P. 1
1 tomas A

1 tomas A

|Views: 5,710|Likes:
Published by katonas1

More info:

Published by: katonas1 on Mar 26, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/17/2012

pdf

text

original

I tomas A -Ar von Aachen Hans (Hansas fön Ächenas) 1552 Köln - 1615 m. kovo 4 d. Praha, vokiečių tapytojas.

Manieristas. Nuo 1574 tapybos mokėsi Venecijoje (studijavo Tintoretto, Correggio kūrybą), vėliau Romoje. Apie 1588 grįžo į Vokietiją. Nuo 1592 Prahoje buvo imperatoriaus Rudolfo II rūmų tapytojas. Sukūrė mit. kompozicijų (Maudymasis), portretų. Aleksandras Indriulailis Aachen (Ächenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino -Vestfalijos žemėje, Belgijos ir Olandijos pasienyje. 241 400 gyv. (2001 m. . Elektrotechnikos pramonė ( elektros variklių, kineskopų, kaitinamųjų lempų gamyba), metalo apdirbimas, mašinų (staklių, vagonų) gamyba. Maisto (šokolado fabrikas), tekstilės, chemijos (daugiausia gumos), stiklo pramonė. Prie A kasamos akmens ir rusvosios anglys. Kurortas (karštosios miner, versmės); gydomos reumatinės, odos ligos. Turizmas. Kasmet vyksta tarpt, jojimo varžybos. Meno, spaudos muziejai. Aukštoji techn. mokykla ( universitetas; nuo 1880 m. , aukštoji muzikos mokykla. ARCHITEKTŪRA. VIII- IX a. katedra (Pasaulio paveldo paminklas) su vėlyvojo bizantiškojo stiliaus aštuonkampe koplyčia (793-apie 800, statytojas Odas Mecietis, Odo von Metz) ir gotikiniu choru (1414 m. ; gotikinė rotušė (apie 1376, perstatyta 1902 m. su restauruotomis imperatorių salėmis; XV- XVI a. Šv. Pauliaus ir Šv. Mikalojaus bažnyčios (per Antrąjį pasaulinį karą apgriautos, vėliau restauruotos) bei miesto įtvirtinimų fragmentai. ISTORIJA. Nuo I a. p.m.e. keltų ir romėnų gyvenamas gydomųjų versmių kurortas Akvisgranas, 470 nukariautas frankų. Nuo 788 ar 789 Karolio Didžiojo rezidencija; Karolingų kultūros centras. 936-1531 Aachene karūnuota dauguma Vokietijos karalių. 1165 ir 1215 gavo miesto teises. Nuo 1250 laisvasis imperijos miestas. Perkėlus imperatorių karūnaciją į Frankfurtą prie Maino, po rel. karų ir 1656 gaisro nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencijų (1668 po Devoliucinio karo, 1748 po Austrijos Įpėdinystės karo), kt. tarpt, susitikimų vieta. 1792 užimtas prancūzų, 1815 perduotas Prūsijai. Per Antrąjį pasaulinį karą labai sugriautas; iki 1966 atstatytas. Aacheno kongresas (Acheno kongresas), pirmasis T Šventosios sąjungos kongresas. ai Aaiun (ai Aaiūn) f ai Ajun. Jeppe Aakjaer (Jepė Okeris), tikr. Jensen 1866 m. rugsėjo 10 d. Aakjaer, Jut1andija - 1930 m. balandžio 22 d. Jenle, Jut1andija), danų rašytojas. Kaimo buities tematikos romanuose aukštinama senoji valstiečių kultūra, publicistiniu agitaciniu stiliumi reiškiamos sd. idėjos. Rom. Rūstybės vaikai (Vredens b0m 1904 m. apie sunkią samdinio dalią sukėlė visuomenės diskusiją. Vertingiausia kūrybos dalis - neoromantinė poezija (rink. Rugio dainos /Rugens sange 1906 m. . Eilėraščiams danų kompozitoriai sukūrė muzikos, kai kurie tapo liaudies dainomis. Ieva Steponavičiūtė Aalen (Alenas), miestas Vokietijos pietuose, Badeno -Wūrttembergo žemėje, Švabijos Albo kalnuose, prie Kocherio upės (Neckaro dešinysis intakas). 66 000 gyv. (2001 m. . Juodoji metalurgija, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Poligrafijos, medžio apdirbimo,

popieriaus, optikos, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Kurortas. Geologijos ir paleontologijos muziejus. Rotušė (1636 m. , barokinė bažnyčia (1765 m. . A vietoje buvo romėnų gyvenvietė. 1360-1803 m. laisvasis miestas. Aalsmeer (Alsmeris), miestas Olandijos vakaruose, į pietvakarius nuo Amsterdamo, prie Westeinderplasseno ežero. 23 200 gyv. (2001 m. . Gėlių auginimo centras; didžiausia pasaulyje gėlių birža. Žiemos sportas. Turizmas (nuolatinė tulpynų paroda). Aalst (f1amand.; Alstas), prancūzų Alost, miestas Belgijoje, prie Denderio upės, Briuselio -Gento geležinkelio ir plento. 75 800 gyv. (2001 m. . Tekstilės, gumos, chemijos, odos ir avalynės, maisto (alaus) pramonė. Tekstilės pramonės mašinų gamyba. A apylinkėse didelės apynių plantacijos. Apynių ir gėlių prekyba. Turizmas. Rotušė (XIII - XV a. ; dab. muziejus), gotikinė Šv. Martyno kolegija (XV - XVI a. ), skerdyklos pastatas ( XVII a. ), Šv. Juozapo bažnyčia ( XVIII a. ). Miestas žinomas nuo 870. Alvar Aalto Hugo Henrik (Alvaras Hugas Henrikas Altas) 1898 m. vasario 3 d. Kuortane (Suomija) - 1976 m. gegužės 11 d. Helsinkis, suomių architektas, urbanistas. Nuo 1955 m. Suomijos akademijos narys, 1963-1968 m. prezidentas. Vienas žymiausių XX a. architektų. 1916-21 studijavo Helsinkio politechnikos institute. Nuo 1928 buvo Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų (CIAM) narys. Dėstė Masačūsetso technologijos institute Kembridže (JAV), Helsinkio universitete; profesorius (1940 m. . Daugiausia projektavo Suomijoje (iki 1949 su žmona archit. A. Marsio): Viipuri (1935, dab. Vyborgas, Rusija) miesto biblioteką, Paimio sanatoriją (1933, t.p. jos baldus), vilą Mairea prie Noormarkku (1939 m. , Saynatsalo municipalinį centrą (1952 m. , Jyvaskyla pedagoginio instituto pastatą (1957 m. , kultūros rūmus Helsinkyje (1958 m. , Vuoksenniskos bažnyčią (1958 m. , Otaniemi politechnikos instituto pastatą (1966 m. , Rovaniemi biblioteką ir teatrą (1972 m. , kongreso rūmus Finlandia Helsinkyje (1971, išplėsti 1974 m. , Jyvaskyla muziejų (1973, dabar A muziejus). Suprojektavo pastatų JAV (Masačūsetso technologijos instituto bendrabutį Kembridže 1948 m. , Vokietijoje (operos teatrą Essene 1964, su archit. E. Makiniemi), Danijoje (dailės muziejų Alborge 1972 m. , Irake, Suomijos paviljonus pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937 m. ir Niujorke (1939 m. . Savitai derino funkcionalizmo ir organinės architektūros principus su nacionalinėmis tradicijomis, racionalumą su plastiškumu. Išradingai naudojo vietines statybines medžiagas, medines konstrukcijas; pastatų fasadus ir laisvą vidaus erdvių planavimą derino prie kraštovaizdžio. Parengė Rovaniemi (1945 m. ir Imatros (1953 m. miestų bendruosius planus, Laplandijos regiono (1955 m. planą, Helsinkio naujojo centro (1964 m. projektą. Sukūrė sluoksniuoto medžio baldų, interjero elementų, skulptūrų iš bronzos, marmuro. A kūryba turėjo įtakos pasaulio, taip pat ir Lietuvos architektūrai. 1957 m. Karališkojo britų architektūros instituto ir 1965 m. Amerikos architektūros instituto aukso medaliai. L: F. Gutheim Alvar Aalto New York 1960; Alvar Aalto: Architektūra i gumanizm Moskva 1978. Vladas Stauskas Aaltonen Erkki (Erkis Altonenas) 1910 m. rugpjūčio 17 d. Hameenlinna - 1990 m. kovo 8 d. Helsinkis, suomių kompozitorius, smuikininkas, dirigentas. Nuo 1935 griežė įv.

orkestruose, vėliau vadovavo simfoniniam ir kameriniams orkestrams. 1947 baigė Helsinkio J. Sibelijaus muzikos akademiją. Stažavo Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje. Nuo 1958 Kuteno choro vadovas. Kūrybos pagr. sritis -instr. muzika. Sukūrė baletų, 5 simfonijas (1947-64; antroji Hirosima 1949 m. , 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui, chorų, romansų, kino filmų muzikos. Bronius Ambraziejus Aaltonen Waino (Veinė Altonenas) 1894 m. kovo 8 d. Marttila (prie Turku) - 1966 m. gegužės 30 d. Helsinkis, suomių skulptorius, tapytojas, scenografas. 1910-15 Turku mokėsi Menininkų skatinimo draugijos mokykloje (pas V. Westerholmą), 1923 -Italijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kūrė paminklus, portretinius biustus, kamerines skulptūras iš granito, marmuro, medžio, terakotos, bronzos. Kūriniai: J. Sibelijaus portretas (1935 m. , suomių emigrantų paminklas Delavere (JAV, 1938 m. , 5 skulptūros Darbas ir ateitis Suomijos parlamento rūmuose (1938 m. , Draugystės paminklas Turku (1950-52 m. . Kūryboje rėmėsi neoklasicistine tradicija. Turku yra W. Aaltonen. muziejus. Nijolė Tumėnienė „Aamulehti" (Rytinis laikraštis), Suomijos dienraštis, einantis nuo 1881 Tamperėje. Vienas seniausių šalies laikraščių. Reiškia Nacionalinės koalicijos partijos (konservatorių) nuostatas. Tiražas apie 140000 egz. (1999 m. . Domas Smukus A apygarda, Algirdo apygarda, Lietuvos partizanų junginys, 1945-46 Dzūkijoje kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą. A suformuota iš Marcinkonių, Rudnios, Merkinės, Alovės, Seirijų, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Veisiejų valsčiuose (Alytaus ir Lazdijų apskritys) veikusių partizanų, prisijungusių prie 1945 m. gegužės 7 d. įkurtos Dzūkų grupės. 1945 m. lapkričio 18 d. šios grupės vado J. Vitkaus (slap. Kazimieraitis) Įsakymu pavadinta A, pats jis tapo vadu. Štabą sudarė operatyvinis, mobilizacinis ir propagandos skyriai. A leido laikraštį Laisvės varpas (ėjo 1945-52 m. . 1945 m. gruodžio 31 d. J. Vitkaus įsakymu prie A buvo priskirta T Dzūkų rinktinė, veikusi Alytaus apskrityje ir Prienų bei Marijampolės apskričių Simno, Miroslavo, Alytaus, Balbieriškio, Gudelių, Jiezno, Butrimonių, Stakliškių, Birštono valsčiuose, tačiau jos vadas D.Jėčys (slap. Ąžuolis) iš pradžių šio įsakymo nepripažino ir A veikloje kurį laiką nedalyvavo. 1945 pab. A sudarė T Šarūno rinktinė (su ja vėliau sujungta Algimanto rinktinė; veikė Lazdijų apskritis; vadas V. Stepulevičius, slap. Mindaugas), f Merkio rinktinė (veikė Varėnos apskritis ir dalyje Alytaus apskritis; vadas A. Ramanauskas, slap. Vanagas) ir T Geležinio Vilko rinktinė (veikė dalyje Trakų apskritis; vadas L. Tarasevičius, slap. Aras). 1946 m. balandžio 9 d. J. Vitkaus iniciatyva A su Tauro apyg. sudarė bendrą P. Lietuvos partizanų štabą, kuris gegužės 5 paskelbė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo I polit. deklaraciją. 1946 m. balandžio 23 d. į A buvo įtraukta ir Dzūkų rinktinė, o Šarūno rinktinė Tauro ir A vadų sutarimu buvo priskirta Tauro apygardai. J. Vitkų balandžio 23 d. išrinkus P. Lietuvos partizanų srities vadu, A vadu buvo paskirtas D. Jėčys, kuris liko ir Dzūkų rinktinės vadu. Po šių pertvarkymų nuo 1946 m. gegužės 15 d. A veikė kaip f Dainavos apygarda.A vadovybė parengė partiz. veiklos organizacinius ir mobilizacinius, partizanų mokymo ir kt. norminius dokumentus, naudotus visoje P. Lietuvos srityje. Vienos svarbesnių A apygardos kautynių - 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės puolimas

(partizanai sunaikino valsčiaus pastatą su sovietinės valdžios dokumentais). Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė Aarau (Arau), miestas Šveicarijos šiaurėje, į vakarus nuo Ciuricho, prie Aarės upės (Reino kairysis intakas); Aargau kantono centras. 15 300 gyv. (2001 m. ; aglomeracijoje 73 700 gyv. (1990 m. . Mašinų gamyba, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos ir optikos, metalo ir medžio apdirbimo, poligrafijos, tekstilės, avalynės, chemijos pramonė. Varpų liejykla. Zoologijos sodas. Vėlyvosios gotikos bažnyčia (1471-1478 m. , rotušė (1520; perstatyta 1762 m. , pilis (XI- XIV a. dabar istorijos muziejus), vėlyvosios gotikos ir barokiniai gyvenamieji namai (16- XVIII a. ). A pradėjo kurtis 1250.1264 atiteko Habsburgams, 1415 m. - laisvajam Berno miestui. 1798 buvo Helvetijos Respublikos sostinė. Nuo 1803 m. -Aargau kantono centras. Aare (Arė), upė Šveicarijoje; Reino kairysis intakas. Ilgis 295 km, baseino plotas 17 800 km2. Prasideda Berno Alpėse, teka per Brienzo, Thuno, Bielio ežerus, žemiau - Juros kalnų papėdė. Vidutinis debitas 560 m-'/s. Patvinsta pavasarį, vasarą, dažnai ir žiemą. Laivuojama nuo Thuno miesto. Didžiausi intakai: Emme, Reussas, Limmatas (dešinieji). Daug HE. Pakrančių miestai: Thunas, Bernas, Solothurnas, Oltenas, Aarau. Aarestrup Emil (Emilis Orestrupas) 1800 m. gruodžio 4 d. Kopenhaga - 1856 m. liepos 21 d. Odense, danų poetas. Gydytojas. Plėtojo H. Heine's romantinės meilės lyrikos tradiciją. Poezijoje (rink. Eilėraščiai l Digte 1838, Pomirtiniai eilėraščiai /Efterladte digte 1863 m. gausu erotinių motyvų. Ieva Steponavičiūtė Aargau (Argau), kantonas Šveicarijos šiaurėje, prie Vokietijos sienos. Plotas 1404 km2. 562 000 gyv. (2001 m. . Centras -Aarau (15 300 gyv., 2001 m. . Oficiali kalba -vokiečių. Didesniąją dalį paviršiaus užima Šveicarijos plokščiakalnis, pietvakariuose - Juros kalnų dalis. Mašinų (staklių), tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, siuvimo, cemento, chemijos pramonė. Prie Aarės ir Reusso yra hidroelektrinių. Trys atominės elektrinės. Auginama daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai, javai, veisiami pieniniai galvijai. Turizmas. Badeno kurortas. Per A eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vokietiją su Italija ir Prancūzija. ISTORIJA. Seniausi gyventojai - keltai, kuriuos II a. nukariavo romėnai. V a. A teritoriją užėmė frankai. -861 padalytas į Aukštutinį Argau (priklausė Bernui) ir Žemutinį Argau (grafų Lenzburgų, Kyburgų, nuo 1264 ir Habsburgų valdų dalis). 1415 m. Argau pasidalijo Bernas ir Liucerna. 1798 Bernui priklausanti dalis paskelbta Argau kantonu Helvetijos Respublikos sudėtyje, nuo 1803 m. sujungus su Badeno kantonu - Šveicarijos konfederacijos dalis. Aarlen f flamand.; Arlenas), Belgijos miestas TArlon. Aarne Antti Amatus (Antis Amatus Arne) 1867 m. gruodžio 5 d. Pori (šved. Bjorneborg) 1925 m. vasario 5 d. Helsinkis, suomių folklorininkas. 1911-25 dėstė Helsinkio universitete. Dalyvavo tarptautinės Folklorininkų draugijos veikloje. Folkloro istorinio geografinio tyrimo metodo (suomių mokykla) vienas pradininkų. Šio metodo pagrindus 1913 m. išdėstė darbe Lyginamojo pasakų lyrinio metodo vadovas (Leitfaden der

Vergleichemlen Marchenforsehung . Paskelbė seriją pasakų, dainų, mįslių lyginamųjų tyrinėjimų (vokiečių kalba ), greta kitų tautų folkloro pavyzdžiu pateikė ir lietuviškų tekstų. Remdamasis Europos tautų pasakų motyvų lyginamaisiais tyrinėjimais parengė Pasakų tipų rodykit; (Verzeichnis der Mdrchentypcn 1910 m. , kurioje kiekvienas pasakų tipas turi savo numeri; pagal šią klasifikaciją sudaryti daugelio pasaulio tautų pasakų katalogai (lietuvių -J. Balio Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas 1936, B. Kerbelytės Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas d.I 1999 m. . A rodykle išplėtė ir 1928 anglų kalba išleido S. Thompsonas (papildytas leid. 1961 m. . Kazys Grigas Aaronas, Biblijos personažas. Pirmasis izraelitu kunigas, Mozės brolis ir pagalbininkas. Pasižymėjo iškalba. Reikalavo, kad Egipto faraonas paleistų izraelitus iš nelaisvės. Prie Sinajaus kalno paklusęs be vado likusių žmonių reikalavimams padirbdino jiems stabą aukso veršį ir leido jį garbinti vietoj tikrojo Dievo. Šią nuodėme Dievas jam atleido ir padarė jį vyriausiuoju kunigu. Mirė Arabijoje sulaukės 123 metų; palaidotas ant Horo kalno. Vaizduojamas kaip senas žydų dvasininkas, dėvintis skraistę, papuoštą varpeliais, turbaną arba galvos apdangalą - popiežiaus tiaros prototipą, laikantis smilkytuvą ir giminės vado ženklą - žydinčią lazdą. Dažniausiai minimas Iš 4,14; 5-12; 28; 29; 32, 1-5. Aarschol (Arschotas), miestas Belgijoje, į Šiaurės vakarus nuo Briuselio, prie Demero upės. 12 200 gyv. (2001 m. . Baterijų gamyba. Alaus darykla. Siuvimo pramonė. Viduramžiais A buvo gelumbės audimo centras. XIII- XV a. gotikinė bažnyčia. Aasen Ivar (Ivaras Osenas) 1813 m. rugpjūčio 5 d. Sunnm0re (M0re og Romsdalio fiulkė) - 1896 m. rugsėjo 23 d. Oslas, norvegų kalbininkas, poetas. norvegų rašomosios kalbos (landsmal), nuo 1929 vadinamos naująja norvegų kalba (nynorsk), kūrėjas. Veikale Apie mūsų rašomąją kalbą (Om v art Skriftsprog 1836 m. pasiūlė sukurti rašomąją kalbą, pakeisiančią 400 metų vartotą danų kalbą. Rinko tautosaką, tyrė tarmes, remdamasis jomis sukūrė bendrinės rašomosios kalbos norminimo principus. Svarbiausi veikalai: Norvegų tautinės kalbos gramatika (Dėt norske Folkesprogs Grammatik 1848 m. , Norvegų liaudies kalbos žodynas (Ordbog over dėt norske Folkesprog 1850 m. , Tautinės norvegų kalbos pavyzdžiai (Pr0ver af Landsmaalet i Norge 1853 m. , Norvegų patarlės (Norske ordsprog 1856 m. , Norvegų kalbos gramatika (Norsk Grammatik 1864 m. , Norvegų kalbos žodynas (Norsk Ordbog 1873 m. . Išleido eilėraščių rinkinių. Evaldą Jasaitienė Aasiaat (Osiotas), dan. Egedesminde, miestas Grenlandijos vakaruose, Saqqardlito saloje, prie Disko įlankos (Baffino jūra). 3000 gyv. (2001 m. . Žvejybos ir prekybos uostas. Žuvų perdirbimas. Katerių statyba. Aav Evald (Evaldas Avas) 1900 m. kovo 7 d. Talinas - 1939 m. kovo 21 d. ten pat, estų kompozitorius, choro dirigentas. 1926 baigė Talino konservatoriją (A. Kappo kompozicijos klasę). Vertingiausias kūrinys - herojinė opera Vikingai (Vikerlased, past. 1928 m. . Dar sukūrė simfoniją (1939 m. , simfoninę poemą Gyvenimas (Elu 1935 m. , kamerinės instrumentinės muzikos kūrinių, chorų, dainų. Vaclovas Juodjntsii

Aavik Juhan (JuhanasAvikas) 1884 m. sausio 29 d. Holstrės valsčius - 1982 m. lapkričio 27 d. Stokholmas, estų kompozitorius, dirigentas. 1911 baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (trimito ir kompozicijos klases). 1911-23 Tartu Vanetnuim; 1925-33 Talino Estonia teatrų vyr. dirigentas. Nuo 1925 dėstė Talino konservatorijoje, 1933-44 direktorius; profesorius (1928 m. . Nuo 1944 gyveno Švedijoje. Sukūrė operą Rudens svaja (Sūgisunelm i939 m. , 2 simfonijas (1946. 1948 m. , tetralogiją Metų laikui simf. orkestrui (Aastaajad 1945 m. , simfoninių poemų , fantazijų, siuitų, koncertų fortepijonui (1943 m. , smuikui (1945 m. , violončelei (1949 m. , kontrabosui (1950 m. , kūrinių fortepijonui, daugiau, kaip 200 dainų. Kūryba lyriška, grindžiama estų muzikos folkloru. Dirigavo Estijos dainų šventėse. Parašė Estų muzikos istoriją (Eesli muusika ajalugu 4 t. 1965-1969 m. . Vaclovas Juodpusis ab, slapta Lietuvos pasipriešinimo sov. okup. režimui spaustuvė-leidykla, nuo 1981 veikusi Salių kaime prie Kauno). Ją 1978-1981 m. įrengė V. Andziulis savo sodyboje po gyvenamuoju namu; jam padėjo J. Bacevičius. A pavadinimas -iš steigėjų pavardžių pirmųjų raidžių. A inventorių iš nurašytų įrengimų surinko ir trūkstamas detales pagamino valstybinėse spaustuvėse dirbęs V. Andziulis. Į spaustuvės patalpas (12 m2, vėliau 22 m2 m. įėjimas buvo iš šiltnamio, po slankiojančiu vandens baseinu. 1981 m., kai buvo spausdinamas pirmas leidinys -K. Paltaroko Tikybos pirmamokslis (5000 egz.), A turėjo vieną tiglinę ranka leidžiamą spaudos mašiną, apie 200 kg kelių rūšių rankomis renkamo šrifto, rinktuvą ir formą voleliams lieti. 1989 įsigijo kitą tiglinę, t.p. pjovimo mašiną, presą, kitų įrengimų. 1981-1990 m. leido antisovietinę religinę, politinę, istorinę ir grožinę literatūrą: išspausdino 9 knygas, 14 brošiūrų, 16 smulkių spaudinių. Tikybos pirmamokslį 1981-1989 m. išspausdino 11 kartų (32 000 egz.), maldynėlį Garbė Tau, Viešpatie - 32 kartus (55 500 egz.). A pirmą kartą išspausdino J. Urbšio kn. Lietuva ir Tarybų Sąjunga lemtingais Lietuvai 1934-1940 m. (1987 m., 1000 egz.; 1988 m., 4000 egz.), kalba Genio poezijos kn. Ugnies kryžius (1989, 2000 egz.), Lietuvos partizanų dainas Kovų aidai (1990,2000 egz.), A. Damušio Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai 1939-1949 m. (2 patais, leid. 1990, 2000 egz.; I - JAV). 1991 A įregistruota kaip V. Andziulio įmonė. Nuo 1997 ji yra VDKM filialas. Domas Akstinas Aba, miestas Nigerijos rytuose, Imos valstijoje, į Šiaurės rytus nuo Port Harcourto. 331 000 gyv. (2000 m. . Pro A eina Port Harcourto -Enugu geležinkelis ir automobilių kelias. Maisto (alaus, aliejaus), chemijos (vaistų, muilo, plastikų), tekstilės pramonė, medžio apdirbimas. Abadan (Abadan, Abadanas), miestas Irano pietvakariuose, Chuzestano ostane, -50 km į Šiaurės rytus nuo Persijos įl., prie Irako sienos. 241 500 gyv. (2001 m. . Per A uostą išvežama nafta ir jos produktai. Su naftos verslovėmis, Teheranu, Isfahanu ir Charku A jungia naftotiekiai. Oro uostas. Naftos perdirbimo įmonė. A įkurtas VIII a. Dėl jo ilgą laiką varžėsi Persija ir Osmanų imperija. 1847 galutinai atiteko persams. XX a. pr. atradus gausių naftos telkinių tapo naftos perdirbimo pramonės miestu ir uostu. Per 1980-1988 m. Irako -Irano karą buvo sugriautas.

Abadas Klaudijus T C. Abbado. d'Abadi Antuanas TA. d'Abbadie. Abadidai ('Abbadid), ispanų musulmonų dinastija P. Ispanijoje, Sevilijoje (1023-1091 m. . Pradininkas kadis (rel. teisėjas) Abu ai Kasimas Muchamedas ibn Abadas 1023 paskelbė Sevilijos nepriklausomybę nuo Kordobos kalifato. Jo sūnus Abadas ai Mutadidas (valdė 1042-1068 m. ir vaikaitis Muchamedas ai Mutamidas (valdė 1069-1091 m. užkariavo aplinkinių kunigaikščių žemes, 1068 - Kordobą. Kastilijos ir Leono karaliui Alfonsui VI Drąsiajam užėmus Toledo (1085 m. A pasikvietė į pagalbą Almoravidus iš Šiaurės Afrikos, bet jie nutraukė sąjungą su A ir 1091 užėmė Seviliją. Abadie Paul (Polis Abadi) 1812 m. lapkričio 9 d. Paryžius - 1884 m. rugpjūčio 3 d. Chatou (prie Paryžiaus), prancūzų architektas. Suprojektavo romaninės bizantinės architektūros formų 1874 m.Švč. Jėzaus Širdies baziliką Paryžiuje, Montmartre 1865 m. restauravo rotušę ir 1884 m. Šv. Petro katedrą Angouleme. Abadžijev Džordži (DžordžisAbadžljevas) 1910 m. spalio 7 d. Doiran - 1963 m. rugpjūčio 2 d. Skopjė, makedonų rašytojas, istorikas. Istorinės tematikos pradininkas makedonų literatūroje. 1918 emigravo į Bulgariją, vėliau - į Graikiją. Sofijoje studijavo teisę, suorganizavo makedonų lit. būrelį. Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo Bulgarijos pasipriešinimo judėjime. 1948 grįžęs į Makedoniją įsitraukė į polit. veiklą. Debiutavo bulg. kalba parašytais vaizdeliais, reportažais. Parašė istorinių romanų, apysakų. Žymiausias istorinis rom. -Dykuma (Pūslina 1961 m. . Siasys Sabonis Abaelardus Petrus T P. Abelardas. Abahai 1592 m. lapkričio 28 d. Mandžiūrija - 1643 m. rugsėjo 21 d. ten pat, Mandžu valdovas (1636-43 m. . Po tėvo Nurhati mirties (1626 m. nugalėjo brolius ir užėmė sostą. 1636 užkariavo Vidinę Mongoliją, 1637 - Korėją ir pavertė jas vasalinėmis valstybėmis. Pradėjo Kinijos užkariavimą. Abaiango atolas (Abaiang Attol, Abajango atolas), Apia, yra Kiribatyje (Okeanija), Gilberto salyne; apima 6 šiaurines saleles. 5310 gyv. (1990 m. . Admin. centras -Taburao. Lagūna tinkama stovėti laivams. Išvežama kopra. A 1788 atrado anglų jūrininkas T. Gilbertas. Abaja l Abaya), Margaritos ežeras, yra Etiopijos pietuose. Plotas 1256 km:, didžiausias gylis apie 13 m. Ežeras tektoninės kilmės, telkšo Rytų Afrikos lūžių zonoje. Paviršiaus altitudė 1285 m. Abaj Kunanbajev (Abajus Kunanbajevas) "1845 m. rugpjūčio 10 d. prie Semipalatinsko (kaz. Sėmei) - 1904 m. liepos 6 d. ten pat, kaz. rašytojas, kompozitorius. Naujosios kaz. literatūros pradininkas. Poezijoje ryšku Rytų poezijos, kaz. tautosakos motyvai. Eilėraščiams kūrė muziką. A kūryba turėjo įtakos kazachų tautinės savimonės formavimuisi. Išvertė rusų rašytojų kūrinių. A eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.

Abakaliki (Abakalikis), miestas Nigerijos p. rytuose, Enugu valstijoje. 80 000 gyv. (2000 m. . Žemdirbystės rajono (auginama valgomieji batatai, maniokai, alyvpalmės) prekybos centras. Netoli A yra cinko, alavo rūdų, klinties telkinių. Abakan (Abakanas): 1. Upė Rusijoje (Chakasijoje); Jenisiejaus kairysis intakas. Prasideda dviem ištakomis (D. ir M. Abakano) V. Sajano kalnuose, įteka į Krasnojarsko tvenkinį. Ilgis 514 km (nuo Didžiojo A versmių), baseino plotas 32 000 km2. Vidutinis debitas 381 m'/s. Laivuojamas. Plukdoma mediena. Minusinsko įduboje A vanduo naudojamas drėkinimui. Prie žiočių - Abakano miestas. 2. Miestas Rusijoje, 275 km į pietvakarius nuo Krasnojarsko, prie Jenisiejaus ir Abakano santakos; Chakasijos sostinė. 170 200 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Trikotažo, siuvimo, avalynės, medžio apdirbimo, Statybinių medžiagų, maisto pramonė. Prie A kasama akmens anglys ir geležies rūda. universitetas, Chakasų istorijos , kalbos ir literatūros, politechn. institutai. 3 teatrai. Dendrariumas. Zoologijos sodas. 1823 įsikūrė Ust Abakanskojės gyvenvietė, 1925 pavadinta Chakassku. Miesto teisės ir dab. pavadinimas nuo 1931. Mindaugas Pažemys LIETUVIAI. XVIII a. pab. ir XIX a. į A iš Lietuvos buvo tremiami 1794, 1830-31,1863 sukilimų dalyviai, knygnešiai, kiti kovotojai prieš carizmą. XX a. 5-6 dešimtmetyje veikė lagerių grupė. Kaliniai dirbo akmens anglių kasyklose. Po Stalino mirties iš gretimų mažesnių gyvenviečių buvo atsikėlusių tremtinių iš Lietuvos. Aldona Juodvalkytė Abakano kalnagūbris (Abakanskij chrebet) yra Rusijoje, Altajuje. Ilgis -300 km. Didžiausias aukštis 1984 m. Sudaro Abakano, Tomės ir Lebedžio upių vandenskyrą. Susidaręs iš metamorfinių uolienų, gabro, granito, diorito intruzijų. Abakanovičius Brunonas (Brunon Abakanowicz) 1852 m. spalio 6 d. Ukmergė - 1900 m. rugpjūčio 29 d. Parc St. Maur (prie Paryžiaus), matematikas, fizikas, išradėjas, konstruktorius. 1863-64 sukilimo dalyvio sūnus. Baigės Rygos politechn. institutą (kelių ir tiltų inžinierių specialybė) jame dėstė privatdocento teisėmis, vėliau buvo pakviestas į Lvovo politechn. institutą. 1881 persikėlė į Paryžių, kur įsteigė elektrotechnikos laboratoriją, tapo Compagnie franįaise du procede Thompson-Houston gamyklų direktoriumi. Sukonstravo integratorių (apie jį 1886 išleido knygą prancūzų kalba; išleista vokiečių kalba 1889, lenkų kalba 1907 m. . Tyrė ir tobulino planimetrus, elektros įtaisus (nuolatinės srovės generatorių, elektromagn. skambutį), sukūrė naujo tipo kaitinamąją lempą; tyrimų išvadas skelbė Paryžiaus mokslų akademijos ataskaitose. Prancūzijoje rėmė kraštiečius emigrantus ir jų veiklą. Apdovanotas Garbės Legiono kryžiumi. J.T. AbakanoVicz Magdalena (Magdalena Abakanovič) 1930 m. birželio 20 d. Falenty (prie Varšuvos), lenkų dailininkė. Berlyno dailės, Amerikos dailės ir literatūros akademijų garbės narė, Karališkojo dailės koledžo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos (JAV) garbės daktarė. 1950-54 studijavo Varšuvos dailės akademijoje. 1965-1990 m. dėstė Poznanės dailės mokykloje; profesorė. Tapo, kuria netradicine tekstilinę skulptūrą, instaliacijas. 6 dešimtmečio vid. jos didžiulius išpintus savitos stilistikos tekstilės kūrinius

imta vadinti abakanais. Nuo 1970 kūryboje naudoja rupią, guma impregnuotą drobę. Kūryboje ryšku emocinis, šiek tiek teatrališkas santykis su praeities (ypač karo) bei dabarties įspūdžiais, kurie kraštutinai abstrahuojami ir monumentalizuojami. A kūrinių yra Lietuvoje (Europos parke). 1965 San Paulo bienalės pagr. prizas. Helmutas Šaba.tevifius abakas (graikų abax, kilm. abakos - skaičiavimo lenta): 1. Senovinis skaičiavimo įtaisas skaitytuvų prototipas. Tai lenta su grioveliais; skaičiuojant jais buvo stumdomi rutuliukai, kauliukai. A naudotas senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, vėliau V. Europoje (iki XVIII a. ). 2 (archit.). Kvadratinės plokštės pavidalo viršutinė kapitelio dalis. A laiko architravą, arkos galus. Būna masyvus, lygus (dorėniškojo ir jonėniškojo orderių), išlenktas, profiliuotas (korintiškojo orderio). Abakėlija Tamara 1905 m. rugpjūčio 19 d. Choni (Kutaisi rj.) - 1953 m. gegužės 14 d. Tbilisis, gruzinų grafikė, skulptorė, teatro ir kino dailininkė. 1923-29 studijavo Tbilisio dailės akademijoje, nuo 1938 joje dėstė. Sukūrė akvarelių, piešinių, kartono raižinių, kn. iliustracijų ( Šota Rustaveli Karžygys tigro kailiu mi, Dovydas Sasunietis 1939, D. Guramišvili Davitijani 1950 m. , L. Ukrainkos paminklą Surami (1952 m. . Nuo 1930 kūrė scenografiją teatrų spektakliams, Gruzijos kino studijos filmams. Kūrybai būdinga nac. tematika, didingumas, patosas. Ramutė Rachlmčuitė Abakumov Viktor (Viktoras Abakumovas), tikr. Aba Kum 1908 Maskva - 1954 m. gruodžio 19 d. Leningrad, sov. čekistas. Armėnas.-Generolas pulkininkas (1945 m. . 1941-43 SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro pavaduotojas. 1941 m. birželio 11-17 SSRS NKVD įgaliotinis Rygoje, vadovavo okupuotų Baltijos valstybių gyventojų trėmimams į okupavusią šalį -SSRS. 1943-46 SSRS Gynybos liaudies komisariato Vyr. kontržvalgybos valdybos Smerš viršininkas. 1946-51 SSRS valstybės saugumo ministras. A vadovaujant buvo fabrikuojamos bylos prieš aukštus sov. pareigūnus, kariškius. Pagal A patvirtintas instrukcijas ir direktyvas 1948 m. gegužės ir 1949 m. kovo - balandžio mėn. įvykdyti didžiausi okup. Lietuvos gyventojų trėmimai. Remdamasi A įsakymais MGB kariuomenė žiauriai slopino Lietuvos pasipriešinimą sov. okupacijai. 1951 apkaltintas globojęs vad. sionistinius sąmokslininkus (sov. pareigūnų gydytojus žydus), atleistas iš pareigų, suimtas ir sušaudytas. Eugenijus Gnmskis Abalkin Leonid (Leonidas Abalkinas) 1930 m. gegužės 5 d. , rusų ekonomistas. Rusijos mokslų akademijos narys (1987 m. , profesorius. Nuo 1986 Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius. 1989-1991 m. SSRS MT pirm. pavaduotojas, Ek. reformos valst. komisijos pirmininkas. Tarptautinio ek. ir sočiai, reformų fondo valdybos narys (1991 m. . Tarptautinio N. Kondratjevo fondo prezidentas (1992 m. . Žurnalo Ekonomičeskie voprosy vyr. redaktorius. Abancay (Abankajus), miestas Peru, į vakarus nuo Cusco, 2400 m aukštyje; Apun'maco departamento centras. 51 200 gyv. (2001 m. . Cukranendrių perdirbimas, likerio, romo

gamyba. Dailieji amatai. Prie A auginamos cukranendrės, kasama vario rūda. Miesto teisės nuo 1874. Abanjanas Nikola tN.Abbagnano. Abarius Gintautas 1959 m. kovo 28 d. Vilnius, pianistas, kompozitorius. L. Abariaus sūnus. 1983 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Karnavičiaus fortepijono klase), 1977-1979 m. jos, 1981-1987 m. ir 1994-1999 m. Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos koncertmeisteris. Sukūrė Džiazo mišias chorui, solistams ir orkestrui (1991 m. , džiazo, pramoginės, kamerinės instrumentinės, teatro, TV spektaklių, kino muzikos, giesmių, dainų vaikams. Kaip džiazo trio pianistas (trio koncertuoja nuo 1993; su saksofonininku A. Fedotovu, būgnininku A. Gotesmanu, vėliau A. Jofe) koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo džiazo festivaliuose. 1987 estrados artistų konkurse Maskvoje A vadovaujamas džiazo kvartetas (veikė 1987-1990 m. laimėjo Didįjį prizą. Birutė Žalalienė Abarius Lionginas 1929 m. rugpjūčio 8 d. Maniuliškės (Zarasų apskritis), choro dirigentas, kompozitorius. Nuo 1946 vargonininkavo Avilių parapijos bažnyčioje (Zarasų apskritis). 1948-56 skudučiavo ir dainavo J. Švedo įkurtame dainų ir šokių ansamblyje (dab. Lietuva). 1956-62 dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1958 baigė Lietuvos konservatoriją (A. Budriūno klase). 1959-1972 m. ir nuo 1981 dėsto LMA, 1988-1995 m. Choro dirigavimo katedros vedėjas; profesorius (1991 m. . Nuo 1960 Lietuvos dainų švenčių vyr. dirigentas. 1963-1981 m. Lietuvos TVR mišraus choro vadovas. Sukūrė mišias Dieve, globok Lietuvą (1991 m. , Dieve, globok jaunimą (1994 m. , Gedulingąsias mišias (1996 m. , solo ir choro dainų, giesmių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išleistas A giesmių ir mišių rink. Iš Tavo rankos, Dieve (1997 m. . Gedimino 3 laipsnio ordinas (1995 m. . Vloiaa Tumasonienė Abas (šved. Abo), Suomijos miestas T Turku. Aba Samuel t Aha Samuelis. Abasas Chvadža Ahmadas f C. A Abbas. Abasas Farchatas T E Abbas. Abasas l Didysis ('Abbas) 1571 m. sausio 27 d. - 1629 m. sausio 19 d. Mazanderano provincija (Iranas), Persijos šachas (1588-1629 m. . Sefevidų dinastijos. Tahmaspo I anūkas. Rėmėsi kurdų, lurų, persų diduomene, pirkliais ir islamą priėmusiais vergais. 1598 perkėlė sostinę iš Kazvino į Isfahaną. A valdant buvo statomi nauji miestai, tiesiami keliai, kasami kanalai. Šauktinių kariuomene pakeitė reguliariąja. 1598 užėmė Chorasaną, Bahreino salas (1601-02 m. , Kandaharą (1621 m. . Per karus su Turkija (1603-23 m. užgrobė Iraką, Užkaukazę. Stiprino šalies ekonomiką apiplėšdamas pavergtas tautas armėnus, azerbaidžaniečius, gruzinus, kurdus ir tremdamas juos į valstybės gilumą.

Užmezgė polit. ir prek. santykius su Rusija ir daugeliu V. Europos šalių. A valdant Persija pasiekė didžiausią polit. galybę. Abasas II Chilmi Paša ('Abbas II Hilmi Pasha) 1874 m. liepos 14 d. Aleksandrija - 1944 m. gruodžio 20 d. Ženeva, Egipto chedivas (1892-1914 m. . Siekė valdyti šalį savarankiškai, nepaisydamas britų generalinių konsulų. Rėmė panislamiškas jėgas. Prasidėjus I pasauliniam karui kvietė egiptiečius ir sudaniečius kovoti su britais. 1914 m. gruodžio 19 d. Didžioji Britanijai paskelbus Egiptą savo protektoratu, nušalintas nuo valdžios. Gyveno tremtyje, daugiausia Šveicarijoje. ai Abasas ibn Abd ai Mutalibas Tai Abbas ibn Abd ai Muttalib. Abasidai CAbbasid), 37 arabų kalifų dinastija, valdžiusi Bagdado (Abasidų) kalifatą (7491258, lent.). Kildinosi iš Mahometo dėdės ai Abbaso ibn Abd ai Muttalibo. Dinastijos pradininkas Abu ai Abasas aš Safachas. 762 įkūrė Bagdadą, kuris tapo valstybės sostine. Žymiausi A: ai Mansūras, Karūnas ar Rašidas, ai Mamūnas. Jiems valdant kalifatas sutvirtėjo, suklestėjo menai ir mokslai. Nuo VIII a. pab. A valdžia pro valstijose silpnėjo. IX- X a. pr. Persijoje, Vid. Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Afrikoje ir Ispanijoje kūrėsi nepriklausomos valstybės. 945 Persijos Bujidai užėmė Bagdadą ir iš A atėmė polit. valdžią, kalifai liko tik sunitų rel. vadovais. 1258 A dinastiją nutraukė mongolai, užkariavę Bagdadą. Abasidai Abu ai Abasas aš Safachas ai Mansūras ai Mahdijus ai Hadijus 749-754 754-775 775-785 785-786 ai Kahyras ar Radijus ai Mutakijus alMustakfijus ai Mutis at Tajis ai Kadyras ai Kaimas ai Muktadijus ai Mustazhyras ai Mustaršidas 932-934 934-940 940-944 944-946 946-974 974-991 991-1031 1031-1075 1075-1094 1094-1118 1118-1135

Karūnas ar Rašidas 786-809 ai Aminas ai Mamūnas ai Mutasimas ai Vatikas ai Mutevakilis 809-813 813-833 833-842 842-847 847-861

ai Muntasyras ai Mustainas ai Mutazas ai Muhtedijus ai Mutemidas ai Mutadidas ai Muktefijus ai Muktedyras

861-862 862-866 866-869 869-870 870-892 892-902 902-908 908-932

ar Rašidas ai Muktefijus ai Mustandžidas ai Mustadijus an Nasyras az Zahyras ai Mustansyras ai Mustasimas

1135-1136 1136-1160 1160-1170 1170-1180 1180-1225 1225-1226 1226-1242 1242-1258

Abaslyanik Sait Faik (Saitas Faikas Abasljanikas) 1906 m. lapkričio 23 d. Adapazan 1954 m. gegužės 11 d. Stambulas, turkų rašytojas. Studijavo Prancūzijoje, Šveicarijoje. Dirbo mokytoju. Daugiausia kūrė apsakymus: rink. Virdulys (Semaver 1936 m. , Nereikalingas žmogus (Luzumsuz adam 1948 m. , Kompanija (Kumpanya 1951 m. , Gyvatė ant Alemdago kalno (Alemdaįda var bir yilan 1954 m. . Kūrinių veikėjai mokytojai, darbininkai, amatininkai, žvejai; veiksmo vieta - Stambulas. Kūrybai būdinga humanistinis pasaulio suvokimas, impresionizmo bruožai. Dar parašė romanų, eilėraščių. Halina Kobeckaitė Aba Samuelis (Aba Samuel) t!044, Vengrijos karalius (1041-44 m. . Vienintelis IX- XIII a. Vengrijos valdovas, nepriklausęs Arpadų dinastijai. Sostą užėmė nuvertęs karalių Petrą. Šis, remiamas Šv. Romos imp. Henriko III kariuomenės, 1044 grįžo į Vengriją. Pralaimėjęs jiems karą A žuvo. Abaševo kultūra, bronzos amžiaus archeologinė kultūra . Plito 2 tūkstantmečio p.m.e. vid. nuo Dniepro kair. kranto iki Tobolo upės P. Urale. Pavadinta pagal Abaševo kapinyną (Čiuvašija). Tyrinėta Baškirijoje, Čiuvašijoje ir Marių Respublikoje. Skiriami 3 A periodai: protoabaševo, ankstyvasis ir vėlyvasis. Žmonės gyveno neįtvirtintose ir įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. Mokėjo apdirbti metalą (rasta žalvarinių iečių antgalių, durklų, pentininių kirvių, pjautuvų, peilių), naudojo akmens, kaulo dirbinius. Gausu lipdytos keramikos su geometriniu ornamentu, papuošalų. Mirusiuosius laidojo kapinynuose ir pilkapynuose nedegintus. Algimantas Merkevičius Grigol Abašidze (GrigolasAbašidzė) 1914 m. rugpjūčio 1 d. Čiatura - 1994, gruzinų rašytojas, visuom. veikėjas. 1979 m. Gruzijos mokslų akademijos narys. Poemoje Georgijus Šeštasis (1942 m. vaizduojama gruzinų tautos kova dėl nepriklausomybės, aukštinamas pilietiškumas, patriotizmas. Parašė istorinių romanų (Lašarela 1957, Ilga naktis 1963, Cotnė 1975 m. . Romane Kelionė į tris laikus (1961 m. parodytas žmogaus

ryšys su gyv. epocha, pabrėžiama jo moralinė pareiga ir atsakomybė. Dar sukūrė eilėraščių. Su R. Margiani išvertė kalba Donelaičio Metus (1968 m. . Dalia Juodišienė Abašidze Irakli (IraklisAbašidzė) 1909 m. lapkričio 29 d. Choni (Kutaisio rajonas) - 1992 m. sausio 14 d.) – gruzinų poetas. 1960 m. Gruzijos mokslų akademijos narys. Vertingiausia kūrybos dalis - peizažiniai eilėraščiai. Juose aukštino gimtojo krašto gamtos grožį, istorinę praeitį, reiškė patriotinius jausmus. Parašė eilėraščių apie Tbilisį. Kūrybai būdinga lyriškumas, romantizmas, giedra nuotaika. Lietuvių kalba išleistas A eilėraščių rink. Poezija (1966 m. . DaliJuodišienė abatas (lot. abbas, kilm. abbatis < aram. abba -tėvas), abatijos viršininkas. Iš pradžių buvo renkamas vienuolių ir tvirtinamas vyskupo. Didėjant vienuolynų valdoms A tapo tiesiogiai pavaldūs popiežiui. A turi privilegiją per liturgines apeigas ir bažn. iškilmes nešioti vyskupo insignijas. dėl'Abatas Nikolas tNiccolodell'Abbate. abatija, kat. vienuolių senesniųjų ordinų (benediktinų, cistersų ir kt.) vienuolynai, valdomi abato. Kelios A sudaro fedraugiją, kuriai vadovauja abatas pirmininkas, o fedraugijos kongregaciją (jai vadovauja abatų pirmininkų renkamas abatas primas). Pavaldi popiežiui. Abava, upė Latvijoje; Ventos dešinysis intakas. Ilgis 129 km, baseino plotas 2042 km2. Išteka iš Lesienės ežero Aukštupys teka į Šiaurės , o nuo Kandavos A pasuka į vakarus. Didžiausi intakai: Amula, Imula, Viesata (visi kairieji). abazai (abazą), abazinai, Azijos tauta. Gyvena Rusijos federacijos Karačiajų ir Čerkesų Respublikoje (-27 500 m. , Adygėjos rytuose (-5500 m. , Turkijoje, Sirijoje ir Libane (-10 000 m. . Iš viso -44 000 žm. (1998 m. . Kalba kaukaziečių kalbų šeimai priklausančia abazų kalba, kabardinų, čerkesų ir rusų kalbomis. Dauguma musulmonai sunitai. Skiriamos tapantų ir škurajų etn. grupės. Iki XIV a. gyveno prie Juodosios jūros rytinių krantų. abazas, abazą (pagal Persijos šacho Abaso I Didžiojo vardą), sidabrinė moneta. Pradėtas kaldinti 1620 Persijoje (iš pradžių masė - 7,7, vėliau - 4,66 g). Naudotas ir Gruzijoje bei Afganistane. Gruzijoje abazas iš pradžių svėrė 8,5, XVIII a. - 3 gramus. XIX a. l pusėje Gruziją prijungus prie Rusijos prilygintas 20 kp, kaldintos (iki 1883 m. 0,5 ir 2 abazų vertės monetos. Afganistane 1895-1925 kaldinta sidabrinė ir varinė moneta buvo lygi 20 Tpaišų. Vytautas Smilgevičius ABB, ABB Asea Brown Boveri Ltd., tarptautinis elektrotechnikos inžinerinis koncernas. Projektuoja ir gamina elektros gamybos ir paskirstymo įrenginius, elektros montavimo, ventiliacijos, kuro paskirstymo, pram. procesų automatizavimo, mobiliojo ryšio sistemas, variklius, robotus, projektuoja ir diegia nepertraukiamų procesų technol. linijas, teikia fin. paslaugas. A sudaro apie 1000 bendrovių ( daugiau, kaip 140 šalių; ir Lietuvoje), daugiau, kaip 220 000 darbuotojų. Bendroji apyvarta 30,1 mlrd., bendrasis pelnas 1,3 mlrd. JAV

dol. (1998 m. . Centrinė būstinė Ciuriche. Ik. 1988 susijungus Švedijos elektrotechn. bendrovei Allmanna Svenska Elektriška Aktiebolaget (ASEA, įkurtas 1883, būstinė Vasterase, nuo 1997 tapo ABB AB, būstinė Stokholme) ir Šveicarijos elektrotechn. ir elektronikos koncernui Brown Boveri & Cie AG (BBC, įkurtas 1891, nuo 1997 ABB AG, būstinė Badene). Abiem bendrovėms priklauso po 50% A akcijų. ABBA (pagal atlikėjų vardų Agnetha, Benny, Bjornas, Anni - Frid inicialus), švedų vokalinis instr. ansamblis. Gyvavo 1973-82. Nariai: A. Faltskog (vokalas), A.-F. Lyngstad-Fredriksson (vokalas), B. Ulvaeusas (gitara, vokalas; ansamblio vadovas, vadybininkas ir dainų autorius) ir B. Anderssonas (vokalas, klavišiniai; dainų autorius). A kūriniai melodingi, paprasti, skaidrios harmonijos, interpretacija muzikali, intonaciškai tiksli. Žymiausios dainos: Waterloo (I vieta 1974 Eurovizijos konkurse Brightone), Ring Ring, Mamma mia,Dancing Queen, Knowing Me Knotving You. 1977 sukurtas filmas ABBA: The Movie (nufilmuota A gastrolės Australijoje). Audronė Jurėnaitė 'Abbadid TAbadidai. d'Abbadie Antoine (Antuanas d'Abadl) 1810 m. sausio 3 d. Dublinas - 1897 m. kovo 19 d. Abbadia pilis (Prancūzijos Baskija), prancūzų keliautojas. 1838-39 ir 1840-48 A su broliu Arnauld d'Abbadie (1815-1893 m. vadovavo geogr. tyrimams ir geod. matavimams Etiopijoje, nuo Massavos iki Kaffos. Parašė Etiopijos geografijos, geodezijos veikalų. Abbado Claudio (Klaudijus Abadas) 1933 m. birželio 26 d. Milanas, italų dirigentas, pianistas. Baigė Verdi konservatoriją Milane. Tobulinosi Vienoje pas H. Swarowsky. 1958 S. Kusevickio (Tanglewoode, JAV) ir 1963 D. Mitropulo tarpt, konkursų laureatas. 1968-1979 m. La Scala teatro dirigentas, 1972-1977 m. muzikos direktorius. Dirigavo Vienos, Londono, Clevelando, Filadelfijos, Čikagos simf. bei kt. orkestrams. 1986-1991 m. Vienos operos ir baleto teatro muzikos direktorius. 1989-1998 m. Berlyno filharmonijos simf. orkestro dirigentas. Originaliai interpretuoja klasikines italų operas ir šiuolaikinę muziką. Rimas Genimas Abbagnano Nicola (Nikola Abanjanas) 1901 m. liepos 15 d. Salerno - 1990 m. rugsėjo 9 d. Milanas, italų filosofas egzistencialistas, filos. istorikas. Nuo 1936 Turino universiteto profesorius. Pažiūros artimos M. Heideggeriui, kalba Jaspersui. Pagr. veikalai: Filosofijos istorija (Storia della filosofia). Filosofijos žodynas (Dizionario di filosofių), Egzistencijos struktūra (La struttura dell'esistenza 1939 m. , įvadas į egzistencializmą (Introduzione al/'esistenzialismo 1942 m. . Pozityvusis egzistencializmas (Esistenzialismo pasiuvo 1948 m. , Galimybė ir laisvė (Possihilita e libena 1956 m. , Ui ar prieš žmogų (Per o contro l'uomo 1968 m. , Ta nutrūktgalviška filosofija (Questa pazza filosofia 1979 m. , Gyvenimo išmintis (La saggezza della vila 1985 m. , filosofuos išmintis (La saggezza della filosofia 1987 m. . Nagrinėjo laisvės ir pasirinkimo, likimo ir mirties problemas. Kūrė vad. pozityvųjį egzistencializmą. Manė, kad reikia žvelgti ne anapus savęs, o į save. Pasak A, žmogaus egzistencija yra tik santykis su būtimi, judėjimas būties link (daugiau negu niekis, bet mažiau negu būtis). Būti A apibūdino kaip privalomybę arba vertybe, kuri nėra duotybė (t.y. gatavų vertybių pasaulis). Būtis žmogui duota kaip galimybė, kurią gali

laisvai priimti arba atmesti, todėl yra už ją atsakingas. A turėjo įtakos hermeneutikos plėtotei Italijoje (Turino mokykla, G. Vattimo, L. Pareysonas). Rita Šcrpriytė 'Abbas T Abasas l Didysis. Abbas Ferhat (Ferhat Abbas, Ferhatas Abasas) 1899 m. rugpjūčio 24 d. Taher - 1985 m. gruodžio 24 d. Alžyras, Alžyro valstybės veikėjas. 1938 (kūrė Alžyro nac. sąjungą, kovojusią už lygias vietinių gyventojų ir prancūzų teises. 1943 parengė Alžyro liaudies manifestą, kuriuo reikalavo Alžyrui suteikti autonomiją. 1956-58 vienas Nacionalinio išsivadavimo fronto (NIF) vadovų. 1958-61 laikinosios vyriausybės užsienyje pirmininkas. Atgavus nepriklausomybę 1962-63 Nac. susirinkimo pirmininkas. Nepritardamas NIF ir vyriausybės pasirinktai vienpartinei valdymo sistemai iš polit. veiklos pasitraukė. Parašė kn.: Jaunasis alžyrietis: Nuo kolonijos iki provincijos (LeJeune Algėrien: de la co/onie verslą province 1931 m. , Kolonijinė naktis (La Nuit Coloniale 1962 m. , Karo autopsija (Autopsie d'une guerre 1980 m. . Abbas Chvadža Ahmad (Chvadža Ahmadas Abasas) 1914 m. birželio 7 d. Panipat - 1987 m. birželio 1 d. Bombėjus, indų kino režisierius, scenaristas, žurnalistas. 1935 baigė Aligarho musulmonų universitetą. Nuo 1935 polit. apžvalgininkas ir kino kritikas Bombėjuje. 1943 Indijos liaudies teatrų asociacijos vienas įkūrėjų. Kūrė indiškojo soc. realizmo maniera. Pirmajame filme Žemės vaikai (1946 m. analizuojamos 1943 bado Bengalijoje priežastys. Pagal savo scenarijus sukūrė filmų: Gangą (1952 m. , Mažylis (1954 m. , Keturios širdys - keturi keliai (1959 m. , Septynetas indų (1969 m. , Du lašai vandens (1971 m. , Naksalitai (1979 m. . Neorealistinis filmas Tūkstantis naktų akmeniniame guolyje (1963 m. įtvirtino indų kine sentimentalų sočiai, nelygybės vaizdavimą. Parašė scenarijų (Valkata 1951; Ponas 420 1955 ir kt.). romanų, pjesių, apsakymų. Danguolė Zalytė 'Abbas II Hilmi Pasha T Abasas II Chilmi Paša. ai Abbas ibn Abd ai Muttalib (al-'Abbas ibn Abd al-Muttalib, ai Abasas ibn Abd ai Miitalibas) 565 Meka t653 Medina, pranašo Mahometo dėdė, turtingas Mekos pirklys. Iš pradžių priešinosi sūnėno skleidžiamai religijai. Islamo šalininku tapo musulmonams užėmus Meką (630 m. . Abasidų dinastijos protėvis. 'Abbasid T Abasidai. dell' AbbateNiccolo TNiccolodell'Abbate. Abbe Ernst (Ernstas Abė) 1840 m. sausio 23 d. Eisenach - 1905 m. sausio 14 d. Jena, vokiečių fizikas. 1870-1896 m. Jenos universiteto profesorius (1877-1901 -observatorijos direktorius). 1866 pradėjo bendradarbiauti su C. Zeissu, vėliau tapo jo partneriu ir vadovavo optikos dirbtuvėms. Svarbiausi darbai iš optikos teorijos (suformulavo Abbe's sinusų sąlygą, sukūrė vaizdo sudarymo mikroskopu teoriją) ir optinių prietaisų kūrimo. Sukūrė optinį mikroskopą, Abbe's refraktometrą, achromatinį objektyvą, Abbe's

kondensorių ir kitų optiniu prietaisų. Patobulino interferencinį Fizeau metodą (1884 m. . A iniciatyva Jenoje įsteigta optinio stiklo gamykla Schott ttnd Genossen. „Abbey Theatre" (pagal Dublino gatvės Abbey pavadinimą), airių dramos teatras. Ik. 1904 m. Dubline susijungus Airių lit. teatrui ir Airių nacionalinės dramos draugijai, įkūrėjai airių dramaturgai W. B. Yeatsas, I. A. Gregory ir aktoriai broliai W. G. ir F. Fay. 1904 m. pastatyti pirmieji spektakliai anglų kalba (pagal airių dramaturgų I. A. Gregory, J. M. Synge'o kūrinius). Airių sukilimo metu (1916 m. A buvo uždarytas. 1924 tapo pirmuoju valstybės remiamu teatru Airijoje. Nuo 1935 rengė vaidinimus ir airių kalba. 1950 sudegus teatro pastatui trupė 15 m. dirbo Queen Theatre. Naujas pastatas past. 1966. Žymiausi režisieriai: J. DoVling, T. MacAnna, L. Robinsonas, A. Simpsonas, kviestiniai H. Huntas, M. J. Knebelis. Aktoriai: S. Allgood, B. Fitzgeraldas, C. Cusackas, S. McKenna, R. Mooney, A. Sinclairis. Vitalija Tmskauskaitė Abbeville (Abvilis), miestas Prancūzijos šiaurėje, Pikardijos admin. regione, į Šiaurės vakarus nuo Ammiens'o, prie Somme'os žemupio, netoli žiočių. 24 600 gyv. (2001 m. . Mažų laivų uostas. Mašinų gamyba, elektrotechnikos, maisto, tekstilės pramonė. Turizmas. Varpinė ( XIII a. ), bažnyčios (15- XVII a. ). Prie A yra XVIII a. pilis. A gyvenvietė žinoma nuo III a. (tada buvo vadinama Abbatis vila). Nuo 1184 - miestas. Nuo XV a. pab. priklauso Prancūzijai. Per Antrąjį pasaulinį karą A centras buvo labai sugriautas. Abbeville'io kultūra (Abvilio kultūra), ankstyvojo paleolito archeologinė kultūra . Pavadinta pagal Abbeville'io miestą (Prancūzija). Datuojama Mindelio ledyniniu laikotarpiu (prieš 555-475 tūkst. metų), plito Europoje, Azijoje, Afrikoje. Kartais A laikoma Acheulio (Ašelio) kultūros ankstyvuoju periodu arba ikiašclinio rankinio kirtiklio ankstyvuoju gamybos laikotarpiu. Kirtikliai grubūs, naudoti pjauti, kirsti, skaldyti, kaip ginklas, taip pat naudota medinės ietys, kauliniai, raginiai ir titnaginiai Įrankiai. Žmonės vertėsi medžiokle, rinko augalinį maistą. Abbeville'io kultūros žmogus vadinamas Homo erectus. Algimantas Merkevičius Abbot Charles Greeley (Čarlzas Grilis Abatas) 1872 m. gegužės 31 d. Wilton (N. Hampšyro valstija) - 1973 m. gruodžio 17 d. Riverdale (Merilando valstija), JAV astrofizikas. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys. 1895 baigės Masačūsetso technologijos institutą pradėjo dirbti Smithsono institute; 1928-44 sekretorius. 1907-44 šiam institutui priklausančios astrofizikos observatorijos Vašingtone direktorius. Nuo 1915 tyrė Saulės spinduliavimo kintamumą, atrado jo Įtaką Žemės klimatui (1953 m. . Išmatavo Saulės konstantą. Sukonstravo prietaisų Saulės spinduliuote! matuoti pirheliometrą ir piranometrą. Abbott Berenice (Berenaisė Abot) 1898 m. liepos 17 d. Springfield (Ohajo valstija) - 1991 m. gruodžio 9 d. Monson (Meino valstija), JAV fotografė. 1918-21 studijavo tapybą ir skulptūrą Niujorke, skulptūrą - Berlyne. 1925 atidarė Paryžiuje fot. studiją, sukūrė čia gyvenusių garsių žmonių (aristokratų, dailininkų, rašytojų) portretų: P. Guggenheimo, J. Joyce'o, L. Šteino, J. E. A. Atget ir kt. Po fot. J. E. A. Atget mirties 1927 išsaugojo jo

archyvą. 1929 grįžo į Niujorką. Sukūrė Niujorko (daugiausia architektūros) dokumentinių fotografijų ciklų; kn. Besikeičiantis Niujorkas (Chatiįįng New York 1939; naujas leidimas Ketvirtojo dešimtmečio Niujorkas / New York in the Thirties 1973 m. . ABC T American Broadcasting Company. abchazai (apsua), Azijos tauta. Gyvena Abchazijoje (-93 000 žm.), t.p. Rusijoje (6000 m. , Turkijoje (6000 m. , arabų šalyse. Iš viso apie 115 000 (1998 m. . Kalba abchazų kalba. Tikintieji daugiausia musulmonai sunitai, yra stačiatikių. Skiriamos gudautų, abžujų ir samurzakanų etn. grupės. A -viena pirmųjų rašytiniuose šaltiniuose (asirų, vėliau senovės graikų ir romėnų) minimų prie Juodosios jūros gyvenančių tautų. Po 1866 sukilimo Rl valdžia apie 200 000 (maždaug puse) A deportavo į Turkiją. Abchazija (Apsny), Abchazijos Respublika (Arespublika Apsny), Gruzijos dalis prie Juodosios j., tarp Psou ir Inguri upių. Šiaurėje ribojasi su Rusija, pietuose - su Gruzijos Svanetijos ir Megrelijos sritimis. Plotas 8660 km-. 254 200 gyv. (2001 m. . Kalba abchazų. Sostinė - Suchumi (62 700 gyv.; 2001 m. . Suskirstyta į 6 rajonus (Gagros, Gudautos, Suchumi, Gulripši, Očamčyros, Gali). 74% teritorijos - kalnai ir priekalniai. Šiaurės dalyje driekiasi D. Kaukazo p. šakos Abchazijos, Bzybės, Gagros, Kodori klng. Aukšč. kalnas - Dombai Ulgenas (4046 m). Svarb. perėjos - Kluchori (2782 m) ir Marucho (2746 m). Kalnuose daug ledynų. Yra Anakopo (3,3 km ilgio) ir Abrskilos urvai. P. dalyje kalvoti priekalniai pereina į pelkėtą Kolchidės žemumą. Pakrantė mažai vingiuota, daug paplūdimių. Klimatas pajūryje subtropinis, šiltas ir drėgnas, kalnuose -vidutinis ir šaltas. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje 4-7 °C, kalnuose nuo 2 iki -2 "C, liepos pajūryje 22-24 °C, kalnuose 16-18 °C; žemumose per metus iškrinta 1300-1500 mm kritulių, kalnuose 2000-2400 mm. Upės (Bzybė, Gumista, Kelasuri, Kodori) sraunios ir vandeningos, teka į Juodają jūrą Yra mažų ežerų: Amtkeli, Rica. Dirvožemiai subtropiniai jauriniai, kalnų rudžemiai, pasitaiko raudonžemių ir geltonžemių. Miškingumas -55%. Pakrantėse -vešlūs subtropiniai plačialapių (ąžuolai, skroblai, kaštonai) miškai. Kalnuose vyrauja bukai, kėniai ir eglės. Aukštikalnėse – alpinės pievos. Miškuose yra šernų, lūšių, stirnų, tauriųjų elnių, aukštikalnėse - Kubanės ožių, kaukazinių tetervinų, žemumose - šakalų, upėse ir ežeruose - upėtakių, lašišų, starkių, karpių. Gumistos, Picundos ir Ricos rezervatai. Gyventojų skaičius dėl 1992-1993 m. vykusio karo sumažėjo nuo 516 600 (1993 m. iki 245 000 (2001 m. , vidutinis tankumas - nuo 60 iki 29 žm./km2. Tankiausiai gyvenama pajūryje. Miesto gyventojų 48% (1996 m. . Iki karo gyventojų daugumą sudarė gruzinai (megrelai, svanai; 46%), abchazai (18%), rusai ir ukrainiečiai (16%), armėnai (15%). Per karą daug gruzinų iš A pasitraukė; į Gruziją atvyko apie 200 000 pabėgėlių. A -agrarinė šalis. Auginama tabakas ( Šiaurės vakarų ir vid. priekalniuose), arbatmedžiai (daugiausia pietryčiuose), citrusai (priekalniuose), vynmedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Yra geležies, gyvsidabrio rūdos, barito telkinių. Tkvarčeli kasamos akmens anglys. Maisto (arbatos, tabako, vyno, eterinių aliejų, mėsos, pieno, žuvų konservų), lengvoji (odos ir avalynės, šilkinių audinių), Statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Dauguma pram. įmonių yra Suchumi ir Tkvarčeli. Inguri HE (40% elektros energijos ji tiekia Gruzijai), Tkvarčeli, Suchumi HE. Transporto svarb. magistralės: Tuapsės -Samtredijos geležinkelis (elektrifikuotas), Novorosijsko -Batumi

automobilių kelias. Suchumi jūrų ir oro uostai. Vidmantas Daugirdas ISTORIJA. A teritorijoje žmonės apsigyveno 3 tūkstantmetyje p.m.e. Jie vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, apdorojo varį, žalvarį, vėliau geležį. VII- VI a. p.m.e. pradėjo irti pirmykštė bendruomenė. Nuo 1 tūkstantmečio p.m.e. vid. A priklausė Kolchidės karalystei. Juodosiosj. pakrantėje kūrėsi graikų kolonijos. IV a. A priklausė Lazikos valstybei. IV- VI a. užkariauta Bizantijos. VI a. įvesta krikščionybė. VIII a. pab. A valdovas Leonas II išvadavo V. Gruziją (abchazų, megrelų ir svanų žemes) iš Bizantijos valdžios ir sukūrė Abchazijos karalyste. X a. suvienijus Gruziją A tapo jos dalimi. XVI a. 2 pusėje atsiskyrė nuo Gruzijos, bet atiteko Turkijai. 1725,1728,1733,1771,1806 m. sukilimus turkai numalšino. 1810 m. A prisijungė Rusija. Dalis abchazų pasitraukė į Turkiją. 1866 įvyko sukilimas prieš Rusijos valdžią. 1870 panaikinus baudžiavą paspartėjo krašto ek. plėtra. XX a. pr. suaktyvėjo tautinio bei socialinio išsivadavimo judėjimas. Žlugus RI (1917 m. valdžią perėmė menševikai. 1921 A užėmė bolševikai sukūrė sovietų respubliką (Gruzijos sudėtyje). 1922 kaip Gruzijos dalis įėjo į Užkaukazės SFSR, o kartu su ja - į SSRS. Nuo 1931 Gruzijos SSR auton. respublika. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos kariuomenė 1942 trumpam užėmė A dalį. Yrant SSRS A vadovybė pasinaudojo Gruzijos ir Rusijos nesutarimais ir 1990 paskelbė šalies nepriklausomybę (jos nepripažino nė viena valstybė). 1992-1993 m. kariavo su Gruzija. Rusijos kariškių remiama A 1993 m. rugpjūčio išstūmė Gruzijos kariuomenę iš savo teritorijos ir faktiškai tapo priklausoma nuo Rusijos. 1994 Abchazijoje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, JT stebėtojai. Albinas Visockis abchazų ir adygejų kalbos, t kaukaziečių kalbų Šiaurės vakarų grupė. ABC kariuomenė, Vokietijos kar. daliniai, skirti saugoti kariuomenę nuo branduolinio (atominio), biol. ir chem. ginklo poveikio. A uždavinys - po masinio naikinimo ginklo panaudojimo vykdyti f biologinę žvalgybą bei t radiacinį ir cheminę žvalgybą, specialiai švarinti karius bei jų aprangą, ginkluotę, kovos techniką ir kt. materialines vertybes. EugenijusKisinas Abd Alahas Šeikas Muchamedas f S. M. Abdullah. ABC šalys, maždaug nuo 1900 vartojamas trijų P. Amerikos didž. valstybių - Argentinos, Brazilijos, Čilės - pavadinimas. A buvo laikomos atsvara JAV viešpatavimui. Abd Alahas II ('Abd Allah II), Abdulchanas, Abdulahas 1533 11598, Bucharos chanas (1583-1598 m. . Paskutinis ir žymiausias Šeibanidų dinastijos valdovas. Faktiškai valdė nuo 1557, kai perkėlė valstybės sostinę iš Samarkando į Bucharą. Suvienijo daugumą Šeibanidų anksčiau valdytų žemių: Balchą, Ferganą, Taškentą, Chorasaną, Chorezmą. Nunuodytas. Albinas Visockis Abd Alahas ibn Chuseinas ('Abd Allah ibn al-Husayn) 1882Meka - 1951 m. liepos 20 d. Jeruzalė, Jordanijos karalius (1946-51 m. . Hašimitų dinastijos. Mekos šerifo (valdytojo) ir Chidžazo karaliaus Chuseino sūnus. 1916-18 vienas antiturkiško arabų sukilimo vadų. 1920-21 Irako karalius. Nuverstas brolio Feisalio 1.1921-46 britų mandatinės teritorijos

Transjordanijos (nuo 1949 Jordanija) emyras. Britams atsisakius mandato teisių pasiskelbė karaliumi. Vienintelis iš arabų šalių vadovų neprotestavo prieš Izraelio valstybės susikūrimą. Įkūrė Arabų legioną, kuris per Arabų - Izraelio karą (1948-49 m. užėmė dalį Palestinos (Vakarų Krantą). Nužudytas palestiniečių nacionalisto. Abd Alahas ibn Chuseinas ('Abd Allah ibn al-Husayn) 1962 m. sausio 30 d. Amanas, Jordanijos karalius (nuo 1999 m. vasario ). Hašimitų dinastijos. Karaliaus Chuseino ibn Talalo sūnus. 1980 mokėsi Didžiosios Britanijos karališkojoje karo akademijoje Sandhurste. 1984 Oksfordo universitete baigė arabų kalba ir tarpt, politikos kursus. Nuo 1984 tarnavo Jordanijos kariuomenėje; 1998-1999 m. pr. jos spec. pajėgų vadas. Užs. politikoje orientuojasi į JAV ir V. Europą. Egdūnas Račius Abd Alahas ibn Muchamedas ('Abd Allah ibn Muhammad) 1845 ar 1846Darfur - 1899 m. lapkričio 24netoli Kosti, Sudano kalifas (1885-1898 m. . Mahdi bendražygis ir įpėdinis. Sukūrė stiprią kariuomenę. Per karus su Etiopija ir Egiptu išplėtė valstybę. 1898 prie Omdurmano pralaimėjo britams. Sudanui tapus Didžiosios Britanijos ir Egipto kondominiumu (1898 m. vadovavo partiz. karui. Žuvo mūšyje. Abd ai Azizas ('Abd al-Aziz) 1878 m. vasario 24 d. ar 1881 m. vasario 18 d. Marrakeš f 1943 m. birželio 10 d. Tanžeras, Maroko sultonas (1894-1908 m. . Filalidų dinastijos. Chasano I sūnus. Iki 1900 už A faktiškai valdė d. viziris Ba Ahmedas (Ahmadas ibn Muša). Siekė V. Europos pavyzdžiu reformuoti šalį. Tai sukėlė ek. nuosmukį ir musulmonų nepasitenkinimą; Prancūzija ir Ispanija įsikišo į Maroko vidaus reikalus (tMaroko krizės). Per brolio Abd ai Chafido vadovaujamą 1907-08 m. sukilimą nuverstas. Abd ai Chafidas ('Abd al-Hafid) 1875 ar 1880 Fes - 1937 m. balandžio 4 d. Enghien-les -Bains (Prancūzija), Maroko sultonas (1908-12 m. . Pasinaudojęs musulmonų nepasitenkinimu vakarietiškomis brolio sultono Abd ai Azizo reformomis sukilo ir 1908 m. jį nuvertė. 1912 pripažino Maroką Prancūzijos protektoratu. Abd ai Kadyras ('Abd al-Kadir, Abd el-Kader) 1808 m. rugsėjo 6 d. prie Maskaros - 1883 m. gegužės 26 d. Damaskas, arabų emyras (1832-47 m. . 1832 didesnėje V. Alžyro dalyje įkūrė emyratą ir vadovavo 1832-47 alžyriečių sukilimui prieš prancūzus. 1847 jį užkariavus prancūzams paimtas į nelaisve. 1847-52 internuotas Prancūzijoje. Po to gyveno Bursoje, nuo 1855 Damaske. Parašė rel. ir kar. veikalų, poezijos. Per 1860 krikščionių pogromą Damaske išgelbėjo apie 1500 žmonių; už tai Prancūzijos vyriausybės apdovanotas Garbės Legiono kryžiumi. Abd ai Karim ('Abd al-Karim, Abd ai Karimas, Abd ai Kerimas) 1881 ar 1882 - 1963 m. vasario 7 d. , Maroko polit. veikėjas. Rifų genties vado sūnus. 1921-26 T Rifų respublikos prezidentas (emyras). Pasipriešinimo ispanams, nuo 1925 ir prancūzams vadovas. 1926 prancūzų paimtas į nelaisvę ir ištremtas į Rėuniono salą. 1947 gavo leidimą persikelti į Prancūziją. Pakeliui pabėgęs apsigyveno Kaire. 1948-56 vadovavo Magribo išsivadavimo komitetui.

Abd Allah Ibn Abbas ('Abd Allah ibn 'Abbas, Abdalachas ibn Abasas) 619 t686, pranašo Mahometo pusbrolis. Korano egzegezės pradininkas, teisės klausimų aiškintojas, pasakojimų apie Arabiją iki islamo atsiradimo, Mahometo žygius (tchadisai) skelbėjas. Abd ai Malikas ('Abd al-Malik) apie 646 Medina 1705 m. Damaskas, Omejadų dinastijos kalifas (685-705 m. . 683-702 sumušė savo priešininkus Mekoje, Damaske ir Irake. Nuslopino charidžitų (rel. judėjimas) sukilimus Irake (692-697 m. . Reorganizavo valstybės administraciją. Arabų kalba padarė kanceliarinę (vietoj graikų ir persų), išleido monetų su arab. įrašais (vietoj bizantiško ir sasanidiško trafareto). Sutvarkė mokesčių sistemą. Fundavo Jeruzalės Kubat aš Sachros ir ai Aksos mečečių statybą. Abd ai Muminas ('Abd al-Mu'min) 1094 prie - 1emseno - 1163 m. gegužės Rabatas, Almohadų kalifas (1130-63 m. ir dinastijos pradininkas. Ibn Tumartos, almohadų rel. judėjimo pradininko, mokinys ir pasekėjas; nuo 1130 vadovavo sukilimui prieš Almoravidus. 1147 sužlugdė jų valstybę ir įsigalėjo Maroke bei P. Ispanijoje. Iki 1159 užėmė Alžyrą, Tunisą ir Tripolitaniją. Abdalvadidai ('Abd al-Vadid), Zajanidai, berberų genčių dinastija irvalstybė Alžyro Šiaurės vakaruose (1236-1554 m. . Iškilo susilpnėjus Almohadų valstybei. Dinastijos pradininkas Jagmursanas ibn Zajanas (valdė 1236-1283 m. suvienijo dalį berberų ir arabų genčių, sostine paskelbė - 1emseną. Žymiausias atstovas - Abu Hamu Muša II (valdė 1359-1389 m. . Prekiavo su ispanais. Nuolat kovojo su Marinidais (1298-1306, 1337-48, 1352-59 šie buvo užėmę - 1emseną). XV a. pr. A buvo Chafsidų vasalai. Žlugo valstybę užkariavus Osmanams. Abd ar Rachmanas ('Abd ar-Rahman) 1789 ar 1790 - 1859 m. rugpjūčio 24 d. Meknes, Maroko sultonas (1822-59 m. . Filalidų dinastijos. Stiprino centr. valdžią, malšino feodalų ir genčių sukilimus (1824,1828,1831,1843,1849,1853 m. . Viduržemio j. skatino piratavimą. 4-5 dešimtmetyje atrėmė D. Britanijos, Ispanijos, Austrijos puolimus. Dėl A paramos Abd ai Kadyro sukilimui 1844 kilo karas su Prancūzija. Jį A pralaimėjo ir pasirašė Tanžero sutartį, nustačiusią Marokui nepalankią sieną su Alžyru. Europos valstybių buvo priverstas sudaryti joms naudingų prek.sutarčių. Abd ar Rachmanas l ('Abd ar-Rahman I) 731 Damaskas t788 m. rugsėjo 30 d. Kordoba, Kordobos emyras (756-788 m. . Ispanijos Omejadų dinastijos pradininkas. Abasidams nuvertus Sirijos Omejadus (750 m. pabėgo į šiaurę Afriką, iš kur su kariuomene išsikėlė Andalūzijoje. 755-56 užėmė Seviliją, Kordobą, kitas musulmonų valdas Pirėnų pusiasalyje ir pasiskelbė emyru. Sukūrė pirmą nepriklausomą nuo Kalifato islamo valstybę. 788 prie Ronccsvalleso atrėmė Karolio Didžiojo puolimą. Pradėjo statyti Kordobos Didžiąją mečetę. Abd ar Rachmanas II ('Abd ar-Rahman II) 792 Toledo t852 m. rugsėjo 22 d. Kordoba, Kordobos emyras (822-852 m. . Omejadų dinastijos. Abd ar Rachmano I proanūkis. Abasidų pavyzdžiu pertvarkė admin. valdymą. Padidino mokesčius, kad gautų lėšų

statyboms. Mokslo ir meno globėjas. Pasižymėjo rel. tolerancija. Rengė kar. žygius į Astūriją. Abd ar Rachmanas III ('Abd ar-Rahman III) 891 m. sausio 7 d. - 961 m. spalio 15 d. Kordoba, Kordobos emyras (912-929 m. ir kalifas (929-961 m. . Omejadų dinastijos. Po 30 metų kovos su sričių valdytojais atkūrė valstybės vienybę (913 užėmė Seviliją, 932 Toledo, paskutiniuosius opozicijos centrus). Kovojo su krikščioniškomis Leono ir Navaros karalystėmis (nuo 955 jo duoklininkės). Šiaurės Afrikoje rėmė pasipriešinimą Fatimidams. 931 užėmė Ceutą. Užmezgė dipl. santykius su Šv. Romos ir Bizantijos imperijomis. Pastatė galingą Viduržemio j. laivyną; siekė rel. tolerancijos krikščionims ir žydams. A valdant Kordoba tapo (ir apie 200 metų buvo) V. Europos kultūros centru. Abd ar Rahmanas ('Abd ar-Rahman), Abdur Rahman Chanas apie 1844 Kabulas - 1901 m. spalio 1 d. ten pat, Afganistano emyras (1880-1901 m. . Dost Mohammado vaikaitis. 1866-1868 m. kovojo dėl valdžios su pusbroliu emyru Šir Alijumi. Po pralaimėjimo iki Šir Alijaus mirties (1879 m. gyveno Samarkande. 1880 grįžo į Afganistaną ir pasiskelbė emyru. Pagal 1880 susitarimą pripažino britams teisę kontroliuoti šalies užs. politiką. 1893 patvirtino sieną su Britų Indija (f Durando linija) ir Rusija Pamyre. Laikėsi izoliacinės užs. politikos. Sustiprino centr. valdžią, sukūrė reguliariąją kariuomenę. Reformavo admin. valdymą ir mokesčius, bandė įvesti bendrą pinigų sistemą. Skatino prekybos, amatų plėtotę, įkūrė manufaktūrų, pirmąją ligoninę. Abd ar Rachman ibn Abd Allah ('Abd ar-Rahman ibn 'Abd Allah, Abd ar Rachmanas ibn Abd Alahas) 1732 10, arabų karvedys, Ispanijos valdytojas. 732 įsiveržė į Akvitaniją ir užėmė Bordeaux. Vadovavo arabų kariuomenei Poitiers mūšyje, kuriame žuvo. Abd aš Sabur Salach (Salah 'Abd as -Sabūr, Salachas Abd aš Saburas) 1931 m. gegužės 3 d. Zagazig - 1981 m. rugsėjo 14, Egipto poetas. Vienas žymiausių arabų poetų modernistų. Parašė eilėraščių (rink. Žmonės mano šalyje 1957, Aš sakau jums 1961, Seno riterio sapnai 1964, Mintys apie sužeistą laiką 1970, Nakties medžiai 1973 m. , eiliuotų dramų (Haladžo tragedija 1964 m. . Poezijoje vyrauja dabarties filosofiniai apmąstymai, pesimistinė pasaulėjauta. Abdėrai (graikų Abdera), senovės graikų uostas prie Nešto žiočių Trakijoje (dab. Avdhiros vietoje). Įkurtas -656 p.m.e.jonėnų iš Klazomenų, prie dab. Izmiro įlanka.Turkija). Po persų karaliaus Kyro III Didžiojo Įsiveržimo Į M. Aziją (~543 m. tapo jonėnų pabėgėlių iš Teoso (dab. Anatolijos provincijos vakarų dalyje) kolonija. Klestėjo iš prekybos su vietinėmis gentimis, V a. - IV a. p.m.e. pradžioje priklausė Delo jūrų sąjungai. Smuko dėl Trakijos genčių puldinėjimų. Nors A piliečiai buvo Demokritas, Leukipas, Protagoras, senovės Graikijoje abderiečiai - provincialų sinonimas. Abderhalden Emil (Emilis Abderhaldenas) 1877 m. kovo 9 d. OberuzVil (Šveicarija) 1950 m. rugpjūčio 5 d. Ciurichas, vokiečių biochemikas ir fiziologas. 1904-45 dirbo Berlyne, nuo 1946 Ciuriche. 1916 iš 19 aminorūgščių susintetino polipeptidą. Paskelbė apie 1000 straipsnių apie baltymų struktūrą ir jų biol. svarbą, pagrindė modernios mitybos teoriją, atrado organizmo apsauginius fermentus. Veikalai: Fiziologinės chemijos

vadovėlis (Lehrbuch der physiologische Chemie 1906 m. , Mūsų mitybos pagrindai (Die Grundlagen unserer Emahrung 1917 m. , Fiziologijos vadovėlis (Lehrbuch der Physiologie 4 1.1925-27 m. , Vitaminai ir vitaminų terapija (Vitamine und Vitamintherapie 1948 m. . AbdijO knyga, ST knyga, pavadinta mažojo pranašo Abdijo vardu. Įeina į Pranašų knygų rinkinį. Trumpiausia Biblijos knyga (21 eilutė), parašyta, spėjama, V a. p.m.e. Joje rūsčiai grasinama edomitams, apiplėšusiems Jeruzalę, ir pranašaujamas Izraelio triumfas. KirasKimbrys abdikacija (lot. abdicatio - atsisakymas), formalus valstybės vadovo, dažniausiai monarcho, atsisakymas valdžios, pareigų arba laipsnio ir su tuo susijusių teisių. Tam tikros garbės teisės ar pareigos gali išlikti. Valstybės vadovui priesaiką davė pareigūnai ir kareiviai po A nuo priesaikos atleidžiami. Abdiulazizas (Abdiilaziz) 1830 m. vasario 9 d. Stambulas - 1876 m. birželio 4 d. ten pat, Turkijos sultonas (1861-1876 m. . Machmudo II sūnus, Abdiulmedžido I brolis. Iki 1871 d. vizirių M. Fuad Pašos ir M. Ali Pašos veikiamas tęsė T Tanzimato reformas: 1864 pertvarkė admin. valdymą (sudarė vilajetus), 1868 įkūrė Valstybės tarybą, priėmė civ. kodeksą. Pirmasis sultonas, aplankęs V. Europą. Po M. Ali Pašos mirties (1871 m. nutraukė reformas ir įvedė absoliutinį valdymą. 1875 vyriausybės paskelbtas valstybės bankrotas, sukilimai Bosnijoje ir Hercegovinoje (1875 m. bei Bulgarijoje (1876 m. nusmukdė A autoritetą. 1876 m. kovo nuverstas f Naujųjų Osmanų ir nužudytas. Abdiulchamidas I (Abdulhamid I) 1725 m. kovo 20 d. - 1789 m. balandžio 7 d. , Turkijos sultonas (1774-1789 m. . Osmanų dinastijos. 1774 pasirašė Turkijai nenaudingą Kuįūk Kaynarcos (Kiučiuk Kainardžios) taikos sutartį su Rusija dėl karo nutraukimo. 1775 prarado Bukoviną (atiteko Austrijai), 1784 Krymą (Rusijai). Reformų ir centralizuotos valdžios šalininkas. Abdiulchamidas II (Abdulhamid II) 1842 m. rugsėjo 21 d. Stambulas - 1918 m. vasario 10 d. ten pat, Turkijos sultonas (1876-1909 m. . Abdiulmedžido I sūnus. Atėjo įvaldžią remiamas TNaujtįjų Osmanų. 1876 m. gruodžio 23 d. patvirtino jų parengtą konstituciją. Įsitvirtinęs valdžioje 1878 paleido parlamentą ir įvedė despotinį režimą TZuliumą. A laikais Turkija tapo priklausoma nuo V. Europos valstybių. Prancūzijai užėmus Tunisą (1881 m. , Didžioji Britanijai Egiptą (1882 m. A suartėjo su Vokietija, 1889 leido jai tiesti Bagdado geležinkelį. Sukūrė pr. irvid. mokyklų tinklą, įsteigė aukštąją mokyklą (vėliau Stambulo universitetas). Rėmėsi panislamizmo idėjomis. 1894-1897 m. suorganizavo armėnų ir graikų žudynes, dėl to pramintas Kruvinuoju. 1908 m. priverstas fjaunaturkių sugrąžino 1876 konstituciją. 1909 m. po nesėkmingo mėginimo atkurti absoliutizmą nuverstas ir ištremtas į Salonikus (iki 1912 m. . Mirė kalėjime. Abdiulmedžidas l (Abdulmecid I) 1823 m. balandžio 25 d. - 1861 m. birželio 25 d. Stambulas, Turkijos sultonas (1839-61 m. . Mahmudo II sūnus. Tęsė tėvo provakarietiškas reformas. Pertvarkė kariuomenę, teisėsaugą, švietimo sistemą. Siekė

sulyginti pavaldinių teises nepriklausomai nuo jų religijos ir tautybės (sutrukdė konservatyviosios jėgos). Per Krymo karą (1853-56 m. A sudarė koalicijų su Prancūzija, Didžioji Britanija ir Sardinija. Paveiktas Europos valstybių 1861 suteikė Libanui autonomiją. Abdrašitov Vadim (Vadimas Abdrašitovas) 1945 m. sausio 19 d. Charkovas, rusų kino režisierius. 1974 baigė Kinematografijos institutą (pas rež. M. Romą ir L. Kulidžanovą). Nuo 1974 dirba Mosfilmo kino studijoje. Kūryboje gvildena šiuolaikines problemas, teisinius bei moralinius visuom. konfliktus. Ankstyviesiems filmams būdinga realistinis tikrovės vaizdavimas, psichologizmas: Žodis suteikiamas gynėjai (Slovo dlja zaščity 1976 m. , Lapių medžioklė (Ochota na lis 1978 m. , Traukinys sustojo (Poezd ostanovilsja 1982 m. . Vėlesnėje kūryboje (Planetų paradas l Parad planel 1984; Pliumbumas, arba Pavojingas žaidimas ! Pljumbum, iii opasnaja igra 1986; Tarnas/ Sluga 1988, A. Bauerio prizas Berlyno kino festivalyje; Šokėjo metas l Vremja tancora 1997 m. atsirado tikrovės sukeistinimo elementu, filosofinės parabolės forma. Živilė Pupinytė Abduh Muchammad ('Abduh Muhammad, Abdo Muchamedas) 1849Tanta - 1905 m. liepos 11 d. Kairas, islamo teologas, Egipto visuom. veikėjas. Al Afghani mokinys, su juo 1884 Paryžiuje įkūrė slaptą draugiją, leido laikraštį, propaguojantį panislamizmo idėjas. Užėmė valst. postus. Vadovavo ai Azharo admin. tarybai, kuri reorganizavo universiteto mokymo sistemą. Nuo 1899 Egipto vyr. muftijus. Propagavo musulmonų kalifato atkūrimą. Tvirtino, kad religijos esmė atskleista Korano tekstuose. Kėlė žmogaus proto didingumą, teigė pasaulio pažinumą ir jo raidos dėsningumus. Autoritetingiausio Korano komentaro (arab. tafsir) autorius. Parašė darbų apie šariatą, švietimo sistemos reorganizavimą. Abdulahas, Abdulchanas fAbdAlahas H'. Abdullah Šeich Muhammad (Šeichas Muchamedas Abd Alahas) 1905 m. gruodžio 5 d. Sarou (prie Srinagaro) - 1982 m. rugsėjo 8 d. Srinagar, Indijos musulmonų politikas. Vadovavo judėjimui prieš hinduistą Kašmyro maharadžą. 1931 įkūrė Kašmyro musulmonų konferenciją (nuo 1938 Nac. konferencija), vieną svarbiausių Kašmyro polit. partijų. Kašmyro prijungimo prie Pakistano priešininkas. 1948-53 Kašmyro ministras pirmininkas, 1975-1982 m. vyr. ministras. 6 dešimtmečio pr. iš Indijos vyriausybės išsiderėjo Kašmyrui autonomiją. Pradėjus ją mažinti reikalavo nepriklausomybės, dėl to keletą kartų kalintas. Diana Mickevičienė Abdullah Bin Utman Abu Bakr aš Siddik ( Ahdullah Bin 'Utman Abu Bakr as -Siddiq) T Abu Bakras. Abdul Rahman Putra Alhaj Tunku (Tunku Abdūl Rahmanas Putra Alhadžas) 1903 m. vasario 8 d. Alor Setar (Kedaho valstija) - 1990 m. gruodžio 6 d. Kvala Lumpūras, Malaizijos valstybės veikėjas. Gimė Kedaho ( Šiaurės Malają) sultono šeimoje. Mokėsi Kembridžo universitete. Nuo 1955 Malajos sąjungos partijos pirmininkas. 1955-57 Malajos Fedraugijosvyr. ministras ir vidaus reikalų ministras. Vedė derybas su Didžioji

Britanija dėl nepriklausomybės suteikimo šaliai (paskelbta 1957 m. rugpjūčio 31 d.) . Nuo 1957 Malajos Fedraugijos, nuo 1963 Malaizijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Malaizijos sąjungos partijos lyderis. 1970 m. kovo kilus riaušėms tarp kinų ir malajiečių atsistatydino. AbėErnstas fE.Abbe. Abe Kobo (Abe Kobo, Kobo Abe), tikr. Abe Kimifusa 1924 m. kovo 7 d. Tokijas - 1993 m. sausio 22 d. ten pat, japonų rašytojas. Augo gydytojo šeimoje Mandžiūrijoje. 1948 baigė Tokijo universiteto Med. fakultetą. Nuo 1973 dirbo savo avangardistiniame teatre studijoje. Kūrybinį kelią pradėjo eilėraščiais. Siurrealistiniuose egzistencinės problematikos apsakymuose (Raudonasis kokonas 1950, Sienapono S. Karumos nusikaltimas, Įsibrovėliai, Poeto gyvenimas, visi 1951 m. ryšku F. Kafkos įtaka, parabolės bruožai. Fantastiniame romane Ketvirtasis ledynų periodas (1959 m. pabrėžiama mokslininkų atsakomybė už žmonijos išlikimą. Žymiausi rom.: Moteris smėlynuose (1962, lietuvių 1968 m. ir Svetimas veidas (1964, lietuvių 1973 m. . Juose kuriamos abstrakčios ekstremalios situacijos, kuriose išryškėja asmenybės vienišumo, laisvės ir identiškumo ieškojimo motyvai, pastangos išsaugoti žmoniškumą. Šios temos plėtojamos ir romanuose Sudegintas žemėlapis (1967 m. , Žmogus dėžė (1973, lietuvių 1991 m. , Slaptas susitikimas (1977 m. . Dar sukūrė avangardistinių pjesių. RioKajima abėcėlė, alfabetas, raidynas, tam tikra tvarka išdėstytų fonetinio rašto raidžių visuma. Pradėjo formuotis v. semitų tautose. Ugarite iš 2 tūkstantmečio p.m.e. vid. žinoma A paradigminiu aspektu jau galėtų būti vadinama garsine (į pagrindinį nusistovėjusia tvarka išdėstytą 30 ženklų rinkinį įėjo ne tik priebalsės, kaip kitų v. semitų rašte, bet ir 2 balsės), tačiau sintagmiškai vadovautasi ne žodžio garsų perteikimo, o priebalsiniu -skiemeniniu principu. Vieną v. semitų A - finikiečių (iš 22 priebalsių) - 2 ir l tūkstantmečių p.m.e. sandūroje perėmė graikai, papildė balsių ženklais sukūrę tikrai garsinę Ajau ir pagal sintagminį taikymą (raidės atitiko garsus). Šalia graikų žinoma ir kitų giminiškų A: lidų, likų, frigų, etruskų. Vėliau graikų A pagrindu formavosi lotynų (t.p. kitų italikų), armėnų, gruzinų, gotų, senovės slavų ir kt. A. Garsinis raštas dabar pasaulyje labiausiai paplitęs, dauguma Europoje ir kitur vartojamų nac. A - lotynų A modifikacijos. Lietuvių Ayra kiek pakeista ir papildyta lotynų A. 1547 M. Mažvydo pateiktoji A turėjo 23 raides. Iki XX a. pr. A keitėsi ir įvairavo. Spaudiniuose (skirtingai nuo rankraščių) ilgai (iki XVIII a. pab., M. Lietuvoje dar ilgiau) vartotas gotikinis šriftas. 1864-1904 m. Rusijos valdžia draudė Lietuvoje vartoti lot. spaudmenis ir diegė kiek modifikuotą (su ė, j, y) rusų graždanką. Lietuvių A istorijoje ypač įvairiai žymėti garsai č, š, ė, ū ir kt., kuriems lot. A nebuvo raidžių. Pvz., garsas i M. Lietuvoje iki D. Kleino gramatikos (1653 m. paprastai buvo žymimas raidžių junginiu fch, vėliau įsigalėjo j?; LDK iš pradžių vartota/!, kurią vėliau pakeitė 52 su variantais (plg. S. M. Slavočinskio tekstuose š, s, fz, ji, fž, sž, fi, fį, 53, šį, šj); raidės (čekų pažįstama nuo J. Huso laikų) pradėta propaguoti (kartu su č) XIX a. vid., tačiau plačiau imta vartoti tik XIX a. pabaigoje. Abėcėlė, jau visiškai sutampanti su dabartine, yra J. Jablonskio 1901 Lietuvilkos kalbos gramatikoje (tokia A vartota ir Lietuviškos gramatikėlės litografuotame konspekte 1899 m. . V. Kudirkos sudarytų rašybos taisyklių Statrašos ramsčiai (1890 m. abėcėlė nuo dabartinės tesiskiria tuo, kad

neturi ū. Dabartinę lietuvių abėcėle sudaro 32 raidės. L: P. Jonikas Iš lietuvių kalbos rašybos istorijos! Archivum Philologicum t. 8 1939; J. Palionis Lietuvių rašomosios kalbos istorija Vilnius 1995. Vincas Urbutis Abechė (Abėšė), miestas Čade, prie Ndžamenos -Adrės automobilių kelio; Waday prefektūros centras. 188 000 gyv. (1993 m. . Maisto pramonė, kupranugarių vilnos apdirbimas. Ik. 1850. Abehian Manuk (Manukas Abehianas) 1865 m. kovo 29 d. Astapat (Nachičevanės sritis, Azerbaidžanas) - 1944 m. rugsėjo 25 d. Jerevanas, armėnų filologas. 1893-1898 m. studijavo Jenos, Berlyno, Leipcigo, Paryžiaus universitetuose. 1920 su kitais įkūrė Jerevano universitetą. 1925-30 vadovavo Mokslo ir meno institutui. armėnų folkloristikos pradininkas. 1886 užrašė vieną išsamiausių epo Sasuniečiai variantų, parengė klasikini jo leidimą (2 t. 1936-51 m. , parašė monografiją Armėnų liaudies epas (1908 m. . Taikydamas lyg. metodą rekonstravo armėnų mitologiją. Tyrinėjo tautosaką, sudarė liaudies ir viduramžių dainių (gusanų) kūrybos sąvadus (Liaudies dainos, Gusanų dainos, abu 1940 m. . Parašė kn. Armėnų eilėdara (1933 m. , Senosios armėnų literatūros istoriją (2 1.1944-46 m. . Jaunagramatikių pasekėjas, lyg. metodo armėnų kalbotyroje pradininkas. Parašė naujosios armėnų bendrinės kalbos gramatiką (Ašcharabaro gramatika 1906, AScharabaro sintaksė 1912 m. , veikalą Armėnų kalbos teorija (1931 m. . Marytį Kontrimaitė Abehian Mher (Mheras Abehianas) 1909 m. sausio 26 d. Ečmiadzin, armėnų tapytojas, grafikas. 1928-30 mokėsi Aukštajame meno ir technikos institute Maskvoje (pas S. Gerasimovą). 1937-44 dėstė Jerevano meno mokykloje, 1954-59 Jerevano dailės ir teatro meno institute. Surengė individualių parodų (1961 ir Kaune). Sukūrė estampų, kn. iliustracijų (Dovydas Sasunietis 1939, O. Tumaniano Ahtamar 1954 m. , nutapė figūrinių kompozicijų (Sūnus sugrįžo 1933 m. , peizažų, natiurmortų. Peizažuose ir natiurmortuose tęsė M. Sariano kūrybos tradicijas. Ramutė Rachlevičiūtė abejingumo kreivė, vartotojo abejingumo kreivė (ek.), vaizduoja visus galimus dviejų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas vartotojui teikia vienodą bendrą naudą arba pasitenkinimą (pav.). Bet kuriame A taške dviejų prekių kiekių naudingumų suma yra vienoda, todėl vartotojui neturi reikšmės, ar prekių krepšelyje buvo C rinkinys (A prekės 2 vnt. ir B prekės 3 vnt.), ar D rinkinys (A prekės l vnt. ir B prekės 5 vnt.). Skirtingus vartotojus charakterizuoja tik jiems būdingos A, nes skiriasi poreikiams tenkinti reikalingų prekių ir paslaugų kiekiai. Petras Mikučionis Abel Carl Friedrich (Karlas Frydrichas Abelis) 1723 m. gruodžio 22 d. Kothen (Anhaltas) - 1787 m. birželio 20 d. Londonas, vokiečių kompozitorius, gambininkas. 1746-58 Dresdeno karališkosios kapelos, nuo 1759 karalienės Karolinos kamerinio orkestro Londone gambininkas. 1765-1781 m. su J. C. Bachu rengė pirmuosius viešus koncertus Londone. Pirmą kartą atliko kai kurias F. J. Haydno simfonijas. Sukūrė daugiau, kaip 20 simfonijų, 2 koncertines simfonijas, daugiau, kaip 20 uvertiūrų, 6 koncertus klavesinui, 7 koncertus - 1eitai, 2 koncertus violončelei, 18 styginių kvartetų, -30 pjesių,

30 sonatų viola da gamba, daugiau, kaip 40 solo sonatų kt. instrumentams, -40 įv. sudėties trio. Kūriniai Mannheimo mokyklos stiliaus. A kūrybą tyręs vokiečių muzikologas W. Knape 1958-1974 m. paskelbė 16 t. A kūrinių. Adeodatas Tauragis Abel Frederick Augustus (Frederikas Augustas Eibelis) 1827 m. liepos 17 d. Woolwich (prie Londono) - 1902 m. rugsėjo 6 d. Londonas, anglų chemikas, sprogstamųjų medžiagų tyrinėtojas. Seras (1883 m. . Su J. DeVaru 1889 atrado korditą (bedūmį paraką). Tyrė anglių dulkių sukeliamus sprogimus kasyklose, atrado būdą piroksilinui apsaugoti nuo savaiminio sprogimo. Abel Niels Henrik (Nilsas Henrikas Abelis) 1802 m. rugpjūčio 5 d. Find0 - 1829 m. balandžio 6 d. Froland, norvegų matematikas. Gimė kunigo šeimoje, mokėsi Kristianijos (dab. Oslo) universitete. 1825-27 keliavo po Europą, susipažino su žymiausiais matematikais. 1824,1826 skelbtuose darbuose įrodė, kad aukštesnio negu 4 laipsnio alg. lygtys bendruoju atveju radikalais neišsprendžiamos, apibrėžė kai kuriuos radikalais išsprendžiamų lygčių tipus. Ištyrė alg. funkcijų integralus, neišreiškiamus elementariosiomis funkcijomis. A - vienas elipsinių funkcijų teorijos kūrėjų. Abelio darbai darė didelę įtaką mat. kryptims: Galois, algebrinių funkcijų, kompleksinių funkcijų teorijoms ir kt.; tai atsispindi ir mat. terminijoje: Abelio grupė, Abelio integralas, Abelio daugdara. Abel Othenio (Otenijus Abelis) 1875 m. birželio 20 d. Viena - 1946 m. liepos 4 d. Mondsee, austrų paleonlologas. Nuo 1907 m. dirbo Vienoje, 1935-40 Gottingene; profesorius Paskelbė darbų apie stuburinių fosilijas, paleobiologinių tyrinėjimų metodiką. Veikalai: Svarbiausi stuburinių paleobiologijos bruožai (Gntndzūge der Palaobiologie der Wirbeltiere 1912 m. , Paleozoologijos vadovėlis (Lehrbuch der Paliiozoologie 1920 m. , Priešistorinių laikų gnybęs pėdsakai (Vorzei - 1iche Lebensspuren 1935 m. . Abelardas Petras (lot. Petrus Abaelardus, prancūzų Pierre Abėlard), Pjeras Abelaras 1079 Pallet - 1142 m. balandžio 21 d. Šv. Marcelio vienuolynas (Cluny). prancūzų filosofas scholastas ir teologas. 1099 atvyko į Paryžių. - 113 įkūrė mokyklą ir ėmė dėstyti filosofiją. Jo mokiniai - Petras Lombardas, Arnoldas Brešietis. A buvo pripažintas didžiausiu viduramžių dialektiku. Sprendė tikėjimo ir proto santykį, reikalavo protu tikrinti tikėjimo dogmas. Dialektiką suprato kaip abejojimą, laisvą, kritišką požiūrį į teol. problemas. Pasisakė prieš realizmą, nominalizmą. Yra vienas scholastinio metodo pagrindėjų, kurį veikale Taip ir ne (Sic et non -l 122 m. formuluoja kaip loginę priešingų teiginių kokiu nors klausimu analize. Protas iš dalies atskiriamas nuo tikėjimo ir supratimas tampa tikėjimo prielaida. A parašė pažinimo teorijos ir logikos, etikos veikalų: Filosofo, Judėjo ir Krikščionio dialogas (Dialogus inter Philosophum, Judaeum et Christianum}, Pažink pats save (Scito te ipsum 1135 m. , teol. traktatus: Teologijos įvadas (Introduaio ad - 1teologiam), Krikščioniškoji teologija (Theologia Christiana - 123 m. . Apie dieviškąjį vienumą ir trejybę (De unitate et trinitate divina). Universalijoms nebūdingas realus egzistavimas, realiai egzistuoja tik daiktai, o universaluos kaip sąvokos atsiranda mąstymo būdu abstrahuojant tam tikras daiktų savybes. Etiką laikė pagr. mokslu, gynė asmens teises kaip vieną pagr. dorovinių principų. Anot A, kiekvienas veiksmas yra dorovingas, jeigu neprieštarauja įsitikinimams ir sąžinei, kuri esanti

prigimtinis dorovinis įstatymas, būdingas visiems žmonėms (todėl ir pagonys, persekioję Kristų, nepadarę nuodėmės, nes veikę pagal savo įsitikinimus ir sąžinę). Už veikalus Adu kartus (l 121 Soissons'e ir 1140 Sense) Bažnyčios apkaltintas erezija. Dėl tragiškos meilės Eloizai, kurią aprašė autobiogr. kn. Mano nelaimių istorija (Historia calamitatum meamm), A pasitraukė į vienuolyną. Paskutiniaisiais gyvenimo metais atsisakė ankstesnių pažiūrų. A ir Eloizos palaikai 1800 buvo perkelti į Paryžiaus muziejų, o 1817 palaidoti Pėre - Lachaise'o kapinėse. Fragmentų lietuvių kalba paskelbta 1980. DaliusJonkus Abelio grupė, f grupė su komutatyviąja alg. operacija. Pvz., visų sveikųjų skaičių aibė su įprasta sudėtimi yra A. Pavadinta norvegų matematiko N. H. Abelio, (rodžiusio tokių grupių reikšmę alg. lygčių teorijai, vardu. Abelio ir Dirichlet požymis (Abelio ir Dirichlį požymis), taisyklė, pagal kurią galima nustatyti, ar konverguoja skaičių ir funkcijų eilutės bei netiesioginiai integralai. Skaičių eilučių A: jeigu skaičių seka (an) yra monotoninė ir aprėžta, o skaičių eilutė £'>„ konverguoja arba seka (o ) yra monotoninė ir nykstama, o eilutės ]T/>„ dalinių sumų seka yra aprėžta, tai eilutė £«„/>„ konverguoja. Funkcijų eilučių A: jeigu funkcijų seka (an (x)),x e X yra monotoninė ir tolygiai aprėžta, o funkcijų eilutė £/>„u), .ve X tolygiai konverguoja, arba seka («; (A')), A e X yra monotoninė ir tolygiai konverguoja į nulį, o eilutės £/>„u), .v e X dalinių sumų seka yra tolygiai aprėžta, tai funkcijų eilutė £ («„/>„ ) U), A e X konverguoja tolygiai. Analogiškai •i i D formuluojamas netiesioginių integralų \ (ab) (x)dx bei netiesioginių integralų J (ofc)u, odr, priklausančių nuo parametro /, su vieninteliu ypatinguoju tašku j) požymis. Edvardas Misevičius Abelio Tasmano nacionalinis perkas (Abel Tasman National Park) yra N. Zelandijoje, Pietų salos Šiaurės vakaruose bei Tatos, Tongos, Adelės ir Fishermano salose. Plotas 226 knr. Ištįsęs apie 10 km išilgai Tasmano įlankos kranto. Klinčių ir marmuro kalvų šlaituose auga įv. rūšių augalija, Wainui slėnyje - drėgnieji visžaliai miškai. Gausu žuvėdrų, garnių, pingvinų, audrapaukščių, kirų, kormoranų, ruonių, elnių, ožių, šernų, oposumų. Admin. centras - Totaranui. A jk. 1942. Pavadintas A. J. Tasmano, kuris 1642 atrado N. Zelandijos v. krantą, vardu. Abelioteoremė:jeigulaipsninė eilutė su>= £«„ (.--/;)", kai - 1;i, b, 2- kompleksiniai skaičiai, konverguoja taške z čb, tai ji tolygiai konverguoja atkarpoje \b,z ], o jos suma S yra tolydi toje atkarpoje. Taikant A randama eilutės suma: S (;„) = Iim5 (;), ;e [b, j,,). Abeliovič Lev (Levas Abeliovičius) 1912 m. sausio 6 d. Vilnius - 1985 m. gruodžio 8 d. Minskas, baltarusių kompozitorius. 1935-39 studijavo Varšuvoje. 1941 baigė Baltarusijos konservatoriją. 1945-46 tobulinosi Maskvos konservatorijoje pas N. Miaskovskį. Sukūrė 4 simfonijas (1962-1983 m. , Simfoninius paveikslus (1958 m. , uvertiūrą (1963 m. , koncertą fortepijonui ir orkestrui (1979 m. , fort. trio (1955 m. , 3 sonatas ir Freskas fortepijonui (2 sus., 1966,1971 m. , 3 sonatas smuikui ir fortepijonui, chorų, romansų, dramos spektaklių ir kino filmų muzikos. Vaclovas Juodpusis

Abelis, Biblijos personažas, antrasis Adomo ir Ievos sūnus, avių piemuo. Nužudytas brolio Kaino, nes Dievas priėmė ne pastarojo auką. Krikščionys A laiko pirmuoju kankiniu, Jėzaus Kristaus prototipu. Kaino ir Abelio aukos siužetas aprašytas Pr 4, 2-7. Abelį Kjeld (Kelis Abelis) 1901 m. rugpjūčio 25 d. Ribe (Ju - 1andija) - 1961 m. kovo 5 d. Kopenhaga, danų dramaturgas. Danijos karališkosios mokslo ir literatūros akademijos narys (1960 m. . Dirbo teatro dailininku Paryžiuje, Londone, Kopenhagoje. Parašė sočiai, turinio fantastinę komediją Dingusi melodija (Melodien, der blev vsek 1935 m. , dramą Ana Sofi Hedvig (1939 m. , pjeses Ieva atlieka vaiko prievolę (Eva afijener sin bamepligt 1936 m. , Judita (1940 m. , Silkeborgas (1946 m. , Dienos ant debesies (Dage pa en sky 1947 m. , Šauksmas (Skriget 1961 m. . Kūrybai būdinga simboliu ir real. vaizdų derinimas, vokiečių ekspresionizmo Įtaka, eksperimentinė forma, reviu stiliaus elementai. leia Steponavičiūtė Abelis (dail. V. Let'ehvre'o Kainas indu Abelį, XVII a. , Nac. biblioteka Paryžiuje) Abelson Philip (FilipasEibelsonas) 1913 m. balandžio 27Tacoma (Vašingtono valstija), JAV t'izikochemikas. 1939-41 ir nuo 1946 dirbo Carnegie institute, 1971-1978 m. jo prezidentas, nuo 1978 globėjas. Svarbiausi darbai iš brand. fizikos, brand. chemijos. Vienas pirmųjų ėmė tirti transuraninius elementus, pasiūlė urano izotopus atskirti termodifuziniu būdu. Pritaikė radioindikatorinį metodą aminorūgštims ir riebalų rūgštims nustatyti fosilijose bei uolienose. 1940 su E. M. McMillanu atrado chem. elementą neptūnį. 1962-1984 m. žurnalo Science redaktorius. Abemamos atolas (Abemama Atoll), Apamama, yra Kiribatyje (Okeanija), Gilberto salų šiaurėje. 3000 gyv. (1985 m. . Admin. centras - Kariatibike (oro uostas). Išvežama kopra. A 1799 atrado C. Bishopas (Didžioji Britanija). Abendroth Hermann (Hermanas Abendrotas) 1883 m. sausio 19 d. Frankfurtas prie Maino - 1956 m. gegužės 29 d. Jena, vokiečių dirigentas. Vokietijos DR meno akademijos narys. F. Mot - 1io mokinys. Dėstė Kolno, Leipcigo ir kt. konservatorijose; profesorius (1919 m. . 1903-34 dirigavo Miunchene, Liubeke, Essene, Kolne. 1934-45 Leipcigo Gcviandhaus orkestro dirigentas. Nuo 1945 dirigavo Weimare, nuo 1949 Leipcigo radijo simfoninio orkestro (nuo 1953 ir Berlyno) dirigentas. A mokiniai iš Lietuvos: B. Dvarionas, J. Pakalnis. Rimas Geniušas Abenra (Obenro), miestas Danijoje, Ju - 1andijos pusiasalio pietryčiuose, prie Abenra fiordo (M. Beito sąs.); P. Ju - 1andijos amto centras. 16 100 gyv. (2001 m. . Žvejybos irprek. uostas; keltas į Klaipėda. Mašinų gamyba, maisto (mėsos, alaus, pieno) pramonė. Vargonų vamzdžių gamyba. Žemės ūkio rajono prekybos centras. Pajūrio kurortas. Muziejus. XIII a. bažnyčia (restauruota 1949-56 m. , XV a. tvirtovė (atstatyta 1807 m. . Pirmąkart paminėtas XII a. ; miesto teisės nuo 1335. XVII- XVIII a. tapo svarbiu uostu. 1864-1920 priklausė Vokietijai (buvo vadinamas Apenrade). Abeokuta, miestas Nigerijos pietvakariuose, Oguno valstijoje, Oguno upės slėnyje. 516 700 gyv. (2001; aglomeracijoje 672 900 gyv.). Maisto (sulčių, alaus, kakavos, ryžių,

palmių aliejaus), tekstilės pramonė; plastikų, cemento gamyba. Kakavos, kolos riešutų, vaisių prekyba. universitetas (įkurtas 1984 m. . A jk. 1830. aberacija (lot. aberratio - nukrypimas): l (opt.). Optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų ydos (objekto atvaizdas netikslus, kontūrai spalvoti). A atsiranda dėl šviesos dispersijos, difrakcijos, dėl to, kad spindulių pluoštas negretaašis arba sudaro didelį kampą su prietaiso pagr. optine ašimi. Skiriama fchromatinė aberacija, difrakcinė ir geometrinė A. Difrakcinė A kyla dėl T šviesos difrakcijos optinėje sistemoje. Geometrinės A rūšys: Tastigmaūzmas, atvaizdo lauko kreivis, fdistorsija, f koma, T sferinė aberacija. A šalinama arba mažinama parenkant lęšių ir veidrodžių formą, stiklo rūšį, siaurinant šviesos pluoštą diafragmomis. Objekto elektroninio atvaizdo aberacijas tiria T elektroninė optika. 2 (astr.). Kampinis skirtumas tarp šviesulio regimosios ir tikrosios padėties. Atsiranda dėl baigtinio šviesos greičio c ir stebėtojo judėjimo. A kampas priklauso nuo judėjimo greičio r bei kampo iĮ> tarp krypties į šviesulį ir greičio vektoriaus: 9 = arctan (v sin0/ (c + v cos0 m. ). Parinė A (S 0,3") susidaro dėl Žemės sukimosi apie savo ašį, metinė A (< 20,496")dėl Žemės orbitinio judėjimo aplink Saulę, šimtmetinė A - dėl Saulės sistemos skriejimo aplink Galaktikos centrą. Metine A 1728 atrado J. Bradley. 3 (biol.). Individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo. 4 (biol.). Chromosomų struktūros ar skaičiaus pokyčiai. Struktūrinės chromosomų A atsiranda trūkus chromosomai (chromosominė A) arba chromatidei (chromatidinė A). Chromosomų A nustatoma lyginant ląstelės chromosomas su standartiniu kariotipu. Juozas Lazutka Abercrombie Leslie Patrick (Leslis Patrikas Aberkrombis) 1879 m. birželio 6 d. Ashton (Češyro grafystė) - 1957 m. kovo 23 d. Aston (Berkšyro grafystė), anglų architektas, urbanistas, architektūrologas. Vienas raj. planavimo pradininkų V. Europoje. Liverpulio (1915-35 m. ir Londono (1935-46 m. universitetų profesorius. Tarpt, architektų sąjungos prezidentas (1946-57 m. . Sukūrė Dublino (1913 m. , Kento r. dalies (1922 m. , Sheffieldo (1931 m. , Plymoutho (1943; visi Didžiojoje Britanijoje), Adis Abebos (Etiopija, 1956 m. rekonstravimo projektus. Doncasterio pram. rajono kompleksinio plano projekte (1923 m. numatė terit. ir funkcinį zonavimą, bendrą transporto sistemą, 12 miestų palydovų. D. Londono projekte (1944 m. siūlė apjuosti miestą želdynais, pastatyti 8 miestus palydovus (projektas neįgyvendintas). Veikalai: Kaimiškosios Anglijos išsaugojimas (The Preservation ofRural England 1926 m. , Miestų ir kaimo vietovių planavimas (Town and Country Planning 1933 m. , Londono projekto apygarda (County of London Plan 1943, su J. H. Forshaw). Jūratė Tuklytė 32 beragius vietos galvijus grynuoju veisimu ir jų šėrimo bei laikymo sąlygas. Mėsingi, trumpakojai, juodi. Labai greitai bręsta. Karvės aukštis ties ketera 119, krūtinės plotis 45, apimtis 190, plaštakos apimtis 19 cm. 7-8 mėn. veršelio masė 200-225,15-16 mėn.

prieauglio - 450-465, buliaus - 750-800, kartais iki 1000, karvės - 500-550 kg. Karvė per metus duoda apie 2000 kg pieno. A skerdienos išeiga 71%. Jie auginami Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, JAV, N. Zelandijoje, Australijoje, Afrikoje, Rusijoje. Pav. Kazimieras Pauliukas Aberdeen George Hamilton-Gordon (Džordžas Hamiltonas Gordonas Aberdinas) 1784 m. sausio 28 d. Edinburgas - 1860 m. gruodžio 14 d. Londonas, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas. Grafas (l801 m. . Užsienio reikalų ministras A. Wellingtono ir R. Peelio (1828-30, 1841-46 m. vyriausybėse; padėjo sureguliuoti JAV-Kanados provincijos konfliktą dėl sienų (\Vebsterio -Ashburtono ir Oregono sutartimis 1842,1846 m. . Pasisakė prieš 1846 Tgrūdų įstatymus. Ministras pirmininkas (1852-55 m. . Dėl nesėkmių Krymo kare (1853-56 m. buvo priverstas atsistatydinti. Eglė Bemotėnaiiė Aberdeen (Aberdinas), miestas Didžiosios Britanijos šiaurėje. Škotijoje, Šiaurės j, krante, prie Dee ir Dono upių žiočių; Grampiano sritis centras. 188 500 gyv. (2001 m. . Prekybos ir žvejybos uostas. Naftos verslovių Šiaurės jūroje aptarnavimo centras. Laivų statyba, maisto (žuvų), chemijos, tekstilės, popieriaus pramonė, mašinų gamyba. Šlifuojamas granitas (gaunamas prie A). universitetas, politechn. institutas (įkurtas 1903 m. . Meno galerija. Vienintelė Didžiojoje Britanijoje granitinė gotikinė Šv. Makaro bažnyčia su dviem bokštais (1336-1522 m. , koplyčia ( XVI a. ), turgaus halė (17- XIX a. ), Šv. Mikalojaus bažnyčia (jos vakarų dalis past. 1755,archit. J. Gibbsas; rytinė apie 1838, archit. A. Simpsonas), du tiltai (1320 ir 1527 m. , neogotikinis municipalitetas (1878 m. . Išliko XIII- XIV a. gatvių. A p. dalis suplanuota pagal klasicizmo principus. Miestą VI a. įkūrė keltų misionieriai. Viduramžiais buvo vyskupijos centras, XII a. - XIV a. l pusėje -Škotijos karalių rezidencija. 1336 Anglijos karalius Eduardas III A sudegino. 1489,1498 naujajam miestui suteiktos bažnyčios administruojamo laisvojo miesto privilegijos. 1495,1593 įkurti kat. ir protestantų koledžai, 1860 sujungti į A universitetą. aberdinai - angūsai, mėsinių galvijų veislė. Išvesta Škotijoje, Aberdeeno ir Anguso regionuose, gerinant Aberg Nils (Nilsas Obergas) 1888 m. liepos 24 d. f 1957 m. vasario 28, švedų archeologas. O. Montelijaus mokinys. Tyrė archeologinius periodus (nuo eneolito iki ankstyvųjų vid. amžių). Taikydamas tipologijos ir kryžminio datavimo metodus sukūrė senienų chronologijos sistemą. Parašė keliolika monografijų, svarbiausia - Bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus chronologija (Bronzezei - 1iche nnd friiheisenzei - 1iche Chronologic 5 1.1935-39 m. - apima įv. Europos regionus. Veikale Rytų Prūsija tautų kraustymosi laikotarpiu (Ostpreussen in der Volkenvanderungszeit 1919 m. A analizuoja V- VIII a. baltų archeologinės medžiagos chronologiją, tipologiją, dirbinių ornamentiką. Aleksiejus Luchtanas AberystVyth (Aberlstvitas), miestas Didžiosios Britanijos vakaruose, prie Cardigano įlankos. 11 000 gyv. (1991 m. . Velso universitetas (1872 m. . Velso metodistų teol. koledžas (1906 m. . Velso nac. biblioteka (1907 m. . (kurtas XIII a. Normandų pilis (past.

1277 m. . Velsiečiai 1282 A pilį sugriovė, tačiau 1284 Anglijos karalius Eduardas l ją atstatė. XV a. A pilis buvo velsiečių vado O. Glendowerio tvirtovė. XIX a. miestas išsiplėtė už mūrinės sienos ribų, tapo Velso kultūros centru. Aberkrombis Leslis Patrikas T L. P. Abercrombie. Abernathy Ralph David (Ralfas Deividas Abernatis) 1926 m. kovo 11 d. Linden (Alabamos valstija) - 1990 m. balandžio 17 d. Atlanta (Džordžijos valstija), JAV juodaodžių judėjimo dėl piliečių teisių veikėjas. Baptistų dvasininkas. M. L. Kingo artimiausias padėjėjas. 1957 su kt. įkūrė Krikščioniškojo vadovavimo Pietų konferenciją; 1968-1977 m. (po M. L. Kingo nužudymo) jos prezidentas. Masinių neprievartinių veiksmų šalininkas. Anydas• I'acevičius AbertHermann (Hermanas Abertas) 1871 m. kovo 25 d. Stuttgart - 1927 m. rugpjūčio 13 d. ten pat, vokiečių muzikologas. Dėstė Hallės, Leipcigo, Berlyno universitetuose; profesorius (1918 m. . Parašė monografiją apie W. A. Mozartą (2 1.1919-21 m. , knygų apie antikinę, viduramžių ir XIX a. muziką, muzikos žodyną (su F. Blume ir kt,, 1927 m. . Leido vokiečių muzikos natų seriją. Adeodatas Taumgis Abezė, miesto tipo gyvenvietė Rusijoje, Komijos šiaurėje, Usos (Pečioros intakas) dešinysis krante. Įkurta 1942. Nuo 1939 tose vietose veikė lageriai, jkurti Ko - 1aso -Vorkutos geležinkeliui tiesti. Nutiesus geležinkelį, Abezėje buvo laikomi kaliniai, netinkami sunkiam fiz. darbui kt. lageriuose. Veikė 7 punktai; juose vienu metu buvo 30100 tūkst. įv. tautybių kalinių, tarp jų daug mokslininkų, įv. sričių specialistų. Kaliniai dirbo trofėjinių mašinų remonto, stalių dirbtuvėse, Statybinių medžiagų gamykloje. 194457 kalėjo ir polit. kalinių iš Lietuvos, tarp jų profesorius L. Karsavinas, A. Žvironas, vysk. T. Matulionis, P. Ramanauskas, generolas J. Juodišius, V. Žilys, kun. A. Svarinskas, A. M. Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas). 1955-56 ligoninėje ir I punkte veikė lietuvių kalinių chorai (vadovai kun. T. Budraitis ir S. Gudaitis). 1989 ir 1990 į A buvo nuvykusios Vilniaus tremtinių bendrijos ekspedicijos. A kapinėse 1990 pastatytas paminklas 1944-56 Abezėje žuvusiems Lietuvos polit. kaliniams ir tremtiniams. Aldona Juodvalkytė Abha (Abha), miestas Saudo Arabijos pietvakariuose, 80 km į Šiaurės rytus nuo Raudonosios j.; Asiro provincijos centras. 59 300 gyv. (2000 m. . Oro uostas. Amatai. Abhidharma (skr. ypatingasis mokymas), trečioji T Pali kanono dalis, pirmasis budizmo filos. ir psichol. sąvadas. Sudaro Thinajanosn T mahajanos pagrindą. Galutinai A susisteminta -450. Dvi jos pagr. versijos atspindi hinajanos ir Tsarvastivados pažiūras. A tyrinėjimų svarb. objektai - būties elementai (Tdharma), kurie atsiranda ir išnyksta, būna psichiniai ir materialūs. Hinajanos A susistemino Budaghoša, sarvastivados Vasubandhus. A sudaro 7 knygos, kurios gerokai skiriasi (sarvastivados Abdhidharmoje pastebimos mahajanos svarb. koncepcijų užuomazgos), tačiau remiasi Budos ir jo artimiausių mokinių mokymais. Antanas Danielius Abhinavagupta, X- XI a. Kašmyras, hinduizmo teologas šaivas, scholastas, tantrikas. Jam priskiriama -40 įv. žanro veikalų. Svarbesni: Tantros nušvietimas, kurio santrauka yra kūrinyje Tantros syvai, ir Utpaladevos veikalo Viešpaties atpažinimo posmai komentarai -Svarstymai. Komentarai buvo svarbūs monistinio šaivizmo pratjabhidžnos mokyklai. A parašė kn. apie poetiką ir dramaturgiją Dhvani nušvietimas. A savo estetiką grindė f rasa, kurią tapatino su jogos meditacija. Pagal A, absoliutas yra grynoj i sąmonė (čaitanja).}>

turi 2 aspektus: grynąją šviesą (prakasą) ir savimone (vimarša); išsivadavimas pasiekiamas, kai per Šivos malonę suvokiama tapatybė SU absoliutu. Kazimieras Seibutis abhišeka (skr. patepimas, įšventinimas), Tvadžrajanoje - pagr. ritualas, kurio metu mokinys gauna mokytojo įgaliojimą, praktikuoja ypatingą meditaciją. Tibeto budizme A vadinama galios perdavimu. Aukščiausios jogos tantroje yra nuoseklios A pakopos: vazos įšventinimas, slaptasis įšventinimas, išminties įšventinimas, ketvirtasis įšventinimas. Paprastai per įšventinimą skaitomi tekstai (Imantros), leidžiantys mokiniui užsiimti atitinkamomis praktikomis (T sadhana). Antanas Danielius abhoreriai (angį. abhorrer< lot. abhorreo - bjauriuosi), rojalistinio judėjimo šalininkai Anglijoje restauracijos laikotarpiu. 1679 karalius Karolis II paleido parlamentą, pasiryžusį įstatymu sukliudyti jo broliui katalikui hercogui Jokūbui paveldėti sostą. Karalius gavo daugybę peticijų, reikalavusių sušaukti naują parlamentą. Pasibjaurėję polit. spaudimu rojalistai pritarimo raštais iš visos šalies parėmė Karolį II. Peticijų kova vyko iki naujo parlamento sušaukimo (l680 m. spalio 21 d.) . ai Abiado kyšulys (Ra's al-Abyad, Abjado kyšulys), Baltasis kyšulys, Engela, yra Afrikoje, Tunise, prie Bizertos miesto. Jo šiauriausias taškas (37°20' Šiaurės pl. ir 9°51' r.ilg.) ilgą laiką buvo laikomas šiauriausiu Afrikos žemyno tašku; patikslinus tokiu laikomas ai Ghirano kyšulio taškas, esantis 37°21' Šiaurės pl. ir 9°45' r.ilg. abiakė rega, binokulinė rega, matymas abiem akimis, kai kairės ir dešinės akių tinklainėse susidarę du to paties objekto atvaizdai suvokiami kaip vienas objektas. A yra daiktų tūrio ir perspektyvos suvokimo pagrindas. Regimosios erdvės tūris suvokiamas dėl objektų atvaizdų, susidariusių dešinysis ir kair. akių tinklainėse, dydžio, formos ir padėties skirtumų. Ne kiekvienas erdvės taškas matomas abiem akimis (žmogaus akies regos laukas yra apie 151°, o abiakės tik apie 114°;). Kol atvaizdų skirtumai nėra labai dideli, jie suliejami ir žmogus suvokia tam tikroje erdvės vietoje vieną (tūrinį) objektą. Atvaizdų suliejimas vadinamas fuzija. Regimosios erdvės sritis, kurioje esantis objektas suvokiamas kaip vienas, vadinama Panumo sritimi. Jeigu objektas matomas abiem akimis, bet yra ne Panumo srityje, žmogus vietoj vieno objekto suvokia du (tas pats objektas suvokiamas skirtingose erdvės vietose). Šis reiškinys vadinamas f diplopija; jis atsiranda tuomet, kai atvaizdų padėtis tinklainėse labai skirtinga. Yra atvejų, kai atvaizdų padėtis tinklainėse mažai skiriasi, o jų forma, spalva, dydis labai skirtingi, tuomet matoma tik viena akimi, o kitos akies matymas nuslopinamas. Šis reiškinys vadinamas konkurencija. A sutrikimas vadinamas stereoaklumu. Žmogus gali būti stereoaklas visose arba tik kai kuriose regos lauko srityse. A sutrikimų priežastys nėra visai aiškios. A būdinga daugeliui gyvūnų. Tobuliausia A yra žinduolių, ypač plėšriųjų gyvūnų, primatų. Henrikas Vaitkevičius Abicht Adolf (Adolfas Abichtas) 1793 Erlangen (Vokietija) - 1860 m. liepos 15 d. Vilnius, gydytojas terapeutas. Med. dr. (1816 m. . Filos. J. H. Abichto sūnus. Baigęs VU dirbo Joniškėlio ligoninėje, vėliau med. studijas gilino V. Europoje. 1823 paskirtas VU Terapinių klinikų profesoriaus padėjėju. Nuo 1832 dėstė Vilniaus medicinos -chirurgijos akademijoje; profesorius (1827 m. . 1851 ištyrė Birštono miner. versmių vandenį. Parašė vadovėlius Bendrosios patologijos paskaitos 1831, Bendrosios terapijos nuostatai (Instit universitetiones therapiae generalis 1840 m. . Abicht Johann Heinrich (Johanas Heinrichas Abichtas) 1762 m. gegužės 4 d. Volkstadt (dab. Rudolstadt, Vokietija) - 1816 m. balandžio 28 d. Vilnius, filosofas. I. Kanto ir kalba

L. Reinholdo sekėjas. 1788-1804 m. dėstė filosofiją Erlangeno universitete, 1804-16 Vilniaus universiteto filos. profesorius. Vokietijoje išleido daugiau, kaip 20 veikalų. Svarbiausi: Elementariosios filosofijos sistema (System der Elementarphilosophie 1795 m. , Persvarstyta spekuliatyviojo proto kritika (Revidirende Krinstitutik der spekulativen Vemunft2 1.1799 m. , Filosofijos enciklopedija (Encyklopadie der Philosophie 1804, lietuvių ištrauka 1979 m. . Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu (1788-1793 m. suartėjęs su I. Kanto filosofija ją kreipė šviečiamosios filosofijos tradicijų link, vėliau (1794-1816 m. kantizmo raidoje iškilus sunkumams pervertino ir sutvirtino savo filosofiją (gilino kantiškąjį apriorizmą, modifikavo daikto savyje sampratą). A Vilniuje išleido veikalą Filosofijos, tikrąja prasme taip vadinamos, pagrindai (Initia philosophiae proprie sic dictae 1814, lietuvių ištrauka 1979 m. . L: Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai t. l Vilnius 1980. Steponas Tunaitis Abidas (graikų Abydos): 1. senovės graikų miestas M. Azijoje, prie Dardanelų (Helesponto) sąsiaurio. Ik. -670 p.m.e. kaip Mileto kolonija. 480 p.m.e. ties A Kserksas I persikėlė į Europą. 200 p.m.e. A smarkiai pasipriešino Makedonijos karaliui Pilypui V. 2. senovės Egipto miestas Aukšt. Egipte, Nilo kair. krante, į Šiaurės vakarus nuo Tėbų. (k. 3 tūkstantmetyje prieš Kristų. V dinastijos laikais, plintant Ozyrio kultui, A lapojo šventuoju miestu, dėl to paplito paprotys čia laidoti mirusiuosius. A vietoje išliko dviejų šventyklų, kurias pastatė faraonai Setis I ( XIV a. p.m.e. pab.- XIII a. p.m.e. pr.) ir Ramzis II ( XIII a. p.m.e.) Ozyrio garbei, griuvėsių, t.p. Sečio I kenotafas. Abidjan (Abidžanas), miestas Dramblio Kaulo Kranto pietuose, prie Gvinėjos įlankos. 2,9 mln. gyv. (su priemiesčiais; 2001 m. . Tarpt, oro uostas. Prekybos (krovinių apyvarta 10,5 mln. t per metus, 1991 m. ir žvejybos uostas (per metus sugaunama 130 000 t tunų). Maisto, tekstilės, chemijos, medžio apdirbimo pramonė, mašinų gamyba, naftos perdirbimas, laivų statyba. Turizmas. universitetas (įkurtas 1964 m. , nac. biblioteka (įkurtas 1968 m. , etn. muziejus. XIX a. pab. A įkūrė prancūzų kolonizatoriai. 1934-60 Prancūzijos kolonijos centras. 1960-1983 m. Dramblio Kaulo Kranto sostinė. Abiejų Sicilijų karalystė, 1443-1860 Neapolio ir Sicilijos karalysčių darinys (iki 1815 pavadinimas neoficialus). Normandų XII a. įkurtą Sicilijos karalyste 1282 pasidalijus Anžu (žemyninė dalis) ir Aragono (Sicilijos s.) dinastijoms, abiejų atstovai titulavosi Sicilijos karaliais. 1443 Aragono ir Sicilijos karalius Alfonsas V prisijungė Neapolį ir pasiskelbė Abiejų Sicilijų karaliumi. Nors po jo mirties (1458 m. sąjunga iki 1504 m. buvo nutrūkusi, šiuo titulu naudojosi XV a. pab. Neapolio karaliai, kartais XVI- XIX a. Neapolio ir Sicilijos bendri valdovai (Ispanijos Habsburgai, vėliau Burbonai). 1815 Neapolio ir Sicilijos karalystes sujungus į A, pavadinimas ir titulas tapo oficialūs. Dar T Neapolio karalystė, fSicilijos karalystė. Abiejų Tautu Respublika (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodow), ATR, dvinarės Lietuvos ir Lenkijos valstybės (LDK ir Lenkijos Karalystės) pavadinimas, nulemtas jų unijinių susitarimų (1385-1569 m. ir ryšių. Įsigalėjo Stepono Batoro laikais (nuo 1582 m. ir oficialiai vartotas iki 1795. ATR dar buvo vadinama Lietuvos ir Lenkijos (arba Lenkijos ir Lietuvos) valstybė, Lietuvos ir Lenkijos Respublika, Žečpospolita (Rzeczpospolita), Lenkija (daugiausia naujųjų ir naujausiųjų laikų lenkų istoriografijoje). J. T. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (Zaręczenie wzajemne Obojga NarodoV), 1791 m. spalio 20 d. Varšuvoje pasirašytas ir LLV valdovo Stanislovo Augusto vardu paskelbtas dvišalis susitarimas dėl LDK statuso Abiejų Tautų Respublikoje. LDK pasiuntinių daugumai

sutikus balsuoti už f Gegužės trečiosios konstituciją, kurią itin skubėta priimti, kompromiso keliu išsireikalauta, kad unitarinėje valstybėje Lietuvai bus suteikta daugiau savarankiškumo ir teisių. Po derybų Seimo vienbalsiai priimtas A skelbė, kad LDK ir Karūna (t.y. Lenkija) turės vienodai atstovų Karo ir Iždo komisijose (joms pakaitomis ir vienoda trukme vadovaus abiejų šalių atstovai, jos turės po tiek pat ministrų ir kitų pareigūnų su tais pačiais titulais ir ta pačia kompetencija), kad Iždo viešųjų įplaukų kasa liks LDK ir su iždu susijusios bylos bus sprendžiamos LDK teisme. Preambulėje patvirtintas dualistinis valstybės pobūdis ir A pripažintas tokios pat galios aktu kaip ir Liublino unijos aktas. Iš LDK pusės A pasirašė LDK konfederacijos maršalas (maršalka) kalba N. Sapiega ir 6 pasiuntiniai. Veikimas nutrūko 1792. Juozas Tumelis Abildgaard Nicolai Abraham (Nikolajus Abrahamas Abilgoras) 1743 m. rugsėjo 11 d. Kopenhaga - 1809 m. birželio 4 d. prie Frederiksdalio, danų tapytojas. Vienas pirmųjų neoklasicistų. 1772-1777 m. dirbdamas Romoje studijavo antikos meną, Rafaelio, Michelangelo, Tiziano kūrybą. Nuo 1778 Danijos karališkosios dailės akademijos profesorius, 1789-1791 m. ir 1801-09 m. - direktorius. 1780-1791 m. nutapė Christiansborgo rūmų freskas (1794 sudegė kartu su rūmais). A tapyboje vyravo antikinės literatūros siužetai; neoklasicistiniai kūriniai turi romantizmo bruožų. Mokiniai: skulptorius B. Thorvaldsenas, tapytojas kalba V Eckersbergeris. Jūratė Tu - 1ytė Abilene (Abilinas), miestas JAV, Teksaso valstijos viduryje, į vakarus nuo Fort Vortho. 118 100 gyv. (2001 m. . Maisto, naftos perdirbimo, elektronikos, aviacijos pramonė, mašinų, Statybinių medžiagų gamyba. Naftos ir dujų gavybos centras. 2 universitetai (įkurtas 1891 ir 1906 m. . A pradėjo kurtis 1881; miesto teisės nuo 1882. ablogenėzė (f a... + Tbio... + f genezė): 1. Plačiąja prasme - savaiminis gyvybės atsiradimas iš negyvosios medžiagos. 2. Gyvosios gamtos org. junginių susidarymas ne organizme, be fermentų. 3. Viena klaidingų gyvybės kilmės hipotezių, teigiančių, kad gyvybė savaime per trumpą laikotarpį atsiranda iš negyvosios medžiagos (rėmėsi, pvz., tuo, kad šiltai laikomoje mėsoje atsiranda musių lervų). Jau XVIII a. buvo paneigta, kad taip atsiranda aukštesnieji organizmai, o XIX a. L. Pasteuras įrodė, kad taip negali atsirasti ir bakterijos. Kastytis Beitas abičtiniai veiksniai (f a... + graikų biotos - gyvenimas) yra fiziniai ir cheminiai. Jų visuma sudaro abiotinę aplinką. Fiziniai A yra temperatūra, aplinkos slėgis ir klampumas, Šviesos (regimosios, infraraudonosios, ultravioletinės) ir jonizuojančioji spinduliuote, grunto mech. savybės. Chem. A - atmosferos, vandens, grunto chem. sudėtis. Kiekvienas abiotinis veiksnys organizmą palankiai veikia tik iki tam tikros ribos, o ją peržengus organizmo galimybės egzistuoti mažėja arba jis žūva. Kastytis Beitas abldzė (Ta... + graikų bios - gyvybė), sterili maisto medžiagų būklė sunaikinus jose mikrobus. A principas taikomas konservuojant maisto produktus. Sabina Sinautaitė abipusė monopolija, dvišalė monopolija, rinkos situacija, kai yra tik vienas pardavėjas (Tmonopolija 2 m. ir vienas pirkėjas (T monopsonija). abipusis induktyvumas, elektros grandinės parametras, apibūdinantis jos elemento, kuriuo teka elektros srovė, savybę kurti magn. srautą kitame - gretimame elemente. Abipusis induktyvumas M = f ,„/;',; čia i, - pirmojo elemento srovė, 2M- antrojo elemento surištasis magn. srautas, vadinamas surištuoju abipusės indukcijos srautu, kurį sukuria pirmojo elemento srovė i'r A reiškiamas dar ir taip: M = Vlu/ip čia T,,, - pirmojo elemento surištasis

magn. srautas, i'2 - antrojo elemento srovė. Dviejų ričių A priklauso nuo jų vijų skaičiaus, geom. matmenų, tarpusavio padėties ir aplinkos magn. savybių. Ričių su feromagn. šerdimi A dar priklauso nuo rite tekančios srovės stiprio. A matuojamas henriais (H). abipusiškai garantuotas sunaikinimas (angl.muJ universite - 1assureddestruction, MAD), polit. doktrina, pagal kurią geriausiai tarpt, saugumą garantuotų toks valstybės brand. ginkluotės dydis, kurio tikrai užtektų atsakomajam smūgiui; tuomet visos šalys vengtų karo. A neigia vadinamąsias pergalingo ir riboto brand. karo doktrinas; pagal ją, bet kuris brand. konfliktas sukeltų pasaul. karą. A paplito Šaltojo karo metais. Dar TatgraSt 1ifnos. Gediminas Vitkus abipusiškai vienareikšmė atitiktis, dviejų aibių A'ir y elementų atitiktis, kai kiekvieną X aibės elementą atitinka vienas ir tik vienas Vaibės elementas, o kiekvieną Y aibės elementą - vienas ir tik vienas X aibės elementas. Jei tarp dviejų aibių egzistuoja A, jos vadinamos ekvivalenčiosiomis, arba vienodos galios (T ekvivakaliosios aibės). abipusiškumas: 1. Tarpt, santykių principas, pagal kurį sąveikaujančios valstybės viena kitos atžvilgiu prisiima lygiaverčius įsipareigojimus, daro viena kitai vienodos vertės nuolaidų, laikosi lygiareikšmės tarpusavio sąveikos. Taikomas įvairiose tarpt, santykių srityse (ginkluotės kontrolėje, tarpt, prekyboje, kultūros mainuose), turi įvairių raiškos formų. A gali reguliuoti dviejų, kelių, daugelio sąveikaujančių valstybių tarpusavio santykius. A galimybė kyla iš pačios tarpt, sistemos prigimties. Kiekvienos valstybės egzistavimas remiasi abipusiu suvereniteto, t.y. neginčijamos teisės valdyti savo teritoriją ir gyventojus, pripažinimu, dėl to A laikomas sąmoningai taikytinu valstybių bendravimo principu. Palankiomis aplinkybėmis A gali būti svarbus tarpt, taikos garantas ir skatinti valstybių bendradarbiavimo plėtrą. A principas nėra taikomas absoliučiai ir besąlygiškai. Nepasitikinčių viena kita valstybių tarpusavio santykiuose jis gali netgi paspartinti konflikto augimą, nes tokiu atveju ypač pavojingu veiksniu tampa kokia nors klaidinga informacija apie partnerio nesąžiningumą. A įgyvendinti kartais gali trukdyti ir skirtingi sąveikaujančių valstybių įstatymai. Pvz., ES ir JAV negalėjo sudaryti A principu pagrįsto susitarimo dėl bankininkystės, nes bankininkystės taisyklės JAV valstijose skirtingos ir JAV vyriausybė negalėjo garantuoti, kad visoje šalyje Europos bankų filialai bus traktuojami vienodai. Tuo tarpu ES šalyse galioja bendros bankų taisyklės. Šiuolaikiniame pasaulyje A tampa visuotinis. Gediminas Vitkus 2 (sociol.). Socialinio veiksmo dalyvių tarpusavio santykių principas. Priimant sprendimus ir organizuojant veiksmus atsižvelgiama į kiekvieno dalyvio interesus. Nėra įsakančios, dominuojančios pusės. Romualdas Grigas abišalė (graikų abyssos - bedugnė), abisalinė zona, jūrų ir vandenynų didž. gylių sritis. Gylis daugiau, kaip 2000 m. A vanduo neapšviestas, beveik nejuda, žemos temperatūros (1-2 "C, poliarinėse srityse <0 °C), pastovaus druskingumo (34,7-34,9%o) ir tankio. Gruntą sudaro miner. arba org. kilmės dumblas. Gyvūnai dėl nuolatinės tamsos akli arba labai didelėmis akimis (t gilumų gyvūnai); daugelis turi fotoforus (šviečiančius organus). abisalinės nuosėdos susiklosto jūrų ar vandenynų dugne, T jūrinės nuosėdos. abisalinės uolienos T gelminės uolienos. Abiseo, Rio Abiseo National Park f Rio Abiseo nacionalinis parkas. abisinai, Etiopijos gyventojai, f etiopai. Abisinija, seniau paplitęs T Etiopijos neofic. pavadinimas. Abisinijos kalnynas t Etiopijos kalnynas.

Abisinijos katės, trumpaplaukių kačių veislė. Kilmė nežinoma. A vid. didumo, kūnas tvirtas, raumeningas. Galva pleišto pavidalo, ausys stačios. Akys gintaro spalvos arba žalios. Kailis tankus, švelnus. A būna įv. spalvų: rudos, rausvai rudos, gelsvai rudos, šviesiai rožiškai pilkos ir sidabrinės. Jurgita Gustaitienė Abisko nacionalinis parkas yra Skandinavijos kalnuose, Švedijos šiaurėje. Plotas 75 km2.} A įeina Abisko upės baseinas ir Tornetresko ežero p. pakrantės dalis. Saugoma kraštovaizdis, miškai, žvėrys, paukščiai. Įkurtas 1909. Veikia Švedijos mokslų akademijos moksl. tyrimo stotis. Turizmas. Abišala Aleksandras Algirdas 1955 m. gruodžio 28 d. Inta (Rusija), polit. veikėjas, fizikas, verslininkas. Kovo 11 Akto signataras. Dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. mokslų kandidatas 1986 m. . 1978 baigė VU. 1981-1990 m. dirbo Kauno radijo matavimo technikos MT1. Sąjūdžio dalyvis, 1988-1992 m. jo Seimo narys, 1989-90-seniūnas. 19901992 m. Lietuvos AT/AS deputatas (1990-1991 m. seniūnas). 1991-1992 m. ministras be portfelio, derybų su SSRS valst. delegacijos narys, jų koordinatorius. 1992 m. liepos – gruodžio mėn. LR ministras pirmininkas. Nuo 1993 konsultacinės firmos A. Abišala ir partneriai vienas savininkų, projektų įgyvendinimo vadovas. Parašė darbų iš puslaidininkių fizikos ir technologijos. 3 išradimų autorius. abišalė restitucija, vienas negaliojančio sandorio teisinių padarinių, kai grąžinama sandorio šalių turtinė padėtis, kurioje jos buvo iki sandorio ir jo visiško ar dalies įvykdymo. Kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti antrajai visa, ką yra gavusi sudarydama sandorį. Jeigu turto negalima grąžinti natūra, jo vertė atlyginama pinigais. A taikoma sandoriams, sudarytiems: nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos, suklydus arba su neveiksniais, ribotai veiksniais ar negalinčiais suprasti savo veiksmų reikšmės fiz. asmenimis, ir tariamiesiems sandoriams. Kartais A gali būti taikoma sandoriams, prieštaraujantiems jurid. asmens tikslams ir priešingiems valstybės bei visuomenės interesams, kai nėra abiejų šalių tyčios. abitas (lot. habitus - išorė, drabužis), kat. vienuolių (vyrų ir moterų) drabužis. Dažniausiai ilgas, plačiomis rankovėmis, juosiamas odiniu diržu, plačia vilnone juosta ar kanapine virve. Iv. vienuolijų A skirtingi. Rodo priklausomybę vienuolijai. Vilkimas nuo III- IV a. abiturientas (lot. abiluriens, kilm. abiturientis - išeinantis), mokinys, baigiąs arba neseniai baigės bendrojo lavinimo (dienine, vakarinę ar neakivaizdine) mokyklą. Abjado kyšulys t a\Abiado kyšulys. abliacija (vid. a. lot. ablatio - atėmimas, nunešimas): 1. Kietojo kūno paviršinio sluoksnio irimas ir irimo produktų pašalinimas karštų dujų sraute. Dėl dujų ir temperatūros mech. ir chem. poveikio paviršiaus medžiaga lydosi, skyla ir garuoja sunaudodama daug šilumos. Medžiagos vidiniai ar po ja esančios kitos medžiagos sluoksniai mažai įkaista, nes dujų ir paviršiaus medžiagos skilimo produktai tarsi uždanga apsaugo tuos sluoksnius nuo tiesioginio sąlyčio su atmosfera ar degimo produktais. A patiria atmosferoje dideliu greičiu judantys meteoritai, kosm. aparatai. Viršgarsinių lėktuvų, erdvėlaivių, raketų korpusai nuo suirimo apsaugomi storu abliacinių medžiagų, dažniausiai specialių plastikų, sluoksniu. Zenonus Mučionis 2. Ledyno ar sniego dangos mažėjimas dėl tirpimo, garavimo ar mech. ardymo. Poledynine A sukelia vidinė Žemės šiluma, vidine - ledyno dalių tarpusavio trintis, paviršinę - Saulės spinduliuote, krituliai, vėjas. Sniego dangą labiausiai veikia paviršinė

A. Švariame ledyno ir sniego dangos paviršiuje abliacija lėtesnė nei užterštame. Algimantas Česnulevičių.1! 3. Žemės paviršiaus irimas nuo nesusiskaidžiusio į vagas tekančio vandens srauto; paviršinė nuoplova. 4. Ląstelių arba jų dalių tikslinis sunaikinimas, pvz., lazeriu. abliatyvas (lot. ablativus < ablatus - nuneštas, atskirtas), lot., senovės iranėnų kalbų linksnis, dažniausiai reiškiantis atskirtį. Tradicinė lyg. kalbotyra A laiko ide. prokalbės linksniu; manoma, kad baltų kalbose jis sutapęs su geninstitutyvu ir taip atsiradęs lietuvių kalbos kilmininkas. Senosios A reikšmės ieškoma tokiuose junginiuose su kilmininku kaip obuolys šakos atsiskyrė, senis vengė (kratėsi) degtinės ir kt. VytautasAmbrazas Ablinga, kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km i Šiaurės nuo Endriejavo. 3 gyv. (2001 m. . Minima XVI a. 1630 & užrašyta Salantų klebonijai, 1842 Rusijos valdžios atimta iš bažnyčios, valstiečiai paversti valstybiniais. 1938 da lis gyventojų išsikėlė į vienkiemius. Sov. Sąjungai okupavui Lietuvą 1941 Ablingoje įsikūrė RA 295 statybos batą lionas. Vokietijos -SSRS karo pradžioje A įėjo į vokiečių ką riuomenės 291 pėstininkų divizijos 505 pulko puolime ruožą. 1941 m. birželio 23 d. trijose vietose vokiečių kariai nužudė 4; žmones: 33 Ablingos (20 vyrų, 13 moterų), 6 Žvaginii kaimo (vyrus), 2 vyrus ir l moterį, atvykusius iš kitur Pretekstas žudyti gyventojus - sov. kariai apšaudė vok dviratininkų būrį (keli jų buvo nukauti), vokiečiai ką kurių gyventojų namuose rado ginklų. Be to, vokiečių žvalgy bos duomenimis, kai kurie gyventojai palaikę ryšius si sov. kariais, teikę jiems pagalbą. Sušaudę žmones vo kiečiai kaimą sudegino. Apie 20 A gyventojų liko gyvi 1972 ant Žvaginių pik. v. šlaito pastatytas Ablingos me morialinis ansamblis - 30 ąžuolo skulptūrų (autoriai 25 Lietuvos, daugiausia Žemaitijos, medžio drožėjai i kalviai). Stulpo pavidalo (5-8 m aukščio) paminklai s reljefinėmis žmonių figūromis, siužetinėmis scenomis simboliais, įrašais sugrupuoti pagal tematiką, stilistikč Grupės laisvai išdėstytos. Skulptorius kompozicijos tradici nio liaudiško stiliaus, atskleidžia gyvenimo geism; neapykantą prievartai. Tai pirmasis Lietuvoje kolekt) viai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūrpaminklas. 1984-1993 m. veikė A memorialinis muziejus. 198 V a. Šiaulyčio pastangomis atstatytas Ablingos Lurdas. Aleksandras Indriulaitis, Rimantas Zizas ABN AMRO bankas (ABN AMRO Bank N. V.), didžiausias Olandijos akc. komercinis bankas, vienas didž. bankų Europoje. Įkurtas 1990, sujungus ABN banką (įkurtas 1964 m. ir Amsterdamo -Rotterdamo banką (AMRO, įkurtas 1964 m. . Centrinė būstinė Amsterdame. Turi daugiau, kaip 1800 skyrių 71 šalyje (1998 m. . Susijęs su Olandijos ir Belgijos deimantų pramone, Olandijos ir kitų V. Europos šalių didž. pram. įmonėmis. Atlieka operacijas pasauliniu mastu. 1998 aktyvai 952 mlrd. Olandijos guldenų. Stasys Kropas AbO (šved.; Abas), Suomijos miestas T Turku. Abo devintoji diena, Tiš'a Beav, žydų gedulo ir pasninko diena. Švenčiama liepos ar rugpjūčio mėn. Minimos didžiosios žydų nelaimės - Pirmosios ir Antrosios šventyklų (586 p.m.e. ir 70 po Kr.) sugriovimas. Jonas Morkus abolicionizmas (angį. aholitionism < lot. abolitio -panaikinimas): 1. XIX a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo. Vyko JAV (t.p. D. Britanijos, Prancūzijos ir kt. šalių kolonijose). 1831 W. L. Garrisonas Bostone įsteigė laikr.Literator-A idėjų pagr. propaguotoją. 1833 Filadelfijoje įkurta W. L. Garrisono vadovaujama Amerikos kovos su vergija draugija.

