmentai. kad siose duobesc anksciau stovejo rnasyvus mediniai stulpai. leidiiantis radaro pagalba paivelgti po zememis». Schemoje parodytos visos Stounhendfa supancios paslaptingos pozemines duobes Si hipoteze paaiskina dalies akmenu dingima is Stounhendio . uipildytos susmulkinta kreida. . Galutinai apsistoti ties viena is ju bus galiam tik tada. kad Stounhendie buvo gydomi kaulu Iuziai. kas paslepta po iemi.kuriam tikslui buvo pastatytas Stounhendias. taciau jo intensyvumas gali keistis. noredami issigydyti. Ten rastos imoni. 0 priesingai . Tai savaime suprantama. Si hipoteze paremta tuo. kad sie stulpai anksciau prilaike didiiulius akmens luitus. atliekant biochemine kaulu.juos paprasciausiai galeto issinesti lankytojai.tai valdanciosios dinastijos nariu laidojimo vieta. esancius po ieme. Kai kalba profesorius Volfgangas Noibaueris. J os tiesiog issimeciusios po visa Solsberio lyguma.Magnetometrija pagreitina tyrima iki 50 krn/h». Sio teiginio teisingumas dabar tikrinamas. Yra dar viena idomi teorija. Senovinese Iegendose pasakojama apie gydani'ias ialiojo smiltainio savybes. Mokslininkai netgi daro prielaidq. kurie per laikq supuvo. kai zeme jsyla nuo degani'io lauzo. kad Stounhendias . ir esancios vienodu atstumu viena nuo kitos. Jo pagalba labai gerai matomos pozemines transejos. kasinejimai senoves monumento apylinkese yra uidrausti. Ypac daug panasiu legendu gime Viltsyre ir Pembruksyre. Zemes magnetmls laukas gaubia visa planetq. 56 pozemines duobes. Siuolaikines programos leidzia per valanda apdoroti duomenis. Stai siuo atveju ir pasiteisino metodas.Paskutiniai tyrimai leidzia teigti. Be to. gyvenanCios daug organiniu rnedziagi. «Aplink sen'l. Mokslininkai jsitikin~. ana. Tai galejo buti Vels:t valdziusi dinastija.. Mokslininkai mano. pastatytu panasiu laiku. Kai kuriu rusi. kad tuometiniai komplekso lankytojai galet. Kuri versija teisinga: Srounhendzas tai kapines ar Iigoniner Kol kas abi versijos turi lygias teises egzistuoti. Neatmetama galimybe.-/ liekanos turiu traumu pcdsaku. Mes nieko neiinome apie artefaktus. kur aptinkami dideli smiltainio klodai. kas sutampa su numanoma Stounhendio pastatymo data. Orbio duobiu kasinejimai parode. rastu Stounhendze. «Magnerometrinis metodas pasirode labai efektyvus tyrinejant Stounhendza. kad Britanijoje aptikta dar apie tuzina panasiu kornpleksu. sukauptus per visa diena.sveikatingumo centras. kad kompleksas buvo ne laidojimo vieta.taip vadinamas Altorius. 0 juk Stounhendio centre kaip tik guli sio akmens monolitas . kad raktas siai mislei atspeti . taip pat iskreipia magnetinj laukq . kad naujosios technologijos leis padaryti dar daug netiketu archeologiniu atradimu.taip vadinamos Orbio duobes.deka nustatyta vieta ir ypac galingi kompiuteriai duomenu apdorojimui. Pvz. tyrirnai Ieido mokslininkams gauti trimati vaizda to. kad sios kalveles aplink Stounhendza buvo kuriamos specialiai.pasakoja profesorius 'Noibaueris. atgabentus is Velso.apie 5 tukstanciai metu. .kaip ir metaliniai objektai ar kai kurios kerarnikos rusys. kad Stounhendias senoveje buvo kapinemis. silpnas rnagnetinis laukas sustipreja. Anksciau per valanda gautiems duomenims apdoroti reikedavo visos dienos.-/ sluoksniu. mokslininkai padare isvada. Toks duomenu desifravimo greiCio padidejimas yra labai svarbi s:tlyga pasiekti pagrindini projekto tiksla nuodugniai istyrineti poieminius statin ius bei aplink Stounhendza esancias vietoves. kai bus baigti visi tyrimaio 0 kol kas Stounhendio paslaptis dar neatskleista.y.-/ bakterijos. pasakoja Birmingemo universiteto profesorius Veinas Dzefinas. perkasti 14 kv.ize. . Radaro pagalba pazvelge po zemernis. nes akmens luitai atgabenti butent is Velso. [i teigia. t. 5 nJKSTANCHi MEl\' SENUMO KAUlAI Archeologiniai tyrinejimai tikriausiai jau greitai leis atsakyti i klausim:t .-/ jas matyti. Jas dar XVII-arne amiiuje atrado anglu tyrinetojas Dzonas Orbis.km teritorijos. Gali buti. Radioaktyvaus anglies izotopo pagalba buvo nustatytas kaulu amzius . Mes tikrai neturime galirnybn.ij monumenta yra daug kalveliu su kapavietemis. turinciose nuoscdose.

KEtSYl DA- RINIAI. panasus ita. pasiekcs meteorito krateri.iki 180 m! IS kur Marse atsirado kirminai. kad per t'l laika. moksIinejc konferencijoje Japonijoje fizikas Franklinas Lajonsas pareiske. kodcl j\} «takai» ne atskirti vienas nuo kito. SIAIS MARSO «ANOMAUAIS PRIPAZINTI «KIRMINAI» PVz:. kad Marso «kirminus. sie anornalus planetos landsafro clementai neturi nieko bendro su Zemes bestuburiais ir labiau primena gofruo~ tus tunelius su tvirtu karkasu . kaip Zemeje. analize sukele sumaisti tarp mokslininku: lygumos pavirsius buvo israizytas keistomis idubomis. 2000~siais m. primenantys gigantiskas zieduotasias kirmeles.. taciau pakartotinis forografavimas buvo atliktas tik po 3 metu. tai vel praplateja uz kraterio? Kitu ryrinetoju nuomone.o\BLO» TEL-ESKOPO PA~ GALBA IS KOSMOSO PADARYTOMIS NUOTRAUKOMIS. padarytos pakartotines nuotraukos parodc.. APIE KURU) KILMJf IR PASKIRTf DlSKUTOOJA GEOLOG1N1Al STEBUKlAl «Hable» teleskopu 2002-ais m. nes paskui juos tarsi matomas pedsakas. kuriu vaizdas primine rinkleli. Tokiu atveju. Siose idubose matesi keisti vamzdzio pavidalo dariniai.laiko sios planetos faunos atstovais. zinoma Acidalijos lygumos pavadinimu. Gauru fotografiji. koki dirvoje palieka Zemes lietaus sliekai. VOS RELJEFO NE PACIAIS PASJAPTINGIAUELEMENTAIS» TAIl'VADlNAMI . MOKSLININKAI PRIVERSTI PASITENKINTI «H. Taciau kokios ir kieno? lV\ 'JABAl SUNK. rugpjuCio men. hipotezes.. NERETAI FOTOGRAFIJOSE MATOMA KAZKAS TOKIO. ir dar tokiu gabaritll? NASA mokslininkai is karto pa~ reiske noq gauti tikslesnes ir smulkesnes paslaptingu objektu nuotraukas. kai viena NASA vadovaujama privati tyrimo kompanija galingo teleskopo pagalba pavyko padaryti kelera geros kokybes nuotrauku. Per ta laika apstulbusiems mokslininkams liko tik kurti pacias fantastiskiausias SIUJE. kuriu ilgis keletas km. o sudaro vieninga tinkla? Ir kodel pats «takas» tai susiaureja.Y LOGISKAJ PAAISKINTI.MARSO KIRMINV>! MISLE «K1RM1NA1» AR «TUNEUA1»? Viskas prasidejo 1999 m. kol vyko mokslininku gincai.visa tai kazkokios inzinierines minties ikunijimas. Acidalijos !lIHIIIIHIIIIIIIIIUIHmllllfltlll'illlllllllllllllll!l11l1111111IflollllllIlllllilHUll RUGPJUTlS' 2011 . Pvz. kuriose buvo uzfiksuota zemuma. 0 plotis .

