P. 1
Sveikata.mazylis

Sveikata.mazylis

|Views: 3,688|Likes:
Published by vartotojas

More info:

Published by: vartotojas on May 03, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/09/2012

pdf

text

original

Kas stiprina lrnuniteta Kuo pavojingas

rachitas

Skyre valstu; kaip Iasintl, gerti

7 budal, kaip palengvinti pilvo diegli4 skausrna

Mazakraujystes pasekrnes

PERSALIMO LlGOS IR KOOIKIO PRIEZIORA

Mazyllo sveikata 5

Kaip nurnusti temperatura: vaistai, dozes, naturalios priernones

Sloga gali komplikuotis i sunkias ligas: kaip gydyti susirgus naujagimiui, Ogtelejusiam vaikui

Skauda qerkle: kuo malsintl skausrna, kaip gydyti anginq Ausies uzdeqirnas - persalimo komplikacija: simptomai, ar visada skiriama antibiotiku

Mazyliui skyre vaistu: nosies, akiu, ausu lasy' ypatybes, Vaistai nuo qerkles - tik po valqio. Geriamieji preparatai

Ligoniuko slaugymas, valqiarastis

Po antlbiotiku - gerosios bakterijos: kai jy' truksta, nusilpsta imunitetas

Kaip saugotis rachito: kodel vieniems vitamino D reikia daugiau, o kitiems - rnaziau

Kol prasikala pirmasis dantukas: Iydintys negalavimai, kas palengvina skausrna

Odeles prieziura ziema: ypatumai, kq daryti, kai beria nuo salcio Kuo pavojingas sausas karnbariu oras

• Pakilo temperatOra: sokteli ne tik del ligos; apie karsciavirno nauda; kurioje vietoje pamatuota temperatOra tiksliausia

• Kosulys: pirmiausia atpalaiduoti kvepavimo takus, po to skystinti sekretq. Kai tenka slopinti

8-9 12-13

14-15

16-17 18-19

22-23

26-27

30-31 32-33 34

.'Imuf'litetas: brendimo periodai; kas strprin~ atsparuma ligoms; ka verta zinoti turintieslems silpna lrnuniteta

24-25

• Negydoma mazakraujysts - pavojinga: del qelezies stokos vaikas gali leciau vystytis. Jos saltinis - mesa. Vaistai: profilaktikai ir gydyti

6-7

veiki!

Pries jOsy. akis dar vienas zurnalo "Mazylis" lsleistas priedas - slkart apie sveikata,

Sukdamasi darbu karusele]e, atrodo, pacia netinkamiausiq akirnirka pastebi liOdnas akis. Nejaugi!? Vesia ranka, uzdeta ant mazes kaktos, nutvilko karstis. Tikrai zinojai, kuo gali (ar negali) padeti mazajarn ligoniukui. Tik ekrane besisypsancios mamos "gydo" savo rnazylius - joms ir sloga ne beda, nes yra stebuklinqu vaistu nuo kosulio, temperatOros ir kit4 li9ll. Bet mums nuolat kirba mintis, kas rnazajarn zmogeliukui geriau, sveikiau, vertingiau. Sis "MaZylio" priedas siOlo dauqybe patarimu apie 1i94 profilaktika, gydymq, kOdikio prieziOrq ir linki jll "nepasigauti". 0 jeigu jau taip nutikokuo qrelciau sveikite.

Aukite sveiki ir stiprOs!

Redakcija

• Kaip palengvinti dieglius: kodel pucia pilvel], Septyni rnalsinantys skausrna bOdai

Leidejas· UAB "Veido" periedikos leidykla.ISSN 1822·4814 Adresas A.Gostauto g. 8, LT-Oll08 Vilnius, tel. (8-5) 264 9387. Vyr. redaktore Eugeniia Gimbutiene. Redakcija: lolanta Kristanaityte, Vaida Stoskuviene, Vilte Arbaciauskaite. Dizaineriai: Gitana Gutauskaite, Niiole Venckute. Fotografai Nataliia Kazandzi, Augis Rutkauskas. Reklamos vadybininkes: Daiva Karnyliene, lurate Snvlckiene tel. (8-5) 264 94 19, 8-682 43 645, el.postns: daiva.karnyliene@veidas.lt Spausdino UAB "Spaudos kontUrai". Uz reklamos turin] redakciia neatsako. Videlyje: Danila, Rutos Rimkevicienes stilius, drabuzeliai is pnrduntuves "Happeak".

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

I ps]

Kq vertamamai zinoti apie ma

Temperaturos mal

M azieji nera paten kinti, kai jiems matuojame temperatura. o jq matuoti reiketu ryte ir vakare. Diena matuokite tik tada, jeigu vaikas staiga pasijuto blogiau.

Paruosiamieji darbai. Ketindamos matuoti temperatura, nuraminkite vaika, nes jeigu jis verks, termometro stulpelis tikrai pakils auksciau. Jei matuojame [kisusios termometra i burna, pries tai neduokite gerti nei vesiu, nei silt4 gerirnu.

Jei matuojate ikis~ i burnyte, terrnornetra reikia sterilizuoti, jeigu i pazast] - nusausinti servetele, kad si nebutu suprakaitavusi, 0 jeigu i iseinamaia anga, ter-

Apie termometru5

S tikliniai termometrai, uzpildyti gyvsidabriu ar daZytu alkoholiu. J4 duomenys tikslOs, bet trOkumas - gali suduzti, 0 gyvsidabrio garai nuodingi. Dar labai svarbu, kad pries matuojant temperatura stulpelio rodmenys bOt4 ne didesni nei 35 "C.

Elektroniniai termometrai. Jie sviesa ar garso signalu pranesa, kad temperatOra pamatuota. Labai tikslOs, kai kOno temperatOra aukstesne nei 37°C. Skaitmeniniai turi lankstu galiukq, tai labai svarbu ir patogu matuojant paci4 rnafiausiu zmoguci4 temperature. Dar labai svarbu pries matuojant temperatura patik- ' rinti, ar nenusede elementai.

KOno temperatura reguliuoja pagumburyje esantys termoreguliacijos centrai. Sveiko mazylio skirtingu paras metu ji yra kitokia. Nelygu, kq vaikas veikia. BOtina zinoti, kad karsciavimas nera liga, 0 simptomas, dazniausiai vi en as organizmo kovos su infekcija bOd~. auksciausia apie 16-18 val. Skirtumas nebOna didelis, jis isryskeja vaikui ilsintis ar zaidzlant. Pavyzdziui, sveiko mazylio ternperatOra gali bOti 37°C, 0 pabegiojus - jau 37,8 DC. Vyresni4 vaiku temperatOra rnaziau priklauso nuo to, ka jie veikia. Norint tiksliai suzinoti, ar temperatOra pakilo del ligos, matuoti reiketu valanda ramiai mazyliui pailseius.

Siek tiek aukstesne temperatOra kartais laikosi nervingiems vaikams, taip pat tiems maziesierns, kuriu simrnos isskyrirnas sutrikes del padideiusio odos krauiagysliu tonuso. Sergant auks-

ciausia temperatOra bO-

na apie sestq valanda vakaro, 0 ligai traukiantis ji gali

bOti zemesne

uz norrnalia.

virus, bei bak_teriJ~ .augirna ir dauginirnasi. Jei'temperatOra aukstesne (39::'40 DC), netenkama apsaugines fun~c'i-' [os, ji tampa stresa sufe: lianciu veiksniu, trukdanciu daugelio organu veiklai. Kai temperatOra sokte!i iki 40-41 DC, ligoniuka gali istikti silumos smOgis, kamuoti traukuliai. Kai kOno temperatOra iki 42°C, kresi baltymai, trinka organu veikla, paralyfiuojamas kvepavimo centras.

Konsultuoja specialistas

Karsdavirno nauda

00 auguma mamu mano, kad temperatOra pavojinga, ir stengiasi jq surnafinti, net jeigu ji nera auksta. Karsciavimas nera liga, 0 tik vienas organizrno kovos su infekcija budu, Karsciavimas vargina, bet kartu padeda pasveikti. Mat pakilus temperatOrai mobilizuojamos gynybines organizmo jegos, paralyziuojancios virusu gyvybingumq ir padedancios [veikti ligos sukelejus. Kol temperatOra yra iki 38°C, organizme gaminasi interferonas, saugantis nuo virusu, Be to, nedidele temperatOra skatina medfiagu apykaita ir gerina kraujotakq, slopina

Pediatre AURIKA JUREVICIENE

Aukstesne temp'eratura - ne tik del liqos

Paprastai zerruausia kOno temperatOra bOna anksti ryta, 0

IJ10 temperatura ...

:ylio temperatura, jos svyravimus, termometrus, j~ rodmenis

~vimo ABC

mometro galiuka patepti aliejuku ar vazelinu.

• Tiesioji zarna. KOdikiams iki sesi~ menesiu ternperatora patogiausia matuoti bOtent taip. !sskyrus atvejus, kai mazasis ligoniukas viduriuoja. Paguldykite mazyli ant keli4 pilvuku zemyn, kojytes gali karoti 90 laipsniu kampu. Viena ranka praskeskite sedrnenis, kita ikiskite terrnornetra apie 2 em. Skaitmeninis termometras garsu parodo, kad temperatOra pamatuotao Jei matuojate gyvsidabrio termometru, jj reiketu laikyti apie dvi minutes. Ierrnometra jkisus j tiesiqjq zarnq gauti duomenys tiksliausiai parodo kOno temperatura, Kadangi damiausiai jprasta matuoti pazastyje, nepamirskite gydy-

tojo perspeti, kad matavote kitaip arba is terrnometro rodrnenu atimkite puse laipsnio.

• Parastis. Taip temperatura matuokite didesniam vaikui arba kOdikiui, kai jis viduriuoja. [kiskite terrnometra i pazastes duobute, nuleiskite rnazylio ranka ir prispaudusi alkune prie sono palaikykite. Jei matuojate gyvsidabrio termometru, palaikykite ne maaau nei astuonias minutes.

• Kirksnis, Pirmaisiais kOdikio gyvenimo rnenesiais temperatura galima matuoti kirksnyje. Mazylio koja per klubo sanan sulenkiama taip, kad termometro galas atsidurt4 odos rauksleje.

• Burna. I burna terrnornetra galima kisti vyresniems vaikams. Arba jsitikinkite, kad vaikas gales islaikyti terrnometra po liezuviu

suspaudes IOpas ir supras liepirna nekastl.

Tiksliausia temperatura

I tiesiqjq zarnq jkisto termometro rodmenys yra tiksliausi, nes rodo

kOno vida us temperatura, bet pamatuota burnoje laikoma standartine. Tieslojoje zarnoje matuotos temperatOros rodmenys paprastai bOna puse laipsnio aukstesni uz matuojarna pazastyje, burnoje - 0,3-0,4 laipsnio aukstesni nei pazastyje.

~

IRIDE1

MT1751

MT/871

Galite pasirinkti ...

MT1931

MT/6El

MT/951

MT16C2

www.microlife.lt

Microlife inhaliatorius NEB 10

• Virsutiniq kvepavimn taku inhaliacinei terapijai

• Ypac smulkiis riiko laseliai

• Nesudetingas naudojimas namuose

Teiraukites veistioe».

Informacija telefonu UAB "Micro/de" 8 - 5 274 5460

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

Kai

nurnusti

Kokie vaistai, dozes ir kitos natOralios priernones mafina karsti

Kai vaikas karsciuoja, dazniausiai griebiarnes vaistu Gal vertetu isbandyti natOralius bOdus, 0 prireikus vaistu, zinoti, kokie efektyviausi ir kiek j~ rnataiarn skirti.

Skirtlnqai, pakyla auksta temperatO-

ra, susiaureja odos ir vi-

reaguOja } daus organa kraujagysles,

pakllusla todel padideja deguonies

tern ratura poreikis, gali imti vystytis

ergant auks- smegenu deguonies ba-

cia usia tern- das, pasireiskiantis trauku-

peratOra bOna liais, 0 vyresniems val-

apie sestij va- kams - haliucinacijomis.

_...-_ landa vakaro. Vykstant kraujotakos cent-

I mas yra nespe- ralizacijai sutrinka silumos

clnne organizmo apsau- isskyrirnas j aplinka, todel

gos nuo infekcijos prie- Pediatre temperatura sunkiau nu-

rnone. Nustatyta, kad AURIKA musti, Kiekvienas mazojo

pradelus karsciuot. orga- JUREVICIENE organizmas skirtingai rea-

nizme dideja interferono guoja j pakilusia kOno tern-

gamyba, intensyveja apsauginiu peratura. Kai kuriems rnazyliarns,

rnedziagt, - antikunu gamyba, di- kamuojamiems 38,5 °C tempera-

deja leukocitu aktyvumas. Taigi tOros, net gal: pradeti trikti kai ku-

temperatura rnazinantvs vaistai slo- rios organizmo funkcijos. Jeigu vai-

pina paties organizmo gynyba nuo ko nekamavo traukuliai, nenustaty-

virusines ar bakterines infekcijos. ta lokiu nervu sistemos pazeidirnu

Iaciau nereikia parnirsti, kad auks- del komplikuoto gimdymo, jis gime

ta kOno temperatOra mazyl) alina, pilnai isnesiotas, tai temperatOros

neleidzia pallseti ir trikdo kit4 orga- iki 38,3 °C mafinti nereiketu, Jei

nu bei sistemu funkcijij. Kai vaikui kOdikiui ar vaikui temperatOra paki-

10 iki 39°C, nelaukite, kol atvaziuos gydytojas, 0 stenkites karstj nurnusti patys. Auksta temperatOra netenka apsaugines funkcijos nuo infekcijos. Ypac jautrOs padideiusiai temperatOrai yra tie kOdikiai ir vaikai, kuriuos yra karnave traukuliai, turintys centrines nervq sistemos sutrikirnu, sergantys gretutinemis letinernis ligomis.

Temperatura mazina vaistai, bet neparnirskite fiziniu vesinirno priemoniu - apfrynimu, kornpresu ir jokiu bOdu neklostykite mazylio labai siltai (vaikas atsidurs tarsi termose, tad temperatOra nekris). Gydytojai nerekomenduoja labai staiga nurnusti itin auksta temperatOra, nes mazijj) gali istikti kolapsas (staigus krauiospudfio sumazeiimas, del kurio labiausiai nukencia centrine nervu sistema).

nizmo skysciu, mazeja cirkuliuo[aneio kraujo kiekis, jis tirsteja, blogeja periferme kraujotaka - sutrinka silumos isskyrirnas ) aplinka,

Kad karsciuojancio vaiko temperatura butu lengviau nurnusti, bOtina sijlyga - rnazasis turi gauti pakankamai skysctu, Taip bus palaikoma normali kraujotaka, organizmas geriau pasalins toksines medziagas, kuru, gausiai pasigamina pakilus temperatOrai. Laikomasi taisyldes - karsciuojantis vaikas ga I i neva Igyti, bet gerti skysci 4 tiesiog privalo. Su skysciais turi gauti rnkroelementu, kuriuos praranda prakaituodamas, ir gliukozes, kad organizmas gautu energijos ir nesivystyt4 organizmo terpes rOgstejimas. Smarkiai karsciuojanciarn vaikui kartais nepavyksta nurnusti temperatOros tik del to, kad organizme trOksta skysci4. Tokiu atveju rekomenduojama lasine infuzija. Geriami skyscia: neturetu bOti karsti - jie tik dar labiau sildys karsciuojant] organizrna. Geria usia gerti drungnus ar kOno ternperatOros skyscius .

Karsduojant - gerti tiesiog privalorna

Karsciuojantis vaikas netenka daug skysciu, nes padazneja kvepavimas, sirdies veikla, pagauseja prakaitavimas. Mazejant orga-

..

tern

eratfir

Vaistai: vieni veikia silpnieu; kiti - stipriau

Aukstq kOne temperatara patariama mazintl nesteroidiniais vaistais'nuo uzdegimo.

T ernperatura mazinantys vaistai slopina prostaglandinu, t.y. audiniu horrnonu, dalyvauianch, uzdegimo procese, sinteze, Preparatai ne tik mazina padidejusia kOno temperatOrq, bet ir slopina skausrna, uzdegima. Aukstq kOno temperatura patariama rnazinti nesteroidiniais vaistais nuo uzdeglmo.

, TemperatOrai musti netinka analginas, nes jo salutinis po-

• vei kis iti n sti prus (ga I i pakenkti kaulu ciulparns). Vaikams iki dvylikos rnetu temperatOrai mazinti ar susirgus gripu nerekomenduojama vartoti aspirino - .

galimas Rejaus sindromas.

Dazniausiai vartojamas acetaminofenas Gis veikia silpniau) ir 1'{tbU rofenas (veikia stipriau). cetaminofenas (paraceta-

molis, panadolis, "Efferal· gan", "Calpol", "Tylenol" ir kt). Preparat~ formos: tabletes, sirupas, zvakutes. Pradeda veikti po pusvalandzlo ar valandos. Vienkartine vaikams rekomenduojama acetaminofeno doze - 10-30 mg vienam kOno rnases kilogramui. Pavyzdziui, jei vaikas sveria desirnt kilograrnu, vienkartine leistina doze - nuo 100 mg iki maksimalios 300 mg dozes. Niekada nereikia pradeti duoti vaikui vaistu

nuo maksimalios dozes, nebent temperatOra labai auksta ir zinote, kad mafylio organizmas jq sunkiai toleruoja. Maksimaliq doze vaikui galima duoti kas 6-8 val., bet ne dazniau kaip keturiskart per para, mat perdozavus galima pateisti kepenis. Nesvarbu, koki vaisto pavidala - zvakutes, sirupa ar tabletes - ternperaturai mazinti pasirinksite, visuose yra t~ paciu veikli~j~ medziagu, tad virsyti maksimalios paros dozes negalima. Kiekvienq rnineta preparata gerti reikia skirtingai, todel atkreipkite dernesi, kiek veikliosios medziagos yra 1 arba 5 ml sirupo, kokio stiprumo zvakute ir pan.

Daznai vyresniems vaikams ir suaugusiesiems rekomenduojami sudetiniai preparatai, lengvinantys persalimo simptomus. J~ sudetyje taip pat yra acetaminofeno, kurio maksimalios dozes irgi negalima virsyti pVZ., "Coldrex", "Fervex", 'I'Gri ex".

Ibuprofenas ("Ibumetin",

'Ibufen", "Motrin") bOna sirupo ir tableci~ pavidalu. Tai vaistas, pasizyrnintis stipriu temperature mazinanciu, skausma ir uzdegima slopinanciu poveikiu. Pradeda veikti po 30-60 min. Poveikis priklauso nuo to, ar ji vartosite pries, ar po valgio. Vienkartine ibuprofeno doze - 5-10 mg vienam kuno rnases kilogramui. Galima vartoti tris keturis kartus per para. Vienkartine doze apskai-

7

ciuojama taip: jei vaikas sveria 10 kg, vienkartine rekomenduojama doze yra 50-100 mg. Ibuprofeno suspensijos 5 ml yra 100 mg veikliosios mediiagos, 0 tabletes - 200 arba 400 mg. Visada skaitykite instrukcijq, nes skirtingu garnintoju preparato vartojimas gali skirtis. 0 perdozavus si~ vaistu galimi kepenu, inkstu ir virskinimo sistemos pezeidimai.

, vaiku temperatOrai rnazinti vartojami du pagrindiniai pre-

• paratai, kuriu veikliosios medziagos acetaminofenas ir ibuprofenas. Firminiai vaisto pavadinimai gali bOti kitokie, bet visada atkreipkite demesi j veikliaja medfiaga.

Praktinis patarimas

Turekite namie abu preparatus.

Kai vaikas ilgai karsciuoja, geriau juos vartoti pakaitomis - isvengsite vieno vaisto perdozavimo, galesite laikytis laiko intervalu, Juk didinant doze iki maksimalios visada dideja salutinis poveikis.

Kartais tevai klaidingai supranta mil!.et~ preparatu vartojimo daznj. Sie vaistai vartojami nuolat tris keturis kartus per para tada, kai kuno temperatura pakyla (38-38,5 °C). Nereikia parnirsti ir narniniu temperatures mazinimo budu (aptrynimu drungnu vandeniu, vesiu kompresu), kurie buna veiksmingi tuomet, kai temperatura nera labai auksta, 0 suvartoti vaistai dar neveikia. Per pusvalandj rninetornis procedurornis galima bandyti nors siek tiek jij sumazinti.

• Aptrynimai. Karsciuojantj mazyIj nurenkite, kuna, rankas ir kojas keliskart aptrinkite vesiame vandenyje (15-17 °C) suvilgytu frotiniu ranksluosciu. Galite nukreipti j mazyli vesia dziovintuvo srove ar [vynioti i vesiarne vandenyje ar skiestoje vandeniu degtineje suvilgytij paklode, Palaikykite 10 min. ir vel is naujo sudrekinkite.

