P. 1
Trans Por To Veiklos Teisinis Reguliavimas Stud en Tams

Trans Por To Veiklos Teisinis Reguliavimas Stud en Tams

|Views: 1,603|Likes:
Published by Saulius Vansevicius

More info:

Published by: Saulius Vansevicius on Oct 28, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/24/2012

pdf

text

original

Sections

  • 1.1. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas
  • 2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
  • 2.1.2. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)
  • 2.2.1. Pagrindinės sąvokos
  • 2.2.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas
  • 2.2.3. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas
  • 2.2.4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės
  • 2.3. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas
  • 2.3.1. Pagrindinės sąvokos
  • 2.3.2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės
  • 2.3.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės
  • 2.4. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas
  • 2.4.1. Pagrindinės sąvokos
  • 2.4.2. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės
  • 2.4.4. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės
  • 2.4.5. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės
  • 2.4.9. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai
  • 2.4.10. Autobusų stočių veiklos nuostatai
  • 3.1. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai
  • 3.1.1. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas
  • 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas
  • 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas
  • 3.2.3. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės
  • 3.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės
  • 4. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
  • 4.2.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas
  • 4.2.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės
  • 5. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
  • 5.2.1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas
  • 5.2.2. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas
  • 5.2.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Jonas Butkevičius

TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS
Vadovėlis

Vilnius

2009

1

UDK įrašomas leidykloje

J. Butkevičius. Transporto veiklos teisinis reguliavimas: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2008. xxx p.
Vadovėlyje išanalizuoti pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transporto veiklą. Išanalizuotos tarptautinės konvencijos, susitarimai, reglamentai, direktyvos bei bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai – įstatymai, kodeksai, taisyklės, nuostatai, tvarkos bei reikalavimai, reglamentuojantys tiek krovinių, tiek ir keleivių vežimus. Vadovėlis skiriamas Transporto inžinerijos fakulteto bakalaurantams ir magistrantams. Jis bus naudingas visų transporto, verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, taip pat visų transporto rūšių specialistams.

Leidinį rekomendavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto studijų komitetas

Recenzavo: mokslinis vardas ir laipsnis, Vardas Pavardė, darbovietė (pvz., VGTU Fizikos katedra) mokslinis vardas ir laipsnis,Vardas Pavardė, darbovietė

http://leidykla.vgtu.lt
VGTU leidyklos TECHNIKA _____ mokomosios metodinės literatūros knyga

ISBN įrašomas leidykloje © Butkevičius J., 2009 © VGTU leidykla TECHNIKA, 2009

2

TURINYS
Įvadas........................................................................................................... 6 1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TRANSPORTO VEIKLĄ.................... 8 1.1. Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas..........................8 2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 19 2.1. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą ................................................................................19 2.1.1. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) ........19 2.1.2. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ....26 2.1.3. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija)..............................................38 2.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą.......................................................................48 2.2.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................48 2.2.2. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas ...............................53 2.2.3. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas.........................69 2.2.4. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės ...............................76 2.3. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas.....84 2.3.1. Pagrindinės sąvokos...........................................................................84 2.3.2. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės............................85 2.3.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės ....................94 2.4. Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas ......99 2.4.1. Pagrindinės sąvokos.........................................................................100 2.4.2. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės...................101 2.4.3. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės ....................................116 2.4.4. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės ......................125 2.4.5. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės .............143 2.4.6. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarka...............................................................................................150 2.4.7. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka .....................................................................154

3

2.4.8. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka.....................159 2.4.9. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ...............................167 2.4.10. Autobusų stočių veiklos nuostatai .................................................171 2.4.11. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas............................................................176 3. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS............................................................................. 181 3.1. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai .................................181 3.1.1. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas................................182 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas.................................................187 3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra.........................................189 3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą.........................................................192 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas..................192 3.2.2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės...........................................................................................222 3.2.3. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės..........................232 3.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės...........249 4. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS .. 263 4.1. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir skrydžių klasifikavimas...................................................................263 4.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys oro transporto veiklą .......................................................................267 4.2.1. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas........................................267 4.2.2. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės ...............287 5. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS. 297 5.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių jūrų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams..............................297 5.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys jūrų transporto veiklą .....................................................................299 5.2.1. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ..299 5.2.2. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas......................313 5.2.2. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas ...........................337 6. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS............................................................................. 356

4

6.1. Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą, atitikimas ES teisės aktams ..............356 6.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą ..................................................357 6.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas ............357 6.2.2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės...........................................................................................377 6.2.3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai ...................................................383 6.2.4. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės ......................................................................391

5

Įvadas

Lietuvos Respublikos veiklos pagrindų įstatyme teigiama, kad „Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius“. Pagal šį įstatymą „Transporto veikla – keleivių ir bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla. tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) vežimu“. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, per pastaruosius penkiolika metų buvo parengti teisiniai aktai, reguliuojantys transporto veiklą. Pastarieji pastoviai buvo tobulinami, o prieš įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą, suderinti su ES reikalavimais. Be to, Lietuva prisijungė prie tarptautinių konvencijų ir susitarimų, apibrėžiančių transporto veiklą, taip pat sudarė įvairias tarptautines sutartis su Europos valstybėmis dėl tarptautinių vežimų organizavimo. Pagal LR transporto pagrindų įstatymą transporto rūšys yra šios: kelių, geležinkelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Kiekvienos šių transporto rūšių veiklą reguliuoja atitinkami teisiniai aktai. Vadovėlio tikslas yra išsamiai išnagrinėti visų minėtų transporto rūšių teisinį reguliavimą. Todėl vadovėlyje teisiniai aktai yra grupuojami pagal transporto rūšis, prieš tai pateikiant bendrą dokumentą, apibrėžiantį visų transporto rūšių teisinį reguliavimą – LR transporto veiklos pagrindų įstatymą. Vadovėlyje teisiniai aktai kiekvienai transporto rūšiai sugrupuoti ir išanalizuoti pagal svarbą. Pirmiausiai išanalizuotos tarptautinės konvencijos ir susitarimai, po jų – kodeksai, toliau – LR Vyriausybės dokumentai, o paskutinę analizuojamų teisinių aktų grupę sudaro LR Susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai. Dvi paskutinės dokumentų grupės išanalizuotos atskirai krovinių vežimams ir keleivių vežimams. 6

Knygos autorius aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinius aktus, t. y. vadovavo autorių kolektyvui, kuris rengė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles; Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles; Autobusų stočių veiklos nuostatus; Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas ir kt. Nors vadovėlis skirtas transporto inžinerijos specialybių pagrindinių studijų studentams (bakalaurantams ir magistrantams) bei verslo administravimo ir vadybos studijų studentams, jis bus naudingas ir visų transporto rūšių specialistams.

7

1. BENDRIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TRANSPORTO VEIKLĄ
Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu transporto veiklą, yra Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. 1.1. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Įstatymo paskirtis. Šis įstatymas priimtas 2002 m. vasario 28d., įsakymo Nr.IX-747. Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų (operatorių) ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus. Šis įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. 1. Rinkliava – transporto infrastruktūros objekto savininko nustatytas užmokestis už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu, kurį transporto infrastruktūros objekto naudotojas moka transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui). 2. Transportas − sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius vežti keleivius, bagažą ir (arba) krovinius. 3. Transporto infrastruktūra − sausumos ir vandens kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių (tarp jų ir pastatų), specialiai įrengtų teritorijų ir įrenginių bei konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti. 4. Transporto infrastruktūros objektas − transporto infrastruktūros elementas, kuris gali būti atribotas nuo kitų infrastruktūros objektų ir savarankiškai funkcionuoti. 8

Transporto objektai − transporto infrastruktūra. įsipareigojimas organizuoti darbą − įsipareigojimas nustatytas vežėjui (operatoriui). 13. 12. vežti ir laikytis nustatytų tarifų. krovinius. taip pat kita veikla. Viešoji transporto infrastruktūra − transporto infrastruktūra. geležinkelių. reguliarumas ir 9 . kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu. 6. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas − transporto priemonių savininkas arba valdytojas. kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu. bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.5. neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis. 11. nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti vežti keleivius. kuris verčiasi transporto veikla (keleivių. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai − įsipareigojimai organizuoti darbą. atsižvelgdamas į komercinius interesus. 9. plėtra ir priežiūra. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis. kelių tiesimas ir priežiūra. kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas. Vežėjas (operatorius) – fizinis arba juridinis asmuo. Transporto veikla − keleivių. technologinės ir eismo valdymo priemonės. bagažo ir (arba) krovinių vežimu. kelių. transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios techninės. bagažą. tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra. 7. taip pat ūkio subjektas. Transporto priemonė − bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys. skirtas keleiviams. keleivių. bagažui ir (arba) kroviniams vežti. 10. kurių vežėjas (operatorius). 8. oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas.

6) kombinuotų vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą. kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms. įpareigojimas vežti − įpareigojimas. eismo saugos ir aplinkosaugos. organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė. dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant. o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina: 1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams. nustatytas vežėjui (operatoriui) priimti ir vežti keleivius ar krovinius. Valstybė teisinėmis. nustatytas vežėjui (operatoriui). kurie neatitinka vežėjo (operatoriaus) komercinių interesų. taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio. tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus. Transporto viešasis administravimas.atitinkamas mastas. 3) vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą. ir užtikrina jų įgyvendinimą. Transporto veiklos užtikrinimas. taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas. remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais. 4) vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą. nustato privalomus transporto veiklos vykdymo reikalavimus valstybės 10 . modernizavimo. 2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo (operatoriaus) veiklos atskyrimą. tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo. Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos. Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės transporto politiką. taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą. taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje. Vyriausybė formuoja subalansuotą valstybės transporto politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą. įsipareigojimas dėl tarifų − įpareigojimas. 5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas.

Viešosios transporto infrastruktūros objektus. Viešojo naudojimo geležinkeliai. Į juos negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus. specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą. Šių transporto rūšių. Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai. Transporto teisinių santykių reglamentavimas. pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja. akvatoriją (vandens plotus). koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką. valstybinės reikšmės keliai. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme. kelių. šis įstatymas. transporto infrastruktūros objektų naudotojams. skrydžių valdymo sistemos įrenginiai. užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. oro ir vidaus vandenų transportas. kaip šie aktai vykdomi. jūrų. valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.įmonėms. valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai. Transporto objektų nuosavybė. tarptautinių oro uostų infrastruktūra. kitą priskirtą ar sukurtą turtą viešosios transporto infrastruktūros valdytojas valdo. transporto infrastruktūros objektų valdytojams. naudoja bei disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais. savivaldybėms. Transporto rūšys pagal šį įstatymą yra šios: geležinkelių. 11 . taip pat kombinuotų vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. administraciniu aktu ar sutartimi. žemę. Transporto rūšys. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. taikomos specialiųjų transporto rūšių įstatymų ir kodeksų nuostatos. valstybės institucijoms bei asociacijoms.

Lėšos. Saugus transporto eismas užtikrinamas laikantis techninių. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles. socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai. kainos. nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas.Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles negu šis įstatymas. Eismo sauga. jų išdėstymą šalies teritorijoje. reikalingas šiems objektams eksploatuoti. atsižvelgdamas į išlaidas. Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi transporto infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui) rinkliavas. gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra. atsižvelgiant į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį. Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių. taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. norinti gauti licenciją (leidimą). Įmonės gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos 12 . Transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus. įstatymai ir kiti teisės aktai. jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Įmonė. Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiamos laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomos sutartyse tarp šalių. naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio įstatymo numatytoms programoms finansuoti. transporto priemonėms ir eismo dalyviams. rinkliavos. Tarifai. Transporto veiklos licencijavimas. turi atitikti geros reputacijos. technologinių. Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos. darbo ir poilsio režimo. higienos reikalavimus. Teisės vairuoti (valdyti. Teisės vairuoti (valdyti. o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. skirti keleiviams aptarnauti. Viešojo transporto objektai. Vyriausybė gali nustatyti kombinuotų vežimų konkurencingumą skatinančias priemones. Transporto priemonių registravimo tvarką nustato. vidaus vandenų arba jūrų transportu. Įgaliojimai (leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu. atsižvelgdama į transporto priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje. nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo). keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje. Visuomenės aptarnavimo organizavimas. kai tas pats krovinys. pavojingų krovinių gabenimo. pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams (operatoriams) yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) 13 . Transporto infrastruktūros objektai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. saugos darbe. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako įstatymų nustatyta tvarka. įstatymuose ir kituose teisės aktuose.institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Aplinkosaugos ir kiti reikalavimai. Transporto priemones registruojančių įmonių skaičių. esantis sunkvežimyje. didžiąją maršruto dalį yra gabenamas geležinkelių. išduotų kitose valstybėse. turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems. Kombinuoti vežimai – krovinių gabenimas naudojant ne mažiau kaip dvi transporto rūšis. Kombinuoti vežimai. jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Viešosios transporto infrastruktūros savininkas yra valstybė ir savivaldybės. Viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba savivaldybės institucija. taip pat atlyginimo už suteikiamas paslaugas dydis ir tvarka. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama įmonė. modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus. Privačiosios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo. aplinkosaugos ir kitus reikalavimus. veiklos nenutrūkstamumas. sudaro galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto infrastruktūros objektu. kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas). pajamas. Lėšas. mastas ir kiti reikalavimai). nustatytus šio įstatymo. tinkamai prižiūri. Viešosios transporto infrastruktūros objekto valdytojas. Su konkurso nugalėtoju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija. kuriose nustatomos keleivių vežimo sąlygos (paslaugų kokybė. reguliarumas. valdytojas naudoja pagal viešosios 14 . taip pat rinkliavas už oro navigacijos paslaugas ir naudojimąsi oro uostais. priėmusi sprendimą nutraukti visuomenės aptarnavimo sutartį. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklos ypatumai. kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo. gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra (jūrų uostų rinkliavas. gautas už jūrų uostų žemės nuomą.savivaldybių. geležinkelių infrastruktūra. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privačioji. Konkurso organizavimo bei visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiems visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti vežėjai (operatoriai) parenkami konkurso tvarka. išlaidų ir pajamų subalansavimą. užtikrina. garantuodamas optimalų šio objekto funkcionavimą. Visuomenės aptarnavimo sutarties galiojimo terminas – iki 5 metų. privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga. Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai.

privalo nedelsdamas vieną iš žemiau numatytų reikalavimų. Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai. įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka. plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių: rinkliavų. vežėjas. Jeigu asmuo. išdavusią 15 . kuris verčiasi keleivių vežimu. atsisako jį vežti. atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu. nustatytų šiame įstatyme. Europos Sąjungos lėšų. Viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. Vyriausybės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo. kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis). neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas. paskolų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų: 1) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką.transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas specialiąsias programas. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto infrastruktūros savininku. gauna-mos paramos. Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas. kuris verčiasi keleivių vežimu. gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus. Vežėjų pareigos vežant užsieniečius. nacionalinio biudžeto. Viešosios transporto infrastruktūros valdymo kontrolė. gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija. iš kurios jis atvyko. lėšų. – programos. arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui. 2) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.

kelionės dokumentą. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu privalo jai pateikti šią informaciją: 1) užsieniečių naudojamų kelionės dokumentų numeriai ir tipai. Vežėjų pareiga teikti informaciją. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu iki keleivių registracijos pabaigos privalo jai pateikti žemiau nurodytą informaciją apie užsieniečius. 9) pradinė užsieniečių įlaipinimo vieta. apie kuriuos šio Įstatymo nurodyta informacija teikiama. 8) bendras transporto priemone vežamų užsieniečių skaičius. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų. 2) užsieniečių pilietybės. Jeigu vežėjas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo informuoti užsieniečius. Vežėjas. per kurį šie užsieniečiai pateks į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių. jei tokios galimybės nėra. Vežėjas. į kurią jam leista įvažiuoti. nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. 3) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. 7) transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas. jis privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba. prisiimti atsakomybę už lėšų. negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę. 6) reiso numeris. Vežėjas. padengimo tvarką ir šių lėšų dydį. per kurį vežėjas pristatys užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į aukščiau išvardytas valstybes. kuriuos jis pristatys į pasienio kontrolės punktą. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę. kuris verčiasi keleivių vežimu. 4) užsieniečių gimimo datos. 5) pasienio kontrolės punktas. 16 . 3) visi kelionės dokumentuose nurodyti užsieniečių vardai ir pavardės. padengimą. apie numatomą jų asmens duomenų tvarkymą.

Vežėjai. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Apibūdinti „transporto infrastruktūrą“. kuriuo buvo vežami užsieniečiai. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. kad šie turėtų kelionės dokumentus. 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. apie kuriuos vežėjas nepateikė informacijos arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją. kad šis turi kelionės dokumentus. 17 . Apibūdinti „transporto veiklą“. tokiam vežėjui skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų bauda už kiekvieną reisą. Vežėjui bauda neskiriama. yra suklastotas. Kas yra „rinkliava“? 2. įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. kad vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų. 3. kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjų atsakomybė. jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. kad įsitikintų. privalo užtikrinti. Kontroliniai klausimai 1. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino. 2) vežėjas įrodo. kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais. ar keleivis turi kelionės dokumentus. kad vežėjas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė arba pateikė ne visą ar neteisingą informaciją. vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato aukščiau nurodytos informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles. kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. kad užsieniečio kelionės dokumentas. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje? 6. Kokios vežėjų pareigos. Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą ir kas yra jų savininkas? 10. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą? 5. vežant užsieniečius? 18 .4. Kaip organizuojamas „visuomenės aptarnavimas“? 9. Kokie dokumentai reglamentuoja transporto teisinius santykius? 12. 8. Apibūdinti „kombinuotus vežimus“. Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė? 7. Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto infrastruktūra? 11.

Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šį susitarimą 1996 m.1. 19 . Susitariančiosios šalys sudarė susitarimą norėdamos skatinti ir gerinti keleivių bei krovinių tarptautinius vežimus kelių transporto priemonėmis. kad būtina pagerinti kelių eismo saugumą.2. KELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 2. būdamos įsitikinusios. naudojamoms žmonėms ar kroviniams vežti. darbo (AETR) Šis susitarimas sudarytas 1970 m. šis terminas netaikomas žemės ūkio traktoriams. Ženevoje. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų. c) priekaba – bet kokia transporto priemonė. b) motorinė transporto priemonė – bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė. pritaikyta sukabinti su motorine transporto priemone taip. šis terminas taikomas bet kokiam transporto priemonių junginiui.1. šis terminas taikomas ir puspriekabėms. Tarptautinės konvencijos ir susitarimai.1. paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba vilkti keliais transporto priemonėms.. pritaikyta vilkti motorine transporto priemone. liepos 1 d. užtikrinančias tokį reglamentavimą. d) puspriekabė – bet kokia priekaba. Apibrėžimai a) transporto priemonė – bet kokia motorinė transporto priemonė arba priekaba. vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos principais reglamentuoti kai kurias darbo sąlygas tarptautinio kelių transporto įmonėse ir bendradarbiauti taikant tam tikras priemones. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. įstatymo Nr. I-1532. kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir šiai tektų laikyti didelę puspriekabės ir jos krovinio svorio dalį. reglamentuojantys kelių transporto veiklą 2. rugsėjo 24 d.

b) jei Susitariančiosios šalys. samdomas ar ne. kurios pagal savo konstrukciją ir įrangą yra skirtos vežti ne daugiau kaip devynis asmenis. kad prireikus ją vairuotų. šis susitarimas netaikomas tarptautiniams vežimams keliais. gali netaikyti šiam ar šiems ekipažo nariams šio susitarimo nuostatų.00 val. vairuojantis. naudojamomis keleiviams vežti 20 . kuriai priklauso ta teritorija. nesvarbu.5 tonos. įskaitant vairuotoją. j) savaitė – laikotarpis nuo pirmadienio 00. i) vairuotojas – bet koks asmuo. kelionės metu juos paimant ir išleidžiant iš anksto tam tikslui numatytose sustojimo vietose.00 val. kai važiuojama bet kokia transporto priemone. įskaitant priekabą ar puspriekabę. 2) keleiviams vežti naudojamomis transporto priemonėmis. g) tarptautinis vežimas keliais – bet koks vežimas keliais.e) transporto priemonių junginys – sukabintos kelių transporto priemonės. neviršija 3. kurių teritorijose vežama. 3) transporto priemonėmis. kurių didžiausias leistinas svoris.. registruota minėtosios Susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje. Tačiau. f) vežimas keliais – bet koks tuščios ar pakrautos transporto priemonės. Šis susitarimas taikomas kiekvienos Susitariančiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais. kurios važiuoja keliu kaip viena transporto priemonė. važiavimas viešojo naudojimo keliu. h) reguliarūs reisai – reisai. Susitariančioji šalis. ir yra skirtos šiam tikslui. kai vairuotojas gali laisvai tvarkyti savo laiką. nors ir trumpai. iki sekmadienio 24. Taikymo sritis. jei jie vykdomi: 1) kroviniams vežti naudojamomis transporto priemonėmis. transporto priemonę arba esantis joje tam. kurioje jie paprastai verčiasi savo profesine veikla. k) poilsis – nepertraukiamas ne trumpesnis kaip 1 valandos laikotarpis. skirtos keleiviams ar kroviniams vežti. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu. a) jei vykdant tarptautinį vežimą keliais vienas ar keletas ekipažo narių neišvyksta iš savo valstybės teritorijos. nesusitaria kitaip. kai kertama bent viena siena.

11) transporto priemonėmis. 12) transporto priemonėmis. nuvažiuotas teikiant šią paslaugą. gerinant remontą ar aptarnavimą. 8) specialios paskirties transporto priemonėmis medicinos tikslais. priešgaisrinė tarnyba ir tarnybos. 13) transporto priemonėmis. 6) transporto priemonėmis. kuriomis atliekami važiavimo bandymai tobulinant techniką. jei šis asmuo turi vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą. grąžinti ūkiams. kurios didžiausias leistinas svoris kartu su priekaba ar puspriekabe neviršija 7. kai atstumas. 4) transporto priemonėmis. atliekų surinkimo. priklausančiomis kanalizacijos. dar nenaudojamomis vežimams. patvirtinantį.reguliariais reisais. naudojamomis avarijų atvejais ar gelbėjimo darbams. Susitariančiosios šalys informuoja viena kitą apie savo valstybėje nustatytą minimalų profesinio parengimo lygį ir kitas 21 . vairuotojų rengimo kursus.5 tonos – 18 metų. dujų ir elektros. vežančiomis cirko ar atrakcionų parkų įrangą. Krovinius vežančio vairuotojo minimalus amžius turi būti: a) transporto priemonės. kad jis yra baigęs transporto priemonių. civilinė gynyba. naudojamomis vežti paštui. kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. laidojimo. naudojamomis asmeninio naudojimo kroviniams vežti ne komerciniais tikslais. 5) transporto priemonėmis. kurias naudoja arba kurių naudojimą kontroliuoja ginkluotosios pajėgos. 9) transporto priemonėmis. potvynių apsaugos. vandens. 7) transporto priemonėmis. taip pat naujomis ar perdirbtomis transporto priemonėmis. kuriomis keliais vežami kroviniai. atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą. b) kitų transporto priemonių – 21 metai arba 18 metų. naudojamomis pienui surinkti iš ūkių ir pieno tarai ar pieno produktams. radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos perdavimo ar priėmimo stočių nustatymo darbams. 10) specialiomis avarinės tarnybos transporto priemonėmis. neviršija 50 kilometrų. skirtiems gyvuliams šerti. Ekipažai. kelių priežiūros ir remonto. telegrafo ir telefono tarnyboms.

kurios didžiausias leistinas svoris didesnis kaip 3. Vairavimo laikas tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpių arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio. Bendras dviejų savaičių vairavimo laikas jokiu būdu negali viršyti devyniasdešimties valandų. keliamas vairuotojams. negali viršyti devynių valandų. išskyrus tą atvejį. b) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs keleivius maršrutais. c) turi turėti vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažintą profesinio išsimokslinimo liudijimą. vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau kaip keturiasdešimt penkias minutes. vairuotojų rengimo kursus. Keturias su puse valandos vairavęs. Vairuotojas. dar turi atitikti vieną iš šių sąlygų: a) vairuotojas turi būti ne mažiau kaip vienerius metus vežiojęs krovinius transporto priemone. kurios paskirstomos per visą vairavimo laiką arba tuoj po vairavimo. ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos. jei kompetentinga įstaiga pripažįsta.svarbias sąlygas. kad jis yra baigęs transporto priemonių. kad vykdydamas šiuos vežimus jis įgijo būtiną patirtį. jeigu bendras vairavimo laikas per šešias dienas neviršija maksimumo. patvirtinantį. Ne vėliau kaip po šešių kasdienio vairavimo laikotarpių vairuotojui turi būti suteiktas kassavaitinio poilsio laikotarpis. kuriomis keliais vežami žmonės. vežiojantis keleivius. Vairuotojas.5 tonos. arba maršrutais. toliau vadinamas „kasdienio vairavimo laikotarpiu“. kai prasideda poilsio laikotarpis. kurie vykdo tarptautinius krovinių vežimus pagal šį susitarimą. vežiojantis keleivius maršrutais. Ši pertrauka gali būti pakeičiama ne mažiau kaip penkiolikos minučių trukmės pertraukomis. Kassavaitinio poilsio laikotarpis gali būti atidėtas iki šeštos dienos pabaigos. Jis gali būti pratęstas iki dešimties valandų du kartus bet kurią savaitę. kuris atitinka šešis kasdienio vairavimo laikotarpius. Vairavimo režimas. kuriems netaikomos šio susitarimo nuostatos. Pertraukos. 22 . turi būti ne jaunesnis kaip 21 metų. ne ilgesniais kaip 50 kilometrų nuo transporto priemonės nuolatinės laikymo vietos.

turi būti pridedamas prie kito ne trumpesnio kaip aštuonių valandų poilsio laikotarpio ir suinteresuoto asmens prašymu suteikiamas nuolatinėje transporto priemonės laikymo ar vairuotojo gyvenamojoje vietoje. kai transporto priemonė ne važiuoja. nurodytų prieš tai. Šis poilsio laikas gali būti trumpinamas iki minimalaus trisdešimt šešių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. šis nepertraukiamas laikas gali būti sutrumpinamas iki minimalaus laiko – devynių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. bet yra gabenama keltu arba traukiniu. Šios nustatytos pertraukos nelaikomos kasdieniu poilsio laikotarpiu. jis gali būti dalijamas į du ar tris atskirus laikotarpius per dvidešimt keturių valandų laikotarpį. Kassavaitinis poilsis. negali būti laikomas „kitu darbu“. vienas iš jų turi būti nepertraukiamas mažiausiai aštuonias valandas. Per kiekvieną trisdešimties valandų laikotarpį. gali būti priskiriamas prie bet kurios iš šių savaičių. Poilsio režimas.Per šias pertraukas vairuotojas negali atlikti jokio kito darbo. jeigu ilsimasi kitoje vietoje. Tokiu atveju minimali poilsio trukmė prailginama iki dvylikos valandų. kompensuojantis sutrumpintą kasdienio ir (arba) kassavaitinio poilsio laikotarpį. Laukimo laikas ir laikas. kiekvienas vairuotojas privalo nepertraukiamai ilsėtis ne mažiau kaip aštuonias valandas. jei atitinkamas poilsio laikotarpis bus suteikiamas kaip kompensacija iki kitos savaitės pabaigos. Kiekvieną savaitę vienas iš poilsio laikotarpių. Bet koks poilsis. bet ne daugiau kaip tris kartus per vieną savaitę. Per kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį vairuotojo kasdienis poilsio laikotarpis privalo nepertraukiamai tęstis ne mažiau kaip vienuolika valandų. turi būti kaip savaitinis poilsis ir trukti keturiasdešimt penkias nepertraukiamo poilsio valandas. Per kasdienio poilsio laikotarpį vairuotojas gali ilsėtis 23 . kai poilsis nesutrumpinamas pagal pirmąją pastraipą. kuris prasideda vieną savaitę ir tęsiasi kitą savaitę. Visi poilsio laikotarpių sutrumpinimai turi būti kompensuojami leidus atitinkamai valandų pailsėti iš karto (en bloc) iki trečios savaitės pabaigos. Tokiomis dienomis. kai transporto priemonę vairuoja bent du vairuotojai. arba iki minimalaus dvidešimt keturių valandų nepertraukiamo poilsio laikotarpio. jeigu ilsimasi nuolatinėje transporto priemonės laikymo arba vairuotojo gyvenamojoje vietoje.

praleidžiama sausumoje. savo registracijos lape turi ranka įrašyti duomenis apie savo darbinę veiklą ir poilsio laikotarpius. Kai vairuotojas. jie turi. kurie yra neatskiriama šio susitarimo dalis. naudojimas ir tikrinimas turi atitikti šio susitarimo ir jo priedų. kai jis ilsisi kelte arba traukinyje. jeigu joje yra gultas. arba po jos. reikalavimus. kiekvienas ekipažo narys. vairuotojas gali nukrypti nuo šio susitarimo nuostatų tiek. Tokiais atvejais vairuotojas privalo kontrolės prietaiso registracijos lape arba kitame dokumente pažymėti nukrypimo nuo nuostatų pobūdį ir priežastis. b) Jeigu normaliai ir tinkamai naudoti transporto priemonėje įrengto kontrolės prietaiso neįmanoma. jeigu patenkinamos šios sąlygos: kasdienio poilsio laikotarpio dalis.stovinčioje transporto priemonėje. Kontrolės prietaisas. kad kontrolės prietaisai jų teritorijoje registruotose transporto priemonėse įrengiami ir naudojami pagal šiuos reikalavimus: a) Kontrolės prietaiso konstrukcija. kad būtų pasiekta tinkama sustojimo vieta. vežantis krovinius ar keleivius keliais. įrengimas. Taip pertrauktas kasdienio poilsio laikotarpis turi būti prailginamas dviem valandomis. c) Kai ekipažo nariai yra ne transporto priemonėje ir dėl to negali pasinaudoti prietaisu. kasdienis poilsio laikotarpis gali būti pertraukiamas ne daugiau kaip vieną kartą. įskaitant muitinės formalumus pakraunant ir iškraunant. Jei jo konstrukcija. lydi transporto priemonę. kad kontrolės prietaisas atitinka reikalavimus. transporto priemonių arba jų krovinių saugumas. naudodamiesi tam tikra grafine forma. įrengimas. per abi poilsio laikotarpio dalis vairuotojas privalo turėti galimybę pasinaudoti gultu ar atlenkiama lova. 3821/85 nuostatas. tam. savo registracijos lape ranka įrašyti įvairius savo darbinės 24 . Išimtys. Tarybos reglamento (EEB) Nr. kuri yra gabenama keltu ar traukiniu. laikotarpis tarp dviejų kasdienio poilsio laikotarpio dalių turi būti kiek galima trumpesnis ir jokiu būdu ne ilgesnis kaip viena valanda prieš pakrovimą (į keltą arba traukinį) ar po iškrovimo. naudodamasis tam tikra grafine forma. pripažįstama. Jei eismo saugumui dėl to nekyla pavojaus. naudojimas ir tikrinimas atitinka 1985 m. gruodžio 20 d. kad būtų užtikrintas žmonių. vairuotojui turi būti suteikiama prieš kasdienio poilsio laikotarpio dalį. Susitariančiosios šalys nustato.

Įmonių vykdoma kontrolė. kad kontrolės prietaisas būtų laiku įjungtas ir tinkamai naudojamas. d) Ekipažo nariai privalo visuomet turėti ir pateikti patikrinti registracijos lapus su einamosios savaitės ir praėjusios savaitės paskutinės dienos. Darbdavys privalo išduoti vairuotojams tiktai patvirtintos formos lapus. Nustačiusi šio susitarimo pažeidimo atvejus. Koks ilgiausias „kasdienio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis gali būti pratęstas? 3. pvz.veiklos ne transporto priemonėje laikotarpius. kiek asmuo jų sunaudoja. ji privalo nedelsdama juos pašalinti ir imtis priemonių. naudodamasi visais savo žinioje esančiais dokumentais. duomenimis. kuris yra įrengtas transporto priemonėje. į naudojimo trukmę ir būtinybę pakeisti lapus. Kontroliniai klausimai 1. kad ateityje jie nepasikartotų.. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas? 5. Įmonė. Koks ilgiausias bendras dviejų savaičių vairavimo laikas? 4. kai dėl tokio atlyginimo nekyla pavojaus eismo saugumui. kito darbo valandas ir poilsio laiką. o jei sugestų – užtikrinti kuo greitesnį jo remontą. atsižvelgdamas į tai. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdienis poilsis? 6. ir kokie – vežančiam keleivius? 2. pakeisti darbo grafikus ir maršrutus. kai jie sugadinami ar juos paima kontrolės teisę turintis pareigūnas. tokiais kaip individualios kontrolės knygelės. priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo ir (arba) nuvežto krovinių kiekio. Įmonė turi registracijos lapus tvarkingai saugoti ne trumpiau kaip 12 mėnesių po paskutinio įrašo dienos ir kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimu juos pateikti. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas? 25 . Darbdavys privalo išduoti vairuotojams pakankamą kiekį registracijos lapų. privalo nuolatos kontroliuoti vairavimo. vežančiam krovinius. kad ekipažo nariai galėtų laikytis šio susitarimo nuostatų. tinkamus naudoti prietaise. Įmonė turi taip organizuoti vežimą keliais. išskyrus atvejus. Kokie reikalavimai keliami vairuotojui. netgi kaip premijas ar priedus prie algos. kurią jie važiavo. e) Ekipažo nariai turi užtikrinti. Draudžiama mokėti samdomiems vairuotojams atlyginimus.

Nr. jei jie priskiriami prie šioje konvencijoje numatytų atvejų. šios konvencijos originalą saugo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.2. Lietuva prisijungė prie konvencijos ir šios konvencijos 1978 m. palaikų vežimui. Kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra.2. Konvencijos taikymo sritis. Kelių eismo konvencijos 4 skyriuje. kovo 5 d. ši konvencija taikoma visam vežimo procesui. nurodančius nuosavybės teisę į krovinį. rugsėjo 19 d. priekabos ir puspriekabės – suprantame taip. o 26 . rugpjūčio 31 d. Nuo 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) Ši konvencija pasirašyta Ženevoje 1956 m. kad krovinio praradimas. liepos 5 d. Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Jeigu įrodoma.1. Ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę. kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. 169 p. automobiliai vilkikai. geležinkeliu. būsto apstatymo vežimui persikraustant. vidaus vandens keliu ar oro transportu ir krovinys iš transporto priemonės neperkraunamas. jo sugadinimas ar pavėluotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais. išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius. Konvencija netaikoma: vežimams. gegužės 19 d. vykdomiems pagal tarptautines pašto konvencijas. Konvencija taip pat taikoma valstybės ir vyriausybės įstaigų bei organizacijų vykdomiems vežimams. Šią konvenciją Susitariančiosios šalys sudarė norėdamos suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas. Susitariančiosios šalys atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų šalių uždraudė keisti šią konvenciją. protokolo Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu 1993 m. t. kaip jis apibrėžtas 1949 m. vežamą tik šių šalių teritorijose.y. Taikant šią konvenciją terminą transporto priemonė – automobiliai.

kurioje surašytas važtaraštis. pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siuntėjo privalomo įstatymo nuostatas. ir vežėjo kita transporto rūšimi funkcijos būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui. bet ir už savo agentų ir kitų asmenų. susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu. vežėjo pavadinimas ir adresas. kai šie vykdo jo įpareigojimus. tada jis taip pat atsako. vežusio šį krovinį. kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siuntėjo ir vežėjo spaudais. o remdamasis tomis nuostatomis. kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai. Vežėjo atsakomybė už kitus asmenis. kaltės.kita transporto rūšimi ir kelių transporto vežėjas nebuvo kaltas. o vežant pavojingus krovinius – jo pavojingumo 27 . veiksmus bei klaidas. Šiuo atveju taip pat remiamasi šios konvencijos nuostatomis. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais. Važtaraščio nebuvimas. o trečiasis – lieka pas vežėją. nei sutarties veikimui. jo įpakavimo būdas. Taikant šią konvenciją. Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis. Jeigu kelių transporto vežėjas vykdo vežimus ir kitomis transporto rūšimis. tai kelių transporto vežėjo atsakomybė nustatoma pagal šią konvenciją. išskyrus kelių transporto priemones. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. siuntėjas arba vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei. išskyrus kelių transportą. krovinio rūšies nustatytas žymėjimas. antrasis – lydi krovinį. jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai. siuntėjo pavadinimas ir adresas. y. tarsi jo. krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta. kelių transporto vežėjas atsako ne pagal šią konvenciją. t. tačiau taip. kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. vežėjai. pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai. nes tai įvyko dėl kitos transporto rūšies vežėjo. vežėjas atsako ne tik už savo. pagal kurias atsako visų transporto rūšių. Važtaraštyje turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. gavėjo pavadinimas ir adresas. kaip kelių transporto vežėjo. Vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas. Tačiau jei tokių nuostatų nėra.

kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų. susijusias su šiais patikrinimais. Vežėjas. deklaruota krovinio vertė ir papildoma jo vertė siuntėjui. krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis. tai iki tol. siuntėjo instrukcijos vežėjui dėl krovinio draudimo. kol bus įrodyta kitaip. vežimo sutarties įvykdymo terminas. kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. kad jos yra jam priimtinos. papildomi mokėjimai. krovinio vietų skaičius. remiantis šios konvencijos nuostatomis. jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje. su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą. kurie. kad perkrauti draudžiama. muitinės formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos. Vežėjas gali pareikalauti padengti išlaidas. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės. muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai. jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje.klasė ir numeris. jų išdėstymo ypatumai ir numeriai. Patikrinimų rezultatai įrašomi į važtaraštį. kad krovinys vežėjui yra perėjęs iki tol. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys: nurodymas. yra reikalingi. imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento). Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas. išlaidos. laikoma. privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius. nurodymas. Siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius. kurias prisiima siuntėjas. atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai pateiktų duomenų važtaraštyje. perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. kad krovinio ir pakuotės išorė priimant buvo tinkamos būklės ir kad 28 . Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų. išperkamojo mokesčio suma. kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį. Siuntėjas turi teisę pareikalauti. krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Susitariančiosios šalys į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis. priimdamas krovinį. išreikštą kitais matavimo vienetais. jų nuomone. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui. taip pat įrodymas. kol įrodoma kitaip.

Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės. išskyrus atvejus. kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos. Jų vykdymas turi nepažeisti 29 . norintis pasinaudoti šia teise. išskyrus atvejus. Siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius. kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus. įrengimams ar kroviniams. tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė pastabų. kai kaltas pats vežėjas. disponuodamas kroviniu. Suma. minimų važtaraštyje ar jam įteiktų. Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti. kai siuntėjas apie tai įrašo važtaraštyje. kai jas gauna asmuo. kaip ir ekspeditorius. krovinio gavėju nurodo kitą asmenį. atsiradusius dėl to. pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui. negu nurodytas važtaraštyje. pametimą ar netinkamą panaudojimą. Iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją. kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui. kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius. yra atsakingas už dokumentų. Vežėjas. susijusius su šių instrukcijų vykdymu. neturi būti didesnė už sumą. Siuntėjas praranda šią teisę. kad vežėjas nutrauktų jo vežimą. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis. privalo pateikti vežėjui pirmą važtaraščio egzempliorių. b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas. reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. taip pat už išlaidas.krovinio vietų skaičius. jeigu krovinys būtų visiškai prarastas. taip pat atlyginti vežėjui išlaidas ir nuostolius. Jeigu gavėjas. kuris privalo jas vykdyti. tai pastarasis neturi teisės paskirti kito gavėjo. padarytus asmenims. Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų: a) siuntėjas – arba atskiru atveju – gavėjas. Krovinio disponavimo teisė priklauso gavėjui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais. išieškoma iš vežėjo nuostoliams atlyginti. kuri būtų išieškoma.

Jeigu vežėjas negali įvykdyti gautų instrukcijų. turinčio teisę disponuoti kroviniu. susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais. jį atvežęs į paskirties vietą. Vežėjas. iki krovinys pasieks paskirties vietą. jis turi imtis priemonių. net jeigu ir atsisakė priimti krovinį. kurios apsunkina krovinio perdavimą. Pristačius krovinį į paskirties vietą. jei vežėjas negalėjo gauti instrukcijų iš asmens. Jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas negali vykdyti sutarties važtaraštyje numatytomis sąlygomis. o trečiasis asmuo – gavėju. kurios. vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada. 30 . davusiam šias instrukcijas. bet nepareikalavęs pateikti jam pirmojo važtaraščio egzemplioriaus. kai gavėjas davė nurodymą perduoti krovinį trečiajam asmeniui. remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise. vežėjas privalo gauti asmens. nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus. geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus. Kilus ginčui. parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. kai gavėjas pateikia mokėjimo garantiją. neįvykdęs instrukcijų. jo manymu. Jei gavėjas atsisako priimti krovinį. instrukcijas. gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus. c) pagal nurodytas instrukcijas siuntos negalima dalyti dalimis. ir tuo atveju. kurios jam buvo duotos pagal numatytas sąlygas. siuntėjas. tai gavėjas tampa siuntėju. gavėjas. kol vežėjas negavo iš siuntėjo kitokių instrukcijų. gali bet kuriuo momentu pareikalauti jį perduoti jam iki tol. taip pat nepadaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. Gavėjas privalo padengti įsiskolinimus. turinčio teisę disponuoti kroviniu. Jei nustatoma. vežėjas turi prašyti siuntėjo tolesnių instrukcijų. jis privalo nedels-damas apie tai pranešti asmeniui. gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį. Susidarius aplinkybėms. Jeigu aplinkybės leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų. Jei kliūtis perduoti krovinį iškyla po to.normalios vežėjo įmonės darbo eigos. kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui. atsako asmeniui. Gavėjas. turi teisę disponuoti kroviniu. turinčiam teisę pateikti pretenzijas dėl padarytų nuostolių. arba jas vykdydamas.

Krovinio realizavimo procedūra nustatoma pagal krovinio realizavimo vietos įstatymus ar sąlygas. tai vežėjas turi teisę gauti jam priklausantį skirtumą. jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būklė.Vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas. jei tai įvyko ne dėl vežėjo. jeigu toks jų naudojimas 31 . Šiuo atveju išlieka visi važtaraštyje numatyti mokėjimų įsiskolinimai ir kitos atsiradusios išlaidos. kurias vykdyti gali būti pareikalauta iš vežėjo. dėl krovinio defektų ar aplinkybių. iškrovus vežimas laikomas baigtu. o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės. kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu. kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. turi būti perduota turinčiam krovinio disponavimo teisę asmeniui. kuria jis naudojosi veždamas krovinį. turinčio krovinio disponavimo teisę. Tais atvejais. Šiuo atveju vežėjas prisiima prievolę saugoti krovinį. kai krovinį priėmė vežti. kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Tačiau krovinio apsaugą jis gali patikėti ir trečiajam asmeniui. ir iki jo perdavimo momento. Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to. atskaičius su kroviniu susijusias išlaidas. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. gauta suma. Vežėjas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens. arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesnės už krovinio vertę. jei per realų laiką jis negauna kitų instrukcijų iš krovinio disponavimo teisę asmens turinčio. tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento. be tento transporto priemonės. arba dėl to. jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti. Kitais atvejais vežėjas taip pat gali realizuoti krovinį. Vežėjas atsako tiek už viso. Vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita. Vežėjo atsakomybė. Jei šios išlaidos didesnės už pajamas. kai krovinys realizuotas. kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: buvo naudojamos atviros. tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos. kad sugedo transporto priemonė. kaip jo nurodymų pasekmė. taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju.

dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo. ar prarandama krovinio vieta. dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję. ir veikė pagal jam duotas specialias instrukcijas. kai krovinys. veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. supuvę. kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Tais atvejais. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali. jei nuostoliai didesni. jeigu jis. dėl natūralių kai kurių krovinių savybių. – faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką. atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką. nepateikdamas kitų įrodymų. pasibaigus sutartam pristatymo terminui. kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes. jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi. vežant gyvūnus. Vežėjas turi įrodyti. o jei kraunama dalimis. 32 . tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes. specialiai įrengta kroviniui apsaugoti nuo karščio. Ši prielaida negalioja. gavėjas ar trečiasis asmuo. Laikoma.. vežėjas gali vadovautis anksčiau numatytomis sąlygomis tik tuo atveju. jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių rizikos veiksnių. kuria aplinkybės lėmė nuostolių atsiradimą. šalčio. nei leidžia normos.buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje. pažeisti parazitų ar graužikų ir pan. jei krovinį pakrovė. laikyti krovinį prarastu. kai krovinį perėmė vežėjas. sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas. dėl kurių atsirado nuostoliai. kad tomis aplinkybėmis jis panaudojo visas reikiamas priemones. o jeigu terminas nebuvo suderintas. tai manoma. kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. – tai per 60 dienų nuo to momento. arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų. Jeigu vežama transporto priemone. temperatūros svyravimų ar oro drėgmės poveikio. kai jis nepristatomas suderintais terminais. kad krovinys pristatytas ne laiku. Jei vežėjas įrodo. pasirinkdamas. kad krovinys prarastas. sudžiūvę. prižiūrėdamas ir panaudodamas specialią įrangą. jo trūksta ar pristatytas ne laiku. perkrovė. jeigu įrodo. per 30 dienų nepristatomas. kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus. suslūgę. vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. nubyrėję.

Jeigu šie nurodymai neįrašyti į važtaraštį. įstatymus. Kai. arba jeigu krovinys buvo surastas daugiau kaip po metų. kai jis buvo priimtas vežti. kad krovinys rastas. gavęs pranešimą apie tai. jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. – pagal rinkos. vežėjas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietovės. kai jis pateikia ieškinį gavėjui. o jeigu tokių nėra. per 30 dienų gali pareikalauti. kurį pagal vežimo sutartį vežėjas turi gauti. Jeigu siuntėjas vežėjui perduoda vežti pavojingus krovinius. gali raštiškai prašyti. susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu. kad vežėjas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį. sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių.33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. privalo atlyginti žalą. Pavojingus krovinius. o jei nėra ir tokių.Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo. praradęs dalį arba visą krovinį. atskaičius iš jos galimas išlaidas. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo. jei krovinys atsirastų per metus po to. Nepateikus prašymo ar per 30 dienų. Jeigu krovinys perduotas gavėjui nepaėmus iš jo išperkamojo mokesčio. siuntėjas atsako už visas išlaidas ir nuostolius. gavęs kompensaciją už prarastą krovinį. apie kurių pavojingumą vežėjas nebuvo informuotas. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas. tai vežėjas privalo siuntėjui kompensuoti tą krovinio vertę. vežėjas. Toks jo reikalavimo priėmimas turi būti patvirtintas raštiškai. kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku. ir paliekant teisę reikšti pretenzijas. be to. kad jam būtų nedelsiant pranešta. taip pat grąžinus gautą kompensaciją. vežėjas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti. išskyrus atvejus. kad krovinys jam būtų grąžintas. kuri yra lygi išperkamojo mokesčio dydžiui. 33 . apmokėjus važtaraštyje numatytus mokėjimų įsiskolinimus. kai buvo išmokėta kompensacija. kai jis gavo kompensaciją. tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. siuntėjas arba gavėjas privalo įrodyti. kurioje rastas krovinys. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8. remiantis šios konvencijos nuostatomis.

kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas. kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė. nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja šioje valstybėje nustatytu būdu. jeigu prarastas visas krovinys. suma. muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos. kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą. Palūkanos – 5 procentai metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos. kiti nuostoliai nekompensuojami. kurioje vyksta teismas. jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė. kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį. jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys. jeigu krovinys būtų prarastas. yra specialių teisių vienetas. vežėjas privalo kompensuoti nuostolius. sugadintas arba sutartu laiku nepristatytas į paskirties vietą. kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo. kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį. aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju. skirtos kompensacijai. praradus dalį krovinio. nacionalinės valiutos vertę apskaičiuoja Tarptautinio valiutos fondo taikomu įvertinimo metodu. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos. gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui. nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba Šalių sutartą dieną. Valstybė. Jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos deklaruojama papildoma krovinio vertė. Valstybė. Siuntėjas. turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą. nurodytas šioje konvencijoje. kad dėl to padaryta žala. Atsiskaitymo vienetas. kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui. įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma. ir proporcingai nuostolio dydžiui. lygią krovinio nuvertėjimo sumai. Sugadinus krovinį vežėjas turi sumokėti sumą.Be to. Tuo atveju. jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Anksčiau nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstybės. galiojančiu tą dieną jo operaijoms ir sandoriams. kai 34 .

Tuo atveju. ieškovas. akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba. kurie gali pasitaikyti šios konvencijos numatytuose vežimuose. kurios jį atleidžia nuo atsakomybės arba apibrėžia ar apriboja žalos atlyginimo dydį. kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs. vadovaujantis galiojančiu įstatymu gali būti pareikšti sutartyje nenumatyti reikalavimai. Pretenzijos ir ieškiniai. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais. pristatymo diena. reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą. neįskaitomos. kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės. Apskaičiuojant anksčiau numatytus terminus. kai krovinys buvo perduotas gavėjui. Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta. o jeigu tokio nebuvo.vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas. tai iki bus įrodyta kitaip. patikrinimo diena arba diena. jie perskaičiuojami į tos šalies valiutą pagal tos dienos kursą mokėjimo vietoje. jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs. Visais ginčytinais klausimais. Vežėjas ir gavėjas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą. – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. gali būti pateiktas tik tuo atveju. buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo. manoma. kurioje pateiktas reikalavimas atlyginti žalą. jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gavėjas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų) pateikė vežėjui pretenzijas raštu. esančių 35 . kokia nurodyta važtaraštyje. tai įrodymas. pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. Jei kompensacijai apskaičiuoti duomenys neišreikšti tos šalies valiuta. kai krovinys buvo perduotas gavėjui. – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir švenčių dienų). patenkančio į šios konvencijos veikimo sritį. be teismų. Jeigu gavėjas ir vežėjas kartu patikrino krovinio būklę. kilusiais dėl vežimo. Jeigu gavėjas priima krovinį. Krovinio praradimo. tuomet vežėjas gali remtis šios konvencijos nuostatomis. jeigu per 21 dieną po to.

turinčių vienoje iš konvencijos šalių dalyvių nuolatinę gyvenamąją vietą arba įmonę. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą. senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui. taikant šią konvenciją. 36 . Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. kai vežėjas priėmė krovinį. Nuostatos. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies. kuris pagal teismo. pateikti užstatą teismo proceso išlaidoms apmokėti. kuri remiasi tuo faktu. Senaties terminas prasideda: krovinio dalinio praradimo. bet su sąlyga. susijusios su vežimais. į jį neįskaitoma. taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams. gali kreiptis į teismus valstybės. senaties termino nepristabdo. atveju – senaties terminas yra treji metai. susijęs su vežimu. arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis. pateiktos tuo pačiu pagrindu. visiškai praradus krovinį. kai pateikiamas ieškinys. o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta. Teismas neturi teisės reikalauti iš konvencijos šalių dalyvių piliečių. visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Diena. Vežimo sutartyje gali būti nuostata. kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis. kuria prasideda senaties terminas. Jeigu vežimą. taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė. kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos. jeigu ši nuostata numato. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos. Į kitus teismus kreiptis negalima. nagrinėjančio šį atvejį. Kitos pretenzijos. kad arbitražas vadovausis šia konvencija. tai šešiasdešimtąją dieną po to. tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. kuria pripažįstama arbitražo kompetencija. firmos būstinę ar filialą arba agentūrą.konvencijos šalyse dalyvėse.

atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus. kas sąlygojo krovinio praradimą. jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma. laikomi negaliojančiais. kurios nurodytos važtaraštyje. Prireikus antrajame važtaraščio egzemplioriuje. sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo. Jeigu vienas vežėjų yra nemokus. išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje. ar kitas vežėjas. negaliojimas. Ieškinys dėl krovinio praradimo. tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis. taip pat priėmimo akte jis gali įrašyti pastabas. Vežėjas. bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą. kurie vežė tą patį krovinį. kuriomis krovinio draudėjo teisės perduodamos vežėjui. laikantis šių nuostatų: a) vežėjas. ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams. priimdamas krovinį iš kito vežėjo. Vežėjas. tai jam tenkanti. ir visos kitos panašios 37 . sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą. kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą. kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą. b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės. prieštaraujančių konvencijai. susijusių su vežimu. kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos.paeiliui vykdo keli vežėjai. kai atsitiko tai. dėl kurio kaltės buvo padaryta žala. perimdamas krovinį ir važtaraštį. ar kompensaciją sumokėjo jis pats. Sutarčių. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo. perduoda jam pasirašytą ir datuotą priėmimo aktą. kuris vykdė vežimą tuo metu. tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą. Negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos. paskutiniajam arba tam vežėjui. palūkanų ir kitų išlaidų. Jis turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai. turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos. Visi susitarimai. gali būti pateiktas tik pirmajam. c) jeigu neįmanoma nustatyti. o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas. yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to.

Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį? 4. Ką turi patvirtinti vežėjas. Ženevoje. Sąvokų apibrėžimai a) TIR procedūra – tai krovinių gabenimas nuo išvykimo 38 . ypač pasienyje. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio momento ji prarandama? 8.1. Kontroliniai klausimai 1. nepateikdamas kitų įrodymų. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas? 3. kad krovinių gabenimo sąlygų pagerinimas yra vienas svarbiausių veiksnių. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje? 6. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami? 5. Toliau pateikiamas TIR konvencijos tekstas yra pataisytas pagal 2000 m.) administracinio komiteto priimtus siūlymus dėl TIR konvencijos 1975 m. kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei. laikyti krovinį prarastu? 10. Susitariančiosios šalys sudarė šią konvenciją norėdamos supaprastinti tarptautinių krovinių gabenimą kelių transporto priemonėmis. Nr. Lietuva prisijungė prie 1975 m. lapkričio 14 d. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m.sąlygos. padedančių plėtoti šalių bendradarbiavimą. vasario 11 d. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali. 111 p. priimdamas krovinį? 7. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą? 9. ir pritardamos. Kam taikoma CMR konvencija? 2. TIR konvencijos (1975 m. taip pat sąlygos. lapkričio 14 d. TIR konvencija) Ši konvencija sudaryta 1975 m. manydamos. spalio 20 d. pataisų.3. kad reikia supaprastinti administracinius formalumus tarptautinio kelių transporto srityje. Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su CARNET TIR knygele (TIR konvencija) Lietuvos Vyriausybės potvarkiu 1993 m. Pagal ką įvertinama krovinio vertė? 2.

nuimamoji cisterna ar kita panaši konstrukcija). autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti paskirties ar išvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę. kad būtų lengviau jį perkelti iš vienos transporto rūšies į kitą. kad kelių transporto priemonė. sukonstruotas taip. autotraukinys ar konteineris kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele buvo pateikti išvykimo ar įvažiavimo (tarpinei) muitinei muitiniam tikrinimui ir kad muitinė priėmė įforminti TIR knygelę. Muitinė tai nustato remdamasi duomenų ar informacijos. kurią turi paskirties ar išvažiavimo (tarpinė) muitinė ir išvykimo ar įvažiavimo (tarpinė) muitinė. kad jį būtų galima lengvai pakrauti ir iškrauti. kad kelių transporto priemonė. specialiai sukonstruotas palengvinti krovinių gabenimą vienu ar kelių rūšių transportu be tarpinio jų perkrovimo. f) importo ir eksporto muitai ir mokesčiai – tai visi muitai ir kiti mokesčiai bei kitos išlaidos. nuimamieji kėbulai taip pat yra konteineriai. b) TIR operacija – tai dalis TIR gabenimo.muitinės įstaigos iki paskirties muitinės įstaigos pagal TIR procedūrą. bet ir bet kokia priekaba ar puspriekabė. gana stiprus ir tinka daugkartiniam naudojimui. išskyrus mokesčius ir rinkliavas. g) kelių transporto priemonė – tai ne tik variklio varoma transporto priemonė. kurių suma apribota apytikslėmis suteiktų paslaugų išlaidomis. i) konteineris – tai transporto įrenginys (narvas. vykdomo Susitariančiojoje šalyje nuo išvykimo ar įvažiavimo (tarpinės) muitinės iki paskirties ar išvažiavimo (tarpinės) muitinės. h) autotraukinys (transporto priemonių sąstatas) – tai sukabintos transporto priemonės. 39 . sukonstruotas taip. c) sąvoka TIR operacijos pradžia reiškia. turi ne mažesnę kaip 1m³ talpą. jog TIR operacija Susitariančiojoje šalyje buvo tinkamai baigta. e) sąvoka TIR operacijos pripažinimas įvykdyta reiškia. kuris: sudaro visiškai arba iš dalies dengtą talpyklą kroviniams gabenti. kad muitinė pripažįsta. d) sąvoka TIR operacijos pabaiga reiškia. tempiama tokios transporto priemonės. kurios važiuoja kaip vientisas junginys. susijusios su krovinių įvežimu arba išvežimu. palyginimu. nustatytą šioje konvencijoje.

k) paskirties muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. autotraukiniais ar 40 . l) tarpinė muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. m) sunkiasvoris arba nestandartinio dydžio krovinys – tai bet koks sunkus ar didelis krovinys. kuriam vadovaujantis atitinkamomis konvencijos nuostatomis buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo muitinėje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą. auto-traukinio ar konteinerio pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei. autotraukinius arba konteinerius. autotraukinys ar konteineris įvažiuoja į tą Susitariančiąją šalį ar išvažiuoja iš jos gabenimo pagal TIR procedūrą metu. per kurią kelių transporto priemonė. garantu. jeigu: a) gabenama: – kelių transporto priemonėmis arba autotraukiniais. kuris dėl savo svorio. kai kertama viena ar kelios sienos nuo vienos Susitariančiųjų šalių išvykimo muitinės įstaigos iki kitos Susitariančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos arba tos pačios Susitariančiosios šalies paskirties muitinės įstaigos.j) išvykimo muitinė – tai bet kuri Susitariančiosios šalies muitinė. o) TIR knygelės turėtojas – tai asmuo. Taikymo sritis. Šis asmuo yra atsakingas už kelių transporto priemonės. taikančių TIR procedūras. kurioje pradedamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą. kurią Susitariančiosios šalies muitinės tarnybos pripažino asmenų. arba – kitomis kelių transporto priemonėmis. jei tam tikra TIR dalis nuo pradžios iki pabaigos yra vykdoma automobilių transportu. dydžio ar pobūdžio paprastai negabenamas dengta transporto priemone arba konteineriu. Ši konvencija taikoma gabenant krovinius be tarpinio perkrovimo į kelių transporto priemones. iš anksto paruoštais konvencijoje nustatytomis sąlygomis. kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. Konvencijos nuostatos taikomos. n) garantinė asociacija – tai asociacija. tarpinei muitinei ir paskirties muitinei ir už tinkamą kitų atitinkamų konvencijos nuostatų laikymąsi. kurioje baigiamas viso krovinio ar jo dalies gabenimas pagal TIR procedūrą.

Asociacija išduoda TIR knygeles tik tiems asmenims. Pagrindinės nuostatos.konteineriais. muitinės tarnybos išimties tvarka gali šiose muitinėse krovinį patikrinti. Kroviniai. TIR knygelių išdavimas. b) kroviniai gabenami garantuojant asociacijoms. gabenami pagal TIR procedūrą. tarpinėse muitinėse nėra apmokestinami importo ir eksporto muitais ir mokesčiais arba užstatu. jeigu organizacija prisiima tokią atsakomybę. susijusius su krovinių gabenimu naudojant TIR knygeles. Asociacija gali būti pripažinta konkrečioje šalyje tada. kurie laikosi šioje konvencijoje nurodytų minimalių sąlygų ir reikalavimų. Kiekviena Susitariančioji šalis gali suteikti asociacijoms teisę tiesiogiai arba per asociacijas korespondentes išduoti TIR knygeles ir būti garantais. atitinkančias šią konvenciją. kai jos garantija padengia tos šalies įsipareigojimus. tranzito šalių pasienio muitinėse paprastai netikrinami. kompetentingos institucijos nėra atėmusios teisės taikyti TIR procedūrą. kuriems Susitariančiųjų šalių. kaip ir minėta asociacija. kuriose yra jų buveinė arba steigimo vieta. ir naudojant TIR knygeles. Kroviniai. joms taip pat netaikomi importo ir eksporto draudimai bei apribojimai. Ši teisė bus atimta. gabenami pagal TIR procedūrą užplombuotomis kelių transporto priemonėmis. Tačiau norint išvengti piktnaudžiavimo. 41 . autotraukiniais arba konteineriais. garantinių asociacijų atsakomybė. kurias gauna garantinės asociacijos iš užsienio šalių asociacijos korespondenčių arba tarptautinių organizacijų. nėra apmokestinamos importo ir eksporto muitais ir mokesčiais. nurodytų konvencijoje. konvencijoje nurodytomis sąlygomis. Ši teisė panaikinama. jei laikomasi minimalių sąlygų ir reikalavimų. priklausančių tai pačiai tarptautinei organizacijai. Teisė taikyti TIR procedūrą suteikiama tik tiems asmenims. jeigu nesilaikoma šių minimalių sąlygų ir reikalavimų. Administracinis komitetas įgalioja tarptautinę organizaciją būti atsakingą už veiksmingą tarptautinės garantijų sistemos organizavimą ir funkcionavimą. kurios pripažintos pagal konvencijos nuostatas. jei minėti reikalavimai nebus vykdomi. išduotas užsienio šalių asociacijų. TIR knygelės.

lygią importo ir eksporto muitų ir mokesčių sumai. po kurios TIR knygelės jau nebegalima pateikti išvykimo muitinei. bet ir už tas. prieš pateikdamos pretenziją garantinei asociacijai. Garantinė asociacija nustato TIR knygelės galiojimo terminą. TIR operacija turi būti pripažįstama įvykdyta nedelsiant.Garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius. kurioje yra išvykimo muitinė. tokiu atveju knygelė paskirties muitinėje galioja iki TIR procedūros pabaigos. taip pat delspinigius. išvardytas TIR knygelėje. jei TIR procedūra buvo laikinai sustabdyta. Pasibaigus sumų mokėjimo terminui. kurios TIR knygelėje nenurodytos. kurių teritorija kroviniai gabenami pagal TIR procedūrą. Garantinė asociacija tampa atsakinga kompetentingoms tarnyboms tos šalies. Jei TIR knygelė išvykimo muitinėje buvo įforminta paskutinę jos galiojimo dieną arba iki anksčiau apibrėžto termino. Nustatant muitų ir mokesčių sumas. kurioje TIR procedūra atnaujinama. garantinė asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą. Kiekviena Susitariančioji šalis nustato didžiausią sumą. Už kitas prekes garantinė asociacija neatsako. kai TIR knygelę priima muitinė. kad jas sumokėtų tiesioginis skolininkas ar skolininkai. kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinė įstatymus ir taisykles tos šalies. Garantinė asociacija prieš tai nurodytas sumas įsipareigoja sumokėti kartu su tiesioginiais skolininkais. jei nėra įrodoma kitaip. kurios gali reikalauti iš garantinės asociacijos už kiekvieną TIR knygelę. bet yra užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje. kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. nuo tada. nuo tada. Garantinė asociacija atsako ne tik už prekes. 42 . kai TIR knygelė priimama įforminti toje muitinėje. įskaitant galimus delspinigius. nurodydama paskutinę galiojimo dieną. prasideda nuo krovinio įvežimo arba. Atsakomybė kitoms šalims. Jeigu vienos ar kitos Susitariančiosios šalies įstatymais ir taisyklėmis nėra nustatytas importo ir eksporto muitų ir mokesčių mokėjimas. kompetentingos tarnybos. TIR knygelėje pateikti duomenys apie prekes pripažįstami teisingais. turi pirmiausia kiek galėdamos reikalauti.

Sumokėta suma bus grąžinta asociacijai. garantinei asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos. kad pasibaigus TIR procedūrai. Tačiau anksčiau pateikta nuostata Susitariančiajai šaliai netrukdo reikalauti. kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti. Taip pat nereikalingos garantijos kelių transporto priemonėms. prie jų turi būti pritvirtintos stačiakampės lentelės su užrašu „TIR“. Laikinai įvežančioms kelių transporto priemonėms. autotraukiniams arba konteineriams. kai šiai asociacijai buvo pranešta apie TIR operacijos nepripažinimą arba apie tai. kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu. ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. numatytus tos šalies nacionalinių įstatymų. muitinės tarnybos gaus svarių įrodymų. išskyrus atvejus. kai buvo gautas reikalavimas. Vykdant TIR gabenimą kelių transporto priemonėmis arba autotraukiniais. kai buvo pateiktas reikalavimas. kad paskirties muitinė atliktų formalumus. kad TIR knygelė galioja. Ši nuostata taikoma ir tada. kai liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai ar apgaulės būdu arba TIR operacija buvo nebaigta. siekiant užtikrinti. kad šios transporto operacijos metu jokių pažeidimų nepadaryta. jei per dvejus metus nuo tos dienos. autotraukinys ar konteineris išvyks. jeigu per metus nuo TIR knygelės įforminimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantinei asociacijai.Kai šalies muitinė pripažįsta TIR operaciją įvykdyta. nurodytas anksčiau. ji negali reikalauti. transporto priemonė. nereikalingas joks specialus muitinės dokumentas. Krovinių gabenimas naudojant TIR knygeles. kad liudijimas apie TIR operacijos pabaigą buvo gautas neteisėtai arba apgaulės būdu. viena 43 . Jei TIR operacija nebuvo pripažinta įvykdyta. atitinkančios šios konvencijos reikalavimus. kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas pinigų sumas. kad garantinė asociacija sumokėtų anksčiau nurodytas sumas. gabenantiems krovinius pagal TIR procedūrą. autotraukiniams arba konteineriams. Reikalavimas sumokėti pinigų sumas. Reikalaujamą sumą garantinės asociacijos privalo sumokėti per tris mėnesius nuo tos dienos. tik tokiu atveju numatytas dvejų metų terminas.

Tačiau viena TIR knygelė gali būti įforminama ir vienam autotraukiniui arba keliems konteineriams. išskyrus tada. kad lentelę būtų galima apversti. Muitinės tarnybos kroviniams. 44 . Kiekvienos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pareigūnai paprastai pripažįsta kitų Susitariančiųjų šalių muitinės pareigūnų uždėtas ir nepažeistas muitinės plombas. tačiau išvykimo ir paskirties muitinių kartu paėmus negali būti daugiau kaip keturios. jei tai privaloma pagal kontūrolės reikalavimus. Vienos iš Susitariančiųjų šalių pripažinti muitinės spaudai ir plombos jų teritorijoje juridiškai yra taip pat apsaugoti. autotraukinys ar konteineris važiuotų nustatytu maršrutu. Vis dėlto šie pareigūnai gali. TIR knygelė paskirties muitinėms gali būti pateikta tik tada. jeigu yra visų išvykimo muitinių žymos. kai krovinys tikrinamas. kad kelių transporto priemonė. kita – transporto priemonės ar autotraukinio gale. pakrautiems vienoje transporto priemonėje arba jų sąstate. TIR gabenimas gali būti tęsiamas per kelias išvykimo ir paskirties muitines. TIR knygelė galioja tik vienam gabenimui. uždengti.lentelė tvirtinama priekyje. autotraukinys ar kenteineriai išvykimo muitinėje nurodomi kartu su TIR knygele. Kiekvienoje tarpinėje ir paskirties muitinėje kelių transporto priemonė. kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu ir (arba) uždėtų muitinės plombas arba pateiktų tos muitinės įgaliotų asmenų uždėtas plombas. Kiekvienai kelių transporto priemonei ar konteineriui įforminama atskira TIR knygelė. kad būtų gerai matomos. Lentelės tvirtinamos taip. kiek reikia konkrečiam gabenimui. Išvykimo šalies muitinė imasi visų būtinų priemonių. sulenkti arba sudėti taip. Joje turi būti mažiausia tiek atplėšiamų lapų. gabenamiems jų šalies teritorija. gali nustatyti tranzito terminą ir reikalauti. Jos turi būti nuimamos arba sukonstruotos taip. kaip ir nacionalinės muitinės spaudai ir plombos. jog TIR procedūra nevykdoma. autotraukinys ar konteineris kartu su gabenamu kroviniu ir įforminta to krovinio TIR knygele turi būti pateikti muitinės kontrolei. Tokiu atveju TIR knygelės prekių manifeste būtina atskirai nurodyti kiekvienos sąstatui priklausančios transporto priemonės arba kiekvieno konteinerio krovinį. papildomai uždėti savo plombas. kad būtų aišku. Kroviniai ir kelių transporto priemonė.

muitinės tarnybos priima TIR knygelę TIR procedūrai atnaujinti. kurios teritorija krovinys toliau gabenamas. užpildomas ir TIR knygelėje esantis protokolas. gabenamą transporto priemone. Jeigu muitinės tarnybos tarpinėje muitinėje arba kelyje tikrina krovinį. būtų eksportuojami vežėjo sąskaita. yra laikomos tarpinėmis muitinėmis įvažiuojant arba išvažiuojant iš šalies. autotraukiniai arba konteineriai. Tais atvejais. jei muitinės plombos arba identifikavimo ženklai nepažeisti. Tokiu atveju Susitariančiosios šalies. Jeigu dalis maršruto eina šalies. taikoma TIR knygelių naudojimo procedūra. išskyrus ypatingus atvejus. kuriose TIR procedūra buvo laikinai nutraukta arba atnaujinta. visus įrašus apie uždėtas naujas plombas ir muitinės atliktos kontrolės pobūdį jos turi įrašyti atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. šioje kelio dalyje TIR gabenimas laikinai sustabdomas. nustatyta šioje konvencijoje. Jeigu muitinės plombos ir spaudai kelyje buvo pažeisti kitomis aplinkybėmis arba jeigu krovinys buvo sunaikintas arba sugadintas nepažeidus plombų. atitinkamose šaknelėse. visi pažeidimai. reikalauti. Tokiais atvejais muitinės tarnybos. nurodyta paskirties muitinė gali būti pakeista kita paskirties muitine. Kai laikomasi šios konvencijos nuostatų. kai prekėms įforminama kita muitinės procedūra ar pradedama taikyti kita muitinės priežiūros sistema. kurie naudojami jų šalyje. važiuodami jų šalies teritorija. kad kelių transporto priemonės.Muitinės tarnybos negali: reikalauti. kai TIR knygelės savininkas vienos Susitariančiųjų šalių teritorijoje knygelės nenaudoja dėl paprastesnių muitinio tranzito procedūrų arba kai muitinio tranzito režimas nebūtinas. 45 . jeigu liudijimas apie pabaigą įforminamas su išlyga. teritorija. nepažeidžiant nacionalinių įstatymų nuostatų. Liudijimas apie TIR operacijos pabaigą gali būti įformintas su išlyga ar be jos. taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. Muitinė nedelsdama įformina liudijimą apie TIR operacijos pabaigą. susijusiais su pačia TIR operacija. kuri nėra šios konvencijos Susitariančioji šalis. autotraukiniai arba konteineriai ir jų kroviniai pakeliui būtų tikrinami. Tie faktai turi būti aiškiai nurodomi TIR knygelėje. autotraukiniu arba konteineriu. kad kelių transporto priemonės. Ta pati nuostata taikoma ir tai maršruto daliai. tai daroma remiantis tik faktais.

apie tai. Išvykimo muitinės sprendimu sunkiasvoriai ir nestandartinio dydžio kroviniai gali būti gabenami neplombuotomis transporto priemonėmis arba konteineriais tik tais atvejais. veikiančiam jo vardu. viršelyje ir ant visų atplėšiamų TIR knygelės lapų turi būti juodu šriftu užrašyta „Sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai“. Visos Susitariančiųjų šalių tarpinės muitinės pripažįsta muitinės plombas ir/arba identifikavimo ženklus. kai. būtų pridedami prie TIR knygelės. sunkiasvoriai arba nestandartinio dydžio kroviniai. išvykimo muitinės nuomone. Tokiu atveju muitinės pareigūnai šiuos dokumentus patvirtina. taip pat kartu gabenami jiems priklausantys reikmenys gali būti lengvai atpažįstami pagal pateiktą jų aprašymą arba yra užplombuojami ar pažymimi identifikavimo ženklais taip. naudojamuose jų šalyje. Tačiau ir jos pačios gali papildomai uždėti plombas ir/arba identifikavimo ženklus. Išvykimo muitinės tarnybos gali reikalauti. Garantinė asociacija atsako ne tik už TIR knygelėje nurodytas prekes. nuotraukos. vienas nurodytų dokumentų egzempliorius tvirtinamas prie TIR knygelės viršelio vidinės pusės ir visuomet TIR knygelės manifesto lapuose įrašoma. kurios neišvardytos. brėžiniai ir kt. bet ir už tas. jie pažymi atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. kad būtų neįmanoma jų pakeisti ar nuimti nepaliekant žymės. Tokiu atveju apie naujas plombas ir/arba identifikavimo ženklus pažymima atplėšiamuose TIR knygelės lapuose. kad pakrovimo lapai. Konvencijos nuostatų pažeidimas.. uždėtus kitų Susitariančiųjų šalių kompetentingų institucijų. Jei kelyje arba tarpinėje muitinėje apžiūrą atliekantys muitinės pareigūnai priversti nuimti plombas ar identifikavimo ženklus. Vežant sunkiasvorius arba nestandartinio dydžio krovinius. kurie būtini gabenamiems kroviniams atpažinti. kad tokie dokumentai yra. Šios konvencijos nuostatų 46 . bet yra ant platformos arba tarp knygelėje išvardytų prekių. atitinkamose šaknelėse. nepriskiriami TIR knygelės turėtojui ar asmeniui. naudojamuose jų šalyje. atitinkamose šaknelėse. kad buvo uždėtos naujos plombos ir identifikavimo ženklai.kurie gali būti padaryti taikant tą muitinės procedūrą ar muitinės priežiūros sistemą. taip pat likusiuose atplėšiamuose TIR knygelės lapuose.

Kompetentingos tarnybos. muitinės tarnyboms. teigiama. 47 . nelaikoma. Tais atvejais. arba papildant minėtąjį manifestą. Kiekviena Susitariančioji šalis turi teisę iš bet kurio asmens. kuris rimtai pažeidė muitinės įstatymus ar kitas muitinės taisykles. Apie atimtą teisę nedelsiant (per savaitę) pranešama tos Susitariančiosios šalies. kad pažeidimas padarytas tos Susitariančiosios šalies teritorijoje. Tuo tikslu jos gali taikyti atitinkamas nacionalines ir tarptautines kontrolės priemones. laikinai arba visam laikui atimti teisę naudotis šia konvencija nustatytomis teisėmis. Jeigu kompetentingos tarnybos taiko nacionalines kontrolės priemones. kad trūkumas natūraliai atsirado dėl toms prekėms būdingų savybių. Jeigu pateikiama įrodymų. kurioje jis buvo užfiksuotas. įtikinančių muitinės tarnybas. įstatymų nustatyta tvarka. glaudžiai bendradarbiaudamos su asociacijomis.pažeidėjas baudžiamas tos šalies. kurios teritorijoje toks asmuo yra įsikūręs arba nuolat gyvena. arba ne dėl aplaidumo pakraunant ar išsiunčiant krovinį. kuriose TIR knygelės savininkas nedalyvavo. padarytų tyčia. kurioje padarytas pažeidimas. kad TIR knygelės savininkas pažeidė šios konvencijos nuostatas. kad duomenys TIR knygelės krovinio manifeste neatitinka kelių transporto priemonės. imasi visų būtinų priemonių užtikrinti. Išvykimo ir paskirties šalių muitinių tarnybos nelaiko TIR knygelės savininko kaltu dėl pastebėtų neatitikimų. jeigu pateikiama įrodymų. Taip pat pranešama garantinei (-ėms) asociacijai (-oms) šalies. kieno teritorijoje padarytas pažeidimas. jeigu tie neatitikimai susiję su muitinės procedūromis. kurioje padarytas pažeidimas. tada įprastų muitų ir mokesčių mokėti nereikia. kai nustatoma. kad tie skirtumai atsirado ne dėl klaidų. įtikinančių kompetentingas tarnybas. autotraukinio arba konteinerio turinio. kad TIR knygelės manifeste nurodytos prekės nesugrąžinamai prarastos ar sunaikintos kelių transporto įvykio metu arba susiklosčius neišvengiamoms aplinkybėms. atliktomis prieš arba po TIR gabenimo. kad TIR knygelės būtų teisingai naudojamos. kai TIR procedūros pripažįstamos: a) Susitariančiosios šalys nekreipia dėmesio į nežymius nukrypimus nuo nustatytų terminų ir maršrutų. Jeigu neįmanoma nustatyti. b) Taip pat ir tada. susijusias su tarptautiniu krovinių gabenimu.

Aukštesniosios mokyklos – aukštesniosios mokyklos. 48 . Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas jai atstovauja Lietuvoje? 3. b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. 3. ar tos priemonės atitinka TIR konvencijos nuostatas. Kaip apibūdinamos pagrindinės TIR konvencijos nuostatos? 4. Aukštosios mokyklos – universitetai. akademijos.2. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos? 5. Autobusas – motorinė transporto priemonė. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas. Kam taikoma TIR konvencija? 2. kuri patikrina. Pagrindinės sąvokos 1. reglamentuojantys kelių transporto veiklą Kelių transporto veiklą reglamentuoja šie bendrieji teisiniai aktai: 1) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas.2. 2. kolegijos. 2. 2) Lietuvos Respublikos vyriausybės dokumentai: a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Tarptautines kontrolės priemones priima Administracinis komitetas. įskaitant vairuotojo vietą. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja? 6. c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. konservatorijos. seminarijos.apie tai turi būti nedelsiant pranešta TIR valdybai.1. institutai. Kontroliniai klausimai 1. Koks didžiausias išvykimo ir paskyrimo muitinių skaičius kartu paėmus? 2.

5. verslo reikalais. 6. kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje. 10. specialiosios. įskaitant ir vairuotojo. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė. kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone. į parodas. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais. pagrindinės. su kuria pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis (kai keleiviai vyksta turizmo. pradinės. koncertus. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. spektaklius. Iš anksto sudaryta keleivių grupė – grupė. b) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai. gimnazijos. specialiosios internatinės. 11.4. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose. turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų. seminarus. 9. 7. ir atpažinimo ženklą-plafoną. kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone. vidurinės mokyklos. Keleivis – fizinis asmuo. 12. vaikų globos namai. vestuves ir panašiais atvejais). 49 . 8. priekaboms ar puspriekabėms vilkti. kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. simpoziumus. pasitarimus. sanatorinės internatinės mokyklos. tarptautinio bakalaureato mokyklos. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys. jaunimo. vežantys keleivius į kitas valstybes. skirta kroviniams vežti. internatinės. Bendrojo lavinimo mokyklos – darželiai-mokyklos. specialieji vaikų globos ir auklėjimo namai. konferencijas. Bagažas – daiktai. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai: a) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai. turintys teisę gauti krovinį.

Reguliarūs reisai organizuojami. įskaitant vairuotojo vietą.13. jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse. kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. dailės. Maršrutiniai taksi – autobusai. suteikiantis teisę šia transporto priemone vežti keleivius ar krovinius. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais. įgyvendinančios pagrindinį profesinį mokymą. kurią velka motorinė transporto priemonė. turinti. 16. skirta keleiviams ir bagažui vežti. transporto priemonei išduodamas leidimas. Licencijos kortelė – vežėjo. nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną. choreografijos). 19. Licencija – leidimas vežėjui vežti krovinius arba keleivius už atlyginimą. 15. turintys. kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei. ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas. Profesinio mokymo įstaigos – profesinės mokyklos ir specializuotos (reabilitacinės) profesinės mokyklos (centrai). įskaitant vairuotojo vietą. technikos bei kitokio profilio mokyklos ir centrai. turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas. 22. vežantys keleivius tik sėdimuose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. 50 . Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. įskaitant vairuotojo vietą. 17. 14. įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą-plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. sporto. turinčio licenciją. 21. Papildomojo ugdymo įstaigos – meno (muzikos. Priekaba – transporto priemonė. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė. laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. 20. skirta keleiviams bei bagažui vežti. 18. paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose. Reguliarūs reisai – reisai. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba. kalbų.

). 33. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti. 29. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys. vežančios keleivius miesto. Užsakomieji reisai – reisai. troleibusais ir maršrutiniais taksi. kertanti valstybės sieną. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje. 31. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa. kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų. 30. kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu. kai iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės yra nuvežamos į tam tikrą vietą ir parvežamos į išvykimo vietą arba anksčiau nuvežta keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu. 24. Troleibusas – autobusas. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės. priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys. taip pat ūkio subjektas. 27. varomas kontaktiniu tinklu teikiama elektros energijos. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės. arba keleivių grupė nuvežama. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine transporto priemone. o transporto priemonė grįžta tuščia. 25. 34. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas.Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo teisėtu pagrindu valdantis transporto infrastruktūros objektą. moksleivių – į mokyklas ir iš jų ir pan. 32. 23. perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui. 26. Specialūs reisai – reisai. Iš anksto 51 . 28.

krovinius. 38. jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. įsigijimo. 91/2 nu52 .sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. bagažą. Keleivių vežimo lapų formą. 35. bagažo. 37. paštą. atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr. kuriame vyksta renginiai. 36. kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje. suderinus su Valstybine kelių transporto inspekcija. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais. dokumentų siuntas. Atskirais atvejais. smulkios siuntos siuntėjo. technologinės apsaugos. 41. Vežėjas – įmonė. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio. gamybos. įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius. pašto. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės. 40. jei keleivių grupės vežiojamos tame pačiame mieste. „Žaliasis sunkvežimis“ – krovininis automobilis. dokumentų siuntos. Keleivių vežimo lapai nebūtini. gavėjo ir vežėjo nustatymas. kurios ribojasi su autobusų stotimis. 42. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. krovinio. maršrutas gali tęstis per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. platinimo. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia. kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. kuriuos nustato savivaldybės. 39. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa. vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. užsakymo. naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa. jų apskaitos. Draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų. smulkias siuntas.

2. Apibūdinti „licencijos kortelę“.statytus išmetamųjų dujų nuodingumo. lapkričio 19 d. 12. 5. atitinkantis Europos transporto ministrų konferencijos rezoliucijoje Nr. 14. 2. 10. Apibūdinti „užsakomuosius reisus“. Kodekso paskirtis. Apibūdinti „lengvąjį automobilį“. dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą. 11. Apibūdinti „lengvąjį automobilį taksi“. 6. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių. susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Apibūdinti „specialius reisus“. 2. Apibūdinti „tarptautinio susisiekimo maršrutą“. Apibūdinti „autobusą“. 4. 95/3 nustatytus išmetamųjų dujų nuodingumo.. triukšmingumo bei eismo saugumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus. 9. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. 13. „gavėją“ ir „vežėją“. Apibūdinti „siuntėją“. I-1628. 43. 15. Apibūdinti „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą“. triukšmingumo reikalavimus ir turintis Susisiekimo ministerijos nustatytus sertifikatus. 3. Apibūdinti „tolimojo susisiekimo maršrutą“. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. krovinių ir pašto. vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę. „Žalesnis ir saugus sunkvežimis“ – krovininis automobilis. įsakymo Nr. 8. Apibūdinti „licenciją“. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas Kodeksas priimtas 1996 m.2. 7. atsakomybę už turtinę žalą. bagažo. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir 53 . Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines. Apibūdinti „reguliarius reisus“. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. Kontroliniai klausimai 1. Apibūdinti „vietinio (miesto) susisiekimo maršrutą“. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės.

reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. priklausančias valstybei ar savivaldybėms bei valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms. savivaldybėms. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Kelių transporto priemonės. savivaldybėms. Tai krovininiai automobiliai. lengvieji automobiliai. gali būti nustatytas mokestis. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. 54 . Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Valstybinį kelių transporto valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos. pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai autobusai. sukonstruoti. kurie nutiesti koncesijos pagrindais. negali būti perleista kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.elektrinės transporto priemonės. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei. tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. troleibusai. priekabos ir puspriekabės. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai). Mokesčio tarifus ir jo mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. krovinių vežimo stotys (terminalai). Kelių transporto objektų nuosavybė. pagamintos keleiviams vežti. lengvieji automobiliai taksi. užsienio juridinių asmenų filialams arba atstovybėms. Vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams. fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus. Nuosavybės teisė į autobusų stotis. taip pat keliais. autobusų stotys ir stotelės. Valstybinis kelių transporto valdymas. Už važiavimą automagistralėmis.

įskaitant priekabą. kai vežama vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis. Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduodamas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimais tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis. profesinės kompetencijos reikalavimus. didesnė kaip 6 tonos. lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. pageidaujantis verstis kelių transporto ūkine komercine veikla ir visą laikotarpį. Kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga. Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija). Kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama.Kelių transporto teisės aktai. Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.5 tonos. Tarptautinės sutartys. kol šia veikla verčiasi.5 tonos arba bendroji masė. Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. privalo atitikti finansinio pajėgumo. kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. išduodami Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Vežėjas. tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. kurių bendroji masė. nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos pakeitė Bendrijos licencijos (leidimai). Licencija (leidimas) verstis vežimais. tvirtinamos Vyriausybės. Keleiviams vežti licencija (leidimas) reikalinga. įskaitant priekabą. geros reputacijos. kuriuos nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas. kai vežama: lengvaisiais automobiliais taksi. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos. autobusais. kurių keliamoji galia. 55 . didesnė kaip 3. didesnė kaip 3. tarptautinės sutartys. Šių teisės aktų taikymo tvarką nustato Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. įskaitant priekabą.

Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai. gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Vidaus vežimai – tokie vežimai. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Ekipažo darbą ir poilsį reguliuoja Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte bei kiti teisės aktai.Vežimų klasifikacija. organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį. teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius reguliariais reisais vietinio. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus. parduoti keleiviams bilietus. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo arba juridinio asmens struktūrinis padalinys. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Stotys ir stotelės. užsienio juridinių asmenų filialai ar atstovybės. Kelių transporto priemonės ekipažas. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys. kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje. kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių sutartys bei tam tikros taisyk56 . Tarptautiniai vežimai. kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką. Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką bei sąlygas nustato tarptautinės konvencijos. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė.

Kelių transporto kontrolės tarnybų įgaliojimai. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas. važtaraščius. Kelių transporto kontrolės tarnybos. turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus bei ekipažų darbo ir poilsio režimo laikymąsi. Kelių transporto veiklos kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija. taip pat keleiviams. taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. kuria siekiama užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų kelių transporte laikymąsi. bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuostatai.lės. techninę būklę. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos. Valstybinės kelių transporto inspekcijos transporto veiklos kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti. turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registracijos liudijimą arba 57 . kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė. nustatę pažeidimus. kol bus pašalinti pažeidimai. taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai bei šių tarnybų nuostatai. Kontrolės teisę turintys pareigūnai. ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. jas pasverti. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. ekipažo. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai turi teisę savo bei gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones. dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais. valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą. tikrinti jų matmenis. Kelių transporto kontrolė – tai vežėjų veiklos valstybinė priežiūra. kitos valstybės institucijos. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones. tarp jų – keleivių ir bagažo bilietus. Kontrolės teisę turintys pareigūnai. apipavidalinimą. patvirtinti Susisiekimo ministerijos. bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus. nustatę pažeidimus. bei šių priemonių ekipažų.

maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kitos institucijos. Kiti keleivių bei krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Už licencijų (leidimų) verstis kelių transporto ūkine komercine veikla. taip pat keleivių sutikimu gauti iš jų paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. keleivių srautus bei aptarnavimo intensyvumą. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. taip pat savivaldybių institucijos vežėjus visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams 58 . veikia pagal savo įgaliojimus. apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių nustatyta tvarka. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Visuomenės aptarnavimo organizavimas. Valstybės rinkliava.transporto priemonės naudotojo pažymėjimą. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. taip pat savivaldybių institucijos užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų maršrutą. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas. kontroliuojančios kelių transporto veiklą. Dėl šių paslaugų teikimo vežėjų patiriami nuostoliai jiems yra kompensuojami Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tarifai. bagažo ir smulkių siuntų sąvokos. Bagažo ir smulkių siuntų maksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Su keleivių bei krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai. kitų su kelių transporto veikla susijusių juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Keleivio. kol bus pašalinti pažeidimai.

lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimas. Visuomenės aptarnavimo sutartyse turi būti nustatyta: paslaugų. taip pat savivaldybių institucijos. privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga. keleivio bilietas yra būtinas. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Vežant keleivius reguliariais reisais. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. jeigu sutarties nesilaikoma. Visuomenės aptarnavimo sutartys sudaromos ne ilgiau kaip 5 metams. 59 . o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį. sankcijos tuo atveju. Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Bilietų rekvizitus. troleibusais. Leidimus vežti keleivius vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. lengvaisiais automobiliais. paslaugų kaina ir abiejų šalių finansiniai santykiai. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio). sutarties galiojimo laikas. nuostatos dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytus pasikeitimus. kurios bus teikiamos. priėmusios sprendimus nutraukti visuomenės aptarnavimo sutartis. Keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais. laiku ir maršrutu į paskirties punktą. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone. Keleivio bilietas. Keleiviai vežami reguliariais. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. kiekio ir kokybės požiūriu. Keleivio vežimo sutartis. jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. reguliarumo. pobūdis nenutrūkstamumo.vykdyti parenka konkurso tvarka ir su konkurso nugalėtojais sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis.

paimti 60 . Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys. reguliariųjų reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais. grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka. 2) keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą. vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės. ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę. Ekipažo teisės ir pareigos. jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią. atsisakiusius sumokėti už važiavimą. 5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį. nepažeisdamas talpumo normų. o. Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą. gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių nustatyta tvarka. saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos. kelionės metu turėti ekipažo dokumentus. kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti. pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. pateikę šią teisę liudijančius dokumentus. su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. su nešvariais drabužiais. jei jie neužima atskiros sėdimosios vietos. Keleivis privalo: sumokėti už vežimą.Keleivio teisės ir pareigos. 3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu. Ekipažas turi teisę: 1) išlaipinti keleivius. 2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius. laikytis nustatytos tvarkos. 3) nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų. 4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą. Keleivis turi teisę: 1) užimti nurodytą biliete vietą. tačiau gauti bilieto kainos skirtumą. apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai. nei buvo nurodyta keleivio biliete.

Rasti daiktai. Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys. siuntų. o siuntėjas įsipareigoja 61 . Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį. Keleivio bagažo vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita. atliekų. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.kito vežėjo vežtus keleivius. Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės. Smulkios siuntos vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą. konteinerių ir kitų daiktų) vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas. pateikti transporto priemonę. o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo sutartis. iškasenų. pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas. Transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje rasti daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai. produkcijos. Krovinių vežimo sąvoka. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas. Krovinių (prekių.

krovinio pavadinimą. susiję su krovinio pristatymo terminu. Užsakymas laikomas priimtu. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas. krovinio svorį ar kiekį. svoris ar kiekis. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. o trečiasis – lieka pas vežėją. antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. adresą. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. krovinio pavadinimas. adresas. Užsakymas. krovinio pakrovimo vietą ir laiką. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti 62 . Krovinio priėmimas. transporto priemonės pateikimo laikas. adresas. reikalingų vežant krovinį. pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis. adresą. vežėjo pavadinimą ir adresą. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų. gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai. gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis. Važtaraštis. Šalims susitarus. siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai. vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą. jo įvertinimu.pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. specialios krovinio vežimo sąlygos. Važtaraščio išdavimas. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas. krovinio iškrovimo vietą.

vežimo ir iškrovimo terminai. netikslūs ar ne visi. Krovinio pakrovimo. Krovinio perdavimas gavėjui. kad šie duomenys buvo klaidingi. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. o užsakovas – krovinį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. o iškrauna gavėjas. nekeisdamas paskirties punkto. Krovinys laikomas priimtu. reikalinga kroviniui tvirtinti. Siuntėjas. keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita. Jei sutartyje nenurodyta kitaip. 63 . Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju. krovinį pakrauna siuntėjas. Siuntėjui priklausanti įranga. Atvežęs krovinį į paskirties vietą. Vežėjas privalo tikrinti. siuntėjas turi juos atlyginti. krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą. vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių. ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų. kol krovinys vežamas. kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Krovinio pakrovimo. turi teisę. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas. Jei dėl to. vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Krovinio peradresavimas. vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą.transporto priemones kroviniui pakrauti. vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

įrodantį. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. gali būti kviečiamas ekspertas. krovinio svoris ar kiekis. gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Krovinių tarptautiniai vežimai. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka. kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. aplinkai. kai jo jau negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų. krovinio pavadinimas. Tarptautinio krovinių 64 . vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Krovinių vežimas savo sąskaita. pakuotę. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą. Vežėjas. Negavęs siuntėjo nurodymo. vežėjo parašas ir antspaudas. Pavojingų krovinių vežimas. vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Veždamas krovinius savo sąskaita. kad veža sau priklausantį krovinį. vežėjo pavadinimas ir adresas. gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR). vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra. būklę.Priimdamas krovinį. vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. Siuntėjo ir gavėjo teisės. Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. krovinio pakrovimo vieta. Gavėjas gali atsisakyti priimti sugadintą krovinį. įpakuoti ir paženklinti taip. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. tretiesiems asmenims. Krovinių ženklinimas ir pakuotė. krovinio iškrovimo vieta. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą.

Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai. gali būti nustatyta didesnė atsakomybė.vežimo keliais sutarties konvencija. jų vežimo ir išdavimo gavėjui tvarką nustato pašto paslaugų teikėjų ir vežėjų sutartys. Pašto. priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar 65 . kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės. dokumentų siuntų vežimo sutartis. pasirašyta Ženevoje. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka. susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu. vežimo metu. Vežėjas. Krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai. atlyginama pagal Civilinį kodeksą. ar kelių transporto priemonė atliko vežimą. padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu. Žala. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pašto. Vežėjas atsako už žalą. Pašto. neatsižvelgiant į tai. Vežėjas atsako už žalą. padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Vežėjas atsako už žalą. padarytą didesnio pavojaus šaltinio. trūkumą ar sužalojimą. Pagal ekspedijavimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus. ar ne. jeigu nėra įrodymų. privalo atlyginti keleiviui žalą. negu nustatyta įstatymų. jeigu nėra įrodymų. Vežėjui susitarus su keleiviu. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. dokumentų siuntų vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja nuvežti pateiktą jam pašto. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą. Žalos. Vežėjas. o siuntėjas už pašto. atlyginimas. padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei. padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei. dokumentų siuntą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui. padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą. dokumentų siuntų vežimą įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. dokumentų siuntų pateikimą vežti. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą.

krovinio ar pašto siuntos pavėluotą vežimą. tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte. bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais). pažeidęs keleivio. – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. privalo atlyginti keleiviui. saugykloje ar kitoje vietoje. Vežimu laikomas laikas. kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji. Atsakomybės dydžio nustatymas. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų didžiausių nuostolių atlyginimo ribų.bagažą. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada. jeigu keleivis ar asmuo. trūkumo ar sužalojimo. atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą. stotyje. įrodo apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę. kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį. kokia sumažėjo krovinio. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą. atlygina įvertinto turto suma. perkrovė ar perdavė. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo. bagažo ar pašto siuntos vertė. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos sumokėta. kai bagažas prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas. Atsakomybė už keleivio. bagažo. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. krovinio ar pašto. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. turintis teisę į žalos atlyginimą. už sužalojimą – tokia suma. jeigu nėra įrodymų. dokumentų 66 . Jeigu vežėjas priimtą krovinį ar bagažą pakrovė. per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. o jeigu tokių kainų nėra. jeigu nėra įrodymų. Vežėjas. ar jis buvo kelių transporto priemonėje.

Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį. Kai krovinys prarastas. kaltės. Atsakomybė už žalą. su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. trūkumą arba sužalojimą. Negautos pajamos neatlyginamos. tai. atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį. kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas. o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis. bagažui. jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės. Vežimo terminas laikomas nepraleistu. atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo. kroviniui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas. trūkumo ar sužalojimo. Žalą. padarytą keleiviui. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas. dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai. transporto priemonės gedimo. gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei. krovinio ar pašto siuntos praradimo. tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Žalą. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms. šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių. kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti. jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų. Jei vežėjas įrodys. atlyginęs žalą. žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. Vežėjas. padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui. turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų. atlygina transporto priemonės.siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius. Atsakomybė už žalą. valdytojas. jeigu nėra įrodymų. kai: – krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis. 67 . Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo. kurie dalyvavo vežime. padarytą tretiesiems asmenims. atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Keleto vežėjų atsakomybė. padarytą susidūrus kelių transporto priemonėms. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis.

krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų kelių transporto taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. laikoma. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. kylančių iš vežimo sutarties. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą. Ieškiniai dėl reikalavimų. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą. kylančiam dėl vežimo sutarties. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Keleivių. – krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių. krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. kad vežėjas jos nepatenkino. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka. Ieškiniui. nubyrėjimo ir pan. Keleiviai. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu. šalys gali nustatyti netesybas. – krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo. Kontroliniai klausimai 1. korozijos. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą. – krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų. pareiškiami teismui. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus. Kokia šio kodekso paskirtis? 2. ar dėl dokumentų. Pretenzijos pareiškimas ieškininės senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas.banderolinėmis plombomis. Kas priskiriama keleivinėms ir kas – krovininėms transporto 68 . Vežėjo susitarimai su keleiviu. dėl ko įvyko prastova. susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas.). Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. susijusių su vežimu. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.

pareigos ir atsakomybė. kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose. Kokį dokumentą turi turėti vežėjas.3. Kaip skirstomi vežimai? 6. 8. vežant krovinius savo sąskaita? 2. numatytos šiame įstatyme. lengvatų rūšis.. padarytą kroviniui ir bagažui? 14. Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį? 13.2. Kam gali priklausyti kelių transporto objektai? 4. Įstatymas nustato asmenų. VIII-1605. kovo 30 d. susijusių su lengvatų taikymu. 11. Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą? 5. Kam tenka siuntėjo ir gavėjo teisės. kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). Įstatymo paskirtis. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas Įstatymas priimtas 2000 m. išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų). reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. gabenantis jam priklausantį krovinį. teisėtai gyvenantiems Lietuvos Respublikoje. Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme? 12. Lietuvos Respublikos piliečiams. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos.priemonėms? 3. kategorijas. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifus? 7. kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos. įsakymo Nr. Apibūdinti „keleivio vežimo sutartį“. 16. Kada krovinys laikomas priimtu? 15. Kokias teises turi ekipažas? 10. kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius. Apibūdinti „krovinio vežimo sutartį“. ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 69 . pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Kaip vežėjas atlygina žalą. Kokias teises turi keleivis? 9.

Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. sausio 11–13 d. Šios lengvatos. I grupės invalidai. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. kuriems sukakę 80 metų ir vyresni. teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams. netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais. 3) teisė į transporto išlaidų kompensaciją. bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis). į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys.užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. taip pat asmenys. numatytos šiame įstatyme. Lietuvos Respublikoje teikiamos šios transporto lengvatos: 1) teisė važiuoti nemokamai. Teisė važiuoti nemokamai. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Lengvatų rūšys ir jų taikymo sritys. lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais du vaikus iki 7 metų. 2) teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai. ir po to vykdytos SSRS agresijos. keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. jei jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos. pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – 70 . Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimos nariai. nukentėję nuo 1991 m. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi: vaikai invalidai. sausio 11–13 d. tapę II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. keleiviniais traukiniais. kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė. ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai. Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. taip pat profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. nukentėję nuo 1991 m. Keleiviui. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. sausio 11–13 d. nukentėję nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. asmenys nuo 70 iki 80 metų. vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų. nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai. keleiviniais traukiniais. jaunesni nei 70 metų. pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai. keleiviniais traukiniais. sausio 11–13 d. ir laisvės kovų dalyviai. Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. kuriems sukakę 70 metų ir vyresni. keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai. ir po to vykdytos SSRS agresijos. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida turi: II grupės invalidai. ir po to vykdytos SSSR agresijos.kariai savanoriai. keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida. Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. studijuojantys 71 . Aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai. žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai.

Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. vaikų globos įstaigų gyventojams ir studentams. 2) vaikų globos namuose. 2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida. keleiviniais traukiniais. taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. kurių teritorijoje yra švietimo įstaigos. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida. specialiuosiuose vaikų globos ir auklėjimo namuose gyvenantiems našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams. vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. internatinių bei kitų bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems 72 . Savivaldybės. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Važiavimo išlaidų kompensavimas moksleiviams. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų. Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: 1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų. dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiavusiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams. profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių mokiniai ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis: 1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida.

važiavusiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. 3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams. gydytojams ir slaugytojams. Savivaldybės. socialiniams pedadogams ir jų padėjėjams. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. sveikatos priežiūros. keleiviniais traukiniais. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. keleiviniais traukiniais. mokytojams. jų darbo 73 . jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. kurių teritorijoje yra švietimo. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams. 3) kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: 1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų. kultūros ir meno įstaigos. socialinių paslaugų.mokiniams. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams. Važiavimo išlaidų kompensavimas mokiniams. kultūros ir meno darbuotojams. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. vaikų globos įstaigų gyventojams. socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. 2) vaikų globos namuose. šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. vaikų socializacijos centruose. važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. auklėtojams ir jų padėjėjams.

reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu. socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams. 4) kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose ir seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją. keleiviniais traukiniais. kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. kurių teritorijoje yra švietimo. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0. keleiviniais traukiniais. dydžiui. auklėtojams ir jų padėjėjams. auklėtojams ir jų padėjėjams. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. sveikatos priežiūros. profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams. moka kompensacijas. 5) kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams. kurių dydis yra lygus kompensacijų. kaimuose ir miesteliuose esančiose socialinių paslaugų įstaigose bei seniūnijose dirbantiems socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams. keleiviniais traukiniais. jų darbo dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. Invalidai. vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio 74 . reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kultūros ir meno įstaigos. socialiniams pedagogams ir jų padėjėjams.25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją. kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams ir slaugytojams. keleiviniais traukiniais.šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. Savivaldybės. tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais. savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų. turintys sutrikusią judėjimo funkciją. socialinių paslaugų. reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. kaimuose ir miesteliuose esančiose kultūros ir meno įstaigose dirbantiems kultūros ir meno darbuotojams.

2) dėl važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų. Anksčiau minėtos kompensacijos. nustatytų šiame įstatyme. vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. vežančiais keleivius per dviejų gretimų savivaldybių. nustatytų šiame įstatyme. nustatytų šiame įstatyme. – iš valstybės biudžeto. kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 4) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų. – iš savivaldybių. ši kompensacija nemokama. Kauno. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos). kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka: 1) dėl važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų. biudžetų. kuriose įregistruotos šių vežėjų įmonės. buvo pripažinta visiška negalia. kai invalidas. liepos 1 d. Klaipėdos. nustatytų šiame įstatyme. jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. – iš valstybės biudžeto. kuriam iki 2005 m. mokamos iš valstybės biudžeto. auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. Vežėjų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarka ir šaltiniai. – iš savivaldybių. iš kurių viena yra didžiųjų miestų – Vilniaus. turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją. 5) dėl važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais. Laikotarpiu. išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais. biudžetų. susijusios su lengvatų taikymu. atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Šeimos. 75 . Šis laikotarpis taip pat neįskaitomas specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti. Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. arba neįgalų vaiką (įvaikį).specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. 3) dėl važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų.

2) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais – vežti keleivius užsakomaisiais reisais šią licenciją išdavusios institucijos nustatytose teritorijose: savivaldybių institucijų – vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais. galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką. Asmenys. Nustatomos šių rūšių licencijos. Kontroliniai klausimai 1. kurios suteikia teisę: 1) licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi – vežti keleivius šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. 76 . Šios taisyklės nustato licencijų vežti keleivius ir krovinius išdavimo. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės Taisyklės priimtos 2002 m. Bendrosios nuostatos. atsako įstatymų nustatyta tvarka. pažeidę šio įstatymo reikalavimus. Kas turi teisę į transporto išlaidų kompensaciją? 6. gruodžio 23 d. Kokiems važiavimams taikomos transporto lengvatos? 3. jų galiojimo sustabdymo. Panevėžio ir Alytaus – savivaldybė. nutarimo Nr. taip pat svarbiausius reikalavimus. Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę. Kam suteikiama teisė važiuoti nemokamai? 4. 2090. turintis licenciją. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. tačiau draudžiama vežioti juos kitos savivaldybės teritorijoje. Kokios transporto lengvatos taikomos Lietuvos Respublikoje? 2. teritorijas. Kam suteikiama teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida? 5. vežantys keleivius ir krovinius už atlyginimą. Licencijų rūšys ir naudojimosi jomis sąlygos. kuri priklauso jam nuosavybės. susijusios su lengvatų taikymu? 2. Vežėjas. Iš kokių šaltinių kompensuojamos vežėjų išlaidos (negautos pajamos). – iš miesto ir apie jį esančios savivaldybės biudžetų solidariai pagal tarpusavio susitarimą. kurių privalo laikytis ūkio subjektai.2.4.Šiaulių.. turto patikėjimo teise ar nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus. gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone.

didesnė kaip 3. transporto priemonei. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia. Vežėjo. 3) licencija vežti keleivius vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais. 5) licencija vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais. kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje. specialiais ir užsakomaisiais reisais) šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje įvažiuojant į gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. įskaitant priekabą. įskaitant priekabą. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei. licencijos 77 . o licencijos kortelės – transporto priemonėse. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Licencija vežti keleivius užsakomaisiais reisais lengvaisiais automobiliais tarp-tautinio susisiekimo maršrutais suteikia teisę vežti keleivius ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. specialiais ir užsakomaisiais reisais) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Licencijų originalai turi būti įmonėje. išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. kurių bendroji masė. 7) licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais – vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis. Licencijoje nurodoma: licenciją išdavusi institucija. 6) licencija vežti krovinius vidaus maršrutais – vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis. kurių bendroji masė. didesnė kaip 3.Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija) – tarptautinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršrutais.5 tonos. 4) licencija vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais – vežti keleivius autobusais (reguliariais. turinčio licenciją.5 tonos. specialiais ir užsakomaisiais reisais) tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę. Vežėjas gali turėti kelių rūšių licencijas.

licencijos kortelės išdavimą ir licencijos kortelės galiojimo laiko pratęsimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą. parašas. licencijos kortelės galiojimo laikas. Licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas: lengviesiems automobiliams – iki 2 metų. parašas. licencijuojama veikla. dokumentus. įrodančius finansinį vežėjo pajėgumą. autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų. licencijos turėtojas (įmonės kodas. kurioje įregistruota įmonė. Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Už licencijos. licencijos rūšis. įrodančius atitinkamą profesinę vežėjo kompetenciją. buveinė). licencijos kortelės numeris. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu reikia leidimo. dokumentus. Licencija išduodama neribotam laikui. buveinė). Licencijų ir licencijos kortelių išdavimas. licencijuojama veikla. kad už 78 . licencijos kortelę išdavusio darbuotojo pareigos.numeris. licencijos išdavimo data. Licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. licencijos kortelės išdavimo data. individualios (personalinės) įmonės pateikia registravimo pažymėjimus. automobilio markė. licenciją išdavusio darbuotojo pareigos. vardas ir pavardė. vardas ir pavardė. pavadinimas. vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir autobusais vietinio (miesto arba priemiestinio) susisiekimo maršrutais išduoda savivaldybės. autobusais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir krovinius – vidaus ir tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. patvirtinantį. Norintysis įsigyti licenciją turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija. licencijos rūšis. licencijos turėtojas (įmonės kodas. Licencijos kortelėje nurodoma: licencijos kortelę išdavusi institucija. įmonės registravimo pažymėjimą ir įstatus. pavadinimas. modelis ir valstybinis numeris. Licencijos ir licencijos kortelės formas nustato Susisiekimo ministerija.

mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą. pateikiami klaidingi duomenys. nurodytų šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“. Sprendimą. turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą. kurių reikia licencijai ar licencijos kortelei gauti. Licencijos ar licencijos kortelės išduodamos arba atsisakoma jas išduoti (nurodžius priežastis raštu) per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų. įmonė neatitinka sąlygų. Kreipiantis vėliau. jeigu transporto priemonė valdoma nuosavybės ar turto patikėjimo teise. Vežėjas. kelių transporto priemonė neatitinka keleivių ar krovinių vežimo reikalavimų. kuriuo atsisakoma išduoti licenciją ar licencijos kortelę (arba pratęsti licencijos kortelės galiojimą). Licencijos kortelės galiojimo laikas pratęsiamas lengviesiems automobiliams iki 2 metų.licencijos išdavimą sumokėta nustatytoji valstybės rinkliava (mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti licenciją). jeigu: pateikiami ne visi reikiami dokumentai. pateikimo jas išduodančiai institucijai dienos. Licencijos ar licencijos kortelės neišduodamos (arba licencijos kortelės galiojimo laikas nepratęsiamas). vežėjas turi teisę apskųsti teismui. licenciją. Licencijos kortelės galiojimo laikas tai pačiai transporto priemonei pratęsiamas. kai vežėjas kreipiasi į licencijos kortelę išdavusią instituciją nepasibaigus licencijos kortelės galiojimui arba praėjus ne daugiau kaip 15 dienų nuo jos galiojimo pasibaigimo. jeigu transporto priemonė nuomojama. 79 . transporto priemonės naudotojo pažymėjimą ir nuomos sutarties kopiją. transporto priemonės registracijos liudijimą. norintis įsigyti licencijos kortelę arba pratęsti jos galiojimą. transporto priemonės nustatyto pavyzdžio techninės apžiūros taloną su galiojančia žyma. licencijos kortelė išduodama bendra tvarka. patvirtinantį apie nustatytosios valstybės rinkliavos sumokėjimą (atskiras kiekvienai kortelei mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą išduoti tas korteles ar pratęsti jų galiojimą). autobusams ir krovininiams automobiliams – iki 5 metų. dokumentai neatitinka licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimų arba jie netinkamai įforminti.

išlaikius žinių atnaujinimo egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. pažeidimus per pastaruosius 2 metus. Įmonė. kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai. Profesinė kompetencija tikrinama kas 5 metai. norinti vežti keleivius ar krovinius. Įmonės turtas turi būti ne mažesnis kaip: 1) vežant keleivius autobusais arba krovinius. reglamentuojančių kelių transporto veiklą. turi atitikti šias sąlygas: 1) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. tai yra jis negali būti: teistas už sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkos apsaugos srityje. 32 000 litų 80 . turi būti geros reputacijos. baustas už darbo įstatymų ir kitų teisės aktų. suderinusi su Finansų ministerija. su sąlyga. Finansinis pajėgumas nustatomas pagal šį pajėgumą įrodančius dokumentus. kurių sąrašą. nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą. privalo turėti at-tinkamą profesinę kompetenciją. ūkininkavimo tvarkai ir finansinius nusikaltimus pagal baudžiamuosius įstatymus. laikomi turintys reikiamą profesinę kompetenciją. atleistas iš pareigų administracijos iniciatyva dėl jo paties kaltės per pastaruosius 5 metus. kuri verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla.Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams. kai naujasis jai vadovaujantis asmuo neturi atitinkamos profesinės kompetencijos. licencijas išduodančios institucijos gali leisti įmonei vienerius metus verstis licencijuojama kelių transporto veikla net ir tuo atveju. gali leisti toliau dirbti ne mažiau kaip pusę metų). kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai. turintys Europos Sąjungos valstybės narės pagal Tarybos direktyvą 96/26/EB išduotus profesinės kompetencijos pažymėjimus. kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. turinčiai licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. 2) įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Įmonė. Asmenys. Apie įmonės vadovo mirtį ar pripažinimą neveiksniu licenciją išdavusiai institucijai turi būti pranešta per 15 kalendorinių dienų. Jeigu įmonės vadovas miršta arba pripažįstamas neveiksniu. kad jis ne trumpiau kaip 3 metus būtų dirbęs tos įmonės vadybos srityje (o įmonei.

išdavusios licencijas. nurodytas šių taisyklių skyriuje „Licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams“. kuriame nurodoma: licencijos numeris. gyvenvietės daugiabučio namo kiemas ar želdynų teritorija). muitinės. Licencijuojamos veiklos kontrolę atlieka: institucijos. duomenys apie panaikintas licencijos korteles arba korteles. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinės mokesčių inspekcija). privalo turėti arba nuomoti šiai veiklai naudojamų automobilių stovėjimo vietą. licencijos rūšis. kurioms įstatymai suteikia teisę kontroliuoti. išdavusios licencijas. padaliniai. per kurių teritoriją vežami keleiviai arba kroviniai. savivaldybės ir kitų valstybės institucijų. įstatymų. Išduodanti licencijas institucija registruoja jas Licencijų registre. ar įmonė atitinka sąlygas. institucijos.pirmajai transporto priemonei ir 18 000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei. Licencijuojamos veiklos kontrolė. pavadinimas. policijos. 81 . Įmonė. 5000 litų pirmajai transporto priemonei ir 3000 litų kiekvienai kitai transporto priemonei. licencijos išdavimo data. neturintys tiesioginės įtakos licencijų ir licencijos kortelių išdavimui. privalo reguliariai. susijusių su keleivių ar krovinių vežimu. licencijos turėtojas (įmonės kodas. Licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. licencijos galiojimo sustabdymo data. licencijos panaikinimo data. pirmosios licencijos išdavimo data. apskrities administracijos. licencijos kortelių skaičius ir juose esantys duomenys. kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla. Institucijos. Kelių transporto priemonės vairuotojas privalo pateikti licencijos kortelę ir kitus kelionės dokumentus Valstybinės kelių transporto inspekcijos. kurių galiojimas sustabdytas. 2) vežant keleivius lengvaisiais automobiliais taksi arba lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. pareigūnams. Licencijų registravimas. buveinė). turinčios teisę kontroliuoti vežėjų veiklą. bet ne rečiau kaip kas 5 metus tikrinti. licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data. atitinkančią gamtos apsaugos ir eismo saugumo reikalavimus (automobilių stovėjimo vieta negali būti gatvė. kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų. nuostatų.

nauja licencija gali būti išduota bendra 82 . Institucija. nuosprendžius. vežėjas padarė nusikaltimą. Licencijos kortelės galiojimas sustabdomas. Valstybinė mokesčių inspekcija praneša. Panaikinus licenciją ar licencijos kortelę. pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalį pritaikyta atitinkama sankcija pagal įsi-teisėjusius nutarimus. panaikinusi licenciją.Licencijų ir licencijos kortelių galiojimo sustabdymas ir panaikinimas. kad licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys. Licencijos kortelė panaikinama. dėl kurių buvo sustabdytas licencijos kortelės galiojimas. administracinį ar baudžiamąjį nusižengimą finansų sistemai ar ekonomikai ir verslo tvarkai. pažeidžiami kelių transporto veiklos licencijavimo. išskyrus atvejus. vežėjas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ar kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų. įmonei nepakanka finansinio pajėgumo naudoti transporto priemonę nustatytąja tvarka. vežėjas šiurkščiai pažeidžia transporto paslaugų teikimo tvarką. jeigu: vežėjas pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus. susijusius su įmonės veikla. dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas. kiti kelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. paaiškėja. skelbia apie tai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. vežėjas bankrutuoja. jeigu: vežėjas pats atsisako naudotis licencijos kortele. per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai. kad licencijos kortelei gauti buvo pateikti klaidingi duomenys. kuri verčiasi licencijuojama keleivių ar krovinių vežimo veikla. transporto priemonė naudojama neatlikus techninės apžiūros pagal nustatytus reikalavimus. išdavusi licenciją. Licencijos galiojimas sustabdomas. jeigu: pažeidžiamas pasienio režimas arba muitinės procedūros. per nustatytą laiką nepašalinamos priežastys ir pažeidimai. nesilaikoma Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų. Licencija panaikinama. panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą. kad įmonei. keleivių arba krovinių vežimo. lengvojo automobilio taksi vairuotojas pakartotinai per vienerius metus pažeidžia kelių transporto veiklos licencijavimo arba kitus keleivių vežimą taksi reglamentuojančius teisės aktus. kai vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą arba pats atsisako naudotis licencijos kortele. paaiškėja. sustabdžiusi licencijos galiojimą. jeigu: vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą.

ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla. jeigu pateikiamas motyvuotas praradimo paaiškinimas ir įrodoma. Licencija ar licencijos kortelė ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti grąžinamos jas išdavusiai institucijai. jos buveinei ar transporto priemonei. dėl kurių buvo sustabdytas jų galiojimas. Koks licencijos kortelių galiojimo laikas? 7.tvarka ne anksčiau kaip po 18 mėnesių. Kokias sąlygas turi atitikti įmonė. Ar galima perduoti licencijas kitiems asmenims? 4. išduodami jų dublikatai su žyma „Dublikatas“. vežėjas pats nutraukia licencijuojamą veiklą ar atsisako naudotis licencijos kortele. kad apie licencijos ar licencijos kortelės praradimą buvo paskelbta spaudoje. o licencijos kortelė – ne anksčiau kaip po 9 mėnesių nuo jų galiojimo panaikinimo. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos. Juridiniai ir fiziniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai. kai pašalinamos priežastys ir pažeidimai. Kam išduodama licencijos kortelė? 3. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymas panaikinamas. 2. besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla? 83 . Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos. Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį. Kas išduoda licencijas ir licencijų korteles? 5. kai: licencijos ar licencijos kortelės galiojimas sustabdomas arba jos panaikinamos. Praradus licenciją ar licencijos kortelę. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo laikotarpį nustato jas išdavusios institucijos. pasikeičia įmonės pavadinimas. pasibaigia licencijos kortelės galiojimas. jos buveinė ar transporto priemonė. grąžinta licencija ar licencijos kortelė vežėjui turi būti pakeista per 10 dienų. Vežėjas gali reikalauti raštu per 10 dienų paaiškinti licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priežastis ir turi teisę šiuos sprendimus apskųsti teismui. Kontroliniai klausimai 1. Pasikeitus įmonės pavadinimui. Kuriam laikui išduodama licencija? 6.

b) Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a) Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės.5 tonos. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas Krovinių vežimų kelių transportu veiklą reglamentuoja: 1) tarptautiniai dokumentai: a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų. 2. b) krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. įskaitant priekabą. 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai: a) krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės.1. gali būti išduota nauja licencija vežėjui? 2. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. didesnė kaip 6 tonos. įskaitant priekabą. 84 . 2. darbo (AETR). b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Po kiek laiko. Bendrijos leidimas – leidimas verstis tarptautiniu krovinių vežimu kelių transporto priemonėmis.8. Pagrindinės sąvokos 1. c) Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. kurių keliamoji galia.3. arba bendroji masė. Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai. Kada licencijos panaikinamos? 11. norint gauti licenciją? 9. panaikinus licenciją. d) Tarptautinės sutartys. didesnė kaip 3. Kada stabdomas licencijų galiojimas? 10. Europos Bendrijos teritorijoje vykdomais reisais ar jų dalimis. TIR konvencija).3. Koks turi būti įmonės turtas. 2) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas.

2. 6.2. 9. reglamentuojantys kelių transporto veiklą (žr. Transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar jos junginys. Krovinys – prekės. nustatyti šalyse. Apibūdinti „kabotažinius vežimus“. Apibūdinti „pavojingą krovinį“ 2.2 poskyrį) arba 2.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos. rugpjūčio 8 d. Negabaritinis ar sunkiasvoris krovinys – krovinys. vežėjų ir gavėjų bei jų 85 . 2.2. aplinkai ar turtui ir yra įtraukti į Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų komiteto sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą. 300. 7.3. konteineriai ir kiti daiktai. Vežėjas – įmonė. produkcija. iškasenos. kurie dėl savo cheminių ar fizikinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. sukonstruota. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. pritaikyta ir naudojama kroviniams vežti keliais. Apibūdinti „bendrijos leidimą“. įregistruota įstatymų numatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius.3. išskyrus traktorius ir savaeiges (visureiges) mašinas. Apibūdinti „negabaritinį ar sunkiasvorį krovinį“. Bendrosios nuostatos. Kitos šio skyriaus sąvokos vartojamos taip. 8. Pavojingas krovinys – medžiagos ar produktai. Kabotažiniai vežimai – vežimai. 5.1 poskyrį). siuntos. 4. santykius tarp krovinių siuntėjų. 3. kurio faktiški matmenys ar svoris didesni negu maksimalūs leidžiami dydžiai. per kurių teritorijas jis vežamas. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. 4. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato krovinių vežimo tvarką ir sąlygas. atliekos. Kontroliniai klausimai 1. 2. įsakymu Nr.2. Vidaus vežimai – tokie vežimai. atliekami tarp pakrovimo ir iškrovimo punktų. esančių kitos valstybės teritorijoje.

Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir privalomos krovinių siuntėjams. Šiuo atveju vežėjas lieka atsakingas už visus įsipareigojimus šaliai. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai: krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. Vežėjas dalį ar visas vežimo operacijas gali pavesti atlikti trečiajai šaliai. Krovinių vidaus vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita.tarpusavio atsakomybę. Užsakymas. kurias vykdant gali būti pažeistas ekipažo darbo ir poilsio režimas. Tada gavėjo teisės. vežėjams ir gavėjams. atsakomybė ir pareigos tenka siuntėjui. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu vykdomi pagal vežimų sutartį. Sudarant krovinių vežimo sutartį. A) Vežimai už atlyginimą Vežimų už atlyginimą organizavimas. kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. užsakančiai transportą. pateikti transporto priemonę. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti. adresas. taikomi krovinių vežimui. Krovinių vidaus vežimų klasifikacija. pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. o trečioji šalis yra atsakinga už savo įsipareigojimus vežėjui. vykdant krovinių vidaus vežimus. kelių eismo taisyklės ir kiti reikalavimai. kuri tarp siuntėjo ir gavėjo gali būti sudaryta priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. o siuntėjas – pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Krovinio siuntėjas gali būti ir krovinio gavėjas. draudžiama į ją įtraukti sąlygas. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai. Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai. krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens 86 . kai vežėjui priklausantis krovinys iš vienos paskirties vietos gabenamas į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita.

krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų. Užsakymas laikomas priimtu. siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinių tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes. Važtaraštyje siuntėjas nurodo: važtaraščio surašymo vietą ir datą. adresas. specialios krovinio vežimo sąlygos.vardas ir pavardė. perdavimą vežti be vežėjo žinios. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. jei važtaraštis surašytas ir neteisingai. svoris ar kiekis. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas. pakrovimo-iškrovimo ir vežimo terminai. vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį. pakuote ar vežimo sąlygomis. kurį vežti draudžiama arba jį vežant reikia imtis ypatingų saugos priemonių. 87 . Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai atskirai krovinio siuntai. reikalingų vežant krovinį. adresą. krovinio iškrovimo vietą. krovinio pavadinimas. gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. adresą. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Šalims susitarus. vežėjo pavadinimą ir adresą. krovinio pavadinimą. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia. gali būti visai vežėjo darbo pamainai surašomas vienas važtaraštis. mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas. krovinio pakrovimo vietą ir laiką. Pakrovimo-iškrovimo akte turi būti apskaitomi visi per darbo pamainą atlikti reisai. atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo. Jei tuo pačiu atstumu vežamas vienos rūšies krovinys iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui. krovinio svorį ar kiekį. Važtaraštis ir jo išdavimas. jo įvertinimu. Už krovinio. gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę. susiję su krovinio pristatymo terminu. transporto priemonės pateikimo laikas. o trečiasis – lieka pas vežėją. antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui.

kurį reikės vežti. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų. vežėjas privalo tikrinti. Siuntėjas kartu su kroviniu vežėjui turi įteikti siuntėjo pasirašytą važtaraštį. ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Transporto priemonės turi būti techniškai tvarkingos ir tinkamos tam kroviniui vežti. jis turi būti įpakuotas pagal reikalavimus. Jeigu krovinys turi ypatingų savybių. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja. apie tai pažymėdamas važtaraštyje. vežėjas. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei dėl to vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių. Pastebėjęs transporto priemonių trūkumus. vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas. kad krovinys netinkamai pakrautas ir pritvirtintas. Priėmęs užsakymą arba pagal ilgalaikį raštišką susitarimą vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų. 88 . Jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus. dėl kurių vežant gali kilti pavojus krovinio saugai. Vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti. privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo. tvirtinimo ir kitus trūkumus. keliamus tokios rūšies kroviniui vežti. vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimoiškrovimo akte. Kai krovinys vežamas keliems gavėjams. Siuntėjas privalo perduoti krovinį vežti tokioje taroje arba pakuotėje. Priimdamas krovinį. siuntėjas turi teisę atsisakyti krauti krovinį į tokią transporto priemonę. o užsakovas – tinkamai paruoštą krovinį. Siuntėjas. apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. vežėjui reikalaujant. Krovinys laikomas priimtu. siuntėjas turi juos atlyginti. kuri būtina kroviniui išsaugoti.atsako siuntėjas. turi teisę atsisakyti vežti krovinį. jis turi būti sugrupuotas ir įpakuotas atskirai kiekvienam gavėjui.

Siuntėjui priklausanti įranga. nurodyti kitą gavėją. kai antrasis važtaraščio egzempliorius išduodamas gavėjui. davusiam šiuos nurodymus. Iškrovus krovinį. Jei sutartyje nenurodyta kitaip. kol krovinys vežamas. Vežus gyvulius. vežimo ir iškrovimo terminai. nurodo kitą gavėją. 89 . jo gavėjas savo sąskaita išvalo krovinio likučius iš transporto priemonės arba konteinerių. krovinys gavėjui turi būti nuvežtas per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimams terminą. o juos surenka gavėjas. o iškrauna gavėjas. greitai gendančius ar panašius krovinius – išplauna transporto priemones. siuntėjas arba nustatytu atveju gavėjas privalo įrašyti važtaraštyje naujus nurodymus. taip pat kompensuoti vežėjui išlaidas ir nuostolius. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku. Šalių susitarimu krovinio peradresavimo tvarka gali būti keičiama.Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant. pastarasis asmuo neturi teisės peradresuoti krovinio. vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Krovinio pakrovimo. paukščius. Krovinio peradresavimo teisė gali priklausyti gavėjui. Peradresuodamas krovinį. reikalinga kroviniui tvirtinti. kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita. Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento. Krovinio peradresavimas. Jeigu vežėjas gautų nurodymų dėl krovinio peradresavimo negali įvykdyti. o jei reikia – dezinfekuoja. Krovinio pakrovimo. Kroviniui pakrauti būtinus įrengimus ir pagalbinę įrangą pateikia siuntėjas. susijusius su šių nurodymų vykdymu. disponuodamas kroviniu. krovinį pakrauna siuntėjas. Siuntėjas. jeigu išduotame vežėjui važtaraštyje taip įrašyta. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas. Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant šalių susitarimu gali būti keičiamas. nekeistamas paskirties punkto. turi teisę reikalauti iš vežėjo nutraukti krovinio vežimą arba. jis nedelsdamas apie tai privalo pranešti asmeniui. Krovinio uždengimo priemones išskiria vežėjas. Jeigu gavėjas.

ženklinimas ir kiekio nustatymas. gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą. atskiras jų sekcijas. vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms. trūkumą ar sužalojimą. atskiras jų sekcijas. Krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka. Laikinai saugoti negali būti priimami pavojingi.Krovinio įpakavimas. Įpakuoti ir vienetiniai kroviniai vežami nurodant siuntų kiekį arba jų svorį. būtų labai didelės jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Negavęs siuntėjo nurodymo. konteinerius ar cisternas kartu su vežėju atidaro gavėjas. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Nustatęs krovinio svorį ar kiekį. jei vežėjas krovinį sugadino ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. arba vienetų skaičių. aplinkai. kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu matuojant tūrinį svorį arba sutartinai. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Atsakomybė už krovinio praradimą. Bendras krovinio svoris nustatomas sveriant svarstyklėmis arba skaičiuojant visų siuntų svorį pagal trafaretą ar standartą. Priimdamas krovinį. Atvežęs krovinį į paskirties vietą. vežėjas apie tai praneša siuntėjui. pakuotę. kuria buvo priimtas iš siuntėjo. greitai gendantys kroviniai ir kroviniai. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. kurių saugojimo išlaidos. gavėją ir paskirties vietą. Užplombuotas transporto priemones. palyginti su krovinio verte. Krovinius įpakuoja ir paženklina siuntėjas. Krovinio perdavimas gavėjui. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčų. būklę. Krovinio netinkamumą naudoti gavėjas turi įrodyti. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra. vežėjas krovinį grąžina siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti jį laikinai saugoti. taip pat kad būtų galima identifikuoti siuntėją. gali būti kviečiamas ekspertas. 90 . įpakuoti ir paženklinti taip. siuntėjas gali užplombuoti transporto priemones. konteinerius ar cisternas. tretiesiems asmenims. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį. gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte.

tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. Vežėjas padarytą žalą kroviniui. krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietoje ir jo priėmimo metu galiojusias kainas prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas. stotyje. atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą.Vežėjas. jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo krovinio verte. per kurį krovinys buvo vežėjo žinioje. Kai krovinys prarandamas. su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Atsakomybė už krovinio pavėluotą atvežimą. Krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą. atsiradusius dėl pavėluoto atvežimo. trūkumo ar sužalojimo. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji. kurie dalyvavo vežime. Atsakomybės dydžio nustatymas. jeigu nėra įrodymų. nustatyta tvarka iš siuntėjo priėmęs krovinį. jeigu nėra įrodymų. Negautos pajamos neatlyginamos. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Jeigu krovinys nebuvo įvertintas. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. kuris siuntėjo pareiškimu buvo įvertintas. atlyginęs žalą. Jeigu vežėjas priimtą krovinį pakrovė. Vežėjas. o jeigu tokios kainos nežinomos. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. Vežimo terminas laikomas nepraleistu. saugykloje ar kitoje vietoje. kurios jis 91 . kokia sumažėjo krovinio vertė. – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. kaltės. tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Vežimu laikomas laikas. Vežėjas. privalo atlyginti siuntėjui arba gavėjui patirtus nuostolius. padarytą dėl krovinio praradimo. perkrovė ar perdavė. ar jis buvo kelių transporto priemonėje. neatsižvelgiant į tai. turi teisę reikalauti iš kitų vežėjų atlyginti turėtus nuostolis. už sužalojimą – tokia suma. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. atlygina pagal įvertintą krovinio sumą. pažeidęs krovinio atvežimo terminus. kad ši suma viršija siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

pareiškiami teismui. susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo. Netesybos turi būti įformintos raštu. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. tai. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. atsižvelkgiant į to asmens kaltės laipsnį. kylantys dėl vežimo sutarties. banderolinėmis plombomis. o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis.). Siuntėjai ir gavėjai vežėjui padarytą žalą atlygina pagal Civilinį kodeksą. Ieškininiai reikalavimai. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos 92 . kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. kad siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti. trūkumo ar sužalojimo.negalėjo ir neprivalėjo numatyti bei išvengti. ar dėl dokumentų. nubyrėjimo ir pan. šalys gali nustatyti netesybas. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą. dėl kurių įvyko prastova. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą ir vežėjui padarytą žalą. trūkumą arba sužalojimą. Vežėjo susitarimai su siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Natūralaus sumažėjimo dydžiai nustatomi šalių susitarimu. Jei vežėjas įrodys. 2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių. Vežėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitų pažeidimų. korozijos. 3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo. 4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo ar leidžiamų paklaidos matavimo priemonių ribų. jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės. susijusių su vežimu. žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės. kai: 1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis. jeigu nėra įrodymų.

93 . krovinio pavadinimas. krovinio pakrovimo vieta. vykdančias krovinių vežimus. kylančiam dėl vežimo sutarties. atsiradusias dėl krovinio vežimo. kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė. Vežėjo pareigos ir atsakomybė. aplinkai ir transporto priemonėms. įrodantį. laikoma. B) Vežimai savo sąskaita Krovinio vežimo dokumentai. krovinio svoris ar kiekis. kad veža sau priklausantį krovinį. jų ekipažų ir krovinių vežimo dokumentus. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą. Siuntėjo ir gavėjo teisės. Vežėjas. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. kuris yra atsakingas už visas pasekmes. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris. tikrinti transporto priemonių. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. tretiesiems asmenims. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. Ekipažų teisės ir pareigos. Kitos institucijos. įpakuoti ir paženklinti taip. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. kontroliuojančios kelių transporto veiklą. Pareiškus pretenziją ieškininės senaties terminas pratęsiamas vienam mėnesiui. Transporto priemonių ir jų ekipažų kontrolė. Vežami kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti. vežėjo pavadinimas ir adresas. kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. vežėjo parašas ir antspaudas. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui. Ekipažas turi teisę reikalauti iš kontrolės teisę turinčių pareigūnų pateikti tarnybinį pažymėjimą. jas pasverti. krovinio iškrovimo vieta. kad vežėjas jos nepatenkino. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti transporto priemones. veikia pagal galiojančius įstatymus.gavimo dienos. Veždamas krovinius savo sąskaita. Kontrolės tarnybos ir jų įgaliojimai. Ieškiniui. Krovinių vidaus vežimo kontrolę atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

2.3. Kas ir kaip atsako už važtaraščio surašymą? 7. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato krovinių tarp-tautinių vežimų sąlygas ir tvarką. laikinai einančio susisiekimo ministro pareigas. reikalinga kroviniui tvirtinti. Kas laikoma krovinio „praradimu“. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais ir yra privalomos Lietuvos Respublikos vežėjams. Apibūdinti vežimus „savo sąskaita“. Kada užsakymas laikomas priimtu? 6. reglamentuojančių krovinių vežimą. 1998 m. šių taisyklių ir kitų teisės aktų. 94 . Kokį dokumentą turi turėti vežėjas. ir leisti pastariesiems atlikti kontrolę. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“. kur nedraudžia kelių eismo taisyklės. vykdantiems krovinių tarptautinius vežimus. Ką turi daryti vežėjas.3. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro. Bendrosios nuostatos. Ekipažas privalo laikytis kelių eismo taisyklių. gruodžio 24 d.Transporto priemonę stabdant kontrolės teisę turintiems pareigūnams. ekipažas privalo sustoti tose vietose. gabenantis jam priklausančius krovinius savo priemonėmis ir savo sąskaita? 2. Ką turi patikrinti gavėjas priimdamas krovinį? 10. 3. Kontroliniai klausimai 1. atvežus krovinį? 9. Kas daroma su siuntėjui priklausančia įranga. Kaip organizuojami vežimai už atlyginimą? 4. kas šiuo atveju lieka atsakingas už visus įsipareigojimus transportą užsakančiai šaliai? 5. pastebėjęs krovinio pakuotės trūkumus? 8. Jei vežėjas vežimo operacijas paveda atlikti trečiajai šaliai. įsakymu Nr. darbo ir poilsio režimo. 497. kas – „trūkumu“ ir kas – „sužalojimu“? 11.

tuščioms transporto priemonėms. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą sutartis sudaroma ir vežėjo. žaliavos. ne didesnė kaip 3. specialioms transporto priemonėms.5 tonos arba bendroji masė. kurių bendroji masė. kurios skirtos ne kroviniams vežti. vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių. siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiai. turintys atitinkamą leidimą (1 priedas). pareigos bei atsakomybė nustatoma vadovaujantis 1956 m. B) Vežimai savo sąskaita. Tokie vežimai turi būti pagalbinė įmonės veikla. vežant labdarą. įskaitant priekabą. didesnė kaip 6 tonos. įskaitant priekabą. vykstančioms jas perdirbti ar remontuoti. įskaitant priekabą. pusfabrikačiai. didesnė kaip 3. Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus už atlyginimą gali vežėjai. Vežimai savo sąskaita – vežimai. 1. Vykdyti krovinių tarptautinius vežimus savo sąskaita gali vežėjai. techninės pagalbos automobiliams. Licencijas ir licencijos korteles vežti krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Transporto priemones turi vairuoti įmonėje pagal darbo sutartis dirbantys vairuotojai. 95 . kai pačių pagaminta produkcija. ir kurių transporto priemonės turi atitinkamą licencijos kortelę. Leidimas suteikia teisę transporto priemone. kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.Krovinių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. kurios keliamoji galia. Vežimai už atlyginimą – vežimai. Licencija ir licencijos kortelė nereikalingos: vežant krovinius transporto priemonėmis. vežant krovinius savo sąskaita. A) Vežimai už atlyginimą.5 tonos.2 poskyrį). vykstant į kitą valstybę nepakrauta transporto priemone vykdyti kabotažinių vežimų. kai vežėjas už atitinkamą mokestį gabena krovinį iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą. vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita. suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (žr. įranga ar įrengimai savai produkcijai gaminti iš vienos paskirties vietos gabenami į kitą savo transporto priemonėmis ir sąskaita. turintys nustatytos formos licenciją.

96 . Jo negalima perduoti kitai transporto priemonei ir naudoti vežant krovinius už atlyginimą. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys. per 10 dienų jis turi būti grąžintas jį išdavusiai institucijai. transporto priemonės markė ir valstybinis numeris. vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris. Siuntėjo ir gavėjo teisės. susiję su krovinio gabenimu.Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita nereikalingas: vežant krovinius transporto priemonėmis. vykstant šalinti stichinių nelaimių padarinių. kad jų atliekami vežimai atitinka vežimų savo sąskaita kategoriją. Leidimas kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita išduodamas atskirai kiekvienai transporto priemonei. vežėjo parašas ir antspaudas. gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita. Krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai. turintiems kontrolės teisę. ne didesnė kaip 6 tonos. Vežėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai turi išmanyti šių susitarimų nuostatas ir jų laikytis. įrodantį. privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą. krovinio pakrovimo vieta. Pasibaigus leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimo laikui. įskaitant priekabą. vežėjo pavadinimas ir adresas. vežant labdarą. krovinio iškrovimo vieta. Vežėjas.5 tonos arba bendroji masė. jame turi būti nurodyta: važtaraščio surašymo vieta ir data. Leidimai vežti krovinius tarptautiniais maršrutais savo sąskaita išduodami vežėjams. pateikusiems duomenis. krovinio svoris ar kiekis. ne didesnė kaip 3. krovinio pavadinimas. pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. kurių keliamoji galia. įskaitant priekabą. Kai vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis. kad veža sau priklausantį krovinį. Jis laikomas transporto priemonėje ir turi būti pateikiamas asmenims. Leidimų išdavimo tvarką nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagrindinės krovinių tarptautinių vežimų sąlygos.

važinėjančių tarptautiniais maršrutais. gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai. Pagal tarpvalstybiniais susitarimais nustatytą tvarką. darbo (AETR). veždami pavojingus krovinius. Bendrijos leidimų ir jų kopijų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. transporto priemonėms įvažiuoti į tas valstybes reikalingi papildomi specialūs leidimai. Vežėjai ir transporto priemonių ekipažo nariai turi laikytis darbo ir poilsio laiko ypatumų vadovaudamiesi šio susitarimo nuostatomis. Už kelionės leidimų. ir Bendrijos leidimus bei jų kopijas vežėjams išduoda. Vykdant pavojingų krovinių tarptautinius vežimus. Tarptautinių vežimų darbo ir poilsio laiko ypatumus reguliuoja 1970 m. jų išdavimo ir naudojimo tvarką. jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. neturinčiai licencijos kortelės. nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. transporto priemonei. jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. turi laikytis šios sutarties nuostatų. Greitai gendančių maisto produktų tarptautiniai vežimai vykdomi pagal Susitarimą dėl 97 . Europos susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų. teisę kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną suteikia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išduotas leidimas. siuntėjai. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR). jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją. kuriuos išduoda tų valstybių kompetentingos įstaigos. vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų.Kelionės leidimus. vadovaudamasi Tarybos reglamento (EEB) 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas nuostatomis. Vežant negabaritinius bei sunkiasvorius krovinius ar vykstant į kitas valstybes vykdyti kabotažinių krovinių vežimų. jie vežami pagal 1957 m. Krovinių tarptautinių vežimų kontrolė. kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją. Vežėjas turi teisę gauti Bendrijos leidimų kopijų ne daugiau. nei turi galiojančių licencijos kortelių. Vežėjai.

Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“. kitos valstybės institucijos. jas pasverti. suteikiančios teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. galiojimą arba jas panaikinti. kelių transporto priemonėms šaldytuvams. tikrinti transporto priemonių. veikia pagal savo įgaliojimus. naudojamoms greitai gendančių maisto produktų tarptautiniams gabenimams sausu-mos keliais. kontroliuojančios tarptautinių krovinių vežimą.greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP). išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. ekipažo ar krovinių vežimo dokumentus. jeigu tarpvalstybiniai susitarimai nenumato kitaip. siuntėjai. reikalingų įvažiuoti į kitas valstybes. Sertifikatus izoliuotoms kelių transporto priemonėms. Vežėjai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai turi teisę sustabdyti kelių transporto priemones. Kitos institucijos. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos už šių taisyklių pažeidimus turi teisę: 1) sustabdyti licencijos kortelės arba licencijos. kurioms įstatymo suteikta kontrolės teisė. 98 . 3) sustabdyti kelionės leidimų. 2) sustabdyti leidimo kelių transporto priemone vykdyti tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita galiojimą arba jį panaikinti. veždami greitai gendančius maisto produktus. 4) patraukti vežėjus ir transporto priemonių ekipažų narius administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. turi laikytis šio susitarimo nuostatų. Kontroliniai klausimai 1. išdavimą. kelių transporto priemonėms refrižeratoriams ir apšildomoms kelių transporto priemonėms. 5) perduoti apie pažeidėjus surinktą medžiagą atitinkamoms valstybės institucijoms. gavėjai ir transporto priemonių ekipažų nariai. Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinių tarptautinių vežimų kontrolę atlieka: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

b) keleivinio transporto vežėjų dėl transporto lengvatų negautų pajamų atlyginimo tvarka. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai: a) kelių transporto licencijavimo taisyklės. c) keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. c) vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. b) tarptautinės sutartys. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai. b) leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. darbo (AETR).2. vykdantys tarptautinius krovinių vežimus savo sąskaita? 4. d) keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. c) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Kas išduoda kelionės leidimus vykdyti tarptautinius krovinių vežimus ir kas – kabotažinius vežimus? 2. 2) Lietuvos Respublikos įstatymai: a) Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kokius dokumentus turi turėti vežėjai. vykdantys tarptautinius krovinių vežimus už atlyginimą? 3. 4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti dokumentai: a) keleivių vežimo kelių transportu taisyklės. b) Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. 99 . Keleivių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas Keleivių vežimų kelių transportu veiklą reguliuoja: 1) tarptautiniai dokumentai: a) Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto ekipažų. Kokie dokumentai reglamentuoja tarptautinį krovinių vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių? 5.4.

Minkštojo tipo transporto priemonė – yra tokia transporto priemonė.1. 2. g) autobusų stočių veiklos nuostatai. 5. Taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi. – važiuoja sustodama tik autobusų stotyse. 3. laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.e) keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. h) reikalavimai gatvėms ir keliams. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. įskaitant ir tarpines autobusų stotis. Keleivinio transporto priemonė – ekspresas – yra tokia transporto priemonė. kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami. kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą. kurioje gamykla gamintoja yra įrengusi minkštas atlošiamas sėdynes ir bagažinę keleivių bagažui vežti. keleivio laukimas su įjungtu taksometru. arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai. Nereguliarūs reisai – tai reisai. o maršruto trasa – daugiau kaip 100 km. 4. Ekipažas – vienas ar keli transporto priemonės vairuotojai. kompensavimo tvarka. 2. įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse. taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.4. Pagrindinės sąvokos 1. 7. f) keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu. Taksi stotelė – Kelių eismo taisyklėse nustatytu ženklu pažymėta vieta. – 100 km kelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė stotelė. susidariusių dėl būtinų keleivinio transporto paslaugų teikimo visuomenei. 6. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas – tai nustatyta gatvės arba kelio trasa. važiavimas pagal iškvietimą – 100 . kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų: – važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto.

Vežėjas – įmonė. atitinkantis nustatytus techninius ir eksploatacinius reikalavimus. Kontroliniai klausimai 1. 2. Apibūdinti „minkštojo tipo transporto priemonę“. 9. Apibūdinti „reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutą“.2. sąlygas ir reikalavimus.2. 4. Apibūdinti „keleivinio transporto priemonę – ekspresą“. todėl pateikiamos atskirai. 2. Vartojamos sąvokos. turintis kelionės atstumo ir prastovos laiko matavimo funkcinį bloką. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1998 m. Šios sąvokos skiriasi nuo analogiškų sąvokų kituose dokumentuose. 3-378 redakcija. 3. 8. kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos. gruodžio 31 d. Kitos šio skyriaus vartojamos sąvokos vartojamos taip. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių tarptautinių vežimų tvarką.2 skyriuje „Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. reglamentuojantys kelių transporto veiklą“ (žr.1 poskyrį). reglamentuojančiais keleivių tarptautinius vežimus. rugsėjo 12 d. kaip nurodyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (žr. 2. Apibūdinti „nereguliarius reisus“. įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą tarptautinio susisiekimo maršrutais. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei kitais teisės aktais. įsakymo Nr. keleivių laukimas taksi stotelėje. LR susisiekimo ministro 2005 m. Bendrosios nuostatos. Taksometras – specializuotas taksi paslaugų apskaitos aparatas.2. Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai. Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytos kitokios nuostatos negu šiose taisyklėse. Ekipažas – vežėjo naudojamos transporto priemonės vienas ar 101 .užsakymą. 505. 2.4. įsakymu Nr.2 poskyrį) arba 2.

nepriklausantys specialiajai grupei. tarnaujančius. kelionės metu rezervuotos vietos viešbučiuose ir kituose keleivių aptarnavimo punktuose ir iki išvykimo datos atlikti visi su kelione susiję mokėjimai. įstaiga ar organizacija veža joje dirbančius. darbuotojų vežimas tarp darbo ir gyvenamosios vietų. kai įmonė. su kuria sudaryta vežimo sutartis. parveža atgal į išvykimo vietą. nuvežęs juos į paskirties vietą. specialiaisiais reguliariais reisais. Keleivių vežimas reguliariais reisais įpareigoja vežėją laikytis iš anksto nustatytų eismo tvarkaraščių ir tarifų. Keleiviai savo sąskaita vežami: specialiaisiais reguliariais reisais. Šiais reisais negali būti vežami keleiviai. vienkartiniais reisais. Kitų valstybių tokia įstaiga nurodoma tarptautinėse kelių transporto srities sutartyse tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. besimokančius ar kitaip su ja susijusius asmenis savo transporto priemonėmis. švytuokliniais reisais. švytuokliniais reisais. karių ir jų šeimos narių vežimas iš namų į karių dislokacijos vietas ir atgal). Vežimų klasifikavimas. Keleiviai už atlyginimą vežami: reguliariais reisais. Tokia grupė negali būti suformuota vien tik vežimo paslaugai suteikti. Iš anksto suformuota keleivių grupė – bendro kelionės tikslo vienijama keleivių grupė. dirbantys vežėjo įmonėje. kuriais vežamos specialiosios keleivių grupės (pvz. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai. moksleivių ir studentų vežimas į mokymosi įstaigas ir iš jų. įstaigoje ar organizacijoje pagal darbo sutartį dirbantys vairuotojai. vienkartiniais reisais. kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu. Keleivių vežimo specialiaisiais 102 .. Keleivių tarptautiniai vežimai skirstomi į vežimus už atlyginimą ir vežimus savo sąskaita. kurias vairuoja šioje įmonėje. Reguliarūs reisai – tokie reisai. kelionės metu keleivius paimant arba išleidžiant nustatytuose sustojimo punktuose. Kompetentinga įstaiga – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Inspekcija). Specialieji reguliarūs reisai – tokie reisai. už kelionę apmokėta. Vežimai savo sąskaita – tokie vežimai. kai vežėjas už atitinkamą mokestį veža keleivius iš išvykimo vietos vienoje šalyje į paskirties vietą kitoje šalyje arba.keli vairuotojai bei keleivius aptarnaujantis asmuo ar keli asmenys.

Išvykimo ar paskirties vieta atitinkamai reiškia vietą. kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė vežama tik pirmyn. c) keleivių grupė pakviesta keliauti kitos šalies teritorijoje. tačiau dėl to jie nenustoja būti laikomi reguliariais reisais. kurioje reisas prasideda arba kurioje reisas baigiasi. neįeinantys į reguliarių. specialiųjų reguliarių ir švytuoklinių reisų sąvoką. kuriais iš anksto suformuotos keleivių grupės vežiojamos iš tos pačios išvykimo vietos į tą pačią paskirties vietą. kurioje įregistruotas vežėjas. kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė per visą kelionę vežama ta pačia transporto priemone ir grąžinama į šalį. Vienkartiniai reisai – tai reisai. Tokių reisų metu be šalių kompetentingų įstaigų leidimo keleiviai kelionės metu į transporto priemonę neimami ir neišleidžiami. Švytuokliniai reisai – tokie pakartotiniai išvykimo ir grįžimo reisai. kai: a) keleivių grupė. Pirmas grįžimo reisas ir paskutinis išvykimo reisas atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo. kurioje įregistruotas vežėjas. 103 . kuri bus atvežta į šalį. taip pat aplinkines vietoves 50 km spinduliu. sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant. kurioje įregistruotas vežėjas. Vienkartiniai reisai gali būti: 1) uždarų durų reisai. b) keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti ją atgal į šalį. Kiekviena anksčiau išvykusių keleivių grupė grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu to paties vežėjo aptarnaujamu reisu. 3) išvykimo be keleivių reisai. Pagal šalių kompetentingų įstaigų susitarimą pirmas išvykimo reisas ir paskutinis grįžimo reisas gali būti atliekami tuščiomis transporto priemonėmis. tokie keleiviai sudarys bendrą grupę. kurių metu iš anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje.reguliariais reisais sąlygos gali būti keičiamos pagal keleivių poreikius. suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį. o transporto priemonė tuščia grįžta į šalį. grįžimo be keleivių reisai. kurioje įregistruotas vežėjas. Švytuoklinių reisų atveju keleiviai kelionės metu negali būti paimami ar išleidžiami. kurioje įregistruotas vežėjas. 2) išvykimo su keleiviais. bus atvežta į šalį.

teikiantis paraišką gauti leidimą vežti keleivius reguliariais reisais. įstaigai ar organizacijai leidžiama vežti keleivius savo sąskaita šių taisyklių nurodytais reisais. turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais. Vežti keleivius už atlyginimą šiose taisyklėse nurodytais reisais gali vežėjai. turi būti apipavidalintos pagal susisiekimo ministro 2003 m. be šių taisyklių nurodytų dokumentų.3-155 patvirtintas Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatas Inspekcijos nustatyta tvarka. į kurios teritoriją įvažiuojama arba kurios teritorija kertama. kovo 14 d.Reikalavimai vežėjams ir transporto priemonėms. pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. kurioje jis įregistruotas. Vežti keleivius vienkartiniais reisais leidimų nereikia. privalo turėti pakankamai M2 arba M3 klasės III grupės transporto priemonių. techninius reikalavimus. Vežimų dokumentus. naudojamos vežti keleiviams reguliariais reisais. įsakymu Nr. kad galėtų užtikrinti reguliarių reisų vykdymą. Įmonei. kurie suteikia teisę vežti keleivius šių taisyklių nurodytais reisais. kai to reikalauja šalies. Vežant šiais reisais leidimų nereikia. Vežėjas. vežimų dokumentas yra kelionės lapas. Transporto priemonės. vežėjui išduoda šalies. jei vežimai vykdomi pagal sutartis tarp vežimų užsakovo ir vežėjo (vežant savo sąskaita sutartis nereikalinga). naudojamos keleivių tarptautiniams vežimams. atitinkama kompetentinga įstaiga. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. Vežant keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais. kurių teritorijose vykdo vežimus. turi atitikti tų šalių. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais. yra būtini savo šalies ir atitinkamai kitų valstybių kompetentingų įstaigų leidimai bei kelionės lapai. jeigu ji turi Inspekcijos išduotą liudijimą. kompetentinga įstaiga. Vežant keleivius išvykimo be keleivių reisais. o nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licenciją. Vežti keleivius savo sąskaita licencijos nereikia. Už šių dokumentų išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vežant šiais reisais vežimų dokumentas yra kelionės lapas. Transporto priemonės. Vežimų dokumentai. kurių metu iš 104 .

paskirties šalis ir vieta). kuriame nurodomas maršrutas (išvykimo vieta. kuriame nurodyti pagrindiniai sutarties duomenys (pasirašymo šalis. poilsio ir sienų kirtimo punktai. atstumai tarp šių punktų. Vežant keleivius reguliariais reisais. 3) kai keleivių grupė pakviesta keliauti po kitos šalies teritoriją ir kai kelionės išlaidas apmoka juos pakvietęs asmuo. kurie neatitinka šiose taisyklėse nurodytų specialiųjų reguliarių ir vienkartinių reisų sąlygų. kuriame nurodyti sustojimo punktai. kurioje įregistruotas vežėjas – vežimo sutarties kopija ar kitas dokumentas. tarpiniai. jų pratęsimo ir naudojimo tvarka. kelionės tvarkaraštis turi būti vežėjo suderintas su vežimų užsakovu). vieta ir data. kurioje įregistruotas vežėjas – kviečiančiojo asmens kvietimo laiškas arba jo kopija. – vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis. vieta ir data. švytuokliniais ir vienkartiniais reisais. Paraiškų leidimams gauti pateikimo ir nagrinėjimo. prie vežimų dokumentų pridedamas kompetentingos įstaigos patvirtintas eismo tvarkaraštis. keleivių paėmimo šalis. tokie keleiviai sudarys bendrą grupę. reikia kompetentingos įstaigos leidimo. 2) kai keleivių grupė anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo ir transporto priemonė vyksta parvežti jos atgal į šalį. prie kelionės lapo atitinkamai pridedama: 1) kai keleivių grupė. atvykimo į kiekvieną punktą ir išvykimo iš jo laikai. atstumai nuo maršruto pradžios iki kiekvieno punkto pirmyn ir atgal. kurios metu keleivių grupė buvo nuvežta į kitą šalį.anksto suformuota keleivių grupė bus paimta kitos šalies teritorijoje. kurį turint buvo vykdoma ankstesnė išvykimo kelionė su keleiviais ir grįžimo kelionė tuščia transporto priemone. sudarytą prieš transporto priemonei išvykstant. bus atvežta į šalį. atstumai tarp nurodytų maršruto punktų ir visas maršruto ilgis. sienų kirtimo punktai. Vežti keleivius reisais. kurioje įregistruotas vežėjas – kelionės lapas. vairuotojų darbo ir poilsio laikai atkarpose tarp maršruto punktų (jeigu vežimai vykdomi pagal sutartį tarp vežėjo ir vežimų užsakovo. išvykimo (atvykimo) iš (į) nurodytų (-us) maršruto punktų (-us) data ir laikas. kurioje jie dabar bus paimti. kuri bus atvežta į šalį. leidimų išdavimo. atvykimo vieta). Vežėjas. Vežant keleivius specialiaisiais reguliariais. pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais 105 . suformuota kitos šalies teritorijoje pagal vežimo sutartį.

pateikiama ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki išduotų leidimų galiojimo pabaigos arba planuojamo siūlomų pakeitimų įsigaliojimo. 2) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas bilietų kainoraštis. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. Už paraiškų nagrinėjimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. sienų kirtimo punktai. pagal kurį galima nustatyti. reikalavimus. 5) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtinta tinkamo mastelio žemėlapyje pavaizduota maršruto schema. kokiomis transporto priemonėmis. Prie paraiškos pagal Inspekcijos rekomendacijas pridedama (lietuvių kalba arba originalo kalba su vertimais į lietuvių kalbą): 1) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas eismo tvarkaraštis. darbo (AETR). 3) licencijos vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais ir Bendrijos licencijos kopija. sudarę su kitos šalies vežėju sutartį vykdyti reisus pariteto pagrindais. Vežėjas. kurioje pažymėti visi keleivių paėmimo ir išleidimo. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. sudaryto 1970 m. patvirtinantis apie nustatytos valstybės rinkliavos sumokėjimą. Paraiška pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. kiek. 7) visų paraiškoje nurodytų vežėjų parašais ir antspaudais patvirtintas vairuotojų darbo ir poilsio režimo grafikas.reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia). pateikia Inspekcijai nustatytos formos paraišką. liepos 1 d. padėsianti nagrinėjant paraišką. kita informacija. Ženevoje. ar šis režimas atitiks Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. paraišką 106 . 6) visų paraiškoje nurodytų vežėjų pasirašytos ir antspaudais patvirtintos sutarties kopija. kada ir kuris vežėjas vykdys reisus. 4) informacija apie vežimus paraiškoje nurodytu maršrutu (planuojamas arba jau įvykdytas vežimų apimtis). pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. 8) mokamasis pavedimas su banko žymomis arba kvitas. Paraiškas vežti keleivius reguliariais reisais gali pateikti tik vežėjai. pageidaujantis gauti leidimą vežti keleivius vienkartiniais (kai tokio leidimo reikia) ir švytuokliniais reisais.

Inspekcijos vadovas sudaro komisiją. Tokiu atveju paraiškos nagrinėjimo terminas pratęsiamas vienam mėnesiui. Pritarus vežėjo paraiškai. per kurių teritorijas bus vežami keleiviai. vežėjui raštu nurodydama pagrįstas paraiškos atmetimo priežastis. išskyrus atvejus. jis grąžina paraišką komisijai nagrinėti pakartotinai. Paraiška negali būti atmetama vien dėl to. Paraiškos su šiose taisyklėse nurodytais dokumentais nagrinėjamos jų gavimo eilės tvarka. Tokia pačia tvarka nagrinėjamos ir kitų valstybių kompetentingų įstaigų pateiktos vežėjų paraiškos. arba paraiškoje nurodytu maršrutu ar kai kuriomis jo atkarpomis keleivius veža kiti vežėjai. Į komisiją gali būti kviečiami vežėjų asociacijų atstovai. nurodytų paraiškoje. kad vežėjas siūlo mažesnes keleivių vežimo kainas nei kiti vežėjai. kuri nagrinėja vežėjų paraiškas gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais reisais (kai tokio leidimo reikia). Prie paraiškos pridedamas vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintas detalus kelionės tvarkaraštis. Jei Inspekcijos vadovas nesutinka su komisijos išvadomis. naujas reisas turės neigiamos įtakos veikiančių reguliarių reisų egzistavimui. sudarytas pagal šių taisyklių reikalavimus. kuriomis vykdomi leidime nurodyti vežimai. jei tokie leidimai nėra gauti iš anksto ir Inspekcija nenustačiusi kitokios iš anksto gautų leidimų išdavimo tvarkos. kuriems reikia leidimo. Paraiška atmetama. leidimo galiojimo terminą pratęsus pareiškėjas nesilaikė leidime nurodytų vežimų vykdymo sąlygų. prireikus išduoda leidimus vežėjams arba atmeta paraišką. jeigu: pareiškėjas turimomis transporto priemonėmis nepajėgus vykdyti vežimų. pareiškėjas vykdė vežimus. Inspekcija per 14 dienų nuo komisijos posėdžio protokolo registravimo datos išsiunčia paraiškos ir kitų reikiamų dokumentų kopijas tų valstybių. neturėdamas tokio leidimo arba šiurkščiai pažeidė transporto priemonių techninės būklės ar vairuotojų darbo ir 107 . kai veikiančius reisus vykdo tie patys vežėjai. pratęsti leidimo galiojimo terminą ar pakeisti sąlygas. kompetentingoms įstaigoms. Paraiškos komisijoje išnagrinėjamos per 6 savaites nuo jų gavimo Inspekcijoje. nurodydamas nesutikimo priežastis. ir tvirtina šios komisijos darbo reglamentą. bei nustatytus vežėjų pažeidimus vežant keleivius šiais reisais.pateikia Inspekcijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pirmojo reiso vykdymo dienos.

Vežėjas. bet ir užsienio partnerio vardu. Transporto priemonei sugedus reiso metu ir vežėjui tuo metu neturint kitos transporto priemonės jai pakeisti. vadovaujasi susisiekimo ministro 2003 m. nurodant išvykimo ir paskirties vietas. kuri negali būti vėlesnė kaip 6 mėnesiai nuo leidimų išdavimo dienos. įforminusi leidimą vežti keleivius reguliariais reisais. autobusų eismo Lietuvos Respublikos teritorijoje dažnumas. vežimų maršrutas. kuriose keleiviai bus paimami ir išleidžiami. numatytomis eismo tvarkaraštyje. gruodžio 31 d. Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais galiojimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Inspekcija. jie negali būti perduodami kitiems asmenims. 108 . gavęs šias kopijas. Lietuvos Respublikoje esančios stotys. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja.3-734 patvirtintais Autobusų stočių veiklos nuostatais. Antroje leidimo vežti keleivius švytuokliniais reisais ir leidimo vežti keleivius vienkartiniais reisais pusėje turi būti dedamos Lietuvos Respublikos muitinių žymos apie įvažiavimo bei išvažiavimo datas ir antspaudai. Vežėjas tokias sutartis sudaro ne tik savo. vežėjams sudarius sutartį dėl transporto priemonės su vairuotoju nuomos. Leidime vežti keleivius reguliariais reisais nurodoma: leidimo numeris. per 30 dienų privalo Inspekcijai raštu pranešti reguliarių reisų vykdymo pradžios datą. ir leidimų galiojimo laikotarpiui sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikoje esančiomis autobusų stotimis. reisas gali būti pabaigtas su kito vežėjo transporto priemone. Ji gali būti trumpesnė pareiškėjo prašymu arba pagal šalių. jam išduodami leidimų originalai.poilsio režimo reikalavimus. Prie leidimo vežti keleivius reguliariais reisais pridedamas Inspekcijos patvirtintas eismo tvarkaraštis. leidimo galiojimo terminas. vežėjo pavadinimas ir adresas. įsakymu Nr. dėl reisus vykdančių vežėjų aptarnavimo stotyse ir bilietų keleiviams pardavimo stočių kasose. kompetentingų įstaigų susitarimą. esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje. leidimo išdavimo data. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo vieta ir laikas. Leidimai išduodami vežėjo vardu. aptarnaudamos vežėjus. duoda vežėjui leidimo ir patvirtinto tvarkaraščio kopijas. tarpinės stotys. gavęs jo įgaliojimą. Vežėjui pateikus sutarčių kopijas.

Kelionės lapai. leidimo galiojimas panaikinamas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo. Inspekcija turi teisę panaikinti leidimą vežti keleivius reguliariais ir švytuokliniais reisais. bei vairuotojų pa-rašais. Leidimo vežti keleivius reguliariais reisais galiojimą Inspekcija panaikina pasibaigus kitų šalių kompetentingų įstaigų išduotų leidimų vežti keleivius tais pačiais reisais galiojimo terminui. taip pat specialiaisiais reguliariais ir vienkartiniais reisais (kai tokio leidimo reikia). ar numatytu laiku be pateisinamų priežasčių nepradėjo vykdyti šių vežimų.Leidimų galiojimo pabaiga. Kelionės lapai ar jų knyga turi būti saugomi vežėjo įmonėje ir negali būti perduoti kitam vežėjui. Pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar jį panaikinus. kuriomis turi būti vykdomi leidime ir patvirtintame eismo tvarkaraštyje nurodyti vežimai. Vežėjas atsako už teisingą kelionės lapų užpildymą. 109 . Kelionės lapas turi būti patvirtintas vežėjo vadovo ar atsakingo už keleivių vežimą asmens parašu. Antrasis (baltos spalvos) saugomas vežėjo įmonėje. nurodytos vežėjo pranešime. pavardę. Leidimas vežti keleivius vienkartiniais arba švytuokliniais reisais nustoja galioti kitą dieną po paskutinio leidime nurodyto reiso įvykdymo arba nuo datos. jei vežėjas šių taisyklių nustatyta tvarka nesikreipė dėl jų galiojimo termino pratęsimo. vežėjas leidimą privalo grąžinti Inspekcijai ne vėliau kaip per 15 dienų. Pirmasis (žalios spalvos) kelionės lapas transporto priemonėje privalo būti kelionės metu. Jeigu keleivių vežiojimo poreikio nėra. Kelionės lapų knyga susideda iš 25 porų (žalios ir baltos spalvos) atskiriamų kelionės lapų (3 priedas). Kelionės lapą kiekvienam reisui įskaitomai didžiosiomis raidėmis dviem egzemplioriais (žalios ir baltos spalvos lapai su tuo pačiu numeriu) užpildo vežė-jas prieš autobusui išvykstant iš nuolatinės stovėjimo vietos. Kelionės lapai sunumeruoti nuo 1 iki 25. jei leidimą turintis vežėjas pakartotinai pažeidžia Lietuvos Respublikos tarptautines kelių transporto srities sutartis arba sąlygas. kai Inspekcija gauna iš vežėjo motyvuotą pranešimą apie numatomą vežimų nutraukimą. Kiekviena knyga ir joje esantys kelionės lapai turi savo numerį. nurodant jo vardą. arba po trijų mėnesių po to. Kelionės lapus ar jų knygą vežėjo vardu išduoda Inspekcija.

sudarytą pagal šių taisyklių reikalavimus. vykdanti vežimus savo sąskaita. patvirtinančius jų ryšį su šia įmone. kelionės metu privalo turėti dokumentus. Įmonė. tvarkaraštį. Liudijimas jo turėtojui suteikia teisę vykdyti keleivių tarptautinius vežimus savo sąskaita. įstaigoje ar organizacijoje dirbantys. tarnaujantys. Apie veikiančių reguliarių reisų 110 . įstaigos ar organizacijos vadovo parašu ir antspaudu patvirtintą kelionės tvarkaraštį. Tarptautinės kelionės metu vairuotojas privalo turėti liudijimą transporto priemonėje ir pateikti jį kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. Įmonė. Šiose taisyklėse nurodyto reiso atveju keleivių sąrašas gali būti sudarytas keleivių įlipimo kitos šalies teritorijoje metu. įstaigai ar organizacijai išduoda Inspekcija. įstaiga ar organizacija veža savo sąskaita. Vežėjai. nuo reisų vykdymo pradžios privalo vežti keleivius tarp eismo tvarkaraščiuose numatytų išvykimo. Liudijimą didžiosiomis raidėmis užpildo Inspekcija. gavę visus leidimus ir įvykdę šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus. prieš įsigydamas naujus. Vežėjai autobusų stotyse. išnaudojęs visus kelionės lapus. įstaigos ar organizacijos vadovas liudijime parašu ir antspaudu patvirtina jame pateiktų duomenų teisingumą. tarpinių ir paskirties miestų autobusų stočių bei iki leidimų galiojimo pabaigos užtikrinti nepertraukiamas ir reguliarias vežimų paslaugas leidime nurodytomis sąlygomis. Įmonės. Liudijimas vežimams savo sąskaita. Įmonėje. besimokantys ar kitaip su ja susiję asmenys. pateikia Inspekcijai prašymą. Liudijimas išduodamas vieneriems metams. o ekipažai transporto priemonėse privalo teikti keleiviams informaciją apie maršrutą. įstaiga ar organizacija. Apie reguliarių reisų vykdymą vežėjas atsiskaito Inspekcijai jos nustatyta tvarka. išnaudotus kelionės lapus ir jų panaudojimo ataskaitą pateikia patikrinti Inspekcijai jos nustatyta tvarka. kad bus vykdomos šiose taisyklėse nurodytos sąlygos.Vežėjas gali naudoti iš anksto sudarytą vežėjo parašu ir antspaudu patvirtintą keleivių sąrašą. kuris atskiru lapu pridedamas prie kelionės lapo. sustojimo vietas. kelionės metu taip pat privalo turėti kelionės lapą bei įmonės. Liudijimą įmonei. tarifus ir aptarnavimą. Vežėjas. įstaiga ar organizacija. norinti gauti liudijimą. patvirtindama. įstaiga ar organizacija. kuriuos įmonė. Vežėjų ir ekipažų pareigos.

į kurią jam leista įvažiuoti. įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką. atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Informaciją apie tai eismo tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims perduoda Inspekcija. maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse. važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu. padengimą. iš kurios jis atvyko. susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šiose taisyklėse išvardytas valstybes. jeigu jis negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę. laiku nuvežti keleivius į paskirties vietą. išdavusią kelionės dokumentą. atsisako jį vežti. saugumą. vykstančių kelių transporto priemonėmis. ypač važiavimo greičio bei darbo ir poilsio laiko režimo. prisiimti atsakomybę už lėšų. įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę. vežėjai ir ekipažai privalo stengtis nuvežti keleivius kaip galima mažiau vėluodami. vežėjas. transporto priemonės gedimas.) neįmanoma laiku nuvežti keleivių į paskirties vietą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos reikalavimu nedelsdamas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų: a) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. 111 . c) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. b) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę. Vežėjai ir ekipažai privalo užtikrinti keleivių. reikalavimų. gavusi vežėjo pranešimą. Jei šie asmenys neįleidžiami į Lietuvos Respubliką arba vežėjas. tačiau jokiu būdu nepažeisdami sau-gaus eismo. force majeure aplinkybės ir pan.vykdymo nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams autobusų stotyse turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Jeigu dėl ne nuo vežėjų ir ekipažų priklausančių aplinkybių (neplanuotas užtrukimas kertant valstybės sieną. jei tokios galimybės nėra. arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui. 2) vežėjas privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba. Vežėjai ir ekipažai privalo: 1) vykdyti Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme nustatytas pareigas vežant užsieniečius (ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečius).

susijusių su keleivių vežimu ir eismo organizavimu. atliekančių savo pareigas. važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais. Bilietai važiuoti reguliariais reisais keleiviams parduodami stočių arba kitur įrengtose kasose. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui. sudaryto 1970 m. patvirtinančius jų priklausomybę specialiajai keleivių grupei. kurioje baigiasi maršrutas) kalbomis. Į kiekvieną transporto priemonę parduodama tiek bilietų. išskyrus vežamus reguliariais reisais. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. kelionės metu privalo turėti bilietus. išvykimo ir grįžimo datos bei buvimo paskirties vietoje trukmė. reikalavimus. 4) laikytis Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. kad įsitikintų. Bilietas gali būti spausdinamas ir dviem (valstybės ir anglų arba šalies. Keleivių kelionės dokumentai. Keleivių ir bagažo vežimas. reikalavimų. 112 . bei vykdyti teisėtus Inspekcijos ir kitų kontrolės teisę turinčių pareigūnų. Specialiųjų reguliarių reisų metu keleiviai privalo turėti dokumentus. Ženevoje. maršrutas. į kurį jis parduotas. Ekipažai privalo laikytis Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. Vežėjai ir ekipažai turi teisę tikrinti keleivių dokumentus. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. kelionės metu privalo turėti individualų ar grupinį kelionės apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. išskyrus specialiuosius reguliarius reisus. eismo taisyklių ir kitų teisės aktų. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. o keleiviai privalo pateikti prašomus dokumentus. Keleiviai. turėtų kelionės dokumentus. ar keleivis turi kelionės dokumentus. kad pirmiau nurodyti užsieniečiai. Bilietas turi būti atspausdintas jį parduodančios šalies valstybės kalba. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. kiek joje yra gamyklos gamintojos įrengtų sėdimųjų vietų. Vežti keleivius galima tik transporto priemonės sėdimose vietose. paslaugų kaina. darbo (AETR). kuriame nurodomi keleivio ar keleivių grupės vardai ir pavardės. per kurių teritorijas veža keleivius. reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos.3) užtikrinti. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus. važiuojantys reguliariais reisais. liepos 1 d. Keleiviai. Keleiviai kelionės metu privalo turėti kelionės dokumentus.

Transporto priemonėje rasti daiktai saugomi vežėjo būstinėje ar kitoje daiktų saugumą garantuojančioje vietoje. kurių įvežimą ar išvežimą draudžia šalių. Priimant iš keleivio vežti bagažą bagažinėje. atsižvelgdami į savo šalies teisės aktų normas. Ekipažų dokumentai. keleivis nemokamai gali vežti transporto priemonės bagažinėje vieną bagažą. Kelių transporto priemonės ekipažo nariai kelionės metu privalo turėti: asmens dokumentus. kuris padedamas tam tikslui įrengtose vietose. kuriame nurodoma bagažo būklė ir vieta. Daiktų saugojimo terminus. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm. Kiekvienas keleivis transporto priemonės salone gali nemokamai vežti vieną rankinį (iki 5 kg svorio) bagažą. neatsiimtų daiktų realizavimo tvarką ir mokesčius už daiktų saugojimą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. Keleivio rankinis bagažas turi būti padėtas taip. dvokiančias. gyvūnus ne narvuose. Transporto priemonėmis draudžiama vežti radioaktyvias. aštrius daiktus. transporto priemonės licencijos kortelę. daiktus. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. jei bagažinėje yra laisvos vietos. išskyrus rankinį. Papildomas bagažas gali būti vežamas. lengvai užsidegančias. suslėgtas arba suskystintas dujas. sprogstančias. kurių teritorijomis važiuojama. Apie papildomą bagažą keleivis privalo vežėjui pranešti prieš kelionę. gailias medžiagas.Keleivių vežimo reguliariais reisais kainas ir lengvatas tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. Be rankinio bagažo. Bagažas. daiktus. transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros (pilkos spalvos) taloną. o svoris ne didesnis kaip 25 kg. smailius. Papildomo bagažo vežimo mokėjimo sąlygas ir vežimo kainą tarpusavio susitarimu nustato pariteto pagrindais reisus vykdantys vežėjai. kurie gali ištepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius. gali būti vežamas tik transporto priemonės bagažinėje. vairuotojo pažymėjimą. teisės aktai. kad nekeltų pavojaus transporto priemonės saugumui bei nekliudytų keleiviams ir ekipažui. o nuo Lietuvos Respublikos 113 . kiekvienam bagažo vienetui išduodamas bagažo kvitas.

Ženevoje. vežimų dokumentus. transporto priemonės su vairuotoju nuomos sutartį (kai dėl techninių kliūčių vežimui reguliariu reisu laikinai naudojama nuomota kito vežėjo transporto priemonė). Ekipažai ir keleiviai privalo pateikti šiose taisyklėse nurodytus dokumentus kontrolės teisę turintiems pareigūnams reikalaujant. organizacijų Inspekcijos funkcijoms atlikti reikalingus duomenis. techninę būklę. 114 . Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruoti vežėjai. kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai. 5) tikrinti. tarp jų – keleivių bilietus. taip pat tikrinti. vykdoma jo kontrolė bei tvarkoma apskaita. keleivių vežimo dokumentus. atlikdami savo pareigas. dokumentus (jų kopijas ar išrašus). liepos 1 d. darbo (AETR). kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie vežėjų veiklą. vairuotojų darbą. nurodytus šiose taisyklėse. atitinkančius Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų. patvirtintą vežėjo parašu ir antspaudu (kai keleiviai vežami reguliariais reisais). sudaryto 1970 m. 2) sustabdyti transporto priemones. ar teisingai vykdomi vežimai. ar laikomasi darbo ir poilsio laiko režimo.įstojimo į Europos Sąjungą datos – Bendrijos licencijos kopiją. 4) be išankstinio įspėjimo nekliudomai įeiti į įmonės patalpas ir teritoriją bei tikrinti Inspekcijos kompetencijai priklausančius dokumentus. darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus. kelių transporto priemonės ekipažo vardinį sąrašą (kai keleiviai vežami reguliariais reisais). sustabdyti tolesnį reiso vykdymą. reikalavimus. valstybinės techninės apžiūros atlikimo periodiškumą. 3) laikinai sulaikyti transporto priemonės. įstaigų. Inspekcijos pareigūnai. bilietų kainoraštį. bagažo kvitus. kaip laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. bilietus ir bilietų kontrolės lapą. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. tikrinti jų matmenis. taip pat keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus. įformintas pažeidimas. arba liudijimą keleivių vežimui savo sąskaita. iki bus pašalinti pažeidimai. arba duoti kitus nurodymus. ekipažo. Kontrolės vykdymas kelyje ir vežėjo įmonėje. privalo leisti kontrolės teisę turintiems pareigūnams tikrinti. vykdantys keleivių tarptautinius vežimus. turi teisę: 1) gauti iš įmonių. iki bus įvykdyti teisėti pareigūnų reikalavimai. apipavidalinimą. transporto priemones. kaip organizuotas įmonėse vairuotojų darbo ir poilsio režimas.

norint vežti keleivius savo sąskaita. Apibūdinti „vienkartinius reisus“. ekipažai ir keleiviai atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus. 5. Už šių taisyklių bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių kelių transporto srityje pažeidimus vežėjai. vežant keleivius reguliariais reisais? 8. 6. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“. Kur ir kaip nagrinėjamos vežėjų paraiškos gauti leidimus vežti keleivius reguliariais arba specialiaisiais reguliariais tarptautiniais reisais? 13. Apibūdinti „švytuoklinius reisus“. Kas nustato kainas ir lengvatas. vežant keleivius tarptautiniais maršrutais reguliariais reisais? 115 . 2. Už keleivių. Kokie dokumentai reikalingi. Apibūdinti „reguliarius reisus“. Kokie dokumentai reikalingi. ir kas jį išduoda? 14. Apibūdinti „specialiuosius reguliarius reisus“. 4. kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir neturi kelionės dokumentų. Kokie dokumentai reikalingi. vežimą vežėjai ir ekipažai atsako pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymą Kontroliniai klausimai 1. Ką turi sudaryti vežėjai. 7. prieš pateikdami paraišką vežti keleivius reguliariais tarptautiniais reisais? 12. Kokie dokumentai reikalingi. reikalingų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Kokį dokumentą kelionės metu turi turėti keleiviai. vežant keleivius vienkartiniais reisais? 11. važiuojantys švytuokliniais arba vienkartiniais reisais? 15. 3.Atsakomybė. vežant keleivius specialiaisiais reguliariais reisais? 10. Apibūdinti „vežimus savo sąskaita“. Koks dokumentas būtinas. vežant keleivius švytuokliniais reisais? 9.

3-62. laiku). dažniu. autobusų ekipažams bei asmenims. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 2006 m. atitinkančių šių taisyklių reikalavimus. privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) turėti licenciją. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija). kad būtų vykdomi Lietuvos 116 . Reikalavimai vežėjams. pageidaujantiems vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. išduodanti leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais: vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo – atitinkamos savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. 3) per pastaruosius 1 metus nebuvo panaikintas jų turėtas leidimas (leidimai). įsakymu Nr. naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti. numato vežėjų. Bendrosios nuostatos. kad užtikrintų keleivių vežimą leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis (trasa. vežėjams. Vežėjai.3. Vartojamos sąvokos: Kompetentinga įstaiga – institucija. nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas. 2) turėti pakankamai transporto priemonių. 4) turėti sąlygas ir užtikrinti. kaip apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje. (toliau – taisyklės). vasario 14 d. Šios taisyklės yra privalomos savivaldybių institucijoms bei jų įgaliotoms įstaigoms. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip. teises ir atsakomybę už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą.2. kontroliuojantiems keleivinį kelių transportą. pageidaujantys gauti leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutu (toliau – leidimas). tolimojo reguliaraus susisiekimo – Valstybinė kelių transporto inspekcija.4. pareigas.

2000. įsakymu Nr. taip pat dėl apsvaigimo nuo narkotikų. kad jų vairuotojai prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo (girtumo). reikalavimus.44-1073. patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m.. naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. 5) turėti sąlygas patikrinti ir užtikrinti. Nr.47-1548) 26 straipsnio. apie tai pažymint kelionės lape.55 (Žin. turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų.30-1266). atsižvelgdamos į visuomenės interesus. Leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda atitinkamų savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. Kelių transporto priemonės.. Leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Reikalavimai transporto priemonėms. Vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi.. gali nustatyti papildomus ekologinius. Nr. Nr. naudojamoms vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. Kelių transporto priemonėms. komforto ir kitus reikalavimus kelių transporto priemonėms. keičiami ir panaikinami atitinkamos 117 . Kompetentingos įstaigos. kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. 1998. 2003.24-628.92-2883) 7 straipsnio reikalavimai. vasario 12 d. apie tai vežėjo atsakingam už transporto priemonių techninę būklę asmeniui pažymint kelionės lape. kurios naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin. turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra ir įgyta licencijos kortelė (Bendrijos licencijos kopija). 1995. vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Nr.Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin. kad būtų vykdomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio reikalavimai ir kad jų naudojamos transporto priemonės prieš išvažiuodamos į reisą yra tvarkingos ir tinkamai sukomplektuotos. 2004. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygos. Nr.

jei keleivių susisiekimo negalima užtikrinti visų pirma pakeičiant vežimo sąlygas (trasą.). Kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą vežėjui parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu pagal 118 . Nustatant naujus arba keičiant esamus maršrutus turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų. o vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršruto.. kur yra autobusų stotys.165 (Žin. pradėdama arba keisdama vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutą. Nr.3-734 (Žin. per kurių teritorijas eina maršruto trasa. reikalavimus. kad transporto priemonių eismo intervalai atitiktų keleivių srautą. įsakymu Nr. šio maršruto tvarkaraštį turi suderinti su savivaldybių. kurio trasa eina per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. laiką. 1996. Miestuose ir gyvenvietėse. Maršrutai gali būti nustatomi tik tomis gatvėmis ir keliais. Nr. gegužės 8 d. Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami. tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai turi prasidėti ir baigtis šiose stotyse. patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d.savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos iniciatyva. jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan. įsakymu Nr. turinčios suteiktą kategoriją pagal Autobusų stočių veiklos nuostatų.. – ir Valstybine kelių transporto inspekcija. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. centro turi būti užtikrinamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi. o tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutai – Valstybinės kelių transporto inspekcijos iniciatyva. jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama. kaip administracinio vieneto. dažnį. kurie atitinka Reikalavimus gatvėms ir keliams. 2004. vežančių keleivius esamais maršrutais.9-248). Planuojamo arba keičiamo maršruto reisai turi būti taip priderinti prie esamų maršrutų reisų. tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones. transporto priemonių talpą) esančiuose maršrutuose. Vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės. institucijomis arba jų įgaliotomis įstaigomis.50-1210). patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. Savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga.

pateikia vežėjui raštišką pasiūlymą vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. Šiuo atveju vežėjas parenkamas vežti keleivius tik papildomais reisais. Kompetentinga įstaiga. Vežėjas. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos.. jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas. šiai įstaigai pasiūlius. apie tai pranešęs kompetentingai įstaigai. planuodama pakeisti maršrutą arba pradėti papildomus reisus. turi per 7 dienas pranešti. kompetentingai įstaigai pasiūlius. Konkursas organizuojamas. ar sutinka ir ar gali vežti keleivius pakeistu maršrutu arba papildomais reisais nuo siūlomos datos. kaip tai nurodyta šių taisyklių 2) ir 3) punktuose. jei jo trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų lyginant su kiekvienu esamu maršrutu atskirai). rugsėjo 4 d.86-3910). organizuodamos konkursus. Vežėjas. gavęs tokį pasiūlymą. kai pratęsti terminą nepageidauja pats vežėjas). Vežėjas gali pasiūlyti ir kitą datą. 5) kompetentinga įstaiga nusprendė nepratęsti vežėjui išduoto leidimo galiojimo termino. panaikina stoteles ar papildo maršrutą naujomis stotelėmis. 6) vežėjas atsisako vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu. jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas. atsisako vežti keleivius papildomais reisais. pakeičia arba sutrumpina maršrutą. kai: 1) kompetentinga įstaiga nustato naują maršrutą (maršrutas laikomas nauju. 2003. patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu. kuriam kompetentinga įstaiga leidimą panaikino arba nepratęsė jo galiojimo termino vadovaudamasi šių taisyklių nuostatomis (išskyrus atvejį. kuri darbo tvarka 119 . nutarimu Nr. 4) kompetentinga įstaiga nusprendė panaikinti vežėjui išduotą leidimą. 2) kompetentinga įstaiga pratęsia. Nr. 1 metus nuo leidimo panaikinimo ar jo galiojimo termino nepratęsimo datos negali dalyvauti kompetentingos įstaigos organizuojamuose konkursuose.šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas. 3) kompetentinga įstaiga pradeda papildomus maršruto reisus.1132 (Žin. vadovaujasi Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka.

kuriame. suteikiančią teisę vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinama pasilikus kopiją). dar neturintiems reikiamų transporto priemonių.derinama su kompetentinga įstaiga. 7) jei pageidaujama gauti leidimą vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu. Kompetentinga įstaiga gali nuspręsti leisti (apie tai nurodydama konkurso dokumentuose) dalyvauti konkurse vežėjams. šiai įstaigai pateikia šiuos dokumentus (jei kompetentinga įstaiga konkurso dokumentuose nenurodo kitaip): 1) šios įstaigos nustatytos formos paraišką. įrodančius. Vežėjas. kur vairuotojai turės pertraukas ir ilsėsis. 5) vairuotojų darbo ir poilsio dirbant maršrute grafiką. atsižvelgiant į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. Per šį 3 mėnesių laikotarpį keleiviai vežami nepakeistu maršrutu. kad vežėjas turės nustatytus reikalavimus atitinkančių transporto priemonių. kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą kitam vežėjui parinkti ir po 3 mėnesių nuo vežėjo atsisakymo panaikina šiam vežėjui išduotą leidimą vežti keleivius keičiamu maršrutu. išskyrus šių taisyklių 3) punkte nurodytą atvejį. pertraukų ir poilsio laikotarpiai ir vietos. buvimo darbo vietoje. dalyvaujantis kompetentingos įstaigos organizuojamame konkurse. 3) licenciją. 4) kelių transporto priemonių. kurios bus naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. Tokiu atveju vežėjas turi pateikti kompetentingos įstaigos nustatytus dokumentus. Vežėjui atsisakius vežti keleivius pakeistu maršrutu ar papildomais reisais. sąrašą ir šių transporto priemonių licencijos korteles (Bendrijos licencijos kopijas) vežti keleivius atitinkamoje teritorijoje (grąžinamos pasilikus kopijas) arba įmonės antspaudu ir vadovo parašu patvirtintas kopijas. kitokio darbo. 120 . 2) įmonės registravimo pažymėjimą (grąžinamas pasilikus kopiją). – informaciją apie maksimalių keleivių vežimo tarifų dydžių suderinimą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir siūlomų keleivių vežimo tarifų lentelę. 6) kitus šių taisyklių nustatytų reikalavimų atitikimą patvirtinančius dokumentus (grąžinami pasilikus kopijas). turi būti nurodyta vairavimo.

Sutarties turinį ir galiojimo terminą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. Sutarties ir leidimo (-ų) 121 . sudaro visuomenės aptarnavimo sutartį (toliau – sutartis). Tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių. Leidimo galiojimo terminas turi atitikti sutarties galiojimo terminą. Su konkursą laimėjusiu vežėju savivaldybės vykdomoji institucija. Kompetentinga įstaiga. Vežėjui išduodama tiek leidimų egzempliorių. Sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 5 metams tomis pačiomis sąlygomis. Su konkursą laimėjusiu vežėju Valstybinė kelių transporto inspekcija sudaro keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais sutartį arba papildo jau sudarytą sutartį (toliau – sutartis). jis gali būti pratęsiamas.8) kitus konkurso dokumentuose nurodytus dokumentus. Sudarydami reguliaraus susisiekimo maršruto tvarkaraštį. atstumai nuo pradinės stotelės iki kiekvienos kitos stotelės. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka. kiek transporto priemonių reikia keleiviams vežti leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. atstumai tarp šių stotelių. pavadinimai. kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai. kompetentingai įstaigai su vežėju sudarant naują sutartį ir išduodant naują (-us) leidimą (-us). kompetentinga įstaiga ir vežėjas turi atsižvelgti į nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmes. atvykimo į stoteles ir išvykimo iš jų laikai. jei pratęsti sutartį ir leidimą (-us) pageidaujantis vežėjas laikėsi šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimas. galiojimo pratęsimas ir panaikinimas. sudariusi su vežėju sutartį. kaip nustatyta šiose taisyklėse. Sutartis sudaroma ne ilgiau kaip 5 metams. šiam vežėjui išduoda leidimą (-us) vežti keleivius sutartyje nurodytu (-ais) maršrutu (-ais). Pasibaigus sutarties ir leidimo (-ų) galiojimo terminui. galiojimas.

Leidime vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu papildomai nurodomos svarbesnės tarpinės stotelės. jei vežėjas nesilaikė šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų.130 (Žin. 4) per 14 dienų nuo leidimo išdavimo dienos arba kitos sutartyje nurodytos datos be svarbių priežasčių nepradėjo vežti keleivių leidime ir tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis arba nutraukė keleivių vežimą. 3) kelių transporto priemonės tipas ir talpa. apie tai nustatyta tvarka nepranešęs kompetentingai įstaigai. 6) leidimą pasirašiusio asmens pareigos. įsakymu Nr. susijusias su keleivių vežimo veikla. balandžio 15 d. 4) leidimo išdavimo data. Leidimo formą nustato kompetentinga įstaiga. pavardė ir parašas. 5) leidimo galiojimo pabaigos data. 2) netenka licencijos (licencija buvo panaikinta) arba pažeidžia Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles. vardas. Kompetentinga įstaiga turi teisę panaikinti leidimą. nurodant maršruto pradžios ir pabaigos punktus. jeigu vežėjas: 1) nesilaiko šių taisyklių reikalavimų ir sutartyje nustatytų sąlygų.galiojimo terminas nepratęsiamas. Leidime turi būti nurodoma: 1) maršrutas. 1997. bilietų kainų ir tarifų taikymo reikalavimus arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės (Bendrijos licencijos kopijos). 2) vežėjo pavadinimas. 122 . Transporto priemonėje turi būti leidimas ir kompetentingos įstaigos įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintas tvarkaraštis. 5) siekdamas gauti leidimą kompetentingai įstaigai pateikė klaidinančią informaciją. Leidimas be patvirtinto tvarkaraščio negalioja. o leidime vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutu – autobusų stotys. įmonės kodas ir adresas. Nr.34-859). 3) laiku nepateikia kompetentingai įstaigai arba pateikia suklastotas arba iškraipytas sutartyje numatytas ataskaitas. patvirtinti antspaudu.. vairuotojų darbo ir poilsio režimą. patvirtintas susisiekimo ministro 1997 m. per kurias važiuojama.

2) vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu. gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kitu šių taisyklių 123 . Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti keleivių vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutu esant neišvažiuojamiems keliams. sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms. ketinantis atsisakyti vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu.Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą arba nepratęsti leidimo galiojimo termino kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki leidimo panaikinimo arba galiojimo pabaigos datos. nurodydamas atsisakymo priežastis. Leidimas panaikinamas. Jei tolesnė keleivių vežimo šiuo maršrutu veikla yra netikslinga ir kompetentinga įstaiga nusprendžia panaikinti šį maršrutą. turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu. apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius turi raštu pranešti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai. vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. įvykus stichinėms nelaimėms. Praradusiam leidimą vežėjui išduodamas naujas leidimas. Už leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. kilus grėsmei saugiam eismui. laiku ir dažnumu. nurodytais leidime ir tvarkaraštyje. Vežėjai. Vežėjas. pareigos ir atsakomybė. Tokiu atveju leidimas panaikinamas praėjus 1 mėnesiui nuo pranešimo apie maršruto panaikinimą išsiuntimo vežėjui registruotu laišku dienos arba per kitą kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitartą terminą. Vežėjas. 3) kompetentinga įstaiga panaikina maršrutą. Vežėjas iki leidimų galiojimo pabaigos privalo vežti keleivius nustatytu maršrutu. šis terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio arba kito kompetentingos įstaigos ir vežėjo susitarto termino. jam pateikus paaiškinimą apie leidimo praradimo aplinkybes. privalo atsiskaityti leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka. Vežėjo ir ekipažų teisės. Leidimas panaikinamas praėjus 3 mėnesiams nuo nurodyto pranešimo gavimo datos. kai: 1) vežėjas atsisako vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu. apie tai nedelsiant pranešdamas tvarkaraštyje nurodytoms autobusų stotims ir leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje nustatyta tvarka.

gavusi nurodytą informaciją ir dokumentus. su kuriuo sudarė bendradarbiavimo sutartį.nustatytus reikalavimus atitinkančiu vežėju ir pavesti jam vežti keleivius leidime nurodytu maršrutu pagal šių taisyklių reikalavimus ir sutartyje nustatytas sąlygas. Ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims licencijos kortelę (Bendrijos licencijos kopiją). išduoto vežėjui. Esant trumpalaikiam keleivių srautų padidėjimui vežėjai. kiek vežėjui yra išdavusi leidimų egzempliorių. be kitų dokumentų. Papildomų transporto priemonių ekipažai privalo pateikti kontrolės teisę turintiems asmenims įmonės vadovo parašu ir antspaudu patvirtintas nurodyto Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimo ir leidimo su patvirtintu tvarkaraščiu kopijas ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį. leidimą su kompetentingos įstaigos patvirtintu tvarkaraščiu ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus. Atsakomybė už vežėjo ir kompetentingos įstaigos sutartyje nustatytų sąlygų laikymąsi tenka vežėjui. bei šiose taisyklėse nurodytus šio vežėjo dokumentus. turi pateikti kompetentingos įstaigos patvirtintos vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopiją ir leidimo. Ekipažas. originalą. jei yra tai leidžiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimas. su kuriuo ketina sudaryti bendradarbiavimo sutartį. su kuriuo kompetentinga įstaiga sudarė sutartį. ar siūlomas vežėjas atitinka nustatytus reikalavimus. turintys leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais. gali patvirtintame tvarkaraštyje nurodytais reisais vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis. ketinantis sudaryti tokią sutartį. kuriuos vežėjas perduoda kitam vežėjui. Kompetentinga įstaiga. Vežėjas. Kompetentinga įstaiga patvirtina tiek vežėjų bendradarbiavimo sutarties kopijų egzempliorių. Jeigu siūlomas vežėjas atitinka šiuos reikalavimus. vežėjas. turi per 14 dienų patikrinti. turintis kompetentingos įstaigos išduotą leidimą. sudaro su kitu vežėju bendradarbiavimo sutartį ir pateikia ją kompetentingai įstaigai. vežantis keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutu. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už šių taisyklių ir kitų keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės aktų 124 . apie tai turi informuoti leidimą išdavusią kompetentingą įstaigą ir pateikti jai informaciją apie vežėją.

2004 m. balandžio 15 d. nustačiusi pažeidimus. privalo pareikalauti iš vežėjo. Kokiais atvejais nustatomi nauji arba keičiami esantys reguliaraus susisiekimo maršrutai? 4.4.pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. 335 redakcija (pakeitimai 2004 m. Kada kompetentinga įstaiga turi teisę anuliuoti leidimus? 10. Kaip nustatomi vežėjo santykiai su kompetentinga įstaiga dėl maršruto organizavimo? 7. Nr. keisti ir panaikinti maršrutus? 2. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministerijos 1997 m. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės (toliau – taisyklės) numato kelių transporto 125 . Kada ir kaip vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarių maršrutų autobusų eismą? 9. sausio 9 d.4. turintis leidimą. lapkričio 13 d. 2006 m. Kas turi teisę leisti nustatyti. Nr.130. Kada vežėjai gali vežti keleivius papildomomis transporto priemonėmis? 2. įsakymo Nr. pavesti kitam vežėjui vežti keleivius? 8. kuriam išduotas leidimas. Kas išduoda leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais? 3... Bendrosios nuostatos. kad pastebėti jo darbo trūkumai būtų pašalinti nedelsiant arba per kompetentingos įstaigos nustatytą terminą. Nr. Kompetentinga įstaiga. Su kuo turi suderinti maršruto tvarkaraštį savivaldybės institucija? 5.3-35. Ar gali vežėjas.3-370).. Vežėjai turi teisę apskųsti kompetentingos įstaigos sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Kada organizuojamas konkursas vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti? 6. spalio 1 d. įsakymu Nr. Kontroliniai klausimai 1. sausio 19 d.3-433 ir 2008 m.

išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. 126 . Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip. Šiose taisyklėse sąvoka keleivis apibrėžiama kitaip nei kituose dokumentuose. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu šios taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms. Kompetentinga įstaiga – savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą). Keleivis – fizinis asmuo. išduodanti vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais. visiems vežėjams. teises ir atsakomybę.verslininkų. naudojančių transporto priemones keleiviams vežti (toliau – vežėjai) ir asmenų. Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją arba Bendrijos licenciją transporto priemonėmis. besinaudojančių transporto priemonėmis (toliau – keleiviai) pareigas. transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Vartojamos sąvokos. ekipažams ir keleiviams. turinčiomis atitinkamai licencijos kortelę arba Bendrijos licencijos kopiją. Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone. ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija). Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos. maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. Pagal šias Taisykles savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių vietinio vežimo kelių transporto priemonėmis taisykles. troleibusais ir maršrutiniais taksi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais. Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui autobusais.

Vežėjas. Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą. privalo gauti leidimą. Šių leidimų išdavimą ir naudojimą nustatyto Susisiekimo ministerijos patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. 2004 m. o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Autobusų stočių veiklos nuostatų (Žin. o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimu. kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintus reikalavimus gatvėms ir keliams. Vežėjas. kompetentingos įstaigos patvirtintą eismo tvarkaraštį. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į stotis ir stoteles. 127 . kasos aparatą (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Nr. transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną. Eismo organizavimas. vietiniai reguliaraus eismo maršrutai nutraukiami savivaldybės. kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. turintis leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu. ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus. o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių. dėl mokesčių už stočių teikiamas paslaugas mokėjimo.. leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu. numatytas eismo tvarkaraštyje jame nustatytu laiku. bilietus ir bilietų kontrolės lapą.. licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.9-248) nustatyta tvarka turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į stočių ir stotelių tvarkaraščius. bilietų kainoraštį (išskyrus vietinio susisiekimo (miesto) maršrutuose). kai kasos aparatų naudoti nereikia). Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas.

Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai. Ruošiantis pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam kompetentinga įstaiga (savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), dalyvaujant vežėjui, sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelio savininko, kelių eksploatavimo tarnybos, savivaldybės, o jeigu reikia – ir geležinkelio valdytojo bei kitų reikalingų tarnybų atstovai. Ši komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Jei randama trūkumų, aktas pateikiamas atitinkamoms žinyboms jiems pašalinti. Užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Tokio vežimo metu privalo būti naudojamas keleivių vežimo lapas pagal Susisiekimo ministerijos nustatytą Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 (Žin., 2003, Nr.6-256). Vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei, draudžiama. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartis sudaroma raštu, joje turi būti nurodyta: sutarties sudarymo data, vieta ir numeris; keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, nurodant pradinio, svarbiausių tarpinių ir galinių punktų vietovių pavadinimus (vežimo sutartyje ir maršrute turi būti nurodyta transporto priemonės važiavimo be keleivių maršruto dalis); keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas; vežimui naudojamos transporto priemonės markė, modelis; mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka; vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos. Užsakomojo reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo 128

pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); keleivių grupės vežimo sutartį, sudarytą tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo; keleivių vežimo lapą; keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento kopiją, patvirtintą vežėjo vadovo parašu ir antspaudu; ekipažo narių darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Specialiais reisais vežamos specialios keleivių grupės. Tokiais reisais vežami darbuotojai į darbovietes ir iš jų, moksleiviai į mokyklas ir iš jų, kariai ir jų šeimos nariai į karių dislokacijos vietas ir iš jų bei pan. Specialius reisus organizuoja specialią keleivių grupę formuojantys juridiniai asmenys pagal rašytinę sutartį su vežėju, taip pat apibrėžta speciali keleivių grupė. Vežti kitus asmenis, nepriklausančius specialiai keleivių grupei, draudžiama. Specialaus reiso metu ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; licencijos kortelę arba Europos Bendrijos licencijos kopiją; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą);. specialios keleivių grupės vežimo sutartį; vežėjo ir vežimo užsakovo suderintą tvarkaraštį; ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Kai juridinis asmuo vykdo vežimus savo sąskaita, t.y. savo transporto priemonėmis, vairuojamomis to juridinio asmens darbuotojo, vežančiomis savo darbuotojus, svečius ar kitus su juridiniu asmeniu susijusius asmenis, ekipažas privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą; darbo santykius patvirtinantį dokumentą; transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą ir techninės apžiūros taloną; transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą); ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos dokumentus; juridinio asmens vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu patvirtintą laisvos formos dokumentą, patvirtinantį, kad vežami savo darbuotojai, svečiai ar kiti su juridiniu asmeniu susiję 129

asmenys; kitus teisės aktais nustatytus dokumentus. Stotys ir stotelės. Stotys steigiamos miestuose ir didesnėse gyvenvietėse keleivių aptarnavimui organizuoti. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės. Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, tiesiogiai susi-jusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės, bilietų kasos numeruojamos. Stoties teritorijoje esančiuose keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Stotelių vietas (numatytas ir nenumatytas kainynuose) vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose nustato kompetentinga įstaiga, suderinusi su kelio (gatvės) valdytoju. Stoteles savo lėšomis įrengia bei nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių (gatvių) valdytojai. Informaciją vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutų stotelėse skelbia ir atnaujina autobusų stočių savininkai (valdytojai), o su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka šiais maršrutais keleivius vežantys vežėjai pagal su jais Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka sudarytas sutartis. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutų stotelėse informacija pateikiama ir atnaujinama savivaldybių institucijų nustatyta tvarka. Stotelės įrengiamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (Žin., 2008, Nr.9-322), ir statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.61 (Žin., 1999, Nr.27-773). Kelio ženklai „Stotelė“ statomi pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. 130

gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 (Žin., 2003, Nr.7-263; 2008, Nr.88-3530), ir Lietuvos standarto LST 1405:1995/1K:2003 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ reikalavimus, ant ženklo nurodant stotelės pavadinimą. Keleivinio transporto priemonių apipavidalinimas. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse, kursuojančiose miesto maršrutais, priekyje ir gale turi būti maršruto numeris. Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršruto transporto priemonėse rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse – lengvatų keleiviams sąrašas. Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų. Užsakomųjų reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Užsakytas“. Specialių reisų metu transporto priemonės priekinėje dalyje turi būti lentelė su užrašu „Specialus“. Bilietų pardavimas, grąžinimas. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo taikyti nustatyta tvarka suderintus ir nustatytus tarifus, o vairuotojai (konduktoriai) – išduoti nustatytos formos bilietus (kvitus). Vieno reiso metu visiems keleiviams taikomas vienodo dydžio tarifas už tą patį nuvažiuotą atstumą, o nuolaidos keleiviams taikomos nuo tos pačios bilieto kainos. Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti keleivio bilietai ir bagažo kvitai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka bilietų kontrolės lapuose turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus. Tolimojo ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų keleivių bilietuose, parduodamuose autobusų stočių kasose, turi būti nurodyta vežėjo arba autobusų stoties pavadinimas, išvykimo ir paskirties stotys (stotelės), išvykimo data, išvykimo 131

laikas, važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, sėdima vieta ir išvykimo aikštelės numeris. Autobusuose vežėjai privalo naudoti programuojamus kasos aparatus, numatytus Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 (Žin., 2002, Nr.82-3522; 2004, Nr.148-5361), kuriais bilietuose būtų spausdinama vežėjo pavadinimas, bilieto pardavimo data ir laikas, išvykimo ir atvykimo stotys (stotelės), važiavimo kaina, nuolaidos dydis procentais, taip pat turi būti spausdinama maršruto kontrolinė juosta, kuri saugoma su bilietų kontrolės lapu. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui reikalaujant. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Jei tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje yra laisvų vietų, kai bilietai kasose į ją jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus. Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės. Jeigu ekipažams pagal čia išdėstytas sąlygas neužtenka laiko parduoti bilietus visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą maršrutui aptarnauti išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo. Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus gali būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas, užsakymų bilietams priėmimas bei bilietų grįžimui pardavimas. Už 132

tai iš keleivių imamas nustatytas užmokestis. Išankstinis bilietų pardavimas vykti ir grįžti bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas, ir bilietai parduodami bendra tvarka. Keleivis turi teisę prieš išvykstant transporto priemonei grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais: 1) kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas; 2) kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto prie-monėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas; 3) kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos. Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka: 1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą; 2) likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo – atskaičiavus mokestį už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos. Pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje. Siunčiant į reisą vietoj paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, iki pranešimo apie pakeitimą nusipirkusieji bilietus keleiviai važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja 133

be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamo-mis sėdynėmis paprasta – keleivis prieš išvykdamas kasoje arba pas konduktorių turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą. Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio. Kai dėl neišvažiuojamo kelio, blogų meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties. Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą ir bagažo vežimą. Keleivių įlaipinimas, vežimas, išlaipinimas. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus, esant didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarkaraščiuose. Sustoti šiose stotelėse yra būtina. Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi: neįgalieji; keleiviai su mažamečiais vaikais; nėščios moterys; senyvo amžiaus keleiviai. Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje. Keleiviai, turintys mėnesinius bilietus, skirtus važiuoti vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais rajono teritorijoje, gali važiuoti to paties vežėjo tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis (ne minkštojo tipo ir ne ekspresais) transporto priemonėmis: aptarnaujančiomis savo rajoną šio rajono teritorijoje; jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis; kai transporto priemonėse yra laisvų vietų. 134

Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais. Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Vežant keleivius žiemos metu arba kai oro temperatūra yra žemesnė negu 0°C, transporto priemonės salonas turi būti šildomas. Tolimojo susisiekimo autobusais draudžiama vežti vaikus iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys. Neįgalieji su neįgaliųjų vežimėliais turi būti vežami reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemonėmis, išskyrus atvejį, kai neįgaliojo vežimėlis netelpa į transporto priemonės saloną ar bagažinę. Neįgaliojo vežimėlio vežimas neapmokestinamas. Ekipažo teisės ir pareigos. Ekipažas turi teisę: išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą; nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje; laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant neišvažiuojamiems keliams bei blogoms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai; nepriimti vežti tolimojo susisiekimo autobusais vaikų iki 7 metų, jei jų nelydi vyresni asmenys. Ekipažas privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą (neleisti šiurkštaus, keleivių orumą įžeidžiančio elgesio, rūkymo salone, garso ir vaizdo aparatūros dideliu garsu naudojimo, nepriimtino bent vienam keleiviui, ir pan.); nepriimti ir išlaipinti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje neblaivius keleivius, trikdančius keleivių ramybę ir kliudančius ekipažų darbui; įvertindamas susidariusią situaciją – pristatyti į artimiausią policijos įstaigą keleivius, trikdančius kitų keleivių ramybę, jei jų elgesys kelia grėsmę saugiam keleivių vežimui, arba iškviesti policiją, tam naudodamas mobilaus ar kito galimo ryšio priemones; kelionės metu turėti ekipažo dokumentus ir pateikti juos kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių; nepažeisdamas talpumo 135

grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį šiose taisyklėse nurodytais atvejais. gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais. kurie yra nurodyti šiose taisyklėse. netrikdyti kitų keleivių ramybės ir nekliudyti ekipažui dirbti. kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių. mokymosi įstaigai ar tarnybai. vežantiems keleivius. Keleivis turi teisę: užimti nurodytą biliete vietą. pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus.“ Ekipažo nariams.1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 202 punkte. nemokamai vežtis du vaikus iki 7 metų reguliaraus susisiekimo autobusais. taip pat naudotis kitomis lengvatomis. tačiau priešais kiekvieną autobuso sėdynę arba ant autobuso sėdynės nėra pavaizduoto informacinio ženklo „Užsisek saugos diržą“. pateikę tokią teisę liudijančių dokumentų originalus. nemokėti bilieto kainos priemokos. saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos. priklausymą iš anksto sudarytai keleivių grupei (užsakomųjų reisų metu) – asmens tapatybę. paimti kito vežėjo vežtus keleivius. jei šie diržai autobuse įrengti. prieš pradėdamas važiuoti žodžiu informuoti keleivius apie reikalavimą naudotis saugos diržais. laikytis šiose Taisyklėse nustatytos tvarkos. jeigu jie neužima atskiros sėdimos vietos. Lengvatos keleiviams. patvirtinančius: teisę į transporto lengvatas (reguliarių reisų metu). Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytų kategorijų asmenys naudojasi važiavimo reguliaraus vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais lengvatomis. nutarimo Nr. patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.normų. įsigydami bilietus su atitinkamo dydžio nuolaidomis. Keleivis privalo: įsigyti bilietą. gruodžio 11 d. garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį. kelionės metu turėti ir pateikti kontrolę vykdantiems asmenims dokumentų originalus. nustatytomis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme ir šių taisyklių. transporto priemonėje draudžiama rūkyti. nemokamai vežti bagažą pagal šias taisykles. Vietinio 136 . priklausymą specialiai keleivių grupei (specialių reisų metu) – asmens tapatybę ir priklausymą darbovietei. Keleivio teisės ir pareigos.

privalo jas užleisti nurodytiems asmenims. už mokestį papildomai galima vežti bagažą. Bagažo ir smulkių siuntų vežimas. atsisėdę į šias vietas. kuriose yra bagažinės. Teisę į aptarnavimo pirmumą stotyse neįgalieji. ne didesnį kaip 60x40x20 cm. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse neįgaliesiems. bagažinėje lieka laisvos vietos. jei. keleiviai su mažamečiais vaikais. keleiviams su mažamečiais vaikais. ne didesnį kaip 100 x 50 x 30 cm. senyvo amžiaus keleiviai. senyvo amžiaus asmenims.reguliaraus susisiekimo autobusuose keleiviai gali naudotis ir savivaldybių institucijų nustatytomis lengvatomis. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais. Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje neįgaliuosius. kaip tai numato nurodytasis įstatymas. keleiviams su mažamečiais vaikais. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. saugojimas. Kiti keleiviai. kurios žymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. Tarptautinio reguliaraus susisiekimo transporto priemonėse lengvatos keleiviams. negalioja. kuriuose nenurodytos sėdimos vietos. Kiti keleiviai. nėščioms moterims ir senyvo amžiaus asmenims skiriamos 6 vietos. Transporto priemonėse. vairuotojas arba konduktorius gali pasiūlyti jiems užleisti savo vietas neįgaliesiems. nėščios moterys. privalo jas užleisti nurodytiems asmenims. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą. nėščias moteris ir senyvo amžiaus asmenis jiems prašant. Trečią arba didesnį negu šių matmenų bagažą keleivis gali vežti tik tada. kurio bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. keleivius su mažamečiais vaikais. keleivius su mažamečiais vaikais. Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje invalidus. nėščias moteris ir pensininkus jiems paprašius. baigus įsodinti keleivius. Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda 137 . taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. atsisėdę į šias vietas. arba bagažą. nėščioms moterims. arba bagažą.

griozdišką bagažą. o tada perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį. neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinę. išskyrus tą. trukdantį praeiti. Stotyse bagažas saugomas: automatinėse bagažinėse – 5 paras. kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius. kurio nereikia įpakuoti. jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. smailius. Mokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiek-vieną daiktą. bagažas realizuojamas. Vežant keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai įpakuotas. Lengvojo automobilio bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą. dvokiančias. bagažas nepriimamas. sėdynių ir apmušalų. nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. daiktus. 138 . Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima. Priimama vežti smulki siunta ne didesnė kaip 100x50x30 cm. aštrius daiktus. nepriklausomai nuo to. o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias. Stočių bagažinėse už mokestį saugomas ne didesnis kaip 100x50 x30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama. gailias medžiagas. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti. privalo turėti užtiesalą sėdynėms uždengti. gyvūnus ne narvuose. ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu. Gyvūnų savininkai. jei jie neriboja matomumo vairuotojui ir negali sugadinti ar suteršti automobilio įrenginių. suslėgtas arba suskystintas dujas. sprogstančias.keleiviams vairuotojai. kad nebūtų suterštos sėdynės. Už įvertinimą imamas vežėjo – stoties savininko nustatytas mokestis. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus. kartu išduodamas bagažo bilietas. taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius specialiuose narvuose. bendrosiose bagažinėse – 30 parų. kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepų atlikimas. Vežėjas gali nepriimti vežti didesnės negu nustatyta smulkios siuntos. automobilio salone leidžiama vežtis bagažą ir kitus daiktus.

Inspekcijos. įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje. Rasti daiktai. ekipažų ir keleivių kontrolė. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų. brangenybės. o dvokiantys – tuoj pat. Paštas ir korespondencija reguliaraus susisiekimo maršrutais vežami ir saugomi vežėjams su užsakovais sudarius sutartis. turinčių kontrolės teisę. Keleivinio kelių transporto vežėjai gali atlikti savo įmonės transporto priemonių ekipažų. pinigai – ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą. Vežėjų. nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams. asmeniniai dokumentai. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę arba į kitą vietą stotyje. neatsiimti per mėnesį. Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant imamas mokestis pagal veikiančius įkainius. atsakomybė ir atsiskaitymas. kuriose numatoma vežimo sąlygos. kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės. kaip neturintys savininko. saugojimas. jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis. ginklai. šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai. turintys specialius pažymėjimus. Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų. po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose. ir savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale. naudojami vežėjo nuožiūra. gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. kur saugomi 90 parų. taip pat savivaldybių ir kiti pareigūnai.Pašto ir korespondencijos vežimas. pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą 139 . vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. Rasti daiktai. o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. kaip už bagažo saugojimą. užsienio valiuta. kitų keleivinio kelių transporto veiklos kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas signaliniu disku ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę. Tarp rastų daiktų esantys: maisto produktai sunaikinami po 10 parų. reikalavimus.

Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti. o jei keleivis pareiškia. kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organizacijai. taip pat netinkamo informacijos keleiviams apie vežėjo rekvizitus pateikimo arba jų nepateikimo transporto priemonėse atvejus. kad keleiviai pažeidžia šias taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė. kontrolę vykdantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. kontrolę vykdantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai. keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių taisyklių. ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus bei kelionės dokumentus. kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą vietoje arba neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra liudytojų. Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius. turi įsigyti bilietus. Tuo pat metu keleiviai.pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus. reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą. privalo apie tai informuoti vežėjo vadovą. kuriuos kontroliuojantys asmenys paima. kontrolės metu nustatę netinkamo keleivių aptarnavimo. pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas. išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės. Nustatę. ekipažai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos. numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius. Kontroliuojantys pareigūnai. jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė. nesuteikiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis. arba paima baudą vietoje. kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių. šių taisyklių reikalavimų pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktus. kad jam bilietas reikalingas. Negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus. važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų. taip 140 .

Vežėjas. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada. tai 141 . ar jis buvo kelių transporto priemonėje. turintis teisę į žalos atlyginimą. jeigu neįrodo. kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę. Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas. trūkumu – jo kiekio sumažėjimas. esančio stoties bagažinėje. dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai. stotyje. perkrovė ar perdavė. už šių taisyklių laikymąsi. jeigu keleivis arba asmuo. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. jei tai įvyko dėl jo kaltės. neįvertinto bagažo – pagal prarasto arba trūkstamo bagažo vertę. išskyrus lengvai dūžtantį. padarytą keleiviui. jeigu nebus įrodyta.pat leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais išduodančias institucijas. neatsižvelgiant į tai. savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą. Vežimu laikomas laikas. saugumą atsako stoties vadovas. už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje. bagažui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms. atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą. dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. Jeigu vežėjas priimtą bagažą pakrovė. trūkumo ar sužalojimo. tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. Už bagažo. atlygina vežėjas. įrodo apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę. kad būtų imtasi atitinkamų priemonių. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas. kad žala atsirado ne dėl jo kaltės: įvertinto bagažo – pagal įvertinimo dydį. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. saugykloje ar kitoje vietoje. atsako vežėjas. Žalą. nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą. jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda. padarytą dėl bagažo praradimo. kai bagažas buvo prarastas ar sugadintas kelių transporto priemonės avarijos metu. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą. o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis. per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje. Vežėjų ir ekipažų atsakomybė.

sužalojimą. Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmens tapatybę liudijančio dokumento. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar pašto siuntos praradimo. sugadinimą. kokia ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams. o jei išlipti atsisako. taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokia suma. Už šių taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir baudžiami numatyto dydžio baudomis. Gavę informaciją apie šių normų pažeidimus. trūkumą. trūkumo ar sužalojimo. pristatomas į 142 . siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių. keleivių. jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. nebaudžiami. neišvažiuojamo kelio sąlygų. kuriems iki šių taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų. Paimant baudą iš keleivio. Baudos sumokėjimas keleivio neatleidžia nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą. Žalos atlyginimo už bagažo ir smulkios siuntos praradimą. Asmenys.nukentėjusiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. jis išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. trūkumą. bagažo ir smulkios siuntos vežimo terminų praleidimą tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. išskyrus atvejus. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Vežėjo susitarimai su keleiviu ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. kad nesiimta visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytą pažeidimų pobūdį. Už pašto siuntų praradimą. Vežėjai privalo nustatyti ekipažams nepriekaištingo ir paslaugaus elgesio su keleiviais normas. jeigu nėra įrodymų. vežėjų vadovai privalo nedelsdami ištirti ekipažų netinkamo elgesio su keleiviais aplinkybes ir joms pasitvirtinus imtis ekipažų atžvilgiu įstatymais numatytų poveikio priemonių. Keleivių atsakomybė. kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių.

Už stočių. Bendrosios nuostatos. Kas gali nutraukti maršrutus. Kas turi būti autobusų stotyse? 6. 130. Kada ekipažas privalo parduoti keleiviams bilietus? 8. Kas yra „kompetentinga įstaiga“? 3. kovo 14 d. yra privalomos visoms savivaldybių 143 . Kada kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius? 15. balandžio 15 d. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės (toliau – taisyklės) nustato keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi (toliau – taksi) tvarką ir. Kokioms transporto priemonėms taikomos šios taisyklės? 2. Ar grąžinami keleiviui pinigai už nepanaudotus bilietus. vadovaujantis Kelių transporto kodeksu. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės Taisyklės patvirtintos LR susisiekimo ministro 1997 m. pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą? 10. čia pateikta to paties ministro 2003 m. jei keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą? 4. 3-156 redakcija. įsakymo Nr. autobusui išvykus į reisą? 11. Ką privalo ekipažas? 13. Ką privalo keleivis? 14.4. stotelių bei transporto priemonių įrengimų sugadinimą ar sunaikinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka.policiją asmens tapatybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Kada vežėjas atsako už keleivio rankinį bagažą? 2. Kiek pinigų grąžinama keleiviui už bilietus.5. Kada vežėjas gali laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų ar maršrutinių taksi eismą? 5. įsakymu Nr. Kokias teises turi keleivis? 12. Kontroliniai klausimai 1. Kokie dokumentai suteikia teisę važiuoti ir vežti bagažą? 7. Kokiais atvejais keleivis turi teisę prieš išvykimą grąžinti į kasą bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus? 9.

vežamų taksi. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. metrologiškai patikrintą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą (apie tai pažymint taksometro techniniame pase). pagal vežėjo nustatytus tarifus imti mokestį iš keleivių. išskyrus už taksi paslaugas. Vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių. išduodančios licencijas vežti keleivius taksi. sausio 26 d. įsakymu Nr. nustatytus susisiekimo ministro 1994 m. Darbo metu vairuotojai turi būti nepriekaištingai apsirengę. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos pagal susisiekimo ministro 1997 m. turintys ne trumpesnį kaip trejų metų automobilio vairavimo stažą. įsakymu Nr. Reikalavimai taksi. Taksi registravimo dokumente (registracijos liudijime arba naudotojo pažymėjime) turi būti nurodyti vežėjo duomenys. Vežėjai gali vežti keleivius taksi tik turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją. turintį nustatytą patik-ros žymenį taksometrą. 2) turėti taksi salono priekiniame skyde keleiviams gerai matomoje vietoje įtvirtintą. Taksi atpažinimo ženklas-plafonas turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį. besinaudojantiems taksi paslaugomis.33 „Dėl techninių reikalavimų tvirtinimo“. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. kurio tipas patvirtintas 144 . saugumą ir kultūringą aptarnavimą. gali organizuoti taksi vairuotojų kvalifikacinius kursus. Vairuotojais gali dirbti tik asmenys. 469 „Dėl Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programos patvirtinimo“ patvirtintą Lengvųjų automobilių taksi vairuotojų kvalifikacinio mokymo programą nustato vairuotojų kvalifikacinių kursų organizavimo ir kvalifikacijos suteikimo tvarką. taip pat keleiviams. vežėjams. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus: 1) techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms. Taksometras negali būti naudojamas kitokiems atsiskaitymams.institucijoms. Keleivių vežimą taksi valdo ir organizuoja savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Taksi privalo turėti licenciją atitinkančią licencijos kortelę. gruodžio 19 d. taksi vairuotojams (toliau – vairuotojai). techniškai tvarkingą.

Taksi vežamų keleivių skaičius negali būti didesnis kaip automobilio gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų keleiviams skaičius. Savivaldybių institucijos savo savivaldybės teritorijoje gali nustatyti didžiausią taksi skaičių (kvotą). Keleiviai į taksi priimami eilės tvarka taksi stotelėse arba ne arčiau kaip 100 m nuo taksi stotelės ženklo. Teikti taksi paslaugas galima tik licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje. kuriose susirenka daugiau keleivių. keleivių aptarnavimo kokybę. Tačiau šie sprendimai neturi sudaryti kliūčių keleivių vežimo taksi verslui plėtoti ir nevienodų konkurencijos sąlygų. Taksi stotelių įrengimą ir jų priežiūrą organizuoja savivaldybės. patvirtintų susisiekimo ministro 1998 m. Taksi stotelėse.. 4) turi būti apipavidalintas pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų. kuriais būtų siekiama gerinti eismo ir ekologinę saugą. vasario 12 d. didžiausias leidžiamų stovėti taksi skaičius ir pan. įsakymu Nr. Taksi stotelės. neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų. 3) turėti pramoniniu būdu pagamintą plafoną su užrašu TAKSI. atsižvelgiant į savivaldybių finansines galimybes įrengiami peronai. nukentėję nelaimingų 145 . informacija apie taksi užsakymą. Taksi stotelėse turi būti pastatytas atitinkamas nurodomasis kelio ženklas „Taksi stotelė“ su stotelės pavadinimu. Naudotis taksi be eilės turi teisę: asmenys. Taksi gali stovėti ir bet kurioje miesto vietoje.Lietuvos standartizacijos departamente ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Po ženklu gali būti tvirtinama lentelė su papildoma informacija keleiviams (pvz. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“. jeigu to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.). Leidžiama nuvežti keleivius į bet kurią Lietuvos Respublikos vietą. Savivaldybės teritorijoje visi taksi vežėjai turi teisę naudotis visomis taksi stotelėmis pagal savivaldybių nustatytą tvarką. Savivaldybių tarybos dėl keleivių vežimui naudojamų taksi automobilių gali priimti vežėjams privalomus sprendimus. leidžiamų vežti papildomai. reikalavimus. išrašas iš taisyklių. Taksi darbo sąlygos. tačiau draudžiama teikti taksi paslaugas kitos savivaldybės teritorijoje. įvažos arba aikštelės.

Keleiviai turi teisę patys pasirinkti taksi. jei vežėjas taksi naudoja nuomos pagrindais. Taksi draudžiama: rūkyti. kitą minkštai įpakuotą buitinę techniką. gadinti taksi įrenginius. garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti rimtį. nuodingomis ir dvokiančiomis medžiagomis bei kitais daiktais. televizorius. galinčiais sugadinti ar ištepti taksi įrenginius. taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jei savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas). radijo imtuvus. sprogstančiomis. Vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius gali pranešti vežėjui arba policijai. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus. kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba. Vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami prie taksi vairo. Vairuotojas privalo vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. Vairuotojas darbo metu privalo turėti: vairuotojo pažymėjimą. ryšulius. Gyvūnų savininkai. degiomis. transporto priemonės (taksi) registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą. su griozdiškais daiktais. priekyje esantis taksi turi stovėti šalia stotelės ženklo „Taksi stotelė“. Taksi stotelėse ir šalia jų pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams griežtai draudžiama. sėdynes ir apmušalus. Šunų savininkai privalo turėti dokumentus. ribojančiais matomumą vairuotojui. kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai. neviršijantį automobilio leistino apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinės dangčio. skalbimo mašinas. ir techninės apžiūros pilkos spalvos 146 . vežti keleivius nešvariais drabužiais. keleiviai su mažamečiais vaikais. Vairuotojai taksi stotelėje sustoja laikydamiesi joje nustatytos išdėstymo tvarkos. taip pat šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius tam tinkamoje taroje. Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Neužimti taksi stotelėse statomi eilės tvarka. privalo turėti užtiesalą joms uždengti. turintys akivaizdžių sveikatos sutrikimo požymių. paketus. Taksi bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą. nėščios moterys. Taksi salone leidžiama vežtis lagaminus. gerti alkoholinius gėrimus. kad neišteptų sėdynių.atsitikimų metu. invalidai.

transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). 3) už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant. rugpjūčio 13 d. Vežėjai nustato šiuos vežimo taksi tarifus: 1) vienkartinį mokestį už įsėdimą. kurio registravimo ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. kitus teisės aktais numatytus dokumentus. mokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui.. kelionės kvitų blankų naudojimo žurnalą (kai šiose taisyklėse nustatyta tvarka jis yra būtinas). Tarifai gali būti diferencijuoti. nutarimu Nr. Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai. vežėjo ir vairuotojo rekvizitai. 2) už nuvažiuoto kelio 1 km. jis turi rodyti vienkartinį mokestį už įsėdimą. nustato vežėjas.) taksometro kasos operacijų žurnalą (numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje. pvz. taksi licencijos kortelę. užmiesčio kelionėms ir pan. vežėjo pasirinktos formos kelionės lapą. pritvirtintą taksi automobilyje ant priekinio skydo keleiviams matomoje vietoje. Iškviesto taksi taksometras turi rodyti mokestį už taksi iškvietimą. Už savivaldybės nustatytą mokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis. vairuotojas privalo laukti 147 . taksometro techninį pasą ir patikros liudijimą. prieš pradedant važiuoti įjungiamas taksometras.taloną. kurioje nurodyti vežėjo nustatyti taksi tarifai. šiose taisyklėse nustatytos formos taksi vairuotojo kortelę. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“. jei ji įrengta taksi automobilyje. nakties valandoms bei poilsio ir švenčių dienoms (nurodant vairuotojo kortelėje. Keleiviui įlipus į taksi. nuo kurios iki kurios valandos). 4) už taksi iškvietimą. šias taisykles. leidimą eksploatuoti radijo stotį. Vairuotojai už vežimą taksi mokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro rodmenis. Priėmęs užsakymą ir nuvykęs į vietą. priklijuota vairuotojo nuotrauka. Taksi paslaugų mokėjimas. Taksi paslaugų tarifus. šiose taisyklėse nustatytos formos kelionės kvitų blankus. Vairuotojui sumokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.

Vairuotojas. įsigyjami. atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi. kuriame nurodo vairuotojui tuo metu išduodamų kvitų kiekį ir jų numerius. sumokėjus taksometro rodomą sumą. Keleivis. keleivis sumoka už nuvažiuotą kelią ir avansą už sutartą laukimo laiką. Taksi kelionės kvitų blankai gaminami. remdamasis vairuotojų žurnalais arba kvitų blankų antraisiais egzemplioriais. vairuotojui žurnalo pildyti nereikia. Už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. keleivio kelionės maršrutą. naudojami ir sunaikinami laikantis Finansų ministerijos patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų gamybos. Keleiviui sutartu laiku neatėjus. Šiuose blankuose keleivio rekvizitai pildomi tik keleivio pageidavimu. privalo jam išduoti šiose taisyklėse nustatytos formos taksi kelionės kvitą apie taksi paslaugos kainą. Vairuotojas. Taip pat draudžiama atsisakyti vežti keleivius trumpais 148 . Šį žurnalą vairuotojas privalo turėti darbo metu. Važiuojant už miesto. nuo sutarto laiko. datą. keleiviui pageidaujant. pildo laisvos formos kvitų blankų naudojimo žurnalą. įsigijimo. privalo vairuotojui sumokėti už taksi iškvietimą. Vairuotojui draudžiama vežti keleivius taksi neįjungus taksometro. Jei taksi laukia keleivio jam pageidaujant. laiką. išduodamas kvitą keleiviui. o išjungiamas – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą. vairuotojas turi teisę nuvažiuoti. Taksometras sustabdomas suteikus taksi paslaugą. o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą. žurnale įrašo išduodamo kvito numerį.keleivio 15 min. keleivis sumoka vairuotojui pagal taksometrą tik už faktišką ridą. Vežėjas. kiekvieną kartą išduodamas vairuotojui taksi kelionės kvitų blankus. Vežėjas. naudojimo ir sunaikinimo taisyklių. Jei dėl blogo kelio keleivio negalima nuvežti į reikiamą vietą. Kai kvitų blankai atspausdinti ant savikopijuojančio popieriaus. nuvažiuotą atstumą ir sumokėtą pinigų sumą už taksi paslaugas. Naudoti skirti kvitų blankai turi būti vežėjo iš anksto suantspauduoti. orientacinę kelionės kainą keleivis turi sumokėti iš anksto. tvarko bendrą kvitų blankų naudojimo apskaitą. Kvitų blankai turi būti sunumeruoti spaustuvėje ir įregistruoti teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Už taksi prastovą dėl automobilio techninio gedimo keleivis nemoka.

ar turi kitus būtinus dokumentus. Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus. atsako už šių 149 . Taksi darbo kontrolė. šaudmenys ir sprogmenys tuoj pat perduodami policijai. Nustatę. ar vairuotojai neima iš keleivių didesnio. savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų ir policijos pareigūnai turi teisę signaliniu disku sustabdyti taksi vietose. nei rodo taksometras. kontroliuojantiems pareigūnams pareikalavus. vairuotojas ar keleivis pažeidė šias taisykles. Vairuotojas. Rasti daiktai. Savininkas turi pasirašytį rastų daiktų registravimo žurnale. ir neatitinkančio taksometro rodomo užmokesčio. vairuotojai ir keleiviai laikosi šių taisyklių. kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės. policijos bei kiti kontrolės pareigūnai. jei jos nėra – vietos policijai. ar vežėjai ir vairuotojai laikosi darbo ir poilsio režimo normų. ar vairuotojai dirba turėdami nustatytos formos galiojančias licencijų korteles. gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Taksi rastus daiktus vairuotojas nustatyta tvarka atiduoda taksi vežėjo firmos radinių tarnybai. Kontroliuojantys pareigūnai tikrina: kaip vežėjai. kontroliuojantys pareigūnai taiko įstatymais numatytas priemones ir apie tai informuoja licenciją išdavusią savivaldybės instituciją arba jos įgaliotą įstaigą. brangenybės. Už rastų daiktų saugojimą juos atsiimant gali būti imamas mokestis pagal radinių tarnybos ar vežėjo nustatytus įkainius. licencijas išduodančių tarnybų. turintys specialius pažymėjimus. Taksi vežėjai. o dvokiantys – tuoj pat. Taksi darbą kontroliuoja savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybų įgaliotieji asmenys. kad vežėjas. Rasti daiktai: maisto produktai sunaikinami po 10 parų. kur saugomi 90 parų. vairuotojai ir keleiviai. vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. besinaudojantys taksi paslaugomis. po šio termino realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. negu nustatyta.atstumais ir tokiu atveju reikalauti didesnio užmokesčio. ar taksi atitinka šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus. privalo pateikti būtinus taksi darbe dokumentus. asmeniniai dokumentai. pinigai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą. ginklai.

Licenciją išdavusi savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga turi teisę už licencijuojamos veiklos sąlygų. nutarimo Nr. birželio 3 d. norintis vežti keleivius taksi. Kada taksi vairuotojas turi teisę paimti į taksi bendrakeleivius? 8. nutarimu Nr. Ar gali būti tarifai diferencijuojami? 11. Kas nustato taksi paslaugų tarifus? 9. Bendrosios nuostatos. 478. Kokius reikalavimus turi atitikti taksi? 4. Kokius taksi tarifus nustato vežėjas? 10.4. Kontroliniai klausimai 1.700 redakcija. šių taisyklių ir kitų kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus sustabdyti licencijos vežti keleivius taksi arba taksi licencijos kortelės galiojimą arba jas panaikinti. ir ko reikia automobiliui? 3. Ką turi turėti vežėjas. kompensavimo (atlyginimo) tvarka Tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. Kas valdo ir organizuoja keleivių vežimą taksi? 2. susijusių su transporto lengvatų taikymu.taisyklių pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. kompensavimo (atlyginimo) reikalavimus. LR Vyriausybės 2003 m. kompensavimo (atlyginimo) tvarka (toliau – tvarka) nustato keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų).6. 150 . balandžio 28 d. Kaip dalijamas mokestis tarp kartu važiavusių keleivių. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Koks didžiausias taksi vežamų keleivių skaičius? 7. susijusių su transporto lengvatų taikymu. jei jie atsiskaito atskirai? 2. Ar gali būti nustatytas didžiausias taksi skaičius? 5. Kur galima teikti taksi paslaugas? 6.

Vežėjų išlaidų (negautų pajamų). nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – įstatymas). susijusių su transporto lengvatų taikymu. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. Savivaldybės. 2) savivaldybėms. kurioje įregistruota vežėjo įmonė. kompensavimas (atlyginimas) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. kompensuojamos (atlyginamos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. iki kito mėnesio 8 dienos pateikia: 1) savivaldybei. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip: 1) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo keleiviniais traukiniais ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų. įvertinusios vežėjų ataskaitas. susijusių su transporto lengvatų taikymu. sudarytas tarp vežėjų ir savivaldybių. kompensavimas (atlyginimas) iš savivaldybių biudžetų. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Susisiekimo ministerijai pagal sudarytą su ja sutartį ataskaitą 151 . Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. pateikusiems atitinkamą dokumentą. patvirtinantį jų teisę į transporto lengvatas. Pagal šias sutartis kiekvienas vežėjas. ataskaitą apie parduotus su nuolaida važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus. ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietus (5 priedas) ir ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus. iki to paties mėnesio 22 dienos kompensuoja (atlygina) vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl praėjusį mėnesį keleiviams taikytų transporto lengvatų. kompensuojamos (atlyginamos) iš savivaldybių biudžetų pagal sutartis. Vežėjų išlaidų (negautų pajamų).Transporto lengvatos teikiamos asmenims. vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais lengvatų. nustatytų įstatymo. išdavusioms vežėjui leidimus vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais.

Baigiamosios nuostatos. Valstybinė kelių transporto inspekcija. turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija) išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ir leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. per 3 darbo dienas perveda jas į šių vežėjų sąskaitas pagal pastarųjų ataskaitas. taip pat leisti įsigyti važiavimo bilietų su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. kaip numato ši tvarka. kad ataskaitos apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus būtų pateiktos 152 . įvertinusi šias ataskaitas. 3) Valstybinė kelių transporto inspekcija. nustatyta tvarka per 5 dienas pateikia Finansų ministerijai paraiškas (kartu su ataskaitomis). per 15 darbo dienų po ataskaitos už trečiąjį ketvirčio mėnesį gavimo pateikia Finansų ministerijai paraiškas. 2) pasibaigus ketvirčiui. iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Valstybinei kelių transporto inspekcijai pagal sudarytas su ja sutartis ataskaitas apie parduotus su nuolaida važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais bilietus. 2) Susisiekimo ministerija. gavusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų. Vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų kompensuojamos (atlyginamos) taip: 1) vežėjai. Savivaldybės kompensuoja (atlygina) vežėjams išlaidas (negautas pajamas) iš savo biudžetų lėšų. kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoje programoje numatytų biudžeto lėšų. savivaldybės gali papildomai leisti įsigyti važiavimo jų nustatytų maršrutų vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietų su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims. Už tai. Savivaldybių nustatomos transporto lengvatos.apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniais traukiniais bilietus. įvertinusi gautas ataskaitas. kurios bendra tvarka pervedamos akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Laikydamosi įstatymo nuostatų. kad gautų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų lėšų šių vežėjų išlaidoms (negautoms pajamoms) dėl transporto lengvatų kompensuoti (atlyginti).

kurį buvo padarytas pažeidimas. kad vežėjai pažeidė transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis. bilietų pardavimo žiniaraščių. Savivaldybės. Kad įsitikintų ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus duomenų teisingumu. klastoja arba iškraipo ataskaitas: 1) nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. kasos aparatų kontrolinių juostų. Valstybinė kelių transporto inspekcija kompensuoja (atlygina) šių vežėjų išlaidas (negautas pajamas) dėl transporto lengvatų tik po to. Savivaldybės. bilietų pardavimo apskaitos knygų. kurių pagrindu buvo parengtos šios ataskaitos. kai vežėjai pateikia reikalaujamas papildomas ataskaitas ar dokumentų kopijas. arba teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose.laiku ir nustatyta tvarka. bilietų kontrolės lapų ir panašiai) kopijų. parašę ir patvirtinę šias ataskaitas. kurį buvo padarytas pažeidimas. Susisiekimo ministerija. nustačiusios. visą šios išmokėtos kompensacijos (atlyginimo) sumą išskaičiuoja iš numato-mos už kitą ataskaitinį mėnesį išmokėti (kitus 153 . arba teikti institucijoms. Savivaldybės. Valstybinė kelių transporto inspekcija. Valstybinė kelių transporto inspekcija. kasos aparatų ataskaitų. arba tik patikrinusios reikiamus dokumentus vežėjų administracijos patalpose ir įsitikinusios ataskaitų duomenų teisingumu. siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo. visų išlaidų (negautų pajamų) už šį mėnesį dėl transporto lengvatų. Susisiekimo ministerija. taip pat už jų duomenų teisingumą atsako vežėjai. išdavusioms licencijas ar leidimus. Susisiekimo ministerija. išlaidos (negautos pajamos) dėl transporto lengvatų. suklastojo ar iškraipė ataskaitas ir jiems jau buvo kompensuotos (atlygintos) per ataskaitinį mėnesį. kad vežėjai pažeidžia transporto lengvatų teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus arba su jomis sudarytas sutartis. Valstybinė kelių transporto inspekcija iš vežėjų gali pareikalauti ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų (pvz. nustačiusios. 2) gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas (leidimus) verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. savivaldybės. Susisiekimo ministerija..

Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. Susisiekimo ministerija.7. susijusios su transporto lengvatų taikymu? 2. Ginčai. turi būti numatyta. sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Bendrosios nuostatos. Valstybinė kelių transporto inspekcija nekompensuoja (neatlygina) šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl keleiviams taikytų važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų. jeigu vežėjai šios tvarkos nustatytais terminais nepateikia ataskaitų apie parduotus su nuolaida važiavimo keleiviniu transportu bilietus. sudarytose su vežėjais dėl ataskaitų teikimo. išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų. Apibūdinti. kovo 13 d. susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų 154 . arba teikti institucijoms.ataskaitinius mėnesius) šių vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensacijos (atlyginimo) ir gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti arba panaikinti šiems vežėjams išduotas licencijas verstis keleivių vežimu ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. siūlymus dėl tokių sankcijų šiems vežėjams taikymo. 2. išdavusioms licencijas ar leidimus. už kurį ataskaitos nepateiktos laiku. Apibūdinti. Sutartyse. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. susiję su vežėjų išlaidų (negautų pajamų) dėl transporto lengvatų kompensavimu (atlyginimu). kompensavimo tvarka Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kaip kompensuojamos vežėjų išlaidos dėl keleiviams taikytų važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais lengvatų. kad tuo atveju.4. Kontroliniai klausimai 1. savivaldybės. susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. 3. 3-154. įsakymu Nr. Iš kieno biudžetų kompensuojamos (atlyginamos) vežėjų išlaidos (negautos pajamos).

maršrutų organizavimo. tačiau vežėjams nuostolingi. Įvertinant tai.teikimo visuomenei (toliau – vežėjų nuostoliai). kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. susidarantys dėl savivaldybių tarybų nustatytų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nepakankamo dydžio tarifų. kompensuoti. atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes. skelbia konkursus vežėjams parinkti ir sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis su vežėjais savivaldybių institucijos. kiekvieną mėnesį šiems vežėjams kompensuoja patirtus nuostolius. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. pagal šį kodeksą kiti keleivių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. kompensavimo tvarka (toliau – tvarka) nustato vežėjų nuostolių. kad vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais nustatyti vežimo tarifai turi tiesioginę įtaką vežėjų nuostoliams susidaryti. Būtinos keleivinio kelių transporto paslaugos visuomenei teikiamos nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas – vežti keleivius vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. Minėti vežėjų patirti nuostoliai nekompensuojami iš valstybės biudžeto. kad šie maršrutai visuomenei yra būtini. Savivaldybių institucijos išmoka kompensacijas 155 . kompensavimo. ši tvarka netaikoma vežėjų nuostoliams. kompensacijų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarką. išduodančios vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais ir nustačiusios. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato savivaldybių tarybos. patirtiems vežant keleivius tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo maršrutais. Vežėjų patirti nuostoliai. kompensuojami iš savivaldybių biudžetuose tam tikslui numatytų lėšų. patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais. susidariusius dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais paslaugų pagal sudarytas su vežėjais visuomenės aptarnavimo sutartis. – priima.

Lt. reikalinga pradėti reguliarų susisiekimo maršrutą ir jį baigti. padalytos iš šiais maršrutais atliktos ridos). savikaina nustatoma pagal vežėjo įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. 100 (1) kur: K – vežėjo nuostolių kompensacijos dydis. S – autobuso (troleibuso) faktinė 1 km reguliaraus susisiekimo maršruto ridos savikaina (vežėjo patirtos dėl keleivių vežimo maršrutais išlaidos. M – reguliaraus susisiekimo maršruto ilgis. 804 „Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“. M0 – nulinė rida per mėnesį.. autobusui (troleibusui) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią. Vežėjų nuostolių kompensacijų apskaičiavimo tvarka. Lt/km. patiriamos vežant keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais. Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip. kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse. Rn – nutrauktų (neįvykdytų) per mėnesį autobusų (troleibusų) reisų skaičius. Lt . km. y. į savikainą turi būti įtrauktos išlaidos. o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (stovėjimo vietą). t. R – planuotas autobusų (troleibusų) reisų skaičius reguliaraus susisiekimo maršrutu per mėnesį.vežėjams tiesiogiai arba per savivaldybių institucijų įgaliotas įstaigas savivaldybių institucijų nustatyta tvarka. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (stovėjimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute. vnt. vadovaujantis Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka. km. ir su šiais 156 . spalio 27 d. Kompetentingos įstaigos – šioje tvarkoje minimos savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos. išduodančios leidimus vežėjams vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais ir kompensuojančios vežėjų nuostolius. autobusams (troleibusams) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią. vnt. nutarimu Nr. Vežėjo patirtų per mėnesį nuostolių kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal formulę: K = [((R − R n )× M + M 0 )× S ]× −(P + A)× 100 + r . patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m..

Pagal šias sutartis vežėjai. siekdamos įsitikinti gautose iš vežėjų ataskaitose nurodytų duomenų teisingumu. r – sutartimi tarp kompetentingos įstaigos ir vežėjo nustatytas reguliaraus susisiekimo maršrutų rentabilumas. S. iki kito mėnesio 16 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms. Rn. kompensacijos K formulės dalį ((R–Rn)*M+M0). susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo. sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. M. Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal visuomenės aptarnavimo sutartis. buhalterinių ataskaitų apie patirtas išlaidas vežant keleivius reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais).vežimais susijusios išlaidos. pvz.: ((R − Rn )× M + M 0 ) = ((R1 − R1n )× M 1 + M 01 ) + ((R2 − R2n )× M 2 + M 02 ) + K ir t. ataskaitų apie planuotus 157 . P. ir sąskaitą faktūrą. P – už keleivių vežimą reguliariais susisiekimo maršrutais per mėnesį faktiškai iš keleivių surinktos pajamos. pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui. t. A. A – priklausančios vežėjams kompensacijos (negautų pajamų atlyginimas) dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų. sudarantis sąlygas vežėjams kaupti lėšas reguliaraus susisiekimo autobusams (troleibusams) atnaujinti. nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu. y.. Lt. turi sudaryti tiek sudedamųjų dalių R. t. ataskaitas apie patirtus nuostolius. gaunamos iš savivaldybių biudžetų. nurodydami. išreiškiančią vežėjo ridą tais maršrutais per mėnesį. Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šioje tvarkoje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R. kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba apskaičiuota. Jei vežėjas aptarnauja daugiau kaip vieną maršrutą. r) reikšmes. Lt. išdavusioms vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. gali pareikalauti iš vežėjų ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų. (2) Vežėjų nuostolių kompensavimo iš savivaldybių biudžetų tvarka. M0. M ir M0. kiek maršrutų aptarnauja vežėjas. Kompetentingos įstaigos. Rn.

faktiškai iš keleivių surinktas pajamas ir kt. kurių pagrindu buvo sudarytos ataskaitos. bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių. šios išmokėtos kompensacijos sumą išskaičiuoja iš numatomos už kitą ataskaitinį mėnesį (kitus ataskaitinius mėnesius) išmokėti kompensacijos bei gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. Atsakomybė ir sankcijos. kad vežėjai padarė šioje tvarkoje minimus pažeidimus. Už ataskaitų apie patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais pateikimą laiku ir nustatyta tvarka. 158 . bet jiems už ataskaitinį mėnesį. Kompetentingos įstaigos. reglamentuojančių vežėjų veik-los apskaitą ir ataskaitų rengimą. kad patikrintų vežėjų pateiktas papildomas ataskaitas ar dokumentus arba patikrintų juos vežėjų įmonėse ir įsitikintų jų teisingumu. reikalavimus arba su jomis sudarytas sutartis. įvertinusios vežėjų ataskaitas ir kitus papildomus dokumentus. nustačiusios. arba gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. nekompensuoja šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį. jau buvo išmokėta patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais kompensacija.reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) reisus ir jų faktišką įvykdymą. kurį buvo padarytas (-i) pažeidimas (-ai). parašę ir patvirtinę šias ataskaitas. kad vežėjai sąmoningai pažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų. taip pat klastoja arba iškraipo ataskaitas. kurį buvo padarytas pažeidimas. iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą tam. jose esančių duomenų teisingumą atsako vežėjai. maršrutų ridą.. Kompetentinga įstaiga gali. Kompetentingos įstaigos. patirtų nuostolių arba taiko kitas sutartyje su vežėju numatytas sankcijas. nustačiusios. nulinę ridą. arba patikrinti reikalingus dokumentus vežėjų įmonėse. Kompetentingos įstaigos. tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su nuostolių skaičiavimais.

spalio 1 d.3-859.3-433. Nr. nutarimu Nr.4. lapkričio 13 d. rugsėjo 4 d. kelių ir vidaus vandenų transporto vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso (toliau – konkursas) organizavimą ir nustato pagrindinius visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimus. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. Nr..3-370.Baigiamosios nuostatos. sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos (toliau vadinama – kompetentingos įstaigos). 1132 (pakeitimai 2004 m. Vadovaujantis šia tvarka negali būti kompensuojami vežėjų patirti nuostoliai dėl kitokių paslaugų teikimo ar kitokios veiklos vykdymo. konkursą organizuoja.8. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja geležinkelių. Pagal kompetenciją sprendimus dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo priima. 159 . 2..3-132 Bendrosios nuostatos. Nr. Kas priima sprendimus dėl būtinumo teikti visuomenei keleivinio kelių transporto paslaugas? 3.. Kontroliniai klausimai 1. balandžio 10 d. nenurodytų šioje tvarkoje. 2008 m. Apibūdinti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką. 2009 m. Už vežimus kokiais maršrutais yra kompensuojami vežėjų nuostoliai ir už kokius nekompensuojami? 2.. Ginčai dėl vežėjų patirtų nuostolių dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais kompensavimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. 2006 m. spalio 25 d. Nr.

Komisiją sudaranti kompetentinga įstaiga turi teisę kviestis ekspertus.. skaidrumo principų. jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (Žin. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. 160 . yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai. nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Komisijos posėdis yra teisėtas. paskiria jos pirmininką. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo. Kompetentinga įstaiga. Komisija veikia ją sudariusios kompetentingos įstaigos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. lemiamas komisijos pirmininko balsas. Kiekvienas komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik raštiškai pasižadėjęs. kad neteiks tretiesiems asmenims informacijos. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų. kuri pažeistų teisėtus konkurse dalyvaujančių vežėjų (operatorių) ir kompetentingos įstaigos interesus.2 poskyris). 2002. priėmusi sprendimą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo. Nr. išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios kompetentingos įstaigos pakviesti ekspertai negali tretiesiems asmenims suteikti jokios informacijos apie pateiktų konkurso pasiūlymų turinį.Kompetentingos įstaigos. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą. kol įvykdo visas raštiškas ją sudariusios kompetentingos įstaigos jai nustatytas užduotis arba priimamas sprendimas nutraukti konkursą. nediskriminavimo.29-1034) (šios knygos 4. organizuodamos konkursus ir nustatytamos laimėtoją. Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai. Konkurso komisija. privalo laikytis lygiateisiškumo. per 20 dienų sudaro konkurso komisiją (toliau vadinama – komisija). ir bus nešališkas vežėjams (operatoriams).

kurį sudaro dokumentų rengimo. Kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. adresas. Konkurso dokumentuose nurodoma: 1) informacija. patvirtinantys vežėjo (operatoriaus) veiklą. kainos sudedamosios dalys ir skaičiavimai. gavimo.Kvietimas dalyvauti konkurse. – užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka. patvirtinančio. kopijavimo ir pateikimo vežėjams (operatoriams) faktinės išlaidos. Konkurso dokumentai. – nuo vežėjo (operatoriaus) įregistravimo dienos ar veiklos atitinkamoje srityje pradžios). informacija apie vežėjo (operatoriaus) vadovaujančiojo ir paslaugas teiksiančio personalo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Už konkurso dokumentus iš visų vežėjų (operatorių) gali būti imamas mokestis. kam ir iki kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai ir kiti dokumentai. sertifikatų ar licencijų (leidimų). transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai). užtikrinančias paslaugų teikimą. telefono ir fakso numeriai. pelną (nuostolius) per paskutinius 3 metus (jeigu vežėjas (operatorius) įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau. kita informacija. Kompetentinga įstaiga pageidaujantiems dalyvauti konkurse vežėjams (operatoriams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Kvietime dalyvauti konkurse turi būti: kompetentingos įstaigos pavadinimas. kurių reikia sutarčiai vykdyti. jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį. siūlomų paslaugų kaina. finansinę ir ekonominę būklę. ataskaitų išrašai ar kiti dokumentai apie vežėjų (operatorių) pajamas. nuo kurios numatoma pradėti teikti transporto paslaugas. kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus. kodas. Kompetentinga įstaiga privalo pateikti konkurso dokumentus vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos ir dokumento. vežėjo (operatoriaus) teisinį statusą patvirtinantys dokumentai. nuorašai. Turi būti pateikta: paraiška dalyvauti konkurse. kita 161 . ir paslaugų teikimo terminai. data. kad sumokėtas šiose tvarkose nurodytas mokestis (jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima mokestį). informacija apie vežėjo (operatoriaus) technines galimybes ir kitas priemones. kokius dokumentus turi pateikti vežėjai (operatoriai).

jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Kompetentinga įstaiga negali kelti vežėjams (operatoriams) tokių kvalifikacijos reikalavimų. 5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. 8) konkurso pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Kompetentinga įstaiga atsako į kiekvieną vežėjo (operatoriaus) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. techniniai reikalavimai. kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją. 7) informacija. sužinoti. jeigu parengtas. iš kurio vežėjo (operatoriaus) gautas prašymas. 3) transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai). vieta ir būdas. kuriems pateikusi konkurso dokumentus. 11) data. kad kompetentinga įstaiga pateiktų konkurso dokumentų paaiškinimus. Kompetentinga įstaiga į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jo gavimo. Kompetentinga įstaiga. iki kurios galioja konkurso pasiūlymas. Visiems vežėjams (operatoriams) turi būti keliami vienodi kvalifikacijos reikalavimai. 9) konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas. telefonų ir faksų numeriai. 4) vežėjų (operatorių) kvalifikacijos vertinimo kriterijai. bet nenurodo. vardai. kuriais vežėjai (operatoriai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų. 12) kompetentingos įstaigos darbuotojų arba komisijos narių (vieno ar kelių). 162 . kartu siunčia paaiškinimus ir visiems vežėjams (operatoriams). Vežėjas (operatorius) gali paprašyti. adresai. ar leidžiama siūlyti kitokias. finansinė. keleivių vežimo maršrutu sąlygos (eismo tvarkaraštis ir kita). kitos sąlygos. kurie įgalioti palaikyti ryšį su vežėjais (operatoriais).kompetentingos įstaigos nurodyta teisinė. paslaugų teikimo charakteristikas ir sutarties sąlygas. ekonominė ir techninė informacija. 6) siūlomos šalims pasirašyti sutarties sąlygos. negu numatytos konkurso dokumentuose. atsakydama vežėjui (operatoriui). taip pat sutarties projektas. pavardės. ar kompetentinga įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su vežėjais (operatoriais). 2) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai. 10) būdai.

Kompetentinga įstaiga. Pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. kompetentinga įstaiga savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus. Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas pavėluotai. Kompetentinga įstaiga. Kol nesibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. susiję su konkurso dokumentų paaiškinimu. turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. rengdami konkurso pasiūlymus. rengianti susitikimą su vežėjais (operatoriais). Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems vežėjams (operatoriams). Pasiūlymai ir dokumentai turi būti sunumeruoti. Kompetentinga įstaiga nustato datą ir valandą. ir atsakymai į juos. Vežėjo (operatoriaus) ar jo įgalioto asmens pasirašytas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai pateikiami užklijuotame ir antspauduotame voke. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas pateikiamas atskirai tame pačiame voke. kad vežėjai (operatoriai). nurodydama gavimo dieną ir valandą.Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui. kad jo pasiūlymas gautas. neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam vežėjui (operatoriui). kurios laikomos galutiniu konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminu. turi surašyti susitikimo protokolą. vežėjas (operatorius) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą tiek. neprarasdamas teisės 163 . konkurso dokumentus paaiškinusi (patikslinusi) arba surengusi susitikimą su vežėjais (operatoriais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. susegti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti vežėjo (operatoriaus) parašu ir antspaudu. Kompetentinga įstaiga privalo pateikti kiekvienam vežėjui (operatoriui) rašytinį patvirtinimą. kuriems kompetentinga įstaiga pateikusi konkurso dokumentus. Protokolai visiems konkurso procedūrose dalyvaujantiems vežėjams (operatoriams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 9 dienas iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. kuriame surašomi visi per susitikimą pateikti klausimai.

kad vežėjai (operatoriai) paaiškintų savo pasiūlymus. per kurį atplėšiami vokai su pasiūlymais. nurodytus konkurso dokumentuose. kompetentinga įstaiga per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja apie tai raštu. jeigu nustato. 2) konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų arba vežėjas (operatorius) pateikia klaidingus duomenis. turi: 164 . 3) visų vežėjų (operatorių) pasiūlytos per didelės. Vežėjų (operatorių) kvalifikacijos duomenys vertinami laikantis jiems pateiktuose konkurso dokumentuose nustatytų kriterijų ir procedūrų. nurodydama priežastis. Komisija taip pat turi atmesti vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą. Vokų su vežėjų (operatorių) pasiūlymais atplėšimo laikas ir vieta turi sutapti su pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaiga ir vieta. Vežėjų (operatorių) pasiūlymai vertinami pagal kriterijus. Komisijos posėdyje. ir kompetentingos įstaigos prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalina šių trūkumų. jeigu: 1) konkurso pasiūlymą pateikęs vežėjas (operatorius) neatitinka konkurso dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Toks pakeitimas arba pranešimas. Kompetentinga įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja vežėją (operatorių). Vežėjus (operatorius). Komisija vežėjo (operatoriaus) pasiūlymą turi atmesti. stebėtojų teisėmis gali dalyvauti pasiūlymus pateikę vežėjai (operatoriai). jeigu kompetentinga įstaiga jį gauna nepasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. kompetentingai įstaigai nepriimtinos kainos. Konkurso pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas. Komisija. kurių pasiūlymus komisija atmeta. Kompetentinga įstaiga gali prašyti. ir pradedama konkurso pasiūlymų nagrinėjimo procedūra. priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. jeigu konkurso dokumentuose nenustatyta kitaip. pripažįstamas galiojančiu. Vokai su vežėjų (operatorių) pateiktais konkurso pasiūlymais atplėšiami komisijos posėdyje. kad pasiūlymas atšaukiamas. kad jis pateikė netikslius arba neišsamius duomenis.

specialiaisiais transporto rūšių kodeksais ir įstatymais. Sutarties sudarymas. keičiama. atmesti konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę. kitais teisės aktais. Sutartis sudaroma. 2) informuoti pasiūlymus pateikusius vežėjus (operatorius) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo. vykdoma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. vežti ir laikytis nustatytų tarifų. taip pat konkurso dokumentuose nustatytomis sąlygomis. 3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada. Visuomenės aptarnavimo sutartį pasirašo abi šalys: kompetentingos įstaigos vardu – jos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo ir viešą konkursą laimėjusio vežėjo (operatoriaus) vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo. keitimas ir nutraukimas. Konkurso laimėtoju gali tapti ir vienintelis konkurse dalyvaujantis vežėjas (operatorius). Jeigu iki kompetentingos įstaigos nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino negauta nė vieno pasiūlymo arba pasiūlymus atmetus nelieka nė vieno konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo. bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo vežėjams (operatoriams). jeigu jo pateiktas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus.1) pagal konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir sąlygas įvertinti pateiktus vežėjų (operatorių) pasiūlymus. konkursas laikomas neįvykusiu ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešimas apie tai išsiunčiamas pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams). Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti: 1) vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą. Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems vežėjams (operatoriams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo. kai išnagrinėjamos pasiūlymus pateikusių vežėjų (operatorių) pretenzijos (jeigu jų gauta). 165 .

nenutrūkstamumo. patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. pateikimo tvarką ir terminus. atsižvelgiant į šioje tvarkoje nustatytus reikalavimus. Baigiamosios nuostatos.2) paslaugų. 8) kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių). teisė sudaryti sutartį pereina kitam geriausiai įvertintam konkurso dalyviui. Protokolai. Sutartis turi būti sudaryta per 45 dienas nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo. reguliarumo. 1995. jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. kiekio ir kokybės sąlygas. sutartys ir kiti su konkursu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin. 107-2389) nustatyta tvarka. dėl kurių jis negali sudaryti sutarties. Kas nurodoma konkurso dokumentuose? 4. Kas organizuoja konkursus? 2. 9) teisę vienašališkai nutraukti sutartį. 5) sutarties galiojimo terminą. Kaip sudaroma komisija ir kaip ji dirba? 3. Sutarties šalys taip pat gali nustatyti kitas įstatymams neprieštaraujančias sutarties sąlygas. 7) ataskaitų ir kitų dokumentų. jeigu viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas. kurios bus teikiamos. 3) paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsipareigojimus. Nr. 6) sankcijas už sutarties nesilaikymą. Jeigu per 45 dienas konkurso laimėtojas nesudaro sutarties arba paaiškėja aplinkybės. Kas numatoma sutartyje? 166 . 4) nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius.. patvirtinančių nuostolius. Kontroliniai klausimai 1.

vežantiems keleivius. 3) vežėjų (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonių) vadovai. jų pavaduotojai. rugsėjo 5 d.3-486). ir yra privalomi vežėjams. Inspekcija organizuoja kontrolieriaus pažymėjimų blankų spausdinimą ir pagal iš anksto pateiktas paraiškas centralizuotą savivaldybių ir vežėjų aprūpinimą jais bei teikia kitokią pagalbą kontrolės darbo organizavimo klausimais.2. Nr. Keleivinį kelių transportą kontroliuoja: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcijos) pareigūnai. 2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai. Nr. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai Nuostatai patvirtinti Susisiekimo ministerijos 1997 m. Šie nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu. reglamentuojančiais kelių transporto veiklą. Bendroji dalis. įsakymu Nr. institucijos. turintys kontrolieriaus pažymėjimus. 167 . kartu nutrūksta institucijos suteiktos teisės vykdyti keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijas. Kontrolieriaus pažymėjimas patvirtina kontrolieriaus asmens tapatybę bei jam suteiktas teises ir pareigas. Kontrolierius pažymėjimą privalo grąžinti jį išdavusiai institucijai. Pasibaigus kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminui. turintys kontrolieriaus pažymėjimus. kontrolės tarnybų vadovai bei transporto kontrolieriai ir kiti vežėjo paskirti asmenys. 150.4. Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimas. kuriame būtų nurodyta praradimo priežastis. Praradus kontrolieriaus pažymėjimą. vadovui turi būti pateiktas paaiškinimas.9. Kontrolierius apie pažymėjimo praradimą savo lėšomis turi paskelbti respublikinėje spaudoje. išdavusios pažymėjimą.. rugsėjo 29 d. turintys specialius kontrolieriaus pažymėjimus (toliau – kontrolieriaus pažymėjimas). (pakeitimai 2002 m. balandžio 28 d. Įmonių įstatymu bei kitais teisės aktais. kelių transporto priemonių ekipažams. Kontrolieriaus pažymėjimas išduodamas ne ilgiau kaip trejiems metams.3-423 ir 2004 m. kontrolieriams bei keleiviams.

savivaldybių sprendimais. išdavusios kontrolieriaus pažymėjimą. pavardė. kontrolieriaus pažymėjimo galiojimo terminas. išdavusi pažymėjimą. išdavusios pažymėjimą. reglamentuojančiais keleivinio kelių transporto veiklą. Kontrolieriaus pažymėjimų formos yra: 1) Valstybinės kelių transporto inspekcijos keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai. šiais nuostatais bei kitais teisės aktais. pareigos. kontrolieriaus pažymėjimo numeris. Kontrolieriaus pažymėjimų blankai spausdinami specialaus pavyzdžio popieriuje su apsauginiu tinkleliu. pavardė.Keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimo galiojimą gali panaikinti institucija. Keleivinio kelių transporto kontrolierių teisės ir pareigos. Inspekcijos įsakymais. – tarptautinių maršrutų ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei turi teisę kontroliuoti visų rūšių keleivinį kelių transportą (įskaitant taksi) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir. 3) keleivinio kelių transporto vežėjo kontrolieriaus pažymėjimai. kurioje nurodoma kontrolieriaus vardas. institucijos antspaudas. institucijos. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai pagal savo kompetenciją tikrina: 1) inspekcijos pareigūnai. nuotrauka. kontrolieriaus vardas. 168 . Kontrolieriaus pažymėjimai padengiami skaidria plėvele ir regist-ruojami apskaitos žurnale. Susisiekimo ministerijos. 2) vietinio keleivinio kelių transporto kontrolieriaus pažymėjimai. Vykdoma griežta blankų apskaitos kontrolė. kuriuos išduoda savivaldybės institucijos. privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Kontrolierius. turintys kontrolieriaus pažymėjimą. vykdydamas kontrolės funkcijas. Vyriausybės nutarimais. numeruojami šešiaženkliu skaičiumi ir centralizuotai užsakomi per Inspekciją. kontrolieriaus teisės. kuriuos išduoda Inspekcija. bei nešioti matomoje vietoje (krūtinės aukštyje) prie aprangos pritvirtintą institucijos. vadovo pareigos. identifikacinę kortelę. kuriuos išduoda vežėjai (keleivinio autobusų ir elektros transporto įmonės). parašas. Kontrolieriaus pažymėjime turi būti šie duomenys: kontrolieriaus pažymėjimą išduodančios institucijos pavadinimas.

reikalavimų. 3) kaip vežėjai ir ekipažai laikosi maršrutų. reglamentuojančių keleivių vežimą. ekipažai ir keleiviai laikosi teisės aktų. gali išduoti pažymėjimus. – vežėjo įmonės keleivinį kelių transportą Lietuvos Respublikos teritorijoje bei. dirbančias vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutuose. vežėjai gali pavesti vykdyti savo įmonių keleivinio kelių transporto ir juo besinaudojančių keleivių kontrolę kitiems asmenims. techninės apžiūros taloną bei dokumentus. suteikiančius teisę kontroliuoti tik tam tikrose gretimų savivaldybių teritorijose. turintys vežėjo išduotus kontrolieriaus pažymėjimus. transporto priemonių apipavidalinimo reikalavimų ir kt.vykdydami kontrolės funkcijas. Kontrolės metu tikrinama: 1) ar keleivinio kelių transporto priemonių ekipažai ir lengvųjų automobilių taksi vairuotojai turi vairuotojo pažymėjimą. suteikiančius vežėjui teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti keleivių vežimo veikla (tikrina tik Inspekcijos ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai). 2) savivaldybės institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto veiklos kontrolės tarnybų pareigūnai – lengvuosius automobilius taksi ir keleivines kelių transporto priemones. 3) vežėjo keleivinio kelių transporto kontrolieriai. bilietų išdavimo tvarkos. joms esant/važiuojant šios ar gretimų savivaldybių teritorijose. 2) kaip vežėjai. eismo tvarkaraščių. transporto priemonės registracijos liudijimą arba naudotojo pažymėjimą. vykdydami kontrolės funkcijas. įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai jomis važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). 169 . savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga. atsižvelgdama į aplinkybes ar poreikius. darbo ir poilsio režimo. kontrolieriai turi teisę: 1) sustabdyti signaliniu disku keleivines kelių transporto priemones Kelių eismo taisyklių nedraudžiamose vietose. Pagal savo kompetenciją vykdydami kontrolės funkcijas. gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). įstatymų nustatyta tvarka gali nemokamai juo važiuoti (išskyrus lengvuosius automobilius taksi). ir. vykdydami kontrolės funkcijas.

Kas tikrinama kontrolės metu? 4. jeigu šie atsisako juos įsigyti. 5) asmenims. Kontroliniai klausimai 1. įstatymų nustatyta tvarka skirti administracinę baudą. keleivinio kelių transporto kontrolės funkcijų netinkamą vykdymą.2) įlipti į autobusus be eilės nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus ir tikrinti transporto priemonės ir keleivių vežimo dokumentus bei bilietus. 6) išlaipinti keleivius be bilieto. o institucijų sprendimai – įstatymų nustatyta tvarka – teismui. padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte. Ką tikrina keleivinio kelių transporto kontrolieriai? 3. Kokias teises turi kontrolieriai? 170 . 4) paimti negaliojančius ar suklastotus bilietus bei dokumentus ir persiųsti juos išdavusioms institucijoms. darbo drausmės pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka arba gali būti panaikintas kontrolieriaus pažymėjimo galiojimas. kol įforminamas pažeidimas. Keleivinio kelių transporto kontūrolieriaus neteisėti veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųsti institucijoms. 8) asmenims. Kas kontroliuoja keleivinį kelių transportą? 2. 3) užrašyti vairuotojų ir konduktorių kelionės dokumentuose atliktų patikrinimų rezultatus. Kontrolierių atsakomybė. vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Keleivinio kelių transporto kontrolieriai už suteiktų įgaliojimų viršijimą. padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte. įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų. išdavusioms kontrolierių pažymėjimus. 7) Inspekcijos kontrolieriai – pasienio kontrolės punkte sulaikyti tarptautiniu maršrutu vykstančią transporto priemonę.

įsakymu Nr. Nr. kad būtų laikomasi šio reikalavimo.3-430.3-83). autobusų stotyje ir stoties teritorijoje be stoties vadovo leidimo draudžiama. nediskriminacines sąlygas naudotis autobusų stočių teikia-momis paslaugomis. Autobusų stotys privalo sudaryti visų nuosavybės formų vežėjams vienodas. Autobusų stočių paskirtis ir naudojimosi stočių paslaugomis tvarka. Nr. Nr. Autobusų stoties vadovas turi užtikrinti. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama.4. su keleivių aptarnavimu susijusia.10. Autobusų stotis gali būti savarankiškas juridinis asmuo arba kito juridinio asmens struktūrinis padalinys. organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį. sudaro sutartis su autobusų čių. kontroliuoti autobusų išvykimo bei atvykimo laiką. Nr. Pagrindinė autobusų stoties paskirtis – aptarnauti keleivius. susijusi su keleivių vežimu ar kitomis paslaugomis keleiviams. 2006 vasario 21 d. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. 2007 gruodžio 11 d. Bendrosios nuostatos. Autobusų stotys pagal svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus stotims yra skirstomos į keturias 171 . Vežėjai.3-400 ir 2008 m. Nuostatai privalomi visoms Lietuvos Respublikos autobusų stotims. Kitų asmenų veikla.2.3-220. savininkais (valdytojais) ir su stočių.. teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Autobusų stočių veiklos nuostatai (toliau – nuostatai) reguliuoja stočių naudojimą ir jų darbo tvarką. veikla. gruodžio 31 d. prižiūrinčių autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stoselėse savininkais (valdytojais). Autobusų stočių kategorijos. vykstančius reguliaraus vietinio.. birželio 20 d. Autobusų stočių veiklos nuostatai Šie nuostatai nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. Nr. 3-734 (pakeitimai 2005 m. 2007 m. spalio 3 d. turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto). Autobusų stočių steigimą ir jų priežiūrą atlieka savivaldybės.3-65. Autobusų stotis gali užsiimti ir kita.. parduoti keleiviams bilietus. nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose.. kovo 17 d.

arba stoties savininkas (valdytojas). parduoti bilietus iš anksto (taip pat – grįžimui iš kitų miestų). Reikalavimai stoties tarnyboms ir jų funkcijos. informacijos. autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje būtinos šios tarnybos: bilietų pardavimo. 172 . 3) organizuoti ir kontroliuoti smulkių siuntų vežimą (kur tokia paslauga teikiama). Akto formą nustato Valstybinė kelių transporto inspekcija. keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai. Dispečerinės tarnybos funkcijos: 1) užtikrinti ritmingą stoties tarnybų darbą. Reikalavimai autobusų stotims. stotelių tvarkaraščių priežiūros teritorijų nusta-tymo (keitimo) rengia ir nustatyta tvarka teikia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė kelių transporto inspekcija). Aukščiausioji yra pirma kategorija. Autobusų stotyje turi būti: keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties tarnyboms. sanitariniai mazgai. kurios teritorijoje yra stotis. ir surašiusi Autobusų stoties apžiūros aktą. išduoti nustatyta tvarka užpildytus žiniaraščius apie parduotus bilietus autobusų ekipažams. patikrinusi. Pasiūlymus dėl kategorijos suteikimo (keitimo) autobusų stočiai. spaudos platinimo punktai. ar stotis atitinka nustatytus reikalavimus. ar laiku pastato-mi į aikšteles ir išvyksta pagal numatytą tvarkaraštį. kontrolės. kategorijų keitimas nustatomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsaky-mu. autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės. smulkių siuntų vežimo (jei tokia paslauga teikiama). patalpos autobusų ekipažų poilsiui. priimti užsakymus bilietams telefonu. ba-gažinės.kategorijas. Keleiviams aptarnauti. miesto ir tarpmiestinis telefono ryšiai keleiviams. Autobusų stočių suskirstymas pagal stočių kategorijas. ar autobusai atvyksta į stotį laiku. Autobusų stotyje gali būti maitinimo. pristatyti bilietus užsakovui (esant poreikiui). dispečerinės. suteikiama žemesnė stoties kategorija. Bilietų pardavimo tarnybos funkcijos: parduoti bilietus į tos pačios dienos reisus. Jei kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodytos tarnybos nevykdo šiuose nuostatuose nurodytų funkcijų. stotelių priežiūros gali teikti savivaldybė. Teikimą dėl stočių kategorijų suteikimo (keitimo). 2) kontroliuoti.

kai vežėjai ir autolusų stočių savininkai (valdytojai) dėl to yra sudarę atitinkamas sutartis. atitinkamoms savo ir kitų stočių tarnyboms teikti informaciją apie nepatenkinamą eismo tvarkaraščių būklę arba kai jų nėra autobusų stotelėse.4) sutrikus reguliariam autobusų eismui. 173 . 8) pranešti kitoms autobusų stotims apie laikiną eismo nutraukimą bei jo atnaujinimą. vėlavimą ir nutraukiamus reisus bei teikti kitą keleiviams reikalingą informaciją. 7) organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą (privalomų ekipažams dokumentų turėjimą) ir tarpreisinį poilsį bei teikti vežėjams informaciją apie nustatytus pažeidimus. atnaujinti eismą. maršruto pakeitimą. 13) pranešti maršrute esančioms autobusų stotims apie autobuso vėlavimą. 6) maršrutuose pablogėjus eismo sąlygoms. 14) sudaryti autobusų stoties darbo ataskaitą. 12) registruoti specialiame žurnale visas priimtas bei perduotas telefonogramas. o galinei stočiai – ir apie autobuso tipo ar talpos pakeitimą. pagerėjus eismo sąlygoms ir stoties vadovybei leidus. visa tai registruoti kelių būklės žurnale. 5) rinkti iš autobusų ekipažų žinias apie pasikeitusias eismo sąlygas bei pablogėjusią kelių ir autobusų stotelių būklę maršrutuose. 10) skelbti autobusų stotyje apie autobusų atvykimą. reiso nutraukimą arba sutrumpinimą. nedelsiant apie tai pranešti vežėjui ir informacijos tarnybai. 11) registruoti duomenis apie eismo reguliarumą eismo registracijos lape ir žymėti autobusų atvykimo ir išvykimo laikus kelionės lapuose. 9) pranešti apie autobuso techninį gedimą maršrutu keleivius vežančiam vežėjui. atitinkamoms kelius aptarnaujančioms tarnyboms bei vežėjams. kartu su vežėju imtis skubių priemonių sugedusį autobusą pakeisti techniškai tvarkingu. pagal jų nurodymus dispečeris privalo sustabdyti autobusų eismą iš autobusų stoties. telefaksus bei kitus pranešimus. apie tai pranešti stoties vadovui arba jį pavaduojančiam asmeniui. surinktą informaciją teikti keleiviams. išvykimą.

autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą.) registracijos knyga. Jei yra sąlygos. naudojant distancinį valdymą iš dispečerinės. kurioje iš klientų priimamas. autobusų stoties darbo ataskaita. Autobusų stoties darbo ataskaita sudaroma kasdien pagal įregistruotus autobusų eismo registracijos lape pažeidimus bei įvertinant operatyvius autobusų eismo pakeitimus. telefonai. Autobusų stotyse turi būti vizuali informacija. Smulkių siuntų vežimas – tai paslauga. informacijos tarnybų. kelių būklės žurnalas.Rekomenduojama dispečerio darbo vietą įrengti tokioje stoties vietoje. taip pat savivaldybėms (dėl vietinio susisiekimo maršrutų) tokie pranešimai pagal atskirus vežėjus pateikiami kartą per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10-os dienos. Valstybinei kelių transporto inspekcijai. numatytą laiką saugomas ir jiems išduodamas bagažas. Pranešimai apie nutrauktus reisus bei nereguliarų autobusų eismą kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5-os dienos perduodami atitinkamam vežėjui. tikslinga jį įrengti atvykimo ir išvykimo peronuose. šalies autobusų stočių dispečerinių. Kai dispečerinė nedirba. telefaksų ir kt. ir telefonu. kelių schema. pranešimų (telefonogramų. Prireikus gali būti įkurta smulkių siuntų vežimo tarnyba. vežėjų vadovų. Kontrolės tarnybos funkcijos – vykdyti šiose nuostatose nurodytą veiklą. Dispečerinėje įrengiamas autobusų atvykimo (išvykimo) laiko žymėjimo kelionės dokumentuose postas. keleivių vežimo taisyklių taikymo ir kt. autobusų eismo registracijos lapas. Informacija turi būti lakoniška. patikima. Bagažinė – tai vieta. kelių policijos telefonai. vietinio. Stoties darbuotojai informaciją turi teikti ir žodžiu. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų tvarkaraščiai. vežimo lengvatų. tiksli. iš kurios būtų gerai matomos autobusų išvykimo bei atvykimo aikštelės. Vadovaujantis šiais nuostatais. kelius prižiūrinčių tarnybų sąrašai. garantuojanti klientams skubų ir saugų smulkių siuntų pristatymą. Kai kurių stoties tarnybų funkcijos gali būti sujungiamos su kitų 174 . laikas kelionės dokumentuose turi būti žymimas automatiniu būdu.). Dispečerinėje turi būti: keleivių ir bagažo vežimą reglamentuojantys dokumentai (dėl tarifų.

pageidavimus ir pastabas dėl vietinio (priemiestinio) arba tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų. 175 . Atsakomybė. jų apipavidalinimą. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje turi būti pateikta ši informacija: vietinio. informacinių skelbimų. neatitinkančių nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų. elektroninio pašto adresai). informacija apie kompetentingas įstaigas (pavadinimai. stendas operatyviai informacijai pateikti. Paslaugų keleiviams teikimo kainas ir tarifus nustato autobusų stočių savininkai (valdytojai). Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus. Šiose nuostatose įvardytas funkcijas gali atlikti kitos įmonės pagal sutartis su stoties savininku (valdytoju). atvykimo perone – tolimojo ir tarptautinio susisiekimo autobusų atvykimo tvarkaraščiai. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo tvarkaraščiai. Paslaugų tarifai.tarnybų funkcijomis. išrašai iš keleivių ir bagažo vežimo taisyklių. Autobusų stoties veiklą kontroliuoja stoties steigėjas (valdytojas) ir kiti kontrolės teisę turintys pareigūnai. Autobusų stočių veiklos kontrolė. kurioms keleiviai gali pateikti pasiūlymus. tvarkaraščių ir pan. Autobusų stoties keleivių laukiamojoje salėje ir peronuose turi būti teikiama garsinė informacija keleiviams apie autobusų eismą ir jo pasikeitimus. adresai. Privaloma informacija keleiviams. taip pat tvarkaraščių. Kontrolės teisę turintys pareigūnai autobusų stotyje kontroliuoja išvykstančių į maršrutus ir grįžtančių iš maršrutų autobusų eismo tvarkaraščių laikymąsi. informacija apie autobusų stoties tarnybų išdės-tymą bei jų darbo laiką. informacija apie lengvatas keleiviams. vietinio. faksai. stotelių. maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. informacija apie stoties teikiamas paslaugas keleiviams. ekipažų kelionės dokumentus. tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutų schemos. keleivių bilietus. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. telefonai. sanitarinę būklę. Už autobusų stočių ir stotelių eksploatavimą pažeidžiant šiuos nuostatus. Autobusų stoties peronuose turi būti pateikta ši informacija: išvykimo peronuose – maršrutų krypčių pavadinimai ir išvykstančių autobusų eismo tvarkaraščiai.

įsakymu Nr. Gatvių priežiūros taisyklių nuostatas ir neprieštarauja Kelių eismo konvencijai. Pagal kokius svarbiausius kvalifikacinius reikalavimus autobusų stotys skirstomos į kategorijas? 6. Reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tiktai tais keliais ir gatvėmis. atsisakymą sudaryti sutartį su vežėju. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas Šie reikalavimai nustatyti LR susisiekimo ministerijos 1996 m. Reikalavimai galioja tik naujai atidaromiems (po 1996 m. Kontroliniai klausimai 1. gegužės 8 d. parengti atsižvelgiant į Kelių įstatymo. reguliariu keleivių vežimu užsiimantiems ūkio subjektams. Reikalavimai gatvėms ir keliams. Šie reikalavimai yra privalomi visiems kelių. stočių savininkai (valdytojai) atsako įstatymų nustatyta tvarka. gegužės 8 d. kuriuose eismo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus užtikrina saugų keleivinio 176 . Kelių priežiūros taisyklių. Kas ir kaip nustato autobusų stotyse paslaugų vežėjams teikimo tarifus? 2.naudojimą. Reikalavimai gatvėms ir keliams. priimtai Jungtinių Tautų konferencijoje Ženevoje 1968 metais. kai tokią sutartį privaloma sudaryti.4. savininkams. Kokia pagrindinė autobusų stočių paskirtis ir ar gali būti ji keičiama? 4. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Koks gali būti autobusų juridinis statusas? 3. Kas turi būti autobusų stotyje? 7. Kokiu principu vežėjai dirba su autobusų stotimis? 5. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. Kokias funkcijas atlieka dispečerinė tarnyba? 9. Kokias funkcijas atlieka bilietų pardavimo tarnybos? 8.) reguliaraus keleivinio transporto eismo maršrutams. Kelių eismo taisyklių. tuos kelius prižiūrintiems ūkio subjektams.11. Kas steigia autobusų stotis? 2.165.

įvertinamas eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų.transporto eismą. Komisija surašo nustatytos formos apžiūros aktą ir daro išvadą apie maršruto tinkamumą reguliariam keleivinio transporto eismui. Aktą pasirašo ir gauna visi komisijos nariai. Atsižvelgiant į kelio būklę ir eismo sąlygas. parametrai. Komisiją sudaro šių institucijų atstovai: pirmininkas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – tolimojo susisiekimo maršrutams. geležinkelio priežiūros tarnybos (jeigu maršrute yra geležinkelio pervažos). ar jis atitinka nustatytus techninius ir eismo saugumo reikalavimus. šviesoforų ir kt. Maršrutus (kelius ir gatves) reguliariam keleivinio transporto eismui parenka keleivių vežimų organizatorius. o vietinio susisiekimo – atitinkama savivaldybė. kai juose iš esmės pasikeičia kelių (gatvių) ir statinių parametrai bei eismo sąlygos. geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei kiti. išvardyti šiuose reikalavimuose. dėl kurių reguliarus keleivinio transporto eismas negali būti pradėtas arba turi būti nutrauktas. pavojingų ir per gyvenvietes einančių ruožų ilgiai. Kitų akte nurodytų darbų. Apžiūrint maršrutą parenkamos (įvertinamos esamos) sustojimų vietos. Komisijos nustatytus trūkumus per akte nurodytą terminą privalo pašalinti kelio savininkas. kelio (gatvės) savininko arba už kelio (gatvės) priežiūrą atsakingo ūkio subjekto. keleivinio transporto eismas gali vykti ištisus metus arba būti sezoninis. tiltų ir viadukų parametrai bei techninė būklė. nustatomas dangos tipas.) buvimas ir būklė. atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės. Tolimojo susisiekimo maršrutų apžiūros iniciatorius – Valstybinė kelių transporto inspekcija. nuolydis. galintys turėti įtakos eismo saugumui. savivaldybė. tai akte komisija nurodo trūkumus. Pakartotinės maršrutų trasų apžiūros atliekamos tada. Jeigu kelio (gatvės) būklė neatitinka nustatytų reikalavimų. Keleivių vežimo organizatorius maršruto trasai parinkti ir įvertinti. plotis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos (miesto ar rajono). 177 . sudaro komisiją. išmatuojami pagrindiniai kelio parametrai (ilgis. dalyvaujant vežėjui. matomumo atstumas). o vietinio susisiekimo maršrutams – atitinkamos savivaldybės. atitvarų. vežėjo atstovas. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

susijusių su kelio (gatvės) rekonstravimu.5 metro. Pašalinus maršruto apžiūros akte nurodytus trūkumus. vėl surašo aktą ir daro išvadą dėl reguliaraus keleivinio transporto eismo galimybės. išilginis nuolydis leidžiamas iki 9 procentų). 7) matomumas sankryžose turi užtikrinti. o priešpriešinio transporto matomumas – ne mažesnis kaip 100 metrų. stiprinimu. jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių per parą. Matomumas pervažoje turi būti toks. kad 3 metrų atstumu nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovinčio automobilio vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau kaip po 50 metrų. 9) reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tik per saugomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją turinčias geležinkelio pervažas. Atitvarai taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam pylimo aukščiui. 2) gatvės važiuojamosios dalies plotis. kur pylimo aukštis yra didesnis kaip 3. trumpesnėse kaip 150 metrų. jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio yra vandens telkinių. o visais kitais atvejais – ne siauresnis kaip 6 metrai. o esant vienos krypties eismui – ne siauresnis kaip 4 metrai. esant dviejų krypčių eismui. stotelių ir papildomų eismo reguliavimo priemonių įrengimu. Keliai (gatvės). Gatvėse prie keleivinio transporto stotelių įrengiamos įvažos (praplatinimai). komisija kelią apžiūri pakartotinai. būdamas 50 metrų nuo pervažos. turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai. o kelkraščiai turi būti kieti ir lygūs. 5) išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne didesnis kaip 8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse. 178 . o automobilio vairuotojas. 4) skersinis kelio (gatvės) važiuojamosios dalies ir kelkraščio nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai. 3) važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi būti lygi. o eismo intensyvumas keliu yra didesnis kaip 500 automobilių per parą – turi būti įrengti apsauginiai atitvarai. finansavimo ir atlikimo klausimai sprendžiami derybomis tarp suinteresuotų šalių. turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) kelio sankasos plotis turi būti ne siauresnis kaip 8 metrai. jos perėjimas į kelkraštį – nuožulnus. kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas. kad lokomotyvo mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio kaip 1200 metrų atstumo. 6) kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis kaip 60 metrų. 8) kelių ruožuose.

ne arčiau kaip 50 metrų už jų. pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į matomumą sustojimo vietose ir į pėsčiųjų saugumą. antroji – dešinėje). o transporto priemonių vairuotojai jas turi matyti iš ne trumpesnio kaip 150 m atstumo. o išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 4 procentai.traukinį galėtų pamatyti jam esant ne arčiau kaip 400 metrų nuo pervažos. 12) miesto ar miesto tipo gyvenviečių gatvėse. 17) stotelės sankryžų zonoje gyvenvietėse ir miestuose paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą. galėtų pasukti į dešinę. esant mažesniam matomumo atstumui. pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo kelių (gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pėsčiųjų takai. 13) vietos keleivinio transporto stotelės ir jų tipas parenkami vadovaujantis Kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis bei Kelių eismo taisyklėmis. Stotelių praplatinimai abiem kryptimis turi būti išdėstyti taip. 18) galinėse maršrutų stotelėse turi būti įrengtos specialios apšviestos aikštelės keleiviams išlipti ir transporto priemonėms 179 . Parenkant vietas stotelėms. kuriomis vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. 16) stotelės užmiesčio keliuose turi būti įrengtos už sankryžų. 15) jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72 vienetai per valandą. apie reguliarų eismą sprendžia šiuose reikalavimuose numatyta komisija. stoteles būtina išskirti. Miestuose. bet ne arčiau kaip 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos. bet viena už kitos ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal važiavimo kryptį – pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje. važiuodamos kraštine dešine eismo juosta. tiesiuose kelio ruožuose arba vingiuose kurių spindulys ne trumpesnis kaip 600 metrų. kad transporto priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos. neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą. 10) gyvenviečių gatvių sankryžose posūkių spinduliai turi būti tokie. turi būti apšviestos vadovaujantis gatvių apšvietimo projektavimo normomis. kuriose vyksta reguliarus vietinio susisiekimo maršrutinių autobusų eismas. ir ne arčiau kaip 30 metrų prieš pėsčiųjų perėjas. 11) gatvės. 14) užmiesčio keliuose sustojimų vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose. kad keleivinio transporto priemonės.

o ženklinimas – Lietuvos standarto LST 1379 „Kelių ženklinimas“ reikalavimus. ir stotelių kelio ženklai turi atitikti Lietuvos standarto LST 1335 „Kelio ženklai“ ir standarto LST 1405 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“. kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas? 180 . Kokiais keliais ir gatvėmis leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas? 2.apsisukti. Kokius reikalavimus turi atitikti keliai (gatvės). nurodytus akte? 5. kursuojančios tuo maršrutu. Kontroliniai klausimai 1. Bent vienoje iš miesto maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. 19) kelio (gatvės) statinių maršrute laikomoji galia turi būti ne mažesnė kaip didžiausia keleivinio transporto priemonės. Kas daroma apžiūrint maršrutą? 4. Kas privalo pašalinti trūkumus. Kas ir kaip sudaro komisiją. masė. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti dešinėje eismo pusėje galutinio punkto kryptimi. kuri parenka maršruto trasą? 3. Viso maršruto. kuriuo vyksta arba numatoma pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą.

1996 m. 2001 m. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1996 m. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. 3. vasario 26 d. 1991 m. 1969 m. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. kelių ir vidaus vandenų transportui. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB. 1995 m. vykdomų geležinkelio. liepos 23 d. 2. vykdomų geležinkelio. 2255/96. birželio 26 d. iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos. 10. kelių ir vidaus vandenų transportui.1. 1991 m. 5. liepos 29 d. lapkričio 19 d. 1992 m. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 3. 2001 m. 6. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. 8. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. samprata. vasario 26 d. 4. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.1893/91.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. samprata. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. liepos 20 d.3. 3578/92. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 181 . Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. 2001 m. 9. 7. iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. Europos Sąjungos direktyvos ir reglamentai Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šie pagrindiniai ES teisės aktai: 1. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. birželio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direkyva 2001/12/EB.

kuriais Lietuvos geležinkelių transporto veikla reglamentuojama. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose. – užtikrinti. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB. kovo 19 d. 13. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungos reikalavimus. mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. 14.1. geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymas. Pagrindiniai direktyvos tikslai: – reglamentuoti sąžiningą ir nediskriminacinį geležinkelio įmonių (vežėjų) patekimą į geležinkelių infrastruktūros tinklą.1. geležinkelio įmonių licencijavimas. balandžio 22 d. 2004 m. 2004 m. Direktyvos 91/440/EEB atsiradimą lėmė pernelyg lėtos reformos ES šalių geležinkeliuose. kad kiekviena saugos sąlygas atitinkanti ir licencijuota geležinkelio įmonė pageidaudama turėtų prieigą prie geležinkelio infrastruktūros. mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimas. 2004 m. sudaro šios pagrindinės sritys: geležinkelio transporto rinkos liberalizavimas. 182 . 12. kokia jos veiklos rūšis. 11. Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas Geležinkelių transporto rinkos liberalizavimas apibūdinamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (su pakeitimais direktyvose 2001/12/EB ir 2004/51/EB). netenkinančios tolesnio Bendrijos vidaus rinkos plėtojimo principų. 3. kurie turi būti perkelti į teisės akrus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB. 2001 m. nesvarbu. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. balandžio 29 d. balandžio 29 d.paskirstymo.

o organizacinis ar įstaigų atskyrimas yra pasirenkamas. – finansinė valstybės parama geležinkeliams (infrastruktūrai plėtoti ir subsidijoms nuostolingiems keleivių pervežimams). – užtikrinti. sąskaitas ir biudžetą. – atskirti keleivių vežimo paslaugų teikimo sąskaitas nuo krovinių gabenimo paslaugų teikimo sąskaitų.– užtikrinti geležinkelio infrastruktūros plėtojimą. – nustatyti saugaus naudojimosi geležinkelio infrastruktūra priemones. kad jos patektų geležinkelių infrastruktūrą ir galėtų teikti tarptautines paslaugas. kad būtų įgyvendintas visuomenės poreikis keliauti geležinkelių transportu. atsižvelgiant į Bendrijos poreikius. kuris reglamentuoja infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimą. – užtikrinti. – atskiriant geležinkelių eksploatacinės veiklos ir infrastruktūros valdymą nuo geležinkelių transporto paslaugų. sąskaitų atskyrimas yra privalomas. – užtikrinti. kad nacionalinė geležinkelio infrastruktūra būtų plėtojama. susijusio su transporto paslaugų teikimu ir 183 . Trečiajame Direktyvos 91/440/EEB skirsnyje. sudarant atitinkamas tokių paslaugų teikimo sutartis komerciniais pagrindais. „kad verslo. Direktyvos 91/440/EEB 1 straipsnis nustato tikslą padėti pritaikyti Bendrijos geležinkelius vienos-bendros rinkos poreikiams ir padidinti jų veiksmingumą. Direktyva 91/440/EEB apibrėžė šiuos labai svarbius geležinkelių sektoriaus veiklos principus: – geležinkeliai turi tapti nepriklausomi nuo valstybės ir dirbti rinkos sąlygomis . 6 straipsnyje valstybės narės yra įpareigojamos imtis būtinų priemonių užtikrinti. – numatomos kai kurios teisės geležinkelių įmonėms. – infrastruktūros ir geležinkelių valdymo operacijos turi būti atskirtos nuo komercinės veiklos. kad skiriamos geležinkelio įmonėms valstybės lėšos (skirtos transporto paslaugoms teikti ir geležinkelio infrastruktūrai valdyti) būtų atskirtos ir neperkeliamos iš vienos iš šių sričių į kitą.turėti atskirą turtą. sąskaitų atskyrimas yra privalomas. tame tarpe: – užtikrinant geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumą. o organizacinis atskyrimas – pasirinktinis.

t. kad visos esminės infrastruktūros valdymo funkcijos turi būti vykdomos neatsižvelgiant. – nustatomas viešosios geležinkelio infrastruktūros prieinamumas lygiomis nediskriminacinėmis sąlygomis.). Pažymėtina. Turi būti užtikrintas atskiras geležinkelio įmonių teikiamų paslaugų ir infrastruktūros valdymo veiklos sąskaitų ir balansų tvarkymas. Direktyva nereikalauja. kad valstybės narės taip pat gali nustatyti.geležinkelio infrastruktūros valdymu. visiškai atskirtas nuo geležinkelių įmonės. Valstybės lėšos. biudžetas ir sąskaitos atskiriami nuo valstybės. sąskaitos būtų tvarkomos kaip atskiros sąskaitos. garantuojant nediskriminacines sąlygas visiems vežėjams. Direktyvoje 2001/12/EB iš esmės nustatoma nauja geležinkelių sektoriaus reguliavimo sąranga. numatė šiuos labai svarbius geležinkelių sektoriaus reformos principus. kokie yra vežimo veiklos principai. O naujojoje direktyvoje nustatoma. negali būti tarpusavyje perskirstytos. atitinkamose sąskaitose turi būti atskirtos ir negali būti skiriamos kitai veiklai. skirtos visuomenės aptarnavimo paslaugoms apmokėti vežant keleivius. kad funkcionuotų infrastruktūra ir būtų atskirta vežimo eksploatacinės veiklos apskaita. – vežėjo veikla atskiriama nuo infrastruktūros valdymo. Direktyvoje 91/440/EEB reikalaujama tik. skirtos vienai iš dviejų veiklos rūšių. – tarptautinių pervežimų liberalizavimas. turtas. Direktyva 2001/12/EB. kad tai būtų atskiras teisinis subjektas (valstybės įmonė ar pan.y. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 14 (toliau – Direktyva 2001/12/EB). o direktyvoje 2001/12/EB papildomai reikalaujama atskirti krovinių ir keleivių vežimų veiklą. kad diegiant paminėtąjį atskyrimą gali prireikti vienoje įmonėje įkurti atskirus padalinius arba kad infrastruktūrą valdytų atskiras subjektas (Direktyvos 6 straipsnis). Šiame etape (antrasis geležinkelių reformos etapas) priimta Tarybos direktyva 2001/12/EB. kuria: – geležinkelio įmonių veikla. iš dalies keičianti Direktyvą 91/440/EEB. Lėšos. atskiriant infrastruktūros valdymą ir priežiūrą nuo vežimo operacijų. 184 . Direktyvoje 91/440/EEB buvo reikalaujama atskirti tik infrastruktūros valdymo bei priežiūros ir vežimo veiklos sąskaitas.

Tuo tikslu infrastruktūros valdytojas parengia investicijų planą. direktyvoje priėjimo teisę suteikia visoms geležinkelio įmonėms lygiavertėmis sąlygomis naudotis transeuropinio krovinių vežimo geležinkeliais tinklo infrastruktūra kitose šalyse narėse. skiria atitinkamą finansavimą. Svarbūs pakeitimai direktyvoje 2001/12/EB (lyginant su 91/440/ EEB) buvo atlikti vežėjų priėjimo prie infrastruktūros srityje. tačiau rinkti mokesčius ir atlikti funkcijas. susijusias su investicijomis. nustatydama infrastruktūros valdytojo veiklos uždavinius ir apimtį. ypač naujoms investicijoms. neteikianti vežimo paslaugų. Infrastruktūros valdytojas laikosi valstybės nustatytų atitinkamų mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra ėmimo ir infrastruktūros pajėgumo paskirstymo taisyklių ir kartu savarankiškai atlieka jų administravimo bei kontrolės funkcijas. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB. nacionalinės geležinkelių infrastruktūros plėtojimo pagal bendruosius ES poreikius priemonių.Reglamentuojamas ne tik geležinkelio įmonių atliekamų transportavimo operacijų nepriklausomumas nuo tiesioginės valstybės įtakos. Šioje Direktyvoje buvo nustatytos naudojimosi visu geležinkelių tinklu sąlygos ir 185 . ir transportavimo paslaugų teikimo veiklos išlaidoms padengti. ES šalys narės gali pavesti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai įstaigai. gavusioms paskolas. balandžio 29 d. Infrastruktūros valdytojas visų pirma atsako už infrastruktūros ir jos saugos sistemų priežiūrą bei plėtojimą. kad infrastruktūros valdytojas taip pat funkcionuotų kaip atskiras padalinys. technine priežiūra ir finansavimu. Neteikdamas jokių transporto paslaugų. kovo 15 d. jis užtikrina nediskriminacinį priėjimą prie infrastruktūros. Savo ruožtu valstybė. 2004 m. Valstybės pagalba taip pat gali būti suteikiama geležinkelio įmonėms. Ankstesnė direktyva suteikė priėjimo teisę tik tarptautinėms geležinkelių grupėms. skirtas finansinėms investicijoms į infrastruktūrą. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. kuriuo siekiama užtikrinti optimalų infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. užsiimančiomis tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugomis. Valstybė turi imtis būtinų. bet ir reikalaujama. O naujojoje 2003 m. įmonė ar įstaiga.

vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruktūra. suteikiant teisę tarptautinėms geležinkelių įmonių (vežėjų) grupėms vežti keleivius tarptautiniais maršrutais. 2004/450/EB ir reglamento (EB) Nr. – ne vėliau kaip nuo 2006 m. 2001/13/EB ir 2001/14/EB kompleksas buvo pavadintas „pirmuoju geležinkeliu paketu“. vienodomis teisėmis naudotis geležinkelių infrastruktūra. vykusioje Europos Sąjungos transporto. atitinkančioms reikalavimus. kuriose yra įsisteigusios atitinkamas geležinkelio įmonės (vežėjai). 2004 m. Siekdama baigti kurti norminę bazę ir dėti pastangas sukurti integruotą Europos geležinkelių erdvę. Direktyvoje nustatyta.terminai. krovinių vežimo geležinkeliais transporto paslaugų kokybei. vežant krovinius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais). 881/2004 kompleksas pavadintas „antruoju geležinkelių paketu“. pavadintą „trečiuoju geležinkelių paketu". sausio 1 d. gruodžio 5 d. kad šalys narės privalo užtikrinti. kad: – ne vėliau kaip nuo 2006 m. keleivių teisėms ir pareigoms nustatyti naudojantis tarptautinėmis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis. tačiau 2005 m. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms. Svarbiausia yra tai. tačiau tik tarp tų ES šalių narių. Šis siūlomas trečiasis paketas skirtas traukinių mašinistams sertifikuoti. – ne vėliau kaip nuo 2007 m. Reikia pažymėti. kad direktyvoje 2004/51/EB buvo paankstinti krovinių vežimo geležinkelių transportu rinkos liberalizavimo terminai ir taip buvo paspartintas Bendrijos geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo procesas. Jis priimtas. kad direktyvų 2001/12/EB. atitinkančioms reikalavimus. Direktyvų 2004/49/EB. sausio 1 d. būtų liberalizuota krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais rinka (suteikiant teisę visoms geležinkelio įmonėms. Trečiąjį geležinkelių paketą sudarantys dokumentai yra tik projektai. siekiant toliau plėtoti norminę Bendrijos geležinkelių bazę. būtų liberalizuota tarptautinio keleivių vežimo rinka. vežant krovinius tarptautiniais maršrutais). kovo 31d. telekomunikacijų ir energetikos taryboje buvo pasiektas politinis 186 . sausio 1 d. Komisija pasiūlė trečiąjį priemonių kompleksą.

susitarimas dėl šių projektų. Tolesnis etapas – minėtų projektų svarstymas Europos Parlamente. Kalbant apie geležinkelių transporto rinkos liberalizavimą, trečiojo geležinkelių paketo direktyvoje siūloma žengti dar vieną žingsnį siekiant liberalizuoti ES geležinkelių transporto rinką, t.y. direktyvoje 95/440 dėl Bendrijos geležinkelių plėtros siūloma liberalizuoti tarptautinio keleivių vežimo rinką nuo 2010 m. Pirmojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą (Žin., 2004, Nr.72-2489), Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą (Žin., 2004, Nr.61-2182). O antrojo geležinkelių paketo teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami tie patys klausimai, yra perkeltos į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą 3.1.2. Geležinkelio įmonių licencijavimas Geležinkelių įmonių licencijavimo reikalavimai nustatyti tarybos direktyvoje 95/18EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (su pakeitimais direktyvoje 2001/13/EB). Pagrindiniai direktyvose išreikšti tikslai: – užtikrinti, kad visos geležinkelio įmonės atitiktų geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus; – užtikrinti, kad geležinkelio klientų ir trečiųjų asmenų teisės būtų apsaugotos, o teikiamos geležinkelių paslaugos atitiktų aukštus saugumo standartus; – nustatyti vienodus geležinkelio įmonių licencijavimo ir abipusio šių licencijų pripažinimo šalyse narėse principus; – užtikrinti, kad būtų paskirta atsakinga institucija už licencijų išdavimą, kuri taip pat kontroliuotų, ar laikomasi licencijai išduoti keliamų reikalavimų; – suvienodinti geležinkelio įmonių patekimo į geležinkelių tinklą ir jų licencijavimo sąlygas, kad būtų vienodai saugiai bei efektyviai teikiamos geležinkelio paslaugos visoje ES teritorijoje; 187

– užtikrinti, kad geležinkelio įmonei vienoje šalyje išduota licencija būtų pripažįstama visos Bendrijos teritorijoje. Anksčiau galiojusioje direktyvoje 95/18/EB buvo reikalaujama licencijuoti tik tas geležinkelio įmones, kurios galėjo naudotis priėjimo prie infrastruktūros teisėmis pagal direktyvos 91/440/EEB nuostatas, t.y. tik tarptautines geležinkelių grupes, teikiančias tarptautinio ir tranzitinio vežimų (įskaitant kombinuotą vežimą) paslaugas. O direktyvoje 2001/13/EB išreikštas tikslas – nustatytą bendrą licencijavimo tvarką visoms geležinkelio įmonėms, atitinkančioms tam tikrus geros reputacijos, finansinio pajėgumo ir profesinės kompetencijos reikalavimus, tam, kad būtų apsaugoti klientai ir trečiosios šalys, o paslaugos būtų teikiamos laikantis eismo saugos' reikalavimų. Išduodamos pagal šią tvarką licencijos turi galioti visoje Bendrijoje ir turi būti užtikrinta, kad vežimo rinkoje galinčios funkcionuoti geležinkelio įmonės bus traktuojamos teisingai, skaidriai ir nediskriminuojamos. Numatyti taip pat šalių narių įsipareigojimai teikti reguliarią informaciją Europos Komisijai ir kitoms ES valstybėms apie išduotas, laikinai sustabdytas, panaikintas ar pakeistas licencijas. Pagal naujosios direktyvos nuostatas kiekviena šalis narė paskiria instituciją, atsakingą už licencijų išdavimą ir už tai, kad būtų vykdomi šia direktyva nustatyti įsipareigojimai. Licencijų išdavimo funkcijas atlieka tik tokia institucija, kuri pati neteikia vežimo paslaugų ir yra nepriklausoma nuo tokia veikla užsiimančių įmonių. Svarbu pabrėžti ir tai, kad be šios direktyvos reikalavimų, licencijuota geležinkelio įmonė taip pat privalo laikytis atitinkančių Bendrijos teisę šių pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų: – techninių ir eksploatacinių reikalavimų, teikiant geležinkelių paslaugas; – saugos reikalavimų, keliamų riedmenims, veiklos organizavimui, darbuotojams; – nuostatų dėl darbuotojų ir vartotojų sveikatos, saugos, socialinių sąlygų ir teisių. Šių direktyvų nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse bei Keleivių, bagažo ir krovinių vežimo geležinkelio transportu licencijavimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr.783. 188

Pagal 2001 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/13/EB reikalavimus išduodamos licencijos turi galioti visoje Bendrijoje. Kai Lietuva įstojo į ES, joje ėmė galioti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje išduotos licencijos vežti krovinius ir (ar) keleivius bei bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. Analogiškai ES šalių rinka pasidaro atvira ir Lietuvos vežėjams, turintiems licenciją vežti keleivius arba krovinius tarptautiniais maršrutais. Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais nustatoma geležinkelio įmonių licencijavimo tvarka – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas bei Keleivių bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės – atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. 3.1.2. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra Pagal Europos Sąjungos teisę geležinkelio infrastruktūra yra detaliai apibrėžta 1970 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijos reglamente (EEB) Nr.2598/70: geležinkelio infrastruktūrą sudaro šie objektai, jei jie yra geležinkelio sankasos dalis, įskaitant privažiuojamuosius kelius, tačiau neįskaitant geležinkelio remonto dirbtuvėse, depuose ar lokomotyvų stovynėse nutiestų atšakų, privačių atšakų ar privažiuojamųjų kelių.: – žemės plotas; – apatinis kelio statinys, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, eta; keleivinės ir prekinės platformos; keturių pėdų pločio keliai ir pėsčiųjų takai; aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai; priešgaisrinės juostos; šildymo prietaisai; geležinkelio pervažos, eta; užtvaros nuo sniego; – inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kiti pravažiavimai po geležinkelio sankasas; sulaikančios sienos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir t.t.; – kelių lygių pervažos, įskaitant kelių eismo saugumą 189

užtikrinančią įrangą; – viršutinis kelio statinys, visų pirma: bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir greitbėgiai; pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, nuolatinio kelio pagalbiniai prietaisai, balastas, įskaitant akmens skaldą ir smėlį; iešmai, geležinkelio pervažos, eta; grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus skirtas išimtinai lokomotyvams); – keleivių ir prekių privažiuojamieji keliai, įskaitant automobilio kelius; – saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame kelyje, sumontuoti stotyse ir rūšiavimo stotyse, įskaitant signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginius; šiems įrenginiams skirti pastatai; bėgių stabdžiai; – apšvietimo įrenginiai, sumontuoti eismo ir saugos tikslais; – gabenimui geležinkeliu reikalingos elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis tinklas ir atramos; trečiasis bėgis su atramomis; – infrastruktūros padalinio naudojami pastatai, įskaitant jų dalį, tenkančią transporto mokesčius renkantiems įrenginiams. Naudojimosi geležinkelių infrastruktūra reikalavimai nustatyti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. Pagrindiniai direktyvoje išreikšti tikslai: – užtikrinti skaidrumą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros visoms transporto įmonėms; – pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių, taikant tinkamą geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo sistemą; – optimaliai išnaudoti geležinkelių infrastruktūrą ir taip mažinti transporto paslaugų kainą visuomenei; – optimizuoti valdomos infrastruktūros naudojimą; – skatinti infrastruktūros valdytojus mažinti eismo sutrikimų skaičių ir gerinti eksploatacines tinklo savybes; – sumažinti dėl labai skirtingų mokesčių ėmimo principų galinčius atsirasti geležinkelių infrastruktūrų arba įvairių transporto rūšių konkurencijos iškraipymus. 190

Direktyvoje aptariami principai ir procedūros, kurie turi būti taikomi, nustatant ir imant geležinkelių infrastruktūros mokesčius, paskirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Taip pat yra numatytos pagrindinės funkcijos, kurias turi atlikti infrastruktūros valdytojas, nustatyti ryšių tarp infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės principai. Ši direktyva taikoma, kai geležinkelių infrastruktūra naudojamasi, teikiant ir vidaus, ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas. Direktyvoje reglamentuojami šie svarbiausi principai: – geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo: – infrastruktūros apmokestinimo nustatymo: – mokesčių surinkimo; – saugos sertifikavimo. Direktyvoje numatyta, kad siekiant užtikrinti skaidrų ir nediskriminacinį infrastruktūros paskirstymą, infrastruktūros valdytojas turi parengti ir išleisti geležinkelių tinklo nuostatus, kuriuose pateikiama visa informacija apie geležinkelio infrastruktūrą, jos pajėgumus vežant tam tikromis linijomis, sąlygas ir reikalavimus naujiems operatoriams bei infrastruktūros teikiamas paslaugas. Direktyvoje nustatomi mokesčio už naudojimąsi infrastruktūra skaičiavimo principai, išlaidų rūšys, kurias būtina įvardyti nustatant mokesčių dydį. LR Geležinkelių transporto kodekse numatyta, kad „šio kodekso straipsniuose nustatytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, kol bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti, atlieka akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Jai tuo metu netaikomas kodekse nustatytas reikalavimas mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ir nustatytas reikalavimas sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį“. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Šalies geležinkelių reformos trečiasis tikslas yra „užtikrinti laisvą ir nediskriminacinį naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo (Žin., 2004, Nr.61-2182) 8 straipsnio 3 191

dalimi, įgyvendindama 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/12/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros, ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. patvirtino „Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisykles“. Taisyklėse nustatyta, kad, „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos, kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį“. Pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: – viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad užtikrintų geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesus; – pareiškėjai neturi būti diskriminuojami; – turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje; – turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau plėtoti savo veiklą. Pajėgumus pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, iki bus įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti. 3.2. Lietuvos Respublikos teisiniai aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto veiklą 3.2.1. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas LR geležinkelių transporto kodeksas įsigaliojo 2004 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.IX-2152 (ankstesnės redakcijos 1996 m. Nr.59-1402, 1998 m. Nr.105-2896 ir 2002 m. Nr.74-3143). 192

Kodekso paskirtis. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas nustato geležinkelių transporto veiklos sąlygas, reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams ir reglamentuoja santykius, atsirandančius iš keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu. Geležinkelių transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Geležinkelių transporto veiklą reglamentuoja šis Kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Tarptautiniams keleivių ir bagažo, krovinių vežimams šis Kodeksas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais. Pagrindinės šio Kodekso sąvokos: 1. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė, keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis, taip pat įmonė, kuri tik teikia traukos priemones. 2. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai. 3. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkeliai, statiniai, žemė, pastatai, pagrindinė įranga ir įrenginiai, būtini eismui organizuoti ir valdyti bei eismo saugai užtikrinti. 4. Geležinkelių linija – geležinkelių tinklo dalis su įrenginiais, statiniais bei eismo valdymo sistemomis. 5. Geležinkelių riedmenys (toliau – riedmenys) – traukos priemonės (lokomotyvai), vagonai, dyzeliniai ir elektriniai traukiniai, automotrisos ir specialieji riedmenys. 6. Geležinkelių tinklas – Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūra, kurią valdo ir prižiūri jos valdytojas ar savininkas. 7. Geležinkelių transportas – Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti. 8. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių ir krovinių terminalai, su jais susiję pastatai 193

ir įrenginiai, kurie gali būti atskirti nuo geležinkelių transporto infrastruktūros kitų elementų ir savarankiškai funkcionuoti; geležinkelių riedmenys. 9. Geležinkelių transporto veikla – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkeliais, geležinkelių infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu. 10. Konteineriai – daugiakartės standartinės priemonės kroviniams saugiai gabenti, pritaikytos mechanizuotai pakrauti ir iškrauti. 11. Licencija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas leidimas, suteikiantis teisę verstis keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu geležinkelių transportu Lietuvos Respublikoje ir (ar) tarptautiniais maršrutais. 12. Privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui (gavėjui), geležinkelių riedmenų remonto ir kitoms įmonėms aptarnauti skirti geležinkelio keliai, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungti su viešąja geležinkelių infrastruktūra. 13. Saugos sertifikatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad šių įmonių darbuotojai yra reikiamos kvalifikacijos, o riedmenys ir įmonės vidaus organizacija atitinka techninius, eksploatavimo ir eismo saugos reikalavimus. 14. Sąveika – Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir jam skirtų riedmenų sistemos, kurią sudaro skirtingi geležinkelių transporto infrastruktūros, riedmenų ir eksploatacinių sistemų kompleksai, gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių eismui. 15. Traukinio linija – traukinių eismo grafike numatytas traukinio važiavimo maršrutas. 16. Traukinys – suformuotas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantys lokomotyvai ar kiti savaeigiai riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį. 17. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta 194

Eismo sauga. jei reikia. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. bagažui ir (ar) kroviniams vežti. Geležinkelių transporto objektų nuosavybė. 20. eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus. buhalterinius ir vidaus kontrolės reikalus.visuomenės ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos. 4) atskirai tvarkyti su geležinkelių transporto paslaugomis susijusias veiklos ir su viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymu susijusias veiklos vidines pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus. 18. savivaldybėms. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų priežiūros. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė. kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį. teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). kurių darbas 195 . reikalavimus darbuotojams. Viešoji geležinkelių infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. 3) geležinkelio įmonių (vežėjų) savarankiškumas tvarkant administracinius. 19. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys. 2) sąžininga konkurencija su kitomis transporto šakomis. kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra. ekonominius. Kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos paaiškintos Transporto veiklos pagrindų įstatyme. Geležinkelių transporto veiklos principai: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams). naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. keičiami. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.

teisine forma ir priimdama sprendimus turi būti nepriklausoma nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą. 3) išduoda saugos sertifikatus. kaip šie teisės aktai vykdomi. kitų teisės aktų. rinkliavą už naudojimąsi 196 . kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. bei teisinius pagrindus eismo saugai užtikrinti. pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reguliuoja Vyriausybės paskirta institucija – rinkos reguliuotojas. prižiūri. Susisiekimo ministerija. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. 3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje. Vyriausybės sprendimu rinkos reguliuotoju skiriama institucija savo organizacine forma.susijęs su traukinių eismu. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai. Susisiekimo ministerija: 1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką. reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus. modernizavimo ir plėtros. koordinuoja jos įgyvendinimą ar atlieka kitas šiame Kodekse bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja geležinkelių transporto strategiją. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) kontroliuoja. 5) atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė. reikalavimų. 2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo. 2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių transportu. 4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja.

taip pat lėšų. eismo saugos normų ir taisyklių vykdymo bei priežiūros. nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinta tvarka. susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimtais sprendimais dėl Tinklo nuostatų. o kreipimasis į rinkos reguliuotoją šiais atvejais yra neprivalomas. 197 . Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statyba ir uždarymas (likvidavimas). Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jam pagal jo kompetenciją reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo. kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga. šios rinkliavos dydžio ar struktūros. kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas.viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos. kaip ikiteisminiai ginčai. viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Rinkos reguliuotojas nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus. modernizavimo ir plėtros programos finansuojamos iš valstybės biudžeto. rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. arba pareikalauja. Sprendimą rinkos reguliuotojas privalo priimti per 2 mėnesius nuo dienos. kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus. gaunamų kaip parama. viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos ar geležinkelių įmonės (vežėjo). rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros finansavimas. jų konservavimas. reguliavimo institucija arba patvirtina. kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo). Europos Sąjungos fondų. Vyriausybės patvirtintos viešosios geležinkelių infrastruktūros kūrimo. Šie skundai. geležinkelio įmonės (vežėjo). saugos sertifikatų sąlygų. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiamai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. lėšų. gautų taikant valstybės ir (ar) savivaldybių kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus iš tarptautinių finansinių institucijų. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelio infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų. valstybės vardu arba su valstybės garantija gautų paskolų.

socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas. Licencija verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. 4) vežti krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. 2) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. 198 . Geležinkelio įmonė (vežėjas). pageidaujanti verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Geležinkelių transporto ūkinė komercinė veikla yra licencijuojama. jų konservavimo ir naujų objektų statybos teikia susisiekimo ministras. Geležinkelio įmonė (vežėjas) šiuo atveju turi turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą tokiai sumai. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar (ir) savivaldybė. susijęs su keleiviais. jeigu įvyktų draudiminis įvykis. profesinės kompetencijos reikalavimus. trečiaisiais asmenimis ar jų turtu. privalo: 1) atitikti finansinio pajėgumo. kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas. bagažu. kuri kiekvienu atveju užtikrintų jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir garantuotų jos civilinę atsakomybę. Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybai suteikiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. 2) turėti banko garantijas arba laidavimo draudimą. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje išduotos licencijos verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla. Pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų uždarymo (likvidavimo). jų konservavimo priežastys. 3) vežti krovinius geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje. galiojantį visą laikotarpį.jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo). teikiamų pasiūlymų ekonominis. kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) verčiasi ūkine komercine veikla. geros reputacijos. yra šios: 1) vežti keleivius ir bagažą geležinkelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Licencijos. suteikiančios teisę verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla.

Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. ir krovinius. Saugos sertifikatas. riedmenims ir įmonės vidaus organizacijai.kroviniu. Saugos sertifikatas išduodamas geležinkelio įmonei (vežėjui) bei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. panaikina galiojimo sustabdymą ir atšaukia jų galiojimą Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. naudoja. aplinka ar viešąja geležinkelių infrastruktūra. Saugos sertifikatus išduoda. galiojimo sustabdymo. ja disponuoja patikėjimo teise ir teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). vežančioms keleivius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais. Saugos sertifikatai išduodami: 1) geležinkelio įmonėms (vežėjams). Licencijų verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla išdavimo. Motyvuotas sprendimas dėl saugos sertifikato išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų būtinų dokumentų gavimo dienos. galiojantį visame Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle ar tik tam tikroje geležinkelio linijoje. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) veža ir keleivius. Šie reikalavimai nustatyti susisiekimo ministro patvirtintose Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse. jų galiojimo panaikinimo. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi turėti saugos sertifikatą. kuris viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo. 2) geležinkelio įmonėms (vežėjams). bagažo ir krovinių vežimo geležinkelių transportu licencijavimo taisyklės. vežančioms krovinius vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais. Atsisakymas išduoti saugos sertifikatą turi būti motyvuotas ir 199 . pašto siuntomis. atitinkantiems geležinkelių transporto veiklai keliamus techninius ir eksploatacinius reikalavimus bei saugos reikalavimus darbuotojams. ji privalo gauti du atitinkamus saugos sertifikatus. galiojimo sustabdymo panaikinimo bei licencijuojamos veiklos sąlygas nustato Keleivių. jų galiojimą sustabdo. 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.

nepakanka ar jeigu tokių priemonių pakanka. jei pažeidimai nustatyti inspektuojant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali nedelsdama sustabdyti saugos sertifikato galiojimą. keliantys grėsmę eismo saugai. 2) gavęs perspėjimą. Apie tai Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nedelsdama raštu informuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai buvo pašalinti. nustatytą vadovaujantis šios dalies 1 ir 2 punktais. 3) jeigu priemonių. iki pažeidimai bus pašalinti. praėjus 6 mėnesiams nuo saugos sertifikato išdavimo. Įspėjime nurodomi pažeidimai ir saugos sertifikato atšaukimo data. bet jos neįvykdytos per laikotarpį. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą sertifikatą ar sustabdyti jo galiojimą. saugos sertifikato turėtojas per 5 kalendorines dienas turi pranešti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. kai: 1) saugos sertifikato turėtojas sustabdo savo veiklą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui arba nepradėjo veiklos. kurių rengiasi imtis saugos sertifikato turėtojas įspėjime nurodytiems pažeidimams pašalinti. ir nurodyti tam reikalingą laikotarpį. Tais atvejais. arba Susisiekimo ministeriją. saugos sertifikatas yra atšaukiamas perspėjime nurodytą dieną. saugos sertifikato galiojimas neatšaukiamas. Jeigu inspektavimo metu nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali atšaukti išduotą saugos sertifikatą tokia tvarka: 1) Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos raštu įspėja saugos sertifikato turėtoją apie savo ketinimą atšaukti saugos sertifikatą. ar įvyksta geležinkelių transporto eismo įvykis dėl saugos sertifikato turėtojo kaltės. jei pažeidimai nustatyti geležinkelio įmonėje (vežėjo pažeidimai). 2) saugos sertifikato turėtojas atsisako pateikti saugos 200 . kai nustatomi saugos reikalavimų pažeidimai.gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. kokių priemonių jis rengiasi imtis pažeidimams pašalinti. keliantys grėsmę eismo saugai.

geležinkelių transporto veiklą ir (ar) eksploatuojanti geležinkelių infrastruktūrą. nevykdomas patvirtintas eismo saugos planas. reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugą. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas. 3) nesilaikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registras. privalo tvarkyti atskirą apskaitą pagal nurodytas veiklos sritis. inspektavimo tvarka ir saugos sertifikato turėtojo bei Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigos ir atsakomybė. Atšaukus arba sustabdžius saugos sertifikato galiojimą. Sustabdžius saugos sertifikato galiojimą. Su geležinkelio įmone (vežėju) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro visuomenės aptarnavimo sutartis. vykdanti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus. 4) sustabdomas arba panaikinamas saugos sertifikato turėtojo turimos licencijos atitinkamai veiklai galiojimas. kuriose nurodomi galimi investicinių programų finansavimo šaltiniai. Duomenys apie geležinkelių riedmenis ir konteinerius 201 . saugos sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas.sertifikatą pareigūnams. jis gali būti atšauktas pagal šio aukščiau nurodytą procedūrą. Jeigu per nustatytą laikotarpį pažeidimai pašalinami. sprendimo dėl saugos sertifikato išdavimo priėmimo. įmonei draudžiama verstis veikla. turintiems teisę inspektuoti įmonės veiklą. Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo saugos sertifikavimo taisyklėse nurodoma saugos sertifikatui gauti būtinų dokumentų sąrašas. kuriai reikalingas saugos sertifikatas. geležinkelio įmonės (vežėjo) patirtus nuostolius kompensuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. dokumentų nagrinėjimo. saugos sertifikato išdavimo. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) Transporto veiklos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka prisiima vykdyti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus vežti keleivius geležinkelių transportu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais maršrutais bei teikti kitas paslaugas geležinkelio įmonei (vežėjui) komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Geležinkelio įmonė (vežėjas).

Geležinkelių linijų skirstymas pagal reikšmę. taip pat tuneliai. 7) geležinkelio stotys.kaupiami. statiniai ir įrenginiai. Valstybinės reikšmės magistralinės geležinkelių linijos yra į tarptautinių geležinkelių linijų tinklą įtrauktos geležinkelių linijos ir 202 . pastatai. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų. geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai. pralaidos. tarpstočiuose. tiltai. 6) apšvietimo įrenginiai. sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre. pastotės. kuriuos tvirtina Vyriausybė. viadukai. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. skirstomos į valstybinės reikšmės magistralines geležinkelių linijas ir regioninės reikšmės geležinkelių linijas. būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti. pridengtos ir požeminės perėjos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai. 8) kiti objektai. 2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai. bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. socialinę ir ekonominę jų reikšmę. nustatyta tvarka. 5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamybos. Geležinkelių linijos. atsižvelgiant į traukinių eismo intensyvumą. perėjos punktai. Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro tvarkytojui duomenis apie geležinkelių riedmenis ir konteinerius teikia Lietuvos Respublikos įmonės. pervažos. skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti. tarp jų dyzeliniai generatoriai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie: 1) geležinkelio kelias. 4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai. 3) geležinkelio stotyse. eismo valdymo centruose esanti saugos. reikalingi keleiviams. transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga. signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių. geopolitinę.

sisteminami ir saugomi Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registre. statybos ar kitus darbus. Reikalavimai geležinkelio stotims nustatomi Techninio geležinkelių naudojimo nuostatuose. Geležinkelio keliams ir jų įrenginiams yra nustatomos apsaugos zonos. tvarkytojo funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. kabelius. Geležinkelio stotį sudaro geležinkelio kelių. kurių sąrašą tvirtina susisiekimo ministras. Geležinkelio kelius ir įrenginius aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje. Geležinkelio stotis turi turėti susisiekimą su miestu (gyvenviete). praleisti ir išleisti. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba 203 . formuoti. keleiviams. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos.kitos reikšmingos šalies ūkiui linijos. Geležinkelio stotis. atlikti remonto. kasti žemę. bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. statinių ir įrenginių kompleksas. oro elektros ir ryšių linijas. skirstyti. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. Kiekviena geležinkelio stotis turi Vyriausybės suteiktą pavadinimą. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registro nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Regioninės reikšmės geležinkelių linijos yra geležinkelių linijos. susijusius su geležinkelių transporto objektų naudojimu. kurios skirstomos į viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos. skirtos susisiekimui tarp atskirų miestų (gyvenviečių). užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti. važinėti. privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos bei geležinkelio želdinių apsaugos zonas. pastatų. kad būtų saugu ir patogu juos pasiekti keleiviams bei privažiuoti automobilių transportui. Susisiekimas su geležinkelio stotimi. Statiniai ir įrenginiai geležinkelio stotyje turi būti išdėstyti taip. Apie tai ši įmonė turi informuoti žemės savininkus ar naudotojus ir įstatymų nustatyta tvarka atlyginti jiems padarytus nuostolius. Duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą kaupiami. tiesti vamzdynus. Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registras.

2) naudoti žemę ne pagal paskirtį. o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pervažos ir perėjos. vamzdynus. statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius. 2) kai tiesiami nauji valstybinės reikšmės automobilių keliai – jų sankirtoje su esamu geležinkelio keliu iš tuos kelius tiesiančių 204 . įrengti pervažas. oro elektros ir ryšių linijas. Vietose.3 metro. mechanizuotai lyginti gruntą. atlikti sprogdinimo ir melioravimo darbus. įrengiamos perėjos. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai ar krūmai negali būti aukštesni už atstumą nuo medžio ar krūmo iki pirmojo bėgio. krūmai kelia pavojų eismo saugumui. Jeigu geležinkelio apsaugos zonoje ne miško paskirties žemėje augantys medžiai. Pervaža – geležinkelio kelio susikirtimo su automobilių keliu viename lygyje vieta. skirtus geležinkelių transporto reikmėms. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama: 1) statyti ir rekonstruoti pastatus. Pervažų ir perėjų įrengimas ir priežiūra. kuriose valstybinės reikšmės automobilių keliai susikerta su geležinkelio keliais. kuriose pėsčiųjų srautai kerta geležinkelio kelius. Pervažos ar perėjos įrengiamos: 1) kai tiesiamas naujas geležinkelio kelias – jo sankirtoje su esamais valstybinės reikšmės automobilių keliais iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo lėšų.siekiant išvengti avarijų. turi būti įrengiamos reguliuojamos ar nereguliuojamos pervažos arba viadukai. Vietose. žmonėms ar statiniams. jų grupės. kabelius. sodinti ar kirsti medžius ir krūmus. tiesti kelius. jie nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir želdinių vertė neatlyginama. leidžiama privažiuoti prie geležinkelių transporto objektų taip. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko rašytinio sutikimo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0. nesusijusius su geležinkelių transporto reikmėmis. Geležinkelio kelių ir įrenginių apsaugos zonų ribas nustato Vyriausybė. kaip reikia pagal situaciją.

uždarytos arba panaikintos. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo. Leidimą įrengti pervažą ar perėją išduoda viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. teritorija turi atitikti Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Privažiuojamieji geležinkelio keliai. Privažiuojamieji geležinkelio keliai gali priklausyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. rekonstravimas. kontroliuoja Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Už eismo saugą minėtose vietose atsako atitinkamai savininkas arba naudotojas. Privažiuojamieji geležinkelio keliai. Valstybinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ir perėjas prižiūri viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Pervažos ir perėjos perkeliamos suinteresuoto asmens lėšomis.subjektų lėšų. suderinę su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju. 205 . eksploatacijai. Kaip jų laikomasi. jų prijungimas prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir su tuo susiję geležinkelio stočių plėtimo. remontą savo lėšomis atlieka savininkas arba naudotojas. riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalui taikomi atitinkami viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimai. Vietinės reikšmės automobilių kelių sankirtoje su geležinkelio keliu pervažas ar perėjas. įrengia ir prižiūri suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys iš savo lėšų. jų jungimo prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir jų priėmimo eksploatuoti tvarką nustato susisiekimo ministras. Jų priežiūrą. atsižvelgdamas į technines galimybes ir eismo saugos reikalavimus. Suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo susitarimu esamos pervažos ar perėjos gali būti perkeltos į kitą vietą. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimas. rekonstravimo. modernizavimo ir statybos darbai atliekami iš užsakovo lėšų. Pervažos ir perėjos turi būti įrengtos pagal Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų bei susisiekimo ministro patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimus. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklei. jiems priskirti krovimo barai.

skirtų viešajai geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę patikėjimo teise valdo. naudojimą.Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir privažiuojamojo geležinkelio kelio savininko arba naudotojo santykiai reguliuojami sutartimi. 6) užtikrinti tinkamą lėšų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos: 1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. 2) valdyti ir organizuoti traukinių eismą. 3) užtikrinti saugų traukinių eismą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaikymo išlaidos apmokamos iš rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos). 5) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas bei projektus. Įmonei. netaikomi kituose įstatymuose nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pagrindinės funkcijos. naudoja viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir jos objektų užimamą žemę ir jomis disponuoja. kuri įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirta viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytoja ir patikėjimo teise valdo. teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams). 7) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis 206 . Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas. 4) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų. naudoja. ja disponuoja ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos).

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo tvarką nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisykles tvirtina Vyriausybė. priežiūra finansuojama iš valstybės lėšų. 10) rinkti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūros finansavimas. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra konkretų dydį nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Geležinkelių linijų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą organizuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra finansuojama iš rinkliavų. 9) parengti ir išleisti Tinklo nuostatus. 8) rengti ir tvirtinti traukinių eismo grafikus. kurios užkonservuotos Vyriausybės sprendimu dėl jų socialinės ir (ar) ekonominės reikšmės. gautų už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūra ir traukinių eismas. susisiekimo ministro patvirtintos Geležinkelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai.geležinkelio įmonėms (vežėjams) suteikti vienodomis sąlygomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartimi ne konkurso tvarka gali pavesti valstybės kontroliuojamai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ šias funkcijas: 1) organizuoti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą. teisės aktų nustatyta tvarka įgijusi licenciją ir saugos sertifikatą bei su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra 207 . Geležinkelio įmonė (vežėjas). Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. 2) organizuoti saugaus traukinių eismo valdymą (šis straipsnis įsigalios nuo valstybės įmonės viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti įsteigimo dienos).

Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas. riedmenų ir jų eksploatacinių sistemų pagrindiniai parametrai bei juos nustatantys norminiai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl pajėgumų paskirstymo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą. viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta bei naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirti) pateikimo. Kiekviena geležinkelio įmonė (vežėjas) gali prašyti tiek traukinio linijų. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams). kiek ji pageidauja. Sąveika su kitų valstybių geležinkelių transporto objektais. kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.sutartį. nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas. tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet. Paskirtus pajėgumus draudžiama perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti ar šiuos pajėgumus parduoti. Geležinkelių infrastruktūros. 208 . Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai geležinkelio įmonėms (vežėjams) skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. techniniai ir eksploataciniai reikalavimai turi būti derinami su Europos Sąjungos sąveikos techninėmis specifikacijomis kartu išlaikant esamų Lietuvos geležinkelių transporto objektų tarpusavio suderinamumą.

Civilinis kodeksas. Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto nustatyta tvarka. pakartotinai neišlaiko privalomo periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino. padarė drausmės pažeidimą. keleivio. susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai. taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo). dėl sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų. Geležinkelių transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas. Reikalavimus darbuotojams. eksploatuojant ir techniškai prižiūrint geležinkelių infrastruktūrą. Specialius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams. nes darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo. modernizuojant. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo. Geležinkelių transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo. projektuojant. Keleivių. bagažo vežimo sąlygas ir tvarką. žmonių gyvybei ir sveikatai. suderinę su Valstybine geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. rekonstruojant. nustato atitinkamai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas). numatytą Darbo kodekse. padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga. Keleivių ir bagažo vežimas. riedmenis ir eksploatacines sistemas. Darbo kodeksas ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas. numatytą Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute. ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją. kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.Šis reikalavimas taikomas konstruojant. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu sutarčių 209 . bagažo siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas. ar kitokį darbo pareigų pažeidimą. Reikalavimai geležinkelių transporto darbuotojams. jei: nustatytu laiku nebuvo galima patikrinti. nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas. kurie priklauso Europos Sąjungos transeuropiniam transporto tinklui (TEN-T) ar jam skirti. keliantį grėsmę eismo saugai. kurių darbas susijęs su traukinių eismu.

Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas.standartinės sąlygos nustatomos Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklėse. Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju). Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo). Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). skirti keleiviams aptarnauti. Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas vežamu kroviniu. turi būti pritaikyti neįgaliesiems. Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Geležinkelių transporto objektai. nurodytus Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis. kad šie galėtų patogiai ir saugiai jais naudotis. 210 . susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus. Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka. Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę realizuoti krovinį šio Kodekso nustatyta tvarka. Atsiskaitymų su geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas. Civilinis kodeksas. Didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais lengvatas ir dėl šių lengvatų taikymo geležinkelio įmonių (vežėjų) patirtų išlaidų kompensavimo (negautų pajamų atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Važtaraštis. Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas.

Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų krovinių vežimo automobilių. taip pat kad būtų apsaugoti nuo galimo sužalojimo žmonės. galinės geležinkelio stoties pavadinimas. krovinių. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti: nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio daiktus. trūkumo ar sužalojimo. Krovinys vežamas vagone pagal vieną važtaraštį. kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono. Krovinį. adresas. kai tai būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo. kurių dalį krauna geležinkelio įmonė (vežėjas). uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai. krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nurodytų dokumentų. adresas. Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. krovinio pavadinimas. Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta. ypatingos krovinio savybės ir vežimo sąlygos. kodas. įpakavimo pobūdis ir krovinio būklė. išskyrus atvejus. krovinio vienetų skaičius. o dalį – siuntėjas. Kai kurių krovinių vežimo ypatingos sąlygos. kurie turi būti pridedami prie važtaraščio. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės gali nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas. Krovinių būklė. Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti vežti: krovinių.Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą. telefono ir fakso numeriai. kuriuos vežti kartu su kitais kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles. geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir kiti teisės aktai. kurį dėl jo savybių įpakuoti yra būtina. įpakavimas ir žymėjimas. siuntėjas turi įpakuoti taip. krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas. Krovinio pateikimas vežti. kad krovinys vežimo metu būtų apsaugotas nuo praradimo. į kelis vagonus pakrautą krovinių siuntą. sąrašas. krovinio gavėjas. Važtaraščio turinys. 211 . krovinio siuntėjas. jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai daryti visame vežimo kelyje. vagono numeris. telefono ir fakso numeriai. Važtaraštyje turi būti nurodyta: pradinės geležinkelio stoties pavadinimas. Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti duomenys. krovinio svoris.

Siuntėjo pakrauti kroviniai. Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali reikalauti. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. jei siuntėjas atsisako krovinį įpakuoti pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių reikalavimus arba įpakavimas neatitinka šių taisyklių nustatytų reikalavimų. Krovinio tikrinimas. ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis. jeigu skirtumas tarp 212 . jei krovinį krovė siuntėjas. turi būti supakuoti taip. kuriuos vežimo metu reikės perkrauti. o geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti. kurioms priimti vežti ir pakrauti reikia daug laiko. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį. Krovinio svoris ar siuntos vienetų skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo pačiu metodu ir būdu. tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui. atsižvelgiant į vežimų organizavimo sutarties sąlygas. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Pakrautas krovinys neturi viršyti vagono krovos normų. kad juos perkraunant mechanizmais nebūtų pažeista jų pakuotė. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymas. kad to paties tipo smulkios siuntos. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti vežti krovinį. Jei siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta. Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta siuntėjui arba gavėjui. krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę tikrinti. vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Krovinių pakrovimas. Krovinio svoris laikomas tinkamu. būtų surištos ar supakuotos į didesnes siuntas.riedmenys ir kiti kroviniai. taip pat ar laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų. Jei krovinys neatitinka važtaraštyje pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų. Krovinius. krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba siuntėjas.

pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų. Matavimo priemonės turi būti tikrinamos ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama. Vagono krovos normų viršijimas. Jei geležinkelio įmonė (vežėjas) pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė (vežėjas) jų patiria. Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų. Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas. Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą neatsako. Vagonų ir konteinerių naudojimas. Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą. Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą (laikymą). Krovinio pristatymo terminai. Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip. Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val. Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas paslaugas. Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje 213

nustatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinius savo reikmėms veža nemokamai. Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje geležinkelio stotyje. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje. Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo. Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai. Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti geležinkelio įmonei (vežėjui): sulaikyti krovinį kelyje; sulaikyti krovinio išdavimą; galinėje geležinkelio stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui; išduoti krovinį kitoje, negu numatyta važtaraštyje, geležinkelio stotyje; grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas. Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas. Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir krovinį. Krovinio gavėjas gali duoti papildomus pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus. Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti. Papildomų pavedimų pateikimo forma. Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami raštu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negalioja. 214

Atsisakymas atlikti papildomus pavedimus. Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei: 1) pavedimas pavėluotai pasiekia geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti; 2) pavedimas prieštarauja geležinkelių transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių transporto veikla; 3) pavedimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 4) krovinio vertė mažesnė už visas krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja jų apmokėjimą; 5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša pavedimą davusiam asmeniui. Kliūtys vežimo metu. Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų nurodymų. Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją). Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų, atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą. Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šiame Kodekse. Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui. Pranešimas apie krovinio pristatymą. Geležinkelio įmonė 215

(vežėjas) Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento. Krovinio išdavimas. Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip. Gavėjas yra atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais, taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais. Geležinkelio įmonė (vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį, privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu: krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis; krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais; nesilaikyta greitai gendančių krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose; krovinį iškrovė geležinkelio įmonė (vežėjas). Krovinio gavėjas šiame straipsnyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu važtaraštyje. Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Padariniai, jeigu laiku neatsiimamas krovinys. Jeigu krovinio gavėjas, gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka. Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio 216

įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti. Jeigu krovinio gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka. Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės. Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui (gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės biudžetą. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo pagrindai. Geležinkelio įmonė (vežėjas), keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės. Atvejai, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu: 1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės; 2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio ar bagažo savybių; 3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo 217

galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių; 4) krovinio ar bagažo trūkumas neviršija šiame Kodekse numatytų nuostolio (natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis siuntėjo plombomis; 5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis; 6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas; 7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar gavėjo palydovo; 8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis. Už žalą, padarytą vežant krovinį ar bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako: 1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu; 2) krovinį ar bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu; 3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu. Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą. Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas) sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo) apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės (vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės 218

dydžio nuostolius, padarytus jam dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino praleidimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už prarastus ar sužalotus krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Geležinkelio įmonė (vežėjas), praradusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, šio siuntėjo (gavėjo) reikalavimu privalo perduoti jo nuosavybėn savo riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Jeigu tokių riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos geležinkelio įmonė (vežėjas) neturi, ji krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jei šalys nesusitaria kitaip. Geležinkelio įmonė (vežėjas), sugadinusi krovinio siuntėjo (gavėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) sugadintus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti krovinio siuntėjas (gavėjas). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui (gavėjui) atlygina remonto išlaidas. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą. Geležinkelio įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip. Keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybė. Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jų kaltės geležinkelio 219

įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose. Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai), vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to atsiradusius nuostolius. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą. Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti. Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga atsiskaito ne laiku. Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei (vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos. Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali 220

Kas reguliuoja santykius tarp viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) bei kokios šios institucijos funkcijos? 10. Kas nustato keleivių vežimo tarifus? 19. Kokie yra geležinkelių transporto veiklos principai? 7. Kas nustato krovinių vežimo tarifus? 221 . Nuo kada pradedamas skaičiuoti krovinio pristatymo terminas? 23. Kas yra „saugos sertifikatas“? 6. Kaip skirstomos geležinkelių linijos pagal reikšmę? 14. Kas turi būti nurodyta važtaraštyje? 21. Kas yra „geležinkelių infrastruktūra“? 3. Kas yra „geležinkelio kelias“? 2. Kuo užtikrinamas atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą? 20. Kieno nuosavybė yra viešoji geležinkelių infrastruktūra? 8. Kas yra „geležinkelių linija“? 4. Apibūdinti „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymą“. Kas sudaro viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus? 13. Kas dabar valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir kas ją valdys ateityje? 17. Kada įrengiamos pervažos ar perėjos? 16. Kas sudaro geležinkelio stotį? 15. Kam išduodami saugos sertifikatai? 11.būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos. Kokias funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos? 9. Kontroliniai klausimai 1. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams. kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. 12. Kas yra „privažiuojamieji geležinkelio keliai“ ir kam jie gali priklausyti? 5. Kas pakrauna krovinius? 22. Kokios pagrindinės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų funkcijos? 18.

kurios siūlomos siekiant sumažinti pajėgumų apribojimus. kuri tik teikia traukos priemones. 3. Kokius papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui) gali suteikti krovinio siuntėjas (gavėjas)? 25. 2. viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimą perpildyta. pageidaujanti įgyti teisę naudotis viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais geležinkelių transporto paslaugoms teikti. bagažui ir (ar) kroviniams vežti naudojanti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir užtikrinanti trauką teisėtai valdomomis traukos priemonėmis. laiku neatsiima krovinio? 26. Pareiškėjas – licencijuota geležinkelio įmonė (vežėjas) ir (ar) tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė. dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta.2. 4. padedantį suderinti tas paraiškas skirti pajėgumus. taip pat įmonė. Ką privalo padaryti krovinio gavėjas. 5.24. Perpildyta infrastruktūra – viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės Bendrosios nuostatos. Derinimas – procesas. kad visoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) būtų nustatytos vienodos sąlygos naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra.2. dėl kurių kyla nesutarimų. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymą. jei jis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės (toliau vadinama –Taisyklės) nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų (toliau vadinama – pajėgumai) skyrimo principus. reglamentuoja paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pateikimą. keleiviams. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė. kurioje negali būti patenkinta visa pajėgumų paklausa 222 . Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: 1. Pajėgumų didinimo planas – priemonė ar kelios priemonės kartu su jų įgyvendinimo planu. gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą. per kurį viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai tarpusavyje derėdamiesi siekia rasti spendimą. Kokios yra licencijų rūšys? 3.

Pajėgumus. pareiškėjai neturi būti diskriminuojami. Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė – bet koks bent dviejų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius ir bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais. kurį tas tvarkaraštis galioja. naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros. Pajėgumų skyrimas.tam tikru metu net po to. turi būti sudarytos sąlygos skatinti konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų teikimo rinkoje. pareiškėjams skiria ir traukinių eismo grafikus tvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlieka techninę analizę. kurios gali būti skirtos naudotis geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tam tikrą laikotarpį. 6. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis – duomenys. atspindintys visą suplanuotą traukinių ir geležinkelių riedmenų eismą geležinkelių tinkle per laikotarpį. 7. 9. Pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau– Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys. ir pateikia jos duomenis Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme. 8. Šie nuostatai nuolat atnaujinami ir prireikus keičiami. Pajėgumų skyrimo principai. kai suderinamos įvairios paraiškos skirti pajėgumus. turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų pageidavimus toliau plėtoti jų veiklą. kuriame aprašyta viešoji geležinkelio infrastruktūra. kuri būtina skiriant pajėgumus naudoti pareiškėjams. kad užtikrintų geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesus. 223 . laikydamasi šių Taisyklių. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai – traukinių eismo grafike nustatytos traukinio linijos.

kai važiuoja neįprasti traukiniai. kurios neįeina į minimalų prieigos paketą. keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę. informacijos apie traukinių judėjimą perdavimą ir teikimą. rūšiavimo stotys. susitarimai pagal užsakymą dėl pavojingų krovinių transportavimo kontrolės. tik tada. manevravimas ir visos kitos viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose teikiamos paslaugos. reguliavimą. nurodytos šiame punkte. skirstymo keliai. Pajėgumai pareiškėjams paprastai skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui (vieneriems metams). kuro tiekimas. Minimalų prieigos paketą sudaro: prašymų skirti pajėgumus tvarkymas. visa kita informacija. kurios priskiriamos 224 . įskaitant signalizaciją. Paslaugos. Pareiškėjai turi teisę už atlygį be jokios diskriminacijos gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. Pareiškėjai pagal atskiras sutartis taip pat gali gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas. naudojimasis keliais ir iešmais. krovinių terminalai. susijusias su pajėgumų skyrimu. jų pastatai ir kiti objektai. Bet kuriuo atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių. teisė naudotis paskirtais pajėgumais. jeigu šias paslaugas teikia kiti tiekėjai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali atsisakyti teikti paslaugas. kad pareiškėjams būtų suteiktos paslaugos. traukinių formavimo įrenginiai. susitarimai pagal užsakymą dėl pagalbos. kai yra tokie įrenginiai. kuro užpildymo įrenginiai. kurios sudaro minimalų prieigos paketą. kurios apima prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų. traukinių eismo tvarkymą. traukinių eismo valdymas. kuriai skirti pajėgumai.Pareiškėjų teises. keleivių stotys. ir jų apribojimus nustato Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas. ir jas gali sudaryti: traukos srovės tiekimas. kurios reikia norint pradėti teikti arba teikti tam tikrą paslaugą. Pareiškėjas gali prašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar kitų tiekėjų šių paslaugų. techninės priežiūros ir kiti techniniai įrenginiai. Prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų sudaro: naudojimasis elektros tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju. Šios paslaugos suprantamos kaip papildomos. ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų.

Paraiškų skirti pajėgumus (atsisakyti skirtų pajėgumų) pateikimas ir nagrinėjimas. pažeistas paraiškos pateikimo terminas. pateikti po nustatyto termino. Pareiškėjo paraiška suteikti pajėgumus nepriimama. paraiška pasirašyta ne pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens. prie paraiškos pridedamų dokumentų sąrašas. gali būti nagrinėjami tik tuo atveju. atitinkančius jų nustatymo tikslą. papildomos informacijos suteikimo.pagalbinėms: prieigos prie telekomunikacijų tinklo suteikimo. Priėmus sprendimą skirti pajėgumus. paraiškų nagrinėjimo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šių paslaugų teikti neprivalo. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali pareiškėjams nustatyti reikalavimus – nediskriminuojančius. Konkretūs paraiškų pateikimo terminai. jeigu dėl papildomai prašomų skirti pajėgumų niekas daugiau nesikreipia. aiškiai išdėstytus. Siekdama užtikrinti. kad paraiškoje nurodyti ne visi reikiami duomenys ir (ar) pateikti ne visi reikiami pagal Tinklo nuostatus dokumentai. kad viešoji geležinkelių infrastruktūra būtų naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau. Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo datos. jeigu: paraiškoje nurodyti ne visi Tinklo nuostatuose išvardyti duomenys ir (ar) pateikti ne visi juose nurodyti dokumentai arba pateikiamų dokumentų kopijos nepatvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. paraiškos turinio reikalavimai. kurie turi būti įtraukti į tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Susisiekimo ministerija apie juos informuoja Europos Sąjungos Komisiją. pajėgumų skyrimo tvarka nurodyti Tinklo nuostatuose. pateiktą paraišką ir dokumentus saugo Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Bet kokios paraiškų pataisos ar papildymai. Paraiškos skirti pajėgumus. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Pareiškėjas. Šie reikalavimai pateikiami Tinklo nuostatuose kaip dalis viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo principų. nustačiusi. apie tai 225 . paraišką pateikia pagal tą susitarimą. riedmenų techninės apžiūros. kuris yra šiose Taisyklėse nurodyto bendrojo susitarimo šalis.

Pareiškėjas. Pajėgumai neskiriami. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtina traukinių eismo grafiką. Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos išnagrinėjus prašymus skirti pajėgumus ir surengus derybas su pareiškėjais. prašomų pajėgumų nėra ar esami pajėgumai neatitinka paraiškoje nurodytų charakteristikų ir dėl to negali būti efektyviai naudojami arba dėl kitų objektyvių priežasčių jų suteikti negalima ir pareiškėjas nesutinka naudotis Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pasiūlytais kitais pajėgumais. turi nedelsdamas apie tai raštu informuoti Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 4 mėnesius nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos parengia traukinių eismo grafiko projektą ir pateikia jį tvirtinti Valstybinei geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos. ar visai jų atsisako. Apie laisvus pajėgumus iš karto skelbiama viešai. likus ne mažiau nei mėnesiui iki šio tvarkaraščio įsigaliojimo dienos.raštu praneša pareiškėjui ir nustato protingą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. gavusi pareiškėjo raštišką pranešimą apie atsisakymą toliau naudoti skirtus pajėgumus. Jeigu tvirtinant traukinių eismo grafiką ir sudarant tarnybinį traukinių tvarkaraštį tarp pareiškėjų kyla nesutarimų dėl tų pačių 226 . per 2 savaites nuo tokio pranešimo gavimo privalo nuspręsti. pateikiami žinomai neteisingi duomenys. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. kurie jam skirti. o ne tuos. Jeigu pareiškėjas kreipiasi į Valstybinę geležinkelių inspekciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu suteikti kitus pajėgumus. o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro tarnybinį traukinių tvarkaraštį. paraiškos suteikti kitus pajėgumus nagrinėjamos kaip ir „paskutinės minutės“ paraiškos. kad pajėgumai galėtų būti skirti kitiems pareiškėjams arba kitaip panaudoti. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis. ką daryti su atsisakytais naudoti pajėgumais. gavęs teisę naudoti pajėgumus ir neturėdamas galimybių juos naudoti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje numatytomis sąlygomis ir apimtimi. jeigu: per šių Taisyklių 18 punkte nurodytą terminą nepateikiami visi reikiami dokumentai.

Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta. vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais. nes pajėgumų toje jos dalyje neužtenka. 00 min. ir šiuo atveju jo pakeitimai ir patikslinimai įsigalioja kiekvienų metų birželio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. Pareiškėjas turi teisę pateikti „paskutinės minutės“ paraišką skirti pajėgumus. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio vidurnaktį (00 val. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja Europos Sąjungos Komisiją apie tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo datą. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie turimus laisvus pajėgumus. kurie nėra skirti naudoti pareiškėjams arba remontuojami.). yra perpildyta. kad ta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos imasi visų priemonių. kurių prašoma paraiškoje. turi teisę siūlyti pareiškėjui kitus pajėgumus vietoj tų. kurioje susidarė tokia padėtis. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis gali būti keičiamas (tikslinamas) pasibaigus žiemai. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) skiria perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams.pajėgumų skyrimo. derinimo principai ir tvarka nustatomi Tinklo nuostatuose. kurie gali būti naudojami tenkinant „paskutinės minutės“ paraiškas. kad tie nesutarimai būtų pašalinti derybose su suinteresuotais pareiškėjais. 227 . „Paskutinės minutės“ paraiškos. Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra. Bet kuriuo atveju Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. kai prašoma skirti tuos pačius pajėgumus. 00 min. Jeigu Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos po derybų su pareiškėjais patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje negali. o Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos privalo ją išnagrinėti ir atsakyti pareiškėjui kuo greičiau.). Paraiškų. tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo. ji turi nedelsdama paskelbti. taip pat atsarginius pajėgumus.

nustatys pirmumo teisę. dėl kurių negalima patenkinti visų paraiškų skirti pajėgumus šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. kai tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbiama perpildyta. taip pat kokių priemonių būtina imtis. dėl kurių tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta. šioje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje teikiamų vežimo geležinkeliais paslaugų pobūdį. 2) turi reikalauti. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustato priežastis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas po derybų su pareiškėjais. Pajėgumų analizė ir pajėgumų didinimo planas. nebent ta traukinio linija mažiau naudojama ne dėl ekonominių priežasčių. kurių būtina imtis. kurių negalima kontroliuoti. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas taip pat įvertina perpildyta paskelbtą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį. paskirti pareiškėjui kitą laiką. kad būtų atsisakyta tokios traukinio linijos. šių veiksnių poveikį pajėgumų skyrimui. galimybes teikti atitinkamas vežimo geležinkeliais paslaugas kitais maršrutais. teikiamų geležinkelių transporto paslaugų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje. kad per kuo trumpesnį laiką tos priežastys būtų pašalintos. 228 . ir numato priemones. palyginti su ta geležinkelių transporto paslauga. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 6 mėnesius po to.atsižvelgdama į: geležinkelių transporto paslaugos svarbą visuomenei. jos eksploatavimo galimybes. pagal kuriuos. atlieka pajėgumų analizę. Atlikdamas pajėgumų analizę. kurios bus atsisakyta. plėsti ir (ar) modernizuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. Šios analizės tikslas – nustatyti perpildyta paskelbtos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies apribojimus. per 6 mėnesius atlieka pajėgumų analizę ir parengia pajėgumų didinimo planą. kad paraiškos būtų patenkintos. atsižvelgdama į prieš tai buvusį traukinio linijų naudojimą. kuri paskelbta perpildyta. vadovaudamasi šiose Taisyklėse nustatytais pajėgumų skyrimo principais. suinteresuotais ta infrastruktūros dalimi. kuri per mėnesį naudojama mažiau nei Tinklo nuostatuose nustatyta ribinė norma. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos gali nurodyti Tinklo nuostatuose reikalavimus. kurioje prašoma skirti pajėgumus. naudą ir svarbą viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtrai. didinti traukinių greitį.

priimantys sprendimus dėl pajėgumų skyrimo ir turintys įtakos daugiau nei vieno viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar pajėgumus skiriančių institucijų priimamiems sprendimams. bendradarbiaudami nustato traukinio linijų poreikį. remiantis ekonominės naudos analize. apie tai Susisiekimo ministerija informuoja Europos Sąjungos Komisiją ir pakviečia ją dalyvauti stebėtojos teisėmis. Bendradarbiaujant nustatomos tarptautinės traukinio linijos. kad toks bendradarbiavimas. bendradarbiaujančios šalys turi užtikrinti. Per posėdžius. galimybės padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje ir su tuo susijusios išlaidos. numatomos vežimo geležinkeliais plėtros kryptys. kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle. taip pat galimybė didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokestį. gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. Kai pajėgumai skiriami daugiau nei viename geležinkelių tinkle. ypač Europos Sąjungos transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T). sprendimus priima tik įgalioti viešosios geležinkelių infrastruktūros atstovai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojai. kai reikia skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle. kai dalyvauja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojų įgalioti atstovai. siekdami 229 . kiti svarbūs kriterijai. būtų vieši. viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros apribojimai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojais. jo būdai. tokio bendradarbiavimo procedūros. Atliekant šias procedūras. numatomos priemonės. pagal kuriuos įvertinami ir skiriami pajėgumai. kurių būtina imtis siekiant padidinti pajėgumus atitinkamoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.Pajėgumų didinimo plane nurodoma: atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies perpildymo priežastys. o prireikus. taip pat kalendorinis šių priemonių įgyvendinimo planas. taip pat atliekant kitus veiksmus. Bendradarbiavimo procedūros nustatomos siekiant tarptautiniu lygiu koordinuoti pajėgumų skyrimą. Bendradarbiavimas. kuriais siekiama sudaryti sąlygas skirti pajėgumus daugiau nei viename geležinkelių tinkle.

gali siūlyti nustatyti tarptautines traukinio linijas.palengvinti krovinių vežimą geležinkelių transportu. 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo apribojimus. Bendrasis susitarimas. maršrutas. 4) rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. 230 . 9) nenugalimos jėgos atvejus ir sutarties šalių veiksmus šiais atvejais. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis. pajėgumų naudojimo sąlygas ir apimtį (data. net ir tuo atveju. 2) viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo paskirtį. 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Sutartis sudaroma vienam tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir privalo būti sudaryta ir atnaujinta kasmet. atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimus. 8) santykius su muitinės įstaigomis ir kitomis pasienio kontrolės institucijomis. kurių pareiškėjai gali prašyti šių Taisyklių nustatyta tvarka. trukmė). Taip nustatytas tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia atitinkamos valstybės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar pajėgumus skirianti institucija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą. atlyginimo tvarką. kuri suteikiama pareiškėjui naudotis. 6) netesybas už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. 10) kitas būtinas paslaugų teikimo sutarties sąlygas. nustatantį pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas paskirstant pajėgumus per ilgesnį už vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. charakteristiką. padarytos naudojantis suteiktais pajėgumais. kai sudarytas šiose Taisyklėse nurodytas bendrasis susitarimas. 7) žalos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį (toliau – sutartis). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sutartyje turi numatyti: 1) bendrą viešosios geležinkelių infrastruktūros.

Bendrajame susitarime turi būti numatyta: 1) konkretus jo galiojimo terminas. Ikiteisminius ginčus dėl Tinklo nuostatų. Kiekvienam suinteresuotam pajėgumų skyrimu asmeniui turi būti leista susipažinti su kiekvieno bendrojo susitarimo turiniu. tačiau Tinklo nuostatuose gali būti nustatyti konkretūs atvejai. atsakomybė už susitarimo sąlygų pažeidimus. padarytos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. kuri suteikiama pareiškėjui naudotis. kai susitarimas nutraukiamas vienos susitarimo šalies iniciatyva anksčiau termino. 4) rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. kad pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų garantija yra šios investicijos. kai jį patvirtina Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. siekiant kuo efektyviau panaudoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą. tai turi būti pagrįsta pareiškėjo ilgalaikėmis kapitalo investicijomis ir tuo. charakteristika (nenurodant konkrečių traukinio linijų). 7) susitarimo šalių atsakomybė. kuriais šis susitarimas gali būti sudaromas ilgesniam laikotarpiui. juose nustatytų kriterijų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo nagrinėja Susisiekimo ministerija susisiekimo 231 . 6) žalos. Sudaryti bendrąjį susitarimą ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui galima tik išimtiniais atvejais. 3) naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos. jų keitimo ir apribojimų nustatymo tvarka. Bendrasis susitarimas įsigalioja tada. užtikrinant jame esančios informacijos konfidencialumą. Baigiamosios nuostatos. investicijas ir rizikos faktorių. dėl kurių susitarimo šalys susitarė kaip dėl būtinų.Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas 5 metams. Bendrasis susitarimas jokiais atvejais negali trukdyti kitiems pareiškėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra ar teikti kitas paslaugas. tačiau kiekvienas konkretus atvejis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis. 2) bendra viešosios geležinkelių infrastruktūros. atlyginimo tvarka. 5) pareiškėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisės ir pareigos naudojantis viešąja geležinkelių infrastruktūra. 8) kitos sąlygos.

Kokiam laikotarpiui skiriami pajėgumai? 6. įsakymu Nr. Nr. Kas yra „tarnybinis traukinių tvarkaraštis“. balandžio 23 d. Kas yra „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai“? 2. kas jį sudaro ir kas tvirtina? 3. birželio 20 d. Kas sudaro prieigą prie geležinkelio infrastruktūros objektų? 8. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės Krovinių vežimus reglamentuoja 1980 m. Kas sudaro papildomas paslaugas? 9.3-152). Kas turi būti numatyta naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartyje? 3. Nr. Kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo stotis yra: 232 .3.174 (papildymai 2008 m. Tarptautinės skubių krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RIEX) ir Tarptautinės krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (SMGS). Tarptautinių vežiojimų geležinkeliais konvencija (COTIF). Tarptautinės konteinerių vežimo geležinkeliais taisyklės (RICO). 2009 m. Krovinių vežimų geležinkelio transportu taisyklės patvirtintos 2000 m. Kas nurodoma pajėgumų didinimo plane? 11.ministro nustatyta tvarka. Kontroliniai klausimai 1. gegužės 9 d. Kas skiria pajėgumus vežėjams? 5. Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atsako už jam patikėtos informacijos konfidencialumą. Tarptautinės pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklės (RID). Kada įsigalioja tarnybinis traukinių tvarkaraštis ir kada jis gali būti keičiamas? 10. Kas sudaro minimalų prieigos paketą? 7. Kokiais principais vadovaujantis skiriami pajėgumai? 4. tai lemia pareiškėjo pasirinkimas. Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo taisyklės (CIM).2. balandžio 29 d.3-134. Šiuo atveju kreiptis į Susisiekimo ministeriją neprivaloma.

motoroleriai. kuriuos sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės. – Paketai – tai sustambinti krovinio vienetai. maišai. kurių pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. – Konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti standartinė tara. – Vagono siunta – tai pagal vienus važtos dokumentus vežamas krovinys. ne sunkesnis kaip 10 t ir užimantis ne daugiau kaip vieną trečdalį vagono talpos. dviračiai.). – Smulkioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. pabėgiai. skalbimo mašinos. kurių galinė stotis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.– Eksportuojami kroviniai – Lietuvos Respublikos teritorijoje geležinkelio transportu vežti priimti kroviniai. užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ar iškrauti. Pagrindinės krovinių rūšys ir jų vežimo nuostatos yra šios: – Buities daiktai – baldai. kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas vagonas. tiek naudoti). knygos ir kiti. sutvirtinti universaliomis arba specialiomis 233 . namų apyvokos reikmenys. suberti) ir juos galima sandėliuoti. vamzdžiai. – Rinktinė konteinerių siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. kurie gabenami tuo pačiu būdu (suversti. asmeninio naudojimo daiktai (tiek nauji. statinės. kuriam sutalpinti skirtas atskiras vagonas. – Vietiniai kroviniai – tai geležinkelio transportu su vietinių siuntų važtos dokumentais vežami kroviniai. kuriam sutalpinti skiriama daugiau kaip vienas konteineris. sveriantis 10–20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos. – Vienetiniai kroviniai – kroviniai. liejiniai ir kt. muzikos instrumentai. – Mažoji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. šaldytuvai. – Vienarūšiai kroviniai – kroviniai. Yra šios krovinių siuntos: – Didžioji siunta – su vienais važtos dokumentais vežamas krovinys. supilti. motociklai. iš jų invalidų vežimėliai. kurių kiekį galima ir būtina suskaičiuoti. kurių galinė stotis yra kitos valstybės teritorijoje. – Importuojami kroviniai – geležinkelio transportu iš užsienio valstybės atvežti kroviniai. lentos.

leidžiama vežti atviruose vagonuose. Smulkiosiomis siuntomis vagonas pakraunamas taip. – Mažosios siuntos. Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis siuntomis ir išduodami gavėjui krovinius kraunančiuose ir sandėliuo234 . kiekvieną iš jų skirtą kitai stočiai. dvi skirtas vienai (pakelinei ar galinei) stočiai ir vieną – skirtą kitai stočiai. Ant padėklų sudėti kroviniai priimami vežti smulkiosiomis arba vagono siuntomis. siuntėjas į vieną vagoną gali sukrauti tris mažąsias siuntas: visas tris skirtas vienai galinei stočiai. Šios nuostatos taikomos kroviniams mažuosiuose. Smulkiąja siunta priimamas vežti ne lengvesnis kaip 20 kg krovinys. Į dengtuosius vagonus smulkiosiomis siuntomis vežti pateikiamo krovinio vienetas turi būti ne sunkesnis kaip 500 kg ir ne ilgesnis kaip 3 m. Gavėjui ir siuntėjui tarpusavyje susitarus. Mažosiomis siuntomis priimami vežti vienetiniai ar supakuoti kroviniai. sveriantis nuo 10 t iki 20 t ir užimantis ne daugiau kaip pusę vagono talpos. Neviršydamas vagono krovumo normos. – Ant padėklų sukrauti kroviniai. – Smulkiosios siuntos. matmenų ir savybių bei analogiškai įpakuoti kroviniai. Tokiai pakrovai sudaroma organizacinė sutartis. Smulkiąja siunta vežti pateiktas krovinys turi būti ne sunkesnis kaip 10 t ir neužimti daugiau kaip trečdalio vagono talpos. į paketą sudedami vienos rūšies. Mažąja siunta priimamas vežti krovinys. Vienetinius ar supakuotus sunkiuosius ir stambiuosius krovinius. išskyrus gedžiuosius. vidutiniuose ir didžiuosiuose konteineriuose bei tuštiems konteineriams vežti. kad pakelinėje stotyje iškraunamam kroviniui netrukdytų kitos vagone esančios siuntos. kurie tarpusavyje susitaria dėl padėklų pateikimo. Kiekvienas vienetas pažymimas siuntėjo ir geležinkelio ženklais. Padėklais pasirūpina siuntėjas ar gavėjas. krovinys gali būti pateiktas vežti ant padėklų.vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis. grąžinimo ir kitų sąlygų. Paketas suformuojamas laikantis šių nuostatų: paketas skiriamas vienam gavėjui. ant padėklų arba be jų. kurių dėl didelės masės ar matmenų negalima vežti dengtuosiuose vagonuose.

tarpusavyje sušaldamos. kuris siunčiamas į vieną galinę stotį ir skiriamas vienam gavėjui. Siuntėjo ir gavėjo tarpusavio susitarimu šalieji kroviniai gali būti vežami ir be priemonių prieš sušalimą. šieno. krovinio neto ir bruto masę. Ant padėklo sudedamas krovinys. Šiaulių ir Vilniaus padaliniuose. Šaliaisiais vadinami tokie kroviniai. tai šiuos neatitikimus tarpusavyje derina siuntėjas ir gavėjas. gavėjas privalo iškrovimo vietose turėti vagonų negadinančių mechaninių priemonių (vibracinių purentuvų ar kitokių įrenginių). – Suverstiniai kroviniai. Kokių priemonių imtis ir kurias medžiagas (kalkes. kad šis taptų birus. smėlis. Iš anksto šaldant krovinį. kurios neleistų kroviniui sušalti. turi: sumažinti jų drėgnumą. prišąla prie vagono sienų. gavėjas savo priemonėmis turi krovinį susmulkinti. valgomoji druska. bet lieka birus. Jeigu priemonės buvo neefektyvios. Ant padėklo sudėto krovinio masė neturi viršyti 1000 kg. skydai ir panašios priemonės. leidžiama vežti suverstus. kurių nebūtina arba neįmanoma suskaičiuoti ir nebūtina įpakuoti. nendrių paklotai. kad jis nesušaltų. 235 . pjuvenas. kad nekeičiant jo padėties ir nepažeidus tvirtinimo būtų galima suskaičiuoti vienetus. kurie esant žemesnei kaip 0° C temperatūrai praranda byrėjimo savybes. nusprendžia siuntėjas. nes tai priklauso nuo krovinio savybių ir jo paskirties. įterpti medžiagų. Viso yra 27 šaliųjų krovinių rūšių – tai anglys. Ant padėklų sudėti kroviniai vagono siuntomis priimami vežti ir išduodami gavėjui tik privažiuojamuosiuose keliuose. o jų dalelės.jančiuose struktūriniuose geležinkelio įmonės Kauno. kad važtos dokumentuose įrašyti duomenys neatitinka esamo krovinio kiekio ar rūšies. prieš pateikdamas vežti šaliuosius krovinius. Siuntėjas. Jeigu krovinį tikrinant ar išduodant nustatoma. – Šalieji kroviniai. Vagonams izoliuoti naudojami šiaudų. Važtos dokumentuose siuntėjas būtinai nurodo padėklų tipą bei skaičių. šiaudus) įterpti į krovinį. kol sušąla. Priemonės negarantuoja krovinio birumo. prieš krovimą izoliuoti vagono grindis ir sienas. Ant padėklo krovinys sudedamas taip. druską. šieną. žemė. Krovinius. grindų. žvyras ir kt. jis maišomas tol. kalkės.

Siuntėjas turi įkainoti šiuos vagonais (konteineriais) vežamus krovinius: brangiuosius metalus ir jų gaminius. antikvarinius daiktus. mediena. įrenginių ir mašinų bandomuosius pavyzdžius. o gabenant medieną atviruose vagonuose – vienoje rietuvėje ne daugiau kaip 100. kilimus. Pakrovimo punktuose įrengiama speciali įranga ir svarstyklės. dolomitas. durpės. – įkainoti Pateikdamas vežti. molis. Prie važtos dokumentų siuntėjas turi pridėti krovinio kokybės pažymėjimą (sertifikatą). buities daiktus. – Birieji maisto produktai. jeigu viename vagone jų pakrauta ne daugiau kaip 1500 vienetų. daržovės. siuntėjas gali įkainoti krovinį. vagono vidaus iš anksto nereikia ruošti krovimui. Siuntėjas gali nurodyti krovinio vienetų skaičių tuo atveju. juodieji metalai. Angų atidarymas ir uždarymas nemechanizuotas (rankinis). Iškrovimo punktuose tarp bėgių įrengiama speciali grūdvežių iškrovimo įranga. cementas. kurie prisispaudžia prie labirintiškai sandarinančio tarpiklio. Kroviniai pagal vertę gali būti: – neįkainoti. paveikslus. o iškraunamas – per bunkerio pačioje esančias angas. meno dirbinius. skalda ir kt. Grūdvežiuose kroviniai vežami be pakuotės. gipsas. meno kūrinius.Skiriamos 85 suverstinių krovinių rūšys – tai akmenys. neleidžiančio dulkėms ir drėgmei patekti į vagono vidų. kuriomis sveriami kroviniai. Šie kroviniai vežti pateikiami plombuotoje (antspauduotoje) taroje. skulptūras. dviejose – ne daugiau kaip 200 vienetų. Grūdai ir panašūs birieji maisto produktai vežami dengtaisiais vagonais ir grūdvežiais. parodų eksponatus. Grūdų krovimo vietos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių patekimo į vagono vidų. brangakmenius. kurių nenustatytos valstybinės ar rinkos kainos. 236 . Ant vagono šonų užrašyta: „Grūdai“. Krovinys suberiamas per vagono stoge esančias angas. Jeigu krovinio masė viršija vagono krovumą – perteklius pašalinamas iš vagono. Draudžiama šiuose vagonuose vežti kitus krovinius. Angos uždaromos dangčiais.

gedžiuosius ir pavojinguosius krovinius ar atskiras siuntos dalis. prekių čekis arba kitų kompetentingų organizacijų pažymos. Krovinių vežimo dokumentai. Prieš sudarydami krovinio vežimo sutartį. Daugiau kaip 5 t sveriantys krovinio vienetai priimami vežti ir išduodami tik tose stotyse. biriuosius.Draudžiama įkainoti suverstinius. siuntėjas ir geležinkelio įmonė turi sudaryti organizacinę sutartį. Geležinkelio įmonė gali pareikalauti pateikti krovinį apžiūrėti ir patikrinti jo vertę. Krovinius vežti atviruose vagonuose leidžiama sudarius su geležinkelio įmone organizacinę sutartį. o siuntėjas – pakrauti juos pagal sutartyje numatytą tvarką. o siuntėjas už krovinio vežimą įsipareigoja sumokėti geležinkelio įmonei sutartą atlyginimą. siuntėjo palydovo lydimus. Gavėjas įtraukiamas į krovinių vežimo sutarties šalių santykius ir privalo įvykdyti šiuos reikalavimus: 237 . Geležinkelio įmonė privalo pateikti reikiamą tam tikros rūšies vagonų skaičių sutartyje numatytu laiku. Geležinkelio įmonė (vežėjas)ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis. pakrovęs krovinį. Tokie patvirtinantys dokumentai yra: ekspertizės aktas. ir gavėjas. Geležinkelio įmonės reikalavimu siuntėjas turi patvirtinti tikrąją krovinio vertę. Kroviniai taip pat gali būti vežami atviruose vagonuose. siuntėjo plombomis užplombuotus. Siuntėjas. vežamus atviruose vagonuose. Krovinio vežimo sutartimi geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti siuntėjo jai patikėtą krovinį į galinę stotį ir išduoti jį gavėjui. nuo visų vagono išorinių dalių turi nuvalyti krovinio likučius. jį iškrovęs. kuriose yra tokios keliamosios galios mechanizmai (arba kroviniai nukreipiami į privažiuojamuosius kelius). Siuntėjas gali paaukštinti vagonų bortus. skystuosius. jeigu tam bus sudaryta organizacinė sutartis ir kroviniai tokiuose vagonuose bus vežami uždarais (žiediniais) sąstatais. Įkainotų krovinių siuntos vežamos tik dengtuosiuose vagonuose ar konteineriuose. Įkainis neturi viršyti krovinio tikrosios vertės. Draudžiama į degiąją tarą sudėtus krovinius vežti atviruose vagonuose.

tai vietoje stoties kalendorinio spaudo sutartis patvirtinama apskaitos mašinos žyma.1) priimti ir iškrauti (išsivežti) krovinį. – Tuščiam. Važtos dokumentai ir jų panaudojimas: – Tarp Lietuvos geležinkelio stočių vežamam kroviniui naudojami vietinių siuntų važtos dokumentų komplektai (toliau – KR-99 formos važtos dokumentai). kurių įforminimą reglamentuoja tarptautinės taisyklės. bet privačiam asmeniui išnuomotam ar siuntėjo palydovams važiuoti skirtam vagonui. Jeigu pradinėje stotyje važtos dokumentai įforminami kompiuteriu. Važtaraštis – tai pagrindinis važtos dokumentų lapas. 2-as lapas – lydraštis. tai atsakomybė siuntėjui tenka iki krovinio perdavimo kitos šalies geležinkelio įmonei. CIM) važtos dokumentai. Jeigu įforminti tarptautinių siuntų (SMGS. o gavėjui – nuo krovinio priėmimo iš kitos šalies geležinkelio įmonės. lydintis krovinį iki galinės stoties. 4-as lapas – krovinio priėmimo kvitas. 3-ias lapas – lydraščio šaknelė. geležinkelio įmonei priklausančiam vagonui (išskyrus specializuotąjį naftos produktams vežti) iš stoties išvežti gavėjas įformina persiuntimo važtaraštį. kurios susidarė vykdant krovinio vežimo sutarties sąlygas. geležinkelio įmonei priklausančiam. – Eksportuojamas krovinys priimamas vežti. 238 . 3) sumokėti geležinkelio įmonei priklausančius siuntėjo nesumokėtus važtapinigius (važtos mokestį) ir padengti kitas išlaidas. Važtos dokumentai tampa krovinio vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus pradinės stoties kalendorini spaudą. Šios nuostatos netaikomos tuščiam. o importuojamas atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais. Galinėje stotyje važtaraštis kartu su kroviniu atiduodamas gavėjui. KR-99 formos važtos dokumentus sudaro: 1-as lapas – važtaraštis. 2) išvalyti vagonus (konteinerius) ir pašalinti krovinio įtvirtinimo priemonių likučius.

Krovinio priėmimo kvitas – pradinėje stotyje siuntėjui atiduodamas krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas. surašomas krovinių sąrašas. Geležinkelio įmonė neatsako už duomenų. Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus krovinys didžiąja siunta vežamas keliuose vagonuose. surašomas vagonų ir konteinerių sąrašas. KR-99 formos papildomus važtos dokumentus įformina geležinkelio įmonė. Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį. Griežtos apskaitos važtos dokumentų blankų ir jų priedų įsigijimo. Siuntėjas prie važtos dokumentų turi pridėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisiniuose aktuose nurodytus muitinės. – įforminamas KR-99 formos važtos dokumentų papildomas komplektas (KR-99 formos papildomi važtos dokumentai). Kai KR-99 formos važtos dokumentuose netelpa visų krovinių pavadinimai. surašomas vagonų sąrašas. netikslumą. pasienio ar kitoms administracinėms procedūroms atlikti nustatytus būtinus dokumentus. Sąrašai surašomi keturiais egzemplioriais ir pridedami prie kiekvieno KR-99 formos važtos dokumentų komplekto lapo (važtaraščio. vagono siuntos vagonlapis ir didžiosios arba sąstato siuntos vagonlapis. Griežtą numeraciją turinčiais vietinių ir tarptautinių siuntų važtos dokumentų blankais siuntėjus už nustatytą užmokestį aprūpina geležinkelio įmonė. Susidarius kliūtims vežimo metu. Galinėje stotyje liekančiame lydraštyje gavėjas savo parašu patvirtina. įrašytų šiuose dokumentuose. konteinerių siuntos vagonlapis. krovinio priėmimo kvito). pagal kurį skaičiuojami važtapinigiai (važtos mokesčiai) ir pradinėje stotyje suteiktų paslaugų mokesčiai. Lydraščio šaknelė – pagrindinis dokumentas. lydraščio šaknelės.Lydraštis – atsiskaitymų kontrolei skirtas dokumentas – lydi krovinį iki galinės stoties. kad gavo krovinį. Važtos dokumentams priskiriami ir smulkiųjų siuntų vagonlapis. kuri sau pasilieka 4-ąjį lapą (krovinio priėmimo kvitą). Lydraščio šaknelė lieka pradinėje stotyje. lydraščio. kurios sąlygoja siuntos padalijimą. saugojimo ir realizavimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. 239 . Kai pagal KR-99 formos važtos dokumentus didžiąja konteinerių komplekto siunta vežami krauti konteineriai.

Krovinius ir konteinerius į transportavimo priemones (vagonus. mažosios ar konteinerių siuntos paprastai pateikiamos krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje. – siuntėjas – stoties bendrojo naudojimo keliuose ar privažiuojamuosiuose keliuose –pavojinguosius (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose) ir gedžiuosius krovinius. Geležinkelio įmonė pateikia tvarkingus ir siuntėjo pageidaujamam kroviniui vežti tinkamus prekinius vagonus (konteinerius). o kai reikia – išplautus ir išdezinfekuotus. Krovinių priėmimas. negabaritinius krovinius. Smulkūs krovinio vienetai tarpusavyje sutvirtinami. o kitiems kroviniams – siuntėjas. galima krauti privažiuojamuosiuose keliuose. deklaracijų.Siuntėjas (gavėjas) yra atsakingas už šiuos dokumentus ir turi padengti geležinkelio įmonei vagonų užlaikymo nuostolius. Vagonų (išskyrus cisterninių ir bunkerinių pusvagonių) tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato tas asmuo (siuntėjas ar geležinkelio įmonė). licencijų. subertus ir suverstus krovinius. žalius gyvulinius produktus. susidariusius dėl dokumentų (leidimų. veterinarijos tarnybos pažymėjimų ar sertifikatų ir kitų) nepateikimo laiku. sunkius (daugiau kaip 500 kg sveriantis vienetas) krovinius. Specialiuosius cisterninius vagonus parengia siuntėjas. Cisterninių vagonų ir bunkerinių pusvagonių tinkamumą tam tikram kroviniui vežti nustato siuntėjas. Krovimo darbai. kurio priemonėmis kraunama. Buities daiktai pateikiami vežti pagal smulkiosioms siuntoms taikomas taisykles. Cisterninius vagonus skysčiams pilti parengia geležinkelio įmonė arba susitarus už sutartą atlyginimą tai padaro siuntėjas (gavėjas). vežamus specialiuose vagonuose. Jeigu siuntėjas pagal rinktinių vagonų formavimo planą tokiomis siuntomis užims visą vagoną. Smulkiosios. automobilius) ir sandėliavimo vietas krauna: – geležinkelio įmonė savo krovimo baruose (išskyrus skysčius. pavojinguosius ir gedžiuosius krovinius). siuntėjo palydovų lydimus krovinius. 240 . supiltus (krauti galima tik privažiuojamuosiuose keliuose). Konteinerių tinkamumą buities daiktams vežti nustato geležinkelio įmonė. Siuntėjas krovinius pateikia stoties bendrojo naudojimo ar privažiuojamuosiuose keliuose arba krovinius kraunančios geležinkelio įmonės teritorijoje.

sutartinai. Kroviniai vežti priimami tose stotyse ir į tas stotis. sumuojant (sudedant) visų siuntos vienetų mases. Vagone esančio krovinio svoris nustatomas: sveriant vagonų arba prekių svarstyklėmis.Jeigu būtina. 2) sutartį su siuntėju sudariusi geležinkelio įmonė. siuntėjas turi: parengti specialią įrangą ir medžiagas (ožius. suveržti metalinėmis sąvaržomis medieną ir atlikti kitus darbus. – nedalomi ar labai stambūs krovinio vienetai. šoninių ir apatinių vagono angų dangčius. pakrauta į kelis vagonus pagal vienus važtos dokumentus. Į vagonus kroviniai kraunami pagal Krovinių krovimo ir tvirtinimo techninių sąlygų reikalavimus. Krovinio svorį nustato: 1) geležinkelio įmonė. 241 . pakrautas tik siuntėjo arba tik geležinkelio įmonės į vieną ar kelis vagonus vienoje stotyje ir skirtas vienam gavėjui vienoje galinėje stotyje. kraunanti krovinį į vagoną (konteinerį) arba iš jo. Krovinių siunta. Apie vagone sumontuotus įtaisus ir įrangą siuntėjas įrašo važtos dokumentų tam skirtoje skiltyje. Pagal vienus važtos dokumentus vežti priimama: – vienarūšis krovinys. jis vežamas pagal negabaritinių ir sunkiųjų krovinių vežimo instrukcijos reikalavimus. tarpiklius. įstatyti grotas. brezentą ir panašias) kroviniui krauti ir įtvirtinti vagone. stovus. Kiekviena geležinkelio įmonė savo stočių sąrašus nurodo tarifų knygoje. Jeigu į atvirus vagonus pakrautas krovinys netelpa pakrovos gabarito ribose. pritvirtinti viršutinių. virves. kuriems sukrauti reikia daugiau kaip vieno vagono. negali būti išskaidyta. sumontuoti ir įtvirtinti vagonuose skydus. Visi nuimamieji įtaisai ir įranga galinėje stotyje atiduodami gavėjui kartu su kroviniu. 3) siuntėjas – kitais atvejais. padėklus. kuriose galima pakrauti (iškrauti) pageidaujamus krovinius (siuntas). Į atvirus vagonus pakrautas krovinys (įskaitant pakrovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti nustatyto pakrovos gabarito ribose. Vežti krovinius dalyvaujant kitų šalių geležinkeliams priimama pagal atskirus tarptautinius susitarimus ir taisykles. matuojant.

Klientas. Privažiuojamieji keliai gali priklausyti fiziniam arba juridiniam asmeniui (toliau vadinamam klientu) bei geležinkelio valdytojui. Krovinių pakrovimas ir iškrovimas geležinkelio privažiuojamuosiuose keliuose. Šiuo atveju tarp kliento ir krovinio savininko (subkliento) turi būti surašytas Susitarimas dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią. Klientas stočiai turi pranešti. Pranešime nurodomas vagonų skaičius ir jų numeriai. Geležinkelio valdytojo (geležinkelio įmonės) ir krovinių siuntėjų (gavėjų) santykius reguliuoja Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartys (toliau – Sutartys). perdavusio ir priėmusio pranešimą asmenų pavardės. kurie ištisai sujungti su bendrojo naudojimo geležinkelio keliais. ar pateiktų vienetų skaičius atitinka įrašus važtos dokumentuose. Nepranešama. Jeigu krovinius į vagonus krauna geležinkelio įmonė. t.Pateikto vežti krovinio vienetų skaičių nurodo siuntėjas. Kai klientas lokomotyvo neturi.y. kad vagonai jau parengti varyti iš privažiuojamojo kelio į stotį. Kai privažiuojamajame kelyje vagonai vežami kliento lokomotyvu ir jo teritorijoje yra kiti krovinių siuntėjai ar gavėjai – jų santykiai reguliuojami tarpusavio susitarimais. taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Vagonai privažiuojamuosiuose keliuose vežiojami kliento lokomotyvais. gali leisti į savo krovimo barus atvaryti vagonus neturinčiam privažiuojamojo kelio ir negalinčiam atlikti krovos darbų stoties bendrojo naudojimo vietose krovimo siuntėjui ar gavėjui (subklientui). su juo sudaromos atskiros sutartys kiekvienam privažiuojamajam keliui. perdavimo laikas. su kuriuo sudaryta Sutartis. Pranešimai perduodami visą parą. Apie varomus į privažiuojamąjį kelią vagonus stotis turi pranešti klientui prieš dvi valandas. Privažiuojamieji geležinkelio keliai (toliau – privažiuojamieji keliai) – keliai. tai atlieka geležinkelio įmonė už nustatytą užmokestį. Šalys tarpusavyje atsiskaito geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka. Jeigu klientas naudojasi keletu privažiuojamųjų kelių. tai ji patikrina. kaip ir su kitais siuntėjais (gavėjais). jeigu bus kraunama į iškraunamus vagonus. skirti krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti. Su geležinkelio valdytojo padaliniais sutartys sudaromos bendrąja tvarka. Už vagonų varymą geležinkelio įmonės lokomotyvu į privažiuojamojo kelio krovimo barus arba 242 .

Naudotis kliento privažiuojamuoju keliu manevrams ar kitiems reikalams geležinkelio įmonė gali tik gavusi kliento sutikimą. Tuščių vagonų sukaupimo trukmė skaičiuojama tais atvejais. jei siuntėjas yra pranešęs. 243 . momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba jų atsisakymo. su kuriuo sudaryta Sutartis. nurodytuose Sutartyje. Pradinėje stotyje j vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina: 1) tuščių vagonų ar konteinerių (ir pakrautų. už kurį mokama. Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės kaltės vagonai ir konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui). momento. Krovinio siuntėjo (gavėjo) teritorijoje ir perdavimo keliuose krovinius ir vagonus saugo klientas. siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą. kad vagonai pakrauti ir juos galima priimti. kaip jie buvo varomi – visiems kartu ar kiekvienam klientui atskirai.perdavimo kelius ir atgal į stotį imamas geležinkelio įmonės nustatytas užmokestis. pakelinėje. galinėje stotyse ir privažiuojamuosiuose keliuose moka geležinkelio įmonės nustatytą atlyginimą. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki krovinio vežimo sutarties sudarymo momento. Atstumas. kurio laikas fiksuojamas siuntėjo atsisakymo rašte. nesvarbu. Vagonų ir konteinerių naudojimas. jei kliento lokomotyvu – perdavimo keliuose. 2) krovos darbų trukmė. Komerciniu ir techniniu požiūriais vagonai priimami ir perduodami taip: jei vagonai varomi į krovimo barus geležinkelio įmonės lokomotyvu – krovimo baruose. Mokestis už vagonų varymą bei manevrus privažiuojamajame kelyje imamas atskirai iš kiekvieno kliento. Siuntėjas (gavėjas) už pateiktų geležinkelio įmonėms priklausančių vagonų ir konteinerių naudojimą pradinėje. Į privažiuojamuosius kelius atvarytus geležinkelio įmonei priklausančius vagonus ir konteinerius draudžiama naudoti kliento vidiniams vežiojimams. nurodomas Sutartyje. dideliems krovinių kiekiams perkrauti iš laivo) – nuo informavimo. kad vagonai sukaupti. kai krovinys grąžinamas siuntėjui) sukaupimo trukmė. kai pradinėje stotyje pagal organizacinę sutartį siuntėjui sukaupiami arba pristatomi į pradinę stotį iš kitos stoties tušti vagonai ar konteineriai (pvz.

3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. Krovinio pristatymo terminas. momento. Vagonų ir konteinerių naudojimo trukmės apskaitos įforminimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. 3) papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė. Galinėje stotyje į vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę įeina: 1) vagonų ar konteinerių sukaupimo trukmė. kad pakrauti vagonai ar konteineriai yra sukaupti. kai reikia pataisyti sukrauto krovinio padėtį ar jo tvirtinimą. Papildoma vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama tais atvejais. 2) krovos darbų trukmė. Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmę pakelinėse stotyse sudaro jų laikymo trukmė dėl kliūčių vežimo metu reikalaujant valstybės institucijoms arba dėl užimtų galinės stoties kelių ar privažiuojamųjų kelių krovimo barų (dėl gavėjo ar siuntėjo kaltės). Pakrautų vagonų ar konteinerių. Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė skaičiuojama nuo vagonų ar konteinerių sulaikymo pakelinėje stotyje momento iki jų išsiuntimo iš šios stoties arba leidimo vežti toliau gavimo momento. perkrauti į kitą vagoną. kad vagonai iškrauti ir juos galima atsiimti. Krovinio vežimo maršrutas ir tarifų taikymas. ten vagonai perduodami privažiuojamojo kelio atstovams ir į krovimo barus išvežiojami privažiuojamojo kelio lokomotyvu – nuo vagonų perdavimo klientui momento iki jų perdavimo po krovos darbų geležinkelio įmonei momento. – kai vagonai geležinkelio įmonės lokomotyvu vežami į postovio kelius. kai yra laikinų priežasčių nesudaryti krovinio vežimo sutarties. Krovos darbų trukmė skaičiuojama nuo vagonų atvarymo į krovimo barą ar sutartyje nurodytą vietą momento iki gavėjo pranešimo. kurie bus perkraunami į laivą. sukaupimo trukmė skaičiuojama nuo informavimo. momento iki sutikimo juos priimti sutartoje vietoje arba papildomo pavedimo geležinkelio įmonei pateikimo momento. Siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei moka 244 . Vagonų ar konteinerių naudojimo trukmė privažiuojamuosiuose kebliuose skaičiuojama taip: – kai vagonai į privažiuojamojo kelio krovimo barus vežami geležinkelio įmonės lokomotyvu – nuo vagono atvarymo į krovimo barą momento iki pranešimo dėl krovos darbų baigties momento.

Papildomi gavėjo (siuntėjo) pavedimai. Vežamų negabaritinių krovinių pristatymo terminai patrigubinami. kuriuo. kai krovinys išvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) stočių. kai krovinys atvežamas su tarptautinių siuntų važtos dokumentais – sienos kirtimo) ir galinės (krovinių eksporto atveju. Važtapinigiai (važtos mokestis) ir suteiktų papildomų paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal geležinkelio įmonės nustatytus tarifus. perkrauti į kitą vagoną (konteinerį). pristatymo terminas sutariamas sudarant krovinio vežimo sutartį. Krovinio pristatymo terminas laikomas nepažeistu. Vietinės siuntos siuntėjas gali prašyti: 245 . Gavėjas (siuntėjas) tik vieną kartą gali pateikti papildomus pavedimus. Jeigu krovinys vežti pateiktas geležinkelio įmonėje. kroviniai vežami patikrinti.važtapinigius (važtos mokestį). vežamų tarp Lietuvos geležinkelio stočių. Muitinės priežiūroje vežami kroviniai į paskirties muitinės įstaigą atvežami neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto muitinio tranzito procedūros atlikimo termino. įskaičiuojamas į bendrą krovinio vežimo atstumą. iškrauti vagono krovumo normą viršijantį krovinio kiekį ar perduoti krovinį saugoti. skaičiuojamus už atstumą tarp pradinės (krovinio importo atveju. nukrypstant nuo pradinio maršruto. kai vežant krovinį atliekamas papildomas siuntėjo (gavėjo) pavedimas. importuojamiems ir tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamiems kroviniams pristatymo terminai skaičiuojami pagal tarptautines taisykles (SMGS ir CIM). Atstumas. Papildomi pavedimai priimami tik visai siuntai. tai pristatymo terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio išsiuntimo (pakrovimo) dienos 24 valandos. Šiuo atveju atskirai skaičiuojami atstumai nuo pradinės iki papildomo pavedimo atlikimo stoties ir nuo papildomo pavedimo atlikimo stoties iki galinės stoties. jeigu krovinys į galinę stotį atvežtas iki terminu nustatytos dienos ir geležinkelio įmonė apie tai gavėjui pranešė telefonu ar kitomis sutartyje nurodytomis komunikacijos priemonėmis. Eksportuojamiems. Ši nuostata netaikoma. į kurias yra nereguliarus traukinių eismas. Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo krovinio vežimo sutarties sudarymo dienos 24 valandos. Krovinių.

negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. jeigu jis sumokėjo krovinio vežimo išlaidas (įrašyta važtos dokumentuose) arba jeigu važtos dokumentuose nurodyta. išduoti krovinį kitam. Naujasis gavėjas turi krovinį pasiimti. 6) grąžinti krovinį į pradinę stotį. gali prašyti: 1) sulaikyti krovinį kelyje. kad siuntėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus. 2) pakeisti krovinio galinę stotį į vieną iš esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. asmeniui. jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas. asmeniui. negu nurodyta važtos dokumentuose. Vietinio krovinio siuntėjas gali pateikti papildomus pavedimus. Vietinio krovinio siuntėjas neturi teisės pateikti papildomų pavedimų. 5) išduoti krovinį kitoje. negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. stotyje. 2) sulaikyti krovinį kelyje. Vietinės siuntos gavėjas gali prašyti: sulaikyti krovinį kelyje. tai tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims ar pakeisti galinę stotį. jeigu krovinys nėra išsiųstas. išduoti krovinį kitoje. 3) sulaikyti krovinio išdavimą. stotyje. Nevykdomi siuntėjo ar gavėjo papildomi pavedimai dėl tranzitu (abu kartus krovinys tuose pačiuose vagonuose kerta kaimyninių valstybių sienas) per Lietuvos Respublikos teritoriją geležinkelio transportu vežamų krovinių. 3) išduoti krovinį kitam. jeigu važtapinigius (važtos mokestį) ir mokesčius už kitas suteiktas paslaugas geležinkelio įmonei sumoka gavėjas. atlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatytas valstybės institucijų procedūras. Jeigu gavėjas (siuntėjas) pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui. Importuojamo krovinio gavėjas. 246 .1) pasiimti krovinį pradinėje stotyje. negu nurodyta važtos dokumentuose. Šiuo atveju siuntėjas apmoka geležinkelio įmonei su tuo susijusias jos išlaidas. 4) galinėje stotyje išduoti krovinį kitam. asmeniui. negu važtos dokumentuose nurodytas gavėjas. o išsiųsti krovinį toliau gali tik sudaręs krovinio vežimo sutartį.

Krovinys gavėjui išduodamas tik pateikus įgaliojimą ir visiškai atsiskaičius su geležinkelio įmone už krovinio vežimą ir suteiktas paslaugas. kol įstatymų numatytais atvejais ir tvarka jų nepatikrino tam įgaliotos valstybės institucijos. atsakomybė už sugedusį ar sugadintą krovinį tenka jam. Nenuvariusi vagonų per dvi valandas nuo pranešimo momento. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo momento. vienetų skaičių ir būklę. Apie vagonų varymą iškrauti stoties bendrojo naudojimo keliuose gavėjui pranešama prieš dvi valandas.Papildomų pavedimų pateikimo tvarką nustato geležinkelio įmonė. – su SMGS važtos dokumentais vežamiems kroviniams – pasienio vagonų perdavimo arba galinėje stotyje. jeigu: – krovinys atvežtas netvarkingu vagonu. Gavėjas krovinio gavimą patvirtina parašu lydraštyje. Jeigu dėl krovinio gavėjo kaltės krovinys buvo ne laiku iškrautas arba išvežtas. Krovinio gavėjas gali atsisakyti krovinio ar jo dalies tik tuo atveju. Pagal krovinio vežimo sutartį už vežimą nuo pasienio vagonų perdavimo (pradinės) iki galinės stoties važtapinigiai (važtos mokestis) ir su tuo susijusių paslaugų mokesčiai geležinkelio įmonei sumokami papildomus pavedimus atliekančioje stotyje. Papildomų pavedimų iniciatorius gali su geležinkelio įmone sudaryti atskirą atsiskaitymo už šias paslaugas sutartį. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi tikrinti krovinio svorį. Krovinio galinė stotis keičiama: – vietinių siuntų kroviniams – bet kurioje pakelinėje (vagonų skirstymo ar krovos darbus atliekančioje) arba galinėje stotyje. kad viso krovinio arba jo dalies nebegalima naudoti. apmoka krovinio gavėjas. vagonu su pažeis247 . gavėjui atiduodamas važtaraštis. Įrašius lydraštyje duomenis apie krovinio išdavimą. Krovinio išdavimas ir saugojimas. Geležinkelio įmonė privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. susijusias su tikrinimu. Geležinkelio įmonės išlaidas. Galinėje stotyje geležinkelio įmonei draudžiama išduoti krovinius. geležinkelio įmonė tokia pat tvarka privalo pranešti naują laiką. Galinėje stotyje geležinkelio įmonė turi gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas taip.

šalys turi vagono perdavimo (iškrovos) vietoje apžiūrėti jį iš išorės. – nesilaikyta gedžiųjų krovinių pristatymo terminų pagal Gedžiųjų krovinių vežimo priežiūros instrukciją ar temperatūros režimo refrižeratoriniuose vagonuose. Važtos dokumentuose pažymima apie krovinio išdavimą gavėjui. ar nėra akivaizdžių jo gedimo arba trūkumo požymių. Jeigu siuntėjas (gavėjas) negali pateikti krovinio kiekį patvirtinančių dokumentų. trūkumo ar sugadinimo tikrinant nenustatyta. Priimto vežti ir vežant sugadinto krovinio vieneto svoriui nustatyti siuntėjas (gavėjas) turi geležinkelio įmonei pateikti sąskaitą faktūrą. 248 . gedimo ar sugadinimo požymiais. kroviniai tikrinami gavėjo sandėliuose dalyvaujant geležinkelio įmonės atstovui. netikrinant jų kiekio ir būklės. kol nebus patenkintas jo reikalavimas patikrinti krovinį. Kroviniai. Pavojingieji kroviniai. su tikrinimu susijusias geležinkelio įmonės išlaidas apmoka šio tikrinimo reikalavęs asmuo. o atvirame vagone atvežtą krovinį patikrinti. Tikrinusių asmenų pasirašytas aktas pridedamas prie Komercinio akto. išduodami gavėjui netikrinant.tomis pradinės arba pakelinės stoties plombomis. Gavėjas gali atsisakyti priimti. konteineris ar kuri nors iš plombų. Kai pakrautas vagonas (konteineris) perduodamas gavėjui. atvežti tvarkinguose vagonuose (konteineriuose) su nepažeistomis siuntėjo plombomis. – krovinį iškrovė geležinkelio įmonė stoties bendrojo naudojimo keliuose. atgabenti tvarkinguose vagonuose su nepažeistomis siuntėjo plombomis. surašomas laisvos formos aktas dėl esamo krovinio. Išvardytais atvejais geležinkelio įmonė vienetinius krovinius atiduoda patikrinusi tik sugadintų vienetų svorį ir būklę. jei šiuos požymius galima nustatyti vizualiai. Jeigu pažeistas vagonas. Įrašas patvirtinamas kalendoriniu stoties spaudu ir atsakingo darbuotojo įskaitomu parašu. Krovinį iš vagono (konteinerio) iškrauna ir vagoną (konteinerį) išvalo gavėjas. išduodami gavėjui nesveriant. Jeigu krovinio praradimo. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį. – krovinys atvežtas atviraisiais vagonais arba neplombuotais dengtaisiais vagonais su trūkumo. sutikrinti plombų skaičių ir žymas.

keleiviai ir bagažo siuntėjai bei gavėjai. geležinkelio įmonė turi teisę iškrauti krovinį ir privalo jį saugoti. Jeigu gavėjas per 24 valandas nuo pranešimo apie jo vardu gautą ar jam sugrąžintą krovinį jo neatsiima. Ką privalo įvykdyti gavėjas? 7. Kokius papildomus pavedimus gali prašyti vietinės siuntos siuntėjas? 8. įsakymu Nr. geležinkelio įmonė apie tai informuoja siuntėją. Bendrosios nuostatos.262). moka geležinkelio įmonei užmokestį už krovinio saugojimą. Kontroliniai klausimai 1. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelio transportu taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) nustato keleivių. Nuo kada krovinys laikomas pristatytu? 3.tai siuntėjas turi teisę duoti pavedimą.4. Keleiviai vežami keleivinių traukinių tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 1 ir 2 klasės sėdimuosiuose bei miegamuosiuose vagonuose. Kokias sutartis turi sudaryti geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas)? 5. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės Šios taisyklės patvirtintos 2003 m. įsakymas Nr. Kokios yra krovinių siuntos? 3. Per 10 darbo dienų negavusi pavedimo. Kaip klasifikuojami kroviniai pagal išsiuntimo ir gavimo stotis? 2. kurios privalo laikytis geležinkelio įmonė. gavėjas privalo priimti krovinį ir jį saugoti.2. Ką krovinio vežimo sutartimi įsipareigoja vežėjas ir ką – gavėjas? 6. sausio 17 d. nešulių ir bagažo vežimo Lietuvos geležinkeliais vietinio susisiekimo traukiniais tvarką. Kokios pagrindinės krovinių rūšys? 4. Tačiau jeigu siuntėjas tokių pavedimų nepateikia. 3 klasės sėdimuosiuose vagonuose 249 . Jeigu gavėjo nerandama. Jeigu per 30 kalendorinių dienų krovinys neatsiimamas. gegužės 22 d.3-26 (ankstesnė redakcija – 1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka geležinkelio įmonė turi teisę jį realizuoti.

yra nustatytos formos kelionės bilietas (toliau bilietas). Geležinkelio bilietų kasų arba kitų geležinkelio įmonės nustatytų bilietų pardavimo vietų darbo laiką nustato geležinkelio įmonė. skirtų keleiviams aptarnauti. 250 . Šios Taisyklės netaikomos vežant keleivius. jeigu: keleivis ar bagažo siuntėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šių Taisyklių reikalavimus. nešulius ir bagažą. agentūrose arba kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose. Keleiviai privalo nusipirkti bilietus geležinkelio bilietų kasose. iškrauti ir saugoti. patvirtinantis keleivio vežimo sutarties sudarymą ir suteikiantis teisę važiuoti traukiniu nuo/iki bet kurios stoties į vieną ar į abi puses pagal traukinio važiavimo maršrutą. banko pavedimu ar banko kortele. geležinkelio įmonė įsipareigoja nuvežti keleivį arba bagažą į reikiamą punktą nustatytu maršrutu ir nustatytu laiku. atsirado neišvengiamų ar nepašalinamų kliūčių (pvz. agentūrų – jų vadovai. skirtų bagažui pakrauti. Už bilietus atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Geležinkelio įmonė neprivalo vežti keleivių ir bagažo. užtikrinamas kultūringas aptarnavimas ir teikiama informacija traukiniuose.ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių. stichinės nelaimės). o turint teisės aktais nustatytas lengvatas bilietai įsigyjami nemokami arba su nuolaida. kuri patvirtinama atitinkamu vežimo dokumentu. kad keleiviams būtų sudarytos tinkamos važiavimo sąlygos. Geležinkelio įmonė privalo tai organizuoti keleivių ir bagažo vežimą. keleiviui pateikus atitinkamą pažymėjimą (originalą). Bilietas gali būti: – vienetinis – vienam keleiviui vienai kelionei. Bagažas vežamas keleivinių traukinių eismo tvarkaraštyje nurodytais paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais bagažo vagonuose ir pagal atskirą geležinkelio įmonės nurodymą – specialiais traukiniais ar vagonais (pagal užsakymą) nuo/iki stočių. kai pradinė ar/ir galinė stotis yra kitoje šalyje. stotyse bei agentūrose. Geležinkelio įmonės įsipareigojimai.. atsižvelgę į vietos sąlygas ir galiojantį traukinių eismo tvarkaraštį. Dokumentas. Kelionės bilietai. Pagal keleivio ar bagažo vežimo sutartį.

Vienetiniai ir grupės bilietai pradedami pardavinėti prieš 30 parų iki traukinio išvažiavimo dienos baigiami – atsižvelgiant į vietos sąlygas. be pataisymų. Kelionės metu. turi patikrinti. kurie važiuoja tą pačią dieną ir tuo pačiu traukiniu. bilieto kaina ir t. Jeigu terminuoto bilieto galiojimo laikas baigiasi keleiviu važiuojant. o keleiviui būtina išvykti (artimųjų mirties ar ligos atveju ir pan.– grupės – keleivių grupei nuo 6 žmonių vienai kelionei. 15 07 02). traukinį. Terminuotas bilietas galioja važinėti paprastaisiais ir greitaisiais traukiniais 3 klasės vagonuose nuo/iki nurodytų stočių ir nurodytu laikotarpiu. Jeigu keleivis vagone su atskiromis kupė nori užimti daugiau vietų. vagono ir vietos numeris. Pagal pateiktą dokumentą keleivis bilietų kasoje gali įsigyti bilietą be nurodytos vietos važiuoti pageidaujamo traukinio žemiausios klasės vagone. nori išvykti kitą dieną ar kitu traukiniu nei nurodyta biliete.). o baigiami – antrą terminuoto bilieto galiojimo dieną. traukinio. mėnuo. Taisytas ar sugadintas (suplėšytas. metai (pvz. atsiradus galimybei. Važiavimo sąlygų pakeitimas. Jeigu traukinyje nėra laisvų vietų. kasininkui) tai įrodantį dokumentą. Visa biliete nurodyta informacija (data.. Organizuotai grupei keleivių. budėtojui. keleiviui suteikiama vieta. bet nebūtinai tame pačiame vagone. vietą.) turi būti aišku. apdegęs ir pan. pradinė ir galinė stotys. Keleivis vagone gali užimti tik vieną vietą. įsigijęs bilietą. suklijuotas. Keleivis. bet ne vėliau kaip likus 5 minutėms iki traukinio išvažiavimo. Terminuotų bilietų rūšis nustato geležinkelio įmonė. ar jame nurodyti teisingi duomenys ir saugoti jį visą kelionės laiką. jis turi pateikti atsakingam stoties darbuotojui (stoties viršininkui.) bilietas negalioja ir dublikatas neišduodamas. jis turi 251 . Terminuoti bilietai pradedami pardavinėti prieš 10 parų iki bilieto galiojimo pradžios. Data biliete rašoma tokia tvarka: diena.t. Vienetinis ir grupės bilietas galioja pagal juose nurodytus duomenis: datą. nusipirkęs bilietą. – terminuotas – vienam keleiviui atitinkamam terminui. vagoną. Jeigu keleivis. privalo sumokėti už visas vietas. bilietas galioja iki jame nurodytos galinės stoties. Bilietų galiojimo laikas. parduodamas grupės bilietas.

tos pačios klasės. su kuriuo važiuoja vaikas iki 10 metų. keleiviams suteikiamos vietos aukštesnės klasės vagonuose. Vaikams. Už persėdimą į aukštesnės klasės vagonus priemoka neimama. vagono palydovas) privalo keleiviams suteikti vietas traukinio kituose. jei turi apie tai pranešti geležinkelio atsakingam darbuotojui (konduktoriui. neturintiems 10 metų. Keleiviui. sumokėjęs kainų skirtumą traukinio viršininkui bei gavęs priemokos kvitą. Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežti du vaikus iki 7 metų amžiaus neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos. išskyrus moksleivius. Vaikų vežimas. Terminuoti bilietai nekeičiami. traukinio viršininkui) ir įsigyti kitą bilietą dar nepasibaigus turimo bilieto galiojimo laikui. Vaikams nuo 7 iki 10 metų amžiaus perkami vienetiniai bilietai su 50 procentų nuolaida. Kelionės metu dėl techninių gedimų atkabinus vagoną. Vaikui nuo 10 metų amžiaus perkamas bilietas už visą kainą. Keleivis. bilietai be suaugusiųjų neparduodami ir važiuoti traukiniais neleidžiama. Jeigu keleivis nori tame pačiame traukinyje pratęsti kelionę iki kitos nei biliete nurodytos stoties. o jeigu ir juose laisvų vietų nėra. važiuojančius į mokyklą ir atgal. Bet kurioje geležinkelio bilietų kasoje keleiviui turi grąžinti bilieto kainų skirtumą. atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas. kuris su bilietu pateikiamas geležinkelio bilietų kasai. jeigu keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone ar žemesnės kategorijos traukiniu. Prireikus keleiviai nemokamai aprūpinami patalyne. vagono palydovas) sudaro aktą.vagonuose. privalo turėti 252 . Atsakingas darbuotojas (traukinio viršininkas. suteikiama teisė trečiajam ar kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienetinį bilietą su 50 procentų nuolaida. kuri nurodyta bilietuose .kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą. Kelionės metu keleivis turi teisę pereiti į aukštesnės klasės vagoną. kuriuose jų yra. jei jame yra laisvų vietų. keleiviams suteikiamos vietos tuose vagonuose. Jeigu tokiuose vagonuose laisvų vietų nėra. vežančiam keletą vaikų iki 7 metų amžiaus.

kurioje išlipo. o nešulių saugyklose saugoti ginklus. kad pamiršo daiktus. Jame smulkiai aprašomi rasti daiktai. Asmeninius daiktus ir nešulius saugo ir už juos atsako pats keleivis. Kiekvienas keleivis. 253 . keleiviniuose vagonuose – tam skirtose vietose. lengvai užsidegančias. pjaunančius daiktus. jis turi kreiptis į atsakingą stoties. radioaktyvias. Vieno nešulio bendra trijų matmenų suma turi būti ne didesnė kaip 200 cm dydžio. kurie gali apgadinti vagoną ar kitų keleivių daiktus. turi teisę keleiviniame vagone vežti su savimi nemokamai nešulius. atsakingas darbuotojas (stoties budėtojas. Jei išlipęs iš vagono keleivis pastebėjo. gailias ir kitaip keleivių saugumui pavojingas medžiagas. kiek metų suėjo vaikui traukinio išvažiavimo dieną. negu numatyta šiuose Taisyklėse. už kiekvieną dviratį mokant nustatytą užmokestį. keleiviniuose vagonuose vežami nemokamai ( jų svoris įskaitomas į leistiną normą). bet ne daugiau kaip 50 kg. o bendras svoris – 35 kg suaugusiajam ir 15 kg vaikui iki 10 metų. Neišardytus dviračius galima vežti bagažo vagonuose. papildomai prie leistinos normos. traukinio viršininkas.) surašo aktą. jeigu traukiniu važiuoja vaikas ar invalidas.dokumentą. sprogstančias. Stotyje ar traukinyje radus paliktus ar pamiršus daiktus. Nešulių vežimas ir saugojimas. turintis bilietą. Vaiko amžius nustatomas pagal tai. konduktorius ar kt. nurodomos radimo aplinkybės. Traukiniais draudžiama vežti. Kaip nešulius. keleivis privalo juos atiduoti į bagažo vagoną ir sumokėti užmokestį pagal lydimojo bagažo tarifą. Vežant daugiau nešulių. Stotyse ar kitose geležinkelio įmonės nustatytose vietose už užmokestį saugomi nešuliai. kurių bendra trijų matmenų suma ne didesnė kaip 200 cm dydžio. smailius. Nešuliai vežami jiems skirtose vietose. 3 klasės vagone suaugęs keleivis gali vežti daugiau nešulių nei numatyta šiose Taisyklėse. patvirtinantį vaiki amžių. Išardyti ir supakuoti (dėkluose) dviračiai. nemokamai dar vežti sudedamąjį vaiko ar invalido vežimėlį. suslėgtas arba suskystintas dujas. kurių matmenys ir svoris neviršija nustatytos nešuliams normos. vagono palydovas. darbuotoją. dvokiančias.

atsako už žalą ir nuostolius. kuris duodamas keleiviui ar siuntėjui. antsnukiais ir prižiūrimi šeimininko. o kitų klasių vagonuose – mokant už kiekvieną kaip už 10 kg lydimojo bagažo. leidžiama vežti 3 klasės vagonuose nemokamai. Jeigu keleivis nori vežti kambarinius gyvūnus bagažo vagone. įdėtus į dėžes. Už kiekvieną vežamą gyvūną mokama kaip už 20 kg lydimojo bagažo. padarytus keleiviniame vagone. gedieji – iki 24 valandų. nedarbinėje angainėje. Smulkius kambarinius gyvūnus. Šiuo atveju atskiro mokesčio už šunis mokėti nereikia. pintines ir narvelius. mokant už kiekvieną kaip už 20 kg lydimojo bagažo. Keleiviniais traukiniais galima vežti tik kambarinius gyvūnus (šunis. katės. Keleivių ir šunų neturi būti daugiau kaip kupė vietų. Lydimas bagažas – tai keleivio daiktai vežami bagažo vagone. Šeimininkas turi turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno (šuns. Bagažo vežimo sutartis patvirtinama bagažo kvitu. ar pan. keleiviui 254 . sumokėjus už visas kupė vietas. esančioje šalia lokomotyvo.). mokant už kiekvieną kaip 20 kg lydimojo bagažo. Šeimininkas turi važiuoti tuo pačiu traukiniu. jie turi būti patalpinti į narvus. su aktu atiduodami atsakingam galinės traukinio stoties darbuotojui. kates. Rasti ar palikti saugoti ir pamiršti daiktai kiekvienoje stotyje saugomi 30parų. Keleivis. – 3 klasės pirmojo arba paskutinio vagono angainėje. Bagažo vežimas. Visas daiktų saugojimo išlaidas apmoka daiktų savininkas. esančio šalia lokomotyvo. Visais nurodytais atvejais šunys turi būti su pavadėliais. – vagonuose su atskiromis kupė.) sveikatą ir užtikrinti kitų keleivių saugumą. o po to realizuojami Lietuvos Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka.Daiktai. sveriantys ne mažiau kaip 5 kg ir ne daugiau kaip 200 kg. vežantis gyvūnus ar paukščius. rasti traukinyje kelionės metu. Gyvūnų vežimas. Bagažas gali būti lydimas ir nelydimas. taip pat paukščius ir pan. Didelius šunis (vienam keleiviui ne daugiau kaip du)leidžiama vežti: – 1 arba 2 klasės pirmojo vagono. sanitarijos bei higienos reikalavimų pažeidimus.

Už priimto bagažo saugojimą ir pakavimą mokamas nustatytas užmokestis . Tačiau jeigu geležinkelio įmonė pripažįsta. pakuotę ir specifines savybes gali būti pakrauti į bagažo vagoną. Bagažas vežamas tuo pačiu traukiniu. kuri nurodyta biliete.Į bagažo vagoną priimami tik tokie daiktai. Bagažas turi būti patogus nešti. keleiviui (siuntėjui) parašius prašymą. Jeigu keleivis nori vežti daugiau. prie kurio prikabintas bagažo vagonas. nuodingąsias. vežti nepriimamas. Lagaminai. bagažo vežimo dokumentuose įrašomas. krepšiai ir kiti daiktai turi būti stipriai surišti. 255 . pvz. Nelydimas bagažas – tai fizinių ar juridinių asmenų bagažas. pakrauti. Jei tame traukinyje bagažo vagonas perpildytas arba jo visai nėra.pakeitus bilietą. Bagažo vagone vežti draudžiama: šaunamuosius ginklus.). kad tokia pakuotė dar tinkama saugiai vežti bagažą. dviračio pavadinimas. kuri nurodoma bagažo kvite. daiktus. priimtas vežti pagal nelydimojo bagažo tarifą iki stoties. priimti vežti pagal lydimojo bagažo tarifą. esanti jo kelionės maršrute. Bagažas vežamas pirmuoju pagal traukinių eismo tvarkaraštį traukiniu. lengvai užsidegančias. narkotines. kurio pakuotė apgadinta. Priimant iš keleivio (siuntėjo) nesupakuotus dviračius ar pan. vaikų ar invalidų vežimėliai ir pan. išvardijamos jam priklausančios dalys (skambutis. Bagažas. tai už antsvorį privalo sumokėti pagal nelydimojo bagažo tarifą. bet ir kita stotis. sveriantis ne mažiau 5 kg. nedarydami žalos kitų keleivių (siuntėjų) bagažui. įrankių krepšys ir t. Bagažo galinė stotis gali būti ne tik galinė keleivio stotis. aštraus kvapo. moteriškas ar pan. tai toks bagažas siunčiamas kitu traukiniu. iškrauti. Jei keleivis (siuntėjas) nori vežti sunkesnį bagažą. žibintas. daiktai priimami vežti supakuoti ir nesupakuoti. apie tai pažymima bagažo vežimo dokumentuose. kuriuo vyksta keleivis ne toliau kaip iki stoties. rūšis (vyriškas.. kurie pagal dydį. dėžės.). Dviračiai. tai jis gali būti priimtas. Lydimojo ar nelydimojo bagažo siuntos vienetas gali būti ne daugiau kaip 3 m ilgio ir sverti ne daugiau kaip 75 kg.t. Keleivis (siuntėjas) bagažą pristato bagažo skyriaus darbo laiku ir už bagažo vežimą sumoka pradinėje stotyje. Tokiu atveju mokoma pagal nelydimojo bagažo tarifą.