NASA tyrinetojo Deivido Perio nuomone. Tai senuju gyventoill namus niekas nebeisiivykdavo tiek de! ivairiu gamtini\) prie. skaicius sumazejo beveik 400 tukstanciu zmoniu ir siuo metu jame gyvena 350 tukstanciu.. Taciau yra ir tokiu. kaip kad liudes] keliantis miestu-vaiduokliu sarasas greitai dar pailges. Vien ko verta «Didzioji centrine stotis» ~ darinys. Kitas geologas Jurijus Pogrebickis galvoja. sudarytas is smelio kopu. Siuose miesteliuose i mirusiu kaikada gyvenimas tiesiog kunkuliavo. Aliaskos ar Patagonijos kalnu upems. lANDSAFTO KE1STENYBES AR ZUVUS10S C1V1L1ZAC1JOS PEDSAKA1? Jei hipoteze apie gigantiskus kirminus neatspari mokslinei kritikai... Visiskai gali buti. Kaip pasake ruS\) geologas Konstantinas Chazanovicius.. MlSLES JR FAKTAJ RUGPJuTIS' 2011 . atsispindincias saules sviesoje. Is sics buvusios valsrybes teritorijos j vakarine salies dali migravo daugiau kaip 1. Amerikos valdzia emesi priemoniu. j ka kiti kolegos neatkrcipe demesio: visu tuneliu «sonkauliai» yra nesimetriski. apnesta Marso smeliu. Tuo panasumas su Zernes landsaftu baigiasi. pries kokius 17 tukstanciu metu. Po to. primenanciu milziniska «ciulptukq. Detaliau paryrinejus nuotraukas sunku nepamatyti.5 milijono . kurias sunese vejas. kad kiekvienas objektas turi daugybe pusiau sferiniu «sonkauliu». Viena isTabiausiai tiketinu priezasciu. . ties isnykimo riba atsidure nemazai buvusios VDR miestu. Astronomas Filas Plaitas jsitikinys. kad panasus reiskiniai laikine Amerikos realybe. Kiekvieno «tunelio» segmentai. Jos taip save bande apsaugoti nuo nesvetingos raudonosios planetos aplinkos.! j tunelj.. 0 idube. labai panasia j jejim. turbina. Visiskai gali buti. kad «runelis» uisibaigia keistu geologiniu dariniu. dengusiu Acipadijos lyguma.5 milijono.. yra Detroitas. v SlEM1ESTAl lSNYKS XX1-AME AMZ1UJE Tokiais atvejais pirmiausia nukcncia monijos istorijoje zinorna daugymiesteliai. kai griuvo Berlyno siena. pokyciu. kai miestai. kelia. kol musu artimiausias «kairnynas» Marsas nepriims sveciu is Zemes. 0 plotis ~ 3 km! Negalima atmesti minties. kad j vamzdzius panasus objektai Marse atsirado pries daug rukstantmeciu. ryskiausiu pavyzdzi\).. Sie miestai galejo buti pastatyti po vandeniu.Iygumos paVlfSlUJe neivyko jokii. 0 dar toliau ~ keistas banguotas v- «kopas». nei gyvenamqji rajon'!. Taciau ne viena pamineta hipoteze netaps pagrindine tok. Daznai tai susiie su nuolatiniu beveik 0. Taciau is kur Marse gali buti skystas vanduo? Tai dar viena geologine misle. kurio ilgis 50 km. Geologas Ronas Nike teigia. Vienoje is ryskiausiu nuotrauku gerai matoma. «stiklo tuneliai.. tai viena jo puse tolydiiai leidziasi zemyn. kuriuose gyveno nedaug be atveju. iascil!. Vienas is vyksta ir siuo metu..miestas istusteja. Miesto centras dabar labiau primena dideli ofisa. Jei ziureti j «sonkauli» tarsi is priekio. Z v gyvena apie 950 rukstanciu gyventoj\) ir j\) skaicius toliau mazeja. gyventojtt. padedanciu islaikyti forma. Pagrindines prieZastys... tarsi jis butu pagamintas is stiklo. primenantj.tarsi «ilydyri» j pailgas idubas su staciais krastais. taciau visa problema nebuvo isspresta. Kaip pavyzdys gali 1111. kurie rimtai tiki. kad «tuneliai» visiskai ne iskili.. De! tokiu pacil! priezasciu tusteja ir kitas Amerikos miestas ~ Sent Luisas. prasideda vien tik misles. kad Marso «tuneliai» ~ tai buve gyvenamieji ar pramoniniai kompleksai. sklindantys nuo gofruoto «kirrneliu» pavirsiaus. kad Marso «tuneliai» kazkada buvo povandeniniu miestu dalimi. istustedavo ir tapdavo vaiduokliais. Kai liko maziau nei puse miesto gyventoju. atskirti «sonkauliais». Chazanoviciaus nuomone yra dar kazkas.! iduba. todel is virsaus «tunelis» atrodo kaip gyvuno stuburas. kad temperatur\) diena ir nakti skirtumas Marse galejo sukurti keistos formos «ledo skulpturas». ieskodamas geresnio gyvenimo svetur. 