• Kompresai. Jei mazylis priesinasi jvyniojamas ar aptrinamas, galite ant zastu, blauzdu, kaktos deti vesius kompresus. Toks kompresas keiciamas kas 10 min., isskyrus tuomet, jei mazylis uzmiega.

• Ledukai. Iernperaturai pcfkilus per 38,6 °C, kol atvyks gydytojas, galima deti ir leduku. Juos suberkite j sandariai uzdarornus rnazus buteliukus ir uzdekite starnbiuiu kraujagysliu srityje: prie kaklo pazastu, kirksnies,

• Masazas, Jei karsciuojancio rnarylio kojos ir rankos saltos, jis isblysk~s, svelniai vesiu ranksluosciu masazuokite, kol susils ir paraus, t.y. normalizuosis kraujotaka. Sutrikus kraujotakai mazylio organizmas negali veiksmingai isskirti karscio j aplinka, taigi temperatura nekrinta.

-

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

Atvesus' orams bedos del varvancios nosies uzpuola ir suaugusiuosius, ir rnazuosius. Daugelis suaugusiuiu rirntesniu negalavimu del to nepatiria, taciau vaiku, ypac kOdiki~, sloga - rimta liga. Ji sukelia ne tik nernalcniu pojOci~, bet gali issivystyti sunki liga.

Konsultuoja specialistas

kaita. Skersvejis taip pat gali paskatinti slogos atsiradima,

Kur dazniausiai pasigaunama bakteriju?

loga - viena kvepavirno taku V ti ,

lig~. Tai oro laseliniu bOdu arvan I nosyte - ne

plintanti infekcija, sukeliama tik sunku kvepuoti

virusu ir bakteriiu, Vaikas Uzsikretus sloga po vienos dvieiu

suserga, kai ikvepia oro, ku- dienu mazylis ima jausti nosies ku-

riame yra ligos sukelej~, arba j~ paten- tenima, sausuma. Velieu issauseja

ka i nosi, kai ji lieciarna nesvariomis ir ryjant rnazyliui skauda. Vai-

rankutems. kutis imci ~ciaudeti, paburksta nosies

Kaip gali uzsikresti kOdikis? KOdikio gleivine, irna teketi bespalves isskyros,

nosies gleivineje gausu pavirsiniu krau- '---"'---""""-'-_____LL__j sutrinka~ir-pasunkeja kvepavirnas. Vai-

Seimos .•

jagysli~, kurios greitai paburksta ir kas gaU :Rarsciuoti (bet temperatOra ne

isskiria daugiau sekreto. Sudirginti gYEdcr~~ja visada pakyla), koseti, jam gali paraus-

gleznq maiyliu nosies gleivine labai MARKOVSKI ti akys, padideti limfmazgiai. Mazylis

lengva - tam pakanka tabako dumu, tampa irzlus, mieguistas, taclau mie-

dulkiu, 0 ka jau kalbeti apie bakterijas ir virusus. goti sunku, nes del uzsikisusios nosytes tenka

Sloga kOdikis gali susirgti persales, netinkamai kvepuoti pro burna, Del to sunku ir zisti - negal-

rengiamas ar maudomas. Uzkresti gali narnis- edarnas kvepuoti pro nos], mazylis megina

kiai, kurie nesilaiko as mens higienos taisyktiu, [kvepti pro burna ir lieka alkanas, todel gali atsi-

Pavyzdfiui, ciaudi, bet ima mazyli ant ranku, sakyti krOties ar buteliuko.

nusisnypste nos] nenusiplauna ranku ir pan. Sloga vadinama rimta liga ne tik del nema-

Mazieji labai damai uzsikrecia nuo vyresniu loniu pojOci~ susirgus, bet del to, kad ji gali

broliu ir seseru komplikuotis i sunkias ligas. Uzsit~sus slogai ir

Vyresni vaikai sloga uzsikrecia darzelyje ar mo- jos negydant, vyresniems vaikams gali prasideti

kykloje. Sloga vaikai lengvai suserga, jei is siltos sinusitas, trachejos, bronchu ar plaudu uzdegi-

patalpos iseina i salta lauka. Taigi nereikia per- mas. Vaikams iki rnetu arnziaus daznai issivysto

sistengti sildytuvas sildant kambariu, kad vaiko, ausu uzdegimas, Patiems rnafiausierns sloga

issiruosusio i lauka, nepaveiktu stipri temperaturu taip pat gali komplikuotis i plauciu uzdegma.

Sloga

Kaip padeti naujagimiui, kOdikiui ar OJ

Kaip gydoma maiyiy

S log'l reikia pradeti gydyti pasircdfius pirmiesiems ligos simptomams.

• Naujagimio slogos gydymas. Svarbiausia du tris kartus per diena praplauti vaikuciui nosyte, [lasinkite jOros vandens, pavyzdfiui, "Sterimar", "Humer", kelias minutes palaukite ir specialiu siurbtuku issiurbkite isskyras. Guminiu kriausyci~ geriau nenaudoti, nes jos gleiviu gerai neissiurbia - tik pazeidzia jautria panoses odele, Aliejini~ las~ naujagimiams lasinti negalima. Taciau tinka lasiukai "Vibrocil", gerinantys kvepavirna per nos] ir surnazirantys isskyru is nosies kiek], Kad naujagimis butu ramesnis, galima vartoti is naturaliu medziegu pagamintas zvakutes "Viburcol". Kartais mamos [lasina savo pieno, taciau nereiketu jo padauginti. Uztenka poros laseliu, nes per daug prilasinus pienas pridziOva ir nosyte dar labiau uzsikisa. Naujagimiui pradejus sloguoti, bOtinai pasitarkite su gydytoju, nes gali reiketi stipresnio gydymo - lasiuk~, sutraukianciu nosies gleivine. Mazyliui susirgus, labai svarbu nenutraukti maitinimo krOtimi. Nors vaikuciui ir sunku zisti, bet su motinos pienu jis gauna kovojanci~ su virusu antikunu Sloguojanti kudik] zindykite priglaudusi prie krutines vertikaliai arba sededarna, kad galva ir krutine butu kiek imanoma auksdau, Taip sekretas leng-

Svoguny, cesnaky istraukos pakenks

y

ra rnarnu, kurios slogai gydyti vartoja isspaustas svogunu ar cesnaku sultis. Iaciau vaikams

i nosyte negalima laslnt' nei svogOn~, nei cesnaku ar alijosi~ tinkturu, istrauku, nes tai labai stipriai dirgi- I nanti rJ'ledziaga. Iodel sios namines priemones ne tik nepadeda, bet gali net pakenkti - nudeginti nosies gleivin~.

Norint iveikti sloga, is narniniu priernoniu galima vartoti eukalipto tepala, Juo reikia patepti ligoniuko krutine, Padeda ant loveles pakabintas cesnaku rysulelis.

liga rimta

illejusiam mazyliu', kai del slogos sunku kvepuoti, kokios gresia komplikacijos

ga

viau nuteka ) nosiarykle. Jeigu naujagimis pienel] geria is buteliuko, j) taip pat maitinkite ant ranku. Paprastai kOdikiams psgalveles nereikia, taciau sloguojanciarn jq vis delto padekite, kad gleives neteketu j nosiarykle.

[lasinkite jOros vandens, kelias minutes palaukite ir specialiu siurbtuku isalurbklte isskyras.

• Vaikams iki dvejy rnetu taip pat reikia plauti nos], Vaikams, kurie dar nemoka issisnypsti nosytes, svarbus vadinamasis nosies tualetas. Tik nosyte jOros vandeniu reikia praplauti dazniau - tris keturis kartus per diena. Atliekant siq procedure, mazylis turetu sedeti arba bOti pusiau sedimoje padetyje, kad jOros vanduo nenuteketu ) rykle. Kai vaikas guli, skyscio patenka ) gerkle, todel ligoniukas gali pradeti koseti ar ciaudeti. lpurskus jOros vandens, siurbtuku reikia issiurbti isskyras, Galima jlasinti lasiuk~ "Vibrocil", "Euphorbium compositum". Stipriai sloguojant vertetu )Iasinti gleivin~ sufraukianciu vaistu, taciau doze turi bOti tokia, kokia nurode gydytojas. Jeigu vien lasai nepadeda, kartu galima duoti ir geriarnuj, vaistu nuo slogos "Actifed", kurie tinka vaikams nuo puses rnetu, ypac linkusiems sirgti ausu uzdegimu, mat sis vaistas rnazina komplikaciiu rizika, Ar reikia geriarnuiu vaistu, gali nuspresti tik gydytojas. Migdyti mazyl] guldykite taip, kad galvyte butu siek tiek pakelta - vaikas neuzsikoses, jam bus lengviau kvepuoti,

• Vyresniems vaikams svarbu taisyklingai issi'snypsti nosyte, Vaikams, kurie jau moka issisnypsti nos). gleiviu issiurbti nereikia. Taciau ispusta nosyte praplaukite juros vandeniu. Taisyklingai nosyte pOsti reikia uzspaudus viena snerve ir siek tiek prasiziolus snypsti kita. Vyresniems nei dveju metu vaikams tinka ir sutraukiamieji lasiukai, pavyzdziui, "Olynth", "Tyzine".

Nauiagimiy 510ga - ne Vi5ada liga

• Netikra sloga. Ievai daznai sunerimsta, kai poras savaici~ ar rnenesio kOdikelis pradeda sunkiai kvepuoti, snopuoti. Iaciau tai normalu, nes naujagimio nosies landos yra labai siauros, jos greitai uzsikernsa, nors issiskiria ir nedaug gleiviu. Del to rrazylis snopuoia, kvepuodamas leidzia svilpiancius garsus. Nors tai ne sloga, 0 natOralus pracesas, kuris augant vaikuciui isnyksta, vis tiek negalirna i tai nekreipti derresio, Kad kOdikiui bufu lengviau kvepuoti, kiekvienq ryta reikia isvalyti nosyte, Kaip suauge zmones kas rytq issipucia nos], taip ir mafaiarn zmoguciui

I reikia jq isvalyti - jlasinus keleta las~ juros vanI dens, specialiu siurbtuku isslurbti isskyras.

• Naujagimiy slogos pozymlal. Sloga paslreiskla tada, kai mazylis pradeda koseti, Taip nutinka todel, kad naujagimis dazniausiai guli, o isskyros nuteka per uzpakaline rykles sienele, Kitas pozymis - pakilusi temperatura, trecias tikros slogos simptomas - paburkusi nosies gleivine, Del to naujagimis zlsdamas krOtl arba

I buteliuka labai susinervina ir meta zinduka ar krut], Jaudintis, kad vaikutis susirgo sloga, nereiketu tuomet, jei is nosytes nebega isskyros, 0

snopavirnas sumazeja jij isvalius.

~

STERIMAI{

Mikrodifuzinis juros vandens purskalas

GAMTA SUKORE KVAPUS, STERIMAR® TAU LEIS JUOS PAJUSTI

SterltrHl, IHIby

Maziausioms nosytemsl

Kai vargina alerqine sloga.

~

~inka visai seimai

Kasdienei nosies higienai: x isvalo nosies ertmes;

x palengvina nosies iSputim'l; x drekina nosies gleivin~.

(.,-1'0;,· .... :11'1 Padeda gydyti padidejusia sekrecij'l is nosies, nosies uzgulim'l.

+EURO

VAISTINE

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

Kosulys: priezasciu

Pirmiausia reikia atpalaiduoti kvepavimo takas, 0 tik paskui skystinti s

Vaisty nuo kosulio yra paciy jvairiausiu. Kad suvoktume, kodel vienu atveju skiriami vienokie, kitu - kitokie, 0 informaciniame lapelyje [spejarna, kad negalima vaistu nuo kosulio maisyti, turime suprasti ir tai, kas vyksta mazaiarn ligoniukui kosejant.

Kosulio uzdegimui jo gali ir visai pamojo epitelio ziuzyliai stumia

"veikimo nebOti. ne ) isore, nosies landu link, bet

Kvepavimo taku gleivi- zernyn ] nosiarykle. Nosiarykleie

mechan izmas" nes pavirsius isklotas esantis sekretas dirgina nervu

osulys - tai dvieju rOsi~ lastelernis - receptoriu galuneles, todel slo-

apsaugine or- taurinemis ir virpamojo guojantis mazylis kose]a.

garuzmo re- epitelio. Taurines lasteles Vaikas gali kosetl sirgdamas

akcija, kOno gamina didziqjq dal] glei- kvepavlmo taku alerginemis ligo-

refleksas, ku- vi~, kurios sugaudo visus mis (bronchu astma, alerginiu

rio metu is kvepavirno ta- virusus ir bakterijas,) rinitu). Tuomet kosulio refleksa le-

ku stipriai ispuciamas kvepavimo takus pateku- mia ne tik padidejusi kvepavirno

oras, kartu pasalinantis sias dulkes. \lirpamojo gleivines sekrecija, bet ir esantis

gleives, bakterijas ir Pediatre epitelio lasteles milijonais bronchu spazmas. Vaikui sergant

virusus. AURIKA savo nuolat judanciu ziu- bronchine astma, nebOtinai bO-

Kosulys atsiranda dir- JUREVICIENE zeli~ stumia sias gleives ir dingi dusulio priepuoliai, bet si li-

ginant klajoklio nervo patekusius svetimkOnius ga gali pasireiksti "atkaklaus" ko-

galuneliu receptorius, kuriu gausu j virs~, kad vaikas galetu jas iskose- sulio priepuoliais (tai vadinamasis

uzpakaline]e nosiarykles dalyje, ti. Esant didesniam gleivi~ kiekiui, bronchu astmos kosulys.

apie gerklas, trachejoje ir stam- dirginamos klajoklio nervo galune- Vaikas kosetl gali sirgdamas

bi~j~ bronchu gletvlne]e. Smul- les, tad imama koseti, skrandflo ligomis, kai rOgstus jo

kiuosiuose bronchuose ir plauciu Kodel kosulys kankina sergant turinys pakyla aukstai iki virsuti-

alveolese tokiu receptoriu nera. sloga, sinusitu, adenoidu uzdegi- niu kvepavimo taku, dirginama

Stai kodel virsutiniu kvepavirno mu? Tuomet nosiarykle]e kaupiasi nosiarykles gleivine,

taku uzdegimo (faringito, sinusito, gana daug sekreto, nes tik ned ide- ,Vaikas gali koseti ir patekus

laringito, bronchito) metu vaikas le dalis jo isvarva pro nos). ) kvepavimo takus svetimkO-

atkakliai koseja, 0 esant plauciu Didziqjq dal) nosies gleivines vir- • niui.

Kosulys turi bCiti slopinamas trumpa lalka - vlena dvi ligos dienas, 0 vellau, jam \ "suminkstejus", galima ir skatinti.

Kosulj veikianciu vaistu [vairove

Pagrindines vaistu grupes yra bronchus pleciantys, atsikosejima lengvinantys (skystinantys gleives) ir j) slopinantys vaistai, preparatai, kuriu sudetyje yra gleivines paburkima mazinanci~ ir neleidzianciu kilti alergijai medziagu.

OBronChus pleclantys vaistai. Dazniausiai vartojamas "Ventolin" - inhaliatorius arba sirupas. Veikia 4-6 val. Taip pat spazmus atpalaiduoja augaliniai preparatai su ciobreliais, gyslociais, ~tsikosejim~ lengvinantys vais~tai. Juos sudaro dvi grupes: skatinantys kosul) ir skystinantys gleives.

Vaistai skatinantys kosul], Refleksiskai (t.y. stimuliuojamas kosulio refleksas) veikia augaliniai preparatai, sudaryti is keliu, vienas kita papildanciu kornponentu ("Husta£il", pertusinas, "Hedelix" ir kt.). Sie vaistai ne tik stimuliuoja kosulio retleksa, bet ir turi gleives skystinanciu ir siek tiek bronchus atpalaiduojanciu savybiu, Tik labai svarbu zinoti, ar vaikas nera alergiskas zolelems.

Sintetiniai mukolitikai (skystinantys gleives) - acetilcisteinas, ambroksolis, karbocisteinas. Jie

Ii riai skystina gleives.

Kosuli slopinantys vaistai ("Paxeladine", "Toclase"). Siuos preparatus prireikus, pavyzdziui, kai kosulys sausas, trikdantis rniega, gali vartoti ir vaikai, nes jie rnalsina kosulj, neslopindami kvepavimo centro.

Asudetiniai preparatai, vei~kiantys kosulj, slogq, saugantys nuo alergijos. Mazyliams tinka "Actifed", "Actifed Expectora nt", "Actifed C~'.

Kada slopinti, a kada skatinti?

Kosulio priezastys jvairios, todel kiekvienu atveju gali tekti gydyti kitaip.

Vaik~ kosulys dazniausiai bOna kvepavirno taku infekcijos pozymis. Taigi dazniausiai j) gydome vadovaudamiesi vaizdingu posakiu: kosulys - tai plaucit, sarginis suo. Gera sarginj sun) skatiname lojant ginti, 0 ne tyleti, Ir kosulj, remdamiesi sia logika, dazniausiai stenglarnes skatinti, 0 ne slopinti, ir tik retkar-

daug

eta ir skatinti kosulj

cials siek tiek prilaikyti, kad mazasis ramiai pailsetu.

Siopinti jj tenka tik tada, kai kosuIys visai neproduktyvus, sausas ir labai varginantis. Svarbu, kad kosuIys bOt4 slopinamas trurnpa laika - viena dvi ligos dienas, 0 veliau, jam "suminkstejus", galima ir skatinti. Kartais kosuliui slopinti nereikia vaist4 - pakanka jo neskatinti.

Mamos daznai griebiasi saviveiklos ir savarankiskai gydomam ligoniukui kartu duoda ir kosulj sloplnandu, ir ii skatinanciu vaistu, Toks gydymas nelogiskas.

'Dar reiketu parnlneti, kad, gydant mazojo kosuli, pirmiau-

• sia reikia atpalaiduoti kvepavimo takus, 0 tik paskui skystinti sekreta ir skatinti kosulj. Kitaip mazylis dus del didelio skrepliu kiekio ir negales j4 iskoseti.

Svarbu zinoti, kad kosulj palengvins pakankamas skysci4 kiekis. Net jeigu vaikui duosime kosulj lergvinandu, gleives skystinandt, vaistu, 0 vaiko organizme truks skysci4, tai vaistai tiesiog neveiks ar veiks nesmarkiai, nes gleives turi tureti is ko skysteti, Taigi pakankamas skysci4 kiekis - pirmoji ir pagrindine sqlyga kosuliui lengvinti.

kaip gydyti

-

Kai maiylis "uiloia"

K ai uzpuola Omus laringitas, apima beirne, nes

dazniausiai nakti maZy-

lis staiga pradeda kose-

ti "Iodamas" ir dusti. Brangi kiekviena minute, tad reikia kuo skubiau slopinti priepuoli,

Laringitu (arba krupu) vadinamas urnus gerkl4 uzdegirnas, Ligq sukelia virusai. Tuomet prasideda gerklose esandu balso kiosCi4 ir tracheios uzdegirnas, todel paburksta balso kiosCi4 gleivine. Mazylio gerklq spindis ir taip mazas - apie 4 mm, todel gleivinei paburkus ji surnazeja - ligoniukui sunku kvepuoti, jis gali pradeti dusti.

Ko griebtis? Kuo greiCiau rrazinkite gleivines paburkirna.

, Kai naktj vaikas pradeda dusti, negali jkvepti oro, reikia kuo

• skubiau kviesti greitqjq pagalba. Kuo vaikas mazesnis, tuo didesnis pavojus.

Kol gydytojas atvyks .• Pirmoji priernone - - silti garai. Neskite ) vonios kambarj, kur paleistas karstas vanduo, )junkite drekintuva, pastatykite prie lowtes verdant) arbatinUkq .• Kai kuriems vaikams padeda grynas oras, bet kiek baisoka .nesti dOstantj vaikq j balkona ar lau-

ka .• Stenkites nuraminti, kad neverktu .• Jei turite, pasinaudokite inhaliatoriumi. • Priepuol) gali palengvinti siltas krutines kompresas .• Kvepuoti lengviau ne gulint,

o esant stadam.

Kilus laringito priepuoliui menkai padeda bronchus pleciantys vaistai, kurie tinka sergant bronchitu, 0 ne esant gleivnes paburkimui.

Esant sausam kosuliui galima duoti preparatu, kurie slopina kosul).

