P. 1
Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3

Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.2-3

|Views: 286|Likes:

More info:

Categories:Types, Research, Science
Published by: Mokslas ir Gyvenimas on Aug 29, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/16/2014

pdf

text

original

2011

2-3

Informacijos

vagystës

Tasmanija
Etnokosmologijos muziejus
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Tolimoji

1

Muziejaus ákûrimas ir veikla

ietuvos etnokosmologijos muziejus – ði unikali mokslo populiarinimo ástaiga – yra ásikûrusi greta Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto Molëtø observatorijos. Labanoro girios pakraðtyje, toli nuo miesto ðviesø, Kulioniø kaimo þemëje ant Kaldiniø kalvos, astronomijos uþmiestinë stebëjimø bazë buvo pradëta statyti 1969 metais. Ásimintini tie metai: liepos mënesá amerikieèiø erdvëlaivis „Apollo-11” nusileido Mënulyje. Astronauto Neilo Armstrongo maþu þingsneliu nuo trapo ant kitos planetos pavirðiaus prasidëjo þmonijos kosminës civilizacijos era. Reikmë visokeriopai plëtoti astronomijos mokslà tuomet tapo akivaizdi. Tinkama vieta observatorijai buvo surasta, geografui profesoriui Èeslovui Kudabai talkinant, tarp Aukðtaitijos eþerø, kalveliø ir dubak-

L

Prof. Libertas KLIMKA

loniø. Kulioniø kaimas glaudësi tarsi saloje: ið vienos pusës já juosia 4,6 km ilgio Þelvø eþeras, ið kitos – virtinë miðko upeliu susisiekianèiø eþerëliø. Graþiai skamba jø vardai: Duobulis, Ðilagiluþis, Lenktinis, Giluþis, Ilgynas... Pasak senøjø kaimo gyventojø, nuo Kaldiniø kalvos matydavosi dvylika eþerø ir penkios baþnyèios. Dirbamø laukø èia nedaug, o á pietryèius nusidriekia didþioji Labanoro sengirë. Miðkas, jo verslai daugiausia ir maitindavo èia apsigyvenusius þmones. Gyventa ðiose apylinkëse nuo senø senovës – tai byloja Þelvø eþero pusiasalyje dunksantis galingas piliakalnis. Aplinka atitiko grieþtus astroklimato reikalavimus: tolokai nuo didesniø gyvenvieèiø ir magistraliniø keliø, aplinkui nedaug tëra nakties ðviesø, o miðkai ir eþerai iðlaiko nemaþà dalá dienà sukauptos ðilumos, tad teleskopø stiklai nerasoja. Observatorijos pastatø kompleksà ðiandien sudaro du stebëjimø bokðtai ir astronominis paviljonas, administracinis

korpusas su konferencijø sale ir biblioteka, keletas gyvenamøjø nameliø. Stebëjimai atliekami trimis teleskopais; didþiausiojo veidrodþio skersmuo – 165 cm. Tai galingiausias instrumentas Baltijos ðalyse, juo galima siekti ir Visatos pakraðèius, tyrinëti tolimuosius galaktikø pasaulius. Mûsø astronomø, vadovaujamø profesoriaus Vytauto Straiþio, sukurtoji daugiaspalvë fotometrinë metodika leidþia pagal spektrus klasifikuoti þvaigþdes, nustatyti jø spindá, sudëtá, pavirðiaus temperatûrà ir kitus pa-

Etnokosmologijos muziejus
2
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

savo dvideðimtmetá

rametrus. Pagrindinis tyrimø tikslas – mûsø Galaktikos, Paukðèiø Tako struktûra. Rezultatai neabejotinai svarbûs viso pasaulio astronomams bei kosmologams, tad èia daþnai vyksta tarptautinës konferencijos, seminarai, mokslinës mokyklos. Plaèiajai visuomenei ir astronomijos mëgëjams parengiamas kasmetinis leidinys – kalendorius „Lietuvos dangus“. Apskritai, astronomø nuostata visados buvo tokia: mokslo naujienos turi bûti þinomos visiems. Todël moksleiviø ir visø smalsaujanèiø ekskursijos èia mielai laukiamos. Lankytojams buvo ákurtas ir nedidelis visuomeninis muziejus, tapæs Lietuvos etnokosmologijos muziejaus iðtakomis. Tai ávyko tokiomis aplinkybëmis: 1978 m. buvo minimos 225-osios Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos ákûrimo metinës. Pradëjus tvarkyti senosios observatorijos patalpas, jose buvæ istoriniai teleskopai laikinai iðveþti á Molëtø observatorijà. Ten ir kilo mintis ið jø suformuoti nedidelæ astronomijos istorijos ekspozicijà. Iðaugus lankytojø susidomëjimui, nutarta suteikti jai visuomeninio mu-

ziejaus statusà. Fizikos institutas sudarë labai solidþià muziejaus tarybà, patvirtintà 1980 m. geguþës 7 dienà. Jos sudëtyje – tuometis instituto direktorius akademikas Jurgis Viðèakas, Astrofizikos skyriaus vadovas prof. Vytautas Straiþys, mûsø astronomijos mokslo patriarchai akademikas Paulius Slavënas ir daktaras Antanas Juðka, Vilniaus universiteto observatorijos vedëjas dr. Romas Kalytis, Molëtø observatorijos personalo vadovas dr. Gunaras Kakaras. Tarybà „sustiprino” Molëtø rajono kompartijos komiteto pirmoji sekretorë Eleonora Blaþevièiûtë bei rajono kultûros skyriaus vedëjas Vitalijus Galeckas. Ekspozicijos rengëjas, tuometis Vilniaus inþinerinio statybos instituto docentas dr. Libertas Klimka á muziejaus tarybà buvo átrauktas vyr. fondø saugotojo pareigoms. Kai teleskopai po keleriø metø sugráþo á universiteto rûmus Vilniaus senamiesèio centre, vietoj jø ekspozicijos buvo parengta liaudiðkosios astronomijos ir kosmologijos paroda. Reikiami etnografiniai daiktai buvo pasiskolinti ið Lietuvos istorinio-etnografinio (dabartinio Lietuvos nacionalinio) muziejaus. Tada ir gimë etnokosmologijos terminas, iðreiðkiantis tautos bei Visatos ávairiapusius ryðius; jis tapo visuomeninio muziejaus pavadinimu. Nuolat augant lankytojø srautui, subrendo mintis apie atskiro pastato muziejui statybà. Tam pritarë ir Mokslø akademijos prezidentas prof. Juras Poþela. Organizaciniø rûpesèiø naðtà prisiëmë pasiþymëjæs mokslo populiarinimo baruose astronomas Gunaras Kakaras. Dviejø bokðtø su poþemine galerija statiná suprojektavo architektas Vytautas Lisauskas. 1990 m. kovo 15 d. Mokslø akademijos prezidiumo nutarimu muziejus tapo atskira ástaiga. Eksponatai jam daugiausiai buvo surinkti Kraðtotyros draugijos organizuojamø ekspedicijø metu. 1997 m. èia sumontuotas dviðalio Lietuvos – Italijos fondo dovanotas 40 cm veidrodþio skersmens „Mead“ firmos teleskopas. Po nelengvø biurokratiniø peripetijø muziejui 2003 m. pavyko atgauti pastatus ir þemæ; o 2007–2008 m. – Euro-

pos Sàjungos struktûriniø fondø lëðomis atlikti rekonstrukcijà. Dvi jo „skraidanèiàsias lëkðtes“ – apþvalginæ aikðtelæ 40 metrø aukðtyje bei ávadinæ lankytojø salæ suprojektavo architektai Rièardas Kriðtapavièius ir Andrius Gudaitis. Labai sudëtingus darbus atliko lietuviðka statybø firma „Mitnija“. Tikrai verta èia apsilankyti: neáprastas tai muziejus – panašaus turinio ir fantastiškos architektûros nëra kitose ðalyse. Per metus dieniniø ir naktiniø ekskursijø dalyviø skaièius jau virðija 40 tûkstanèiø... Muziejaus lankytojai pirmiausia kvieèiami á ekspozicinæ galerijà, árengtà kalno ðlaite. Etnokosmologijos sàvoka pamaþu atsiskleidþia, kylant laiptukais aukðtyn. Tarsi tyrinëtume mitiná Pasaulio medá – nuo pat giliausiø ðaknø iki virðûnës... Etnokosmologija – tarpdisciplininë mokslo ðaka, tyrinëjanti visas ámanomas tautos sàsajas su þvaigþdëtuoju dangumi. Ji aprëpia ir filosofines bei religines idëjas, ir astronomijos mokslo þinias bei jø apibendrinimo ir kaupimo nuo seniausiø laikø iki nûdienos metodus. Èia ir paaiðkëja, jog þemiðkieji rûpesèiai veda… á þvaigþdes. Su Visata tautà sieja iðties daug ryðiø; jø pobûdis gali bûti ávardytas, pasak muziejaus direktoriaus G.Kakaro, kaip jausminis, dvasinis, filosofinis, paþintinis, praktinis (senovëje –

Ekspozicijos fragmentai

ðvenèia
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

3

kalendoriniø matavimø ir navigacijos metodø, dabar – kosmonautikos tikslø) ir kt. Tad muziejaus ekspozicija pasakoja apie gamtos paþinimà senovëje, baltø genèiø pasaulio modelá, jo atspindþius tautodailëje, senàsias kalendorines ðventes ir jø jungtis á sistemas, liaudiðkàjà metrologijà – matus bei saikus, paleoastronomijos paminklus. Tada – astronomijos mokslo Lietuvoje istorija, Vilniaus observatorijos darbai ir atradimai, ðiandienës kosmonautikos laimëjimai. Ir kosmologijos raida: nuo geocentrinës sistemos iki stygø teorijos... Taigi akivaizdu, kad Lietuvos etnokosmo-

Pasiðventæs idëjai
Prof. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS
2010 m. gruodþio 17 d. bièiuliai, kolegos ir sveèiai vykstame á unikalià Kulionyse ðalia Molëtø ásikûrusià kultûros institucijà, kad jubiliejaus proga galëtume pasidþiaugti jos nuveiktais darbais ir daug þadanèiomis perspektyvomis. Po proginio atnaujintos muziejaus mokslinës tarybos posëdþio atsivërë pastato durys ir

Muziejaus ákûrëjas ir direktorius dr. Gunaras Kakaras

logijos muziejus, sukurdamas savo ekspozicijà, pirmasis þengë link Kosminio pasaulio egzistencijos ir ryðiø su juo áprasminimo þmogaus sàmonëje. Galerija atveda á paskaitø salæ, kurioje perþiûrimos naujausios geriausiais pasaulio teleskopais padarytos kosmoso tolybiø nuotraukos. Toliau liftu pakylama á bokðtø aukðtybes. Ten ekskursijø dalyviai po Visatos tolius gali pasidairyti ir patys: bokðtuose árengti modernûs teleskopai, kuriø veidrodþiø skersmuo yra 40 ir 80 cm. Tereikia atvaþiuoti giedrà naktá! Gidas padës „pakeliauti” po Mënulio kraterius, suskaièiuoti Jupiterio palydovus, pasigroþëti Saturno þiedais, suvokti atstumà iki artimiausios mûsiðkei Andromedos galaktikos. Teleskopu stebima ir dienà: uþdëjus specialius ðviesos filtrus galima tyrinëti dinamiðkàsias Saulës dëmes. Kas vienuolika metø jø labai pagausëja, Saulë tampa aktyvi. Tai atsiliepia ávairiems geofiziniams reiðkiniams Þemëje ir net þmoniø nuotaikai bei sveikatai. Ið bokðtus jungianèios apþvalgos aikðtelës – stiklinës „skraidanèiosios lëkðtës“ atsiveria kvapà gniauþianti Aukðtaitijos eþerø, miðkø, kalneliø ir dubakloniø panorama. Vaizdas nuostabus bet kuriuo metø laiku.

pakvietë sveèius vidun. Jiems suguþëjus á þemutinæ fantastiðkø formø rûmø dalá, prasidëjo renginys, panaðus á kosminio pasaulio paslapties pagarbinimo ritualà. Sveèiai lëtai kilo poþemine galerija, kurios pakraðèiuose nuoseklia eile atsiverdavo teminëms ekspozicijoms skirtos erdvës, prabylanèios originaliø daiktø ir vaizdø kalba apie baltiðkos kultûros sà-

sajas su dangaus ðviesuliø ir metø kaita, su þemdirbiø kasdienybe, susipynusia su ánoringais gamtos ciklais. Eksponuojami dalykai, palydëti muziejaus darbuotojø paaiðkinimø, tarsi atvërë dëmesingiems eisenos dalyviams savo turiná ir paslëptus prasmiø takus. Aukštai, uþ paskutinës pakopos, galerijos piligrimai pateko á erdvià auditorijà su modernia garso ir vaizdo aparatûra. Šventei susikaupæ sveèiai ir muziejaus bièiuliai susëdo iðklausyti muziejaus ákûrëjo ir direktoriaus dr. Gunaro Kakaro þodþio, bet prieð tai pamatë áspûdingus vaizdus, nukëlusius dalyviø akis nuo jaukios muziejaus aplinkos, nuo erdvëlaivá primenanèio pastato iki naujausiø astrofizikø atradimø neaprëpiamos Visatos erdvëse. Gunaras Kakaras nuðvietë muziejaus kûrimo epopëjà, prasidëjusià nuo tuomet atrodþiusios nerealios idëjos gimimo iki pergalingos pabaigos. Pergalingos, nes reikëjo áveikti vingiuotà ir erðkëèiais klotà dviejø deðimtmeèiø kelià, nuolat kovoti su bukagalviais biurokratais, pavyduoliais, áveikti šimtus netikëtø trukdþiø, daþnai sàmoningai pakiðamø. Tai prisimindamas áterpsiu kelias visuotinës istorijos patyrimà apibendrinanèias mintis. Pastaraisiais deðimtmeèiais tarp istorikø ásigalint liberalumo svaigulio pagautiems postmodernizmo adeptams, buvo demagogiðkai skelbiama, kad istorijà lemia varguoliai – valstieèiai, darbininkai ir kitokio plauko „proletarai“. Prasidëjo ideologizuotos „kasdienybës istorijos“ raðymas ir visuomenës mulkinimas. Norëèiau skaitytojø dëmesá atkreipti á habil. dr. Algirdo Deguèio straipsnius, pastaraisiais mënesiais pasirodþiusius þurnaluose „Metai“, „Logos“ ir tuoj pat paplitusius interneto tin-

Aplink muziejø kuriamas miðko parkas, kurio takais takeliais galima apeiti daug ádomiø apylinkës vietø, apþiûrëti istorines, gamtos ir kultûros paveldo vertybes – piliakalná, aukðtapelkæ, mitologinius akmenis su dubenimis, vandens malûnà. Aplinkos gamtinë ávairovë, muziejuje sukauptos kultûros vertybës leidþia ágyvendinti skirtingø lygiø edukacines programas, tinkanèias ir mokyklø pradinukams, ir studentams, ir didelio iðsilavinimo, plaèiø kultûriniø interesø þmonëms. Muziejuje plëtojami taip pat mokslo darbai. Viena pagrindiniø krypèiø – paleoastronominiai tyrimai. Jais ið archeologiniø radiniø siekiama iðskirti ir interpretuoti tuos, kurie turi sàsajø su astronomija ar kalendoriniais matavimais. Ðios rûðies þinomiausias paminklas – XV a. pradþioje egzistavæs stulpeliø ra-

tas ant garsiojo Birutës alko kalno Palangoje. Bûta ir akmenø, iðdëstytø taip, kad þymëtø saulës tekos ar laidos vietas svarbiausiø kalendoriniø ðvenèiø metu. Pirmøjø amþiø po Kristaus gimimo laidojimo paminkluose taip pat iðskiriamos astronomiðkai reikðmingos kryptys. Kitas tyrinëjimø baras – ávairiø etninës kultûros reiðkiniø interpretacija. Etnokosmologinis poþiûris padeda geriau suvokti tautodailës ornamentø, tradiciniø juostø ir audiniø raðtø, kalendoriniø ir darbo dainø þodþiø bei lietuviðkøjø paproèiø giluminæ prasmæ. Astronominës þinios mûsø kraðto þmonëms buvo labai svarbios: permainingo klimato sàlygos vos ne vos leidþia iðsiauginti derliø, tad darbø sekà reikia labai grieþtai pagal þemdirbiðkàjá kalendoriø rikiuoti. Muziejaus koncepcijà ir jame plëto-

4

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

kluose. Straipsniai, perspëjantys mûsø visuomenæ, skelbia svarbiø tyrimø iðvadà: ekstremistinës iðsigimusio komunizmo formos tyliai kerta valstybës pagrindø, tautinio sàmoningumo ir humanistiniø vertybiø ðaknis. Iðsilavinæs asmuo, ásigilinæs á civilizacijos ir kultûros raidà, suvokia, kad istorijà kuria ne minia ar uþguiti varguoliai, bet asmenybës, pasitelkusios valios, talento galias. Nesvarbu, ar visuomenæ didiems siekiams pakelia šalies valdovas, ar karvedys, ar garbingas iðminèius. Svarbu vienijanti idëjos galia ir nepalauþiama ryþto valia. Visuomenës istorijà kûrë ne tik karo meno virtuozai, bet ir didþiøjø religijø kûrëjai, mokslininkai, inicijavæ civilizacijø istorijos lûþius. Didþiø uþmojø asmenybes á prieká vedë fanatiðkas tikëjimas savo misijos tiesa; jie buvo ásitikinæ, kad yra verta jai aukotis ir pakelti milþiniðkà atsakomybës naðtà. Bûtent tokie prigimties apdovanotieji kûrë grandiozinius kultûros monumentus, nenykstanèius tûkstanèius metø; jie lëmë ir istoriniø ávykiø pasekmes. Šiek tiek nukrypau á pasaulio istorijà, norëdamas aiškiau nusakyti Gunaro Kakaro nuopelnus, kuriø dëka Lietuvai buvo áteiktas unikalus proto ir þinijos monumentas. Dël didþiosios tiesos, kurià regëjo kosminës minties muziejaus Idëjoje, Gunaras paaukojo ir ramø asmeniná gyvenimà, ir karjeros perspektyvas. Ðalia jo visuomet stovëjo bièiuliai ir bendraþygiai, pasirengæ padëti, taèiau tik jis vienas, nepaisydamas kliûèiø ir gundanèiø kompromisø, verþësi á prieká, savojo Tikslo link. Ir štai galop jis – Etnokosmologijos muziejus iðniro vienà dienà prieð mûsø akis tarsi neátikëtinu bûdu atskriejusi neþemiðkø civilizacijø dovana. Šios Lietuvos kultûros vertybës reikðmæ visuomenei dar reiks ásisàmoninti.

Uþkreèiamosios ligos Lietuvoje
Paplitimas, prieþastys ir prognozës

XX a. viduryje daugelyje ekonomiðkai iðsivysèiusiø ðaliø ásivyravo nuomonë, kad laikas ,,uþversti uþkreèiamøjø ligø knygà“. Taèiau pastaruoju metu visame pasaulyje uþkreèiamosiomis ligomis sergama vis daþniau ir iðsivysèiusiose, ir besivystanèiose ðalyse. Uþkreèiamosios ligos yra viena ið pagrindiniø mirtingumo prieþasèiø daugelyje pasaulio ðaliø. 2009–2010 m. siautusi gripo pandemija árodë, kad sergamumo uþkreèiamosiomis ligomis padidëjimà gali lemti naujo sukëlëjo (naujo kamieno) iðplitimas.

Uþkreèiamøjø ligø ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universitetas

Doc. dr. Saulius Prof. habil. dr. ÈAPLINSKAS Vytas TAMOÐIÛNAS

Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Inovatyviosios medicinos centro darbuotojas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslø skyriaus pirmininko pavaduotojas

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

jamus mokslo darbus palankiai vertina þinomi mûsø ir uþsienio specialistai. Lankytis èia verta ne kartà, nes kaip nepritarti didþiojo filosofo Imanuelio Kanto þodþiams: „Du dalykai pripildo mano protà vis didëjanèios nuostabos ir pagarbios baimës: þvaigþdëtas dangus virð manæs ir moralës dësniai manyje...“ Po rekonstrukcijos iðplëtotos muziejaus erdvës leido sukurti modernesnæ ekspozicijà (dizainerë Marija Kakarienë), išsamiau atspindinèià mûsø kultûros unikaliàjà raiðkà – etnokosmologijà. Dabar èia atsirado ir puikios patalpos parodoms, seminarams, paskaitoms bei konferencijoms. Tinka jos ir poezijos skaitymams, ir muzikos koncertams. Graþios perspektyvos veiklos plëtrai ir Lietuvos kultûros reprezentacijai!

Oficialiosios statistikos duomenimis, Lietuvoje sergamumas uþkreèiamosiomis ligomis 2009 m. sudarë 20 proc. visø uþregistruotø ligø. Todël galima teigti, kad uþkreèiamosios ligos – viena svarbiausiø sveikatos problemø Lietuvoje. Uþkreèiamàsias ligas sunku kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti, nors XXI a. ávaldytos ðiuolaikinës diagnostikos ir gydymo technologijos. Uþkreèiamøjø ligø plitimà lemia ekonominiai, socialiniai, ekologiniai veiksniai, gyventojø demografiniai ir elgesio pokyèiai, tarptautiniø kelioniø, gyventojø migracijos bei komercijos suaktyvëjimas, technologijø plëtra, mikroorganizmø prisitaikymas, jø kintamumas, naujø ligø atsiradimas. Ðiø ligø plitimas priklauso ir nuo to, ar laiku jos atpaþástamos ir gydomos. Nuo daugelio uþkreèiamøjø ligø veiksmingø profilaktikos priemoniø nëra, toli graþu ne visos jos valdomos vakcinomis. Be to, nemaþos

þmoniø uþkreèiamøjø ligø grupës šaltinis – naminiai ir laukiniai gyvûnai, grauþikai bei paukðèiai. Þmoniø uþkreèiamosios ligos pagal uþsikrëtimo bûdà skirstomos á atskiras grupes, pavyzdþiui, per maistà ir vandená plintanèios infekcinës ligos, per kraujà ar kità biologinæ medþiagà, lytiniu bûdu plintanèios infekcijos, ligos, kuriø iðvengiama skiepijant, zoonozës (bendros gyvûnams ir þmonëms), ypaè pavojingos áveþtinës ir retos uþkreèiamosios ligos, kûno dangø infekcijos, parazitozës ir kitos. Šiø grupiø ligø plitimo bûdai yra labai skirtingi. Þarnyno infekcinës ligos, kartais apibendrintai vadinamos diarëjomis, plinta daþniausiai per nekokybiðkà, patogeniniais mikroorganizmais uþterðtà maistà ir vandená. Dalis virusø, pvz., þmogaus imunodeficito virusas, ávairûs kepenø uþdegimus sukeliantys virusai ir kt., plinta
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

5

per kraujà ar kitus biologinius kûno skysèius. Daþnai kartu su þmogaus imunodeficito virusu, kuris perduodamas per kraujà ir lytiniu keliu, plinta ir kitos infekcijos, tokios kaip sifilis, gonorëja, chlamidijozës. Kaip jau buvo minëta, uþkreèiamøjø ligø šaltinis daþniausiai yra gyvûnai. Pavyzdþiui, pasiutlige uþsikrëtusiems laukiniams ir naminiams gyvûnams apseilëjus ar ákandus uþkreèiami ir þmonës. Tokiø atvejø, nors retai, pasitaiko ir LietuvoÛmios þarnyno infekcijos 2,6% Virusiniai hepatitai 0,02% Parazitinës ligos 0,4% Plauèiø tuberkuliozë 0,14% Kitos infekcijos 1,74%

Kitos infekcijos 0% Gripas 10% Vëjaraupiai 2%

Ûminës virðutiniø kvëpavimo takø infekcijos 88%

2 pav. Oro laðeliniø infekcijø struktûra 2009 metais

Oro laðelinës infekcijos 95,1%

1 pav. Uþkreèiamøjø ligø struktûra Lietuvoje 2009 metais

je. Kitø bendrø gyvûnams ir þmonëms uþkreèiamøjø ligø prieþastis gali bûti nesaugus maistas, tiesioginis kontaktas su gyvûnais, gyvûnø ekskrementais uþterðta aplinka ir kt. Lietuvoje nuo 2011 m. sausio 1 d. pradëjo veikti ðalies Uþkreèiamøjø ligø ir jø sukëlëjø valstybës informacinë sistema, kuri padës vykdyti sergamumo uþkreèiamosiomis ligomis ir uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø rodikliø stebësenà. Ði sistema gerokai palengvins ir pagreitins individualiø praneðimø apie ligas perdavimà ið teritoriniø visuomenës sveikatos prieþiûros ástaigø á nacionaliná centrà. Bus daug operatyviau gaunami duomenys apie uþkreèiamøjø ligø atvejus, pagreitës ir pagerës epideminio proceso valdymas nacionaliniu lygiu. Bus galima operatyviai reaguoti á tarptautinius protrûkius, keièiantis informacija su Europos Sàjungos uþkreèiamøjø ligø epidemiologinës prieþiûros Skubaus áspëjimo ir reagavimo sistema. Ðiuo metu Uþkreèiamøjø ligø ir jø sukëlëjø valstybës informacinëje sistemoje Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalomai registruojamos 82 uþkreèiamosios ligos.

niu bûdu patekusiø sukëlëjø ir plintanèiø uþkreèiamøjø ligø struktûrà, matyti, kad vyrauja ûminës virðutiniø kvëpavimo takø ligos (88 proc.), nors þmonës labiau bijo gripo (nesvarbu, sezoninio ar pandeminio), kuris sudaro tik 10 proc. (2 pav.). Taèiau ði infekcija pasiþymi itin sunkiomis komplikacijomis ir mirties atvejais. Kadangi sukëlëjo antigeninë struktûra daþnai keièiasi, tad ir vakcinø sudëtis kiekvienais metais atitinkamai yra koreguojama. Vëjaraupiais (ûminë infekcinë liga, kuria sergant pûslelëmis iðberia odà, gleivines) daugiausia serga 5–10 metø vaikai, daþniausiai lengva šios ligos forma. Apskritai, ši liga atrodo nepavojinga (sudaro 2 proc. bendros populiacijos, taèiau net 1,8 proc. tenka 0–17 m. amþiaus grupei), taèiau suaugæ þmonës vëjaraupius iðtveria kur kas sunkiau, nes komplikacijø rizika suaugusiems daug kartø didesnë nei vaikams. Itin vëjaraupiø infekcija pavojinga kûdikiams ir nëðèioms moterims bei tiems, kuriø imunitetas yra nusilpæs. Reèiau þmonës serga kitomis infekcinëmis ligomis, plintanèiomis oro laðeliniu bûdu, – virusiniu ir bakteriniu meningitu (ûminis galvos ir nugaros smegenø dangalø uþdegimas), difterija (kvëpavimo takø uþdegimas ir bendra organizmo intoksikacija), raudonuke (padidëja limfmazgiai ir iðberia odà).

niø ligø, vidutiniðkai jos sudaro apie 3 proc. visø uþkreèiamøjø ligø. Þinoma, kad þarnyno infekciniø ligø sukëlëjai á þmogaus organizmà patenka per burnà, daþniausiai su maistu, kiek reèiau per neðvarias rankas ar ðiais mikroorganizmais uþterðtus aplinkos daiktus, pvz., þaislus, þindukus. Didþiausias patogeniniø mikroorganizmø pavojingas sveikatai kiekis patenka su maistu. Kaip ir kitose Europos ðalyse, pagrindiniai salmoneliozës rizikos veiksniai Lietuvoje yra viðtiena, kiauðiniai ir jø produktai. Kampilobakteriozë plinta per viðtienos, mësos produktus, taip pat nevirintà, nepasterizuotà pienà ir jo produktus. Ne zoonozëmis (ðigelioze, virusinëmis þarnyno infekcijomis) daþnai uþsikreèiama per uþterðtà maistà – þaliaviná pienà ir iš jo pagamintus produktus, mišraines, salotas, taèiau daþniausiai – per maistà, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo ðiluma. Ligoniø epidemiologinës apklausos duomenimis, pagrindiniai diarëjø rizikos veiksniai yra viðtø kiauðiniø ið turgaus ir ðiluma neapdorotø kiauðiniø vartojimas, prieð gaminant maisNepatikslintos bakterinës ÞI 40% Virusinës patikslintos ÞI 19% Virusinës nepatikslintos ÞI 18%

Kt. bakterinës 8% Ðigeliozë 0%

Salmoneliozë 11% Ið viso 18033 atvejai

Bakterinës MTI 4%

3 pav. Þarnyno infekciniø ligø struktûra 2009 metais

Maistu plintanèios þarnyno infekcijos
Lietuvoje kasmet uþregistruojama apie 20 tûkstanèiø ûmiø þarnyno infekci-

tà ir po sàlyèio su þalia mësa ne visada plaunamos rankos. Ðios grupës ligø poþymiai yra labai panaðûs ir nustatyti ligos etiologijà gali gydytojas, atlikæs klinikinës medþiagos mikrobiologinius tyrimus. Ligos eiga ir sunkumas priklauso nuo daugelio veiksniø: nuo ligos sukëlëjo rûðies, patogeniðkumo ar virulentiðkumo laipsnio, ligas su-

Oro laðelinës infekcijos – daþniausios ligø prieþastys
Detaliau nagrinëjant uþkreèiamøjø ligø struktûrà, matyti, kad Lietuvoje vyrauja oro laðelinës infekcijos (ligà sukeliantys mikroorganizmai – uþkratas á organizmà patenka per orà), kurios 2009 m. sudarë net 95,1 proc. (1 pav.). Iðtyrus daugiau kaip 750 tûkst. ligoniø, kitos ligos sudarë tik neþymià dalá (0,02–1,74 proc.) uþkreèiamøjø ligø, iðskyrus ûmias þarnyno infekcijas (2,6 proc.). Tiriant oro laðeli-

4 pav. Sergamumas salmonelioze Lietuvoje ir kaimyninëse Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalyse 2000–2009 metais
Epinorth duomenys

6

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

kelianèiø mikroorganizmø, toksinø kiekio uþterðtame maiste, be to, labai svarbus ir ligonio amþius, bendra sveikatos, imuninës sistemos bûklë ir kt. Uþkreèiamøjø ligø epidemiologinës stebësenos duomenimis, nereti atvejai, kai ta paèia uþkreèiamàja liga uþsikreèia vienu metu grupë þmoniø, vartojusiø tà patá maistà. Toks ávykis vadinamas ligos protrûkiu. Protrûkiai daþniausiai kyla ðeimose, vaikø ugdymo, vieðojo maitinimo ástaigose. Daþniausia jø prieþastis bûna nepakankamai termiðkai apdorotas gyvûninis maistas, ávairios salotos ar miðrainës, kreminiai konditerijos gaminiai, kurie gaminami su þaliais kiauðiniais. Lietuvoje yra kilæ protrûkiø dël gamybos vietoje uþterðtø ûkininkø pieno produktø. Toká maistà daþniausiai uþterðia asmenys, sergantys uþkreèiamàja liga, ar besimptomiai uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojai. Vaikø ikimokyklinio ugdymo ástaigose neretai ligos tarp vaikø iðplinta per buitiná sàlytá, t.y. ligø sukëlëjus iðplatina lengvomis ligos formomis sergantys vaikai ar ðiø ástaigø personalas. Þarnyno uþkreèiamàsias ligas gali sukelti ne tik patogeninës bakterijos, bet ir jø gaminami toksinai, virusai, parazitai. Per pastaruosius deðimt metø Lietuvoje kasmet uþregistruojama nuo 15 iki 20 tûkstanèiø per maistà plintanèiø uþkreèiamøjø ligø atvejø. Vien tik 2009 m. Lietuvoje buvo uþregistruoti 18 033 tokiø ligø atvejai. Pateikti duomenys rodo, kad ðiø ligø grupëje vyrauja (apie 60 proc.) bakterinës kilmës sukëlëjai. Daþniausiai nepavyksta patikslinti galutinës bakterinës infekcijos diagnozës. Þarnyno uþkreèiamàsias ligas daþnai sukelia ir virusai – rotavirusai, norovirusai ir kt. (38 proc.) (3 pav.). Praëjusio deðimtmeèio suvestiniai rezultatai rodo, kad sergamumas salmonelioze Lietuvoje ir kaimyninëse Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalyse (2000–2009 m.) labai svyravo. Pavyzdþiui, Lietuvoje sergamumas salmonelioze kito nuo 30 atvejø 100 tûkst. gyventojø (2000 m.) iki daugiau kaip 100 (2006 m.), o 2009 m. pabaigoje

buvo apie 60 atvejø tam paèiam gyventojø skaièiui (4 pav.). Pastaràjá deðimtmetá pagrindinis salmoneliozës rizikos veiksnys tiek mûsø ðalyje, tiek kitose Europos ir pasaulio ðalyse yra viðtiena, kiauðiniai ir jø produktai. Kiek reèiau þmoniø salmoneliozæ sukelia ir kitø gyvûnø mësa – kiauliena ar jautiena. Kai nepaisoma asmeninës higienos, nuo salmonelioze serganèiø namuose auginamø gyvûnëliø gali uþsikrësti maþi vaikai. Salmoneliozei bûdingas sezoniškumas – susirgimø kasmet padaugëja ðiltuoju metø laiku, geguþës–rugsëjo mënesiais. Ðiuo laikotarpiu salmonelës gali labai sparèiai daugintis ir per keliasdeðimt minuèiø ar valandà maiste jø gali susikaupti sveikatai pavojingi kiekiai. Beje, besidaugindamos salmonelës nekeièia maisto iðvaizdos nei skonio. Maisto toksinæ infekcijà sukelia salmoneliø gaminamas toksinas. Epidemiologiðkai didþiausià rizikà uþsikrësti salmonelëmis kelia ávairios miðrainës, kurios uþterðiamos ant virtuvës inventoriaus esanèiø sukëlëjø. Todël, norint iðvengti ðios pavojingos uþkreèiamosios ligos, patartina vartoti tik gerai termiðkai apdorotà gyvûniná maistà, laikyti já šaltyje. Pastaraisiais metais kampilobakteriozë tapo dominuojanèia zoonoze daugelyje Europos ðaliø. Sergamumo kampilobakterioze rodikliai kai kuriose ðalyse yra didesni uþ salmoneliozës. Pavyzdþiui, 2007 m. ES šalyse buvo uþregistruota daugiau kaip 204 tûkst. kampilobakteriozës atvejø, o salmoneliozës – per 157 tûkstanèius. Vis dëlto sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje daug maþesnis negu kitose Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalyse (5 pav.). Gali bûti, kad, palyginti su kitomis šalimis, toks maþesnis sergamumas yra ir dël nepakankamø mikrobiologinës diagnostikos apimèiø. Kampilobakteriozës rizikos veiksniai panaðûs á salmoneliozës, ði liga paprastai plinta per viðtienà ir kitus mësos gaminius, taip pat per nepasterizuotà pienà ir jo produktus. Kadangi kampilobakterijos maiste nesidaugina, ðios infekcijos protrûkiai yra gerokai retesni nei salmoneliozës.

5 pav. Sergamumas kampilobakterioze Lietuvoje ir kaimyninëse Epinorth duomenys Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalyse

Dabar Lietuvos visuomenës sveikatos prieþiûros specialistai susirûpinæ dël didëjanèio sergamumo jersinioze, kuris per pastaruosius 3 metus Baltijos ir Ðiaurës Europos ðalyse buvo didþiausias. Europos ligø prevencijos ir kontrolës centro (toliau – ECDC) duomenimis, vidutinis sergamumas jersinioze Europoje per pastaràjá deðimtmetá buvo stabilus – paprastai 2 atvejai 100 tûkst. gyventojø. ECDC duomenimis, daþniausia jersiniozës prieþastis yra kiauliena ir jos produktai, termiðkai neapdorotos darþovës. Kai kuriø Escherichia coli (E.coli – þarnyno lazdelë) kamienø randama þmogaus þarnyne. Tai normalu, nes tie E.coli kamienai yra normali þarnyno mikroflora, nesukelianti jokiø ligø. Enteropatogeniniø E.coli sukëlëjø infekcijos ðaltinis yra sergantys ðia infekcija þmonës ir galvijai. Labiausiai pavojinga uþsikrësti hemoraginá kolità sukelianèiomis E. coli (EHEC) bakterijomis, kuriø platintojai yra galvijai. Uþsikreèiama daþniausiai vartojant uþterðtà maistà: þalià ar nepakankamai karðèiu apdorotà mësà ir jos produktus bei nevirintà pienà. Vandens ir maisto fekalinis uþterðimas, taip pat maisto kryþminë tarða já gaminant taip pat yra svarbûs infekcijos plitimo keliai. Apraðyti E. coli O157 protrûkiai, kilæ per mësainius, deðreles, jautienos kepsnius, nevirintà pienà, ðvieþias obuoliø sultis, jogurtus, sûrius, majonezà, salotas. Sukëlëjas yra pakankamai atsparus rûgðèiai, todël gali iðgyventi fermentiniais bûdais apdorotame maiste, marinuotose darþovëse. Infekcija gali plisti per uþterðtà geriamà bei atvirø vandens telkiniø vandená. Per buitiná sàlytá (þmogus þmogui) infekcija daþniausiai gali iðplisti ikimokyklinëse vaikø ugdymo ástaigose. Uþsikrësti galima ir nuo tiesioginio sàlyèio su gyvûnu sukëlëjø neðiotoju. Sergamumas šigelioze (bakterinë dizenterija) maþëja. Pastaruosius 3 metus tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse uþregistruoti tik pavieniai šios infekcijos atvejai. Rotavirusinë infekcija – viena ið labiausiai paplitusiø visame pasaulyje ûminiø virusiniø þarnyno infekcijø. Ji yra viena daþniausiø kûdikiø ir maþø vaikø mirtingumo prieþasèiø ekonomiðkai neiðsivysèiusiose Azijos bei Afrikos ðalyse. Kasmet pasaulyje uþregistruojama daugiau negu 100 milijonø rotavirusø sukeltø viduriavimø, tik 25 mln. pacientø kreipiasi medicininës pagalbos. Europos Sàjungos ðalyse kasmet uþregistruojama apie 3,5 mln. rotavirusinës infekcijos atvejø vaikams iki 5 metø amþiaus, ið jø 700 tûkst. kreipiasi medicininës pagalbos, apie 90 tûkst. gydomi ligoninëse, deja, apie 200 mirðta. Nukelta á 22 p.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

7

Ðiandien Lietuvoje puslaidininkiø fizika – viena reikðmingiausiø mokslo krypèiø, galinti didþiuotis indëliu á pasauliná mokslà.

Prof. habil. dr. Juozas Vidmantis VAITKUS

Puslaidininkiø fizika
50 metø moksliniam padaliniui, subrandinusiam daigus Saulëtekio slëniui
Pasaulyje puslaidininkiø pramonë yra viena ið efektyviausiø. Puslaidininkiø fizikos atradimai taip plaèiai pritaikomi, kad uþ juos suteikiamos Nobelio premijos, pvz., 2000 ir 2009 metais, o 2010 m. Nobelio premija taip pat sietina su puslaidininkiø perspektyva, nes tikimasi, kad ið grafeno bus galima pagaminti sparèiausius tranzistorius ir vaizduokliø ekranus. Lietuvoje, nors ir kiek neapibrëþtos, taèiau taip pat matyti gana šviesios perspektyvos pritaikyti šià kryptá verslui ir naujiems atradimams. Dabar Lietuva eksportuoja galingus puslaidininkinius diodus, tiristorius, fotodetektorius, rengiamasi gaminti elementus Saulës energetikai, lietuviai nemaþai patentuoja uþsienio firmø naudai. Ko reikia, kad sëkmë bûtø garantuota Lietuvoje? Manyèiau, nelabai daug: reikia, kad tarp dabartiniø jaunuoliø atsirastø panaðiø á tuos, kurie jungësi ðiems darbams prieð penkiasdeðimt su trupuèiu metø, taip pat ir valdþios noro, kad jø entuziazmas galëtø atsiskleisti. Priklausau tai kartai, kuri artimai bendravo su puslaidininkiø fizikos pionieriais Lietuvoje, todël gerai prisimenu, jei ir ne paèià tyrimø pradþià, tai bent tà dvasià, kuri buvo ðios krypties pradininkø aplinkoje ir kuri skatino siekti naujoviø. Susidomëjau puslaidininkiais, kai besivaduojanèiuose ið karo griuvësiø Ðiauliuose atsirado radijo mëgëjø (tarp jø buvau ir aš), kurie, kelerius metus dirbæ su radijo lempø technika, susipaþino su pirmaisiais tranzistoriais. Tai, kad uþ jø sukûrimà jau buvo paskirta Nobelio premija, tuo metu mums maþai imponavo, taèiau jø veikos skirtumas, palyginti su lempinëmis schemomis, buvo akivaizdus. Todël studijuoti ir pasirinkau Vilniaus

universitetà – vietà, kur buvo tikimasi ásiskverbti á puslaidininkiø paslaptis. Jau pirmà studijø dienà buvau priimtas dirbti studentiško mokslinio darbo á Puslaidininkiø fizikos laboratorijà, kurioje ir uþgimë Lietuvos puslaidininkiø fizika. Puslaidininkiø tyrimai Lietuvoje prasidëjo taip. Po karo gyvenimas pradeda atgimti. Profesorius P .Brazdþiûnas ieðko mokslinio darbo krypties, kurià vertëtø plëtoti tokiomis sunkiomis sàlygomis. Nuveikæs graþius darbus iš atomø spektroskopijos srities, sudaræs Lietuvos magnetiná þemëlapá, gilinæsis á metalø lydiniø elektrines savybes, profesorius, pa-

Ultraaukðto vakuumo aparatûra LAS3000, skirta medþiagø cheminei analizei. Antrame plane – ðios aparatûros vyriausiasis specialistas Juozas Miškinis

Sveikiname áþymø Lietuvos mokslininkà profesoriø habilituotà daktarà Juozà Vidmantá VAITKØ neeilinio gimtadienio proga. Þurnalo skaitytojams Jûs prisistatëte daugiau kaip prieð 30 metø straipsniu „Lazeris tarnyboje“ (1980, Nr. 5). Plataus diapazono, átaigûs Jûsø straipsniai gundo skaitytojus siekti naujø mokslo þiniø. Dëkojame Jums! Tegu Jus, Profesoriau, dar ilgai lydi sëkmë, iðtvermë, laimë!

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

sikonsultavæs su þymiais Sovietø sàjungos mokslininkais, pasirenka Eksperimentinës fizikos katedrai puslaidininkiø fizikos kryptá. Buriasi pirmieji studentai – V.Tolutis, M.Mikalkevièius, kitø specialybiø fizikai – J.Viðèakas, J.Poþela ir I.Gaðka keièia savo specializacijà, ásitraukia ir jaunesnës pajëgos – E.Sosnauskas, A.Ðileika, K.Valacka. Beveik visi šie þmonës tapo neatskiriama puslaidininkiø fizikos istorijos dalimi, pradëjæ, plëtæ tyrimus, kûræ mokslines grupes Vilniaus universitete ir Lietuvos mokslø akademijos institutuose. O dar jaunesnës kartos – R.Baltruðaièio, tyrusio, kaip puslaidininkiø elektrinis laidumas priklauso nuo daþnio, A.Smilgos, tyrusio kontaktines savybes, A.Medeišio, tyrusio dujø sorbcijos átakà elektrinëms ir optinëms savybëms, S.Stonkaus, pradëjusio auginti kristalus, V.Guogos, tyrusio puslaidinin-

8

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Aparatûra, sukonstruota radiaciniams defektams tirti CERN‘o reikmëms, ir jos autoriai habil. dr. Eugenijus Gaubas ir doktorantas Aurimas Uleckas

kiniø sluoksniø ásielektrinimà, paèiu jauniausiu partneriu tapau ir að, ðiø eiluèiø autorius, kuriam buvo pavesta tirti fotolaidumo spektrus ir jo kinetikà. Kas buvo mûsø instrumentai? Maþai elektros srovei matuoti – veidrodiniai galvanometrai, potencialui – veidrodinis elektrometras, ikikarinë vakuuminë technika, vienas kitas naujesnis spektrografas, monochromatorius, generatorius, potenciometras ir dar ðis bei tas. Mums talkino stiklapûèiai, mechaninës dirbtuvës, azoto skystinimo árenginys. Taèiau jau to uþteko, kad, pradëjus tirti polikristalinius puslaidininkiø sluoksnius, bûtø atrasta, jog puslaidininkio pavirðiaus ir jo tûrio optinës savybës skiriasi. Nuo to prasidëjo sistemingi puslaidininkiø tyrimai siekiant iðsiaiðkinti efekto prieþastis bei išmokti keisti puslaidininkio savybes norima kryptimi.

Tuo pat metu Lietuvoje augo radijo ir elektronikos pramonë, buvo ákurtas Elektrografijos institutas, todël fizikai buvo reikalingi ðiai pramonei, o tos pramonës produktai – fizikams. Kartu aiðkëjo problemos, kurias sprendþiant puslaidininkiai gali padëti spræsti ir tos pramonës problemas, ir didinti puslaidininkiø taikymo perspektyvas. Visa tai skatino darbus, plëtë galimybes ir netrukus buvo pamatyta, kad Lietuvos mokslinëse laboratorijose sukurta áranga ne tik nëra prasta, bet prilygsta ar net virðija tai, kà naudoja kitos pasaulio mokslininkø laboratorijos. Šiame straipsnyje prisimenant Puslaidininkiø fizikos katedros, ákurtos 1960 m., vingiuotà moksliná kelià, išryškinama, kas sukurta, o ypaè kokiomis kryptimis pradëti darbai buvo perspektyviausi. Visa tai glaudþiai siejasi su kuriamu Saulëtekio slëniu, kuris ið esmës turës pakeisti Lietuvos pramonæ, t.y. kurti aukðtøjø technologijø pramonæ, ir daryti átakà kitoms sritims. Puslaidininkiai èia turi suvaidinti reikðmingà vaidmená. Katedros vedëju buvo paskirtas tuo metu dar docentas Jurgis Viðèakas, pasiþymëjæs pagrindinëmis gero vadovo savybëmis: 1) pasirinko tinkamà pradinæ darbø kryptá; 2) subûrë entuziastingai dirbanèià komandà, kuriai netrukdë dirbti, kartais paskatindamas, kartais stumtelëdamas darbus kiek kita kryptimi; 3) surasdavo finansavimo šaltiniø, bûtinø darbø plëtrai.

Pradiniame etape ima vyrauti elektrofotografijos tematika. Á ðiuos darbus ásijungia A.Matulionis, kuriam pavedama iðilginio fotolaidumo tyrimo tematika, ið Elektrografijos instituto perëjæ dirbti A.Sakalas kuria didelës varþos puslaidininkiams tirti Holo efekto aparatûrà, E.Montrimas pleèia seleno, o V.Gaidelis – cinko oksido sluoksniø tyrimus. Greta fundamentiniø problemø jie sprendë ir akivaizdþius praktinio taikymo uþdavinius. Kad jie susieti, pademonstravo Xerox korporacijos viceprezidento P .J.Warterio dalyvavimas serijoje diskusijø, po kuriø jis vieðai pripaþino, kad Vilniaus universitete teorija gerai paaiðkina procesus elektrofotografiniuose sluoksniuose. Ði teorija ir jos eksperimentinis pagrindimas buvo pateikti ir Pasaulinëje puslaidininkiø fizikos konferencijoje Maskvoje 1968 metais. ZnO sluoksniai sëkmingai buvo panaudoti elektrofotografinio popieriaus seismografams gamybai J.Janonio popieriaus fabrike, taip pat dideliø metalo lakðtø laivø korpusams þymëti – Nikolajevsko laivø gamykloje. Seleno sluoksniø tobulinimas Puslaidininkiø fizikos katedrai suteikë iðskirtines galimybes kopijuoti ávairius dokumentus. Nors kopijavimo árenginius rûpestingai priþiûrëjo atitinkamos tarnybos, katedroje nebuvo problemø kopijuoti tai, kas buvo reikalinga moksliniam darbui. Nukelta á 40 p.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

9

Vis daugiau informacijos, atviros ir slaptos, cirkuliuoja elektroniniais tinklais. Populiarëjant elektroninei bankininkystei, elektroniniams pirkimams ir atsiskaitymams, elektroniniais tinklais kasdien juda ðimtai milijardø doleriø ir eurø. Bet ar saugiai?

asiþvalgius po pasaulio spaudà matyti, kad net geriausios saugumo priemonës neapsaugo elektroniniø duomenø nuo ryþtingo kompiuteriø pirato. Praneðama, kad JAV kompanijos dël informacijos vagystës kasmet praranda apie 250 mlrd. doleriø. Zeus yra viena ið informacijos vagystës kompiuteriø programø. Taèiau mokslininkai demonstruoja, kad informacijà galima pavogti ir kitaip – iš kompiuterio monitoriaus vaizdo atspindþio akies obuolyje arba iš spausdintuvo keliamø garsø. Nuo tokiø piratø sunku apsisaugoti ir jø beveik neámanoma susekti. Þurnalas Scientific American (2009 m. geguþë) skelbia, kad Michaelis Backesas pro maþo teleskopo okuliarà 18 punktø raides kompiuterio ekrane mato didelës salës gale taip aiðkiai, lyg kompiuteris bûtø prieð akis. Dar daugiau, duomenis kompiuterio ekrane jis gali perskaityti ið atspindëto ant gretimo stalo stovinèios stiklinës vandens vaizdo. Saarlando universiteto (Vokietija) mokslinis darbuotojas Backesas atrado, kad daugelis daiktø gali atspindëti paslaptis nuo kompiuterio monitoriaus ekrano á seklio telekamerà. Tokie daiktai yra akiniai, kavos puodeliai, plastikiniai buteliai, metaliniai juvelyriniai dirbiniai ir netgi kompiuteriu dirbanèiojo akiø obuoliai. Nuo visø jø galima nuskaityti informacijà. Ekrano vaizdø atspindys yra ne vienintelis bûdas nutekinti ið kompiuterio informacijà. Mokslininkai neseniai pademonstravo penkis skirtingus bûdus slapta fiksuoti klaviðø nuspaudimus, neinstaliavus jokiø programø kompiuteryje. Techniškai iðsilavinæ ekspertai gali pavogti duomenis skaitydami kompiuterio tinklo modifikatoriaus ðviesos diodø mirgëjimà arba kruopðèiai tirdami monitoriaus skleidþiamas radijo bangas. Duomenis ga-

P

lima iððifruoti net ið spausdintuvø keliamo triukðmo. Toks duomenø vogimas vadinamas vogimu šalutiniais kanalais. Išskyrus kai kurias svarbiausias karines programas, toks duomenø vogimas kompiuteriø specialistø buvo ignoruojamas. Jie stengësi sukurti saugesnes nuo ásilauþimo schemas ir kompiuteriø tinklø protokolus. Taèiau tai gali apsaugoti tik informacijà paèiame kompiuteryje ir tinkle. Naujieji ásilauþëliai išnaudoja neapsaugotas vietas, kur kompiuteriai susiduria su realiu pasauliu: prie klaviðø, monitoriaus ar spausdintuvo prieð informacijà áslaptinant arba jà pavertus á þmogui skaitomà formà. Tokie informacijos vagys nepalieka jokiø ásilauþimo á kompiuterá pëdsakø. Ekspertai yra ásitikinæ vienu dalyku: jei tik informacija yra nepakankamai apsaugota ir turi didelæ piniginæ arba þvalgybinæ vertæ, anksèiau ar vëliau kaþkas bandys jà pavogti. Informacijos vogimas ðalutiniais kanalais atsirado daug anksèiau nei asmeniniai kompiuteriai. Pirmojo pasaulinio karo metu kariaujanèiø ðaliø þvalgybos daliniai slapta klausë vieni kitø telefonais perduodamø ásakymø, nes tø laikø telefonai turëjo tik vienà laidà, o vietoj kito buvo þemë – ja tekëjo elektros srovë. Þvalgai ákiðdavo vienà laido galà á þemæ, o kità galà prijungdavo prie stiprintuvo ir klausydavosi prieðo ásakymø. Apie 1960 m. amerikieèiø kariniai specialistai pradëjo tirti kompiuteriø monitoriø skleidþiamas radijo bangas ir sukûrë tø skleidþiamø radijo bangø ekranavimo bûdus, kurie naudojami iki ðiol svarbioms vyriausybës ir bankø kompiuteriø sistemoms. Be tokios apsaugos senesniø kompiuteriø ekranø vaizdà ið skleidþiamø radijo bangø gali-

ma buvo atkurti kitame kambaryje ar net kitame pastate. Sukurti skystøjø kristalø plokðti kompiuteriø monitoriø ekranai naudoja maþas átampas, todël skleidþia silpnesnes radijo bangas. Taèiau jau 2003 m. Kembridþo universiteto kompiuteriø specialistas Markus Kuhnas pademonstravo, kad ir tokie plokðèiaekraniai monitoriai spinduliuoja skaitmeninius signalus, kuriuos galima pagauti ir iššifruoti uþ daugelio metrø nuo kompiuterio. Lozanos Federalinio technologijos instituto (Šveicarija) magistrantai Martinas Vuagnouxas ir Sylvainas Pasinis pademonstravo, kad áprasta radijo sekimo áranga 95 proc. tikslumu gali sugauti ir iššifruoti kompiuterio klaviðø spaudymo signalus uþ 20 metrø nuo kompiuterio. Kiekviename oro uoste dešimtys laukianèiø lëktuvø þmoniø siuntinëja informacijà, kartais svarbià, spaudydami neðiojamøjø kompiuteriø klaviðus. Ir ji yra neapsaugota nuo vagiø. Kalifornijos universiteto mokslininkai, vadovaujami Giovanni Vigna, 2008 m. paskelbë dar vienà informacijos vagystës bûdà, kuriam nereikia net ámantraus radijo imtuvo. Pakanka kompiuteriuose esanèios telekameros ir tam tikros programos. Ta programa, pavadinta ClearShot, ið pirðtø judesiø vaizdo spaudant kompiuterio klavišus atkuria þmogaus spausdinamà tekstà. Atrodytø, keista, kad kas nors leistø

10

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

vagystës
Prof. Jonas GRIGAS, LMA
savo kompiuterio telekamerà naudoti jo duomenø vagystei. Taèiau þmoniø iðradingumui nëra ribø. Rinkti vaizdus ið kompiuterio telekamerø gali bûti taip pat paprasta, kaip ir ávilioti þmogø á nekaltai atrodantá interneto puslapá. 2008 m. gale amerikieèiai Jeremiahas Grossmanas ir Robertas Hansenas atskleidë slaptus átaisus daugelyje interneto narðykliø ir Adobe Flash programinëje árangoje, kurie kartu leidþia priešiškam interneto tinklo vartotojui rinkti garso ir vaizdo informacijà ið kompiuterio mikrofono ir telekameros. Vienas neapdairus klaviðo nuspaudimas paleidþia sekimo programà. Backesas mano, kad visi minëtieji duomenø vagystës bûdai yra prieinami tik ekspertams, turintiems tinkamà árangà. Taèiau beveik kiekvienas, nusipirkæs maþdaug pusantro tûkstanèio litø vertës teleskopà, galëtø vogti duomenis ið atspindþiø ir nuo šio vagystës bûdo beveik nëra apsaugos. Backesas yra garsaus Makso Planko instituto Saarbriukene (Vokietija) programiniø sistemø darbuotojas, moksliná vardà ágijæs IBM firmos Ciûricho laboratorijoje. Jis kuria ðifravimo programas, o laisvalaikiu su studentais vykdo ávairius projektus savo malonumui. Prieð porà metø jis sukûrë kompiuteriná kodà, kuris raðalinio spausdintuvo garsà paverèia spausdinamo teksto vaizdu. Idëja sukurti toká kodà Backesui kilo, kai eidamas koridoriumi jis susidomëjo savo studentu, kuris laboratorijoje kaþkà intensyviai spausdino. Jis pastebëjo ant stalo stovinèio puodelio paviršiuje atspindá nuo kompiuterio ekrano ir jam gimë idëja. Kità dienà jis nuëjo á parduotuvæ ir uþ 300 eurø nusipirko paprastà teleskopà ir skaitmeniná fotoaparatà. Ði áranga veikë puikiai. Spausdinamas tekstas buvo aiðkiai matomas ið atspindþio nuo ðaukðto, vyno butelio ar sieninio laikrodþio. Vaizdus galima skaityti beveik nuo bet kokio atspindinèio pavirðiaus. Visi, kurie naudojamës kompiuteriais, prieð jo ekranà turime beveik sferinius gerai atspindinèius objektus savo veide – akis. Ar gali mûsø skaitmeninës

Informacijos
paslaptys bûti perskaitytos kompiuteriu dirbanèio asmens akyse? Backesas suprato, kad vaizdams skaityti ið akiø reikia geresnio teleskopo ir jautresnio fotoaparato. Kadangi akys daþnai mirksi, fotoaparato uþrakto greitis turi bûti didelis. Backesas nustatë, kad atspindëto vaizdo ryðkumas, o ne skiriamoji geba lemia atstumà, kuriuo þvalgas gali skaityti ið akiø kompiuterio monitoriaus vaizdà. Nusipirkæs 1500 doleriø vertës teleskopà ir pasiskolinæs iš Astronomijos instituto 6000 doleriø vertës astronominá fotoaparatà, jis uþ 10 metrø galëjo skaityti 72 punktø raidþiø dydþio tekstà kompiuteriu dirbanèiojo akyse. Taèiau ið astronomijos jis nusprendë pasiskolinti ir kai kà daugiau – procesà, vadinamà dekonvoliucija, kuris pašalina tolimø galaktikø fonà fotografijose. Jis labai iðryðkina vaizdà. Ðis procesas naudojamas ne tik astronomijoje. Mikroskopu stebint atomus gaunamas blyðkus vaizdas, taèiau atomus galima iðryðkinti, paðalinant fonà. Að ðá procesà daugelá metø taikiau tirdamas rentgeno spinduliø suþadintus elektronø emisijos ið feroelektrikø spektrus. Taigi, pritaikius dekonvoliucijos programà, galima stebëti 36 punktø raides uþ 10 metrø esanèiu teleskopu, kurá galima lengvai paslëpti lengvajame automobilyje. Backesas þino ir kaip dar patobulinti ðá duomenø vagystës bûdà. Galima panaudoti nematomà (infraraudonàjá) lazerio spindulá, kuris dalimis nuskaitys nuo akiø obuolio informacijà naudodamas jau esamas kompiuterines programas ir sukurs aiðkø vaizdà. Apsaugoti svarbius duomenis nuo pernelyg komunikabiliø kompiuteriø kartais yra daug sunkiau nei apsaugoti juos nuo brukalø (spam) ir virusø. Nëra tokios programinës árangos, kuri apsaugotø duome-

nis nuo vagystës ðalutiniais kanalais. Kita vertus, niekada neþinai, ar kas tavo duomenis skaito. Anot Backeso ir Kuhno, karinës organizacijos naudoja ðias technologijas þvalgybos duomenims rinkti. Uþuolaidos yra vienas ið bûdø, trukdanèiø ið atspindþiø vogti informacijà. Taèiau sunku tikëtis, kad þmonës visada prisimins arba galës uþtraukti uþuolaidas ant langø. Nors daugelis neðiojamøjø kompiuteriø naudotojø turi „slaptumo filtrus“ ant ekranø apsaugai nuo slapto duomenø skaitymo ið uþ nugaros, taèiau ðie filtrai tik padidina atspindþiø ryðkumà vartotojo akyse, taip tik palengvindami duomenø vagystæ. Plokðti ekranai spinduliuoja poliarizuotà ðviesà. Todël apdengus langø stiklus ðviesà poliarizuojanèia plëvele, atrodytø, turëtume blokuoti atspindþius nuo kompiuteriø ekranø kambaryje. Taèiau ið tiesø taip nëra. Dël nedideliø ið ekrano sklindanèios ðviesos poliarizacijos kampo pokyèiø išsiskverbia pakankamai šviesos, iš kurios geras teleskopas gali iðskirti vaizdà. Lyginant su kitais þinomais kompiuterinio ðnipinëjimo bûdais, duomenø vagystë šalutiniais kanalais turi esminiø trûkumø. Reikia bûti netoliese sekamo objekto ir stebëti sekamà asmená aktyviai naudojantis duomenimis. Yra daug lengviau átikinti kaþkà atverti elektroninio laiðko priedà ir instaliuoti ðnipinëjimo programà, kuri atveria áëjimà á visus kompiuteryje esanèius duomenis. Ir tai galima padaryti milijonams kompiuteriø vienu metu. Dël ðiø prieþasèiø ásibrovimai á kompiuteriø duomenø bazes šalutiniais kanalais vargu ar paplis taip, kaip paplito brukalai ir kiti puolimai elektroniniais tinklais. Taèiau tikëtina, kad jie bus naudojami ásiskverbti á kompiuterius labai svarbiø duomenø adresatø, tokiø kaip finansininkai ir svarbûs ámoniø ar vyriausybiø pareigûnai. Ðiais atvejais duomenø vagystë ðalutiniais kanalais, matyt, yra lengviausias bûdas apeiti ámantrias kompiuteriø tinklø saugumo sistemas ir padaryti tai nepaliekant jokiø pëdsakø, kuriuos saugumo tarnyba po to galëtø aptikti. Kuhnas sako, kad tokios duomenø vagystës jau vyksta, nes yra þmoniø, tvirtinanèiø, kad jø informacija bankuose buvo pavogta neþinomais bûdais. Taèiau dar niekas niekur nebuvo pagautas taip darant. Tikëkimës, kad Lietuvoje ðie modernûs informacijos vagystës bûdai greitai nepaplis bent jau dël to, kad nedaug turime tokios konfidencialios informacijos.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

11

Prof. habil. dr. Vanda ARAMAVIÈIÛTË
Rašyti apie profesoriø habilituotà edukologijos mokslo daktarà Leonà Jovaiðà garbingos 90 metø sukakties proga yra ir malonu, ir sudëtinga. Sudëtingumas pirmiausia slypi Profesoriaus plaèiaðakës kûrybinës veiklos ir Jo didþiulio indëlio á Lietuvos pedagoginës minties lobynà apimtyje, ávairiapusës mokslinës patirties lauko ir tikrojo humaniškumo, patirto Profesoriui vadovaujant ar bûnant Jo bendradarbiais, apibrëþtyje. Reikšminga kiekvieno þmogaus bûties dalis, jo kultûros, dvasingumo ir kûrybos ðaltinis yra gimtinë. Profesoriaus gimtinë Þemaitijoje – miškais apsupta ir išsamiai apraðyta Lieplaukë, á kurios erdves neretai subtiliai nuskriejama eilëmis. Kûrybinë praktinë pedagoginë veikla prasidëjo Aukštaitijoje – pirmoji darbovietë buvo Anykðèiø gimnazija, kurioje pradëta dëstyti vokieèiø kalbà ir vadovauti klasei. Èia skleidësi pirmieji pedagoginio talento daigai, o ypaè gebëjimas parodyti dëmesá ir draugiðkumà mokiniams, rûpintis jø vidinës organizacijos ir bendravimo kultûros këlimu. Šioje gimnazijoje reiðkësi ir ðeimoje glûdëjusi meninë gyslelë, iðryðkëjusi pradëjus vadovauti Meno kuopai, á kurià buvo kvieèiami mokiniai, norintys vaidinti, piešti, muzikuoti, rašyti eiles ir kt. Jaunojo mokytojo domëjimasis menu, kaip dvasinës kultûros iðtaka, patraukia daugelá to meto mokiniø. Išleisdami iš Anykðèiø savo vadovà, Meno kuopos nariai raðë: „Tamstos, Mylimas Globëjau, ádëta dvasia ir darbas liks mums, sykiu ir visai Anykðèiø gimnazijai – amþinas“. Panašiai atsiliepë ir pats Profesorius: „Anykðèiuose palikau dalá ðirdies, nes dalinau jà mokiniams ir kolegoms. Visà gyvenimà juos prisimenu“ (Toks gyvenimas, 2000, p. 56).
Telðiø mokytojø seminarija 1943–1944 m. Profesorius – pirmas ið kairës

Persikëlus dirbti á Telðiø mokytojø seminarijà ir joje dëstant vokieèiø kalbà, toliau plëtojami pedagoginio darbo mokëjimai, ágûdþiai, gebëjimai. Kita vertus, tiek Telðiø seminarijoje, tiek vëliau Kelmës gimnazijoje Profesoriaus meninë veikla ne tik nenutrûko, bet ir praturtëjo naujomis raiškos formomis – pjesiø ir eilëraðèiø raðymu, spektakliø statymu, vadovavimu vaidybos bûreliams ir kt. Be to, domëjimasis meniniu ir kultûriniu mokiniø bei visuomenës gyvenimu neiðblëso dirbant ir kitose ugdymo institucijose: Klaipëdos mokytojø seminarijoje ir institute, Palangos vidurinëje mokykloje, Klaipëdos metodiniame kabinete (èia aktyviai dalyvaujama kino filmø apþiûrose, teatro veikloje), Klaipëdos internatinëje mokykloje (kur intensyviai plëtojamos mokiniø saviraiðkos ir savivaldos idëjos). Tad praktinë pedagoginë veikla ávairiø tipø mokyklose, dalykinis ir pedagoginis jaunojo mokytojo brendimas buvo neatsiejamas ne tik nuo intensyvaus domëjimosi kalbomis, filosofija ir psichologija, bet ir meno dalykais, itin skatinanèiais mokytojo ir mokiniø dvasinæ paþangà. Ástojimas á Vilniaus universiteto psichologijos specialybæ ir sëkmingos neakivaizdinës studijos (1945–1950 m.) paspartino jauno mokytojo ásitraukimà á moksliniø tyrimø pasaulá. Nors studijuojant universitete vëliau pasirenkama pedagogikos, psichologijos ir logikos specializacija, bet pirmieji tyrimai buvo iš psichologijos srities: paraðomas vertingas diplominis darbas apie nusistatymo psichologijà (1949 m.), o pasiûlius nusistatymo terminà keisti nuostatos sàvoka, tampama vienu ið pirmøjø nuostatos ávedimo á Lietuvos psichologijà iniciatoriø ir jos tyrëjø. Psichologija, kaip mokomoji disciplina, dëstoma gimnazijose, pedagoginëse ir

Edukologijos àþuolas
aukðtosiose mokyklose (vien tik Vilniaus universitete dëstyta asmenybës psichologija, psichologinë diagnostika, profesinio orientavimo ir konsultavimo psichologija). „Psichologija, matyt, ir buvo pagrindinis mano interesas, bet likimas lëmë darbuotis daugiau ugdymo mokslo srityje negu psichologijos“, – prisipaþásta Profesorius knygoje „Toks gyvenimas“ (2000, p. 165). Taèiau visuose moksliniuose darbuose, skirtuose ugdymui, iðsaugojamos gana glaudþios psichologijos ir edukologijos sàsajos. Baigus universitetà, ne tik aktyviau ásitraukiama á platø ðvietimo gyvenimà, bet prasideda ir aktyvi mokslinio tyrimo veikla, kai Profesorius, sëkmingai dirbantis Klaipëdos internatinës mokyklos direktoriumi, 1958 m. pakvieèiamas á Mokyklø mokslinio tyrimo institutà, vëliau pavadintà Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu. Eidamas mokslinio sekretoriaus pareigas, jame pirmasis paraðë disertacijà apie galimybes orientuoti mokinius á darbo pasaulá per visø dalykø pamokas aðtuonmetëje mokykloje ir sëkmingai jà apgynë Maskvoje (1964 m.). Ádomu tai, kad disertacijoje pateiktø moksliniø tyrimø pagrindu sukuriama profesinio orientavimo sistema, pelniusi pripaþinimà Lietuvos ir uþsienio pedagoginëje visuomenëje. Be to, šie tyrimai paskatino ir nemaþai pradedanèiøjø mokslininkø imtis nagrinëti mokiniø profesinio orientavimo problemas, miestuose ir rajonuose steigti profesinio konsultavimo centrus ir punktus, organizuoti praktines-mokslines konferencijas, leisti leidinius. „Pasipylë lavina kvietimø skaityti paskaitas ávairiuose Lietuvos miestuose“... „Ið Gruzijos, Armënijos, Toto-

12

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

mokslo
rijos, Tadþikijos ëmë atvykti interesantai semtis patirties“, – rašo Profesorius savo knygoje „Toks gyvenimas“ (2000, p. 133). Atsisakius mokslinio sekretoriaus pareigø ir sutikus vadovauti darbinio mokymo sektoriui, kaupiami duomenys habilituoto daktaro disertacijai apie mokiniø parengimo rinktis profesijà pagrindus. Kartu vykdoma ne tik mokslinio tyrimo, bet ir akademinë veikla: darbuojamasi Pedagoginio instituto, Konservatorijos Psichologijos ir Pedagogikos katedrose. Taèiau itin sistemingos akademinës veiklos ásibëgëjimo laikotarpis prasideda 1970 m., kai profesorius gauna kvietimà pereiti dirbti á Vilniaus universiteto Pedagogikos-psichologijos katedrà. Kai po metø universitete ásikuria Pedagogikos katedra, Profesorius pereina á jà, o dar po keleriø metø (1978 m.) tampa katedros vedëju ir ðias pareigas eina iki 1985 metø. Taigi á Pedagogikos katedrà Profesorius atëjo turëdamas beveik 18 metø pedagoginio darbo patirtá bendrojo lavinimo mokykloje ir 12 metø mokslinio darbo patirtá, taip pat buvo dëstytojavæs kitose aukštosiose mokyklose. Þodþiu, á universitetà ateina kaip brandi, kompetentinga asmenybë, pasiekusi labai aukðtà praktinës pedagoginës, mokslinio tyrimo ir akademinës veiklos dermës lygá ir jame išdirba 25 metus (nuo 1970 iki 1995 m.). Vilniaus universitete Profesorius parašo ir išleidþia itin brandþius mokslinius kûrinius: „Psichologinæ diagnostikà“ (1975 m.), grindþiamà JAV, Vokietijos, Rusijos ir kitø pasaulio ðaliø þymesniø psichologø idëjomis ir tapusià parankia knyga daugeliui jaunøjø mokslininkø, siekianèiø nuodugniau susipaþinti su tyrimo metodikø parengimu, pasirinkimu ir naudojimu; „Profesinio orientavimo pedagogikà“ (1978 m.), klojanèià profesinio orientavimo pamatus, grindþiamus teoriniais ir empiriniais tyrimais; „Asmenybæ ir profesijà“ (1981 m.), ávairiø teorijø kontekste ne tik svarstanèià asmenybës struktûros ir vertingumo, profesijos rinkimosi ir motyvacijos, profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemos kûrimo problemas, bet ir pateikianèià vientisà asmenybës struktûros koncepcijà, originalià motyvø klasifikacijà; „Pedagogikos pagrindø dvitomá“ (kartu su prof. J.Vaitkevièiumi, I tomas – 1987 m., II – 1989 m.), kuriame, priešingai nei tuomeèiuose Sàjungoje pripaþintuose standartiniuose vadovëliuose, siekiama savarankiðkai iðplëtoti kai kurias ugdymo temas ir jas naujai interpretuoti. Profesoriaus moksliniø darbø leidyba ypaè suintensyvëja po Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo, kai vienas po kito spausdinami nauji darbai: „Edukologijos ávadas“ (1993 m.), kuriame ávedama edukologijos sàvoka ir, þvelgiant á þmogø kaip á ontinæ, psichinæ, socialinæ ir kultûrinæ bûtybæ, plaèiai analizuojami filosofiniai, sociokultûriniai ir psichologiniai ugdymo pagrindai, propaguojama interdisciplininiø tyrimø idëja (3 leidimai); „Edukologijos pradmenys“ (1993 m.), kur nagrinëjami bendrieji ugdymo, mokymo ir mokymosi, auklëjimo ir saviauklos klausimai (4 leidimai); „Hodegetika“ (2005 m.), apibrëþianti fundamentinius auklëjimo mokslo pamatus ir pasiþyminti skelbiamø idëjø inovatyvumu (2 leidimai).

Profesorius habilituotas edukologijos mokslo daktaras Leonas Jovaiða

Nors pastarieji trys kûriniai ir skiriasi paskirtimi, turiniu ir problematika, bet turi ir juos vienijanèiø idëjø. Tai asmens saviraiška, dvasingumas, susijæs su asmens dvasiniu gyvenimu, dvasiniu aktyvumu, dvasine branda, dvasine tikrove, dvasinëmis vertybëmis ir kt. Visus šiuos tris leidinius galima ávardyti kaip reikðmingà edukologijos mokslo pagrindø dalá, kurioje jauèiama glaudi edukologijos, psichologijos ir filosofijos sintezë. Antra vertus, itin didelis nuopelnas priklauso Profesoriui, 1991 m. inicijavusiam mokslinio þurnalo „Acta paedagogica Vilnensia“ leidybà ir devynerius metus ëjusiam vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir iki ðiø dienø esanèiam redaktoriø kolegijos nariu. Pirmàjá Lietuvos nepriklausomybës deðimtmetá taip pat nepamirðtami ir anksèiau nagrinëti profesinio orientavimo klausimai. Iðleidþiama „Profesinio konsultavimo psichologija“ (1999 m.), kuri plëtoja frontalaus ir individualaus konsultavimo teorijà, kaip potencialios pagalbos instrumentà ávairaus profilio pedagogams ir konsultantams, norintiems padëti apsispræsti besirenkantiems profesijà. Knygoje „Apie mûsø bûtá“ (1998 m.) jaunimas kvieèiamas apmàstyti aktualius þmogaus bûties klausimus. Autobiografinëje knygoje „Toks gyvenimas“ (2000 m.) reflektuojami savo nueito prasmingo gyvenimo etapai, kad jie ne tik iðliktø artimø þmoniø atmintyje, bet ir prisidëtø prie savo tautos ir jos kultûros gyvasties kryptingos plëtotës. Antrasis Lietuvos nepriklausomybës deðimtmetis Profesoriui taip pat nemaþiau vaisingas. Tai pirmiausia árodo analitinës monografijos „Ugdymo mokslas ir praktika“ (2001 m.) leidyba, kurioje pristatoma plati ugdymo sistemos panorama. Šitai paKelmës gimnazija 1945 m. Profesorius – pirmos eilës viduryje

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

13

Pedagogikos katedra 1983 m. Profesorius centre su sveèiu ið Debreceno universiteto

tvirtina þmogaus „Veikimo ágymiø plëtra“ (2004 m.), kur analizuojama maþai tirta ðiø ágymiø reikðmë þmogaus gyvenime ir jø ugdymo bûdai. Šalia to knygoje „Likimai“ (2003 m.) Profesorius pristato save kaip poetà, eiles rašiusá nuo pat ankstyvos jaunystës. Taèiau tarp ðiø kûriniø iðskirtinæ vietà uþima Profesoriaus ilgai brandintas „Enciklopedinis edukologijos þodynas“ (2007 m.), „skirtas besidomintiems ugdymo mokslu ir praktika, jø terminija, ugdymo istorija Lietuvoje ir uþsienyje“ (p. 5). Tai 335 puslapiø leidinys, áprasminantis edukologijos mokslà kaip sudëtingà daugiamatæ tikrovës sritá ir padedantis giliau suvokti tiek edukologijos mokslo objektà, ugdymo mokslo sandarà ir ugdymo proceso struktûrà, tiek atskiras edukologijos sàvokas, reiðkinius, dësnius bei dësningumus, tiek þymesnius edukologijos mokslo kûrëjus ir jø indëlá á ugdymo mokslà ir praktikà. Tai ypaè reikðmingas ávykis edukologijoje, labai praturtinæs prieð gerà deðimtmetá paties Profesoriaus iðleistà „Pedagogikos terminø“ knygà (1993 m.). Skaitytojø dëmesá patraukia ir kitos išleistos knygos: „Profesinio orientavimo ir konsultavimo psichologija“ (2009 m.), iš naujo kelianti aktualius jaunimo ir suaugusiøjø profesinio orientavimo ir konsultavimo klausimus, neatskiriamus nuo asmenybës psichofizinës raidos lygmens, jos kaitos ir ugdymo. Ðiuo intensyvios globalizacijos laikotarpiu pasirodo ir kita aktuali knyga „Þmogaus sëkmës ugdymas“ (2009 m.), mokanti sëkmæ kurti nuo pat ankstyvos vaikystës iki þmogaus sambrandos, reikðmingu kûrybos veiksniu laikant tiesà. Tarp ðiø leidiniø natûraliai ásikomponuoja knyga „Apie tikëjimo ugdymà“ (2009 m.), skiriama ieðkantiems tikëjimo tiesos. Profesoriui baigus akademinæ veiklà universitete, mokslinë veikla ne sulëtëjo, bet vyko áprastu tempu, nes per pastaruosius 15 metø iðleista nemaþai naujø leidiniø, paraðyta straipsniø (per metus – po kelis straipsnius), sudaryta straipsniø rinkiniø ar padëta juos kitiems sudaryti. Taip pat kai kurie ankstesni moksliniai darbai

buvo modifikuojami (atsiþvelgus á ðio laikotarpio reikalavimus, papildomi naujais duomenimis, idëjomis, teorijomis). Akivaizdu, kad kûrybinës veiklos apimtis ir pobûdis leido sukaupti didþiulæ patirtá, kuri pasireiškë ávairiausiu pavidalu: paþinimo, emocijø, vertinimo, elgesio, bendravimo, santykiø ir kt. Turint galvoje Profesoriaus, kaip katedros vadovo, patirtá, ypatingà reikšmæ turëjusià visos katedros ir kiekvieno jos nario moksliniam ir asmenybës brendimui, visø pirma išskirtinas sistemingas, profesionalus ir geranoriškas Profesoriaus rûpinimasis katedros kolegø moksliniu augimu (siekiant, kad kiekvienas ne tik laiku ágytø atitinkamà mokslo laipsná ar vardà, bet ir kitokià mokslinio darbo patirtá – tyrimø organizavimo, tiriamojo reiškinio raiškos modeliavimo, moksliniø darbø vertinimo, oponavimo, vadovavimo doktorantams ir kt.). Su Profesoriumi buvo galima konsultuotis ávairiais ugdymo klausimais. Todël ir ið kitø universitetø bei mokyklø daug atvykdavo norinèiø pasitarti, kaip pasirinkti perspektyvià tyrimo kryptá ar atrasti optimalø nagrinëjamos problemos sprendimo variantà; mokytojø rengimo universitete tobulinimu: 1) sudarant tinkamà pedagogikos kurso programà ir pagal tuometes aplinkybes á jos turiná nuolat áneðant naujumo ir originalumo, 2) tobulinant pedagogikos dëstymo metodikà ir kartu draugiškai mokantis vieniems ið kitø, 3) kryptingai planuojant katedros veiklà, nubrëþiant esmines katedros darbo kryptis bei formas; studentø pedagoginës praktikos mokyklose ir stovyklose organizavimo tobulinimu (sukuriant efektyvià pedagoginës praktikos organizavimo ir vertinimo sistemà); studentø pedagogikos mokslinio tyrimo darbu (átraukiant studentus á tiriamàjà veiklà ir apibendrinant jos rezultatus konferencijose, seminaruose); pedagogikos aspirantûra (doktorantûra) ir parengtø disertacijø vertinimu ir gy-

nimu (Profesorius aštuonerius metus buvo Vilniaus universiteto specializuotos tarybos pedagogikos laipsniui teikti pirmininkas). Ði taryba buvo vienintelë Lietuvoje. Be to, pats Profesorius parengë net 40 edukologijos mokslo daktarø. Natûralu, kad tuomet katedra tapo ávairiapusës mokslinës patirties ágijimo ir jos skleidimo ðaltiniu, nes joje ið tiesø virte virë ádomus ir aktyvus kûrybinis gyvenimas. Tuomet katedros nariai jautësi pakylëti, reikðmingi, pripaþinti, galintys kûrybiðkai ir dvasiðkai augti ir kitiems padëti to siekti; ryðiø stiprinimu su kitomis Lietuvos aukðtøjø mokyklø ir kai kuriø Europos universitetø (Latvijos, Estijos, Vengrijos, Èekoslovakijos, Lenkijos, Vokietijos) pedagogikos katedromis (drauge aptariant mokytojø rengimo ir jø pedagoginio kryptingumo ugdymo universitete problemas, šia tematika vykdant tarptautinius tyrimus, organizuojant staþuotes, rengiant bendrus leidinius, konferencijas, seminarus); palankios emocinës-humanistinës ir intelektinës atmosferos katedroje puoselëjimu. Tad ir sudëtingomis gyvenimo situacijomis – artimøjø netekties, ligos, nesëkmës, suklydimo atvejais – katedros nariai jautësi saugûs, suprasti ir palaikomi, nes kiekvieno ið jø problema buvo visos katedros bendruomenës problema. Katedroje puoselëjamos tradicijos visus jungë, o ne skaidë á daugiau pripaþintus, daugiau reikalingus ar daugiau nusipelniusius. Tai, kas èia paraðyta, – tik kukli gerb. Profesoriaus produktyvios kûrybinës veiklos, ávairialypës patirties ir tikruoju humaniškumu grindþiamø tarpusavio santykiø apþvalga. Bet ir tai kelia didelæ nuostabà, kad tiek daug ir su tokiu dideliu atsidavimu, kûrybingumu ir nuoseklumu buvo darbuotasi ir dabar darbuojamasi ugdymo mokslo srityje. Kartu stebina ir gebëjimas savo talentu ir þmoniškumu dalytis su kitais. Kaip rašo savo eilëraðtyje „Mokytojui – 90“ buvusi Profesoriaus doktorantë Stasë Dzenuðkaitë, pirmoji Lietuvoje nagrinëjusi paaugliø humanistinius idealus ir, kaip ir Profesorius, iðleidusi ne vienà poezijos knygà: „nesuskaièiuosi, kiek pasodinai, kiek pasëjai, kiek palaistei, kiek sieloje áþiebei meilës ir vilties kibirkðtëliø“. Bûdamas su Profesoriumi, jauti tarsi stovëtum prie tvirto àþuolo, giliai áleidusio ðaknis á edukologijos mokslo laukà, puoselëjamà ne vien moksliniu intelektu ir pedagoginiu talentu, bet ir tauria ðirdimi, vidine kultûra, inteligencija. Kartu pajauti ir begaliná dëkingumà likimui uþ turëtà galimybæ kartu dirbti ir tebeturimà galimybæ semtis išminties...

14

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Baigiantis praëjusiø metø gruodþiui VGTU Mokslotyros centro doc. Algimanto Nako mokslo istorikai buvo sukviesti á 14-àjà konferencijà „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Liko graþûs prisiminimai, universiteto muziejaus fonduose konferencijos programa ir kiekvieno dalyvio turimas mokslo istorikø konferencijos praneðimø rinkinys. Ir tradicinë praneðëjø, sveèiø bendra nuotrauka.

Julius NORKEVIÈIUS

Keturioliktojoje – treèdalis naujokø
konferencijos dalyviø sudarë naujokai, kuriø praneðimai sulaukë daug dëmesio, pripaþinimo. Konferencijos dalyvius ypaè sudomino Ðiauliø miesto administracijos vyr. specialistø Viliaus Purono, Tomo Petreikio praneðimai „Ðiauliø ávaizdis – paveldëtas ir kurtas“, „Miesto viešojo transporto vystymasis“, M.Romerio universiteto Socialinës informatikos fakulteto magistrantës Joanos Kastickaitës – „Antano Juðkos (1902–1985) matematikos vadovëliai“, Gamtos tyrimø centro Ekologijos instituto dr. Laimos Petrauskienës –

Konferencijoje perskaityti trisdešimt praneðimø, kuriuos parengë trisdeðimt aðtuoni mokslo istorikai. Aktyviausi kaip visada buvo vilnieèiai, kurie konferencijoje perskaitë 22 praneðimus. Po du praneðimus parengë Kauno, Panevëþio ir vienà – Anykðèiø mokslo istorikai. Konferencijos mokslinio sekretoriaus Juliaus Gajausko paraginti kraðtieèiai konferencijai pasiûlë net penkis praneðimus. Beveik visi ðie praneðëjai pirmà kartà dalyvavo renginyje. Tiesa, be ðiaulieèiø tokiø buvo ir daugiau. Beveik treèdalá (29,23 proc.)

Konferencijoje skaitytø praneðimø rinkinio virðelá sukûrë „Technikos“ leidyklos dailininkë Ramunë Razmienë „Grinkiðkio þemës ûkio mokyklos istorija“, dr. Raimondos Daivos Jankauskienës – „Chemikø darbai Vilniaus radijo matavimo prietaisø MTI 1953–1969 m.“, VU Medicinos fakulteto Visuotinës sveikatos instituto doktoranto Aisèio Þalnoros – „Anatomijos, Histologijos ir Embriologijos katedrø veikla Vilniaus Stepono Batoro universitete 1919–1939 metais“, VGTU prof. Petro Èyro – „Gaisrinës saugos specialistø rengimo kelias“ ir kiti. Keturioliktojoje konferencijoje daugiausia dëmesio sulaukë inþinerijos mokslo raida (9 praneðimai), asmenybës (8), aukðtojo mokslo plëtotë (5). Keli mokslo istorikai nagrinëjo ilgesnio laikotarpio matematikos, medicinos, architektûros, filologijos mokslo klausimus. Praneðëjø dëmesio sulaukë ðiandien visuomenei daugiau ar maþiau þinomi praeities mokslininkai Valerijonas Verbickas, Adomas Freitagas, Jurgis Elisonas, vyskupas Antanas Baranauskas, Antanas Juðka, Tadas Ivanauskas ir kiti. Atidesnis þvilgsnis á praneðëjus dþiugina: vis dràsiau mokslo istorikø gretas papildo jaunimas. Tai stiprina viltá, kad ir jauni mokslininkai skirs daugiau dëmesio, energijos mokslo ir technikos praeities, raidos tyrinëjimams. Konferencijos „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“ dalyviai nusifotografavo atminimui
Alekso JAUNIAUS nuotr.

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

15

Akademiko Pauliaus Slavëno ir kompozitoriaus Vlado Jakubëno kûrybinis dialogas
Transcenduojanèios metaforos – dangaus gyvatë, malonës juosta, Vaivos juosta, Vaivora, drignë, dievarykðtë, Straublë, Laumës juosta, vaivorykðtë – domino tiek mokslininkus, tiek menininkus. Ryškiausiai toks dialogas atsiskleidþia per lietuviško baleto „Vaivos juosta“ sukûrimo istorijà. Tai kompozitoriaus impresionisto Vlado Jakubëno (1904 m. Birþai – 1976 m. Èikaga) kûrinys.
Paulius Slavënas 1928 m.

Dovana Lietuvai
Nors baleto istoriografija liudija, kad veikalas sukurtas lietuviø literatûros klasiko Vinco Krëvës-Mickevièiaus apsakymo „Perkûnas, Vaiva ir Straublys“ (1920) motyvais, bet tai tik dalis tiesos. Tuo ásitikinau tirdama Lietuvai dar nepaþástamà kûriná, nes per visà sovietmetá net lietuviø muzikos istorijoje tas baletas nebuvo paminëtas. Tik po Atgimimo suþinojau, kai 1993 m. Vilniuje buvo ákurta kompozitoriaus Vlado Jakubëno draugija. Tais metais gavau nepaprastà dovanà ið Èikagos: kompozitoriaus sesuo Halina SlavënienëDilienë man atsiuntë baleto „Vaivos juosta“ rankraðtá.

Irena SKOMSKIENË

MOKSLAS, MITAS

Máslës paslaptis
Susipaþinus su baleto klavyru ir pasigilinus á veikalo libreto dramaturgijà, buvo galima daryti iðvadà, jog su Straublio muzikine charakteristika visiškai galima sutikti kaip su grynai krëviðkuoju herojumi, nuostabiu lietuviðku Orfëjumi, bet Vaivos muzikinë charakteristika, ypaè pirmo veiksmo abiejuose paveiksluose, mano ásitikinimu, tikrai ne ið V.Krëvës kûrybos, kur Vaiva yra tik kaimo graþuolë, talentinga audëja, Perkûno pagrobta á þmonas. Baleto herojë – visai kas kita. Tai kosminë bûtybë, stebuklas Þemëje. Pirmoji jos dieviškoji epifanija (pasirodymas Straubliui, 1 v. 1 pav.) liudija jos neþemiðkumà, o jos santykis su savo atributu (juosta-vaivorykšte) rodo grynai angiðkà jos kilmæ ir mitams bûdingà hipostazæ, prilygstanèià Dzeuso metodui – pasigrobti Europà. Kadangi V.Krëvës kûrinyje viso to nëra, kilo klausimas – kokio mitologinio šaltinio ákvëptas kompozitorius sukûrë autentiðkà mitologinæ Vaivà? Pasirodo, jog tai buvo astronomo Pauliaus Slavëno mokslinës áþvalgos apie dangaus ðviesuliø judëjimà pagal liaudies astronomijà, kurià jis nepaprastai gerbë, brangino ir uþraðinëjo nuo pat 1928 m., kai gráþo Lietuvon baigæs Jeilio universitetà (JAV). Vëliau gyveno vienoje ðeimoje su kompozitoriumi impresionistu Vla-

du Jakubënu, kurio seserá Halinà buvo vedæs. Be abejonës, jaunasis mokslininkas imponavo savo svainiui kompozitoriui, moderniosios muzikos atstovui. Daug kam imlus Vladas Jakubënas, dviejø aukðtøjø muzikos mokymo centrø (Rygos konservatorija, 1924–1928) ir Berlyno Staatliche Akademische Hochschule fur Musik (1928–1932) auklëtinis, tikriausiai neliko abejingas tokioms ádomioms P .Slavëno publikacijoms, kaip „Dangaus lituanistika“ ar „Dangaus spinduoliai“ þurnale „Gamta“ (1936–1937). Dël to manome, kad bûtent tie nacionalinës astroarcheologijos pëdsakai, kaip P .Slavëno tyrinëjimø objektas, turëjo tiesioginá poveiká kompozitoriui Vladui Jakubënui, ieškojusiam savo tautinio stiliaus. Kad idëjiðkai jiedu buvo artimi, liudija ir jø bendradarbiavimas þurnale „Naujoji Romuva“ (P .Slavënas buvo iðrinktas valdybos pirmininku ir subûrë gausø to þurnalo bièiuliø klubà). Abiejø straipsniai tame þurnale rodo, kaip nuoširdþiai jiedu rûpinosi lietuviðkos inteligentijos augimu. V.Jakubënas 1934 m. „Naujosios Romuvos“ Nr. 9 protestavo prieð lietuviðkø mokyklø uþdarymà Vilniaus krašte, o „Naujosios Romuvos“ surengtame kultûros kongrese (1935) skaitë paskaità „Lietuviø muzikos plëtros perspektyvos“.

Partneriai ir mitø pasaulis
Bendra abiejø – muzikos ir mokslo – grandø darbo kryptis – maþos tautos ánaðas á kultûrà – buvo tapusi XX a. 3-iojo deðimtmeèio kultûros politika. Taigi P .Slavëno meilë lietuviðkai astroarcheologijai galëjo nukreipti ir menininko þvilgsná á tautos dvasios ieðkojimus. Antai mitas apie Saulës ðeimà, kurá P .Slavënas moksliðkai iššifravo. Pasak jo, Saulë turëjo septynias

dukteris – planetas: Auðrinæ-Vakarinæ, Indrajà, Vaivorà, Sëlijà, Þiezdræ ir Þemæ. Visos jos buvo aktyvios keliautojos. Trys ið jø gyveno netoli motinos Saulës, o kitos toli keliavo. Èia P .Slavënas áþvelgë judëjimo kontrastus tarp artimesniø Saulei planetø ir tolimesniø. O menininkà galëjo sudominti tik viena keliautoja Vaivora. Sekame mito eigà ir pastebime, jog visos Saulës dukros buvo labai darbðèios, tik viena Vaivora nieko nemokëjo dirbti, tik þaisti seserø kaspinais, t.y. Saulës spinduliais. Èia ir stabtelkim: Vaivoros (Vaivos) þaismingumà iðvertus á meno kalbà reikëtø suvokti kaip kûrybinæ prigimtá, o vizualiai – kaip estetiná principà. Tai bûtina baleto þanro sàlyga. Šiaip ar taip, mitinis Vaivoros paveikslo patrauklumas menininkui yra magiðkas. Panaðu, kad taip atrodë ir Vladui Jakubënui, nes ir tolesnë Vaivoros istorija yra nepaprasta. Mitas pasakoja: seniai seniai dangaus centre gyveno graþioji laumë audëja. Kartà, sëdëdama savo deimantiniame krësle, ji išgirdo Þemëje grojant ir, paþvelgusi þemyn, pamatë dailø jaunà muzikuojantá vaikinà. Jo muzika ir jis pats jai taip patiko, jog graþuolë puolë á savo stakles ir bematant nuaudë stebuklingo groþio juostà. Jos nusitvërusi, staigiai nusileido Þemën. Tai lietuviðkas d i o n i z i ð k u m o aspektas, kaip leitmotyvas, kad muzika yra magija. Manau, kad tai pakerëjo Vladà Jakubënà. Jis tiko baleto „Vaivos juosta“ veiksmui – intrigai sukelti (Vaivos variacija su savo juosta, 1 v. 1 pav.). Be to, Vaivos nusileidimas á Þemæ primena Dzeuso hipostazæ pagrobiant Europà. Skiriasi tik forma: tai, kà Dzeusas padarë klasta (pasivertë jauèiu), Vaiva atliko subtiliai moteriškai – pakerëjo muzikantà sa-

ir m

16

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Kompozitoriaus Vlado Jakubëno „Vaivos juostos“ klavyras, iðleistas Vlado Jakubëno fondo 2006 m. Vladas Jakubënas zikos magijai. Be to, neabejoju, kad ir baleto ansambliniø scenø egzotika yra sukurta P .Slavëno tyrinëjimø apie mënulio fazes ir jø kaità pagrindu. Balete viso to atspindys yra „Baltøjø laumiø ðokis“, kuriuo árëmintas visas baletas (prologas ir epilogas). Mokslininko akimis tai mënulio vaivorykðtës, kurios pasirodo tik per pilnatá, kai mënulis pasislëpæs uþ debesø ir lyja. Liûties laðeliai mënulio ðviesoje atrodo kaip balti lankai, nes èia niekada nebûna raudonos spalvos, netgi lyjant. Tie balti, balzgani lankai virð mënulio (miglotosios vaivorykðtës), pasak liaudies sakmiø, tai laumiø ðëlsmo metas, kai jos renkasi prie vandens telkiniø ir mënulio ðviesoje linksminasi. Tada jø dainos ir ðokiai turi magiðkà galià (prasideda vasaros liûèiø metas). Prûsø lietuviø mitologijoje tos muzikalios bûtybës vadinamos l a i më m i s arba baltosiomis laumëmis ir priskiriamos aukðtesniajai fëjø kategorijai – mûzoms, talento ir sëkmës globëjoms. Bûtent tokias ir matome V.Jakubëno balete. Manau, kad tai P .Slavëno kraðtotyriniø ekspedicijø Kurðiø nerijoje ir Maþojoje Lietuvoje metu surinktø astraliniø mitø atgarsis. Kadangi ðiø lunariniø scenø nëra V.Krëvës apsakyme, yra pagrindo Baltøjø laumiø ðokiø romantikà priskirti P .Slavëno tyrinëjimø srièiai ir poveikiu V.Jakubëno kûrybinei vaizduotei. Jo ástabioji Vaiva ir yra viena ið baltøjø laumiø to Saulës dukterø – planetø pulko ið lietuviðko matriarchato gelmiø. Bet tai jokiu bûdu nesumenkina V.Krëvës ánaðo á baleto libretà, kuris þuvo karo metais, bet ið baleto muzikinës dramaturgijos nesunku atrasti, kas ten „krëviðka“, o kas „slavëniðka“. Gali bûti ir taip, kad po 1939 m., kai baleto muzikos kûryba buvo áteisinta Teatro sutartimi, V.Krëvës politinës ambicijos ir libretisto ásipareigojimai buvo nebesuderinami. Ypaè 1941 m., kai baleto premjeros belaukiant karo veiksmai viskà „nuraðë“ – baleto dirigentas Leiba Hofmekleris pateko á þydø getà ir ten perraðinëjo baleto partitûrà. Tokia buvo V.Jakubëno iðsikovota sutartis su gestapu. Bet V.Krëvë nebegalëjo rûpintis libretu, nes buvo ve-

muzika

vo groþiu ir nuostabios juostos manifestacija. Tai visø antikiniø deiviø audëjø metodas. Deivës juosta, dirþas simbolizavo kerëjimo ir jaudinimo galias, t.y. dioniziðkàjá pradà, be kurio neámanomas kûrybinis procesas. Viso to „varomosios jëgos“ antikoje buvo deivës audëjos: Arachnë (iðaudusi Olimpo dievø meilës scenas), Kalipsë (uþkerëjusi Odisëjà septyneriems metams), Hipolitë (Tesëjas atëmë ið jos juostà, bet pats pasijuto jos vergu) arba garsioji Afroditës juosta, kurià pasiskolinusi Hera sugundë Dzeusà. Toks ir Vaivos stilistinis santykis su savo atributu – juosta. Tokià iðvadà leidþia daryti Vaivos mito variantø tyrinëtojo P .Slavëno pastebëjimas, kad tai lietuviðkoji antika, lietuviško matriarchato ištakos. Tà rodo moteriðki planetø Vaivos ir jos seserø vardai. Jie, P .Slavëno nuomone, yra kur kas senesni uþ romëniðkuosius planetø pavadinimus.

Idëjø bièiulystë: ið praeities á dabartá
Palyginkime: Indraja (Jupiteris), Auðrinë-Vakarinë (Venera), Vaivora (Merkurijus), Sëlija (Saturnas), Þiezdrë (Marsas) ir Þemë (Terra). Visa tai P .Slavëno nuopelnas, kad atkasë lietuviðkà antikà. Nesvarbu, kad V.Jakubënas iðsirinko tik jam imponuojanèius momentus, kad ir juostà-fetiðà, demonizavimo elementà ir Majos apraiðkø formas. Taigi be P .Slavëno, manau, kompozitoriui nebûtø pavykæ pasiekti tokios meninës dimensijos, reiðkinio ir objekto, ir erdvës sàveikos. Gali bûti, kad tai P .Slavëno tyrinëjimai „Erdvës problema dabartiniame moksle“ (Naujoji Romuva, 1933, Nr. 138–141). Gal ir ið to V.Jakubënas sukomponavo dvi kontrastines temas balete – akustinæ (Straublys) ir vizualiàjà, erdvinæ (Vaiva-vaivorykštë) kaip atsvarà mu-

dæs þydaitæ ir slapstësi. Gete kilus gaisrui, þuvo dirigentas L.Hofmekleris ir jo perraðinëjama „Vaivos“ partitûra, libretas ir F.Lapuchovo sudarytas choreografinis planas. Po ðios tragedijos vargu ar V.Krëvë gráþo prie baleto libreto atkûrimo. V.Jakubënas negalëjo susitaikyti su bièiulio dirigento ir jo perraðomos „Vaivos“ þûtimi, todël 1943 m. ið atminties atkûrë baleto klavyrà, t.y. sukûrë antrà baleto klavyro variantà, bet instrumentuoti jau nebespëjo. V.Krëvë tuo metu buvo labai apkrautas pareigomis, valstybës reikalais ir negalëjo tæsti libreto. Taigi V.Jakubënas 1943m. tikriausiai dirbo be libretisto, nes baleto remarkos liudija astraliniø mitø dominavimà pirmame veiksme. Bet finalas liko tikrai krëviðkas – Perkûno nuþudyta Vaiva simbolizuoja paèios Lietuvos likimà ir Atgimimo viltá, nors abu baleto autoriai buvo jà praradæ ir iðvyko ið Tëvynës. Ypaè po to, kai meninë tiesa raðytojui atsigráþo tarsi prakeiksmas jam paèiam. Parodijavæs Perkûnà ir parodæs dievà teroristo vaidmeny, Krëvë gavo gràþos, kai, bûdamas Lietuvos uþsienio reikalø viceministru, sëdëjo Molotovo kabinete ir ið paties Stalino iðgirdo, kas bus su Lietuva. Taigi, išvykdami iš Tëvynës, jie abu su V.Jakubënu paliko talismanà Lietuvai – „Vaivos juostà“ (1943). O P .Slavënas, matyt, tikëjo transcenduojanèios metaforos Vaivos juosta burtø galia ir, likæs Tëvynëje, sulaukë jos Atgimimo. Taigi baleto istoriografijoje verta papildyti, kad baletas „Vaivos juosta“ sukurtas ne tik V.Krëvës apsakymo motyvais, bet ir P .Slavëno liaudyje surinktø ir jo moksliðkai iððifruotø astraliniø mitø pagrindu. Tai brangus tautinis paveldas, ir labai apmaudu, kad iki šiol nesiryþtama pradþiuginti tautos ir baleto repertuare turëti toká nacionaliná ðedevrà, kaip baletas „Vaivos juosta“, skatinantá tolesná mokslo ir meno dialogo plëtojimà, kas pavyzdingai buvo daroma prieðkarinëje Lietuvoje, kai P .Slavëno ir V.Jakubëno sudaryta kultûros programa „Naujojoje Romuvoje“ skelbë savo pozicijà: „Svarbiausia, kad mes turëjome gyvà kultûrinës politikos pojûtá, ieðkojome tam tikro vaizdo, ko norime pasiekti kultûros srityje, ieðkojome pusiausvyros tarp susiþavëjimo svetimøjø laimëjimais ir noro iðkelti visa, kas sava“. Jeigu ir dabar taip bûtø?
LITERATÛRA Kn. Paulius Slavënas. V., 2001. Kn. Vladas Jakubënas. V., 1999. Kn.: Pranë Dundulienë. Kosmologija. V., 1988. Virginijus Makštela. Vaivorykðtë. Mokslas ir gyvenimas. 2004, Nr 7–8. Kn. Audronë Þiûraitytë. Ne vien apie baletà. V., 2009. Vladas Jakubënas. „Vaivos juosta“ (1943) baleto fortepijoninis klavyras. V., 2006.

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

17

J.Basanavièiaus premija – tautos kultûros puoselëtojoms
Julius NORKEVIÈIUS
2010 metø valstybinë Jono Basanavièiaus premija paskirta pedagogei etnologei doc. dr. Irenai Auðrelei Èepienei ir seniausio lietuviðko iðeivijos dienraðèio „Draugas“ bei jo ðeðtadieninio priedo „Kultûra“ bendradarbei Marijai Remienei. Laureaèiø pagerbimo, diplomø ir kitø regalijø áteikimo iðkilmës ávyko Nacionalinio muziejaus salëje. Ðias garbias moteris gausiai auditorijai pristatë Kultûros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitë. – Abi – tremtinës. Tik viena su tëvais prievarta iðveþta á Sibirà, o kita, galima sakyti, savarankiðkai paliko gimtinæ ir pasitraukë á Vakarus, – panaðumø ieðkojimu laureaèiø pristatymà pradëjo praneðëja. Ir jø surado ne taip maþai. Nors skirtumø premija pagerbtø moterø gyvenime, kasdienëje veikloje kur kas daugiau. Irenà Auðrelæ Èepienæ Maskvos M.Lomonosovo universitete baigtos filologijos studijos, dveji mokytojavimo Raseiniuose metai, ramybës neduodantys Vileišiø giminës genai artino prie kryptingo domëjimosi tradicine tautos kultûra. Tai jaunai specialistei atvërë kelià á Kultûros ministerijos Moksliná metodiná kabinetà. Tuomeèiam ministrui Juozui Banaièiui rûpëjo, kad ministerijos naujame padalinyje dirbtø ir specialistai, besidomintys naujomis tradicijomis. – Tada, be abejo, toli buvo iki rimto etnologinio jø suvokimo. Bet kuriamas naujas tarybines tradicines ðventes kiek galëdami siekëme prisodrinti ikikarinës Lietuvos krikðtynø, vestuviø, laidotuviø, Uþgavëniø paproèiø, – laureaèiø pagerbimo iðkilmëse prisiminë I.Èepienë. Mokslinio metodinio kabineto darbuotojos vienos ir kartu su MA Istorijos instituto, Vilniaus universiteto mokslininkais, studentais dalyvavo teminëse kraðtotyros, etnologinëse ekspedicijose. I.Èepienë yra prasitarusi, kad ekspedicijoms „parduotos“ net 37 vasaros. Sukaupti duomenys apibendrinti kabineto iðleistose knygelëse apie ðeimos tradicijas ir civilines apeigas. Tie teminiai pasiþmonëjimai suþadino bûsimos laureatës kryptingesná dëmesá, gilinimàsi á vestuves. Paskata moksliðkiau domëtis tuomeèiø vestuviø tradicijomis, pokyèiais buvo MA Istorijos instituto Etnografijos sektoriaus vadovës Angelës Vyðniauskaitës pasiûlymas raðyti bendrà knygà. Jaunai pradedanèiai tyrinëtojai tai daug reiðkë, juolab kad tiek vaþinëta, sukaupta daugybë duomenø apie vestuves, kitas lietuviðkø ðvenèiø tradicijas. Ir I.Èepienë su uþsidegimu sëdo prie darbo stalo. 1967 m. pasirodë A.Vyðniauskaitës, B.Kerbelytës, I.Èepienës bendrai parengtas leidinys „Lietuviø ðeimos tradicijos“. Knyga sulaukë dëmesio: ir pagyrimø, ir nemaþiau kritikos. Jà tolino pasiûlymas I.Èepienei raðyti disertacijà. Ðá pasiûlymà dël ávairiø prieþasèiø teko atidëti deðimèiai metø. Bet jis nebuvo uþmirðtas. Kryptingas domëjimasis vestuviø tematika, prof. Pranei Dundulienei vadovaujant, apibendrintas etnologinës krypties disertacijoje, kuri 1975 m. sëkmingai apginta. Po dvejø metø jos pagrindu paraðyta ir iðleista knyga „Lietuviø liaudies vestuviø veikëjai“. I.Èepienë dirbo ir Vilniaus metrikacijø skyriaus lektore, pasiryþusiems tuoktis jaunuoliams aiðkino, ko per vestuves nederëtø daryti. Ne vienà deðimtmetá, dirbdama Aukðtojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje, rûpinosi studentø, technikumø moksleiviø tradicijomis, jø renginiø estetika, prasminiais akcentais. Prasidëjus atgimimui ðvietimo reformos kûrëjai buvo ásitikinæ, kad jiems talkinti turëtø ir etnologë, galinti dalykiðkai, kvalifikuotai ir iðsamiai kalbëti apie lietuviðkumo esmæ ir raiðkà. Taip I.Èepienë pravërë Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto duris. Èia ji tyrinëjo kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø tradicijas, jø sàsajas su moksleiviø ugdymo problemomis. „Uþsikrëtë“ ir kai kuriomis su mitologija susijusiomis temomis. Instituto statuso pokyèiai palydëjo á Vilniaus pedagoginá universitetà, kur keletà metø studentus vedë etnologijos labirintais. Ilgametæ patirtá docentë apibendrino didelës apimties monografijoje „Lietuviø etninë kultûra: raidos áþvalgos“, kuri knygynuose pasirodë 2008 metais. Nemaþas ir kitos, JAV gyvenanèios J.Basanavièiaus premijos laureatës Marijos Remienës indëlis á senøjø lietuviðkø tradicijø saugojimà, lietuvybës puoselëjimà iðeivijoje. Tam ji panaudojo dienraðèio „Draugas“ ir jo priedo „Kultûra“ puslapius. Minëtieji klausimai vyravo ir jos vestoje lietuviðkoje radijo laidoje. Ðios veiklos ilgametë patirtis ir be pykèio, nuoskaudø paraðyti prisiminimai sugulë á knygà „Atsukant gyvenimo laikrodá“. Pagerbimo iðkilmëse ji taip pat pabrëþë, kad iðeiviams nepaprastai svarbu iðlaikyti savo spaudà, lietuviðkà þodá, tëvø, senoliø, prosenoliø tradicijas. Marija Remienë þinoma ir kaip didelë, nuoðirdi kultûros, lietuviðkø tradicijø puoselëtoja ir mecenatë. Ji nepamirðta ir savo gimtinës Musninkø kraðto: materialiai remia ðios gyvenvietës mokyklà, mokinius, rengia tautiðkumà ir lietuvybæ átvirtinanèius konkursus. Iðkilmiø dalyviams ji pasakë, kad jos premijos materialioji dalis neiðkeliaus á Vakarus: jà skiria sunkiau gyvenantiems savo gimtojo krašto studentams, moksleiviams remti.

Lietuvos sveikatos mokslø universitetas

Domantas TAMAÐAUSKAS, Laura ÞILINSKAITË

Medikamentinës alergijos epidemiologija
Medikamentinë alergija atsiranda vidutiniškai 2–5 proc. gydytø ligoniø. Daþniau pasitaiko, kai ligonis daug kartø gydomas tuo paèiu vaistu. Pavyzdþiui, pirmo penicilino kurso metu ji atsiranda 11 proc., antro – 22 proc., treèio ir daugiau – 49 proc. gydytø ligoniø. Alerginës komplikacijos daþnëja, kai vienu metu vartojama daug vaistø. 2010 m. ispanø gydytojai atliko tyrimà, norëdami iðaiðkinti, kiek þmoniø mano, kad yra alergiðki vaistams. Apklausti 1439 pacientai, kuriems turëjo bûti atliktos chirurginës procedûros. Ið tyrime dalyvavusiø þmoniø 8,3 proc. teigë, jog yra alergiðki vaistams, 3,6 proc. nurodë alergijà beta laktaminiams antibiotikams, 2,4 proc. – nesteroidiniams vaistams nuo uþdegimo. Skiriamos dviejø tipø nepageidaujamos reakcijos, susijusios su vaistø vartojimu: pirmoji pasireiðkia dël vaisto perdozavimo, sàveikos su kitais vartojamais medikamentais arba vaisto nepageidaujamo poveikio (ši reakcija yra nuspëjama), o antroji susijusi su imuninës sistemos reagavimu. Ji gali bûti staigi arba uþdelsta (ði reakcija yra nenuspëjama). Nepageidaujamos reakcijos dël vaistø vartojimo pasireiškia 10–15 proc. hospitalizuotø pacientø. Alergija vaistams sudaro 5–10 proc. visø nepalankiø reakcijø ir pasitaiko 3–5 proc. hospitalizuotø pacientø.

Alergijos atsiradimo mechanizmai
Alergija vaistui atsiranda dël þmogaus organizme vykstanèiø cheminiø reakcijø kaskados. Pirmà kartà pavartojus medikamentà, imuninë sistema yra ájautrinama, bet klinikiniø poþymiø nesukelia. Kità kartà vartojant vaistà atsiranda imuninis atsakas, yra gaminami antikûnai (baltymai, kurie sàveikauja su svetimomis medþiagomis ir stengiasi jas neutralizuoti) ir histaminas (pagrindinë alergijoje dalyvaujanti medþiaga, nuo kurios ir priklauso simptomai). Vaistinei alergijai atsirasti didelës reikðmës turi nervø, endokrininës, virðkinimo sistemos funkcijø sutrikimai, lëtinës infekcijos þidiniai, odos grybelinës ligos. Ji daþniau atsiranda esant polinkiui á alergijà ar jau sergant alergine liga. Moksliniø tyrimø duomenimis, pusë ligoniø, mirusiø nuo penicilino sukelto anafilaksinio ðoko (sunkiausia ûminë sisteminë reakci-

18

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Alergija (gr. allos – kitas, ergeia – veikimas) – tai padidëjæs organizmo jautrumas alergenui (medþiagai, kuri sukelia alergines reakcijas). Alergijai bûdingi simptomai gali pasireikðti veikiant ávairiems dirgikliams, pvz., maistui, dulkëms, þiedadulkëms, lateksui, vabzdþiø nuodams. Ðiuolaikiniame pasaulyje, kai nuolat tobulëja medicina bei farmacinës technologijos, atsiranda naujø vaistø, opi problema tapo medikamentinë alergija arba alergija vaistams.

alergija

Medikamentinë

ja, kuriai bûdingas staigus kraujospûdþio sumaþëjimas, padaþnëjæs pulsas, sutrikæs kvëpavimas, sàmonës netekimas), sirgo bronchine astma. Rizikos veiksniai yra ilgas ir/ ar daþnas vaisto vartojimas, didelës dozës, vartojimo bûdas (didesnë tikimybë atsirasti alergijai, jei vaistas leidþiamas á venà), genetiniai veiksniai. Daþniausiai alergijà sukelia antibiotikai (penicilinai, tetraciklinas ir kt.), vaistai nuo ðirdies (metildopa, amjodaronas), anestetikai, vëþio chemoterapijoje vartojami vaistai, antiseptikai (jodas, chlorheksidinas), vakcinos (nuo difterijos), vaistai nuo epilepsijos, aspirinas, ibuprofenas, morfinas, vaistuose esantys konservantai ir daþikliai. Darant odos mëginius, beveik 7 proc. þmoniø reaguoja á penicilino alergenà. Nors tikrasis mirèiø dël reakcijos á vaistus skaièius neþinomas, bet anafilaksinës reakcijos atsiranda 32 ið 100 000 penicilinu gydomø pacientø.

Alerginiø reakcijø simptomai
Alergijos simptomai gali atsirasti maþdaug po valandos pavartojus vaisto, bet daþniausiai pavartojus kelis kartus. Gali pasireikðti dilgëline (nieþinèiu bërimu) ir angioedema (patinimu). Dilgëlinei bûdingas bërimas – nieþtinèios migruojanèios pûkðlës (ribotas rausvai balkðvos spalvos odos pabrinkimas, pakilæs virð paraudusios odos, toje paèioje vietoje iðlieka nuo keliø minuèiø iki keliø valandø, bet ne ilgiau kaip 24 valandas, po to keièia vietà, bûna ávairiø formø ir dydþiø – nuo keliø milimetrø iki keliø centimetrø). Bërimas gali apimti ir visà kûnà, iðnyksta be pëdsakø. Angioedemai bûdinga tai, jog paþeidþiami gilesni odos sluoksniai ir poodis, gali pabrinkti bet kurio organo gleivinë (kvëpavimo takø, virðkinamojo kanalo, lytiniø organø). Taip pat bûdingi riboti, neryðkiais kraðtais patinimai, iðliekantys kelias paras, jauèiamas odos tempimas, perðtëjimas, patinimø vietoje paspaudus nelieka duobutës, bûdingi lûpø, akiø vokø, lieþuvio, kaktos, rankø, pëdø tinimai, taip pat asimetrija (iðtinsta pusë lûpos, vienos akies vokas). Angioedema daþnai pasitaiko kartu su dilgëline. Kartais vaistas gali sukelti ûminæ siste-

minæ reakcijà – anafilaksijà. Jai bûdingas keturiø organø sistemø paþeidimas: odoje – nieþëjimas, dilgëlinë, angioedema; kvëpavimo sistemoje – pasunkëjæs alsavimas, kosulys, uþkimæs balsas, dusulys, ðvokðtimas, èiaudulys; ðirdies ir kraujagysliø sistemoje – bendras silpnumas, blyðkumas, galvos svaigimas, daþnas ðirdies plakimas, skausmai krûtinëje, arterinio kraujospûdþio sumaþëjimas; virðkinimo sistemoje – pykinimas, vëmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Taip pat gali nieþëti akis, gomurá, ausis, aðaroti akys, skaudëti galvà, atsirasti traukuliai. Pati sunkiausia anafilaksijos forma – anafilaksinis ðokas: jam bûdingas greitai maþëjantis kraujospûdis, padaþnëjæs pulsas, sutrikæs kvëpavimas, sàmonës netekimas, inkstø funkcijos sutrikimas. Prieð anafilaksiná ðokà gali bûti jauèiama baimë, nerimas, pulsavimas galvoje, sutrikti rega, ûþti ausyse, svaigti galva. Kiek reèiau pasitaiko uþdelstø reakcijø á vaistus, tada simptomai atsiranda praëjus dviem ar daugiau savaièiø nuo vaisto vartojimo pradþios. Skundþiamasi viso kûno odos uþdegimu (ji paraudusi, skaudama, nieþtinti), vëliau paþeidþiami gyvybiniai organai (kepenys, inkstai), taip pat kraujo làstelës. Kai kurie medikamentai gali sukelti fiksuotà bërimà. Jam bûdinga, kad, pavartojus vaistà, atsiranda lokalus bërimas visada toje paèioje vietoje. Dël kai kuriø medikamentø (pvz., heparino, vaistø padidëjusiai skydliaukës funkcijai gydyti) vartojimo gali sumaþëti trombocitø (kraujo làsteliø, atsakingø uþ kreðëjimà), atsirasti kraujosruvø odoje, kraujuoti iš nedideliø traumø. Sunkiais atvejais kraujavimas ið vidaus organø atsiranda savaime. Taip pat gali atsirasti ne-

krozinë angina, dantenø uþdegimas (apþiûrint matomos opelës, apneštos pilkomis apnašomis, prisilietus lengvai kraujuoja, jauèiamas nemalonus kvapas ið burnos) ir karðèiavimas. Kartais dël alergijos vaistams gali atsirasti apvalus, purpurinës ir rudos spalvos bërimas, kuris per kelias savaites pranyksta, po to ilgai iðlieka padidëjusi odos pigmentacija. Galimi sànariø skausmai, karðèiavimas, inkstø paþeidimas, pilvo skausmas, bluþnies ir kepenø padidëjimas. Kai kurie vaistai sukelia alergijà tik esant tam tikroms sàlygoms, pvz., vartojant tetraciklinà ir kaitinantis saulëje gali atsirasti odos bërimø. Kontaktinis dermatitas (patinimas, bërimas, pûslelës) atsiranda vaisto, vartojamo iðoriðkai, kontakto su oda vietoje.

Alergijos gydymo principai ir diagnostikos galimybës
Alergija diagnozuojama perþiûrëjus ligos istorijà ir simptomus. Pirmiausia nutraukiamas vaisto, sukëlusio alerginæ reakcijà, vartojimas ir paskiriamas simptominis gydymas. Jei matomi bërimai, nieþti odà, skiriami antihistaminiai vaistai. Kosuliui, dusuliui numalðinti vartojami bronchodilatatoriai – vaistai, prapleèiantys kvëpavimo takus. Anafilaksinio ðoko metu, kai yra pavojus þmogaus gyvybei, suleidþiama adrenalino, skiriami druskø tirpalai á venà, siekiant atstatyti skysèiø ir elektrolitø balansà. Sisteminiai kortikosteroidai (hormoniniai preparatai, slopinantys imuniteto aktyvumà) skiriami retai, tik uþdelstø reakcijø prevencijai ar esant ûmiai anafilaksijai. Norint išvengti alergijos vaistams, reikëtø iðsiaiðkinti organizmo jautrumà konkreèiam preparatui. Jautrumas medikamentams nustatomas nedidelës koncentracijos alergenui sàveikaujant su þmogaus organizmu ir stebint organizmo reakcijas. Tam naudojami provokaciniai mëginiai, dû-

Anafilaksiniø reakcijø (dilgëlinës, angioedemos, anafilaksinio ðoko) diagnostikos algoritmas

Dûrio mëginys Nustatyta alergija, tyrimai baigti Nustatyta alergija, tyrimai baigti Áodinis mëginys Geriamasis provokacinis mëginys Alergijos nëra, tyrimai baigti

Nustatyta alergija, tyrimai baigti

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

19

Apie Pociaus pavardæ

pavardþiø
Lietuviø pavardës pradëjo formuotis po krikðèionybës ávedimo Lietuvoje ir Þemaitijoje 1387 bei 1413 metais ir baigësi XVII a., bet ávairûs pataisymai vyksta iki ðiø dienø.