0 kita ~ tarsi kabo. Sunku Miestu-vaiduokliu problema ~ siuojsivaizduoti. kurias kai kurie mokslininkai laiko vandens srautais. mokslininku manymu yra gamtinis faktorius. del kuriu susidare Marso tun eli ai. Zemeje panasus landsafto dariniai yra tose vietose. kur slinko ledynai ir charakteringi Norvegijos. Per 50 metu gyventoji. tai kitos versijos visiskai nusipelno buti vystomos toliau.. Kai kuriose fotografijose aiskiai matomi sviesos atspindiiai.. kuriuose zmoniu. Dabar Detroite megapoliu ir miestu-palydovu augimu. Sio automobiliu Kiekvienais metais daugelio pasaupramone zinomo miesto gyventoju skailie miestu gyventoil! skaicius stipriai cius per pastaruosius 60 metu sumazejo mazeja. panasus j Zemes vandenyna. priverciancios zmones isvykti is miesto ~ zemas pragyvenimo lygis ir darbovietu trukumas. kad zmoniu skaicius toliau nemazetu. kuriuos kaikada pastate planetoje gyvenusios protingos butybes. atvykusiu su tikslu viska detaliai istyrineti. kad j varnzdzius panasus objektai susidare del povandeninio lavos issiliejimo ~ juk pries daug tukstanciu metu sioje Marso Iygumoje gaJejo tyvuliuoti vandenynas. Sio darinio dugne galima pamatyti iiojejanci. rodanciu. Netoliese atidus tyrineto] as pamatys kazka.su gana Iygiais karnpuotaiskrastais. 0 jaunimas bega is ill. labai primena istraukiama ziuronq . tiek de! imogaus veiklos. de! visko kaltas keistas piesinys. kai ji apleidzia gyventojai.

pastatytas ypac netinkamoje vietoje . ir visus netoliese esancius miestus. Jei miesto gyventoju skaicius ir toliau mazes tokiu tempu. Toks pats likimas Amerikos miestu .Italijos perlas. Prognoziu sudarytojai iada Iiudna ateitj Ivanovo miestui. Pries keleta metu Kalifornijos universiteto mokslininkams pavyko issiaiskinti. todel klausimas apie tolimesni miesto likima lieka atviras. tiek ir vietiniams gyventojams.po keliolikos metu Lietuvoje nebebus tiek darbingo amziaus zmonilt. kaip San Franciskas. didziausilt pasaulio rniestu. Kamciatkos Petropavlovskas ir Magadanas. 0 pats miestas dar siaip taip issilaiko tik turistu deka. kad Neapoli. nes jis senka kiekviena diena. issiverzia rnazdaug kas 100 metu. Pagal tuos pacius skaiciavimus Ramiojo vandenyno dugne gali atsidurti VIadivostokas. Mokslininkai teigia. Taciau miesto gyventojlt skaicius toliau mazeja. Leipcigo muges. kad jau amziaus pabaigoje Ivanovas taps miestu-vaiduokliu. nera apsaugotas nuo nykimo. siekdami isvengti besiartinancios nelaimes. Los Andzelo. o Paranos upe uztvindys Buenos Aires. Jlt nuomone. Demografai skelbia Iiudna prognoz~ . Per XX-q arnziu miestas nugrimzdo 24 cm. Pavojus gresia ir kitam Italijos miestui. kurio gyventoju skaicius siandien yra apie 19. Taciau pari didziausia pavoju daugeliui pasaulio miestu kelia visuotinis atsilimas. Roma.7 milijono zmoniu.Vasingtono. kaip ir anksciau. Berlynas. koki mes ji dabar zinome.:=~=:=~~. kad sis keliautoju ir rornantiku taip megiamas miestas jau siame amziuje isnyks nuo zemes pavirsiaus. kuriu gyventojai dirba didziulese