Pagelbeja hormonai (tabletes, injekcijos ar vartojami per speclalq inhaliatoriu) ir adrenalino inhaliacijos (atliekamos stacionaro sqlygomis, nes reikia specialaus inhaliatoriaus).

Pas "Iojant)" ligoniuka atwkes gydytojas paprastai suleidzia vienkartine horrnonu injekcijq. Kartais

tevais nesuprasdami issigqsta, kuo cia deti hormonai, bet jie vieninteliai greiciausiai sumazina gleivines paburkima. Ievai, kuriu mazyliarns daznai kartojasi laringitas, paprastai turi netgi kelias hormonu tabletes kritiniams atvejams.

.Inhaliacijos. j karsto vandens puoda, inhaliatoriu, drekintuva jpilkite vaistazoli4 nuoviro, [lasinklte eterinio aliejaus ir pamokykite mazyl) giliai kvepuoti, Kuo inhaliatorius pranasesn is uz kvepavi rna vi rs puodo? I nhaliatoriaus skleidziamcs garo dale-

- les susmulkinamos ir giliau patenka j .. kvepavirno takus. Inhaliacijos su druska ir jodu dezinfekuoja. Tinkamos vastazoles: pipirmetes, eukalipt4 lapai, ciobreliai. Tadau jeigu vaikas alergiskas, geriau rinktis inhaliacijas su soda, druska ar tiesiog pasildytu mineraliniu vandeniu.

• Eteriniai aliejai. Krutine mazyliui galite jtrinti tepalu su eteriniu aliejumi, pvz., "Rezorban", "Hustagil". Galima jtrinti padukus, delniukus. Tepa- 10 reikia nedaug - apie 1 cm juosteles, bet reikia gerai jtrinti.

• Garstycios. Jos sildydarnos oda isskiria eterinius aliejus, kurie dirgina nervu sakneles. Po garstyci4 lapeliais sustipreja audinlu kraujotaka, mazeja uzdegirnas.

• Kojl.) ir ranku kaitinimas. Pamer-

Atminkite

Jei kOdikis net nekoseja, 0 tik yra prikimes, reiket4 nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Mazylis gali susirgti pavojinga liga - epigl iotitu, ka i isbu rksta ne gerklose esancios balso stygos, bet ir antgerklis. Ligai bOdinga tai, kad mazylis visai praranda balsa, jam teka seiles. [tarus jq, reikia kuo skubiau vaziuoti ) ligonine, nes kyla didele uzdusirno tikimybe.

kite iki keli4 kojas, rankas iki aikOni4 ) siltq vanden) su juros ar valgomqja druska. Poveikis: sildomos gahmes susyla, issiplecia krauiagysles, j jas patenka kraujo perteklius is paburkusiu kvepavirno taku gleivires, todel surnazeja kvepavirno organu gleivines paburkimas, tampa lengviau kvepuoti,

• Vibracinis rnasazas. Jis labai gel bsti , kai kosulys yra dregnas, Baksnojant krutines lasta, darant vibracinius judesius skatinamas bronchuose susikaupusio sekreto salinirnas. Krotines lasta is nugaros ~ son4 baksnokite pirst4 galais. Siek tiek pamasazsve, paprasykite vaiko pakoseti ir toliau rnasazuokite. ProcedOra turi trukti apie 5 min., j'1 galima pakartoti keleta kartu per diena. Mazylio negalima rnasafuoti, jei jis turi temperatures. Masazuojant taip pat pagereja krutines lastos organu kraujotaka, daugiau vaistini4 rnedfiagu patenka ) plauci4 audinius, suaktyveja rnedfiagu apykaita, jie geriau valosi.

ines priemones palengvina kosul]

OIl

ZURNAlO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

Ve

5

au

a

e

kausma, kaip gydyti angina?

isgerti silto piena. Jei vaikas piena nernegsta, rnedu galima ciulpti viena, Keletq kartu per diena gerkite po valgornaj saukstq citrinu sulci4 ir medaus lygi4 daliu rnisinio.

• Vitamin'l C, kuris padeda imuninei sistemai kovoti su virusais. Imunitetq galima pastiprinti eziuoli4 ar kitais preparatais.

• Drekinkite aplinkos ora, nes dregme apsaugo gleivine nuo isdziuvimo. IsdziOvusi gleivine sukelia dirginirna, 0 rnazylis negali rniegati.

Virusinj gerkles uzdegima neretai dar Iydi kosulys ar ciaudulys, bega nosis, kartais isdziOsta burna ar prikimsta balsas. Virusinis gerkles uzdegirnas praeina per 3-5 dienas, nes per ta laika organizme pasigamina antikunu, kurie sunaikina sukeleja.

Jeigu malyliui gerklyte tik pradeda skaudeti, kutenti, is pradzi4 virUSq jveikti bandykite be "chemijos", pasitelke tik namines priemones:

• Skyscius. Malyliui duokite gerti negazuoto mineralinio vandens ar nesaldytos a rbatos , tai pades issivalyti gleiverns,

• Homeopatinius vaistus geriausia duoti ligai neisisenejus (pvz., "Umcalor", "Tonsilotren", "Tonsilgon"), jau ciulpti mokantiems rnazyliams labai patiks ledinukai su vitaminu C, rnetornis, salaviiais,

• Kornpresa. Malyliui ant kaklo galite uzdeti sildomqii kornpresa, pvz., saukstq degtines sumaisykite su trimis saukstais silto vandens.

• Arbatas. Mazasis ligoniukas turi gerti kuo daugiau skysci4 - ramuneliu ar liepu zied4 arbatos, vandens su vitaminu C.

• Skalavimus. Vyresnj vaika pamokykite gerkle skalauti druskos arba sod os tirpalu, salavij4 ar medetku nuovirais. Susmulkinkite pusies purnpuru, saukstq j4 uzpilkite stikline verdancio vandens, uzdenkite ir 30 min. kaitinkite verdancio vandens voneleje, atausus nukoskite ir skalaukite gerkle,

• Medl!. Jei vaikas nera alergiskas ir yra vyresnis nei vienu rnetu, jam galima duoti paciulpti saukstel] medaus ir po to pasiOlyti

Skausmas vis stlpreja

Jeigu tik prasidejusios ligos nepavyko jveikti ir, nepaisant visu narniniu priemoniu, gerldes skausmas stipreia, 0 vaiko bOkle blogeja, reiket4 pasitelkti rimtesnes priemones. • Stipru gerkles skausma ir ternperature rnalsina paracetamolis ar ibuprofenas.

• Antiseptiniai gerkles purska'a' slopina skausma ir uzdegirna, "Tantum Verde" burnos purskalas labai tinka sergant burnos gleivines ir rykles uzdegirnu. Purksti rekomenduojama 2-6 kartus per para, vaikams iki 6 metuku po 1 ispurskimq 4 kg kOno svorio (bet ne daugiau kaip 4 ispurskimus), 6-12 m. vaikams - po 4 ispurskinus,

• Persinci'l malylio gerklyte ramina ciulpiamosios tabletes "Isla Moos" ir "Isla Mint", "Hexalyse", "Neo-angin", "Homeovox".

• Nepasitarus su gydytoju nereikia griebtis anfibiotiku, nes jie uzrnusa ne virusus, bet bakterijas.

Gerklyt~ mazyliui gali skaudeti del virusu sukelto uzdegi-_ mo, 0 angina sukelia bakterijos. ,~ .:» teka is burnytes, Pastebejus tokius pozymiu-i'-;galima jtarti, kad mazyliui skauda gerklyte. Vyresniems vaikams jtarti lig'l galima apziOrejus gerkle,

~~~~ Sk~a~~

da daznai, bet ne visada sj negalavirna teveliai atpazjsta. Jau paugejes malyi is pats

gali pasakyti, kad jam Kutena

skauda gerklyte, taciau kai del vi ruso

skauda dar nekalbanciarn Esant virusiniam gerk-

kudikeliui, nustatyti verki- _, les uzdegimui rykles glei-

mo priezasf gali bOti . vine bOna paraudusi,

nelengva. .Gydy~oJas paburkusi, jauciarnas dir-

Suprasti, kad kOdikiui otonnolanngologas ginantis, persintis kuteni-

skauda gerklyt~, galima is DARIUS mas. Po kurio laiko

to, kad nenori valgyti, RAUBA skausmas sustipreja, at-

gerti, jam sunku ryti seiles ir jos rodo, kad gerkle tarsi isplikyta.

Konsultuoja specialistas

Svarbu -atpaiinti anginq

akterijos daznai suke- va Igyti , nei gerti. Anginos skaus-

lia daug rimtesnj nega- mas skiriasi nuo paprasto rykles

lavirna - angina (ton- uzdegirno skausmo - jis labai

zilita), kuri ilgesnj laik'l stiprus ir dar sustipreja ryjant sei-

negydoma gali sukelti les bei rnaista. Issiziojus net plika

pavojingu kornplikaciiu: pakenkti akimi matomos padidejusios ton-

sirdziai, inkstams, sanariarns. ziles, 0 gerkle raudona tarsi prisir-

Infekcija prasideda staiga - ligo- pusi vysnia, neretai dar matyti

niukui pakyla auksta temperatOra baltu taskeliu ar apnasu, Padide-

(iki 40 laipsniu), skauda gekle, ja kaklo, pazandzi4, kartais ir

jis jaucia silpnurna. Mazyliui pakausio limfmazgiai. Liga t~sia-

sunku ryti, todel jis nenori nei si 7-10 dienu.

I

r

yt~.

Prireiks antibiotiky

• Pries gydant angina rekomenduojama atlikti pasel] nuo tonziliu, ypac tuomet, jeigu rnazylis visai neseniai buvo persirges angina.

• Po to parenkami antibiotikai, dazniausiai skiriami is penicilinu grupes. Jeigu jau neimanorna nieko praryti del gerkles skausmo,

tai antibiotiku prireikia ir susvirksti. Tik po keliu dienu pagereius bOklei galima skirti geriarnuj4 vaistu. Atminkite, kad pradejus gerti antibiotikus, net ir pagerejus bOklei, j4 mesti pusiaukeleje nevalia, reikia gerti visa kursa - 10-)4 dienu,

• Salia si4 rirntu vaistu rekomenduojamos ir visos kitos priernones, kurios tinka esant virusiniam gerkles uzdegirnui. Gerkl~ galima purksti uzdegimC) slop inanciais ar antibakteriniais vaistais (dabar jau yra ir dvejopo veikimo purskikliu), naudingos ir arbatrnedzio eterinio aliejaus inhaliacijos.

• Jeigu tonzilitas kartojasi kelis kartus per metus, atsirado sirdies permusimu, sanariu skausmu ar del neaiskiu priezasci4 pakyla neauksta temperatOra - rekomen- I duojama salinti tonziles chirurginiu bOdu.

Kaip parinkti maistq

N eretai rnazyliui taip skauda gerklyte, kad j is atsisa ko va Igyti i r gerti. Ligoniuko maistas turetu bOti skystas, nekarstas, nerugstus, kad kuo maziau erzintu gleivine. Nieko baisaus, jei maZylis sirg-

damas valgo rnaziau, taciau skysci4 jis privalo gauti pakankamaio Gerirnai irgi turetu bOti nekarsti, nerugstus, negazuoti. Labai tinka kisielius, arbata, vanduo. Kad mazau skaudetu, galima mazyliu: pasiOlyti gerti per siaudeli·

Kaip iivengti gerkles skausmo

• Mazylis turi nepersalti, ypac reikia saugoti kojas, kad nesusaltu ir nesuslaptu

• Laikykites higienos, labai svarbu, kad rnazylis daznai plautusi rankas, nes per nesvarias rankas greicieusiai plinta ivairi4

intekciniu lig4 sukelejai,

• Prasidejus persalimo lig4 sezo-, nui dazniau valykite dulkes.

• Namie nerOkykite, nes vaikai, gyvenantys kartu su rukanclais I suaugusiaisiais, daznai serga I faringitu.

Nieko baisaus, jei rnazylls sirgdamas valgo rnaziau, taciau SkyS~il! jis privalo .,.: gal:ltL~nkamai:

to M

. {i~;:--~ ... ifit::.:p' ~

GRE\TA PAG~lBA SKAUDANC\A\

GERKl£n

Burnes tl ~"

purskalas 1J

w Q 11:' w >

~ ::::l I- 2

s

. TANTUM" VERDE

~,.,.,

PU~kalas

TANTUM® VERDE burnos purskalas

1 ml tirpalo yra 1 ,5 mg benzidamino hidrochlorido

Purskiarnas 2-6 kartus per parer

Suaugusiems po 4-8 ispurskimus.

12-16 m. vaikams po 4 ispurskimus.

Jaunesniems kaip 6 m. vaikams po 1 ispurskimq 4 kg kunc svorio (ne daugiau kaip 4 ispurskimus).

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOSr GYDYMAS

Kai sus

aust

Tyrim~ duomenimis, trys ketvirtadaliai vaik~ ausies uzdegimu suserga nors kartq gyvenime, trecdalis j~ iki trej~ met~ amzaus vidurines ausies uzdegimu suserga tris ar daugiau kart~.

patekti j vidurine aus] ir joje susiformuoja neigiamas slegis, del kurio is kraujagysli4 pradeda sunktis skystoji kraujo dalis. vidurine ausis prisipildo skYSCi4, kurie is ausies negali niekur nuteketi, Kol sekretas yra vandeningas ir skaidrus, si liga vadinama seroziniu vidurines ausies uzdegimu.

POlinis vidurines ausies uzdegimas prasideda tuomet, kai per platu ir trumpa rnazylio klausome] vamzdj is nosies j vidurine ausi kartu su gleivemis patenka bakterij4. Tuomet jos pradeda daugintis sekrete, 0 sis pasidaro pOlingas. Kaupiantis pOliams pakyla kOno temperatura, del spaudimo j ausies sieneles pradeda skaudeti ausi, 0 ausies bOgnelis del pOli4 spaudimo i apatine jo dal] gali net pratrOkti. POliai bOna skysti, tasus, gleivingi, bespalviai ar gelsvi, bekvapiai. Is pradzi4 del bOgnelio trOkimo pOliuose gali bOti kraujo priernaisu,

Po persalirno rnazylius daznai uzklurnpa rimtos komplikacij

idurines ausies uzdegimu, arba otitu, dazniausiai serga kOdikiai ir mazi vaikai. Specialistai teigia, kad jeigu kOdikis iki vienu rnetu nors karta suserga ausu uzdegimu, tai yra didesne tikimybe, kad sis negalavimas jj kamuos ir toliau. Siek tiek dziugina tai, kad augdamas vaikas ausu uzdegirnu serga reciau. Dazniau sia liga vaikai serga rudeni, ziemq ir pavasarj.

kas atsparesni ivairiorns ligoms bei infekcijoms. Iaciau veliau kOdikio organizmas greitai persa-

la, nes jo kOno temperatOros reguliacija dar silpnoka, 0 imunitetas nera visavertis. KOdiki4 bei maz4 vaiku klausomasis vamzdis yra trumpas ir

~ platus, be to, mazesnis nuolydis nuo nosies iki ausies. Persalirno ligos daznai atveria q.usies vartus mikrobams. Vidurines ausies uzdegirnas dazniaosiai _prasideda aritra

treda slogos diena. KOdikiui ,p_ersaIus del slogos ar nosiarykles u~degimo uzburksta ne tik nosies gh§ivine, bet ir nosiarykle su ausimi jungiancio ausies klausomojo vamzdzio angos gleivine, todel ji uzsiveria. Tuomet oras is nosiarykles negali

Konsultuoja specialistas

Gydytojas Otorinolaringologas DARIUS

RAUBA

Pulinis ar serozinis ausies uzdeqlrnas KOdikj iki puses rnetu nuo viS4 lig4 saugo jgimtas, motinos perduotas imunitetas, tcdel mazyliai kur

Kaip diagnozuoti ligq

S kysci4 kaupimast bei ausies uzdeglma gydytojai nustato esant anksciau isvardytierns pozyrnlams arba pakitus ausies bugneliospalvai, formai ir tamprumui. Sie pakitimai

matomi apziurint aus] specialiu prietaisu - otoskopu. Taip pat mazyliui gali bOti atliekama timpanometrija - specialiu prietaisu uzrasorna kreive, kuri parodo bOgnelio judruma, spaudirna isorine]e klausomojoje landoje ir

bugnineje ertrne]e. Atliekant audiograrna nustatomas klausos pakenkimas del bugnineje ertrneje esancio skyscio, Jeigu mazylls jau nebe pinna karta serga ausu uzdegimu, bOtina apziureti nosiarykle del adenoidu, Tai atliekama standziais ar lanksciais endoskopais.

usy uidegimu

• mazylis daznai serga persalimo ligomis, dazniausiai sloga,

• iskrypusi nosies pertvara;

• netinkamai maitinant kudik] i aus] patenka pienuko ar rnisinuke,

• sernole yra rOkanci4j4;

• vaikas serga adenoidu uzdegimu,

• sergantis sloga ir nosiarykles uzdegirnu kOdikis nuolat guli, del to susikaupes sekretas lengviau patenka i vidurine ausl,

• kraujo uzretimo atveju bakteriju su krauju patenka i vidurine aus],

Serozinio ausu uzdeqirno pozyrnial _

• Prikurtimas • Uzesys ausyje

• Spaudimo jausmas ausyje .Ausies uzgulirnas .Savos kalbos skarnbejirnas ausyse .Judinant galva jauclarnas skyscio persipylimas ausyse

Pulingo ausu uzdegimo pozyrniai

• Ausies skausmas • Dirglumas .Karsciavimas (apie 39 °C) .Nemiga .Verkimas .Pablogejes apetitas .Ausies tempimas .Ausies uzgulimas .Klausos susilpnejmas .Galvos svaigimas .Koordinacijos

Kaip padeti ma%)

eveliai turi atminti, kad rnazylio ausytes reikt4 praoeti gydyti nuo jas susargdinusios slogos,

kad pagerintume skysci4 nutekejrna is ausies. I kiekvien'l nosies landa, issiurbus gleives, mazyliui patariama jlasinti gydytojo paskirtu gleivine sutraukanciu vaistu. Slogucjant] kOdiki patariama migdyti pusiau sedirna padetimi, kad no-sies gleivi4 nepatektu i ausyte. Stipr4 ausies skausma aprnalsins ir siek tiek uzdegim'l surnazns ausu lasai "Otipax". Jeigu vietinio poveikio priernones nepadeda,

aus

s. Viena j~ - ausies uzdegimas

iniau susergama kai:

sutrikimas .Sleikstulys .Vemimas .Skysti viduriukai .TrOkus bOgneliui is ausies pasirodo bekvapiu isskyr~, tuomet mazylio savijauta pagereja .Jei vaikas dar nekalba

[tarti ausies !J~degil!l~ galima, Jelgu KudlI{IS:

• karsciuoja; • griebia ar liecia ranka skaudarna ausj; • prilietus skaudarna ausj kOdikis pradeda verkti;. ilgai ir stipriai verkia,

• sutrinka vlrskinirnas, • dingsta apetitas.

KC} daryti?

• Jeigu pastebite nors kelis minetus ligos simptomus (dazniauslai visi, is karto nebuna), nedelsdami kreipkites j gydytojij, nelaukite va-

Skausma malsina ir kompresas.

g

~ r-- ....... ~

~ s:;;;=;;_~ 1

~

o

:::;

~'"-'l:'",,--_ .

..:;.,.;;. ...... ::.... ...

III

maZylis istisai verkia del skausmo, galima duoti isgerti vaikisko ibuprofeno ar paracetamolio.

, Antibiotiku skiriama ne visada, j~ prireikia tik tuomet, kai

• maZylio organizmas nepaiegus pats jveikti ligos. Antibiotik~ gydytojas paskiria penkioms ar net deSimciai paru. Pradejus juos vartoti bOtina isgerti visa paskirta vaist~ kursij, antraip uzdegimas gali atsinaujinti arba atsirasti antibiotikams atspariu bakterliu, Nesitikekite, kad isgerus antibiotiku mazylio bOkle is karto pageres. Reikes palaukti dvi tris paras, kol vaistai prades veikti.

Pasikartojantys ausies uzdegi-

karo ar nakties, nes siuo laikotarpiu skausmas sustipreja.

• Kol gydytojas apziures ligoniukq, j ausis galite lasinti tik skausrna malsinanci~ vaistq (pvz., "Otipax"). • KOdikj reikia zindyti bei maitinti daznai ir po truputj, nes valgant skausmas sustipreia, del to jis gali pravirkti, nebezjsti krOties arba buteliuko.

• Tiksliai vykdykite gydytojo nurodymus. Pavyzdfiui, bOtinai pasirodykite pakartotinai gydytojo nurodytu laiku, nepaisydami to, kokia vaiko savijauta. Jei vaiko bukle pablogeja, bOtina kreiptis anksclau, nei nurodyta.

• Mazylj gydykite tik tais vaistais ir tiek laiko, kiek nurode gydytojas.Jei kyla jtarimas, kad po Ominio vidurines ausies uzdeglrno susilpnejo vaiko klausa, nedelsdami kreipkites j gydytoia pakartotinai.

Vidurines ausies uzdeqimu dazniausiai serga vaikai iki 10 rnetu arnziaus. Vienas pagrindiniu sics ligos sirnptomu - stiprus ausies skausmas. Jis atsiranda del vidurines ausies qleivines uzdeqimo ir pOli4 (skyscio) spaudimo j buqnel].

mai gali susilpninti klausa, sutrikdyti kalbos raidij. Jei skystis vidurineje ausyje lieka ilgiau kaip tris rnenesius ir silpne]a klausa, tuomet atliekama timpanostomija (tam tikras angos vsuformavimas ausies bOgnelyje). Siai procedural atlikti naudojamas timpanostominis vamzdelis, kuris ispaudfiamas j bOgnelj. Juo skystis is vidurines ausies nuteka j isore, Jei uzdegimai kartojasi ir toliau, dazniausiai salinami adenoidai ir polipai.

Svarbu laiku pradeti gydytis, antraip gali kilti pavojing~ komplikacij~, pavyzdziui, spenines ataugos, vidines ausies, srnegenu bei j~ dangalu uzdegimas, kraujo uzkretimas.

Otipax greitai malsina ausies skausmq. Sudetyje esantis lidokainas vletiskai mazina skausma, 0 fenazonas mazina uzdeqirna. Otipax lasinamas 2-3 kartus per diena po 41asus j skaudamq aus].

Svarbu kreiptis i gydytojq net ir mazejant ausies skausmui, kad butu nustatyta tiksli diaqnoze ir paskirtas reikiamas gydymas.

Otipax ausu lasai yra nereceptinis vaistinis preparatas.

II

"

az

Nosies, ausu,

akiu Lasai /

• Lasiukai i nos] ne tokie ir nekalti. Labai svarbu, kad lasai pasiektu nosies gleivine, 0 ne per nosyje susikaupusio sekreto pavirsu, nukeliautu i zernesnus kvepavimo takus. Icdel pries lasinant ar purskiant lasus nos] reikia gerai isvalyti. Nosiai valyti tinka ir natoralus neskiestas jOros vanduo. Svarbu, kad purskiant jOros vandeni i nos] valkas gulen, pakreipes galva i plaunamos snerves puse. Negalima purksti tirpalo i nosi, jeigu rnazylis guli aukstielninkas ir uZvert~ galvq - gali uzsprirgfi, KOdikiams ir rnaziems vaikams tinkamesni lasintuvai su jOros vandeniu, 0 ne purskalai, Po to nosyje esanti sekreta reikia isvaIyti. KOdikiams nos] isvalyti galima <i specialia kriause ar siurbtuku. § Nevalykite vatos tarnponeliais, nes ~ gleives galite nustumti giliau. 8 Vyresni vaikai turetu lengvai issi~ pOsti. Tai atlikti reikia uzspaudus ~ viena snerve, Taciau nereikia stip'':;1 riai pOsti, nes del to gali paurnet: ____ --J F viduriniosios ausies uzdegimas.

Nors daugelis sirupeliu gana skanOs, taciau sergantis Tik isvalius nos] galima lasinti

mazylis daznai bOna labai nekantrus. Tik pamates vaistus ir tiketis pagerejirno.

Y Vaikq paguldykite ant nugaros,

saukstelj, pipets su vaistais i 'nos] ar ausj, dafnas prade- taclau galvytes neuzverskite, nes

da atkakliai priesintis. Be to, kartais nespejarne gydytojos vaistai gali patekti i gerkle, skrandi ir sukelti salutln] povelki, Juos

ar vaistinmkes paklausti, kaip juos tinkamai paruosti, var- lasinkite ant nosies soninio spa rne-

toti pries ar po valgio - 0 visa tai labai svarbu. lie gleivines (po du lasus i abi sner-

PernelY!iI ilgai vartejami gleivin~ sutral!lkiantys lasai jq pazeidzia, isdziovina, sutrikdo gebejimq saugotis infekcijl{.

Apie geriamuosius vaistus- ;.. ..

D auguma vaistu maziesiems gaminami sirupo pavidalu. Vaist~ duokite is negilaus saukstelio, kad bOt4 lengviau isgerti. Jeigu nepavyko visu vaistu sugirdyti iskart, ikiskite saukstef i burna dar karta ir apversta perbraukite per liezuvi. Jeigu mazyl is atsisako gerti va ist4 ar juos isspjauna, pabandykite susvirkst. vienkartiniu svirkstu (be adatos), Nekiskite saukstelio ar svirksto giliai i burna, nes paliete liezuvelio sakn] sukelsite ziaukciojimij. Duokite vaikui pakankamai uzsigerti. ne tik pasalinsite vaistu skon], bet ir pagerinsite j~ rezorbcija, vaistai bus greiciau pasisavinami. Geriau uzgerti

vandeniu, nes.sultys (ypac greipfrut~) arba arbata gali sudaryti nepageidaujarnu j ungi n i~. . Dangelj vaistu - geriau vartoti 30:-50 rninuciu pries valgi, Jei nur6dyta po valgio, vadinasi, turi praeiti mazdaug valanda.

• Antibiotikll vartojimo ypatumaio Vartojant antibiotikus ypac svarbu laikytis vartojimo rezimo ir juos gerti taip, kaip nurodo gydytojas. Mazesne doze skiriama naujagimiams, neisnesiotukarns, vaikams, kuriu inkstu ir kepenu veikla sutrikusi. Gydant mazesnemis, nei nurode gydytojas, dozemis urnine intekcine liga gali virsti letine, atsiranda antibiotikams atspariu bakteriju. Nepakankama doze j~ neveikia, jos tarsi pri-

pranta prie vaistu. Svarbi ir gydymo trukrne, Kitaip liga gali atsinaujinti, nes jq sukel~ mikrobai nevisiska: [veikti. Gydymas dazniausiai trunka 7-10 dienu, taciau kai kurias ligas reikia gydyti ilgiau. Vartojant antibiotikus svarbu tiksliai zinoti, kiek kartu per para (per diena) reikia gerti, ir to grieZtai laikytis, kad organizme visa laikq butu pakankama vaisto koncentracija.

, Svarbu preciziskai iuos paruosti Buteliuka su milteliais

• reikia atskiesti iki nurodytos zymos virintu atvesintu vandeniu. Netinkamai pagaminus suspensija, vaisto doze gali bOti per didele arba per maza. Vaistas veiksmingas ilgiausiai keturiolika dienu. Sirupas galioja tiek, kiek nurodyta ant pakuotes.

ves), taciau nekiskite giliai, nes nepamatysite, ar vaistai nulasejo. Prilaikykite mazylio galva, kad nejudetu. Nesijaudinkite, jei mazylis nusiciaudes, tai normali reakcija. Jei siek tiek vaistu nutekeio, daugiau j~ nelasinkite.

Jeigu i nos] ilasinsite pernelyg daug nosies lasu tirpalo ar skirta doze lasinsite per daznai, rezultatas bus ne kvepavimo pagerejimas, bet apsinuodijimas. Jj galima [tarti, jei mazylis taps vangus ar, atvirksciai, susuaudines, padafnes sirdies plakimas. Nosies lasai - rimtas vaistas, kur] reikia tiksliai dozuoti ir tinkamai vartoti. PerneIyg ilgai vartojami gleivine sutraukiantys lasa: jq pazeidfia, isdziovina, sutrikdo gebejima saugotis intekciiu. Kita beda yra medikamentine sloga, kurios priezastis - netinkamai vartojami vaistai.

• AUSII lasus reikia pasildyti. Pries lasinant vaistus j ausi gydytojas turi pafiureti, ar netrukes ausies bOgnelis, nes tokiu atveju skausrna rna Isinantys aliejiniai lasai gali pakenkti. Ausj dazniausiai skauda esant viduriniosios ausies uzdegimui, isburkus Eustachijaus kanalui ir kai ausyje susikaupes sekretas "plesia" bOgnelj. Kai bOgnelis pratrOksta, galima pastebeti istekejusi sekreta ausies landoje, intensyvus skausmas nurimstao Tuomet lasinarni ne skausrna malsinantys ausu lasai, bet gydytojo skirti antibiotikai.

Jeigu mazylis atsisako gerti vaistu ar juos isspjauna,' pabandykite susvlrkstl vienkartiniu svirkstu (be adatos).

MAZYLIO SVEIKATA: MAMOS ATMINTINE

II 5

/

paracetamolio ar ibufeno, 0 po to lasinkite lasiukus .

• Akil! lasal - tik gydytojo nurodymu. Pries lasindarni lasiukus ) akis butinai pasitarkite su gydytoju. Vaistai nuo pulinio uzdegirno gali netikti virusiniam ar alerginiam konjunktyvitui gydyti. Lasai dazniausiai lasinarni keturis penkis kartus per diena. Tepalas arba aki~ gelis paprastai vartojamas du tris kartus per diena

'Pries lasinant vaistus ) akis jas reikia isplauti, Plaukite vi-

• rintu vandeniu ar arbatos nuoviru suvilgytais vatos tamponeliais. Tarnponeliu braukite nuo isorinio akies kampo vidinio link. Vienu tarnponeliu valoma tik viena karta. l.asindarni vaistus, ranka, kuria laikote lasintuva, uzdekite mazyliui ant kaktos, kad ji galet~ judeti su vaiko galva. Taip isvengsite traumos, nes rnazyliu. si procedure nemaloni ir jis priesinasi. l.asinant siek tiek patempkite apatin) voka zernyn ir ) atsiverusia ertrne [lasinkite viena lasiukij. Daugiau lasinti nera prasrnes, nes netilps. Nesijaudinkite, jeigu vaistai nulasejo ant uzrnerktos akies, jie vis tiek pateks ten, kur reikia. Negalima lasinti saltu lasu, jie turetu bOti kambario temperatures. Atkreipkite dernesi, kiek akiu lasai galioja atidarius buteliuka, nes dazniauslai jie greitai genda.

Vaistai nuo gerkles - tik po valgio

V artojant ciulpiarnasias tabletes, purskalus bei tirpalus svarbu zinoti, kokios j~ veik-

liosios rnedziagos. Bici~ pikis, eztuoles, cinkas, islandines kerpenos ne tik dezinfekuoja, bet ir teigiarnai veikia irnunine sistema. Tokius preparatus galima vartoti ilgiau. Jeigu vaisto veiklioji rnedziaga yra sintetinis antiseptikas, j) reiketu vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Negalima vartoti skirting4 antiseptiku kartu. Be to,

pernelyg ilgai vartojant sintetinius antiseptikus galima sutrikdyti naturalia burnos flora. Tabletes gali ciulpti vaikai, kurie jau suvokia, kaip tai daryti. Svarbu stebeti, kad neuzspringtu. Purskalai tinka dvej~ trej4 metu vaikams. Skalauti gali vyresni vaikai, nes mazlukai tirpala prarytu

, Pavartojus bet kurlu dezinfekuojarnuju vaistu po to

• reiketu bent pusvalandj negerti ir nevalgyti, kad veiklioji medziaga kuo ilgiau isliktu burnoje.

Pries laslnant vaistus i aus] gydytojas turi pazluretl, ar netrukas ausies bOgnelis

AUS4 skausmas bOna stiprus, todel mazylis nesileidzia lieciamas. Pasukite galvyte ant sono, kad geriau rnatyturnete ausies kanala, prilaikykite rnazojo rankas (kOdik) galite trumpam suvystyti), Jei naudojate pipete, jos galas turi bOti suapvalintas.

Pries lasinant lasus j aus] juos reikia pasildyti iki kOno temperaturos - negalima lasinti saltu lasu, Taigi pirmiausia j4 uzlasinkite sau ant rieso, kad [sitikintumete, ar jie tinkamos temperatoros. Jei labai skauda ausj, pirmiausia duokite

.,

Zvakuciy ypatumai

saldytuve, iserne palau kite,

. kol susils iki kambario temperaturos). Saltq sunkiau [kisti, ji gali sudirginti jautriq tiesiosios zarnos gleivine, Zvakute nebus veiksminga, jeirnazylis kelias dienas nesitustino. Vidurtuojanciam mazajam irgi nerekomenduojama, nes dar labiau sudirgins gleivine. !kis~ zvakute suspauskite sedmenis ir palaikykite apie minute, kad neislistu.

om is patogu gydyti

J karsciuojant) mazyl], nes j4 gydomosios medziagos patenka j didjjj kraujotakos rata, aplenkdamos kepenis, kur dalis vaistu neutralizuojama. Be to, zvakutes tinka, kai vaikas isvemia vaistus ar negali j4 nuryti.

Mazyl) guldykite ant sono.

Sulenktas kojas prispauskite prie pilvuko. Is anksto pasiruoskite zvakute (jeigu laikote

Konsultavo pediatre AURIKA JUREVICIENE

NC<RTH\vAY~

medicinos centrai

!sigijusiems programq arba 10-ies kartu abonementq - DOVANA

www.nmc.lt

S. Zukausko g. 19, Vilnius, tel. 264 4461

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: SLAUGYMAS IR PRIEZIORA

Pasveikti pades ypa1

Kai kyla temperatura, negalima, ligoniuko per aaug siltai apkloti arba all!rengti.

Norint, kad mazylis kuo greiciau jveikt~ ligq, nepakanka vien duoti jam gydytojo paskirtu vaistu Sergant vaikui, reikia tinkamai pasirOpinti ir narnu aplinka, tinkamai parinkti maisto produktus, skirti jam daugiau demesio,

Priernones, @) Ligoniuko nereikia ap-

desi v' muturiuoti. Jei maZylis ne-

pa esrancios karsciuoja, jj ren~te.)pras-

greiciau tai. Svarbiausia,_kadvaikui

pasveikti nebQtq,karsta ar salta. Kai

o Kambario vedinirnas. kyla'temperatOra, negali-

Ligoniukui labai svarbu ma-ligoniuso per daug.sil-

tyras oras, todel jo karn- tai apkloti arba aprengti.

bar) reiket4 isvedinti kiek- Kadangi per oda garlnant

vena diena, 0 dar geriau - skyscius is organizmo

du kartus per diena: Ypac pasisalina silurna, tai

praverstu kvarco lempa. stipriai apmuturiuotam

Taip pat reiketu drekinti os vaikui bus labai sunku.

kambario ora, kad neper- gydytoja Karsciuojant) vaika reikia

dziOt4 gleivine ir mazylis EGLE rengti lengvais ir patogiais

galen, lengviau atsikoseti. MARKOVSKI drabufellais, kurie ne-

Tai ypac svarbu prasidejus sildymo trukdytu organizmui kovoti su liga. 0

sezonui. Kambario temperatOra ~kloti uZtenka plona antklode.

turetu bOti 20-22 laipsniai silu- 0 Buvimas lauke padeda kovoti

mos, 0 dregrne siekti 60 procentu. su liga. Tiesa, ) lauka galima eiti tik

@ Valykite dulkes. Por'l kartu per tuomet, jeigu maZylis nekarsciuoja.

diena dregna sluoste reikia isplauti Jeigu rnazasis sloguoja, bet nera

ligoniuko kambario grind is, nuvalyti temperatOros, tikrai nereikia at-

dulkes nuo batdu, kad neapsi- sisakyti pasivaiksciojirnu lauke.

gyvent4 lig4 sukelejai. Buvimas lauke ne tik nekenkia, bet

ir skatina imuniteta kovoti su bakterijomis. Be to, net ir trumpas paslvaikscioiirnas lauke pagerina ligoniuko nuotaika. Iaciau nereiketu bOti vietose, kur pucia vejas, geriau paieskoti uzuovejos. Jeigu Iyja arba sninga, ) lauka geriau neiti.

~ Nuo maudyniu susilaikykite. Sergancio mazylio maudyti negalima. Net jeigu ligoniukas nekarsciuoja, vis tiek geriau jo nemaudykite. lslipus is siltos vonios jauclarnas ternperaturu skirtumas, o tai nesveikam organizmui nera gerai. Jeigu vaikas serga penkias ar daugiau dienu, labiausiai prakaituojancias vietas nuvalykite dregna servetele.

@ Miegas - taip pat vaistas. Susirgusiam vaikui leiskite miegoti tiek, kiek js nori ir kada nori. Miegancio vaiko nezadnkite jokioms procedOroms. Miegas gydo kaip ir vaistai. t) Varvanciq nos) valykite vienkartinernis nosinaltemis. Jos turetu bOti gana minkstos, kad netrintu jautrios mazylio odeles, Panaudotas vienkartines nosines reikia iskart isrnesti, Medziagines nosines nera geros, nes jose gali daugintis bakterijos ir patekti ) nosyte.

G) Artimljjlj higiena - svarbu. Siaugantis maZylj suauges turi daznai plautis rankas su muilu. Be to, patartina issisnypsti nosj. 0 dar geriau - issiplauti j'l jOros vandeniu. Pasistenkite, kad ligoniuko karnbaryje nesilankyt4 sveiki vaikai - virusai tik ir laukia, kol gales patekti j sveika nos) ar akis, pradeti daugintis ir sukelti lig'l.

Ligoniuko valqiarastis

Sirgdamas mazylis netenka apetito, nes jo organizmas kovoja su infekcija. Nereiketu jo versti valgyti per jega. Nieko baisaus nenutiks, jeigu vaikas atsisako maisto. Per kelias dienas, kol cnazylis sirgs, svoris tikrai nenukris. Zinoma, jeigu vaikas nevemia ir neviduriuoja. Maitindami vaika per jega, ne tik suerzinsite mazyl], bet ir apsunkin-

Lovas reiimo ne visada reikia

J eigu vaikas nekarsciuoia ir nereikia guleti lovoje, jis gali uzsiimti jprastine veikla. Taciau nepatariama ligoniukui zaisti labai judriu zaidim4, kad nesuprakaituotu, DOkstant iseikvojama labai daug energijos, kurios reikia kovojant su liga.

Nereikia vaiko versti visa diena gulef lovoje, jeigu ternperature truputj aukstesne nei jprasta. Jis gali piesti, skaityti

ngas mamos rupestis

site ligos eig'l - sergantis organizmas tures virskinti maista, 0 ne kovoti su infekcija. Kai ligoniuko savijauta pageres, jis pats paprasys valgyti.

Lengvai virskinarnas ir sveikas maistas. Kad ir kaip serganciam mazyliui nesinori valgyti, maistas reikalingas normaliai organizmo veiklai palaikyti bei uztikrinti. PasiOlykite ligoniukui lengvai virskinarno maisto, pavyzdziui, omleto, vistienos sultinio, jogurto, vaisiu Maistas turi bOti neriebus, lengvai kramtomas, skystokas. Sergantis mazylis turi bOti maitinamas mazornis porcijomis, kad jo organizmas, pasisavindamas rnaista, pajegti, kovoti su infekcija. Reikia laikytis ir sveikos mitybos principu, Valgis turetu bOti be astrlu prieskoniu, sviezias, nekonservuotas. Vaikui reikia duoti pakankamai grudiniu kosiu, darzoviu Pries maitinant persalimo ligomis sergantj mazylj reikia isvalyti nosyte ir ilasinti gydytojo skirtu lasiuku, Taip ligoniukui bus lengviau kvepuoti ir valgymas netaps kancia.

Kuo daugiau skysciu! Karsciuojant organizmas netenka daug skysci~, todel sergantis vaikutis turi kuo daugiau gerti. Tuomet jis geriau jausis ir greiciau sveiks. Puikiai tinka uzdegirna slopinancios arbatos. Pavyzdziui, liepziedzi~, ciobreli~. Pastaroji ypac tinka, jei mazylis kosi. Nealergiskiems ir vyresniems nei metu mazyliams arbata pagardinkite citrina, medumi. Kartais sergantys vaikai noriai geria vandenj. Duokite negazuoto mineralinio vandens, nes jame gausu mineraliniu rnedziagu. Tinka kisielius, kompotas, skiestos sultys.

ar vartyti knygutes, zaisti kaladelernis ir pan. Stebekite zaidziancio vaiko elgesj - pamate pirmuosius nuovargio pozyrnius, padarykite pertrauka. Nereiket~ su serganciu vaiku visai dienai jsitaisyti priesais televizoriu ir ziOreti filrnukq arba ilgai zaisti kompiuteriniu zaidimu Mirgantis ekranas sergantj vaikutj labai greitai isvargina - jis tampa irzlesnis, dirglesnis. Nereikalingas dirgiklis, trukdantis sveikti, yra ir triuksminga muzika.

Neapgaudinekite sergancio maiylio

N oredarni jsiOlyti vais- -~---~----.

tu, teveliai maz'lji ligoniuka daznai stengiasi pergudrauti, tikindami, kad tablets bus skani. Iaciau taip elgtis nereiketu Vaikas tokj pagudravirna gali suprasti kaip rnela. Taip pat negalima vaiko bauginti, gasdinti, kad neisgerus vaistu atsitiks kazkas bloga. Jokiu bOdu nebauskite vaikoJ jeigu jis nenori gerti tabletes. Cia reiketu pasitelkti ne griezta tona, 0 srnaiksturna ir humoro iausrna, BOtinai pagirkite mazylj uz ryZtingum'l ir kantrybe, ypac po nemaioniu proceduru.

N~pil.dykite visu uzgald4

Sergantis mazylis daznai bOna irzlus ir neramus, jis reikalauja daugiau demesio, Taciau nereiketu vaiko lepinti, pildyti visu uzgaid~, perdetai nerirnauti del jo savijautos. Mazylis gali pasijusti ypatingas, turintis teise reikalauti isskirtinio dernesio, likti nenubaustas. Pasveikes jis tikrai nenores atsisakyti nauju privilegiju. Neleiskite vaikui pajusti, kad kol serga, bus ispildytos visos jo uzgaidos.

ciausiai jam labai patiks sirgti. Nes kol jis serga, jus visada esate salia Leiskite ligoniukui suprasti, kad ir jam pasveikus jus rnylesite ji ne rnaziau nei sergantj.

Antraip pasveikus teks susidurti su mazylio nepaklusnumu, uzsispyrimu.

Jei rnazvliui iki ligos trOko tevu dernesio, meiles ir rupescio, grei-

ai ligoniukui tenka guteti lovoje, be ligos sukeliamu nernaloniu pojOci~, jam ;..tenka istverti i'rnuobodulj. Kai vaikas sergasunkiai, jam nesinori jokios veikl6s, taciau ligai atsi" traukus jo nuotaika galima pra-. skaidrinti zaidimais.

"Gydytojas". Kai vaikas pats tampa gydytoju, apziOri ir gydo savo zaisliukus, jis ne tik prasiblasko bei kurj laika turi veiklos, bet ir uzsirnirsta, kad pats serga, atsikrato ligos metu atsiradusios jtampos.

"Menininkas". Duokite rnaiajam krOvij senu laikrasci~ bei zumelu ir pasiOlykite iskirpti visus rastus suniukus, leles, rnasinas, mergaites ir pan. Tada paimkite didelj popieriaus lapa ir kartu priklijuokite ant jo iskirptus paveikslelius.

"Skrydis j kita planeta", Vaikai is prigimties yra dideli fantazuotojai, tik kartais jiems reikia padeti.

Pasnabzdekite, kad lova virto kosminiu laivu, galinciu nuskraidinti i kita planeta, arba piratu laivu. Antklode staiga gali

tapti skraidanciu kilimu, sirupas nuo gerkles skausmo - stebuklingu gerirnu, suteikianciu ypatingt, galiu,

..,

Zaidimai, prablaskantys nuoboduli

Ligai atsitraukus ligoniuko nuotalka galima praskaidrinti zaldlrnals.

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: L1GL) PROFILAKTIKA

Kai rnafiukas daznai serga, kalte paprastai suverciama nusilpusiai imuninei sistemai. Ir mamai patariama jq stiprinti. Tik retai paaiskinama, kokie bOdai geriausi. Kita vertus, skirtingos vaiko imunines sistemos grandys bresta netolygiai. Todel yra periodu, kai rnazylis reaguoja i aplinkos veiksnius kitaip nei iki tol.

Ak, tos riu. Iadau ne visada tai

v I. I· jmanoma, todel reikia

persa Imo Igos stiprinti-vaiko atsparuma

[3 iek jos pridaro aplinkos veiksniarns -

rupesdu. Ir daz- imunin~ sistema ._

niausiai bOna

susijusios ne Kuov yrna.ting·a_·.

su persalirnu, r:

o bendraujant su sloguo- maZ!-!JlI ImUIJI-

janciais ar kosejanciais ne sistema

aplinkiniais. Taigi sics ligos lmunlne sistema su-

uzkreciamos. Ir sukelia dare keletas organu

jas daugybe jvalriausiu Pediatre (kauh, ciulpai, uzkrOcio

virusu, rnikroorganizrnu. AURIKA liauka, blutnis, lirntine

o persalimas - tai veiks- JUREVICIENE sistema, kraujo lasteles)

nys, kuris susilpnina imu- ir t4 organu isskiriarnos

niteta ir palengvina salygas vi- specialios baltyrnines medfiagos

siems ligos sukelejarns jsitvirtinti (antikOnai, interferonas ir kt.). Imu-

organizme bei pradeti zalingij veik- nines sistemos sudedamosios dalys

la. Be to, ligas isprovokuoia ir kiti j kiekviena svetirna organizmo jsi-

veiksniai: uZterstas eras, perkaiti- brovel] atsako pasipnesinirnu ir jo

mas, netinkamas maistas, nuovar- sunaikinimu, 0 kitos organizmo

gis. Kad rnazvlis maziau sirgtu, rei- irnunines sistemos lasteles kaupia

kia vengti si4 isvardyt4 provokato- informacijq apie lig4 sukelejus, lai-

ko ta informacijq atmintyje ir esant pakartotinei infekcijai organizmas greiciau susigaudo, kaip kovoti. Tik beda, kad ta atmintis dazniausiai nera ilgalaike, ViS4 siu rnedfiagt, kiekis ir tarpusavio saveika turi islaikyti tam tikra pusiausvyrq. 0 veikiant jvairiems provokatoriams turi atitinkamai kisti, kad juos nugaletu. Geriausias sios kovos rezultatas - kai munines sistemos atsakas yra adekvatus.

Jei atsakas per silpnas, mikroorganizmas ir provokatorius nugales - rezultatas bus liga.

Jei atsakas per stiprus, j rnenka ligos sukeleja per stipri organizmo reakcija pasireiks kaip alergine reakcija arba audinius ardanti autoirnunine liga.

SvarbOs ir vadinamieji nespecifiniai organizmo apsaugos veiksniai: sveika ir nepazeista oda, gleivine (tiek kvepavirno taku, tiek zarnyno).

Kad vaikas mafiau

Suaugusio zmogaus irnunine sistema dazniausiai elgiasi gana protingai, kovodama su ligos sukelejais. Maz4 vaiku imunine sistema dar nesubrendusi ir j zalingus veiksnius kartais atsako audringai, kartais vangiai, greitai issenka. Todel vaikai daznau serga.

Imuniteto brendimo periodai

Skirtingos vaiko irnunines sistemos grandys bresta netolygiai.

• Naujagimis. Naujagimio imunne sisterna dar nesugeba efektyviai kovoti su infekcijos virusais, jis labai pazeidziamas, mazojo sveikata labai priklauso nuo mamos sveikatos.

• Penkiu sesil! rneneslu arnfiaus kiidikis. Marnos antikOnai isnyksta, kOdikiui reikia paciam ismokti apsiginti. Tada jo irnunine sistema patiria didziausia [tampa - jos grandys dar silpnos, tad atsakas ne visada tinkamas. Mazojo gleivines labai jautrios, tokio amfiaus mazyliai link~ sirgti virusinernis kvepavirno ir zarnyno ligomis. Netinkamas atsakas j ligos sukeleja pasireiskia kaip alergine reakcija, ypac jei tevai sirgo alerginernis ligomis.

• Antrieji gyvenimo metal, Mazylis tampa savarankiskesnis ir labiau domisi aplinka. Jis susipazista su pasauliu ragaudamas, bet si pafintis del nesubrendusios virskinamosios sistemos organu gleivines neretai baigiasi zarnyno infekcijomis. Tokio amaaus vaikai daznai serga ir kvepavimo tak4 ligomis, nes kvepavirno lig4 sukeleju yra labai daug (vien virus4 daugiau nei du sirntai), mat per pirmuosius metus vaiko specifinis imunitetas nespeja susiformuoti. • Penkti-septinti metaL Vaikai isgyvena pirrne] greito augimo perioda, J4 irnunines sistemos brendimas arteja prie suaugusio zrnogaus normos, taciau bukle labai priklauso nuo to, kaip organizmas uzgrOdintas.

, Taigi manoma, kad savotiska vaiko irnunines sistemos duo-

• be - kai maZylis yra pazeldziamiausias, t.y. mazdaug nuo sesi4 menesiu i~i mazdaug treiu rnetu amziaus, Siuo amziaus tarpsniu vaikui jokios planines operacijos, kurios gali palaukti, neatliekamos.

;irgt~, reikia stiprinti irnunine sistema

\ 'Ii - - -I - -

urtntiems Sl pnq Imunltetq

rna reiketu susirnastyti tada, jei mazylio niekaip nepavyksta isgydyti jprastais metoda is, 0 infekcija pasireiskia nejprastose vietose, isplinta, Del nuolatiniu infekcij4 kartais net atsilieka vaiko raida, leteja augimas, atsiranda negrjztamu ivairiu organu pokyci4· Tokius rnazylius reikia atsargiai skiepyti vadinamosiomis gyvosiomis vakcinomis (nuo vejaraupiu, tymu, raudonukes, kiaulytes). Tokiems mazylarns labiau tinka negyvosios (uzmustos) vakcinos, kuriose gyv4 rnikroorganizmu nera. Daznai ir sunkiai sergancius vaikus reiketu tirti del alergijos, mat ir ji gali atverti vartus pasikartoianciai infekcijai isplisti. Pravartu istirti skydliaukes veikla, nes jai susilpnejus gali atsirasti ryski4 imunines sistemos sutrikirnu,

V aikai, kuru, imunine sistema itin silpna, daznai serga pasikartojanciornis ausu, plauCi4, virskinamosios sistemos infekcijomis, ypac sunkiai serga vejaraupiais ar tymais. Apie silpna irnunine siste-

..

• Nuo bakteriniu komplikaciju, Daznai sergantiems vaikams gydyti skiriama imunomoduliatoriu. Atminkite, kad imunomoduliatoriai neapsaugo nuo virusiniu infekciju, bet padeda isvengti bakteriniu kornplikaciju. Geriarnuju imunnmoduliatoriu ("Broncho-munal", "Ribomunyl", "Luivac") patariama vartoti tiems vaikams, kuriems kiekviena sloga bOna pOlinga arba baigiasi jvairiomis bakterinernis komplikacijomis - sinusitu, bronchitu ir t.t. J4 taip pat patariama vartoti daznai sergantiems bronchitu, pneumonija, sinusitu ar otitu rnaziesierns. Preparatai turi bOti v.artojami ilgai ir atidfiai laikantis nustatyto grafiko. J4 poveikis pasireiskia mazdaug po rnenesio .

• Augaliniai imunomoduliatoriai. J4 galima duoti mazdaug nuo metuku,

• Maziesiems tinka eziuolill preparatai. Jie stimuliuoja imunine sistema, 0 pagrindinis jos komponentas inulinas turi virusus neutralizuojanciu, bakterijas ardancu savybiu. Eziuoli4 preparatais gali-

Kas stiprina imunitetq

ma ne tik gydyti, bet ir vartoti profilaktiskai.

•. Neseniai Lietuvoje pasirode gliukano (tai is mieliu, jOrll dumblill, bakterllu ir grybll lastellu isgaunama rnedfiaga) turincill preparatu, Jie padeda vaikui greiCiau pasveikti susirgus, 0 vartojant profilaktiskai - apsisaugoti nuo infekciju, Geriamqjj gliukano turintj sirupa "Immunotrofina". tinkaA'a[toti net metinukui, js geriarnas

apie rnenes]. ., "

Purskiamasis gliukano turinfis preparatas "Immuwash" tinka~ __ .·· miausias daznai pasikartoianciaislogai gydyti, nes sustiprina vieti~ _ nj gleivines imuniteta bei nosies, ausu, gerkles imuninj atsaka. Jj galima vartoti vaikams nuo puses rnetuku. "Immuwash" nedziovina nosies gleivines, prie jo nepriprantama. Vaikui susirgus jo purskiarna du tris kartus per para, 0 proftlaktiskai pakanka vieno dvieju kartu (geriausia pries einant j darzel] ar rnokykla ir grjzus narno).

• lrnuniteta stiprina vitaminai, bicill produktai, ZUVll, ryklill taukai ir homeopatiniai preparatai.

