P. 1
Fizikos2_labaratoriniai_darbai

Fizikos2_labaratoriniai_darbai

5.0

|Views: 1,803|Likes:
Published by shaftasNT

More info:

Published by: shaftasNT on Oct 26, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/17/2012

pdf

text

original

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITE'IAS

A.Bogdanovidius, R.Bendorius, N.Astrduskiene, S. J. J. A.eesnys, Jakimavidius,Kaulakys, A.Karyrnskas, A.J.Satas, D.Styra, N. B.Martindnas, Mykolaitiene, A.Urbelis

ELEKTROMAGNETIZMAS. OPTIKA. IR BANGINE KVANTINE IR tsRANDUOLIO ATOMO, DlNl PUSl*Al NKIUFIZIKA
$

darbai Fizikoslaboratoriniai

a" Vilnius "Technik 1997

.I'URINYS
N.Astrauskiene, R.Rendorius, A.lkrgdanovidius, A.i)esnys, J..lakimavidius, J.Ka-ulakys, S.A.Karpinskas, R.Martinenas,N.Mykolaitiene, D.Styra, A.J'Satas, A.t]rbelis. ELEKfRoMAGNEI'tZMAS. BAN(IlNE |R KVAN'I'INE OruIKA, A'|OMO, IJRANDUOI,IO II.I, PLTSLAI DINI NKIV t{ Z II(A. V. :'l'cchnika, 1997 t2l)p. . Irizik's laboratoriniq darbq rinliinyjc surinkti ir aprasyti bcndrosiosfiziko,sdarbai, kuriuos atlicka vilniaus ciedimino technikos univcrsitcrto visq .specialybiq pirmo kuruo studentai.l.aboratoriniaidarbai pateikiamiterip, ktd atitiktq bendrosios fizikoskursenagrinejamq fizikiniq rci3kiniqturini: elektromagnctizmas kintamoji clektrossrovc', ir ii.lcktrintq daleliq judi'jimas elektriniame ir magnetinirimelaukuose, bangine ir kvatine optika, atomq ir molekuliq spcktroskopija, puslaiclininkiq-fizika, atomobranduoliofizika. Kiekvicnolatxlratoriniodarbo apralymenurodytas darbr> tikslasir darbo priemones, glaustai ildt'styta tilrbo metodika ir patciktos pagrindines formules, nuosrrkliai isdestyta banclymo atlikimti tvarka. Apraiymo pabaigoic pateikti kontroliniai klausimai,kurie padt'spasirutlsri laboratoriniodarbo gynimui.I)atcikiamamc literatiirossqiasegalima rasti platcsngir gilcsngnagrinejamq rei$kiniqbei laboratoriniqdarbq atlikimo mctodikos annlizg. lLinkini parcrnge vc'fLj fizikos kateclros de.stytojai: doc. N.Astrauskiene ll.Bcndorius[12.26,271, doc. A.Rogdanovidius [, l3], cftrc. lZ,6,7f,prof. A.Cesnys [1], prot.J.Jakimaviiius It6,2tt], doc.J.Kaulakys 18,9, tO1,ctoc. S.A.Karpinskas[6, 23, 251,doc. B.Marrinenas [ltt, 19, 20, 30], doc. N.Mykolairiene[1,t, tS, 2l]. prof. D.Sryra[30],rtoc. A.J.Satas [17, ZZ, Z1l, doc.A.Llrbelis a,5]_ [3, Atsatingasis rcdaktorius S.A.t(arpinskas Recenzavo d<rc. R.Bakanas R.Baniene ir Autoriq kalbair stiliusnertaisyti.

vcrrlleidykros,,,r,cchnika,,rrr;:,,:r"::;:J:i:""_"J:,
"Technika". 1997

darbas I Nr. Laboratorinis specifinio diodotyrimas elektrono ir Vakuuminio kr[vio e/m nustatymas darbasNr.2 Latxrratorinis magnetronu Ulektronospeciliniokruvio nustatymas darbasNr.3 l,aboratorinis eloktrincs ir Ilites induktyvumo kondensatoriaus talpos nustatymas Laboratorinis darbasNr.4 iq ti Priverstinig elcktromagnenirl vi rpes tyrimas [,aboratorinis darbasNr.5 elektriniqvirpesiqtyrimas Ilelaksacinig darbasNr.6 l.aboratorinis kilpos tyrimas Ii'cromagnetiko histerezes darbasNr.7 Laboratorinis lauko tyrimas Zcm€srnagnetinio darbasNr.8 Laboratorinis mikroskopu Stiklo hlZiorodiklio nustatymas darbasNr.9 Laboratorinis prizmcs Sviesos lfZi<lrodiklio nustatymas MedZiagos metodu darbasNr.10 l.aboratorinis 'Iirpalq Sviesos llZio rodiklio matavimas rr:l'raktometru darbasNr. I 1 l,abxlratorinis nelygumo Kictrfig ktinq pavir5iaus ivertinimas interlbrenciniu metodu darbasNr.l2 l,aboratorinis n i il bangos gio matavimasnterfercnci iu Svicsos metodu
-)

l0

t4

18

22 27
3l

35
38

[,aboratorinis darbasNr.13 Difrakcinesgardelis konstantos nustatymas LaboratorinisdarbasNr. 14 Maliausdesniopatikrinimas Laboratorinis darbasNr.15 C.ukraus koncen tracijos nust atymaspoli arimetru LaboratorinisdarbasNr.16 Siluminiospinduliavimo tyrimasir temperatfiros matavimasoptiniu pirometru LaboratorinisdarbasNr.17 I$orinio fotoefekto desningumg tikrinimas LaboratorinisdarbasNr.lB Linijinig spektry tyrimas monochromatoriumi LaboratorinisdarbasNr.19 Kclkybinespektrini analiz6stilometru Laboratorinis darbasNr.20 Planko konstantosskaidiavimas absorbcijos i5 spektro Laboratorinis darbasNr.2L Tirpalq abaorbcijos spektrg tyrimas Laboratorinis darbasNr.22 PuslaidininkiqvarZospriklausomybds nuo temperatiiros tyrimas Laboratorinis darbasNr.23 Puslaidininkiqfotolaidumo tyrimas l,aboratorinisdarbasNr.24 Puslaidininkio integraliniofotolaidumo tyrimas I.aboratorinis darbasNr.25 Puslaidininkio lygintuviniodiodo tyrimas

56 60
(A 68

73
76 79 81

LaboratorinisdarbasNr.26 tyrimas charakteristikos FotodiodoenerginOs Laboratorinis darbasNr.27 tyrimas diodg spinduliavimo Sviesos LaboratorinisdarbasNr.28 mo RadioaktyviojoB spinduliavi 3altinio aktyvum<r tyrimas Laboratorinis darbasNr.29 ir MedZiaggradioaktyrnrmo y spinduliq silpnejimo gama-spektrometru koeficientometaluosenustaymas Laboratorinis darbasNr.30 Dujinis lazeris ir kai kuriq jo parametry matavimas Literat[ra

105 111 116

LN 129

86

90

94 98

101

ltu

o="u*.Diodo elektros granding sudaro dvi dalys: katodo kaitinimo grandine ir anodo grandine.angmiiiro desniu: =rg") R (2) Ia=k U % 7 (3) . Ia ur uz 2wv. srovesstiprio priklausomyb6nuo itampos yta apralomatrijq antrqiq arba l.Kai tarp katodo ir anodo nera elektrino lauko. PRIEMONES: diodas. i5matuoti ir nubrelti jo voltampering charakteristikq ir apskaidiuoti pagrindinius diodo parame trus. lkaitimo ternperatfirq galima keisti.srov€ nustojadideti. Didinant anodo itampq. DARBO MFJTODIKA IR PAGRINDINES FORMUI-ES Pagrindinis schemoselementasyra vakuuminis diodas l. Katodq galima kaitinti tiek nuolatine. parodanti anodo srovds stiprio Ie nuo anodo itampos U.elektronq debeselis. Si srovOvadinama soticssrove( ji biidinga tik diodamssu gryno metalo katodais). tiek kintamqja srove. vadinama diodo voltamperine charakteristika ( 2 pav' 1-oji o kreive atitinka Zemesng. Tai metalinis afta stiklinis balonas. esart pastoviamkaitinimo srovds priklausomytrg . Eksperimentine kreivd.ir anoao grandindjeteka silpna srovi. ue I5 diodo voltamperiniq charakteristikq apskaidiuojami pagrindiniai statumas: dlodo parametrai:voltamperinescharakteristikos s=r&) \LU ) r*-cotst.ltampos didumq galima keisti. Anodines srovis stipri matuojamemiliampermetru 4.. kad sroves Lltlmas nepakliista Qmcl desniui maZq itanrpq srityje' Kai anodo srove tymiai maiesneuz sotiessrovg. Kaitinamas katodasemituoja elektronus. vis daugiauelektronq pasiekiaanodq. Nedidele jq dalis vis delto pasiekia anodq.kintamos srov6slygintuvassu reguliuojamaitampa.Apskaieiuotielektrono specifini knivi.Anoding itamp4 matuojamevoltmetru 3. Sis debeselis atstumia i5 katodo iSlekusius elektronus. nuolatinessrovesmiliampermetrasir voltmetras. 2-oji aukitesngkatodo temperat[rq) .a. ir 6 \ A1. prie katodo susidaroneigiamaserdvinis kriivis . didesnioji jq dalis grizta i katodq. ) . I VAKI'T IMINIO DIODO TYRIMAS IR ELEKTRONO SPECIFINIO KRIIVIO E/M NUSTATYMAS 'I'IKSLAS: susipaZintisu vakuuminio diodo veikimu. reguliuojant kaitinimo srovesstipri reostatu 2. Tai rodo. Anodas turi biiti teigiamaskatodo atZvilgiu. Diodo voltamperine charakteristika netiesine. ir vidausvarl. katodo kaitinimo srov6s matavimoampermetras.LABORATORINIS DARBAS Nr. Tarp elektrodq sudaroma itampa i5 kintamos srovdslygintuvo.tipriui Ir . i5 kurio i5siurbtas oras ir kuriame itvirtinti du elektrodai .a: (1) I pav.katodas ir anodas.

) yra lygus: itamposreguliatoriumikeidiame anodo itampq ir stebime. erf' "lzr'( ' \m"n (4) dia e .(U/') yra .o projcktuodamijuos i ln aIi.tai: In=\Jlo:ol .69-71. If (5) formules apskaidiuojame elektrono specifini kmvi eAn. nustatome atitinkamq srov6s stiprio pokyti A16=1. I5matuojamc diodo voltamperines charakteristikas. ur 3/ srovesstiprio priklausomybgnuo 6. i5 (5) galima rasti elektrono specifini kriivi e/rn DARBO EIGA l.92-94. ! Apskaidiuojame diodo parametrus.rorrrr. €0 elektrine konstanta.ygintuvo i5ejimo 8 fi. 2. KONTROLINTAI KI. p. Sujungiamegrandingpagal I pav. ^ = . . Kq vadinameelektronq i5laisvinimodarbu ? Nuo ko jis priklauso ? f. l. 161.anodo spindulys. kai 11=s6ns1. Dlodo voltamperinecharateristikair parametrai. priklausantis nuo anodo ir katodo spindulig santykio. lI 5.p.r. grafikas ( 3 pav. Reostatu nustatome pastgvq katodo kaitinimo srov6s stipri 11. I5 (l) lirrmules apskaidiuojame diodo voltamperinescharakteristikasstatumq. p koeticientas. r . ^ u'l 3 pav.kaip keidiasi runodosrovis stipris. fSlcktronospecifinio kriivio nustatymometodika. o (2) . kuriospolinkiokampotangentas = -g+ tga ^ur 8J-2reol IA prrlinkio tge tangentq: = !+ kampo LUr (s) 6.Projektuodami juos i U6 nli. 7. I5 ekspcrimentiniq duomenq.Koeficientas k priklauso nuo elektrodq formos ir tarpelektrodines erdvesgeometriniq matmeng.elektronr: krdvis. J. Duomenq lentelcjc ulra5ome apie 10 Ua ir jq rrtitinkaniq 16 dydZiq. K4 vadinametermoelektronincemisda? '1. Dlodo konstrukcijair jo veikimo principas.katodo ilgis. Eksperimentq pakartojame esant dar dviems ktitinimo srovds stiprio reikSmems.rliodo vidausvarZ4. Suformuluojamei5vadas.hnrakteristikos dalyje pasirenkamedu ta5kus. Nuo ko priklauso termoelektronines srovestankis ? t . nustatome anodoitampospokyti AUa=[Jr-gt . 5. I-ITERAT TRA ? Itrmpos Linant diodo parametrusr ir p.AUSI MAI t . Tiesineje voltamperin6s r. / . NubreZia I n = f(U%) me jo W^tid+ir apskairJiuojame tiesines<lalies tiesd. IS gautq duomenq nubreZiame voltamperines charakteristikas: la=f(LIa). parodytq schemq. Koks desnisapraSotermoelektronines ?. -I1. Jci diodo elektrodai1nakoaksialiniq cilindry formos.

H =A a kvww .nustatytielektrono specifini kriivi e/rn" PRIEMONES: magnetrono maketas ( diodas solenoicle reostatas R.elektrono greitis. l.anodineitanrpa. skirtas superauk$to dainio .Si 1eg^yra icentrine: lelw=R ' m V' (2> Ciam .patalpintas i solenoid4 s.tai diodas su cilindriniu anogu . H=Hn. ).E ( 1 pav. oo oo ooo ooo OO o oo o ooo oo oo OO o OO 2mV lr*ntrind l-orenco jega darbo neatlieka.4 ir katorto vielele K sio anodo asyje.kad elektrono specifiniskrtivis i5rei$kiamas taip: ll F. voltmetras.solenoido magnetinio lauko indukcija. . Jam ssant elektronai nebepasiekia anodo ir anodine srove staigiai sumaleja ( 2 pav.C\ 1T\ /A H. (4) Judandius is katodo i anodq elektronus solenoido magnetiniame lauke veikia I-orenco jega €a lI .LABORATORINIS DARBAS Nr..5ro.elektrono mase. kurio srovesmagnetinio lauko indukcija F yra statmena diodo elektrinio lauko stipriui . Brr. KadangiVIB.elektrono krfivis. Diodo anodo spindulys 4 ir solenoido vijq skaidius ilgio vionete n pateikti makete.F . It (3) ir (4) seka.R . Magnetrono maketas . miliampermetras. ampermetras. Solenoido magnetinio lauko indukcijos didumas Bp . lygiq elektrinio lauko atliktam darbui: I pav. vadinamas kritiniu. 2 NLEKTRONO SPECIFINIO KROVIO NUSTATYMAS MAGNETRONU TIICSLAS: susipazintisu elektronq judejimu elektriniame ir magnetiniame laukuose.= VlW.. Ft_ 8U m nLri 11 (s) . elektromagnetiniq virpesig generacijai.Ho. kuriam esant cloktronq trajektorijos ( jos apytikriai apskritimines ) ilkreivinamos iki Il *0. ). Z . 10 (l) dia e .jo trajektorijos kreiwmo spindulys. (3) kineting mVz =ltl(t . kuri remiasi kreivomis trajektorijomis magnetiniame lauke judandiq elektronq sqveika iu elektromagnetiniu lauku.itampq Saltiniai.l. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES Magnetronas yra prietaisas. = H)Hr. ). tod6l elektronai ffia energljq.

____/ + 30v ll t.srove solenoido vijose. 3 pav. Savaroir Laplaso desnis.Duomenis suraiome i lentclg. pastovioji. I n .Magnetine indukcija solenoido a3yje. loronco jega. liuformuluojamei$vadas. nustatome minimaliq solenoido srovg. llvorkite elektrono specifiniokriivio skaidiavimoformulg.fizikin6 prasmo.atitinkandiq solenoido kriting srovg Br.r. 4pav. matuojame anoding srovg Io. ffandym4 ir skaidiavimus ir nu. ^B*". Sujungiame 3 paveiksle parodytq granding.Magnetinio lauko indukcija. el-93. LITERATURA p. . = ltltanl 3..tilomc c/m vidutini didumq.= f(1. l)idindami solenoido srovg Ir. Elektrono judejimas magnetiniame lauke. KONTROLINIAI KLAUSIMAI t. t tlrnlome 6 .. bh..rr. Anpcro desnis. a. 5. Potenciometru R.Ilgo solenoidoviduje magnetiniolauko indukcija Br.1. t. [1].r.iuojame e/m reikimg. Pogal(5) apskaid. r. 1. ir pagal(6) apskaidiuojame 6.. I .8 reiksmes. Tarp katodo ir anodo sudaromeZemiausi4i5 trijrl makete nurodytq anodiniq itampq.. = halto aorc-' ff ". atliekame esant dar tlviems Uo <Iidumams ?.solenoido skaidius n vijq . kol { nesumaZcja.2 L3 . Bloktrono judejimas magnctrono makete. Nustatomekreiveskritimo pradliq.magnetine (6) ilgio vienete. tl. BANDYMO EIGA I.). 2. Del nevienodo i$ katodo i5lekiandiq clcktron{ greidio grafiko forma bus pana$ii pateiktq 4 paveiksle. l.. 4= tlrcliame grafik4 t. kai anodine srovd pradeda mateti.

induktyvumo L rites ir talpos c kondensatoriaus. DARBO METODIKA IR PAGRINDINIiS FORMULES Kintamosios srov6$. sudarytoje iS nuosekliai sujungtg: vari-os R rezisJorilus. apskaidiuojame riler vlclosvarZqRs: n^ =L . Rites induktyrumui nustatyti sujungiame( 1pai. @c) ^ I (6) 'l L4 15 .. grandines. voltmetras nuolatinei ir kintamai itampoms matuoti. ) SiosgrandinesdaliesvartaZbrnz Kiekviena rite suviniota is vielos. tekandios srovesstiprio efektini didumq I. jungiamieji laidai. nuolatines ir kintamos itampq Baltiniai.EKTRINES TALPOS NUSTAIYMAS TII(sLAS: nustatyti ritesinduktyvumq ir kondensatoriaus L elektring talp4 rtipriul matuoti ) ir. 3 pav. kurioje yra nuosekliai sujungti rite ir bgndeuatorius ( 3 pav. neZinomos talpos kondensatorius. pritaikg Omo desni grandinesdaliai. b r-'a m Granding(1pav. ampermetras nuolatines ir kintamos srovdsstipriamsmatuoti. 3 RMES INDUKTWUMO IR KONDI'NSATORIAUS EI.q bei pasinaudoje Omo desniu rites induktyvum4L: lilntnmajaisrovei ( I formuld ) apskaidiuojame c. reostata. rcE_urre%+ a Z =U "r ' I{ Z = r ln ? + l a tL - (s) 1 pav.t ) jjungiame i nuolatinesitampos $altini voltmetras ir arnpermetras turi biiti skirti nuolatinei bei srovei itampai " \. a ir-t. "IQ) (iranding ( 1 pav. pavaizduot4 granding ir iSmatavg I"r bei U* ir pmlnrudojg (4) formule apskaidiuojame kondensatoriaus talpq C. I"f (1) n'+( atr--l-)' \(tf/ I l 2pav. kurios varza Rs priklauso nuo medziagos prigimties ( specifines varzos p ) bei nuo suvyniotos vielos ilgio ir Jos skerspjEvio ploto. galime taikyti tlmr ddan[ grandines daliai.LABORATORINIS DARBAS Nr. i$matavg I"6 ir U. PRIEMONES: netingmo induktyvumo ritc.s apskaidiuojameir omo desnio kintamajai srovei: TI [.s.= 2 ru (3) c= Io U"rLn u (4) SuJungg2 pav. Norlnt patikrinti. b ) iiungiame i kintamos itampos Saltini ( voltmetras ir ampermetras turi btiti skirti kintamai itampai ir sroves rtlprlul matuoti ) ir. ar teisingai nustatytosL ir C vertds.kurios itampos efektinis didumas U"r ir ciklinis dalnis a=hcv grandin6je.

44. '. s"rtini.iuojame gaut4 reiksmg palyginamesu reiksme "nustatyta z. 2. 101. leidus destytojui.punktuose ismatuojameu"r ii i". I_ ir c . 6' Pasinaudojamenustatytais Ro . panasiai.rr* ito-rio. IB (2) formules apskaidluojame rires vielos vaJq bei jos viduting riekimg Rs. reitcsmes ir pagal (5) formulg apskaidiuojameZ viduting reikSmg.jg mata'imo galimybdmis bei i elektros granding tvarka. didum4 ir ii i:j apskaidiuojame rites induktiwm4 bei jo viduting ieikSmgL. a ) parodytq granrting ir.. kokiais vienetaisSiedydZiaimatuojami ? 2. iiungiame i4 i nuolatines ltampos saltini. Nuo ko priklauso rites induktymmas ir kondensatoriaus talpa. Kaip uiralomas omo desniskintamossrov6sgrandineiir nuo ko ir kaip priklauso fazig skirtumastarp srovesir itamp& tokioje grandineje? 3. I-ITERATORA I I I.dZius ? varZa Pateikite5iqvarZq Kq roilkia aktyviojiir reaktyvioji nuo lr paai$kinkite ko jos priklauso. ijungiam" i kintu. 5.vt:a: induktyrumo rites iiungiame kondensaroriq(z pav.45.. l L6 L7 . i5matuota visa grandines daries varia ( 5 formure ) sutampa su ap-skaidiuota Siosgrandines dalies varta ( 6 iormuie uroinuJ.c ir L didumais ir pagal (6) formurg suskaid. BANDYMO EIGA 1. p. darbe nau<Iojama[ nuoratinos ir il"s*o kintamos itampos$altiniais.105. 3-4 kartus keidiame nuqlatines itampos dj{umq.kai faziq skirtumis tarp siovcs ir itampostapslygusnuliui 'l Ifukias itampos ir sroves vertes vadiname efektinemis ir kokias amplitudinemis. Kas bus kintamos srovesgrandineje. 7. koks tarp iq ry5ysir kaip jas galima iimatuoti ? pavyz. leidusdestytojui. b) ir vcl. Nuosekliai prie kondensatoriausprijungiame ritg ( 3 pav. Susipaiistamesu matavimo prietaisais.ATISI MAI 1. Sujungiamg ( 1 puy. .123132.Jei. is 1s) formules.. Perjungrame prietaisus kintamai itampai ir s^rvis stipriui matuoti ft (1 pav. ). Suformuluojame darbo ilvadas. p. kaip ir 3 bei 4.. ) ir vel 3-4 kartus.105 LO9. 3-4 kartus keidiame kintamos itu*p* tormura. KONTROLTNTAI KI. . reik5mesnustatytosteisingai. l2l. ' 1. kaip ir 3 punkte 3-4 kartus ismatuojame ud ir I"g r"ils-"* ii pagar (+) C lormrlg apskaidiuojame viduting reikSmg.

(3) desnio kintamajai srovei: induktv''mo ir iatpos t"narnsailiilil'r j pav.ortmctraikintamajai -'^*. kuri susidedaiI rezistoriausvarZos.ji susideda L0) lf ladultyviosios varZosXr=col. kondensatoriai. I Dydfn( aL. "2 R' +f ar.NES: garsinio.irrmulese (1) ir (3) dydis R yra grandines omine arba grandinesdalies varia. didumq.j . tai of' flnAl =o .amplitudinds ( maksimalios ) kintamosios srovds stiprio ir rcik$mes. (4) @rc vadn lampa maZiausiair lygi jos ominei varlai R.kurios itampos efektinis didumas ua ir cikrinis daZnis rp=2.9rdidum4 I"r apskaidiuojame efektini 1*"Tdigr.grandineje. 18 re* (2) _n' 19 (5) t i . palaikant pastovg Uus.LABORATORINIS DARBAS Nr.kurios garia yra lygi kintamosiossrov6s galiai. (l ) @l vrtllname todel.a.nv. hun rlltltiausias: rf I uy. kad: f"f= f -rtt---l Hant grandineje pastoviems R. kad rites induktyvioji Ftfftorlaur lit* ol.L. r"z istori. del to matdia ir grandines varia (3).rr.u"f Io . ir talpines varZosX"= *. tJ Vf l Pav' zpav.r.lZ i r u o = #.L-l / . rlt tyvioji Intluktyvumorites vielos omines varZos. Galima irodyti. Didinant (D.. c ).** . o srovds @ . reaktyvioji varl.jungiamqiq laidq ir generatoriaus gn{n6l varlq. kintamosios srovdsstipris I. jungiamieji tui-O-J DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMTILES Kintamosios rroy:. *' itampai matuoti. sroves sriprio L 1. Reaktyviaja CCt) u4. iI Omo yra Lfntnmosios srovdsgrandinis varl.=F6*5. kad joje energija nevirsta Siluma:kondensatoriaus flllflnlo lauko energijakas puseperiodo pereina i rites magnetinio lauko \ a(:) frl|q lr awirk$diai. flnlttltrur l)ydis . Aktyviaja ji vadinama todel. PRIEM. PRIVERSTINIV ELEKTROMAGNETINTV lla 11ir tJe .a. . tampn lygi kondensatoriaustalpinei varZai { .keidiasi keidiant Flntorinus ciklini daZni o. I.a tslllrkrrlaus f r \2 * pradZiq matdia. ciklinio daZnio didumas tampa toks.a. kad joje elektros energija dl*l{a rlnlimi virsta Siluma.ir itampos efektiniai dydiiai yra rygiis stipriui ir itampai tokios nubhtines-erektros srovds.) yra grandines re a k t yv i o j i varZa. 4 TYRIMAS ''ITPESITJ TII{S'AS: i$tirri itampq rezonanso rei$kini k nustatyri konttiro rezonansinidaZni.ritds. trazniogeneratorius. Kintamosios sroves stiprio.3. L ir C. n I c-!. Kai ffg .9{aVt"i" ii nuosekliai sujungd n"rZos R rezistoriaus.

kad generatoriaus itampos tlldttttur ncsikeistu. = 1"7.o palyginame lerpuravyjcir su Uc reikime.**@rL=fo7. I ktlhu varlns vadinameaktryiosiomisir kokias rektyviosiomis? t EeLr reiFkinys vadinamas itampq rezonansu ir kaip nustatyti datni ? FEsrttntrxini f.r".lc rezonansometu gali btiti didesnesuZ generatoriaus gryblq llnntpq? IITERATURA $ietnkrrilus itampai? lllp l? .** t =u"' @.Jx lygus nuliui: ux =t"r'*(r. Toks atvejisvadinamas itamp q rezonansu. gprcrnlrrriaus daini keidiame letai ir stengiames pastebeti ir uZra$yti IFrnngnniniodalnio v.). Eksperimentinius. : t. itamposkritimas Us. 4LC Esant rezonansui. I5 formules (5) apskaidiuojame llaryu trWH rtlprio priklausomybgnuo daZnio ( I"r=9( v ) ) ir nubreZiameSios F*l*hlromybcs grafikq. rezonansini daZniv. I Bujunginmc1 pav.kai tenkinama(4) formuld. Si grafikq palyginame su grafikais gautais Z-ame Fg*F lr lB jo nustatome rezonansini daZni v. hrUgt t fr. itampos kritimai induktyviojoje varioje ( U1 ir ) talpineje varzr:je ( uc ) rezonansometu tarpusavyjeyra lygus.C R L C (e) 2 t tirr. tlnnrrddrniskintamajai srovei. voltmetrais Iloluojnmc itampas Uc ir Ur-. 'l'oliau didiname daini ir stebime bei matuojame malejandias ir tlnnrpnr I 16. Matavimg metu stebime.aklyviojojevarZojeR bus: UR. i5 tFA[*q gnutus. todel jq sumatygi nuliui.kokie yra rites induktyvumas ir kondensatoriaus talpa Teori5kai apskaidiuojamegrandines.=*=# (10) *. Slelpugal 4. galimybemisir su voltmetro veikimu bei itampos matavimo galimybemis I5siai5kiname. . I lx priklausomybgnuo daZnio v .=I"r.o or rezonansiniu d aZniu. visa generatoriaus itampa [Ia krinta aktyviojojc varZoje. llrxlFl rrzonanso metu itampos kritimas aktyviojoje varZoje yra lygus 5. BANDYMO EIGA 1.Atvojis. Ur.iungiame pav. . (8) Atskirai padmus.rezonansiniodaZnio didumus palyginametarpusavyjeir su (10) formulg apskaidiuotuv. esant rezonansui. kai Uc ir U1 pasiekia didZiausias relltrncr ). keisdami generatorfausdaini v . Reaktyviojoje varZoje rezonanso metu itampos kritimas {. dalnis u.Matavimo duomenis sura$omei lentelg ir pagal juos ketlEnr grafikus Uc=g( v ) ir U1:<pr(v ). U1. 3 1 3 2 . Susipazistame generatoriaus su daznio keitimo bei itampos reguliavim.r--L) =o . (6) (7) Vadinasi. U. ir t. 20 21. parodytq granding ir i5matuojame. yra priesingose bet fazdse.n. itampq ir. didumq ( daZni. parodytq granding. rai itampariteje ( U1 ) ir kondensatoriuje Uc ( ). vadinamasrezonansu. KONTROLIMAI KLAUSIMAI rT Kai tll >R.'pasiekia didliausias reik5mes."o ir Uq. gali briti didesne uZ generatoriausitampq (U*. iufrrrmuluojamc darbo i5vadas. kaip ir punkte 2. lS f P llt t r* ll{ t . Nustatome dcstytojo nurodyt4 ptrerntoriaus Uq. didumu. v (' atskirai pa6mus. sudarytos is tokios rites ir toki' kondensatoriaus. Kai Us ir Us pradeda staigiai dideti.=_L.*"R_ ()"f.

vadinama gesimo itampa U6. [tampai sumaZejus gesimo itampos (U6) hnrputcje nutrdksta . EilUt* h# plnloUn i$clektrinti kondensatoriqir maZinaitampq jame.e grnmlineje [jungtas kondensatorius.Del to itampa kondensatoriujevel dideja k. sujurrgti grandingir suZadintijoje relaksacinius elektrinius virpeslus. viskas kartojasi i5 naujo. nczinomos varZos rezistoriusir neZinomos talpos konclcnsatorius. I-emputes varZa staigiai tfifh pg$€€fa lr nrovcpro jq nebeteka. Tokio prooeso metu vykstantys itampos #m pnrrxlyti3 pav.I"ABORATORINIS RELAKSACINIV DARBAS Nr.iq slegio ii temputestonstrukcilor. FUJungus2 pav. Giandine sudarvta ii nuosekliai sujungtgl lslltriio nuolatines itampos. Noono lemputes uzsidegimo ir gesimo itampq didumus garim:r nustatyti sujungus 1 pav. . linomos varzos rezistorius ir zinomos talpos kondensatorius. Frdlrt+iu* jni iki Uu. kuriai esant nutriiksta savaiminis islydis I timpute .suladinti relaksaciniaivirpesiai ckrane. (1) T 22 rltr4li l(irchhofo desni uZdaroje grandineje itampq kritimq suma *lafe grnntlint{c veikiandiqjq e v j sumai. kurioie yr.4 ir kondensatoriaus elektring talpq. o tuo padiu iki F ltfnpe ncono lemputeje. lemputeje prasideda savaiminis i5lydis.. 5 ELEKTRINITJ VIRPESIV TYRIMAS TIKSLAS: susipazinti su joninig prietaisq veikimo principu. parodyt4 granding.-_ I pav.lgesta I. joniniai prietaisai ( prz. Tokius virpesius galima stebeti grandinese. kurios didumaspriklauso nuo duiq prigimties. vadinamauZs id. likt *rytaviltrrr pcriodasT yra lyguskondensatoriausielektrinimo laiko t1 : F *bltrtlrfuno laiko 12sumai po t. PRIEMONES: neono iempute. 2 pav. kurios didumas gali biiti keidiamas.prasiddjus savaiminiamislydziui jis gali vykti esant ir mazesnems itampoms nei U' Itampa. rtehirrrioscilografo J. oscilolpafas. granding. Sios itampos kitimE rnt:lkrgrafoekrane. jonizuojamos elektriniu lauku ir jose lyksta savairninis dujos islSdis Pastarasis prasidedasudariustarp elektrodq itamp4 uu.im9. si ihmpa. T . r- J-n -l- T=rr*tr.g. E#tgr vnrla staigiai sumaleja ir pro jq pradeda teketi elektros srov6. Didinant 3i4 lletrq rlltl6jn itampa kondensatoriuje ir kai jos didumas pasiekia neono ulsidegimo itampq. rr-riahrrinus neonolemputes. neono rempute Joniniuoseprietaisuose lungti ). (2) 23 .€tl.lempute uigesta.apskaidiuotiir iSmatuoti jq parametrus. it amp a (pramu5imo itampa). nustatyti neZinomq rezistoriaus varl. nuolatines itampos sartinis.=U n. 2pav. parodytq granding per rezistoriq ielektrinamas kQ&Rratorius iki itampos.GrandinejeijungtasdidelesvidinesvarZos ir vlll rrn'lnrs miliampermetras. grandineiuZra3ome: I R +U . kuri lygi Saltinio itampai Ua. ir f{clnksaciniusvirpesius stebime sujungg parodytq 2 pxv. miliampermetras ir dideles vidaus varios voltmetras. DARBO METODIKA IR PACRINDINES FORMULES Relaksaciniai virpesiai yra periodiniai nesinusiniai itampos arba srovds kitimai.

rezistoriasus R Stjrmc 2 pw. 25 . -kol gtl. UZsidegimoitampa Uu |ra reikSm6. (1) formulg) yra labai m4ias (c2<<t1). Svarbuatkreipti demesi i tai. il teorilkai apskaidiuotais nclinomos talpos ir rezistoriaus neZinomos varZos ( 2 pav. o oscilografoekrane atsirandarelaksaciniai llltlkinnme. Prisimine kad ." =idt =nc l-!!ls. Eg Ftu. M a L i a u s i a p t kuriq rodo vcoltmetrasprie5 pat u Z g e s t a n t lemputei ir bus r llrmpa U6.. Kondensatoriausitqmpa jo ielektrinirno metu yr6 tiesiog proporcinga ielektrinimo laikui. stebejimasoscilografoekrane bei tottdnis skaidiavimas praktinis matavimasoscilografu. Neonolemputesulsidegimo Uu ir gesinimoU6 itampq nustatymas.tI _ _du^ ."< <R). Tokiomis s4lygomis lemputeje isandiose neono dujose atsiranda daug neono jonq ir laisvg elektrong ir lempuler vidaus varza (R*) biina tabai mala (11. -. kad keidiant Saltinio itampq keidiasi relaksaciniq perhrdan. UIraJome keletq (n) Saltinioitampos IJar. suZadiname relaksacinius lf Rurtntomcvienq i5 ank5diaubumsiq itamp. reik5miq.. kiekvien4 kart4 nustatomeUu bei Uo jq luoJame vidutines reik5mes. kol neono lempute pradeda tdrltlcgti ir ulgesti. IJaz.laikas t2 (iiiir. U6' lf pagnl (5) formulq apskaidiuojameSiasitampas atitinkandius Ett{aur felektrinimo laikus t11. Todcl virpesiq periodas Tnn1.Z lErul tl6 fra maZesne uisidegimo itampq. 'l'am rujungiame 1. Siuo aweju gaunami itampor svyravimai.kuribiinapadiouZsid c g i dldllturia itampos sumaiejaiki Ud. Tokia itampa vartojanre oscilografuose spindulio skleistineix-o a3imi. o ulsidegusSuoliSkai Tclleu pradedame maZinti Saltinio itampq ir stebime lemputg bei pnrodymus.= ncnYn . parodytq clektros granding. i3siai3kiname pllmo ntebdti relaksacinius svyravimus ir matuoti svyravimq Dltllname Saltinio itamp4 tol. o itampa Suoli$kaipadideja iki UA. kmputes ulgesimo metu grandin6jo nutrflksta rov6.|.) vietoj Zinomostalpos C kondensatoriaus [iungiatttlpos Cx kondensatorig.16. rrz. rtojame keletq kartq. llnatuojnme laikq trx ir i5 (6) formules apskaidiuojame talpqC. Kondensatoriuslabai greittl i5sielektrina. pav. o Un. gauname: dt ..kuriq forma primena i5ilginio pjiiklo danteliq formq ir tuttrl vadinama p j u k li ne i t a mp a.. voltmetras rodys itamp4 Ua. uZsiraSome kaip oscilografo lonlenratoriaus C talpos reiklmg. Kiekvienai itampos *lhrgrafu i5matuojamesvyravimgperiodus ir gautas reikimes laikais. prasideda i5lydis joje ir uiraSomo Sios ItfSPH roiklmg.l U6.4. UZgesus lemputei. neono lemputg. _ d q fu dq = CdUc.Uu i " U n -U " "l (s) Kondensatoriusi5elektrinamasper . ". lcmpute " u)sidega ".. parodytq granding. degandi4. jq nalniq svyravimq suZadinimas. dt f f -c = It f f rs(3) at=nc&s-lJn nr Un -U" - Suintegravus(4) iSraitkq itamporns nuo U6 iki Uu turesime: -Y.BANDYMO EIGA l.: 3 pav. i$siai5kiname Palaipsniuididiname itarnpq Ittmu keitimo boi jos matavimo galimybes.. kad degandiojelemputeje u. knl joje vyksta savaiminis i5lydis..u nr ' 111 .

(6) LABORATORINIS DARBASNr. esant itampai Ua. rrr .. Elektrinis laidumas dujose. Rz . 4-l FORMTILES DARBOMETODIKA IR PAGRINDINES kilpa rodo sukurtos magnetiko viduje magnetinds B priklausomybg nuo i5orinio magnetinio lauko stiprio H Orcllografo ekrane ji gaunamaSiuo b[du. IS (7) formulds apskaidiuojameneZinomqrezistoriaus varZ4: permagrretinimo ir apskaidiuoti nuostolius.lduotyje. Rx=R"rx.kondensatoriaus 2-ojoje u. I$lydZiq mlys ir jq aiSkinimas. ielektrinimo laikas nustat5rtas kai buvo grandinejcta pati itamposreiklme Ua. oscilografu i5matuojame laik4 rix . S ir v reiklmes nurodytos .) vel [iungiame linomos talpos kondensatoriq.. p. bet pakeidiame rezistoriq R. 2pav. Rr .+ [1]. ) Paai$kinkite relaksaciniq svyravimq atsiradim4. p.. [2]. tt. Nz . KONTROLIMAI KLAUSIMAI (7 ) 1. 1 pav. kaip ir kodel keidiasi jq periodas keidiant Saltinio itampq... 26 n . 53 -65. 61 . 6 TYRIMAS FEROMAGNETIKO IIISTEREZBS XTT.POS gauti oscilografo ekrane toroido f<rrmos feromagnetiko Cia t1o . T1. rezistoriaus R varl4 arba kondensatoriaus talpq ? Uv LITERAT{IRA lt-. C. NeZinomai rezistoriaus varLai nustat5rti i granding (2 pav. feromagrretiko histerezis kilpos tyrimo stendas( jo schema I paveiksle. SuZadinamerelaksaciniussvyravimus ir.C* = ClJr. vietoj jo ijungiame Rx.69. Suformuluojame i5vadas.

kad apvijos reaktlruiosios varzos galima britq nepaisyti ( t. rt " lEnol N"S dB n ----= R.y. gauname: htrCius (10) u"=ur=*=)[trar.antrines apvi' vrJr. b (1u. dt dB (2) tI. fl* i3 l(6) lf ir dH i5rai5kas (5) ir (1a). .r=kr! dia N2 .=+Ylan=ftt'n. Is (3) ir (4) plaukia: kilpos galq kggldinadiqreik3miq & hJ._w rJ .t skaidius.k. ' t = {ndn . greitis toroide.V) = VW1 t u.y.histerizes kilpos ribojamas vykstadazniuv. tiitio vienetepermagnetinimo Ihdongi permagrretinimas tankis) lygtts galios per ensrgijoJnuostoliai 1 s ( t.torbido skerspj[vio plotas.nuostoliq ._f . u-!/t. (4) aa jW plotas' . lq .l*lv. 11 . kurio stipris Vbno ollrkl pormagretinimo nuostoligenergijostankis H=nrl . ^dB . Tuomet antrinesapvijossrove (DC ' n2 u. tiek didele. S . ). jungiama prie oscilografo Y iejimo.lv.gauname: (6) (1) dH=nr+..au. IJy -B. * *c# ftrnpot (7) Cia n1 .l. (1a) n=ffrS&'fu.pirmines apvijos vijg skaidiusilgio vienete.magnetines indukcijos kitimo A. 1 vertds' k" ir kt ) 3 U6.pirmines apvijos sroves stipris.=W1.f'oroido T pirmine apvija tekanti srove 11 (l pav-) sukuria toroide magnetini laukq. . (e) (ea) . Antrineje apvijoje indukuojama elektrovaros jega r: = t.Sr . lyJ. -- t & dt (3) Kondensatoriuje sudaryta itampa U" .efektines( matuojamos itaryq tam tikram voltaismetrui.kondensatoriaus krtivis.. (8) (8a) tIr=^EU"r. ' . lyrl ytr histerizes jei kad imamas.itampos kritimas rezistoriuje R1 ( jungiamas prie oscilografoX iejimo ). (s) ty. = o* = k"x . l*rl. (11) arbr galutinai 28 29 .$t&.-. kilpa nera ( i-SfUutUrAyaZiai viduricis x plhnlccntruota iry a5iqatZvilgiu )' (8) ir (8a)i (7).. ifuengtipaklaidos.kondensatoriaus talpa. &^ biod -tv.=n. kart U" -H. q . U. Antriles apvijos grandineje jungiamo rezistoriaus varla R2 parenkama .lygi: C CJ dia C .. IS (t) plaukia. ^f1(J '. "=4d.esant vertes padalrtr x ekrano ir y'a5ig *ffo IhtdPinimui' R >> aL .

r.f. Pakartojame matavimus (nekeidiame X ir y aJiq stiprinimo) 1r apskaidiuojame nuostolig tank[. LITERATTfRA p. o Uv _ i i Y. magnetinio tauko stipris. pakra$tyje. 66-73. 8. oscilografo ekrane gauname histerize*s kilpq. 5. KI. 30 3L . . paduodame oscilografoXiejimq. 4. 6. 1pav. rcostatas. lr 'Yz.S" ir1ttr" pogrrff niai.. 2. FllltiM( )Nl'is: tangentinis nuolatindssrovdsSaltinis. x1. Siaurinismagnetinispolius o rnlyur llntcrsto salosSiauriniame Anterktldoje. ( galvometras jo parametrainurodyti stende).tendo(l pav. po to apskaidiuojame ir ky. [1J. iSreik5tus (8) ir (Sa)." i i. SumaZiname paduodam4 i toroiiq itampq ( kilpos piotas sumaZds lr pati kilpa nepasieks isotinimo). rodykle lhhlfuto magnetiniodienovidinio plokltumoje ir sudaro tam tikrq kamp4 ru horlrontu ( I paveiksleN* ir S. 'Z.) itampa U. I)N Rt}O METODIKA IR PAGRINDINFS FORMIJLES 2tnrcs magnetini lauk4 galima apytikriai sumodeliuoti strypiniu pusrutulyje. iB 4. fr " io lrrdsontali ir vertikali dedamosios ). v usiq stiprinimus parenkametaip.Apskaidiuojamex ir y pagal (9) ir (9a). FI. S. 6. kad iilpa uZimtrldidelg aati. Magnetinio lauko energijair jos tairkis. permagnetinimo nuostolig garia ir jos tankis. nA-L23. .-"tr"no 2.-AUSI MAI llESlAli: i$nratuoti Zemes magnetinio lauko stiprio horizontaliqj4 rlerlarrrEf rl. KONTROLINIAI 1. ll lL p. 3. fr o i. iejipa.Kanados kurio pietinis magnetinispolius yra Siaures nHEnFlu. imagnetdjimas.85-86.beikilpos galqkoordinates x2.krso BANDYMO EIGA (12) LABORATORINISDARBASNr.enes magretiniai poliai. Elektromagnetinesindukcijos rei5kinys. MedZiagqskirstymaspagaljq magnetines savybes.7 LAUKoTYRTMAS 2uuus MAcNETINIo 1. k. Palyginame rezultatusir suformuluojameilvadas.Itor*gnetinio lauko stiprio vektorius. *tlllrntprrmetras. 3_. Toroido magnetinislaukas. t oromagnctikaibei jq savyb€s. I$matuojarne itampasUr. ir U. ISmatuojame histerizeskilpos plot4. P agalQ2) apskaidiuoja-" p"rhugrr"trinimo nuostoliq galiostanki.jrl ry$rc. Magnetine indukcija. Zemes pavirsiuje'laisvai pakabintos magnetines rodykles llrurlnlr ( melynas) galas nukreiptas i pietini magnetini poliq. 7.w=vffio.

ir hoJorro-tu.kad rodykle nukrypttl 45t kampu. r. kad b'tq B-45o.t .-irer.::* *rr'r*. t. ( labai trumpo selpnoitlo centre susidaromagnetinislaukas..-"-i*U j.ite* proKt"'iq-.rl"patinti su dienovidinio plokstuma ii-teisti .rites raeikipntrodykl6 nukryps nuo dienovidinio'kampu spindulys.45o.y. Bandym4 1.svijq ( Nr=169. pasiekiame. Rodykle gali suktis spie vertikari4 aii ir nesantriteje srovesnusistovi magnctinio dienovidinio. 3 pav.-.). Si* ot"iu FI=Ho. magnetines rodykleslinijq sutapatiname disko padala360". ulraSome srovds strpd I.pio kampaspriklauso .o:u9. su magnetinerodykrc centre (2pav.Siam laukui p ( 3 pav.Siame darbc horizontali-geomagnetine lauko dedamoji Fq matuojama tangentiniugalvometru"lfsudarl aia"rio stersmen^s maio ilgio rit6. I tuJungiame I Trngcntinio galvometro ritg pasukame i mpgnetinio dienovidinio su pktHtum4. l&irdami srovdsstipri I reostatu R.nloHo ir H dydZiq: H =!! =+. kuri ir gali suktis aplink vertikari4 x!.&gov -t--J R 4Pav. BANDYMO EIGA grandingpagal4 paveiksloschem4. oi. 2pav.( ruomct l"r. Apskaidiuojamevidutini (I{o). kurio stipris: :?* _i6 q I | I -*. t h[iungiame prie srovesSaltinio100rite. 6. pakartdame.Oyy* lygus.r=# 32 (3) 33 . horizontali " ry Zcmesmagnetinio laukodedamoj ' i: FIo epukaldiuojame didum4. NuokrS.rites viiq skaidius.. ) .Komutatoriumi pakeidiame srovds Lryptlritdje ir ilmatuojame srovg12. Suformuluojame .l* He nustatymo patlaiOa . r"i . t Apekaieiuojame vidutini srovis stipr! t = !* f---CT A [l* (1) di1-T . 4.. kai rodykle. i5vadas. jungdami prie srovesSaltinio 75 ir 50 rites vijq. ).nu. EB (2) 2 ir pagal (3) Keisdami sroves stipri I ritdj".prok5tumoje. 6.t u. H taip.

TO RODIKLIO NUSTATY]VIAS lfrzio Sviesos rodiklimikroskopu' medziagos skaidrios t iEF!. glu.trrlius..Taitrumpo Lr ir I'2. Qr .jo poliai. 2.iI'. DI (1) A/ '' m -L= . pateiktos sciiernos tlll*lq regejimo kampo per 'tr.fi iff. o Siame I pav.rp.F1 KON| ROLI NIAI KLAUSI MAI I.riz.f to f'o )=2.f ou. galima matuoti maZus g. Magnetinio lauko indukcija.*itrortopur. /:Y 616 t Optiniai mikroskopai rtltlnknr''i objektyvo ir okuliarciZidiniq nuotoliai. tarp kurig llrllrrfir rr*'trli.fin.I't E I. LITERATURA 111. Zembsmagnetinislaukas. lttlkromctras.jq rySys.r ticsinis iiOinirn^ N. skaidriq ploksteliq iNrtis.AIIORATORINIS DARBASNr' 8 MIKROSKOPU i. magnetiniolauko stipris. uutioi"*i maZiems daiktams stebeti ir matuoti' Miknuhopti Fegtllt|irrermikroskopodalysyraobjektyvasirokuliaras.As:lBrnnluoti sistcma.{) I.vidutinis akies geriausio matymo luololis. kad tokio IS 1 pav.ai reZtukas' rla! lttyt.i*-orios optines titt"*o* didesnisui iq sistemq elrlutnnr ( mikroskopovamzdelioifut ) I yra daug nesunkunustatyti.73.".ilt. apsviet-imo i'i'ir-r. bus daikto fi atstumoD: nrttlutupq rpsantykissu jo regejimokampu 91 t. 3. todel jais tiksliai regimaji stori' plok5teles darbe tiriamosi'os lii. . Tangentiniogalvanometro veikimo principas.i ikitukstaneio kartq.p. ilrtlrrxl.5cm .r.

II (2) iSplaukia. 36 37 . kad norint surasti stiklo ltizio rodikli n. *.. lilnotiuzio ir atspindzio eiga per ggagrediq sienq plokstclg ir sferinius pavirlius I' iiiilr"uu (Hlus). pakanka rnikrometru i5matuoti stiklo stori H ir mikroskopu M nustatyti iiriatnqii stori h t.totLoput ir spindulirl eiga jame. kuriame susidaro tasko A menamasis vaizdas.f CB sinl sinr tsi ='h =H tgr CB h. . negu is tikrqirl. suformuluojame iSvadas' KONTROLIMAI KI.i punktus r|-f t i' qiT stiklo liizio pugui formulg apskaidiuojame 121 rezultato paklaidq. objektyvutaip' kad pakeitg tik po patlutlama mikroskopo nuo stalelio matytume vir$utini atba apatini ltil.p. atstum4 iki tasko 41. $d ai3kiai briq visq sfikiq ir jo dalig padalq irlutinis bru[dnelis.:1*f. &orrljos teorijos principas'Hiugenso desniai' 1.9yryT."a"#"iaurki ir kelet4 kartojame. 151. sis tariamas aaino priartejimas sietinas su Sviesos lfizimu oro ir medziagosriboje. stori plokSteles kur toje ltmatuojnmo vietoje.U-n.et. Nesunku ismatuoti li mikroskopu ir susietisu medziagos lfrzio iodikliu. yraibre2os. H (2) mikrometrinio sraigtorodmuo.-spinduliams krintatiernc maZukampu (2 pau) lfriio desni uira5ome: I)ARtsOEIGA flruhffi iff#tt' E#afu ilgnfa ffi po stiklopavirsiuose ibreZiame tiriamojo lr apnrinaimc jq susikirtimqmatytume i$ kadrlorecami virsaus -.DARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMULES stebint daiktq per vandenssluoksni arba stikling plokitelg. elektronines tuiesos medZiagoje.p. kad jis y'a ariiau mtisq. ti[.-AUSIMAI l' greitis.lflZiorodiklis. mikroskopo didinimas' LITERATURA 2pav. otrod. . 17-23. b*fol sklidimas Pagrindai. [3].y.k"Tl1.Skaidiuojamas gluiq s0kiq ir padalq skaidiq padauginamei3 jq vertes ir taip nuleidiiamas Zemesng i f rntltn*tttiniu sraigtumikroskopas M nustatomas taip..263-?66. . kad ai3kiai rnatytume apattni stori bg ttrtamqii PlokSteles h' iiu.sraigtumikroskopaJM keliamas]i.

m2ir t. Optine kolimatoriaus K sistema formuoja lygragrediq spinduliq pluo$t4(1 pav.) spindulyseina lygiagrediaipagrindui.yma. rankcnctcmis2 nustatoma kolimatoriaus ir Ziiirono gulstumas.trrire nnudojamas ply5io *gltu: lvelriq kampq matavimus(2 pav.ES 1 pav.kuris stovi glaudZiamojo l95io Lr Zidinio plok5tumoje.t.t*€rylld. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMUI. Ji sudaro keidiamoplodio ply3isP1. kampa. kuriuo matuojami prizmiq ir kristalq kampai. stalelis B. bei postikio kampq matavimo skales.lauZiamasis i . kristal4 ir t. [45iq padeti galima reguliuoti rankenelemis arba sukant jq tvirtinimo sraiginius Ziedus.5). rurlctingcsncse padetis[ls. ttq lnboratoriniamedarbe nesukinejame. o turintis dispersijos prizmg arba difrakcijos gardelg vartojamas ir kaip spektrometras (rnonochromatorius). Goniometras .t.s. ant kurio galima stat5rtitiriamqi4 prnmg. kad Siuo atveju r=rr= .tai optinis prietaisas.Stalelis gali suktis apie statmen4jq a3i. Apie analogiSk4a5i sukasi ir Ziiironas.l'agall0Zio rodiklio apibrelim4uZra5ome: 38 39 . Irl1.Kitq lg*ifl. MBDZIAGOS SvIEsoS LfrZIo RODIKLIONUSTATYMAS PRIZMESMETODU lfrlio TIKST AS: i5matuoti lauZiam4jiprizmeskampq. ii ifelmo tgjir A prizmes karpa"s. kurios padidina ieinandiq spinduliq regejimo kampq.5 (AC . iliironas 7'.Per skales iiflroneli 4 stebima *lp6g tlrlrtingq krypdirlskalesu atitinkama i. nustatyti medZiagos rodikli. t'y' -kampai i=ir bei r=rr. fd*n€ 2pav. Rankenele 1 keidiamas o Eklk.jei jo lyglalonejeprizmeje. I3 geometriniq s4ryiiq lygus.t€lEll6 parukirnokampusgalima nustat5fti i konstrukcijoseoptiniu btrdu ir juos pastat5rti fult.). Zifirono arba Spindulio nuokrypio kampasjam pracjus prizmq yra maZiaulias. Prie5 ply5i yra SviesosSaltinis S.miri 3 atliekamas fokusavimas. prie kurio tvirtinamas kolimatorius K. PRIEMONES: prizm6. Goniometre yra optiniq rleteliq. Goniometras sudarytasi3 korpuso. €gfirur goniometrasGS . r^ A .pagalkuri4 nustatomas Rinkenelemis 5 reggliuojama stalelio gulstumas.\. sudarytas i3 dviejg optiniq sistemq: objektyvo ta ir okuliaro L3. Ziuronas Z.( 3 pav. plaukia. kuriuo galima atlikti I.LABORATORINIS DARBAS 9 Nr. vartojant tiesioginqmechaninq . ritt. stalelio reguliavimo rankeneles. Sviesos Saltiniai. .

gulstum4.).-etiifn"*" " Saltini (neono temP4)' .A' stn2 (1) prizmeskampui z\ mati bus kampai i ir r' F$tnt tnlrtnm lauZiamajam Sioo atveju i5 (4) plaukia €t5i fu-*ufe$e sinususgalima Leisti kamp"it. per Ku-pQ A i5rei5kiame spindulio maZiausionuokrypio kamp4 D. pastatome prizmg. ziuronei m2padeti. D=A(n-1). ijungiame fottUfmaiOlernpq). sln.kad Sviesa STiliril"lio sureguliuojame Zif.pareguliuojame f. liiiio kampas staleliu iffi.. ffierle:nlr r4ry3is: dia i ir r spindulio kampai su statmeniui aplink4 skirianti pavir5iq.galutinai linijinio tp"f. nuo 3600ikiatskaitos 4l .-4. todel is (3) lengvai apskaidiuojamasliiZio rodiklis n. A +D srnn. isitikiname. prizmg. grqZiname Zi[ron4 ! vaizdassutamPa Ulrlralome atskaiiosskalespadal4. IS (1) ir (2) plaukia: n= - arba (2) (3) Saltini Sviesos intensyvesni fu PH g. sinj SlfI - . nes jis yra lygia5oniotrikarrpio prickampis: D=2(i-r)=2i-A A=2i-D.rrutyto-" ryskias linijas.itiiifi""i"me.?inron4 5-XUrm 3 nulatome. o. uZsira5ome ilOgil. o tai nera patogu.karnpas O Uutq maliausias. DbiitqmaZiausias' kad apiea5inustatome. patiksliname p-:Yt": padeti' 5. Zi[redami per Zirlrion4 4.ginduliq kad matytume frro'g.sln t slnl.o sukantokuliar4. rr naudojarnevienq "skajitos paaetismrr i rtrz i rnrsir t.ronEi padeti m1. pries kolimatoriq(i padeti ms). linijq -fOno.parukame^ spektrq'Sukinedami liZusill s.Sutapatiname lid .Eufrr" vietos patartina atsispindijusl' spinou4. reikia tai ivertinti (atskirai imti tam $irl padediq buvo 00<+3600 padeties)' rklrtumi iki 0o.ir sfrleliovaizdq' Iil*nrunj.it" euhtome kad . o po to i t4 vietq pastat5rti fihdili "tspindi lfircnr. . priklauso nuo bangos dispersijos MedZiagos ltiZio rodiklis del Sviesos nuokrypio padetis turi bfti nustatomaatitinkamai ilgio. Nuimame prizmg nuo stalelio. Imant Suolis. kai atspindZiop$5io lu ltrkaitos siflleliu?.i kad stalelio. kai joje kinta tik vienasdydis.13(1) ir (2) plaukia: . 5 rankeneldmis Ig[r.niomerroi6jimo plyii pastatome gonioometro. (s) DARBO EIGA 'P-o3 Pav. nesunku surasti kamp4 'i (1 pav. (visuosematavimuose lkfh rlrlullng arba aPatingskalg)padeti m2.A (4) 18oo \ry. rankenelemis ffi166s'2 plysio. sln n 40 spektras' pries pliSi i padeti m1. kad matytumevis4 plyBi. pastatome Ziiiron4 prieS kolimatoriq' skalespadal4 m* 1d ply5iovaizias suiaptq su atskaitossiflleliu. toddl maZiausiojo spektro linijai.-" ^B'pastatome kampo praeitglauziamojg. 2 i -D ' I5mataws maZiausiojo nuokrypio kamp4 D=mr-mo ir panaudojant atspindi. ttcialuaing prizmes stalelio.t.PradZiojei3 Sios il. sinr sinr.Ufu pamatytiplika akimi. Dispersijoskreivei n=f(?') matuoti patogesndformul6. llurandame lmr-nrol i = -.ap5vietim4' . kad matosi E. ir D= B. jei skirtumus.t"tu-4. uZra5ome .rygkiausiq atskaitos siiileliu.

. ap3vietimosistemosI rt mAantys i5 Saltinio kA--. Sviesos Spindulirl eigajuose' 3.aiSkinantSviesos lEZiodesnius. lg5ius 7.PraejgSios Effiftt"i i prizmiq2 it 3' praeig5i4sistem4' tarp ffi#l..DuomenisraSome! lentelg. rS I Pav. =-'-'$frnktometri 1 pavaizduota pav. Kolimatoriausir Zilrono principincsschemos' 4. n2. 9 it nukreipendiqi4 lonpensuojandi4 prizmg 6.mg. n3. p. spinduliq eiga per l95iusir prizmes2.i-.256-263.dio 5 sh. o i3 lentelesjq bangqilgius 1. esanti krasto dali apsviedia iegejimo lauko.r. kurio Sviesaus HlC'rpinouliai pracjg Sviesos Spinduliai.y. Naudodamiesi formule.ap5viestos ed#. apsviediandiq trtirui prieii nustatomas lfrZio rodiklis n Siq optinirl detaliq padetys rankenelemis( 1 pav' a )' bgp[uo. S.(2) 9.23-33. 4 nuo skysdio lg1i rodiklio' ffiAtf p.17-23. lirpalokoncentracijq' koncentracijos tirpalas. 4 prizmes sien4'jie patenkai pton4 2 pw. p.ikluuro atspindiio ir 1. Heigensoprincipas ir jo panaudojimas.ft (5) randame itZio rodiklius matuotq linijq Sviesain1. Zinomos tirpalas.ks{. F'i€iVfiiqUS. Gauto darbc grafiko ai5kinimas. ll3l. krnljq. Nubreziamegrafikq n=f(l). KOM'ROLINIAI KLAUSIMAI Nr' DARBAS 10 LABORATORINIS TIRPALVSVtrsos nllitto RODIKLIOMATAVIMAS REFRAKTOMIITRU lirZio rodik[. refraktometras.amos skaiiiais paZymetomis 42 43 . randamclauZiam4jikamp4 A' 10. tirpalq Svicsos i6matuoti ivairioskoncentracijos fiElrff: konientracijos grafikq bei surasti *il*FL in priklauslmybesnuo llllnanurj. schema ( 1 parl a ) optine S. bci meginruveliai.ilJnU"i. fokusuojanCius liZio rodiklio skalg 10 ir pagal matomos. Darbe naudojamqformulirl i3vedimas' 5. koncenrracijos nezinomos iliia rtn.. LITERATIIRA l5l.. Sviesosdispersija ir jos elektronines teorijos pagrindai.b.

santykinis liiZio rodiklis. .l-ltBi"grediai "p'tioto.. Kritimo kampo sinuso santykis su llzio kampo sinusu yra pastovus dydis: sklindant Per stiklo Refraktomctre Sie abu atvejai vyksta Sviesai maZesnisnegu stiklo (2 Pav').i"(l) Slh/ o= =. tai i > r )' Todel sviesa.spindulio kampai su statmeniu L-oje ir 2-oje aplinkose' kuriose sklidimo greidiai atitinkamai vl ir v7. > V. t'y'.siri". vyksta visi5kas vidaus atspinclys. ptizmq A ir atitinkamai B itind. siena4 daroma Todel2 prizmes yhUomct tiksliaitutto "ytJomos. .t ir skysti5. sini V.l i5"inuttti"ii iS'2 ir ieinantieji i 3 rphululiai tie PatYs. Krintant $viesos aplinkq riboje jis i5 dalies atsisipindiir praeina i kitq aplink4. 2. n . krisdama i5 optiskai tankesnesaplinkos i retesng. kad tiesiogiai iSplaukiai5 (1) sqrysio.iit t iiiului"i. Norint stebeti q$ki4 ribq' iiUu Uu*polo. kurioje SviesosJreitis maZesnis. is oro i stiklq. kurio lfiio rodiklis Heklmc. Sios ffiiiifu matind.u.3-prizmdje i prizmg.ruio*"i dispersij<_rs dispersijos Eilporliniq prirmiq.. pvz.t" it ""pi'f.praeina esant bet kokiam kritimo kampui. .i"oos abi sqlygosne tai prizm6 tuirt"i**u prie nestacionariai.o tirpalq . tadiau padi<linus kritimo kamp4 net iki /. ivairirt bangqilgttl ! tPult"l ) Sviesos (2)' Siuo atveju-stebimoji ir frrdlklic tuo padiuskirtiigaslUioit kump* rs ry5ki.3gaunama ffi't-SpinOuliui sklindantiSfrizmes 2 ir patenkant Kadangi lygiagredios. ribai. ko'mpensatolT kuri sudaroatvirksdiai uiu.Virsijus Si ribini kampq.u"f. Sviesos liiiio desniai: 1.. Kritgs ir ltiZgsspincluliai guli vienoje plokitumoje su statmeniu. Sviesos priklausantis nuo medZiaggmolekuliq elektrinio poliarizuojamumo ir kt' koncentracijosc. a ir 5 visiskai ribinesalyga. nukrypdamas nuo savotiesioginio sklidimo linkmes. nes i( % <tl.nuo iStirpintosmedZiagos Refraktometre panaudotas Sviesosvisiskas vidaus atspindys. Slnr V z dia i ir r .DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES spinduliui i5 vienos aplinkosi kitq. skiriandiai B spinduliokryptis bus lltopq . ( kampassu statmeniu irgi maZesnis jei V. ffbnpr 2. toddl dar truputi padidinus ffi."niu"p"t"tcs i stysti. r (2) " Sviesakrisdama i$ opti5kai retesnis aplinkos i tankesng. 44 45 . ri sukiodamikompensuojame povaiki.I5 Sviesos spindulio optiskai tankesneje aplinkoje. praeina Sias aplinkas skiriandiqribq tik esant ne bet kokiam kampui r.amai pastatyta g.Ribini kamp4 re iS apskaidiuojame lfiZio desnio (1): 2Paveinakryptimi' B tatriau skystyje ld rylnduliaiA ir B praeinaSi1sistela. charakteristikq. (spindulyseina lygiagrediaiaplinkosskiriandiai ribai). kuris lfrZio desnio (1) isplaukia. dlrpernija.y. tankesnejeaplinkoje jo kampassu statmeniu nevir5ysrs didumo. atstumastarp prizmlq padidintas'iS Paveiksle Lrd ll*laidytq Sviesq. i5vestu i5 aplinkasskiriandiosplohltumos. Yra vyksta tai Jci SviesosSaltinis nemonochromatinis' medZiagose liiZio bus skirtingas t.

o sukinedami dispersijos kompensatoriaus rankenelE6 nustatomenespalvot4 ribq.bangq amplitudes. FH I)ARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMUI. 4.y.l.V.ES I Jnik<l mikrointerferometro veikimo pagrindas . jo 9 SuformuluojameiSvadas. 7 NubraiZome lfriio rodiklio n priklausornybes nuo tirpalo koncentracijosC grafik4 n=f(c). "r{*(+ +)] (1) s. kad bltq intensyviai ap5viestas langelis. liizio rodiklis. priklauso nuo llrlrrfnmasisSviesos bangg fazitl skirtumo q.77-23. koncentracijos c2-:Lr C.atstojamosios A ltu lygi (3) FtE p =2oT L .A. 3.AS: Liniko mikrointerfcrometru i5matuoti tiriamqiq -kinq nolygumomaksimalqir viclutini auk3ti.bangosilgis. Vienose erdvdsvietose. 46 1.= 4.i5reiSkiamom .laikas. 6 Anksdiau aprasytubiidu i5matuojamec2 koncentracijostirpalo liizi. DARBAS l1 LABORATORINIS NELYGUMO t( | t.kai atstojamasis htetforencija. KoherentiSkumo sqlyg4. 1l 2 Atidengiame 2 pizmg. kur v1 . o v2 . KONTROIINIAI KLAUSIMAI =r. " bungggeometriniaikeliai. rodikli. kuri uZsira3ome palyginamesu lenteldsepateikta reiklmeir 5 I5 iinomos koncentracijos c1 ti{palo pasigaminame reikiamos Nr. bangosamplitude l .Sviesos sklidirnas medziagoje. t. kad gaurumereikiam:1 koncentracij4C2. ma.svyravimqperiodas.erdveje neribotos vieno tam tikro pastovaus amplitudesbangos. Taigi LITERATORA ll3l. pavyzd1irti. . Analogi5kaipasigaminamedar 4-6skirtingl koncentracijq tirpalus ir iSmatuojamejq ltiZio rodiklius.I'u. Heigensoprincipas ir jo vartojimasaiskinant iviesos atspindZioir lfizio desnius. erdvesir laiko ati.tu K[Nu PAVIRSIAUS IVBRIINIMAS MATODU INTER}'ERENCINIU 'l'lK. *t* Ar.vilgiusuderintasSiq hngfntq procesq vyksmas. Fevtrtlnu$ tiriamosiosplok5teles' t I tV <tNl'iS: tiniko mikrointerferometras. ap5vietimosistem4 pastatomc taip. kuria vadinamatokia Sviesos lilenryvumas nelygustq bangq intensyvumqsumai.BANDYMO EIGA 1 fiungiame prietaisq i elektros tinkl4. Rezultatusiraiome i lentelg. a = t l A? + 4 + 2 Ar Aq co sp . 8 I5matuojamc nezinomos koncentracijos tirparo liizio rodiklj ir ii grafiko nustatome koncentracijq. visiskas vidausatspindysir jo vartojimasltizio rodikriui matuoti. iki k'?urio reikia pripilti tirpiklio. 4 Skalespadal4 ties laukq riba parodo uzlasinto skysdiolflzio rodikri. Bfrtina interferencijos t. t . rankenele 8 sutapatiname rib4. nbgs .kur ms9=1. skiriandi4 sviesg ir tamsq laukus su krpminiu liniiq @ntru. .menztircles koncentracijos c1 tiiris.34-40.tenkina *lrurchromatines bangos . 3 Sukinedami okuliar4 9 nustatome aiikiausiq lliio rodikriq skalg.tiiris. d$nhr ir pastovios lygtimis t ll.'I .sudedamqiqbangq faziq skirtumas.^lr"(+ 97. intesyvumas kuris proporcingas A' . l" .bangqkoherenti5kumas.riklojant koherentinembangom. tirpal4. nuvalome pavir5ius. Optine rcfraktometro sche Spinduliq eiga refraktometre. p. s. sviesos greitis. Srlhkrinnliq 47 . ila5iname 3-5 la5us vandensir vel uZdengiame.Sviesos bangqsudetis. (2\ 1. elektroninesdispersijosteorijos pagrindai.ll.

yra nevienodas ( L.c0. ir L=(2k+l) kur k .ta atgal iki K ir dar kart4 atsispindejgnuo pastarojo. atsispindejusinuo I! apSviedia atsispindi ir. tai ieSkomasisnelygumo rukttis 1 pav. kad skirtingo bangos ilgio Sviesai sqlyga(4). ObjektyvasO. Kadangi juosta pasislenkaper vis4 nvo ploti.patenka i lgi! O.Saltinio L spinduliuojamaSviesa Perji perejgspinduliai sklinda t__ b a --t fAB 2wv.-. Liniko mikrointerferometre tai atliekama. ir okuliaras O sudaro mikroskop4.jos dar ir triikusios. [" = g) 2'\ b) (6) Liniko mikrointerferometre tiriamasis pavir3ius gali bEti ap5viediamas Pastaruojuatveju susidarystik tik monochromatine. Juostq iilinkimo arba poslinkio dydis a proporcingas A pokydiui. spindulig dalys. Jei klrmasis pavirJius lygus. . skaidandiadanga. atsispindint Sviesainuo ivairiq nelygumq (xrn ir esant tam paCiam k ). Nelygaus p6vlrliaw aweju skirtumas A. nuo kurio atsispindejggfi.2. perejusi pcr K taip pat patenka i O.per kuri stebimas ddrnasis pavirSiusP. ). Antroji Saltinio L skleidZiamq tiriam4ji pavirSiqP. naudojant arba stiklini kubq (K. kuris turi pusskaidri4 diagonaling plok3tum4.Tai atsitinka toddl. (4) (s) __J bangq sistemainterferencijai gauti paprastaisudaroma Koherentinirtr iB vieno SviesosSaltinio sklindanti spinduliq pluoltelj dalinant ! du spindulius. bet ls juostos. Vadinasi.jis bus maksimalus. o.kurios. Sios koherentinis link O. patenkinama skirtinguose runksimumo €rdvcstalkuose. i5skyruscentring ( k=0 ). pakitus skirtumui A dydZiu )' (4).3.. iki veidrodZio V. nuo jo spinduliq dalis. kurirl forma atspindi pavir5iaus profili. matoma lygiagrediqjuostq sistema. pusiau skaidria Svies4 paviriiq plok3telg. yra intensyvumo maksimurno minimumo s4lygos atitinkamai ir vienodos fazes L = Iz . 1 pav. (4) ). kai yra staigiis reljefo (tlrlamojo sluoksniostorio ) pokydiai. ir balta Sviesa.interferencijos skaidius.4 = kL ( svyravimq ) (fazespries in g o s ). Okuliaro regimajame lauke taip pat matomos ir 'Sgrforencinds juostos. esant tam padiarnk. o kitose. kuris fptl dvigubamnelygumo auk5diuih. eiles k=L.susitikgdalik$je K ir kartu sklisdamos h=*L. turds visas interferencines Itelios fpektro spalvas. Todel Inlorfcrcncinesjuostos atitinkarnai i5kreiptos.minimalus.padengtE arba pasvirqlygragreCiq krinta i toki dalikli K. kur cos<p=-l . interferuoja.

tlE Sukant lg3io O 2 reguliavimo rankenelg apie interferencines galvutes a5i. Vidutinis pavirsiaus auk3tisll apskaidiuojarnas. 50 51 . LITERATIfRA p. nustatomas optimalus atsfumas InfF interferenciniq jutstq ir Siosjuostos orientuojamos statmenai tiriamttle€ filtrq remelio padeti. susipaZistama su interferomctlrt reguliavimu. interferencij4galesime neuZsiklosant l" ilgio tol. apsviediantmonochromatine Sviesa. n=o. interferencijos juostq intensyvumai Zymiai skiriasi. Vel [iungiamas minetas interferent:inlr juosltg.) t( ! \ (to) . Pasirenkamas didziausias bei keli ( n=5+10 ) kiti juostos lUnkimai ( trfikiai ) ivairiuosetiriamojo pavirsiaustaskuoseir. I3 ^prietairrt stateiio apraSymo. naudojant (6) bei (9). kad. todel didesni uz vienctq jq poslinki x nesunku nustatyti tiek turint A' tiek ir B pavidaltt interferencini vzwd4. pav. centrines ir krastiniq nustatyri ir x>1. nustatorra darbui tinkntt{ r6Ziui. kanalas. KONTROLIMAI KI.266-268.274trl (e) Prlyginami matavinro. * . Kaip ji gauti? rometro optine schema. tai.4l. Kuo Sviesos interferencij a? koherenti5kumas. arba monochromatines interferencijos reiikinys. tada _nesunltu balta Sviesa..bus matomos tik tos IS Cia seka. ofufiaro regimajame lauke turi atsirasti interferencines jos paCios ir n.) iSvaizdos patogu tureti A ( 2 -Apsviediant interferencinesjuostas. Keidiani Sviesos interferencija' Sviesos arba baltos. 9.stebeti tik iki Bangq ilgiarrs kintant tarp l. atliekami interferenciniq Irt i3linkimo ( triikiq ) ( dydis a ) bei atstumo tarp juostq ( t ) iltavimai. apskaidiuojami maksimalus( ft *"x ) ir visi kiri ( ft .12. esandio itutt" vietoje. ) nelygumo minctuose ta5kuose auksdiai. fiungiamas mikrointerferometro Sviesos saltinis ir ant matavinut -prieS objektyv4 padedama tiriamoji plok5tele. BANDYMO EIGA 1. naudojant baltos ir monochromatines 5viesos ia.ra2-152. reguliuoi'ttl kanalas i rod'k16 vertikali.+af.. uZdengiamas mitcromeiriniu sraigtu. ir l. okuliaro regimajame lauke gaunamas ry5ktu tiriamojo paviriiaus vaizdas. kol nebuspatenkintalygibe balta Sviesa. kurioms interferencincs L 1r3 L1 formuld naudojama Siuo Ieskomajam& atvejuapskaidiuoti (8) +\n" = k(2+ Ll) Qc (7) Naudojant sraigtini okuliaro mikrometrq. ap5viediant juostos. Rodykle pahymlta rankenele iSjungiamas desinysis interferencirrir veidrodis V ) ir. rezultatai.AUSIMAI skiriasi baltos ir Kai matuojamasish>1. 2. tol i+AX ilgio bangosk-tos eiles maksimumas bangosk+1 eilesmaksimumo.r+l\ -* fr .ty. naudojantformulg h = --:-l ft_o >.

t-y. nutolusig vienas tapatingqmenamqSviesos Sattiniq spinduliai.). " lazerirs kuriais pakeidiameZpav.kuriq nueiti keliai vienodi. Analogiskas s4lygas galima parasyti ir kitiems interferencinams fpksimumams. Frenelio biprizme filtras F (L ar 2 FB. Sviesos Saltiniu. tr!zrr. langivisi bangospaviriiaus ta5kaituri vienq ir t4 padi4 svyravimofazg. Ta5ked kur stebimapirmoji ( m=l ) interfercncine fuottr. lgSioL ir liltro F rinkiniu. Sirl menamqjqSviesos vietas.ml ' l(x. gali sudaryti maZiau kontrastingq interferencini Frenelio biprizmg irgr " vaad1ekrane E. ).stebime juostas-Ekrano centre ( sistemospagrindinejeoptineje ir Sviesias ) interferuoja bangos. mas pakankamaimonochromatiSkas Saltiniaiyra i:ymiai maZiaukoherentiiki. . I"ABORATORINIS SvrBsos BANGoSrLGIo MATAvIMASTNTERFBRENCINTU METODU TIKSLAS: i5matuoti ilgi tr" bangq. lg3iai L.Ia.. pavauduoto irenginio dali. kurias spinduliuoja SviesosSaltinis (lazeris). todel ivairioseekrano vietose nas interfercncijos maksimumo ar minimumo sqlygos . pavaizduotoSaltinioS. d L luksimumo) Atstumai x tarp interferenciniq maksimumrl yra vienodi. Biprizmeje liiZg spinduliai sklinda taip lyg i5eitq i3 dviejq Saltiniqgl15ll ( 1 pav. liniuote.. = . y. PRIEMONFS: Sviesos Saltinis( lazeris). atstumu juostaekrane maksimumo nutolusinuo centrinio hterferencine p plaukia.mL. praejusiper sclektyvqfiltr4 F ir Taikinio ( maZqmatmeng) SaltinioSviesa..nesjo pav. gaunamiemsuZsiklojant spinduliams. Paprastai bandymai atliekami su lazeriniu Sviesos lygiagredirlspinduliq pluoltelis.DARBAS 12 Nr. Siuo atveju I pav. spinduliq eigq 1 pav. kuriq eigq skirtumai ) 1 a ."r!t todel iverting xud.nuotolis nuo centro O iki ^ Aa= zA. kurrq eigos skirtumas A=1" Si x. bangosilgi 7' : x'a'd 2"= I 53 (2) 52 . pasiekq ivairias kito per d.JA. ekranasE.t -. kad ll trikampiq SAO ir 515ll oan65umo 1x dl (1) 2pav. mikrometrinis matuoklis. bangq faziq skirtumas bet kuriame erdves talke nesikeidia ir vyksta rencija.L1.. pagal (1) galime apskaidiuoti m spinduliuojamos bangos yra labzi koherenti5kos ir monochromati5kos.. mcnami DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES ( "taskinio" SviesosSaltinio ) lygiagrediq spinduliq pluo5telis l95iq L1 fokusuojamas ta5k4S ( gali bfiti diafragmospty5elis)' i llo talko sklindanti spindulitl bangini pavir$ir1 Frenelio biprizme lrlijus i dvi atskirassritis ekrane E uZsiklojadu koherentiniai spinduliai.nueina nevienodoi[io kelius. interferuoja spinduliai.tiriant Frenelio biprizme sudarytqinterferenciniv awd4. $rtumas A:0.

Bandymusatliekametokia tvarka: 1.l0r-142.Ivcrtinamematavimq . Kaip interferuoja bangos. lragat(2) apskaidiuojame paklaid4'10. l4l. vaizdus lgsio yra f . b= ft f-F (3) b. [8]. o (4) I = o . I5 1 pav. vidutini atstumEx'i4 taqp maksimumrl padetis ( I pav. LITERATORA [1].. atstumq tarp menamq Saltiniq d ir atstumo tarp menamq Saltinig plokstumos ir interferencinio vaizdo / matavimus. kad atstumasd tarp menamqSaltiniq Sl ir S"yra 54 55 . 4.tsANDYMO EIGA Matuodami bangos ilgi 1" turime atlikti tiesioginius atstumq tarp interferenciniq juostq x.c .p.pagal (4) apskaidiuojame 6. Ant optinio suolo surenkamaL pav.5llyra nutolg nuo fa atstumu a= L n . I (5) [ra59iSmatuotas ir H vertes.p. kad menamiSaltiniai5l i. ) apskaidiuojame gretimq interferenciniqjuostq. 6. ? minimumu salYg. I5matave f . TaONTROLINIAI KL-AUSIMAI maksimumqir . ) nuo ckrano E iki l95io Lr.) ii keisdami tik ekrano viet4. ISmatuojame atsturn4 a ( 1 pav.x1.. Kq vadinameinterferencija? Kokios yra interferencijos . interferencines 3. tarp l95iq I'zirL4. Nuotoli d atlikg dar vien4 bandym4. ir 2 pav. tarp 5l i1 5llir atstum4 / paprastai ismatuojamenetiesiogiai.t.s{. 5. gauname tikruosius Saltinirtr it 5lr.Zinomaslgsio Zidinio nuotolis) plaukia. ar Zpav.I5 lgsio didinimo formulesplaukia. 4. Jei ekrano nuotolis nuo esandigatstumu b nuo t.b) = o * b . 145-162. 17-54.bei pagal(3) apskaidiuot4 . f (s) b vertg' l. Tarp biprizmes ir ekrano pastatomedar vien4 glaudZiam4iil93i I-a (2 5l pav. 51 ir 52 ekrane.f lpkaidiuojame atstum4d tarp SIir SIISaltiniospinduliuojamqbanggilgi l'. matome.kad menami Saltiniai5l it 5llyra c-b nuotolyje nuo objektyvo L1.os ? koherenti5kumas Kaip sudaromi koherentiSki yra Svicsos"Uangq I Kas laltiniai ? nuo plonospleveles? t. Kq Zinote "pi" privalumai putygrrru" su kittl Sviesos Saltiniq epinduliavimo npinduliavimu? *.p.Jis it reikalingasivertintant nuotoli / nuo menamqSaltinir. Kq reiSkiaoptikos Urlti"i 5viesosspinduliavimo biid4 ? Kokie lazerinio . Bipnzmg FB slankiodami ant optinio suolo ekrane gauname rySkias juostas( kartais tenka pareguliuoti ir objektyvoL1 padet! ).'.51 5lliki ekrano E. 7.ir i (a) ira59 anksdiauiSmatuotus ISmatuojameatstumqc a ir b dydZius apskaidiuojame nuotoli / nuo menamq Saltiniq 5l it 3ll i6 interferencinio vaizdo.x2. 2. I5matuojameatstumqH tarp menamqSaltiniqvaizdq Sr ir Szekrane. parodyta schema-Kartu su laborantu ar dest5rtoju ijungiamaslazeris. Nuotoli x tarp gretimq interfcrenciniq juostq ismatuojamepritvirtintu Xrn prie ekrano mikrometru ( 3-5 kartus ) ir sura5iusi lentelg Xo=0.(c . taii5 plono lg5io formules (F .atsispindejg praskaidrinimas? 4.

Difragavg spinduliai T. kuriame itvirtintas horizontalus laipsniais. S DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES skaidrioji vienmate difrakcine gardele yra stiklo ar t)aprasdiausia hnrco plok5tele su daugybevienodos formos lygiagrediqreZiq.Stalelis2 gali suktis apie vertikaliq a5i. Ji stcbinrc t>kuliaru . Paprastumodelei tarkime. Okuliare yra sifllclis. PRIEMONES: difrakcine gardele.klidusi i3 atskiry reZiq. turintis dispersing prizmg arba difrakcing gardelg.Viename milimetre biina 300. 5vies4 bangqSaltiniu. parodytasSviesos kuri sukuria spinduliai. intensyvumopasiskirstymas pnv. 1. r iii Zpav.Si. naudojamaskaip spektroskopas. sviesa.interferuoja. 3nrdcles difrakcinei gardeleisurenkarnqjik.ifironoobjcktyvo Zidinio plokitumoje sudaro difrakcini spektr4.Statyvo. Jo pasukimo kampas matuojamasZiedo 1 skalcje ( Zitironas ir stalelis sukasi nepriklausomai vienas nuo kito ). atliekandiu su lupos vaidmeni.bendrasgardelesreZiq plotis keli centimetrai. goniometras.LABORATORINIS DARBAS Nr. Goniometras . thntre matomasmaksimumas. o ierkaidraus tarpo ploti a. f€fiiq. Ant Ziedas1. Difrakcine gardelc 1 Pav.atskirtas palyginti pladiais tamsiais tatpais.p=0 )I5 atskirg reZiq atitinkami spinduliai. gardelesreZis tampa atskiru kohere. Kolimatoriuje yra glaudZiamasis l95is. . Vicnamc lyglje su Ziiironu yra kolimatorius 4. krintantys k4rptimis. suZymetas jo statomas spektrinis prietaisas ( prizme. kad tlntmcnai i difrakcing gardelg krinta plokSdia monochromatine banga. Goniometras sudarytas i5. I3 kolimatoriaus iScinantislygiagrcdiqspindulitl pluoltas krinta i difrakcing gardelg. rySkias siaurasjuosteles. kuris sulapatinamas tiriam4ia spektrine linija. Palymekimc gardeles reZio ploti b. ( 2 difrakciniame vaizde ).ntinig Tuomct kickvicnas apsviestas visomisgalimomiskryptimis. krintantysstatmenaii ckran4 ( .Dydis d=a*b yra vadinamas difrakcines konstanta. kurio Zidinio plokltumoje yra siauras ply5ys Ap5viestasplyiys atlicka linijinio Sviesos Saltiniovaidmeni.o pstarqo Padekimelygiagrediai lklinio plokltumoje pastatykimeekran4.tai prietaisas prizmiq bei kristalq kampams matuotiGoniometras.spindu-liuojandiu rt. gardcle ) arba tiriamasis kristalas-Viri stalelio 2 apiejo vertikali4 a5isukasihorizontalusZiiironas3. atskirtq ir *rknidiiais tarpais.800 net iki 2400 Vadinasi. 13 DIFRAKCINNS CANNELES KONSTANTOS NUSTATYMAS TIKSLAS: nustatyti difrakcines gardeleskonstant4 ir neZinom4Sviesos bangosilgi.kai gardeles *alCius N yra labai didelis. kurios tenkinasqlygq (1) d sing ** = *m)' (m=0'1'2'3"')' 56 57 .600. Sviesos Saltinis. ir ekrane matome difrakcinl vau'd4 .

Frenelio zong metodas. statmenai isejusiemsis -pasukame spinduriann kolimatoriaus pastato* o-it ut"iog gardelg. 4. Hiuigenso .l e) l. . (3) Tokiu bridu.p. BANDYMO EIGA 1.o m=0. jg i5sidestg i abi puses. Apsvieiiant difrakcing garderg balt4ja sviesa. Gardeleje stebimq difrakcijos pagrindiniq maksimumq ir minimumrl s4lygos.. Difrakcine gardele. ApskaiC.2. ){.iuojamedviejq nustatSrtg difrakcines gardeles konstantq vidurki <d>. ll.u . dydZiq Destytojasnurodo neZinomobangosilgio linij4.negu ampritudevilpesiq.m=1.. 2 .raoo.2. stebimas sartinio difrakcinis spektras-Skaidiusm vadinamas spektro eile. ) . pigrir. ii (l) formulesapskaidiuojame neZinomq bangosilg! X.p.rirr".Siq minimumq satyga tokia. Pasinaudodami iJmatuotu difrakcines gardeleskonstantosdydZiu. llgio Sviesos difragavimokamp4 pirmos ir antros eiles spektruose(pagat3 lr 4 punktus). jo" konstanta. spinduliq .SukdamiZifirono okuliar* sufokusuoja_" . maksimumq padetis. l*d^""l ziedo A skaleje nuskaitome ku"pe cps.. = o*r= *ml'. Difrakciniq gardeliq taikymas.surapatinamejo siiia . Suformuluojame i5vadas. Spektro atlase randame linijos bangos ilgi ir i5 (1) formules difrakcinesgardeles apskaidiuojame konstantq."il. o ilorini _raudona Sviesa. centre ( m=0 ) stebimas . virpesiq ampritude atitin*amame ekralo ta5keyra N kartq didesne. a2-a8. atejusiosij vieno ply5ioI. Sukdami Zi[roneli toliau.Tai atliekame tris kartus ir nustatonee vidutini <go> diduma. (1) rygtis nurodo pagrindiniq intensyrnrmo . .yra-vadinarnu. A^o= NAr. Matavimus atliekame tris kartus ir apskaidiuojame i5matuotq kampq vidurkius. Sviesos difrakcija.. t .. .neissklaidytas sartinio atvaizdas .Nustatome Qt > .Frenelio principas. KONTROLINIAI KLAUSIMAI prigimtis. Difrakciniq gardeliq r[Sys.: 1-o = NtIr.ri_ f.interferuodami stiorina vienas kit4. pirmos. tai difrakcine lardele y.rfi(P (4) 5.L.x" bs.1to*i pagrindiniai maksimumai.priklauso nuo Sviesos bangos ilgio.p..rezio taskg sklindantys spinduliai interferuodami '. kuriuos sukeria spinduliai iSvieno plySio. 5ld""gt furiug T.3. [8]. 3.Lv^'v^uvuo vieni kitus panaikina.rrrtioio.i* is i'tain[ to paties. antros ir kitq eiliq spektrai.Sviesos negu intens5ruumas Sviesos. 6.l Pirminiai ( pagrindiniai minimumai susidaio "il. 1m. Kolimatoriaus ply5i i Zinomo spektro fuiesos Jaltin!. I. 9. Atstumas tarp maksimumq ( tam tikrim l" ) priklauso nuo gardeles korutantos. 2 . nustatomet4 prdiq linija atitinkanti e r. L52-t64.e_tri3k{ ":g Aukltesnes eiles difrakciniai spektrai iJ'daries vienastitq Jtffilq vidini kra5tqnuspalvinavioletine.uirur.< po >)+\< I t > . kampas.*.p"t. ..i".. o intensyvumasI=* yra N2 tartq didesnis.< tp o >) ditrakcijos kamp4: -\< .. kryprimis *.krintantysk-ampu .3. Sviesos bangl ilgig intervalas. jo siiil4 sutapatinamesu kuria nors pirmos eilosspektro linija ( j4 nurodo destytojas PasiZymime kampq<p1.pe-lrio uiouriu. NustatomeSio bangos 7. Kodil nestebimasspektras centriniame maksimume? LITERATORA lll.nulines eiles spektras. ziiironeri. Matomos Sviesos I .Oi"i l rn"t irrrurn. SukdamiZitroneli i kit4 gusg nuo nu[nds eiles spektro.t.

kurioje elektrinio vektoriaus E f. vicnakitai statmenas yra . turime dalinai poliarizuotq 3vies4. cilindro pivi*iuje yra skale sugraduotalaipsniais. stiprumasdidliausias.' Optine sistcma. pro poliarizatoriq PRIEMONBS: irenginysMaliaus desniui patikrinti ( 1 pav.in . nustatyti praejusiosSviesos TIKSLAS: i5tirti Sviesos poliarizacijoslaipsni. patikrinti Maliaus desni. 14 MALIAUS DESNIO PATIKRINIMAS poliarizacijosrei5kini.I"ABORATORINIS DARBAS Nr.). kuris gali suktis Analizatorius apie opting asi.poliarizuotus fviesos skirtingais greidiais ir tarpusavyjestatmenoseplok5tumose. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULFS bangineprigimtimi. i5siskaidoI du spindulius.yptyt yra lygiavertds. Jq apibtrdinapoliarizacijoslaipsnisPs: l{ I=Ioc os z e Q) da Ie i analizatoriqkritusios Mcsos intensynrmas.F hukq stiprumo vektoriai yra statmeni tarp savgs statmeni tai daugrbes bangos sklidimp krypdiaif . Tiesiai poliarizuota Sviesa tokia.E tryptit. vadinama hngossklidimo .Pro fkirtingomis praeina yra poliarizatoriq praejusi Sviesa tiesiai poliarizuota.Joje atskaitomasanalizatoriaus postikiokampas.Jei visosvektoriaus . i5 Natiirali Sviesa Saltinios ( 1 pav.analizatorius . sutampandiq su cilindro simetrijos asimi. kurioje elektrinio .h _. T'ai gali biiti i5 tuimalino kristalo ilpjauta plok3tele-Ji idiia tik vienos elektrinio vektoriaus E virpesiq krypties bangas' izatoriai skirti poliarizuotai' Sviesai tirti vadinami analizatoriais."[d. Jame spindu$s dvejopail0lta. Kai kampas b=900. kai poliarizatoriaus P ir analizatoriaus A idZiamq Sviesosbangq E vokt<lriai yra statmeni. pto ji praejusiosSviesos ji visai nepraeina. intensynrmaskinta. :1. analizatoriq & ap5viedia lro G' bOt to grandinejeatsirandafotosrove.to padiu ir F .nubrdZtaper Sviesos plolcituma. t.Jei Sviesospluo5telyje vyrauja kokios nors krypties virpesiai. II f" = {-* -{-t 1-o + 1. Ji sudarodu SaltinisS ir poliaroidas P cilindrai. ) patenka i poliarizatoriq P.pejimai vykstavisq laik4 viena kryptimi. t . Toliau Sviesa fotovarl4 F ir joje sukelia vidini fotoefekt4. Plok$tuma. Maliaus desnis ko pro analizatorig praejusioslviesos intensyvumo I priklausomybg kampo tarp poliarizatoriausir analizatoriauspoliarizacijosplok$tumq -J. kai kampastarp PraejusiosanalizatoriqSviesos poliarizatoriausir analizatoriaus pagrindiniq ptokstumq 9=0'. analizatorius poliarizuotos Sviesos nepraleidZia ir praejusios intensyvumasyra maZiausias.kuri registruojamagalvanometru A yra sujungta$ su antruoju cilindru.E 1 t.. Pirmamecilindrc yra nattiraliosSviesos kitas poliaroidasA .didziausiasir maiiausiasSviesos vektoriaus . Sviesa Lt analizatoriq. saltinio skleidziama Sviesaatomq i5spinduliuotq elementariq bangq visuma' Siq Uangq E it E kryptys ivairiai orientuotos sktidimo krypties atZvilgiu.ro (1) atitinkantis intensyvumas. skirta Sviesaitiesiai poliarizuoti.y.l I pav.sklin<landius kryptimis. Ji nuosekliai sujungta su galvanometru G ir maitinimo SaltiniuE.E ir ir magnetinio .Antrarne cilindre iddtas ir fotovarza F. analizatoriq Sviesos Elektros srove i fotovarzos grandineje proporcinga pro analizatoriq Sviesos intensyvumuiI: praejusios 60 61 . Iro ir l. poliarizacijos krypti ir vektoriqE. tokia Sviesavadinama nat[rali4ia arba nepoliarizuot4ja Sviesa. poliarizacijosreiskinysaiskinamasSviesos Sviesos Sviesa.poliarizatorius. vadinama iumi.tai skersine elektromagnetine banga. Vienas i5 siq spinduliq stipriai sugeriamas.

0 1. Sviesos Poliaroido veikimo princiPas. Suformuluoti Maliaus desn[.1. surandamaskampas cr' atitinkantis i. P " . Del kampo cr paklaidq 5i padetis nevisadasutampasu skales Sviesos parodymu 61=u6+900. ( j=0. Atskaitomas cilindro skaleje 3i4 padeti atitinkantis kampas cr6.9 ).2.> < !"o> cos2gj L. Galvanometru i5matuojama srovesreiklme i*o. kadangi praeina analizatorig tik kritusi i ji nepoliarizuotos dalis.p. apskaiiiuojamas Sviesospoliarizacijos lrlpsnis: t (4) i=kcos'g Taigi.-ll. ( g=900 ). ( i-io >'(i = 0'12'3"''9) =<i ioi i> coszgreik5mes. KONTROLINIAI KTAUSIMAI 1. 1. 5.ia eiga malinant kuorpq g iki 00kas 100uZraSomos fotosroves reik5mesi. nes fotovarZa maZai ap5viesta. Sviesa dalinai poliarizuota.. ).Pagai gautq $afikq suformuluojima i3vada apie Maliaus desnio galiojir4. 3.Bandymorezultatai pavaizduojami . Siuo atveju karnpas tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plok5tumq lygus nuliui (q=0o). Taigi kampas g keidiamasnuo 0oiki 900. fotosrovd grandineje minimali i611.kad Maliaus-desnis teisingas. Vienodoms kampo g. 2. Jei P5(1. 2. Panaudojus (3) s4ry3ioi5reiKtus iviesosintensyvumut /-u* I'nn = 3[ I(r i " (p i = ktl o cosz I3 poliarizatoriaus iSejusios Sviesos nekinta. Dabar atvirkSd.klls=k i1 bei (1) formulg. BA}IDYMO EIGA l.=100. jei ii matavimo duomenq gaunama. Sukant antr4ii cilindr4 (analizatoriq) surandamapadetis. Kaip eksperimenti3kai isitikinama Maliaus desnio teisingumu? LITERATf]RA [1]. t. reikimes io1: lotosroves.. 4. Kai q= 900. yra Siuo atvejugrafing priklausomybgi=f(cos2g) vaizduojaticse.62-73.i. i5 6.p.>. Sujungiamairenginio Maliaus desniui tikrinti schema( 1 pav..--!ssr----!q!- -. Apskaidiuojamos rezultataisura5omi lentelg: i 9. uZra3omas kampas tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plokltumg 9i = di-ao= iA. Tuomet apskaidiuojamos tik atsiradusios del poliarizuotosIviesospoveikio. 62 63 .3. 4.tai ir sandauga intensyrmmas klls pastovi. 5. atitinkanti didZiausi4 fotosroves reikSmg i.io (i61) 0 grafiikai io:(cos2g)-' 10.178-L86.kad elektros srove fotovarZos grandineje tiesiog proporcinga kampo tarp poliaroidtl pagrindinirl plokltumq kosinusokvadratui. Matavimq ir skaidiavimq j ij 1..oo. Taigr Siek tiek pasukinejant analizatoriq. Pasukant analizatorig kas Ac. 181. t.. <i. reiklmems apskaidiuojamos srovds vidutines reiklmes <i.i =k J Panaudojus Maliaus desni (2) gaunama: ='. tai reiFkia..a ir atitinkainas fotosroves stipruulas i. 3. : 9 00 100 lmax i-o n0 900 \nin i.y. Apib[dinkite natiiraliqi4 ir polirizuot4j4 Mesqpoliarizacijosb[dai.o + i-.

cukraus ir gliukozes vandeniniai tirpalai ir kt. Jame Bviesa ticsiai poliarizuojama. sviesospoliarizacijosprokstumosposrikio kampasg yra proporcingas Sviesos spindulio kelio ilgiui I toje medZiagoje: (p=c(l.kurios elektrinio lauko stiprumo vektori-ausE virpesiaivyksta vie. :. b atvejis). nustatyti cukraus tirpalo geb4ir neZinomqcukrauskoncentracij4iirpate.E ir mugnetinio lauko stiprumo vektoriaus fr virpesiai ryksta plokstumoje statmenoje bangos rttioi. Sviesos poliarizacijos plok5tumos posiikio kampas matuojamas pusSeseliniupoliarimetru. poliarizacijosplok5tumos prtstikio kampas g yra proporcingastiqpalo sluoksnio storiui I ir tirpalo koncentracijai c: g=(a)cl. Joje elektrinio lauko stiprumo vektoriaus .r--l lt /l rlF*l--t | PKTA tt ll r_ _ F_ ll n =v_t Lt I l+\ t\ l\ I I L_\ \ | t__ | | 1 pav.vadinamatiesiai poliarizuota.i l . Jei sukant analizatoriq. grynieji skysdiai . Daznia*siai pasirenkamas .no k4rpdiai. Sviesai SklindantSviesai opti5kai aktyviaistirpalais. nikotinas. (3) dia Ie . tirpalq T. Jei AATOK" tuomet laukelio vidurys neap$viestas(2 pav. Kvarco plok5tele dengia tik centring Mesos srauto dali. su sviesa. zinomos ir nezinomos' koncentracijos tirpalai. sklindant $viesai optiSkai aktyviomis medziagotnissviesosbangos elektrinio vektoriaus . liniuote arba slankmatis. Supaprastinta poliarimetro optine schema pavaizduota pav. jo poliarizacijosplokltuma AA yra statmena poliarizacijos plokltumai OP (AA r OB 2 pav. sviesos ii' " ilgio ir temperattiros.E (tuo padiu ir .:i$qt\9" PRIEMONES: poliarimetras. 1 ->l --+l -:l / -.Toliau poliarizuota Sviesa praeina kvarco plokstclg K. ko jS praejusios 5viesos poliarizacijos plokltuma bus pasukta kanpu y. sie vektoriai visada tarp savgsstatmeni. si ptotstu-a vadinama poliarizacijos plokstuma (senesniuose vadoveliuose potiarizacijos plokituma buvo vadinama fr viqpesiq prokrtuma). Savitoji sukimo geba (cr) skaitmeni5kai lygi poliarizacijosplok5tumos posfrkiokampui nusklidusSviesai1 m ilgio keliq vienetineskoncentracijos tlrpale. poliarizatorius ir analizatorius sukry2iuoti ( g=900 ). toiel pakanka nagrineti virpesius tik vieno i5 iq. Todel matymo laukas pasidalins i tris dalis. Lygiagredigspinduliq pluo5teliskrinta i potiarizatoriq P. (l) yll sukamoji geba. sis reiskinys vadinamaspoliarizacijos plokstumos sukimu. a atvejis). laukelio krajtai tamsiis. analizatoriq A ir ap5viediastebejimo lauk4. y.Sviesos srauto centrine dafisir kra5tai buspoliarizuoti skirtingose plok5tumose. OK nurodo pro kvarco plokitelg praejusiosSviesos poliarizacijos 65 i . DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES sviesa yra skersine elektromagnetine banga.terpentinas. Taigi. (2) din(a) tirpalo savitoji sukimo geba.F vektoriaus) viqpesiqprokstuma pasukama. optiniu aktyv'mu pasizymi kvarcas.sulramoji geba a skailine u"it" rygi kampui. r. 15 CUKRAUS KONCBNTRACUOS POLIARIMETRU NUSTA'IYIVIAS TIKSLAS: susipazinti su poliarimetro veikimu.LABORATORINIS DARBAS Nr. kuriq nplviestumaspriklausys nuo kampo tarp Sviesospoliarizacijos plokltumos ir analizatoriaus poliarizacijos plokstumos g.didesni poveikiiai sukelia elektrinio lauko virpesiai.E vektorius. Pu_ngo* pasukapoliarizacijosplokstum4 optiikai aktyvi medziaga:nusklidus fyiuo joje 1 m ilgio keliq.i analizatoriqkritusios Sviesos intensymmas. Pagal Maliaus desni praejusiosSviesos analizatorig intensyrmmas: I=Iocoszg. nes sqveikaujant Sviesai medziaga. priklausanti nuo medziagosprigimties.lojg plokstumoje. praejus Sviesaikvarco plokstelg.

' (6) (E ) \u--. NeZinoma koncentracija tirpale apskaidiuojama pagal poliarizacijos ir plok3tumosposiikio kampus <p <5 : ct=c9z. IS (2) formules apskaidiuojamatirpalo koncentracija .| poliarimetr4 idedama kiuvete su zinomos koncentracijos cukraus titplh. gavimo btdai.{DYMO EIGA 1_.p.t. IS (2) formulesapskailiuojama Q=Q'. Poliarimetrassuderintaspusscseliui. I poliarimetr4 idedamakiuvete su nezinomoskoncentracijostirpalu c' lr i. y. visi laukeliai silpnai. 18j.Laukeliq aplviesturnas vel suvienodinamaspasukant analizatoriq' I5 skales parodymq surandamas kampas 9/. Jei plok5turna AA statmena kampo POK pusiaukampinei c atvejii ) arba su ja sutarnpa(2pav' d atvejis).palyginamos koncentracijos reik5mdstirpale. tirpalo sluoksnio storis 1. Poliarizuotos Sviesos Poliarizacijos plokstumos sukimas. 2. Poliarizacijos plokrtumos posrikio kampas g lYgus: Kokia fuiesa vadinama natiiraliqja ir kokia tiesiai poliarizuota. Slankmadiuar liniuote iSmatuojamas tirpato savitoji sukimo geba(cr): 5. . suderinuspoliarimetr4 pusieieliui. bet vienodai ap3viesti.i punttuose nurodytu bfldu nustatomas poliarizactjo: plokltumos porfuio kampas S . 4. pasukant analizatoriq tuo padiu kampu 9. ?.62-73.optiSkai aktryios medziagos. Poliarimetro veikinro principas- LITERATIfRA [1]. kuris ir i5matuojamas. lvertinamosQ paklaidos. Laukeliq apfuiestumai vel susivienodina. noZinomos KONTROLINIAI 1.Pagalskalesparodymusnustatoma nulines padeties reiklme cPs.visi laukeliai iZp*. okuliaras sufokusuojamastaip. b 2Pav- /'ffi-\ w c /GF\ /<x><\ pagal(5) ir (6) formules surastos 8.9 0 ' @\=t ao=6- (4) 6. vienodai apSviesti.Iremus i3 poliarimetro kiuvetg.-AUSIMAI a BA].plok5tum4. kad bfltq ai5kiai matomos laukeli dalijandios linijos2. idedamakiuvete su opti3kai srautrl poliarizacijos plokstumos pasukamos aktyviu tlrpalu. 4. 66 67 . KI. 3.q: (5) K iA \ ll i\ i\ A €r a AO A 0 _ \z__ /TT\ tttl \Ll_/ d f-I ts A t\. poliarimetras suderinamas pusseseliui. DCI to Sviesos kampu q ir laukeliq apfuiestumai issiskiria.178-1B6. Sukant analizatorig.p.kai analizatoriauspoliarizacijos plok3tuma statmena POK kampo pusiaukampinei ( 2 pal' " atvejis )' Tuomet laukeliai si$nai apsviesti ir nezymfrs analizatoriaus posfrkiai sukelia pastebimuslaukeliq aplviestumq pakitimus' Taigi. 3.

dv..r" t'Y' Sifumini spinduiiavim4 apibiidina spinduliavimo srautas per laikodeTtq dfyl i5 gijor fi"lit i5spinduliuojamas plotovieneto nuo v iki dv. iB ploto vieneto . pastatomas rnatinis filtras 7 ir temperat[ra stebima kitoje skaleje. apibiidina spinduliavimo Elba lur.maitinimo Saltinis.uvmlro sprNDULHvIMo ryRrMAs IR TEMPERAT0RoS MATAVIMAS OPTINIU PIROMETRU DARBO TIKSLAS: optiniu pirometru i5matuoti ikaitinto ktno konstantq. SvytOlimas sulyginarras reostatu. temperatiirqir nustatyti Stefano-Bolcmano siiilo pirometras. 00 Q) kiinai daugiau ar maiiau sugeria krintandi4 i juos elektromagnetiniq g energii4. kud visomis tam is spinduliuoju iu^ tikrame daZnio intervale kfrnas..) sudaro okuliaras 1 ir objektyvas 2. v Suminis spinduliavimo srautas visame daZnio intewale vadinamas spinduliavimo geba err irapskaidiuojamas pagal forrnule: @6 I Pav. (1) nuo imenti5kai stebima spinduliavimo gebos arr priklausomybe Tr ir Tz pavaizduota 2 pav' esant tenrperatiirorns 2Pav. raudonojo filtro (1. lempute 3. reostatas 5 ir ampermetras 6..I"ABORATORINIS DARBAS Nn 16 spinduliams. yra jo pusiausvyrasis pobtrdis' Itrspinduliuojamg rmagnetinftlbangq spekirine sucletis ir intensyv'mas priklauso nuo on.Energijos sraut4.t J"1^ = lde. 5.-=l s. sugertosir krintandios energijq 68 69 . Pirometr4 (1 pav. kurios grandindje yra srovesSaltinis 4.=0. Ly' spinduliuoja elektrornagnetines bangas. o jos ikaitinto siiilelio temperatiiros vienetais.-lei i kiino pavirliaus ploto vienet4 per laiko vignet4 krinla is vadinamassugerirno geba: imo energilossrautas dO. ampermetras.kuri nebiidinga kitq v.65pm) Sviesoje. Pagrindine Siluminio spinduliavimo savybd..kuri k[nas i5spinduliuoja d@. Temperatfiros matavimo optiniu pirometru principas pagrlstas ikaitinto kiino spalvos ir Ivytejimo intensyvumo palyginimu su etalonines lemputes siiilo Svytejimu. Toks spinduliavimas -vadinamas Siluminiu. tur=-ZT .ssugraduotas ne srovds.tai inergijoi srautas..avtlo kryptimis vienetiniame daZnio intewale: Su. kaitinamoji lempa. ampermetra. KEnai.esantis temperaturoje. ikaitinti iki pakankamai aukstos temperatfiros Svyti. DARBO PRIEMONES: nykstamojo voltmetras.Matuojant ternperatiir4 didesng negU 14000C.-Sqinduli. DARBO METODIKA IR PAGRTNDINES FORMULES . . Pastarasis priklauso nuo spinduliuojamo k$no iros ir daZnio ( arba bangosigio ).

kfino sugerimo geba.10i mK . kurios si0lelig sudarornenedidelg itamp4.t. tai kiino pavir$iaw ploto vieneto spinduliavimo gcb r 1. Situminis spinduliavimas ir jo savybes. pirometr4 pastatome taip.l t-' sitrlq. turintis temperatiir4 T yra aplinkoje.Stefano-Bolsnanokonstanta. = -fIU '7V1 I. ir sugerimo Z.ini. . U-itamP4: surasomei lentelg. kad jo lemputes siiilas uzdengtq tiriamos tinimo lempos sitrl4 nurodo srov6sdidumus.'Plgal (10) formulg apskaidiuojameStefano-Bolcmano konstant4 (A=0. = Ao\f .. Norint rasti tikrqj4 kiino temperatiirq reikia Zinoti spinduliuojandio kiino juodumo koeficientq. kuris teigia.Vynas nustat€ desni.(s) Bangos ilgis. atittinkantis spinduliavimo gebos maksimum4 atvirk5diai proporcingas temperatiirai : t nustatJrtistefano-Bolcmano konstant4 o. vadinami absoliudiai B. Stefanas ir L lJolcmanasnustate desd.85).tr) 70 (s) Jei kiin4.Vyno konstanta. nusakom4 sug6rimo geba A"r.. kuriems esant matuoiama lemptlt€s Dest5rtojas riflo tenrperatiira q ( 5 .U (e) (8) ir (9) gaunameStefano'Bolcmano konstantos i5raiik4: o= (10) €r -. . Tikroji spinduliuojandio kiino temporatiira T apskaidiuojama pagal pridet4 lentelg (t. Absoliudiai juodojo ir kiekvieno kEno.L0{ t$ir(mzld) . ' Jei kiinas yra ne absoliudiai juodas (. Sukant disk4 5 pagal laikrodZio stebime [iungiame pirometro vati'q.6 matavimai ).Per okuliar4 . BANDYMO I]IGA Paruo5iame darbui optini pirometrq. kaitiname elektros srovc I.integraline spinduliavimo geba' 71. kurios temperatiira To . Sito*ioio spinduliavimo charakteristikos: spinduliavimo geba. Matavimo duomenis ( I-sroves stiprum4. kurio temperatiira matuojama.A".898. o j4 sukelia itampa U. Suformuluojame iivadas.oL . kad daZnis atitinkantis absoliudiai juodojo ktno spinduliavimo gebos maksimum4.67. t'-iimatuot4 5. kai jo temperat[ra yra aple Jt't.r<1 perra5omataip: er = A-oTa (6) ) tai (a) formule (j) dia A . jo spinduliavimo geba e. (4) tia o:5. susiejanti absoliudiai juodojo kfino intcgraling spinduliavimogeb4su temperatira: e. =*(3) d@ DidZiausiasugerimo geba gali buti lygi vienetui ( A*. gaunameryikq lemputds siiilo vandq'.Nustatome tikrqiq temperatiir4 pirometru temperattirq ) t pagal i5matuotq pirometru t. ir spinduliuojandio kiino bei aplinkos rasT ir To.r<1 temperatiiros. KONTROLIMAI KLAUSIMAI ^b n^=T' dia b=2.r=t ). reikia iSmatuoti elektrines ines parametrus I. Tokie ktrnai juodaisiais. Jeigu ikaitgs kiinas. arrpermetro rodykle"rodo "0'.i5matuota rySkumine temperatiira ). ir darbo vietoje pateikt4lentelg o 6. fiungiame pirometro ]raitinimo .ir* ialtini ir qskq Pirometro objektyvq nukreipiarne i kaitinimo si8l4 ir nustatome izdq. ?.pilo-lftlo pastebimas. kuris Keidiant okuliaro iame raudonq filirq ( matinis filtras iljungtas )' jo vamzdeli. t. kurio A. ti.y. ii. yra tiesiai proporcingasjo absoliutineitemperatflrai: vroo = bT . V. esant vienodam Svytejimo intensyrnrmuibus skirtingos. kad lempute silpnai Sviestq. &. stumdant temperattrr4 matuoslme' l3ungiame kaitinimo lempos.

''onuofotoefektqsukelusiosSviesosbangos ilgio (daZnio).ittu. sukeliantis f.kA. Pastoviai S"i"t"t Suftinio spinduliuojamosSvi9so--s.jis ulra5e fotoefekto lygti: I-ITERATURA lll. Sihminio spinduliavimodesniai4_ Energijos pasiskirstymas absoliudiai juodojo kino spinduliavimo spektre.r r1 rikrauso energija nep: Eksperimentiniaifaktai.priklauso nuo krintandios sviesosintensyvumo( katodo krintandios i katodq Sviesos minimalus. priklausantis 72 73 .24t-259.vadinamas ioto"f"kto raudonqia riba' (maZiausias nuokatodomedziagos'^ : r--r:xr:r. [10]. [2]. A. l't . I5lekusig eteictronq didZiausia kinetine energija katodoaSviestumo. p.. 5.GcrcaslsSTrntyrinedamaselektromagnetinirl.3-7.p.Plant<o greiti. l4]1.elektrono tia hv .EinSteinas. filelusig elektronq skai3ius per laiko fotoefektq. A. Saltinis' Sviesos fotoelementas.Z-"* .i3lekusio elektrono didZiausias nuo medZiagos iSlaisvinimo i3 katodo pavir5iaus darbas.op. Detttioguttus : rezultatusnustatytiSiedesningumai eksperimentinius ApiU"rrOrinus sukeliandios 1. yra aiSkinami lvantines mechanikos daznis. Epistuoja fotoefektq sukeliatis didZiausias priklausantis daZnis).elektrono mase.kadveikiant SviesaiiB medZiago.-:. patikrinti nuo katodo aplviestumo lausomybg :^rr: . istyre AStoletovas' reilkinys vadinamasiSoriniu fotocfektir.p.Planko formule' 6. Kvanting fotoefekto ieorijq sukrire bangq spinduliavimo ir Plariko hipotezq apie kvantini elektromagnetiniq sugerimopob[di. spektrinei sudediai. liniuote. Optinio pirometro veikimo principas.o.3-7..G. hv= (1) konstanta.sugertohvanto energqa' h . katodo ap$viestumui' vienetqyra proporcingas nepriklauso nuo 2.. Planko matinio spinduliavimo hipoteze.pun#iuo. I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 17 rsoRrNro FOTOEFEKTO DTSNINGUMU TIKRINIMAS soties fotosroves t AS: susipaiinti su iSoriniu fotoefektu. kad islekusiqelektronq apsviestumo). p.3. nuolatinos itampos DARBO METODIKA TRPAGRIM)INES FORMULES Fl.L-.i.. Pritaikgs pozitrriu. A . bangos ilgis 3. ertrorrigsr"akuuminis Saltinis' tras.+.vottmetras. i5Lkia-elektronai' Sis nustate. nuo bangos ilgio ir "ti.bangqgcneravim4.5-12.

3 . / r\ E=+ . Jei spinduliai krinta statmenaii katod4 (cr. t. kuri4 reikia suteikti elektronui.12-L3- 74 75 . BANDYMO EIGA 1.kad voltamperineje fotoefekto charakteristikoje stebima soties srovd Wa proporcinga katodo ap5viestumui. I . plaukia. kad jis i5lektq i5 katodo pavir$iaus. I5 fotoefekto desningumo.6 .rii5ies. pateikt4 schemq.5 .Sviesos Saltinis.AUSIMAI 1. kad. 3.4 .=0) tai . r-jo atstumasnuo katodo pavirliaus.I t.kadi5lekusig elektronq per laiko vienet4 skaidius proporcingaskatodo ap5viestumui.=/ (2) irA rrr-rtrrTl 1 pav. itrmatuojame fotosroves priklausomybg nuo itampostarp katodo ir anodo. crkampas tarp normales ir krintandio i katodo pavirliq Sviesos spindulio. \r-. Einiteino lygtis fotoefektui. 7-9. Esant didZiausiam apfuiestunnri (maZiausiam kuri nurodo destytojas)./ 6.nuolatines itampos laltinis. i" = f[. Einiteino ggtis fotoefektui (1) i$rei5kia energijos i3silaikymo desni. NubreZiamevoltaryering charakteristike i=f(V). 4. 5' sudarius toki4 itamp4 (arta Siektiek didesng)i5matuojamefotosroves priklausomybg nuo atstumo r. t.kuriq energda proporcinga daZniui. r- (s) dia I-Saltinio Sviesos stiprumas. ISorinio fotoefekto tyrimo schema.COSCI. 2. 3. minimali energija. .p. r. y. kuriai esant fotosroveisisotina. kurio schemapavaizduota 1 pav. i3 (3) apskaidiuojame fotoefekto raudonosios ribosdalni v. I5orinisfotoefektas. y.itampos daliklis. i" -E (4) Taikinio Sviesos Sa5tinio atveju I .1 . jos nustatymo biidai.didum4. 5.mikroampermetras._7 Pastoviam l(Sviesos Saltinisir jo maitinimo i tampa nekinta): I _s (7) . iskaitant hipotezg. Eksperimenti5kai (S) priklausomybg tikriname matavimo irenginiu. I5orinio fotoefekto desningumai. kad minimali fotoefektq sukeliati kvanto energija: hv. 2. I3 (l)plaukia. Suformuluojame i3vadasKONTROLIMAJ KT.jungiklis. elektromagnetinio lauko energijasugeriamaapibreZtomis porcijomis.=-. 6. kai nesikeidia krintandios Sviesos spektrine sudetis. rir pagal(4) (6) .kvantais.tr. I5 voltarryerines charakteristikos nustatome itampos. soties fotosroves stipris atvirksdiai proporcingas Sviesos Saltinio atstumonuo katodo kvadratui. LITERATIfRA 127. ll0l. p. y.12-L7. 8 . Elektronq iSlaisvinimodarbas.voltmetras.7liniuoti. 4. Fotoefekto raudonoji riba.vakuuminis fotoelementas.2 .1 -- r- 7 t (8) t. Prie5pradedantmatuoti patikriname L pav. NubrdZiame grafing priklausomybg u'=i (3) Zinant i3laisvinimodarb4 A.

spektriniq linijq atlasas. . Saltinis spektro linijinio PRIEMONES: neono spektro atlasas. monochromatorius. Tiriame monochromatoriumi YM . 2.il$"gu:iT:i'-"f 13-T::?:::::lgiif. iS6j9i5 ivairiq prizmes vietq vienodo bangosilgio spinduliai yra lygiagretiis.td*ru"'gioir..biidingaisatskiriems.Rdti""d"# (neoning :foI*t atstum4larp suduotuspektro jq ir. DARBO EIGA rySkq o' gauname lempq). DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Darbe tiriamas linijinis emisijos spektras. nubrdZti vadinamq dispersijos monochromatoriausgradavimo krervg n= f(f).iJffi nolt*torn". kurio Zidinys sutampa su plysiu. gauto Lygindami sutapatiname spektruose.l93is L. Sukant blgrq. liniiq sqfve speKt?. Ant monochromatoriaus btrgno yra mikrometrines padalos.): viename jo gale yra ply5p S. patenkandios i okuliaro iiiironeli ir galima bet kuri4 iSjq sutapatinti su Zitronelio siiileliu. kuri spinduliq krypti pakeidia90 . kreivg rasti neZinomospektro linijq bangg ilgius.llJ: $viesos 1ti:**o** nezinomq pastatome Zinomq Sviesos Saltini PrieS monochromatoriaus ply5i spektrq' mikrometropuroovm#'i. I5 kolimatoriaus $giagredig spinduliq pluoStelispatenka i disperguojand. nustat5rti nelinom4 $ginant i$matuotus medZiagq. juos surenka i vienq juostelg 3io lgsio Zidinio plok$tumoje' [45is L. patenka vis kitq monochromatoriaus ilgiq prizmds P i5skaidyta Sviesa. kartu paiymint ig atftinkanti instrumento parodymq.elementams' ffiH:"#"r#. keidiasi linijos. kitame . neZinomospektro Saltinis..iq sistem4 P. sudarytq it diejq 300 kampo disperguojandiqprizmiq A ir B. Juos skleidZia ikaitusios vienatomes dujos ir metalq garai. sukasi prizme P ir i lg$i L. Sukant btiFq. Ji sudaro kolimatorius K(l pav. kreive.LABORATORINIS LINIJINIU SPEKTRU'TYRIMAS DARBAS Nr. Kolimatorius K skleidZia lygragedirl spinduliq pluoltq.. pagal gradavfuno bangl ilgius su nurodytais atlase. nustatome. . 0 veikiandiq kartu kaip viena 60 kampo prizm6. bei atlaso) iq fiit"tit ir"uZraSomeui"g'1itg* JI linijrl ir ri[leli su rySkesnemis 1iz-spettro putooy*i'l'tuip ismut""j"t" ro mikrometro brdliame monochromatoriaus i duomenissuraSome lentelg' Pagal iuos mllchromatoriaus ptyS[ statome kreivq I@)'lri. Sie spektrai sudaryti iS atskirq spalvotq linijq.todel lg5is L.Be to. kokiam' ilementui ilvadas' Suformuluojame priklaiso ismatuotos linijos' 76 77 .es gradavimo "= sartini'tsmaqoiut" feris jo :p"kti:. Prizm6 P Svies4i5skaido i spektrq. 18 MONOCHROMATORIUMI TIKSLAS: susipaZinti su spektrines anslizes metodais. (neono lempa). ir vienos visiSko vidaus 0 atspindZioprizmesC."r'f"ei. veikia kaip lupa ir padidina spektro vdndq.J=ffi aliejuose atlasu.

pagal jq santykinius intensyvurnus aiSkinamas . yra spektrosto-fls-Si. vandenilio atomo spektras. LITERATORA fll.t"u"1i -1Y"111:j^ lydinirr ili*":"*:::u: o rinijq darnius.i. Luriame dispersija naudgJa. Juostiniaiir i5tisiniaiSpektrai.ILES 1.Tikrqii rp"x..oai*fit -ia"O"'fJ lfgr p*"ier sp!{ulvsfist1iao31. tunkcij4 atlieka gauti. 3. Kokybine ir kiekybine spektrines analizes..Praejgs Pivmq 4' Sviesos p1"T€1. dispersija' tos . Saltinis' linijg lentele ir neZinomospektro DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMI.kadbattas i' kokybinesli"W"e' .iZilgot Liiiio rodiklio kitimo funkcijanro b"ogo* 1l$o komponentei.rJ 1^oa'afotusuoSa prizme8' riiti i ot rtiurq9 nukreipia 79 78 . z.*" jarbe "p"ktttkopo metalq ir jq aliekamos prietaisas -'stilometras(1 pav.fi.i". atlikti soektrine analing' Sattinis.ili u.o* pagar l.iJ'".jq kilme.p. LinijiniU spektry kilme.*"a. Juo tikslesnis kiekybine .JSIMAI Nr' DARBAS 19 LABORATORINIS KOI(YBINT SPEIffRINf ANU. Emisijosir absorbcijos spektrai.6 ilskaido ji i objektryq5 ir toliau disperguojandiot kolimatoriaus 7' obiektyvas Reikiam4spektro spektr4.KONTROLIMAI KT-AI.vadinama medZiagos spektrui pJ"iJlus."J""{G.spektrq atlasas.. 4.TZT'STILOMETRU tiriamojo SviesosSaltinio KSTAS: ismokti naudotis stilometru.92-97.:l: sviesos krint4s I prizme spindulys Sviesos tuo.i iff:]:t:1"..p.). [nijinio sektro Sniesos ."iay** tq atitinka.. J .ri"r. spektro '##.mL Paprasdiausiu.lry* !1.2O-?4.14-24l2l. n= f(L) " -".1i:: spalv4 kiekvienq *pioAotiq' rputuoirl kiekvienaibaltosSviesos stcirtingas iuZio. Darbo eiga ir laukiami rezultatai. ' I Pav1 kondensoriumi (1' Optine stilometroschema pav)' Sn*tu iF ialtinio pluoltelis patenka i 2 siundiamai pfysi 3.ii$.#.'3i.

"-. tenkandiq vienai molekulei' padalinti iSAvogadro skaidiaus h*=W " 1 0 .kai arba jos dalis .AS: susipaZinti su difrakcinio monochromatoriaus rasti Planko n. KT-AUSIMAI SKAIEIAVIMASIS KONSTA}'{TOS PI. dar skaldanti iolq. Skalesb[gnelyje yra $imtaspadalq. Pagal turimus duomenis nubreZiamekrervg n= f (f). 5. kol spektro linijos pasidaro rylkios.). sukinejame okuliarq.' kvantai yi^ nedalomi' kiekvien4 jtl *ot"t rt"r. 2. lr0lop. Pagal.ilgiai. Imame neZinomos medZiagosSviesosSaltini. taigi vienas kvantas Molekulg suskaldyti gali tik ablorbuoti iif ui"oe molekulg' energijq Ws' kvantai. atitinka spektre' Ji tenkina s4lygq: absordijos pradli4:tirpalo Linijiniq spektry kilm6.. vandenilio atomo spektras. prz. atlasas' PzuEMONES: monochromatorius.t'Y'Wo # 81 lY o . Sraigtu prading linijq sutapatiname su matymo lauko viduryje esandios juodos juostos.gali bfrti perduota uiornq. KONTROLIMAI 1. Jo linijoms uZra5ome mikronretro parodymus ir pagal dispersijos krelg randame tas linijas atitinkandius bangq ilgius. Kokybind ir kiekybine spektrines analizes. lteikiama spektro sritis nukreipiama i matymo lauk4 sukinejant.atitinkandius Siaslinijas. LITERATURA [21. Visas spektras perZi0rimas.iti-o principu ir nubreZti jo absorbcijoskreivg. ( 2) ^lo 80 = = 6.02'1026 kmoll. uZra3ome 3. (energija Skilimo reakcijos tipo (1) Siluminis efektas ytu Zittolout . nenurodyta. kuriq energija yra ne maiesne u'Z reikalingq molekulei suskaldyti' tgqalai' Planko konstantai rasti gali biiti naudojami ivairiis (KzCrzOT)tirpalas vandenyle' svresos i5 jq ir kalio bichromato tcvant" veikiamas tirpalo jonas Cr2O7skyla taip: CrrOr-+hv = CrOr+CrOo- (1) i5tisines Ilgiausia banga. spektrq.92-97. 3.I4-?A. Duotoje spektrineje lenteleje yra apraiytos darbe naudojamo Sviesos $altinio skleidZiamoslinijos.spgktrines Taip atliekame kokybing Saltinio analizg.2O-24. pateiktas priede prie apralymo ir yra darbo prietais<lapra5ymas ISsamus vietde.{KO SPEKTRO ABSORBCUOS TIKSI. paZcnklintgkas de5imt padalq. de5iniu kraStu ir uira5ome i lentelg linijq atitinkanti bangos ilgi bei mikrometro skales parodymq. Linijas galima pary3kinti sukinejant prietaiso kaireje pusejeesanti sraigtq.p.jq kilme. t# atvejais. sulkaldyji sukelti metlZiagos cheminius pakitimus.Nr' DARBAS 20 LABORATORINIS ( Stilometro dalis.de3ineje pus€je esanti mikrometro sraigtq. Stilometro ply5i nukreipiame i Zinomos mcdZiagos Sviosos$altin[.AT. Jei spektrasnerylkus.y. tirpalas ir Sviesos DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES arba kietuose k0nuose' Vykstant absorbcijai molekulese. Darbo eiga ir laikiami rezultatai. neturinti spektroskopo paskirties.W =222'L06 J&mol reikalinga suskaldyti 1 tmot.uyruil. DARBO EIGA L. 2. apsukant sraigt4 kelis kartus. KaJangi gali yskgldyti a*oftuoja viena molekul6. konstantq. 5. tam kvantas absorbuojamas tikros visumos t. ZiUrddami pro okuliar4 9. lenteles randame elementus. 4. Juostiniai ir iltisiniai spektrai. neono spektro $altinis. visa io energija ir urUa moiet ules rotaciniams laisves laipsnianr^s . kuri vadinama dispersijoskreive. reikalingos fiksuotai linijos pradZiai nustatyti. nurodyti jg bangq . turime pamat5rti jo linijos i5plitusios. Emisijos ir absorbcijosspektrai. Po to i tq padiq viet4 nukreipiame kitas linijas ir parodymus. reikia j[ N"titn [auti jo Oati Wo. 4.

). Monochromatoriuje MYM panaudota igaubta atspindZio gardele. i . Spinduliq eigos skirtumas A=d sino. 'l'ik tenkinant interferencijos maksimumo s4lyg4 (frUkl. iSnagrinejus paprastesng plok3diq. Bendras reZiq skaidius N ( gardeles plotis ) s4lygojagardelesskiriam4iq gali4: n=L= kN il" (s) Difrakcinio rnonochrornatoriaus MYM schemapavaizduota 2 pav. svynrodami vienoje faz.. maiinant atstum4 tarp reZiq d. t.. puz. kuri ivies4 i3skaido i spektr4 ir fokusuoja i ply5io plokitum4. o bendrasvawdas3 Pav . Todel atspindyjestebimaSviesa tokiais kampais. FN I pav. toaet difrakcijos gardelese stcngiasi padaryti kuo daugiau rcLir4. Jos veikimo princip4 galima suprasti. (4) 6iak=0.y. 600.2. Siuo aweju bangq frontas yra lygiagretusgardelespavir5iui ir spinduliai pasiekiavienu laiku.Tada i5 (2) gaunamet Noc Per tirpal4 leidZiamosir praejusios Sviesos spektras tidamas difrakciniu monochromatoriumi.kuriq Sviesainterferuoja. kad gardelg ap5viei. Tai plok5telc.1.kad iSskyrusft = 0 (nulineseilesspektr4) 82 .kurio i5ptitimas( dispersija) dides. pav.bje. kurios viename pavir5iuje padaryta daug vienodos formos.atspindZiodifrakcijos gardelg (1. Sviesadifraguoja.3. =Yo^n c Wlo nukryps skirtingais kampais. .kurie tenkina sqlyg4: 11 2pav. tik Sviesos amplitudessusides. 1200. t-yskirtingo bangosilgio X Sviesa gaunamespektrq. 24OO1r daugiau kiekviename milimetre. Difrakcijos ccntrus galime laikyti koherentiSkosSviesosSaltiniais. vrm..vadinamaspektro eile(4) S4ry5is rodo. ) .k1 S In 6 /=7 .iame normalds kryptimi lygragrediqspinduliq pluo5tq.Gardeles pavir5iaus [breZimai juos i3skaido ivairiais kampais. vienodai vienas nuo kito nutolusiq lygiagrediq reZiq. Tarkime.

170-i75. padeti fiautris PadetYje l. atsispindejusinuo veidrodZio 6. Prie3 monochromatariaus stebime trumpqig p*.toti-4 intensyvum4 nustatomenuling 4). Juostiniaiir i3tisiniaispektrai. vandenilio atomo spektras' z. 5.p. Sukant rankenelg10. Padetyje K pastatome kiuvetg su tirpalu.I5 ialtinio 1 lgsiais2 Sviesa nukreipiama i iejimo plysi 3. A.I' Io f-l (8) Absorbcijoskoeficientq P. Emisijosir absorbocijos 4. medZiagai. abaorbcijos koeficientas monochromatinei jo proporcingas koncentracijai c (Bero desnis) : Sviesai (7) P =A c.ameoptinio tankio -ir pralaidumo u"ri"r. GrafiSkai atvaizduojame I priklausomybq nuo X. Praejg plysi ir atsispind0jg nuo veidrodi. Difragavusi Sviesa. Naudojalni-(bi sq{ysius apskaieiuo. i5ejirno plybio 7 pastatytas fotoelementas F fotoelektriniam spektro registravimui. optinio lankio D arba pralaidumo fl priklausomybe nuo bangos ilgio yra absorbcijos spektras. I5tyrus absorbcijosspektrq. kuri pastumiant priklausomai nuo stebetojo akies. galdele 5 pakreipiamair i i5ejimo p$5i patenka norimo spektro intervalo iviesa. [10]. 1 .t" sugdrimq. galima nustatyti medZiagossudetl ir jos kieki. kurios absorbcijos spektr4 norime i5ti(i.utg'tio""t9 su kalio bichromato tirpalu tung. pti"S i5djirno ptyti Z pastatome fotoelementq. prie kurio prasideda Plankokonstant4 & ' staigus 7' mairjimas ir ii (3) apskaidiuojame su PA*STABA. kuris charakteringas kielvienai medZiagai.io 4 spinduliai ap5vieiia igaubt4 asrpindZio difrakcijos gardelg 5. Ui. L4-24.y. kurios bangosilg! rodo skaidiailangelyje11.p. fokusuojasi i iSejimo plysi 7. Spektrui stebcti vizualiai ui ply5io 7 arba 9 galima pritvirtinti okuliarq 12. Prijungtas per stiprintuvq prie fotoelemento voltmetrasleidZia iSmatuoti norimo bangq ilgio Sviesos intensyvum4( santykiniaisvienetais ).atlikti kiekybing spektring analng. plintant Sviesai bc absorbcijospavyzdelio {q ir jos kelyje pastadiustiriamqji bandini I (6) I = Ioe-F Kai absorbuojanti medZiaga yra iitirpinta skaidriame sqveika nepriklauso nuo tirpalo tirpiklyje ir molekuliq koncentracijos.32-35- spektrai3. Kokybind ir kiekybine spektrines analizds' 84 85 . dia A-koeficientas. nustatomas maksimalus qr3kurnas. pti"S plySit pastatomekiuvetg su kalio bichromato tirpalu K. Keidiant bangos ilgi nustatytais intewalais i3matuojame intensyvumui)Sviesai parodyrius (pioporcingus Sviesos "uft*"tto einant ticsiog i plysi ir per Uandini-Rezultatussuraiomci lentelg' a.jq kilmo' Darbo eiga ir laukiami rezultataiLITERATIfRA [1]. diafragmos ir rankeneleparenkime . patenka I Rankenele8 veidrodi galima patraukti. tuomet Sviesa i5ejimoplysi 9. t. KONTROLINIAI KLAUSIMAI D =le*. Sukdami monochromatoriausmikrometrini *r"ilt4. Linijinq spektrq kilme. Sis darbas gali btrti atliekamas ir YM'z. Ant optinio suolo 30-60 cm atstume nuo iejimo ply5io Saltini1' Sviesos pastatomi ir [iungiamei3tisinio spektro l. ok rliuro rodyklg nustatome ant Ukusiosir dingusios no' iSti*I*o spektro ribos ir uZra5ome mikrometro parodym4 Pagal Si4 ns reik5mg i5 kreives n = f @) nustatome ribini ba4gos ilg[ ra ir iS (3) formul€s iSskaidiuojame Planko konstant4 ft. IS grafiko nu$tatome bangos ilgi 2" . t = -. Siuo aweju kaip ir darbe Nr'1'8 monochromatoriumi gradavimo kreive n= f\X)' i5breiiama rnonochromatoriaus Po to neono lempa pakeidiama iStisini spektrq turiniiu Bviesos p$Si Saltiniu( kaitinimo lempa ).btdingas grynai absorbuojandiai Optiniais prietaisais daZniausiainustatomas optinis tankisD arba optinis pralaidumasT: BANDYMO EIGA 2 1.

absorbcijos koeficientas monocbromatinei Sviesai proporcingas jo koncentracijaic ( Bero desnis): (2) P=dc.koeficientas. Apsauginis filtras 6 apsaugoopting sistem4nuo Siluminio poveikio. kaip ir emisijos spektrai. kiuvetes.Praejustiriam4ii tirpal4 rittrai z susi$nina Sviesq padalinimo plokstele 15 nukreipiama i fotodiod4o.1oexp[-. ) skirtas matuoti tirpalq bangqilgiq (315-980) optiniam pralaidumuiT ir optiniam tankiui D Sviesos uiregistravusSviesos optinis pralaidumasnustatomas.y.Tirpalo @. iinomos koncentracijos tirpalas. (1) dia Io . kurios sudaro juostas. daLnaididesnioji. Fotoelektrinis kolorimetras KoK-2 ( 1 pav. (6) I .jos intensymmasmaZejaDalis iviesos energijos naudojama suZadinti elektronams ( Suoliams i didesnesenergijos biisenas ) bei molekuliq svyruojamajam bei sukamajam judejimui padidinti. Atskinl atomrl spektrai yra linijiniai. Optiniais medZiagai. Irtyrus absorbcijos spektrq. neZinomoskoncentracijos tirpalas. Kai kuriose medZiagoseSviesos absorbcija sukelia fotoreakcijas. galima "hurutt"rittg* nustatyti midZiugos kieki ir jos sudet!.biidingas grynai absorbuojandiai prietaisais daZniausiai nustatomos dvi $viesos absorbcij4 apibiidinandios charakteristikos: optinis tankis D 86 Atidarius dangteli. Dali sukauptos energdos medZiagosi5spinduliuoja. Rankenele 4 ( L pa. nm intervale. ) I spinOutiq keliq pastatoma kiuvete su tiriamuoju tirpalu ir. vykstantliuminescencijai. DARBAS 21 LABORATORINIS TYRIMAS SPEKTRIJ TIRPALUABSORBCUOS stipriausiai TIKSLAS: i5tirti duotojo tirpalo absorbcijosspektr4. Molekuliq (tirpalq) spektrai sudaryti i3 daugelio persiklojandiq linijq. t. Otl"tctyuut 4-5 per filtry sistem4 6-8 Sviesq nukreipia i ii. spinduliq ke$jc pastatoma kiuvete su tirpikliu ir reguliuojant jautrumq paii"ti"ma 100 padalg atskaita. atlikti kokybing ir kiekybing spektringanalizg. Monochromatines Sviesos silpnejim4 medliagoje apra3oBugerio ir Lamperto desnis: T ir optinis pralaidumas a =rn[!) "\I) (3) r=L Io (4) Absorbcijoskoeficientq p.kritusios i medZiag4 Sviesos intensyvumas. kuris kiekvienai medziagai. kuri stovi tarp apsaugniq stiklq 9 ir 11' Spalvoti Sviesosfiltrai 8 isskiria norimo bangos ilgio svies4.Nr. pasilieka molekuliq medZiagojevidines energijos pavidalu. tadiau'kita. o I .rr] . i5matuoti neiinom4 koncentracij4. dalis sunaudojama bei atomq 5iluminiam judejimui padidinti.y. o neutraliis ( pilki ) Sviesos 400-540nm diapazone. yra sudetingi. absorbuojamosSviesos PRIEMONES: fotoelektrinis kolorimetras. Kaitrines lempos I Sviesakondcnsoriumi 2 fokusuojama i diafragmos 3 plok$tum4. .parenkant atitinkam4 filtr4' ivairiuose Foioelektrinio kolorimetro optine schema pavaizduota 2 pav.D-?/IK 12. optinis tarikis D. kuris Sviesa jautruJ 590-980 nm bangq ilgiq intenale ir fotodiod4 Q-?'616' 87 . Taip matuojama netei8iant lautrumo. t.iamql4 ti tt"ig 1b.. megintuveliai.praejusios medZiagossluoksnio stori x intenqrvumas ir Kai absorbuojanti medZia9a yrn i3tirpinta skaidriame tirpffie molekuliq s4veika neZymiai priklauso nuo tirpalo koncentracijos. kurie yra proporcingi Sviesos srautq Oe ir piaejusi tirpal4 srautq intensyvumuiIo ir I: oo Io OptinistankisD atitinkamaigaunarnas r=!-rcovo= 9169o7o (s) D=rs+=E*. dia a. skalejeatskaitomas spektro dalyse. Absorbcijos spektrai. optinio tankio D arba pralaidumo T priklausomybd nuo bangos ilgro yra absorbcijos spektras. nustat5rti bangosilgi. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES DARBO TEORIJA: Sviesaiplintant mediiagoje. a .

DAREO EIGA 1.t. 7 U grafiko nustatome bangg ilgi (filtrq). KONTROLIMAI KLAUSIMAI 1 pav- oD -24K 2pav. Vienq kiu.lizeje. matavimus atliekamesu filtrais. matuojant skirtinguose spektro intervaluose.vetg uZpildome tiriamuoju tirpalu. keisdarni 6.Pasigaminame duotojo tirpalo reikiam4 koncentracij4. vibraciniai ir elektroniniai spektrail 3.romq skirtingg koncentracijq tirpaflus pasigaminame. [8]. Rankenele 5'Jautrumaso arba3 paddtyje.tirpikliu (vandeniu).Rankenelemis'Jautrurnas' 5 ir "100 nustatymasgrubiai ir tiksliai'6 nodyklg1 pralaidumo T skalqje atlenkiame ties 100-qi4padala. T 4. 1. Zir. Pavaizduojame grafi$kai. 2. atitinkanti didZiausi4 absorboij4 ir. 2 Pagrindinec molekuliq spektng dedamosios:rotaciniai.Istatomekiuvetesir uldarome dangteli. ISmatuojarne neZinorncs konceutracijos tirpalo optini tanki D ir pralaidum4 T ir naudodanriesi 8 punkto grafiku surandame jo koncentracij4. juos 3 rankenele. T=T(c) ir D=D(c) priklausomybes 9. Spektrg panaudojimaskokybineje ir kielrybinbje spektrineje ana'. Spinduliavimo ir absorbcijosspektnl rti5ys.92-97. NubrdZiame optinio tankio D ir optinio pralaidumo T priklausomyb6s nuo bangosilgio grafikus.pazymetuoseatitinkamai juoda ir raudona spalvomis. ipilant i Zinomos koncentracijos tirpal4 atitinkam4 kieki tirpiklio ( vandens). antrqi4 . LIT'ERATTfRA [21. Todel.p. 5. kad per jq eitrl Sviesa.y. jautrq 315-540 nm intervale.20-26. 86-89.34 punktr. 3. panaudojus ji" i3matuojameT ir D priklausomybg nuo konoentracijos. 8. koncentracija Jei nenurodyta. Ranken0le4 kiuvetgsu tirpikfliu ( vandeniu ) pastatometaip.2 4.reikia jautrumo rankenelgstat5rti ties tos padiosspalvospaiymomis.siekdami. tinkamiansiai koncentracijai parinliti attiekame kontrolinius matavimtrs. 5. 1. Tirpalq optinis tankisD bei pralaidunnas ir jg tarpusaviory$ys. 89 88 / .. i5matuojanr optini pralaidum4T ir optini tanki D. Fotoelektrinio kolorimetro optine schemair josveikimo princrpas. Rankenele 4 i spindulig keli4 pastatome tirpal4 ir atskaitome skales parodymus.p. 10-17. pagrindineje absonbcijos kad srityje pralaidumasT btQ 10-10O7o intewale.

& ' konstantafi lyg minimaliai galimai puslaidininkio varlai).Bolcmano korstanta. temperatiiros " \u " yra ties6. ChemiSkai gryniems puslaidininkiarm elektronq ir skylig koncentracijos vienodos..absoliutind temperat0ra. srov6s$altinis.Vitstono-tiltelis. jame dominuoja laidumas. a) arba tilteliu (1 pav. 1pav. termometras. Sulogaritmavus analogi3k4'vartos logaritmo priklausomybg nuo atvirkltines g"rriu* malesnis' I5 jo iemperamror.a grafikaslnR = /f+) tunkcija.3 . suZadinamaisi3 donoriniq valentineje juostoje' juostq. esant Zemesnems lygmenq aktyvacijos pustaidininkio varZa priklu... pagamintas.Siuo aweju. R = &". < Mo ir iSrei5kiame YE- nuo o esant auk5tesnerns temperattiroms varZos priklausornybe (4) temperatiiros bus kaip ir savo.2 .nes M.kurios polinkiokanrpo* i+ aktyvacijos energij4: tt* a5i tangentas 90 LE^ It I5 jo galima rasti 91 .puslaidininkio aktyvacijosenergija.rro. termostatas (krosnele). jq varZa ma[bia didejant temperattrai. uitu skylinis. i5 kurio jis energijq. b).AUSOMYBES NUO TEMPERATUROS TYRIMAS i5matuoti puslaidininkinio termorezistoriaus varZos TIKSLAS: priklausomybg nuo ternperatiiros ir apskaidiuoti puslaidininkio.ommetras. k .o puslaidinirikio (1). o jq elektrinis laidumas vadinamas savuoju. i3 valentines juostos i priemaiSinius susidarandiomissuzadinant "t"ft-nut temperatiiroms' akceptorinius lygmenis. Sulogaritmavusabi lygbes puses: = lnl? Inft +lf Matome.4'autotransformatorius' voltmetras. o jq varZa be galo didele.. DARBO METODIKA PAGRINDINES FORMIILES Puslaidininkiq elektrini laidum4 sqlygoja laidumo juostoje esantys elektronai ir valentineje juostoje esandios skyles.. 22 PUSLATDININKIU VARZOS PRTKT. til si* atveju tieJdspolinkio kampas 91 bus galime rasti lygmensaktryacijos energij4: (5) Mpr =2Wggr Vitstono Puslaidininki o varLt matuojama ommetru ( t pav'.krosnele.Vadinasi. kad varZos natiirinis AF (2) tiesine aWirkitines KI logaritmas yn 5 1 ..Jei T=0.=Zhgq LEo I"ABORATORINIS DARBAS Nr. autotransformatorilus. priemaisinig lygmenq i laidumo elektronais.o (4) R = & e ro ( 1) dia Mo .o.termovarla."o priernaiSiniq lyrybe: eneryi3osMo.VarZos priklausomyb6 nuo temperatfiros apra5omaformule: At'o (3) s4lygojamas Jei puslaidininkis elektroninis. tokie puslaidininkiai yra idealiis dielektrikai. sqlygojamas ttytc-it . Kai T> 0. Tokie puslaidininkiai vadinami savaisiais. T .aktyvacijos PRIEMONES: termorezistorius.

Aktyvacijosenergija.autotransformatorius. 52 . usornybs tnR=t() 6. 3 .). LITERATIIRA [12].. 1 . I3matuojame varios priklausomybg nuo temperattrros (temperattrq intervalusnurodo desgrtojas).60 . L pav.p. I5matuojameprading varZ4. parodyt4 su elektring granding. savasis.krosneld.. Pagal (3) ir (5) apskaidiujameAEo ir LEp. Energinesjuostoskietuosiuosekiinuose) Kietqiq ktrnq skirstymas i laidininkus. J.70) V itampq.2 . fiungiame termostato (krosneles). Susipa. PuslaidininkiqvarZos jos prasmeir nustatymometodika' 5.67. [14].Vitstono tiltelis.p. 92 93 .elektroninisir skylinispuslaidininkiqlaidumai. kuriame yra termorezistorius kaitinim4 (autotransformatoriq). 3. QeiT nedidelis. puslaidininkius ir dielektrikus juostines teorijos poZiiiriu.b BANDYMO EIGA 1. 5 . 2. tai tik 1.Nustatome(60 .Jq aiskinimas.voltmetras. 4 .60. KONTROLIMAI KI-AUSIMAI LE.66.lffi. 4.terntovuia.Zlstame matavimo aparattira ir patikriname 1 pav. nuo temperatiiros' priklausomybe 4.

otonu susidarys nepusiausvyriniai elektronai ir skylds. PUSI"ATDININKIU FOTOr-A.2 ir 3 Suoliamssusidaro tik vieno'zenklo kriivininkai: elektronai arba skyles. oscilografas9.rDUMO TYRIMAS TIKSLAS: susipaZintisu puslaidininkiq fotolaidumo kinetika ir i5matuoti liuksamperingcharakteristik4. kurie turds pakankamaididelg.skyle ( elektronas laidumo juostoje. Sviesos moduliatorius2. iviesosfiltru vadinamas savuoju fotolaidumu. Er E. jei pastaroji yra pakankamodidumo. voltmetras 8. (2) 94 95 . Tokiu biidu. uZ 1010s ir sudaro L0 energijq. Toliau aptarsime tik savojofotolaidumo reiSkini. laidumo padidejim4 lems nepusiausyriniq elektronq An ir skyliq Ap koncentracijos padidejimas: 1 pav rinkinys 3. Tarkime. rezistorius 6. atitinka pusiausvyrinigkrtivininkq vidutinp SiluminE kad nepusiausvyriniq krtivininkq judrumas F ir lb maZai skirsis nuo pusiausvyriniq. (1) Nepusiausvyriniq elektronrl An ir skyliq Ap koncentracija priklauso nuo fotonq srauto Io didumo ir laiko intervalo. tadiaudel sqveikos kristalinesgardelesdefektaisir fononais. srautu Io. ivyksta elektrono Suolisi laidumo juost4 (2 pav.SuZadinant i5 priemaiSiniq lygrnenrl(2 Suolis) arba i3 valentinds juostos i priemai5inius lygmenis (3 suolis) stebimas priemaisinis fotolaidumas. fotorezistorius 4. Tarkime. tai sudarytaslaidumo padidejimas Ao=e(F"An+ruap). Ivykus 1 Suoliui puslaidininkyje susidaro pora elektronas. srovds Saltinis 5. suZadinus puslaidinirrki fotonais..jie netenka su Sios perteklines energdos ir praejus 1010 s nepusiausvyriniq krtivininkq energija susilyginssu vidutine pusiausvyriniq kriivininkq Silumine energija.LABORATORINIS DARBAS 23 Nr. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES Vidinis fotoefektas ir su juo susijgs fotolaidumas stebimas suZadinus puslaidininki tam tikros energijos foton4 srautrl Puslaidininkio valentineje juostoje arba priemai5iniuose lygmenyseesantys elektronai sugeria fotono energij4 ir. kad fotonq encrgija hv >>AEo . Ifuip taisykle. PRIEMONES: Sviesos SaltinisL. kad Ap =An((po ir po >>no (dia n0 ir po pusiausrryrine kriivininkq koncentracija). nepusiausvyriniqkrflvininkq ryvavimo trukme daug didesne 2+10-7 taigi iki rekombinacijos kinetin6 energija jq s. E" 2pav. stiprintuvas 7. Jei elektronai suzadinami i5 valentinesi laidumo juost4 (1 Suolis). skyle valentinejejuostoje). vir3ijandiqpusiausvyriniqkr[vininkq viduting energij4. Siuo aweju fotonq energija turi bflti ne elektronus ui maZesne draustinesenergijosintervalq (hv>AEs). L ir 2 Suoliai) arba i lokalini energijos lygmeni (2 pav. I5 to plaukia. kurio nrelu krinta i puslaidininkio pavir5iq fotonl srautas. 3 Iuolis). nepusiausvyriniqelektronq arba skylig koncentracijadidespagaldesni: -L An=tFkls(l-e ' ). esati puslaidininkio draustines energijos juostoje. Sqveikaujant su tokiu f. Laiko momentu t=0 puslaidininki apSvietus pastovaiisdidumo fotonr.

koeficientas. p . LITERATIJRA 167 [31. K-ai rezistoriaus laidumo n^ o""g mazesneuZ fotolaidininko varzq r.NubraiZomejas milimetriniame popieriuje'4.kvantinis nasumas. tai: An6=yI6t. fotosrovcs didumq rnatuojame prietaisu 8. prie skirtingg 5.. srauto 3.p. Kai pusiausvyrinis puslaidininkio laidumas yra maZas palyginus su fotolaidumu ir jo gufla nepaisyti. Patikriname matavimui' matavimo prietaisus.?a-* \ ]a* 3 Pav. Sviesossrauto stiprumq keidiame neutraliais 96 .t. (s) 1. pavaizduotasnepusiausvyriniq impukais' Sviesos suiadinant stadiakampiais ir maZejimas At'l h. priklausantis nuo puslaidininkio parametrq. koncentracijos malejimas (3) fotong sraulq varza filtrais 3. R6 " rezistoriaus6 varZa' BAI\TDYMO EIGA 1 pav. Fotolaidumo kinetikq charakieristikos stebime oscilografo ekrane. 97 dia y . pavaizduotos schemos jungmq. kad fotosrove pasiektg isotinimq' srauto stiprurr4 ir oscilografo ekrane stebime 3. Vidinis fotoefektaspuslaidininkiuose.paruosiameoscilograf4kintamositampos 2'[iungiameSviesosmoduliatodauso'uitioi*qirnustatometokisukimosi daZni. pavaizduota fotolaidumo matavimo principine schema. Voltmetru ifmatuoiame kintamo .ddst5ttojas) jas stebime kinetikos kreives' NubraiZome oscilografo u[*n" milimetriniame PoPieriuje. signalo u didum4 pagal (7) lyrybg apskaidiuojameAo1' srauto stipruml Is ir Sviesos 6. [jungrame 1.191. .iviesossugerimo koeficientas. kriivininkq koncentracijosdidejimas 3 pav.p. kiek pory elektronas . k . [101. Nubrdliame liuksamperingcharakteristikqao=f(Io)' 7. Kaip priklauso stacionariosfotosrovesdidumasnuo fotonq didumo. KONTROLINIAI KIAUSIMAI -L (4) An=tFkloe '. i[ \ t Stacionari nepusiausvyriniq kr0vininkq koncentracija priklauso nuo fotonq srauto Io didumo.52-65. liuksamperines ir kinetikos 1 pay. Prie skirtingq moduliatoriaus sukimosi Seidlq ( nurodo.U Saltinio5 itampa. 2. ll t i i i i f- llili it I llivl-\ -= . Suformuluojame iSvadas. . tai fotolaidininko pagal formulg: prieauglis apskaidiuojamas Ao= (7) URn Kriivininkq lygbe: apra5omas nutraukus maitinirno dia u . krOvininkqkoncentracija( kai t-+ @): Stacionarinepusiausvyriniq Ano=tpklo. Prie3ingu atveju.kai An<<rto.dia r . tai: (6) Ans=1ls.skyle suiadina vienasfotonas (paprastaiB<1).fotonais suladintq kriivininkq glvavimo trukmd. Fotoofekto kitimo ddsningumai ijungiant ir nutraukiant i puslaidiniriki krintanti fotonq srautq.kintamo siggalo itampos rezistoriuje Re didumas. Flitrais 3 keidiami Bviesos kinetikos kreives.parodantis.

I"ABORATORINIS PUSI,AIDININKIO

DARBAS NR. 24 FOTOI,AIDUMO TYRIMAS

k=L

(1)

o

INTEGRALINIO

apskaidiuoti TIKSI-AS: gauti fotosrovespriklausomybgnuo ap$viestumo; jautrius. integralini ir specifini fotovarlos PRIEMONES: fotovarZa, sroves Saltinis,mikroampermetra$,voltmetras, liniuote, liuksmetras. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Elektronq suZadinimas Sviesos kvantais ( fotonais) i5 valentines juostos i laidumo juost4 ar i priemai5inius lygmenis, arba i3 priemaiSiniq lygmenq i laidumo juostq vadinamas vidiniu fotoefektu. Ddl to susidarqs papildomas elektrinis laidumas vadinamasfotolaidumu. Elekftomagnetinio suladinimo metu vis4 fotono energijq sugeria elektronas,toddl, skirtingai nuo Siluminio suZadinimo, kuris yra statistikinio pabtidtio ir vyksta esant vyks tik tada, kai bet kokiai tcmperat[rai T>0, fotoninis su.Zadinimas (priemaiSinis fotolaidumas) ir hv2Ms fotono energija hv)M* Pertekline fotono energija (hv- |yB ) pereina i (savasis fotolaidumas). laidumo juostos elektrono kineting energijq, kurios jis netenka susidfirimo su atomais metu. Maziausias fotono, sukeliandio vidini fotoefekt4, daznis vadinamas fotolaidumo raudonajB riba. Visi galimi elektronq suZadinimai pavaizduoti L pav. A -_--__x_-*--

diai-fotosrovesstipris,O'ifotovarZ4krintanCiosfuiesossrautas'Jei = Integralini jautri ioio".*o, plotas S, o apsviestumasE, tai O ES' iSrei5kiameformule: t.- i* =B (2)

jautris priklausonuo darbinesitamposir Siektiek Integralinisfotovarzos nuo ap3viestumo integraliniojautrio ir daftines itampos $ecifiniu jautriu vadinamas santykis k (3)

,U

'

t j:,ninir,' 2' Eksperirnentoprincipind schemapateiktl 2 Vy' ty ; Y:1"-t 4 - voltmetras, 5 - itampos daliklis' 6' fotovarZa,3 - mikroampermetras; itampos Saltinis,7 - liniuotd. " Matuojant fotosrovg, biitina atimti taruines srovesstipri'

61 t V)
, r | ' t t t I i i i i i r' ' ' llIIII|||IIIII||" ,

I I

2Pav' BAhIDYMOEIGA 1 pav. elekfiinggranding'. 2 1. Patikriname pav.pavaizduotq Matavirrus fitosioves priklausomybgnuo ap$vigstumo' l. is."t*iame -itampos didrrmarns (nurodo atliekame trims folova*os darbines keidiame,keisdamiMesos Saltinionuotoli nuo Alri't i*1. Ap6viestumq fotovarZos. 99

\:7

a

juostosi laidumojuostq. i$ a - sndadinimas valentines i5 b - su,ladinirras donoriniqlygmenq laidumojuostq. i juostosi akceptorinius lygmenis. i5 c - suZadinimas valentines jautriu vadinamas clydis,skaitmeniskailygus Integraliniu fotovarzos srautovienetui statmenaifotovarZos srovoi,kuri susidarokrintant Sviesos tam paviriiui,sudarius tikrq itamp4: 98

3. Prie tq atstumq, kuriems ismatavome fotosroves, liuksmetru didumus. ame ap3viestumo i3matuoj 4. Nubreliame fotosroves priklausomybes nuo ap3viestumo grafikus i = f (E) prie skirtingq itampq U1. 5. Apskaidiuojame integralines fotovarZos jautrius ir nubreZiame

I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 25 PUSLAIDININKIO LYGINTIIVINIO DIODO TYRIMAS

fr priklausomybes = f (E) pA. skirtinggitampgUr ' 6. Apskaidiuojamespecifini fotovarzosjautri visoms trims darbinerns itampoms. i5vadas. 7. Suformuluojame
KONTROLINIAI KLAUSIMAI

TIKSLAS: i3matuoti puslaidininkio lygintuvinio diodo voltampering jo charakteristikq, apskaidiuoti lyginimo koeficientq ir nubr€Zti priklausomyb* nuo itampos graritq; i3 voltamperines charakteristikos ivertinti p-n sandtiroskontaktini potencialq skirtumq' i;mgMoNES: nuolatines srovessaltinis, sinusiniq virpesiq generatorius, varZynai' oscilografas, mikroampermetfa$, miliampermetras, voltmetras' lygintuvinis diodas' komuiatorius, puslaidininkinis DARRO METODIKA IR PAGRINDINES FORMTJLES laidumo: Puslaidininkini lygrntuvini diodq sudaro dvrejq skirtingo (paipo), puslaidininkir;sandflra'vadinama elektroninio tti'tipol ir skytinio ir pn sandtra. ji ,,rduro*o lierpiant i pusraiainintio ptok3telg donorines keidiasi' akceptorines priemai3as, kuriq paiist<irstymas tlryje Suoli5kai 'gnehtq tarp elektroninio ir skylinio laidumo daliq ribq sudarydamas (1pav.,a). .^tartime,kadakceptoriniqpriemai$qN.koncentracijayradidesne koncentracija negu donorimrl No 1N" iNo;. fuOungl p - tipo da$je skylig iipo Uafyje,iodel jos difunduos i n ' tipo dali' didesne po"Ou,rg ' (1 pav' , b)' ""g,, " kurioje sudarys nepagrindiniq kruvininkq koncerrtracijQ Pn Artimoje saniurai-p-- tipo puslaidininkio dalyje liks nekompensuotas nuo akceptoriniu jonq neigiamaseiekftinis krfivis, kurio tarikis p priklausys pav. c)' akceptoriq koncentracijos (1 ' difuzijos procesas vyk$ if 1 ' tipo Analogi3kas "t"tttot.1 susidarys puslaidininlio, del ko n - tipo dalyje artimoje pn sandflrai donoriniq jonq teigiamaselektros krflvis' jonq skfli{ ir"eleftronq difuzijos procesas vyks rol, kol priemaisq ir nusistoves elektrinio lrO"io sukurtas tauko stipris kompensuos5i procosq sandf,roje b-u1lygus nuliui. pusiausvyra,t. y. suminis kriivininkq sfautasP/, burp p ii n pusiaidininkig susidaryskontaktinis potencialq skirtumas:

1 . EnergijosjuostoskietuosiuosekEnuose. kinq skirstymas i laidininkus, puslaidinirikius ir dielektrikus 2. fir,{tl 3. Savasis,elektroninis ir skylinis puslaidininkig laidumas. Jq aiskinimas. 4. puslaidininkiq varzos priklausomybe nuo apsviestumo (vidinis
fotoefektas). LITERATIfRA juostines teorijos PoZi[riu.

[3],p.60- 88,103- 105; - 58,72'73[101,p.52

,*{nff,
100 101.

(1)

pz Taigr,didinantiforing i irrei'f U>0), F$"iry*y srautas sandriroje. labaidideja sroves stiprumas Tokiairovdstekejimo I. trypiispiianourc;c vadinama pralaidZiqia kryptimi.

dil nt - savojo laidumo puslaidininkio kriivininkq koncentracija. Jo sqlygotas potencinis barjeras eo = eyo ribos pagrindiniq kmvininkrl jud6jimq pn sandtroje. _Juoslinispr sandiiros modelis ir potencines energdoseiga pavaizduoti 1 pav. , d. p, sandiiros erdvinio krivio, kurio tankis p, dalis bus nuskurdinta pagrindiniais krtivininkais, tod6l jos varza didele. Jei pn sandiirq sudarantiq purlaidininkio daliq ilgis o"oio"tir, tui visa_iiorind itampa u,. sudaryta pustaidininkio tontaftuorlni, pn sandlroje. Kai u>0 (gliusas prie p tipo puslaidininkio potencinio ) barjero didumas rnahbia,r y. q=O-el-t ir iabai padideia'pagrinOi*q

pn sandfira itampq uitvarine kr5ptimi, srove labai staigiai dideja ir pramns"ma, t-y.prl sandiiranetenkatygrnimosavybiq' pn sandUios pralaidlios ir uZtvarines krypties srov6s priklausonrybd lygbe: nuo itampospateikta I pav.,e ir apra5oma I=Io[e o - t],

f re

I

(2)

kqpties sotiassrovdsdidumas,priklausantisnuo prt dia Io - uZtvarines parametrq' puslaidininkio sudarandio sandfirq BAI.IDYM; EIGA 2 1. Sujungiame pav. pateiktq elektrosgranding.Pralaidzi{a k4rptimi ultvarine' mikroampermetru' miliampermetru, srove matuojama

p

n

,rr"rrn\
/'>rn-?r-T) 2 pav. didum4rodo kur.rgs 3 2. fiunggjungkli 2 poteciometru keidiameitamp-q, arbamikroampermetras didumq- miliampermetras vottinetias2,6 srovds 4. ir 3. I5rnatuojamevoltamPerinq ( 7 = f (U\ charakteristikq nubreZiame

XU
1 pav, Prie5ingai,kai u<0 (minusasprie p - tipo puslaidininkio) potencinio (9=9s*eU), ir srovesstipnrmas pz'sanouroje Li1f ,_o"*yt^ Tro.g" sumazeJa. sroveskr'"tis vadinama ultvarine. sudariui- labai dideig Si

grafik4. 4. Apskaidiuojame lygnimo koeficient4

k =1ry49

enu skirtingq

= itampq ir nubreZiamegrafikq k l(U).

LAz

mastelyje kryptiesvoltamperingcharakteristikq pralaidzios 5. NubreZiame prl tiesingda4 [ itampq ari [vertiname lnI p,a.= f (U) ir ekstrapoliavg Vo kontaktiniopotencialo didum4' sandiiros 103

p.siliciopagrindas). 3.a1pav. eksperimentu' stendo). Puslaidininkio lygintuvinio diodo lyginimo mechanizmas.38 . L pav DARBO METODIKA IR PAGRTNDIbGS FORMT]LES ap$vietus' jos Fotodiodas yra puslaidininkine pn sand[ra. (LiTaO3) pertraukiklis bei ir g \Iz dazniu sinhutiavimq moduliuojantis Sviesos b) galios skaitiklis. 51 vidinio fotoefekto gnyttuose susidaro "l"itrouuro.167 p.65.emias ' (2 c pul' ).tipo) ir skylinio (p .. Dviejq puslaidininkiqsandiira.130-141..:" kaitinimo optinio spinduliavimo galios matuoklis " Emisija glaudZiantpisl95is'maitinimo filtr4 rinkinys.rtk . ApskaiCiuojameVs pagal (1) lygbg ir palyginamesu.)' Saltinis a) matavimo Piroelektrini spinduliavimo galios matuokli sudaro: piroelektrinis elementas galvute.pn sandflra..ttnir n.52 . erdvinio ldyi? kol iandiroje vy*sta difuz-ljl ( skyliq s it p iasistirstymas tiur-pn **at*. pateikiami prie matavimg 7. [10]. 4.AS: ismatuoti fotodiodo srovds116 0.lgl.p.8 it2'2 ymsrityje fotodiod4 Mesos srautoo (energiniaisvienetais)0. kurioje irengtas lidio tantalato. 104 105 .ZS(prl . [5]. Z. TA '-P.Svlesos (1Pav. irustaicinint<io parametraipp. SOW.6. le'mpute(tZV. piroelektrinis . Puslaidininkiq lygintuvinig diodg tiltelis ir jo veikimo principas' LITERA^TTfRA . (Sviesosiraufii)' pn sandiiros jlostine struktiira irlpor"iog" ap5viestumui tankio p p"teit ta i 1u'. kuri4 sukurta evj yra jiga.tipo) puslaidininkiq laidum<t juostinesteorijos modeliuai5kinimas 2. potencialq srities ir elektronq e iI n srities) ir nusistovi kontaktinis skirtumas. 188-194.Iffi'MOG. KONTROUNIAI KLAUSIMAI 1. LABORATORINIS DARBAS Nr' 26 FOTODIODO ENERGINTS CIIARAKTERISTIKOS TWMAS priklausomybgnuo krentandio i TIKSI. ir ivertinti fotodiodo kvantini nalumq 1 Siosesrityqe' frtoaioau. Suformuluojamei5vadas. [3]. Elektroninio (n .

Tokie prietaisai sudaro Saulesbaterijas. t. Sujungus 5it1 puslaidininkiq galus laidininku. o elektronai . Sandiiros jos varZa i5auga' nuskurdinama.Is ' atgaline Silumine susidariusi fotodiodo f) yr" pn sandfiros vottamperir'ros isotinimo srov6. Prietaisas gali dirbti ir fotodiodo reZimu. kiek elektrory Gkyliq) sukuria vienasfotonas. kurios paverdia Sviesos energij4 elektros energija (3(a) pav.-U R =It-Ip. veikiami erdvinio krflvio i3laisvinami elektronai ir sfuyles. sandflroje Apivietus fotodiod4 tinkamo bangos ilgio fotonais lauko. Aptartas pr sandiiros darbo rezimas vadinamas ventiliniu arba fotoelemento reZimu.skyliq poros. jo realizavimui nereikalingas iSorinis elektros Saltinis.sandfros srovd' gnybtuose apfvilius ji Sviesa. DaZniautaikomasventilinisdarboreZimas. kuriuo teketq iotosrove.skylesielektrina p sriti teigiamai Zt srities atZvilgiu.) atsiranda elektronq .fotoelemento U' itampa' apkrovos(matavimoprietaiso) vtrla.i p sriti.\ = -r. o proporcinga spinduliavimo srautui O (galiai) : 2pav. sukurta fotodiode.l*-pn. Fermio energija abiejosesandiirospusdseima nesutapti. r5 .y. elvivalenting fotogalvaninio jungtmo schemq btrti apskaidiuotataiP: ' fd- .. juda kurie.).kuriometuatsiradusi 4 pav' ) gali fotosrove Ito (lr.v*-. todel Prietaisuteka maZaatgalineisotinimo sroveIo ' hv f--l \\A I Rl I hv Y:_y I s Io*It 3 Pav.=-tfr =f(o).) //(o) Q) vidine varZa' R ' Ga Ie . kai puslaidininkyie sudaroma (3(b) pav-) i5orine itampa (e<0) polius . lyg bfltq sudaroma itampa pralaidLia pn sandiiros kryptimi. Si srove pladiamedydZiq intervale proporcinga krentandiq ipn sandiir4 fotonq skaidiui per laiko vienet4 (Sviesos srautui O ) Dreifuojantys kriiviai sumazina potencini barjerq fotodiode. o skyles (s) . veikiami kontaktinio potencialq skirtumo elektronai (e) juda i n sriti. joje sumaZejakr[vininkq.prisideda fotosrove I1 ' kuri per sanO[r4. prie isotinimo srovds Is-. cnergijospotencialq skirtumassandiirojet vadinamas Atsiradgs del Sviesos fotoelektrovarosjega.fotosrov6.sritis jungiamas prie n dalies. 'hv (1) sandfrroje Kvantinis naSumas1 parodo.nvisada <1' .ultvarine kryptimi. kuri padidina potencini barjer4 (teigiamas r. Narrt Io(""u*'charakteristikos analitine i5raiSka- 106 to7 . susidarytq konttras. Ji maiina pradin! kontaktini potencialqskirtum4 bci potencini barjer4 Eo i AE. o neigiamas 'prie p dalies).Akivaizdu. Sugerus pn sandlroje Sviesoslarant4 hv (2 (b) pav.n sriti neigiamai p srities atZvilgiu. (s.

i0 ir 300 kartq.fotoelektrini(matuojaN") AC AC 6 ir C3C"l' KC 17 ir detektoriu$pastatydairiio'Ju dftru" q-""S"i galiq atspindindi4 srovq io ir 6. -uZregistruoia (ir laikiklio korpus4t. Fg::elkt-lonq imontuotas i fotodeiettoriaus pn sandflroje fotoskyliq) generuolamq tien"i"n4 sekunfe 'nauiingai" '1'0le C.10 J. KC 17 ( tamsiai raud9n1s.ri*' spinduliavimo guliu o.kuri teka ir be Saltinio. io matavimo prietaisas (0 .. Spinduliavimo srautq (ga[q) apskaiCiuojame srovglro padaling i3 daugiklio k=--.. Poliarizacijos pakitimai grandineje pakitimus.t'!' .KC17 4 PavFotodiodo rezime del isorinio Saltinioe poveikio isauguspnsandtrojc potenciniam barjerui. ) galime isskirti iS kaitinamos lemputes spinduliavimo il6.Jj.-5pav. Registracijos bloko priekineje sieneleje imontuotas qlygtukai.o srityse' fotodiodo srovgI 380 nm. .. yra fotoefektopn sandfiroje lvantinis efektyvurn I (6) # BANDYMO EIGA Ialtiniq' 1.loo/o pan' . 800 nm ir 2'2 y'm x09 .: Ac6 a=+ greitis): m/s ..o".(A/VD.onrinic cfe. 'pi"Ooti^"io. Apsvietus fotodiodq (3) Ira=[r .s.--is--^:^ l^.maitinimo 2.o jq Visq kritusiq i piroelektrikq ar fotodiodq fotonq skaidiq N ivertiname hc (cs'3 '108 energijossraut4 @ padaling iSvidutines kvanto energijosn"= i 34 (5) N= 9 =9L ft=6.filtrai praleidZia iStisinio spektro vienq ar kit4 sriti' Neutralfls jo spektrines ir spinduliavimodali (.Iprr=Ir*Ie xls jo pradinc Piroelektrikas i3yla nuo krintandio ! ji spinduliavimo ir lemia itampos poliarizacija pakinta ( R=piAT).. srov6 I*xIg .63 . pagal kuriuos ir ivertinama pi-ef"f.10O padidin'antys I Xa") g.ffi. N" skaidiq lvertiname tsJ"tiro"o-ttwil e 1i..100FA) ir diapazonq keitimo papildomai arba (nuspaudus prietaiso parodymgvertg 10. Pralaidumas Lr=Z'2ltm KC 17 3C1 o* = Iz=800nm . Prijungiamematavimoprietaisus-ptie.(uodi).|rtwufias.pateikti AC 6 optinio pralaidumo spekirai tituriems filtrams: 3C I (Zatas)' ir C3C7 (m6lynas)' kuriuos liiotetinis. ls=380nm -GC7 -?u. tekandi4 fotodiodu. rieteijdami Sviesos sudeties.22o/o. hc hv Spinduliavimolrvantqenergijqgalima-pakeistifj|'trais.Priespiroelektrini(matuojaN)ir.#lami L08 N"=e Santykis q = N. *ro. lrm 5 Pavmikramperometras' Srovg I.$viesos (4) ffiu^i. Kc 17 ir 3C I is*.

155-1. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES pn sandiira susidaro s4lytyje n tipo puslaidininkio dalies. = I (zr. pn sandiira fotogalvaniniame reZime.8.10 111 . elektronrl skaidiq N" (6) ir livantini efektyvumq 11. LABORATORINIS DARBAS Nr. [15]. -153. t. Neutraliais filtrais keisdami Sviesosintensyvum4 (du ar tris kartus) pakartojame2 ir 3 uiduotis.y.123-132.-" K1 sup tipo puslaidininkio dalimi. fotodetektorius.e*pT tr _F (2) dia Nc ir \ yra susijg su donorq ir akceptoriq paiu'tn"tt"is. todel elektronq ir skyliq zemiausi lygmenysp ir n dalyse nesutampa.62. [vertiname spinduliavimo galiq (4) . Fotodiodo kvantinis efektynrmas.y. ji pakeidiafrermio lygmenspadct[ dydtiu cIJ (cir skirtingosesand[ros pusd:se potencinis barjeras sumaZdja 1. monochromatorius. p. Ep . 5.sudariuspn sandtr4 (L pav. 123-144. Taip susidaro potencinis barjeras to paties Zenklo kriivininkams pereinant i5 vienos sandiiros puscs i kit4.Fermio lygnuo yra draudZiamr[qenergij. a) vidutine kruvininkq energija visame puslaidininkyje yra vienoda: Fermio lygmuo abiejosc sandfrros puseseyra viename aukityje.| it 2 Savojo laidumo puslaidininkyje D=P ir kai * N^ formules). fotonq skaidiq N (5) . esantpastoviaitemperattrai. kad n puslaidininkyje. PRIEMONES: Sviesos diodas.N exp. kad Er yra vidutine vieno kriivininko energija. Er priarteja prie E6.3. da$a$. 27 rYRrMAs SvrnsosDIoDUSrINDULIAvIMo TIKSLAS: i5matuoti Sviesos diodo spektring charakteristikq spinduliuojamos Sviesos intensyvumo I (santykiniais vienetais) priklausomybg nuo bangos ilgio ir ivertinti puslaidininkio draudZiamqig energijqjuostosploti E .o viduryje.Fermio energija arba elektromechaninis potencialas. 4. kuris atliekamas sistemojedaleliq skaidiqpakeidiantvienetu.-a. pn sandiiroslaidumas. kurioje skyliq koncentracija yra (1) p= N.. LITERATIfRA L47 [14].Suformuluojame i5vadasapie kvantinio efektyvumo priklausomybq nurr Sviesos intensyvumoivairiosespektrosrityseKONTROLIMAI KLAUSIMAT 1. maitinimo Saltiniai.l to.p. o p puslaidininkyje Ep ]ra ardiauvalentinesjuostosvirsiin€s. kuride pusiausvyrineelektrong koncentracija yra E" . Todel supaprastintai galime manyti.kur n>>p 3i energija artimesne elektronrl energijai. Jei sandtrrojesudaromaitampa U. 5. t. Filtrg juostiniq spektrq prigimtis. 81-103. 2.Akivaizdu. pn sandiirafotodiodo reZime. 77-80. fl -. 34.

Dar viena prieZastis mal. kuri4 rekombinacijos aktq dali sudaro spinduliniai aktai. kuri4 sudaro tuneline srove del kriivininkq prasislverbimo pro barjer4. Spinduliavimas atsiranda.informacijos perdavimui fuiesolaidinese rySir1 linijose. Ino . E. sandiiroje ardiau p srities. nei yra donorg (elektronus teikianCiq sridiai priemaisq). Judant kr[vininkams pralaidzia kryptimi sandflroje gati ivykti elektronq rekombinacijos (susijungimo su skylemis) proc€sas.. nors elektronq transformavino i fotonus mechanizmaiyra pana5iissu Elektronas. Del pastaryjq srovig injekcijos efektyvumas.spinduliavimo i5oreje galia. Si efektyvum4 galima nurodyti ir iSspinduliuotrg fotonrl skaidiaus ir injektuoq i pz sandtrr4 elektronq skaidiaus santykiu. perSokai5 laidumo juostos i valenting ir iSspinduliuojatvant4 hv= E e- (3) h yra Planko konstantalygi 6.priverstinai ir yra koherenti5kas.ina diodo kokybg: tai puslaidininkio grlumoje atsiradusiq fotonq sugerimas. Cia R .Tai maZinarekombinacijosefektyvumE. Sviesos diodui Zinynuose nurodomoJ optimaliausios darbo s4lygos. Sio akto metu fuiesa neiSspinduliuojama. kuriq dali visos srovds I per pn sandiir4 sudaro elektrong srov6In. kuris charakterizuojamas koeficientu y.Eu dydZio Sviesostvant4 @+)A be rekombinacijos proceso. yra elektronq srove Io i5 n-emiterio i p-bazg.iSlekiant jiems i pavir5ig ir atspindys (daZnai visi5kas) nuo puslaidininkio pavir3iaus. kaip taisykle. Kiekybind spindulines rekombinacijos efektyvumo charakteristika yra vidinis kvantinis na5umasq". isspinduliuojant maZdaugdraudZiamq energijq juostos E*:Eg. Si4 prieZasti charakterizuojame P koeficientu n--=:.+Ino+I u-I' 'I = dioduose arba puslaidininkiuoselazeriuosc. kuri4 sudaro skyliq judejimas i5 p srities i n sriti' 11. itakojandius Sviesosdiodo efekfyvumq apibendrina i3orinis kvantinis na5umas q: (5) 4= T 4erlopt ' Kadangi vidinis kvantinis na5umaspriklauso nuo pralaid. kurioje akceptoriq (skylessudarandiup puslaidinikyje priemaisq) ivedama maZiau. kai Sviesos diodas rySkiai Sviedia esant maZiausiomisenergijos s4naudomis.elektrono krflvis). o elektrono energija virsta Silumine gardelesenergija.63'10-aJ's.yra nedidelis: (4) .Ziossroves tankio j. Naudinga srov€s komponente per pn sandtir4. signalizacijos In+Ir+1. rodandiu. tai ir i5orinis kvantinis nalumas q priklauso nuo diodo darbo reZimo. b). kai itampa prijungta pralaidZia kryptimi (1 pav. kuris parodo. a L pav.nuotekio per pavirSiq srove ir I. rekombinuodamas skyle. Ec Er 2pav. DaZnas rekombinacijos aktas vyksta per draustines energijos juostoje esandius centrus. informacijos perskaitymo ir grandinese. Spinduliavimtr sroveskomponentes: I1 . Taip atsitinka Sviesos o ir vykstaspontaniSkai yra nekoherenti5kas. kuri lemia spinduling rekombinacd4. P6 TG spinduliavimopn sandiiroje (puslaidininkyje) galia. Sviesosdiodai vartojami ivairiose indikacijos sistemose. LTz tr3 . Visus faktorius. diodq spinduliavimas Sviesos ir skyliq energijg lazeriq . nespindulines rekombinacijos srove. arba padideja (atgalinekryptimi).

3. kuriuo vylcta intensyviausias spinduliavimas. &7-103.p. Itampq i5matuojameSviesos U6 matuojame voltmetru. fverfiname daZni vs Svieso$ bangos. [15]. pn sandiiros elektrines charakteristikos ir energinesdiagramos atgaline ir pralaidZia kryptimi. 5. ApskaiCiuojame optiniu biidp (1 fJd) gaut4 Eg vertg ir palyginame su elektriniq matavimq rezultatu eUs. Suformuluojame i5vadas. 2. Fermio lygmuo puslaidininkiuose. parenkame registruojandio fotoelemento diafragm4 ir stiprinim4 taip. Keisdami reostatu (potenciometru) R itamp4 pn sandfrros gnybtuose diodo voltampering charakteristik4 Io=f(Uc). 155-162. Sufokusuojame Sviesos srove i monochromatoriaus ply5!. kuo skiriasi Sviesos ? mechanizmai LITERATORA 3 pav. Nubreziame grafikq.kuriq daugiausiaispinduliuoja diodas. FotoMonochrodetektorius Sn I matorius KONTROLINIAI KI.). jo padetis juostineje diagranioje prasmediodo ir puslaidininkinio lazerio spinduliavimas ir 5. Pagal gaut4 spektring charakteristik4If=f(l) nustatomebangosl"eilgi. Ismatuojarc fotoelemento srovd$I. [14]. o sroves stipri 16 . Sviesosdiodo i$orinio kvantinio na5umosupratimas' "ir 4.kai teka I*15 mA 4.DARBO EIGA 1. 77 -80.gali btrti sutapatintas su puslaidininkio draudZiamq energijg juostos plodiu Eg.L23-132.miliampermetru Zenklus srovdsstiprio augimasivylsta. [16].priklausorny@ nuo bangos ilgio X NubreZiame spektr4 lr=f(f). 3. p. kad keidiant monochromatoriaus bangos ilgi (sukant bugn4 l") registruojandio prietaiso rodykles atsilenkimai nevirSytq skalesribg. ties kuria prasideda rekombinacija ir potencinio barjero sumaZejim4eUqdiodo spinduliuojamq svies4. 8. 7. ivertiname itampq Us. Ia=f([Ja).17f. 2ZI-227. 2.-744. p. LL4 1L5 . pn sandiros darbo principai. kai itanrpa pralaidZia kryptimi maZai skiriasi nuo pn sandtrros potencinio barjero (vengdami perkaitinti diod4 sroves nedidiname daugiau nei iki 25 mA). 6. Kreivds I=f(I) maksimumq atitinkantis l-. Sujungiame Sviesosdiodo maitinimo ir fotodetektoriaus maitinimo elektrines grandines (3 pav.AUSIMAI 1.

.pr -+ onr reo ovo . vieno tipo elementariosios daleles. Saltinis. cilindrinio bloko detektoiai 2' i[ irig". vadinamus cr' F ir 1 spinduliais' jtl spinduliavimasvyksia tada.kad nestabiliqjrl medziagq izotopai skleidzia trijq tiprl (L radioaktyviuosius spindulius..Siosdalelesi5metamos pagaldesnius: (1a) onr-)rpr+-reo+070.radioaktyviojo skilimo pastovioji. ivykus p spindutiavi-ui i. kad Elektrinio kriivio. PRIEMONES: Prietaisas IMFI-15V0. rodanti santykini . susidarius elektronams vien4 cheminis elementas pasislenka periodineje elementq sistemoje per Z skaidiq i didesnio Z-( Era .rrNro AI(TWUMO TYRIMAS Saltinio DARBO TIKSLAS: nustatyti radioaktyviojop spinduliavimo aktnruma. lmpulstl skaidiavimo sekundometras. p spindulitl spinduliavimo fonq.i mazesmo Z pusg' Elemento poslinkio desniai p.. Pastovioji x.ellmento eiles numeris ) pusEto susidarius ( *reo .6skirtas matuoti I Suttinio radioaktyv*mui..ir i."i i. taigi ot daleliq strukt[ra atitinka du kartus jonizuot4 hclirr atom4 arba branduoll zHlea vyksta tada.117impulsg/ s. sukuriantis silpn4 savqii irengrnysPP'L6.------l I I tada. .skylan-djtl per laikovienetq.. kai ivykstapasikeitimastarp nukleonq ( *reo). I5 desnio kad aktyvuma^s A= N)" (s) dia l.o. 2E RADToAI(TWIOJO p SPINDULIAVIMO SAr.. kai d6l vidiniq branduolioltitimq islckin p spinduliavimas dviejq tipq elementariosios daleles: elektronai ( -re' ) arba pozitronni 116 dt skilimodesnis: Radioaktyvaus N = Noe-il . dia N-nesuskilusiqbranduolig skaiiius laiko momentu t. ..1. Silpnojo fono irengin! ( 1 pav. a-- .Xn -+r9o *. nesantpalalinio l spinduliavimo' I rl -----. .I"ABORATORINIS DARBAS Nr. ( r e0 )' Taigi.----r | ..ti"i uira$omi taip: (2) . X -+ -re' * "-rYn ir impulso tvermes desniai reikalauja. (1) i Lr. tygut branduoliq skilimo spinduliavimo "tty*-u.-tYA+ovo . Apsauginis cilindras sudarytas daliqjudamosiosir nejudamosios DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Pastebeta. "n"rfr. (2a\ a *o 7o .' r ' i 1 Pav.Savasisprietaiso fonas .. antisutapimq kaskadas 4.Pastarosios iar susidatytu skilimo metu vadinamosneutrinu ( evo )arba antineutrinu ( o7o )' y spinduliavimas tai labai trumpos elektromagnetines bangos' kurias skleidlia suZadintibranduoliaijo Radioaktyviqiq mediiagq skilimo intensyvumq charakterizuoja greitdiui: a. kai del vidiniq procesq branduoliuose i3 dviejq protonq ir dviejq neutro'tl iit"tiu keturirl elementariqjg daleliq sankaupa. + + . susietasu sumazejim4 branduoliq skaidiaus skilimo pusamZiuT tYgYbe " n=7' ln2 (6) todel Saltinio aktyvum4galima i3reiKti ir taip: tL7 .dN (3) (4) plaukia.ne didesnis kaip 0. }rengtnysMFI.l5VOMsuperskaidiavimoprietaisuPP-].) sudaro apsauginis cilindras kuriamc yra itaisyti'spinduliavimo detektorius 1.

PRIEMONES: Gama-spektometras. Nesisteminis aktyvumo vienetas yra Kiuris ( Ci ). . Apskaidiuoti impulsq skaiditl nr ir nr vienai sekundei.lvertiname paklaidas ir suformuluojame ilvadasKONTROLINIAI KT. 7 .n. Ismatuoti irenginio savojo fono s4lygojamospinduliavimo impulsq skaidiq & per ?q minutiq' 3. kuriame jie skirstomi pagal kanalus ry5ium ru tigrtflrl intensyvumais. Si informacija iSvedamai skaidig blok4 BZ-15M. SPEKTROMETRU DARBO TIKSLAS: Nustatyti izotopo radioaktyrum4 ir ismatuoti gamaspinduliq si$n6jimo koeficient4 ivairiems metalams. skilimo pastovioji.aukitos itampos stabilizatorius. 2.425n ilengnyje matuojame p Saltinio spinduliuojamas daleles i tiampq.a .454.474n9.spektometro blokine schemailiustruojama 1 paveiksle. p. knd 1. BANDYMO EIGA 1. Eksperimentiniai radioaktyviqiq dalelig registravimo metodai' UTERATORA [2]. p spinduliq prigimtis ir pagrindines savybds5.Ifrdaryn cilindrq ( be radioaktyvaus Saltinio ). Gama kvantai patekg i detektoriaus scintifacini kristalq. tarpine medZiaga.iuosimenustatg spinduliuojamq daleliq i erdvini 4a kamp4 skailiq.kristalasNaI(T1)' 2 ( fotoelektroninisdaugintuvas. a 9 . [10]. 76'U. aktyvumas. NaI(T1) formuoja Sviesos blilsni. radioaktynrs Saltinis. I ciliridro viOu. Po to patikrinti detektoriaus veikim4. saltinio spinduliavimo aktyvumas matuojamas bekereliais ( Bk ). Branduoliq masis ir kr0vio postinkio desniai p skilimo aweju' 6. Atomg branduoliq sandara ir pagrindines charakteristikos' 2.l n 2 T ( 7) rR RADTOAI(TWUMO 1 SPINDULIU MEDZIAGOS NUSTATYMAS SILPNfJIMO KOEFICIENTOMETALUOSE GAMA. p.e esandi4 iipjovq ideti p Saltini ( seSfl+ggYno) it ilmatuoti impulsg skaidiq ft per 20 minudiq. 135. 4.10'rtci. I Gama .-z. vienas bekerelis . mikrometras. 3.3-Svininisnamelis. DARBAS 29 LABORATORINIS a = N . B $altinio sukeltq impulsq skaidiusvienai sekundci: n= ftr -rlr (E) Nustatant p Saltinio spinduliavirno aktyrumq. Radioaktyvusisspinduliavimas ir jo ru$n. lBk:2. . ljungti impulsg perskaidiavimo prietaisq PP-16 ir palaukti -30 minuEiq. pusandir.14O. Gama .5 analizatorius.spektometroblokine schema.gO-93118 119 .impulsq ).skaidiq spausdinimo irengnys' Fotoelektroninis daugintuvas( FED-56 arba FED-96 ) stiprina 3viesos signalusir siundia juoi i analizatoriq Al-l?f.nhqj! Saltinio aktyruma apskaid.sekundometras.metalines plok$teles.Nr. reikia atsiZvelgtl i tai.AUSIMAI 1. 4. spausdinimo l3l.p. 1 Pav. kai per vien4 sekundg ivyksta vienas skilimas. Radioaktyviojo skilimo disniai.tai toks radioaktpiojo izotopo aktyvumas.paqrvioji apsauga 6 Svinoplok3telds .

Tiriamoji medhiagadedama ant kristalo pavirsiaus.Tarpin6 medZiagakeidiama vienodo storio ir tos paCios formos tiriamo metalo plok5tele. Penkias minutes renkamas etalono spektras. 3.Fotoatsako maksimumo pqdetis ekrane reguliuojama 'itaupos regtrliatoriumi ir jungikliu 'SILPNEIIMAS" arba auk3tos fiksuojarnas 65-ajame kanale.spektro fonas. tai pastarojo radioaktyvumasskaidiuojamasformule: a = L. kristalasNaI(T1). 60 . Todel.spektras. 4.ot).Gama . detektoriaus ir jo apsaugos radioaktyvus uZter5tumas. i 2. Scintiliacinisdetektorius:I .Bq. Kad neuitersti detektoriaus tarp nagrinejamos mediiagos ir kristalo dedama tarpine medZiaga.registruojamas jo gama .x.fono impulsq skaiiius' 8. juosteleje' 12. o rezultatas pateikiamas laiko vienetui(sek-)-n* nptalines ploklteles storis . 15. o nezinamo radioaktyvumo Saltinisn imp/s.Radioaktyrms Saltinis dedarnas ant metalines ploksteles. 3 matuojamasbandinYssu indeliuDARBO EIGA 137Cx etalonq.7}-ajanre kanaluose etalono ir nezinomo radioaktyvumo Saltinio skaitmenines reiksmessumuojasi. 7.Etalonas 1.60-70kanaluose gauti duomerya zumuojasil4. kud formuoja dirvoZemioir atmosferos radioaktyvumas. gauta informacija i$vedama SSI iruZraioma juostoje.etalono radioaktYvumas. NeZinomo iadioaktyvumo $altinio gauta informacija uZraloma SS[ juosteleje.Gautus rezultatus iralome i formulg: p=+'n2{")' xn pkoefrcientas silpnejimo nustatomas i3kurios 17. Jei etalonas duoda N imp/s. 2'tarpine mediiaga. Etalonas nuinramas nuo kristalo.Gauta informacija iSvedama SSI ir uZraSoma i 13.Skaidiuojamasmasinis absorbcijoskoeficientas: (3) . skaidiuojant medZiagos radioaktyvurno absoliutini didum4 biitina ivertinti gama-spektornetrofon4. kuris stebinas ekrane.Saltinio inpulsu skaidius.Fonas skaidiuojamas pagal L formule. kosminis spinduliavimas. NeZinomo radioaktryvumo Saltinis dedarras ant kristalo tarpines jo medZiagos: spektrasrenkamaspenkias minutes6.kuri praktiSkai neveikia i gama .b- nr (2) 2pav. i3 abieju sumUatskaitomos fono reiklmes pagal formulg: (1) N=No-Nr. geornetrines 10. o spektras registmojamas penkias minutes. Gauta informacijauiraioma bloke SS[5. Gauti rezultatai penkaidiuojami laiko vienetui (1 sek' )' 9. (4) LzA LzL . 0=f @' Eiap .Np .spinduliq absorbcija-Tiriamoji mediiaga ir jos geometrine forma turi atitikti etalon4 fu 2 pav.I3matuojnmas 16. ll. dia No . Ciab .radioaktyvig medZiagg matavimo metu didelg paklaidq galutiniam rezultatui sudaro irengrnio fonas. turi blti vicnodameatstumenuo kristalo pavir5iaus.medZiagostankis. Aparatfrra graduojama pagal radionuklido dedamas ant tarpines medZiagos. Penkias minutes renkamas gafrra.

kuriq vienas arba abu 1^S perkeliami S yra pusiau skaidrds. 1 i btrviusis 2s L22 LN . y spindul$. Indukuotas spinduliavimas gaunamas paveikus suZadintq atom4 elektromagnetinio lauko kvantu. PRIEMONES: Helio-neono dujq lazeris. l spinduliq prigimtis ir savybes2. Taip gaunamosnekoherentines ( nesuderintq faziq )bangos.Suformuluojamei5vadas. dia 15ir 35 rodo atstojam4iiatomo ). sukilgs jo spinduliavim4. turindiu energijq s=hv. ir spindulyje Sios bangos gali atsitiktinai stiprinti arba si$ninti viena kitq.eryleaktivacijos proces4 atlieka rusenantis islydis.Aktpioji aplinka sukuriama veikiant sistem4 elektromagnetine banga. Siuo aweju atomo ibspinduliuojamaskvantas turi toki pat impulsE. Paprastasis monochromatines Sviesos spindulys susideda i3 bangq' kuriq fazes ir poliarizacijos skirtingos. kurioje daug atomq biitq suZadinti. Konstruojant lazed warbiausia sudaryti ak\ryieiq aplink4. Helio . silpnejimo ddsningumai' :. lvafuiq metalq masiniai absorbeijoe Kvanto energija MeV Metalas Nr. kurios ilgis 2' skiriasi nuo indukuoto spinduliavimo bangos ilgio. kosminioiadioaktyviojo spinduliavimo fonas ir jo prigimtis' LITERATI'RA 141. I$lydiio mctu He atomai i3 biivio t s2 15ir 1s2s 35.66 0.0078 0. Sklindant koherentinei ( suderintg faziq ) bangai tokia aplinka. KONTROLIMAI KT-AUSIMAI 1. ekranas.0076 0.jei Saltinio kvantq energija0.neono dujiniame laz. energij4 ir poliarizacij4. 1 pav.kai atomo perejimas ! 5i4 b0sen4neuidraustas. bet ir gaunamas koherentinis ( suderintq faziq ) spindulys. b) poliarizacijos laipsnio ir c) erdvinio koherenti3kumo nustatymu bei atstumo tarp Jungo pliSiq matavimais. kaip ir kvantas. Lazeris ir tyrimo priemones i5destomos optinio suolo. difrakcine gardele. Indukuoto spinduliavimo deka galima priversti atomus sinfaziskai spindutuoti ir sustiprinti aplinkoje plintanti spinduli. Vnmzdelio galuose istatomi du lygiagretiis ploklti veidrodliai.0119 19. Del to aplinkoje plintandio spindulio ne tik intensymmas dideja. atsiianda i$tisa papildomq tvantq lavina. Tokias bangasspinduliuoja skirtingi atomai. ant DARBO METODTKA IR PAGRINDINES FORMULES 0. &oe{ioieat*i Q. liniuote ir poliaroidas ( poliarizacine prizme ). lygr4 energijq skirtumui tarp suiadintos ir normalios atomo biisenq arba suZadintos ir kitos.18-Gautas rezultatas Q palyginamassu lenteles duomenimis.449-479. maZesng energijq turindios biisenos. praeinandiu pro medliaoas.p. DARBAS 30 I"ABORATORINIS DUJIMS I"AZERISIR KAI K{JRIU JO PARAMBTRU MATAVIMAS TIKSI-AS: Susipaiinti su pagrindiniais dujinio helio-neono lazerio veikirno principais ir: a) su lazeio spindulio bangos ilgro.66MeV. Zr.'m?kg' 1 lentele.o017 0.

2pav. biivimo laikas labai tmmpas ir todel Zpt 3p lygmenyjeNe atomr.du arba visi trys etapai atliekami vienu veiksmu.. Lazerio spindulio kelyje ant optinio suolo itvirtinama difrakcine gardele.Neono atomai i5 suZadintqbiiviq (l pav. tai teigiami dujq jonai smtrgiuoja i katodq ir ji ardo. Dujq vamzdelyje idlydi uZdega aukltosios itanpos transformatorius.azeris [iungiamastrimis etapais. S"=0. sumalinanti Sviesos neutrah. gaunanns auk3tojo daZnio itampos impulsas. isijungra katodo ir auk3tos itampos lygintuvo kaitinimas.4 pm. lygrnant su kitq biiviq grvavimo laikuDel SiosprieZasties suiadinti He atomai speja susidurti su nesuladintais Ne atomaisir atiduodajiems savoenergijq. l. Suladintas biivis metastabilus. Masini Sio proceso didejimtl lemia veidrodinis rezonatorius. ir sukelia indukuotrl spinduliavim4 aktyviojoje lazerio aplinkoje.Po keliq minudiq galime [iungti auk3tqjq itampq.impulso momentq ir atstojamqii sukinio impulso momentq 1iS atitinka rS t-yL. ( nespafuotq Sviesos ) kartq. kurio dalis nuolat spinduliuojamai aplink4 pro pusiauskaidriusveidrodZius. l. ) sudaro: kaitinamas katodas 2. Intensyviausia 1153nm ilgirt banga. 125 r24 .=0. susidaro galingas spinduliavimo srautas..) rodyklemisnurodytais keliais 2p55s --. Pakankamai i5 ikaitintq katod4 apsaugo jo emituoti elektronai.( intenryviausitl spinduliavimq) sudaro perejimai 2p55s -+2p53p.azerio spinduliavim4'. kurioje uZraJytas ibreZimq viename milimetre skaidius. Fotonams del atspindZiq nuo veidrodZiq daug kartq prabegant i$ilgat vamzdelio. anodas3 ir du veidrodZiai4. 5. kad metastabilumolygmenyje2p' 5s yra daug daugiau d6l He lygmers ls 2s1S atomq nugo 2pt 4s ir del to. 35 atitinka L. kad Zpt 3p biivyje Ne atomr. kurio pavirSius matinis. lazerio Svies4 galima akimi stebeti tik atsispind6jusiqnuo ekrano. L. 2.=1 ).kuriame yra dujinis vamzdelis(2pav. )- Dujinio lazerio varmdeli ( 3 pav.. esandius suZadintame 2p) 5s biivyje.6 iki 5. Taip atsitinka tod€I. reikalingasi5$dZiamsdujose gauti.-1. BANDYMO EIGA a) Lazerio spindulio bangosilgio skaidiavimasdifrakcine gar4ele 1. fiungus lygintuvq. { a u rs 1s2 3 pav. Dalis He atomq spes ir iS suiadinto bfrvio ls 2s perduoti energijq Ne atomams ir perkelti juos i b0vi 2pt Ao. jo glvavimo laikas santykinai ilgas. zputs pereina i pagrinding biisenq. atomq kvantai veikia kitus Nc Spontani5kai i3spinduliuoti t!" atomus. kuris iZiebia vanzdelyje dujg i5lydi. arba praejusi4 prg intenslmrm4 lff filtrq. L. Vykstant perejimui 2ps 5s-+2f 3p. spinduliuojama apit' yra 30 skirtingq ilgiq bangUnuo 0. S.azerio [iungimas gali b[ti i3 dalies arba visiSkai automatizuotas .t t . Spustelejus transformatoriaus paleidimo migtukq. Jei ji [iungiama per anksti. I I _ I 1 pav..-Neonoatomai pereina i 2p5Ss 35 biivi.=0. nesusikaupia( yra daug laisvqirl busenq ). 3. I ekranq pasukamata gardeles puse.

Pakoreguojame poliaroido pad6ti. NubraiZome nulines eiles difrakcijos spektre stebim4 interferencini v and4. lazerjo 3viesos natiiralios Sviesos matuoti sujungiame5i4 schem4: A L_ /G\ t--\ \-. Si tinila yra pakankamai plati.toliau nuo jq. e . jis yra malas dydis.nuolatines sroves Saltinis spindulio. kad ji btitq statmena spinduliui. Siq interferencijos juostq buvimas ir irodo lazerto spindulio erdvini koherenti5kurn4. Sujungiameelektros granding.helio ir neono dujq lazeris.in=O ir P=l.* ).fotovaria. I5matuojame atstumus AX. kinta praejusios . Fotosrovesirkilnpus matuojame 3 . Plydio atZvilgiu keisda4i ekrano padeti. =*m). [sitikiname. (s) 4 pav. eia L .. Dabar stebimi difrakcijos maksimumai. iSmarginti tarsiomis ir raudonomis interferencinemis juostomis. Apskaidiuojame poliarizacijo*t"ip*i1.iuojame kiekvienam g. 6.o -i-io i. eiliq difrakcijos maksimumq. Visi3kai poliarizuotos Sviesos intensyvumas. I$ difrakcines gardeleslygties d sing^ = *m)" X" apskaid.ir tredias reZis . Fotosrove. c) Lazerio spindulio erdvinio koherenti3kumo patikrinimas I.. poliarizacijos laipsnio matavimasb) Lazerio Sviesos Sviesospoliarizacijos laipsniu vadinamasdydis p = /' o -/" . Spindulio kelyje pastatorne du jam statrnenus ply5ius.poliarizuotos fuiesos ialtinis . kai nuo jos spindulyspateksi lazerio iSejimolangelio centr4. einandi4 iSilgai Sviesos jo btrgno matuojamas.plylio plotis. l-azeri iiungia tik dest5rtojasarba laborantas! 4.difrakcines gardeles nuotolis iki ekrano. 5.I-o +/-" 1. Nubraiiome centring stebimojo vaizdo dali3.4 kartus.2.gana didelis. dia: I . intensymmasir fotosrove(1.Sviesos poliarizacijoslaipsniui I'o=Imio ir P=0. apskaidiuojameivairiq spektrq eiliq difrakcijos kampus: intensynrmui ." . LXtge^=t (4) Sioje formulqe L .imdami m= L. 2-os ir kt. Randame vidurkius. tarp 1-os. 3. [statg iiuos duomenis i 1 formulg. Pasukg vion4 ply5i statmenai spinduliui. F .pnd ir maksimali (q*. Todel 6 lygties intensymmus pakeitg atitir*amomis fotosrovemis. 2. 3. skal(1e Poliaroidq A galima sukti apie a3i. kad praejgs pro poliaroidq tuiesos spindulys apMestq fotovarZos centr4. Praktiskai tai gali btrti viena metalizuota stikline plokitele. matuojantn ant Svicsor mikroampermetru. lsitikiname. galime rasti poliarizacijos laipsni: p I -- - i.fiungrrs lazerl. t?5 127 . Gardele bus statmena spinduliui. kad @* . jei teigiamos ir neigiamos eiles difrakciniai spektrai bus simetriSki nulines eiles spektrul 4.' -. gardeles padetis pakoreguojama taip.6l q. kai fotosrove minimali (. 2. posEkio kampas./ ri r_tl_r a 7. atsispindejgs 3. kad sukant anali'atorirl. A poliaroidas ( analizatorius). tod. centre gauname maksimum4 (raudon4 linije ). . proporcinga krintandios i fotovarl4 dia b .o +r'_. nes minimumq padetis nusakomas4lyga I Dsinp. randamepadetis. Statmename spinduliui ekrane matome daug neuZsiklojandiq maksimumq ( raudonq juosteliq ). Sukdami analizatorig.i ). nurodyta tvarka. stebirne difrakcini spektr4.o. o po to du Jungo plyliai. Ekranas bus statmenas pluoSteliui.Lazerio spindulio kelyje i5 pradZiq statomas vienas pl$ys.{. Ant opllnio suolo sustatomeprietaisus 4 pav.Sviesos . kurioje ibreZti arti vienas kito du lygiagretiis riltia\ praleidliantys Sviesq.g^ = X: (5) (6) l. Ypad ry5kus efektas nulines eiles difrakcijos maksimume. 2.

Laboratorinirtrdarbq apraSymgrinkinys / Red.optika. Optiniq rei5kinig desningumi: Mokomoji knygele.1970. lgTg: .: VISI.vildinskas. 180p. V.Vasylius.10 p. Detlafas-Fizikos kursas. Atomini fizika. 13' J'Kaulakys._ 102p.. d.M_auza.V. A. A. 2 t.La* =L KONTROLINIAI 1. V. LMilkovskaja..urbelis. A 5.: _E_. Red.satas. 96 p.Tamaiauskas. Fizika. Kus ob5dejtizfti.V: VISI. 4. J. Elektromagnetizmas.Javorskis. 145-146. ir geometrine. _ M.: VISI. . t. 9. .aboratoriniq fotgmetril3 darbg apralymg rinkinys. LITERATURA r12p. J.Jakimavidius.: VISI.1. l.-V. I3 interferencijos vaizdo nulines eiles difrakcijos maksimumo ribose randameatstumqtarp JungoPlYSiq: LITERATORA 1.3 16. Fizikos laboratoriniai darbai.IS7 p. 3.-V.Mava.AUSIMAI l ir Indukuotas ir savaiminisatomt+ molekulitl spinduliavimas' Lazerio veikimo princiPasHe-Ne dujq lazerio veikimo principas' Lazerio spindulio koherti3kumasl-azeiospindulio polerizacijos ir bangosilglo matavimq metodika. J. [41. Fnrka. Z.: Mintis.303 p. 5szp. AKarpinskas.: Nauka. Fizika. J. 19g6. Atomo branduolio fizika._ 193p. '4 t.4. 1929. c..V. s. .p. Fizika. L975.V. Brazdzifinas. Radvilavidius.tggS. 10' J.poZela. 19g4.Martin6nas.ect. (e) dia orooinkampas.J.: VISI. E. 3t. 19g6 _ --(zm*r)+ dsina-. p. Fizikos kursas.V. A. Bangine optika. E-Mauza. 131o. __ llflopedijq 15.J. 19g9.: VISI. _ V. Kai kurie elektromagnetizmo klausimai: Mokomoji knygele.Mauza.p-410-421.: Mintis. . 1992. 1976.316p.E.V. 6. u d= (10) ZL.:Mokslas. []. 9:r-":tg"l*i .Semionovas. fizika. 3.*i minimumas' Del jo maZumo imame sinq.: Mokslo ir leidykla. Fotometrija ir geometrine optika.Imant gretimus minimumus. pusraidininkiq $yantine optika.80 p..198p.Kintamoji elektros srov6-. 1976. 4. Klipskis. Kai kurie atomo fizikos ir kvantines mechanikos desningumai:Mokomoji knygele. 1 d.Semionovas.97-1O5.Laboratoriniq apralymq rinkinla /Red. Bangine optika. . (rueq kalba) L28 1. I.Vasylius. ADetlafas. 2.Kai kurie kvantines siatistikos ir kietojo ktno fizikor ir jq taikymas. Kai kurie elektrostatikos ir nuolatines elektros srovds klausimai:Mokomoji knygele. V.pocius.: Mintis._t4B p.2t. VISI.. 79 p: 14. Fizika. .29 .VSaveljev. ATamaiauskas.. L976. Fizikos praktikos darbai. 1992. 7. Fizika.. B. 5. p.3 t._y.. 8. _ V.Luko5ius.: Mokslas.^ $tbj 12.kuriuo matomas .Semibnovas. p.B.Vosylius.ATamasauskas. 11.a^^ KI. Javorskis.v. 158-160.: Technika. 1986. 121. J. B. 1986.: VISI. 2.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->