Augalų gyvenimo ciklai Gyvenimo ciklas – tai įvykių seka nuo apvaisinimo, zigotos susiformavimo iki naujos gametos

susiformavimo. Gyvūnai turi tik vieną gyvenimo ciklą, kuriame nėra kartų kaitos. Iš zigotos formuojasi gemalas, gimsta, auga, bręsta ir pasiekia tą laikotarpį, kai ima formuotis gametos ir jis gali susilaukti palikuonių. Augalų gyvenimo ciklui būdingos dvi kartos. Taigi sakoma, kad augalams būdinga kartų kaita. Iš zigotos išsivystę augalai būna nelytinės kartos individais, turinčiais diploidinį chromosomų rinkinį. Todėl ši karta vadinama sporofitu. Susiformavus sporofitui, tam tikra ląstelių dalis dalijasi mejozės būdu ir susidaro haploidinį chromosomų rinkinį turinčios sporos. Sudygus sporoms auga lytinės kartos individai, turintys haploidinį chromosomų rinkinį ir sugebantys gaminti dviejų rūšių lytines ląsteles gametas,kurios taip pat turi haploidinį chromosomų rinkinį. Skirtingų augalų klasių skirtingos vyraujančios formos. Samanų- vyrauja gametofitas, o sporinių induočių, plikasėklių, gaubtasėklių – sporofitas. Samanos. Paprasta, mums gerai žinoma samana yra vadinama gametofitu. Dalis samanų viršūnėlėse turi archegones ( tai atitinka lytinį žmonių organą kiaušides) . Jose bręsta kiaušialąstės. Kita dalis tos pačios rūšies samanų viršūnėlėse turi anteridžius ( tai atitinka žmonių sėklides). Juose bręsta spermatozoidai. Judrūs spermatozoidai lyjant ar iškritus rasai apvaisina kiaušialąstę. Susidaro zigota. Iš jos ant moteriško gametofito ( to, kurių archegonėse brendo kiaušialąstės) išauga sporofitas ( 2n t.y turri diploidinį chromosomų rinkinį). Šis spo rofitas turi kotelį ir dėžutę. Dėžutėje subręsta sporos. Subrendus sporoms, dangtelis nukrinta, sporos iškrinta ir sudygsta. ( Nepamiršti, kad sporos susidaro dalijantis ląstelėms mejozės būdu ir turi haploidinį chromosomų rinkinį.) Sudygus sporai susiformuoja nedidelis daigelis vadinamas prodaigiu. Iš jo išauga samana su stiebeliu ir lapeliais. Tai gametofitas. Jų ląstelėse haploidinis chromosomų rinkinys. Sporiniai induočiai. Tai paparčiai, asiūkliai, pataisai. ( Nagrinėjame tik paparčio dauginimąsi) Mums žinomas papartis vadinamas sporofitas. Jo lapo apatinėje pusėje yra soros turinčios sporanges, kuriose bręsta sporos. Jos dalijasi mejozės būdu ir susiformuoja gametofitas. Jis vadinamas polaiškiu. Polaiškis yra labai mažas, neturišaknų ir įsitvirtina rizoidais. Ant jo bręsta dauginimosi organai - anteridžiai ir archegonės su spermatozoidais ir kiaušialąstėmis. Jų apvaisinimui taip pat kaip ir samanoms reikalingas vanduo. Spermatozoidai turi žiuželius, kurie padeda nuplaukti iki kiaušialąsčių. Plikasėkliai. Mums žinomiausi spygliuočiai krūmai ir medžiai. Tarkim pušis. Ji vadinama sporofitu. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai - nesavarankiški. Vyriškas gametofitas susidaro žiedadulkėje. O jos bręsta žaliuose kankorėžiuose. Žiedadulkė turi dvi pūsleles pilnas oro (jas toli nuneša vėjas). Rausvieji pušies kankorėžiai auga ant tų pačių medžių, kaip ir žalsvieji, bet jaunų šakelių viršūnėse. Ant rausvų kankorėžėlių žvynelių išsivysto po 2 sėklapradžius, kuriuose susidaro moteriškos ląstelės. Subrendusios žiedadulkės išbyra (vėjas išnešioja). Jos patenka ant sėklapradžių. Įvyksta apdulkinimas. Apdulkinus, raudonųjų kankorėžių žvyneliai sandariai užsidaro ir užsiklijuoja sakais. Apvaisinimas įvyksta užsidariusių kankorėžių sėklapradžiuose. Iš zigotos išsivysto gemalas, iš viso sėklapradžio - sėkla. Sėklos išsidėsčiusios ant kankorė- žio žvynelio. Jos nėra apsaugotos, todėl sakome, kad plikos, o visi tokie augalai – plikasėkliai. Gaubtasėkliai ( žiediniai ) . Augalas, kurį mes matome yra sporofitas. Sporofite mejozės būdu susidaro haploidinės sporos. Jos yra dvejopos – mikrosporos, kurios bręsta mikrosporangėse ir makrosporos, bręstančios makrosporangėse. mikrosporangės.Iš makrosporų išsivysto moteriški gametofitai, tai gemalinis maišelis, o iš mikrosporų išsivysto vyriškieji gametofitai t.y žiedadulkės. Gemaliniame maišelyje bręsta kiaušialąstė, o žiedadulkėse – spermiai. ( schema – žaliose knygelėse 67 psl.) Visa tai yra žieduose. Todėl gaubtasėklių lytinis organas yra žiedas. Žinoti žiedo sandarą. Žaliose knygelėse – 66 psl.; Biologija tau I dalis 129 psl. Kad susiformuotų sėklos, augalams neužtenka vieno proceso – apvaisinimo. Taigi augalams būtinas apdulkinimas ir tik po to apvaisinimas. Apie Žiedinių augalų apdulkinimą ir apvaisinimą 69 – 70 psl ( žalios kn.) Biologija tau I dalis 130-131 psl. Sėklų ir vaisiaus susidarymas, vaisių ir sėklų plitimas, vienskilčių ir dviskilčių augalų sėklų palyginimas – 7172 psl. Sporofito ir gametofito palyginimas

Gametofitas 1. tuo geriau išsivystęs sporofitas. Plikasėklių – žiedadulkės ir sėklapradis arba sėklapradyje esasti archegonė) Gaubtasėklių . tai vyraujanti sporinių induočių. vyraujanti samanų ( pati samana) karta Sporinių induočių gametofitas – tai polaiškis. Išsivysto iš zigotos 3. . Sporofituose mejozės būdu susidaro haploidinės sporos 4. plilasėklių ir gaubtasėklių karta. 5. geriau prisitaikęs prie aplinkos sąlygų.žiedadulkės ir gemalinis maišelis) 5. kurios svarbios apvaisinimui ir sėklų susidarymui. Kuo augalas tobulesnis. iš kurių išaugs gametofitai. Išsivysto iš haploidinių ląstelių mikrosporų ir makrosporų ( megasporų) 3. Nelytinės kartos augalas 2n 2. Lytinės kartos augalas n 2. gametofitų funkcija – sudaryti vyriškas ir moteriškas gametų ląsteles.Sporofitas 1. užaugantis ant gametofito. nes visas gametofitas jau yra haploidinis) 4. Sporofito funkcija –subrandinti sporas. Sėklų dygimo sąlygos – 38 psl. O samanų sporofitas – tai kotelis su sporų dėžute. Gametofituose susidaro gametos ( mejozė jau nebevyksta.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful