P. 1
Ekonomikos Logines Strukturines Schemos (Jeciuviene)

Ekonomikos Logines Strukturines Schemos (Jeciuviene)

|Views: 7|Likes:

More info:

Published by: Viktorija Sadkovskyte on Nov 17, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/30/2014

pdf

text

original

1

GENEROLO JONO ÞEMAIÈIO
LIETUVOS KARO AKADEMIJA
Marija Jëèiuvienë
EKONOMIKOS
LOGINËS STRUKTÛRINËS
SCHEMOS
Mokomoji knygelë
Vilnius 2002
M34-011
761000534001
2
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos
dëstytojos dr. Marijos Jëèiuvienës parengta mokomoji knygelë
skirta Akademijos kariûnams ir klausytojams, kitø aukðtøjø
mokyklø studentams.
Atsakingoji redaktorë dr. Anelë Vosyliûtë
Recenzavo prof. habil. dr. Stanislovas Martiðius, prof. habil.
dr. Juozas Bagdanavièius.
© Marija Jëèiuvienë
© Generolo Jono Þemaièio
Lietuvos karo akademija
UDK 330.1 (084.2)
Jë-12
3
TURINYS
1. EKONOMIKA................................................................................ 5
1.1. Ekonomika – mokslas .................................................................. 5
1.2. Makroekonomika ......................................................................... 6
1.3. Bendrieji makroekonomikos rodikliai ........................................ 6
1.4. Makro- ir mikroekonomikos ryðys ............................................... 7
1.5. Mikroekonomika. Firmos, koncerno, ámonës
gamybinës-ûkinës veiklos pagrindiniø rodikliø tarpusavio ryðys ....... 8
1.6. Mikroekonomika – planø rodikliø apskaièiavimas ..................... 8
2. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI ..................................... 9
3. NEDARBAS................................................................................... 10
3.1. Nedarbo formos ........................................................................... 10
3.2. Pagrindinës nedarbo prieþastys ................................................... 11
3.3. Nedarbo pasekmës ....................................................................... 11
3.4. Darbo rinka .................................................................................. 12
3.5. Darbo rinkos reguliavimo sistemos pagrindiniai elementai ...... 13
4. INFLIACIJA................................................................................... 14
4.1. Infliacijos rûðys ............................................................................ 14
4.2. Valstybës antiinfliacinë politika .................................................. 15
4.3. Uþimtumo didinimo politika infliacijos sàlygomis .................... 15
5. BENDROJI EKONOMINË PUSIAUSVYRA........................... 16
5.1. Bendrosios ekonominës pusiausvyros sàlygos ............................ 16
5.2. Rinkos pusiausvyra ...................................................................... 17
5.3. Uþdarasis modelis, nedalyvaujant valstybei ................................ 18
5.4. Uþdarasis modelis, valstybei dalyvaujant .................................... 18
6. RINKOS STRUKTÛRA .............................................................. 19
6.1. Rinkos ekonomika ....................................................................... 19
6.2. Sàlygos rinkos santykiams atsirasti ............................................. 20
6.3. Rinkos funkcijos .......................................................................... 21
6.4. Rinkos struktûra .......................................................................... 22
6.5. Rinkos segmentai ......................................................................... 23
7. KONKURENCIJA ........................................................................ 24
7.1. Konkurencijos formos ................................................................. 24
7.2. Konkurencinës kovos metodai .................................................... 24
7.3. Konkurencinës kovos formos monopolizmo sàlygomis ............ 25
8. VYRIAUSYBËS VAIDMUO EKONOMIKOJE....................... 26
4
8.1. Ekonominës politikos uþdaviniai ir instrumentai ...................... 26
8.2.Iþdo politika .................................................................................. 27
8.3.Ekonominë politika : strategijos raida ......................................... 28
9. GYVENTOJØ PAJAMOS ............................................................ 29
9.1.Pagrindinës gyventojø pajamø rûðys ............................................. 29
9.2.Pagrindinës pajamø diferenciacijos prieþastys ............................. 29
10.PELNAS ........................................................................................ 30
10.1.Pelno ðaltiniai, veiksniai, paskirstymas ...................................... 30
10.2.Ámoniø pelningumo didinimo ðaltiniai ir veiksniai .................. 31
10.3.Turto panaudojimo efektyvumo apskaièiavimas ........................ 32
11.EKONOMIKOS RAIDA............................................................. 33
11.1. Ekonominës veiklos ciklai ........................................................ 33
11.2.Valstybinio anticiklinio reguliavimo koncepcijos ..................... 33
11.3.Ciklø prieþastys ........................................................................... 33
12.TARPTAUTINË PREKYBA ...................................................... 34
12.1.Tarptautinë prekyba .................................................................... 34
12.2.Pasaulinë kaina ........................................................................... 34
12.3.Pasaulio ûkis ............................................................................... 34
5
• gamintojo ekonominæ elgsenà
• ekonominio augimo dësningumus ir veiksnius
APIE
PAÞINIMO METODAI
• pozityvinis ir normatyvinis
• analizë ir sintezë
• indukcija ir dedukcija
• mokslinis abstrahavimas
ELGSENOS MODELIUS
(STIMULUS)
• reguliatoriai
• interesai
• tikslai
• veiksmai
ÛKININKAVIMO
LYGIUS
• mikroekonomika
• mezoekonomika
• makroekonomika
• megaekonomika
TIRIA:
• ekonominis augimas
• aukðtas uþimtumo lygis
• stabilus kainø lygis
• stabili valiuta
• uþsienio prekybos pusiausvyra
TIKSLAI
• iþdo politika
• pinigø politika
• pajamø reguliavimo politika
• uþsienio ryðiø ekonominë politika
INSTRUMENTAI
1. EKONOMIKA
1.1. EKONOMIKA- MOKSLAS
1.2. MAKROEKONOMIKA
6
1.3. BENDRIEJI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI
ø i l k i d o R
s ë p u r g
i s u a i b r a v S
i a i l k i d o r
i t y t a t s u n a n i l a g Á
i j e i r d n e B . I
i a i n i l a n o i c a n
à d i a r s e i l a ð
- n a n i d û b i p a
i a i l k i d o r s y t
s i n i l a n o i c a n – T N
s a t r u t
s i s a r d n e b – P V B
s i n i n e m o u s i v
s a t k u d o r p
s i n i p r a t – P T
s a t k u d o r p
s i n i t u l a g – P G
s a t k u d o r p
s ë n i l a n o i c a n – P N
s o m a j a p
s e i l a ð ø l a e r r i ø l a i c n e t o p •
à t r u t á n i l a n o i c a n
• r i à t s a m s o b y m a g à r d n e b
à k i m a n i d o j
ø g a i þ d e m r i ø v a i l a þ •
i e b ø i n o m á o m i b r i d r e p
ø i ð y r o i v a s u p r a t s o k a ð
à m u d u a l g
à t a t l u z e r s o b y m a g á n i t u l a g •
. I I
, i a i l k i d o R
- n a n i d û b i p a
s y t
s o b y m a g
á g y l á n i n h c e t
ø d n o f s o b y m a g •
s y t m i p a
s o j i c i t s e v n i •
ø d n o f s o b y m a g •
r i o m i n i j u a n t a
o m i j ë v ë d i s u n
i a t n e i c i f e o k
a þ à r g o d n o f •
s a m u l m i ø d n o f •
s a m u l m i ø g a i þ d e m •
s a m u l m i s o j i g r e n e •
s ë n o m a r p s e i l a ð •
à l a i c n e t o p
r i s o r t ë l p s o b y m a g •
o m i n i j u a n t a o l a i c n e t o p
s u p m e t
á g y l á n i n h c e t s o b y m a g •
r i ø d n o f s o b y m a g •
ø i l k e t ð i ø i n i l a i r e t a m
à m u v y t k e f e o m i j o d u a n a p
o m u l m i s o b y m a g •
á g y l i u l s k o m
o b r a D . I I I
ø i l k e t ð i
- i j o d u a n a p
i a i l k i d o r o m
ø i l k e t ð i o b r a d •
s i k e i k
s a m u t m i þ u •
s a m u ð a n o b r a d •
s a m u l m i o b r a d •
a m r o n o b r a d e n •
à l a i c n e t o p o b r a d s e i l a ð •
á g y l o m u t m i þ u r i o b r a d e n •
ø i l k e t ð i o b r a d •
à m u v y t k e f e o m i j o d u a n a p
o m u t m i þ u r i o b r a d e n •
à m i n i t r e v á
ø s n a n i F . V I
ø i l k e t ð i
r i o m y r a d u s
- i j o d u a n a p
i a i l k i d o r o m
s i g y l ø n i a k •
s a s k e d n i ø n i a k •
a j i c a i l f n i •
r i s i s u l a m r o n •
s i s u l a e r
s i d y d ø n a k û l a p
á g y l ø n i a k á n i t u d i v •
á g y l s o j i c a i l f n i •
ø i l k e t ð i ø g i n i p •
á g y l o m i j o d u a n a p
7
1.4. MAKRO– IR MIKROEKONOMIKOS RYÐYS
3/$1$9,0$6
8
Iðtekliø normos
Darbo
Materialiniø
Iðtekliai Nomenklatûra
Árengimai
Þaliava ir medþiagos
Darbo jëga
Gamybos plotas
Lëðos árengimams
ásigyti
Atsiþvelgiant á
paklausà
Produkciios
asortimento
ir kokyb s
rodikliai
Organizacinio -
techninio
lygio ir gamybos
istekli
panaudoiimo
rodikliai
Produkciios
savikainos
rodikliai
Naudingumo
(pelningumo)
lygi rodikliai
Pagrindini
ir apyvartini Iond
panaudoiimo
rodikliai
Finansin s b kl s rodikliai
1.5. MIKROEKONOMIKA
Firmos, koncerno, ámonës gamybinës-ûkinës veiklos
pagrindiniø rodikliø tarpusavio ryðys
9
10
1.6. MIKROEKONOMIKA – PLANØ RODIKLIØ
APSKAIÈIAVIMAS
(pradiniai duomenys)
CIKLINIS NEDARBAS
Nedarbas, atsiradæs dël BNP
svyravimø, pasireiðkiantis kaip
skirtumas tarp nedarbo lygio
dabartiniu gamybos momentu ir
natûraliu nedarvo lygiu
STRUKTÛRINIS NEDARBAS
Nedarbas, susijæs su darbo
ieðkojimo laikotarpiu (tokios
specialybës ar kvalifikacijos
darbuotojø ðiuo metu nereikia)
NEDARBO
FORMOS
NEDARBAS DËL
TECHNOLOGINIØ POKYÈIØ
Nedarbas, atsiradæs mechanizavus
ar automatizavus technologinius
procesus, kai vienokiø kvalifikacijø
darbuotojø uþimtumas gali padidëti
kitokiø – sumaþëti
MIGRACINIS NEDARBAS
Nedarbas, susijæs su darbo
paieðka ásigijus iðsilavinimà,
pasibaigus dekretinëms
atostogoms, persikëlus
gyventi kitur
11
3.2. PAGRINDINËS NEDARBO PRIEÞASTYS
Neoklasicizmo
teorija
Keinso
teorija
Markso
teorija
Uþimtumas priklauso
nuo pasiûlos,
vartojimo ir
investicijø masto
Nenoras,
atsisakymas dirbti
uþ maþesná darbo
uþmokestá
Bûtinas kapitalo
kaupimo rezervas,
kuriam esant
gyvojo darbo
poreikis didëja
lëèiau negu
sudaiktintojo
3.3. NEDARBO PASEKMËS
EKONOMINËS
SOCIALINËS
1. Nepanaudojami
darbo iðtekliai ir
nepagaminama
dalis BNP
2. Realiø NP ir
potencialiø NP
skirtumas tuo
didesnis, kuo
didesnis nedarbo
lygis
3. Netolygus nedarbo
pasiskirstymas tarp
ávairiø darbingø
þmoniø grupiø
1. Kvalifikacijos
praradimas
2. Savigarbos
sumaþëjimas
3. Ðeimos krizë
(suirimas)
12
3.4. DARBO RINKA
Darbo iðtekliø paklausa
Tai visose ûkio ðakose
esanèios paklausos visuma
Darbo iðtekliø pasiûla
Visø darbuotojø darbo
paslaugø suma
Paklausà lemiantys
veiksniai
Pasiûlà lemiantys veiksniai
• darbo paslaugø kainø lygis
• produkcijos, sukurtos
darbo paslaugomis, paklausa
• technologijos pakitimai
• darbuotojø, pasiruoðusiø
parduoti savo darbà
darbdaviams, skaièius
ir pasirengimas
• gimstamumo, irtingumo
ir migracijos lygis
• fiziniai gabumai
• kiti pajamø ðaltiniai
(ne darbo uþmokestis)
13
3. NEDARBAS
3.1. NEDARBO FORMOS
• bedarbiø registracija
• laisvø darbo vietø
registracija
• ádarbinimas
• paklausos ir pasiûlos
tyrimai, analizë ir
informacijos apie jà
teikimas
• profesinis orientavimas ir
bedarbiø perkvalifikavimas
• paðalpø mokëjimas
3.5. DARBO RINKOS REGULIAVIMO SISTEMOS
PAGRINDINIAI ELEMENTAI
Darbo birþos
Privaèios
tarpininkavimo
firmos
Pagrindinës veiklos
kryptys
• darbo vietø analizë
• tarpininkavimas
• karjeros planavimas
• darbuotojø
perkvalifikavimas
• norinèiø dirbti testavimas
ir perkvalifikavimas
• darbo santykiø
reguliavimas
14
4. INFLIACIJA
PAGAL PASIREIÐKIMO FORMAS
4.1. INFLIACIJOS RÛÐYS
Atviroji
Slaptoji
Pagal lygá
proc. per metus
10%
Natûralioji –
nereikia specialiø
priemoniø
jai sustabdyti
10%-20%
Ðliauþianèioji –
reikia koreguoti
pinigø politikà
>20%
Ðuoliuojanèioji –
reikia kardinaliai
perþiûrëti pinigø
politikà
>200%
Hiperinfliacija
- reikia ne tik
ekonominiø,
bet ir politiniø
sprendimø
Pagal veiksnius
Paklausos infliacija (kainø lygio
augimas dël prekiø ir paslaugø,
kurias norëtø ásigyti ámonës,
valstybës ir asmenys)
Prieþastys:
• pinigø kiekio padidëjimas
• pinigø apyvartos greièio
padidëjimas
• visuminës paklausos
struktûriniai pokyèiai
• ûkio subjektø elgesio pokyèiai
• mokëjimo priemoniø
skaièiaus padidëjimas
Pasiûlos infliacija
(kainø augimas dël pasiûlos
maþëjimo)
Prieþastys:
• darbo uþmokesèio
augimas
• pasiûlos, nesusietos su
visos paklausos pokyèiais,
padidëjimas
15
4.2. VALSTYBËS ANTIINFLIACINË POLITIKA
AKTYVI
ADAPTACINË
• Pinigø emisijos kontrolë
• Pinigø refoma
• Valstybës iðlaidø maþinimas
• Mokesèiø didinimas
• Valstybës biudþeto deficito
sumaþinimas
• Grieþta pinigø ir kredito
politika
• Fiksuoto valiutos kurso
ávedimas • Kova su monopolizmu
• Gamybos plëtros skatinimas
• Indeksavimas
• Kainø ir darbo uþmokesèio
augimo tempø reguliavimas
• Kitos priemonës,
ðvelninanèios
infliacijos pasekmes
4.3. UÞIMTUMO DIDINIMO POLITIKA INFLIACIJOS
SÀLYGOMIS
Klasikinë koncepcija Keinsinë koncepcija Pasiûlos teorija
Pasikliaujama
ekonomikos
savireguliacija,
valstybë nesikiða
Poveikis uþimtumui
per paklausos
skatinimà
Keièiama uþimtumo
struktûra siekiant
padidinti ir
motyvacijà dirbti, ir
galimybæ kelti
kvalifikacijà bei ágyti
naujas profesijas
16
5. BENDROJI EKONOMINË PUSIAUSVYRA
5.1. BENDROSIOS EKONOMINËS PUSIAUSVYROS SÀLYGOS
Bendrosios
ekonominës
pusiausvyros
sàlygos
Verslininkas
Vartotojas
Rinka
Gamintojas
Makroekonominë
reprodukcija
Laisvë pasirinkti verslà
Veikla siekiant gauti
maksimalø pelnà
Vartotojo elgesys, kuriuo
siekiama turimomis
pajamomis pirkti kuo
naudingesnæ prekæ
Kiekvieno vartotojo pajamø
ir vartojamøjø prekiø
paklausos lygybës
uþtikrinimas
Kiekvieno gamybos
veiksnio, duodanèio
pajamas, átakos dydis
Paklausos ir pasiûlos
pusiausvyros uþtikrinimas
Optimalaus pastovaus
ekonominio augimo
uþtikrinimas
17
18
5.3. UÞDARASIS MODELIS, NEDALYVAUJANT VALSTYBEI
Materialiøjø
gërybiø rinka
Firmos
Darbo rinka
Namø ûkiai Finansø
rinka
Prekës
ir paslaugos
Prekiø ir paslaugø
apmokëjimas
Vartojimo
iðlaidos (C)
Investicija
Santaupos
Apmokëjimas
uþ darbo jëgos
iðteklius
Darbo
uþmokestis
Prekës
ir paslaugos
Darbo jëgos
iðtekliai
Darbas
5.4. UÞDARASIS MODELIS, VALSTYBEI DALYVAUJANT
Materialiøjø
gërybiø rinka
Firmos
Finansø rinka
Namø ûkiai Valstybë
Prekiø
ir paslaugø
apmokëjimas
Mokesèiai Mokesèiai
Darbo
uþmokestis
Vartojimo
iðlaidos
Apmokëjimas
uþ darbo jëgos
iðteklius
Vieðieji prekiø ir
paslaugø pirkimai
Investicijos
Santaupos
Darbo rinka
19
6. RINKOS STRUKTÛRA
6.1. RINKOS
EKONOMIKA
PRIVALUMAI
• skatina efektyviai naudoti
iðteklius
• lanksèiai ir greitai reaguoti ir
prisitaikyti prie besikeièianèiø
gamybos sàlygø
• sudaro sàlygas optimaliai
naudoti mokslo ir technikos
pasiekimus
• suteikia vartotojams ir
gamintojams pasirinkimo laisvæ
• nukreipia gamintojus tenkinti
poreikius ir gerinti prekiø ir
paslaugø kokybæ
TRÛKUMAI
• neskatina iðsaugoti
neatsinaujinanèius rezervø
• turi neigiamà átakà
aplinkos apsaugai
• neuþtikrina prekiø ir
paslaugø, reikalingø bendram
naudojimui, gamybos plëtros
• nesudaro sàlygø
fundamentaliesiems mokslams,
ðvietimui, sveikatos
apsaugai vystyti
• negarantuoja teisës á
darbà, poilsá, pajamas
20
6.2. SÀLYGOS RINKOS SANTYKIAMS ATSIRASTI
Organizacinës-
ekonominës
Teisinës Socialinës
Nuosavybës
formø ávairovë
Planinis rinkos
reguliavimas
Pilieèiø socialiniø
garantijø
uþtikrinimas
Gamybos
demokratizavimas
iðsaugant
valstybiná
reguliavimà
Rinkos
infrastruktûros
sukûrimas
Konkurencijos
didëjimas
Laisvos
kainodaros
mechanizmo
sukûrimas
Metodai:
civilizuotos rinkos
kodekso (civilinio
kodekso)
parengimas
Formos:
• ástatymai
• normatyvai
Tikslai:
• kova su korupcija
• kova su savo
ásipareigojimø
nevykdymu
Visiems lygiø
galimybiø dirbti
ir uþdirbti
sudarymas
Parama
nedarbingiems ir
socialiai
remtiniems
Socialinë parama
bedarbiams
21
Savireguliacijos
6.3. RINKOS FUNKCIJOS
Didëjant paklausai prekiø ir
paslaugø daugëja, maþëjant –
maþëja.
Reguliavimas vyksta per pirkimo –
pardavimo porcesà
Skatinimo
Skatina gamintojus gaminti
maþiausiomis sànaudomis
Sànaudø apskaitos
ir palyginimo
Rinkoje lyginamos individualios
ir visuomenei bûtinos sànaudos
Reguliavimo
Rinka nustato pagrindines
proporcijas mikro- ir makrolygiu,
remiantis paklausos ir pasiûlos
dësniu
Demokratizavimo
Rinka mechanizmui veikiant vyksta
efektyvios gamybos plëtra, prekiø
gamintojø ir paslaugø teikëjø
diferenciacija
22
6.4. RINKOS STRUKTÛRA
Pagal ekonominæ
paskirtá
• prekiø ir paslaugø
• gamybos priemoniø
• darbo
• mokslo ir technikos
(iðradimø, projektø)
• vertybiniø popieriø
Pagal prekiø
grupes
• gamybinës paskirties
• vartojimo prekiø
• maisto prekiø
• gamybos veiksniø
Pagal teritoriná
principà
• vidaus regionø
• tarpregionines
Pagal
konkurencijos
apribojimo laipsná
• monopolinës
• oligopolinës
• laisvosios
• miðriosios
Pagal
pardavimo
pobûdá
• didmeninës
• maþmeninës
• valstybinio þemës ûkio
produkcijos supirkimo
Pagal ástatymø
laikymàsi
• legalios, oficialios
• nelegalios, ðeðëlinës
23
6.5. RINKOS SEGMENTAI
Geografiniai
• pagal regionus
• pagal administraciná pasiskirstymà:
ðalis, kraðtas, sritis, rajonas, miestas
• pagal gyventojø tankumà: miestas,
priemiestis, kaimo vietovë
• pagal klimato sàlygas (þemyninis,
subtropinis, tropinis, jûrinis klimatas)
Demografiniai
Gyventojai:
• pagal amþiø
• pagal pajamø lygá
• pagal profesijas
• pagal iðsilavinimà
• pagal tautybæ
Psichologiniai
Gyventojai:
• pagal gyvenimo bûdà
• pagal asmenines savybes
24
7. KONKURENCIJA
7.1. KONKURENCIJOS FORMOS
Tobuloji konkurencija
• rinkoje daug
nepriklausomø
gamintojø
• atskiros ámonës gamybos
mastas ir neturi átakos
prekës kainai rinkoje
• pirkëjai gerai þino kainas
• pardavëjai nesitaria dël
kainø
• ámonës gali laisvai patekti á
rinkà ir ið jos iðeiti
Netobuloji
(monopolinë)
konkurencija
• Tai rinka, kurioje
nevykdoma nei viena
laisvosios
konkurencijos sàlyga
• ámonës negali
paveikti
realizavimo sàlygø ir
tarp jø vyksta
konkurencinë kova
Nesàþininga
konkurencija
• melagingø þiniø
apie
konkurentus
platinimas
• vartotojams
pateikiama
klaidinga
informacija
apie prekiø ir
paslaugø kokybæ
• nelegaliai
naudojamas
konkurento prekës
þenklas
7.2. KONKURENCINËS KOVOS
METODAI
Konkurencija dël kainø
Konkurencija ne dël kainø
1. Kova tarp gamintojø dël
didesnio papildomo pelno
maþinant sànaudas
2. Kainø diskriminacija:
tos paèios prekës
pardavimas skirtingomis
kainomis, nepagrástomis
skirtingomis sànaudomis
1. Produkcijos kokybës gerinimas:
• gerinant prekiø technines
charakteristikas
• labiau pritaikant prekes ir
paslaugas pirkëjø poreikiams
2. Masinës reklamos
panaudojimas
25
7.3. KONKURENCINËS KOVOS FORMOS
MONOPOLIZMO SÀLYGOMIS
Lenktyniavimas mokslo ir
technikos srityje
Lenktyniavimas
gamybos sferoje
Lenktyniavimas
prekyboje
1. Naujø
produktø
kûrimas
2.
Ðiuolaikiniø
technologijø
diegimas
1. Techninës
informacijos
kaupimas ir
naudojimas
2. Patentø
ásigijimas ir
naudojimas
1. Kapitalo
didinimas
2. Gamybiniø
pajëgumø
didinimas
3. Gaminiø
asortimento
atnaujinimo
spartinimas
1. Tarp pirkëjø
dël prekiø
ásigijimo
þemesnëmis
kainomis
2. Tarp
pardavëjø ir
pirkëjø dël
aukðtesniø
pardavimo ir
þemesniø
pirkimo kainø
1.Gamybos
techninio
lygio këlimas
2.Produkcijos
kokybës
gerinimas
3.Gamybos
sànaudø
maþinimas
26
INSTRUMENTAI
Fiskaliniai Monetariniai
Valstybës manipuliavimas
pajamomis ir iðlaidomis
Pinigø pasiûlos
pakitimas
8. VYRIAUSYBËS VAIDMUO EKONOMIKOJE
8.1. EKONOMINËS POLITIKOS UÞDAVINIAI IR INSTRUMENTAI
Pagrindiniai uþdaviniai:
• ekonominio vystymosi subalansuotumas
• ekonominio augimo skatinimas
• aukðto uþimtumo ir þemo nedarbo lygio palaikymas
• infliacijos stabdymas
• nacionalinës valiutos stabilumo uþtikrinimas
• uþsienio ryðiø palaikymas ir reguliavimas
27
Ðios politikos rûðys
Ekspansionistinë
(stimuliuojanti)
Skatina visuminæ paklausà
ekonominio nuosmukio
metu
Kontraktyvinë
(sulaikanti)
Daro átakà visuminës
paklausos stabilumo
uþtikrinimui ekonominio
pakilimo metu
Diskretinë
Sàmoningai kiðasi á
mokesèiø sistemà ir
valstybës iðlaidø dydá
siekiant paveikti
ekonominio augimo,
nedarbo ir infliacijos lygá
Automatinë
Stipri stabilizatoriø,
uþtikrinanèiø natûralø
ekonomikos prisitaikymà
prie rinkos konjunktûros:
progresyviniø mokesèiø
sistema, socialiniø paðalpø
sistema.
8.2. IÞDO POLITIKA
Mokesèiø
sistemai
Mokesèiø
struktûros tarifø ir
tvarkos nustatymas
Valstybës poveikis
Valstybës iðlaidoms
Transferiniams
mokëjimams
Vieðieji pirkimai,
skirti valstybës
programoms vykdyti,
taip pat valstybës
tarnautojø darbo
uþmokestis
Tikslinës iðmokos (ne
uþ prekes ir ne uþ
paslaugas)
28
8.3. EKONOMINË POLITIKA: STRATEGIJOS RAIDA
Paklausos ekonomika
(keinsinë politika)
Pasiûlos ekonomika
(pinigø politika)
Visuminë paklausa lemia
nacionaliniø pajamø dydá ir
uþimtumo lygá
Gamybos rentabilumas lemia
pajamø dydá ir
uþimtumo lygá
Valstybës
paklausa
Vartojimo
reikmenø ir
investicijø
paklausa
Uþsienio
prekiø ir
paslaugø
paklausa
Darbo
jëgos
pasiûla
Gamybos
struktûra
Pinigø
rinka
Ekonominiai ir
politiniai
mechanizmai:
anticiklinë finansø ir
mokesèiø politika
Stimulai:
didesnës
valstybës
investicijos
Stimulai:
mokesèiø
lengvatos
Ekonominiai ir
politiniai
mechanizmai:
• Á pasiûlà
orientuota
finansø politika
• Á produktyvumà
orientuota darbo
uþmokesèio
politika
Didesnis uþimtumas atskirose
ðakose, kur valstybë dalyvauja
kaip investuotojas
Didesnës pajamos ðiose ðakose
Didesnë vartojimo reikmenø
paklausa
Daugiau privaèiø investicijø
Pagrindinis tikslas:
trumpalaikë pusiausvyra
Didëja
firmø
pelningumas
Daugiau privaèiø investicijø, tarp
jø inovaciniø
Didesnis uþimtumas
Pagrindinis tikslas:
• Vidutinio laikotarpio
pusiausvyra
• Konkurencingumo
sustiprëjimas dël gamybos kaðtø
maþëjimo
Didesnis uþimtumas vartojimo
reikmenø gamybos ðakose
29
9. GYVENTOJØ PAJAMOS
9.1. PAGRINDINËS GYVENTOJØ PAJAMØ RÛÐYS
Darbo uþmokestis uþ darbà
Palûkanos ið investicijø
Renta uþ þemæ,
miðkà
Pajamos ið verslo pajamos ið verslo
Valstybës dotacijos iðmokos ið
valstybës
biudþeto,
paðalpos,
subsidijos
9.2. PAGRINDINËS PAJAMØ DIFERENCIACIJOS PRIEÞASTYS
· skirtingi gabumai
· skirtingas iðsilavinimas
· nevienodas polinkis rizikuoti
· nuosavybës turëjimas ar neturëjimas
· nevienodi sugebëjimai uþsidirbti papildomø pajamø
· sëkmë, ryðiai, nelaimës
30
10.1. PELNO ÐALTINIAI, VEIKSNIAI, PASKIRSTYMAS
• Gamybos plëtimo ðaltinis
• Parodo iðtekliø panaudojimo lygá
• Yra investavimo á naujas technologijas ðaltinis
• Áplaukos uþ realizuotà
produkcijà (paslaugos)
• Dalinio dalyvavimo
pajamos
• Pajamos uþ vertybinius
popierius (dividendai,
palûkanos)
• Gautø baudø ir procentø
sumos, virðijanèios
sumokëtas
baudas
• Kainos, tarifai, rinkliava
• Palûkanos uþ paskolas
• Mokesèiai
• Savikaina
• Apyvartos sparta
PELNO ÐALTINIAI
VEIKSNIAI, TURINTYS
ÁTAKOS PELNO DYDÞIUI
• Pelno likutis, skirtas
ámonës tikslams
• Biudþetiniai, nebiudþetiniai
fondai
• Palûkanos uþ paskolas
PELNO
PASKIRSTYMAS
• Vartojimui (dividendai,
parama ir t.t.)
• Kaupimui
• Socialinëms reikmëms
• Finansinëms
investicijoms
• Nuostoliams padengti
PELNO
PANAUDOJIMAS
10. PELNAS
3
1
10.2. MONI PELNINGUMO DIDINIMO SALTINIAI IR VEIKSNIAI
3(/1,1*802',',1,0$6
3(/12',',1,0$6
Produkciios
realizavimo
didinimas
Produkciios
asortimento
gerinimas
Produkciios
savikainos
mazinimas
Darbo apmok iimo
islaid mazinimas
Materialini ir kit
pinigini islaid
mazinimas
Darbo nasumo
k limas
785723$1$8'2-,02*(5,1,0
Ilgalaikio
turto
Trumpala
turto
3(/1,1*802',',1,02â$/7,1,$,
Gamybos techninio
lygio k limas
Gamybos, darbo ir
valdymo gerinimas
Produkciios gamybos didinimas
ir ios strukt ros gerinimas
Palankios gamto
s lygos
3(/1,1*802',',1,029(,.61,$,
32
33
11. EKONOMIKOS RAIDA
11.1. EKONOMINËS VEIKLOS CIKLAI
Pagal trukmæ
1. Trumpalaikiai
(3 - 4 metai)
2. Vidutiniai
(8 - 20 metø)
3. Ilgalaikiai
(daugiau kaip
20 metø)
Pagal
veiklos
sferà
1. Pramonëje
2. Þemës
ûkyje
Pagal
pasireiðkimo
specifikà
1. Naftos
pramonëje
2. Maisto
pramonëje
3. Energetikos
pramonëje
4. Þaliavø
pramonëje
5. Ekologiniai
6. Valiutø
rinkoje
Pagal iðplitimo
formà
1. Struktûriniai
2. Ðakiniai
Pagal teritoriná
principà
1. Nacionaliniai
2. Tarptautiniai
11.2. VALSTYBINIO ANTICIKLINIO REGULIAVIMO
KONCEPCIJOS
Neokeinsinë
• Visuminës paklausos pokyèiai
• Valstybës iðlaidø maþinimas
• Mokesèiø sistemos pokyèiai
• Darbo uþmokesèio lygio
pokyèiai
Neokonservatyvinë
Poveikio svertai:
• Pinigø ir kredito politikos
pokyèiai
• Pinigø masës augimo virðutinës ir
þemutinës ribos nustatymas
• Kredito sistemos pokyèiai
• Palûkanø normø pokyèiai
11.3. CIKLØ PRIEÞASTYS
VIDINËS
• Gamybos struktûros pokyèiai
• Pinigø cirkuliacijos paþeidimai
• Pagrindinio kapitalo
perteklius
IÐORINËS
• Karai
• Revoliucijos
• Politiniai ávykiai
• Gyventojø migracija
• Moksliniai atradimai
34
12. TARPTAUTINË PREKYBA
12. 1. TARPTAUTINË PREKYBA
PROTEKCIONIZMAS
Tikslas
• Uþtikrinti nacionaliná ekonominá
saugumà
Metodai
• Aukðti muitø tarifai
• Geranoriðkas importo apribojimas
• Eksporto subsidijavimas
LIRERALIZAVIMAS
• Muitø tarifø sumaþinimas
vykstant tarptautinës
integracijos procesui
12.2. PASAULINË KAINA
PAGRINDAS
Prekiø vertës
apskaièiavimas,
remiantis
nacionalinëmis
prekiø vertëmis
RÛÐYS
• Laisvosios kainos
• Sutartinës kainos
(administruojamos)
• Transferinës
• Kotiruojamosios
kainos (birþos kainos)
POÞYMIAI
• Stambiø, reguliariø
sandëriø arba
pasauliniø
prekiø rinkø kainos
• Komerciniai sandëriai
laisvai konvertuojama
valiuta
• Prekybos birþoje
kainos
12.3. PASAULIO ÛKIS
Kitimo veiksniai
• tarptautinis darbo
pasidalijimas
• gamybos, kapitalo
mokslo ir technikos
paþangos
internacionalizavimas
• tarptautinë
konkurencija,
prekiø, þmoniø
migracija.
Subjektai
• nacionaliniai
ûkiai
• regioniniai
susivienijimai ir
sàjungos
• tarptautinës
korporacijos
Struktûriniai
elementai
• prekiø pasaulinë
rinka
• kapitalo rinka
• darbo iðtekliø rinka
• mokslo, technikos,
technologijos rinka
• informacijos rinka
35
LITERATÛRA
1.Navickas V.Lietuvos ekonomika – dabartis ir perspektyvos.
–Vilnius,1999.
2. Mikroekonomika. Ats. redaktorius V. Skominas. –V., 2000.
3. Valstybës veikla: funkcijos ir reguliavimo kryptys. –
V.,1993.
4. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas,
1994.
5. Ýêîíîìè÷åñêàÿ òåîðèÿ. Ó÷åáíèê äëÿ âóçîâ.
Ïîä ðåä. À.È.Äîáðûíèíà, Ë.Ñ. Òàðàñåâè÷à. –
Ïèòåð. 1999.
36
Marija Jëèiuvienë
Ekonomikos loginës struktûrinës schemos
Mokomoji knygelë
Atsakingoji redaktorë dr. Anelë Vosyliûtë
Stilistë E. Stankevièienë
Maketavo G. Nevierienë
Tiraþas egz. Uþs.
Iðleido Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija,
Ðilo g. 5A, LT-2055 Vilnius
Spausdino Leidybos centro prie KAM „Senamiesèio spaustuvë“,
Totoriø g. 27, LT-2001 Vilnius

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->