ISSN 1822-6191 www.ozonas.lt usisakyk naujienas el. p. dut!

2010/3 (28)

Ekologikos kultros gidas / Eco-culture Guide KURKIME ATEIT ATSAKINGAI!

SVARBU
IAME NUMERYJE: Aplinkos ministras Ge-
diminas Kazlauskas
pasira k tik sukurtos

ALIAS MIESTAS
aliosios investavimo sis-
temos (IS) teiss aktus,
kurie nustato reikalavimus prekybai
pertekliniais taros leidimais tarp-
tautinje rinkoje. Pardavusi dabar
savo turimus perteklinius taros lei-
dimus Lietuva gali tiktis gauti iki 1
milijardo lit. iuos pinigus numato-

variausio oro Europos sostin Vilnius - 3 PSL. ma investuoti energetinio efekty-

vumo, atsinaujinanios energijos k-
rimo ir kitus klimato kaitos valdymo
srities projektus.

Vertikali ki idja - 4 PSL. Pagal LR Klimato kaitos valdymo

finansini instrument statym,
ne maiau kaip 40 proc. gaut l
turi bti panaudojami energetiniam

Nauji baldai i sen - 5 PSL. efektyvumui, dar ne maiau kaip 40

proc. atsinaujinaniai energijai, li-
kusieji kitiems klimato kaitos pro-
jektams.
Pokalbis su A. Sverdiolu - 11 PSL. www.am.lt

Ekologik vaisi, dar-

ovi ir msos parda-
vimai Didiojoje Britani-
joje pastaraisiais metais
smuko 12,9 proc. ki-
nink parduotuvi ir specializuot
parduotuvi apyvartos smuko 17,7
proc., o didij prekybos centr
12,2 procentais.
Smukimas siejamas su krize, priver-
tusia net alius vartotojus itin skai-
iuoti savo ilaidas.
Organic market report

Balandio mnes
didiulis kin laivas
Shen Neng 1, gabe-
nantis angl, Didiajame
barjeriniame rife patyr
avarij. Laivas buvo draudiamoje
plaukti teritorijoje, dl to Australijos
teissauga prads tyrim. Isiliejo
akimirksniu koralus ir j gyventojus
pradjusi naikinti toksik da.
Australijos mokslinink nuomone,
prireiks bent 20 met, kad bt eli-
minuota katastrofos padaryta ala.
Laivas i itin jautrios teritorijos buvo
patrauktas be didesnio toksik pro-
dukt isiliejimo.
Didysis barjerinis rifas yra pats di-
diausias kolonijini koral darinys.
Koraliniai rifai yra itin jautrs aplin-
kos pokyiams.
www.bbc.co.uk

Pagrindinis rmejas
Tattoed JJ nuotrauka
Atspausdintas ant ekologiko popieriaus (100%
perdirbta makulatra), aplinkai nekenksmingais
daais. Neskubk imesti, geriau pasilyk
draugams arba atiduok perdirbti.
Leidinio rmjas Respublikinis ekoprojektas
Mokslininkai teigia,
kad Pasaulio isaugo-
jimo sjungos (IUCN)
gyvn ir augal, ku-
riems gresia inykimas,
Raudonj sra reikt tris kartus
prailginti. iuo metu srae, dar vadi-
namame gyvybs barometru, yra 48
000 ri. Manoma, kad jame turt
bti rayta apie 160 000 ri. IUCN
duomenimis pasaulyje iuo metu
identifikuoti 1.9 milijonai augal ir
gyvn, nors manoma, kad j gali
bti nuo 10 iki 20 milijon. Be to,
IUCN mokslininkai pastebi, kad nors
Raudonajame srae gana isamiai
apvelgiami stuburiniai, paukiai,
amfibijos, bet gana menkas dme-
sys skiriamas augalams, uvims, rep-
tilijoms ir bestuburiams.
www.iucn.org
 2 / redakcija
Taiau tai kas atrod keista epocha
pasibaig, o mons, kurie joje gy-
veno, liko vietoje, betoniniuose savo
tarybini nam narveliuose. Nutrko
tik nematomos gijos, jungusios juos
vien visum. O paskui po keleri met
nesvarumo, sitemp kitaip. Ir pasaulis
tapo kitoks, nors t gij n vienu moks-
liniu prietaisu negalima bt ufiksuo-
ti. Tame buvo kakas pamilika.
(V. Pelevin)
Ms miestai ms namai. Dar tik
keletas met, kai pasaulyje ufiksuo-
tas didysis virsmas, kuomet didesn
dalis populiacijos m gyventi mies-
tuose, o ne provincijoje. Miestas sie-
jamas su isimokslinimu, geresnio
udarbio galimybe, kultros idiniu
ir socialiai aktyvesniu gyvenimu. Kai
kalbuosi su draugais i savo gimto
krato, vis igirstu prasitariant, jog
kaime gyventi bt puiku, bet tai
ALIAS MIESTAS
OZONAS 3 (28)
Vyr. Redaktor
Kristina Kuinskait
editor@ozonas.lt
Mob.tel: +37067135049
Vyr. Reporteris
Jonas pokas
naujienos@ozonas.lt
Numerio bendradarbiai:
Migl Anuauskait
Benjamin Vautrin
Egl Kvas
Karolina Liutait
Asta Urbonaviit
Vita Surdokait
Kalbos kultra:
Dainora Mozerien
Maketas:
Karolis umskas
alioji rinkodara:
marketing@ozonas.lt
Mob.tel: +37068252400
Teisin pagalba:
Karolis Paulaviius
Eko karta projekto koordinator:
Ieva Malaikait
culture@ozonas.lt,
Mob.tel. +37067068342
Direktorius:
Artras Neejauskas
info@ozonas.lt
Mob.tel: +37069937833
Leidjas:
V Kultros idj institutas
Korespondencijai:
Pailaii g. 12A-10, Vilnius
Buvein:
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel./faks. (8 5) 273 5919,
Internete: www.ozonas.lt
Tiraas iki 10 000 egz.
ISSN 1822-6191
Leidiamas nuo 2006 met.
Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hu
nuotraukos
Atspausdintas ant ekologiko
sertifikuoto popieriaus
(100% perdirbta makulatra),
aplinkai nekenksmingais daais.
Spauda - UAB Druka - aliausia
spaustuv
KITO NR. TEMA:
VANDENS KARAI
reikt savs pasmerkim izoliacijai.
Kaime daug pigiau nei mieste galima
sigyti geros bkls bst, danai gra-
ios gamtos apsuptyje. Taiau baisu
to, kad ia katastrofikai mta jaun
moni. Net graiausias namas gali
tapti kaljimu, jei aplink negyvens
bendramini.
***
Klausimas, ar miestai ipildo socialu-
mo paad. Yra klausim ir daugiau:
koks apskritai miest patrauklumo
ymuo, ar gyvendami juose tikrai lai-
mime kak gero (kalbu apie ilgalaik
gr).
Teksto pradioje raiau Viktoro Pele-
vino citat, nes jo mintis paliko gil
spd. Lietuvoje danai kalbama apie
ms varg kart, kuri, rodos, krei-
vai ir neproporcingai vystosi dviej
dideli skirting ideologij kolizijo-
je. Sovietmeio palikimas maiosi su
takiu kapitalizmu, po nepriklausomy-
bs atgavimo uliejusiu mus lyg koks
isigelbjimo srautas. Skundiamasi,
kad sunku susigaudyti vertybse,
kad jas sunku isikelti net valstybs
valdiai. Patogu prisiimti nuskriaus-
to ir sutrikusio vaiko pozicij lyg
Remkite Ozon kursite varesn ateit!
Ozonas- tai pirmasis ir vienintelis Lie-
tuvoje nemokamas periodinis visuome-
ns aplinkosauginio vietimo leidinys,
skirtas ekologini sprendim, darnios
raidos, ekologikos kultros pltrai bei
atsakingos gyvensenos skatinimui. Kar-
tu tai pagrindinis informacijos bei ver-
tybini orientacij sklaidos rankis, pa-
siekiantis deimtis tkstani moni,
neabejing ne tik asmeninei ekologijai
(sveikatai, artimiausiai aplinkai ir asme-
ninei gerovei), bet ir globaliai ekologinei
problematikai bei jos sprendim paie-
kai, siekiant ne tik nealojanios, bet ir
atkurianios paangos.
Leidinio misija nuoseklus informaci-
jos skleidimas, visuomens vietimas bei
LEIDINIO OZONAS IEKOKITE:
VILNIUJE
Fortas ir Forto Dvaras restora-
n tinkle:
Algirdo g. 17, Konstitucijos pr. 7a (p.c.
Europa), Konstitucijos pr. 26 (restoranas
Terrazza, Forum Palace), Pilies g. 16, J.
Kubiliaus g. 16, Saltoniki g. 9 (p.c. Pano-
rama), Ulon g. 1, Ukmergs g. 369 (p.c.
BIG), Priegliaus g.1
Coffee INN kavini tinkle:
Vilniaus g. 17, Trak g. 7, Pilies g. 10, Gedi-
mino pr. 9, Gedimino pr. 44, Didioji g. 40,
Saltoniki g. 9 (p.c. Panorama)
Vero Cafe kavini tinkle:
Trak g. 2, J.Jasinskio g. 16 (Verslo trikam-
pis), Ozo g. 25 (p.c Akropolis)
Kitose kavinse:
Balti drambliai, Vilniaus g. 41
Cafe de Paris, Didioji g. 1
Cozy, Dominikon g. 10
Baraca vegetarin kavin, v.Ignoto g. 12
Barbacan boulingas, Bokto g. 19
Jalta, Vykinto g. 17A
Le Boheme, v. Ignoto g. 4/3
Mano guru, Vilniaus g. 22/1
MC kavin, Vokiei g. 2
Suli baras, Totori g. 15
Radharan, Ozo g. 18
Ekologik preki parduotuvse:
Baroca, v.Mykolo g. 14
pateisinam prieast asmeniniam
neveiklumui. Es tikrai kadaise buvo
mus jungusios aukso gijos, bet jas
nukirtus sustingome kakokiame va-
kuume. Nebematom vienas kito aki
tiek asmeniniame, tiek instituciniame
lygmenyse.
***
Bet norisi tikti, kad jei kadaise buvo
tai, kas mones jung, tai negali bti
taip paprastai prarasta. Juk kaimynai
liko kaimynais. Miest gatvs liko tos
paios... Su lidesiu kalbama apie ap-
leistus parkus, nunykusias vaik ai-
dim aikteles, gyvybs stokojanius
senamiesius. Kas nors nuolat rengia
vairius gaivinimo planus, kurie lieka
nieko verti, jei nesijungia vienintel
paveiki jga bendruomen. Juk tiek
nedaug trksta, kad nirus daugia-
buio kiemas gyt iek tiek gyvybs.
Tik namo bendruomens iniciatyvu-
mo vietoj pikto laukimo, kol valdia
teiksis pasirpinti apsilaupiusiomis
spuoklmis, kai priterta smlio
de ar nuork pilnu gli dareliu...
Nemanoma nesutikti su ms kal-
bintu filosofu Arnu Sverdiolu, kad
negalima kalbti apie joki paang
vertybi formavimas, skatinant atsaking
vartojim, itekli bei aplinkos tausojim,
alternatyvi ir aplinkai draugik sprendi-
m iekojim bei gyvendinim.
Vienas svarbiausi leidinio prioritet di-
dinti visuomens, vieo ir privataus sektori
atstov bendradarbiavim ir bendravim,
paremt asmenine atsakomybe, nepriklauso-
mai nuo uimam pareig, socialins pad-
ties, amiaus bei isilavinimo.
Pagrindiniai leidinio tikslai umegzti,
vystyti ir palaikyti dialog tarp eko entuzi-
ast, visuomens, valstybs ir verslo; siekti
atsakingos gyvensenos bei veiklos, ekolo-
ginio smoningumo; mainti vartojim ir
neigiamus jo padarinius.
Bioteka, Klaipdos g. 3
Biosala, Konstitucijos pr. 7
Eko studija, Ozo g. 25 (p.c. Akropolis,
prieais Maxima kasas), Konstitucijos pr.
16 (p.c. VCUP, IIIa. prie jimo)
Ekologiki produktai, Antakalnio g. 78
Rasakila, Vito Gerulaiio g. 1
alia alia, v. Stepono g. 6
Weleda/Holos, Uupio g. 4, Vito Gerulai-
io g. 1
alioji krautuvl, J.Jasinskio g. 5
Kino teatras Pasaka:
v. Ignoto g. 4/3
Organizacijose:
MegaNet salone, Laisvs pr. 105
iaurs miestelio technologij parkas, J.
Galvydio g. 5/ ygio g. 96, Vilnius
Saviraikos studija (visapusio ankstyvo-
jo lavinimo centras), Katon g. 1-12
KAUNE
Vero Cafe kavini tinkle:
Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c Akropo-
lis), Laisvs al. 75, Vilniaus g. 43, Vilniaus
g. 18
Kitose kavinse:
Forto Dvaras restorane, Barausko g.
66A (p. c. Molas)
Arbatin/Sveikas maistas, Laisvs al.
99A
Coffee INN, Laisvs al. 72
Mork lsmas, Laisvs al. 78b-1
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
Kristina KUINSKAIT
editor@ozonas.lt
ir teigiamus pokyius, kol visuomen miest savivaldos. Bet vis tiek pa-
neprads irti aplink kaip sav, tiems miestieiams lieka svarbiausia
o ne kaip anonimik peiza. uduotis gyventi savo miestuose.
Ne neatsakingai vieti juose, bet i
*** tikrj gyventi: sveikintis su kaimynu,
Technologins naujovs, utikrinan- nepalikti po savs iukli, grainti
ios efektyvesn moni judjim, savo aplink. Gana apsimetinti, es
varesn miest aplink, yra ne- dl istorini aplinkybi praradome
paprastai svarbios, ir jas turi diegti mus siejusias gijas...
Esame dkingi remiantiems Ozon.
Js taip pat galite tapti rmju. Susisiekite,
Ms duomenys
ir mes pasilysime Jums geriausias ben- paramai gauti:
dradarbiavimo slygas. Kontaktai: info@
ozonas.lt Paramos gavjo identifikacinis
numeris (mons kodas):
Deklaruojate pajamas - paremkite Ozo- 300125569
n.
Jei js deklaruojate metines pajamas, iki Paramos gavjo pavadinimas:
kiekvien met gegus mn. 1 d. galite
paskirti 2 % pajam mokesio sumos.
V Kultros idj institutas
Nuoirdiai dkojame parmusiems Registracijos adresas:
mus 2009 m. Pailaii g. 12A-10, Vilnius
I Js skirt l apmokjome dal spaudai
usakyto popieriaus bei dal spaudos darb. Atsiskaitomosios sskaitos
numeris LT28 7044 0600 0574 0636
Radharan, Paneri g. 187 IIa, prie ledo arenos)
Ekologik preki parduotuvse: PANEVYJE
Sveiko maisto parduotuv, Savanori Forto Dvaras restorane, Savitikio g. 61
pr. 214 (p.c. Babilonas)
DRUSKININKUOSE
Eko Hit, V.Lao g. 3
Organizacijose: Forto Dvaras restorane, M.K. iurlionio
g. 55
MegaNet salone, Savanori pr. 287
KLAIPDOJE Kolonada restoranas, V.Kudirkos g. 22
Kavinse: MAEIKIUOSE
Cafe Kubu, H.Manto g. 10 MegaNet salone, Draugysts g. 24-18
Cukrain, vej g. 17 JONAVOJE
Tapo doro, Sukilli g. 10 (Teatro auk- MegaNet salone, Vasario 16-osios g. 1
tje) KITI BDAI
Ekologik preki parduotuvse: Gaukite nemokamai, usak preki i inter-
Biolinija, Tauralaukio g. 12B netins EkoPirk parduotuvs
Kitose vietose: www.ekopirk.lt
I.Simonaityts vieoji biblioteka, BEI
H.Manto g. 25 ekologiniuose renginiuose ir projektuose,
Organizacijose: konferencijose, seminaruose, susitikimuo-
Mokslo ir technologij parkas, H.Manto se, pas ekologikus draugus, prenume-
ratoriams, auktojo mokymo staigose,
g. 84, Klaipda
mokyklose, savivaldybse, ministerijose,
vejon ekologinis klubas, Taikos pr.
42-3 savivaldybse ir kt., o taip pat elektroniniai
LFS Klaipdos skyrius, Tomo g. 7 leidinio numeriai PDF failais interneto sve-
IAULIUOSE tainje www.ozonas.lt
Fortas ir Forto Dvaras restora-
n tinkle: Kvieiame prisijungti prie Ozonosferos,
Tils g. 109 (p.c. Sauls miestas), Pra- teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8
mons g. 6 (p.c Bruklinas) 699 37833
Vero Cafe kavinje, Aido g. 8 (p.c Akro-
polis)
Eko studija, Aido g. 8 (p.c Akropolis,
 Nuotr. Arno Useviiaus

Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt tema / 3

Transporto bdos yra pagrindin kone kas antram automobiliui

variausio oro Europos sostin

prieastis, kodl Vilniuje iskiriamas gabenant tik savo vairuotoj, tokios
slyginai didelis CO kiekis. Ilgainiui iniciatyvos gali bti labai naudin-
tai labai pakenks oro kokybei. gos. Budapete ir Briuselyje vykdo-
Kitas svarbus ikis miestui yra mos vairios neformalios programos,
Bendrov Siemens su Economist Intelligence Unit vien mai skverai miesto centre. Ne atliek tvarkymas. Skelbiama, kad kuri metu net ir rykiausios vietins
kiekviena sostin gali pasigirti beveik su ia problema Vilnius efektyviai ymybs sda viej transport
(savaitraio The Economist tyrim skyriumi) atliko centre stksaniu miku (j vadiname tvarkosi nemaomis investicijomis. arba keliauja... autostopu tai ne
studij ir pareng ataskait, kurioje visas 30 Europos Vingio parku). alia miesto aplinka Jau kurtas modernus svartynas, tik ekologika ir ekonomika, bet
sostini irikiavo pagal vadinamj aliojo miesto daro nekainojam paslaug oro riuojamos ir perdirbamos atliekos, dar ir smagu bei madinga. Dublino
kokybei, taiau girdami specialistai tad verta tiktis, kad situacija gers. darbdaviai naudojasi programa,
indeks rodikl, nurodant miesto alumo lyg. kartu pabria, kad nevertt sus- Be abejo, jei nebus pamirta tiek pat kuri leidia jiems skirti iki tkstanio
Sostins buvo vertintos pagal 8 kriterijus ir sudjus ba- toti kurti alisias erdves j niekada daug dmesio ir investicij skirti eur i darbuotojo atlyginimo spe-
lus ivesta galutin miest rikiuot. Nors Vilnius netapo nebus per daug. Be to, Vilniui trksta visuomens vietimui. Atlikta studija cialiam dvirai sigijimo fondui. ie
planingo j diegimo. Btent tokias parod, kad pirmaujani miest pinigai neapmokestinami, tad su-
paiu ekologikiausiu Europos miestu (pirmsias tris praktikas taiko Europos didmiesiai, gyventojai patys aktyviai dalyvauja taupoma net iki 47 % dviraio kainos.
vietas srae um Skandinavijos sostins Kopen- kuriems kovoti su oro utertumu aplinkos valymo procesuose, inici- Na, o Paryiaus oro uostas pradjo
haga, Stokholmas ir Oslas), bet um labai aukt sunkiau nei maajam Vilniui. atyvose. Akivaizdu, kad miesteln reguliari mons automobili dali-
skatinimas ir aktyvesnis aplinkosau- jimosi kampanij. Prognozuojama,
trylikt viet. is rezultatas geriausias i vis Ryt gos valdymas atnet daug naudos. kad tai leis CO emisij sumainti apie
Sprstinos bdos
Europos sostini. Vilnius aplenk visus tyrimo dalyvius Net ir kiekviename kieme rengus po Kad potencialas neinaudotas, rodo 4000 ton.
pagal oro kokybs vertinimo rodikl ir turi teis vadintis skver Vilnius neilgai gals diaugtis 23 vieta, Vilniaus uimama ioje kate- Nesnaudia ir maesni miestai, i kuri
gorijoje. Vilnius taip pat gali gauti nauding
variausi or turinia Europos sostine! tyru oru, jei neisprs pagrindini
pamok. tai Talino autobusuose jau
iandienos problem. Bene didiausia
vieojo transporto efektyvumo ar Pamokos i lyderi veikia moderni elektronin ranga,
Jonas POKAS ir labiausiai akis krintanti bda
pastat energijos taupymo rodiklius Vilniui Europos didmiesiai gali spjanti viesoforus apie artjant
naujienos@ozonas.lt yra absurdikai didels transporto
Vilnius taip pat nepirmauja, tad ir vl pavydti variausio oro. Taiau Vil- autobus ir sudaranti slygas greiiau
spstys. Mieste, kuris dydiu prilygsta
pagalbos iaud tiesia maas miesto nius privalo i Europos sostini, kirsti sankryas. O Lisabonos valdia
tik centrinms Londono, Paryiaus ar
Kontraversika padtis dydis. Romos dalims, piko metu i centro susiduriani su daug didesniais ada, kad jau 2013 metais nuotek
aliausi Europos sostini srae Vil- ikiais, mokytis sprsti globalias vandeniu bus valomos visos miesto
inoma, ne tik tai nulemia ger oro pasiekti priemiest prireikia daugiau
nius rikiuojasi ikart po toki miest problemas. Nemaai didij miest gatvs ir laistomos aliosios erdvs.
kokyb. Vilnius turi nemaai alij nei valandos. Per tiek pat laiko i Hel-
kaip Paryius, Londonas ir Madridas. vairiais bdais skatina ekonomikesn
erdvi, ypa aktualios yra tikrosios sinkio galima nuvykti u 50 km esant
Atrodyt, jog Vilniuje galime ap- automobili naudojim. Vilniuje,
alios erdvs mikai, parkai, o ne Porvoo miest, vaiuojant gana ltai.
tikti tiek pat iniciatyv ir naujovi,
kiek ir iuose didmiesiuose. Taiau
skubti diaugtis aukta vieta srae
nevertt. I vis atuoni vertinimo
kategorij, neskaitant oro kokybs,
kurioje pirmauja, Vilnius tik vienoje
atliek ir ems naudojimo pateko
pirm deimtuk (9-ta vieta). Pagal
kitus kriterijus Lietuvos sostin rikiuo-
jasi daniausiai treiame deimtuke.
Pagal vieojo transporto efektyvum
Vilnius su dar trimis miestais dalijasi
19-a vieta. Vienoje i svarbiausi
anglies dvideginio kiekio vienam gy-
ventojui kategorijoje miestas uim
23-i viet. Energijos naudojimo efek-
tyvumo srae Vilnius lenkia tik ke-
turias sostines ir yra 26-asis. Tobulti
galima ir aplinkosaugos valdymo
kategorijoje, nes ia Lietuvos sostin
yra 17-a. Taigi, aukt galutinio srao
viet miestui dovanoja gera oro
kokyb.

Maumo privalumai
Pagrindiniai i studij rengusi
specialist argumentai yra keli. Vis
pirma, Vilnius yra maas miestas, o
dydis lemia labai daug. Pagal bendrus
rezultatus matyti, kad tarp variausi
miest dominuoja slyginai maos
sostins. Pirmajame deimtuke tik
Berlynas ir Paryius yra tikrai dideli.
Kiti, tokie kaip Kopenhaga (1 vieta),
Oslas (3 vieta) ar Helsinkis (7 vieta),
nepriskiriami prie didij Europos
miest. Dydis itin svarbus kalbant
apie Ryt Europos sostines, kurios,
be i dien oro taros problem,
yra priverstos tempti ir sunk
sovietins eros palikim. iuose mies-
tuose neivystyta infrastruktra,
neekonomiki pastatai. Dl to kiekvie-
nas imtas tkstani gyventoj Ryt
bloko sostinms atima apytiksliai
vien punkt i bendro vertinimo.
Kiek daugiau nei pus milijono Vil-
niaus gyventoj nesukelia tokio
taros kiekio, kok sukelia milijonai
Londono ar Romos gyventoj, be to,
nesukuria pramons, kuri maint
oro kokyb taip, kaip maina Kijevo,
Belgrado ar Stambulo gamyklos. Be
abejo, maesniame mieste maesnis
automobili skaiius, nors pagal CO
kiek vienam gyventojui Vilnius tra
tik 23-ias tarp vis sostini. Akivaizdu,
kad paangiais automobili naudoji-
mo proiais miestas pasigirti negali,
tiesiog nedidelis automobili skaiius
Tattoed JJ nuotrauka
neimeta tiek daug teral. Pagal
 4 / tema
Diskutuotina dangik sod vizija
70 proc. pasaulio glo vandens ir 38 proc. ems yra naudojami ems kio
reikmms. Pasaulio mokslininkai su nerimu svarsto, kiek itekli reiks 2050 metais,
kuomet moni populiacija turt iaugti iki 9,8 milijard. Profesorius Dickson
Despommier i Kolumbijos universiteto (JAV) tvirtina, kad iaugusiai populiacijai
reiks dar bent Brazilijos dydio ems plot, taiau iuo metu pasaulyje tiek dirba-
mos ems paprasiausiai nra Jau kur laik kalbama apie galim sprendim
siekiant imaitinti augant gyventoj skaii ir tuo pat metu isaugoti nualintas
emes. Futuristins svajons ar reals artimos ateities apmatai vertikals kiai?
Kristina KUINSKAIT
editor@ozonas.lt
ems trkumas
ems kio atsiradimas padjo
sutvirtti mogui ir lm jo
suklestjim. Tobuljanios
kininkavimo praktikos utikrino
maisto iteklius. U isivysiusi
civilizacij i dalies turime bti dkingi
tiems, kas imoko sti, akti ir pjauti...
Bet auganti populiacija jau ne kart
vert mokslininkus iekoti sprendim,
kurie utikrint maisto gaus visiems.
ia galima minti ir chemizuoto kio
atsiradim, ir gen ininerijos eksperi-
mentus. Kad ir kaip bt, tai visada yra
trumpalaikiai problemos sprendimai.
Be to, ems kis yra ir daugelio rimt
globali bd prieastis. Pavyzdiui, jis
reikalauja dideli glo vandens kieki
irigacijai, o vairi chemikal naudoji-
mas (tr, herbicid ar pesticid)
palieka t vanden utert. Dl to kai
kuriose tankiai gyvenamose zonose
varus geriamasis vanduo tampa vis
didesne prabanga.
ems kis taip pat yra ir didelis CO
emisij altinis. Tarpvyriausybinis kli-
mato kaitos komitetas IPCC teigia, kad
trys pagrindins prieastys, dl kuri
per pastaruosius 250 met smarkiai
iaugo iltnamio duj emisijos, yra
ikastinio kuro naudojimas, ems
paskirties keitimas ir ems kis.
Pagrindin su ems kio pltojimu
siejama bda yra pati em. Intensy-
vus ir godus kininkavimas slygoja
visik didiuli plot nualinim,
formuojasi dykumos, u kurias atsak-
ingas mogus. ia galima paminti
negailesting trapi stepi alinim
pietinje buvusios Soviet Sjungos
teritorijoje, dykum artjim prie Pe-
kino, Kinijoje, privertus valdininkus
suskubti skatinti mik atsodinim. Vi-
enas tragikesni istorini pavyzdi
1940-aisiais JAV Didij lygum
plotuose prasidjs dulki audr
deimtmetis, kur lm itin intensy-
vus kininkavimas. Katastrofikos
audros tuomet paveik apie 400 000
km emi plot ir benamiais pavert
imtus tkstani Didij lygum kaip neigiamas aspektas vardijamas
teritorijos moni.
Nereikia pamirti miko plot, kurie
kertami tam, kad bt atlaisvinama
daugiau ems kinei veiklai. Kaip
inia, medi kirtimas siejamas ir
su klimato kaita, ir su biovairovs
nykimu, ir su erozija...
Vertikalusis sprendimas
Jau mintas Kolumbijos universiteto
profesorius D. Despommier igarsjo
aktyviu vertikali ki propagavimu.
Kaip tvirtina profesorius, tai yra tikrai
naujas vis problem sprendimas.
sivaizduojama, kad vertikals kiai
galt kurtis apleistuose pastatuose
didiuosiuose pasaulio miestuose
ir kilt net iki 30 aukt. T miest
gyventojai galt diaugtis vietiniu,
tikrai vieiu maistu. Bt taupomi
energijos ir vandens itekliai. Be to,
D. Despommier tikina, kad be darbo
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
akivaizdu, kad vertikals kiai bt
Vertikalij ki privalumai
dideli korporacij nuosavyb. Tai
sukelt nemaai diskusij apie ma- Derlius gaunamas kelis kartus per
isto laisv kelios korporacijos, metus
diktuojanios kainas ir turinios pa- Nereikalingos jokios chemins
grindinius maisto altinius. Tokia atei- tros
tis neatrodo itin viliojanti. Derlius neprarandamas dl
gamtini prieasi (sausr, lii
Kita dvejon kyla dl augal elgesio
ir pan.)
kontroliuojamoje terpje jie bt
auginami, karta po kartos, dirbtinmis ymiai sumaja vairi lig rizika
slygomis (dirbtinis apvietimas, Gamtai grinami ems kio ek-
sploatuoti dirvos plotai
beem terp ir pan.). Gamta yra
Sumaja ikastinio kuro naudoji-
krybika, tad negalima sivaizduoti,
koki pokyi atsirast ir kaip juos mas
adaptuot mokslininkai. Miestuose kuriasi nauji centrai,
darbo vietos
Miest gyventojai aprpinami
Tolimesniam domjimuisi:
http://www.verticalfarm.com vieiu maistu
palikti laukai ilgainiui atsigaut, o loringos atliekos kartu su augalinmis
kininkams reikt sukurti atlygio atliekomis bt deginamos kio
sistem u lauk gaivinim ir CO katilinse, taip utikrinant sav en-
izoliavim nejudinamoje dirvoje. ergijos altin. Vertikalieji kiai, prik-
Manoma, kad produkcija, auginama lausomai nuo geografins padties,
vertikaliosiose fermose, bt kur inaudot palankiausius alternaty-
kas sveikesn, nes bt ivengta vios energetikos altinius (saul, vj,
lig, siejam su ems kiu (cholera, geotermin energij).
igelioz, salmonelioz, vairs parazi- D. Despommier optimizm palaiko
tai). ir architekt bei ininieri tvirtini-
D. Despommier skaiiuoja, kad i 30 mai, kad norint pastatyti visikai
aukt pastato galima gauti tiek pat funkcionuojant vertikal k
produkcijos, kiek i madaug 970 nereikt joki nauj technologini
hektar ems. Toks pranaumas iradim visa jau egzistuoja iandien.
prognozuojamas dl to, kad au- Viskas, ko reikia, pakankamas fin-
galai augt kur kas tankiau nei ansavimas ir pirmj prototip staty-
prastiniuose laukuose, o dl pastovi mas bei veiklos testavimas yra platus
ilumini ir viesos slyg padant veiklos laukas vairioms ems kio
derli skaiius. moksl staigoms ir j mokslininkams
Mokslininko nuomone, reals skaiiai bei studentams.
galt bti net didesni, nes vairios
studijos nurodo, jog prastai apie 30 Abejons sklos
procent derliaus prarandama j sau- Nors tokie kiai atrodo esantys pat-
gant bei transportuojant. raukli ir aplinkai draugika ateities
vizija, vis tiek kyla keletas abejoni.
Veiklos bdai Vis pirma, jei vis dar esantis paskir
Vertikaliuose kiuose derlius galima kinink tinklas kuria tam tikr Weber Thompson nuotrauka
auginti trimis jau seniai inomais ir pa- sveikos konkurencijos atmosfer, tai
kankamai ityrintais bdais. Tai orinis
auginimas, kuomet augal aknys lais-
vai kabo ore, prisotintame vandens
gar ir maistingj mediag; au-
ginimas loviuose (be emi), ku-
riuose nuolat cirkuliuoja vanduo,
prisotintas maistingj mediag,
bei augal auginimas su tiksliai prie
akn atvestomis arnelmis, i kuri
nuolat laa vanduo ir maistingosios
mediagos.
Orinis augal auginimas tyrinjamas
jau nuo penktojo prajusio amiaus
deimtmeio, tyrimus rm NASA. Po
poros deimtmei tokio auginimo
idja paliko laboratorijas ir persikl
praktik. Orinis bdas ypa palankus
auginti akniavaisiams (pvz., bulvms
ar morkoms).
Augal auginimas vandens terpje
inomas jau nuo antikos laik, o pirm-
ieji moksliniai apraai mus pasiekia i
XVII amiaus. is bdas komercikai
praktikuotas jau 1930-aisiais, taip pa- Blake Kurasek nuotrauka
togu auginti daugel darovi. Tiesa,
faktas, kad itin drgna terp yra pa-
lanki salmoneli atsiradimui.
Lokalaus drkinimo sistema taip pat
inoma nuo antikos laik. Bet labiau
plisti pradjo tik po II pasaulinio
karo, kuomet imtas plaiai naudoti
plastikas. is bdas ypa tinka vairi
grdini kultr auginimui.
Nauda miestams
D. Despommier tikina, kad vertikalij
ki atsiradimas bt labai naudingas
miestams. Vis pirma, kaip jau minta,
gyventojai galt diaugtis vietinmis
vieiomis darovmis. Atgyt itisi
apleisti kvartalai, formuotsi naujos
specialybs ir atsirast daugyb nauj
darbo viet. Mokslininko nuomone,
tokie kiai galt isprsti daugeliui
miest brangiai kainuojani nuotek
vanden problem panaudotas Blake Kurasek nuotrauka
vanduo tikt augal drkinimui, o ka-
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
Pasidaryk pats (naujus baldus i sen)
Andrius Sviderskis, profesionalus menininkas ir kartu labai praktikas klaipdietis,
kart mane pasitinka mojuodamas pistoletu, skirtu tvirtinti plakatams. Duonos
eksperimentas sulauk puikaus atgarsio, tad esam susitar, kad smulkiau igirsime
apie dar vien jau senokai praktikuojam jo veikl sen bald atnaujinim. Ir
kalbams tikrai ne apie banalius dekupainius kiiukus...
Kristina KUINSKAIT
Joki vadovli
Patalpoje, laikinai tapusioje
krybinmis dirbtuvmis, Andrius
man demonstruoja naujam gyve-
nimui prikelt sen visikai nutriuus
krsl. Ne i dvaro, ne vintain, o pat
paprasiausi. alia stovi jau atnau-
jinta sofa, ydros kds (Andrius sako,
kad jas rado ir atve snaus gabu-
mais tikintys jo tvai). Baldus ap-
traukti miausi prie kokius ketverius
metus, prisimena Andrius. Na-
muose dariau remont, o kaip inia,
finansins galimybs ne visada leidia
padaryti tai, ko nori. O kartais tiesiog
nerandi to, ko nori... Pradjau nuo
kdi: perdaydavau, aptraukdavau
mediaga sdynes. Vliau i j net
menus miau daryti su vartais,
oda... Juokiasi prisimins, kaip
kart jo draugas atidav krv sen
moterik ilgaauli bat i teatro, jie
buvo geras odos altinis.
Andrius sako, kad visko imoko pats,
darbuodamasis net nepasidomjo,
k galima rasti visainiame inter-
nete. Tiesiog pasiduota krybiniams
iekojimams, poreikiui savo aplink
susikurti paiam.
Menininkas tvirtina, kad atnaujinti
galima bet kok bald, nebent jis
bt suls. Bet ir tada manoma j
susitvarkyti, pakeisti detales, tereikia
savs paklausti, kiek jg ir laiko gali-
ma ir norima tam skirti.
Atnaujinimo procesas
Isiardyti. Pirmiausia tvarkom bald
reikia iardyti. Ms apirimuoju
atveju nuo krslo buvo nuimtos visos
minktosios dalys ir paliktas tik karka-
sas.
Dayti. Nuvalius karkas, jis yra
daomas pasirinkta spalva. Patariama
rinktis ne vandeninius (akrilas arba
emulsijos), bet emalinius arba aliejin-
ius daus. Reikia nedidelio epetuko,
skiediklio, skudurli. Daant reko-
menduojama isineti bald balkon
ar kiem, arba bent jau atsidaryti lan-
gus. Svarbu laikytis asmenins sau-
gos, jokiu bdu netinkamai neimesti
susidariusi atliek. Nudaytas baldas
paliekamas par diti.
Lakuoti. Idivs baldas yra lakuo-
jamas ir paliekamas dar vien par
diti. Lakas apsaugo da sluoksn
nuo greito susidvjimo.
Ruoti mediagas. Kol baldas dina,
isimatuojami minktieji paviriai,
apsiskaiiuojama, kiek reiks
mediagos jiems aptraukti.
Siti. Apvalkalus geriausia siti siuvi-
mo maina. Jie turi bti tokie, kad kuo
tampriau apglbt minktsias baldo
dalis. Patariama siti utrauktukus,
tuomet karts nuo karto apvalkalus
bus galima iskalbti.
Tvirtinimas. Mediaga galima apmuti
ir kai kurias kietas detales. Ji prie
nudivusio karkaso tvirtinama
priaudant paprasiausiais popie-
riaus segtukais. Tiesa, pats prisegtu-
tai supranti pamats jo spalvingus
vas turi bti plakatinis, kad segtukai
pakankamai tvirtai sikirst paviri.
Mediaga turi udengti visas reikiamo
paviriaus kratines ir bent 10 cm
apatins dalies, nes prisegant reikia
mediagos kratelius ulankstyti, kad
neirt.
Rubrik remia portalas Meniu.lt tema / 5
Papildomi patarimai
Paklaustas, kokios mediagos tinka
aptraukimui, Andrius pasilo naktines
uuolaidas ir, kaip suprantu, visai ne-
juokauja: Baldams reikia rinktis tvirtus
audinius. Tuos, kurie greitai nenusi-
trins ir dvimi neprairs. Daniausiai
j iekau mamos ar moiuts spin-
toje. Jos turi polinki rinkti visok-
ius senus dalykus kakokioms juo-
doms dienoms. Kai nerandu pas Pauliaus Sadausko nuotrauka
jas valgausi secondhanduose.
Audini parduotuvse lankausi retai.
Svarbu paminti, kad jei jau einama
parduotuv, geriau iekoti esani
ne senamiesiuose, nepabijoti bazi
ten produktai pigesni, patirtimi
dalijasi Andrius.
Krybikas vyrikis kartu ir labai
ekonomikas, jo nuomone, ir perkant
daus nereikia avtis auktomis kai-
nomis, nebent jie bt ekologiki. Ir
nepamirti isivalyti epetukus, kad
bt galima panaudoti antr kart.
kai kuriuos atnaujinamus baldus, jei
jie yra isdti, galima dti porolono.
O norint pasidaryti minktas kdes,
taip pat reikia po mediaga patiesti
sluoksn porolono ir dailiai visk prit-
Pauliaus Sadausko nuotrauka
virtinti.
Daugiau spalv!
Andrius mgsta rykias spalvas
namus. Ir atnaujindamas krsl jis
rinkosi smag, drs rat. Reikia
nebijoti ryki spalv savo aplinko-
je. Jos pakelia nuotaik, tonus.
Svarbiausia nebijoti eksperimen-
tuoti. Viskas priklauso nuo asmeninio
skonio, sumanymo ir aplinkos, kurioje
bus baldas, sitikins vyrikis.
Pauliaus Sadausko nuotrauka
Pauliaus Sadausko nuotrauka Pauliaus Sadausko nuotrauka
 6 / tema Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt

alternatyv automobiliams, taiau ir toliau sudarys priemiesi gyvento-

alia miest vystymosi prognoz

vokiei mokslininkai prognozuoja, jai, tad vieojo transporto svarba tik
kad miestiei vairavimo proiai ar- augs. Ar galima teigti, kad autobus,
timiausiais deimtmeiais iliks tokie metro ir tramvaj keleivi skaiius
patys. Vaiuoti savu automobiliu vis dids? Aplinkosaugos ir ekonomikos
dar priimtiniau nei keliauti vieuoju atvilgiu vieasis transportas efek-
Jau seniai inoma, kad aplinkos terimo emlapyje tamsiausios dms yra didieji transportu. tyviausias tada, kada yra maksimaliai
miestai. Tai natralu, nes tradicinio miestieio gyvenim sunku sivaizduoti be auto- Net ir neprognozuodami vairavimo upildytas, pasakojo Gunaras Heip-
mobilio, greito kasdienybs ritmo, didelio vartojimo ir kit ne visai draugik gamtai proi kitimo, miest planuotojai pas, Miuncheno transporto strate-
proi. Deja, visi miestieiai urmu kaimo vietoves tikrai nepersikels, tad ar yra turi idj, galini efektyviai mainti ginio planavimo vadovas. Dl to
vilties pasitaisyti? Specialistai teigia, kad yra. Dar diugiau tikinama, kad gyventi transporto keliam tar. Vienas i labai svarbu, kaip transporto sistemos
ekologikai galima ir drastikai nekeiiant gyvenimo proi. Takas alumo naudai? domiausi bd yra vadinamasis susitvarkys su tais regionais, kuriuose
trump distancij miestas. Uuot gyventoj skaiius auga labiausiai.
Jonas POKAS to rajono pastatus. Apie efektyvius pasiekta labai daug. Pasikeiti- staius didelius prekybos centrus toli I esms btent tokia situacija susi-
naujienos@ozonas.lt pastat sukeliamos taros mainimo mui utekt vos trisdeimt penki u miesto centro, vertt iekoti kit dariusi Vilniuje, kur nelanksti vieojo
metodus mstome jau seniai, sak paaljusi nam per metus. Jei variant. Natralu, kad tokie prekybos transporto sistema kelia nemaai
Mai pokyiai Wilfredas Wienholtas, Siemens ur- toks planas bt gyvendintas, tai, centrai pasiekiami tik automobiliu, nepatogum. Btent ji didija dalimi
Siemens specialistai kartu su banistinio pltojimo skyriaus vado- specialist tikinimu, per ateinanius nes tikrai ne visus vilioja perspektyva lemia tai, kad mons renkasi auto-
vokieiais mokslininkais atliko tyrim, vas. Anot jo, bd taupyti ir gamt, tris deimtmeius CO emisijos prisigrdusiame autobuse temptis mobilius, danai kad ir pigius, taiau
iekodami atsakym klausimus, kaip ir iteklius nam slygomis yra daug. sumat nuo 23 000 iki 14 000 ton dar ir pilnus maius pirkini. Taigi ur- padedanius greiiau ir patogiau ke-
tobulinti miesto gyvenim siekiant Pradti galima nuo paprasiausi per dien. Skaiius spdingas, o dar banistikos planuotoj uduotis yra liauti. Ne paslaptis, kad senos trans-
padti gamtai. Rezultatai nenuvyl, energij tausojani elektros svarbiau tai, kad tok pokyt sukelt pltoti miesto infrastruktr taip, porto priemons itin nedraugikos
nes variant buvo rasta nemaai. lempui, o norint ir turint slygas vos 17 000 gyventoj turinio miesto kad atstumai iki svarbiausi objekt aplinkai.
Galima pateikti dom pavyzd i galima apsirpinti sauls baterijomis. rajono pasikeitimas. gyventojams nebt tolimi. Dl to Miesto vieojo transporto lankstumas
sauls energijos srities. Sfera, kuri Gatvi ir viesofor viesos turt siekiama pltoti mirias erdves, kuri- yra bene pagrindin prieastis, kodl,
bti pakeistos efektyvesnmis LED ose bt suderintos ir poilsio zonos, pavyzdiui, Miuncheno centre vienas
daugumai vis dar atrodo beveik tokia Trumpesni distancij mies- ir verslo, prekybos centrai. Taip i trij nam eiminink neturi auto-
pat tolima kaip ir pati Saul, pasirodo, lempomis nauda bt dviguba: vis
nra taip toli. Tyrimui pavyzdiu pasir- pirma, tokios lempos naudoja daug tas pat siloma vengti dideli vienos mobilio. Esant teisingam urbanistins
maiau energijos, o tai savaime lemia Kita, visiems seniai pastama, bet paskirties kvartal, kuriuose bt struktros, miri rajon ir efektyvaus
inktas vienas Miuncheno miesto rajo-
maesnius j aptarnavimo katus, be tokia pat didel ilieka transporto sukoncentruota tik viena i miestui transporto deriniui, miestieiams nra
nas, kuriame iuo metu gyvena apie
to, jas ir keisti reikia reiau, nes tarnau- taros problema. Didiuosiuose Eu- svarbi sfer. Btent dl toki rajon sunku atsisakyti automobilio, o keli-
17 000 gyventoj. iame, galima saky-
ja penkis kartus ilgiau u tradicines. ropos miestuose transportas vis dar didja automobiliais nuvaiuotas ke- aujant miesto centr dl to abejoni
ti, tradiciniame Europos mieste yra ir
Tyrimas rodo, kad jei visi gyventojai sudaro apie 15 proc. vis CO emisij. lias, nes dirbama vienoje vietoje, ap- beveik nekyla.
gyvenamj kvartal, ir mokykl, vers-
ilgainiui pakeist savo kasdienybs Nors vairiais bdais bandoma siperkama kitoje, o vaikus i darelio
lo centr ir kit tradicini element.
proius labiau ekologikus, bt keisti vairuotoj proius, iekoma pasiimti reikia dar i kito rajono. Dviraio iradinti nereikia
Mokslininkai atkreip dmes btent
Visiems objektams esant vienoje vi- Atrodo, kad atliktoje studijoje
etoje, automobilis vaiuot maesn vokiei mokslininkai nieko naujo
atstum, o galbt ir visai nebt pan- nepristat. Sauls energija inoma jau
audotas. seniai, LED lemputs ar kitos energijos
inoma, jau seniai yra siekiama, kad taupymo priemons taip pat ne vakar
jei visgi automobilio atsisakyti neno- irastos. Galbt tolesniam miest
rime, tai geriausia rinktis alternatyviu planavimui tiesiog trksta vizijos? G.
kuru varom transporto priemon. Heippas atsako, kad norint sukurti
Kai kuriuose miestuose jau seniai ku- varesn miest ateit tikrai nereikia
riamos nemokamos stovjimo vietos, nieko iradinti. Dauguma mint
skirtos tik ekologikiems automobil- idj aplink mus sukasi jau senokai.
iams, bei kitos lengvatos toki main Juk, pavyzdiui, elektromobiliai dau-
savininkams. giau ar maiau naudojami jau dau-
giau nei imt met, o ateityje jie, be
Efektyvumui reikalingas abejo, taps daug svarbesni. Miunche-
masikumas no transporto strateginio planavimo
O kaip pats miest eismas? adama, vadovas tvirtina, kad esm slypi ne
kad ateityje miestiei nukeliaujamas mantriuose iradimuose: Svarbiau-
atstumas sumas apie 10 procent. sia, kad ne visi matome toki pai
Visgi, didjanti miest populiacija at- vizij. Tikslai gali bti pasiekti tik jei
eityje turs daug takos, tad tikrai bus kuo daugiau miest gyventoj i ties
iki, kuriuos reiks veikti. Vokieti- keis savo proius.
Kristinos Kuinskaits nuotrauka jos miest planuotojai prognozuoja,
kad pagrindin miest eismo apkrov

I ties filme matyti, kad daug k skyr likusius 10 proc. Tai buvo ek-

Geros idjos nebtinai kainuoja brangiai

Jacques Allard yra Europos architektros fondo prezidentas (European Architecture architektroje.
Foundation). Tai ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas skleisti informacij tikslo apiltinti bst, jei visa iluma
Europoje, organizuoti konferencijas apie darni pltr. Taip pat kuriami dokumen- iteka per prastus langus ar silpnas
tiniai filmai kaip edukacin priemon ir kaip rankis diskusijoms apie ekologines sienas. Antra gera ventiliacija. Ka-
temas iuolaikinje statyb pramonje ir architektroje.
Benjamin VAUTRIN
2007 metais J. Allard sukr film
Paskutinis kvietimas planetai emei
(Last call for planet Earth). 12 pasau-
lyje garsi architekt dalijasi savo
patirtimi apie sprendimus, kurie
gali bti taikomi statant aplinkai
draugiku bdu. Akcentuojamos ne
tik ekologins, bet ir socialins temos.
Su J. Allard kalbjoms po ekologins
tematikos film festivalio Maskvoje
Eco Cup.
Pirmiausia domu suinoti, kaip
sumanei kurti tok film?
Viskas prasidjo nuo Al Gore filmo
Kalbu apie natrali ventiliacij pro
Nepatogi tiesa (An inconvenient
truth). Su savo aplinkos monmis dis-
kutuodamas apie film pastebjau,
Rinkausi kuo skirtingesnius projek-
kad daug architekt mini vairias
tus, siekdamas pademonstruoti, koks
idjas ir sprendimus, taiau kartu
pastebi, jog Al Gore filmas yra per-
nelyg globalus, kad leist kiekvienam
pasisakyti apie kalbamas problemas.
Tad a ir pamaniau, kad galiau suku-
rti savo dokumentin film, konkreiai
apie architektr. Apie tai, k gali
nuveikti architektai, kad mogus
palikt kuo velnesn pdsak ems
paviriuje.
Mano siekis buvo ne ko nors pamoky-
ti, bet tiesiog parodyti, jog kultrin
revoliucija gali bti vykdoma per
architektr.
galima padaryti su visai nedideliu
biudetu. Gal galtum nurodyti,
kas yra svarbiausia darnioje
Pirmiausia gera izoliacija: nra jokio
lbu ne apie oro kondicionavim!
Kaip atsirinkai projektus, kuriuos
pristatei savo filme?
platus veiksm spektras gali bti
inaudojamas architektroje. Kalbta
ir apie naujas statybas, ir apie rekon-
strukcijas. Pristatyti projektai i JAV,
Japonijos, Kanados, Europos. Kai kurie
pastatai skirti biurams, kai kurie gyve-
namieji. irovai mato, kad kai kurie
dalykai sukurti turint daugyb pinig,
o kai kurie teturint ger idj... A
pats asmenikai manau, kad labai
danai pinigai nuudo krybikum.
langus, tinklelius; net pastato forma
tam turi takos. Treia reikia vengti
hipernaujovi, o pirmiausia galvoti
apie paprastus sprendimus. Taip
galima gerokai sutaupyti ir sutaupyt
sum skirti paioms geriausioms
statybinms mediagoms.
Kaip manai, kokie sprendimai
geriausiai tinka Ryt Europos
architektrai? Ar reikia griauti vi-
sus senus pastatus, ar verta juos
renovuoti?
Vengrijoje vykdytas projektas,
kurio metu renovuotos senos
chruiovks. ES fondai padeng
90 proc. vis ilaid, o vietos valdia
sperimentas, kuriuo siekta isiaikinti,
ar gera renovacija padarys alesniais.
Turjome idj instaliuoti prietais,
kuris namo gyventojams rodyt, kiek
energijos jie sunaudoja kiekvien
dien. Kiekvienoje laipt aiktelje
rengme po monitori, kuris leido
stebti savo snaudas. mons
pradjo matyti savo gyvenimo
pasekmes, m lyginti save su kaimy-
nais, gyvenaniais aukiau ar emiau.
Prasidjo tam tikros varybos, siekiant
sutaupyti kuo daugiau. is eksperi-
mentas mums padjo sutaupyti apie
90 proc. i anksiau ivaistomos en-
ergijos (nuo 280 kW/h i kvadratinio
metro iki 30 kW/h).
Pagrindin mintis yra matuoti kiekvie-
no elges. Matuoti iuo atveju reikia
valdyti. Jei negali pamatuoti savo
veiksm efektyvumo tai neduoda
jokios naudos. Toks ymus situacijos
pagerjimas ms eksperimente at-
sirado dl technologij panaudojimo
ir dl pakitusio moni elgesio.
nukelta 7 psl.
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
Miesto oro vara priklauso nuo miestiei vartotojikumo
Oras, kuriuo kasdien kvpuojame, turi toki sudtini
dali, koki kaskart kvpti tikrai nenortume. Jei
galtume rinktis, inoma. Deja, jau seniai aiku, kad oro
utertumas yra didel problema, daranti daug alos.
Fizikos instituto laboratorijos vedjas daktaras Vidmantas
Uleviius tikina, kad, nors informacijos nemaa, vietimo
iais klausimais tikrai nebus per daug. Sudtingiausiais
bdais oro utertum tiriantis, matuojantis ir bandantis
mainti mokslininkas links laikytis paprastos nuomons
jei vartotume protingai, kvpuotume varesniu oru.
Jonas POKAS
naujienos@ozonas.lt
Pavojingiausia transportas
Oro tara gali bti vairi, taiau i
esms tai teralai, isiskiriantys arba
per dujines, arba per aerozolines
mediagas. Dujini teral altiniai
daniausiai yra vidaus degimo varik-
liai, tad natralu, kad transportas yra
bene didiausias terjas. Duj daro-
ma ala nustatyta seniai ir ioje sri-
tyje dirbama jau ilg laik. Kita teral
dalis patenka per aerozolines daleles,
kurios yra labai smulkios ir sugeba
nukeliauti ten, kur didesns teral
dulks nepatenka. Kas skleidia to-
kias daleles? Pirtu vl tenka besti
automobili, ypa dyzelini, variklius.
Varikli iskiriamos aerozolio dalels
yra labai maos ir skvarbios, be to
ilgaams. Tokiose dalelse gali bti
net iki tkstanio vairi chemini
jungini. Kadangi jos yra maesns
u mogaus lstels skersmen, tai
gali patekti mogaus organizm,
kraujo sistem. inoma, ms
knas turi daug ir vairi apsaugini
barjer, saugani net ir nuo itin
ma kenksming daleli. Bet, joms
patekus kraujo sistem, kyla nemaas
vairi lig pavojus, aikino Vidman-
tas Uleviius ir pridr, kad btent
iems reikiniams analizuoti dabar
skiriama daug dmesio. Ms insti-
tutas kaip tik pradjo nauj projekt
TRANSPHORM tyrim apie transpor-
to sukelt oro tar ir jos tak mogui.
Prie 3040 met buvome susirpin
sieros jungini keliama tara, nes naf-
tos produktai visikai nebuvo valomi.
Dabar ioje srityje situacija pasikeit,
sukurti valymo renginiai, daug kur
mazutas keiiamas dujomis ir prob-
lema i dalies isprsta.
Gaudomi teralai
Bet, kaip teig profesorius, azoto
oksid kiekis ne tik nemaja, o
kai kur ir kyla. Kodl? V. Uleviius
pateik vien i atsakym: Sunku
kontroliuoti transporto imetamas
kenksmingas mediagas. Lietuvoje la-
bai daug sen automobili, o kad jie
atkelta i 6 psl.
Mini, kad projekt Vengrijoje
dosniai rm ES. Kaip manai, ar
siekiant permain reikia tiktis
didesni valdios investicij, ar
pasitikti tik individualiomis
pastangomis?
Aiku, kad moni elgesys gali
smarkiai paveikti vis visuomen.
Pavyzdiui, kuo daugiau ekologik
produkt naudos mons, tuo
greiiau jie taps pigesni ir lengviau
prieinami. Bet valdios institucijos
taip pat turi didel tak. Pavyzdiui,
visi yra technikai tvarkingi, nelabai
tiktina. Tokie automobiliai Vakaru-
ose vadinami superterjais, nes j
imetamo kenksming daleli kiekio
net nemanoma tiksliai apskaiiuoti.
Kenkiama ne tik mogui, imetamos
mediagos daro daug takos klimatui,
aplinkos formavimuisi. Europoje at-
liekami vairs tyrimai, kuriais siekia-
ma isiaikinti, kokios mediagos iuo
metu daro daugiausiai alos aplinkai.
Toki tyrim rezultatai padjo identi-
fikuoti nemaai terj, apie kuriuos
anksiau nebuvo kalbta. Pavyzdiui,
metanas, kuris aplink patenka tirp-
stant ledynams, i ems gelmi
igaunant naft ir kitas naudingsias
ikasenas.
Be abejo, mokslininkai nesdi sudj
rank ir ieko bd, kaip saugiai
likviduoti teralus. Viena i naujausi
technologij CO rezervuarai ems
gelmse. iuo bdu siekiama saugiai
ems gelmse palaidoti kenksmin-
gos mediagos kiekius. iluminse
elektrinse taip pat diegiamos naujos
udaro ciklo technologijos. Akmens
angl naudojaniose elektrinse ban-
doma teralus sugaudyti naudojant
klintis, taiau ia ikyla kita problema
susidaro daug sieros junginiais per-
sisunkusio gipso, kuris netinkamas
naudojimui. Kiekvienas naujas teral
likvidavimo bdas atnea ir sav
problem. Taiau jos sprendiamos,
tobulinami senesni bdai, tikino V.
Uleviius.
Taros prognozs
Teral kiekio mainimo technologi-
jos vystosi priek, taiau vien jos
neutikrina efektyvaus oro terimo
paabojimo. Ne maiau svarbus yra
ir ateities, galim situacij modeli-
avimas, be kurio, anot profesoriaus,
nebt manoma pasiekti ger
rezultat. Modeliuojant vairios ski-
riamosios gebos oro taros sklaidos
modeliais, tara vertinama vairiais
lygmenimis, pasakojo profesorius.
Toks modeliavimas itin svarbus di-
diesiems miestams, kur oro taros
pakitimai yra aktualiausi. Kita vertus,
grietos nuomons prognozse nra,
Belgijoje buvo priimtas statymas,
patvirtinantis ekologik pastat
sertifikavim. statymas nurodo, kad
pastat, kurie iki 2020 m. neatitiks
sertifikato reikalavim, nebus galima
niekam nuomoti ar parduoti. Aiku,
kad tai labai paskatins mones im-
tis nam apiltinimo ir renovavimo.
Penkerius metus (nuo 2010 m. iki
2015 m.) valstyb i speciali fond
rems neigalinius savo lomis
vykdyti renovacijos.
Asmenikai manau, kad tokiose
maose alyse kaip Belgija nra sunku
sukurti tokius statymus ir utikrinti j
vykdym. Taiau kita vertus, i tikrj
norint, t galima padaryti tiek Rusi-
joje, tiek Kinijoje.
tema / 7
tuo labiau, kad oro utertumas gali
kisti labai danai, greitai ir dl vairi
prieasi.
Visus metus matuodami oro tar
mokslininkai pastebi domi reikini,
kurie ir atsako kai kuriuos klausimus,
ir veria susirpinti. Oro mata-
vimus daugiausiai atliekame Preiloje
esanioje foninje stotyje. Rezultatai
nediugina, nes, nors Vilniaus oras
ir varus, kai kurie rodikliai virija ES
neigiamus vidurkius. Ypa tai aktu-
alu pavasar, mat ms alyje tebra
sena tradicija deginti ol. Dl to ore
labai padaugja kenksming aerozo-
lio daleli, kurios, beje, atkeliauja ir
i kaimynini ali Lenkijos, Balta-
rusijos, Rusijos. Be to, pavasar smar-
kiai sukyla dulks, kiti nevarumai,
iem buv udengti sniegu. Taiau
iem keniame nuo ildymo proces
sukeliam oro taros atvej... Apskri-
tai ie reikiniai nepriklauso nuo met
laiko. Jau minti tolimieji perneimai
i kaimynini ali, vairs ciklonai,
mik gaisrai ir kiti faktoriai gali veikti
dideliais atstumais ir stipriai padid-
inti tar. Keiiantis klimatui susidaro
daug ekstremali situacij, kurios taip
pat turi takos oro kokybei, apie Jono poko nuotrauka
taros matavimo rezultatus pasakojo
V. Uleviius. V. Uleviius pritar, kad btent supra- nuolat kuria ir remia vairias inicia-
timo, informacijos stoka danai lemia tyvas, skatinanias mainti oro
didel taros kiek. Juk mus supanti tar, informuojanias visuomen ir
Tara patalpose
Didij dal savo gyvenimo mogus aplinka yra be galo vairi, nuolat kint- siekianias pltoti naujas vartojimo
anti, net ir mokslininkai nespja visko gaires. Lietuvoje taip pat vykdoma
praleidia pastat viduje, tad
kontroliuoti, klasifikuoti ir dar pateikti nemaai projekt, skirt taros ly-
natralu, kad mokslininkus domina ir
isamios informacijos. Bet vietimas, giui, dyzelini varikli kenksmin-
patalp oro kokyb. Daug dmesio
anot profesoriaus, buvo ir yra vienas i gumui mainti. Dabar baigiamas
skiriama siekiant isiaikinti iorins
pagrindini bd jei ne mainti oro ACCENT projektas, skirtas klimato
aplinkos, apskritai klimato tak. iuo
tar, tai bent jau informuoti, kokios kaitos tyrimams buvo analizuojama
metu ypa tobulinamos kondicion-
jos prieastys. tiesiogin oro taros taka atmosferos
avimo sistemos, filtrai, kurie turt
Labai gera ir veiksminga idja yra sluoksniams, taros fizikiniai, optiniai
sprsti bene pagrindin problem
vairios naujos interaktyvios tech- parametrai ir j pasekms. Tai labai
drgms ir dulki kaupimsi nam
nologijos, kurios ne tik pateikia svarbi veikla, nes Lietuvoje klimato
viduje. Kita vertus, egzistuoja ir mikro-
teorins informacijos, taiau sutei- kaita ne visada suprantama teisingai,
biologinis utertumas, kur nustatyti
kia ini kiekvienam vartotojui apie tai daugiau madingas posakis. Mums
ir kontroliuoti yra sudtinga tam rei-
tai, kiek konkreiai jis teria aplink, tai ne tik aktualu, mes stengiams
kia speciali prietais, galini aptikti
pavyzdiui, naudodamas savo gilintis, k tai reikia i tikrj, sak
ir paalinti labai maas bioaerozoli
automobil. Pats vartojimas turt Fizikos instituto vedjas V. Uleviius.
daleles. ie itin mai teralai veikia ne
bti apgalvotas ir privalo mati, o Anot mokslininko, ateityje dmesys
tik gyventojus. ekijos mokslininkai
ne didti, reziumavo V. Uleviius ia oro taros tyrimo ir mainimo tech-
pastebjo, kad miesto bibliotekose
pat pamindamas, kad masinis ms nologijoms tik dids, dauguma
spariai nyksta senos knygos. Tad
persdimas automobilius (kurie, kaip projekt kryps aerozoli nanodaleli
siekiama stabdyti ar bent kontro-
inia, nenaudojami itin ekonomikai) tyrim linkme: Jau dabar didja
liuoti proces, kur sukelti gali net
tikrai nra pats geriausias sprendimas pajgos ioms dalelms nagrinti. Be
ir mogaus natraliai skleidiamos
aplinkai ir sveikatai. to, iuo metu bandoma visus tyrimus
mediagos, pavyzdiui, amoniakas.
sujungti vien grandin taip optimi-
V. Uleviius su kolegomis tyr Vilniaus
Pokalbio pabaigoje V. Uleviius zuojant visus gaunamus parametrus
Santariki klinikos operacines. Buvo
pasidiaug, kad Vilnius, bent jau kol ir tiksliau vertinant visus atmosferos
nustatyta, kad t patalp orui takos
turi ir naudojamos ultravioletins kas, gali didiuotis vienu i variausi sluoksnius. Kartu tobulja ir modeli-
lempos. Tiesa, anot mokslininko, da- oru tarp vis Europos sostini. Bet avimo darbai, modeliai tampa vis pa-
bar naudojam lemp technologija profesorius nelinks vien tik diaugtis: tikimesni ir galima prognozuoti vis to-
pakeista, tad j skleidiama tara Vilniaus oro tara slyginai ema, nes liau priek. V. Uleviius ireik vilt,
gerokai sumajo. Tai tik keli, kiek jis yra maas miestas, todl natraliai kad ateityje nemas nei paangi
domesni pavyzdiai, taiau buityje maiau terj. Nors alij plot technologij aplinkai varinti, nei
naudojam prietais keliama oro yra nemaai, taiau j tikrai turt variau gyventi padsiani ir
tara kasdienis, ne visada mums bti dar daugiau. Ant laur umigti skatinsiani informacijos altini.
pastebimas ir suprantamas dalykas. neleidia ir Europos Sjunga, kuri
Idjos i Jacques Allard filmo
Architektas Thom Mayne i Los Andelo padar radikal sprendim. Jo nuomone, mons yra pernelyg kaprizingi,
nes jiems nuolat sudaromos galimybs rinktis. Na, dl to, kad esam vartotojai ir mgstam, kai ms valia yra pildoma.
Tad jis sukr biur pastat, kuris neleidia rinktis: temperatra jo viduje nevirija 20 laipsni pagal Celsij ji negali
bti nei padidinta, nei sumainta. Anot architekto, tai normali kiekvienam mogui temperatra. Visi dirbantieji turi
prisitaikyti, dl to sutaupoma nemaai energijos.
Daniel Pearl i Kanados nuolat kovoja su aliu smegen plovimu. Jo nuomone, daugyb kompanij tik apsimeta
statanios aliai ir tai daro tik marketinginiais tikslais. Jo paties projektas socialiniai bstai su aliais stogais, ant
kuri auginamos darovs. Tokie stogai utikrina ger namo termoreguliacij ir izoliacij.
Architektas Qingyun Ma Kinijoje turdamas labai nedaug pinig privaljo suprojektuoti aukt gyvenamj
nam priemiesiuose. Jis sukr iskirtins formos pastat su kortu fasadu, taip utikrindamas efektyvi natrali
ventiliacij.
Belgijoje buvo pastebtas unikalus, bet elementarus dalykas. Apie 20 proc. moni bna nuolat ivyk i biur dl
atostog, dl lig ar verslo reikal. Tad buvo nutarta sumainti biur erdves ir darbo vietas padaryti bendromis. Taigi
joki asmenini darbo stal. Darbuotojas kiekvien dien atjs biur sda ten, kur randa laisv viet ar kur nori
sdti.
Kasdien nauja kaimynyst, naujos idjos, kintanti aplinka tai neleidia apsnsti protui.
 8 / transportas Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt

Modernus poiris transport

Ar inote, kad, lyginant su automobiliais ir lktuvais, traukiniai maiausiai kenkia aplinkai?
Pavyzdiui, Vokietijoje visas geleinkeli artimojo ir tolimojo susisiekimo tinklas sunaudoja
maiau energijos, nei visi aldikliai ir aldytuvai alies nam kiuose. Transporto sektorius
yra atsakingas u didiulius ikastinio kuro kieki poreikius ir dideles CO emisijas. Su trans-
portu siejama ir gausyb kit bd su oro tara miestuose bei poveikiu mogaus sveikatai,
triukmo lygiais ir t. t. Akivaizdu, kad svarbu iekoti darni ir efektyvi sprendim, kurie
bt palanks aplinkai ir tuo pat metu utikrint skland moni mobilum.

Karolina LIUTAIT
Svarbu kompleksikumas
Viena i problem miestuose yra
darnios transporto valdymo siste-
mos nebuvimas. Su tuo galima sieti
varginanius kamius gatvse ar
nelogikai deganius viesoforus. Sit-
uacija gerai pastama net slyginai
mauose Lietuvos didmiesiuose
Vilniuje, Kaune, Klaipdoje...
Pagrindin alternatyva, aiku, yra kuo
reiau naudoti automobil, vietoj jo
rinktis viej transport, dvirat arba
jim pstute. Bet transporto siste-
mos koordinavimas vis tiek turi bti
nuolat moderninamas, nes pasau-
lyje urbanizacijos lygis auga, kaip ir
gyventoj skaiius miestuose, tad
svarbu rpintis patogaus judjimo
utikrinimu. O transportas pasaulyje ir
taip jau yra atsakingas u 2530 proc.
energijos suvartojimo.
Inovacijomis pasiymintys Sie-
mens mokslininkai akcentuoja, kad
pergrstuose miestuose itin svarbus
vis transporto ri derjimas. Trans-
porto sraut planuotojai ir miest
valdia turi laikytis pozicijos, kad so-
cialiniai, ekonominiai ir ekologiniai
veiksniai yra glaudiai susij, ir juos
reikia analizuoti kompleksikai, o ne
atskirai.
Intelektualios sistemos
Optimizuojant transporto sistemos
veikl mietuose svarbu naudoti in-
telektualias eismo valdymo sistemas.
Tokios sistemos tikslai yra:
Mainti spstis
Didinti transporto sraut vidutin
greit
Gerinti vieojo transporto darb
Mainti avaringum
Didinti eismo dalyvi saugum
Gerinti ekologin situacij mieste
Intelektuali sistema susideda i eismo Frankfurto kursuoja irgi 300 km/val.
valdymo centro, viesofor valdikli, greiiu, ir jo CO emisijos yra 75 proc.
viesofor, automobili eismo jutikli, maesns nei lktuvo.
vairuotoj informavimo viesleni, O prie anchajaus traukos centr
vaizdo stebjimo sankryose siste- galima drsiai priskirti 2002 metais
mos, vieojo transporto prioritet, rengt Transrapid technologi-
vairuotoj informavimo bei greiio jos traukin, kuris magnetinmis
matavimo sistem. pagalvmis skuodia greiiau nei 400
Siekiant kuo darnesnio eismo km/val.
judjimo, miestuose kuriamos Traukiniai yra kur kas pranaesni u
aliosios bangos zonos, vairuotoj kitas transporto priemones vien dl
informavimo apie tinkamiausius didiuli keleivi sraut, kuriuos gali
marrutus sistemos (pvz., www. gabenti vienu metu. iuolaikiniai
sviesoforai.lt Vilniaus vairuotojams), traukiniai pasiymi itin maomis kuro
suteikiama pirmenyb vieajam trans- snaudomis, emu triukmo lygiu.
portui. Greitieji traukiniai daug kur gali
Intelektualios valdymo sistemos pakeisti lktuvus, tik reikia sukurti
veikia keliais lygiais. Pirmiausiai viening tarptautin sistem. Kol kas
keiiami sankry valdymo reimai ES alyse tebra skirting matmen
(diena-naktis-rytin spstis-vakarin bgiai, skirtingos valdymo bei radijo
spstis...) diegiamas lokalus ir prisi- sistemos, skirtingi energijos altiniai.
taikantis valdymas. Pagal jutikli duo- Siekiant sklandaus judjimo
menis, gaunamus realiu laiku, valdiklis galimybi, svarbu unifikuoti vis dar
gali redaguoti vairius reimus. Pvz., nevienalyt traukini tinkl.
nesant automobili, alias signalas
yra nejungiamas arba vieia trum-
piau. Eismo valdymo centrai pagal i
jutikli surinkt duomen statistik
gali automatikai kas 1020 min.
generuoti naujus eismo valdymo
reimus realiai eismo situacijai ir pagal
sraut pasiskirstym reguliuoti alias
bangas suprojektuotuose eismo ko-
ridoriuose.
Traukini triumfas
Ispanijoje, gana atokiai isidsiusius
didmiesius Madrid ir Barselon
jungia greitojo traukinio linija. Pato-
gus ir iuolaikikas Velaro traukinys
skrieja daugiau nei 300 km/val.
greiiu. io modelio traukiniai yra
patys greiiausi savo tipo atstovai, o j
kuro snaudos itin maos (sunaudoja-
ma 0,33 l/100 km vienam mogui).
Vokietijoje traukinys tarp Kelno ir

Kaljimas danguje
iemetin dangoraii konkurs, rengiam populiaraus
architektros urnalo Evolo, laimjo tikrai neprasta idja
vertikalus kaljimas. Koncepcij pasil architektai i Ma-
laizijos Chow Khoon Toong, Ong Tieng ir Beh Ssi Cze.

Egl KVAS bendruomen ne tik ilaikyt save,

bet ir prisidt prie miesto, vir ku-
iame statinyje pagrindin sien rio stiebsis, gerovs. Pagrindinis
funkcij atlieka erdv, kuri atsiv- dmesys skiriamas atliek perdirbimo
eria tarp miesto ir ant poli ikeltos gamyklai. sivaizduojama, kad kaliniai
kaljimo gyvenviets. Kaljime sie- ia dirbt tiek su nepavojingomis, tiek
kiama sprsti per bausms laik su pavojingomis mediagomis.
atrofuojani socialini gdi Kaljime turt funkcionuoti atskiri
problem bei tai, kaip nusikalt vis- transporto kanalai vieni skirti ka-
uomenei mons galt produk- liniams, kiti priirtojams, dar kiti
tyviai jai atsimokti (suprask, inkilai vairiems specialistams (pvz., ugniag-
ir droiniai ia nevaidina pagrindin- esiams, medikams).
io vaidmens). Dl tokio umojo
kaljim galima vadinti industriniu. P. S. Projektai, silomi Evolo
Projekto krjai jame sivaizduoja dangoraii konkursui, nra reals
rengt atliek perdirbimo jie tik sivaizduojami, utopiniai
gamykl, k ar panaiai. Kaljimo briniai ateiiai.
www.evolo.us nuotrauka
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
Kiemas, draugikas gamtai
Tarkim, pasistatte ekologik nam.
Dabar gyvenate jame ir esate ariau
gamtos. Pro lang matote, kaip
mikas ukuoja debesis, kaip eere
vinguriuoja sauls atspindiai, kaip
darelyje gaivaliku dosnumu sklas
barsto usnys ir varnalos...
Usnys ir varnalos jums nepatinka,
labiau mgstate petunijas. Todl pa-
siraitojate megztinio rankoves, ap-
simaunate bulviakasio kelnes ir sku-
bate tvarkyti kiemo.
Jei jau namas ekologikas, nejaugi
tvarkysite sod, naudodami plastiki-
nius rankius? Juos ir perdirbti sunku,
ir iaip nelimpa prie rank jums,
natralumo mgjui.
Todl apsilankykite tinklalapyje, kuris
silo vairiausi gamini js sodui ir rankomis
namams. Kad diaugtumts ne tik
js, bet ir namas, ir, aiku, gamta.
Namelio-pilaits planas
Ekologikas vynas
Nuo vyno a tampu graesn. Man
atrodo, kad judesiai gyja tam tikro
lengvumo, vilgsnis pasidaro drum-
stas, nes pasaulis, besiveriantis prie
mano akis, usimeta daugiau yd,
pasislepia po jais, tapdamas avesnis.
Dar man atrodo, kad vynas nuskaid-
rina mano mintis, nea maiktumo
ir poezijos.
Neinau, kaip atrodo tiems, kurie vyn
ragauja drauge su manimi. Taiau ste-
bintys i ono blaivininkai retai kada
pritaria mano tariamam avesiui. Be
to, sakoma, kad alkoholis nra sveika...
Bet jei nusprendte paskanauti
taurel, rinkits ekologik vyn.
Ekologiko vyno trijul tiems, ku-
rie mgsta, kai vynas jiems patiekia-
mas. inovams. Gurmanams. Gamtos
myltojams. ios trijuls buteliai i
stiklo, kur gaminant ir perdirbant sue-
ikvojama perpus maiau energijos,
negu reikia prastiems buteliams. Be
to, 10 % pelno vyno gamintojai skiria
kompanijai, kuri stato atsinaujinanios
energijos renginius.
Vyno inovai tikriausiai apsidiaugt,
kad trijul gali tikti kiekvieno sko-
niui: j sudaro Merlot, raudonasis
Rhne ir Pinot Noir vynai. Jei kam
nors ie pavadinimai nieko nesako, tai
vis tiek be galo graiai skamba (kaip
Pavyzdiui, gli vazonliai, pag-
aminti i perdirbt padang. Jie atro-
do graiau negu galima sivaizduoti
igirdus od padangos, mat buvo
ikirpti ir susiti rankomis kaip
skelbia tinklalapis Vidurio Ryt
amatinink. Itin keistai pasako-
jama produkto istorija: Itisos kar-
tos Vidurio Ryt klajn su savimi
neiodavosi rankomis pagamintus
vazonus. Dabar vazonai, pagaminti i
sen padang, yra ios graios tradici-
jos tsa. Taip ir sivaizduoji klajn
procesij su neuliniais gyvuliais ir
pelargonij vazonais rankose. Nei is,
nei tas. Bet vazonliai tikrai dails.
O ia sodininkysts rinkinys. Perdirb-
to plastiko kibirai, plieniniai rankiai,
pagamintos medins
lentels augal pavadinimams
urayti... odiu, kapstykis po em
Migls Anuauskaits koliaas
sudauiam tauri dzingteljimas).
Iradingi ir nagingi vyno mgjai tikri-
ausiai nenors leisti pinig tam, k gali
pasigaminti patys. Gal jie ir negals
puikuotis vyno senumu ar mantriais
vardais, bet utat kaip romantika!
Galima sivaizduoti, kaip braidote po
pievas su geltona puokte pieni
vynui. Kaip ragaujate prinokusio
obuolio, ketindami paversti j saldiu
grimu. Kaip strig tarp vynios
ak klausots varnn giesmi,
ruodamiesi gaminti vyni vyn.
EKODAIKTAS
ir kapstykis.
Kita vertus, nereikia klajn istorijos,
kad patiktum gli darelio svarba.
Kai nuvaiuoju pas senelius, mane ste-
bina, kokios aistros miestelyje verda
per Graiausio kiemo konkurs (taip,
toks yra!): Pairk, ji prisodino t
dideli krm priekyje, tai gerai, kad
jie dabar praydo, utat prie laipteli
koks iuklynas! Ir laimjo antr viet!
Negaliu patikti. Galima sakyti, jog
sena lietuvika tradicija puoselti
kiem ir gli darel tebra gyva. Jei
nenorite jos umirti mar sod.
Vazonli i perdirbt padang rinkinys
55 .
Sodo reikmen rinkinys 62 .
www.biomelifestyle.com
Kartais mons supranta, kad j es-
tetinis skonis pasiek savo apogj
ir daugiau nesikeis. Maa to jeigu
keisis, tai tik bloga. Todl btina at-
likti ilgaam savo stiliaus bei skonio
manifestacij, kad netgi prajus daug
laiko prisimintum, koks ypatingas
buvai tuo metu, kai tavo skonis sub-
rendo.
Pirmsyk mes tai pajuntame
paauglystje, todl dvime keistus
drabuius (nes rimtesnius ivaizdos
pokyius draudia tvai) ir publikuo-
jame savo kryb internete (nes spau-
da nepriima). Laimei, prajus iam
etapui drabuius galime imesti, o tai
atkapstyti jaunysts eilraiai sukelia
vien tik gd.
Paaug suprantame, kad kvaili bu-
vome paauglystje. Madingas gyveni-
mas, doms vakarliai ir meniki drau- keistokus.
Paskui laukiate, kol grimas urgs.
Kas savait atsargiai j apirite ir pa-
uostote gal jau?
Galima sivaizduoti, kaip vaiinate
draugus ir jie diaugiasi aitroku sko-
niu, giria js atsidavim, kruoptum,
kulinarinius gebjimus. Ir, visi drauge
paragav po taur, tampate gras
bei ikalbingi.
Ekologiko vyno trio 29,99 $ Kaip mons reaguoja, kai js prade-
www.wine.com date kalbti apie meil gamtai,
galt suprasti.
Migls Anuauskaits koliaas
ekodaiktas/ekoproduktai / 9
Turite ekodaikt?
Pasilykite mums
info@ozonas.lt
Pareng: Migl ANUAUSKAIT
Migls Anuauskaits koliaas
gai mums sufleruoja, jog dabar yra tas Jei manote, kad norite gyventi
metas, kai ms asmenybs gavo juokingoje pilaitje, yra tokia kom-
iliekamj vert. Todl pasidarome panija (sakyti staiga nesiveria
tatuiruot, kvailai apsikerpame lieuvis), kuri gali jums suprojektuoti
plaukus arba sigyjame automobil. fantastik, dom, ekscentrik,
Paskui plaukai atauga (ai Dievui), jauk namuk. J tinklalapyje galima
tatuiruot galime paslpti po jau ki- rasti toki nam paveikslli. Js
tokio stiliaus drabuiais, o maina... pasirenkate paveiksll, kur laik su
Na, kai udirbsime pinig, sigysime ia kompanija derinate namo plan
kit. (js ireikiate pageidavimus, jie
Pagaliau udirbame pinig ir prade- js norus traukia plan), kol gal
dame galvoti apie nuosav bst. gale visiems jis atrodo priimtinas.
Statydamiesi namus, mons pa- Paskui statote savo pilait, inoma, i
prastai nori toki, kurie atspindt ekologik mediag.
j mgstam stili, taiau neugot Nenumanau, kaip man i idja
j pai. Bet esama ir toki moni, atrodyt po dvideimties met,
kurie nebijo bti ugoti savo bsto, bet dabar pagyventi pilaitje tikrai
nes mano, jog tai... nemanoma. Tokie neatsisakyiau.
originals ir ekscentriki mons sta-
tosi namus ekologikus ir drauge Iskirtiniai nam planai www.
aboveallhouseplans.com
Paveiksliukai, rodantys js meil gamtai
Migls Anuauskaits koliaas
Testas: pasirinkimas gausus. enklelius galite
naudoti kaip ablonus ant dokument
ar sutari arba kaip darbastalio
ekologij, planetos isaugojim ir paveiksl, galbt kaip piktogramas
pan.? savo tinklalapyje.
a) Ir vl tu t pat! O tai dar geresn mintis: komponuok-
b) Tu irgi i t? Neinojau. ite enklelius patys. Taip sutaupysite
Atsakymas a) reikia, kad arba kalbate pinig ir vystysite krybingum. O
apie ekologij pernelyg daug, arba gal netgi pasigaminsite antsiuv ant
esate ne toje kompanijoje, kur jus drabuio?
Tiesa, testo klausim galimas ir
Atsakymas b) reikia, kad js treias atsakymas:
sitikinimai yra per menkai inomi. O c) Visikai sutinku su tavimi.
kaipgi padsite monms suprasti Gaila, kad ne visi mons apie tai
alio gyvenimo svarb, jei laikysite susimsto.
tai paslaptyje? Atsakymas c) reikia, kad radote
Pradti galite nuo ma dalykli. tai bendramini. Taigi darbuotis pla-
vienas tinklalapis silo sigyti dailiai netos labui ir pieti enklelius galsite
sukomponuot enkleli rinkin. Vi- drauge.
enas giria sauls energijos naudojim,
kitas pasisako prie gaus popieri- ali enkleliai 7 $.
aus naudojim, treias u vandens www.graphicriver.net
saugojim, u vjo energij... odiu,
 10 / ivyka
Rietavas: mik supamas Oginski pdsakas
Usispyr emaiiai msiau klausydamasi su
pasididiavimu pasakojamos istorijos, kaip Rieta-
vas tapo savivaldybe. Atrodo, kad laisv jiems yra
iskirtinis, gyvybikai svarbus elementas. Tuo nega-
lima nesiavti. Rietavo emlap Ivykos rubrik
traukme pastebj, kad paprastai su io miesto var-
du siejamas tik automobili turgus. Nuvykusi viet
buvau suavta mik gausos ir spdingos istorijos
pdsak. Pasirodo, Rietave slypi kultrinis utaisas,
kur naudinga isiluktenti kiekvienam, besidominiam
pilietikumo puoseljimo klausimais.
Kristina KUINSKAIT
editor@ozonas.lt
Mikingas kampelis
51 procent Rietavui priklausani
emi sudaro mikingi plotai. Tai re-
tas mik gausumo atvejis. Mane
mini ekskursij pakviets ilgametis
Skrobls girininkijos mikininkas Jo-
nas iurys didiavosi, kad mikai ia
tikrai gras. Netrksta ir saugom
viet, vadinamj kertini miko
buveini. Pavyzdiui, vykdami prie
savo tikslu pasirinkto valstybinio tel-
mologinio draustinio, pravaiavome
i pairos niekuo neisiskiriani
medi juost, kur saugomi juodalk-
sniai. Man besistebint, kaip girinin-
kas gerai imano mik, jis prasitar,
kad daug kas nesupranta tokio dar-
bo ir galvoja, kad tai tik pramoginis
maklinjimas laukais.
Auktasis tyras
Apie auktj tyr, unikali Vakar Lie- kaip atskirti dar lapi tebenaudoja-
tuvos auktapelk, kaip mistikos at-
mosferos vietov, jau buvau girdjusi
i keli pastam, tad buvo domu Mat alia pelks piliakalnis.
patenkinti smalsum ir visk pamatyti
savomis akimis.
Pelks teritorija (kartu su apsaug-
ine miko juosta) uima apie 900
hektar plot. Tiesa, buvo metas, kai
pelk galjo labai susitraukti. Gir-
ininkas su malonumu prisimin, kaip
vien rytmet alia pelks stovta
su valdininkais ir verslininkais,
svarsiusiais apie durpyno ia krim.
Tuomet ore savo okius pradjusios
pieti gervs, ir reginio pakerti du-
rpyno propaguotojai sutar, kad
Auktasis tyras privalo likti gamtos na-
mais. Ir dabar draustinis saugo baltuo-
sius kikius, jerubes, llius, juoduosius
gandrus, mauosius erelius rksnius,
paslaptingsias lis ir kitas gyvn ir
augal ris.
Prie pelks veda jauks mediniai takai,
greta gurga altinis. Jonas pasakojo,
kad dar Oginski laikais buvo manyta
statyti vandens maln tam tas up-
elis ir ikastas, bet jo versm pasirod
per silpna.
Paioje pelkje tyvuliuoja devynios
bedugns akys (eeriukai) tokiuo-
se senovs moterys mgo pasiner-
ti, kad vliau galt diaugtis itin
velnia oda ir plaukais. Kai kur rymo
mauts trapios puaits, kai kurios i
j skaiiuoja po pusantro imto ir dau-
giau met, neleido apsigauti miko
specialistas.
Eidami per tyk mik aptikome
med, virtuozikai istuksent mele-
tos. Maisto iekojo be reikalo ne-
vargo, net kelis kartus grojosi gir-
ininkas. Tokie uoksai vliau gali tapti
namais, kad ir iknosparniams. Dar
u keli ingsni mus pasitiko tikras
urv ir duobi tinklas. em ten itaip
ivarp ir mons, ir gyvnai. Palink-
damas prie urv Jonas man aikino,
mas landas. O mons ia kasinj mas, kita vertus, j galima traktuoti
tikdamiesi rasti lobi, brangenybi.
dvarinink pdsakus. Mums palinkus
Mums stebint kiek stalkerik pelks
panoram J. iurys vis gailestavo, kad
nra bent kiek iliau, pamatytume
gervi.
Istorijos aizdos
Kitas mano panekovas, Rietavo
Oginski kultros istorijos muziejaus
direktorius ir miesto garbs pilietis
Vytas Rutkauskas, priblokia meile is-
torijai, ypa susijusiai su Oginskiais.
Vesdamas graiais muziejaus korido-
riais, aprodydamas sales jis pasakojo,
kad pirm kart vaiuodamas link
Rietavo buvo pasibaisjs pelktais
mikais. Bet vienoj vietoj kelias pa-
kimba auktumoje ir akimirksniu at-
siveria visa Rietavo panorama, kurios
Kristinos Kuinskaits nuotrauka
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt
Kristinos Kuinskaits nuotrauka
centre ivydau spdingj banyi, Kalbdamas apie pagrindinius muzie- vad, 1802 m. Vilniaus universiteto
su ypsena prisimin savo pirmj jaus tikslus V. Rutkauskas net kelis kar- garbs narys, inomas kompozitorius.
susidrim su ia esaniu kultriniu tus pakartojo siek sugrinti Lietuvai 2015 m. jam sueis 250 met. Tai tokia
lobiu. Deja, atmintyje nemaai ir Oginskius: Jie dalyvavo europinje spdinga asmenyb. Btina skleisti
eliuot epizod: Maiau kaip vis- kultroje ir itirpo joje su savo pal- jo atminim, teig V. Rutkauskas ir
kas nyko. Rietavo nelaimei, Oginski ikimu. Svarbu susigrinti tai, kas yra prasitar, kad siekiama, jog 2015-ieji
dvarviets teritorijoje 1971 m. pradta ms; ne pasisavinti, nes tai priklauso bt dedikuojami Mykolui Kleopui
statyti technikumo kompleks. Tiesi- visai Europos erdvei. Bet tai turi bti Oginskiui.
og protu nesuvokiama! Griov unika- prisiminta ir Lietuvoje. Anot direktori-
lius kinius statinius, svirnus su skliau- aus, ms alyje nuolat kalbama, kad
Alternatyvos proveriai
tiniais rsiais, rov sod... Utupd esame jauni, kad viskas tik kuriama, iandieniniame Rietave diding
standartin statini kompleks, nors taiau pakanka vilgterti istorij
praeit liudija tik istorija ir jauk
alia buvo tuti plotai. Btent en- ir pamatysim, kad precedent jau
miestelio peiza nuspalvinantys
ergingojo muziejaus direktoriaus bta, kad buvo formuojamos galin-
architektriniai fragmentai tokie
dka isaugoti buvusios Oginski gos vertybi sistemos, kad yra i ko
kaip lit vartai, neprasta banyia ar
muzikos mokyklos pastatai (juose mokytis ir kuo sekti. vandens boktas.
dabar sikrs muziejus). Dvarviets Iekantiems unikali akcent galima
naikinimas, viena vertus, atsitiktinu- Pagrindiniai proveriai paminti, kad Rietavas yra taps na-
Sunku sieti automobili turgaus mais jau treius metus vykstaniam
kaip pastang itrinti kraugeri miest su istoriniu miestu, kuriame alternatyviosios muzikos ir men fes-
1859 m. Irenjus Oginskis steig tivaliui Ont GRIND.
prie dvarviets maketo V. Rutkaus- pirmj Lietuvoje agronomijos
kas taip pat paminjo, kad ia buvs mokykl (joje buvo mokoma lietuvi Tolimesniam domjimuisi
spdingas parkas, vienas i pirmj emaii kalba!). 1872 m. su to paties www.oginskiriet.lt
Lietuvoje, mat tuomet dar nebuvo nei Oginskio parama Rietave buvo ati- www.rietavas.lt
Palangos, nei Lentvario park. daryta pirmoji Lietuvoje profesionali
eiamet muzikos mokykla (muzikos
Rykus Oginski pdsakas mokykl ir anksiau buvo, bet jos Apie Rietav
Skamba keistai, bet tolimame Rietave buvo udaros, skirtos tik didikams). Raytiniuose altiniuose pirm
kadaise tarpo tikras humanizmo Dar po deimties met tiesta pirmoji kart minimas 1253 m.;
lopys. ia formuotas idealios mini Lietuvoje telefono linija. O 1892-ai- 1525 m. dokumentuose Rietavas
valstybs modelis tai, ko tuometins siais bazilikinio stiliaus banyioje oficialiai pamintas kaip miestas;
aplinkybs neleido daryti visoje Lietu- suvito didysis sietynas pirm kart 1892 m. Rietavo dvare pradjo
voje, buvo daroma Rietave. Ir u tai Lietuvoje apvietimui naudota ele- veikti pirmoji Lietuvoje ir carinje
reikia dkoti didik Oginski eimai. ktra. Rusijoje elektrin. Ji teik elektr
V. Rutkauskas pasakojo, kad 1835 m. Dar nepamintas liko bene ymiausias dvarui ir miesteliui;
atvyks Rietav Irenjus Oginskis i Oginski gimins Mykolas Kleo- Plotas 586 km;
ikart panaikino baudiav: Jis ne pas Oginskis, kunigaiktis, diploma- Gyventojai 10 000 (visoje
tik paleido baudiauninkus, bet viso tas, Abiej Taut Respublikos politinis savivaldybje).
dvaro sistem formavo taip, kad bt veikjas, vienas i 1794 met sukilimo
palaikomi valstieiai. Oginskiai labai
intensyviai kr vidurinj sluoksn. Ko
iki iol nra ms valstybje. Muzie-
jaus direktorius tuoj pat pateik ir kit
dat 1848 m., kuomet ikilmingai
veniant Irenjaus snaus Bogdano
krikt dalyvavo net 4000 neformali
kriktatvi por. Tai suinoj net
aikteljome, nes tai reikia, kas Ogin-
skiai, kartu su valstieiais, vent
baudiavos panaikinimo reformos
pergal. Tuomet Rietavo valstieiai
jau buvo ratingi, atsistoj ant koj...
Tai buvo pergal, savo odius
raikiu gestu tvirtino V. Rutkaus-
kas. Jo nuomone, Oginskiai kr
idealios valstybs model, kuriame
visuomens santykiai yra harmoni-
zuoti, finans sistema stabili, sklinda
ratingumas, mokslo ir technikos
naujovs, skatinama kultra.
Tas pats I. Oginskis rm Lauryno
Ivinskio kalendoriaus leidyb, ak-
tyviai palaik Valaniaus skleidiam
blaivybs judjim (nors paties
smukls dl to patyr nema pelno
smukim).
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt mstytojas / 11

Kai namai tampa anonimiku peizau / Pokalbis su A. Sverdiolu

Ekologins temos visuomenje tampa vis populiaresns
ir populiarumu jau gali varytis su pramog pasaulio
aktualijomis. Visgi ar vien mados ir masikumo utenka,
kad vykt reals pokyiai? Filosofijos profesorius
Arnas Sverdiolas nelinks daryti skubot ivad ir
esam situacij vertina kritikai. Pavasar nutirps snie-
gas atideng prajusios vasaros palikim pamikse
ir paeerse. Kaip tik dabar pats laikas pamstyti apie
tai, kas i ties slepiasi po mada ir populiarumu.
Jonas POKAS mogus nuvyksta gamt, susiran-
naujienos@ozonas.lt da patinkam viet, pramogauja,
piknikauja, paskui nemonikai j
Kas jums atrodo aktualiausia kal- priiuklina ir palieka. Antr kart jis
ten nebevaiuos: juk vieta subjaurota,
bant apie ekologij? reikia pasiiekoti kitos, tinkamesns.
Aplinkos terimo problematika man Ekologin politika, iukli surinki-
svarbiausia ne pati savaime ir ne visa mas, vairios akcijos tai sisteminio
savo apimtimi, o tiktai kaip jautrus as- lygmens dalykai, o paeeri ir mik
mens buvimo bdo indikatorius. iaip iuklinimas vyksta mikro lygmeniu.
jau ekologija yra ir valstybs staig, J lemia paiame smons pakratyje
ir verslo moni, ir visuomenini vykstantys procesai: juk niekas i ties
organizacij bei judjim reikalas nesusimsto, neapsisprendia, pro
ir rpestis. Bet man rpi kas kita: mainos lang imesdamas nuork
kaip egzistuoja pavieniai asmenys, ar plastmasin butel. Dabar jau aki-
u k jie kuo kasdienikiausiai veik- vaizdu, kad skstame iuklse, bet
dami prisiima atsakomyb, o u k dmesio tai vis tiek nekreipiama. tai
- ne. i reali atsakomyb gerai at- ols deginimas: kasmet sudega ne
spindi spontaniko iuklinimo lygis. tik ol, bet ir namai, mons. Atro-
iukliname patys, tai ne valdia ar dar do, pamok bta daug ir skaudi,
kas nors mums visur priiuklino. taiau tai vis tiek kartojasi. Negelb- Jono poko nuotrauka
Tradicins bendruomens gyven- sti net vadinamasis savisaugos in-
senoje nebuvo grieto santyki stinktas. Kasdienyb apskritai daug
su gamta reguliavimo ar normavi- kasdienis veikimas. Jo pobdis at- Daug k permme i Soviet
ga tradicija neiliko, carins Rusijos
beprotikesnis dalykas, negu pa- siliepia ir visiems auktesniems vis- baudiavins santvarkos patirtis ne-
mo. Gamta buvo tarsi savaime ar- prastai manoma. uomeninio gyvenimo lygmenims. Ne- buvo palanki jai formuotis.
Sjungos, o iuolaikinis
tima, prasta ir mons daniausiai
priirdavo, susitvarkydavo aplink. sant ios prielaidos visas visuomens vartotojikumas ar nra atjs i
Taiau kai visuomen pasidaro Kaip manote, kokios istorins pastatas pakimba ore, netgi pats jos Danai manoma, kad vieno Vakar kultros?
organizacinis principas, demokratija
masin, anonimin, gamta taip ar socialins aplinkybs lemia darosi problemika. mogaus veiksmai negali turti Vartojimo logika bdinga kapital-
pat virsta abstrakiu, anoniminiu istinei sistemai, ir dabar ja gyvena
dabartin situacij? Ms modernizacijos vyksmas ymios takos visai aplinkai. I kur anaiptol ne tiktai Vakarai. Nemanau,
gamtovaizdiu, daugyb moni Bendriausia prasme kalbant,
nesijauia su juo glaudiau susij ir turjo ir turi sav ypatum. Pirmi- atsirado toks poiris? kad i logika mums svetima, mes pa-
dabartin situacij lemia Vakar civi- ausia krinta akis tai, kad Lietu- kliuvome bendr judjim ir plau-
nejauia atsakomybs u jo saug. Taryb Lietuvos laikotarpiu susidar
lizacijos esminio kismo modernizaci- vos modernizacija buvo stalinin: kiame viena upe pasroviui. inoma,
Gimtin, artima aplinka yra pavirtusi milinikas socialinio bejgikumo ir
jos, o pastaruoju metu ir globalizacijos prievartin ir totalitarin. Gerokai ir ia turime savitum. Pasibaigus
anonimine vieta. Net ir kaime, nuo asocialumo, asmen nesugebjimo
procesai. Taiau tenka pripainti, kad tradicin visuomen buvo atomizuo- sovietinei erai, vyko daug ir staigi
seno pasiymjusiame varia aplin- koordinuoti tarpusavyje savo veiksm
dabartin Vakar civilizacija gyvena i ta, asmenys staiga neteko savaime permain, o tai visada kelia sumait
ka ir pagarba gamtai, dabar viso to potencialas. Jis lemia ir dabartin
anksiau sukaupto vertybinio poten- suprantam gyvenimik orientyr. vadinamj anomij. Danai praran-
nebeliko. Dabartinis kaimo gyvento- ms visuomens bkl, reikiasi
cialo, tam tikra prasme - i inercijos. Kai tradicin, mogikais ryiais susi- dama bet kokia orientacija, nebelieka
jas daniausiai elgiasi lygiai taip pat, visur kur. I ties mes neturime
Ne tiktai aplinkos netausojimas, bet jusi kaimo bendruomen patenka saiko jausmo, imanymo, kur sustoti.
kaip ir miestietis. Gamtosauga, kaip visuomens. Ir tai nra vien tiktai ms
ir vairios beprasmikos destrukcijos, modernizacijos katil, labai daug Tai akivaizdiai matosi pairjus
savaime suprantamas dalykas, beveik neteisingo mstymo, totalitarizmo
vandalizmai rodo, kad vyksta ne tik lemia, koks yra jos sukauptas indi- nepriklausomybs pradioje staty-
nebeegzistuoja. ikreiptos smons dalykas. Ieivius,
ms, bet ir visos dabartins civiliza- vidualizmo (kuris anaiptol nesutam- tus privaius namus monstrus: trij
kurie sugro Lietuv ir mgino ia
cijos gili erozija. Viena i svarbiausi pa su egoizmu), demokratikumo ir keturi aukt, su daugybe balkon.
Regis, informacijos ir agitacijos pritaikyti savo patirt, esu girdjs
likutini vertybi, kuriomis vis dar asmenins atsakomybs potencialas. Tai savotiki aritmetikai padauginti
sakant: ia nieko nemanoma pa-
nra maai. Bet atrodo, kad po- laikosi dabartins visuomens, yra Msikis buvo ir liko visikai menkas. daryti. Nenuostabu, kad kalbant apie butai su daugybe ma kambariuk.
laisvas ir atsakingas asmuo. Tai priela- Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
veikio nra. Js nuomone, kodl? ida, kuri savo ruotu grindia mano
bet kok visuomenikai reikming Ms vartojimo visuomen labai vul-
Kaip tik dl to, k jau minjau. bajorikosios demokratijos gyvybin- paskiro asmens veikim, ir paiam gari. Vartojimo logikos rmuose gali-
mintas atitinkamas spontanikas ma dar daug k nuveikti. Pavyzdiui,
tam asmeniui, ir kitiems visuomet kyla
abejoni dl io veikimo efektyvumo. suprasti, kad viena tuia erdv bt
inoma, kritikai svarbu yra kurti so- didesnis komfortas ar kad neaptver-
cialumo audin, jungti pastangas. tas, ole apaugs kiemas pramatniau,
Bet kadangi tai bna labai sunku ir negu iklotas netgi spalvotomis
nuvilia, atrodo, kad niekam nieko plytelmis.
nereikia, tai, man regis, reikia galvoti Kalbant radikaliau ir rimiau, ir iuo
ir apie paskutin atspar grynai atveju apie ieit galvoiau vis pir-
individuali pastang. Turime klausti, ma kaip apie smoning asmenin
senovikai formuluojant, ko i ties pasiprieinim mikro lygmeniu.
nori ms siela, k sako intuicija. Neapeliuoti valdi. Kalbti ir ypa
Galbt pasirodys, kad tai ne toks jau veikti ne visuomenini organizacij
pavienis dalykas: kiekvienas asmuo ar judjim, o tiktai savo paties vardu.
turi toki neapiuopiam, taiau nea- Tik taip gali susivokti, ko i tikrj nori
bejotinai veikiani, atsiliepiani ir kam esi pasirys. O jau tada galbt
dalyk, kaip moralinis jautrumas, atsiras bendramini ir bendradarbi,
skonis, taktas. Kai jie veikia, pasisako, bet ir tai nebtinai. Kitu atveju tai bus
reikia siklausyti juos ir jais pasitikti. tik bejgikas vien kalbinjimas kit,
Efektyvumo klausimas labai danai kaip kalbinjami mai vaikai. Reikia
ne tiktai atidtinas, bet ir tiesiog pripainti, kad daugumai ekologini
metodikai padtinas al. Galima tai judjim ir organizacij bdingas
vadinti individualaus pasiprieinimo infantilus diskursas. inoma, tai nra
ar partizanika taktika, kai tiesiog visai nenaudinga, taiau gana ribota
darai tai, kas, tavo manymu, darytina. ir tartum nerimta. Mano manymu,
Jei manai, kad iukles reikia riuoti, ekologins vertybs turs takos tik
tai ir riuok, nors ir matytum, kad tada, jei motyvuos asmenis ir bus
i trij skirting konteineri vis tiek jiems ities reikalingos.
viskas kraunama vien sunkveim
(pats esu tai mats: pasityiojimas i
a chilling soul nuotrauka moni).
 12 / veikla Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt

Pirmasis ekologijos puodelis Maskvoje

Rusijos sostinje, baigiantis iemai, vyko pirmasis Eco
Cup (ekologikas puodelis) film festivalis. Kodl
puodelis? Festivalio organizators Anastasios Lau-
kanen noras buvo suburti mones aplink puoduk ka-
vos ar arbatos, kad bt keiiamasi idjomis, diskutuo-
jama apie filmus. Kaip ji sak atidarydama festival, n
viena problema negali bti isprsta, jei nra kalbama
apie j.
Benjamin VAUTRIN cijas juk rodomi gras peizaai ir
katastrofikos prognozs.
Neprasta struktra Gaila, bet toki film neama inia
Festivalis vyko 3 in 1 principu. yra gana tolima paprastam mogui.
Pusryiuose filmai buvo rodomi Daniausiai demonstruojamos ir taip
Caf Ex Libris kavinje gurknojant seniai inomos tiesos, su kuriomis
kav. Vakariense filmus demon- ir taip visi sutinka, pvz., mes turime
stravo didesnje erdvje iuolaikinio gelbti savo planet. Bda ta, kad
meno centre Nauk254; po periros nepaaikinama, kaip tai daryti! Ma-
vyko debatai ir vakarien. Festivalio nau, tokie filmai paadina ms gi-
dienos programa vyko vis savaitgal: liausias pirmyktes baimes. Kyla asoci-
etadienis skirtas architektrai, o acijos su Nojaus arka, susimstai apie Olgos Dmitrienko nuotrauka
sekmadienis aplinkosaugai Rusi- cunamius, ems drebjimus, potvy-
joje. Anastasia Laukanen norjo nius... Tai dalykai, kuri bijome, bet lyvavo diskusijose apie tai, kaip kuo
sukurti aktyvi erdv, kurioje bt kurie paslapia mus traukia. platesnei auditorijai paskleisti filmus,
galima laisvai keistis idjomis, o ne tik Pasirinkdama demonstruoti J. Webster kaip adaptuoti j trukm, kad bt
pasyviai irti filmus. Jos nuomone, film pai pirmj festivalio dien, galima rodyti mokyklose, kaip sukurti
gamtos apsauga yra laisvas kiekvieno Anastasia norjo priartinti auditorij riavimo centr duomen baz, kaip
mogaus pasirinkimas ir jis turi neti prie herojaus ir jo eimos. Katastrofos surinkti riuojamas atliekas tiesiai i
apiuopiam rezultat. receptai yra filmas-dienoratis, ku- but ir t. t.
Festivalio idja moteriai ov vieint riame pasakojama apie eimos kov Viena i priemoni, kuri gali pagelbti
panaiame film festivalyje Turino mi- su plastiku, siekiant bent metus gy- skatinant mones veikti, o ne tik
este Italijoje. irdama John Webster venti be jo. Mano nuomone, btent stebti, yra krybikumas. Festi-
film Katastrofos receptai (Recipes is filmas buvo vienas rykiausi ir valio metu buvo galima dalyvauti
for disaster) A. Laukanen nusprend, aktualiausi: autorius msto apie kino reisiers ir scenarists Janaros
kad btinai nori film parodyti ekologij (turime perdirbti, mainti Kusainovos meistrikumo klasje.
Rusijoje. Gavusi reisieriaus leidim vartojimo apimtis t. t.), tuomet pri- Demonstruotas jos kurtas dokumen-
nemokamai j pademonstruoti, ji taiko teorij praktikai (kas i to, k tinis filmas Gyvoji planeta. Verta
surinko ir daugiau film, kai kurie j vartoju, teria labiausiai?) ir galiausiai pastebti, kad buvo gana nedaug
alyje buvo rodomi pirm kart. imasi pats gyvendinti eksperiment rus krj film ir nedaug toki, ku-
(siekia gyventi metus be plastiko). rie koncentruojasi ekologines paios
Apokalips nieko nemoko Rusijos problemas. Galima paminti
Populiariausi ir labiausiai iniasklaidos Aktyvi auditorija film apie amrini tigr nykim
palaikomi festivalyje demonstruoti Paprastai ekologins tematikos fes- Sibire ir dviej valstybi pastangas
dokumentiniai filmai buvo apie klima- tivaliai suburia mones, kuriems siekiant j isaugojimo.
to kait. Slygikai juos galima skai- inomos ekologins bdos. Tad
dyti por dali: pirmoji pairkit, galima manyti, kad niekas jau nebe- Siekiantys permain
kokia grai ms planeta, antroji bandomas tikinti. Btent tai buvo Festivalio auditorija buvo labai mar-
pairkit, kas jai nutiks, jei blogai ainis debat centras Eco Cup fes- ga, ypa didel dalis studentai.
elgsims. Tokia struktra, manoma, tivalyje. Buvau nustebintas to, kiek Teko susipainti su trim studentais i
lengviausiai paveikia irov emo- daug moni liko po perir ir da- Maskvos biologijos universiteto, kurie
nusprend siekti ekologijos diplom,
o tai vis dar tebra naujov. Taip pat
susipainau su architektros stu-
dente Liza, kuri atvyko i Voroneo,
kad pasiklausyt Jacques Allard Olgos Dmitrienko nuotrauka
praneimo. Ji man prisipaino no-
rinti rayti mokslin darb apie nau-
jas kryptis darnioje architektroje,
taiau konservatyvs jos dstytojai
to nelaiko rimtu projektu. Mergina
tikjosi i festivalio parveti jiems
dar tvirtesni rodym, kad darni
architektra yra labai rimtas reikalas.
sivaizduokite paradoks student
siekia mokyti savo profesorius.
Liza ino, kad raydama tok darb
stagnatikame universitete rizikuoja,
bet ji mano, kad tai verta, nes taip
bus atkreiptas dmesys darni
architektr.

Tolimesniam domjimuisi
http://www.lastcallforplanetearth.eu
Olgos Dmitrienko nuotrauka
http://www.euraf.eu

Festivalio filmai:
Katastrofos receptai (Recipes for disaster): John Webster nusprendia metus gyventi be naftos produkt. Tai
reikia gyvenim ne tik be benzino, bet ir be plastikini bald, dant pastos, plastikini maieli, ampn visko,
kieno sudtyje yra naftos. Daugyb kasdienio gyvenimo daikt tampa tikru ikiu.
Priklausomi nuo plastiko (Addicted to plastic): Kanadietis urnalistas Ian Connaher sukr isam dokumentin
film apie plastik. Kaip jis gaminamas, kaip vaistomas, k galima su juo daryti ir kaip susikurti ateit be jo. Filmu sie-
kiama parodyti, kokia didiul industrija veikia u to, ko beveik nepastebime savo gyvenime.
Kvailumo amius (The age of stupid): Reisieriaus Fran Armstrong filme herojus i 2050 met velgia nueit
monijos keli svarstydamas, kodl jis buvo toks alingas. Fantastiniame filme demonstruojama, kokia iauri gali bti
ms ateitis.
Olgos Dmitrienko nuotrauka Paskutinis kvietimas planetai emei (Last call for planet Earth): Jacques Allard filmas apie darni architektr.
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt produktai / 13

Palangi darininkysts pagrindai

mogui natraliai norisi kuo daugiau alumos. Pavasario aluma paveikia net abe-
jingiausius. Tiesa, i laik mogui vien groio nepakanka, jam reikia ir naudos.
alias grois gali bti inaudojamas ant palangi sirengus vaistaoli darel.
Daugelis vaistini augal labai tinka maistui pagardinti, todl apie vaistinius ir
prieskoninius augalus daniausiai kalbama kartu. mogaus kasdienei mitybai rei-
kia kuo vairesni maisto produkt, todl ie augalai, naudojami net ir labai maais
kiekiais, labai papildyt ms maisto vairov. Prieskoniniuose ir vaistinguose au-
galuose yra daug biologikai aktyvi mediag: vitamin, makro ir mikroelement,
organini rgi, eterini aliej, ferment.
Asta URBONAVIIT ja vazonuose ar loveliuose auginamos Be to, jei viename inde sugalvojote
gls. auginti kelis augalus, pagalvokite,
Kiekvienam vaistiniam ir priesko- ar jie graiai atrodys kartu, ar viena
niniam augalui galite parinkti atskir augal ris nenustelbs savo velumu
Didel vairov vazon, arba kelis augalus skite ir aukiu kit js pasirinkt ri.
Vazonuose ar loveliuose ant palangs vien didesn vazon ar lovel. Gal-
galima auginti bazilik, kvapj ite pasirinkti ir labai neprastus indus
Joki tr
rozmarin, krmin peril, citrinin (puodelius, senus dubenlius, dekora-
Neturintiems sjimo patirties gali-
katol, vaistin melis, vairi ri tyvias deles ir kt.), deja, juose ne vis-
ma bt pasakyti, kad visuomet
iobrelius, petraol, raudonl, krap, uomet augalui augti bna tinkamos
reikia atkreipti dmes pasirinkto
narcizalap esnak, laikin esnak, slygos. Tam, kad sudarytumte vais-
augalo skl dyd. Labai smulki
kvapnj mairn, vaistin kiet ir dar tiniams ir prieskoniniams augalams
skl neuerkite storu emi
daug kit. Namuose auginami augalai tinkamas slygas, geriau rinkits
sluoksniu, nes daigeliai tiesiog gali
reikalaus daugiau dmesio nei augi- gilesnes ir talpesnes dutes arba ne-
neidygti. Pasjus ind pridenkite
nami dirvoje, taiau nereiks jokios labai emus molinius vazonus iuose
stiklu, polietileno ar agroplvels
ypatingesns prieiros, nei reikalau- induose ne taip greitai perdis em.
gaballiu dygstanioms skloms
reikia auktesns temperatros, tik
nepamirkite, kad joms reikia ne
tik ilumos, bet ir oro, todl palikite
tarpel vdinimui.
Dar vienas labai svarbus patarimas
jokiu bdu netrkite vaistini ir
prieskonini augal vazonuose. Jei
namuose juos auginsite ne tik gy-
dymo tikslais (liaudies medicinai),
bet ir ketinate jais gardinti maist,
arbatas, augal gliuk ar lap ga-
lite skinti nors ir kasdien, todl prie pastam silpnaregi, padkite jiems
kelias dienas patrt augal vartoti Graios kompozicijos
Daugiausia biologikai aktyvi rengti vaistingj ir prieskonini
maistui ne tik yra neekologika, bet augal kampel skleidiami aro-
ir neatsakinga. Nerekomenduoiau mediag visi vaistingieji ir prieskon-
iniai augalai turi ydjimo pradioje, matai monms, turintiems regjimo
Pietro Bellini nuotrauka net organini ar ekologik tr, nes negali, bt labai geras orientyras,
kuo maesnis indas, kuriame auginate todl, nordami susidiovinti vaistins
aliavos iemai arba pasidaryti padedantis atpainti augal ir pasin-
vien ar kit vaistin augal, tuo sun- audoti jo teikiama nauda.
kiau apskaiiuoti trimo norm. O prieskoni miini, nepamirkite tai
pertrti savo aliosios vaistinls padaryti laiku.
js greiiausiai irgi nenorite... Todl Vasar vazonus su vaistiniais au- Nepamirti saiko
tegul js augalai auga ekologikai: galais perkelkite balkon ar teras. Augindami vaistinius augalus gydy-
irkite, kad jiems utekt sauls Jei kiekvienam augalui parinksite mosi tikslais, vartokite juos saikingai,
viesos, drgms ir js rank atskirus vazonus, galsite i atskir jei augalo poveikio organizmui gerai
ilumos. Bet nepamirkite, kad la- augal sudaryti jums patinkani neinote, btinai pasidomkite apie
bai kaitri vasaros saul augalus gali augal kompozicij, grupuodami pa- tai arba pasikonsultuokite su savo
ir nudeginti, o dl vandens pertek- gal augal aukt, ied ar lap spalv. gydytoju ar vaistininku. Vaistiniuose
liaus vazone aknys gali negauti joms Taip js puoseljamas minisodas ir prieskoniniuose augaluose yra daug
btino deguonies. Ne tik jaun, bet ne tik duos naudos, bet ir papuo biologikai aktyvi mediag, kuri
ir paaugusi augal vazon em virtuvs ar balkono interjer. poveikis mogaus organizmui gali
bent kartais apirkite: supuolusi iuos augalus galima pavadinti bti ne tik teigiamas, bet ir kenksmin-
ar umirkusi supurenkite ar bent pa- draugikais aplinkai, nes tinka aug- gas; o gal tai augalas, kuris netinka
badykite pagaliuku. inti net ir tuose namuose, kuriuose yra btent jums.
ma vaik. Be to, jei turite draug ar

Save ilaikantis informacinis ekranas-siena Pekine

Ant vieno i pramog centr Pekine
yra sumontuotas vienas didiausi
pasaulyje spalvotas LED ekranas
(2200 kvadratini metr). radikal
projekt, vadinamj GreenPix,
sukr Simon Gior su partneriais. Jie
pirm kart panaudojo fotoelektros
sistem.
LED ekranas funkcionuoja kaip
organin sistema per dien kaupia-
ma sauls energija naudojama ekrano
viesai nakt.
Ekranas apglbia vis pastato sien ir
yra skirtas skaitmenini medij meno
krini demonstravimui.

Parengta pagal www.greenpix.org SimoneGiostra-Arup nuotrauka

SimoneGiostra-Arup nuotrauka
 14 / veikla Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt

Kaip Lietuvoje plinta aliasis virusas

2009-ieji yra metai, kai jaunimo iniciatyvin grup Eko karta rod, kad jaunimas
imasi atsakomybs u tai, kokioje alyje gyvensime, ir kartu su projekte dalyvavu-
siomis Lietuvoje mokyklomis pradjo kurti ateit atsakingai.
Ieva LISEVIIT
Vis daugiau moni pritaria, jog
lemiamu metu, praeityje dauguma
pasirinko vartojim vietoj taupymo,
chemij vietoj natralumo, poir
po mans nors ir tvanas vietoj kurk
ateit atsakingai. Dl ios prieasties
btina ne tik dorotis su prajusi
kart palikimu, bet ir tai yra daug
svarbiau ugdyti jaunj kart, apie
projekto atsiradimo prieastis nekjo
jo vadov Ieva Malaikait.
Visus metus iniciatyvin grup Eko
karta organizavo vairius renginius ir
veiklas, traukianias skirting pair
bei amiaus dalyvius. Skirtingos veik-
los skirtinguose miestuose skirtingu
metu leido pasiekti ir susipainti su
daug neabejing moni.
Per metus visi kartu mes
Vilniaus, Klaipdos, iauli, Alytaus,
Utenos, Maeiki, Palangos, Kazl
Rdos, Kaiiadori, Plungs, Rokikio
gatvse, kurdami Lietuvos jaunimo
ekoenciklopedij, kalbjoms su dau-
giau nei 1000 praeivi.
aliuoju virusu ukrtme 1000
Lietuvos traukiniais keliaujani
moni.
alij virus skleidme Maeiki ija utert maist lietuvikus
gatvs praeiviams, gyventi
ekologikiau mokme suomius, estus
ir latvius.
Eko kart pristatme suomiams, ru-
munams, turkams, estams, ispanams,
maltieiams, austrams.
Akcijos varos virusas metu
vairiuose miestuose surinkome dau-
giau kaip 20 ton iukli.
Perdirb antrines aliavas pagami-
nome ir vir Baltijos jros paleidome
per 30 aitvar.
Surinkome 1 ton makulatros ir
509,5 kg plastiko. Taip buvo isaugota
30 medi ir ivengta 1 tonos CO
emisijos.
Ivalme emaitijos buities muziej
ir sugrbtais lapais pamaitinome 2
emaitukus.
Perdirbome 50 kg atliek,
i kuri sukrme: 2 stalus, 6
viestuvus, aromoterapin viestuv,
daugiafunkcin viestuv-fondiu
ind, 4 spinteles-kdes, kaldini
papuoim ir interjero detali.
Savo rankomis pagaminome per 50
kaldini dovan.
Valme Vilnel, Nemuno ir Baltijos
pakrantes.
Pagavome ir Vilnels upje
imaudme 1 brakonieri.
Jaunj kart mokme teisingai
vejoti: pagauti ir paleisti.
Pakeitme mitybos proius.
Ikeitme ipsus, gazuotus grimus,
ledinukus, pusgaminius, chem-
vas, aktyviai veikti pritrauk dar dau-
ekologikus srius, bulves, duon,
obuolius, sultis, rkytas deras ir pyra-
gus.
Imokome okti Klumpakoj ir
gaminti ekologik emaitik kastin.
Uauginome ir kartu suvalgme: 25
kg bulvi, 50 pomidor ir agurk ir 3
litrus namins uogiens.
Surinkome ir vaik namams pa-
dovanojome daugiau nei 200
perskaityt knyg.
Iklme 10 inkil ir lesyklli
paukiams.
Ant dvirai pasodinome daugiau
kaip 700 moni. Jamam 2 ratus
ygyje pasiekme Latvij, o bendrai
sudjus nuvaiuot atstum kelis
kartus apsukome aplink Lietuv.
Ibandme begales ekomarrut ir
sudjome juos visus emlap.
Sukrme nauja ekoenkl.
Perskaitme 15 paskait apie kli-
mato kait, atsaking vartojim,
atliek perdirbim, ekournalistik,
atsinaujinanius energijos altinius,
ekologik gyvenimo bd, itekli
taupym.
Sukrme alio miesto emlap ir
krme alias stoteles 22 Lietuvos
savivaldybse.
Visi kartu per metus uaugome, su-
brendome ir tapome iek tiek alesni.
Daugelis dalyvavusij renginiu-
ose vliau patys skmingai kr ir
gyvendino savo ekologines iniciaty-
giau moni savo bendruomense.
simintiniausius renginius ir kitas
projekto akimirkas rasite Lietuvos
jaunimo ekoenciklopedijoje, kuri
bendrom jgom ra visi projekte da-
lyvavusieji.

Projekto finio tiesiojoje

gls ir darovs
Eko karta per metus subr daugiau
nei 50 mokykl, jaunimo organizacij
ir klub visoje Lietuvoje. Visoms ak-
tyviai dalyvavusioms mokykloms
agrofirma Sklos padovanojo
gli skl, natrali tr ir ranki. Rpi ir Meniu.lt keliauja vaik glo-
Balandio 23 dien skirtinguose mies-
tuose ios sklos buvo panaudotos
apeldinant projekte dalyvavusi
mokykl teritorijas. Mokiniai, mokyto-
jai, iniciatyvins grups nariai, Sklos
darbuotojai visi iupo kas kastuv,
kas sklas, kas gli svognlius, ir
kr alias stoteles, kurias bend-
romis jgomis priirs ir pls ateityje.
Lietuvos apeldinimo planais projekto
organizatoriai ir rmjai neapsiriboja.
Balandio gegus mnesiais Eko
karta, Ozonas, agrofirma Sklos,
bos namus vairiuose Lietuvos mies-
tuose, visi drauge sodina daroves
ir prieskonius, moko ir mokosi apie
ekologik ir natral maist ir pla- Pink Sherbet nuotrauka
nuoja rudens derli.
Jei norite prisidti prie ios kampanijos,
raykite culture@ozonas.lt Photofarmer nuotrauka
Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt praktika / 15

Nam tvarkymo pratimai

Sakoma, kad netvarkomuose namuose susidaro zonos, kuriose tvyro neigiama ener-
gija. Jos atsiradim slygoja nereikaling, moralikai pasenusi, sulusi daikt
diungls, kuriuos mons kartais yra link kaupti. Nealpstu dl rytietik feng-ui
teorij, bet manau, kad nam valymo eksperimentas tikrai turs teigiamos takos
mano erdv bus varesn, taigi ir sveikesn, o a pati neklisiu u daikt.
Prisipainsiu, kad toli grau nesu pedant ir tikrai turjau k veikti, bet rezultatas ir
Britney Bush nuotrauka
besitvarkant kilusios mintys buvo vertos etadienio ir sekmadienio.

Vita SURDOKAIT
Tikslai ir udaviniai
Prie didij apsivalymo dien teko
visk susiplanuoti: isikelti tiksl (ma-
nasis buvo paprastas atsikratyti
nereikaling daikt ir visk kruopiai
ivalyti), perirti savo nam valikli
atsargas ir sitikinti, kad tarp j nra
kenksming mediag. Dar vienas
paprastas ir emikai pavasarikas
tikslas pasti koki prieskonin ol
ar pasodinti glyt.
lamtdaikiai
Pagal Ryt tradicijas, laiming
nam esm yra energija, kuri turi
nuolat judti ir keistis. Seni, nenau-
dojami daiktai, suged prietaisai,
nebeneiojami drabuiai ir batai,
nefunkcionals baldai, mai niekuiai,
neturintys aikios paskirties ir tik kau-
piantys dulkes kur nors lentynose ar
ant palangi, inoma, yra didiausi
energijos siurbikai.
Pirmiausiai nusprendiau atsikratyti
vis lamtdaiki. Pradjau nuo
drabui spintos ir smarkiai nuste-
bau pamaiusi, jog turiu nema
krv toki, kuri neneioju jau kok-
ius metus ar net daugiau. Pamaniau,
kad tikrai savs nenuskriausiu juos
kam nors atiduodama. Taigi, du pilni
maiai drabui ikeliavo Raudonj
Kryi.
Atlaisvinusi spintos lentynas
perjau prie avalyns ds. Radau
visko po truput: dvi poros gerokai
nudvt, bet labai miel bateli,
nusprendiau su jais atsisveikinti. Tada
dar viena pora bat, kuri niekaip
nenuneu taisykl, prisiadjau
nuneti. Ir dar keletas por, kuri
nei avjau, nei avsiu, jie palaikys
draugij neneiojamiems drabuiams
ir ikeliaus i nam labai greitai.
Spauda
Antra nam tvarkymo dalis susijusi su
profesija prisikaupusi knyg ir lap
/ popieri tvarkymas. Usimimas
ne i maloniausi. Vis atidliojau t
dien, kai reiks i vis stali ir lentyn
irinkti nebereikalingus popierius,
urnalus, perskaitytas ir auksin
nam bibliotek nelabai tinkanias
knygas. Du krepiai vairiausios spau-
dos keliauja mlynj konteiner su
didiausiom viltim, kad dori mons
visk perdirbs ir panaudos dar bent
kart. Krvel literatros ikeliauja
Mint Vinetu (tokia smagi vietel
Senamiestyje, kur glaudiasi imtai
skaityt knyg). Rezultatas akivaizdus
lentynos ir staliai tvarkingi ir
gerokai erdvesni.
Kosmetins priemons
Dar viena vieta, kuri verkiant reikia
tvarkyti, tai vadinamoji moterika
spintel, kur slypi lobiai: kvepaliu-
kai, aliejukai, kremai, dekoratyvin
kosmetika, papuoalai, duts su
mielais, bet beveriais niekuiais.
Nusprendiu pasilikti tik paius svar-
biausius, tikrai danai naudojamus
produktus, o j pasirod ne tiek jau ir mones namuose reikia pakeisti arba mynais keliausim alia daugiabuio okoladinio saldainio ramiuose,
daug. Taigi net nustebau pamaiusi, natraliomis valymo priemonmis esant apleist glyn-olyn ir ban- variuose ir tvarkinguose namuose.
kiek daug turiu lamto, kur kakada druska, soda, citrinos rgtimi ar sul- dysim sukurti spalvot ir linksm Pavasaris. Paukiai sugr valo ir nau-
pirkau ir net nepanaudojau. Matyt, timis, arba sigyti aplinkai draugik darel. jai krauna lizdus. Pabkime paukiais.
vartotojikumas labiausiai prasiveria valikli, kuri kaina, nors ir iek tiek Tvarkykims save. Savo namus. Savo
tada, kai nueini tas moterikas par- auktesn nei prast, bet kokyb ************ aplink. Savo miest ar kaim. Savo
duotuves. Pasiadu, tikrai pasiadu ir, svarbiausia, poveikis sveikatai bei valstyb. Savo em.
sau, daugiau nebeleisti pinig daik- aplinkai yra minimalus. Po toki didi darb jauiuosi
tams, kuri man nereikia. Takas. Taigi viena i mano uduoi buvo nusipelniusi arbatos puodelio ir
atsikratyti vis namuose esani
Nam irdis virtuv pavojing substancij. Buvo usiliks
Po pirmj trij tvarkymosi etap tartinas lang valiklis ir butelis sti-
pajauiau palengvjim, namuose, prios priemons, kakoks skystis
atrodo, praviesjo (nors lang dar apkalkjusiems paviriams valyti.
nevaliau, o ir sauls ne tiek jau daug Visk imeiau ir ramia sine miau
veisti vonios kambar. Jau kelet
iandien). K gi, laukia virtuv.
Pirmiausiai teko atitirpdyti ir ivalyti met naudoju aplinkai draugikus
valiklius, pagamintus i natrali
aldytuv. Jame radau kokius 5 stik-
lainius neaikios kilms produkt: mediag; skalbimo milteliai bei
skalbini minktiklis yra ekologiki.
uogieni, pomidor pada ir dar
neaiku ko. Visk paalinau. Tada Diaugiuosi, kad namus valau kvapni-
omis, nedirginaniomis priemonmis
prasidjo linksmoji dalis spintelse
laikom produkt perira, ir taip saugau savo ir svei sveikat.
riavimas logikai susijusias grupes.
Kai visk taip sudlioji, atsiranda dau- aluma
giau vietos ir aikumo, kas kur yra. Re- Kai namai paviesja ir tarsi tampa er-
zultatu tikrai likau patenkinta. dvesni, bet pavasaris neskuba ateiti,
norisi pavasar susikurti paiai. Lengvi-
Tamsusis kambarlis ausias bdas tai padaryti usiimti
Pagrindiniai etapai veikti, belieka palangine-balkonine darininkyste ir
pradti pat nemaloniausi, daugiau- glininkyste. Esu visika naujok ioje
siai pastang reikalaujant darb veikloje, tad vazon, dirvoemio ir
tamsiojo kambarlio tvarkym. ioje skl klausimais teko konsultuotis su
maoje patalpoje mons paprastai mama. Dabar nam palangs nustos
sugeba sutalpinti netiktinai daug visais svarbiausiais prieskoniniais au-
daikt ir lamtdaiki. Mano atveju galais, laukiu, kada idygs, ir galsiu
daikt ten beveik nebuvo. Teko imesti eksperimentuoti virtuvje su paiais
visas des, ilgai kauptus tuius vieiausiais ir variausiais, stais ir
stiklainius, neneiojamas rankines, augintais su meile ir gera energija.
sulusius lagaminus, nebeveikiant Gles nusprendiau auginti ne ant
televizori, atsargines neaiku koki palangs, o vieoje vietoje, kad dau-
prietais detales ir viestuvus. Sa- giau moni galt jomis diaugtis.
Kai tik iek tiek atils, su keliais kai- Katie Cowden nuotrauka
koma, kad rsiuose, palpse ir tam-
siuose kambarliuose slepiasi visos
blogos mintys, neigiama energija,
paslaptys ir kitokie nevars dalykai.
A savuosius blogius tikrai ineiau i
nam ir tikiuosi neprikaupti nauj.
Valymas ir valymo priemons
Tikriausiai dar nedaug kas susimsto
apie buitins chemijos darom al.
Vis pirma, naudodami keliolikos
ri valiklius, baliklius, skalbiklius ir
ploviklius mes kenkiame savo organ-
izmui. Valydami pavirius prastiniais,
plaiai ireklamuotais preparatais
kvepiame nema doz mediag,
kurios mums visai nereikalingos. O jei
dar pamirtame usimauti pirtines,
tai kenkiame ir savo rank odai bei
nagams. Pasirodo, nemaai moni
kenia nuo daugybins alergijos,
dar vadinamos alergija cheminms
mediagoms. Ji isivysto nuo dano
ar nuolatinio kontakto su vairiomis
cheminmis mediagomis; net jei
kvepiamos dozs yra labai maos,
alergins reakcijos rizika yra labai
didel. Deginantis aki skausmas,
aarojimas, oro stygius, pykinimas,
galvos svaigimas ar net skausmas,
nemiga, kosulys, sloga, iaudjimas,
vairs odos brimai ir pablogjusi
atmintis yra pagrindiniai ios alergi-
jos simptomai. Kaip to ivengti?
Labai paprastai. Visas valymo prie-
 16 / green scriptum Ozonas 2010/3 (28) www.ozonas.lt

D.U.K Turite klausim? Siskite editor@ozonas.lt

K turtume inoti apie antibakterinius muilus ir ploviklius? Gerai jie ar blogai?

JAV aplinkos apsaugos agentra (EPA) teigia, kad visas antibakterines, dezinfekuojanias priemo-
nes galima laikyti pesticidais. Pavyzdiui, muiluose naudojamas triklozanas yra pesticidas, siejamas su
endokrinins sistemos paeidimais.
Kad ir kaip baimintumms visokiausi mikrob, nereikia savo nam paversti steriliais. Yra specialist,
teigiani, kad itin sterili aplinka net nra sveika mogui. Pavyzdiui, tokioj aplinkoj augantiems vaikams
randasi vairi alergij, astmos atvej, neisivysto stiprus imunitetas. Be to, stipri muil ar valikli nau-
dojimas gali paskatinti antibiotikams atspari bakterij atsiradim.
Patartina naudoti prastus muilus ar ekologikus valiklius. Juk svarbiausia mikrobus paalinti, o ne
naikinti.

Teko girdti, kad namuose geriau netiesti kilim. Es jie pavojingi sveikatai. Kas i ties su jais
negerai ir kaip ivengti pavoj?
Vis pirma, akivaizdu, kad kilimai kaupia dulkes ir kitas smulkias nuobiras, jie susitepa vien dl to gali
pamti vairios alergijos bei astma. Kilimuose gali veistis dulki erkuts. Kilimai taip pat gali bti pa-
grindinis lakij organini jungini altinis namuose. Be to, daugumos kilim gamyboje naudojami naf-
tos produktai.
Sveikiausia ir ekologikiausia bt kilim ivis atsisakyti. Jei vis tiek norite ko nors minkto po kojomis
iekokite natralaus arba perdirbto pluoto gamini (vilna, alpakos vilna, kanapi pluotas). Kilim gamin-
tojai pasaulyje, iekodami vari alternatyv sintetiniam pluotui, naudoja diut, sizal, net jroles...
Taip pat galite bti krybiki ir patys pasigaminti plaunam kilimli i tvirtesni mediag atliek, kuri Marc George nuotrauka
tikrai yra kiekvienuose namuose.

Migl.

Socialiniai partneriai: