1

GENEROLO JONO EMAIIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Marija Jiuvien
EKONOMIKOS
LOGINS STRUKTRINS
SCHEMOS
Mokomoji knygel
Vilnius 2002
M34-011
761000534001
2
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos
dstytojos dr. Marijos Jiuviens parengta mokomoji knygel
skirta Akademijos karinams ir klausytojams, kit auktj
mokykl studentams.
Atsakingoji redaktor dr. Anel Vosylit
Recenzavo prof. habil. dr. Stanislovas Martiius, prof. habil.
dr. Juozas Bagdanaviius.
Marija Jiuvien
Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija
UDK 330.1 (084.2)
J-12
3
TURINYS
1. EKONOMIKA................................................................................ 5
1.1. Ekonomika mokslas .................................................................. 5
1.2. Makroekonomika ......................................................................... 6
1.3. Bendrieji makroekonomikos rodikliai ........................................ 6
1.4. Makro- ir mikroekonomikos ryys ............................................... 7
1.5. Mikroekonomika. Firmos, koncerno, mons
gamybins-kins veiklos pagrindini rodikli tarpusavio ryys ....... 8
1.6. Mikroekonomika plan rodikli apskaiiavimas ..................... 8
2. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI ..................................... 9
3. NEDARBAS................................................................................... 10
3.1. Nedarbo formos ........................................................................... 10
3.2. Pagrindins nedarbo prieastys ................................................... 11
3.3. Nedarbo pasekms ....................................................................... 11
3.4. Darbo rinka .................................................................................. 12
3.5. Darbo rinkos reguliavimo sistemos pagrindiniai elementai ...... 13
4. INFLIACIJA................................................................................... 14
4.1. Infliacijos rys ............................................................................ 14
4.2. Valstybs antiinfliacin politika .................................................. 15
4.3. Uimtumo didinimo politika infliacijos slygomis .................... 15
5. BENDROJI EKONOMIN PUSIAUSVYRA........................... 16
5.1. Bendrosios ekonomins pusiausvyros slygos ............................ 16
5.2. Rinkos pusiausvyra ...................................................................... 17
5.3. Udarasis modelis, nedalyvaujant valstybei ................................ 18
5.4. Udarasis modelis, valstybei dalyvaujant .................................... 18
6. RINKOS STRUKTRA .............................................................. 19
6.1. Rinkos ekonomika ....................................................................... 19
6.2. Slygos rinkos santykiams atsirasti ............................................. 20
6.3. Rinkos funkcijos .......................................................................... 21
6.4. Rinkos struktra .......................................................................... 22