Ið lietuviðkø lobyno
Doc. dr. Vytautas POCIUS

Prieð krikðtà lietuviai turëjo tik vienà vardà, kaip antai: Mindaugas, Vytautas, Jogaila ir kt. Po krikðto gautas krikðèioniðkas vardas buvo vartojamas kartu su buvusiu pagoniðkuoju. Bet metams slenkant pagoniðkasis vardas daþnai tapdavo þmogaus pavarde, pvz.: Aleksandras Vytautas, Vladislovas Jogaila. Ásigalint krikðèionybei tëvø arba seneliø krikðèioniðkieji vardai tapdavo vaikø arba vaikaièiø pavardëmis. Pavyzdþiui, Þemaitijos seniûno Mikalojaus Kæsgailos sûnus vadinosi Jan Kezgailoviè (Jonas Kæsgailaitis), o pastarojo sûnus, atsikratæs pagonybës reliktø, vadinosi Stanislav Janoviè (Stanislovas Jonavièius). Taip susidarë vadinamøjø vardiniø pavardþiø, kilusiø ið pagoniðkø arba krikðèioniðkø vardø, grupë. Kita grupë – pravardinës pavardës, kurios charakterizuoja tautybæ, vietovæ, profesijà, sutapatina þmogø su gyvûnais, augalais, nusako þmogaus iðvaizdos ar charakterio bruoþus. Be lietuviðkø pavardþiø, daug lietuviø turi svetimø tautø pavardes arba lietuviðkas pavardes su slaviðkomis priesagomis: -aviè, -eviè, -ausk, -insk.

Kai kurios lietuviø pavardës turi ádomià kilmæ, kuri sunkiai nusakoma ir antroponimijos tyrinëtojams. Viena ið tokiø pavardþiø yra „Pocius“. Pociaus pavardë Lietuvoje pasitaiko daþnai. Pagal registro tarnybos duomenis 2010 m. sausio 1 d. su Pociaus pavarde buvo 2384 vyrai; maþdaug tiek pat turëjo bûti ir moterø (gal ðiek tiek daugiau) su prigimtine Pociûtës pavarde. Taigi Pociaus pavardës kilmës þmoniø buvo daugiau kaip 4768. Jeigu atsiþvelgtume á pavardes, neabejotinai kilusias iš Pociaus, kaip antai: Pocevièius, Pacevièius, Pociûnas, Paciûnas, kurios reiðkia Pociaus sûnø, tai jø turëtojø bûtø arti 6000. Mûsø maþam kraðtui tai yra daug. Lietuviø pavardþiø (antroponimijos) tyrinëtojai A.Vanagas, M.Razmukaitë, V.Maciejauskienë 1985–1989 m. paskelbë „Lietuviø pavardþiø þodynà“, kuriame nurodytos ðeimø pavardës pagal 1930–1940 metus ir gyvenamàjà vietà. Remiantis tais duomenimis buvo sudarytas Pociaus pavardës pasiskirstymas Lietuvos rajonuose. Ið jo matyti, kad Pociaus pavardë paplitusi á vakarus nuo Dubysos upës, t.y. Þemaiti-

joje ir ðiek tiek Vidurio Lietuvoje. Daugiausia tokiø pavardþiø Telðiø rajone – 92 šeimos. Ðio straipsnio autorius patikrino ðá pasiskirstymà remdamasis 2002 m. stacionariøjø telefonø abonentø sàraðais, t.y. po 62 metø. Vaizdas buvo panaðus, nors kai kurie skaièiai pasikeitë. Miestuose kartu su jø rajonais abonentø su Pociaus pavarde rasta taip: Klaipëdoje – 100, Šiauliuose – 52, - Kaune – 47 , Vilniuje – 41, Panevëþyje – 14, Palangoje – 9, Neringoje – 3, Birštone – 1, Druskininkuose – 1, Visagine – 0. Ðie skaièiai yra tik orientaciniai, nes ne visos ðeimos turëjo stacionariuosius telefonus, pradëjo plisti mobilieji telefonai, taip pat daug telefonø uþregistruota Pocienës arba Pociûtës pavardëmis, kurie nebuvo skaièiuojami. Daug neaiðkumø kelia Pociaus pavardës kilmë. Vieni asmenvardþiø tyrinëtojai ðià pavardæ kildina ið slaviðkø vardø Ipatijus arba Povilas, kai kas ið þmoniø veiklos, o kiti apskritai nutyli Pociaus pavardës kilmæ. Ipatijaus vardas vartojamas staèiatikiø Baþnyèioje ir tuose kraštuose, kur vyrauja ši religija. Þemaitija visada buvo katalikiškas kraštas, ir Ipatijaus vardas èia nebuvo vartojamas. Rytø Lietuvoje, daþniausiai ne tarp lietuviø, pasitaiko þmoniø, turinèiø pavardæ „Pociej“. Ði pavardë tikrai galëjo kilti iš Ipatijaus vardo, nes 1300 m. Naugarduke (dabartinëje Baltarusijoje) buvo ásteigtas staèiatikiø centras. Taèiau tai neturëjo átakos Vakarø Lietuvoje þemaitiðkos Pociaus pavardës iðplitimui. Taip pat labai sunku paaiðkinti, kaip iš slaviško Povilo vardo tik Þemaitijoje galëjo susiformuoti Pociaus pavardë. Ádomià versijà apie Pociaus pavardës kilmæ yra paskelbæs þinomas praeities tyrinëtojas Èeslovas Gedgaudas. Knygoje „Mûsø praeities beieškant“ (201 p.), nagrinëdamas kunigaikðèiø Pacø kilmæ, jis rašo, kad jø pavardë prieð sulenkinimà buvo Pocius. Ðios giminës oficialusis titulas pagal Vatikano archyvo antspaudø rinkiná – „Captaneus Nemunensis“ , t.y. Nemuno valdovas. Senovës lietuviai pagonybës laikais upiø ir upeliø valdovus

rio mëginiai, odos lopo mëginiai, provokaciniai mëginiai per burnà, nosies provokaciniai mëginiai, inhaliuojamasis provokacinis mëginys, laboratoriniai tyrimai. Kurá tyrimo metodà pasirinkti, priklauso nuo to, kokie simptomai buvo pastebëti. Jei yra buvæs anafilaksinis ðokas, dilgëlinë, angioedema, taikomi áodiniai, dûrio mëginiai, provokaciniai mëginiai per burnà, nustatomi specifiniai vaistui imunoglobulinai E (baltymai, pasigaminantys prieð svetimà medþiagà ir dalyvaujantys alerginëje reakcijoje, jø yra 5 rûðys: G, D,

A, E, M). Taip daþniausiai nustatomas jautrumas antibiotikams, vietiniams anestetikams, insulinui. Pradedama nuo dûrio mëginio: uþlaðinama alergeno ant odos, sterilia adata duriama statmenai odos pavirðiui, paþeidþiant tik epidermá. Áodiniai ir provokaciniai mëginiai per burnà, nors ir potencialiai pavojingi ligoniui, yra vienintelis ir plaèiai taikomas diagnostinis tyrimas. Inhaliuojamasis provokacinis mëginys atliekamas nustatyti alergijai, kurios metu atsiranda bronchø spazmas ir prasideda

dusulys (daþniausiai alergija aspirinui). Laboratorinë diagnostika taikoma retai, kadangi iki ðiol nëra labai tiksliai klinikà atspindinèiø testø. Geriausiai greito tipo alergines reakcijas parodo specifiniai imunoglobulinai E, taèiau ir jie nëra absoliutus jautrumo vaistams rodiklis. Alerginiai mëginiai turi bûti daromi turint visas reikalingas priemones anafilaksiniam šokui, angioedemai, dilgëlinei, bronchø spazmui gydyti. Jei yra alergija vienam vaistui (pvz., penicilinui), reikëtø nevartoti ir kitø tos gru-

20

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

arba ðeimininkus vadindavo „upoèiais“. Galbût jie rinkdavo mokesèius uþ þvejybà arba kitoká naudojimàsi jø upëmis.Taip ið upoèiaus veiklos pasidarë Pociaus pavardë. Lietuvoje yra daug upiø ir upeliø, todël daug þmoniø turi tokià pavardæ. Ði romantiðka versija turi silpnà vietà, nes nepaaiðkina pavardës þemaitiðkumo. Aukðtaitijoje, Dzûkijoje bei Sûduvoje yra daug upiø ir upeliø, bet nëra nei Pociø, nei Upoèiø. Ðio straipsnio autorius siûlo treèià Pociaus pavardës kilmës versijà, kuri paaiðkina jos þemaitiðkumà. Ði versija paremta Lietuvos ir Þemaitijos krikðto kai kuriø aplinkybiø skirtumais. Viduramþiais buvo ásigalëjæs paprotys naujakrikðtams suteikti krikðto dienos ðventojo vardà. Fonetiniu poþiûriu Pociaus pavardei yra artimiausias ðventojo Poncijono vardas. Ðá vardà turëjo krikðèioniø popieþius, 236 m. nukankintas, bet neiðsiþadëjæs krikðèionybës. Ðventojo Poncijono diena dabar yra rugpjûèio 13oji. Poncijono vardas yra sudëtinis: Poncijus + Jonas. Poncijus, arba senesnës formos Pontijus, yra senas romënø vardaþodis, pasisavintas ið Apeninø pusiasalyje gyvenusiø samnitø genèiø. Pono

reiðkia statyti, sëti, dëti, guldyti. Tikriausiai popieþius Poncijonas, prie savo pagoniškojo romëniðko vardo prilipdæs krikðèionybës pradininko šv.Jono vardà, gavo naujà katalikiðkà vardà, kuris sutrumpintas ir dabar vartojamas Italijoje kaip Pocijus arba Pacijus. Þinoma, kad Romos imperatoriaus vietininkas Judëjoje I a. buvo Pontijus Pilotas, Kristaus teisëjas. Jo vardas labai artimas popieþiui Poncijonui, ir Lietuvà krikðtijæ lenkø kunigai vengë ðio vardo. Be to, Lietuvoje á rytus nuo Nevëþio upës krikðtas, prasidëjæs vasario 22 d., iki rugpjûèio mënesio vidurio jau ið esmës buvo pasibaigæs ir šv.Poncijono diena nepateko á masinio krikðto dienø tarpà. Kitokia padëtis Poncijono vardui paplisti susidarë Þemaitijoje. Èia krikðtas prasidëjo 26 metais vëliau kaip Lietuvoje dël Kryþiuoèiø ordino pretenzijø á þemaièiø þemes ir nestabilios kraðto padëties. Po laimëto Þalgirio mûðio Þemaitijos krikðtas, prasidëjæs 1413 m ., tæsësi 1416, 1417 metais ir net ásteigus Þemaièiø vyskupijà 1417 m. spalio 24 dienà. Tada kasmet vasaromis iki 1421 m. á dar nepasiektas Þemaitijos vietas vykdavo krikðto akcijos, kurioms talkininkavo Þemaitijos seniûnas Kæsgai-

Pociaus pavardës pasiskirstymas Lietuvos rajonuose pagal Lietuvos pavardþiø þodyno duomenis

la su karinëmis pajëgomis. Dël ilgai trukusio þemaièiø krikðto šv.Poncijono diena daþnai patekdavo á masinio krikðto dienø tarpà ir susidarë palankios sàlygos naujakrikðtams suteikti Poncijono vardà. Kita prieþastis Poncijono vardo paplitimui Þemaitijoje – kitokie krikštytojai. Svarbiausias krikšto organizavimo dvasiškis – Motiejus Trakiškis (1370–1453), vokietis, su tëvais ið Livonijos atvykæs á Lietuvà, pramokæs lietuviðkai, mokæsis Krokuvoje, Prahoje, Sienoje (Italijoje), turëjæs bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius, buvæs konsekruotas pirmuoju Þemaièiø vyskupu. Kaip mokslo þmogus, jis puikiai iðmanë katalikø Baþnyèios istorijà, vertino popieþiø šv.Poncijonà ir, norëdamas ávairesniø vardø, mielai suteikdavo naujakrikðtams ðio ðventojo vardà. Vyskupui Motiejui 1421 m. iðvykus ið Varniø ir tapus Vilniaus vyskupu, Þemaitijoje likæ kunigai, sekdami buvusio vyskupo pavyzdþiu, galëjo Poncijono vardu krikðtyti tà dienà gimusius kûdikius. Todël Þemaitijoje atsirado þmoniø, turinèiø Poncijono vardà. Þemaièiai ilgà vardà Poncijonas sutrumpino á Pocius arba sulenkinta forma Pacas, kaip parodyta pavardës kitimo grandinëje: Poncijonas Pocijus (Pacijus) Pocius (Pacas). Èia skelbiamà Pociaus pavardës kilmës versijà patvirtina Lietuvos kunigaikðèiø Pacø giminës genealogija. Pacø giminës pradininkas buvo þemaièiø bajoras Daukða. Þemaitijos krikðto metu jam buvo suteiktas Poncijono vardas. Dokumentaliai yra patvirtinta, kad 1450 m. ðis bajoras vadinosi Pocius (Pacas) Daukða. Jo palikuonys atmetë pagoniðkà pavardæ Daukða ir pasiliko sau kaip pavardæ senelio katalikiðkà vardà Pocius, lenkiðka forma – Pacas. Taigi galima sakyti, kad Pociaus pavardës kilmë árodyta. Ji kilusi ið samnitøromënø vardaþodþio Poncijus, krikðèioniø performuota á Poncijonas ir Þemaitijoje sutrumpinta á Pocius. Ji susidarë þemaièiø krikðto metu, kurio 600 metø jubiliejus bus netrukus.

Alergijos diagnostikos tyrimai pagal klinikinius poþymius
Alergijos sukelti klinikiniai poþymiai Angioedema, dilgëlinë, anafilaksinis ðokas Uþdelstos alerginës reakcijos, pasireiðkianèios odos pokyèiais Bronchø spazmas, dusulys Sumaþëjæs trombocitø kiekis, gelta, karðèiavimas, nekrozinë angina Atliekami tyrimai Áodiniai, dûrio mëginiai, provokaciniai mëginiai per burnà, laboratoriniai tyrimai (ieðkoma specifiniø IgE) Lopo mëginiai Inhaliuojamasis provokacinis mëginys Laboratoriniai tyrimai (ieškoma IgM ir IgG)

pës vaistø, nebent yra atliktas testas ir patvirtinta, kad tam vaistui alergijos nëra. Taip pat nederëtø vartoti kitiems þmonëms iðraðytø medikamentø. Jei þinoma, kokiam vaistui yra alergija, apie tai bûtina informuoti gydytojà kiekvienà kartà prieð jam iðraðant medikamentà. Jei alergija vaistui pasireiškia tik odos reakcijomis, pacientas nutraukia medikamento vartojimà, skiriamas simptominis gydymas, prognozës yra palankios. Þmogus, kurá iðtiko anafilaksinis ðokas ir nebuvo suteikta skubi pagalba, gali mirti.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

21

Atkelta ið 7 p.

ligos Lietuvoje

Uþkreèiamosios
simptomiø formø reali epidemiologinë situacija neþinoma. Nuo 1995 m. iki 2010 m. sergamumas hepatitu A maþëjo. Palyginti su 2006 m., 2009 m. sergamumas sumaþëjo 83,4 procento. Hepatito A infekcija uþsikreèiama nuo serganèio þmogaus tiesioginio kontakto bûdu, dël nepakankamos higienos, per uþterðtà maistà ar geriamàjá vandená. Uþsikrësti galima ir homoseksualiø lytiniø santykiø metu ar vartojant ðvirkðèiamus narkotikus. Labai rizikuoja uþsikrësti þmonës, keliaujantys á didelio hepatito A endemiðkumo ðalis, ypaè jei tose ðalyse ketinama gyventi ilgà laikà ir bûsimos gyvenimo sàlygos negarantuos tinkamos higienos. Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami þmonëms, kuriems yra didelë grësmë uþsikrësti šiuo hepatitu. PSO duomenimis, daugiau nei 2 milijardai gyventojø yra infekuoti hepatito B virusu, apie 350–400 milijonø þmoniø yra viruso neðiotojai. Europoje kasmet hepatito B virusu uþsikreèia 900 000–1 000 000 þmoniø, o didelë dalis jø tampa neðiotojais, 24 000 mirðta nuo lëtinës hepatito B infekcijos pasekmiø. Lietuvoje apie 600 000 gyventojø turi hepatito B viruso serologinius þymenis, apie 80 000 þmoniø yra hepatito B neðiotojai. Šios ligos galima išvengti pasiskiepijus. Nuo 1998 m. skiepai átraukti á Lietuvos Respublikos vaikø profilaktiniø skiepijimø kalendoriø ir pradëtas visuotinis kûdikiø skiepijimas hepatito B vakcina. Pasaulyje yra apie 170 milijonø þmoniø, uþsikrëtusiø hepatito C virusu (3 proc. gyventojø), kasmet nustatoma 3–4 milijonai naujø hepatito C atvejø, o Europoje tokiø yra apie 8–9 milijonai. Kasmet pasaulyje nuo lëtinio hepatito C sukeltø komplikacijø mirðta 0,5 milijono þmoniø. Lëtinis virusinis hepatitas C pastaruoju laikotarpiu yra daþniausia kepenø transplantacijos prieþastis JAV ir Europoje. Lietuvoje yra apie 50–70 000 þmoniø, uþsikrëtusiø hepatitu C, o per metus gydoma apie 600 lëtiniu hepatitu C serganèiø ligoniø. Lietuvoje registruojami tik ûmûs hepatitø B ir C atvejai. Remiantis serologiniø tyrimø duomenimis, 2009 m. buvo uþregistruota 181 susirgimas ûminiais virusiniais hepatitais, ið jø 58 ûmaus virusinio hepatito B, 47 – hepatito C atvejai. Vakcinos nuo hepatito C infekcijos nëra. Hepatitais daþniausiai serga jauni 18–39 metø amþiaus þmonës. Hepatitø B ir C plitimo keliai panaðûs. Pagrindinis uþsikrëtimo bûdas yra ðvirkðèiamøjø narkotikø vartojimas, bet galima uþsikrësti ir lytiniu bûdu, per kraujà, atliekant medicinines ar groþio procedûras.

Garsiø þmoniø posakiai
GANDIS Gyvenimas labai vertingas, neišeikvokite jo pernelyg greitai. Bevertë auka, jeigu ji neaukojama dþiugiai. Auka nedera prie liûdno veido. Demokratinëje valstybëje þmonës neturëtø elgtis kaip avys. Aš taikau nebendradarbiavimo strategijà ne þmonëms, o sistemai. Nepriklausomybë – tai savo noru priimti apribojimai, drausmës ir ástatymø paisymas. OSKARAS VAILDAS Vyrai visada nori bûti moterims pirmi, moterys visada nori bûti vyrams paskutinës. Mes mokome þmones, kaip prisiminti faktus, bet nemokome, kaip augti. Istorijà kurti gali bet kas. Taèiau jà uþraðyti gali tik didis þmogus. Gyvenimas per daug sudëtingas, kad á já galima bûtø rimtai þiûrëti. Ðiaip ar taip, vis tiek reikës mirti. (Paskutiniai Oskaro Vaildo þodþiai) Parinko Antanina Banelytë

Lietuvoje kasmet diagnozuojami 2–3 tûkstanèiai rotavirusinio gastroenterito atvejø. Didþiausias sergamumas yra vaikø iki 5 metø amþiaus grupëse. Ðia infekcija serga ir vyresnio amþiaus vaikai bei suaugusieji, taèiau klinikiniai ligos poþymiai yra lengvi ir praeina per 1–2 dienas. Tokie ligoniai daþniausiai medicinos pagalbos nesikreipia. Europos šalyse apie 5–17 proc. visø diarëjø sudaro norovirusinë infekcija. Pastebëta, kad ðia infekcine liga daþniausiai serga vyresnio amþiaus vaikai ir suaugæ þmonës. Europoje neretai ðios infekcijos protrûkiai pasitaiko kruiziniuose laivuose, kur labiausiai tikëtina jø iðplitimo prieþastis – geriamasis vanduo. Europos šalyse uþregistruoti norovirusø sukelti protrûkiai susijæ su uþðaldytø uogø ar þaliø lapiniø darþoviø vartojimu. Sergamumas Lietuvoje kasmet kinta, taèiau pastebëta, kad jis sumaþëjo nuo 1021 (2007 m.) iki 522 (2009 m.) atvejø. Manoma, kad ðá procesà lemia laboratorinës diagnostikos spragos – ne visi ligoniai tiriami ligos etiologijai patvirtinti. Pasaulyje kasmet nuo uþterðto maisto suserga apie 2 milijardus þmoniø, nuolat daugëja kampilobakteriozës bei salmoneliozës atvejø. Kasmet pasaulyje nuo diarëjos mirðta apie 3 milijonus þmoniø, Pietryèiø Azijoje nuo bakterijomis uþterðto maisto kasmet mirðta apie vienà milijonà vaikø. Vien 2008 m. ES ðalyse kilo 5332 ligø protrûkiai, sirgo daugiau nei 45 tûkst. þmoniø. Pagrindinës ligø protrûkiø prieþastys – maistu plintanèios bakterijos, virusai ar jø produkuojami bakterijø toksinai.

Ðtai ir gyvenimas
Akad. Kazys Bieliukas, ðvæsdamas aðtuoniasdeðimtmetá, kolegø, mokiniø ir bendradarbiø aplinkoje taip ávertino savo gyvenimo kelià: - Kai buvau 25-30 metø, eidamas Gedimino prospektu matydavau moterø kojas, o 4550 metø sulaukæs matydavau moterø veidus. Sulaukæs 80-ies, einu Gedimino prospektu ir matau graþius pastatus, architektûros detales, bokðtus bei moterø skulptûras.

Virusiniai kepenø paþeidimai
Virusiniai hepatitai – viena aktualiausiø problemø ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 12-tas pasaulio gyventojas yra uþsikrëtæs hepatito virusu. Daþniausiai hepatitus sukelia A, B, C virusai, vëliau kepenø uþdegimas progresuoja á kepenø cirozæ ir pirminá kepenø vëþá. Kepenø paþeidimus gali sukelti ir kiti virusai. Hepatito A paplitimas yra globalinis. Kasmet pasaulyje hepatitu A serga apie 1,4 milijono þmoniø. Lietuva yra vidutinio endemiškumo šalis, daugiau nei 80 proc. serganèiøjø – 25 m. ir vyresnio amþiaus gyventojai. Hepatitas A gali pasireikðti klinikinëmis ir besimptomëmis infekcijos formomis. Apie 90 proc. vaikø iki 6 m. daþniausiai neturi jokiø ligos simptomø. Tuo tarpu 40–50 proc. vyresniø vaikø ir net 70–80 proc. suaugusiøjø infekcija pasireiðkia kliniðkai. Dël be-

Atjauninimo paslaptis
Prof. dr. Vaclovas Chomskis (1909-1976), garsus eþerø hidrodinamikos specialistas, mokslinëje konferencijoje apie senstanèius Lietuvos eþerus á klausimus, kaip juos atjauninti, atsakë: - Jûs pasakykit, kaip atjauninti mane, o að tuomet pasakysiu, kaip atjauninti eþerus.

22

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Niekas taip nedomina þmogaus, kaip pinigai. Dël greitø, lengvø pinigø daugelis pasirengæ niekðybei, nusikaltimui ir netgi þmogþudystei. Taip bûta visais laikais. Taèiau ðiandien greiti pinigai daug lengviau prieinami. Bûtent ðis prieinamumas ir sukuria ilgalaikes problemas jø priëmëjui, kai ateityje reikia gràþinti praeities pinigus.

Greiti pinigai – sunki gràþa
Prof. habil. dr. Valdas PRUSKUS
mos vis naujos finansinës technologijos, kurias išmano tik nedaugelis specialistø, dël bankinës veiklos uþdarumo monopolizavæ informacijà ir neretai ribojantys jos prieinamumà klientams. Jie,

VGTU Filosofijos ir politologijos katedra

Bankai, vykdydami savo funkcijas, turëtø labiau atsigræþti á þmogø, nes konkretus þmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdytojas. Taip pat turëtø neuþmiršti, kad finansai, jø gausinimas nëra tikslas. Tai tik priemonë, padedanti individui ir visuomenei ágyvendinti iðsikeltus tikslus kurti gerovæ visiems, o ne tik jos daliai – finansiniam elitui, kuris, naudodamasis klientø pinigais sukurta galia, galëtø prasigyventi.

Greiti pinigai nëra atsitiktinis reiškinys. Šis fenomenas yra natûralus vartotojiðkos visuomenës produktas. Visuomenës, kurios esminis ðûkis – esi toks, kà ir kiek vartoji. Kitaip tariant, kiek atitinki vyraujantá visuomenëje vartojimo standartà, kuris nuolat kinta. Tokiu bûdu pradeda „suktis vartojimo karuselë“, á kurià kaskart ásitraukia (átraukiami) vis nauji siûlomø prekiø ir paslaugø vartotojai. Nuolatinis slinkimas tokia vartojimo spirale palaikomas greitais kreditiniais pinigais, prie kuriø priëjimas darosi vis paprastesnis, lengvesnis ir masiškesnis. Kreditas padaro prieinamà prekæ, kuri ið esmës neuþdirbta: viena vertus, leidþia dabar pasiekti tikslà be realiø lëðø, antra vertus, perkelia uþmokestá uþ gautas prekes ir paslaugas á ateitá. Tokiu bûdu „gyvenimas á kredità“ leidþia laiko prasme uþbëgti pirmyn neuþdirbtiems pinigams – dabartyje tenkinti savo poreikius, o po to gráþti á praeitá uþsimokëti uþ gautas paslaugas, kurios jau sunaudotos. Galimybë gyventi išnaudojus rytojaus resursus atrodo viliojanèiai – ðiandien gali gauti tai, uþ kà nereikia atsilyginti tuoj pat. Tokia galimybë ypaè patraukli tiems, kuriems dabarties vartojimo standartas yra labai svarbus dalykas. Dël jo galima aukoti ir ateitá. Taèiau kiekvienas laiko ir realiø galimybiø perþengimas turi savo kainà. Tà kainà sumoka klientas, ásipareigodamas mokëti didelius procentus uþ paimtà kredità, atsiskaityti dar neuþdirbtais ateities pinigais. Áprasta sakyti – vartotojas visada teisus. Tai jo pasirinkimas ir jo atsakomybë. Tai tiesa, bet ne visa. Ar neturëtø dalá atsakomybës prisiimti ir greitojo kredito paslaugas teikiantys bankai? Juk, šiaip ar taip, jie yra paslaugos siûlytojai. O kiekvienas siûlytojas siekia vieno – ásiûlyti paslaugà, nutylint galimus nepatogumus ateityje, su kuriais susidurs klientas, menkai teiðmanantis bankininkystës verslo subtilybes. Bankininkystë – gan subtili sfera. Kuria-

kaip paslaptingi magai, aiškina neišprususiems šiuose reikaluose klientams finansø rinkos svyravimo ypatumus ir prisiimtà rizikà, uþ kurià turi papildomai susimokëti. Tarsi jie kur kas labiau rizikuoja nei klientas. O uþ rizikà reikia mokëti. Tik ar tokius didelius procentus? Kaþin. Neišvengiamai kyla klausimas, kuris reikalauja aiškaus atsakymo, – koks bankø ir apskritai „finansø maðinos“ sukimosi tikslas? Ar finansai (pinigø gausinimas) yra savitikslis, ar tik priemonë, galinti padëti individui ir visuomenei spræsti iðkilusias problemas ir garantuoti darnià plëtotæ? O jei priemonë, tai labai svarbu, kas tà priemonæ valdo, kiek jis yra atsakingas, socialiai ásipareigojæs ir etiškas. Jei bankas yra tik priemonë þmogaus gerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o ne skurdinti þmogø. Disproporcija tarp banko galios (pelnytis ið kliento) ir atsakomybës uþ jo gerovës kûrimà pernelyg akivaizdi. Bankas, stengdamasis neprisiimti jokios atsakomybës ar jà kiek ámanoma sumaþindamas, tik parodo, kad jis nëra kliento draugas, bet þiûri á já kaip á pasipelnymo objektà („melþiamà karvæ“). Klientai pasijunta apvilti. Atskirtis tarp banko ir kliento tik didëja, o pasitikëjimas màþta.

Akivaizdu, kad finansus turi tvarkyti profesionaliai tam darbui pasirengæ ir atsakomybæ prisiimantys asmenys, o ne anoniminës finansinës grupës, siekianèios pasipelnyti ið situacijos, kurioje yra atsidûræs individas, sutinkantis vergiškomis sàlygomis gauti kredità, kad galëtø ágyvendinti savo tikslus. Tokiu atveju turëtø ásikiðti ir valstybë. Atrodo, kad toks supratimas tarp valdanèiøjø stiprëja. Pernelyg ilgai buvo pasikliauta gyventojø laisvu apsisprendimu, kuris jau dabar tampa didele problema visuomenei. Kita vertus, renkasi konkretûs individai, kartu prisiimdami ir atsakomybæ. Akivaizdu, kad ði ekonominë pasirinkimo laisvë neatsiejama nuo jø ekonominio raštingumo. Tik ekonomiðkai raðtingas þmogus gali laisvai ir sàmoningai rinktis. O bûtent jo (to ekonominio raðtingumo) didesnei visuomenës daliai (taip pat ir jaunimui) kaip tik ir trûksta. Todël ypaè aktualus tampa ekonominis ðvietimas ir ekonominio raðtingumo puoselëjimas. Ugdyti kritiškai màstantá ir ekonomiðkai pasirengusá pilietá, gebantá pamatuotai pasirinkti, bûti sàmoningu ir laisvu þaidëju finansø rinkoje, yra kiekvienos aukštosios mokyklos priedermë.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

23

Nors pasaulinës parodos rengiamos jau 160 metø, Ðanchajuje ávykusi pasaulinë paroda „Expo 2010” á istorijà áeis kaip viena ambicingiausiø pasauliniø parodø, á kurià pavyko sukviesti iki ðiol daugiausiai dalyviø bei pritraukti rekordiná lankytojø skaièiø. Visà pusmetá, nuo geguþës 1 iki spalio 31 d., vykusioje pasaulinëje parodoje prisistatë 189 pasaulio valstybës, 56 tarptautinës organizacijos, beveik 80 pasaulio miestø ir keliolika ûkio ðakø. Per ðeðis mënesius parodà aplankë 73 milijonai þmoniø. Taip net deðimèia milijonø buvo pagerintas lankytojø rekordas, kurio nuo 1970 m. Expo parodos, surengtos Japonijos mieste Osakoje, iki ðiol niekam nebuvo pavykæ pralenkti.

Pasaulio pasiekimus
Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras pasaulinëse parodose „EXPO 2005“ (Japonija), „EXPO Zaragoza 2008“ (Ispanija), „EXPO 2010“ (Kinija) ir „EXPO 2012“ (P Korëja) .

Romas JANKAUSKAS

„Expo 2010“ organizatoriai dar prieš prasidedant parodai juokaudavo, kad Pekino Olimpinës þaidynës buvo tik generalinë pasaulinës parodos repeticija. Remiantis oficialiais pranešimais, „Expo 2010“ parodai surengti išleista beveik dvigubai daugiau nei Pekino Olimpinëms þaidynëms, iš viso 28,6 mlrd. juaniø (apie 11 mlrd. litø). Pagrindinë „Expo 2010“ tema – „Geresnis miestas, geresnis gyvenimas“. Èia pristatyti paþangiausi ðiuolaikiniø miestø planavimo ir projektavimo pavyzdþiai, gyvenamojo bûsto ir visuomeninës paskirties pastatø statybos pasiekimai, akcentuota harmonijos su aplinka ir gamta svarba. Be pa-

24

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Ið Katedros aikðtës atveþta Stebuklo plytelë buvo populiari tarp lankytojø

Lietuva savo paviljono simboliu pasirinko oro balionà

„Expo 2010“ parodà aplankë Lietuvos Prezidentë Dalia Grybauskaitë
„Expobaltos“, Kæstuèio Vanago (BFL) ir Romo Jankausko nuotr.

skaièiuoja Azija
grindinës temos, daug dëmesio skirta visoms ðiuolaikinio þmogaus gyvenimo ir veiklos sritims, be kuriø sunkiai ásivaizduojamas modernus miestas. Pasauliui tai jau 46 Expo paroda. Lietuva pasaulinëje parodoje prisistatë jubiliejiná – deðimtà kartà. Koordinuoti pasirengimà „Expo 2010“ buvo pavesta Aplinkos ministerijai, jau organizavusiai ðalies pristatymà pasaulinëse parodose Lisabonoje (1998 m.), Japonijoje (2005 m.) ir Ispanijoje (2008 m.). Pasaulinëje parodoje „Expo 2010“, kur prisistatë beveik 200 valstybiø, Lietuvos paviljonas pateko tarp labiausiai lankomø.

Mûsø ðalies paviljonas, kuriame kasdien apsilankydavo apie 30 tûkst. þmoniø, lankytojø skaièiumi lenkë net tokiø valstybiø, kaip Didþioji Britanija ar Turkija, paviljonus. Ið viso per pusmetá Lietuvos paviljonà Ðanchajuje aplankë beveik 6 mln. þmoniø, t.y. dvigubai daugiau nei tikëtasi. Gausiam lankytojø skaièiui átakos paprastai turi tiek ádomus ðalies prisistatymas, tiek patogus paviljono suplanavimas.

Svaiginantis skrydis oro balionu ir kitos ádomybës
Lietuva pasaulinëje parodoje „Expo 2010“ savo paviljono simboliu pasirinko oro balionà. Parodos sveèiai buvo kvieèiami leistis á ásimintinà skrydá per Lietuvà, kurioje modernûs pastatai, atspindintys miestø paþangà, puikiai ásilieja á senosios architektûros pastatø ansamblá. Pagal proMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

25

Kanados paviljonas

jekto konkursà laimëjusios ir didelæ dalyvavimo tarptautinëse parodose patirtá turinèios bendrovës „Ekspobalta“ brëþinius kinai Lietuvos paviljono centre árengë didþiulæ oro baliono instaliacijà. Vien baliono krepšys buvæs tarsi apþvalgos aikðtelë – 10 m ilgio ir 10 m ploèio. Dvylikoje didþiuliø ekranø, iðdëstytø aplink paviljonà, rodyta filmuota medþiaga kûrë skrydþio virð Lietuvos miestø ir graþiausiø kraðtovaizdþiø atmosferà. Interneto sprendimø bendrovës „Gaumina“ sukurtuose informaciniuose terminaluose visa informacija apie Lietuvà pateikta per þaidimus, videofilmukus bei kità vaizdinæ medþiagà. Terminaluose ádiegti touchscreen technologijos lieèiamieji ekranai, leidæ informacijà valdyti ne klaviatûra, o pirðtø prisilietimais. Uþ sukurtà unikalø terminalø dizainà bei turinio valdymà jie nominuoti tarptautiniams apdovanojimams ,,EUROPRIX Multimedia Awards 2010“. Lietuvos paviljone kiekvienas sveèias turëjo galimybæ iðbandyti rankos taiklumà simbolinëje krepðinio aikðtelëje. Èia pristatytas ir 2011 m. Lietuvoje vyksiantis Europos krepðinio èempionatas. Kinijoje, kur yra daugybë stebuklingais laikomø akmenø, Lietuva, demonstruodama pagarbà parodos rengëjams kinams, á Ðanchajø ið Katedros aikðtës atveþë Gitenio Umbraso sukurtà Stebuklo plytelæ. Pasirinkimas buvo tikrai taiklus – tai byloja ðimtai tûkstanèiø kinø, stovëjusiø ir norus minusiø ant norø akmeniu èia vadintos plytos. Lietuvos paviljone taip pat eksponuota Klaipëdos menininko Vytauto Karèiausko dinaminë skulptûra „Að galiu“. Buvo tikrai malonu girdëti komplimentus mûsø paviljonui – savitai Lietuvos salelei didþiuliame pasaulio renginyje – ne tik ið daugybës parodà aplankiusiø kinø ar kitø uþsienio ðaliø lankytojø, bet ir vos ne kasdien èia apsilankydavusiø þmoniø ið Lietuvos.

Maþieji ambasadoriai ir paviljono sveèiai
Norinèiø pusmetá padirbëti pasaulinëje parodoje Ðanchajuje – pristatyti mûsø ðalá buvo beveik pusðimtis, taèiau ið jø buvo atrinkti tik 18 geriausiø gidø-vertëjø, mokanèiø kinø bei anglø kalbas. Lietuva ðá kartà buvo viena ið nedaugelio valstybiø, kurios paviljone dirbo tos šalies gidai – daugelis šiam darbui buvo pasamdæ kinus. Net ir paviljono restorane ar suvenyrø krautuvëlëje dirbo keliolika þmoniø, atvykusiø ið Lietuvos. Norinèiø nusifotografuoti su lietuviais, kuriø iðvaizdà dël ûgio ir ðviesiø garbanø kinai vadina egzotiška, niekada netrûko, o kartais net nusidriekdavo eilutë. Pasaulinëse parodose dirbantá jaunimà áprasta vadinti „maþaisiais ambasadoriais“, taèiau Ðanchajuje jø darbo diena bûdavo nemaþiau atsakinga ir átempta negu tikrø diplomatø. Lietuvos paviljone kasdien apsilankydavo kas dešimtas penkioliktas á parodà atëjæs þmogus. Rekordas Lietuvos paviljone buvo pasiektas birþelio 26 d., kai èia apsilankë 55 tûkst. sveèiø. Pirmojo milijoninio lankytojo Lietuvos paviljone sulaukta birþelio 8 dienà. Juo tapo 35 metø kinë Che Lili ið netoli Ðanchajaus esanèios Dþedziango provincijos. Paklausta, kà þino apie Lietuvà, moteris prisipaþino, kad kartà su vyru yra stebëjusi ir þavëjusis krepðinio varþybomis, kuriose þaidë lietuviai. Penkiamilijonasis lankytojas 78 metø ðanchajietis Dþou Pinfangas (Zhou Pinfang) kartu su sûnumi ir marèia Lietuvos paviljono slenkstá perþengë spalio 7 d., o kad paviljonà aplankytø 6 milijonai þmoniø, galima sakyti, prireikë tik savaitëlës. Visus parodos paviljonus aplankiusi ir Expo moèiute praminta japonë Tomiyo Yamada Lietuvos paviljone buvo net keturis kartus ir sulaukë didelio Lietuvos ir Kinijos þiniasklaidos dëmesio. Visø nuosta-

Danijos paviljonas

Estijos paviljonas

26

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

bai, „Expo moèiutë“ teigë prisimenanti, kaip Lietuvos paviljonas atrodë ir 2005 m. Expo parodoje Japonijoje. Ji iðkart paminëjo pagrindiná mûsø ðalies paviljono akcentà – DNR spiralæ, tiesa, pavadino jà labirintu. Tarp garbiø paviljono sveèiø buvo nemaþai verslininkø, kultûros ir meno þmoniø, visuomenës veikëjø, politikø ið ávairiø paðalio valstybiø. Lietuvos paviljono sveèiai ne tik domëjosi mûsø ðalies laimëjimais, bet ir pamëgo lietuviðkus patiekalus, alø ir gintaro dirbinius. Èia veikusiame restorane bei dviejuose baruose paviljono sveèiams buvo siûloma paragauti 12 rûðiø patiekalø – didþkukuliø, bulviø plokðtainio, deðreliø su kopûstais, ðaltibarðèiø ir kitø. Apskaièiuota, jog kinai kasdien iðgerdavo po 3 statines lietuviðko alaus, suvalgydavo iki 300 porcijø didþkukuliø ir grikiø blynø. Dalis kinø lietuviðkus patiekalus bandë áveikti jiems áprastomis medinëmis lazdelëmis, taèiau dauguma á rankas mieliau, kad ir pirmà kartà, paimdavo peilá ir ðakutæ. Lietuvos paviljono lankytojai taip pat galëjo ásigyti lietuviðkø suvenyrø – gintaro dirbiniø bei jo gabaliukø, atvirukø su Lietuvos vaizdais, þenkliukø ir kitø suvenyrø. Populiariausi ir perkamiausi buvo gintariniai karoliai ir apyrankës. Lietuvos dalyvavimui pasaulinëje parodoje „Expo 2010“ paminëti iðleistas specialus paðto þenklas – stilizuotas karðto oro balionas Ðanchajaus miesto, kuriame vyko paroda, fone. Paðto þenklà sukûrë „Lietuvos paðto“ dailininkas Henrikas Ratkevièius.

Pietø Korëjos paviljonas

Taivano paviljonas

Neuþmirðtami renginiai
Spalio 25-oji pasaulinës parodos „Expo 2010“ kalendoriuje buvo paþymëta kaip Lietuvos nacionalinë diena. Kaip áprasta, ðaliai tà dienà Expo organizatoriai, parodà rengiantis miestas ir valstybës vadovai skiria daugiausia dëmesio. Savo nacionalinei dienai Expo parodoje paminëti Lietuva ðiemet pasirinko spalio 25-àjà – Lietuvos Konstitucijos dienà. Lietuvos dienà oficialioje ceremonijoje pradëjo Kinijoje vieðëjusi Lietuvos Prezidentë Dalia Grybauskaitë. Nacionalinës dienos renginiuose dalyvavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, þemës ûkio ministras Kazys Starkevièius, Lietuvos ambasadorius Kinijoje Rokas Bernotas, kiti aukðti Kinijos ir Lietuvos pareigûnai, taip pat visame pasaulyje gerai þinomi lietuviai Jonas Kazlauskas, Ðarûnas Marèiulionis, Þydrûnas Savickas. Ðventiná vakarà uþbaigë septyniasdeðimtmetá ðvenèianèio Valstybinio dainø ir ðokiø ansamblio „Lietuva“, skrabalø meistro Regimanto Šilinsko, saksofonisto Petro Vyšniausko bei dainininko Èeslovo Gabalio koncertas. Nacionalinës dienos ðventëje dalyvavæs stipriausiu þmogumi pasaulyje tituluojamas Þydrûnas Savickas pasaulinëje parodoje „Expo 2010“ visus stebino savo jëga. Stebint keliems ðimtams þmoniø, galiûnas 20 metrø nutempë 15 t sveriantá autobusà ir pagerino asmeniná rekordà. „Kinai visada þavisi tokiomis sporto ðakomis, kur dominuoja jëga, nes patys turbût negali pasiekti tokiø rezultatø ðiose sporto šakose“, – sakë Þ.Savickas. Ðokiai ir dainos Lietuvos paviljone visà pusmetá skambëjo bent kartà per mënesá. Ávairûs renginiai pritraukdavo minias smalsuoliø. Liepos 6-àjà, Mindaugo karûnavimo dienà, Lietuvos paviljone vyko folkloro ansamblio „Sutaras“ pasirodymai. Kaip ir Lietuvoje, Ðanchajuje tà dienà kelios deðimtys paviljone dirbanèiø bei keliolika nuolat ðiame mieste gyvenanèiø lietuviø giedojo „Tautiðkà giesmæ“. 600-øjø Þalgirio mûðio metiniø proga iš Lietuvos atkeliavo kirviais, kalavijais ir skydais apsiginklavæ IX–XV a. kariai. Ðanchajuje jie surengë daugiau kaip 120 kariø kovø, pademonstra-

Ispanijos paviljonas

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

27

vo tø laikø kovos menà bei taktikà, kurie lietuviams kartu su sàjungininkais padëjo nugalëti ne viename mûðyje. Pasaulinëje Expo parodoje pristatyti ir senieji Lietuvos amatai. Karpiniø ir raiþiniø meistro Klaido Navicko mokomi kinai visà savaitæ kasdien èia iðkarpydavo po keliasdeðimt atvirukø. Anot lietuvio, Kinijoje susidomëjimas ðiuo menu beveik dvigubai didesnis nei prieð keletà metø Japonijoje vykusioje Expo parodoje. „Japonijoje dauguma tik stebëdavo mano darbà ir nedrásdavo prisësti ðalia, o Kinijoje vaikai dràsiai prieina ir nieko nelaukdami ima þirkles á rankas. Per tris dienas Ðanchajuje iðkarpëme tiek paveikslëliø, kiek Japonijoje jø prigaminome per visà savaitæ“, – sakë jau antrà kartà karpiniø menà Expo parodoje pristatæs K.Navickas. Austi bei pinti juostas Ðanchajuje kinus mokë viena geriausiø Lietuvoje tautiniø juostø pynëjø Matilda Teresë Jucienë. Oreivystës temai skirtame paviljone buvo prisimintas ir istorinis S.Dariaus ir S.Girëno skrydis. Prieð 77 m. Atlantà perskridusiø S.Dariaus ir S.Girëno lëktuvo „Lituanica“ kopija sumontuota ir pakabinta Lietuvos paviljone. Jos sparnø ilgis siekia 4 m, korpuso – apie 2 m, o svoris – apie 40 kg. Lëktuvo kopijà sukûrë þinomas lakûnas-konstruktorius Vladas Kensgaila. Dalykiniø susitikimø ciklà paviljone pirmieji pradëjo Kauno ir Marijampolës apskrièiø merai ir verslo atstovai. Expo paroda buvo puiki proga susitikti dviejø susigiminiavusiø miestø – Kauno ir Siameno (Xiamen) – valdþios, švietimo bei verslo atstovams. Keliø Lietuvos miestø merai Kinijos atstovams pristatë savo rajonø projektus: Kauno rajonas – laisvàjà ekonominæ zonà, Këdainiai – pramonës parkà, Birštonas – sveikatingumo ir kurortiná centrà. Siameno miesto meras pabrëþë, jog mûsø miestams svarbu ir toliau plëtoti aukðèiausiø valdþios atstovø bendradarbiavimà, siekti sudaryti kuo palankesnes sàlygas ekonominiams, verslo ir kultûriniams ryðiams gerinti. Jau visai baigiantis parodai paviljone surengtas Tarptautinis Rytø ir Vakarø transporto koridoriaus asociacijos forumas sutraukë kelias deðimtis verslininkø ið visos Kinijos. Kiekvienas Lietuvos paviljone vykæs renginys ar èia besilankantis ádomus sveèias kaskart pritraukdavo tiek Kinijos, tiek Lietuvos þiniasklaidos dëmesá. Bûrys þiniasklaidos atstovø ir fotografø pasitiko kiekvienà milijonàjá Lietuvos paviljono lankytojà, iðsamiai nuðviesti Mindaugo karûnavimo, Þalgirio mûðio metiniø ir kiti renginiai, þurnalistø paðnekinti beveik visi paviljono darbuotojai. Didþiausio þiniasklaidos dëmesio sulaukta per Lietuvos nacionalinæ dienà. Pagrindinë Kinijos televizija tà dienà transliavo 50 min. filmà apie Lietuvà bei jos prisistatymà Expo parodoje.

Lenkijos paviljonas

Elzaso regiono (Prancûzija) paviljonas

Artimiausi EXPO marðrutai: Yeosu (P .Korëja) ir Milanas
Kita pasaulinë paroda „Expo 2012“ vyks 2012 m. geguþës 12 – rugpjûèio 12 d. Yeosu mieste P .Korëjoje. Oficialø kvietimà dalyvauti ðioje parodoje Lietuva, kaip ir kitos valstybës, gavo jau 2009 m. geguþës mënesá, taèiau teigiamà sprendimà Lietuvos Vyriausybë priëmë tik 2010 m. gruodá.

28

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Ðveicarijos paviljone

Rusijos paviljonas

Lietuvos pristatymà parodoje tema „Gyvieji vandenynai ir pakrantës“ vël pavesta organizuoti Aplinkos ministerijai. Parodos tema ðá kartà aktuali visoms valstybëms, turinèioms atvirà iðëjimà á jûrà. Lietuvai tai bus dar viena proga priminti pasauliui, kad ji yra jûrinë valstybë, ekspozicijoje, be kitø dalykø, numatoma populiarinti Kurðiø nerijos ir kitus Baltijos pajûrio kurortus, Klaipëdos jûrø uostà, atkreipti dëmesá á bûtinybæ garantuoti saugø naftos telkinio D-6 eksploatavimà, pristatyti pasauliui unikalià mûsø pajûrio gamtà ir savità pamario kraðto kultûrà. Mûsø ðaliai tai bus jau vienuoliktoji pasaulinë paroda. Expo paroda P .Korëjoje po devyniolikos metø rengiama jau antrà kartà. Tokia paroda Taejono mieste vyko 1993 m., tada joje dalyvavo ir kà tik Nepriklausomybæ atgavusi Lietuva. Po 2012 m. parodos P .Korëjoje EXPO ið Azijos vël sugráð á Europà: teisæ surengti pasaulinæ parodà „EXPO 2015“, kurios tema „Planetos maitinimas – gyvenimo energija“, iðsikovojo Italijos miestas Milanas.
PASAULINËS PARODOS Vieta Londonas Paryþius Londonas Paryþius Viena Filadelfija Paryþius Melburnas Barselona Paryþius Èikaga Briuselis Paryþius* Šv. Luisas Lieþas (Belgija) Milanas Briuselis Gentas (Belgija) San Franciskas Barselona Èikaga Briuselis Paryþius* Lieþas (Belgija) Niujorkas* Trukmë 1851 05 01 – 1851 11 01 1855 05 15 – 1855 11 15 1862 05 01 – 1862 11 01 1867 04 01 – 1867 11 03 1873 05 01 – 1873 10 31 1876 05 10 – 1676 11 10 1878 05 20 – 1878 11 10 1880 10 01 – 1881 04 30 1888 04 08 – 1888 12 10 1889 05 05 – 1889 10 31 1893 05 01 – 1893 10 03 1897 05 10 – 1897 11 08 1900 04 15 – 1900 11 12 1904 04 30 – 1904 12 01 1905 04 27 – 1905 11 06 1906 04 28 – 1906 11 11 1910 04 23 – 1910 11 07 1913 04 26 – 1913 11 11 1915 02 20 - 1915 12 04 1929 05 20 – 1929 01 15 1933 05 27 – 1933 11 12 1935 04 27 – 1935 11 06 1937 05 25 – 1937 11 25 1939 05 – 1939 11 1939 04 30 – 1939 10 31 1940 05 11 – 1940 10 27 Briuselis 1958 07 06 – 1958 09 29 Sietlas 1962 04 21 – 1962 10 21 Monrealis 1967 04 28 – 1967 10 27 Osaka 1970 03 15 – 1970 09 13 Spoukenas (JAV) 1974 05 04 – 1974 11 03 Okinava 1975 07 20 – 1976 01 18 Knoksvilis (JAV) 1982 05 01 – 1982 10 31 Naujasis Orleanas 1984 05 01 – 1984 11 11 Tsukuba (Japonija) 1985 03 17 – 1985 09 16 Vankuveris 1986 05 02 – 1986 10 13 Brisbanas 1988 04 30 – 1988 10 30 Sevilija* 1992 04 20 – 1992 10 12 Þeneva 1992 05 15 – 1992 08 15 Taejonas (Korëja)* 1993 08 07 – 1993 11 07 Lisabona* 1998 05 22 – 1998 09 30 Hanoveris* 2000 06 01 – 2000 10 31 Rostokas (Vokietija) 2003 04 25 – 2003 10 12 Aièi (Japonija)* 2005 03 25 – 2005 09 25 Saragosa (Ispanija)* 2008 06 14 – 2008 09 14 2010 05 01 – 2010 10 31 Šanchajus (Kinija)* * Pasaulinës parodos, kuriose dalyvavo Lietuva
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Jungtinës Karalystës paviljonas

29

Anksèiau retas sodietis nepaþino vijûnø, kûdrø ir aplinkiniø vandenø senbuviø. Jie buvæ mûsø tëvø ir seneliø basakojø vaikysèiø ir nerûpestingø vasarø atradimai. Pirmose þvejybos patirtyse stiebësi gimtosios aplinkos paþinimo daigai, mezgësi meilë tëviðkës gamtai. Ðiais laikais vijûno atvaizdas tapo pirmapradþio Europos lygumø kraðtovaizdþio saugomø vandens gyvûnø þymeniu.

Gimtojo sodþiaus vandenø þuvelës

Vijûnai

Clemenso ROTSCHANO (Austrija) ir autoriaus nuotr.

Vijûnas nukaldintas ant lito
2006 m. kovo 16 d. Strasburge buvo priimta Biologinës ávairovës konvencija. Tø paèiø metø gruodþio 20 d. Jungtiniø Tautø Generalinë asamblëja (JT/ UN GA) nutarë 2010-uosius paskelbti Tarptautiniais biologinës ávairovës metais (International Year of Biodiversity). Ðiuo nutarimu Jungtiniø Tautø valstybës narës, tarptautinës aplinkosauginës organizacijos ir ðvieèiamosios ástaigos buvo raginamos prisidëti prie metø renginiø, skirtø didinti visuomenës supratimà apie biologinæ ávairovæ, jos svarbà, bûtinybæ saugoti gamtos turtus ir maþinti biologinës ávairovës nykimà. Nors renginiø kieká suvarþë sunkmetis, visuomenë galëjo susipaþinti su bioávairove, jos verte ir svarba tvariajai gamtosaugai. Besibaigianèius metus graþiai áprasmino Lietuvos bankas. 2010 m. lapkrièio 30 d. á apyvartà buvo išleista sidabrinë proginë moneta, skirta Lietuvos gamtai. Moneta pristatyta Lietuvos jûrø muziejuje. Jos reverse pavaizduotas vijûnas (Misgurnus fossilis). Lietuvos monetø kalyklos naujausia moneta papildë negausià pasaulyje ir Europoje monetø su þuvimis rinkiná. Tuo ypaè pamaloninti Lietuvos kolekcininkai, gamtosaugininkai ir þvejai. Monetos ruoðinio autoriai dailininkas Vytautas Narutis ir Giedrius Paulauskas. Sidabrinës monetos vertë 50 litø, briaunoje – uþrašas „Lietuvos gamta“. Nukaldinta Lietuvos monetø kalykloje 10 000 vienetø. Tai 66-oji Lietuvos banko moneta ir ðeðtoji pagal sekà, skirta Lietuvos gamtai.

Egidijus BACEVIÈIUS
Vijûnams, sprindþio ilgio „kûdrø ungurëliams“, pavadinimas suteiktas pagal rangø kûnà. Daþnai nutikdavo, kad delne spurdanti þuvelë ið ryklës išpûsdavo oro burbulà, kartu pasigirsdavo pratisas ðvokðtimà primenantis garsas. Ið èia kildinami kiti þuvies pavadinimai – cyplys arba pyplys1 . Pagal vienà ið minëtø savybiø, dar daugiau, tais paèiais bendraðakniais þodþiais (vjun, pisèik) vijûnai ávardijami daugelyje kaimyniniø šaliø. Jie iðgarsëjæ kaip audros pranašai. Anksèiau patirta, kad likus parai iki oro permainø þuvys pagyvëdavo ir imdavo blaškytis, o tai bûdavæs patikimas þenklas, kad artëja smarkios liûtys, lydimos perkûnijø. Pagal naujausius skelbtus šaltinius paprastasis vijûnas (Misgurnus fossilis (Berg, 1949)2 yra viena iš 546 Europos ir 53 Lietuvos vandenyse sugaunamø vietiniø gëlavandeniø kauliniø þuvø rûðiø (Freyhof & Kottelat 2008). Pabrëþtina, kad nëra iðskirta jokiø porûðiø. Lietuvoje kirtikliniø (Cobitidae) þuvø ðeimai priklauso maþesni vijûno giminai1 Elisonas Jurgis. Vijûnas, arba pyplys (Cobitis fosilis). Gamtos draugas. 1933, Nr. 8, P 123-127. . 2 Maurice Kottelat and Jorg Freyhof. Handbook of European Freshwater Fishes, 2008.

èiai srauniø upeliø gyventojai raibieji kirtikliai, o uþdumblëjusiø paeþeriø slapukai šlyþiai tik palyginti neseniai iðskirti á atskirà ðlyþiniø (Nemacheilidae) þuvø ðeimà. Ne visi juos skiria, tad daþnai jie painiojami tarpusavyje. Vijûnai turi visà rinkiná sandaros ir elgsenos ypatybiø. Tai dumblëtoje priedugnëje gyventi prisitaikiusios þuvys. Pailgas aptakiais šonais verpstës pavidalo kûnas. Suaugusiø pateliø ilgis siekia iki 25–30 cm, patinëliai maþesni – 18–20 cm ir sveria priklausomai nuo dydþio 44– 120 gramø. Didþiausias þinomas tvenkiniuose augintø vijûnø amþius buvo 9 metai, ilgis viršijo 35 centimetrus, o svoris – 140 gramø. Maþa þuvies galva nuo kûno beveik neišsiskiria, šonuose pûpso tamsiavyzdës gelsvai rausva rainele akutës. Išskirtinis vijûno poþymis – apatinës þiotys apjuostos storø puslankiu iðlenktø lûpø ir penkiø porø ávairaus ilgio èiuopikliø: keturi centimetro ilgio „ûsai“ styro viršuje, du lûpø kampuèiuose ir po du ilgesnius bei pora trumpesniø karo pasmakrëje. Paslankiuose èiuopikliuose gausu uoslës ir skonio jutikliø. Jais tiriama aplinka, jie nepamainomi maitinantis. Aukštas nugaros pelekas yra ties kûno viduriu, prieðprieðiais pilvo pelekui, uodegos pelekas mentës pavidalo. Visø pelekø

Þuvys vaizduotos ir anksèiau
Tai pirmoji Lietuvos monetø kalyklos moneta su þuvies atvaizdu, bet ne pirmoji

30

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Turi sparnus, bet nelekia, neturi kojø, bet nepavysi. Vandenyje uodegà vimpèioja, be vandens þiopèioja.
(Þuvis) Lietuviø liaudies máslës

pakraðèiai pusapvaliai. Smulkûs þvynai giliai paniræ gleivingoje odoje, šoninës linijos nematyti. Spalvinë þuvø dermë kinta priklausomai nuo gyvenamosios vietos apšvietimo. Vyrauja rusvai gelsva spalva, galva ir nugara juodai šlakuota, papilvë rausvai gelsva ar oranþinë. Iðilgai kûno ðonø driekiasi plati tamsi juosta, abipus rëmi-

nama siauresniø dryþiø. Pavësingose kûdrose gyvenantys vijûnai bûna margi, neretai sugaunama beveik juodø þuvø. Vijûno kaip rûðies gyvenamasis plotas apima išskirtinai vidurinæ Europos þemumø dalá, susidariusià paskutiniojo poledynmeèio patvankø laikotarpiu. Tai didþiøjø lygumø upiø ir aplinkiniø telkiniø rûðys senolës. Gyvenamasis plotas vakaruose apribotas Prancûzijos vidurinës dalies plokðtikalniø, rytuose – Volgos upës baseino; šiaurëje vijûnai iðplitæ iki Baltijos ir Ðiaurës jûrø bei Nevos upës, per Estijà eina šiaurinio išplitimo pakraštys; pietuose jis baigiasi ties Kubanës upës krantais. Ne visuose vandenyse vijûnai vienodai gausûs. Bûdin-

Þuvys numizmatikoje
Europoje ir pasaulyje. Trumpai apþvelgsiu kaimyniniø ðaliø monetas su Baltijos jûros þuvimis ir vandens bûtybëmis. Kaip áprasta, monetose pavaizduotos labai vertinamos verslinës arba saugomos þuvø rûðys. Seniausias þinomas dabartinëse Lietuvos þemëse þuvies atvaizdas piniguose siejamas su Mikalojaus Naruðevièiaus (apie 1560–1603) Vadvièiø giminës palikuonio herbu. Jame pavaizduotos dvi priešpriešiais galvomis á virðø pilvais suremtos raudona ir balta lašišos. Šios þuvys pavaizduotos tuo metu apyvartoje buvusiame grašyje. 1919–1939 m. Gdanskas (anksèiau Dancigas) buvo laisvasis uostamiestis (Freie Stadt). Þvejybos ûká daugiausia palaikë strimelës (Baltijos silkës) ir menkës. 1932 m. mieste išleista 10 pfenigiø moneta, kurioje pavaizduota atlantinë menkë. Iš viso monetø buvo nukaldinta 5 000 000 vienetø. Tuo paèiu metu apyvartoje buvusi ir penkiø pfenigiø moneta su upinës plekðnës – ne maþiau nei menkë Lenkijos pajûryje mëgstamos verslinës þuvies – atvaizdu. Moneta išleista 4 000 000 vienetø. Šiuo metu abi monetos yra muziejinë retenybë. Þuvø ir mitiniø vandens bûtybiø atvaizdø bûta vëliau. Pavyzdþiui, 1965 m. buvo nukalta 10 zlotø moneta-bandinys su undinële. Moneta dël neþinomø prieþasèiø nebuvo iðleista á apyvartà. 1977 m. nukaldinta 1000 zlotø vertës moneta iš serijos „Aplinkos apsauga“. Jame pavaizduotas ûsorius. Ði moneta taip pat liko tik bandinys ir pasitaiko tik kolekcininkø rinkiniuose. Lenkija Pasaulinës maisto organizacijos (FAO) nare tapo 1957 metais. Organizacijos šaukinys lotynø kalba yra Fiat panis (Tenetrûksta duonos). 1971 m. sukako dvideðimt metø, kai organizacija iš Niujorko buvo perkelta á Romà. Tais paèiais metais Lenkijos Respublikos banko išleista 10 zlotø moneta su plekðnës-oto atvaizdu. 1978 m. Turku miesto (Suomija) 750 m. ákûrimo proga buvo iðleista jubiliejinë 25 Suomijos markiø (Markkaa) vertës moneta. Joje pavaizduotos viena virð kitos keturios ávairaus dydþio strimelës. Mûsø kaimynai latviai 1992 m. nukaldino 1 lato vertës pinigà, kurio reverse pavaizduota iš vandens iššokusi lašiša. Þuvies atvaizdas pinige atsirado neatsitiktinai. Ši taurioji þuvis saugoma visame Pabaltijyje. Šaliø didþiosiose upëse ilgus amþius gyvavo laðiðø þvejyba laðiðinëmis uþtûromis. Þuvø kiekiui grësmingai sumaþëjus, lašišos ir šlakiai áraðyti á Lat-

Pinigai ið Algirdo Buiðkio (Klaipëda) kolekcijos

vijos ir kaimyniniø ðaliø Raudonàsias knygas. 1995 m. Lenkijoje išleista 2 zlotø sidabrinë moneta su šamo atvaizdu. Monetø nukalta tik 20 000 vienetø, todël ðiuo metu ji yra kolekcinë retenybë. 2010-uosius minësime kaip metus, kai á apyvartà iðleista 50 litø vertës moneta su vijûno atvaizdu ir uþraðu lietuviø kalba – „vijûnas“.
Parengë Egidijus Bacevièius

giausi jø gyvenamieji vandenys yra uþdumblëjusios paeþerës, ramûs didesniø lëtatëkmiø upiø bei pratakiø eþerø uþutekiai, tvenkiniai ir senkanèios senvagës. Jie geba metø metus gyventi baigianèiose uþakti kûdrose ir eþerokšniuose, kur jokia kita þuvis ištverti negali, pasitenkindami kartà per metus pavasariniø polaidþiø ar po stipriø liûèiø iðtvinstanèiais vandenimis. Veikliausi vijûnai bûna esant 15–22°C vandens temperatûrai. Skirtingai nei kitos þuvys, jie pakantûs vandenyje ištirpusio deguonies stygiui. Þuvys kaskart iškyla á pavirðiø praryti gaivaus oro gurkšnio ir strimgalviais neria gelmën á saugià priebëgà. Susitraukiant stemplës sienelëms oro burbulas perstumiamas išilgai þarnyno ir kraujagyslëmis apraizgytoje atkarpoje ávyksta dujø apykaita. Išeikvotas oras maþais burbuliukais pašalinamas pro galinës þarnos angà. Vijûnai pasiþymi dar viena iðskirtiná gyvybingumà liudijanèia savybe. Baigianèioje iðdþiûti kûdroje gelbëdamiesi nuo pragaiðties jie ásirausia á dumblà, neretai 20– 30 cm, išskirtiniais atvejais pusmetrio gylá, ir taip praleidþia sausmetá. Panašiai iðtûno þiemos ðalèius. Tuo metu vijûnas kvëpuoja pro odà, beveik nejuda ir visi gyvybiniai vyksmai sulëtëja. Ádomu stebëti, kai po gausiø liûèiø ištvinusiuose eþerokšniuose ir þemumø balose tarytum iš niekur atsiranda kà tik uþgimusiø þuveliø. Vijûnai yra nakties slapukai. Dideliø santalkø, iðskyrus nerðto laikotarpá, nesudaro ir ilgesnæ metø dalá aptinkami pavieniui. Dienà rymo tankioje augmenijoje, po paplautomis medþiø ðaknimis ar iki galvos ásirausæ dumble, iš kur kyšo tik iðstatytø èiuopikliø puokðtë. Atkunta prieblandoje, kai traukia ieškoti maisto. Jauni vijûnai ieškodami maisto vadovaujasi rega, jø grobiu tampa maþi irklakojai ir ðakotaûsiai vandens storymës vëþiukai, plûduriuojanèios uodø lervos. Tuo tarpu paaugusios þuvys rausia dumblà, augalinës ir gyvûninës kilmës dûlenose uodþia ir išgriebia aptiktus maistagyvius. Jø grobis – vidutinio dydþio vëþiukai šoniplaukos, vandens asiliukai, daugiašerës kirmëlës, raudonos uodo trûklio lervos. Praryja nedideles sraiges, pavasará neaplenkia lynø ir karosø ikrø. Savo ruoþtu, vijûnø lervos ir ðiømetukai tampa kûdravabaliø ir laumþirgiø lervø grobiu, suaugusias þuvis ryja lydekos ir vëgëlës bei stambesni ešeriai, nuo kranto jø tyko pilkieji garniai, jûrvarniai (sin. kormoranai) ir tulþiai, gaudo ûdros. Lytinæ brandà vijûnai pasiekia bûdami 16 (20) centimetrø, t.y. 3 metø. Neršto pradþia bûna kovo mënesá, taèiau pats ákarðtis geguþës birþelio mënesiais ir trunka iki sodriai suþaliavæ paupiai nusagstomi ryškiaspalviais purienø þiedais ir vandens temperatûra naktá nenukrenta
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

31

þemiau 10–15 °C. Neršto metu abiejø lyèiø þuvø priekinë kûno dalis nusëta baltø nerštiniø spuogeliø. Auštant, ryto brëkðmoje keli patinai susiburia aplink iðsirinktà patelæ, kûno uodeginëmis dalimis apjuosia išpampusias jos papilves ir braukia per šonus, taip išspausdami ikrelius. Priklausomai nuo amþiaus ir dydþio viena þuvis išneršia nuo 15 iki 150 tûkstanèiø apvaliø be riebalinio lašelio pilkai rusvø ikreliø. Jie yra 1,7–1,8 mm skersmens ir bûna prilipæ prie augalø. Ne visi gyvybingi, tik iš dalies iðsirita lervutës. Þuvyèiø uþuomazgos vystosi 7–8 paras. Išsiritusiø lervuèiø ilgis siekia 5 milimetrus. Jos yra plonos, blyškios, kûno pavirðius nusëtas tamsiais taškeliais. Maþos galvos skruostuose yra kuokštas iðoriniø þiaunø ir keturiø apyburnio èiuoptuvëliø uþuomazgø. Paaugusios lervutës ilgesniam laikui leidþiasi á priedugnæ ir prasideda dugninis gyvenimo tarpsnis. Vijûnai aptinkami visoje Lietuvoje, bet ne visuose vandenyse vienodai gausûs. Pastaraisiais deðimtmeèiais jø þenkliai sumaþëjo. Kita vertus, iki šiol kryptingø vijûnø tyrimø nëra, tad patikimø þiniø apie juos trûksta. Turimus duomenis apie rûðies iðplitimà ir gausumà bûtina patikslinti naujais tyrimais. Rytinëje Lietuvos dalyje dar visai neseniai jø buvo sugauta Lakajos (Ðvenèioniø r.), Bezdonës (Vilniaus r.), Ðventosios (Zarasø r.), Meros ir Gaujos upëse (Šalèininkø r.), daugelyje aplinkiniø bevardþiø upeliø ir kûdrø, taip pat Arvydø þuvininkystës ûkio tvenkiniuose; Vidurio Lietuvoje aptikti Ðvenèiaus (Kaiðiadoriø r.) ir Stavarygalos (Širvintø r.) eþeruose; pietuose – Kiaulyèioje, Laujos eþere (Alytaus, Varënos r.); Šiaurinëje Lietuvos dalyje – Šatos upelyje (Skuodo r.), taip pat Pasvalio ir Birþø rajonø didesniø upiø senvagëse ir kûdrose; vakarinëje dalyje aptinkami Vieðvilës rezervato Buveiniø eþere bei Ðeðupëje, jos intakuose Jûroje, Berþëje ir Agluonoje, Balskø tvenkinyje (Tauragës r.); taip pat Babrunge (Plungës r.), Danës ir Minijos vidurupiuose, Vilhelmo kanale ir iškastiniuose tvenkiniuose (Klaipëdos r.); Nemuno þemupio Krokø lankoje, Kintø þuvininkystës ûkyje ir polderiø kanaluose (Ðilutës r.). Kartà pavasará sugautas Kurðiø mariose ties Ventës ragu (V.Kesminas, þod. pranešimas). Yra duomenø, liudijanèiø, kad esant galimybëms vijûnai gali nuplaukti nedidelius nuotolius ir taip išplisti á gretimus vandenis. Ði savybë keliauti ypaè iðryðkëja pavasará polaidþiø metu, kai, ieðkodamos tinkamø nerðtavieèiø, þuvys patenka iš vieno didesnæ metø dalá atskirtyje esanèio vandens telkinio á kità ir taip padidina rûðies iðlikimà. Savaime vijûnai gyveno ar tikslingai buvo áveisti vienuolynø, parkø ir sodþiø tvenkiniuose bei

kûdrose, dar visai neseniai auginti akvariumuose ir buvo nepamainomi moksliniuose tyrimuose. Keliais þodþiais verta paminëti vijûnø panaudà. Anksèiau šias þuvytes gaudë, bet daugiau pramogai, vaikø smalsumui patenkinti. Taèiau vijûnai vertinti per sunkmeèius ar kaip iðskirtinis krašto proginis valgis. Gaudë rankomis kasdami paupiø dumblà, kojomis drumsdami paeþeriø seklius, gindami þuvis á paspæstas pintines ar smulkiaakius buèiukus (Laujos eþ., Þuvinto apyl., S.Paltanavièiaus þod. pran.), reèiau þvejojo velkamaisiais tinklaièiais ir meðkerëmis (Ðeðupës upë). Bûdavo, þiemà sekliose kûdrose po ledu dûstanèias þuvis iðgriebdavo iðkirtæ eketes (Pilvingiø eþ., Merkinës apyl.). Vijûnus kepë ant þarijø, ið jø virë þuvienæ, rûkë. Ne visi mëgo dumblu atsiduodanèias, gleivëtas gyvatëles primenanèias þuveles. Taèiau jø þuviena bekaulë ir minkšta, o kad panaikintø „balos kvapà“, þuvis ðveitë pelenais, mirkë ir plovë druskëtame vandenyje. Pertvarkytame ir sparèiai besikeièianèiame Europos kraštovaizdyje vijûnai nyksta. Pirmykðtës gamtos gyvoji liekana daugelyje ðaliø tapo reta ir nykstanèia rûðimi. 1998 m. vijûnas átrauktas á tarptautinæ ir nacionalines Raudonàsias knygas ir bemaþ á visø Vidurio Europos ðaliø saugomø gyvûnø sàraðus. Nykimo prieþastys yra kelios, ne visos tiksliai nustatytos. Maþëja þuvø gyvenimui tinkamø vandenø, pavirðiniai vandenys terðiami buitinëmis nuotekomis. Iðtiesinus upiø vagas ir nusausinus pelkes greitai kinta pavirðiniø vandenø lygis, maþëja vijûnams sëkmingai veistis tinkamø senvagiø ir uþutekiø. Þiemojanèioms þuvims praþûtingos gilios þiemos, kai iki dugno áðàla seklûs vandens telkiniai, kartu ir jame esanti gyvastis, nemaþai þuvø uþtrokðta giliomis þiemomis po storu ledo sluoksniu. Paprastasis vijûnas áraðytas á atnaujintà Lietuvos Raudonàjà knygà (2000 m.). Pagal tarptautinæ nykstanèiø rûðiø kertiniø buveiniø tinklo išsaugojimo sutartá Natura 2000 Lietuvoje išskirtos keturios vijûnø apsaugai svarbios vandenvietës: Lakajos upë, Ðvenèiaus, Stavarygalos eþerai, Nemuno þemupio Krokø lanka. Rengiamas gamtosauginis projektas, remiamas Europos Sàjungos gamtosauginiø fondø, turëtø pagerinti vijûnø gyvenamøjø vietø tyrimus ir jø apsaugà Lietuvoje. Manau, pats laikas pagalvoti apie ðvieèiamuosius gamtosauginius renginius vijûno gyvenimo bûdui paþinti, išlikusiai, bet primirštai tautosakai rinkti bei apibendrinti ir pristatyti jaunuomenei. Graþi proga bûtø vijûnà iðrinkti metø þuvimi.

Dr. Marytë KUODYTË

odonitas laikomas tradiciniu Rusijos þemëse gimusiu dailës akmeniu, kurio apdorojimo meistrystæ itin iðtobulino Rusijos imperijos klestëjimo laikotarpio meno meistrai ir juvelyrai. XVIII a. viduryje Uralo kalnuose buvo aptikti ðio rusvai raudono dailës akmens klodai. 1792–1797 m. rodonito telkinius apie 25 km nuo Jekaterinburgo, Sedelnikovo kaime, aptiko valstietis Nikita Partinas. Vietiniai gyventojai ðá akmená vadino orlec – ereliuku arba rubininiu ðpatu, nes sklandë legendos, kad ðie raudoni akmenys buvo pastebëti ereliø lizduose. Rodonito atmaina, turinti ir geltonos ar rudos spalvos intarpø, vadinama fluoleritu. Bet didþiausià vertæ turi pusiau skaidrus ryðkiai avietinës spalvos rodonitas. Jis naudojamas iðskirtinai juvelyriniø dirbiniø gamybai ir kainuoja daug brangiau nei kitos rodonito atmainos. Rodonitas itin vertintas XVIII–XIX a., iš jo raiþytos vazos ir þvakidës, dekoratyviniai flakonëliai, antspaudai, peleninës, papuoðalai, lazdø bumbulai, skëèiø rankenëlës, veidrodþiø rëmai, altoriai, sarkofagai. Nuostabûs yra ið skaidraus rodonito plokðteliø sukomponuoti ðviestuvø gaubtai. Tarp Jekaterinburgo diduomenës buvo labai madinga gyvenamøjø namø paradines duris puoðti ið rodonito iðrëþtu skambuèiu, turëti ið rodonito iðrëþtø lëkðèiø, stalo árankiø su rodonito rankenëlëmis, nors ðis mineralas netinka tokiø dirbiniø puoðybai, nes yra trapus, bet labai jau puoðnus. Tuo metu buvo labai madinga puoðti pietø ar pobûviø stalà skulptûrëlëmis, vaizduojanèiomis vaisius, uogas, augalus, kurie buvo raiþomi ið ávairiø brangakmeniø. Jekaterinburgo (buvusio Sverdlovsko) akmenraiþiai tai darydavo labai iðradingai ir meniðkai, teigiama, kad net kartais galëdavai suabejoti ar tai natûralus gamtos kûrinys, ar þmogaus rankø dirbinys. Daug dirbiniø ið rodonito buvo pagaminta vadinamojoje treèioje Rusijos sostinëje Jekaterinburge bei netoli Sankt Peterburgo Petrodvorece ákurtoje akmenraiþybos ámonëje. Dar 1765 m. ið rodonito buvo pagaminti du obeliskai, puoðæ Rusijos carø Ermitaþo rûmø vestibiulá, vëliau ðie obeliskai buvo perdirbti á torðerus, kuriø aukðtis siekë 333 cm ir 280 cm. Ant 333 cm aukðèio obelisko buvo bronziniø raidþiø uþraðas „1777 m. gruodþio 12 d.“, tai yra Ru-

R

32

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Rodonitas
Loðëjø ir filosofø talismanas
sijos imperatoriaus Aleksandro I gimimo data, bet obeliskas su ðiuo uþraðu á Peterburgà buvo atveþtas tik 1802 metais. 1874 m. á Jekaterinburgo akmens raiþymo ámonës administracijà kreipësi valstieèiai ið Belojarsko kaimo. Jie teigë, kad upiø Puðkarichos ir Pyðmos santakoje esàs didþiulis roþinio akmens luitas. Taip buvo atrastas ir dabar dar eksploatuojamas Baþenovo rodonito telkinys. 1833 m. Jekaterinburgo akmenraiþiai Rusijos carø rûmams pagamino dar du 195 cm aukðèio toršerus iš rodonito mineralo su auksuotos bronzos rageliais. Jø projektà parengë þinomas akmenraiþybos specialistas Jakovas Kokovinas (1784–?), dailininko iðsilavinimà ágijæs Peterburgo dailës akademijoje, nuþudytas neaiðkiomis aplinkybëmis kalëjime, á kurá pateko dël tariamai pagrobtø smaragdø, kai dirbo Jekaterinburgo akmenraiþybos ámonëje. 1905 m. buvo baigtas gaminti labai stambus meno dirbinys ið rodonito – sarkofagas Rusijos caro Aleksandro II þmonos carienës Marijos Aleksandrovnos palaikams palaidoti. Sarkofagas buvo pagamintas ið vienalyèio 46,7 t masës rodonito monolito. Ðá sarkofagà galima apþiûrëti Sankt Peterburgo Petro ir Povilo sobore. Iš kitø èia esanèiø carø ir carieniø baltø marmuro sarkofagø du iðsiskiria puikia spalva ir pieðiniu. Tai sarkofagas, pagamintas ið Altajaus kalnø juostuoto þaliojo jaspio, ir sarkofagas ið rodonito uolienos. Aleksandro II þmonos carienës Marijos Aleksandrovnos sarkofago masë – 6,7 t. Sarkofago projektà parengë Peterburgo dailininkas A.Gun. Carienës sarkofagas turi savo raðytinæ istorijà. 1869 m. Jekaterinburgo akmens braiþyklai buvo skirta finansinë pagalba, nes norëta pradëti stambiø dirbiniø ið rodonito gamybà. 1870 m. vasara buvo labai sëkminga rodonito paieðkoms, ir á fabrikà buvo atveþta 8600 pûdø rodonito þaliavos, pirmà kartà Malosedelnikovo telkinyje rastas keturiø su puse arðinø (senovinis ilgio matas, lygus 71,12 cm) ilgio ir keturiø arðinø ploèio 2860 pûdø rodonito luitas. Ilgai buvo màstoma, kaipgi panaudoti ðá rodonito luità. Praslinkus daugiau nei 15 m. buvo nuspræsta pagaminti sarkofagà mirusios imperatorienës Marijos Aleksandrovnos palaikams. Tokio stambaus rodonito monolito luitas netilpo ámonës patalpose, tad buvo pastatytos patalpos aplink monolità ir sumontuoti akmens pjovimo árengimai. Pirminis rodonito monolito apdorojimas truko apie 2 tos tuðtumos ir kiti defektai, dël kuriø pjaustomas ir gludinamas akmens monolitas galëjo subyrëti á gabalus. Pagaliau vaza buvo atgabenta á Peterburgà, vëliau eksponuota Visos Rusijos pramonës parodoje, o 1873 m. – Pasaulinëje parodoje Vienoje. Po ðios parodos vaza buvo perduota Ermitaþo muziejui, kuriame iki ðiol ir eksponuojama. Vaza ðvyti visomis rodonito mineralui bûdingomis spalvomis – ðvelniai roþinëmis, tamsiai raudonomis ir juodais, gelsvais, rudai þalsvais atspalviais. 1998 m. kovo 26 – balandþio 12 d. Maskvoje vykusioje parodoje, kurioje buvo pristatyti Rusijos muziejuose esantys brangakmeniø eksponatai, buvo pademonstruotas Aleksandro III portsigaras ir sàsagos, pagamintos ið rodonito, saugomos Maskvos Kremliaus muziejaus Ginklø rûmuose. Kas metai rugsëjo mënesá Paryþiaus ðirdyje Vandomo aikðtëje vyksta antikvariato mugë, á kurià ið viso pasaulio suvaþiuoja turtingi kolekcininkai, þinomi menotyrininkai ir antikvariniø daiktø perpardavinëtojai. 2008 m. ðioje mugëje Italijos þinoma juvelyrø firma Buccelati demonstravo kaldinto sidabro vazà, nusagstytà kaboðonø pavidalo rodonito mineralo gabaliukais. Rodonitas naudojamas ir itin svarbiø pastatø apdailai, rodonito plokðtëmis puoðtos kolonos Maskvos metro „Majakovskaja“ stotyje, Didþioji Kremliaus rûmø salë, kurioje sveèiø ðaliø pasiuntiniai áteikia Rusijos valstybës vadovams ágaliojamuosius raðtus. Maskvos metro „Majakovskaja“ stoties pavadinimas suteiktas pagerbiant þinomà Rusijos raðytojà Vladimirà Majakovská (1893–1930). Ðios stoties apdaila laikoma viena puikiausiø metro stoèiø apdailos pavyzdþiø, jos projektà parengë architektas A.Duðkinas 1938 metais. Rodonitas, panaudotas stoties „Majakovskaja“ apdailai, buvo išgautas Malosedelnikovo rodonito telkinyje Urale. Rodonito mineralas, ðvytëdamas rausvomis spalvomis bei ypatingu juodø linijø ar dëmiø raðtais, suteikia stotyje stovinèioms kolonoms itin iðkilmingà ir puoðnø ávaizdá. Rodonitas panaudotas ir metro stoties „Komsomolskaja“ mozaikinio pano gamybai. Šis pano 1958 m. buvo eksponuotas Tarptautinëje mugëje Briuselyje
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Ið rodonito pagaminta vaza papuoðta paauksuotomis figûrëlëmis

metus. Iðpjautas sarkofago ruoðinys turëjo bûti perveþtas á netoli Peterburgo esantá Peterhofo (dabar Petrodvorecas) akmenraiþybos fabrikà, kur buvo atliekami baigiamieji sarkofago puoðybos darbai. 1889 m. sarkofago ruoðiniui nuveþti iki artimiausios geleþinkelio stoties prireikë nutiesti papildomà geleþinkelio bëgiø atðakà iki Jekaterinburgo akmenraiþybos ámonës. Po to bûsimo sarkofago plokðtë ið Permës miesto plukdyta barþa iki artimiausios geleþinkelio stoties ir pagaliau atveþta á Peterhofo fabrikà. Bet ir èia rodonito luitas netilpo á patalpas, jas irgi teko perstatyti, kad bûtø ámanoma apdoroti sarkofago ruošiná. Peterhofo akmenraiþiai dar 15 metø triûsë prie sarkofago ir 1904 m. já uþbaigë. Kitais metais jis buvo nuveþtas á Petro ir Povilo soborà. Itin sudëtingi buvo akmens raiþymo darbai rengiant meno dirbinius Prisikëlimo ðventovei Sankt Peterburge, ant Jekaterinos kanalo kranto (projektà parengë architektas A.Parlandas). Soboras pradëtas statyti 1887 metais. Beveik du deðimtmeèius Jekaterinburgo akmenraiþybos ámonës darbuotojai ið rodonito, serpentino ir jaspio Peterburgo Prisikëlimo ðventovei darë altoriø. Ðiuo metu Prisikëlimo ðventovë restauruota ir vël galima gërëtis Uralo kalnø akmenø groþiu ir þavëtis akmenraiþiø meistriðkumu. Sankt Peterburgo Ermitaþo muziejuje saugoma milþiniðka ið rodonito iðrëþta elipsës pavidalo vaza, kurios aukštis 88 cm, o didysis skersmuo – 185 cm, maþasis – 133 cm. Ðis akmenraiþybos meno ðedevras buvo gaminamas 10 metø, nes akmenraiþiai, apdorodami rodonito monolità, susidûrë su didþiulëmis problemomis – jame buvo ras-

33

ir kaip architektûros ðedevras apdovanotas Didþiuoju prizu. Rodonito mineralas panaudotas ir Maskvos metro stoties „Èechovskaja“ apdailai. Ðià stotá puoðia mozaikiniai pano, sukurti þinomo Rusijos raðytojo Antono Èechovo kûriniø motyvais. Rodonito mineralu puoštas ir Vladimiro Lenino-Uljanovo (1870–1924), komunizmo filosofijos apologeto, memorialas Uljanovsko, dabar Niþnyj Novgorodo, mieste ant Volgos upës kranto. Rusija padovanojo puikø paminklà, pagamintà iš Uralo kalnuose iðgaunamo rodonito, Prancûzijos raðytojo ir visuomenës veikëjo Anri Barbiuso kapavietei, esanèiai Paryþiuje, Per Laðezo kapinëse. Taip buvo ávertintos Prancûzijos komunistø partijos nario Anri Barbiuso (1873– 1935) prokomunistinës paþiûros. Kaip þinome, komunizmo filosofijos sekëjai ir kûrëjai þmoniø mases á tariamai geresnio gyvenimo aukðtumas vedë plazdant raudonos spalvos vëliavoms, todël ir jø atminimas buvo áamþintas panaudojant raudonos spalvos mineralà rodonità. Pasakojama, kad raudonos spalvos rodonito obeliskas labai iðskirtinai atrodæs Per Lašezo kapinëse tarp juodø, baltø ir pilkø marmuro antkapiø. Antkapis buvo sukurtas, kai tuomeèio Sverdlovsko dailininkø grupë – dailininkas K.Trofimovas, skulptorius V.Kikinas ir architektas A.Antipinas – laimëjo A.Barbiuso antkapio sukûrimo konkursà, kurá paskelbë Pagalbos kovotojams dël revoliucijos idealø tarptautinë organizacija. 1936 m. rugpjûèio 23 d. pagamintas antkapis buvo sumontuotas Sverdlovsko pramonës rûmø kieme ir pademonstruotas Sverdlovsko gyventojams. Gamintojai, kaip buvo madinga tuo metu, buvo apdovanoti Sverdlovsko srities vykdomojo komiteto Garbës raðtais. Rusijos Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaþo muziejuje eksponuojamas unikalus Rusijos akmenraiþiø sukurtas mozaikinio meno šedevras – buvusios Tarybø Sàjungos þemëlapis, pavadintas „Socializmo industrija“. Þemëlapio plotas yra 22,5 m2, jam pagaminti panaudotos ávairios jaspio atmainos, baltasis opalas, amazonitas, lazuritas ir rodonitas. Rodonito brangakmeniu išklotos buvusios Tarybø Sàjungos sienos linijos. Þemëlapis pagamintas 1936–1937 m. Sverdlovsko mieste, já kûrë ðimtai akmenraiþiø ir gludintojø. Ðis mozaikinis þemëlapis buvo eksponuotas 1937 m. Tarptautinëje parodoje Paryþiuje, 1939 m. Tarptautinëje parodoje Niujorke. Ádomu, kad þemëlapis, simbolizuojantis tuometës Tarybø Sàjungos triumfà, buvo sumontuotas toje salës vietoje, kur

kaþkada stovëjo Rusijos imperatoriø sostas. Abiejose þemëlapio pusëse pastatyti minëtieji senoviniai rodonito toršerai, kurie tarsi amþini raudonieji sargybiniai saugojo buvusios Tarybø Sàjungos þemes. 1858 m. Uralo kalnuose, telkinyje Ðabro kaime, esanèiame apie 25 varstus (varstas – 0,6 km ilgio matas) nuo Jekaterinburgo, rastas roþinio rodonito 1000 pûdø monolitas. Iš šio monolito Jekaterinburgo akmens gludinimo ámonëje buvo pagaminta apie 2 t masës, 185 cm skersmens ir 85 cm aukðèio vaza, vazos kojelë pagaminta ið kito rodonito monolito, kurio masë 2,16 t. Ðios vazos projektà parengë Rusijos akademikas M.Šurupovas. Vaza gaminta 10 metø, jos gamyba kainavo 38 000 aukso rubliø. Vaza buvo eksponuojama 1870 m. Rusijos imperijos parodoje. Dabar ji eksponuojama Sankt Peterburgo nacionaliniame Ermitaþo muziejuje. 1877 m. buvo rastas dar vienas milþiniškas, apie 48 t masës, monolitas. Du diskai ir didþiulë vaza, iðrëþti ið rodonito, demonstruojami ir Sankt Peterburgo kalnø instituto muziejuje. Rodonito pavadinimà 1819 m. sukûrë Jaðë, vadovaudamasis graikø kalbos þodþiu rhodon – roþë. Rodonitas bûna ðviesiai raudonos, rusvai pilkos, vyðninës, avietinës arba þalios mësos raudonumo spalvos, bet pasitaiko ir juodos spalvos rodonito atmainø bei gelsvø ar þalsvø tonø. Daþniausiai su rodonitu viename monolite bûna tokiø mineralø, kaip bustamitas, rodochrozitas, spesartinas. Gryno monomineralinio rodonito ploteliø uolienoje bûna nedaug, todël ávairiø dirbiniø gamybai imama sudëtingos sudëties rodonitinë uoliena. Joje esanèios juodos spalvos mangano oksidø ir hidroksidø gyslelës pagyvina uolienà graþiu pieðiniu. Þinomas Rusijos mineralø þinovas A.Fersmanas iðskyrë tris dekoratyvines rodonito atmainas: ðvelniai roþinæ su juodu dendritiniu pieðiniu; debesuotà su besikaitaliojanèiomis roþinëmis, rusvomis ir pilkomis dëmëmis; juostuoto pieðinio – su juodø, rudø, pilkø, roþiniø ir raudonø tonø ir pustoniø ruoþais. Ypaè vertinama labai reta pusiau skaidri, ryðkios avietinës, beveik rubino spalvos atmaina, kuri aptinkama tarp paprasto roþinio rodonito ir vartojama kaip juvelyrinis akmuo. Rodonitas – tai kalcio mangano metasilikatas CaMn4[Si5O15]. Rodonitinës uolienos pasiþymi stiklišku blizgesiu. Pagal deðimtainæ Mooso mineralø kietumo skalæ rodonito kietumas svyruoja tarp 5–5,5. Rodonitas yra lengvai apdorojamas, lengvai pjaustomas deimantiniu pjûklu, gludinant pasiekiamas veidrodinis blizgesys. Plonos perðvieèiamos rodonito plokðtelës tinka vitraþø gamybai. Ið rodonito ir dabar raiþomi suvenyriniai dirbiniai: skrynutës, peleninës, vazelës, lëkðtelës, taurës, dekoratyviniai peiliai, segës, sàsagos, kaboðonai ir kiti meno dirbiniai.

Aukðtos kokybës juvelyrinio rodonito radimvieèiø nëra daug. Viena svarbiausiø yra Rusijoje, Vidurio Urale. Tai Malosedelnikovo telkinys. Nors telkinys seniai eksploatuojamas, taèiau rodonito iðtekliø dar gausu. Rodonito telkiniai aptikti ir Pietø Urale, Uþkarpatëje, Ukrainoje ir Tadþikijoje. Aukðtos kokybës rodonito brangakmeniø pasaulinei brangakmeniø rinkai tiekia Australija ið Tamuerto rajono telkiniø, èia buvo rasti permatomi iki 10 cm dydþio rodonito kristalai, tinkami briliantinio (briaunuoto) tipo gludinimui. JAV irgi randama rodonito Vilero, Ranèo Varda ir Rozomondo telkiniuose Kalifornijos valstijoje, Nju Dþersio valstijos Franklino vietovëje randama net skaidriø rodonito kristalø. Rodonito randama Madagaskare, Ispanijoje, Didþiojoje Britanijoje, Ðvedijoje, Indijoje, Slovakijoje, Èekijos Respublikoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje, Prancûzijoje. Itin graþiø rodonito kristalø pasitaiko ir Peru, Huancalos telkiniuose. Rodonitui, kaip ir kitiems brangakmeniams, mineralams ar uolienoms, priskiriamos mistinës galios, poveikis þmoniø nuotaikoms, pojûèiams ar net veiksmams. Rodonitas vadinamas „stipriomis galiomis pasiþyminèiu brangakmeniu“. Jis vadinamas azartiniø þaidimø mëgëjø talismanu. Rodonitas paþadina juo besipuoðianèio asmens paslëptus talentus, mitrumà, iðradingumà, ambicijas, dideliø tikslø ar dideliø pinigø ar turtø siekius. Manyta, kad rodonitas linksmina ðirdá, lyg ir suteikia sparnus, bet kartu tai – ir koketiðkumo ávaizdis, sustiprinantis savigarbà. Tai ðvelnus brangakmenis, itin tinkamas vaikams, medicinos seserims, filosofams, mokytojams, nes rodonitas ðvelnina juo besipuoðianèio asmens charakterá, tarsi pakylëja màstymà á aukðtesnes sferas, atitraukia nuo þemiðkøjø rûpesèiø, kasdienybës pilkumos. Rodonitas lyg prislopina negailestingo pasaulio poveiká ðvelniai svajingai asmenybei, apsaugo nuo þiaurumo, apgaulës, apkalbø, ðantaþo. Ðis brangakmenis itin rekomenduojamas Dvyniams ir Svarstyklëms, bet nerekomenduojamas Avino ir Ðaulio zodiako þenkluose gimusiems. Rodonitui geriausiai tinka sidabro aptaisai. Rusijos Sibiro tauteliø ðamanai buvo ásitikinæ, kad rodonito brangakmenis padeda palengvinti gimdyvës skausmus. Be to, Sibire rodonito akmenukà ádëdavo á naujagimio lopðá, kad jis augtø sveikas, stiprus, graþus, iðdidus ir akylas kaip erelis, sklandantis virð kalnø, juk ne veltui rodonitas vadintas „orlec“ – ereliukas. Tikëta, kad rodonitas gydo kraujagysliø, dvasines ligas.

34

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Iðëjo su meile
Genovaitë GUSTAITË

„[…] matau, kad laikas atëjo ir tiesiog verèia kuo greièiau atðaukti mane […]“
Taip raðë daugiau kaip prieð 85-erius metus (1925 m. birþelio 27 d.) vyskupas Jurgis Matulaitis popieþiui Pijui XI, praðydamas atleisti ið Vilniaus sosto. Praðë ne pirmà kartà, prieþastá nurodydamas tà paèià: jis – lietuvis, todël lenkø (ypaè endekø) ásitikinimu Lenkijos Respublikoje uþimti vyskupo (dargi Vilniaus!) sosto negali. Sunki nuo pat paskyrimo 1918-aisiais (dël tos paèios prieþasties) J.Matulaièio padëtis dar labiau pasunkëjo po Lenkijos–Vatikano sudaryto (1925) konkordato, pagal kurá Vilniaus vyskupija turëjo bûti pakelta á arkivyskupijos rangà. Praðyme nurodoma: „Lenkams svarbiausia Vilniaus vyskupu turëti – kaip jie sako – savo þmogø. Jie […] jokiu bûdu negali net pagalvoti […], kad likèiau Vilniaus arkivyskupu […]“. Toliau vaizdþiai apraðoma, ko griebiamasi, kas daroma („þodþiu, privaèiai, raðtais, vieðuose susirinkimuose“, net grasinant nuþudyti – nunuodyti, nuðauti katedroje), „kad man bûtø kuo sunkiau arba ir visai neámanoma vykdyti savo pareigas“. Teigiama: lenkas vyskupas „tikriausiai neturës në ðimtosios dalies tø sunkumø, su kuriais èia susiduriu að“. Nurodoma, kuo pavojinga tokia padëtis: „[…] kova su savo ordinaru atneð tuo blogesniø vaisiø, kuo ilgiau ji tæsis. Juk taip áþeidinëjamas Dievas, þeidþiamas vyskupo orumas […] ir dël to puolamas net pats Ðventasis Sostas“. Todël iðvada viena ir aiðki: „[…] Dievo akivaizdoje brandþiai viskà apsvarstæs ir apgalvojæs manau ir matau, kad laikas atëjo [po konkordato dokumentø patvirtinimo birþelio 9 d.] ir tiesiog verèia [!] kuo greièiau mane atðaukti ið Vilniaus“. Neilgame valstybës sekretoriaus P .Gaspario (Gasparri) atsakyme (1925-0714), patenkinanèiame prašymà, yra taip pat atsiliepimas apie vysk. Jurgio septyneriø metø darbà: „[…] dël Tavo dideliø nuopelnø ir pripaþinimo, kurá nusipelnei, valdydamas iki ðiol Tau patikëtà Baþnyèià, Ðventasis Tëvas visada Tave rems naujame darbe ir apgaubs Jûsø Prakilnybæ didþiausiu palankumu kaip dëkingumo árodymu“. tus nuo 1918 m. gruodþio iki 1925 m. rugpjûèio, nutylëti tà tamsø buvusio mûsø Vyskupo gyvenimo tarpà, taèiau jauèiame atsakomybæ istorijai ir savo visuomenei, todël […] esame priversti nors bendrais bruoþais ðioje knygoje áraðyti, kà tuo laiku Baþnyèia iðgyveno mûsø Vilniaus vyskupijoje […]“. Pabaigoje kapitula gráþta prie to „tamsaus tarpo“ vertinimo ir já uþantspauduoja. „Nenuginèijama yra tai, kad ðie septyneri vyskupo Matulevièiaus buvimo Vilniuje metai mûsø Vyskupijos Baþnyèiai yra prarasti […]“. Išskaièiuodama „nors bendrais bruoþais“ priekaištus, kaltinimus, neteisybes, kapitula protokole priraðë 20 puslapiø! Vis dëlto (vis dëlto…) tame neigiamybiø tvane 10 eiluèiø yra kitokiø: „Baigiant reikia pabrëþti, kad kiekvienas […], asmeniðkai susidûræs su vysk. Matulevièiumi, pajusdavo tokià didelæ vyskupo iðmintá ir ðviesø protà, tokià pusiausvyrà ir ramybæ, toká supratingumà ir nuoðirdumà visame kame, kad atsiskirdavo giliai sujaudintas nepaprastos ðio didelio þmogaus dvasios. Kiek daug vyskupas Matulevièius, turëdamas tokias nuostabias proto ir ðirdies savybes, galëjo nuveikti Baþnyèiai mûsø vyskupijoje, jei ne tas nelaimingas lietuviðkas ir baltgudiðkas ðovinizmas“. Minëtame praðyme atleisti ið Vilniaus sosto J.Matulaitis yra paraðæs: „[…] kiek daug gali piktumas ir kokià didelæ reikðmæ jis turi. Nëra ko ir kalbëti“. Ið Vilniaus (á trokðtamà Romà) J.Matulaitis iðvaþiavo rugpjûèio 1 d. Sustojæs Varðuvoje, ið ten laiðku praneðë kapitulai apie atsistatydinimà, atsisveikino. Atsisveikinimo þodþiai („[…] maldose visada prisiminsiu Vilniaus vyskupijà ir prašysiu Aukšèiausiàjá, kad tarp jø [vyskupijos gyventojø] vieðpatautø meilë ir santaika […]“) taip priminë ingreso pamokslo dvasià: „Ateinu pas jus su meile“. Su meile ir iðëjo – vienas tragiðkiausiø Vilniaus sosto istorijoje.

Ásimenantis Ðventojo Tëvo atsiliepimas praðyte praðosi palyginamas su (irgi ásimintinu…) artimiausiø bendradarbiø – katedros kapitulos – vertinimu, istorijai paliktu labai ilgame protokole. (Beje, visas jis bene pirmà kartà ið lenkø ir lotynø kalbos iðverstas Teresës Danguolës Ðniûrevièienës ir kun. Vaclovo Aliulio; þr. Baþnyèios istorijos studijos, V. 2010, t. III, p. 271–292.) Protokole pasakyta: „Norëtume uþmerkti akis á tuos septynerius me-

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

35

ol kas Europos mokslo istorikø forumai pagal tematikos margumà ir kitas ypatybes nesiskiria nuo analogiðkø pasauliniø kongresø. Taèiau èia jau aiðkëja keli ryškesni bruoþai – tai dëmesys (a) islamo kultûroje subrandintoms idëjoms ir Bizantijos istorinei panoramai (tai paliudijo plenariniø praneðimø temos), (b) Europos ryšiams su Antikinio pasaulio palikimu, (c) gamtos mokslams, lëmusiems kardinalius civilizacijos XX a. pokyèius, (d) edukacijos, ðvietimo bei bendravimo su visuomene (naujø þiniø populiarinimo) klausimams. Dëmesys nurodytoms tematikoms turi aiðkø tikslà – išryškinti Europos intelektinio potencialo indëlio reikðmæ globaliø ávykiø panoramoje.

K

Europos mokslo istorikai prieð ðeðerius metus nusprendë ðalia pasaulinio tradicinio forumo turëti savàjá renginá. Ir ðtai 2010 m. spalio 18–20 d. jie dþiaugësi galëdami dalyvauti pokalbiuose ir diskusijose Katalonijos sostinëje Barselonoje suðauktoje jau 4-oje konferencijoje (4th International Conference of the European Society for the History of Science). Pateiksiu skaitytojams kelis oficialius duomenis: konferencijos programoje buvo uþregistruota veik 500 autoriø, pakviestø skaityti praneðimø 50-yje renginiø – simpoziumø, sesijø, plenariniø posëdþiø – ir dalyvauti kitose smulkesnëse veiklos dalyse, veikusiose lygiagreèiai Katalonijos universitete ir jo padaliniuose, Mokslø akademijoje ir kitose mokslo institucijose.

Barselona – puiki vieta susitikti
Prof. habil. dr.Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS

mokslo is
angaþuotø (pagal ideologines ar teorines kryptis) grupiø veiklos istoriografija.

Mokslo ir identiteto sàsajos
Konferencijos programa paliudijo, kad Dekarto fizika dar nepamiršta, ypaè universitetuose. Šio iškilaus filosofo intelektiniam palikimui buvo skirtas atskiras teminis aptarimas. Konferencijoje taip pat kalbëta apie Darvino (Charles R.Darwin, 1809–1982) átakà gamtos tyrimams – tai atgarsiai, susijæ su praëjusiais jo gimimo jubiliejiniais metais. Konferencijos dalyviai gyvai aptarë plaèià ir ypaè ðiuo metu svarbià edukacijos, mokslo þiniø sklaidos bei populiarizacijos tematikà. Reikëtø paþymëti, kad viena ið dabar aktualizuojamø mokslininkø forumuose temø yra tautinio tapatumo klausimas; Barselonoje jis buvo nagrinëjamas sesijoje „Mokslas ir nacionalinis identitetas po 1945 m.“ Apie pastarajai tematikai skirtà konferencijos sesijà verta tarti kelis þodþius. Ðiandien jau nekelia abejoniø tyrimø duomenys, rodantys, kad XIX a. ir XX a. pradþioje tautiniø valstybiø formavimasis ir spartus nacionalinës savimonës brendimas buvo artimai susijæ su visuomenës ðvietimu, iðsilavinimo siekiu, susidomëjimu moksline veikla. Kol kas labai trûksta ðiø reiškiniø, pastebëtø po Antrojo pasaulinio karo, tyrimø. Ávertinæ XX a. antrosios pusës mokslo ir aukðtøjø technologijø poveiká civilizacijos raidai, mokslo istorikai kelia klausimà, kaip visa tai paveikë galingøjø ir silpnesniøjø (pagal ekonominá potencialà) bei periferiniø valstybiø visuomenës sàmonæ, jos identiteto sampratà. Ið diskusijø sesijoje, skirtoje pokario gamtos mokslø raidos sàsajoms su tapatumo klausimu, išplaukë apibendrinimai,

Istoriografijos vieta tyrimuose
Barselonos konferencijoje ðalia jau minëtos tematikos dëmesio sulaukë aptarimas, skirtas istoriografijos reikšmei istorinio ir filosofinio pobûdþio tyrimuose, jos probleminiams klausimams, neišvengiamai kylantiems mokslininko kelyje. Šios tematikos svarstymuose pasiþymëjo M.Kokovskis (Michal Kokowski), daug laiko skyræs sesijos „Skirtingos mokslø istoriografijos. Jø privalumai ir trûkumai“ organizacijai ir turiningø diskusijø reikalams. Šis mokslininkas jau 2-ojoje Europos mokslo istorikø konferencijoje (Krokuva, 2006) pasiþymëjo kaip sumanus organizatorius ir kompetentingas savo dalyko þinovas. Pastaraisiais deðimtmeèiais sparèiai plëtojosi mokslo istorijos tyrimai ir jos filosofiniø interpretacijø sklaida. Tyrëjai, aprëpdami ávairias paþinimo sritis, naudojosi skirtingais metodais bei koncepcijomis, rëmësi plaèia istoriografine medþiaga. Tai savo ruoþtu atskleidë metodologijø ir istoriografijø ávairovës privalumus bei trûkumus, glûdinèius jø taikymø ir pasirinkimø painiavoje. Kontroversinë panorama atsiskleidë kalbant apie tyrimø strategijas, aptariant átampas, kylanèias ið postmodernios manieros ignoruoti istoriografijos reikðmæ, ið prieštaros tarp naujos ir senos paradigmos. Diskusijø dalyviai Kokovskio vadovaujamoje sesijoje aptarë taip pat ir vienà naujà, þadanèià intriguojanèiø tyrimø kryptá, susijusià su

Þurnalo redakcinës kolegijos nariui Juozui Algimantui KRIKÐTOPAIÈIUI netikëtai sukako aðtuoniasdeðimt. Akad. Pauliaus Slavëno „sugundytas“ pasinerti á mokslo istorijos gelmes, Jûs daug deðimtmeèiø turtinote þurnalà puikiais ðios tematikos straipsniais, ugdëte pagarbà mokslo istorijai, mokslui savo gyvenimà paskyrusiems þmonëms. Telydi Jus, profesoriau, mûsø þurnalo bièiuli, sëkmë, stiprybë, iðtvermë!

36

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

torikams
bylojantys apie abipusæ mokslo ir tautinës savimonës sàveikà. Suprantama, konferencijos dalyviø išsakytos nuomonës bei ginèai nepateikë iðsamiø atsakymø, gal net sukëlë ir tam tikro nesusikalbëjimo kartëlá, iðryðkëjusá vartojant tapatumo, tautiðkumo, nacionalizmo sàvokas, o ypaè painiojant jø turinius.

Sàvokø iðtakø link
Su Dekarto (René Descartes, 1596– 1650) vardu yra susijæs reikšmingas XVII a. pasaulio paþinimo posûkis; tai ávyko, kai vyraujanèià akademiniø studijø programose scholastikà nurungë naujoji fizika, kuri plëtojosi ant klojamø Dekarto filosofijos pamatø. Dekarto siûlomi filosofiniai teiginiai buvo plaèiai svarstomi ir palankiai priimami, taèiau jo gamtos objektø stebëjimai bei apibendrinimai, priskirtini empirinës fizikos krypèiai, nesulaukë amþininkø ir pasekëjø atidesnio dëmesio. Sesijoje „Dekarto fizika (kaip eksperimentinë fizika) ir jos sklaida universitetuose“ buvo skiriama ypaè daug dëmesio dar nepakankamai filosofo palikime ávertintai gamtotyros krypèiai. Praneðëjai ir teminiø svarstymø dalyviai gilinosi á Dekarto teiginiø difuzijà akademiniø institucijø tinkluose filosofo amþininkø ir jo pasekëjø laikais. Buvo aptarta Dekarto átaka Spinozai, Niutonui, taip pat akcentuotas tuomet kilæs polinkis á empirikà ir racionalaus màstymo bûdo sureikðminimà. Sesijos metu iðryðkëjo sàvokos ir sampratos, susiformavusios Dekarto amþininkø laikais ir vëliau sëkmingai ásigalëjusios mokslo apyvartoje.

sijos, skirtos edukacijai ir ávairiems mokymo bûdams aptarti. Svarstymø pabaigoje buvo nuspræsta artimiausiu laiku ákurti internetinæ svetainæ, kurioje bûtø dedama medþiaga, svarbi švietimui ir mokymo reikalams. Nepaisant paminëtø dviejø specializuotø sesijø, svarstant kitas tematikas, buvo taip pat nagrinëjami ir ðvietimo bei edukacijos dalykai. Panaðiai klostësi mokslo filosofijos reikalai: veik kiekvienoje sesijoje, plëtojant pasirinktas temas, nagrinëjamø dalykø tyrimo rezultatai bei iðvados buvo susiejami su filosofiniais apibendrinimais, su vyraujanèiø koncepcijø turiniu. Viena „gastronomiškai“ skambanti tema „Keli mokslo laðai á troðkiniø puodà“ sudomino gausø bûrelá konferencijos dalyviø. Rimtai, kaip ir dera patyrusiam mokslininkui, perskaitytas tekstas atskleidë technologiniø inovacijø sëkmæ maisto pramonëje. Buvo papasakota ir vaizdþiai parodyta, kaip fizikos ir chemijos mokslai (termodinamika, faziniø virsmø teorija, naujausios þinios apie makromolekules, polimerus, oksidacijos bei redukcijos procesai) keièia ne tik maisto gamybos bûdus, bet ir mûsø maitinimosi áproèius. Apibendrinæs savo praneðimà, autorius pareiðkë, kad jau formuojasi nauja taikomojo mokslo kryptis „Molekulinë gastronomija“. Sukrutæ klausytojai këlë ginèus ir provokuojanèius klausimus, kaip antai: „Ar inovacijos pagerins maisto kokybæ?“, „Koks bus naujoviø poveikis þmoniø sveikatai?“. Suprantama, vienareikðmiðkai autorius atsakyti negalëjo. Aprëpti plaèiau konferencijos programà bûtø neámanoma ribotos apimties þurnale. Teks tenkintis ðia trumpa apþvalga. Baigiant pasiûlysiu dar kelias pastabas.

Edukacija ir inovacijos
Konferencijos metu veikë net dvi se-

Intriguojantys sàvokos „evoliucija“ keliai
Konferencijos dalyviams buvo iðdalintas Katalonø studijø instituto (Institut d‘Es-

tudis Catalans) leidinys „Ánaðai á mokslà“ (Contributions to Science, vol. 5, issue 2, 2009), susijæs su konferencijos tematika. Pagrindinæ leidinio tekstø dalá sudaro Darvino mokslinio palikimo svarstymai, apimantys ávairias paþinimo sritis. Man ádomiausias èia yra Nobelio premijos (fizika,1979) laureato Ðildono Gleðau (Sheldon L.Glashow) straipsnis „Anapus Darvino: nuo elementø iki Visatos“ (Beyond Darwin: from elements to the Universe). Turint galvoje turiná, èia geriau tiktø laisvas (prasminis) temos pavadinimo vertimas – Kas glûdi uþ Darvino teorijos, aprëpus mûsø þinias nuo cheminiø elementø sistemos iki Kosmoso raidos paþinimo. Straipsnyje evoliucijos sàvoka ir ið jos turinio kilusi samprata nagrinëjama jas taikant geologinës Þemës sandaros, gyvojo pasaulio struktûrø, socialiniø, politiniø bei kultûriniø ávykiø raidai. Garsusis Nobelio premijos laureatas nuosekliai ir grieþta argumentø kalba iðdëstë savo studijos esmæ, parodydamas evoliucijos sàvokos raidos kryptis nuo archainiø sampratø apie visuotinæ kaità iki mûsø dienø teorijø, apimanèiø mikro ir makro pasauliø gelmes, politiniø bei socialiniø ávykiø platumas. Grandioziná Kosmoso genezës ir evoliucijos vaizdà atskleidþia cheminiø elementø raidos panorama ir astrofizikø atradimø interpretacijos. Darvinas galëjo spræsti apie gyvybës Þemës planetoje amþiø tik pagal uolienose randamø fosilijø atspaudus. Šiandien jau þinome, kad mûsø planeta susiformavo prieš 4,54 milijardo metø, o apie Visatos amþiø spëliojama, remiantis „Didþiojo sprogimo“ (Big Bang) koncepcija. Geologiniø sluoksniø tyrimai leidþia spëlioti, kad pirminës gyvybës formos savo pëdsakus paliko prieš 3,8 milijardo metø, kad prieš 0,4 milijardo metø jau sparèiai plëtësi gyvojo pasaulio raidos arealas. Mano minimas garsusis fizikas Gleðau pareiðkë, kad reliatyvumo principas, iðplëtotas fizikoje ir atliekantis èia fundamentalios kategorijos vaidmená, patyrë ádomià, prieðtarø nuspalvintà evoliucijà. Paradoksalu (ir liûdna) tai, kad reliatyvumo sàvokà su pasimëgavimu vartoja ir turgaus publika, ir parlamentarai, net nesistengdami suvokti jos turinio. Tad nereiktø stebëtis, kai ið jø lûpø iðsprûsta tokie iðminties „deimanèiukai“, kaip antai: „Kainos pasaulyje (arba Gariûnuose) svyruoja pagal reliatyvumo teorijà“. Uþvertæs paskutiná Katalonø kultûros tyrimø institucijos iðleisto leidinio lapà, galiu tarti, kad jame paskelbtas Nobelio laureato straipsnis, atveriantis intriguojanèià evoliucijos sàvokos reikðmiø sklaidà, – graþi dovana Europos mokslo istorikø konferencijos dalyviams.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

37

Vatikane, Ðv. Petro bazilikos poþemiø grotose, kuriø dalis likæ ið senosios bazilikos, dalis ið dar senesniø laikø, árengtos koplyèios, tarp kuriø yra ir Lietuviø koplyèia.
Saulius Augustinas KUBILIUS
Nusileidæ laiptais á Lietuviø koplyèià, tuojau pamatome ir atpaþástame kaip savà centrinëje sienoje ðvytinèià Vilniaus Auðros Vartø Gailestingumo Motinà, o apsiþvalgæ aplink, šoninëse sienose – istorinius Lietuvos valdovus, krikðtytojus, vyskupus, kankinius ir ðventuosius, kurie tarsi vainikas apsupa ið visø pusiø koplyèios lankytojà. Rytinë koplyèios siena valdovø – joje Mindaugas, Vytautas Didysis, Jogaila ir jø statytos pirmosios Lietuvos baþnyèios. Vakarinë siena ðventøjø – Kazimiero ir Juozapato Kuncevièiaus, Kraþiø skerdyniø, Sibiro tremtiniø kankiniø knygelëje „Marija, gelbëki mus!“ sudëtos maldos uþ tëvynës ir tikëjimo laisvæ. Visus koplyèios monumentalius bareljefus dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas, vienas pagrindiniø koplyèios meninës koncepcijos autoriø, sukûrë savo studijoje Niujorke. Auðros Vartø Gailestingumo Motinos koplyèia ðv. Petro bazilikos grotose, italiðkai „Capella Lituana“, taip pat yra tituluojama „Lietuvos kankiniø koplyèia“. Mûsø ðalies kankiniø, kurie, savo gyvybes sudëdami kaip aukà uþ tikëjimà ir laisvæ, galëjo iki galo susitapatinti su Nukryþiuotu Kristumi, o per Já – su pirmaisiais Romos kankiniais ið katakombø epochos. V. K.Jonynas parinko ðviesøjá travertino akmená koplyèios sienoms todël, kad ðis akmuo jam priminë tufo uolienà, kurioje buvo kasamos katakombos. Katakombø, kaip kenèianèios Baþnyèios simboliu, norëta priminti tuometæ Lietuvos padëtá, paliudyti, jog tauta, kuri yra okupanto stumiama ið savo ðventoviø Lietuvoje, sugeba krikðèionybës centre – Ðv.Petro bazilikos poþemiø grotose – sukurti ðventovæ, á kurià kryptø viso krikðèioniðkojo pasaulio þvilgsnis. Lietuviø koplyèiai parinktoje vietoje tarp ðv. Andriejaus pilioriaus, vieno ið keturiø, á kuriuos atremtas virð bazilikos stogo iðkilæs Mikelandþelo kupolas, ir XVII a. Motinos Gimdyvës koplyèios veltui ieškotume nugriautos pirmosios šv. Petro bazilikos, imperatoriaus Konstantino Didþiojo pastatytos IV a., pëdsakø. Koplyèioje, kuri yra buvusios konstantiniðkos bazilikos transepto (skersinës navos) pietinëje dalyje, taip pat nepamatysime kai kuriø per kasinëjimus uþtiktø archeologiniø radiniø: trys sarkofagai ir devyni paprasti neþinomos epochos kapai palikti ten, kur buvo rasti, išrikiuoti vienoje eilëje tiksliai palei koplyèios vakarinæ sienà ir po dabartiniu grindiniu, iðpuoðtu lietuviðkiems audiniams bûdingais raðtais, sudëliotais ið serpentino ir porfyro akmens. Kità svarbø radiná galima

Lietuviø koplyèiai –
Saulius Augustinas Kubilius

Vilniaus Auðros Vartø Gailestingumo Motinos mozaika Lietuviø koplyèioje Šv. Petro bazilikos grotose. Vatikano mozaikos studija

pamatyti uþ rytinëje sienoje esanèios angos, kurioje dabar stovi milþinas Rûpintojëlis (skulptorius Alcide Ticò): ten, gerokai aukšèiau koplyèios grindø, yra 10 metrø ilgio freskomis iðpuoðtas koridorius, kurio antras galas yra uþmûrytas. XVII a. šiuo keliu bûdavo nusileidþiama ið bazilikos á tuomet naujai pertvarkytas grotas. Tikriausiai popieþiai Klemensas VIII (1592–1605) ir Paulius V (1605–1621), o gal dar kiti popieþiai su kardinolais, dvasininkais ir maldininkais ðiuo koridoriumi eidavo á grotose ákurtas koplyèias ir iki pat uþ keliø deðimèiø þingsniø nuo Lietuviø koplyèios esanèios svarbiausios Vatikano bazilikos relikvijos – apaštalo šv.Petro kapo. Lietuviø koplyèios Vatikano bazilikoje idëja, puoselëta skirtingø emigracijos bangø uþsienio lietuviø, buvo ágyvendinta per trejus metus. Ruoðos darbai pradëti, kai tik buvo gauta þinia, jog Vatikanas pritarë uþsienio lietuviø vyskupø 1967 m. geguþës 5 d. prašymui. Kol Šv.Petro bazilikos fabrikas, kuriam pavesta vykdyti visus ðventovës prieþiûros ir remonto darbus, ieðkojo koplyèiai tinkamos vietos, uþsienyje gyvavusiø Lietu-

vos diplomatiniø atstovybiø ir uþsienio lietuviø bendruomeniø vadovai, parapijø klebonai ir vienuolijø vyresnieji susibûrë á Tarptautiná organizaciná komitetà, iðrinko vyskupo Vincento Brizgio vadovaujamà Vykdomàjá komitetà, kuriam Vatikano ástaigose ir Italijoje tarpininkavo Italijos lietuviø bendruomenës pirmininkas mons. Vincas Mincevièius, derinæs visus koplyèios statybos darbus su Ðv.Petro fabriko techninës direkcijos vadovu inþ. Francesco Vacchini, Vatikano muziejaus laboratorija, ámone „Ditta Medici“ ir italais dailininkais Alcine Ticò, Alfredo Nena, Corrado Ruffini, Angelo Bartolotti, Pasquale Sciancalepre. 1970 m. pradþioje Romoje buvo sudarytas Lietuviø koplyèios Ðv.Petro bazilikoje šventinimo komitetas. Jam pirmininkavo lietuviø kilmës arkivyskupas Paulius Kazimieras Marcinkus, tuomet Vatikano banko IOR sekretorius. Garbës pirmininku buvo paskirtas didis lietuviø uþtarëjas Vatikane kardinolas Antonio Samorè, tuomet Sakramentø kongregacijos prefektas. Komiteto generalinio sekretoriaus pareigos atiteko ILB pirmininkui ir Italijos lietuviø sielovados vadovui mons. V.Mincevièiui.

38

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Lietuviø koplyèios Vatikane rytinë siena: Vytautas Didysis, karalius Jogaila, bareljefas. Dailininkas – Vytautas Kazimieras Jonynas

40 metø
Artëjant koplyèios inauguracijai buvo sudarytas aukðto lygio reprezentacinis Garbës komitetas, kurá sudarë 11 kardinolø, 20 arkivyskupø ir vyskupø ið 12 kraðtø, 3 vienuolijø vyresnieji, aukðto rango Ðv. Sosto ir Italijos pareigûnai, buvæs Italijos Respublikos prezidentas Antonio Segni, Italijos krikðèioniø demokratø parlamentinës frakcijos seniûnas Giulio Andreotti, Romos meras Clelio Darida, Italijos valstybës pasekretoris uþsienio reikalams Angelo Salizzoni, Italijos katalikø akcijos pirmininkas prof. Vittorio Bachelet. Oficiali Lietuviø koplyèios ðventinimo iðkilmiø programa truko nuo 1970 m. liepos 6 iki 8 dienos. Á Romà atvyko 500 lietuviø. Be romieèiø, atvyko delegacijos ir grupës ið Vakarø Europos, Ðiaurës ir Pietø Amerikos, Australijos bei pavieniai asmenys iš Lenkijos ir kitur. Gausiausia buvo JAV lietuviø grupë. Auðros Vartø Gailestingumo Motinos koplyèià pašventino Vatikano bazilikos arkikunigas kardinolas Paolo Marella. Apeigos vyko liepos 6 d. pavakare. Á altoriø buvo ádëtos keturiø ðventøjø relikvijos – pirmojo baltø genèiø misionieriaus vysk. Vaitiekaus, kunigaikðèio Kazimiero, Baþnyèios vienybës kankinio vysk. Juozapato Kuncevièiaus ir jëzuito kankinio t. Andriejaus Bobolos. Po ðventinimo apeigø Bazilikos arkikunigas koplyèioje celebravo pirmàsias Miðias. Liepos 7 d. 8 val. Lietuviø koplyèià aplankë popieþius Paulius VI. Jis palaimino Auðros Vartø Gailestingumo Motinos paveikslà, bazilikos grotose aukojo Miðias, pasakë kalbà iðkilmiø dalyviams, juos palaimino. Popieþiø lietuviai pasitiko jo garbei sugiedodami „Ilgiausiø metø“. Giesmæ maldininkai uþtraukë dar kartà popieþiui atsisveikinant. Liepos 8 d. Miðias koplyèioje Ðiaurës Amerikos lietuviams aukojo vysk. Vincentas Brizgys, o atskirai lietuviams ið Èikagos – arkivysk. Paulius Kazimieras Marcinkus. Po ðiø Miðiø uþsienio lietuviai dalyvavo popieþiaus Pauliaus VI bendrojoje audiencijoje Šv. Petro bazilikoje. Juos popieþius atskirai pasveikino, prisiminë apsilankymà Lietuviø koplyèioje. Iškilmiø oficialià programà liepos 8 d. uþbaigë ðventinis priëmimas ir kultûrinë vakaronë, kurià Lietuviø koplyèios Ðv. PetSauliaus Augustino KUBILIAUS nuotr.

Lietuviø koplyèios Vatikane vakarinë siena: Kraþiø skerdynës, bareljefas. Dailininkas – Vytautas Kazimieras Jonynas

ro bazilikoje ðventinimo komitetas surengë „Hotel Columbus“ kieme, Via della Conciliazione. Dalyvavo per 700 þmoniø. Pasibaigus iškilmëms lietuviai maldininkai gráþo á Lietuviø koplyèià liepos 9 dienà. Kardinolas Antonio Samorè vadovavo Mišioms tà dienà Romoje vykusio Pasaulio lietuviø katalikø suvaþiavimo, ásteigusio Pasaulio lietuviø katalikø federacijà, dalyviams, o vysk. Antanas Deksnys, uþ Lietuvos ribø gyvenanèiø Europos lietuviø ganytojas, aukojo Mišias á ðventinimo ceremonijà atvykusiems tautieèiams ið Europos. Baþnyèios Lietuvoje vyskupai ir vyskupijø valdytojai, kuriems dar 1967 m. buvo praneðta apie statysimà Lietuviø koplyèià, buvo formaliai pakviesti á iðkilmes, taèiau

neatvyko dël anuomet savaime suprantamø prieþasèiø: Lietuva buvo sovietø okupuota, kartu su vietine Baþnyèia atskirta nuo pasaulio, nuo Romos. Vienintelis vysk. Vincentas Sladkevièius, nors buvo sovietø valdþios iðtremtas ið savo vyskupijos, atsiuntë sveikinimà, kuriame pareiðkë iðtikimybæ popieþiui. Vysk. Sladkevièiaus telegramos tekstà arkivyskupas Marcinkus perskaitë popieþiaus Pauliaus VI akivaizdoje bazilikos grotose. Arkivyskupas Marcinkus visø dalyviø vardu sveikino popieþiø, jam dëkojo uþ paguodþianèius þodþius ir tëviðkà palaiminimà ir, be kita ko, prisiminë, kad lietuviai emigrantai, „kietai dirbæ ir kovojæ dël duonos kàsnio, bet ypaè norëdami iðsaugoti savo dvasines vertybes ir tëvø palikimà, dabar jauèiasi visiškai atlyginti uþ visas kanèias“. Arkivyskupas paþymëjo popieþiui Pauliui VI, kad jo dalyvavimas iðkilmëse yra vienas ið svarbiausiø ávykiø lietuviø tautai po 1926 m. popieþiaus Pijaus XI ákurtos Lietuvos baþnytinës provincijos. Kardinolas Antonio Samorè koplyèios ágyvendinimo ávyká ávertino taip: „Lietuviø tauta Vilniaus Auðros Vartø Gailestingumo Motinos koplyèios pastatymu krikðèionybës centre paliko nevystanèià gilaus katalikiško marijinio pamaldumo gëlæ“. Popieþius Paulius VI jautriais þodþiais padëkojo visiems, kurie prisidëjo kuriant koplyèià, jø pastangas pavadino „giliai religiniu ir kupinu iðminties veiksmu“: „Labai vertiname jûsø rûpestingumà, kuriuo árengëte ir iðpuoðëte ðià koplyèià, sveikinam visus, kurie dalyvavo ir bendradarbiavo kuriant gilios dvasinës reikðmës ir meninës vertës darbà“. „Lietuviø koplyèios steigimu buvo pakartotas itin pamaldus ir reikðmingas paprotys, daugelá kartø ávykæs ðios palaimintos ir ðventos vietos ðimtametëje istorijoje,
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

39

kai ið tolimø ðaliø atvykæ piligrimai pasistatydavo savo maþas baþnyèias prie ðv. Petro kapo. (...) Taip ir jûs, brangûs ir iðtikimi lietuviai, ðià vietà pasirinkote norëdami paguosti savo sielas malda ir viltimi, melsti ðv. Petrà apsaugoti jus, jûsø kraðtà ir gausius po visà pasaulá pasklidusius lietuvius“, – sakë popieþius Paulius VI. Jis palinkëjo, kad koplyèios árengimas padëtø uþsienio lietuviams bûti „vieningiems ir kupiniems vilties“. ... Prie Auðros Vartø Gailestingumo Motinos paveikslo Vatikano grotø koplyèioje priklaupë jau ne vienas popieþius ir neabejotina, kad daugiau apaðtalo Petro ápëdiniø melsis joje. Popieþius Jonas Paulius II – Karolis Vojtyla, kuris netrukus, 2011 m. geguþës 1 d. bus paskelbtas palaimintuoju, bu-

Popieþius Paulius VI áþiebia þvakæ, kurià su þvakide padovanojo Lietuviø koplyèios dedikavimo iðkilmiø proga
Mons. Vincenzo Mincevicius/Don Francesco Murana fot. archyvo nuotr.

vo uþëjæs á Lietuviø koplyèià tiesiog pirmosiomis savo pontifikato valandomis 1978 m.; joje bûdamas pajuto norà aplankyti Lietuvà, troðkimà Vilniaus Auðros Vartuose suklupti prie „Mater Misericordiae“ atvaizdo. Prieðingai negu buvo galima viltis pagal anuometæ tarptautinæ politinæ situacijà, lenkas popieþius ðià svajonæ ágyvendino. Atvykæs á Vilniø 1993 m., viešai papasakojo, kaip jis, vos tik išrinktas popieþiumi, nusileido á Ðv. Petro bazilikos grotose esanèià Lietuviø koplyèià. Tai jos sumanytojai uþsienio lietuviai, norëdami didþiausioje krikðèionybës ðventovëje árengtu iðkalbiu paminklu visiems amþiams paliudyti savo tikëjimà á Kristø, savo prisiriðimà prie Baþnyèios ir iðtikimybæ Apaðtalø Sostui, melsdami uþ Lietuvos iðsilaisvinimà, priartino ir pirmàjà popieþiaus kelionæ á Lietuvà. Roma

Buvo pademonstruota, kad seleno sluoksniai gali bûti pritaikomi ir rentgeno spinduliams registruoti, o jais padarytos nuotraukos yra kokybiðkesnës uþ gaunamas paprastu fotografiniu bûdu. Ðis metodas buvo ádiegiamas Elektrografijos institute ir 1973 m. ávertintas Valstybine premija. Pleèiantis darbams 1974 m. sukuriama Kietøjø kûnø elektronikos katedra (vedëjas prof. E.Montrimas), kurioje elektrofotografija tapo pagrindine kryptimi, kurià netvarkiø puslaidininkiø fizikos kryptin pasuko vedëju tapæs prof. G.Juðka, o ðià kryptá organiniø puslaidininkiø kryptin suka dabartinis vedëjas prof. K.Arlauskas. Lygiagreèiai vykdomi fotolaidumo tyrimai atskleidë galimybæ (straipsnio autoriaus atradimas) þenkliai (tûkstanèius, o vëliau ir milijonus kartø) paspartinti puslaidininkio atsakà á ðviesos suþadinimà. Tada katedros vedëjui kilo idëja priversti kompiuterius matyti. Buvo sukurti daugiakanaliai fotodetektoriai informacijai ávesti á skaièiavimo maðinas, o bendradarbiaujant su Vilniaus Skaièiavimo maðinø specialiuoju konstravimo biuru (L.Telksnys) 1968 m. sukurtas kompiuterio skaitantis árenginys (Rûta-702), ávedantis á kompiuterá 2000 spausdintø þenklø per sekundæ. Vëliau tie darbai pakrypo kietakûnio vidikono kûrimo kryptimi (buvo sukurta 400 x 400 eiluèiø fotomatrica) ir ilgam apsistota ties daugiakanaliø fotoelektriniø prietaisø infraraudonajai srièiai kosminiø prietaisø reikmëms kûrimu. Sëkmingà darbø eigà gal ir árodo 1988 m. paskirta Valstybinë premija ir dovanø gauta Halëjaus kometos nuotrauka, kurià padarë VEGA ekspedicijos kosminis laivas, paliudydamas, kad mûsø matrica buvo tà nuotraukà dariusios kameros dubleris. Mat tà kamerà reikëjo ðaldyti skystu azotu ir, rengiant konstrukcijà, buvo suabejota jos patikimumu, todël greta átaisyta ir mûsø fotomatrica, kuri buvo šaldoma tripakopiais Peltje elementais. Norint suprasti, kas lemia puslaidininkio atsakà á suþadinimà ðviesa, ðiø eiluèiø autoriui teko sukurti submikrosekundiniø procesø tyrimo aparatûrà.

Puslaidininkiø fizika
Atkelta ið 9 p. Ji buvo kuriama naudojant impulsines lempas, kibirkštiklius, Kero ir Pokelso celes šviesos impulsams generuoti, o realizuoti šiuos tyrimus pavyko naudojant lazerius. Pirmos þinios apie lazerius dëmesio nepatraukë, nes laisvos generacijos lazeriu impulsai nebuvo pranaðesni uþ generuojamus kitais metodais, taèiau paskelbus, kad yra sukurtas gigantiðkø ðviesos impulsø generavimo metodas, atsirado noras tà technikà ávaldyti. 1964 m. pavyko sudominti SSRS MA Fizikos institute O.Krochinà ir N.Basovà (netrukus gavusá Nobelio premijà uþ lazeriø sukûrimà) galimybe tirti puslaidininkiuose fotolaidumà, ir jie pasiûlë atvykti á jø laboratorijà su sava matavimo technika. 1965 m. tai ir buvo padaryta, o darbo sëkmæ lëmë atsitiktinumas: laboratorijos bendradarbiai sutiko padëti tirti mûsø bandinius tik vakare „nuo 20 iki 22 valandos, nes „šefas“ liepia“. Kai suþinojo, kad bus tiriama CdSe kristaluose krûvininkø gyvavimo trukmë, visa komanda ásijungë á mûsø darbus nuo 8 val. ryto iki 10 val. vakaro. Mat jie turëjo ávykdyti valstybiná uþsakymà kvantoskopui sukurti CdSe lazerá, kaupinamà elektronø spinduliu, o problemà këlë tai, kad jie neþinojo, kokia yra krûvininkø gyvavimo trukmë CdSe kristaluose. Ir èia atvyksta sveèias su sauja CdSe kristalø ir aparatûra matuoti krûvininkø gyvavimo trukmës. Sëkmingà darbø pabaigà vainikavo jau turinèio Nobelio premijà N.Basovo dovana – lazerio galvutë ir sutikimas priimti staþuotojà pasitobulinti lazerinës technikos srityje. Tuo staþuotoju tapo treèio kurso studentas R.Baltramiejûnas, kuris daugiausia ir pasidarbavo konstruojant 1966 m. pirmàjá Lietuvoje lazerá, naudotà puslaidininkiø tyrimams. Pradiniame etape á lazerá buvo þvelgiama kaip á trumpø ir intensyviø ðviesos impulsø generatoriø, taèiau jau pirmieji tyrimai atskleidë, kad, pasiekus tam tikrà suþadinimo lygá, puslaidininkiø savybës þenkliai keièiasi. Atsivërë tarsi gausybës ragas, kurá eksploatuo-

40

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

jant buvo atrasti nauji efektai, padaræ ðià Vilniaus universiteto fizikø kryptá gerai matomà pasaulyje. Buvo sukurtos naujos metodikos puslaidininkiams tirti, sukonstruoti árengimai mikroelektronikos ir optoelektronikos prietaisø technologijai kontroliuoti. Iš ryðkiausiø to laikotarpio darbø verti paminëti: sukonstruotas lazeris, kurio impulso trukmæ buvo galima keisti nuo 100 ns iki 2,5 mikrosekundþiø, naudojant netiesinæ šviesos sugertá puslaidininkyje, átaisytame lazerio rezonatoriuje; sukurtas puslaidininkiø tyrimo metodas naudojant ðviesa indukuotas dinamines difrakcines gardeles ir šia metodika nustatyta, kad eksitonai þenkliai sustiprina netiesinæ ðviesos ir medþiagos sàveikà. Ji efektyviai pritaikyta karðtøjø elektronø difuzijai tirti (rezultatai paskelbti Pasaulinëje puslaidininkiø fizikos konferencijoje 1988 m.) ir árodyta, kad ðviesos impulsu stipriai suþadinti puslaidininkiai stipriame lauke generuoja mikrobangas plaèiame bangø intervale. Negalima pamirðti ir gauto uþsakymo sukurti GaAs defektø kontrolës árenginá epitaksinio auginimo technologijai ceche. Pati techninë uþduotis buvo trumpa: „vizualizuoti defektus su 4 mikrometrø skyra“. Sukurtas prietaisas pavadintas „Liumotopu“, kurá sudarë lazeris liuminescencijai suþadinti, mikroskopas matymo laukui padidinti, elektrooptinis keitiklis vaizdui ið IR paversti matoma ðviesa, videokamera vaizdui stebëti, videomagnetofonas vaizdui registruoti ir gauta 2 mikrometrø erdvinë skyra. Ið Nobelio premijos laureato Þ.Alfiorovo suþinojome, kad tas prietaisas buvo panaudotas pirmosios heterolazeriø gamybos procesui kontroliuoti. Kas aukðèiau paraðyta, nedingo, bet tai nuveikta, kol Lietuvos mokslas buvo glaudþiai susijæs su daugeliu SSRS mokslo ir technologijos centrø, taip pat aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvoje buvusiais moksliniais gamybiniais susivienijimais. Lietuvai tapus nepriklausoma, prasidëjo paieðka keliø, kaip plëtoti mokslà naujomis sàlygomis. Didelë atsakomybë teko ðiø eiluèiø autoriui, nes 1977 m. prof. J.Viðèakui nusprendus „suverti visus Lietuvos MA Fizikos instituto skyrius ant lazerio spindulio“, t.y. jam tapus to instituto direktoriumi, teko perimti vadovavimà katedrai. Paskutinájá iki Lietuvai tapant nepriklausoma valstybe dešimtmetá katedra vykdë ávairiapusæ veiklà, jos sudëtyje buvo kelios mokslinës laboratorijos, per 100 bendradarbiø kolektyvas. Nepriklausomos Lietuvos sàlygomis šis kolektyvas, siekdamas efektyvesnës veiklos, virto dviem padaliniais: katedra ir Taikomøjø mokslø institutu, kurie sëkmingai surado kelius, kaip toliau

intensyvinti darbà ir likti matomiems pasaulio mokslo erdvëje. Paþymëtina, kad tematika visà laikà buvo perspektyvi ir plëtojosi, todël atëjæ á laboratorijà studentais jauni þmonës augo, virto mokslininkais, tapo moksliniø grupiø vadais, o dabar jau ir pasaulyje þinomais profesoriais. Todël natûralu, kad ðiø eiluèiø autorius, prieð keletà metø pakviestas dirbti Vilniaus universiteto mokslo reikalø prorektoriumi, katedros vedëjo ir instituto direktoriaus pareigas ir atsakomybæ perdavë jaunesniems kolegoms, kurie sëkmingai toliau pleèia darbø barà (Puslaidininkiø fizikos katedros vedëju tapo prof. Gintautas Tamulaitis, o Taikomøjø mokslø instituto direktoriumi – prof. Artûras Þukauskas). Atvëræ laboratorijø duris, pamatytume, kad sukurta ávairiø puslaidininkiø savybiø tyrimo bazë yra atsinaujinusi ir vyrauja visiškai kompiuterizuoti árengimai, dirba daug jaunø tyrëjø. Vyksta integracija (dalykinë, o ne administracinë) su mokslinëmis grupëmis kituose mokslo centruose. Kartu su Puslaidininkiø fizikos institutu ásijungiame á Europos nanotechnologijø programà „PHANTOMS“. Europoje anksèiau buvo iðskiriami „ekscelencijos“ centrai. Toká titulà gavo jungtinë laboratorija „SELITEC“, Puslaidininkiø fizikos institute sutelkusi profesoriø A.Krotkaus ir L.Subaèiaus grupes, kuriose dabar koncentruojasi sparèiøjø fotodetektoriø kûrimas ir mikrobangø teraherciniame diapazone generavimas suþadinant lazerio impulsais, ir Taikomøjø mokslø institute – profesoriø K.Jaraðiûno, S.Jurðëno ir A.Þukausko grupes, kuriose naudojant optinius metodus tiriami puslaidininkiai, pradedant labiausiai plaèiajuosèiais – deimantu ir AlAs ir baigiant siaurajuosèiu InN. Prof. K.Jaraðiûno grupë, gausiai papildoma trumpø eksperimentø atvykstanèiais doktorantais ir mokslininkais ið uþsienio, nagrinëja elektronø dinamikà ávairiuose puslaidininkiuose taip atskleisdami tø medþiagø savybes. Prof. A.Þukausko mokslinë grupë, á kurià ásiliejo prof. E.Kuokðtis ir prof. G.Tamulaitis, siekia pagrindinio tikslo: sukurti efektyvius reikiamo spalvingumo ir kokybës puslaidininkinius šviesos diodus, jau vis plaèiau vadinamus tos grupës sukurtu vardu – šviestukais, kurie tiks tiek gatvëms apšviesti, tiek operacinëje, tiek ir ðiltnamiuose augaluose vykstantiems biocheminiams procesams skatinti. Ðie darbai vykdomi glaudþiai bendradarbiaujant su buvusiu mûsø moksliniu bendradarbiu, dabar vadovaujanèiu savo sukurtai firmai JAV dr. R.Gaðka, aukðèiau minëto I.Gaðkos sûnumi. Prof. S.Jurðëno pagrindinë kryptis – priversti vienus organinius pus-

laidininkius ðvytëti spalvotuose ekranuose, o kitus – versti ðviesà elektros energija Saulës baterijose. Ðie darbai vykdomi glaudþiai bendradarbiaujant su Kietojo kûno elektronikos katedros kolegomis, taip pat su Skystøjø kristalø laboratorijos chemikais ir Kauno technologijos universitetu. Visi ðie darbai paremti struktûriniø fondø projektu, kurio dëka jau veikia trys modernios technologijos reikalingiems bandiniams auginti. Katedroje ir institute atliekami darbai, kurie reikalingi gilinti þmonijos þinias apie mûsø pasaulio sandarà. Jungtinëmis daugelio pasaulio ðaliø jëgomis ákurta Europos branduoliniø tyrimø organizacija CERN‘as. Joje veikia Didysis hadronø kolaideris, sukurtas tam, kad galima bûtø suprasti, kodël egzistuoja gravitacija, kodël pasaulis sudarytas ið medþiagos, o ne antimedþiagos, ir t.t. (Mokslas ir gyvenimas, 2004, Nr. 5, p. 20, 21, 34). Taèiau tie eksperimentai truks ilgai, o dalis daleliø detektoriø, esanèiø netoli pagreitintø protonø ar ðvino branduoliø sudauþimo taðko, iðeis ið rikiuotës gerokai anksèiau, negu eksperimentai bus baigti. Sukurtos tarptautinës komandos, siekianèios sukurti naujus, spartesnius ir spinduliuotei atsparesnius detektorius. Tose komandose dalyvauja ir kelios mûsø tyrëjø grupës. Efektyviø rezultatø pasiekë habil. dr. E.Gaubo grupë, atradusi naujà bûdà radiacijos monitoringui bei sukûrusi prietaisà tirti puslaidininkio savybes, kai já bombarduoja didelës energijos protonai. Be ðiø darbø, bandoma prisidëti prie naujo Europos rentgeno teleskopo detektoriø tobulinimo. Prof. V.Kaþukausko grupë nagrinëja TlBr tinkamumà tiems detektoriams tobulinti. Þinios, gautos tiriant šiuos specialaus naudojimo prietaisus, ir sukurtos jø tyrimo aparatûros labai reikalingos Lietuvoje gaminamiems tiristoriams tobulinti ir Saulës elementams ar ðviesos diodams kurti. Prasidëjæs antrasis Puslaidininkiø fizikos katedros penkiasdeðimtmetis paþenklintas atsivërusiomis galimybëmis sukurti puslaidininkinius darinius pasirenkant norimø atomø ar medþiagø sluoksnius ar gaminant nanodarinius, kuriø savybes galima patikrinti neseniai ásigytu mikroskopu. Visa tai þenkliai paspartës, kai Saulëtekio slënyje bus ágyvendintos dabar deklaruojamos ir pradëtos ágyvendinti idëjos. Keièiasi tyrëjø kartos, taèiau kûrybos dvasia dar vis iðlieka, o ji traukia ir, tikiuosi, toliau trauks jaunus tyrëjus, siekianèius atskleisti puslaidininkiø paslaptis ir jas panaudoti ávairiose gyvenimo srityse.

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

41

Rytas ŠALNA

Geografas

Tasma
Sutiktuvës su lietuvišku prieskoniu
Sëdëdamas lëktuve prie lango, nekantriai laukiau, kada pasirodys Tasmanijos þaluma. Ir ðtai lëktuvas pakibo virð þemës. Tarsi kaleidoskopas po lëktuvu keitësi raiþytos rytinës salos pakrantës vaizdai, kruopðèiai ádirbti laukai, ganyklos, miesteliai, eþerai, álankos, upës. Išskridus iš triukðmingo Sidnëjaus ir nusileidus didþiausio Tasmanijos didmiesèio Hobarto oro uoste, pasijutau tarsi bûèiau patekæs á visiðkà provincijà. Oro uoste stovëjo tik vienas – mûsø lëktuvas, o keleiviai pësèiomis kulniavo á pagrindiná pastatà: jokiø išlaipinimo rankoviø, jokiø autobusø. Ir kokia buvo mano nuostaba, kai sutikau mus pasitikusá vietiná. – Jûs ið Lietuvos? – paklausë manæs beveik trisdeðimt metø ðioje saloje gyvenantis vyresnio amþiaus ðveicarø kilmës Hancas. – Taip, mes iš Lietuvos, – atsakiau aš. – Tai jûs tikrai turite þinoti Olegà Truchanà, jis buvo ið Lietuvos, esame ne kartà su juo bendravæ, buvau net kelis kartus jo namuose, – skubëjo man pasididþiuodamas pareikšti Hancas. Nesitikëjau tokiø sutiktuviø su „lietuvišku prieskoniu“, taèiau netvëriau dþiaugsmu, kad man nereikia aiðkinti, ið kur að ir kas ta mûsø Lietuva. Olego Truchano tema Tasmanijoje puikiai iðplëtota, taèiau apie tai vëliau.

Tolimoji

Juozui MUREIKAI –

Profesorius habilituotas daktaras Juozas Mureika ðvenèia savo 75-metá. Tai graþus gyvenimo ir kûrybos jubiliejus, ðeimos ir bièiuliø ðventë. Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje profesoriaus vardas þinomas kaip iðkilaus filosofo, estetiko, studentijos pagalbininko, nuovokaus mokslo organizatoriaus. Bûdamas ilgametis VGTU Filosofijos katedros vedëjas, jis skiepijo studentams ir doktorantams meilæ iðminèiai ir kultûrai. Prof. Juozas Mureika paraðë ne vienà reikðmingà veikalà. Akivaizdûs jo nuopelnai tyrinëjant lietuviø estetinës minties raidà ir ypaè V .Sezemano palikimà, technikos filosofijà ir inþinerinës minties savastá, technikos vietà kultûroje (Technikos filosofijos ávadas, 1998). Daug dëmesio sulaukë jo knyga „Pajaustos mintys. Estetikos virsmas estetologija“ (2006), kurioje iš esmës apibûdinama estetinës pajautos, suvokiant ir vertinant meno kûriná, fundamentinë reikðmë ir jos jungtis su prasmiø pasauliu arba þmogaus savikura. Ðioje knygoje profesorius grindþia naujos filosofinës slinkties – estetologijos – bûtinumà. Ir ðtai pagaliau sulaukëme „Estetikos enciklopedijos“ (2010). Jà raðë 33 autoriai, taèiau jos sumanymo, struktûros, koncepcijos ir kone treèdalio straipsniø ir straipsneliø autorius modus vivendi yra bûtent profesorius Juozas Mureika. Tai jo ilgai brandintas veikalas, kuris nueis ilgà gyvenimo kelià. Norisi ðirdingai palinkëti profesoriui, bièiuliui Juozui Mureikai stiprios sveikatos, kûrybinës energijos, kurios jam netrûksta, graþiø sumanymø, erdvës nerimastingai minèiai ir svajonei. Akademikas Algirdas GAIÞUTIS

75

Pasaulyje yra daug nuoðaliø vietø ne tik geografine, bet ir ávaizdþio prasme. Viena ið jø – Australijai priklausanti Tasmanijos sala, kurios visà teritorijà sudaro maþiausia, taèiau savarankiðka ðios ðalies valstija. Nuo Australijos þemyno nutolusi á pietryèius apie 300 km sala apima beveik toká pat plotà kaip ir Lietuva. Ðios salos gyventojai sudaro vos 2 proc. visos ðalies gyventojø. Maþai ji domina ir imigrantus, kurie nesudaro ir 1 proc. visø Australijos, kaip svajoniø ðalies, imigrantø.
Tasmanija buvo atrasta 1642 m. olandø jûrininko Abelio Jansono Tasmano, kuris tada ðá kraðtà pavadino Van Dimeno Þeme. Atradëjas manë, kad ði þemë yra Australijos dalis – pusiasalis, taèiau tik 1798 m. anglø keliautojas Dþ. Basas, atradæs sàsiaurá tarp Australijos þemyninës dalies ir ðios salos, árodë, kad tai tikra sala. Tasmanijos vardu jà pradëta vadinti nuo 1853 metø. Dël nuoðalumo, permainingø orø Tasmanija nëra gausiai lankoma turistø. Netgi daþnas þemyninës dalies australas, iðgirdæs kvietimà vykti á Tasmanijà, nusipurto ir sako „brr“ kaip ten šalta. Vis dëlto, nepaisant atstumo ir kitokiø atðiauraus kraðto ávaizdþiø, ði sala yra tikras mûsø planetos gamtos lobynas. Taèiau vykti á Tasmanijà patartina tiems, kurie vertina savità gamtos groþá, kurie moka já pastebëti, moka bûti ir dþiaugtis gamtoje. O visokiems jau matytø objektø lygintojams, vertintojams ar ðiaip klajoniø kolekcininkams bei komforto gurmanams Tasmanija netinka. Pasiekti ðià salà galima per kelias valandas skrendant ið didesniø Australijos miestø arba maþdaug 14 valandø plaukiant iš Melburno per daþnai audringà Baso sàsiaurá moderniu keltu „Spirit of Tasmania“. Iš Lietuvos protingu keliavimo tempu nukakti á Tasmanijà galima ne maþiau kaip per dvi paras.

42

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

nija su lietuviðku prieskoniu
Salos pietrytinëje pakrantëje vandenyno bangos suformavo áspûdingø formø krantus

Cradle kalnø nacionalinio parko laukinës gamtos kraðtovaizdis

Šiai salai buvo skirtos 5 dienos, taèiau, kad tai labai trumpas laikas, suvokiau tik tada, kai keltas atsišvartavo nuo salos ðiaurëje esanèio didþiausio Devenporto uosto prieplaukos ir dingo Baso sàsiaurio ûkanose.

Pirmasis áspûdis
Paþintá su Tasmanija dauguma pradeda nuo sostinës Hobarto, ákurto 1804 m. prie Dervento (Derwent) upës þioèiø. Ið pradþiø tai buvo palapiniø miestelis, kuriame, kaip áprasta Aust-

ralijai, gyveno kariškiai, katorgininkai ir laisvieji naujakuriai. Sparèiai plësdamasis Hobartas jau 1842 m. buvo paskelbtas miestu. Dabartiná Hobartà galima dràsiai vadinti didmiesèiu, nes uþimamu plotu jis gerokai lenkia didesnius uþ save. Tuo ásitikinti galima nuo miesto vizitine kortele tapusio Velingtono (1270 m) kalno. Ið èia geru oru atsiveria tikrai þodþio „fantastiška“ verta apaèioje palei álankà iðsidriekusio Hobarto ir jo apylinkiø panorama. Per Dervento upæ nutiestas grakðtus

Tasmanijos tiltas, tapæs miesto simboliu. Gamtos tvarkymo pavyzdys gali bûti unikalus Karališkasis Tasmanijos botanikos sodas. Kitados aplink pasaulá keliavæs garsusis Èarlzas Darvinas irgi neaplenkë ðio sodo, kuris já labai suþavëjo. Hobartas yra vienas garsesniø Australijos miestø, nes jo álankoje vyksta kasmetës bene garsiausios ir pavojingiausios pasaulio regatos „Sidnëjus – Hobartas“ finišas. Ši regata, vykstanti nuo 1945 m., sutraukia geriausius buriuotojus iš vi-

so pasaulio. Buriuotojams laimëti ðioje regatoje tas pats, kaip alpinistams ákopti á Everestà. Ið sostinës Hancas mus lydëjo á Port Arturà, esantá apie 80 km nuo Hobarto. Vaþiuojant rytine salos pakrante, buvo puiki galimybë ið arèiau pamatyti salos gamtà. Viskas èia mums tarsi ir áprasta: laukai, pievos, ûkininkø sodybos, taèiau aká daug kur rëþia kitokia augmenija, keisti gyvûnai. Po ratais vos nepalindo echidna, valabë, kaþkokie sterbliniai þiurkënai. Kuklumu dvelkianti sala kruopðèiai
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

43

sutvarkyta: viskas èia daroma þmonëms, jø saugumui ir gerovei. Pakeliui neámanoma praleisti tokiø pakranèiø dariniø, kaip Velnio virtuvë, Tasmanijos arka ir kt. Statûs pietrytiniai krantai remiasi á ðëlstantá vandenynà, kurio bangos kaip ámanydamos juos talþo. Ðimtø milijonø metø uolos, kuriø artimiausias giminaites dabar kausto Antarktidos ledynai, traukiasi kranto link, o ta kova tarp vandens ir akmens áamþinta áspûdingø formø dariniais. Visiðkame uþkampyje ásikûræs Port Arturas turi liûdnà istorijà, nes nuo 1830 iki 1877 m. èia buvo katorgininkø kolonija, vadinama „pragaru þemëje“. Per gyvavimo laikotarpá èia kalëjo apie 12 000 nusikaltë-

no produktai labai vertinami. Tasmanijoje nëra ðnekama apie ekologiðkus ûkius, nes viskas, kas pagaminama ðioje saloje, yra natûraliai ekologiðka. Kuo toliau, tuo labiau ðios valstijos ekonomikos laukia gera ateitis, nes sveikø produktø poreikis pasaulyje sparèiai didëja, o Tasmanija, kuri neturi savø tarðos ðaltiniø ir beveik neveikiama kitø, yra viena ið nedaugelio tokiø vietø mûsø planetoje. Tasmanija labai garsi obuoliais. 1841 m. kolonistas Salas Parsonsas pasodino pirmàjá obelø sodà. Jo atsiveþti vaismedþiai puikiai prigijo, buvo išvestos vietos klimatui atsparios obelø rûðys, kuriø vaisiai skoniu ir sultingumu neturi lygiø pasaulyje. Po deðimties metø pradëtas obuoliø eksportas á Naujàjà Zelandijà ir Indijà. Ilgai-

Ðiurkðèia þole apaugusios kalvos yra bûdinga Tasmanijos kraðtovaizdþio dalis

St. Clair eþero apylinkës – laukinës gamtos rezervatas

liø. Nors ir keista, šioje vietoje visa aplinka labiau priminë iðpuoselëtà parkà, nei rûstø kalëjimà. Anglø tvarka net ir baisius tiems laikams nusikaltimus padariusiems þmonëms garantavo kiek ámanoma „orø“ gyvenimà. Tik visiðki kriminalistai turëjo tenkintis nesuvokiamo grieþtumo tvarka. Ði vieta tokia garsi ir taip gausiai lankoma, jog ji átraukta net á UNESCO paveldo sàraðà. Australø iðmonei, kaip kalëjimà galima paversti puikiu muziejumi, turbût nëra lygiø. Vieniems èia patinka, kitiems – ne, taèiau tokia buvo kolonizuojamos Australijos pradþia, o istorijà, þinia, reikia gerbti.

Pusë salos laukinë, pusë civilizuota
Gamta taip sutvarkë, kad Tasmanijà tarsi sudaro dvi skirtingos dalys. Ðiaurë ir rytai ypaè urbanizuoti, vyrauja agrarinis kraðtovaizdis. Ir tik raiþyti tarsi besiranganti gyvatë krantai siûlo neátikëtino groþio vaizdø. Kai kurie nuoðalûs paplûdimiai yra absoliutus romantikos rojus. Antai Vyno taurës (Winglass bay) álanka priskiriama graþiausiø pasaulio álankø deðimtukui. Èia apsèiai pësèiøjø ir dviraèiø takø – tik keliauk. Ðià salos dalá galima vadinti milþiniðka ferma arba didþiuliu sodu. Pagrástai australai visà Tasmanijà vadina Pieno ferma, nes ðios valstijos pienas, sûriai, apskritai visi pieHobartas ásikûræs prie giliai á sausumà ásiterpusios saugios vandenyno álankos. Vaizdas á miestà nuo Viktorijos kalno

niui obuolys tapo salos simboliu, dabar Tasmanija daþnai vadinama Obuoliø sala. Tasmanijoje auginama daugiau kaip 500 obuoliø rûðiø. Jø derlius nuimamas, kai Europoje ir Ðiaurës Amerikoje yra þiema arba pavasaris. O štai Tasmanijos pietûs ir vakarai – jau visiškai kitoks pasaulis. Èia þemës pavirðiumi banguoja kalvos, stiebiasi kalnai, auga tankûs miðkai. Ðirdá glosto dþiaugs-

mas, kad šios salos dalá maþai paveikë savanaudë þmogaus ranka. Tasmanija laikoma viena ið ðvariausiø pasaulio vietø. Jà kerta 40° lygiagretë, ties kuria vyrauja vakarø vëjai (vadinamosios griaudþianèios keturiasdeðimtosios). Ðie vëjai visada puèia ið vakarø, kur pakeliui tûkstanèius kilometrø nëra jokios sausumos, taigi ir jokio galimo oro terðëjo. Salos vakaruose stûksantys kalnai pristab-

44

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

do ðiuos vëjus, dël to saloje, ypaè jos vakarinëje dalyje, labai daþnai lyja. Vasarà èia gana ðilta – apie 21°C, o þiemà – 12°C. Panaðu ar net ðilèiau negu Lietuvoje, taèiau visai kas kita salos kalnuose. Sniegas juose daþnas sveèias, ið kojø verèia stiprûs vëjai, labai drëgna, taèiau savito groþio Tasmanijos kalnai – tikras šios salos gamtos perlas. Antai Cradle kalno nacionalinis parkas kartu su St. Clairo eþero parku átrauktas á UNESCO saugomø pasaulinio paveldo objektø sàraðà. Ðiame parke stûkso ir aukðèiausia Tasmanijos virðukalnë – Mt. Ossa (1617 m). Parkas garsus áspûdingais reginiais – dantytomis viršukalnëmis, senais puðynais, kalnø slëniais, ledinëmis versmëmis ir eþerais. Tasmanieèiai, arba „Tassies“, kaip juos vadina þemyninës dalies australai, kai kurias drëgnas vietos girias vadina lietaus miškais (rain forests). Jie labai primena dþiungles: nepaprastai vešli augmenija, tikra tankynë, daugybë endeminiø rûðiø au-

galø. Šiais drëgnaisiais subtropiniais miškais apaugusi nemaþa salos dalis. Juose esama unikaliø medþiø rûðiø: pietø bukas, juodmedis, leopardmedis, sasafras, þmogaus ûkio paparèiai. Vaþiuojant didesniu atstumu gamta Tasmanijoje labai kinta: áprastos lietuviðkos lygumos pereina á Anglijos kalvotà kraðtovaizdá, o ðá keièia tai Argentinos pampos, tai Afrikos savana, tai Naujosios Zelandijos ðiurkðèiaþolës stepës. Visoje saloje auga ávairiø rûðiø mums keistai atrodantys eukaliptai. Tai beþieviai ar su besilaupanèia þieve masyvûs medþiai. Jø miðkai labai ðviesûs, nes medþiai beveik nemeta ðeðëlio – „protingi“ plonyèiai ir ilgoki lapai staèiu kampu atsisukæ á Saulæ ir seka jos kelià iðtisà dienà. Ðie medþiai yra tikri vandens siurbliai, tad þmonës vengia prie jø statyti namus arba sodinti ðiuos medþius prie pastatø. Salos gyventojai ypaè didþiuojasi retomis pušø rûðimis. Antai Huon Pine ir Pinus radiata miškai paskelbti nacionaliniais

parkais ir átraukti á UNESCO pasaulio gamtos ir kultûros paveldo sàraðà. Su tomis puðimis susijæs ir Lietuvos vardas. Mount field nacionaliniame parke Tûkstantmeèiø puðø draustinis pavadintas mokslininko, keliautojo, fotografo ðiaulieèio Olego Truchano vardu. Þinynai teigia, kad tai vienintelë vieta pasaulyje, kur galima pamatyti paèias seniausias puðis – kai kurios gyvena iki 3000 metø, ir paèius didþiausius (iki 140 metrø aukðèio) bei storiausius (iki 9 metrø skersmens) eukaliptus. Ðiø galiûnø, tiesa, jau seniai nëra, taèiau beveik 100 metrø aukðtá siekiantys eukaliptai vis dar auga ðiuose sunkiai áþengiamuose ir uþpelkëjusiuose miðkuose.

Kur vietos gyventojai?
Keliaujant po salos centrinæ bei vakarø dalá susidaro áspûdis, kad Tasmanijoje beveik nëra gyventojø. Ir ið tikrøjø ði salos dalis dël nenuspëjamø orø, kalnuoto reljefo gyvenama labai retai. Vienas kitas miesteMokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

45

lis, kuriø gyventojai verèiasi gyvulininkyste, dirba miðkø ûkyje arba turizmo sektoriuje. Vaþiuojant per ðiuos tyrlaukius, uþdaviau Hancui skausmingà klausimà apie Tasmanijos aborigenus. Hancas tik atsiduso ir, neturëdamas kur dëtis, papasakojo apie baisø pirmøjø salos gyventojø likimà. Kai 1803 m. ðioje saloje pasirodë pirmieji europieèiai, èia gyveno apie 4000 aborigenø. Jie buvo palavaho genties, persikëlusios á ðià salà ledynmeèio laikotarpiu, kai Baso sàsiauris sausumos tiltu jungësi su þemynine Australija, palikuonys. Kai èiabuviai suprato, kad atvykëliai ketina ne ðiaip tapti jø draugiðkais kaimynais, bet ðios salos ðeimininkais, pirminiai nuoðirdûs santykiai labai greitai virto pykèiu ir nepasiÐi fotografija daryta maþytëje Saros saloje – pirmojoje nusikaltëliø tremties vietoje Australijoje

tos parkas þymus puikiais kraštovaizdþiais, graþiausiu eþeru Tasmanijos saloje St. Clairu. Per ðá parkà driekiasi vienas populiariausiø turistiniø þygiø marðrutø pasaulyje Overland Track. Teigiama, jog kiekvienas save gerbiantis australas bent kartà gyvenime privalo èia apsilankyti. Ðie ir kiti kalnai – tikras unikalios gyvû-

tikëjimu. Èiabuviai ëmë þiauriai persekioti europieèius, o ðie neliko skolingi. XIX a. treèiàjá dešimtmetá aborigenus imta ðaudyti jø paèiø namuose, nuodyti nuodais, kuriø pridëdavo á dovanojamus miltus, medþioti spàstais kaip þvëris. 1830 m. valdþios pastangomis buvo suformuotas liûdnai pagarsëjæs „Juodasis korpusas“, kurá sudarë beveik 2000 ginkluotø kolonistø. Per tris savaites jie praþygiavo per didþiulæ salos teritorijà, þudydami aborigenus. 1834 m. 150 gyvø likusiø aborigenø buvo iðveþti á rûsèià Flinderso salà, esanèià Baso sàsiauryje, ir jëga atversti á krikðèionybæ. Dauguma jø mirë ið sielvarto, ligø ir nuolatinio neprievalgio. Saujelei likusiø ilgainiui buvo leista sugráþti á Tasmanijà. Paskutinë grynakraujë 64 metø amþiaus tasmanietë, vardu Truganini, mirë 1856 metais. Jos skeletas 120 metø buvo saugomas Tasmanijos muziejuje, kol pagaliau buvo kremuotas. Pasak Hanco, dabar Tasmanijoje gyvena apie 17 000 aborigenø. Visi jie ið þemyninës dalies ir priklauso ávairioms gentims. Tasmanijos aborigenai visiškai integravosi á baltøjø visuomenæ, dauguma ðneka tik angliðkai, gyvena ir dirba taip pat kaip ir baltieji. Nemaþai ðeimø yra miðrios.

Atostogø sala
Akylesnis vairuotojas kiekvienoje ðalyje atkreipia dëmesá á automobiliø numerius. Australijos visø valstijø ir didþiøjø teritorijø automobiliø numeriai visada „pasipuoðæ“ reklaminiu ðûkiu. Tai tas pats, kaip Lietuvoje „dràsi ðalis“, „Baltijos ðirdis“, tik ðioje saloje viskas rimtai uþsukta ir veikia, o pas mus nei skusta, nei lupta. Tasmanija tokiø jos ávaizdá formuojanèiø skambiø fraziø turi net dvi: Holiday Isle (Atostogø sala) ir Your Natural State (Jûsø gamtos valstija). Privilioti á Tasmanijà daug turistø ið svetur beveik neámanoma dël atstumo ir kelionës kainø, bet paraginti á salà atvykti kuo daugiau australø ið þemyno – ágyvendinamas tikslas. Jie ir sudaro didþiàjà turistø dalá. Nemaþai jø keliasi keltu su savais automobiliais, ant kuriø numeriø jau galima perskaityti kitokius reklaminius ðûkius: Saulëta valstija, Raudonasis centras, Valstija, kurioje gera bûti, ir kt. Sala kaip Lietuva, atstumai nemaþi, o turizmo infrastruktûra sparèiai þengia á prieká. Per pastaruosius 10 metø saloje pastatyta nemaþai informatyviø turizmo informacijos biurø, daugëja puikiai árengtø pësèiøjø þygiams takø. Jø ypaè daug Cradle Mountain nacionaliniame parke. Šis gam-

Prie áëjimo á Strahano miestelio informaciná centrà galima perskaityti iðeivio ið Lietuvos Olego Truchano pamokanèius þodþius apie gamtos apsaugà

nijos rojus. Kadangi sala izoliuota, èia pasitaiko gyvûnø rûðiø, kuriø niekur kitur nëra. Garsiausias ið jø didelæ juodà þiurkæ primenantis sterblinis Tasmanijos velnias. Katës dydþio kresnas gyvûnëlis labai simpatiðkas, taèiau itin agresyvus. Dël plintanèios vëþinës ligos ðiø gyvûnø populiacijai iðkilo iðnykimo grësmë. Apskaièiuota, kad liga pasiglemð 90 proc. ðiø gyvûnø populiacijos. Ði riba yra kritinë, nes likusi dalis Tasmanijos velniø negalës atstatyti minimalaus populiacijai reikalingo gyvûnø skaièiaus. Dël ðios prieþasties visoje ðalyje steigiami Tasmanijos velniø veisimo centrai. Labai daþnai jie kartu yra ir nedideli zoologijos sodai, kuriuose ið arti galima pamatyti ðiuos velniukus, suþinoti daug ádo-

46

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

nijos pakraðèiai. Daug keliavo pësèiomis, plaukiojo kanoja garsiàja, beje, ir jo gyvybæ pasiglemþusia Gordono upe, taip pat kitomis upëmis, kopë á nuoðalias ir sunkiai áveikiamas Tasmanijos kalnø virðûnes. Truchano plaukimas Gordono upe Tasmanijoje tapo legenda. Jis iki šiol yra vienintelis þmogus, kuris 1958 m. jà visà nuo iðtakø iki þioèiø vienas perplaukë kanoja. Olegas kelionës metu áamþino Gordono upës ir jos pakranèiø groþá, þemëlapyje ir kelionës uþraðuose uþfiksavo gausybæ naujø duomenø apie upës baseino sistemà, florà ir faunà, regiono geologijà. Susidomëji-

nusio þmogaus pareiga turëti ðá fotografijø albumà namuose. 1978 m. Australijoje sukurtas videofilmas „The spirit of Olegas“ („Olego siela“), skirtas ðio keliautojo ir fotografo atminimui. 2003 m. sukurtas dokumentinis filmas „Wildness“ („Laukinëje gamtoje“), pasakojantis apie Olegà Truchanà bei jo mokiná, kilusá ið Latvijos, Peterá Dambrovská, þinomà Tasmanijos fotografà. Beje, Olego Truchano þmona Melva Truchanas iki šiol gyvena Hobarte ir mielai bendrauja su ypaè darnia vietos lietuviø bendruomene, taip pat ir su retais atvykëliais iš Lietuvos.

Vyno taurës álanka salos rytuose yra viena graþiausiø álankø pasaulyje Centrinëje salos dalyje kelias driekiasi per parkiná eukaliptø miðkà Ryto ÐALNOS nuotr.

maus ne tik apie juos, bet ir apie daugelá kitø Tasmanijos gyvûnø. Kitados saloje gyveno sterblinis Tasmanijos tigras. Nors sensacijø besivaikantys ðaltiniai vis dar skelbia, kad tai nykstantis gyvûnas, taèiau jis buvo išnaikintas jau XX a. pradþioje. Gamtos ir nacionaliniø parkø teritorijose, kurios apima reikðmingà salos plotà, galima pamatyti ðvelniakailius vombatus, ðokliàsias á kengûras labai panaðias valabes, posumus, sterblines dëmëtàsias kiaunes, badikutus, ávairius drieþus, retus paukðèius. Labai pasisekus galima pamatyti ir anèiasnapius, echidnas, o kai kuriose pakrantëse ir pingvinus. Vairuotojai raginami bûti labai atidûs, nes kasmet Tasmanijos keliuose numuðama apie 1 mln. gyvûnø. Naktá patariama apskritai nevairuoti.

Lietuva ir Tasmanija
Lietuviø savimeilæ glosto faktas, kad Tasmanijos ne tokiø senø laikø istorija susijusi ir su Lietuvos vardu. Po Antrojo pasaulinio karo ið pabëgëliø sulaikymo stovyklø Vokietijoje nemaþai mûsø kraðto þmoniø iðsiblaðkë po margà pasaulá. Þenkli dalis jø nusëdo Australijoje. Tarp jø buvo ir ðiaulietis Olegas Truchanas. Galbût apie ðá kuklø þmogø nieko ir neþinotume, taèiau jo pomëgiai ir meilë gamtai já iðgarsino tolimoje þemëje. Olegas Truchanas gimë 1923 m. Ðiauliuose, èia baigë Ðiauliø berniukø gimnazijà. Karo metais dalyvavo rezistencinëje veikloje. 1944 m. artëjant sovietø armijai, pasitraukë á Vokietijà, mokësi Miuncheno UNRRA universitete, Teisës fakultete. Gyvendamas Vokietijoje, susidomëjo fotografija ir gamtosauga. 1949 m. O. Truchanas emigravo á Australijà, apsigyveno Tasmanijos sostinëje Hobarte. Aktyviai tyrinëjo vakarinæ Tasmanijos salos dalá, ásijungë á gamtosauginæ veiklà, fotografavo graþiausias salos vietas ir gamtà. Já traukë maþai iðtirti vakarø Tasma-

mas ðia jo kelione buvo didþiulis. Po kelionës jis surengë skaidriø parodà ir apie savo kelionæ papasakojo þmonëms, susirinkusiems perpildytoje miesto rotuðës salëje. Tasmanieèiai já gerbia ne tik uþ maþus, bet svarbius atradimus. Bene didþiausias Olego nuopelnas, kad jis su bendraminèiais aplinkosaugininkais pristabdë hidroenergetikos plëtrà Tasmanijoje. Kalnuota sala ypaè tinka hidroelektrinëms statyti, taèiau kiekvienas toks árenginys ir uþ jo susidaranti uþtvanka pasiglemþia nemaþà unikalios gamtos plotà. Ne viskà pavyko apsaugoti, taèiau unikali jau þmoniø reikmëms pritaikyta gamta áamþinta gausybëje Olego Truchano fotografijø. Nors jo gyvenamojo namo gaisras suniokojo nemaþà jo archyvo dalá, á spaudà ir kitas informacijos saugyklas patekusi medþiaga yra labai gausi. Olegas Truchanas þuvo 1972 m. sausio 6 d. tyrinëdamas tà paèià Gordono upæ. Po jo mirties O.Truchano vardu pavadintas kalnas Vakarø Australijoje, Huon Pine puðø draustinis Tasmanijoje. 1975 m. Tasmanijoje iðleista didelio populiarumo sulaukusi knyga „The world of Olegas Truchanas“ („Olego Truchano pasaulis“), iki ðiol iðleistos 9 ðios knygos laidos. Buvau ypaè nustebæs, kai jau antràjà kelionës dienà ðià knygà, vykstant á trijø dienø kelionæ po Tasmanijos vakarinæ dalá, su savim pasiëmë Hancas. Man parodyti ir pasididþiuoti, kad jis turi ðià knygà. Australijoje graþiai išleistas albumas yra gyvas Olego veiklos paminklas. Kaip sakë Hancas, ðios knygos parduotas labai didelis tiraþas, nes beveik kiekvieno labiau iðsilavi-

Salos vakaruose, kur á didþiulæ Macquarie álankà áteka Gordono upë, yra nedidukas Strahano miestelis. Þinojau, kad á ðià vietà, áveikæs visà Gordono upæ, kanoja atplaukë Olegas Truchanas ir kad ši vieta ir dabar susijusi su ðiuo þmogumi. Hancas tuojau pat suprato uþduotá, ir mes jau po 10 minuèiø paieðkø atvykome á turizmo centrà. Virð áëjimo á já ant sienos anglø kalba paraðyti O.Truchano þodþiai, kad negalima terðti gamtos, reikia jà saugoti ateinanèioms kartoms. Prie turizmo centro sutikti gamtos parko darbuotojai, nors ir jauni, taèiau puikiai þino lietuvá ir juo didþiuojasi – „tai bent buvo þmogus“. Miestelyje esanèiame muziejuje eksponuojamas paminklas, skirtas O. Truchano atminimui. Kadangi lietuvio palaikai buvo kremuoti, o pelenai iðbarstyti virð Gordono upës, ið puðies buvo iðskobtas simbolinis paminklas, vaizduojantis jo rankas, laikanèias fotoaparatà. Ðiame muziejuje árengtas ekspozicijos stendas, pavadintas „Dvi upës – penki þmonës“, èia tarp penkiø labiausiai nusipelniusiø Gordono ir Franklino upiø tyrinëtojø pagerbtas ir O.Truchanas. Strahanas yra labai turistø mëgstama salos vieta, nes ið èia organizuojami laivø kruizai po álankà iki Indijos vandenyno ir vingiuota Gordono upe aukðtyn. Á èia ið Kvynstauno (Quenstown) kalnakasiø miestelio atidunda traukinukai, vaþiuojantys senoviniu, bet turistø reikmëms puikiai pritaikytu nutrûktgalviðku geleþinkeliu per kalnus. Vieðint Tasmanijoje èia atvykti tiesiog bûtina. Ir todël, kad graþu, ir todël, kad su Lietuva susijæ.
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

47

Kiðkis (Triuðis) – ketvirtasis Rytø zodiako metø þenklas. Daþnai Vakaruose ðiø metø simboliu naudojamas ir Katino þenklas. Tai yra tas pats Kiðkis – geradarystës simbolis, laimingiausias þenklas moterims. Po ðiuo þenklu gimæ pasiþymi jautrumu, jausmingumu, sentimentalumu, grakðtumu, geru humoro supratimu, iðradingumu, diplomatiðkumu, takto kultûra. Kiðkiai stengiasi bûti saugûs ir kuo toliau pasitraukti nuo rizikos, grësmës ar pavojaus, kurie gali turëti átakos jø interesams. Puikiai sutaria su vaikais, nes juos gerai supranta. Praëjæ Kiðkio metai buvo 1999, 1987, 1975, 1963, 1951, 1939, 1927, 1915, 1903, …

Senøjø kultûrø simbolikoje kiškis ar triuðis vertinami kaip tas pats padaras. Tai – Mënulio gyvûnas. Tamsios dëmës, matomos per pilnatá Mënulio pavirðiuje dël Þemës atmosferos poveikio, stebëtojui atrodo mirksinèios ir ðokèiojanèios kaip kiðkiai. Senovës Egipte, keltø, gotø kultûrose kiðkis kaip simbolis taip pat buvo siejamas su Mënuliu. Senovës Kinijoje kompozicija, vaizduojanti ðeðis sutûpusius berniukus aplink vyriðká su kiðkio galva,

Vidas ÞIGAS

Dizaineris

Po Kiðkio
Numizmatika
4 pav. 4 A pav.

1 pav.

simbolizavo Mënulio ðventës ritualà. Buvo tikima, kad su kiðkiu ðventës metu pabendravæ vaikai ateityje uþims aukðtus valdininkø postus. Senovës Kinijoje kiðkis simbolizavo ilgà gyvenimà ir bûdavo vaizduojamas piestoje grûdantis cinamono metûgius. Senovës actekø kalendoriuje kiðkis buvo aðtuntos dienos (ið dvideðimties simboliø sistemos) þenklas. Jis buvo vadinamas Kochtliu. Kiðkio þenklas actekø kultûroje vertinamas kaip laimingas. Grafiðkai Kochtlio simbolis yra raðomas panaðiai kaip raidë „U“ ir reiðkia Mënulio þenklà. Ðiaurës Amerikos indënø folklore kiðkis yra kultûringø herojø (Gluskepës, Manabozo) prototipas. Èia kiðkis vaidina gudruolio vaidmená. Jis pergudrauja daug stipresnius, bet ir þioplesnius þvëris – lokius ir buivolus. Legendose kiðkiui priskiriamas atsargumas ir budrumas. Liaudies dailës kûriniuose kiðkis yra vaizduojamas miegantis atmerktomis akimis. Buvo tikima, kad kiðkena gydo nemigà. O dëvint kiðkenà, jos ðvelnumas padaro þmogø graþuolá devynioms dienoms. Budizme yra populiari legenda, pasakojanti, kad kiðkis áðoko á ugná, norëdamas pasiaukoti ir savo kepta mësa pamaitinti iðalkusá Budà. Ðiuo atveju kiðkis simbolizuoja pasiaukojimà teisingo tikslo labui.

Senovës Graikijos kultûroje kiðkis buvo vertinamas kaip miðkø ir ganyklø dievo, piemenø ir medþiotojø globëjo 2 pav. Pano ðventasis gyvûnas. Sicilijos saloje klestëjæs graikø miestas Mesana ant savo sidabriniø tetradrachmø kiðká (ar triuðá) kalë nuo V a. pr. Kristø. Manoma, kad Regijaus, Mesanos ir Zanklës miestø karaliaus Anaksilo paliepimu V a. pr. Kr. Sicilijos saloje buvo pradëti veisti kiðkiai. Ant 425– 421 m. pr. Kr. nukaltos tetradrachmos reverso kiðkis ðuoliuoja á deðinæ. Po juo pavaizduotas delfinas sako mums, kad Mesana yra jûrinis miestas. Kompozicijà juosia t e k s t a s MEΣΣANION. Monetos svoris – 17,14 gramo (1 pav.). Romënø raðytojas ir moksli3 pav. ninkas Plinijus Vyresnysis (Caius Plinius Secundus (Maior), 23–79) savo raðtuose mini, kad senovës graikø groþio ir meilës deivës Afroditës mëgiamiausias gyvûnas yra kiðkis. Deivës dovanota kiðkienë nevaisingai moteriai suteikia vaisingumà. Buvo tikima, kad jei nëðèia moteris suvalgys kiðkio sëklos, tai gims berniukas. Pirmame amþiuje Graikijoje gyvenæs magas ir iliuzionistas Apolonas Tianietis propagavo magiðkà metodikà, palengvindavusià gimdyvëms skausmus. Magas patardavo aplink lovà su nëðèia moterimi tris kartus apneðti gyvà kiðká. Ði praktika buvo populiari to meto graikø ðeimose. Graikø raðytojas, istorikas ir filosofas Plutarchas (Plutarchos, apie 46 – apie 127) raðë, kas kiðkio greitas bëgimas ir

atsargus elgesys „turi kaþko dieviško“. Ypatingas kiðkiø polinkis veistis suteikë ðiam gyvûnui vislumo, vaisingumo simbolio prasmæ. Paþymëtina, kad kiðkienë per metus gali atsivesti keturias vadas jaunikliø. Buvo manoma, kad Pirënø pusiasalis, o tiksliau – Ispanijos Vidurþemio jûros pakrantë yra kiðkiø (triuðiø) tëvynë, Ispanijos pavadinimas siejamas su finikietišku þodþiu „i – schephannim“, kuris lietuviškai reiðkia „triuðiø pakrantë“. *** Krikðèioniðkoje simbolikoje kiðkis taip pat nepaliekamas be dëmesio. Kiðkio, kaip simbolinio gyvûno, apraðymà galima surasti ankstyvosios krikðèionybës traktate „Fiziologus“. Èia raðoma, kad kiðká nuo persekiotojø gali iðgelbëti tik greitos kojos. Ðis tekstas paaiðkina, kodël kiðkis daþnai pasitaiko krikðèioniðko meno kûriniuose. „Jo paþeidþiamumas daro já panaðø á þmogø, kuris pasikliauja tik Vieðpaèiu“, – raðo antropologas H.Bydermanas. Kartais kiðkis baþnytinëje ikonografijoje vaizduojamas grauþiantis vynuogës kekæ. Tai simbolizuoja á Rojaus sodà pakliuvusias vëles, kurios „èia jauèiasi visai saugios ir mëgaujasi amþino gyvenimo vaisiø skoniu“, – rašo tas pats H.Bydermanas. Viduramþiø laikotarpio dailës kûriniuose Kristaus motina ðv. Marija kartais vaizduojama sëdinti su prie kojø tupinèiu baltakailiu kiðkiu. Tai nugalëto geidulingumo ir nugalëto gaðlumo simbolis. Vëliau Vidurio Europoje kiðká pradëta vaizduoti su Velykø kiauðiniais – marguèiais. Gyvybës simbolis kiauðinis, pa-

48

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

4 B pav.

4 C pav.

þenklu
pildytas vaisingumo simboliu velykiniu kiškiu, tapo atgimstanèios gamtos – pavasario garbinimo simboliu. Baþnytinëje architektûroje yra þinoma kompozicija, kur apskritos formos lange pavaizduoti ratu bëgantys trys kiðkiai. Jø ausys sudaro lygiakraðtá trikampá. Ðis simbolis reiðkia ðv.Trejybæ, kuri, judëdama kaip voverë rate, sukuria „laiko vyksmà“. Toká langà galima pamatyti gotikinëje Paderborno miesto katedroje ðiaurës Reino–Vestfalijos þemëje Vokietijoje (2 pav.). *** Europoje Rytø zodiako, arba kitaip – Mënulio kalendoriaus, metø simbolius savo numizmatikoje vartoja bene vienintelë Britanijos karûnai priklausanti teritorija – Meno sala. Ði sala yra Airijos jûros viduryje tarp Airijos, Ðkotijos ir Anglijos. 1999 m. nukalta proginë vienos kronos vertës moneta vaizduoja du triuðius. Ant plaèios monetos paraðtës iðkaltas tekstas YEAR OF THE RABBIT/I CROWN (Triuðio metai/1 krona). Moneta yra nukalta ið vario ir nikelio lydinio, ið sidabro (925/1000; 28,28 g) ir ið aukso (999,9/ 1000; 31,1035 g) (3 pav.). 5 kronø vertës auksinë (999,9/1000, 155,5175 g) proginë kolekcinë moneta taip pat vaizduoja du triuðius. Jø nukalta tik 250 vienetø. Britø kolonija Gibraltaras, esantis pieèiausiame Pirënø pusiasalio taðke, yra gausios ir tematikos poþiûriu vertinant margiausios numizmatikos gamintojas ir propaguotojas. Èia 6,5 km2 teritorijoje gyvena apie 30 tûkstanèiø gyventojø. Gibraltaras yra laisvas uostas ir Didþiosios Britanijos karinë laivyno ir aviacijos bazë. Proginës kronos – Gibraltaro numizmatikos „arkliukas“. Triuðiai puikuojasi ant 1994, 1996, 1997, 1998 m. nukaltø proginiø-kolekciniø vienos kronos vertës vario ir nikelio lydinio (38,6 mm skersmens) monetø reversø. Tie patys triuðiø pieðiniai pakartoti ant vienos kronos vertës sidabriniø (925/1000; 28,28 g) mo-

5 pav.

netø reversø. Èia triuðis vaizduojamas kaip vaikø pasakø herojus, o ne kaip Mënulio metø kalendoriaus simbolis (4 pav., 4A pav., 4B pav., 4C pav.). Airijos Respublika, ásikûrusi Ðiaurës Atlanto Airijos saloje ðiauriau Didþiosios Britanijos, turi 4,3 mln. gyventojø. Èia keltø gentys ið Galijos pradëjo kurtis nuo IV a. pr. Kristø. Nuo Britanijos priklausomybës Airija iðsivadavo 1921 metais. Respublika Airija tapo 1949 metais.

vertæ. 50 centø vertës sidabro (999/1000; 16,8860 g), vieno dolerio vertës sidabro (999/1000; 31,6350 g), dviejø doleriø vertës sidabro (999/1000; 62,7700 g), 10 doleriø vertës sidabro (999/1000; 312,3470 g), 30 dole-

7 pav.

5 A pav.

1928–1940 m. buvo kalamos 3 pensø vertës nikelio monetos su kiðkio pieðiniu. 1942–1968 m. monetø metalà pakeitus vario ir nikelio lydiniu, tas pats kiðkis, numizmatikos literatûroje vadinamas BLUE HARE (mëlynasis kiðkis), ramiai tupi monetos reverso centre (5 pav., 5A pav.). Australijos þemynà XVI a. atrado portugalø navigatoriai. 1770 m. britø kapitonas Dþeimsas Kukas, iðtyrinëjæs Rytø pakrantæ, ðià teritorijà prijungë prie Didþiosios Britanijos. Nuo 1942 m. Australija turi autonomijos statusà. Australija yra Britø Sandraugos narë. Anglijos karalienë Elþbieta II yra ðios valstybës karalienë. 1999 m. Australija pradëjo kalti Mënulio metø kalendoriaus simboliais dekoruotas monetas-buljonus. Tai kolekcinës monetos, kuriø brangaus metalo vertë daug kartø virðija ant monetos iðkalto nominalo

8 pav.

6 pav.

riø vertës sidabro (999/1000; 1002,5020 g) monetø reversuose pavaizduotas pasikartojantis tupinèio kiðkio pieðinys (6 pav.). 5, 15 ir 100 doleriø vertës auksiniø (999,9/ 1000) monetø buljonø reversuose kartojasi tupinèio kiðkio kompozicija. *** Afrikos þemyno valstybiø numizmatikoje taip pat galime rasti Rytø metø simboliø. Tai Liberijos ir Somalio monetos. 1997 m. Liberija nukalë 5 doleriø vertës 12-os monetø serijà, kuriø reversuose pavaizdavo visus Mënulio kalendoriaus metø simbolius. Mums ádomiausia moneta su triuðiais. Aplink ilgaausio figûrà iðkaltos Kiðkio metø datos, pradedant 1951 ir baigiant 2011 metais. Moneta nukalta ið vario ir nikelio lydinio 4000 vienetø tiraþu (7 pav.). 2000 m. Liberija vël nukalë 5 doleriø vertës 12 proginiø monetø su metø simboliais. Reverso pieðiniai analogiðki 1997 m. serijos pieðiniams. Skiriasi tik averso
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

49

1987 m. 10 juaniø vertës sidabro (900/ 1000; 15,00 g), 50 juaniø vertës sidabro (900/1000; 155,50 g) ir 150 juaniø vertës aukso (917/1000; 8,00 g) monetø rever9 pav.

14 pav.

11 pav.

10 pav.

piešinys ir monetos skersmens matmuo. 1999 m. Liberija nukalë tris skirtingas 20 doleriø vertës sidabrines (999/1000; 31,1035 g) progines-kolekcines monetas. Jø aversuose kiðkiai ðuoliuoja tai á kairæ, tai á deðinæ, tai tupi vietoje su staèiomis ausimis. Jø tiraþai – po 8000 vienetø (8 pav.). 1999 m. 100 doleriø vertës auksiniø (999/1000; 6,22 g) proginiø-kolekciniø monetø reversai kartoja sidabriniø 20 doleriø vertës monetø reversø pieðinius. Tik jø tiraþai – po 5000 vienetø. Tie patys skirtingi kiðkiø pieðiniai puoðia 2500 doleriø vertës auksiniø (999/1000; 155,5157 g) proginiø-kolekciniø monetø reversus. Pastarøjø tiraþai – tik po 250 vienetø. Somalis uþ Liberijà kuklesnis. Jo numizmatikoje kiðkio pieðinys puoðia tik vienos, 2000 m. nukaltos monetos reversà. Tai 10 ðilingø vertës plienu apkalta nikelio moneta (4,82 g). Èia tupintis kiðkis pasuktas á deðinæ. Aplink já iðkaltos Kiðkio metø datos, pradedant 1903 ir baigiant 2011 metais. Monetos skersmuo – 24,9 mm (9 pav.). Jungtinë Tanzanijos Respublika, ásikûrusi Afrikos þemyno rytuose prie Indijos vandenyno, triuðá kala ant apyvartiniø 50 centø vertës vario ir nikelio lydinio monetø reversø. Ðiø monetø pieðinys – triuðis buvo kalamas nuo 1966 iki 1990 metø (10 pav.). *** Azijos þemyne Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949) – daugiausia gyventojø turinti mûsø planetos valstybë – savo gausioje numizmatikoje daug dëmesio skiria ir Mënulio kalendoriaus metø simbolikai. Gausias proginiø monetøbuljonø serijas su triuðiais Kinija kalë 1987 ir 1999 metais. Šie metai taip pat yra ne išimtis.

suose pavaizduotas kartotinis dviejø kiðkiø ar triuðiø pieðinys (11 pav.). 1999 m. kiðkiø serija yra gausesnë: 10 juaniø vertës aukso (999/ 1000; 3,1103 g), 100 juaniø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g), 500 juaniø vertës aukso (999/1000; 155,5175 g; 99 vnt.), 1000 juaniø vertës aukso (999/1000; 373,2360 g; 99 vnt.), 2000 juaniø vertës aukso (999/1000; 1000,0000 g; 15 vnt.) ir 100 juaniø vertës platinos (999/1000; 31,1035 g) monetø-buljonø reversuose taip pat pavaizduoti kiðkiai.

so (999/1000; 31,1035 g; 250 vnt.) ir 50 000 tugrikø vertës aukso (999,9/1000; 155,5150 g; 99 vnt.) monetos-buljonai. Makao – iki 1999 m. 16 km2 ploto buvusi Portugalijos provincija taip pat savo numizmatikoje propagavo Rytø kalendoriaus metø simbolius. Nuo minëtos datos Makao ágavo specialø Kinijos teritorijos statusà ir savo monetø nebekala. 1987 m. kiðkiai buvo pagerbti dviejø proginiø monetø serija. Abiejø monetø averso ir reverso pieðiniai nesiskiria. Skiriasi tik monetø nominalai, metalø sudëtis, metrologija. Tai 100 patakø vertës sidabro (925/1000; 28,28 g) ir 1000 patakø vertës aukso (917/1000; 15,9760 g) monetos. Ant jø reversø pavaizduotas snaudþiantis ilgaausis (13 pav.). 1999 m. kiðkiams Makao teritorijoje vël buvo derlingi. Buvo nukalta vël dviejø proginiø monetø serija. Tai 100 patakø vertës sidabro (925/1000; 28,28 g) ir 1000 patakø vertës aukso (917/1000; 15,9760 g) monetos. Ant jø reversø ilgaausis tupi pasuktas á kairæ (14 pav.). Honkongas – iki 1997 m. buvusi Britanijos karûnos provincija dabar taip pat priklauso Kinijai. Tai – speciali Kinijos

12 pav.

Mongolijos valstybë (nuo 1990) minint Kiðkio metus maþai kuo atsilieka nuo savo didþiosios kaimynës numizmatikos. 1999 m. proginæ Kiðkio metø serijà sudarë net ðeðios monetos su pasikartojanèiu á kairæ bëganèio kiðkio pieðiniu. Tai 50 tugrikø vertës vario ir nikelio lydinio (38 mm skersmens; 20,00 g), 500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 31,1045 g) (12 pav.), 2500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 155,1750 g; 65 mm skersmens), 2500 tugrikø vertës aukso (999/1000; 7,7759 g; 22,5 mm skersmens), 10 000 tugrikø vertës auk13 pav.

15 pav.

ekonominë zona. Proginës monetos su Honkongo vardu nekalamos. Mums ádomi 1987 m. proginë 1000 doleriø vertës auksinë (917/1000; 15,97 g; 32 000 vnt.) moneta, savo reverse vaizduojanti tupintá kiðká. Monetos aversà puoðia Didþiosios Britanijos karalienës Elþbietos II profilis. Karalienë Honkonge lankësi 1975 metais. Nuo minëtos datos Honkongas pradëjo kalti auksines progines monetas (917/1000) (15 pav.). Rytø kalendoriaus þenklai yra populiarûs ir Himalajø kalnyne ásikûrusios Butano karalystës numizmatikoje. Butanas – nuo IX a. þinoma Himalajø teritorija. 1907 m. buvo ákurta monarchija. Nuo 1910 m. Butanà kontroliavo britai. 1949 m. Butanas kartu su Indija paskelbë ne-

50

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 1 2-3

Þurnalo leidimà remia
SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Remia istorijos, gamtos mokslø ir kultûros tematikos publikacijas

MOKSL ir AS GY VENIMAS
Tu r i n y s
L.KLIMKA Etnokosmologijos muziejus ðvenèia savo dvideðimtmetá .............. 2

2011
2-3

16 pav.

Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslo istorikø draugija, Lietuvos kultûros tyrimø institutas, Lietuvos gamtos draugija, VGTU

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 2–3 (628– 629) vasaris, kovas

Vyriausiasis redaktorius JUOZAS BALDAUSKAS
Redakcijos kolegija VALDAS ADAMKUS JUOZAS BANIONIS EDMUNDAS ÈAPAS ALGIRDAS GAIÞUTIS JONAS GRIGAS SAULIUS GULBINSKAS PAULIUS JURKUS LIBERTAS KLIMKA JUOZAS ALGIMANTAS KRIKÐTOPAITIS JONAS KUBILIUS KÆSTUTIS MAKARIÛNAS VYTAUTAS MERKYS GUIDO MICHELINI STASYS VAITEKÛNAS JURGIS VILEMAS ALEKSANDRAS VITKUS Redakcijos darbuotojai Redaktorë ELENA MICKEVIÈIENË Meninis redaktorius VILIUS JAUNIÐKIS Rinkëja EGLË RAMANAUSKIENË Konsultantë SAULË MARKELYTË

17 pav.

J.A.KRIKÐTOPAITIS Pasiðventæs idëjai .................... 4 S.ÈAPLINSKAS, V.TAMOÐIÛNAS Uþkreèiamosios ligos Lietuvoje ............................... 5 J.V.VAITKUS Puslaidininkiø fizika ............................. 8 J.GRIGAS Informacijos vagystës ........................... 10 V.ARAMAVIÈIÛTË Edukologijos mokslo àþuolas ................................................................... 12 J.NORKEVIÈIUS Keturioliktojoje – treèdalis naujokø .................................................................. 15 I.SKOMSKIENË Mokslas, mitas ir muzika ............. 16 J.NORKEVIÈIUS J.Basanavièiaus premija – tautos kultûros puoselëtojoms ............................... 18 D.TAMAÐAUSKAS, L.ÞILINSKAITË Medikamentinë alergija .......................................... 18 V.POCIUS Ið lietuviðkø pavardþiø lobyno ............... 20 Garsiø þmoniø posakiai ......................................... 22 V.PRUSKUS Greiti pinigai – sunki gràþa ................ 23 R.JANKAUSKAS Pasaulio pasiekimus skaièiuoja Azija .................. 24

priklausomybæ. 1971 m. Butano Karalystë tapo Jungtiniø Tautø nare. 2,03 milijono þmoniø turinèià Butano Karalystæ valdo karalius Vangèiukas. 1996 m. nukalë 12 monetø serijà su mums ádomiais þenklais. Triuðio simbolis puoðia 300 ngultrumø proginës sidabrinës (925/1000; 31,50 g) monetos reversà. Pabaigai – Singapûro Respublikos (nuo 1965 m.) numizmatika su kiðkio þenklu. Tai 1987 m. dviejø monetø serija – 10 doleriø vertës nikelio (300 000 vnt.) ir 500 doleriø vertës aukso (916/ 1000; 16,9650 g) monetos. Aplink tupintá ilgaausá iðkalti visi Mënulio metø simboliai. Pradedant (ið deðinës á kairæ) pele ar þiurke ir baigiant kiaule. Apaèioje, kaip skirtukas tarp simboliø, uþraðytas monetos nominalas – 10 DOLLARS (16 pav.). 1999 m. Singapûro Kiðkio metø serijoje – trys proginës monetos. Tai 10 doleriø vertës vario ir nikelio lydinio (28,00 g), 10 doleriø vertës sidabro (999/1000; 62,2070 g; 38 000 vnt.) ir 250 doleriø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g; 7600 vnt.) proginës monetos. Reverse – kartotinis mieganèio kiðkuèio pieðinys. Þvërelis pavaizduotas naivia maniera (17 pav.). *** Kiškis (lot. Lepus) – dangaus pietø pusrutulio þvaigþdynas. Visos Kiðkio þvaigþdës yra apie 1,5 ryðkio. Èia yra kamuolinis þvaigþdþiø spieèius M 79, nuo Saulës nutolæs per 44,4 tûkst. šviesmeèiø. Lietuvoje Kiðkis matomas þiemà þemiau Ðienpjoviø þvaigþdyno.

REDAKCIJOS ADRESAS Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius TELEFONAI Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 Redaktoriø 2 34 41 00 Elektroninis paðtas mgredakcija@post.skynet.lt
Pasiraðyta spaudai 2011-01-15 SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 Popierius ofsetinis Kaina 4,5 Lt Spausdino AB „Spauda“ Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius www.spauda.com

E.BACEVIÈIUS Vijûnai ........................................... 30 E.BACEVIÈIUS Þuvys numizmatikoje .................... 30 M.KUODYTË Rodonitas ......................................... 32 G.GUSTAITË Iðëjo su meile ................................... 35 J.A.KRIKÐTOPAITIS Barselona – puiki vieta susitikti mokslo istorikams ............................. 36 S.A.KUBILIUS Lietuviø koplyèiai – 40 metø ........... 38 A.GAIÞUTIS Juozui Mureikai – 75 ......................... 42 R.ÐALNA Tolimoji Tasmanija su lietuviðku prieskoniu .............................................................. 42 V.ÞIGAS Po Kiðkio þenklu ...................................... 48

SCIENCE AND LIFE Science popular and historical monthly. Editor-in Chief J.Baldauskas „Mokslas ir gyvenimas“, Antakalnio st. 36, LT-10305, Vilnius, Lithuania. © „Mokslas ir gyvenimas“, 2011 Interneto svetainë http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

51

52

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 2-3, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->