1840 abolicionistų buvo 160-200 tūkst. Juos rėmė daugiausia išsilavinę vid. sluoksnių atstovai, dvasininkija. Radikalieji abolicionistai neigė bet kokių įstatymų, pripažįstančių vergiją, teisėtumą, organizavo pabėgusių vergų persiuntimą į Kanadą (f Požeminis geležinkelis), kai kurie neatmetė ginkluotos kovos galimybės. 1839 nuo Kovos su vergija draugijos atsiskyrę vad. gradualistai (J. Birney, A. ir L. Tappanai bei kt.) manė, jog vergijos panaikinimo reikia siekti legaliais rel. ir polit. spaudimo metodais. 1839 J. Birney įkūrė pirmąją JAV priešvergovine Laisvės partiją, 1840 ir 1844 nesėkmingai atstovavo jai JAV prezidento rinkimuose. XIX a. vid. moralinio spaudimo politiką pakeitė prievartos prieš vergvaldžius propagavimas. Per 1856 ir 1860 prezidento rinkimus abolicionistai rėmė vergijos priešininką A. Lincolną. JAV vergija panaikinta po 1861-65 piliečių karo priėmus konstitucijos 13 pataisą (1865 m. . Arvydas Pacevičius 2. Judėjimas dėl prostitucijos reglamentacijos panaikinimo. A 1887 pradėjo J. Bu - 1er (Didžioji Britanija). 1887 įkurta Tarpt, abolicionistų fedraugija. XIX a. pab.- XX a. pr. judėjimui pavyko daugelyje valstybių panaikinti prostitucijos reglamentaciją. Lietuvoje A (ir moterų emancipacijos) idėjas pradėjo skelbti G. Petkevičaitė-Bitė, kurios iniciatyva 1920 įvyko Lietuvos abolicionisčių draugijos (nuo 1930 Lietuvos abolicionistų draugija) steigiamasis suvažiavimas; 1922 draugija leido Lietuvos abolicionistą (4 nr.). Draugija (1924-38 pirm. P. Kalvaitytė-Karvelienė) pasiekė, kad 1935 būtų panaikinta legali prostitucija. 3 (teis.). Judėjimas, siekiantis sušvelninti arba pakeisti kriminalines bausmes civilinėmis alternatyvomis. Abolicionistai pasisako ir už mirties bausmės panaikinimą. Remiamasi Europos žmogaus teisių ir pagr. laisvių apsaugos konvencijos (1950 m. 6 protokolu, draudžiančiu vykdyti mirties bausmę taikos metu. LR Seimas šį protokolą ratifikavo 1999 m. birželio 22. Aleksandras Dobryninas AbolS Ojars (Uojaras Abuolas) 1922 m. liepos 22 d. Ryga - 1983 m. sausio 3 d. ten pat, latvių tapytojas. 1946-51 Latvijos dailės akademijoje studijavo monumentaliąją tapybą (pas O. Skulmę). Vėliau studijas gilino Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Nutapė įv. tematikos molbertinės (Peizažas su rugių gubomis 1959, Džemą 1960, Vidudienį 1963, Antikinis motyvas 1975 m. , sienų (plafonas Rygos pilyje, 1958, kompozicijos Rygos viešbučiuose Daugava ir Latvija) tapybos kūrinių. Nuo 7 dešimtmečio kūrė grafiką (knygų, žurnalų iliustracijos). Ramutė Rachlevičiūlė Abomey (Abomėjus), miestas Benino pietuose, į Šiaurės vakarus nuo Porto Novo; Zou departamento centras. 86 900 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Maisto (alaus, aliejaus), tekstilės pramonė, amatai. Muziejus - XVII a. karalių rūmai (rekonstruoti) -Pasaulio paveldo paminklas. A pradėjo kurtis XVII a. , buvo Dahomėjos sostinė (iki 1730 m. . abonementas (prancūzų abonnement): 1. Teisė ribotą laiką naudotis tam tikromis paslaugomis (spauda, telefonu, vieta teatre ir kt.); dokumentas, suteikiantis tą teisę. 2. Bibliotekos skyrius. Vietinis A leidžia naudotis bibliotekos fondais; tarpbibliotekinis spaudiniais, atsiunčiamais iš kitų šalies bibliotekų tarpininkaujant kuriai nors bibliotekai; tarptautinis - vienos valstybės bibliotekoms kitos valstybės bibliotekų fondais; neakivaizdinis - iš kurios nors bibliotekos paštu užsakomais leidiniais. Genovaitė Raguotienė abonentas (prancūzų abonnė < abonner- užsisakyti), asmuo, įstaiga, organizacija, turinti T abonementą 1.

abordažas (prancūzų afeorc/age - priplaukimas), senovės taktinis irklinių ir burinių karo laivų kautynių būdas. Prie priešo laivo priplaukdavo vienas ar keli jį atakuojantys laivai ir susikabindavo bortais. Mūšio baigtį lemdavo grumtynės rankiniais šaltaisiais ar šaunamaisiais ginklais. A taikė laivai, neturėjusieji ar negalėjusieji naudoti artilerijos ir manevravimo. Su taranuojančiuoju smūgiu A ilgą laiką buvo jūrų kautynių taktikos pagrindas. Jį praktikavo ir piratai, puldami prek. laivus. A išnyko XIX a. , atsiradus garlaiviams bei padidėjus art. pabūklų šaudymo greičiui ir toliui. aborigenai (lot. aborigenes < ah origene - nuo pradžios): 1. Senieji vietiniai gyventojai; čiabuviai. senovės romėnai A vadino lot. gentis, gyvenusias Lacijuje. Dabar A dažnai vadinami Australijos senovės gyventojai. 2. f Autochtonai 2. aborigėniniai gyvuliai f vietiniai gyvuliai. abortas (lot. abortus < aborior - sunykstu, apmirštu): l (moterų). Nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. A, įvykęs per pirmąsias 12 nėštumo sav., vadinamas ankstyvuoju, po 12sav.vėlyvuoju. A gali būti savaiminis ir dirbtinis. A kenkia moters sveikatai; ypač pavojingas pirmojo nėštumo nutraukimas, nes po jo moteris gali tapti nevaisinga. Savaiminis A nepriklauso nuo moters valios. Kai jis kartojasi daugiau kaip du kartus, vadinamas įprastiniu. Dažniausiai savaiminį A sukelia ūminė ar lėtinė infekcinė nėščiosios liga, svarb. organų (širdies, inkstų) ar sistemų ligos, neurohormoniniai sutrikimai (pvz., sergant cukriniu diabetu), vitaminų stoka, badavimas, gimdos navikai, lytinių organų ligos, apsinuodijimas švinu, benzinu, gyvsidabriu, nikotinu ir kt. medžiagomis, fiz. ir psich. traumos, chromosomų ir genų anomalijos. Prasidėjus šiam A gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir jos raumenys susitraukinėdami gemalą iš gimdos išstumia. Pagal klinikinę eigą skiriamas gresiantysis (atsiskiria tik nedidelio ploto choriono gaureliai, didelių skausmų nebūna, kraujingos išskyros esti negausios ar jų visai nebūna; nėštumą galima išsaugoti), prasidedantysis (atsiranda stipresnių, sąrėmių pobūdžio skausmų, gausesnės kraujingos išskyros; nėštumą dar galima išsaugoti), progresuojantysis (atsiskyrę gemalo audiniai išstumiami iš gimdos į atsidariusį jos kaklelio kanalą, stiprėja sąrėmiai, smarkiai kraujuojama; nėštumo išsaugoti jau neįmanoma), dalinis (dalis vaisiaus audinių pasišalina iš gimdos), visiškas (vaisiaus audiniai pasišalina iš gimdos) ir neįvykęs (žuvęs vaisius lieka gimdoje, jo audiniai suyra) A. Nėščiosios, kurioms gresia A, kuo anksčiau dispanserizuojamos. Joms skiriamas spec. režimas, vitaminingas maistas. Nėščioji, kuriai atsiranda A požymių, gydoma ligoninėje. Dirbtinis A yra nėštumo nutraukimas, t.y. žmogaus gemalo, vaisiaus sunaikinimas chirurgine operacija ar kitaip veikiant moters organizmą arba gemalą. Daugelyje šalių moters pageidavimu leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 sav., jei nėra kontraindikacijų (t.y. moteris neserga ūminiu ir poūmiu genitalijų uždegimu, infekcine liga). A yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai: daro ne gydytojas ginekologas, daromas ne gydymo įstaigoje, neleistinas med. požiūriu. Nėštumo nutraukimas prieš nukentėjusiosios valią laikomas tyčiniu sunkiu kūno sužalojimu ir yra priskiriamas prie nusikaltimų gyvybei, sveikatai, laisvei, žmogaus asmenybei. Neteisėtai atlikęs A asmuo traukiamas baudž. atsakomybėn. Nėščioji pripažįstama nukentėjusiąją. Buvusioje SSRS (ir Lietuvoje) iki 1955 A buvo draudžiamas, išskyrus būtinus atvejus, ir laikomas nusikaltimu (atsakė ir jį dariusieji, ir nėščioji kaip bendrininkė). Legalizavus A buvo nustatyta šių operacijų darymo tvarka, o jos pažeidimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje nėštumo nutraukimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

2 (gyvulių). Priešlaikinis nėštumo nutrūkimas, T išsimetimas. abortinė infekcija, infekcinė liga, sukelianti savaiminį abortą. Mikroorganizmai, patekę į moters ar patelės organizmą, sukelia priešlaikinį nėštumo nutrūkimą. Moters organizme savaiminį abortą gali sukelti sifilio bakterija blyškioji spirocheta (Treponema pallidum), vidurių šiltinės bakterija Salmonella typhi. Galvijų vaisiaus išsimetimą gali sukelti bakterija Campylobacter fetus, avių - C. jejuni. Lilija Kalėdienė Abot Berenaisė T B. Abbott. Abo taikos traktatas, Rusijos ir Švedijos sutartis, pasirašyta 1743 m. rugpjūčio Abo (Turku, Suomija) Švedijai pralaimėjus 1741-43 karą su Rusija. Patvirtino Nystado taikos (1721 m. sąlygas. Rusija gavo p. Suomijos ruožą su Fredrikshamnu (dab. Hamina) iki Kymijoki upės. Už tai, kad Rusija išves kariuomenę iš kitų Suomijos žemių, Švedijos sosto įpėdiniu turėjo tapti Holšteino princas Adolfas Frydrichas, Rusijos sosto įpėdinio Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Petro III) giminaitis. A sustiprino Rusijos pozicijas Baltijos Šiaurės pakrantėse. Abotas Čarlzas Grilis f C. G. Abbot. Abovian Chačatur (Chačaturas Abovianas) 1809 m. spalio 27 d. Kanaker (dab. Jerevano dalis) - 1848 m. po balandžio 14 d., armėnų rašytojas, pedagogas. Romantizmo pradininkas armėnų literatūroje. Mokėsi Ečmiadzine, armėniškoje seminarijoje Tbilisyje. 1829-1830 Ečmiadzino katoliko bei sinodo sekretorius ir vertėjas. 1830-36 studijavo Tartu universitete, vėliau dirbo mokyklų inspektoriumi Tbilisyje, Jerevane. Rinko armėnų ir kurdų tautosaką, etn. medžiagą. Kritikavo armėnų dvasininkų ir inteligentų konservatyvumą, buvo persekiojamas rusų valdininkų. 1848 m. balandžio 14 d. dingo be žinios. Parašė pedagogikos, istoriografijos veikalų, vadovėlių, armėnų bendrinės kalbos – ašcharabaro gramatiką. romanai Armėnijos žaizdos (par. 1841 m., išl. 1858 m., lietuvių kalba 1950 m. sutrumpintas, 1980 m. visas vertimas) - pirmasis armėnų socialinis istorinis romanas, parašytas ašcharabaru. Jame vaizduojamos Turkijos ir Irano pavergtų armėnų kančios, išsivaduojamoji kova 1827-1828 m. , gausu istorinių pasakojimų, papročių ir buities aprašymų, dainų, legendų. Romanui būdinga romantinis patriotinis patosas ir švietėjiškos idėjos, ryškūs charakteriai. Be to, sukūrė eilėraščių, novelių, pasakėčių, pjesių, kelionių aprašymų, mokslo populiarinimo apybraižų. Išvertė Homero, J. W. Goethe's, F. Schillerio, J. J. Rousseau, I. Krylovo, N. Karamzino kūrinių. Marytė Kontrimaitė Abovian (Abovianas), miestas Armėnijos viduryje, 15 km į Šiaurės rytus nuo Jerevano; raj. centras. 69 200 gyv. (2001 m. . Elektronikos ir elektrotechnikos, baldų, stiklo, avalynės, Statybinių medžiagų, maisto (alaus darykla, viena didžiausių Kaukaze) pramonė. Radijo matavimo prietaisų, gelžb. konstrukcijų, biochem. preparatų, sport. automobilių gamyba. Mikrobiol. institutas. VIII a. p.m.e. tvirtovės griuvėsiai. 6 km į Šiaurės vakarus nuo A - Arzni kurortas. Abraham John (Džonas Eibrahamas) 1937 Čanganačerri (Kerala) - 1987, indų kino režisierius. Mokėsi Indijos kino ir TV institute. 1971 sukūrė pirmą filmą Čionai, studentai. Vėlesni filmai: Asilas brahmanų kaime (1977 m. - kandi siurrealistinė brahmanų fanatizmo ir prietaringumo satyra, Nedori Čerijačano darbai (1979 m. , Pranešimas motinai (1986 m. , kuriame bandyta paaiškinti revoliucijų pralaimėjimų priežastis. Danguolė Zalytė

Abraham Kari (Karlas Abrahamas) 1877 m. gegužės 3 d. Bremen - 1925 m. gruodžio 25 d. Berlynas, vokiečių psichoanalitikas. 1904-07 m. E. Bleulerio asistentas Ciuricho psichiatrijos ligoninėje. 1907 m. pradėjo psichoanalitiko praktiką. Vienas Tarpt, psichoanalizės instituto skyriaus Berlyne steigėjų (1910 m. . Tyrė vaikų seksualumo įtaką charakterio formavimuisi ir psichikos ligų progresavimui, vaikystėje patirtų seksualinių traumų ir šizofrenijos ryšį. Didelį dėmesį skyrė psichoanalitiniam maniakinių depresinių psichozių gydymui. Išplėtojo simbolių ir mitų teoriją: susiejęs mitus su sapnais, tyrėjuos kaip troškimus atspindinčias fantazijas. Svarbiausi darbai: Psichoanalizė (Psychoanafyse 1921 m. , Psichoanalitinės charakterio formavimosi studijos (Psychoanafytische Studien zur Charakterbildung 1969 m. , Psichoanalizės teorija ir praktika (Theorie und Anwendung der Psychoanafyse 1973 m. , Susirašinėjimas su S. Freudu (1906-26 m. (Briefivechsel mit S. Freud (1906-26 m. 1965 m. . Abraham Pal (Palis Abrahamas) 1892 m. lapkričio 2 d. Apatin (dab. Jugoslavija) - 1960 m. gegužės 6 d. Hamburg, vengrų kompozitorius. 1916 baigės Budapešto muzikos akademiją, dirbo Budapešte, Berlyne. 1933 emigravo į Austriją, 1939 - į JAV. 1956 grįžo į Europą. Sukūrė 13 operečių: Viktorija ir jos husaras (Viktoria und ihrHusar 1930, Lietuvoje past. 1996 m. , Havajų gėlė (Die Blume von Hawaii 1931, Lietuvoje past. 1974 m. , Balius „Savojoje" (Bali im Savoy 1932, Lietuvoje past. 1990 m. ir kt. Laikėsi I. Kalmano tradicijų, vartojo džiazo elementus. Kiti kūriniai: simfonija, kvartetai, muzika kino filmams. Bromus Ambraziejus Abraham Wtadyslaw (Vladyslavas Abrahamas) 1860 m. spalio 10 d. Sambor - 1941 m. spalio 15 d. Lvovas, lenkų BažnySios ir teisės istorikas. Lenkų mokslų akademijos narys (1902 m. . 1878-1883 m. studijavo teisę ir istoriją Krokuvos universitete. Teisės dr. (1883 m. . Dėstė bažn. teisės istoriją ir dogmatiką Krokuvos (1886-1888 m. , Lvovo (1888-1939 m. ir Liublino (1935-39 m. universitetuose; profesorius (1888 m. . Vilniaus (1930 m. ir kt. universitetų garbės daktaras. Veikalai: Bažnyčios organizacija Lenkijoje iki XII a. vidurio (Organizacja Košciota w Polsce do polowywieku XII 1890 m. , Romos bažnyčios organizacijos susidarymas Rusioje (Powstanie organizacji Košciola {aciriskiego na Rusi 1904 m. , Katalikų bažnyčios teisė (Prawo košcielne katolickie 2 d. 1912-14 m. , Santuokos sudarymas ankstyvojoje Lenkijos teisėje (Zavarcie matženstwa w piertvotnym prawie polskim 1925 m. , Kanonų teisė (Prawo kanoniczne 1933 m. . Darbų (270 m. bibliografija paskelbta jo studijoje Bažnyčios organizacija Lenkijoje (Organizacja Košciola w Polsce 1962 m. . Vytautas Raudeliūnas Abraham a Santa Clara (Abrahamas a Santa Klara), tikr. Johann Ulrich Megerle 1644 m. liepos 2 d. Kreenheinstetten (prie Badeno) - 1709 m. gruodžio 1 d. Viena, austrų pamokslininkas, rašytojas. Studijavo teologiją jėzuitų ir benediktinų mokyklose. Augustinas (1662 m. , vienuolyno prioras (1680 m. , provincijolas. Imp. Leopoldo I rūmų pamokslininkas. Parašė -50 laiškų, kuriuose dėstė Bažnyčios mokymą. Svarbiausi veikalai: Judas - šelmių šelmis (Judas der Erzschelm 1686-1695 m. , Tikėjimo gramatika (Grammatica religiosa 1691 m. , Šis bei tas visiems (Ettvas fūr alle 1699-1711 m. , Gydomasis šiupinys (Heilsames Gemisch-Gemasch 1704 m. , Kvailių šimtalapystė (Centifolium stultorum 1709 m. . Veikaluose peikė visuom. ydas. Kūriniai pasižymi barokui būdingu puošniu stiliumi, originaliais palyginimais ir metaforomis, humoru,

šmaikščiu moralizavimu. Jie yra svarbus vokiečių kraštų dvasinės ir materialinės kultūros istorijos šaltinis. Juozas Tumelis Abraham ben David (Abrahamas ben Davidas) - 120 Narbonne (Prancūzija) - 1198 Posąuiėres, žydų filosofas, scholastas. Žydų misticizmo pradininkas. Buvo aristoteliko Maimonido priešininkas. Abraham ben David ibn Daud (Abrahamas ben Davidas ibn Raudas) 1110 m. Kordoba t apie 1170 arba apie 1180 Toledo, Ispanijos žydų pirmasis aristotelikas. A siejo Aristotelio filosofiją su Biblijos apreiškimu. Abraham ben Jošijahu ben Trok (Abrahamas ben Jošijahas Trakietis) 1636 Trakai - 1687, karaimų gydytojas, mistikas, poetas. Tėvo Jošijahu ben Jehudos ben Aarono (Trakų karaimų vadovo) namuose išmoko lotynų ir kelias Rytų kalbas. Buvo J. Sobieskio rūmų gydytojas. Hebrajų kalba parašė medicinos ir mistikos traktatų (dalis išliko ir išspausdinta), liturginės poezijos. / T. Abraham ibn Ezra (Abrahamas ibn Ezra), Ibn Ezra, tikr. Abraham ben Meir ibn Ezra 1092 Toledo - 1167 Calahorra (Aragonas), žydų poetas, filosofas. Gyveno Ispanijoje, keliavo po Europą, Aziją, Šiaurės Afriką. Rašė hebr. kalba. A filos. pažiūros artimos neoplatonikams, tačiau turi ryšio ir su aristotelizmu. Parašė Biblijos komentarus, pasižyminčius netradicine teksto interpretacija, hebr. kalba gramatikos, matematikos, astronomijos veikalų. Sukūrė rel. himnų, meilės ir humor. eilėraščių. Į hebr. kalba išvertė arabų mokslo veikalų. Abrahamovičius Mikalojus (lenk. Michat Abrahamowicz) - 1651 m. vasario Vilnius, LDK kar. veikėjas. Smolensko vaivados Jono Abrahamovičiaus sūnus. 1605-06 m. studijavo Leipcigo universitete. LLV valdovas Vladislovas Vaza 1634 A paskyrė LDK patrankų prižiūrėtoju; 1638 pareigybė įvardyta kaip f artilerijos generolas (pirmasis 163451 ėjo šias pareigas). Nuo 1643 Mstislavlio, nuo 1647 Trakų vaivada. Antanas Tyla Peter Henry Abrahams (Piteris Abrahamsas Henris) 1919 m. kovo 19 d. Vrededorpas prie Johannesburgo, PAR rašytojas. Rašo anglų kalba. Išėjus poezijos kn. Juodaodis kalba apie laisvą (A Black Man Speaks of Freedom 1940 m. 1941 pabėgo į Angliją. Nuo 1957 gyvena Jamaikoje. Romanuose Griaustinio taku (The Path of Thunder 1948, lietuvių 1961 m. , Vainikas Maiklui Udomui (A Wreath for Michael Udomo 1956, lietuvių 1971 m. , Jų naktis (A Night of Their Own 1965 m. skelbiamos antirasistinės idėjos, vaizduojama Afrikos tautų kova dėl nepriklausomybės. Istoriniame romane Pašėlęs užkariavimas (Wūd Conquest 1950 m. pasakojama, kaip XIX a. būrai pavergė zulų gentis. Dar parašė autobiogr., dok. knygų. Kūrybai būdinga psichologiškumas. Irena Varnaitė Abraitis Blažiejus 1899 m. rugpjūčio 16 d. Tupikai (Šakių apskritis) - 1975 m. birželio 17 d. Kaunas, gydytojas histologas. Med. dr. (1938 m. . 1933 baigęs VDU, nuo 1934 dėstė jame, 1946-50 Kauno universitete, nuo 1951 KMI; 1939-1971 m. Histologijos ir embriologijos katedros vedėjas, 1947-50 Kauno universiteto, 1958-64 KMI prorektorius. Tyrė virškinimo sistemos organų vystymąsi, kraujagyslių ir širdies audinių struktūrą. Parašė monografiją Žmogaus odos struktūros skirtingumai kai kuriose kūno paviršiaus vietose (1939 m. , vadovėlį Žmogaus embriologija (1962 m. . Vadovėlio Histologija (1970 m. vienas autorių. LSSR valstybinė premija 1967. Abraitis Liudvikas 1938 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliai, energetikas. habilituotas daktaras (technol. m.; techn. mokslų daktaras 1973 m. . 1960 baigė KPI. Nuo 1965 dėstojame (nuo 1990 KTU); profesorius (1976 m. . Nuo 1978 universiteto Skaičiavimo techn.

laboratorijos moksl. vadovas. Svarb. veikalas Elektroninių skaičiavimo mašinų projektavimo automatizavimas (su kt., 1978, rusų kalba). LSSR valstybinė premija 1979 (su R. Šeinausku). Abraitis Rimgaudas 1934 m. sausio 1 d. Kaunas, inžinierius energetikas. habilituotas daktaras (technol. m., 1994 m. . 1962 baigė KPI. 1962-1997 m. dirbo Energetikos ir elektrotechnikos institute (nuo 1984 Lietuvos energetikos institutas); nuo 1997 dirba architektūros ir statybos institute, dėsto KTU; profesorius (1998 m. . 1980-1984 m. stažavo Kijeve, Prahoje, Brno, Bratislavoje, Maskvoje ir Obninske. Parašė monografiją Ugniai atspari keramika aukštų temperatūrų dujų sraute (1984 m. ,-140 moksl. darbų. Ištyrė ir aprašė aukštos temperatūros medžiagų irimą greitajame dujų sraute, pasiūlė šio proceso modelį ir ardymo mechanizmą. Sukūrė technologiją suirusiam paviršiui atkurti, t.p. daug aukštoje temperatūroje erozijai atsparių medžiagų. Abraitis Romualdas Jonas 1937 m. birželio 15 d. Vaikantonys (Onuškio valsčius ), gydytojas. habilituotas daktaras (biomed., 1992 m. . 1961 baigė KMI, dėstojame (nuo 1998 KMU), nuo 1993 Fiziol. katedros vedėjas; profesorius (1993 m. . Paskelbė moksl. darbų, daugiausia apie širdies anafilaksiją. Vadovėlio Fiziologija (1978 m. vienas autorių. Abraitis Vaidotas Blažiejus 1942 m. spalio 18 d. Kaunas, inžinierius radioelektronikas. habilituotas daktaras (technol. m.; techn. mokslų daktaras 1988 m. . 1964 baigė KPI; nuo 1989 šio instituto (nuo 1990 KTU) profesorius. 1975-1994 m. mikroelektronikos MTI Venta vyr. inžinierius. 1996 ryšių ir informatikos ministras, 1997 vice ministras. Darbai iš puslaidininkinių mikrograndynų greitaveikos didinimo, automatizuotojo mikrograndynų projektavimo. Dalyvavo rengiant Lietuvos informatikos ir ryšių plėtros valstybinė programą. Paskelbė per 10 (1 moksl. darbu; 14 išradimų (iki 1999 m. . Veikalai: Didelės greitaveikos mikroprocesoriai (sukt., 1986, rusų kalba), Ėsdinimo žemo slėgio plazmoje anizotropija (su kt., 1993, anglų kalba ), Miniatiūrinė šaldymo mašina (su kt., 1996, anglų kalba ), Informatikos vystymasis Lietuvoje (1996, anglų kalba ). LSSR valstybinė premija 1980. Abraitytė Laimutė Marija 1933 m. birželio 15 d. Kazlų Rūda, pedagogė. 1957 baigė VU. Dirba lietuvių kalba ir literatūros mokytoja Vilniuje. Sąjūdžio dalyvė, 1988-1991 m. jo Seimo narė. 1989-2001 Lietuvių kalba ir literatūros ekspertų komisijos, 1989-1996 m. Ugdymo tarybos prie Švietimo ir mokslo ministerijos narė. Parašė lietuvių literatūros vadovėlių ketvirtai (1971 m. , devintai (su V. Zaborskaite, 1992 m. , šeštai (1995 m. , penktai (1997 m. klasėms; metodinių nurodymų (1971, 1995 m. . Gedimino 5 laipsnio ordinas (1997 m. . abrakadabra (lot. abracadabra), beprasmis žodis, beprasmybė. Viduramžiais jam teikta magiška galia, jis dažnai rašytas amuletuose. Stasys Abramauskas (1927 m. spalio 16 d. Nevaišiai, Gardino sritis - 1996 m. spalio 28 d. Vilnius) inžinierius architektas, architektūros istorikas. Humanitarinių mokslų daktaras; architektūros mokslų kandidatas 1965 m. . 1950 baigė Kauno universitetą, 1962-Maskvos centrinį architektūros teorijos ir istorijos institutą. 1950-1970 m. dėstė architektūros istoriją KPI, nuo 1970 - VISI (nuo 1989 - VGTU), VU irVPU;doc. (1966 m. . 1974 stažavo Vokietijoje: Weimaro architektūros mokykloje ir Greifswaldo universiteto Menotyros institute. Vienas pirmųjų pradėjo Lietuvos XIII- XV a. architektūros tyrimus. Parašė -300 moksl. straipsnių iš Lietuvos architektūros istorijos (apie mūrinės statybos atsiradimą Lietuvoje, Medininkų, Trakų pilių bei Trakų miesto raidą) ir paminklosaugos.

Abramavičius Adomas (lenk. Abrahamowicz, Abramowicz) 17100823 - 1776 Varniai, jėzuitas (1726 m. , pamokslininkas. Filos. daktaras. 1743-52 dirbo Vilniaus, Naugarduko ir Varšuvos jėzuitų kolegijose. 1752 Vilniuje įsteigė Collegium Nobilium (bajorų mokyklą); pirmasis rektorius. 1758-1773 m. Nesvyžiaus, Polocko ir Minsko jėzuitų kolegijų rektorius. Rūpinosi bažnyčių ir kolegijų statyba bei atnaujinimu. Vilniuje išleido keturias pamokslų knygas (1749-53 m. . J.T. Abramavičius Bronius, Abramaitis (slap. Spyglys) 1914 Laukiniai Šunkariai (Jankų valsčius ) - 1945 H 20 d. Degučiai (Jankų valsčius ), Lietuvos partizanas. Jaun. leitenantas. 1938 baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenės 2 ulonų pulke. Nepavykus 1944 pasitraukti į Vakarus 1945 m. balandžio įsitraukė į partiz. kovą. Sujungė pavienius būrius Kazlų Rudos ir Jankų miškuose, padėjo įkurti Tauro apyg. Stirnos rinktinę, 1945 m. rugpjūčio 15 d. tapo jos vadu (vietoj V. Bacevičiaus, slap. Vygandas, paskirto Tauro apyg. štabo viršininku). Išdavus ūkininko J. Tamaliūno namuose buvusią rinktinės štabo slėptuve žuvo kovoje su NKVD kareiviais. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė Abramavičius Jonas (lenk. Ahrahanumicz, Abramowicz) – 1602 m. balandžio 19, LDK valst. pareigūnas, vienas žymiausių kalvinizmo gynėjų, mecenatas, ekonomistas. Jaunystę praleido Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, dalyvavo žygiuose prieš Maskvą. Radvilų remiamas 1580 tapo Lydos, vėliau Vendeno (dab. Cėsys, Latvija) seniūnu, 1590 - Tartu prezidentu. Nuo 1596 Smolensko vaivada. LDK separatizmo šalininkas (1585 seimuose įrodinėjo išskirtinę Lietuvos teisę į Livoniją, 1595 reikalavo lietuvio Vilniaus vyskupo). Rėmė Joną Radvaną, Stanislovą Sudrovskį, Andriejų Volaną ir kitus evangelikų reformatų autorius bei jų raštų spausdinimą, dalyvavo disputuose su jėzuitais. 1595 išspausdino (neišlikusį) traktatą Lietuvio nuomonė apie pigiai perkamus ir brangiai parduodamus grūdus (Zdanie Linvina o kupczy tanio zboia, adrogiejprzedaiy), kurio 5 postulatus citavęs (ar atpasakojęs) T. Czackis nurodė, kad jų nesigėdytų patys žymiausi XVIII a. pab. ekonomistai. Juozas Tumelis Abromavičius Kazys Valdemaras 1928 m. kovo 4 d. Kulautuva, akvarelininkas. 1954 baigė LDI (vitražo specialybė). 1954-57 dirbo Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, 1960-64 Kultūros ministerijoje, 1964-1980 m. LDM. Akvarele nuliejo peizažų (Kuršių marios 1979, Nidos kopos 1986 m. , natiurmortų (Saulėgrąžos 1997 m. , portretų (Moteris su skrybėle 1996, Žydrė 1997 m. . Sukūrė piešinių (daugiausia portretų: Aktorė Eugenija Pleškytė 1970, Autoportretas 1997 m. . Kūriniams būdinga lyriškumas, skaidrus koloritas. Nuo 1957 dalyvauja parodose, surengė individualių parodų. A kūrinių turi Lietuvos, Latvijos (Rygos) muziejai. Danutė Zm'ienė Abramavičius Vladas 1909 m. gegužės 9 d. Naujadvaris (Trakų apskritis) - 1965 m. lapkričio 16 d. Vilnius, kultūros istorikas, bibliografas, vertėjas. 1934 baigė Varšuvos aukštesniąją žurnalistų mokyklą, 1951 -VU (istoriją), jame dėstė. 1935 išleido į lenkų kalba savo išverstų lietuvių rašytojų kūrinių rink. Naujausios lietuvių poezijos rinkinys (Wybor najnow-szej poezji litewskiej), 1939 lenkams - lietuvių kalba vadovėlį. Iki 1939 dirbo dienraščių Kurier Mtenski, 1939-40 Ga K. V. Abramavičius. Saulėta Baltija (1986 m. zeta Codzienna redraugijose, 1940-41 - Eltos Vilniaus skyriuje. 1940 Vilniaus radiofone vedė lietuvių kalba pamokas. 1945-65 Lietuvos mokslų akademijos Centr. bibliotekos Rankraščių sk. vedėjas. Nagrinėjo lenkų, rusų, ukr. rašytojų ryšius su Lietuva, Vilniumi,

Vilniaus senovės spaustuvių veiklą. Parašė studiją Archyvų organizacija ikirevoliucinėje Rusijoje (1959 m. , biografinių apybraižų: Valerijonas Vrublevskis (1958 m. , Tadas Vrublevskis (1960 m. , Tarasas Ševčenka ir Vilnius (1964 m. , istorinių tyrimų (Raštija ir knyga Lietuvoje l Pišmiennictwo i ksiąika na Litwie 1957 m. , bibliografijos veikalų. Vytautas Alseika Abramcevo būrelis (Ahramcevskij kružok), rusų dailininkų susivienijimas. Veikė XIX a. pab. Abramcevo dvare (prie Maskvos; dvaras priklausė mecenatui S. Mamontovui). A nariai: M. Antokolskis, kalba Korovinas, L Levitanas, M. Nesterovas, V. Polenovas, I. Repinas, V. Vasnecovas ir kt. Jie siekė atgaivinti bizantiškąjį, sukurti nac. stilių. Buvo režisuojami mėgėjų spektakliai, kuriamos dekoracijos, kostiumai, tapoma (čia V. Serovas 1887 nutapė Mergaitę su persikais); V. Vasnecovas pastatė (1881 m. neorusiškojo stiliaus cerkvę, keramikos dirbinius kūrė S. Čechoninas, M. Vrubelis. Kūriniai ir dirbiniai daugiausia neorusiškojo stiliaus su moderno bruožais. Buvo plėtojami rusų liaudies amatai. XX a. pab. medžio drožybos tradicijas tęsia Abramcevo -Kudrino medžio drožėjai. Ramutė Rachlevičiūtė Abramov Fiodor (Fiodoras Abramovas) 1920 m. vasario 29 d. Verkola (Archangelsko sritis - 1983 m. gegužės 14 d. Sankt Peterburgas, rusų rašytojas. Parašė real. romanų trilogiją Broliai ir seserys (Bral'ja i sjostry 1958, lietuvių 1982 m. , Dvi žiemos ir trys vasaros (Dve zimy i iri lėta 1968, lietuvių 1971 m. , Keliai ir kryžkelės (Putipereput'ja 1973, lietuvių 1983 m. , rom. Namas (Dom 1978, lietuvių 1983 m. , apysakų (Pelagėja 1969, Mediniai žirgai l Derevjannye koni \970,Alka 1972, visos lietuvių 1987 m. , apsakymų. Kūrinių siužetinis pagrindas - Šiaurės Rusijos kaimo kasdienybė, dramatiški žmonių tarpusavio santykiai. A tikroviškai pavaizdavo kolūkinės sistemos nuskurdintą, tradicinių moralinių vertybių netekusį kaimą, reiškė tikėjimą valstiečio sieloje slypinčiu gėriu. Galina Michailova Abramovič Dmitrij (Dmitrijus Abramovičius) 1873 m. liepos 26 d. Huleviči (Voluinės gubernija, Ukraina) - 1955 m. kovo 4 d. Vilnius, rusų filologas. 1897 baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, iki 1909 m. joje dėstė; profesorius (1902 m. . Vėliau dirbo įvairiose Rusijos mokslo įstaigose ir aukštosiose mokyklose. Nuo 1945 dėstė VU, 1945-49 Rusų literatūros katedros vedėjas; profesorius (1952 m. . Tyrinėjo senąją rankraštinę (iki XV a. ) rusų ir ukr. literatūrą, senovės slavų kalbą. Išleido monografiją apie Kijevo Pečorų lauros pateriką (Iss/edovanie o Kievo -Pečerskom paterike, kak istoriko -literatumom pamjatnike 1902 m. . Sudarė rankraščių rinkinių aprašų. Parengė pirmąjį M. Lermontovo raštų rinkinį (5 t. 1910-13 m. , paskelbė straipsnių apie rusų rašytojus. Lilija Sudavičienė Abramovič Marina (Marina Abramovič) 1946 m. lapkričio 30 d. Belgradas, serbų kilmės dailininkė. Studijavo dailiųjų menų akademijose Belgrade (1965-1970 m. ir Zagrebe (1970-1972 m. . 1973-1975 m. dėstė Novi Sado dailiųjų menų akademijoje. 1990-1992 m. Berlyno, Paryžiaus, Hamburgo dailės akademijų vizituojanti profesorė. Gyvena Amsterdame, Berlyne. Kuria objektus, videomeną, instaliacijas, išgarsėjo performansais (1976-1988 m. kūrė su Ulay, tikr. U. Laysiepen; serija Ritmas 1973-74, Pasikeitimas vaidmenimis 1975, Komunistinis kūnas - kapitalistinis kūnas 1979, Naktį per jūrą 198186, Didžiosios sienos kelionė 1988 m. . Jiems būdinga neryški riba tarp meno ir gyvenimo, dailininko ir žiūrovo interakcija, pavojingos kūno žalojimo situacijos. Remdamasi savo biografija, polit. aktualijomis, Rytų filosofija A gilinasi į ribinių fizinių galimybių ir proto būsenos sąsajas. Alfonsas Andriuškevičius

AbramoVicz Andrzej (Andžejus Abramovičius) 1926 m. sausio 14 d. Liublinas, lenkų archeologas ir istorikas. Dr. (1967 m. , profesorius (1982 m. . 1949-55 dirbo Lodzės archeologijos muziejuje, nuo 1955 - Lenkijos mokslų akademijos Materialinės kultūros istorijos institute (dab. Archeologijos ir etnologijos institutas). Svarb. tyrinėjimų sritis - Lenkijos archeologijos mokslo ir senovės meno istorija. Lietuvoje dirbusių (rašiusių lenkiškai) archeologų E. ir kalba Tiškevičių, t.p. A. H. Kirkoro, V. Sirokomlės bei istorikų M. Strijkovskio, J. Lelevelio, T. Narbuto moksl. palikimą nagrinėja kaip bendrą lenkų ir lietuvių įnašą į mokslo raidą. Aprašė Laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus (Vilniuje) istoriją ir nurodė jų tarptautine reikšmę. Svarbiausi veikalai: Archeologijos amžius (Wiek archeologii 1967 m. , 7d-linti ir artimi (Dalecy i bliscy 1974 m. , Ūmos ir perkūno strėlės (Urny i ceraunie 1979 m. , Lenkijos archeologijos istorija XIX - XX a. (Historia archeologii Polski XIX-XXw.w. 1991 m. . Aleksiejus Luchtanas Abramowicz Ludwik (Liudvikas Abramovičius) 1879 m. liepos 5 d. Maskva - 1939 m. kovo 9 d. Vilnius, lenkų žurnalistas, kultūros istorikas. Studijavo gamtos mokslus Charkove, istoriją - Krokuvos universitete. Nuo 1905 m. bendradarbiavo lenkų spaudoje, 1906 m. persikėlė į Vilnių. Su kitais įsteigė laikraštį Przegląd Wilenski (redagavo 1911-15 ir 1921-38 m. . Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Varšuvoje. 1919 grįžo į Vilnių. 1925-39 Vrublevskių bibliotekos moksl. pagalbos komiteto pirmininkas. Jai dovanojo savo surinktą XVI- XVIII a. retų spaudinių ir paveikslų rinkinį. Išleido Vilniaus spaustuvių 4 amžių istoriją (Cztery wieki drukarstwa w Wilnie 1925 m. . Liko A bibliografinės medžiagos apie LDK ir Lietuvą Pirmojo pasaulinio karo metais rankraščiai. Domas Šniukas Abramson Abraham (Abrahamas Abramsonas) 1754 Potsdam - 1811, Prūsijos medalių kūrėjas. Sukūrė žymių asmenų ir svarbių įvykių atminimo medalių: A. H. Radvilos ir Liudvikos Frederikos vedybų (1796 m. , filos. I. Kanto (1804 m. , Rusijos caro Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Vilhelmo III susitikimo 1802 Klaipėdoje, 1807 m. Tilžės taikos. Vincas Ruzas Abraomas (hebr. 'aberaham - išaukštintas tėvas, žmonių tėvas), Biblijos personažas, vienas žydų patriarchų, žydų giminės pradininkas. Teracho sūnus. Kilęs iš pietų Chaldėjos, Ūro miesto; gyveno Kanaano žemėje, bėgo į Egiptą, vėliau grįžo į Kanaaną. Turėjo du brolius - Araną ir Nachorą, vedė Arano dukterį Sarą, su kuria turėjo sūnų Izaoką. Vergė egiptietė Hagara jam pagimdė sūnų Izmaelį. A - pamaldumo, visiško paklusnumo Dievui pavyzdys. Dievas, norėdamas išbandyti A tikėjimą, liepė jam paaukoti savo sūnų Izaoką. A nesvyruodamas pakluso ir rengėsi tai padaryti, tačiau Dievo siųstas angelas jį sulaikė. A minimas Pr 12,8-25,10. Korane A (Ibrahimas) laikomas arabų protėviu, vienu Mahometo pirmtakų. Abraomas. Kilimo Izaoko aukojimas fragmentas (1156-90, Halberstadto katedra) Abraomo medis f skaistminys. abrazija (lot. abrasio - nugrandymas): 1. Jūros, ežero bangų ar tekančio vandens ardomoji veikla krante, priekrantėje. Smarkiausia giliose stačiose jūrų ir ežerų pakrantėse. Dėl nuolatinės bangų veiklos stačiame šlaite susidaro abrazinė niša (pav., 7 m. , o virš jos status skardis (klifas, 2 m. . Nuo klifo krintančios uolienos sukuria abrazinį paplūdimį (benčą, 3 m. . Bangos smulkina benčo nuogulas plaudamos jas į vandens baseiną. Priekrantė seklėja ir susiformuoja atabradas (4 m. , kuris į vandens baseino dugną

leidžiasi stačia atSlaja (5 m. . Ilgainiui tarp povandeninės atšlajos ir klifo susidaro plati abrazinė terasa. Algimantas Česnulevičius 2 (med.). Ginekologinė operacija - gimdos gleivinės išgrandymas. Būna gydomoji ir diagnostinė. A atliekama kiurete (instrumentu, panašiu į aštrų šaukštelį) sukėlus bendrąją arba vietinę nejautrą. Uždaras gimdos kaklelis praplečiamas plėtikliais. Gydomoji A daroma po persileidimo (kartais ir po gimdymo), kai gausiai kraujuoja iš gimdos, vaisiaus audiniams, placentos likučiams ar patologiškai pakitusiai gimdos gleivinei pašalinti. Diagnostinė A daroma, kai norima nustatyti mėnesinių ciklo sutrikimo priežastį arba kai įtariamas gimdos vėžys. Po A mikroskopiškai tiriamos gimdos gleivinės išgrandos. Tai padeda diagnozuoti ligą ir skirti gydymą. Vienas nėštumo dirbtinio nutraukimo būdų. Mindaugas Šilkūnas abrazyvai (prancūzų abrasif< lot. abrasio), abrazyvinės medžiagos, kietos kristalinės smulkiagrūdės arba miltelių pavidalo nemetalinės medžiagos. Tinka metalų ir jų lydinių, mineralų, medienos, stiklo ir kt. medžiagų gaminiams mechaniškai apdirbti (trinti), daugiausia jų paviršiui dailinti. Būna gamtiniai, arba natūralieji (deimantas, granatai, kvarcas, korundas, feldšpatai), ir dirbtiniai (elektrokorundas, karborundas, boro karbidas, borazonas, dirbtinis deimantas, elboras) A. Pagal grūdelių stambumą A skirstomi į šlifavimo grūdelius (160-2500 um), miltelius (40-160 um) ir smulkiuosius miltelius (3-40 Įim). Kuo grūdeliai smulkesni, tuo glotniau apdirbamas gaminių paviršius, kuo jie stambesni - tuo našiau apdirbama. Pramonėje nuo XIX a. pab. daugiausia naudojama dirbtiniai A, kurie yra kietesni, stipresni, dėl to ne taip greitai susitrina. Jie gaminami elektros krosnyse 2000-2500 °C temperatūroje kaitinant ar lydant boksitus, kvarco smėlį su anglimi, boro oksidą su koksu. Pradedama gaminti dirbtinius A iš nelabai lydžių pereinamųjų metalų (boridų ir karbidų), kurių grūdeliai, be kietumo, stiprio, laidumo šilumai, yra ir plastiški. Iš abrazyvinių šlifavimo grūdelių gaminami f abrazyviniai įrankiai, o abrazyviniais ir smulkiaisiais milteliais poliruojamos mašinų detalės. Labai glotniai paviršius apdirbamas minkštomis A pastomis, kuriose būna 70-80% dichromotrioksido. Gamtiniai A naudoti jau senovėje. abrazyviniai įrankiai naudojami metalui, odai, stiklui, medienai, akmeniui ir kt. medžiagoms mechaniškai apdoroti. Daugiausia jais dailinami paviršiai bei galandami įrankiai. Būna standieji (šlifavimo diskai, galvutės, segmentai, strypeliai, galąstuvai;) ir lankstieji (abrazyvinės juostos, diskai). Standieji A gaminami iš abrazyvinių grūdelių (f abrazyvai); į juos pridedama klijinių (dekstrino ar tirpiojo stiklo) bei rišamųjų (keramikos, bakelito, vulkanito, metalų) medžiagų. Jais nuimamas sluoksnis, kurio storis nuo mikrometro dalies iki kelių milimetrų. Abrazyvinių šlifavimo diskų apskritiminiai greičiai paprastai 25-80 m/s (kartais iki 100 m/s). Standžiųjų A dirbant nutrupėjusius abrazyvinius grūdelius pakeičia giliau esantys. Galandami deimantiniais arba deimanto pakaitalų - kie 1ydinių - ir plieno diskais, strypeliais, ritinėliais ir kt. Lankstieji A gaminami konvejeriniais pusautomačiais, daugiausia elektrostatiniame lauke klijuojant abrazyvinius grūdelius klijais arba sintetiniu laku prie plastiko, gumos, audeklo ar popieriaus. Plinta ir sparčiojo bei fasoninio šlifavimo bei valcuotųjų gaminių valymo diskai. Tokie A tinka storam metalo sluoksniui šalinti, labai tiksliam ir glotniam gaminio paviršiui gauti. abrazyvinis apdirbimas, mech. dailinimas f abrazyvais ir f abrazyviniais įrankiais. Apdirbamąją medžiagą pjauna daug įvairiai išsidėsčiusių abrazyvinių grūdelių. Pjovimo gylis ir greitis priklauso nuo apdirbamosios medžiagos, abrazyvinių grūdelių savybių bei

įrankio formos. Šiuo būdu daugiausia dailinami detalių paviršiai (šlifuojami, honinguojami, pritrinami, poliruojami) ar galandami kai kurie pjovimo įrankiai. de Abreu Casimiro Jose Marquės (Kazimiras Žozė Markesas de Abrėu) 1839 m. balandžio 4 d. Barra de Sao Joao (Rio de Žaneiro valstija) - 1860 m. spalio 18 d. Nova Friburgo (Rio de Žaneiro valstija), braz. poetas. 1853 išvyko mokytis į Lisaboną. Čia išleido pirmąjį eilėraščių rink. Tremties dainos (Canęoes do exilio 1854 m. ir istorinę dramą apie XVI a. port. poetą L. V. de Camoesą (Camdes e o Jau 1856 m. . 1857 grįžo į Braziliją. 1855-58 eilėraščius publikavo rink. Pavasariai (Aš primaveras 1859 m. . Poezijoje vyrauja idealizuoti vaikystės vaizdai, gimtinės gamtos grožio, šeimos ir tėvynės ilgesio motyvai. Gvidonas Bankus de Abreu Joao Capistrano (Žoaunas Kapistranas de Abreu) 1853 m. spalio 23 d. Maranguape - 1927 m. rugpjūčio 13 d. Rio de Žaneiras, braz. istorikas. Brazilijos istorijos ir geografijos instituto narys (1887 m. . 1884-1899 m. Petro II kolegijos Rio de Žaneire profesorius. Tyrinėjo Brazilijos atradimo ir kolonizavimo istoriją, vietinių gyventojų kultūros įtaką užkariautojams. Svarb. darbas Kolonijinės istorijos skyriai (Capitulos de Historia Colonial 1907 m. . abreviatūra f santrumpa. Abrham Josef (Josefas Abrhamas) 1939 m. gruodžio 14 d. Zlin, čekų aktorius. Čekų kino Naujosios bangos atstovas. Baigęs muzikos akademiją Prahoje vaidino įv. teatruose, TV filmuose. 1961 debiutavo vaidybiniame filme Kai neužtenka alibi (rež. V. Cechas). Vaidino kino filmuose: Didelis kelias (rež. J. Ozerovas), Ešelonas iš rojaus (abu 1963, rež. Z. Brynychas), Riksmas (1964, rež. J. Jirešas), Kasdieninė drąsa (1965, rež. E. Schormas), Marekai, paduokite man plunksną (1976, rež. O. Lipsky). abrikosas (Armeniaca), erškėtinių (Rosaceae) šeimos medžių ir krūmų gentis. 10 rūšių (Lietuvoje 3 m. . Didž. ūk. reikšmę turi paprastasis A (A. vulgarls). Iš jo kilo dauguma A veislių. Auginami Šiaurės Indijoje, Irane, Kinijoje, Šiaurės ir P. Afrikoje, P. Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Vid. Azijoje, Užkaukazėje; mėgėjų - Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Užauga iki 7 m aukščio. Lapai apskriti arba kiaušiniški su smailia viršūne. Žiedai balti arba rausvi, pavieniai. Vaisiai ovalūs, geltoni su raudonyme, mėsingi kaulavaisiai. Turi iki 20% angliavandenių, iki 28 mg% vitamino C, iki 28 mg% karotino, iki 1,27% pektinų; sėklose yra 29-58% riebalų. Valgomi švieži, konservuoti. Geriausiai auga saulėtose vietose, lengvame, kalkingame, laidžiame vandeniui dirvožemyje. Palankiomis sąlygomis derlius 8-12 t/ha. Dauginami skiepijimu į abrikoso (rečiau į kaukazinės slyvos) sėjinukus, sėklomis (geriau prisitaiko prie sąlygų). Paskiepyti dera po 3, sėjinukai - po 4 metų. Mandžiūrinis A (A. mandshurica) savaime auga Tol. Rytuose. Aukštis 15-20 m. Vaisiai apvalūs. Minkštimas rūgštus arba kartus, beveik nevalgomas. Yra sukultūrintų. Sibirinis A (A. sibirica) savaime auga Sibire, Mongolijoje. Krūmas arba medelis iki 2,5 m. Vaisiai pūkuoti. Minkštimas sausokas, karčiai rūgštus, nevalgomas. Nuo 1962 Lietuvoje daugiausia auginami P. Upyčio, A. Urbono bei V. Paukštės aklimatizuoti paprastojo A hibridai. Daugelis aklimatizuotų A hibridų atsparūs šalčiui (iki -30 °C). Stasys Švitinąs Abrikosov Andrėj (Andrejus Abrikosovas) 1906 m. lapkričio 14 d. - 1973 1020, rusų aktorius. 1931-37 vaidino Maskvos realistiniame, nuo 1938 Vachtangovo teatre. Vaidino režisierių O. Preobraženskajos (Tykusis Donas 1931, Priešų keliai 1935, Steponas Razinas 1939 m. , F. Ermlerio ir S. Jutkevičiaus (Pasitiktinis 1932 m. , S. Eizenšteino

(Aleksandras Neviškis 1938, Ivanas Rūstusis, 1 serijos, 1945 m. , A. Ptuško (Uja Muromietis 1956 m. filmuose. abrisas (vok. Abriss - kontūras, brėžinys, planas): l (geod.). Vietovės scheminis planas (brėžinys) su horizontaliųjų geod. matavimų duomenimis. Braižomas lauke pieštuku. Abrise žymimi arti esantys teodolitinių matavimų taškai bei kraštinės, vietovės kontūrai ir objektai, įrašomi matavimų rezultatai, pavadinimai, kai kada nurodomi ir aukščių duomenys. A naudojamasi sudarant tikslius žemėlapius. 2 (poligr.). Objekto kontūrinis vaizdas arba piešinio atskirų spalvinių ir toninių plotelių apybrėžos ant permatomos medžiagos - kalkės, pliuro (permatomo popieriaus, padengto klijais), želatinos plėvelės. Naudojamas spaudai ruošiamam piešiniui perkelti ant litografinio akmens, cinko, aliuminio plokštės. Braižoma tušu arba litografiniu pieštuku. 3 (archit.). Iš akies darytas scheminis pastato projekcijų piešinys. Jame pažymimi matmenys tiksliam brėžiniui daryti. abrogacija (lot. abrogatio), pasenusio jstatymo panaikinimas. Abromaitis Petras 1854 m. lapkričio 26 d. Šalčininkai - 1911 m. vasario 17 d. Shenandoah (Pensilvanijos valstija), kunigas. Baigęs Seinų kunigų seminariją dirbo vikaru Punske. 1887 emigravo į JAV. Kunigavo Harletone, Mahanoy City, Shenandoah. Rūpinosi lietuvių parapijų steigimu. Su kitais 1894-1896 m. leido laikraštį Garsas Amerikos lietuvių, įkūrė Lietuvių katalikų spaudos bendriją. Finansiškai rėmė JAV lietuvių kultūros veiklą. Abromiškės, kaimas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, prie Vilniaus -Kauno plento. 408 gyv. (2001 m. . Sanatorija. Abromiškių dvaras ( XVII a. ), Sabališkių koplyčia ( XIX a. l pusė). 1923 buvo 187, 1959 - 289, 1970 - 400, 1979 -411,1989-387 gyv. Abrūcų Apeninai (Appennino Abruzzi), kalnai Italijoje; aukščiausia ir plačiausia Apeninų dalis, tarp Tronto ir Sangro upių. Ilgis daugiau, kaip 100 km. Didžiausi masyvai: Gran Sasso (su aukščiausia Apeninų kalnų viršūne - Corno Grande, 2914 m) ir La Maiella (Amaro kalba, 2795 m). Kalnai susidarę iš mezozojaus klinčių. Būdinga karstas. Šlaitai statūs, suskaidyti gilių tarpeklių. Yra ledyninių reljefo formų. Ledynas. Nacionalinis parkas (292 km2 m. . Turizmas. Žiemos sportas. „Abrūsas", „Prūsas", lietuvių liaudies ratelis. muzikos metras 2/4. Sudaro dvi muzikos dalys, antroji greitesnė. Ratuojama mišriai arba tik vienų moterų. Ratuojant dainuojama. Šokama įvairiai: vienur sukamas ratas, po to pinamas žilvitis arba grandinėlė; kitur sudaromi du koncentriniai ratai arba šokėjai sustoja eilėmis vieni priešais kitus ir vaikščioja kaip Audėjėlėje. Dažnai šokamas ir kaip Blezdingėlė. Manoma, kad A pradėtas šokti XX a. pradžioje. Jis buvo paplitęs Lietuvos vakaruose, šiaurėje ir viduryje. 1956 J. Danys (choreogr.) ir J. Lechavičius (muzikos) pagal A sukūrė sceninį šokį su rankšluosčiais -Abrūsėlį. Kazys Poškaitis AbrūliS Adulfas 1951 m. lapkričio 15 d. Papieviai (Plungės rj.), chemikas. habilituotas daktaras (fiziniai m., 1999 m. . 1974 baigęs VU, dirba jame; profesorius (1999 m. . Svarbiausi darbai (iki 1988 m. iš spektrofotometrinės ir jonometrinės analizės. Nuo 1991 darbų sritis - kietojo kūno chemija: aukštatemperatūrių superlaidininkų sintezė, oksidų plonų sluoksnių sintezė iš metalų org. junginių garų fazės. 1993 sukūrė oksidų sluoksnių ir daugiasluoksnių monostruktūrų sintezės technologiją. Parašė mokymo priemonių: Neorganinė chemija (su M. Finkelšteinaite, 2 d. 1990 m. . Neorganinės chemijos

laboratoriniai'darbai (su S. Armaliu ir vakarų daujočiu, 1997 m. , Pereinamųjų elementų organometa/iniai junginiai (1999 m. . Abruzzo (Abrucai), Abruzzi, sritis Italijos viduryje, prie Adrijos jūros. Plotas 10 795 km2. Apima 4 provincijas: L'Aquilos, Chieti, Pescaros ir Teramo. 1,29 mln. gyv. (2001 m. . Centras - L'Aquila (70 000 gyv., 2001 m. ; Didžiausias miestas - Pescara (115 500 gyv., 2001 m. . Didesniąją srities dalį užima TAbrucų Apeninai. Rytuose - siaura Adrijos pajūrio lyguma. Klimatas mediteraninis (pajūryje -sausas ir karštas, kalnuose - vėsus). Kalnų upės (ypač Veramas) turi daug hidroenergijos. Pescaros, Sangro, Vibratos, Trigno upių slėniuose daug derlingų dirvožemių. 40% A teritorijos - miškai ir krūmai. Abrucų nacionaliniame parke (292 km2; srities p. dalyje) saugomi kalnų ožiai, vilkai, lokiai, ereliai. Gaunamos gamtinės dujos. Maisto (vyno, cukraus, tabako, aliejaus), elektrotechnikos, elektronikos, cemento, stiklo, tekstilės, chemijos pramonė, automobilių ir jų dalių gamyba. Pramonės įmonės daugiausia mažos. 55% A teritorijos - žemės ūkio naudmenos. Auginama javai, bulvės, cukriniai runkeliai, vynmedžiai, vaismedžiai, alyvmedžiai, daržovės. Veisiama naminiai paukščiai, avys, galvijai. Žvejyba. Kurortai: Giulianova, Francavilla, Vasto. Kalnuose - žiemos sportas. Petras Lingė, Džiugas Pagojus ISTORIJA. Dėl kalnuoto reljefo ilgą laiką buvo nuošalus ir atsilikęs regionas. Iki romėnų kolonizacijos ( IV a. p.m.e.) gyveno samnitų konfederacijos gentys (ekvai, maršai, vestinai, pelignai ir frentanai). 91-88 p.m.e. A pasipriešino Italikų lygai. Nuo 572 langobardiškos Spoleto kunigaikštystės dalis, kurioje 843 įsteigta Marsijos grafystė. Provanso kunigaikščiui Hugui Arliečiui tapus Italijos karaliumi (926 m. padalyta frankų ir burgundų baronams. Nuo XII a. vidurio normandiškosios Sicilijos karalystės Celano ir Albos grafysčių dalis, vienas popiežių kovos su Hohenštaufenais centrų. 1240 paskelbus Apmtijaiis teisyną (Justiciarius Aprutii) tapo atskira sritimi. Nuo 1282 Neapolio karalystės dalis, padalyta į Tolimąjį A I, Tolimąjį AII, Artimąjį A ir Molise; dažnų sukilimų centras. Nuo 1860 suvienytos Italijos karalystės dalis. 1965 nuo A atskirta Molisės sritis. Absalomas (Absalom), Abšalomas XI a. p.m.e. pab. - 1O a. p.m.e. Palestina, Izraelio ir Judėjos karaliaus Dovydo 3 sūnus. Sukilęs užėmė tėvo sostą. Persekiodamas bėgantį Dovydą A pralaimėjo mūšį Efraimo miške ir buvo karvedžio Joabo nužudytas. Minimas 2 Sam. Absalon (Absalonas) apie - 128 Fjenneslev prie Soro - 1201 m. kovo 21 d. Soro, Danijosbažn. ir polit. veikėjas. Karaliaus Valdemaro Didžiojo bendražygis. 1158-1177 m. Roskilde's vyskupas, nuo 1177 Lundo arkivyskupas. Slotsholmeno saloje prie Zundo sąs. 1167 pastatydino tvirtovę (Kopenhagos miesto pradžia). Aktyviai platino krikščionybę v. slavų žemėse. 1169 dalyvavo Valdemaro Didžiojo žygyje; buvo sugriauta didžiausia pagoniška šventykla Arkona (Rūgeno s.). 1184 jūrų mūšyje ties Stralsundu įveikė Pomeranijos kunigaikštystį Boguslavą I ir privertė Pomeraniją ir Meklenburgą pripažinti Danijos siuzerenitetą. A nuopelnai krikščionybei ir Danijos valstybei išaukštinti Sakso Gramatiko kronikoje Danų darbai (Gesta Danorum apie 1200 m. . Artūras Mickevičius absansas (prancūzų ahsence - išnykimas, nebuvimas), piknolepsinis absansas, mažasis epilepsijos priepuolis. Epilepsijos židinys yra smegenų kamieno retikuliniame darinyje. Susergama paprastai tik kūdikystėje ar vaikystėje. A trunka 5-15 s (retai iki 45 s). Ligonis lyg atitrūksta nuo aplinkos, netenka sąmonės: staiga nustoja dirbęs darbą, kalbėjęs,

nereaguoja į kitų kalbą. Kartais priepuolio metu būna traukulių, ligonis laižosi, žiovauja, čepsi. Atsigavęs toliau dirba pradėtą darbą, rašo, kalba. Pats ligonis priepuolio dažniausiai nepamena. Sigitas Ryliškis Absarokos kaina! (Absaroka Range) yra JAV, Montanos valstijos pietuose ir Vajomingo valstijos Šiaurės rytuose; Uolinių kalnų Šiaurės dalis. Ištįsę 270 km iš Šiaurės vakarų į pietryčius Aukšč. viršūnė -Francs Peakas (4008 m). Yra asbesto, talko, korundo, urano rūdų telkinių. Dalis A įeina į Ycllowstone'o nac. parką. abscesas (lot. abscessus - votis, skaudulys) T pūlinys. abscisė (lot. abscissus - atplėštas, atskirtas), viena Descartes'o koordinačių ( TDescartes'o koordinačių sistema). Dažniausiai žymima raide x. absenteizmas (lot. absens, kilm. absentis - nesantis, nedalyvaujantis), vengimas dalyvauti valstybinės valdžios organų rinkimuose. absenteizmas, absentizmas, žemėvaldos forma, kai žemės ir į ją įdėto kapitalo savininkas (absenteris) nedalyvaudamas gamyboje gauna pajamas rentos arba pelno pavidalu. Gamybą tvarko samdomas valdytojas arba nuomininkas. A atsirado verg. (romėnų f latifimdijos) bei feod. laikais. Absil Jean (Žanas Absllis) 1893 m. spalio 23 d. Bonsencours - 1974 m. vasario 2 d. Briuselis, Belgijos kompozitorius. Belgijos mokslų, literatūros ir meno akademijos narys (1955 m. . Baigė Briuselio konservatoriją. 1922-58 dėstė Eterbeeko (Briuselio priemiestis) muzikos akademijoje, 1931-59 ir Briuselio konservatorijoje; profesorius (1936 m. . Sukūrė radijo operų, 3 operas, iš jų -Jūros balsai (Les voix de lamer 1951 m. , 3baletus,5 simfonijas,simf. poemas Tentažilio mirtis (La mort de Tintagiles, pagal M. Maeterlincką, 1926 m. ir Žana d'Ark (1945 m. , kt. simf, kūrinių, koncertų, rapsodijų, kantatų, 10 jv. sudėties kvartetų, kūrinių fortepijonui, gitarai, saksofonui, chorų, romansų. Kūryboje vyrauja kameriniai instr. žanrai, jai būdinga ekspresionistinės tendencijos, ritmo ir dermių įvairovė, polifoniškumas. Adeodatas Taumgis absoliučia? Integruojama funkcija. Jos absoliutusis didumas yra integruojamoji funkcija. Jeigu / yra integruojama pagal Riemanną mačiame pagal Jordaną rt-matėseuklidinės erdvės poaibyje £, tai jos absoliutusis didumas t.p. integruojamas pagal Riemanną tame poaibyje, be to, teisinga nelygybė \f -\\f\. Atvirkštinis teiginys yra neteisingas. Funkcija / yra integruojama pagal Lebesgue'ą mačiame pagal Lebesgue'ą n-matės euklidinės erdvės poaibyje £ tada ir tik tada, kai jos absoliutusis didumas yra integruojamas tame poaibyje; tuo atveju teisinga minėtoji nelygybė. Edvardas Misevičius absoliučiai juodas kūnas t juodasis kūnas. absoliučioj! altitudė t absoliutusis aukštis. absoliučioj! atsakomybė, T teisinės atsakomybės rūšis, pagrįsta sutartimi atlyginti materialinius nuostolius nepriklausomai nuo asmens, padariusio žalą, kaltės. absoliučioj! chronologija, kalbos reiškinių, procesų, pakitimų laiko (datos) nustatymas. Išaiškinti, kada įvyko tam tikri kalbos pakitimai, padeda rašytinių šaltinių tyrimas, o senesniais, raštijos nepaliudytais, laikais -kalbos duomenų lyginimas su istorijos bei archeologijos duomenimis, gana pastovūs žodyno kitimo koeficientai (fglolochronologija) ir kt. aplinkybės. A leidžia konstatuoti, kad r. baltų prokalbė suskilo -6- VII a. Vien kalbotyros metodais išaiškinti kalbos kitimų A sunku. Istorinė kalbotyra labiausiai

stengiasi nustatyti kalbos kitimų vietą kitų reiškinių bei procesų eilėje, t.y. jų T santykinę chronologiją-Vytautas Ambrazas absoliučioj! idėja, svarbiausioji G. W. F. Hėgelio filosofijos sąvoka, reiškianti aukščiausiąją tikrove, kurioje dinamiškai susietos bendrybė ir konkretybė, gamta ir dvasia, substancija ir subjektas. Tai Dievo filos. atitikmuo. A turinys yra jos pačios savęs pažinimo raida, vykstanti trimis pakopomis. Pirmoji pakopa - logikos, kai grynoji sąvoka diferencijuojąs! nuo abstrakčios, turinio požiūriu skurdžiausios būties sąvokos, iki konkrečios A sąvokos. Antroji pakopa - gamtos kaip kitabūtės vystymasis, kuriame dvasia pamažu atpažįsta save gamtoje. Trečioji pakopa - dvasinis savęs atpažinimas mene, religijoje ir filosofijoje. Tomas Sodeika absoliučioj! klausa, gebėjimas nustatyti tikslų garso aukštį iš klausos, be lyginimo su kitSis garsais. Dar t klausa. absoliučioj! muzika pagrįsta tik jai būdingais dėsningumais, atsieta nuo bet kokių išorinių nemuzikos ryšių ir asociacijų. 1Programinės muzikos priešybė. Tai daugiausia instr. muzika, kurta prieš romantizmo epochą arba po jos. Vyrauja konstrukciniai bruožai (J. S. Bacho Fugos menas, dalis dodekafoninės ar serijinės muzikos). A terminas atsirado XIX a. pradžioje. A reikšmę ypač pabrėžė Austrijos muzikologas E. Hanslickas. 2 ( I a. A tyrė vokiečių muzikologas C. Dahlhausas, parašęs kn. Absoliuftosios muzikos idėja (Die Idee dcr absoluten Musik 1978 m. . Algirdas Ambrazas absoliučidji tiesa, išsamus objekto pažinimas. Dar T tiesa. absoliučidji vienetų sistema, fiz. dydžių matavimo sistema, sudaryta iš riboto skaičiaus pagr. vienetų. Sistemos vienetai vadinami absoliučiaisiais. Pvz., fCGS vienetų sistemoje yra 3 pagr. vienetai (centimetras, gramas, sekundė), tarptautinėje vienetų sistemoje (SI) 7 (metras, kilogramas, sekundė, amperas, kelvinas, molis, kandela). Kiti sistemos vienetai yra išvestiniai. Absoliučiosios vienetų sistemos terminą XIX a. 3 dešimtmetyje pasiūlė C. F. Gaussas. Aleksandrus Loginovas absoliutas (lot. absolutus - besąlyginis, užbaigtas), vokiečių idealistinėje filosofijoje besąlygiška, nekintanti tikrovė, visko, kas egzistuoja, pamatas. 1. Kantas absoliučiais vadino aukščiausius pažinimo ir dorovės principus. F. Schellingas A sąvoką vartojo žymėti subjekto ir objekto, dvasios ir gamtos, idealybės ir realybės besąlygiško tapatumo pagrindui. G. W. F. Hėgelis A nusakė kaip Dievo filos. atitikmenį (f absoliučioj! idėja) pasaulio istorijoje įsikūnijančią loginę būtinybę. A. Schopenhaueris A vadino nesąmoninga valia. Tomas Sodeika absoliutieji dydžiai, sočiai, ek. reiškinių ir procesų apimties išraiška įv. mato vienetais (natūriniais, piniginiais, darbo). Mato vienetų parinkimas priklauso nuo apibūdinamo reiškinio savybių ir tyrimo uždavinių. Pagal reiškinių apimties išraiškos pobūdį A būna individualieji ir bendrieji. Individualieji (tam tikrų objektų) gaunami statistinio stebėjimo metu, bendrieji - sumuojant ar kitaip apibendrinant individualiuosius ir atspindi visumų apimtis. Pagal laiką A skirstomi į momentinius (atsargų tipo) ir intervalinius (srautų tipo). Pvz., kurios nors dienos šalies gyventojų skaičius - momentinis, per metus šalyje gimusiųjų - intervalinis A. Jonas Markdevičius absoliutinės konstrukcijos, su kitomis sakinio dalimis nederinamų ir jų nevaldomų linksnių junginiai su dalyvių (kai kuriose kalbose - ir su daiktavardžių bei būdvardžių) formomis, atliekantys laiko, priežasties ir kt. prijungiamųjų sakinių šalutiniams dėmenims artimas funkcijas. Senovėje A būta daugelyje ide. kalbų: senovės indų kalboje buvo

absoliutinis lokatyvas ir genityvas, senovės graikų kalboje - genityvas, lot. kalboje abliatyvas, baltų, slavų ir germ. kalbose - datyvas. Lietuvių ir latvių kalbos išlaikė absoliutinį (arba savaiminį) naudininką, tik dalyvio forma šioje baltų kalbų konstrukcijoje dabar jau sustabarėjusi, nelinksniuojama. Vytautas Ambrazas absoliutinės teisės, subjektinės teisės, kurias atitinka neriboto skaičiaus asmenų pareigos. A yra kai kurios turtinės teisės (pvz., nuosavybės teisė) ir visos asmeninės neturtinės teisės (teisė į gyvybę, į laisve, garbe ir orumą, autorystės teisė ir kt.). absoliutinė temperatūra t termodinaminė temperatūra. absoliutiniai teisiniai santykiai Tasmeniniai neturtiniai santykiai. absoliutinis nulis t termodinaminės temperatūros nulis. absoliuti skurdo riba, dydis t skurdo lygiui išreikšti. Dažniausiai nustatoma vad. minimalaus vartojimo reikmenų krepšelio metodu. Pagal jį sudaromas fiziol. ir sočiai, poreikiams tenkinti būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašas, įvertinama jų kainos ir kiekis. A koreguojama kintant į krepšelį įtrauktų prekių ir paslaugų kainoms. Dar T santykinė skurdo riba. Romas Lazutka absoliutizmas (prancūzų absolutisme < lot. absolutus -besąlyginis, užbaigtas), monarchinė valstybės valdymo forma; polit. režimas. Visa aukšč. valdžia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui). Įstatymų vykdomoji ir leidžiamoji valdžia maksimaliai centralizuotos, sukoncentruotos vienose rankose. A remiasi kariuomene, policija bei išplėstu biurokratiniu aparatu. Atsirado feodalizme privilegijuotųjų luomų (didikų ir dvasininkijos) polit. galioms, bažnyčios įtakai mažinti. A pradėjo formuotis XV a. pab.XVI a. V. Europoje. Anglijoje labiausiai įsigalėjo Elžbietos I (1558-1603 m. , Prancūzijoje -Liudviko XIV (1643-1715 m. valdymo metais, vokiečių valstybėse XVIIXVIII amžiuje. Rusijoje A (f vienvaldystė) formavosi nuo XVI a. 2 pusės iki XVIII a. pradžios. A panaikintas Anglijoje XVII a. , Prancūzijoje XVIII a. pab. (po 1789-1794 m. revoliucijos), Vokietijoje XIX a. vid., Rusijoje - 1917 Vasario revoliucijos. XVIII a. 2 pusėje daugelyje Europos šalių įsigalėjo T apšviestasis absoliutizmas. Lauras Bielinis abSOliutusiS aukštis, absoliučioj! altitudė, bet kurio taško aukštis nuo lygio, sutampančio su jūros vidutiniu vandens paviršiaus lygiu. Nustatomas niveliavimu. Iv. valstybėse A skaičiuojamas nuo skirtingų jūros vidutinių vandens paviršiaus lygių. Lietuvoje priimta A skaičiuoti nuoKronštato (Ko - 1ino s.) futštoko (matuoklės) nulinio brūkšnio, rodančio Baltijos j. vidutinį vandens paviršiaus lygį ir pažymėto varinėje plokštelėje, kuri įmontuota tilto per kanalą Kronštate atramoje. absoliutūsis didumas, kiekybinė skaičiaus charakteristika. Realiojo teigiamojo skaičiaus ir nulio A lygus pačiam skaičiui, realiojo neigiamojo skaičiaus - priešingam skaičiui. Skaičiaus a A žymimas | a \, pvz., 131 = | -31 = 3, | O | = 0. Kompleksinio skaičiaus a + bi A, arba jo modulis, lygus .14-3/1 == 1. absoliutūsis konvergavimas, eilučių ir integralų konvergavimo rūšis. Skaičių eilutė a^ a2+...+ a„+... konverguoja absoliučiai, jei konverguoja eilutė, sudaryta iš jos narių absoliučiujų didumų |a,| + a2 +...+ |aj +.... Absoliučiai konverguojančių eilučių savybės analogiškos baigtinių sumų savybėms: absoliučiai konverguojančios eilutės narius galima sukeisti vietomis; nuo to jos suma nesikeičia ir gauta eilutė konverguoja absoliučiai. Absoliučiai konverguojančias eilutes galima panariui sudėti. Analogiškai apibrėžiamas ir netiesioginių integralų A:

jeigu konverguoja integralas J \f (x) \ dtį tai integralas J/ (x)d konverguoja absoliučiai. Eilučių A sąvoką suformulavo A. Cauchy (1833 m. , L. Dirichlet (1837 m. , B. Riemannas (1853 m. . Dar T reliatyvusis konvergavimas. absoliutūsis maksimumas ir minimumas, globalusis maksimumas ir minimumas, funkcijos/^) reikšmė / ( „), kai visi apibrėžimo srities taškai tenkina nelygybę / (A: ) >f (x) (maksimumas) arba/Į ,,) </ ( ) (minimumas). funkcija gali neturėti absoliučioje maksimumo (pvz.,y = x2 m. arba absoliučioje minimumo (pvz., y = -x2 m. , arba vieno ir kito (pvz., y = '). Jei/ (j:0 m. yra absoliutūsis (globalusis) maksimumas, tai xa vadinamas absoliučioje (globaliojo) maksimumo tašku, jeigu minimumas - absoliučiojo (globaliojo) minimumo tašku. Vaclovas Čiočys absoliutūsis pranašumas (ek.) įgyjamas tam tikros prekės gamyboje, kai šalis (regionas, įmonė, individas) gali ją pagaminti naudodama mažiau tokių pačių išteklių (žemės, darbo, kapitalo) negu kt. šalys (regionai, įmonės, individai). Jeigu šalis A prekę X pagamina per 10 darbo h, prekę Y - per 15, šalis B - atitinkamai per 30 ir 18 darbo h, tai šalis A abiejų rūšių prekių gamyboje turi A. Šalis A stengsis specializuotis jas gaminti ir parduoti. Tačiau ar tarpt, prekyba naudinga, lemia T lyginamasis pranašumas. Gražina Stanienė absoliutūsis ryškis: 1. Šviesulio regimasis ryškis, kurį jis turėtų, jei būtų 10 pc (32,616 l.y.) nuotoliu nuo stebėtojo ir nebūtų T tarpžvaigždinės ekstinkcijos. Priklauso nuo šviesos bangos ilgio. Saulės A žaliojoje spektro srityje Af = 4,79. 2. Saulės sistemos kūno (planetos, jos palydovo, asteroido ar kometos), esančio pilnaties fazėje, regimasis ryškis, kurį jis turėtų, jei būtų l AU atstumu nuo Saulės ir nuo Žemės. absolventas (lot. absolvens, kilm. absolventis - baigiantis), asmuo, baigęs specialiąją vidurinę arba aukštąją mokyklą ir gavęs atitinkamą diplomą. absorbcija (lot. absorptio - prarijimas, sugėrimas) (kalbot.): 1. Kalbos morfologinio elemento susiliejimas su gretimu elementu. - 1eksinėms ide. kalboms būdinga kamiengalių A - virtimas sudedamąja galūnės dalimi (plg. ide. vns. vard. uir-o -s, kur uir- žodžio kamienas, "-o - - kamiengalis, "-s - galūnė ( - 1eksija), ir lietuvių kalbos atitikmenį vyras, kur galūnė -aš yra absorbavusi kamiengalį -a -< -o - ir pailgėjusi jo sąskaita). 2. Tolimoji disimiliacija, kurios padarinys yra visiškas vieno garso išnykimas (žemaičių naibūs < nabibus 'nebebus'). 3. Bet koks negalinio garso ar skiemens išnykimas (vok. Vogei ['fo:gal] -> Į'foigl] 'paukštis', lot. regalis 'karališkas' -> ispanų real, lot. ąuinąuedecim 'penkiasdešimt' -> ąuindecim, lietuvių tarmių išjų-)isū-). Aleksas Girdenis 48 absorbcija, sugertis: l (chem.). Vyksmas, kurio metu skystis visu tūriu sugeria dujines medžiagas (garus). Skiriama fizikinė (susidaro tirpalas) ir cheminė (susidaro chem. junginys) A. Fizikinė A yra grįžtamoji, todėl iš absorbento (sugeriančiosios medžiagos) lengvai galima pašalinti ištirpusias dujas arba garus. Cheminė A yra negrįžtamoji, nes sugeriamos medžiagos molekulės reaguoja su absorbento molekulėmis. Technikoje A naudojama azoto, druskos ir sieros rūgščių gamyboje, kenksmingoms priemaišoms šalinti iš pramoninių dujinių išmetalų, įvairioms dujinėms medžiagoms (angliavandeniliams) perskirti. Absorbuojama Tabsorberiuose. Vilhelmas Skuminas 2 (fiz.). Šviesos, radijo, garso bangų sugėrimas medžiagoje; f garso sugertis, T šviesos sugertis.
O

absorberis, absorbcijos įrenginys. Pagal tai, kokiu būdu dujos (absorbuojamoji medžiaga) liečiasi su skysčiu (absorbentu), A būna paviršiniai (dujos leidžiamos virš stovinčio ar lėtai tekančio skysčio), plėveliniai (dujos liečiasi su tekančio, pvz., per įkrovą, skysčio plėvelėj, barbotuojamieji (dujos pasiskirsto skystyje burbuliukų ir srovelių pavidalu) ir išpurškiamieji (skystis išpurškiamas dujų sraute). Dažniausiai naudojami įkrautiniai A metalinė ar keraminė kolona su horizontaliais tinkleliais, ant kurių sluoksniais sudėta įkrova (koksas, keraminiai, metaliniai žiedai), didinanti dujų ir skysčio lietimosi paviršių. Absorbuojamasis mišinys ir absorbentas juda priešpriešiais. A džiovinamas oras (koncentruota sieros rūgštimi), tirpinamos dujos (tirpinant vandenilio chlorido dujas vandenyje gaunama druskos rūgštis), perskiriami dujų mišiniai, dujos valomos nuo kenksmingų priemaišų. ABS plastikas, akrilnitrilo, butadieno ir stireno terpolimeras (pavadinimas iš jų pirmųjų raidžiu). Neskaidrus (dažniausiai dažomas tamsiomis spalvomis), labai atsparus drėgmei, tepalams, rūgštims ir šarmams, netirpsta org. tirpikliuose. Labai gerų mech. savybių (kietesnis, atsparesnis kaitrai ir smūgiams negu polistirenas). Minkštėjimo temperatūra 90-105 °C, tankis 1050-1080 kg/m1, kietumas pagal Brinellį HB 90-150. Daugiausia gaunamas emulsinės kopolimerizacijos būdu. Gaminiai iš A gaminami liejimo slegiant arba ekstruzijos būdu. Iš A daromos didelių matmenų detalės (prietaisų skydai), telefono, radijo aparatų, televizorių, elektron. prietaisų korpusai, sporto inventorius, baldai, santechnikos įranga, naudojamas kaip kitų plastikų užpildas (padidina atsparumą smūgiams, tokie plastikai lengviau perdirbami). abstinencija (lot. abstinentia - susilaikymas): 1. Visiškas alkoholinių gėrimų nevartojimas (blaivybė). 2. Lytinis susilaikymas (seksualinė A). 3. T Abstinencijos sindromas. abstinencijos sindromas, abstinencija, sveikatos sutrikimas, atsirandantis asmenims, priklausomiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, nustojus vartoti arba sumažinus jų vartojimą. A pasireiškia sergant T alkoholizmu, piktnaudžiaujant opiatais, raminamaisiais vaistais (Tnarkomanija). Prieš A atsiradimą asmuo šiomis medžiagomis paprastai būna piktnaudžiavęs nuolat ir ilgą laiką. Nutraukus pasireiškia stiprus noras vėl jas vartoti. A požymiai: nerimas, baimė, dirglumas, nemiga, drebulys, tachikardija, nepastovus kraujospūdis, pykinimas, prakaitavimas. Pavartojus įprastą medžiagą abstinencijos požymiai laikinai išnyksta arba susilpnėja. Negydant A gali sutrikti sąmonė, atsirasti traukuliai. Gydoma organizmo detoksikavimu. Kmilis Subata abstinencijos teorija, susilaikymo teorija (ek.), aiškina, jog įmonės savininkų gaunamas pelnas (palūkanos) yra atlyginimas už tai, kad jie susilaiko nuo kapitalo negamybinio vartojimo. Pagal A ir darbininkams darbo užmokestis mokamas už tai, kad šie dirba, užuot laisvai leidę laiką. A pagrįsta subjektyviuoju psichologiniu hedonizmo principu. Teoriją suformulavo anglų ek. N. W. Senjoras, išplėtojo anglų filos. irek. J. S. Millis. Lietuvoje A daugiausia propagavo LŽŪA profesorius F. Kemėšis. Valentinus Navickas „Abstraction-Crėation" (Abslrakcija -kūryba), tarptautinė dailininkų abstrakcionistų grupuotė. Veikė 1931-36 Paryžiuje. Iniciatoriai A. Herbinas ir G. Vantongerloo. Priklausė -400 dailininkų: J. Arpas, W Baumeisteris, N. Gabo, V. Kandinskis, F. Kupka, L. Lisickis, P. Mondrianas, A. Pevsneris, S. Taeuber ir kt. A nariai buvo įv. pakraipų dailininkai, save laikę abstrakcionistais. Jiems nemažai

įtakos darė konstruktyvizmas, neoplasticizmas; kūryboje dėmesį skyrė meninei formai ir koloritui. 1932-36 leido kasmetinį žurnalą Abstraction-Crėation, Art Non-Figuratif, 193336 Paryžiuje rengė nuolatines modernaus meno (daugiausia savo narių kūrybos) parodas. Kristina Miklaievičiūtė abstrakcija (lot. ahstractio - atsaja), sąvokų sudarymo operacija, mintyse atsiejant kuriuo nors požiūriu reikšmingus objektų požymius nuo nereikšmingų. Logikoje vadinama abstrahavimu. Sąvokomis mąstomi esminiai ir bendrieji objektų požymiai, todėl nuo neesminių ir atsitiktinių atsyjama. Šiame procese susidariusi sąvoka yra A. Pagr. rūšys: tapatinamoji, arba apibendrinamoji A (atsiejimas nuo objektų nepanašių, besiskiriančių požymių ir vienodų požymių išskyrimas); izoliuojamoji A (požymio atskyrimas nuo objekto ir kitų objekto požymių); idealizacija (mąstymu sukūrimas objektų, kurių negalima sukurti patyrimu). A rūšių pavyzdys: geom. figūros yra realioje tikrovėje egzistuojančių figūrų ribinis, tobulas atvejis. Moksl. pažinimas neįmanomas be idealizacijos. Naudojant idealizuotus objektus galima juos tiksliai apskaičiuoti ir apskaičiavimus taikyti praktikoje, pvz., inžinerinėse konstrukcijose. Skiriami įvairūs A lygmenys; aukščiausias lygmuo - abstrakcijų abstrakcijos. A principas logikoje grindžia T apibrėžimą abstrakcija: išskyrus kokiu nors požiūriu lygių elementų aibę, bet kuris jos elementas laikomas ir abstrakčiu turėtoju savybės, bendros visiems tos aibės elementams. Nereglamentuotas A principo taikymas sukelia T paradoksus. Jų išvengiama apribojant A principą, pertvarkant teorijos kalbą. Dalis šiuolaikinių mokslų kuria abstrakčias teorijas, paskui jas interpretuoja. Romanas Plečkaitis abstrakcionizmas (lot. abstractio - atitraukimas), abstrakčioji dailė, XX a. modernistinės dailės kryptis. Abstrakcionistai savo kūryboje vengia ryšio su natūros formomis, siekia reikštis grynai dailės priemonėmis; tai, JŲ požiūriu, progresyvu pasakojamosios, vaizduojamosios praeities dailės atžvilgiu. A raiška svyruoja nuo natūros formų supaprastinimo iki visiško jų atmetimo. A yra modernizmo viršūnė ta prasme, jog jis maksimaliai išsivaduoja iš nespecifinės dailės kalbos (susijusios su pasakojimu apie ką nors, t.y. ko nors vaizdavimu) elementų. Dalis abstrakcionistų (pvz., P. Mondrianas) savo kūrybą laikė priemone susisiekti su anapusiniu pasauliu. Kai kurie A bruožai (linijos, formos reikšmės akcentavimas) atsirado jau T simbolizme. Dar daugiau prie A susiformavimo prisidėjo T kubizmas. A pradininku laikomas V. Kandinskis, 19H) nuliejęs pirmąją visiškai abstrakčią akvarelę ir A principus išdėstęs veikale Apie dvasingumą mene (Das Geistige in derKunst 1912 m. . A, turėjęs itin tvirtas pozicijas XX a. l pusėje ir viduryje, buvo nevienalytis. Viena radikaliausių A atmainų yra f suprematizmas, reiškęsis Rusijoje XX a. 2 dešimtmetyje, ir tneoplasticizmas, panašiu metu plėtojesis Olandijoje. Ryškių abstrakčių kūrinių sukūrė prancūzų orfistai (Torfizmas), italų futuristai (T futurizmas). Naują stiprų impulsą A 5 dešimtmetyje suteikė T abstraktusis ekspresionizmas. Savita A atmaina, nors ir rėmėsi iš esmės kitokiais idėjiniais principais, 7 dešimtmetyje tapo Topdailė bei kai kurių minimalistų (t minimalizmas) kūryba. A tebegyvuoja iki šiol, bet jo konkrečios kryptys ne tokios ryškios. LIETUVOJE polinkio į abstraktumą esama kai kuriuose M. kalba Čiurlionio paveiksluose. Tačiau A nei prieš Ilpasaul. karą, nei tuoj po jo (šiuo atveju lėmė ideologinė reglamentacija) beveik nesireiškė. 6 dešimtmečio pab. vieni pirmųjų abstrakčių kūrinių nutapė V. Povilaitis ir J. Čeičytė. Nuo 7 dešimtmečio pab.-8 dešimtmečio pr. vien A

srityje reiškėsi kalba Zimblytė ir E. A. Cukermanas. Iš vėlesnių lietuvių abstrakcionistų paminėtini kalba Dereškevičius, V. Urbanavičius, D. Kasčiūnaitė, R. Katiliūtė. Išeivijoje ryškių A kūrinių sukūrė kalba Varnelis, kalba Žoromskis, E. Urbaitis. Alfonsas Andriuškevičius abstrakčioji erdvi, tam tikrų objektų, vadinamų taškais, aibė. Tie taškai gali būti funkcijos, geometrinės figūros, fizikinės sistemos būsenos. Dažniausiai erdvėje yra apibrėžiama aksiomų sistema, nusakanti aibės taškų sąryšius. A pavyzdžiai: metrinė erdvė, kurioje kiekvienai taškų porai yra apibrėžtas atstumas tarp jų, normuotoji erdvė, kurios kiekvienam taškui priskiriama jo norma, topologinė erdvė, kurioje apibrėžtos atvirosios aibės. Edvardas Misevičius abstraktai (lot. abstractus - atitrauktas), abstrakčios reikšmės daiktavardžiai. Nebūdami konkrečių, skaičiuojamų daiktų pavadinimai A paprastai neturi gramatinės skaičiaus kategorijos (baimė, santaika, sotis); daugiskaitos (ir dviskaitos) formų vartojimas dažniausiai susijęs su reikšmės konkrctėjimu (įrengimai, kinkymai, patogumai, šviesos). Lietuvių kalbos (kaip ir daugelio kitų) žodžių daryboje skiriamos dvi A kategorijos: veiksmažodžių A, arba veiksmų pavadinimai, kai pamatiniu veiksmažodžiu pasakytas veiksmas abstrahuojamas, atskiriamas nuo konkretaus jo atlikėjo (ėjimas, valdymas), ir vardažodžių A, arba ypatybių pavadinimai, kai pamatiniu vardažodžiu (dažniausiai būdvardžiu) pasakyta ypatybė abstrahuojama nuo konkretaus jos turėtojo (naujumas, šunybė). Šių abiejų darybos kategorijų A priklauso prie vadinamųjų transpozicinių darinių, kurių esmę sudaro kalbos dalies keitimas. Vincas Urhmis abstraktusis ekspresionizmas, T abstrakcionizmo kryptis. A būdinga tradicinių dailės stilių, technikos, kūrinio baigtumo kanonų nepaisymas. A dailininkų kūryba spontaniška, jų pagr. dėmesys skiriamas asmens raiškai. Kūriniai skirstomi į kaligrafinius (ženklai dengia visą tapybos paviršių) ir ikoninius (vyrauja viena centr. forma). A patyrė t siurrealizmo (automatizmas) ir 'f kubizmo (sekli erdvė) Įtaką. Siejasi su - 1ašizrnu. A išsirutuliojo Niujorke (T Niujorko mokykla) XX a. 5 dešimtmetyje. A yra pirmoji amerikietiška kryptis, turėjusi jtakos Europos dailei. A analogu Europoje laikoma Tinformel. Anksčiausiai šiuo terminu imta apibūdinti A. Gorky ir J. Pollocko, vėliau ir kitų kūrybą (W. de Kooningo, A. Got - 1iebo, M. Rothko, F. Kline'o); ji ne visuomet buvo grynai abstrakti (W. de Kooningo) ar ekspresionistinė (M. Rothko). Lietuvoje A bruožų turi E. A. Cukermano, H. Cerapo, A. Vaitkūno kūryba. Alfonsas Andriuškevičius abstraktusis sandoris sudaromas nenurodant aiškaus tikslo. A formos: vekselis, kuriuo nustatoma prievolė sumokėti tam tikrą pinigų sumą nenurodant jo išdavimo priežasties; t.p. einamosios sąskaitos saldo, T čekis. Plačiai naudojamas laisvosios rinkos šalyse. absurdas (lot. absurdus - beprasmis, neskambus, nemalonus): l (log.). Viena teiginio reikšmių, lygiavertė beprasmybei. Loginėje semantikoje absurdiškais vadinami teiginiai, neturintys prasmės. Kartais A laikomi prieštaringi teiginiai (įgaunantys formą p ir ne p). Kasdieninėje kalboje A dažnai vadinami klaidingi teiginiai. Romanas Plečkaitis 2 (etikoje). Beprasmybės išgyvenimas, būties vertės neigimas. Absurdą gali patirti asmuo, žmonių sluoksnis. Absurdo jausena ir mąstysena geriausiai išreikšta prancūzų egzistencinėje filosofijoje, literatūroje, teatre (J. P. Sartre'as, A. Camus, A. Malraux, E. lonesco, S. Beckettas). Krtscencijus Stoškus

absurdo drama, absurdo teatras, avangardistinė dramaturgijos ir teatro kryptis. Atsirado XX a. 6 dešimtmečio pr., perėmus siurrealizmo, dadaizmo, ekspresionizmo dramos principus. A pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai E. lonesco, S. Beckettas, A. Adamovas, J. Genet. A filos. pagrindas - egzistencinė J. P. Sartre'o teorija ir A. Camus tragiškas humanizmas, gailestis dėl žmonių susvetimėjimo. A naudota kai kurios antikos teatro, viduramžių misterijos, italų kaukių komedijos, rėmėsi anglų nonsenso poezijos, A. Strindbergo sąlygiškų pjesių, J. Joyce'o ir F. Kafkos kūrybos tradicijomis. A egzistencialistinės idėjos atskleistos absurdiškomis, dažnai paradoksaliomis situacijomis, tikrovėje neegzistuojančiais veikėjų paveikslais, alogišku, nerišliu dialogu, beprasmiškomis replikomis. Šios priemonės lėmė absurdo spektaklių sąlygiškumą, statiką, juose daug dėmesio buvo skiriama personažų mechaniškiems judesiams (ypač būdingiems lėlių teatrui), pantomimai, mimikai, gestams, kalbos intonacijai. Vyraujantis A žanras - tragikomedija, arba vad. komiškoji drama. Kartais absurdo drama dar vadinama antidrama, nes ji nepaiso žanrui būdingų principų, atsisako intrigos, konflikto, sceninio dialogo. XX a. 7-8 dešimtmetyje A principus plėtojo dramaturgai: H. Pinteris, N. F. Simpsonas (Didžioji Britanija), E. Albee, J. Gelberis, A. Kopitas (JAV), W. Hildesheimeris, G. Grassas (Vokietija), prancūzų kalba rašantis F. Arrabalis (Ispanija). Lietuvos teatruose (daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių dramos teatruose) pastatyta E. Albee (Kas bijo Virginijos Woolf? 1978, rež. V. Čibiras), S. Becketto (Belaukiant Godo 1982, rež. kalba Žilinskas), J. Gcnet (Kambarinės 1987, rež. S. Varnas) dramų. Absurdo dramos apraiškų yra ir kai kurių lietuvių rašytojų (K. Ostrausko, kalba Sajos, kalba Glinskio) kūriniuose, režisierių E. Nekrošiaus, J. Vaitkaus pastatytuose spektakliuose. L: G. Baužytė Absurdo drama / XX a. Vakarų literatūra d. 2 Vilnius 1995; M. Esslin The Thealre of the Absurd New York 1961. Galina Cepinskienė, Ferdinandas Jakšys Abšalomas fAbsalomas. Abu (Abu), kalnas Indijoje, Radžasthano valstijos pietvakariuose, Aravalio kalnagūbryje. Uolose iškirsta Vimalos ( XI a. ), Tedžpalio ir Vastupalio (abi XIII a. ) šventyklos. Interjerams naudotas baltas marmuras (jo smulkus dekoras primena mezginius); gausu skulptūrų. Puošniausias - Tedžpalio šventyklos kupolas. Abu Abd Alanas Muchamedas XI (Abu 'Abd Allah Muhammad XI), paskutinysis Granados emyras (1482-1492 m. fBoabdilas. Abu ai Abasas aš Safachas (Abu al-Abbas as -Saffah) 722 - 754 ai Anbar (Irakas), arabų kalifas (749-754 m. . Abasidų dinastijos pradininkas. Kildino save iš Mahometo dėdės ai Abbaso ibn Abd ai Muttalibo. 749 sukilo prieš Omejadus ir juos nuvertė. Abu ai Ala ai Maarri (Abu al-'Ala al-Ma'arri, Abu ai Ala ai Maarijus) T ai Maarri Abu ai Ala. 51 Abu ai Atahija (Abu al-'Atahiyah), tikr. Abu Ishaą Isma'il ibn al-Qasim 748 Ain at Tamr (prie ai Anbaro, Irakas) |825 ar 826 Bagdadas, arabų poetas. Arabų filos. poezijos pradininkas, sukūrė lyr. poezijos žanrą Tzuhdijatą. Augo kirpėjo šeimoje. Dirbo puodžiumi. Buvo arabų kalifų rūmų poetas. Ankstyvojoje poezijoje vyrauja meilės motyvai. Vėlesnei kūrybai (zuhdijatams) būdinga asketizmo aukštinimas, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, laikinumo ir mirties motyvai, islamo moralės normų nesilaikymo kritika, pranašystės apie pasaulio pabaigą. Jonas Laurinaitis

Abu ai Chasanas Alijus (Abu al-Hasan Ali) apie 1297 - 1351 m. gegužės 24 d. Hintato, Maroko sultonas (1331-51 m. . Marinidų dinastijos. Siekė užimti Ispaniją ir Šiaurės Afriką; 1333 užkariavo Algecirasą ir Gibraltarą, 1337 - - 1emseną. 1340 m. balandžio 5 d. Gibraltaro sąsiauryje sumušė ispanų laivyną. Po 6 mėn. pralaimėjo Rio Salado mūšį ir buvo priverstas karą su ispanais nutraukti. 1347-49 buvo užėmęs Tunisą. Nepajėgęs numalšinti sūnaus Abu Inano sukilimo atsisakė sosto. Abu ai Faradž ai Isfahanl (Abu al-Faraj al-Isfahani, AbialFaradzasalIsfahanijiis) 897Isfahant967 m. lapkričio 20 d. Bagdadas, arabų mokslininkas, poetas. Kilęs iš Omejadų dinastijos. Mokėsi Bagdade, ypač domėjosi senovės istorija, genealogija, filologija. Buvo Bujidų rūmų poetas, dirbo sekretoriumi. Parašė poez. kūrinių, filol. ir istorinių veikalų (Knyga apie Talibitų nukariavimą). Svarb. darbas - VII- X a. arabų ir suarabintų tautų poez. antologija fKitabal agani. Joje pateikiama geriausių to laiko eilėraščių, duomenų apie jų sukūrimą, poetų biografijų, žinių apie kultūrą. Antologija išversta į daug kalbų. Dar sudarė poetų Abu Tammamo, ai Buchturi, Abu Nuvaso divanus. Jonas Laurinaitis Abu ai Gazijus Bahaduras (Abu al-Ghazi Bahadur) •1603 m. rugpjūčio 24 d. Urgenč - 1663 Chiva, Chivos chanas (-1644-1663 m. , istorikas. 1629 prasidėjus kovoms dėl sosto pabėgo į Persiją. Iki 1639 gyveno Isfahane, tyrinėjo persų ir arabų istorinius šaltinius. Kariavo su Buchara, Persija, Rusija ir kt. Rašė čiagatajų kalba (tiurkų kalbų grupė). Parašė kn. Turkmėnų genealoginis medis (1659 m. . Svarb. knygoje Tiurkų genealoginis medis (1665 užbaigta sūnaus, XVIII a. išversta į vok., pranc., anglų, lot., rusų kalba) pateikta Šeibanidų dinastijos istorija. Abubaceris (lot. Abubacer), tikr. Abu Bakr Muhammad ibn 'Abd al-Malik ibn Tiifail apie - 115 Guadix (Ispanija) fapie 1185 Marokas, Ispanijos arabų filosofas, neoplatonikas, mistikas. Avempacės mokinys, kalifo Abu Jakubo Jusufo (1163-1184 m. viziris. Parašė medicinos, geografijos, astronomijos veikalų (išlikę fragmentai). Užsakė Averojui parašyti Aristotelio veikalų komentarus, kuriuose yra žinių apie A pažiūras. Pagr. veikalas - filos. apysaka Gyvasis Budinčiojo sūnus. Joje A filos. problemas sprendė remdamasis racionalizmu, teigė, kad tiesą pažinti galima tik protu, todėl protas yra svarbesnis už tikėjimą. Pasaulis yra amžinas, o gamta nuolat evoliucionuoja. Gyvoji ir negyvoji gamta sudaro vienove; žmogaus sugebėjimas mąstyti ir pažinti yra Įgimtas ir realizuojamas stebint gamtą. Kūrinys į lot. kalbą išverstas 1671. A pažiūros veikė viduramžių filosofus, D. Defoe, racionalistus. Abu Bakras ('Abdullah Bin'Utman Abu Bakr as -Siddiq. Abdullah Bin Utman Abu Bakr aš Siddik) apie 572 1634 8 23, vienas pirmųjų Mahometo pasekėjų. Pirmasis iš 4 sunitų kalifų, vadinamų teisiaisiais (arab. rašidūn). Islamo, kaip valstybinės politikos, pradininkas. Aišos, trečiosios Mahometo žmonos, tėvas. Buvo turtingas Mekos pirklys, finansavęs musulmonų bendruomene iki persikėlimo į Mediną. 631 vadovavo pirmajai piligrimų kelionei iš Medinos į Meką. 632 tapo kalifu; buvo pramintas tiesą sakančiuoju (arab. aš siddlą). A valdymo laikotarpiu (632-34 m. islamas įsitvirtino Arabijoje ir pasklido užjos ribų - Sirijoje, Irake. Jo įsakymu sudarytas pirmasis Mahometo apreiškimų rinkinys, tapęs Korano teksto pagrindu kalifo Osmano laikais. Romualdas Krinickis Abu Chanifa (Abu Hanifah) 699 Kuffa t767 Bagdadas, rašytinės islamo teologijos pradininkas, musulmonų sunitų tradicinės teisės kūrėjas. Jam priskiriami pirmieji dogmatikos raštai, kuriuose suformuluoti pagrindiniai islamo teiginiai - Alachas

vienintelis Dievas, Koranas -Jo žodis, Alacho galybė, t.p. aiškinama, kas yra valios laisvė, nuodėmė, atlygis už gerus darbus, tikėjimas dieviškąja lemtimi. Romualdas Krinickis Abu Dabis (Abu Dhabi), Abu Zabis, Jungtinių Arabų Emyratų sostinė. 418 000 gyv. (2000 m. . A įsikūręs Persijos įlankos saloje. Automobilių kelias jungia su žemynu. Tarpt. oro uostas. Prekybos (išvežama nafta ir jos produktai) ir žvejybos uostas. Laivų remonto, jūros vandens gėlinimo, naftos perdirbimo įmonės. Prie A gaunama nafta. Renkami perlai. A pradėjo kurtis 1761. Abudža (Abuja), Nigerijos sostinė. 154 200 gyv. (2001; federacinėje sostinės teritorijoje 583 600 gyv.). Oro uostas. Mečetė su keturiais 100 m aukščio minaretais. A pradėta kurti 1976 kaip būsimoji Nigerijos sostinė (archit. Kenzo Tange); sostinė iš Lagoso perkelta 1991 pabaigoje. Petras Lingė Abu Firas ai Chamdani (Abu Kiras al-Hamdani, Abu Firasas ai Chamdanijus) 932 Mosul - 968 m. balandžio 4 d. Hims, arabų poetas. Kilęs iš kilmingos giminės. Buvo Chalebo emyro reikalų patikėtinis. Dalyvavo karuose su Bizantija, du kartus buvo patekės į nelaisve, 962-966 kalintas Konstantinopolyje, Žuvo mūšyje. Poezijoje vyrauja riteriniai motyvai - karo žygių apdainavimas, kario narsumo išaukštinimas, mylimosios garbinimas, gimtųjų namų ir tėvynės meilė. Populiariausias eil. ciklas - Bizantijos eilės. Kūrybai būdinga nuoširdumas, elegiški tonai, sugebėjimas taikliai perteikti jausmų niuansus. A Talbos motyvų arabų poezijoje pradininkas. Jonas Laminate Abu Jusuf Jakub ibn Ischak ai Kindi (Abu Yūsuf Yaqūb ibn Ishaq al-Kindi) fAlkindas. Abukevičius Petras 1928 m. rugsėjo 8 d. Pumpėnai - 1997 m. gruodžio 6 d. Vilnius, kino režisierius, operatorius. 1959 Kinematografijos institute Maskvoje įgijo operatoriaus specialybę. 1957-61, 1964-1989 m. Lietuvos kino studijos, 1961-64 Lietuvos TV operatorius. Sukūrė -50 dok., mokslo populiarinimo filmų (30 gamtos tematika): Meškutės Nidos nuotykiai (13 d. 1976-80; viena dalis -Juodieji gandrai, elniukas ir Nida 23 tarpt. Niujorko kino ir TV filmų festivalyje apdovanota sidabro medaliu), Vilkai (3 dalys, 1981-1983 m. , Lapės, Rudenį (abu 1981 m. , Kiškis (1983 m. ir kiti. Stebėjo ir filmavo retus paukščius bei gyvūnus Sibire ir Kamčiatkoje, Rusijos gamtą: Mažoji gulbė. Rožinis kiras (abu 1984 m. , Retų paukščių karalystė (1985 m. , Baltoji pelėda (1986 m. , Lizdas pasaulio pakrašty (1987 m. . 10 dešimtmetyje sukūrė dok. filmų apie Sibiro tremtinius: Sugrįžimas, Gėlė ant tako. 1998 įsteigta A vardo premija (už geriausią gamtos tematikos filmą). Abukevičius Ramūnas 1959 m. birželio 21 d. Kaunas, teatro aktorius. P. Abukeviėiaus sūnus. 1982 baigė Lietuvos konservatoriją. 1982-1993 m. Lietuvos, 1994-1999 m. Kauno dramos teatro aktorius. 1993 dėstė LMA, 1995-1998 m. Kauno dramos teatro Aukštesniojoje aktorinio meno mokykloje. Vaidmenys: Brikas (T. Williamso Katė am įkaitusio skardinio stogo 1983 m. , Hamletas (W. Shakespeare'o Hamletas 1987 m. , Džeimsas Taironas (E. O'Neillo Ilgos dienos kelionė į naktį 1989 m. , Mcfibosetas (O. Milašiaus Mcfibosctas 1991 m. ,deSizas (P. Claudelio Vidudienio dalybos 1994 m. , Bironas (W. Shakespeare'o Tuščios meilės pastangos 1995 m. . Vaidino Lietuvos TV spektakliuose (G. Figcircdu Don Chuanas 1986, Šatrijos Raganos Irkos tragedija 1988 m. . Režisavo spektaklių: Vydūno Žvaigždžių takai (1996 m. , G. Boccaccio Dekameronas (1998 m. , T. \Villiamso Vasara ir dūmai, W. Liuso Amhersto gražuolė (abu 1999 m. . /-.'/VYTO Markevičiūtė

Abu Kyro kyšulys (Khalig Abu Qir) yra Egipte, Nilo deltoje. Jame Įsikūręs Abu Kyro kurortas (22 km į Šiaurės rytus nuo Aleksandrijos). Abu Kyro mūšis, Nilo mūšis, 1798 m. rugpjūčio 1 d. -02 anglų jūrų kautynės su prancūzais. Vyko Napoleono I Egipto ekspedicijos metu Abu Kyro įlankos , Egipte, prie Nilo žiočių. Po kelių mėn. paieškų aptikusi prancūzų laivyną kontradm. H. Nelsono eskadra (14 linijinių laivų, 8000 žm., 1012 pabūklų) iš karto vakare atakavo viceadm. F. Brueyso laivus (l3 linijinių laivų, 4 fregatos, 10 000 žm., 1183 pabūklai). Iš pradžių H. Nelsonas pagr. jėgas sukoncentravo prieš prancūzų avangardą ir centrą, juos sutriuškinės puolė ariergardą. Iki ryto anglai paskandino 4 laivus (9 pasidavė, 4 pabėgo). Prancūzai neteko -6000, anglai -900 žm. Susprogusiame Lorian laive žuvo K Brueysas. Prancūzų kariuomenė buvo užblokuota Egipte. Abukumos kalnai (Abukuma -sammayaku) yra Japonijoje, Honsiu s. Šiaurės rytuose. Ramiojo vandenyno pakrantėje. Ilgis 170 km, plotis -50 km, didžiausias aukštis 1193 m (Otakinesano kalba). Daug pirminio kalnų paviršiaus (ypač pietuose) yra eroduota, išlyginta. Pavienės viršūnės aštrių formų, susidariusios iš granitų, granodioritų, kai kur su skalūnų, smiltainių ir klinčių intarpais. V. papėde teka Abukumos upė. R. šlaitai suskaidyti upių slėnių. R. priekalniuose yra Džiobano anglių baseinas. Abuladze Tengiz (Tengizas Abuladzė) 1924 m. sausio 31 d. K universitetaisi - 1994 m. kovo 6 d. Tbilisis, gruzinų kino režisierius. 1946 baigė Šota Rustavelio teatroinstitutąTbilisyje, 1953-Kinematografijos institutą Maskvoje. Su rež. R. Čcheidze sukūrė dok. filmų, vaidybinį filmą Magdanos Lurdža (1956, apdovanotas daugelyje kino festivalių). 1958 pastatė vaidybinį filmą Svetimi vaikai. Kiti filmai: Aš, senelė, Iliko ir Ilarionas (1963 m. , trilogija -Meldimas (1967, pagal Vazos Pšavelos apsakymą), Troškimų medis (1976, Karlov'y Varų kino festivalio 1978, D. Di Donatello 1979 prizai) ir Atgaila (1984, Sov. Sąjungoje leistas rodyti 1987; Kanų kino festivalio spec. žiuri prizas 1987 m. . Trilogijoje filosofiškai apmąstomas gėris ir blogis, meilė ir neapykanta; trečiajame trilogijos filme pirmą kartą sov. kine atvirai prabilta apie Stalino represijas. 1971 dar pastatė lyrinę kino komediją Vėrinys mano mylimajai, TV filmą Dagestanas, 1989 -vaidybinį filmą Hadži Muratas. A kūrybai turėjo įtakos gruzinų folkloras; filmams būdinga poetinė struktūra, filos. parabolės forma. Abu Muslim (Abu Muslimas) apie 727 1755 m. vasario , sukilimo prieš Omejadus Chorasane vadas. 747 Abasidų buvo pasiųstas į Mervo oazę rengti sukilimą. Sutelkęs įv. socialinių sluoksnių arabus ir persus 747-750 sumušė Omejadų kariuomenę. Pirmojo Abasidų kalifo Abu ai Abaso aš Safacho buvo paskirtas Chorasano valdytoju. Išaugus A įtakai kalifo ai Mansūro įsakymu nužudytas. Abu Nasr Mohammed ibn Tarchan ai Farabi (Abu Nasr Mohammed ibn Tarkhan alFarabi) fAlfarabijus. Abu Nuvas (Abu Nuwas, Abu Nuvasas), tikr. al-Hasan ibn Hani' al-Hakami 756 arba 762 Ahvaz tapie 813 Bagdadas, arabų poetas. Motina perse. Buvo kalifų Harūno ar Rašido ir ai Amino rūmų poetas. Už islamo dogmų nesilaikymą trumpai kalėjo. Sukūrė panegirinių ir meilės eilėraščių, lyr. dainų, beduinų poezijos parodijų. Išgarsėjo meilės ir vyno tematikos eilėraščiais, kuriems būdinga sąmojingumas, žaismingumas, kartais net etniškumas. Apie A lengvabūdišką gyvenimą sukurta legendų ir anekdotų, įtrauktų į rink. Tūkstantis ir viena naktis. Jonas Laurinaitis Abuolas Uojaras To.Abols.

Abu Simbėlas (Abu Simbel, Abu Sunbul), vietovė Egipte, Nilo dešinysis krante, prie Asuano. Uolose iškirstos 2 šventyklos: senovės Egipto faraono Ramzio II ir Egipto svarb. dievų ( XIII a. p.m.e.). Ramzio II šventyklos fasade buvo 22 m aukščio keturi sėdinčio faraono kolosai (Pasaulio paveldo paminklas). 1967 dėl Asuano užtvankos statyboS kolosai (UNESCO lėšomis) perkelti 60 m aukščiau (darbų vadovas lenkų archeologas K. Michatowskis). Abu Tammam (Abu Ta m mani, Abu Tamamas) apie 805 m. Džasim (prie Damasko) t846 m. rugpjūčio 29 d. Mosul, arabų poetas. Kilęs iš graikų krikščionių šeimos, vėliau priėmė islamą. Daug keliavo po Siriją, Iraką, Egiptą. Parašė eleginių, panegirinių ir satyr. eilėraščių, kuriuose šlovino arabų musulmonų kariuomenės galybę, pergales prieš Bizantiją, savo valdovų drąsą ir dosnumą. Kūrybai būdinga vaizdingi mūšių, gamtos aprašymai, gausu aforizmų. Pirmasis sudarė arabų poez. antologijų; žymiausia -Narsos knyga. Joje sudėta -570 kūrinių, parašytų iki islamo ir ankstyvojo islamo laikotarpiu. Jonas Laurinaitis Abu Zabis (Abu ZabI) T Abu Dabis. Abveras (vok. Abwehr- gynyba), Vokietijos kar. žvalgybos ir kontržvalgybos organas. Nuo 1919 Gynybos grupė prie Karo ministerijos, nuo 1938 vermachto aukšč. vadovybės žvalgybos ir kontržvalgybos valdyba. Sudarė 5 skyriai: C (Centrinis; administracija, archyvas, agentų kartoteka), Užsienis (kar. atašė užsienyje surinktos žvalgybinės informacijos tvarkymas), A -l (ryšiai), A -U (diversijos užsienyje ir priešo užnugaryje), A -lll (kontržvalgyba ir polit. sekimas Vokietijos kariuomenėje ir kar. pramonėje). A dalyvavo rengiant ir įgyvendinant visas Vokietijos svarb. akcijas (anšliusą, V. Europos šalių, Lenkijos, SSRS užpuolimą). 1944 m. vasario 14 d. dėl nesėkmių per Antrąjį pasaulinį karą, konkurencijos su kitais žvalgybos organais ir nacistinės vadovybės nepasitikėjimo A vadovu adm. F. W. Canariu išformuotas; A skyriai perduoti įv. žinyboms (dauguma - Vyriausiajai imperijos saugumo valdybai). Abvilio kultūra TAbbeville'io kultūra. Abvilis fAbheville. Acadėmie dės Beaux-Arts f Dailės akademija. Acadėmie Julian fjuliano akademija. Academy of Saint Martin-in-the - Fields, anglų kamerinis orkestras. Pavadintas pagal Londono Šv. Martyno Lauku bažnyčią (joje rengė koncertus). A 1959 įkūrė ir iki 1976 vadovavo smuikininkas N. Marrineris. Nuo 1977 vadovauja smuikininkė I. Brown, didžiajai orkestro sudėčiai - N. Marrineris. Repertuarą sudaro geriausi baroko ir Vienos klasikų kūriniai. Jūratė Petrikaitė Acadia (prancūzų Acaclie) TAkadija. Acaju - 1a (Akachu - 1a), miestas Salvadoro vakaruose, prie Ramiojo vandenyno. 21 400 gyv. (2001 m. . Prekybos ir žvejybos uostas. Geležinkelis į San Salvadorą. Naftos perdirbimas, miner. trąšų, cemento gamyba. Kurortas. a cappella (it. kaip koplyčioje): 1. Choro dainavimas be muzikos instrumentų pritarimo. A terminas vartojamas nuo XVII a. (pagal Vatikano Siksto koplyčios choro giedojimą). 2. Bažn. polifoninės muzikos stilius, būdingas Renesanso kompozitorių (Josquino dės Prės, G. P. Palestrinos) kūrybai. Baroko vokalinės instrumentinės muzikos priešybė. Acapulco (Akapūlkas), Acapulco de Juarez, miestas Meksikos pietuose, Guerrero valstijoje, prie Ramiojo vandenyno. 640 300 gyv. (2001 m. . Žvejybos ir prek. uostas. Tarpt, oro uostas. Maisto, cemento pramonė. Sombrerų, papuošalų gamyba. Kurortas. Turizmas. Sport. žūklė; gaudomos austrės. Miestą įkūrė ispanai 1550.

Acarigua (Akarigva), miestas Venesuelos Šiaurės vakaruose, į pietus nuo Barquisimeto, Meridos Kordiljerus klng. Šiaurės rytų papėdėje. 174 000 gyv. (2001 m. ; aglomeracijoje su gretimu Araurės miestu 229 000 gyv. (1990 m. . Geležinkelis į Puerto Cabello uostą. Maisto pramonė, medžio apdirbimas. Žemės ūkio produktų prekyba. A pradėjo kurtis 1641. Accademiadi San Luca T Šv. Luko akademija. Accardo Salvatore (Salvatorė Akardas) 1941 m. rugsėjo 26 d. Turinas, italų smuikininkas, dirigentas. Studijavo Neapolio konservatorijoje (L. d'Ambrosio klasėje), tobulinosi Sienos muzikos akademijoje, 1973-1980 m. joje dėstė. 1972-1977 m. ansamblio / Muslci vadovas. Vercelli (Italija, 1955 m. , Ženevos (1956 m. ir N. Paganini (Genuja, I vieta, 1958 m. konkursų laureatas. Į plokšteles įrašė visus N. Paganini koncertus smuikui. Komp. W. Pistonas, F. Donatoni ir J. Ksenakis sukūrė kūrinių A. Dirigavo Rossini operų festivalyje Pesaro (Italija). Živilė Ramoškaitė Accius fAkcijus. Acconci Vito (Vitas Akončis) 1940 m. sausio 24 d. Niujorkas, JAV dailininkas. Nuo 1969 pagarsėjo performanso renginiais. Juose derindamas instaliacijas, skulptūrą ir vaidybos elementus sukūrė originalią išraišką. Ankstyvuoju laikotarpiu dažnai naudojo savo kūną kaip svarbiausią kūrinio elementą; konfrontavo su visuotinai priimtomis normomis. Nuo 1974 atsisakė instaliacijų, kūrė vaizdajuostes (ciklas Jėgos sfera). A kūryboje akcentuojami svarbūs sočiai., kultūros ir polit. aspektai, derinama architektūra, aplinkos daiktai, žiūrovai įtraukiami į kūrybos procesą. Kristina Miklašenčiūtė 'Accord', triploidinis, vienadaigis cukrinių runkelių hibridas. Sukurtas Švedijoje. Šakniavaisių derlingumas 46,9-59,9 t/ha, cukringumas 15-17,7%. Šakniavaisiai vidutinio didumo, anksti sukaupia cukrų. Lietuvoje rajonuotas 1995. Algirdas Sliesaravičius Accra t Akrą. acervuliėčiai (Melanconiales), gaubtagrybšių (Coelomycetes) klasės grybšių eilė. l šeima acervuliniai (Melanconiaceae),~lW genčių (-2000 rūšių). Gamtoje plačiai paplitę. A turi gerai išsivysčiusį daugialąstį šakotą micelį. Priklauso aukštesniesiems grybams. Plinta konidijomis. Sandara ir vystymosi ciklu užima tarpine padėtį tarp plikagrybšių (Hyphomycctes) klasės ir gaubtagrybšių klasės spuogagrybiečių (Sphaeropsidales) eilės grybšių. Vieni yra saprofitai (saprotrofai), pvz., ant negyvų beržų šakų dažnas beržinis rudasporis (Mclanconium bicolor,), kiti - parazitai (biotrofai), pvz., pupelinis deguliagrybis (Collelotrichum lindemuthianum), kuris kenkia pupelėms. A yra daugelio Žemės ūkio augalų ligų sukėlėjai. Jų sukeliamos ligos vadinamos antraknozėmis, deguliais, degligėmis. Ant lapų ir vaisių dažniausiai susidaro įv. dydžio tamsios dėmės, o ant šakų ir stiebų - žaizdos. Lietuvoje 42 gentys, 160 rūšių. Aušra Treigienė acet... (lot. acetum - actas), chem. terminų dalis, rodanti įvardijamų junginių ryšį su acto rūgštimi (pvz., acetaldehidas). acetaldehidas, etanalis, CH,CHO, bespalvis nemalonaus kvapo troškus skystis (praskiestas vandeniu įgauna vaisių kvapą). Mol. masė 44,05. Virimo temperatūra 20,16 °C, tankis 778 kg/m1. Maišosi su vandeniu ir daugeliu org. tirpiklių. Stiprių neorg. rūgščių veikiamas polimerizuojasi - susidaro paraldehidas (CH3CHO),. A gaunamas deguonimi oksiduojant etileną, hidratuojant acetileną; katalizatorius - gyvsidabrio druskos. A ir paraldehidas naudojami celiuliozės acetatams, acto ir peroksiacto rūgštims, etilacetatui, glioksaliui, alkilaminams ir kt. org. junginiams sintetinti, kaip reduktorius veidrodžių

gamyboje. A susidaro gyvuose organizmuose vykstant anglies apykaitai. Dirgina akių ir nosies gleivines, gali sukelti plaučių uždegimą. DLK 0,4 mg/m'. acetaliai, l, 1-dialkoksialkanai, nestabiliųjų 1,1-diolių (hidratuotų aldehidų) eteriai. Bendroji formulė RCH (OR') (OR2 m. ; čia R, R1, R2 - angliavandenilių radikalai. Būna simetriniai (kai R1 ir R2 vienodi) ir nesimetriniai (kai R1 ir R' skirtingi) radikalai. Bespalviai, malonaus kvapo, tirpstantys org. tirpikliuose skysčiai; netirpsta vandenyje. Labai atsparūs šarmams, veikiami rūgščių lengvai hidrolizuojasi. A gaunami kaitinant aldehidus su alkoholiais (katalizatorius - neorganinės rūgštys). Naudojami kaip tirpikliai, plastifikatoriai, parfumerijoje, poligrafijoje, popieriaus, dažiklių gamyboje. Povilas Vainilavičius acetamidas, CH,CONH,, bespalviai, lengvai drėgmę sugeriantys kristalai. A - vienas būdingiausių karboksirūgščių amidų. Mol. masė 59,07. Lydymosi temperatūra 81-82 °C. Gerai tirpsta vandenyje ir etanolyje. Hidrolizuojant A susidaro acto rūgštis, dehidratuojant - acetonitrilas. Pramonėje gaunamas terminiu būdu skaidant amonio acetatą arba katalizinės sintezės būdu iš acto rūgšties ir amoniako. Naudojamas kaip plastifikatorius irvilgiklis odos, popieriaus, dažų pramonėje, yra kai kurių vaistų sintezės žaliava. acetanhidridas, acto rūgšties anhidridas, (CH3CO),O, bespalvis, troškus skystis. Mol. masė 102,09. Virimo temperatūra 139,6 °C, tankis 1082 kg/m'. Tirpsta daugelyje org. tirpiklių ir vandenyje (susidaro T acto rūgštis). Pramonėje gaunamas deguonimi oksiduojant acetaldehidą arba iš keteno ir acto rūgšties, skaidant etilidendiacetatą. Naudojamas kaip acetatinio pluošto žaliava, vaistų, dažiklių, kvapiųjų medžiagų gamyboje, polimerų sintezėje. Dirgina akis, kvėpavimo organus, nudegina odą. DLK 0,03 mg/m3. acetatai, acto rūgšties druskos ir esteriai. Druskos yra kristalinės medžiagos, esteriai lakūs, malonaus kvapo skysčiai. A vartojami lakams, dervoms tirpinti, parfumerijoje, maisto pramonėje (kaip kvapioji medžiaga), celiulioido, kino juostų gamyboje. Didž. praktinę reikšme turi t butilacetatas, etilacetatas, T vinilacetatas. acetatinis pluoštas, acetilceliuliozinis pluoštas, dirbtinis, gaunamas iš celiuliozės acetatų. Būna triacetatinis (daromas iš triacetilceliuliozės) ir diacetatinis (iš antrinio acetatodiacetilceliuliozės). Sausuoju būdu gaminami daugiagijai siūlai, slapiuoju kuokštinis (šlapelio) pluoštas. Pirmiausia celiuliozės acetatai ištirpinami: diacetatas acetono ir vandens mišinyje (95 : 5 m. , triacetatas -metilenchlorido ir etanolio mišinyje (90 : 10 m. . Spalvotam pluoštui gauti į acetilceliuliozės tirpalą dedama dažiklių ar titano dioksido (suteikia baltą spalvą), savybes gerinančių priedų, tirpalas filtruojamas, pašalinami oro burbuliukai. Gaminant diacetatinį pluoštą sausuoju būdu klampus iki 7080 °C pašildytas 25% tirpalas išspaudžiamas (slėgis apie 2,5 MPa) pro formavimo mašinos galvučių akutes (jų esti 12-40 vienoje galvutėje) į vertikalų 3-6,5 m vamzdį, kuriame prieš siūlų srautą pučiant karštą orą išgaruoja tirpiklis ir susidaro siūlai (siūlų susidarymo greitis 500-1200 m/min). Triacetatiniai siūlai formuojami iš pašildyto iki 4550 °C tirpalo; karštas oras pučiamas siūlų judėjimo kryptimi; siūlų susidarymo greitis 500-700 m/min. Formuojant A slapiuoju būdu acetatų tirpalas pro akutes išspaudžiamas į tirpalą, kuriame koaguliuojant polimerui pasišalina tirpiklis (tai vadinama polimero nusodinimu); greitis 20 -25 m/min, akučių skaičius 15-20 tūkst. Ir sausuoju, ir slapiuoju būdu pagaminti siūlai apdorojami įv. medžiagomis (pvz., mažinančiomis įsielektrinimą), sukami, atliekamos kitos operacijos. A atsparus šviesai ir kitiems atmosferos veiksniams

(už jį atsparesni tik poliakrilinis ir poliesterinispluoštas), org. tirpikliams, naudojamiems chem. valymui, mikroorganizmams (ypač triacetatinis). Koncentruotos rūgštys ir šarmai A ardo. Audiniai iš A yra švelnūs, lengvai drapiruojami, termiškai apdoroti triacetatiniai audiniai nesiglamžo. Diacetatiniai audiniai lyginami 180 °C temperatūroje, termiškai apdoroti triacetatiniai -240 °C temperatūroje. Svarbiausi A trūkumai: greitai susidėvi, įsielektrina, blogai sugeria drėgmę. Specialiai apdoroto A savybės daug geresnės. Pigus, naudojamas baltinių trikotažui, pamušalų audiniams, užuolaidoms, vaikiškiems drabužiams, kaklaraiščių ir suknelių audiniams, klostytiems ir įspaustiniams dirbiniams. Iš tekstūruotų A siūlų mezgamas trikotažas, iš pluoštinio A daromi cigarečių filtrai, iš tuščiavidurio A - tirpalų ir koloidinių sistemų perskyrimo aparatų membranos, fibrilinio A dedama gaminant matinį popierių. Lietuvoje A gaminamas nuo 1965. 1991 pasaulyje pagaminta 731 tūkst. t acetatinio pluošto (481 tūkst. t sunaudota cigarečių filtrų gamybai). JuozasMumickas acetilceliuliozė, [C,H7O, (OH), v (OCOCH,)J„, celiuliozės ir acto rūgšties esteris. A skirstoma į triacetilceliuliozę ir diacetilceliuliozę. Mažai higroskopiška (ypač triacetilceliuliozė), atspari šviesai, beveik nedega. Rūgščių ir šarmų tirpalų veikiama virsta hidratceliulioze. Triacetilceliuliozė tirpsta chloriniuose angliavandeniliuose, diacetilceliuliozę esteriuose ir ketonuose. Iš A lengvai gaunamas pluoštas, plėvelė. Gaunama medienos, medvilnės celiuliozę veikiant acetanhidridu, acetilchloridu. Iš A gaminama dirbtinis pluoštas, nedegios kino juostos, lakai, dažai, plastikai (etrolas), elektroizoliacinė ir ultravioletinę spinduliuote praleidžianti plėvelė. acetilceliuliozinis pluoštas T acetatinis pluoštas. acetilcholinas, CHjCOOCI^CH^^CFŲjOH", acto rūgšties ir cholino junginys, žmogaus ir gyvūnų sinapsinio (tarpneuroninio) jaudinimo perdavimo chem. mediatorius (tarpininkas). Gaminamas kai kuriose centrinės nervų sistemos dalyse, parasimpatinių, simpatinių preganglijinių (priešmazginių), motorinių neuronų aksoplazmoje. Sintetinasi veikiant fermentui cholinacetilazei. Fermentas acetilcholinesterazė suskaido A į acto rūgštį ir choliną. Nervai, kurių galūnės išskiria A ar yra jam jautrios, vadinami cholinerginiais. A ir jam artimi dariniai lėtina širdies ritmą, siaurina bronchus ir akių vyzdžius, stiprina skrandžio ir žarnų peristaltiką (judesius). Acetilcholino antagonistai yra kurarė ir atropinas. Albinas Bagdonas acetilenas, etinas, CH=CH, bespalvės dujos. Mol. masė 26,04. Virimo temperatūra -83,8 °C, tankis 1,07 kg/m1 (20 °C, normaliame slėgyje). Suslėgtas, ypač skystas, nuo smūgio sprogsta. Tirpsta daugelyje org. tirpiklių, ypač gerai acetone. A gaunamas iš kalcio karbido arba iš metano oksidacinės pirolizės bei krekingo būdu. Reaguodamas su vandenilio chloridu sudaro vinilchloridą, su cianido rūgštimi - akrilnitrilą, su alkoholiais vinileterius, su acto rūgštimi - vinilacetatą, su chloru virsta trichloretilenu arba tetrachloretilenu. A vandenilio atomą pakeitus metalu gaunami atitinkami acetilidai. Deguonyje A dega kaitria (iki 3200 °C) liepsna, todėl naudojamas metalams virinti ir pjaustyti. Iš A gaminami chlorinti etano ir etileno dariniai, akrilatai, acetaldehidas, acto rūgštis, tetrahidrofuranas, butadienas ir chlorprenas. Laikomas ir transportuojamas plieniniuose balionuose, pripildytuose diatomito (SiO, atmaina). Mažai nuodingas; DLK 0,3 mg/m'. Pasaulyje per metus A pagaminama ~5 mln. t.

A 1836 atrado anglų chemikas H. Davy, iš kalcio karbido 1862 gavo vokiečių chemikas F. Wohleris, iš anglies ir vandenilio susintetino M. Berthelot (Prancūzija). Povilas Vciinilavičius acetilėniniai angliavandeniliai Talkinai. acetilkofermentas A, acetil-KoA, CH,COSKoA, acetilgrupės ir kofermento A makroerginis junginys. Susidaro piruvo rūgšties oksidacinio dekarboksilinimo metu, oksiduojantis riebalų rūgštims, skylant kai kurioms aminorūgštims. Labai svarbus tarpinis ląstelės metabolizmo produktas. Organizme A gali būti panaudojamas lipidų, aminorūgščių, esterių, amidų biosintezėje. Acetilkofermento A acetilgrupė oksiduojama trikarboksirūgščių cikle. Jurgis Kadziauskas acetonas, propanonas, CH,COCHr bespalvis, degus, lakus, savito kvapo skystis. Mol. masė 58,079. Virimo temperatūra 56,1 °C, tankis 790,2 kg/m\ Tirpsta vandenyje ir org. tirpikliuose. A garai su oru sudaro sprogų mišinį. Reaguodamas su vandenilio cianidu sudaro hidroksini temperatūrilą, iš kurio gaminami metakrilatai, veikiamas rūgštinių ar šarminių katalizatorių kondensuojąs! iki diacetono alkoholio, pirolizuojamas virsta ketenu. Šarminėje terpėje veikiamas halogenais A skyla: susidaro chloroformas CHC1,, bromoformas CHBr, arba jodoformas CHIr Gaunamas kataliziškai pirolizuojant acto rūgštį arba oksiduojant 2-propanolį, susidariusį iš propileno, arba (su fenoliu) oksiduojant oro deguonimi kumeną. A yra geras tirpiklis, tačiau daugiau jo sunaudojama ketenui, izoprenui, metakrilo rūgščiai, metilmetakrilatui, mezitiloksidui, jodoformui sintetinti. A susidaro kepenyse nevisiškai susioksidavus riebalų rūgštims. Patekės į organizmą iš jo pasišalina labai lėtai. DLK 200 mg/m\ Povilas Vainilavičius acetonėmija Tketozė. acetoninės medžiagos T ketoninės medžiagos. ach, achas, senovės egiptiečių religijoje - viena 3 žmogaus sielos dalių (kartu su T ba ir T ką), pomirtinis įsikūnijimas. Minima Piramidžių tekstuose. Tikėta, kad A turi tik faraonai. Nuo Viduriniosios karalystės laikų (-2060-1788 p.m.e.) imta tikėti, kad po ypatingų laidojimo ritualų A įgyja kiekvienas. Dievai ir faraonai dažniausiai turėdavo VII a. Ne taip kaip ką ir ba, kurios gali mirti, A yra amžina ir kaip nesunaikinama dvasinė substancija nuolat gyvena danguje. Ji vaizduota kaip paukštis ibis. Romualdas Neimantas Ach Narziss Kaspar (Narcisas Kasparas Achas) 1871 m. spalio 29 d. Ermershausen - 1946 m. liepos 25 d. Miunchenas, vokiečių psichologas. tWūrzburgo mokyklos atstovas. 1906 m. Berlyno, 1907-21 Karaliaučiaus, nuo 1922 Gottingeno universitetų profesorius. Iškėlė determinuojančių mąstymo tendencijų idėją, pagal kurią mąstymo procesus lemia ne asociacijos, o nuostatos. Kritikavo asociacionizmo kryptį psichologijoje. Sukūrė eksperimentinio sąvokų formavimo metodiką. Pagr. veikalai: Apie valingą veiklą ir mąstymą (Ūber die Willenstatigkeit und das Denken 1905 m. , Apie valios aktą ir temperamentą (Ūber den Wittensakt und das Temperament 1910 m. , Apie sąvokų susidarymą (Ūber die Begriffsbildung 1921 m. , Apie determinacijos psichologiją (Ūber die Determinalions -Psyhologie 1933 m. , Valios analizė (Analyse dės Willens 1935 m. . Achabas (Ahab) - 853 pr. Kr„ Izraelio karalius (874-853 m. . Omrio sūnus. Jam valdant suklestėjo šalies ūkis. Dėl A pakantumo dievo Baalo kultui kilo pranašo Elijo vadovaujamas pasipriešinimas. 853 p.m.e. buvo vienas karo vadų mūšyje prie Karkaro, kuriame jungtinė Izraelio, Judėjos ir Damasko kariuomenė atrėmė Šalmanesero III vadovaujamą asirų puolimą. Kilus konfliktui su Damasku žuvo mūšyje. Mejms Suims

Achadas Chaamas Tu.Ahad. Achaggar (Ahaggar, Achagaras), Hoggar, kalnynas Alžyre, Centr. Sacharoje. Didžiausias aukštis 2918 m (Tahato kalba). Susideda iš pakopomis nutįsusių kalnagūbrių (vidutinis aukštis 800 m), bazaltiniu plynaukščių (vidutinis aukštis 2000 m) ir pavienių vulkaninių kūgių. A susidaręs iš prekambro kristalinių ir neogeno bei kvartero vulkaninių uolienų. Tropinių dykumų klimatas. Kritulių ccntr. dalyje 50 mm, pakraščiuose 20 mm per metus. Plikos uolos. Vadėse (jų tinklas gana tankus) auga žolė, medžiai, giraitės. Klajoklinė gyvulininkystė; veisiama kupranugariai, avys, ožkos. Oazėse - žemdirbystė. Achaimėnas (graikų Achaimenes), Achemenas, VII a. p.m.e., pusiau legendinis senovės persų karalius. Laikomas Achaimenidų dinastijos protėviu (iš jo vardo kilęs dinastijos pavadinimas). Valdė Parsumašą (nuo Medijos priklausomą karalystę). 681 kare su Asirija vadovavo Parsumašo ir Anšano ( Šiaurės Elamas) kariuomenei. Kyras II Didysis 559-529 KambizaslI 529-522 Darėjas 1 Didysis 522-486 Kscrksas I 486-465 Artakscrksas 1 Ilgarankis 465-424 Kscrksas II 424 Sogdianas 424-423 Darėjas II Ochas 423-404 m. Artakserksas II Mnemonas 404-358 Artakserksas III Ochas 358-338 Arsas 338-336 Darėjas III Kodomanas 336-330 Achaimenidai (graikų Achaimenidai, senovės persų kalba Hakhamanishiya), Achemenidai, Persijos karalių dinastija (559-330 p.m.e.; lent.). Kildinosi iš pusiau legendinio karaliaus Achaimeno, kurio palikuoniai Teispas (-675-640 m. , Kyras I ir Kambizas (600-559 m. valdė Medijos vasalinę Parsumašo karalyste. Dinastijos pradininku laikomas Kyras II Didysis, Medijos užkariautojas, Persijos imperijos nuo Viduržemio j. iki Indo upės ir nuo Kaukazo iki Indijos vand. kūrėjas. Kt. žymesni: Darėjas I Didysis, Kserksas I, Artakserksas I Ilgarankis, Darėjas II Ochas, Artakserksas II Mnemonas, Artakserksas III Ochas, Darėjas III Kodomanas. A valdant sukurta kelių į Sūzus (A žiemos rezidencija) sistema. A pasižymėjo vietinių papročių, religijų ir valdymo formų tolerancija. Žlugo per Aleksandro Makedoniečio žygį į Persiją. Nijolė Juthnevičienė Achają (Achaia), Graikijos istorinė sritis Peloponeso pusiasalio šiaurėje, tarp Erimanto, Kilėnės kalnų, Patrų bei Korinto įlankų. Pavadinimas nuo achajų, pasitraukusių į ją po dorėnų įsiveržimo. Kraštas daugiausia kalnuotas, spygliuočių, ąžuolų, alyvmedžių giraitės. Centrai - Pa temperatūrai, Helikė, Aigai, Pelenė. 146 p.m.e. Romos prijungta prie Makedonijos pro valstijos, nuo 27 p.m.e. - senatoriškoji Achajos provincija, į kuria įėjo visa Graikija į pietus nuo Tesalijos ir Egėjo j. salos. Kartais A dar vadinama Tesalijos p. dalis į vakarus nuo Pagasų įlankos Nijolė Juclmtričienė

achajai (Achaioi), viena žymiausių senovės graikų genčių. Dialektas giminingas Šiaurės vakarų tarmių grupei. Kildino save iš mitinio herojaus Achajo, Dzeuso ir Pitijos, arba visų graikų eponimo Heleno sūnaus Ksuto ir Atėnų karaliaus Erechtėjo dukters Kreusos sūnaus. apie 2200 p.m.e. apsigyveno vid. Makedonijoje, vėlia universitetesalijos šiaurėje. 1900-1600 p.m.e. intensyviai skverbėsi į pietus. 2 tūkstantmečio p.m.e. viduryje užėmė Šiaurės Peloponesą, kur iki jų gyveno jonėnai; vienu žymiausių A kultūros centrų tapo Mikėnai. Homero Iliadoje A (t.p. danajais, argiečiais) vadinti visi graikai. A rengė kar. ekspedicijas, aktyviai kolonizavo Egėjo j. kraštus: Likiją, Pamfiliją, t.p. Kiprą ir kt. (vad. achajiškoji kolonizacija). Jų karalyste Peloponese ~1120 sugriovė Graikiją užplūdę dorėnai. Dalis A liko kalnuotoje Achajoje, A iš Tesalijos ir Bojolijos persikėlė į Lesbo s. ir gretimą žemyno pakrante, iš Argo ir Lakonijos į Kiprą, iš Atikos į Šamo s., Efesą. -700 p.m.e. p. Italijoje A iš Šiaurės Peloponeso įkūrė kolonijas, išaugusias į klestintį Didžiosios Graikijos regioną. IV a. p.m.e. žemyninėje Graikijoje iškilo polit. ir kar. požiūriu; įkūrė T Achajų sąjungą. Nijolė Jnchnevičienė Achajų sąjunga, viena iš dviejų pagrindinių helenistinės Graikijos polit. jėgų (kita Aitolijos sąjunga). Gindamiesi nuo piratų antpuolių IV a. p.m.e. 12 achajų polių sudarė sąjungą, kuri suiro po Aleksandro Makedoniečio mirties, per diadochų karą. 281-280 p.m.e. A atgimė kaip 4 polių - Tritajos, Dimės, Farų ir Patrų - federacija. III a. p.m.e. 2 pusėje polių skaičius išaugo iki 60 ir A vienijo beveik visą Peloponesą. Poliai turėjo bendrą užs. politiką, pilietybę, pinigų ir matų sistemas; jiems buvo garantuojama savivalda. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudarė 2 kartus per metus (iki 188 p.m.e.) Aigiono mieste, prie Dzeuso šventovės, šaukiamas visų polių atstovų susirinkimas - sinodas - ir svarbioms polit. problemoms spręsti kviečiamas neeilinis visų sąjungos piliečių (nuo 30 metų) susirinkimas -sinkletas. Vykdomąją valdžią sudarė 10 renkamų demiurgų kolegija ir kasmet perrenkami 2 (iki 255 p.m.e.) kariuomenės vadai - strategai, laivyno ir kavalerijos vadai nauarchas ir hiparchas. Dėl polit. įtakos Graikijoje ir ypač Peloponese A varžėsi su Aitolijos sąjunga; labiausiai fedraugija sustiprėjo vadovaujant Aratui iš Sikiono (251-213 p.m.e.). Prie A jis prijungė Sikioną, Korintą, Epidaurą, Megarą, išstūmė tnakedoniečius iš Peloponeso. Per 227-223 p.m.e. karą su Sparta prarado dalį miestų. 224 atnaujinusi sutartį su makedoniečiais juos atsiėmė, tačiau už pagalbą Makedonija prisijungė Korintą. 210 m. p.m.e. A sumušė Aitolijos sąjungą, 207, 201 - Spartą, 198 su Roma pasirašė kar. pagalbos sutartį, nukreiptą prieš Makedoniją. Per Romos ir Makedonijos karą (171-168 p.m.e.) laikėsi neutralumo; Romos remiama atgavo prarastas Peloponeso žemes. 150 p.m.e. užpuolė Spartą. Karas baigėsi įsikišusios Romos pergale ir Graikijos nepriklausomybės praradimu (146 p.m.e.); A iširo. Nijolė Juchnevičium Achalciche (Achalcichė), miestas Gruzijos pietuose, apie 160 km į vakarus nuo Tbilisio, abipus Pocchovi Ckali upės; Samcke - Džavachetijos sritis centras. 26 000 gyv. (1996 m. . Elektros variklių, baldų gamyba, agatų, diatomito apdirbimas, maisto (mėsos, duonos, pieno, vaisių konservų, vyno, alaus) pramonė. Teatras. Istorijos ir kraštotyros muziejus. Balneologinis kurortas. Prie A kasama rusvosios anglys, gipsas, diatomitas, randama agatų. A žinoma nuo XII a. Miesto teisės nuo 1840. Mindaugu Pttzemvs achaltėkai, jojamųjų arklių veislė, viena seniausių pasaulyje. Išvesti dab. Turkmėnijos teritorijoje iš vietos arklių. Aukštis ties gogu 156-158, įstrižasis liemens ilgis 158-162, krūtinės apimtis 175-176, plaštakos 19-20 cm; masė -500 kg. A sarti, bėri, dažnai auksinio atspalvio. Labai energingi. Prisitaikė prie sauso ir karšto klimato. A turėjo įtakos trakėnų

veislei. Auginami Kazachijoje, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV. Vytautas Barauskas Achard Marcei (Marselis Ašaras) 1899 m. liepos 5 d. Sainte - Foylės -Lyon (Ronos departamentas) - 1974 m. rugsėjo 4 d. Paryžius, prancūzų dramaturgas. Prancūzų akademijos narys (1959 m. . Komedijose (Ar norite žaisti su manim? l Voulez-vous joiter avecmoi? 1923, Žanas iš mėnulio / Jean dela lune \929,Domino 1931, Petras 1933, Korsaras 1938, Panelė iš Panamos l Mademoiselle de Panama 1942, Šalia savo šviesiaplaukės l Auprės de mokslų akademijos btonde 1946, Mes keliausime į Valparaisą l Nous irons a Valparaiso 1948 m. susipina real. ir fantastiniai motyvai, kaukių komedijos, cirko klounados ir lyrikos elementai, vyrauja meilės tema, poetinė fejerijos nuotaika, gausu paryžietiško sąmojo. Galina Čepimkienė achatinos (Achatina), sausumos sraigių (Stylommatophora) būrio pilvakojų moliuskų gentis. Didžiausios sausumos sraigės. Valgomos. Kilusios iš vakarų Afrikos drėgnųjų miškų. Achatinos (A. achatina) kriauklė iki 20 cm ilgio ir 10 cm pločio, masė -0,5 kg. Kiaušiniai iki 2,5 cm ilgio. A. fulica mažesnė, paplitusi tropinėse ir subtropinėse juostose. Gyvena didelėmis kolonijomis, kartais kenkia cukranendrių plantacijoms ir daržovėms. Ričardas Kazlauskas achbarai (arab. akbar- žinia, pranešimas), musulmonų padavimai apie Mahometą, jo bendražygius (Taschabai) ir sekėjus. A terminą dažniau vartoja šiitai, pripažįstantys tik tuos padavimus, kurie remiasi kalifo Alijaus ir jo šalininkų autoritetu. ai Achdar (al-Akhdar, al-Jabal al-Akhdar, ai Achdaras): 1. Kalnai Arabijos pusiasalio rytuose, Omane. Vidutinis aukštis apie 1500 m, didžiausias 3083 m (Šamo kalba). Iškilo alpinės kalnodaros metu. Kalnai susidarė iš klinčių, serpentinitų, bazaltų. Suskaidyti sprūdžių į stačiašlaičius masyvus. Yra periodinių upių slėnių. Klimatas tropinis, sausas. Pusdykumių augalija. Slėniuose sausi miškai. 2. Plokščiakalnis Libijos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Didžiausias aukštis 876 m. Šiaurės šlaitas leidžiasi į jūrą keliomis pakopomis. A susidaręs iš paleogeno ir neogeno klinčių. Daug karstinių reiškinių ir karstinių reljefo formų, sausų slėnių (vadžių). Yra akmens druskos, gipso telkinių. Achebe Chinua (Činua Ačėbė) 1930 m. lapkričio 16 d. Ogidi (R. Nigerija), Nigerijos rašytojas. Rašo anglų kalba. Gyvena JAV. Kūryboje keliamos sočiai., psichol. bei dorovinės problemos, kylančios europietiškai civilizacijai griaunant gentinę afrikiečių visuomene. Romanuose Griūtis (Things Fall Apart 1958 m. , Ne be įtampos (No Longerat Ease 1960 m. , Dievo strėlė (The Arrow of God 1964 m. , apsakymuose realistiškai pavaizdavo pražūtingą misionierių ir baltųjų valdžios poveikį ibų genties gyvenimui. Romane Liaudies žmogus (A Man of the Peo pusiasale 1966 m. atskleidė politikų korupciją nepriklausomoje valstybėje. Dar parašė eilėraščių (rink. Saugokis dvasios brolio /Beware Soul Brother 1971 m. , esė, knygų vaikams. Irena Varnaitė acheiropita (graikų acheiropoiėtos -ne rankų darbo), Kristaus galvos, dažniausiai veido, atvaizdas. Manoma, kad jis sukurtas stebuklingu būdu, kai pradėta ieškoti autentiško Jėzaus Kristaus atvaizdo. Nuo IV a. pabrėžiamas vaizduojamo Jėzaus Kristaus tikroviškumas. VI- VIII a. susiformavo 2 klasikiniai A tipai: mandilijas (Jėzaus Kristaus veido su ilgais plaukais ir barzda atvaizdas be kančios žymių, labiau paplitęs Rytų, ypač Bizantijos, dailėje) ir veraikonas (kenčiančio Jėzaus Kristaus atvaizdas, atsispaudęs ant

Veronikos skarelės, ypač paplitęs XIII- XIV a. Vakarų krikščioniškojoje dailėje). VIIVIII a. pradėta kurti Dievo Motinos ir šventųjų A. Achelojas (Acheloos), Aspropotamas, upė Graikijos vakaruose. Ilgis 220 km. Prasideda Pindo kalnuose, (teka į Jonijos j. sudarydama deltą. Hidroelektrinės. „Achema", chemijos akc. bendrovė Jonavoje. Didžiausia azoto trąšų (amonio salietros, karbamido, skystų azoto trąšų), amoniako, karbamidformaldehidinių dervų, PVA klijų (Lipalas), emulsinių ir dispersinių dažų, azoto rūgšties, metanolio ir kitų chemijos pram. produktų gamintoja Baltijos šalyse. 1030 darbuotojų (2000 m. . Turi antrinių prekybos bendrovių Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje. 2000 bendroji apyvarta 465,7 mln. Lt, eksportas 377,8 mln. Lt (86% produkcijos). Produkcija eksportuojama į Prancūziją, Vokietiją, D. Britaniją, Olandiją, Skandinavijos šalis, Lenkiją ir kitur. A įkurta 1994 privatizavus valst. įmonę Azotas (įkurtas 1965 m. . Ach8mėnas TAchaimenas. Achemenidai f Achaimenidai. fon Achenas Hansas f H. von Aachen. Achenas f Aachen. AchenbachAndreas (AndrėjasAchenbachas) 1815 m. rugsėjo 29 d. Kassel - 1910 m. balandžio 1 d. Dūsseldorf.vok. tapytojas. vokiečių realistinės dailės pradininkas. Dailę studijavo Dūsseldorfo dailės akademijoje. Domėjosi olandų XVII a. peizažų tapyba. Išsivadavęs iš romantinės bendraamžių tapybos įtakos kūrė realistinius audringos jūros, jos pakrančių, kalnų, kaimo peizažus. Kompozicijos, kolorito kuriamą nuotaiką sustiprina šviesių spalvų blyksniai. 59 Achenbach OsVald (Osvaldas Achenbachas) 1827 m. vasario 2 d. Diisseldorf - 1905 m. vasario 1 d. ten pat, vokiečių tapytojas. Dailės mokėsi pas brolį tapytoją A. Achenbachą. Dėstė Diisseldorfo dailės akademijoje. Tapė kalnų, Neapolio įlankos, Romos, Venecijos peizažus. Kūrybai turėjo įtakos brolio tapybos maniera; spalvingų peizažų įspūdingumą stiprina spalvų ir šviesos blyksniai, stafažas. Acheng t Ačeng. Acheno kongresas, pirmasis T Šventosios sąjungos kongresas. Achensee (Achenzė), ežeras Austrijoje, Tirolyje, tarp KarVendelio ir Rofano kalnų. Plotas 6,8 km!, ilgis 9 km, didžiausias gylis 133 m. Paviršiaus altitudė 929 m. Kelias palei A T. krantą ir per Aacheno perėją (941 m aukštyje) jungia Aukšt. Bavariją su Inno slėniu. Achernaras (Achernar), Eridano a, 0,46 ryškio B3 spektrinės klasės pagr. sekos žvaigždė. Nuotolis nuo Saulės 145 l.y. Lietuvoje nematomas. Acherdntas (Acheron, kilm. Acherontos): 1. Gr. mitologijoje deivės Gajos sūnus. A su Orfine turėjo sūnų Askalafą. 2. Kelios antikinės Graikijos upės. Žinomiausias Acherontas (dab. Guria) Tesprotijoje (Epyras) teka tarpekliu tarp uolų, vietomis - po žeme, todėl manyta, kad tai įėjimas, pro kurį Charonas keldavo vėles į dievo Hado mirusiųjų karalyste. Aleksandra Teresė Veličkienė Acheson Dean Gooderham (Dinas Guderamas Ačesonas) 1893 m. balandžio 11 d. MiddletoVn (Konektikuto valstija) - 1971 m. spalio 12 d. SandySpring (Merilando valstija), JAV valstybės veikėjas. Vienas Šaltojo karo laikotarpio JAV užs. politikos doktrinos bei antikomunistinės Vakarų valstybių sąjungos kūrėjų. 1945-47 valst. sekretoriaus pavaduotojas. Dalyvavo rengiant ir įgyvendinant Trumano doktriną (1947 m. ir Marshallo planą (1948 m. . 1949-53 valst. sekretorius. Vienas NATO (1949 m.

organizatorių. Svarbiausios knygos Kuriant dabartį: Mano metai Valstybės departamente (Present at the Creation: My Years in the State Department 1969, Pulitzerio premija 1970 m. . Acheson Edward Goodrich (Edvardas Gudričas Ačesonas) 1856 m. kovo 9 d. Vašingtonas - 1931 m. liepos 6 d. Niujorkas, JAV chemikas. Su T. A. Edisonu 1881 įrengė pirmąsias elektros linijas Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Atrado grafitą ir korundą, nustatė, kad 4150 °C temperatūroje silicis ima garuoti. Achetatonas, senovės Egipto sostinė TalAmarna. Acheulio kultūra (Ašėlio kultūra), Acheuleen, senojo paleolito archeologinė kultūra . Datuojama Gūnzo -Mindelio Risso laikotarpiu (prieš 700-200 tūkst. m.). Pavadinta pagal Saint-Acheulio (vietovę netoli Amiens'o miesto) S. Prancūzijoje. Vid. Europos A kilo iš rytų Afrikos ir P. Europos Olduvai tipo archeologijos kompleksų. A dirbiniai panašūs į T Chelles'io kultūros, tik smulkesni. Pagr. įrankis buvo migdolo formos kirtiklis, nušlifuotas plokščiu retušu. A laikotarpiu pradėta naudoti stambius plokščius kirvius, ietigalius, grandukus ir įrankius, skirtus pjauti, gręžti. Laikotarpio pabaigoje atsirado vad. mikoko ir levalua tipo dirbinių - smulkių kirtiklių, pjovimo ir gręžimo įrankių (nuo skaldytinių atskeltų skelčių). Žmonės gyveno olose, medžiojo ir rinko maistą, mokėjo išgauti ugnį. Algirdas Girininkas Achijava (Achijawa) TAhijava. Achilas (Achilleus), graikų mitologijoje narsiausias achajų herojus per Trojos karą. Mirmidonų karaliaus Pelėjo ir jūrų nimfos (nereides) Tetidės sūnus. Norėdama, kad būtų nemirtingas, motina grūdino Stikso vandenyje laikydama jį už kulno, kuris liko nepanardintas ir todėl pažeidžiamas (iš čia posakis Achilo kulnas). Tėvas slėpė A Skiro s. tarp karaliaus Likomedo dukterų, kad neišsipildytų pranašystė apie A mirtį per Trojos karą. Be A achajai turėję pralaimėti karą. Jį surado ir atpažino Odisėjas. Per pirmus 9 karo metus A užėmė 12 miestų aplink Troją. Dešimtaisiais susiginčijo su vyr. vadu Agamemnonu dėl belaisvės Briseidės ir atsisakė kariauti. Stojo į kovą po kelių achajų pralaimėjimų ir draugo Patroklo mirties. Dvikovoje nukovė trojiečių vadą Hektorą. Žuvo per vestuves su Trojos karaliaus Priamo dukterimi Poliksene Apolono šventykloje, kai Hektoro brolis Paris sužeidė jam kulną. Garbintas Tesalijoje, vėliau kitose Graikijos srityse ir kolonijose (Sicilijoje, P. Italijoje). Aleksandra Teresė Veličkienė Achilas Tatijas (Achilleiis Tatios) II a. , senovės graikų rašytojas. Kilęs iš Aleksandrijos. Rom. Leukipė ir Kleinstitutofontas (8 kn.) turi tradicinio senovės graikų romano bruožų (meilės, kelionės, pavojų, nuotykių, tariamos mirties motyvai, laiminga pabaiga), tačiau išsiskiria religingumo pabrėžimu. Svarbiausia romano mintis - žmogaus siela klysta tol, kol pasiekia gelbstinti deivės Izidės uostą. Dalia Dilytė achilija (achylia < Ta... + graikų chylos - sultys), druskos rūgšties ir fermento pepsino nebuvimas skrandžio sultyse. Funkcinė A atsiranda dėl skrandžio sekrecinės sistemos slopinimo, kurį sukelia psich. stresai, sutrikęs maitinimasis (baltymų nepakankamumas), kai kurių vitaminų stoka, kt. priežastys. Organinė A atsiranda dėl negrįžtamo skrandžio sekrecinės sistemos pažeidimo (sukelia atrofinis gastritas, skrandžio navikai). Dėl A sutrinka virškinimas. Iš pradžių kartais nebūna jokių simptomų, vėliau atsiranda sunkumo jausmas, pilvo pūtimas po valgio, viduriavimas. Šalinama A sukėlusi priežastis. Ligoniai maitinami lengvai virškinamu maistu, vartoja pepsiną. Sigitas Ryliškis

Achillio sala (Achill Island, Akilio sala) yra Atlanto vandenyne, prie pat Airijos v. kranto. Plotas 145 km2. -3000 gyv. Paviršius kalvotas; didžiausias aukštis 672 m. Žemdirbystė, žvejyba, turizmas. Tiltas jungia A su Airija. Achilo kulnas (pagal T Achilo mitą), žmogaus silpnybė, labiausiai pažeidžiama vieta. Achilo sausgyslė (tendo calcaneus, tendo Achil/is), kulninė sausgyslė, blauzdos trigalvio raumens sausgyslė. Tvirta, mažai elastinga, baltos spalvos, blizganti. Ilgis apie 15 cm, storis (apatinėje dalyje) ~4 cm. Sudaryta iš lygiagrečių šiek tiek besisukančių spirale kolageninių skaidulų pluoštų, kuriuos jungia plonas puriojo audinio tarpsluoksnis. Prasidėjusi blauzdos viduryje A nutįsta laibėdama iki kulnakaulio gumburo šiurkštaus užpakalinio paviršiaus. Tarp A ir kulnakaulio yra įsiterpęs tepalinis maišelis. Kartais pasitaiko įgimta yda - per trumpa A; dėl to pėda esti sulenkta, pasistiebusi (vad. arklio pėda). Dėl staigių judesių (pradedant bėgti), smūgio A gali nutrūkti. Vytautas Tutkus achimėnė (Achimenes), gesnerinių (Gesneriaceae) šeimos augalų gentis. Vieni botanikai genčiai priskiria 25 augalų rūšis, kiti - 50. A paplitusios Centr. ir P. Amerikoje. Šakniastiebiai žvynuoti. Lapų viršus žalias, apačia šviesesnė, apaugusi plaukeliais. Žiedai pavieniai, balti, violetiniai, mėlyni. Gausiai žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Po žydėjimo esti ramybės periodas. Dauginama šakniastiebio dalimis arba viršūnių auginiais. Lietuvoje kambariuose ir šiltnamiuose auginamos/1, erecta, A.coccinea, A. pulchella. Kristina Balnytė ai Achmadi (al-Ahmadi), ai Achmadijus, miestas Kuveito rytuose, į pietus nuo Kuveito (sostinės); muchafazos admin. centras. 3fi 00 (1 gyv. (2000 m. . Įsikūręs prie Kuveinstituto -ad Damamo (Saudo Arabija) plento. Pro A iš visų Kuveito telkinių nafta ir dujos tiekiamos į Menos uostą ir naftos perdirbimo įmones Persijos įlankos pakrantėje. Jūros vandens gėlinimo įmonė. achmadija, musulmonų sunitų sekta. 1889 Indijoje įkūrė Mirza Gulamas Achmadas (1839-1908 m. . Jis pasiskelbė mesiju, Krišnos avatara. Jo mokymas išdėstytas 80 veikalų, parašytų urdu ir arabų kalbomis. Skelbė grįžimą prie ankstyvojo islamo, visų musulmonų, religijų ir žmonių lygybę. Mokymas išplito Irane, Pakistane, Afganistane, arabų šalyse, V. ir Rytų Afrikoje, Amerikoje, Europoje (ypač Didžiojoje Britanijoje). Daugelyje kraštų A nariai nepripažįstami musulmonais. Pasaulinės islamo lygos požiūriu, A kenksminga islamui. Romualdas Kriniekis Achmadulina Bella (Belą Achmadulina), tikr. vardas Izabella 1937 m. balandžio 10 d. Maskva, rusų poetė. Poezijoje (rink. Styga l Struna 1962, Muzikos pamokos l Uroki muzyki 1969, Pūga / Metei', Žvakė l Sveča, abu 1977, Paslaptis l Tajna 1983 m. vyrauja savianalizės, poet. pašaukimo temos, jausmingai perteikiama romantinė gėrio ir blogio, dvasingumo ir moralinio nuopuolio priešprieša, archajiški kalbos elementai derinami su šnekamąja intonacija. 7 dešimtmetyje dalyvavo neoficialiame literatūriniame judėjime, žmogaus teisių gynimo veikloje. Vėlesnėje A kūryboje (eilėraščių rink. Sodas lSad 1987, Akmenų virtinė lGrjada kamnej 1995, Būties akimirkai Mig bytija 1997 m. atsispindi konkreti gyvenimo patirtis, išgyvenimai reiškiami paprastesne, epiškesne forma. Parašė esė apie rusų rašytojus. A eilėraščių išversta į lietuvių kalbą. Galina Micliailova Achmatas, Achmedas - 1481, Didžiosios Ordos chanas (1465-1481 m. . 1472 sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi ir Ldk Kazimieru. Siekdamas išlaikyti savo valdžioje rusų žemes surengė keletą žygių prieš Maskvos d. kunigaikštystį Ivaną III, 1476 galutinai nustojusį mokėti ordai duokle. 1480 žygio prieš Maskvą metu buvo atėjęs iki Ugros upės.

Į LDK įsiveržęs Ivano III sąjungininkas Krymo chanas Menglis Girėjus sukliudė Kazimierui suteikti Achmatui pagalbą, todėl žygis baigėsi nesėkmingai. Po jo mongolai totoriai prarado valdžią Rusijoje. Achmatova Anna (Ana Achmatova), tikr. Gorenko 1889 m. birželio 23 d. Odesa į 1966 m. kovo 5 d. Domodedovo (prie Maskvos), palaidota Komarove (prie Sankt Peterburgo), rusų poetė. N. Gumiliovo žmona (1910-18 m. . Dalyvavo lit. organizacijos Cech poėtov veikloje. Priklausė akmcistų lit. grupuotei. Ankstyviesiems eilėraščiams (rink. Vakaras l Večer 1912, Rožinis l Čjotki 1914, Baltųjų paukščių pulkas l Belaja staja 1917, Gyslotis l Podorožnik, AnnoDomini MCMXXI, abu 1921 m. būdinga meilės, moters išgyvenimų temos, kamerinė nuotaika. Eilėraščiai psichologiški, vaizdingi, pagrįsti tiesioginiais [spūdžiais, kasdienybės realijomis, konkrečiomis detalėmis, šnekamosios kalbos intonacijomis. 1925-39 A kūryba nebuvo spausdinama. 1940 išėjo poez. rink. Iš šešių knygų (tzšešti knig). 1946 A buvo kritikuojama KP CK, pašalinta iš rašytojų sąjungos; kūriniai iki 1956 nespausdinti. 4-7 dešimtmetyje sukurti eilėraščiai (rink. Eilėraščiai l Stichotvorenija 1961, Laiko tėkmė l Beg vremeni 1965 m. pasižymi pilietiškumu, filos. re - 1eksija. Poemoje Rekviem (par. 1935-40, išsp. 1987, lietuvių 1988 m. atsispindi tragiškas komunizmo represijų laikotarpis. Poemoje Poema be herojaus (Poema bez gerojo, par. 1940-65, išl. 1976 m. vyrauja menininko, jo epochos, praeities ir dabarties, prisiminimų temos. Tyrinėjo A. Puškino kūrybą, išvertė įv. tautų poetų, t.p. ir lietuvių (S. Nėries, V. Mykolaičio -Putino) eilėraščių. Lietuvių kalba išleisti eilėraščių rink. Poezija (\9M),Erškėtis žydi (1994 m. . L: V. Žirmunskij Tvorčestvo At\n\ Achnuttovoj Lcningrud 1973. Galina Michailova Achmedas (Ahmad ibn Mustafa) 1806 m. Tunisas (miestas) - 1855 Chalk ai Vadi, Chuseinidų dinastijos Tuniso dėjus (1837-55 m. . Tuniso europinimo šalininkas. Reorganizavo kariuomenę ir laivyną, statė gamyklas, įkūrė pirmąsias pasaulietines mokyklas. 1846 panaikino vergovę. Siekdamas išsivaduoti iš Turkijos priklausomybės užs. politikoje orientavosi į Prancūziją. 1845 turkų pripažintas savarankišku valdovu. Achmedas l (Ahmad I) 1590 m. balandžio 18 d. Manisa - 1617 m. lapkričio 22 d. Stambulas, Turkijos sultonas (1603-17 m. . Po nesėkmingo karo su Austrija 1606 m. sudarė Žitvatoroko taiką, kuria buvo priverstas atsisakyti kasmetinės Austrijos duoklės, mokėtos nuo 1533 už V. ir Šiaurės vakarų Vengriją. Kodifikavo įstatymus. 1609-14 Stambule pastatydino Mėlynąją mečetę. Achmedas III (Ahmad III) 1673 m. gruodžio 30 d. ar 31 d. Stambulas - 1736 m. birželio 30 d. ten pat, Turkijos sultonas (1703-30 m. . 1709 m. priglobė Švedijos karalių Karolį XII, pralaimėjusi rusams Poltavos mūšį. 1711 prie Pruto sumušęs rusus susigrąžino Azovą. 1716 prie Petrovaradino buvo sumuštas Austrijos kunigaikščio Eugenijaus Savojiečio; 1718 su Austrija ir Venecija pasirašė Požarevaco taikos sutartį -atsisakė Vengrijos ir dalies Serbijos. 1726 sėkmingai kariavo su Persija. Nuverstas sukilusių janyčarų. Mirė kalėjime. A valdymo metai kartais vadinami Tulpių laiku (dėl tulpių populiarinimo Stambule XVIII a. pr.). Achmedas ai Mansuras az Zahabijus (Ahmad al-Mansūr al-Dhahabi) 1549 Fes - 1603 m. rugpjūčio 20 d. ten pat, Maroko sultonas (1578-1603 m. . Saditų dinastijos. Atrėmęs Osmanų imperijos ir V. Europos šalių ekspansiją išsaugojo šalies nepriklausomybę. Vykdė admin. ir kar. reformas. 1591 užkariavęs v. sudaniečių Songajaus valstybę su Gao ir Timbuktu miestais monopolizavo Transsacharos prekybą, praturtino valst. iždą (dėl to

pramintas az Zahabijumi - Auksiniu). Užmezgęs ryšius su Ispanija savo šalyje panaikino anglų Berberų prek. bendrovės monopolį. Achmedas Šachas Duranis (Ahmad Shah Durrani) apie 1722 Multan (Pandžabas, dab. Pakistane) - 1773 Toba Maruf, Afganistano šachas (1747-1773 m. . Tarnavo Persijos šacho Nadyro kariuomenėje (vadovavo afganų raitininkams). Po Nadyro nužudymo (1747 m. afganų genčių vadų išrinktas šachu. Iki 1757 užkariavo Pandžabą, Kašmyrą, Sirchindą, Sindą, Chorasaną, Balchą, Beludžislanų ir sukūrė galingą T Ouranių valstybę. Surengė 9 žygius į Indiją: 1757 nusiaubė Delį. 1761 prie Panipato sumušė maratus, 7 dešimtmečio pab. buvo priverstas užleisti sikhams Pandžabą. Achmėtas Chašimas TAhmet Haįim. Achmėtas Mitchatas Efendis TE.Ahmet Mithat. Achmėtas Vefikas Paša TAhmet Vefik Pasą. Achmim (Akhmim, Achmimas), miestas Egipto rytuose, Nilo dešinysis krante, priešais Suhagą. 89 000 gyv. (2000 m. . Tekstilės, maisto pramonė, keramikos gamyba. A pradėjo kurtis 3 tūkstantmetyje prieš Kristų. achondroplazija (achondroplasia), chondrodistrofija, paveldima liga, kremzlių distrofija. Ligoniai yra žemo ūgio (naujagimiai 46-48 cm, suaugusieji 120-130 cm), neproporcingo kūno sudėjimo (dėl trumpų galūnių). Iki 20% A atvejų liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu, 80% atvejų - nepaveldima, sukelta mutacijų; mutacijos dažnis 1:10'. Diagnozuojama jau naujagimiams. Viena iš retų ligų, kurios dažnis didėja su tėvo amžiumi: -40 metų tėvams A sergantys vaikai gimsta 10 kartų dažniau negu apie 20 metų tėvams. A dažnis įv. regionuose skiriasi, pvz., Skandinavijoje 1:10000, Šiaurės Amerikoje l :30 000. Algimantas Sinkus achromatas (graikų achromatos - bespalvis), objektyvas, kuriame ištaisoma f sferinė aberacija ir dviem spektro spalvoms panaikinama t chromatinė aberacija (bangų ilgiai parenkami pagal prietaiso paskirtį). Tai, pvz., skirtingos dispersijos glaudžiamojo ir sklaidomojo lęšių sistema. Naudojamas fotoaparatuose, žiūronuose, optiniuose taikikliuose, mikroskopuose, spektriniuose prietaisuose. achromatinė rega reiškiasi spalvų nesuvokimu. Žmogus taip suvokia objektus, kai jų apšvieta yra maža. Šviesa veikia tik vieno tipo fotoreceptorius (stiebelius), esančius akies tinklainėje (jų yra labai daug, jie labai jautrūs šviesai). A jautrumas nėra vienodas visame regimosios šviesos spektre -jis yra maksimalus 520-530 nm bangos ilgio šviesai. Tamsoje žmogus geriau mato objektus, kurie yra regos lauko periferijoje negu centre. Nors A sąlygomis žmogaus jautrumas šviesos poveikiui yra maksimalus, tačiau regos aštrumas yra blogas - nematomos smulkios detalės. Henrikas Vaitkevičius achromatinė verpstė, mitoziškai ir mejoziškai besidalijančios ląstelės darinys, sudarytas iš mikrovamzdelių pluoštų. Susiformuoja profazėje, suyra telofazėje. Vieni mikrovamzdeliai jungia A polius, kiti - chromosomų kinetochorus ir A polius. Anafazėje A garantuoja chromosomų judėjimą į priešingus ląstelės polius. Augalų ląstelių citokinezėje dalyvauja formuojantis fragmoplastui (skersinei plokštelei, dalijančiai citoplazmą į dvi dalis). Forma primena verpstę. Preparatuose nenusidažo, todėl vadinama achromatinė. Juozas Lazutka Achromejev Sergej (Sergejus Achromėjevas) 1923 m. gegužės 5 d. Vindrej (Mordovija) 1991 m. rugpjūčio Maskva, SSRS maršalas (1983 m. . Nuo 1979 SSRS ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko I pavaduotojas, 1984-1988 m. generalinio štabo viršininkas -SSRS gynybos ministro l pavaduotojas. Nuo 1983 SSKP CK narys. Nuo 1988 SSRS AT prezidiumo pirmininko, nuo 1989 m. gegužės SSRS AT pirmininko, nuo 1990

m. kovo SSRS prezidento karinis patarėjas. Pritarė Rugpjūčio pučui (1991 m. rugpjūčio 19-21 m. , jam žlugus nusižudė. Achron Joseph (Josifas Achronas) 1886 m. gegužės 13 d. Lazdijai - 1943 m. balandžio 29 d. Los Andželas, JAV smuikininkas, kompozitorius. 1904 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją (L. Auerio smuiko klasę), vėliau kompozicijos mokėsi pas A. Liadovą. 1913-16 dėstė Charkovo konservatorijoje. 1924 gyveno Berlyne, 1925 išvyko į JAV. Sukūrė Šokių 'uvertiūrą (1932 m. , 3 koncertus smuikui ir orkestrui (1925,1933,1937 m. , siuitą kameriniam orkestrui Golemas (1932 m. , chorų, žydų rel., kino filmų muzikos, pjesių styginių kvartetui, smuikui. Adeodatas Tauragis AChRR (Associacija chudožnikov revoliucionnoj Rossii) f Revoliucinės Rusijos dailininkų asociacija. ai Achtal (al-Akhtal, ai Achlalis), tikr. Ghiyath ibn Ghauth apie 640 ai Chira (dab. Irakas) tapie 710, arabų poetas. Krikščionis monofizitas. Gyveno Damaske, buvo Omejadų rūmų poetas. Sukūrė panegirikų, satyrinių eilėraščių, kasidų. Pagarsėjo eiliuota polemika su poetu ai Džaryru. Eilėraščiuose vyrauja vyno tematika. Meilės, draugystės džiaugsmai bei nusivylimai perteikiami taikliomis ryškiomis detalėmis. Kūrybai įtakos turėjo ikiislaminė arabų poezija. Jonas Laurinaitis achtentvintigas, sidabrinė Nyderlandų moneta. Pradėtas kaldinti 1601 Fryzijos pro valstijoje, 1617-Deventeryje, 1618 - ZVolle'je. Monetos vertė - 28 Tstuiveriai, masė -19,584 g. A averse buvo Šv. Romos imperijos erelis su skaičiumi 28 ant krūtinės arba bėjo, reverse - provincijos arba miesto herbas, apačioje 28. Nuo 1680 kaldintas (prastesnės prabos) ir kitose Nyderlandų vietovėse. 1693 išimtas iš apyvartos. Naudotas ir Lietuvoje. Eduardas Remecas Achterberg Gerrit (Geritas Achterbergas) 1905 m. gegužės 20 d. Neerlangbroek (prie Utrechto) - 1962 m. sausio 17 d. Leusden, oi. poetas. Moderniosios oi. poezijos pradininkas. Nuo 1924 mokytojavo Opheusdene. Po 1937 daug metų gydėsi psichiatrijos ligoninėse. Jau pirmajame eilėraščių rinkinyje Išvykimas (Afvaart 1931 m. išryškėjo poezijos pagrindinė tema -priešinimasis griaunančiai laiko tėkmei, amžinybės ilgesys. Rinkinyje Sielos sala (Eiland der ziel 1939 m. perfrazuodamas Orfėjo ir Euridikės mitą plėtojo meilės ir mirties temą. Kiti rink.: Osmosas (1941 m. , Radaras (1946 m. , Autodromas (1954 m. , Cianido rūgštis (Blauwzuur 1969 m. . Poezijoje ryšku siurrealizmo įtaka, gausu neįprastų metaforų. Biblijos motyvų, tiksliųjų mokslų terminų. Sukūrė sonetų ir jų ciklų. Jolita Umikytė achterliūkas (oi. achterliuk): \. Viena pagr. angų (liukų) denyje, už grotstiebio, pro kurią į laivo vidų kraunami kroviniai. 2. Laivo triumo patalpa maisto produktams statinėse ir cisternose laikyti. Achternbusch Herbert (Herbertas Achternbušas) 1938 m. lapkričio 23 d. Miunchenas, vokiečių režisierius, rašytojas. Studijavo tapybą Niurnberge, skulptūrą Miunchene. 1975 sukūrė scenarijų filmui Stiklinė širdis (Herz aus Glas, rež. W. Herzogas). Pastatė filmų: Andechso jausmas (Das Andechser Gefiihl 1975 m. , Plaukimas per Atlantą (Die Attantikschvoimmer 1976 m. , Alaus karas (Bier-Aramp/1977 m. , Labas, Bavarija (Servus Bayem), Jaunas vienuolis (Der junge Monch, abu 1978 m. , / Tibetą! (Ab nach Tibet! 1993 m. , Hadas (Hades 1994 m. . Filmai eksperimentinio pobūdžio, sudėtingos stilistikos, atsispindi B. Brechto teatro įtaka. Romanų (Uždanga l Hulle 1969, Kupranugaris l Das Kamei 1970, Aleksandro mūšis lDie Alaanderschlacht 1971 m. bei

dramų (Ela 1978, Mano Herbertas l Mein Herbert 1982, Gustas 1985 m. autorius. Živilė Pipinytė achterpikas (oi. achterpiek), civilinių laivų galinis užpakalinio triumo skyrius; balastinės laivo sistemos dalis. achterštėvenis (oi. achtersteven), laivagalio apatinė dalis; lietas, kaltas, kniedytas (metalinio) arba medinis (medinio) laivo karkaso elementas. Statmenai ar kitu kampu sujungtas su kiliu. Achtyrka TOchtyrka. Achtuba, upė Rusijoje; Volgos žemupio kair. šaka. Prasideda 21 km aukščiau Volgogrado. Ilgis 537 km. Teka lygiagrečiai su Volga. Įteka į kitą Volgos atšaką Buzaną. Vidutinis debitas 143 nvYs. Per potvynius laivuojama. Tarp A ir Volgos (šalpoje) auginamos daržovės. Pakrančių miestai: Volžskij (prie A ištakų), Achtubinskas. Achtubinsk (Achtubinskas), miestas Rusijoje, Astrachanės sritis, apie 260 km Šiaurės vakarų nuo Astrachanės, Achtubos (Volgos šaka) kair. krante. 48 300 gyv. (2000 m. . Maisto, Statybinių medžiagų pramonė; laivų statyba ir remontas. Išvežama valgomoji druska, gaunama iš Baskunčiako ežero. A įkurtas 1959 sujungus 3 gyvenvietes. Mindaugas Pažemys Achundovas Mirza Fatalis f M. F. Aamdov. Achvlediani Jelena 1901 m. balandžio 18 d. Telavi - 1975, gruzinų tapytoja, grafikė, scenografe. Dailės 1921 mokėsi Tbilisyje, 1922-27 iš pradžių Italijoje, vėliau Prancūzijoje. Tapė daugiausia peizažus (Kachetija. Žiema 1924, Maidanas 1924,1927, Telavi 1934, Tbilisis 1959 m. . Nupiešė piešinių, nuliejo akvarelių, iliustravo bei apipavidalino knygų. A sukūrė scenografiją daugiau, kaip 60 spektaklių Tbilisio dramos (W. Shakespeare'o Otelas 1932, Daug triukšmo dėl nieko 1963 m. , Tbilisio (Z. Paliašvilio Abesalomas ir Eteri 1942 m. , Kijevo, Leningrado operos ir baleto, Maskvos operetės teatruose, apipavidalino kino filmų. Ramulė Rachlevičiūtė acidimėtrija (lot. atidus - rūgštus + graikų metreo - matuoju), titrimetrinės analizės metodai, pagrjsti rūgščių T neutralizacija. acidofiliniai organizmai (lot. atidus + graikų phi/eo -mėgstu) gerai auga tik rūgščioje terpėje. Rūgščiuose drenažo vandenyse, rūdų kasyklose aptinkamos Thiobacillus genties bakterijos, karštuose rūgščiuose šaltiniuose - bakterijos Bacillus acidocaldarius, Sulfobus acidocaldarius. Yra aukštesniųjų augalų rūšių, kurios geriau auga rūgščiame dirvožemyje (kiminai, viržiai, bulvės, lubinai, rugiai). Acidofilinės bakterijos naudojamos pieno, linų apdirbimo pramonėje, actui, silosui gaminti. Lilija Kalėdienė, Algirdas Mackevičius acidofobiniai organizmai (lot. atidus + graikų phobeo -bijau) prisitaikę gyventi tik neutralioje arba šarminėje aplinkoje. A priklauso gumbelinės bakterijos, urobakterijos, aktinomicetai, iš aukštesniųjų augalų - dobilai, kviečiai, žirniai, europinis pūkenis, sidabrinė akacija. acidolizė (lot. atidus + graikų lysis - atskyrimas, tirpdymas), peresterinimo reakcija, kuri vyksta veikiant karboksirūgščių esterius kitomis karboksirūgštimis (katalizatorius - 96% sieros rūgštis arba metilbenzensulfonrūgštis). A dažniausiai naudojama acilaminorūgščių esteriams ir alifatinių bei aromatinių karboksirūgščių vinilesteriams sintetinti. Pvz., vinilacetatą veikiant benzenkarboksirūgštimi susidaro vinilbenzenkarboksilatas: CH3COOCH=CH2 + C,H5COOH-»C6H,COOCH= =Cą+CH,COOH.

acidozė (acidosis < lot. atidus), organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas organizmo vidinės terpės parūgštėjimas. Prasideda, kai už ląstelės ribų esančiuose skysčiuose ir kraujuje susikaupia per daug rūgščių arba organizmas netenka daug šarmų. Metabolinė A atsiranda sutrikus medžiagų apykaitai: sergant cukriniu diabetu, badaujant, esant inkstų nepakankamumui, viduriuojant, apsinuodijus salicilatais, metilo alkoholiu. Respiracinė A atsiranda, kai pro plaučius pašalinama mažiau anglies dioksido ir jis kaupiasi organizme: slopinamas kvėpavimo centras (apsinuodijus raminamaisiais vaistais), nusilpsta kvėpuojamieji raumenys (sergant poliomielitu), sutrinka plaučių ventiliacinė funkcija (sergant bronchine astma, bronchektazine liga, plaučių emfizema, plaučių uždegimu). A požymiai: dažnas ir gilus alsavimas (esant metabolinei A), pykinimas, dažnas širdies plakimas, pritemusi sąmonė. Gydoma šalinant A sukėlusias priežastis. Sigitas RyliSkis „Aciėries Rėunies de Burbach-Eich-Dudelange", ARBED ŠA, plieno gamybos bendrovė, Liuksemburgo didž. pram. koncernas. Visos plieno gamybos stadijos - nuo anglies ir geležies rūdos gavybos iki jv. plieno dirbinių. Daug antrinių bendrovių Europoje ir P. Amerikoje. Ik. 1911. 1980 susijungė su JAV plieno bendrove fBethlehem Steel Corporation. acikliniai junginiai (f a... + graikų kyklos - ratas) talifatiniai junginiai. aciklinis žiedas, spiralinis žiedas, augalo žiedas, kurio visos dalys (apyžiedis, piestelė, kuokeliai) ant žiedsosčio išsidėsčiusios spirale ir nesudaro ratų. A turi magnolija, vėdrynas, burbulis. Iš A, sutrumpėjus (susispaudus) jo spiralei, išsivystė kiti žiedai. Giedrė Kimtienė acilgliceroliai, riebalų rūgšties ir glicerolio esteriai. Nepolinės, vandenyje netirpios medžiagos. Triacilgliceroliai, vadinami f riebalais, vieni svarbiausių A ląstelės komponentų. Mono - ir diacilgliccroliai dažniausiai yra tik metabolizmo tarpininkai. A kraujuje perneša kraujo plazmos lipoproteinai. Jurgis Kattziauska.\ acinusas (lot. armu - uoga, kekė): 1. Kepenų A -mažiausias struktūrinis funkcinis vienetas. Tai maža rombo formos kepenų parenchimos dalis. Yra tarp dviejų centr. venų. Acinuse skiriamos 3 zonos: pirmoji yra prie pat maitinamosios ašies (kepenų ląstelės geriausiai maitinamos), antroji - tarpinė, trečioji yra A periferijoje (ląstelės gauna mažiausiai deguonies, maisto medžiagų, greičiausiai pažeidžiamos). 2. Kasos dalies struktūrinis funkcinis vienetas. Sudarytas iš ląstelių, kurios išskiria virškinimo fermentus ir išsidėsčiusios ratu apie smulkiausius kasos latakėlius. 3. Plaučių kvėpuojamosios dalies struktūrinis funkcinis vienetas. Tai galinės bronchiolės išsišakojimas, kuris baigiasi alveoliniais maišeliais, aplipusiais alveolėmis (pūslelėmis). Dainius Haroldas Pauža, Violeta Žalgevičienė Acireale (Ačirealė), miestas Italijos pietuose, Sicilijoje, prie Jonijos j., Etnos ugnikalnio papėdėje. 51 900 gyv. (2001 m. . Žvejybos uostas. Tekstilės, odos pramonė. Amatai. Balneologinis (karštosios miner. versmės) ir klimato kurortas. XVI- XVIII a. katedra. Ackapocalkas tAtzcapotzalco. Ackerman James (Džeimsas Akermanas) 1919 m. lapkričio 8 d. San Francisco, JAV meno istorikas. Harvardo universiteto profesorius. Tyrinėja Italijos renesanso architektūros istoriją. Veikalai: Michelangelo architektūra (The Arclūtecntrc of Michelangelo 1961 m. , Menas ir archeologija (Art and Archaeology su R. Carpenteriu, 1963 ), Puladio (1966 m. irkt.

Ackermann Konrad Ernst (Konradas Ernstas Akermanas) 171 (1 ar 17120201 Schwerin (Meklenburgas -Priešakinė Pomeranija) - 1771 m. lapkričio 13 d. Hamburg, vokiečių teatro veikėjas, aktorius. Vienas iškiliausių XVIII a. vokiečių teatro kūrėjų. Nuo 1740 vaidino akt. J. F. Sohonemanno teatro trupėje Lūneburge, 1741-46 su jv. trupėmis -Hamburge, Schwerine, Dancige. 1747-52 su žmona akt. S. C. Schroder gastroliavo Rusijoje. 1755 įkūrė teatrą Karaliaučiuje. 1758 su juo gastroliavo Elzase, Šveicarijoje. 1767 su akt. ir rež. kalba Ekhofu įkūrė pirmąjį nac. teatrą (buvo pastatytas teatro pastatas) Hamburge, subūrė trupę; nuo 1770 šio teatro vadovas (su F. L. Schroderiu). Svarb. vaidmenys: Orgonas, Harpagonas, Sganarelis (Moliėre'o Tartiufas, Šykštuolis, Don Žuanas), Vachmistras (G. E. Lessingo Mina fon Bamchelm). Ingrida Daunoravičiūtė Ackermann Max (Maksas Akermanas) 1887 m. spalio 5 d. Berlynas - 1975 m. lapkričio 11 d. BadLiebenzell (Baden-Wūrttemberg), vokiečių tapytojas. Tapybą studijavo Weimare, Stuttgarte ir Miunchene. Nuo 1912 gyveno Stuttgarte. Dirbo pedagoginį darbą; profesorius (1957 m. . 1918-19 grupės Mėlynasis raitelis narys. Ankstyvajai kūrybai turėjo įtakos H. van de Velde's tapyba. Vėliau kūrė abstr. kompozicijas, vadintas absoliučiąją tapyba (nuo 1930 Štutgarte vedė jos seminarą). Kūryba pagrįsta muzikinio ritmo principais. Kristina Miklalevičiūtė Ackermann Peter (Peteris Akermanas) 1934 m. sausio 31 d. Jena, vokiečių tapytojas, grafikas. Nuo 1977 dėsto Karlsruhės dailės akademijoje. Kūrybos pagrindinė tema archit. peizažai (miestų vaizdai, senų, dažnai apirusių, namų fasadai). Kūriniai realistiniai. Ackroyd Peter (Piteris Akroidas) 1949 m. spalio 5 d. Londonas, anglų rašytojas. Romanuose Didysis Londono gaisras (The Great Fire of London 1982 m. , Pirmieji šviesos spinduliai (First Light 1989 m. , Anglų muzika (English Music 1992 m. , Daktaro Dinamai (The House of Doctor Dee 1993, lietuvių 1999 m. , Millonas Amerikoje (1996 m. remdamasis tradiciniais lit. siužetais ir istorinių asmenybių biografijomis savitai vaizduoja praeitį, tikrovę sieja su išmone. Parašė biogr. knygų apie E. L. Poundą (1980 m. , T. S. Eliotą (1984 m. , C. Dickcnsą (1990 m. , W. Blake'ą (1995 m. , literatūros kritikos ir kultūros istorijos veikalų, eilėraščių. Acktė-Jalander Aino (Aina Aktž-Jalander) 1876 m. balandžio 23 d. Helsinkis - 1944 m. rugpjūčio 8 d. Nummela, suomių dainininkė (dramatinis sopranas). Mokėsi Paryžiaus konservatorijoje. 1893 debiutavo Helsinkyje, 1897 - Paryžiaus Grand Opera. Dainavo Metropolitan Opera, Covent (iarden, Opera Comiąue, Suomijos teatruose. 1911 viena Suomijos nacionalinės operos teatro (nuo 1914 Suomijos opera) įkūrėjų, 1938-39 jam vadovavo. 1928-30 dėstė Helsinkio konservatorijoje. Vaidmenys: Salome (R. Strausso Salome), Neda (R. Leoncavallo Pajacai), Elzė, Elizabetė (R. Wagnerio Lohengrinas, Tanhoizeris), Mikaela (G. Bizet Karmen) ir kili. Gastroliavo Stokholme, Dresdene, Varšuvoje, Kopenhagoje. Parašė libretą A. Mcrikanto operai Jllha. Tamara Vainauskienė Aconcagua (Akonkagva), Cerro Aconcagua, kalnas Anduose, Argentinoje, netoli Čilės sienos, Pagrindinėje Kordiljeroje. Šiaurės viršūnė 6960 m aukščio (aukščiausia P. Amerikoje ir visame V. pusrutulyje), pietinė -6930 m. A yra Aconcagua masyve (ilgis -60 km, plotis 20 -30 km). Susidariusi iš andezitų, užstumtų ant mezozojaus nuosėdinių uolienų (ilgai buvo laikoma užgesusiu ugnikalniu). Sniego riba p. šlaituose yra -4500 m aukštyje, Šiaurės šlaituose - maždaug 6000 m. Ledynai. Alpinizmas. Pirmasis į A 1897 įkopė M. Zurbriggenas (Šveicarija). 1996 m. vasario 25 d. į A įkopė Lietuvos alpinistas V. Vitkauskas.

Aconcagua (Akonkagva), Ri'o Aconcagua, upė Čilės viduryje, Anduose. Ilgis 190 km. Prasideda Aconcagua kalno Šiaurės vakarų šlaite, Argentinos pasienyje. Teka į v.; šiauriau Vifia dėl Maro įteka į Ramųjį vandenyną. A slėniu eina Mendozos (Argentina)Valparai'so (Čilė) geležinkelis Acores, Ilhas dos A$ores f Azorų salos. Acosta Agustin (Agustinas Akosta) 1886 m. lapkričio 12 d. Matanzas - 1979 m. kovo m. gruodžio Miami (JAV), Kubos poetas. Dirbo notaru. Reiškėsi politikoje. 1973 apsigyveno JAV. Išleido modernistinių eilėraščių rink. Sparnai (Ala 1915 m. . Vėlesnei kūrybai (eilėraščių rink. Sesutė / Hermanita 1923, Paskutinės valandėlės / Ultimos instantes 1941, Šimtmečio poema /Poema dėl centenario 1953, Geležies keliai/ Caminos de hierro 1963 m. būdinga asmeninių išgyvenimų motyvai, f ilos. apmąstymai. Bronius Dovydaitis acquis communautaire (prancūzų bendruomeninė patirtis, žinios), ES galiojančių, teisiškai privalomų ir neprivalomų taisyklių, principų, susitarimų, deklaracijų, rezoliucijų, praktikos visuma. Acqui Terme (Akvi Tėrmė), kurortas Italijos Šiaurės vakaruose, Pjemonte, į pietvakarius nuo Alessandrijos. 20 200 gyv. (2001 m. . Įsikūręs Bormidos (Tanaro dešinysis intakas) kair. krante. Karštosios (iki 75 °C) miner. versmės, turinčios sieros vandenilio; gydomos odos, reumatinės ligos. Turizmas. XI a. katedra {perstatyta), 14,irl V a. yilys.-Prie A yra senovės akveduko liekanos. Jau antikos laikais A buvo garsus kurortas; vadintis Akve Staciele (lot. Acąuae Statiellae). Acre, Izraelio miestas T Akko. Acre (port.Rio Acre, isp.RioAąuiri, Akre), upė P. Amerikoje; Puruso dešinysis intakas. Ilgis -700 km. Išteka iš Andų priekalnių (La Montanos) Peru pietryčiuose. A aukštupiu eina Brazilijos siena su Peru ir Bolivija. Toliau teka į šiaurę rytus. Didžiausias intakas (kair.) - Antimari. Acre (Akre), valstija Brazilijos vakaruose, prie sienos su Bolivija ir Peru, Amazonės baseine. Plotas 153 150 km2. 577 200 gyv. (2001 m. . Centras - Rio Branco (233 200 gyv., 2001 m. . Paviršius - lyguma. Drėgnieji tropiniai miškai. Renkama kaučiukas (A tiekia didesniąją dalį Brazilijos kaučiuko produkcijos), bertoletijų riešutai. Auginama cukranendrės, ryžiai, pomidorai. Veisiami galvijai. Nuo Rio Branco iki Peru sienos eina Transamazonijos plentas. ISTORIJA. A teritoriją portugalai pasiekė XVIII a. viduryje. Tuo metu ten gyveno indėnai klajokliai. 1867 Brazilija A perdavė Bolivijai. XIX a. pab. išaugus kaučiuko paklausai paspartėjo imigracija. 1899 ispanų avantiūristas L G. Rodriguezas paskelbė Acrės respublikos nepriklausomybę, tačiau ji greitai žlugo. Nuo 1903 m. A vėl priklauso Brazilijai. Iš pradžių turėjo teritorijos statusą, nuo 1962 valstija. „Actą Apostolicae Sedis" (Apaštalų Sosto darbai), Vatikano ofic. period. leidinys. Eina nuo 1865 (iki 1870 Actą ex iis decerpta quae apud Sandam Sedem geruntur in compendium opportune redacta et illustrata, iki 1908 m. Actą Sanctae Sedis). A pavadinimu įsteigė Pijus X konstitucija Promulgandi Pontificias Constitutiones (1908 m. rugsėjo 29 d.) . Publikuojami iš Valstybės sekretoriato gaunami popiežiaus dokumentai: enciklikos, konstitucijos, bulės, motu proprio, brėvės, laiškai, kreipimaisi, Romos kurijos kongregacijų dekretai, instrukcijos, nutarimai, potvarkiai, tribunolų aktai, komisijų nutarimai, ofic. informacija. Leidžiamas kartą per mėnesį arba rečiau. Per metus išleisti sąsiuviniai spausdinami vienu, dviem tomais su rodyklėmis. / T.

„Actą Baltico -Slavica" (Baltistikos ir slavistikos darbai), Balstogės mokslo draugijos tęstinis leidinys, 1964-1970 m. ėjęs Balstogėje, nuo 1971 einantis Varšuvoje. Rašoma apie baltų ir slavų polit., sočiai, bei kultūros santykius, archeol., etnologijos, ist., kalbot. problemas. Bendradarbiauja Lenkijos, kitų šalių (ir Lietuvos) mokslininkai. Iki 2000 išėjo 24 t. Redaktoriai: J. AntonieViczius (1964-1970 m. , T. Ciešlakas (1971-1975 m. , J. Safarewiczius (1976-1992 m. , I. Grek - Pabisowa (nuo 1992 m. . Algirdas Sabaliauskas „Actą Borussica" (Prūslstikosdarbai), tęstinis mokslo leidinys, ėjęs 1730-32 Karaliaučiuje vokiečių ir lot. kalbomis. Skirtas prūsų krašto, M. Lietuvos, Prūsijos valstybės istorijai. Stengėsi pagrįsti protestantiškos Prūsijos ist. skirtingumą nuo katalikiškų LLV ir Šv. Romos imperijos. Skelbė istorinius šaltinius, straipsnius prūsų, v. lietuvių, kuršių ir žiemgalių praeities, kalbos, religijos, buities klausimais. Išėjo 3 t. (18 sąsiuvinių). Red. ir leidėjas M. Lilienthalis. Algirdas Matulevičius „Actą entomologica Lituanica" (Lietuvos entomologuos darbai), tęstinis mokslo darbų leidinys, ėjęs nuo 1970 Vilniuje. 1970-85,1988 leido Zoologijos ir parazitologijos institutas ir Lietuvos entomologų draugija, 1989-1998 m. -Ekologijos institutas ir Lietuvos entomologų draugija. Vyr. redaktoriai: P. Zajančkauskas (1970-1988 m. , nuo 1988 V. Jonaitis. Tir. 450 egz. (1998 m. . Algimantas Jakimavičius „Actą hydrobiologica Lituanica" (Lietuvos Hidrobiologijos darbai), tęstinis mokslo darbų leidinys, ėjęs nuo 1980 Vilniuje. 1980-1988 m. leido Zoologijos ir parazitologijos institutas ir Lietuvos hidrobiologų draugija. 8 tomus išleido red. kolegija (pirm. J. Virbickas; tir. 600-800 egz.), t. 9, 10 (1991 m. - Lietuvos hidrobiologų draugija (ats. red. A. Grigelis). Tir. 150 egz. (1991 m. . Algimantas Jakimavičius „Actą historica Lituanica" (Lietuvos istorijos darbai), archeologijos ir istorinių leidinių serija, ėjusi nuo 1967 Vilniuje. Leido Lietuvos istorijos institutas. Svarb. leidiniai: Kazimiero teisynas (1468m.) (serijosnr. l, 1967 m. , vakarų daugudžio Stakliškių lobis (2,1968 m. , A. Tautavičiaus Vilniaus pilies kokliai (XVI XVJIa.) (4,1968 m. , A. Janulaičio Mikalojus Akelaitis (3,1969 m. , I. Lukšaitės Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. (5,1970 m. , V. Urbanavičiaus Rumšiškėnai XIVXVI a. (6,1970 m. , R. Volkaitės -Kulikauskienės Lietuvio kario žirgas (l, 1971 m. , J. Jurginio Alytaus ekonomijos dvarų pastatai 1649 m. (8,1972 m. , I. Lukšaitės Lietuvos publicistai valstiečių klausimu XVI a. pab.-XVIla. pirmoje pusėje (12,1976 m. , Gedimino aikštė Vilniuje (13,1980 m. , Antanas Mackevičius. Laiškai ir parodymai (15,1988 m. . Tir. 500-2000 egz. Antanas Tyla „Actą linguistica Lithuanica" (Lietuvių kalbotyros klausimai), tęstinis mokslo darbų leidinys, einantis nuo 1957 Vilniuje. Iki t. 41 -Lietuvių kalbotyros klausimai. Leidžia Lietuvių kalbos institutas. Skelbiami lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrinėjimai. Bendradarbiauja įvairių šalių mokslininkai. Redaguoja red. kolegija (nuo 1995 ats. red. kalba Morkūnas). Iki 2001 išėjo 431. (1964-1994 m. teminių rinkinių skirtingos antraštės). Tir. 500-2000 egz. Algirdas Sabaliauskas „Actą medica Lithuanica" (Lietuvos medicinos darbai), tęstinis mokslo darbų leidinys. Nuo 1994 eina Vilniuje. Leidžia Lietuvos mokslų akademijos bei Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas. Straipsniai spausdinami anglų kalba su lietuvių santraukomis. Vyr. red. A. Marcinkevičius. Tiražas 260 egz. (2000 m. . Audronė Lukšienė

„Actą musicologica" (Muzikologijos darbai), tarpt, muzikologų draugijos žurnalas, einantis nuo 1928 kas ketvirtį. Iki 1935 ėjo Leipcige (iki 1930 Mitteilungen der Internationalen Gesellschaft fūr Musikwissenschaft), 1936-44 Kopenhagoje. Nuo 1954 leidžiamas Bazelyje (1945-54 nėjo). Spausdinama muzikos bibliografija ir notografija, muzikos istorijos straipsniai (daugiausia iki XVIII a. ). Straipsniai vok., pranc., anglų ir kitomis kalbomis. Violeta Tumasonienė „Actą ornithologica Lituanica" (Lietuvos ornitologijos darbai), testinis mokslo darbų leidinys, ėjęs 1989-1995 m. (nuo 1996 eina Actą zoologica Lituanica serijoje Ornithologia). Išleista 11 tomų; t. l leido Zoologijos ir parazitologijos institutas, Lietuvos ornitologų draugija, t. 2,3 (1990 m. - Ekologijos institutas, Lietuvos ornitologų draugija, t. 4-11 (1991-1995 m. -Ekologijos institutas. Redakcinės kolegijos pirm. Žalakevičius. Tir. 500 egz. (1995 m. . Algimantas Jakimavičius „Actą parasitologica Lituanica" (Lietuvos parazitologijos darbai), testinis mokslo darbų leidinys, ėjęs nuo 1958 Vilniuje. Iki 1995 išėjo 25 t. (t. 25 leidinio Actą zoologica Lituanica serijoje Parasitologia). 23 t. (1958-1989 m. leido Zoologijos ir parazitologijos institutas, Lietuvos helmintologų ir Lietuvos protozoologų draugijos, t. 24 (1993 m. Ekologijos institutas, Lietuvos helmintologų ir Lietuvos parazinstitutologų draugijos, t. 25 - Ekologijos institutas, Lietuvos veterinarijos institutas ir Lietuvos parazitologų draugija. Tir. 500 egz. (1995 m. . Algimantas Jakimavičius „Actą Poloniae Historica" (Lenkijos istorijos darbai), Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto testinis leidinys, einantis nuo 1958 Varšuvoje. Per metus paprastai išeina 2, kartais (1962,1968 m. 3 t.; leidžiamas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (kai kurie straipsniai versti iš lenkų kalba). Pristato užsieniui lenkų istorijos tyrimus. Publikacijos (straipsniai, recenzijos, anotacijos, moksl. gyvenimo apžvalga, personalijos) apima visų Lenkijos istorijos tematiką. Yra istorijos medžiagos apie Lietuvą, LDK (t. 17,32,41,71 ir kt.), jos seimus ir seimelius (t. 12, 22, 39, 60 m. , konfesinius santykius (t. 35, 68, 73 m. , Lietuvos ir Lenkijos unijas (t. 21,46,69 m. , senovės prūsus ir Vokiečių ordiną Prusoje (t. 3, 9,19,53,61 m. . Iki 1999 išleista 78 tomai. Tir. 600-1000 egz. Redaktoriai: M. Matowistas (t. 1-27, 1958-1973 m. , T. Lepkowskis (t. 28-31, 1973-1975 m. , J. Baszkiewiczius (t. 32-38,1975-1978 m. , M. Bogucka (t. 39-77, nuo 1979 m. . Vytautas Ratideliūnas actarūgštis rūgimas, etanolio ar angliavandenių biol. oksidacija iki acto rūgšties. Sukelia acto rūgšties Acetobacter ir Gluconobacter genčių obligatinės aerobinės bakterijos, randamos iki 11% etanolio turinčiuose gėrimuose, ant drėgnų vaisių, uogų, rauginamų daržovių paviršių. Bakterijos alkoholį oksiduoja alkoholdehidrogenazės fermentu. Reakcijų metu susidarančius junginius ir išsiskyrusią energiją suvartoja bakterijos; acto rūgštis išskiriama į aplinką arba (A. aceti, A. pasteurianum bakterijų) toliau oksiduojama iki anglies dioksido ir vandens. Juozas Pečiulis actas gaunamas skiedžiant vandeniu T acto rūgštį ir fermentiniu būdu iš spirito. Vartojamas kaip prieskonis, konservavimui, marinavimui. „Actą Sanctorum" (Šventųjų darbai), hagiografijos šaltinių, raštų bei kritinių komentarų apie šventųjų garbinimą rinkinys. Ėjo 1643-1942 (iki 1785 Antverpene, iki 1794 Tongerloo, iki 1940 Briuselyje). A sudaro 67 tomai. Pakartotinai išleisti Venecijoje (1743-1770 m. ir Paryžiuje (1863-1875 m. . Leidinio medžiaga išdėstyta pagal šventųjų, palaimintųjų ar gerbiamų kaip šventieji mirties dienas. Medžiagą pradėjo rinkti H.

Rosweyde, leido Tbolandininkai0. Bollandas, vėliau -G. Hensekensas, D. Van Papenbroeckas ir kiti). Iš Lietuvos duomenis A teikė M. Leczyckis, M. kalba Sarbievijus, kalba Vijūkas -Kojelavičius ir kiti. A išspausdinta medžiagos apie tris Vilniaus kankinius (Antonijų, Joaną, Jevstafijų), Šv. Kazimierą, M. Giedraitį ir kitus su Lietuva susijusius šventuosius. A vienas svarbiausių krikščionybės istorijos šaltinių. Nuo 1882 leidžiamas ketvirtinis Analecta Bollandiana (A papildymai ir būsimų tomų medžiaga). Juozas Tumelis „Actą Tomiciana" (Tomickioaktai), XIX - XX a. Lenkijos ir LDK viešųjų bei priv. dokumentų ir laiškų publikacija. Parengta pagal Lenkijos pakanclerio P. Tomickio ir jo sekretoriaus S. Gorskio XVIII a. l pusėje sukauptą medžiagą, saugomą Lenkijos mokslų akademijos Komiko (prie Poznanės) bibliotekoje. Išleista 17 t. Rengėjai: t. 1-8 (1852-60 m. T. DziatytiskisirL. Konigas, t. 9-13 (1876-1915 m. Z. Celichow-skis, t. 14-17 (19521966 m. W. Pociecha. Pirmieji 8 tomai parengti nekritiškai, be rodyklių (jos atskiru leidiniu paskelbtos tik 1951 m. . Vytautas Raudeliūnas „Actą zoologica Lituanica" (Lietuvos zoologijos darbai), mokslo darbų leidinys, einantis nuo 1995 Vilniuje. Leidžia Ekologijos institutas. Įsteigtas sujungus leidinius: Actą ornithologica Lituanica, Actą parasitologica Lituanica. Serijos: Entomologia, Hydrobiologia, Ornithologia, Parasitologia, Bioįvairovė. Iki 1999 išėjo 9 t. Vyr. redaktorius ir red. kolegijos pirm. J. Virbickas. Tir. 500 egz. (1999 m. . Algimantas Jakimavičius actekai (maseualli, naua). Centr. Amerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikoje. apie 1,1 mln.žm. (1998 m. . Kalba T actekų kalba. Daugiausia katalikai. Dauguma A yražemės ūkio ir pramonės darbininkai, kai kurie verčiasi senovės amatais -keramika, tekstilės dirbiniais, nedaugelis, ypač Sierra Madrės kalnuose, - tradicine žemdirbyste. ISTORIJA. Iki XII- XIII a. klajokliai Avertėsi medžiokle ir augalinio maisto rinkimu. Vėliau iš Šiaurės, mitinės protėvynės Ac - 1ano (Baltoji Žeme), atkeliavo į vid. Meksiką ir čia apsigyveno. 1325 įkūrė T Tenočti - 1ano (dab. Meksikas) miestą. Iki 1348 buvo pavaldūs kaimyniniams Culhuacano ir 1348-1427 Atzcapotzalco miestams -valstybėms. 1428 tapo nepriklausomi. Valdant Ickoatli (1428-40 m. sudaryta 3 miestų - valstybių - Tenočti 1ano, Texcoco bei - 1acopano (Tacubos) - sąjunga tapo dominuojančia kar. jėga vid. Meksikoje. Ilgainiui įsivyravo Tenočti - 1anas ir susidarė A valstybė. Valdovai Montesuma I (valdė 1440-1469 m. , Ašajahatli (1469-1486 m. , Ahuico - 1i (1486-1503 m. nukariavo vid. ir p. Meksiką. A valstybė galingiaušia buvo Montesumos II laikais (1502-19 m. . 1519 jai priklausė daugiau, kaip 200 000 km2 teritorija su 5-6 mln. žmonių; sostinė Tenočti - 1anas buvo 13 km2, turėjo daugiau, kaip 140 000 gyventojų. Aukšč. valdžia priklausė valdovui, kuris formaliai buvo renkamas, tačiau faktiškai sostą paveldėdavo. Iš pavaldžių miestų - valstybių buvo imama duoklė. A sukūrė savitą, vieną garsiausių Amerikos vergovinių civilizacijų. Jie vertėsi žemdirbyste; augino kukurūzus, ankštinius augalus, pomidorus, kakavą, tabaką, vilnamedžius. Turėjo dirbamųjų žemių drėkinimo ir sausinimo sistemas; aukšta žemdirbystės kultūra buvo jų civilizacijos ek. pagrindas. A t.p. vertėsi amatais; medžioklė buvo pagalbinis verslas. Daugiausia gyveno dideliuose namuose po 2-3 šeimas. Svarb. ginklas - lankas su strėlėmis. A perėmė senųjų Meksikos gyventojų - toltekų, sapotekų ir mištekų - tradicijas ir sukūrė turtingą kultūrą; gausi A tautosaka, menas. Vartojo piktografinį raštą su hieroglifų elementais, mokėjo

daryti žemėlapius, iš toltekų ir majų buvo perėmę kalendorių. Garsėjo astronomijos ir medicinos žiniomis. 1519-21 A nukariavo ispanų konkistadorai. Žemėlapis. RELIGIJA buvo politeistinė, sinkretinė. Pagrindiniai actekų mitologijos motyvai (nuolatinė dviejų pradų - gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos kova, cikliška Visatos raida, gamtos jėgų personifikacija) atsispindi ir jų religijoje. A dievų panteonas labai gausus, prieštaringas. Perimtas iš anksčiau Centr. Amerikoje gyvenusių indėnų genčių. Tie patys dievai vadinti IV. vardais, kito jų funkcijos. Panteoną nuolat papildydavo jv. dievai, atsirasdavo naujų jų garbinimo ritualų. Iš olmekų perimti jaguaro ir su juo susiję simboliai, iš toltekų - Saulės ir karaliavimo simboliai, aukojimas, iš majų - dievų daugiafunkciškumas. Actekų dievų panteoną sudarė senųjų, mitologinių, žvaigždžių ir planetų, mirties ir požemio, dievų kūrėjų grupės. Dievas Huicilopoč - 1i iš pradžių įkūnijo žemės, derlingumo, lietaus dievus. Actekų polit. ir kar. ekspansijos metu jis tapo Saulės, dangaus, karo ir medžioklės dievu, aristokratijos globėju. Senos kilmės aukščiausioji dievų pora Ometeku - 1i ir TonakasiuAtla sukūrė kitus dievus, pasaulį, žmones. Jų kultas nesusiformavo. Vėliau sutapatinti su Kecalkoatli ir Teskatlipoka. Pirmasis buvo nakties dangaus ir vėjų valdovas, žynių luomo, kultūros globėjas, antrasis - nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas. Jie sukūrė Visatą, turinčią 4 periodus. Dangų ir požemini pasaulį actekai įsivaizdavo kaip piramidę, kurios pakopomis Saulė kyla ir leidžiasi. Požeminio pasaulio valdovas - mirties dievas Mik - 1anteku - 1i. Į kurį pasaulį pateks mirusieji, lemdavo jų mirties pobūdis. Valdovai, mūšyje kritę kariai, paaukoti žmonės, mirusios gimdyvės turėjo patekti į vad. Saulės namus, skenduoliai, žaibo nutrenkti - pas vandens dievą - 1alokalteku - 1i, kiti mirusieji sudegsią ir turėsią 4 metus keliauti pas Mik - 1anteku - 1i. Actekai įsivaizdavo, kad kas 52 metai Visatai gresia sunaikinimas, o jie gyvena paskutiniajame 5 istorijos cikle. Ankstesnieji ciklai baigėsi visuotinėmis katastrofomis (žmonių virtimu beždžionėmis, gaisru, potvyniu). Jų galima išvengti, jei kosmose būtų palaikoma harmonija, kurią lemti gali tik dievai. Dievų maistas - kraujas, todėl būtinos žmonių aukos, ypač Saulės dievui. Kad užtektų aukų, vykdavo vad. Gėlių karas (pavadinimas perimtas iš toltekų, aukojusių tik gėles). Karo tikslas - belaisviai, t.y. būsimosios aukos. Actekai statė dideles, puošnias šventyklas, dažnai piramidžių formos. Romualdas Neimantas ARCHITEKTŪRA. Apie A architektūrą žinoma iš aprašymų, piešinių, statinių liekanų. Ji tęsė toltekų architektūros tradicijas. Sostinė Tenočti - 1anas buvo taisyklingo plano, išraižyta kanalų tinklo. Miesto centre - stačiakampė aikštė, kurios pagr. akcentas - didinga, laiptuota piramidė. Jos masyvumą kiek švelnino laiptų maršai, vedantys į viršuje įrengtą šventyklą su dievų statulomis. Piramidės pagrindą juosė dekoruota siena (išlikusią Tenajuko piramide puošia susirangiusių gyvačių frizas). Aplink aikštę buvo sutelktos kitos šventyklos, altoriai, rūmai, gyvenamieji namai, pirtys, toliau prastuomenės būstai. Pastatai daugiausia mediniai, paprastų formų, kai kurie puošti plytų apdaila, reljefais, tapyba. Aleksandras Indriulaitis DAILĖ. A dailė, kaip ir architektūra, daugiausia susijusi su valstybės galybės ir rel. idėjomis. Išliko apvaliųjų skulptūrų, ornamentuotų altorių, statinius puošiančių reljefų ir tapybos kompozicijų, buit., juvelyrinių dirbinių. Iš akmens iškaltos dievų statulos frontalios, statiškos, masyvios, sąlygiškų, ornamentuotų formų, su gausybe simbolinių elementų (Žemės ir mirties deivė Koatlikujė). Tikroviškesnės pomirtinės kaukės, karių galvos; ypač išraiškingos smulkios statulėlės (vergų, vaikų, gyvūnų) iš akmens, molio. Kruopščiai iškaltas A kalendorius, vad. Saulės akmuo (Zodiako ženklai, piktogramos, simboliai disko formos akmens

monolite). Sienų tapyba vaizduoja dievus, procesijas; ji schemiško piešinio, santūrių spalvų kolorito. Buvo paplitusios mozaikos, aplikacijos. Keramikos dirbiniai (urnos, bokalai, taurės) polichromuoti, puošti realistiškais gyvūnų, gėlių motyvais. Kapavietėse rasti juvelyriniai dirbiniai (grandinėlės, vėriniai, auskarai, žiedai) kruopščiai padaryti, subtiliai modeliuoti. Išliko rankraščių su piktogramomis, pasižyminčių tapybos, piešinio ir rašto darna. Aleksandras Indriulaitis actekų kalba priklauso futoactekų kalbų grupei. Viena Centr. Amerikos autochtonų kalbų, vartojamų Meksikoje. Kalbančiųjų -l mln. (1997 m. . Buvo f actekų valstybės kalba. Inkorporacinės A fonetikai būdinga lateralinė afrikata (/, labializuotas k, gerklės uždarumos artikuliacija. Žodžiai kaitomi priesagomis, priešdėliais ir pirmojo skiemens reduplikacija. Vardažodžiai turi nežymimąsias ir savybines formas, distributyvą, gausu sudurtinių žodžių. Iki XVI a. vartotas piktografinis raštas su hieroglifų elementais. XVIXVIII a. sukurta raštija lot. rašmenimis. Zigmas Zinkevičius 'Action', triploidinis, vienadaigis cukrinių runkelių hibridas. Sukurtas Olandijoje. Vid. derlingumas 53,4 t/ha, cukringumas 15,6-18,0%. Šakniavaisiai vid. didumo, vienodi, išrauti - švarūs. Turi gausią (piktžoles stelbiančią) lapiją. Lietuvoje rajonuotas 1996. Algirdas Sliesaravičius Action franęalse (Prancūzų veikimas), dešinės pakraipos polit. judėjimas Prancūzijoje 1899-1944. Iš pradžių vienijo nuosprendžio A. Dreyfusui peržiūrėjimo priešininkus. Judėjimo lyderis publicistas C. Maurrasas (1866-1952 m. teigė, jog 1789 Prancūzija pasukusi klaidingu keliu, joje įsigalėję masonai, žydai, protestantai ir svetimšaliai, smerkė demokratiją ir parlamentarizmą. Pasak jo, visuom. susipriešinimą galima įveikti atkūrus monarchiją ir Bažnyčios įtaką. Nuo 1908 m. A rėmėjų daugėjo dėl C. Maurraso ir talentingo eseisto L. Daudet (1867-1942 m. redaguojamo to paties pavadinimo laikraščio įtakos. Popiežiaus Pijaus XI kritika (1926 m. A populiarumą sumažino. 1940-44 A rėmė Vichy režimą. Po Prancūzijos išvadavimo C. Maurrasas buvo įkalintas kaip kolaborantas. A idėjos iki šiol daro įtaką Prancūzijos dešiniausiems sluoksniams. Action Painting T veiksmo tapyba. Acton John Emerich Edward Dalberg (Džonas Emerikas Edvardas Dalbergas Aktonas) 1834 m. sausio 10 d. Neapolis - 1902 m. birželio 19 d. Tegernsee (Vokietija), anglų istorikas, filosofas. Baronas (1869 m. . 1859-65 Bendruomenių rūmų narys. 1859-64 katalikų žurnalo Rambler redaktorius. 1895-1902 Kembridžo universiteto profesorius; dėstė n. amžių istoriją. Tyrinėjo valstybės ir demokratijos prigimtį, jų santykį su religija ir asmenybės laisve. Svarbiausi veikalai: Antikinės laisvės istorija (The History of Freedom in Antiguity par. 1877, išl. 1907 m. , Krikščioniškosios laisvės istorija (The History of Freedom in Christianity par. 1877, išl. 1907 m. , Istorijos studijų paskaita (Lecture on the Study of History 1895 m. . ArvydasPacevičius „Actors Studio" (Aktorių studija), JAV profesionalių aktorių mokymo centras Niujorke. 1947 įkūrė akt. E. Kazanas, C. CraVford, R. LeVisas. Nuo 1949, pradėjus vadovauti rež. L. Strasbergui, A veikla buvo grindžiama kalba Stanislavskio sistemos ir amerikietiškosios vaidybos metodais. Realistine, psichol. vaidybą ir režisūrą papildė natūralumo, individualumo, intensyvumo reikalavimai. Nuo 1982 (po L. Strasbergo mirties) A vadovauja E. Burstyn. A pratybose ir spektakliuose dalyvavo aktoriai M. Brando, J. Deanas, D. Hoffmanas, R. de Niro, A. Pacino, S. Winter, G. Page ir kiti. Jo

mokymo sistemą propaguojanti mokykla nuo 1962 veikia ir Los Andžele; nuo 1963 A metodai taikomi Studio teatre Brodvėjuje. Vįtalija Tmskauskaitė acto rūgšties anhidridas T acetanhidridas. acto rūgštis, etano rūgštis, CH,COOH, bespalvis aštraus kvapo skystis. Mol. masė 60,05. Virinio temperatūra 118,1 "C, tankis 1049 kg/m3. Bevandenė A -ledo pavidalo kristalai (100% A dažnai vadinama ledine A), kurie lydosi 16,75 °C temperatūroje. Gerai tirpsta vandenyje, etanolyje, eteryje, benzene; vandeninis A tirpalas vadinamas actu. A esterių, druskų, t.p. laisvos A yra augalų lapuose, šlapime, tulžyje. Grybai ir bakterijos suskaido org. medžiagas iki A -jos susidaro rūgpienyje, sūryje, iš vyno mikroorganizmai pagamina vyno actą. Pramonėje A gaunama oksiduojant iš acetileno pagamintą acetaldehidą, oksiduojant etanolį biocheminiu būdu arba veikiant metanolį anglies monoksidu. A yra silpna rūgštis. Reaguodama su šarmais sudaro druskas, su alkoholiais - esterius. Atskėlus iš 2 A molekulių vandens molekule, gaunamas acetanhidridas, pakeitus A hidroksigrupe chloro atomu -acetilchloridas, aminogrupe - acetamidas. Daug A sunaudojama celiuliozės acetatams, acetonui, acetanhidridui, chloracto rūgščiai gaminti, maisto pramonėje -mėsai, žuvims, grybams, daržovėms konservuoti ir kaip prieskonis. Geležies, aliuminio ir chromo acetatai naudojami tekstilės pramonėje pluoštams dažyti kaip kandikai. A garai dirgina kvėpavimo takus, daugiau, kaip 30% koncentracijos vandeniniai tirpalai nudegina odą ir gleivine. DLK 0,06 mg/m1. Povilas Vainilančius Acufia Manuel (Manuelis Aktinija) 1849 m. rugpjūčio 26 d. Saltillo (Coahuilos valstija) 1873 m. gruodžio 6 d. Meksikas, Meksikos poetas. Parašė pjesę Praeitis (EIpasodo, past. 1872 m. , filos. poemą Prie mirusiojo (Ante un cadaver). Prieš pat mirtį sukūrė poemą Noktiurnas Rosarijai (Noctumo a Rosario). Nusižudė. Kūrybai būdinga asmeninių išgyvenimų motyvai, racionalaus filosofiškumo ir romantinio pakilumo derinimas. Bronius Dmtdaitis Acus -Acukas Jonas 1885 m. liepos 29 d. Jieznas - 1976 m. liepos 11 d. Kaunas, chemikas. Chemokslų kandidatas (1952 m. . 1930 baigė VDU, 1934-40 jame dėstė. 194050 dėstė Vilniaus universitete, 1950-60 LŽŪA; docentas (1950 m. . Paskelbė straipsnių prekių mokslo, ekonomikos, chemijos klausimais. Parašė vadovėlių: Prekių mokslo pagrindai (1949 m. , Fizikinė ir koloidų chemija: Trumpas kursas (su N. Smorigaite, 1957 m. . ačakatūra (it. acciaccatura < acciaccare - sumušti, suspausti), melizmų rūšis. Panaši į foršlagą. Vartota XVII- XVIII a. kūriniuose klavyrui. Atliekant Asu pagrindiniu garsu trumpam suskamba ir kitas, pustoniu žemesnis garsas. XX a. A kartais vadinamas trumpas foršlagas. Danutė Kalavinskaitė Ačarian Hračja (Hračja Ačarianas) 1876 m. kovo 20 d. Stambulas - 1953 m. balandžio 16 d. Jerevanas, armėnų kalbininkas. 1943 m. Armėnijos mokslų akademijos narys. 18951897 m. studijavo Sorbonoje, 1898 m. Strasbūro universitete. Nuo 1923 m. Jerevano universiteto profesorius. Sukūrė armėnų kalbos tarmių tyrimo teoriją ir metodiką (Armėnų dialektologija 1911 m., Armėnų kalbos larmiųžodynas 1913 m. . Tyrė senovės armėnų rankraščius, rašto istoriją, kalbos raidą (Armėnų raštija 1928 m. II leidimas 1968 m.; Armėnų kalbos istorija 2 t. 1940-51 m. , sudarė armėnų diasporos centruose sukauptų rankraščių katalogus. Parengė Armėnų kalbos etimologijos žodyną (7 t. 1926-1935 m.; 1941 m. II leidimas 1971-1979 m. , Armėnų tikrinių vardų žodyną (5 t. 1942-1962 m. . Lyginamąjai kalbotyrai svarbus jo veikalas Visa armėnų kalbos gramatika, lyginama su

562 kalbomis (6 t. 1952-1971 m. Jis nustatė daugiau, kaip 200 bendrų armėnų ir baltų kalbų žodžių šaknų. Marytė Kontrimaitė Ačėbė Činua T C. Achebe. Ačeng (Acheng, Ačengas), iki 1909 m. Ašiho, miestas Kinijos rytuose, Heilongdziango pro valstijoje, -30 km į pietryčius nuo Harbino. 198 000 gyv. (1990 m. . Geležies apdirbimas, mašinų gamyba, elektrotechnikos, tekstilės (linų), maisto (alaus, cukraus) pramonė. į pietus nuo A yra senovės miesto Peičengo (ll a.) griuvėsiai. Ačesonas Dinas Guderamas f D. G. Acheson. Ačesonas Edvardas Gudričas f E. G. Acheson. ačiai, Azijos tauta. Gyvena Indonezijoje, Sumatros s. šiaurėje. 3 mln. žm. (1995 m. . Kalba priklauso malajiečių ir polineziečių kalbų grupei. Dauguma - musulmonai sunitai (nuo XIII a. ). Išliko matriarchato liekanų: giminystę veda pagal tėvo ir motinos giminę, po vestuvių pora keliasi į jaunosios namus, moterys nedėvi čadrų. Tradiciniai gyvenamieji namai - mediniai, poliniai, iš 3 kambarių. Vakarų įtaka žymi visuomeniniams ir pasiturinčiųjų statiniams. A nuo V a. turėjo savo valstybe, po 1873-1904 m. karo juos užvaldė olandai. A teritorija sudaro atskirą Indonezijos admin. vienetą. ačiavimas, tradicinių lietuvių vestuvių apeigų dalis - dovanų rinkimas jaunajai. Vykdavo jungtuvių išvakarėse (nupynus rūtų vainikėlį) arba jaunajam atvykus. Dovanų rinkėjos eidavo iš eilės prie nuotakos tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių, kaimynų, visų susirinkusiųjų ir prašydavo kuo gausiau jaunąją apdovanoti. Daina pranešdavo, kas ką dovanojo, ir už dovaną dėkojo ačiū (iš čia A). Iki XIX a. 4 ketvirčio A buvo žinomas Seredžiaus, Veliuonos apylinkėse, iki XIX a. pab. - Žemaitijoje, iki XX a. pradžios - r. bei pietryčių Lietuvoje (Dieveniškių, Tverečiaus apylinkėse), kur šios apeigos vadintos jaunosios dovanojimu. Ačiuotojos pinigams dėti nešdavosi skarele apdengtą lėkštę, o stuomenys, rankšluosčiai, juostos, pirštinės buvo kabinamos joms ant pečių. Per A gyvuliai ir didesnės dovanos buvo pažadamos atiduoti vėliau. kalba Gukovskio teigimu, kai kuriose Kauno gubernijos vietose XIX a. 2 pusėje - XX a. pr. didesnių dovanų dovanojimas buvo vadinamas palūkaniniu dovanojimu. Pažadas laikytas garbės įsipareigojimu. Pagal paprotį už pažado netesėjimą dovana iš dovanotojo galėjo būti išieškoma per teismą. Angelė Vyšniauskaitė Ačinsk (Ačinskas), miestas Rusijoje, Krasnojarsko kr., Čiulymo dešinysis krante, prie Krasnojarsko -Novosibirsko geležinkelis 121 000 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Naftos, žėručio perdirbimas, medžio apdirbimas, aliuminio oksido, Statybinių medžiagų gamyba. Kailių, siuvimo, avalynės, baldų, maisto pramonė. Dramos teatras. Istorijos muziejus. A įkurtas 1682; miesto teisės nuo 1782. Mindaugas Pažemys LIETUVIAI. 1948-49, 1951 į A iš Lietuvos atvežta tremtinių. Iš pradžių jie buvo išskirstyti į Ačinsko raj. kolūkius, vėliau dalis jų atsikėlė į A. 1952 atitremta dar apie 25 lietuvių šeimas. Moterys dirbo žėručio skaldykloje, vyrai - lentpjūvėje, malūne, kirto mišką, statė plytine, aliuminio oksido ir kt. gamyklas. Jaunimas mokėsi traktorininkų kursuose, medicinos mokykloje, prekybos technikume, ped. institute. 1956 tremtiniai pradėjo grįžti į Lietuvą. Aldona Juodvalkytė ačintjabhedabheda (skr. adntyabhedabheda - nesuvokiamas tapatumas/netapatumas), viduramžių Indijos mistiko Čaitanjos mokymu pagrįsta sistema. Ją išplėtojo gosvamis Džyva ir filosofas vaišnavas Baladeva Vidjabhušana. A sielos ir f Brahmano santykį nusako kaip galios ir galios savininko tapatumą/netapatumą. Mokymas skiria 3 Dievo

galias: 1 m. vidine - Dievą, 2 m. išorine - pasaulį, 3 m. tarpinę - laisvų individualių sielų, kurios renkasi tarp pirmų dviejų. A soteriologija yra grindžiama ekstaziška meile ir atsidavimu (f bhaktis). Kazimieras Seibutis ačioliai (akoli), šuliai, gangai, Afrikos tauta. Gyvena Ugandos šiaurėje ir Sudano pietuose. 800 000 žm. (1998 m. . Kalba Nigerio kalbų šeimos ačiolių kalba. Manoma, kad A protėviai prieš 300-400 metų atsikėlė iš pietų Sudano. Kiekvienas kaimas susideda iš kelių patrilinijinių giminių. Vienas didelis ar keli mažesni kaimai iš tradicinės giminės renka vadą. Pagr. verslai - gyvulininkystė (avys, galvijai) ir žemdirbystė (kukurūzai, sorgas, pupos, žemės riešutai, eksportui - tabakas), pagalbiniai - medžioklė ir žvejyba. Ačirealė f Adreale. Adė f Adda. 'Ada', pašarinių pupų veislė. Sukurta Lietuvoje sukryžminus veisles 'Aušra' ir 'Rasa'. Stiebo aukštis 100-110 cm. Žiedai balti, su juodomis dėmelėmis. Ant augalo užauga 8-11 ankščių, kiekvienoje po 3-4 sėklas; 1000 sėklų masė 430-480 g. Sėklos ovalios, rusvos, vid. dydžio (1,1-1,3 cm ilgio, 0,7-0,9 cm pločio), jose 27,4-30,1% baltymų. A derlinga ir atspari ligoms. Sėklų derlingumas 3,83 t/ha, žaliosios masės - 42,0 t/ha. Lietuvoje rajonuota 1994. Romanas Bogušas Adab (Adabas), senovės šumerų miestas valstybė vid. Mesopotamijoje (dab. Irakas). Pirmą kartą paminėtas 2 V a. prieš Kristų. 2 IV a. p.m.e. buvo pavaldus Akadui; XX a. p.m.e. - sugriautas. XVIII a. p.m.e. A atstatė Babilonijos karalius Hamurapis. Gyvavo iki XIV a. p.m.e. Adadas (Adad), asirų vėjo, audros, žaibų dievas. A garbino akadai, babiloniečiai, asirai, kanaaniečiai, Sirijos aramėjai. Audra ir žaibai buvo A ženklai. Dažnai tapatintas su Baalu (dangaus valdovu). A sutuoktinė Astartė. Helenizmo laikais tapatintas su Dzeusu ir Jupiteriu. 2 tūkst. p.m.e. pab. svarbiausios A kulto vietos buvo Chalebas, Damaskas, vėliau - Dura Europas ir Baalbekas. Kartais vaizduojamas kaip baubiantis jautis. Buvo kuriamos A stelos, kuriose iškaldavo tris žvaigždes (vėliau naudotos V. Europos karalių drabužių simbolikoje). Romualdas Neimantas adagio (it. lėtai, ramiai): 1. Lėtas muzikos tempas. 2. Atlikimo nuoroda natose - lėtai; kai kada dar tikslinama: adagio a molto, adagio assai labai lėtai, adagio cantabile - lėtai ir dainingai. 3. Lėto tempo muzikos kūrinys arba jo dalis. 4. Klasikinio šokio (pasde deia, pas de trois, grand pas, pas d'action) lėtoji dalis; dažniausiai lyrinis duetas. Aldona Juodelienė Adakavas, kaimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, Skaudvilės seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Skaudvilės. 646 gyv. (2001 m. . Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1793 m. . Pagr. mokykla (1908-50 pradinė, 1950-1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), senelių ir invalidų pensionatas (nuo 1945 m. , kultūros namai (nuo 1957 m. , biblioteka (nuo 1953 m. . Keli II- III a. pilkapiai. XVIII - XIX a. buvo A dvaras. 1925-45 veikė žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Sovietinės okupacijos metais A buvo apylinkės centras (1950-63 m. , kolūkio centrinė gyvenvietė. 1923 buvo 289, 1959362,1970-617,1979-655,1989-680 gyv. Adai (Adalas), XII- XVI a. musulmonų valstybė Rytų Afrikoje, į pietvakarius nuo Adeno įlankos. Sostinė - Hararas. Nuo XIV a. kariavo rel. karus su krikščioniškąja Etiopija. 1533 kontroliavo didžiąją Vid. Etiopijos dalį. XVI a. pab. žlugo dėl Oromo (Galios) valstybės antpuolių.

Adalbertas (Adalbert, tikr. Vojtčch, Vaitiekus) apie 956 Libice (Čekija) - 997 m. balandžio 23 d. Prūsija, šventasis, kankinys. Lenkijos globėjas. Kanonizuotas 999 (šventė -balandžio 23 d.) . Pirmasis misionierius Prūsijoje, benediktinas. Jauniausias Slavnykų giminės kunigaikščio sūnus. 972 atvyko mokytis į Šv. Romos imperatoriaus ir Saksonijos kunigaikščio rezidenciją Magdeburge. Čia priėmęs Sutvirtinimo sakramentą iš arkivyskupo Adalberto gavo jo vardą. 981 grįžo į Čekiją. 982 Boleslovo II teikimu išrinktas Prahos vyskupu. 988 dėl nesutarimų su tautiečiais ir Boleslovu II buvo priverstas palikti Prahą. 989 atvyko į Romą, 990 davė vienuolio įžadus. Skiriamas vyskupu Prahoje, A sutiko tik su sąlyga, kad jį rems Boleslovas II (šis iš pradžių laikėsi susitarimo, įkūrė benediktinų abatiją). 995 pavasarį dėl karo su Lenkija kilus Slavnykų ir Boleslovo II konfliktui A grįžo į Romą ir iš popiežiaus Grigaliaus V išsirūpino leidimą skelbti Evangeliją stabmeldžiams. 996 rugsėjį susitiko su imp. Otonu III, pritarėjo idėjai išplėsti Šv. Romos imperiją skleidžiant krikščionybe kitose šalyse. 996 pab. atvykęs į Lenkiją buvo palankiai priimtas Boleslovo Narsiojo. A misijos sutapo su Lenkijos įtakos plėtimu Prūsijoje. 997 kovą A atvyko į Gdanską, balandį - į Prūsiją (Sembą ar Pamede). Prūsų išvytas kelias dienas glaudėsi Lenkijoje. Grįžęs į Prūsiją buvo nužudytas. A palaikus išpirko Boleslovas Narsusis. Jie buvo saugomi Gniezno katedroje, 1038 čekų išsivežti į Prahą, 1999 grąžinti. A vaizduojamas vyskupo drabužiais, su kankinio atributais ir jo sukapotą kūną saugančiu ereliu. Edvardas Gudavičius Adalija (Adalia) TAntalija. Adalijos įlanka f Amalijos įlanka. Adam Adolphe Charles (Adolfas Šarlis Adamas) 1803 m. liepos 24 d. Paryžius - 1856 m. gegužės 3 d. ten pat, prancūzų kompozitorius. Prancūzijos instituto narys (1844 m. . Studijavo Paryžiaus konservatorijoje (A. Reichos ir F. A. Boieldicu klasėse), nuo 1849jos profesorius (vienas mokinių - L. Delibes'as). Kaip operų kūrėjas debiutavo 1829, Opėra -Comiąue teatrui pastačius jo Petrą ir Jekateriną (Pierre et Catherine). Pagarsėjo komiškosiomis operomis ir romantiniais baletais. Sukūrė daugiau, kaip 80 sceninių kūrinių, tarp jų daugiau, kaip 50 operų, 13 baletų, vodevilių. Iš operų žymiausios: Trobelė (Le Chalet 1834 m. , Longjumeau paštininkas (Le postillon de Longjumeau 1836 m. , Žiralda (Giralda 1850 m. , Jei būčiau karalius (Sij'etais roi 1852 m. . Žymesni baletai: Faustas (1832 m. , Dunojaus mergelė (La fille du Danube 1836 m. . Labiausiai išpopuliarėjo Žizel, arba Vilisės (Giselle ou Les Willis, pagal T. Gautier scenarijų, 1841, Lietuvoje past. 1931 m. ir Korsaras (Le corsaire, pagal G. Byrono siužetą, 1856 m. . Dar sukūrė kantatų, chorų, mišių, pjesių fortepijonui. Parašė muzikos kritikos straipsnių, memuarus (išl. 1857-59 m. . A kūriniams būdinga sąsajos su buitinės muzikos žanrais, raiški melodika. L: C. W. Beaumont The Bailei Called Giselle London 1944; I. Guest The Romantic Bailei in Paris London 1966. Adeodatas Taurasis Adam Albrecht (Albrechtas Adamas) 1786 m. balandžio 16 d. Nordlingen - 1862 m. rugpjūčio 28 d. Miunchenas,vok. tapytojas, grafikas. 1809-12 dirbo hercogo von Leuchtenbergo ir Italijos vicekaraliaus E. de Beauharnais rūmuose. Tapybos kūriniuose ir litografijose vaizdavo Napoleono žygių, 1848-49 Austrijos -Italijos karo scenas; ypač raiškiai tapė žirgus. Adam Frangois Gaspard (Fransua Gasparas Adamas) •1710 m. gegužės 23 d. Nancy 1761 Paryžius, prancūzų skulptorius. L. S. Adamo ir N. S. Adamo brolis. Dailę studijavo Romoje. 1746-60 Prūsijos kunigaikščio Frydricho II dvaro skulptorius. Sukūrė daug alegorinių ir mit. marmuro skulptūrų Potsdamo, tarp jų ir Sanssouci, parkams (Diana,

Apolonas, Poezija). Vėlyvojo klasicizmo efektingos plastikos A kūriniai turėjo įtakos Vokietijos (ypač Meisseno ir Berlyno) skulptūrai. Dalia Vasiliūnienė Adam Henri Georgės (Anri Žoržas Adamas) 1904 m. sausio 18 d. Paryžius - 1967 m. rugpjūčio 27 d. Perrosąjunguirec (Bretanė), prancūzų skulptorius. Mokėsi pas tėvą auksakalį, vėliau Dailės mokykloje Paryžiuje. Nuo 1959 Paryžiaus dailės akademijos Skulptūros katedros vedėjas. Nuo 1939 kūrė mit. tematikos kompozicijas (panašia į C. Brancusj maniera), vėliau abstrakčias dinamiškų, geom. formų skulptūras (skulptūra Havre, 1955; paminklas žuvusiesiems Mirusiųjų žibintai Osvencime, 1957-59 m. . Sukūrė knygų iliustracijų (G. de Nervalio Chimeros 1947-49 m. , gobelenų, juvelyrinių dirbinių. A suformavo savitą stilių, pasižymintį paprastumu ir monumentalumu. Kūriniams būdinga didelės plokštumos, rūpestingai padailintos raiškia, didinga linija. Kristina Miklaševičiūtė James Adam (Džeimsas Adamas) 1730 m. Kirkaldy Škotija - 1794 m. Londonas, škotų architektas. brolis architektas Robertas Adamas. 1760-1763 su prancūzų architektu C. L. Clėrisseau studijavo archit. palikimą Prancūzijoje ir Italijoje. Vėliau su broliu suprojektavo tAdamų stiliaus visuom. pastatų irgyvenamųjų namų Londone, Edinburge ir Glazge, užmiesčio vilų. Kelerius metus projektavo pastatus karaliui Jurgiui III. Jūratė Tutlytė Adam Jeno (Jenė Adamas) 1896 m. gruodžio 12 d. Szigetszentmiklos - 1982 m. gegužės 15 d. Budapeštas, vengrų kompozitorius, dirigentas, pedagogas, etnomuzikologas. Mokėsi Budapešte (pas Z. Kodaly), Bazelyje (pas F. Weingartnerį). Rinko ir propagavo vengrų muzikos folklorą, vadovavo chorams. Z. Kodaly vadovaujamas parengė muzikos auklėjimo Vengrijoje sistemą. Parašė muzikos vadovėlių. Sukūrė komiškąją operą Vengriškos Kalėdos (Magyar Kardcsony 1930 m. , kūrinių orkestrui, chorui, 2 styginių kvartetus, harmonizavo liaudies dainų. A kūryboje vartojami vengrų muzikos folkloro elementai, ryšku Z. Kodaly įtaka. Bronius Ambraziejus Adam Lambert Sigisbert (Lamberas Sižisberas Adamas), vadintas Adam l'Ainė 1700 m. spalio 10 d. Nancy - 1759 m. gegužės 13 d. Paryžius, prancūzų skulptorius. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys (1737 m. . N. S. Adamo ir F. G. Adamo brolis. Dailės mokėsi pas tėvą skulptorius J. S. Adamą. Gyveno Metze, nuo 1719 Paryžiuje, 1722-33 Italijoje. Sukūrė alegorinių (Lyrinė poezija. Mama, Sena), mit. kompozicijų (Neptūnas ir Amfitritė 1740, Versalio parke Paryžiuje), portretų (Liudviko XV). Kūrybai turėjo įtakos Italijos barokas. Kūriniai grakščių, dinamiškų formų. Vėlesnieji turi klasicizmo bruožų. Dirbo ir kaip antikinių kūrinių restauratorius. Kn. Antikinių skulptūrų rinkinys... (Recueil de sculpturesantiques... 1754 m. . 72 psl. Adam Nicolas Sėbastien (Nikola Sebastjenas Adamas), vadintas Adam le Jeune 1705 m. 1778 Paryžius, prancūzų skulptorius. Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys (1762 m. . Skulptorius F. G. Adamo ir L. S. Adamo brolis. Daile studijavo Paryžiuje. Kurį laiką buvo Montpellier rūmų dekoratorius. Iki 1740 gyveno Romoje; dirbo su broliu L. S. Adamu. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų (Soubise viešbutyje Paryžiuje), karaliaus S. Leščinskio žmonos kalba Opalinskos antkapinį paminklą (174749, Nancy katedroje). Kūriniai rokokiniai. Adam Otto (Otas Adamas) 1928 m. spalio 17 d. Kiužas (Rumunija), vengrų moderniojo teatro režisierius. 1956 su L. Vamosu, G. Partosu Maddch Szinhaz teatre subūrė režisierių trio; 1972-1989 m. šio teatro vadovas. Statė to meto visuomenę bei teatro situaciją

atspindinčius spektaklius. A iniciatyva teatro repertuare vyravo vengrų dramaturgų (M. Fūsto, F. Molnaro, L. Nemetho) pjesės. Žymiausi A spektakliai: M. Gorkio Vasarotojai (1958 m. , A. Čechovo Vyšnių sodas (1960 m. . Spektakliai postimpresionistiniai, lyriški; juose daug dėmesio skiriama vaidmens psichologiškumui, realistinėms detalėms. Rasa Vasinauskaitė Robert Adam (Robertas Adamas) 1728 m. liepos 3 d. Kirkcaldy (Škotija) - 1792 m. kovo 3 d. Londonas, škotų architektas, dizaineris. Su brolis Džeimsas Adamas Jamesu sukūrė savitą stilių, vėliau pavadintą fAdamų stiliumi. architektūros mokėsi pas tėvą archit. W. Adamą. 1755-57 lydimas prancūzų archit. C. L. Clerisseau Italijoje studijavo antikinį meną ir architektūrą. 1761 paskirtas karaliaus Jurgio III architektu. Pastatė visuom. pastatų (Didžiosios Britanijos jūrų ministerijos vartai 1758; Fitzroy aikštės pastatai 1790 m. ir gyvenamųjų namų (Adelphio rezidencija 1772 m. Londone, Edinburge ir Glazge, užmiesčio vilų (Kedleston Hallą Derbišyre 1765 m. ; suprojektavo Syon House'o interjerą Midlesekse (1769 m. . Reiškėsi kaip baldų dizaineris. Parašė architektūros teorijos veikalų: Imperatoriaus Diokleciano Spalalo rūmų griuvėsiai Dalmatijoje (Ruins of the Palace of the Emperor Diocletian at Spalato inDalmatia 1764 m. , Roberto irJameso Adamų architektūros darbai (The Works in Architecture of Robert and James Adam 3 t. 1773-1822 m. . Jūratė Tutlytė Adam Theo Siegfried (Teo Zygfrydas Adamas) 1926 m. rugpjūčio 1 d. Dresden, vokiečių dainininkas (bosas). 1946 baigė Dresdeno konservatoriją. 1949 debiutavo Dresdeno operos teatre. Nuo 1952 dainavo Berlyno, Hamburgo, Vienos, Frankfurto prie Maino, Paryžiaus, Niujorko teatruose, Bayreutho festivaliuose. Garsėjo ir kaip oratorinės bei kamerinės muzikos dainininkas. Vaidmenys: Amfortas, Volanas, Saksas (R. Wagnerio Parsifalis, Nibelungo žiedas, Niurnbergo meisterzingeriai), Don Žuanas (W. A. Mozarto Don Žuanas), Vocekas (A. Bergo Vocekas), Pilypas (G. Verdi Don Karlas). Parašė atsiminimų kn. Pažvelkite, čia rašalas, plunksna, popierius... (Seht, hier ist Tinte, Feder, Papier... 1981 m. . Živilė Ramoškaitė Adamavos plokščiakalnis (Adamawa Plateau, Massifdel'Adamaoua, Adamavos plokščiakalnis) yra Afrikos vakaruose, Kamerūne, Nigerijoje ir Centr. Afrikos Respublikoje, tarp Benuės ir Kongo tektoninių įdubų. Aukšč. vieta - Bambouto kalba (2740 m). Vidutinis aukštis 1000-1500 m. Susidaręs iš prekambro gneisų ir jaunesnių kristalinių uolienų. Yra pavienių vulkaninių kalnų. Klimatas ekvatorini Šiaurės Upės: Benue, Sanaga, Logone. AdamaVa (Adamava), buv. valstybė (emyratas) Centr. Afrikoje, dab. Kamerūno Šiaurės ir Nigerijos r. dalyse. XIX a. pr. įkūrė islamo reformatoriaus Othmano dan Fodio bendražygis M. Adama. Sostinė Jola (nuo 1841 m. . Po M. Adamos mirties (1848 m. valdė jo sūnūs: Lamido Hammanas (1848-1872 m. , Sandą (1872-1890 m. , Zubeiru (1890-1901 m. . XIX a. pab. nusilpo. 1901 užimta britų ir vokiečių. Adam BremensiS f Adomas Bremenietis. Adamčyk Viačaslav (Viačaslavas Adamčykas) 1933 m. lapkričio 1 d. Varakomščyna (Zietelos rj., Gardino sritis), baltarusių rašytojas. Nuo 1982 žurnalo Bjarozka vyr. redaktorius. Parašė apsakymų (rink. Savas žmogus l Svoj čalavek 1958, Paukščių Takas/Mlečny Šljach 1960, Žaibo mirksnis/Mig bliskavicy 1965, Laukinis balandis l Dziki golub 1972, Rojalis nulaužtu dangčiu /Rajai' z adlamanym večkam 1990 m. .

Romanuose (Svetima tėvynė/ Čužaja backauščyna 1978, lietuvių 1983, Beprasmiai metai / God nuljavy 1982, lietuvių 1990, Ir pasakys tas, kuris gims... II skaža toj, chto narodzicca 1987, Kraujo balsas tavo brolio l Golas kryvi hrata tvajgo 1990 m. vaizdavo Lenkijos, vėliau Sov. Sąjungos okupuotos V. Baltarusijos kaimo gyvenimą; jiems būdinga epiškumas, psichologiškumas, sodri kalba. Alma Lapinskienė Adam de la Halle T Adomas Halietis. Adamello (Adamelas), kalnų masyvas Italijos šiaurėje, Retijos Alpių p. dalyje, į šiaurę nuo Gardos ežero Aukšč. viršūnes: Presanella (3556 m) ir Adamello (3554 m); jas skiria Sarcos slėnis. Yra daugiau, kaip 50 ledynų. Adami EdVard Fenech (Edvardas Fenekas Adantis) 1934 m. vasario 7 d. Birkirkara, Maltos politikas. 1958 Maltos universitete baigė teise. Nuo 1969 parlamento narys. Nuo 1977 Nacionalistų partijos vadovas. Kai 1981 rinkimuose ši partija gavo daugumą balsų, bet mažumą vietų parlamente, vadovavo piliečių protesto kampanijai (iki 1983 m. dėl rinkimų sistemos pakeitimo. 1987-1996 m. ministras pirmininkas. Adami Valerio (Valerijus Adamis) 1935 m. kovo 17 d. Bolonija, italų tapytojas. Vienas žymiausių Italijos popdailės kūrėjų. 1953-57 studijavo Breros akademijoje Milane. 196162 gyveno ir dirbo Londone, 1962-64 Paryžiuje, vėliau Italijoje. Kūriniuose vaizduoja kasdieninės žmogaus veiklos momentus; scenos papildomos siurrealistiniais efektingais motyvais, komiksų, reklaminės grafikos elementais, apjuosiamos kompozicijoje vyraujančiomis grynų spalvų plokštumomis. Kristina MiklaSevičiūtė Adamic Louis (Luisas Adamičius) 1899 m. kovo 23 d. Blato (Slovėnija) - 1951 m. rugsėjo 4 d. Riegelsville (N. Džersio valstija), slovėnų rašytojas, žurnalistas. Rašė anglų kalba 1913 emigravo į JAV. Dirbo slovėnų laikraštyje Niujorke, nuo 1940 redagavo žurnalą Common Ground. Palaikė J. Tito vyriausybe. Nusižudė. Autobiogr. kūriniuose Juokas džiunglėse (Laughing in the Jungle 1932 m. , Vaikaičiai (Grandsons 1935 m. , Gyvenimo lopšys (Cradle of Life 1936 m. , romane Namai Antigvoje (The House in Antigua 1937 m. kėlė XX a. pr. JAV imigrantų tautines ir ek. problemas. Remdamasis savo patirtimi ir sočiai, filosofija kėlė vieningos amer. nacijos idėją (Mano Amerika l MyAmerica 1938 m. . adamhai (pagal biblinio Adomo vardą), adamijonai, krikščionių sektos, atsiradusios II a. Šiaurės Afrikoje. Apie A daugiausia žinių paliko Epifanijas Kiprietis ir Klemensas Aleksandrietis. Dalis sektų patyrė gnostikų ir manichėjų įtaką. A būdinga natūralistinis laimės ir tobulumo supratimas. Neigė priv. nuosavybe, šeimą, krikščioniškąjį asketizmą. Tikėjo, kad atsisakę drabužių susigrąžins Adomo tyrumą. XIII a. Vokietijoje A mokymą atgaivino Laisvosios dvasios broliai (Amalrikas Benietis ir Or - 1ibas). Jų manymu, kiekvienas žmogus gali susivienyti su Dievu ir tapti visiškai laisvas, todėl neigė rel. apeigas ir pirmapradės nuodėmės visuotinumą. Linko į panteizmą, mistiką. A paplito Nyderlanduose ir Šiaurės Prancūzijoje, reformacijos metu - Čekijoje, Moravijoje. Per husitų karus (1419-36 m. priklausė radikaliesiems taborinstitutams. Išsilaikė iki XV a. pab. Adam Kapui T Adomo Tiltas. Adamkavičius Edvardas, Adomkevičius, Adamkevičius 1888 m. kovo 30 d. Pikeliai (Židikų valsčius ) - 1957 m. gegužės 10 d. \Vorcester (JAV), Lietuvos kar. veikėjas. Divizijos generolas (1937 m. . I. Adamkavičiaus brolis. 1914 Sankt Peterburge baigė Vladimiro karo mokyklą. 1912-18 tarnavo Rusijos kariuomenėje (štabo kapitonas). 1918

m. vasario - balandžio mėn. Rovno lietuvių bataliono vadas. 1918 m. spalio 23 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1918 m. gruodžio Krašto apsaugos ministerijos Rikiuotės sk. viršininkas. 1919 m. kovo -05 ir m. rugsėjo ėjo Generalinio štabo viršininko pareigas. Nuo 1919 m. spalio Kauno bataliono, nuo 1919 12-VII pėstininkų pulko vadas. Dalyvavo kovose su RA, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. 1921-22 ypatingųjų reikalų karininkas prie kariuomenės vado. 1922-28 Biržų ir Biržų apskritis karo komendantas. 1928-30IX pėstininkų pulko vadas. 1930 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1930-35 III, nuo 1935 II divizijos vadas. Sov. Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 paleistas į atsargą. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 atvyko į JAV. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas (1920 m. . Kazimieras Tamašauskas Adamkavičius Ignas 1896 m. lapkričio 21 d. Šiauliai - 1987 m. rugpjūčio 12 d. Čikaga, vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų. V. Adamkaus tėvas. E. Adamkavičiaus brolis. 191415 studijavo Sankt Peterburgo technologijos universitete. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 pasiųstas į Gatčinos (prie Sankt Peterburgo) karo mokyklą. Po Spalio perversmo (1917 m. pasitraukė iš kariuomenės. Sankt Peterburge dalyvavo Lietuvių komiteto veikloje. Nuo 191811 Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. sausio 1 d. su kalba Škirpa ir kitais Gedimino bokšte iškėlė Lietuvos tautinę vėliavą. 1919 m. sausio 30 d. pirmasis buvo priimtas lakūnu į kuriamą aviacijos padalinį. Per kovas su RA vokiečių pilotuojamais lėktuvais kaip žvalgas skraidė į frontą. 1919 m. gegužės - liepos mėn. Karo aviacijos mokyklos viršininkas. 1922 išėjo į atsargą. 1944 pasitraukė į Vokietiją, nuo 1950 gyveno Čikagoje. Algirdas Gamziukas Adamkavičius Voldemaras T V. Adamkus. Adamkevičienė Julija, Bertašiūtė 1926 m. liepos 14 d. Šiauliai, TV režisierė, aktorė. 1945-47 Šiaulių, 1950-51 Vilniaus dramos teatrų aktorė (baigė šių teatrų studijas). 194751 studijavo Vilniaus universitete. 1957-1991 m. Lietuvos TV muzikos ir lit. laidų režisierė. Parengė apie 2000 laidų: Muzikinis trečiadienis. Tonika, Lietuviškos operos kelias, kalbaPetrauskas ir jo mokiniai, Vakaras menėje, Muzikos svetainė, Teatro svetainė, Kaukių balius. Dvylika mėnesių. Pastatė: G. Puccini operą Skraistė (1961 m. , baletų -Kovojanti Afrika (pagal J. Juzeliūno muzikos, 1962 m. , Kvietimas šokiui (pagal C. M. von Weberio muzikos), Bolero (pagal M. Ravelio muzikos, abu 1973 m. , J. Strausso valsai ir polkos (1974 m. , Sūpuoklės (pagal L. Delibes'o muzikos, 1976 m. . Adamkevičius Valentinas 1925 m. liepos 6 d. Kaunas - 1976 m. gegužės 3 d. Vilnius, dainininkas (tenoras). 1950 baigė Lietuvos konservatoriją (studijavo pas A. Kačanauską ir kalba Petrauską); nuo 1956 joje dėstė (1964-1966 m. Solinio dainavimo katedros vedėjas). 1948-50 ir nuo 1954 Lietuvos, 1950-54 Leningrado S. Kirovo OBT solistas. Dainavo pagrindines lyrines, dramatines partijas operose, solo partijas kantatose ir oratorijose, retus G. Caccini, C. Debussy, J. Brahmso, F. Schuberto, O. Respighi kūrinius. A vaidmenys (-60 m. : Liutauras (J. Karnavičiaus Gražina), Don Chosė (G. Bizet Karmen), Rudolfas (G. Puccini Bohema), Vladimiras (A. Borodino Kunigaikštis Igoris), Otelas, Don Karlas, Radamesas (G. Verdi Otelas, Don Karlas, Aida), Danyla, Vienuolis (V. Klovos Pilėnai) ir kt. Gastroliavo Europos miestuose, Indijoje. L: J. Vyliūtė Valentinas Adamkevičius Vilnius 1986. Vadovas Juodpusis Adamkus Valdas, iki 1955 Voldemaras Adamkavičius 1926 m. lapkričio 3 d. Kaunas, 5asis Lietuvos prezidentas (nuo 1998 m. , JAV lietuvių visuom. veikėjas, ekologas. 10

universitetų (tarp jų - VU, KTU, LŽŪU) garbės daktaras. I. Adamkavičiaus sūnus. 1960 baigė Ilinojaus technologijos institutą (stat. inžinieriaus specialybė). Mokydamasis Kauno Aušros gimnazijoje dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime (Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys; su kitais leido ir redagavo pogrindinį laikraštį Jaunime, budėk!). 1944 su tėvais pasitraukė į Vokietiją, studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete (1947 m. . Nuo 1949 gyveno JAV (1955 įgijo pilietybe). 1957-58 lietuvių studentų organizacijos Santara centro valdybos pirmininkas. 1958-65 Santaros -Šviesos federacijos vicepirmininkas, 1966-1968 m. pirmininkas. Nuo 1961 beveik 25 metus Margučio radijo laidų vadovas. JAV LB tarybos narys (1961-64 m. , centro valdybos vicepirmininkas. A su kitais rengė protesto akcijas prieš Lietuvos sov. okupaciją, vadovaudamas JAV lietuvių jaunimo delegacijoms Įteikė peticijų dėl Lietuvos laisvinimo JAV ir JT aukšč. pareigūnams. 1970-1981 m. JAV 5 (didžiausio) gamtos apsaugos regiono (Ilinojaus, Indianos, Mičigano, Minesotos, Ohajo ir Viskonsino valstijos) viceadministratorius, 19811997 m. administratorius valdytojas; daug prisidėjo prie D. Ežerų išvalymo. 1980-1997 m. Tarpt, jungtinės komisijos D. Ežerams (JAV-Kanada) Amerikos delegacijos pirmininkas. Nuo 1972 JAV derybų su SSRS dėl gamtos apsaugos delegacijos narys ir nuolatinės JAV delegacijos pirmininkas, vykdant JAV-SSRS ekologinio bendradarbiavimo programas (tos pareigos leido jam dažnai lankytis okup. Lietuvoje). 1983-1997 m. buvo JAV paramos Baltijos šalims aplinkos apsaugos srities koordinatorius. 1983 ir 1991 (šios vyko jau Lietuvoje) Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, 1984-1989 m. buvo Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungos pirmininkas. Nuo 1988 įsitraukė į Lietuvos polit. ir visuom. gyvenimą: rėmė Sąjūdį, buvo vienas VDU atkūrimo iniciatorių, Lietuvos aplinkosaugininkams 1991 įsteigė kasmetinę (Daktaro U Adamkaus) premiją, 1994-1998 m. Lietuvos gamtos fondo pirmininkas. 1993 buvo kandidato į LR prezidentus S. Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas. 1996 dalyvavo LR Seimo rinkimų kampanijoje, telkė nuosaikiųjų vidurio jėgų bloką. 1998 išrinktas LR prezidentu; atsisakė JAV pilietybės. Stiprina Lietuvos integraciją į Vakarų dem. valstybių tarpt, organizacijas, iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai remia jos įgyvendinimą. Atsiminimų kn. Likimo vardas - Lietuva (1997 m. . JAV prezidento aukščiausias civ. apdovanojimas už vadybinį darbą federalinėje tarnyboje (1995 m. , JAV gamtosaugos aukso medalis, skiriamas vyriausybės (1998 m. . Adam le Bossu, Adam le Bossu d'Arras T Adomas Halietis. „Adam Opel AG" T Opel AG. Adamov Arthur (Artiūras Adamovas) 1908 m. rugpjūčio 23 d. Kislovodsk (Rusija) - 1970 m. kovo 15 d. Paryžius, prancūzų rašytojas. Armėnas. 1924 atvykęs į Paryžių, suartėjo su siurrealistais. Knygoje Prisipažinimas (L'Aveu 1946 m. aprašė savo kūrybinius ieškojimus. Susipažinęs su A. Strindbergo kūryba, pradėjo kurti dramas; apie jį 1955 išleido knygą. 1948 Avinjono festivalyje pastatė G. Būchnerio pjesę Dantono mirtis (Dantons Tod). Pjesėse (Didysis ir mažasis manevrai l La Grande et la petite manceuvre, Įsiveržimas/L'Invasion, abi 1950, Visi prieš visus/Tous contre tous. Profesorius Taranas, abi 1953, Pingpongas 1955 m. pabrėžiamas žmogaus būties absurdiškumas, keliama egzistencinė asmenybės ir aplinkos priešiškumo problema. Tragedijoje 71-ųjų pavasaris (Le Printemps 71 1961 m. Paryžiaus komunos įvykiai parodyti vieno Paryžiaus kvartalo gyventojų akimis; jos veiksmą pertraukia ekspresionistinės scenos, kuriose veikia didžiulės O. von Bismarcko,

A. Thiers'o ir kt. politikų marionetės. 1962 parašė pjesę Likučių politika (La Politiąue desrestes, past. 1968 m. . A teatro idėjas plėtojo E. lonesco ir S. Beckettas. Galina Čepinskicnė Adamovich Ludwig (Liudvigas Adamovičius) 1890 m. balandžio 30 d. Esseg (dab. Osijek, Kroatija) - 1955 m. rugsėjo 23 d. Viena, austrų teisininkas. Vienas Austrijos konstitucijos rengėjų. Profesoriavo Prahoje, Grąže, Vienoje. 1946-55 Austrijos Konstitucinio teismo pirmininkas. Adamovič Alės (Alesis Adamovičius) 1927 m. rugsėjo 3 d. Kaniuchi (Kopylio rj., Minsko sritis) - 1994 m. sausio 26 d. Maskva, baltarusių rašytojas, literatūros tyrinėtojas. Baltarusijos mokslų akademijos narys (1980 m. . Per Antrąjį pasaulinį karą sov. partizanas. Dirbo Jankos Kupalos literatūros institute. Nuo 1987 Maskvos kino meno instituto direktorius. Pertvarkos laikotarpiu aktyviai reiškėsi visuom. veikloje. Rašė baltarusių ir rusų kalbomis. Romanų dilogijoje Partizanai (Partyzany 1960-63, d. l Karas pastogėse l Vajna pad strėchami lietuvių 1963 m. vaizduojamas baltarusių tautos gyvenimas ir kova nacių okupacijos metais, apys. Chatynės apysaka (Chatynskaja apovesc' 1972 m. - sudeginto Chatynės kaimo ir jo žmonių tragiškas likimas. Parašė apysakų (Asija. Paskutinės atostogos/Asija. Poslednij otpusk 1975, Baudėjai l Karniki 1980, Paskutinė pastoralė / Poslednjaja pastarai' 1986 m. , apsakymų (rink. Ateities meldimas l Molenie o buduščem 1987 m. , autobiogr. apys. Vci (1993 m. . Dok. knygų Aš iš degančio kaimo (Jaz vognennaj vjoski 1975 m. ir Blokados knyga (Blokadnaja kniga 1979 m. vienas autorių. Išleido monografijų apie baltarusių literatūrą (Baltarusių romanas l Betaruski raman 1961 m. , paskelbė literatūros kritikos ir publicistinių straipsnių (rink. Mes -šešiasdešimtųjų karta l Myšascidzesjatniki 1991,Apokalipsė pagal grafiką/ Apakalipsis pa grafiku 1992 m. . Alma Lapinskienė Adamovič Georgij (Georgijus Adamovičius) 1892 m. balandžio 19 d. Maskva - 1972 m. vasario 21 d. Nica, rusų poetas, literatūros kritikas. 1917 baigė Sankt Peterburgo universitetą. Priklausė akmeistų lit. grupuotei, buvo Cech poėtov vienas vadovų. Žurnaluose Apol/on, Severnye zapiski paskelbė eilėraščių, literatūros kritikos straipsnių. 1916 išleido lit. ir mit. reminiscencijomis pagrįstų eilėraščių rink. Debesys (Oblaka).Poez. rinkinyje Skaistykla (Čistilišče 1922 m. vyrauja Peterburgo žiemos vaizdai, eleginė meditacija jungiama su filos. apibendrinimais, gausu lit. aliuzijų. 1923 emigravo į Prancūziją. Vėlesniąjai poezijai (rinktinė Visuma / Edinsh'o 1967 m. būdinga abstr. simbolika. Nagrinėjo I. Bunino, V. Nabokovo, rusų poetų emigrantų kūrybą. Išleido esė kn. Vienatvė ir laisvė (Odinočestvo i svoboda 1955 m. , lit. dienoraštį Apie knygas ir autorius (O knigach i avtorach 1966 m. . EleonoraSafmnova Adamovičius (lenk. AdamoVicz) Adomas Ferdinandas 1802 m. gruodžio 6 d. Vilnius 1881 m. balandžio 30 d. ten pat, gydytojas, istorikas. Med.dr. (1824 m. . 1818-24 VU studijavo mediciną; nuo 1828 VU adjunktas. Nuo 1832 Vilniaus med. ir chirurgijos akademijos veterinarijos profesorius (pirmasis Lietuvoje apgynė veterinarijos mokslų disertaciją), nuo 1838 Terapijos klinikos vadovas. Nuo 1841 Vilniaus med. draugijos pirmininkas. Parašė knygų ir straipsnių vet., Lietuvos med. istorijos, terapijos, kurortologijos, teismo medicinos, įv. ligų klausimais (lot., lenkų, vok., prancūzų ir rusų kalba). 1885 išspausdino Vilniaus ev. ref. bažnyčios istorijos apybraižą (lenk. ir vokiečių kalba ). J. T.

Adams Ansel (Anselis Adamsas) 1902 m. vasario 20 d. San Francisco - 1984 m. balandžio 22 d. Carmel (Kalifornijos valstija), JAV fotografas. 1924-27 San Francisco konservatorijoje studijavo muziką. 1930 fot. A. Stieglitzas surengė pirmąją A darbų parodą. 1932 A sukt. įkūrė fotografų draugiją / 64. 1935 išleido knygą apie fotografavimo techniką Fotografavimas (Making a Photograph). JAV Valstijų departamento interjerui sukūrė fotografijų pano (1941 m. . Išleido daugiau, kaip 20 fotoalbumų, kitų leidinių: Mano kamera žvelgia į nacionalinius parkus (My Camera in the National Parks 1950 m. , Tai Amerikos žemė (This Iš the American Earth 1960 m. , Anselis Adamsas: Vaizdai (Ansel Adams: Images 1974 m. , Pietvakarių valstijų fotografijos (Photographs of the Southwest 1976 m. , Anselio Adamso darbų rinkinys (Port-folios of Ansel Adams 1977 m. . Stanislovas Žvirgždas Adams Brooks (Bruksas Adamsas) 1848 m. birželio 24Quincy (Masačūsetso valstija 1927 m. vasario 13 d. Bostonas, JAV istorikas. C. F. Adamso sūnus. 1870 baigė Harvardo universitetą. 1871-1881 m. dirbo teisininku Bostone. Tyrinėjo JAV dem. sistemos plėtotę ir jos perspektyvas. Parašė kn.: Civilizacijos iržlugimo dėsnis (The Law of Civilization and Decay 1895 m. , Ekonominis Amerikos viešpatavimas (America 's Economic Supremacy 1901 m. , Naujoji imperija (TheNew Empire 1902 m. , Socialinių revoliucijų teorija (The Theory of Sočiai Revolutions 1913 m. ir kt. AnydasPacmfius Adams Charles Francis (Čarlzas Fransis Adamsas) 1807 m. rugpjūčio 18 d. Bostonas 1886 m. lapkričio 21 d. ten pat, JAV diplomatas. J. Q. Adamso sūnus. 1858-61 Atstovų Rūmų narys (respublikonas). 1861-1868 m. pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje. A diplomatija turėjo įtakos Didžiosios Britanijos veiksmams per JAV pilietinį karą (1861-65 m. : ji oficialiai nepripažino ir neparėmė Amerikos konfederacijos valstijų. Išleido kn. Johno Adamso gyvenimas ir darbai (Life and Works of John Adams 10 t. 1850-56 m. , Johno Quincy Adamso atsiminimai (Memoirs of John Quincy Adams 12 1.1874-1877 m. ir kt. Arvydas Pacevičius Adams Diana (Diana Adams) 1929 m. kovo 29 d. Stanton - 1993 m. sausio 10 d. Niujorkas, JAV moderniojo baleto šokėja. Šokio mokėsi pas A. Tudorą. 1950-60 Niujorko baleto teatro balerina. Atliko pagr. šokius ir vaidmenis spektakliuose: M. Gouldo Krioklio paslaptis (1948 m. , L. van Beethoveno Šlovė (1952 m. , M. Glinkos Valsas fantazija (1953 m. , Ivesiana (1954, pagal C. Iveso muziką), W. A. Mozarto DivertismentoNr. 15 (1956 m. , I. Stravinskio Agonas, Monumentam pro Gesualdo (1957,1960 m. , J. Ph. Sousos Žvaigždės ir juostos (1958 m. , Epizodai (1959, pagal J. S. Bacho ir A. von Weberno muziką). Šoko filmuose baletuose: Miško kirtimas, Kvietimas šokiui. Adams Džeinėf i.Addams. Adams Gerrald (Džeraldas Adamsas) 1948 m. spalio 6 d. Belfastas, Šiaurės Airijos politikas. Nuo 1978 Airijos respublikonų armijos (IRA) polit. sparno Sinn Fein viceprezidentas, nuo 1983 prezidentas. 1983-1992 m. Didžiosios Britanijos parlamento narys (atsisakė prisiekti Didžiosios Britanijos karalienei ir pareigų nėjo). Prieštaravo IRA nusiginklavimui, kol britų kariuomenė bus Šiaurės Airijoje. 1988-1994 m. A judėjimo laisvė Didžiojoje Britanijoje buvo apribota. Per 1998 referendumą kvietė balsuoti už taikų Šiaurės Airijos konflikto sureguliavimą. Nuo 1998 Šiaurės Airijos parlamento narys. Adams Henry Brooks (Henris Bruksas Adamsas) 1838 m. vasario 16 d. Bostonas - 1918 m. kovo 27 d. Vašingtonas, JAV istorikas, rašytojas. C. F. Adamso sūnus, B. Adamso

brolis. 1858 baigė Harvardo universitetą, 1869-1876 m. jo profesorius. Svarb. ist. veikale Jungtinių Amerikos Valstijų istorija Thomo Jeffersono ir Jameso Madisono valdymo laikotarpiu (History of the United States of America During the Administrations of Thomas Jefferson and James Madison 9 1.1889-1891 m. teigė, jog XIX a. pr. polit. sprendimai lėmė tolesnės JAV polit. raidos kryptį. Autobiogr. knygoje Henry Adamso ugdymas (The Education of Henry Adams 1906, Pulitzerio premija 1919 m. apmąstė esminius Vakarų civilizacijos istorijos bruožus. Dar parašė esė rinkinį Demokratinės dogmos išsigimimas (Degradation of the Democratic Dogma 1919 m. , rom. Demokratija (Democracy 1880 m. , Estera (Esther 1884 m. ir kt. Anydas Pacevičius Adams Henry Carter (Henris Karteris Adamsas) 1851 1231 Davenport f 1921 m. rugpjūčio 11 d. Ann Arbor, JAV ekonomistas. Dr. (1878 m. . Baigė Ajovos koledžą. Studijavo Europos universitetuose. Nuo 1879 dėstė Cornellio, J. Hopkinso universitetuose. 1887-1920 Mičigano universiteto polit. ekonomijos profesorius, f American Economic Association įkūrėjas ir pirmasis prezidentas, Amerikos statistikos asociacijos prezidentas. Svarbiausi veikalai: Valstybės požiūris į pramonine, veiklą (Relation of the State to Industrial Action 1887 m. , Visuomeninės skolos (Public Debts 1887 m. , Ekonomika ir teisė (Economics and Jurisprudence 1896 m. , Finansų mokslas (The Science of Finance 1898 m. . Adams John (Džonas Adamsas) 1735 m. spalio 30 d. Braintree (dab. Quincy, Masačūsetso valstija) - 1826 m. liepos 4 d. ten pat, JAV valstybės veikėjas. Advokatas. Vienas Nepriklausomybės karo (1775-1783 m. organizatorių. I (1774 m. rugsėjo 5 d. -spalio 26 d.) ir II (1775-1781 m. kontinentinių kongresų narys. 1776 m. liepos 4 d. pateikė II kongresui JAV nepriklausomybės deklaraciją. Nuo 1777 diplomatas Prancūzijoje, Olandijoje. Su kt. parengė Versalio sutartį (1783 m. rugsėjo 3 d. ), kuria Didžioji Britanija pripažino JAV nepriklausomybę. 1785-1788 m. pirmasis JAV pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje. Vienas Federalistų partijos vadovų. 1789-1797 m. JAV viceprezidentas, 1797-1801 prezidentas. Karo su Prancūzija priešininkas. 1798 priėmė įstatymus, ribojančius imigraciją, žodžio ir kt. laisves. Arvydas Pacevičius Adams John (Džonas Adamsas) 194702 15Worcester (Masačūsetso valstija), JAV kompozitorius, dirigentas. 1971 Harvardo universitete baigė kompozicijos studijas (pas L. Kirchnerį). 1972-1983 m. dėstė San Francisco konservatorijoje, vadovavo Naujosios muzikos ansambliui. Dirigavo įv. orkestrams ir ansambliams. Kūryba minimalistinės krypties, turi romantizmo bruožų. Žymesni kūriniai: operos Nvconas Kinijoje (Ninon in China 1985-1987 m. , Klinghofferio mirtis (The Death of Klinghoffer 1991 m. , Aš žiūrėjau į lubas ir tada pamačiau dangų (f was Looking at the Ceiling and then I Sawthe Sky 1997 m. , kamerinė simfonija (1992 m. , koncertas smuikui ir orkestrui (1993 m. , Harmonijos mokslas orkestrui (Harmonielehre 1984-1985 m. , Naivi ir sentimentali muzika orkestrui (Naive and Sentimentai Music 1997-1998 m. , Century Rolls fortepijonui ir orkestrui (1996 m. , Kinų vartai (China Gatės) ir Frigų vartai (Phrygian Gatės) fortepijonui (1977 m. . Mindaugas Urbaitis Adams John Couch (Džonas Kaučas Adamsas) 1819 m. birželio 5 d. Laneast (Kornvalio grafystė) - 1892 m. sausio 21 d. Kembridžas, anglų matematikas ir astronomas. Londono karališkosios astronomų draugijos narys (1849 m. ; 1851-53, 1874-1876 m. prezidentas. Nuo 1859 Kembridžo universiteto profesorius; nuo 1861 Kembridžo observatorijos direktorius. 1845 nepriklausomai nuo U. Le Verrier apskaičiavo tada dar nežinomo

(atrastas 1846 m. Neptūno orbitą. Patikslino Mėnulio judėjimo teoriją. 1866 apskaičiavo Leonidų meteorų srauto orbitą. Sukūrė skaitinį metodą dif. lygtims spręsti (TAdamso metodas). Adams John Frank (Džonas Frankas Adamsas) 1930 m. lapkričio 5 d. Londonas - 1989 m. sausio 7 d. Kembridžas, anglų matematikas. Londono karališkosios draugijos narys (1964 m. . 1952 baigė Kembridžo universitetą ir jame 1953-1989 m. dirbo (su pertraukomis). Svarbiausia tyrimų sritis - algebrinė topologija. Adams John Ouincy (Džonas Kvinsis Adamsas) 1767 m. liepos 11 d. Braintree (dab. Ouincy, Masačūsetso valstija) - 1848 m. vasario 23 d. Vašingtonas, JAValstybės veikėjas, diplomatas. Valst. veikėjo J. Adamso sūnus, C. F. Adamso tėvas. 1787 baigė Harvardo universitetą. 1794-1796 m. pasiuntinys Olandijoje, 1797-1800 Prūsijoje, 1809-14 Rusijoje, 1815-17 Didžiojoje Britanijoje. 1802-08 m. senatorius. Iki 1808 m. buvo susijęs su Federalistų partija, vėliau su respublikonais. Vadovavo JAV delegacijai pasirašant Gento taikos sutartį (1814 m. gruodžio 24 d.) su Didžioji Britanija. 1817-24 valst. sekretorius. 1819 A iniciatyva prie JAV prijungta Florida. Vienas TMonroe doktrinos (1823 m. autorių. 1825-29 JAV prezidentas. 1828 įvedė pram. prekėms aukštus protekcinius muitus, sukėlusius p. valstijų nepasitenkinimą. 1831-48 Atstovų Rūmų narys. Siekė vergijos panaikinimo. Arvydas Pacevičius Adams Robert (Robertas Adamsas) 1791 - 1875 m. sausio 13 d. Dublinas, airių gydytojas klinicistas. Baigė Dublino Švč. Trejybės koledžą. Dirbo chirurgu Dublino ligoninėse. 1861 paskirtas Airijos karališkuoju chirurgu ir chirurgijos profesoriumi Dublino universitete. Tyrė širdies ligas ir podagrą. 1827 aprašė labai lėto širdies ritmo priepuolius, kuriuos lydi galvos svaigimas, traukuliai (Adamso ir Stokeso sindromas). Sigitas Ryliškis Adams Samuel (Samjuelis Adamsas) 1722 m. rugsėjo 27 d. Bostonas - 1803 m. spalio 2 d. ten pat, JAV polit. veikėjas. Vienas Nepriklausomybės karo (1775-1783 m. organizatorių. 1765 įkūrė patriotinės organizacijos Laisvės sūnūs Bostono skyrių, 1772 Bostono korespondentų komitetą. Vienas Bostono arbatėlės maišto (1773 m. rengėjų. A polit. publicistika turėjo didele įtaką formuojant visuom. nuomone. I (1774 m. rugsėjo 5 d. - spalio 26 d.) ir II (1875-1881 m. kontinentinių kongresų narys. JAV nepriklausomybės deklaracijos (1776 m. liepos 4 d. ) signataras. 1788 atstovavo Masačūsetso valstijai ratifikuojant JAV konstituciją. Kaip stiprios federalinės valdžios priešininkas siekė, kad būtų priimtas f Teisių bilis (1791 m. . 1794-1797 m. Masačūsetso valstijos gubernatorius. Arvydas Pacevičius Adams Valmar (ValmarasAdamsas) 1899 m. sausio 30 d. Sankt Peterburgas - 1993 m. kovo 15 d. Tartu, estų rašytojas. Poezijai (eilėraščių rink. Bučinys į sniegą l Suudlus lumme 1924, Šviesos skausmas l Valguse valust 1926, Žemišką kelionę įpusėjus l Maise malka poolel teel 1932, Degantis krūmas/Polev poosas 1937, Pažinimo valanda l Tunnetuse tund 1939; rinktinės Apdulkėjęs jaunystės auksas / Nooruse tolmunud kuldl972, Vakaro šviesa l Ohtune valgus 1982 m. būdinga miesto gyvenimo vaizdai, kontempliacija, ironija, išdailinta forma. Išleido dienoraščio formos kūrinį Tavo sekundės (Sinu sekundid 1971 m. , autobiogr. rom. Estą žengia į gyvenimą (Estą astub ellu 1987 m. . Valvi Strikaitienė Adams Walter Sydney (Volteris Sidnis Adamsas) 1876 m. gruodžio 20 d. Antakija (Turkija) - 1956 m. gegužės 11 d. Pasadena, JAV astronomas. JAV nacionalinės mokslų akademijos narys (1917 m. . 1901-1904 m. dirbo Yerkeso, nuo 1904 m. Mount Wilsono

observatorijoje; 1923-46 pastarosios direktorius. 1935-48 Tarptautinės astronomų sąjungos prezidentas. Svarbiausi darbai iš spe komitetroskopinių astronomijos metodų. Tyrė Saulės dėmes ir jos sukimąsi. 1913-16 su E. Kohlschūtteriu sukūrė metodą žvaigždžių šviesiui apskaičiuoti. 1925 išmatavo baltosios nykštukės Sirijaus B spektro linijų gravitacinį raudonąjį poslinkį. 1935-49 įrodė, kad tarpžvaigždinės medžiagos debesyse yra geležies. Vadovavo žvaigždžių radialinių greičių ir paralaksų matavimų bei spektrinės žvaigždžių klasifikacijos programoms. Adams William (Viljamas Adamsas), Miura Anjin 1564 Gillingham (Kento grafystė) 1620, anglų jūrininkas. Pirmasis europietis, gyvenęs Japonijoje ir mokęs japonus Europos mokslų, ypač navigacijos ir laivų statybos. Adam's Bridge (hindi kalba Adam Kapui) f Adonio Tiltas. adamsitas (pagal JAV chemiko R. Adamso pavardę), C6H4 (AsCl) (NH)C6H4, dirginamoji kovinė nuodingoji medžiaga. Žali arba geltoni bekvapiai kristalai. Lydymosi temperatūra 195 "C. Blogai tirpsta org. tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Sukelia čiaudulį ir bendrąjį apsinuodijimą. Santykinė mirtinoji T apsinuodijimo dozė 15-30 mg-min/1, žalojamoji 0,02 mg-min/1. Apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 5-10 min. A pirmą kartą pagamintas Pirmojo pasaulinio karo pab. Adamso metodas, skaitinis metodas paprastosioms diferencialinėms lygtims spręsti. Šiuo metodu randamos apytikslės sprendinio reikšmės tam tikruose intervalo taškuose. Yra ekstrapoliavimo ir interpoliavimo A. Ekstrapoliavimo A gaunama formulė apytikslėms sprendinio reikšmėms apskaičiuoti, interpoliavimo - lygtis apytikslėms sprendinio reikšmėms surasti. A 1855 sukūrė J. C. Adamsas. Adamson Amandus Heinrich (Amandus Heinrichas Adamsonas) 1855 m. lapkričio 12 d. Uuga Ratsepa (netoli Paldiski) - 1929 m. birželio 26 d. Paldiski, estų skulptorius. 18761879 m. studijavo Sankt Peterburge, 1887-1891 m. Paryžiuje. Sankt Peterburgo dailės akademijos profesorius (1907 m. . Nuo 1918 gyveno Estijoje. Kūrė monumentaliąją bei dekoratyvinę (mitologinio, alegorinio pobūdžio) skulptūrą, paminklinius biustus. Žymiausi kūriniai: paminklas žuvusiems jūreiviams Undinė (1902, Talinas), F. R. Kreutzwaldo (1926, Voru), L. Koidulos (1929, Parnu) biustai. Kūryba akademistinė. Pilie Veljataga Adamson Mari (Mari Adamson) 1908 m. kovo 1 d. Volosov (Sankt Peterburgo gubernija ) t2000 m. sausio 3 d. , estų dailininkė, tekstilininkė. 1923-28 mokėsi Talino pram. dailės mokykloje, Palias dailės mokykloje Tartu, tobulinosi Paryžiuje. 1944-1977 m. dėstė Estijos dailės institute, nuo 1964 Tekstilės ir drabužių modeliavimo katedros vedėja, profesorė. A ankstyvuosiuose gobelenuose dažna tautodailės ornamentika, vėlesniuosiuose vyrauja abstrahuotos tapybiškos, ritmiškos meninės formos. 1937 Paryžiaus pasaul. parodos diplomas, I vieta tarpt. Lodzės tekstilės trienalėje (1975 m. . Pilie Velįataga Adamson-Eric (Adamsonas -Ėrikas), tikr. Eric Kari Hugo Adamson 1902 m. rugpjūčio 18Tartu - 1968 m. gruodžio 2 d. , estų dailininkas. 1923-24 studijavo Berlyne, 1924-27 Paryžiuje. 1945-49 dėstė Talino taikomosios dailės, nuo 1953 Estijos dailės institute; profesorius (1946 m. . 4 dešimtmetyje tapė impresionistinius peizažus, aktus, portretus. Vėliau kūrė metalo, juvelyrikos, tapyto porceliano bei sienų tapybos kūrinius. A 7 dešimtmetyje estų taikomąją dekoratyvinę dailę praturtino stilistinėmis moderniojo meno naujovėmis. 1937 Paryžiaus pasaul. parodos diplomas. Pilie Veljataga

Eriks Adamsons (Erikas Adamsonas) 1907 m. birželio 22 d. Ryga - 1946 m. vasario 28 d. ten pat, latvių rašytojas. Poezijoje (rink. Sidabras ugnyje l Sudrabs uguni 1932, Herbai l Gerboni 1937, Saulės laikrodis l Saules pulkstenis 1941, Sapnų pypkė l Sapnu plpe 1951 m. pabrėžiamas būties vitališkasis pradas, amžinojo grožio ilgesys, latvių romanso jausmingumas jungiamas su minties ir formos griežtumu, ryšku anglų klasikinės poezijos įtaka. Romane Ieškantis savo kelio (Sava ceĮa gajejs 1943-44 m. vaizduojamas jaunuolio dvasinis brendimas. Dar parašė pjesių, apsakymų, pasakų. Silvestras Gaižiūnas Adam's Peak f Adomo kalnas. Adamus Jan Jozef (Janas Juzefas Adamus) 1896 m. kovo 12 d. Krokuva f 1962 m. birželio 19 d. Lodzė, lenkų teisės istorikas, LDK istorijos ir teisės tyrinėtojas. Dr. (1927 m. . 1920 baigė Lvovo universitetą; jame dirbo. Disertacija Įkeitimas Lietuvos teisėje XV ir XVI a. (Zastan w prawie litewskim w XV i XVI wieku, išsp. 1925 m. . 1933-39 Vilniaus miesto archyvo vedėjas, dėstė Vilniaus universitete. Nuo 1948 Lodzės universiteto profesorius. Svarb. studijos iš feod. Lietuvos istorijos ir teisės: Iš Lietuvos teisės problemų (Z zagadnien prawa litevskiego 1926 m. , Keletas pastebėjimų dėl Lietuvos valstybės ir valdovo titulų (O tytule panującego i panshva titevtskiego parį spostrzežen 1930 m. , Lietuvos valstybė 1386-1398 (Panstwo litewskie w latach 13861398 1932 m. , Lietuvos aktų kodeksas (Kodeks dyplomatyczny Litwy 1932 m. , Lietuvos istorijos šaltinių leidyba (Wydavnicnvo žrodel do historii Litwy 1935 m. , Apie parengiamuosius Lietuvos teisės proceso veiksmus (O wstępnych aktach procesu litetvskiego 1937 m. , Naujausia literatūra apie Krėvos aktą (Najnowsza literatūra o akcie krewskim 1938 m. , Apie Vilniaus miesto herbą (O herbie miasta Wilnia 1996 m. . Paneigė lenkų istoriografijoje vyravusią nuomonę, kad Lietuva buvusi inkorporuota į Lenkijos sudėtį, įrodinėjo Lietuvos teisės savitumą. Vytautas Raudeliūnas Adamus Reinhold (Reinholdas Adamas) 1602 tapie 1653, LDK evangelikų reformatų teologas, pedagogas. Vokietis. Nuo 1622 studijavo Leidene. Mokė Slucko evangelikų reformatų mokykloje. 1630-33 lydėjo Leipcige, Altdorfe ir Leidene studijavusį Jonušą Radvilą, vėliau jo pamokslininkas. Nuo 1642 Slucko ir Kėdainių mokyklų inspektorius. Gyveno Jonušo Radvilos Kėdainių dvare, buvo jo bibliotekininkas. 1647 sudarė Kėdainių mokyklos programą; dalyvavo sinoduose. J. T. Adamų stilius, XVIII a. antrosios pusės - XIX a. pradžios Didžiosios Britanijos architektūros ir interjerų įrangos stilius, neoklasicizmo atmaina. Pradininkai - broliai Robertas Adamas ir Džeimsas Adamas, naująjį stilių priešpriešinę tuo metu architektūroje vyravusiam paladianizmas|paladianizmui. Adamų statiniai dekoratyvūs, darnių proporcijų, puošnaus interjero, puošti antikinių motyvų stiuko lipdiniais, sienų tapyba, ornamentika, baldais. Pagrindiniai principai išdėstyti veikale Roberto ir Džemso Adamų architektūros darbai (The Works in Architecture of Robert and James Adam 3 1.1773-1822 m. . Žymiausi pastatai -brolių R. ir D. Adamų suprojektuoti gyvenamieji namai Londone, Midlesekse. Adam von Bremen t Adomas Bremenietis. Adana, Seyhan, miestas Turkijos pietuose, -40 km į šiaurę nuo Viduržemio j.; Elo ilo centras. 1,1 mln. gyv. (1995 m. . Upių, oro uostas. Medvilnės valymas, maisto (aliejaus, miltų, mėsos), chemijos pramonė. Žemės ūkio mašinų, cemento gamyba. A apylinkėse auginama vilnamedžiai ir javai. universitetas (įkurtas 1973 m. . Archeologijos muziejus.

Hadriano tilto griuvėsiai ( II a. ). 15 ir XVI a. mečetės. Atanijos vardu A žinoma nuo Hetitų imperijos laikų. Adanos žemuma Tįukurova. Adapazan (Adapazaris), miestas Turkijos Šiaurės vakaruose, prie Sakarijos upės; Sakarijos ilo centras. 186 000 gyv. (1995 m. . Geležinkeliai į Stambulą ir Eskisehirą. Celiuliozės ir popieriaus, chemijos, maisto, odos, pramonė; mašinų gamyba. Vagonų remonto, traktorių surinkimo įmonės. Žemės ūkio rajono prekybos centras. adaptacija (lot. adaptatio - pritaikymas, priderinimas): 1. Teksto suprastinimas, pritaikymas prie skaitytojo amžiaus ir išsimokslinimo bei kalbos mokėjimo keičiant retesnius žodžius įprastesniais, prastinant retesnes ar sudėtingesnes gramatines formas bei konstrukcijas. A paprastai vartojama mokymo tikslais. 2. Kitų kalbų, vartojančių to paties pagrindo abėcėlę, tikrinių vardų pritaikymas prie savos kalbos rašybos pagal apytikrį tarimą atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsimokslinimą. Sovietinės okupacijos metais tikrinių vardų A (klaidingai vadinta transkripcija) Lietuvoje buvo masiškai išplatinta pagal kito pagrindo abėcėle vartojančius rusų kalba pavyzdį. Pastaruoju dešimtmečiu informacinėje ir moksl. spaudoje vėl teikiamos autentiškos tikrinių vardų formos. Rišliuose tekstuose prie jų tam tikrais atvejais dedamos lietuviškos linksnių galūnės, pvz., Clintonas, Kohlis, Saussure'as. Lot. pagrindo abėcėlę vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai adaptuojami populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose. Vytautus Ambrazas 3. literatūros kūrinio pritaikymas radijui ir televizijai. Adaptuojant dažnai kinta kūrinio žanras bei forma. 4. muzikos kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui (faranžuotė, T transkripcija). adaptacija, prisitaikymas: l fhiol.). Dažniausiai natūralus savireguliacijos procesas, paliekantis ir vystantis tas individo savybes, kurios padeda jam egzistuoti, geriau prisitaikyti prie aplinkos. Evoliucinė A - prisitaikymas prie evoliucijos procese kintančių aplinkos sąlygų (vandens augalų prisitaikymas augti sausumoje). Fiziologinė A - visuma fiziol. reakcijų, vykstančių organizmui arba jo organams prisitaikant prie pakitusių aplinkos sąlygų ( temperatūros, slėgio, deguonies kiekio), bet išlaikant organizmo vidinį pastovumą (prisitaikymas prie sausros, atsiradęs dėl baltyminių medžiagų pokyčių stabilizacijos). Funkcinė ir morfologinė A - organizmo formos ir funkcijos priklausymas nuo aplinkos (žiedai yra prisitaikę būti apdulkinami tam tikrų vabzdžių ar paukščių rūšių). funkcijų ir struktūros pokyčiai gali būti trumpalaikiai, grįžtamieji (dėl ilgalaikės sausros daugelis bakterijų, melsvadumblių kelerius metus išbūna orasausėje būklėje, o sudrėkinus -jų medžiagų apykaita vėl atgyja). Fermentinė A -specifinių fermentų sintezė, slopinimas ar aktyvacija dėl išorinių medžiagų poveikio (pakeitus mitybinės terpės sudėtį). Ona Rupainienė 2 (psichol.). Individo prisitaikymas prie naujos ar pasikeitusios socialinės aplinkos, T socialinė adaptacija. 3 (muzikos). Klausos savybė prisitaikyti prie ilgiau trunkančio garso; jis tarsi darosi tylesnis, iškrypsta gretimi tonų darnos ir dinamikos pojūtis. Irena Mikulevičiūtt 4. Techn. įrenginių arba sistemų prisitaikymas prit kintančių aplinkos sąlygų, savo struktūros ar funkciona vimo algoritmo kitimo. A pasižymi kai kurios autom, vai dymo sistemos (Tadaptyvioji sistema),

adaptacijos sindromas, nespecifinių organizmo re akcijų visuma, atsirandanti veikiant bet kokiam žalojan čiam veiksniui. Nepalankioms sąlygoms veikiant kuri; nors organizmo vietą atsiranda vietinis A (pasireiškian tis uždegimu), veikiant visą organizmą - bendrasis & Skiriama 3 bendrojo A stadijos. Pavojaus stadijos meti pasireiškia greitos apsauginės reakcijos (padidėja krau jospūdis, raumenų tonusas, gliukozės koncentracija krau juje; kartais ištinka šokas); rezistencijos (atsparumo) sta dijos metu padidėja antinksčių žievė, organizmas įgyj atsparumą daugeliui jam kenkiančių veiksnių, pvz., gri dinimasis (šaltas dušas, mankšta) gali padėti išvengti pei šalimo ligų. Jei žalojantis veiksnys yra stiprus ar veiki ilgai, antinksčių žievė išsenka ir išsivysto išsekimo st; dija, kurios metu organizmas gali žūti. Bendrojo A met svarb. reikšmę turi hipofizė, hipotalamas ir antinksčia A 1936 aprašė H. Selye (Kanada). PetrasŽebrmtsk adaptacinė zona: 1. Tam tikra aplinka (jūra, ežerą stepė, gyvūno žarnynas) - ekologinių sąlygų, kuriose gyver ir dauginasi atitinkamo taksono organizmai, turintys bi tinų adaptacijų kompleksą, visuma. 2. Taksonui (paprastai esančiam aukščiau rūšies) būdii ga adaptacinių galimybių visuma, leidžianti gyventi daugintis tam tikroje ekologinėje aplinkoje (roplių klasės, banginių būrio A). Makroevoliucinė raida glaudžiai si sijusi su A kitimu (taksono ar jo dalies A platėja, siaur ja ar taksonas pereina į kitą A). Kastytis Beit adapteris (angį. adapter < lot. adapto - pritaiką priderinu): 1. Techninis įtaisas, suderinantis siejan įrenginių signalų parametrus taip, kad jie galėtų dirt kartu. Dažnai šiuo terminu vadinamas signalus apdor jantis mikroprocesorinis įrenginys - valdiklis, siejam kompiuterio magistralę su magnetinių diskų įrenginį kompiuterių tinklu ar monitoriumi. Paulius Jud 2. Fot. aparato papildoma kasetė, leidžianti naud ( ne jam skirtų matmenų fot. plokšteles ir filmus. Naud jamas retai. 3. Įtaisas skirtingos konstrukcijos objektyvams pi fot. aparato tvirtinti. 4. Įtaisas mech. virpesiams keisti elektriniais, atg minant garso mech. įrašą. adaptyvioji sistema, prisitaikančioji sistema, vale mo sistema, kuri siekia tikslo prisitaikydama prie apl kos, t.y. keisdama savo veikimo algoritmą pagal trikdi čius veiksnius. Pastarųjų veikiama A keičia ša struktūrinių elementų vidaus ir tarpusavio sąrangą, Į rametrus ir šitaip įgyja naujų savybių. A būna natūliosios (gyvūnai, jų kolektyvai, žmonių visuomenė) ir techninės. Pagal prisitaikymo būdą A skirstomos į moksliąsias, susiderinančiąsias ir susiorganizuojančiąsias A. Technikoje dažniausiai naudojamos susiderinančiosios sistemos; jos padeda optimizuoti valdymo objekto funkcionavimo režimą, nustatyti valdymo įtaisų bandymo bei derinimo trukmę. Paprastai techninės A yra automatinės -veikia be žmogaus. Automatinis A valdymo įtaisas W (pav.) susideda iš valdymo bloko V ir adaptacijos bloko A. Pastarasis formuoja adaptacijos signalą V, kuris keičia valdymo bloko V veikimo taisyklę; atitinkamai pasikeičia ir valdymo signalas y, siunčiamas valdomajam objektui O. Informaciją apie valdymo poveikį valdomojo objekto veiklai teikia signalas x. Adaptacijos blokas šį signalą palygina su tam tikru dydžiu xu ir, atsižvelgęs į trikdžius apibūdinantį signalą z bei ankstesnį valdymo signalą y, vėl formuoja adaptacijos signalą Y. Automatinė A, prisitaikydama prie sąlygų, kurias nusako trikdžių visuma, realizuoja optimalų ar beveik optimalų darbą, kai informacija apie objektą ir trikdžius neišsami. Automatinės A

naudojamos pramonėje (pvz., susiderinančiosios A valdo chemijos ir metalurgijos gamybos procesus), televizijoje, erdvėlaiviuose. adaptyviųjų lūkesčių teorija teigia, kad ekonomikos subjektai, numatydami būsimus makroekonominius parametrus, remiasi jų dab. laikotarpio prognozėmis ir įvertina šių prognozių paklaidas. Daugiausia A taikoma prognozuojant infliacijos lygį. Absoliutusis dydis 5, kuriuo koreguojami būsimojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai, apskaičiuojamas: S = w (I - /,), kur / (- faktinis dab. laikotarpio infliacijos lygis; /,-dab. laikotarpio infliacijos lūkesčiai; w-adaptavimosi parametras, O < w< 1. Kai/y> It (S > 0), būsimojo laikotarpio lūkesčiai koreguojami didinant laukiamą infliacijos lygį, kai lf < /, (S < (I) - mažinant laukiamą lygį. Kai V = O, būsimojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai nekoreguojami, kai w = l, infliacijos lūkesčiai prilyginami faktinei infliacijai. Pvz., jei tikėtasi, kad infliacija bus 6%, o ji pasiekė 10%, tai prognozės paklaida yra 4%. Pagal A kt. metų lūkesčiai bus lygūs 6% plius adaptavimosi parametru w koreguota šių metų lūkesčių paklaida. Jeigu w = 0,5, tai 5 = 2, ir laukiama infliacija bus 8%. Paprastai prognozuojamoji ir faktinė infliacijos nesutampa. Jos sutaptų, jeigu faktinis infliacijos lygis kelis laikotarpius nesikeistų. Tuo remdamasis M. Friedmanas iškėlė mintį, kad galimas trumpalaikis nedarbo ir infliacijos kompromisas. vyriausybė per trumpą laikotarpį gali sumažinti nedarbą (padidindama pinigų pasiūlą), tačiau per ilgą laikotarpį darbo rinka grįžta į ankstesnį nedarbo lygį, bet jau esant aukštesniam infliacijos lygiui, t.y. toks kompromisas ilgam laikotarpiui negalimas. Šio reiškinio priežastis - laikas, kurio reikia žmonių lūkesčiams prisitaikyti prie kainų ir darbo užmokesčio pokyčių. Pasak M. Friedmano, egzistuoja vertikalioji ilgo laikotarpio f Phillipso kreivė, kurią infliacija pastūmėja į dešinę. A 2 ( I a. 4 dešimtmetyje suformulavo anglų ekonomistas J. M. Keynesas. Jos trūkumas - remiasi prielaida, kad žmonės nepasimoko iš savo praeities klaidų; tai buvo akstinas sukurti pažangesnę f racionaliųjų lūkesčių teoriją. Venantas Mačiekus adaptyvusis valdymas, vienas automatinio valdymo būdų. Jam būdinga automatinės sistemos prisitaikymas prie didelių, greitų aplinkos pokyčių. Naudojamas, kai nėra išsamios išankstinės informacijos apie valdomąjį objektą (jo savybės, darbo sąlygos nėra visiškai ištirtos arba darbo metu gali iš esmės keistis), kai įprastinėmis priemonėmis (naudojant grįžtamuosius ryšius ir tiesinius reguliatorius su pastoviaisiais parametrais) negarantuojamas norimas sistemos darbo režimas (nustatytosios arba optimalios reguliuojamų parametrų vertės). A svarb. funkcijos: nenutrūkstamai analizuoja grįžtamojo ryšio kanalais gaunamą informaciją apie valdomąjį objektą (jį identifikuoja); lygina esamas objekto savybes ir būseną su norimomis arba optimaliomis ir sudaro valdymo komandas; valdymo signalais keičia valdančiojo įtaiso (reguliatoriaus) darbo režimą. Automatinės sistemos su A (adaptyviosios sistemos) paprastai yra netiesinės uždarosios sistemos. Dažniausiai naudojamos sistemos su susiderinančiuoju reguliatoriumi (valdymo užduotis suskirstoma į nepriklausomas vertinimo ir reguliavimo užduotis) ir sistemos su etaloniniu modeliu, rodančiu, kaip valdomasis objektas turi reaguoti į nustatytąjį įėjimo signalą. Adaptyviosios sistemos su susiderinančiuoju reguliatoriumi (l) pagrindinį (vidinį) valdymo kontūrą sudaro valdomasis objektas ir tiesinis reguliatorius. Reguliatoriaus parametrus suderina išorinis kontūras, susidedantis iš valdomojo objekto parametrų įvertinimo ir reguliatoriaus parametrų skaičiavimo įtaisų. Adaptyviosios sistemos su etaloniniu modeliu (2 m. reguliatoriaus parametrai išoriniame kontūre suderinami taip,

kad paklaida £ (l)=n[ (t)-y (t) būtų mažiausia; čia uf (t)- įėjimo signalas (nustatytasis poveikis), y (t) - reguliuojamas parametras. Nepaisant daugelio neišspręstų A teorinių klausimų (stabilumo, konvergavimo ir kt.), šis valdymo būdas yra efektyvus. Vytis Janiiševičius Adašev Aleksėj (Aleksejus Adaševas) - 1561 Tartu, Rusijos valstybės veikėjas. Nuo 1549 vienas Ivano IV Rūsčiojo Išrinktosios tarybos ( vyriausybės) vadovų. XVI a. 6 dešimtmečio reformų, sustiprinusių centr. valdžią, iniciatorius. Vadovavo metraščių bei įrašų knygų apie asmenų paskyrimą į tarnybas sudarymui. 1550-60 Rusijos diplomatijos vadovas. Per Livonijos karą (1558-1583 m. A iniciatyva Rusija 1559 sudarė paliaubas su Livonija. Nepritarė caro represijoms prieš bojarinus ir Livonijos karo tęsimui. 1560 pašalintas iš Išrinktosios tarybos, įkalintas Tartu. Adaškėvičienė Eugenija, Bugarevičiūtė 1944 m. spalio 20 d. Šiluva, pedagogė. habilituotas daktaras (sočiai, m.; ped. dr. 1977 m. . Daugkartinė Lietuvos slidinėjimo čempionė ir prizininkė (1963-1972 m. . 1966 baigė ŠPI, 1966-1976 m. dėstė jame, nuo 1977 - ŠPI Klaipėdos ikimokyklinio auklėjimo fakultete (1976-1981 m. vadovavo sporto kolektyvui), 1981-1983 m. Kūno kultūros katedros vedėja. Nuo 1991 dėsto Klaipėdos universitete, 1995 Ped. fakulteto dekanė, 1996-1997 m. prorektorė; profesorius (1995 m. . Išleido kn. Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas (1993 m. , vadovėlį Vaikų fizinio ugdymo pedagogika (1994 m. , kn. Judėjimas - vaiko sveikata, stiprybė, grožis (1996 m. , Vaikų sveikatos ugdymas (pedagoginiu aspektu) (1999 m. , t.p. 10 moksl. metodinių leidinių apie vaiko fiz. ugdymą. Jonas Žilinskas adata. Siuvamoji A yra tiesus arba lenktas metalinis strypelis su aštriu smaigaliu ir skylute siūlui įverti arba kabliuku siūlui ištraukti (l). Ja praduriamos jungiamosios audinio, odos ar kt. medžiagos detalės, iš siūlų sudaromas peltakys. Būna rankinė ir mašininė. Rankinės A būna 1-9 numerių; numeruojama pagal strypelio ilgį ir skersmenį ties skylute. Universalioji mašininė A turi storesne viršutine tvirtinamąją dalį (kolonėle). Greitųjų siuvamųjų mašinų A yra aušinamos (šaltu oru ar sutepant), kad neįkaistų ir neišlydytų siuvamos sintetinės medžiagos. Rankines A pradėta naudoti akmens amžiuje. Iš pradžių buvo daromos iš kaulo, vėliau imta naudoti žalvarines ir geležines. Lietuvoje l tūkstantmečio p.m.e. kaulinių A rasta T Moškėnų piliakalnyje, f Nevieriškių piliakalnyje ir kituose, l tūkstantmečio po Kr. pr. žalvarinių ir geležinių - f Aukštadvario piliakalnyje, T Imbarės piliakalnyje ir kituose; II- XVI a. kapuose randama 5-15 cm ilgio žalvarinių ir geležinių A. Mezgamoji A yra trikotažo mašinos detalė kilpoms sudaryti. Būna (2 m. kabliukinė, liežuvėlinė, vamzdinė, griovelinė. Gaminama iš anglinio (rankinio plieno profiliuotos juostelės arba kalibruotos vielos. Graviruojamoji A yra plonas plieninis strypelis su aštriu kūgio, įstrižos nuopjovos, kastuvėlio formos galu. (taisoma į kotelį; ja kietame paviršiuje raižoma graviūros, ofortai. Gramofono A yra plieninis (keičiamoji A), korundinis ar deimantinis (nuolatinė A) strypelis, įtaisomas adapteryje; ji slenka plokštelės garso grioveliu ir virpėdama įrašyto garso dažniu jį atkuria. Medicininė A yra įstrižai nupjautu smaigaliu nerūdijančio (dažnai chromuoto) plieno įvairaus storio vamzdelis (injekcijoms ir operacijoms) arba nerūdijančio plieno, aukso ar sidabro strypelis (akupunktūrai). A būna ir mašinų detalės, pvz., karbiuratoriuose, adatiniuose filtruose, guoliuose. Bronius Banaitis, Vladas Kolosauskas, Adolfas Tautavičius

adatas (arab. 'adai - paprotys), musulmonų paprotinė teisė, reguliuojanti tuos santykius, kurių neapima rel. teisė T šariatas. Dalis A normų susiformavo dar gimininėje visuomenėje (T kraujo kerštas, Tkafymas ir kt.), kitos -feod. laikotarpiu. adatinė (archeol.), dėžutė adatoms laikyti. Paprotį dėti A į kapą XI- XII a. iš Skandinavijos perėmė R. Baltijos kraštai - pirmiausia lyviai, vėliau - latviai ir lietuviai. A kartais su adatomis buvo dedamos į moterų kapus ir skiriamos pomirtiniam siuvimui. Lietuvoje žinoma -40 A iš daugiau, kaip 20 radimo vietų. Rasta XV- XVI a. geležinių, žalvarinių (TŠlapgirėskapinyne), kaulinių (Tjakštaičių - MeSkių kapinyne), odinių A. Žalvarinės dažniausiai gamintos iš dviejų išgaubtų trapecijos formos kraštuose sukniedytų plokštelių. Aukštis 5,4-8,2 cm, plotis apačioje 1,5-3,1 cm, viršuje - 3,6-5,8 cm. Viena A pusė kartais ornamentuota. Viduje prikimšta vilnonio audinio ir odos adatoms įsmeigti. Rečiau aptinkama (vėlyvuosiuose kapinynuose) kaulinių A. Jos kiauravidurės, į apačią smailėjančius (skersmuo viršuje 1,6-2,4 cm, apačioje -1,3-1,8 cm, ilgis 7-9 cm), puoštos skersiniais ranteliais. Kaulinės A dažniau aptinkamos Žemaitijoje, žalvarinės trapecinės -Rytų aukštaitijoje. Saulė Urbanavičienė adatinis filtras, įrenginys gruntinio vandens lygiui žeminti. Lengvąjį A sudaro vertikalus metalinis vamzdis su skylėta siurbimo dalimi (filtru) bei su antgaliu apačioje, kolektorius, jungiamosios žarnos ir siurblys. Adatiniame filtre sudaromas vakuumas. Dėl slėgių skirtumo gruntinis vanduo teka į A, pripildo kolektorių, iš jo išsiurbiamas siurbliu ir nuleidžiamas į šalį. Lengvasis vienos pakopos A gruntinio vandens lygį pažemina 2-5 m. Jei gruntinio vandens lygį reikia žeminti daugiau, A išdėstomi grupėmis, 1-2 eilių pakopomis, uždaru kontūru. A įleidžiamas paplaunant gruntą (vanduo siurbliu pumpuojamas per A į gruntą); kietam gruntui išjudinti A turi frezinį antgalį. Ežektorinis A vandeniui siurbti turi ežektorių (čiurkšlinį siurblį), įtaisytą virš A siurbimo dalies arba po ja. Šiais vienos pakopos A vandens lygis pažeminamas 15-20 m. A naudojami statyboje, kasyboje laidiems gruntams sausinti. Bronislovas Ruplys Adatos dubuma (Agulhas Basin), povandeninė dubuma į pietus nuo Afrikos, P. Atlanto ir Indijos vand. sandūroje. Pietuose ją juosia Afrikos -Antarktidos povandeninis klng. Gylis šiaurėje 5000-2000 m, pietuose iki 6000 m. S. rytuose yra Adatos povandeninė aukštuma; min. gylis virš jos apie 2300 m. Nuosėdos - raudonasis molis, dumblas. Adatos Kyšulio srovė (angį. Agulhas Currenl), šiltoji srovė Indijos vandenyne. Teka į pietvakarius išilgai Afrikos pietryčių kranto. Prasideda iš susiliejusiu Mozambiko ir Madagaskaro srovių. Ties 38° p. pi. pasineria į gilumą. Ilgis -500 km, plotis 80-110 km. Greitis nuo 3 km/h (liepą) iki -7 km/h (sausį); Vidutinis debitas 40-50 mln. m'/s. Vandens temperatūra nuo 14-20 °C paviršiuje iki 26 °C 150 m gylyje. Adatos kyšulys (port. Cabo Agulhas), Aguljo kyšulys, yra PAR, 155 km į pietryčius nuo Gerosios Vilties kyšulio. Jame yra piečiausias Afrikos taškas (34°52' p. pi., 20°00' r. ilg.). Atrado port. keliautojas B. Diazas (1488 m. . adatžuvinės (Syngnathidae), dygliažuvių (Gasteros -teiformes) būrio žuvų šeima. daugiau, kaip 150 rūšių jūrų adatų ir -30 rūšių T jūrų arkliukų. A paplitusios tropinio ir subtropinio, rečiau vid. klimato jūrų ir vandenynų priekrantėse. Kai kurios rūšys, pvz., didžioji jūrų adata (Entelurus aeąuoreus), gyvena Atlanto pelagialėje, yra ir gėlavandenių adatų (Microphis). Kūnas 2,5-60 cm ilgio. Galva maža. Daugeliui rūšių būdinga Tmimikrija. Neturi pilvo, kai kurios rūšys uodegos ir pauodegio, rečiau ir krūtinės pelekų. Minta

zoopianktonu. Neršto metu pailgėjusia kloaka patelės deda ikrus i patino papilvės sterblę (odos raukšle su gausiu kapiliarų tinklu). Baltijos jūros priekrantėse ties Lietuva aptinkama jūrų adata (Syngnathus typhle) ir jūrų yla (Nerophis ophidion). Juozas Virbickas Adda (Ada), upė Italijos šiaurėje; Po kairysis intakas. Ilgis 313 km. Baseino plotas 8000 km2. Išteka iš Kankano ežero (Retijos Alpėse), teka Valtellinos slėniu, per Como ežero ir Po (Lombardijos) lygumą. Vidutinis debitas 250 mVs. Daug HE. Nuo A iki Milano eina Martezanos kanalas (56 km). Laivuojama 125 km. Didžiausias miestas prie A - Lecco. Addams Jane (Džeinė Adams) 1860 m. rugsėjo 6 d. Cedarville (Ilinojaus valstija) - 1935 m. gegužės 21 d. Čikaga, JAV visuom. veikėja. 1889 Čikagoje įkūrė (pirmąjį šalyje) socialinės rūpybos kompleksą. Progresyviosios partijos (1912-16 m. veikėja. Nuo 1915 Moterų taikos partijos ir Tarpt, moterų taikos ir laisvės lygos pirmininkė. Nobelio taikos premija 1931. Adderley Juliau Edwin (Džulianas Edvinas Aderlis), pravardė Cannonball 1928 m. rugsėjo 15 d. Tampa - 1975 m. rugpjūčio 8 d. Niujorkas, JAV džiazo saksofonininkas (altinis saksofonas). Vienas žymiausių moderniojo džiazo (hard bop stiliaus) atlikėjų. 1956-1975 m. (su pertrauka) vadovavo paties įkurtam kvintetui. 1957-59 grojo M. Daviso sekstete. 7 dešimtmetyje A kvintetas grojo ir soul džiazo muziką. Jonas Rimša Addington Henry, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas f H. Sidmouth. Addis Ababa t Adis Abeha. Addison Joseph (Džozefas Adisonas) 1672 m. gegužės 1 d. Milston (Viltšyras) - 1719 m. birželio 17 d. Londonas, anglų rašytojas. Vienas anglų žurnalistikos pradininkų. Bendradarbiavo R.Steele'o leidžiamuosežurnalo Tailer (l709-11 m. ir Guardian (1713 m. , kartu su juo leido žurnalą Spectator (1711-12, 1714 m. . Apybraižose propagavo etines ir estetines Šviečiamojo amžiaus idėjas, sukūrė charakteringų tipų (teisėjo, pirklio, kariškio, dvasininko), ryškų ekscentriško provincijos džentelmeno sero Rodžerio de Kaverlio paveikslą. A apybraižos padėjo susiformuoti XVIII a. anglų romanui. Parašė klasicistinę herojinę tragediją Katonas (Cato 1713 m. . Elena Kuosaitė-Jašinskienė Addison Thomas (Tomas Adisonas) 1793 m. balandžio Longbenton (Nortumberlandografystė) - 1860 m. birželio 29 d. Bristolis, anglų gydytojas, patologas anatomas. Med. dr. (1815 m. . Dirbo Guy's ligoninėje Londone. Aprašė fAddisono ligą, Addisono (perniciozinę) anemiją, paskelbė darbų iš plaučių anatomijos ir patologijos. Sigitas Ryliškis Addisono liga (morbusAddisoni), Adisono liga, susergama dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Dažniausia priežastis - idiopatinė antinksčių žievės atrofija (autoimuninės kilmės), rečiau tuberkuliozė, navikas, amiloidozė, sifilis, uždegimas. Sergant A sumažėja arba visai nebegaminama steroidinių hormonų (gliukokortikosteroidų), sutrinka medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių veikla, susilpnėja organizmo adaptacinės reakcijos ir atsparumas. Serga dažniausiai 20 -40 m. žmonės. Simptomai išryškėja po sunkios infekcinės ligos, traumos. Ankstyvi požymiai - silpnumas, nuovargis, patamsėjusi bronzinio atspalvio oda ir tamsios dėmės gleivinėse. Ypač padidėja veido, kaklo, krūtų spenelių, odos raukšlių, burnos ertmės pigmentacija. Vėliau silpsta raumenys, mažėja kūno masė, kraujospūdis, ligonis netenka apetito, vemia, viduriuoja, atsiranda impotencija, depresija. Labai paūmėjus A atsiranda adisoninė krizė (sukelia ūmi infekcija, trauma, operacija). Ligonis jaučia didelį silpnumą, skausmus pilve, jam mažėja

kraujospūdis, gali būti traukulių, koma. Gydoma gliukokortikosteroidais. Ligonis turi pakankamai ilsėtis, valgyti gerai pasūdytą, vitaminingą maistą, saugotis infekcinių ligų. Ištikus adisoninei krizei būtina skubi gydytojo pagalba. Sigitas Ryliškis Addo dramblių nacionalinis parkas (Addo Elephant National Park, Ado dramblių nacionalinis parkas) yra PAR, Kaapo provincijos rytuose. Plotas 117 km2. Auga tankūs, visžaliai krūmai. Saugoma apie 100 dramblių banda, veisiasi hipopotamai, buivolai, keletas rūšių antilopių, juodieji raganosiai (atvežti iš Kenijos); gausu kitų žinduolių, paukščių, roplių.'Įsteigtas 1931. Adelaidė: 1. Upė Australijoje, Šiaurės teritorijos Šiaurės vakaruose. Ilgis 180 km. Prasideda kalvose į vakarus nuo Brock's Creeko, teka į Šiaurės vakarus , įteka į Timoro jūrą. Laivuojama 130 km nuo žiočių. 1839 upę atrado L. R. Fitzmaurice'as ir pavadino Didžiosios Britanijos karaliaus Vilhelmo IV žmonos vardu. 2. Uostamiestis Australijoje; P. Australijos valstijos centras. 1,04 mln. gyv. (1991 m. . A įsikūrusi tarp Lofty kalnų ir Saint Vincento įlankos. Torrenso upė skiria A pram. rajoną (pietuose) nuo gyvenamojo (šiaurėje). Per A uostą išvežama kviečiai, vilnos, vaisiai, vynas, odos; kasmet perkraunama -4 mln. t krovinių. Oro uostas. Elektrotechnikos, chemijos (naftos perdirbimo), tekstilės, maisto (vyno) pramonė. 2 universitetai (įkurtas 1874 ir 1962 m. , konservatorija. Biblioteka. 2 katedros (katalikų ir anglikonų). Gamtos evoliucijos muziejus, bot. sodas. A pradėjo kurtis 1836; gyventojų padaugėjo apie 1845, kai apylinkėse buvo rasta aukso ir vario. ARCHITEKTŪRA. A pastatyta pagal 1836 archit. W. Lighto parengtą bendrąjį planą. Mieste gausu parkų ir skverų, pėsčiųjų gatvių. Senieji (dab. Konstitucijos muziejus) ir naujieji Parlamento bei Vyriausybės rūmai, Viktorijos stiliaus P. Australijos universiteto (įkurtas 1874 m. kompleksas, geležinkelio stoties , P. Australijos muziejaus pastatai. 1977 pastatytas Adelaidės teatro ir kino tarpt, festivalių kompleksas (koncertų salė, dramos teatro pastatas, amfiteatras); šalia - skveras su abstrakčiomis skulptūromis. Vladas Stauskas LIETUVIAI. Pirmieji lietuviai Adelaidėje įsikūrė XIX a. pab., 1888 įsteigtas lietuvių klubas. 1930 apsigyveno keliolika naujų emigrantų lietuvių šeimų. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių padaugėjo iki 1600. Ėjo laikraštis T Australijos lietuvis (1948-56 m. . Nuo 1949 veikia neoficiali lietuvių kat. parapija, prie jos -šeštadieninė mokykla (1998 turėjo 15 mokinių, 3 mokytojus). Lietuvių organizacijos: choras Lituania, f Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) A apylinkė (nuo 1950 m. , sporto klubas Vytis (nuo 1950 m. , kredito draugijos Talka skyrius, lietuvių Caritas draugija, Lietuvių kat. centras su Šv. Kazimiero koplyčia, Šv. Kazimiero bažn. choras (nuo 1963 m. , teatro grupė Vaidila, T Adelaidės lietuvių sąjunga, P. Australijos lietuvių moterų draugija, A lietuvių kat. moterų draugija, ateitininkai, skautų tuntas Vilnius, lietuvių karių veteranų sąjunga Ramovė, lietuvių moterų kvartetas Nemuno dukros. 1959-63 veikė lituanistiniai kursai. A lietuvių namuose yra ALB muziejus ir t Australijos lietuvių bendruomenės archyvas. Veikia J. J. Bačiūno vardo ir prel. P. Jatulio lietuvių bibliotekos. Šeštadieniais transliuojamos lietuvių radijo laidos. Leidžiama dvisavaitinis biuletenis Adelaidės lietuvių žinios ir Šventadienio balsas (red. kun. J. Petraitis). 1998 gyveno apie 1200 lietuviu, 300 jų aktyviai dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Viktoras Baltutis Adelaidės lietuvių sąjunga įkurta 1955.1955 A turėjo 40 narių, 1975 - 255 (nariu gali būti lietuvis ar lietuvių kilmės asmuo, išskyrus komunistus). A pajamos - narių aukos ir mokesčiai. Rūpinasi P. Australijos lietuvių sporto, poilsio, visuom. ir kultūros veiklos

patalpomis, dalyvauja labdaros veikloje, remia visuom. organizacijas. 1957 nupirktuose maldos namuose, vėliau įgytuose gretimuose pastatuose A įrengė sale, Australijos lietuvių bendruomenės muzieju -archyvą, biblioteką, sporto aikštele, klubą, lietuvių radijo laidų studiją. Patalpos tapo Lietuvių namais (rekonstrukcijai vadovavo architektai kalba Reisonas ir E. Kalibatas). Juose įsikūrė beveik visos Adelaidės lietuvių organizacijos: skautai, choras Lituania, sportininkai, tautinių šokių grupės, teatro grupė Vaidila, Lietuvių atgimimo sąjūdis, Jaunimo sąjunga, kooperatinė kredito draugijos Talka skyrius. Vyksta įv. minėjimai, Naujųjų metų sutikimai, susirinkimai, suvažiavimai, teatro spektakliai, sporto varžybos ir kiti renginiai. A pirmininkai: V. Raginis (1955-1966 m. , P. Bielskis (1966-1989 m. , V. Neverauskas (nuo 1989 m. . Valė Nevemuskienė Adelaidės sala (angį. Adelaide Island) yra Bellingshauseno j., į vakarus nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 5000 km2. A dengia apie 200 m storio ledas. rytinėje dalyje yra iki 2395 m aukščio kalnų grandinė. A susidariusi iš gabro ir granito. P. krante yra Didžiosios Britanijos moksl. stotis Rothera. A 1832 atrado J. Biscoe (Didžioji Britanija). Adelės Žemė (prancūzų Terre Adėlie), R. Antarktidos dalis Wilkeso Žemėje, tarp 136°25' ir 14T50' r. ilg., prie d'Urville'io j. Plotas 432 000 km2. A dengia apie 2500 m storio ledas; jo nėra tik kai kur pakrantėje. A susidariusi iš metamorfinių uolienų. Pučia stipriausi visoje Antarktidoje vėjai (didž. greitis 90 m/s). Vasarą pakrantėse -ruonių gulyklos, Adelės pingvinų kolonijos. Čia yra Pietų magnetinis polius. A 1840 atrado J. S. C. Dumont'as d'Urville'is; pavadinta jo žmonos vardu. adėlis (prancūzų adele). Racionaliųjų skaičių kūno A yra begalinė seka (a, av ay <z5, ..., a , ...), kurioje a - bet kuris realusis skaičius, a -/>-adieji skaičiai, kurie beveik visi (išskyrus jų baigtinį skaičių) yra sveikieji. Adelių (a',a'2,...,a'p,...) ir («",«",...,«£,...) suma yra adėlis (a'+a",a'1 + a",...,a'f + a",...), sandauga - adėlis ( - 1' - 1", a'2a", ...,u'fu"f,...). Visų A aibė sudėties ir daugybos atžvilgiu sudaro žiedą. Analogiškai apibrėžiami bet kurio alg. skaičių kūno A. Adeliai svarbūs alg. skaičių, a universitetomorfinių funkcijų, alg. grupių teorijoje. Adelsbergo grota (vok. Adelsberger Grotten), stalaktitų urvas Slovėnijoje, T Postoinos urvas. Adelung Johann Christoph (Johanas Kristofas Adelungas) 1732 m. rugpjūčio 8 d. Spantekow (prie Anklamo, Meklenburgas -Priešakinė Pomeranija) į 1806 m. rugsėjo 10 d. Dresden, vokiečių kalbininkas. Hallės universitete studijavo teologiją. Parengė vokiečių kalbos gramatiką, žodyną, vadovėlių, kalbos studijų. Lyg. kalbotyrai formuotis turėjo Įtakos Minstitutridatas, arba Bendroji kalbotyra su „Tėvemūsų"... (Mithridates, oder Allgemeine Sprachenkunde mit dem Vater Unser... 4 t. 1806-17 m. ; nuo t. 2 leido J. S. Vateris. Antrajame tome (1809 m. pateikta lietuviškų ir prūsiškų tekstų. Algirdas Sabaliauskas Ademaras Šabaniėtis T Adhėmardc Chabannes. Ademollo Gagliano Maria Teresa (Marija Tereza Ademolo Galjano) 1946 m. gruodžio 15 d. Florencija, italų kalbininkė. 1969 baigė Florencijos universitetą (klasikinė filologija). G. Devoto paskatinta susidomėjo baltistika. Fribūro universitete klausė A. Senno baltistikos paskaitų. Nuo 1973 dirba Florencijos universitete; profesorius (1985 m. . Daugiausia tiria baltų kalbų leksiką. Paskelbė straipsnių apie baltų ir lot. kalbų leksines bendrybes, lietuvių kalbos leksiką ir žodžių darybą. Algirdas Sabaliauskas Adenas ('Adan), miestas Jemeno pietuose, prie Adeno įlankos (Arabijos jūra). 495 000 gyv. (2001 m. . Įsikūręs užgesusio ugnikalnio krateryje. Prekybos, žvejybos uostas. Tarpt,

oro uostas. Perdirbama nafta (-8 mln. t per metus). Maisto (tabako, aliejaus), tekstilės pramonė. Plytų, muilo gamyba. Druskos gavyba iš jūros vandens. Naftos ir jos produktų, grūdų, tabako, medvilnės, kavos, odų, kailių, žuvų prekyba. universitetas (įkurtas 1975 m. . ISTORIJA. Adano arba Asano vardu A buvo žinomas senovės graikų ir romėnų geografams. Minimas Ezechielio knygoje kaip vieta, su kuria prekiavo Tyras. Senovėje ir viduramžiais buvo tranzitinės prekybos tarp Europos ir Azijos centras. XV a. pab. po didžiųjų geogr. atradimų prarado prek. reikšme. 1536 užėmė turkai. 1839 užimtas Didžiosios Britanijos tapo jos kar. baze (buvo iki 1967 m. . 1963-1967 m. priklausė t Pietų Arabijos Federacijai. 1967-1990 m. Jemeno Liaudies Demokratinės Respublikos sostinė. Adenauer Konrad (Konradas Adenaueris) 1876 m. sausio 5 d. Koln - 1967 m. balandžio 19 d. Rhondorf (prie Bonos), VFR valstybės veikėjas. Teisininkas. Nuo 1906 m. kat. pakraipos Centro partijos narys. 1917-33 Reino provincijos parlamento narys ir Kolno meras. Nuo 1920 Prūsijos Valstybės tarybos narys, nuo 1928 pirmininkas; Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo bei suartėjimo šalininkas. 1933 iš visų postų pasitraukė. 1934 ir 1944 kalintas. Karo pab. amerikiečių paskirtas Kolno meru, tačiau okup. zonos valdžią perėmus britams atstatydintas. Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) pirmininkas (nuo 1946 britų zonos, 1949-1966 m. VFR). 1948 VFR konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas. 1949 m. rugsėjo - 1963 m. spalio VFR federalinis kancleris, 1951-55 dar ir užsienio reikalų ministras. Siekė įtikinti amerikiečius ir britus, kad stabili ir pasiturinti VFR bus kliūtis komunizmui plisti Europoje; rėmė jos prisijungimą prie NATO ir Europos ek. bendrijos. Per Berlyno krize (1961-62 m. laikėsi santūrios politikos. Priešinosi socialistinių programų diegimui. Adenauerio fondas, Konrado Adenauerio fondas (Konrad Adenauer Stiftung), išaugo iš 1956 įkurtos Vokietijos kd. švietimo organizacijos. 1964 pavadintas kalba Adenauerio vardu. Tikslai - polit. švietimas, krikščioniškosios demokratijos vertybių puoselėjimas, Europos vienijimosi skatinimas, tarpt, bendradarbiavimas. Būstinė Sankt Augustine (netoli Bonos). A turi atstovybes 12 (1 šalių. Finansuoja daugiau, kaip 200 įv. A programų (2000 m. daugiausia ekonomiškai silpnose valstybėse. Lietuvoje A atstovybė įkurtas 1993 Vilniuje. adeninas, Ade, vitaminas B4, 6-aminopurinas, purino bazė. Svarbi nukleorūgščių (DNR ir RNR) sudėtinė dalis. A randamas visose gyvose ląstelėse. A liekanų yra kofermentų (NAD+, NADP, FAD, kofermento A) ir nukleozidinių antibiotikų sudėtyje. Laisvo A randama augaluose, mielėse. Žmogaus ir gyvūnų organizme oksiduojasi iki šlapimo rūgšties. Zofija Sasnauskienė adenoidai (graikų aden - liauka + eidos - išvaizda), ryklės tonzilės, esančios nosiaryklėje, išvašos. Limfinis audinys kaupiasi nosiaryklės skliaute, ryklės viršutinėje ir užpakalinėje sienelėse. A padidėja vaikams, ypač 3-5 m., vėliau mažėja ir lyt. brandos metu išnyksta. Dėl dažnų viršutinių kvėpavimo takų uždegimų ar individualių organizmo ypatumų kai kuriems vaikams A audinys labai išveša ir apsunkina ar visai sutrikdo kvėpavimą per nosį. Todėl dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis, sutrinka veido kaulų formavimasis, lėtėja kalbos, emocinis ir intelektualinis vystymasis. Jei A užkemša ausies trimito angą, sutrinka ausies funkcija ir gali atsirasti lėtiniai klausos sutrikimai. Laiku nustačius A ir gydant organizme didelių pakitimų neatsiranda. A šalinami operacija. Pav.

Eugenijus Lesinskas Adeno įlanka (arab. Khalij 'Adan, angį. Gulf of Aden), Arabijos jūros dalis tarp Arabijos ir Somalio pusiasalių. Didžiausias gylis 4525 m. Bab ai Mandebo sąsiauriu jungiasi su Raudonąja jūra. Vandens paviršiaus temperatūra 26-30 °C, druskingumas 33,5-36,5%o. Svarb. uostai: Adenas (Jemene), Džibutis (Džibučio Respublikoje), Berberą (Somalyje). adenokarcinomė (adenocarcinoma < graikų adėn - liauka + f karcinoma), piktybinis liaukinio epitelio navikas. Standžiuose organuose - neryškiai nuo aplinkinio audinio atsiribojęs mazgas, tuščiaviduriuose organuose - grybo pavidalo, neretai išopėjusi išauga. A dažniausiai susidaro skrandžio, gimdos ir kt. organų gleivinėje. Mikroskopinė sandara įvairi. Naviko ląstelės kartais sudaro ryškias liaukines struktūras, kartais - ne. Kai kurios A gamina gleives ar kitokį sekretą. Laima Griciūtė adenoma (adenoma < graikų aden- liauka), nepiktybinis liaukinio epitelio navikas. Auga liaukiniuose arba tuose organuose, kurių gleivinėje yra sekretą gaminančių liaukų. A apskritas, ryškiai atsiribojęs nuo aplinkinio audinio, kartais inkapsuliuotas mazgas arba (tuščiaviduriuose organuose) išauga, vadinama polipu. A ląstelės mažai skiriasi nuo normalių organų ląstelių, tik neįprastai išsidėsčiusios. Dažniausiai A susidaro krūtyje, prostatoje, skrandyje. Gali tapti piktybiniu naviku tadenokarcinoma. Laima Griciūtė adenomėras (graikų adėn + meros - dalis), žmogaus ir gyvūnų liaukų galinė sekrecinė dalis. Adenos kultūra, archeologinė kultūra , plitusi 500 p.m.e.-100 po Kr. Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Pavadinta fermos Ohajo valstijoje, greta kurios gausu piliakalnių ir pilkapių, vardu. Paminklų grupių aptinkama Indianoje, Kentukyje, V. Virdžinijoje ir Pensilvanijoje. W. Millsas A aprašė kn. Šiaurės Amerikos Adenos kultūra ir periodas (North American Adeną Culture and Period 1901 m. . Piliakalniai - nupjautos piramidės formos, iki 20 m aukščio, ant jų būta medinių šventovių ir įtvirtinimų. Žmonės daugiausia gyveno apskrituose su kūgio formos stogu būstuose. Vertėsi žvejyba, iš dalies žemdirbyste (pradėta auginti kukurūzus), rinko augalinį maistą. Naudojo akmeninius kaplius ir kirvius, molinius indus; rasta ornamentuotų vario dirbinių, akmens plokštelių su geom. ženklais. Mirusiuosius, apibertus ochra, laidojo medinėse dėžėse, įv. gyvūnų formų pilkapiuose. A turėjo įtakos kitoms kultūroms. adenovirusai (Adenoviridae), linijinę deoksiribonukleorūgštį turinčių virusų šeima. 70-90 nm dydžio, be lipidų ir išorinio apvalkalėlio. Sukelia stuburinių gyvūnų infekcines f adenovirusines ligas, gyvuliams - dar ir piktybinius navikus. Dauginasi ląstelių branduoliuose. Latentinės būsenos A aptinkami kvėpavimo takuose ir žarnyne. Žmogaus organizme surasti 49 serologiškai skirtingi tipai, kurių dauguma yra patogeniniai. Pranas Žlabys adenovirusines ligos, ūminės infekcinės kvėpavimo takų, plaučių, virškinamojo trakto, šlapimo pūslės, akių gleivinės ir limfmazgių ligos, kurias sukelia adenovirusai. Užkrečia ligoniai ir sveiki virusų nešiotojai. Užkratas plinta lašeliais per orą, vandenį, buities daiktus, žaislus. A inkubacinis laikotarpis - 5-7 d. Vaikams liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, parausta gerklė ar akių gleivinė. Sergant gastroenteritu (skrandžio ir plonosios žarnos uždegimu) viduriuojama. Suaugusiųjų A požymiai nelabai ryškūs, temperatūra dažnai būna normali. Sergama 3-7 d. A pavojingos ligoniams po organų transplantacijos, sergantiems AIDS ar kt. ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą. Šių

ligonių organizme išplitę adenovirusai sukelia inkstų, kepenų, centrinės nervų sistemos ir kt. ligas. Pranas Žlabys adenozinas, Ado, nukleozidas, sudarytas iš adenino ir D-ribozės. Randamas ribonukleorūgštyje (RNR) ir kofermentuose; su l ar daugiau fosfato rūgšties liekanų sudaro nukleotidus, kurie svarbūs organizmo medžiagų ir energijos apykaitai. Laisvas A susidaro skylant RNR arba adenino nukleotidams. Zofija Sasnauskienė adenozinfosfatai, adenino ribonukleotidai. Sudaryti iš adenino, D-ribozės ir vienos (adenozinmonofosfatas, AMP, arba adenilo rūgštis), dviejų (adenozindifosfatas, ADP) ar trijų (adenozintrifosfatas, ATP) fosfato rūgšties liekanų. Yra visuose organizmuose. AMP randama ribonukleorūgštyje, kofermentų sudėtyje ir laisvos. AMP sintetinama iš inozin5'-monofosfato arba susidaro skylant ADP ir ATP. Ciklinis adenozinmonofosfatas (ciklo -AMP, cAMP) dalyvauja daugelio hormonų reguliavime. Ciklo -AMP susidaro iš ATP veikiant membraniniam fermentui adenilciklazei, kuris aktyvinamas sąveikaujant hormonams su receptoriais. Ciklo -AMP yra universalus viduląstelinis tarpininkas, aktyvinantis nuo jo priklausomus fermentus proteinkinazes, kurios dalyvaujant ATP fosforilina kai kuriuos fermentus, histonus, ribosominius ir kt. baltymus. ADP - svarbus oksidaciniam fosforilinimui; ATP yra universalus chem. energijos saugotojas ir pernešėjas ląstelėse. ATP hidrolizės metu išsiskyrusi energija panaudojama judėjimui, įv. junginių biosintezei, medžiagų pernašai per biol. membranas. AMP ir ADP akumuliuoja energiją, prisijungdami fosfato rūgšties liekanas, o joms atskylant nuo ATP ir ADP - energija atpalaiduojama. Zofija Sasnauskienė adenozintrifosfatazės, ATPazės, hidrolazių klasės fermentai, katalizuojantys adenozintrifosfato (ATP) skaidymą iki adenozindifosfato (ADP) ir neorg. fosfato. Plačiai paplitusios gyvosiose ląstelėse, ypač jų membranose. Jonus pernešančios A yra P, V ir F tipo. P tipo A perneša jonus naudodamos ATP hidrolizės energiją. Proceso metu fermentas fosforilinamas. Visų eukariotų ląstelių plazminėje membranoje aptinkama Na+/K+ ATPazė perneša iš ląstelės Na+ jonus mainais į K+ jonus. Ca2 ATPazė perneša Ca2 jonus į endoplazminį tinklą; šis procesas yra svarbus raumenų susitraukimui. V tipo A perneša H+ jonus. Jos aptinkamos mielių, aukštesniųjų augalų vakuolių membranose, gyvūnų lizosomose, endosomose. F tipo A (ATP sintazė) sintetina ATP iš ADP ir fosfato naudodamos elektrocheminį vandenilio jonų gradientą. Randamos mitochondrijose, chloroplastuose ir bakterijose. A lemia organizmo atsparumą vaistams. Mikroorganizmuose esančios A iš jų šalina nuodingus (vario, nikelio, kadmio) jonus. Jurgis Kadziauskas adentija (adentia < fa... + lot. dens, kilm. dentis -dantis), bedantystė, įgimtas sklaidos sutrikimas, kai nėra dantų ir jų užuomazgų. Būna dalinė A (nėra kelių dantų užuomazgų) ir visiška A (nėra visų dantų užuomazgų). Nuolatinių dantų dalinė A, kai trūksta iki 10 dantų, laikoma fiziol. redukcija. Trūkstant daugiau negu 10 nuolatinių dantų dažnai būna ir kitų ektoderminės kilmės organų bei audinių (odos, prakaito, riebalų liaukų, plaukų, nagų, akių lęšių, nervų) sutrikimų. Jei nėra nuolatinių dantų užuomazgų, tai jų vietoje pieniniai dantys laikosi iki 40-50 m. A pasitaiko retai, dažniausiai dėl paveldimų ligų, sutrikusios endokrininės sistemos veiklos. Petras Šileikis adeptas (lot. adeptus - pasiekęs): 1. Kurios nors idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas. 2. Asmuo, žinantis sektos, religijos ar kt. paslaptis. Aderlis Džulianas Edvinas T J. E.Adderley.

adesyvas (lot. ad - pas, prie + esse - būti), pašalio esamasis vietininkas, viet. linksnio atmaina, rodanti daiktą, prie kurio vyksta veiksmas. Dab. lietuvių kalboje A jau išnykęs, bet XVI- XVII a. raštuose ir kai kuriose Gudijos lietuvių salose (Lazūnuose, Zieteloje, Gervėčiuose) buvo vartojamas (elgeta... gulėjo vaftuosemp 'prie vartų', M. Daukša). Manoma, kad lietuvių kalbos vns. A formos atsirado prie senojo vietininko priaugus postpozicijai -pi: mišktepi < miškle (plg. namie) + -pi. Dgs. A formos atsirado vėliau, tai pačiai postpozicijai -pi priaugus prie dgs. inesyvo: m&kuosempi < miškuosen + -pi. Vytautas Ambraząs Adfu, Edfu, miestas Egipte, Nilo kair. krante, žemiau Asuano. 45 700 gyv. (1986 m. . Pro A eina Asuano -Kairo geležinkelis ir automobilių kelias. Cukraus, celiuliozės ir popieriaus pramonė; žiedžiami puodai. Ryžių, javų, vilnamedžių, finikų auginimo rajono prekybos centras. Horo šventykla (4- I a. p.m.e.), Ramzio III šventyklos griuvėsiai. Adhėmar de Chabannes (Ademaras Šabaniėtis) 988 Limousin (Centr. Prancūzija) 11034, prancūzų kronikininkas. Svarb. veikale Akvitanijos ir Prancūzijos kronika (Chronicon Aąuitanicum et Francicum 3 kn.) aprašė ist. įvykius nuo seniausiųjų laikų iki XI a. pr. Vertingiausia kn. 3-814-1028 V. Prancūzijos istorija. adhėzija (lot. adhaesio - sukibimas), priekiba, dviejų skirtingų kietųjų kūnų, kietojo kūno ir skysčio, nesimaišančių skysčių susiliečiančių paviršių sukibimas dėl kūnų dalelių sąveikos. Pagal molekulinę A teoriją, adheziją lemia mol. sąveikos jėgos, atsirandančios susiliečiančių kūnų molekulėms suartėjus per kelis angstremus. Pagal elektrinę A teoriją, tarp susiliečiančių kūnų paviršių atsiranda elektros jėgos. Ilgainiui dėl paviršių dalelių difuzijos labai sustiprėja kūnų sankiba, todėl išnyksta kūnų skiriamasis paviršius, jie tarsi įauga vienas į kitą, taigi dvi skirtingos fazės virsta viena. Šis reiškinys vadinamas kohezija. Dviejų vienodos prigimties kūnų sukibimas (pvz., sukimba šildomi termoplastikai, trintimi virinami metalai) vadinamas autohezija. A pagrįstas klijavimas, dažymas, elektrochem. dengimas. A stiprumas priklauso nuo susiliečiančių medžiagų fiz. ir chem. prigimties, paviršių švarumo, lietimosi ploto, vidinių įtempiu. A matuojama jėga arba darbu, reikalingu susiliečiančių kūnų paviršiaus vienetiniam plotui perskirti. adhėzijos molekulės. Ląstelių A randamos kraujagyslių endotelinių ląstelių, leukocitų, trombocitų paviršiuje. Kraujotakoje cirkuliuoja laisvos formos, atsidalijusios nuo ląstelių paviršiaus. Endotelinių ląstelių A, sąveikaudamos su leukocitų paviršiaus molekulėmis, padeda joms pereiti per kraujagyslių sienelę, patekti į periferinius limfinės sistemos organus, uždegimo vietą. Leukocitų A funkcijos susijusios su ląstelių pirmtakų diferenciacija centr. limfinės sistemos organuose, tarpląsteliniais ryšiais (imunokompetentinių ir antigeną pateikiančių ląstelių), ligandų ir receptorių sąveika, citokinų gamyba. A skirstomos į šeimas: selektinų, integrinų, adresinų ir imunoglobulinų. Selektinų randama endotelinių ląstelių (Eselektinai), leukocitų (L-selektinai), trombocitų (T-selektinai) paviršiuje. Jie skatina leukocitų sukibimą su kraujagyslių endotelinėmis ląstelėmis, lemia leukocitų grįžtamąją cirkuliaciją, neutrofilų dalyvavimą uždegimo vietoje. Integrinai yra membraniniai baltymai, koordinuoją tarpląstelinius ryšius, išorinių baltymų sujungimą, indukuoją signalų perdavimą į ląstelės vidų. Adresinai išsidėstę limfinės sistemos organų venulėse ant endotelinių ląstelių paviršiaus ir sąlygoja limfocitų grįžimą į lokalizacijos vietas sąveikaujant ligandams ir limfocitų receptoriams. Imunoglobulinų superšeimai priskiriamos A, turinčios į imunoglobulino molekulės T

domenus panašias struktūras. Jos pateikiamos endotelinių ląstelių paviršiuje ir sujungia įv. integrinų molekules. A molekulės dalyvauja ir patologiniuose procesuose - uždegimo reakcijose, metastazių susidaryme. Vytas Tamošiūnas adhjatma (skr. adhyatma - susijęs su siela), hinduizmo filosofijoje - aukščiausioji dvasia, visa, kas siejasi su dvasia, Tatmanu. Upanišadose visi būties reiškiniai siejami su adhjatma ir interpretuojami 3 požiūriais: dieviškuoju arba makrokosmoso (adhidaivata), žmogiškuoju arba mikrokosmoso (adhjatma), tarpiniu arba aukojimo (adhijadžna). Kazimieras Seibutis Ady Endre (Endrė Adis) 1877 m. lapkričio 22 d. Ėrmindszent - 1919 m. sausio 27 d. Budapeštas, vengrų poetas. Eilėraščiams (rink. Nauji eilėraščiai l V j versek 1906, Kraujas ir auksas l Vėr ės arany 1907, Mirusiųjų priešakyje l A halottak ėlėn 1918 m. būdinga gyvenimo geismo, nusivylimo pasauliu, mirties baimės motyvai, skausmingi tikėjimo ir abejonių priešpriešos išgyvenimai; įvaizdžiai įgyja simbolinę prasmę. A davė pradžią moderniajai vengrų poezijai, atnaujino jos metriką, įtvirtino laisvąjį eiliavimą. Lietuvių kalba išleistas eilėraščių rink. Poezija (1972 m. . yitas Agurkis adiabatė (graikų adiabatos - nepereinamas), termodinaminės sistemos būsenų diagramos kreivė, vaizduojanti grįžtamąjį Tadiabatinį vyksmą, t.y. procesą be šilumos mainų su aplinka. Per tokius vyksmus entropija nekinta, todėl A dar vadinama izoentrope. Pvz., idealiųjų dujų A apibrėžia Poissono lygtis: pV = const; čia p - idealiųjų dujų slėgis, komitetūris, y = C ICV- adiabatės rodiklis, lygus izobarinės ir izochorinės šiluminės talpos santykiui (vienatomiųdujų y = 1,67, dviatomių y = 1,4 m. . adiabatinė hipotezė, kvantinės teorijos prielaida, pagal kurią sistema, iš pradžių buvusi tam tikros nuostoviosios būsenos, tos būsenos išlieka ir išorinėms sąlygoms, pvz., išorinių laukų stipriams, kintant labai lėtai. A remiamasi kvantinėje mechanikoje ir kvantinėje elektrodinamikoje nagrinėjant surištąsias dalelių sistemas bei nusakant dalelių sklaidą. Julijonas Kaladė adiabatinis išmagnėtinimas T magnetinis aušinimas. adiabatinis vyksmas, adiabatinis procesas, termodinaminės sistemos būsenos kitimas be šilumos mainų su aplinka. Gali vykti gerai termiškai izoliuotoje nuo aplinkos sistemoje. Būna ir termiškai neizoliuotoje sistemoje, kai ji dėl spartaus vyksmo (pvz., kai garsas sklinda dujose) nespėja nei gauti, nei atiduoti šilumos. A yra grįžtamieji ir negrįžtamieji. Per grįžtamąjį A sistemos entropija nepakinta, per negrįžtamąjį - didėja. Grįžtamojo A sistemos parametrų ryšį vaizduoja Tadiabalė. A pavyzdžiai: dujų, esančių gerai termiškai izoliuotame cilindre su termiškai izoliuotu stūmokliu, susispaudimas arba išsiplėtimas slegiant temperatūra kyla, plečiantis - krinta; adiabatinis išmagnėtinimas, kuriuo pagrįstas magnetinis aušinimas. adiantas (Adiantum), adiantinių (Adiantaceae) šeimos augalų gentis. apie 200 rūšių. Savaime auga P. Amerikoje. Kambariuose ir šiltnamiuose dažniausiai auginamas pleištiškasis A (A. raddianum). Tai vid. dydžio augalas. Stiebai ploni, standūs, tamsiai rudi, juodi. Jaunos šakelės tiesios, vėliau riečiasi. Dauginamas sporomis arba kero dalimis. Daug A veislių skiriasi lapų spalva, forma, augimo ypatumais. Kristina Balnviė adicinė skaičių teorija (lot. additio - pridėjimas), nagrinėja skaičių, dažniausiai sveikųjų, dėstinius tam tikro pavidalo sumomis. Klasikinių A teiginių pavyzdžiai: kiekvienas natūralusis skaičius gali būti užrašytas ne daugiau kaip keturių natūraliųjų skaičių kvadratų suma, ne daugiau kaip devynių natūraliųjų skaičių kubų suma. Šie teiginiai yra

tam tikri vadinamosios Waringo problemos atvejai: bet kuriam natūraliajam skaičiui n egzistuoja toks skaičius k = k (n), kad kiekvienas natūralusis skaičius m gali būti užrašytas suma m = "+. " + ... + £; čia x. yra neneigiami sveikieji skaičiai. Waringo hipoteze 1909 m. įrodė D. Hilbertas. A nagrinėja ir pirminių skaičių sumas. Goldbacho hipotezė teigia: kiekvienas nelyginis natūralusis skaičius gali būti užrašytas trijų pirminių, o lyginis - dviejų pirminių skaičių suma. I. Vinogradovas 1937 įrodė, kad šis teiginys teisingas visiems pakankamai dideliems nelyginiams skaičiams. Lyginiams skaičiams Goldbacho hipotezė neįrodyta iki šiol. Lietuvoje A problemas nagrinėjo kalba Bulota, J. Kubilius, M. Maknys (pirminių skaičių dėstinius dviejų kvadratų sumomis), V. Statulevičius (nelyginių skaičių dėstinius trijų pirminių sumomis). Vilius Stakėnas „Adidas", Vokietijos sport. avalynės, aprangos ir inventoriaus bendrovė. Ik. 1948. Būstinė Herzogenaurache. Turi 8 įmones Vokietijoje, daugiau, kaip 25 antrines bendroves Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir kt. Nuo 1997 Adidas -Salomon AG. adygai (adyge), Europos tautų grupė: fadygėjai, 't čerkesai ir f kabardinai. <1 mln.žm. (1998 m. . A kalbos priklauso f kaukaziečių kalbų šeimai. Praeityje vienijo daugelį giminingų S. Kaukazo genčių, gyveno Kubanės baseine ir prie Juodosios jūros. VI- VII a. tapo krikščionimis, XVI- XVIII a. dauguma - musulmonais. Europos ir R. šalyse viduramžiais buvo vadinami čerkesais. XIII- XIV a. dalis A atsikėlė į Tereko baseiną ir sumišė su ten gyvenusiais alanais sudarė dab. kabardinų tautą, dalis kitų A genčių ilgainiui susitelkė į adygėjų tautą. XIX a. prie Kubanės atsikėlę kabardinai sumišo su šiaurinėmis A gentimis; iš jų XX a. susiformavo čerkesų tauta. Adige (Adidžė),upė Italijos šiaurėje. Ilgis 410 km. Baseino plotas 12 200 km-. Prasideda Ectalio Alpėse. Įteka į Adrijos j. Su Po sudaro bendrą deltą. Pavasarį ir rudenį užlieja Venecijos žemumą; tuo metu debitas 3500-4000 m-'/s. Vaga aptverta pylimais. Yra hidroelektrinių. Laivuojama nuo Isarco (kair. intako) žiočių (-300 km). Pakrančių didž. miestai: Trento, Verona, Bolzano (prie Isarco žiočių). Adygėja (Adygeja), Adygėjos Respublika (Respublika Adygeja), yra Rusijoje, Šiaurės Kaukaze. Plotas 7600 km2. 448 800 gyv. (2001 m. . Sostinė-Maikopas (167 300 gyv., 2000 m. . Gyvena rusai (71%), adygėjai (21%), ukrainiečiai (2,9%), armėnai (1,4%). Adygėjų daugiausia v. ir Šiaurės rytų dalyse. Gyventojų vidutinis tankumas 59 žm./km2. Miesto gyventojų 54% (2000 m. . A suskirstyta į 7 rajonus. Yra 2 miestai, 5 miesto tipo gyvenvietės. A įsikūrusi tarp Kubanės, Labos, Belajos ir Psekupso upių. Šiaurės dalis yra Kubanės -Paazovio žemumoje; stepės. Prie Kubanės yra adygos Atlajos (užliejamosios pievos ir pelkės), Krasnodaro tvenkinys. Vid. dalis - Pakubanės lyguma, suraižyta Kubanės dešinysis intakų slėnių; miškastepė. P. dalis - Uolėtasis klng. (didžiausias aukštis - 3238 m, Čiugušo kalba,) ir D. Kaukazo priekalniai; ąžuolų ir bukų miškai. Kaukazo rezervatas (nuo 1924 m. . Klimatas vidutinių platumų, žemyninis, šiltas; sausio vidutinė temperatūra -2 °C, liepos 22 "C.; kritulių -700 mm per metus. Gaunamos gamtinės dujos, yra naftos telkinių. BVP apie 1,84 mlrd. rb. Pram. produkcijos vertė - 793 mlrd. rb (1997 m. . 43% pram. produkcijos sukuria maisto pramonė, 12% mašinų gamyba. Baldų ir kitų medienos dirbinių, celiuliozės, kartono, metalo apdirbimo staklių, konservų, avalynės, odos apdirbimo ekstraktų, konservų gamyba. Eksportuojama 4,1% pramonės (mašinų gamybos ir medžio apdirbimo pramonės) produkcijos (1997 m. .

Maikopo HE. Žemės ūkio naudmenų 250 000 ha. Šiaurės ir vidurinėje dalyje auginama javai, rapsai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, tabakas, eteriniai ir prieskoniniai augalai (rožės, bazilikai). Daržininkystė (žirniai, arbūzai), sodininkystė, vynuogininkystė, bitininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Tranzitiniai geležinkeliai, vamzdynai. Miner. vandens versmės ir sanatorijos Maikopo rajone. Ričardas Baubinas ISTORIJA. A teritorijoje žmonės apsigyveno ankstyvajame paleolite, l tūkstantmečio p.m.e. rašytiniai šaltiniai mini meotus, sindus, kerketus ir kitus adygėjų protėvius. Nuo IV a. A gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, metalo apdirbimu, prekiavo su Persija, Bizantija. VIVII a. priėmė krikščionybę. XIII- XIV a. pradėjo formuotis adygėjų tauta. XIII a. A buvo užkariauta Aukso ordos, 1557 prijungta prie Rusijos. Iki XVIII a. pab. į A pretendavo turkai, dėl jų įtakos dauguma adygėjų priėmė islamą. XIX a. Adygėjoje vyko ginkluota kova prieš RI valdžią. Iki XX a. pr. išliko patriarchaliniai feod. santykiai. 1918 m. sausio rugpjūčio mėn. A valdė bolševikai, vėliau baltagvardiečiai. 1920 m. kovo įsitvirtino sov. valdžia. 1922 m. liepos 27 d. RSFSR sudėtyje sudaryta Čerkesijos (Adygėjos) AŠ, 1922 m. rugpjūčio 24 d. pavadinta Adygėjos (Čerkesijos), 1928 m. rugpjūčio 13-Adygėjos AŠ (centras Krasnodaras, nuo 1936, pakeitus srities sienas, Maikopas). Žemės ūkio kolektyvizacija, islamo įtakos ribojimas iš esmės pakeitė adygėjų, sovietmečiu tėvynėje tapusių tautine mažuma, gyvenimo būdą. 1942 m. rugpjūčio -1943 m. gruodžio A buvo okupuota vokiečių kariuomenės. 1991 m. liepos 3 d. tapo auton. respublika, iširus SSRS (l 991 12 m. -viena Rusijos federacijos respublikų. adygėjai (adyge), Europos tauta. Gyvena Adygėjoje (95 400 m. , Krasnodaro krašte (-20 800 m. , Turkijoje (-5000 m. , Art. Rytuose. Kalba kaukaziečių kalbų šeimos adygėjų kalba ir rusų kalba Dauguma musulmonai sunitai. A yra fadygų palikuonys, jų tautos ištakos siekia XIII-14 amžių. XIX a. 6 dešimtmetyje dalis A RI valdžios buvo ištremta į Art. Rytus. Adi Granthas (pandžabų kalba Adi Granth - pirmapradė knyga), Indijos sikhų šventraštis. Sudaro -6000 himnų, sukurtų sikhų guru ir įvairių viduramžių Indijos rel. kastų šventųjų. Dar vadinamas Knyga viešpačiu (Granthu Sahibu), t.p. Guru Granthu, nes dešimtasis sikhų guru paskelbė, kad po jo mirties sikhų dvasiniu mokytoju bus ne jo įpėdinis, bet A. Jis yra pagrindinis garbinimo objektas sikhų šventyklose (gurdvaruose). Pirmąją kanoninę šventraščio redakciją 1604 m. Amritsare sudarė penktasis sikhų guru Ardžunas. Jis įtraukė savo paties (2218 m. , pirmtakų Nanako (974 m. , Angado (62 m. , Amardaso (907 m. , t.p. bhagatų (hinduistų ir musulmonų šventųjų) Namdevo, Ravidaso ir Kabyro himnus bei kelias Pandžabo musulmonų mistiko Farido ( XIII a. ) poemas. 1704 m. paskutinysis (dešimtasis) sikhų guru Gobindas Singhas šventraštį dar papildė savo pirmtako Tegho Bahaduro himnais. A suskirstytas į 31 dalį (vad. ragas), pagal kurias giedami himnai. Dauguma jų parašyti pandžabų ir hindi kalba, yra maratų, persų ir arabų kalbų žodžių. Kazimiera.1; Sdbittis Adlyaman (Adijamanas),iki 1926Hiisniimansur, miestas Turkijos pietryčiuose, -300 km į Šiaurės rytus nuo Adanos. 130 000 gyv. (1995 m. . Javų, vilnamedžių, tabako, pistacijų, vynmedžių auginimo rajono prekybos centras. Miestą VIII a. įkūrė arabai. adiklis (archeol.), plokščias platus vyžų, tinklų, krepšių, virvių, diržų pynimo įrankis. Paprastai gamindavo iš 10-20 cm ilgio vamzdinio kaulo su sąnariu galvutei - rankenai, galą nusmailindavo. Galvutėje yra natūrali arba gręžta skylutė virvelei įverti. Lietuvoje A rasta 3 tūkstantmečio p.m.e. Kretuono gyvenvietėje (1Kretuono gyvenvietės ir

kapinynas). Rytų Lietuvos pilkapiuose A sudaro gausiausią l tūkstantmečio p.m.e. kaulo dirbinių grupę; Narkūnuose (T Norkūnų piliakalniai ir kapinynas) rasta 57. Yra puoštų geom. arba antropomorfiniu ornamentu. Mažai pakitusių A randama 1-2 tūkstantmečio archeologijos paminkluose Nemenčinėje, Kernavėje, Vilniuje. Naudoti iki XX a. pradžios. Aleksiejus Luchtanas adinamija (adynamia < Ta... + įf.dynami seniūnijėga),bejėgystė, dalinis ar bendras organizmo nusilpimas. Atsiranda po apsinuodijimo, galvos smegenų traumos, ilgos sunkios ligos, dėl įv. psichikos ligų. A formos - hipodinamija (sulėtėja judesiai, eisena) ir substuporas (sunki A forma, pasireiškianti nejudrumu). Kartais nusilpsta kuris nors vienas organas (širdis, skrandis), sutrinka jo veikla. Albinas Bagdonas Adingtonas Henris f H. Sidmoulh. adyrai (< tiurk.), erozijos suraižyti Vid. Azijos dykumų ir pusdykumių priekalniai iš žvirgždo ir konglomerato, suplauto yrant gretimiems kalnams; bedlendo atmaina. Adirondacko kalnai (Adirondack Mountains, Adirondako kalnai), kalnų masyvas JAV, Niujorko valstijos šiaurėje, į rytus nuo Ontario ežero, tarp Hudsono, MohaVko ir Šv. Lauryno upių; Apalačų kalnų dalis. Aukšč. viršūnė -Marcy kalba (1628 m). A -Kanados kristalinio skydo pakilusi dalis. Paviršius ledyninės kilmės. daugiau, kaip 2000 ežerų. Mišrieji ir spygliuočių miškai. Turizmas. Žiemos sportas. AdisEndrėf E. Ady. Adis Abeba (Addis Ababa), Etiopijos sostinė. 2,6 mln. gyv. (2001 m. . Įsikūrusi Etiopijos kalnyne, 2400 m aukšlyje. Tarpt, oro uostas. Geležinkelis į Džibutį (prie Adeno įl.). Medžio apdirbimas, maisto, tekstilės, cemento, avalynės, odos pramonė. Žemės ūkio mašinų, lengvųjų automobilių, vilkikų, metalo dirbinių gamyba. universitetas (įkurtas 1961 m. , Etiopijos institutas (įkurtas 1903 m. . Nac. biblioteka (įkurtas 1903 m. . Archeologijos ir meno muziejai, Afrikos vienybės organizacijos (nuo 1964 m. ir JT Afrikos ek. komisijos (nuo 1958 m. būstinės. Imp. Meneliko 11 rūmai (1894 m. , Šv. Jurgio bažnyčia (1896 m. , Afrikos namai (1963 m. . Petras Lingė ISTORIJA. A 1887 įkūrė Menelikas II (būsimasis imperatorius, valdęs 1889-1913 m. . Jo žmona Taitu miestą pavadino A (amharų kalba nauja gėlė). Nuo 1889 valstybės sostinė. 1896 po laimėto karo su italais (TEtiopijos -ltalijus karai) Adis Abeboje sudaryta taika. 1936-41 buvo okupuota italų (Italijos Rytų Afrikos sostinė). Adisonas Džozefas f J. Addison. Adisonas Tomas T T. Addison. Adisono liga f Addisono liga. Aditė (Aditi), senovės Indijos deivė, Taditjų motina. Dažnai vaizduojama kaip karvė, laikanti dangų, žemę ir juos skiriančią tarpinę erdve. Rigvedoje paminėta -80 kartų. Puranuose ji yra Dakšos duktė, Kašjapo žmona ir Višnaus, įsikūnijusio nykštuku, motina. Vedose kaip begalybės simbolis A priešinama deivei Ditei. Dar simbolizuoja visuotinę nedalomą sąmonę bei aukščiausiąją dievų motiną. Kazimieras Seibutis adityvioji funkcija, adicinėje grupėje (arba tiesinėje erdvėje) E apibrėžta funkcija f (x), kuriai galioja lygybė f (x +y) = f (x) +/ (y). Skaičių teorijoje A apibrėžiama kaip natūraliojo argumento m funkcija / (m), įgyjanti realiąsias ar kompleksines reikšmes, kurioms galioja lygybė f (mn) =f (m) +/ ("), kai m ir n-bet kokia tarpusavyje pirminių skaičių pora. Jei pastaroji lygybė teisinga bet kuriai m, n porai, f (m) vadinama visiškai adityvia funkcija; jei f (pk) =f (p) (k = 2, 3,...; p -bet kuris pirminis skaičius), f (m) stipriai adityvi. A pavyzdžiai: skaičiaus m skirtingų pirminių daliklių skaičius, In m,

multiplikatyviosios funkcijos logaritmas. Apie A tyrimus Lietuvoje T tikimybinė skaičių teorija. adityvumas (lot. additivus - pridedamas), kai kurių dydžių savybė: kokiu nors būdu padalijus objektą į dalis, dydžio reikšmė, atitinkanti visą objektą, lygi dydžio reikšmių, atitinkančių objekto dalis, sumai. Pvz., tūrio A reiškia, kad viso kūno tūris lygus kūną sudarančių dalių tūrių sumai. Figūros plotas, kreivės ilgis, fiz. kūno masė yra adityvūs dydžiai; kūno paviršiaus plotas neadityvus. adityvūsis matas, neneigiama adityvioji aibės funkcija, kurios apibrėžimo sritis gali būti pusžiedis, žiedas arba a žiedas. Jeigu apibrėžimo sritis yra žiedas arba CT žiedas, tai ji yra baigiai adityvi ir vadinama baigiai adityviu matu. Jeigu ta funkcija yra baigiai adityvi pusžiedyje, tai ji vadinama baigiai adityviu matu. Pvz., visų n-mačių stačiakampių gretasienių Q = X [a, i>;.), -» < a. < b. < +°°, <z;, b.e R, /e {l, 2,...,«} aibė P yra pusžiedis n-matėje euklidinėje erdvėje. Funkcija m, apibrėžta lygybe m (Q) =n (fr-a,),Qe P, t.y. gretasienioii tūris (kai n = l - intervalo ilgis, kai n = 2-stačiakampio plotas) yra baigiai adityvūs matas pusžiedyje P. Šio pusžiedžio poromis nesikertančių gretasienių visų baigtinių sąjungų aibė R (/>) yra žiedas. Funkcija mr apibrėžta lygybe m, (E) = I m (£i), čia £ = U Q.e R (P), £1 e P, Q H D. = 0, i j, yra baigiai adityvūs matas žiede R (P). Edvardas Misevičius aditjai (skr. aditya - Aditės palikuonys), senovės Indijos Vedų dievų, pagimdytų Aditės, grupė. Rigvedoje minimi 6 A - Mitra, Arjamanas, Bhaga, Varuna, Dakša ir Aniša. A kartais vadinamas tik šiai dievų grupei vadovaujantis Varuna, vėliau taip imta vadinti Saulės dievą. A, simbolizuojančių mėnesius, yra 12. Jų vyr. dievas -Višnus. Iv. šaltiniai aditjams dar priskiria Rudrą, Pūšaną, Tvaštarą, Pardžanją ir kitus Vedų panteono dievus. Kazimieras Seibutis aditonas (graikų adyton), senovės graikų šventyklos dalis naoso (šventyklos svarb. patalpos) gale. Jame buvo laikomos relikvijos ir brangūs kulto apeigų atributai. Paprastai A naudojosi tik dvasininkai. Adivar Halide Edib (Chalidė Edibė Adivar) 1884 Stambulas f 1964 m. sausio 9 d. ten pat, turkų rašytoja. Dirbo mokytoja. Aktyviai dalyvavo turkų nacionalinio išsivadavimo judėjime. 1924-40 gyveno Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, JAV. 1950-54 Turkijos parlamento narė. Kūryboje ryšku pantiurkizmo idėjos (rom. Naujasis Turanas / Yeni Turan 1912 m. , nacionalinio išsivadavimo judėjimo motyvai (rom. Ugnies marškiniai lAteįten gomlek 1922 m. , buit. tematika (rom. Apmusijusi parduotuvė l Sinekli Bakkal 1936 m. . Romanuose Sevijė Talip (1910 m. , Handana (1912 m. daug dėmesio skyrė moters psichologijai, sukūrė modernios, išsilavinusios moters paveikslą. Parašė pjesių. HalinaKobeckaitė Adjani Isabelle (Izabelė Adžani) 1955 m. birželio 27 d. Paryžius, prancūzų aktorė. 1969 debiutavo rež. A. Michelio filme Mažasis Bunja. 1970 sukūrė pirmąjį vaidmenį teatre. 1973-1975 m. priklausė teatro Comedie - Franįaisc trupei. Sukūrė vaidmenų kino filmuose: Izabelė Dulean (Antausis 1974, rež. C. Pinoteau), Adelė (Adelės H. istorija 1975, rež. F. Truffaut), Laura (Barokas, rež. A. Tėchinė), Stela (Gyventojas, abu 1976, rež. R. Polanski), Violeta (Violeta ir Fransua 1977, rež. J. Rouffio), lošėja (Vairuotojas 1978, rež. W. Hillas). Už Marijos (Kvartetas, rež. J. Ivory) ir Anos -Helenos (Apsėstieji, abu 1981, rež. A. Žutawskis) vaidmenis apdovanota geriausios aktorės prizu Kanų kino festivalyje; už pastarąjį vaidmenį - dar ir Cezariu. Cezaris paskirtas už Elės vaidmenį

filme Mirtina vasara (1983, rež. J. Beckeras), pagr. vaidmenis filmuose Camille Claudel (1988, rež. B. Nuyttenas)bei Karalienė Margo (1994, rež. P. Chėreau). adjunktas (lot. adjunctus - sujungtas): 1. Kai kurių V. Europos šalių mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų jaunesnysis moksl. darbuotojas, turintis mokslų daktaro laipsnį (profesoriaus, akademiko padėjėjas). 2. Karininkas, besirengiąs moksl. ar ped. darbui. Mokosi aukštųjų karo mokyklų ar karybos tyrimo įstaigų adjunktūroje. A pareigybė yra Rusijos (nuo 1938 buvo SSRS) kariuomenėje. adjunktas, algebrinis papildinys. Determinanto (arba kvadratinės matricos) elemento, esančio i eilutėje ir į stulpelyje, A yra šio elemento minoras (T determinantas), padaugintas iš (-1 m. '+'. Taikomas išskleidžiant determinantą jo eilutės ar stulpelio elementais; taip turimo determinanto apskaičiavimas pakeičiamas kelių žemesnės eilės determinantų apskaičiavimu. adjutantas (lot. adjutans, kilm. adjulantis - padedantis): 1. Karininkas, atliekantis vado tarnybinius pavedimus. 2. Štabo karininkas, kuruojantis kurią nors jo veiklos sritį, tvarkantis raštvedybą ir atliekantis kt. tarnybinius pavedimus. 3. XIX a. prancūzų karininkas, atsakingas už puskarininkių ir kapralų mokymą. adjuvantai (lot. adjuvans, kilm. adjuvantis - skatinantis), įv. kilmės ir sudėties medžiagos, skatinančios imunogenezę. Paprastieji A: negyvi mikrobai (mikoba komiteterijos, korinebakterijos), organiniai (cholesterolis, krakmolas, muramo rūgšties peptidai) ir neorganiniai (aliuminio hidroksidas, kalcio chloridas) junginiai, sintetinės medžiagos. Sudėtiniai A - lipidų ir miner. sorbentų, aliejų ir lipopolisacharidų mišiniai. A lėtina antigeno įsavinimą ir pratęsia imuninės sistemos dirginimą, stiprina antigeno imunogeniškumą. A apibūdinami pagal chem. sudėtį ir struktūrą. Chem. vakcinose ir anatoksinuose dažniausiai naudojamas Freindo (pilnas ir nepilnas) adraugijuvantas. Pilnas Freindo A (miner. aliejus, emulsiklis, negyvos tuberkuliozės mikobakterijos) naudojamas dažniau, nepilnas Freindo A (be tuberkuliozės mikobakterijų) - rečiau. Vytas Tamošiūnas Adler Alfred (Alfredas Adleris) 1870 m. vasario 7 d. Viena f 1937 m. gegužės 28 d. Aberdeen (Škotija), austrų gydytojas, psichologas. S. Freudo mokinys ir bendradarbis; 1911 S. Freudo viešai sukritikuotas atsisakė jo psichoanalitinės mokyklos pagr. teiginių ir sukūrė individualiosios psichologijos sistemą. 1920-25 Vienos psichiatrijos klinikos vedėjas. 1926-37 dirbo JAV ir Didžiosios Britanijos universitetuose. Teigė, kad asmenybės veiklos motyvacija pirmiausia yra socialinio, o ne seksualinio pobūdžio. Žmogaus sočiai, aktyvumą lemia menkavertiškumo kompleksas, vienus individus skatinantis siekti sėkmės ir tobulumo, kitus - pasitraukti iš bendravimo arba tapti perdėtai aktyviais ir agresyviais. Menkavertiškumo kompleksas, susiformavęs vaikystėje dėl individo patirto nesaugumo, bejėgiškumo ir priklausomybės nuo kt. žmonių, išlieka visą gyvenimą ir yra svarb. žmogaus sočiai, aktyvumo motyvas. Svarbiausi veikalai: Organų menkavertiškumo tyrimai (Studie ūber die Mindenvertigkeit von Organen 1907 m. , Apie neurotišką charakterį (Ūber den nervosen Charakter 1912 m. , Žmonių pažinimas (Menschenkenntnis 1927 m. . Adler Dankmar (Dankmaras Adleris) 1844 m. liepos 3 d. Stadtlengsfeld (Vokietija - 1900 m. balandžio 16 d. Čikaga, JAV architektas. 1854 su tėvais emigravo į JAV. 1871-1879 m. per statybos bumą, kilusį po didžiojo gaisro Čikagoje, su archit. E. Burlingu

suprojektavo daug visuomeninių bei gyv. pastatų. Svarb. projektas -Čikagos centrinė muzikos salė (1879; nugriauta statant prekybos centrą); šis pastatas pasižymėjo plano, apšvietimo ir akustikos darna. 1881-1895 m. dirbo su archit. L. H. Sullivanu. Po 1883 suprojektavo sinagogų. Adler Felix (Feliksas Adleris) 1851 m. rugpjūčio 13 d. Alzey (Vokietija) - 1933 m. balandžio 24 d. Niujorkas, JAV pedagogas, etinio judėjimo pradininkas. Baigė Berlyno ir Heidelbergo universitetus. Cornellio universiteto hebrajų ir Rytų šalių literatūros, nuo 1902 Kolumbijos universiteto polit. ir sočiai, etikos profesorius. 1878 Niujorke įkūrė Etinės kultūros draugiją, teigusią moralinių veiksnių svarbą, pradinę Etinės kultūros mokyklą; joje ypatingas dėmesys skirtas darbiniam lavinimui kaip protinio lavinimo daliai, doros, valios, charakterio ugdymui. Darbai: Įsitikinimas ir veiksmas (Creed and Deed 1877 m. , Vaikų pamokymas (The Morai Instruction of Children 1892 m. , Pasaulio krizė ir jos reikšmė (The World Crisis and Its Meaning 1915 m. , Gyvenimo etikos filosofija (An Ethical Philosophy of Life 1918 m. . Adler Friedrich (Frydrichas Adleris) 1879 m. liepos 9 d. Viena - 1960 m. sausio 2 d. Ciurichas, Austrijos sd. partijos veikėjas, austromarksizmo teoretikas. V. Adlerio sūnus. 1907-11 Ciuricho universiteto Teorinės fizikos katedros privatdocentas. 1911-16 Austrijos sd. partijos sekretorius, per I pasaul. karą priklausė jos kair. sparnui, agitavusiam už karo nutraukimą. 1916 m. spalio 21 d. nušovė Austrijos ministrą pirm. kalba Stūrgkhą. Už tai nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista kalėjimu. 1918 amnestuotas. Per 1918-19 revoliuciją darbininkų tarybų šalininkas. 1921-23 vienas Dviejų su puse internacionalo lyderių. 1923-40 Socialistinio darbininkų internacionalo vykd. komiteto sekretorius. Nuo 1940 gyveno JAV, nuo 1946 Ciuriche. E. Macho filosofijos šalininkas. Aštriai kritikavo kom. judėjimą ir SSRS politiką. Adler Guido (Gvidas Adleris) 1855 m. lapkričio 1 d. Ivančice (Moravija) - 1941 m. vasario 15 d. Viena, Austrijos muzikologas. Teisės (1878 m. ir filos. (1880 m. dr. 1874 baigė Vienos konservatoriją (A. Brucknerio mokinys). 1898-1927 dėstė Vienos universitete; profesorius (1898 m. . Vienas šių laikų muzikologijos teorinių pagrindų kūrėjų. Tarpt, muzikologų draugijos (įkurtas 1927 m. iniciatorius ir garbės prezidentas (iki 1941 m. . Parašė muzikos teorijos ir istorijos veikalus Stilius muzikoje (Der Stil inder Musik 1911 m. , Muzikos istorijos metodai (Methodeder Musikgeschichte 1919 m. , monografijas apie R. Wagnerį (1904 m. , G. Mahlerį (1916 m. ir kt. 1894-1938 leido natų seriją Austrijos muzikos meno paminklai (Denkmaler der Tonkunst in Osterreich). Adeodatas Tauragis Adler Victor (Viktoras Adleris) 1852 m. birželio 24 d. Praha - 1918 m. lapkričio 11 d. Viena, Austrijos politikas, socialistas. 1881 Vienos universitete baigė mediciną. 18831885 m. studijavo Šveicarijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Vienas pagrindinių Austrijos sd. partijos (ASDP) programos (priimta 1888-1889 m. steigiamajame suvažiavime) autorių, partijos įkūrėjas ir vadovas. Nuo 1889 ASDP atstovas II internacionale, vienas jo vadovų (F. Engelso draugas), rėmės centristinę kryptį. XX a. pr. su kt. austrų sd. ideologais parengė T kultūrinės nacionalinės autonomijos programą. 1905-18 parlamento deputatas, ASDP frakcijos vadovas. Kovos už visuot. rinkimų teisę (įvesta 1907 m. lyderis. 1918 1011 užsienio reikalų ministras, rėmęs anšliusą.

Adlersparre Georg (Georgas Adlersparė) 1760 m. kovo 18 d. Myssjo (Jam - 1and - 1835 m. rugsėjo 23 d. Gustavsvik (Viirmland), Švedijos politikas. Per 1788-1790 m. Danijos -Rusijos karą pateko į nelaisvę. 1790 iš kar. tarnybos pasitraukė. Dalyvavo 1809 m. perversme prieš karalių Gustavą IV (1792-1809 m. , po jo laikinosios vyriausybės narys, pateikė valst. valdymo reformų idėjų. Vienas aktyviausių 1809 m. Švedijos konstitucijos rengėjų. Palaikė danų princo kalba Augusto kandidatūrą į Švedijos sostą. 1810 m. Švedijos sosto regentu išrinkus J. B. Bernadotte'ą buvo priverstas pasitraukti iš polit. veiklos. 1810-24 Skaraborgo (p. Švedija) leno gubernatorius. Artūras Mickevičius Adlgasser Anton Cajetan (Antonas Kajetanas Adlgaseris), Adelgasser 1729 m. spalio 1 d. Inzell (Bavarija) - 1777 m. gruodžio 22 d. Zalcburgas, vokiečių kompozitorius, vargonininkas. Nuo 1750 Zalcburgo rūmų ir katedros vargonininkas. Sukūrė daugiau, kaip 20 oratorijų (išliko 8 m. , 2 Requiem, mišių (vertingiausia kūrybos dalis), kitų bažnytinių kūrinių, simfonijų, versetų vargonams, muzikos mokyklinėms dramoms. Adeodatas Tauragis ad libitum (lot. pasirinktinai, pagal pageidavimą), muzikos kūrinio atlikimo nuoroda, leidžianti pasirinkti tempą, pakeisti kai kuriuos orkestro instrumentus, praleisti kurį nors fragmentą arba laisvai jį improvizuoti. Adlys Petras Gediminas 1934 m. gruodžio 7 d. Kalenai (Onuškio valsčius ), ekonomistas. 1971 baigė LŽŪA. 1965-1966 m. LSSR Centr. statistikos valdybos skyriaus viršininkas, 1967-1975 m. ir 1980-1989 m. šios valdybos viršininko pavaduotojas (1967-1971 m. ir Gyventojų surašymo sk. viršininkas). 1990-1996 m. Statistikos departamento prie LR vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas, 1997-2001 generalinis direktorius. Dirbo statistikos patarėju Konge (1976-1979 m. , Vietname (1986 m. ir Laose (1983 ir 1987 m. . Knygos: Lietuvos TSR gyventojai (su A. Stanaičiu, 1973 m. , Prie Kongo slenksčių (1984 m. , Karta keičia kartą (su S. Vaitekūnu ir L. Perkumu, 1986 m. . Adlon Percy (Persis Adlonas) 1935 m. birželio 1 d. Miunchenas, vokiečių kino režisierius. Miuncheno universitete studijavo germanistiką, teatrologiją, meno istoriją. Sukūrė daugiau, kaip 50 dok. filmų. Pastatė vaidybinių filmų: Penkios paskutinės dienos (Fiinf letzle Tage 1982 m. , Sūpuoklės (Die Schaukel 1983 m. , Saldainiukas (Zuckerbaby 1985 m. , Bagdado kavinė (Bagdad Cafė 1987 m. , Rozali eina apsipirkti (Rosalie Goes Shopping 1989 m. , Tekšės (Salmonberries 1992 m. ; jiems būdinga satyra, vartotojų visuomenės išjuokimas. Admėtas (Admetos), graikų mitologijoje Ferų miesto (Tesalija) valdovas. Dalyvavo Kalidono šerno medžioklėje ir argonautų žygyje. Pas A Dzeuso įsakymu už kiklopų išžudymą piemenavo Apolonas, vėliau jam padėjęs vesti Jolko karaliaus Pclėjo dukterį Alkestide. Už pamirštą per vestuves skaistybės išpirkos auką deivė Artemidė pasmerkė A mirti. Apolono prašymu likimo deivės moiros leido vietoj A mirti kitam. Pasak Euripido, aukotis sutiko Alkestide, tačiau iš Tanato (Mirties) ją atėmė Heraklis. Aleksandra Teresė Veličkienė administracija (lot. administralio - valdymas, vadovavimas): 1. Valstybės valdymo organų sistema. Dar T valstybės aparatas. 2. Valstybinės valdžios institucijai pavaldi ir jos reikalus tvarkanti tarnyba: apskrities viršininko A, savivaldybės A (neįeina taryba, valdyba, meras). 3. Bendrovės, įmonės, įstaigos, kt. organizacijos vadovaujantysis personalas. Savo veiklą A organizuoja remdamasi šalies konstitucija, įstatymų leidžiamojo organo ir vyriausybės

patvirtintais nuostatais, įstatymais bei kt. poįstatyminiais aktais, nurodymais ir vidaus darbo taisyklėmis. Leidžia valdymo aktus, priima, atleidžia, skatina darbuotojus, atstovauja įstaigai, įmonei, organizacijai santykiuose su kitais fiz. irjurid. asmenimis. 4. JAV ir kai kuriose kt. prezidentinėse respublikose - valst. vadovo kabineto pavadinimas. administracinė atsakomybė, piliečių ir pareigūnų jurid. atsakomybė už jų padarytus T administracinius teisės pažeidimus. A traukiami ne jaunesni kaip 16 m. asmenys. Už 1416 m. nepilnamečių padarytus pažeidimus A traukiami jų tėvai arba įstatyminiai atstovai. Pareigūnai, vykdantys valdžios atstovų funkcijas, A traukiami už admin. teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų vykdymu, t.p. už nustatytos tvarkos ir taisyklių, kurias garantuoti yra jų tarnybinė pareiga, pažeidimus. Už šalies teritorijoje padarytus admin. teisės pažeidimus atsako ir užsieniečiai, neturintys dipl. imuniteto, bei asmenys be pilietybės. Pažeidėjas nėra tarnybiškai pavaldus organui, skiriančiam T administracinį nuobaudą (tuo A skiriasi nuo 1'drausminės atsakomybės). Anzelmas Katkus administracinė jurisdikcija: 1. Bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas admin. įstaigų (ne teismų) kompetencijai, visuma. 2. Norminiais aktais nustatyta valstybės valdymo organų ir pareigūnų veikla sprendžiant admin. bylas ir admin. tvarka (nesikreipiant į teismą) taikant atitinkamas jurid. sankcijas. Anzelmas Katkus administracinė justicija, admin. teis. ginčų nagrinėjimas teismine tvarka. Yra 3 pagr. A formos: anglosaksų (daugumą admin. ginčų nagrinėja bendrieji teismai), prancūzų (sudaromi spec. teismai, priklausantys ne teisminei, bet vykd. valdžiai) ir vokiečių (spec. teismai sudaro savarankišką admin. teismų sistemą). Lietuvoje A vykdo bendrosios jurisdikcijos teismai, admin. teismai ir kiti organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti admin. teisės pažeidimų bylas. Anzelmas Katkus administracinė linija, XX a. 3-4 dešimtmetyje vartotas 1 Lietuvos -Lenkijos demarkacijos linijos, 1919-39 atstojusios valstybių sieną, pavadinimas. administracinė nuobauda, admin. prievartos priemonė, skiriama asmenims, padariusiems admin. teisės pažeidimą. Jos tikslas - auklėti pažeidėjus, skatinti juos laikytis įstatymų, naujų teisės pažeidimų prevencija. Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali būti skiriamos šios A: įspėjimas; bauda; daikto, kuris buvo admin. teisės pažeidimo objektas, konfiskavimas; piliečiui suteiktos specialiosios teisės (pvz., vairuoti transporto priemone, medžioti ar žvejoti) atėmimas; admin. areštas; nušalinimas nuo darbo (pareigų). Nepilnamečiui gali būti skiriamos visos A, išskyrus admin. areštą. A skiria teismai arba įstatymų įgaliotos valstybinės institucijos (pareigūnai). A skiriama ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui - per 6 mėn. nuo jo paaiškėjimo dienos. Nutarimas dėl admin. nuobaudos paskyrimo gali būti apskundžiamas per U) dienų nuo jo priėmimo dienos. Anzelmas Katkus administracinė prievarta vykdoma valst. valdymo organų, teismų, pareigūnų. A priemonėmis siekiama nubausti teisės pažeidėją, nutraukti neteisėtus veiksmus arba užkirsti kelią galimiems žalingiems padariniams ar teisės pažeidimams, pažeidėjus patraukti admin. atsakomybėn, garantuoti visuomenės saugumą, teisėtvarką ir teisėtumą. Lietuvoje skiriamos 3 A priemonių rūšys: f administracinė nuobauda, admin. prevencinės (įspėjamosios) priemonės (dokumentų tikrinimas, teisė įeiti Į piliečių gyvenamąsias ir

ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas ir kt.), admin. kardomosios priemonės (asmens sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, guminių lazdų, antrankių, kovinių veiksmų panaudojimas ir kt.). Anzelmas Katkus administracinė priežiūra, viena valstybės organų veiklos formų, kuria siekiama garantuoti valst. valdymo teisėtumą, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip valst. valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, piliečiai laikosi tam tikrų taisyklių ir instrukcijų. A vykdo įvairios valstybinės inspekcijos, ministerijos, turinčios teisę duoti privalomus nurodymus pažeidėjams, leisti arba drausti tam tikrą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti prižiūrimų ir kontroliuojamų objektų veiklą bei taikyti admin. poveikio priemones nusižengusiems. Anzelmas Katkus administracinės išlaidos, įmonės veiklos sąnaudų dalis. A sudaro valdymo personalo darbo užmokestis, sočiai, draudimo įmokos, admin. patalpų nuomos, remonto ir kitos sąnaudos. A nelaikomos turtu, nesusijusios su ataskaitinio ar ateinančio laikotarpio pajamomis. Aldona Jankailicnč administracinės kainos, vyriausybės (pasiūlos monopolisto, kartelio) nustatytos arba kontroliuojamos kainos. Viena f kainų politikos priemonių. A nėra rinkos jėgų veikimo rezultatas (pvz., kainos išlieka stabilios ar net auga, nors paklausa mažėja). vyriausybė gali nustatyti minimalias arba maksimalias prekių ir paslaugų kainu ribas. Pirmuoju atveju (pvz., nustatant minimalias žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas) siekiama garantuoti tam tikros gamintojų grupės pajamas. Antruoju atveju neleidžiama kilti būtiniausių prekių (pvz., maisto produktų) kainoms. Gražina Stanienė administracinė teisė, teisės šaka, apimanti teisės normas, reguliuojančias visuom. santykius, atsirandančius formuojant vykd. valdžios institucijas (valstybės administraciją) ir joms funkcionuojant. A normos nustato vykdomųjų valst. organų sudarymo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką; šių organų ir jų pareigūnų, piliečių, valst., koop. ir visuom. organizacijų teises bei pareigas valstybės valdyme. Valstybė garantuoja A normas auklėjamosiomis, organizacinėmis ir admin. prievartos priemonėmis. Admin. teisinių santykių viena šalis visada būna valst. valdymo organas arba pareigūnas, veikiantis valstybės vardu, kita - admin. teis. santykių subjektas (valst. valdymo institucijos, jų struktūriniai padaliniai, Valstybės tarnautojai, visuom. organizacijos, piliečiai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės). Admin. teisiniai santykiai atsiranda jurid. faktų (veiksmų ir įvykių) pagrindu. Šių santykiu objektas dažniausiai yra žmonių veikla, jų elgesys; organizacinio turtinio pobūdžio santykiai, turtas. A sudaro bendroji ir ypatingoji dalis. Bendroji dalis apima A normas, privalomas visoms valst. valdymo sritims ir sferoms, joje nurodoma A sistema ir šaltiniai, A subjektai, valst. valdymo principai, valst. valdymo organų sistema, valdymo formos, metodai ir kt. Ypatingajai daliai priskiriamos A normos, reguliuojančios visuom. santykius tam tikrose valdymo srityse ir sferose (aplinkosaugos, kultūros, švietimo, finansų ir kt.). A, kaip savarankiška teisės šaka, skiriasi nuo A mokslo, kuris nagrinėja A dalyką, admin. teisines kategorijas, vykdomosios valdžios organų veiklos praktiką ir A raidą, padeda tobulinti valdymo organų sistemą ir struktūrą. LR A šaltiniai yra valstybinės valdžios ir valdymo organu teis. norminiai aktai: Konstitucija, įstatymai, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Prezidento dekretai, ministerijų, departamentų aktai, savivaldybių, valstybinės valdžios institucijų įstatai, statutai, taisyklės, instrukcijos. Anzelmas Katkus

administracinė teritorinė struktūra t teritorijos administracinė struktūra. administracinė tvarka, teisių gynimas neteismine tvarka: asmuo kreipiasi į admin. nuobaudą skyrusio pareigūno viršininką ar valst. instituciją, kad būtų apgintos jo pažeistos ar ginčijamos teisės. administraciniai pastatai, visuom. pastatų rūšis; admin. įstaigų, įmonių, organizacijų parlamento, prezidentūros, vyriausybės, magistrato, teismo, policijos, bankų, kontorų, biurų - rūmai. Paskirtis lemia A planine ir erdvine struktūrą: darbo patalpos išdėstytos koridorine ar grupine sistema, sujungtos su vestibiuliais, holais, posėdžių salėmis ir kt. Dažniausiai taikomos sieninės, karkasinės, aukštuminiams pastatams - stichinės konstrukcinės sistemos ir jų deriniai. A pasižymi raiškia reprezentacine archit. forma, puošnia fasadų ir vidaus apdaila. A būta jau senovės Graikijoje, Romoje. Kai kuriose šalyse (Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje) kunigaikščių, karalių (carų) rūmai iš dalies atliko A funkcijas. Daugumoje Europos šalių miestų pirmieji A buvo rotušės: Volterros ( XIII a. ), Perugijos (13- XV a. ; abi Italijoje); Briuselio ( XV a. ); senovės Leipcigo (pradėta 1556 m. . Žymesni A: Prahos hradas (XI- XX a. ), JAV - Kapitolis (XVIII- XIX a. ); Brazilijos miesto centras ( XX a. vid.). Lietuvoje pirmieji administraciniai pastatai buvo rotušės: Vilniaus gotikinė ( XIV a. pab.), Trakų, Merkinės, Punios, Ukmergės (XV- XVI a. l pusė), Kauno ( XVI a. vid.), Klaipėdos ( XVI a. pab.), Alytaus, Biržų, Joniškio, Kėdainių, Žiežmarių, Kretingos, Skuodo ( XVI a. vid.- XVII a. ). XIX a. l pusėje rekonstruota Vilniaus gubernatūros rūmai (dab. Prezidentūra, archit. V. Stasovas), XIX a. 2 pusėje - XX a. pr. pastatyta Geležinkelio valdybos admin. pastatas Vilniuje, J. Basanavičiaus g. (l903, archit.T. Rostvorovskis), Lietuvos bankas Kaune, kalba Donelaičio g. (1928, archit. M. Songaila). Daug A pastatyta XX a. 2 pusėje: Vilniuje - Seimo rūmai (1981, archit. A. ir V. Nasvyčiai), Vyriausybės rūmai (l 982, archit. V. E.Čekanauskas), Hermio banko pastatas (1996, archit. Kęstutis Pempė, G. Ramunis); Nidos savivaldybės rūmai (1976, archit. G. Tiškus, A. Zaviša) irkt. Algimantas Mačiulis administracinio proceso teisė, teisės šaka, apimanti visumą teis. normų, reguliuojančių visuom. santykius, kylančius vykdomiesiems ir tvarkomiesiems organams bei kt. kompetentingiems subjektams nagrinėjant ir sprendžiant konkrečias administracines valst. valdymo sferos bylas. A normos nustato admin. proceso dalyvių teises ir pareigas, admin. bylų ir ginčų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką, šias bylas nagrinėjančių organų kompetenciją, proceso terminus, jo dalyvių procesines garantijas. Anzelmas Katkus administracinis aktas, valst. valdymo organo dokumentas, sukuriantis, nutraukiantis ar keičiantis konkrečius admin. teis. santykius. Juo valstybės admin., polit. ir ek. veikloje įgyvendinamos teisės normos. A priimami remiantis f įstatymais ar kt. T norminiais aktais, kai reikia taikyti šiuose dokumentuose nustatytas teisės normas. Jas įgyvendinus baigiasi A galiojimas spec. subjektui konkrečiu atveju. A gali būti T nutarimas, potvarkis, T sprendimas, T įsakymas. Anzelmas Katkus administracinis areštas, viena griežčiausių T administracinių nuobaudų. Lietuvoje A skiria apylinkės teismas (teisėjas) išimtiniais atvejais už pavojingiausius admin. teisės pažeidimus: smulkų chuliganizmą, policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą, melagingą

specialiųjų tarnybų iškvietimą, teisėjo, teismo antstolio, policininko garbės ir orumo įžeidimą. Maksimali A trukmė 30 parų. A negali būti skiriamas nėščioms ar turinčioms vaikų iki 12 m. moterims, asmenims iki 18 m., I ir II grupės invalidams. Nutarimą dėl A vykdo policija LR įstatymų nustatyta tvarka. T Administracinio sulaikymo laikas įskaitomas į A terminą. Asmenims, nubaustiems A, nustatyta tvarka gali būti skiriamas fiz. darbas. administracinis procesas, įstatymais reglamentuota valst. valdymo organų kryptinga veikla nagrinėjant ir sprendžiant admin. bylas (ginčus) bei skiriant admin. nuobaudas. A apima admin. bylos iškėlimą, admin. bylos nagrinėjimą iš esmės, sprendimo (nutarimo) priėmimą, apskundimą ir peržiūrėjimą, vykdymą. A tikslas -garantuoti teisėtumą ir teisėtvarką, ginti piliečių teises ir teisėtus interesus. A šalimis gali būti valst. organai, organizacijos, piliečiai. A subjektas - šalis, ginanti interesus ar tam tikrą teise, kurią ginčija ar pažeidė kita šalis. A objektas yra įvairių teisės šakų reguliuojami visuom. santykiai, priskiriami valdymo organų jurisdikcijai. A principai: teisėtumas, objektyvumas, šalių lygybė prieš įstatymą, sprendimų apskundimo teisė. Anzelmas Katkus administracinis sulaikymas taikomas asmeniui, padariusiam ar įtariamam padarius admin. teisės pažeidimą. A tikslas - teisės pažeidimo atskleidimas, asmens, padariusio admin. teisės pažeidimą, patraukimas atsakomybėn. Lietuvoje A teisę turi policija, pasienio policijos ir muitinės pareigūnai, saugomo objekto vietoje - objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas, laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, sočiai, bei psichol. reabilitacijos įstaigų pareigūnai. A gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas, išskyrus įstatymuose numatytus kitus A terminus (pvz., už smulkų chuliganizmą arba pažeidę susirinkimų ir kt. visuom. renginių tvarką asmenys gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras išnagrinės bylą). Dėl A gali būti paduodamas skundas aukštesniajam pagal pavaldumą pareigūnui arba prokurorui. administracinis teisės pažeidimas, veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valst. arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką ir už kurį LR įstatymai numato T administracinį atsakomybę. Nuo nusikaltimo A skiriasi mažesniu pavojingumo visuomenei laipsniu. Atsakomybė už A numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Anzelmas Katkus administracinis teismas nagrinėja admin. ginčus, kontroliuoja admin. organus. Pirmieji A atsirado Prancūzijoje. Po Didžiosios revoliucijos bendriesiems teismams buvo uždrausta kontroliuoti vykd. valdžios veiksmų teisėtumą. 1872 admin. bylas pradėjo nagrinėti Napoleono 1799 įkurta Valstybės taryba. Šiuo metu visi Prancūzijos A yra pavaldūs Valstybės tarybai, vadovaujamai teisingumo ministro. Valstybės taryba yra apeliacinė instancija bylose, kurias nagrinėja admin. tribunolai, ir kasacinė instancija admin. apeliacinių tribunolų bylose. Svarbiausias admin. bylas Valstybės taryba nagrinėja kaip pirmosios instancijos teismas. A Prancūzijoje yra vykd. valdžios sudėtinė dalis. Vokietijoje A jurisdikcija apima visus viešosios teisės ginčus, išskyrus Konstitucinio teismo ir spec. teismų (mokesčių ir socialinės apsaugos) sprendžiamus ginčus. Vokietijos A sistemą sudaro: admin. tribunolai, tarpiniai apeliaciniai teismai ir Federalinis A, kuris yra aukšč. administracinis teismas.

Lietuvoje 1999 įkurti trijų pakopų A: Apygardos A (yra 5: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus), Aukštesnysis A ir Apeliacinio teismo Admin. bylų skyrius, nuo 2001 veikia dviejų pakopų A: 5 apygardų A ir Lietuvos vyriausiasis admin. teismas. A sprendžia ginčus tarp fiz., jurid. asmenų ir admin. subjektų, tarp Valstybės tarnautojų ir administracijos, tarp nepavaldžių vienas kitam admin. subjektų (vad. kompetenciniai ginčai), mokestinius ginčus, ginčus dėl rinkimų ir referendumo įstatymų pažeidimo, kontroliuoja valdymo aktų teisėtumą. administracinių ginčų komisijos (Lietuvoje), admin. ginčų nagrinėjimo kolegialios ikiteisminės institucijos. Nagrinėja skundus (prašymus) dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų priimtų individualių admin. aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei pagrįstumo. A skundą turi išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip per 14 d. nuo jo gavimo. Motyvuotu komisijos sprendimu nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Apskrities A (nuo 1999 m. ir Vyriausioji admin. ginčų komisija (nuo 2000 m. sudaromos 4 metams iš 5 narių, turinčių teis. išsilavinimą. Šių komisijų narius skiria vyriausybė, kandidatūras apskrities A teikia apskrities taryba, Vyriausiajai admin. ginčų komisijai - teisingumo ministras. Apskričių A sprendžia ginčus, priskirtus apygardos admin. teismų kompetencijai, Vyriausioji admin. ginčų komisija - ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos admin. teismo papildomai kompetencijai. savivaldybių visuomeninės A (nuo 1999 m. sudaromos 3 metams savivaldybių tarybų sprendimu. Jas sudaro 5 nariai, iš kurių bent pirmininkas ir sekretorius privalo turėti teis. išsilavinimą. Komisijos narių kandidatūras teikia meras. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ATPK, susistemintas įstatymų rinkinys, kuriame kodifikuotos admin. teisės normos, reguliuojančios visuom. santykius, susijusius su administraciniais teisės pažeidimais ir jų prevencija. Lietuvoje galioja 2000 priimtas A. Anzelmas Katkus administratorius (lot. administrator- tvarkytojas, valdytojas): 1. Įstaigos, įmonės reikalų tvarkytojas, personalo vadovas. 2. savivaldybės administracijos vadovas. Skiria ir atleidžia meras arba valdyba mero teikimu. Atskaitingas merui, vykdo jo potvarkius, nurodymus, organizuoja tarybos ir valdybos posėdžius, pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. 3. Bankrutuojančios ar sustabdytos veiklos įmonės valdytojas (fiz. ar jurid. asmuo). Jį skiria teismas arba įmonės kreditorių susirinkimas. 4. Kat. dvasininko parapinė ir diecezinė pareigybė. Administratoriumi vadinamas jaunas, pradėjęs dirbti arba laikinai parapijoje dirbantis klebonas, t.p. kunigas, skiriamas tvarkyti parapiją, kai klebonas nebepajėgia eiti pareigų. A teisės ir pareigos kaip klebono. administravimas: l ( organizacijų valdymo teorijoje). Sočiai, mokslų kryptis, nagrinėjanti valdymo dėsningumus, principus, metodus, organizacinį mechanizmą; veikla, reguliuojanti visus organizacijose vykstančius sočiai, ek. procesus. A terminą (prancūzų l'administration, angį. management) į organizacijų valdymo teoriją įvedė prancūzų mokslininkas H. Fayolis. Veikale Bendrasis ir pramoninis valdymas (Administration industrielle ei generole 1956 m. jis A apibūdino kaip visumine organizacijos valdymo veiklą, apimančią techn. ir technologinės, komercinės, fin., buh. veiklos ir įmonės apsaugos organizavimą bei tiesioginį vadovavimą. Šių sričių veikla vykdoma vadovaujantis 14 A principų: darbo pasidalijimo (darbas turi būti suskirstytas į dalis ir nustatyti konkretūs jų atlikėjai); valdžios (administratoriai turi veikti bendrų įmonės

interesų labui); drausmės (visi darbuotojai privalo jos laikytis); nurodymų vieningumo (nurodymus darbuotojas turi gauti tik iš l viršininko); vadovavimo vieningumo (įv. lygių administratoriai privalo derinti savo sprendimus); bendrų įmonės interesų pirmumo prieš asmeninius; atlyginimo (pagal rezultatus ir svarbą įmonei); centralizavimo (griežtas aukšč. vadovų ir kt. grandžių veiklos apibrėžtumas); valdžios linijos (aiškus žemesniųjų valdymo lygių pavaldumas aukštesniesiems); tvarkos (darbo vietose); lygybės (analogiškas pareigas užimantys darbuotojai lygūs ir veiklos prasme); pareigybių pastovumo (lėta kaita); iniciatyvos (darbuotojų iniciatyva turi būti skatinama, o ne slopinama); korporacijos dvasios (turi vyrauti vieninga veiklos tikslų samprata, pasididžiavimas savo įmone). H. Fayolis išskyrė tokius A veiksmus (etapus): numatymo (apibrėžti siekiai), plano parengimo (konkrečių veiksmų reglamentas), organizavimo (žmonės, jų funkcijos), koordinavimo, kontrolės (rezultatų įvertinimas). Amerikiečių teorijose A suprantamas siauriau - kaip tiesioginis vadovavimas (darbuotojų veiklos derinimas). XX a. 4 dešimtmetyje A mokslo pradininkas Lietuvoje V. A. Graičiūnas A pavadinti įvedė lietuvių terminą T vadyba. Povilas Zakarevičius 2. Valst. valdymo organų veikla. A subjektai yra valdymo įgaliojimus turintys vykd. valdžios organai ir pareigūnai, kurių veiklą apibrėžia valstybės tarnybos ar kt. specialūs įstatymai. A gali būti viešasis (valst. ar vietos savivaldos institucijų vykd. veikla) ir vidinis (konkrečios valst. įstaigos, tarnybos, organizacijos, institucijos funkcionavimas: personalo valdymas, turimų materialinių finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas). Viešojo A subjektai gali būti centriniai (institucijos, įstaigos ir tarnybos, administruojančios visoje valstybės teritorijoje) ir teritoriniai (administruojantys tam tikroje valstybės teritorijoje). 3. Formalus, biurokratiškas valdymas, vadovavimas nesigilinant į dalyko esmę ir nesiekiant realių rezultatų. Anzelmas Katkus Admiralitetas (Admiralty), Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų aukščiausiasis valdymo organas, veikęs 1690-1964. Atitiko Jūrų ministeriją. Jam vadovavo 10 narių valdyba (3 parlamentarai, 6 kar. laivyno karininkai ir l sekretorius). 1869 pirmasis A lordas, ėjęs jūrų ministro pareigas, tapo atsakingu už karinį jūrų laivyną. 1964 buvo įkurta Gynybos ministerija, A virto Gynybos tarybos Admiraliteto valdyba. admiralitetas (Tadmirolas): 1. Aukščiausiasis karinių jūrų pajėgų valdymo organas, atitinkantis jūrų ministeriją. 1690 įkurtas Anglijoje, vėliau ir kitose Europos valstybėse. Eugenijus Kisinas 2. Didelė kar. laivų statykla (Europos valstybėse iki 19a.vid.). Admiraliteto kalnagūbris (angį. Admiralty Range) yra R. Antarktidoje, Viktorijos Žemėje. Ilgis daugiau, kaip !00 km. Aukšč. viršūnė - Minto kalba (4163 m). V. šlaitai į pietus nuo Adere'o pusiasalio nusileidžia į Rosso j. Susidaręs iš prekambro smiltainio, molingo skalūno ir klinties, kai kur su granito intruzijomis. Išraižytas slėnių (juose yra ledynų). 1841 A atrado J. C. Rosso ekspedicija. Admiraliteto salos (angį. Admiralty Islands) yra Ramiajame vandenyne, Bismarcko salyne. -40 salų. Plotas 2070 km2. 32 800 gyv. (1990 m. . Priklauso Papua N. Gvinėjai. Vulkaninės ir koralinės kilmės. Didž. sala - Manu (1630 km!; joje rasta vario). Maisto (kopros, kavos) pramonė. A 1528 atrado A. Saavedra (Ispanija). „AdmiraPs Men" (Admirolo vyrai), anglų teatro trupė, veikusi 1576-1631 Londone. Iš pradžių vadinosi Lord Hovcard's Men (globėjo lordo C. Howardo garbei), nuo 1585 - A

(C. Howardas tapo Anglijos admirolu). 1585 karalienė Elžbieta IA pakvietė vaidinti rūmų teatre; vėliau trupė vaidino įv. Londono teatruose. Nuo 1599 A su Chamberlain's Men iš Globė teatro buvo žymiausios teatro trupės Londone. 1631 daliai aktorių perėjus dirbti į Prince Charles's Men, A iširo. Žymiausias trupės aktorius, vadybininkas ir savininkas buvo E. Alleynas. Pjeses A trupei rašė dramaturgai E. Dekkeris, A. Munday ir H. Chet 1e'is. Vaaliįa Truskauskaitė admirolas (Yanessa atalanta, Pyrameis atalanta), plaštakių (Nymphatidae) šeimos drugys. Aptinkamas Palearktikoje, P. Amerikoje ir N. Zelandijoje. Viršutiniai sparnai su plačia raudona juosta ir baltais taškais. Skraido pamiškėse, pievose, soduose, daržuose. Vikšrai su karpelėmis ir šakotais spygliais, jv. spalvų, šonuose yra geltonos juostos. Gyvena tarp susuktų dilgėlių lapų. Į Lietuvą pavasarį atskrenda iš pietų Europos, Afrikos Šiaurės, rudenį išskrenda į pietus. Povilas Ivinskis admirolas (oi. admiraal < arab. amlr-al-bahr - jūros valdovas), kar. jūrų laivyno aukšč. vadų kar. laipsnis. Atsirado arabų kraštuose. Nuo XII a. plito Europoje, pirmiausia Venecijoje ir Genujoje. Dažniausiai skiriami šie A laipsniai: t - 1otilės admirolas (atitinka brigados generolą), tkontradmirolas (generolą majorą), Tviceadmirolas (generolą leitenantą), admirolas (generolą pulkininką), laivyno admirolas (armijos generolą). A vadovauja laivynui, eskadrai, uostui. Pagal 1998 įstatymą, Lietuvoje yra nustatyti - 1otilės admirolo, kontradmirolo ir viceadmirolo laipsniai. Eugenijus Kisinas ADN fAllgemeiner Deutscher Nachrichtendienst. adneksltas (adnexitis < lot. adnexa - priklausiniai), abipusis gimdos priklausinių (kiaušintakių ir kiaušidžių) uždegimas. Jį sukelia gonokokai, chlamidijos, mikoplazmos. Susilpnėjus organizmo imunitetui (peršalus), gimdant, ginekologinių operacijų metu A gali sukelti ir normali gimdos kaklelio, makšties mikro Flora. Infekcija plinta krauju bei limfa, bet dažniausiai tiesiogiai - per makštį ir gimdą. Dažniau serga jaunos, seksualiai aktyvios moterys. Ligonei skauda pilvo apačią, juosmenį, pykina, lyt. santykiai tampa skausmingi, pakyla kūno temperatūra, iš makšties teka gausios, pūlingos išskyros, kartais sutrinka mėnesinės. Šie simptomai būdingi daugumai pilvo organų ligų, todėl papildomai tiriama kraujas, šlapimas, makšties ir gimdos kaklelio išskyros, atliekami ultragarsiniai ir endoskopiniai tyrimai. Gydoma ligoninėje arba ambulatoriškai. Skiriamas antibakterinis gydymas, taikomos fizioterapijos priemonės. Jei mažajame dubenyje susidaro pūlinių, operuojama. Mindaugas Šilkūnus Ado dramblių nacionalinis parkas T Addo dramblių nacionalinis parkas. Ado Ekiti (Ado Ėkitis), miestas Nigerijos pietvakariuose, Ondo valstijoje,~110 km į rytus nuo Ibadano. 359 000 gyv. (1996 m. . Maisto (kakavos, palmių aliejaus), tekstilės pramonė. Amatai (žiedžiami puodai, audžiami audiniai). adoleskarija (lot. adolesco - augu, bręstu + T (cer)karija), kai kurių siurbikių (Trematoda) klasės kirmėlių lerva. Susidaro iš cerkarijos, kuri iš tarpinio šeimininko (moliusko) patenka į vandenį, prisitvirtina prie vandens augalų, suapvalėja ir virsta nejudria cista. Susidaręs standus daugiasluoksnis dangalas saugo viduje esančią lervą, kuri neauga ir nekinta. A neišdžiūsta, atsparios saulės spinduliams. Su maistu, pašaru ar vandeniu patekusi į galutinio šeimininko (žinduolio gyvūno) organizmą A virsta suaugusia kirmėle. Ona Kublickienė

Adolfas, XIII a. vid., Saksonijos provincijos pranciškonas. Dalyvavo Mindaugo karūnavime (1253 m. liepos 6 d. ), minimas kaip vienas liudytojų Mindaugo 1253 m. liepos 7 d. rašte, dovanojančiame Livonijos ordinui kai kurias žemaičių žemes. Lietuvos karalystėje A veikiausiai siekė gauti Pranciškonų ordinui privilegiją misijoms. Lenkų ist. J. Ochmariskis A laiko veikalo Pasaulio aprašymas (Incipiunt descriptiones terrarum) autoriumi. Edvardas Gudavičius Adolfas Frederikas (Adolf Fredrik) 1710 m. gegužės 14 d. Gottorp (Šlėzvigas -Holšteinas) - 1771 m. vasario 12 d. Stokholmas, Švedijos karalius (1751-1771 m. . Šlėzvigų - Holšteinų - Gotorpų dinastijos. 1727-50 Liubeko vyskupas. Švedijai pralaimėjus 1741-43 karą su Rusija pastarosios spaudžiamo riksdago 1743 paskirtas regentu, Rusijos šalininkų, vad. skrybėlininkų, ir imp. Jelizavetos dėka Švedija išsiderėjo palankesne taiką su Rusija. Tapęs karaliumi A didž. dėmesį skyrė kariuomenės pertvarkymui (siekė valstybei sugrąžinti Karolio XII laikų kar. šlovę). Vidaus politikoje buvo pasyvus (ypač antroje valdymo pusėje, kai didelę įtaką turėjo A žmona Luizė Ulrikė, Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo sesuo). Būdamas užsienietis didesnės atramos šalyje neįgijo. Arturas Mickevičius Adomaitienė Sofija, Pusdešrytė 1912 m. kovo 13 d. Prienai - 1994 m. gruodžio 26 d. Čikaga, dainininkė (mecosopranas). 1936 baigė VDU Teisių fakultetą, 1940 - Kauno konservatoriją (mokėsi pas V. Grigaitienę, V. Marijošių, P. Oleką). 1940 debiutavo Valstybės teatre (Amneris G. Verdi Aidoje). Nuo 1942 Vilniaus operos solistė (Zybelis C. Gounod Fauste, Flora G. Verdi Traviatoje), atliko L. van Beethoveno IX simfonijos, G. Rossini Stabai Maler solo partijas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Dainuoti mokėsi Stuttgarto konservatorijoje, dainavo Stuttgarto radiofone. Nuo 1947 gyveno JAV. Koncertavo JAV ir Kanadoje. Dainavo A. Kučiūno kvartete su P. Bičkiene, S. Baru, J. Varneliu. Nuo 1957 vadovavo lietuvių Scenos darbuotojų sąjungai. A iniciatyva pastatyta lietuvių scenos veikalų. Buvo Lietuvių muzikologijos archyvo bendradarbė, rėmėja. Vaclovas Juodpusis Adomaitis Gintaras 1959 m. balandžio 16 d. Kaunas, teatro aktorius. 1981 baigė Lietuvos konservatoriją. 1981-1988 m. Panevėžio dramos, 1988-1993 m. ir nuo 1999 Kauno dramos, 1993-1998 m. Kauno mažojo teatro aktorius. Vaidmenys: Tuzenbachas (A. Čechovo Trys seserys), Aleksandras (J. Grušo Mykolas Glinskis, abu 1985 m. , Oskaras (6. E. von Horvatho Vienos miško pasakos 1989 m. , Lopachinas (A. Čechovo Vysnių sodas 1991 m. , Adamas Brantas (E. O'Neillo Gedulas tinka Elektrai), Bernardas (T. StoppardoArkadija, abu 1999 m. . Vaidino TV spektakliuose, parengė lit. programų. Elvyra Markevičiūtė Adomaitis Kėstutis 1948 m. kovo 23 d. Kaunas - 1996 m. gruodžio 22 d. ten pat, pantomimos aktorius, režisierius. 1965-1967 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje (pas H. Vancevičių). 1967-1968 m. Kauno dramos teatro M. Tenisono pantomimos trupės aktorius. Nuo 1968 mėgėjų pantomimos trupės KPI (nuo 1981 profesionalus teatras, nuo 1988 Kauno pantomimos teatras) vadovas, režisierius, scenarijų autorius. 1975-1980 m. studijavo režisūrą Leningrado kultūros institute. Spektakliai: Šaknys ir žiedai (1978 m. , Juoda skylė (1979 m. , Džonatanas Livingstonas Žuvėdra (pagal R. Bacho alegorinę apys., 1982 m. , Atsiprašome: laisvų vietų nėra (1987 m. , inscenizacija pagal A. Lloydo \Vebberio roko operą Jėzus Kristus - superžvaigždė (1989 m. , Nuogasiela nuogame kūne (1990 m. . Režisavo pantomimos spektaklių Minsko, Kijevo, Lvovo

teatruose, buvo daugelio spektaklių sceninio judesio režisierius. Parengė pantomimos aktorių. Sigitas Luukiigalis Adomaitis Regimantas 1937 m. sausio 31 d. Šiauliai, teatro ir kino aktorius. 1959 baigė Vilniaus universitetą (fiziką), 1962 Lietuvos konservatoriją (aktorinį meną). Iki 1963 Kapsuko (dab. Marijampolė), 1963-1967 m. Kauno, nuo 1967 Lietuvos dramos teatro (nuo 1998 Lietuvos nacionalinis dramos teatras) aktorius. 1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. 1989-1990 m. SSRS liaudies deputatų suvažiavimo narys. Sukūrė daugiau, kaip 40 vaidmenų teatre, žymesni: Džordžas (J. Steinbecko Pelės ir žmonės 1965 m. , Francas (J. P. Sartre'o Altanos atsiskyrėliai 1969 m. , Mindaugas, Mažvydas (Just. Marcinkevičiaus Mindaugas 1969; Mažvydas 1978 m. , Edgaras (F. Dūrrenmatto Vaidinam Strindbergą 1974 m. , Jokūbas (B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979 m. , JunasGabrielis (H. Ibseno Junas (labrie/is Borkmanas 1981 m. , Kaligula (A. Camus Kaligula 1983 m. , Skirgaila (V. Krėvės Skirgaila 1987 m. , Seras (R. Hanvoodo Aprengėjas 1996 m. , Serebriakovas (A. Čechovo Dėdė Vania 1997 m. , Edvardas IV (W. Shakespeare'o Ričardas /// 1999 m. . Sukūrė daugiau, kaip 60 vaidmenų Lietuvos, Rusijos, Vokietijos kino ir TV filmuose: Donatas (Niekas nenorėjo mirti 1965 m. , Fransiskas (Tas saldus žodis - laisvė 1972 m. , Trapsas (Avarija 1975 m. , Orlandas (Kentaurai 1979 m. , Ačas (Atsiprašau 1982; visų rež. V. Žalakevičius), Edmundas (Karalius Lyras 1970, rež. G. Kozincevas), Girdvainis (Velnio nuotaka 1975, rež. A. Žebriūnas), Adomas (Sodybų tuštėjimo metas 1978 m. , Buckus (Faktas 1981; abiejų rež. A. Grikevičius), Raimeras (Sužadėtinė 1980 m. , Volcas (Vokas 1981, abiejų rež. G. Reischas), Boilanas (Turtuolis, vargšas... 1983, rež. A. Žebriūnas), Priachinas (Karuselė turgaus aikštėje 1987, rež. N. Stambulą), Veršininas (Tu esi 1993, rež. V. Makcrancas), Olegas (Vyras jaunai moteriai 1996, rež. R. Ibrahimbekovas). Vokietijos DR nac. premija 1981 (už vaidmenį kino filme Sužadėtinė), LSSR valstybinė premija 1982, Gedimino 3 laipsnio ordinas (1997 m. . Adomaitis Vytautas Albinas 1926 m. balandžio 6 d. Worcester (Masačūsetso valstija), chemikas, gamtosaugininkas. 1948 magistro laipsniu baigė Šv. Kryžiaus koledžą Worcesteryje. 1951-53 dalyvavo Korėjos kare. 1957-65 dirbo Patuxento laukinių gyvūnų tyrimų centre Laurelyje. 1957-1983 m. Šiaurės Prerijų gyvūnijos tyrimo centro JamestoVne vyr. chemikas. 1983-1986 m. Vandens telkinių teršalų sk. informacinės grupės Vašingtone vadovas. 1988-1990 m. JAV aplinkos apsaugos agentūros konsultantas. Parašė straipsnių, knygų ir vadovėlių iš gamtos apsaugos. Adomaitis -Šernas Juozas 1859 m. rugpjūčio 7 d. Šmuikiškė (Šakių apskritis) - 1922 m. rugpjūčio 5 d. Čikaga, tautinio judėjimo veikėjas, varpininkas. Baigė Marijampolės gimnazijos 6 klases. Nuo 1885 bendradarbiavo lenkų laikraštyje Kraj, lietuvių -Aušroje, Lietuvių halse, Unijoje. Varšuvos lietuvių draugijos Lietuva narys. 1889 su V. Kudirka organizavo laikraščio Varpas (1889-1905 m. leidimą; 1889-1890 m. redaktorius (iki 1892 rašė Varpui beveik visus vedamuosius). 1889-1891 m. gyveno Ragainėje, Šakiuose pas V. Kudirką. 1892 išvyko į Vokietiją, 1895 į Čikagą, iki 1912 redagavo laik Rytų Lietuva, kuris tapo vienu įtakingiausių JAV lietuvių leidinių. Buvo Susivienijimo lietuvių Amerikoje narys, vienas moksleivių šelpimo draugijos Aušra steigėjų. Paskelbė daugiau, kaip 2000 publicistinių straipsnių, parengė apie 20 mokslo populiarinimo knygų: Apie žemę ir kitus svietus, jų būvį ir pabaigą (1896 m. , Biologija arba Mokslas apie gyvus daiktus (1901 m. , Etnologija arba Mokslas apie Žemės tautas (1903 m. , Geografija arba Žemės aprašymas (1906 m. ir kt. Materialistiškai aiškino gamtos procesus ir reiškinius.

Visuom. raidos svarb. veiksniais laikė geogr. aplinką, ekonomiką, švietimą. Albinas Visockis Adomaitytė Aldona Danguolė 1948 m. birželio 28 d. Pamargiai (Igliškėlių valsčius ), teatro aktorė, pedagogė. Dr. (hum.; menotyros kand. 1986 m. . 1969 baigė Lietuvos konservatoriją. 1969-1972 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. 1972-1975 m. Valst. teatro meno instituto Maskvoje aspirantė. Nuo 1975 dėsto LMA (iki 1992 Lietuvos konservatorija), nuo 1978 dar ir Vilniaus baleto mokykloje (iki 1986 M. kalba Čiurlionio menų mokyklos choreogr. skyrius). Sceninio judesio ir fechtuotės konsultantė Lietuvos teatruose (nuo 1976 m. . Vadovėlių, metodinių priemonių (Plastinė aktoriaus treniruotė 1978, M. Čechovo pamokos Lietuvos valstybiniame teatre 1989, Aktoriaus plastikos pagrindai 1995 m. autorė. Adomaitytė Gintarė 1957 m. sausio 30 d. Kaunas, žurnalistė. 1980 baigė VU. Dirbo laik Rytų Lietuvos pionierius (1982-1988 m. , Komjaunimo tiesa (1988-1990 m. , Šiaurės Atėnai (1990-1993 m. , žurnalo Genys (1994-98, nuo 1996 vyr. redaktorė). Nuo 1998 dirba savaitraštyje Ekstra. Sukūrė scenarijų TV filmams (ciklas Toks gyvenimas 1991-94; su kitais -Burtai 1994, Dvare, Brėkšma, abu 1995, Ar yra Venecija 1997 m. . Išleido kn. Debesėlis ieško vardo (1999 m. . Adomas (lot. Adomus < hebr. adam - žmogus), Biblijos personažas. Pirmasis Dievo sukurtas žmogus, žmonių giminės pradininkas (šventė - gruodžio 24 d.) . Už neklusnumą Dievas A drauge su Ieva išvaręs iš rojaus. Pasak legendų, palaidotas Golgotoje; kryžiaus papėdėje dažnai vaizduojama Adomo kaukolė, kartais šonkaulis arba griaučiai, simbolizuojantys A kaip Kristaus provaizdį. Islamo tradicija A laiko pirmuoju pranašu. Dažniausiai vaizduojamas kartu su Ieva. Minimas Pr l, 26-27; 2, 7-5, 5. Adomas Ričardas 1918 m. gruodžio 22 d. Kaunas - 1998 m. gegužės 9 d. ten pat, chemikas. Dr. (fiziniai m.; chemokslų kandidatas 1967 m. . 1948 baigė Kauno universitetą ir jame dėstė. Nuo 1953 dėstė LŽŪA (nuo 1996 LŽŪU); docentas (1968 m. . Svarbiausi darbai iš ftalidų ir chinolinų sintezės, ekstrakcinės rektifikacijos, įsūdymo vandeniniuose tirpaluose, kenksmingo biureto sumažinimo karbamide tyrimo. Parašė vadovėlių: Organinė chemija (su D. Brazauskiene, 1963 m. , Organinė chemija (su kt., 1979 m. . Adomas Bremenietis (vok. Adam von Bremen, lot. Adam Bremensis) tpo 1081, kronikininkas. Nuo 1068 Bremeno kanauninkas. apie 1069 čia tapo katedros mokyklos mokytoju (scholastu). Svarb. veikale Hamburgo vyskupų istorija (Gesta Hammaburgensis Ecclesiae pontificum, 4 kn.; par. apie 1075 m. panaudojo kronikas, analus, archyvų dokumentus, amžininkų (ypač Danijos karaliaus Sveno Estridsono, pas kurį buvo nuvykęs 1074 m. balandžio ) pasakojimus. Knygoje Šiaurės salų aprašymas (Descriptio insularum Aquilonis) yra duomenų apie Skandinavijos ir Baltijos j. p. pakrantės gyventojus, iš jų apie prūsus (sembus ir varmius), t.p. apie kuršius (sembai prekiaują brangiais žvėrių kailiukais, saugą pas juos atvykstančius pirklius nuo audrų ir piratų, savo laivais plaukioją į Švedijos uostą Birką). Edvardas Gudavičius, Algirdas Matulevičius Adomas Halietis (Adam de la Halle, Adam le Hossu, Adam le Bossu d'Arras) tarp 1230 ir 1240 Arras - 1288 Neapolis, prancūzų truveras. Žinoma, kad po 1250 mokėsi Cambrai vyskupijos Vaucelles'io cistersų vienuolyne, po 1262 studijavo Paryžiaus universitete. 1271 buvo Artois grafo Roberto II menestrelis (A su juo ir Sicilijos karaliumi Karoliu I Anžu 1283 keliavo po Italiją, Siriją, Palestiną). Nuo 1285 Karolio I Anžu menestrelis

Neapolyje. Kūriniai: pastoralinė muzikos komedija Vaidinimas apie Robertą ir Marianą (Le Jeu de Robin et Marion 1283; sudaryta iš vienbalsių ir melodeklamacinio pobūdžio dainų; manoma, kad tai komiškosios operos prototipas), 5 tribalsiai motetai, 16 rondo, 18 jeu partis (rūmų pastoralių atmaina), dainos, meilės eilėraščiai, komedija Žaidimas pavėsinėje (Le Jeu de la Feuillėe past. apie 1262 Arrase). A rankraščiai saugomi Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. Prancūzų muzikologas C. Coussemakeras 1872 išleido A kūrinių rink. Ouvres complėtes du trouvere Adam de la Halle. Jonas Klimas Adomauskas Liudas 1880 m. balandžio 8 d. Notėnai (Telšių apskritis)t!941 m. rugpjūčio 16 d. Vilnius, kom. krypties veikėjas. 1903 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1903-21 kunigavo. Per Pirmąjį pasaulinį karą RI kariuomenės kapelionas. 1921 atsisakė kunigystės. 1922 parašė antirel. kn. Šventraščio paslaptys. 1922 LKP laikraščio Žarija ir Naujoji gadynė redaktorius bei leidėjas. 1923-26 su kitais f kuopininkais kalintas už kom. veiklą. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo nuteistas mirti; bausmė pakeista 15 m. kalėjimo, 1928 amnestija sumažinta per puse, 1934 iš kalėjimo paleistas. 1940 rėmė Lietuvos sov. okupaciją ir aneksiją. 1940 m. birželio okup. valdžios paskirtas vad. Liaudies vyriausybės valstybės kontrolieriumi. Nuo 1940 m. liepos vad. Liaudies seimo pirmininkas, pasirašė jo deklaracijas: apie valst. santvarką (Lietuva paskelbta sov. soc. respublika) ir dėl LSSR įstojimo į SSRS; jas į SSRS AT sesiją vežusios delegacijos narys. Vėliau LSSR Aukšč. Teismo narys, valstybės kontrolės liaudies komisaras. 1941 m. vasario įstojo į VKP (b). Per nacistine okupaciją Paneriuose sušaudytas. Adomavičius Borisas 1870 - 1936 m. kovo 22 d. Sarajevas, Rusijos kar. veikėjas. Lietuvių kilmės. Generolas leitenantas. 1890 baigęs karo mokyklą tarnavo Keksholmo gvardijos pulke Varšuvoje. Dalyvavo Japonijos -Rusijos kare (1904-05 m. . Kijevo karo mokyklos bataliono vadas, vėliau -Vilniaus karo mokyklos viršininkas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Keksholmo pulko, vėliau 3 gvardijos pėstininkų brigados vadas, ypatingųjų reikalų generolas prie Rusijos karo ministro (inspektavo karo mokyklas). Per 1918-20 Rusijos piliečių karą tarnavo baltagvardiečių Savanorių armijoje. Po karo emigravo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę, ten buvo Rusų kadetų korpuso direktorius. Parašė darbų apie karo muziejus ir kar. dalinių istoriją. Gintautas Surgailis Adomavičius Jonas 1911 m. gruodžio 15 d. Pernarava, gydytojas, visuom. veikėjas. 1938 baigęs VDU, dirbo jo Vidaus ligų klinikoje. Priklausė Gajos korporacijai. 1944 pasitraukė į Vokietiją, kur 1949 Tūbingeno universitete gavo med. daktaro laipsnį. 1949 apsigyveno JAV. Stažavo ir ilgą laiką dirbo Cook County ligoninėje Čikagoje. Prisidėjo prie Amerikos lietuvių vaiko ugdymo draugijos (ALVUD) veiklos, buvo jos pirmininkas. Įsteigė prieglaudą seniems žmonėms (vad. ALVUD lietuvių sodybą). Parašė moksl. darbų. Propaguoja ALVUD dietą, higienos, sveikos gyvensenos ir mitybos klausimais rašo spaudoje (daugiausia Čikagos Drauge ir Vilniaus Dienovidyje), kalba Čikagos lietuvių radijo laidose; nuo 1959 parengė -600 pašnekesių. Remia jaunuosius Lietuvos menininkus, mokslininkus. Adomavičius Pijus 1888 m. lapkričio 23 d. Suvalkai - 1978 m. liepos 10 d. Kaunas, chorvedys, kompozitorius. Pasimokęs muzikos pas J. Naujalį, 1908 m. Merkinėje subūrė mėgėjų chorą. 1911-14 mokėsi Vilniaus muzikos mokykloje (pas kalba Galkauską). Nuo 1912 vadovavo Rūtos draugijos chorui, įdainavo plokštelių. 1913 pirmą kartą atliko M. kalba Čiurlionio kantatą De profundis. 1914-20 (su pertrauka) Sankt Peterburgo konservatorijoje studijavo kompoziciją, dėstė muziką miesto mokyklose ir vadovavo

lietuvių chorams. 1921-24 buvo Kauno Dainos draugijos mišraus choro vadovas. 1924 Kaune įkūrė operetės trupę ir jai vadovavo. 1924-46 Kauno valst. teatro administratorius, 1946-51 Kauno muzikos teatro režisieriaus padėjėjas. Sukūrė kūrinių chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų (1937 Lietuvos muzikų draugijos surengtame konkurse laimėjo I premiją). Boleslovas Zubrickas Adomavičius Tauras 1945 m. birželio 5 d. Kaunas, trombonininkas, dirigentas, kompozitorius. 1965-1967 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (S. Paliuko trombono ir J. Domarko dirigavimo klasėse), 1967-1970 m. Leningrado konservatorijoje (V. Venglovskio trombono klasėje). 1970-1973 m. stažavo Leningrado konservatorijoje, 1978-1979 m. Paryžiaus aukštesniojoje konservatorijoje. Nuo 1963 grojo Trimito orkestre (1984-1997 m. dirigentas), Lietuvos nac. simf. orkestre (1965-1967 m. ir 1971-1978 m. . 1985-1991 m. Lietuvos TVR lengvosios muzikos orkestro vyr. dirigentas. Subūrė Lietuvos nac. filharmonijos trombonų kvartetą ir varinių pučiamųjų kvintetą, su jais koncertavo. Nuo 1970 dėsto LMA, nuo 1994 ir M. kalba Čiurlionio menų gimnazijoje; docentas (1991 m. . Sukūrė kūrinių pučiamiesiems instrumentams, ansambliams, pučiamųjų instr. orkestrui. AudronėJurkėnaitė Adomavičiūtė Jadvyga 1924 m. rugpjūčio 20 d. Kaunas, agrochemikė. Dr. (biomed.įžemės ūkio mokslų kandidatas 1953 m. . 1948 baigė LŽŪA. 1954-1980 m. dirbo Žemdirbystės institute, 1981-1992 m. Agropram. komiteto skaičiavimo centre. Kn. Mineralinės trąšos (1973 m. , Lietuvos TSR velėniniai jauriniai dirvožemiai (1978 m. , Lauko, sodo ir daržo kultūrų tręšimas ir rūgščių dirvų kalkinimas (1983 m. , vadovėlio Agrochemija (1970 m. viena autorių. Adomavičiūtė Liudvika Mafija 1932 m. vasario 13 d. Kaunas, teatro aktorė. 1949 lankė Panevėžio dramos teatro studiją. 1950-1971 m. šio teatro aktorė. Sukūrė -30 vaidmenų: Masą ir Sara (A. Čechovo Žuvėdra 1954 ir Ivanovas 1960 m. , Vera (M. Gorkio Paskutinieji 1955 m. , Niūra (V. Rozovo Vestuvės 1956 m. , Aldona (J. Skliutausko Vaikinas su velnio plauku 1960 m. , Tania (A. Arbuzovo Tania 1963 m. , Katrė (B. Sruogos Pavasario giesmė 1964 m. , Fryda Fiurst (F. Dūrrenmatto Frankas V 1969 m. . Vaidmenims būdingas subtilus emocingumas, psichologizmas. Pav. Rudolfas Jansonas Adomėnas Antanas, Jonas van Reenanas 1942 m. vasario 10 d. Niemegk (Vokietija), JAV istorikas, žurnalistas. Lietuvių kilmės. Filos. dr. (1986 m. . 1968 Beckerio koledže Worcesteryje baigė žurnalistiką, 1970 Hartfordo universitete - istoriją. 1982-1989 m. dėstė Čikagos universitete, nuo 1993 Kolumbijos koledže Čikagoje. 1994 Čikagos Vander Cooko muzikos koledžo profesorius, Istorijos fakulteto vadovas. 1990 parašė knygą apie JAV lietuvių bendruomenės raidą Lietuvių išeivija: Nuo Karaliaučiaus iki Čikagos (Lithuanian Diaspora: Konigsherg to Chicago -\992 m. . Dalyvauja lietuvių visuom. veikloje. 1986-1990 m. laikraščio Sandara skyriaus anglų kalba redaktorius. Adomėnas Petras Gailius 1936 m. sausio 8 d. Minkūnai (Panemunio valsčius , Rokiškio apskritis), informatikas. habilituotas daktaras (technol. m.; techn. mokslų daktaras 1982 m. . 1960 baigė VU. Dirbo mokslo ir projektavimo institutuose; vadovavo programinės įrangos kūrimui. Nuo 1988 dėsto VGTU, nuo 1998 Inžinerinės informatikos katedros vedėjas; profesorius (1995 m. . Svarbiausi darbai iš oro bei kelių transporto informacinių sistemų tyrimų; jais remdamasis nagrinėja programinių sistemų, kai duomenų struktūros ir

uždavinių algoritmai nestabilūs, adaptyvumą. Monografijos: Adaptyvieji modeliai ir programos (1992, rusų kalba), Informacinės technologijos krovinių transporte (1998 m. . Adomynė (iki XIX a. pr. Aluotėliai, iki 1921 Jonava), kaimas Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Šimonių seniūnijoje, 8 km į Šiaurės vakarus nuo Svėdasų. 344 gyv. (2001 m. . Pro A teka Aluotis (Jaros dešinysis intakas). Švč. Marijos Vardo bažnyčia (1921 m. . Pagr. mokykla (1939-46 pradinė, 1946-1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), kultūros namai (nuo 1977 m. , biblioteka (nuo 1950 m. . Mediniai dvaro rūmai ( XIX a. l pusė). Sovietinės okupacijos metais A buvo apylinkės (1950-63 m. centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1923 dvare buvo 22, 1959 kaime - 70,1970 94,1979 - 168,1989 - 331 gyv. 98 Adomkevičius Edvardas T E.Adamkavičius. Adomo Jakšto spaustuvė T Jakšto spaustuvė. Adomo kalnas (angį. Adam's Peak) yra Šri Lankoje. Aukštis 2243 m. Susidaręs iš gneisų. Labai lankomas hinduistų, musulmonų ir budistų maldininkų; tikima, kad uolos urve (netoli viršūnės) esąs pėdos atspaudas yra Šivos, Adomo ar Budos. Adomonienė Brigita 1931 m. gruodžio 2 d. Kaunas, baldų dizainerė. J. Adomonio žmona. 1957 baigė LDI ( architektūrą). 1957-1983 m. LSSR baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministerijos Eksperimentinio konstravimo biuro projektų vyr. konstruktorė. Nuo 1978 dėsto VDA; docentas (1981 m. . Pagal jos projektus pagaminta: virtuvės (Laumė 1969, Ventė 1971, Varsa 1981 m. , miegamojo (Vaiva 1964 m. , svetainės (Vesta 1976, Vega 1979, Viesulas 1980 m. baldų komplektų, baldų Vilniaus, Kauno, Maskvos vaistinėms, ligoninėms, sanatorijoms (1964-1982 m. ; Meno darbuotojų rūmų Vilniuje (nuo 1997 Prezidentūra) Baltosios salės baldai (1975 m. . Lietuvos ir tarpt, baldų parodose apdovanota medaliais ir diplomais. Adomonis Juozas 1932 m. kovo 16 d. Seirijai, dailininkas keramikas. B. Adomonienės vyras. 1957 baigė LDI. Nuo 1962 VDA dėsto keramikos disciplinas; 1974-1986 m. prorektorius, 1984-2001 Keramikos katedros vedėjas; profesorius (1983 m. . Sukūrė dekoratyvinės keramikos eksterjerui ir interjerui (pano Vilniaus kavinėje Mėta, 1976, sienų plokščių ir pano ansamblis Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, 1984, kompozicija Kolona VGTU kavinėje, 1988, vazų komplektas LR vyriausybės rūmuose, 1992-1994 m. , dekoratyvinių židinių, šviestuvų, servizų, teminių kompozicijų. Kūriniai lakoniškų formų, architektoniški, stilizuoti, harmoningų spalvinių derinių, dažniausiai dengti matinėmis glazūromis. Nuo 1957 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; tarpt, keramikos simpoziumų (Čekijoje, Vengrijoje; 1971, 1975 simpoziumo Vilniuje organizatorius) dalyvis. Parengė kn. Dailioji keramika (1966 m. , Nuo taško iki sintezės (1994 m. , Keramikos menas (1998 m. , albumus Taikomoji dekoratyvinė dailė (1969,1972 m. . Lijana Šaimičiūiė Tadas Adomonis (1910 m. vasario 22 d. Ferma, Raguvos valsčius - 1987 m. balandžio 5 d. Vilnius) dailėtyrininkas. 1948-1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas. 1949 m. VU|Vilniaus universitete baigė dailės istoriją. Nuo 1949 m. dėstė LDI|Lietuvos dailės institute, 1950-1976 m. Meno istorijos katedros vedėjas; 1963 m. docentas . Tyrinėjo senąją Lietuvos dailę ir architektūrą, XX a. Lietuvos dailę. Parašė istorinį romaną Bedalių aušra (1933 m. , apsakymų, monografijas Vincas Grybas (1959 m., 1975 m.) , Jonas Mikėnas (1969 m.) , pirmąją Lietuvos architektūros ir dailės istoriją (d. l, 1987, penktas sk. K. Čerbulėno; d. 2, 1997, su N.

Adomonyte), straipsnių apie Vilniaus universiteto architektūros ir dailės katedras, IXXVI a. ir XIX a. 2 pusės lietuvių dailę. Sudarė albumus Lietuvos TSR valstybinis dailės institutas (1960 m.) , Taikomoji dekoratyvinė dailė (1965 m.) . 1967-1983 m. su kitais rengė tęstinį leidinį Menotyra. Adomo obuolys (pomum Adami), gerklų kyšulys, gerklų skydinės kremzlės iškyšulys, esantis kaklo priekyje. Lytiškai subrendusių vyrų Adomo obuolys yra didesnis negu moterų (vienas antrinių vyro lytinių požymių). Janina Tutkuvienė Adomo Tiltas (hindi kalba Adam Kapui, angį. Adam's Bridge), seklumų ir mažų koralinių salų grandinė tarp Indostano pusiasalio ir Šri Lankos. Priklauso Indijai. Jungia Pambano s. (Indija) su Mannaro s. (Šri Lanka), skiria Mannaro įlanką nuo Paiko sąs. Ilgis -50 km. Didžiausias gylis tarp salų - 1,5 m. Lygiagrečiai su A kursuoja geležinkelio keltas. „Adomo vaidinimas" (Lejeu d'Adam), XII a. anoniminė prancūzų bažnytinė pjesė, vaidinta per Kalėdas. Ją sudaro 3 dalys, kurių siužetai iš ST: Adomo ir Ievos nusižengimas; Abelio ir Kaino konfliktas; pranašystės apie Atpirkėjo atėjimą. Naudotos primityvios dekoracijos. Gvidonas Bartkus Adoni (Adoni, Adonis), miestas Indijos pietuose, Andhra Pradešo valstijoje, 225 km į pietvakarius nuo Haidarabado. 136 000 gyv. (1991 m. . Medvilnės apdirbimas, kilimų gamyba. Mečetė (1680 m. . A pradėjo kurtis vid. amžiais; tuo metu buvo Hindų karalystės valdovo tvirtovė. adonis (Adonis), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos vienamečių ir daugiamečių žolinių augalų gentis. apie 20 rūšių. Savaime auga Europoje ir Vid. Azijoje. Lietuvoje auginamas pavasarinis A (A. vemalis). Lapai plaštakiškai skaldyti. Graižai pavieniai, dideli, šviesiai geltoni. Žydi 4-6 mėn. Augalas dekoratyvus, nuodingas. Vaistinei žaliavai renkama antžeminė dalis. Joje yra iki 0,7% širdį veikiančių glikozidų, saponinų, fitosteridų, miner. medžiagų. Iš A gaminami vaistai širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Kitos A rūšys: A. lurkestanicus,'A. amurensis, A. chrysocyathus. JuozasJuskonis Adonis (Adonis, Adonis), Adūnis, tikr. 'Ali Ahmad Sa'Td 1930 m. sausio 1 d. prie Latakijos, arabų poetas. Kilęs iš Sirijos. Vienas žymiausių moderniosios arabų poezijos kūrėjų. 1956 apsigyveno Libane. 1957 įkūrė lit.žurnalą Si;'/; 1969-žurnalą Mavakif. Nuo 1985 gyvena Paryžiuje, Sorbonos universiteto profesorius (1980-1991 m. . Parašė eilėraščių (rink. Pirmieji eilėraščiai 1957, Lapai vėjyje 1958, Mihjaro iš Damasko dainos 1961, Scena ir veidrodžiai 1968, Knyga 1995 m. , veikalų apie arabų literatūrą ir kultūrą (Arabų poezijos pratarmė 1971, Poezijos metas1\912, Pastoviai ir kintant 3 1.1974-78, Naujosios arabų kultūros manifestai 1980 m. . Poezijai būdinga simboliai, filosofiškumas, sočiai, problematika. Valdas Mikalauskas Adonis (Adonis), graikų mitologijoje mirštančios ir atgimstančios gamtos dievas. Sirijos karaliaus Tianto ir jo dukters Smirnos sūnus. Afroditės globotinis (vėliau meilužis). Augo pas mirusiųjų šalies Hado deivę Persefonę, kuri nepanorėjo išleisti. Dzeuso sprendimu 1/3 kiekvienų metų A turėjo praleisti Hade, 1/3 - su Afrodite ir 1/3 - kur panorėjęs. Žuvo nuo skaistybės globėjos Artemidės užsiundyto šerno. Garbintas Finikijoje, Egipte, Sirijoje, Lesbo ir Kipro salose; nuo V a. p.m.e. ir žemyninėje Graikijoje. A kultas ypač paplito helenizmo laikais. Aleksandra Teresė Veličkienė Adorno Theodor (Teodoras Adomas), tikr. Wiesengrund 1903 m. rugsėjo 11 d. Frankfurtas prie Maino - 1969 m. rugpjūčio 6 d. Visp (Šveicarija), vokiečių filosofas, sociologas, muzikologas, kompozitorius. Frankfurto universitete studijavo filosofiją ir

muzikologiją; studijas tęsė Vienoje (kompozicijos pas A. Bergą). 1928-31 Vienos moderniosios krypties muzikos žurnalo Anbruch redaktorius. 1933 emigravo į D. Britaniją, dėstė Oksfordo universitete. 1938-48 gyveno ir dėstė JAV (Princetono, Berkeley'o universitetuose). 1949 grįžo į Vokietiją. Nuo 1950 Frankfurto prie Maino universiteto profesorius, Sociologinių tyrimų instituto vadovas; vienas f Frankfurto mokyklos kūrėjų ir žymiausių atstovų. Kritikuodamas Vakarų kultūrą derino G. W. F. Hėgelio, kalba Marxo, S. Freudo koncepcijas. Anot A, plėtojantis masinės kultūros industrijai ir valdomajai visuomenei, standartizuojami ir nuasmeninami žmonių tarpusavio santykiai, nyksta individo gebėjimas savarankiškai apsispręsti, o žmonių gyvenimas vis labiau unifikuojamas (įsigali mąstymo ir elgesio stereotipai), todėl tradicinę sočiai, teoriją, kurioje buvo bandyta pateikti sisteminį visuomenės modelį, turi pakeisti vad. kritinė teorija, neigianti bet kokią uždarą sistemą. muzikos estetikos darbuose rėmėsi t Vienos naująja mokykla, kritikavo tonalumo neatsisakiusius kompozitorius (S. Prokofjevą, P. Hindemithą, I. Stravinskį), masinę standartizuotą muzikos kultūrą. Konsultavo T. Manną, rašantį Daktarą Faustą. A muzikos kūrybai (dainoms ir instr. pjesėms) būdinga aforistinis lakoniškas stilius. Svarbiausi veikalai: Švietimo dialektika (Dialektik der Aufklarung 1947 m. , Naujosios muzikos filosofija (Philosophie der neuen Musik 1949 m. , Autoritarinė asmenybė (The Authoritarian Personality 1950 m. , Apie Wagnerį (1952 m. , Prizmės: Kultūros kritika ir visuomenė (Prismen: Kulturkritik und Gesellschaft 1955 m. , Disonansai (1956 m. , Mahler (1960 m. , Muzikos sociologijos įvadas (Einleitung in die Musiksoziologie 1962 m. , Negatyvioji dialektika (1966 m. . Algirdas Ambrazas, Tomas Sodeika Adour (Aduras),upė Prancūzijos pietvakariuose. Ilgis 335 km, baseino plotas 22 000 km2. Prasideda Pirėnų Šiaurės šlaituose. Teka per Armagnaco plynaukštę ir Garonos žemumą. Įteka į Biskajos įlanką Didžiausias intakas (kair.) Gavę de Pau. Vidutinis debitas 360 m'/s. Patvinsta pavasarį ir rudenį. Yra hidroelektrinių. Nuo Saint Severo laivuojama. Didžiausi miestai prie A - Tarbes'as, Bayonne. ADP, adenozindifosfatas, vienas T adenozinfosfatų. Adra, miestas Ispanijos pietuose, Andalūzijoje, į vakarus nuo Almerijos, prie Viduržemio jūros. 21 300 gyv. (2001 m. . Žvejybos uostas. Cukraus, konservų gamyba. A apylinkėse (drėkinamose žemėse) auginama cukranendrės, cukriniai runkeliai, pomidorai, kukurūzai, bulvės. Yra arabų įtvirtinimų, pilies griuvėsių. Miestą įkūrė finikiečiai (tada jis vadintas Abdera). Adrano (Adranas), miestas Italijoje, Sicilijos s. rytuose, Etnos ugnikalnio pietvakarių papėdėje (560 m aukštyje). 35 700 gyv. (2001 m. . Normanų statyta pilis (perstatyta XIII a. ), Šv. Liucijos vienuolynas (įkurtas 1157 m. . Miestas pradėjo kurtis -400 p.m.e. Iki 1929 buvo vadinamas Adernu. Adrar (Adraras), buv. Timmi, miestas ir oazė Alžyro vidurinėje dalyje, Sacharoje, prie Orano -Gao (Malis) automobilių kelio; vilajos centras. Mieste 63 500, oazėje 338 800 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Pomidorų ir finikų auginimo rajono prekybos centras. Adrastas (Adrastos), graikų mitologijoje Argo karalius. Talajo ir Lisimachės sūnus. Pas A iš Tėbų atbėgęs Polineikas vedė jo dukterį Argėją. Nusprendęs padėti žentui susigrąžinti tėvo sostą A sutiko būti vyriausiuoju T Septyneto prieš Tebus žygio vadu. Mūšyje visi 7 karvedžiai žuvo, išsigelbėjo tik A Heraklio dovanoto stebuklingo žirgo Arejono dėka. Po

10 metų Adrastas dalyvavo žuvusių žygio herojų sūnų epigonų kare su Tėbais. Aleksandra Teresė Veličkienė Adrastėja, vienas T Jupiterio palydovų. 1979 atrado D. Jewittas ir E. Danielsonas, pasinaudoję iš erdvėlaivių Vbyager l ir Voyager 2 gauta informacija. adrenalinas (adrenalinum < lot. adpiie + renalis -inkstų), epinefrinas, antinksčių dalies hormonas. Aminorūgšties tirozino (pirokatechino) darinys. Jo biosintezė vyksta antinksčių šerdinės dalies chromafininėse ląstelėse. A veikimas panašus į simpatinės nervų sistemos veikimą. Reaguojant Asu a ir /3 adrenoreceptoriais dažnėja ir stiprėja širdies susitraukimai, plečiasi širdies vainikinės ir griaučių raumenų kraujagyslės, didėja sistolinis kraujospūdis, gliukozės ir riebalų rūgščių koncentracija kraujuje, atsipalaiduoja bronchų lygieji raumenys, slopinama žarnų motorika ir virškinimo liaukų sekrecija. Streso metu antinksčiai išskiria į kraują daugiau A, padedančio organizmui prisitaikyti prie aplinkos, sutelkti jėgas. Albinas Bagdonas adrenoblokatoriai, vaistai, kurie blokuodami adrenoreceptorius sutrikdo impulsų sklidimą pro adrenergines sinapses. Pagal tai, kokius adrenoreceptorius blokuoja, skirstomi į a ir p A. a A yra nespecifinio (neselektyvaus) ir specifinio (selektyvaus) veikimo. Nespecifinio veikimo A (fentolaminas, fenoksibenzaminas) blokuoja a, ir a, adrenoreceptorius. Specifinio veikimo a A (prazosinas, terazosinas, doksazosinas) veikia tik posinapsinius a, adrenoreceptorius. Šie vaistai plečia odos, gleivinių, vidaus organų kraujagysles, ypač spazmuotas dėl katecholaminų pertekliaus. Vartojami artezinei hipertenzijai ir nepiktybinei prostatos hiperplazijai gydyti. J3 A sąveikauja su /}, ir /5, adrenoreceptoriais, slopina širdį stimuliuojantį, bronchų lygiuosius raumenis atpalaiduojantį ir medžiagų apykaitą aktyvuojantį katecholaminų poveikį. Skirstomi į kardioselektyvius ji A (atenololis, metoprololis, pindololis), kurie stipriau blokuoja j}t adrenoreceptorius ir neselektyvius J3 A (nadololis, propranololis), kurie vienodai blokuoja tiek /?,, tiek /3, adrenoreceptorius. Vartojami krūtinės anginai, arterinei hipertenzijai, širdies ritmo sutrikimams, glaukomai gydyti. adrenogenitalinis sindromas (lot. adrenalis - antinkstinis + genitalis - lytinis), kompleksas simptomų, kurie atsiranda dėl padidėjusios androgenų gamybos antinksčių žievėje. Sukelia antinksčių žievės navikas, įgimta antinksčių žievės hiperplazija, kuri atsiranda dėl a universitetosominiu recesyviniu būdu paveldimo kortizolio sintezės defekto. Sutrikus kortizolio sintezei, dėl grįžtamojo ryšio hipofizė skatina antinksčių augimą ir jų hormonų sintezę. Yra keli įgimtos antinksčių žievės hiperplazijos tipai. Dažniausiai pasitaiko paprasta virilizuojanti forma (greičiau auga viršutinės kūno dalies raumenys, želia ūsai, barzda, žemėja balso tembras). Mergaitės gimsta su išorinių lytinių organų sklaidos trūkumais. Berniukams anksti išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Ligos genas yra 6osios chromosomos trumpajame petyje. Kai netenkama druskų, kūdikiai vemia, viduriuoja, liesėja, sutrinka vandens ir druskų pusiausvyra. Esant A su arterine hipertenzija formai, virilizaciją lydi mineralinių medžiagų kaupimasis organizme ir padidėjęs kraujospūdis. Gydoma gliukokortikosteroidais, moterims kartais skiriama antiandrogenų. A dažnumas JAV 1:67 000, Šveicarijoje 1:5000, Aliaskos eskimų izoliate 1:490. Moterims būna 4-5 kartus dažniau negu vyrams. Algimantas Sinkus adrenokortikotropinis hormonas (lot. ad - prie + renes - inkstai + corta, kilm. corticis žievė + graikų tropas - kryptis), kortikotropinas, AKTH, priekinės hipofizės dalies (adenohipofizės) hormonas, gaminamas kortikotropinėse ląstelėse. A - polipeptidas,

susidedantis iš 39 aminorūgščių. Skatina antinksčių žievės ląstelių augimą, brendimą ir gliukokortikoidų sekreciją, t.p. lipolize, aminorūgščių, gliukozės pernašą į ląsteles, stimuliuoja melanocitus. Per parą žmogaus organizme A išskiriama 5-25 ug, stipraus streso metu 10-20 kartų daugiau. A sekreciją skatina hipotalame gaminamas kortikoliberinas. Petras Žebrauskas adrenomimėtikai, vaistai, vartojami širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai aktyvinti. Veikia panašiai kaip simpatinės nervų sistemos adrenerginių (noradrenaliną išskiriančių) nervų dirginimas. Labiausiai ištirti A yra noradrenalinas ir adrenalinas (norepinefrinas ir epinefrinas). Jie susidaro organizme. Noradrenalinas gaminasi simpatinių nervų, inervuojančių kraujagysles, širdį, bronchus ir kt. audinius, galūnėse ir kaip tarpininkas dalyvauja perduodant plintantį signalą iš simpatinių nervų į audinius. Adrenalinas išsiskiria iš antinksčių į kraują dėl fiz. apkrovimo ar emocinio susijaudinimo. Nuo noradrenalino padidėja kraujospūdis, o nuo adrenalino sustiprėja ir padažnėja širdies veikla, atsipalaiduoja bronchų raumenys, padidėja cukraus koncentracija kraujuje. A skirstomi į a ir j} A. Veikiant a A (jie aktyvina a adrenoreceptorius) padidėja kraujospūdis, susitraukia odos, gleivinių ir pilvo ertmės organų kraujagyslės, susitraukia vyzdžių plečiamieji raumenys ir išsiplečia vyzdžiai; vartojami kolapso, šoko, nukraujavimų atvejais, t.p. nosies gleivinės paburkimui ir eksudacijai (ksilometazolinas) mažinti. Veikiant į> A (jie aktyvina j3 adrenoreceptorius) sustiprėja ir padažnėja širdies susitraukimai, atsipalaiduoja bronchų ir gimdos raumenys, išsiplečia griaučių raumenų kraujagyslės, pagreitėja medžiagų apykaita. Jie vartojami bronchinės astmos priepuolių profilaktikai ir gydymui (salbutamolis, salmeterolis), širdies susitraukimams sustiprinti kardiogeninio šoko, infarkto ar širdies operacijų metu (adrenalinas). Jurgis Ramanauskas adresas (prancūzų adresse): 1. Asmens, įmonės, organizacijos buvimo vieta, jos nurodymas. Naudojamas pašto siuntose, įv. dokumentuose. Dokumentuose (ypač sutartyse) įrašomi vad. juridiniai A, kuriais pristatyti pranešimai ar siuntos laikomi įteiktais, neatsižvelgiant į tai, ar adresatas juos gavo. Informaciją apie A teikia įv. biurai. 2. Sveikinimo, padėkos ar užuojautos raštas asmeniui, organizacijai, įstaigai. Kartais turi spec. aplanką. Dažniausiai rašomas švenčių, sukaktuvių, t.p. nelaimės atvejais. 3 (kompiuterijoje). Sveikasis skaičius, simbolis arba simbolių grupė, nurodantys registrą, atminties ląstele, atminties įrenginio sritį, išorinį įrenginį, tinklo mazgą ar kitokią informacijos paskirties vietą (adresatą). Fizinis A - skaičius, identifikuojantis fizinės atminties ląstelę arba sritį. Kompiuterinis A - skaitmeniniu pavidalu išreikštas tariamasis atminties ląstelės vienareikšmis adresas, operacinės sistemos verčiamas fiziniu A. Loginis A - simbolių grupė, vienareikšmiškai susieta su fiziniu arba kompiuteriniu A. adresavimo mašina, adresografas. Naudojama įrašams, daugiausia prenumeratorių adresams, t.p. adresams ant siunčiamo laiško ar siuntinio spausdinti (žymėti). Paprasčiausia A priklijuoja juostinį lipduką su adresu. Sudėtingesnė turi štampavimo ir spausdinimo įtaisų (adresas štampuojant įspaudžiamas metalinėje arba plastikinėje plokštelėje, o išjos spausdinamas ant prenumeruojamųjų leidinių ar kitos pašto siuntos). Būna rankinės (iki 1500 adresų per valandą) ir elektrinės (automatinės, 3500-7000 adresų per valandą). Panašios A naudojamos ligoninėse ligonių dokumentams tvarkyti, kai jie siunčiami iš vieno skyriaus į kitą. Adria (Adrija), miestas Italijos Šiaurės rytuose, į pietvakarius nuo Venecijos, Po ir Adigės upių deltoje, 22 km nuo Adrijos jūros. 20 700 gyv. (2001 m. . Žemės ūkio rajono

prekybos centras. XVIII a. katedra. Etruskų laikais buvo uostas. Antikos laikais vadintas Atrija, Hadrija, Hatrija (iš A vardo kilo Adrijos j. pavadinimas). Adrian Edgar Douglas (Edgaras Dagias Eidrianas) 1889 m. lapkričio 30 d. Londonas 1977 m. rugpjūčio 4 d. Kembridžas, anglų fiziologas. Baronas. 1937-51 dėstė Kembridžo universitete; profesorius (1937 m. . 1950-55 Londono karališkosios draugijos prezidentas. 1961-65 vadovavo Kembridžo Švč. Trejybės koledžui, 1968-1975 m. Kembridžo universiteto rektorius. Darė analizatorių elektrofiziol. tyrimus. Ištyrė nervinio impulso fiziol. savybes, jo pobūdį, ritmą ir sklidimo greitį nervo skaiduloje; sukūrė elektros kitimų nervų skaidulose registravimo metodą, Svarbiausi veikalai: Pojūčių pagrindas (The Basis ofSensation 1927 m. , Nervinio impulso mechanizmas (TheMechanism of Nervous Action 1932 m. , Materialus jutimo pagrindas (The Physical Baekground of Perception 1947 m. . Nobelio premija 1932 (su C. S. Sherringtonu). Adrianas, Publijus Elijus Trajanas Adrianas T Hadrianas. Adriančpolio mūšis vyko 378 m. rugpjūčio 9 d. prie Adrianopolio (dab. Edirne, Turkija) tarp sukilusių vestgotų ir Romos kariuomenės. Vestgotai ir prie jų prisijungę kolonai bei vergai (vadas Fritigernas) nugalėjo imp. Valento vadovaujamus romėnus (-40 000 karių). Mūšio metu Valentas žuvo. Vestgotai patraukė Konstantinopolio link (jo neužėmė, bet įsitvirtino Balkanų pusiasalyje). Po A į Romos kariuomenę pradėta imti federatus (imperijos pakraščiuose apsigyvenusius naujakurius iš barbarų genčių). Adrianopolio taika, Edirnės taika, Rusijos ir Turkijos taikos sutartis, pasirašyta 1829 m. rugsėjo 14 d. Adrianopolyje (dab. Edirne, Turkija) po 1828-29 Rusijos -Turkijos karo. A patvirtino Akermano konvencijos (1826 m. sąlygas. Rusijai atiteko Dunojaus žiotys su salomis, Kaukazo Juodosios jūros pakrantė iki dab. Adžarijos Šiaurės sienos bei Achalkalaki ir Achalcichės tvirtovės su aplinkiniais rajonais. Turkija pripažino Gruzijos ir R. Armėnijos prijungimą prie Rusijos, suteikė autonomiją Dunojaus kunigaikštystėms (Rusijos globoje). Patvirtinta rusų prekybos laivų teisė plaukioti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Turkija įsipareigojo sumokėti Rusijai 1,5 mln. olandų guldenų kontribucijos. Pripažinta Graikijos nepriklausomybė (ji tik turėjo kasmet mokėti Turkijai duokle), suteikta savivalda Serbijos kunigaikštystei. A sustiprino Rusijos įtaką R. Europoje ir Balkanuose, dar labiau susilpnino Osmanų imperiją. Adriandpolis (graikų Adrianoūpoli, Adrianupolis), Turkijos miestas T Ėdime. Adrianova -Pėretc Varvara 1888 m. gegužės 12 d. Nižin (Černihivo gubernija - 1972 m. birželio 6 d. Sankt Peterburgas, rusų literatūros tyrinėtoja. 1947-54 vadovavo Rusų literatūros instituto (Puškino namai) senovės rusų literatūros skyriui. Tyrinėjo senovės rusų ir ukr. literatūrą, literatūros ir tautosakos ryšius. Parašė veikalą Senosios Rusios poetinio stiliaus apybraižos (Očerki poėličeskogo stilja Drevnej Rusi 1947 m. , parengė kn. Afanasijaus Nikitino kelionė už trijų jūrų (Choženie za tri morja Afanasija Nikitiną 1948 m. , Sakmė apie Igorio žygį ir XI- XIII a. rusų literatūros paminklai (Slovo o polkų Igoreve i pamjatniki russkoj literatury 11-13 v.v. 1968 m. . NatalijaDailidėnienė Adrien Philippe (Filipas Adrijenas) 1939 Savignies (Oise'os departamentas), prancūzų dramaturgas, režisierius. Parašė pjeses: Kertant Lotaringiją (En passant par la Loraine 1965 m. , Snaudulys (La Baye 1967 m. , Albertas l (1970 m. , Moliėre'oiššūkis (Le Defi de Moliėre 1979 m. ; kitų rašytojų kūrinių inscenizacijų. Nuo 1970 reiškiasi kaip režisierius. Žymiausi spektakliai: S. Witkiewicziaus Vandens vištelė (1980 m. , Sapnai (1984, E. Cormanno inscenizacija pagal F. Kafką), H. Guilbert'o Aklieji (1986 m. , S.

Becketto Belaukiant Godo (1993 m. , Hamletas (pagal W. Shakespeare'ą, 1996 m. , Kambarinės (pagalj. Genet, 1997 m. . A spektakliai išradingi, šmaikštūs, grindžiami intelektu, įv. psichoanalizės teorijomis. Rasa Vasmauskaitė Adrijos jūra (it. Mare Adriatico, kroat. Jadransko more, slovėn. Jadransko morje, Jadran, alb. Dėti Adriatik), Viduržemio jūros dalis tarp Apeninų ir Balkanų pusiasalių. Skalauja Italijos, Slovėnijos, Kroatijos, Jugoslavijos, Albanijos krantus. Plotas 132 000 km2, ilgis 796 km, Didžiausias plotis 222 km. Didžiausias gylis 1230 m. Otranto sąsiauriu jungiasi su Jonijos jūra. Šiaurės vakarų ir pietvakarių krantai žemi, kai kur lagūniniai, Šiaurės ir Šiaurės rytų - dalmatiški. Daug salų (didžiausios -Krkas, Cresas, Bračas, Korčula, Hvaras). Didž. įlankos: Venecijos, Triesto, Kvarnerio, Manfredonijos. A dubuma gilėja iš Šiaurės vakarų į pietryčius ; gylis šiaurėje 20 -65 m, viduryje 100-170 m, pietryčiuose iki 1230 m. Į A įteka Po. Vandens temperatūra (paviršiuje) vasarį šiaurėje 7, pietuose 14, rugpjūtį 24-26 °C. Druskingumas nuo 4-5%o ties Po žiotimis iki 38,5%o pietuose. Išilgai krantų prieš laikrodžio rodyklę teka srovė. Potvyniai mišrūs, jų didžiausias aukštis 1,2 m (šiaurėje). Sugaunama sardinių, tunų, skumbriažuvių. Šelfe yra naftos ir dujų. Svarb. uostai: Triestas, Venecija, Ravenna, Ancona, Bari (Italijoje), Rijeka, Splitas (Kroatijoje), Durrė'sas, Vlore (Albanijoje). Kurortai (Rimini, Ancona). Olegas Pustelnikovas Adson Artur (Artūras Adsonas) 1889 m. vasario 3 d. Tartu - 1977 m. sausio 5 d. Stokholmas, estų rašytojas, teatro kritikas. 1944 pasitraukė į Švediją. Poezijai (rink. Širdies šauksmas i Henge palango 1917, Senas žibintas l Vana laterna 1919, Rožių vainikas l Roosikrants 1920, Nebūtis l Kaduvik 1927, Kadagiai, erškėtrožės ir akmenys l Kutai, kibuvits nink kivi 1928, Perlų upė IParlijogi 1931, Puslapis iš laiko knygos l Lehekūlg ajaraamatust 1937 m. būdinga idiliški gamtos vaizdai, tarmiška kalba. Parašė ist. pjesių, veikalų apie teatrą. Emigracijoje išleido atsiminimų knygų, kuriose gausu žinių apie estų literatūrą ir kultūrą. Valvi Strikaitienė adsorbcija (lot. ad - pas, prie, į + sorbeo - sugeriu), įgertis, paviršinė sugertis, vienos medžiagos, esančios skystyje ar dujose, kaupimasis kitos medžiagos - kietojo kūno ar skysčio - paviršiuje ar kietojo kūno mikroporose ir kapiliaruose. Medžiaga, kurios paviršiuje vyksta A, vadinama adsorbentu, galinti adsorbuotis - adsorbtyvu, adsorbuotoji adsorbatu. A, vykstanti dėl tarpmolekulinių traukos jėgų veikimo, vadinama fizikine A, o kai susidaro chem. ryšiai - chem. A, arba chemosorbcija. Fizikinė A yra grįžtamoji, cheminė - negrįžtamoji. Ant plokščio paviršiaus medžiaga dažniausiai adsorbuojąs! tik vienos molekulės, retai - kelių molekulių storio sluoksniais. Storesni adsorbciniai sluoksniai gali susidaryti vykstant A mikroporose ir kapiliaruose. A yra labai paplitęs reiškinys. Ji labai dažnai vyksta ten, kur susidaro ar sudaromos dispersinės (smulkiadalelės) sistemos. Dėl A prasideda vandens garų kondensacija ant smulkių dalelių (dulkių) atmosferoje - susidaro rūkas, lietus ir kt. atm. krituliai. Dėl jonizuotų dalelių A ant smulkių vandens lašelių debesyse kaupiasi didžiuliai elektros krūviai (atsiranda žaibas). A reguliuoja įv. medžiagų judėjimą dirvožemyje, mažina jų išplovimą, padeda gyviesiems organizmams pasisavinti maisto medžiagas. A būdinga ląstelių ar viduląstelinių struktūrų membranoms (eritrocitai adsorbuoja aminorūgštis, baltymus, kitas kraujuje esančias medžiagas). A būdu šalinamos nepageidautinos priemaišos, dujų mišiniai ir tirpalai suskirstomi į sudedamąsias dalis, gaunamos ir gryninamos biologiškai veiklios medžiagos (vitaminai, fermentai, hormonai, antibiotikai). Dėl A chem. pramonėje labai paspartėja kai kurios chem. reakcijos. A pagrįsti daugelis oro ir vandens valymo

būdų, vienas medžiagų analizės būdų - chromatografija, naudingųjų iškasenų sodrinimas, plovimas. Ja naudojamasi vandeniui pašalinti iš dujų ir skysčių, vertingiems komponentams iš mišinių išskirti, orui įsodrinti deguonimi. Medicinoje A taikoma kenksmingoms medžiagoms iš organizmo Šalinti. Vilhelmas Skominas, Petras Žebrauskas adsorbcinis siurblys yra vakuuminis; jo siurbiamas dujas sugeria adsorbentas. Adsorbcijai suaktyvinti dažnai adsorbentas aušinamas vandeniu, skystu azotu, heliu ar vandeniliu. adsorbentai (lot. ad - pas, prie + sorbens, kilm. sorbentis - sugeriantis, siurbiantis), didelio savitojo paviršiaus (1-1000 m2/g) dirbtinės arba gamtinės kietosios medžiagos, kurių paviršiuje vyksta T adsorbcija. A imlumas priklauso nuo jų chem. sudėties, korytumo. Būna milteliniai (susmulkintos kietos medžiagos) ir akytieji (akytos medžiagos). Dažniausiai naudojami A yra T aerosilas, suodžiai, t aktyvintosios anglys, ceolitai (aliumosilikatiniai mineralai), balinančiosios žemės (įv. moliai, diatomitai), T silikagelis. Adsorbentais valomi skysčiai ir dujos, atskiriami vienas nuo kito dujų mišinio komponentai, iš skysčių šalinamos spalvotos, kenksmingos priemaišos. A naudojami chromatografijoje ir katalizėje (katalizatorių nešikliai), kai kurie (aktyvintosios anglys, kaolinas) - kaip priešnuodžiai (T adsorbuojantieji vaisiai). Gamtiniai A turi įtakos gamtoje vykstančių procesų greičiui ir eigai. Ona Rupainienė, Vilhelmas Skominas adsorberis, t adsorbcijos jrenginys; tuščiavidurė kolona, kurios dalis pripildyta T adsorbento. Leidžiant pro jį dujas ar skystį adsorbuojamoji medžiaga pasilieka adsorbente. Toks A vadinamas adsorberiu su nejudančiu adsorbento sluoksniu (pav.). Į A su judančiu adsorbento sluoksniu smulkus adsorbentas tiekiamas iš viršaus. Juo valomos dujos paprastai leidžiamos į vidurinę kolonos dalį. Adsorberyje su pseudoverdančiuoju sluoksniu adsorbuojamos dujos leidžiamos iš apačios dideliu greičiu, o adsorbentas kybo dujų sraute. Vilhelmas Skominas adsorbuojantieji veistai, adsorbentai, nesirezorbuojančios, adsorbuojančios kietosios medžiagos, savo paviršiumi sugeriančios įv. skystų bei dujinių (ir nuodingų) medžiagų molekules. Su organizmo audiniais nereaguoja. Vartojami norint apsaugoti gleivines nuo žalingo dirginančio vaistų, maisto ir kitų medžiagų poveikio, sutrikdyti nuodų rezorbciją, sugerti dujų perteklių virškinamajame trakte, t.p. eksudatui sugerti iš išorės. Tokiomis savybėmis pasižymi aktyvintosios anglys, baltasis molis (kaolinas), talkas ir kt. Jurgis Ramanauskas adstratas (lot. ad - pas, prie + stratum - užklotas), visuma kalbos ypatybių, atsiradusių dėl svetimos kalbos įtakos per ilgą bendravimo ar dvikalbystės laikotarpj. Pvz., A, atsiradęs dėl rusų kalba poveikio lietuvių kalbai Rusijos imperijos ir SSRS okupuotoje Lietuvoje. Vytautas Ambrazas adulamiėčiai (angį. aduttamites}, Didžiosios Britanijos Liberalų partijos frakcijos nariai (vadovas R. Lowe), prieštaravę rinkimų teisės išplėtimui per 1866 diskusijas dėl Antrojo reformų bilio (priimtas 1867 m. . Pavadinimas kilo iš Biblijoje minimų Adulamo uolų, kuriose slėpdavęs! kuo nors nepatenkinti. Dalis A bijojo per naujus rinkimus netekti deputatų vietų, kiti - demokratizacijos. aduliaras (pagal Adulos kalnų Šveicarijoje pavadinimą), silikatų klasės feldšpatų grupės mineralas K[AlSi3O8]; bespalvė, skaidri ortoklazo atmaina. Kristalai monoklininės singonijos, romboedrų arba trumpų prizmių formos. Kietumas 6-6,5. Melsva, irizuojanti A atmaina - mėnulio akmuo (4 klasės brangakmenis). A -hidroterminės kilmės. Randamas

kvarcinėse, pegmatinstitutinėse ir rūdinėse gyslose. Naudojamas stiklo ir keramikos pramonėje. Adūnis (Adūnls), arabų poetas f Adonis. Adūras fAdour. Adutiškio miškai yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į Šiaurės rytus nuo Adutiškio, Baltarusijos pasienyje. Plotas 5310 ha, mišku apaugę 3873 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 4913 ha. A priklauso Švenčionėlių miškų urėdijos Adutiškio (4000 ha) ir Ignalinos miškų urėdijos Tverečiaus (1310 ha) girininkijoms. Sudaro Adutiškio, Antanų ir Guntauninkų miškai. Šiaurės vakarų dalis siekia Svirkų ežerą. Diduma A nusausinta (išskyrus Šiaurės vakarų dalį ir 764 ha telmologinio draustinio). Draustinyje saugoma plokščia limnoglacialinei lygumai būdinga Adutiškio pelkė. Paviršius - lyguma. Augavietės nederlingos ir derlingos pelkinės, derlingos ir labai derlingos užmirkusios. 18% miškų yra ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, 3% apsauginiai ir 79% ūkiniai. Kultūros kilmės medynų 10%. Beržynų 24%, drebulynų 12%, eglynų 36%, juodalksnyną 11%, pušynų 16%, uosynų 1%. Jaunuolynai sudaro 16%, pusamžiai medynai 27%, pribrestantys 27%, brandūs 30%. Medynų vid. amžius 59 m., bonitetas II, 3, skalsumas 0,71, tūris 194 mVha. Našiausių medynų tūris 350 mVha. Kasmet priauga 4,8 m'/ha medienos. Yra lūšių, kurtinių, juodųjų gandrų. Adutiškio ir Antanų miškuose 1945-52 m. kovo veikė Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (vadas V. Žaliaduonis, slap. Rokas) ir štabas. Kovojo būriai: Eglaičio (slapyvardis, pavardė nežinoma; suiro 1946 m. , L. Galatilčio (slap. Pušinis; veikė iki 1951 m. , A.Grigonio (slap. Paberžis; sunaikintas 195202 m. , B. Semėno ir Pilypavičiaus (sunaikintas 1948 m. bei Vainstitutiekėno (slap. Barzdėnas) partizanų grupė (sunaikinta 1953 m. balandžio ). Algirdas Brukąs, Andrius Knlielis, Dalius Žygelis Adutiškis, miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 28 km į rytus nuo Švenčionių, prie Baltarusijos sienos; seniūnijos ir parapijos centras. 840 gyv. (2000 m. . Pabradės -Pastovių geležinkelis ir jo atšaka į Didžiasalį; plentas į Švenčionis. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pamaldos lietuvių ir lenkų kalba). Trikotažo įmonė (iki 1992 linų fabrikas), urėdija, paštas, vaistinė (nuo 1885 m. , ambulatorija, kultūros namai (nuo 1956 m. , biblioteka (nuo 1945 m. , vidurinė mokykla (nuo 1955 m. , vaikų lopšelis -darželis, muitinė, pasienio užkarda. A dvaras minimas XIV a. Nuo 1526 valdė J. Radvila, vėliau buvo Kiškų dvaro centras. 1526 suteikta privilegija rengti turgus ir laikyti smukle. 1608 m. atiteko Vilniaus vyskupijos kapitulai. Prie dvaro išaugo miestelis. XVI a. pastatyta kat. bažnyčia. Nuo XIX a. pab. A -valsčiaus centras. 1920 okupuotas Lenkijos, buvo vienas lietuvių veiklos centrų Vilniaus krašte. Veikė lietuvių mokykla, biblioteka, skaitykla, Šv. Kazimiero ir Ryto draugijų skyriai. Vargonininkas L. Bielinis subūrė parapijos chorą, dūdų orkestrą. Lietuvybę daugiausia propagavo lietuviai kunigai, ypač A. Burba, B. Kristaponis. 1939-40 A priklausė Baltarusijos SSR. 1944 su: degė. Sovietinės okupacijos metais apylinkės centras (nuo 1950 m. . 1975 prie Abuvo prijungtas N. Adutiškio miestelis. 1897 buvo 2247,1931 -1539,1959 - 845,1970 - 839, 1979 - 1058,1989 - 1023 gyv. Petras Gautas Adva (Adwa, Adua), miestas Etiopijos šiaurėje, Tigrės pro valstijoje, į Šiaurės rytus nuo Gonderio. 18 000 gyv. (1989 m. . Įsikūrusi Etiopijos kalnyne, 2500 m aukštyje. Maisto pramonė, Audžiami medvilniniai audiniai. Kavos, javų, odų prekyba. Katedra, daug kitų sakralinių pastatų. 1896 prie A įvyko TAdvos mūšis.

advaita vedantą (skr. nedualistinė vedantą), vienos iš 6 ortodoksinių hinduizmo mokyklų vedantos - monistinė kryptis. A mokymą pirmasis susistemino Gaudapada (- VII a. ) veikale Mandūkja Kariką, o Šankara (788-820 m. išplėtojo Bhagavadgytos ir Brahmasūtros komentaruose. Pagal A, T Brahmanas yra vienintelė tikrovė, o raiškos pasaulis - iliuzija. Nirguna Brahmaną (vientisąjį Viešpatį) sudaro grynoji būtis, sąmonė, palaima. Daugis yra tik sąlygiška tikrovė, kurią sukelia Tmaja - galia, vienį transformuojanti į regimąjį daugį. O transcendentinis vienis išsiskleidžia kaip Saguna Brahmanas (Viešpats -asmuo) ir T atmanąs. Žmogaus siela, veikiama majos, pasineria į reiškinius ir įvykius. Kai suvokiama, kad atmanąs yra tapatus Brahmanui, žmogus išsivaduoja iš daugio. Šankaros idėjas plėtojo jo mokiniai, priklausė vivaranos ir vičaspačio filos. mokykloms. Kazimieras Seibutis advaličrinis muitas (lot. ad valorem - pagal vertę) f vertybinis muitas. advėkcija (lot. advectio - atgabenimas), oro ir jo savybių kitimas dėl oro masių horizontaliosios pernašos. A yra: oro masių, šilumos, šalčio, vandens garų, cikloninio sūkurio. Pvz., slenkant ciklonams ir anticiklonams iš vakarų į r., šilumos A vyksta priekinėje ciklono dalyje ir anticiklono užnugaryje, šalčio A - ciklono užnugaryje ir anticiklono priekyje. Su A susiję atm. reiškiniai vadinami advekciniais: advekcinė perkūnija (susijusi su atm. stratifikacijos nepastovumo sustiprėjimu dėl A), advekcinė inversija ir advekcinis rūkas (susidaro šiltam orui užslinkus ant šaltesnio paklotinio paviršiaus), advekcinė šalna (susidaro atslinkus šaltai oro masei). Arūnas Rūkantis adventas (lot. adventus - atėjimas), kat. liturginių metų 4 savaičių laikotarpis prieš Kalėdas. Skirtas Jėzaus Kristaus atėjimo - gimimo - laukimui įprasminti. Anksčiau buvo labiau atgailos, dabar yra susikaupimo ir susitaikymo metas. Pirmasis A sekmadienis bažn. metų pradžia. Rengtis Kalėdoms pradėta nuo IV a. : 380 Saragosos sinodas paragino nuo gruodžio 17 d. iki Epifanijos (Trijų Karalių) lankytis bažnyčiose, atlikti atgailą. VI a. Galijoje įvestas pasninkas, VI a. pab. Romoje įsivyravo rengimosi Kalėdoms paprotys. VIII- IX a. atsirado Advento mišios, kurių maldos skirtos laukimui; negiedama Gloria, Aleliuja. Auštant laikomi vad. rarotai. Liturgijoje skaitomos pranašystės apie mesijo atėjimą. Valandų liturgijoje giedamos Vakarinės antifonos (Antifonos O). Atgailą simbolizuoja violetinė liturginių drabužių spalva. Lietuvių A tradicijos savitos. Trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nebuvo valgoma mėsos. Sekmadieniais auštant kerdžius trimitu sukviesdavo kaimynus giedoti Rožinį. Vengta triukšmingų pasilinksminimų, nekelta vestuvių, nešvęsta švenčių. Vakarėjantis dzūkų jaunimas, iškilmingai žingsniuodamas ratu ar dviem eilėmis, dainuodavo vestuvinės tematikos (piršlybų, vedybų) dainas (adventines) su priedainiais leliumoj, aleliuma lodą, oi kalėda kalėda. Buvo nekertama statybai medžiai, kad trobose nesivaidentų, malkos - kad nekiltų gaisras. Nekirptos avys, kad nebūtų šiurkščios vilnos. Merginos šv. Andriejaus (lapkričio 30 m. dienos vakarą pamerkdavo vyšnios šakelę, tikėdamos, jog pražydusi Kūčių dieną prišauks greitus piršlius. Iš A orų valstiečiai spėdavo ateinančios vasaros orus, javų, daržovių derlių. XX a. , ypač nuo jo vidurio, A papročiai nyksta, mėsos nevalgoma paprastai tik penktadieniais. Angelė Vyšniauskaitė adventicija, purusis jungiamasis audinys, jungiantis kai kuriuos vidaus organus (pvz., stemple, tulžies latakus, dalį dvylikapirštės žarnos, kasą, inkstus, šlapimtakius, dalį

šlapimo pūslės) su aplinkiniais organais ir audiniais. A sudaro šių organų sienelės išorinį dangalą arba jo dalį. Janina Tutkuvienė adventistai, protestantų atšaka, skelbianti artėjantį antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Teigia savo doktriną paveldėję iš apaštalų. XIX a. l pusėje JAV kilo rel. sąjūdis, kurio pradininkas - baptistų pamokslininkas W. Milleris (1782-1849 m. . Jis pranašavo antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą 1843-44. Pranašystei neišsipildžius atsirado įvairių krypčių A. Svarbiausia jų - Septintosios dienos adventistų bažnyčia (įkurtas 1863 m. . Jos doktrina remiasi Biblija (ypač Danieliaus knyga ir Apreiškimu Jonui) bei jų pranašės E. G. White (1827-1915 m. raštais. Tikėjimo išpažinimą grindžia tik Biblija. Švenčia šeštadienį (Sabalą), nes jį šventė Jėzus Kristus ir apaštalai, vadina jį septintąja savaitės diena (iš to kilo Bažnyčios pavadinimas). Turi tikinčiųjų krikšto panardinant vandenyje, kojų plovimo prieš Viešpaties vakarienę apeigas. Nepripažįsta sielos nemirtingumo, teigia, jog ji prisikels kartu su kūnu, kai antrąsyk ateis Jėzus Kristus. Tikintieji Bažnyčiai moka dešimtinę, užsiima misionieriška veikla. Jiems kūnas yra Šv. Dvasios šventykla, todėl rūpinasi sveikata, maisto kokybe, kovoja su alkoholizmu, narkomanija. Įvairiose šalyse steigia ligonines, mokyklas, leidyklas. Narių apie 10 mln. (1999 m. . Kitos A kryptys Evangelikai adventistai (įkurtas 1845 m. , Gyvenimo ir advento sąjunga (įkurtas 1862 m. , Visuotinė Dievo susirinkimo bažnyčia (Abraomo tikėjimo; įkurtas 1888 m. , Krikščionių adventistų bažnyčia (įkurtas 1860 m. . Lietuvoje Septintosios dienos adventistų bažnyčios bendruomenės kūrėsi nuo 1919 (Žagarėje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose, Klaipėdoje). Leido period. leidinius Dabarties klausimai, Tiesos draugas. Po Antrojo pasaulinio karo slapta veikė tik Kauno ir Šiaulių bendruomenės, po 1991 susikūrė Biržuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Tauragėje, Vilniuje. Narių apie 1000 (1998 m. . Bažnyčios centras Kaune. Julius Norvilą adventyviniai augalai t augalai ateiviai. Adventovičius Karolis T kalba Adwentowicz. advokatas (lot. advocatus), asmuo, turintis teisę teikti teis. pagalbą asmenims, organizacijoms. Rengia teis. raštus, teikia teis. konsultacijas, rašo skundus, pareiškimus, gina teisiamuosius teisme, atstovauja civ. ieškovo, atsakovo, nukentėjusiojo interesams civ., baudž. ir admin. bylose. Daugelyje valstybių yra A, teikiantys teis. konsultacijas ir rengiantys gynybos bylas (Didžiojoje Britanijoje Tsolisitorius, Prancūzijoje - patikėtinis), ir A, dalyvaujantys teisminiuose ginčuose (Didžiojoje Britanijoje Tbaristeris,Prancūzijoje - advokatas). Tiek civ. teisės tradicijos šalyse, tiek bendrosios teisės šalyse praktikuoti aukšč. teismuose leidžiama tik ribotai teisininkų grupei. Lietuvoje teisę verstis A praktika ir įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą tvarką nustato Advokatūros įstatymas (1998 m. . A gali būti LR pilietis, turintis aukštąjį teis. išsilavinimą, 5 m. teis. darbo stažą arba l m. A padėjėjo praktiką ir išlaikęs kvalifikacinius egzaminus. A privalo apsidrausti civ. atsakomybės draudimu (minimali suma 50 tūkst. Lt), turėti nuolatinę darbo vietą. Užs. valstybių advokatai verstis A praktika Lietuvoje gali tik pagal LR tarpt, teisinės pagalbos sutartis. Naudodamasis įstatymo numatytomis gynimo priemonėmis ir būdais A privalo išaiškinti kaltinamąjį teisinančias ar jo kaltę lengvinančias aplinkybes. Nepilnamečių ir riboto veiksnumo asmenų bylose A gali dalyvauti nuo kaltinimo pateikimo momento, kt. atvejais - nuo parengtinio tardymo pabaigos. A elgesį reglamentuoja profes. etikos kodeksas ir Advokatūros įstatymas. A gali atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų tik dėl svarbių priežasčių (jei klientas reikalauja jo

interesus ginti neteisėtomis priemonėmis ar būdais, prašo kelti reikalavimus, prieštaraujančius įstatymams ar visuotinai pripažintoms moralės normoms, jei yra įsitikinęs, kad dėl nepakankamos kvalifikacijos negalės tinkamai atlikti pavesto darbo). A buvo jau senovės Romoje. Iš pradžių vadintas globėju, patronu, vėliau - gynėju teisme. Viduramžiais Europoje galėjo atstovauti šalims tik civ. procesuose. Rusijoje A (striapčij) buvo žinomas XV amžiuje. LDK atsirado XVI a. ir buvo vadinamas prokuratoriumi, vėliau patronu. XVIII a. bajorų teisme advokatauti galėjo tik bajoras, kituose teismuose miestietis. 1864 RI (ir Lietuvoje) įvestos 2 kategorijos: prisiekusysis ir privalusis. A vadovavosi 1864 RI teismų statutais. Iki 1933 Lietuvoje buvo prisiekusieji A, jų padėjėjai ir privalieji A. Priėmus Teismų santvarkos įstalymą (1933 m. prisiekusieji A ir jų padėjėjai, kurių darbo slažas daugiau, kaip 5 m., lapo A, o privalieji A - priv. gynėjais. A turėjo teisę vesti bylas visuose teismuose, priv. gynėjai -lik savo apyg. teisme ir to teismo apyl. teismuose. Apeliaciniuose rūmuose priv. gynėjai lurėjo leisę vesti lik las bylas, kurias vedė apyg. teismuose. Vyriausiajame Tribunole vesti bylas A galėjo lik gavęs jo leidimą. 1940 Sov. Sąjungai okupavus Lietuvą A ir priv. gynėjų inslilutai buvo panaikinti, o Lietuvos advokatūra perlvarkyla SSRS advokatūros pavyzdžiu. Dar T advokatūra I. advokatūra: 1. Valslybės advokatai, jų organizacinė struktūra. A pagr. funkcijos užlikrinti teisę į gynybą ir teikti leis. pagalbą. Pagal valst. admin. leritorinę struktūrą advokatai gali vienytis į įvairias organizacijas (asociacijas, kolegijas, sąjungas), kurių tikslas - nustatyli ir aptarti bendruosius advokatų profes. veiklos principus, ginti advokatų nepriklausomumą, savarankiškumą, tvarkyti profes. reikalus. Prancūzijoje toks susivienijimas yra advokatų asociacija. JAV kiekvienos valstijos advokatai turi savo asociacijas, kurios sudaro Amerikos advokatų asociaciją. D. Brilanijoje kiekvienos kalegorijos advokatai (Tbarisleris, Tsolisitorius) turi savo korporacijas. Lietuvoje A atsirado XVI amžiuje. RI (ir Lietuvoje) 1864-1874 m. buvo sudarytos prisiekusiųjų advokatų tarybos. Nuo 1874 advokatams vadovavo apyg. teismai. LR prisiekusiesiems advokatams ir jų padėjėjams vadovavo Lietuvos prisiekusiųjų advokatų taryba, įkurtas 1920. SSRS okupavus Lietuvą A buvo perlvarkyta pagal SSRS A 1939 nuostatus. 1961 priimti LSSR A nuostatai, keisti 1980. Nuo 1998 A veiklą reglamentuoja LR Advokatūros įstatymas. A veiklai organizuoti advokatai kasmet renkasi į susirinkimą ar konferenciją, renka T Lietuvos advokatų tarybą ir jos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės teismą. 2000 Lietuvos A vienijo daugiau, kaip 800 advokatų. Nuo 1992 ji yra Tarpt, advokatų asociacijos narė. 2. Advokatavimas, T advokato veikla. Advos mūšis (Adwos mūšis), Etiopijos ir Ilalijos kariuomenių mūšis (1896 m. kovo 1 d. ) prie Advos per I Etiopijos -Italijos karą (1895-1896 m. . Etiopai (100 000 karių), vadovaujami karaliaus Meneliko II, sumušė italus (14 500 karių, vadas italų kolonijos Eritrėjos gubernatorius generolas O. Baratieri). -70% italų karių buvo nukauta, sužeista ar paimta į nelaisvę. 1896 taikos sutartimi Italija pripažino Etiopijos nepriklausomybę. Adwa fAdva. AdVentoVicz Karol (Karolis Adventbvičius) 1871 m. spalio 19 d. Wielogora (netoli Radomo) – 1958 m. liepos 19 d. Varšuva, lenkų aktorius, režisierius. 1894 Rodūnioje subūrė teatro mėgėjų draugiją. 1903 m. įsteigė mėgėjišką Lvovo darbininkų teatrą. 190030 vaidino Lvovo, Krokuvos, Lodzės teatruose. 1932-39 Varšuvos kamerinio teatro aktorius ir direktorius. 1951-58 vaidino Lenkų teatre Varšuvoje. Svarb. vaidmenys:

Hamletas (vaidino 23 metus), Prosperas, Šeilokas, Brulas (W. Shakespeare'o Hamletas, Audra, Venecijos pirklys, Julijus Cezaris), Solnesas, Peras Giuntas, Osvaldas ir Pastorius Mandera (H. Ibseno Statytojas Solnesas, Peras Giuntas, Šmėklos), Rotmistras (A. Strindbergo Tėvas), Karvedys, Liuciferis (J. SloVackio Mazepa, Samuelis Zborovskis). Ingrida Daunoravičiūtė d'Adzėljas Masimas Taparelis f M. T. d'Azeglio. Adzopė (Adzopž), miestas Dramblio Kaulo Kranto pieluose, -90 km į šiaurę nuo Abidjano. 52 200 gyv. (2001 m. . Pro A eina Abidjano -Kumasi (Gana) plenlas. Kavamedžių, bananų, kakavamedžių auginimo rajono prekybos centras. Netoli A kertami raudonmedžiai ir gabenami į Abidjaną eksportui. Katalikų ir protestantų misionierių rezidencija. Žemdirbystės institutas (įkurtas 1964 m. . Raupsuolųjų ligoninė. Adzuma Takamicu (Takamilsu Azuma) 1933 Osaka, japonų archilektas. Baigęs studijas ilgą laiką dirbo archit. J. Sakakuros projektavimo bendrovėje. 1971 su kitais įsteigė archit. grupę Architext. Svarbiausi projektai: gyv. namas Tokijyje (1967; aukštas, į betono bokštą panašus pastatas), Sacuki vaikų darželis Osakoje (1973 m. . A projektų devizas - kontrastų harmonija. Adzuma Tokuho (Tokuho Azuma), tikr. Yamada Kikue 1909 m. vasario 15 d. Tokijas, japonų šokėja, choreografė. Šokio mokėsi pas kabukio aktorių B. Micugoro VII. 1923-30 Teikoku teatro šokėja. Nuo 1930 viena žymiausių modernaus šokio šokėjų Japonijoje (ryškiausias to laikotarpio šokis Chrizantema). 1933-50 Adzumos šokio mokyklos vadovė. Su savo vyru choreografu F. Masaja II sukūrė daugelį Fusaikai rečitalių; šokiuose jungė tradicinio japonų šokio ir N.Emtypos moderniojo šokio elementus. Kurį laiką gyveno JAV. Grįžusi į Japoniją nuo 1965 dirbo choreografe. Adzva, upė Rusijoje, Archangelsko sritis ir Komijos AR; Usos dešinysis intakas. Ilgis 334 km. Baseino plotas 10 600 km2. Teka per Bolšezemelskajos tundrą išilgai Černysovo kalvagūbrio Šiaurės vakarų šlaito. Didžiausias intakas Chosedajus (dešinysis ). 8 mėn. būna užšalusi. Vidutinis debitas prie žiočių 110 m'/s. Adžani Izabelė - 1.Adjani. Adžanta (Ajanta), vietovė Indijos vakaruose, Maharaštros valstijoje, į šiaurę nuo Aurangabado. Uolose iškaltas budistų vienuolyno ansamblis ( II a. p.m.e.- VI a. ), ištįsęs daugiau, kaip 5 km; jame geriausiai išlikusi to meto budistinė tapyba. Salių sienų ir lubų freskos iliustruoja Budos gyvenimą, t.p. ankstesnius jo gyvenimus, aprašytus džatakoje. Tapyta mineraliniais dažais ant sauso tinko. Ansamblis yra Pasaulio paveldo paminklas. adžšrai, adžareliai, viena T gruzinų etn. grupių. Dauguma gyvena Adžarijoje. Nuo kitų gruzinų etn. grupių labiausiai skiriasi tikėjimu - dauguma (nuo XVII- XIX a. ) yra musulmonai sunitai. Adžarija (Ajaria), Adžarijos Autonominė Respublika, yra Gruzijos pietvakariuose, prie Juodosios jūros Pietuose ribojasi su Turkija. Plotas 2900 km2. 386 000 gyv. (2001 m. . Sostinė - Batumi (143 800 gyv.; 2001 m. . Gyvena gruzinai (83%, daugiausia adžarai), rusai (9%), armėnai (4%), graikai (2%). Gyventojų vidutinis tankumas 133 žm./km2. Tankiausiai gyvenama pajūryje. Miesto gyventojų 47%. A suskirstyta į 5 rajonus (Keda, Chelvačauri, Chulas, Kobuleti, Šuachevi). Didesnioji paviršiaus dalis - M. Kaukazo kalnagūbriai: šiaurėje - Meschetijos (Sakornijos kalba, 1755 m), Turkijos pasienyje - Šavšeto (Chevos kalba, 2812 m), rytuose -Arsijano (Goderdzi perėja, 2025 m). Kranto linija nelabai vingiuota; platūs paplūdimiai. Pajūryje

yra siaura žemuma, šiaurėje pereinanti į Kolchidės žemumą. Tarp jos ir Meschetijos klng. šakų - kalvoti priekalniai. Klimatas šiltas, drėgnas, pajūryje - subtropinis, kalnuose vidutinių platumų. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje 4-6 °C, kalnuose nuo 2 °Ciki - 2 °C, liepos atitinkamai 20 -23 °C, 16-20 °C. Žemumose ir kalnų vakariniuose šlaituose per metus iškrinta 2400-2800 mm kritulių, rytinėje dalyje apie 1400-1800 mm, centr. slėniuose apie 1000-1400 mm. Upės sraunios ir vandeningos, įteka į Juodają jūrą Ilgiausia - Čoruchas (Adžarijoje tik jo žemupys Čorochas); jo intakas Adžarisckali teka per visą A. Dirvožemiai žemumose aliuviniai ir pelkiniai, priekalniuose raudonžemiai, kalnuose ir jų slėniuose kalnų miškų rudžemiai. Miškingumas -50%. Šiaurės vakaruose, iki 500-600 m aukščio, auga plačialapiai miškai (vyrauja kaštonai su lianų, lauravyšnių, rododendrų pomiškiu), 500-1500 m aukštyje - mišrieji bukų, kėnių, eglių miškai, 1800-2000 m aukštyje - tankūs krūmynai, aukščiau kaip 2000 m - subalpinės ir alpinės pievos. Kalnų miškuose veisiasi lokiai, šernai, lūšys, priekalniuose - šakalai, upėse - šapalai, rainės, upėtakiai, lašišos. Kintriši ir Ciskari rezervatai. Yra vario rūdos telkinių. Maisto (arbatos, vyno, tabako, eterinių aliejų, konservų), lengvoji, medžio apdirbimo pramonė. Didžiausias pram. centras -Batumi (laivų statyba, naftos perdirbimas, mašinų gamyba, maisto pram. įrengimų, elektrotechnikos gaminių įmonės). HE. Auginama arbatmedžiai, citrusiniai augalai ( daugiau, kaip l/2 Gruzijos citrusų derliaus), tabakas, kukurūzai. Vynmedynai. Turizmas. Pajūrio kurortai: Batumi, Kobu\eli, Cichisdzyri, Žaliasis Kyšulys, Machindžauri. Pajūriu nutiestas elektrifikuotas Samtredijos -Batumi geležinkelis; Novorosijsko -Batumi plentas, naftotiekis iš Azerbaidžano. Batumi jūrų, oro uostas. Vidmantas Daugirdas ISTORIJA. A teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. VI- IV a. p.m.e. priklausė Kolchidės karalystei, vėliau Iberijai. IV- VIII a. Lazikos valstybės, VI a. pakliuvusios Bizantijos priklausomybėn, dalis. IV a. įvesta krikščionybė. IX a. priklausė Tao-Klardžetijai, nuo X a. pab. suvienytai Gruzijos valstybei. XI- XIII a. nukentėjo nuo seldžiukų ir mongolų antplūdžių. XIV- XVI a. pr. buvo Gurijos kunigaikštystės dalis. Nuo XVI a. 2 pusės valdė turkai, vykdę prievartinio nutautinimo politiką. Adžarai dažnai sukildavo (1680, 1685,1697,1744,1819,1856 m. ; tuo naudojosi į Užkaukazę besiveržianti Rusija. Po 18771878 m. karo su Turkija ji prisijungė A. XIX a. pab.- XX a. pr. stiprėjo adžarų tautinė savimonė. Po RI žlugimo (1917 m. prasidėjo kova dėl valdžios. 1918-21 buvo užėmę turkai, britai, gruzinai. 1921 m. kovo 18 d. Batumyje Rusijos bolševikų pastangomis paskelbta sov. valdžia. Sudaryta Adžarijos ASSR, kuri įėjo į Gruzijos SSR sudėtį. 192236 A kartu su visa Gruzija priklausė Užkaukazės SFSR. 1991 m. balandžio atkūrus Gruzijos nepriklausomybę A liko jos sudėtyje. Albinas Visockis Adžė Žanas Eženas Ogiustas T i. E. A.Atget. Adžemi ibn Abu Bakr (Adžemi ibn Abu Bakras) – 120 m. - III a. pr., azerb. architektas. Nachičevanės architektūros mokyklos atstovas. Svarbiausi projektai Nachičevanėje: Jusufo ibn Kuseiro (1162 m. ir Mominechatun (1186 m. bokštiniai mauzoliejai, sakralinių pastatų kompleksas (neišliko). Pastatų monumentalumas dera su subtiliu dekoru; statybai naudota plytų blokai, yra skliautų su nerviūromis. Adžman Ajman, Adžmanas), JAE emyratas Arabijos pusiasalyje, prie Persijos įlankos Plotas 259 km2 (susideda iš 3 atskirų dalių). 149 200 gyv. (2001 m. . Sostinė - Adžmanas (143 700 gyv., 2001 m. ; jūrų uostas. Oazėse auginama datuliniai finikai, daržovės. Žvejyba, renkami perlai. Naftos gavyba. Yra chromo, nikelio, platinos rūdų.

Adžmer (Ajmer, Adžmeris), miestas Indijos Šiaurės vakaruose, Radžasthano valstijoje, į pietvakarius nuo Džaipuro. 504 500 gyv. (2001 m. . Maisto (aliejaus, cukraus), tekstilės (medvilnės, šilko), chemijos (dirbtinių trąšų) pramonė; mašinų (staklių) gamyba; geležinkelio transporto dirbtuvės. Turizmas. Muziejus. XIII a. mečetė ir musulmonų šventojo Muino ad Dino Hasano Čišti kapavietė, XVI a. tvirtovė ir rūmai. A įsikūrė XI a. adžornamentas (it. aggiomamento < aggiomare -pritaikyti šiandienai), Katalikų bažnyčios veiklos pritaikymas prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Terminą pirmą kartą pavartojo popiežius Jonas XXIII. A klausimas iškeltas Vatikano II susirinkime (1962-65 m. . Jame buvo svarstoma, kaip išvengti Katalikų bažnyčios mokymo ir naujųjų mokslo laimėjimų priešpriešos, kaip Bažnyčios mokymą padaryti suprantamesnį. Po Vatikano II susirinkimo reformuota liturgija, apeigos, bažn. hierarchija, dvasininkų rengimas, plačiau naudojamas Šv. Raštas, gimtoji kalba, atsižvelgiama į tautinius papročius, labiau toleruojamos kitos Bažnyčios. Kazimieras Pugevičius Aecijus, Flavijus Aecijus ( Flavius Aetius) apie 390 Durostoras (dab. Silistra, Bulgarija) 454 m. rugsėjo 21, V. Romos karvedys. Nuo 433 valdė už imp. Valentinianą III. Trumpam sustiprino žlungančią imperiją (vadinamas paskutiniuoju romėnu). 435-439 sumušė burgundus ir vestgotus. 451 vadovavo bendrai Romos ir vestgotų, burgundų, alanų, frankų kariuomenei, kuri Katalauno laukuose (prie dab. Troyes) sutriuškino Atilos vadovaujamus hunus. Nužudytas Valentiniano III. von Aehrenthal Alois Lexa (Aloisas Leksa fon Ėrentalis) 1854 m. rugsėjo 27 d. Hruba Skala (Čekija - 1912 m. vasario 17 d. Viena, Austrijos -Vengrijos valstybės veikėjas. Grafas (1909 m. . Nuo 1895 pasiuntinys Rumunijoje, nuo 1899 Rusijoje. 1906-12 užsienio reikalų ministras. Aktyvios politikos Balkanuose šalininkas. A pastangomis 1908 m. aneksuota Bosnija ir Hercegovina, dėl to kilo t Bosnijos krizė h paaštrėjo santykiai su Rusija. Siekė didesnio Austrijos -Vengrijos savarankiškumo Trilypėje sąjungoje. 1909 m. pasirašė su Italija sutartį, sustiprinusią Austrijos -Vengrijos įtaką Balkanuose. aeracija (prancūzų aėration < graikų aėr- oras), vėdinimas, prisotinimas oro. Aeruojama gyvenvietės, patalpos, vanduo, dirvožemis. Dirvožemio A - atmosferos oro, ypač deguonies, skverbimasis į dirvožemį ir anglies dioksido iš dirvožemio į atmosferą. Kai dujų apykaita lėta, dirvožemio ore labai padaugėja anglies dioksido, sumažėja deguonies, blogai dygsta sėklos, auga augalai, atsiranda patogeninių mikroorganizmų, stiprėja redukcijos procesai. A normali, kai iki 20 cm gylio oras atsinaujina per l h. Drėgni ir didelio tankio dirvožemiai aeruojasi menkai, todėl juose blogai auga augalai. Gyvenviečių A sukelia vėjas ir skirtingai saulės įšildytas žemės, daiktų, statinių paviršius. Labiau įšilę stogai ir grindiniai sukelia kylančias oro sroves, o mažiau įšilę želdynai ir vandens telkiniai - krintančias. Švarus krintantis oras iš želdynų patenka į gyv. kvartalus gyvenvietė geriau vėdinama. Ištisinis užstatymas blogina gyvenvietės A. Patalpų A sukelia skirtingas lauko ir vidaus oro tankis. Ypač svarbi karštų pramonės, žemės ūkio patalpų (kalvių, liejyklų, techninių cechų) A. Vasarą oras į vidų leidžiamas pro atvirus apatinius langus, o žiemą pro langus, kurie yra daugiau, kaip 4 m nuo grindų, kad oras, leisdamasis iki patalpos apačios, sušiltų. Užterštas patalpos oras išeina pro skydais nuo vėjo apsaugotus stoglangius. Languose ir stoglangiuose būna A reguliavimo mech. įtaisai. Vandens A gerinamas vandentiekio vanduo ir valomos nuotekos. Vanduo aeruojamas pučiant orą, maišant mech. aeratoriais, išpurškiant, liejant per slenksčius, užtvankas upėse.

A būdu iš vandentiekio vandens šalinama ištirpusios dujos (anglies dioksidas, vandenilio sulfidas), iš dalies geležis. Nuotekų valymo įrenginiuose (aerofiltre, aerotanke, biofiltre) A aktyvina aerobinių bakterijų veiklą. Aeruojamas žuvivaisos tvenkinių, užterštų upių, užšalusių ežerų vanduo, kad greičiau apsivalytų, gautų daugiau deguonies; be minėtų A priemonių, vanduo dar leidžiamas per pralaidas su hidrauliniu šuoliu. A t.p. naudojama birioms medžiagoms purenti (aeratorius) ir gabenti (aerolatakas). Algirdas Motuzas, Bronislovas Ruplys aeracinis kanalas, aerokanalas, cirkuliacinis oksidavimo kanalas, nuotekų biol. valymo įrenginys. Tai žiedinis kanalas, į kurį tiekiamos mechaniškai išvalytos nuotekos. Kad org. teršalai geriau mineralizuotųsi, vanduo aeruojamas. Nusėdęs dumblas kaupiamas dumblo rezervuare, iš kurio išvežamas arba tiekiamas į dumblo aikšteles džiovinti. Naudojamas žemės ūkio objektuose, kur susidaro nedaug nuotekų (mažos gyvenvietės, kiaulių, galvijų fermos). Bronislovas Ruplys Aereboe Friedrich (Frydrichas Erebas) 1865 m. liepos 23 d. Horn (prie Hamburgo - 1942 m. rugpjūčio 2 d. Berlynas, vokiečių ekonomistas agrarininkas. Dedukcinės žemės ūkio ekonomikos krypties pradininkas. Studijavo Jenos universitete. 1895-1899 m. vadovavo Vokietijos žemės ūkio draugijos Žemės ūkio apskaitos skyriui. Nuo 1921 Berlyno aukštosios žemės ūkio mokyklos profesorius. Žemės ūkio ekonomiką skirstė į bendrąją (teorinę) ir specialiąją (įmonių organizavimą). Žemės ūkio įmone nagrinėjo kaip nedalomą vienetą. Tyrė gamybos veiksnių įtaką žemės ūkio tvarkymo sistemoms ir atsižvelgdamas į gamybos priemonių ir gaminių kainas nustatė tų veiksnių optimalias ribas; sprendė žemės ūkio intensyvinimo, specialistų ir ūkių valdytojų rengimo problemas. 1907-08 m. reformavo Vokietijos žemės ūkio kredito sistemą. Svarbiausi veikalai: Bendroji žemės ūkio įmonių ekonomika (Allgemeine landwirtschafiliche Betriebslehre 1917 m. ir Agrarinė politika (Agrarpolitik 1928 m. . Mečislovas Treinys aerenchima (graikų aer-oras + t (par)enchima), augalų audinys. Susideda iš plonasienių ląstelių ir didelių oro pripildytų tarpuląsčių. A aprūpina deguonimi povandenines augalo dalis ir padeda joms išsilaikyti vandens paviršiuje. Būdinga vandens ir drėgnų vietų augalams. Giedre Kmitienė „Aer Lingus", Airijos nacionalinė oro transporto bendrovė. Ik. 1936. Būstinė Dubline. A sudaro dvi valstybinės bendrovės: Aer Lingus Teoranta (įregistruota 1936; skrydžiai šalies viduje, į D. Britaniją, kitas Europos valstybes) ir Aerline Eireann Teoranta (įkurtas 1947; skrydžiai į JAV ir Kanadą). Pervežta 5,8 mln. keleivių (1998 m. . Leopoldas Paknys aero... (graikų aer-oras), pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su oru, dujomis (aerodinamika), aviacija (aerobusas). aeroakūstika (f aero... + Takustika), fizikos šaka, tirianti aerodinaminį garso žadinimą, judančių dujų (oro) srautų akustikos problemas, kurianti aerodinaminio triukšmo mažinimo metodus. Svarbiausias tyrimo objektas - aerodinaminis triukšmas, kurį sukelia aerodinaminės jėgos ir trukdžiai (sūkuriai), kylantys pačiame dujų (oro) sraute. Pirmasis teorinius A klausimus 1877 nagrinėjo J. Rayleigh (Anglija), 1944 judančiųjų aplinkų akustikos darbų padarė D. Blochincevas (Rusija), turbulentinių čiurkšlių triukšmus 195254 nagrinėjo M. J. Lightillis (Didžioji Britanija). aerobika (angį. aerobic), gimnastikos pratimų, daromų pagal ritmišką muziką, kompleksas. A rūšys: sportinė A, sveikatingumo A. A stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo organus, gerina sąnarių paslankumą, ugdo taisyklingą laikyseną,

judesių koordinaciją, plastiškumą, lankstumą, ištverme, mažina nervine įtampą, gerina nuotaiką, sukelia teigiamų emocijų. Mankštinamasi individualiai arba grupėmis vadovaujant metodininkui. A gali būti derinama su fiz. pratimais vandenyje, plaukimu (hidroaerobika), gimnastika. Atsirado XX a. 6 dešimtmetyje JAV gydytojo kalba Cooperio iniciatyva. Netrukus treniruočių sistema buvo pritaikyta šokių pratybose. A aktyviai propagavo JAV aktorė J. Fondą. 8 dešimtmečio vid„ siekiant išvengti traumų, nuovargio, keitėsi treniruočių metodika, atsirado naujų A krypčių. A plėtojosi ne tik kaip fizinio aktyvumo forma, bet ir kaip sporto šaka. 1984 JAV surengtas oficialus A čempionatas. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1985, Europos - nuo 1987.1994 A įtraukta į Pasaulio gimnastikos fedraugijos sporto šakų registrą. A varžybos rengiamos 4 rungčių: vienetų (vyrų ir moterų), dvejetų (mišri pora), trejetų ir šešetų (vyrų, moterų bei mišrių). Balais vertinamas sportininkų meistriškumas (atlikimo technika, sinchroniškumas), artistiškumas (choreografija, pratimo turinys, saviraiška) ir pratimų sudėtingumas. Lietuvoje A kultivuojama nuo 9 dešimtmečio pabaigos. Viena iš pradininkių yra J. Bartaškienė. 1992 Kaune I. Plioplienės, A. Macaitienės ir R. Baublienės iniciatyva įvyko Aukštųjų mokyklų sportinės A pirmenybės. 1995 Klaipėdoje įvyko Lietuvos sportinės A čempionatas. 2000 įkurta Lietuvos aerobikos federacija. Žaneta Mačiūnienė aerobiniai organizmai, aerobiontai (Taero... + graikų bios - gyvybė). Jų gyvavimui būtina aplinka, turinti laisvo deguonies. A priklauso augalai, gyvūnai, dalis mikroorganizmų. Gyvybinei veiklai, medžiagų apykaitai naudoja energiją, išsiskiriančią jų organizme per oksidacijos reakcijas. A būna obligatiniai (jų vystymuisi būtinas deguonis) ir fakultatyviniai (pritrūkę laisvojo deguonies kvėpavimą pakeičia rūgimu). Dalia Pakeltytė aerodinamika (f aero... + T dinamika), aeromechanikos šaka, tirianti oro (dujų) judėjimo dėsnius, mechanine ir šilumine oro (dujų) ir jame judančių kietųjų kūnų sąveiką bei šiuos kūnus veikiančias aerodinamines jėgas. Lengviausia A teorijos lygtis spręsti, kai oras laikomas nespūdžiu. Tačiau tokiu būdu gauti sprendiniai dažnai nesutampa su eksperimentų rezultatais. Siekdamas patikslinti skaičiavimus 1904 m. L. Prandtlis (Vokietija) pasiūlė orą skirstyti į dvi sritis: didelės klampos ribinį sluoksnį prie aptekamo kūno paviršiaus ir tolesne neklampią sritį. Remiantis L. Prand - 1io hipoteze ir lygtimis, nusakančiomis idealiųjų dujų judėjimą ribiniame sluoksnyje, galima gana tiksliai išspręsti daugelį A uždavinių, nors toks skaičiavimo būdas ne visai atitinka realiųjų dujų tekėjimą; jis netinka sudėtingų formų kūnams ir f lurbulentiniam tekėjimui. Tada naudojamasi eksperimentine A: laboratorijose empiriškai tiriami modeliai. Įtvirtintas mažų gabaritų modelis T aerodinaminio vamzdžio pūstuvais apipučiamas oru, judančiu tokiu greičiu, kokiu turėtų judėti modelis. Iš aerodinaminių spektrų (oro greičio ir slėgio pasiskirstymo modelio paviršiuje) sprendžiama apie sūkurių susidarymą, jų atitrūkimą, apie tankio šuolius, kartu ir apie modelio tinkamumą. Greičiai ir slėgiai matuojami Pitot ir Prand - 1io vamzdeliais, mikromanometrais, optiniais prietaisais, jų pulsacijos užrašomos elektros metodais. Taikomosios A šakos: lėktuvo A tiria lėktuvą ir jo dalis veikiančias jėgas bei jų momentus, lėktuvo stabilumą ir balansavimą, variklio trauką, pramoninė A - ventiliatorių, orpūčių, dujų turbinų, vėjo variklių, ežektorių darbą, t.p. aerodinamines jėgas, kylančias judant automobiliams, traukiniams, vėjo apkrovą pastatams, statiniams, superdinamika kūnų judėjimą labai retoje atmosferoje.

A susiformavo tik XX a. pr. atsiradus aviacijai ir išplėtojus teorinę hidrodinamiką, kurios dalis yra teorinė A. V. Europoje teorinius A pagrindus sukūrė L. Euleris, J. Lagrange'as, G. Stokesas. Tolesnė A ir aerodinaminio pasipriešinimo teorijos pažanga siejasi su D. Bernoullio, J. d'Alembert'o darbais. 1940-50 sukūrus viršgarsinius aerodinaminius vamzdžius ypač smarkiai pradėjo plėtotis taikomoji lėktuvo A. Nustatyta, kad veiksmingiausias būdas jveikti banginį pasipriešinimą yra kuo mažesnio storio ir smailesni strėliniai sparnai. Kuriant vertikalaus kilimo ir tūpimo lėktuvus ištirtas vertikalaus keliamojo variklio išmetamų dujų srauto poveikis sparno ir viso lėktuvo aptekėjimui. Vis daugiau krovinių gabenant orlaiviais, degalams taupyti buvo tobulinamos lėktuvų aerodinaminės charakteristikos, didinamas variklių dvikontūriškumas, panaudotas oro sraigtas -ventiliatorius. A tyrimo centrų yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Svarb. period. leidiniai: JAV -A1AA Journal (nuo 1963 m. ; Prancūzijoje - Techniąue et Science Aėronautiques et Spatiales (nuo 1943 m. ; Rusijoje - Izvestija AN. Mechanika židkostii gaza (nuo 1966 m. . Albinas Sfržentas aerodinaminės jėgos ir momentai nusako terpės (oro) poveikį joje judančiam kietajam kūnui. Šių jėgų prigimtis dinaminė; jos atsiranda tik kūnui judant ore (lengvesnius už orą orlaivius, t.y. aerostatus, ore laiko išstumiančioji aerostatinė jėga). Aerodinaminės jėgos veikia dujose judančio kietojo kūno paviršiaus elementus. Šios jėgos koordinačių sistemos ašių atžvilgiu sukuria aerodinaminius momentus. Visus judančio kūno paviršiaus elementus veikiančių aerodinaminių jėgų vektorinė suma vadinama aerodinaminių jėgų atstojamąja R (pav.), o aerodinaminių momentų kurio nors taško (pvz., skraidymo mašinos masės centro) atžvilgiu suma -atstojamuoju momentu M. Aerodinaminės jėgos ir momentai nagrinėjami skraidymo mašinos koordinačių sistemoje. Dažniausiai naudojamos greitinę ir susietoji sistemos. Greitinėje koordinačių sistemoje aerodinaminės jėgos R dedamoji Xa vadinama aerodinaminio pasipriešinimo jėga, dedamoji ašies ya kryptimi - keliamąja jėga Ya, o dedamoji ašies za kryptimi - šonine jėga Za. Vektoriaus R dedamosios susietosios koordinačių sistemos ašių kryptimis vadinamos atitinkamai išilgine X, normaliąja Y ir skersine Z jėgomis. Abiejų sistemų aerodinaminio momento dedamosios turi vienodą pavadinimą: greičio (išilginės) ašies atžvilgiu - posvyrio momentas (greitinėje sistemoje žymimas M , susietojoje -Mx), keliamosios jėgos (normaliosios) ašies atžvilgiu -pokrypio momentas (My , My), skersinės (šoninės) ašies atžvilgiu - polinkio momentas (M2 , M..). Aerodinaminių jėgų ir momentų dydžiai bei kryptys esant tam tikram skrydžio greičiui ir aukščiui priklauso nuo skraidymo mašinos orientavimo greičio vektoriaus V atžvilgiu ir apibrėžiami atakos kampu a bei slydimo kampu j}. Šie kampai nusako greitinęs ir susietosios koordinačių sistemų tarpusavio padėtį. Aerodinaminiams skaičiavimams ir skraidymo mašinos judėjimui analizuoti dažnai vietoj A naudojami nedimensiniai dydžiai, apibūdinantys A, - aerodinaminiai koeficientai. Albinas Serženlas aerodinaminis pasipriešinimas, aerodinaminės jėgos R dedamoji Xa, nukreipta dujų (oro) srovės kryptimi (T aerodinaminės jėgos ir momentai,). Ji stabdo kūno judėjimą dujose. A sukelia dujų slėgio bei trinties jėgos, veikiančios kūno paviršių, ir sūkuriai, susidarantys už kūno. A priklauso nuo kūno dydžio, formos, judėjimo greičio ir terpės, kurioje juda kūnas. A priklausomybe nuo kūno formos apibūdina aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas Cf. Sudėtingos formos kūnų Ct nustatomas eksperimentuojant. Objekto

modelis dinamometrais Įtvirtinamas aerodinaminiame vamzdyje, kuriame sukeliama tolydi dujų srovė ir išmatuojamos pasipriešinimo jėgos srovės kryptimi ir statmena jai kryptimi. Paprastos geometrinės formos kūnų A apskaičiuojamas analiziškai. Skrendant dideliu ikigarsiniu greičiu, labiau išgaubtose skraidymo mašinos paviršiaus vietose oro srovės greitis tampa viršgarsiniu. Atsiranda oro tankio šuoliai. Susidaro papildomas dujų slėgis - banginis pasipriešinimas. Lėktuvui skrendant atskiras jo dalis aptekančios oro srovės sąveikauja sukurdamos interferencinį pasipriešinimą. Į A atsižvelgiama aerodinaminiuose lėktuvų skaičiavimuose. Albinas Serientas aerodinaminis vamzdis, įrenginys, kuriame tiriama, kaip veikia kūną (dažniausiai skraidymo mašinos modelį) dirbtiniu būdu sukurta dujų (paprastai oro) srovė. A nustatoma skraidymo mašinos modelį veikiančios t aerodinaminės jėgos ir momentai, tiriamas slėgio ir temperatūros pasiskirstymas jo paviršiuje, stebimos dujų srovės. A padeda sukurti optimalią skraidymo mašinos formą. A apibūdinamas Macho skaičiumi M = VIa (V - dujų srovės greitis, a -garso greitis). Pagal Macho skaičių A skirstomi į ikigarsinius (M = 0,15-0,7 m. , transgarsinius (M - 0,7-1,3 m. , viršgarsinius (M = 1,3-5 m. ir hipergarsinius (M = 5-25 m. , pagal veikimo principą - į kompresorinius ir balioninius, pagal kontūro formą - į uždaruosius ir atviruosius. Kompresorinis A (pav.) turi kompresorių. Balioniniame A dujų srovė sudaroma leidžiant suslėgtas dujas (paprastai orą) kompresorinio ikigarsinio aerodinaminio vamzdžio schema: / vamzdelinės grotelės, 2 - tinkleliai, 3 - prieškamerė, 4 - tūta, 5 - srovės kryptis, 6 - darbo kamera su modeliu, 7 - oro plėtiklis, 8 - alkūnė su mentelėmis, 9 -kompresorius, 10 - oro aušintuvas iš baliono. Balioninio A darbo trukmė (nuo kelių dešimtųjų s iki kelių min) priklauso nuo dujų kiekio balione. Dėl konstrukcijos paprastumo jie naudojami dažniau. Ikigarsiniuose A tiriamos ikigarsinių lėktuvų tūpimo ir kilimo charakteristikos, nustatomas automobilių ir kitų transporto mašinų, pastatų, paminklų, tiltų modelių aptakumas. Tiriamasis modelis statomas ant svarstyklių darbo kameroje, kurioje sudaroma pastovaus greičio, tankio ir temperatūros dujų srovė. Viršgarsiniame A reikiamam dujų srauto greičiui gauti naudojama Lavalio tūta. Ji būna keičiama ar reguliuojama (su lanksčiomis sienelėmis). Stabdant iš darbo kameros viršgarsiniu greičiu sklindantį dujų srautą, susidaro slėgio šuoliai, dėl kurių atsiranda slėgio nuostoliai (reguliuojama tūta šiuos nuostolius sumažina). Hipergarsiniame A sudaromas slėgis iki šimtų MPa, temperatūra iki 10'K. Kai M>4,5, temperatūra labai sumažėja, todėl dujos (paprastai oras) šildomos. Kai M= 10, dujos šildomos iki 10'K, kai M= 20 -iki (2,5-2,8 m. -l03 kalba Tiriant hipergarsinio lėktuvo modelį paprastai naudojami keli A. Norint gauti hipergarsinį modelio aptekėjimo grei - 1, naudojami balioniniai A. Albinas Seržmtas aerodromas (Taero... + graikų dramos - bėgimo vieta), žemės paviršiaus plotas (su statiniais ir įrenginiais), pritaikytas orlaiviams kilti, tūpti, manevruoti, prižiūrėti. A pagal paskirtį skirstomi į civilinius ir karinius. Civiliniai A paprastai įrengiami oro uostuose ir pagal naudojimo trukme skirstomi į nuolatinius ir laikinuosius, pagal dangą -su dirbtine danga ir gruntinius. A su dirbtine danga pagal kilimo ir tūpimo tako ilgį skirstomi į 4 kategorijas (l kategorijos trumpiausias, 4 - ilgiausias), pagal plotį į 5 (A, B, C, D, E; A kategorijos - siauriausias, E - plačiausias). Vilniaus oro uosto aerodromas yra 4E kategorijos. A būna pritaikyti tūpti orientuojantis vizualiai ir pagal prietaisus. A svarb. dalys - skraidymų zona ir manevravimo laukas. Skraidymų zoną sudaro orlaivių kilimo ir tūpimo takai, riedėjimo takai, stovėjimo aikštelės, šoninės ir galinės saugos juostos.

Kilimo ir tūpimo takai būna išdėstyti trikampiu, lygiagretūs, susikertantys, tangentiniai (pav.). Riedėjimo takai jungia kilimo ir tūpimo takus, jais iki pastarųjų rieda (kartais velkami) orlaiviai. Takai turi šonines ir galines saugos juostSs. Kilimo ir tūpimo takų ilgis 1-5 km, plotis 200-360 m, dangos kietos arba stangrios. Kietosios būna monolitinės (gelžbetoninės, betoninės) ar surenkamosios iš gelžbetoninių plokščių, stangriosios - iš asfaltbetonio, skaldos, žvyro, grunto, sutvirtinto rišamosiomis medžiagomis. A supanti vietovė (A apsaugos zona), virš jos ir aerodrome esanti oro erdvė (aerotorija) vadinama A rajonu. Jame pastatų ir statinių aukštis ribojamas, aukštesni žymimi nemirksinčiais ar mirksinčiais (raudonais) žiburiais. A apsaugos zonų teritorijos ilgis būna iki 100 km, plotis - 1/3 ilgio. Aerodrome įrengiama žiburių sistema, kurios paskirtis pažymėti ir apšviesti kilimo ir tūpimo takus, riedėjimo takus, A prieigas. Prieigų žiburiai šviečia visi kartu ar paeiliui. Žiburių spalvos: kilimo ir tūpimo takų slenksčių - žalia, šonų viduryje geltona, šonų galuose - balta, riedėjimo takų - mėlyna, kliūčių - raudona, aukštų kliūčių raudona mirksinti. Kariniai A skirstomi į nuolatinius bazinius, atsarginius, netikruosius (priešui klaidinti), mokomuosius ir specialiuosius (pvz., skraidymo aparatų, iš jų ir kosminių, jų ginkluotės bandymui). Nuolatiniame baziniame A visada būna kariniai aviacijos daliniai, čia orlaiviai techniškai prižiūrimi. Atsarginiame A aviacijos daliniai būna laikinai. Kariniai A dar skirstomi į l, 2, 3 klasės aerodromus ir tūpimo aikšteles, l klasės kariniame A bazuojasi strateginė aviacija, karinio jūrų laivyno aviacija, 2 klasės taktinė aviacija, karinė transporto aviacija, 3 klasės ir tūpimo aikštelėse - pagalbinė aviacija, lėktuvai, kuriems įsibėgėti pakanka trumpo atstumo, sraigtasparniai. Albinas Seržentas, Vidmantas Šilas aerofiltras (Taero... + T filtras), nuotekų biol. valymo įrenginys; mechaniškai vėdinamas T biofiltras. Į tarpdugnį orpūtėmis pučiamas oras, todėl A naudoja daug energijos. Paprastai būna didelės biol. apkrovos. Buvo paplitęs XX a. 3-4 dešimtmetyje; nuo 6 dešimtmečio A nebestatomi. Vilius Šulga aerofitai (Taero... + graikų phyton - augalas), augalai, visas maisto medžiagas gaunantys iš atmosferos. Daugelis A šaknimis prisitvirtina prie kitų augalų (epifitai). Kai kurie gegužraibinių ir bromelijinių šeimų augalai auga ant kito augalo stiebo ar šaknų. Kartais A gyvena žemes paviršiuje, bet neįsitvirtina joje (kerpė Lecanora esci - 1enta). Sigita Jurkunienė „Aero - 1ot", „Aero - 1ot - Russian International Airlines", Rusijos oro transporto bendrovė (51 % akcijų priklauso Rusijos vyriausybei). Būstinė Maskvoje. Skrydžiai 138 maršr universitetais į 73 šalis (68% visų Rusijos oro transporto bendrovių tarpt, reisų), 130 atstovybių Rusijoje ir užsienyje (ir Lietuvoje), daugiau, kaip 14 000 darbuotojų (l998 m. ; pervežta 4,5 mln. keleivių (84% tarpt, maršrutais) ir 84 600 t krovinių (-92% tarpt, maršrutais). Ik. 1923 kaip Dobrolet. 1932-1992 m. SSRS civ. aviacijos organizacija Aero - 1ot (viena didžiausių pasaulyje). 1992-1994 m. iš jos susiformavo -300 savarankiškų oro transporto bendrovių (ir dab. A). aerofobija (aerophobia <Taero... + graikų phobos -baimė), įkyri, liguista oro judėjimo (vėjo, skersvėjo), atvirų langų baimė. aerofonai (Taero... + graikų phone - garsas),muzikos instrumentų rūšis. muzikos garsus sukelia akustinė sistema, sudaryta iš virpesių šaltinio bei oro, virpančio instrumento korpuso (rezonatoriaus) ertmėje (pučiamieji A) arba šalia jo (laisvieji A). Pagal virpesių šaltinio tipą ir garso susidarymo būdą pučiamieji A skirstomi į švilpiamuosius ( - 1eita,

skudučiai; virpa oro liežuvėlis - oro srautas, atsimušantis į instrumento angos briauną), liežuvėlinius (klarnetas, obojus; virpa viengubas arba dvigubas liežuvėlis), lūpinius (trombonas, daudytė; orą virpina pūtiko lūpos, priglaustos prie pūstuko), švilpiamuosius liežuvėlinius (vargonai). Pagal konstrukciją švilpiamieji A dar būna skersiniai ( - 1eita, švilpa) ir išilginiai (lamzdelis). Simf. orkestro pučiamieji A dar vadinami mediniais ( 1eitos, obojaus, klarneto, fagoto šeimos) ir metaliniais (valtornos, trimito, sakshorno, trombono šeimos, tūba, helikonas). Pučiamųjų A korpuso ertmė turi indo (okarina, molinukas), cilindrinio vamzdžio (klarnetas), kūgiškai platėjančio vamzdžio (obojus), kūgiškai siaurėjančio vamzdžio (senoji išilginė - 1eita), stačiakampio vamzdžio (vargonų labialiniai vamzdžiai) pavidalą; korpusas būna tiesus ( - 1eita), panašus į puslankį (ožragis), bangą (Azijos trimitas), pypkę (saksofonas), elipsoidą (kometas), serpentiną (serpentas), apskritimą ( - 1iugelhornas), pjautuvą (basethornas), su dangstomomis skylutėmis arba be jų (vad. natūralieji pučiamieji A). Būna sudaryti iš vieno vamzdžio ( 1eita), vamzdžių rinkinio (skudučiai), vamzdžių junginio (Pano - 1eita), vamzdžių ryšulio (Afrikos ir Okeanijos Pano - 1eitos). Oras į instrumentą pučiamas burna, dumplėmis (vargonai), nosimi (nosinės - 1eitos); kai kada oras siurbiamas (komių išilginė - 1eita). Garso aukštį lemia instrumento rezonatoriaus matmuo (jis reguliuojamas pirštais arba vožtuvėliais dangstomomis skylutėmis, slankikliais), pūtimo jėga ir būdas. Kuo didesnis rezonatorius, tuo žemesnis garsas. Tembras (garso spektras), garsumas priklauso nuo pūtimo jėgos ir būdo (ambušiūro), rezonatoriaus menzūros, formos, dusliklių, liežuvėlio tipo. Kuo mažesnė menzūra, tuo ryškesni aukšti obertonai. Pagal garso sudarymo būdą laisvieji A skirstomi į sūkurinius (sukutis, ūkas, brūklys; muzikos instrumentas sukamas apie savo ašį), skrodžiamuosius (botagas, kardo geležtė; instrumentas skrodžia orą), sprogstamuosius (pūslė, petarda; instrumentas sprogsta), pučiamuosius liežuvėlinius (žolinė, tošelė; liežuvėlis virpina orą ne vamzdyje). Sprogstamųjų laisvųjų aerofonų korpusas būna tuščiaviduris (pripildytas dujų, skysčių). Laisvųjų aerofonų garso aukštis, garsumas ir tembras priklauso nuo instrumento medžiagos tankio, matmenų, masės, virpesių tipo, vietos ir amplitudės. L: V. Žilius Pučiamųjų orkestro instrumentai Vilnius 1956; S. Paliulis Lietuvių liaudies instrumentinė muzika: Pučiamieji instrumentai Vilnius 1959; A. Baines Woodwind Instruments and Their History London'1967; A. Baines Brass Instruments: Their History and Development London 21980; L. G. Langwill An Index of Musical Windinstmment Makers Edinburgh "1980; P. T. Young 2500 Historical Woodwind Instruments: an Inventoty of the Major Collections New York 1982. Anydas Karaška aerofotogeodėzija (T«ero... + t foto... + ja) Taerofotogrametrija. aerofotografijos aparatas (t aero... + T fotografija) naudojamas Žemės paviršiui fotografuoti iš skraidymo aparatų regimąja šviesa arba infraraudonaisiais spinduliais. A sudaro fotokamera, valdymo pultas, tvirtinimo bei stabilizavimo įtaisai. A objektyvo židinio atstumas fiksuotas (50-2000 mm), eksponavimo trukmė 1/100-1/1000 s, skiriamoji geba iki 100 linijų/mm. A automatiškai pervynioja filmą ir fotografuoja lygiais intervalais. Vietovės vaizdai atkuriami gana tiksliai. aerofotografinė nuotrauka, aerofotonuotrauka, Žemės paviršiaus dalies vaizdas, gautas spec. fotokamera iš skraidymo aparato. Pagal fotokameros ašies orientavimą būna vertikalioji (planinė) arba įstrižoji (perspektyvinė), pagal objektyvų skaičių vienaobjektyvė ar daugiaobjektyvė, pagal spektro sritį - infraraudonoji, regimoji,

radiolokacinė, pagal fiksavimo būdą - kadrinė, vientisoji, panoraminė. Fotogrametrijos tikslams daugiausia daroma vertikalioji A, kurios ašis keliais laipsniais (paprastai <3°) gali nukrypti nuo svambalo linijos. Jei vietovė lygi, ši A prilygsta topografiniam žemėlapiui. Kalnuotoje vietovėje vertikalioji ir įstrižoji A yra skirtingų mastelių, objektų forma ir matmenys iškraipomi. Darant A naudojamasi globaline padėčių nustatymo sistema (GPS), kuri padeda palaikyti reikiamą skrydžio aukštį ir kryptį, nustatyti fotokameros objektyvo koordinates. Tarpas tarp ekspozicijų ir ilgiausia ekspozicijos trukmė apskaičiuojama pagal lėktuvo greitį taip, kad gautųjų A tam tikra dalis viena kitą dengtų (pav.). Tokių dengtų A eilė sudaro maršrutą, ojų dengimas išilgai maršruto vadinamas išilgine sanklota. Atgal skrendama maždaug tokiame pat aukštyje lygiagrečiai pirmajam maršrutui; šio maršruto A turi dengti dalį I maršruto A (skersinė sanklota). Išilginė sanklota turi užimti -60% gretimų A (-20% A sudaro trigubą išilgine sanklota), skersinė sanklota -30%. A kokybė ir apimtis sužinoma jas montuojant pagal sanklotinių dalių tapačius taškus - sudaroma apžvalginė mozaika. A matmenys paprastai 18 x 18,24 x 24, 30 x 30 cm. Iš A Tfotogmmetrijos metodais sudaromi stambaus ir vid. mastelio žemėlapiai (nuo 1:500 iki l:50 000 m. . Iš 2 gretimų sanklotinių A sudaryto stereomodelio galima nustatyti Žemės paviršiaus taškų aukštį. Iš A gaunama informacijos dirvožemininkams, geologams, miškininkams, geografams ir kt. specialistams. Lietuvoje A daro Aerogeodezijos institutas. Vmcas Vainauskas aerofotogramėtrija (f aero... + Tfotogrametrija),aerofotogeodezija, aerofototopografija, žemėlapių sudarymas iš aerofot. nuotraukų. Naudojamasi monofotogrametriniu (mišriuoju) irstereofotogrametriniu metodais. Monofotogrametrinis metodas: vietovės objektų išsidėstymo planas (žemėlapis) braižomas iš vienos aerofot. nuotraukos, reljefo nuotrauka daroma geod. būdu (tacheometru, menzula). Aerofot. nuotrauka apdorojama fototransformatoriumi: šalinami perspektyvos iškraipymai dėl skraidymo aparato posvyrio ir objektų aukščio, keičiamas nuotraukos mastelis. Gaunamas vientisas fot. planas (ortofotomozaika), kuriame vietovės objektų detalės parodomos fotografiniais tonais. Po to ortofotomozaika interpretuojama: visi objektai įvardijami, išaiškinami žemėveiksliai, pastatų, kelių paskirtis (lauko interpretavimas), pagal šešėlius ir spalvas nustatoma augalijos rūšys, aukštis (kamerinis interpretavimas). Fot. planą su interpretuotais kontūrais ir nubraižytu reljefu galima naudoti kaip topografini žemėlapį. Stereofotogrametriniu metodu ir situacijos, ir reljefo nuotraukos daromos iš aerofot. nuotraukų. Fotografuojama iš dviejų taškų: gaunamos 2 aerofotonuotraukos - stereopora. Iš jos stereofotogrametriniais instrumentais atkuriamas vietovės reljefinis modelis (stereomodelis). Jei pagal aerofot. nuotraukas atkurti spindulių pluoštai, buvę fotografuojant, orientuoti taip, kad susikirstų (aerofot. nuotraukų tarpusavio orientavimas), gaunamas vietovės modelis. Vietovės modelis nustatomas horizontaliai pagal geodezinius atramos taškus (modelio išorės orientavimas). Po to į sudaromojo žemėlapio lapą projektuojami interpretuoti vietovės elementai (kontūrai, horizontalės ir kt.). Dažniausiai naudojamas stereofotograme temperatūrinis A metodas. Yra kompiuterinių A būdų; aerofot. informacija verčiama skaitmenine (skenuojama). Gautos skaitmeninės aerofot. nuotraukos gretinamos pagal vaizdų elementus, sukuriami skaitmeniniai trimačiai modeliai, o iš jų gaunami skaitmeniniai įvairios paskirties žemėlapiai. Vincas Vainauskus

aerofototopografija (fa<ro... + Tfoto...+ T'topografija), pasenęs f aerofotogrametrijos pavadinimas. aerokanalas Taeracinis kanalas. aeroklimatologija (f aero... + T klimatologija), klimatologijos šaka. Tiria laisvosios atmosferos klimatą: temperatūros, slėgio, drėgmės, debesuotumo ir kitų meteorol. elementų teritorinį irvertikalųjį pasiskirstymą laisvojoje atmosferoje (iki 60-80 km aukščio), to pasiskirstymo dėsningumą, metinį, sezoninį ir paros kitimą, jo fiz. priežastis. Meteorol. elementai matuojami T radiozondais ir kitais aerologiniais prietaisais. Pagal aeroklimatologinių tyrimų duomenis sudaromi trimačiai bendrosios atmosferos cirkuliacijos modeliai bei meteorol. elementų pasiskirstymo įv. aukščiuose žemėlapiai. Lietuvoje A tyrimus atlieka Hidrometeorol. tarnyba, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra ir Geografijos instituto Klimatologijos sektorius. Pagal aerologinio zondavimo duomenis tiriama oro temperatūros svyravimai laisvojoje atmosferoje, temperatūros inversijų pasikartojimas, intensyvumas, galingumas, vertikalusis atm. maišymasis ir jo įtaka atm. teršalų išsisklaidymui, aukštuminių slėnių ir gūbrių išsidėstymas Atlanto -Europos sektoriuje bei jų įtaka ilgalaikių orų anomalijų formavimuisi Baltijos j. regione. Arūnas Sukantis aerologija (T aero... + graikų togos - mokslas), meteorologijos šaka. Tiria atmosferos sudėtį, Saulės radiaciją, kosminį spinduliavimą, oro srautų, šilumos ir drėgmės režimą, debesų struktūrą, meteorol. reiškinius ir procesus laisvojoje atmosferoje (aukščiau nei 1000 m), kuria jų tyrimo metodus bei prietaisus. Tyrimai atliekami į atmosferą pakeliamais aerologiniais prietaisais (T meteorografais, T radiozondais, T mdiometrais, t meteorologinėmis raketomis), meteorol. radiolokatoriais, lazeriniais lokatoriais, be to, iš lėktuvų ir dirbtinių Žemės palydovų. Reguliarius stebėjimus atlieka A observatorijos ir stotys. Tyrimų rezultatai padeda prognozuoti orus, kurti metodus meteorol. procesams (debesų, kritulių, rūko susidarymui) aktyviai paveikti, jie reikalingi aviacijai, kosmonautikai. Laisvosios atmosferos tyrimai pradėti XVIII a. iš oro balionų. Pirmąjį pasaulyje radiozondą 1930 sukonstravo ir sėkmingai išbandė rusų inž. P. Molčianovas. Lietuvoje 1931 B. Vaivada išleido kn. Aeronautinė meteorologija. A problemas nagrinėja Fizikos institutas ir Hidrometeorol. tarnyba. Arūnas Sukantis aerologijos stotis, hidrometeorol. tarnybos įstaiga, kurioje vykdomi reguliarūs aerologiniai bei priežeminiai meteorol. stebėjimai. Matuojama troposfcros ir žemutinės stratosferos oro temperatūra ir drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo kryptis ir greitis. Pagr. prietaisai: f radiozondas ir Taeropūslė. Pasaulyje veikia -900 A. Lietuvoje yra Kauno aerologijos stotis (įkurtas 1944 m. . Arūnas Bukantis aeromagnėtinė nuotrauka, Žemės magn. lauko parametrų nustatymas iš skraidymo aparato. Tyrimams naudojamas T aerotnagnetometras. Geologinėms paieškoms svarbiausia yra vertikalioji magn. lauko dedamoji, kurios reikšmėms nustatyti ir daroma A. Ji grindžiama uolienų magn. savybių skirtumais. Naudojama kai kurių feromagn. rūdų, boksitų, deimantų, naftos ir dujų paieškoms, tektoniniams, metasomatiniams, hidroterminiams uolienų pakitimams aptikti, geofiz. žemėlapiams sudaryti, geologinei vietos sąrangai išaiškinti. Navigacijai ir topografiniams žemėlapiams sudaryti svarbi deklinacija, kurią galima nustatyti kartu su vertikaliąja magn. lauko stiprio dedamąja. aeromagnetomėtras (Taero... + Tmagnetometras), prietaisas Žemės magn. lauko stipriui iš skraidymo aparato matuoti. Pagal jutiklio veikimo principą būna ferozondinis,

branduolinis (protoninis), kvantinis. A jutiklis įtaisomas skraidymo aparato sparne, uodegoje; nuo skraidymo aparato magn. lauko jutiklį saugo autom, kompensatoriai. Magn. lauko stipris išmatuojamas tiksliau, kai A įtaisomas gondoloje, kurią, pakabintą ant 30-50 m ilgio lyno, tempia skraidymo aparatas. aeromechanika (T aero... + T mechanika), mechanikos šaka, tirianti išorinių jėgų veikiamų dujų pusiausvyrą ir stabilumą (Taerostatika), dujų masių judėjimą ir sąveiką su į jas panardintais kietaisiais kūnais (T aerodinamika). Jei dujų tankis kinta menkai, joms galioja T hidrodinamikos dėsniai, dėl to A dažnai laikoma hidroaeromechanikos (skysčių ir dujų mechanikos) šaka. aerometodai (T aero... + T metodas), distanciniai metodai, Žemės geogr. sferos fizinių savybių ir reiškinių tyrimo ir kartografavimo iš skraidymo aparatų būdai. A galima įvertinti tiriamų objektų regioninius ypatumus, kurie išryškėja iš didelių atstumų. Pagal naudojamos aparatūros rūšį bei tiriamąją elektromagn. bangų spektro dalį skiriami fot. ir nefot. A. Fotografiniai A atliekami fiksuojant (fotografuojant) nuo Žemės paviršiaus atsispindėjusį regimąjį ir artimąjį infraraudonąjį elektromagn. bangų spektrą. Fotografuojama specialia daugiakanale fotoaparatūra, rečiau teleaparatūra. Pagal fotografavimo aukštį skiriama T aerofotografinė nuotrauka ir kosminė nuotrauka (fotografuojama iš kosminės erdvės). Gaunamos panchromatinės (nespalvotos), spektrinės zoninės ir daugiazoninės (spalvotos) aerofot. nuotraukos. Pagrindiniai nefotografiniai A yra skenavimas ir radiolokacija. Skenuojant fiksuojama vidutinė ir tolimoji infraraudonosios elektromagn. bangų spektro dalys. Gaunamos 6-166 spektrinės zonos (kanalai) -skaitmeniniai paviršiaus vaizdai, kurie apdorojami kompiuteriais. Radiolokacijos metu fiksuojamas nuo Žemės paviršiaus atsispindėjęs radijo bangų srautas, prieš tai siųstuvu perduotas į tiriamąjį paviršių. A būna pasyvūs -fiksuoja atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus arba jo spinduliuojamą energiją (fotografavimas ir skenavimas) ir aktyvūs - fiksuoja grįžtamąjį spinduliavimą, prieš tai objektus apšvitinus (radiolokacija). A taikomi topografijoje, geologijoje, geografijoje, miškotvarkoje, žemėtvarkoje. aeromobilūmas (Taew...+ T mobilumas), sausumos kariuomenės vienetų, ginkluotės, technikos pritaikymas pervežti oro transportu. A didina kariuomenės kovines galimybes, padeda greitai permesti karius, ginkluote, techniką ir logistikos elementus, staigiai ir netikėtai smogti. AlgirdasOreniits aeromobilieji daliniai, sausumos kariuomenės junginiai ar grupės, specialiai parengti nuskraidinti ir veikti priešo užnugaryje. Skiriami užimti svarbius rajonus ir objektus, juos išlaikyti, t.p. žvalgyti priešo užnugarį, kovoti su jo oro desantais ir A, naikinti valdymo punktus, ryšių centrus ar kitus nurodytus objektus. Didelių valstybių kariuomenė turi pastovios sudėties A ar junginių (aeromobiliosios divizijos) ir laikinų aeromobilių taktinių grupių konkrečioms užduotims vykdyti. Eugenijus Kuinas aeronautika (Taero... + graikų nautikė - laivavedyba), žmonių skraidymas tam tikrais aparatais atmosferoje iki 70 km aukščio. A skirstoma į T oreivystę - skraidymą lengvesniais už orą orlaiviais (T aerostatas), keliamais statinės keliamosios jėgos, ir T aviaciją - skraidymą sunkesniais už orą orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais), keliamais dinaminės keliamosios jėgos. Didesniame kaip 70 km aukštyje tiek dinaminė, tiek statinė keliamoji jėga dėl reto oro yra per maža. Svarbiausia yra aviacija. Oreivystė tapo sporto šaka, pramoga. aeronavigacija (f aero... + T navigacija) Toro navigacija.

aeronomija (Taero... + graikų nomos - dėsnis), atmosferos fizikos šaka, tirianti atm. sluoksnius, esančius aukščiau stratosferos. Tiriama tų sluoksnių sandara ir sudėtis, juose vykstantys fiz. ir chem. procesai (pvz., jonosferoje vykstanti oro dalelių jonizacija ir disociacija), hidrodinaminiai reiškiniai (vėjas, atm. srautai, turbulencija). Tyrimams naudojama spektrinė analizė, radiozondai, meteorol. raketos, palydovai, kosm. stotys. aeroponika (T aero... + graikų ponos - darbas), T hidroponikos rūšis, augalų auginimo būdas: šaknys auga be substrato aptemdytoje oro erdvėje, vandeniui nelaidžiuose stelažuose. Augalai maisto medžiagas gauna iš maitinamojo tirpalo, kuriuo šaknys purškiamos kas 12-15 min (purškimo trukmė 5-7 s). Per vegetaciją nuolat keičiamas gaubiantis šaknis oras ir tirpalas. Auginant šiuo metodu šaknys auga 1,5-2 kartus greičiau ir gaunamas 20 -50% didesnis derlius negu auginant žemėje. Reikia mažiau rankų darbo (nereikia ruošti substrato), mažiau maitinamojo tirpalo negu auginant T agregatoponikos metodu. Netinkamai prižiūrimi augalai gali greitai žūti. Stanislovas Gegužis aeropūslė, aerologinis prietaisas vėjo ir debesų parametrams žemutinėje troposferoje matuoti. Tai vandenilio pripildyta 75-250 cm skersmens guminė pūslė, kylanti beveik pastoviu greičiu. Kai kada prie A pritaisomas žibintuvėlis, kad būtų matoma naktį, ir metalinis atšvaitas, kad jos skrydį būtų galima sekti radiolokatoriumi (radiopūslė). Vėjo nešama A stebima aerologiniu teodolitu (matuojamas vertikalusis ir horizontalusis regėjimo kampas). Naudojama aerologijos stotyse, aerodromuose vėjo krypčiai ir greičiui, debesų žemutinei ribai nustatyti. aerorogės varomos vidaus degimo variklio sukamu oro sraigtu. Paprastai turi uždarą kėbulą ant 3 ar 4 plačių slidžių. Vairuojamos pasukant priekines slides. Krovumas iki 600 kg, greitis iki 100 km/h. Naudojamos ten, kur ilga žiema, gilus sniegas, nėra kelių. aerosilas, labai lengvi melsvai balti amorfiniai silicio dioksido (SiO2 m. milteliai. Nereaktingas, su vandeniu arba org. tirpikliais sudaro gelį. Savitasis paviršius 175-180 m:/g. Gaunamas hidrolizuojant silicio tctrachlorido garus vandenilio liepsnoje (1100-1400 °C temperatūroje). A naudojamas kaip gumos, kaučiuko, plastikų užpildas, dažų, poliravimo pastų, tepalų, kosmetikos priemonių tirštiklis, chromatografijoje - kaip adsorbentas. Kai kurioms medžiagoms, pvz., lakams, dažams, klijams, suteikia tiksotropinių savybių (gelio struktūra suyra ir vėl susidaro). aerostatas (f aero... + graikų statos - stovintis), orlaivis, kurio keliamoji jėga susidaro dėl jame esančių lengvesnių už orą dujų (vandenilio, helio, šilto oro). A būna valdomieji (Tdirižabliai), laisvieji, arba oro balionai (T radiozondai, Tstratostatai), ir pririšamieji. Laisvieji A kyla išmetant iš gondolos dalį balasto ar pašildant pūslėje esančias dujas, leidžiasi, per vožtuvą išleidžiant dalį dujų ar jas aušinant. Pririšamieji laikomi pririšamuoju lynu. Laisvieji A naudojami ilgalaikiams skrydžiams (dreifuoti su tiriamąja aparatūra), trumpalaikiams skrydžiams autom, režimu ar su įgula, sporto, karo tikslams. Pririšamieji A naudojami tiriamajai aparatūrai, ryšio priemonėms, radarams, mcteorol. zondams iškelti. Albinas Seržentas aerostatika ( Taero... + Tstari'faz), aeromechanikos šaka, nagrinėjanti dujinės terpės (dažniausiai oro) ir joje plūduriuojančių kietųjų kūnų pusiausvyrą. A grindžiama pusiausvyros, tolydumo ir energijos balanso lygtimis. Iš A lygčių idealiosioms dujoms, esančioms sunkio lauke, gaunama T barometrinė formulė. A remiasi Pascalio ir Archimedo dėsniais. A padeda tirti Žemės atmosferos pusiausvyrą, t.p. ja naudojamasi oreivystės teorijoje.

aerotankas (T aero... + angį. tank - talpykla, rezervuaras), nuotekų biol. valymo aktyviuoju dumblu įrenginys. Jį sudaro pertvaromis suskirstytas rezervuaras su nuotekų ir aktyviojo dumblo tiekimo, aeravimo bei maišymo įtaisais. Į A paprastai tiekiamos nusodintos (kartais ir neskaidrintos) nuotekos. Aktyviojo dumblo pilama tiek, kad A apkrova būtų optimali. Mikroorganizmai adsorbuoja ir oksiduoja org. teršalus. Kai nuotekos išvalomos tik iš dalies (-70% org. teršalų), A apkrova būna didesnė, kai reikia oksiduoti org. junginių anglį - gerokai mažesnė, kai reikia oksiduoti org. teršalus iki nitratų, fosfatų ar mineralizuoti aktyviojo dumblo perteklių - pati mažiausia. Valomų nuotekų ir aktyviojo dumblo mišinys maišomas ir aeruojamas. Nuotekų maišymas su aktyviuoju dumblu aerotanke paprastai trunka nuo 0,25 h iki 12 h, kartais ir ilgiau. Po to mišinys nusodinamas, valytos nuotekos atsiskiria ir išleidžiamos, nusėdęs aktyvusis dumblas grąžinamas atgal į A, o perteklinis aktyvusis dumblas tiekiamas į dumblo apdorojimo įrenginius. A yra labiausiai paplitęs nuotekų biol. valymo įrenginys. Pirmasis A ėmė veikti 1914 Anglijoje; Lietuvoje - 1968 (Šiauliuose). Vilius Šulga aerozoliai (Taero... + Tzoliai), Tdispersinėssistemos, sudarytos iš dujinės terpės, kurioje yra pasiskirsčiusios labai smulkios (10~"-10"" m) kietos ar skystos medžiagos dalelės. A susidaro mechaniniu (dispergavimo, kondensacijos) ir cheminiu (reaguojant įv. medžiagoms) būdu. A su kietąja dispersine faze (dulkės) susidaro atmosferoje, pramonės įmonėse, šachtose, ypač sprogdinant kietąsias medžiagas, A su skystąja dispersine faze išpurškiant skysčius. Kondensacijos būdu A susidaro degant kurui (dūmai), jungiantis vandens garų molekulėms (debesys, rūkas), vykstant fotochem. reakcijoms atmosferoje (smogas). Pramonės ir autotransporto išmetalų A teršia atmosferą, kai kurie yra sprogūs. A pavidalu naudojami oro gaivikliai, dezodorantai, med. ir veterinarijos preparatai, augalų ir žemės ūkio produkcijos apsaugos priemonės, kūryklose ir degimo kamerose deginamas visas skystasis ir didelė dalis kietojo kuro. VilhelmasSkominas aerozolinis purkštuvas, rūko mašina, įrenginys, purškiantis nuodingus aerozolius patalpoms dezinfekuoti ir augalų kenkėjams naikinti miškuose, dideliuose plotuose. Per purkštuką patekęs į karštų degimo dujų srautą nuodingas skystis išgarinamas ir išpučiamas. Aerozoliai gali būti sudaromi ir šaltuoju būdu. Rūko dalelių dydis <50um. Saulius Lukėnas aerozdlių terapija, gydymas aerozoliais, kai skystos arba kietos vaistinės medžiagos aerozolių pavidalu įkvepiamos ar užpurškiamos ant žaizdos, kūno paviršiaus. Dėl didelio dispersiškumo įkvėptos vaistinės medžiagos giliai prasiskverbia į kvėpavimo takus, o iš jų greitai patenka į kraują ir limfą. A yra natūrali (kvėpavimas gamtoje grynu oru su fitoncidais) ir dirbtinė naudojant inhaliatorius (atvirų žaizdų apipurškimas, garų su vaistais įkvėpimas). Viena dirbtinės A rūšių yra elektroaerozolių terapija (gydymas vaistų aerozoliais, kuriems suteiktas elektros krūvis). Aerozolių poveikis gali būti vietinis, segmentinis re - 1eksinis ar bendrasis. Naudojami spazmolinstitutikų, antibiotikų, hormonų, antiseptikų aerozoliai. Dažniausiai A gydoma kvėpavimo sistemos ligos, arterinė hipertenzija. Danguolė Vasiliauskienė aerožvalgyba: 1. Žemės gelmių tyrimai geofiziniais metodais iš skraidymo aparatų. Dažniausiai naudojami magnetiniai (Taeromagnetinė nuotrauka), radiome temperatūriniai (T radiometrinė žvalgyba) ir elektriniai (t elektrinė žvalgyba) metodai. Radiometriniai metodai naudojami radioaktyviųjų naudingųjų iškasenų telkinių žvalgybai. Aeroelektrinei žvalgybai paprastai naudojama žemo dažnio (5-4000 Hz) aparatūra. ELEKTROS laukas

sukuriamas vienu iš šių būdų: ant žemės nutiesiamas elektros kabelis, o signalų imtuvas būna skraidymo aparate (labai ilgo kabelio metodas), sužadinimo generatorius ir imtuvas yra viename skraidymo aparate (indukcinis metodas), sužadinimo generatorius ir imtuvas yra skirtinguose skraidymo aparatuose (besisukančio magn. lauko metodas). Pastarasis metodas yra efektyviausias, nes galima tirti Žemės gelmes iki 500 m gylio, bet jis brangus. A darbams paprastai pritaikomi lėtieji lėktuvai arba sraigtasparniai, kuriuose montuojama įvairių (magnetinio, radiometrinio ar elektrinio) metodų aparatūra kartu su tiksliais radionavigaciniais (dažnai ir su Tfotogrametrijos) prietaisais. Tyrimų gylis priklauso nuo naudojamo metodo, bet dažniausiai būna iki kelių dešimčių metrų nuo Žemės paviršiaus. A nėra tokia patikima kaip žvalgyba Žemėje, bet spartesnė. A metodais ieškoma rūdinių naudingųjų iškasenų, vandens sankaupų (lęšių), pamatinių uolienų, kai jas dengia purios nuogulos; A t.p. daroma kartografijos tikslams. Labiausiai išplėtota Kanadoje ir Švedijoje. Algimantas Vaznanis 2 (kar.). t Oro žvalgyba. Aertsen Pieter (Piteris Artsenas) 1508 m. Amsterdamas 11575 m. birželio 3 d. ten pat, Nyderlandų tapytojas. Kūryboje suderino olandišką santūrumą ir flamandišką aistringumą. Nutapė didelių kompozicijų altoriams (Nukryžiavimas 1546 m. . Ypač išgarsėjo buit. žanro paveikslais, kuriuose vaizdavo virtuvės, turgaus scenas, jose daug vietos skyrė natiurmortiniams motyvams (Virėja 1559, Daržovių pardavėjai 1567-1575 m. . Buitinių bruožų dažnai suteikdavo religinės tematikos kompozicijoms (Kristus pas Mortą ir Mariją 1559 m. . Manieristiniams A kūriniams būdinga detalumas, poetiškumas, spalvingumas, pailgintos figūros, tačiau jų piešinys ne visuomet tikslus, vaizdas plokštokas. Dalia Vasiliūnimė aėtai (aeta, negrit), senieji Filipinų salų gyventojai. Negridai. Gyvena Luzono s. rytuose, kalnuotose jos srityse, mažesnės grupės - Negroso, Panay salose ir Mindanao salos Šiaurės rytų dalyje. -50 000 žm. (1998 m. . Kalbėjo austro -azijiečių kalbų šeimos aėtų kalba, dabar kalba tagalų ir kt. kalbomis. Paplitęs animizmas. Verčiasi medžiokle, žvejyba, rinkimu, iš dalies žemdirbyste. Klajokliai. „Aeterni Patris", popiežiaus Leono XIII enciklika. Paskelbta 1879 m. rugpjūčio 4 d. . A pasirodymas sietinas su bendru pozityvizmo, agnosticizmo įsigalėjimu kultūroje. Enciklikoje iškelta krikščioniškosios filosofijos reikšmė dab. pasaulyje, Tomo Akviniečio filosofijos svarba, skelbiamos integrizmo idėjos. Po A pasirodymo neotomizmas tapo Katalikų bažnyčios ofic. filosofija. Aetius fAecijus. Afanasjev Aleksandr (Aleksandras Afanasjevas) 1826 m. liepos 23 d. Bogučiar (Voronežo gubernija ) - 1871 m. spalio 5 d. Maskva, rusų tautosakininkas, literatūros tyrinėtojas. Mitologinės mokyklos atstovas. 1848 baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Parengė tautosakos rink. Rusų liaudies pasakos (Narodnye russkie skazki 8 1.1855-64 m. ir Rusų liaudies legendos (Narodnye russkie legendy 1859 m. . Svarb. veikalas - Poetinės slavų pažiūros į gamtą (Poėtičeskie vozzrenija slavjan na prirodu 3 1.1866-1869 m. ; jame, remdamasis kitų ide. tautų folkloro pavyzdžiais, tyrinėjo slavų mitologiją, lygino slavų ir baltų mitus, rašė apie lietuvių tautosaką, papročius. Paskelbė straipsnių apie rusų rašytojus. Natalija Dailidėnienė Afanasjev Jurij (Jurijus Afanasjevas) 1934 m. rugsėjo 5 d. Mainą (Uljanovsko sritis), rusų istorikas, politikas. Dr. (1981 m. , profesorius (1986 m. . Nuo 1986 Maskvos istorijos ir archyvistikos instituto (nuo 1991 Rusijos valstybinis humanitarinis universitetas)

rektorius. 1989 vienas opozicinės Tarpregioninės deputatų grupės SSRS liaudies deputatų suvažiavime organizatorių. 1991-1992 m. judėjimo Demokratinė Rusija vienas pirmininkų. 1991-1993 m. Rusijos federacijos liaudies deputatas. Sov. visuomenės destalinizavimo ir objektyvaus istorijos praeities įvertinimo iniciatorius. Prancūzų istoriografijos tyrinėtojas. Apie 400 darbų (daugiausia straipsnių) autorius. Svarbiausios knygos - Istorizmas prieš eklektiką: Prancūzų „analų" mokykla šiuolaikinėje buržuazinėje istoriografijoje (Istorizm protiv ėklektiki: Francuzskaja istoričeskaja skola „annalov" v sovremennoj buržuaznoj istoriogratli 1980 m. . Gedimino 3 laipsnio ordinas (2001 m. . Afanasjev Viktor (Viktoras Afanasjevas) 1948 m. gruodžio 31 d. Briansk, Rusijos kosmonautas. 1980 baigė Maskvos aviacijos institutą. SSRS karo aviacijos lakūnas, lakūnas bandytojas. 1985-1995 m. dirbo Kosminių skrydžių centre. 1990 m. gruodžio 21991 m. gegužės 26 d. skriejo erdvėlaiviu Sojuz TM-11 ir orbitine stotimi Mir kartu su M. Manarovu ir Japonijos kosmonautu T. Akiama. 1994 m. sausio 8 d. - liepos 9 d. skriejo erdvėlaiviu Sojuz TM-18 ir orbitine stotimi Mir su J. Usačiovu ir V. Poliakovu (iš viso skriejo 357 d). Afanasjevo kultūra, eneolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra , 3 tūkstantmečio 2 pusėje - 2 tūkstantmečio p.m.e. pradžioje paplitusi p. Sibire. Pavadinta pagal pilkapyną, buvusį prie Afanasjevo kalno (Chakasija). Pilkapyną tyrė ir A išskyrė S. Teplouchovas. Žmonės gyveno nedidelėse laikinose gyvenvietėse, žeminės tipo ir rentininiuose pastatuose. Vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, iš dalies žemdirbyste ir žvejyba. Naudojo akmeninius ir medinius įrankius, nors jau mokėjo apdirbti metalą; rasta apyrankė iš meteoritinės geležies, vario, žalvario, aukso ir sidabro dirbinių. Kapai įrengti po neaukštais žemių sampilais ar akmeniniais grindiniais. Mirusieji laidoti suriesti. Įkapės negausios. A žmonės - labiausiai į rytus nutolę europidai. Algimantas Merkevičius atarai, Afrikos tauta Tdanakiliai. Afarų įduba (angį. Afar Depression), Danakilių įduba, yra Etiopijoje, Eritrėjoje ir Džibutyje, tarp Etiopijos kalnyno, Somalio plokščiakalnio ir Danakilių klng.; Rytų Afrikos lūžių zonos dalis. A šiaurėje yra Kobaro depresija (Asalės ežero paviršius yra 116 m žemiau jūros lygio), viduryje - plokščiakalnis (vidutinis aukštis 500 m) su pavieniais ugnikalniais (Ajelu, 2010 m), pietryčiuose - Assalio ežero (paviršius 157 m žemiau juros lygio) depresija -giliausia žemyne. A Šiaurės dalis kasmet nugrimzta l cm, pietinė - 0,3 cm. Klimatas subekvatorinis; A - viena karščiausių vietų Žemėje (liepos vidutinė temperatūra 35 °C, aukšč. temperatūra 44 °C). Kritulių apie 200 mm per metus. Dykumų ir pusdykumių augalija. Per 1972-1979 m. JAV ir Prancūzijos ekspediciją Hadaro slėnyje rasta australopitekų Australopithecus afarensis fosilijų. Afarų ir isų teritorija, Prancūzijos Afarų ir isų teritorija (prancūzų Territoire Francais dės Afars et dės Issas), 1967-1977 m. Prancūzijos valda Afrikoje prie Adeno įlankos, nuo 1977 t Džibutis. afarų kalba, danakilių kalba, Tkušitų kalbų šakos kalba afektas (lot. affectus - susijaudinimas): 1. Psichologijos sąvoka, paprastai vartojama emocijoms, emocionalumui, jausmams, nuotaikai pavadinti. 2. Jausmų protrūkis - ūmi, stipri, gana trumpa emocinė atsakomoji reakcija į įvykį. Dažniausiai ištinka sunkiomis, kritinėmis aplinkybėmis, kai nesugebama rasti tinkamos išeities iš pavojingos ir netikėtos padėties. A priežastis - vidinis konfliktas, kylantis dėl prieštaravimo tarp žmogaus potraukių, siekių, norų arba reikalavimų ir jų patenkinimo

galimybių. A metu judesiai tampa staigūs, žmogus garsiai ir daug kalba, kvatoja arba verkia, grasina. Pakinta jo vidaus organų funkcijos. Sutrinka suvokimas ir mąstymas. Būdinga sąmonės susiaurėjimas: dėmesys sutelkiamas vien į A sukėlusias aplinkybes ir jo paskatintus veiksmus. Kartais žmogus nesugeba tinkamai kontroliuoti savo elgesio, vertinti aplinkybių, nebeatsimena kai kurių įvykio epizodų. Labai stipraus A metu žmogus gali netekti sąmonės ir visiškai prarasti atmintį. A stiprumas ir formos priklauso nuo individualių savybių, asmenybės brandos ir moralinės motyvacijos. Patologinį A sukelia sunki psichikos trauma. Jis dažniausiai reiškiasi pykčiu, baime. Ligoniui sutrinka sąmonė, jis visiškai nekontroliuoja savo elgesio, tampa agresyvus, pavojingas, o nurimęs po A išsekęs, bejėgis. Kartais A užfiksuojamas atmintyje (kartojasi panašiomis aplinkybėmis). Albinas Bagdonas BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE A - lengvinanti aplinkybė, kai pavojingą visuomenei veiką padariusiam asmeniui afektą sukelia nukentėjusysis neteisėtais savo veiksmais (fiz. ar psichol. smurtu, sunkiu įžeidimu), nukreiptais į tą asmenį, jo artimuosius ar net pašalinius. Patologinio A atveju asmuo laikomas nepakaltinamu ir už savo veiksmus neatsako. Patologiniam A nustatyti kvotos, tardymo organai arba teismas skiria teismo psichol. ir psichiatrinę ekspertizę. afektų teorija, racionalistinė muzikos estetikos teorija, vyravusi XVII- XVIII a. Teigė, jog muzikos vaizdavimo objektas yra tik konkretūs žmogaus jausmai ir aistros. A pradmenų būta antikos (Aristotelio, Platono) ir viduramžių (Šv. Augustino) estetikos veikaluose. Didelės reikšmės A susidarymui turėjo R. Descartes'o veikalas Traktatas apiesielos aistras (Traite dės passions de Varne 1649 m. . Muzika išreiškiamas dvasios būsenas aprašė ir suklasifikavo A. Kircheris veikale Musurgia universalis (1650 m. . A svarb. teiginius suformulavo vokiečių muzikos teoretikas J. Matthesonas, teigęs, kad atitinkamais intervalais bei akordais galima vaizduoti žmogaus jausmus bei sielos būsenas. XVIXVIII a. buvo konkretizuotos afektų išraiškos priemonės (vad. figūros). G. Zarlino ištyrė emocines dermių ypatybes, A. Werckmeisteris nustatė tonacijų, tempo, disonansų ir konsonansų, tembrų sąsajas su afektais. Kai kurie A šalininkai teigė, jog muzikos kūrinyje galima atskleisti tik vieną konkretų jausmą su visais jo niuansais. A rėmė žymūs 16XVIII a. filosofai ir muzikologai: Ph. E. Bachas, D. Diderot, C. Helvėtius, G. E. Lessingas, G. Ph. Telemannas, J. \Valteris, J. J. Rousseau. A turėjo nemaža reikšmės muzikos raidai, tačiau mėginimai taikyti intervalus, tonacijas, ritmą, tempą konkrečiam jausmui perteikti lėmė muzikos schematizmą, vienpusiškumą. Algirdas Ambrazas afelandra (Aphelandrd), akantinių (Acanthaceae) šeimos augalų gentis. -80 rūšių. Auga Centr. ir P. Amerikoje. Lapai dideli, tamsiai žali su ryškiomis baltomis gyslomis. Žiedą sudaro ilgalaikės geltonos gaubiančios pažiedės ir trumpaamžiai šviesiai geltoni žiedeliai. Žydi dažniausiai rudenį. Dauginama stiebo auginiais. Dažniausiai rūšys: A. sąuatrosa, A. tetragona. Kristina Balnytė afelinidai (Aphelinidae), plėviasparnių (Hymenoptera) būrio parazitinių vabzdžių šeima. 41 gentis, daugiau, kaip 700 rūšių. Paplitę beveik visame pasaulyje, daugiau rūšių tropinio klimato šalyse. Kūnas -l mm, rečiau 2 mm ilgio, geltonas arba rudas. A lervos yra nejudrių čiulpiančiųjų lygiasparnių skydamarių ir kai kurių amarų, retai kitų vabzdžių parazitai. Kai kurios A rūšys yra chalcidų antriniai parazitai. Naudojami biol. kovai su žalingomis rūšimis. Lietuvoje 3 gentys. Algimantas Jakimavičius afėlis (graikų aphėlios < apo - toli nuo + hėlios - saulė), aplink Saulę skriejančio natūralaus ar dirbtinio kūno orbitos taškas, labiausiai nutolęs nuo Saulės masės centro.

Afelio nuotolis ą apskaičiuojamas pagal formulę q = a (l + e); čia a - orbitos didysis pusašis, ef ekscentricitetas. Vytautas Straižys afera (prancūzų affaire), didelė apgavystė, nesąžininga, apgavikiška veikla. Afeverki Isajas (Isayas Afewerki, Isajas Afevėrkis) 1945 Asmara, Eritrėjos valstybės veikėjas. 7 dešimtmečio pr. Adis Abeboje studijuodamas inžineriją dalyvavo judėjime prieš Etiopijos imperatoriaus Hailės Selasijės I režimą. 1966-1968 m. Kinijoje mokėsi karybos. Nuo 1969 Eritrėjos išsivadavimo fronto karinių pajėgų vyriausiasis vadas. 1970 vienas Eritrėjos liaudies išsivadavimo fronto įkūrėjų, nuo 1987 jo generalinis sekretorius. Vadovavo kovai dėl Eritrėjos atsiskyrimo nuo Etiopijos. Nuo 1993 m. pirmasis Eritrėjos prezidentas . afganai, afganistaniečiai: 1. T Afganistano gyventojai. 2. Azijos tauta, gyvenanti Afganistane ir Šiaurės vakarų Pakistane, fpuštūnai. afganas (pagal afganų pavadinimą), turkmėnų rištinis kilimas. Rišamas turkiškuoju (ghiordes) mazgu, kerpamas trumpai. Ankstyvųjų A raštą sudarė centre įkomponuotos didelės žvaigždės, vėliau išplito tolygiai išdėstytų mažų aštuonkampių eilės. Kelių juostų apvadas mar ginamas rombų, zigzagų, trikampių, žvaigždučių motyvais. Įvairių raudonų atspalvių fonas derinamas su mėlynos, žalios, oranžinės, baltos spalvos raštais. A rišami nuo viduramžių prie Amudarjos gyvenančios turkmėnų ersarių genties. Lijoną Šatavičiūtė alAfganijus tulAfghani. afganis, Afganistano piniginis vienetas, l afganis (Af) = 100 f pūlių. Afganis įvestas 1926 vietoj Kabulo rupijų. Vytautas Aleksiejūnas Afganistanas, Afganistano Islamo Valstybė (dari kalba l)owlat-e Eslamiye Afganeslan, puštūnų kalba Di Afganistan Islami Dawlat), valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, Šiaurės rytuose - su Kinija ir Šiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose - su Pakistanu, vakaruose - su Iranu. Plotas 652 225 km2.23,74 mln. gyv. (2001 m. . Sostinė - Kabulas (2,08 mln. gyv., 2001 m. . A suskirstytas į 30 provincijų, arba vilajetų. Žemėlapis 116psl. GAMTA Apie 75% A paviršiaus užima Irano kalnyno Šiaurės rytų dalis, susidariusi alpinės kalnodaros metu. Šiaurės vakaruose yra Paropamizo kalnų Safedkoho ir Turkestano kalnagūbriai. Šiaurės rytuose yra aukščiausi A kalnai - Hindukušas: didžiausias aukštis 7492 m (Novšako kalnas), vidutinis aukštis 4100 m. į pietus nuo Hindukušoyra denudacijos nugludinti Chazaradžato (iki 4000 m) ir Gazni (-3000 m) kalnynai, A pietuose - 500-1000 m aukščio lygumos, kurių įdubose yra Registano, Garmsaro, Dešte Margo dykumos, pietvakariuose - dykuminė Sistano lyguma, šiaurėje - 250-500 m aukščio Baktrijos lyguma. Klimatas subtropinis žemyninis, kalnuose - dykumų ir pusdykumių. Sausio vidutinė temperatūra nuo -5 °C Baktrijos lygumoje iki 10 °C Sistane. Šiaurėje ir rytuose būna šalčių iki -30 °C. Kalnuose žiemos atšiaurios; aukščiau kaip 3000 m sniegas laikosi 6-8 mėn. Vasaros sausos ir karštos. Liepos vidutinė temperatūra 24-32 °C, 2500-4000 m aukštyje -10 °C. Pietvakarių lygumose per metus iškrinta -75 mm, Hindukušo kalnuose 400-1270 mm, pietryčiuose -800 mm kritulių. Sausringas periodas gegužės -lapkričio mėnesiais. Sistane pučia sausas vėjas.

Dauguma A upių priklauso vidaus nuotėkio baseinams: Helmandas, Chašrudas, Farahrudas, Harutrudas, Harirudas, Murgabas, Amudarja (aukštupyje vadinama Piandžu). Kabulas (Indo intakas) priklauso Indijos vandenyno baseinui. Ežerų maža. Didžiausias druskingas Saberi ežeras, esantis Sistano įduboje; pavasarį jis patvinsta ir tampa gėlu. Hindukušo kalnuose yra -5000 km2ledynų. AFGANISTANAS Plotas: 652 225 km2 Gyventojai: 23,74 mln. (2001 m. Sostini: Kabulas Valstybinės kalbos: puštūnų ir dari Nac. šventi: rugpjūčio 18 d. Piniginis vienetas: afganis (100 pūlių) Laiko juosta: PL+430h Kalnuose - kalnų pilkžemiai, pilkai rudi kalnų dykumų ir tamsiai rudi kalnų dirvožemiai. Lygumose - pilkžemiai, daug druskožemių. Pietuose dideli pustomų smėlynų plotai. Daugiausia auga sausųjų stepių ir dykumų augalai - kupranugarinės dygliažolės, viksvos, miglės, kartieji kiečiai, druskės, saksaūlai bei turkestaniniai kadagiai; pistacijų, dygiųjų friganų retmiškiai. Hindukušo pietryčių šlaituose - plačialapių ir spygliuočių miškai. Veisiasi kalnų ir dykumų gyvūnai - sraigtaragiai ožiai, kalnų avinai, džeiranai, kulanai, manulai, hienos, šakalai, vilkai, irbiai, tigrai, rudieji lokiai. Paukščiai - putpelės, fazanai, gervės, perkūno oželiai, kurapkos, sakalai, ereliai. Gausu voragyvių (falangų, karakurtų, skorpionų, tarantulų) ir roplių (vėžlių, gyvačių, varanų). Petras Lingė GYVENTOJAI 1979 įvyko vienintelis visuotinis A gyventojų surašymas (daugiau jų nebuvo dėl karų, nestabilios polit. padėties). 1979 buvo 15,55 mln. gyv. (iš jų 2,5 mln. klajoklių), 2000 25,84 mln. gyventojų. Afganistane gyvena 32 etninės grupės (daugiausia kalbančios iranėnų ir tiurkų grupių kalbomis): puštūnai (35%), tadžikai (25%), chazarai (19%), uzbekai (6%), čaaraimakai, turkmėnai, beludžiai, nuristaniečiai. Valstybinės kalbos -, puštūnų (kalba 40% gyv.) ir dari (persų; 50%). Ofic. religija - islamas, 99% gyventojų - musulmonai (84% sunitai, 15% - šiitai). Yra mažų hinduistų, sikhų ir judėjų bendruomenių. Gyventojų vidutinis tankumas 36 žm./km2 (2001 m. . Daugiausia gyventojų susitelkę didelių upių ir kalnų slėniuose. Tankiausiai gyvenamos Kabulo ir Kandaharo oazės, Mazari Šarifo, Džalalabado, Meimanės, Konduzo, Herato, Feizabado apylinkės. Hindukušo aukštikalnėse ir p. dykumose gyventojų reta. Miesto gyventojų 22% (2000 m. ; Didžiausi miestai l lentelėje. Vid. metinis gyventojų prieaugis 3,5% (2001 m. . 1995 vyrų buvo 51,6%, moterų 48,4%. Vyrų gyvenimo vid. trukmė 2001 buvo 46,9 m., moterų 45,5 m. Didelis mirtingumas (ypač kūdikių; 2 lent.). Ekonomiškai aktyvių gyventojų 10 mln. (2000 m. . Dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ek. veiklos sritis parodytas diagramoje. Moterys sudaro 9% dirbančiųjų. 69% suaugusiųjų (53% vyrų, 85% moterų) neraštingi. Per karą (nuo 1979 m. žuvo daugiau, kaip 1,5 mln. gyv. Dėl karų, polit. ir rel. konfliktų, ek. nestabilumo keli milijonai A gyventojų yra pabėgę į gretimas valstybes. Paras Lingį 2 lent. Afganistano svarb. demogr. rodikliai (tūkstančiui gyventojų) 1970-75 1980-85 1990-95 2000 gimstamumas 52 49 52 42 mirtingumas NGP kūdikių mirtingumas "tūkstančiui kūdikių VALSTYBĖ IR TEISĖ 26 26 23 26 165 22 30 163 18 24 149

1987 Aukščiausiojo Genčių Susirinkimo (Loja Džirga) priimta konstitucija pakeista 1990 (dėl polit. susiskaldymo neveikia). Nuo 1997 de facto egzistuoja 2 vyriausybės: talibų ir opozicinė B. Rabbani, valdanti A teritorijos Šiaurės dalį. Įstatymai remiasi hanifitų mokyklos islamo teise. Herbo (priimtas 1980, keistas 1987,1993 m. viršuje užrašas (arabų kalba): Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą, ir Mahometas yra jo Pranašas, o po mečete -Dievas yra visagalis. Nacionalinė šventė - rugpjūčio 18 d. - Nepriklausomybės diena. POLITINĖS ORGANIZACIJOS. Veikia -17 kar. ir polit. organizacijų; iš jų svarbiausios: Islamo partija (įkurtas 1976, vadovas G. Hekmatiaras), Islamo draugija (jk. 1970, vadovai B. Rabbani ir iki 2001 m. rugsėjo Ahmadas Šachas Masudas; vyrauja tadžikai), Nac. islamo judėjimas (įkurtas 1992, vadovas A. R. Dostamas; remiamas A šiaurėje gyvenančių uzbekų), Taliban (pers. studentai), arba talibų, judėjimas (įkurtas 1994, vadovas M. Omaras), Islamo vienybės partija (įkurtas 1987, vadovai M. Akbari ir M. Chalili, priklauso 8 šiitų grupuotės). GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS. 2000 pab. įv. karinės grupuotės turėjo buvusių valst. ginkluotųjų pajėgų (tarp jų oro bei priešlėktuvinės gynybos) liekanų. Jos naudojo palyginti modernius, daugiausia SSRS gamybos ginklus (t.p. tankus, aviaciją), turėjo Vakarų ir kt. kraštų gamybos ginklų. Talibų vadovybę rėmė Pakistanas. Manoma, kad talibų kariuomene 2000 sudarė -45 000 karių, apie 200 tankų, -30 kovos lėktuvų ir apie 20 sraigtasparnių. A teritorijoje XX a. 10 dešimtmečio 2 pusėje veikė islamo fundamentalistų (tarp jų ir Osamos bin Ladeno vadovaujamos ai Kaedos, al-Quaedos, organizacijos) kar. mokomieji centrai. ŪKIS A -ekonomiškai silpna valstybė. 1999 A BVP pagal perkamosios galios paritetą buvo 21 mlrd. JAV dol.; BVP dalis l gyventojui 800 JAV dolerių. BVP struktūra parodytaidiagramoje. Afganistane gausu naudingųjų iškasenų. Džozdžano pro valstijoje yra Gugerdako gamtinių dujų, d šiaurėje - Ešpošteho, Karkaro akmens anglių telkiniai, be to, yra geležies, vario, berilio, chromo rūdų, akmens druskos, barito, gipso, aukso, sidabro, asbesto, žėručio, sieros telkinių, randama brangakmenių. Dėl karo naudingosios iškasenos beveik neeksploatuojamos (3 lent.). Žemės ūkis ekstensyvus. Klajoklinė ir pusiau klajoklinė gyvulininkystė. Augalininkystė (4 lent.) tiekia 60% žemės ūkio produkcijos, gyvulininkystė - 40%. Dirbamoji žemė užima 12% A teritorijos -5 mln. ha (35% drėkinama). Upių slėniuose auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai, vilnamedžiai, cukriniai runkeliai, linai, sezamas, pistacijos, migdolai, oazėse - vynmedžiai, daržovės, vaismedžiai, kalnuose - ankštiniai augalai. Netoli Pakistano, Patano kalvose, auginamos daržinės aguonos ir kanapės. A - vienas didžiausių pasaulyje hašišo gamintojų. Veisiama šilkaverpiai. 1997 eksportuota prekių už 149 mln., importuota už 525 mln. JAV dol. Eksportuojama vaisiai, riešutai, rankų darbo kilimai, karakulis, vilna, medvilnė, brangakmeniai. Užs. prekybos partneriai: Pakistanas, Iranas, Indija, Japonija, Kinija, Vokietija, Didžioji Britanija, Saudo Arabija, NVS. 1999 Lietuva į A eksportavo prekių už 0,3 mln. Lt, importavo iš A už 0,6 mln. Lt. Užs. skola 5,5 mlrd. JAV dol. (1996 m. . Centr. banko funkcijas atlieka Afganistano valst. bankas. Veikia dar du komerciniai bankai. Automobilių kelių yra 21 000 km, iš jų 2800 km asfaltuotų, betonuotų. Svarb. keliai - iš Kabulo į Kandaharą, Heratą, Mazari Šarifą, Džalalabadą. Kabulą su Pakistanu jungia 53

km ilgio Chaibero perėja, su Tadžikija - Salango perėja ir 2,1 km tunelis. Geležinkelių 25 km: 15 km atkarpa jungia Heirabadą su Termezu (Uzbekija) ir 10 km Tora Ghundi su Gušgy (Turkmėnija). Transportui naudojami arkliai, kupranugariai, asilai. Tarpt, oro uostai yra Kabule ir Kandahare. Vienintelė laivybinė upė - Amudarja (laivuojama 1200 km). PetrasLingė Bendra elektrinių galia 480 MW. 1999 pagaminta 4320 mln. kWh elektros energijos. 64% elektros energijos gamina HE, 36% - ŠE. Vyrauja mažos apdirbamosios pramonės įmonės. Svarbiausia pramonės šaka - tekstilė, kitos -cemento, miner. trąšų, muilo, maisto, odos ir avalynės, kailių, baldų. Reikšmingiausios yra Mazari Šarifo azotinių trąšų, Poli Chomri cemento, Kabulo automobilių surinkimo, Mazari Šarifo, Kabulo, Kandaharo, Gulbaharo tekstilės, Kabulo ir Akčaho avalynės, Kabulo ir Konduzo maisto pramonės įmonės. Didelę reikšmę turi amatai; audžiami kilimai, šilkas, gaminami metalo dirbiniai. ISTORIJA Dab. A teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite (50-30 tūkstantmetis p.m.e.). Nuo IX-6 tūkstantmečio p.m.e. plito gyvulininkystė, nuo 4-3 tūkstantmečio - žemdirbystė. apie 1000 p.m.e. čia apsigyveno arijai, l tūkstantmečio p.m.e. l pusėje susikūrė pirmosios valstybės (seniausia Baktrija). VI a. p.m.e. viduryje jas užkariavo Achaimenidai, -331 p.m.e.Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties (323 m. šalies vakarų dalis atiteko Seleukidams. apie 246 p.m.e. Baktrijoje susikūrė Graikų - Baktrų karalystė. apie 135 p.m.e. klajokliai tocharai ją sugriovė ir I a. p.m.e. pabaigoje įkūrė Kušanų valstybę, į kurią įėjo ir beveik visas dab. A. Jiems valdant augo miestai, plėtojosi amatai, prekyba, kultūra, plito budizmas. V a. šalį užkariavo eftalitai, 567 Sasanidai, VII- IX a. arabai. VII- X a. paplito islamas. Nuo IX a. pab. valdė persų dinastijos -Tachyridai, Safaridai, Samanidai. IX- X a. arabų, persų, tadžikų šaltiniuose minimi afganai. Nuo 998 valdė Gaznevidai, nuo 1187 Guridai, nuo 1206 m. Chorezmo šachas. 1219 šalį užkariavo Čingischanas (iki XIV a. pab. valdė mongolų Chulaguidų dinastija), XIV a. pab. -Timūras. XV a. , valdant Timūridams, trumpam suklestėjo ūkis. XIII- XV a. afganų (puštūnų) gentys, iki tol gyvenusios daugiausia Suleimano kalnuose, paplito žemumose iki Indo upės. XVI- XVIII a. šalies vakarų dalis priklausė Persijai, p. ir pietryčių dalis - D. Mogolams, Šiaurės dalis - Bucharos chanams. apie 1736 visą dab. A teritoriją užėmė Persijos šachas Nadyras. Po jo mirties (nužudytas 1747 m. Achmedas Šachas Duranis (valdė 1747-1773 m. suvienijo daugumą afganų ir sukūrė f Duranių valstybę. Jis užkariavo teritoriją nuo Mešhedo iki Kašmyro, nuo Amudarjos iki Indijos vandenyno. XVIII a. pab.- XIX a. pr. A suskilo į atskiras valdas. Emyras Dost Mohammadas (valdė 1826-39 ir 1842-63 m. pradėjo vienyti afganų žemes ir davė pradžią iki 1879 valdžiusiai Barakzajų dinastijai. Jis apribojo chanų savivale, garantavo prekybos saugumą, sukūrė stiprią kariuomenę. Didžiosios Britanijos ir RI varžybos dėl įtakos Afganistane sukėlė l Afganistano -Didžiosios Britanijos karą (1838-42 m. . Dost Mohammadas, 1839 netekės valdžios ir įkalintas, atgavo ją, kai tik britai, nepajėgdami kovoti su afganų sukilėliais, išvedė kariuomenę. Iki 1863 jis baigė vienyti A. Po II Afganistano -Didžiosios Britanijos karo (1878-1880 m. britai įgijo teisę kontroliuoti A užs. politiką. Emyras Abd ar Rahmanas (valdė 1880-1901 m. sustiprino centr. valdžią ir laikėsi izoliacinės politikos. 1893 Didžioji Britanija privertė A demarkuoti Afganistano -Britų Indijos sieną (TDurando linija; apie pusė puštūnų genčių liko už A ribų). A tapo tarpine valstybe tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos imperijų.

Valdant emyrui Habibollahui (1901-19 m. bandyta bent šiek tiek sumoderninti šalį, buvo įkurta pasaulietinių mokyklų. Prasidėjo jaunaafganių (karininkų, valdininkų, pirklių), siekusių konstitucinių reformų ir visiškos nepriklausomybės, judėjimas (ideologas Machmudas Beg Tarzi). Per Pirmąjį pasaulinį karą A išliko neutralus. 1919 m. vasario 20 d. jaunaafganiai Habibollahą nužudė. Naujasis emyras Amanalahas (nuo 1926 padišachas) 1919 m. vasario 28 d. paskelbė A nepriklausomybę. A kariuomenė peržengė Durando liniją ir užėmė dalį Puštūnistano. Kilo III Afganistano -Didžiosios Britanijos karas (1919 m. gegužės -06 m. . 1919 m. rugpjūčio 8 d. Ravalpindi preliminarine taikos sutartimi A emyras neteko jo pirmtakams britų mokėtos subsidijos, bet įgijo teisę vykdyti savarankišką užs. politiką. A kariuomenė atsitraukė už Durando linijos. 1921 m. lapkričio 22 d. Kabulo sutartimi Didžioji Britanija galutinai pripažino A nepriklausomybę. Amanollahas atsisakė tradicinės izoliacijos, užmezgė dipl. santykius su daugeliu šalių (1921 su Sov. Rusija). 1923 priimta pirmoji A konstitucija. Amanollahas sumodernino admin. sistemą, įsteigė pasaulietinius teismus, įvykdė mokesčių reformą, plėtė pasaulietinį švietimą. Reformos sukėlė konservatyvios visuomenės pasipriešinimą. 1928 m. lapkričio prasidėjo sukilimas. 1929 m. sausio 14 d. Amanollahas buvo priverstas atsisakyti sosto. Sukilėlių vadas tadžikas Bača Sakao pasiskelbė emyru ir panaikino Amanollaho reformas. Mohammadas Nadyr Šachas, nuosaikių reformų ir neutralios užs. politikos šalininkas, 1929 m. spalio nuvertė Bača Sakao ir buvo išrinktas padišachu. 1931 jis priėmė naują konstituciją, labiau paremtą islamu. 1931 šalyje įkurtas pirmasis bankas, 1932 - Med. fakultetas, vėliau tapęs Kabulo universiteto pagrindu. 1933 m. lapkričio 8 d. Mohammadas Nadyr Šachas buvo nužudytas. Sostą perėmęs jo sūnus Mohammadas Zahyr Šachas tęsė tėvo vidaus ir užs. politiką. Per Antrąjį pasaulinį karą A išliko neutralus. 1946 tapo JT nariu. 1947 susikūrus Pakistanui, paaštrėjo ten gyvenančių puštūnų genčių problema (A nepripažino pagal Durando liniją nustatytos sienos su Pakistanu). ministras pirmininkas M. Daudas (1953-63 m. , remdamasis daugiausia SSRS ek. ir kar. pagalba, ėmėsi moderninti šalį (1954-1973 m. A iš SSRS gavo -l mlrd. JAV dol., 1958-1973 m. ten parengta -50% A karininkų). 1963 m. kovo M. Daudas buvo priverstas atsistatydinti. 1964 m. rugsėjo 9 d. priimta nauja konstitucija, A tapo konstitucine monarchija. Leista kurti polit. partijas, tačiau atitinkamo įstatymo Mohammadas Zahyr Šachas nepatvirtino. 1965 moterims suteikta rinkimų teisė. Dėl 1971-1972 m. sausros smarkiai pablogėjo A ek. padėtis. 1973 m. liepos 17 d. kariškiai įvykdė valstybės perversmą ir nuvertė Mohammadą Zahyr Šachą. A paskelbtas respublika. Vėl išrinktas ministru pirmininku M. Daudas tapo dar ir gynybos bei užsienio reikalų ministru, o 1977 prezidentu. Jis siekė sumažinti A priklausomybę nuo SSRS, plėtė ryšius su islamo šalimis. 1978 m. balandžio 27-28 komunistinė Afganistano liaudies demokratinė partija (ALDP, įkurtas 1965 m. ir kariuomenė įvykdė perversmą. M. Daudas ir jo šalininkai buvo nužudyti. 1978 m. balandžio 30 d. paskelbta Afganistano DR. Rev. tarybos pirmininku (valstybės vadovu) ir ministru pirmininku tapo ALDP generalinis sekretorius N. M. Taraki. Įsigalėjo vienpartinis ALDP režimas, paskelbtas nekapitalistinis šalies raidos kursas. SSRS pavyzdžiu vykdomos reformos sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, prasidėjo ginkluoti sukilimai (islamo fundamentalistų 1978 m. birželio Herate, vėliau Nuristane), T Afganistano karas. Atsinaujino ALDP vidaus kovos tarp radikaliosios Chalk (Liaudies) ir nuosaikiosios Parčam (Vėliavos) frakcijų. Per 1979 m. rugsėjo 14 d. perversmą N. M. Taraki buvo nužudytas. Valdžią perėmęs Chalk frakcijos

vadovas ministras pirmininkas (nuo 1979 m. kovo 28 d.) H. Aminas vykdė masines represijas. ALDP vadovų tarpusavio kovos ir vis stiprėjantis partizanų (mudžahedų) pasipriešinimas kėlė grėsmę kom. režimui. 1979 m. gruodžio 25 d. SSRS kariuomenė įsiveržė į A; 1979 m. gruodžio 27 d. nužudytą H. Aminą pakeitė SSRS statytinis iš Parčam frakcijos B. Karmalis. SSRS intervencija dar labiau sustiprino pasipriešinimą ir paaštrino vid. padėtį. 1986 vyriausybės vadovu tapo buvęs slaptosios policijos vadovas M. Nadžibula. Jis vykdė nac. susitaikymo politiką, pradėjo derybas su mudžahedais, reikalavusiais išvesti visą SSRS kariuomenę ir pašalinti kom. vyriausybę. 1987 m. lapkričio leista veikti kt. partijoms, M. Nadžibula išrinktas prezidentu. Mudžahedai tęsė kovą. 1988 5-1989 m. vasario 15 d. SSRS išvedė kariuomenę iš A, bet ir toliau rėmė M. Nadžibulos režimą. 1991 m. rugsėjo JAV ir SSRS įsipareigojo 1992 m. sausio 1 d. nutraukti ginklų tiekimą kariaujančioms pusėms. 1992 pr. mudžahedai kontroliavo -90% A teritorijos, 1992 m. balandžio užėmė Kabulą ir A paskelbė islamo valstybe. Valdžią perėmė Vadovų taryba, atstovaujanti daliai mudžahedų grupuočių. 1993 m. sausio A prezidentu išrinktas B. Rabbani, vadovavęs Vadovų tarybai, gynybos ministru -Ahmadas Šachas Masudas (abu tadžikai). 5 iš 10 mudžahedų pagr. grupuočių šių nutarimų nepripažino. Prasidėjo piliečių karas. Prieš B. Rabbani vyriausybę (ji rėmėsi tadžikais ir uzbekais) kovojo G. Hekmatiaro vadovaujamos puštūnų grupuotės, remiamos šiitų. 1993 m. gegužės pasiektas jų susitarimas. 1993 m. birželio 17 d. G. Hekmatiaras tapo ministru pirmininku. 1994 m. sausio grupuočių kova atsinaujino. 1994 m. rugpjūčio A pietuose susikūrė fundamentalistinis puštūnų Taliban judėjimas. Jis siekė įkurti patriarchalinę islamo valstybę. Talibai 1995 9 užėmė Heratą, 1996 m. rugsėjo 27 d. - Kabulą. B. Rabbani vyriausybės pajėgos pasitraukė į šiaurę Afganistaną. 2001 vid. talibai kontroliavo -90% teritorijos, kovos vyko toliau. Talibams atsisakius išduoti teroro aktų m. rugsėjo 11 d. Niujorke ir Vašingtone organizavimu kaltinamą Osamąbin Ladeną, JAV K) m. liepos pradėjo bombarduoti jų kar. objektus. Petras Tomkus KULTŪRA ŠVIETIMAS. Iki XIX a. pab. buvo tik musulmoniškų mokyklų, daugiausia mokyta (arabų kalba) Korano. Pirmoji bendrojo lavinimo mokykla (Habibijos licėjus) įkurtas 1903 m. Kabule. Dab. švietimo sistema pradėjo formuotis paskelbus nepriklausomybę (1919 m. . 1931 įvestas privalomas pr. mokslas (praktiškai neįgyvendintas). Per Afganistano karą (1978-1992 m. buvo sugriauta apie 2000 mokyklų, nužudyta apie 2000 mkt., dar 15 000 jų paliko šalį arba pakeitė profesiją. Švietimą tvarko valstybė: Aukštojo mokslo ir profes. rengimo, Darbo ir sočiai, reikalų, Švietimo ir Visuomenės sveikatos ministerijos. 1994/95 veikė 1753 pr. mokyklos, 72 profes. ir techn. mokyklos, 15 techn. ir 8 profes. koledžai. Visos institucijos finansuojamos valstybės (tik vaikų lopšeliuose - darželiuose mokamas nedidelis metinis mokestis). Mokoma viena valst. kalbų - puštūnų arba dari. Didelė mokymo programos dalis skiriama islamui. 1990 buvo 282 lopšeliai (vaikams iki 3 m. ir darželiai, juos lankė 21 000 vaikų (0,5% vaikų iki 6 m.). Pr. mokymas (6 m. privalomas 712 m. vaikams. 1990 pirmą klasę lankė 132 000 (28% privalančiųjų lankyti), iš viso pradžios mokyklas -700 000 (26%), 1994 - l 161 400 (36%) mokinių; tik 65% mokinių baigia pr. mokyklą. Berniukų ir mergaičių santykis 2:1, mokosi skyrium. Baigusieji pr. mokyklą gali lankyti trimetę pagrindinę, po to trimetę vid. mokyklą; 1994 vid. mokyklas lankė 512 000 mokinių. Baigusieji pagr. ar vid. mokyklas ir išlaikę stojamąjį egzaminą gali mokytis profes. ir techn. mokyklose (1990 mokėsi 16 000 moksleivių). Moksleiviai, baigę vid., profes. ar techn. mokyklas ir išlaikę valst. stojamąjį egzaminą, gali studijuoti

koledžuose, institutuose ir universitetuose. 1994/95 veikė 5 universitetai. Svarb. aukštosios mokyklos: Kabulo universitetas (įkurtas 1946; Med. fakultetas veikia nuo 1932 m. , Nangarharo universitetas (Džalalabade, įkurtas 1963 m. , Kabulo politechn. institutas (įkurtas 1969 m. , Menų mokykla (Kabule, įkurtas 1930 m. . 1994 mokėsi 20 800 studentų. Kabulo universitetas turi 6 vakarinius koledžus dirbantiesiems (1990 juose mokėsi daugiau, kaip 880 studentų). 1990 veikė 22 rel. institutai (9520 studentų), rengiantys dvasininkus, mkt. ir kt. specialistus; dvasininkai dar rengiami mečetėse ir medresėse. 1990 veikė 8 ped. institutai, 1220 mokytojų lankė kursus. Veikia Istorikų draugija (įkurtas 1924 m. , Puštūnų akademija (įkurtas 1931 m. , Chemijos mokslo centras (Kabule, įkurtas 1960 m. . Kabule yra didžiausia A viešoji biblioteka (įkurtas 1920 m. , Istorijos ir etn. muziejus (įkurtas 1922 m. . Palmira Jucevičienė LITERATŪRA. A literatūra kuriama dari (persų) ir puštūnų kalbomis. literatūra persų kalba paveldėjo viduramžių persų literatūros tradicijas. X- XV a. persiškai rašiusių poetų (Rudaki, Ferdousi, Saadi, Hafizo, Rumi ir kt.) kūryba priklauso afganų, persų, tadžikų literatūrai. Žinios apie literatūrą puštūnų kalba iki XV a. fragmentiškos, išlikę tekstai datuojami apytikriai. Muchammedas Hotakas XVIII a. antologijoje Nežinomas lobis pateikia eilėraštį puštūnų kalba, datuojamą VIII a. Žinomas seniausias paminklas yra XIII a. Sulaimano Maku rankraščio Šventųjų gyvenimai dalis (išsp. 1940 m. . Spėjama, kad afganų karų istorija, pavadinta Kadastrų knyga, buvo parašyta 1417 (neišliko). Pirmasis išlikęs puštūnų literatūros paminklas - Bajazido Ansari (1525-1585 m. rimuotos prozos kūrinys Geriausia žinia, kuriame yra fragmentų arabų, persų ir urdu kalbomis. Jo autorius skelbė žmonių lygybę, vadovavo prieš ortodoksinį sunizmą nukreiptam rošani sektos judėjimui, siekusiam suvienyti Afganistaną. Šios idėjos turėjo įtakos literatūros pasaulietinimui. Ryškiausio XVII- XVIII a. pasaulietinės poezijos atstovo Chušhao Chano Chattako (1613-1689 m. kūryboje vyrauja patriotiniai motyvai. Abdur Rahmanas Mohmandas (-1632-1708 m. ir emyras Achmedas Šachas Duranis daugiausia parašė meilės ir gamtos tematikos eilėraščių. Šiam emyrui įkūrus Duranių valstybę (1747 m. dari kalba tapo valstybine. literatūroje vyravo rūmų poezija: Piras Mohammadas Kakaras (1708-1780 m. , poetė Aiša Durrani ( XVIII a. 2 pusė-1820 m. , M. Mašriki (1797-1855 m. . XIX a. prasidėjus afganų kovoms su britais patriotinių dainų sukūrė ašigai Nuras Sahibas, Nuras ad Dinas, epą - rūmų poetas Hamidas Kašmiri. XIX a. 2 pusėje buvo pradėta kurti proza. XX a. A literatūros plėtotę paskatino jaunaafganių judėjimas, lit. spaudos atsiradimas. Ėjo lit. žurnalo Seradž ai achbar (1911-19 m. . 1916 Salikas Mohammadas Chanas Kabule išleido pirmąjį litografuotą puštūnų kalba vadovėlį. Žymesni rašytojai: Mahmudas Beg Tarzi (1868-1944 m. , A. Mostagni (1876-1934 m. , G. M. Afghanas (1891-1921 m. , S. Mohammadas (1888-1961 m. , G. P. Ulfatas (g. 1909 m. . 4 dešimtmetyje įsikūrė radikali lit. grupė Aktyvusis jaunimas. Jos atstovai: A. Benava (g. 1913 m. , Ghulamas Hassanas Safi, Mohammadas Arslanas Salini. 1931 įsteigus Puštūnų akademiją ir puštūnų kalba paskelbus valstybine (1936 m. pagyvėjo literatūros puštūnų kalba raida. Vyravo apsakymai ir apysakos, pagrįsti folkloro siužetais. 5 dešimtmetyje įsigalėjo publicistiškumas, realizmo tendencijos (M. H. Zobalis). Poezijoje vyravo liaudies dainų apie didvyriškas kovas su pavergėjais motyvai, buvo kuriama baladės, satyr. ir lyr. eilėraščiai. N. M. Taraki parašė sočiai, buit. romanų. Po 1978 balandžio perversmo A literatūra sumenko.

ARCHITEKTŪRA. A teritorijoje išlikęs seniausias architektūros paminklas - Mundigako gyvenvietės (4-2 tūkstantmetis p.m.e.) griuvėsiai. A architektūrai turėjo įtakos Persijos, Indijos, Vid. Azijos šalių, nuo III a. p.m.e. - helenistinė kultūra. Nuo I a. ėmus plisti budizmui pastatyta vienuolynų, stupų: Haddos ansamblis (1- IV a. ) prie Džalalabado, Šotorako (2- III a. ), Bamiano (1- VIII a. ), Fundukistano (6- VII a. ) vienuolynai. Arabų užkariavimai (7- VIII a. ) ir islamo plitimas darė įtaką A architektūros raidai; budistinę kultūrą pamažu išstūmė musulmoniškoji. Miestuose, ypač didžiuosiuose - Balche, Gazni, Herate, Kabule, XI- XII a. buvo statoma ornamentiniu dekoru puoštos mečetės, medresės, minaretai, mauzoliejai, rūmai, pirtys, turgavietės. Šio laikotarpio miestai buvo gynybinio pobūdžio, apsupti sienų su bokštais ir vartais, turėjo tankų kompaktiškai užstatytų gatvių tinklą. Kai kur miesto dalis (citadeles) juosė gynybinės sienos su bokštais. Reprezentaciniai, sakraliniai pastatai, gyvenamieji namai buvo statomi šachristane (miesto pagr. dalis, esanti už citadelės). Išliko reikšmingų statinių griuvėsių: rūmų komplekso prie Laškar Galio, Gaznevidų rūmų Gazni (abu XI a. ), minaretų Gazni apylinkėse (XI- XII a. ). Ypač įspūdingi savo architektūra bei dekoru klasikinio stiliaus minaretas prie Džamo gyvenvietės, Bagramo bokštas (visi XII- XIII a. ). XIII- XIV a. mongolų antplūdžiai trukdė A meno raidą. XV a. , valdant Timūridams, architektūroje atsispindėjo Vid. Azijos architektūros tradicijos - statinių monumentalumas, gausi vidaus ir išorės puošyba (mozaikos, stiuko apdaila). Išradingais ir stilingais statiniais garsėjo Herato miestas: Musallos ansamblio liekanos (1438, archit. Kavam ad Dinas ir kt.), Didžioji mečetė, Gohar Šados mauzoliejus. Puošnumu išsiskyrė poeto Ansari mauzoliejus prie Herato, Gazar Gahe (1429, archit. Kavam ad Dinas), Chodžos Abu Nasr Parsos ir Mazari Šarifo mauzoliejai ( XV a. ) Balche. XVI a. pr. iškilo D. Mogolų dinastijos pradininko Babūro rezidencija -Kabulas. XVIII a. vid. Kandahare pastatytas aštuoniasienis kupolinis Achmedo Šacho Duranio mauzoliejus ir kt. statiniai. A liaudies architektūra artima Vid. Azijos ir Pakistano architektūrai; daugelyje rajonų paplitę kupoliniai gyvenamieji namai. XX a. , atgavus nepriklausomybę, A miestuose buvo gausiai statoma gyvenamųjų (Dar al-Amano rajonas Kabule) ir visuomeninių europietiško tipo pastatų (viešbutis, oro uostas, universitetas; projektavo daugiausia užs. architektai); tiesiamos plačios, medžiais apsodintos gatvės. Plėtojamas sodų - parkų menas, restauruojami senieji parkai Herate (Baghi Šachas, Tachti Seferas), Kabule ir kt. miestuose. Per Afganistano karą (1978-1992 m. daug pastatų sugriauta. Aleksandras Indriulaitis DAILĖ. A dailės raidai turėjo įtakos kaimyninių tautų (Persijos, Indijos, Vid. Azijos šalių) kultūra, nuo III a. p.m.e. helenistinis menas, vėliau budizmas ir islamas. Seniausios dailės liekanos yra iš 4-2 tūkstantmečio p.m.e. (BaAfganistanas. Minaretas prie Džamo gyvenvietės (12- XIII a. ) dachšano uolų piešiniai, dažyta keramika). Helenistinės kultūros įtaka labiausiai pasireiškė Graikų - Baktrų karalystės (-246--135 p.m.e.) ir Kušanų valstybės (l a. p.m.e. pab.- V a. po Kr.) gyvavimo metais. Bagramo mieste rasta skulptūrų, smulkiosios plastikos (monetos su reljefais), ypač daug taikomosios dekoratyvinės dailės (gipso lipdinių, raižyto stiklo, kaulo, dekoratyvinės tapybos, indų), tapybos kūrinių. Įsitvirtinus budizmui pakito kūrinių tematika ir stilius. Bagramo ir aplinkiniuose architektūros kompleksuose (Šotorako vienuolynas, Haddos ansamblis prie Džalalabado), stupose išliko ankstyvojo budizmo laikotarpio rel. tematikos skulptūrų; jos realistinių, antikinėms artimų formų. IV- VII a. skulptūrų (didžiulės Budos statulos; talibų susprogdintos 2001 m. , skulptorius dekoro, sienų tapybos išliko Bamiano ir Fundukistano vienuolynuose. Kūrinių

forma paveikta skirtingų kultūrų. VII- VIII a. budizmą pakeitus islamui dailė įgavo dekoratyvinį pobūdį. Statiniai buvo puošiami ornamentinėmis mozaikomis, kartais tapyba, reljefais. Liekanų rasta prie Laškar Gaho, Gaznevidų (Gazni) rūmuose ( XI a. ); ypač išraiškingai dekoruoti Bagramo bokštas, minaretas prie Džamo (12- XIII a. ). Su architektūra susijusi dekoratyvinė dailė suklestėjo XV a. Rūmų, sakralinių statinių išorė ir vidus buvo gausiai puošiami ornamentinėmis mozaikomis, stiuko reljefais. Jie įvairių sudėtingų raštų, spalvingi. Viduramžių A dailėje vyravo miniatiūrų tapyba, dariusi įtaką Vid. Azijos miniatiūrų tapybos raidai. XV a. meniškumu išsiskiria T Herato miniatiūros mokykla. kalba Behzado, Kasimo Ali knygų iliustracijos -miniatiūros, didikų portretai pasižymi vaizdo tikroviškumu, spalvingumu, piešinio grakštumu, dekoratyvumu. XV a. 2 pusėje atsirado molbertinės miniatiūros kūrinių, vaizduojančių rūmų, miesto buit. scenas. Nuo senovės laikų plėtota taikomoji, dekoratyvinė dailė labiausiai suklestėjo vid. amžiais. Dailieji metalo dirbiniai iš Herato, Kandaharo (padėklai, dubenys, ąsočiai, ginklai) gausiai ornamentuoti kalstymu, raižymu, inkrustacija. Medžio drožiniais puošta pastatų dalys, buit. reikmeny Šiaurės Austi augalinių ir geom. raštų šilkiniai bei vilnoniai kilimai. XX a. pradėjo formuotis A nac. dailės mokykla. Jos pradininkas - tapytojas G. Mohammadas, 1921 Kabule įsteigęs pirmąją meno mokyklą (vėliau jos įsteigtos Kandahare, Herate). Daugiausia buvo plėtojama realistinės krypties dailė (tapytojas A. Brešna). Modernistinės dailės apraiškos didesnės įtakos neturi. Vyrauja nacionalinio išsivadavimo kovų, buit. tematika. Aleksandras Indriulaitis MUZIKA. Liaudies muzika vienbalsė. Jai būdingos senovės septynialaipsnės ir kitokios dermės. Gausu darbo, buitinių ir vestuvinių dainų, religinių ir pasaulietinių šokių, kuriems pritariama dainavimu. Populiarūs landai - 2 eilučių posmo dainos (tekstas improvizuojamas). Sudėtingos siužetinės dainos - čarbaitai, gazelės; jas atlieka profesionalūs muzikantai ašigai (ašikai). Deklamacinių rečitatyvinių intarpų esama herojinėse legendose, pasakose. Liaudies muzikos instrumentai: tambūras, rubabas, dolas, dilrubabas. Jau VIII- VI a. p.m.e. buvo profesionalios muzikos, susijusios su religinėmis apeigomis. Iki XX a. pradžios šacho rūmuose buvo kanonizuotų muzikos žanrų, susijusių su religinėmis apeigomis. A muzikinės kultūros centras - Kabulo radijo muzikos redakcija. L: M. Beljaev Afganskaja narodnaja muzyka Moskva 1960; M. Slobin Music and the Struc - 1ire of Town Life in Northern Afglianistan Tucson AZ 1976; H. L. Sakalą Music in Mind: The Concepts of Music and Musician in Afghanistan Kent OH 1983. CHOREOGRAFIJA. Afganų liaudies šokiai labai seni ir įvairūs. Daug apeiginių (medžioklės, dievų užkeikimo), ritualinių ir pasaulietinių šokių. Iki XX a. valdovų rūmuose gyveno daug juokdarių šokėjų mascharabozu. Klajojantys mascharabozai dalyvaudavo įvairiose tautos šventėse, vestuvių, gimtuvių ir kt. apeigose. XIX a. pab.- XX a. pr. mascharabozus pakeitė dainininkai, akrobatai ir šokėjai lučiai. Ilgą laiką atanas (triukai, vaidinimai atvirame ore) buvo populiariausias afganų švenčių reginys. Dabar jis žinomas kaip afganų liaudies šokis. TEATRAS. Pirmieji vaidinimai rengti valdovų rūmuose X- XII a. Populiarūs buvo klajojančių lėlių teatro ir cirko trupių pasirodymai. Po 1919 Kabule kūrėsi pirmieji mėgėjų teatrai, nuo 1926 vaidinta ir Pagmane (sostinės priemiestis); buvo pastatyta spec. patalpa vaidinimams (3 dešimtmečio pab. uždaryta). 4 dešimtmetyje A daugiausia vyko klajojančių teatrų pasirodymai po atviru dangumi. XX a. vid. iš mėgėjų teatrų susikūrė 2 dabartiniai Kabulo teatrai Pochini nindare (įkurtas 1940 m. , Di Kabul nindare (įkurtas

1947 m. , pastate afganų dramaturgų ir užs. klasikų kūrinių. Savo teatrus turi Herato ir Kandaharo miestai. Mėgėjų teatrai veikia aukštosiose mokyklose, jv. organizacijose. Pro valstijose ir dabar populiarūs klajojančių teatrų pasirodymai. Aktorius ir režisierius rengia teatro mokykla (įkurtas 1956 m. ir Kabulo teatro Pochini nindare vaidybos studija. ŽINIASKLAIDA. XIX a. pab. Kabule įsteigtos 3 spaustuvės. 1872 ar 1873 pasirodė pirmosios knygos dari (persų) ir puštūnų kalbomis. 1880-1919 išleista apie 100, 18721972 -2500 pavadinimų knygų (2000 dari kalba). Pirmasis laikraštis Šams un nahar ėjo 1875-78. Dab. period. spaudos pradžia laikomas žurnalo Seradž ai achbar, kurį 1911-19 leido švietėjas Mahmudas Beg Tarzi. Nuo 1919 Džalalabade eina laikraštis Nangarhar, nuo 1920 Mazari Šarife puštūnų ir dari kalbomis - laikraštis Bedar. Iki sov. invazijos 1979, be oficialių valst. laikraščių Eslah (nuo 1929; dabar sostinės dienraštis puštūnų kalba), Anis (nuo 1927 m. ir kt., ėjo -40 žurnalų (iš jų Erfan nuo 1923, Kabul nuo 1924, Mermin nuo 1935 m. bei daugiau, kaip 10 privačių laikraščių. 1997 leista apie 15 dienraščių ir -50 kitų period. leidinių. Dauguma jų eina dari kalba (dalis straipsnių puštūnų kalba). Didž. tiražas (27 000 egz.) vakarinio laikraščio Anis ir puštūnų kalba leidžiamo Hevad (nuo 1959; abu Kabule). Svarb. savaitraščiai ir žurnalai: Pamir (nuo 1952 Kabule), Hakikati Sarbaz (nuo 1980, Gynybos ministerijos savaitraštis), Muhaseli Emruz (nuo 1919 m. , Afghanistan Today (nuo 1985, anglų kalba ), Afghanistan (nuo 1948, anglų irprancūzų kalba), Julduz (nno 1979, uzb. ir turkmėnų kalba). Radijas veikia nuo 1928, TV - nuo 1978. Laidos transliuojamos dari, puštūnų, užsieniui anglų, urdu, arabų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Nuo 1939 Kabule veikia inform. agentūra Bakhtar Information Agency (BIA), teikianti informaciją dari, puštūnų ir anglų kalbomis. Algimantas Litvinas Afganistano karas (1978-1992 m. , Afganistano partizanų (mudžahedų) karas su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene (su šia 1979-1989 m. . Po 1978 m. balandžio perversmo į valdžią atėjusi marksistinė M. N. Taraki vyriausybė ėmė diegti sov. valdymo ir santvarkos elementus, kovoti su islamu, dėl to 1978 m. birželio kilo ginkluoti sukilimai, kurių vyriausybė nepajėgė nuslopinti. 1979 m. kovo ji paprašė SSRS įvesti kariuomene. 1979 m. liepos JAV nutarė teikti slaptą pagalbą režimo priešininkams. Po 1979 m. rugsėjo perversmo valdžią užgrobė dar radikalesnis H. Aminas. Dėl jo vykdyto masinio teroro mudžahedų kova sustiprėjo ir kėlė grėsmę prosovietiniam režimui. 1979 m. gruodžio 25 d. SSRS kariuomenė įsiveržė į Afganistaną, m. gruodžio 27 d. Kabule nužudė H. Aminą ir pakeitė jį SSRS statytiniu B. Karmaliu, 1980 pr. užėmė beveik visus didž. miestus, svarb. rajonus ir kelius. Iš pradžių veikė -30 000,1980 pavasarį 85 000, 1986 daugiau, kaip l 00 000 SS RS karių. Sovietams padėjo Afganistano vyriausybės pajėgos (1978 - 105 000, 1986 - 50 000 karių). SSRS kariuomenei ir Kabulo režimui priešinosi dauguma gyventojų, daug jų pasitraukė į Pakistaną bei Iraną. Mudžahedai, 1980 pr. paskelbė šventąjį karą (džichadą), naudojo partiz. karo taktiką. SSRS ginkluotųjų pajėgų klasikiniai karo veiksmai buvo nesėkmingi. Nuo 1981-1982 m. jos ėmė naudoti naują taktiką: pagr. jėgos (-60%) kontroliavo svarb. rajonus ir kelius, o likusios vykdė operacijas prieš mudžahedų didž. grupuotes. Mudžahedai (1980 -45 000,1986 apie 150 000 ) , iš pradžių prastai ginkluoti, nuo 1984 ėmė gauti vis didesnę fin. ir kar. paramą iš JAV, V. Europos, arabų šalių (ypač Saudo Arabijos), Irano, Kinijos. 1985 m. gegužės Pešavare (Pakistanas) susikūrė mudžahedų 7 pagrindinių grupuočių sąjunga. Nuo 1985 SSRS kariuomenė vengė dalyvauti kar. veiksmuose. 1988 mudžahedai jau valdė didumą Afganistano ir perėmė kar.

iniciatyvą. Pagal 1988 m. balandžio 14 d. Ženevoje pasirašytą Afganistano, Pakistano, SSRS ir JAV susitarimą SSRS iki 1989 m. vasario 15 d. išvedė iš Afganistano kariuomene, bet ir toliau rėmė vyriausybę, valdančią pagr. miestus. SSRS žlugus Rusija ir JAV nuo 1992 m. sausio 1 d. nutraukė ginklų tiekimą kovojančioms grupuotėms. 1992 m. balandžio 15 d. mudžahedai užėmė Kabulą, m. balandžio 28 d. perėmė valdžią ir paskelbė Afganistaną islamo valstybe. Per A žuvo apie 1,5 mln. civ. gyventojų, apie 14 000 sov. karių, 4-5 mln. gyventojų pasitraukė į Iraną, Pakistaną. Karas pagreitino SSRS ir socializmo žlugimą, paaštrino rel. ir tautinius prieštaravimus Afganistano visuomenėje; prasidėjo afganų kar. ir polit. grupuočių tarpusavio ginkluota kova (2001 tebesitęsė). SSRS kariuomenėje Afganistane kovėsi apie 2100 lietuvių (71 žuvo, 67 buvo sužeisti). Petras Tomkus afgSnų kalba Tpuštūnų kalba. ai Afghani (al-Afghani, ai Afganijus), tikr. Janiai ad-Din al-Afghani 1838 Asadabad (prie Hamadano) - 1897 m. kovo 9 d. Konstantinopolis (dab. Stambulas), islamo polit. veikėjas, publicistas. TPanislamizmo pradininkas. Iki 1869 gyveno Persijoje, vėliau Egipte (1871-1879 m. , Prancūzijoje, Rusijoje, Turkijoje ir kt. šalyse. Ragino priešintis Vakarų kultūros ir polit. įtakai, propagavo islamo šalių vienijimąsi. aficidai, insekticidai amarams ir kt. vabzdžiams naikinti. Tai sisteminio veikimo preparatai (aktara, antio). Yra kontaktinio ir vidinio veikimo A. Iš jų labiausiai paplitę decis, fastakas, maurikas, pegasas. Daugelis pavojingi žmonėms, žinduoliams, paukščiams, žuvims ir naudingiems vabzdžiams. Danute Repšienė afiksai (prancūzų affae < lot. affmis - pritvirtintas), nešakninės morfemos. A būdingi 1eksinėms ir agliutinacinėms kalboms. - 1eksinių kalbų (t.p. ir lietuvių) A, kitaip nei agliutinacinių, mažiau savarankiški (labiau suaugę su šaknimi ir kitais A) ir linkę turėti iš karto po keletą funkcijų. Pagal vietą žodyje šaknies (centr. morfemos) atžvilgiu skiriami: prefiksai, arba priešdėliai - prieš šaknį esantys A (beragis, išpasakoti), postfiksai - po šaknies esantys A ir infiksai, arba intarpai - į šaknį įsiterpė A (se - n-ka, sti - m-pa). Postfiksai, atsižvelgiant ir į funkciją, dalijami į: sufiksus, arba priesagas (aug-lm-as, rūp -est-ing-ūm-as), ir - 1eksijas, arba galūnes (bėg-u, suolelis). Pasitaiko A, galinčių keisti savo vietą šaknies atžvilgiu, -jie kartais vadinami ambifiksais (moko -si, ne - si - moko). Pagal funkcijas skiriasi formų darybos, arba kaitybos, ir (žodžių) darybos A. Kaitybos A tai ne vien galūnės: žinoma ir visų kitų minėtų rūšių A, vartojamų to paties žodžio formoms sudaryti (plg. priesagų vaidmenį formose ei - dav-au, ger-isn-is). Antra vertus, galūnės gali būti ne tik kaitybos, bet kartu ir darybos A (baln-ius : baln-as, liuob-a : liuobti). Kas morfemų jungiamuosius elementus, vad. kone komitetyvus, laiko morfemomis, kartais dar kalba apie jungiamuosius A (darb-y-mėtis, viSt-a -tupis). Pagal junglumą, t.y. vartojimo formoms ar žodžiams daryti dažnumą, skiriami produktyvūs, darūs A (dafž-as, ger-ūm-as) ir neproduktyvūs, nedarūs (mart-i, merg-žn-a). Šaknų skaičius kalboje praktiškai yra begalinis, A - baigtinis. Istoriškai riba tarp šaknų ir A yra pereinama. Buvę atskiri žodžiai gali virsti A ar jų sudėtinėmis dalimis (;'-, už-eiti iš prielinksnių /, už), o A - šaknų neatskiriamomis dalimis (bėr[-]nas, elg[-]eta). VincasUrbutis afilija (Ta... + graikų phyllon - lapas), belapiškumas, augalo lapų nebuvimas dėl jų redukcijos. Būdinga sausų ir karštų vietovių augalams, kai kuriems augalams parazitams (brantui, saksaūlui).

afiloforiėčiai (Aphyllophorales), papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės grybų eilė. 13 šeimų (-4000 rūšių). Paplitę visame pasaulyje. Lietuvoje žinoma -430 rūšių. Dauguma ksilotrofai, likusieji - dirvožemio saprotrofai. Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, kelmų, šakų, malkų, medinių tvorų, tiltų, medinių konstrukcijų pastatuose. A vaisiakūniai kepurėti, nuo kelių iki keliasdešimt centimetrų skersmens, gumbo, buoželių arba šakotų krūmelių pavidalo, minkšti, sultingi, plaušingi, odiški, kamštiški arba sumedėję, kieti, vienamečiai, vienamečiai žiemojantys ir daugiamečiai. Himenoforas lygus, grūdėtas, karpotas, raukšlėtas, dygliuotas, vamzdelinis. Vaisiakūnių spalva įvairi. -30 A rūšių yra valgomi (dyglutis, trimitėlis, valgomoji geltonpintė, valgomoji voveraitė, kuokštinė grifolė), tačiau menkaverčiai (išskyrus valgomąją voveraitę). Kai kurie A (juodasis beržo grybas, raukšlius, šakočius) turi biologiškai aktyvių medžiagų. Albinas Gricius afinavimas (prancūzų affiner- gryninti, valyti), afinažas, metalurgijos procesas labai gryniems tauriesiems metalams (auksui, sidabrui, platinai ir kt.) gauti. Gryninama atskiriant priemaišas iš lydomų metalų. Būna elektrocheminis (grynas metalas nusėda ant katodo, priemaišos - į šlamą), šlapiasis (metalas tirpinamas koncentruotų druskos ir azoto rūgščių mišinyje ir išskiriamas iš tirpalo amonio chloridu, amoniaku, cukrumi ar kt. reagentu), sausasis (aukso lydalą veikiant chloru susidarę netauriųjų metalų chloridai išgaruoja, o sidabro chloridas išplaukia į gryno aukso paviršių). Elektrocheminiu būdu gryninamas auksas ir sidabras, slapiuoju - platina, paladis, iridis, rodis, sausuoju - auksas. afinioji erdvė (lot. affinis - artimas, gretimas), aibė, kurios bet kuriuos elementus A ir B, vadinamus taškais, atitinka vektorius a (Tvektorinės erdvės elementas); rašoma AB = a. Be to, kiekvieną vektorių m ir tašką A atitinka taškas M, tenkinantis sąlygas: AM = m; jei AM = AN, tai taškai M ir N sutampa; bet kuriems taškams A,B,C, AB + BC = AC (trijų taškų, arba trikampio, taisyklė). Kai minėta vektorinė erdvė yra n-matė, ir afinioji erdvė vadinama remate. Turėdami vektorinės erdvės bazę ep ... ,en ir pasirinkę afiniosios erdvės tašką O, gauname afiniosios erdvės koordinačių sistemą (Tafiniąją koordinačių sistemą). Taško M afiniosios koordinatės yra vektoriaus OM =xf, + ••• + /„ koordinatės jt,, ..., „; rašoma M (xr • ••,xa). Petras Vaškas afinioji geometrija, geometrijos šaka, tirianti afiniojo atvaizdžio invariantus. Tokie invariantaiyra: lygiagretumas (lygiagrečiosios tiesės atvaizduojamos į lygiagrečiąsias tieses), tiesės 3 taškų A, B, C paprastasis santykis (ABC)=jį = J-:^ (xl,x2,x)-taSkų A, B, C afiniosios, arba Descartes'o, koordinatės), lygiagrečių atkarpų santykis ir kiti. A taikoma braižyboje, fizikoje, mechanikoje, astronomijoje. Petras Kiškas afinioji koordinačių Sistema, tiesinė f afiniosios erdvės koordinačių sistema. Plokštumos A sudaro sutvarkyta nekolineariųjų vektorių pora p e2 (bazė)ir taškas O (koordinačių pradžia). Tiesės, einančios per tašką O ir lygiagrečios su bazės vektoriais, vadinamos koordinačių ašimis. Vektoriai et ir e, nusako teigiamąsias ašių kryptis. Ašis, lygiagreti su el vektoriumi, vadinama abscisių ašimi, o lygiagreti su e, - ordinačių ašimi. Taško M afiniosiomis koordinatėmis vadinama sutvarkytoji skaičių pora (x, y). Skaičiai ir y gaunami vektorių OM išreiškus baziniais vektoriais: OM =xe1 + ver Skaičius x vadinamas taško M abscise, o y-ordinate. Trimatės erdvės A sudaro tiesiškai nepriklausomų vektorių trejetas e,,e2,e, ir taškas O. Analogiškai kaip plokštumoje vektoriai e,, e, nusako abscisių ir ordinačių ašis. Tiesė, einanti per tašką O ir lygiagreti su e,, vadinama aplikačių ašimi. Taško M (x, y, z) koordinatės (x - abscise, y - ordinatė, z - aplikatė) gaunamos vektorių OM išreiškus baziniais vektoriais: OM = xel + ye - L +zer Plokštumos, einančios per dvi

koordinačių ašis, vadinamos koordinačių plokštumomis. Apie n-matės erdvės A - T afinioji erdvė. Petras Vaikas afinioji transformacija Tafinusis atvaizdis. afinitėtas (lot. affinilas, kilm. affinitatis - giminingumas), antikūno ir antigeno sąryšio stiprumo termodinaminė išraiška. A charakterizuojamas asociacijos konstanta K, kuri yra atvirkščiai proporcinga laisvų antigeną sujungiančių centrų ir laisvo Thapteno koncentracijai ir tiesiai proporcinga jų komplekso koncentracijai. Imunizavus organizmą maža antigeno doze susidaro didesnį A turinčių antikūnų negu imunizavus didele doze. Esant pakartotinei imunizacijai didžiausią A turi antikūnai, kurių sintezė sutampa su anksčiau susintetintų antikūnų eliminavimo pradžia. Regina Liudkeričienė Afinogenov Aleksandr (Aleksandras Afinogėnovas) 1904 m. balandžio 4 d. Skopin (Riazanės sritis - 1941 m. spalio 29 d. Maskva, rusų dramaturgas. Ankstyvosioms pjesėms (Keistuolis / Čudak, past. 1929, Baimė l Strach, past. 1930 m. būdinga aktuali visuom. problematika, publicistiškumas, ryškus draminis konfliktas. Už tai autorius griežtai kritikuotas sov. spaudoje, pjesės Baimė pastatymas uždraustas (vėliau pastatytas Stalino cenzūruotas variantas). A kūryba, pasižyminti dėmesiu veikėjų vidiniam pasauliui, dorovei, lyriškumu (pjesės Tolimoji l Daljokoe 1935, Savo vaikų motina l Maf svoich detej 1939, lietuvių 1956 m. , prieštaravo to meto sov. dramaturgijos (V. Višnevskio, N. Pogodino pjesės) pompastiškam monumentalumui, patetiškumui ir tęsė rusų psichol. teatro tradicijas. Ypač populiari buvo lyr. pjesė Mašenka (1941, pavadinimu Pavasaris lietuvių past. 1946,1952 m. . Eleonora Safronova afinūsis atvaizdis, afinioji transformacija, euklidinės plokštumos (ar euklidinės erdvės) taškų abipusiškai vienareikšmis atvaizdis į euklidine plokštumą (euklidinę erdvę), kai tiesė atvaizduojama į tiesę. Bet kuriuos 3 (ar 4 m. taškus, nesančius vienoje tiesėje (plokštumoje), plokštumos (erdvės) afiniuoju atvaizdžiu galima atvaizduoti į bet kuriuos kitus 3 (4 m. taškus, nesančius vienoje tiesėje (plokštumoje); toks A - vienintelis. Plokštumos A nusakomas lygtimis x' = atx + a,y +xlt, y' = b f + b2y +>>„; x, y yra bet kurio plokštumos taško, .', y' - jo vaizdo afiniosios, arba Descartes'o, koordinatės, determinantas 0. Analogiškai nusakomas erdvės A. Du paeiliui atliktus A galima pakeisti tam tikru vienu A, kuris vadinamas šių A sandauga. Tokios daugybos atžvilgiu afiniųjų atvaizdžių aibė yra grupė. A atvejai yra: panašumo atvaizdžiai (kiekvieną figūrą atvaizduoja į panašią figūrą); ortogonalieji atvaizdžiai, t.y. plokštumos (erdvės) judesiai ir sąspūdžiai. Spaudžiant plokštumą (erdvę) tiesės / kryptimi, taškas A atvaizduojamas į tašką A', kad:AA' yra lygiagreti su /; A ir A' yra vienoje pusėje nuo tam tikros tiesei / statmenos tiesės a (plokštumos o); A' ir A atstumų nuo a (nuo o) santykis k yra pastovus; tiesės a (plokštumos a) taškai lieka vietoje. Kai O < k < l, figūra suspaudžiama; kai k = l, figūra nepakinta; kai k > l, figūra ištempiama. Kiekvienas plokštumos (erdvės) A gali būti gautas kaip ortogonaliojo atvaizdžio ir 2 (3 m. sąspūdžių tarpusavyje statmenomis kryptimis sandauga (l). Braižyboje taikomas lygiagretusis projektavimas yra A (2 m. . Deformuojant kūną kiekvienas jo taškas A užima kurią nors padėtį A'; taip gaunamas atvaizdis (A pereina į A') yra afinūsis atvaizdis. Petras Vaikas Afyon Karahisar (Afjon Karachisaras), miestas Turkijos vakaruose, į pietvakarius nuo Ankaros; ilo centras. 24 000 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Maisto, cemento pramonė, metalo apdirbimas. Audžiami kilimai. Ruošiama opijaus žaliava. A apylinkėse auginamos

daržinės aguonos. Muziejus. Tvirtovės griuvėsiai, Seldžiukų epochos mečetė. Pradėjo kurtis XIII a. afiša (prancūzų affiche), kultūros ar sporto renginio reklaminis informacinis skelbinys. A kartais iliustruojama piešiniais, fotografijomis. Lietuvoje pirmosios (lietuvių raidėmis) buvo 1899 ir 1900 išspausdintos lietuvių spektaklių A. Atlak Michel (Michel 'Atlaq, Mišelis Atlakas) 1910 m. Damaskas - 1989 m. birželio 23 d. Paryžius, Sirijos politikas. Kilęs iš krikščionių šeimos. 1929-34 studijuodamas Paryžiaus universitete tapo marksistu. 1943 įkūrė Arabų atgimimo partiją; nuo 1947 jos vadovas. Siekė sujungti Art. Rytų arabų valstybes. 1953 prisidėjo prie Arabų socialistinio atgimimo partijos (Baas) įkūrimo. 1953-1966 m. Baas Sirijos, 1970-1989 m. Baas Irako skyrių generalinis sekretorius. Atlatoksinai, nuodingi f kumarino dariniai. Juos sintetina įv. rūšių, dažniausiai galvenio (Aspergillus) genties, mikromicetai. Yra kelios A formos (B,, B2, G,, G2, M,, M2, OJ, kurios skiriasi susidarymo būdu ir aktyvumu. Geriausiai ištirta Atlatoksino B^orma. A artimus fenolio darinius tam tikromis sąlygomis gali produkuoti Arthrinium, Verticillum, Arthroderma, Penicillium, Scolecobasidium bei kitų genčių mikromicetų rūšys ir štamai. A sintezė intensyviai vyksta aukštoje temperatūroje. Randami maisto produktuose ir pašaruose, užkrėstuose mikromicetais. A pasižymi kancerogeniniu, mutageniniu, teratogeniniu poveikiu. Per virškinamąjį traktą patekę į organizmą sukelia bendrą negalavimą, labiausiai pažeidžia kepenis. Mažos A dozės sukelia depresiją, silpnina organizmo imunines savybes, didesnės - skatina vėžinių ląstelių vystymąsi. Didelės dozės yra mirtinos. Maiste ir pašare A neturi būti >30 ug/g produkto. Afčgnako sala (Afognak Island) yra Ramiajame vand., Aliaskos įlankoje, prie Aliaskos pusiasalio r. krantų, į šiaurę nuo Kodiako s. Priklauso JAV (Aliaskos valstijai). Salą nuo žemyno skiria Šelichovo sąs. Paviršius - žemi kalnai, plynaukštės, pakraščiuose žemumos. Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Per metus iškrinta daugiau, kaip 1000 mm kritulių. Sausio vidutinė temperatūra -4 "C, liepos daugiau, kaip 10 "C. Krūmynai, spygliuočių miškai. Vešli žolinė augalija. Gyventojai - eskimai ir aleutai. Elena Stankūnienė Afonso l f Alfonsas I. Afonso l o Conquistador T Alfonsas I Užkariautojas. Afonso V o Africano f Alfonsas V Afrikietis. aforizmas (graikų aphorismos < aphorizo - apibrėžiu), trumpas glaustas posakis, nusakantis apibendrintą mintį. Dažniausiai pasižymi minties netikėtumu, originalumu, įtaiga, kartais ir sąmojumi. Pvz.: Kas nemato pasaulio tuštybės, tas patsai yra tuščias (B. Pascalis). Aforizmui būdingas subjektyvumas, nuo patarlės, sentencijos, maksimos jis skiriasi kritiškumu. A kildinamas iš Hipokrato aforistiškai parašytų medicininių pamokymų. Kaip literatūros žanras A suklestėjo XVII- XVIII a. Prancūzijoje (F. de La Rochefoucauld, B. Pascalis, M. E. de Montaigne'is, S. R. N. de Chamfort'as) ir Vokietijoje (G. C. Lichtenbergas, J. W. Goethe, kalba W. F. von Schlegelis). Lietuvoje aforistinių posakių randama jau pirmosiose lietuvių knygose. Nuo XIX a. vid. A spausdinti kalendoriuose, period. spaudoje. XX a. išleisti pirmieji A rinkiniai: R. Striupo Alkanos mintys (1929 m. , J. Marcinkaus -Tauronio Aukso mintys (2 d. 1929-30 m. . F. Kiršos eilėraščių knygoje Palikimas (1972 m. pateikta aforizmų bei aforistinių fragmentų. 8 dešimtmetyje A rinkinių išleido V. Karalius (Sizifas be akmens 1974, Aureolės ir

kepurės 1980 m. . A sukūrė J. Gurnevičius, L. Bušma, I. Jašinskaitė, M. Čepkauskasirkt. LaimaArnalkeviiiūiė AFP fAgence France - Presse. Afragola, miestas Italijoje, Kampanijoje, į Šiaurės rytus nuo Neapolio. 61 500 gyv. (2001 m. . Odos, maisto pramonė. Šiaudinių skrybėlių gamyba. Sodininkystės ir daržininkystės rajono prekybos centras. Afranijus, Liucijus Afranijus (Lucius Afranius) Picen (Italija) - 46 p.m.e. Afrikos provincija (dab. Tunisas), Romos karvedys. 60 konsulas. Nuo 55 legatas Ispanijoje. Pompėjaus Didžiojo šalininkas, rėmė jį kare prieš Cezarį. 49 pralaimėjo Cezariui prie Ilerdos (Ispanija). 48 vienas Pompėjaus Didžiojo kariuomenės vadų Farsalo mūšyje. Po pralaimėjimo pabėgo į Afriką. 46 dalyvavo Tapso mūšyje, kuriame Cezaris sumušė likusius Pompėjaus Didžiojo šalininkus. Suimtas ir nužudytas. Afras TAfro. Afrasiabo piliakalnis fAfrosijobo piliakalnis. afrazijiėčių kalbos, pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Afrikoje paplitusi kalbų šeima. A šakos: T semitų kalbos, f egiptiečių kalba, f berberų ir libių kalbos, T kušitų kalbos, fčadiečių kalbos. Manoma, kad A prokalbė gyvavo maždaug iki 8 tūkstantmečio p.m.e. (protėvynė galėjo būti Sachara). Matyt, nuo praafrazijiečių pirmieji atskilo praegiptiečiai (apsigyveno prie Nilo) ir pračadiečiai (patraukė į pietus ir sumišo su negridais), -7 tūkstantmetį p.m.e. prakušitai. Apie 6-5 tūkstantmetį p.m.e., sausėjant Sacharos klimatui, prasemitai nukeliavo į rytus ir atsiskyrė nuo praberberų ir pralibių, pasitraukusių į šiaurę bei Šiaurės vakarus. A labiau nutolusios viena nuo kitos negu ide. kalbos. L: Jazyki Azū i Afriki t. 4 Moskva 1991. Vytautas Mažiuli s African Development Bank, ADB T Afrikos plėtros bankas. African National Congress f Afrikos nacionalinis kongresas. Africanus Sextus Julius T Afrikietis. Afrika, žemynas į pietus nuo Europos, tarp Atlanto (vakaruose) ir Indijos (rytuose) vandenynų; tarp 37°21' Šiaurės pi. (ai Ghirano kyšulys), 34°52' p. pi. (Adatos kyšulys), 17°33' v. ilg. (Almadi kyšulys) ir 51°23' r. ilg. (Hafuno kyšulys). Plotas 29,2 mln. km2, su salomis 30,3 mln. km2. A sudaro 1/5 pasaulio sausumos ploto (antra pagal dydį po Eurazijos). A ilgis iš Šiaurės į pietus -8000 km, iš vakarų į rytus -7500 km. Nuo Europos A skiria Viduržemio j. ir Gibraltaro sąs. (13 km pločio), nuo Azijos - Sueco kanalas, Raudonoji j., Bab ai Mandebo sąs. (37 km pločio) ir Adeno įlanka. Kranto linijos ilgis 30 500 km; krantai mažiau vingiuoti negu kitų žemynų. Įlankų mažai, didžiausios: Gvinėjos (vakaruose), Sirto, Gabeso (šiaurėje), Adeno, Zanzibaro, Sofalos (rytuose). A rytuose yra didelis Somalio pusiasalis. į rytus nuo žemyno yra Sokotros, Pembos, Zanzibaro, Mafijos, Madagaskaro salos, Maskarenų, Komorų, Amirantų, Seišelių salynai, į vakarus Madeiros, Bioco, Prinsipės, San Tomės, Dangun Žengimo, Šv. Elenos, Tristano da Cunhos salos, Žaliojo Kyšulio, Kanarų salynai. Gamtinis žemėlapis. GAMTA RELJEFAS. Žemyno paviršaus vidutinis aukštis 750 m, didžiausias aukštis 5895 m (Kibo ugnikalnis Kilimandžaro masyve); žemiausia žemyno vieta yra 157 m žemiau jūros lygio (Assalio ežero vandens paviršius). Aukšč. kalnai išvardyti l lentelėje. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10%, 200-500 m aukščio plynaukštės -39%, 500-1000 m aukščio plotai apie 28%, 1000-2000 m apie 19%, daugiau, kaip 2000 m -3% A paviršiaus ploto. Plokščiakalnių kraštai dažniausiai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Afrikos

plokščiakalniai Šiaurės vakaruose ir Šiaurės rytuose nuo siaurų pakrantės žemumų yra atskirti: Viduržemio j. pakrantėje - Atlaso kalnų (Tubkalio kalba, 4165 m), Raudonosios j. krante - Atbay kalnagūbrio (2187 m). Sacharos viduryje - Achaggaro ir Tibesti kalnai, Iforaso ir Ai'ro plynaukštės. Sudano gamtinės srities rytuose - Ennedi (Basso kalba, 1450 m), Darfuro (Maros kalba, 3071 m) plynaukštės, viduryje - Čado, vakaruose - Nigerio lygumos. į pietus nuo šių lygumų - S. Gvinėjos aukštumos (Lomos kalba, 1950 m), Joso plynaukštė (2010 m). A vidurinėje dalyje (ties pusiauju) yra Kongo įduba; ją nuo Čado lygumos skiria AdamaVos plokščiakalnis (Bambouto kalba, 2740 m), nuo Nilo lygumos Azandės plokščiakalnis (1400 m), pietryčiuose prieina Mitumbos kalnai, pietuose Lundos -Katangos plynaukštė. Didžiąją P. Afrikos paviršiaus dalį sudaro Kalahario įduba, kurios pietryčių pakraštyje - Drakeno kalnai (Thabana N - 1enyanos kalba, 3482 m), pietiniame - Kaapo kalnai (2326 m). A rytuose (į r. nuo Kongo įdubos ir į šiaurę nuo Zambezės) yra Rytų Afrikos plokščiakalnis. Per jį į šiaurę (iki Raudonosios jūra) tęsiasi Rytų Afrikos lūžių zona, susidedanti iš rytų ir v. grabenų. V. grabenas prasideda ties Širės upe, apima Niasos, Tanganikos, Eduardo, Stanley, Alberto ežerus, siekia Baltojo Nilo aukštupį. R. grabenas eina nuo Niasos ežero šiaurinės dalies per Turkanos ežerą, Raudonąją j. iki Jordano upės slėnio Azijoje. Rytų Afrikos lūžių zonoje yra ir A aukšč. viršūnės (užgesę ir aktyvūs ugnikalniai). Rytų Afrikos šiaurinės dalyje yra Etiopijos kalnynas ir Somalio plokščiakalnis. l lent. Afrikos aukščiausi kalnai Kalnai Aukšč. viršūnės Abs. aukštis (m) Kilimandžaro Kibo 5895 Kenijos Batianas 5 199 Ruwenzori Margarita 5109 Šimėno Ras Dašanas 4620 Meru Meru 4565 Virungos Karisimbi 4507 Elgono Elgonas 4321 Atlaso Tubkalis 4164 Kamerūno Fako 4095 Drakeno Thabana N - 1enyana 3482 GEOLOGINĖ SANDARA. Beveik visą žemyną užima T Afrikos platforma, kurios kristalinis pamatas daugelyje vietų išeina į paviršių: Nubijos, Achaggaro, Regibato masyvai. Jai nepriklauso tik jauni raukšlėti Atlaso (susidarę alpinės kalnodaros metu) ir Kaapo kalnai. Nuosėdinė platformos danga, susidariusi fanerozojuje (Sacharos plokštė, Kongo ir Okavango sineklizės, Mozambiko įlinkis), susideda iš jūrinių, lagūninių kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Jūriniai apatinio ir vidurinio paleozojaus sluoksniai paplitę daugiausia Sacharos plokštėje, Atlaso ir Kaapo kalnuose jie susiraukšlėję. Viršutinio paleozojaus ir apatinio mezozojaus uolienos beveik visur kontinentinės. Viršutinio karbono ir apatinio permo nuogulos Pusiaujo ir P. Afrikoje yra ledyninės kilmės. Šiaurės Afrikoje vid. karbonas, P. Afrikoje ir Rodezijoje apatinis permas labai anglingi. Triaso periode Pangėjos žemynas pradėjo skilti į dab. žemynus, susidarė riftai. Juros periodo pradžioje A p. ir Šiaurės vakarų dalyse suaktyvėjo vulkaniniai procesai. Juros pabaigoje, atskilus Laurazijai nuo Gondvanos, susidarė Tetidės vandenynas. Kreidos periodo pradžioje riftai, juosiantys A iš v., p. ir r., tapo siaurais vandenynais,

susiformavo dab. žemyno kontūrai. Paleogeno viduryje nuo A atskilus Arabijos plokštei susidarė Raudonoji jūra. Juros ir ankstyvosios kreidos laikotarpiu klostėsi kontinentinės nuogulos, formavosi šarminių granitų ir karbonatitų intruzijos. Miocene prie A Šiaurės vakarų pakraščio prisišliejo nuo Europos atskilęs mikrokontinentas, kuris sudarė Atlaso kalnus; pradėjo formuotis riftai Afrikos rytuose (TRytų Afrikos lūžių zona). Reljefo morfogenezė ir morenos tilitai rodo, kad Afrika buvo 4 kartus apledėjusi. Tektoninis žemėlapis 128 psl. NAUDINGOSIOS IŠKASENOS. Afrikoje yra 6% pasaulio naftos (daugiausia Nigerijoje, Libijoje), 7% gamtinių dujų (Alžyre, Nigerijoje) išteklių. Iškasama akmens anglių (PAR), geležies (PAR, Zimbabvėje), urano (Nigeryje), stibio ir cirkonio (PAR), mangano (PAR, Gabone), chromo rūdų (PAR), fosforitų (Maroke, Tunise, Ugandoje). Gaunama aukso (PAR), deimantų (Kongo DR, Botsvana, PAR), kt. brangakmenių. Afrikos vidurinėje dalyje yra Vario juosta, P. Afrikoje - aukso ir urano rūdos baseinas Witwatersrandas. Naudingųjų iškasenų žemėlapis 129 psl. KLIMATAS. A - šilčiausias iš visų žemynų, nes diduma teritorijos yra ekvatorinėje, subekvatorinėse ir tropinėse juostose, tik Šiaurės l ir p. pakraščiai - subtropinėse. Žemyną beveik per vidurį kerta pusiaujas, todėl į abi puses nuo jo eina tokio pat klimato juostos. A beveik per vidurį kerta pusiaujas, todėl tokios pat klimato juostos kartojasi į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo. Tarp 2° p. pi. ir 8° Šiaurės l pi. (Kongo įduba, Gvinėjos įlankos Šiaurės l krantas) klimatas ekvatorinis: ištisus metus temperatūra -25 °C. Gausiai lyja, kritulių iškrinta apie 1500 mm per metus, vietomis iki 10 000 mm (Gvinėjos įlankoje daugiau, kaip 3000 mm, Kamerūno pietvakarių šlaituose daugiau, kaip 9000 mm). Nuo ekvatorinio klimato juostos į šiaurę iki 19° Šiaurės l pi. A vakaruose (Sahelis) ir 16° Šiaurės l pi. A rytuose (Sudano lygumos, Etiopijos kalnynas) ir į pietus - iki 18° p. pi. (Kongo įdubos pietinė, Kalahario lygumos Šiaurės rytų dalys) vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas (drėgna vasara, sausa žiema). Tolstant nuo pusiaujo sausasis laikotarpis ilgėja nuo 2 iki 10 mėn., kritulių mažėja nuo 1500 iki 300 mm per metus. Dar toliau į šiaurę ir p. klimatas tropinis. Šiose juostose yra daugiausia dykumų: Sacharos, Namibo, Kalahario. Sacharoje sausas ir karštas tropinis dykumų klimatas, kritulių 10-20 mm per metus. Dažnai pučia karšti sausi vėjai - samumas ir harmatanas. Al Azizijoje (Libija) užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemės paviršiuje). A p. dalies tropinis klimatas vakaruose ir viduryje - sausas ir labai karštas, rytuose - drėgnas ir karštas (daugiausia kritulių vasarą). A krantai prie Viduržemio j. ir Kaapo bei Drakeno kalnai yra subtropinio mediteraninio klimato juostoje. Vasaros čia karštos, sausos, žiemos švelnios ir drėgnos (kritulių daugiau, kaip 500 mm, Atlaso kalnuose 1000 mm). Pagrindiniai klimato rodikliai pateikti 2 lentelėje. 2 lent. Afrikos pagrindiniai klimato rodikliai 3 lent. Afrikos ilgiausios upės Klimato tipas. Vietovė Vidutinė temperatūra (°C) Krituliai sausio liepos (mm) Šiaurės L pusrutulio subtropinis jūrinis. Alžyras 11,7 24,3 712 P. pusrutulio subtropinis jūrinis. Keiptaunas 21,2 12,6 615 Šiaurės L pusrutulio tropinis žemyninis. Asuanas 15,7 33,9 1,4

P. pusrutulio tropinis žemyninis. Kabongo 26,6 11,0 247 Šiaurės pusrutulio subekvatorinis musoninis. Mogadišas 24,2 26,1 433 P. pusrutulio subekvatorinis musoninis. Livingstone'as 24,4 16,4 688 Ekvatorinis. Debunsha________________25,7 23,5 9 655 VIDAUS VANDENYS. Iš A į vandenynus kasmet nuteka -5390 km3 vandens. Pagr. vandenskyra yra A rytuose, todėl dauguma upių teka | Atlantą (-36% A upių nuotėkio), kitos į Indijos vand. (-18,5%) ir Viduržemio j. (-15%). daugiau, kaip 30% upių neturi paviršiaus nuotėkio į vandenyną (didžioji dalis Sacharos, Kalahario vakarų dalis, Rytų Afrikos lūžių zonos dalis). Į Atlantą įteka Kongas (vandeningiausia A upė), Nigeris, Senegalas, Gambija, Oranė, į Viduržemio j. - Nilas, į Indijos vand. - Limpopo, Zambezė, Juba. Pagal mitybą ir hidrografinį režimą A upės skirstomos į: ekvatorines - vandeningas ištisus metus, Sudano - patvinstančias vasarą ir rudenį, Sacharos - lai kinąsias (vadės), kurių vagos vandens prisipildo lietaus periodais, mediteranines - vandeningiausias žiemą. Dėl nelygaus, pakopiško reljefo upėse daug krioklių (didžiausias -Viktorijos krioklys). Ežerai daugiausia tektoninės kilmės, didžiausi: Viktorijos, Tanganikos, Niasos, Čado, Turkanos (Rudolfo), Kiogos, Alberto, Tanos. Dykumose yra druskingų ežerų (Džerido, Didysis Šato). Didžiausias ežeras, kurio paviršiaus plotas labiausiai kinta, yra Čadas (12 000-26 000 km2 m. . Šiaurės Afrikoje yra didelių artezinio vandens baseinų. Įdubose daug pelkių: Macinos, Okavango, Makgadikgadi. Ilgiausios A upės išvardytos 3, Didžiausi ežerai - 4 lentelėje. Ilgis km Base ino plota s tūkst . km2 2870

Nilas (su Baltuoju Nilu, Alberto Nilu, Viktorijo s Nilu, Kagera) Kongas Nigeris Zambezė Oubangu i Oranė

6 671

4374 4184 2736 2300 2092

3690 2092 1330 770 1020

Kasai 2000 880 Webi 1900 200 Shabeell e Cubango 1 800 800 Juba 1650 1960 Limpopo 1600 400 Senegala 1 430 441 s Chari 1400 700 Rufiji 1400 178 Benue 1300 440 4 lent. Afrikos didžiausi ežerai Plotas (km:) Didž Paviršiaus . gylis altitudė (m) (m) Viktorijo 68000 1 134 85 s Tanganik 34 000 773 1 os 435 Niasos 30 800 472 706 Čado 12000-26000 4-7 240 Turkanos 8 000-8 600 73 (Rudolfo 427 ) Alberto 5 600 620 48 DIRVOŽEMIAI IR AUGALIJA. A priklauso ekvatorinei, subekvatorinei, tropinei ir subtropinei juostoms (Geografinių juostų ir zonų žemėlapis). Augalijos ir dirvožemio zonos keičiasi į šiaurę ir į pietus nuo pusiaujo. Ekvatorinio klimato juostoje raudonai geltonuose feralitiniuose labai mineralizuotuose dirvožemiuose auga drėgnieji ekvatoriniai ir tropiniai miškai. Aukšč. ardą sudaro fikusai (iki 80 m aukščio), palmės (alyvpalmės, vynpalmės), kolamedžiai. Žemesniame arde gausu bananų, medinių paparčių. Auga lianos. Upių deltose ir potvynių užliejamose Atlanto pakrantėse mangrovė. į šiaurę ir p. nuo pusiaujo drėgnieji tropiniai miškai retėja, juose mažėja augalų rūšių. Vandenskyrose vyrauja aukštažolės savanos (drambliažolės, iki 5 m aukščio) ir reti miškai, metantys lapus sausojo sezono metu. Dirvožemiai - raudonieji, mažiau mineralizuoti. Kur sausasis sezonas trunka 6 mėn. - sausosios savanos (~ l m aukščio varpinės žolės, baobabai, akacijos), kur iki 10 mėn. - pusdykumės (žemos, dygios varpinės žolės, dygūs krūmai). Dirvožemiai raudonai rudi ir rausvai rudi su karbonatų konkrecijomis. Miškai užima apie 23%, savanos - 37% A teritorijos. A šiaurėje plyti didžiausia pasaulyje Sacharos, p. dalyje - Namibo ir Karoo dykumos. Jose dirvodaros

procesai silpni. Dirvožemiai primityvūs, skaldingi ir žvirgždingi; druskožemiai. Augalija sklerofilinė, labai reta. Po lietaus sužaliuoja efemerai. Oazėse daugiausia auga datuliniai finikai. į šiaurę nuo pusiaujo esančios dykumos plečiasi, užimdamos savanas. Atlaso kalnuose, Libijos ir Egipto pakrantėse auga arbutai, Atlasiniai kedrai, visžaliai krūmai, varpinės žolės. Dirvožemiai tamsiai rudi ir pilkai rudi, karbonatingi arba gipsingi. Vidiniuose kalnų šlaituose ir įdubose - subtropinės dykumos ir pusdykumės, pilkžemiai. A pietuose, Kaapo kalnuose, gausu endeminių augalų, ypač svogūninių ir gumbavaisių. Auga mediteraniniai kietalapiai miškai ir krūmynai. Varpinių žolių nėra. Rytų Afrikos plokščiakalnyje ir Etiopijos kalnyne vyrauja savanos bei retmiškiai. Iš A kilę alyvmedžiai, kavamedžiai, kolamedžiai, datuliniai finikai, arbūzai, ricinžolės, ankštiniai augalai, vilnamedžiai, miežiai, kviečiai, t.p. kai kurie dekoratyviniai augalai (gerbera, amarilė). Afrikoje skiriamos 3 Floristinės sritys: šiaurėje - holarktinė, apimanti Atlaso kalnus ir Sacharos šiaurę, į pietus nuo jos - paleotropinė, Kaapo kalnuose (A p. pakraštys) - Kaapo (mažiausia, bet gausi augalų rūšių). GYVŪNIJA. Šiaurės Afrikoje veisiasi taurieji elniai, danieliai, šernai, rudieji lokiai, lapės, leopardai, genėtos, ichneumonai, ausytieji ežiai, karčiuotieji dygliatriušiai, Viduržemio vėžliai, puošnieji driežai Dykumose ir pusdykumėse gyvena lyraragės antilopės (topiai), kalninės ir Dorkaso gazelės, liūtai, leopardai, karakalai, katės margaritos, stepinės katės, fenekai, dryžuotosios ir dėmėtosios hienos, šokliai, smiltpelės mažylės. Paukščių mažai. Gausu roplių: Avicenos ir raguotųjų angių, smėlinių gyvačių, smėlinių efų, Egipto kobrų, giurzų, smaugliukų. Daug solpūgų, smėlinių ir mėlynsparnių tarkšlių, marokinių skėrių, egiptiškųjų tarakonų, šventųjų skarabėjų, skruzdžių pjovėjų. Savanose veisiasi stambūs žinduoliai: afrikiniai drambliai, zebrai, žirafos, raganosiai, hipopotamai, buivolai, dryžuotieji gnu, Tomsono ir Granto gazelės. Gausu liūtų, leopardų, gepardų, hieninių šunų, karakalų, šakalų. Afrikos savanų laukinių gyvūnų biomasė didžiausia pasaulyje (-30 t/km2 m. . Miškuose daug didžiųjų, stepių, ilgauodegių ir baltapilvių skujuočių. Veisiasi beždžionės: babuinai, karčiuotieji pavianai. Peri paukščiai: afrikiniai stručiai, stepinės vištelės, patarškos, sekretoriai, marabu. Ropliai: agamos, mabujos, gekonai. Ekvatorinio ir tropinio klimato drėgnuose miškuose veisiasi krūmynų kiaulės, kančiliai, Afrikos elniukai, dukeriai, nykštukinės antilopės, okapijos, gorilos, markatos, šimpanzės, mediniai damanai, iš voverių dygiauodegės skraiduolės. Paukščiai: turakai, ragasnapiai, ūsuotieji geniai, papūgos. Ropliai: krokodilai, gekonai, chameleonai, Afrikos ir šnypščiosios margės, mambos. Gausu termitų (-500 rūšių), įv. dviporiakojų, tarakonų, skruzdėlių, maldininkų, puošniažygių, musių cėcė. Madagaskaro s. gyvūnija skiriasi nuo žemyno. Iš pusbeždžionių gausu lemūrų, indrių, laibapirščių, iš gyvačių - madagaskarinių smauglių, trioniksų. Veisiasi madagaskarinės vištelės, raudonsnapiai bukučiai irvanginiai. XIX a. ir ypač XX a. pr. gyvūnų sparčiai mažėjo. Jų apsaugai įsteigta nac. parkų (didžiausi: Kriigerio, Kalahariooriksų, Serengeti) ir rezervatų. FIZINIAI GEOGRAFINIAI REGIONAI. Pagal reljefo morfostruktūrą ir vyraujančius kraštovaizdžius A skirstoma į 8 regionus. Atlaso kalnai - hercininiai ir alpiniai kalnagūbriai, mediteraninis klimatas, Šiaurės šlaituose auga mediteraniniai kietalapiai miškai ir krūmynai, p. šlaituose ir įdubose - pusdykumės. Sachara - tropinė dykuma. Sudanas (nuo Senegalo pakrantės iki Etiopijos kalnyno papėdės) - lygumos, subekvatorinis musoninis klimatas, savanos. Aukštutinė Gvinėja (išilgai Atlanto vandenyno ir Gvinėjos įlankos pakrantės, nuo Bisau Gvinėjos iki Adamawos plokščiakalnio) - tektoninių sprūdžių suskaidyta A platformos

dalis, Šiaurės šlaituose - lapus metantys miškai ir aukštažolės savanos, p. šlaituose visžaliai miškai, daug drėgmės. Centrinė Afrika (Kongo įduba su gretimomis aukštumomis, Žem. Gvinėja) - A platformos sineklizė, ekvatorinis ir subekvatorinis klimatas, drėgnieji tropiniai miškai. Rytų Afrika (Etiopijos kalnynas, Afarų įduba, Somalio pusiasalis, Rytų Afrikos plokščiakalnis) suskaidyta tektoninių sprūdžių, daug kur užlieta lava (R. Afrikos lūžių zona), giliausi A ežerai ir aukšč. viršūnės, ryškus kraštovaizdžių vertikalusis zoniškumas, subekvatorinis musoninis klimatas, savanos, retmiškiai. P. Afrika (Kalahario įduba su gretimomis aukštumomis ir A p. pakraštys su Kaapo kalnais), kurioje kartojasi visos A šiaurinės dalies gamtinės juostos (be ekvatorinės). Madagaskaras (su mažomis Indijos vandenyno salomis) tropinis ir ekvatorinis musoninis klimatas, savanos, tropiniai miškai. Tadas Jankauskas (Geologinė sandara), Danutė Rimšienė (Gyvūnija) VALSTYBĖS 2001 buvo 53 nepriklausomos valstybės; dauguma - respublikos (Politinis žemėlapis 134,5 lent. 135 psl.). 6 valstybės yra salose - Žaliojo Kyšulio Salos, San Tomė ir Prinsipė, Madagaskaras, Komorai, Seišeliai, Mauricijus, t.p. dalis Pusiaujo Gvinėjos, Tanzanijos. Afrikoje yra Portugalijai, Ispanijai, Didžioji Britanijai, Prancūzijai, Jemenui priklausančių salų ir miestų; Marokas valdo V. Sacharą (6 lent.). A priklauso 97% Egipto teritorijos (Sinajaus pusiasalis -Azijai). Regionų klasifikacijoje Egiptas, Sudanas dažniausiai priskiriama f Artimiesiems Rytams. A būdinga polit. nestabilumas, ilgalaikiai piliečių karai, ginkluoti tarpvalst. terit. konfliktai. Ričardas Baubinas, PelrasLinįė GYVENTOJAI SKAIČIUS IR PASISKIRSTYMAS. 2001 Afrikoje gyveno 835 mln. žmonių (-13% pasaulio gyventojų). Gyventojų skaičiaus dinamika parodyta 7 lentelėje. Ypač sparčiai gyventojų skaičius didėjo po Antrojo pasaulinio karo. 1975-1990 m. kasmet daugėjo -3%. Gyventojų vidutinis tankumas 27 žm./km2 (2000 m. . Tankiausiai gyvenama Nilo slėnyje apie 1200-2000 žm./km2, rečiausiai - Sacharos ir Kalahario dykumose - l žm./km2, Mauritanijoje, Libijoje, Namibijoje, Botsvanoje - 2-3 žm./km2 (Gyventojų tankumo žemėlapis). Miesto gyventojų 38% (1998 m. . Didžiausi miestai išvardyti 8 lentelėje. 1995-2000 NGP 27%», didžiausias (30%o) buvo Vidurio Afrikos, mažiausias (3%o) - P. Afrikos valstybėse. Gimstamumas 38%o (2000 m. , mažiausias (<25%o) buvo Mauricijuje (17,3 m. , Seišeliuose (17,9 m. , Tunise (22,3 m. , Maroke (23,2 m. , didžiausias ( daugiau, kaip 48%o)- Nigeryje (53,7 m. , Čade (50,0 m. , Liberijoje (49,6 m. , Angoloje (48,4 m. , Ugandoje (48,1 m. . Mirtingumas 14%o (2000 m. , didžiausias ( daugiau, kaip 20%o) buvo Nigeryje, Zambijoje, Malavyje, Svazilande, Etiopijoje, Siera Leonėje, mažiausias - (<7%o) -Libijoje, Alžyre, Egipte, Maroke,Tunise, Mauricijuje. Vidutinė gyvenimo trukmė - 55 metai. Intensyvi gyventojų migracija žemyno viduje. PAR, Afrikos šiaurėje yra imigrantų iš Europos, R. ir P. Afrikoje - iš Pie tų Azijos. Ričardas Baubinas, PetrasLingė 8 lent. Afrikos didž. miestai Teritorija Valstybė Admin. centras Plotas Gyventojai Metai Miestas Gyventojų Gyvento Pasaulio gyven(km (tūkst., jų (mln.) tojų dalis (%) ( ; 2 m. 2001 m. mln.,2001

Mayotte'a Prancūzija Dzaoudzi s Rėunionas Prancūzija St. Denis Šv. Elenos Didžioji s. Britanija Kanarai Ispanija

373 145,6 254 736,5 7

Jamestownas 122 5,8 Santa Cruz de Tenerife 744 1 600 7

100 33 1 Lagosas 0 2 150 46 1 Kairas 7,59 0 1 Kinšasa 6,07 160 55 1 Aleksandrija 3,72 0 0 170 61 1 Kasablanka 3,29 0 0 Kano 3,17 180 70 0

m. 7,72

Ceuta Melilla Madeira

Ispanija Ispanija

_

18 14

72,3 61,0

Portugalija Funchalis

794 264,4

190 0 195 0 199 0 199 8 200 0

Sokotra V. Sachara 1996 "2000

Jemenas Marokas

Tamrida (Hadaibu) ai Ajunas

360 23 0 252 323,6 120

Ibadanas 11 7 Abidjanas 0 22 8 Keiptaunas 0 Adis Abeba 64 1 2 2 Giza 77 1 Nairobis 8 3 80 1 Dar cs 0 3 Salamas

3,02 2,90 2,64 2,56

2,49 2,39 2,37

AFRIKOS ETNINIO ŽEMĖLAPIO PAAIŠKINIMAI (skliausteliuose pateiktas tautos ar genties žmonių skaičius milijonais, XX a. pabaigos apytikriai duomenys) AFRAZIJIEČIŲ ŠEIMA Semitų grupė (129,46 m. l - Egipto (48,11 m. , Sudano (11,86 m. , Maroko (16,29 m. , Alžyro (17,85 m. , Tuniso (6,99 m. , Libijos (3,15 m. , V. Sacharos (chasanijai; 2,02 m. , Azijos arabai (0,58 m. , 2 amharai (17,0 m. ir guragiai (1,2 m. , 3 - tigriai (0,7 m. , 4 - tigrajai (3,2 m. Kušitų grupė (29,24 m. 5 - somaliai (6,77 m. , 6 - galai (oromai; 16,71 m. , 7 - agavai (0,38 m. , 8 - atarai (danakiliai; 0,83 m. , šachai (0,1 m. , 9 -bedžai (1,49 m. , 10 -sidamai (0,85 m. , kafai (0,38 m. , ometai (1,0 m. , gimyrai (0,16 m. , 11 -irakai (0,4 m. Berberų grupė (10,56 m. 12 - kabilai (2,55 m. , 13 - rifai (1,05 m. , 14 - tamazigtai (1,9 m. , 15 -šlechai (2,37 m. , 16 - šavijai (0,86 m. , 17 - oazių berberai (0,78 m. , 18 -tuaregai (l,02 m. Čado (hausų - kotokų) grupė (28,74 m. 19-hausai (24,08 m. , 20 - angasai (0,2 m. , ankviai, sūrai (0,3 m. , 21 -badžiai (0,55 m. , bolevai (0,1 m. , 22 - būrai (1,79 m. , 23 - mandarai (0,81 m. , 24 - masai (0,5 m. , 25 -

mubiai (0,21 m. , 26 - kotokai (0,2 m. NIGERIO (NIGERIO -KORDOFANO) ŠEIMA Nlgerio -Kongo grupė (305,11 m. Benuės -Kongo (bantų irrytų bantoidų) pogrupis (174,58 m. 27 - fangai (2,8 m. , bulai, etonai, jaundžiai, makai (0,66 m. , 28 - dualai (1,18 m. , (ba)lundai (0,83 m. , basai (0,1 m. , 29 - (ba)kotai (0,05 m. , 30 - mpongviai (0,16 m. , mbečiai (0,25 m. , 31 - bubiai (0,06 m. , 32 - (banja)ruandai (9,76 m. , čigai (kigai; 1,1 m. , 33 - (ba)rundžiai (6,93 m. , (ba)chai (vinzai; 0,75 m. , 34 - (a)kikujai (4,4 m. , embai (0,22 m. , merai (1,1 m. , 35 (a)kambai (2,3 m. , 36 - (ba)gandai (2,71 m. , 37 - (ba)njorai (0,58 m. , (ba)njakoliai (1,3 m. , (ba)torai (0,5 m. , (ba)chajai (1,3 m. , 38- (ba)luchjai (3,5 m. , gišai (masabai; 1,1 m. , gveriai (0,45 m. , gusijai (1,3 m. , 39 - (ba)kondžai (0,67 m. , 40 - (ba)kongai (7,1 m. , 41 - (b)ambundai (1,9 m. , (a)mbundai (0,25 m. , 42 - mongai, (ba)telai (4,0 m. , 43 (bo)bangiai ir bangalai (1,62 m. , ngiriai ir ngombiai (0,53 m. , 44 - (ba)bojai (0,77 m. , 45 - (va)legai, (ba)komai (0,4 m. , 46 - (ba)kubai (0,28 m. , 47 - (ba)tekiai (1,1 m. , (ba)sakatai (0,2 m. , 48 - (ba)lubai (5,43 m. ,49-bembai (2,45 m. , 50- tongai (1,1 m. , (ba)subijai (0,035 m. , 51 -suaheliai (2,19 m. , komorai (0,45 m. , 52 - (va)njamveziai (4,6 m. , 53 - irambai (0,6 m. , 54 - (va)gogai (0,85 m. , 55 - (va)zamarai ir (va)sagarai (1,08 m. , 56 - (va)džagai ir (va)pariai (1,07 m. , 57 - (va)šambalai ir (va)zigulai (0,93 m. , 58 midžikendai (1,0 m. , (va)njikai (0,5 m. , (va)teitai (0,3 m. , (va)pokomai (0,05 m. , 59 (va)chechiai ir (va)benai (1,5 m. , 60- (ma)kondžai (1,38 m. , 61 - makujai (8,08 m. , 62malaviai (6,99 m. , 63- (va)kingai irnjakusai (1,27 m. , (va)jajai (2,02 m. , 64 - (va)fipai (0,59 m. , 65 - (ma)šonai (7,62 m. , 66 - kosai (6,01 m. , 67 - zulai (amazulai; 6,75 m. , 68 - (a)ngoniai (1,07 m. , 69 -matabeliai (1,3 m. , 70 - (ama)ndebeliai (0,75 m. , 71 - svaziai (1,53 m. , 72- (ba)pedžiai (2,71 m. , 73 - (ba)sutai (3,35 m. , 74 - bečuanai (tsvanai; 3,91 m. , 75 - (ba)loziai (0,66 m. , 76 - (ba)vendai (0,99 m. , 77 -tsongai (4,77 m. , 78 ovimbundai (3,3 m. , 79 - ovambai (ambai; 0,95 m. ir (vo)njanekai (0,47 m. , chumbai (0,47 m. , 80 - hererai (0,19 m. , 81 - (va)čokviai (0,96 m. , luenai (0,76 m. , 82 (va)lučazai (0,22 m. , luimbiai (0,49 m. , 83 - (va)nkojai (0,17 m. ir (va)mbuelai (0,035 m. , 84 - (ba)lundai (0,26 m. , 85 - pigmėjų gentys, kalbančios bantų kalbomis: babingai, bakolai ir kiti (0,185 m. , 86 - tyvai (2,35 m. , ekojai (0,65 m. , bokiai (0,12 m. , džaravai (0,12 m. , 87 - ibibijai (5,32 m. , 88 -bamilekiai (1,9 m. , 89 - tikarai (0,72 m. , 90 biromai (0,18 m. ir džeravai (0,06 m. , 91 - kambariai (0,20 m. ir katabai (0,25 m. , 92 vučiai (0,03 m. , 93-džukūnai (0,24 m. Voltas (gurių, centrinių bantoidų) pogrupis (14,92 m. 94-mosiai (6,27 m. , dagombai, mamprusiai, nankansiai, dagariai, 95 - grusiai (0,77 m. , kasenai, nunumai, sisalai, kurumbai, 96 - lobiai (1,03 m. ir bobai (0,77 m. , 97 dogonai (0,33 m. , 98 - senufai (2,75 m. , 99-gurmai (l,l),konkombai (0,3 m. , mobai (0,2 m. , 100-sombai (0,24 m. , 101 - temai ir kabrai (1,04 m. , 102 - barbai (0,375 m. , 103 -kulangai (0,24 m. Atlanto (vakarų bantoidų)pogrupis (26,78 m. 104 - fulbiai (fulai, fulaniai; 18,83 m. , tukulerai (0,735 m. , 105 - volofai (2,52 m. , 106 - sererai (1,11 m. , 107 - kisiai (0,435 m. , temniai (1,1 m. , bulomai (0,145 m. , limbai (0,3 m. , bagai (0,1 m. , 108 - dijolai (0,59 m. , 109 - bąlančiai (0,355 m. , mandžakai (0,185 m. , pepeliai (0,06 m. , 110-golai (0,16 m. , tendai (0,06 m. Mandžių pogrupis (13,68 m. 111 - mandingai (malinkiai; 3,72 m. , bambarai (2,93 m. , diulai (0,48 m. , - 12-soninkiai (sarakolai; 1,14 m. , 113-vajai (konai; 0,39 m. , 114 -susai (0,96 m. , 115-mendžiai (l,21 m. , 116-kpeliai (0,71 m. , 117-lomai (tomai; 0,3 m. ir bandžiai (0,055 m. , 118 - manai

(0,175 m. , danai (0,6 m. ir kveniai (0,31 m. , 119 - bisai (busai; 0,36 m. , 120 - šamai (sanai;0,28 m. Kva (Gvinėjos) pogrupis (67,43 m. 121 - bakviai (0,66 m. , grebai (0,16 m. , kru (0,19 m. ir kranai (0,15 m. , 122 - gėriai (0,43 m. , basai (0,16 m. , 123 - bečiai (1,95 m. , 124 - ašančiai (asančiai; 3,42 m. , fančiai (1,61 m. , akvapimai (0,53 m. , bauliai (1,2 m. anjai (1,58 m. , gondžai (guangai; 0,5 m. ir ga (0,4 m. , adangmai (adangbai; 0,65 m. , 125 - eviai (3,04 m. , fonai (2,65 m. , 126 - jorubai (20,6 m. , igalai (0,85 m. , 127 - ibai (igbai; 17,05 m. , 128 - biniai (edai; 3,4 m. , 129 - nupiai (1,2 m. , gbariai (0,55 m. , igbyrai (0,65 m. , 130 - idžai (1,72 m. Adamawos -Sudanopogrupis (7,32 m. 131 - (a)zandžiai (2,73 m. , 132 - bandai (1,24 m. , 133 - gbajai (0,85 m. ir ngbandžiai (0,5 m. , 134 - seriaimundai (0,38 m. , 135 - čambai (0,48 m. , mumujai (0,5 m. Kordofano grupė (0,57 m. 136 - Kordofano tautos: koaribai (0,19 m. , tumtumai (0,16 m. , tegalai (0,13 m. , talodai (0,07 m. , kaliai (0,02 m. NILO -SACHAROS ŠEIMA Songąjų grupė (2,29 m. 137 - songajai (1,26 m. , džermai, dendžiai (1,03 m. Fūrų, mabų ir komų grupės (0,84 m. 138 - fūrai (0,46 m. , 139 - mabai ir masalitai (0,36 m. , komai (0,02 m. Chari - Nilo grupė (23,1 m. Centrinio Sudano pogrupis (3,91 m. 140-bagirmiai (0,435 m. , sarai (1,28 m. ,bongai (0,13 m. , 141 -morai - mangbetai (1,6 m. , 142 -pigmėjų gentys, kalbančios morų - mangbetų kalbomis: efai, asujai (basujai; 0,06 m. Rytų Sudano pogrupis (19,0 m. 143 - tarnai (0,43 m. , 144 - dagai (0,2 m. , 145 - murliai (0,18 m. , 146 -dinkai (2,5 m. , 147 - nuerai (1,13 m. , 148 - šilukai (0,37 m. , 149 - pietų lujai: ačoliai (0,75 m. , langai (0,95 m. , 150 - lujai (2,78 m. , 151 - bariai (0,6 m. , 152 - lotukai (0,32 m. , 153 - tesai (1,53 m. , turkanai (0,275 m. , karamodžai (0,32 m. , 154 - masajai (0,54 m. , 155-157 kalendžinai (nandžiai, sukai, tatogai; 2,47 m. , 158 - nubiai (2,05 m. , kalnų nubiai (0,09 m. Bertų ir kunamųpogrupiai (0,19 m. 159 - bertai (0,13 m. , 160 - kunamai (0,06 m. Sacharos (kariūnų) grupė (5,11 m. 161 - kanūriai (4,67 m. , 162 - tūbai (tedai; 0,4 m. ir zagavai (0,04 m. KHOINŲ (KOISANO) ŠEIMA Pietų Afrikos khoinų grupė (0,305 m. 163 - bušmėnai (0,075 m. , 164 - hotentotai (0,13 m. ir kalnų damarai (04 m. Sandavių ir chadzų grupės (0,04 m. 165 - chandzapiai (chandzai; 0,001 m. , 166 - sandaviai (0,04 m. AUSTRONEZIEČIŲ (MALAJIEČIŲ - POLINEZIEČIŲ) ŠEIMA Vakarų austroneziečių grupė (10,08 m. 167malagasiai (9,91 m. INDOEUROPIEČIŲ ŠEIMA 168 - afrikanai (iš jų būrai 2,88 ir metisai 2,84 m. , 169 - anglai (0,29 m. , anglai afrikanai (1,59 m. , 170 - liberai (0,025 m. , 171 - ispanai (0,035 m. , 172 - portugalai (0,15 m. , 173 - prancūzai (0,28 m. , kreolai (0,35 m. , 174 - indai (gudžaratai ir kiti; 1,93 m. ETNINĖ SUDĖTIS. A gyventojų etninė sudėtis labai įvairi (Etninis žemėlapis 138 psl.), nepakankamai ištirta (ypač juodaodžių); nėra vienos etnolingvistinės tautų klasifikacijos. Afrikoje yra įv. etninių bendrijų - moderniųjų tautų (nacijų), tautų, genčių junginių, genčių. A etniniuose žemėlapiuose skiriama 300-500 bendrijų; - 11 bendrijų turi po daugiau, kaip l mln. žmonių (87,1% A gyventojų), 11 turi po daugiau, kaip 10 mln.

žmonių. Afrikos valstybės dažniausiai daugiatautės, jų sienos paprastai nesutampa su etninių bendrijų gyvenamųjų teritorijų ribomis (per žemyno kolonizaciją daugelį šių bendrijų pasidalijo kelios Europos valstybės). Ypač įvairi Nigerijos, Etiopijos, Kongo DR, Tanzanijos, Ugandos, Ganos, Kamerūno, Kenijos etninė sudėtis. S. Afrikos tautos skiriamos afrazijiečiu šeimai, kurią sudaro 4 kalbinės grupės. Gausiausia semitų grupė (129,5 mln.), jos dauguma kalba arabų kalba (Afrikoje gyvena 2/3 pasaulio arabų). Libijoje, Tunise, Alžyre, Maroke, Egipte susiformavo moderniosios arabų tautos. Etiopijoje besikuriančios etiopų moderniosios tautos branduolį sudaro amharai (17 mln.) kartu su giminingomis tigrių ir tigrajų tautomis. Berberų grupės tautos (10,6 mln.) gyvena Magribo kalnų rajonuose ir Sacharos oazėse; dauguma jų kalba arabiškai. Somalio pusiasalyje (Etiopijos pietuose ir pietryčiuose, Somalyje, Džibutyje), dar Kenijos Šiaurės rytuose ir Sudano pietuose gyvena kušitų grupės tautos (29,2 mln.). Šiaurės Nigerijoje, Šiaurės Kamerūne ir p. Nigeryje telkiasi Čado grupės tautos (28,7 mln.); gausiausia hausai (24 mln.). Į p. nuo Sacharos gyvenančių juodaodžių tautų skiriamos 3 šeimos. Gausiausia Nigerio (Nigerio -Kordofano) šeima, paplitusi Vid. ir P. Afrikoje. Ji dalijama į 2 grupes: Nigerio -Kongo ir Kordofano. Nigerio -Kongo grupė turi 6 pogrupius, gausiausias Benuės -Kongo (174 mln.), kurio tautos (-120 etninių bendrijų) kalba bantų kalbomis; apima tropinės A didžiąją dalį: Gaboną, Pusiaujo Gvinėją, Kongą, Angolą, Kongo DR, Ugandą, Ruandą, Burundį, Keniją, Tanzaniją, Malavį, Zambiją, Mozambiką, Botsvaną, Svazilandą, Lesotą, PAR, Namibiją. Iš Atlanto pogrupio tautų (27 mln.), gyvenančių Atlanto vandenyno pakrantėje (Gvinėjoje, Bisau Gvinėjoje, Senegale, Siera Leonėje, Gambijoje ir kitur), didžiausia -fulbiai (18,8 mln.), daug jų yra ir daugelyje V. ir Vid. Sudano regiono valstybių. Kva pogrupio tautos (67,4 mln.) sudaro 2/3 Ganos ir Benino, puse Nigerijos, Togo, Liberijos, Dramblio Kaulo Kranto gyventojų. Mandžių pogrupio tautos (13,7 mln.), gyvenančios prie Senegalo ir Nigerio aukštupių, sudaro puse Gambijos, Liberijos, Malio ir Siera Leonės gyventojų. Adamawos -Sudano pogrupio tautos (7,3 mln.) susitelkusios Centrinės Afrikos Respublikoje (4/5 jos gyventojų), gretimuose Kongo DR, Kamerūno, Čado ir Sudano rajonuose. Volios pogrupio tautos (14,9 mln.) telkiasi Burkina Fase (82% visų gyventojų), Ganos, Togo ir Benino šiaurėje, Dramblio Kaulo Kranto Šiaurės rytuose. Kordofano grupės tautos negausios (0,57 mln.), jos išsibarsčiusios Sudano pietuose. Nilo -Sacharos šeimą sudaro 4 grupės; didžiausia Chari - Nilo grupė (23,1 mln.) skiriama į 4 pogrupius. R. Sudano pogrupio tautos (19 mln.) gyvena prie Nilo aukštupio, aplink Viktorijos ir Turkanos ežerus (Sudane, Ugandoje, Kenijoje, Tanzanijos šiaurėje), Centr. Sudano pogrupio tautos (3,9 mln.) - Sudano ir Kongo DR paribyje, bertų ir kunamų pogrupių tautos (0,19 mln.) -Sudano bei Etiopijos paribyje. Sacharos (kanūrių) grupės tautos (5, l mln.) telkiasi aplink Čado ežerą ir Sacharos viduryje (Nigerio vakaruose, Čado šiaurėje, Nigerijos Šiaurės rytuose), songajų grupės tautos (2,3 mln.) -prie Nigerio vidurupio (Malis, Nigeris). Fūrų, mabų ir komų grupių tautos (0,84 mln.) pasklidusios Čado pietryčiuose ir Sudano vakaruose. Pietvakarių Afrikos bei vid. Tanzanijos tautos skiriamos khoinu (Koisano) šeiniai, kurią sudaro 3 grupės - P. Afrikos khoinų grupės tautos (0,3 mln.), gyvenančios Namibijoje, Botsvanoje, Angoloje, bei sandavių ir chadzų grupių tautos (0,04 mln.). Madagaskaro saloje gyvenantys malagasiai (9,9 mln.) priklauso austroneziečių šeimos vakarų austroneziečių grupei.

Indoeuropiečių šeiniai (l 1.6 mln. (priklauso apie 1,5% A gyventojų. Jų daugiausia PAR, Zimbabvėje, Kenijoje. PAR gyvena vad. spalvotieji, kilę iš europiečių vedybinių, dar dažniau nevedybinių, ryšių su vietos gyventojais; jų kalba ir kultūra panaši į atitinkamomis ide. kalbomis kalbančių europiečių. Petras (lamas Afrika. Zulės RELIGIJOS. Afrikai būdinga religijų gausumas ir didelė jų [vairovė (Religijų žemėlapis 142 psl.). 45,4% gyventojų - krikščionys (1984 m. , iš jų 40% kataliku, 36,1% protestantų (8,6% anglikonų, yra baptistų, evangelikų reformatų), 9,5% stačiatikių; krikščionims priskiriami ir vad. nepriklausomų bažnyčių tikintieji (14,4%). Krikščionybė labiausiai paplitusi Vid. ir P. Afrikoje. Islamą išpažįsta 41,5% gyventojų (daugumą sudaro sunitai, jie gyvena daugiausia Šiaurės , V. ir Rytų Afrikoje; šiitai susitelkė P. Afrikoje). 12,3% gyventojų yra Afrikos tradicinių (pirmykščių) religijų išpažinėjai (dauguma gyvena į pietus nuo Sacharos). 0,8% gyventojų išpažįsta kt. religijas; hinduistų (jų daugiausia PAR) ir bahajų yra po 1,2 mln. Krikščionybė pradėjo plisti II- III a. Šiaurės Afrikoje; čia vyravo iki IX a. , ilgainiui ją nustelbė islamas (išliko tik Koptų ir Etiopų bažnyčių tikinčiųjų; abi šios bažnyčios dar vadinamos Koptų bažnyčia). XVII- XVIII a. Vid., P. ir V. Afrikoje krikščionybę ėmė skleisti čia įsikūrę europiečiai. Nuo XIX a. V. Afrikoje didž. įtaką darė protestantu misionieriai. Katalikybės ir protestantizmo paplitimo Afrikoje zonos daugiausia sutampa su Europos šalių (katalikiškųjų ir protestantiškųjų) buv. kolonijomis, prekybos regionais. Stačiatikiai daugiausia susitelkę Egipte, dar yra Etiopijoje, Kenijoje, Konge, Ugandoje. XX a. 2 pusėje Afrikoje krikščionių sparčiai daugėjo: 1970-1985 m. kasmet po 3,55% (0,8% daugiau už gyventojų prieaugį). Nepriklausomos bažnyčios (dar vadinamos afrikietiškomis krikščioniškosiomis religijomis) ėmė rastis XIX a. 9 dešimtmetyje Vid. ir P. Afrikoje. Jos krikščionybę derina su Afrikos tradicinėmis (pirmykštėmis) religijomis. Dvasiniai vadovai (religijų pradininkai ar jų Įpėdiniai) remiasi daugiausia Biblija, skelbiasi esą pranašai, propaguoja Juodojo Mesijo idėją. Krikščioniškosios apeigos derinamos su tradicinių religijų apeigomis (iniciacijos ir Krikšto sakramento apeigos, kolektyvinės maldos su šokiais iki rel. ekstazės). Šių religijų tikinčiųjų bendruomenės (vad. bažnyčios) yra savarankiškos, kiekviena turi savo dvasinį vadovą. Jų yra daugiau, kaip 6000 (daugiausia PAR); kiekvienai priklauso nuo kelių šimtų iki kelių milijonų tikinčiųjų. Susikūrė dviem būdais: tikinčiųjų grupės atsiskyrė nuo krikščioniškųjų misijų (Marijos Legionas, Kenijoje įkurtas 1963 m. arba jas subūrė (tokių daugiausia) religinių visuomeninių (dažniausiai antikolonijinių) judėjimų vadovai. Pastaruoju būdu susikūrusios: Dvylikos Apaštalų bažnyčia, įkurtas 1913 W. W. Harriso Dramblio Kaulo Krante; Jėzaus Kristaus bažnyčia Žemėje, įkurtas 1921 S. Kimbangu Konge; Apaštališkoji bažnyčia, įkurta J. Masowe's PAR; Aladura (grupė religijų, įkurtas XX a. 3 dešimtmetyje V. Afrikoje, daugiausia Nigerijoje) ir kt. Islamą VII a. 2 pusėje - VIII a. Šiaurės Afrikoje (Viduržemio j. pakrantėse nuo Egipto iki Maroko) pradėjo skleisti arabai. IX a. islamas tapo vyraujančia religija visoje Šiaurės Afrikoje. Rytų Afriką islamas pasiekė VII a. pab.; iš Egipto plito per Sudaną iki Etiopijos, iš Arabijos pusiasalio - iki Somalio, Kenijos ir Tanzanijos. I V. Afriką islamas pateko iš Magribo per Sacharą. Nuo XI a. islamą skleidė jį priėmusi senovės Ganos, Malio, XV-

XVI a. - Songajaus aukštuomenė. XVI a. islamas įsigalėjo arabų užkariautoje Nubijoje. Afrikoje islamas sparčiai plito XVIII - XIX a. Kaimuose labiausiai paplitęs vad. juodasis islamas. Jo išpažinėjai islamo doktriną ir apeigas derina su animistiniais tikėjimais, protėvių kultu ir tradiciniais ritualais (vietinių šventųjų kultu, maldininkų kelionėmis į vietines šventąsias vietas). Tradicinės (pirmykštės) religijos (tradiciniai tikėjimai) daugiausia išpažįstamos tautų ir genčių, gyvenančių į pietus nuo Sacharos (-30% regiono gyventojų). Jos pagristos mitologija; būdinga animizmas, antropomorfizmas, zoomorfizmas, fetišizmas, totemizmas, protėvių kultas, politeizmas. Kiekvienos etninės grupės (dažu. genties) religija turi savitą šių elementų derinį. Nepaisant įvairovės, panašiomis gamtinėmis, ūkio sanklodos ir visuom. polit. sąlygomis gyvenančių etninių grupių religijos turi daug bendrumų. Pagal tai jungiamos į 4 grupes: medžiotoju, piemenų, savanos žemdirbių ir miško žemdirbių. Visoms (su labai retomis išimtimis) būdingas tikėjimas aukščiausiąja būtybe (vadinama įv. vardais: Amma, Džoku, Katonda, Leza, Olorunu ir kt.). Dažniausiai tai yra visagalis kūrėjas, aukšč. teisėjas, genties protėvis, dievybių hierarchijoje užimantis svarb. vietą (tai liudija mitai, maldos), bet kultas nėra išplėtotas (labai mažai jam skirta šventyklų, atvaizdų, rel. apeigų). Žemesnio rango dievybės ir dvasios (ypač būdingos miško žemdirbių religijoms) įkūnija dažniausiai gamtos jėgas. Jos bendros genčiai arba genties daliai. Dievybės sudaro panteoną, turi joms skirtų šventyklų; atliekami ritualai, švenčiamos šventės, žyniai aukoja aukas. Protėvių kultas (nebūdingas tik medžiotojams), pagrįstas tikėjimu sielos nemirtingumu, paplito atsiradus sočiai, diferenciacijai. Protėvių dvasios yra aukščiausiosios būtybės ir žmonių tarpininkės. Ribos tarp dievybių ir protėvių dvasių nėra ryškios; genčių vadų protėviai dažnai garbinami kaip dievybės. Vienoms medžiotoju religijoms būdingas iš mitologijos perimtas antropomorfizmas (Kongo upės baseino gentys personifikuoja lietų, perkūną, žaibą) ar zoomorfizmas (bušmėnų Cgaangas - vabzdys maldininkas, mitinis herojus ir protėvis, davęs ugnį, išmokęs amatų), kitoms totemizmas (pigmėjų gentys save paprastai kildina iš totemų - gyvatės, leopardo, beždžionės ir kt.) ar fetišizmas (V. Afrikoje garbinamas medžio dirbinys, akmuo, gyvūno kūno dalys). Gausu dievybių, susijusių su žeme ir vandeniu (smauglys, gyvatė); daugiausia jų turi P. ir Vid. Afrikos žemdirbių gentys. ISTORIJA SENOVĖ. A teritorijoje pirmosios valstybės susikūrė Egipte, Nilo upės slėnyje, 4 tūkstantmečio p.m.e. viduryje (senovės T Egiptas). ~3 tūkstantmetį p.m.e. Egiptas buvo suvienytas ir tapo vienu svarbiausių senovės pasaulio ūkio ir kultūros centrų. XI a. p.m.e. TNubijoje susikūrė Kušo karalystė. Nuo VIII a. p.m.e. jos valdovai kovojo su Asirija dėl įtakos Egipte; 715-664 jį valdė, I a. p.m.e. dab. Etiopijos šiaurinės dalyje susikūrė fAksumo karalystė, -350 nukariavusi Kuša. į vakarus nuo Egipto gyveno libių gentys. S. Afrikoje XI a. p.m.e. prek. centrus ir kolonijas ėmė kurti finikiečiai. 814 p.m.e. jie įkūrė f Kartaginą, kuri tapo galinga valstybe ir beveik 600 m. kontroliavo Viduržemio j. vakarus. VII a. p.m.e. šiaurinėse pakrantėse kolonijas įkūrė graikai (Kirenaika, Naukratija ir kt.). III a. p.m.e. S. Afrikoje susikūrė Numidijos ir Mauritanijos valstybės. II a. p.m.e. į A ėmė veržtis romėnai. 146 p.m.e. jie užėmė Kartaginą, 46-45 Numidiją ir Mauritaniją, 30 p.m.e. - Egiptą. Romėnų valdymo laikais Šiaurės Afrikoje kūrėsi miestai, į ją kėlėsi kolonistai, suvienodėjo ūkio ir kultūros raida. -300 visoje Šiaurės Afrikoje paplito krikščionybė. 333 iš Bizantijos ją priėmė ir Aksumo valdovas Ezana. 395, Romos imperijai suskilus, Egiptas

atiteko R. Romos (Bizantijos), o likusi Šiaurės Afrikos dalis - V. Romos imperijai. 429 šią A dalį užėmė vandalai, 534-698 valdė Bizantija. ARABŲ UŽKARIAVIMAI IR IKIKOLONUINIS LAIKOTARPIS.? a.- VIII a. pr. Šiaurės Afriką užėmė arabai (T arabų užkariavimai). Per keletą jų valdymo amžių čia įsigalėjo arabų kalba bei religija (islamas). Iš pradžių valdė f Omejadai ir TAbasidai, nuo IX a. įsigalėjo nuolat tarpusavyje kariaujančios vietinės arabų dinastijos. X- XI a. beveik visoje Šiaurės Afrikoje viešpatavo TFatimidai, vėliau fAjubidai. XI- XIII a. Šiaurės vakaruose valdė f Almoravidai, fAlmohadai ir TMarinidai. XIII a. viduryje Egipte įsitvirtino 1'mameliukai. 1517 Egiptą, o paskui Libiją, Tunisą, Alžyrą užkariavo turkai osmanai. 8- X a. arabai užėmė ir Afrikos r. pakrante nuo Raudonosios j. iki Zambezės upės. Dėl to VIII- IX a. žlugo Aksumo karalystė. XIV a. pr. Nubijoje dėl arabų kolonizacijos nebeliko krikščioniškos Mukuros, XVI a. pr. - tAIojos valstybės. f Juodojoje Afrikoje pirmosios valstybės susikūrė žemyno vakarų dalyje, į pietus nuo Sacharos, kur kryžiavosi svarbūs prek. keliai (Juodosios Afrikos valstybių žemėlapis 144 psl.). Iki Amerikos atradimo šis regionas buvo svarbiausias aukso tiekėjas Viduržemio j. šalims. - V a. čia, tarp Senegalo ir Nigerio upių, susikūrė T Ganos valstybė, IX a. -ll a. vid. klestėjo; 1076 ją sužlugdė Almoravidai. XII a. buv. Ganos p. dalyje iškilo T Malis, gyvavęs iki XVII amžiaus. XV- XVI a. prie Nigerio aukštupio ir vidurupio klestėjo f Songajaus valstybė (susikūrė VIII- IX a. ), kurią 1591 sunaikino Maroko sultono kariuomenė. XIII- XV a. Baltosios ir Juodosios Voltos upių baseinuose keletą valstybių sukūrė mosiai (f mosiu valstybės). XIX a. pab. jas kolonizavo Prancūzija. į pietvakarius nuo Čado ežero X- XIX a. buvo ir keletas hausų įkurtų miestų - valstybių (Thausų valstybės). XIII- XV a. prie Gvinėjos įlankos iškilo T Benino valstybė, XVII- XVIII a. TAšanli ir TDahomėja. XIV a. prie Kongo žemupio susikūrė TKongo valstybė. 1491 jos valdovai iš portugalų priėmė krikščionybę. XVII a. pab.- XVIII a. pr. valstybė žlugo nuo gretimų genčių ir europiečių antpuolių. XIII- XVI a. tarp Alberto, Kiogos, Viktorijos ir Tanganikos ežerų susikūrė f Bugandos, Bunjoro, Ankolės, Ruandos ir Urundžio valstybės. XIX a. jas pajungė Buganda. XI- XIV a. tarp Zambezės ir Limpopo upių atsirado TMonomotapos valstybė, kurią 1693 užkariavo rozvių gentys. Madagaskaro saloje - XIV a. susikūrė T Merinos valstybė. KOLONIJINIAI LAIKAI. XV a. į A pradėjo veržtis europiečiai, pirmiausia portugalai. Iš pradžių žemyno pakrantėse jie kūrė prek. punktus. Europiečius labiausiai traukė vergai ir auksas. XVI a. - XIX a. vid. iš A į Ameriką buvo išvežta 12-14 mln. afrikiečių. Prekyba vergais nusmukdė A, ypač jos vakarų dalies ūkį, nors kai kurios afrikiečių valstybės (Ašanti, Dahomėja ir kt.) iš jos pelnėsi. 1833 D. Britanijos, 1848 Prancūzijos kolonijose, 1865 JAV panaikinus vergovę ši prekyba nutrūko. XV a. europiečiai pradėjo grobti afrikiečių žemes. XVI a. portugalai įsitvirtino Angolos ir Mozambiko, XVII a. pr. anglai - Aukso Kranto (dab. Gana) ir Siera Leonės pakrantėse, prancūzai - prie Senegalo upės žemupio. 1652 A pietuose Olandijos Ost Indijos bendrovė įkūrė f Kaapo koloniją. 1806 m. ją užėmė britai. 4 dešimtmetyje olandų kolonistai, Europoje vadinti būrais, nepatenkinti britų valdžia ir vergovės panaikinimu, pasitraukė į šiaurę ir užėmę zulų žemes įkūrė TNatalio respubliką. 1843 britams ją užėmus būrai iš bečuanų ir basutų atimtose žemėse įkūrė f Oranės (1854 m. ir tTransvalio (1856 m. respublikas. 1830-47Prancūzija užėmė Alžyrą.

XIX a. pab. Afrikoje kolonijinis užkariavimas suintensyvėjo (Kolonijinio laikotarpio žemėlapis 145 psl.). 1876 buvo užimta tik 1/10, 1900 -jau 9/10 jos teritorijos. A svarb. šalis užgrobė Didžioji Britanija. 1882 ji okupavo ir pavertė savo kolonija Egiptą, formaliai ir toliau likusį Osmanų imperijos dalimi. 1914 Egiptas buvo paskelbtas britų protektoratu. 1899 Didžiosios Britanijos ir Egipto bendra valda (kondominiumu) tapo Sudanas; faktiškai jį valdė britai. XIX a. pab. jie užėmė ir dab. Somalio šiaurinės dalį. 1890 britų protektoratu tapo Zanzibaras, 1894-96-Uganda, 1895 -R. Afrika (dab. Kenija). Britų kolonijos Rytų Afrikoje buvo vadinamos f Britanijos Rylų Afrika. XIX a. pab. Britanijos P. Afrikos bendrovė įsigalėjo P. ir Šiaurės Rodezijoįe (dab. Zimbabvė ir Zambija). 1885 buvo įkurti Bechuanalando (dab. Botsvana), 1891 -Nyasalando (dab. Malavis) protektoratai. Po t Būrų karo (1899-1902 m. britai panaikino Oranės bei Transvalio respublikas ir 1910 m. iš Kaapo, Natalio, Oranės ir Transvalio kolonijų sukūrė Pietų Afrikos Sąjungos (PAS) dominiją. V. Afrikoje Didžioji Britanija XIX a. pab.- XX a. pr. išplėtė Aukso Kranto, Siera Leonės ir ypač Nigerijos kolonijas. Afrikoje daug kolonijų įgijo ir Prancūzija. 1881 jos protektoratu tapo Tunisas, 1912 didž. dalis Maroko (likusioji - Ispanijos). XIX a. pab.- XX a. pr. Prancūzija užėmė didžiąją dalį V. ir Vid. Afrikos. 1894-1905 m. visos jos kolonijos V. Afrikoje buvo sujungtos į f Prancūzijos Vakarų Afriką, 1910 m. Vid. Afrikoje - į t Prancūzijos Pusiaujo Afriką. Madagaskaras 1895 tapo Prancūzijos protektoratu, 1896-kolonija. 1896 Prancūzija, užėmusi dalį Somalio, įkūrė Prancūzijos Somalio Kranto koloniją (dab. Džibutis). Į A dalybas įsitraukė ir Vokietija. 1884 jos protektoratu tapo Pietvakarių Afrika (dab. Namibija), Kamerūnas, 1885 - Togas, 1889 - Ruanda -Urundis (dab. Ruanda ir Burundis), Tanganika (dab. Tanzanijos žemyninė dalis). 1890 visos jos kolonijos Rytų Afrikoje buvo pavadintos 1 Vokietijos Rytų Afrika. 1884-1885 m. Belgija užvaldė vad. Belgijos Kongą (dab. Kongo DR). 1882-1890 m. Italija užgrobė Eritrėją, atskirdama Etiopiją nuo jūros. 1895-1896 m. ji mėgino nukariauti ir Etiopiją, bet pralaimėjo. 1889 primetė protektorato statusą dab. Somalio pietryčių daliai. 1912 italai iš Turkijos atėmė Tripolilaniją ir Kirenaiką (dab. Libija). Portugalija išplėtė savo valdas Angoloje ir Mozambike. XIX a. pab. Ispanijos protektoratu tapo Rio de Oro (dab. V. Sachara). Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Europos valstybės buvo pasidalijusios visą A; nepriklausomos liko tik Etiopija ir Liberija. Kolonijiniais laikais A laipsniškai buvo įtraukta į pasaul. ūkio sistemą. Europos šalims ji pradėjo tiekti žaliavų pramonei ir žemės ūkio produktų. Kūrėsi miestai. Formavosi vad. kolonijinė visuomenė. Atsirado prekybininkų ir verslininkų, susijusių su V. Europa, samdomų darbininkų, į rinką orientuotų valstiečių sluoksnių. Plėtojosi kultūra, tačiau A industrializacija buvo menka, ūkio struktūra daugiausia pritaikyta metropolijų poreikiams tenkinti. DEKOLONIZACIJA IR NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKAI. A dekolonizacijos požymiai išryškėjo po Pirmojo pasaulinio karo . 1919 Tautų Sąjunga suteikė Didžioji Britanijai, Prancūzijai, Belgijai ir PAS teise valdyti buv. Vokietijos kolonijas kaip mandatines teritorijas. 1922 Didžioji Britanija pripažino Egipto suverenitetą, tačiau tik 1936 jis įgijo realią nepriklausomybę. 1934 remdamasi T Westminsterio statutu (1931 m. suverenitetą įgijo PAS. Po Antrojo pasaulinio karo A tautos nepriklausomybę įgijo 2 būdais: taikiu ir ginkluotos kovos. Antikolonijiniai sukilimai įvyko Madagaskare (1947-48 m. , Kenijoje

(1952-57 m. , Alžyre (1954-62 m. , Kamerūne (1956-59 m. , Angoloje, Mozambike ir Bisau Gvinėjoje (7 dešimtmetyje - 8 dešimtmečio l pusėje), Rodezijoje (1965-1979 m. , Namibijoje (1966-1988 m. . Visos kitos kolonijos nepriklausomybę pasiekė taikiu būdu, kai metropolijos, siekdamos išlaikyti ek. ir kultūros įtaką, pačios perduodavo valdžią afrikiečiams. Didelę įtaką turėjo 5 dešimtmečio pab. prasidėjęs Šaltasis karas: SSRS ir jos sąjungininkės, remdamos A tautų išsivadavimą, siekė didinti savo įtaką, diegė socializmą. A dekolonizacijos procesas vyko 3 etapais (Dekolonizacijos laikotarpio žemėlapis). Per l etapą (1950-59 m. nepriklausomos tapo Šiaurės Afrikos arabų šalys (išskyrus Alžyrą, 1962 m. , Gana ir Gvinėja. Per 2 etapą (1960-1970 m. nepriklausomybę gavo dauguma A šalių (1960 - 17 valstybių). Per 3 etapą (8 dešimtmečio vid.-1990 m. nepriklausomos tapo Portugalijos kolonijos, Komorai, Seišeliai, Afarų ir isų teritorija (dab. Džibutis), Rodezija (dab. Zimbabvė) ir Pietvakarių Afrika (dab. Namibija). 1975 Ispanija V. Sacharą perdavė JT globai, tačiau ją užėmė Marokas. Nuo 1948 rasistinės PAS (nuo 1961 PAR) baltųjų mažuma vykdė f apartheido politiką, dėl to jos, kaip nepriklausomos valstybės, nepripažino dauguma pasaulio valstybių. 1993 apartheidas buvo panaikintas. 1993, atsiskyrusi nuo Etiopijos, nepriklausomybę iškovojo Eritrėja. Įgijusios nepriklausomybę A šalys iš pradžių daugiausia orientavosi į buv. metropolijų polit. sistemas, tačiau neturėjo dem. gyvenimo patirties. Daug kur išlikusi senoji gentinė visuomenės organizacija trukdė plėtotis šiuolaikinėms valstybėms. Be to, A šalys liko ekonomiškai priklausomos nuo buv. metropolijų, todėl daugelį jų ištiko polit. ir ek. krizės. Įsigalėjo autoritarizmas, vienpartiniai arba pseudoparlamentiniai režimai. Prasidėjo kar. perversmai. Beveik pusėje A valstybių valdžią užgrobė kariškiai, todėl sustiprėjo jos centralizacija. Tokia valdymo forma gerai derėjo su tradiciniu vado kultu. Dažnai A valstybių raidos polit. modeliams didelės įtakos turėjo išorinės priežastys, t.y. Vakarų ir Rytų šalių varžybos. 7-9 dešimtmetyje apie 20 valstybių (Alžyras, Angola, Beninas, Egiptas, Etiopija, Gana, Gvinėja, Kongas ir kt.) palaikė artimus polit., kar. ir ideol. ryšius su SSRS bei kt. socialistinėmis šalimis ir laikėsi vad. socialistinės orientacijos, kuri dažniausiai sukeldavo ūkio krizę. Soc. sistemos žlugimas ją dar labiau paaštrino, dėl to nuo 1 (1 dešimtmečio daugelis A šalių, Vakarų valstybių skatinamos, ėmėsi dem. reformų, dažnai tik paviršutiniškų. Nuo 1990 beveik visose A šalyse kūrėsi opozicinės partijos. Nuo 10 dešimtmečio vid. po daugelio stagnacijos metų ūk. veikla ėmė atgyti. 27 A šalyse 1995 ek. plėtros tempai buvo didesni už gyventojų skaičiaus augimą.Vis dėlto A lieka labiausiai atsilikęs pasaulio regionas. Petras Tomkus GEOGRAFINIAI ATRADIMAI IR KELIONĖS Senovės egiptiečiai gerai pažino A Šiaurės rytų dalį (nuo Viduržemio j. palei Raudonąją j. iki Indijos vandenyno), X a. p.m.e. finikiečių laivai plaukiojo Viduržemio j. išilgai A Šiaurės Krantų, o VI a. p.m.e. apiplaukė aplink žemyną. VII- VI a. p.m.e. kartaginiečių pirkliai per Sacharą prasiskverbė iki Nigerio. -480 p.m.e. kartaginietis Hanonas pasiekė A pakrantę piečiau Žaliojo kyšulio. II a. p.m.e. žvejai iš Gadų (dab. Cadizas, Ispanija) plaukiojo į Kanarų salas. Graikų ir sirų jūreiviai I a. p.m.e. plaukiojo palei r. pakrantę iki Zanzibaro. Antikos laikų žinias apie A rodo Herodoto, Strabono, kalba Ptolemajo raštai. Viduramžiais arabai daug kartų iv. kryptimis perėjo Sacharos ir Libijos dykumas, surinko duomenų apie Senegalo žemupį, Nigerio vidurupi, Baltojo Nilo kair. intakus, Čado ežerą. Žinių apie A yra arabų keliautojų ai Idrisiįaus ( XII a. ), Ibn Batutos ( XIV a. ) raštuose. Portugalams pradėjus ieškoti jūrų kelio į Indiją su A geriau susipažino ir europiečiai. XV a. portugalai pasiekė Senegalo

upę, Žaliąjį kyšulį, Bioco (Fernando Poo) s., Kongo upę, Angolos krantus. 1488 B. Diazas de Novaesas apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį, 1500 pasiekė Madagaskarą. 1497-1498 m. Vasco da Gama plaukdamas į Indiją apiplaukė r. pakrantę iki 3°20' p. platumos. XVI a. jau buvo nustatyti A kontūrai. 1778 anglai įkūrė Asociaciją Afrikos vidinėms dalims tirti, kuri rengė ekspedicijas (daugiausia į Nigerio baseiną). Panašias ekspedicijas rengė prancūzu, vokiečių geogr. draugijos. Nigerio baseiną tyrė M. Parkas, F. Hornemannas, H. Clappertonas, Sudaną ir Sacharą -R. Cailliė, H. Barthas, G. Nachtigalis, H. Duveyrier, Nilo baseiną - J. H. Spcke'as, J. Grantas, S. W. Bakcris. XIX a. vid. J. Rebmannas atrado Kilimandžaro, J. Krapfas - Kenijos kalną; buvo atrasti Tanganikos, Viktorijos ei., Nilo ištakos, Alberto ež,, ištirtos Sudano vidinės teritorijos. 1840-1873 m. D. Livingstone'as skersai perėjo P. Afriką nuo Atlanto iki Indijos vand., atrado Luapulos, Zambezės (ir Viktorijos krioklį) upes, Ngami, Mweru, Bangweulu ežerą, Lualabos upę, kurią manė esant Nilo intaku. 1868 S. Erskine'as įrodė, kad Limpopo įteka į Indijos vand., 1870 J. Eltonas tyrė jo baseiną, 1873-1875 m. V. L. Cameronas atrado Lukugą, tyrė Kongo baseiną. 1874-1877 m. H. M. Stanley vadovaujama anglu ir amerikiečių ekspedicija atrado Ruwenzori kalba, Eduardo ežerą, Kageros upę, ištyrė Viktorijos ir Tanganikos ežerus, nustatė, kad Lualaba yra Kongo aukštupys. XIX a. pab. Kongo baseiną ir gretimas teritorijas tyrė P. S. de Brazza (Prancūzija), Sudaną ir Sacharą - V. Junkeris, J. Kovalevskis (Rusija), Angolą-A. de Serpa Pinto (Portugalija). 1930 Angolą tyrė kalba Pakštas (Aplink Afriką 1936 m. . afrikacija (lot. affricatio - (į)trynimas), sprogstamojo gomurinio arba dantinio priebalsio virtimas afrikata. Dažniausiai A patiria dantiniai ir palataliniai priebalsiai. Lietuvių kalbai budinga junginių "tj, "dj raida, kurios galutinis rezultatas yra A: tj, "dj > "l', "d' > r', dž' ("tjupa > "l'upa > č'upo 'čiupo', "deūgsmas > 'djaūgsmas > d'aūgsmas > dž'aūgsmas 'džiaugsmas'). Plg. dar dzūkuojančiųjų šnektų tj, dj ir (', d' > c',dz' (pac'di'pačios', dž'aūgsmas 'džiaugsmas', cih'ts 'tylus', dziena 'diena', dzvi 'dvi'), latvių k',g'>c, dz (caurs 'kiauras', celš 'kelias', ciets 'kietas', dzeguze 'gegužė', dzivs 'gyvas'), si. k', g' > č, di > č, ž ( kctūrcs '4' > rusų tembipe [četyre], giwos 'gyvas' > xue [živ]), italų k', g > č, dž (lot centum [k'entum] '100' > italų cenlo [cento], lot. genus, genelis > italų genere [džencre] 'giminė'). Aleksas Girdenis afrikanai, būrai, Afrikos tauta. Kartais vadinami afrikaneriais. Gyvena PAR (-3,5 mln., 1997 m. , Namibijoje, Botsvanoje, Zambijoje, Zimbabvėje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Iš viso XX a. pab. buvo ~4 mln. žm.; manoma, kad Tafrikanų kalba kalbėjo -6,5 mln. žmonių (-2,5 mln. iš jų ši kalba buvo pirmoji, kitiems - antroji arba trečioji). Daugiausia evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai. Dalis PAR A tradiciškai verčiasi žemės ūkiu, gyvena daugiausia vienkiemiuose (fermose); tokios šeimos iš dalies dar laikosi patriarchalinių tradicijų. A tauta pradėjo kurtis iš XVII a. į pietus Afriką iš Olandijos (daugiausia), Prancūzijos ir Vokietijos atsikėlusiu kolonistų; jų gyvenseną veikė ir vietos gyventojai (bantų ir kt. gentys). afrikanistika, mokslo šakų, tiriančių Afrikos tautų sočiai, irpolit. problemas, ekonomiką, istoriją, teisę, archeologija, etnologiją, kalbas, literatūra, meną, visuma; siaurąja prasme mokslas apie Afrikos tautas. Kaupti A duomenis pradėta jau senovės Egipte. Apie Šiaurės Afrikos šalis rašė senovės graikai ir romėnai. Viduramžiais daug žinių surinko arabų, persų, indų ir kt. tautų geografai, keliautojai. Afrika į pietus nuo Sacharos europiečiai pradėjo tirti didžiųjų geogr. atradimų epochoje ( XV a. pab.- XVII a. vid.).

Tyrimai ypač suintensyvėjo po Afrikos kolonizavimo ( XIX a. pab.- XX a. pr.). A labiausiai plėtojosi tose šalyse, kurios Afrikoje turėjo kolonijų (Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje), vėliau - JAV. Po Antrojo pasaulinio karo, susikūrus nepriklausomoms Afrikos valstybėms, V. Europoje (ypač VFR) ir JAV A tyrimai dar labiau suaktyvėjo. JAV įkurta apie 150 A centrų. Jų veiklą koordinuoja ir organizuoja Amerikos afrikanistikos tyrimų asociacija (įkurtas 1957 m. . Svarbiausi A centrai JAV: Šiaurės Vakarų universitetas (Evanstone), Bostono, Harvardo, Kolumbijos, Viskonsino universitetai. Leidžiama daug leidinių; svarbiausi -Africa Report (nuo 1956 Vašingtone), Afiica Today (nuo 1954 Niujorke). VFR Afrikos problemas studijuoja daugiau, kaip 65 organizacijos. įkurta Afrikanistų asociacija, koordinuojanti ir organizuojanti Afrikos moksl. tyrimus. Svarbiausi A centrai: Hamburgo pasaul. ek. institutas, Vokietijos -Afrikos draugija, Etnografijos institutas prie Miuncheno universiteto. Svarb. žurnalai: Intcmationales Afrika Fomm, Afrika Heute (nuo 1957, abu Bonoje). Didžiojoje Britanijoje veikia -l00 moksl. organizacijų ir įstaigų, nagrinėjančių Afrikos šalių problemas; svarbiausios -Londono tarpt. Afrikos institutas, Londono universiteto Rytų ir Afrikos tyrimų mokykla, Kembridžo, Oksfordo, Birminghamo, Mančesterio universitetai. Svarb. žurnalai: Africa (nuo 1928 m. , Africain Affairs (nuo 1901, abu Londone). Prancūzijoje veikia daugiau, kaip 70 organizacijų, tiriančių Afrikos problemas; svarbiausios - Afrikos tyrinėjimų centras prie Paryžiaus universiteto, Juodosios Afrikos dokumentacijos centras, Žmogaus muziejus, Afrikanistų draugija. Paryžiuje leidžiami žurnalo Cahiers d'Etudes Africaines (nuo 1960 m. ir Afrique Contcmporaine (nuo 1962 m. . Rusijoje Afrikos problemas daugiausia tyrinėja Rusijos mokslų akademijos Afrikos institutas (ik. 1959 m. , kiti akad. institutai (Etnografijos, Geografijos, Pasaul. ekonomikos ir tarpt, santykių, Valstybės ir teisės), Azijos ir Afrikos šalių institutas prie Maskvos universiteto. Leidžiamas žurnalo Azija i Afrika segodnia (nuo 1957 Maskvoje; iki 1961 Sovremennyj Voslok). A tyrimu centrai t.p. veikia Belgijoje, Italijoje ir kt. šalyse. Afrikiečiai savo istoriją, ekonomiką ir kultūrą pradėjo tirti tik po Antrojo pasaulinio karo. Didž. centrai veikia Alžyre. Egipte, Madagaskare, Maroke, PAR, Tanzanijoje. Daugiausia tyrinėjama Afrikos indėlis i pasaul. civilizaciją, jos šalių sočiai., ek. ir polit. problemos, kultūra. afrikanų kalba, būrų kalba, oficialioji PAR kalba (kartu su anglų kalba ). Kartais vadinama afrikansu. Priklauso ide. šeimos v. germanų kalbų grupei. Vartoja f afrikanai. A formavosi olandų kalba pagrindu XVII a. 2 pusėje, veikiama anglų, vok., bantų ir kt. kalbų. Rašyti A pradėta XIX a. pab. Vartojami lot. rašmenys. A - analitinė. Jos garsų sistema (ilgieji ir trumpieji balsiai, priebalsiai) panaši į olandų. Balsių ilgumas žymimas tik uždarame (vuur 'ugnis', oor 'ausis', bet sewe 'septyni', mening 'nuomonė'), o trumpumas (dvigubu priebalsiu) - atvirame (osse 'jaučiai', bet oš 'jautis') skiemenyje. Nosiniai balsiai yra atsiradę prieš [n] ir duslųjį pučiamąjį priebalsį (viens [wf :s] 'troškimas'). Žodžio pradžioje priebalsiai g (šia raide paprastai žymimas skardusis ir duslusis priebalsis), v, s tariami [x] = [ch], [f], [s], pvz., groot [xro: - 1 'didelis', vmg [frox] 'vaisius', soek [suk] 'ieškoti'. Linksnių nėra. Daiktavardžiu daugiskaita sudaroma prie vienaskaitos formos pridėjus galūnes -e ar -s (Volf 'vilkas' - wolve 'vilkai', vader 'tėvas'- vaders 'tėvai'). Veiksmažodis neturi asmens ir skaičiaus. Bendratis sutampa su esamuoju laiku (tehoor 'girdėti' - ek hoor 'aš girdžiu'). Būtojo laiko dalyvis daromas su

priešdėliu ge - . Likus tik perfektui ir nesant būtojo laiko išnyko silpnųjų ir stipriųjų veiksmažodžių skirtumas (ek het gehoor 'aš girdėjau', ek het gevind 'aš radau"; plg. olandų ik heb gehoord, ik heb gevonden). Sintaksinius ryšius rodo žodžių tvarka ir prielinksniai. Alheinstitutcu Steponavičius afrikatos (lot. affricatus - pritrintas, apibrūžintas), priebalsiai iš glaudžiai sutapusių sprogstamojo (uždarumos) ir pučiamojo (ankštumos) elementų. Pvz.: vokiečių [pf], [ts] (Pferd 'arklys', Zahn [tsa:n] 'dantis'), anglų, it., skr. W]i [4?] (maždaug č, dž; anglų change [tjeinoį] 'keisti', italų cento Į'tfento] 'šimtas', giomo ['dprno] 'diena', skr. catvaras [ijatva:ras] 'keturi', janata ['djanata:] 'žmonija'). A pradžia (ekskursija) yra kaip sprogstamųjų priebalsių, o tarimas (ekspozicija) ir pabaiga (rckursija) -kaip toje pačioje vietoje artikuliuojamų pučiamųjų, pvz., lietuvių A č', dž' (svečiai, medžio). Nuo priebalsių junginių t-š', d-ž' skiriasi mažesne tarimo trukme ir labai sklandžiu perėjimu nuo uždarumos į ankštumą. Lietuvių kalba savos A yra tik č', dž' (dzūkuojančiosiose šnektose - c', dz'), kilusios iš senovės junginiu '//, "dj (svečių < "svetjun, gaidžio < "gaidja). Jos gali reguliariai kaitaliotis su t', d' (plg. matė : mačiau, gaidys '.gaidžio). Dar Tafrikacija, Tasibiliacija. Aleksas Girdenis afrikiečiai, f Afrikos žemyną gyventojai. afrikiečių kalbos, Afrikos juodaodžių kalbos. Joms priklauso šimtai kalbų (dalis tarpusavyje negiminingų), sudarančių keliolika kalbų šeimų, paprastai pagal geogr. padėtį jungiamų į 3 makrošeimas (sritis): tai - T Nigerio kalbos, f Nilo -Sacharos kalbos ir Tkhoinų kalbos. Teritorijoje nuo Nigerio bei Oubangui upių, P. Sudano iki Kalahario dykumos ir anapus jos dauguma žmonių kalba Nigerio kalbų makrošeimos 1bantų kalbomis. Čia jos išplito XVII a. iš Tanganikos ežero apylinkių. Iš bantų kalba labiausiai paplitusi suahelių kalba - viena oficialiųjų Tanzanijos, Kenijos ir Ugandos kalbų, dar vartojama Kongo DR ir Mozambike. Nilo -Sacharos makrošeimos kanūrių ir tibų kalbos vartojamos Sudane, Čade, Nigerijoje, Nigeryje, nilotų - nuo Nilo aukštupio iki Viktorijos ežero, Kilimandžaro kalnų ir Indijos vandenyno, nubių ir kunamų - Nilo pakrantėse tarp Asuano ir Chartumo. Iš šių labiausiai paplitusi nubių kalba, vartojama Egipto šiaurėje ir Sudano pietuose, ubangių (Oubangui baseine) ir kt. Khoinų makrošeimos kalbos pasižymi archajiškumu - kai kurie garsai tariami ne iškvepiant, o įkvepiant orą. Bušmėnų kalbos vartojamos Angoloje, Botsvanoje, Namibijoje, Zimbabvėje, hotentolų - Namibijoje ir PAR šiaurėje. Zigmas Zinkevičius Afrikietis, Sekstas Julijus Afrikietis (lot. Sextus Julius Africanus) apie 180 Jeruzalė tapie 250, krikščionių istorikas. Graikų kalba parašė pirmąjį krikščioniškąjį visuot. istorijos veikalą Chronografai (Chronographiai 5 t., išliko fragmentų). Tai - pasaulio istorija nuo jo sukūrimo (pagal A apskaičiavimus, 5499 p.m.e.) iki 221. A rėmėsi Biblija, egiptiečių, chaldėjų šaltiniais, graikų mitologija, judėjų veikalais. afrikiniai stručiai fstrutiniai paukščiai. Afrikos antantė (prancūzų Conseil de PEntente), penkių V. Afrikos valstybių polit. ir ek. organizacija, ik. 1959. 'f Santarvės taiyba. Afrikos -Antarktidos dubuma, Atlanto -Indijos vandenyno dubuma, yra Atlanto pietuose ir Indijos vand. pietvakariuose, tarp Antarktidos kontinentinio šlaito ir Afrikos -Antarktidos bei Kerguelcno -Gausbergo povandeniniu klng. Ilgis 6200 km, plotis apie 1500 km, dažniausias gylis 4000-5000 m, didžiausias - 6972 m. A dugne plyti Weddellio

ir Enderby abisalinės lygumos, vidurinėje dalyje yra povandeniniai 4 km aukščio kalnai. Dugno nuosėdos - raudonasis molis, dumblas. Afrikos -Antarktidos kalnagūbris, Amerikos -Antar komitetidos kalnagūbris, yra Atlanto pietuose, tarp 0° ir 35° r. ilg.; povandeninio Atlanto vidurio klng. tęsinys. Rytuose susisiekia su V. Indijos klng. Crozet plynaukšte. Ilgis -3000 km. Dažniausias gylis virš A 2-6 km, mažiausias 315 m (rytuose). Afrikos -Arabijos platforma T Afrikos platforma. Afrikos demokratinis susivienijimas (prancūzų Rassemblement Democratique Africain), tarpregioninė Prancūzijos Vakarų Afrikos ir Prancūzijos Pusiaujo Afrikos polit. organizacija, įkurtas 1946 Bamake. Kovojo už nac. išsivadavimą. Terit. padaliniai: Dramblio Kaulo Kranto demokratų partija (svarbiausia; įkurtas 1946 m. , Senegalo dem. blokas (ik. 1948 m. , Gvinėjos demokratų partija (įkurtas 1947 m. , Nigerio progresyvioji partija (įkurtas 1946 m. , Dahomėjos dem. sąjunga, Kamerūno tautu sąjunga (įkurtas 1948 m. ir kt. 1949 turėjo l mln. narių. Iki 1950 bendradarbiavo su Prancūzijos KP. Susikūrus nepriklausomoms Afrikos valstybėms, daugelio jų vyriausybėms ėmė vadovauti A politikai. Po 1958 terit. padaliniams tapus savarankiškomis partijomis A iširo. Afrikos ekonominė komisija, Jungtinių Tautų Afrikos ekonominė komisija (angį. United Nations Economic Commission for Africa, ECA), įkurta 1958. Būstinė Adis Abeboje (Etiopija). Priklauso 53 šalys (1998 m. . A tikslai: skatinti Afrikos ek. ir sočiai, plėtrą; palaikyti ir stiprinti Afrikos valstybių ek. ryšius; vykdyti bendrą žemyno plėtros politiką, konsultuoti, teikti informaciją. Aukščiausias A organas - Ministrų Konferencija, šaukiama kasmet (paprastai Adis Abeboje). Nuolat dirba A sekretoriatas. Veikia 10 šakinių skyrių; regioniniai planavimo ir operatyviojo valdymo centrai: Jaundėje (Kamerūnas) - atsakingas už Vid. Afriką, Gisenyi (Ruanda) - už Didžiųjų ežerų valstybių (Burundis, Ruanda, Kongo DR) ek. sandraugą, Lusakoje (Zambija) - už R. ir P. Afriką, Niamėjuje (Nigeris) - už V. Afriką, Tanžere (Marokas) -UŽ Šiaurės Afriką. Aleksandras Vytautas Rutkauskas 150 Afrikos ekonominės plėtros arabų bankas (angį. Arab Bank forEconomicDevelopmentin Africa, AB EDA) įkurtas 1973 (pradėjo veikti 1975 m. T Arabų lygos iniciatyva. Būstinė Chartume (Sudanas). Įeina 21 arabų valstybė (2000 m. . Tikslas - skatinti arabų šalių ir Afrikos ne arabų šalių ek., fin. ir techn. kooperaciją. Teisę gauti A paramą turi Afrikos vienybės organizacijos narės, nepriklausančios Arabų lygai (2000 - 41 valstybė). A aukšč. organas valdytojų taryba (po du iš kiekvienos šalies). A bendradarbiauja su Afrikos plėtros banku, OPEC, JT prekybos ir plėtros konferencija ir kt. Afrikos finansinė sandrauga (prancūzų Communaute Financiere Africaine), V. irVid. Afrikos valstybių valiutinė sąjunga. Ik. 1973. Jai priklauso (l 999 m. V. Afrikos ek. ir valiutinės sąjungos valstybės - Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, Nigeris, Senegalas, Togas (jų centr. bankas Dakare, Senegalas) ir Vid. Afrikos muitų ir ek. sąjungos valstybės - Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Gabonas, Kamerūnas, Kongas, Pusiaujo Gvinėja (jų centr. bankas Jaundėje, Kamerūnas). A šalių bendra mokėjimo priemonė - A frankas (CFA -Franc); nuo 1994- 100 Afrankų = l Prancūzijos frankui.

Afrikos ir Mauricijaus bendroji organizacija (prancūzų Organisation Commune Africaine et Mauricienne, OCAM), Afrikos valstybių (daugiausia Prancūzijos buv. kolonijų) sąjunga. Susiformavo iš Afrikos ir Malagasijos sąjungos (įkurtas 1961, nuo 1964 Afrikos ir Malagasijos ek. bendradarbiavimo sąjunga, nuo 1965 Afrikos ir Malagasijos bendroji organizacija, nuo 1970 Afrikos, Malagasijos ir Mauricijaus bendroji organizacija, nuo 1974 dab. pavadinimas). Būstinė Bangyje (Centrinės Afrikos Respublika). Priklauso: nuo 1961 Beninas, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Nigeris, Senegalas, nuo 1963 Ruanda, Togas, nuo 1970 Mauricijus, nuo 1977 Seišeliai. A tikslas skatinti Afrikos valstybių ek., sočiai., techn., kultūrine plėtrą, tartis užs. politikos klausimais. Leidžia ketvirtinį žurnalą Nalions Nouvelles. Vadovaujamieji organai Valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija, Ministrų Taryba, Generalinis sekretoriatas. Afrikos literatūra, į pietus nuo Sacharos gyvenančių tautų ir etninių grupių žodinė bei rašytinė literatūra. Gausi tautosaka (mitai, legendos, pasakos, dainos, pasakėčios, moralai, patarlės) buvo kuriama keliais šimtais kalbų (daugiausia šutų, kosų, zulų, bantų). Tekstai pasižymi gerai organizuota ritmine ir fonikos struktūra, nepakitę jie perduodami iš kartos į kartą, net improvizuojant išlaikoma pastovi fabula ir poetika. Afrikiečių žodinė kūryba perteikia tautų ir etninių grupių kultūros vertybes, padeda išlaikyti istorijos tradicijas, atlieka didaktinę funkciją; svarb. bruožas - mitologiškumas. Rašytinė A skirstoma į klasikinę (iki XX a. pr.), kuriai priklauso religinė ir rūmų literatūra, bei naująją. Seniausi rašytinės literatūros paminklai yra XVIII a. , parašyti suahelių kalba arabų rašmenimis. Šiuolaikinė literatūra kuriama afrikiečių ir Europos tautų kalbomis. Afrikos literatūroje, kuriamoje Europos tautų kalbomis, vyravo papročių aprašymai. Vėliau tematika plėtėsi, atsispindėjo kultūros irvisuom. gyvenimas, išryškėjo tradicijų ir civilizacijos priešprieša, tautinio identiteto idėja. XX a. 7-8 dešimtmetyje prasidėjus išsivadavimo kovoms literatūroje plėtojama polit. pasipriešinimo tema. Susikūrus nepriklausomoms valstybėms pradėtos nagrinėti valdžios ir valdančiojo elito problemos. Buvusiose Prancūzijos ir Belgijos kolonijose rašoma prancūzų kalba. Palyginti su kitų valstybių kolonijomis, Prancūzijos kolonijų vietiniai gyventojai turėjo daugiau visuom. teisių ir galimybių puoselėti savo kultūrą. Ja ypač susidomėta Europoje XX a. 4 dešimtmetyje, kai sustiprėjo Paryžiuje gyvenusių afrikiečių rašytojų šviečiamoji kultūros veikla. 194 VII a. Diopas (1910-1980 m. įkūrė lit. žurnalą Prėsence Africaine, telkusį juodaodžius menininkus. Senegalo poetas L. S. Scnghoras (g. 1906 m. 1948 išleido kn. Prancūziškai rašiusių juodaodžių ir malagasių naujosios poezijos antologija (Anthologie de la nouvdle poesie negre et malgache de langue francaise). Išpopuliarėjo romano žanras. Žymesni rašytojai: Senegalo -L. S. Senghoras, B. Diopas (1906-1989 m. , O. Sembčne'as (g. 1923 m. , C. H. Kane'as (g. 1928 m. , N. Diallo (1941-1982 m. , kalba Bugul (g. 1948 m. ; Gvinėjos -F. Kėita, C. Laye (1928-1980 m. , D. T. Niane'as (g. 1932 m. , M. A. Fanlourė (g. 1938 m. ; Dramblio Kaulo Kranto -B. B. Dadič (g. 1916 m. , A. Kourouma (g. 1927 m. , J. M. Adiaffi (g. 1941 m. ; Malio -A. Keita (g. 1912 m. , Scydou Badianas, Y. Ouologuemas (g. 1940 m. ; Kamerūno -F. Oyono (g. 1929 m. , M. Beti (g. 1932 m. , F. Bcbey, C. Beyala (g. 1960 m. ; Kongo ir Kongo DR-J. Malonga (1907-1985 m. , P. Lomaminstitutshibamba (g. 1914 m. , Tchicaya U Tam'si (1931-1988 m. , V. Y. Mudimbe (g. 1941 m. , E. Dongala (g. 1941 m. ,SonyLabouTansi (g. 1947 m. .

Buvusiose Didžiosios Britanijos kolonijose literatūra kuriama anglų kalba : Nigerijoje - A. Tutuola (1920-1997 m. , T. M. Aluko (g. 1920 m. , C. O. D. EkVensi (g. 1921 m. , C. Achebe (g. 1930 m. , C. Okigbo (1932-1967 m. , F. Nwapa (1931-1993 m. , E. Amadi (g. 1934 m. , W. Soyinka (g. 1934 m. , J. P. Clark - Bekederemo (g. 1935 m. , kalba Omotoso (g. 1943 m. , B. Emecheta (g. 1944 m. , F. Osofisanas (g. 1946 m. , kalba Laingas (g. 1946 m. , F. lyayi (g. 1947 m. , B. Okri (g. 1959 m. ; Kenijoje - Ngugi wa Thiong'o (g. 1938 m. , M. Mwangi (g. 1948 m. ; Ganoje - E. S. Armattoe, M. F. Dei Anangas (g. 1909 m. , J. de Graft, A. kalba Armalį (g. 1939 m. ,A. A. Aidoo (g. 1942 m. . Portugalijos kolonijose literatūra atsirado XVII a. Iki XIX a. pab. jos kūrėjai laikė save Portugalijos rašytojais. Laikraštis Mensagem (Angoloje), Claridade (Žaliojo Kyšulio Salose) ir Iiinerario (Mozambike) padėjo atsirasti lit. judėjimui, paskatinusiam Portugalijos kolonijų kultūros ir polit. savarankiškumą. Žymesni atstovai - B. Lopesas (1907-1989 m. , M. Lopesas (g. 1907 m. , 6. B. Ribasas (g. 1909 m. , A. A. Neto (19221979 m. , L. Vieira (g. 1935 m. . Atsirado literatūra kreolų kalba. Kai kurie Angolos ir Žaliojo Kyšulio Salų baltieji rašytojai save laikė Afrikos rašytojais: J. da Matą (18571894 m. , C. Soromenho (1910-1968 m. . Kiti žymesni buv. kolonijų rašytojai: E. Tavaresas (1867-1930 m. , J. Barbosa (1902-1971 m. , M. J. Azevedo, R. de Noronha, J. Craveirinha (g. 1922 m. , N. de Sousa (g. 1927 m. , M. dos Santosas (g. 1929 m. , A. Cardoso (g. 1933 m. , M. Antonio (g. 1934 m. , Pepetela (g. 1941 m. , L. B. HonVana (g. 1942 m. . A kuriama ir vietinėmis kalbomis. Jos raidai jtakos turėjo islamo ir krikščionybės plitimas. V. ir Rytų Afrikoje XVIII - XIX a. literatūra (daugiausia rel. poezija) buvo rašoma arabų rašmenimis. Vėliau susiformavo lot. rašmenimis rašoma literatūra. Į vietines kalbas buvo verčiama bei leidžiama Biblija. Lot. rašmenų vartojimą skatino kolonijų administracija, nepriklausomų valstybių vyriausybės. XX a. l pusėje susiformavo nauji žanrai: romanas, apsakymas, drama. V. Afrikos literatūra jorubų kalba yra susijusi su senąja liaudies kūryba. Prozos kūrinių parašė D. O. Fagunwa (-1910-63 m. , I. O. Delano, dramų - A. Babalola. literatūra dar kuriama evių (I. kalba Hohas, E. T. Adiku, F. kalba Fiawoo, H. kalba Setsoafia, F. kalba Nyaku, S. J. Obianimas, C. kalba Nyomi), fančių (R. C. Acąuaahas, J. Ghartey) ir tivų (J. J. Addayc, E. J. OseVas, R. A. Tabi) kalbomis. literatūroje hausų ir fulbių kalbomis XVIII - XIX a. vyravo rel. poezija (Osmanas dan Fodio, 1745-1817 m. . XX a. 4 dešimtmetyje pradėjo plėtotis proza - apsakymai, apysakos, kelionių aprašymai (A. A. Imamas, M. A. Kano ir kt.), sukurta pirmoji drama. Po Antrojo pasaulinio karo atsirado pasaulietinė poezija (M. Hadcja, N. Wali, M. Sipikinas). R. Afrikoje svarbią vietą užima suahelių literatūra. Klasikinė suahelių literatūra daugiausia religinė. Vyravo poemos žanras (seniausia poema parašyta 1728 m. , tačiau sukurta ir prozos kūrinių (epas apie liaudies didvyrį Liongą Fumą, išl. 1870 m. . Žymesni rašytojai: S. A. bin A. Nasiri, M. bin H. ai Ghassaniy, E. N. Husseinas, A. Abdalla, E. Kezilahabi. Naujoji literatūra pirmiausia plėtojosi Tanzanijoje (S. Robertsas, 1909-62 m. . 7 dešimtmečio pab. lit. centru tapo Kenija. {ją emigravo dalis Ugandos rašytoju: O. p' Bitekas (1931-1982 m. , R. Serumaga (1939-1980 m. , J. Ruganda (g. 1941 m. . Kiti rašytojai: T. lo Liyongas (g. 1937 m. , O. Oculi (g. 1942 m. , R. Ntiru (g. 1946 m. , J. Angira (g. 1947 m. . 8 dešimtmetyje sukurta istorinių irvisuom. buit. problematikos romanų, kuriuose išryškėjo miesto sočiai, kontrastai, moters likimo tema. Žymesni

rašytojai: M. Ruheni (g. 1934 m. , D. G. Mailių (g. 1939 m. , C. Mangua (g. 1939 m. , N. Farahas (g. 1945 m. , T. Akare (g. 1950 m. . P. Afrikoje literatūra kuriama zulų (R. R. R. Dhlomo, 1906-71; B. W. Vilakazi, 1906-47; O. E. H. Nxumalo), kosų (S. E. kalba Mqhayi, 1875-1945; A. C. Jordanas, J. J. R. Jalobe) ir basutų (T. M. Mofolo, 1875-1948 m. kalbomis. PAR literatūra, be vietinių, dar kuriama anglų ir afrikanų kalbomis (TPietų Afrikos Respublika. LITERATŪRA). Afrikos literatūrai priskiriama ir Madagaskaro literatūra. Čia iki šiol populiari gausi malagasių liaudies kūryba. Malagasių kalba rašė Rodlischas, C. Katsifandrionamana, R. Zanamihoatra; prancūzų - J. J. Rabearivelo (1903-37 m. , J. Rabemananjara (g. 1913 m. , F. Ranaivo (g. 1914 m. ir kt. Į lietuvių kalbą išversta C. Achebe, B. Diopo, C. O. D. Ekwensi, M. Feraouno, kalba Yacine'o, O. Sembene'o, W. Soyinkos, A. Tutuolos ir kt. rašytojų kūrinių. L: A. S. Gėrard African Language Literatures Harlow 1981; V. Gorog-Karady Littėmture orale africaine Paris 1981; A. Imfeld Vision und Waffe: Afrikanische Autoren, Themen, Traditionen Zurichl981. Afrikos nacionalinis kongresas (angį. African National Congress) seniausia PAR polit. partija. Ik. 1912 m. sausio 8 d. . Pirmininkas T Mbeki (nuo 1997 m. . Siekia sukurti daugiarase dem. valstybę, panaikinti ilgus metus trukusios rasinės diskriminacijos padarinius, gerinti juodaodžių afrikiečių gyvenimą. Iki 5 dešimtmečio pr. (1912-23 vadinosi P. Afrikos čiabuvių nac. kongresas) narių turėjo nedaug. 1948 Tapartheidui tapus ofic. politika PAR, A įtaka išaugo (1952 turėjo apie 100 000 narių). Organizavo įv. protesto akcijas. 1960 uždraustas. Veikė nelegaliai PAR ir kaimyninėse valstybėse, turėjo kar. organizaciją Nacijos ietis (Umkhonto we Sizwe, įkurtas 1961 m. . 1990 buvo legalizuotas ir nutraukė ginkluotą kovą. Per 1994 (pirmuosius) visuot. rinkimus laimėjo 252 (63%) vietas į Nac. Asamblėją, išrinkusią A vadovą N. Mandelą šalies prezidentu. A laimėjus 1999 rinkimus (266 vietos) PAR prezidentu tapo T. Mbeki. Afrikos platforma, Afrikos -Arabijos platforma, Žemės plutos struktūra, apimanti beveik visą Afriką (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) ir Arabijos pusiasalį. A susidarė mezozojaus eros pr. suskilus Gondvanai. A kristalinis pamatas susidaręs iš archėjaus ir proterozojaus gneisų, kristalinių skalūnų, bazinių metavulkanitų ir granitoidų. Archėjaus uolienos sudaro 3 didelius megablokus - Vakarų, Centrinį ir Pietų, atskirtus vienas nuo kito vėlyvojo prekambro raukšlėtųjų juostų. Megablokų paviršiuje yra 2,3-2,5 mlrd. senumo vulkaninių uolienų ir jūrinių nuogulų. Kristalinio pamato konsolidacija pasibaigė vėlyvajame proterozojuje. Nuosėdinės uolienos pradėjo klostytis ankstyvajame ir vid. paleozojuje A šiaurinės dalyje. Vid. karbone A šiaurinės dalis diferencijavosi į sineklizes, kuriose kaupėsi raudonspalvės kontinentinės uolienos ir ledyninės nuogulos. A p. dalyje iki vėlyvojo karbono buvo kontinentinės sąlygos. Triaso pab.-juros pr. susiformavo nauji sedimentaciniai baseinai. Kreidos periodo pr. nuo A atskilo Madagaskaro s. Per fanerozojų A riftų zonose vyko intensyvus magmatizmas, dėl kurio susiformavo karbonatitų ir kimberlitų intruzijos. Oligocene susidaręs Raudonosios j. riftas atskyrė Arabijos plokšte. Afrikos plėtros bankas (angį. African Development Bank, ADB), Afrikos šalių fin. organizacija. Įkurtas 1965. Būstinė Abidjane (Dramblio Kaulo Krantas). Turi skyrius Jaundėje (Kamerūnas), Adis Abeboje (Etiopija), Konakryje

(Gvinėja), Nairobyje (Kenija), Rabate (Marokas), Londone, Vašingtone. Priklauso 53 Afrikos ir 24 kitų žemynų šalys (1998 m. . Pagal A įstatus fin. operacijoms leidžiama naudoti tik pusę A kapitalo, kita pusė paliekama joms laiduoti. Turi spec. fondus ilgalaikiam ( daugiau, kaip 20 m. kreditui teikti už mažas palūkanas. Paskolomis remia Afrikos žemyno žemės ūkį, ek. plėtros, industrializacijos projektus, teikia fin. projektų garantijas. 1997 kapitalas sudarė 1,6 mlrd. skaičiavimo vienetų (l SV = 0,888 g aukso), aktyvai -9,1 mlrd. SV (-6,3 mlrd. JAV dol.). StasysKmpas Afrikos valstybių konferencijos (prancūzų Confėrences panafricaines) vyko 1958-63. Jose valstybių vadovai nagrinėjo dekolonizacijos, ek. ir polit. plėtros problemas. I konferencija įvyko 1958 Akroje, II -1959 Monrovijoje, III - 1960 Adis Abeboje, IV - 1961 Kasablankoje, V -1961 Monrovijoje, VI -1962 Lagose, VII -1963 Adis Abeboje. A dalyvių skaičius nuo 8 buvo išaugęs iki 30 (1963 m. . VII konferencijoje buvo įkurta f Afrikos vienybės18- XIX a. literatūra (daugiausia rel. poezija) buvo rašoma arabų rašmenimis. Vėliau susiformavo lot. rašmenimis rašoma literatūra. Į vietines kalbas buvo verčiama bei leidžiama Biblija. Lot. rašmenų vartojimą skatino kolonijų administracija, nepriklausomų valstybių vyriausybės. XX a. l pusėje susiformavo nauji žanrai: romanas, apsakymas, drama. V. Afrikos literatūra jorubų kalba yra susijusi su senąja liaudies kūryba. Prozos kūrinių parašė D. O. Fagunwa (-1910-63 m. , I. O. Delano, dramų - A. Babalola. literatūra dar kuriama evių (I. kalba Hohas, E. T. Adiku, F. kalba Fiawoo, H. kalba Setsoafia, F. kalba Nyaku, S. J. Obianimas, C. kalba Nyomi), fančių (R. C. Acąuaahas, J. Ghartey) ir tivų (J. J. Addayc, E. J. OseVas, R. A. Tabi) kalbomis. literatūroje hausų ir fulbių kalbomis XVIII- XIX a. vyravo rel. poezija (Osmanas dan Fodio, 1745-1817 m. . XX a. 4 dešimtmetyje pradėjo plėtotis proza - apsakymai, apysakos, kelionių aprašymai (A. A. Imamas, M. A. Kano ir kt.), sukurta pirmoji drama. Po Antrojo pasaulinio karo atsirado pasaulietinė poezija (M. Hadcja, N. Wali, M. Sipikinas). R. Afrikoje svarbią vietą užima suahelių literatūra. Klasikinė suahelių literatūra daugiausia religinė. Vyravo poemos žanras (seniausia poema parašyta 1728 m. , tačiau sukurta ir prozos kūrinių (epas apie liaudies didvyrį Liongą Fumą, išl. 1870 m. . Žymesni rašytojai: S. A. bin A. Nasiri, M. bin H. ai Ghassaniy, E. N. Husseinas, A. Abdalla, E. Kezilahabi. Naujoji literatūra pirmiausia plėtojosi Tanzanijoje (S. Robertsas, 1909-62 m. . 7 dešimtmečio pab. lit. centru tapo Kenija. {ją emigravo dalis Ugandos rašytoju: O. p' Bitekas (1931-1982 m. , R. Serumaga (1939-1980 m. , J. Ruganda (g. 1941 m. . Kiti rašytojai: T. lo Liyongas (g. 1937 m. , O. Oculi (g. 1942 m. , R. Ntiru (g. 1946 m. , J. Angira (g. 1947 m. . 8 dešimtmetyje sukurta istorinių irvisuom. buit. problematikos romanų, kuriuose išryškėjo miesto sočiai, kontrastai, moters likimo tema. Žymesni rašytojai: M. Ruheni (g. 1934 m. , D. G. Mailių (g. 1939 m. , C. Mangua (g. 1939 m. , N. Farahas (g. 1945 m. , T. Akare (g. 1950 m. . P. Afrikoje literatūra kuriama zulų (R. R. R. Dhlomo, 1906-71; B. W. Vilakazi, 1906-47; O. E. H. Nxumalo), kosų (S. E. kalba Mqhayi, 1875-1945; A. C. Jordanas, J. J. R. Jalobe) ir basutų (T. M. Mofolo, 1875-1948 m. kalbomis. PAR literatūra, be vietinių, dar kuriama anglų ir afrikanų kalbomis (TPietų Afrikos Respublika. LITERATŪRA). Afrikos literatūrai priskiriama ir Madagaskaro literatūra. Čia iki šiol populiari gausi malagasių liaudies kūryba. Malagasių kalba rašė Rodlischas, C. Katsifandrionamana, R.

Zanamihoatra; prancūzų - J. J. Rabearivelo (1903-37 m. , J. Rabemananjara (g. 1913 m. , F. Ranaivo (g. 1914 m. ir kt. Į lietuvių kalbą išversta C. Achebe, B. Diopo, C. O. D. Ekwensi, M. Feraouno, kalba Yacine'o, O. Sembene'o, W. Soyinkos, A. Tutuolos ir kt. rašytojų kūrinių. L: A. S. Gėrard African Language Literatures Harlow 1981; V. Gorog-Karady Littėmture orale africaine Paris 1981; A. Imfeld Vision und Waffe: Afrikanische Autoren, Themen, Traditionen Zurichl981. Afrikos nacionalinis kongresas (angį. African National Congress) seniausia PAR polit. partija. Ik. 1912 m. sausio 8 d. . Pirmininkas T Mbeki (nuo 1997 m. . Siekia sukurti daugiarase dem. valstybę, panaikinti ilgus metus trukusios rasinės diskriminacijos padarinius, gerinti juodaodžių afrikiečių gyvenimą. Iki 5 dešimtmečio pr. (1912-23 vadinosi P. Afrikos čiabuvių nac. kongresas) narių turėjo nedaug. 1948 Tapartheidui tapus ofic. politika PAR, A įtaka išaugo (1952 turėjo apie 100 000 narių). Organizavo įv. protesto akcijas. 1960 uždraustas. Veikė nelegaliai PAR ir kaimyninėse valstybėse, turėjo kar. organizaciją Nacijos ietis (Umkhonto we Sizwe, įkurtas 1961 m. . 1990 buvo legalizuotas ir nutraukė ginkluotą kovą. Per 1994 (pirmuosius) visuot. rinkimus laimėjo 252 (63%) vietas į Nac. Asamblėją, išrinkusią A vadovą N. Mandelą šalies prezidentu. A laimėjus 1999 rinkimus (266 vietos) PAR prezidentu tapo T. Mbeki. Afrikos platforma, Afrikos -Arabijos platforma, Žemės plutos struktūra, apimanti beveik visą Afriką (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) ir Arabijos pusiasalį. A susidarė mezozojaus eros pr. suskilus Gondvanai. A kristalinis pamatas susidaręs iš archėjaus ir proterozojaus gneisų, kristalinių skalūnų, bazinių metavulkanitų ir granitoidų. Archėjaus uolienos sudaro 3 didelius megablokus - Vakarų, Centrinį ir Pietų, atskirtus vienas nuo kito vėlyvojo prekambro raukšlėtųjų juostų. Megablokų paviršiuje yra 2,3-2,5 mlrd. senumo vulkaninių uolienų ir jūrinių nuogulų. Kristalinio pamato konsolidacija pasibaigė vėlyvajame proterozojuje. Nuosėdinės uolienos pradėjo klostytis ankstyvajame ir vid. paleozojuje A šiaurinės dalyje. Vid. karbone A šiaurinės dalis diferencijavosi į sineklizes, kuriose kaupėsi raudonspalvės kontinentinės uolienos ir ledyninės nuogulos. A p. dalyje iki vėlyvojo karbono buvo kontinentinės sąlygos. Triaso pab.-juros pr. susiformavo nauji sedimentaciniai baseinai. Kreidos periodo pr. nuo A atskilo Madagaskaro s. Per fanerozojų A riftų zonose vyko intensyvus magmatizmas, dėl kurio susiformavo karbonatitų ir kimberlitų intruzijos. Oligocene susidaręs Raudonosios j. riftas atskyrė Arabijos plokšte. Afrikos plėtros bankas (angį. African Development Bank, ADB), Afrikos šalių fin. organizacija. Įkurtas 1965. Būstinė Abidjane (Dramblio Kaulo Krantas). Turi skyrius Jaundėje (Kamerūnas), Adis Abeboje (Etiopija), Konakryje (Gvinėja), Nairobyje (Kenija), Rabate (Marokas), Londone, Vašingtone. Priklauso 53 Afrikos ir 24 kitų žemynų šalys (1998 m. . Pagal A įstatus fin. operacijoms leidžiama naudoti tik pusę A kapitalo, kita pusė paliekama joms laiduoti. Turi spec. fondus ilgalaikiam ( daugiau, kaip 20 m. kreditui teikti už mažas palūkanas. Paskolomis remia Afrikos žemyno žemės ūkį, ek. plėtros, industrializacijos projektus, teikia fin. projektų garantijas. 1997 kapitalas sudarė 1,6 mlrd. skaičiavimo vienetų (l SV = 0,888 g aukso), aktyvai -9,1 mlrd. SV (-6,3 mlrd. JAV dol.). StasysKmpas

Afrikos valstybių konferencijos (prancūzų Confėrences panafricaines) vyko 1958-63. Jose valstybių vadovai nagrinėjo dekolonizacijos, ek. ir polit. plėtros problemas. I konferencija įvyko 1958 Akroje, II -1959 Monrovijoje, III - 1960 Adis Abeboje, IV - 1961 Kasablankoje, V -1961 Monrovijoje, VI -1962 Lagose, VII -1963 Adis Abeboje. A dalyvių skaičius nuo 8 buvo išaugęs iki 30 (1963 m. . VII konferencijoje buvo įkurta f Afrikos vienybės organizacija (AVO), kurios aukšč. organu tapo AVO valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėja, perėmusi ir A funkcijas. Afrikos vienybės organizacija (angį. Organization of African Unity, OAU), AVO, žemyno šalių sandrauga. Ik. 1963 m. gegužės 25 d. Adis Abeboje. Tikslas -plėtoti Afrikos valstybių bendradarbiavimą.. 53 nariai (1997 m. . Pagr. būstinė Adis Abeboje. Aukšč. organas - A valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėja (renkasi kartą per metus, sprendinius priima vienbalsiai, procedūriniais klausimais - 2/3 balsų). Kt. svarb. organai: Ministru Taryba (sudaro užsienio reikalų ministrai, renkasi 2 kartus per metus, sprendimus priima balsų dauguma), Generalinis sekretoriatas, Tarpininkavimo, sutaikymo ir arbitražo komisija. Ofic. kalbos anglų, prancūzų ir jei įmanoma Afrikos tautų kalbos. Prielaida A jkurti buvo 6 dešimtmetyje išpopuliarėjusi Afrikos vienybės idėja. Kasablankos konferencijoje (1961 m. sausio ) susiformavo Afrikos valstybių fedraugijos šalininkių (Alžyras, Egiptas, Marokas, Gana, Gvinėja, Malis), Monrovijos konferencijoje (1961 m. gegužės) -valstybių, nenorėjusiu apriboti savo suvereniteto, grupė; pastarąją sudarė visos kitos nepriklausomos Afrikos valstybės (išskyrus PAR). Prieštaravimas dėl susivienijimo formos buvo išspręstas Įkūrus A. 7-8 dešimtmetyje, be JT, A buvo svarb. institucija, kurioje Afrikos valstybės pasisakė prieš kolonializmą ir rasinę diskriminaciją. A rėmė Pietvakarių Afrikos tautu organizacijos (SWAPO) kovą dėl Namibijos nepriklausomybės ir Afrikos nac. kongresą, kovojusį prieš apartheidą. Padėjo išspręsti 1964-65 Alžyro ir Maroko pasienio ginčus, 1965-1967 m. Etiopijos -Somalio krizę. 19751989 m. Angolos, 1968-1970 m. Nigerijos piliečių karai, 8-9 dešimtmečių konfliktai Čade, V. Sacharoje, 1994 Ruandoje parodė, kad A galimybės ribotos. 1991 A šalys pasirašė sutarti, numatančią įkurti Afrikos ek. bendriją. 1995 m. lapkričio dėl nesumokėto nario mokesčio sustabdyta 10 A šalių narystė. A siekia didesnės JT fin. paramos. Afrikos žaidynės, Panafrikos žaidynės, Afrikos šalių žaidynės, kurių metu vyksta 10-12 olimpinių sporto šakų (lengvosios a - 1etikos, plaukimo, bokso, dviračių sporto, dziudo, krepšinio, futbolo, rankinio, tinklinio) varžybos. A rengia Afrikos sporto aukšč. taryba (ik. 1965 m. , kuri vienija -50 šalių (1997 m. . Pirmosios A įvyko 1965 Brazavilyje, antrosios - 1973 Lagose, trečiosios - 1978 Alžyre, ketvirtosios -1987 Nairobyje, penktosios -1991 Kaire, šeštosios - 1995 Hararėje, septintosios -1999 Johannesburge. Afro (Afras), tikr. Afro Basaldella 1912 m. kovo 4 d. Udine - 1976 m. liepos 24 d. Ciurichas, italų tapytojas. Augo dailininkų šeimoje (tėvas tapytojas, du broliai skulptoriai). Iki 1931 studijavo Florencijos ir Romos dailės akademijose, 1940-44 -Venecijos dailės akademijoje. Nuo 1947 dalyvavo sąjūdyje Naujasis meno frontas (Fronte Nuovo delle Arti), 6 dešimtmečio pr. -Aštuonių italų tapytojų grupės (Gruppo degli Otto Pittori Italiani) parodose. Po 1958 dėstė Romos dailės akademijoje. 1960 nutapė freskų UNESCO rūmuose Paryžiuje. Ankstyvoji kūryba kubistinė, vėlesnioji beveik abs temperatūrakcionistinė; pastarajai būdinga švytinčių spalvų dėmės, iliuzinė erdvė, energinga tapysena. Venecijos bienalės premija 1956. Kristina Miklaševičiūtė

afroamerikiėčiai, JAV f amerikiečių rasinė grupė. -30mln. (1996 m. . Afrikos juodaodžių vergų, nuo XVII a. pr. iki 1865 atvežtų į šiaurę Ameriką, palikuonys. afroamerikietiškoji muzika, neprofesionali Amerikos juodaodžių kūryba, jungianti V. Europos ir Afrikos muzikos tradicijas. A pradėjo klostytis XVII a. , kai Ameriką kolonizavę europiečiai atsivežė vergų iš Afrikos. A būdingieji bruožai galutinai išryškėjo XIX amžiuje. Juodaodžiai Amerikoje vyravusias muzikos tradicijas papildė afrikietiškaisiais elementais: nediatoninėmis dermėmis, sudėtinga ritmika, atvira forma, savitu intonavimu bei improvizacija. Atsirado A žanrai: įvairūs šūksniai, darbo dainos, Amerikos juodaodžių ankstyvoji rel. muzika. Afrikietiškają manierą perėmė ir kai kurie kiti V. Europos muzikos žanrai, pvz., baladės. A padėjo atsirasti džiazui ir kai kuriems ikidžiaziniams žanrams (regtaimui, įv. šokių muzikai). A, nuolat veikdama džiazą, padeda atsirasti jo naujiems stiliams. XX a. 5 dešimtmetyje susiklostė rhythm and blucs, 7-8 dešimtmetyje soul ir funky, 9 dešimtmetyje repas (rap). Jūratė Kučinskaitė Afroditė (Aphrodite), graikų mitologijoje meilės ir grožio deivė. Gimusi iš jūros putos (graikų afros - puta), susidariusios nukritus Krono kastruojamo Urano kraujo lašui. Olimpinėje mitologijoje Dzeuso ir Dionės duktė, Hefaisto žmona. Nuo karo dievo Arėjo pagimdė Erotą (jsimylėjimą), Anterotą (Švelnumą), Dcimą (Siaubą), Fobą (Baimę) ir Harmoniją. Anchiso ir Adonio meilužė. A garbinimas atėjo iš Azijos, kur buvo garbinama į ją panaši, finikiečių Astartė. Iš pradžių A kultas sietas su jūra (dauguma svarb. šventyklų buvo jūros pakrantėse, dažnai salose), vėliau garbinta kaip teikianti žmonėms grožį, meilę, vaisingumą, globojanti santuoką, gimdymą. Laikyta moters grožio idealu. A simboliai: balandis, rožė, obuolys. Žemyne svarb. kulto centras buvo Korinte; daugiausia A šventyklų Bojotijoje ir Achajoje. Romėnų mitologijoje A atitinka Venera. Aleksandra Teresė Veličkienė afrokubiėtiškasis džiazas, džiazo stilius, susiklostęs XX a. 5 dešimtmetyjc, susijungus džiazo raiškos priemonėms su kubietiškosios muzikos, ypač ritmikos, elementais. Afrikiečių muzikos tradicijos Karibų j. salose ir Brazilijoje susiliejo su ispanų ir portugalų muzikos folkloru ir suformavo A, pasižymintį specifine ritmika. Šio stiliaus pradininkas trimitininkas D. Gillespie 1947 su Lot. Amerikos perkusininku C. Pozo orkestro ritmika papildė afrokubietiškaisiais ritmais, o orkestro ritmo grupę afrokubietiškaisiaisperkusiniais instrumentais - kongomis, bongais, marakomis ir kt. Orkestro repertuare atsirado ir tipiškų kubietiškųjų šokių - mambo, rumba, konga. Ryškiausi A kūriniai: Algo Bueno, Cubano be, Cubano bop ir kiti. Jūratė Kučinskaitė Afrosijobo piliakalnis (Afrasiabo piliakalnis) yra Uzbekijoje, Samarkando miesto pakraštyje. Susiformavo l tūkstantmečio p.m.e. viduryje. Nuo III a. p.m.e. iki III a. po Kr. čia buvo Sogdianos sostinė Marakanda, 1220 sugriauta mongolų - totorių. A trikampio formos (~1,5 x 1,5 km), užima 218,9 ha plotą. Yra pilies, mečetės, miesto ir priemiesčių griuvėsių; rasta amatininkų dirbtuvių, tapytų rūmų sienų (7- VIII a. ) liekanų. Gausu iv. radinių - osuarijų, X- XIII a. keramikos, stiklo. XIV- XV a. A šlaite buvo sukurtas memorialinių ir kulto pastatų ansamblis Šachi Žinda. Tyrinėjo V. Viatkinas ( XX a. pr.), A. Terenožkinas (5 dešimtmetyje). A - archeologijos draustinis. Aleksiejus Luchtanas afšarai (afshar), Azijos tauta, dažnai laikoma t azerbaidžaniečių etn. grupe. Gyvena daugiausia Irano šiaurėje, Turkijoje, Afganistane. XX a. pab. jų buvo -390 000. Dauguma - musulmonai šiitai. Pusiau sėslūs; verčiasi ganykline gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste. į pietus nuo Kermano gyvenantys A - klajokliai. Mindaugas Grigaitis

afta (aphtha), apskrita, skausminga 2-5 mm skersmens gleivinės opelė su paraudusiu, paburkusiu apvadu. Pavienės A atsiranda burnos gleivinėje dėl mech., chem. pažeidimo, infekcijos, vaistų, virškinamojo trakto sutrikimų. Išnyksta savaime per 1-2 sav. Lėtinės recidyvuojančios A paprastai būna kelios; gali būti ant liežuvio, gomurio, skruostų gleivinėje. Išlieka mėnesiais ir metais. Atsiradimo priežastis neaiški: gali būti paveldimas polinkis sirgti, dažnai susijusi su virškinamojo trakto ligomis, nervų sistemos sutrikimais, infekcija ir kt. A gydomos tepant priešuždegiminiais, antibakteriniais tepalais. Skiriama skausmą mažinančių vaistų. Geromanta Balevifienė Aftalion Albert (AlberasAftaljonas) 1874 m. spalio 21 d. Ruse (Bulgarija) - 1956 m. spalio 2 d. Chamhėry (Prancūzija), prancūzų ekonomistas. Lille'o universiteto profesorius. Ek. krizių priežastimi laikė žmogaus prigimtį ir mašinų įsigalėjimą. Suformulavo akceleratoriaus principą. Svarbiausi darbai: Periodinės perprodukcijos krizės (Les crises periodiąues de surproduction 2 1.1913 m. , Socializmo pagrindai (Les Fondements du socialismc 1922 m. . „Aftenposten" (Vakarinispaštas), Norvegijos dienraštis. Vienas didžiausių šalies laikraščių, einantis nuo 1860 Osle. Įkūrė C. Schibstedas. Nuo 1885 eina 2 kartus per dieną. Priklauso bendrovei A/S Schibsteds. Reiškia daugiausia konservatorių nuostatas. Tir.: rytinio apie 280 000, vakarinio ~ 170 000 egz. (2000 m. . Domus Šniukas „Aftonbladet" (Vakarinis laikraštis), Švedijos dienraštis. Vienas seniausių šalies laikraščių, einantis nuo 1830 Stokholme. Įkūrė L. J. Hierta. Kairiųjų s.d. krypties (nuo 1956 m. . Tir. 390 000 egz. (1998 m. . Vytas Urbtmas Afula, miestas Izraelio šiaurėje, -40 km nuo Haifos. 38 800 gyv. (2001 m. . Vilnų (ir Angoros ožkų vilnų) apdirbimas, cemento pramonė, kilimų audimas. Javų, cukrinių runkelių, aguonų auginimo, naminių gyvulių veisimo rajono prekybos centras. Netoli A laužiamas marmuras. Ped. institutas. Ajkurtal925. aga (turk. aga - ponas, vyresnysis brolis), Turkijos imperijoje aukšto rango karininkų, janyčarų vado, Įtakingų valdininkų, rūmų tarnų viršininko titulas. 1826 likvidavus janyčarus agomis vadinti turkų kariuomenės jaunesnieji ir vidurinieji karininkai. Dab. Turkijoje A - pagarbus kreipinys į šeimos, kaimo vyresniuosius, stambius žemvaldžius, kartais sudedamoji vardo dalis. aga (Bufo marinus), rupūžė aga, tikrųjų rupūžių (Bufonidae) šeimos beuodegis varliagyvis. A paplitusios Šiaurės , Centr. ir P. Amerikoje, aklimatizuotos Australijoje, Taivane, Polinezijoje plantacijoms apsaugoti nuo kenkėjų. Ilgis iki 24 cm. Ant galvos turi pusapvalį kaulinį iškilimą, užeinantį ant viršutinio voko, palei akis - dideles būgnines membranas, kaklo šonuose - dideles apyausines odos liaukas. Plaučiai gerai išsivystę. Oda karpota, nugara ruda ar šviesiai pilka su didelėmis tamsiomis dėmėmis; nugaroje yra nuodų liaukos. A gyvena sausose dirvose, prie sūraus vandens, salose. Minta kirmėlėmis, moliuskais, vabzdžiais, mažomis varlėmis ir pelėmis. A nuodai labai stiprūs; nuodingi ir jos kiaušiniai. Giedrius Trakimas aga chanas (T aga, T chanas), Indijos izmailitų vadovų titulas. Pirmasis jį gavo Abu ai Chasanas Ali Šachas, Kermano (Iranas) valdovas, tiesioginis šiitų imamų palikuonis. XIX a. pr. jis persikėlė į Bombėjų ir tapo Indijos izmailitų vadovu. Aga Chan III (Aga Khan III, Aga Chanas III), tikr. Sultan Sir Mohammed Shah 1877 m. lapkričio 2 d. Karači - 1957 m. liepos 11 d. Versoix (Šveicarija), Indijos politikas. Nuo 1885 izmailitų nizaritų imamas. 1906 m. vienas Indijos musulmonų lygos įkūrėjų, 1907-

12 vadovas. Rūpinosi musulmonų mažumos teisėmis. 1932 atstovavo Indijai Ženevos nusiginklavimo konferencijoje, 1932 ir 1934-37 Tautų Sąjungos asamblėjoje (1937 pirmininkas). Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui iš polit. veiklos pasitraukė. Diana Mickevičienė agada (hebr. aggadah - pasakojimas), Talmude, midrašuose ir targumuose (aramėjiškose Biblijos parafrazėse) užrašyti žydų papročiai, išplėstiniai bibliniai ir ist. pasakojimai, papildyti pamokančiomis ir šmaikščiomis smulkmenomis. A priklauso senovės žydų literatūrai. Priešingai nei T halacha, yra nejuridinio pobūdžio. Jonas Morkus Agadė fAkadas. Agadez (Agadesas), miestas Nigerio viduryje; departamento centras. 107 000 gyv. (2001 m. . A įsikūręs A'iro plynaukštės papėdėje. Keramikos dirbinių gamyba. Žemės ūkio rajono (auginama javai, pomidorai, tabakas, datuliniai finikai, veisiama avys, ožkos, kupranugariai) prekybos centras. Meteorol. stotis. Netoli A kasamos akmens anglys. XVI a. sultono rūmai ir mečetė. Agadyras (Agadir, Aghadir), miestas Maroko pietvakariuose, prie Atlanto; Pietų provincijos centras. 599 300 gyv. (2001 m. . Keliai į Kasablanką, Marrakešą. Tarpt, oro uostas. Cemento pramonė, medžio apdirbimas. Sardinių perdirbimo fabrikai. Žvejyba. Kurortas. Turizmas. universitetas (įkurtas 1989 m. , konservatorija. A įkurtas 1500. 1960 sugriautas žemės drebėjimo. Agadyro incidentas, 1911 Prancūzijos ir Vokietijos konfliktas dėl Maroko (T Maroko krizės). Agadzaris Agostinas f A. Agazzari. Agadža (Agaja, Agadja) apie 1673 - 1740 Alada (Beninas), Dahomėjos valdovas (170840 m. . 1708-27 išplėtė valstybę į pietus iki Gvinėjos įlankos: 1724 užkariavo Aladą, 1727 - Vidachą. 1726-39 kariavo su Ojo karalyste. 1730 perkėlė sostinę iš Abomey į Aladą. Užmezgė prek. ryšius su Europos vergų pirkliais. Aga Džari dujų ir naftos telkinys TAgha Džari dujų ir naftos telkinys. agalaktija (agalactia < fa...+ graikų galą, kilm. gala komitetos - pienas), visiškas motinos pieno nebuvimas. Pasitaiko retai. Dažniau būna nepakankama pieno sekrecija po gimdymo (hipogalaktija). Moterų A priežastys: pieno liaukų neišsivystymas, sunki liga. Gyvuliams gali būti ketvirtadalio ar pusės tešmens A. Fiziologinė A būdinga melžiamiems gyvuliams (dažniausiai karvėms; nėštumo pabaigoje, atjunkius žinduklį) ir seniems gyvuliams. Patologinė A atsiranda pakitus gyvulio pieno liaukoms arba sutrikus pieno sekrecijai, blogai melžiant arba išmelžiant ne visą pieną, gyvuliui susirgus ir po išsimetimo. A išvengiama, kai gyvuliai racionaliai šeriami gerais, lengvai virškinamais pašarais, gerai išmelžiami, masažuojamas tešmuo. Vytautas Stuikys, Aleksandras Venckauskas Agam Jaacov (Jakovas Agamas), tikr. Gipstein 1928 m. gegužės 11 d. Rišon le Zion (Palestina), žydų dailininkas. 1947-51 dailės mokėsi Jeruzalėje, Ciuriche, Paryžiuje (nuo 1951 jame gyvena). Ankstyvuosiuose tapybos ir skulptūros kūriniuose vyrauja kampuotos formos, sudarančios judančio vaizdo įspūdį, vėlesnieji - kinetinės, valdomos skulptūros, kurių transformacijoje gali dalyvauti žiūrovas. Jų raišką stiprina garso ir šviesos efektai. Svarbiausi kūriniai: Trys laikai, trys sąveikos (1970-1971 m. , Tūkstantis vardų (1972, Izraelio prezidentūroje), muzikinis fontanas Paryžiuje (1975 m. . Sukūrė sienų tapybos, scenografijos kūrinių. Kristina Miklaševifiūtė

Agamemnonas (Agamemnon, kilm. Agamemnonos), gr. mitologijoje Mikėnų karalius, achajų vadas per Trojos karą. Atrėjo ir Aeropės sūnus, Menelajo brolis. Už tėvo nusikaltimus A lydėjo prakeikimas. Po tėvo mirties kartu su broliu pabėgo pas Spartos karalių Tindarėją ir vedė jo dukterį Klitaimnestrą, su kuria turėjo sūnų Orestą ir dukteris Ifigeniją, Elektrą ir Chrisotemide. Kai Trojos karaliaus sūnus Paris pagrobė Menelajo žmoną, A surinko Graikijos didvyrius, kad padėtų palankūs vėjai paaukojo Artemidei Ifigeniją ir išplaukė į karą. Trojoje kovėsi su Achilu. Pagal Aischilo tragediją Agamemnonas, grįžusį namo A nužudė žmona, keršydama už dukterį. Aleksandra Teresė Veličkienė agaminiai (Agamidae), driežų būrio roplių šeima. 45 gentys, -320 rūšių. Svarbesnės gentys: agamos (Agama), Tapvaliagalviai (Phrynocephalus), dygiauodegiai (Uromastix), kalotai (Calotes), f skraidantieji drakonai (Draco). Paplitę Afrikoje (išskyrus Madagaskarą), Vid., Centr. ir P. Azijoje, Australijoje, N. Gvinėjoje, Malajų salyne. Galva ir kūnas apaugę žvynais ar skydeliais, kartais su išaugomis, dygliais. Galūnės išsivysčiusios, paprastai penkiapirštės. Uodega ilga, nelūžtami. Akies vyzdys apvalus, vokai judrūs. Ausies būgninė membrana dažniausiai aiškiai matoma, bet kartais yra po oda arba išnykusi. Dantys akrodontiniai. A deda kiaušinius. Gyvena dykumose, stepėse, kalnuose. Veiklūs dieną, kintant temperatūrai arba susijaudinę keičia spalvą. Minta vabzdžiais, smulkiais stuburiniais ir augalais. Agamų gentyje -60 rūšių. Vid. Azijos ir Užkaukazės dykumose bei pusdykumėse dažna stepinė agama (A. sanguinolenta; kūno ilgis iki 30 cm). Kalnuose paplitusi kaukazinė agama (A. caucasica', -40 cm), himalajinė agama (A. himalayna', iki 24 cm). Didžiausia A šeimos rūšis - Molukų burdriežis (Hydrosaurus amboinensis; užauga iki l m ilgio). Giedrius Trakimas Aga Mirek (Agha Mirak, Aga Mirekas), Aga Mirak, XVI a. persų tapytojas, dramblio kaulo raižytojas. Priklauso Tebrizo miniatiūros mokyklai. Sukūrė knygų iliustracijų (Nizami Chamsė 1539^43, Britų muziejus Londone). Kūriniai harmoningos kompozicijos, subtilaus kolorito, tikslaus, smulkaus piešinio. Agamirzov Aleksandr (Aleksandras Agamirzovas) 1957 m. rugpjūčio 4 d. Baku, dainininkas (tenoras). Armėnas. 1980 baigė Krasnodaro kultūros institutą, 1985 Žemutinio Naugardo M. Glinkos konservatoriją. 1986-1996 m. Kauno muzikos teatro, 1992-1995 m. ir Lietuvos OBT solistas. Sukūrė operečių ir operų vaidmenų, tarp jų Biondelo (V. Šebalino Užsispyrėlės sutramdymas), Nando (E. d'Albert'o Slėnis), Sinodalas (A. Rubinšteino Demonas), Alfredas, Hercogas (G. Verdi Traviata, Rigoletas). Dainavo C. Orffo Carmina Buraną, Afroditės triumfas, L. van Beethoveno IX simfonijoje, G. Verdi Reguiem. Koncertavo Europoje ir Amerikoje. Vytautas Čepliauskas agamos (skr. tai, kas įsigyta, tradicija), senovės Indijos tradicinių doktrinų traktatai. Šiaurės Indijoje A vadinamos tantromis: siekiama jas atskirti nuo Vedų - nigamų. P. Indijoje agamų yra 28, daugiausia parašytos Šivos ir Parvatės dialogų forma; čia agamomis vadinama ir enciklopedinio pobūdžio šaivų raštija. Jos atitinka vaišnavų samhitas ir šaktų tantras, nagrinėjančias jogos praktiką, praktikantų kategorijas, ritualą. A dab. kanoninė forma susiklostė ne vėliau kaip IX a. , tačiau turinys daug ankstyvesnis. A pripažįsta šaivasidhantos mokykla, tamilų ir Kašmyro šaivai bei vyrašaivai. Kazimieras Seibutis

Agana (Aganija), Agana, miestas Marianų salose (JAV valda Ramiajame vand.); Guamo salos admin. centras. 1400 gyv. (2001 m. . Oro uostas. universitetas (įkurtas 1952 m. . Pradėjo kurtis XV a. Aganbegian Abel (Abelas Aganbegianas) 1932 m. spalio 8 d. Tbilisis, rusų ekonomistas. Rusijos mokslų akademijos narys (1974 m. . Nuo 1989 Liaudies ūkio akademijos prie Rusijos federacijos vyriausybės rektorius. Nagrinėja darbo našumo, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio problemas, kuria ūkio ek. mat. modelius. Aganipė (Aganippė), graikų mitologijoje vienas iš dviejų Helikono kalno Bojotijoje šaltinių. Ištryško nuo sparnuoto žirgo Pegaso kanopos smūgio. A vanduo teikė poetams įkvėpimo. Aleksandra Teresė Veličkienė aganipidės (Aganippides), graikų mitologijoje Aganipės šaltinio nimfos. Dėl pomėgio žaisti prie to šaltinio taip dar vadintos 7 mūzos. agapantas (Agapanthus), česnakinių (Alliaceae) šeimos augalų gentis. apie 10 rūšių. A savaime auga P. Afrikoje. Daugiametis, žolinis, 30-60 cm aukščio. Lapai linijiški. Žiedai mėlyni, susitelkė į išgaubtus vešlius skėčius. Žydi vasarą. Dauginamas sėklomis, kerų dalimis. Dekoratyvus, lengvai prižiūrimas. A turi fitoncidų. Lietuvoje (bot. soduose ir kambariuose) auginamas A africanus, A. praecox. Kristina Balnytė agapė (graikų agape - meilė), krikščionių šventė, kuria išreiškiama meilė aplinkiniams, Dievo meilė žmonėms ir žmonių - Dievui. NT savo laiškuose A mini apaštalai Paulius ir Jonas. Žinoma nuo II a. Pirmųjų krikščionių švęsta vakare (Paskutinės vakarienės pavyzdžiu) kartu su Eucharistija, kurios metu buvo laužoma ir dalijama duona, geriamas vynas. Giedant psalmes, kalbant maldas bei valgant buvo bendraujama su Dievu ir tarpusavyje; taip siekta stiprinti krikščionių tarpusavio supratimą ir meile. Nuo IV a. A oficialiai atskirta nuo Eucharistijos šventimo ir liko bendruomenės meilės puota. A reguliariai praktikuoja kai kurios protestantų kryptys (metodistai, menonitai), koptai (Etiopijoje), retkarčiais kai kurios kat. bendruomenės. agaras (Trapą), agarinių (Trapaceae) šeimos žolinių vandens augalų gentis. apie 15 rūšių. Paplitęs Europos ir Azijos pietuose, Afrikos Šiaurės rytuose. Vienamečiai augalai. Dažniausias plūduriuojantysis A (7? natans). Stiebas 0,5-2 m ilgio. Jo viršūnėje į skrotelę susitelkę po 30-50 rombiškų lapų. Žiedai balti, sukrauti lapų pažastyse. Vaisius - raguotas kaulavaisis. Sėklos valgomos. Lietuvoje A vaisių liekanų rasta ežerų ir pelkių poledynmečio nuogulose. XIX a. augo Kilučių, augintas Širvėnos ežere. Dabar neaptinkamas. Živilė Lazdauskaitė agaras, agaragaras (C|2H1 (|O9 m. a, angliavandenis, polisacharidų mišinys, kurio sudėtyje yra agarozės ir agaropektino. Gaunamas iš žemesniųjų jūrinių raudondumblių irrudadumblių (/l/t«/e/ (ia, Gelidium, Gracilaria, Hypnea genčių). Brinkdamas vandenyje sudaro drebučius, lydosi 70-100 "C temperatūroje. Vartojamas konditerijoje, biol. ir med. tyrimams (mitybinėms terpėms). Juozas Pečiulis Agarbiceanu lon (Jonas Agirbičanu) 1882 m. rugsėjo 12 d. Cenade - 1963 m. gegužės 28 d. Klužas -Napoka, rum. rašytojas. Unitų kunigas. Real. romanuose Arkangelai (1914 m. , Kūno įstatymas (Legea trupului 1926 m. , Proto įstatymas (Legea min[ii \921 m. , Sektantai (Sectarii 1938 m. pavaizdavo kaimo inteligentų buitį, smerkė sočiai, negeroves, dorovines ydas, aukštino krikščionybės idealus. Romane Gamtos knygos puslapiai (File din cartea naturii 1959 m. poetiškai aprašė gimtojo krašto gamtą. Išleido autobiogr. kn. Vaikystės atsiminimai (Din copilarie 1956 m. . Ipolitas Leką

Aga Rėza (Aga Rėza, Aga Rėza) tpo 1616, persų tapytojas. Isfahano miniatiūros mokyklos žymiausias kūrėjas. Gyveno ir kūrė Mešhede, 1585-1600 šacho Abaso I Didžiojo rūmuose Isfahane. Sukūrė rankraštinių knygų iliustracijų (Šachnamė; 12 miniatiūrų Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje; daugelis jam priskiriama pagal braižą), miniatiūrinių portretų. Iliustracijos raiškaus linijinio piešinio, subtilių spalvų. Ypač meniški miniatiūriniai portretai. agarikoidiniai (Agaricales), papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės grybų grupė. -8000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Svarb. šeimos: baravykiniai (Boletaceae), kreivabudiniai (Pleurotaceae), pievagrybiniai (Agaricaceae), ūmėdiniai (Russulaceae), musmiriniai (Amanitaceae). Vaisiakūniai vienamečiai, mėsingi, sudaryti iš kepurėlės ir koto. Himenoforas susideda iš lakštelių ar vamzdelių, rečiau raukšlelių. Pagal himenio formavimosi būdą skiriami 4 vaisiakūnio vystymosi tipai: gimnokarpinis, angiokarpinis, hemiangiokarpinis, pseudoangiokarpinis. Valgomųjų A yra daugiau, kaip 380 rūšių (baravyko, kazlėko, baltiko, ūmėdės gentyse), nuodingųjų daugiau, kaip 100 rūšių (musmirės gentyje). A skirstomi į saprotrofus, mikosimbiotrofus, biotrofus. A auga miškuose, parkuose, rečiau soduose, pievose, ganyklose. Dirbtiniu būdu plačiai auginama dvisporis pievagrybis (Agaricus bisporus), gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), valgomasis dantenis (Lentinus edodes). Vincentas Urbonas Agartala, miestas Indijos rytuose, prie Bangladešo sienos; Tripuros valstijos centras. 253 000 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Ryžių, arbatos, medvilnės, džiuto prekyba. universitetas (įkurtas 1987 m. . Agassi Andre (Andrė Agasis) 1970 m. balandžio 29 d. Las Vegas (Nevados valstija), JAV tenisininkas. Nuo 1986 dalyvauja profesionalų turnyruose. Laimėjo 45 vieneto turnyrus (iki 2001 m. , iš jų Didžiojo kirčio (GrandSlam) 6 čempionatus: \Vimbledono (1992 m. , atvirus JAV (1994,1999 m. , Australijos (1995,2000 m. , Prancūzijos (1999 m. , t.p. Daviso taurės turnyrus (1990,1992 ir 1995 m. . 1996 olimpinių žaidynių vyrų vieneto čempionas. Agassiz Jean Louis Rodolphe (Žanas Lui Rodolfas Agasi) 1807 m. gegužės 28 d. Motier (Šveicarija) - 1873 m. gruodžio 14 d. Kembridžas (JAV), Šveicarijos geologas, paleontologas, glaciologas, zoologas. 1832-46 dėstė Šveicarijos, nuo 1846 JAV universitetuose. Tyrinėjo žuvų fosilijas, sistemino duomenis apie išmirusius ir dab. dygiaodžius. Vienas ledynų teorijos kūrėjų. Tyrinėdamas ledyninius darinius Alpėse, 1840 padarė išvadą, kad Žemėje tikrai buvo ledynmečiai. G. Cuvier katastrofų teorijos šalininkas. Parašė 5 t. veikalą Žuvų fosilijų ieškojimas (Recherches sur les poissons fossiles 1833-42 m. ; kt. veikalai: Nauji stebėjimai ir studijos apie dabartinius ledynus, jų struktūrą, plėtimąsi ir fizinį poveikį žemės paviršiui (Nouvelles ėtudes et expėriences sur les glaciers actuels, leur structure, leur progression et leur action physiąue sur le sol 1847 m. , Klasifikacijų aprašymas (Essay on Classification 1859 m. . Agastja (Agastya), senovės Indijos Vedų risis, Rigvedos himnų (1,165-191 m. autorius. Dravidų kultūros veikėjas. Viduramžių tamilų karalių globėjas ir guru (Tamil Nadu pro valstijoje vadinamas Agatijaru). Jam priskiriama pirmoji tamilų kalba gramatika Agattijam (neišliko). Vienas iš 12 A mokinių Tolkapijanaras laikomas seniausios išlikusios tamilų kalba gramatikos Tolkappijam (4- V a. ) autoriumi. A kultas išplitęs Pietryčių Azijos kraštuose. Kazimieras Seibutis

Agatangehos (Agatangehosas), III- IV a. armėnų istoriografas. Spėjama, kad išsimokslinimą gavo Romoje. 287 tapo Armėnijos karaliaus Trdato III sekretoriumi. Parašė pirmąjį armėnų istoriografijos veikalą Armėnų istorija (graikų kalba, į armėnų kalba išverstas V a. pr.). Jame aprašyti 226-325 Armėnijos istorijos įvykiai, geografija, valdymas, kariuomenė, senasis armėnų tikėjimas. Daug vietos skirta Armėnų apaštališkosios bažnyčios istorijai (apaštalams Tadui ir Baltramiejui, Grigaliaus Švietėjo biografijai, senovės armėnų tikėjimo šalininkų priešinimuisi krikščionybei). Marytė Kontrimaitė agatas (prancūzų agate < graikų achates), oksidų klasės kvarco grupės mineralas SiO,; koncentriškai juostuota Tchalcedono atmaina. Kristalai trigoninės singonijos. Tekstūra dėmėta arba sluoksniuota. Blizgesys vaško. Kietumas 6,5-7. Tankis 2570 kg/m'. Agate kaitaliojasi ploni (iki 10 \im) įv. spalvų sluoksneliai. A, susidaręs iš baltų ir juodų sluoksnelių, vadinamas agato oniksu, iš raudonų ir baltų - karneoloniksu, iš rausvai rudų ir baltų -sardoniksu. A randama vulkaninių uolienų ir jų tufų tuštumose, gyslose. Naudojamas kaip pusbrangis akmuo papuošalams ir techn. dirbiniams gaminti. Agatijas (Agathias), Agatijas Scholastikas apie 530 ar 536 Mirina (M. Azija) fapie 579 ar 582 Konstantinopolis (?), Bizantijos poetas, istorikas. Studijavo teisę Aleksandrijoje, Konstantinopolyje, dirbo advokatu. Sukūrė meilės tematikos eilėraščių (rink. Lauro lapeliai, neišlikęs), kuriuose vyrauja antikiniai motyvai, epigramų (išliko apie 100 m. . Parašė istorijos veikalą apie imp. Justiniano I valdymą 552-558 (5 t., nebaigtas). agatmedis (Agathis), araukarijinių (Araucariaceae) šeimos visžalių medžių gentis. 20 rūšių. Savaime auga N. Zelandijoje (saugomas), Melanezijoje, Azijos pietryčiuose, Australijos rytuose. Išauga iki 60 m aukščio, 2-10 m skersmens. Lapai plokšti, dideli, elipsiški ar lancetiški. Strobilai vienalyčiai. Kankorėžiai rutuliški. A gyvena iki 12002000 metų. Pietinio A (A. australis) ir kitų derva (vad. kaūris, kopalas) vartojama medicinoje, mediena naudojama baldams, drožiniams. Europoje A auginami oranžerijose. Zigmantas GudSnskas Agatdklis (Agathokles) 361 ar 360 Himeros Termos (dab. Termini Imerese, Sicilija) - 289 p.m.e., Sirakūzų tironas (317-289 m. . Iš profesijos puodžius.-343 p.m.e. atvyko į Sirakūzus. Pasižymėjo kaip karys ir demagogas, kovojęs prieš oligarchus, už tai 2 kartus ištremtas. Remiamas siekusios išlaikyti įtaką Sicilijoje Kartaginos 317 su didele kariuomene grįžo į Sirakūzus, ištrėmė ar išžudė apie 10 000 piliečių ir pasiskelbė tironu. Piliečiai jam 316 suteikė neribotus įgaliojimus. Per 28 valdymo metus užkariavo beveik visus graikiškuosius Sicilijos miestus. Atsinaujinus graikų polių karui su Kartagina, 311 ar 310 m. jai pralaimėjo. Ištrūkęs iš Kartaginos apgultų Sirakūzų perkėlė karo veiksmus į šiaurę Afriką, bet 307 m. nesugebėjo iš apgulties išvaduoti Sirakūzų ir 306 m. su Kartagina sudarė taikos sutartį. 304 m. pirmasis iš Sicilijos tironų pasivadino karaliumi. Ketino Siciliją ir P. Italiją sujungti į vieną graikų valstybę. 299 užėmė Kerkyros (Korfu) s. Per karo žygį į pietus Italiją nunuodytas dėdės. Pagal A testamentą Sirakūzuose buvo atkurta demokratija. NijolėJuchnevičienė Agatonas (Agathon, kilm. Agatnonos) apie 448 - 400 p.m.e., senovės graikų rašytojas. Vieną tragediją parašė remdamasis vaizduote (ne tradiciniais mit. motyvais); tarp veiksmų atliekamos choro dainos dėl ditirambo žanro poveikio yra nutolusios nuo dramos turinio; į muziką įvedė chromatizmą. Išliko kūrinių fragmentų. Dalia Dilytė

agava (Agave), agavinių (Agavaceae) šeimos augalų gentis. daugiau, kaip 300 rūšių. Auga JAV p. valstijose ir Meksikoje. Į Europą atvežta XVI a. Stiebas trumpas. Lapai sultingi, standūs, dygliuoti, susitelkę skrotelėje. Daugelio rūšių skrotelės skersmuo siekia 3 m. Žiedai žalsvi ar gelsvi; žiedyne būna iki 1000 žiedų, A. angustifolia - daugiau, kaip 2000. Žydi tik kartą po 5-20, kartais po 100 metų. Žiedynkotis auga 2-3 mėnesius, būna 312 m aukščio. Žiedus apdulkina vabzdžiai, šikšnosparniai, kolibriai. Iš A. sisalana, A. cantala, A. rigida rūšių lapų gaminamas tvirtas pluoštas, išA. atrovirens sulčių alkoholiniai gėrimai. Šaknys vartojamos kaip vaistažolės. Lietuvoje amerikinė A (A. americana) auginama kambariuose, šiltnamiuose. Živilė Lazdauskaitė agavai (agav), Šiaurės Afrikos tautų grupė. Gyvena Etiopijos šiaurėje (-350 000 žm.) ir Eritrėjoje (-70 000 m. ; iš viso -420 000 žm. (1998 m. . Agavų kalba priklauso Tkušitų kalbų grupei. Dauguma - krikščionys monofizitai, yra judėjų, naujųjų sinkretinių religijų išpažinėjų, musulmonų. Pagr. verslai - žemdirbystė ir gyvulininkystė. A protėviai buvo vieni pirmųjų Etiopijos kalnyno gyventojų. Ilgainiui dalį A asimiliavo amharai ir kitos gretimos tautos. Agazzari Agostino (Agostinas Agadzaris) 1578 m. gruodžio 2 d. Siena f 1640 m. balandžio 10 d. ten pat, italų kompozitorius, muzikologas. Dirbo kapelmeisteriu Romoje, Sienoje. Sukūrė pastoralinę dramą Eumelijus (l606; viena pirmųjų operų), madrigalų, mišių, motetų (13 sąs., 1-8 balsams), psalmių, kitų bažn. muzikos kūrinių. Parašė traktatą apie bažn. muziką (1638 m. . Adeodatas Tauragis Agdam (Agdamas), miestas Azerbaidžano vakaruose, Karabacho kalnagūbrio rytų papėdėje; rajono centras. 31 300 gyv. (2001 m. . Maisto (vyno, konservų) pramonė. Kilimų audimas. Dramos teatras. Duonos muziejus. Miestas įkurtas XVII amžiuje, 1828 gavo miesto teises. 1993 A užimtas Karabacho gynybos pajėgų; dalis gyventojų pasitraukė. Mindaugas Pažemys Ageison Gorgonius (Gorgonijus Ageisonas) 1604 m. Kopenhaga - 1665 m. sausio 9 d. Braniewo (Varmijos Mozūrų vaivadija), jėzuitas (1622 m. , kunigas (1634 m. , pedagogas. Danas. Studijavo BranieVe, Vilniuje (1641 filos., 1645 teol. dr.). 1638-55 Puttuske (Mazovijos vaivadija), Vilniuje ir BranieVe dėstė teologiją ir kanonų teisę. Dirbo jėzuitų misijoje Karaliaučiuje (1647-50 m. . Vilniuje išleido filosofijos (1643 m. ir kanonų teisės (1652 m. tezių rinkinius. J. I Agėjo knyga, ST knyga, įeinanti į Pranašų knygų rinkinį. Parašyta 520 p.m.e. ir pavadinta jos autoriaus mažojo pranašo Agėjo (6- V a. p.m.e.) vardu. Persams nugalėjus Babiloniją iš tremties sugrįžę izraelitai ėmėsi atstatyti 586 p.m.e. babiloniečių sugriautą Jeruzalės šventyklą, tačiau darbai buvo sustoję. Knygoje raginama užbaigti pradėtus darbus, buvusioji šventykla lyginama su būsimąja, o Jeruzalės valdytojas Zerubabelis pavadinamas Viešpaties išrinktuoju. Kartu su kitu pranašu Zachariju Agėjas įrodė būtinumą tęsti darbus, ir 515 p.m.e. šventykla buvo atstatyta. Petras Kimbns Ageladas VI a. pab. | V a. p.m.e. pradžia, senovės graikų skulptorius. Argo mokyklos. Garsėjo bronzinėmis skulptūromis, kuriose pabrėžė fizine jėgą bei vyriško kūno grožj. Nuliejo Dzeuso, Heraklio skulptūrų, sukūrė lenktynių ir kovų nugalėtojų paminklų. Tradiciškai laikomas Polikleito, Feidijo ir Mirono mokytoju. Dalia Vasiliūnienė Agėli Ivanas Gustavas f l. G.Aguėli. Agen (Ažanas, Ažėnas), miestas Prancūzijos pietvakariuose, Akvitanijoje, prie Garonos upės, Bordeaux-Tulūzos geležinkelio ir plento; Lo ir Garonos departamento centras. 30

400 gyv. (2001 m. . Maisto, tekstilės, avalynės pramonė, miner. trąšų gamyba. Vaisių, daržovių, vyno prekyba. Municipalinis muziejus ( XVII a. pastatuose). Romaninė gotikinė katedra, bažnyčia ( XV a. ), koplyčia (12- XV a. ). Miestas žinomas nuo antikos laikų, romėnai jį vadino Aginu.Nuo XIII a. A -vyskupijos centras. Nuo 1453 priklauso Prancūzijai. „Agena": 1. JAV Adas serijos raketų viena pakopų. 2. JAV dirbtinis Žemės palydovas, naudotas kaip taikinys orbitoje erdvėlaiviais Gemini atliekant įv. eksperimentus ir manevrus. Jame įrengta radiolokacinė aparatūra, radijo švyturiai, sujungimo mazgas ir kt. įrenginiai, reikalingi erdvėlaiviams sujungti. A buvo jungiama su erdvėlaiviais Gemini 8,10,11,12. Jokūbas Sūdžius Agenais (AženJ), Agenois, ist. sritis Prancūzijos pietvakariuose. Apima Lo ir Garonos departamentą. Didžiausias miestas -Agenas. Nuo VIII- IX a. grafystė. Nuo X a. vid. A valdė Bordeaux grafai, Gaskonės kunigaikščiai. 1036 prijungta prieAkvitanijos kunigaikštystės. 1154-1249 Anglijos valda. 1249 Prancūzija A susigrąžino. 1279 karalius Eduardas I vėl prijungė A prie Anglijos. Po Šimtamečio karo (1337-1453 m. galutinai atiteko Prancūzijai. Agence Europe (Europos agentūra), informacijos agentūra, įkurta 1952 Briuselyje. Renka ir platina informaciją apie ES veiklą, jai priklausančių valstybių ekonomiką bei politiką. Kasdien 5 kalbomis leidžia biuletenį. Vytas Urbonas Agence France - Presse (Prancūzijos spaudos agentūra). AFR Prancūzijos inlorni. agentūra. Viena didžiausių pasaulyje. Veikia nuo 1944 Paryžiuje vietoj pirmosios pasaulyje Agence Havas (1835 įkūrė C. L. Havasas). Turi 9 skyrius 165 šalyje ir 100 kt. kraštuose (1999 m. . Teikia polit., ek.,visuom. aktualijų, sporto pranešimus pranc., anglų, vok., isp., port. bei arabų kalbomis ir fotoinformaciją (-2 mln. žodžių, 250 nuotraukų per parą). Fotoarchyve (įkurtas 1930 m. yra 5 mln. fotografijų. 1999 dirbo apie 2000 etatinių ir 2000 neetatinių darbuotojų. Vytas Urbonas agenda (lot. agenda - tai, kas darytina), krikščionių pamaldų ir apeigų liturginės tvarkos sąvadas. Ankstyvojoje krikščionybėje A buvo vadinamos Eucharistijos apeigų taisyklės. Popiežius Grigalius I (-540-604 m. nustatė visai Bažnyčiai vienodą apeigų tvarką, tačiau vėliau dėl vietos specifikos įv. vyskupijose ji kito. A turėjo kai kurios vienuolijos. Po Tridento susirinkimo (1543-63 m. iki XVII a. vyko A vienodinimas. Katalikų bažnyčioje dabar vadinamos apeigynais. Senosios A yra svarbus istorijos šaltinis. Protestantų A 1523-26 parengė M. Liuteris. Vėliau jos buvo keičiamos, papildomos. Ev. reformatai, anglikonai ir kitos protestantų konfesijos turi savas A. LLV pirmąją A parengė Vilniaus kanauninkas Martynas Radomietis (Agenda, sive Exsequiale divinorum sacramentorum Gdanskas, 1499 m. . Buvo 2 jos variantai - Vilniaus vyskupijai ir platesniam vartojimui. A buvo leidžiamos Vilniuje ir kitur (Agenda parva 161621630, Rituale sacramentorum, 1633-1799 išėjo -40 leidimų). Jose yra lietuvių apeiginių tekstų. Į lietuvių kalbą protestantų A vertė M. Mažvydas (1559 m. , J. Berentas (1730 m. , G. Ostermejeris (1775 m. , L. G. Rėza (1830 m. , O. J. Šteinas ir E. Endrulaitis (1895, nauja Vokietijos ev. liut. A) ir kt. Juozas Tumelis „Agenda 2000" T Darbotvarkė 2000.

agentas (lot. agens, kilm. agentis - veikiantis): 1. Asmuo, veikiantis kieno nors vardu. Kartais vadinamas įgaliotiniu, f Prekybos agentas atstovaujamos bendrovės ar įmonės vardu sudarinėja sutartis su kitomis įmonėmis, f draudimo agentas - draudimo sutartis su fiz. ir jurid. asmenimis. Dar yra diplomatinis agentas, konsulinis agentas, reklamos agentas. 2. Asmuo, slaptai veikiantis kieno nors pavedimu (žvalgas) arba tarnaujantis kieno nors interesams (statytinis). Eugenijus Kuinas 3. TAgentinės sutarties įsipareigojančioji šalis. agentinė sutartis, susitarimas, kuriuo viena šalis (agentas) įsipareigoja kitai šaliai (principalui) už atlyginimą atlikti tam tikrus teis. veiksmus. Praktikuojama Didžiojoje Britanijoje, JAV, kt. šalyse; Europoje ją atstoja pavedimo ir komiso sutartys. Dar fdelkrederė. agentūra: 1. Įstaiga ( organizacija), teikiami paslaugas jurid. ir fiz. asmenims arba atliekanti tam tikrus jų pavedimus {t informacijos agentūra,T kelionių agentūra, T nekilnojamojo tuno agentūra, f prekybos agentūra, T reklamos agentūra). 2. Kurios nors įmonės, įstaigos, organizacijos atstovybė, filialas, skyrius. 3. Kurios nors įmonės, įstaigos, organizacijos T agentų I visuma. Laimoną Šlibun'tė agentūrinė žvalgyba, karo ir kt. spec. tarnybų T žvalgybos rūšis. Agenzia Nazionale Štampą Associata (Nacionalinė spaudos susivienijimo agentūra), ANSA, Italijos informacijos agentūra, didžiausių laikraščių ir žurnalų leidyklų įkurta 1945 Romoje. Turi 22 skyrius Italijoje ir 90 korespondentų biurų užsienyje (1999 m. . Teikia informaciją it., anglų, pranc., ispanų ir arabų kalbomis. Leidžia įv. tematikos leidinius. 1998 agentūroje dirbo -800 darbuotojų. Vytas Urbonas Agesilajas II (Agėsilaos II) 444 ar 443 t360 p.m.e. Kirėnė, Spartos karalius (399 ar 398360 m. . Euripontidas. Archidamo II sūnus, Agido II brolis. Vienas žymiausių Spartos karvedžių, vadovavęs jos kariuomenei beveik visą Spartos dominavimo laikotarpį. 396 per Spartos karą su Persija vadovavo karo veiksmams M. Azijoje; Efese sudarė Spartai naudingas 3 mėn. paliaubas su satrapu Tisafernu. 396 ir 394 surengė sėkmingus antpuolius į Frygiją, 395 - į Lydiją; tenykščiams graikų poliams buvo garantuota autonomija. Kilus Korinto karui 394 atšauktas į Peloponesą, mūšyje prie Koronėjos nugalėjo Atėnų, Korinto, Tėbų ir Argo kariuomenę (čia buvo sužeistas). 391-390 kovojo prie Korinto, 389 - Akarnanijoje. Prisidėjo prie Antalkido taikos, Graikijoje atkūrusios Spartos hegemoniją, pasirašymo (387 m. . Mirė grįždamas iš tarnybos Egipto faraonui, kur parūpino lėšų karui su Atėnų ir Tėbų koalicija tęsti. NijolėJuchnevičimė d'Ageso Anri Fransua T H. F. d'Aguesseau. „Agfa -Gevaert", fototechnikos ir fotomedžiagų gamybos bendrovė. Būstinė Mortselyje (Belgija). Turi 18 gamybos centrų, 38 nac. prekybos organizacijas ir 120 atstovybių visame pasaulyje. Pagr. gamyklos Leverkusene (Vokietija), Mortselyje ir Wilmingtone (JAV). apie 22 000 darbuotojų, aktyvai -4 mlrd. eurų, apyvarta 4,4 mlrd. eurų (40% produkcijos parduodama Europos šalyse), grynosios pajamos 140 mln. eurų (1998 m. . Ik. 1964 susijungus Vokietijos bendrovei Agfa AG (įkurtas 1873 m. ir Belgijos bendrovei Gevaert Photo ProductenN. K (\k. 1894 m. . Nuo 1981 antrinė T BayerAG bendrovė. Aggteleko nacionalinis parkas (Aggteleki Nemzeti Park, Agteleko nacionalinis parkas) yra Vengrijos šiaurėje, Slovakijos pasienyje. Plotas 19 708 ha. Saugoma paviršiaus karstinės formos ir įvairaus ilgio karstiniai urvai. A teritorijoje yra T Baradlos -Domicos

urvyno dalis Baradla (ilgis 18 km; kita urvyno dalis - Domica yra Slovakijoje). Aggteleko Karsto ir Slovakijos Karsto urvai - Pasaulio paveldo paminklas. ErikasLaiconas Agha Džari dujų ir naftos telkinys (Agha Djari dujų ir naftos telkinys, Aga Džari dujų ir naftos telkinys) yra Irano pietvakariuose, Persijos įlankos naftingajame baseine; didžiausias gamtinių dujų ir naftos telkinys pasaulyje. Geologiniai ištekliai: naftos 1,3 mlrd. t, dujų 263 mlrd. m3. Naftos tankis 850 kg/m3, sieros kiekis joje 1,42%. Nafta ir dujos susikaupusios viršutinės kreidos klinčių porose ir plyšiuose. Nafta gaunama iš 60 fontanuojančių gręžinių ( daugiau, kaip 31 mln. t per metus). Atrastas 1938, pradėtas eksploatuoti 1945. Antanas Brazauskas Aghadir fAgadyras. Agha MIrak T Aga Mlrak. Aghlabid fAglabidai. Agidai, viena Spartos karališkųjų giminių (kita - Euripontidai). Pradininku tradiciškai laikomas heraklidas Euristenas, legendinis Spartos karalius, kurio sūnus Agidas I tapo giminės eponimu. Žymiausi A: Kleomenas I (-520-490 p.m.e.), Leonidas I (490-480 p.m.e.), Pausanijas I (480-470 ar 465 p.m.e.), Kleomenas III (235-422 p.m.e.). NijolėSuchnevičienė Agidas l (Agis, kilm. Agidos), Agis I, vienas pirmųjų Spartos karalių. Heraklido Euristeno, vieno iš dvynių, dorėnų antplūdžio metu įkūrusių Spartą, sūnus; Agidų giminės eponimas. A realumas kelia abejonių. Pasak ist. Eforo, A sukūrė Spartos sočiai, struktūros pagrindus (užėmęs Helo miestą Lakonikoje, jo gyventojus pavertė vergais - helotais; nustatė perioikų sočiai, statusą). Nijolė Juchnevičienė Agidas II (Agis), Agis II - 399 ar 398 p.m.e., Spartos karalius (427 ar 426-399 ar 398 m. . Euripontidas. Karaliaus Archidamo II sūnus. Tėvui mirus vadovavo Spartos kariuomenei per Peloponeso karą (431-404 m. . 426 ir 425 vadovavo Spartos koalicijos įsiveržimui į Atiką. 421 A ir karalius Pleistoanaktas sudarė su Atėnų sąjunga Nikijo taiką, suardžiusią politinių jėgų pusiausvyrą Peloponese. 418, tebegaliojant taikos sutarčiai, Mantinėjos mūšyje sumušė jungtine Atėnų, Argo, Mantinėjos ir Elidės kariuomenę; atkūrė Spartos hegemoniją Peloponese. Karui atsinaujinus (416 m. 413 Alkibiado patarimu užėmė ir įtvirtino Dekelėjos miestelį (-20 km į šiaurę nuo Atėnų), iš kurio iki 404 m. kontroliavo visą Atiką. 405-404 m. (iš pradžių su karaliumi Pausaniju) vadovavo Atėnų apgulčiai. Mirė per įsiveržimą į buvusios sąjungininkės Elidės teritoriją. N uoli Juchnevičienė Agidas III (Agis), Agis III - 331 p.m.e. prie Megalopolio, Spartos karalius (338-331 m. . Euripontidas. Karaliaus Archidamo III sūnus. Kovojo prieš Makedonijos įtaką Graikijoje; 333 gavęs fin. ir kar. paramą iš Persijos ir siekdamas nutraukti susisiekimą tarp Balkanų pusiasalio ir Tyro, kur buvo Aleksandras Makedonietis, užėmė dalį Kretos. Pastarojo vietininkui Makedonijoje Antipatrui išvykus į Trakiją malšinti odrisų maišto, 332-331 vadovavo dalies Peloponeso (Elidės, dalies Arkadijos ir Achajos) sukilimui. 331 A ir jo sąjungininkų kariuomenė apgulė Megalopolį. Antipatras, sudaręs taikos sutartį su odrisais, prie Megalopolio sukilėlius sumušė; A žuvo. Sparta buvo priversta paklusti Korinto kongreso (337 m. nutarimams ir pripažino Makedonijos hegemoniją. Nijolė Juchnevičienė Agidas IV (Agis), Agis IV apie 263 ar 262 - 241 p.m.e., Spartos karalius (245 ar 244-241 m. . Euripontidas. Eudamido II sūnus. Stoiko Sfairo iš Bosporo ( III a. p.m.e.) valstybinės teorijos veikiamas pradėjo radikalias ek., sodai, reformas: siekė išvesti Spartą iš gilios krizės. A siūlė anuliuoti skolas, padidinti spartiatų skaičių iki 4500 suteikiant piliečių teises daliai perioikų, perdalyti žemę suskirsčius ją į 4500 klerų (burtais įgyjamų

bendruomeninės žemės sklypų) spartiatams ir 15 000 klerų perioikams, atgaivinti Likurgo įvestą spartiatų kar. ugdymo programą. A politikai priešinosi antrasis karalius -Leonidas II, dalis eforų, o po skolų anuliavimo - ir daugelis žemvaldžių. 243 Leonidas buvo ištremtas, 242 eforų kolegija panaikinta. Nespėjęs įvykdyti žemės reformos A, Spartos sąjungininkui Aratui paprašius kar. paramos, išvyko padėti Achajų sąjungai kovoti prieš aitoliečius. Žemės reforma buvo nutraukta, Leonidas II ir eforai grąžinti į valdžią. Grįžę iš žygio A ir jo artimiausi šalininkai eforų buvo nubausti mirtimi. Nijolė Juchnevičiau Agyeya fAgjeja. Agilera Malta Demetrijus fD.Aguilem Malta. Aginaldas Emilijus f E. Aguinaldo. 159 Agincourt'O mūšis (Aženkuro mušis), Azincourt'o mūšis (Azenkuro mušis), įvyko 1415 m. spalio 25 d. tarp anglų ir prancūzų kariuomenių per Šimtametį karą (1337-1453 m. . Pelkėtoje miško aikštelėje prie Agincourt'o kaimo (dab. Pa de Kalė departamente) prancūzų kariuomenė (-10 000 žm., vadai konetablis C. d'Albret ir maršalas J. II Boucicaut) užtvėrė Anglijos karaliaus Henriko V kariuomenei (-4000-6000 žm.) kelią į Calais (Kalė), anglų svarb. tvirtovę Prancūzijoje. Per 3 h anglų lankininkai sumušė prancūzų riterius, priverstus kautis pėsčiomis. Anglai neteko 400-500 žm. (tarp jų vieno iš vadų - Jorko hercogo), prancūzai - -4000 žm.; žuvo C. d'Albret, į nelaisvę pateko J. II Boucicaut. 1415 m. spalio 26 d. anglai įžengė į Calais ir ilgam įsitvirtino Prancūzijos šiaurėje. Aginskij Buriatskij avtonomnyj okrug T Agos Buriatų autonominė apygarda. Aginskoje (Aginskojė), gyvenvietė Rusijoje, Čitos sritis, prie Čitos -Užbaikalės plento; Agos Buriatų auton. apygardos centras. 9700 gyv. (2000 m. . Maisto pramonė. A pradėjo kurtis 1811. Agirbičanu Jonas f I. Agarbiceanu. Agisl TAgidasI. Agisll TAgidasII. Agislll tAgidasIH. agitacija (lot. agitatio - raginimas, judinimas), idėjų propagavimas; polit. veiklos forma. A reikšminga keičiant žmonių požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, ugdant pasaulėžiūrą, kuriant visuom. gyvenimo normas. Gali mažinti arba didinti žmonių sočiai, ir polit. aktyvumą. Plačiai naudojama polit. kovoje, ypač rinkimų kampanijų, krizių, revoliucijų metu. A priemonės: spauda, radijas, televizija, plakatai, lapeliai, pranešimai, pokalbiai. Dar f agitacinis menas, t agitbrigada. Lauras Bielinis agitacinis menas, socialiai angažuoti, politikos, ideologijos, moralės idėjas atvirai propaguojantys kūriniai. Tai vaizduojamosios, taikomosios dekoratyvinės dailės, architektūros kūriniai, renginiai su teatro, muzikos, scenografijos elementais. A glaudžiai susijęs su visuom. gyvenimo kaita. Agitacinių funkcijų turėjo XVI a. vokiečių moralizuojamo turinio medžio raižiniai, XVII- XIX a. rusų lubokai (ypač 1812 karo motyvais), XVIII a. 10 dešimtmetyje Nevers'e (Prancūzija) gamintas vad. patriotinis fajansas. Rusijoje A klestėjo po Spalio perversmo (1917 m. . Vyko masiniai spektakliai, teatralizuoti renginiai (rež. J. Anenkovas, dail. M. Dobužinskis, komp. A. Avramovas ir kt.). Pagal f monumentaliosios propagandos planą pastatyta skulptorius paminklų: liaudiškų (skulptorius S. Konenkovas), klasicistinių (A. Matvejevas), kubistinių (T. Zalkalnis), kubof universiteturistinių (B. Koroliovas). Sukurta lakoniškų, ekspresyvių plakatų (D. Mooras, V. Deni, N. Kočerginas, A. Samochvalovas). Išplėtota apipavidalinamoji dailė; kurta architektūros statinių, aikščių (vad. ateities miesto),

demonstrantų kolonų dekoracijų (A. ir V. Vesninai, P. Kuznecovas, A. Kūprinąs, A. Osmiorkinas, N. Altmanas, V. Lebedevas, kalba Petrovas -Vodkinas, D. Šterenbergas, M. Chagallo grupė). Raiškiausias ir originaliausias buvo agitacinių laivų bei traukinių suprematinių kompozicijų, liaudiškų ar fantastinių raštų dekoras (I. Nivinskis, D. Mooras, A. Osmiorkinas, S. Gerasimovas, A. Tyšleris, J. Lanserė, A. Ekster ir kt.). 2-3 dešimtmetyje kurtas f agitacinis porcelianas, 4 dešimtmetyje buvo paplitęs agitacinio pobūdžio motyvais margintas kartūnas. 4-5 dešimtmetyje SSRS A tapo masine sov. ideologijos propagavimo priemone, neteko originalumo, išsigimė. Lietuvoje A apraiškų buvo 1940 (per sov. okupaciją); veikė vaizdinės agitacijos ir propagandos įstaiga fAgitpropas, kuriai vadovavo karikatūristas, plakatistas S. Žukas. Agitacinio pobūdžio karikatūrų, plakatų, transparantų sukūrė S. Žukas, I. Žebenkienė, P. ir D. Tarabildos, V. Mackevičius ir kt. RamulėRachlevičiūtė agitacinis porcelianas, porceliano dirbiniai, be taikomosios, turintys ir agitacinę funkciją. Atsirado XVIII a. 10 dešimtmetyje Prancūzijoje. Nevers'e buvo gaminamas vad. patriotinis fajansas - dirbiniai su prancūzų revoliucijos simbolika. A išplito Rusijoje XX a. 2-3 dešimtmetyje. Po 1917 Spalio perversmo nacionalizuoto Imperatoriškojo porceliano fabriko sandėliuose buvo likę nedekoruotų dirbinių. Juos profesionalūs dailininkai dekoravo sov. tematikos šūkiais, simboliais, portretais. 1918-23 S. Čechoninas ištapę daug dekoratyvinių lėkščių (Raudonasis kaspinas 1919, Kova gimdo herojus 1920 m. . Joms būdinga klasikinė kompozicija, dekoro ir šrifto darna, virtuoziška tapysena. A dar kūrė dail. A. Ščekatichina -Potockaja (lėkštė Gosizdat 1921 m. , M. Lebedeva (dubuo Internacionalas 1920 m. , N. Sujetinas (puodelis su lėkštele Suprematizmas 1923 m. , kalba Malevičius (arbatiniai), M. Adamovičius, N. Altmanas, A. Samochvalovas, R. Vildė, P. Vyčegžanina, P. ir G. Čechoninai ir kiti. 3 dešimtmečio pr. imta kurti naujų formų dirbinius (S. Čechonino arbatos servizas Narkompros; beveik be pakeitimų gamintas iki 1953 m. . Dauguma A buvo vienetiniai meno kūriniai. Keletas jų gaminti masiškai (daugiausia sukurti S. Čechonino). 3 dešimtmetyje A dirbiniai eksponuoti tarpt, parodose, apdovanoti Paryžiaus (1925 m. ir Monzos -Milano (1927 m. tarpt, dekoratyvinio meno parodų aukso medaliais. Ramutė Rachlevičiūtė agitbrigada, mažas mėgėjų ar profesionalus teatro kolektyvas, kuriantis aktualios tematikos vaidinimus. Vaidinimai dažniausiai grindžiami polit., sočiai, realijomis. Būna satyr. pobūdžio su improvizacijomis (tiesmukiška, tiesioginė gestikuliacija), teatrinėmis miniatiūromis (draminėmis, muzikinėmis ar choreografinėmis), turi grotesko elementų; dažnai naudojama kaukės, sceniniai efektai. A artimos cirkui, pantomimai, keliaujantiems teatrams. A bruožų randama XVII a. jėzuitų, ispanų autosakramentalės teatruose. Ypač A suklestėjo XX a. 2-3 dešimtmetyje Rusijoje (kaip valdžios propaganda) ir Vokietijoje (kaip opozicija valdžiai). Šiuolaikinės A kuriasi kaip tam tikros visuom. grupės ( mokyklos, universiteto, darbo kolektyvo) veiklos raiška. Jų repertuare vyrauja grupės aplinkai aktuali problematika. Lietuvoje mėgėjų A ėmė plisti 6 dešimtmečio pabaigoje. 1958 Šiauliuose įvyko pirmoji Lietuvos A apžiūra; nuo 1961 jos buvo rengiamos kasmet. Geriausioms, nuolat koncertuojančioms A buvo teikiami liaudies kolektyvų vardai. 9 dešimtmetyje Lietuvoje buvo -600 A, 7 turėjo liaudies kolektyvų vardus (Alytaus Sprigtas, Vievio, Jurbarko, Kauno A). Nuo 10 dešimtmečio A vadinamos satyros ir humoro grupėmis; kasmet Vilniuje vyksta geriausių grupių šventė Juokis. Ingrida Daunoravičiūtė

Agizele (Agizėlė), upė Rusijoje, f Belaja. Agjeja (Agyeya, Ajneya, Agjįja), tikr. Saccidanand Hiranand Vatsyayan 1911 m. kovo 7 d. Kasija (netoli Lakhnau - 1987 m. balandžio 4 d. Delis, Indijos rašytojas. Rašė hindi kalba. Vienas eksperimentinės krypties pradininkų. 1930-34 kalintas už teroristine veiklą. Redagavo lit. žurnalą Dinman, Vak, Pratik. Sudarė šiuolaikinės hindi poezijos antologijų. Parašė romanų (Šekharo biografija 2 t. 1941-44, Upės salos 1952 m. , novelių (rink. Tradicija 1944, Pergalės lopšys 1951 m. , eilėraščių (rink. Apmastymai 1942, Beprotis medžiotojas 1954 m. . Kūrinių herojai - vieniši ir bejėgiai žmonės, priklausomi nuo likimo ir instinktų, slegiami žiaurios tikrovės; jie stengiasi atsiriboti nuo abejingo ir priešiško pasaulio. A kūrinių paskelbta lietuvių kalba. Danguolė Zalytė AglabJdai (Aghlabid), arabų emyrų dinastija (800-909 m. Ifrikijoje ( Šiaurės Afrika). Pradininkas -Abasidų kalifato vietininkas Ibrachimas ibn ai Aglabas, sukūręs faktiškai nepriklausomą, tačiau Abasidų siuzerenitetą pripažinusį emyratą su sostine Kairuanu. Užgrobė Siciliją, Sardiniją ir Maltą, puldinėjo Italijos ir Prancūzijos p. pakrantes. A valstybė žlugo nuo šiitų antpuolių. AgIJnė (lenk. Jegliniec), Eglinė, kaimas Lenkijoje, Seinų valsčius , prie Lietuvos sienos. -30 gyv. (2000 m. , 70%jų - lietuviai, kalba v. aukštaičių tarme. Kaime yra Aglinės piliakalnis, įrengtas 20 m aukščio kalvoje. Piliakalnio aikštelės (30 m ilgio, 20 m pločio) p. krašte supiltas 6-8 m aukščio ir 4 m pločio pylimas. Papėdės p. dalyje yra senovės gyvenvietės liekanų, rasta lipdytinės keramikos. Per tyrimus (1990 m. rasta -800 radinių (9- XI a. ), l tūkstantmetyje - 2 tūkstantmečio pr. piliakalnyje ir gyvenvietėje gyveno jotvingiai. Vytautas Daugudis, Kazimieras Garšva Aglinskas Petras 1958 m. spalio 20 d. Čikaga, kompozitorius, gitaristas. 1981 baigė De Paulo universitetą Čikagoje, 1984 - Šiaurės Vakarų universitetą Evanstone. Nuo 1988 dėsto Loyolos universiteto Mundeleino koledžo Muzikos fakultete Čikagoje; profesorius (1997 m. . 1984-1988 m. moderniosios muzikos ansamblio The Loop Group, 1987-1991 m. ansamblio Kapture (su juo 1989 Čikagoje pastatė savo roko operą TeleKino) gitaristas. Nuo 1986 Entr'Acte dueto (su - 1eita) gitaristas, 1988-1992 m. poezijos ir muzikos ansamblio Street Sounds kompozitorius ir gitaristas. Svarbiausi kūriniai: opera Plieninis šypsnys (Steel Grin 1991 m. , simfonija Kamyzas Pane/ing (1983 m. , Uždanga sopranui ir kamer. ansambliui (1985 m. ,ftom- pučiamųjų oktetui (1986 m. , Metalsonata (sonata roko trio), teatro muzika Vorų moters bučinys (Kiss ofthe Spider Woman 1989 m. , Šou pro plyšį (Peepshow 1990 m. . Simfonija ir oktetas atlikti 1989 per Sugrįžimo, Metalsonata -1994 per Gaidos festivalį Vilniuje. Mindaugas Urbaitis agliutinacija (lot. agglutinatio - prilipdymas, priklijavimas): l (kalbot.). Žodžių formų darymas prie šaknies pridedant vienareikšmius formantus, nesusiliejančius nei su šaknimi, nei tarpusavyje. A būdinga finougrų (estų, suomių, vengrų) ir ypač tiurkų kalboms. Lietuvių kalbos žodžių formos daugiausia daromos su daugiareikšmiais formantais (galūnėmis, priesagomis), t.y. vyrauja - 1eksinis formų darymo būdas, tačiau yra ir A pėdsakų. Pvz., būsimojo laiko veikiamojo dalyvio dirbsiantis formantas -si - , jungiamas prie šaknies dirb-, žymi būsimąjį laiką (plg. d/rb-si - me), formantas -ant- rodo veikiamosios rūšies dalyvį ir tik galūnė -iš turi kelias reikšmes: vienaskaitos, vardininko linksnio ir vyriškosios giminės. Vytautas Ambrazas 2 (biol.). Korpuskulinių antigenų, esančių fiziol. tirpale, kraujo serume, sulipimas su specifiniais antikūnais (pirmoji fazė) ir nusėdimas (antroji fazė). Pirmoje specifinėje fazėje tirpūs antikūnai sukimba su

antigeniniais determinantais, išsidėsčiusiais bakterijų, audinių ląstelių, kt. korpuskulinių dalelių paviršiuje. Jei antikūnai išsidėstę netirpių dalelių paviršiuje, A gali sukelti tirpūs antigenai. Antroji fazė nespecifinė - dalyvaujant elektrolitams susidarę agregatai iškrinta nuosėdomis. A būna tiesioginė (antigenai yra ląstelių paviršiaus struktūros) ir netiesioginė (antigeno molekulės adsorbuotos inertinių nešiklių, pvz., latekso). A naudojama kraujo grupėms nustatyti, infekcinėms ligoms diagnozuoti, imuniniam atsakui įvertinti. Kai antigeno ir antikūno sąveikoje dalyvauja eritrocitai, agliutinacijos reakcija vadinama T liemagliutinacija. tylas Tamošiūnas agliutinacinės kalbos, vienas morfologinės klasifikacijos skiriamų kalbų tipų (šalia izoliacinių, - 1eksinių, inkorporacinių). Būdingiausias šių kalbų bruožas - vienareikšmiai kaitomųjų žodžio formų afiksai, kurie mechaniškai pridedami prie kamieno ir nei su juo, nei vienas su kitu nesusilieja, o pats kamienas gali eiti savarankišku žodžiu. Pvz., karaimų kyz 'duktė', iš 'darbas' (grynas kamienas), kyzlarymnyn 'mano dukterų'/ išliarimnifi 'mano darbų' (afiksas -larlliar rodo daugiskaitą, -yml -im - savybinį linksnį, priklausymą 'man', -nyn l-nin -kilmininką). Kuo sudėtingesnė kaitomosios žodžio formos gramatinė reikšmė, tuo daugiau afiksų reikia pridėti prie kamieno: kyzlar 'dukterys', kyzym 'mano duktė', kyzlar-ym 'mano dukterys', kyzlar-ym-nyn 'mano dukterų'. A būdingas afiksų balsio derinimas prie kamieno balsio kokybės: plg. kyzlar 'dukterys'/ išliar 'darbai', kyzym 'mano duktė'/ išim 'mano darbas'. A tipui priklauso tiurkų kalbos (ir karaimų), tungusų ir mandžiūrų, mongolų, finougrų, indoneziečių, japonų, korėjiečių, kai kurios indėnų ir afrikiečių kalbos. Regina Venckutė agliutinogėnai, korpuskuliniai antigenai, stimuliuojantys T agliutinacijos 2 reakcijoje dalyvaujančių imunoglobulinų sinteze ir su jais reaguojantys. Eritrocitai turi daugiau, kaip 100 įv. A ir jų formų; pagal A identifikuojamos ir skirstomos kraujo grupės. aglomeracija (lot. agglomero - prijungiu, sukaupiu): l (metalurgijoje). Šiluminis procesas iš smulkios medžiagos sukepinami luitai. Dažniausiai sukepinama smulki sodrinta rūda (kad būtų patogiau ją lydyti); ji sumaišoma su smulkiu kuru, aukštakrosnės dulkėmis ir 1iusais (klintimi, dolomitu). Aglomeruojama tolydžioje veikimo mašinomis. | A mašinų vežimėlius su ardeliniais dugnais mainstitutintuvu supilama įkrova. Vežimėliai (pritvirtinti prie horizontaliojo transporterio) slenka po žaizdru; jo dujiniai ar kitokie degikliai įkaitina (iki 900-1500 °C) įkrovą, užsidega joje esantis kuras. Susidaro lengvai lydūs chem. junginiai; jie sujungia auštančios rūdos grūdelius. Procesas trunka 10-20 min. Transporterio gale vežimėliai verčiasi, sustingusi masė iškrinta lūždama įv. dydžio gabalais. Gautas aglomeratas yra aukštakrosnių įkrova, t.p. žaliava aliuminiui, nikeliui, švinui gauti. Jonas Navasaitis 2 (biol.). Organizmų, kuriems būdinga bendra gyvensena, grupė. Vandens ekosistemoje susidaro įv. rūšių planktoninių bei bentosinių dumblių aglomeratai (pvz., Sargasų jūroje laisvai plaukiojantys didžiuliai įv. dumblių sąžalynai, kuriuose telkiasi smulkūs vėžiagyviai, moliuskai; čia atplaukia kiti gyvūnai ieškoti maisto ar prieglobsčio). Stanislovas Sinkevičius aglomeracija, gyvenviečių aglomeracija, grupė tarpusavyje susijusių ar dėl plėtros susijungusių gyvenviečių, turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros, buities, rekreacijos ar kt. ryšius. Paprastai susidaro prie didžiųjų ekonomiškai augančių miestų, kurie tampa A branduoliais, jungiančiais aplinkinius miestus ir kaimus. Didžiausios ( daugiau, kaip 100 gyvenviečių) yra Berlyno, Maskvos, Londono, Tokijo, Meksiko, Čikagos A. Būna monocentrinės (pvz., Paryžiaus) ir policentrinės A (su keliais branduoliais, pvz., Toronto

ir Hamiltono). Viena policentrinės A formų yra t konurbatija (pvz., Dūsseldorfo -Duisburgo -Esseno -Bochumo -Dortmundo). Kelios susijungusios A sudaro f megalopolį (pvz., Tokijas -Osaka -Nagoja; -54 mln. gyv.). Stasys Vaitekūnas aglomeratas (lot. agglomeratus - prijungtas, sukauptas): l (metalurgijoje). Į gabalus sukepinta smulkios medžiagos, dažniausiai sodrinta rūda, rūdų koncentratai ir rūdų dulkės. 2 (geol.). jv. uolienų ir mineralų neapzulintų nuolaužų (dažniausiai stambių) netvarkinga sankaupa. Biriems A priklauso vulkaninės (vulkaninės bombos ir blokai), aliuvinės, 1iuvioglacialinės, deliuvinės kilmės nuolaužų santalkos. Sucementuoti A sudaro vulkanines brekčijas, aglomeratines lavas ir kitos kilmės sucementuotas santalkas. Pirmasis terminą panaudojo C. Lyellis 1831 vulkaninėms nuolaužų santalkoms apibūdinti. Vėliau A imta vadinti ir kitokios kilmės uolienų sankaupas. Petras Šinkūnas aglonema (Aglaonema), aroninių (Araceae) šeimos augalų gentis. -40 rūšių. A paplitusios Azijos pietryčiuose (drėgnuose miškuose). Stiebai trumpi, lapai kiaušiniški arba lancetiški, į galą smailėjantys. A dauginama auginiais ir kero dalijimu. Lietuvoje (kambariuose ir šiltnamiuose) auginama A. commutatum, A. roebetinii.Pav. Kristina Balnytė agloporitas, dirbtinė biri akyta termoizoliacinė medžiaga. Būna smėlio (tankis 500-1100 kg/m3 m. ir skaldos (tankis 400-800 kg/m3 m. pavidalo. Šilumos laidumo koeficientas 0,120,26 W/ (m-K). Gaminamas lengvai lydomą molį, sumaišytą su akmens anglimis, arba akmens anglių perdirbimo (sodrinimo, degimo) liekanas sukepinant aglomeraciniuose ardynuose. Sukepusi korėta masė smulkinama ir rūšiuojama frakcijomis. Naudojamas lengvojo betono (agloporitbetonio) užpildui ir šilumai izoliuoti. Agluona (Aglona), miestelis Latvijoje, Preilių rj., tarp Agluonos upės ir Cirišo ežero, 10 km nuo Agluonos geležinkelio stoties , 40 km nuo Daugpilio. Valsčiaus centras. 2660 gyv. (2000 m. . Bažnyčia (past. XVIII a. ). Iki XIX a. pr. A apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių kaimų, išliko lietuvių kilmės vietovardžių. 1700 čia įsteigtas dominikonų vienuolynas 1891 nustojo gyvuoti. Rusijos valdymo metais Agluonoje apsigyvendavo ir daugelis lietuvių kunigų, grįžusių iš tremties be teisės gyventi Lietuvoje. 1920-24 čia buvo Rygos kat. arkivyskupo būstinė ir kat. kunigų seminarija. 1892 Tuminiškių palivarke (2,5 km nuo A) gimė S. Kolupaila. Kazimieras Garšva Agluona: 1. Upė Šilalės ir Tauragės raj. savivaldybių teritorijoje; Šešuvies dešinysis intakas. Ilgis 31 km, baseino plotas 121 km2. Prasideda Dvarviečių apylinkėse, teka į pietus Karšuvos žemuma. Įteka į Šešuvį ties Gauraičiais. Intakai: Duobaitė, Agluona (kair.), Stinčius (dešinysis ). Slėnis išryškėja įtekėjus Agluonai. Vidutinis nuolydis 4 m/km. Vidutinis debitas 1,2 m'/s. 2. Upė Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje; Agluonos (Šešuvies intako) kairysis intakas. Ilgis 26 km, baseino plotas 55 km!. Prasideda Užkalnių apylinkėse, teka į pietvakarius Karšuvos žemuma, {teka į Agluoną ties Juodpetriais. Intakai: Bijotas, Molupis (kair.), Žagvietis, Grumbė, Raudupis (dešinysis ). Slėnis išryškėja tik žemupyje. Vidutinis nuolydis 3,9 m/km. Vidutinis debitas 0,5 m'/s. 3. Upė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje; Minijos kairysis intakas. Ilgis 22 km, baseino plotas 76 km2. Prasideda ties Girininkais, teka į pietvakarius Pajūrio žemuma. Įteka į Miniją ties Stragnais. Intakai: Skardupis, Šilupis (kair.). Didesnioji vagos dalis

reguliuota. Plotis 5-7 m, gylis 0,3-2,4 m. Srovės greitis 0,1-0,2 m/s. Vidutinis nuolydis 2,6 m/km. Vidutinis debitas 0,98 m'/s. 4. Upė Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Apaščios baseine. Ilgis 21 km, baseino plotas 88 km2. Prasideda Vaitkūnų apylinkėse, teka į šiaure Mūšos -Nemunėlio žemuma. Įteka į Širvėnos ežerą Biržų mieste. Intakai: Galinė, Baronas (kair.). 15 km nuo ištakos vaga reguliuota. Plotis 6-8 m, gylis 1,2-1,9 m. Srovės greitis 0,2-0,3 m/s. Vidutinis nuolydis 0,67 m/km. Vidutinis debitas 0,59 m'/s. Labai sausais metais vietomis išdžiūsta. Algirdas Rainys Agluona, Egluona, upė Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje; Vadaksties kairysis intakas. Ilgis 23 km, baseino plotas 188 knv. Prasideda Karpėnuose, teka į Šiaurės vakarus Ventos vidurupio žemuma. Įteka į Vadakstį į šiaurę nuo Kesių. Intakai: Bradaulis, Kališupis, Paislė, Molupis, Kirgas, Sartupis (kair.), Žaras, Vėžupis (dešinysis ). Slėnis išryškėja tik žemupyje (nuo Kivylių). 15,5 km nuo ištakos vaga reguliuota. Vidutinis nuolydis 0,5 m/km. Vidutinis debitas 1,5 mj/s. Ties Kivyliais yra 81 ha tvenkinys. Algirdas Rainys Agluonai, kaimas Akmenės rajono savivaldybės ir seniūnijos teritorijoje, 10 km į šiaurę nuo Akmenės. 349 gyv. (2001 m. . Per A teka Agluona (Vadaksties intakas). Pagr. mokykla (nuo 1993; 1961-1993 m. - septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), vaikų darželis, biblioteka (nuo 1955 m. . A palivarkas minimas 1652.1977 prie A prijungtas Medemrodės kaimas. Sovietinės okupacijos metais A buvo tarybinio ūkio, kolūkio centrinė gyvenvietė. Agluonuose 1862 gimė ir 1933 palaidotas visuom. veikėjas, Medemrodės dvaro savininkas grafas V. Zubovas. 1923 buvo?^ 1959-63,1970-45,1979-382,1989-312gyv. Agluonėnai, kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į Šiaurės rytus nuo Priekulės; seniūnijos centras. 734 gyv. (2001 m. . Šiaurės vakarų pakraščiu teka Agluona (Minijos intakas). Ambulatorija, pagr. mokykla (nuo 1999; 1736-1949 pradinė, 19491999 m. -septynmetė, aštuonmetė, devynmetė), vaikų darželis -mokykla, kultūros namai, biblioteka (nuo 1958 m. . Rengiami klojimo teatro festivaliai. Prie Agluonos upės 1989 pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas. Pirmą kartą A paminėti 1540, 1758 pažymėti J. Enderšo sudarytame Prūsijos žemėlapyje. Nuo XIX a. vid.-valsčiaus centras. Sovietinės okupacijos metais A buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1905 m. buvo 137, 1925 -111,1959-101, 1970-106, 1979-258, 1989-551 gyv. Agnadello mūšis (Anjadėlo mušis, 1509 m. gegužės 14 d.) tarp Venecijos ir jungtinės Cambrai lygos kariuomenių. Vyko prie Agnadello kaimo (i rytus nuo Milano) per Italijos karų trečiąjį etapą (1504-16 m. . Venecijiečiai (30 000 pėstininkų ir 22 000 raitelių, vadas B. Alviano) kovėsi su jungtine Prancūzijos karaliaus Liudviko XII vadovaujama kariuomene (6000 šveicarų ir 14 000 prancūzų pėstininkų bei 12 000 prancūzų raitelių). Sunkioji Cambrai lygos raitija sumušė venecijiečių lengvąją, artilerija sutriuškino pėstininkus. Venecijos respublikos miestuose (išskyrus sostine) liko tik savigynos būriai. A - vienas didž. pralaimėjimų Venecijos istorijoje. agnatai (lot. agnatus -giminaitis iš tėvo pusės): l (rom. teisėje). Tėvo valdžioje buvę laisvi šeimos žmonės (ne vergai) arba patekę į šeimą įsūnyti ar santuoka. Agnatinė giminystė buvo nustatoma pagal vyriškąją liniją. Teisine reikšme turėjo tik A pavaldumas vienvaldžiam tėvui, o ne kraujo ryšys. Agnatinė giminystė buvo skirstoma į tiesioginės ir šalutinės eilės giminyste bei laipsnius. Vieno bendro protėvio A buvo laikomi šalutinės eilės, o gimę vieni iš kitų - tiesioginės eilės giminėmis. Laipsnis buvo nustatomas nuo

gimimų, sudarančių giminyste, skaičiaus. 2 (germ. teisėje). Vyriškosios linijos kraujo giminaičiai vyrai. Agnelli Giovanni (Džovanis Anjėlis) 1866 m. rugpjūčio 13 d. Villar Perosa (Pjemontas) 1945 m. gruodžio 16 d. Turinas, italų pramonininkas. 1899 Turine įkūrė automobilių bendrove T Fiat. Per Pirmąjį pasaulinį karą tiekė ginklus kar. pajėgoms. 1921 darbininkams užėmus Fiat gamyklas paliko bendrove, tačiau netrukus, darbininkų paprašytas, vėl ėmė jai vadovauti. 1923 B. Mussolini remiamas A tapo senato nariu. Daug prisidėjo prie Italijos karo pramonės plėtros prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą. 1945 Italijos nacionalinio išsivadavimo komiteto nušalintas nuo vadovavimo bendrovei Fiat. Agnelli Giovanni (Džovanis Anjėlis) 1921 m. kovo 12 d. Turinas - 1997 m. gruodžio 13 d. ten pat, italų pramonininkas. G. Agnelli (1866-1945 m. vaikaitis. Nuo 1945 bendrovės T Fiat valdybos narys, 1966-1996 m. bendrovės prezidentas. 1974-1976 m. Italijos pramonės konfederacijos (Confederazione Generole dell'Industria Ilaliana) prezidentas. Agnesi garbana (Anjezi garbana), plokščia trečiosios eilės kreivė (pav.), kurios lygtis stačiakampėse koordinatėse yra v = ~-r. Brėžinyje OC = a - apskritimo skersmuo, OB - bet kuri kirstinė, einanti per tašką O, BM || Oy, DM \\ Or; CA viršūnė, M-kreivės taškas. Kreive 1748 ištyrė italų matematikė M. Agnesi. Agnis (skr. agni - ugnis), hinduizmo mitologijoje ugnies, namų židinio, aukuro dievas, dievų ir žmonių tarpininkas. Vedų laikais buvo vienas svarb. dievų (Rigvedojeyam skiriama apie 200 himnų). Vėliau prarado reikšme, nors A garbinimo pėdsakų išliko Puranų laikotarpio dievų kulte. Dėl vaizdavimo įvairovės ir neryškaus antropomorfiškumo A būna interpretuojamas ir kaip dieviškosios išminties įkvėpta dieviškoji valia. Kazimiera Seihutis Agnolo Baccio, italų architektas, skulptorius TBaccio d 'Agnolo. Agnon Šmuel Josef (Shmuel Yosef Agnon, ŠmucIisJosefas Agnonas), tikr. Čačkes 1888 m. liepos 17 d. Bučač (Ukraina - 1970 m. vasario 17 d. Jeruzalė, žydų rašytojas. Mokėsi mkt. seminarijoje. Dalyvavo sionistų veikloje. 1907-12 gyveno Palestinoje. 1908 m. hebr. kalba paskelbė apys. Pamestos žmonos (Agunot; iš čia slapyvardis). 1912 apsigyveno Berlyne, su M. Buberiu leido žurnalą Jude. 1924 grįžo į Jeruzale. Išleido rom. Smėlio kaltelė (1920 m. , Vestuvių baldakimas (1931 m. , Paprasta istorija (1935 m. , Sužadėtinės beieškant (1937 m. , Nakties svečias (1938-39 m. , Visai neseniai (1945 m. , Vakar ir užvakar (1946 m. , Marių glūdumoję (1952 m. , aps. rink. Pasakojimai, Tarp dievobaimingųjų (abu 1921 m. , Prie kalėjimo (1922 m. , Veiksmųknyįū (1932 m. . Kūriniuose vaizduojamas žydų gyvenimas R. Galicijoje, Palestinoje, Vokietijoje, gausu spalvingų buities aprašymų; svarbią vietą užima tragiško žydų tautos likimo tema. A rašė originaliu archajišku stiliumi, naudojo žydų folkloro, Biblijos, Talmudo motyvus. Kūryba padarė didele įtaką žydų literatūrai hebrajų kalba. Lietuvių kalba paskelbta A apsakymų. Nobelio premija 1966. Elena Baliutarilitttė agnosticizmas (graikų agnostos - nepažinus), filosofijoje - nuostata, kad tikrovės pažinti neįmanoma. A terminą XIX a. įvedė anglų gamtininkas T. H. Huxley. Jis teigė nerandąs argumentų, patvirtinančių arba paneigiančių žmogaus sielos nemirtingumą. A užuomazgų esama senovės graikų sofistų požiūryje, jog įmanoma įrodyti bet kokio teiginio ir teisingumą, ir klaidingumą. A bruožų galima įžvelgti senovės skeptikų filosofijoje, skelbiančioje, kad tik nuoseklus bet kokio sprendimo apie tikrove vengimas gali laiduoti žmogui laimingą gyvenimą. Naujaisiais laikais A ryškiausiai atsispindėjo D. Hume'o

filosofijoje. Anot jo, pažįstame tik savo pojūčius, todėl nieko negalime žinoti apie už tų pojūčių egzistuojančią tikrove. Šį požiūrį savaip plėtojo I. Kantas, atskyręs daiktą savaime ir reiškinį. Anot I. Kanto, pažindamas žmogus ne atvaizduoja nuo sąmonės nepriklausomą tikrovę (daiktą savaime), o konstruoja žinių sistemą (reiškinį), kurios pobūdį nulemia pačios sąmonės apriorinė sąranga. Daiktą savaime žmogus atskleidžia ne pažinimu, o dorovine veikla, kurią I. Kantas laiko svarbesne už pažinimą. Rel. filosofijoje A vadinamas požiūris, neigiantis Dievo pažinimo galimybe, bet ne jo egzistavimą. Tomas Sodeika agnozija (agnosia < graikų agnosia - nežinojimas), reiškinių suvokimo ir daiktų atpažinimo sutrikimai. A priežastis - galvos smegenų didžiųjų pusrutulių antrinių ir tretinių (neprojekcinių) sensorinių zonų (laukų) židininiai pažeidimai. Pasitaiko sutrikus galvos smegenų kraujotakai, sergant jų uždegimu, po traumos, esant navikui. Pagal sensorines kokybes skiriama regos (psichinis aklumas), klausos (akustinė), lytėjimo (taktilinė), uoslės, skonio A. Regos A dar skirstoma į daiktų, veidų (prozopagnozija), spalvų, raidžių, simultaninę (vienu metu nesuvokiami keli objektai). Ištikus regos A ligonis neatpažįsta matomo daikto, žmogaus veido, daiktai atrodo nenatūraliai dideli arba maži. Dėl klausos A ligonis neatpažįsta buities garsų, daikto pagal garsą (pvz., laikrodžio iš tiksėjimo), muzikinių garsų (Tamuzija), kalbos garsų (afazija). Lytėjimo A skirstoma į stereoagnoziją (ligonis neatpažįsta čiupinėjamu žinomų daiktų, jeigu jų nemato) ir į somatoagnoziją (ligonis neatskiria savo kūno dalių, suvokia jas iškreiptai, nesuvokia jų padėties, tai - autopagnozija, kai nesupranta, kad yra paralyžiuotas ir negali vaikščioti - T anozognozija). Dėl uoslės ir skonio A ligonis neatskiria žinomų medžiagų pagal kvapą ir skonį. Albinas Bagdonas Agnus Dei (lot. Dievo Avinėlis): 1. Biblijoje, krikščionių liturgijoje ir ikonografijoje populiarus Jėzaus Kristaus pasiaukojimo simbolis. T Dievo Avinėlis. 2. Penktoji nekintamoji mišių dalis, giedama tarp duonos laužymo ir komunijos, po ramybės palinkėjimo. Tridalės struktūros giesmė. A kaip duonos laužymo giesmę į Romos katalikų liturgiją VII a. pab. įvedė popiežius Sergijus 1. X- XII a. susiklostė iki šiol gyvuojantis A modelis. Choralinių A melodijų daugiausia buvo sukurta X-16 amžiuje. Baroko epochos pabaigoje ir klasicizmo epochoje A buvo dviejų dalių giesmė su labai išryškinta paskutiniąja aklamacija dona nobis pacem. Jonas Vilimas agogika (graikų agoge - nuvedimas), muzikos interpretacijos ypatybė-nedidelis nukrypimas (pagreitinimas, sulėtinimas) nuo kompozitoriaus nurodyto tempo, kai kuriu ritminių verčių laisvas pailginimas arba sutrumpinimas. Ypač būdinga romantiniam atlikimo stiliui. A terminą 1884 vienas pirmųjų pavartojo vokiečių muzikologas H. Riemannas. agoras (graikų agon, kilm. agonos - varžybos, kova), senovės graikų varžybos, žaidynės. Buvo rengiama sporto, žirgų, t.p. muzikos, poezijos, dailės, skulptūros, filosofijos, oratorių meno varžybos. senovės graikų visuomenėje dvasios ir kūno vertybės buvo aukštinamos labiau negu kilmė ir turtas. Stanislovas Stonkus agonija (agonia < graikų - 1gom'akova) T merdėjimas. agonistikai (graikų agonistikos - kovingas), Vokietijos imp. Frydricho II šalininkai per jo konfliktą su popiežiais. Pasisakė ne tik prieš popiežių, bet ir prieš visą dvasininkiją. Pasak A, dvasininkai siekia tik pelno, todėl negali teikti sakramentų, o nuodėmes atleisti galįs tik

Frydrichas II. Popiežius Inocentas IV Liono I susirinkime (1245 m. ekskomunikavo imperatorių ir jo šalininkus. agonistikai, cirkumcelionai, krikščionių sekta, veikusi IV- V a. Šiaurės Afrikoje. Priklausė Tdonalistų rel. judėjimui, siekusiam Afrikos bažnyčios savarankiškumo. Nepripažino Romos imp. Konstantino I valdžios, skelbė žmonių lygybe, išlaisvindavo vergus ir vadovaudavo jų sukilimams. Pasižymėjo neapykanta silpniesiems krikščionims, kurie pasaulietinės valdžios persekiojami išsižadėjo tikėjimo arba jai atidavė kulto reikmenis. Tokių krikščionių namus apsupdavo (todėl vadinami cirkumcelionais; lot. circumcelliones < circum - aplink + cella - kambarėlis), vartodavo smurtą. Šiaurės Afrikos vyskupų prašymu pasaulietinė valdžia A veiklą uždraudė. agonotėtai (graikų agonothetai), dažniausiai valstybės skiriami senovės Graikijos pareigūnai, kurie rengdavo, finansuodavo, prižiūrėdavo dievams (Dzeusui, Apolonui, Poseidonui, Atėnei ir kt.) skirtas žaidynes (agonus). Atsirado V a. p.m.e. Skirtingų žaidynių A turėjo dar ir savitus pavadinimus: Olimpijoje ir Nemėjoje Dzeuso garbei rengtose žaidynėse - helanodikai, Delfuose Apolono garbei skirtose Pitijos žaidynėse epimeletai, Panatėnų žaidynėse Atėnės garbei - a - 1otetai. Helenistiniais ir romėnų laikais iš dalies arba visiškai padengdavo žaidynių išlaidas, lodei buvo skiriami iš turtingų šeimų. Nijolė Jitchnevičienė agora (graikų ), senovės Graikijoje laisvųjų žmonių susirinkimas, jo vieta, miesto pagr. aikštė. Minima Homero. Plėtojantis miestams tapo jų polit., visuom. gyvenimo, t.p. rel., prekybos centru. VIII- VI a. prieš Kristų A dažniausiai buvo keturkampė aikštė (kartais perkirsta gatvės su portikais galuose) su tribūna ir suolais diduomenei bei aukšč. pareigūnams, V a. įgijo stačiakampio pavidalą; ją iš visų pušių supo portikai su prekystaliais. Agoroje (ir šalia jos) buvo šventyklų, stoju, visuom. pastatų; ją puošė altoriai, skulptūros, fontanai, želdynai. Ištobulintoje A (Atėnų) įv. profesijų žmonės turėjo savo kvartalus, ją prižiūrėjo pareigūnas, o įrengtas piliečio kapas reiškė jo aukšč. pagerbimą. Čia buvo švenčiamos rel. šventės, vykdavo polit. susirinkimai, turgūs. Romėnai susirinkimų aikštę vadino f forumu. Rasa Banytė-Rmvell agora, smulkus Izraelio pinigas, 1/100 f šekelio. Įvestas 1960 vietoj prutos. agorafobija (Tagora + graikų phobos - baimė), įkyri, liguista erdvės baimė. Žmogus bijo būti didelėje atviroje erdvėje (aikštėse, gatvėse, viešosiose vietose). Iš namų drįsta išeiti tik kitų žmonių lydimas. Agorakritas (Agorakritos), V a. p.m.e. 2 pusė, senovės graikų skulptorius. Feidijo mokinys. Su juo kūrė Partenono skulptūras. Išliko Nemesidės iš Ramnunto (taip vadinama pagal radimo vietą) statulos fragmentų. Agos Buriatų autonominė apygarda (Aginskij Buriatskij avtonomnyj okrug) yra Rusijoje, Čitos srityje. Plotas 19 000 km2. 79 100 gyv. (2000 m. , daugiausia buriatų, rusų. Centras Aginskoje (9700 gyv.; 2000 m. . Gyventojų vidutinis tankumas 4,2 žm./km2. Miesto gyventojų 32% (2000 m. . A suskirstyta į 3 rajonus. Ik. 1937. Avakaruose -Čerskio kalnagūbrio pietryčių šlaitai, Daurijos, Mogoitujaus (Alchanajaus kalba, 1663 m) kalnagūbriai, pietuose - Paononės lyguma. Klimatas žemyninis; sausio vidutinė temperatūra nuo -22 °C iki -26 °C, liepos nuo 16 °C vakaruose iki 20 °C pietryčiuose; kritulių 300-500 mm per metus. Upės seklios; didžiausia - Ononas (su intakais Aga ir Ilia). Pietuose daug mažų ežerų. Dirvožemiai kalnuose - taigos jauriniai ir pilkieji miškų,

lygumose -juodžemiai ir kaštoniniai. Stepių augalija. Veisiasi sabalai, rudieji lokiai, sibirinės žebenkštys, šermuonėliai, vilkai. Miškingumas 30%; miškų daugiausia kalnuose. Kasama tantalo, volframo rūdos, auksas. Tantalo rūdos sodrinimo gamykla Orlovskyje. Medžio apdirbimas, baldų, Statybinių medžiagų, maisto pramonė. Veisiama avys, galvijai, arkliai. Auginama kviečiai, miežiai, avižos. A vakaruose kertamas miškas. Per A eina Čitos -Užbaikalės geležinkelis ir Čitos -Užbaikalės bei Čitos^Chapčerangos plentai. Mindaugas Pažemys Agosti Guido (Gvidas Agostis) 1901 m. rugpjūčio 11 d. Forli - 1989 m. birželio 2 d. Milanas, italų pianistas, pedagogas, kompozitorius. Studijavo Bolonijos konservatorijoje (F. Busoni mokinys). 1921 pradėjo koncertuoti. 1934-40 dėstė Venecijos, 1941-45-Romos konservatorijose. Nuo 1944 Romos Šv. Cecilijos akademijos profesorius, nuo 1976 jos viceprezidentas. Žymus kamerinės muzikos interpretuotojas. 1967 su fleitininku S. Gazzelloni ir violončelininku E. Mainardi subūrė trio. Daugelio tarpt, meistriškumo kursų vadovas. Sukūrė fort. ir vokalinės muzikos kūrinių. Živilė Ramoškaitė Agostini Paolo (Paolas Agostinis) apie 1583 Valleron • - 1629 m. spalio 3 d. Roma, italų kompozitorius. G. M. Naninomokinys. Romos bažnyčių (nuo 1627 Šv. Petro bazilikos) kapelmeisteris, vargonininkas. Kūrė bažn. muziką; mišias (1627 išsp. 5 rinkiniai), psalmes, motetus, Magnificat, antifonas. Kūriniai daugiachorio stiliaus, meistriškos polifonijos. Adeodatas Tauragis Agostino di Duccio (Agostinas di Dūčas), Agostino d'Antonio di Duccio, di Guccio, Agostino da Firenze 1418 Florencija tpo 1481 Pcrugia (?), italų ankstyvojo renesanso skulptorius, architektas. Sukūrė apvaliųjų skulptūrų ir reljefų Modenos katedroje (4 reljefai, 1442 m. , Perugijoje Šv. Dominyko bažnyčioje (altoriaus dekoras, po 1457 m. , Šv. Bernardino koplyčioje (Muzikuojantys angelai 1458-59, kitas dekoras po 1473 m. , katedroje (Pieta po 1473 m. , kamerinių kompozicijų (Madonos su kūdikiu reljefai, po 1463 m. . Kūrybai turėjo įtakos senovės graikų reljefai, gotikos skulptūra. Ryškių kontūrų, linijinių draperijų gyvybingi A kūriniai (ypač bareljefai) subtiliu dekoratyvumu išsiskiria iš to meto Florencijos natūralistinių tendencijų dailės. Dalia Vasiliūnienė Agota, šventoji mergelė, kankinė (šventė-vasario 5 m. . Manoma, kad gyveno III a. Katanijoje (Sicilija). Nukankinta valdant imp. Decijui (249-251 m. . A gyvenimo legendos užrašytos V- VI a. Atributai - replės ir lėkštė su krūtimis (kankinant nukirstos), palmės šakelė; kartais vaizduojama su raktais, degančiu bokštu ar namu (manoma, kad per Etnos išsiveržimą A šydas pakreipė lavos srautą ir išgelbėjo miestą). A šydas laikomas Florencijos katedroje kaip relikvija. A yra Maltos riterių ordino, varpų liejikų, Katanijos globėja. Manoma, kad ji saugo nuo ugnies. Lietuvoje nuo seno tikima, kad A duona slopina gaisrą, apsaugo namus. „Agotėlė", lietuvių liaudies ratelis. muzikos metras 2/4. Tempas greitas. Šokėjai ratuoja pindami grandinėle. Lando vis pro kitą ratuotojų tarpą ir dainuoja. XX a. pr. Šiaurės Rytų Lietuvoje šokamą A aprašė M. Grigonis. Apie Gaurę ir Butrimonis A buvo žinoma kaip polkos ritmo daina. 1977 R. Tamulis (choreogr.) ir I. Česnienė (muzikos) pagal A sukūrė scenos šokį. Kazys Poškailis Agra (Agra), miestas Indijos šiaurėje, Džamunos dešinysis krante, UttarPradešo valstijoje. 1,1 mln. gyv. (2001 m. . Odos ir avalynės, tekstilės (medvilninių audinių), stiklo, chemijos pramonė. Amatai (juvelyrinių dirbinių gamyba, kilimų, brokato audimas).

universitetas (įkurtas 1927 m. . Turizmas. Mogolų architektūra: 21 m aukščio gynybine siena apsuptas Agros rūmų ansamblis (Džehangyro Mahalio rūmai, 1570; Perlinė mečetė, 1653; salės - Divani Amo, pradėta 1627, Divani Kaso, 1637 m. , fTadž Mahalio (-1652 m. ir Itimado ud Daulio (1622-28 m. mauzoliejai; Agros rūmų ansamblis ir Tadž Mahalis Pasaulio paveldo paminklai. XVI a. pr. A įkūrė Delio sultonas Sikandaras Lodi (14891517 m. . 1526 užkariavo Babūras. 1526-1707 m. pakaitomis su Deliu buvo D. Mogolų valstybės sostinė; klestėjo A ek. ir kultūra. 1803-1947 priklausė Britų Indijai; 1833-1868 m. A provincijos sostinė. Vienas Sipajų sukilimo (1857-59 m. centrų. agrafa (prancūzų agrafe): 1. Puošni segė drabužiams susegti, galvos apdangalų puošmenoms pritvirtinti. Būna vienos (vienanarė) ir dviejų (dvinarė) dalių. Kalama arba liejama iš įv. metalų, paskui raižoma, inkrustuojama, puošiama brangiaisiais akmenimis, juodiniu, filigranu, granuliavimu, geom. arba zoomorfiniais ornamentais. A dažniausiai vadinamos gotikos laikotarpio segės. Lijatia Šatavičiūtė 1. Dekoratyvinis archit. elementas - akanto, kriauklės ar kitokio pavidalo sankaba. Būna konstrukcinių elementų (archivolto segmentų) sandūroje arba įrėmintos kompozicijos (pano) viršūnės viduryje. Būdinga XVI- XVII a. architektūrai. Agramas (vok. Agram), Kroatijos miestas T Zagrebas. agranulocitai (agranulocytus < Ta... + Agranulocitai), kraujo kūneliai, negrūdėtieji T leukocitai. Acitoplazma negrūdėta, branduoliai nesegmentuoti, todėl dar vadinami vienbranduoliais. Skirstomi į - 1imfocitus ir T monocitus. agranulocitozė (agranulocytosis < T agranulocitai), sindromas, kuriam būdinga ryškus neutrofilinių granulocinstitutų kiekio sumažėjimas (<500 l mm1 kraujo) arba visiškas išnykimas kraujuje. Dėl neveiklios fagocitinės antimikrobinės gynybos, kurią sveikiems žmonėms atlieka nuolatos iš kraujo į audinius migruojantys neutrofilai, A pasireiškia vietinio ir (arba) sisteminio pobūdžio infekcinėmis komplikacijomis. Vietinės infekcijos židiniai dažniausiai susidaro burnos ir ryklės gleivinėje, išangės srityje. Uždegimo apimti audiniai apmiršta ir išopėja. Esant sisteminėms infekcinėms komplikacijoms ligonis labai karščiuoja. A būna įgimtos ir įgytos dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, kai kurių vaistų poveikio, sergant kolagenozėmis, dėl kraujodaros aplazijos, ūminių ir kai kurių lėtinių leukemijų. Sunkiausios A išsivysto kraujo vėžiu sergantiems ligoniams, kurie gydomi didelėmis citostatinių vaistų dozėmis, ypač po kaulų čiulpų transplantacijos. A infekcinės komplikacijos gydomos antibiotikais. Neutrofilų gamybą pagreitina leukopoezę skatinantys vaistai. Jonas Balsys agraras (lot. agrarius - žemės), stambus, turtingas žemvaldys. agrarinė krizė T žemės ūkio krizė. agrarinė politika T žemės ūkio politika. agrarinės reformos f žemės reformos. Agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, yra Vilniuje. Turi 4 skyrius: Žemės ūkio politikos tyrimų, Ūkių ir įmonių ekonomikos, Kaimo plėtros, Informacijos ir administravimo ( daugiau, kaip 40 moksl. bendradarbių, 2000 m. . Tiria žemės ūkio politikos, rinkotyros, žemės ūkio raidos prognozių, gamybos sąnaudų mažinimo, ūkių pajamingumo ir konkurencingumo didinimo, žemės ūkio kooperacijos, produkcijos perdirbimo ekonomikos, modeliavimo, žemės ūkio informacinės sistemos kūrimo problemas. A nagrinėja ek., sočiai, bei aplinkosaugine kaimo plėtrą, teikia pasiūlymus, kaip formuoti Lietuvos kaimo plėtros politiką. Įkurtas 1990 vietoj Lietuvos

žemės ūkio ekonomikos MTI. Direktoriai: B. Kužulis (1990-1992 m. , A. Kuodys ( 19921997 m. , D. Stanikūnas (nuo 1998 m. . Ahydas Baleicmis agrarinės partijos reiškia žemdirbių ar žemės savininkų interesus. A XIX a. susikūrė Europoje. Iš pradžių dažnai rėmėsi T agrarizmo idėjomis. Vokietijoje Agrarinė lyga (1892-1921 m. 1900 turėjo daugiau, kaip 250 000 narių ir sugebėjo paveikti Reichstagą, kad šis 1902 atšauktų 1892 įstatymą, kuriuo buvo sumažinti žemės ūkio produktų importo muitai. XIX a. 2pusėje - XX a. l pusėje A buvo populiarios Vid. ir R. Europoje (kartais šalyje veikė kelios, reiškiančios skirtingų sluoksnių interesus) - tada daugelis šio regiono tautų, siekusių atkurti ar atkūrusių savo valstybes, buvo iš esmės valstietiškos. Vieną šio regiono A raidos variantų atspindi f Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjunga (įkurtas 1899 m. , 1919-23 valdančioji, 1947 paversta lojalia kom. valdžiai, 1989 atkurta kaip savarankiška Žemdirbių sąjunga, remianti valstiečių priv. ūkį. XX a. 2 pusėje sumažėjus kaimo gyventojų, A įtaka sumenko, daugelis jų nutolo nuo agrarizmo idėjų; dalis išplėtė savo sočiai, baze ir tapo T centro partijomis. Pvz., po Antrojo pasaulinio karo Suomijos polit. gyvenime itin reikšminga (ne kartą - valdančioji) buvo Centro partija, įkurtas 1906 m. kaip Suomijos kaimo gyventojų sąjunga, 1908-65 veikusi Agrarų sąjungos pavadinimu. LIETUVOJE 1905 m. įkurta t Lietuvos valstiečių sąjunga. Lietuvos Respublikoje veikė T Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (1922-36; rėmėsi smulkaus valstiečių ūkio pastovumo teorija), T Ūkininkų partija (1925-28 m. ir krikščionių demokratų bloko dalis T Ūkininkų sąjunga (1919-36; faktiškai po 1930 nebeveikė). Jos turėjo savo atstovų Seime. A, kaip ir kitos polit. organizacijos, 1936 tautininkų valdžios buvo uždarytos, bet ir toliau išlaikė savo spaudą, šiokius tokius ryšius su rėmėjais, rengė nelegalius vadovybės pasitarimus. Jų veiklą visiškai nutraukė SSRS okupacija. A atstovai ir nariai dalyvavo Lietuvos pasipriešinime prieš sov. ir nacistine okupaciją. 1990 atkurta Lietuvos valstiečių sąjunga (nuo 1994 T Lietuvos valstiečių partija). įsiautas Spečiūnus agrariniai kultai, derlingumą globojančių dievybių garbinimas. A paplitę žemdirbių kultūrose; susiję su metų laikais. Ritualus ir pagr. šventes nulėmė žemdirbystės ciklas. Agrariniuose kultuose ypač svarbūs sėjos (tapatinamos su apvaisinimu) ritualai. Pavasarį vykdavo orgijų pobūdžio apeigos (Teleusinijos, Thierogamija). Dievybės prašomos gero derliaus beriant į dirvą sėklas, aukojant gyvulius ( XX a. kai kurios Afrikos, Indijos ir kt. žemdirbių bendruomenės), kartais net žmones (actekai). Garbinti chtoniškieji dievai, t.p. saulės ir lietaus deivės, daugiausia kilusios iš Didžiosios Motinos (Demetra, Kibelė, Izidė, Astartė ir kt.). Su A susijusiuose mituose dievai dažnai minimi poromis (mirusius dievus prikelia deivės: Ozyrj - Izidė, Atį - Kibelė). Gintaras Beresnevičius agrariniai mokslai, mokslų, tiriančių augalų ir gyvulių auginimui skirtos žemės valdymą ir naudojimą, visuma. A susideda iš mokslų, priklausančių 4 sritims: biomedicinos (f agronomija, T zootechnika, Tmiškotyra, T biologija, T veterinarinė medicina), technologijos (mechanikos inžinerija, aplinkos inžinerija ir f kraštoti'arka, chemijos inžinerija), socialinių (f ekonomika, T teisė, T vadyba ir T administravimas /) ir fizinių (Tgeografija) mokslų. A tyrimai atliekami universitetuose, akademijose, specialios paskirties mokslinių tyrimų institutuose, laboratorijose, bandymų stotyse. Tyrimams koordinuoti, jų rezultatams nagrinėti ir apibendrinti steigiami A centrai, akademijos, kitokios tarpt, ir nac. įstaigos. Lietuvoje 1927-38 prie Žemės ūkio rūmų ir 1939-40 prie Žemės ūkio ministerijos veikė Žemės ūkio tyrimo įstaiga, turėjusi 4 sekcijas: Laukų ūkio,

Gyvulininkystės, Sodų ir daržų bei Žemės ūkio ekonomikos. Nuo 1994 prie Žemės ūkio ministerijos veikia Žemės ūkio mokslo taryba. Antanas Stancenčius agrarinis kraštovaizdis, žemės ūkio kraštovaizdis, kaimiškasis kraštovaizdis, geogr. kraštovaizdis, kurio teritorijoje vyrauja žemės ūkio naudmenos - laukai, pievos, ganyklos, sodai. Būdingi A struktūros elementai yra kaimo gyvenvietės, maži miškai, medžių grupės, krūmai, tam tikra inž. infrastruktūra. A susikuria gamtinio kraštovaizdžio an temperatūropogenizacijos metu žmogui tikslingai keičiant biotos (to kraštovaizdžio gyvųjų organizmų), dirvožemio ir vandenų savybes bei pasiskirstymą. Formuojantys veiksniai: žemdirbystės reformos ir technologija, žemių melioracija ir kultūrinimas, žemės ūkio specializacijos kryptys, kaimiškosios rekreacijos plėtra, etnokultūrinės tradicijos. Formavimo pamatas - gamtinių ir sočiai, ek. sąlygų ypatumai bei ek. optimizavimo poreikiai. Paulius Kavaliauskas agrarizmas (lot. agrarius - žemės), sočiai, doktrina ir ja paremtas judėjimas. A šalininkų teigimu, ūkio pagrindas - žemės ūkis, o valstietija - visos visuomenės ir tautos pagr. dalis. A doktrina rėmėsi daugelis t agrarinių partijų. A atsirado XIX a. pr. Vokietijoje, išpopuliarėjo XIX a. vid. ir XX a. pr. daugiausia per Rytų ir Vidurio Europos tautų (lenkų, vengrų) atgimimą, nes valstietija sudarė jų pagrindą. Nuo XIX a. pab. Vakarų, nuo XX a. vid. ir Vid. Europoje dėl sparčios industrializacijos ir urbanizacijos, žemės ūkio lyginamosios dalies mažėjimo A įtaka sumenko. XX a. pab. A idėjomis iš dalies remiasi tik viena kita dažnai nelabai įtakinga partija. LIETUVOJE agrarizmą XIX a. pab.- XX a. pr. populiarino tautinio sąjūdžio veikėjai aušrininkai ir ypač varpininkai. Juo iš dalies rėmėsi ir sargiečiai. Vėliau agrarizmu savo politiką grindė T Lietuvos valstiečių sąjunga. Savitą A formą, vad. ūkininkiškąją visuomenę, populiarino J. P. Aleksa. 1920-40 beveik nė viena lietuvių partija bent dėl propagandos motyvų neatsiribojo nuo A. Jis 1944-53 buvo populiarus ir tarp Lietuvos partizanų. A 1988-1990 m. iš tradicijos propagavo ir dalis Sąjūdžio, t.p. dalis atkurtų tradicinių partijų veikėjų bei leidinių. Praėjus keleriems metams po nepriklausomybės atkūrimo paaiškėjo, kad nei žemės ūkis, nei valstietija neturi tokios reikšmės visuomenei kaip XIX a. 2 pusėje - XX a. l pusėje, ir A įtaka ėmė menkėti. Ją silpnino ir siekis įstoti į ES, kurios daugelyje ekonomiškai stiprių šalių valstiečiai tesudaro 2-5% gyventojų. VytautasSpcčiūnas agrastai, daugiamečiai vaiskrūmiai. Agrastas priklauso agrastinių (Grossu/ariaceae) šeimos serbento (Ribes) genčiai. -50 rūšių, kurios paplitusios Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Sukurta apie 1500 kultūrinių veislių. Senosios europinės veislės kilusios iš paprastojo (europinio) A (R. uvacrispa), augančio P. ir Vid. Europoje bei Šiaurės Afrikoje. Naujosios veislės yra šios rūšies veislių hibridai su amerikinėmis rūšimis: mažadyglis (R. Itirtellttm), skėstašakis (R. divaricatum), beginklis (R. inenne). Daugiausia A auginama Europoje. Krūmas 0,8-2 m aukščio ir iki l ,5 m pločio. Ūgliai ir stiebai dygliuoti arba bedygliai. Uogos (2-20 g) kekėse po 1-3, rutuliškos, ovališkos, kartais netaisyklingos formos, plikos arba plaukuotos, geltonos, žalios, raudonos, juodos spalvos. Lietuvoje prinoksta liepos mėn. Uogos vartojamos šviežios ir perdirbtos (gaminama kompotai, uogienės, džemai, sultys, vynas). Turi 10-15% tirpių sausųjų medžiagų, 6-10% cukraus (vyrauja fruktozė), 1-2% rūgščių, apie 2% ląstelienos, 0,6-1% pektino, 20 -60 mg% vitamino C, kalio ir mikroelementų. A gerai auga ir dera saulėtose vietose, vidutinio sunkumo silpnai rūgščiose dirvose (pH 5,5-6,5 m. . Dauginami

vegctatyviškai, o selekcionuojant - sėklomis. Derėti pradeda 2-3 m., gausiai dera 15-20 metų. Derlingumas 10-20 t/ha. Versliniuose agrastynuose l ha sodinama 3-5 tūkst. krūmų. Iš ligų agrastams labiausiai kenkia valktis, deguliai; iš kenkėjų -agrastinrs Ugniukas, agrastinis pjūklelis. Lietuvoje A auginami nuo XIX a. vidurio. 2001 rajonuotos veislės: 'Jubilejnyj' (Rusija), 'Ginučiai', 'Kirdeikiai', 'Lūšiai', 'Žilinai'. AntanasRyliškis, Tadeušas Šikšnianas agrastiniai pjūkleliai, plėviasparnių būrio tikrųjų pjūklelių (Tenthredinidae) šeimos vabzdžiai. Labiausiai paplitusios (ir Lietuvoje) 2 rūšys: geltonasis ir šviesiakojis A. Geltonojo A (Nematus ribesū; l) suaugę vabzdžiai 4,5-7 mm ilgio, rausvai geltoni, lervos iki 17 mm ilgio, gelsvai žalios, su skersinėmis juodų karpelių eilėmis ir 10 porų kojų; lervos kenkia agrastams ir serbentams (daugiausia miškų zonoje). Iš pradžių išėda lapuose mažas skylutes, o vėliau gali suėsti visą lapo minkštimą. Lervos žiemoja kokonuose dirvoje. Per metus užauga 2-4 kartos. Šviesiakojo A (N. pallipes; 2 m. suaugę vabzdžiai 4,5-6 mm ilgio, juodi, patelės gelsvomis kojomis, lervos šviesiai žalios, turi 10 porų kojų. Lietuvoje yra vienas pavojingiausių agrastų kenkėjų. Per metus užauga 3-4 kartos. Patelės deda po vieną kiaušinį į lapų audinį. Lervos apgraužia lapų kraštus. Dalis jų tampa lėliukėmis ant krūmų šakų, žiemojančios - žemėje. Po žydėjimo ir nuskynus uogas lervos naikinamos insekticidais. Asta Vengeliauskaitė. agravacija (aggravatio < lot. aggravo - sunkinu, bloginu), apsimestinis ligos ar jos simptomų perdėjimas. Gali būti sąmoninga ir nesąmoninga. Sąmoningos A atveju ligonis tyčia sunkina ligą norėdamas gauti materialinės ar moralinės naudos (atleidimą nuo darbo, karo tarnybos, bausmės, didesne pensiją). Nesąmoningos A atveju dėl sutrikusio kritinio mąstymo ir intelekto ligonis perdeda ligos požymius. Joana Šinkūnienė agregatas (lot. aggregatus - prijungtas): 1. Mašinų, prietaisų ar aparatų junginys bendram darbui atlikti. Pvz., arimo A susideda iš traktoriaus, plūgų ir akėčių. 2. Mašinos mazgas, atliekantis savarankišką funkciją (variklis, pavarų dėžė, tepalo siurblys). A dažniausiai gaminamas ir remontuojamas atskirai nuo mašinos; iš keičiamų A sudaromas jų atsargos fondas. Vytautas Gerulaitis 3 (petrografijoje). Kieta mineralų sankaupa, sudaranti uolieną ar jos dalį. Būna monomineralinis A, susidaręs iš vienos rūšies mineralo (pvz., klintis - iš kalcito), ir polimineralinis, susidaręs iš kelių skirtingų mineralų (granitas -iš feldšpatų, kvarco, žėručio). Dar f mineralų agregatai. Gediminas Motuzą 4 (dirvotyroje). Dirvožemio mech. elementų sankaupa, sudaranti jo struktūrą. agregatinės staklės sudarytos daugiausia iš unifikuotų kinematiškai nesusietų mazgų (agregatų) bei detalių. Automatizuotos. Agregatai varomi individualiomis pavaromis, o jų darbą ir operacijų seką valdo viena valdymo sistema. Labiausiai paplitusios A, kurių ruošinys tvirtinamas specialiame įtvare ant nejudamo arba pasukamo stalo ir apdirbamas vienu metu daugeliu įrankių, įtvirtintų jėgos galvutės sukliuose. Pagal suklių padėtį A būna horizontaliosios, vertikaliosios, nuožulniosios ir mišriosios; pagal suklių ar pastūmų pavarą - mechaninės, hidraulinės ir pneumatinės hidraulinės. A našios; jas galima lengvai pertvarkyti, kai reikia apdirbti kitą detalę, be to, greičiau suprojektuojamos, o pakeitus gaminį dalį agregatų galima panaudoti jam apdirbti. Naudojamos daugiausia serijinės ir masinės gamybos įmonėse; dažniausiai jomis gręžiama, tekinama, sriegiama, frezuojama. Modernios A turi programinio valdymo sistemas. Lietuvoje A pradėta naudoti XX a. 5 dešimtmečio pab. Antanas Stasiūnas

agregatoponika (Tagregatas + graikų ponos - darbas), augalų auginimas ant tvirtų inertiškų, birių mineralinių substratų (granito, skaldos, žvyro, keramzito, perlito, vermikulito); t hidroponikos rūšis. Augalai maistą gauna iš miner. trąšų ir druskų maitinamojo tirpalo, kuriuo periodiškai užtvindomas arba laistomas substratas. Auginant augalus A metodu lengviau kovoti su ligomis ir kenkėjais, geresnė darbo higiena, mažesnė auginamų augalų savikaina, reikia mažiau rankų darbo, bet 25-40% didesnio pradinio kapitalo nei auginant juos žemių mišiniuose. Stanislovas Gegužis agregavimas, mašinų (ar jų dalių) komponavimas iš unifikuotų keičiamų agregatų. Pvz., įvairios paskirties automobiliams gaminami vienodi varikliai, greičių dėžės, priekiniai ir užpakaliniai tiltai. A padeda plėsti serijinę mašinų gamybą; mašinas lengviau tobulinti, paprasčiau eksploatuoti, remontuoti. agregūota paklausa T visuminė paklausa. agregūota pasiūla T visuminė pasiūla. agremanas (prancūzų agrėmenl - leidimas, pritarimas), valstybės sutikimas priimti dipl. atstovu kitos valstybės siūlomą kandidatą. Prašant A pateikiami kandidato biogr. duomenys. Laikotarpis nuo A pateikimo iki atsakymo gavimo yra tam tikras valstybių tarpusavio santykių rodiklis: kuo draugiškesni santykiai, tuo greičiau pateikiamas atsakymas. Tiek A prašymas, tiek atsisakymas j į duoti yra slapti dokumentai. Valstybė atsakymą dėl A paprastai pateikia per 2-3 sav. Jei atsakymo negaunama ilgiau kaip mėnesį, manoma, kad jis neigiamas. Pagal 1961 Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, atsisakymas duoti A nemotyvuojamas. agresija (lot. aggressio - užpuolimas): 1. Gyvūno elgesys, nukreiptas prieš kitą individą. A gali pasireikšti ne tik puolant, bet ir ginantis nuo užpuoliko arba ginant savo teritoriją. Daugumos rūšių plėšriųjų paukščių jaunikliai užkapoja arba net sulesa tos pačios vados silpnesnius jauniklius. Veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu gyvūnų agresyvumas padidėja: jie kaunasi dėl patelių, gina jauniklius. Kartais A apsiriboja gąsdinimo ir grasinimo pozomis. Dauguma tos pačios rūšies gyvunu turi A stabdymo mechanizmą (pasiduodančio gyvūno poza). Albinas Bagdonas 2. Žmogaus elgesys, nukreiptas prieš kt. žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą. Juo siekiama sukelti skausmą arba padaryti žalos (fizinės, materialinės, psichologinės). Agresyviu elgesiu paprastai mėginama išsivaduoti iš nemalonios, įtemptos psichinės būsenos ar konfliktinės situacijos, kartais tai priemonė geidžiamam tikslui pasiekti. Agresyvios būsenos dažniausiai esti supykęs žmogus, todėl jis negali kontroliuoti savo veiksmų, būna impulsyvus, įtarus, nuolat pasiruošęs gintis. Pagal raiškos būdą A gali būti primityvi, atvira (kandimas, mušimas, spardymas, spjaudymas, keikimasis, agresyvus ginčas) arba sublimuota (apkalbos, šmeižtas, niekinimas, menkinimas, slaptas kenkimas); fizinė (jėgos demonstravimas, siekimas sužeisti ar net nužudyti) arba verbalinė (žodinė); tiesioginė (nukreipta į nepasitenkinimo, priešiškumo objektą) arba perkeltinė (nukreipta į kt. asmenį, nes taip išreikšti A yra saugiau). Remiantis vyraujančiais elgesio motyvais galima išskirti A pagr. formas; impulsyvią gynybinę, instrumentinę, priešišką piktybinę. Impulsyvi gynybinė A dažniausiai kyla, kai žmogus patiria T frustraciją, kai jam kas nors grasina, nori pakenkti; ši A forma pasireiškia susidarius netikėtai situacijai: kai žmogus yra labai susijaudinęs, neturi laiko apsvarstyti visų galimų alternatyvų ir numatyti savo veiksmų padarinių. Instrumentinės A veiksmai gali būti apgalvoti iš anksto ir, palyginti su impulsyvia gynybine A, daug mažiau priklauso nuo konkrečios situacijos. Be tiesioginės žalos kitam žmogui, siekiama ir kt. tikslų (pvz., paauglys gali užpulti praeivį gatvėje

norėdamas iš jo atimti pinigus arba įrodyti grupei savo pranašumą). Priešiškos piktybinės A atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai: siekiama sukelti kitam žmogui skausmą ir diskomfortą (šie agresyvūs veiksmai paprastai yra intensyvūs, ilgalaikiai, žeminantys aukos orumą). Objektu dažniausiai pasirenkama negalinti duoti adekvataus atkirčio auka. A atsiradimo priežastis aiškina 4 pagr. teorijos: instinktų, frustracijos, socialinio mokymosi ir socialinė kognityvinė. Instinktų teorijos kūrėjai (S. Freudas, kalba Lorenzas) kėlė prielaidą, jog agresyvus elgesys yra įgimtas, todėl A yra neišvengiama ir nepanaikinama. Jų manymu, egzistuoja vienintelis būdas jai sušvelninti - A išreikšti socialiai priimtinu būdu (pvz., sporto varžybose). Frustracijos teorijos kūrėjai (J. Dollardas ir kt.) vieni pirmųjų akcentavo išorinių sąlygų įtaką A reikštis. Jie pateikė prielaidą, kad A visuomet yra frustracijos padarinys. A galima sušvelninti šiais būdais: pašalinti frustracijos šaltinį, tada nebebus A motyvo; žmogus, patyręs frustraciją, turi išreikšti bent šiek tiek A, kad įvyktų savotiškas apsivalymas, arba katarsis. Socialinio mokymosi teorijos autoriaus A. Bandūros teigimu, A yra specifinė elgesio forma, kurios išmokstama ir kuri naudojama taip, kaip ir kitos sočiai, elgesio formos. A mokymosi svarb. būdas - modeliavimas arba mokymasis stebint. Ji įsitvirtina žmogaus elgesyje, kai tampa veiksminga priemone tikslams pasiekti. Socialinės kognityvinės teorijos kūrėjai (K. A. Dodge'as ir kt.) pabrėžė, kad A gali skatinti informacijos apdorojimo trūkumai: netikslus stimulų kodavimas, klaidinga jų interpretacija, agresyvių atsakomųjų reakcijų generavimas, pozityvių agresyvaus elgesio padarinių prognozavimas ir kt. Remiantis šia teorija A gali būti modifikuojama taikant įvairius socialinių kognityvinių įgūdžių lavinimo metodus. 3. Valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kt. valstybės suverenitetą, terit. neliečiamybę ir polit. nepriklausomybę arba bet koks kitas ginkluotos jėgos panaudojimas, nesuderinamas su JT įstatais. A apibrėžimas priimtas JT Generalinėje Asamblėjoje 1974 (parengė 1967 sudarytas spec. komitetas). Agresorė yra valstybė, pirmoji panaudojusi ginkluotą jėgą prieš kt. valstybę. A laikoma: valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją; kitos valstybės užpuolimas; svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies T aneksija naudojant ginkluotą jėgą; valstybės ginkluotųjų pajėgų vykdomas kt. valstybės teritorijos bombardavimas arba bet kokio ginklo prieš ją naudojimas; kt. valstybės uostų ir krantų blokavimas; sausumos, jūros ar oro pajėgų užpuolimas; ginkluotųjų pajėgų, pagal susitarimą esančių kitos valstybės teritorijoje, naudojimas nesilaikant susitarimo sąlygų arba ginkluotųjų pajėgų laikymas joje po to, kai susitarimas nebegalioja; savos teritorijos suteikimas kt. valstybei, kuri ją naudoja agresijai prieš trečiąją valstybę; valstybės ginkluotųjų, nereguliariųjų pajėgų ar samdomosios kariuomenės siuntimas į kt. valstybę. A pretekstu gali tapti įv. pobūdžio šalių nesutarimai. JT Saugumo Tarybai suteikta teisė A aktu kvalifikuoti ir kt. veiksmus. JT Generalinės Asamblėjos aktai yra rekomendacinio pobūdžio. Po Pirmojo pasaulinio karo sudaryta daug sutarčių, kurių tikslas neleisti vykdyti A aktų ir garantuoti valstybių saugumą. Remiantis Tautų Sąjungos ir JT nutarimais, buvo nutraukti Turkijos ir Irako priešiški veiksmai 1925, Graikijos ir Bulgarijos 1925, Peru ir Kolumbijos 1933, Graikijos ir kaimyninių valstybių 1947, Olandijos ir Indonezijos 1947, Izraelio ir kaimyninių valstybių 1949, Izraelio, D. Britanijos, Prancūzijos ir Egipto 1957, Jordanijos, Izraelio ir Egipto 1970. Devynios iš šių valstybių buvo pripažintos agresorėmis; agresore pripažinta

Ja; ponija, kariavusi su Mandžiūrija 1933, Paragvajus Chaco srities atžvilgiu 1935, Šiaurės Korėja ir Kinija P. Korėjos atžvilgiu 1950 ir 1951, Sov. Sąjunga, įsiveržusi į Vengriją 1956, į Afganistaną 1979, Irakas, 1990 aneksavęs Kuveitą. Tarpt, teisė numato atsakomybę už agresyvius veiksmus prieš kt. valstybes. Tai gali būti ek., polit., jurid. ir kt. sankcijos. Lauras Kelinis agresinai (aggressina < lot. aggressio), patogeninių mikroorganizmų sintetinami junginiai, kurie didina tų mikrobų virulentiškumą, sudaro palankias sąlygas jiems vystytis infekuotame organizme. A yra baltymai arba polisacharidai, gerai tirpstantys organizmo skysčiuose. Vieni A slopina fagocitų migraciją į uždegimo vietą, kiti blokuoja fagocitų sulipimą su mikrobais ir jų prarijimą, treti slopina patogeninių mikroorganizmu naikinimą fagocinstitute. Suleisti į organizmą be mikrobų, sukelia specifinių antikūnų ir imuniteto susidarymą. Antanas Ragavičius agresorius (lot. aggressor - užpuolikas), asmuo, valstybė arba valstybių grupė, vykdantys T agresiją 3. A yra ir valstybė, teikianti kar. paramą ar kitaip bendrininkaujanti su agresiją vykdančiomis valstybėmis. Pagal JT Saugumo Tarybos nuostatus, A privalo mokėti agresijos aukai T reparaciją. Lauras Bielinis 169 agrežė (prancūzų agregė), mokslo laipsnis, kuris Prancūzijoje suteikiamas baigusiems universitetą ir duoda teisę dėstyti licėjuose bei universitetuose. Agri (Ahras), Karakose, miestas Turkijos rytuose. 75 800 gyv. (2001; dauguma kurdai). Įsikūręs 1640 m aukštyje, Murato upės (Eufrato intakas) slėnyje. Galvijininkystės ir žemdirbystės rajono prekybos centras. Agricola Alexander (Aleksandras Agrikola), pravardė Ackermann apie 1446 - 1506 m. rugpjūčio Valladolid (Ispanija), flamandų ar vokiečių kilmės kompozitorius. Tarnavo Milano ir Mantujos didikų rūmuose, Cambrai katedroje, Burgundijos kunigaikščio Pilypo Gražiojo rūmuose Briuselyje (nuo 1500 m. . Sukūrė 8 mišias, -30 motetų, -90 šansonų (it., prancūzų ir flamandų kalba), apie 20 instr. kūrinių. Kūriniai Nyderlandų mokyklos stiliaus, juose gausu polifonijos, ornamentikos, ritmo įvairovės. A kūrybos rinkinys (Opera omnia 5 t.) išsp. 1961-1970 m. Dallase (JAV). Adeodatas Taumgis Agricola Georgius (Georgijus Agrikola), tikr. Bauer 1494 m. kovo 24 d. Glauchau (Saksonija) - 1555 m. lapkričio 21 d. Chemnitz, vokiečių metalurgas, mineralogas. Studijavo Leipcige, vėliau Italijoje. Nuo 1531 Chemnitzo miesto gydytojas. Tyrė tuo metu žinomus kasybos ir metalurgijos procesus, atrado naujų būdų rūdoms išgauti ir perdirbti. Aprašė 20 mineralų ir nurodė, kaip juos atpažinti. Svarb. veikalas -12 knygų apie kasybą ir metalurgiją (De re metallica HbriXII 1556 m. . Agricola Gnaeus Julius f Agrikola. Agricola Johannes (Johanesas Agrikola), tikr. Schnitter 1494 m. balandžio 24 d. ar 20 d. Eisleben 11566 m. rugsėjo 22 d. Berlynas, vokiečių rašytojas. M. Liuterio mokinys ir draugas. Studijavo Wittenberge, dalyvavo teol. dispute su Ph. Melanchthonu, kūrė bažn. giesmes. 1528 išspausdino pirmą išsamų, savo surinktų vokiečių priežodžių rinkinį su komentarais Trys šimtai įprastų priežodžių, kuriuos mes, vokiečiai, vartojame, tačiau nežinome, iš kur jie atėję (Dreihundert gemcincr Spriclnvorter, der wir Deutschen uns gebrauchen und doch nicht wissen, vioher šie kommen). 1538 anonimiškai paskelbė rašinį Jano Huso tragedija (Tragedia Johannis Huss). Raminta Gamziukaitė

Agricola Johann Friedrich (Johanas Frydrichas Agrikola) 1720 m. sausio 4 d. Dobitschen (Tiuringija) - 1774 m. gruodžio 2 d. Berlynas, vokiečių kompozitorius, vargonininkas, muzikologas, dainininkas. Muzikos mokė J. S. Bachas ir J. Ouantzas. Nuo 1751 Frydricho II rūmų kompozitorius, nuo 1759 rūmų operos vadovas. Sukūrė 11 operų, 12 oratorijų ir kantatų, pjesių klavyrui, dainų, bažn. muzikos. Išvertė ir papildė P. F. Tosi traktatą apie dainavimą (Anleitung zur Singkunst 1757 m. , papildė ir išleido J. Adlungo traktatą Musica mechanica organoe - di (1768 m. . Adeodatas Tauragis Agricola Martin (Martinas Agrikola), tikr. Sore 1486 Schwiebus (Silezija) - 1556 m. birželio 10 d. Magdeburg, vokiečių muzikologas, kompozitorius. Savamokslis. Nuo 1524 protestantų mokyklos kantorius Magdeburge. Parašė traktatą Musica instrumentalis deudsch... (išl. 1529 Wittenberge, n. redakcija 1545, perspausdinta 1896 Leipcige) ir kitų muzikologijos veikalų (juose yra vertingų žinių iš to meto muzikos praktikos, muzikos instrumentų aprašymų). Sukūrė bažn. muzikos. Adeodatas Tauragis Agricola Mikael (Mikaelis Agrikola) apie 1510 m. Pernaja 11557 m. balandžio 9 d. Kuolemajarvi (palaidotas Vyborgo katedroje), suomių literatūros pradininkas. Humanistas, reformacijos šalininkas. 1536-39 studijavo \Vittenbergo universitete. 153948 Turku katedros mokyklos rektorius. Nuo 1550 ėjo vyskupo pareigas (oficialiai paskirtas 1554 m. . 1557 kaip Švedijos delegacijos narys dalyvavo Švedijos ir Rusijos taikos derybose Maskvoje. apie 1543 išleido Abėcėlę (ABCkiria) - pirmąją knygą suomių kalba (išliko tik keli puslapiai). Parengė katekizmą Tikybos mokslo pradmenys (AlcuOpista Uskoon; neišliko), Maldyną (Rucouskiria Bibliasta 1544 m. , kurį sudaro Biblijos ir reformacijos autorių veikalų tekstai. Iš senovės graikų kalbos išvertė (naudojosi ir M. Liuterio vertimu) ir 1548 išleido NT. 1549 išėjo jo parengtos bažn. apeigų kn. Krikštijimo rankvedis (Kasikiria Castesta) ir Mišios (Messu), 1551 - Dovydo psalmės (Dauidin Psaltari).Pav. Stasys Skrodenis Agricola Rudolphus (Rudolfas Agrikola), tikr. Roelof Huysman 1443 m. rugpjūčio 23 d. Ba - 1o (prie Groningeno) 11485 m. spalio 27 d. Heidelberg, vokiečių rašytojas, mokslininkas. Vienas pirmųjų Vokietijos humanistų. Studijavo Olandijoje, Italijoje. Heidelberge veikusioje Reino draugijoje skaitė paskaitas apie senovės graikų ir rom. literatūrą, hebrajų kalbą. Parengė auklėjimo programą, kurios tikslas - visapusiškai ugdyti žmogaus sugebėjimus. Kūrė kalbas, lit. laiškus, eilėraščius, parašė antikos autorių kūrinių komentarų, į lot. kalbą išvertė senovės graikų literatūros kūrinių. Amžininkai A laikė universalių sugebėjimų žmogumi. Svarbiausi veikalai: Apie dialektikos atsiradimą (De inventione dialectica 1479 m. , Apie studijų tvarkymą (De formando s - 1ldio 1484 m. . Raminta Gamziukaitė Agrigento (Agridžentas), iki 1927 Girgenti, miestas Italijoje, Sicilijos pietvakariuose; provincijos centras. 55 600 gyv. (2001 m. . A prekybos uostas - Porto Empedocle (netoli A, prie Viduržemio jūra). Maisto, cemento, keramikos, farmacijos pramonė. Netoli A gaunama siera. AE. Turizmas. Archeologijos muziejus. Graikų (dorėniškosios) šventyklos (6 ir V a. p.m.e.), gynybinių sienų griuvėsiai, nekropoliai (4- V a. ) - Pasaulio paveldo paminklas. Bažnyčios (13- XIV a. ). ISTORIJA. 582 ar 581 p.m.e. Akraganto koloniją -4 km nuo Viduržemio j. tarp Hipso (dab. Drago) ir Akraganto (dab. San Biagio) upių įkūrė graikai. VI- V a. p.m.e. miestas klestėjo; buvo eksportuojama javai, vynas, aliejus, odos gaminiai. Iki demokratijos jvedimo (470 m. A valdė tironai, iš kurių garsiausi Falaridas (570-554 m. ir Teronas (488-

472 m. , 480 kartu su Sirakūzų tironu Gelonu mūšyje prie Himeros nugalėjęs Kartaginą. Mieste buvo 7 dorėniškosios šventyklos; didžiausia Dzeuso, geriausiai išlikusios Heros (Junonos Lacinijos) ir Konkordijos. 406 m. p.m.e. miestą sugriovė Kartagina, ir ankstesnės reikšmės jis nebeatgavo. 338 korintiečių karvedys Timoleontas (-411-337 m. A atstatė, tačiau per Pūnų karus j į siaubė romėnai ir kartaginiečiai. 210p.m.e. užkariavo Roma. Iš A kilęs filos. Empedoklis (-500-430 m. . Nijolė Juchnnilienė Agrikola Aleksandras T A. Agricola. Agrikola Georgijus T G. Agricola. Agrikola, Gnėjus Julijus Agrikola (Gnaeus Julius Agricola) 40 m. birželio 13 d. Narbono Galija (dab. Prancūzija) |93 m. rugpjūčio 23, Romos valstybės ir karinis veikėjas. Tacito uošvis. 66 liaudies tribūnas, 68 pretorius. 69 imp. Vespasiano paskirtas Britanijos kariuomenės vadu. 74-77 Akvitanijos valdytojas, 77 konsulas. 78-84 valdė Britaniją. Užėmė dalį dab. Velso, Šiaurės Angliją, 83 sumušė kaledonus Škotijoje. Imp. Domiciano atšauktas pasitraukė iš polit. gyvenimo. Agrikola Johanas Frydrichas f J. f. Agricola. Agrikola Johanesas T i. Agricola. Agrikola Martinas T Martin Agricola. Agrikola Mikaelis f Mikael/lgnVo/a. Agrikola Rudolfas f R. Agricola. Agrinion (Agrinionas), miestas Graikijos vakaruose, į Šiaurės vakarus nuo Trichonio ežero. 44 500 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Didžiausias Graikijoje papirosų fabrikas. Tabako, kukurūzų, vynmedžių, alyvmedžių auginimo rajono prekybos centras. Miestas pradėjo kurtis 314 p.m.e. (viduramžiais vadintas Vrakoriu). 1887 labai nukentėjo nuo žemės drebėjimo. Agripa, Markas Vipsanijus Agripa (Marcus Vipsanius Agrippa) apie 631 m. gruodžio 3 d. p.m.e. Kampanija, Romos karvedys ir valstybės veikėjas. Imp. Augusto bendražygis ir žentas. Nerono prosenelis, Kaligulos senelis. Sumušė O komitetaviano (būsimojo imp. Augusto) varžovų Pompėjaus (36 m. prie Milų ir Naulocho) ir Antonijaus (31 m. 1' A komitetijo mūšis) laivynus. 21-19 pavergė astūrų, kantabrų gentis ir galutinai užkariavo Ispaniją. Romos mieste pastatė Panteoną, termas, (rengė vandentiekį. Agripa Netesheimietis (Agrippa von Nettesheim), tikr. Heinrich Cornelius 1486 m. rugsėjo 14 d. Koln - 1535 m. vasario 18 d. Grenoblis, vokiečių filosofas, mistikas, teologas. Neoplatoniškosios krikščioniškosios teosofijos atstovas. Dėl savo skeptiško požiūrio į mokslą neigė scholastiką, gynė apreiškimo doktriną. Pasisakė prieš inkviziciją (raganų deginimą ir kt.), tačiau reformacijai nepritarė. Pagr. veikalai: Apie okultinf filosofiją (De occulta philosophia 1510 m. 21533 m. , Apie visų mokslų netikrumą ir tuštybę (De incertitudine et vanitate omnium scientarium 1526 m. . Agripa Vaclovas (lot. Venceslaus Agrippa Lituanus) apie 1525 11597, LDK valst. pareigūnas. Radvilų globotinis ir šalininkas, liuteroniškosios reformacijos rėmėjas ir polemistas. Studijavo Krokuvos (nuo 1548 m. ir Wittenbergo (nuo 1552 m. universitetuose. 1563 Žygimanto Augusto sekretorius, 1575 LDK raštininkas. Nuo 1576 sekretoriavo Stepono Batoro kanceliarijoje. Kelių karo žygių dalyvis, pasiuntinybių narys. Minsko (nuo 1586 m. ir Smolensko (nuo 1590 m. kaštelionas. Parašė Kalbų laidotuvių proga apie... Jono Radvilos, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio, gyvenimą ir mirtį (Gralio funebris de... principis... lohannis Radzivili Oliciae et Nesvisii ducis, vita etmorte 1553; su Ph. Melanchthono epicedija ir anoniminio autoriaus raštu prieš turkų ekspansiją), iš lot. kalba išvertė J. Brenzo Postilę (1588 m. . Juozas Tumelis

Agripina, lietuvių kunigaikštytė. Ldk Algirdo duktė. 1354 ištekėjo už Suzdalės didžiojo kunigaikščio Konstantino sūnaus Boriso. Tai reiškė Suzdalės kunigaikštystės polit. orientaciją į LDK, todėl Aukso orda ėmė remti Maskvos d. kunigaikštystę. Borisas 7 dešimtmečio vid. tapo didžiuoju kunigaikščiu. Jis ir jo sūnūs orientavosi į LDK iki XIV a. pabaigos. Kaip konkurentą, vienijantį Rusią ir stiprinantį valdžią, Borisą 1392 iš sosto pašalino Maskvos d. kunigaikštystis Dmitrijus. Edvardas Gudavičius Agripina (Agrippina), Agripina Jaunesnioji apie!5 t59, Romos imp. Nerono motina. Germaniko duktė. Ketvirtoji imp. Klaudijaus žmona (49-54 m. . Įkalbėjo jį įsūnyti Ncroną ir paskirti savo įpėdiniu. 54, manoma, vyrą nunuodijo. Remiama pretorionų privertė senatą pripažinti sūnų imperatoriumi. Pirmaisiais jo valdymo metais darė didelę įtaką. Nužudyta Nerono įsakymu. Romėnų gyvenvietė prie Reino, kurioje Agripina gimė, pavadinta Agripinos Kolonija (Colonia Agrippinensis, dab. Kolnas). Agripina (Agrippina), Agripina Vyresnioji apie 14 p.m.e. f 33 m. spalio 18 d. po Kr. Pandaterijos sala (prie Neapolio), Romos imp. Augusto anūkė, Kaligulos motina. Karvedžio Germaniko žmona, dalyvavo daugelyje jo žygių. Imp. Tiberijus po sūnaus Druzo mirties (23 m. siekė pašalinti A ir jos sūnus, tapusius tiesioginiais sosto įpėdiniais. 29 ištremta į Pandaterijos s., kur mirė badu (spėjama, savo noru). agro... (graikų agros - laukas, dirva), pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su žemdirbyste, dirbamąja žeme (agromelioracija, agrobiologija). agrobiocenozė (/' - 1gro... + f biocenozė), dirbamojoje žemėje gyvenančių organizmų (augalų ir gyvūnų) visuma. Šie organizmai susitelkę kompleksais, kurių kiekvieną, kaip ir Tbiocenozės organizmus, galima apibūdinti juos siejančiais ryšiais. Skirtingai nuo biocenozės augalijos, kuri natūraliai susidaro iš daugelio rūšių, A augaliją kuria ir keičia žmogus. Tai dažniausiai vienos rūšies kultūriniai augalai (pasėliai, plantacijos, sodai) ir tarp jų augančios piktžolės. Kitų A (kaip ir biocenozių) organizmų kompleksai susidaro per natūraliąją atranką. Žmogus, sudarydamas palankias sąlygas auginamai rūšiai, slopina kitų rūšių augimą ir taip prisideda prie atrankos. Žolėdžiai gyvūnai, kurie neprisilaikė ėsti žmogaus auginamų augalų, agrobiocenozėje nyksta, o prisitaikę - dauginasi ir gali kenkti kultūros augalams. Intensyvėjant ūk. veiklai natūralią biocenoze keičia A. A sandarą, atsparumą, produktyvumą tiria agrobiocenologija. Albinas Gricius agrobiologija (T agro... + T biologija) t žemės ūkio biologija. agrocenozė (Tagro... + gr.kainos -bendras) Tagro -fitocenozė. agrochemija (f agro... + T c/temt/a), agronominė chemija, mokslas, tiriantis chem. ir biochem. procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, poveikio būdus, mineraline augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo chem. melioravimą, chem. preparatų naudojimą žemės ūkyje. Remiasi augalų fiziologijos, biochemijos, chemijos, fizikos, meteorologijos, dirvotyros tyrimų duomenimis, naudojasi chem., mat., biol., žymėtųjų atomų metodais. A rekomendacijos padeda gerinti dirvožemio derlingumą. A tiria šakninės augalų mitybos gerinimo, trąšų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų efektyvumo didinimo galimybes, trąšų poveikį aplinkai, kuria naujas trąšų rūšis. XVIII a. pab.- XIX a. pr. A problemas tyrė N. L. Vauquelinas (Prancūzija), N. T. de Saussure'as (Šveicarija), M. Lomonosovas (Rusija). N. T. de Saussure'as 1804 m. įrodė anglies dioksido Įtaką augalų org. medžiagos susidarymui. 1813 H. Davy (Didžioji Britanija) aprašė kai kurių elementų svarbą augalų mitybai. Azoto reikšmę augalų mitybai, ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbioze 1834 tyrė J. B. Boussingault

(Prancūzija), 1886 -H. Hellriegelis (Vokietija), 1890-A. Pražmowskis (Lenkija), 1893-S. Vinogradskis (Rusija). 1840 J. Freiherr vonLiebigas (Vokietija) įrodė, kad augalai, be anglies dioksido, asimiliuojamo iš oro, mincr. maisto medžiagas ima iš dirvožemio; jis pasiūlė gaminti superfosfatą. J. Lawesas (Didžioji Britanija) 1842 pastatydino pirmąjį pasaulyje superfosfato fabriką. Lietuvoje pirmąją A knygą Agrochemijos pagrindai (1819, lenkų kalba) išleido VU profesorius M. Očapovskis. Tręšimo bandymai pradėti Baisogalos bandymų stotyje (įst. 1901 m. . 1928 Žemės ūkio akademijoje įsteigta Agrochemijos katedra. Jos vedėjas V. Ruokis 1936 išleido kn. Trąšų ir tręšimo mokslas. Sovietinės okupacijos metais agrochemijos eksperimentus darė: 1946-52 Žemės ūkio institutas (Vilniuje), 1952-56 Žemdirbystės ir dirvožemio institutas (Trakų Vokėje). Pastarąjį perorganizavus į Žemdirbystės institutą jo centre (Dotnuvoje) ir Vokės filiale įsteigti Tręšimo skyriai (1956 m. , Joniškėlio filiale - Agrochemijos laboratorija (1959 m. , Vėžaičių filiale - Tręšimo ir kalkinimo sektorius (1967 m. . Atkūrus nepriklausomybę nuo 1992 veikia Agrochem. tyrimų centras. A problemas nagrinėja LŽŪU Dirvotyros ir A katedra, kai kurios Vilniaus universiteto katedros, Botanikos institutas. A dėstoma LŽŪU, VPU, Klaipėdos universitete, Žemės ūkio aukštesniosiose mokyklose. Lietuvos mokslininkai tiria durpių naudojimo žemės ūkyje ir dirvožemio kalkinimo, tręšimo mineralinėmis azoto, fosforo ir kalio, organinėmis bei žaliosiomis trąšomis problemas. Jie parengė Lietuvos dirvožemių kalkinimo žemėlapį, išleido knygų apie miner. ir org. trąšas, amoniako vandenį, mikroelementus, dirvožemio kalkinimą. Algirdas Plesmčius agrochemijos laboratorija tiria dirvožemį, augalus, trąšas ir kitas chem. medžiagas. A būna mokslinės, mokomosios ir gamybinės. A įrangą sudaro techninės ir analizinės svarstyklės, mėginių rengimo mašinos, džiovinimo ir traukos spintos, mufelinės (degimo) krosnys, elektros viryklės, vandens vonelės, distiliatoriai, plakimo aparatai, fotokolorimetrai, jonometrai ir kt., stikliniai ir fajansiniai laboratoriniai indai, chem. reagentai. Algirdas Plesevičius agrocheminė analizė, dirvožemio, augalų, trąšų, pašarų, pesticidų cheminiai tyrimo metodai. Yra kiekybinė ir kokybinė A. Kokybine A medžiagoje identifikuojami chem. junginiai, elementai ar jonai, tiriamos medžiagų savybės, pvz., nustatoma trąšų rūšis, birumas, vandens savybės (kvapas, skonis, skaidrumas). Tikslesnė yra kiekybinė A medžiagų sudedamųjų dalių kiekio ir santykio nustatymas. Dažnesnės A: dirvožemio (tiriama maisto medžiagų kiekis, chem. junginių forma, reakcija, bazingumas), augalų (nustatomas org. medžiagų, azoto, fosforo, kalio kiekis augaluose), trąšų (nustatomas maisto medžiagų kiekis, vandenyje tirpstančių medžiagų, augalų asimiliuojamų medžiagų, laisvųjų rūgščių ir bazių bei vandens kiekis trąšose), pašarų (tiriama baltymų, azoto, aminorūgščių, biologiškai aktyvių priedų, drėgmės, rūgščių kiekis pašaruose), pesticidų (nustatomas nuodingųjų chem. medžiagų kiekis dirvožemyje ir augaluose). Algirdas Plc.st'\'ičill,s agrocheminė kartograma T agrocheminis žemėlapis. agrocheminė tarnyba diegia žemės ūkyje mokslines agrochemijos rekomendacijas, teikia ūkiams agrochcm. paslaugas. A teikia efektyvaus miner. trąšų ir kitų chem. medžiagų naudojimo rekomendacijas, analizuoja dirvožemio, trąšų, pašarų chem. sudėtį, sudaro agrochem. žemėlapius ir pagal juos apskaičiuoja trąšų normas. Lietuvoje 1950 prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo valdybos buvo įkurtas dirvožemio tvarkymo padalinys.

Tais metais J. Čirpus Kaune įsteigė pirmąją žemės ūkio aptarnavimo laboratoriją, kuri tyrė ūkių dirvožemius, darė jų planus, dirvožemių reakcijos ir kalkinimo žemėlapius, teikė konsultacijas. 1961 Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas sudarė Lietuvos dirvožemių reakcijos ir kalkinimo, judriojo fosforo ir kalio žemėlapius. 1964 Žemės ūkio ministerijos Žemdirbystės valdyboje įkurtas Chemizacijos skyrius ir dvi zoninės laboratorijos (Vokėje ir Vėžaičiuose), 1965 trečia - Kaune. Nuo 1992 A darbą atlieka Agrochcm. tyrimų centras (Žemdirbystės instituto padalinys). Algirdas Plescvičius agrocheminis žemėlapis, agrocheminė kartograma, spalvomis ir ženklais vaizduoja dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekį, dirvožemio reakciją ir druskingumą. Nustatoma specialiai paimtų dirvožemio armens mėginių reakcija, fosforo, kalio ar mikroelementų kiekis. Pagal reakciją ir augalų įsisavinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemiai skirstomi į grupes, kurios nuspalvinamos tam tikra spalva arba pažymimos numeriu. Labai rūgščių dirvožemių plotai žemėlapyje spalvinami raudonai, vid. rūgštumo - oranžine spalva, mažo rūgštumo -geltonai, rūgštoki - žaliai, neutralokos reakcijos - mėlynai, artimos neutraliai ir neutralios reakcijos - violetine spalva. Mišrios reakcijos dirvožemiai spalvinami dviejų spalvų dryžiais, nurodomas vyraujančio dirvožemio ploto procentas. Panašiai sudaromi dirvožemio aprūpinimo maisto medžiagomis A. Mažiems plotams tręšti, kalkinti gali būti sudaromi atitinkami agrocheminiai planai. Lietuvoje sudaryti stambaus mastelio (1:10 000 m. A, kuriuose nurodyta dirvožemio reakcija, fosforingumas, kalingumas. Jie periodiškai atnaujinami. Iš A duomenų nustatoma trąšų poreikis, rūšis ir dozė, parengiami agrocheminiai planai. Vienodai tręšiamų ir kalkinamų laukų A sudaromi pagal dirvožemio tyrimo duomenis ir sėjomainos laukų ribas. Lietuvoje dirvožemio reakcijos ir kalkinimo A sudaromi nuo 1950, kalio ir fosforo kiekio -nuo 1961, mikroelementų kiekio - nuo 1983; vienodai tręšiami laukai išskiriami nuo 1976. Algirdas Motuzas, Algirdus Pleseričius agroekologija (Tagro... + T ekologija), mokslo šaka, tirianti kultūrinių augalų biocenozės ryšius ir išorinių sąlygų poveikį tiems ryšiams susidaryti. agroekosistema (fagro... + T ekosistema), žemės ūkio ekologinė sistema, žemės dirbimo ir augalų auginimo būdas didesniam derliui gauti. Auginami dažniausiai kelių rūšių augalai. Agroekosistemoje natūralioji atranka pakeičiama dirbtine. Dėl papildomos žmogaus veiklos (laistymo, tręšimo, priežiūros) Ayra produktyvesnė negu Tekosistema. Stanislovas Sinkevičius agroenergėtika (T - 1gro... + T energetika) T žemės ūkio energetika. agrofitocenologija (f agro... + Tfitoceno/ogija),\aakotyra, fitocenologijos šaka, tirianti dirbtines fitocenozes (augalų bendrijas), atsiradusias laukuose dėl žmogaus ūk. veiklos. Agrofitocenozės būna dirbamųjų laukų (pasėliai, sėtinės pievos, ganyklos) ir bergždynų (kelių sankasos, sąvartynai, pakelės, panamės, patvoriai, šiukšlynai, kiemai). A nagrinėja agrofitocenozių įvairove ir paplitimą, rūšine sudėtį, rūšių individų kiekį, pasiskirstymą pagal aukštį ir išsidėstymą dirvožemio paviršiuje, rūšių plėtote per tam tikrą laiko tarpą, ryšius su aplinka ir tarpusavio santykius, fitocenozių klasifikaciją. A teikia duomenų augalininkystei, pievininkystei, žemdirbystei. Kaip atskira fitocenologijos šaka atsirado XX a. viduryje. Žymiausi pirmieji agrofitocenologai: M. Hanfas, G. Knappas, R. Knappas, R. Tūxenas, R. Schubertas (Vokietija), N. Komarovas (SSRS). Jos tolesnei raidai įtaką darė E. Ellenbergo (Vokietija), G. Sissingho (Olandija), N. Kamyševo, M.

Markovo (SSRS), B. Mirkino, V. Tuganajevo (Rusija) darbai. Lietuvoje pirmuosius agrofitocenologinius tyrimus atliko A. Stancevičius (geobotaninė pasėlių klasifikacija). Nuo XX a. pab. daugiausia tiriama pasėlių ir bergždynų agrofitocenozių klasifikacija (V. Rašomavičius, V. Motiekaitytė). Antanas Stancevičius agrofitocenozė (Tagro... + Tfitocenozė), agrocenozė, dirbamosios žemės augalų bendrija kultūriniai augalai ir piktžolės. Agrofitocenozė]e tarprūšinė konkurencija ryškesnė už vidurūšine. Dėl A augalų antžeminės ir požeminės dalys išsidėsto ore ir dirvoje ardais, augalai pasiskirsto pagal augimo ritmą: vienos piktžolės subręsta anksti pavasarį, kol kultūriniai augalai dar maži, kitos -kartu su kultūriniais augalais, trečios -juos nuėmus, ražienose. Antanas Petkevičius agrofizika (T - 1gro... + T fizika), agronominė fizika,žemės ūkio mokslas, tiriantis augalų gyvybinės veiklos fizikinius procesus, išorines augimo sąlygas ir būdus joms paveikti. A tyrimo objektas yra augalai, dirvožemis ir pažemio oras. A apima dirvožemio fiziką, augalų biofiziką, pažemio oro sluoksnio fiziką, augalų mikroklimato reguliavimą. Svarbiausi A tyrimo metodai: laboratoriniai, vegetaciniai ir lauko. A pradėjo formuotis XX a. pradžioje. Žymiausi užs. agrofizikai: E. J. Russellas (Didžioji Britanija), W. Shaw (JAV), A. Dojarenka, S. I. Dolgovas, A. Jofė, N. Kačinskis, D. Prianišnikovas, I. Revutas ir A. Rodė (Rusija). Nuo XX a. vid. Lietuvoje A tiriamieji darbai atliekami LŽŪU, Žemdirbystės, Gyvulininkystės ir Žemės ūkio inžinerijos institutuose. Lietuvos agrofizikai: A. Tindžiulis, A. Zimkuvienė, G. Kadžiulienė, D. Šimanskaitė (Žemdirbystės institutas), R. Aksomaitienė (Vandens ūkio institutas), A. Motuzas (LŽŪU) ir kt. JuozasNavkkas agroklimatas (T agro... + f klimatas), daugiametis orų režimas tam tikroje (ties žemės paviršiumi) vietoje, lemiantis žemės ūkio gamybą. Žemės ūkio augalams ir gyvuliams reikšmingiausi A veiksniai yra temperatūra, drėgmė ir šviesa (nuo jų priklauso produktyvumas), be to, vėjas, debesuotumas, oro slėgis. Teritorijos agroklimatiniai ištekliai (šilumos, šviesos ištekliai ir drėgmės kiekis per vegetacija, žiemojimo sąlygos) vertinami kiekybiškai ir išreiškiami agroklimatiniais rodikliais. Henrikas Grinevičius agroklimatologija (Tagro... + t klimatologija), žemės ūkio klimatologija, klimatologijos šaka, tirianti žemės ūkiui reikšmingas klimato sąlygas. Svarb. uždaviniai: agroklimato išteklių įvertinimas ir agroklimatinis rajonavimas; augalininkystės ir gyvulininkystės plėtojimo kurioje nors teritorijoje klimatinis pagrindimas; apsaugos priemonių nuo nepalankių meteoro), reiškinių paieška ir mikroklimato gerinimas; klimato svyravimų įtakos žemės ūkio tyrimas. A naudojasi daugiamečiais agrometeorol. ir bendraisiais meteorol. stebėjimais. Juos apibendrinus sudaromi agroklimatologiniai žinynai (Lietuvoje leisti 1959-1999 m. , atliekamas agroklimatinis rajonavimas, nustatomi bioklimatiniai rodikliai, nurodantys, kiek įvairiems žemės ūkio augalams reikia šilumos, drėgmės, šviesos. Lietuvoje moksl. tyrimai atliekami Žemdirbystės institute ir VU. XX a. 7-8 dešimtmetyje Lietuvos agroklimatinio rajonavimo pagrindus sukūrė (schema išsp. 1982 m. kalba Kaušyla. Arūnas Bukantis, Henrikas Grinevičius agrometeorologija (T agro... + f meteorologija), žemės ūkio meteorologija, meteorologijos šaka, tirianti meteorol. ir hidrol. sąlygų įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir žemės ūkio gamybos procesams. Remiasi agrometeorol. stebėjimais, kuriuos atlieka A ir meteorai, stotys. Šiose stotyse pagal vienodą metodiką stebimi ir registruojami meteorol. ir

agrohidrol. elementai, žemės ūkio augalų būklė ir vystymasis. A stočių stebėjimų duomenis kaupia hidrometeorol. tarnybos, kurios iš jų sudaro A prognozes, metraščius ir žinynus. Iš daugiamečių stebėjimų daromos išvados, kaip meteorol. sąlygos veikia žemės ūkio augalų augimą, vystymąsi ir produktyvumą, kiek įvairiomis tų augalų vystymosi fazėmis jiems reikia šilumos, drėgmės; teikiamos rekomendacijos, kaip kovoti su nepalankiais orais (šalnomis, sausromis), kada ir kaip racionaliau naudoti agrotechnikos bei agrochemijos priemones. A operatyvinės ir ilgalaikės prognozės numato žemės ūkio augalu žydėjimo, brendimo terminus, derlingumą, rekomenduoja optimalius lauko darbų terminus. A pradėjo formuotis XIX a. pab. Rusijoje. Pradininkai A. Vojeikovas ir P. Brounovas. Lietuvoje A tyrimai pradėti XX a. 3 dešimtmetyje. 19251. Končius išleido A vadovėlį Ūkininko dangus, J. Kriščiūnas analizavo klimato bei oro sąlygų poveikį žemės ūkio augalų augimui ir derliui. Fenologinių stebėjimų Lietuvoje pradininkas S. Nacevičius daržovių sėjos metą siejo su kai kurių augalų žydėjimo laiku. Reguliarūs agrometeorol. stebėjimai pradėti 1945 penkiose meteorol. stotyse; Žemės ūkio ministerijoje buvo įsteigta A tarnybos valdyba, 1948 jos funkcijos perduotos Lietuvos hidrometeorol. tarnybos valdybai, valdyboje įkurtas A skyrius (veikė iki 2000 m. . 1946 parengtas pirmasis A metraštis. 1949 įsteigta pirmoji T agrometeorologijos stotis. A moksl. tyrimai atliekami Žemdirbystės institute, VU, LŽŪU. 1977 išleista V. V. Ščemeliovo Žemės ūkio meteorologijos pagrindai, 1989-A. Bagdono, J. Navicko, R. Šiaudienės Agrometeorologija. Arūnas Bnkantis, Danutė Liikuinicnč agrometeorologijos stotis, įstaiga, kurioje atliekami agrometeorol., meteorol. ir fenologiniai žemės ūkio pasėlių stebėjimai, tiriamos regiono agrometeorologinės sąlygos ir jų įtaka žemės ūkio gamybai. Lietuvoje pirmoji A įsteigta 1949 Dainavoje (prie Kauno), 1962 perkelta į Dotnuvą. 2001 veikė 16 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos A. Danute Litkianicnė agronomas (graikų agronomas < agros - laukas + nomos -dėsnis, taisyklė), kultūrinių augalų auginimo specialistas, įgijęs aukštąjį ar spec. vidurinį žemės ūkio mokslą. A yra žemės ūkio gamybos organizatoriai ir technologai, žemės ūkio mokyklų mokytojai, mokslo darbuotojai, žemės ūkio gamybos konsultantai. Lietuvoje 1819-32 A buvo rengiami Vilniaus universiteto Žemės ūkio katedroje. 1832 jį uždarius lietuviai aukštąjį žemės ūkio mokslą įgydavo Rusijos, Vokietijos ir kt. šalių aukštosiose mokyklose. A buvo rengiami Joniškėlio (1899-1915 m. ir Dotnuvos (1911-15 m. žemės ūkio mokyklose. Iki XX a. pradžios A paprastai buvo dvarininkai arba dvarų ūkvedžiai. Vėliau A dirbo žemės ūkio draugijose ir gubernijų bei apskričių savivaldybių įstaigose. 1919 atkurta Dotnuvos žemės ūkio mokykla su Agronomijos ir Miškininkystės skyriais, 1922 atidarius Kultūrtechnikų skyrių mokykla pavadinta Dotnuvos žemės ūkio technikumu (veikė iki 1927 m. . 1924 prie VU Gamtos ir matematikos fakulteto buvo įsteigtas žemės ūkio skyrius (1938 pertvarkytas į Žemės ūkio fakultetą; veikė iki 1939 m. , kuriame pradėta rengti A. Tais pat metais Dotnuvoje įsteigta Žemės ūkio akademija. Ji perėmė A rengimą iš Lietuvos universiteto, kur šis darbas pradėtas 1922 (rengė A su aukštuoju išsilavinimu). Nepriklausomoje Lietuvoje A daugiausia dirbo apskrityse, žemės ūkio mokyklose, bandymų stotyse, koop. sąjungose Lietūkis, Linas, Pienocentras ir akc. bendrovėse Sodyba, Maistas. Sovietų okupuotoje Lietuvoje, be LŽŪA (1945 Žemės ūkio akademija iš Dotnuvos perkelta į Kauną ir pavadinta LŽŪA), A (su spec. vid. išsilavinimu) rengė

tarybiniai ūkiainstitutechnikumai. A dirbo kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, žemės ūkio valdybose, žemės ūkio mokyklose, moksl. tyrimų įstaigose. Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1993 A su spec. vid. išsilavinimu neberengiami; vietoj Ali aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų rengė įvairių agronomijos sričių technologus; tą darbą tęsia 5 žemės ūkio mokyklos (2001 m. . 1921-40 veikė ir nuo 19^9 veikia T Agronomų sąjunga. Antanas Stancevičius agronomija (Tagro... + gr.nomos), su žemės ūkio augalų auginimu susijusių mokslų visuma (T agrochemija, Tagrofizika,T agrometeorologija, T augalininkystė, Taugalųapsauga, T bitininkystė, T daržininkystė, fdirvotyra, Tpievininkystė, T sėklininkystė, T selekcija, T sodininkystė, f žemdirbystė). A tyrinėja žemės ūkio augalų savybes, augimo sąlygas, nustato jų gerinimo būdus bei priemones, remiasi lauko bandymais, naudojasi žemės ūkio gamybos patyrimu. Tokios patirties jau buvo sukaupta senovės vergvaldinėse valstybėse (Egipte, Graikijoje, Romoje). Ją savo raštuose apibendrino L. J. M. Kolumela (Roma). Feod. laikais A lygis iš esmės nepakito. A pažangą labiausiai lėmė gamtos ir technikos mokslų raida. XVIII a. pab.- XIX a. pr. A raidai ypač buvo svarbūs augalų mitybos tyrimai. J. Priestley (Didžioji Britanija), J. Sencbier ir N. T. de Saussurc'as (Šveicarija) nustatė, kad augalai iš oro asimiliuoja anglies dioksidą. Anksčiau buvo manoma, kad anglį augalai gauna tik iš dirvožemio organinės medžiagos. J. B. van Helmontas (Olandija), N. T. de Saussure'as, J. B. Boussingault (Prancūzija), J. F. von Liebigas ( Vokietija) nustatė, jog augalai šaknimis siurbia iš dirvožemio vandenį su jame ištirpusiomis mincr. medžiagomis; J. F. von Licbigas siūlė naudoti dirbtines miner. trąšas. Didžiojoje Britanijoje A. Youngas ragino atsisakyti juodųjų pūdymų ir jų vietoj dirvožemiui pagerinti patarė auginti ankštinius augalus, pašarinius runkelius, ropes, bulves. Vokietijoje J. C. Schubartas propagavo dobilų auginimą, A. Thaeras, remdamasis žemės ūkio augalų skirtinga įtaka dirvos derlingumui, ragino juos auginti kaitaliojant (po varpinių javų auginti bulves, kitus kaupiamuosius, ankštinius, o po pastarųjų - varpinius javus). Rusijoje A. Bolotovas ir I. Komovas siūlė vietoj trilaukės taikyti daugialaukę sėjomainą, auginti pašarinius augalus, laukus gausiau tręšti mėšlu, plėtoti gyvulininkyste. Jų darbai padėjo atsirasti naujoms intensyvesnėms žemdirbystės sistemoms. Didžiojoje Britanijoje H. Davy pirmasis pradėjo dirvožemio fiz. savybių tyrimus, kurie paskatino tobulesnių žemės dirbimo technologijų atsiradimą. XIX a. vid. ir 2 pusėje pradėjo plėtotis augalininkystė. Ne tik daržuose, bet ir laukuose pradėta auginti bulves, cukrinius runkelius, saulėgrąžas, geltonžiedžius lubinus, seradėles, įrengti sėtines pievas ir kultūros ganyklas. Buvo sukurti sėklininkystės teoriniai pradmenys. Pirmoji pasaulyje sėklų kontrolės stotis 1869 įsteigta Vokietijoje, 1877-Sankt Peterburge, Rygoje ir Tartu. Prane, botanikas J. P. de Tournefort'as pirmą kartą nustatė, kad žemės ūkio augalų ligas sukelia parazitai. Fitopatologijos (augalų ligų mokslo) pradininkas buvo H. A. de Bary (Vokietija), [rodės, kad daugelio ligų sukėlėjai yra mikroskopiniai grybai. Dirvotyros plėtrai daug padarė V. Dokučiajevas (Rusija). Jis 1886 nustatė dirvožemio susidarymo ir jo tipų geogr. paplitimo dėsningumus, pateikė genetinę dirvožemio klasifikaciją. XIX a. pab. atsirado žemės ūkio mikrobiologija. 1886 H. Hellriegelis (Vokietija) įrodė ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbioze. S. Vinogradskis (Rusija) atrado chemosinteze ir dirvožemyje azotą fiksuojančias anaerobines bakterijas. 1883 M. W. Beijerinckas (Olandija) iš ankštinių augalų šaknų išskyrė ir išaugino gumbelines bakterijas; tai paskatino bakterinių preparatų gamybą. Šie moksl. atradimai

XIX a. pab. skatino plėsti ankštinių pasėlių plotus žaliosioms trąšoms ir pašarui, t.p. privertė pažvelgti Į žemės dirbimą ne vien kaip į mech. procesą, bet kaip į priemone mikroorganizmų veiklai dirvoje reguliuoti. Dirvos mikroorganizmų aktyviajai veiklai pailginti nuo XIX a. pab. buvo gerokai paankstintas žemės ruošimas sėjai. Atsirado naujų žemės dirbimo technologijų: ražienų skutimas, rudeninis arimas, kultivavimas, lėkščiavimas, podirvio purenimas. Kartu su žemdirbyste atsiradusios selekcijos moksl. pagrindai sukurti tik XX a. pr. Jos kūrėjai: W. L. Johannsenas (Danija), paskelbęs grynųjų linijų teoriją, H. Nilssonas -Ehle (Švedija), išaiškinęs dominantinių genų sąveiką, N. Vavilovas (Rusija), nustatęs kultūros augalų kilmės centrus ir atradęs homologinių eilių dėsnj, leidžiantį numatyti selekcinės medžiagos galimas savybes. Pirmoji selekcijos stotis Europoje įsteigta 1886 Svalove (Švedija). 1903 m. prie Maskvos žemės ūkio instituto D. Rudzinskas įsteigė pirmąją Rusijoje selekcijos stotį. XX a. pr. pradėti piktžolių biologijos ir kovos su jomis būdų tyrimai. Atrastos hormoninės chem. medžiagos, labai veiksmingai naikinančios piktžoles. XX a. pr. V. Goriačkinas (Rusija) paskelbė pirmuosius teorinės žemės ūkio mechanikos darbus, kurie turėjo didelę įtakų žemės ūkio mašinų konstravimui ir darbo kokybės vertinimui. Sukurta prie traktorių kabinamų žemės ūkio mašinų, kurios padidino darbo našumą ir pagerino žemės trupinimą, apvertimą, piktžolių naikinimų, pastorėjo ariamasis sluoksnis. 2 ( I a. 2 pusėje pradėtos naudoti organinės biologiškai aktyvios chem. medžiagos: žemdirbystėje - sisteminiai herbicidai, augalininkystėje - augimo reguliatoriai, retardantai, konservantai, selekcijoje -chem. mutagenai, augalų apsaugoje - sisteminiai insekticidai ir fungicidai, feromonai, repelentai. Atrasti labai veiksmingi selekcijos metodai: ląstelių ir audinių kultūros, genų inžinerija. Mechanizuotas lauko augalų auginimas. Tobulinamas žemės ūkio augalų derliaus prognozavimas. M. E. Mitscherlichas (Vokietija) pirmasis matematiškai įrodė kiekybinę derliaus priklausomybę nuo visų vegetacijos faktorių ir galimybę formuoti žemės ūkio augalų derlių. LIETUVOJE A pradžia laikomi 1819-32, kai VU veikė Žemės ūkio mokslų katedra. Jos vedėjo M. Očapovskio pastangomis Pilaitėje (dabar Vilniaus miesto dalis) universitetas 1828 įsteigė Agronomijos institutą (mokomąjį ūkį). Žemės ūkio darbuotojams rengti buvo steigiamos spec. žemesniosios žemės ūkio mokyklos: Rietavo mokykla (1859-63 m. , Joniškėlio žemės ūkio mokykla (1899-1915 m. ; Dotnuvoje 1911-15 veikė Kauno gubernijos vid. žemės ūkio mokykla. Pirmąją dirvotyros knygą Agronomijos, arba mokslo apie dirvožemį, pagrindai (1819, lenkų kalba), pirmąjį agrochem. vadovėlį Žemės ūkio chemijos pagrindai (1819, lenkų kalba) ir žemės ūkio vadovėlį Apie žemį, jos įdirbimą ir ūkiškų augalų auginimą (1825, lenkų kalba) parašė M. Očapovskis, sodininkystės veikalą Šiaurės sodai (1820, lenkų kalba) -J. Strumila. Vėliau A žinias lietuvių kalba populiarino S. Daukantas, L. Ivinskis. XIX a. pab. A knygelių (dažniausiai kt. kalbomis išleistų veikalų kompiliacijų) parengė P. ir A. Vileišiai, J. Adomaitis -Šernas. Dotnuvoje buvo įkurta: Selekcijos stotis (1922 m. , Žemės ūkio akademija ir Lauko bandymų stotis (abi 1924 m. . VU Gamtos ir matematikos fakultete 1924 įsteigtas žemės ūkio skyrius (1938 pertvarkytas į Žemės ūkio fakultetą). A plėtojo B. Baginskas, J. Jagminas, J. Kriščiūnas, V. Laslovskis, S. Mastauskis, S. Nacevičius, Z. Pietruszczyriskis, D. Rudzinskas, V. Ruokis, J. Tonkūnas, V. Vilkaitis. Teoriniai ir praktiniai A klausimai tiriami LŽŪU Agronomijos fakultete ir jo bandymų stotyje, Žemdirbystės instituto filialuose ir bandymų stotyse, Vandens ūkio,

Gyvulininkystės, Agrarinės ekonomikos, Žemės ūkio inžinerijos institutuose, LVA, VPU, Botanikos ir Ekologijos institutuose. Antanas Slanccūčius Agronomijos institutas veikė 1828-32 Pilaitėje (dabar Vilniaus miesto dalis). Priklausė VU Žemės ūkio mokslų katedrai. A įkūrimo iniciatoriu seniūnijos vedėjas M. Očapovskis, 1823 parengęs instituto projektą. Institutui buvo paskirta 100 valakų ariamosios žemės, 30 valakų miško, dvaro rūmai ir ūkio pastatai, galvijai bei dvarui priklausę baudžiauninkai. Studentai čia atliko praktinius žemės ūkio darbus, dvarininkai arba dvarų ūkvedžiai tobulinosi ir darė žemdirbystės bandymus. A direktorius M. Fričinskis dėstė žemės ūkio ekonomiją, sodininkystę ir daržininkystę. Jo pastangomis atvežta naujų avių veislių, diegtos pažangesnės darbo organizavimo formos. M. Očapovskis pradėjo pirmuosius Lietuvoje agrotechnikos bandymus. A ūkyje dirbo baudžiauninkai. Prie A 1828 įkurta dvimetė Pilaitės žemės ūkio mokykla, kurioje buvo mokomi agronomai ir miškininkai (po K) mokinių). 1832 uždarius VU panaikinta Žemės ūkio mokslų katedra, A ir Pilaitės žemės ūkio mokykla. Stasys Šiniatonis Agronomijos ir teisių draugija, Lietuvių draugija agronomijos ir teisių pagalbai dėl karo nukentėjusiems tiekti, lietuvių inteligentijos šalpos organizacija, veikusi 1915-18. Įkurta Vilniuje po to, kai krikščionys demokratai bei kiti dešinieji laimėjo daugumą Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. Įkūrėjai: P. Bugailiškis, S. Kairys, J. Šaulys, J. Vileišis ir kt. Šelpė pabėgėlius ir nukentėjusiuosius nuo karo, išlaikė mokyklas Vilniuje, Šiauliuose, Kuršėnuose, Viekšniuose, Papilėje, senelių namus Šiauliuose, tris našlaičių prieglaudas. Draugijos lėšos -rėmėjų aukos. Jos įgaliotiniai A. Bulota, A. Bulotienė, rašytoja Žemaitė draugijai rinko aukas JAV lietuvių gyv. vietose. Aidima Gaigalaitė agronominė chemija T agrochemija. agronominė fizika Tagrofizika. agronominė mikrobiologija, mikrobiologijos šaka. Tiria dirvožemio, org. trąšu, kultūros augalų šaknų ir antžeminių dalių mikroorganizmus, neparazitinių mikroorganizmų naudojimą žemdirbystėje, augalininkystėje, auga linių produktų pirminiam perdirbimui, užterštų vietų biologinės pusiausvyros atstatymui. Svarbiausia A sritis -dirvožemio mikrobiologija, tirianti dirvožemio mikroorganizmų rūšine sudėtį, gausumą, paplitimą, aktyvumą, ekologiją, tarpusavio sąveiką, jų sukeliamus org. junginių kitimus. Atsirado XIX a. pabaigoje. A pradininkas -rusų mikrobiologas S. Vinogradskis. Lietuvoje A tyrimai daromi Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės, Botanikos, Ekologijos institutuose, VPU, LŽŪU ir VDU Kauno botanikos sode. Pranciškus Pranaitis Agronomų sąjunga, Lietuvos agronomų sąjunga, savanoriška, nepriklausoma profesinė Lietuvos agronomų organizacija. Veikė 1921-40 Kaune. 1936 pavadinta Lietuvos agronomų draugija. 1939 buvo 272 nariai. Atkurta 1989 A pavadinimu. Yra -400 narių (2000 m. . Sąjungai vadovauja 3 metams renkama taryba ir valdyba. Svarbiausios veiklos kryptys: agronomijos mokslo propagavimas, žemdirbių konsultavimas, ryšiai su užsienio agronomų organizacijomis. A iniciatyva įkurta Lietuvos artojų asociacija. Nuo 1998 A yra Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos narė. Pirmininkai: P. Bėčius (1989-1994 m. , R. Dapkus (1994-1997 m. , E. Makelis (nuo 1997 m. . Juozas Lazauskas agrotechnika (f agro... + T technika), žemės ūkio augalų auginimo technologija. Apima pricšsėlių ir veislių parinkimą, žemės dirbimą, tręšimą, sėklos paruošimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo būdus ir priemones. A remiasi agronomijos, gamtos ir technikos mokslais, gamybiniu patyrimu. Priklauso nuo auginamų augalų biol. savybių, žemės ūkio technikos pažangos, klimato, dirvos, ūkininkavimo sąlygų. Svarb. uždavinys

-optimaliai aprūpinti žemės ūkio augalus šviesa, šiluma, vandeniu, maisto medžiagomis, deguonimi. A pirmykštėje, vergovinėje ir feodalinėje visuomenėje buvo primityvi. Daugiausia naudoti rankiniai ir gyvulių (arklių, jaučių) traukiami padargai (arklai, žagrės, medinės akėčios, volai), pjautuvai, dalgiai, spragilai. Plėtojantis kapitalizmui V. Europoje, vėliau Šiaurės Amerikoje, A darėsi sudėtingesnė: atsirado daug kultūros augalų veislių, miner. trąšų, augalų apsaugos chem. medžiagų, tobulesnių žemės ūkio padargų ir mašinų. Žemdirbystė pasidarė našesnė, žemės ūkio produktai tapo preke. A raidai turi įtakos didėjantis žemdirbystės chemizavimas, mechanizavimas, automatizavimas. Antanas Stancevičius van Agt Andries Antonius (Andriesas Antonijus van Agtas) 1931 m. vasario 2 d. Gcldrop (prie Eindhoveno), Olandijos politikas. Krikščionis demokratas. Nuo 1968 Nijmegeno universitetobaudž. teisės profesorius. 1971-1973 m. teisingumo ministras. 1972-1982 m. ministras pirmininkas. 1982 ir užsienio reikalų ministras. 1983-1987 m. Šiaurės Brabanto provincijos gubernatorius. 1987-1998 m. Europos Bendrijos ambasadorius Japonijoje. Agteleko nacionalinis parkas TAggteleko nacionalinis parkas. Aguascalienles (Agvaskaljentesas): 1. Valstija Meksikos viduryje, Meksikos kalnyne. Plotas 5589 km;. 941 100gyv. (2001 m. . Centras -Aguascalientesas. Paviršiaus abs. aukštis 1800-2200 m. Ūkio svarb. šaka - žemės ūkis. Auginama (kai kur drėkinamose žemėse) javai (daugiausia kukurūzai), pupiniai, daržovės, vaismedžiai. Veisiami galvijai. Kasama auksas, sidabras, vario, švino, cinko rūdos. Kurortai (karštosios miner. versmės, kai kur sieringos). 2. Miestas Meksikos viduryje, į Šiaurės rytus nuo Guadalajaros; valstijos centras. 586 200 gyv. (2001 m. . Įsikūręs V. Sierra Madrės kalnagūbryje, apie 1900 m aukštyje. Oro uostas. Metalurgija, geležinkelis transporto dirbtuvės; tekstilės (medvilnės, vilnos), keramikos, maisto pramonė. Amatai. universitetas (įkurtas 1973 m. . Kurortas (karštosios miner. versmės). Turizmas. Barokinė katedra, bažnyčios, gubernatoriaus rūmai (visi XVIII a. ). A pradėjo kurtis 1575 (buvo sidabro gavybos centras); miesto teisės nuo 1661. Aguda (A -K universiteta) 1069 - - 123, Džinų valstybės ( Šiaurės ir Šiaurės rytų Kinija) įkūrėjas ir imperatorius (1115-23 m. . - 113 tapo džurdžėnų (buvusių kidanių duoklininkais) vadu. - 114 užėmė kidanių žemes didesniojoje Mandžiūrijos dalyje. - 115 pasiskelbė imperatoriumi, o dinastiją pavadino Auksine (Džinais). - 116 užėmė likusią Mandžiūrijos dalį, - 123 galutinai sunaikino kidanių valstybe ir užgrobė jos valdas S. Kinijoje. Aguėli Ivan Gustave (Ivanas Gustavas Ageli), iki 1890 John Gustaf Agelii 1869 m. gegužės 24 d. Sala (Vastmanland - 1917 1001 Barselona, švedų tapytojas. Gyveno Gotlande, nuo 1890 Paryžiuje. Daug kartų lankėsi Egipte. Kūrė daugiausia peizažus; ankstyvieji supaprastintų formų ir kolorito. Paryžiuje A kūrybai turėjo įtakos E. Bernard'o simbolizmas. Vėliau kūrė spalvingus kubistinius gamtovaizdžius. A peizažai yra vieni reikšmingiausių švedų modernistinės dailės kūrinių. d'Aguesseau Hcnri - Franc,ois (Anri Fransua d'Ageso) 1668 U 27Limoges - 1751 m. vasario 5 d. Paryžius, prancūzų teisininkas. 1690-1700 Paryžiaus parlamento (Aukšč. Teismo) generalinis advokatas, 1700-1717 generalinis atornėjus, 1717 m. valst. kancleris. Priešinosi popiežiaus kišimuisi į Prancūzijos katalikų bažnyčios reikalus ir popiežiaus bulės Unigenilus (1713 m. , smerkusios T jansenizmą, paskelbimui Prancūzijoje; dėl to 1717-20 ištremtas. 1720 viešai pritarė Unigenilus rėmėjams. 1727-50 valst. kancleris.

Įvykdė svarbių teis. sistemos reformų, tęsė Prancūzijos įstatymų kodifikaciją, prisidėjo prie teisminių procedūrų tobulinimo. Aguilera Malta Demetrio (Demetrijus Agilera Malta) 1909 m. gegužės 24 d. Guayaquil 1981 m. gruodžio 29 d. Meksikas, Ekvadoro rašytojas. Parašė sočiai, tematikos istorinių romanų (Donas Gojus 1933, Kichotas iš Eldorado l EI Quijote de EI Dorado 1964, Septyni mėnuliai ir septynios gyvatės/ Siete lunas y siete serpientes 1970, Rekviem šėtonui/ Requiem para diablo 1978 m. , dramų (Lozorius 1941,77#-ras 1956 m. . Kūrybai būdinga magiškasis realizmas, poetiškumas. Bronius Dovydaitis Aguinaldo Emilio (Emilijus Aginaldas) 1869 m. kovo 23 d. Imus (prie Cavitės - 1964 m. vasario 6 d. Manila, Filipinų valstybės veikėjas. 1896-1898 m. sukilimo prieš ispanų valdžią vadovas. Nuo 1899 valstybės prezidentas (pirmasis). Per TFilipinų - JA V karą (1899-1901 m. vadovavo kovai dėl nepriklausomybės. 1901 amerikiečių paimtas į nelaisvę ragino tautiečius nesipriešinti. 1942-44 bendradarbiavo su japonų okupantais. 1945 suimtas; amnestuotas. Nuo 1950 Valstybės tarybos narys. 176 Aguljo kyšulys T Adatos kyšulys. Agulhas Basin T Adatos dubuma. Agulhas Current f Adatos Kyšulio srovė. Agulhas Negras (Agūljas Negras), Pico de Agulhas Negras, Itatiaia, kalnas Brazilijos pietryčiuose, aukščiausias Serra da Mantiqueiros kalnagūbryje (Brazilijos plokščiakalnis). Aukštis 2787 m. Nuo 1937 - nacionalinis parkas (-12 000 ha). aguona (Papaver), aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų gentis. -90 rūšių. Savaime auga Šiaurės pusrutulyje. Daugelis A dekoratyvios, kai kurios - piktžolės. Daržinė A (P. somniferum) -vienametisvaistinis augalas. Stiebas status, iki 150 cm aukščio. Lapai plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, plaukuoti. Žiedai pavieniai, įvairių spalvų, kartais pilnaviduriai. Vaisius - dėžutė. Auga derlingoje dirvoje. Žydi liepos mėn., sėklos prinoksta rugpjūčio mėnesį. Visose A dalyse yra alkaloidų (morfino, papaverino, kodeino ir kt.), sėklose yra aliejaus. Sėklos naudojamos kulinarijoje, konditerijoje. Kai kurie aguonose esantys alkaloidai turi narkotinių savybių; iš A gaunama opiumo. Lietuvoje 5 rūšys: rytinė (P. orientale), dirvinė (P dubium), birulė (P. rhoeas), smiltyninė (P. argemone) ir daržinė A (1998 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu ją auginti uždrausta). Juozas Jaskonis „Aguonėlė", lietuvių liaudies ratelis. muzikos metras 2/4. Būdingas vidutinis tempas. Šokėjai po vieną arba poromis eina ratu, dainuoja, po to judesiais rodo, kaip aguonas sėja, kaip jos dygsta, auga ir kt. Po kiekvieno rodymo ratuotojai ploja rankomis ir susikibę už parankių sukasi. A buvo paplitusi visoje Lietuvoje. XIX a. vid. A tekstą užrašė A. P. Kašarauskas, ją minėjo Antanas Juška (Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių 1880 m. , Povilas Višinskis (1897 m. , Matas Grigonis (1911 m. . XIX a. pab. A harmonizavo M. kalba Čiurlionis. 2 (1 a, pr. nusistovėjo S. Šimkaus parinkta muzika ir tekstas. A pirmasis lietuvių liaudies choreografijos kūrinys, atliktas scenoje (1905 m. sausio 3 d. Kretingoje). 1947 J. Lingys (choreogr.) ir J. Švedas (muzikos) A pritaikė scenai. KazysPoškaiiis aguonpienis, aguonainis, aguonų pienas, gėrimas iš aguonų sėklų. Lietuvoje vartojamas per Kūčių vakariene. Aguonos, sutrintos čerpėje arba sugrūstos piestoje mediniu grūstuvu (dabar malamos mėsmale ir kavamale), praskiedžiamos šiltu vandeniu, kartais nusunkiamos per drobinį koštuvą. Geriamas ir su pasninko dienų valgiais (sklindžiais,

miežių koše), vartojamas kruopienei, bulvienei pastiprinti ir paskaninti. Dzūkijoje A buvo geriamas su banda, kepta iš trintų bulvių. Vacys Milius agurkai, vienametės daržovės. Priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos Cucumis genčiai. Savaime auga Afrikoje, Indijoje. Žinoma -30 rūšių. Labiausiai paplitęs paprastasis A (C. sativus). Kilęs iš Indijos, kur kaip daržovė augintas jau 3 tūkstantmetyje p.m.e. Stiebas šliaužiantis arba lipantis, 0,5-2 m ilgio. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Žiedai geltoni, daugiausia vienalyčiai, pavieniai. Apdulkina vabzdžiai, daugiausia bitės. Vaisiai žali, kauburiuoto arba lygaus paviršiaus, su dygliukais arba be jų, ovalios, cilindriškos ar kiaušiniškos formos, 5-100 cm ilgio; cheminė sudėtis (%): 94-96 vandens, 2-2,5 angliavandenių, 0,4-0,9 baltymų, 0,1 riebalų, 0,3-0,7 celiuliozės, 0,4 pelenų, vitaminų C, B,, B2, provitamino A (karotino), karborūgščių, eterinių aliejų. Vartojami švieži, rauginti, marinuoti. Gerina apetitą, maisto medžiagų asimiliavimą, mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Gerai auga puriame, humusingame, gausiai patręštame dirvožemyje. Lauke didžiausias derlius gaunamas užuovėjoje, lengvesnėje nerūgščioje, gerai įšylančioje dirvoje. Geriausias priešsėlis -juodasis pūdymas. Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva skutama, giliai ariama, patręšiama mėšlu 50-80 t/ha. Lietuvoje sėjami alyvoms sužydėjus, 10-12 °C temperatūros dirvoje, 2,5-4,0 cm gylyje (tarpueiliai 80-120 cm). Sėklos norma 6-8 kg/ha. Vienodžiau sudygsta prieš sėją palaistytoje dirvoje. Sudygę A retinami (tarpai 10-15 cm), papildomai tręšiami, purenami tarpueiliai; pradeda derėti po 60-70 d. A auginami t.p. šiltnamiuose, inspektuose. Stikliniuose šiltnamiuose žiemą ir pavasarį auginami partenokarpiniai A. Jie nereiklūs šviesai, derlingi, o jų vaisiai formuojasi neapdulkinti, neužmezgę sėklų. Geriausiai auga, kai temperatūra dieną 25-27 °C, naktį 18-20 °C, oro drėgnis 70-80%. Sodinami daigais, išaugintais puodeliuose. Sudygę pradeda derėti po 45-50 d. Vaisiai ilgi (18-35 cm), tamsiai žali. Vartojami švieži, perdirbti netinka. Dažniausios A ligos: alternariozė, antraknozė, ba komiteteriozė, tikroji ir netikroji miltligė, rauplės, didžiausi kenkėjai - voratinklinės erkės, tripsai, baltasparniai, nematodai, agurkiniai uodeliai. Lietuvoje lauke daugiausia auginamos šios veislės: 'Iziaščnyj', 'Nežinskij mestnyj', 'Trakų pagerintieji', 'VIR 505', šiltnamiuose - Aprelskij F,', 'Farbio', 'Libelie', 'Maiskij', 'Marmi', 'Moskovskij tepličnyj', 'Rodničiok', Topoliok', 'Zozulia'. Vid. derlingumas lauke 25-3 (1 t/ha, uždarame grunte 15-18 kg/m2. Eugenijus Dambrauskas Agurkiai (Ogorki), lietuvių kaimas Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Punsko valsčius , 3 km nuo Lietuvos sienos. -70 gyv. (1999 m. . 1642 minimi Stulgiai, nuo 1765 - A. 1965 įkurtas Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos skyrius. Tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų veikė lietuvių organizacijų skyrių. MeriinasGcrvė agufkinis uodėlis (Plastosciara socialis), grybinių uodukų šeimos vabzdys, šiltnamių agurkų kenkėjas. Suaugęs vabzdys 3,5-4 mm ilgio, tamsiai pilkas, ilgomis geltonomis kojomis. Lervos baltos, bekojės, maža juoda galva. Agurkų šaknyse arba stiebo žemutinėje dalyje jos išgraužia išilgines landas, dėl to agurkų daigai kartais žūva. Lervos lėliukėmis virsta dirvoje. Suaugę vabzdžiai šiltnamyje skraido kovo -gegužės mėn. Per metus užauga kelios A kartos. A apnikti daigai laistomi insekticidais. Asta Vengeliauskaitė agurklė (Borago), agurklinių (Boraginaceae) šeimos augalų gentis. Yra 3 rūšys, paplitusios Viduržemio pajūrio srityje. Dažnesnė rūšis - vaistinė A (B. officinalis). 30-100 cm aukščio dvimetis žolinis augalas. Auga daržuose, kartais sulaukėja. Stiebas ir lapai

apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedas tamsiai mėlynas. Vaisius - raukšlėtas riešutėlis. Augalas prieskoninis, medingas, dažinis. Jauni lapai kvepia agurku, jų dedama į salotas. Auginama ir Lietuvoje. Kitos A rūšys: B. pygmaea, B. macranthera. Živilė Lazauskaitė agurkliniai (Boraginaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. apie 115 genčių, apie 2500 rūšių. Paplitę vid. ir šilto klimato kraštuose, daugiausia Viduržemio pajūrio srityje, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Augalai apaugę šiurkščiais plaukeliais. Lapai pražanginiai, ištisiniai, dažnai lygiakraščiai. Žiedai dvilyčiai, taisyklingi, varpiški ar vamzdiški. Vaisius - skeltavaisis, retai kaulavaisis. A šeimoje yra maistinių (Cordia dodecandra), vaistinių (Ttaukė, f plautė), prieskoninių (Tagurklė), dekoratyvinių (Tneužmirštuolė) augalų. Lietuvoje yra 11 genčių, 21 rūšis. Dažnesnės: neužmirštuolė (Myosotis), ežeinis (Echium), plautė (Pulmonaria ). Živilė Lazdauskaitė agufkvaisis, daugiasėklis augalo vaisius, turintis kietą, kartais sumedėjusį išorinį ir sultingą vidinį apyvaisio sluoksnį. A yra netikrasis vaisius. Susidaro iš vaislapėlių. Būdingas moliūginių šeimos augalams. Giedrė Kmitienė aguročiai, vienametės daržovės. Priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos Cucurbita genčiai. Kilę iš tropinių ir subtropinių sričių. Daugiausia auginami JAV, Bulgarijoje, Ispanijoje. Krūmo pavidalo. Ūgliai statūs, nešakoti. Lapai dideli, karpyti. Žiedai pavieniai, geltoni. Vaisiai (agurkvaisiai) cilindriški, rečiau truputį lenkti; turi 3,8-6,8% sausųjų medžiagų, 1,9-2,9% angliavandenių, 5,0-21,5 mg% vitamino C. Vaisiai konservuojami, iš jų gaminami IV. patiekalai, valgomi žali. A neatsparūs šalnoms, reiklūs dirvožemiui (geriausiai dera lengvose, derlingose, laistomose dirvose), mėgsta drėgmę, nebijo sausros. Šiltesnėse vietose sėklos sėjamos dirvoje, šaltesnėse (arba ankstyvajam derliui gauti) sodinami daigai (šalnoms praėjus). Sėjama lizdais (po 2-3 sėklas, 3-4 cm atstumu viena nuo kitos). Sėklų norma 4-5 kg/ha. Kai išauga pirmi tikrieji lapai, A retinami ir paliekama po l augalą. Lietuvoje auginama paprastojo moliūgo atmaina (C. pepo var. giraumontia). Sodinami dažniausiai daigai. Vid. derlingumas -45 t/ha. Pranciškui Margevičius agutiniai (Dasyproctidae), graužikų (Rodenlia) būrio šeima. 3 gentys, apie 16 rūšių. Gyvena Amerikos tropiniuose miškuose, dažniausiai prie vandens. Ausys trumpos. Kojos ilgos, užpakalinės ilgesnės už priekines; pirštai su stipriais nagais. Kailis tankus, šiurkštus. Greiti; gerai plauko, kai kurie nardo. Slepiasi pavieniui urveliuose. Minta augalais. Per metus veda 1-2 vadas po 1-6 jauniklius. Medžiojami mėsai. Svarb. rūšys: auksinis agutis (Dasyprocta aguti; kūno ilgis -50 cm, uodegos -1,5 cm) ir paką (Cuniculus paca; kūno ilgis 60-80 cm, uodegos 2-3 cm, masė iki 10 kg). Janina Prūsaitė Agvaskaljentesas: 1. Meksikos valstija T'Aguascalientes. 1. Meksikos miestas T Aguascalientes. Ahab fAchabas. Ahad Haam (Achadas Chaamas), tikr. Asher Ginzberg 1856 m. rugpjūčio 5 d. Skvira (Kijevo gubernija ) - 1927 m. sausio 2 d. Tel Avivas, žydų rašytojas, kultūros filosofas. Rašė hebr. kalba. Vienas žymiausių sionizmo skleidėjų. Skatino žydų kultūros ir literatūros hebr. kalba plėtotę, gvildeno etikos ir religijos problemas. Parašė esė, laiškų (Esė 41.1895-1905, batikai 41.1923-25 m. , atsiminimų. Ahadžanian Stepan (Stepanas Ahadžanianas) 1863 m. gruodžio 28 d. šus.a (Kalnų Karabachas) - 1940 m. gruodžio 13 d. Jerevanas, armėnų tapytojas. 1886-1890 m. mokėsi dailės studijoje Marselyje, 1897-1900 studijavo Juliano akademijoje Paryžiuje. Nuo 1900 dirbo |uspje, Baku, Rostove prie Dono. 1922-40

dėstė Jerevano dailės mokykloje. Sukūrė portretų (Vasilis, Dėdulė Sedrakas, abu 1926; Artistė J. Baronkina 1935; autoportretai, 1907 m. ir 1926; S. Sahakianas 1940 m. . Kūriniai realistiniai, psichologiški, subtilaus kolorito. Ramutė Rachlevičienė Ahaggar fAchaggar. ahamkara (skr. ahamkara - aš veikiu), hinduizme pojūtis, leidžiantis individui susivokti esant savarankišku asmeniu. Dualistinėje Tsankhjos sistemoje A nusako vieną pirmapradės materijos (prakrti) pakopų. Nesusaistyta siela veikiant A susitapatina su tikrovės suvokimu bei patyrimu ir patekusi į materiją įtraukiama į atgimimų ratą, todėl sankhjos ir jai artimos jogos mokyklos pabrėžia būtinybe įveikti A ir taip ištrūkti iš materialiosios pojūčių tikrovės. Kazimieras Seibutis Ahasvėras, V. Europos krikščioniškųjų legendų personažas T Amžinasis žydas. Ahhiyawa tAhijava. Ahidjo Ahmadou (Ahmadu Ahidžo) 1924 m. rugpjūčio 24 d. Garoua (Kamerūnas) - 1989 m. lapkričio 30 d. Dakaras, Kamerūno valstybės veikėjas. 1957-58 Kamerūno (Prancūzijos valda) vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas. 1958 įkūrė Kamerūno sąjungos partiją ir jai vadovavo. 1958-60 ministras pirmininkas. Nuo 1960 nepriklausomo Kamerūno prezidentas ir vyriausybės vadovas. Valdė autoritariškai. Liberalios ekonomikos, glaudžių ryšių su Prancūzija šalininkas. 1982 atsistatydinęs gyveno emigracijoje. 1984 už akių nuteistas mirti. Ahijava (Ahhiyawa), Achijava, jūrų valstybė, XIV- XIII a. p.m.e. minima hetitų tekstuose. Manoma ją buvus M. Azijoje arba Egėjo j. salose. Daugelis mokslininkų A pavadinimą sieja su graikų genčių achajų pavadinimu. ahimsa (skr. ahimsa - nekenkimas), vienas svarbiausių budizmo ir hinduizmo etikos principų. Ja remiantis atsisakoma naudoti prievartą, siekiama mintimis, žodžiais bei veiksmais nesukelti fizinio ir dvasinio skausmo. A kaip savo mokymo pagrindą Indijoje pirmieji suformulavo ir paskelbė džainai asketai. Jie teigia, kad žmonių, gyvūnų, negyvosios materijos, net atomų esmė yra gyvybė, todėl nenorėdami sužaloti ar sunaikinti kokios nors gyvos būtybės kelią pasišluoja šluotele ir ryši ant burnos skepetą. A jiems reiškia gerą karmą ir išsilaisvinimą iš atgimimų rato. Vėliau A prarado savo pirmine motyvaciją, sąvokos reikšmė išsiplėtė. Budizme A aprėpia visus moralinius priesakus: draudimą žudyti, prievartauti, vogti, meluoti, šmeižti, šiurkščiai kalbėti, skleisti paskalas, geisti svetimo turto, puoselėti piktą valią ir klaidingas pažiūras. Visose budistinės kultūros šalyse remiantis A vienuoliams privalomas vegetarizmas. M. Gandhi interpretavo A kaip nesipriešinimą blogiui smurtu ir pritaikė Indijos tautų išsivadavimo judėjimui. Antanas Danielių , Kazimieras Seibutis Ahlen (Alenas), miestas Vokietijos vakaruose, Šiaurės Reino -Vestfalijos žemėje, į Šiaurės rytus nuo Dortmundo, Ruhro anglių baseino Šiaurės rytuose. 55 700 gyv. (2001 m. . Kasamos akmens anglys. Kokso, cemento gamyklos. Metalo apdirbimas (skardiniai ir emaliuoti dirbiniai), maisto pramonė. Gotikinės bažnyčios. Miesto teisės nuo 1224. Ahlfors Bengt (Bengtas Alforsas) 1937 Helsinkis, suomių dramaturgas, teatro režisierius. 1975-1978 m. Švedų teatro Helsinkyje meno vadovas, vienas nuolatinių Helsinkio Mažojo teatro dramaturgų. Rašo pjeses su kitais dramaturgais, jas režisuoja; žymiausia AIDS tematika Ar yra tigrų Konge? (su J. Bargumu, 1986 m. . Kūryba aktualios tematikos, lyriška. Rasa Vasiliauskaitė

Ahlin Lars (Larsas Alinas) 1915 m. balandžio 4 d. Sundsvall - 1997 m. kovo 11 d. Stokholmas, švedų rašytojas. Dirbo darbininku, dažnai buvo bedarbis. Mokėsi Liaudies aukštojoje mokykloje. Pirmajame romane Tobas su manifestu (Tabb med manifeste! 1943 m. parodė marksistinių idėjų ir gyvenimo kasdienybės prieštarą. Kūryboje vaizduojama švedų visuomenė, mažojo žmogaus gyvenimas, parodomas individo norų ir moralinių normų susikirtimas, propaguojamos sočiai, teisingumo idėjos; ryšku E. HemingVay įtaka. Populiariausi A romanai: Jeigu (Om 1946 m. , Mergelė žalumoje (Jungfrun i dėt grona 1947 m. , Didžioji užmarštis (Stora glomskan 1956 m. . Dar sukūrė apsakymų (rink. Manęs nelaukia jokios akys l Inga ogonvantar mig 1944 m. , istorinių romanų (Hanibalas nugalėtojas / Hannibal segraren 1982 m. , esė (rink. Estetikos esė /Estetiška essayer 1994 m. . Aistė Urbonienė ahl kitabai (arab. ahlalkitūb - rašto žmonės), Korane minimi žmonės, pagal religinius įsitikinimus užimantys tarpine padėtį tarp tikinčiųjų į Alachą ir netikinčiųjų į jį. Jiems priklauso judėjai, krikščionys, t.p. zoroastristai. Romualdas Krinickia Ahlmann Hans (Hansas Aimanas) 1889 m. lapkričio 14 d. Carlsborg - 1974, švedų geografas. 1921-50 Stokholmo universiteto profesorius. 1956-60 Tarpt, geografų sąjungos prezidentas. Dalyvavo ekspedicijose į Špicbergeną (1931,1934 m. , Islandiją (1936-38 m. , Grenlandiją (1939-40 m. , Antarktidą (1949-52 m. . Parašė klimatologijos (Ledynų pokyčiai ir klimato svyravimai l Glacier variations and climatic - 1ucluations 1953 m. , geomorfologijos, geologijos veikalų. Ahmadabad (Ahmadabad, Ahmadabadas), miestas Indijos vakaruose, Gudžarato valstijojc, ~ 110 km nuo Chambhato įlankos (Arabijos jūra), Sabarmati kair. krante. 3,8 mln. gyv. (2001 m. . Oro uostas. Medvilnės apdirbimas, chemijos, odos, maisto (ryžių valymo, aliejaus), tekstilės pramonė, mašinų gamyba. geležinkelis transporto dirbtuvės. Amatai (gaminami metalo, dramblio kaulo dirbiniai, papuošalai). 2 universitetai (įkurtas 1920 ir 1950 m. . Zoologijos sodas. Muziejus. Badaro tvirtovė (1411 m. , mečetės Džama Masdžido (Didžioji, 1423 m. , Sidi Saido (1515 m. , Rani Sipri (1514 m. , britų fortas (1619 m. . A 1411 įkūrė Gudžarato sultonas Achmedšachas. Iki 1572 Gudžarato sultonato sostinė. 1572-1755 priklausė D. Mogolams, 1755-1818 - Maratų kunigaikščių konfederacijai, 1818-1947-Britų Indijai. 1960-1971 m. Gudžarato valstijos centras. alAhmadi (al-Ahmadi) t i\\ Achmadi. Ahmadnagar (Ahmadnagaras), miestas Indijos vakaruose, Maharaštros valstijoje, į rytus nuo Bombėjaus. 223 000 gyv. (2001 m. . Tekstilės (medvilnės), maisto (cukraus, tabako), odos pramonė. Amatai (gaminami vario dirbiniai). Vilnamedžių auginimo rajono prekybos centras. universitetas (įkurtas 1968 m. . 1490 A įkūrė Achmedšachas Nizamas. Iki 1636 buvo sultonato sostinė, vėliau priklausė D. Mogolams, 1803 m. užėmė Didžioji Britanija. Ahmet Hasim (Achmėtas Chašimas, Ahmetas Kasimas) 1884 Bagdadas - 1933 m. birželio 4 d. Stambulas, turkų rašytojas. Simbolizmo pradininkas turkų literatūrojc. Mokėsi Galatasaray licėjuje Stambule, studijavo teise. Simbolistų draugijos Fecri Ali (1909-12 m. vienas steigėjų. Dalyvavo l pasaul. kare. 1924 ir 1928 gyveno Paryžiuje. Kūryboje ryšku V. Europos literatūros įtaka. A poezija (rink. Ežero valandos/Col saa - 1eri 1921, Taurė /Piyale 1926 m. simbolistinė, ekspresionistinė, pasižymi žodžių žaismu, dainingumu,

subtiliais nuotaikų niuansais. Eilėraščiams būdinga meilės ir gamtos tematika, ilgesio, sielvarto motyvai. Yra arabiškų ir persiškų intarpų. Halina Kobtckailė Ahmel Mithat Efendi (Efendis Achmėtas Mitchatas, Efendis Ahmetas Mithatas) 1844 Stambulas - 1912 m. gruodžio 28 d. ten pat, turkų rašytojas, švietėjas. Už darvinizmo ir ateizmo propagandą buvo ištremtas į Rodo salą (l 873-1876 m. . 1878 m. įkūrėlaikraštį Tercumani Hakikat. Nuo 1908 m. Stambulo universitete dėstė istoriją. To meto Turkijoje labiausiai skaitomas rašytojas (sukūrė daugiau, kaip 200 kūrinių). Parašė švietėjiškų mokslo darbų, apsakymų, pjesių, -40 romanų; žinomiausi: Hasanas Melahas (Hasan Melldh 1875 m. , Huseinas Felahas (Hiiseyin Fel/dh 1875 m. , Šokėja (f'engi 1877 m. , Ponia Diurdanė (Dūrdane Hamm 1882 m. , Jaunaturkis (Jon Turk 1910 m. . Kūryboje ryšku romantizmo ir natūralizmo bruožai, žymu prancūzų literatūros ir švietėjų įtaka. Halina Kohcckaitė Ahmad l T Achmedas I. Ahmad III T Achmedas III. Ahmad ai Mansūr al-DhahabT f Achmedas alMansūras aš Zahabijus. Ahmad ibn Mustafa f Achmedas. 179 Ahmad Shah DurranT T Achmedas Šachas Duranis. Ahmet Vefik Paša (Achmėtas Vefikas Paša, Ahmėtas VefikasPaša) 1823 m. liepos 6 d. Stambulas - 1891 m. balandžio 2 d. ten pat, Turkijos polit. veikėjas, mokslininkas. Mokėsi Paryžiaus Šv. Liudviko licėjuje. Ambasadorius Teherane (l 851 m. ir Paryžiuje (1860 m. . 1877 pirmojo Turkijos parlamento pirmininkas, 1878 ir 1882 d. viziris ( ministras pirmininkas). Būdamas Bursos gubernatoriumi įkūrė teatrą. Skleidė turkiškumą, pirmasis sudarė Anatolijos turkų tarmių žodyną Osmanų tarmės (Lehįe - i Osmani 1876 m. , turėjusį įtakos turkų bendrinei kalbai. 1869 parašė Osmanų imperijos istoriją, darbų apie Vid. Azijos tiurkus, istorijos ir geografijos vadovėlių. Išvertė ir adaptavo 16 Moliėre'o pjesių. Halina Kobeckaitė Ahnlund Nils Gabriel (Nilsas Gabrielis Anlundas) 1889 m. rugpjūčio 23 d. Uppsala 1957 m. sausio 11 d. Stokholmas, švedų istorikas. Švedijos akademijos narys (1941 m. . 1912 baigė Uppsalos universitetą. 1927-35 dirbo Stokholmo aukštojoje mokykloje ( universitete); profesorius (1928 m. . 1934-49 žurnalo Historisk tidskrift vyr. redaktorius. Nuo 1950 Tarptautinio istorikų komiteto viceprezidentas. Iš pradžių daugiausia nagrinėjo miestų istoriją, vėliau - XVII a. istoriją, jos metodologiją. Svarb. veikalas Tradicija ir istorija (Tradition och hisloria 1956 m. . Arturas Mickevičius Aho Juhani (Juhanis Aho), tikr. Johannes Brofeldt 1861 m. rugsėjo 11 d. d. Lapinlahti 1921 m. rugpjūčio 8 d. Helsinkis, suomių rašytojas, žurnalistas. Su kitais įkūrė laikraštį Paivdlehti (dab. Helsingin sanomat). Apysakose pavaizdavo neigiamą valstiečių požiūrį į technikos naujoves (Geležinkelis lRautatie 1884, lietuvių 1971 m. , inteligentų dvasios tuštybę (Vienišas/ Yksin 1890 m. . Romanuose Pastoriaus duktė (Papin tytar 1885 m. , Pastoriaus žmona (Papin rouva 1893, lietuvių 1971 m. kritikavo auklėjimo negeroves. Vėlesnėje kūryboje ryšku tautinio romantizmo poveikis. Istoriniame romane Panų (1897 m. parodė pagonybės ir krikščionybės konfliktą Karelijos kaime. Dar parašė ist. rom. Pavasaris ir atšalimas (Kevatja takatalvi 1906 m. , psichol. rom. Juha (1911 m. ir Sąžinė (Omalunto 1914 m. . Kūriniuose atskleidė paprastų žmonių dvasios turtingumą, gimtojo krašto gamtos grožį; jiems budinga lyrizmas, vaizdinga kalba. Stasys Skrodenis

Aho Kalevi (Kalevis Aho) 1949 m. kovo 9 d. Forsa, suomių kompozitorius. Studijavo Sibelijaus muzikos akademijoje Helsinkyje ir pas B. Blacherį Berlyne (1971-1972 m. . Sukūrė operų (Vabzdžių gVenimas l Insect Life 1987 m. , 7 simfonijas (1969-1988 m. , koncertų smuikui, violončelei ir fortepijonui (1981-1989 m. , 3 styginių kvartetus (1967,1970,1971 m. , sonatą smuikui (1973 m. . Kūryboje rusų simf. muzikos bruožai susipynė su atonalumu ir postmodernizmo apraiškomis. Violeta Tumasonienė Ahras tAįn. Ahrens Heinrich (Heinrichas Arensas) 1806 m. rugpjūčio 14 d. Salzgitter (BraunschVeis) - 1874 m. rugpjūčio 2 d. ten pat, vokiečių teisės filosofas. Dr. (1830 m. . Studijavo teise Gottingeno universitete. Dėstė Gottingeno, Briuselio, Paryžiaus, Grąžo ir Leipcigo universitetuose; profesorius (1850 m. . Vienas žymiausių organinės valstybės teorijos kūrėjų. Svarb. veikalas - Prigimtinės teisės, arba Teisės filosofijos kursas (Cours de droit naturcl oude philosophie du droit 2 t. 1837-39, išverstas į keletą kalbų, daugiau, kaip 20 leidimų). Kt. veikalai: Organinė valstybės teorija filosofiniu ir antropologiniu požiūriu (Organische Staatslehre auf philosophisch-antropo/ogische Grundlage 1850 m. , Teisės enciklopedija (Juridische Enzyklopadie 1853 m. . VytautasRau - 1eliūnas Ahrensburgo kultūra (Arensburgo kultūra), vėlyvojo driaso laikotarpio (8850-8300 p.m.e.) archeologinė kultūra . Pavadinta pagal Ahrensburgo miestą ( Šiaurės Vokietija). Tipiška A medžiaga - iš Stellmooro gyvenvietės. A būdingų radinių aptinkama teritorijoje į pietus nuo Olandijos ir Danijos (iki Oderio), prie Vyslos žemupio, Kaliningrado sritis, t.p. Lietuvoje: pietinėje dalyje - Rokantiškių gyvenvietėje (dab. Vilniaus dalis), 8, 15, 17 T Ežeryno stovyklavietėse ir 31 Derežnyčios stovyklavietėje (f Derežnyčios stovyklavietės), rytinėje - T Rėkučių pilkapyne. Randama titnaginių įkotinių antgalių su įstrižai retušuota viena kraštine ar viršūne, galinių gremžtukų, vidurinių ir kampinių rėžtukų, netaisyklingos formos skaldytinių. Aptinkama trapecijų bei ašmenėlių su statmenai retušuota kraštine. Gyventojai, klajodami upių slėniais, vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą; naudojo medines ietis, kaulinius žeberklus. Algirdas Girininkas Ahtamar (Ahtamara), sala Vano ežere (Turkija) pietuose. X- XI a. armėnų karalių Arcruni rezidencija. X a. Vaspurakano karalystės valdovas Gagikas Arcruni salą sutvirtino, pastatė tvirtove, miestą, įkūrė uostą (dabar griuvėsiai apsemti). Statybos darbams vadovavo archit. Manuelas, suprojektavęs rūmus su kupolu (neišliko) bei kryžiškąją kupolinę Šv. Kryžiaus bažnyčią (915-921; pastatyta pagal VII a. Hripsime bažnyčios modelį). Bažnyčios fasadai iš akmens plokščių, puošti šešių juostų bareljefais (unikalūs armėnų architektūroje, pirmieji viduramžių krikščionių mene), vaizduojančiais mit., rel. bei pasaulietinės tematikos scenas, Arcruni karalių dinastijos atstovus, jų herbus. V. fasade, šalia Kristaus figūros, įkomponuota fundatoriaus kunigaikščio Gagiko skulptūra. Bažnyčios vidaus erdvę puošia freskos (daugiausia išliko augalinių ornamentų, scenų bibliniais motyvais); jų stilistika turėjo įtakos Vano miniatiūrų mokyklai. 1325 bažnyčia remontuota (sutvirtinti įėjimai). Vega Aruriunian Ahtisaari Martti Oiva (Martis Oiva Ahtisaris) 1937 m. birželio 23 d. Viipuri (dab. Vyborgas, Rusija), Suomijos valstybės veikėjas. 1959 baigė Oulu universiteto Ped. fakultetą. 1965-1972 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. 1973-1976 m. ambasadorius Tanzanijoje (nuo 1975 ir Mozambike, Somalyje, Zambijoje). 1977-1981 m. JT komisaras (nuo 1978 ir JT generalinio

sekretoriaus atstovas) Namibijoje; padėjo taikiai užbaigti jos kovą dėl nepriklausomybės. 1992-1993 m. tarpt, konferencijos buv. Jugoslavijos klausimu Bosnijos ir Hercegovinos darbo grupės pirmininkas. 1994-2000 Suomijos prezidentas. Vytauto Didžiojo l laipsnio ordinas (1996 m. . Ahuachapan (Ahuačapanas), miestas Salvadoro vakaruose, netoli Gvatemalos sienos; departamento centras. 31 700 gyv. (2001 m. . Įsikūręs Santa Anos ugnikalnio papėdėje (820 m aukštyje). Avalynės pramonė. Kavos prekyba. Netoli A yra karštųjų miner. versmių. Miesto teisės nuo 1862. Ahuico - 1is (Ahuitzo - 1 m. - 1503, actekų valdovas (1486-1503 m. . Paveldėjo sostą iš brolio Tizoko. Užkariavo gentis palei Meksikos įlanką. Sostinėje Tenočti - 1ane įrengė antrą vandentiekį ir pastatė Malinalco šventyklą. Rengė didžiausias actekų istorijoje žmonių aukojimo apeigas (būdavo nužudoma po 20 -80 tūkst. karo belaisvių). ahūrai ( senovės pers. ahura - valdovas), iranėnų gerosios ir naudingosios dievybės. Ahūros Mazdos pavaldiniai. Tikima, kad rūpinasi harmonija žemėje ir kosmose, kovoja su chaosu, tamsa ir blogiu. Jiems trukdo blogio dievo Angra Mainjaus tarnai ir fdevai2. Romualdas Neimantas Ahūra Mazda, Ormazdas, Ormuzdas, Oromazas, iranėnų vyr. dievas, ahūrų valdovas. Garbintas kaip šviesos ir gėrio dievas, pasaulio, gyvybės kūrėjas. Ugnies simbolis. Vardas užrašytas Achaimenidų dinastijos laikais (6- IV a. p.m.e.). A gyvena amžinoje šviesos karalystėje, jo sostą supa 6 (vėlesniuose raštuose 7 m. T amšaspandai. A nuolat kovoja su blogio įsikūnijimu Angra Mainjumi ir laimi. Vaizduojamas kaip barzdotas vyras su sparnais ir apvalia kepuraite. Romualdas Neimamas Ahvaz (Ahwaz, Ahvazas), miestas Irano pietvakariuose, Karūno kair. krante, prie Abadano -Teherano geležinkelis; Chuzestano ostano centras. 943 500 gyv. (2001 m. . Oro uostas. A įsikūręs naftos gavybos rajone (Ahvazo naftos telkinys). Naftotiekiai į Teheraną ir Abadaną. Juodoji metalurgija, chemijos, tekstilės, maisto pramonė. universitetas (įkurtas 1955 m. . Ahvenanmaa T Alandų salos. Ayacucho (Ajakūčas), miestas Peru pietuose, prie Limos -Cusco plento; departamento centras. - 11 600 gyv. (2001 m. . Įsikūręs 2745 m aukštyje. Sidabro lydymas. Odos, tekstilės, maisto pramonė. universitetas (įkurtas 1677 m. . Turizmas. Bažnyčios ir vienuolynai (16- XVIII a. ), katedra ( XVII a. ), rotušė ir rūmai ( XVIII a. ). Miestą 1539 įkūrė F. Pizarro. XVII a. buvo amatų ir prekybos centras. Iki 1825 vadintas San Juan de la Frontera de Huamanga. Ayacucho mūšis (Ajakučo mušis), 1824 1209 prie Ayacucho miesto (Peru pietuose) įvykęs paskutinis didelis mūšis per Ispanijos kolonijų Amerikoje nepriklausomybės karą (1810-26 m. . S. Bolivaro kariuomenė (-6000 karių iš Peru, Venesuelos, Kolumbijos, Argentinos, Čilės), vadovaujama jo bendražygio generolo A. J. Sucrc's, sumušė ispanų kariuomenę (-9000 karių, vadas ispanų vicekaralius J. de La Šerną). apie 2000 ispanų karių žuvo, vicekaralius ir 14 generolų buvo paimti į nelaisvę. Po A Ispanija buvo priversta išvesti kar. dalinius iš dab. Peru ir Bolivijos teritorijų (paskutiniai išvesti iš Limos 1826 pr.). Aiakos fAjakas. Ayala Francisco (Fransiskas Ajala) 1906 m. kovo 16 d. Granada, ispanų rašytojas. Ispanijos karališkosios akademijos narys (1984 m. . 1936-1977 m. gyveno emigracijoje,

dėstė polit. teisę Argentinos, Puerto Riko, JAV universitetuose. Išgarsėjo aps. rinkiniu Uzurpatoriai (Los usurpadores 1949 m. , vaizduojančiu dramatiškiausius Ispanijos istorijos momentus. Aps. rinkinio Avies galva (La cabeza dėl cordero 1949 m. pagrindinė tema - Ispanijos piliečių karas. Vėliau išleido rom. Šuns mirtys (Muertes de peno 1958 m. , aps. rink. Makakų istorija (Hisloria de macacas 1955 m. , Grobimai, prievartavimai bei kiti prasižengimai (De raptos, violaciones y otros excesos 1966 m. , Malonumų sodas (Eljardin de las de/icias 1971 m. , Blogyhių sodas (EI jardin de las malicias 1988 m. . Kūriniams būdinga polit. motyvai, sarkazmas, skepticizmas. Cervanteso premija 1991. Bronius Dovydaitis Aias TAjantas Oileidas. Aias t Ajantas Telamonidas. aibė, pirminė mat. sąvoka. Suprantama kaip rinkinys kokių nors objektų, sujungtų į vienumą pagal kurį nors požymį (pvz., mokyklos mokinių A, Saulės sistemos planetų A, visų natūraliųjų skaičių A, turimos lygties šaknų A, visų tiesės taškų A). Aibę sudarantys objektai vadinami jos elementais. Jei objektas a yra aibės X elementas, tai rašoma: a e X. Nusakyti A reiškia nurodyti jos elementų būdingąją savybę. Jei nėra pasirinktą savybę turinčių objektų, sakoma, kad ta savybė apibrėžia tuščiąją A. Skiriamos baigtinės A (jų elementų skaičius baigtinis, pvz., raidžių A knygoje) ir begalinės A (jų elementų skaičius nėra baigtinis, pvz., visų racionaliųjų skaičių A). Jei visi aibės X elementai yra ir aibės Y elementai, tai X yra aibės Y poaibis; užrašoma taip: X c Varta Y^X (kartais tik A - c y arba Y D X). Jei X c Y ir Y c X, tai X = Y. Tuščioji A laikoma kiekvienos A poaibiu. Aibių sistemos (dviejų, trijų, bet kurio baigtinio ar begalinio aibių skaičiaus) sąjunga vadinama A visų elementų, kurių kiekvienas priklauso bent vienai tų A (tačiau bendrieji elementai į sąjungą įeina tik vieną kartą); tų A sankirta vadinama aibė elementų, priklausančių visoms sistemos aibėms. Dviejų aibių X ir Y sąjunga žymima A"uFarba X+ y (pvz., {a,b,c} u {b,c,d} = (a,b,c, d], sankirta -Xn Y arba XY (pvz., [a, b} n {b, c, d} = {b}. Aibių sąjunga ir sankirta yra komutatyvios, asociatyvios, distributyvios. Aibių X ir Y skirtumu vadinama aibė elementų, priklausančių A", bet nepriklausančių Y; žymima A"\ Y arba X-Y (pvz., (a,b} - {b, c,d] = {a}). Jei Xa Y, tai skirtumas Y\Xdažnai vadinamas aibės X papildiniu iki aibės Y. Aibių X ir Y dekartine sandauga vadinama aibė visų dvejetų {x,y}, kai x e X ir y e Y; žymima X x Y. Jei aibė X turi m, o aibė y n elementų, tai Xx Y turi m-n elementų (pvz., jei X = {a, b], Y = (a, c}, tai X x Y = { (a, a), (a, c), (b, a), (b, c)}). Panašiai apibrėžiama ir didesnio aibių skaičiaus sandauga. Baigtines A kiekybiškai palyginti galima pagal jų elementų skaičių. Begalinių A šitaip lyginti nėra prasmės, todėl jvedama ekvivalenčiųjų A sąvoka. Dvi A yra ekvivalenčios, jei tarp jų elementų galima abipusiškai vienareikšmė atitiktis. Dvi baigtinės A yra ekvivalenčios tada ir tik tada, kai jos turi tiek pat elementų. Elementų skaičius yra bendra savybė, kuri apibūdina visas ekvivalenčiąsias baigtines A. Analogiška skaičiui bendra visų tarpusavyje ekvivalenčių (vis tiek, ar jos baigtinės, ar begalinės) A savybė vadinama T aibės galia, arba kardinaliuoju skaičiumi. Ekvivalenčios A yra vienodos galios. Visų natūraliųjų skaičių aibei ekvivalenti A vadinama skaičiąja. Visų racionaliųjų ir algebrinių skaičių A yra taip pat skaičiosios, o visų realiųjų skaičių A galia vadinama kontinuumo galia. Šią galią turi visų skaičiosios aibės poaibių A, visų transcendenčiujų, visų iracionaliųjų, visų kompleksinių skaičių, visų plokštumos taškų A. A vadinama sutvarkytąja, jei galima nurodyti taisyklę, nusakančią, kuris iš dviejų skirtingų tos A elementų laikomas pirmesnių. Pvz., visų sveikųjų skaičių A, kai mažesnis iš dviejų skaičių laikomas

pirmesnių, yra sutvarkytoji A. Vienos svarbiausių aibių klasių yra tiesės, plokštumos, trimatės erdvės, daugiamačių ir apskritai metrinių erdvių taškų aibės. Taškas x vadinamas aibės A1 sąlyčio tašku, jei kiekvienoje jo f aplinkoje 2 yra bent vienas aibės X taškas. Pats x gali ir nepriklausyti aibei X. Jei kiekvienoje x aplinkoje yra bent vienas aibės X taškas, nesutampantis su x, tai x vadinamas aibės X ribiniu tašku. Visi aibės X sąlyčio taškai sudaro jos uždarinį, o visi ribiniai - išvestinę aibę. A, kuriai priklauso visi jos ribiniai taškai, vadinama uždarąja. Taškas x vadinamas aibės X vidiniu tašku, jei galima rasti jo aplinką, sudarytą tik iš X taškų. Tik išvidinių taškų sudaryta A vadinama atvirąja. Taškų A vadinama jungiamąja, jei bet kaip suskaidžius ją į 2 poaibius, be bendrųjų elementų, bent viename iš tų poaibių bus kito poaibio ribinis taškas. Taškų aibėms Įvedama mato sąvoka (T aibės matas); matas yra geom. figūrų ilgio, ploto ir tūrio apibendrinimas. aibės apvalkas, aibė, tenkinanti tam tikras sąlygas. Jeigu X yra vektorinė erdvė, aibė E yra X poaibis, tai visų erdvės X vektorinių poerdvių, kurių poaibis yra £', sankirta yra vadinama aibės E tiesiniu apvalku. Jeigu aibė E yra netuščia, tai visų baigtinių tiesinių darinių £Aj., kai A > O, £ A, = l ir AT € E, aibė vadinama aibės ( ' ' / E iškiluoju apvalku. Aibės iškiląjį apvalką galima apibrėžti ir kaip visų iškilųjų aibių, kurių poaibis yra aibė E, sankirtą. Jeigu X= R", t.y. n-matė erdvė, tai aibės E iškilasis apvalkas yra aibė visų galimų sunkio centrų, atitinkančių skirtingus masės tankius aibėje E. Kiekvienas iškilojo apvalko taškas yra masės, sukoncentruotos ne daugiau kaip n +1 taškų, sunkio centras. Edvardas Misevičius aibės funkcija yra aibės X kurios nors poaibių šeimos A atvaizdis ę intervale (-~;+~]. Be to, bent viena to atvaizdžio reikšmė turi būti baigtinė. Jeigu iš to, kad n("\ EeA,\jE: tA,Ef}E = 0, ifj, išplaukia lygybė «>[U£,-J = = Xv (£. ); tai A (p yra vadinama adityviąja, baigiai adityvia, skaičiai adityvia (a adityviąja), atitinkamai, kai n = 2,neN,neN IJ{ + C°}- Edvardas Misevičius aibės galia, kardinalusis skaičius, yra tai, kas bendra visoms tarpusavyje ekvivalenčioms aibėms. Dvi aibės A ir B vadinamos ekvivalenčiosiomis arba vienodos galios aibėmis, jeigu egzistuoja bijekcija, kuri aibę A atvaizduoja j aibę B. Dvi baigtinės aibės yra ekvivalenčios tada ir tik tada, kai jos turi tą patį elementų skaičių. Taigi baigtinės aibės galia yra lygi tos aibės elementų kiekiui. Begalinės aibės galios sąvoka yra analogiška baigtinės aibės galios sąvokai. Aibės, kurios yra ekvivalenčios natūraliųjų skaičių aibei, yra vadinamos skaičiosiomis, o jų galia žymima simboliu xn (nulinis alefas). Aibių, ekvivalenčių realiųjų skaičių aibei R, galia yra vadinama kontinuumo galia ir žymima simboliu xr Jeigu aibė A yra ekvivalenti aibės B poaibiui, o aibė B neekvivalenti nė vienam aibės A poaibiui, tai sakoma, kad aibės B galia yra didesnė už aibės A galią. Bet kurios netuščiosios aibės visų poaibių aibės galia yra didesnė už pradinės aibės galią. Edvardas Misevičius aibės matas, neneigiama adityvi aibės funkcija. Paprastai apibrėžiamas paprastųjų aibių matas (pvz., intervalo ilgis, stačiakampio plotas, stačiakampio gretasienio tūris), po to jis apibendrinamas sudėtingesnėms aibėms išlaikant adityvumo savybę: aibių, neturinčių bendrų taškų, sąjungos matas lygus tų aibių matų sumai. Aibės, kurių matą galima apibrėžti, vadinamos mačiosiomis aibėmis. Matu d algebroje.7" (f aibių algebra) vadinama joje apibrėžta neneigiama funkcija m, tenkinanti aksiomas: tuščiosios aibės 0

matas m (0 m. = 0; jei A r A„ ... yra poromis nesikertančios ./"aibės, tai jų sąjungos matas /ndJĄ,) lygus tų aibių matų sumai Xm (A,)- Mato egzistavimo, konstravimo ir taikymo klausimai nagrinėjami bendroje mato ir integralo teorijoje. Pastaroji plačiai taikoma mat. analizėje, funkcinėje analizėje ir yra tikimybių teorijos pagrindas. Vygintas Mackevičius aibių algebra, kokios nors aibės E, vadinamos universaliąja, poaibiu sistema .7. A tenkina aksiomas: aibė E priklauso sistemai .7"; jei aibė A priklauso sistemai./; tai ir jos papildinys E\A priklauso.7f jei aibės A ir B priklauso sistemai .7, tai ir jų sąjunga A u B priklauso .7. Jeigu paskutiniojoje aksiomoje reikalaujama, kad sistemos .7~aibių sekos Ar /)„... sąjunga (JĄ, priklausytų sistemai .7, tai sistema vadinama aibių a algebra. Įrodyta, jog kiekvieną aibės E poaibių sistemą galima papildyti naujomis aibėmis - E poaibiais, kad ji virstų A arba net a algebra. Pvz., kiekvienos aibės visų poaibių sistema yra A ir o~ algebra. A ir d algebros sąvokos yra svarbios mato ir integralo teorijoje, griežtai apibrėžiant ir konstruojant matus. Paprastai iš pradžių matas apibrėžiamas kokioje nors A, po to pratęsiamas į platesniąją aibių sistemą - a algebrą. Vygintas Mackevičius aibių teorija, mat. šaka, kuri nagrinėja T aibes neatsižvelgdama į konkrečias jų elementų savybes. Daugiausia tiria begalines aibes jų elementų sutvarkymo, atvaizdavimo ir kt. sąryšių požiūriu. Baigtinių aibių poaibių sudarymo dėsnius, elementų įv. kombinacijų skaičiaus nustatymą nagrinėja Tkombinatorika, euklidinių erdvių taškų aibių struktūrą deskripcinė aibių teorija, kurios uždavinys - aprašyti aibes, gaunamas iš tam tikros nesudėtingų aibių sistemos sankirtos, sąjungos, projektavimo ir kitomis operacijomis. A visose mat. šakose suponavo naujų metodų ir požiūrių. Jos pagrindu atsirado realiojo kintamojo funkcijų teorija, bendroji topologija, funkcinė analizė, tikimybių teorija. A sąvokos yra tinkamiausios jv. mat. teorijoms aksiomatizuoti. A susiformavo XIX a. 2 pusėje prireikus pagrįsti mat. analize. A pradininkas B. Bolzano (Čekija). Sistemingą A sukūrė G. Cantoras (Vokietija). Aibių teorijoje yra prieštaravimų ir paradoksų (antinomijų). Pvz., visų aibių aibės sąvoka tuojau pat sukelia prieštaravimą (Russello antinomija). E. Zermelo (Vokietija), stengdamasis įveikti antinomijų sukeltą krize, aksiomatizavo A. Jo aksiomos neleido konstruoti antinomijų. Tačiau vienos jo aksiomų (T Zermelo aksioma] kai kurios išvados yra neįprastos ir nepriimtinos. Dėl to egzistuoja A kryptis, siūlanti atsisakyti Zermelo aksiomos arba bent ją apriboti. Kita svarbi A problema yra t kontinuumo hipotezė. 1940 kalba Godelis (Vokietija) įrodė, kad jokiais log. samprotavimais negalima jos paneigti; 1963 P. Cohenas (JAV) įrodė, kad jokiais log. samprotavimais negalima paneigti teiginio, priešingo kontinuumo hipotezei. Aiblinger Johann Kaspar (Johanas Kasparas Aiblingeris) 1779 m. vasario 23 d. Wasserburg am Inn (Bavarija) - 1867 m. gegužės 6 d. Miunchenas, vokiečių kompozitorius, dirigentas. Vienas cecilianizmo pradininkų Vokietijoje. Studijavo Landshuto universitete filosofiją, teologiją. Nuo 1802 gyveno Italijoje (Bergamo mokėsi muzikos). 1819-64 (su pertrauka) dirbo Miuncheno italų operos teatre, rūmų kapeloje, Visų Šventųjų bažnyčioje. Reikšmingiausia kūrybos dalis - bažn. muzika (>30 mišių, -30 psalmių, 20 ofertorijų, 3requiem, Marijos giesmės). Kiti kūriniai: 2 operos (past. 1811 Venecijoje, 1821 Miunchene), 3 baletai (past. 1818-19 Milane). Adeodatas Taurais Aichbūhl (Aichbiūlis), 3 tūkstantmečio p.m.e. pabaigos neolito stovykla. Yra Vokietijoje, Badeno -Wurttembergo žemėje ant Federio ežero kranto. 1879 tyrė E. Frankas, 1919-30 R. R. Schmidtas. Durpių sluoksnyje rasti 22 stačiakampiai (5 x 8 m) mediniai pastatai,

dauguma (20 m. su rąstų pertvaromis; rasta polių konstrukcijų. Namuose buvo židiniai ar medinės krosnys. A centre apie 20 x 20 m dydžio pastatas (greičiausiai bendras sandėlis). Žmonės vertėsi medžiokle, augino kviečius ir miežius, laikė naminių gyvulių. Naudojo poliruotus akmeninius kirvius, kaulinius įrankius, molinius puodus. Aichel Johann Santini (Johanas Santinas Aichelis), tikr. Giovanni (Jan Blažej) Santini 1667 Praha - 1723 m. gruodžio 7 d. , čekų architektas. italų kilmės. architektūrą studijavo Italijoje. Suprojektavo bažnyčių (daugiausia barokinių) Čekijoje ir Lenkijoje: Kladrubuose (1712-26 m. , Siedlcuose (pradėta 1712 m. , Šv. Jono Nepomuko Zelenė Hofe prie Žd'aro (1722 m. . Aichenvald Julij (Julijus Aichenvaldas) 1872 m. sausio 24 d. Balta (Ukraina - 1928 m. gruodžio 17 d. Berlynas, rusų literatūros kritikas. 1894 baigė Novorosijsko universitetą. Pcriod. spaudoje (Russkaja mysl', Voprosy filosofu i psichologu, Novoe stovo, Reč') skelbė literatūros kritikos, filos. straipsnius. Išleido str. rink. Rusų rašytojų siluetai (Siluėty russkich pisatelej 3 1.1906-10 m. , Etiudai apie Vakarų rašytojus (Ėtjudy o zapadnych pisateIjach 1910 m. , Žodis apie žodžius (Slavo o slovach 1916 m. , esė Puškinas (1908 m. . Išvertė A. Schopenhauerio raštus (4 1.1901-10 m. . 1922 išsiųstas iš Sov. Rusijos, gyveno Vokietijoje. A - vienas ryškiausių impresionistinės krypties rusų literatūros kritikų. Jo pažiūroms įtakos turėjo A. Schopenhauerio filosofija. Pabrėžė kūrybos iracionalią prigimtį, literatūros estetine ir intelektualią vertę bei visuom. reikšme. Lietuvių kalba paskelbtas A straipsnis apie J. Baltrušaitį (1923 m. . Eleonora Šafranam Aichingerllse (IlzėAichinger) 1921 m. lapkričio 1 d. Viena, austrų rašytoja. Karo metais su šeima persekiota hi - 1erininkų. 1953 ištekėjo už rašytojo G. Eicho. Priklausė f Grupei 47. Romane Didesnė viltis (Die gro - 1ere Hoffmmg 1948 m. , radijo pjesėse išryškėjo sugebėjimas perteikti psichol. būsenas kritiškose situacijose. Vėlesniuose A kūriniuose reiškiama mažojo žmogaus neviltis, rytojaus baimė, tikėjimas, jog pasaulyje, kuriam nebegrės atominis ginklas, įsivyraus harmonija. Novelių knygoje Eliza, Eliza (1965 m. gausu simbolių, parabolių, metaforų. Eilėraščių rinkinyje Padovanotas patarimas (Verschenkter Rat 1978 m. autorės patyrimas nesukelia išpažinties įspūdžio, įgyja platesne prasme. Kūryboje susipina praeitis ir dabartis, iliuzijos ir tikrovė, būties individualumas ir universalumas; ryšku F. Kafkos įtaka. A laikoma taupaus, išraiškingo žodžio meistre. A kūrinių paskelbta lietuvių kalba. Raminta Gamiiukaitė Ayckbourn Alan (Alanas Eikbornas) 1939 m. balandžio 12 d. Londonas, anglų dramaturgas. Buvo nacionalinio teatro direktorius. Dramose (Kaip myli kita pusė / How Ihe Other Half Loves 1970, Absurdiškas vienaskaitos asmuo /Absurd Person Singular 1972, trilogija Normanų pergalės / The Norman Conąuests 1974, lietuvių past. d. l 1994, d. 21995, Miegamojo farsas / Bedroom Farce 1975, Kalėdiniai sveikinimai l Season 's Greetings 1982, Moteris galvoje l Woman in Mind \9&6, Smulkus šeimyninis verslas l A Small Family Business 1987 m. vaizduojamas vid. sluoksnio anglų gyvenimas, komedijos forma gvildenamos rimtos problemos, parodomas žmogiškųjų ryšių trapumas. Regina Rudaitytė Ai Čing (Ai Qing, Ai Čingas), tikr. Jiang Haicheng 1910 m. kovo 27 d. Dzinhua apskritis (Džedziango provincija) - 1996 m. gegužės 5 d. Pekinas, kinų poetas. 1928-32 studijavo tapybą Prancūzijoje. 1949-53 dirbo žurnalo Renmin wenxue redakcijoje. Priklausė Kinijos kairiųjų menininkų lygai. Kultūros revoliucijos metu (1965-1969 m. buvo apkaltintas revizionizmu ir ištremtas į Sindziangą; 1979 reabilituotas. Eilėraščių rinkinyje

Dajanchė (1936 m. atsispindi vargana Kaimo buitis, vaikystės prisiminimai. Poez. rinkiniuose Ši - 1ure (1939 m. , / saulę (1940 m. , Žinia apie aušrą (1943 m. vyrauja kovos su japonais okupantais tema, patriotinės nuotaikos. Vėlesnėje poezijoje (rink. Pavasaris 1956 m. išryškėjo socializmo idėjos. Aida Takefumi (Takefumi Aida) 1937 Tokijas, japonų architektas. 1966 baigė Vascdos universitetą Tokijuje. Nuo 1977 dėstė Šibauros technologijos institute (Tokijuje); profesorius. Projektuoja daugiausia gyv. namus (Kanagavos prefektūroje 1972, 1976, Šizuokoje 1974, Jamaguči 1979 m. . Japonijos architektų grupuotės Architext narys (nuo 1971 m. . „Aida", lietuvių scenos mėgėjų draugija, veikusi 1919-39 Klaipėdoje. Tilžės lietuvių giedotojų draugijos pavyzdžiu surengė koncertų, pjesių (pastatė M. Petrausko operetę Consilium facultatis, Vydūno Tėviškė, Kur prots?, Lietuvos pasakėlė, Sigutė, Ragana, Žvaigždžių takai, S. Čiurlionienės -Kymantaitės Piršliai), padėjo kt. draugijoms Klaipėdos krašte rengti kultūros renginius. Dalyvavo tradicinėse šventėse ant Rambyno kalno, Juodkrantėje, Giruliuose. Vadovas A. Brakas, dirigentai V. Bajoras, M. Šlaža, M. Lacytis, J. Gaubas, garbės narys - Vydūnas (nuo 1929 m. . Danutė Pclntnskailė Aidahas (Idaho), ID, valstija JAV Šiaurės vakaruose, Uoliniuose kalnuose. Plotas 214 325 km2. 1,32 mln. gyv. (2001 m. , iš jų 1,3% -indėnai (yra 4 indėnų rezervacijos). Centras - Boise (189 200 gyv., 2001; su priemiesčiais 360 000 gyv., 1995 m. ; kt. miestai (tūkst. gyv., 2001 m. : Pocatello (52,4 m. , Idaho Fallsas (51,7 m. . Didesniąją A dalį užima Uoliniams kalnams priklausantys Selkirko, Bitterrooto, Salmono, SaVtoolho ir kt. kalnagūbriai. Didžiausias aukštis -3859 m (Borah viršūnė). Pietuose -Snake'o lyguma. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Boise sausio vidutinė temperatūra -2 °C, liepos 23 °C. Per metus iškrinta -300 mm kritulių. Snake'o upėje daug krioklių (Twino krioklys ir kt.), upės slėnis - gilūs tarpekliai ir kanjonai (Hcllso kanjonas yra 2330 m gylio giliausias Šiaurės Amerikoje). Didesnieji ežerai: Pend Oreille, Coeur d'Alene. A šiaurėje ir viduryje auga spygliuočių miškai (-40% A teritorijos). Aidahe yra Mėnulio kraterių nacionalinis gamtos paminklas, dalis Yellowstone'o nacionalinio parko. Kasama fosforitai, auksas, sidabras, švino ir cinko, molibdeno, volframo, kobalto, stibio, vario rūdos. Spalvotoji metalurgija, medžio apdirbimas, maisto, chemijos, elektronikos, atominė pramonė. Auginama (daugiausia drėkinamose žemėse) bulvės (25% JAV bulvių pasėlių), kviečiai, cukriniai runkeliai, miežiai, daržovės, liucerna, apyniai. Sodininkystė. Veisiama galvijai, avys, naminiai paukščiai. Kertamas miškas. Turizmas, kurortai. Petras Lingė ISTORIJA. A teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš 12 000 metų. Prieš atvykstant europiečiams čia gyveno šošonai, pajutai ir kitos indėnų gentys. Iš dabartinių JAV valstijų A kolonistų buvo pasiektas vėliausiai: 1805 m. atvyko amer. tyrinėtojai M. Lewisas ir W. Clarkas, XIX a. pr. pastatytos pirmosios gyvenvietės. 1846 po ginčo su Didžiąja Britanija A (tuo metu Oregono dalis) atiteko JAV. 1860 čia suradus aukso gyventojų itin padaugėjo (per 3 metus pasiekė 20 000 ) . 1863 sudaryta A teritorija. Po JAV pilietinio karo (1861-65 m. apsigyveno daug pabėgėlių iš pietų valstijų, t.p. mormonų (dabar apie 25% gyv.). 1890 A tapo 43-iaja JAV valstija. XIX a. 2 pusėje vyko kovos su indėnais (1909 m. jie beveik visi perkelti į rezervacijas). Arvydas Pacevičlus Aidaho Folsas f Idaho Falls. „Aidai": 1. Katalikų pasauliečių leidykla. Įkurta 1993 Vilniuje. Leidžia originalius ir verstinius teologinius, filosofinius, istorinius veikalus ir kitą akademinio pobūdžio

literatūrą, grožinės literatūros kūrinius, žurnalą T Naujasis Židinys -Aidai. 1994-2000 išleido apie 130 pavadinimų knygų. Vadovas V Ališauskas. Petras Kimbrys 1. Katalikiškas kultūros žurnalas. Ik. 1944 Vokietijoje. Ėjo 1944-47 Miunchene kaip informacinis Spaudos darbuotojų kolektyvo leidinys (red. V. Bieliauskas, J. Pauperas, B. Vyliaudas) ir kaip kultūros žurnalas (leidėjas V. Bieliauskas, red. kalba Bradūnas), 194748 Augsburge (leidėjas J. Sakevičius, red. Kazys Bradūnas), 1949 Schvabisch Gmūnde (leidėjai P. Gaučys ir P. Jurkus, red. J. Grinius). Išleista 48 nr. Nuo 1949 JAV (Kennebunkporte, Niujorke) leido pranciškonai. Redaktoriai: A. Vaičiulaitis (1950-64 m. , J. Girnius (1965-1979 m. , L. Andriekus (1980-1991 m. . Spausdino grožinius kūrinius, filosofijos, teologijos, kultūros , meno, Lietuvos istorijos ir kt. straipsnius, kroniką. 1992 sujungtas su žurnalo Naujasis Židinys. Vytas Urbonas Aldas (Aidės) f Hadas. aidas: l (akustikoje). Garsas (tamprioji banga), atsispindėjęs nuo kliūties (sienos, miško, kalnų) ir suvoktas žmogaus (priimtas imtuvo). Žmogus atskiria aidą nuo pirminio garso, kai laiko tarpas tarp jų daugiau, kaip 50-60 ms. Pasikartojantis A atsiranda tada, kai pirminis garsas atsispindi nuo kelių kliūčių. Žinant laiką %, per kurį išspinduliuotas garsas grįžta į jo šaltinio vielą, ir garso sklidimo terpėje greitį v, galima nustatyti atstumą / tarp garso šaltinio ir jį atspindinčio daikto: / = " . Tuo pagrįsta akustinė lokacija (dažniausiai naudojamas ultragarsas): yra specialių akustinių gylmačių jūros gyliui nustatyti (T hidrolokacija). Aido metodais t.p. pagrįsta ultragarsinė defektoskopija, ultragarsinių lygio matuoklių ir kt. kontrolinių matavimo prietaisų veikimas. Aido lokacija naudojasi kai kurie gyvūnai (pvz., šikšnosparniai, delfinai). 2 (radiotechn.). Signalo pasikartojimas, kurį imtuve sukelia atsispindėjusi (pvz., nuo jonosferos) radijo banga. 3 (muzikos). Dinaminis kontrasto efektas, išryškinantis muzikos erdvinę struktūrą. Dažniausiai grindžiamas motyvo kartojimu mažesniu garsumu ir sušvelnintu tembru (O. di Lasso choras Aidas). „Aidas": 1. Kultūros draugija, veikusi 1906-27 Panevėžyje. Rengė vakarus (1905 m. kovo 11 d. buvo suvaidinta Keturakio Amerika pirtyje, Vaižganto Tiktai niekam nesakyk), statė spektaklius, subūrė mišrų chorą (veikė 1907-15 m. . Choro vadovai: A. Kvedaravičius (1907-10 m. , A. Marijošius, V. Balčas. Prie draugijos veikė vaidintojų mėgėjų būrelis (1909-15 m. , 1912 pavadintas Artistų mėgėjų kuopa (vadovas M. Grigonis). 1915 draugijos veiklą nutraukė karas, 1918 atgaivinta. 1921 prie A prisidėjo vaidintojų trupė Šikšnosparnis. 1927 A įsiliejo į Panevėžio Dainos draugiją. Žymesni spektakliai: Z. Przybylskio Alyvos žydi (1906 m. , Žemaitės Valsčiaus sūdąs ir Trys mylimos (1907 m. ir 1913 m. , A. Čechovo Meška (1908 m. , P. Pe - 1iuko -Pundzevičiaus Velnias -ne boba (1909 m. , A. Fromo -Gužučio Gedimino sapnas (1911 m. , N. Gogolio Revizorius (1912 m. , J. Kamiriskio Kaminkrėtys ir malūnininkas (1914 m. , H. Sudermanno Joninės (1915 m. . Vadovai: A. Purickis (1907-12 m. , M. Venslovas (1912-14 m. , Z. Verbickaitė (1914 m. , S. Pašakarnis (1915 m. , F. Valiukas (1918 m. , M. Karka (1919-27 m. . Aktoriai ir režisieriai: M. Braždytė, J. Čerkesas, kalba Franaitė-Žilinskienė, V. Kličmanas, S. Stakauskaitė, M. Karka, J. Tvarevičius, M. Grigonis. 2. JAV lietuvių teatro draugija, veikusi 1906-24 Vaterbury (Konektikuto valstija). Pastatė dramų, komedijų, muzikos kūrinių, surengė muzikos vakarų. Vadovavo M. Brazauskas, J. Čepukaitis. Ferdinandas Jakšys

3. Lietuvių dainų ir muzikos draugija. Įsteigta (su mišriu choru) 1912 Brukline. Vienas iniciatorių ir pirmasis pirmininkas V. Januška. Lietuvių kolonijose surengė koncertų, pastatė apie 20 operečių ir dramos veikalų (M. Petrausko, S. Šimkaus, B. Dauguviečio ir kt.), dalyvavo lietuvių renginiuose. 1965 A choras dainavo Lietuvos dainų šventėje Vilniuje. Choro vadovai: L. Ereminas, J. Būtėnas, kalba Kriaučiūnas, A. Stankus, M. Korykora, J. Velička, V. Žukas, B. Šalinaitė-Sukackienė, A. Žilinskaitė-Anderson, J. Kazakevičius, M. Stenslerienė. Veikė iki 1983. Danutė Petrauskaitė 'Aidas', vasarinių dvieilių miežių veislė. Sukurtas Lietuvoje. Augalai trumpašiaudžiai (-70 cm), neišgula. Varpos retos, geltonos su šiurkščiais akuotais. Grūdai dideli; 1000 grūdų masė 48-52 g, saiko - 660 g/1. Veislė vėlyva, derlinga (-7,55 t/ha), atspari dulkančiosioms kūlėms, tinkliškąja! dryžligei ir smulkiosioms rūdims. Lietuvoje rajonuota 1994. Algė Leistnimaitė aidėjimas, reverberacija, garso skambėjimas uždaroje patalpoje išjungus garso šaltinį. Sukelia atsispindėjusios išsklaidytos garso bangos, pavėluotai pasiekusios tiriamąjį tašką. Patalpos oro tūris yra daugelio savųjų dažnių virpesių sistema. Kiekvienas savųjų virpesių apibū dinamas tam tikru slopimo koeficientu, priklausančiu nuo atsispindėjusiu garso sugerties jam sklindant patalpoje, todėl įv. dažnių savieji virpesiai patalpoje nuslopsta per įvairius laiko tarpus. A apibūdinamas aidėjimo trukme, per kurią garso stipris sumažėja 10 kartų. A trukmė tuo ilgesnė, kuo didesnis patalpos tūris ir kuo silpnesnė garso sugertis patalpoje. A trukmė lemia akustines patalpos savybes. Kai A trukmė ilga (kelios sekundės), patalpoje kalba skamba neaiškiai, nes kiekvieną naują garsą klausytojas girdi anksčiau ištartų garsų aidesyje. Kai A trukmė trumpa, garsas nuslopsta labai sparčiai, klausytojas nebejaučia garsų vientisumo. Patalpos akustiką pagerina dirbtinis A, sukeltas įv. reverberatoriais. Aydm (Aidinas), miestas Turkijos pietvakariuose, į pietryčius nuo Izmiro, D. Mendereso upės slėnyje; ilo centras. 146 000 gyv. (2001 m. . Per Aeinaizmiro -DenizligeležinkelisOro uostas. Tabako pramonė, medvilnės apdirbimas. Vilnamedžių ir tabako auginimo rajono prekybos centras. Netoli A kasama rusvosios anglys, geležies rūda. Gynybinis bokštas (bizantiškos tvirtovės griuvėsiai), XVI a. mečetė. A apylinkėse yra senovinio Tralų miesto griuvėsiai. AIDS (angį. Acąuired Immune Deficiency Syndrome), įgytas imuniteto deficito sindromas, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeltas sindromas. Jis stipriai pažeidžia imunitetą infekcijoms, navikams ir centrinės nervų sistemos degeneracinėms ligoms, išsenkama. ŽIV priklauso retrovirusų grupei. Žinomi 2 žmogaus imuniteto nepakankamumą sukeliantys genetiškai skirtingi, bet turintys bendrų antigenų, virusai ŽIV-l ir ŽIV-2 (1~ŽIV). Labiau paplitęs ŽIV-1, o ŽIV-2 dažniausiai aptinkamas Afrikoje. ŽIV sukelta infekcinė liga turi inkubacinį, latentinį, įsigalėjimo ir baigties periodą. Daugumai užsikrėtusiųjų po kelių savaičių pasireiškia trumpalaikiai ligos simptomai (karščiuojama, padidėja limfmazgiai, parausta gerklė, skauda sąnarius, išberiama), kurie greitai pranyksta, ir žmogus kelerius metus jaučiasi visiškai sveikas. ŽIV gyvena ir dauginasi įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse, labiausiai pažeidžia T limfocitus helperius, makrofagus ir kitas imuniniuose procesuose dalyvaujančias ląsteles. ŽIV į ląsteles patenka per jų paviršiuje esančius CD4 antigenus (ląstelių diferenciacijos antigenus) bei koreceptorius (CCR5, CXCR4 ir kt.). Žmogaus ląstelėje ŽIV fermentas -

atvirkštinė transkriptazė - iš ŽIV ribonukleorūgšties (RNR) susintetina virusinę deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekule, kuri integruojasi į žmogaus ląstelės chromosominę DNR. Integruota virusinė DNR (vadinama provirusine DNR) gali būti neaktyvi kelis mėnesius, metus (latentinis ŽIV infekcijos periodas). Prasidėjus antigeninei stimuliacijai inicijuojama ŽIV viruso sintezė, nes kartu su ląstelių chromosominės DNR replikacija vyksta ir provirusinės DNR replikacija. Pvz., stimuliuoti T limfocitai dalijasi, kad galėtų veiksmingai kovoti su virusu, bet besidalydami taip pat greitai ir dideliais kiekiais gamina viruso kopijas. Ląstelės gyvavimas sutrumpėja. Nauji virionai plinta krauju ir infekuoja kitas ląsteles - taikinius. Kurį laiką imuninė sistema kompensuoja ŽIV sukeltus pakitimus (besimptomis ligos periodas). Vėliau organizme atsiranda daug imunologinių pokyčių: sumažėja bendras T limfocitų, ypač T helperių, kiekis, pasikeičia T helperių ir T supresorių santykis, nusilpsta makrofagų citotoksiškumas, sutrinka antikūnų sintezė. Sumažėja imuninės sistemos kompensacinės galimybės ir organizmas tampa neatsparus infekcijoms, atsiranda navikinių ligų, prasideda paskutinė ligos stadija, vadinama A. Jeigu užsikrėtęs žmogus nesigydo, rizika, kad jis pirmaisiais metais susirgs A, yra 1-2%, vėliau - 5% per metus; per 10 m. suserga beveik pusė užsikrėtusiųjų. Inkubacinis periodas nuo ŽIV patekimo į organizmą iki antikūnų susidarymo trunka 2-3 savaites (retai iki 6 mėn.), iki A - vid. 8-12 metų. Rizika užsikrėsti ŽIV padidėja asmenims, kurie dažnai keičia lytinius partnerius, vartoja injekcinius narkotikus, vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Serganti nėščia moteris savo būsimą kūdikį gali užkrėsti per placentą, motina naujagimį - gimdydama ar maitindama krūtimi. ŽIV greitai žūva nuo karščio, nuo dezinfekuojamos medžiagos; atsparus ultravioletinei spinduliuote!. ŽIV infekcija nustatoma specialiais imunofermentiniais testais tiriant kraują (dažniausiai), seiles, šlapimą. Svarbiausia priemonė apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos - prevencija, nes vaistų, eliminuojančių ŽIV iš žmogaus organizmo, nėra; galima tik pailginti ir palengvinti ŽIV užsikrėtusio žmogaus gyvenimą. Šiuo metu žinomos trys pagrindinės vaistų grupės (nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai ir proteazės inhibitoriai) mažina virusų dauginimąsi, jų koncentraciją kraujuje, spermoje, kituose organizmo skysčiuose. Pavojus užsikrėsti ŽIV mažėja, jei naudojami sterilūs medicinos instrumentai, prezervatyvai, laikomasi asmens higienos, lytinis partneris yra pastovus, nevartojama narkotinių medžiagų. A epidemija prasidėjo paskutiniais XX a. dešimtmečiais. A pirmą kartą aprašytas 1981 Los Andžele ir Niujorke (JAV), 1982 pavadinta įgytu imunodeficito sindromu -AIDS. Pasteuro instituto (Paryžiuje) mokslininkų grupė, vadovaujama L. Montagnier, 1983 išskyrė ligą sukeliantį virusą. 1985 sukurti iki šiol naudojami viruso aptikimo kraujuje imunofermentiniai testai (IFA). A sukėlėją Tarptautinis virusų klasifikavimo komitetas 1986 pavadino žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). 1987 pradėti plačiai taikyti vaistai, stabdantys ŽIV dauginimąsi ir stimuliuojantys imuninę sistemą. 1996 pradėjus plačiai taikyti naujos kartos antiretrovirusinius vaistus - proteazės inhibitorius, vartojamus kt. antiretrovirusiniais vaistais, pastebimai pagerėjo ŽIV infekuotųjų gyvenimo kokybė bei pailgėjo jų gyvenimo trukmė. 2000 pabaigoje užsikrėtusių ŽIV pasaulyje buvo daugiau, kaip 36 mln. žmonių (-21,8 mln. mirė). Epidemija nemažėja, o R. Europos ir Azijos šalyse didėja. R. Europoje nuo 1995 pr. iki 1998 pab. užsikrėtusiųjų ŽIV padaugėjo 9 kartus

(nuo 30 000 iki 270 000 m. . Lietuvoje iki 2001 m. gegužės 20 d. užregistruota 304 ŽIV nešiotojai. Giedrina Likatavičiits, Julija Rakickienė Aidukėvičius Kazimežas f kalba Ajdukiewicz. Aidzuvakamacu (Aizuwakamatsu, Aisu -Wakamatsu), miestas Japonijoje, Honsiu saloje, apie 200 km į šiaurę nuo Tokijo. 121 000 gyv. (2001 m. . Spalvotoji metalurgija (lydomas alavas, cinkas, kadmis). Medžio apdirbimas, maisto, tekstilės, elektrotechnikos pramonė. Kurortas (35-65 °C karštosios versmės). Turizmas. Tvirtovė (1384 m. . Miesto teisės nuo 1590. Aidžal (Aijal) fAizavl. Ayer Alfred Julės (Alfredas Džulsas Eras) 1910 m. spalio 29 d. Londonas - 1989 m. birželio 27 d. ten pat, anglų filosofas. Analitinės filosofijos bei log. pozityvizmo atstovas. Seras. Londono karališkosios draugijos narys (1952 m. , Londono ir Oksfordo universitetų profesorius. A pritarė T Vienos būrelio svarb. idėjoms. Pasak A, prasmingi tik analitiniai (matematikos) bei empiriškai patikrinami teiginiai. Moraliniai vertinimai išreiškia tik emocijas bei nuostatas ir neturi pažintinės reikšmės; metafizikos teiginiai yra beprasmiai. Parašė knygų apie G. Moore'ą, B. Russellą, D. Hume'ą, pragmatizmą. Kaip liberalus publicistas turėjo didelę įtaką pokarinės Didžiosios Britanijos viešajai nuomonei. Pagr. veikalai: Kalba, tiesa ir logika (Language, Truth and Logic 1936 m. , Pažinimo problema (The Problem ofKnowledge 1956 m. , Suvokimas ir tapatybė (Perception and Identity 1979 m. . Evaldas Nekrašas Ayerso uola (Ayers Rock, Ėrso uola) yra Australijoje, Šiaurės teritorijos pietvakariuose, -400 km į pietvakarius nuo Alice Springso. Ovalo formos: ilgis 3,6 km, plotis 2 km. Santykinis aukštis 335 m (absoliutinis - 867 m). Susidariusi iš arkozinių smiltainių. Viena aborigenų garbinamų vietų (jų vadinama Uluru) - Uluru -Kata Tjutos nacionalinio parko (Pasaulio paveldo paminklas) dalis. Pavadinta buvusio P. Australijos premjero H. Ayerso vardu. Aigaion Pėlagos f Egėjo jūra. Aigėjas (Aigeus), Egėjas, graikų mitologijoje Atėnų karalius. Tesėjo tėvas. Norėdamas išlaisvinti Atėnus nuo duoklės Kretos karaliui Minojui, Tesėjas užmušė jo sūnų Minotaurą, bet grįždamas nepakeitė, kaip buvo žadėjęs tėvui, juodų burių baltomis (sėkmės ženklu). Pamanęs, kad sūnus žuvo, A nusiskandino jūroje. A vardu pavadinta Viduržemio jūros dalis (Egėjo jūra). Aleksandra Teresė Veličkienė Aigėjo jura T Egėjo jūra. Aigi Gennadij (Genadijus Aigl) 1934 m. rugpjūčio 21 d. Šaimurzin (Čiuvašija), čiuvašų ir rusų poetas. 1958-1980 m. išleido 5 eilėraščių rinkinius čiuvašų kalba. Rusų kalba sukurti eilėraščiai Sov. Sąjungoje iki 1987 nebuvo leidžiami. Poezijoje (eilėraščių rinkiniai Eilėraščiai l Stichi 1975, VFR, Ypatinga žiema lOtmečen- Aika TAjka. naja zima 1982, Veronikos sąsiuvinis l Tetrad Veroniki 1984, abu Paryžiuje, Cia/Zdes' 1991 m. tęsiamos rusų avangardizmo tradicijos, ji pasižymi sudėtingomis metaforomis, savitais poet. vaizdais, lakonišku stiliumi. Išvertė į čiuvašų kalba prancūzų poetų eilėraščių (antologija 1968 m. , sudarė čiuvašų poetų antologiją (1986 m. . Eilėraščių vertimų į lietuvių kalbą paskelbta periodikoje. Galina Michailova Aigina (Aigina, Aegina), Egina, sala Egėjo j., Sarono įl., į pietvakarius nuo Atėnų. Priklauso Graikijai. Plotas 83 knv. 12 000 gyv. (1996 m. . Auginami vaismedžiai, alyvmedžiai. Didžiausias miestas - Aigina. V a. p.m.e. šventyklos griuvėsiai.

Aigner Christian Piotr (Christianas Piotras Aigneris) krikštytas 1756 m. birželio 30 d. Pulavai - 1841 m. vasario 9 d. , lenkų architektas, architektūrologas. Šv. Luko akademijos Romoje narys, Varšuvos universiteto profesorius (nuo 1817 m. . architektūrą studijavo Italijoje. Grįžęs į Lenkiją, 1794 sukilimo vadovybės nurodymu, remdamasis Prancūzijos revoliucijos patirtimi, parengė kovos dalgių modelį ir Tdalgininkų taktiką. Projektavo daugiausia Varšuvoje (iki 1825 m. ir Krokuvoje. Nuo 1827 gyveno Italijoje. Svarbiausi darbai: Czartoryskių rezidencijos Pulavuose rekonstrukcija (1785-1810 m. , Varšuvoje: Šv. Onos bažnyčios fasadų (su S. kalba Potockiu, 1788 m. ir Radvilų rūmų (1819 m. rekonstrukcijos, Šv. Aleksandro bažnyčia (1825 m. ; bažnyčia Suvalkuose (1825 m. . Projektai daugiausia paladianistiniai. Veikalai: Studija apie skonį apskritai ir architektūroje konkrečiai (Rozprawa o gitšcie w ogolnošci, a w szczegolnošci w archilekturze 1812 m. , Bažnyčių statyba (Budony koiciolinv 1825 m. . Aigospotamų mušis, Egospotamų mūšis, vyko 405 m. p.m.e. tarp Atėnų ir Spartos laivynų atėniečiams priklausančiame Helesponto (dab. Dardanelų) sąsiauryje prie Aigospotamų (dab. Gelibolu, Turkija). -3 dienas delsęs faktiškasis spartiečių vadas Lisandras persikėlė per sąsiaurį ir atakavo tuomet, kai atėniečiai (vadas Kononas) leido savo kariams išlipti į krantą. Iš 180 laivų pabėgo tik 20; 3 ar 4 tūkst. atėniečių buvo paimti į nelaisvę ir nužudyti. A nulėmė Peloponeso karo (431-404 m. p.m.e.) baigtį (404 m. Atėnai kapituliavo). Spartiečiai Delfuose pastatė A skirtą milžinišką skulptūrų grupę, vaizduojančią Lisandrą, žynį ir formalųjį laivyno vadą Arakosą, apsuptus Dioskūrų, Dzeuso, Apolono, Artemidės ir Poseidono. Rasa Banvtė-Rowell Aigūstė, Aigusta, Augustė 1345 m. kovo 11 d. Maskva, lietuvių kunigaikštytė. 1333 ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano Kalitos sūnaus Semiono Išdidžiojo, kuris 1341 tapo Maskvos didžiuoju kunigaikščiu. Manoma, kad A veikiausiai buvo Gedimino giminė, tikriausiai jo duktė. Buvo pakrikštyta Anastazija. Edvardas Gudavičius Aihūi (rus. Aigun), miestas Kinijos šiaurėje, Heilongdziango pro valstijoje, Amūro dešinysis krante, prie Rusijos sienos. apie 100 000 gyv. (1997 m. . Upių uostas. Oro uostas. Medžio apdirbimas, chem., maisto pramonė. Netoli A kasama auksas, akmens anglys. 1858 m. gegužės 28 d. Aigune pasirašyta Kinijos ir Rusijos sutartis nustatė abiejų šalių sieną. Ayyar Ullūr S. Paramešvara f U. S. P. Ajar. Ayyūbid f'Ajubidai. Aijal (Aidžal) fAizavl. Aiken Conrad (Konradas Eikenas) 1889 m. rugpjūčio 5 d. Savannah (Džordžijos valstija) - 1973 m. rugpjūčio 17 d. ten pat, JAV rašytojas. Poezijai (rink. Triumfuojanti žemė l Earth Triumphant 1914, Rinktiniai eilėraščiai l Selected Poems 1929, Pulitzerio premija, Preliudai Memnonui'/Preludes for Memnon 1931 m. būdinga romantinės svajonės, tragiški filosofiniai apmąstymai, muzikalumas. Psichologiniuose romanuose (Mėlynoji kelionė / B/ue Voyage 1927, Didysis ratas l Great Circle 1933 m. ryšku froidizmo, J. Joyce'o įtaka, gausu kultūros asociacijų, vartojamas vidinis monologas. Dar parašė novelių, esė. A kūrinių paskelbta lietuvių kalba. Dfnyda.fJudeleviaus Aiken Howard Hathaway (Hovardas Hatavėjus Eikenas) 1900 m. kovo 9 d. Hoboken (N. Džersio valstija - 1973 m. kovo 14 d. Saint Louis (Misūrio valstija), JAV matematikas ir informatikas. 1939-61 Harvardo universiteto profesorius. 1944 sukt. sukonstravo pirmąją JAV automatinę clektromcch. programuojamąją skaičiavimo mašiną Mark /-šiuolaikinio kompiuterio prototipą (15,3 m ilgio, 2,4 m aukščio, 31,51 masės). Programavimui naudojo popierinę perforacinę juostą. Ši mašina buvo naudojama JAV kariniame jūrų

laivyne balistiniams skaičiavimams ir projektavimui. 1947 A sukonstravo elektroninę skaičiavimo mašiną. aikido (jap. ai -meilė, harmonija, ki -ypatinga visuotinė gyvybinė galia, energija, do tobulėjimo kelias), japonų savigynos kovų menas, naudojantis apskritiminius metimojudesius, jungiančius partnerių (priešininkų) ki. Siekiama įveikti konfliktą, nugalėti agresiją, o ne agresorių. A praktikuojamas pasaulyje kaip gyvenimo būdas, ugdantis žmogaus dorovę. Šiuolaikinį A sukūrė Morihei Ueshiba (1883-1969 m. . Po jo mirties mokiniai sukūrė daug (-60 m. įvairių A šakų. Aikido pagr. judesiai buvo žinomi jau XIV a. Tradicinis japonų A, vad. ai (sujungimas, griežtas valdymas), skiriasi nuo šiuolaikinio A šakų tuo, kad daug plačiau naudojo tradicinius kovos veiksmus (t.p. kendo ir laido sistemų) ir ginklus (kardus, įvairaus ilgio lazdas, peilius ir kt.) bei nuginklavimo veiksmus. Tik tradicinį A, kaip savigynos sistemą, naudoja įvairių šalių policija, kariuomenė, specialiosios tarnybos. Šiuolaikinis A tam nenaudojamas. Vilniuje veikia didžiausias Europoje tradicinio A centras ( daugiau, kaip 400 žm., 2001 m. ; Lietuvoje visų šakų A praktikuoja -700 žmonių (2001 m. . Vladimiras Lisicynas Aykroyd Dan (Danas Eikroidas) 1952 m. liepos 1 d. Otava, JAV aktorius. Komiškųjų vaidmenų atlikėjas. Nuo 1975 su akt. J. Belushi (duetas Bliuzo broliai) dalyvauja populiarioje savaitinėje NBC TV laidoje Šeštadienio naktinis gyvenimas, vaidina kino filmuose (1941 1979, rež. S. Spielbergas; Bliuzo broliai 1980; Šnipai, kaip ir mes 1986, abiejų rež. J. Landisas; Vaiduoklių gaudytojai 1984, rež. I. Reitmanas; Vežiojant ponią Deizi 1989, rež. B. Beresfordas). ŽivilėPipinytė aikštė: 1. Neužstatyta miesto, gyvenvietės teritorija, gatvių tinklo dalis, kurią riboja pastatai, statiniai, želdynai. Aikštės būna reprezentacinės, visuomeninės (tagora, t forumas, fregistanas, turgaus, rotušės A), memorialinės, poilsio (t skveras), transporto (prie stočių, magistralinių gatvių sankryžose). Aikštėje (arba šalia jos) dažnai stovi reprezentacinis pastatas (rotušė, bažnyčia, rūmai, užvažiuojamieji namai), paminklas, kai kada joje būna želdynų, įv. įrenginių (fontanų), smulkiosios architektūros statinių. Būna netaisyklingo (trikampė, trapecinė) arba taisyklingo (kvadratinė, stačiakampė, apskrita, ovali) plano. A prototipai buvo Kretos, Egipto, Babilono, Asirijos rūmų bei šventyklų kompleksų stačiakampio plano kiemai. Pirmosios senovės graikų (agoros) bei romėnų (forumai) A buvo skirtos visuom. susirinkimams, turgums. XII- XIV a. Europos miestuose daugiausia formavosi netaisyklingo plano ar keturkampės turgaus ir bažnyčių A; jų viduryje ar kampe stovėjo rotušė arba bažnyčia (Liubeko A). XV- XVI a. (Renesanso epochoje) paplito stačiakampės arba kvadratinės, apstatytos pastatais su lodžijomis ir arkadomis, visuom. A (Šv. Morkaus Venecijoje, Kapitolijaus Romoje). XVI- XVII a. (baroko laikotarpiu) kurtos sudėtingo plano dekoratyvinės A (Šv. Petro Romoje). XVII- XVIII a. (ypač Prancūzijoje) paplito atviros klasicistinės A su ryškia kompozicine ašimi (Žvaigždės, dab. C. de Gaulle'io, Carrouselio aikštės Paryžiuje). 2 ( I a. buvo kuriamos reprezentacinės, turgaus, poilsio, dekoratyvinės, transporto A, Dauguma Lietuvos aikščių susidarė kelių sankryžose ir buvo netaisyklingo plano. Per Valakų reformą suplanuota taisyklingų, daugiausia kvadratinių aikščių su statmenomis, į aikštės kampus sueinančiomis gatvėmis (Kretingos, Marijampolės, Skuodo, Virbalio A). Nuo XVI a. vid. kai kuriuose Lietuvos miesluose atsirado po kelias aikštes ( XVII a. vid. Kėdainiuose buvo 6 turgaus A). XVIII a. 2 pusėje sukurta klasicistinių A su kompozicine ašimi,

einančia į rūmus ar bažnyčią (Rietavo, Rokiškio A). XIX a. aikštės formuotos pagal RI miestų pavyzdj; taisyklingų reprezentacinių aikščių viduryje būta pastatų ar paminklų, vietoj senųjų A imta rengti skverus. Nuo XX a. vid. turgaus A pamažu darėsi reprezentacinėmis, turgavietės buvo iškeliamos toliau nuo centro. XX a. 2 pusėje rekonstruotos senosios A (Rotušės, Katedros aikštės Vilniuje), kurtos naujos reprezentacinės (Nepriklausomybės A Vilniuje, Saulės laikrodžio A Šiauliuose) ir transporto A. Aikštėse pastatyta skulptūrų (Katedros aikštėje Vilniuje - paminklas Ldk Gediminui, skulptorius V. Kašubą; Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose - Šaulio skulptūra, skulptorius S. Kuzma), smulkiosios architektūros statinių, įrengta gėlynų. Antanas Pilypaitis 2 (sport.). Taisyklėmis nustatyto dydžio ir formos, atviras arba uždaras, linijų ribojamas plotas, kuriame rengiamos sporto šakų (futbolo, ledo ritulio, rankinio, krepšinio, teniso ir kt.) pratybos arba varžybos. Stanislovas Stonkus 3 (kar.). Rikiuotės pratybų, paradų, apžiūrų vieta. Dar vadinama rikiuotės A. aikštelė: 1. Nedidelis atviras plotas tarp namų ar medžių. Būna natūrali ar specialiai įrengta. Įrengtosios aikštelės yra įvairios paskirties: sporto, vaikų žaidimų, ramaus poilsio, statybos (Tstatybvietė) ir kt., paprastai su specialia įranga. Sporto A (stačiakampio plano, paprastai skirta vienai sporto šakai) įrengiama prie mokyklų, poilsio vietose, gyv. rajonuose; vaikų žaidimų A (įv. plano, paprastai turi ramiąją ir aktyviąją žaidimo zonas su pavėsinėmis, įv. įrenginiais, apželdinta veja) - prie gyvenamųjų namų, vaikų darželių; ramaus poilsio A (su dekoratyviniu želdynu, suoleliais) -poilsio vietose, prie gyvenamųjų namų. Juozas Juodžbulys 2 (sport.). Taisyklėmis nustatyto dydžio ir formos, linijų ribojamas Taikstės2 plotas, kuriame dažniausiai galioja išskirtinės žaidimo taisyklės, pvz., futbolo aikštėje yra vartininko A ir baudos A. 3 (sport.). Specialus įrenginys (pvz., tranšėjinė A) arba įrenginio dalis (šuolių į vandenį A, šuolių nuo tramplyno A), būtina tam tikrų sporto šakų pratyboms ir varžyboms. Stanislovas Stonkus 188 ailantas (Ailanthus), simarubinių (Simaroubaceae) šeimos augalų gentis. 10 rūšių. A paplitęs Pietų ir Rytų Azijoje, Šiaurės Australijoje. Tai 20 -30 m aukščio medžiai. Lapai sudėtiniai, ne poromis plunksniški. Žiedai smulkūs, žiedynas - šluotelė. Aukštojo A (A. altissima) lapais Kinijoje maitinami šilkaverpiai. Mediena naudojama statybose, drožiniams, popieriui gaminti. Aukštasis A kartais auginamas ir Lietuvoje. Apšąla. Zigmantas Gudžinskas Ailaošan (Ailaoshan, Ailaošanas), kalnagūbris Kinijos pietuose ir Vietname, Junano kalnyne, Honghos (Juandziango) dešinysis krante. Ilgis 600 km. Didžiausias aukštis 3143 m. Labai suskaidytas. Susidaręs iš kristalinių skalūnų ir klinčių. Apaugęs miškais. ailas (tiurk.): 1. Kirgizų ir altajiečių klajoklių ar pusiau klajoklių (paprastai giminaičių) gyvenvietė ar stovyklavietė. Altajiečiai A vadino ir sodybą su gyv. būstu -jurta ar palapine. 2. Mongolų tautų klajoklių šeimų grupė. 3. Mažiausias Kirgizijos administracinis teritorinis vienetas. Ailey Alvin, Jr. (Alvinas Ellis Jaunesnysis) 1931 m. sausio 5 d. Rogers (Teksaso valstija) - 1989 m. gruodžio 1 d. Niujorkas, JAV moderniojo baleto šokėjas, choreografas. 1949

šokio mokėsi pas L. Hortoną, kurio trupėje debiutavo; nuo 1953 šios trupės vadovas. 1958 Niujorke įkūrė Alvino Ailey Amerikos šokio teatrą. Sukūrė choreogr. spektaklių: Paslapties atskleidimas (1960, pagal JAV juodaodžių religines apeigas), Srovės (1970, pagal M. Kabelačiaus muziką), Šauksmas (1971, skirtas šokėjai J. Jamison; pagal popmuziką). Kūrė choreografiją Metropolitan Opera (S. Barberio operai Antonijus ir Kleopatra 1964 m. , Amerikos baleto (E. Ellingtono Upė 1970 m. , Grand Opera ir Vašingtono operos (L. Bernsteino Mišios 1972 m. teatrams. AylerAlbert (Albertas Eileris) 1936 m. liepos 13Cleveland - 1970 m. lapkričio 25 d. Niujorkas, JAV džiazo saksofonininkas. Mokėsi Clevelando muzikos akademijoje. 195961 grojo Paryžiaus klubuose. 1963 grįžo į JAV, grojo kalba Tayloro avangardinio džiazo ansamblyje. 1965 įkūrė džiazo ansamblį. Priklausė Džiazo kompozitorių gildijai. Kompozicijose derino avangardinio džiazo ir Europos šalių folkloro elementus. Justinas Prusevičius Aylesbury (Eilsberis), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijoje, į Šiaurės vakarus nuo Londono; Bakingamšyro grafystės centras. 60 700 gyv. (2001 m. . Maisto, poligrafijos, lengvoji pramonė; aliuminio lydymas. Muziejus. XV- XVIII a. statiniai. Aillaud Emile (Emilis Ajo) 1902 Meksikas - 1988 m. gruodžio 29 d. Paryžius, prancūzų architektas. Po Antrojo pasaulinio karo suprojektavo gyv. mikrorajonų Prancūzijoje: Pantine (1955-60 m. , Forbache (1959-61 m. , Grigny (1964-1971 m. . Vengdamas unifikuotų gelžb. blokų gyvenamųjų namų monotonijos, juos jungė į abstrakčių formų junginius, serpantino pavidalo kompozicijas, kūrė jaukias bendrojo naudojimo erdves, naudojo dailės kūrinius, ryškias spalvas. Aillaud Gilles (Žilis Ajo) 1928 m. birželio 5 d. Paryžius, prancūzų scenografas, dailininkas. Nuo 1972 dirba teatre. Scenovaizdį komponuoja kaip abstraktų paveikslą išryškindamas teatrališkumą, minimaliai apipavidalintoje scenos erdvėje naudoja IV. detales, aksesuarus: pakeliamąsias parketo plokštes (Bakchantės 1974 m. , grindų mozaiką (J. B. Racine'o Berenikė 1984 Paryžiaus Comėdie - Franęaise teatre, W. Shakespeare'o Hamletas 1982 m. , sniego taką (W. Shakespeare'o Karalius Lyras 1985, abu Berlyno Schaubiihne teatre). Dažnai A dekoracijos, jų elementai (stiklo kamuoliai, virvinė scenos uždanga -J. W. Goethe's Faustas 1975 vienoje V. Berlyno bažnyčių; astralinis akmuo ir lengva užuolaida - J. B. Racine'o Berenikė) artimi poet. metaforoms, simboliams, pabrėžia veiksmo dinamiškumą, nuotaiką. Parašė pjesę Vermejeris ir Spinoza (past. 1984 m. . Rasa Vasiliauskaitė Aylwin Azocar Patricio (Patrisijus Ailvinas Asokaras) 1918 m. lapkričio 26 d. Santjagas, Čilės politikas, teisininkas. 1965 išrinktas į Senatą, 1971-1972 m. jo pirmininkas. 19731976 m. ir 1987-1991 m. Krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Pritarė 1973 kar. perversmui, vėliau ryžtingas kar. režimo priešininkas. 1988 inicijavo plebiscitą dėl tolesnio A. Pinocheto prezidentavimo. Būdamas opozicinės rinkiminės sąjungos įtakingiausios partijos vadovas 1989 laimėjo prezidento ir Nacionalinio kongreso rinkimus. 1990-1994 m. Čilės prezidentas, siekė šalyje įgyvendinti demokratiją. aimakas: 1. Mandžiūrų, mongolų, tiurkų ir tungūzų tautų giminė, gentis; viduramžiais didelė valda. 2. Altajaus Respublikos ir Buriatijos administracinis teritorinis vienetas (rajonas). 3. Didžiausias Mongolijos administracinis teritorinis vienetas.

aimarai, P. Amerikos indėnų tauta. Gyvena Bolivijoje (-1,8 mln.; daugiausia Bolivijos plynaukštėje prieTiticacos ežero), Peru (-0,7 mln.); iš viso apie 2,55 mln.žm. (1998 m. . Kalba aimarų kalba (turi senų, dar piktografiniu raštu rašytų paminklų). Dauguma katalikai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus. Pagr. tradiciniai verslai: žemdirbystė (bulvės, miežiai, pupos), gyvulininkystė (avys, lamos), žvejyba, l tūkstantmečio p.m.e. pab.-l tūkstantmetyje po Kr. A gyvenamoje teritorijoje buvo t Tiahuanaco miestas valstybė. XV a. buvo nukariauti inkų, XVI a. - ispanų. XX a. pab. A buvo viena iš nedaugelio indėnų tautų, išsaugojusių kultūros tradicijas. Aymė Marcei (Marselis Ėmė) 1902 m. kovo 28 d. Joigny (Yonne'o departamentas) 1967 m. spalio 14 d. Paryžius, prancūzų rašytojas. Romane Žalia kumelė (La Jument verte 1933 m. , apsakymuose (rink. Žmogus, einantis kiaurai sieną l Le Passe - muraille 1943 m. , pjesėse (Liusjena ir mėsininkas l Lucienne et le boucher 1932, past. 1948, Klerambaras 1950, Nemaloni tiesa l Les Quatre verites 1954, Patronas 1959, Luiziana, Minotauras, abi 1961 m. kėlė sočiai, ir moralines problemas, ironiškai pavaizdavo provincijos kasdienybe, išjuokė žmonių silpnybes. Pjesėje Svetima galva (La Tėte dės autres 1952 m. parodė teisėtvarkos žiaurumą, smerkė mirties bausmę. A kūriniuose poetiškumas jungiamas su humoru, realizmas - su grotesko, fantastikos elementais. Dar parašė kūrinių vaikams (rink. Kalinėlio Murklio pasakos l Les Contes du chat perchė 1939, lietuvių 1963 m. . Galina Čepimkienė Aimėe Anouk (Anuk Etai), tikr. Frangoise Dreyfus Sorya 1932 m. balandžio 27 d. Paryžius, prancūzų aktorė. Marselio operos teatre mokėsi šokių, Didžiojoje Britanijoje -vaidybos meno. Teatre vaidina nuo 14 metų. 1946 sukūrė pirmąjį vaidmenį kino filme Namas prie jūros (rež. H. Calefas). 1949 išgarsėjo Žiuljetos vaidmeniu kino filme Veronos meilužiai (rež. A. Cayatte'as). Kiti vaidmenys: Žana Ebi universitetern (Monpamasas 19 1958, rež. J. Beckeras), Madlena (Saldus gyvenimas 1960 m. , Luiza Anzelmi (8'/2 1963, abiejų rež. F. Fellini), A.na (Vyras ir moteris 1966, rež. C. Lelouchas), Marta (Šuolis į tuštumą 1980, rež. M. Bellocchio; Kanų kino festivalio prizas), Barbara (Keisto žmogaus tragedija 1981, rež. B. Bertolucci), Simona (Gatavi drabužiai 1994, rež. R. Altmanas), Diena (Šimtas ir viena naktis 1995, rež. A. Vardą). Aimoin (Emuėnas) 960 - 1Olū, prancūzų istorikas. Benediktinas. Veikalai: Šventojo Benedikto stebuklai (Miracula Sancti Benedicti 1005 m. , Frankų istorija (Historia Francorum 1005-10 m. . Daugiausia rėmėsi Merovingų laikotarpio ( V a. - VIII a. vid.) autorių darbais. Aymonino Carlo (Karlas Aimoninas) 1926 m. liepos 18 d. Roma, italų architektas. 1950 baigė Romos universitetą. 1959-64 žurnalo Casabellacontinuita redaktorius. Nuo 1968 architektūros instituto Venecijoje profesorius, nuo 1981 Romos miesto valdžios patarėjas architektūros klausimais. Suprojektavo gyvenamųjų namų kompleksą Milane (1973, su sūnumi Maurizio ir kt.), racionalizmo krypties Marconi technikos mokyklą Pesaro (1970 m. . Parengė Italijos miestų centrų planų projektus: Turino, Bolonijos (abu 1962 m. , Reggio (1971, su archit. C. Dardi) ir Florencijos (1978, su archit. A. Rossi). Parašė studijas: Šiuolaikinio miesto kilmė ir plėtra (Origine e sviluppo della citta moderną 1965 m. , Studija apie urbanizacijos fenomeną (Lo studio dei fenomeni urbani 1977 m. , Architektūra ir urbanizmas (Architecture and Urbanism 1978 m. . ai Ain (al-'Ayn, ai Ainas), miestas Jungtinių Arabų Emyratų šiaurėje, Abu Dabio emyrate, prie Omano sienos. 283 800 gyv. (2001 m. . Plentas į Abu Dabį. Cemento, kabelių,

elektros laidų gamyba, stiklo ir keramikos, malimo pramonė. Žemdirbystės rajono prekybos centras. universitetas (jk. 1976 m. . Mečetė. Prie A kapavietėse rasta išraižytų žmonių ir gyvūnų figūrų, datuojamų 2700 p.m.e. Aina (baltarusių Haina, rus. Gaina), miestelis Baltarusijoje, Minsko sritis, Lahoisko rj., -40 km į šiaurę nuo Minsko, prie Ainos (baltarusių Haina) upės. 653 gyv. (2000 m. . 1386 pastatyta medinė kat. bažnyčia (1788 - mūrinė; 1865 paversta cerkve). A iki 1795 priklausė LDK Minsko vaivadijai ir pavietui. Buvo valsčiaus centras. LIETUVIAI. Po slavų kolonizacijos (l tūkstantmečio 2 pusėje) A apylinkėse kelis šimtmečius išliko didelė lietuvių sala. Ruošiantis Lietuvos krikštui (1387 m. čia pastatyta viena iš 7 pirmųjų kat. bažnyčių. Išliko lietuvių kilmės kaimų vardų -jų daugiau į pietus (link Ostrošicų) ir į pietvakarius (link Radaškonių), ypač gausu į vakarus ir į pietvakarius nuo Radaškonių (link Peršojų ir Rakovo; manoma, kad čia dar XIX a. vid. kalbėta lietuviškai). Ostrošicų, Radaškonių, Krasnajės, Jarševičių, Dubravų, Peršojų, Dorų kat. parapijos veikė greta stačiatikių (unitų) parapijų; tai rodo, kad XIV- XV a. lietuviai vietomis gyveno mišriai su gudais. Visa Peršojų - Radaškonių - Ainos lietuvių vietovardžių sala buvo prie Nemuno ir Dniepro upių pagr. vandenskyros. Petras Gautas ainai, Azijos tauta. Gyvena Japonijoje, Hokaido s. šiaurėje (-20 000 žm.; 1998 m. . XX a. pab. beveik visi kalbėjo nebe ainų, o japonų kalba. Dauguma budistai. Antropologiškai, papročiais ir materialine kultūra artimesni senosioms Pietryčių Azijos tautoms nei japonams. Senovėje gyveno žemyne, III a. - visose Japonijos salose (japonai ilgainiui nustūmė juos į Hokaido s.), XVIII a. dar - Kamčiatkoje, iki XX a. pr. - P. Sachaline ir Kurilų salose. Asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais (su nivchais ir itelmenais); XIX - XX a. buvo asimiliuojami japonų. Dabar daugelis A - darbininkai, dalis jų aptarnauja turistus. ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ. A gyv. būstas - medinis karkasinis namas su meldų sienomis ir stogu; priešais įėjimą iškirstas langas (vadinamas dievų įėjimu), skirtas įv. ritualams. Būstas pastatytas tiesiai ant žemės. Ūk. pastatas atskirtas nuo gyv. namo, ant aukštų polių. Senoji A dailė susijusi su kulto ir buit. reikmėmis. Iš 4 tūkstantmečio p.m.e. išliko kulto paskirties keraminių statulėlių (žuvų, susiraičiusių gyvačių), vazų, puoštų lipdytiniais ornamentais, l tūkstantmečio po Kr. pr. vietoj keraminių skulptūrėlių paplito iš medžio drožtos apeiginės figūrėlės (lokiai, fantastiniai gyvūnai su lokio galva ir letenomis, su gyvatės kūnu ir uodega), drožinėtos lazdos. Vėliau ypač išpopuliarėjo medžio drožyba, drabužiu puošyba aplikacijomis, dekoratyviniai audiniai, pinti dirbiniai. Jie puošti geom. (spiralės, zigzago motyvų) ornamentais. Buities daiktai (padėklai, dėžutės, lazdelės ūsams prilaikyti) įmantriai drožinėti, dažnai puošti horeljefinėmis žvėrių galvutėmis ir figūrėlėmis. Populiarūs gyvūninių motyvų papuošalai. Šiuolaikinėje A dailėje paplitę suvenyriniai drožiniai. Aleksandras Inilriulaiiis Ainalov Dmitrij (Dmitrijus Ainalovas) 1862 m. vasario 20 d. Mariupol (Ukraina) - 1939 m. gruodžio 12 d. Leningrad, rusų dailėtyrininkas. Studijavo N. Rusijos universitete Odesoje. Sankt Peterburgo (1903 m. , Maskvos ir Kazanės universitetų profesorius. Tyrinėjo Bizantijos ir senovės Rusios meną. Veikale Bizantijos meno helenistiniai pagrindai (Ėllinističeskie osnovy vizantijskogo iskusstva 1900 m. pirmą kartij dailės istorijoje aptarė Bizantijos meno ištakas. Kiti Svarbiausi veikalai: XIV amžiaus Bizantijos tapyba (Vizantijskaja živopis' XIV stoletija 1917 m. , Rusų monumentaliosios dailės

istorija (Gcschichle der russischen Monumentalkunsl 2 t. 1932-33 m. , Etiudai apie Leonardo da Vinci (Etjtidy o Leonardo da Vinči 1939 m. . Ramutė Rachlmčiūtė Ain Beida (Ain Bei'da), buv. Daud, miestas Alžyro Šiaurės rytuose, -90 km į pietryčius nuo Konstantinos. 98 400 gyv. (2001 m. . Iš netoliese esančio druskingo ežero vandens gaunama druska. Fosfatų kasykla. A pradėjo kurtis 1848 pastačius prancūzų kar. fortą; 1950 pastatytas antrasis fortas. Ain Džalūto mušis ('Ayn Jalūto mūšis), Ain Džaludo mūšis ('Ayn Jalūdo mūšis), vyko 1260 m. rugsėjo 3 d. tarp Egipto mameliukų ir mongolų kariuomenių prie Ain Džalūto oazės netoli Nazareto (Palestina). Mongolai (-10 000 karių, vadas Kitbuga) buvo sumušti mameliukų (~ 120 000 karių, vadas Baibarsas) ir išvyti iš Palestinos bei Sirijos. A sustabdė mongolų veržimąsi į Art. Rytus. AinenkelisAndžejus /"A.Ajnenkiel. Aini, tikr. Sadridin Said Murodzoda 1878 m. balandžio 27 d. Sokomitetar (Bucharos sritis - 1954 m. liepos 15 d. Dušanbė, tadž. rašytojas. Rašė tadž. ir uzb. kalbomis. Jaunystėje dalyvavo džadidų judėjime. Mokytojavo neleg. mokyklose, parengė vadovėlių. Buvo Bucharos emyro persekiojamas, kalinamas. Nuo 1951 Tadžikijos SSR mokslų akademijos prezidentas. Apysakose ir romanuose (Bucharos budeliai 1920, Dochunda 1930, lietuvių 1961,Lupikautojo mirtis 1939, lietuvių 1950 m. vaizdavo tadž. buitį ir papročius, smerkė feod. santykius, aukštino socializmą. Parašė autobiogr. apys. Atsiminimai (Buchara 4 kn. 1949-54, rusų kalba; lietuvių 2 kn. 1952 m. . Sudarė persų ir tadž. literatūros antologiją (3 1.1926 m. . 'Ainiai', vid. ankstyvumo burokėlių veislė. Sukurti Lietuvoje. Vegetacijos trukmė iki ryšulėlinės brandos 43-45 dienos, iki techn. - 114-116 dienų. Šakniavaisiai plokščiai apvalūs, jų paviršius lygus, blizgantis, rausvai pilkas. Minkštimas tamsiai raudonas. Vidutinė šakniavaisio masė 305 g, derlingumas 60 t/ha (90% prekiniai). Biochem. sudėtis: cukraus 8,2%, vitamino C iki 17,5 mg%, tirpių sausųjų medžiagų 12,9%. Žiemą sandėliuose ir kaupuose išsilaiko labai gerai. Lietuvoje rajonuoti 1991. Ain Salach ('Ayn Salih, Ain Salachas), In Salah, oazė Alžyro viduryje, Sacharos dykumoje, prie Transsacharos plento. 31 500 gyv. (2001 m. . Oro uostas. Amatai. Auginami vaismedžiai (daugiausia datuliniai finikai), daržovės; drėkinama arteziniu vandeniu. Per A nuo seno ėjo prekybos kelias. Ain Sefra (A'in Sėfra), miestas Alžyro vakaruose, Sacharos Atlase. 47 400 gyv. (2001 m. . A įsikūrusi prie Namuso vadės. Keliai į Tindufą, Maskarą, Alžyrą, geležinkeliai į Maskarą, Ben Ziregą. Klajokliai berberai prekiauja avimis, vilna, oda, druska. A pradėjo kurtis 1881 įkūrus prancūzų kar. bazę. Ain Temušent l Ai n Temouchent, Ain Temušentas), miestas Alžyro Šiaurės vakaruose, apie 20 km į pietryčius nuo Viduržemio j.; vilajos centras. 59 500 gyv. (2001 m. . Keliai į - 1emseną, Oraną. Sodininkystės ir vynuogininkystės rajono prekybos centras. A 1851 įkūrė ispanai. ainų kalba, genealogiškai izoliuota paleoazijiečių kalba. Vartota Kamčiatkoje, Kurilų s., Sachaline (18- XIX a. ) ir Hokaido s. ( XX a. ). Agliutinacinė. Rašto neturėjo. XX a. pab. ją išstūmėjap. kalba. Ayodhya TAjodhja. Ai Petri fAj Pclri. Ai Qing t Ai Čing.

Ai'r (Airas), Azbine, plynaukštė Sacharos p. dalyje, Nigeryje. A nutįsęs į šiaurę nuo Agadėso miesto iki Alžyro sienos. Didžiausias aukštis 2310 m (Grėbouno kalba), dažniausiai aukštis 700-800 m. Susidaręs iš prekambro kristalinių uolienų. Yra užgesusių ugnikalnių. Kritulių iki 10 mm per metus. Dykumų ir pusdykumių augalija. Palei vadės gausu augalų ir gyvūnų. Klajoklinė gyvulininkystė; veisiami galvijai, kupranugariai. Didž. oazės: Ifėrovane'as ir Tima; auginama datuliniai finikai, citrusiniai augalai. Kalnų papėdėse kasama urano rūda. A Šiaurės rytuose yra TA'iroirTenerį gamtos rezervato dalis. Ayr (Eras), miestas Didžiojoje Britanijoje, Škotijos vakaruose, į pietvakarius nuo Glazgo, prie Clyde'o įlankos ir Ayro žiočių. 48 300 gyv. (2001 m. . Žvejybos uostas. Mašinų gamyba, metalurgija, metalo apdirbimas, maisto, tekstilės, chemijos pramonė. Turizmas. Pajūrio kurortas. Poeto R. Burnso muziejus. Bažnyčia ( XII a. ), tiltai (15 ir XVIII- XIX a. ),Cromwellio pilies griuvėsiai ( XVII a. ). A pradėjo kurtis aplinkui karaliaus pilį, pastatytą XII a. ; miesto teisės nuo 1202. „Air Baltic", Latvijos oro transporto bendrovė. Ik. 1995. Būstinė Rygoje. Latvijos vyriausybei priklauso 51% A akcijų, Scandinavian Airlines System (SAS)-38%. Skrydžiai į 10 Europos šalių; populiariausi - į Kopenhagą ir Stokholmą. A pagr. partneriai: SAS ir Vokietijos oro transporto bendrovė Lufthansa. 250darbuotojų, pervežta daugiau, kaip 218000keleivių ir -650 t krovinių (2000 m. . LinaJancevilienė „Airbus Industrie", Europos aviacijos susivienijimas, vienas didžiausių lėktuvų gamintojų pasaulyje. Ik. 1970. Būstinė Tulūzoje. Sudaro 4 bendrovės: Aėrospatia/e (Prancūzija), Daim/er-Benz Aerospace Airbus (Vokietija), British Aerospace (Didžioji Britanija), Construcciones Aeronauticas ŠA (Ispanija); asocijuotieji nariai, dalyvaujantys pasirinktuose projektuose: Fokker (Olandija), Alenia (Italija), Belairbus (Belgija). Turi atstovybių daugelyje valstybių. Užima -35% pasaulio lėktuvų gamybos rinkos (1999 m. . Iki 1999 pagamino daugiau, kaip 3500 lėktuvų. Pirmasis gaminys - trumpų ir vidutinių nuotolių lėktuvas A300 (1971 m. , 1978 sukurtas A310, 1984-/O20, 1987-didieji A1W, A340 irkt. „Air Canada", didžiausia Kanados oro transporto bendrovė. Būstinė Montrėalyje. Skrydžiai šalyje, 120 maršrutų į 26 šalis. apie 24 000 darbuotojų (2000 m. . Ik. 1937 kaip Trana -Canada Airlines, nuo 1965 dab. pavadinimas. Leopoldas Paknys „Air France", „Compagnie Nationale Air France", AF, Prancūzijos oro transporto bendrovė. Būstinė Paryžiuje. Skrydžiai šalyje, apie 200 maršrutų į 91 šalį . Pervežta daugiau, kaip 40 mln. keleivių (2000 m. . Ik. 1933 susijungus oro transporto bendrovėms Sodelė Centrale pour l 'Exploitation dc Lignes Aėriennes (įkurtas 1919 m. , Compagnie Internationale de Navigation (įkurtas 1920 m. , Air Union (įkurtas 1923 m. , Air Orient (įkurtas 1929 m. ir Compagnie Generole Aėropostale (įkurtas 1919 m. . Leopoldas Paknys airiai (ėire), Europos tauta. Gyvena Airijoje (3,5 mln. žm.), Didžiojoje Britanijoje (2,5 mln. žm.), JAV (1,5 mln. žm.), Kanadoje, Australijoje, Okeanijoje. Iš viso - 7,6 mln. žm. (1999 m. . Kalba T airių kalba ir T anglų kalba. Dauguma katalikai. IV a. p.m.e. į Airiją atsikėlė keltų gentys fgeilai ir ilgainiui susiliejo su vietos gyventojais, vėliau joms įtaką darė normanai ir anglosaksai. 432 atvykus į Airiją vysk. Patrikui ėmė plisti katalikybė. Vienuolynai tapo kultūros ir misijų centrais. X- XII a. susiformavo A tauta. Anglijai užvaldžius Airiją (16- XVII a. ) anglų kalba pradėjo išstumti airių kalbą. XVIII a. pradėjo

formuotis modernioji A tauta. 1845-47 dėl bulvių nederliaus A masiškai emigravo į Angliją ir JAV. XIX a. katalikybė ir kalba tapo tautinės saviraiškos priemone; 1893 įkurta tautinio žadinimo organizacija Geilų lyga (Gaelic League), 1956 salos vakarų dalyje išskirtos vad. Geilų sritys (Gaeltacht; 6% Airijos teritorijos) su išlikusia airių kalba bei kultūra yra valstybės saugomos ir remiamos. Daugelis A gyvena kaime, verčiasi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba. Gausi dainuojamoji tautosaka (lopšinės, kalendorinės, darbo, užstalės, meilės dainos). Tradiciniai muzikos instrumentai - arfa, dūdmaišis, švilpynės, būgneliai. Antanas Fokas, Audrius Pupelis Airija (air. Ėire, angį. Ireland), Britų salyno sala Atlanto vandenyne. Nuo Didžiosios Britanijos ją skiria Airijos j. ir Šv. Jurgio bei Šiaurės sąsiauriai. Didesniojoje salos dalyje yra T Airija (valstybė), Šiaurės rytuose - T Šiaurės Airija (priklauso Didžioji Britanijai). Plotas 84 433 km:. 5,45 mln. gyv. (2000 m. . Ilgis iš Šiaurės į pietus 485 km, plotis iš vakarų į rytus 275 km. Krantai vingiuoti, daug įlankų; didžiausios: Donegalio, Galway, Dingle'io. Vid. dalį užima Vidurio lyguma (30-12 (1 m virš jūros lygio), jos pakraščiuose yra žemų kalnų, pelkių, ežerų. Pietvakariuose yra aukščiausi saloje Macgillicuddy kalnai (didžiausias aukštis 1041 m, Carrauntoohillis), pietryčiuose ir rytuose - Comeragho (aukščiausias Konachto kalba), Wicklow (926 m, Lugnaquillos kalba) ir Mourne'o (852 m, Slieve Donardo kalba) kalnai, šiaurėje ir vakaruose - Sperrino, Derryveagho (752 m, Errigalio kalba), Oxo, Connemaros (819 m, Muilrea kalba) kalnai. Klimatas vidutinių platumų jūrinis; žiemos šiltos, vasaros vėsios (sausio vidutinė temperatūra Dubline 5 °C, liepos 15 °C). Per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių; pietvakariuose dvigubai daugiau negu rytuose. Daug debesuotų dienų. Dažniausi p. ir pietvakarių vėjai. Daug nedidelių laivybinių upių, didžiausia jų -Shannonas (368 km). Daugiausia ežerų yra šiaurėje ir vakaruose; didžiausi: Dergo, Corribo, Neagh ežerai. Gausu pelkių ir durpynų. Unikalus salos Šiaurės pakrantės (S. Airija) kraštovaizdis, vad. Milžinų Kelias (Giant's CauseVay), - Pasaulio paveldo paminklas. apie 12,5% A teritorijos užima ariamoji žemė, -5,5% miškai. Pievų augalija, dykvietėse viržiai. Veisiasi jūrų kiaulės, peri jūriniai ereliai, rudieji pesliai. Yra gamtinių dujų, naftos, švino ir cinko rūdos, sidabro. Peiras Lingė Airija (air. Ėire, angį. Ireland), valstybė V. Europoje. Užima 5/6 Airijos salos ir jos v. pakrantėje esančias mažas salas (didžiausia - Achillio s., 148 km2 m. . S. rytuose A ribojasi su Šiaurės Airija (Didžiosios Britanijos dalis). Plotas 70 273 km2. 3,76 mln. gyv. (2001 m. . Sostinė - Dublinas (986 600 gyv., 2001 m. . A susideda iš 4 ist. ir admin. provincijų (l lent. 192 psl.), kurios suskirstytos į 27 grafystes. Savarankiškus admin. vienetus sudaro 5 miestai grafystės: Dublinas, Korkas, Limerickas, GalVay, Waterfordas. Žemėlapis. Petras Lingė, Džiugas Pagojus Skaitmenimis pažymėtos grafystės 7 Offaly 10 Clare 12 Tipperary North Riding 8 Laoighis 11 Kerry 13 Tipperary South Riding ith 9 Kildare 1 Icnt. Airijos ist. ir admin. provincijos Provin Plota Gyvent Admin cija s ojų . (km- (tūkst., centras ) 2001 m.

Alsteri 8088 242,5 Monag s hanas Konac 1771 448,7 GalVa htas 0 y Lenste 1980 1 993,2 Dublin ris 1 as Manst 2467 1 070,8 Korkas cris 4 be Šiaurės Airijos GAMTA T Airija (sala). GYVENTOJAI 96% gyventojų - t airiai. Yra anglų ir velsiečių (4%), amerikiečių, škotų, romų (čigonų), žydų. Valstybinės kalbos -airių ir anglų. Airiškai kalba tik 2% A gyventojų (daugiausia vakaruose). A gyventojų skaičiaus dinamiką (2 lent.) lėmė daugelis įvykių. XVII a. vid. dėl anglų kariuomenės represijų gyventojų buvo sumažėję beveik dvigubai (nuo 1,5 iki 0,85 mln.). 1739-40 badu mirė -0,4 mln. žmonių, 1845-47 daugiau kaip l mln., be to, apie 1,5 mln. žmonių emigravo į JAV ir D. Britaniją. Masinė emigracija į JAV prasidėjo XVIII a. pab. Airiai buvo viena pagr. tautų, iš kurios susiformavo dab. amerikiečių nacija. apie 100 metų emigracija iš A buvo didžiausia pasaulyje. 1845-60 Airijos salos gyventojų sumažėjo daugiau, kaip 2 kartus (nuo 8,2 iki 4,0 mln.). Tik po Antrojo pasaulinio karo dėl natūraliojo prieaugio, o vėliau ir dėl teigiamo migracijos saldo gyventojų pamažu ėmė daugėti. apie 1970 pirmąkart airių daugiau imigravo negu emigravo, bet 1985-1989 m. vėl -0,15 mln. žmonių daugiau išvyko iš A negu atvyko. Nuo 1990 emigrantų ir imigrantų skaičius beveik susilygino. Airijoje gyventojų surašymai būna kas 5 metai (pirmasis 1841 m. . 2000 vyrų buvo 49,6%, moterų - 50,4%. A svarb. demografiniai rodikliai - 3 lentelėje. Gyventojų vidutinis tankumas 53,5 žm./km2 (2001 m. . Tankiausiai (-100 žm./km2 m. gyvenama A r. ir pietryčių pakrantėse. Retai (-30 žm./km2 ) gyvenama Longfordo, Laoighiso, Offaly, Tipperary grafystėse (pelkėtoje ir ežeringoje Vidurio lygumoje). Konachto pro valstijoje gyventojų vidutinis tankumas 25 žm./km2. Rečiausiai (16 žm./km2 m. gyvenama kalnuotoje Leitrimo grafystėje. Miesto gyventojų 57,5% (1996 m. . Dublino aglomeracijoje gyvena apie 1/4 A gyventojų. Didžiausi miestai - 4 lentelėje. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 1,8 mln. (2000 m. . Dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ek. veiklos sritis parodytas diagramoje. Bedarbiai 2000 sudarė 4,1% ekonomiškai aktyvių gyventojų. Petras Lingė, Džiugas Pagojus RELIGIJOS. V a. pab. krikščionybe įtvirtino Šv. Patriko (šalies globėjas) misija. Ankstyvoji Airių bažnyčia nepriklausė Romos popiežiui. Nuo VIII a. stiprėjo Romos katalikų bažnyčios įtaka; XII a. atsisakyta vietinės liturgijos. XVI a. vid. Anglikonų bažnyčia tapo oficiali (iki XVIII a. pab. įsitvirtino), bet dauguma gyventojų liko katalikai. Romos katalikai turi 4 arkivyskupijas ir 22 vyskupijas, savarankiška Airių katalikų bažnyčia - 2 arkivyskupijas ir 10 vyskupijų (1996 m. . 5% gyventojų - protestantai (3,3% anglikonai, 1996 m. , yra mažų kitų protestantų (baptistų, metodistų, presbiterionų), t.p. musulmonų ir judėjų bendruomenių. VALSTYBĖ IR TEISĖ Pagal 1937 konstituciją A - parlamentinė demokratinė respublika. 1949 Airijos Respublikos aktu panaikinta valstybinė priklausomybė nuo D. Britanijos. Valstybės

vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose 7 metams. Jis atlieka daugiau reprezentacine funkciją. Parlamentas (Oireachtas) susideda iš Senato ir Atstovų Rūmų. Senatą sudaro 60 narių: 11 skiria ministras pirmininkas, 6 renka Nac. ir Dublino universitetai, 43 renkami netiesioginiu būdu (pagal 5 sąrašus, į kuriuos traukiami kandidatai, atstovaujantys įvairioms visuomenės grupėms). Atstovų Rūmus sudaro 166 deputatai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metams. Vykdomąją valdžią turi ministrų kabinetas, atskaitingas Atstovų Rūmams. ministrą pirmininką ir jo pasiūlytą vyriausybę (7-15 narių) Atstovų Rūmų siūlymu skiria prezidentas. Vietos valdžios organai renkamos miestų ir grafysčių tarybos. A teisė remiasi anglosaksų teise (Common law). Teisėjai nepriklausomi, skiriami prezidento Atstovų Rūmų siūlymu. Teismų sistemą sudaro apskričių ir apygardų teismai, Aukštesnysis teismas bei Aukščiausiasis Teismas (galutinė apeliacinė instancija). Valstybės herbe pavaizduota auksinė arfa (saugoma Nacionaliniame muziejuje Dubline; vaizduojama nuo XVI a. ) yra airių nacionalinis simbolis. Valstybinės vėliavos žalia juosta - žemės ir katalikų, oranžinė - protestantų simbolis, balta spalva simbolizuoja taiką tarp jų. Nacionalinė šventė-kovo 17-Šv. Patriko, A globėjo, diena. PARTIJOS IR PROFSĄJUNGOS. Svarbiausios partijos: f Fianna Fail (Likimo kariui, jk. 1926 m. , T Fine Gael (Geilų tauta, jk. 1933 m. , f Airijos darbo partija (įkurtas 1912 m. , Pažangieji demokratai (įkurtas 1985 m. , Demokratinė kairioji partija (įkurtas 1992 m. . Beveik visos šalies profsąjungos (ir Šiaurės Airijos) priklauso Airijos tredjunionų kongresui (įkurtas 1894 m. , 1998 turėjusiam -670 000 narių. GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS sudaromos iš savanorių (nuo 17 iki 32 metų). Mažiausia tarnybos trukmė - 3 metai. Vyriausias vadas - prezidentas. 2000 sausumos kariuomenę sudarė 3 pėstininkų brigados (iš viso 9500 žm.), 14 lengvųjų tankų, 48 žvalgybos automobiliai, 84 šarvuotieji 3 lent. Airijos svarb. demografiniai rodikliai (tūkstančiui gyventojų) 1970 1980 1985 1990 2000 gimstamumas 21,8 21,8 17,6 15,1 14,5 mirtingumas 11,4 9,8 9,4 9,0 8,2 NGP 10,4 12,0 8,2 6,1 6,3 migracijos saidas -1,2 -0,2 -7.4 _2 2 kūdikių mirtingumas 19,5 11.1 8,8 8,2 5,6 tūkstančiui kūdikių 5 lent. Airijos svarb. naudingųjų iškasenų gavyba 1970 1980 1990 1999 durpės, mln. t 3,5 4,5 7,0 9 1 gamtinės dujos, mlrd. m 0,9 2,3 1,8 cinko rūda, tūkst. t 97 229 166 201 švino rūda, tūkst. t 63 58 35 44,1 sidabro rūda, tūkst. t 62 20 9 14' "1995 6 lent. Airijos pramonės svarb. produkcya 1990 1996 elektros energija, mlrd. kWh 14,5 20,5 plienas, tūkst. t 325 390"

nafta (perdirbimas), mln. t 3,1 benzinas, tūkst. t 340 382 dyzelinas, tūkst. t 540 814 azoto trąšos, tūkst. t 297 321 sintetinis pluoštas, tūkst. t 103 123 vilnoniai verpalai, tūkst. t 8 11 3 medžio plaušų plokštės, tūkst. m 160 240 cementas, mln. t 1,6 1,6 cukrus, tūkst. t 245 šokoladas, tūkst. t 46 alus, tūkst. hl 5236 cigaretės, mlrd. vnt. 6,2 7,5 žuvų konservai, tūkst. t 1,6 •1999 "1998 transporteriai, 60 art. pabūklų; kariuomenę gali papildyti apie 14000 rezervo savanorių. Kar. jūrų laivyną (1000 žm.) sudarė 7 patruliniai laivai (tarp jų l nešantis sraigtasparnius); Korke yra Haulbaulaino kar. jūrų bazė, Kar. oro pajėgos (1050 žm.) turėjo 4 kovos lėktuvus ir 16 kovos sraigtasparnių; štabas Dubline. Gynybos išlaidos - 758 mln. JAV dol. (1999 m. . ŪKIS 1989-1990 m. ir 1992-2000 kasmetis BVP prieaugis buvo didžiausias iš ES valstybių. 2000 BVP sudarė 95 mlrd. JAV dol., BVP prieaugis 10,5%, BVP dalis l gyv. - 25 200 JAV dolerių. BVP struktūra parodyta diagramoje. PRAMONĖ. Ypač sparčiai plėtojama apdirbamoji pramonė. Tradicinis kuras - durpės. Durpių ūkį kontroliuoja durpių departamentas Bord na Mona. Eksploatuojama 15 durpynų (iš viso -90 000 ha), svarb. jų - Alleno pelkės. 95% iškasamų durpių sunaudojama kurui (l vieta pasaulyje), 5% - trąšoms. Durpėmis kūrenamos 6 ŠE. Gamtinės dujos gaunamos Atlanto šelfe Kinsale Heado ir Ballycottono telkiniuose (-50 km nuo p. pakrantės). Dujos naudojamos energetikai, trąšoms gaminti, buičiai. Šelfe rasta naftos. Tynagho ir Tipperary telkiniuose kasama cinko rūda (pagal jos gavybą A užima l vietą Europoje), švino rūda (kartu su ja gaunamas ir sidabras), Dar kasama gipsas, dolomitas, klintis. Nuo 1994 anglys nekasamos. Svarb. naudingųjų iškasenų gavyba -5 lentelėje. ELEKTROS energiją gamina ŠE ir HE. ŠE pagamina 96% elektros energijos (kūrenama dujomis, naftos produktais, anglimis, durpėmis). Prie Korko perdirbama importinė nafta, lydomas plienas. 1995-1999 m. chemijos (ir naftos chemijos) pramonės produkcijos vertė išaugo beveik 2 kartus. Per šį laikotarpį buvo sparčiai plėtojamos elektrotechnikos ir elektronikos, poligrafijos, tiksliosios mechanikos ir optikos pramonės šakos. Chemijos, maisto, elektrotechnikos ir elektronikos pramonės šakoms tenka atitinkamai 25,20 ir 12% apdirbamosios pramonės vertės. Svarbiausi mašinų gamybos centrai yra Dublino, Limericko ir Korko aglomeracijos. Gaminama kompiuteriai, mikroelektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, staklės, traktoriai, kitos žemės ūkio mašinos, surenkami automobiliai, statomi laivai. Svarbiausi chem. pramonės centrai - Korkas, Galway, \Vaterfordas, Drogheda. Dubline gaminami vaistai (Elan Corporation), Waterforde krištolas (Waterford Wedgewood Group). Siuvimo pramonė sutelkta Dubline ir Limericke, tekstilės - Korke, Dubline ir Wexforde. Alus, airiškas viskis gaminami Dubline, Waterforde, Korke. A pramonės produkcijos rodikliai - 6 lentelėje.

BIOPRODUKCINIS ŪKIS. A - tradicinis intensyvaus prekinio žemės ūkio kraštas. Eksportuojama 75% žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio naudmenos užima 5,7 mln. ha (-83% A sausumos ploto), iš jų 68% sudaro pievos ir ganyklos, 15% -dirbamoji žemė. Ūkių vid. dydis 26 ha. Daugiau kaip 70% žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulininkystė. Pieniniai ir mėsiniai galvijai veisiami Vidurio lygumoje, A pietvakariuose, pietuose ir rytuose. Pienininkystės svarb. centras yra Aukso slėnis A pietvakariuose. Avys daugiausia veisiamos kalnuotuose salos pakraščiuose. Kai kurie A gyvulininkystės rodikliai (l gyventojui) yra vieni geriausių pasaulyje: 2 vieta (2000; po N. Zelandijos) pagal sviesto ir pieno (1500 kg) gamybą, 3 vieta (po Danijos ir N. Zelandijos) pagal mėsos gamybą (270 kg; l vieta pagal jautienos gamybą, 150 kg); 3 vieta (1999; po Urugvajaus ir N. Zelandijos) pagal galvijų skaičių (1,8 galvijo). A gyvulių ir naminių paukščių skaičius - 7 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai - 8 lentelėje. Augalininkystė daugiausia tenkina tik gyvulininkystės poreikius. A pirmauja pasaulyje pagal avižų derlingumą, užima 2 vietą (po Olandijos) pagal kviečių ir 3 vietą (po Belgijos ir Saudo Arabijos) pagal miežių derlingumą. Tradicinio A žemės ūkio augalo - bulvių -derlius 1950-1999 m. sumažėjo nuo 2,9 iki 0,56 mln. tonų. Žemės ūkio augalų derliaus rodikliai - 9 lentelėje. Nuo 1977 jūros ek. zonos plotis sudaro 200 jūrmylių. 1999 sugauta 287 000 t žuvų ir kitų jūros gėrybių. 80% miškų kontroliuoja valstybinė miškų bendrovė Coilte Teoranta; miškų ūkis nereikšmingas. TURIZMAS. 2000 Airiją aplankė 6,7 mln. užs. turistų (58% iš D. Britanijos, 15% iš JAV ir Kanados, po 7% iš Prancūzijos ir Vokietijos). Ypač sparčiai plėtojamas kaimo turizmas. Pajamos iš turizmo 1990 sudarė 1,4 mlrd., 1995 - 2,1 mlrd., 1999 - 2,95 mlrd. JAV dol. TRANSPORTAS IR RYŠIAI. Automobilių transportui tenka -90% (1998 m. A vidaus krovinių apyvartos. Automobilių kelių yra 92 000 km, geležinkelių 1945 km (1998 m. . Yra 1,13 mln. lengvųjų automobilių (1998; 1000 gyventojų tenka 312 automobilių). Oro transportas priklauso valstybinei bendrovei Aer Lingus Group (jos lėktuvai skraido po A, skrenda į D. Britaniją, kitas Europos valstybes, JAV); yra privačių bendrovių. Tarptautiniai oro uostai Dubline, Shannone, Korke. Svarbiausi jūrų uostai: Dublinas, Dūn Laoghaire, Korkas, Waterfordas, Rosslare'as, Limerickas. Laivybiniai kanalai - Didysis (250 km) ir Karališkasis (145 km). Iš Kinsale Heado telkinio nutiestas dujotiekis į Dubliną ir Škotiją. Ryšių paslaugas teikia bendrovė Telecom Eireann, pašto paslaugas - bendrovė An Posl. Kitos šalys 38.5 Olandija 5,6 Prancūzija 7,7 Kitos šalys 36,0 Didžioji Britanija 19,8 JAV 17,1 Vokietija 11,3 Didžioji Britanija 33,4 Japonija 4,0 Prancūzija 4,5 Vokietija 5,9 JAV 16,2 Airijos užs. prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000 m.

BANKAI. A bankų sistemą sudaro Centr. bankas (įkurtas 1943; jis pakeitė Valiutų komisiją), 4 asocijuotieji, 30 neasocijuotųjų ir 2 taupomieji bankai, 2 kredito korporacijos. Nuo 1973 Dublino birža prijungta prie Londono fin. biržos. UŽSIENIO PREKYBA. 1990-1998 m. prekių eksporto ir importo rodikliai buvo vieni geriausių iš ES valstybių. Užs. prekybos balansas teigiamas (nuo 1986 m. . 2000 eksportuota prekių už 73,4 mlrd., importuota už 48 mlrd. JAV dol. Eksportuojama mašinos ir transporto priemonės, kompiuteriai, programinė įranga, elektronikos, elektrotechnikos, chem. pramonės gaminiai, maisto produktai, gėrimai, tabakas. Prekių eksporto vertė l gyventojui 19 600 JAV dol. (2000 m. . A užs. prekybos partneriai parodyti diagramose. Lietuva į A 1997 eksportavo prekių už 120 mln. Lt, importavo už 116,1 mln. Lt. Lietuvai 2000 teko 231,3 mln. Lt tiesioginių A investicijų. Petras Lingė, Džiugas Pagojus ISTORIJA Dab. A teritorijoje žmonės apsigyveno 6 tūkstantmetyje prieš Kristų. 3 tūkstantmetyje pradėjo verstis žemdirbyste, 2 tūkstantmetyje išmoko apdoroti varį, vėliau bronza. -600500 p.m.e. atsikėlė T keltai naudojo geležį. Keltiškos goidelų (geilų), belgų, britų, piktų, bretonų ir kt. gentys išplito visoje saloje ir susimaišė su senaisiais gyventojais. apie 200 p.m.e. geilai pradėjo salą vadinti Eire. -l a. p.m.e. susikūrė pirmieji keltų valst. dariniai (karalystės): Alsteris, Konachtas, R. ir V. Lensteris, Mansteris. Romėnų užkariavimų A išvengė. - IV a. iškilo breloniška Taros karalystė, ją valdžiusi O'NeilIų giminė pradėjo tituluotis vyriausiais A karaliais. Misionieriai iš Galijos pradėjo skleisti krikščionybę; 432 popiežiaus atsiųstas vysk. Patrikas įkūrė vyskupiją (nuo 1152 arkivyskupija) Armaoje (dab. Šiaurės Airija). Formavosi savita, klaninei visuomenės organizacijai pavaldi Airių bažnyčia (klanas iš savo žmonių rinko vyskupą, popiežius jo netvirtino). Klestėjo vienuolynai, turėję aukšto lygio mokyklų. Nuo VI a. airių vienuoliai skleidė krikščionybe Škotijoje, Anglijoje, Burgundijoje, Italijoje ir Vid. Europoje (Tairių vienuolių misijos}.195 A pradėjo puldinėti normanai. IX a. l pusėje jie užkariavo visą A, tačiau vidurinėje jos dalyje neįsitvirtino. Pietryčių ir pietvakarių pakrantėje prekybai su žemynu normanai įkūrė uostus - Waterfordą (814 m. , Dubliną ir Annagassaną (838 m. , Korką ( IX a. vid.) ir Limericką (920 m. . 968 praradę Limericką ir 1014 pralaimėję Clontarfo mūšį, Airijos pietuose ir šiaurėje jie neteko valdžios. Kilusią A karalių tarpusavio kovą dėl valdžios laimėjo Konachto valdovas R. O'Connoras ir tapo pirmosios karalių dinastijos pradininku. 1169 į A pradėjo veržtis anglai ir normandai; į pietus nuo Wexfordo jie įkūrė pirmąsias kolonijas (T Peilis). 1171 Airijoje išsilaipino Anglijos karalius Henrikas II ir pritariant popiežiui pasiskelbė jos valdovu. Jo valdžią airiai formaliai pripažino (išskyrus šiaurine A). 1200 įkurtas A iždas, 1232 lordo kanclerio teismas. XIII a. l pusėje sala padalyta į grafystes, nuo 1262 veikė anglų ir normandų kolonistų renkamas A parlamentas. Airius valdė klanų vyresnieji, iš kurių tik Desmondo, Dramondo ir Kildare'io valdovai formaliai buvo Anglijos Lordų Rū mų nariai. Negausus užkariautojai sparčiai asimiliavosi tarp vietinių gyventojų, todėl 1-366 buvo priimtas Kilkenny statutas, kuris kolonistus atskyrė teisiškai: jiems uždrausta tuoktis su vietiniais gyventojais, kolonizuotoje teritorijoje kalbėti airiškai, krikštytis airiškais vardais. XV a. pab. A pradėjo puldinėti Tiudorai. 1536-37 Henrikas VIII privertė A parlamentą pripažinti jį ir Airijos bažnyčios vadovu. Prievartinė reformacija buvo viena svarbiausių 1559,1568-1583 m. sukilimų, fTyrone'o irTyrconnelio sukilimo (1594-1603 m. ir T Airių sukilimo (1641-52

m. priežasčių. Juos slopinant A buvo galutinai užkariauta. 1691 katalikai neteko visų piliečių ir ek. teisių. Konfiskuotų sukilėlių žemių pardavimas ir padidinti mokesčiai tapo svaria karaliaus pajamų dalimi, dėl to XVII a. , valdovui konfliktuojant su Anglijos parlamentu, išaugo A reikšmė. Kita vertus, airių emigrantai gausiai papildė Europos kat. šalių kariškių ir dvasininkų gretas. Ištuštėjusiose žemėse įsikūrė anglai (anglikonai) ir škotai (presbiterionai). apie 100 000 kolonistų sudarė reikšmingą l mln. gyv. turinčios A dalį. XVII a. Airijos žemės ūkyje įsivyravo dideli kolonistų dvarai ir smulkūs airių nuomininkai. Didelė r. ir p. Airijos ariamosios žemės dalis buvo paversta ganyklomis. Prekybos su Anglija ir užsieniu apribojimai neleido augti miestams. XVIII a. tebevyko didelė emigracija pirmiausia į šiaurę Ameriką ir D. Britaniją. Daugiausia protestantų apgyvendintos S. Airijos aukštesnė žemdirbystės kultūra traukė airius katalikus iš pietų. 1795 čia įkurtas Oranžistų ordinas gynė 1/10 A gyv. sudarančių anglikonų privilegijas. Teisinė anglikonų padėtis buvo palankesnė ne tik negu katalikų, bet ir presbiterionų bei kt. nonkonformistų. Prasidėjus JAV nepriklausomybės karui (1775 m. iš A į šiaurę Ameriką buvo perkelta didžioji anglų kariuomenės dalis. Sustiprėjęs airių nac. judėjimas per Didžiosios Britanijos karą su revoliucine Prancūzija išaugo į 1798 sukilimą. Didžiosios Britanijos -Airijos 1801 unijos aktu Didžioji Britanija panaikino svarbia A interesų reiškimo vieta tapusį parlamentą Dubline, sala tapo metropolijos provincija. Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose jai buvo skirta 100, Lordų - 32 vietos. Panaikinus muitus tarp šalių silpna A pramonė neišlaikė konkurencijos ir pradėjo nykti. Atsilikęs ūkis ir auganti nac. savimonė skatino airių kovą dėl savarankiškumo; ją po 1803 m. pralaimėto sukilimo intelektualai siekė paversti visuotiniu ir legaliu judėjimu. 1823 įkurta Katalikų asociacija (lyderis D. O'Connellis) pasiekė, kad 1829 A katalikai gautų visas piliečių teises, kurių įgyvendinimui pasipriešino protestantai. 1835 Belfaste kilo pirmieji Oranžistų ordino ir katalikų rel. susirėmimai. Naujos airių polit. radikalų kartos (Tfenijai, f Jaunoji Airija) teroristinė kova svarbesnių rezultatų nedavė. Per XIX a. l pusę nuo 4,5 iki 8 mln. padaugėjo A gyventojų. Daugiau kaip 90% gyvulininkystės produktų buvo išvežama, gauti pinigai skiriami žemės nuomai apmokėti. Svarbiausio maisto produkto - bulvių - nederlius sukeldavo badmečius (T Bulvių badas). 1845-48 nuo bado ir šiltinės epidemijos mirė 1,09 mln. gyventojų. XIX a. vid. dėl Anglijos pram. perversmo Airijoje prasidėjo agrar. perversmas. Per XIX a. 2 puse gyvulių padvigubėjo. Nustojo vyrauti smulkieji nuomininkų ūkiai. 1851-1866 m. iš A emigravo l , 7 mln. gyv. (daugiausia buvę nuomininkai). 1879 agrar. klausimams spręsti įkurta Airijos žemės lyga. 1891 jos ir žemvaldžių spaudžiama Didžiosios Britanijos vyriausybė priėmė Žemės įstatymą. Pagal jį nuomininkams žemei išpirkti skirta 30 mln. svarų sterlingų. Iki XX a. pr. žemės savininkais tapo dauguma A gyventojų. XIX a. 2 pusėje prasidėjo judėjimas už airių kalba atgaivinimą (iki XIX a. ją beveik visur išstūmė anglų kalba ). 1893 keltų kultūros atgimimui remti įkurta 1 Gelių lyga. Politikoje įsitvirtino konstitucinės kovos tradicija. Iki 1916 pagrindinė polit. jėga buvo Airijos nacionalistų partija (įkurtas 1880, lyderis J. Redmondas), tęsusi kovą už A savivaldos įstatymą (fhommlis). 1905 m. kovos dėl visiškos A nepriklausomybės šalininkai įkūrė Sinn Fėin (SF; Mes patys) partiją. Per 1910 rinkimus į parlamentą Didžiosios Britanijos liberalams ir konservatoriams gavus beveik vienodai vietų, liberali H. Asquitho vyriausybė už paramą kovoje su konservatoriais pažadėjo A deputatams homrulio įstatymą, kurį parlamentas priėmė 1913. Dėl galimo įstatymu nepatenkintų Šiaurės Airijos protestantų

ginkluoto pasipriešinimo jo įgyvendinimas buvo atidėtas 6 metams. Pirmasis pasaulinis karas prislopino A rel. bendruomenių nesutarimus, tačiau radikalų noro iškovoti visišką A savarankiškumą (t Airių sukilimas 1916 m. nesumažino. Per 1918 rinkimus SF iškovojo daugumą A skirtų vietų Didžiosios Britanijos parlamente (73 m. , tačiau dirbti jame atsisakė. 1919 m. sausio 21 d. Dubline susirinkę jos nariai pasivadino parlamentu ir paskelbė A nepriklausomybę. Prezidentu išrinktas E. de Valerą, premjeru A. Griffithas. 1919-20 municipalitetai ir teismai atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos admin. struktūrų. 1920 SF radikalusis sparnas - Airijos respublikonų armija ( - 1RA) pradėjo karą su Didžiosios Britanijos kariuomene. Pagal 1921 m. gruodžio 6 d. taikos sutartį A tapo Didžiosios Britanijos dominija, pavadinta Airijos laisvąja valstybe. 6 protestantiškos Šiaurės Airijos grafystės nesutiko būti katalikiškos A dalimi ir liko Didžiosios Britanijos sudėtyje. Nepatenkinta sutartimi IRA 1922 m. birželio 22 d. su A vyriausybe pradėjo piliečių karą, kurį 1923 m. gegužės 24 d. pralaimėjo. Nuo Šiaurės Airijos pramonės atribota agrar. šalis patyrė ek. nuosmukį: per 1929-33 pasaul. krizę bankrutavo dešimtys tūkstančių žemės savininkų, bedarbių skaičius padidėjo iki 100 000 (1931 m. , išliko didelė emigracija (40-50 tūkst. kasmet). 1932 parlamento rinkimus laimėjo Fianna Fail. E. de Valeros vyriausybė pradėjo ek. ir polit. reformas: buvo padidintas pajamų mokestis, sukaupta lėšų fermeriams kredituoti ir didelėms bendrovėms kurti, panaikinta priesaika Didžiosios Britanijos karaliui. Radikalesnės polit. partijos -Airijos darbo, Fine Gaelvisiškos nepriklausomybės paskelbimo nepasiekė; 1937 referendumu patvirtintoje konstitucijoje Airija pavadinta respublika (formaliai ji tebebuvo dominija), Šiaurės Airija paskelbta okupuota teritorija. 1938 iš A pasitraukė Didžiosios Britanijos kariuomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą, kitaip negu kitos Tautų sandraugos šalys, A laikėsi neutraliteto. 1948 iš Tautų sandraugos A išstojo (Didžioji Britanija tai pripažino 1949 m. balandžio 18 d.) . Kadangi karo metu A buvo neutrali, jai netaikytas Marshallo planas. Nuo 1955 JT narė. Dėl Šiaurės Airijos problemos A laikosi neutraliteto (atsisako stoti į NATO). Nuo 1973 EEB narė. 7-8 dešimtmetyje užs. investicijų skatinimo poli tika pagyvino A ekonomiką. 1979 po naftos produktų pabrangimo kilusią krize A įveikė 9 dešimtmečio 2 pusėje. Nuo 1993 ES narė. A polit. partijos viena svarbiausių laiko Šiaurės Airijos problemą, siekia šią teritoriją prijungti prie A. Santykius su Didžioji Britanija sunkino IRA bei kitų kat. radikalų teroro aktai Šiaurės Airijoje. 1969 vyriausybė priėmė nutarimą nekelti šio klausimo JT, bet spręsti jį derybomis su Didžioji Britanija. Nuo 1973 buvo deklaruojama, kad Šiaurės Airijos priklausomybė gali pasikeisti tik pritarus daugumai jos gyventojų. 1986 A pasirašė Europos šalių susitarimą dėl kovos su terorizmu. Nuo 1997 valdo Fianna Fdil ir Pažangiųjų demokratų partijų koalicija. Prezidentė M. McAleese (nuo 1997 m. . 1998 A oficialiai pasisakė už referendumą Šiaurės Airijoje dėl taikaus Alsterio problemos sprendimo. 1999 m. gruodžio 3 d. A vyriausybė pakeitė 1937 konstitucijos 2 straipsnius ir atsisakė teritorinių pretenzijų į šiaurę Airiją, t.y. teisiškai pripažino, kad salos susivienijimas galimas tik pritariant daugumai Šiaurės Airijos gyventojų. SANTYKIAI SU LIETUVA. A Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 29, dipl. santykiai nuo 1991 m. rugsėjo 2 d. . Lietuvos ambasadorius Airijai reziduoja Londone, A ambasadorius Lietuvai - Varšuvoje. 1997 m. lapkričio 18 d. Dubline pasirašyta Lietuvos ir Airijos vyriausybių sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio, pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (įsigaliojo 1998 m. birželio 5 d. ). Nuo 1996 Lietuvos ir A piliečiams galioja bevizis režimas. KULTŪRA

ŠVIETIMAS. Anksčiau švietimą tvarkė rel. organizacijos, daugiausia katalikų; nuo 1922 kontroliuoja valstybė. 6-15 m. vaikų mokymas -privalomas ( mokyklas lanko -85%). Nuo 1949 ypač stengiamasi atgaivinti airių kalba, sudaryti lygias sąlygas mokytis ir socialiai remtiniems bei neįgaliems vaikams. 4-5 m. vaikai gali lankyti priv. klases prie pr. mokyklų (vaikų darželių nėra). Pr. mokyklose mokosi 6-11 m. vaikai ( mokyklos valstybinės, mokslas nemokamas, didele įtaką išlaikė bendruomenės grupės ir rel. organizacijos). 1997 buvo 3190 pr. mokyklų (21 040 mokytojų, 456 100 mokinių). Veikia dviejų pakopų (3 ir 2-3 klasių) vid. mokyklos: privačios vidurinės (tradicinės klasikinės), profesinės (nuo 1930 globoja profes. mokymo komitetai), bendrojo lavinimo ir bendruomeninės (bendrojo lavinimo, bet valdomos bendruomenių). Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar privalo mokytis papildomo mokymo klasėje ir gauti spec. pažymėjimą. 1997 veikė 440 vidurinių (mokėsi 222 140 mokinių), 243 profesinės (95 520 m. , 80 bendrojo lavinimo ir bendruomeninių (53 530 m. mokyklų. Neįgalieji mokosi specialiosiose mokyklose, mokyklų specialiosiose klasėse arba savanoriškuose centruose. Aukštasis mokslas mokamas, bet -50% studentų gauna valstybines stipendijas. 1997 veikė 8 universitetai (studijavo -56% visų studentų), 15 technologijos institutų (41 000 studentų), 11 regioninių technikos, 8 mokytojų rengimo bei meno, muzikos, teisės, verslo ir kt. koledžai. Svarb. aukštosios mokyklos: Dublino (Švč. Trejybės koledžas, įkurtas 1592 m. , Nacionalinis Airijos (įkurtas 1908, jį sudaro Dublino, Korko, Gahvay, Maynootho universitetai), Dublino miesto (įkurtas 1979 m. , Limericko (jk. 1989 m. , Popiežiaus (Šv. Patriko koledžas, įkurtas 1793 m. universitetai, Dublino technologijos institutas (įkurtas 1997 m. . 1997 iš viso buvo 97 000 studentų. Svarb. mokslo organizacijos ir įstaigos: Airijos karališkoji akademija (įkurtas 1785 m. , Karališkoji med. akademija (įkurtas 1882 m. , Airijos literatūros akademija (įkurtas 1932 m. , Dublino karališkoji mokslo draugija (įkurtas 1731 m. , Karališkoji zool. draugija (įkurtas 1830 m. , Airijos astronomijos draugija (įkurtas 1837 m. , Dublino universiteto Biologijos asociacija (įkurta 1874 m. . Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta 1877 m. , Dublino viešoji. Muziejai: Nacionalinis (įkurtas 1731 m. , Airijos nacionalinė galerija (įkurtas 1864 m. , Airijos šiuolaikinio meno muziejus, Pilietinis (įkurtas 1953 m. -visi Dubline. Palmira Jucevičienė LITERATŪRA. A literatūra (iki XIX a. vid.) daugiausia rašyta airių kalba. Ankstyvosios (5- XII a. ) literatūros - rel. raštų, panegirinės poezijos, epų (sagų) - kūrėjai buvo krikščionių dvasininkai ir privilegijuoti poetai (filiai). Jie kūrė panegirikas globėjams, saugojo tradicijas, žinojo genealogijas, kilmės legendas, mitus, išmanė istoriją ir geografiją. VI a. pab. kai kurie filiai tapo vienuoliais, o vienuolynai rašytinės literatūros centrais. Iki VII a. visa airių poezija buvo aliteracinė, vėliau (iki XVII a. ), veikiama lot. giesmių, silabinė, rimuota. Epai formavosi sakytinės tradicijos pagrindu. Jie parašyti proza su eiliuotais intarpais, pasižymi lyriškumu, vaizdingumu, ritmine kalba. Epai pradėti užrašinėti VII a. (seniausias išlikęs rankraštis -iš XII a. ). Skiriami 4 epų ciklai: mitologinis ciklas, kuriame vaizduojami keltų dievai ir kitos mitinės būtybės, tai pasakojimai Mag Tuiredo mūšis (Cath Maigh Tuiredh, angį. The Bat - 1e of Magh Tuiredh), Nero nutikimas (Echtra Nėra, angį. The Adventure of Nėra), Brano kelionė (Immram Brain, angį. The Voyage of Brain), Sakmė apie vietoves (Dindshenchas, angl.TTie Lore of Places), Užgrobimų knyga (Leabhar Gahhdla, angį. The Book of Invasions); karalių (istorinis) ciklas, kuriame aprašomi istoriniai mūšiai, nukariavimai, kai kurių įstatymų įsigaliojimas, tai - sakmė apie Kormaką, Arto sūnų, ir pasakojimas apie tai,

kaip Fingalas išžudė savo gentainius; Uladų (Alsterio) ciklas, kurio pagr. herojus Konchobaras, Nesos sūnus ir Alsterio karalius, jo reikšmingiausia sakmė (išjos kilo mažesni ciklai) -Žygis dėl Kūno jaučio (Tdin B6 Cūailnge, angį. The Cat - 1e Raidof Cūailnge) - apie didvyrio Kuchulino gimimą, karžygiškus darbus, žygius, vedybas, mirtį; Fino (arba fenijų) ciklas apie laisvus plėšikaujančius Fianos karius, jo svarbiausi herojai Finas ir jo sūnus Oisinas (Osianas). Epuose yra ir jūrų kelionių į pramanytas šalis aprašymų. VIII- IX a. herojinės sakmės buvo perkuriamos, XI- XII a. jas imta kompiliuoti. Ankstyvoji A literatūra turėjo įtakos viduramžių Europos kultūrai. XIII a. nusistovėjo eiliavimo metrai, kalbos formos. 13- XVI a. buvo populiarūs rūmų poetai bardai, kūrę panegirinę bei meilės poeziją ir kaip balades platinę Fino ciklo epus. Plisdami sakytiniu būdu jie ilgainiui virto liaudies pasakomis. Bardų poezijai būdinga įv. metrai. Žymiausi bardai - T. D. 6 h-Uiginnas (1550-1591 m. ir daugelis 6 Dalaighų šeimos narių (ypač M. A. 6 Dalaighas, 1180-1250 m. . Kurį laiką dar gyvavo gausi įvairiažanrė airių literatūra lot. ir airių kalbomis. Anglams užvaldžius A buvo uždrausta spausdinti airiškas knygas, literatūra airių kalba ėmė nykti. Kūriniai daugiausia gyvavo rankraščiuose. XVII- XVIII a. išryškėjo patriotinės ir liaudiškos tendencijos, pradėjo vyrauti individualioji kūryba. Žymiausias XVII a. poetas D. 6 Bruadairas (1630-1698 m. laikėsi bardų poezijos tradicijų. To meto svarbiausi kūriniai: M. O Clėirigho (1575-1643 m. rink. Keturių kronikininkų metraščiai (Anndla Rioghachta Ėireann, angį. The Annals of the Kingdom of Ireland 1632-36 m. , G. Keatingo (~1580-apie 1650 m. Airijos istorija (Foras Feasa ar Ėirinn, angį. Ou - 1ine o 1rish History apie 1640 m. , B. Merrimano (-1740-1805 m. poetinis kūrinys Vidurnakčio teismas (Cuirt an MheadhonOidhche, angį. The Midnight Court). XVIII a. pabaigoje viešajame gyvenime ir literatūroje įsigalėjo anglų kalba. Naujoji airių literatūra ypač suklestėjo tautinio atgimimo laikotarpiu ( XIX a. pab.- XX a. pr.). 1893 įkurta Geilų lyga gaivino airių kalbą ir ugdė nacionalinę literatūrą. Pradėta plačiau rinkti ir skelbti folklorą. Daugiausia kurta anglų kalba. Ryškiausias literatūros žanras - drama. Atgimimo sąjūdžio iniciatorius ir žymiausias dramaturgas buvo poetas W. B. Yeatsas. Dramas rašė ir I. A. Gregory, J. M. Synge'as, P. Columas (1881-1972 m. , S. O'Casey. Autobiografijų parašė T. 6 Griomhthainas (1856-1937 m. , M. O'Sullivanas (1904-50 m. , romanų - broliai S. 6 Grianna (1891-1969 m. ir S. Mac Grianna (1901-1990 m. . Jų kūryboje gausu istorijos, mitologijos ir tautosakos motyvų, reiškiamos nacionalinio išsivadavimo idėjos. XX a. 2 pusėje išryškėjo real. tendencijos, dėmesys sočiai, problemoms, psichologiškumas, etiniai apibendrinimai (S. O'Casey, L. O' 1aherty, S. O'Faolainas, B. Behanas), kultūros ir tautinio tapatumo problema (E. Bowen;B. Frielas, g. 1929 m. . Asmenybės vienišumo, bejėgiškumo ir nusivylimo motyvai būdingi S. O'Faoilaino, F. O'Connoro, M. Lavin (g. 1912 m. ir kt. rašytojų kūrybai. Moralinės problemos gvildenamos S. 6 Riordaino kūriniuose, epigramiškumas ir sąlytis su tradicijomis ryšku M. Mhac an t-Sao'i (g. 1922 m. poezijoje. Vienas žymiausių novelių kūrėjų -B. 6 h-Eithiras (g. 1930 m. . Modernizmo atstovas - J. Joyce'as. Absurdo dramų sukūrė S. Beckettas, rašės anglų ir prancūzų kalbomis. Tarp airių literatūros anglų kalba ir anglų literatūros nėra griežtų ribų. Nemaža iš A kilusių XVIII- XX a. rašytojų (J. SViftas, O. Goldsmithas, L. Sterne'as, R. B. Sheridanas, O. Wilde'as, G. A. Moore'as, G. B. Shaw) priskiriami anglų literatūrai (t Didžioji Britanija. LITERATŪRA). Į lietuvių kalbą išversta W. B. Yeatso, J. M. Synge'o, S. O'Casey, B. Behano dramų (rink. Airių

dramos 1980 m. , W. B. Yeatso eilėraščių, J. Joyce'o kūrinių. L: E. Knott, G. Murphy Earfy Irish literature London21967; The Field Day Anthulogy of Irish Wriling 3 v Derry 1991. Irena Varnaitė ARCHITEKTŪRA. Iš vėlyvojo neolito laikotarpio išliko dolmenų, kromlechų, pilkapių su akmeniniais laidojimo rūsiais (Newgrange'e). Didžiausias Europoje megalitinių statinių ansamblis Boynės upės vingyje -Pasaulio paveldo paminklas. Rasta vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių pylimų, medinių ir žeminės tipo statinių liekanų. Po airių krikšto ( V a. ) išplito vienuolynų statyba. Ankstyvieji vienuolynai buvo panašūs į gyvenvietes: dvi, tris koplyčias juosė celės, statytos daugiausia iš medžio. Kai kuriems statiniams Gallaruso (- VII a. ), Inisąjunglore'o ( VIII a. ) oratorijams - naudotas netašytas akmuo. Iš V- XII a. išliko -80 atskirai stovinčių stebėjimo bokštų varpinių (aukščiausi Glendalougho ir Kilmaduagho, XII a. ). Vienuolynų kompleksas ( VII a. ) Skellig Michaelio saloje Pasaulio paveldo paminklas. XI- XII a. imta statyti romaninio stiliaus pastatus (v. Anglijos architektūros įtaka), išlaikiusius (ypač ankstyvuoju laikotarpiu) vietos architektūros bruožus (maži tūriai, aukšti dvišlaičiai stogai, paprastas erdvių išdėstymas). Vėliau statytų (daugiausia anglų meistrų) bažnyčių architektūroje naudota arkos, skliautai (koplyčia Cashelyje, 1134 m. , gausus dekoras (Clonmacnoise'o ir Clonferto katedros). XII- XIV a. A plito gotika. Dubline pastatyta ankstyvosios gotikos bažnyčių: Kristaus bažnyčia (1038, perstatyta 1172-1225 m. , Šv. Patriko katedra (1190, atstatyta po 1362 m. . Vėlesnei gotikinės architektūros plėtotei turėjo Įtakos pietvakarių Anglijos architektūra (feodalų p