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: LlGOS, GYDYMAS

Po antibiotiku

-

qerosi

Sumafejus gerosioms zarnyno bakterijoms sutrinka zarnyno veikla, nusilpsta ill

Naudingos zarnyno bakterijos vadinamos probiotinernis (graikiskai "biotikos" - gyvybinis). Sis terminas atsirado kaip antibiotik4, kurie sunaikina zarnyne gerasias bakterijas, priesingybe.

arnyno bakterijas salyginai galima pavadinti atskiru organu, nes jos atlieka tam tikras zrnogu: naudingas funkcijas, nors ir ne tokias apciuopiamas kaip sirdis, kepenys ar plauclai. Svarbiausia zarnyno bakteriju funkcija - treniruoti zrnogaus organizma, kad jis galen, atskirti zallngas bakterijas nuo naudingu. Organizmui labai naudingi

Konsultuoja specialistas

bakteriju veiklos gyvybiniai produktai: B grupes vitaminai ir vitaminas K. Dar jos gamina zarnyno gleivinei reikalingas riebalu rugstis ir biologiskai aktyvias medziagas. Gerosios, arba probiotines, bakterijos ne tik skatina imuniteta, stiprina atsparurna zalingam aplinkos poveikiui, bet ir naikina ligas sukeliancias bakterijas.

Vaikl! gastroenterologas med. dr. doc.

VAIDOTAS URBONAS

Kai bakteriiy santykis pasikeicia

S veikame rnazylio organizme vienam ligCj galindarn sukelti mikroorganizmui tenka apie v rniliona ger~j~ bakterij~. Si pusiausvyra vadinama eubioze .. Kai zarnyne gyvenanci4 bakterijq santykis pasikeiCia - ger4j4 surnazeia ir ima vyrauti blogosios arba pusiau blogosios, tai vadinama disbioze (anksciau sis su-

trikimas vadinosi disbakterioze, tik disbakterioze yra vien bakterij4, 0 dsbioze - ne tik bakteriiu, bet ir virusu, pirrnuoniu santykio pakitimas, todel sis pavadinimas tikslesnis), Surnazejus ger~j4 zarnyno bakteriiu sutrinka zarnyno veikla, nusilpsta imunitetas, ima kamuoti ivairios infekcijos, atsiranda alergija maistui, gali pasireiksti kitos urnines ligos ir paurnef letines,

Svarbiausia zarnyno bakterljq funkcija - treniruoti zrnoqaus orqantzma, kad jis gal!~tl! atskirti zalingas bakterijas nuo naudlnqq.

Pradeda viduriuoti

V ienas svarbiausiu ir dazniausiq disbiozes sirnptornu yra viduriavimas - vyresnis nei rnetu mazylis viduriuoja tris ir daugiau kartu per diena. Taip pat mazyliui gali pOsti pilvuka, jis gali pradeti bezdeti, imti gurguliuoti ir skaudeti pilveli. Daug reciau mazylj ima pykinti, kamuoti vernimas, kartais pablogeja apetitas. Mazasis tampa irzIus ir be nuotaikos. Kai kuriems vaikams del viduriavimo ima kristi svoris. Del disbiozes rnaziej tampa jautresni zarnyno infekciju sukeleiarns, dafniau prikimba rotaviruso infekcija ar salmonelioze. Tokie vaikai grelclau suserga ir virusinernis kvepavimo taku ligomis. Gali prasideti rnazakraujyste, stomatitas, imti slinkti plaukai ir t.t.

Disbiozes diagnoze gali patvirtinti laboratorijoje atliktas ismatu paselis, Taciau dazniausiai sis ty-

rimas yra mokamas ir kainuoja daugiau nei slmta litu. 0 jei gydytojas skirs rnazyliui probiotiku vi en remdamasis simptomais, sie zalos nepadarys, net jei disbiozes is tiesu neb us. Tad kai is pozyrniu galima jtarti, jog vaikui disbioze, tevarns nera prasrnes prasyti skirti brangiai kainuoiancius tyrimus.

)s bakterijos

itetas, kamuoja infekcijos, alergija maistui

Naikina gerqsias bakteriias:

• Antibiotikai. Gerosios zarnyno bakterijos po nelygios kovos krinta nuo geriarnuiu antibiotiku, ypac nuo plataus ju veikimo.

• Vidurilj uzkietejimas sutrikdo normalia zarnyro mikrotlora. Alergija maistui neretai zengia isvien su disbioze. Ja mazyliui sukelia toks maistas, kuriam jis jautrus. lntekcines ligos. Disbioze serganclam rnazvliui gali prasideti net ir tuomet, kai jis negeria antibiotiku. Susirgus mazeja vaiko atsparumas, todel tyliai tOnojusios bakterijos )gyja jeg~ ir ima daugintis.

• Nesveika mityba. Disbioze gali atsirasti ir tuomet, jeigu rnazylis nevalgo skaidulu turinciu produkt~ (vaisiu ir darzoviu), kurie yra zarnvro bakteriju maistas.

• Stresas. Jei rnazyls susipyko ar issigando, jau po paros jo zarnyne atsiranda bakteriiu pokyCiai. Pradeius mazaiam lankyti darzelj, jis gali dazniau sirgti ne itien zarnyno, bet ir kitomis infekcinemis ligomis del to, kad susilpnejo organizma sauganci~ ger~j~ bakteriiu gynyba.

Is kur gauti gend4 bakteriju

Probiotiniu bakteriju galima gauti su maistu. J~ yra raugintuose kopOstuose ir agurkuose. Bet tai tokie produktai, kuriu rnazylis kiekviena diena nevartoja. Is pramoniniu bOdu garninamu produktu probiotiniu bakteriju turi jogurtas, kefyras, pasukos, mat garninant juos vartojamos panasios ) zarnyne esancios bakterijos. Tik juos renkantis parduotuveje pirrnenybe reiketu teikti gyviesiems produktams, 0 ne konservuotiems, nes tokiuose gyvosios bakterijos zOva.

j kai kuriuos produktus (pvz. sultis, sOr)) papildomai dedama probiotiniu bakteriju: laktobakterij~ bei bitidobakteriju, nes jos yra pagrindines zarnyno gerosios bakterijos. Daugiausiai istyrineta viena Lactobacillus rhamnosus paderrniu, pavadinta GG. Labai placiai vartojamos ir Bifidobacterium rusies probiotines bakterijos. Svarbu ne tik tai, kad j~ yra, bet ir kiek yra.

Norint )veikti disbioze bOtina padeti augti ir daugintis gerosioms bakterijoms. Tam reikia maisto rnedfiagu, vadinarnu prebiotikais. Tai maisto skaidulu (zmogaus ferrnentu nesuskaldornu angliavandeniu), reciau baltymu turtingi produktai: darzoves ir vaisiai, nevalytos kruopos, duona, praturtinta grOdais. Be to, atminkite, kad maistines skaidulos, kitaip nei vitaminai, virdatnos nesuyra, todel siuo poziuriu ne tik sviezi, bet ir virti produktai yra vertingi. BOtent toki rnaista reiketq valgyti augantiems vaikams ir maitinanciorns mamoms.

Kada skiriama probiotiky

• Profilaktiskai, norint mazyl) apsaugoti nuo virusiniu zarnyno liglj (sukeltu rotaviruso, noraviruso ir kt.),

• Virusiniam (ypac rotaviruso sukeltarn) ir bakteriniam viduria-

, vimui gydy-ti .• Profilaktiskai, kai , vaikasgeria plataus veikimo spekI tro anfibiotiku;

'. Vaiko imunitetui stipiinti .•

Profilaktiskai, norint apsaugoti nuo maisto alergijos (jei vienas ar abu tevai yra alergiskil,

• Jeigu mazylis alergiskas maistui ar serga kitomis alerginemis ligomis .• K_fli vaikas netoleruoja laktozes .• Siapimo taku infekcijlj profilaktikai ir jai gydyti .• Jei daznai sergama kvepavimo sistemos infekcijQmis.

Pieno rOgsties bakterijos lactobacillus GG:

• Didina naturalu virskljamojo trakto atsparurna

• Skatina antlkuniq pries zalingus mikroorganizmus gamybq

• Didina naudingq pieno rOgsties ir bifido bakteriiq kiek]

• Reguliuoja vlrsklnamo]o trakto funkclja

GEFllUS PLUS

• Tinka asmenims, kurie alerqiskl pieno baltymams Atidarius kapsule jos turin] galima istirpinti nedideliame skyscio kiekyje

GEFllUS BASIC

• Nerekomenduojama asmenims, kurie alergiski pieno baltymams

• Kapsules turinys skyscluose netirpsta

Pieno njgsies bakterij4 Lactobacillus GG preparatal (1 kapsuleje yra Sxl09 kolonijas sudarandu vlenetq ) 20 kapsullq, Be laktozes,

GEFllUS - rnedkinlnes paskirties maisto produktas. leskokite valstlnese,

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: L1GOS, GYDYMAS

Negydoma mazakraujysi

Del gelefies stokos vaikas leciau vystosi, nera atsparus infekcijoms lsbales, nuvarges mafylis gasdina tevelius - 0 gal jam mazakrauiyste? SusirOpinti verta, nes negydoma si liga gali vaikui pakenkti.

[] ei hemoglobino Uztenka iki kiekis kraujyje su- ••• ~:aa puses metu

rnazeja, tai daz- ~~~~~~ "!

niausiai reiskia ge- Kai vaikas gimsta isne-

lezies stoka vaiko siotas, iki puses rnetu jam

organizme. Tiesa, norma- uztenka tos gelezies, kuria

liam hemoglobino kiekiui jis gavo augdamas ma-

jtakos turi ne vien gelefs, mos pilve. Gelezis jo orga-

svarbOs ir kiti metalai, pa- nizme kaupiasi paskutini

vyzdziui, varis, vitaminas E, nestumo trimestra, ge-

kai kurie B grupes vitami- riausiai 28-32 nestumo

nai, folio rugstis, daug savaite. Tai reiskia, kad

reiksmes turi ir baltymai, Pediatre kuo labiau neisnesiotas

tadau vis delto visi jie yra AURI!<A . gime kOdikis, tuo labiau

maziau reiksmingi. JUREVICIENE jam stigs gelefies, ir ta

Kai vaikui is pirsto imamas krau- stoka "islis" daug grei-

jas ir jame nustatomas mazesnis ciau - galbOt sulaukus ne sesi~, 0

nei 1l0gii (jaunesniam negu 6 dvieju, trij~ rnenesiu,

metu vaikui) arba 120 gil (vyres- Taigi neisnesioti rnazyliai priklau-

niam negu 6 metu vaikui) hemoglo- so rizikos grupei. Todel gelezies pre-

bino kiekis, gydytojas diagnozuoja paratu gydytojai jiems gali skirti

maiakrauiyste. Hemoglobino kiekis daug anksciau, ir vartoti juos tenka

veniniame kraujyje yra 5-lOgll ilgai - metus ar dvejus (tai irgi pri-

rnazesnis negu kapiliariniame. klauso nuo to, kiek vaikas neisne-

Icdel-vertinant hemoglobino kieki siotas), Taip pat gydytojas gali pa-

reikia zinoti, koks kraujas buvo tarti nelaukiant pusrnecio anksciau

tiriamas - veninis ar kapiliarinis. duoti kOdikiui papildomo maisto.

Net jeigu motina bOdama nescia

sirgo mazakraujyste, 0 naujagimis gime isnesiotas, jis savo gelezies norma is mamos pasiims, tik labiau nukentes mama, 0 ir vaikutis gali gimti silpnesnis. Beje, polinkis i mazakraujyst~ taip pat yra paveldimas.

Naujagimio rnazakrauiyste gali lemti ir hernolizine naujagimio liga (kai yra motinos ir vaisiaus Rezus faktoriaus nesutapimas), taip pat ir kraujo grupes neatit;ikimas. Tokiems naUjagirniams'atliekami issarrurs k[aujotyrimai ir sprendfiama tolesne gydymo .taktika. Mazakrauiystes priezastis gali buti.irnaujagimio nukraujavimas gimimo metu, ir nebrandi kresejirno 'sstema.

Gelezies per mazai • Vaiko organizmui geleiies gali pristigti todel, kad jos nepakankamai gaunama su maistu.

• Patekusi j organizrna gelezis turi bOti pasisavinama, todel ji "jsiurbiama" j zarnyno gleivines lasteles, paskui keliauja j krauia ir isnesiojama po visa organizma. Tas procesas aktyviausiai vyksta dvylikapirsteje zarnoie, siek tiek rnaziau kitose plonosios zarnos dalyse. Taigi bet kokia infekcija ar liga, pezeidfianti plonosios zarnos gleivine, lemia prastesnj gelefies pasisavinima, nors jos organizmas ir gauna.

• Vaikas gali netekti gelezies kraujuodamas. Pavyzdztui, rnazyliui sergant maisto alergija, sternpleje, zarnyne gali atsirasti jples~, todel ten issiskiria truputj kraujo, kuris susirnaiso su ismatomis, 0 plika akimi nei tevai, nei gydytojas gali nieko nepastebeti, Kitas dalykas, kad alergija baltymams, ypac karves pieno, pazeidzia virskinam'ljj trakta, ir vaikams labai daznai prasideda tiesiosios zarnos uzoegirnas, 0 del to ligoniukas taip pat po truputj kraujuoja. Toks letinis kraujavimas, trunkantis kelis menesius, gali sukelti mafakrauiyste.

Nukencia vystymasis

Tai, kad rnazylis pablysk~s, greitai pavargsta, nera didziausia gelezies stokos keliarna gresrne. Mazakrauiyste gali letinti vaiku psichomotorinj vystyrnasi (srnegenys jaucia deguonies bada): ji pakenkia tiek vaiko psichomotorikos raidai, tiek intelekto koeficientui. Daugelis mokslininku teigia, kad jei iki dveju metu ji nebuvo pastebeta, veliau net ir lig'l isgydzius pasekmes gali bOti ilgalaikes.

Stingant hemoglobino, audiniuose visuomet kyla deguonies bad as.

Del deguonies stokos visi augancio vaiko audiniai, tiek vidaus organai, tiek smegenys, gali leciau vystytis, trikti j~ funkcija. Manoma, kad gelezies stoka turi jtakos net atsparumui infekcijoms, vaikas dazniau serga tiek zarnyno, tiek kitomis intekcinernis ligomis.

Mazakraujyste paveikia uosles, skonio pojOcius. Del jos gali kilti noras valgyti tai, ko kiti nelabai linke ragauti.

Taigi rnazakraujystes pOZymiai yra labai jvairOs, svarbu anksti nustatyti lig'l ir laiku pradeti maZylj gydyti. Iodel teveliai turetu dazniau atlikti vaiko kraujo tyrimij: juk jei kyla abejoniu - jj galima nuolat kartoti.

Piena riboti?

Kol iki puses metu kOdikiui gelezies atsargu pakanka, jam, isskyrus mamos plena ar adaptuotus pieno misinius, kit~ gelezies saltiniu ir nereikia. Bet nuo sesi~ rnenesiu yra tikimybe, kad gelezies kiekis vaiko organizme surnazes. 0-6 rnenesiu vaikui jau reikia 5 mg, 0 7 menesiu-l O metu - iki 10 mg gelefies per para.

• Gelezies pasisavinimas is mamos pieno yra labai geras - apie 50

proc. Iaclau, deja, mamos piene jos yra labai nedaug jr ugtelejusiam vaikui neuztenka, Sestas rnenuo laikornas paciu tinkamiausiu pradeti duoti papildomo maisto, 0 viena priefasciu tai daryti - "stabdyti" mafakraujyste.

Karves piene gelefies siek tiek rnaaau nei mamos piene, 0 pasisavinama jos tik 10 proc., taigi tai yra viena is daugelio priezasci~, kodel karves ar ozkos pienas kOdikiams nerekomenduojamas.

• Adaptuotuose pieno misiniuose esanti gelefis irgi prastai pasisavinarna, panasiai kaip is karves pieno, taciau visi sie misiniai yra gerokai papildyti gelezirni - tiek, kad ir nedaug jos suvalges mazylis gautu tokj kiekj, koks tenka zindomam kOdikiui.

• Vieru, dveiu metu mazyliui, kuris - jau valgo darzoves, koses, mesa,

per diena tureiu uztekti puses litro pieno. Kiekvienas pediatras yra pastebejes jei metinukas geria labai daug pieno, tikimybe, kad jis serga mazakraujyste, irgi labai didele. Pienas "kaltas" ne vien todel, kad jame rnazai gelezies, Jame yra kalcio ir kazeino - medziagu, slopinanciu gelezies

I

~

...

-

••

pavojmqa

pasisavinirna net ir is kit~ rnazylio valgornu produktu, todel padedanciu atsirasti mazekrauiystei. Beje, svarbu protingai riboti ne tik plena, bet ir jogurta, varsk~ - juose taip pat yra kalcio ir kazeino.

Gelezies saltinis - mesa

Nemazai gelezies yra liesoje mesoje (daugiausiai - jautienoje, antroje vietoje - vistiena), grOduose, kruopose (pevyzdfiui, ryzi~ ar grikiu), lapinese darzovese, vaisiuose. Svarbu atminti, kad skirtinguose maisto produktuose yra kitokiu gelefies iunginiu, pavyzdziui, rnesoje yra gerai organizmo pasisavinamos dvivalentes gelefies,

Nors kiaulienoje gelezies yra maziau negu, pavyzdzui, spinatuose ar rupiu rniltu duonoje, taciau is kiaulienos gelezis pasisavinama geriau. Kartu valgant ir augalinj, ir gyvulini rnaista, gelezis is augalinio maisto pasisavinama geriau. Maista, kuriame gausu gelezies, mazyliui rekomenduojama uzgerti vaisiu sultimis, nes jose esantis vitaminas C pagerina gelefies pasisavinirna. Ir jei kudikis turi polinkj sirgti mazakraulyste, pasitarus su gydytoju rnesos jam galima duoti ir nelaukiant septyniu menesiu,

Daugiausiai gelezies yra liezuvyje - siuo poziuriu tai vertingiausia mesa. Kepenyse taip pat jos daug, tadau is j~ gelezls sunkiai pasisavinama, be to, jose kaupiasi ivairus tersalai, todel sio produkto vaikams nepatariama valgyti. Tinkamas produktas yra zuvis, daug gelezies taip pat yra kiausiniu trynyje.

Pre~aratai: profilaktikai ir gydymui

Kai mazylis serga mazakraujyste, beveik visada skiriama geriarnuj~ gelezies preparatu. Labiau vertinami skysti gelezies preparatai, nes

jie organizmo geriau pasisavinami, reciau pasireiskia salutinis poveikis. Del tinkamiausio preparato visada reiketu pasitarti su gydytoju. Vieni preparatai labiau tinka mazakrauiystes profilaktikai - juose yra profilaktinis geleiies kiekis (bet ne gydomasis, kuris reikalingas sergant rnazakrauiyste) ir polivitaminu, reikalingu hemoglobino sintezei: "Floradix" sirupas, "Multi-tabs" kramtomosios tabletes ir kt.

, Kai vaikas mazakraulyste jau serga, jam reikalingas didesnis gelezies kiekis, tuomet skiriami preparatai, kuriuose gelezies koncentracija didesne: "Hemofer", "FerrumLek" ir kt. Tik svarbu atminti, kad mazakrauiystes profilaktikai skirtus preparatus galima vartoti ir savarankiskai, 0 gydomuosius preparatus ski ria tik gydytojas ir dozuoti juos reikia atsizvelgiant i rnazakraujystes laipsnj, vaiko svori. Perdozuoti si~ preparatu pavojinga, 0 ir salutinis poveikis bus daznesnis.

Profilaktinius preparatus galima vartoti kornpleksiskai gydant mazakrauiyste (nes hemoglobino sintezei reikalinga ne tik gelezis, bet ir folio rOgstis, vitaminas B12, varis ir kt.), tik svarbu susumuoti visa gaunamos geleties kieki,

, Gelezies preparatu nereiketu vartoti kartu su arbata, kava,

• pienu, nes sios rnedziagos gali susilpninti gelezies pasisavinirna. Gelezies preparatu negalima gerti kartu su kitais vaistais, ypac mazinanciais skrandzio rugstingurna, arba antibiotiku tetraciklinu. Jei rnazylis geria ir kitus vaistus, reikia palaukti rnaziausiai pora valandu ir tik tada gerti gelefies

prepa rato. - :, r

Nors savijauta pradejus gerti gelezies preparatu pagereja greitai ,_ bet eritrocit~,hemoglobinQ, gelezies kiekis atsikuria ne taip greitai, . todel slues preparatus reikia vartoti

net kelis menesius, -

Lasisa, starkis, tunas 1,0

-:... !ldngurys' ..... - ~ 06,

- _. '"' - - ~:---"t !_

10,5

Triusi.ena - Aviena Eriena

-=...!O _ f'1{

~. - -"O'g

•• i!_'" _ .

• L 1LLna.......ul.-""

Jau laukiates, 0 gallabai apie tai svajojate? Gelezis (Fe)

yra butina Tau irTavo vaikeliui. Laimei qelezies atsargas nesunku papildyti subalansavus mltyba ar naudojant tinkamus papildus.

Floradix - s#cystos geleiies formule kompensuoja nestumui reikalingq qelezies kieki .

V' Saugu nescioms ir maitinancioms moterims V' Nesukelia viduriu uzkierejirno

V' Sukurta forrnule uztikrina maksirnalu gelezies isisavinimq V' Be konservantu ir sintetinlu priernarsq, be alkoholio

Atstovas Lietuvoje:

Oriola Vilnius, VAB

l.alsves pro 75, 06144 Vilnius

Si/iii

90 Years

Q-J3lityctiropeanTooo5in(e1916

leskoklte vaistinese.

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: KODIKIO PRIEZIORA

Visiems mazyliams reikia papildomai vitamino D - \

azyliarns iki dveju rnetu, kol kalasi dantukai, rekomenduojama duoti vitamine D ne tik zie-

rna, ruden], bet ir vasara. KOdiki nuolat turi apfiureti gydytojas, mat vaiko raida individuali, todel kiekvienam pagal pozymius parenkama skirtinga vitamine D doze. Vienam pakanka protilaktines dozes, kitam, net ir paskyrus gydomaia, rachitas vystosi toliau.

_ Vandeninis ir aliejinis tirpalas. Vitaminas D2 yra aliejinis. Viename sio tirpalo lase yra 1400 tarptautiniu vienetu vitamino D. Vitaminas D3 - aliejinis arba vandeninis, bet dazniauslai vartojamas pastarasis (yra aktyvesnis, rnaziau toksiskas, jei prireikia didesnes dozes). Viename jo laselyje yra 500 TV. Profilaktine doze yra 1000-1500

0' TV vitamino D per' para. Gydo-

§ mojo rachito doze - 4000 TV ir

z

~ daugiau, atsizvelgiant j tai, kiek

I truksta sio vitamino. Jei ski ria-

:;!

-c mos gydomosios vitamino D

~ dozes, patartina kartu vartoti ir

'':oJ kalcio preparatu, Svarbiausia ne

Ii tai, koks vitaminas D (aliejinis ar

Lietingos rudens ir trumpos ziemos dienos neleidzia mums megautis saule, tad ir mazyli~, vandeninis), 0 profilaktikai ar

v·· h't V· laik t . .. gydyti jis vartojamos.

serganel~J~ rae I u, SIUO al 0 arpm itin padaugeia Bet tai tik viena sios ligos priezasfis. _ Profilaktine vitamino D doze.

Raehitas -Iabiausiai paplitusi kOdiki~ li@, kurta susergarna nuo dvieju trij~ menesiu iki Nuo vieno iki trij~ lasLuk~ atsi-

met~ ar daugiau. Kad mazyliai nesirgtu r9,Ghitu-, papildornai reikia duoti vitamino D. Zvelgiant i rnetu laika. Ziema re-

"l •

Kai truksta vitamino D agrindine vitamine D funkcija zmcgaus organizme - kal-

Konsultuoja specialistas

D, sumazeja fosforo, gauto su rnaistu, pasisavinirnas.

Neisnesiotukams ir storuliukams

&.a.._ ....... cio pasisavini- iki d "

mo reguliavimas, lemian- rei la auglau

tis kaulejimo procesus. Rachitas yra viena la-

Jeigu kalcio negaunama biausiai paplitusiu vaik~

pakankamai, organizmas lig~ pirmaisiais dvejais j~

jo paima is kaulu, todel jie '------""-""""'se""-im-o-s""-'-__J gyvenimo metais. Ji maZy-

minkste]a. gydytoja Ii uzpuola sutrikus rnedfia-

Vitaminas D reguliuoja EGLE g~ (ypac kalcio ir fosforo)

ne tik kalcio, bet ir magnio, MARKOVSKI apykaitai organizme. Pa-

fosforo apykaita ir padeda gnndine priezastis - vitami-

sioms rnediiagoms issilaikyti kau- I no D, kuris padeda pasisavinti siuos luose ir dantyse. Jei trOksta vitamino svarbius mikroelementus, trOkumas.

Vitamino D ima trukti, kai:

_ Nepakankamai gaunama su maistu.

_ Per mazai pagaminama odos audiniuose (susidaro veikiant saules spinduliams).

_ Labai greitai auga kudikis, todel padideja vitamino D poreikis. Tai isryskeja pirmaisiais menesiais, kai greiciausiai auga vaiko kuno mase - juk per pirmuosius keturis rnenesius vaiko svoris padvigubeja, 0 per pirmuosius metus padldeja 3-3,5 karto.

• Del surnazejusio vitamino D pasisavinimo zarnyne.

• Del sutrikusios vitamino D ir jo aktyvi~j~ form~ slntezes organizme.

Po kelis lasiuku!

Rachitu dazniausiai serga neisnesiot' ir girne didelio svorio kOdikiai. Neisnesioto naujagimio organizmas nespejo sukaupti reikiamo sio vitamino kiekio, 0 didesnio svorio vaikeliui jo daugiau reikia. Taip pat dazniau rachitas "islenda" dvynukams, trynukams.

Kaip atpazinti klastinqa lig~

Sergant rachitu sutrinka inkstu bei nervu sistemos veikla, is organizmo salmamos jam reikalingos medziagos. Jau nuo keturiu savaici~ apziumt kOdiki galima aptikti pirmuosius rachito pozymius (zinoma, tuomet, kai laiku nepradetas

5 rachito

iiems daugiau, kitiems mafiau Kodel?

I iiemq, ir vasa",

Kudiki nuolat turi apzluretl gydytojas, mat vaiko raida

individuali.

komenduojamas duoti du tris lasiukus, vasara doze galima sumazinti iki vieno lasiuko. Profilaktine doze skiriama nuo pirmojo rnenesio.

• Nepamlrskite ZUVlj tauku, Nuo puses metu kOdikiui galima duoti zuv~ tauku, kuriuose irgi yra vitamine D. Tadau vaikas gali bOti jiems alergiskas, Jeigu mafylio neberia, tai vasara per pari) uztenka vieno saukstelio zuv~ tauku Kadangi juose vitamino D yra mazlau negu aliejiniame arba vandeniniame tirpale, rudenj ir ziemi) rekomenduojama duoti ir zuvu tauku, ir vitamino D tirpala,

• Rachito profilaktika nestumo metu. Nesciajai labai svarbu ra-

cionali mityba - pakankamas kiekis mesos, pieno produktu, zuvies. Besilaukianti moteris turet4, bOti kuo daugiau gryname ore. Zierna nesciajai gydytojas gali skirti 400 TV per pari) vitamino D.

Saule, grynas oras, gydomoji rnanksta, masazas ir tinkama mityba vaikuciui taip pat svarbu. Vitamino D yra silkese, skurnbrese, lasisose ir kitose zuvyse. Augaliniame maiste vitamino D beveik nera.

Ar galima pertlozuotii1

Daugelis mamyci~ baiminasi, kad, noredamos gero, gali perdozuoti vitamino D. Atrodo, kad vietoje trij~ lasiuk~ davus keturis gali atsitikti kazkas blogo. Iaciau del tokio kiekio nerimauti nereikia. Vienas papildomas lasiukas jokios baisios ligqs neprisauks, Jeigu vienil diena netycia padauginote keliais lasiukais, kiti) diena duokite mazlau arba visai neduokite. Tiesa, vitaminas D kaupiasi organizme, todel jo galima perdozuoti.

Vitaminas D - tiesiai j burnyt~

Kiidikiui vitarnina D duokite tarp valgilj, nes mazylis kartu su pienu gali ii atpilti. Tirpala reikia lasinti tiesiai j burnyte, Duodant is saukstelio, ant jo krastu lieka vitamine D. Skiesti nei aliejinio, nei vandeninio tirpalo nereikia._'" ,

lslandiski zuv4. taukai Lysi vaikams - tai natoralOs A ir 0 vitaminai ir

daugiau Omega 3 riebalq rOgsci4.. .

Vitaminas A - stiprina imunitetq, gerina odos ir gleivini4. regeneracijq. Vitaminas 0 - labai svarbus aktyvaus augimo metu kaulams ir dantims, rachito profilaktikai.

Omega 3 riebalq rOgstys svarbios akiq ir srneqenu vystymuisi.

Atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad vaikai gaunantys daugiau Omega 3 riebalq rogsci4. geriau atlieka didesnio susikaupimo reikalaujanclas uzduotis.

Rekomenduojamos paros dozes: 0-12 men. vaikams pradeti nuo 3-4 lasq ir palaipsniui didinti iki 5 ml, 1-10 rnetq vaikams - 5 ml, 11 metq ir vyresniems -10 ml.

leskokite vaistinese .

duoti vitaminas D). Visuomet reikia atkreipti demesi j siuos pozymius: • Kiidikis pasidaro irzlesnis, blogai miega.

• Labiau prakaituoja,ypac galvos pakausls, delniukai. Ne visada

. lengva pajusti, kad sios mafylio kOno vietos prakaituoja. Iaciau jeigu delniukai ir padukai nuolat yra vesus, tai dazniausiai bOna ir dregni. Mazylis trina galvyt~ j pagalve, nuplinka plaukuclai - atsiranda vadinamoji rachitine plike,

• Sumazeja raurnenu tonusas, tad kOdikis gali sunkiau tustintis, Veliau, jeigu mazylis negauna vitamino D ar gauna jo nepakankamai, rachitas vystosi toliau. Po pirm~j~ pozymit,

pasirodymo praejus trims keturioms. savaitems pradeda minksteti kauso-: les kaulai: surninksteja didzi6jci momens krastai, supbksteia paKaLfsis, pasikeida galvos forma.

Taigi pirmaisiais rneneslals kudikiams rachitas labiausiai pafeidfla kaukoles kaulus, nes jie daug guli. • Pradejus sedefi, pazeidziami krutines lastos kaulai - formuojasi jduba. • Mazyliui mokantis stoveti rachitas labiausiai pazeldfla kojas, nes kaulai yra minksti, kojytes tampa 0 arba X formoso

Rachitas gali bOti lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus. Negydomi vaikai leclau auga, veluoja dantu dygimas.

Atstovas Lietuvoje:

Oriola Vilnius, UAB

Laisves pr. 75, 06144 Vilnius www.lysLis

ZURNAlO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: KODIKIO PRIEZIORA

Kaip palengvinti pi

Ir istverti kOdikio verksrna

Nors gydytojai kOdikio diegliy nelaiko liga, auginantiems pirmagimj teveliarns mazojo kancios ir nenumaldomas verksmas, besitesiantis istisas valandas, yra tikras isbancymas. Gal zinojimas apie pilvelio dieglius ir budus, kaip susveminti skausma, panes istverti mamai ir teciui sunk, laikq.

Ar kalti tik karl!uoja pa~akaria~~, ka~ai~ .gali uzsi-

Iva die~liai testi I~I nakties .. ~aclau _kudl~ls a~~a .Ir

_ .. . .. . . vystosl norrnaliai, jokiu kitu fizinio

~_.- udl I? p~v~ diegllais v~d!- pobOdzio sirnptorru tevai nepastebi.

narru astrus, perlodlsk!, Taigi diegliai nera liga, tik "sunkus atve-

spazrrurua ~llv.o s.~ausmal. jis" auginant vaikelj. Neretai diegliais

Tuom.e~ mazylls IS s~a~s- vadiname bet kokj nenurnaldoma

I.......... mo [sitempia, suslrlecl~ (mums nesuprantarna) kOdikio verks-

arba I kOJytes Ir verkia Medicinine rna. Daznai sunku atskirti, ar mazqjj

diagnoze "diegliai" nustatoma tada, kai nekamuoja kitos ligos, 0 kalti tik pilvo

jie kamuoja dazniau nei tris dienas per diegliai. Kad neprafiopsoturnete rimtos

savaite ir kaskart vis ne trumpiau kaip ligos, )sitikinkite, ar rnazylls pakanka-

po tris valandas. Pediatre mai valgo, tustinasi, ar nera kitu lig4

Paprastai diegliai atsiranda ne is AURIKA simptornu.

karto kOdikiui gimus, 0 per pirrnaslas JUREVICIENE ,Atidziai stebekite savo dukryt~ ar

tris savaites, sustipreja ketvirtq-sesti) .' _ sO riel) ir )vertinkite kai kuriuos pozymius:

s~~ait~ ir dazniausiai nurimsta mazyliui ~u~auk~~ I,. vverksmas stipreia tam tikromis valandomis, tnJ~ keturiu rnenesiu Skausmas daznausiai d_azniausiai vakare,

Kas sukelia skausmq

J. au tikriausiai supratote, kad siekiant atsakyti ) s) klausimq sukurta ivairiausiu teoriiu, Dieglius galt sukelti viena kuri priezastis, bet dafniausiai j~ bOna kelios,

o Nepakankamai subrendusi zarnyno mikroflora.

@) Nebrandi centrine nervq sistema.

@) Nepakankarnai subrendusios nervi, sistemos sukelti zarnyno spazmai.

o Jautrumas produktams, kuriuos valge mama - j~ rnazylisgama su pienu.

(9 Tev4 nerimas ir [tampa, kurie persiduoda mazajam.

0) Valgant patekes oras.

fi Netoleruoiarnas karves plene baltymas. G) Po gimimo patiriami hormonu-svyravirnai: is mamos gauti hormonal, taip pat gaunami su mamos arba ne jos pienu lemia vaiko organizmo prisftaikymq prie pasikeitusiu sqlyg~.

ID KOdikio temperamentas. ® Vakare jauciarnas alkis.

Manoma, kad berniukus diegliai kamuoja dazniau nei mergaites, 0 pirrnagimius - daz· niau nei j~ jaunesnes seses ar brolius. Jsutriu ir nervingu rnarnu mazyliai taip pat verkia dazniau nei ramiu. Manoma, kad kOdikis labiausiai verkia tciniis valandomis, kuriomis bOdavo aktyviausias augdamas mamos pilve.

• dazna: rnazasis verkia po valgymo,

mazylis lenkia kojytes prie pilvuko;

• pilvelis gurguliuoja arba yra kietas,

• kOdikiui palengveia, kai jis atsirOgsta arba issi· ski ria dujos.

, BOtinai atkreipkite dernesi, kaip mazylis verkia. Jeigu jums pasirodys, kad pasikeite

• verkimo pobOdis, verciau pasltarklte su gydytoju, nes tai gali pranasauti tikra ligq. Zarnyno veikla gali sutrikdyti intekcines ligos (pakinta ismatos), pilvo skausmus gali sukelti nervu sistemos ypatumai, imti skaudeti gali del rimtu chirurginiu bedu: )strigusios isvarzos, zarn~ nepraeinamumo, kuris gali atsirasti esant invaginacijai.

Kodel kudikiui puda pilvelj

Zarnyne susikaupusios dujos susirnaiso su skysciu ir virsta putomis, kurias sudaro milijonas duj4 burbuliuku, Is burbuliuku dujos negali patekti ) kraujq ar laisvai pasisalinti. Tuomet burbuliukai tempia zarnyno sieneles, sukeldami putima ir skausrna. Taip pat duiu burbulai sutrikdo ir maisto virskinima bei jo keliavimq zamynu. Taigi susidaro uzburtas ratas - sutrikus virskinimui duj4 burbulu dar padaugeja, sustipreja skausmas, 0 pilvq ima dar labiau pOsti.

Taip pat reiket4 zinoti, kad kiekvieno kOdikio zarnyne pirmaisiais gyvenimo rnenesiais vyksta aktyvus zarnyno "apgyvendinimas" bakterijomis. Pirmaisiais gyvenimo rnenesiais tik formuojasi zarnyno flora, vadinamoji zarnyno disbioze - kai kuri~ bakteriiu jau yra, 0 kitu dar nepakanka. Nuo j4 kiekio ir priklauso zarnyno veikla, virskinimas.

Del ko zarnyne prisikaupia duj4:

• KOdikis valgydamas nuryja daug oro (dazniausiai del to kalta netinkama maitinimo techniks), • Reaguojant rOgsciam skrandzio turiniui su sarminiu maistu (pabandykite ) plena )pilti slek tiek rOgstaus skysdo - pamatysite, kiek susidarys burbuliuku),

• Storosios zarnos bakteriiu fermentams skaidant nesuvirskintus maisto likudus:

• KOdikio zarnyne dar nera pakankamai ger4j4 bakterij4, kurios aktyviai dalyvauja skaidant maisto medziagas.

Kodel reikia raminti

N orint rasti veiksmingiausii) pagalbos priernone kamuojamam diegli~ mazyliui ir jo teverns, atlikta daugybe tyrim~. Iaciau juos studijuodami pastebesite, kad net patys geriausi rezultatai, kuru, pavyko pasiekti griebusis vienokios ar kitokios gelbejimosi priernones, gana menki. Pastebeta, kad aktyviai stengiantis padeti mazyliui palengveja tevams.

Kartais itin griezti tedai ar savimi pasitikintys artimieji bando patarti nuo nepaguodziarno kOdikio verkimo is proto einanciai mamai ir pasiOlo jai susiimti ir nekreipti dernesio. Bet verta zinoti, kad mazqj) guodfiame ne tik todel, kad jam toks verksmas ne ) nauda, bet ir del saves: juk stipriai nervinantis gali surnazeti pieno, mama nuolat patiria stresa, gal net jaus kalte, jog yra bloga mama.

velio dieg

IUS

Priemones, galincios palengvinti kodikio ir tevy kancias

J ei nezinorne tikrosios diegliu priezasties, juo labiau nelengva rasti stebuklinga pagalbos buda: neretai isbandydami ivairiausius atrandame ta, kuris rnazyliui labiausiai tinka.

• Orui ne vieta skrandyje. ViS4 pinna atkreipkite dernesi, kaip mazyl) maitinate. 'Zisdamas plena jis turi nepriryti oro, 0 jei valgo is buteliuko, pagalvokite, ar nereiketu pasirinkti specialaus dieglius malslnanclo zinduko. Jei kOdikis plena geria godziai, darykite pertraukeles ir leiskite jam atsirOgti, kad neprirytu daug oro, 0 jau priryta po truputeli atrOgt4. Nesulaukus vakarines diegliu valandos, jei mazylis pilna burnyte gers besiliejant) plena kartu su oru, jis pravirks praejus kelioms rninutems po maitinimo pradzlos del skrandz» ir zarnyno spazmu, Kuo daugiau vaikas verkia, tuo daugiau priryja oro, sis pucia pilva ir skausmas stipreja. Diegliu kamuoiarna mazyl] pabandykite maitinti dazniau, bet mazesnernis poreijomis.

• Teks prisiminti dieta, Mamai reikia atkreipti dernes] ) savo rnityba, Manoma, kad 20 proe. mazyli4 nustoja kenteti nuo diegliu, jei marnos nevalgo pieno produktu: grietines, varskes ir pan. Pabandykite nevalgyti pieno produkt4 penkias-desimt dienu, Jei padetis nepageres, maitinkites kaip ir anksciau. Zinoma, vertetu vengti visu rOsi4 kopustu, pupeliu, zimiu, eitrusiniu vaisiu, sokolado, saldurnynu, riesutu,

Kai mazylis verkia kamuojamas diegliu, ji reikia nesioti staciC! arba paguldyta ant rankos pilvuku zemyn,

vynuogi4, rOkyt4 ir astriu maisto produktu, Gerim4 sudetyle turi bOti kuo rnazlau kofeinodiegliu kamuojami mazyliai ir taip labai jautrOs, tad kam ieskoti papildornu bedu.

• Pilveliui patinka manksta ir slluma, Glostykite mazylio pilvel] apie barnba pagal laikrodzio rodykle, Susildyti pilvuka galite sildykle ar raoksluosdu, kur] ka tik Iyginote - tik visuomet patikrinkite, kad nebutu per karsti,

• Nesioklte ant ranku, Nepatingekite skirti laiko pilvo masatui, darykite tai pries maitindami ar po to praejus 40 min. Kuo dazniau guldykite ant pilvuko (geriau pries maitinirna). Leiskite laisvai pasispardyti - taip lengviau dujos juda zarnynu. Tiesa, kai kuriems vaikams labiau padeda suvystymas - jie nurimsta siltai susukti ) anfklode ir neslolarm. Taigi gali tekti isbandyti abu variantus.

, Kai mazylls verkia kamuojamas dlegliu, ii reikia nesioti staciq arba paguldytq ant

• rankos pilvuku zemyn. Taip pat galima pasiguldyti ant keliu pilvuku zernyn .

Gal pagelbes duj4 vamzdelis. Priryto oro burbulai nustos raizyti kOdikio pilva ir skausmas praeis. Patepkite vamzdelio gala vazelinu ir rnazdaug 1,5 em [kiskite ) iseinarnaia angij. Jei dujos nelseina, paeiliui per kel) sulenkite po viena mazylio kcjyte, pritraukite prie pilvuko ir istieskite. Mazyliui turetu palengveti.

• Tenka griebtis ir valstu, Mazyl) karnuoianti skausrna gali palengvinti simetikonas. Si priemone vaistinese parduodarna lasiuk4 forma (pvz. "Espumisan"l. Si4 vaistu veikimo meehanizmas labai paprastas ir daznai gana efektyvus - simetikonas surnazlna duiu burbuliuku pavirsiaus pleveles iternpima, todel burbuliukai greicau sprogsta ir dujos lengviau pasisalina is zamyro. Tik reiketu atminti, kad kOdikiui suglrdzius lasiuku pilvuko diegliai staiga nesiliaus, rezultato;g9Jite tiketis po valandos. Kad jis b:OtLj geresnis, galite duoti pries maitinirna, o jejgtJ maitinate misijJuku, simetikono lasinkite'tiesiai-] misinuka. .

Kartais, kai kites priernones nepadeda, pilvo diegliams sumazintj; skiriama naturaliu zarnyno bakteriiu preparatu, ypac kai itariama, jog sutrikes natOralus zarnyno floros formavimasis. Esant atkakliems pilvo diegliams, kartais skiriama ir nedidele doze terrnentu, kurie nesubrendusiai rnazylio fermentinei sistemai padeda suvirskinti maista. Taciau slues preparatus turet4 skirti gydytojas, ivertines mazylio bukle ir negalavimo pozymius.

• Isbandykite ir arbateles, Kai kuriems vaikams padeda krapu, pankoliu arbata. Reiket4 gerti apie 20 ml po kiekvieno maitinimo. Galite pabandyti anyzi4, rarnuneliu Iokia arcata patartina garninti ir pirkti be eukraus - jis skatina duj4 kaupimasi zarnvne, Pasitare su vaistininku, zoleli4 arbatos galite pasigaminti ir patys - taip bus pigiau.

Espumisan® L

Simethiconum

maiina pi/va putim"

Espumison L mozino pilvo pOtimq, skoidydamas duiv burbuliukus, i kuriuos susikaupio duios, ir taip polengvina iv pasisalinimq.

Espumison L nepatenko j krouiq, todel ii go limo duoti kOdikioms lou nUD pirmviv gyvenimo dienu

Firminis voislo pavodinimas: Espumisan L. Veildioji mediiogo: simetikonas (simethiconum). Indikadjos: emulsio vertcinmo esant simptomams, kuriuos sukelia gausus dujy koupimosis skrondYie ir zarnyne. Konlroindikadjos: EspumisonL negolima vartoti esant padidejusiam iautrumui sorbo rOgscioi ir ios druskoms. Nepogeidoujomos poveikis: iki siol nestebeta, Dozovimos: kOdikiams: 1 ml (otitinka 25 lasus) Espumisan L supilti i buteliukq su moistu orbo duoti isgerti mOlu soukSteliu pries arba po zindymo krOtimi.lspejimoi: nero.

Prosome idemiai perskaityti pakuotes lopeli ir voistq vartoti kaip nurodyto. Jei simptomoi neproeino or otsirodo solutinis poveikis, del tolesnio vaisto vartelimo bOtino pasitorti su gydytoiu arvaistininku.

~ BERUN-CHEMIE

li.'AJ MENARlNI

-

ZURNALO

mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: KODIKIO PRIEZIORA

Kol prasikala pir

Pieniniy dantuky dygimo tvarka ir kaip palengvin

r Pagalba dygstar

D ygstant dantukams teveliai daznai jaucias' bejegiai, nezino, kaip padeti sumazinti dantenu skausrna, nuraminti nuolat zirzianti ir negalintj uzmigti vaikutj. Kokias priemones galima isrneginti, kad dantu dygimo skausmai ir nemalonOs pojOciai bOt~ mazesni?

o Dantenu masazas. Galite dantenas pamasazuoti tiesiog svariu pirstu, Atsargiais judesiais glostykite nuo nosies sparneliu burnos karnpuciu link. Galima naudoti ir silikonin] antpirsti su minkstais sereliais, skirta kOdikio dantenoms masazuoti kalantis dantukams. Toks rnasazas ne tik aprnalsina skausma, kur] sukelia besikalantys dantukai, bet ir yra tinkamas pirmiesiems rnazylio dantukams valyti.

@ Kramtukai. Pasikasyti labai tinka kramtukai, pagaminti is nekenksmingos gumos grubletu pavirsitmi bei pripildyti distiliuoto vandens. Kramtukus patogu laikyti, jie buna zaisming~ torrnu ir spalvu. Pries duodadami kramtuka maZyliui, ii palaikykite saldytuve - salts malsina skausrna Tik jokiu budu negalima kramtuko saldyti saldyrno kameroje, nes suledejes jis gali prilipti prie dantenu, Taip pakenksite jautrioms maZyli~ dantenoms ir lupytems.