vienos pramones sakes gamyklose. Stichija nepagailes ir Sankt Peterburgo.visa tai sukele dideli zmoniu sumazejima. mieste nedarbas isaugo iki didziulio lygio .!. taciau ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio perspek- tyvos nera dziuginanCios.. Liudna pripazinti. J au dabar ant daugelio istaigu . Per paskutinius 100 metu kai kurios miesto dalys nusileido 10 metru. nes darbingo amziaus zmones istisomis seimomis isvyko iAnglijq. Ispanija. Per pastaruosius 2 desimtmecius miesto gyventojlt skaicius sumazejo nuo 450 tukstanciu iki 400 tukstanciu zmonilt. r. Norvegija. Pastaraisiais metais ypac padidejes emigracijos srautas juose jauciamas ypac skaudziai. kuris kazkada buvo labai stambus tekstiles gamybos centras. kad sekantis issiverzimas gali sunaikinti ir Neapoli. Netgi toks didziulis miestas. Gyventojai. ieskodami issigelbejimo ramesniuose salies rajonuose. Neramus laikai laukia ir Tolimltjlt Rytu gyventojlt. Labai smarkiai gyventojlt sumazejimas jauciasi Komsomolske ant Amuro. Sprcndziant is to. Paryzius. Irkutske bei kituose miestuose. Beirutas ir visas Izraelis. Ypac opi mieste geriamojo vandens problema. greitai nustos egzistuoti. nusineses daugybe zmonilt gyvybilt. tai labai didele tikimybe. Ypac si problema aktuali tiems miestams. . namlt kvartalai.kabinamos Ienteles su uzrasais ruslt ir kinieciu kalba. mieste atsiranda istisi tuscii.parduotuviu. kad jau XXI-o amziaus pabaigoje del ledynu tirpimo Londonas. Gana daznai miestu zuties priezastimi buna jo starytoju klaidos. Vandens lygis miesto kanaluose nuolat dideja ir taip is miestieciu atima vis naujus gatvilt ruozus. Del sics priezasties bei del nuolatinio Meksikos gyventoju emigracijos i JAV. kiek bus darbo vietu. Jo gyventojlt sumazeju daugiau kaip 100 tukstanciu. kad pasaulis. Ir tai ne vienintelis toks miestas Rusijoje. Filadelfijos ir Baltimores. Amazones vandenys nuo zemes pavirsiaus istrins Rio de Zaneirq. Pvz. Meksikas."''''''''F'':"='''''~~~~~ . Niujorko. Paskutinis issiverzirnas ivyko 1944-ais metais. palieka miesta. kaviniu ir kt. Kiekvienais metais vis labiau ijurq grimzta Venecija . visa Olandijos teritorija gali atsidurti po Atlanto vandeniu. didziausias Saksonijos miestas. Vladivostoko gyventojlt skaicius sumazejo nuo 800 tukstancilt 1990-ais metais iki 580 tukstanciu siandien. kad Vezuvijaus ugnikalnis. sezoniniai potvyniai sukelia daug rupesciu tiek turistams. Yra rizika.. Talino. Issisernus pagrindinei regiono pramones sakai. Kai kuriu mokslininku atlikti skaiciavimai rodo. kiek miestu artimiausiu metu gali nugrimzti i nebuti. kad gana greitai miesta gali sugriauti labai stiprus zemes drebejimas. istiks legendines Pompejos likimas per artimiausius 50 metu.1111" buti paminetas Leipcigas.siems miestam gresia pavojus buti visiskai uzrvindytiems Baltijos juros. Po vandeniu taip pat atsidurs Kairas.. kuriame gyvena daugiau kaip 3 milijonai gyventoju. galima sakyti. Didele tikimybe. baisi katastrofa galiivykti jau 4-ame sio arnziaus desimtmetyje. Nepaliaujamai mazeja daugelio Sibiro ir Tolimuju Rytlt miestu gyventoju skaicius. Rygos . Kritine situacija siuose miestuose dar gileja.vanduo daznai isplauna gruntq. kiekvienais metais sutraukia daugybe Iankytoju. Airij. Panasus procesai stebimi ir Rusijoje. nes isiuos miestus atvyksta daug emigrantu is Kinijos. Kai kuriuose miesteliuose liko beveik vien pensininkai. Be to. Zinoma. vienas iii pacn.

. kv. Viska paaiskinti bandantys psichoanalitikai tai sieja su tuo. tiksliau . kad raiteliai tenai yra. panasiai kaip ir Salvadoras Dali. tiesiog virtuveje. kur paslaptingi ienklai reiske garsus ir nebuvo zodziais!» Vienas is dailininko paveikslu . piesinukai. Tarp eksponatu . . kad 12-mei'io berniuko mama. «Matomi daiktai gali buti nematomi. Briuselyje buvo atidarytas Rene Magrito muziejus. Vis'l sezon'! buvo eksponuojamos tik sio dailininko drobes. Bet kokiu atveju. taciau negalejo pakesti.ill nebuvim as. Jame vaizduojamas maias raitelis tarp milzinisku sachrnatu figuru. nesigedijo) veido vaizduojamas virsugalvis ar kita kuno dalis. senovines fotografijos. budarna dar jauna ir graii moteris. Rene Magrito mama pati apsisuko drobe. dailininko plaukti is visu pusill. kuklus bustas. galva buvo apsukta plonu audiniu. kuriu amiininkai visiskai taip ir nesuprato. Pinigai erne ir vazinejimas megstamu transportu . taciau po to jie pasidaro nematomi.tramvajumi. Paveiksluose dainiausiai zmoniu veidus uidengia pasaliniai daiktai arba jie buna susukti i drobe Kartais vietoje paveikslas «Isimylejeliai. Tai buvo labai baisu! "As atsimenu savo nuostaba. «As magiskas realistas». Joje rodoma daugiau kaip 200 autoriaus darbu . . ploto patalpa nuolatinei ekspozicijai.s ar kazko susirupines. aprasinetu natomis. GreiCiausiai.5 tukst. nusokdama nuo tilto iupI'. Paties muziejaus isore tarsi uzsimena lankytojams: Cia eksponuojami dailininko-mistiko paveikslai.«Pasiklydes zokejus». 0 as tapybos pagalba padarau rnintis matornomis». birzelio 2 d.dailes darb ai.m. taciau sis imogus su gerasirdiio vaistininko veidu. muzikines partitiiros ir netgi filmai.tai pirmasis vaikiskas kosmaras. Dailininkas Rene Magritas mire 1967 metais nuo kasos vezio. Reginys buvo baisus! 0 natu sasiuviniai. perkeltas ant drobes. REAUZMO MAGIJA Magritas. taciau medziai j'l irgi uidengia. ant drobes perkelc savo sapnus ir mintis. guasu atlikti darb ai. Karaliskasis taikomosios dailes muziejus siam tikslui skyre maidaug 2.tai pati didziausia Magrito darbu kolekcija pasaulyje. nes juos uistoja medziai. 2009 m.Pavyzdziui. Tuo metu jam buvo 68 metai. Paveiksle «Kartblans» raitelc su arkliu uidengia medzius. Ypatinga vieta Magrito kuryboje uzima imonil/ veidai. reklaminiai plakatai. kai pirma karta parnaciau sachrnatu lenta. kai ji pari kritikai vadino siurrealistu. ir nematoma. liko istikimas sau: jokios bohemos. kaip imones ant iirgl/ ijoja i miska. gyvenima baige savizudybe. kad po mirties jos veidas neatrodyru issigand<. IS pradziu raiteliai matomi. taciau to visiskai 111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111111 M)SLES IR FAKTAI RUGP)OTIS'2011 . . Musu m'lstymo galia apima ir matoma. kaip teigia artimieji. XX-o amiiaus 6-7 desirntmeciais Rene Magrito kuriniai sukele didziuli susidornejima JAV moderniojo meno megeill tarpe. galima sakyti. asocijuojasi butent su mirusios mamos prisiminimais. ant jos isdestytas figuras.rase Rene Magritas. rami dirbtuve (daug meru dailininkas piese. matote.taip apie save sake dailininkas.KRE1Vl RENE MAGR1TO VE1DRODZ1Al SACHMA TId SIAUBAS Savo prlSlmlmmuose dailininkas pasakoja apie vaikysteje ivykusi pirrnajj kontakta su sachmatais ir natomis. Taciau juk zinome. Kai skenduoles kunas buvo aptiktas. pasiiyminti sveiku protu ir gera atmintimi.

zinantvs galingus uzkeikimus ir bendraujantys su dvasiomis. vokieciai kaip konsultanta ir vedli pasikviete vietini gyventoja pavarde Zagarulakis. arba kaip ji vadina vietiniai gyventojai. motyvuodamas tuo. esancio kalnuose. Vietiniai gyventojai bijojo labirinto. kurie per tris menesius iki Minotauro labirinto. dalyvius ir liudininkus. kad vokieciai verte prakirsti 5 m storio praejimus tarp saliu ir koridoriu. kad jis papasakos apie susitikimus su pozeminio pasaulio butybemis. nes jie ne visada tarpusavyje susijungdavo. Megalolabirinto. isprotejo. Kai pirmieji bandymai patekti i Minotauro buveine baiges. Megalolabirintas buvo sudarytas is didziuliu saliu su kolonomis ir vingiuotu koridoriu. jose tarnavo keli simtai kariskiu. kad jis yra gyva butybe ir. Atanasis (jam dabar daugiau kaip 90 metu). 1IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIlllillillllllllliUlllllllllllillillili1IIIIIIIIIIIIIIIfIlllllllillilimilHllllllllllllllillilillIHIIIIlIi1lI111111111ll1l1l111111111 M. jei nepanores. kuri viduje esantiems zmonems kartais suke1davo niekuo nepagristus siaubo priepuolius. 0 taip pat ir vokieciai. kuriuose diena nakti budejo kulkosvaidininkai. todel mes negalim joms diktuoti savo s~lyglj . kurio nariai buvo apsirenge zaliomis vermachto uniformomis.Britanijos protektoratas. Saloje buvo ikurtos britu armijos karines jun. Viena ryt9c kalejimo kamera. Musu dienomis saloje dar galima rasti tlj ivykiu. 0 uzdarys juos savo viduje. Nedidelis garveZiukas nuolat kursavo tarp iejimo i labirinta ir juros uosto. nuriesc siauruka gelezinkel] ir elektros perdavimo Iinija. IS vietiniu gyventojlj buvo atrinkti 300 zmoniu. Zagarulakis veltui bande vokieciams paaiskinti. Kai kurie graikai. Aplink geleiinke1i buvo irengti apsaugos postai. kad ne tik pats tenai nera buves. nesekme. vykusiu beveik pries 70 metu. ne karto nebuvo nusileide i pozemius. Desantininkai greitai sunaikino netiketai uzkluptas ir daug karru juos virsijancias angllj pajegas. .. tikedamiesi. pasirode besanti tuscia. prisimena. kurioje buvo laikomas uzdarytas Zagarulakis. Dirbama buvo istis9c par9c su nedidelemis pertraukomis. Taciau baisiausia buvo tai. Jis ikalbejo vokiecius atsisakyti planu nutiesti kelia tiesiogiai per labirinta. kad labirintas kartais pats ikalindavo zmones viduje. N etgi turkai.SLES IR FAKTAI RUGPJOTIS'2011 . taciau ten savo noru negali patekti net mediumai.. taciau jis viska kategoriskai neige. Viena tamsia nakti saloje issilaipino specialus SS desantininku pulkas. tik kartojo. taciau dazniausiai atsiremdavo i uoliena. kurie vietomis buvo sujungti tarpusavyje.. niekada neprasvtu sveciu neileis 0 pozemini pasauli. Garbaus arnziaus graikas gerai zinojo labirinto paslaptis ir ypatybes. Nuo to laiko niekas senojo graiko nebemate . ir aviacijos bazes.... uzversdamas koridorius ir atkirsdamas zmonems kelia i isore. taciau grieitai atsisake parodyti kelia i pozemine sali. Pats vyriausias is graiklj darbininku. Nernazai darbininku neatlaike tokio kruvio ir mire. kad butybes is kito pasaulio yra zymiai stipresnes uz mus. kurie daugiau kaip 250 metu buvo okupave Kretos sala. Daug savaiciu vokieciai tarde senaji graik'l. IS labirinto sienu sklido neigiama energija.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful