P. 1
Bakalauro darbas

Bakalauro darbas

|Views: 4,513|Likes:
Published by gabyyte

More info:

Published by: gabyyte on Sep 26, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/04/2013

pdf

text

original

TURINYS I.

AGRESYVUS ELGESYS PAAUGLYSTĖJE
1.1. Agresijos samprata ir ją aiškinančių teorijų apžvalga 1.2. Paauglių psichosocialinės raidos ir agresyvumo sąsajos 1.3. 1. Paauglių agresijos raiškos formos ir būdai 1.3.2. Paauglių fizinės ir emocinės agresijos raiška 2. TYRIMAS…….. 1.3. Paauglių agresyvumo priežastys ir agresijos raiška

2

ĮVADAS
Tema. Moksleivių agresyvumo raiškos ypatumai paauglystėje. Aktualumas. Šiandieninėje mokykloje vaikų agresyvumas gana dažnas reiškinys, įvairus laipsniu ir raiškos formomis ir nebestebinantis. Svarbią reikšmę turi visuomenės požiūris į smurtą, prievartos naudojimą, bausmių taikymo tradiciją šeimoje, kuri yra labai paplitusi: kūno bausmes vaikams tebepraktikuoja nuo 84 iki 97 proc. tėvų įvairiose šalyse (Mikalajūnaitė, 1999). Pastaruoju metu itin didėjanti migracija, taip pat didina socialinį nestabilumą. Lietuvoje nuolat gausėja vaikų, kuriuos išvykę į užsienį dirbti tėvai paliko giminaičių globai ar netgi savarankiškam gyvenimui (Abromaitienė, 2004). Šeima yra pirmoji ir svarbiausia socialinė struktūra, mikroaplinka, perteikianti tam tikrus elgesio modelius, kuriuos įsisąmonina ir perima vaikas. Anot Gumuliauskienės (1996), mokykloje galima išskirti tokias pagrindines agresyvaus vaiko elgesio priežastis: nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, netinkamo elgesio bendraamžių grupės dominavimas, bendraamžių grupės atmetimas, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, mokyklos feminizacija, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos. Vaikai, augę nepalankiomis šeimos sąlygomis, lyginant su jų bendraamžiais, ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, stokoja mokymosi motyvacijos, nuolat sulaukia neigiamų vertinimų iš mokytojų, jų santykiai su mokytojais ir bendraamžiais yra sudėtingi (Abromaitienė, Liaudinskienė, 2004). Elgesio kontrolės bei nepageidaujamo elgesio keitimo pavyzdžiai, prevencinio darbo agresijai mažinti būdai įveikiant agresijos problemas mokykloje. Ištirtumas. Apie agresijos pasireiškimą tam tikrame amžiuje analizavo R.Žukauskienė (1997). A. Suslavičius (1998) nurodė, kad vaikų agresyvumas gali būti konformistinis, kai grupė daro spaudimą taip elgtis. L. Jovaiša (2001) pabrėžė, kad taip daroma identifikuojantis su grupe, kuri toleruoja tam tikrą agresyvumą. A. Juodraitis (1998) analizavo vaikų pedagogines - psichologines agresyvaus elgesio problemas. L. Repšienė ir D. Plačenienė (2002) apibūdino agresyvaus elgesio tipus pagal tam tikrus parametrus. Televizijos ir naujausių technologijų plėtros įtaką pabrėžia Jankauskaitė (2005), nagrinėdama, kaip šis poveikis sąlygoja agresyvumo augimą. Šeimos, kaip pirmosios vaiko socializacijos instituto reikšmė gvildenama Nasvytienės (2005) darbuose. V. Černius (2006) charakterizuoja agresyvaus elgesio vaiką. 3 padėtų Lietuvos mokyklų pedagogams bei auklėtojams rasti tinkamus sprendimus konfliktinėse situacijose,

Problema – kokios agresyvumo raiškos formos būdingos paauglystėje. Tyrimo objektas – paauglių agresijos raiškos formos. Hipotezė ... Tikslas – išnagrinėti paauglių agresyvaus elgesio raiškos formų ypatumus. Uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize atskleisti agresijos sampratą ir ją aiškinančias teorijas 2. Remiantis mokslinės literatūros analize išnagrinėti agresijos priežastis 3. Atskleisti agresyvumo priežastis paauglių raidoje. 4. Išanalizuoti paauglių pasireiškiančio agresyvumo formas. 5. Palyginti paauglių agresijos formų raišką lyties bei šeimos sudėties aspektu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, anketinė apklausa ir rezultatų analizė. Tyrimo imtis ir organizavimas. Darbo struktūra.

4

AGRESYVUS ELGESYS PAAUGLYSTĖJE 1. J. kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime. lyties. kilus konfliktui. Pagal D. Nors psichologai nepritaria prielaidai. kad agresija yra instinktyvi. tipiškas elgesys frustracijos metu (Leonavičius. kognityvinės psichologijos šalininkai – kaip disonanso (neatitikimo) reiškinius subjekto pažintinėje sferoje. tačiau ji priklauso nuo genetinių veiksnių. kurio tikslas sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui.1. žmogaus reakcija į tikrą ar tariamą grėsmę. kartais gali pasireikšti altruistiniu elgesiu. Kiti psichologai teigia. pavartojant fizinę jėgą. Agresyvumas – tai būtina žmogaus savybė padedanti įveikti kliūtis. Jis teigia. Suslavičiaus (1999) teigimu. kad agresija .y. A. Agresyvumo slopinimas riboja žmogaus galimybes. Agresyvumas (kaip ir daugelis kitokio elgesio raiškų) yra prigimties ir ugdymo padarinys (Myers. kilęs dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui pasiekti. Žukauskienė (1998) agresiją apibūdina tokiu elgesiu. Myers. 1993). agresija yra toks elgesio tipas. t. nevalingų (nesąmoningų) potraukių išraiška. Pasitaiko ir biologiškų agresyvumo pasireiškimų kaip įgimtų bruožų. R. kad jis niekada nebuvo fiziškai arba verbaliai agresyvus. Kai kurių psichologų nuomone. kad reikia skirti agresiją. galinčio sąžiningai prisipažinti. Psichologijoje yra daugybė agresyvumo paaiškinimų. kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu. agresija yra fizinis ar žodinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti. kuri gali pasireikšti net kito asmens puolimu. 2000). 1998). Šiuo metu dauguma autorių apibūdindami agresiją atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: 1) žmogaus ketinimus. ir agresiją be priešiškumo asmens atžvilgiu. neobiheviorizmo šalininkai – kaip frustracijos rezultatą. rasės. Paprastai agresyvus elgesys – tai veiksmas. staigiais nevaldomo pykčio protrūkiais. agresija yra veiksmai. 5 . kuriuos sukelia priešiškumas to asmens atžvilgiu.tai bet koks fizinis ar žodinis elgesys siekiant paauklėti arba sunaikinti. sukeliamą priešiškumo. Agresijos samprata ir ją aiškinančių teorijų apžvalga Agresija yra labai populiari elgesio forma – turbūt nėra žmogaus. išpažįstamos religijos arba įsitikinimų. Psichoanalitikai agresyvų elgesį aiškina kaip užslopintų. išreikšti emocijas (Navaitis.Myers (2000). neigiamai veikia psichosomatinę būklę. Leonavičius (1993) agresiją aiškina panašiai kaip ir D. nepaisant jo amžiaus. tačiau tai neturi griežto mokslinio patvirtinimo. į kurį kreipiama agresija.

todėl agresija yra neišvengiama (Navaitis. ”Slopinamas agresyvumas. būtina žinoti.. Navaitis (1997) agresyvumą pažymi kaip žmogui būtiną savybę. 2000.aukštinantis save.. kad turi būti įgimta agresyvaus elgesio tendencija. tai yra įgimtas kovos instinktas. Pikūnas aiškina agresiją kaip ”bet kokio elgesio formą. 6 . tačiau atrodo.Pedagogikos terminų žodyne“ (1993) pateikiamas agresyvumo apibūdinimas: 1) frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis. karingas. Yra manoma. kuris slypi pačioje žmogaus prigimtyje. D. . 2) įprotis veiksmais ar žodžiais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus. Pati agresyvumo samprata apima psichines reakcijas. – agressif. 2002.153). 2006. kartais gali pasireikšti destruktyviu elgesiu. 3). kuri stengiasi išvengti tokio elgesio” (Pikūnas. karingas. padedančią įveikti kliūtis.priešiškas elgesys”.Tarptautinių žodžių žodynas“ (2001) pateikia dvi reikšmes: 1) naudojantis agresiją. J.2) veiksmų pasekmes. 2) priekabus. jausmus ir poelgius. „Agresyvus elgesys (pranc. išreikšti emocijas. p. Plačenienė.. Tuo tarpu . o lotynų k.10).. kad agresyvus elgesys – tai toks elgesys. kas yra agresija. karingas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.. . 1993.tai veiksmai. kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų.. kad visos gyvūnų rūšys sugeba agresyviai elgtis. Taigi galima teigti. puolantis. emocijas. moralinę žalą. kurių tikslas – sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui“ (Braslauskienė. gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą. kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus. p.9). G. Asmens savybę – agresyvus . Myers (2000) nurodo agresyvumą kaip prigimties ir ugdymo padarinį.Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ . p. skausmą arba padaryti fizinę. 3) poreikis gintis puolant. Norint sumažinti agresijos apraiškas. žmonių grupės atžvilgiu (Psichologijos žodynas.Psichologijos žodyne” agresija įvardijama kaip .agresyvus ‚ nurodomas . 1993). mokslininko nuomone.puolantis ką nors. aplinką. Nors agresiją apibūdinti sudėtinga. apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį (Pedagogikos terminų žodynas. 2000.. aukštesnę poziciją visuomenėje. nevaldomais pykčio protrūkiais” (Rupšienė.. siekiant sužeisti. 1998). – puolu). pakenkti kitai gyvai būtybei. Jonutytė. p. p. būsenas.k. Agresija tarsi garantuoja išlikimą. Tai agresyvių reakcijų visuma.14).

Jis teigia. Freudo ir K. kad agresija yra įgimta. 1998. Freudas teigė. vėliau pakeitė mintį .78).evoliuciškai prasmingą“ (Žukauskienė. 1998. agresyvumą apibūdina kaip būtiną žmogaus savybę. ji gali pasireikšti net kito asmens puolimu. R. o koreguoti reikia tik nepriimtinus agresyvumo būdus“ . Psichoanalitinių teorijų šalininkai tvirtina. Tačiau ne visada agresija yra tik neigiamo atspalvio ir vengtina. Žukauskienė nurodo šio mokslininko požiūrį į agresiją – kaip į . Agresyvaus elgesio teorijos Instinktų S. panaudojant fizinę jėgą (Sociologijos žodynas. Psichoanalitinė teorija. jis kildino ją iš seksualinės energijos. Teorijoje. p. K. t. A. M. kai siekiama pakenkti. padedančią įveikti kliūtis išreikšti emocijas (Navaitis. kurioje jis mėgino aiškinti agresijos instinktą. kad žmogaus prigimtis nėra bloga. kilus dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatytą priemonę tikslui pasiekti (Myers. kilus konfliktui. padarė išvadas. G.y. S. jog 7 . p. Sociologijos žodyne (1993) agresija apibrėžiama kaip žmogaus reakcija į tikrą ar tariamą grėsmę. Būtent šis mokslininkas teigė. Valickas.R. Agresiją aiškinančios teorijos yra kelios: instinktų etologinė ir psichoanalitinė. 1999). kuri gali būti fizinė ir psichinė. jos pasireiškimą žmogus ir sumažina. 2000). garantuoja individo vidinę mobilizaciją ir nepriklauso nuo aplinkos. kad „šios savybės negalima pašalinti ar nuslopinti. Psichologas David G.208).R. Fiurst (2000) agresiją apibrėžia kaip žalojančius veiksmus tyčinius ketinimus ir žalą. Navaičio. Žukauskienė pažymi agresiją kaip elgesį.). 1998).agresijos instinktas kyla iš mirties instinkto. Myers agresiją nurodo kaip bet kokį fizinį ar žodinį elgesį siekiant pakenkti arba sunaikinti. frustracijosagresijos. kad agresija kyla iš įgimtų instinktų. Dodge ir L. 1993. socialinio išmokimo ir socialinė kognityvinė (Suslavičius. tyrinėjęs gyvūnų elgesį. Dollardo agreisjos teorija Socialinio mokymosi A. Banduros agresijos teorija Socialinė kognityvinė K. kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu (Žukauskienė. Agresiją aiškinančios teorijos Etologinė teorija. Lorenzas. Agresijos instinktas. Lorenco agresijos teorijos Frustarcijos – agresijos J. ir kontroliuoja.. šio autoriaus nuomone. Huesmanno agresijos teorija 1 pav.

. realizuoti tikslą.individo pastanga nukreipti mirties instinktą nuo savęs – destrukcijos į kitus asmenis. prasideda informacijos perdirbimas). Lorenzo ir S. p. J. jog žmogaus elgesį reguliuoja specialios programos arba. Huesmannas ir L. kad . kitaip scenarijai. Informacijos apdorojimo teorija. stimulų mintinė reprezentacija (kai stimulai užkoduoti. nes kitaip destrukcijos instinktas sunaikintų patį individą“ (Žukauskienė.asmenybės reakcija į įvairius konkrečioje socialinėje situacijoje gaunamus stimulus pasireiškia kaip 8 .socialinio elgesio specifinių bruožų rinkiniu“ (Žukauskienė. A. broliai. 1995. stiprėja ir agresyvaus elgesio stimuliacija“ (Suslavičius. Mokslininkas J. 1996. įveikti sunkumus .visada frustracijos pasekmė ir kad frustracija skatina tam tikras agresijos formas“ (Jonutytė. teigė.14). atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį. Jis kėlė prielaidą. kad agresija . Vaikas modeliuoja elgesį. p. Jis teigė. turi reikšmės genetiniai ir fiziologiniai veiksniai.didėjant frustracijai. Eronas mano. perima iš matytų pavyzdžių. p. Socialinio išmokimo teorija. Braslauskienė. kurios grindžiamos įvykių stereotipiniu nuoseklumu (Jonutytė. Suslavičius nurodo.208).agresijos šaknų reikėtų ieškoti įgimtuose instinktuose.Dollardas (1939) pateikia hipotezę. t. Tokio socialinio elgesio modeliais tampa patys artimiausi žmonės: tėvai. Mokslininko nuomone. A. L. jog agresija visuomet yra frustracijos . Jie teigė. 2006. Bandūra atmetė K. K. Freudo suformuluotus teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. kurie išmokstami ankstyvųjų asmenybės raidos stadijų metu. 2006.. agresyvų elgesį palaiko pastiprinimas.91). Agresija yra . 1996..R. kad agresyviam elgesiui iškilti.. Braslauskienė.19-20).agresija yra giliai įsišaknyjęs būdingas asmenybės bruožas“. p.. kad agresyvus elgesys kaip ir kitas išmoktas elgesys. Elgesio scenarijus galima apibūdinti kaip tam tikras kognityvines socialinių situacijų reprezentacijas. p. Jie agresiją apibrėžė kaip . seserys ir t. Huesmannas didelį dėmesį skyrė kognityvinio elgesio scenarijams. Šioje teorijoje nurodomi šeši žingsniai: • • Stimulų kodavimo etapas (renkant informaciją apie vieną ar kitą įvykį. Socialinės kognityvinės agresijos teorija. Dollardas iškėlė prielaidą. nemalonios. Frustracijos ir agresijos teorija. fiksuojama kuo daugiau reikšmingų stimulų). paskatinimas.nusivylimo.. kad . arba tai aiškinama auklėjimo ir draudimų ankstyvojoje vaikystėje padaryta žala. Dodge (1993) informacijos perdirbimo funkcija“ . Konradas Lorenzas veikale "Vadinamasis blogis" palygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais. įtemptos emocinės būsenos.padarinys. L.208). kad .

pažeminti ar sužaloti kitą asmenį. 2006). Su tais.aš“. reakcija į grėsmę. reakcijų įvertinimas (agresyvus elgesys gali pasireikšti . nes trūksta lankstumo). 1990).Gučo (1990) nuomone. • reakcijų įgyvendinimas ( pasirinkta reakcija transformuojama į realius veiksmus. numatydamas agresyvias situacijas). požiūrio į aplinką. Visose teorijose agresijos pasireiškimas parodomas kaip sudėtingas daugialypis. reikalingų pilietiniam kompetentingumui palaikyti. Paauglių psichosocialinės raidos ir agresyvumo sąsajos Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. R. į santykių su žmonėmis formavimąsi (Gučas. y. Apibendrinant agresijos sąvoką. profesijai pasirengti darbinei veiklai bei vedybiniam ir šeimyniniam gyvenimui“ (Žukauskienė. Paaugliai išgyvena taip vadinamą „subrendimo jausmą“.. • • galimų reakcijų generavimo etapas (probleminėse situacijose agresyvūs vaikai dažniau generuoja verbalines ir tiesioginių veiksmų reakcijas. kyla didesnių ar mažesnių konfliktų. kai keliami tikslai neatitinka ar nukrypsta nuo normų visuomenėje. 9 . jo mokymosi pobūdį.. kad agresija įvardijama kaip priešiškas elgesys.poreikis suvokti save kaip asmenybę. kurie nepripažįsta šito jų jausmo ir ignoruoja jų savarankiškumą. Kartu tai ir socialinis procesas. skatinamas įvairių veiksnių reiškinys. savimonės formavimosi pradžia ir jos tolesnis vystimasis paženklina visą paauglio psichinį gyvenimą. kad su jais būtų elgiamasi kaip su suaugusiais. paauglystės laikotarpis padeda pasirengti suaugusio žmogaus gyvenimui. kai žmogus žemai vertina savojo . „pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę. A.3. t. 46). Žukauskienės teigimu. įgyti socialinių įgūdžių. p.• tikslų išaiškinimas (agresyvios reakcijos gali pasireikšti tada. Vienas iš pačių svarbiausių momentų paauglio asmenybės vystimesi yra jo savimonė . daiktų gadinimu) tuo siekiant nuskriausti. 1998. Šiame laikotarpyje įvyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų. lemiamą žingsnį šiame etape suvaidina turima ankstesnė patirtis) (Jonutytė. y.aš“ efektyvumą arba aukštai vertina savąjį . Braslauskienė. nepageidautiną elgesį gali paskatinti nepakankama keleto tikslų koordinacija). laiko save beveik suaugusiais ir reikalauja. 1. Fizinė agresija išsiskiria tyčinės fizinės galios naudojimu prieš kitą asmenį arba instrumentinio pobūdžio (pvz. t. galima teigti.

Kaip teigia D. Jei klasė vertina gerą mokymąsi. kad paauglystėje pastebimas glaudus ryšys tarp vaiko sėkmės mokantis. Valeckienė (2007) nurodo. negu save. lygindamas save su kitais. labiau apmąstyti. nežiūrėdamas. puola į emocinius kraštutinumus. tačiau tai bus tik išorinė „kaukė“. jos savybių visumos. paaugliai kitus žmones pradeda vertinti pirmiau. statuso keitimąsi sąlygoja tiek grupės narių pažiūrų. Kartais siekdamas įsitvirtinti ir įgyti pasitikėjimo savimi. įvairesni. nuomonių keitimasis. Kartais paaugliai iš tiesų nežino. Jovaiša (2001). Dažnai jis vertina poelgį. Kai paaugliui nesiseka spręsti tiek daug jam skirtų uždavinių. kurie dažnai patiria mokymosi nesėkmių. Dalis paauglių mėgina nuslėpti drovumą. 1990). Taip pat svarbu žinoti. pats individas įvairiuose kolektyvuose gali turėti skirtingą statusą. dėl ko taip elgiamasi ir ko siekiama (Gučas. negu sprendimai apie save.. Vertinti kitus jie sugeba geriau ir teisingiau: paauglių sprendimai apie kitus paprastai būna turiningesni. kasdieninio elgesio ir savęs įvertinimo. gražius drabužius ir t. pesimizmą. kodėl jie blogai elgiasi ir kaip jie galėtų pasitaisyti. Tai suprantama. kuriuos paaugliai ryškiai skiria: gali būti tiesiog draugai. fizinę jėgą). ir kitus vertindamas.Beresnevičienė ir I. D. yra nuolat gerai vertinami bendraamžių. Tie vaikai. Be to. tiktai pažinęs kitą.t. kad visas pasaulis nusiteikęs prieš juos ir niekas jų nesupranta. Gučo (1990) teigimu. turi elgesio sutrikimų. R. ilgalaikį liūdesį. demonstruodami nepaklusnumą elgesio taisyklėms. Vaitkevičius. Kartais pedagogiškai apleisti vaikais savigarbą gali kelti dirbtinai. nes paauglys pažįsta save. Bendravimas su jais vis labiau išeina už mokymosi mokykloje ribų ir įgauna labai didelę vertę (Gučas. artimi draugai. Žmones jie vertina pagal atskirus jų veiksmus ir poelgius ir šį vertinimą taiko visai asmenybei. kiti – nepasitiki savimi ir stokoja savigarbos. bičiuliai. o tėvų apleistas vaikas tuo nepasižymi. Žemaitienė. jis įgyja žemą statusą. paauglys daro klaidų.Paauglių santykiai su bendraklasiais sudėtingesni. negu į jo tikslą ir motyvus. A. Paauglys žymiai daugiau dėmesio kreipia į išviršinę poelgio pusę. jis ima pykti ant savęs ir kitų. kuriomis jis pajėgus konkuruoti su kitais klasės 10 . emocijų. Kaip teigė L. konkretesni ir gilesni. vaikas demonstruoja savas vertybes (pvz. 2008). Žinoma. jog statusas nėra stabilus. Jiems dažnai atrodo.Andziulytė (2004). paauglių (ypač jaunesniųjų) dažniausiai daromas klaidas šiuo atžvilgiu galima skirti į dvi rūšis: • • Jie dažnai nesugeba įvertinti visos asmenybės. Kaffemano (2003) teigimu. 1990). savęs vertinimas gali būti žemas. kurie save labiau gerbia. vengdami visokios naujos veiklos. po kuria slypi nepasitikėjimas savimi. pedagogiškai apleistų vaikų. Būtent šiuo laikotarpiu atsiranda įvairaus artumo santykiai. nepasitikėjimą savimi. turtingesni negu jaunesnių moksleivių. jaučiasi nelaimingas (Laskytė. tiek paties individo veiklos rezultatų ar elgesio pakitimai. tampa agresyvus arba priešingai puola į depresiją.

kurių šeimose vyrauja autoritarinis elgesio stilius. o 16-18 metai – vėlyvoji paauglystė. kurie nugyvena su savo .mokiniais. jog tai yra gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. prisiima atsakomybę. kai klasė atmeta vaiko demonstruojamą jėgą. numato ateities perspektyvą (Žukauskienė. savo identiteto suvokime. Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos. kai individai visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus). Noras parodyti savo jėgą išreiškiamas užsispyrimu. 1998). siekimu vadovauti. R. ginčais. tada ieškoma grupės. tolimesnių tikslų blankumas tokį žmogų persekios visą gyvenimą..Suslavičius teigia. p. Autorės pastebėjo. Tokia grupė gali būti kiemo. kurie irgi nori įtvirtinti savo statusą. nes įgyja pasitikėjimo.t. 11 . kad kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada. melavimu. statuso įgijimas. Panašiai paauglystę apibrėžia ir D. sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius. Yra daug žmonių. susikuria savo vertybių sistemą. 15-ieji metai – lyg pereinamasis tarpsnis. tiksliai nurodyti paauglystės pabaigos neįmanoma. Sėkmingas to tapatumo perėmimas – garantas laikotarpiu pasitikėjimui savimi. nes vaikų pajėgumas konkuruoti yra nevienodas. Būtent tuo sumaištis vaidmenyse gali nepataisomai palikti nepasitikėjimo savimi bei savęs nerealizavimo galimybių baimę. jie gali jaustis gerai.aš”.Žukauskienės (1998) teigimu. Tokia asmenybė bijos aplinkinių reakcijos.76).neigiamo lyderio“ statusą.bendravimo“ patirtį atsineša ir į naują aplinką – mokyklą. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada kai individas suranda savo tapatumą. nepaklusnumu ir t. Neryžtingumas. 1995.. savivertė – tolimesnės raidos priežastys (Žukauskienė. destruktyvų elgesį. dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. nepagrįstai gali susidaryti kompleksavimas – atskleisti savo tikrąjį . taip pat ir panašaus likimo vaikai. kurioje šios vertybės būtų pripažįstamos. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją – tarp 12 ir 14 metų. kitose – kai subręstama psichiškai ir sociališkai.susidaro hierarchija. Kitas svarbus aspektas lytims priimtino vaidmens perėmimas.. tapatinimasis. kad kai tokioje grupėje ir . santykių aiškinimasis kumščiais vaikas tokią . A. 1998). jų statusas pasidaro aukštesnis“ (Suslavičius. apie kurį kalba Erikson (1983). Tačiau.. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol. Jėgos demonstravimas ir kerštas būdingesnis vaikams.netikruoju asmeniu “ – neleisdami kitiems save pažinti arba tik siauram aplinkinių ratui. Paskui prasideda jau suaugusio žmogaus periodas. kol pasiekiama savarankiško suaugusiojo žmogaus socialinė padėtis. Myers (2000) teigdamas. Kadangi čia dažniausiai dominuoja jėgos kultas. Toks vaikas dažnai įgyja .. išskirdamas kaip vieną iš svarbių krizės išsprendimo momentų. Socialinė kompetencija. atsakomybės stoka. gatvės.

Paaugliai yra labiau sukalbami. Daugelis autorių. Sekanti fazė – vidurinioji jaunystė (14 – 16 m. jog energijai ir entuziazmui trūksta tikslesnės krypties. kuri pasižymi energingumu. kurio metu paaugliui suteikiama daug laiko tyrinėti. kad paauglystėje žmogus išgyvena tapatumo krizę. įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu. eksperimentuojama – apranga. Čia viskas daroma „kitaip“ ir atsižadama to. vertybes. tai dabar yra tinkamas laikas patirti intuicinius išgyvenimus ir pirmąją meilę. Pirmoji fazė pagal jį – ankstyvoji jaunystė (12-14 m. Stipriau pasireiškia energija. Daugiau pasireiškia protas savo ieškojimais. filmo ir sporto žvaigždes. Jo metu paauglys kritikuoja. Jos eigoje paaugliai ieško savo vaidmens visuomenėje. darbus. jausmų nepastovumo. Socialiniai lūkesčiai. Vyksta tolesnė psichosocialinė raida. o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai. labai priklauso nuo visuomenės.y. individualios pažiūrų sistemos. kas yra sena. jo gyvenime vyksta daug fiziologinių ir psichologinių pasikeitimų. Paskutinioji fazė – vėlyvoji jaunystė (16–19 m. ieško savo gyvenimo tikslo ir kelio. Jei nebuvo ankščiau. K. skatina formuoti suaugusiojo elgesį. Taigi.A. ieško savitų sprendimų. Tačiau ne kiekvienam paaugliui tai pavyksta. įgyti socialinius įgūdžius. Šiame laikotarpyje mažiau negatyvumo. paauglystė yra vienas svarbiausių. pažiūromis. kas vaikiška. formuojama pasaulėžiūra. o tai ir yra paauglio raidos pagrindas. praeičiai ir priklausomybei. entuziazmas. skatina formuotis suaugusiojo elgesį. A. tėvų autoritetui. Metamasi į sportą. Psichologai teigia. unikalios. elgesiu. Trimakas (1997) nurodo jaunystės fazes ir joms charakteringas laikysenas bei elgesį. kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę. filosofuoti. nurodo kad tai. įgauna suaugusiojo formas. remdamiesi tyrimais. Paaugliai mėgsta idealizuoti „didvyrius“. Šiame laikotarpyje taip pat žvelgiama į profesijas. gali kilti polinkis mąstyti. 1998). emocingumas. Šiame laikotarpyje pasižymi maištingumas. Būtent šioje raidos stadijoje vyksta ilgas psichosocialinis moratoriumas. šeimos ir draugų (Žukauskienė. Pasirengti suaugusiojo žmogaus gyvenimui – tai pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę. bet bendraamžių grupės. mažiau emocijų. Bet ne visų paauglių vertybių sistema būna unikali. paauglys ieško savo tapatumo. įsitikinimus. Petrulytės (2003) nuomone. Daugiau žiūrima į ateitį.). Tačiau trūkumas yra tai. įsivaizduoti savo ateitį ir ją planuoti. Socialinio paauglio raida – tai ko jis trokšta pasiekti savo gyvenime. sumažėja emocijų sąmyšis.). entuziastingumu. jautriausių ir aktyviausių savęs ieškojimo ir atradimo gyvenimo tarpsnių. Daugelis jų tiesiog mechaniškai kartoja savo tėvų pažiūras. t.). Vienas svarbiausių paauglio pasikeitimų yra perėjimas prie asmeninės. paauglio kūnas kinta fiziškai. susiję su paauglio raida. kuri gali būti panaudota jo gyvenimiškai patirčiai interpretuoti. yra tikras dėl savo nuomonės teisingumo. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima. kurie 12 . negatyvūs stiprūs jausmai tam. lytiškai bręstant.

kad agresyvumą lydi įvairios kliūtys.3. Tačiau kartais vaiko poelgiai gali būti ir jo priešiškumo aplinkiniams. Agresyvūs paaugliai dažniausiai blogai mokosi. linkę vertinti kaip priešiškumą. 1997). Paprastai mokytojai ir tėvai reaguoja į agresyvius vaiko veiksmus. kokie socialiniai. Kadangi jiems baimę sumažina agresyvumas. kurie agresyviai elgiasi su kitais iš bailumo ir nepasitikėjimo savimi. o kai kliudoma pasiekti itin geidžiamo tikslo – neišvengiamas pyktis bei panašios emocijos. pedagogai. Labai dažnai šeima. galima teigti. nors psichologiniai testai rodo. kad turi reaguoti agresyviai. bendraamžiai agresyvaus paauglio elgesį į priešišką. jog jų intelektas dažniau būna aukštesnis. jo siekimus varžančią aplinką. Agresyvumą paprastai skatina kelios emocijos (pyktis. kaip šiuo periodu pasireiškia agresija ir jos naudojimas prieš bendraamžius 1. kaip nuolatinės vaiko savybės. todėl yra įsitikinę. ekonominiai ir net politiniai įvykiai jį supa. būtina nagrinėti ir jų emocijas. arba pats tai naudos spęsdamas susidariusias problemas. nes būtent tai formuoja asmenybę. pasibjaurėjimas. nežinodami kaip jie reaguos. Todėl sudėtinga psichosocialinė paauglio raida ir skatina domėtis. agresyvūs vaikai negerbia savęs. tai jie ir naudojasi ta nevykusia savęs realizavimo forma (Mielke. Agresyviems paaugliams sunku normaliai prieiti prie kito ir normaliai kalbėti. todėl jų reakcija kitokia.) (Navaitis. 13 . Agresyvūs paaugliai kitaip suvokia aplinkinį pasaulį. išraiška. jos padeda tikslingiau reaguoti.lemia tolesnę paauglio raidą. todėl analizuojant vaikų elgesį. Mielke. Todėl jeigu šiuo metu paauglys patirs agresiją ar smurtą. Jie neįsisavina dėstomos medžiagos dėl per didelio aktyvumo. Paauglių agresyvumo priežastys ir agresijos raiška Paauglio agresyvumas – tai emocijų išraiška. kad jo asmenybės vystimasis ir sustos ties šia riba. o ne savigyną. o agresyvumą sąlygojantis priešiškumas nelaikomas tokiu reikšmingu. dėmesio stokos ir begalinio išsiblaškymo. negu jų gaunami pažymiai. Jie įtaria kitą turint priešiškų kėslų. Kaip teigia U. Jie tikisi taip užsitarnauti pagarbą. Visos emocijos vaikui reikalingos. nes bendraamžiai nenori su jais turėti jokių reikalų. Fizinės ir psichinės kliūtys sukelia atitinkamas reakcijas: į nežymimas kliūtis emociškai reaguojame silpniau. Paauglio agresyvus elgesys turi keletą priežasčių: • Agresyvus tėvų ar vaikui artimų suaugusiųjų elgesys. Jų elgesys darosi vis sudėtingesnis. tam tikros visuomenės narį. 1998). neapykanta ir t.t. kokias vertybes jis perima. Galima sakyti. o ne draugiškai. Ypatingai svarbu šiuo laikotarpiu su kuo paauglys daugiausia bendrauja. geriau prisitaikyti. Pirmiausia tai liečia tuos paauglius.

kad „agresija gali būti išmokta jau ankstyvame amžiuje. 1997. kurią pateikia R. Vaikų agresijos šaltiniai. Žukauskienė pateikia keletą agresyvaus elgesio priežasčių. Valickas. kad fizinį ir psichologinį smurtą patyrusių vaikų agresyvus elgesys rodo. p. Leonavičius. pabrėždamas. jog vaikų agresyvus elgesys paprastai yra susijęs su patirtos prievartos bei smurto laipsniu šeimoje. Agresyvius veiksmus galima išreikšti įvairiais būdais. Tai nuomonei pritaria ir G. arba stipri frustracija. jog agresyvų elgesį gali lemti ir kai kurios socialinės sąlygos.t. Daugumos autorių (Myers. 14 .: agresija gali būti fizinė. būna įgimto pobūdžio (t. norint jam pakenkti arba jį sunaikinti. jog sąveikaudama su aplinkiniais asmenybė tarytum atgamina ankstesniųjų santykių šeimoje turinį. R. Lyčių skirtumas. R. jog jį pirmiausia formuoja šeimos santykiai. organizmas turi biologinį. Agresyvaus elgesio priežastimi taip pat gali būti ankstesnis patyrimas. Pasak autorės agresyvaus elgesio priežastimi laikomi konstituciniai. Išmokimo fenomeną vaiko agresyvaus elgesio raidoje akcentuoja ir Eron. perkeltinė ir t. Ketvirtoji galima agresyvaus elgesio priežastis. Biologinės priežastys. agresija yra žodinis ar fizinis smurtas prieš save ar kitą asmenį. Agresija taip aiškinama ir išmokimu. dėl kurio individas gali būti jautrus agresyvioms užuominoms.• • • • • Vaiko žeminimas. Žukauskienė. fizinė aplinka. pajamos. Socialinė.y. o po to išplėsta ir perkelta į kitas situacijas“ (Žukauskienė. pvz.) požiūriu. Žukauskienė ir kt. tokios kaip: šeimos struktūra. Žukauskienė (1997) remdamasi kitų psichologų nuomone. pabrėžia.) rašiusių apie paauglio agresyvumą nurodo. 1997). kuris teigia. Todėl aptariamas fizinis ir emocinis smurtas. tiesioginė. kad vaikai dažniausiai agresyviai elgiasi. Daugelis (Navaitis. tėvų bendravimo su vaiku stilius ir tik po to mokyklinė situacija. Daugelio autorių tyrimų rezultatai rodo. Žukauskienė yra sutrikęs ir nepakankamas informacijos apdorojimas. stimulams. Tačiau kaip tik mokykloje agresyvus elgesys sukelia žymesnes problemas. Atliktuose tyrimuose paaiškėjo.Valickas. tačiau negalima viena atskira priežastimi aiškinti visos agresyvaus elgesio įvairovės. kuris gali būti pastiprinamas tėvų. skriaudimas. fiziologiniai arba genetiniai faktoriai. 76). Visi šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje ir įtakoja vaikų agresyvų elgesį. globėjų) elgesį (Valickas. Nuolatinė. neurotinį ar fiziologinį defektą) bei būna visuomenės įtakotas. modeliuojami kitų asmenų (tėvų. Mielke ir kt. verbalinė. bendraamžių bei kitos vaiko socialinės aplinkos.

Impulsyvi – gynybinė agresija dažnai pasireiškia netikėtose. bendravimui su kitais žmonėmis. 2006). p. Vaikų fizinė agresija pasireiškia įvairiai. jog šie vaikai patiria agresiją namuose. jį žemina ir t. Instrumentinė. 3. tai taip pat nėra natūralus raidos reiškinys. kad 60-70 proc. Paauglių agresijos raiškos formos ir būdai Paauglių agresyvumas. Šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka reakcija į susidariusią situaciją. nėra mylimi ar sulaukia per mažai šilumos. jų veiksmuose įžvelgti puolimo požymius ir į tai atsakyti gynybine agresija. Impulsyvi – gynybinė.1. kurie tyčiojasi iš kitų. pažeidus asmeninę erdvę.3. Jakimavičiūtė (2007). 2005. Gali būti. neįprastose situacijose. Dažnos patyčios nėra žaidimas. Legkauskas. Jos visada yra skaudžios ir gali turėti įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių vaiko elgesiui. Priešiška – piktybinė. kai vaikas nuolat patiria frustraciją. Olweus (2000) tyrimų duomenimis parodo. negerbiamas. paniekintas ir silpnas. galima išskirti tokias pagrindines agresijos formas: 1. Tai gali būti fizinės prievartos demonstravimas tarp bendraamžių kito vaiko atžvilgiu. persekioja. kai jis yra stipriai susijaudinęs ir išgyvena neigiamas emocijas. jaučiasi pažemintas. Patekęs į neapibrėžtą arba dviprasmišką situaciją. A. patys turi savų problemų. 2. Jonutytė. Impulsyvi – gynybinė agresija. iš kurio tyčiojamasi. kai jam kažkas grasina. užgaulioja. Ir toks agresyvus vaikų elgesys kito vaiko atžvilgiu beveik nėra sprendžiamas. t. Dažnai vaikas. kai vaikas neturi laiko apsvarstyti visų galimų alternatyvių veiksmų. Ši agresijos forma paprastai kyla tada. vaiko savivertei. kad yra kažko vertas. pralaimėjęs. kai vaikas patiria frustraciją. D. 1. emocinei būklei. todėl tyčiojimasis iš kitų yra būdas įrodyti sau ir kitiems. Valiukevičiūtė. Remiantis vyraujančiais elgesio motyvais. Kaip nurodo V. Visi šie jausmai verčia vaiką jaustis menkaverčiu (Povilaitis. Pagaliau.Keršto siekiančių mokinių pagrindinis motyvas – atsiteisti už iš tikrųjų patirtas skriaudas” (Braslauskienė. 27). Nors visomis agresijos formomis siekiama pakenkti arba padaryti kokią nors žalą kitam žmogui. galimas agresijos išpuolis prieš persekiotojus kaip gynybinė reakcija. agresyvumo apraiškų įvyksta pertraukų ar po pamokų metu. dažnai vaikai. numatyti savo veiksmų pasekmių. Instrumentinė agresija. . Agresyvius veiksmus vaikai linkę išreikšti įvairiais būdais. vaikas gali tendencingai suvokti kitų žmonių ketinimus kaip priešiškus. 15 .. išjuoktas. tačiau instrumentinės agresijos atveju dar yra siekiama ir kitų tikslų. sužlugdytas.

2. Priešiškos – piktybinės agresijos atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai. Tuo tarpu į asmenį nukreipta agresija – nemažėja. bet ir žeminantys aukos orumą. bet dėl grupės spaudimo. priešiškos – piktybinės agresijos objektu dažniausiai pasirenkama tokia auka. 1998). t. Reikia pridurti. Tokie agresyvūs veiksmai yra ne tik intensyvūs bei ilgalaikiai. emocinių santykių diapazonas. Autoagresija gali būti ir emocinių bei psichinių sutrikimų požymis. kai norima pritapti. Vienas iš instrumentinės agresijos variantų gali būti agresija kaip grupinio solidarumo pasekmė. Braslauskienės ir I. Agresija pagal objektą galima 3 rūšių: 1) instrumentinė agresija. agresorius neturi kito kokio nors aiškaus tikslo. Hartupo stebėjimais. įgyti prestižą ir būti priimtam į grupę (Suslavičius. jog instrumentinės agresijos veiksmai gali būti planuojami bei apgalvojami iš anksto. negalintis pasipriešinti vaikas). Tokio pobūdžio agresyvumas pasireiškia ne dėl kokių nors vidinių paskatų.y. noro atkreipti dėmesį į save išraiška (Žukauskienė. kad jis siekia kitam žmogui sukelti diskomfortą ir skausmą. pažeminti konkurentą atimant ir gadinant jam priklausančius reikmenis. R. 2) į asmenį nukreipta agresija.. Proaktyvi reakcija (tikslinga. planinga).y. neretai daiktų gadinimu. Galima sakyti. santykis su bendraamžiais. lėtesnis. remdamasi 1974 m. jų gadinimą ir t. kurioje vaikas praleidžia tiek pat daug laiko kaip ir šeimoje. išskyrus tai. nors iš dalies ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams instrumentinė agresija gana dažnai pasireiškia. Pagal aplinkybes agresija gali būti skirstoma : 1. jis rečiau laužo daiktus. t. pakelti savo statusą bendraamžių akyse arba išvengti galimo atstūmimo. Fizinis agresyvumas vaikų tarpe gali būti konformistinis. nukreipta į save). nukreipta į daiktus. kad kai kurie vaikai išmoksta patirti malonumą sąmoningai sukeldami aukai skausmą arba ją sužalodami. Žukauskienė. . t. ne visada aiškiai išreikštas. Toks spaudimas pasąmoninis. W. kuri yra silpna ir negali duoti adekvataus atkirčio (pvz. t. jeigu to neskatina aplinka.Siekiama gadinti daiktus. pažymi. Priešiška – piktybinė agresija. Jonutytės nuomone (2005) dažniausiai agresyvaus elgesio būdas išreiškiamas mušimu rankomis ir spardymu. Dauguma vaikų nori 16 . R. kad vaikui augant instrumentinė agresija silpsta. Tai dažnai pasitaikantis agresyvumas vaikų tarpe. 3) autoagresija (agresija. gadina inventorių ir t. demonstruoti jėgą. tai gali būti silpnesnis. Tai aplinka. Be to. Reaktyvinė agresija (gynybinė reakcija). tačiau ankstyvajame amžiuje bei jaunesniame mokykliniame amžiuje. tai pykčio ant savęs. 1995). Ji yra ypač paplitusi ir elgiasi agresyviai norėdama įsitvirtinti.

normas ir orientacines taisykles visuomenėje. Kai juos žiūri paauglys ar suaugęs.). aktyvios – pasyvios. konfliktai sprendžiami jėga. tiesioginės ir netiesioginės agresijos parametrais. Fizinė – pasyvi –tiesioginė. Identifikavimas gali pasireikšti pamėgdžiojimu. bet ir vaidybiniuose bei animaciniuose filmuose gausu smurto.96). Formuojasi suvokimas. 4. Plačenienė (2002). Fizinė aktyvi – tiesioginė. kuriuose liejasi kraujas. idealo siekimu. Ne tik kriminalinėse TV laidose. Jei vaikas nuolatos žiūri filmus. mėgdžioja jų elgesį. 1995. tai neabejotinai sudaro palankias sąlygas įgimtam agresyvumui vystytis. Dažniausiai imituojamas ir perimamas neigiamas elgesys. kaip asmuo. Kaip nurodo V. pasiremdamos fizinės. 2. Atsiranda agresyvios mintys. 3. 17 . Jankauskaitė. kuriam skiriamas dėmesys. norėdami pritapti prie autoritetų . Toks vaikas taip pat besielgiančių vaikų grupėje tampa pastebimas. sustiprinti palankaus komunikavimo su grupe lūkesčius. išskyrė 8 agresijos tipus: 1. kartais net labai įtaigius vaizdus. kurio esmė būti panašiu arba tokiu pat asmeniu. Trūkstamą dėmesį vaikai kompensuojasi žiūrėdami televizorių vietoje artimųjų bendravimo (Jankauskaitė. idėjos. šitaip identifikuojantis su veikėjais. jis bent suvokia. gali atnešti jam sėkmę.verbalinės. laimi stipresnis. 2001). vaikas įgyja pasitikėjimą savimi. Susiformuoja elgesio pastiprinimas: elkis agresyviai – patiksi. p. agresyvaus turinio filmus mėgstantys vaikai jau yra pažeisti aplinkos. o televizija pateikia jau sukurtus.agresyvios mintys gali būti faktiškosios agresijos įvadas“ (Suslavičius.. p. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti. tai dažniausiai ir vaikas stengiasi elgtis pagal grupėje priimtas taisykles ir normas. Darželinukas ir pradinukas priima tai. taigi . jo manymu. susikuria sau vaizdinius. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu.pripažinimo ir draugai daro didelę įtaką. vaikas pats fantazuoja. L. tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. Informavimo priemonės taip pat daro įtaką agresyviam vaikų elgesiui. tokie vaizdiniai dažnai provokuoja tikrovišką elgesį. Verbalinė – aktyvi – netiesioginė. Jausdamasis pripažintu.populiarių vaikų.56. Rupšienė ir D. Jei bendraamžiai elgiasi agresyviai.Verbalinė – aktyvi – tiesioginė. Taip išmokstama elgtis pagal etaloną – net ir blogą elgesį (Jovaiša.netiesioginė. Vaikai. ką mato kaip siektinas vertybes. Vaikams būdinga reikmė – socialinis identifikavimasis. 5. Fizinė – pasyvi –netiesioginė. kad problemas natūralu spręsti fizine jėga. Taigi vaiko naudojama agresija prieš kitus. 1998. taip išmoksta demonstruoti pageidaujamą agresyvų elgesį. kad tai filmas. 6. Fizinė – aktyvi. Skaitydamas knygą.

Klaidinti gali veiklos ir elgesio faktų sutapatinimas su kuriuo nors psichiniu požymiu (Jovaiša. Psichologiniai tyrimai rodo. patraukia kėdę prieš sėdant. Kiti mokiniai jo vengia. bei mokytojos dėmesio. 4. tokiu atveju smurtas gali pasikartoti. Trukdo klasės darbą. 5. Dažnai meluoja. Mokykloje kaip nepatrauklūs nurodomi nervingi. norint jiems tinkamai suteikti pagalbą. Walkeris (1995) ir Kauffman. bet ir mokytojai. Kartais naikina jį supančius daiktus. 7. Verbalinė – pasyvi – netiesioginė. Ypač svarbu suvokti. Tai vaikams patinka. dažnai mušasi. tačiau nesulaukiama dėmesio į savo pastangas. erzina kitus. nepaklusnus. 2. tyčia pastumia juos. klasėje į juos visai nekreipiamas dėmesys. Valeckienė (2007) nurodo pagal H. kai bendradarbiaujama. labiau atkreipiamas dėmesys. tai tarsi predikatorius paauglystės reaktyvumui. kad tarpasmeninius santykius lemia asmenybės patrauklumas. kai grupėje. Priekabus. su kuriais dažnai į konfrontacijos situacijas patenka ne tik bendraamžiai. kodėl vaikai būna agresyvūs. neigiamų emocinių nuostatų vaikai. nes visada sąmoningai yra laužomos visuomenės normos. Vaikai agresyvius veiksmus pasitelkia tada. todėl jie gali nuolatos naudoti agresiją prieš kitus. Pastarųjų agresija yra gana dažnas ir susirūpinimą keliantis visuomenės reiškinys. kad žemas sociometrinis statusas tarp vaikų pradinėje mokykloje įtakoja tolesnį vaiko agresijos vystymąsi. lengvai frustruojantys. 2001). Tai labai panašus elgesys. Smurtaudamas vaikas kartais užsitarnauja trokštamą dėmesį. Taip jie susilaukia klasės draugų. Augant agresijai. Verbalinė – pasyvi – tiesioginė. 6. Toks elgesys stebimas nuo ramaus momento. Tokiu atveju vaikai pradeda šaipytis iš klasės draugų. vaikas trenkė 18 . 3. siekiant sulaukti tėvų dėmesio. su jais kalbama apie jų nederamą elgesį.7. Targamadzė ir D. Agresyvaus elgesio negalima priskirti antisocialiniam elgesiui. greitai supyksta. Dažnai vagia. Agresija vaikystėje gali vystytis į agresiją ir suaugusio asmens amžiuje. paskatina įvairiakryptę agresijos išraišką. (2001) socialinio mokymosi teorijos idėjas pateikia agresyvaus elgesio dinamikos modelį. Manoma. Pagiežingas. Černius (2006) nurodo tokią agresyvios elgsenos vaiko charakteristiką: 1. Neišspręsti konfliktai namuose. 8. Pvz. V. mokykloje. kuris vyrauja šeimose. 8. Kaip atpažinti agresyvų vaiką V. Nesutinka su mokytojo ar grupės nutarimais.

3. Bet koks skausmo sukėlimas. Apibendrinant galima pasitelkti A. Tokių prielaidų kėlimui sudarė H. agresyviai elgiasi. stumdymas. matyt. kadangi jis aktualiausias paauglių tarpe ir glaudžiai susijęs su agresija. 2001). Autorius nurodo. Berniukai labiau dalyvauja agresyviuose įvykiuose. Smogimas.durimis. kad 6 proc. Jos dažniausiai nenaudoja jėgos (Jonutytė. Paauglių fizinės ir emocinės agresijos raiška Ž. Visa tai lemia skriaudžiamųjų nuolatinę blogą savijautą ir parodymą. vadinasi likusi dalis – 94 proc. Kūno sužalojimo grėsmė. Autorius pastebėjo. Dažniausiai jų vaikai į jėgą bando atsakyti jėga. 1998). tai sąlygoja.Miškinis (2003) taip pat pateikia smurto formų analizę. Mušimas įvairiais daiktais. o nepajėgdami įveikti stipresniųjų. 2005). Todėl smurtaujantis tėvas ar motina patys tampa agresyvumo simboliais. Jis fizinį smurtą apibūdina kaip prievartą. Kartais paaugliai naudoja žodinę agresiją.2. tačiau šiame darbe aptariamas tik fizinis ir emocinis smurtas. kurio pagrindas – lyties fizinės ir psichologinės savybės. Žemaitienė. Lyginant vaikų agresyvumo apraiškas pagal lytį. kad esi nemylimas ir nereikalingas tam tikroje draugų kompanijoje (Arlauskaitė. kurie atsižvelgiant į lytį buvo linkę elgtis skirtingai. kad tiesioginis kontaktas labiau būdingas berniukams nei mergaitėms (Prakapas. Pedagogai. Fizinis smurtas: • • • • • Mušimas ranka. Arlauskaitė (1998) išskiria keletą smurto formų. pradinių klasių mokinių neturi priešų. slopinančią asmenybę. Juodraičio (1998) tyrimuose nurodytus agresijos pasireiškimą pradinėse klasėse. galima pažymėti. pasireiškia daugiau atviro agresyvumo. daroma išvada – jis nervingas.y. demonstruoja įžūlumą ar nedraugauja. tačiau nuo jos galima apsiginti ta pačia strategija. jog tarp berniukų jėga naudojama dažniau nei tarp mergaičių. 1. mokinių nuolat atsiduria arba patys sukelia agresyvias situacijas. Didžiokienė. K. biologinis komponentas. Harlow atlikti tyrimai su beždžionių jaunikliais. Mergaitės agresyvų elgesį parodo kitaip: priešiškai nusistato. t. kad fizinės bausmės lietuvių šeimose vartojamos gana dažnai. 2008). tokie vaikai 19 . bendraamžiai ir tėvai pažymėjo. tačiau galbūt jis pažemintas draugų akivaizdoje – tai yra jo reakcija (Širvinskienė. Braslauskienė.

Nuolatinis blogas savijautos sukėlimas. kad tai negatyvus elgesys kito asmens atžvilgiu siekiant sukelti baimę. kad esi nemylimas ir nepageidaujamas. 1 lentelę.. pateikia įvairias jų sampratas (žr. Patyčios vyksta nuolat. nes patyčių iniciatorius yra fiziškai ir psichologiškai pranašesnis. kad jie iš bendraamžių tyčiojasi dažnai. Palujanskienė ir J. 3. Emocinis smurtas: • • • • • • Pasityčiojimas.Mobbing“ – puolimas ant silpnesnio. Patyčios – tyčinis elgesys.. Vaikų ir paauglių priekabiavimo ir tyčiojimosi elgesys mokykloje. priekabiavimas) – bet koks nepageidaujamas ar nenorimas veiksmas.Intimidation“ (liet. Tokie veiksmai verčia sunerimti ir kuo skubiau ieškoti veiksnių. kurio tikslas kitam žmogui sukelti fizinį ar emocinį skausmą. patiriantis patyčias negali pats apsiginti. Todėl dažnai yra vartojamas posakis. Apibendrinant patyčių sampratą. Autoriai. k. galima teigti. 20 . kurį apsprendžia klasės mikroklimatas. puola kitą asmenį Kitą asmenį skaudinantis ar žeminantis elgesys. kuriuos siekiama sukelti baimę. nagrinėdami patyčių sąvokas. žemina. jog „smurtas gimdo smurtą“ . kad kas ketvirtas vaikas patiria bendraamžių patyčias ir net 60 proc. Žeminimas. Net 17 proc. – varginimas. vieną ar daugiau kartų per savaitę.. vaikų prisipažino. – gąsdinimas.): 1 lentelė Patyčių sampratos Autorius (data) Lorenz (1968) Olweus (1993) Lietuvos didysis žodynas (1999) Smith (2000) Zaborskis. 2. Uzdila (2004) pažymi. k. kad kartais tyčiojasi iš bendraamžių. Gąsdinimas. Kaip nurodo Olweus (1993) patyčios – tarpusavio sąveikos procesas. bauginimas) – veiksmas. vaikų nurodė. Žemaitis (2005) Samprata . A. Cirtautienė. Parodymas. Vaikas. dažnai siekiant kontroliuoti kitą. galinčių sustabdyti šį procesą. Vertimas jaustis kaltam. . kuris žeidžia.skriaudžia silpnesniuosius. . Olweus (1993) iškėlė patyčių tris aspektus: 1.Harrasment“ (liet. V. Skriaudėjų rėmėjai dažnai patys nesuvokia kaip pastiprina patyčias.

t. Seksualinės. tiek verbalines formas. 2007). su kuo keliautum į žygį? Kam nepatikėtum svarbiausių daiktų? ir t. Netiesioginės patyčios subtilesnės – auka išstumiama iš grupės nebendraujant.. iškreiptus vaizdus ir t. SMS žinutės. Rasistinės. p.165). t. daiktų niokojimas ir t. apimančios tiek fizines. ignoruojant. rašytinės (komentarai. kad patyčių iniciatoriai visada stiprina savo pozicijas tarp bendraamžių įvairiomis formomis. Tai labiau pastebimi reiškiniai nei netiesioginė patyčių forma. Tačiau įvairūs klasės valandėlių metu testų klausimai (pvz.) bei fizines patyčias (mušimas. Kitas aspektas – . t.V.): TIESIOGINĖS PATYČIOS VERBALINĖS FIZINĖS SUDĖTINĖS žodinės rašytinės 2 pav. Socialinės padėties.t. Tiesioginės patyčios pasireiškia atviru aukos puolimu: užgauliojant. kad patyčios gali tiesioginės ir netiesioginės. pravardžiuojant ir grasinant. Olweus (1994) nurodo. siuntinėja žinutes. gestų rodymas. 2007. kurios gali būti žodinės (pravardžiavimas. Jų formos įvairios (žr. Tiesioginių patyčių formos Pellegrini ir Long (2002) išskyrė patyčias pagal formas: verbalines. Tuo tarpu sudėtinės patyčios apima ir verbalinius ir fizinius veiksmus aukos atžvilgiu (Targamadzė. gąsdinimas). 2 pav. vengiant kontaktų. Dėl negalios“ (Targamadzė. kad šiandieninės technologijos dar labiau užmaskuoja iniciatorius ir netiesiogiai puola auką: kuria negatyvią informaciją apie asmenį interneto svetainėse. elektroniniai laiškai ir t. Valeckienė. Bauman ir Del Rio (2006) atkreipia dėmesį į tai. Valeckienė.) padeda išsiaiškinti šiuos atvejus ir 21 . Mokyklose patyčios būna įvairių formų ir labai dažnai – sudėtinės. kada paauglys grupėje izoliuojamas. Targamadzė ir D. Valeckienė (2007) pažymi.patyčių skirstymas pagal priežastis: • • • • • Dėl kūno sudėjimo. stumdymas.).

pykčio nevaldymą.Valiukevičiūtė (2005). Čia kalbama ir apie savikontrolės stoką. smurtas ir agresija gali būti įvairus ir naudojamas tarp įvairaus amžiaus ir lyties žmonių. hiperaktyvumas. Prievarta sau ir kitiems rodo buvusias frustracijas. į gyvenimą. kai formuojasi asmenybė. Ypač tai aktualu paauglystės laikotarpiu. ir nesugeba rasti neagresyvių konfliktų sprendimo būdų (Targamadzė. emocinę priklausomybę ir perdėtą baimę tą ryšį prarasti. jos požiūris į visuomenę. Povilaitis ir J.Unvergzat (2001) teigia. dėmesio sukoncentravimo problemos. kuomet vaikas buvo atmestas. izoliuotas. impulsyvumas. K. Taigi. Agresijos pasireiškimo būdai yra įvairūs. 2007). vyksta savęs ieškojimo periodas. Smurtas žaloja žmogų fiziškai ir psichologiškai.imtis priemonių užkirsti plitimui arba bent išvengti skaudesnių šios pasireiškiančios agresijos pasekmių. polinkiui į agresiją įtakos turi ir sudėtingas vaiko charakteris. 22 . Valeckienė. kad agresyvus elgesys susiję su asmens psichiniais procesais. tačiau bene visos skaudina ir stipriai žaloja žmogų. palikdamas tam tikrą pėdsaką jo gyvenime. Kaip nurodo R. menki socialinių problemų sprendimo įgūdžiai: vaikai supranta kitų vaikų elgesį kaip priešišką. vienišas.Hurrelmann ir G.

surinktos informacijos masiškumas. respondentų apklausa naudojantis laikraščio. Anketa individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo. o respondentas tik pažymi pasirinktus vieną ar kelis atsakymo variantus).: respondentų apklausa tiesiogiai bendraujant su jais. jog duomenys nusako tik respondentų nuomonę. žurnalo ir kito leidinio paslauga. Bitino (2006). B. Šios dalies klausimai apima tokius aspektus: šeimyninį statusą (pilna.Valackienė. išvadose būtina pabrėžti.Tyrimo metodika Šio darbo tyrimo tikslas. 2004). Pasak R. Klausimas. Tyrimui realizuoti pasirinkta standartizuota apklausa raštu. kurie parodo. ji yra aiški. Petrulytės paauglio agresyvumo vertinimas) 23 . Patogiausios anketos yra sudarytos iš uždaro tipo klausimų (kai pateikiami visi galimi atsakymo variantai. nepilna šeima. Anketos turinys sudarytas iš 3 dalių. iš anksto aptarus gražinimo vietą (I. Kaip teigia K. Pasak B.palyginti paauglių agresijos formų raišką lyties ir amžiaus aspektu. kaip respondentas gali reaguoti į tam tikras situacijas (A. 2 lentelė Anketos struktūra Demografiniai duomenys. susiję su agresijos formomis ir reacijomis Pateikti klausimai. anketa – klausimų lapas tam tikroms žinioms surinkti. respondentų apklausa naudojantis pašto paslaugomis. amžius. itin svarbus ugdymo reiškiniams apibūdinti.Luobikienė. Kardelis (2002). Tai populiariausias ir paprasčiausias būdas išsiaiškinti žmonių nuomonę bet kokiu rūpimu klausimu. susijęs su šeimos sudėtimi Klausimai. Bitinas (2006). nedviprasmiška.).2. To buvo siekiama ir konstruojant instrumentą. Anketinė apklausa gali būti atliekama keliais būdais (A. mokymosi arba gyvenamoje vietoje. Anketų pranašumas – kaip teigia. patikima. anketos paprastai siejamos su masine apklausa ir duomenų statistiniu apdorojimu. su kuo gyvena) Šioje dalyje pateikiami tokie klausimai.Tidikio (2003).1 . Realizuojant tyrimą pasirinktas anketų platinimas mokymosi įstaigoje. pristatomų 2 lentelėje. susiję su pagrindiniais demografiniais rodikliais (lytis. Tyrimo vieta: Kauno Palemono vidurinė mokykla. 2005). Anketavimo rezultatus reikia labai atsargiai interpretuoti. nes respondentams sudaryta galimybė atsakyti pamokos metu. PAAUGLIŲ AGRESIJOS RAIŠKOS TYRIMAS 2.

kad vyresnių mokinių tarpe daugiau yra berniukų. netiesioginės agresijos. 36 Verbalinė agresija (V): taip = 1. atrinkta 100 tinkam.. ne=1 teiginiai: 16. Respondentai nurodė savo amžių. 37. 5 Netiesioginė agresija (N): taip= 1. 25. ne = 0 teiginiai: 3. 34 taip = 0. 12. 15.Tyrimo laikas. galimais . Agresyvumo vertinimas atliktas remiantis A. 14. 10.. Buvo pateiktos 105 anketos. 38 taip=0. 41. Tyrimo metu pastebėta. 22. 24 Susierzinimas (S): taip = 1. Anketos raktas: • • • • Fizinė agresija (F): taip = 1 balas. 4 pav. Petrulytės pateikta Buss. 23.Durkee metodika agresyvumui ir priešiškumui tirti. 19. 2% 8 2% 7 2% 6 2% 5 2% 4 2% 3 2% 2 2% 1 b rn ka e iu i m rg itė e a s 2% 3 2% 4 2% 6 2% 7 1 -1 m 3 4 .taip” ir . 33. 9. 24 . 26. Respondentais pasirinkti Kauno Palemono vidurinės mokyklos 6 (1314 metų) ir 9 (15-16 metų) klasių mokiniai. 31. ne = 0 teiginiai: 4. 28. Tyrimo rezultatų analizė Tyrime dalyvavo 13-14 ir 15-16 metų amžiaus mokiniai. balandžio 5 dieną. ne=1 teiginiai : 13. 8. 30. ne=1 teiginiai: 7. 2. 34. Tyrimo rezultatų apdorojimas. 18. 29. Rezultatų duomenys apdoroti Exell programa ir pateikti diagramomis. 11. ne= 0 teiginiai: 2.2. į kuriuos atsakoma pažymint tinkamą variantą bei agresijos klausimynas su Tyrimo objektas ir imtis. 1 -1 m 5 6 . 32. 39 taip=0.).ne” atsakymų variantais Anketos apimtis – 2 puslapiai. 6. ne = 0balų teiginiai: 1. Anketą sudaro 3 uždaro tipo kausimai. 27. Anketos buvo išdalintos 2010 m. Pasirinktos 4 agresyvumo raiškos: fizinės agresijos. 17. 20. ne = 1 teiginiai: 4.. 40. 21. susierzinimo ir verbalinės agresijos. taip=0. o jaunesnių mokiniųmergaičių (žr. 15.

aiškėja. Mokinių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc. 62% 52% su globėjais su seserimi 6 pav. galima teigti.) N=100 Analizuojant vaikų šeimų sudėtis. 6% 0 5% 2 5% 0 4% 0 3% 0 2% 0 1% 0 2 % 0 % sua ie b m tė a v is sum m a a 0 % 4 % 0 % sug b ja lo ė is 5% 2 4% 6 3% 4 b rn k i e iu a m rg itė e a s 2 2 % % suse rim se i sutė čiu 5 pav.4 pav. tiek pat mergaičių.) N=100 Remiantis paveiksle pateiktais duomenimis. mergaičių ir 50 proc. kad su abiem tėvais tiek pat berniukų . 25 . apklaustųjų tarpe. kad respondentai pagal lytį pasiskirstė vienodai: 50 proc. Pastarųjų daugiau nei mergaičių yra 15-16 m. amžiaus vaikų yra daugiau gyvenančių su abiem tėvais nei 15-16 m. 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% su abiem tėvais su mama 0% 2% su tėčiu 2% 2% 2% 2% 42% 34% 13-14 m. kad tarp 13-14 m. amžiaus grupėje. 15 -16 m. Su mama gyvenančių mergaičių (46 proc.) yra daugiau nei berniukų (34 proc. aiškėja.) N=100 Analizuojant dalyvavusių apklausoje mokinių skaičių pagal lytį. Šeimos situacija vaikų lyties aspektu (proc. Šeimos situacija vaikų amžiaus aspektu (proc. berniukų.).

teigiančių. Tačiau 15. Mergaičių ir berniukų santykiai su tėvais (proc.) N=100 Pagal tyrimo rezultatus matyti.8 pav. 6% 0 5% 0 4% 0 3% 0 2% 0 1% 2 1% 0 0 % g ri e v u ia id tin i b g lo i 4% 8 4% 0 4% 0 3% 6 1 -1 m 3 4 .). Esminių skirtumų įvardijant vidutinius santykius nepastebėta skirtingose amžiaus grupėse. 2% 4 1 -1 m 5 6 . atskleidė. amžiaus vaikų nurodo gerus santykius su tėvais. amžiaus vaikų.) N=100 58% 36% 30% 34% mergaitės berniukai 12% 26 . didesnė grupė 13-14 m.16 m. pav.Tyrimo metu siekta palyginti pagal amžių būdingą vaikų ir tėvų santykių būseną (žr. Vaikų santykiai su tėvais pagal amžių (proc. Analizuotas santykių su tėvais pobūdis lyčių aspektu.). kad mergaitės labiau nei berniukai įvardija santykius gerais (žr. amžiaus grupėje pastebimai net 2 kartus daugiau nei 13-14 m. 7 pav. Pav. kad jų santykiai su tėvais blogi. 70% 60% 50% 40% 30% 30% 20% 10% 0% geri vidutiniai blogi 8 pav.

Agresyvumo indeksai (proc.) N=100 Didesnę dalį apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė vidutinį agresyvumo indeksą turintys vaikai. kad didesnė dalis apklausoje dalyvaujančių paauglių yra vidutini agresyvumo (žr. d e a re u o in e s id lis g syv m d ksa 1% 9 1% 9 1% 9 1% 9 1% 8 1% 8 1% 8 1% 8 1% 8 1% 7 b rn ka e iu i m rg itė e a s 1% 8 1% 9 10 pav. aiškėja. Vertinant agresyvumo indeksus.) N=100 27 . Didelis agresyvumo indeksas lyties aspektu (proc.) įvardija santykius su tėvais gerais. kad didesnis agresyvumo indeksas panašus (žr.). 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% mažas agresyvumo indeksas 18% 62% 20% vidutinis agresyvumo indeksas didelis agresyvumo indeksas 9 pav. 9 pav. kad didesnė dalis mergaičių (58 proc. Lyginant agresyvumo indeksą lyties aspektu. aiškėja. išryškėjo. Tuo tarpu blogus santykius su tėvais turintys teigė didesnė dalis berniukų nei mergaičių.Pagal 8 paveiksle pateiktus duomenis. 10 pav.).

) .Kaip matyti 10 paveiksle. Prakapas pažymi. kad lyčių skirtumai turi reikšmės agresyvumui. kad didesnė dalis mergaičių nei berniukų labiau akcentuoja verbalinę agresiją (pravardžiavimas. Tai patvirtina Prakapo (2001) pastebėjimus. aiškėja. kad mergaičių verbalinė ir netiesioginė agresija yra didesnė nei berniukų (žr. prieštaravimas. tonas ir t. Iš duomenų aiškėja. Analizuojant tyrimo metu skirtingas agresijos raiškas. 60% 50% 40% 30% 22% 20% 10% 0% Fizinė agresija (F) Netiesioginė Susierzinimas agresija (N) (S) Verbalinė agresija (V) 36% 32% 26% 26% mergaitės berniukai 44% 48% 42% 11 pav. išreikšta fiziniu kontaktu. apkalbėti. kas ir sudaro netiesioginės agresijos turinį. Taip pat didesnė dalis mergaičių nei berniukų nurodė netiesioginę agresiją. nedraugauti. esminio skirtumo lyginant skirtingų lyčių didesnį agresyvumo indeksą. nėra. Agresijos raiškos formos lyties aspektu (proc. kad mergaitės linkusios ignoruoti.) N=100 R. erzinti. pav. Mielke (1997) pažymi.). 28 . t. kad berniukams labiau būdinga tiesioginė agresija. Berniukai pritarė įvardydami jiems patiems būdingus labiau fizinės agresijos atsakymus.

46% 42% 48% 48% 12 pav. mokinių agresijos visų agresijų raiškų atžvilgiu lyginant buvo mažesnė nei 29 . kurie gyvena su mama.60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Fizinė agresija (F) Netiesioginė agresija (N) Susierzinimas (S) Verbalinė agresija (V) 34% 36% 38% 36% 13-14 m.) N=100 Remiantis pateiktais duomenimis 12 paveiksle. kad fizinės ir netiesioginės agresijos raiškos žymiai didesnės tų mokinių.) N=100 Analizuojant gautus duomenis. Didesnės agresijos indeksas vaikų socialinės padėties aspektu (proc. Agresijos raiškos formos amžiaus aspektu (proc. mokinių. Tuo tarpu gyvenančių pilnose šeimose su abiem tėvais. Verbalinė agresija skirtingose amžiaus grupėse vienoda. Tyrimo metu siekta palyginti vaikų didesnės agresijos sąsajas su vaikų socialine padėtimi.jų šeimos sudėtimi (žr. kad skirtumai nedideli.). tiriamųjų. Netiesioginės agresijos ir susierzinimo raiška didesnė tarp 13=14 m. 13 pav. aiškėja. Fizinė agresija nežymiai didesnė tarp 15-16 m. V erbalinė agresija (V ) 32% 32% 26% 32% 36% 28% 22% 36% 12% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 44% 42% 38% S usierzinim as (S) su tėvu su m a am su abiem tėvais N etiesioginė agresija (N ) Fizinė agresija (F) 13 pav. 15-16 m. ryškėja.

šeimos struktūra. kad agresyvų elgesį lemia socialinės sąlygos. Tai patvirtina R.gyvenančių nepilnose šeimose. 64% 42% 16% 32% 32% 16% 32% 24% 8% 42% 26% 8% 0% 20% 40% 60% 80% Verbalinė agresija (V) Susierzinimas (S) blogi santykiai vidutiniai santykiai geri santykiai Netiesioginė agresija (N) Fizinė agresija (F) 14 pav. Gyvenantys nepilnose šeimose. kad vaikų agresyvumo raiška priklauso nuo lyties: mergaitės labiau stiprios verbalinės ir netiesioginės agresijos raiškoje. aiškėja. netiesioginės agresijos ir fizinės agresijos raiškų priklausymą nuo santykių. 30 . Analizuota tyrimo metu vaikų ir tėvų santykių įtaka agresyvumo raiškai (žr. Žukauskienės (1997) teiginį. 14 pav. Esminių skirtumų skirtingose amžiaus grupėse lyginant agresijos raiškas. Tai ypač ryšku. tuo labiau reiškiasi agresyvumas. verbalinę ir fizinę agresiją. Socialinės sąlygos ir šeimos sudėtis bei santykiai joje turi reikšmės vaiko agresyvumui. nepastebėta. labiau linkę į netiesioginę. kad kuo blogesni santykiai vyrauja šeimoje. Vaikų ir tėvų santykių įtaka agresyvumui (proc. o tarp berniukų dominuoja fizinė agresija. Apibendrinant galima teigti. įtampą.). labiau patiriantys frustraciją.) N=100 Remiantis 14 paveiksle pateiktais duomenimis. lyginant verbalinės agresijos.

31 . Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Socialiniai mokslai Nr.) (1993). Psichologijos žodynas. Smurto šeimoje poveikis vaikų socializacijai vidurinėje mokykloje. Arlauskaitė Ž. Tikra knygelė apie skriaudą. (2004). Vilnius: Folium. (Red. Abromaitienė L. Liaudinskienė G.LITERATŪRA 1. 3 (45). . 3. (1998). Augis R.. 2.

Fiurst M. Kaip išugdyti stiprius vaikus. (1999) Psichologija. Černius V. 4. Kaffemanas A. Jankauskaitė V. 13. Braslauskienė R. Mąstymo psichologija. Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose. Klaipėda: KU leidykla. Myers D. 16. Pedagogikos terminai. Unvergzat G. p.. Fizinės bausmės šeimoje – tradicinis vaikų auklėjimo būdas. Klaipėda. Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos.. Leonavičius J. Sociologijos žodynas. (1998). (2005). (1990). (2005). Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. (2006). Hurrelmann K. 131-136. 5663. Socialiniai mokslai.. (2000). Delinkventinio elgesio vaikai: pedagoginės – psichologinės problemos. Vaikų ir paauglių agresyvumo klausimu. Andziulytė. 15. (1998) Paauglių agresyvumo raiška ir prevencija globos įstaigose: magistro darbas. (1993). Jonutytė I.. 11. (1993). Vilnius: VPU. Jonutytė I. Braslauskienė R. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. I. 6.doc> 20. (2001) . 32 . (2000). Vaiko ir paauglio psichologija. Šeima žmogaus gyvenime.. (2008) Lietuvos paauglių sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios gyvenimo patirties sąsajos.Beresnevičienė D. Gučas A. Kaunas. Mokinių dalyvavimo patyčiose mokykloje ir šeimoje patiriamos fizinės ar emocinės prievartos sąsajos. Lietuvos paauglių beviltiškumo jausmas ir savivertė. Mikalajūnaitė L.. Gumuliauskienė A.. Prieiga per internetą: <http://www. (2007). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. 21. Klaipėda.. Geriau supraskime sunkius vaikus. Juodraitis A. Legkauskas V. Psichologija. 12. Kaunas: Šviesa. (1999). Vaitkevičius R. Laskytė A. Žemaitienė N. 14. (1997). Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose: mokomoji knyga. (2003). Jovaiša L. Kaunas. Acta paedagogica Vilnensia. Vaiko elgesio ir emocijų problemos. Mielke U.. 3 (57) 17. Vilnius: VU leidykla. Jovaiša L. 22.. 5. (1996). 7. Jakimavičiūtė A.Vilnius. p. Nasvytienė D. Miškinis K. Visuomenės sveikata. (2004). 4 (43). (2003). 9. 18. Vilnius 10. Vilnius.G. Vilnius: Lektūra. Vilnius: Akademija. Šiauliai: ŠU universitetas.mkc. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 19. (2005).Ugdymo mokslas ir praktika. 8. Vilnius. [Žiūrėta 2010-02-04]. Specialusis ugdymas.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokykla_be_agresijos. Kaunas. (2001).

(1998). Povilaitis R. (2008). Vilnius: Teisės akademija. (2005). p. Vilnius: Sapnų sala.. 26. 41. 29. (2001). Patyčių prevencija mokyklose. (1997).(2003). Pedagogika. 28. J. 59. Plačenienė D.A.. Vaitkevičius J. Žemaitienė N. Prakapas R. 2006. Slauga: mokslas ir praktika. Valickas G. Asmenybės vystymasis : kelias į savęs atradimą. 37. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Bendorienė A. Vilnius. Uzdila.73. Visuomenės sveikata. 38. 40. 2 (41). 31. (1999)... Navaitis G. Dagytė V. 39. Targamadzė V. 30. Suslavičius A. Pedagogika. V. Oxford: Blackwell. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Valeckienė D. Patyčių bendrojo lavinimo mokykloje samprata: priežasčių.. rizikinga elgsena ir vaidmenys tyčiojantis. Trimakas K. Valiukevičiūtė J. p. 1 (97).. Vilnius: Kronta. Vilnius: Tyto alba. 27-32. 2 (29). . 25. Bogušienė V. Vilnius: Vilniaus universitetas. (2004). (1998). (2000). (Sud. Valickaitė D. Vaikų agresyvumas: šiuolaikinės pradžios mokyklos problemos ir jos sprendimo gairės. Vilnius. Povilaitis R. (2005). Valiukevičiūtė J. Socialinė psichologija: vadovėlis. Pedagogika T. Rupšienė L. Suslavičius A. 34. 24. (1993). Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros. mokslo ir švietimo centras. 33 . Bullying at school. Navaitis G. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. (1997). (1995). (2007). Tarptautinių žodžių žodynas. Palujanskienė A. 19. (1995). p. p. 113 – 116..) (2001). Paauglių tarpusavio agresija mokykloje. Suslavičius A. Kaunas: Tarpdiecezinės Katechetikos komisija. Povilaitis R. Vilnius: Alma littera. Acta peadagogica Vilnensia. Petrulytė A.. Visuomenės sveikata. Priekabiavimo paplitimas Panevėžio miesto ir rajono bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleivių populiacijoje. Didžiokienė A. Socialinės pedagogikos pagrindai. Olweus D. 32. Į patyčias įsitraukusių Kauno mokyklų mokinių savijauta.. Asmenybės raida gyvenime. Vilnius. Pikūnas J. 35.. 159-171. formų ir pasekmių diskursas. Agresija ir konfliktai mokykloje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 36.. Širvinskienė G. Psichologinė parama vaikams. Psichologinė parama vaikui. 27.23. 53. (2002). 9-10. 33..

ARTIC> 43.library. Valeckienė. Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai. Psichologija. (1998).002. Žemaitis N. Raidos psichologija. p.0.. Žukauskienė. R. p. Medicina. 34 . 76-92.. Cirtautienė L.PG_76-85/DS. 46..N_1. Vilnius: Margi raštai. (1997). Valickas G. 17. (1997). (2005). [Žiūrėta 2010-01-14]. 614-620. (2007) Šeimos įtaka vaiko mokykliniam brandumui. Prieiga per internetą: <http://vddb-dt. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. 44.01.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:J. 41. D. Žukauskienė R.04~2004~ISSN_1822-1068. Moksleivių patyčios Lietuvos mokyklose 1994-2002 m. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Zaborskis A.42. 45.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->