6.5. Rinkos segmentai ......................................................................... 23
7. KONKURENCIJA ........................................................................ 24
7.1. Konkurencijos formos ................................................................. 24
7.2. Konkurencins kovos metodai .................................................... 24
7.3. Konkurencins kovos formos monopolizmo slygomis ............ 25
8. VYRIAUSYBS VAIDMUO EKONOMIKOJE....................... 26
4
8.1. Ekonomins politikos udaviniai ir instrumentai ...................... 26
8.2.Ido politika .................................................................................. 27
8.3.Ekonomin politika : strategijos raida ......................................... 28
9. GYVENTOJ PAJAMOS ............................................................ 29
9.1.Pagrindins gyventoj pajam rys ............................................. 29
9.2.Pagrindins pajam diferenciacijos prieastys ............................. 29
10.PELNAS ........................................................................................ 30
10.1.Pelno altiniai, veiksniai, paskirstymas ...................................... 30
10.2.moni pelningumo didinimo altiniai ir veiksniai .................. 31
10.3.Turto panaudojimo efektyvumo apskaiiavimas ........................ 32
11.EKONOMIKOS RAIDA............................................................. 33
11.1. Ekonomins veiklos ciklai ........................................................ 33
11.2.Valstybinio anticiklinio reguliavimo koncepcijos ..................... 33
11.3.Cikl prieastys ........................................................................... 33
12.TARPTAUTIN PREKYBA ...................................................... 34
12.1.Tarptautin prekyba .................................................................... 34
12.2.Pasaulin kaina ........................................................................... 34
12.3.Pasaulio kis ............................................................................... 34
5
gamintojo ekonomin elgsen
ekonominio augimo dsningumus ir veiksnius
APIE
PAINIMO METODAI
pozityvinis ir normatyvinis
analiz ir sintez
indukcija ir dedukcija
mokslinis abstrahavimas
ELGSENOS MODELIUS
(STIMULUS)
reguliatoriai
interesai
tikslai
veiksmai
KININKAVIMO
LYGIUS
mikroekonomika
mezoekonomika
makroekonomika
megaekonomika
TIRIA:
ekonominis augimas
auktas uimtumo lygis
stabilus kain lygis
stabili valiuta
usienio prekybos pusiausvyra
TIKSLAI
ido politika
pinig politika
pajam reguliavimo politika
usienio ryi ekonomin politika
INSTRUMENTAI
1. EKONOMIKA
1.1. EKONOMIKA- MOKSLAS
1.2. MAKROEKONOMIKA
6
1.3. BENDRIEJI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI
i l k i d o R
s p u r g
i s u a i b r a v S
i a i l k i d o r
i t y t a t s u n a n i l a g
i j e i r d n e B . I
i a i n i l a n o i c a n
d i a r s e i l a
- n a n i d b i p a
i a i l k i d o r s y t
s i n i l a n o i c a n T N
s a t r u t
s i s a r d n e b P V B
s i n i n e m o u s i v
s a t k u d o r p
s i n i p r a t P T
s a t k u d o r p
s i n i t u l a g P G
s a t k u d o r p
s n i l a n o i c a n P N
s o m a j a p
s e i l a l a e r r i l a i c n e t o p
t r u t n i l a n o i c a n
r i t s a m s o b y m a g r d n e b
k i m a n i d o j
g a i d e m r i v a i l a
i e b i n o m o m i b r i d r e p
i y r o i v a s u p r a t s o k a
m u d u a l g
t a t l u z e r s o b y m a g n i t u l a g
. I I
, i a i l k i d o R
- n a n i d b i p a
s y t
s o b y m a g
g y l n i n h c e t
d n o f s o b y m a g
s y t m i p a
s o j i c i t s e v n i
d n o f s o b y m a g
r i o m i n i j u a n t a
o m i j v d i s u n
i a t n e i c i f e o k
a r g o d n o f
s a m u l m i d n o f
s a m u l m i g a i d e m
s a m u l m i s o j i g r e n e
s n o m a r p s e i l a
l a i c n e t o p
r i s o r t l p s o b y m a g
o m i n i j u a n t a o l a i c n e t o p
s u p m e t
g y l n i n h c e t s o b y m a g
r i d n o f s o b y m a g
i l k e t i i n i l a i r e t a m
m u v y t k e f e o m i j o d u a n a p
o m u l m i s o b y m a g
g y l i u l s k o m
o b r a D . I I I
i l k e t i
- i j o d u a n a p
i a i l k i d o r o m
i l k e t i o b r a d
s i k e i k
s a m u t m i u
s a m u a n o b r a d
s a m u l m i o b r a d
a m r o n o b r a d e n
l a i c n e t o p o b r a d s e i l a
g y l o m u t m i u r i o b r a d e n
i l k e t i o b r a d
m u v y t k e f e o m i j o d u a n a p
o m u t m i u r i o b r a d e n
m i n i t r e v
s n a n i F . V I
i l k e t i
r i o m y r a d u s
- i j o d u a n a p
i a i l k i d o r o m
s i g y l n i a k
s a s k e d n i n i a k
a j i c a i l f n i
r i s i s u l a m r o n
s i s u l a e r
s i d y d n a k l a p
g y l n i a k n i t u d i v
g y l s o j i c a i l f n i
i l k e t i g i n i p
g y l o m i j o d u a n a p
7
1.4. MAKRO IR MIKROEKONOMIKOS RYYS
3/$1$9,0$6
8
Itekli normos
Darbo
Materialini
Itekliai Nomenklatra
rengimai
aliava ir mediagos
Darbo jga
Gamybos plotas
Los rengimams
sigyti
Atsivelgiant
paklaus
Produkciios
asortimento
ir kokyb s
rodikliai
Organizacinio -
techninio
lygio ir gamybos
istekli
panaudoiimo
rodikliai
Produkciios
savikainos
rodikliai
Naudingumo
(pelningumo)
lygi rodikliai
Pagrindini
ir apyvartini Iond
panaudoiimo
rodikliai
Finansin s b kl s rodikliai
1.5. MIKROEKONOMIKA
Firmos, koncerno, mons gamybins-kins veiklos
pagrindini rodikli tarpusavio ryys
9
10
1.6. MIKROEKONOMIKA PLAN RODIKLI
APSKAIIAVIMAS
(pradiniai duomenys)
CIKLINIS NEDARBAS
Nedarbas, atsirads dl BNP
svyravim, pasireikiantis kaip
skirtumas tarp nedarbo lygio
dabartiniu gamybos momentu ir
natraliu nedarvo lygiu
STRUKTRINIS NEDARBAS
Nedarbas, susijs su darbo
iekojimo laikotarpiu (tokios
specialybs ar kvalifikacijos
darbuotoj iuo metu nereikia)
NEDARBO
FORMOS
NEDARBAS DL
TECHNOLOGINI POKYI
Nedarbas, atsirads mechanizavus
ar automatizavus technologinius
procesus, kai vienoki kvalifikacij
darbuotoj uimtumas gali padidti
kitoki sumati
MIGRACINIS NEDARBAS
Nedarbas, susijs su darbo
paieka sigijus isilavinim,
pasibaigus dekretinms
atostogoms, persiklus
gyventi kitur
11
3.2. PAGRINDINS NEDARBO PRIEASTYS
Neoklasicizmo
teorija
Keinso
teorija
Markso
teorija
Uimtumas priklauso
nuo pasilos,
vartojimo ir
investicij masto
Nenoras,
atsisakymas dirbti
u maesn darbo
umokest
Btinas kapitalo
kaupimo rezervas,
kuriam esant
gyvojo darbo
poreikis didja
liau negu
sudaiktintojo
3.3. NEDARBO PASEKMS
EKONOMINS
SOCIALINS
1. Nepanaudojami
darbo itekliai ir
nepagaminama
dalis BNP
2. Reali NP ir
potenciali NP
skirtumas tuo
didesnis, kuo
didesnis nedarbo
lygis
3. Netolygus nedarbo
pasiskirstymas tarp
vairi darbing
moni grupi
1. Kvalifikacijos
praradimas
2. Savigarbos
sumajimas
3. eimos kriz
(suirimas)
12
3.4. DARBO RINKA
Darbo itekli paklausa
Tai visose kio akose
esanios paklausos visuma
Darbo itekli pasila
Vis darbuotoj darbo
paslaug suma
Paklaus lemiantys
veiksniai
Pasil lemiantys veiksniai
darbo paslaug kain lygis
produkcijos, sukurtos
darbo paslaugomis, paklausa
technologijos pakitimai
darbuotoj, pasiruousi
parduoti savo darb
darbdaviams, skaiius
ir pasirengimas
gimstamumo, irtingumo
ir migracijos lygis
fiziniai gabumai
kiti pajam altiniai
(ne darbo umokestis)
13
3. NEDARBAS
3.1. NEDARBO FORMOS
bedarbi registracija
laisv darbo viet
registracija
darbinimas
paklausos ir pasilos
tyrimai, analiz ir
informacijos apie j
teikimas
profesinis orientavimas ir
bedarbi perkvalifikavimas
paalp mokjimas
3.5. DARBO RINKOS REGULIAVIMO SISTEMOS
PAGRINDINIAI ELEMENTAI
Darbo biros
Privaios
tarpininkavimo
firmos
Pagrindins veiklos
kryptys
darbo viet analiz
tarpininkavimas
karjeros planavimas
darbuotoj
perkvalifikavimas
norini dirbti testavimas
ir perkvalifikavimas
darbo santyki
reguliavimas
14
4. INFLIACIJA
PAGAL PASIREIKIMO FORMAS
4.1. INFLIACIJOS RYS
Atviroji
Slaptoji
Pagal lyg
proc. per metus
10%
Natralioji
nereikia speciali
priemoni
jai sustabdyti
10%-20%
liauianioji
reikia koreguoti
pinig politik
>20%
uoliuojanioji
reikia kardinaliai
perirti pinig
politik
>200%
Hiperinfliacija
- reikia ne tik
ekonomini,
bet ir politini
sprendim
Pagal veiksnius
Paklausos infliacija (kain lygio
augimas dl preki ir paslaug,
kurias nort sigyti mons,
valstybs ir asmenys)
Prieastys:
pinig kiekio padidjimas
pinig apyvartos greiio
padidjimas
visumins paklausos
struktriniai pokyiai
kio subjekt elgesio pokyiai
mokjimo priemoni
skaiiaus padidjimas
Pasilos infliacija
(kain augimas dl pasilos
majimo)
Prieastys:
darbo umokesio
augimas
pasilos, nesusietos su
visos paklausos pokyiais,
padidjimas
15
4.2. VALSTYBS ANTIINFLIACIN POLITIKA
AKTYVI
ADAPTACIN
Pinig emisijos kontrol
Pinig refoma
Valstybs ilaid mainimas
Mokesi didinimas
Valstybs biudeto deficito
sumainimas
Grieta pinig ir kredito
politika
Fiksuoto valiutos kurso
vedimas Kova su monopolizmu
Gamybos pltros skatinimas
Indeksavimas
Kain ir darbo umokesio
augimo temp reguliavimas
Kitos priemons,
velninanios
infliacijos pasekmes
4.3. UIMTUMO DIDINIMO POLITIKA INFLIACIJOS
SLYGOMIS
Klasikin koncepcija Keinsin koncepcija Pasilos teorija
Pasikliaujama
ekonomikos
savireguliacija,
valstyb nesikia
Poveikis uimtumui
per paklausos
skatinim
Keiiama uimtumo
struktra siekiant
padidinti ir
motyvacij dirbti, ir
galimyb kelti
kvalifikacij bei gyti
naujas profesijas
16
5. BENDROJI EKONOMIN PUSIAUSVYRA
5.1. BENDROSIOS EKONOMINS PUSIAUSVYROS SLYGOS
Bendrosios
ekonomins
pusiausvyros
slygos
Verslininkas
Vartotojas
Rinka
Gamintojas
Makroekonomin
reprodukcija
Laisv pasirinkti versl
Veikla siekiant gauti
maksimal peln
Vartotojo elgesys, kuriuo
siekiama turimomis
pajamomis pirkti kuo
naudingesn prek
Kiekvieno vartotojo pajam
ir vartojamj preki
paklausos lygybs
utikrinimas
Kiekvieno gamybos
veiksnio, duodanio
pajamas, takos dydis
Paklausos ir pasilos
pusiausvyros utikrinimas
Optimalaus pastovaus
ekonominio augimo
utikrinimas
17
18
5.3. UDARASIS MODELIS, NEDALYVAUJANT VALSTYBEI
Materialij
grybi rinka
Firmos
Darbo rinka
Nam kiai Finans
rinka
Preks
ir paslaugos
Preki ir paslaug
apmokjimas
Vartojimo
ilaidos (C)
Investicija
Santaupos
Apmokjimas
u darbo jgos
iteklius
Darbo
umokestis
Preks
ir paslaugos
Darbo jgos
itekliai
Darbas
5.4. UDARASIS MODELIS, VALSTYBEI DALYVAUJANT
Materialij
grybi rinka
Firmos
Finans rinka
Nam kiai Valstyb
Preki
ir paslaug
apmokjimas
Mokesiai Mokesiai
Darbo
umokestis
Vartojimo
ilaidos
Apmokjimas
u darbo jgos
iteklius
Vieieji preki ir
paslaug pirkimai
Investicijos
Santaupos
Darbo rinka
19
6. RINKOS STRUKTRA
6.1. RINKOS
EKONOMIKA
PRIVALUMAI
skatina efektyviai naudoti
iteklius
lanksiai ir greitai reaguoti ir
prisitaikyti prie besikeiiani
gamybos slyg
sudaro slygas optimaliai
naudoti mokslo ir technikos
pasiekimus
suteikia vartotojams ir
gamintojams pasirinkimo laisv
nukreipia gamintojus tenkinti
poreikius ir gerinti preki ir
paslaug kokyb
TRKUMAI
neskatina isaugoti
neatsinaujinanius rezerv
turi neigiam tak
aplinkos apsaugai
neutikrina preki ir
paslaug, reikaling bendram
naudojimui, gamybos pltros
nesudaro slyg
fundamentaliesiems mokslams,
vietimui, sveikatos
apsaugai vystyti
negarantuoja teiss
darb, poils, pajamas
20
6.2. SLYGOS RINKOS SANTYKIAMS ATSIRASTI
Organizacins-
ekonomins
Teisins Socialins
Nuosavybs
form vairov
Planinis rinkos
reguliavimas
Piliei socialini
garantij
utikrinimas
Gamybos
demokratizavimas
isaugant
valstybin
reguliavim
Rinkos
infrastruktros
sukrimas
Konkurencijos
didjimas
Laisvos
kainodaros
mechanizmo
sukrimas
Metodai:
civilizuotos rinkos
kodekso (civilinio
kodekso)
parengimas
Formos:
statymai
normatyvai
Tikslai:
kova su korupcija
kova su savo
sipareigojim
nevykdymu
Visiems lygi
galimybi dirbti
ir udirbti
sudarymas
Parama
nedarbingiems ir
socialiai
remtiniems
Socialin parama
bedarbiams
21
Savireguliacijos
6.3. RINKOS FUNKCIJOS
Didjant paklausai preki ir
paslaug daugja, majant
maja.
Reguliavimas vyksta per pirkimo
pardavimo porces
Skatinimo
Skatina gamintojus gaminti
maiausiomis snaudomis
Snaud apskaitos
ir palyginimo
Rinkoje lyginamos individualios
ir visuomenei btinos snaudos
Reguliavimo
Rinka nustato pagrindines
proporcijas mikro- ir makrolygiu,
remiantis paklausos ir pasilos
dsniu
Demokratizavimo
Rinka mechanizmui veikiant vyksta
efektyvios gamybos pltra, preki
gamintoj ir paslaug teikj
diferenciacija
22
6.4. RINKOS STRUKTRA
Pagal ekonomin
paskirt
preki ir paslaug
gamybos priemoni
darbo
mokslo ir technikos
(iradim, projekt)
vertybini popieri
Pagal preki
grupes
gamybins paskirties
vartojimo preki
maisto preki
gamybos veiksni
Pagal teritorin
princip
vidaus region
tarpregionines
Pagal
konkurencijos
apribojimo laipsn
monopolins
oligopolins
laisvosios
miriosios
Pagal
pardavimo
pobd
didmenins
mamenins
valstybinio ems kio
produkcijos supirkimo
Pagal statym
laikymsi
legalios, oficialios
nelegalios, elins
23
6.5. RINKOS SEGMENTAI
Geografiniai
pagal regionus
pagal administracin pasiskirstym:
alis, kratas, sritis, rajonas, miestas
pagal gyventoj tankum: miestas,
priemiestis, kaimo vietov
pagal klimato slygas (emyninis,
subtropinis, tropinis, jrinis klimatas)
Demografiniai
Gyventojai:
pagal ami
pagal pajam lyg
pagal profesijas
pagal isilavinim
pagal tautyb
Psichologiniai
Gyventojai:
pagal gyvenimo bd
pagal asmenines savybes
24
7. KONKURENCIJA
7.1. KONKURENCIJOS FORMOS
Tobuloji konkurencija
rinkoje daug
nepriklausom
gamintoj
atskiros mons gamybos
mastas ir neturi takos
preks kainai rinkoje
pirkjai gerai ino kainas
pardavjai nesitaria dl
kain
mons gali laisvai patekti
rink ir i jos ieiti
Netobuloji
(monopolin)
konkurencija
Tai rinka, kurioje
nevykdoma nei viena
laisvosios
konkurencijos slyga
mons negali
paveikti
realizavimo slyg ir
tarp j vyksta
konkurencin kova
Nesininga
konkurencija
melaging ini
apie
konkurentus
platinimas
vartotojams
pateikiama
klaidinga
informacija
apie preki ir
paslaug kokyb
nelegaliai
naudojamas
konkurento preks
enklas
7.2. KONKURENCINS KOVOS
METODAI
Konkurencija dl kain
Konkurencija ne dl kain
1. Kova tarp gamintoj dl
didesnio papildomo pelno
mainant snaudas
2. Kain diskriminacija:
tos paios preks
pardavimas skirtingomis
kainomis, nepagrstomis
skirtingomis snaudomis
1. Produkcijos kokybs gerinimas:
gerinant preki technines
charakteristikas
labiau pritaikant prekes ir
paslaugas pirkj poreikiams
2. Masins reklamos
panaudojimas
25
7.3. KONKURENCINS KOVOS FORMOS
MONOPOLIZMO SLYGOMIS
Lenktyniavimas mokslo ir
technikos srityje
Lenktyniavimas
gamybos sferoje
Lenktyniavimas
prekyboje
1. Nauj
produkt
krimas
2.
iuolaikini
technologij
diegimas
1. Technins
informacijos
kaupimas ir
naudojimas
2. Patent
sigijimas ir
naudojimas
1. Kapitalo
didinimas
2. Gamybini
pajgum
didinimas
3. Gamini
asortimento
atnaujinimo
spartinimas
1. Tarp pirkj
dl preki
sigijimo
emesnmis
kainomis
2. Tarp
pardavj ir
pirkj dl
auktesni
pardavimo ir
emesni
pirkimo kain
1.Gamybos
techninio
lygio klimas
2.Produkcijos
kokybs
gerinimas
3.Gamybos
snaud
mainimas
26
INSTRUMENTAI
Fiskaliniai Monetariniai
Valstybs manipuliavimas
pajamomis ir ilaidomis
Pinig pasilos
pakitimas
8. VYRIAUSYBS VAIDMUO EKONOMIKOJE
8.1. EKONOMINS POLITIKOS UDAVINIAI IR INSTRUMENTAI
Pagrindiniai udaviniai:
ekonominio vystymosi subalansuotumas
ekonominio augimo skatinimas
aukto uimtumo ir emo nedarbo lygio palaikymas
infliacijos stabdymas
nacionalins valiutos stabilumo utikrinimas
usienio ryi palaikymas ir reguliavimas
27
ios politikos rys
Ekspansionistin
(stimuliuojanti)
Skatina visumin paklaus
ekonominio nuosmukio
metu
Kontraktyvin
(sulaikanti)
Daro tak visumins
paklausos stabilumo
utikrinimui ekonominio
pakilimo metu
Diskretin
Smoningai kiasi
mokesi sistem ir
valstybs ilaid dyd
siekiant paveikti
ekonominio augimo,
nedarbo ir infliacijos lyg
Automatin
Stipri stabilizatori,
utikrinani natral
ekonomikos prisitaikym
prie rinkos konjunktros:
progresyvini mokesi
sistema, socialini paalp
sistema.
8.2. IDO POLITIKA
Mokesi
sistemai
Mokesi
struktros tarif ir
tvarkos nustatymas
Valstybs poveikis
Valstybs ilaidoms
Transferiniams
mokjimams
Vieieji pirkimai,
skirti valstybs
programoms vykdyti,
taip pat valstybs
tarnautoj darbo
umokestis
Tikslins imokos (ne
u prekes ir ne u
paslaugas)
28
8.3. EKONOMIN POLITIKA: STRATEGIJOS RAIDA
Paklausos ekonomika
(keinsin politika)
Pasilos ekonomika
(pinig politika)
Visumin paklausa lemia
nacionalini pajam dyd ir
uimtumo lyg
Gamybos rentabilumas lemia
pajam dyd ir
uimtumo lyg
Valstybs
paklausa
Vartojimo
reikmen ir
investicij
paklausa
Usienio
preki ir
paslaug
paklausa
Darbo
jgos
pasila
Gamybos
struktra
Pinig
rinka
Ekonominiai ir
politiniai
mechanizmai:
anticiklin finans ir
mokesi politika
Stimulai:
didesns
valstybs
investicijos
Stimulai:
mokesi
lengvatos
Ekonominiai ir
politiniai
mechanizmai:
pasil
orientuota
finans politika
produktyvum
orientuota darbo
umokesio
politika
Didesnis uimtumas atskirose
akose, kur valstyb dalyvauja
kaip investuotojas
Didesns pajamos iose akose
Didesn vartojimo reikmen
paklausa
Daugiau privai investicij
Pagrindinis tikslas:
trumpalaik pusiausvyra
Didja
firm
pelningumas
Daugiau privai investicij, tarp
j inovacini
Didesnis uimtumas
Pagrindinis tikslas:
Vidutinio laikotarpio
pusiausvyra
Konkurencingumo
sustiprjimas dl gamybos kat
majimo
Didesnis uimtumas vartojimo
reikmen gamybos akose
29
9. GYVENTOJ PAJAMOS
9.1. PAGRINDINS GYVENTOJ PAJAM RYS
Darbo umokestis u darb
Palkanos i investicij
Renta u em,
mik
Pajamos i verslo pajamos i verslo
Valstybs dotacijos imokos i
valstybs
biudeto,
paalpos,
subsidijos
9.2. PAGRINDINS PAJAM DIFERENCIACIJOS PRIEASTYS
skirtingi gabumai
skirtingas isilavinimas
nevienodas polinkis rizikuoti
nuosavybs turjimas ar neturjimas
nevienodi sugebjimai usidirbti papildom pajam
skm, ryiai, nelaims
30
10.1. PELNO ALTINIAI, VEIKSNIAI, PASKIRSTYMAS
Gamybos pltimo altinis
Parodo itekli panaudojimo lyg
Yra investavimo naujas technologijas altinis
plaukos u realizuot
produkcij (paslaugos)
Dalinio dalyvavimo
pajamos
Pajamos u vertybinius
popierius (dividendai,
palkanos)
Gaut baud ir procent
sumos, virijanios
sumoktas
baudas
Kainos, tarifai, rinkliava
Palkanos u paskolas
Mokesiai
Savikaina
Apyvartos sparta
PELNO ALTINIAI
VEIKSNIAI, TURINTYS
TAKOS PELNO DYDIUI
Pelno likutis, skirtas
mons tikslams
Biudetiniai, nebiudetiniai
fondai
Palkanos u paskolas
PELNO
PASKIRSTYMAS
Vartojimui (dividendai,
parama ir t.t.)
Kaupimui
Socialinms reikmms
Finansinms
investicijoms
Nuostoliams padengti
PELNO
PANAUDOJIMAS
10. PELNAS
3
1
10.2. MONI PELNINGUMO DIDINIMO SALTINIAI IR VEIKSNIAI
3(/1,1*802',',1,0$6
3(/12',',1,0$6
Produkciios
realizavimo
didinimas
Produkciios
asortimento
gerinimas
Produkciios
savikainos
mazinimas
Darbo apmok iimo
islaid mazinimas
Materialini ir kit
pinigini islaid
mazinimas
Darbo nasumo
k limas
785723$1$8'2-,02*(5,1,0
Ilgalaikio
turto
Trumpala
turto
3(/1,1*802',',1,02$/7,1,$,
Gamybos techninio
lygio k limas
Gamybos, darbo ir
valdymo gerinimas
Produkciios gamybos didinimas
ir ios strukt ros gerinimas
Palankios gamto
s lygos
3(/1,1*802',',1,029(,.61,$,
32
33
11. EKONOMIKOS RAIDA
11.1. EKONOMINS VEIKLOS CIKLAI
Pagal trukm
1. Trumpalaikiai
(3 - 4 metai)
2. Vidutiniai
(8 - 20 met)
3. Ilgalaikiai
(daugiau kaip
20 met)
Pagal
veiklos
sfer
1. Pramonje
2. ems
kyje
Pagal
pasireikimo
specifik
1. Naftos
pramonje
2. Maisto
pramonje
3. Energetikos
pramonje
4. aliav
pramonje
5. Ekologiniai
6. Valiut
rinkoje
Pagal iplitimo
form
1. Struktriniai
2. akiniai
Pagal teritorin
princip
1. Nacionaliniai
2. Tarptautiniai
11.2. VALSTYBINIO ANTICIKLINIO REGULIAVIMO
KONCEPCIJOS
Neokeinsin
Visumins paklausos pokyiai
Valstybs ilaid mainimas
Mokesi sistemos pokyiai
Darbo umokesio lygio
pokyiai
Neokonservatyvin
Poveikio svertai:
Pinig ir kredito politikos
pokyiai
Pinig mass augimo virutins ir
emutins ribos nustatymas
Kredito sistemos pokyiai
Palkan norm pokyiai
11.3. CIKL PRIEASTYS
VIDINS
Gamybos struktros pokyiai
Pinig cirkuliacijos paeidimai
Pagrindinio kapitalo
perteklius
IORINS
Karai
Revoliucijos
Politiniai vykiai
Gyventoj migracija
Moksliniai atradimai
34
12. TARPTAUTIN PREKYBA
12. 1. TARPTAUTIN PREKYBA
PROTEKCIONIZMAS
Tikslas
Utikrinti nacionalin ekonomin
saugum
Metodai
Aukti muit tarifai
Geranorikas importo apribojimas
Eksporto subsidijavimas
LIRERALIZAVIMAS
Muit tarif sumainimas
vykstant tarptautins
integracijos procesui
12.2. PASAULIN KAINA
PAGRINDAS
Preki verts
apskaiiavimas,
remiantis
nacionalinmis
preki vertmis
RYS
Laisvosios kainos
Sutartins kainos
(administruojamos)
Transferins
Kotiruojamosios
kainos (biros kainos)
POYMIAI
Stambi, reguliari
sandri arba
pasaulini
preki rink kainos
Komerciniai sandriai
laisvai konvertuojama
valiuta
Prekybos biroje
kainos
12.3. PASAULIO KIS
Kitimo veiksniai
tarptautinis darbo
pasidalijimas
gamybos, kapitalo
mokslo ir technikos
paangos
internacionalizavimas
tarptautin
konkurencija,
preki, moni
migracija.
Subjektai
nacionaliniai
kiai
regioniniai
susivienijimai ir
sjungos
tarptautins
korporacijos
Struktriniai
elementai
preki pasaulin
rinka
kapitalo rinka
darbo itekli rinka
mokslo, technikos,
technologijos rinka
informacijos rinka
35
LITERATRA
1.Navickas V.Lietuvos ekonomika dabartis ir perspektyvos.
Vilnius,1999.
2. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V. Skominas. V., 2000.
3. Valstybs veikla: funkcijos ir reguliavimo kryptys.
V.,1993.
4. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas,
1994.
5. . .
. .., .. .
. 1999.
36
Marija Jiuvien
Ekonomikos logins struktrins schemos
Mokomoji knygel
Atsakingoji redaktor dr. Anel Vosylit
Stilist E. Stankeviien
Maketavo G. Nevierien
Tiraas egz. Us.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Spausdino Leidybos centro prie KAM Senamiesio spaustuv,
Totori g. 27, LT-2001 Vilnius