VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS

UNIVERSITE'IAS

N.Astrduskiene,R.Bendorius,A.Bogdanovidius,
J.Kaulakys,S.A.Karyrnskas,
A.eesnys,J.Jakimavidius,
B.Martindnas, D.Styra,A.J.Satas,
N.Mykolaitiene,
A.Urbelis

ELEKTROMAGNETIZMAS.
BANGINEIR KVANTINEOPTIKA.
ATOMO,tsRANDUOLIO IR
DlNlNKIUFIZIKA
PUSl*Al
$

Fizikoslaboratoriniaidarbai

Vilnius "Technika" 1997

 .I'URINYS
N.Astrauskiene,R.Rendorius,A.lkrgdanovidius, A.i)esnys,J..lakimavidius,
J.Ka-ulakys,S.A.Karpinskas,R.Martinenas,N.Mykolaitiene, D.Styra,
A.J'Satas, A.t]rbelis. ELEKfRoMAGNEI'tZMAS. BAN(IlNE |R LaboratorinisdarbasNr.I
KVAN'I'INE OruIKA, A'|OMO, IJRANDUOI,IO II.I, Vakuuminiodiodotyrimasir elektronospecifinio
PLTSLAIDINI NKIV t{ Z II(A. V. :'l'cchnika, 1997
. t2l)p. kr[vio e/m nustatymas
LatxrratorinisdarbasNr.2 l0
Irizik's laboratoriniq darbq rinliinyjc surinkti ir aprasyti
bcndrosiosfiziko,sdarbai, kuriuos atlicka vilniaus ciedimino technikos Ulektronospeciliniokruvio nustatymasmagnetronu
univcrsitcrtovisq .specialybiqpirmo kuruo studentai.l.aboratoriniaidarbai l,aboratorinisdarbasNr.3 t4
pateikiamiterip,ktd atitiktq bendrosiosfizikoskursenagrinejamqfizikiniq Ilites induktyvumoir kondensatoriaus eloktrincs
rci3kiniqturini: elektromagnctizmas ir kintamoji clektrossrovc',ii.lcktrintq
daleliq judi'jimas elektriniame ir magnetinirimelaukuose, bangine ir
talpos nustatymas
kvatine optika, atomq ir molekuliq spcktroskopija,puslaiclininkiq-fizika, LaboratorinisdarbasNr.4 18
atomobranduoliofizika. Priverstinig elcktromagne ti nirl vi rpesiq tyrimas
Kiekvicnolatxlratoriniodarbo apralymenurodytasdarbr>tikslasir [,aboratorinisdarbasNr.5 22
darbo priemones, glaustai ildt'styta tilrbo metodika ir patciktos
Ilelaksacinigelektriniqvirpesiqtyrimas
pagrindines formules, nuosrrkliai isdestyta banclymo atlikimti tvarka.
Apraiymo pabaigoicpateikti kontroliniai klausimai,kurie padt'spasirutlsri l.aboratorinisdarbasNr.6 27
laboratoriniodarbo gynimui.I)atcikiamamcliteratiirossqiasegalima rasti Ii'cromagnetiko histerezeskilpos tyrimas
platcsngir gilcsngnagrinejamqrei$kiniqbei laboratoriniqdarbq atlikimo LaboratorinisdarbasNr.7 3l
mctodikosannlizg.
Zcm€srnagnetiniolauko tyrimas
lLinkini parcrnge vc'fLj fizikos kateclrosde.stytojai:doc. N.Astrauskiene
LaboratorinisdarbasNr.8 35
[, l3], cftrc.ll.Bcndorius[12.26,271,doc. A.Rogdanovidius lZ,6,7f,prof.
A.Cesnys[1], prot.J.Jakimaviiius Stiklo hlZiorodiklio nustatymasmikroskopu
It6,2tt], doc.J.Kaulakys 18,9, tO1,ctoc.
S.A.Karpinskas[6, 23, 251,doc. B.Marrinenas [ltt, 19, 20, 30], doc. LaboratorinisdarbasNr.9 38
N.Mykolairiene[1,t, tS, 2l]. prof. D.Sryra[30],rtoc. A.J.Satas[17, ZZ, Z1l, MedZiagosSviesos lfZi<lrodiklio nustatymasprizmcs
doc.A.Llrbelis[3, a,5]_
metodu
AtsatingasisrcdaktoriusS.A.t(arpinskas l.aboratorinisdarbasNr.10
'Iirpalq SviesosllZio rodiklio matavimas
Recenzavod<rc.R.Bakanasir R.Baniene rr:l'raktometru
Autoriq kalbair stiliusnertaisyti. l,abxlratorinisdarbasNr. I 1
vcrrlleidykros,,,r,cchnika,,rrr;:,,:r"::;:J:i:""_"J:, Kictrfig ktinq pavir5iausnelygumoivertinimas
interlbrenciniu metodu
l,aboratorinisdarbasNr.l2
"Technika". 1997 Svicsosbangosil gio matavimasi nterfercnciniu
metodu
-)
 [,aboratorinisdarbasNr.13 56 LaboratorinisdarbasNr.26 105
Difrakcinesgardelis konstantosnustatymas FotodiodoenerginOs tyrimas
charakteristikos
LaboratorinisdarbasNr. 14 60 Laboratorinis darbasNr.27 111
Maliausdesniopatikrinimas Sviesosdiodg spinduliavimotyrimas
Laboratorinis darbasNr.15 (A LaboratorinisdarbasNr.28 116
C.ukrauskoncentracijos nust atymaspoli arimetru RadioaktyviojoB spinduliavimo 3altinio aktyvum<r
LaboratorinisdarbasNr.16 68 tyrimas
Siluminiospinduliavimotyrimasir temperatfiros Laboratorinis darbasNr.29
matavimasoptiniu pirometru MedZiaggradioaktyrnrmoir y spinduliq silpnejimo
LaboratorinisdarbasNr.17 73 koeficientometaluosenustaymasgama-spektrometru
I$orinio fotoefekto desningumgtikrinimas Laboratorinis darbasNr.30 LN
LaboratorinisdarbasNr.lB 76 Dujinis lazeris ir kai kuriq jo parametry matavimas
Linijinig spektry tyrimas monochromatoriumi Literat[ra 129
LaboratorinisdarbasNr.19 79
Kclkybinespektrini analiz6stilometru
Laboratorinis darbasNr.20 81
Planko konstantosskaidiavimasi5 absorbcijos
spektro
Laboratorinis darbasNr.2L 86
Tirpalq abaorbcijosspektrg tyrimas
Laboratorinis darbasNr.22 90
PuslaidininkiqvarZospriklausomybdsnuo
temperatiiros tyrimas
Laboratorinis darbasNr.23 94
Puslaidininkiqfotolaidumo tyrimas
l,aboratorinisdarbasNr.24 98
Puslaidininkiointegraliniofotolaidumo
tyrimas
I.aboratorinis darbasNr.25 101
Puslaidininkiolygintuviniodiodo tyrimas

ltu
 LABORATORINIS DARBAS Nr. I
VAKI'T IMINIO DIODO TYRIMAS IR ELEKTRONO SPECIFINIO
KRIIVIO E/M NUSTATYMAS
'I'IKSLAS: susipaZintisu vakuuminio diodo veikimu, i5matuoti ir nubrelti
jo voltampering charakteristikq ir apskaidiuoti pagrindinius diodo
parametrus..Apskaieiuotielektrono specifini knivi.
PRIEMONES: diodas,kintamos srov6slygintuvassu reguliuojamaitampa,
nuolatinessrovesmiliampermetrasir voltmetras, katodo kaitinimo srov6s
matavimoampermetras.
didesnioji jq dalis grizta i katodq. Nedidele jq dalis vis delto pasiekia
anodq,ir anoao grandindjeteka silpna srovi. Didinant anodo itampq, vis
daugiauelektronq pasiekiaanodq,srov€ nustojadideti. Si srovOvadinama
soticssrove( ji biidinga tik diodamssu gryno metalo katodais).
Eksperimentine kreivd, parodanti anodo srovds stiprio Ie
priklausomytrgnuo anodo itampos U,a, esart pastoviamkaitinimo srovds
.tipriui Ir , vadinama diodo voltamperine charakteristika ( 2 pav' 1-oji
kreive atitinka Zemesng,o 2-oji aukitesngkatodo temperat[rq) .
Ia

DARBO MFJTODIKA IR PAGRINDINES FORMUI-ES

Pagrindinis schemoselementasyra vakuuminis diodas l. Tai metalinis

afta stiklinis balonas, i5 kurio i5siurbtas oras ir kuriame itvirtinti du
elektrodai - katodas ir anodas.Diodo elektros granding sudaro dvi dalys:
katodo kaitinimo grandine ir anodo grandine. Katodq galima kaitinti tiek
ur uz ue
nuolatine, tiek kintamqja srove. lkaitimo ternperatfirq galima keisti,
reguliuojant kaitinimo srovesstipri reostatu 2. Tarp elektrodq sudaroma
2wv.
itampa i5 kintamos srovdslygintuvo.ltampos didumq galima keisti. Anodas
turi biiti teigiamaskatodo atZvilgiu.Anoding itamp4 matuojamevoltmetru I5 diodo voltamperiniq charakteristikq apskaidiuojami pagrindiniai
3. Anodines srovis stipri matuojamemiliampermetru 4. dlodo parametrai:voltamperinescharakteristikosstatumas:

s=r&)\LU ) r*-cotst.
(1)

ir vidausvarl,a:

R=rg")
\ A1, ) ,o="u*.
(2)

Diodo voltamperine charakteristika netiesine. Tai rodo, kad sroves

Lltlmas nepakliista Qmcl desniui maZq itanrpq srityje' Kai anodo srove
tymiai maiesneuz sotiessrovg, srovesstiprio priklausomyb6nuo itampos
I pav. yta apralomatrijq antrqiq arba l,angmiiiro desniu:

Kaitinamas katodasemituoja elektronus.Kai tarp katodo ir anodo nera

elektrino lauko, prie katodo susidaroneigiamaserdvinis kriivis - elektronq Ia=k U % (3)
debeselis. Sis debeselis atstumia i5 katodo iSlekusius elektronus, ir
6 7
 Koeficientas k priklauso nuo elektrodq formos ir tarpelektrodines itamposreguliatoriumikeidiame anodo itampq ir stebime,kaip keidiasi
erdvesgeometriniq matmeng. runodosrovis stipris. Duomenq lentelcjc ulra5ome apie 10 Ua ir jq
Jci diodo elektrodai1nakoaksialiniqcilindry formos,tai: rrtitinkaniq 16 dydZiq. Eksperimentq pakartojame esant dar dviems
ktitinimo srovdsstiprio reikSmems.
J. IS gautq duomenq nubreZiame voltamperines charakteristikas:
In=\Jlo:ol"lzr'( ,' (4) la=f(LIa), kai 11=s6ns1.
erf' \m"n ! Apskaidiuojame diodo parametrus. Tiesineje voltamperin6s
dia e - elektronr: krdvis, r - anodo spindulys, / - katodo ilgis, p r;hnrakteristikosdalyje pasirenkamedu ta5kus.Projektuodami juos i U6
koeticientas, priklausantis nuo anodo ir katodo spindulig santykio, €0 nli, nustatomeanodoitampospokyti AUa=[Jr-gt ,o projcktuodamijuos i
elektrine konstanta. ln aIi, nustatome atitinkamq srov6s stiprio pokyti A16=1, -I1. I5 (l)
lirrmules apskaidiuojamediodo voltamperinescharakteristikasstatumq, o
I5 ekspcrimentiniq
duomenq, = ,(U/') ,rorrrr.r, grafikasyra lI (2) - rliodo vidausvarZ4.
^
5. NubreZiame I n = f(U%) jo tiesines<lalies
W^tid+ir apskairJiuojame
tiesd,kuriospolinkiokampotangentastga = -g+ ( 3 pav.) yra lygus:

^ur tge = !+
prrlinkiokampotangentq:
LUr
8J-2reol
(s) 6. If (5) formules apskaidiuojameelektrono specifini kmvi eAn.
7, Suformuluojamei5vadas.
IA
KONTROLINTAI KI,AUSI MAI

t . K4 vadinametermoelektronincemisda?
'1. Nuo ko priklauso termoelektroninessrovestankis ?
t , Kq vadinameelektronq i5laisvinimodarbu ? Nuo ko jis priklauso ?
f, Dlodo konstrukcijair jo veikimo principas.
5, Dlodo voltamperinecharateristikair parametrai.
6, Koks desnisapraSotermoelektroninessrovesstiprio priklausomybgnuo
u'l ur 3/
Itrmpos?
^ 3 pav. ?, fSlcktronospecifinio kriivio nustatymometodika.

Linant diodo parametrusr ir p, i5 (5) galima rasti elektrono specifini I-ITERAT TRA
kriivi e/rn
fi, p.69-71.
DARBO EIGA 161,p.92-94.
l. Sujungiamegrandingpagal I pav. parodytq schemq.
2. I5matuojamc diodo voltamperines charakteristikas. Reostatu
nustatome pastgvq katodo kaitinimo srov6s stipri 11. l,ygintuvo i5ejimo
8
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 2 KadangiVIB,Si 1eg^yra
icentrine:

NLEKTRONO SPECIFINIO KROVIO NUSTATYMAS m V'

MAGNETRONU
TIICSLAS:susipazintisu elektronq judejimu elektriniame ir magnetiniame
laukuose,nustatytielektrono specifini kriivi e/rn"
PRIEMONES: magnetrono maketas ( diodas solenoicle reostatas R,
),
ampermetras,miliampermetras,voltmetras,itampq Saltiniai.
lelw=R ' (2>
Ciam - elektrono mase,R - jo trajektorijos kreiwmo spindulys.
Solenoido magnetinio lauko indukcijos didumas Bp , kuriam esant
cloktronq trajektorijos ( jos apytikriai apskritimines ) ilkreivinamos iki
Il *0,5ro, vadinamaskritiniu. Jam ssant elektronai nebepasiekiaanodo ir

a kvww
anodine srove staigiai sumaleja ( 2 pav. ).
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES
. Magnetronas yra prietaisas, skirtas superauk$to dainio
,C\ 1T\ /A
elektromagnetiniq virpesig generacijai, kuri remiasi kreivomis
trajektorijomis magnetiniame lauke judandiq elektronq sqveika iu H =A H.Ho. H=Hn. H)Hr,.
elektromagnetiniu lauku. Magnetrono maketas - tai diodas su cilindriniu
anogu ,4 ir katorto vielele K sio anodo asyje,patalpintas i solenoid4 s,
kurio srovesmagnetinio lauko indukcija F yra statmena diodo elektrinio
lauko stipriui .E ( 1 pav. ). Diodo anodo spindulys
4 ir solenoido vijq
skaidius ilgio vionete n pateikti makete.

oo
oo
ooo
ooo
OO o
oo o
OO 2mV
ooo Brr, = (3)
oo
oo l,l,.
OO o lr*ntrind l-orenco jega darbo neatlieka, tod6l elektronai ffia kineting
energljq, lygiq elektrinio lauko atliktam darbui:
mVz
I pav. =ltl(t, (4)

Judandius is katodo i anodq elektronus solenoido magnetiniame €a lI - anodineitanrpa.

lauke veikia I-orenco jega It (3) ir (4) seka,kad elektrono specifiniskrtivis i5rei$kiamastaip:

F,= VlW, (l) ll

Ft_ 8U (s)
dia e - elektrono krfivis, Z - elektronogreitis, ,F - solenoido magnetinio
lauko indukcija.
m nLri
10 11
 Ilgo solenoidoviduje magnetiniolauko indukcija 3. l)idindami solenoido srovg Ir, matuojame anoding srovg Io.
Br,. = ltltanl (6) t tlrnlome 6 - 8 reiksmes, kol { nesumaZcja.Duomenis suraiome i
",
halto= aorc-' - magnetinepastovioji,n - solenoidovijq skaidius
lentclg.
ff 4= tlrcliame grafik4 t,= f(1,). Del nevienodo i$ katodo i5lekiandiq
ilgio vienete, I n - srove solenoido vijose, kai anodine srovd pradeda clcktron{ greidio grafiko forma bus pana$ii pateiktq 4 paveiksle.
mateti. 5. Nustatomekreiveskritimo pradliq,atitinkandiq solenoido kriting srovg
1,r,,, ir pagal(6) apskaidiuojameBr,.-
6. Pogal(5) apskaid.iuojamee/m reikimg.
?, ffandym4 ir skaidiavimusatliekame esant dar tlviems Uo <Iidumamsir
nu;tilomc c/m vidutini didumq.
tl. liuformuluojamei$vadas.

KONTROLINIAI KLAUSIMAI

t, Anpcro desnis.Magnetinio lauko indukcija.

____/ + ll bh, Savaroir Laplaso desnis.Magnetine indukcija solenoido a3yje.
t, loronco jega. Elektrono judejimas magnetiniame lauke.
30v a, Bloktrono judejimas magnctrono makete. ^B*".fizikin6 prasmo.
t, llvorkite elektrono specifiniokriivio skaidiavimoformulg.
3 pav.
LITERATURA

[1],p.el-93.

I r.r,.
,.rr. I,
4pav.

BANDYMO EIGA

l. Sujungiame 3 paveiksle parodytq granding. Potenciometru R,

nustatome minimaliq solenoido srovg.
2. Tarp katodo ir anodo sudaromeZemiausi4i5 trijrl makete nurodytq
anodiniq itampq.
1,2 L3
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 3 rtipriul matuoti ) ir, pritaikg Omo desni grandinesdaliai, apskaidiuojame
riler vlclosvarZqRs:
RMES INDUKTWUMO IR KONDI'NSATORIAUS EI,EKTRINES n^ =L .
"IQ)
TALPOS NUSTAIYMAS
(iranding ( 1 pav. b ) iiungiame i kintamos itampos Saltini
TII(sLAS: nustatytiritesinduktyvumq
L ir kondensatoriaus ( voltmetras ir ampermetras turi btiti skirti kintamai itampai ir sroves
elektringtalp4
c. rtlprlul matuoti ) ir, i$matavg I"6 ir U.q bei pasinaudoje Omo desniu
PRIEMONES: netingmo induktyvumo ritc, neZinomos talpos lilntnmajaisrovei ( I formuld ) apskaidiuojamerites induktyvum4L:
kondensatorius, nuolatines ir kintamos itampq Baltiniai, voltmetras
nuolatinei ir kintamai itampoms matuoti, ampermetras nuolatines ir
kintamos srovdsstipriamsmatuoti, reostata.s,
jungiamieji laidai. [,= (3)
2 ru
DARBO METODIKA IR PAGRINDINIiS FORMULES

Kintamosios srov6$,kurios itampos efektinis didumas U"r ir ciklinis

Io
c= (4)
dalnis a=hcv grandin6je, sudarytoje iS nuosekliai sujungtg: vari-os R U"rLn u
rezisJorilus, induktyvumo L rites ir talpos c kondensatoriaus, tekandios SuJungg2 pav. pavaizduot4 granding ir iSmatavg I"r bei U* ir
srovesstiprio efektini didumq I.s apskaidiuojameir omo desnio kintamajai pmlnrudojg (4) formule apskaidiuojamekondensatoriaustalpq C.
srovei:
TI
I"f

n'+( atr--l-)'
\(tf/
(1)
I
Kiekviena rite suviniota is vielos, kurios varza Rs priklauso nuo medziagos l
prigimties ( specifines varzos p ) bei nuo suvyniotos vielos ilgio ir 2pav. 3 pav.
Jos
skerspjEvioploto. Rites induktyrumui nustatyti sujungiame( 1pai., a ir-t;
grandines. Norlnt patikrinti, ar teisingai nustatytosL ir C vertds, galime taikyti

rcE_urre%+
tlmr ddan[ grandines daliai, kurioje yra nuosekliai sujungti rite ir
bgndeuatorius ( 3 pav. ) SiosgrandinesdaliesvartaZbrnz

Z =U "r ' (s)

I{
a
1 pav.
b r-'a
m ^ I
Z = r ln ? + l a tL - (6)
Granding(1pav.t ) jjungiame i nuolatinesitampos $altini " \. @c)
voltmetras ir arnpermetras turi biiti skirti nuolatinei bei srovei
itampai
'l
L4 15
Jei. i5matuota visa grandines daries varia ( 5 formure
) sutampa su
ap-skaidiuotaSiosgrandines dalies varta ( 6 iormuie uroinuJ, Kq roilkia aktyviojiir reaktyviojivarZa? Pateikite5iqvarZqpavyz.dZius
;, I_ ir c nuoko jos priklauso.
lr paai$kinkite
reik5mesnustatytosteisingai.

I-ITERATORA
BANDYMO EIGA

1. Susipaiistamesu matavimo prietaisais,jg mata'imo galimybdmis - 132,

I I I, p. 44- 45,105- LO9,123
bei p. 101 - 105. l
i elektros granding tvarka; darbe nau<Iojama[ nuoratinos ir l2l,
il"s*o
kintamos itampos$altiniais.
2. Sujungiamg ( 1 puy.,. a ) parodytq granrting ir, leidus
destytojui,
iiungiame i4 i nuolatines ltampos saltini. 3-4 kartus keidiame nuqlatines
itampos dj{umq. IB (2) formules apskaidluojamerires vielos vaJq bei jos
viduting riekimg Rs.
Perjungrame prietaisus kintamai
ft itampai ir s^rvis stipriui matuoti
(1 pav., b) ir vcl, leidusdestytojui,
ijungiam" i kintu,rr* ito-rio, -s"rtini. 3-4
kartus keidiame kintamos itu*p*
, didum4 ir ii tormura,
apskaidiuojamerites induktiwm4 bei jo viduting ieikSmgL. i:j '. '
1. .vt:a: induktyrumo rites iiungiame kondensaroriq(z pav. ). panasiai,
kaip ir 3 punkte 3-4 kartus ismatuojame ud ir I"g r"ils-"*
ii pagar (+)
lormrlg apskaidiuojameC viduting reikSmg.
5. Nuosekliai prie kondensatoriausprijungiame ritg ( 3 pav.
kartus, kaip ir 3 bei 4.punktuose ismatuojameu"r ii i", reitcsmes ) ir vel 3-4
ir pagal
(5) formulg apskaidiuojameZ viduting reikSmg.
6' Pasinaudojamenustatytais Ro ,c ir L didumais ir pagal (6)
formurg
suskaid.iuojame z, gaut4 reiksmg palyginamesu reiksme "nustatytais
formules. 1s)
7. Suformuluojamedarbo ilvadas.

KONTROLTNTAI KI.ATISI MAI

1. Nuo ko priklauso rites induktymmas ir kondensatoriaustalpa,

kokiais
vienetaisSiedydZiaimatuojami ?
2. Kaip uiralomas omo desniskintamossrov6sgrandineiir nuo ko ir
kaip
priklauso fazig skirtumastarp srovesir
itamp& tokioje grandineje?
3. Kas bus kintamos srovesgrandineje,kai faziq skirtumis tarp siovcs
ir
itampostapslygusnuliui 'l
Ifukias itampos ir sroves vertes vadiname efektinemis
ir kokias
amplitudinemis,koks tarp iq ry5ysir kaip jas galima iimatuoti ?

L6
L7
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 4
lla 11ir tJe - amplitudinds ( maksimalios ) kintamosios srovds stiprio ir
PRIVERSTINIV rcik$mes.
flnlttltrur
ELEKTROMAGNETINTV
TYRIMAS l)ydis
TII{S'AS: i$tirri itampq rezonanso rei$kini
rezonansinidaZni.
PRIEM.NES: garsinio.trazniogeneratorius,r,ortmctrai
''ITPESITJ
k nustatyri konttiro

kintamajai
,=F6*5; (3)

matuoti, kondensatoriai,ritds, r"z istori,rr, jungiamieji -'^*, *' itampai yra Lfntnmosiossrovdsgrandinis varl,a.
tui-O-J I,irrmulese (1) ir (3) dydis R yra grandines omine arba
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES rlt tyvioji grandinesdalies varia, kuri susidedaiI rezistoriausvarZos,
FORMTILES Intluktyvumorites vielos omines varZos,jungiamqiq laidq ir generatoriaus
Kintamosios rroy:.kurios gn{n6l varlq. Aktyviaja ji vadinama todel, kad joje elektros energija
itampos efektinis didumas ua ir cikrinis
daZnis rp=2,nv,grandineje, ,9{aVt"i" ii nuosekliai dl*l{a rlnlimi virsta Siluma.
sujungd n"rZos R I
rezistoriaus,
induktv''mo
sroves L 1,9r ir iatposc t"narnsailiilil'r j pav.),
sriprioefektini
Dydfn( aL.- ) yra grandines re a k t yv i o j i varZa,ji susideda
1*"Tdigr. didum4 I"r apskaidiuojame iI Omo L0)
-
desnio kintamajai srovei:
lf ladultyviosios varZosXr=col. ir talpines varZosX"= *. Reaktyviaja
CCt)
u4.. @l vrtllname todel, kad joje energija nevirsta Siluma:kondensatoriaus
(l )
/ . flllflnlo lauko energijakas puseperiodo pereina i rites magnetinio lauko
R' +f ar- L-l"2 frl|q lr awirk$diai.
\ a(:) Hant grandineje pastoviems R, L ir C, palaikant pastovg
Flntorinus Uus.didumq, kintamosios srovdsstipris I.a.keidiasi keidiant
tslllrkrrlaus ciklini daZni o. Didinant (D, reaktyvioji varl,a
f r \2

f -r- ffg
-
;a,
* pradZiq matdia, del to matdia ir grandines varia (3). Kai

tt---l Ftfftorlaur ciklinio daZnio didumas tampa toks, kad rites induktyvioji
I c-!- 3. tJn Vf lit* ol, tampn lygi kondensatoriaustalpinei varZai { , tai
l Pav' of'
zpav.
Kintamosios sroves stiprio- ir =o ,
itampos efektiniai dydiiai yra rygiis @ ,L- j ; (4)
stipriui ir itampai tokios nubhtines-erektros @rc
srovds,kurios garia yra lygi
kintamosiossrov6sgaliai. Galima kad:
irodyti, flnAl vadn lampa maZiausiair lygi jos ominei varlai R, o srovds
re* hunrlltltiausias:
Io
f"f=
.lZ
i r u o = #, (2) rf
_n'
I uy,** - u"f (5)
18
i
19
t
Atvojis,kai tenkinama(4) formuld, vadinamasrezonansu,o
or rezonansiniu d aZniu.
dalnis u,=*=# (10)

*,=_L.
4LC
(6) t tirr,iungiame2 pav. parodytq granding. Nustatome dcstytojo nurodyt4
ptrerntoriaus Uq; itampq ir, keisdami generatorfausdaini v , voltmetrais
Esant rezonansui,itamposkritimas Us,r",aklyviojojevarZojeR bus: Iloluojnmc itampas Uc ir Ur-. Kai Us ir Us pradeda staigiai dideti,
gprcrnlrrriaus daini keidiame letai ir stengiames pastebeti ir uZra$yti
UR,n, = 1"7,*"R_ ()"f. (7) IFrnngnniniodalnio v. didumq ( daZni, kai Uc ir U1 pasiekia didZiausias
Vadinasi, esant rezonansui, visa generatoriaus relltrncr ). 'l'oliau didiname daini ir stebime bei matuojame malejandias
itampa [Ia krinta
aktyviojojc varZoje. tlnnrpnr I 16.ir U1. Matavimg metu stebime, kad generatoriaus itampos
Reaktyviojoje varZoje rezonanso metu itampos kritimas {.Jx lygus tlldttttur ncsikeistu.Matavimo duomenis sura$omei lentelg ir pagal juos
nuliui: ketlEnr grafikus Uc=g( v ) ir U1:<pr(v ). Ur."o ir Uq,o palyginame
lerpuravyjcir su Uc reikime.
I Bujunginmc1 pav. parodytq granding ir i5matuojame,kaip ir punkte 2,
ux =t"r'*(r,r--L) =o . (8)
llaryu I lx priklausomybgnuo daZnio v . I5 formules (5) apskaidiuojame
Atskirai padmus, itampos kritimai induktyviojoje varioje ( U1 ir trWH rtlprio priklausomybgnuo daZnio ( I"r=9( v ) ) ir nubreZiameSios
)
talpineje varzr:je ( uc ) rezonansometu tarpusavyjeyra lygus,'pasiekia F*l*hlromybcs grafikq. Si grafikq palyginame su grafikais gautais Z-ame
didliausias reik5mes,bet yra priesingosefazdse,todel jq sumatygi nuliui. Fg*F lr lB jo nustatome rezonansini daZni v, . Eksperimentinius, i5
tFA[*q gnutus,rezonansiniodaZnio didumus palyginametarpusavyjeir su
(10) formulg apskaidiuotuv, didumu.
U,=I"r,**@rL=fo7,**
t =u"' L Slelpugal
(e) 4, iufrrrmuluojamc darbo i5vadas.
@,C R C
rT KONTROLIMAI KLAUSIMAI
Kai tll >R, rai itampariteje ( U1 ) ir kondensatoriuje
( Uc ),
v (' t, tlnnrrddrniskintamajai srovei.
atskirai pa6mus, gali briti didesne uZ generatoriausitampq (U*.). Toks
atvejisvadinamas
I ktlhu varlns vadinameaktryiosiomisir kokias rektyviosiomis?
itamp q rezonansu. t EeLr reiFkinys vadinamas itampq rezonansu ir kaip nustatyti
datni ?
FEsrttntrxini
BANDYMO EIGA f. llrxlFl rrzonanso metu itampos kritimas aktyviojoje varZoje yra lygus
1. Susipazistamesu generatoriausdaznio keitimo bei itampos reguliavim. $ietnkrrilus itampai?
5, hrUgt t fr, ir t.lc rezonansometu gali btiti didesnesuZ generatoriaus
galimybemisir su voltmetro veikimu bei itampos matavimo galimybemis
gryblq llnntpq?
I5siai5kiname,kokie yra rites induktyvumas ir kondensatoriaus talpa
Teori5kai apskaidiuojamegrandines, sudarytos is tokios rites ir toki' IITERATURA
kondensatoriaus,rezonansinidaZniv, :
lllp l? . 3- 1 3 2 .
lS f P llt t r* ll{ t .
20 21.
 I"ABORATORINIS DARBAS Nr. 5 lslltriio nuolatines itampos, kurios didumas gali biiti keidiamas,
rr-riahrrinusir neonolemputes.GrandinejeijungtasdidelesvidinesvarZos
RELAKSACINIV vlll rrn'lnrsir miliampermetras.
ELEKTRINITJ VIRPESIV TYRIMAS
f{clnksaciniusvirpesius stebime sujungg parodytq 2 pxv. granding.
,€tl;e grnmlineje [jungtas kondensatorius;suladinti relaksaciniaivirpesiai
TIKSLAS: susipazinti su joninig prietaisq veikimo principu, sujurrgti
-
grandingir suZadintijoje rtehirrrioscilografockrane.
relaksaciniuselektrinius virpeslus,apskaidiuotiir
iSmatuoti jq parametrus, nustatyti neZinomq rezistoriaus varl,4 ir
kondensatoriauselektring talpq.
PRIEMONES: neono iempute, nuolatines
itampos sartinis,
miliampermetras ir dideles vidaus varios voltmetras, linomos varzos
J,
rezistorius ir zinomos talpos kondensatorius, oscilolpafas, nczinomos
varZosrezistoriusir neZinomostalpos konclcnsatorius.

DARBO METODIKA IR PACRINDINES FORMULES

T
. 2pav.
Relaksaciniai virpesiai yra periodiniai nesinusiniai
itampos arba FUJungus2 pav. parodytq granding per rezistoriq ielektrinamas
srovds kitimai. Tokius virpesius galima stebeti grandinese, kurioie yr,,
joniniai prietaisai ( prz. neono rempute Joniniuoseprietaisuose kQ&Rratorius iki itampos, kuri lygi Saltinio itampai Ua. Didinant 3i4
lungti ).
dujos jonizuojamos elektriniu lauku ir jose lyksta savairninis islSdis lletrq rlltl6jn itampa kondensatoriuje ir kai jos didumas pasiekia neono
Pastarasisprasidedasudariustarp elektrodq itamp4 uu. si E#tgr ulsidegimo itampq, lemputeje prasideda savaiminis i5lydis,
ihmpa, kurios EilUt* vnrla staigiai sumaleja ir pro jq pradeda teketi elektros srov6,
didumaspriklauso nuo duiq prigimties,iq slegio ii temputestonstrukcilor.
vadinamauZsid.g.im9. it amp a (pramu5imo h# plnloUn i$clektrinti kondensatoriqir maZinaitampq jame, o tuo padiu
itampa).prasiddjus F ltfnpe ncono lemputeje. [tampai sumaZejusiki gesimo itampos (U6)
savaiminiamislydziui jis gali vykti esant ir mazesnems
itampoms nei U' tfifh hnrputcje nutrdksta - lempute uigesta. I-emputes varZa staigiai
Itampa, kuriai esant nutriiksta savaiminis islydis I timpute ,lgesta I,
vadinama gesimo itampa U6. pg$€€fa lr nrovcpro jq nebeteka.Del to itampa kondensatoriujevel dideja
Noono lemputes uzsidegimo ir gesimo itampq didumus garim:r k, Frdlrt+iu* jni iki Uu, viskas kartojasi i5 naujo. Sios itampos kitimE
nustatyti sujungus 1 pav. parodyt4 granding. Giandine sudarvta ii #m rnt:lkrgrafoekrane. Tokio prooeso metu vykstantys itampos
likt pnrrxlyti 3 pav.
nuosekliai sujungtgl
*rytaviltrrr pcriodas T yra lyguskondensatoriausielektrinimo laiko t1
-l- F *bltrtlrfuno laiko 12sumai:
r- J-n
po
t- -_ T=rr*tr. (1)
rltr4li l(irchhofo desni uZdaroje grandineje itampq kritimq suma

T I pav.
*lafe grnntlint{c veikiandiqjq e v j sumai. 2 pav. grandineiuZra3ome:

I R +U .=U n, (2)

22 23
 BANDYMO EIGA

l, Neonolemputesulsidegimo Uu ir gesinimoU6 itampq nustatymas.

'l'am rujungiame 1. pav. parodytq clektros granding, i$siai5kiname

Ittmu-kol keitimo boi jos matavimo galimybes.Palaipsniuididiname itarnpq
gtl, lcmpute " u)sidega ", prasideda i5lydis joje ir uiraSomo Sios
ItfSPH roiklmg. Svarbuatkreipti demesi i tai, kad degandiojelemputeje
lErul tl6 fra maZesneu.Zuisidegimo itampq. UZsidegimoitampa Uu |ra
dldllturia itampos reikSm6,kuribiinapadiouZsid c g i
Eg Ftu, o ulsidegusSuoliSkaisumaiejaiki Ud.
3 pav. Tclleu pradedame maZinti Saltinio itampq ir stebime lemputg bei
pnrodymus. kmputes ulgesimo metu grandin6jo nutrflksta
Prisimine kad , _ d q fu dq = CdUc, gauname: rov6, o itampa Suoli$kaipadideja iki UA. M a L i a u s i a
dt p t kuriq rodo vcoltmetrasprie5 pat u Z g e s t a n t lemputei ir bus
r llrmpa U6. UZgesus lemputei, voltmetras rodys itamp4 Ua.
_ _du^ ,
nr ' - u f f f f rtojame keletq kartq, kiekvien4 kart4 nustatomeUu bei Uo
111 ,4- |- tI = It
dt
-c luoJamejq vidutines reik5mes.
rs(3) nalniq svyravimq suZadinimas,jq stebejimasoscilografoekrane
tottdnis skaidiavimasbei praktinis matavimasoscilografu.
at=nc&s-- - Stjrmc 2 pw. parodytq granding, uZsiraSomerezistoriasus R
Un -U" lonlenratoriaus C talpos reiklmg, i3siai3kinamekaip oscilografo
Suintegravus(4) iSraitkq itamporns nuo U6 iki Uu turesime: pllmo ntebdti relaksacinius svyravimus ir matuoti svyravimq
Dltllname Saltinio itamp4 tol, kol neono lempute pradeda
tdrltlcgti ir ulgesti, o oscilografoekrane atsirandarelaksaciniai
lJn
-Y;".
=idt =nc l-!!ls- = ncnYn
"l
nr

(s) llltlkinnme, kad keidiant Saltinio itampq keidiasi relaksaciniq

", o i " U n -U " Un- Uu
Kondensatoriusi5elektrinamasper ., degandi4,. neono lemputg, knl
joje vyksta savaiminis i5lydis. Tokiomis s4lygomis lemputeje isandiose
neono dujose atsiranda daug neono jonq ir laisvg elektrong ir lempuler
vidaus varza (R*) biina tabai mala (11."<<R). Kondensatoriuslabai greittl
i5sielektrina,laikas t2 (iiiir. (1) formulg) yra labai m4ias (c2<<t1). Todcl
virpesiq periodas Tnn1. Kondensatoriausitqmpa jo ielektrinirno metu yr6
tiesiog proporcinga ielektrinimo laikui. Siuo aweju gaunami
itampor
svyravimai,kuriq forma primena i5ilginio pjiiklo danteliq formq ir tuttrl
vadinama p j u k li ne i t a mp a. Tokia itampa vartojanre
oscilografuosespindulio skleistineix-o a3imi.
perhrdan.UIraJome keletq (n) Saltinioitampos IJar, IJaz,... U6'
lf pagnl (5) formulq apskaidiuojameSiasitampas atitinkandius
Ett{aur felektrinimo laikus t11, rrz, -..16. Kiekvienai itampos
*lhrgrafu i5matuojamesvyravimgperiodus ir gautas reikimes
il teorilkai apskaidiuotaislaikais.
nclinomos talpos ir rezistoriaus neZinomos varZos
( 2 pav.) vietoj Zinomostalpos C kondensatoriaus[iungia-
tttlpos Cx kondensatorig, suZadiname relaksacinius
lf Rurtntomcvienq i5 ank5diaubumsiq itamp.l U6,, reik5miq.
llnatuojnme laikq trx ir i5 (6) formules apskaidiuojame
talpqC;:

25
 C* = ClJr- , (6) LABORATORINIS DARBASNr. 6
T1,
Cia t1o - kondensatoriausielektrinimo laikas nustat5rtas
2-ojoje u.lduotyje, FEROMAGNETIKO IIISTEREZBS XTT,POSTYRIMAS
kai buvo grandinejcta pati itamposreiklme Ua,,.
NeZinomai rezistoriaus varLai nustat5rti i granding (2 pav.) vel gauti oscilografo ekrane toroido f<rrmos feromagnetiko
[iungiame linomos talpos kondensatoriq, bet pakeidiame rezistoriq R, permagrretinimo
ir apskaidiuoti nuostolius.
vietoj jo ijungiame Rx. SuZadinamerelaksaciniussvyravimus ir, esant feromagrretiko histerezis kilpos tyrimo stendas( jo schema
I paveiksle; rrr , Nz , Rr , Rz , C, S ir v reiklmes nurodytos
itampai Ua,,, oscilografu i5matuojame laik4 rix . IS (7) formulds
apskaidiuojameneZinomqrezistoriaus varZ4:
,
4-l DARBOMETODIKA IR PAGRINDINESFORMTILES
Rx=R"rx. (7 )
tt, kilpa rodo sukurtos magnetiko viduje magnetinds
Suformuluojame i5vadas. B priklausomybg nuo i5orinio magnetinio lauko stiprio H
Orcllografo ekrane ji gaunamaSiuo b[du.
KONTROLIMAI KLAUSIMAI

1. Elektrinis laidumas dujose. I$lydZiq mlys ir jq aiSkinimas.

) Paai$kinkite relaksaciniq svyravimq atsiradim4, kaip ir kodel keidiasi
jq periodas keidiant Saltinio itampq, rezistoriaus R varl4 arba Uv
kondensatoriaustalpq ?

LITERAT{IRA
lt-.+
[1], p. 61 - 69. 1 pav.
[2], p. 53 -65.

2pav.

26 n
f'oroido T pirmine apvija tekanti srove 11 (l pav-) sukuria toroide Vbno ollrkl pormagretinimo nuostoligenergijostankis
magnetini laukq, kurio stipris
t = {ndn . (6)
u-!-
H=nrl ,=n, (1) l(6) lf ir dH i5rai5kasi3 (5) ir (1a),gauname:
/t, ' fl*

dH=nr+, (1a)
n=ffrS&'
*c# fu,au* . (7)

Cia n1 - pirmines apvijos vijg skaidiusilgio vienete, 11 - pirmines apvijos ftrnpot

sroves stipris, U, - itampos kritimas rezistoriuje R1 ( jungiamas prie
tI, = o* = k"x ,
oscilografoX iejimo ). IS (t) plaukia, kart U" (8)
-H.
Antrineje apvijoje indukuojama elektrovaros jega ^f1(J
', (8a)
r: t, &^ tIr=^EU"r.r=kr!
biod= -tv,_f - _w., rJ^dB , (2) vertds' k" ir kt -
dt 3 U6, b (1u., - efektines( matuojamos) itaryq
*ffo vertesvoltaismetrui,esanttam tikram
ekranox ir y'a5igpadalrtr
dB
dia N2 - antrines apvi'lq vrJr.tskaidius, - magnetines indukcijos kitimo IhtdPinimui'
A.
greitis toroide, S - torbido skerspj[vio plotas.
(e)
.
Antriles apvijos grandineje jungiamo rezistoriaus varla R2 parenkama
tiek didele, kad apvijos reaktlruiosiosvarzos galima britq nepaisyti ( t.y.
1
"=4d,
R >> aL - -; ). Tuomet antrinesapvijossrove
(DC '
u- lv,l*lv,l.
n2
(ea)
reik3miq
, lEnol N"S dB & hJ, l*rl, lyJ, lyrl ytr histerizeskilpos galq kggldinadiq
jei kilpa nera
rt

"
n ----- =
-- t (3) i-SfUutUrAyaZiai( viduricisimamas,kad ifuengtipaklaidos,
R. & dt plhnlccntruotax iry a5iqatZvilgiu)'
Kondensatoriuje sudaryta itampa U" , jungiama prie oscilografoY htrCius(8) ir (8a)i (7), gauname:
iejimo,lygi:
,,=W1.k,$t&, (10)
u"=ur=*=)[trar,
'
(4)
C CJ
dia C - kondensatoriaustalpa, q - kondensatoriauskrtivis. aa jW - .Sr - histerizeskilpos ribojamasplotas'
Is (3) ir (4) plaukia: vykstadazniuv, tiitio vienetepermagnetinimo
Ihdongi permagrretinimas
per 1 s ( t.y.nuostoliqgaliostankis) lygtts
ensrgijoJnuostoliai
u,=+Ylan=ftt'n, (s) .V) =
VW1 t (11)
ty. IJy -B. arbr galutinai
28 29
 w=vffio,krso (12)
LABORATORINISDARBASNr.7

2uuus MAcNETINIoLAUKoTYRTMAS
BANDYMO EIGA
llESlAli: i$nratuoti Zemes magnetinio lauko stiprio horizontaliqj4
1. S.tendo(l pav.) itampa U, paduodame oscilografoXiejimq, rlerlarrrEf
rl,
i o Uv _ i
Y, iejipa. oscilografo ekrane gauname histerize*s
kilpq." i i, v usiq FllltiM( )Nl'is: tangentinisgalvometras( jo parametrainurodyti stende),
stiprinimus parenkametaip, kad iilpa uZimtrldidelg *tlllrntprrmetras, rcostatas,nuolatindssrovdsSaltinis.
aati.--
2. I$matuojarneitampasUr., ir U,f.r,beikilpos "tr"no
galqkoordinatesx1, x2,
I)N Rt}O METODIKA IR PAGRINDINFS FORMIJLES
lr 'Yz.
3_.Apskaidiuojamex ir y pagal (9) ir (9a), po to
apskaidiuojamek, ir ky, 2tnrcs magnetini lauk4 galima apytikriai sumodeliuoti strypiniu
iSreik5tus iB(8) ir (Sa).
4. ISmatuojamehisterizeskilpos plot4. nHEnFlu,kurio pietinis magnetinispolius yra Siaurespusrutulyje,Kanados
rnlyur llntcrsto salosSiauriniamepakra$tyje,o Siaurinismagnetinispolius -
5. P agalQ2) apskaidiuoja-" p"rhugrr"trinimo nuostoliq
6. SumaZinamepaduodam4 toroiiq
galiostanki. Anterktldoje. Zemes pavirsiuje'laisvai pakabintos magnetines rodykles
i itampq ( kilpos piotas sumaZdslr llrurlnlr ( melynas) galas nukreiptas i pietini magnetini poliq, rodykle
pati kilpa nepasieksisotinimo).
7. Pakartojame matavimus (nekeidiame X lhhlfuto magnetiniodienovidinio plokltumoje ir sudaro tam tikrq kamp4
ir y aJiq stiprinimo) 1r ru horlrontu ( I paveiksleN* ir S. 'Z;enes magretiniai poliai, .S" ir1ttr" -
apskaidiuojame nuostolig tank[.
8. Palyginamerezultatusir suformuluojameilvadas. pogrrff niai, FI; - Itor*gnetinio lauko stiprio vektorius, fr o i, fr -
" io
lrrdsontali ir vertikali dedamosios).
KONTROLINIAI KI.-AUSI MAI
1. MedZiagqskirstymaspagaljq magnetinessavybes.
2. t oromagnctikaibei jq savyb€s.
3. Magnetine indukcija, magnetinio tauko stipris,
4. imagnetdjimas,jrl ry$rc.
Elektromagnetinesindukcijos rei5kinys.
Toroido magnetinislaukas.
6. Magnetinio lauko energijair jos tairkis, permagnetinimo
nuostolig garia
ir jos tankis.

LITERATTfRA

[1J,p.85-86,nA-L23.
ll lL p. 66-73.
1pav.

30 3L
 Siame darbc horizontali-geomagnetine
lauko dedamoji Fq matuojama
tangentiniugalvometru-
"lfsudarl aia"rio stersmen^s ir maio ilgio rit6, kuri
gali suktis aplink vertikari4 x!,
ir hoJorro-tu, oi.t u, su magnetinerodykrc
centre(2pav.).

3 pav.

f---CT A [l*
:?*
*.&gov
I _i6 q
2pav. --
-t--J
| I
Rodykle gali suktis spie vertikari4 aii R
ir nesantriteje srovesnusistovi
magnctinio dienovidinio.prok5tumoje. 4Pav.
r"i ,ite* proKt"'iq-;-.rl"patinti su
dienovidinio plokstuma ii-teisti ..o:u9,-irer.
( labai trumpo selpnoitlo BANDYMO EIGA
centre susidaromagnetinislaukas, . )
kurio stipris:
I tuJungiamegrandingpagal4 paveiksloschem4.
H =!! (1)
I Trngcntinio galvometro ritg pasukame i mpgnetinio dienovidinio
pktHtum4, magnetinesrodykleslinijq sutapatinamesu disko padala360".
di1-T - rites viiq skaidius,t - ,::*
*rr'r*, r- rites t h[iungiame prie srovesSaltinio100rite,svijq ( Nr=169;.
raeikipntrodykl6 nukryps nuo dienovidinio'kampu spindulys.Siam laukui
p ( 3 pav. ). NuokrS,pio 4, l&irdami srovdsstipri I reostatu R, pasiekiame,kad rodykle nukrypttl
kampaspriklauso ,nloHo ir H dydZiq:
45t kampu, ulraSome srovds strpd I- Komutatoriumi pakeidiame srovds
Lryptlritdje ir ilmatuojame srovg12, kai rodykle- nu;Oyy* lygus- 45o.
=+.
EB (2) t Apekaieiuojame vidutini srovis stipr! t = !* ir pagal (3)
2
Keisdamisrovesstipri I ritdj", epukaldiuojameFIodidum4.
He nustatymopatlaiOa ,-"-i*U l"r.l* j. H taip, kad b'tq B-45o,(ruomct 6, Bandym4 pakartdame, jungdami prie srovesSaltinio 75 ir 50 rites vijq.
ry Si*" ot"iu FI=Ho, t.y. horizontali
Zcmesmagnetiniolauko dedamoj i: ' 1, Apskaidiuojamevidutini (I{o).
6, Suformuluojamei5vadas.

,r=# (3)

32 33
F1

KON| ROLI NIAI KLAUSI MAI I,AIIORATORINIS DARBASNr' 8

t. Magnetinio lauko indukcija, magnetiniolauko stipris,jq rySys. MIKROSKOPU

i.I't E I,{) I,iI',TO RODIKLIO NUSTATY]VIAS
2. Zembsmagnetinislaukas,jo poliai.
3. Tangentiniogalvanometroveikimo principas. t iEF!.As:lBrnnluoti medziagos
skaidrios Sviesoslfrziorodiklimikroskopu'
ploksteliq
i'i'ir-r.aiiNrtis,*itrortopur, apsviet-imosistcma, skaidriq
LITERATURA rla! lttyt, lttlkromctras,reZtukas'
ir matuoti'
Miknuhopti uutioi"*i maZiems daiktams stebeti
111,p.73. Fegtllt|irrermikroskopodalysyraobjektyvasirokuliaras.Taitrumpo
Lr ir I'2, tarp kurig
llrllrrfir rr*'trli. glu,riz.i*-orios optines titt"*o*
didesnisui iq sistemq
elrlutnnr ( mikroskopovamzdelioifut ) I yra daug
tokio
tlll*lq IS 1 pav. pateiktos sciiernosnesunkunustatyti, kad
kampo per
ticsinis iiOinirn^ N. bus daikto regejimo
'tr.trrlius.
ilrtlrrxl,rp.r
fi atstumoD:
nrttlutupq rpsantykissu jo regejimokampu 91

DI (1)
''A/m -L=
Qr .f ou.f.r.
616 t )=2.5cm - vidutinis akies geriausio matymo luololis.; /:Y to f'o -
Optiniai mikroskopai
rtltlnknr''i objektyvo ir okuliarciZidiniq nuotoliai.
jais tiksliai galima matuoti maZus
g.fi iff,fin,i ikitukstaneio kartq, todel
stori'
lii,ilt,", o Siamedarbe tiriamosi'osplok5telesregimaji

I pav.
 DARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMULES I)ARtsOEIGA
stebint daiktq per vandenssluoksni arba stikling plokitelg, otrod., lr apnrinaimctiriamojostiklopavirsiuose
ibreZiamepo
. .
kad jis y'a ariiau mtisq, negu is tikrqirl. sis tariamas aaino priartejimas
flruhffi jq
kadrlorecami matytume
i$virsaus susikirtimq-
sietinas su Sviesoslfizimu oro ir medziagosriboje. Nesunku ismatuoti iff#tt' -. stori
plokSteles
li E#afu ltmatuojnmotojevietoje,kur yraibre2os,
mikroskopu ir susietisu medziagoslfrzio iodikliu.-spinduliams krintatiernc
maZukampu (2 pau) lfriio desni uira5ome:
ilgnfa patlutlamapo mikroskopoobjektyvutaip' kad pakeitg tik
ffi ltil,f nuo stalelio matytume vir$utini atba apatini
CB
sinl tsi M nustatomas taip, kad ai3kiai rnatytume apattni
='h =H nuleidiiamasi Zemesng
sinr tgr CB h.
(2) f rntltn*tttiniu sraigtumikroskopas
mikrometrinio sraigtorodmuo.
H .sraigtumikroskopaJM keliamas]i.et, $d ai3kiai briq
jo dalig padalq
irlutinis bru[dnelis.Skaidiuojamasvisq sfikiq ir
gluiq s0kiq ir padalq skaidiq padauginamei3 jq vertes ir taip
storih'
bg ttrtamqiiPlokSteles
kelet4k"Tl1,9yryT.:1*f;,i
kartojame-
r|-f t i' qiTpunktus
ir 121 stiklo liizio
pugui formulg apskaidiuojame
iiu."a"#"iaurki

rezultato paklaidq, suformuluojame iSvadas'

KONTROLIMAI KI,-AUSIMAI

l' b*fol sklidimasmedZiagoje; tuiesosgreitis,lflZiorodiklis, elektronines

&orrljos teorijosPagrindai.
desniai'Hiugensoprincipas'-
1, lilnotiuzio ir atspindzio
I' iiiilr"uu eiga per ggagrediq sienq plokstclg ir sferinius pavirlius
(Hlus).
*, ti[,totLoput ir spindulirl eiga jame; mikroskopo didinimas'

LITERATURA

2pav.
151,p.263-?66.
II (2) iSplaukia, kad norint surasti stiklo ltizio rodikli n, pakanka [3],p. 17-23,U-n.
rnikrometru i5matuoti stiklo stori H ir mikroskopu M nustatyti iiriatnqii
stori h t.y. atstum4 iki tasko 41, kuriame susidaro tasko A menamasis
vaizdas.

36 37
 LABORATORINIS
DARBASNr. 9
MBDZIAGOSSvIEsoS LfrZIo RODIKLIONUSTATYMAS
PRIZMESMETODU
TIKST AS: i5matuoti lauZiam4jiprizmeskampq, nustatyti medZiagoslfrlio
rodikli.
PRIEMONES: prizm6, SviesosSaltiniai.
Goniometras - tai optinis prietaisas, kuriuo matuojami prizmiq ir
kristalq kampai, o turintis dispersijos prizmg arba difrakcijos gardelg
vartojamas ir kaip spektrometras (rnonochromatorius). Goniometras
sudarytasi3 korpuso, prie kurio tvirtinamas kolimatorius K. iliironas 7',
stalelis B, ant kurio galima stat5rtitiriamqi4 prnmg, kristal4 ir t.t- Stalelis
gali suktis apie statmen4jq a3i. Apie analogiSk4a5i sukasi ir Ziiironas.
Goniometre yra optiniq rleteliq, stalelio reguliavimo rankeneles, bei
postikio kampq matavimo skales. Optine kolimatoriaus K sistema
formuoja lygragrediqspinduliq pluo$t4(1 pav.).
,t€lEll6 parukirnokampusgalima nustat5ftivartojant tiesioginqmechaninq
fult, ritt. rurlctingcsncsekonstrukcijoseoptiniu btrdu ir juos pastat5rtii
€gfirur padetis[ls, Irl1,m2ir t.t.
I.trrire nnudojamasgoniometrasGS - 5 (AC - 5), kuriuo galima atlikti
ply5io
*gltu: lvelriq kampq matavimus(2 pav.\. Rankenele 1 keidiamas
o
Eklk, rankcnctcmis2 nustatoma kolimatoriaus ir Ziiirono gulstumas,
;t*€rylld,miri 3 atliekamas fokusavimas.Per skales iiflroneli 4 stebima
*lp6g tlrlrtingq krypdirlskalesu atitinkama i.yma,pagalkuri4 nustatomas
lg*ifl, kampa,s.Rinkenelemis 5 reggliuojama stalelio gulstumas.Kitq
fd*n€ ttq lnboratoriniamedarbe nesukinejame.

2pav.

DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMUI,ES

1 pav. Spindulio nuokrypio kampasjam pracjus prizmq yra maZiaulias,jei

lyglalonejeprizmeje. ( 3 pav.) spindulyseina lygiagrediaipagrindui, t'y' jo
-kampai
tgjir ii ifelmo lygus, i=ir bei r=rr. I3 geometriniq s4ryiiq
Ji sudaro keidiamoplodio ply3isP1,kuris stovi glaudZiamojol95io Lr Zidinio
plok5tumoje. Prie5 ply5i yra SviesosSaltinis S. Ziuronas Z, sudarytas i3 A
plaukia, kad Siuo atveju r=rr= , r^ A - lauZiamasisprizmes karpa"s.
dviejg optiniq sistemq: objektyvo ta ir okuliaro L3, kurios padidina i
ieinandiq spinduliq regejimo kampq. [45iq padeti galima reguliuoti .l'agall0Zio rodiklio apibrelim4uZra5ome:
rankenelemis arba sukant jq tvirtinimo sraiginius Ziedus. Zifirono arba

38 39
 bus kampai i ir r'
sln t slnl, sln, F$tnt tnlrtnm lauZiamajamprizmeskampui z\ mati
Sioo atveju i5 (4) plaukia
(1) €t5i fu-*ufe$e sinususgalima Leisti kamp"it.
sinr sinr, - A'
stn- ffierle:nlr r4ry3is:
2
dia i ir r spindulio kampai su statmeniui aplink4 skirianti pavir5iq. D=A(n-1). (s)

DARBO EIGA

intensyvesniSviesosSaltini
fu PH g,niomerroi6jimo plyii pastatome
gonioometro.ap5vietim4' ..
fottUfmaiOlernpq),ijungiame
prizmg,?inron4 pastatome pries kolimatoriq(i padeti ms),
5-XUrm
nulatome, kad matytumevis4 plyBi, rankenelemis3
'P-o- ffi166s'2
Iil*nrunj.-" plysio,o sukantokuliar4,ir sfrleliovaizdq'
^B'pastatome kampo
praeitglauziamojg.
STiliril"lio prizmg,kad Sviesa
Zif,ronEi padeti m1, 5 rankeneldmis sureguliuojame
3 Pav. Ig[r- parukame^
Ku-pQ A i5rei5kiameper spindulio maZiausionuokrypio kamp4 D, nes jis frro'g,t"tu-4, kad matytumeliZusill s.ginduliqspektrq'Sukinedami
yra lygia5oniotrikarrpio prickampis: iffi,i staleliuapiea5inustatome, kad liiiio kampasDbiitqmaZiausias'
ziurone m2 padeti,pareguliuojame kad
stalelio.gulstum4,
f,Eufrr" i
D=2(i-r)=2i-A arba atsispindijusl' spinou4.PradZiojei3 Sios vietos patartina
il;Ufu
A=2i-D. (2) fihdili pamatytiplika akimi, o po to i t4 vietq pastat5rti
"tspindi
IS (1) ir (2) plaukia: lfircnr. spektras' pries pliSi
sinj E,-etiifn"*" i padeti" m1, isitikiname, kad matosi
n= - (3) linijinio tp"f.it" Saltini (neono temP4)' .galutinai
. 2 i -D ' euhtome
p-:Yt": padeti'
SlfI - 5,itiiifi""i"me, kad ,rrutyto-" ryskias linijas, patiksliname
-fOno- karnpas O Uutq maliausias- Sutapatiname linijq
lid .rygkiausiq
I5mataws maZiausiojo nuokrypio kamp4 D=mr-mo ir panaudojant siiileliu, Zi[redami per Zirlrion4 4, uZsira5ome atskaitos
ilOgil, rr
atspindi, nesunku surasti kamp4 'i (1 pav.), todel is (3) lengvai lkfh "skajitos
paaetis mrr i rtrz i rnrsir t.t. (visuosematavimuosenaudojarne
vienq
apskaidiuojamasliiZio rodiklis n. rlrlullng arba aPatingskalg)-
MedZiagos ltiZio rodiklis del Sviesosdispersijospriklauso nuo bangos padeti m2,
o, ttcialuaing prizmes stalelio, grqZiname Zi[ron4 !
ilgio, toddl maZiausiojonuokrypio padetis turi bfti nustatomaatitinkamai vaizdassutamPa
Ulrlralome atskaiiosskalespadal4, kai atspindZiop$5io
spektro linijai, o tai nera patogu. lu ltrkaitos siflleliu-
Dispersijoskreivei n=f(?') matuoti patogesndformul6, kai joje kinta ?, Nuimame prizmg nuo stalelio, pastatome Ziiiron4 prieS kolimatoriq'
padal4 m*
tik vienasdydis.13(1) ir (2) plaukia: 1d ply5iovaizias suiaptq su atskaitossiflleliu, uZra5omeskales
. A +D 18oo- \ry,-4.
srn- ir i = -,
D= lmr-nrol jei
Imantskirtumus,
, B, llurandame
n- (4)
.A (atskirai imti
sln - tam $irl padediq buvo 00<+3600Suolis, reikia tai ivertinti
n
rklrtumi iki 0o, nuo 3600ikiatskaitospadeties)'

40 4l
9. Naudodamiesi(2) formule, randamclauZiam4jikamp4 A' DARBASNr' 10
LABORATORINIS
10.ft (5) randame itZio rodiklius matuotq linijq Sviesain1; n2; n3, o i3
lentelesjq bangqilgius 1,.DuomenisraSome! lentelg. Nubreziamegrafikq TIRPALVSVtrsos nllitto RODIKLIOMATAVIMAS
n=f(l). REFRAKTOMIITRU

KOM'ROLINIAI KLAUSIMAI i6matuotiivairioskoncentracijos tirpalq Svicsos lirZio rodik[,

fiElrff: grafikq bei surasti
*il*FL in priklauslmybesnuo konientracijos
1. Heigensoprincipas ir jo panaudojimas,aiSkinantSviesosatspindiio ir llllnanurj,, lirpalokoncentracijq' koncentracijos tirpalas,
lEZiodesnius. F'i€iVfiiqUS; refraktometras, Zinomos tirpalas.
2. Sviesosspinduliq eiga per l95iusir prizmes- iliia nezinomos
rtn, bci meginruveliai, koncenrracijos
=-'-'$frnktometri 1 pav- b.
3. Kolimatoriausir Zilrono principincsschemos'Spindulirl eigajuose' ( 1 parl a ) optine schema pavaizduota
4. Darbe naudojamqformulirl i3vedimas' rt mAantys i5 Saltinio S, ap3vietimo sistemos I
kA--;;ilJnU"i,
5. Sviesosdispersija ir jos elektronines teorijos pagrindai. Gauto darbc 4 sien4'jie patenka i pton4
Effiftt"i i 2 pw.mg.PraejgSiosprizmes
tarp prizmiq2 it 3' praeig5i4sistem4'
grafiko ai5kinimas.
ffi#l.i-;r.y;dio 5 sh;ks{, esanti krasto
lauko, kurio Sviesaus
HlC'rpinouliai apsviediadali iegejimo pracjg Sviesos
Spinduliai,
LITERATIIRA ffiAtf p,.ikluuronuo skysdio4 lg1i rodiklio'
krnljq, rS
l5l, p.256-263.
ll3l, p.17-23,23-33.

I Pav.

lg5ius 7, 9 it nukreipendiqi4
lonpensuojandi4 prizmg 6, fokusuojanCius
liZio rodiklio skalg 10 ir pagal matomos.ap5viestos
trtirui S, apsviediandiq
ed#,
prieii nustatomas lfrZio rodiklis n Siq optinirl detaliq padetys
( 1 pav' a )'
bgp[uo;amos skaiiiais paZymetomisrankenelemis

42 43
 sklindant Per stiklo
Refraktomctre Sie abu atvejai vyksta Sviesai
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES maZesnisnegu stiklo (2 Pav').
ffbnpr 2, ,t ir skysti5, kurio lfiio rodiklis
Krintant $viesosspinduliui i5 vienos aplinkosi kitq, pvz. is oro i stiklq,
Heklmc,
aplinkq riboje jis i5 dalies atsisipindiir praeina i kitq aplink4, nukrypdamas
nuo savotiesioginio sklidimo linkmes.
Sviesosliiiio desniai:
1. Kritgs ir ltiZgsspincluliai guli vienoje plokitumoje su statmeniu, i5vestu
i5 aplinkasskiriandiosplohltumos.
2. Kritimo kampo sinuso santykis su llzio kampo sinusu yra pastovus
dydis:

sini V,
Slnr V z
dia i ir r - spindulio kampai su statmeniu L-oje ir 2-oje aplinkose' kuriose
Sviesossklidimo greidiai atitinkamai vl ir v7, n - santykinis liiZio rodiklis,
priklausantis nuo medZiaggmolekuliq elektrinio poliarizuojamumo ir kt' 2Pav-
charakteristikq,o tirpalq - nuo iStirpintosmedZiagoskoncentracijosc.
Refraktometre panaudotas Sviesosvisiskas vidaus atspindys, kuris tatriauB skystyjeeinakryptimi'
ld rylnduliaiA ir B praeinaSi1sistela,
tiesiogiai iSplaukiai5 (1) sqrysio.I5 SviesoslfrZio desnio (1) isplaukia, kad toddl dar truputi padidinus
ffi;l-ltBi"grediai "p'tioto, skiriandiairibai,
optiskai tankesneje aplinkoje, kurioje SviesosJreitis maZesnis,spindulio B spinduliokryptis bus
lltopq ,,"niu"p"t"tcs i stysti, t'y'.3-prizmdje prizmg.3gaunama
kampassu statmeniu irgi maZesnis( jei V, > V, , tai i > r )' Todel sviesa, ffi't-SpinOuliui sklindantiSfrizmes 2 ir patenkanti Kadangi
iiiului- ribinesalyga,iit t a ir 5 visiskailygiagredios.
krisdama i5 optiskai tankesnesaplinkos i retesng, praeina Sias aplinkas "i,i"oos abi sqlygos ne
ffiiiifu prizm6 tuirt"i**u prie nestacionariai,tai Sios
skiriandiqribq tik esant ne bet kokiam kampui r, nes i( % <tl.Virsijus Si yhUomcttiksliaitutto Todel2 prizmessiena4 daroma matind,
Lrd ll*laidytq Sviesq.
"ytJomos.
Paveiksle atstumastarp prizmlq padidintas'iS
ribini kampq, vyksta visi5kas vidaus atspinclys.Ribini kamp4 re ptizmq A ir atitinkamai B
apskaidiuojameiSlfiZio desnio (1): itind,l i5"inuttti"ii iS'2 ir ieinantieji i 3
rphululiaiYratie PatYs. vyksta
Jci SviesosSaltinis nemonochromatinis'tai medZiagose
,i"(l) r dlrpernija,t.y. ivairirt bangqilgttl ! tPult"l ) Sviesos
bus skirtingasliiZio
(2) (2)' Siuo atveju-stebimoji
frrdlklicir tuo padiuskirtiigaslUioit kump* rs
Slh/ o= =;.
ry5ki. Norint stebeti q$ki4 ribq'
iiUu Uu*polo.,t" it ""pi'f.u"f.amai
Sviesakrisdama i$ opti5kai retesnis" aplinkos i tankesng,praeina esant bet ko'mpensatolTg, kuri sudaroatvirksdiaipastatyta
uiu,ruio*"i dispersij<_rs dispersijos
kokiam kritimo kampui, tadiau padi<linus kritimo kamp4 net iki /, Eilporliniq prirmiq- siri".u. ri sukiodamikompensuojame
(spindulyseina lygiagrediaiaplinkosskiriandiai ribai), tankesnejeaplinkoje povaiki.
jo kampassu statmeniu nevir5ysrs didumo.

45
44
 BANDYMO EIGA
DARBASNr. l1
LABORATORINIS

1 fiungiame prietaisq i elektros tinkl4, ap5vietimosistem4 pastatomc t( | t,I'u.tu K[Nu PAVIRSIAUSNELYGUMOIVBRIINIMAS

taip, kad bltq intensyviaiap5viestas
1l langelis.
2 Atidengiame 2 pizmg, nuvalome pavir5ius, ila5iname 3-5 la5us
vandensir vel uZdengiame.
3 Sukinedami okuliar4 9 nustatome aiikiausiq lliio rodikriq skalg,
rankenele 8 sutapatiname rib4, skiriandi4 sviesg ir tamsq laukus su
krpminiu liniiq @ntru, o sukinedami dispersijos kompensatoriaus
rankenelE6 nustatomenespalvot4ribq.
4 Skalespadal4 ties laukq riba parodo uzlasinto skysdiolflzio rodikri,
kuri uZsira3omeir palyginamesu lenteldsepateikta reiklme-
5 I5 iinomos koncentracijos c1 ti{palo pasigaminame reikiamos
. C.V.
koncentracijosc2-:Lr tirpal4, kur v1 - menztirclesc1 koncentracijos
tiiris, o v2 - tiiris, iki k'?urioreikia pripilti tirpiklio, kad gaurumereikiam:1
koncentracij4C2.
6 Anksdiau aprasytubiidu i5matuojamec2 koncentracijostirpalo liizi.
rodikli. Analogi5kaipasigaminamedar 4-6skirtingl koncentracijq tirpalus
MATODU
INTER}'ERENCINIU
'l'lK.ll,AS: Liniko mikrointerfcrometru i5matuoti tiriamqiq -kinq
Fevtrtlnu$nolygumomaksimalqir viclutini auk3ti.
FHt I tV <tNl'iS: tiniko mikrointerferometras,tiriamosiosplok5teles'
I)ARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMUI,ES
I Jnik<l mikrointerferometro veikimo pagrindas - Sviesos
htetforencija, kuria vadinamatokia Sviesosbangqsudetis,kai atstojamasis
lilenryvumas nelygustq bangq intensyvumqsumai. Bfrtina interferencijos
nbgs - bangqkoherenti5kumas,t.y. erdvesir laiko ati.vilgiusuderintasSiq
hngfntq procesq vyksmas. KoherentiSkumo sqlyg4, pavyzd1irti,tenkina
*lrurchromatines bangos - erdveje neribotos vieno tam tikro pastovaus
d$nhr ir pastoviosamplitudesbangos.
t ll,riklojant koherentinembangom,i5reiSkiamomlygtimis

s,=r,"r{*(++)]
ir iSmatuojamejq ltiZio rodiklius. Rezultatusiraiome i lentelg.
7 NubraiZome lfriio rodiklio n priklausornybes nuo tirpalo (1)
koncentracijosC grafik4 n=f(c).
8 I5matuojamc nezinomos koncentracijos tirparo liizio rodiklj ir ii
grafiko nustatomejo koncentracijq.
9 SuformuluojameiSvadas. s,=
4,^lr"(+
97, (2\

KONTROIINIAI KLAUSIMAI *t* Ar,A, - bangq amplitudes,'I - svyravimqperiodas, l" - bangosilgis,

bangosamplitude
l ,l, " bungggeometriniaikeliai, t - laikas,atstojamosios
1- Sviesos sklidirnas medziagoje, sviesos greitis, liizio rodiklis;
elektroninesdispersijosteorijos pagrindai. A ltu lygi
Heigensoprincipas ir jo vartojimasaiskinant iviesos atspindZioir lfizio , a = t l A? + 4 + 2 Ar Aq co sp . (3)
desnius.
t,
3. visiskas vidausatspindysir jo vartojimasltizio rodikriui matuoti.
FtE p =2oT - sudedamqiqbangq faziq skirtumas. Taigi
4. Optine rcfraktometro schema. Spinduliq eiga refraktometre. L

llrlrrfnmasisSviesosintesyvumas1, kuris proporcingas A' , priklauso nuo

LITERATORA
Srlhkrinnliq bangg fazitl skirtumo q. Vienose erdvdsvietose,kur ms9=1,
ll3l, p.77-23,34-40.
46 47
jis bus maksimalus, o kitose, kur cos<p=-l - minimalus. Vadinasi,
intensyvumomaksimurnoir minimumo s4lygosyra atitinkamai

L = Iz - 4 = kL ( svyravimq
fazesvienodos) (4)
ir L=(2k+l) (fazespries in g o s ), (s) __J
kur k - interferencijos
eilesskaidius;
k=L,2,3,.-.
Koherentinirtrbangq sistemainterferencijai gauti paprastaisudaroma t__ --ta
iB vieno SviesosSaltinio sklindanti spinduliq pluoltelj dalinant ! du b
spindulius. Liniko mikrointerferometre tai atliekama, naudojant arba f-
stiklini kubq (K, 1 pav. ), kuris turi pusskaidri4 diagonaling plok3tum4,
arba pasvirqlygragreCiq paviriiq plok3telg,padengtEpusiau skaidria Svies4
skaidandiadanga.Saltinio L spinduliuojamaSviesakrinta i toki dalikli K. AB
Perji perejgspinduliai sklinda 2wv.

ObjektyvasO, ir okuliaras O sudaro mikroskop4,per kuri stebimas

ddrnasis pavirSiusP. Okuliaro regimajame lauke taip pat matomos ir
'Sgrforencinds juostos, kurirl forma atspindi pavir5iaus profili. Jei
klrmasis pavirJius lygus, matoma lygiagrediqjuostq sistema. Nelygaus
p6vlrliaw aweju skirtumas A, atsispindint Sviesainuo ivairiq nelygumq
(xrn ir esant tam paCiam k ), yra nevienodas ( L. (4) ). Todel
Inlorfcrcncinesjuostos atitinkarnai i5kreiptos, o, kai yra staigiis reljefo
(tlrlamojo sluoksniostorio ) pokydiai,jos dar ir triikusios.
Juostq iilinkimo arba poslinkio dydis a proporcingas A pokydiui, kuris
fptl dvigubamnelygumo auk5diuih. Kadangi juosta pasislenkaper vis4
nvo ploti, pakitus skirtumui A dydZiu )' (4), tai ieSkomasisnelygumo
rukttis

1 pav.
h=*L. [" = g) (6)
2'\ b)
iki veidrodZio V, nuo kurio atsispindejggfi,ta atgal iki K ir dar kart4
Liniko mikrointerferometre tiriamasis pavir3ius gali bEti ap5viediamas
atsispindejgnuo pastarojo,patenka i lgi! O. Antroji Saltinio L skleidZiamq
ls tik monochromatine,bet ir balta Sviesa.Pastaruojuatveju susidarystik
spinduliq dalis, atsispindejusinuo I! apSviediatiriam4ji pavirSiqP, nuo jo juostos,kurios, i5skyruscentring ( k=0 ), turds visas
Itelios interferencines
atsispindi ir, perejusi pcr K taip pat patenka i O. Sios koherentinis
fpektro spalvas. Tai atsitinka toddl, kad skirtingo bangos ilgio Sviesai
spindulig dalys,susitikgdalik$je K ir kartu sklisdamoslink O, interferuoja.
runksimumosqlyga(4), esant tam padiarnk;c0, patenkinama skirtinguose
€rdvcstalkuose.
 Naudojant sraigtini okuliaro mikrometrq, atliekami interferenciniq
Bangq ilgiarrs kintant tarp l, ir l.+af, interferencij4galesimestebeti tik iki
Irt i3linkimo ( triikiq ) ( dydis a ) bei atstumo tarp juostq ( t )
tol, tol i+AX ilgio bangosk-tos eiles maksimumasneuZsiklosant l" ilgio
bangosk+1 eilesmaksimumo,ty. kol nebuspatenkintalygibe iltavimai. Pasirenkamasdidziausias bei keli ( n=5+10 ) kiti juostos
lUnkimai ( trfikiai ) ivairiuosetiriamojo pavirsiaustaskuoseir, naudojant
(7) (6) bei (9), apskaidiuojamimaksimalus( ft
Qc+\n" = k(2+ Ll) *"x ) ir visi kiri ( ft , )
nelygumo minctuose ta5kuose auksdiai. Vidutinis pavirsiaus
IS Cia seka, kad, ap5viediantbalta Sviesa,bus matomos tik tos
juostos,kurioms
interferencincs auk3tisll apskaidiuojarnas,naudojantformulg

L t( ! \
1r3 (8) h = --:-l ft_o* >.4l. (to)
L1 ,r+l\ -* fr ,)
Siuoatvejuapskaidiuoti
Ieskomajam& formuld
naudojama Prlyginami matavinro, naudojant baltos ir monochromatines 5viesos
ia, rezultatai.
.
n=o,274trl (e)
Kai matuojamasish>1,12, tai, apsviediantmonochromatine Sviesa. KONTROLIMAI KI..AUSIMAI
pav.) iSvaizdosinterferencinesjuostas; tada _nesunltu
patogu tureti A ( 2 -Apsviediant
balta Sviesa, centrines ir krastiniq interferencijos reiikinys. Kuo skiriasi baltos ir
nustatyri ir x>1.
interferencijos juostq intensyvumai Zymiai skiriasi, todel didesni uz vienctq Sviesosinterferencij a?
jq poslinki x nesunku nustatyti tiek turint A' tiek ir B pavidaltt koherenti5kumas.Kaip ji gauti?
rometro optine schema.
interferencini vzwd4.

BANDYMO EIGA LITERATIfRA

1. fiungiamas mikrointerferometro Sviesos saltinis ir ant matavinut p.ra2-152.

-prieS
stateiio objektyv4 padedama tiriamoji plok5tele.. I3 ^prietairrt 9.266-268.
apraSymo, esandio itutt" vietoje, susipaZistama su interferomctlrt
reguliavimu.
2. Rodykle pahymlta rankenele iSjungiamas desinysis interferencirrir
kanalas i rod'k16 vertikali; uZdengiamasveidrodis V ) ir, reguliuoi'ttl
mitcromeiriniu sraigtu, okuliaro regimajame lauke gaunamas ry5ktu
tiriamojo paviriiaus vaizdas. Vel [iungiamas minetas interferent:inlr
juosltg,
kanalas; ofufiaro regimajame lauke turi atsirasti interferencines
Sukant lg3io O 2 reguliavimo rankenelg apie jos paCios ir n;tlE
interferencines galvutes a5i, nustatomas optimalus atsfumas InfF
interferenciniq jutstq ir Siosjuostos orientuojamos statmenai tiriamttle€
r6Ziui. Keidiani Sviesosfiltrq remelio padeti, nustatorra darbui tinkntt{
arba baltos, arba monochromatinesSviesosinterferencija'

50 51

I"ABORATORINISDARBASNr. 12
SvrBsos BANGoSrLGIo MATAvIMASTNTERFBRENCINTU
METODU
TIKSLAS: i5matuoti ilgi tr" bangq, kurias spinduliuoja SviesosSaltinis
(lazeris),tiriant Frenelio biprizme sudarytqinterferenciniv awd4.
PRIEMONFS: SviesosSaltinis( lazeris), lg3iai L,L1,Ia, Frenelio biprizme
FB, mikrometrinis matuoklis, liniuote, ekranasE, Sviesosfiltras F (L ar 2
pav.). Paprastai bandymai atliekami su lazeriniu SviesosSaltiniu,nesjo
1 pav.
2pav.
spinduliuojamos bangos yra labzi koherenti5kos ir monochromati5kos.
Taikinio ( maZqmatmeng) SaltinioSviesa,praejusiper sclektyvqfiltr4 F ir
Frenelio biprizmg irgr gali sudaryti maZiau kontrastingq interferencini
vaad1ekrane E. Siuo atveju I pav. pavauduoto irenginio dali, " lazerirs"
pakeidiameZpav. pavaizduotoSaltinioS, lgSioL ir liltro F rinkiniu, kuriais
52
mas pakankamaimonochromatiSkas lygiagredirlspinduliq pluoltelis,
mcnami Saltiniaiyra i:ymiai maZiaukoherentiiki.
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES
( "taskinio" SviesosSaltinio ) lygiagrediq spinduliq pluo5telis
l95iq L1 fokusuojamasi ta5k4S ( gali bfiti diafragmospty5elis)'
llo talko sklindanti spindulitl bangini pavir$ir1 Frenelio biprizme
lrlijus i dvi atskirassritis ekrane E uZsiklojadu koherentiniai spinduliai.
langivisi bangospaviriiaus ta5kaituri vienq ir t4 padi4 svyravimofazg,
bangq faziq skirtumas bet kuriame erdves talke nesikeidia ir vyksta
rencija. Biprizmeje liiZg spinduliai sklinda taip lyg i5eitq i3 dviejq
tapatingqmenamqSviesosSaltiniqgl15ll ( 1 pav. ), nutolusig vienas
kito per d. Sirl menamqjqSviesosSattiniq spinduliai, pasiekq ivairias
vietas,nueina nevienodoi[io kelius, todel ivairioseekrano vietose
nas interfercncijos maksimumo ar minimumo sqlygos - stebime
ir Sviesiasjuostas-Ekrano centre ( sistemospagrindinejeoptineje
) interferuoja bangos,kuriq nueiti keliai vienodi, t-y. spinduliq eigq
$rtumas A:0. Ta5ked kur stebimapirmoji ( m=l ) interfercncine
fuottr, interferuoja spinduliai, kurrq eigos skirtumas A=1" Si
hterferencinejuostaekranenutolusinuo centriniomaksimumoatstumux.
ll trikampiq SAO ir 515llp oan65umoplaukia, kad
1x (1)
dl
Analogiskas s4lygas galima parasyti ir kitiems interferencinams
fpksimumams, gaunamiemsuZsiklojant spinduliams, kuriq eigq skirtumai
) 1 a ,t -, .ml ' l- (x- - nuotolis nuo centro O iki
Aa= zA,JA...mL;
^
d L
luksimumo) Atstumai x tarp interferenciniq maksimumrl yra vienodi,
y, tr!zrr..."r!t .
todel iverting xud. = pagal (1) galime apskaidiuoti
m
bangosilgi 7' :
x'a'd
2"= (2)
I
53
 tsANDYMO EIGA
a= L n . (s)
Matuodami bangos ilgi 1" turime atlikti tiesioginius atstumq tarp
f
b vertg'
interferenciniq juostq x, atstumq tarp menamq Saltiniq d ir atstumo tarp l, I (5) [ra59iSmatuotas;f ir H vertes,bei pagal(3) apskaidiuot4
menamq Saltinig plokstumos ir interferencinio vaizdo / matavimus. lpkaidiuojame atstum4d tarp SIir SII-
ilgi l'.
Bandymusatliekametokia tvarka: 4, lragat(2) apskaidiuojameSaltiniospinduliuojamqbangg
paklaid4-
1. Ant optinio suolo surenkamaL pav. ar Zpav. parodyta schema-Kartu '10,Ivcrtinamematavimq
su laborantu ar dest5rtojuijungiamaslazeris.
2. Bipnzmg FB slankiodami ant optinio suolo ekrane gauname rySkias , TaONTROLINIAI KL-AUSIMAI
interferencinesjuostas( kartais tenka pareguliuoti ir objektyvoL1 padet! ).
maksimumqir
3. Nuotoli x tarp gretimq interfcrenciniq juostq ismatuojamepritvirtintu ,s{, Kq vadinameinterferencija? Kokios yra interferencijos
prie ekrano mikrometru ( 3-5 kartus ) ir sura5iusi lentelg Xo=0,x1,x2,'..Xrn . minimumu salYg,os ?
maksimumrl padetis ( I pav. ) apskaidiuojamevidutini atstumEx'i4 taqp I Kas yra Svicsos"Uangq koherenti5kumas? Kaip sudaromi koherentiSki
gretimq interferenciniqjuostq. laltiniai ?
?
4. ISmatuojame atsturn4 a ( 1 pav. ) nuo ckrano E iki l95io Lr- Jis t, Kaip interferuoja bangos,atsispindejgnuo plonospleveles
reikalingasivertintant nuotoli / nuo menamqSaltinir;51it 5lliki ekrano E. 4, Kq reiSkiaoptikos praskaidrinimas ?
Urlti"i 5viesosspinduliavimo biid4 ? Kokie lazerinio
5. Nuotoli d tarp 5l i1 5llir atstum4 / paprastai ismatuojamenetiesiogiai, - Kq Zinote "pi"
,t,
atlikg dar vien4 bandym4. epinduliavimo privalumai putygrrru" su kittl Sviesos Saltiniq
6. Tarp biprizmes ir ekrano pastatomedar vien4 glaudZiam4iil93i I-a (2 npinduliavimu?
pav.) ii keisdami tik ekrano viet4, gauname tikruosius Saltinirtr5l it 5lr, *,
esandigatstumu b nuo t,, vaizdus51 ir 52 ekrane. Jei ekrano nuotolis nuo
LITERATORA
lgsio yra f , taii5 plono lg5io formules (F - Zinomaslgsio Zidinio nuotolis)
[1],p. 145-162.
plaukia, kad menamiSaltiniai5l i.5llyra nutolg nuo fa atstumu
l4l,p.l0r-142.
b= ft (3) [8],p. 17-54.
f-F
I5matave f ,pagal (4) apskaidiuojameb.
6. I5 1 pav. ir 2 pav. matome,kad menami Saltiniai5l it 5llyra c-b nuotolyje
nuo objektyvo L1, o
I = o - (c - b) = o * b - c . (4)
ISmatuojameatstumqc tarp l95iq I'zirL4- ir i (a) ira59 anksdiauiSmatuotus
a ir b dydZius apskaidiuojame nuotoli / nuo menamq Saltiniq 5l it 3ll i6
interferencinio vaizdo.
7. I5matuojameatstumqH tarp menamqSaltiniqvaizdq Sr ir Szekrane- I5
lgsio didinimo formulesplaukia, kad atstumasd tarp menamqSaltiniq Sl ir
S"yra

54 55
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 13
DIFRAKCINNS CANNELES KONSTANTOS NUSTATYMAS
TIKSLAS: nustatyti difrakcines gardeleskonstant4 ir neZinom4Sviesos
bangosilgi.
PRIEMONES: difrakcine gardele, goniometras, Sviesos Saltinis.
Goniometras - tai prietaisas prizmiq bei kristalq kampams matuoti-
Goniometras, turintis dispersing prizmg arba difrakcing gardelg,
naudojamaskaip spektroskopas.
S lklinio plokltumoje pastatykimeekran4. Paprastumodelei tarkime, kad
1 Pav.
Goniometras sudarytas i5,Statyvo, kuriame itvirtintas horizontalus
-
Ziedas1, suZymetaslaipsniais.Stalelis2 gali suktis apie vertikaliq a5i. Ant
jo statomas spektrinis prietaisas ( prizme, gardcle ) arba tiriamasis
kristalas-Viri stalelio 2 apiejo vertikali4 a5isukasihorizontalusZiiironas3.
Jo pasukimo kampas matuojamasZiedo 1 skalcje ( Zitironas ir stalelis
sukasi nepriklausomai vienas nuo kito ). Vicnamc lyglje su Ziiironu yra
kolimatorius 4. Kolimatoriuje yra glaudZiamasis l95is, kurio Zidinio
plokltumoje yra siauras ply5ys Ap5viestasplyiys atlicka linijinio Sviesos
Saltiniovaidmeni. I3 kolimatoriaus iScinantislygiagrcdiqspindulitl pluoltas
krinta i difrakcing gardelg.Difragavg spinduliai T.ifironoobjcktyvo Zidinio
plokitumoje sudaro difrakcini spektr4. Ji stcbinrc t>kuliaru , atliekandiu
lupos vaidmeni. Okuliare yra sifllclis, kuris sulapatinamassu tiriam4ia
spektrine linija.
56
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES
t)aprasdiausiaskaidrioji vienmate difrakcine gardele yra stiklo ar
hnrco plok5tele su daugybevienodos formos lygiagrediqreZiq, atskirtq
*rknidiiais tarpais.Viename milimetre biina 300,600, 1,800ir net iki 2400
f€fiiq,kai gardelesplotis keli centimetrai.Vadinasi,bendrasgardelesreZiq
*alCius N yra labai didelis. Palymekimc gardeles reZio ploti b, o
ierkaidraus tarpo ploti a- Dydis d=a*b yra vadinamas difrakcines
3nrdcles konstanta.
Padekimelygiagrediaidifrakcinei gardeleisurenkarnqjik;Si,o pstarqo
tlntmcnai i difrakcing gardelg krinta plokSdia monochromatine banga.
Tuomct kickvicnas apsviestasgardelesreZis tampa atskiru kohere,ntinig
bangqSaltiniu,spindu-liuojandiu 5vies4visomisgalimomiskryptimis. sviesa,
rt;klidusi i3 atskiry reZiq,interferuoja, ir ekrane matome difrakcinl vau'd4
, rySkiassiaurasjuosteles,atskirtas palyginti pladiais tamsiais tatpais. ( 2
pnv. parodytasSviesosintensyvumopasiskirstymasdifrakciniame vaizde ).
thntre matomasmaksimumas,kuri sukuria spinduliai,
Difrakcine
gardelc
r iii
Zpav. .
krintantysstatmenaii ckran4 ( .p=0 )-
I5 atskirg reZiq atitinkami spinduliai, krintantys k4rptimis, kurios
tenkinasqlygq
d sing ** = *m)' (m=0'1'2'3"')' (1)
57
 interferuodami stiorina vienas kit4. virpesiq
ampritude atitin*amame l. Sukdami Zi[roneli toliau, jo siiil4 sutapatinamesu kuria nors pirmos
ekralo ta5keyra N kartq didesne,negu
ampritudevilpesiq, kuriuos sukeria eilosspektro linija ( j4 nurodo destytojas)- PasiZymimekampq<p1.
spinduliai iSvieno plySio,krintantysk-ampu
,p, {, SukdamiZitroneli i kit4 gusg nuo nu[nds eiles spektro, nustatomet4
prdiq linija atitinkanti e r. Matavimus atliekame tris kartus ir
A^o= NAr, apskaidiuojame i5matuotq kampq vidurkius. spinduliq
e) ,Nustatome
o intensyvumasI=* yra N2 tartq didesnis,
.Sviesos negu intens5ruumas Qt > - < po >)+\< I t > - < tp o >)
Sviesos,atejusiosij vieno ply5ioI,: kamp4:,, -\<
ditrakcijos
2
5, Spektro atlase randame linijos bangos ilgi ir i5 (1) formules
1-o = NtIr. difrakcinesgardeleskonstantq.
(3) apskaidiuojame
Tokiu bridu, (1) rygtis nurodo pagrindiniq 6. ApskaiC.iuojamedviejq nustatSrtg difrakcines gardeles konstantq
.. intensyrnrmomaksimumq
padetis,o m=0,L,2,3...yra-vadinarnu,pigrir,Oi"i dydZiqvidurki <d>.
l rn"t irrrurn,l
Pirminiai ( pagrindiniai minimumai susidaio "il. 7. Destytojasnurodo neZinomobangosilgio linij4. NustatomeSio bangos
. . ) kryprimis *,t,raoo,i* is
i'tain[ to paties.rezio taskg sklindantys spinduliai interferuodami llgio Sviesosdifragavimokamp4 pirmos ir antros eiles spektruose(pagat3
kitus panaikina.Siq minimumq satygatokia.l '.Lv^'v^uvuo vieni
lr 4 punktus).
ll. Pasinaudodami iJmatuotu difrakcines gardeleskonstantosdydZiu, ii
(l) formulesapskaidiuojameneZinomqbangosilg! X,.
bs.rfi(P= o*r=.x" *ml';m=1,2,3,..- (4) 9. Suformuluojamei5vadas.
kampas,
5ld""gt furiug T.1to*i pagrindiniai maksimumai,priklauso
nuo Sviesosbangos ilgio, KONTROLINIAI KLAUSIMAI
tai difrakcine lardele y,, ,;"il;ri_
Atstumas tarp maksimumq ( tam tikrim l" f.i",uirur.
) priklauso nuo gardeles I . Sviesosprigimtis. Matomos Sviesosbangl ilgig intervalas.
korutantos.
Apsvieiiant difrakcing garderg balt4ja sviesa, 2 . Sviesos difrakcija. Hiuigenso - Frenelio principas. Frenelio zong
stebimas sartinio metodas.
difrakcinis spektras-Skaidiusm vadinamas
spektro eile. centre ( m=0 t . Difrakcine gardele, jo" konstanta. Difrakciniq gardeliq r[Sys.
stebimas )
.neissklaidytas sartinio atvaizdas - nulines eiles spektras; Difrakciniq gardeliq taikymas.
abi puses. jg i5sidestgpirmos, antros ir kitq
1m.e_tri3k{i ":g eiliq spektrai. 4. Gardeleje stebimq difrakcijos pagrindiniq maksimumq ir minimumrl
Aukltesnes eiles difrakciniai spektrai iJ'dariesvienastitq Jtffilq
kra5tqnuspalvinavioletine, o ilorini _raudona vidini s4lygos.
Sviesa. Kodil nestebimasspektras centriniame maksimume?
BANDYMO EIGA
LITERATORA
1. Kolimatoriaus ply5i
i Zinomo spektro fuiesos Jaltin!. lll,p. L52-t64.
-pasukame
statmenai isejusiemsis kolimatoriaus spinduriann pastato* o-it ut"iog
gardelg.SukdamiZifirono okuliar* sufokusuoja_" [8],p. a2-a8.
,p"t,rirr", I;*,
ziiironeri- surapatinamejo siiia ,u ,rrrtioio-
3. l*d^""l ,pe-lrio uiouriu.
ziedo A skaleje nuskaitome ku"pe cps.Tai
atliekame tris kartus ir
nustatoneevidutini <go> diduma.

I"ABORATORINIS DARBAS Nr. 14
MALIAUS DESNIO PATIKRINIMAS
TIKSLAS: i5tirti Sviesospoliarizacijosrei5kini, nustatyti praejusiosSviesos
pro poliarizatoriq poliarizacijoslaipsni, patikrinti Maliaus desni.
PRIEMONBS: irenginysMaliaus desniui patikrinti ( 1 pav- ). Ji sudarodu
cilindrai. Pirmamecilindrc yra nattiraliosSviesosSaltinisS ir poliaroidas P
- poliarizatorius.Antrarne cilindre iddtaskitas poliaroidasA - analizatorius
ir fotovarza F. Ji nuosekliai sujungta su galvanometru G ir maitinimo
SaltiniuE.
-J;h II
l{
_,
:1."[d.l
I pav.
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULFS
SviesospoliarizacijosreiskinysaiskinamasSviesosbangineprigimtimi.
Sviesa.- tai skersine elektromagnetine banga, kurioje elektrinio ,E ir
magnetinio ,F hukq stiprumo vektoriai yra statmeni tarp savgsir statmeni
bangos sklidimp krypdiaif . saltinio skleidziama Sviesa- tai daugrbes
atomq i5spinduliuotq elementariq bangq visuma' Siq Uangq E it E
kryptys ivairiai orientuotos sktidimo krypties atZvilgiu.Jei visosvektoriaus
.E 1 t.to padiu ir F ; t .yptyt yra lygiavertds, tokia Sviesavadinama
nat[rali4ia arba nepoliarizuot4ja Sviesa.Jei Sviesospluo5telyje vyrauja
kokios nors krypties virpesiai, turime dalinai poliarizuotq 3vies4. Jq
apibtrdinapoliarizacijoslaipsnisPs:
60
-
f" = {-* -{-t (1)
1-o + 1.ro
Iro ir l.in - didziausiasir maiiausiasSviesosintensyvumas,atitinkantis
vicnakitai statmenasvektoriaus .E tryptit.
, Tiesiai poliarizuota Sviesayra tokia, kurioje elektrinio vektoriaus E
f,pejimai vykstavisq laik4 viena kryptimi. Plok$tuma,nubrdZtaper Sviesos
plolcituma.
hngossklidimokrypti ir vektoriqE, vadinamapoliarizacijos
,' Optine sistcma, skirta Sviesaitiesiai poliarizuoti, vadinama
iumi. T'ai gali biiti i5 tuimalino kristalo ilpjauta plok3tele-Ji
idiia tik vienos elektrinio vektoriaus E virpesiq krypties bangas'
izatoriai skirti poliarizuotai' Sviesai tirti vadinami analizatoriais.
Lt analizatoriq, pto ji praejusiosSviesosintensynrmaskinta. Sviesa
ji visai nepraeina, kai poliarizatoriaus P ir analizatoriaus A
idZiamq Sviesosbangq E vokt<lriai yra statmeni. Maliaus desnis
ko pro analizatorig praejusioslviesos intensyvumo I priklausomybg
kampo tarp poliarizatoriausir analizatoriauspoliarizacijosplok$tumq
I=Ioc os z e
da Ie i analizatoriqkritusios Mcsos intensynrmas.
Q)
Natiirali Sviesai5 Saltinios ( 1 pav. ) patenka i poliarizatoriq P. Jame
fviesosspindu$s dvejopail0lta, t.y. i5siskaidoI du spindulius,poliarizuotus
tarpusavyjestatmenoseplok5tumose,sklin<landiusskirtingais greidiais ir
fkirtingomis kryptimis. Vienas i5 siq spinduliq stipriai sugeriamas.Pro
poliarizatoriq praejusi Sviesayra tiesiai poliarizuota. Toliau Sviesapraeina
joje sukelia vidini fotoefekt4.
lro analizatoriq & ap5viediafotovarl4 F ir
bOt to grandineje atsiranda fotosrove, kuri registruojama galvanometruG'
Analizatorius A yra sujungta$ su antruoju cilindru, kuris gali suktis
apie opting asi, sutampandiq su cilindro simetrijos asimi. cilindro
pivi*iuje yra skale sugraduota laipsniais. Joje atskaitomas analizatoriaus
postikiokampas.
PraejusiosanalizatoriqSviesosstiprumasdidliausias, kai kampastarp
poliarizatoriausir analizatoriauspagrindiniq ptokstumq 9=0'. Kai kampas
b=900, analizatorius poliarizuotos Sviesos nepraleidZia ir praejusios
analizatoriq Sviesosintensyvumasyra maZiausias.
Elektros srove i fotovarzos grandineje proporcinga pro analizatoriq
praejusiosSviesosintensyvumuiI:
61
 =';
i =k J 6, Panaudojusi5 (3) s4ry3ioi5reiKtus iviesosintensyvumut /-u* "
PanaudojusMaliaus desni (2) gaunama:
i
I'nn = 3[ bei (1) formulg, apskaiiiuojamas Sviesospoliarizacijos
i = ktl o cosz(p I(r
I3 poliarizatoriaus
iSejusios
Sviesos nekinta,tai ir sandauga
intensyrmmas lrlpsnis:
klls pastovi, t.y- klls=k i1 t -,
P - --!ssr----!q!-
"l.o + i-.
i=kcos'g (4)
Taigi, jei ii matavimo duomenq gaunama,kad elektros srove fotovarZos 1, Jei P5(1., Sviesa dalinai poliarizuota. Tuomet apskaidiuojamos
io1:
grandineje tiesiog proporcinga kampo tarp poliaroidtl pagrindinirl lotosroves,atsiradusiostik del poliarizuotosIviesospoveikio, reikimes
plokltumq kosinusokvadratui, tai reiFkia,kad Maliaus-desnisyra teisingas. ioi =<i i> - ( i-io >'(i = 0'12'3"''9)
Siuo atvejugrafing priklausomybgi=f(cos2g) vaizduojaticse. t, Apskaidiuojamoscoszgreik5mes.
9. Matavimq ir skaidiavimqrezultataisura5omii lentelg:
BA}IDYMO EIGA
j ij 1.. <i;> cos2gj
L. Sujungiamairenginio Maliaus desniui tikrinti schema( 1 pav. ).
2. Sukant antr4ii cilindr4 (analizatoriq) surandamapadetis, atitinkanti 0 00 lmax i-o < !"o>
didZiausi4 fotosroves reikSmg i,oo. Siuo atveju karnpas tarp 1. 100
poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plok5tumq lygus nuliui n0
(q=0o). Atskaitomas cilindro skaleje 3i4 padeti atitinkantis kampas cr6. :
Galvanometru i5matuojama srovesreiklme i*o.
9 900 i.io (i61) 0
3. Pasukant analizatorig kas Ac,=100, uZra3omas kampas tarp \nin
poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plokltumg
10.Bandymorezultatai pavaizduojamigrafiikai io:(cos2g)-' - --
9i = di-ao= iA,a ll.Pagai gautq $afikq suformuluojima i3vada apie Maliaus desnio
ir atitinkainas fotosroves stipruulas i; ( j=0,1,2,3...,9 ). Taigi kampas g galiojir4.
keidiamasnuo 0oiki 900. KONTROLINIAI KTAUSIMAI
4. Kai q= 900, fotosrovd grandineje minimali i611, nes fotovarZa maZai
ap5viesta, kadangi praeina analizatorig tik kritusi i ji nepoliarizuotos 1. Apib[dinkite natiiraliqi4 ir polirizuot4j4 Mesq-
Sviesosdalis. Del kampo cr paklaidq 5i padetis nevisadasutampasu skales 2. Sviesospoliarizacijosb[dai.
parodymu 61=u6+900. Taigr Siek tiek pasukinejant analizatoriq, 3. Poliaroido veikimo princiPas.
surandamaskampas cr' atitinkantis i.i,, ( g=900 ). Dabar atvirkSd.iaeiga 4. Suformuluoti Maliaus desn[.
5. Kaip eksperimenti3kai isitikinama Maliaus desnio teisingumu?
malinant kuorpq g iki 00kas 100uZraSomosfotosroves reik5mesi,
LITERATf]RA
5. Vienodoms kampo g; reiklmems apskaidiuojamos srovds vidutines
reiklmes <i;>. [1],p.178-L86.
181,p.62-73.
62 63
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 15 SklindantSviesaiopti5kai aktyviaistirpalais, poliarizacijosplok5tumos
prtstikio kampas g yra proporcingastiqpalo sluoksnio storiui I ir tirpalo
CUKRAUS KONCBNTRACUOS NUSTA'IYIVIAS koncentracijaic:
POLIARIMETRU g=(a)cl, (2)
din(a) tirpalo savitoji sukimo geba.
TIKSLAS: susipazinti su poliarimetro veikimu, nustatyti cukraus Savitoji sukimo geba (cr) skaitmeni5kai lygi poliarizacijosplok5tumos
tirpalo
geb4ir neZinomqcukrauskoncentracij4iirpate. posfrkiokampui nusklidusSviesai1 m ilgio keliq vienetineskoncentracijos
:.:i$qt\9"
PRIEMONES: poliarimetras, zinomos ir nezinomos' tlrpale.
koncentracijos
tirpalai, liniuote arba slankmatis. Sviesos poliarizacijos plok5tumos posiikio kampas matuojamas
pusSeseliniupoliarimetru. Supaprastinta poliarimetro optine schema
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES pavaizduota1 pav.

sviesa yra skersine elektromagnetine banga. Joje elektrinio PKTA

stiprumo vektoriaus .E ir mugnetinio lauko stiprumo
lauko
vektoriaus fr
-- r--l
->l n
virpesiai lt tt t\ |
ryksta plokstumoje statmenoje bangos rttioi,no k4rpdiai. sie --+l
rlF*l--t
-:l /
/l ll r_ _ F_ l\ |
t__
vektoriai visada tarp savgsstatmeni, toiel pakanka nagrineti virpesius l+\

vieno i5 iq. Daznia*siai pasirenkamas .E vektorius, nes sqveikaujant

Sviesaisu medziaga,didesni poveikiiai sukelia elektrinio lauko virpesiai.
tik
=v_t Lt | ll I I I

L_\
\ |

sviesa,kurios elektrinio lauko stiprumo vektori-ausE virpesiaivyksta 1 pav.

vie.lojg plokstumoje,vadinamatiesiai poliarizuota. si ptotstu-a
vadinama
poliarizacijos plokstuma (senesniuose vadoveliuose
potiarizacijos
plokituma buvo vadinama fr viqpesiq prokrtuma).
sklindant $viesai
optiSkai aktyviomis medziagotnissviesosbangos elektrinio vektoriaus
.E
(tuo padiu ir ,F vektoriaus) viqpesiqprokstuma pasukama.
sis reiskinys
vadinamaspoliarizacijos plokstumos sukimu. optiniu aktyv'mu
pasizymi
kvarcas, grynieji skysdiai - terpentinas, nikotinas, cukraus ir gliukozes
i vandeniniai tirpalai ir kt.
sviesospoliarizacijosprokstumosposrikio kampasg yra proporcingas
Sviesosspindulio kelio ilgiui I toje medZiagoje:
Lygiagredigspinduliq pluo5teliskrinta i potiarizatoriq P. Jame Bviesa
ticsiai poliarizuojama.Toliau poliarizuota Sviesapraeina kvarco plokstclg
K, tirpalq T, analizatoriq A ir ap5viediastebejimo lauk4. Kvarco plok5tele
dengia tik centring Mesos srauto dali. ko jS praejusios 5viesos
poliarizacijos plokltuma bus pasukta kanpu y. Taigi, praejus Sviesaikvarco
plokstelg,Sviesossrauto centrine dafisir kra5tai buspoliarizuoti skirtingose
plok5tumose. Todel matymo laukas pasidalins i tris dalis, kuriq
nplviestumaspriklausys nuo kampo tarp Sviesospoliarizacijos plokltumos
ir analizatoriaus poliarizacijos plokstumos g. Pagal Maliaus desni
praejusiosSviesosanalizatorig intensyrmmas:

,i ii' "
(p=c(l,
yll sukamoji geba, priklausanti nuo medziagosprigimties,
(l)
sviesos
I=Iocoszg,
dia Ie - i analizatoriqkritusios Sviesosintensymmas.
(3)

ilgio ir temperattiros.sulramoji geba a skailine u"it" rygi kampui, Jei sukant analizatoriq, jo poliarizacijosplokltuma AA yra statmena
l Pu_ngo*
fyiuo
pasukapoliarizacijosplokstum4 optiikai aktyvi medziaga:nusklidus poliarizacijos plokltumai OP (AA r OB 2 pav. a atvejis), r. y.
Sviesaijoje 1 m ilgio keliq. poliarizatorius ir analizatorius sukry2iuoti ( g=900 ), laukelio krajtai
tamsiis. Jei AATOK" tuomet laukelio vidurys neap$viestas(2 pav. b
atvejis). OK nurodo pro kvarco plokitelg praejusiosSviesospoliarizacijos
65
 Q=Q'- 9 0 '
plok5tum4. Jei plok5turna AA statmena kampo POK pusiaukampinei
4. Slankmadiuar liniuote iSmatuojamastirpalo sluoksnio storis 1.
c atvejii ) arba su ja sutarnpa(2pav' d atvejis),visi laukeliai
iZp*. 5. IS (2) formulesapskailiuojamatirpato savitoji sukimo geba(cr):
vienodai apSviesti.
Poliarimetrassuderintaspusscseliui,kai analizatoriauspoliarizacijos
plok3tuma statmena POK kampo pusiaukampinei ( 2 pal' " atvejis )'
Tuomet laukeliai si$nai apsviesti ir nezymfrs analizatoriaus posfrkiai
@\=t (4)

sukelia pastebimuslaukeliq aplviestumq pakitimus' 6. I poliarimetr4 idedamakiuvete su nezinomoskoncentracijostirpalu c'

Taigi, suderinuspoliarimetr4 pusieieliui, idedamakiuvete su opti3kai lr i,i punttuose nurodytu bfldu nustatomas poliarizactjo: plokltumos
aktyviu tlrpalu. DCI to Sviesossrautrl poliarizacijos plokstumos pasukamos porfuio kampas S . IS (2) formules apskaidiuojamatirpalo koncentracija
kampu q ir laukeliq apfuiestumai issiskiria. Laukeliq apfuiestumai vel ,q:
susivienodina, pasukant analizatoriq tuo padiu kampu 9, kuris ir a-
i5matuojamas.
o=6- (5)

?. NeZinoma koncentracija tirpale apskaidiuojama pagal poliarizacijos

K iA
t\.
plok3tumosposiikio kampus <pir <5 :
A
\i\ ll f-I ts
i\ _ \z__ ct=c9z- '
a
(6)

AO A 0
8. lvertinamosQ paklaidos,palyginamospagal(5) ir (6) formules surastos

€r
A
/'ffi-\ /GF\
/TT\ noZinomoskoncentracijos reik5mdstirpale.
(E )
\u--, w
/<x><\
tttl
\Ll_/
d
KONTROLINIAI KI.-AUSIMAI

a b c
1. Kokia fuiesa vadinama natiiraliqja ir kokia tiesiai poliarizuota.
2. Poliarizuotos Sviesosgavimo btdai.
2Pav-
3. Poliarizacijos plokstumos sukimas.optiSkai aktryios medziagos.
4. Poliarimetro veikinro principas-
BA].{DYMO EIGA
LITERATIfRA
1_.Iremus i3 poliarimetro kiuvetg, okuliaras sufokusuojamastaip, kad bfltq
ai5kiai matomos laukeli dalijandios linijos-
2. Sukant analizatorig, poliarimetras suderinamas pusseseliui, - t. y. visi [1],p.178-1B6.
laukeliai silpnai, bet vienodai ap3viesti.Pagalskalesparodymusnustatoma 18j,p.62-73.
nulines padeties reiklme cPs.
3- | poliarimetr4 idedama kiuvete su zinomos koncentracijos cukraus
titplh- Laukeliq aplviesturnas vel suvienodinamaspasukant analizatoriq'
I5 skales parodymq surandamas kampas 9/. Poliarizacijos plokrtumos
posrikio kampas g lYgus:

67
66
 spinduliams, yra jo pusiausvyrasis pobtrdis' Itrspinduliuojamg
I"ABORATORINIS DARBAS Nn 16
rmagnetinftlbangq spekirine sucletis ir intensyv'mas priklauso nuo

Su,uvmlro sprNDULHvIMo ryRrMAs IR TEMPERAT0RoS Sifumini spinduiiavim4 apibiidina spinduliavimo srautas

on;r" t'Y'
MATAVIMAS OPTINIU PIROMETRU gijor fi"lit i5spinduliuojamas i5 plotovieneto per laikodeTtq dfyl
nuo v iki dv. Pastarasis priklauso nuo spinduliuojamo k$no
DARBO TIKSLAS: optiniu pirometru i5matuoti ikaitinto ktno iros ir daZnio ( arba bangosigio )- Energijos sraut4, kud visomis
temperatiirqir nustatyti Stefano-Bolcmanokonstantq. tam
is spinduliuoju iu^ tikrame daZnio intervale kfrnas,esantis
DARBO PRIEMONES: nykstamojosiiilo pirometras, kaitinamoji lempa, temperaturoje, apibiidina spinduliavimo Elba lur;-Sqinduli.avtlo
ampermetras,voltmetras,maitinimo Saltinis. iB ploto vieneto
- tai inergijoi srautas,kuri k[nas i5spinduliuoja
Temperatfiros matavimo optiniu pirometru principas pagrlstas kryptimis vienetiniame daZnio intewale:
ikaitinto kiino spalvos ir Ivytejimo intensyvumo palyginimu su etalonines
lemputes siiilo Svytejimu. Pirometr4 (1 pav.) sudaro okuliaras 1 ir d@,,,
objektyvas 2, lempute 3, kurios grandindje yra srovesSaltinis 4, reostatas 5 tur=-ZT (1)
,
ir ampermetras 6. ampermetra,ssugraduotas ne srovds, o jos ikaitinto
nuo
siiilelio temperatiiros vienetais. SvytOlimas sulyginarras reostatu; 5, imenti5kai stebima spinduliavimo gebos arr priklausomybe
raudonojo filtro (1.=0.65pm) Sviesoje.Matuojant ternperatiir4 didesng esant tenrperatiirornsTr ir Tz pavaizduota 2 pav'
negU 14000C, pastatomas rnatinis filtras 7 ir temperat[ra stebima kitoje
skaleje.

2Pav. v

Suminis spinduliavimo srautas visame daZnio intewale vadinamas

spinduliavimo geba err irapskaidiuojamas pagal forrnule:
@6

I Pav. v;t
Q)
"- 1^ = lde..-=l
J-
00
s..,dv.
DARBO METODIKA IR PAGRTNDINES FORMULES kiinai daugiau ar maiiau sugeria krintandi4 i juos elektromagnetiniq
g energii4.-lei i kiino pavirliaus ploto vienet4 per laiko vignet4 krinla
, KEnai, ikaitinti iki pakankamai aukstos temperatfiros Svyti, Ly' imo energilossrautas dO; , sugertosir krintandios energijq
spinduliuoja elektrornagnetines bangas. Toks spinduliavimas -vadinamas is vadinamassugerirno geba:
Siluminiu. Pagrindine Siluminio spinduliavimo savybd,kuri nebiidinga kitq
69
68
 I.U (e)
A", =*- (3) e, = -f-
d@
DidZiausiasugerimo geba gali buti lygi vienetui ( A*,r=t ). Tokie ktrnai (8) ir (9) gaunameStefano'Bolcmano konstantos i5raiik4:
vadinami absoliudiaijuodaisiais.
IU
B. Stefanas ir L lJolcmanasnustate desd, susiejanti absoliudiai
juodojo kfino intcgraling spinduliavimogeb4su temperatira:
o= '7V1 (10)

€r -- oL , (4) t nustatJrtistefano-Bolcmano konstant4 o, reikia iSmatuoti elektrines

ines parametrus I,t, ir spinduliuojandio kiino bei aplinkos
tia o:5,67.L0{ t$ir(mzld) - Stefano-Bolsnanokonstanta.
rasT ir To.
V.Vynas nustat€ desni, kuris teigia, kad daZnis atitinkantis absoliudiai
juodojo ktno spinduliavimo gebos maksimum4, yra tiesiai proporcingasjo
BANDYMO I]IGA
absoliutineitemperatflrai:
Paruo5iame darbui optini pirometrq. fiungiame pirometro ]raitinimo
vroo = bT - ,(s) ;ini; arrpermetro rodykle"rodo "0'. Sukant disk4 5 pagal laikrodZio
Bangos ilgis, atittinkantis spinduliavimo gebos maksimum4 atvirk5diai stebime
[iungiame pirometro vati'q- Per okuliar4 .pilo-lftlo
proporcingas temperatiirai : sitrlq, kuris pastebimas, kai jo temperat[ra yra aple Jt't.l t-'
Keidiant okuliaro
iame raudonq filirq ( matinis filtras iljungtas )'
^b jo gauname ryikq lemputds siiilo vandq'.
n^=T' (6) ti, t.y. stumdant vamzdeli,
si0lelig temperattrr4 matuoslme'
l3ungiame kaitinimo lempos, kurios
dia b=2,898.10i mK - Vyno konstanta. ii,,ir* ialtini ir sudarorne nedidelg itamp4, kad lempute silpnai Sviestq.
' Jei kiinas yra ne absoliudiai juodas (. &,r<1 nukreipiarne kaitinimo si8l4 ir nustatome qskq
) tai (a) formule Pirometro objektyvq i
perra5omataip: izdq. pirometr4 pastatome taip, kad jo lemputes siiilas uzdengtq tiriamos
er = A-oTa (j) tinimo lempos sitrl4
lemptlt€s
Dest5rtojasnurodo srov6sdidumus, kuriems esant matuoiama
dia A - kfino sugerimo geba. q
riflo tenrperatiira ( 5 - 6 matavimai ).
Absoliudiai juodojo ir kiekvieno kEno, kurio A,,r<1 temperatiiros, esant t'-iimatuot4
5. Matavimo duomenis ( I-sroves stiprum4, U-itamP4:
vienodam Svytejimo intensyrnrmuibus skirtingos. Norint rasti tikrqj4 kiino surasome lentelg.Nustatome tikrqiq temperatiir4
pirometru temperattirq ) i
temperatiirq reikia Zinoti spinduliuojandio kiino juodumo koeficientq,
t pagal i5matuotq pirometru t, ir darbo vietoje pateikt4lentelg
nusakom4 sug6rimo geba A"r. Tikroji spinduliuojandio kiino temporatiira o
6,'Plgal (10) formulg apskaidiuojameStefano-Bolcmano konstant4
T apskaidiuojama pagal pridet4 lentelg (t, - i5matuota rySkumine
(A=0,85).
temperatiira ).
?. Suformuluojame iivadas.
Jeigu ikaitgs kiinas, turintis temperatiir4 T yra aplinkoje, kurios
temperatiira To , jo spinduliavimo geba KLAUSIMAI
KONTROLIMAI

e, = Ao\f - tr) (s) 1. Situminis spinduliavimas ir jo savybes.

ir sugerimo
Jei kiin4, kurio temperatiira matuojama, kaitiname elektros srovc I. o j4 Z. Sito*ioio spinduliavimo charakteristikos: spinduliavimo
sukelia itampa U, tai kiino pavir$iaw ploto vieneto spinduliavimo gcb r geba,integraline spinduliavimo geba'

70 71,
3. Sihminio spinduliavimodesniai- I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 17
4_ Energijos pasiskirstymas absoliudiai juodojo kino spinduliavimo
spektre. rsoRrNro FOTOEFEKTO DTSNINGUMU TIKRINIMAS
5. Planko matinio spinduliavimo hipoteze- Planko formule'
soties fotosroves
6. Optinio pirometro veikimo principas. t AS: susipaiinti su iSoriniu fotoefektu, patikrinti
lausomybgnuo katodo aplviestumo :^rr: .
fotoelementas, Sviesos Saltinis'
I-ITERATURA ertrorrigsr"akuuminis
Saltinis'
tras,- vottmetras, liniuote, nuolatinos itampos
lll, p.3-7.
[2],p.5-12.
l4]1,p.24t-259. DARBO METODIKA TRPAGRIM)INES FORMULES
[10],p.3-7.
Fl.GcrcaslsSTrntyrinedamaselektromagnetinirl.bangqgcneravim4,
i5Lkia-elektronai' Sis
nustate,kadveikiant SviesaiiB medZiago,pun#iuo,
istyre AStoletovas'
reilkinys vadinamasiSoriniu fotocfektir. Detttioguttus :
rezultatus nustatyti Siedesningumai
ApiU"rrOrinuseksperimentinius sukeliandios
1.. Pastoviai S"i"t"t Suftinio spinduliuojamosSvi9so--s,
filelusig elektronq skai3ius per laiko
fotoefektq, spektrinei sudediai,
vienetqyra proporcingaskatodo ap$viestumui'
nepriklauso nuo
2. I5lekusig eteictronq didZiausia kinetine energija
katodoaSviestumo,op.ittu.''onuofotoefektqsukelusiosSviesosbangos
ilgio (daZnio).
bangos ilgis
3. Epistuoja fotoefektq sukeliatis didZiausias
riba' priklausantis
(maZiausiasdaZnis),vadinamas ioto"f"kto raudonqia
nuokatodomedziagos'^ r1 : r--r:xr:r,..-:,r energija nep:rikrauso
Eksperimentiniaifaktai, kad islekusiqelektronq
apsviestumo),o.priklauso
nuo krintandios sviesosintensyvumo( katodo
nuo bangos ilgio ir minimalus. krintandios i katodq Sviesos
"ti;G; yra aiSkinami lvantines mechanikos
daznis, sukeliantis f;L-;i;kA,
A.EinSteinas. Pritaikgs
pozitrriu. Kvanting fotoefekto ieorijq sukrire
bangq spinduliavimo ir
Plariko hipotezq apie kvantini elektromagnetiniq
sugerimopob[di,jis ulra5e fotoefekto lygti:

A.+,
hv= (1)

konstanta, l't - elektrono

tia hv - sugertohvanto energqa' h - Plant<o
greiti, A - elektrono
mase,Z-"* - i3lekusio elektrono didZiausias
nuo medZiagos
iSlaisvinimo i3 katodo pavir5iaus darbas, priklausantis

72 73
rii5ies, t. y. minimali energija, kuri4 reikia suteikti elektronui, kad jis
i5lektq i5 katodo pavir$iaus. Einiteino ggtis fotoefektui (1) i$rei5kia
energijos i3silaikymo desni, iskaitant hipotezg, kad. elektromagnetinio
lauko energijasugeriamaapibreZtomisporcijomis- kvantais,kuriq energda
proporcinga daZniui. I3 (l)plaukia, kad minimali fotoefektq sukeliati rrr-rtrrTl
kvanto energija:
hv,=/ (2) 1 pav.

irA u'=i (3) I - vakuuminis fotoelementas,2 - SviesosSaltinis,3 - nuolatines itampos

laltinis,4 - itampos daliklis,5 - voltmetras,6 - mikroampermetras,7-
Zinant i3laisvinimodarb4 A, i3 (3) apskaidiuojamefotoefekto raudonosios liniuoti, 8 - jungiklis.
ribosdalni v, .
I5 fotoefekto desningumo,kadi5lekusig elektronq per laiko vienet4 BANDYMO EIGA
skaidius proporcingaskatodo ap5viestumui, kai nesikeidia krintandios
Sviesos spektrine sudetis, plaukia,kad voltamperineje fotoefekto 1. Prie5pradedantmatuoti patikriname L pav. pateikt4 schemq.
charakteristikoje stebima soties srovd Wa proporcinga katodo 2. Esant didZiausiamapfuiestunnri(maZiausiamr, kuri nurodo destytojas),
ap5viestumui,t. y. itrmatuojamefotosrovespriklausomybgnuo itampostarp katodo ir anodo.
i" -E (4) 3. NubreZiamevoltaryering charakteristike i=f(V).
Taikinio Sviesos 4. I5 voltarryerines charakteristikos nustatome itampos, kuriai esant
Sa5tinio
atveju
fotosroveisisotina,didum4.
I
.tr,=-;COSCI, (s) 5' sudarius toki4 itamp4 (arta Siektiek didesng)i5matuojamefotosroves
r- priklausomybg nuo atstumo r. NubrdZiame grafing priklausomybg
dia I-Saltinio Sviesosstiprumas, r-jo atstumasnuo katodo pavirliaus, cr- / r\
kampas tarp normales ir krintandio i katodo pavirliq Sviesosspindulio. Jei i" = f[;1 .
spinduliai krinta statmenaii katod4 (cr,=0), tai \r-,/
6. Suformuluojame i3vadas-
E=+
r-
, (6)
KONTROLIMAJ KT.AUSIMAI
ir pagal(4)
1. I5orinisfotoefektas.
.I
t,_7 2. ISorinio fotoefekto tyrimo schema.
(7)
3. I5orinio fotoefekto desningumai.
Pastoviaml(SviesosSaltinisir jo maitinimo i tampa nekinta): 4. Einiteino lygtis fotoefektui.
.1 5. Elektronq iSlaisvinimodarbas.
I
_s -- 7 t (8) 6. Fotoefekto raudonoji riba, jos nustatymo biidai.
r-
t. y. soties fotosroves stipris atvirksdiai proporcingas Sviesos Saltinio
LITERATIfRA
atstumonuo katodo kvadratui.
Eksperimenti5kai (S) priklausomybg tikriname matavimo irenginiu,
kurio schemapavaizduota 1 pav. 127,p.12-L7.
ll0l, p. 7-9,12-L3-
74 75
 LABORATORINIS DARBAS Nr. 18

LINIJINIU SPEKTRU'TYRIMAS MONOCHROMATORIUMI

TIKSLAS: susipaZinti su spektrines anslizes metodais; nubrdZti

monochromatoriausgradavimo krervg n= f(f), vadinamq dispersijos
kreive; pagal gradavfunokreivg rasti neZinomospektro linijq bangg ilgius;
$ginant i$matuotus bangl ilgius su nurodytais atlase, nustat5rti nelinom4
medZiagq.
PRIEMONES: linijinio spektro Saltinis (neono lempa),
monochromatorius, neono spektro atlasas, spektriniq linijq atlasas,
neZinomospektro Saltinis.

DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES

Darbe tiriamas linijinis emisijos spektras. Sie spektrai sudaryti iS

atskirq spalvotq linijq. Juos skleidZia ikaitusios vienatomes dujos ir metalq
garai. Tiriame monochromatoriumi YM . 2. Ji sudaro kolimatorius K(l
pav.): viename jo gale yra ply5p S, kitame - l93is L, , kurio Zidinys DARBO EIGA
sutampa su plysiu. Kolimatorius K skleidZia lygragedirl spinduliq pluoltq.
pastatome Zinomq Sviesos Saltini
I5 kolimatoriaus $giagredig spinduliq pluoStelispatenka i disperguojand.iq PrieS monochromatoriaus ply5i spektrq'
o' gaunamerySkq
sistem4 P, sudarytq it diejq 300 kampo disperguojandiqprizmiq A ir B, (neoninglempq).Rdti""d"# :foI*t jq suduotuspektro
gautospeKt?;liniiq sqfve ir. atstum4larp
0 Lygindami aliejuosespektruose. sutapatiname
veikiandiq kartu kaip viena 60 kampo prizm6, ir vienos visiSko vidaus
atlasu,nustatome,"r'f"ei;J=ffi bei
atspindZioprizmesC, kuri spinduliq krypti pakeidia90 .
0
fiit"tit ir"uZraSome
ri[leli su rySkesnemis iq ui"g'1itg* JI atlaso) ir
ro 1iz-spettro linijrl
Prizm6 P Svies4i5skaido i spektrq- Be to, iS6j9i5 ivairiq prizmes vietq mikrometroputooy*i'l'tuip ismut""j"t" brdliame monochromatoriaus
vienodo bangosilgio spinduliai yra lygiagretiis,todel lg5is L, juos surenka duomenissuraSomei lentelg' Pagal iuos
mllchromatoriaus ptyS[ statome
i vienq juostelg 3io lgsio Zidinio plok$tumoje' gradavimokreivq I@)'lri.es
"= jo
[45is L, veikia kaip lupa ir padidina spektro vdndq. Sukant nezinomq$viesossartini'tsmaqoiut" feris :p"kti:.llJ: 1ti:**o**
monochromatoriausblgrq, sukasi prizme P ir i lg$i L, patenka vis kitq mikrometropuroovm#'i;;;il$"gu:iT:i'-"f
13-T::?:::::lgiif;.
;td*ru"'gioir,biidingaisatskiriems.elementams'
ffiH:"#"r#;iJffi
ilgiq prizmds P i5skaidyta Sviesa. Ant monochromatoriaus btrgno yra priklaiso ismatuotos linijos'
mikrometrines padalos. Sukant btiFq, keidiasi linijos, patenkandios i nolt*torn", kokiam' ilementui
Suformuluojameilvadas'
okuliaro iiiironeli ir galima bet kuri4 iSjq sutapatinti su Zitronelio siiileliu,
kartu paiymint ig atftinkanti instrumento parodymq.

77
76
 LABORATORINISDARBASNr' 19
KONTROLIMAI KT-AI.JSIMAI

1. LinijiniU spektry kilme, vandenilio atomo spektras.

z. Juostiniaiir i5tisiniaiSpektrai,jq kilme.
3. Emisijosir absorbcijosspektrai.
4. Kokybine ir kiekybine spektrines analizes.
J . Darbo eiga ir laukiami rezultatai.
LITERATORA
KOI(YBINT SPEIffRINf ANU,TZT'STILOMETRU
tiriamojo SviesosSaltinio
KSTAS: ismokti naudotis stilometru, atlikti
soektrine analing'
,ii$;i";;#, [nijinio sektro SniesosSattinis,spektrq atlasas,
linijg lentele ir neZinomospektro Saltinis'
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMI.ILES

fll,p.14-24- sp!{ulvsfist1iao31.i iff:]:t:1",:l:

I prizmekrint4ssviesos tuo,kadbattasSviesos
aiSkinamas spindulys
l2l,p.2O-?4,92-97. ,"J""{G;*"a;'3i."iay**
rputuoirl*pioAotiq'kiekvienq spalv4atitinka-tq lry* !1;1i::
-ia"O"'fJ
p*"ier iuZio.oai*fit kiekvienaibaltosSviesos
stcirtingas
lfgr
"
komponentei. rodiklio kitimo funkcijanro b"ogo* 1l$o n= f(L)
-",iZilgot
Liiiio
,vadinamatosmedZiagos dispersija'
Paprasdiausiu, pJ"iJlus, Luriame dispersija naudgJa.mLspektrui
tunkcij4 atlieka
gauti, yra spektrosto-fls-Si;*" jarbe "p"ktttkopo
aliekamosmetalq ir jq
tikslesnisprietaisas-'stilometras(1 pav.). Juo
lydinirr kokybines i' li"W"e' .t"u"1i -1Y"111:j^
'##,fi;;i.;;iJ'";;ili u,ri"r.o* pagarspektroili*":"*:::u:
rinijq darnius,o
kiekybine - pagal jq santykinius intensyvurnus

l, '
I Pav-
1 kondensoriumi
Optine stilometroschema(1' pav)' Sn*tu iF ialtinio
pluoltelis patenka i
2 siundiamai pfysi 3- Praejgs Pivmq 4' Sviesos
p1"T€1,6 ilskaido ji i
kolimatoriausobjektryq5 ir toliau disperguojandiot Reikiam4spektro
7'
spektr4.Tikrqii rp"x,rJ 1^oa'afotusuoSaobiektyvas
riiti i ot rtiurq9 nukreipiaprizme8'
79
78
 DARBASNr' 20
LABORATORINIS

( Stilometro dalis, neturinti spektroskopo paskirties, nenurodyta. KONSTA}'{TOSSKAIEIAVIMASIS

PI,AT.{KO
ISsamusprietais<lapra5ymaspateiktas priede prie apralymo ir yra darbo ABSORBCUOS SPEKTRO
vietde.).
DARBO EIGA TIKSI,AS: susipaZinti su difrakcinio monochromatoriaus
rasti Planko
n.iti-o principu ir nubreZti jo absorbcijoskreivg;
L. Stilometro ply5i nukreipiame i Zinomos mcdZiagos Sviosos$altin[. konstantq.
atlasas'
ZiUrddami pro okuliar4 9, turime pamat5rtispektrq. Jei spektrasnerylkus, PzuEMONES: monochromatorius, neono spektro
jo linijos i5plitusios, sukinejame okuliarq, kol spektro linijos pasidaro $altinis.
tirpalas ir Sviesos
rylkios. Linijas galima pary3kinti sukinejant prietaiso kaireje pusejeesanti
sraigtq. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES
2. Duotoje spektrineje lenteleje yra apraiytos darbe naudojamo Sviesos
$altinio skleidZiamoslinijos, nurodyti jg bangq .ilgiai. lteikiama spektro Vykstant absorbcijai molekulese.arba kietuose k0nuose'
tikros visumos
sritis nukreipiama i matymo lauk4 sukinejant- de3ineje pus€je esanti t.y. t# atvejais,kai kvantas absorbuojamastam
mikrometro sraigtq. Visas spektras perZi0rimas, apsukant sraigt4 kelis arba jos dalis bfrti perduota
uiornq, visa io energija .gali
kartus. Skalesb[gnelyje yra $imtaspadalq, paZcnklintgkas de5imt padalq. urUa moiet ules rotaciniams laisves laipsnianr^s ir
,uyruil."-.
sulkaldyji
Sraigtu prading linijq sutapatiname su matymo lauko viduryje esandios sukelti metlZiagos cheminius pakitimus, prz,'
juodos juostos, reikalingos fiksuotai linijos pradZiai nustatyti, de5iniu kvantai yi^ nedalomi' kiekvien4 jtl
*ot"t rt"r. KaJangi
gali yskgldyti
kraStu ir uira5ome i lentelg linijq atitinkanti bangos ilgi bei mikrometro a*oftuoja viena molekul6, taigi vienas kvantas
skales parodymq. Po to i tq padiq viet4 nukreipiame kitas linijas ir Molekulg suskaldyti gali tik ablorbuoti
iif ui"oe molekulg'
uZra3omeparodymus. yra ne maiesne u'Z energijq Ws'
kvantai, kuriq energija
3. Pagal turimus duomenis nubreZiamekrervg n= f (f), kuri vadinama reikalingq molekulei suskaldyti'
tgqalai'
dispersijoskreive. Planko konstantai rasti gali biiti naudojami ivairiis
(KzCrzOT) tirpalas vandenyle' svresos
4. Imame neZinomos medZiagosSviesosSaltini. Jo linijoms uZra5ome i5 jq ir kalio bichromato
tcvant" veikiamas tirpalo jonas Cr2O7 skyla taip:
mikronretro parodymus ir pagal dispersijos krelg randame tas linijas
atitinkandius bangq ilgius. CrrOr-+hv = CrOr+CrOo- (1)
5. Pagal.spgktrineslenteles randame elementus,atitinkandius Siaslinijas.
Taip atliekame kokybing Saltinio analizg. i5tisines
Ilgiausia banga, dar skaldanti iolq, atitinka
absordijos pradli4:tirpalo spektre' Ji tenkina s4lygq:
KONTROLIMAI KT-AUSIMAI
h*=W " . ( 2)
1. Linijiniq spektry kilm6, vandenilio atomo spektras.
2. Juostiniai ir iltisiniai spektrai,jq kilme. 1 0
(energija
3. Emisijos ir absorbcijosspektrai. Skilimo reakcijos tipo (1) Siluminis efektas
4. Kokybind ir kiekybine spektrines analizes. ytu Zittolout - W =222'L06 J&mol
reikalinga suskaldyti 1 tmot.; j[
5. Darbo eiga ir laikiami rezultatai. vienai molekulei' reikia
N"titn [auti jo Oati Wo, tenkandiq
LITERATURA padalinti iSAvogadro skaidiaus

[21,p.2O-24,92-97.
kmoll,t'Y'Wo= #
= 6.02'1026
lY o
lr0lop.I4-?A. ^lo
81
80
Tada i5 (2) gaunamet
skirtingo bangosilgio X Sviesanukryps skirtingais kampais, t-y-
Wlo gaunamespektrq,kurio i5ptitimas( dispersija) dides, maiinant
, =Yo^n -
c Noc atstum4 tarp reZiq d. toaet difrakcijos gardelese stcngiasi
Per tirpal4 leidZiamosir praejusios Sviesosspektras tidamas padaryti kuo daugiau rcLir4, puz. 600, 1200, 24OO1r daugiau
difrakciniu monochromatoriumi. kiekviename milimetre. Bendras reZiq skaidius N ( gardeles
Monochromatoriuje MYM panaudota igaubta atspindZio plotis ) s4lygojagardelesskiriam4iq gali4:
gardele, kuri ivies4 i3skaido i spektr4 ir fokusuoja i ply5io (s)
plokitum4. Jos veikimo princip4 galima suprasti, iSnagrinejus
n=L= kN
il"
paprastesngplok3diq,atspindZiodifrakcijos gardelg (1.pav.). Difrakcinio rnonochrornatoriaus MYM schemapavaizduota 2
pav., o bendrasvawdas3 Pav .

FN

I pav. vrm, i
Tai plok5telc, kurios viename pavir5iuje padaryta daug 11
vienodos formos, vienodai vienas nuo kito nutolusiq lygiagrediq
reZiq. Tarkime, kad gardelg ap5viei,iame normalds kryptimi 2pav.
lygragrediqspinduliq pluo5tq. Siuo aweju bangq frontas yra
lygiagretusgardelespavir5iui ir spinduliai pasiekiavienu laiku,
svynrodami vienoje faz.bje.Gardeles pavir5iaus [breZimai juos
i3skaido ivairiais kampais, t.y. Sviesadifraguoja. Difrakcijos
ccntrus galime laikyti koherentiSkosSviesosSaltiniais,kuriq
Sviesainterferuoja. Spinduliq eigos skirtumas A=d sino. 'l'ik
tenkinant interferencijos maksimumo s4lyg4 (frUkl, ) ,
Sviesosamplitudessusides.Todel atspindyjestebimaSviesatik
tokiais kampais,kurie tenkina sqlyg4:
.k1
S In 6 /=7 , (4)

6iak=0,1,2,3...vadinamaspektro eile-
S4ry5is(4) rodo,kad iSskyrusft = 0 (nulineseilesspektr4)
82
I5 ialtinio 1 lgsiais2 Sviesanukreipiama i iejimo plysi 3. Praejg
plysi ir atsispind0jg nuo veidrodi.io 4 spinduliai ap5vieiia
igaubt4 asrpindZio difrakcijos gardelg 5. Difragavusi Sviesa,
atsispindejusinuo veidrodZio 6, fokusuojasi i iSejimo plysi 7.
Rankenele8 veidrodi galima patraukti, tuomet Sviesapatenka I
i5ejimoplysi 9. Sukant rankenelg10, galdele 5 pakreipiamair i
i5ejimo p$5i patenka norimo spektro intervalo iviesa, kurios
bangosilg! rodo skaidiailangelyje11. Spektrui stebcti vizualiai
ui ply5io 7 arba 9 galima pritvirtinti okuliarq 12, kuri
pastumiant priklausomai nuo stebetojo akies, nustatomas
maksimalus qr3kurnas. Ui, i5ejirno plybio 7 pastatytas
fotoelementas F fotoelektriniam spektro registravimui.
Padetyje K pastatome kiuvetg su tirpalu, kurios absorbcijos
spektr4 norime i5ti(i. Prijungtas per stiprintuvq prie
fotoelemento voltmetrasleidZia iSmatuoti norimo bangq ilgio
Sviesosintensyvum4( santykiniaisvienetais ). plintant Sviesai
bc absorbcijospavyzdelio {q ir jos kelyje pastadiustiriamqji
bandini I
I = Ioe-F (6)
Kai absorbuojanti medZiaga yra iitirpinta skaidriame
tirpiklyje ir molekuliq sqveika nepriklauso nuo tirpalo
koncentracijos, abaorbcijos koeficientas monochromatinei
Sviesaiproporcingasjo koncentracijai c (Bero desnis) :
P =A c, (7)
dia A-koeficientas,btdingas grynai absorbuojandiaimedZiagai.
Optiniais prietaisais daZniausiainustatomas optinis tankisD
arba optinis pralaidumasT:
f-l
D =le*; = -- (8)
- I' t Io
Absorbcijoskoeficientq P, A, optinio lankio D arba
pralaidumo fl priklausomybe nuo bangos ilgio yra absorbcijos
spektras, kuris charakteringas kielvienai medZiagai. I5tyrus
absorbcijosspektrq, galima nustatyti medZiagossudetl ir jos
kieki, t.y- atlikti kiekybing spektring analng.
84
BANDYMO EIGA
2
1. Ant optinio suolo 30-60 cm atstume nuo iejimo ply5io
pastatomi ir [iungiamei3tisinio spektro SviesosSaltini1'
l. pti"S i5djirno ptyti Z pastatome fotoelementq, diafragmos
rankeneleparenkime ,toti-4 intensyvum4ir nustatomenuling
padeti fiautris PadetYje4).
l. pti"S plySit pastatomekiuvetg su kalio bichromato tirpalu
K. Keidiant bangos ilgi nustatytais intewalais i3matuojame
parodyrius (pioporcingus Sviesosintensyvumui)Sviesai
einant ticsiog i plysi ir per Uandini-Rezultatussuraiomci lentelg'
"uft*"tto
a. Naudojalni-(bi sq{ysius apskaieiuo;ameoptinio tankio -ir
pralaidumo u"ri"r. GrafiSkai atvaizduojame I priklausomybq
nuo X.
5. IS grafiko nu$tatome bangos ilgi 2" , prie kurio prasideda
staigus 7' mairjimas ir ii (3) apskaidiuojamePlankokonstant4 & '
su
PA*STABA. Sis darbas gali btrti atliekamas ir
monochromatoriumi YM'z. Siuo aweju kaip ir darbe Nr'1'8
i5breiiama rnonochromatoriausgradavimo kreive n= f\X)'
Po to neono lempa pakeidiama iStisini spektrq turiniiu Bviesos
p$Si
Saltiniu( kaitinimo lempa ). Prie3 monochromatariaus
p*,utg'tio""t9 su kalio bichromato tirpalu stebime trumpqig
tung,t" sugdrimq. Sukdami monochromatoriausmikrometrini
*r"ilt4, ok rliuro rodyklg nustatome ant Ukusiosir dingusios
no'
iSti*I*o spektro ribos ir uZra5ome mikrometro parodym4
Pagal Si4 ns reik5mg i5 kreives n = f @) nustatome ribini
ba4gos ilg[ ra ir iS (3) formul€s iSskaidiuojame Planko
konstant4 ft.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1 . Linijinq spektrq kilme, vandenilio atomo spektras'
z. Juostiniaiir i3tisiniaispektrai,jq kilmo'
3. Emisijosir absorbocijosspektrai-
4. Kokybind ir kiekybine spektrines analizds'
Darbo eiga ir laukiami rezultatai-
LITERATIfRA
[1],p.170-i75.
[10],p. L4-24,32-35-
85
 DARBASNr. 21
LABORATORINIS a =rn[!) (3)
"\I)
TIRPALUABSORBCUOSSPEKTRIJTYRIMAS ir optinis pralaidumasT

TIKSLAS: i5tirti duotojo tirpalo absorbcijosspektr4, nustat5rtistipriausiai r=L

Io
(4)
absorbuojamosSviesosbangosilgi, i5matuoti neiinom4 koncentracij4.
PRIEMONES: fotoelektrinis kolorimetras, megintuveliai, kiuvetes, Absorbcijoskoeficientq p, a , optinio tankio D arba pralaidumo T
iinomos koncentracijos tirpalas, neZinomoskoncentracijos tirpalas. priklausomybd nuo bangos ilgro yra absorbcijos spektras, kuris
kiekvienai medziagai. Irtyrus absorbcijos spektrq, galima
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES "hurutt"rittg*
nustatyti midZiugos kieki ir jos sudet!, t.y. atlikti kokybing ir kiekybing
spektringanalizg.
DARBO TEORIJA: Sviesaiplintant mediiagoje,jos intensymmasmaZeja- Fotoelektrinis kolorimetras KoK-2 ( 1 pav. ) skirtas matuoti tirpalq
Dalis iviesos energijos naudojama suZadinti elektronams ( Suoliams i optiniam pralaidumuiT ir optiniam tankiui D Sviesos bangqilgiq (315-980)
didesnesenergijos biisenas ) bei molekuliq svyruojamajam bei sukamajam nm intervale.Tirpalo optinis pralaidumas nustatomas, uiregistravusSviesos
judejimui padidinti. Dali sukauptos energdos medZiagosi5spinduliuoja, srautq Oe ir piaejusi tirpal4 srautq @, kurie yra proporcingi Sviesos
vykstantliuminescencijai,tadiau'kita, daLnaididesnioji, dalis sunaudojama intensyvumuiIo ir I:
molekuliq bei atomq 5iluminiam judejimui padidinti, t.y. pasilieka
medZiagojevidines energijos pavidalu. Kai kuriose medZiagoseSviesos 9169o7o
absorbcija sukelia fotoreakcijas. Absorbcijos spektrai, kaip ir emisijos r=!-rcovo= (s)
Io oo
spektrai, yra sudetingi. Atskinl atomrl spektrai yra linijiniai. Molekuliq
(tirpalq) spektrai sudaryti i3 daugelio persiklojandiq linijq, kurios sudaro OptinistankisD atitinkamaigaunarnas
juostas. Monochromatines Sviesossilpnejim4 medliagoje apra3oBugerio ir
Lamperto desnis: D=rs+=E*. (6)

I - 1oexp[-,rr] , (1) Atidarius dangteli, spinduliq ke$jc pastatoma kiuvete su tirpikliu ir

dia Io - kritusios i medZiag4 Sviesos intensyvumas, o I - praejusios
medZiagossluoksnio stori x intenqrvumas
Kai absorbuojanti medZia9a yrn i3tirpinta skaidriame tirpffie ir
molekuliq s4veika neZymiai priklauso nuo tirpalo koncentracijos,
absorbcijos koeficientas monocbromatinei Sviesai proporcingas jo
koncentracijaic ( Bero desnis):
(2)
P=dc,
dia a, - koeficientas,biidingas grynai absorbuojandiaimedZiagai.Optiniais
prietaisais daZniausiai nustatomos dvi $viesos absorbcij4 apibiidinandios
charakteristikos:
optinis tankis D
reguliuojant jautrumq paii"ti"ma 100 padalg atskaita. Rankenele 4 ( L
pa;. ) I spinOutiq keliq pastatoma kiuvete su tiriamuoju tirpalu ir,
netei8iant lautrumo, skalejeatskaitomasoptinis tarikis D. Taip matuojama
ivairiuose spektro dalyse,parenkant atitinkam4 filtr4'
-
Foioelektrinio kolorimetro optine schema pavaizduota 2 pav.
Kaitrines lempos I Sviesakondcnsoriumi 2 fokusuojama i diafragmos 3
plok$tum4. Otl"tctyuut 4-5 per filtry sistem4 6-8 Sviesq nukreipia i
ii.iamql4 ti tt"ig 1b, kuri stovi tarp apsaugniq stiklq 9 ir 11' Spalvoti
Sviesosfiltrai 8 isskiria norimo bangos ilgio svies4. Apsauginis filtras 6
apsaugoopting sistem4nuo Siluminio poveikio, o neutraliis ( pilki ) Sviesos
rittrai z susi$nina Sviesq400-540nm diapazone.Praejustiriam4ii tirpal4
Sviesapadalinimo plokstele 15 nukreipiama i fotodiod4o.D-?/IK 12, kuris
jautruJ 590-980 nm bangq ilgiq intenale ir fotodiod4 Q-?'616'

86 87
 DAREO EIGA

1- Pasigaminameduotojo tirpalo reikiam4 koncentracij4.Jei koncentracija

nenurodyta, tinkamiansiai koncentracijai parinliti attiekame kontrolinius
matavimtrs,.siekdami, kad pagrindineje absonbcijossrityje pralaidumasT
btQ 10-10O7o intewale.
2. Vienq kiu,vetg uZpildome tiriamuoju tirpalu, antrqi4 - tirpikliu
(vandeniu).Istatomekiuvetesir uldarome dangteli.
3. Ranken0le4 kiuvetgsu tirpikfliu ( vandeniu ) pastatometaip, kad per jq
eitrl Sviesa.Rankenelemis'Jautrurnas' 5 ir "100 nustatymasgrubiai ir
tiksliai'6 nodyklg1 pralaidumo T skalqje atlenkiame ties 100-qi4padala.
Rankenele5'Jautrumaso1,2 arba3 paddtyje.
4. Rankenele 4 i spindulig keli4 pastatome tirpal4 ir atskaitome skales
parodymus,t.y. i5matuojanr optini pralaidum4T ir optini tanki D.
5- 34 punktr; matavimusatliekamesu filtrais, keisdarnijuos 3 rankenele.
6. NubrdZiame optinio tankio D ir optinio pralaidumo T priklausomyb6s
nuo bangosilgio grafikus.
7 U grafiko nustatome bangg ilgi (filtrq), atitinkanti didZiausi4 absorboij4
ir, panaudojus ji" i3matuojameT ir D priklausomybg nuo konoentracijos.
Zir.romq skirtingg koncentracijq tirpaflus pasigaminame, ipilant i Zinomos
koncentracijos tirpal4 atitinkam4 kieki tirpiklio ( vandens).
1 pav- 8. PavaizduojameT=T(c) ir D=D(c) priklausomybesgrafi$kai.
9, ISmatuojarne neZinorncs konceutracijos tirpalo optini tanki D ir
oD -24K pralaidum4 T ir naudodanriesi 8 punkto grafiku surandame jo
koncentracij4.

KONTROLIMAI KLAUSIMAI

1. Spinduliavimo ir absorbcijosspektnl rti5ys.

2 Pagrindinec molekuliq spektng dedamosios:rotaciniai, vibraciniai ir
elektroniniai spektrail
3, Tirpalq optinis tankisD bei pralaidunnasT ir jg tarpusaviory$ys.
4. Spektrg panaudojimaskokybineje ir kielrybinbje spektrineje ana',lizeje.
2pav.
5. Fotoelektrinio kolorimetro optine schemair josveikimo princrpas.
jautrq 315-540 nm intervale. Todel, matuojant skirtinguose spektro
- LIT'ERATTfRA
intervaluose,pazymetuoseatitinkamai juoda ir raudona spalvomis,reikia
jautrumo rankenelgstat5rtities tos padiosspalvospaiymomis. [21,p.20-26,92-97;
[8],p. 10-17,86-89.

88 89

/
 LEo=Zhgq (3)
I"ABORATORINIS DARBAS Nr. 22
s4lygojamas
Jei puslaidininkis elektroninis, jame dominuoja laidumas,
PUSLATDININKIU VARZOS PRTKT,AUSOMYBES NUO elektronais, suZadinamaisi3 donoriniq priemaisinig lygmenq i laidumo
ttytc-it valentineje juostoje'
TEMPERATUROS TYRIMAS juostq, uitu skylinis, sqlygojamas..
susidarandiomissuzadinant i3 valentines juostos i priemaiSinius
"t"ft-nut temperatiiroms'
TIKSLAS: i5matuoti puslaidininkinio termorezistoriaus varZos akceptorinius lygmenis- Siuo aweju, esant Zemesnems
lygmenq aktyvacijos
priklausomybg nuo ternperatiiros ir apskaidiuoti puslaidininkio, i5 kurio jis pustaidininkio varZa priklu,rro,,"o priernaiSiniq
pagamintas,.aktyvacijosenergijq. eneryi3osMo,,nes M.o, < Mo ir iSrei5kiamelyrybe:
PRIEMONES: termorezistorius, termostatas (krosnele), termometras,
autotransformatorilus,Vitstono-tiltelis, srov6s$altinis. YE-
R = &",o (4)
nuo
DARBO METODIKA PAGRINDINES FORMIILES o esant auk5tesnerns temperattiroms varZos priklausornybe
(4)
temperatiiros bus kaip ir savo;o puslaidinirikio (1). Sulogaritmavus
Puslaidininkiq elektrini laidum4 sqlygoja laidumo juostoje esantys g"rriu* analogi3k4'vartos logaritmo priklausomybg nuo atvirkltines
elektronai ir valentineje juostoje esandios skyles. ChemiSkai gryniems malesnis' I5 jo
iemperamror, til si* atveju tieJdspolinkio kampas 91 bus
puslaidininkiarm elektronq ir skylig koncentracijos vienodos. Tokie galime rasti lygmensaktryacijos energij4:
puslaidininkiai vadinami savaisiais, o jq elektrinis laidumas vadinamas
(5)
savuoju.Jei T=0, tokie puslaidininkiai yra idealiis dielektrikai, o jq varZa Mpr =2Wggr
be galo didele. Kai T> 0, jq varZa ma[bia didejant temperattrai- VarZos Vitstono
Puslaidininki o varLt matuojama ommetru ( t pav', a) arba
priklausomyb6 nuo temperatfiros apra5omaformule: tilteliu (1 pav., b).
At'o
R = & e ro ( 1)

dia Mo - puslaidininkio aktyvacijosenergija, T - absoliutind temperat0ra,

k - Bolcmano korstanta, & ' konstantafi lyg minimaliai galimai
puslaidininkio varlai). Sulogaritmavusabi lygbes puses:

AF 5
lnl?= Inft +lf (2) 1 - krosnele,2 - termovarla,3 - ommetras,4'autotransformatorius' -
KI voltmetras.
Matome, kad varZos natiirinis logaritmas yn tiesine aWirkitines
1pav.,a
temperatiirostunkcija.Vadinasi,grafikaslnR = /f+) " \u " yra ties6,kurios

LE^
polinkiokanrpo* i+ tt*
a5i tangentas I5 jo galima rasti
It
aktyvacijos energij4:
91
90
 J. savasis,elektroninisir skylinispuslaidininkiqlaidumai.Jq aiskinimas.
4. PuslaidininkiqvarZospriklausomybenuo temperatiiros'
5. Aktyvacijosenergija;jos prasmeir nustatymometodika'

LITERATIIRA

[12],p.60 - lffi;
[14],p. 52 - 60,66- 67.

1 - krosneld,2 - terntovuia, 3 - Vitstono tiltelis, 4 - autotransformatorius,

5 - voltmetras.
L pav.,b

BANDYMO EIGA

1. Susipa.Zlstame su matavimo aparattira ir patikriname 1 pav. parodyt4

elektring granding.
2. I5matuojameprading varZ4.
3. fiungiame termostato (krosneles), kuriame yra termorezistorius
kaitinim4 (autotransformatoriq).Nustatome(60 - 70) V itampq.
4. I3matuojame varios priklausomybg nuo temperattrros (temperattrq
intervalusnurodo desgrtojas).

usornybs
tnR=t()

6. Pagal (3) ir (5) apskaidiujameAEo ir LE,, QeiT nedidelis, tai tik

LEp,).

KONTROLIMAI KI-AUSIMAI

1. Energinesjuostoskietuosiuosekiinuose-
) Kietqiq ktrnq skirstymas i laidininkus, puslaidininkius ir dielektrikus
juostines teorijos poZiiiriu.

92 93
 LABORATORINIS
DARBASNr. 23 vadinamas savuoju fotolaidumu. Siuo aweju fotonq energija turi bflti ne
maZesneui draustinesenergijosintervalq (hv>AEs).SuZadinantelektronus
PUSI"ATDININKIUFOTOr-A,rDUMO
TYRIMAS i5 priemaiSiniq lygrnenrl(2 Suolis) arba i3 valentinds juostos i priemai5inius
lygmenis (3 suolis) stebimas priemaisinis fotolaidumas. Toliau aptarsime
TIKSLAS: susipaZintisu puslaidininkiq fotolaidumo kinetika ir i5matuoti tik savojofotolaidumo reiSkini.
liuksamperingcharakteristik4.
PRIEMONES: SviesosSaltinisL, Sviesosmoduliatorius2, iviesosfiltru Er

E.

E"

2pav.

Tarkime, kad fotonq encrgija hv >>AEo . Sqveikaujant su tokiu

f,otonu susidarys nepusiausvyriniai elektronai ir skylds, kurie turds
pakankamaididelg, vir3ijandiqpusiausvyriniqkr[vininkq viduting energij4,
tadiaudel sqveikossu kristalinesgardelesdefektaisir fononais,jie netenka
Sios perteklines energdos ir praejus 1010 s nepusiausvyriniq krtivininkq
energija susilyginssu vidutine pusiausvyriniq kriivininkq Silumine energija.
Ifuip taisykle, nepusiausvyriniqkrflvininkq ryvavimo trukme daug didesne
2+10-7 s , taigi iki rekombinacijosjq kinetin6 energija
uZ 1010s ir sudaro L0
1 pav atitinka pusiausvyrinigkrtivininkq vidutinp SiluminEenergijq. I5 to plaukia,
kad nepusiausvyriniq krtivininkq judrumas F ir lb maZai skirsis nuo
rinkinys 3, fotorezistorius 4, srovds Saltinis 5, rezistorius 6, stiprintuvas 7, pusiausvyriniq. Tokiu biidu, suZadinus puslaidinirrki fotonais, laidumo
voltmetras 8, oscilografas9. padidejim4 lems nepusiausyriniq elektronq An ir skyliq Ap koncentracijos
padidejimas:
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES
Ao=e(F"An+ruap). (1)
Vidinis fotoefektas ir su juo susijgs fotolaidumas stebimas suZadinus
puslaidininki tam tikros energijos foton4 srautrl Puslaidininkio valentineje Nepusiausvyriniq elektronrl An ir skyliq Ap koncentracija priklauso nuo
juostoje arba priemai5iniuose lygmenyseesantys elektronai sugeria fotono fotonq srauto Io didumo ir laiko intervalo, kurio nrelu krinta i
energij4 ir, jei pastaroji yra pakankamodidumo, ivyksta elektrono Suolisi puslaidininkio pavir5iq fotonl srautas.
laidumo juost4 (2 pav. L ir 2 Suoliai) arba i lokalini energijos lygmeni (2 Tarkime, kad Ap =An((po ir po >>no (dia n0 ir po pusiausrryrine
pav. 3 Iuolis), esati puslaidininkio draustines energijos juostoje. Ivykus 1 kriivininkq koncentracija). Laiko momentu t=0 puslaidininki apSvietus
Suoliui puslaidininkyje susidaro pora elektronas- - skyle ( elektronas pastovaiisdidumo fotonr; srautu Io, nepusiausvyriniqelektronq arba skylig
laidumo juostoje, skyle valentinejejuostoje),2 ir 3 Suoliamssusidaro tik koncentracijadidespagaldesni:
vieno'zenklo kriivininkai: elektronai arba skyles. Jei elektronai suzadinami
-L
i5 valentinesi laidumo juost4 (1 Suolis), tai sudarytaslaidumo padidejimas An=tFkls(l-e ' ), (2)
94 95
 varza
filtrais 3, fotosrovcs didumq rnatuojame prietaisu 8. K-ai rezistoriaus
dia r - fotonais suladintq kriivininkq glvavimo trukmd, k - iviesossugerimo laidumo
n^ o""g mazesneuZ fotolaidininko varzq r, tai fotolaidininko
koeficientas, p - kvantinis nasumas,parodantis, kiek pory elektronas - - prieauglis apskaidiuojamaspagal formulg:
skyle suiadina vienasfotonas (paprastaiB<1).
StacionarinepusiausvyriniqkrOvininkqkoncentracija( kai t-+ @): (7)
Ao=
URn
Ano=tpklo. (3)
dia u - kintamo siggalo itampos rezistoriuje Re didumas,U -
maitinirno
Kriivininkq koncentracijos malejimas nutraukus fotong sraulq
Saltinio5 itampa, R6 " rezistoriaus6 varZa'
apra5omaslygbe:
BAI\TDYMO EIGA
-L
An=tFkloe '. (4)
3 pav. pavaizduotasnepusiausvyriniqkriivininkq koncentracijosdidejimas 1. Patikriname 1 pav. pavaizduotos schemos jungmq. [jungrame
matavimui'
ir maZejimassuiadinant stadiakampiaisSviesosimpukais' matavimo prietaisus.paruosiameoscilograf4kintamositampos
2'[iungiameSviesosmoduliatodauso'uitioi*qirnustatometokisukimosi

h,
daZni, kad fotosrove pasiektg isotinimq'
stebime
3. Flitrais 3 keidiami Bviesossrauto stiprurr4 ir oscilografo ekrane
kinetikos kreives- NubraiZomejas milimetriniame popieriuje'-
4. Prie skirtingq moduliatoriaus sukimosi Seidlq ( nurodo.ddst5ttojas) jas
t oscilografo u[*n" stebime kinetikos kreives' NubraiZome
,t,
At'l i i milimetriniame PoPieriuje.
i i prie skirtingg
llili 5. Voltmetru ifmatuoiame kintamo . signalo u didum4
ll
Sviesossrauto stipruml Is ir pagal (7) lyrybg apskaidiuojame Ao1'
.?a-* f-
I it \ ]a* i[ \ 6. Nubrdliame liuksamperingcharakteristikqao=f(Io)'
llivl-\ -= 7. Suformuluojame iSvadas.
t
3 Pav. KONTROLINIAI KIAUSIMAI

Stacionari nepusiausvyriniq kr0vininkq koncentracija priklauso nuo fotonq 1. Vidinis fotoefektaspuslaidininkiuose.

srauto Io didumo. Kai pusiausvyrinis puslaidininkio laidumas yra maZas 2. Fotoofekto kitimo ddsningumai ijungiant ir nutraukiant i puslaidiniriki
palyginus su fotolaidumu ir jo gufla nepaisyti, tai: krintanti fotonq srautq.
srauto
3. Kaip priklauso stacionariosfotosrovesdidumasnuo fotonq
An6=yI6t, (s) didumo.
dia y - koeficientas, priklausantis nuo puslaidininkio parametrq. Prie3ingu
LITERATIJRA
atveju,kai An<<rto, tai:
Ans=1ls. (6)
[31,p.167- 191;
1 pay., pavaizduota fotolaidumo kinetikos ir liuksamperines [101,p.52-65.
charakieristikos matavimo principine schema. Fotolaidumo kinetikq
stebime oscilografo ekrane. Sviesos srauto stiprumq keidiame neutraliais
97
96
 (1)
I"ABORATORINIS DARBAS NR. 24 k=L
o
PUSI,AIDININKIO INTEGRALINIO FOTOI,AIDUMO TYRIMAS diai-fotosrovesstipris,O'ifotovarZ4krintanCiosfuiesossrautas'Jei
= Integralini jautri
ioio".*o, plotas S, o apsviestumasE, tai O ES'
TIKSI-AS: gauti fotosrovespriklausomybgnuo ap$viestumo;apskaidiuoti iSrei5kiameformule:
integralini ir specifini fotovarlos jautrius.
i-
PRIEMONES: fotovarZa, sroves Saltinis,mikroampermetra$,voltmetras,
liniuote, liuksmetras.
*t.-=B (2)

ir Siektiek
Integralinisfotovarzosjautris priklausonuo darbinesitampos
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES nuo ap3viestumo
jautrio ir daftines itampos
$ecifiniu jautriu vadinamasintegralinio
Elektronq suZadinimas Sviesos kvantais ( fotonais) i5 valentines santykis
juostos i laidumo juost4 ar i priemai5inius lygmenis, arba i3 priemaiSiniq k (3)
lygmenq i laidumo juostq vadinamas vidiniu fotoefektu. Ddl to susidarqs ,U
papildomas elektrinis laidumas vadinamasfotolaidumu. Elekftomagnetinio '
Eksperirnentoprincipind schemapateiktl 2 Vy' ty
t j:,ninir,' 2'
suladinimo metu vis4 fotono energijq sugeria elektronas,toddl, skirtingai 5
; Y:1"-t daliklis' 6'
fotovarZa,3 - mikroampermetras; - 4 voltmetras, - itampos
nuo Siluminio suZadinimo, kuris yra statistikinio pabtidtio ir vyksta esant
bet kokiai tcmperat[rai T>0, fotoninis su.Zadinimasvyks tik tada, kai itampos Saltinis,7 - liniuotd.
"
(priemaiSinis fotolaidumas) ir hv2Ms Matuojant fotosrovg, biitina atimti taruines srovesstipri'
fotono energija hv)M*
(savasis fotolaidumas). Pertekline fotono energija (hv- |yB ) pereina i
laidumo juostos elektrono kineting energijq, kurios jis netenka susidfirimo
su atomais metu. Maziausias fotono, sukeliandio vidini fotoefekt4, daznis
vadinamas fotolaidumo raudonajB riba. Visi galimi elektronq suZadinimai t
pavaizduoti L pav.
61
V)

A
-_--__x- , r |
' '
llIIII|||IIIII||" '
t t t I i i i i i r'
,

I
_-*-- I 2Pav'
\:7
BAhIDYMOEIGA
a
1 pav.
1. Patikriname2 pav.pavaizduotq elekfiinggranding'.
a - sndadinimas i$valentinesjuostosi laidumojuostq. l. is."t*iame fitosioves priklausomybg nuo ap$vigstumo'Matavirrus
-itampos
b - su,ladinirrasi5 donoriniqlygmenqi laidumojuostq. atliekame trims folova*os darbines didrrmarns (nurodo
nuotoli nuo
c - suZadinimas i5valentinesjuostosi akceptoriniuslygmenis. Alri't i*1. Ap6viestumqkeidiame,keisdamiMesos Saltinio
Integraliniu fotovarzosjautriu vadinamasclydis,skaitmeniskailygus fotovarZos.
srovoi,kuri susidarokrintant Sviesossrautovienetui statmenaifotovarZos
paviriiui,sudariustam tikrq itamp4: 99
98
 I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 25
3. Prie tq atstumq, kuriems ismatavome fotosroves, liuksmetru
i3matuojame ap3viestumodidumus. LYGINTIIVINIO DIODO TYRIMAS
PUSLAIDININKIO
4. Nubreliame fotosroves priklausomybes nuo ap3viestumo grafikus
i = f (E) prie skirtingq itampq U1. TIKSLAS: i3matuoti puslaidininkio lygintuvinio diodo voltampering
jo
5. Apskaidiuojame integralines fotovarZos jautrius ir nubreZiame charakteristikq, apskaidiuoti lyginimo koeficientq ir nubr€Zti
priklausomybesfr = f (E) pA. skirtinggitampgUr ' priklausomyb* nuo itampos graritq; i3 voltamperines charakteristikos
6. Apskaidiuojamespecifini fotovarzosjautri visoms trims darbinerns ivertinti p-n sandtiroskontaktini potencialq skirtumq'
i;mgMoNES: nuolatines srovessaltinis, sinusiniq virpesiq generatorius,
itampoms. oscilografas, mikroampermetfa$, miliampermetras, voltmetras'
varZynai'
7. Suformuluojame i5vadas.
komuiatorius, puslaidininkinis lygintuvinis diodas'
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
DARRO METODIKA IR PAGRINDINES FORMTJLES
1 . EnergijosjuostoskietuosiuosekEnuose. laidumo:
kinq skirstymas i laidininkus, puslaidinirikius ir dielektrikus Puslaidininkini lygrntuvini diodq sudaro dvrejq skirtingo
2. fir,{tl (paipo), puslaidininkir;sandflra'vadinama
juostines teorijos PoZi[riu. elektroninio tti'tipol ir skytinio
ir
pn sandtra. ji ,,rduro*o lierpiant i pusraiainintio ptok3telg donorines
3. Savasis,elektroninis ir skylinis puslaidininkig laidumas. Jq aiskinimas. kuriq paiist<irstymas tlryje Suoli5kai keidiasi'
akceptorines priemai3as,
4. puslaidininkiq varzos priklausomybe nuo apsviestumo (vidinis 'gnehtq
ribq tarp elektroninio ir skylinio laidumo daliq
sudarydamas
fotoefektas).
(1pav., a).
.^tartime,kadakceptoriniqpriemai$qN.koncentracijayradidesne
LITERATIfRA koncentracija
negu donorimrl No 1N" iNo;. fuOungl p - tipo da$je skylig
po"Ou,rgdidesne ' iipo Uafyje, iodel jos difunduos i n ' tipo dali'
[3],p.60- 88,103- 105; ""g,, "
kurioje sudarys nepagrindiniq kruvininkq koncerrtracijQ Pn
(1 pav' , b)'
[101,p.52 - 58,72'73-
Artimoje saniurai-p-- tipo puslaidininkio dalyje liks nekompensuotas
nuo
akceptoriniu jonq neigiamaseiekftinis krfivis, kurio tarikis p priklausys
akceptoriq koncentracijos (1 pav. c)'
'
Analogi3kas difuzijos procesas vyk$ if 1 ' tipo
"t"tttot.1 susidarys
puslaidininlio, del ko n - tipo dalyje artimoje pn sandflrai
donoriniq jonq teigiamaselektros krflvis'
jonq
skfli{ ir"eleftronq difuzijos procesas vyks rol, kol priemaisq
ir nusistoves
elektrinio lrO"io sukurtas tauko stipris kompensuos5i procosq
sandf,roje b-u1 lygus nuliui.
pusiausvyra,t. y. suminis kriivininkq sfautasP/,
burp p ii n pusiaidininkig susidaryskontaktinis potencialq skirtumas:

,*{nff, (1)

101.
100
dil nt - savojo laidumo puslaidininkio kriivininkq koncentracija. pn sandfira
Jo itampq uitvarine kr5ptimi, srove labai staigiai dideja ir
sqlygotas potencinis barjeras
eo = eyo ribos pagrindiniq kmvininkrl pramns"ma, t-y.prl sandiiranetenkatygrnimosavybiq'
jud6jimq pn sandtroje. pn sandUios pralaidlios ir uZtvarines krypties srov6s priklausonrybd
_Juoslinispr sandiiros modelis ir potencines
energdoseiga pavaizduoti 1 pav. , d. p, sandiiros erdvinio nuo itampospateikta I pav.,e ir apra5omalygbe:
krivio, kurio
tankis p, dalis bus nuskurdinta pagrindiniais krtivininkais, tod6l jos
varza
didele. Jei pn sandiirq sudarantiq purlaidininkio daliq ilgis f re I
o"oio"tir, tui (2)
visa_iiorind itampa u,. sudaryta pustaidininkio tontaftuorl- I=Io[e o - t],
ni, pn
sandlroje. Kai u>0 (gliusas prie p tipo puslaidininkio
- ) potencinio
barjero didumas rnahbia,r y. q=O-el-t ir iabai padideia'pagrinOi*q dia Io - uZtvarineskqpties sotiassrovdsdidumas,priklausantisnuo prt
F$"iry*y srautaspz sandriroje.Taigr,didinantiforing i irrei'f U>0), sandfirqsudarandiopuslaidininkioparametrq'
labaididejasroves
stiprumas I. Tokiairovdstekejimotrypiispiianourc;c
vadinama pralaidZiqia
kryptimi.
BAI.IDYM; EIGA

1. Sujungiame2 pav. pateiktq elektrosgranding.Pralaidzi{a k4rptimi

p n srovematuojamamiliampermetru, ultvarine' mikroampermetru'

,rr"rrn\
/'>rn-?r-T)
2 pav.

2. fiunggjungkli 2 poteciometru3 keidiameitamp-q,kur.rgsdidum4rodo

vottinetias2,6 srovdsdidumq- miliampermetrasarbamikroampermetras
4.
3. I5rnatuojamevoltamPerinq ( 7 = f (U\ charakteristikqir nubreZiame
grafik4.
XU
4. Apskaidiuojame lygnimo koeficient4 k =1ry49 enu skirtingq
1 pav,
=
Prie5ingai,kai u<0 (minusasprie p - tipo puslaidininkio) potencinio itampq ir nubreZiamegrafikq k l(U).
(9=9s*eU), ir srovesstipnrmaspz'sanouroje 5. NubreZiame pralaidzioskryptiesvoltamperingcharakteristikqmastelyje
Li1f ,_o"*yt^
sumazeJa. Tro.g" tiesingda4 [ itampq ari [vertinameprl
Si sroveskr'"tis vadinama ultvarine. sudariui- labai dideig lnI p,a.= f (U) ir ekstrapoliavg
sandiiroskontaktiniopotencialoVodidum4'
LAz 103
 LABORATORINIS DARBAS Nr' 26
6. ApskaiCiuojameVs pagal (1) lygbg ir palyginamesu. eksperimentu'
stendo).
irustaicinint<io parametraipp,ttnir n; pateikiami prie matavimg TWMAS
7. Suformuluojamei5vadas. FOTODIODO ENERGINTS CIIARAKTERISTIKOS

nuo krentandio i
KONTROUNIAI KLAUSIMAI TIKSI,AS: ismatuoti fotodiodo srovds116priklausomybg
0.38 0.8 it2'2 ymsrityje
fotodiod4 Mesos srautoo (energiniaisvienetais) ,
1. Elektroninio (n - tipo) ir skylinio (p - tipo) puslaidininkiq laidum<t ir ivertinti fotodiodo kvantini nalumq 1 Siosesrityqe'
ai5kinimasjuostinesteorijos modeliu- ;Iffi'MOG;, frtoaioau.,rtk - ZS(prl - siliciopagrindas), piroelektrinis
TA '-P.:" kaitinimo
2. Dviejq puslaidininkiqsandiira.pn sandflra. optinio spinduliavimo galios matuoklis " Emisija
3. Puslaidininkio lygintuvinio diodo lyginimo mechanizmas. filtr4 rinkinys, glaudZiantpis l95is'maitinimo
le'mpute(tZV, SOW;,Svlesos
4. Puslaidininkiq lygintuvinig diodg tiltelis ir jo veikimo principas' Saltinis(1Pav.)'
a) matavimo
Piroelektrini spinduliavimo galios matuokli sudaro:
piroelektrinis elementas
LITERA^TTfRA galvute, kurioje irengtas lidio tantalato. (LiTaO3)
Sviesos pertraukiklis bei
ir g \Iz dazniu sinhutiavimq moduliuojantis
[3],p.130-141,167- lgl. b) galios skaitiklis.
[5], p. 188-194.
[10],p.52 - 65.

L pav

DARBO METODIKA IR PAGRTNDIbGS FORMT]LES

ap$vietus' jos
Fotodiodas yra puslaidininkine pn sand[ra, kuri4
jiga. 51 vidinio fotoefekto sukurta evj yra
gnyttuose susidaro
"l"itrouuro.
(Sviesosiraufii)' pn sandiiros jlostine struktiira
irlpor"iog" ap5viestumui tankio p
p"teit ta i 1u',a1pav. Z,emias ' (2 c pul' ), erdvinio ldyi?
kol iandiroje vy*sta difuz-ljl ( skyliq s it p
iasistirstymas tiur-pn **at*, potencialq
srities ir elektronq e iI n srities) ir nusistovi kontaktinis
skirtumas.

105
104
 sritis
jungiamas prie n dalies, o neigiamas 'prie p dalies). Sandiiros
jos varZa i5auga'
nuskurdinama, t.y., joje sumaZejakr[vininkq, todel
Prietaisuteka maZaatgalineisotinimo sroveIo '

hv
f--l Rl I hv
I
\\A I s Io*It

Y:_y
3 Pav.
sandflroje
Apivietus fotodiod4 tinkamo bangos ilgio fotonais - juda
lauko,
i3laisvinami elektronai ir sfuyles,kurie, veikiami erdvinio krflvio
I1 kuri
per sanO[r4, o prie isotinimo srovds Is-.prisideda fotosrove '
2pav. proporcinga spinduliavimo srautui O (galiai) :

Sugerus pn sandlroje Sviesoslarant4 hv (2 (b) pav.) atsiranda r,=-tfr =f(o). (1)

'hv
elektronq - skyliq poros. veikiami kontaktinio potencialq skirtumo
sandfrroje
elektronai (e) juda i n sriti, o skyles (s) - i p sriti. Sujungus 5it1 Kvantinis naSumas1 parodo, kiek elektrory Gkyliq) sukuria
puslaidininkiq galus laidininku, susidarytq konttras, kuriuo teketq vienasfotonas.Akivaizdu,nvisada <1' .
iotosrove. Si srove pladiamedydZiq intervale proporcinga krentandiq ipn DaZniautaikomasventilinisdarboreZimas,kuriometuatsiradusi
4 pav' ) gali
sandiir4 fotonq skaidiui per laiko vienet4 (Sviesos srautui O ) fotosrove Ito (lr. elvivalenting fotogalvaninio jungtmo schemq
Dreifuojantys kriiviai sumazina potencini barjerq fotodiode, lyg bfltq btrti apskaidiuotataiP:
sudaroma itampa pralaidLia pn sandiiros kryptimi, Fermio energija (s- \
abiejosesandiirospusdseima nesutapti,skylesielektrina p sriti teigiamai
Zt srities atZvilgiu, o elektronai - n sriti neigiamai p srities atZvilgiu.
,-U
' fd- R
=It-Ip, =//(o)
-r,v*-,) Q)

Atsiradgs del Sviesoscnergijospotencialq skirtumassandiirojet vadinamas vidine varZa' R '

Ga Ie - fotosrov6, sukurta fotodiode, r5 - fotoelemento
fotoelektrovarosjega. Ji maiina pradin! kontaktini potencialqskirtum4 bci apkrovos(matavimoprietaiso) vtrla,l*-pn- sandfros srovd'
U' itampa'
potencini barjer4 Eo i AE. gnybtuose apfvilius ji Sviesa,Is ' atgaline Silumine
susidariusi fotodiodo
Aptartas pr sandiiros darbo rezimas vadinamas ventiliniu arba isotinimo srov6. Narrt Io(""u*'- f) yr" pn sandfiros vottamperir'ros
fotoelemento reZimu, jo realizavimui nereikalingas iSorinis elektros charakteristikos analitine i5raiSka-
Saltinis.Tokie prietaisai sudaro Saulesbaterijas, kurios paverdia Sviesos
energij4 elektros energija (3(a) pav.). Prietaisas gali dirbti ir fotodiodo
reZimu, kai puslaidininkyie sudaroma (3(b) pav-) i5orine itampa (e<0)
polius
,ultvarine kryptimi, kuri padidina potencini barjer4 (teigiamas
to7
106
 (uodi)- filtrai praleidZia
iStisinio spektro vienq ar kit4 sriti' Neutralfls
Sviesosspinduliavimodali (- 22o/o,loo/o ir pan' ; rieteijdami jo spektrines
sudeties.

Pralaidumas KC 17
Lr=Z'2ltm
3C1
o* =

Iz=800nm
4 Pav- .KC17

Fotodiodo rezime del isorinio Saltinioe poveikio isauguspnsandtrojc

potenciniam barjerui, srov6 I*xIg ,kuri teka ir be Saltinio. Apsvietus
fotodiodq
Ira=[r - Iprr=Ir*Ie xls (3)
ls=380nm
jo pradinc -GC7
Piroelektrikas i3yla nuo krintandio ! ji spinduliavimo ir
lemia -- Ac6
poliarizacija pakinta ( R=piAT). Poliarizacijos pakitimai itampos
pi-ef"f.ri*' grandineje pakitimus, pagal kuriuos ir ivertinama ?u,lrm
spinduliavimo guliu o. Registracijos bloko priekineje sieneleje imontuotas 5 Pav-
qlygtukai,
*ro.o", io matavimo prietaisas (0 - 100FA) ir diapazonq keitimo
papildomai mikramperometras'
padidin'antysprietaiso parodymgvertg 10,10Oarba (nuspaudus Srovg I, tekandi4 fotodiodu, -uZregistruoia (ir
I Xa") g, i0 ir 300 kartq. Spinduliavimo srautq (ga[q) apskaiCiuojame laikiklio korpus4t. Fg::elkt-lonq
imontuotas i fotodeiettoriaus pn sandflroje
srovglro padaling i3 daugiklio k=--.- (A/VD,t'!' , fotoskyliq) generuolamq tien"i"n4 sekunfe 'nauiingai" '1'0leC;:
ffiu^i;;ffi,
N"lvertiname
skaidiq tsJ"tiro"o-ttwil e 1i.o
a=+ (4)
N"=-
I (6)
jq e
Visq kritusiq i piroelektrikq ar fotodiodq fotonq skaidiq N ivertiname
N-
yra fotoefektopn sandfiroje lvantinis efektyvurn
hc . ,--is--^:^ l^,onrinic cfe.|rtwufias.
(cs'3 '108 Santykis q =
energijossraut4 @ padaling iSvidutines kvanto energijosn"= i #
m/s - $viesosgreitis): BANDYMO EIGA
34 (5)
N= 9 =9L ft=6.63 .10 J.s; 1. Prijungiamematavimoprietaisus-ptie.maitinimo
Ialtiniq'
hv hc
2.Priespiroelektrini(matuojaN)ir..fotoelektrini(matuojaN")
Spinduliavimolrvantqenergijqgalima-pakeistifj|'trais.-5pav.pateikti AC 6 ir C3C"l' KC 17 ir AC
AC 6 detektoriu$pastatydairiio'Ju dftru" q-""S"i
optinio pralaidumo spekirai tituriems filtrams: 3C I (Zatas)' galiq atspindindi4 srovq io ir
ir C3C7 (m6lynas)' kuriuos 6, Kc 17 ir 3C I is*;;Jj;; 'pi"Ooti^"io,osrityse'
liiotetinis;, KC 17 ( tamsiai raud9n1s. ) fotodiodo srovgI 380 nm, 800 nm ir 2'2 y'm
il6;#lami galime isskirti iS kaitinamos lemputes spinduliavimo
x09
L08
3. [vertiname spinduliavimo galiq (4) , fotonq skaidiq N (5) , elektronrl LABORATORINIS DARBAS Nr. 27
skaidiq N" (6) ir livantini efektyvumq 11.
4. Neutraliais filtrais keisdami Sviesosintensyvum4 (du ar tris kartus) SvrnsosDIoDUSrINDULIAvIMorYRrMAs
pakartojame2 ir 3 uiduotis.
5- Suformuluojame i5vadasapie kvantinio efektyvumo priklausomybq nurr
TIKSLAS: i5matuoti Sviesos diodo spektring charakteristikq
Sviesosintensyvumoivairiosespektrosrityse-
spinduliuojamos Sviesos intensyvumo I (santykiniais vienetais)
priklausomybg nuo bangos ilgio ir ivertinti puslaidininkio draudZiamqig
KONTROLIMAI KLAUSIMAT
energijqjuostosploti E .
PRIEMONES: Sviesos diodas, monochromatorius, fotodetektorius,
1. pn sandiiroslaidumas.
maitinimo Saltiniai.
2. pn sandiira fotogalvaniniame reZime.
3- pn sandiirafotodiodo reZime.
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES
4. Filtrg juostiniq spektrq prigimtis.
5. Fotodiodo kvantinis efektynrmas. pn sandiira susidaro s4lytyje n tipo puslaidininkio dalies, kuride
pusiausvyrineelektrong koncentracija yra
LITERATIfRA
E" - 8,
[14], p. 77-80,123-132,L47-153,155-1.62.
fl -- N exp- -a;-- (1)
" K1
[15],p. 81-103,123-144. sup tipo puslaidininkio dalimi, kurioje skyliq koncentracija yra
tr _F
p= N,e*pT (2)
dia Nc ir \ yra susijg su donorq ir akceptoriq paiu'tn"tt"is, Ep - Fermio
energija arba elektromechaninis potencialas, t.y. da$a$, kuris atliekamas
sistemojedaleliq skaidiqpakeidiantvienetu, esantpastoviaitemperattrai.

Savojo laidumo puslaidininkyje D=P ir kai * = I (zr- | it 2

N^
formules),Fermio lygnuo yra draudZiamr[qenergij,l to;o viduryje. Todel
supaprastintai galime manyti, kad Er yra vidutine vieno kriivininko
energija.Akivaizdu, kad n puslaidininkyje,kur n>>p 3i energija artimesne
elektronrl energijai, t.y. Er priarteja prie E6, o p puslaidininkyje Ep ]ra
ardiauvalentinesjuostosvirsiin€s.sudariuspn sandtr4 (L pav., a) vidutine
kruvininkq energija visame puslaidininkyje yra vienoda: Fermio lygmuo
abiejosc sandfrros puseseyra viename aukityje, todel elektronq ir skyliq
zemiausi lygmenysp ir n dalyse nesutampa. Taip susidaro potencinis
barjeras to paties Zenklo kriivininkams pereinant i5 vienos sandiiros puscs i
kit4. Jei sandtrrojesudaromaitampa U, ji pakeidiafrermio lygmenspadct[
skirtingosesand[ros pusd:seir potencinis barjeras sumaZdjadydtiu cIJ (c-
1,10 111
elektrono krflvis), kai itampa prijungta pralaidZia kryptimi (1 pav., b),
arba padideja (atgalinekryptimi).
Ec
Er
E,
a Del pastaryjq srovig injekcijos efektyvumas, kuris charakterizuojamas
L pav.
Judant kr[vininkams pralaidzia kryptimi sandflroje gati ivykti elektronq
rekombinacijos (susijungimo su skylemis) proc€sas, isspinduliuojant
maZdaugdraudZiamq energijq juostos E*:Eg.Eu dydZio Sviesostvant4
@+)- Taip atsitinka Sviesosdioduose arba puslaidininkiuoselazeriuosc.
A
Sviesosdiodq spinduliavimasvykstaspontaniSkaiir yra nekoherenti5kas,o
lazeriq - priverstinai ir yra koherenti5kas, nors elektronq ir skyliq energijg
transformavino i fotonus mechanizmaiyra pana5iis-
Elektronas, rekombinuodamassu skyle, perSokai5 laidumo juostos i
valenting ir iSspinduliuojatvant4
hv= E e- (3)
h yra Planko konstantalygi 6,63'10-aJ's.
Spinduliavimas atsiranda, kaip taisykle, sandiiroje ardiau p srities,
kurioje akceptoriq (skylessudarandiup puslaidinikyje priemaisq) ivedama
maZiau, nei yra donorg (elektronus teikianCiq sridiai priemaisq). DaZnas
rekombinacijos aktas vyksta per draustines energijos juostoje esandius
centrus. Sio akto metu fuiesa neiSspinduliuojama, o elektrono energija
virsta Silumine gardelesenergija.Tai maZinarekombinacijosefektyvumE.
Naudinga srov€s komponente per pn sandtir4, kuri lemia spinduling
rekombinacd4, yra elektronq srove Io i5 n-emiterio i p-bazg. Spinduliavimtr
sroveskomponentes: I1 , kuri4 sudaro skyliq judejimas i5 p srities i n sriti'
11,kuri4 sudaro tuneline srove del kriivininkq prasislverbimo pro barjer4,
LTz
2pav.
be rekombinacijos proceso, Ino - nuotekio per pavirSiq srove ir I. -
nespindulines rekombinacijos srove.
koeficientu y, rodandiu, kuriq dali visos srovds I per pn sandiir4 sudaro
elektrong srov6In,yra nedidelis:
u-I' = (4)
'I In+Ir+1,+Ino+I
,
Kiekybind spindulines rekombinacijos efektyvumo charakteristika yra
vidinis kvantinis na5umasq", kuris parodo, kuri4 rekombinacijos aktq dali
sudaro spinduliniai aktai. Si efektyvum4 galima nurodyti ir iSspinduliuotrg
fotonrl skaidiaus ir injektuoq i pz sandtrr4 elektronq skaidiaus santykiu,
Dar viena prieZastis mal,ina diodo kokybg: tai puslaidininkio grlumoje
atsiradusiq fotonq sugerimas,iSlekiant jiems i pavir5ig ir atspindys (daZnai
visi5kas) nuo puslaidininkio pavir3iaus. Si4 prieZasti charakterizuojame
P
koeficientu n--=:. Cia R - spinduliavimo i5oreje galia, P6 -
TG
spinduliavimopn sandiiroje (puslaidininkyje) galia.
Visus faktorius, itakojandius Sviesosdiodo efekfyvumq apibendrina
i3orinis kvantinis na5umasq:
(5)
4= T 4erlopt'
Kadangi vidinis kvantinis na5umaspriklauso nuo pralaid.Ziossroves tankio
j, tai ir i5orinis kvantinis nalumas q priklauso nuo diodo darbo reZimo.
Sviesos diodui Zinynuose nurodomoJ optimaliausios darbo s4lygos, kai
Sviesosdiodas rySkiai Sviediaesant maZiausiomisenergijos s4naudomis.
Sviesosdiodai vartojami ivairiose indikacijos sistemose,informacijos
perdavimui fuiesolaidinese rySir1 linijose, informacijos perskaitymo ir
signalizacijosgrandinese.
tr3
 DARBO EIGA KONTROLINIAI KI.AUSIMAI

1. Sujungiame Sviesosdiodo maitinimo ir fotodetektoriaus maitinimo 1. pn sandiiros elektrines charakteristikos ir energinesdiagramos atgaline
elektrines grandines (3 pav.). ir pralaidZia kryptimi.
Monochro- Foto- 2. pn sandiros darbo principai.
Sn I matorius detektorius 3. Sviesosdiodo i$orinio kvantinio na5umosupratimas'
"ir
4. Fermio lygmuo puslaidininkiuose, jo padetis juostineje diagranioje
prasme-
5. kuo skiriasi Sviesosdiodo ir puslaidininkinio lazerio spinduliavimas ir
mechanizmai?

LITERATORA

3 pav. [14], p. 77 -80,L23-132,155-162.

[15], p. &7-103,17f,-744.
2. Keisdami reostatu (potenciometru) R itamp4 pn sandfrros gnybtuose [16],p. 2ZI-227.
i5matuojameSviesosdiodo voltampering charakteristik4 Io=f(Uc), Itampq
U6 matuojame voltmetru, o sroves stipri 16 - miliampermetru Zenklus
srovdsstiprio augimasivylsta, kai itanrpa pralaidZia kryptimi maZai skiriasi
nuo pn sandtrros potencinio barjero (vengdami perkaitinti diod4 sroves
nedidiname daugiau nei iki 25 mA).
3. Nubreziame grafikq, Ia=f([Ja), ivertiname itampq Us, ties kuria
prasideda rekombinacija ir potencinio barjero sumaZejim4eUq-
4. Sufokusuojame Sviesosdiodo spinduliuojamq svies4,kai teka I*15 mA
srove i monochromatoriaus ply5!, parenkame registruojandio fotoelemento
diafragm4 ir stiprinim4 taip, kad keidiant monochromatoriaus bangos ilgi
(sukant bugn4 l") registruojandio prietaiso rodykles atsilenkimai nevirSytq
skalesribg.
5. Ismatuojarc fotoelemento srovd$I,priklausorny@ nuo bangos ilgio X
NubreZiame spektr4 lr=f(f).
6. Pagal gaut4 spektring charakteristik4If=f(l) nustatomebangosl"eilgi,
kuriuo vylcta intensyviausias spinduliavimas. fverfiname daZni vs Svieso$
bangos,kuriq daugiausiaispinduliuoja diodas. Kreivds I=f(I) maksimumq
atitinkantis l-- gali btrti sutapatintas su puslaidininkio draudZiamq
energijg juostos plodiu Eg.
7. ApskaiCiuojame optiniu biidp (1 fJd) gaut4 Eg vertg ir palyginame su
elektriniq matavimq rezultatu eUs.
8. Suformuluojame i5vadas.

LL4 1L5
 ( *reo).Siosdalelesi5metamostada, kai ivykstapasikeitimastarp nukleonq
I"ABORATORINIS DARBAS Nr. 2E
pagaldesnius:

RADToAI(TWIOJO p SPINDULIAVIMO SAr,rrNro (1)

AI(TWUMO TYRIMAS ,pr -+ onr+ reo+ ovo ,
(1a)
onr-)rpr+-reo+070.
Taigi, ivykus p spindutiavi-ui i. susidarius elektronams ( r e0 )'
DARBO TIKSLAS: nustatyti radioaktyviojop spinduliavimoSaltinio
elementas pasislenka periodineje elementq sistemoje per vien4
aktnruma. cheminis
PRIEMONES: Prietaisas IMFI-15V0, sukuriantis silpn4 savqii skaidiq i didesnio Z-( EraZ - ellmento eiles numeris ) pusEto susidarius
p
spinduliavimo fonq, lmpulstl skaidiavimoirengrnysPP'L6, spindulitl p."i i.ti"i ( *reo ; - i mazesmo Z pusg' Elemento poslinkio desniai
Saltinis,sekundometras. uira$omi taip:
}rengtnysMFI.l5VOMsuperskaidiavimoprietaisuPP-].6skirtas
(2)
matuoti I Suttinio radioaktyv*mui- Savasisprietaiso fonas - ne didesnis ,Xn -+r9o *,-tYA+ovo ,
kaip 0.117impulsg/ s, nesantpalalinio l spinduliavimo' a *o 7o (2a\
I
------ - - - - - - 1- - , X -+ -re' *
rl ------l
I Elektrinio kriivio, ir impulso tvermes desniai reikalauja, kad
"-rYn
"n"rfr;o,
skilimo metu susidatytuiar vieno tipo elementariosiosdaleles.Pastarosios
I

vadinamosneutrinu ( evo)arba antineutrinu ( o7o )'

i Lr;----r i y spinduliavimas tai labai trumpos elektromagnetines bangos' kurias
| .- - - ' r ' skleidlia suZadintibranduoliai-
jo
Radioaktyviqiq mediiagq skilimo intensyvumq charakterizuoja
spinduliavimo a, tygut branduoliq skilimo greitdiui:
"tty*-u.
1 Pav. .dN (3)
a--
dt
, Silpnojo fono irengin! ( 1 pav- ) sudaro apsauginis cilindras kuriamc skilimo
Radioaktyvaus desnis:
yra itaisyti'spinduliavimo detektorius 1, cilindrinio bloko detektoiai 2'
i[ (4)
irig".ir i, antisutapimq kaskadas 4. Apsauginis cilindras sudarytas N = Noe-il ,
plaukia,
judamosiosir nejudamosiosdaliq- dia N-nesuskilusiqbranduolig skaiiius laiko momentu t. I5 desnio
kad aktyvuma^s
DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES A= N)" (s)
dia l, - radioaktyviojo skilimo pastovioji, rodanti santykini .skylan-djtl
Pastebeta,kad nestabiliqjrl medziagq izotopai skleidzia trijq tiprl branduoliq skaidiaussumazejim4per laikovienetq. Pastovioji x, susieta
su
(L
radioaktyviuosius spindulius, vadinamus cr' F ir 1 spinduliais' skilimo pusamZiuT tYgYbe
jtl
spinduliavimasvyksia tada, kai del vidiniq procesq branduoliuose i3
iit"tiu keturirl elementariqjg daleliq - dviejq protonq ir dviejq neutro'tl ln2
"
n=7' (6)
sankaupa. taigi ot daleliq strukt[ra atitinka du kartus jonizuot4 hclirr
atom4 arba branduoll zHlea -
p spinduliavimasvyksta tada, kai d6l vidiniq branduolioltitimq islckin todel Saltinio aktyvum4galima i3reiKti ir taip:
dviejq tipq elementariosios daleles: elektronai ( -re' ) arba pozitronni
116
tL7
 LABORATORINISDARBASNr. 29
a = N .l n 2 ( 7)
T MEDZIAGOSRADTOAI(TWUMOrR 1 SPINDULIU
saltinio spinduliavimo aktyvumas matuojamas bekereliais ( Bk ). vienas SILPNfJIMO KOEFICIENTOMETALUOSENUSTATYMAS
bekerelis - tai toks radioaktpiojo izotopo aktyvumas, kai per vien4 GAMA. SPEKTROMETRU
sekundg ivyksta vienas skilimas. Nesisteminis aktyvumo vienetas yra Kiuris
( Ci ). lBk:2,n.10'rtci. DARBO TIKSLAS: Nustatyti izotopo radioaktyrum4 ir ismatuoti gama-
spinduliq si$n6jimo koeficient4 ivairiems metalams.
BANDYMO EIGA PRIEMONES: Gama-spektometras, radioaktynrs Saltinis, mikrometras,
tarpine medZiaga,metalines plok$teles,sekundometras.
1. ljungti impulsg perskaidiavimo prietaisq PP-16 ir palaukti -30 Gama - spektometro blokine schemailiustruojama 1 paveiksle. Gama
minuEiq. Po to patikrinti detektoriaus veikim4. kvantai patekg i detektoriaus scintifacini kristalq. NaI(T1) formuoja
2- Ifrdaryn cilindrq ( be radioaktyvaus Saltinio ). Ismatuoti irenginio Sviesosblilsni.
savojo fono s4lygojamospinduliavimo impulsq skaidiq & per ?q minutiq'
3. I ciliridro viOu;e esandi4 iipjovq ideti p Saltini ( seSfl+ggYno) it
ilmatuoti impulsg skaidiq ft per 20 minudiq. Apskaidiuoti impulsq skaiditl
nr ir nr vienai sekundei. B $altinio sukeltq impulsq skaidiusvienai sekundci:

n= ftr -rlr (E)

Nustatant p Saltinio spinduliavirno aktyrumq, reikia atsiZvelgtl i tai, knd

1,425n
ilengnyje matuojame p Saltinio spinduliuojamas daleles i
tiampq.nhqj! Saltinio aktyruma apskaid,iuosimenustatg spinduliuojamq
daleliq i erdvini 4a kamp4 skailiq.
4- lvertiname paklaidas ir suformuluojame ilvadas-
KONTROLINIAI KT.AUSIMAI

1. Atomg branduoliq sandara ir pagrindines charakteristikos'

2. Radioaktyvusisspinduliavimas ir jo ru$n.
1 Pav.
3. Radioaktyviojo skilimo disniai. skilimo pastovioji, pusandir,
Gama - spektometroblokine schema.I - kristalasNaI(T1)' 2 -
aktyvumas.
fotoelektroninisdaugintuvas,3-Svininisnamelis,a - paqrvioji apsauga(
4. p spinduliq prigimtis ir pagrindines savybds-
Svinoplok3telds),5 - aukitos itampos stabilizatorius,6 - impulsq
5. Branduoliq masis ir kr0vio postinkio desniai p skilimo aweju'
analizatorius, 7 - skaidiq spausdinimo irengnys'
6. Eksperimentiniai radioaktyviqiq dalelig registravimo metodai'
Fotoelektroninis daugintuvas( FED-56 arba FED-96 ) stiprina 3viesos
UTERATORA
signalusir siundia juoi i analizatoriq Al-l?f.-z, kuriame jie skirstomi pagal
kanalus ry5ium ru tigrtflrl intensyvumais. Si informacija iSvedamai skaidig
[2], p. 135- 14O.
- n9. spausdinimoblok4 BZ-15M.
l3l,p. a 9 - 454,474
[10],p. 76'U,gO -93-
119
118

Gama - radioaktyvig medZiagg matavimo metu didelg paklaidq
galutiniam rezultatui sudaro irengrnio fonas, kud formuoja dirvoZemioir
atmosferos radioaktyvumas, kosminis spinduliavimas, detektoriaus ir jo
apsaugos radioaktyvus uZter5tumas. Todel, skaidiuojant medZiagos
radioaktyvurno absoliutini didum4 biitina ivertinti gama-spektornetrofon4.
Tiriamoji medhiagadedama ant kristalo pavirsiaus. Kad neuitersti
detektoriaus tarp nagrinejamos mediiagos ir kristalo dedama tarpine
medZiaga,kuri praktiSkai neveikia i gama - spinduliq absorbcija-Tiriamoji
mediiaga ir jos geometrine forma turi atitikti etalon4 fu 2 pav. turi blti
vicnodameatstumenuo kristalo pavir5iaus.
4. Gauta informacijauiraioma bloke SS[-
5. NeZinomo radioaktryvumo Saltinis dedarras ant kristalo tarpines
medZiagos:jo spektrasrenkamaspenkias minutes-
6. NeZinomo iadioaktyvumo $altinio gauta informacija uZraloma SS[
juosteleje.
7. 60 - 7}-ajanre kanaluose etalono ir nezinomo radioaktyvumo
Saltinio skaitmenines reiksmessumuojasi; i3 abieju sumUatskaitomos fono
reiklmes pagal formulg:
(1)
N=No-Nr,
dia No - Saltinio inpulsu skaidius,Np - fono impulsq skaiiius'
8. Gauti rezultatai penkaidiuojami laiko vienetui (1 sek' )'
9. Jei etalonas duoda N imp/s, o nezinamo radioaktyvumo Saltinisn imp/s,
tai pastarojo radioaktyvumasskaidiuojamasformule:

2pav.
Scintiliacinisdetektorius:I . kristalasNaI(T1), 2'tarpine mediiaga, 3 -
matuojamasbandinYssu indeliu-
a = L- b- (2)
nr
Ciab - etalono radioaktYvumas,Bq.
10.Tarpin6 medZiagakeidiama vienodo storio ir tos paCiosgeornetrines
formos tiriamo metalo plok5tele.
ll.Radioaktyrms Saltinis dedarnas ant metalines ploksteles, o spektras
registmojamas penkias minutes.
12.Gauta informacija iSvedamai SSI ir uZraSomajuosteleje'
13.60-70kanaluose gauti duomerya zumuojasi-
l4.Fonas skaidiuojamas pagal L formule, o rezultatas pateikiamas laiko
vienetui(sek-)-n*
15.I3matuojnmasnptalines ploklteles storis - x.
16.Gautus rezultatus iralome i formulg:

DARBO EIGA p=+'n2{")'

xn
(3)

137Cxetalonq- Etalonas p-
koefrcientas
silpnejimo
i3kuriosnustatomas
1. Aparatfrra graduojama pagal radionuklido
dedamas ant tarpines medZiagos,registruojamas jo gama - spektras, kuris 17.Skaidiuojamasmasinis absorbcijoskoeficientas:
stebinas ekrane.Fotoatsako maksimumo pqdetis ekrane reguliuojama
'itaupos regtrliatoriumi ir
jungikliu 'SILPNEIIMAS" arba auk3tos
fiksuojarnas 65-ajame kanale. Penkias minutes renkamas etalono spektras;
0=f @',ot), (4)

gauta informacija i$vedamai SSI iruZraioma juostoje.

Eiap - medZiagostankis.
2. Etalonas nuinramas nuo kristalo.
3. Penkias minutes renkamas gafrra- spektro fonas.
LzA LzL
 DARBASNr. 30
I"ABORATORINIS
18-Gautas rezultatas Q palyginamassu lenteles duomenimis,jei Saltinio
kvantq energija0,66MeV.
DUJIMS I"AZERISIR KAI K{JRIU JO PARAMBTRU
1 lentele. lvafuiq metalq masiniai absorbeijoe&oe{ioieat*i Q,'m?kg'
MATAVIMAS

Kvanto energija Metalas TIKSI-AS: Susipaiinti su pagrindiniais dujinio helio-neono lazerio veikirno
MeV principais ir: a) su lazeio spindulio bangos ilgro, b) poliarizacijos laipsnio
ir c) erdvinio koherenti3kumo nustatymu bei atstumo tarp Jungo pliSiq
matavimais.
PRIEMONES: Helio-neono dujq lazeris, difrakcine gardele, ekranas,
0,66 0,0078 0,o017 0,0076 0,0119 liniuote ir poliaroidas ( poliarizacine prizme ). Lazeris ir tyrimo priemones
i5destomosant optinio suolo.

19.Suformuluojamei5vadas. DARBO METODTKA IR PAGRINDINES FORMULES

KONTROLIMAI KT-AUSIMAI Paprastasis monochromatines Sviesos spindulys susideda i3 bangq'

kuriq fazes ir poliarizacijos skirtingos. Tokias bangasspinduliuoja skirtingi
1. l spinduliq prigimtis ir savybes- atomai, ir spindulyje Sios bangos gali atsitiktinai stiprinti arba si$ninti
viena kitq. Taip gaunamosnekoherentines ( nesuderintq faziq )bangos.
2. y spindul$, praeinandiu pro medliaoas, silpnejimo ddsningumai'
:. kosminioiadioaktyviojo spinduliavimo fonas ir jo prigimtis' Indukuoto spinduliavimo deka galima priversti atomus sinfaziskai
spindutuoti ir sustiprinti aplinkoje plintanti spinduli. Indukuotas
LITERATI'RA spinduliavimas gaunamas paveikus suZadintq atom4 elektromagnetinio
lauko kvantu, turindiu energijq s=hv, lygr4 energijq skirtumui tarp
suiadintos ir normalios atomo biisenq arba suZadintos ir kitos, maZesng
141,p.449-479.
energijq turindios biisenos,kai atomo perejimas ! 5i4 b0sen4neuidraustas.
Siuo aweju atomo ibspinduliuojamaskvantas turi toki pat impulsE, energij4
ir poliarizacij4, kaip ir kvantas, sukilgs jo spinduliavim4. Del to aplinkoje
plintandio spindulio ne tik intensymmas dideja, bet ir gaunamas
koherentinis ( suderintq faziq ) spindulys.
Konstruojant lazed warbiausia sudaryti ak\ryieiq aplink4, kurioje
daug atomq biitq suZadinti. Sklindant koherentinei ( suderintg faziq )
bangai tokia aplinka, atsiianda i$tisa papildomq tvantq lavina- Aktpioji
aplinka sukuriama veikiant sistem4 elektromagnetine banga, kurios ilgis 2'
skiriasi nuo indukuoto spinduliavimo bangos ilgio. Helio - neono
dujiniame laz,eryleaktivacijos proces4 atlieka rusenantis islydis. Vnmzdelio
galuose istatomi du lygiagretiis ploklti veidrodliai, kuriq vienas arba abu
1^S perkeliami
yra pusiau skaidrds. I$lydiio mctu He atomai i3 biivio t s2 S
15 35. 15 35 rodo atstojam4iiatomo
i btrviusis 2s ir 1s2s 1 Zr. 1 pav. ); dia ir
LN
L22
impulso momentq ir atstojamqii sukinio impulso momentq 1iS atitinka
rS
L.,=0, S"=0; 35 atitinka L,.=0, S.=1 ). Suladintas biivis metastabilus,t-y-
jo glvavimo laikas santykinai ilgas, lygrnant su kitq biiviq grvavimo laiku-
Del SiosprieZastiessuiadinti He atomai speja susidurti su nesuladintais
Ne atomaisir atiduodajiems savoenergijq.-Neonoatomai pereina i 2p5Ss
35
biivi. Dalis He atomq spes ir iS suiadinto bfrvio ls 2s perduoti energijq
Ne atomams ir perkelti juos i b0vi 2pt Ao.Neono atomai i5 suZadintqbiiviq
(l pav.) rodyklemisnurodytais keliais
2p55s
II
1s2rs _ I zputs
1 pav.
pereina i pagrinding biisenq. l,azerio spinduliavim4',( intenryviausitl
spinduliavimq) sudaro perejimai 2p55s -+2p53p. Taip atsitinka tod€I, kad
d6l He lygmers ls 2s1Smetastabilumolygmenyje2p' 5s yra daug daugiau
atomq nugo 2pt 4s ir del to, kad Zpt 3p biivyje Ne atomr; biivimo laikas
labai tmmpas ir todel Zpt 3p lygmenyjeNe atomr; nesusikaupia( yra daug
laisvqirl busenq ). Vykstant perejimui 2ps 5s-+2f 3p, spinduliuojama apit'
30 skirtingq ilgiq bangUnuo 0,6 iki 5,4 pm. Intensyviausiayra 1153nm ilgirt
banga.
Spontani5kai i3spinduliuoti t!" atomq kvantai veikia kitus Nc
atomus, esandius suZadintame 2p) 5s biivyje, ir sukelia indukuotrl
spinduliavim4 aktyviojoje lazerio aplinkoje. Masini Sio proceso didejimtl
lemia veidrodinis rezonatorius,kuriame yra dujinis vamzdelis(2pav. )-
r24
--.t t ,..-1,
2pav.
Fotonams del atspindZiq nuo veidrodZiq daug kartq prabegant i$ilgat
vamzdelio, susidaro galingas spinduliavimo srautas, kurio dalis nuolat
spinduliuojamai aplink4 pro pusiauskaidriusveidrodZius.
{
a
u 3 pav.
Dujinio lazerio varmdeli ( 3 pav. ) sudaro: kaitinamas katodas 2,
reikalingasi5$dZiamsdujose gauti, anodas3 ir du veidrodZiai4, 5. l,azeris
[iungiamastrimis etapais.
L. fiungus lygintuvq, isijungra katodo ir auk3tos itampos lygintuvo
kaitinimas.
2- Po keliq minudiq galime [iungti auk3tqjq itampq. Jei ji [iungiama per
anksti, tai teigiami dujq jonai smtrgiuoja i katodq ir ji ardo. Pakankamai
ikaitintq katod4 apsaugoi5 jo emituoti elektronai.
3. Dujq vamzdelyje idlydi uZdega aukltosios itanpos transformatorius.
Spustelejus transformatoriaus paleidimo migtukq, gaunanns auk3tojo
daZnio itampos impulsas, kuris iZiebia vanzdelyje dujg i5lydi. L,azerio
[iungimas gali b[ti i3 dalies arba visiSkai automatizuotas - du arba visi trys
etapai atliekami vienu veiksmu. lazerio Svies4 galima akimi stebeti tik
atsispind6jusiqnuo ekrano, kurio pavirSius matinis, arba praejusi4 prg
neutrah; ( nespafuotq) Sviesosfiltrq, sumalinanti Sviesosintenslmrm4 lff
kartq.
BANDYMO EIGA
a) Lazerio spindulio bangosilgio skaidiavimasdifrakcine gar4ele
1. Lazerio spindulio kelyje ant optinio suolo itvirtinama difrakcine
gardele. I ekranq pasukamata gardeles puse, kurioje uZraJytasibreZimq
viename milimetre skaidius.
125
2- fiungrrs lazerl, gardeles padetis pakoreguojama taip, kad ji btitq intensynrmui .{. Todel 6 lygties intensymmus pakeitg atitir*amomis
statmena spinduliui. Gardele bus statmena spinduliui, kai nuo jos fotosrovemis, galime rasti poliarizacijos laipsni:
atsispindejgsspindulyspateksi lazerio iSejimolangelio centr4.
p i.o -i-io
3. Statmename spinduliui ekrane matome daug neuZsiklojandiq I -
--

maksimumq ( raudonq juosteliq ). Ekranas bus statmenas pluoSteliui, jei i.o +r'_,
teigiamos ir neigiamos eiles difrakciniai spektrai bus simetriSki nulines 1. Ant opllnio suolo sustatomeprietaisus 4 pav. nurodyta tvarka.
eiles spektrul 2. Sujungiameelektros granding.
4. I5matuojame atstumus AX. tarp 1-os, 2-os ir kt. eiliq difrakcijos 3. Pakoreguojamepoliaroido pad6ti, kad praejgs pro poliaroidq tuiesos
maksimumq. [statg iiuos duomenis i 1 formulg, apskaidiuojameivairiq spindulys apMestq fotovarZos centr4. l-azeri iiungia tik dest5rtojasarba
spektrq eiliq difrakcijos kampus: laborantas!
LX- (4) 4. lsitikiname, kad sukant anali'atorirl, kinta praejusios .Sviesos
tge^=t intensymmasir fotosrove(1- i ). ,
5. Sukdami analizatorig, randamepadetis, kai fotosrove minimali (,pnd ir
Sioje formulqe L - difrakcines gardeles nuotolis iki ekrano. I$
maksimali (q*.* ). Fotosrovesirkilnpus matuojame 3 - 4 kartus. Randame
difrakcines gardeleslygties
vidurkius.
d sing^ = *m)" (5)
6. [sitikiname, kad @* - g^ = X:
X"kiekvienam g,o,imdami m= L, 2, 3,' -.
apskaid.iuojame
b) Lazerio Sviesospoliarizacijos laipsnio matavimas- 7. Apskaidiuojamepoliarizacijo*t"ip*i1.
Sviesospoliarizacijos laipsniu vadinamasdydis c) Lazerio spindulio erdvinio koherenti3kumo patikrinimas
I- Lazerio spindulio kelyje i5 pradZiq statomas vienas pl$ys, o po to du
p = /' o -/" . (6) Jungo plyliai. Praktiskai tai gali btrti viena metalizuota stikline plokitele,
.I-o +/-" kurioje ibreZti arti vienas kito du lygiagretiis riltia\ praleidliantys Sviesq,ir
tredias reZis - toliau nuo jq.
dia: I - Sviesosintensyvumas.Visi3kai poliarizuotos Sviesosl.in=O ir P=l;
2. Pasukg vion4 ply5i statmenai spinduliui, stebirne difrakcini spektr4.
natiiralios SviesosI'o=Imio ir P=0. lazerjo 3viesospoliarizacijoslaipsniui
Plydio atZvilgiu keisda4i ekrano padeti, centre gauname maksimum4
matuoti sujungiame5i4 schem4:
(raudon4 linije ). Si tinila yra pakankamai plati, nes minimumq padetis
nusakomas4lyga
A /G\
L_ t--\ \-,/
ri I Dsinp., =*m), (s)
r_tl_r dia b - plylio plotis; jis yra malas dydis, tod,6l q.;" - gana didelis.
a Nubraiiome centring stebimojo vaizdo dali-
4 pav. 3. Spindulio kelyje pastatorne du jam statrnenus ply5ius. Dabar stebimi
difrakcijos maksimumai, iSmarginti tarsiomis ir raudonomis
eia L - poliarizuotos fuiesos ialtinis - helio ir neono dujq lazeris, A interferencinemis juostomis. Ypad ry5kus efektas nulines eiles difrakcijos
poliaroidas ( analizatorius), F - fotovaria, e - nuolatines sroves Saltinis maksimume. Siq interferencijos juostq buvimas ir irodo lazerto spindulio
Poliaroidq A galima sukti apie a3i, einandi4 iSilgai Sviesosspindulio; skal(1e erdvini koherenti5kurn4. NubraiZome nulines eiles difrakcijos spektre
ant jo btrgno matuojamas. posEkio kampas. Fotosrove, matuojantn stebim4 interferencini v and4.
mikroampermetru, proporcinga krintandios i fotovarl4 Svicsor

t?5 127
4. I3 interferencijos vaizdo nulines eiles difrakcijos maksimumo ribose LITERATORA
randameatstumqtarp JungoPlYSiq:
1. ATamaiauskas,J.Vasylius.Fizika,2t.-V.:Mokslas,19g9._ 193p.
dsina-,--(zm*r)+ (e) 2- ATamasauskas,J.Vasylius,c. Radvilavidius.Fizika, 3t.- v.: Mokslas,
jo maZumo 1992.- 180p.
- kampas,kuriuo matomas - *i minimumas' Del
dia orooin 3. B.Javorskis, ADetlafas, LMilkovskaja. Fizikos kursas, 2 t._y.:
-
imame sinq,ect.Imant gretimus minimumus, Mintis,1970.
(10) 4- B. Javorskis,A Detlafas-Fizikos kursas,3 t.-V.: Mintis, L975. 5szp.
d.La* =L u d= -
ZL,a^^ 5. Fizikos praktikos darbai. 1 d. Red. p. Brazdzifinas. V.: Mintis. 1929.
-
- 316p.
6. A.urbelis. Kai kurie elektrostatikos ir nuolatines elektros srovds l
KONTROLINIAI KI.AUSIMAI
klausimai:Mokomoji knygele.- V: VISI, 19g6._ 102p.
7. E.Mava. Kai kurie elektromagnetizmo klausimai:
1. Indukuotas ir savaiminisatomt+ir molekulitl spinduliavimas' Mokomoji
knygele.V.: VISI, 1986.- 1,10p.
2. Lazerio veikimo princiPas-
8. Optiniq rei5kinig desningumi: Mokomoji knygele. _ V.:
3. He-Ne dujq lazerio veikimo principas' _E_.M_auza.
VISI, 1986.- 131o.
4. Lazerio spindulio koherti3kumas- 9. E-Mauza, s.vildinskas. Kai kurie atomo fizikos ir
5. l-azeiospindulio polerizacijos ir bangosilglo matavimq metodika. kvantines
mechanikos desningumai:Mokomoji knygele. _ V.: VISI, 19g6 _
LITERATURA
r12p.
10' J.Jakimavidius, AKarpinskas, B.Martin6nas, A.satas.
Fizikos
laboratoriniai darbai. optika. Atomini fizika. pusraidininkiq
158-160.
[], p. 145-146, $yantine
fizika. Atomo branduolio fizika. - V.: VISI, 19g4. 96 p.
121,p.97-1O5. -
11. Fizika. Elektromagnetizmas.Kintamoji elektros srov6-.Laboratoriniq
[41,p-410-421. apralymq rinkinla /Red. J.Semibnovas.- V.: VISI, L976._t4B
^ $tbj
-12. p.
Fnrka. Fotometrija ir geometrine optika. Bangine
optika.
Laboratorinirtrdarbq apraSymgrinkinys / Red. J.Semionovas.
- V.:
VISI, 1976.- 80 p.
13' J'Kaulakys, Klipskis, p.Luko5ius, Z.pocius, J.Semionovas.
Fizika.
ir geometrine,optika. Bangine optika. l,aboratoriniq
fotgmetril3
darbg apralymg rinkinys.- V.: VISI, 1976. 79 p:
-
14. A.Tamaiauskas,J.Vosylius, I.poZela. Fizika, '4 t., V.:
- Mokslo ir
__ llflopedijq leidykla,tggS. - 198p.
15- E.Mauza- Kai kurie kvantines siatistikos ir kietojo
ktno fizikor
9:r-":tg"l*i ir jq taikymas. - V.: Technika, 1992.- IS7 p.
- J.VSaveljev. Kus ob5dej
-16. tizfti,3 t. _ M.: Nauka, lgTg: - 303 p. (rueq
kalba)

L28 1.29