Augal gyvenimo ciklai Gyvenimo ciklas tai vyki seka nuo apvaisinimo, zigotos susiformavimo iki naujos gametos

s susiformavimo. Gyvnai turi tik vien gyvenimo cikl, kuriame nra kart kaitos. I zigotos formuojasi gemalas, gimsta, auga, brsta ir pasiekia t laikotarp, kai ima formuotis gametos ir jis gali susilaukti palikuoni. Augal gyvenimo ciklui bdingos dvi kartos. Taigi sakoma, kad augalams bdinga kart kaita. I zigotos isivyst augalai bna nelytins kartos individais, turiniais diploidin chromosom rinkin. Todl i karta vadinama sporofitu. Susiformavus sporofitui, tam tikra lsteli dalis dalijasi mejozs bdu ir susidaro haploidin chromosom rinkin turinios sporos. Sudygus sporoms auga lytins kartos individai, turintys haploidin chromosom rinkin ir sugebantys gaminti dviej ri lytines lsteles gametas,kurios taip pat turi haploidin chromosom rinkin. Skirting augal klasi skirtingos vyraujanios formos. Saman- vyrauja gametofitas, o sporini induoi, plikaskli, gaubtaskli sporofitas. Samanos. Paprasta, mums gerai inoma samana yra vadinama gametofitu. Dalis saman virnlse turi archegones ( tai atitinka lytin moni organ kiauides) . Jose brsta kiauialsts. Kita dalis tos paios ries saman virnlse turi anteridius ( tai atitinka moni sklides). Juose brsta spermatozoidai. Judrs spermatozoidai lyjant ar ikritus rasai apvaisina kiauialst. Susidaro zigota. I jos ant moteriko gametofito ( to, kuri archegonse brendo kiauialsts) iauga sporofitas ( 2n t.y turri diploidin chromosom rinkin). is spo rofitas turi kotel ir dut. Dutje subrsta sporos. Subrendus sporoms, dangtelis nukrinta, sporos ikrinta ir sudygsta. ( Nepamirti, kad sporos susidaro dalijantis lstelms mejozs bdu ir turi haploidin chromosom rinkin.) Sudygus sporai susiformuoja nedidelis daigelis vadinamas prodaigiu. I jo iauga samana su stiebeliu ir lapeliais. Tai gametofitas. J lstelse haploidinis chromosom rinkinys. Sporiniai induoiai. Tai papariai, asikliai, pataisai. ( Nagrinjame tik papario dauginimsi) Mums inomas papartis vadinamas sporofitas. Jo lapo apatinje pusje yra soros turinios sporanges, kuriose brsta sporos. Jos dalijasi mejozs bdu ir susiformuoja gametofitas. Jis vadinamas polaikiu. Polaikis yra labai maas, neturiakn ir sitvirtina rizoidais. Ant jo brsta dauginimosi organai - anteridiai ir archegons su spermatozoidais ir kiauialstmis. J apvaisinimui taip pat kaip ir samanoms reikalingas vanduo. Spermatozoidai turi iuelius, kurie padeda nuplaukti iki kiauialsi. Plikaskliai. Mums inomiausi spygliuoiai krmai ir mediai. Tarkim puis. Ji vadinama sporofitu. J sporofitai yra savarankiki augalai, o gametofitai - nesavarankiki. Vyrikas gametofitas susidaro iedadulkje. O jos brsta aliuose kankoriuose. iedadulk turi dvi psleles pilnas oro (jas toli nunea vjas). Rausvieji puies kankoriai auga ant t pai medi, kaip ir alsvieji, bet jaun akeli virnse. Ant rausv kankorli vyneli isivysto po 2 sklapradius, kuriuose susidaro moterikos lstels. Subrendusios iedadulks ibyra (vjas ineioja). Jos patenka ant sklapradi. vyksta apdulkinimas. Apdulkinus, raudonj kankori vyneliai sandariai usidaro ir usiklijuoja sakais. Apvaisinimas vyksta usidariusi kankori sklapradiuose. I zigotos isivysto gemalas, i viso sklapradio - skla. Sklos isidsiusios ant kankor- io vynelio. Jos nra apsaugotos, todl sakome, kad plikos, o visi tokie augalai plikaskliai. Gaubtaskliai ( iediniai ) . Augalas, kur mes matome yra sporofitas. Sporofite mejozs bdu susidaro haploidins sporos. Jos yra dvejopos mikrosporos, kurios brsta mikrosporangse ir makrosporos, brstanios makrosporangse. mikrosporangs.I makrospor isivysto moteriki gametofitai, tai gemalinis maielis, o i mikrospor isivysto vyrikieji gametofitai t.y iedadulks. Gemaliniame maielyje brsta kiauialst, o iedadulkse spermiai. ( schema aliose knygelse 67 psl.) Visa tai yra ieduose. Todl gaubtaskli lytinis organas yra iedas. inoti iedo sandar. aliose knygelse 66 psl.; Biologija tau I dalis 129 psl. Kad susiformuot sklos, augalams neutenka vieno proceso apvaisinimo. Taigi augalams btinas apdulkinimas ir tik po to apvaisinimas. Apie iedini augal apdulkinim ir apvaisinim 69 70 psl ( alios kn.) Biologija tau I dalis 130-131 psl. Skl ir vaisiaus susidarymas, vaisi ir skl plitimas, vienskili ir dviskili augal skl palyginimas 7172 psl. Sporofito ir gametofito palyginimas

Sporofitas 1. Nelytins kartos augalas 2n 2. Isivysto i zigotos 3. Sporofituose mejozs bdu susidaro haploidins sporos 4. tai vyraujanti sporini induoi, plilaskli ir gaubtaskli karta. O saman sporofitas tai kotelis su spor dute, uaugantis ant gametofito. 5. Sporofito funkcija subrandinti sporas, i kuri iaugs gametofitai. Kuo augalas tobulesnis, geriau prisitaiks prie aplinkos slyg, tuo geriau isivysts sporofitas. Skl dygimo slygos 38 psl.

Gametofitas 1. Lytins kartos augalas n 2. Isivysto i haploidini lsteli mikrospor ir makrospor ( megaspor) 3. Gametofituose susidaro gametos ( mejoz jau nebevyksta, nes visas gametofitas jau yra haploidinis) 4. vyraujanti saman ( pati samana) karta Sporini induoi gametofitas tai polaikis, Plikaskli iedadulks ir sklapradis arba sklapradyje esasti archegon) Gaubtaskli - iedadulks ir gemalinis maielis) 5. gametofit funkcija sudaryti vyrikas ir moterikas gamet lsteles, kurios svarbios apvaisinimui ir skl susidarymui.