Pirm~j~ dantuk~ dygimas tampa tikru is'baodymu ne tik daugeliui mazyli~, bet ir j~ teveliarns. Irzlumas, nemiga, atsisakymas valgyti, pakilusi temperatOra, sloga, viduriavimas - tokie negalavimai labai daznai kamuoja kOdi'kl_'kalantis pirmiesiems dantukams.

Dantukq apatiniame ir virsutinia- ,sunerimti reiketu tik tada,

dygimo tvarka me zandikauliuose). jeigu sulaukes rnetu mazylis

12-18 menes] turetu • dar neturi nei vieno dantuko.

irmieji dantu- pasirodyti pirmieji pieni- Tokiu atveju kreipkites j odontolo-

kai pradeda niai krOminiai dantys, gq. Gydytojas padarys rentgeno

dygti apie ses- 16-24 - iltiniai, 0 [pu- nuotrauka ir paziures, ar zandi-

ta gyvenimo seius treciuosius metus kauliuose apskritai yra dantuku

menes]. Pa- _ antrieji pieniniai kru- uzuornazgu.

prastai pirmiausia prade- miniai dantys. Taigi is Dantu dygimas gali veluoti, jei

da kaltis apatiniai kan- visa isdygsta 20 pieni- sergama kai kuriomis ligomis,

dziai, po to - virsutiniai. niu dantuku, pavyzdziui, rachitu, genetinernis,

Daugelis mazyli~ sulauke Nieko baisaus, jeigu medziagu apykaitos ligomis.

pirmojo gimtadienio turi 9ydytoja dantukai isdygsta anks- 3-5 menesiais anksciau pieni-

astuonis dantukus (centri- EGLE ciau ar veliau vienu niai dantukai prasikala labai [aunu

nius ir soninius kandzius MARKOVSKI dviem rnenesiais. rnarnu pirmagimiams, taip pat

rnazyliams, gimusiems per didelio svorio. Ankstyvas dantu dygimas gali bOti ir paveldimas.

Pasitaiko, kad mazylis gimsta jau turedarnas viena, reciau kelis dantukus arba jie isdygsta greitai po gimimo. Sie dantukai buna mazuciai, silpni. Naujagimj apzurintis gydytojas turi patikrinti, ar dantukai nekliba ir nera pavojaus iskritus jais uzsprirgti - tokiais atv~jais gali tekti dantukus pasalinti. Zindyti jie dazniausiai netrukdo.

Neramus, prastai valgo

Labai daznai pirmuju dantuku dygimas vaika vargina. Daugelis teveliu turi susitaikyti su nemigo

m

nasis dantukas

dygimo skausmus

a

Kramtukas turi bOti ne saltas, bet saldomuoiu poveikiu. Deja, si4 I

aivesintas. geliu poveikis labai trumpalaikis-

@) Zaisliukai·masazuokliai. Besi- skausma jie surnazina vos 10-15

kalanch, dantuku skausma mal- min. Dantenas jais tepti galima ne

sina special Os tam skirti guminiai daugiau kaip 3-5 kartus per para.

ziedai. Daznai jie bOna ir kaip Be to, nereiketu teplioti visos bur-

viena sudedarnuju barskuciu nytes, pakanka labai nedaug gelio

daliu. uZtepti ant tos vietos, kur dygsta

o Vesus maistas. KOdikiui gali dantukas, t.y. ten, kur dantenos

palengvetl grautiant vesia rnorka paburkusios, sustorejusios, parau-

arba obuolj. Skausmas laikinai dusios, suapvalejusios, Dantukui

surnazes ir valgant salta jogurta, nedygstant, kOdiki4 dantenos bO-

vaisiu tyrele, na smailos. Tepant geliais nereike-

(i) DZiuveselis. Duoti pagrauZti kie- t4 persistengti, nes sios priemo-

ta nesaldq krekeri, dziOveselj ar nes perteklius gali sukelti skran-

kietq riestainj - dar vienas bOdas dzio uzdegirna, alergiia.

padeti kencianciam skausrna vaikui. fi Raminamosios arbatos ir vais-

(D Geliai. Palengvinti dantu dygi- tai. Jei rnazylis labai nervingas,

rna galima ir vaistinese parduoda- blogai miega, duokite jam rami-

mais specialiais geliais, pavyz- nanciosios arbatos, pavyzdfiui,

dziui, "Kamistad baby", "Ka- pankoliu, is zoleli~ pagarnintu

mistad gel", "Dentinox gel". Jie raminam~j~ lasiuk~ "Notta". Jei-

yra malonaus kvapo ir skonio, pa- gu vaikas neramus, galima.nau-

sizymi rnalsinanciu skausm'l ir doti Zvakutes "ViburGo1".-_' ,

--- - - -- ----::7< - --~-

naktimis ir apsisarvuoti kantrybe. tito. Valgant ram paprasciausiai

• Irzlumas ir nemiga. Kadangi skauda, todel jis 2itsisako maisto..

kalantis pieniniams dantukams gali atmesti ir krOtj arba buteliuka.

mazyliui skauda, jis gali tapti Zindymas paspartina kraujo teke-

neramus, irzlus, prasciau miegoti. lima j patinusias vietas, tcdeljos I

Dantu dygimas - skausmingas tampa dar jautresnes.

procesas, nes dantukas skinasi • Paraudes smakriukas ir skruos-

kelia dirgindamas dantenas. Jos tal, Del padidejusio seiletekio t

patinsta, paburksta, parausta ir mazylio smakro ir skruostuku

tampa skausmingos, prasideda odele gali parausti, kartais isberia.

seitetekis, Noredamas nuraminti Dregrne sudirgina oda, ypac naktj,

perstincias dantenas, vaikutis kai vaikas trina savo veidelj j

banda kq nors kramtyti, ciulpia paklode, Seiles nusluostykite (bet ,

pirsta, pradeda kandfiotls. Kram- netrinkite) svaria servetele, gerai

to viska, ka gali pasiekti - savo sugeriancla dregrne. Geriausiai

pirstukus, mamos ar tecio rankas, tinka vienkartines popierines arba

zaisliukus. marlines serveteles, Jeigu odele

Prastesnis apetitas. Dantu kali- parausta, jij, sausai nuvalyta, rei-

mosi laikotarpiu del dantenu ketu 4-6 kartus per diena patepti

skausmo mafylis gali netekti ape- riebesniu kremu.

•••

,

Dygimq Iydintys negalavimai I

ygstant dantukams daz- jOros vandeniu, lasinti lasiukus

nam vaikuciui pakyla nuo slogos. I

temperatOra, prasideda • Viduriavimas. Kalantis dantims, I

sloga, jis kosti, vidu- rnazylis gali skysciau tustintls. Ta-

riuoja. Daugelis teveliu ciau dazniausiai tai ne infekcinis, 0 1

[sitikine, kad del to kalti dantukai. fiziologinis viduriavimas. Iodel jo

Taciau del varvancios nosytes ar ypatingai gydyti nereikia. Per kelias

daznesnio tustinirrosi vi en tik j4 dienas tai praeina savarne.tsmatu

kaltinti negalima. spalva, konsistencija, tustinimosi

, Tuo laiku, kai .k~lasi pirmieji d~znumas ir bendra vaikobOkle.lei- ~

dantukai, kudikis praranda dZla atskirti, kada yra fiziologinis •

• jgimtq imuniteta ir pradeda viduriavimas, 0 kada patologinis'j

formuotis jgyjamas. Kaip tik del to Jeigu mazylis valgo, geria, elgiasi

vaikas siuo laikotarpiu ypac lengvai kaip jprastai, tustinasi du tris kartus

suserga. per diena, nors ir skysciau, neri-

Pakilusi temperatura. Kai dygsta mauti nereiketu. Tikrojo viduriavi-

dantukai, gali keliais laipsniais (iki mo pozyrniai - tustinimasis keturis

37,1-37,3) pakilti temperatOra. penkis kartus per diena, ismatose

Kartais ji sokteli net iki 38 laipsniu. matosi gleivi~ priernaisu, pasikeida

Iernperatura reikia nurrusti vaistais, j~ spa Iva, pakyla temperatOra, nors

kai ji pasiekia 38 laipsnius arba ne visada. Pastebeius tokius simp-

I paky~a.dar a~ksciau. Jei&,u tempera- tomus, rei~ia kuo greiciau pasirody-

tura zemesne, JOS nurrusti nerelkia. ti gydytojul.

Vaistai nuo temperatOros, pavyz- ,J negalavimus nenumokite ran-

I dziui, "Ibuprofen", paracetamolio ka. Jeigu vaikas neramus, jam'

I sirupas, ne tik mazina temperatura, • pakyla temperatOra, tai gali .

, bet ir rnalsina skausrna. bOti ir sunkios infekcijos pozyrnis.

• Sloga, kosulys. Nei varvanti Kai vaikas karsciuoja, nereiket~·

nosyte,nei kosulys, nera dantu laukti, 0 kiek jmanoma greidau

dygimo komplikacija. Tai du kreiptis j seirnos arba vaiku lig4 gy-

negalavimai - dantu dygimo ke- dytojq. Tik jis gali pasakyti, ar vaikas

liami skausmai ir sloga, kuria rei- nesusirgo rimta liga. Juk gali bOti

kia gydyti taip pat, kaip ir nedygs- prasideies stiprus gerkles arba plau-

tant dantukams, t.y. pia uti nosyte ci~, ausu uzdegirnas, angina.

Jeigu vaikas neramus, jam pakyla temperatura, tai gali buti ir sunkios infekcijos pozymis.

ZURNAlO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: ODELES PRIEZIORA

Kai zandukus znait

Ziemq j lauka isejusio mafylio skruostai daznai parausta ir pasiurksteja. Iadau net spaudfiant saltukui pasivaiksciojim4 lauke del to nereiketu atsisakyti. Vis delto numoti ranka j raudonus mazojo zmogucio skruostus taip pat negalima, nes nusalus veiduka ar rankutes pasekmiu gali likti visam gyvenimui.

teptas. Priemone, skirta rnszylio odelei nuo salcio apsaugoti, veidukq reikia patepti likus 20-15 min. iki pasivaikscioiirno, kad ji spetu gerai [sigerti j visus OdDS sluoksnius. 0 pries pat iseidami is narnu kremo pertekliu svelniai nuspauskite (tik jokiu bOdu negalima trinti) popierine servetele, kad veidukas neblizgetu, Reikia patepti ne tik skruostus, bet ir nosyte bei panose, nes sios vietos taip pat jautrios ir jas gali nugairinti vejas, MaZylio IOpytes irgi reikia priziureti, Kad jos nesutruklnetu, galima patepti tuo paciu riebiu kremu, kuriuo tepate veiduka, arba vazelinu. Ypac puikiai tinka vazelinas su saltalanki4 aliejumi arba medetkomis. ~Ypatingas dernesys - ranku~tems. Pries eidami j lauka neparnirskite riebiu kremu patepti ir dukrytes ar sOnelio rankuci4. Nors vaiki, rankutes ziema lauke saugo pirstines, taciau lipdant seni besmegenj ar tiesiog dOkstant sniege jos labai daznai suslampa. 0 tuomet rankoms ne tik nemalonu, bet ir salta. Labai svarbu, kad vaikai lauke nebegiotu slapiomis rankomis, dregnornis pirstinemis, nes kai dregna, oda greiciau nusala. Iodel einant j lauk'l verta pasiimti atsargines plrstines,

Alergiskai odai

J eigu vaikas alergiskas, jo odele sausa, ziemq, kai patalpos yra sildomos, oda netenka dar daugiau dregrnes. Iodel

tokio vaikucio veiduka reikia apsaugoti riebiu kremu nuo salcio poveikio pries einant j lauka, o vakare dar bOtina patepti drekinamuoju kremu, Riebus kremas nedrekina, tik "uzklijuoja" oda, kad si neisgarint4 savo vandens.

o nesveikai odai reikia duoti vandens dar ir papildomai, kad neisgaruotu. Todel rekomenduojamama kelis kartus per

Problemos del sc

V lerna, kai radiatoriai

Z isgarina dregrne, 0 mazylio odele yra sausa, veidukas arba kitos kOno vietos gali - parausti, serpetoti, Kai oda serpetoja, vaikui tas vie-

Ked nuo ialcio b4

Alergija salciui gali atsirasti ir isnykti staiga. Jeigu)iemq grjzus ,is lauko zaJld4 raudonis ilgai nepraeina, oda atrodo tarsi sukasta uodu, j'l niezti, ji pabrinksta, tai 'jau ne nusalirnas, 0 alergija sal-

i ciui, rnedicmiska' vadinama sal-: 'cia dilgeline, Salcio dilgeline gali bOti jgimta, kai serga keli seimos nariai, taciau tai labai reti atvejai. Dazniau j pasireiskia persirgus' nespecfinernis intekcnernis ligomis. Pavyzdziui, virsutJni4 kv~pavimo taku infekcija,~,dant4 in-· fekcijomis, slapirno taku inf_ekci-

ja. Dazniausiai alergija salciui,

kai vos isejus j Zvarb4 ora arba jejus j siltij patalpa oda isberia ir pradeda labai niezeti, baigiasi savaime. Ji gali kamuoti trejus ketveri us metus, 0 paskui dingti staiga, kajp ir atsirado. Tokiu at\ieju salcio dilgeline sukelia tik diskorntorta, rlmtesniu problernu - dazniausiai nekyla.

• liga, kuri kamuoja ir vasara, Daug rlmtesne salcio oilgelines forma, kaioda pradeda reaguoti ir _ j salt'l vandenj, maista, kontakta

su saltu daiktu. Tada si alergiia pasireska ir vasara. Pavyzdfiui, maudantis ezere gali staiga ~ber--

o saltukas

iemq - daugiau demesio

diena visa kOnel) atgaivinti drekinamuoju kremu. Ta bOtina daryti,

nes sausuose odos plotuose gali atsirasti )trOkim4, per kuriuos ) gilesnius odos sluoksnius lengviau patenka )vairi4 rnikroorganizmu, alergenu, dirgikliu. Be to, sausa oda leidzia cherninerns aplinkoje esancioms rnedfiagorns patekti ) gilesnius odos sluoksnius ir sukelti alergin) kontaktin) derrnatita.

Jeigu vaikas nenori bOti tepa mas kremu ir su juo sunku susitarti, tai drekinarnaja priemone patepkite bent jau tas vietas, kurias dafniausiai beria.

~ kambariy oro

tas niezti ir jis gali nusidraskyti. Tada ten pradeda [sti spuogeliai. Ievai daznai issigasta, kad tai gali bOti alergija, ir nusprendfia neduoti savo atZaleJei koki4 nors maisto produktu. Zinoma, visada geriau pasikonsultuoti su gydyto-

ju, taciau issausejus odelei labai issigqsti nereikia. Svarbu jq drekinti drekinarnaisiais kremais ir be apsauginio kremo neleisti vaiko ] lauka. Nes kai nuo sause oro paraudusi oda gauna saito oro, krauiagysles gali nesusitraukti ir vaikas vlsa gyvenirna bus raudonskruostis. -

ti visq vaiko kOnq. Geriant saltus gerirnus ar valgant ledus gali istinti liezuvis arba gerkle, todel prikimsta balsas, pasidaro sunku kvepuoti. Tai jau pavojinga gyvybei. Del stiprios reakcijos ) salt) mazyl) gali istikti kolapsas - surnazejus kraujospOdziui vaikas praranda samone, Pirmieji alergijos pOZymiai damiausiai pasireiskia praejus lO-20-minuci4 nuo kontakto su salciu, bet retsykiais - ir po keli4 minuci4, ir po keliolikos valandu. • Biitina gydytojo pagalba. Abiern atvejais reiketu kreiptis ) alergologq, nes siq liga, kaip irkiekvienq

kitq, reikia gydyti. Laukti, kol alergija pati praeis, negalima. Salcio dilgeline gali pradeti progresuoti, kisti, darytis pavoiingesne, Atlik~s tyrimus ir nustates, kad vaikas alergiskas salciui, gydytojas ski ria vaistu, kuriuos reikia isgerti pries einant ) lauka. Taip pat saltu ir vejuotu oru atviras kOno vietas bOtina tepti riebiu kremu, kuris padengia odos pavirsi4 apsaugine plevele,

Kai organizmas reaguoja ir ) saltq vandeni bei rnaista, svarbiausia - vengti salCio (rnaudyniu vesiarne yaRdenyjej salt4 gerirnu, led4)· -

'"

(;

~ 1"--- __ ,

~ --"'-"""-I

~

"

o

¢ Pirmieji alergijes PQZymiai dainiausiai paslrelskla

.~ praelus 10-20 minuci4 nuo kontakto su salciu.

Visapusis rupes is ... nua sial ir

kudlkio odos prlezlural

Tik geriausia - kudlklul tinkamiausia

.Pagaminta, konsultuojantis su akuserernis ir valku gydytojais .Visi produktai (lsskvrus aliejq) turi "HiPP odos apsaugq"naturalia apsaugine medziaga, gauta is mieliq .

• Sudetvie - vertingas rnigdolq aliejus. lls veiksmingas ir gerai toleruojamas .

• Tinka kOdikiams nuo gimimo

Minimali alergijos rizika:

.be parafino - tik su augaliniais aliejais

.be alergizuojandornis pripazlntu kvapiqju medziagu" .be dafornqju medziagu

.be pavoilngu PEG-emulgatori4

.be rnullo, su ypatingai svelniomis prausimo medflagornls .patikrinta derrnatologu

'pagal EU 2003/15/EG (26 kvapiosios medzlagos)

HiPP atstovas Lietuvo]e - "Nukas". Interneto svetaines: www.hipp.lt. www.nukas.lt

ZURNALO mazylis PATAREJAS

MAZYLIO SVEIKATA: MAMOS ATMINTINE

Kuo kenksmingas sausas kambariu oras?

prietaisams skirtas speeialus skystis nuo elektrinimosi. Be to, sios dulkes, patekusios j organizrna, cherniskai aktyvesnes nei nejonizuotos .

• BOtinai drekinkite kambarius. Kuo sausesnis oras, tuo geriau '[auciasi" dulkes, Dregme dulkiu girliandas padaro sunkesnes ir jos nuseda - tuomet jau galime jas nuvalyti. Tad bOtina drekinf karnbariu ora, kurj nuolat sausina eentrinis sildyrnas, Galima jsig;ti paci~ paprasciausiu 'ant ~qdiat~r.i~ kabinarnq molini~ dre-

kintuv~ - tik svarbu neparnirsti pripilti j juos vandens. Jei leidzia finansines galimybes, namie prayers oro drekintuvas, kuris automatiskai palaikys optimaliausiq 40-45 proe. kambario dregm~.

• Vedindarni [leidfiarne j kambarius gryno oro. Lauke jis grynesnis todel, kad gamtoje oras valosi natoraliai - sis reiskinys vadinamas jonizaeija, kuri vyksta ne tik kilus audrai, bet ir veikiant natOraliam radioaktyviajam zernes fonui. Daugiausiai dulkiu kaupiasi aklinai uzdarytoje patalpoje (nors tai atrodo keista),

Ar zinote, kad per diena [kvepiame apie du saukstus dulki~!

Kad mOs~ savijauta bOt~ kuo geresne, stengiames valgyti sveikq maista, gerti svar~ vandenj ir kvepuoti grynu oru. Beje, tyrinetoj~ teigimu, kartu su oru jkvepiame ne mafiau kaip puse vis~ mus supandu tersal~! Tad kuo gi kvepuojame?

Dulkes visuomet su mumis ...

er para suauges zmogus jkvepia apie 10-20 tokst. Iitr4 oro. Ilgai manyta, kad labiausiai rniestu ora nuodija prarnones imones ir automobiliu ismetamosios dujos, tadsu dabar tyrinetojai link~ daryti islygas. Jau vien todel, kad miesto gyventojas lauke praleidzia vidutiniskai vos 10 proc. visa laiko - taigi daugiausiai oro jkvepia patalpose. 0 namuose oras praktiskai visuomet bOna labiau dulketes nei lauke, kur jas nunesa vejas, suplaka ir nuplauna lietus. Taigi is ko susideda uzdar4 patalpu oras?

Sudetini4 daliu labai daug: dylanci4 drabuzlu audiniu plauseliai, nepastebimai besilupancios sienos ir grindys, is baldt, garuojantis formaldehidas ir senstantys knyg~ lapai, sklindancios smulkios buitines ehemijos daleles, kas sekunde nutrupantis odos epitelis (per metus zmogus praranda apie du kilogramus apmirusios odos), virusai ir bakterijos, pelesini~ grybelii, dalelytes ...

Zinoma, sics "atliekos" turi kazkur kauptis. Dalis j~ tampa jprastornis dulkernis ir nuseda visur, kur jmanoma. Kitos daleles, siek tiek lengvesnes, nusesti nelinkusios - jos sukimba j savotiskas girliandas ir sOpuojasi ore. Stambesnes galima pamatyti krintant saules spinduliams ... Viename litre oro telpa iki 5 tokst. dulkiu, Tokio paprasto buitinio dalyko, kaip namu dulkes, sudetis ir poveikis zmogaus sveika-

tai vis dazniau tampa [vairiausiu rimtu rnoksliniu diskusij4 objektu. Juolab kad specialistai apskaciavo, kad per elena su oru [kvepiarneapie du saukstus dulkiu' Kuo smulkesnes dulkes, tuo giliau jos paten- . ka j rnusu plaucius.

Dulkes yra tarsi virusu trans" porto priernone, jomis kvepuo-

• jant silpsta imunitetas, del j4 susergama alergijomis. Dulkese yra narnu dulklu erkuci~ veiklos produktu - 0 tai labai stiprus alergenas. Dulkes kambaryje pasiskirsto netolygiai. Daugiausiai j4 susikaupia 30-70 em nuo grindu, Toje juostoje dafniausiai atsiduria vaikai, megstantys zaisti ant zemes.

Namie pravers oro drekintuvas, kuris automatiskai palaikys optlmallausla 40-45 proc. kambario dregm~.

Dulkiu bus maziau • Kiekvienas dulkiu siurblys taip vadinamas slek tiek salygiskai - js surenka tik didziausias matomas dulkes. Iodel bent karta per savaite (jei jmanoma - dazniau) reiketu gerai issiurbti rninkstus baldus, knygas, klostuotas uzuolaidas, kilimus ir, zinoma, radiatorius.

• Tvarkydamos namus dulkes sluostyklte dregna sluoste (nu9 visu pavirsi4!) ir piau kite grindis. Sluoste turi bOti kuo dregnesne. Dabar galima jsigyti sluosci~ is specialaus pluosto, geriau sugeriancio dulkes. o stai griebtis sluotos ir sausai sluoti vlsai nereiketu.

• Knygas laikykite jstiklintoje spintoje.

• Dazniau sluostykite dulkes nuo kompiuterio ekrano, televizoriaus - j4 elektros laukai pritraukia ir kaupia dulkes. J~ isvengti padeda irtokiems

Kvepuoklte tik svarlu oru!

.- _ EKoliomiikas or~ dreki~~o ir valymo irenginys·

www.leopolis.lt

UAB LEOPOLIS Panerlu g. 51, Vilnius. Tel. (8 5) 233 44 30. EI. pastas: leopolis@itLlt

Iliilfi!!~

i m
i U)
~ U)
m
i ><
~ _.
=
_.
-.
D) :rm ~
_. '" ~
~~ ~ ~I
.: ..
.. 1;! '"
iIr ~
"- c
§i
s -m "", ... ",

i~

... m -'" "",

3m .... ..

I"T'l o: (./) I"T'l X

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->