256 . stoties atsakingas darbuotojas (bagažo išdavėjas) gavėjo pateikto bagažo antroje pusėje užrašo: „Bagažas neatvežtas“. Bagažo neatvežus laiku į galinę stotį. Jei keleivis tai padaryti atsisako. Į galinę stotį atvežtas lydimasis bagažas atiduodamas bagažo kvitą pateikusiam keleiviui (gavėjui). Už įkainotą bagažą mokoma pagal tarifą. Bagažo atvežimo terminas nustatomas pagal traukinio. privalo pranešti apie tai geležinkelio įmonei ir parašyti prašymą. pinigų ir kitų vertybinių popierių. Atvežtas bagažas gavėjui atiduodamas bagažo kasos darbo laiku. įrodantį. Bagaže negalima siųsti dokumentų. Siuntėjas arba gavėjas. Visais atvejais pakavimo išlaidas apmoka keleivis (siuntėjas). Keleivis (gavėjas).). įkainotas bagažas tikrinamas pagal pateiktą daiktų sąrašą. kad įrašyta pareikštoji vertė neatitinka bagažo vertės ir nepateikiamas patvirtinantis dokumentas (čekis ar pan. jeigu geležinkelio įmonė per 30 dienų nuo bagažo priėmimo vežti dienos negali perduoti jo gavėjui. pametęs lydimojo bagažo kvitą. privalo grąžinti geležinkelio įmonei jam sumokėtus pinigus. Keleiviui (siuntėjui) sutikus. Keleivio (siuntėjo) pageidavimu gali būti įkainotas visas bagažas imtinai arba kiekvienas bagažo vienetas atskirai. toks bagažas neįkainojamas. Atsakingas stoties darbuotojas (bagažo priėmėjas) gali pareikalauti išpakuoti įkainotą bagažą. lakus ir pan. ar pareikštoji vertė atitinka bagažo kainą. Jei galinė stotis laiku nepranešė gavėjui apie bagažo atvežimą. nustatytą. siuntėjas arba gavėjas turi jį atsiimti per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos. eismo tvarkaraštį. Nelydimasis bagažas fiziniam asmeniui išduodamas pateikus asmens dokumentą. Jei patikrinus įkainotą bagažą. Bagažas laikomas prarastu. radioaktyviąsias bei kitas pavojingas medžiagas (dažus. nustatoma reali bagažo kaina (jeigu to reikia). kad bagažas priklauso jam.sprogiąsias. už jo saugojimą iki pranešimo dienos mokėti nereikia. į kurio bagažo vagoną buvo pakrautas bagažas. atgavęs bagažą. Keleivis (siuntėjas) gali įkainoti bagažą. dalyvaujant keleiviui (siuntėjui).) dūžtančius daiktus ir gedžiuosius produktus. o juridiniam asmeniui – pateikus įgaliojimą ir asmens dokumentą. Suradus dingusį bagažą. kad įsitikintų.

Geležinkelio įmonė privalo surašyti aktus. o 0. bagaže rasti draudžiami vežti daiktai. Keleivių vežimo mokestis apskaičiuojamas pagal vietinio susisiekimo tarifą. grupės sudėtyje važiuojantys du vaikai iki 10 metų amžiaus. Keleiviui pinigus būtina atsiimti per 1 valandą tos pačios stoties kasoje. geležinkelio įmonei grąžinamas prarastas bagažas. kuri turi gražinamame biliete uždėti atitinkamą žymą. Už nepanaudotą vienetinį bilietą keleiviui grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne mažiau kaip 30 minučių. trūksta bagažo dalies. ar jas nurodė bagažo siuntėjas ar gavėjas. bagažas rastas be dokumentų. 257 . kai: nesutampa faktinis bagažo pavadinimas. Keleivis turi teisę atsisakyti kelionės. 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo lieka mažiau kaip 30 minučių arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui. Keleiviui ar jų grupei gali būti taikoma tik viena bilieto kainos nuolaida. o bilietą grąžinti. Kai nustatomas grupės narių skaičius. Geležinkelio įmonė surašo aktus. o lydimojo ir nelydimojo bagažo mokestis – į svorį ir atstumą. skaičiuojami kaip vienas suaugęs keleivis. bagažas rastas sugadintas. vagono klasę ir atstumą. atsižvelgiant į traukinio kategoriją. Vėliau pinigai grąžinami keleiviui parašius prašymą geležinkelio įmonei. Pinigų grąžinimas. Keleivių ir bagažo vežimo kainos skelbiamos viešai. neatsižvelgdama į tai. ar ji pati pastebėjo šiose Taisyklėse nurodytas aplinkybes. suma apvalinama iki dešimtųjų lito dalių: sumos mažesnės kaip 0. Apskaičiuojant keleivio ir bagažo vežimo mokestį.05 Lt atmetamos. kuriu kelionė apmokėta. Keleivių ir bagažo vežimo mokestis.Daugiau kaip per vieną mėnesį (neskaičiuojant atvežimo dienos) neatsiimtas bagažas arba bagažas be dokumentų – realizuojamas Lietuvis Respublikos teisinių aktų nustatyta tvarka. bagažas neatvežtas į galinę stotį per nustatytą terminą. Dėl pinigų grąžinimo už nepanaudotus bilietus keleivis gali kreiptis į bet kurią geležinkelio bilietų kasą.05 Lt ir daugiau – didinamos iki dešimtųjų lito dalių. svoris (masė) ar vienetų skaičius su vežimo dokumentų duomenimis.

Už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą terminuotą bilietą grąžinama 80 proc. bilieto kainos už nepanaudotas dienas. paslaugos mokestis negrąžinamas. kiek keleivių važiuos. Neišvykusiam keleiviui grąžinami visi už nešulių vežimą sumokėti pinigai. padarytą vežant bagažą. Pinigai už nepanaudotą vienetinį bilietą. Jei keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės. pinigai už bilietą negrąžinami. komandiruotės pažymėjimo kopija. pirktą pavedimu ir už nepanaudotą ar iš dalies panaudotą grupės bilietą. Jeigu su grupės bilietu vyksta ne visa grupė. Už žalą. tai jos vadovas iki traukinio išvažiavimo privalo bilietą pateikti stoties viršininkui arba vienam iš atsakingų stoties darbuotųjų. jei keleivis pateikia pateisinamuosius dokumentus (nedarbingumo pažymėjimo kopija. Jeigu keleivis nevažiavo iki biliete nurodytos galinės stoties. jam grąžinama visa nepanaudoto bilieto (išskyrus terminuoto) ir paslaugos kainą. Už bilietą. kad jame pažymėtų. geležinkelio įmonė turi atlyginti: 258 .). grąžinami keleiviui parašius prašymą geležinkelio įmonei. 2) 75 procentai bilieto kainos – jei iki traukinio išvažiavimo kieka mažiau kaip 6 valandos arba jei bilietas grąžinamas ne vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui. kai keleivis negali vykti dėl geležinkelio kaltės. Jei keleivis negalėjo išvykti dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo. o išlipo tarpinėje stotyje. Pamestas ar sugadintas bilietas nekeičiamas.Už nepanaudotą grupės bilietą grąžinama: 1) visa bilieto kaina – jei iki traukinio išvažiavimo lieka ne mažiau kaip 6 valandos. pateiktą vėliau kaip po 30 minučių išvažiavus traukiniui. šaukimo į kariuomenę kopija ar pan. išskyrus atvejį. už jį sumokėti pinigai negrąžinami. Grąžinant keleiviui pinigus už nepanaudotą bilietą. pinigai negrąžinami. Pinigų už terminuotus bilietus grąžinimo tvarką nustato geležinkelio įmonė pagal terminuotų bilietų rūšis. dėl pinigų grąžinimo turi pateikti geležinkelio įmonei prašymą ir atitinkamus dokumentus.

už žalą atlygina tikrosios jo vertės dydžiu. trūkumui. Keleivis. Vežimų kontrolę atlieka traukinių kontroleriai-revizoriai. Kontroliuojančiam pareigūnui pareikalavus. važiuojantis be bilieto arba turintis bilietą ne į tą traukinį. 3) visiškai praradus bagažą. – pareikštosios vertės dalimi už kiekvieną trūkstamą kilogramą. o turint teisės aktais nustatytas lengvatas. kuriems pagal pareiginius nuostatus pavesta vykdyti kontrolės funkcijas. Jeigu kontroliuojantis pareigūnas abejoja dėl vežamų vaikų amžiaus. atlygindama siuntėjui ar gavėjui padarytą žalą. turi mokėti baudą. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė. kartu grąžina jam ir bagažo vežimo užmokestį. traukinių viršininkai. Jeigu sugadinto bagažo kokybė pasikeitė tiek. Vežimų kontrolė. vagonų palydovai ir konduktoriai. turintis nemokamą ar su nuolaida bilietą be teisę į juos patvirtinančių dokumentų. Jeigu geležinkelio įmonę rodo. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei atlyginimą. vėliau surandamas. taip pat kiti geležinkelio įmonės pareigūnai. 4) esant bagažo.1) visiškai praradus bagažą arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo bagažo vertę. taip pat atlygina kitas su vežimu susijusias išlaidas. Geležinkelio įmonė. – tikrosios jo vertės dydį. – bilietą su atitinkamu pažymėjimu (originalu). tėvų paso). perduotą vežti pareiškiant jo vertę. gavėjas (siuntėjas) per vienerius metus turi teisę pareikalauti. Atliekantys vežimų konrolę vadovaujasi savo pareigybiniais nuostatais. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę. keleivis privalo pateikti bilietą. jis gali pareikalauti vaiko amžių patvirtinančio dokumento (gimimo liudijimui. kuria sumažėjo bagažo vertė. kad jo nebegalima naudoti tiesioginę paskirtį. – pareikštosios bagažo vertės dydį. tačiau jei geležinkelio įmonė įrodo. Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais keleivių vežimą reglamentuojančiais teisės aktais. perduoto vežti pareiškiant jo vertę. 259 . bagažo gavėjas turi teisę atsisakyti ir pareikalauti atlyginti kaip už jo praradimą. kad tas bagažas būtų jam išduotas. Jeigu bagažas. 2) sugadinus bagažą – suma. šiomis Taisyklėmis. už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė sumokėjo atitinkamą atliginimą. gauta už bagažo praradimą ar trūkumą.

jeigu netrūksta siuntos vienetų ir nesugadinta tara ar įpakavimas. kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. ypatingų natūralių bagažo savybių. lydintis vaiką. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo praradimą. gaivalinės nelaimės. su kurio važiuoja daugiau nei du vaikai iki 7 metų amžiaus be bilieto. Geležinkelio įmonė neatsako už bagažo masės sumažėjimą. Geležinkelio įmonės atsakomybė. Šiose Taisyklėse aukščiau nurodytais atvejais mokama ne tik bauda. kurių negalima buvo pastebėti priimant bagažą. Geležinkelio įmonė. pavėluotai pristačiusi bagažą. nesilaiko viešosios tvarkos taisyklių. o už bagažo vežimą. už trečią ir kitus vaikus turi sumokėti baudą. bet ir užmokestis už kelionę nuo keleivio įvardytos pradinės iki galinės stoties arba iki stoties. Baudą keleivis moka ir už kiekvieną su juo be bilieto važiuojantį vaiką nuo 7 iki 10 metų amžiaus. jeigu nėra jų sužalojimo kelyje požymių. iškviesti policiją. Geležinkelio įmonė atsako už bagažo vežimo termino praleidimą. trūkumą arba sugadinimą (jeigu bagažo siuntėjas ar gavėjas neįrodys priešingai) jeigu tai įvyko dėl: bagažo siuntėjo (gavėjo) kaltės. Keleivis. Jeigu vaikui. vežantis nešulį. kurioje bus išlaipinamas. kuris sunkesnis arba didesnis nei leistina norma. Keleivio atsakomybė. Geležinkelio įmonė atsako už vežimo termino praleidimą bei bagažo praradimą arba jo trūkumą nuo priėmimo iki išdavimo. keleivis. kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės. yra neblaivus ar geria alkoholinius gėrimus. neapmokėtą ar didesnio nei nustatyta svorio nešulį ir atsisako apmokėti. o jei keleivis išlipti atsisako. atlygina gavėjui ar siuntėjui jų nuostolius. taros ar įpakavimo trūkumų. turinčiam 10 metų amžiaus. Šiais atvejais biliete 260 . turi mokėti baudą. ar mokėti baudą.Keleivis. Geležinkelio įmonė yra atsakinga už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki pabaigos. geležinkelio įmonė turi teisę atsisakyti vežti keleivį ir išlaipinti jį iš traukinio artimiausioje stotyje. patvirtinančio lengvatą. atsakinga keleiviui ir bagažo siuntėjui ar gavėjui nuo bagažo priėmimo iki jo išdavimo. jeigu neįrodo. Jeigu keleivis važiuoja be bilieto ir atsisako pirkti bilietą ar nepateikia dokumento. nupirktas bilietas su 50 procentų nuolaida. turi sumokėti baudą ir užmokestį už nešulio antsvorį pagal lydimojo bagažo tarifą už visą atstumą. jeigu neįrodo.

pinigai negrąžinami. Kokie gali būti bilietai? 4. Atsisakius patenkinti pretenziją arba patenkinti ją iš dalies. jei nori pereiti važiuoti į aukštesnės klasės vagoną? 5. o prireikus – kitus įrodymus. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka ir baudžiami nustatyto dydžio baudomis. gali būti pareikšti per vienerius metus nuo tos dienos. Kokiais traukiniais ir kokiuose vagonuose vežami keleiviai? 2. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir nešulio ar bagažo vežimą. lydimojo ar nelydimojo bagažo kvito ir geležinkelio įmonės išduoto akto originalus. Pretenzijos ir ieškiniai. jei nori pratęsti kelionę tuo pačiu traukiniu iki kitos nei biliete nurodytos stoties? 261 .pažymima išlaipinimo priežastis. pareiškėjui grąžinami pretenziją pagrindžiantys dokumentai. jį sugadinus ar pavėluotai pristačius. bilietas į kasą nepriimamas. kai pareiškėjas ar ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenziją reiškiantis asmuo turi pateikti bilieto. Ką turi daryti keleivis. pateikęs bilietą. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą trims mėnesiams. Teisę reikšti pretenziją ar ieškinį turi: 1) keleivis. Ką turi daryti keleivis. kad geležinkelio įmonė jos nepatenkino. laikoma. kylantys iš vežimo. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo. kylančių iš vežimo sutarties. Ieškiniai dėl reikalavimų. trūkstant jo dalies. pareiškiami teismui. Geležinkelio įmonė privalo pareikštą pretenziją išnagrinėti ir raštu pranešti pareiškėjui apie jos patenkinimą ar atsisakymą ją patenkinti per tris mėnesius nuo pretenzijos gavimo dienos. Kontroliniai klausimai 1. Koks dokumentas patvirtina keleivio vežimo sutartį? 3. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei. 2) lydimojo ar nelydimojo bagažo kvite nurodytas asmuo – praradus bagažą.

Kas turi būti grąžinta keleiviui. kylantys iš vežimo? 262 . jei keleivis dėl geležinkelio kaltės važiavo žemesnės klasės negu nurodyta jo biliete vagone? 7. Ar grąžinami pinigai. Kada bagažas laikomas prarastu? 9. 8. Kaip apskaičiuojamas keleivių ir bagažo mokestis? 10.6. traukiniui išvažiavus? 12. Apibūdinti „lydimą“ ir „nelydimą“ bagažą. Per kiek laiko gali būti pateiktos pretenzijos ir ieškiniai. Kiek grąžinama keleiviui už nepanaudotą vienetinį bilietą? 11.

kuriai priklauso vežėjas arba orlaivis. reglamentuojančiu komercines ir ekonomines taisykles civilinėje aviacijoje. tapęs pagrindiniu tarpvalstybiniu dokumentu. Nors ši teisė nėra oficialiai įtvirtinta. 3) teisė kitoje valstybėje išlaipinti keleivius. gruodžio 7 d. Tarptautinių vežimų oro transportu teisinis reguliavimas ir skrydžių klasifikavimas 1944 m. Jose yra nustatomi apribojimai dėl 263 . su kurios vėliava lėktuvas skraido. y. 8) teisė teikti oro transporto paslaugas šalies viduje (vadinamasis kabotažas). Pagal šią koncepciją nustatytos „oro laisvės“. su kurios vėliava lėktuvas skraido. ORO TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 4. Ši teisė taikoma tarp trečiųjų šalių. vežėjai ja dažnai naudojasi. 5) teisė vežti keleivius. 2) teisė nusileisti kitos valstybės teritorijoje ne komerciniais tikslais. iškrauti paštą ir krovinius. 7) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant iš vienos užsienio valstybės į kitą. nenusileidžiant savos valstybės teritorijoje. teisė tranzitiniam skrydžiui). kurias garantuoja kiekviena tarpusavio sutartį pasirašanti valstybė.4. atvežtus iš kitos susitarusios valstybės. 4) teisė kitoje valstybėje priimti į lėktuvą keleivius. paimtus į lėktuvą valstybėje. Be Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) apibrėžtų minėtų „skrydžių laisvių“. Vežimai oro transportu buvo reguliuojami dvišalėmis susisiekimo oru sutartimis. paštą ir krovinius ir skraidinti į valstybę. praktikoje taikomos dar ir šios: 6) teisė teikti oro transporto paslaugas skrendant tarp dviejų užsienio valstybių per tą valstybę. paštą ir krovinius į bet kurios kitos susitarusios valstybės teritoriją ir teisė joje išlaipinti keleivius. iškrauti paštą ir krovinius. Pradžioje buvo apibrėžtos penkios „skrydžių laisvės“: 1) teisė nenutupiant perskristi kitos valstybės teritoriją (t. išimtis – Europos Sąjunga. Čikagoje buvo pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl tarptautinio oro transporto (vadinamoji Čikagos konvencija).1.

tvarkaraščiai. Pagrindinės teisės: − užsienio aviakompanijos skyrimas. skrydžių dažnis ir kt. eksporto klausimai. skrydžių dažnis (dienos) ir lėktuvo tipas. Pakeitimai skrydžių tvarkaraštyje gali būti padaryti tik visoms šalims sutikus. − apibrėžiami sertifikatai. Tokios sutartys sudaromos tarp ES šalių ir trečiųjų šalių. apibrėžiamos skrydžių teisės. griežtai apibrėžiančia pagrindines ir pagalbines teises. Reguliarieji reisai atliekami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal paskelbtą tvarkaraštį. − maršrutas. tarifai. skrydžių dažnis. tiekimo. Užsakomieji reisai atliekami sudarius specialias sutartis tarp vežėjo ir užsakovo. − sprendžiami komercinio valdymo. susitarus visoms šalims. Jie skirstomi į užsakomuosius. papildomus ir specialiuosius reisus. tačiau pagal specialų tvarkaraštį. kainos. 264 . jo apibrėžimas. kuriomis gali naudotis aviakompanijos. 1946 m. Nereguliarieji reisai atliekami gavus specialius leidimus. − nustatomos muitinės procedūros. kuriame nurodomas maršrutas. Skiriamos pagrindinės ir pagalbinės susisiekimo oru teisės. tarpiniai nutūpimo punktai. Tarptautiniai skrydžiai klasifikuojami į reguliariuosius ir nereguliariuosius reisus. Bermuduose pasirašyta tarpvalstybinė susisiekimo oru sutartis tarp JAV ir Didžiosios Britanijos tapo pavyzdine sutartimi. Pagalbinės teisės: − nustatomi oro uostai. nustatoma lėktuvų talpa. − „skrydžių laisvės“. Tokio tipo sutartys vadinamos Bermudų tipo sutartimis. 1992 m. licencijos. − lėktuvų talpa. Papildomi reisai atliekami tuo pačiu maršrutu kaip ir reguliarieji. išskridimo ir atskridimo laikai. JAV ir Olandija pasirašė „atviro dangaus“ („Open Sky“) tipo susisiekimo oru sutartį. skrydžių dažnis. neribojamas lėktuvų vietų skaičius.valstybių įėjimo į susitariančių valstybių oro transporto rinką. kuri apibūdinama kaip liberalios sutarties pavyzdys – joje nėra nustatytų maršrutų. kilimo ir nutūpimo punktai.

keičiant šią veiklos sritį reguliuojančius teisės aktus. kaip praėjus 24 h nuo reguliariojo reiso pabaigos). − taikomos tos pačios veiklą reglamentuojančios taisyklės reguliariosioms ir užsakomosioms aviakompanijoms. galioja standartas dėl licencijų vežėjams oru išdavimo ir jų laikymosi priežiūros. jog išsiplėtė Europos Sąjungos oro vežimų rinka. buvo pavadintos liberalizavimo paketais – iš viso buvo parengti ir diegiami trys tokie paketai. esančių ES viduje. nuo 1994 m. 2408/92 ir 2409/92 reglamentai) įtvirtino sąvoką Bendrijos vežėjai oru (Community air carriers). Vadovaujantis trečiuoju paketu. Specialieji reisai atliekami pagal specialias užduotis. Laikoma. Europos Bendrijos teisinės priemonės. Susisiekimo oru liberalizavimo Europoje procesas prasidėjo. spalio 15 d. Paketas apima visus reguliariuosius. balandžio 1 d. − laisvas tarifų nustatymas. įskaitant standartus dėl finansinės atitikties ir techninių klausimų. Svarbiausias aviacinės oro rinkos liberalizavimo pliusas yra tai. Tarybos direktyva 96/67/ EB liberalizavo antžemines paslaugas ES oro uostuose. Pakete liberalizuojamas ir oro bendrovių steigimas. Europos komisija 1996 m. − bendros vežėjų licencijavimo normos visose ES šalyse.y. Šio liberalizavimo pagrindinės charakteristikos yra šios: − rinkos atidarymas. neprieštaraujančias garbingos konkurencijos reikalavimams. Bendrijos vežėjai oru įgyja teisę laisvai pasirinkti maršrutus bet kurioje Bendrijos vietoje ir nusistatyti savo paslaugų kainas. jog nuo to laiko ES šalių oro transporto rinkos buvo visai liberalizuotos. Trečiasis paketas (2407/92. nuosekliai įtvirtinančios susisiekimo oru rinkos liberalizavimo etapus. t. į ją įsiliejo daugiau aviakompanijų ir atsidarė daugiau maršrutų. nereguliariuosius ir krovinių vežimo reisus. Europos Sąjungoje buvo panaikinti visi apribojimai dėl įėjimo į vietos rinką (kabotažas).Paprastai papildomas reisas atliekamas tą pačią dieną kaip ir reguliarusis (ne vėliau ir ne anksčiau. apimančių oro laivų panaudojimą. Kartu konkurencija sumažino susisiekimo oru paslaugų kainas ir tai turėjo įtakos keleivių 265 . suteikiama teisė skristi tarp bet kurių oro uostų. o leidimai jiems paprastai išduodami diplomatiniais kanalais. 1997 m.

pasirašymo. kad neprarastų skrydžių teisių į trečiąsias šalis. Liberalizavus oro transporto rinką. kad aštuonių ES šalių su JAV pasirašytos dvišalės sutartys dėl susisiekimo oro transportu prieštarauja ES teisei ir ES šalių ministrai suteikė teisę Europos komisijai derėtis su JAV dėl daugiašalės sutarties. Todėl kovoje dėl kliento tenka tiesiogiai konkuruoti ne tik tarifais. oro transporto rinka tapo liberalizuota ir dėl šios priežasties suintensyvėjo konkurencija. Europos teisingumo teismas nusprendė. Dvišalėse sutartyse numatytas taip vadinamas šalies nacionalinės bendrovės statusas yra kliūtis Europos oro transporto bendrovių konsolidavimosi ir investicijų į bendroves procesui. kurios pakeistų galiojančias dvišales atskirų Europos šalių narių sutartis. keleiviams teikiamų paslaugų kokybe ir maršrutų tinklu. Nacionalinės bendrovės statuso atsisakymas ir ES vežėjo statuso įtvirtinimas leistų Europos Sąjungos oro transporto bendrovėms konsoliduotis ir vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio Europos Sąjungos oro uosto. Europos komisija taip pat siekia gauti įgaliojimus derėtis su kitomis trečiosiomis šalimis dėl naujų sutarčių. kaip skrydžių dažniu. maršrutų vietų pasiūlos bei oro transporto paslaugų kainų nustatymo. kadangi vietinės bendrovės siekia išlaikyti šį statusą tam.skaičiaus padidėjimui. lapkričio mėn. Naujomis sutartimis su trečiosiomis šalimis tikimasi įtvirtinti ES vežėjo statusą. Tokį įgaliojimą Europos komisija turėjo deryboms su Centinės ir Rytų Europos šalimis ES kandidatėmis. kurie neriboja ES maršrutų atidarymo laisvių. aviakompanijoms buvo sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti.y. neriboti skrydžių dažnių. kainų dydžių ar maršrutų tinklo. t. visiškai įsigaliojo ES reglamentai. 266 . atvykimo ir išvykimo laiko patogumu. kuris leistų ES šalių oro transporto bendrovėms vykdyti skrydžius į trečiąsias šalis iš bet kurio ES šalies oro uosto. bet ir tokiais parametrais. 2002 m. Lietuvoje nuo 2004 m.

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas Šis įstatymas priimtas 2000 m. 5. turintis tinkamumo naudoti karinei aviacijai pažymėjimą. įrenginius ir įrangą) arba jo dalis. 4.2. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai.IX1175. Įstatymo paskirtis. įsakymo Nr. Aviacijos specialistas – asmuo. Civilinis aerodromas – aerodromas. reguliuojama karinės vadovybės. 8. 7. paiešką ir gelbėjimą. Karinis aerodromas – aerodromas. lapkričio 5 d. pakeitimai padaryti 2002 m. įregistruotas civilinių orlaivių registre. 2. turintis tinkamumo naudoti pažymėjimą. spalio 17 d. reglamentuojantys oro transporto veiklą 4. 6.4. Šis įstatymas nustato aviacijos valdymą. įsakymas Nr. Šis įstatymas taip pat nustato reikalavimus aviacijos specialistams. išduotą kariuomenės vado. Aerodromas – nustatytas žemės arba vandens paviršiaus visas plotas (įskaitant visus statinius. Karinis orlaivis – orlaivis.VIII2066. išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiumi. 3. oro erdvės. orlaivių gamybos. įregistruotas karinių orlaivių registre. turtinę atsakomybę bei draudimą. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 1. oro uostų veiklą.. turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją. susijusių su aviacija. naudojamas ne komerciniams oro transporto vežimams ir ne specialiesiems aviacijos darbams atlikti.1.. žmonių ir materialinių išteklių visuma. aerodromų statybos ir naudojimo reikalavimus. skirti orlaiviams atskristi. 9. Civilinės aviacijos saugumas – priemonių ir procedūrų. subjektų.2. vežimą. orlaivių. skirta apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėto įsikišimo į jos veiklą. 267 . kitų įrenginių naudojimą aviacijoje. Civilinis orlaivis – orlaivis. Karinė aviacija – bet kokia aviacinė veikla. Bendrosios aviacijos orlaivis – civilinis orlaivis.

Orlaivio naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo. Oro susisiekimas – keleivių. bet ne dėl oro atoveikio nuo žemės paviršiaus. Orlaivio įgula – orlaivio skrydžio įgula. Kovinio valdymo tarnyba – karinis padalinys. 21. aerodromas. įkurtas siekiant teikti nurodymus karinei aviacijai jo jurisdikcijai priklausantiuose konkrečiuose rajonuose. krovinius ir (arba) paštą. kurios veiklai reikia rezervuoti erdvę konkretiems naudotojams išimtinai naudoti apibrėžtu laikotarpiu. krovinių. Oro uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis. kuris pagal sutartį ar kitu teisėtu pagrindu savo vardu naudoja orlaivį. Oro eismo vadyba – bendrasis terminas. 268 . prognozė ir visi kiti pranešimai apie esamas ir numatomas meteorologines sąlygas. Oro eismo paslaugų oro erdvė – raidėmis pažymėta nustatyto dydžio oro erdvė. specifinės paskirties statiniai ir įrenginiai.10. 23. Meteorologinė informacija – meteorologinis pranešimas. aliarmo skelbimas. kurioje galimi konkretaus tipo skrydžiai ir kuriems yra nustatytos oro eismo paslaugos bei skrydžių taisyklės. Orlaivis – kiekvienas aparatas (mašina). 15. kurią sudaro žemės sklypas. orlaivio palydovai ir operatoriai. kurio paskirtis yra reikiamai nukreipti eismo srautą oro eismo paslaugoms teikti. 18. suteikiantis teisę už užmokestį arba užsakymo pagrindu vežti keleivius. analizė. 16. apimantis oro eismo paslaugas. 22. Orlaivio vadas – orlaivio savininko arba naudotojo paskirtas pilotas. 17. 12. konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos. 20. atsakingas už orlaivio eksploatavimą ir saugą viso skrydžio laiku. 19. kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru. oro eismo srautų vadybą ir oro erdvės tvarkybą. Oro eismo paslaugų maršrutas – nustatytas maršrutas. bagažo ir (arba) pašto vežimas už užmokestį arba užsakymo pagrindu. Laikinai išskirta zona – nustatyto dydžio erdvė. Licencija oro susisiekimui vykdyti – leidimas. Oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos paslaugos. 13. 14. 11.

Skrydžio laikas – bendras laikas nuo to momento. muitinės. taip pat stebėjimo ir patruliavimo bei paieškos ir gelbėjimo darbams. teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. galiojimą. 32. 25. jeigu jie neprieštarauja teisės aktams tos valstybės. kad vežėjas turi profesinių ir organizacinių pajėgumų saugiai verstis vežėjo pažymėjime nurodyta veikla. 28. turinti galiojantį vežėjo pažymėjimą. 30. Skrydžio įgula – asmenys. 26. Vežėjas – įmonė. galima tik vadovaujantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. patvirtinantis. iki galutinio sustojimo pasibaigus skrydžiui. kuriems nustatyta tvarka suteikta teisė eksploatuoti orlaivį. kurią sudaro žemės gelmės. oro reklamai ir kita. higieninės kontrolės ir kitos procedūros. Įstatymo taikymas. kuriame taip pat atliekamos pasienio. 33. Specialieji aviacijos darbai – orlaivio naudojimas už užmokestį specializuotoms paslaugoms teikti žemės ūkyje. kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal vizualiųjų skrydžių taisykles ir skrydžių pagal prietaisus taisykles. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių orlaiviams. Tarptautinis oro uostas – oro uostas. patvirtinantis užsienyje išduotos specialisto licencijos eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti orlaivį. vidaus vandenys. 31. fotodarbams – fotografijai ir topografijai. 27. esantiems 269 . registruotą Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. Skrydžio įgulos narys – specialisto licenciją turintis įgulos narys. atsižvelgiant į oro erdvės klasifikaciją. statybose. Pripažinimo pažymėjimas – specialisto licencijos priedas. Vežėjo pažymėjimas – dokumentas. muitinės ir vidaus reikalų tarnybų naudojamas orlaivis. atsakantis už orlaivio eksploatavimą skrydžio laiku. 29. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai taikomi taip pat ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esantiems Lietuvos Respublikoje registruotiems orlaiviams. kai orlaivis pajuda. Valstybės orlaivis – krašto apsaugos. Aviacijos veikla suverenioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ketindamas kilti. Valdomoji oro erdvė – nustatyto dydžio oro erdvė. kurios teritorijoje yra minėti orlaiviai. medicininio karantino. į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai.24.

kariuomenės vadas ir Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA). Kiti civilinės aviacijos teisės aktai. išduoda licencijas. pažymėjimus. Aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė. įskaitant antžeminius įrenginius ir aviacijai teikiamas paslaugas. Civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) reikalavimus ir. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyti kitokie reikalavimai nei tie. jei tai būtina. valstybinę priežiūrą. CAA metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. rekomenduojamą praktiką bei procedūras. įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas. kuriuos numato aviacijos santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Susisiekimo ministerija. taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai. Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. taip pat atlieka kitas teisės aktų jai suteiktas funkcijas. nustato reikalavimus karinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo karinės aviacijos. nustato reikalavimus civilinei aviacijai šiam įstatymui įgyvendinti ir vykdo civilinės aviacijos. suderinęs su CAA. suderinusi su kariuomenės vadu. CAA pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas. taip pat atitinkamus Europos Sąjungos bei Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus. Aviacijos valstybinis valdymas. Kariuomenės vadas pagal savo kompetenciją įgyvendina karinės aviacijos politiką ir teikia siūlymus rengiant karinės aviacijos plėtros programą. Kariuomenės vadas. šios konvencijos prieduose pateiktus standartus. Krašto apsaugos ministerija.Lietuvos Respublikos teritorijoje. CAA yra biudžetinė įstaiga. valstybinę priežiūrą. Tuo tikslu karinėse oro pajėgose turi būti įsteigtas Skrydžių saugos 270 . kiek tai priimtina Lietuvos Respublikai. jeigu jie neprieštarauja šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams. Kariuomenės vadas. Civilinės aviacijos administracija. išlaikoma iš valstybės biudžeto ir atskaitymų nuo rinkliavų už oro navigacijos paslaugas bei naudojimąsi oro uostais. CAA. Šių atskaitymų dydį nustato Vyriausybė. jei tai būtina. CAA organizuoja Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą.

Įstatymų nustatyta tvarka kariuomenės vadas gali deleguoti šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas karinių oro pajėgų vadui. leidžiama naudoti tik tuos orlaivius. Aerodromų naudojimas civilinių ir valstybės orlaivių reikmėms. suderinusi su kariuomenės vadu. savivaldybei. Lietuvos Respublikos civilinių arba karinių orlaivių registre registruotas orlaivis turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. Statinių statyba ir ženklinimas bei žiburių įrengimas. Civiliniai orlaiviai.departamentas. Orlaivių nacionalinė priklausomybė. kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. Kariuomenės vadas nustato reikalavimus kariniams aerodromams. galinčius kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai. Aerodromo sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos nustatomos atsižvelgiant į triukšmo. Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. CAA ir kariuomenės vadas atitinkamai turi teisę uždrausti civilinių ir karinių aerodromų apsaugos zonose įrengti arba naudoti žiburius. pažymėjimus ir vykdo kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas. Orlaiviai. turintys kitos valstybės nacionalinę priklausomybę. elektromagnetinės energijos dydžius. Jų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato CAA. išskyrus šio straipsnio sekančioje dalyje numatytus atvejus. oro. Lietuvos Respublikoje. oro uostai ir aerodromai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei. Civilinių aerodromų naudojimo valstybės orlaivių reikmėms 271 . Aukšti statiniai turi būti ženklinami tam tikrais nakties ir dienos ženklais. Statinių statyba bei rekonstrukcija ir ūkinė veikla aerodromo apsaugos bei sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama Vyriausybės nustatyta tvarka. dirvožemio bei vandens taršą. Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį su juos registravusia valstybe arba pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteiktą leidimą. išduoda licencijas. fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims. Deleguojamas teises ir pareigas kariuomenės vado siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Kariuomenės vadas koordinuoja karinių skrydžių saugos programos įgyvendinimą. Civilinės aviacijos objektų nuosavybė.

esančios už teritorinių vandenų. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę. turi būti tokie. kad civiliniai orlaiviai ją naudotų efektyviausiai.ir karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. įskaitant oro erdvę ir oro uostus. ir todėl turi būti derinami su CAA. paskirstymą ir kontrolę. Kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus. Karinių orlaivių eksploatavimo priežiūrą atlieka kariuomenės vadas. Valstybės orlaivių eksploatavimas. o tvirtina Vyriausybė. kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai. Prireikus CAA nustato ir kitus reikalavimus. jeigu atitinkami skrydžiai nekenks tarptautiniam ar komerciniam vidaus eismui. Nekarinių valstybės orlaivių eksploatavimą prižiūri CAA. esančią virš jos sausumos teritorijos. Oro erdvė. Šie reikalavimai turi būti tokie. Jeigu konkrečiais atvejais Vyriausybė nenusprendžia kitaip. atsižvelgdami į oro erdvės poreikius nacionalinio saugumo tikslams. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą ir skrydžių taisykles kartu rengia CAA ir kariuomenės vadas. Mažiau sudėtingiems atvejams tirti Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius gali skirti vieną inspektorių. Specialūs reikalavimai. kurioje Lietuvos Respublika pagal tarptautines sutartis yra prisiėmusi atsakomybę teikti 272 . Tokiems nekariniams valstybės orlaiviams CAA gali padaryti taisyklių išimtis. Nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems taikomos šio įstatymo civilinės aviacijos taisyklės. karinių orlaivių avarijas ir incidentus tiria Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus skiriama komisija. taikomus tik karinių orlaivių skrydžiams. Oro erdvės tvarkyba ir skrydžių taisyklės. Oro erdvėje virš jūros dalies. naudojamus šiam eismui. Specialius reikalavimus. nustato kariuomenės vadas. vidaus ir teritorinių vandenų. siekdama užtikrinti. kad nekeltų grėsmės civilinių orlaivių saugai. taikomi tik karinių orlaivių skrydžiams. Oro erdvės organizavimas ir skrydžių taisyklės turi kiek įmanoma tiksliau atitikti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) standartus ir rekomenduojamą praktiką. skrydžių valdymas ir kitos paslaugos Lietuvos Respublikos oro erdvė.Vyriausybė užtikrina tinkamą Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimą.

CAA turi teisę visada patikrinti. kaupia. kuriose taikomos specialios procedūros. Oro eismo paslaugas civiliniams ir valstybės orlaiviams taikos metu teikia susisiekimo ministro paskirta valstybės įmonė. Ryšių. susijusias su oro eismo paslaugų teikimu. taip pat susipažinti su visa su tuo susijusia informacija ir dokumentais. Meteorologinę informaciją aviacijos reikmėms teikia Vyriausybės įgaliotas meteorologijos paslaugų 273 . stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginiai. taikomos Lietuvos Respublikos skrydžių taisyklės.oro eismo paslaugas. mastus bei jos skelbimo tvarką ir sąlygas nustato CAA. kurie gali turėti įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai. taikomi CAA nustatyti reikalavimai. Draudimai ir apribojimai neturi būti taikomi ilgiau. apžiūrėti įrenginius. Susisiekimo ministras Vyriausybės pritarimu turi teisę sudaryti su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis sutartis dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų. Oro navigacijos informacija. negu to reikalauja juos sukėlusios priežastys. turintys oro navigacijos informaciją.Oro navigacijos informacijos rūšis. skelbia ir platina CAA arba jos įgaliotas juridinis asmui. suderintu su kariuomenės vadu. Oro eismo paslaugos. Oro navigacijos informaciją renka. stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginius. Meteorologinė informacija. Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams. ar minėti įrenginiai atitinka keliamus reikalavimus ir kaip teikiamos oro eismo paslaugos. ribojamas arba pavojingas civilinei aviacijai zonas. Juridiniai ir fiziniai asmenys. navigacijos. navigacijos. Lietuvos Respublikoje oro eismo paslaugų teikimui galima naudoti tik tuos ryšių. Oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tokie sprendimai priimami CAA teikimu. privalo ją nemokamai teikti CAA arba jos įgaliotam juridiniam asmeniui. kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. o jos įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į oro eismo paslaugų teikėjo administracines ir gamybines patalpas. Karinės būtinybės arba visuomenės saugos sumetimais susisiekimo ministras gali paskelbti tam tikras oro erdvės dalis kaip draudžiamas.

b) orlaivis turi tinkamumo skraidyti pažymėjimą. yra 274 . Orlaivis registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. patvirtinantys. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas yra CAA. jo savininką ir orlaivio naudotoją. Civilinių orlaivių registravimo sąlygos. būtinos galutiniam įregistravimui. jeigu: a) orlaivio savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba juridinis asmuo. jeigu jis yra nuolat eksploatuojamas iš Lietuvos Respublikos oro uosto. Dokumentai. Orlaivių paiešką ir gelbėjimą vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. arba orlaivio areštą. registruotas Lietuvos Respublikoje.teikėjas. jeigu orlaivis yra užsienyje. gali būti registruojamas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre nepaisant šio straipsnio nustatytų sąlygų. Orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas privalo raštu pateikti CAA paraišką registruoti orlaivį. Orlaivis gali būti laikinai įrašytas į Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro priedą. Lietuvos valstybė arba savivaldybė. jeigu šis įkeistas. kad pareiškėjas yra orlaivio savininkas. Šio straipsnio numatyti reikalavimai netaikomi tais atvejais. Meteorologinės informacijos rūšis. c) orlaivis neregistruotas kitos valstybės orlaivių registre. ir įvykdytos kitos šio įstatymo nustatytos sąlygos. Paieška ir gelbėjimas. orlaivio įkeitimą. Laikinas registravimas. o jo nuosavybės teisės perduotos savininkui Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantis orlaivis. Orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. kai tinkamumo skraidyti pažymėjimui išduoti būtina atlikti bandomuosius skrydžius. tačiau ne visos sąlygos. savininkui arba jo įgaliotam atstovui pateikus paraišką. CAA turi įrašyti į Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registrą informaciją apie orlaivį. mastus ir jos teikimo tvarką atitinkamai nustato CAA ir kariuomenės vadas. Registruotina informacija. Civilinė aviacija 1) Orlaivių registravimas ir ženklinimas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro tvarkytojas. reikalingi orlaiviui registruoti. Prie paraiškos turi būti pridėti dokumentai.

kad orlaivio areštas panaikintas. Apie visus pateiktos informacijos pasikeitimus orlaivio naudotojas turi nedelsdamas pranešti CAA. Orlaivio registravimo liudijimas. Tam. Įregistravus orlaivį. turi būti ženklinami ICAO suteiktu valstybės nacionaliniu ženklu „LY“ bei CAA suteiktu registravimo ženklu. Jeigu Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įrašyta. Civilinio orlaivio registravimas panaikinamas: a) jei orlaivio savininkas arba jo įgaliotas atstovas pateikia prašymą raštu. Panaikinus civilinio orlaivio registravimą. jo registravimo liudijimas grąžinamas jį išdavusiai institucijai. CAA turi sudaryti Lietuvos Respublikoje naudojamų užsienio valstybių orlaivių ir jų naudotojų sąrašą. jo savininkui arba įgaliotam atstovui išduodamas orlaivio registravimo liudijimas.patenkintos. išskyrus tuos atvejus. Civilinio orlaivio registravimo panaikinimas. Registravimo ženklų suteikimo bei orlaivių ženklinimo tvarką nustato CAA. Lietuvos valstybė arba savivaldybė. registruotas Lietuvos Respublikoje. c) jei orlaivis registruojamas kaip karinis orlaivis. turi būti įvykdytos šio įstatymo sąlygos. kai kitoje valstybėje registruotu orlaiviu pagal susitarimą naudojasi Lietuvos Respublikos pilietis arba juridinis asmuo. d) jei orlaivis yra sunaikintas arba prarastas. Pranešimas apie kitoje valstybėje registruotų orlaivių naudojimą. b) jei pažeidžiamos šio įstatymo sąlygos. jie privalo pranešti CAA orlaivio duomenis ir pateikti tokio susitarimo kopiją. o prarasto orlaivio paieška nutraukta. jo registravimas negali būti panaikintas be įkaito davėjo sutikimo arba atitinkamų institucijų rašytinio pranešimo. kad orlaivis yra įkeistas arba areštuotas. registruoti Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. Orlaiviai. e) jei orlaivis pastaruosius trejus metus neturėjo galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. Tais atvejais. kad orlaivis būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro priede. kai savininkas arba jo įgaliotas atstovas per CAA nustatytą laiką pateikė įrodymų. 275 . Nacionaliniai ir registravimo ženklai.

ji turi sustabdyti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą. kad orlaivis atitinka tinkamumo skraidyti reikalavimus. jeigu jis atitinkamai suprojektuotas. įrašytų į standartus. įrengtas bei techniškai prižiūrimas ir jo skridimo savybės atitinka skrydžių saugos reikalavimus. CAA turi teisę pratęsti tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimą. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas. galiojantį iki jame nustatyto laiko. Tinkamumo skraidyti priežiūra. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi ir orlaivio atsarginėms dalims. Paraiškų gauti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą pateikimo. atsižvelgdama į orlaivio techninę būklę. turi būti grąžintas CAA. jeigu nustato.2) Orlaivio tinkamumas skraidyti ir aplinkos apsaugos reikalavimai Tinkamumo skraidyti reikalavimai. CAA. Tinkamumo skraidyti pažymėjimas. pripažintam tinkamu skraidyti. kurie yra tinkami skraidyti ir turi galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali skristi tik orlaiviai. CAA. Orlaiviui. kuriuos nustato CAA. kurie turi būti įrašyti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede. galiojimo pratęsimo. Orlaivis gali būti pripažįstamas tinkamu skraidyti. tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo. atlieka orlaivio tinkamumo skraidyti tyrimą šiais būdais: a) orlaivio savininko arba naudotojo pateiktų techninės priežiūros ir kitų techninių ataskaitų įvertinimu. kad Lietuvos Respublikoje registruotas orlaivis yra netinkamas skraidyti. kol bus nustatyta. kurio galiojimas buvo sustabdytas. vykdydama priežiūrą. 276 . Jeigu CAA nustato. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. sustabdymo ir atšaukimo bei užsienio valstybių išduotų tinkamumo skraidyti pažymėjimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato CAA. pagamintas. Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka gali būti pripažįstami Čikagos konvencijos valstybių narių išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimai. gali nustatyti orlaivio eksploatavimo apribojimus. CAA išduoda tinkamumo skraidyti pažymėjimą. jeigu jie išduoti laikantis ne mažesnių nei minimalūs reikalavimų. tinkamumo skraidyti nustatymo. Gavusi rašytinę orlaivio savininko arba naudotojo paraišką. prietaisams bei įrangai. parengtus vadovaujantis Čikagos konvencija. Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre registruoto orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą vykdo CAA.

Orlaivio savininkas arba naudotojas turi pateikti CAA visą informaciją apie orlaivio tinkamumą skraidyti. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo laikytis tinkamumo skraidyti nurodymų (direktyvų). jeigu bus įvykdytos šios institucijos nustatytos sąlygos. bet tam tikromis sąlygomis jis gali būti perskraidintas į remonto vietą. taip pat į orlaivį ir juo skristi. kurie gali turėti įtakos tinkamumui skraidyti. tokiu atveju. orlaivio dalių pakeitimą ar taisymą. kad užsienio valstybės orlaivis yra netinkamas skraidyti arba orlaivyje yra gedimų. Jeigu užsienio valstybės institucija nusprendžia. CAA turi teisę įvertinti Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių orlaivių tinkamumą skraidyti. kuri yra ICAO narė. Už orlaivio tinkamumą skraidyti atsako jo savininkas arba naudotojas. CAA savo nuožiūra gali patikrinti orlaivio tinkamumą skraidyti viso orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimo metu arba patikrinti orlaivį jo savininko arba naudotojo prašymu. įvykius ir gedimus. kurioje orlaivis buvo suprojektuotas ar pagamintas. kad orlaivis yra tinkamas skraidyti. Aplinkos apsaugos reikalavimai. CAA privalo pranešti tos valstybės atsakingai institucijai apie orlaivio būklę ir CAA sprendimą. CAA turi teisę neleisti jam pakilti. jam turi būti leista pakilti. Jeigu užsienio valstybės institucija pareiškia. kurių keliamas triukšmas ir emisija 277 . Atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti. kad orlaivis yra netinkamas skraidyti. Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai. kurie gali turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti. jeigu CAA nenurodo kitaip. išleidžiamų CAA arba valstybės. Jeigu orlaivis yra registruotas valstybėje. CAA leidžia orlaiviui pakilti. CAA įgalioti atstovai. Jeigu CAA nustato. prižiūrimas CAA įgalioto atstovo. techninę priežiūrą. vykdydami orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūrą. Orlaivio savininkas arba naudotojas nedelsdamas privalo pranešti CAA apie visas aplinkybes. Užsienio valstybių orlaivių tinkamumas skraidyti. turi teisę netrukdomi patekti į savininko arba naudotojo aviacijos paskirties administracines bei gamybines patalpas. c) prireikus bandomaisiais skrydžiais.b) techninės orlaivio būklės įvertinimu. Tokio skrydžio metu orlaivyje gali būti tik orlaivio įgula ir techniniai specialistai. taip pat visą statistinę informaciją apie jo naudojimą. Bandomuosius skrydžius turi atlikti savininkas arba naudotojas.

iš kurio vyksta oro susisiekimas. taip pat skrydžių valdymo sistemos įrenginiai statomi arba rekonstruojami Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei suderinus su CAA. CAA nustato civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimo. CAA turi teisę pripažinti kitose valstybėse – ICAO valstybėse narėse – pagamintų orlaivių ar komponentų pažymėjimus bei leidimus juos projektuoti. Pažymėjimų. Šio straipsnio reikalavimai netaikomi savadarbiams orlaiviams ar jų komponentams gaminti ir remontuoti. bet toks orlaivis gali saugiai skraidyti laikydamasis tam tikrų apribojimų. remontas ir techninė priežiūra. Tokie leidimai gali būti išduodami bandomiesiems skrydžiams. taip pat kitų valstybių išduotų pažymėjimų ir leidimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. gamybos. taip pat atlikti civilinių orlaivių remonto ir techninės priežiūros darbus tik turėdamos atitinkamą CAA išduotą pažymėjimą šiems darbams bei laikydamosi šiame pažymėjime nurodytų reikalavimų. Lietuvos Respublikoje gaminami orlaiviai sertifikuojami CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis. taip pat gauti visą informaciją bei dokumentus. Reikalavimai oro uostui. Leidimai specialiesiems skrydžiams. Lietuvos Respublikoje įmonės gali projektuoti. kaip pažymėjimus turinčios įmonės laikosi nustatytų reikalavimų. kuriam bendra tvarka negali būti išduotas tinkamumo skraidyti pažymėjimas. CAA prižiūri.neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio. gamyba. 278 . išdavimo. gaminti civilinius orlaivius ar jų komponentus. Išimtiniais atvejais CAA gali duoti leidimą specialiajam skrydžiui tokiu orlaiviu. Civilinis aerodromas. remontuoti ir atlikti techninę priežiūrą. suteikiančių civilinių orlaivių ir jų komponentų projektavimo ir gamybos bei jų remonto ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę. Civilinių orlaivių ir jų įrangos projektavimas. perskraidinti orlaivius į remonto vietą ir kitais atvejais. Tokio orlaivio gamybos. Civilinio aerodromo vieta numatoma teritorijų planavimo dokumentuose. gaminti. CAA atstovai turi teisę nekliudomi apžiūrėti pažymėjimus turinčių įmonių gamybines patalpas ir įrangą. aerodromai ir lauko aikštelės Civilinio aerodromo statyba ir rekonstrukcija. susijusius su darbu pagal pažymėjimą. tinkamumo skraidyti nustatymo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA. remonto ir techninės priežiūros reikalavimus. 3) Oro uostai.

įrangą bei įrengimus. Civilinio aerodromo priežiūra.Oro susisiekimas gali būti vykdomas tik iš oro uostų. Gali būti naudojami tik tie civiliniai aerodromai. Tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė. Oro uoste. dokumentus ir kitą medžiagą. Pažymėjimas išduodamas. sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi. Tarptautinis oro uostas žemę valdo. Orlaivių atskridimo ir išskridimo laiko koordinavimas. Tikrinančiųjų institucijų veikla oro uoste. pasienio kontrolės ir kitos tarnybos. Tam tikrose tarptautinio oro uosto teritorijos dalyse steigiami ar veikia Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei muitinės kontrolės punktai. Jų teritorijos ribas nustato susisiekimo ministras. suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos. kurie atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei turi CAA išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą. Lauko aikštelė – žemės arba vandens paviršiaus plotas. Tarptautinių oro uostų žemė. ar civilinis aerodromas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus. taip pat šio oro uosto teritorijoje 279 . Orlaivių atskridimo ir išskridimo laikas koordinuojamas atsižvelgiant į oro uosto ir skrydžių valdymo gamybinius pajėgumus. pratęsiamas. taip pat nutraukiamas arba sustabdomas jo galiojimas CAA nustatyta tvarka ir sąlygomis. turintis minimalią įrangą ir skirtas laikinai sraigtasparniams. susijusius su civilinio aerodromo tinkamumu naudoti. iš kurio vyksta tarptautiniai skrydžiai. naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Civilinio aerodromo tinkamumas naudoti. turi būti atitinkamos muitinės. CAA įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi įeiti ir apžiūrėti atitinkamus objektus. gauti visą reikiamą informaciją. Lauko aikštelės. Tarptautinis oro uostas turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemę su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. CAA turi teisę visada patikrinti. Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo sąlygas bei tvarką nustato CAA. Šiame straipsnyje numatytam koordinavimui įgyvendinti konkrečiame oro uoste susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti sudaryta speciali komisija. kurie atitinka CAA nustatytus reikalavimus. išskristi ir judėti.

b) specialistas naudojosi licencijos suteiktomis teisėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Specialisto licencijos išduodamos aviacijos specialistams – skrydžio įgulos nariams. Licencijų galiojimo sustabdymas ir nutraukimas. teorines žinias ir praktinius įgūdžius. pripažinimo pažymėjimą. c) specialisto sveikatos būklė neatitinka nustatytų reikalavimų. Eksploatuoti orlaivius ir atlikti jų techninę priežiūrą bei remonto darbus. skrydžių dispečeriams. CAA turi teisę visada patikrinti asmens. skrydžių vadovams. d) specialistas nuteistas už padarytą tyčinį nusikalstamą veiką. Mokymo įstaigų akreditavimo sąlygas bei tvarką nustato susisiekimo ministras. net jeigu jų veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla. taip pat vadovauti skrydžiams leidžiama asmenims. taip pat reikalauti pasitikrinti sveikatą. turintiems atitinkamą CAA išduotą specialisto licenciją. kol bus atliktas oficialus tyrimas ir priimtas galutinis sprendimas dėl licencijos galiojimo atnaujinimo arba nutraukimo. Specialisto licencija. narkotikų. Licencijuojamų specialistų sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras ir susisiekimo ministras. Specialistus rengti. CAA turi teisę pripažinti ir išduoti licencijos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir specialistams. perkvalifikuoti ir kelti jų kvalifikaciją gali CAA akredituotos mokymo įstaigos. 3) Civilinės aviacijos specialistai Specialistų rengimas. jei tokia licencija yra išduota pagal ICAO nustatytus arba griežtesnius reikalavimus. CAA turi teisę sustabdyti licencijos galiojimą tol. 280 . kurią specialistui išdavė užsienio valstybė. Specialistų licencijavimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. turinčio licenciją ar licencijos pripažinimo pažymėjimą. kurie turi Lietuvos Respublikoje pripažintas užsienyje išduotas licencijas. psichotropinių arba kitų medžiagų. e) specialisto kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų.jau veikiantiems ūkio subjektams. aviacijos inžinieriams ir technikams bei orlaivių palydovams. Susisiekimo ministro nustatyta tvarka CAA gali nutraukti arba sustabdyti licencijos galiojimą. Testai ir tikrinimai. jeigu: a) specialistas nesilaikė šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų skrydžių saugos bei aviacijos saugumo reikalavimų.

Jei orlaivio įguloje yra tik vienas pilotas. sukomplektuota bei pasirengusi visa skrydžio įgula ir orlaivyje yra visi reikiami dokumentai. Orlaivio vado pareigos. Orlaivio vadu galima skirti tik pilotą. Orlaivio vadas. Orlaivio įgulos nariai skrydžio laiku privalo turėti galiojančias specialisto licencijas ir sveikatos pažymėjimus. galinčius turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba CAA kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus.5) Orlaivio įgula ir jo vadas Orlaivio įgula. jis yra ir orlaivio vadas. kai sukomplektuota ne visa skrydžio įgula. Orlaivio įgulos darbui skrydžio laiku vadovauja orlaivio vadas. Draudžiama įgulos nariui eksploatuoti orlaivį sergant. Keleiviams yra privalomi orlaivio vado nurodymai. užtikrinančius saugią skrydžių baigtį. dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų. g) mirties arba gimimo skrendančiame orlaivyje atveju surašyti atitinkamą aktą. Orlaivio vado teisės. kad orlaivis yra parengtas skrydžiui. vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras. Draudžiama eksploatuoti orlaivį. Orlaivio vadas turi teisę: 281 . įvykius arba gedimus. narkotikų. b) eksploatuoti orlaivį pagal nustatytas taisykles ir kontroliuoti skrendančio orlaivio techninę būklę. c) pranešti CAA apie visas aplinkybes. d) rūpintis orlaivio keleivių. krovinių. apie veiksmus. labai pavargus ar esant kitoms panašioms priežastims. Orlaivio įgulos nariai privalo tiksliai vykdyti darbo technologijoje nustatytas funkcijas ir aukštesniųjų įgulos narių nurodymus. kurių buvo imtasi. kuriais siekiama palaikyti tvarką bei užtikrinti skrydžio saugą ir saugumą orlaivyje. Draudžiama eksploatuoti orlaivį įgulos nariui. psichotropinių arba kitų medžiagų. bagažo ir pašto sauga bei saugumu ir palaikyti tvarką orlaivyje. e) kilus skrydžių saugos pavojui. pranešti oro eismo paslaugų tarnybai. f) apie avariją ar incidentą ir jo aplinkybes nedelsdamas pranešti CAA. Orlaivio vadas privalo: a) iki skrydžio įsitikinti. apsvaigusiam nuo alkoholio.

jeigu to reikalauja aplinkybės. CAA turi teisę išduoti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinusi. kurias suteikia vežėjo pažymėjimas. kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų. vykdydami vežėjo priežiūrą. Jį susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda arba pripažįsta galiojančiu CAA. turi teisę netrukdomi patekti į vežėjo administracines bei gamybines patalpas. organizacinę struktūrą. perduoti jį atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. žinių. Jame nurodoma leistina veikla. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi verčiantis orlaivių nuomos veikla. keleivius arba krovinį. orlaiviui nutūpus. Vežėjas privalo pranešti CAA apie visus pasikeitimus. d) imtis priemonių teisės pažeidimui ar nusikalstamai veikai tirti. jeigu jis padarytas orlaivyje. patirties ir reikiamą personalą. gauti visą vežėjo priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimą ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį vežėjo pažymėjimą. c) prireikus kreiptis pagalbos į keleivius. kai atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti tenka nuomotojui. jai taikomos sąlygos bei apribojimai. patalpas bei įrangą. Licencija oro susisiekimui vykdyti. 6) Vežėjo pažymėjimas ir licencija Vežėjo pažymėjimas. nustatytas šio įstatymo.a) atsisakyti priimti į orlaivį įgulos narius. CAA įgalioti atstovai. kurie daro įtaką vežėjo pažymėjime arba jo priede numatytoms sąlygoms ir apribojimams. Užsienio valstybės orlaivio vadas. reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis. Užsienio valstybės orlaivio vadas Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises ir pareigas. Reikalavimai vežėjo pažymėjimui gauti. įgūdžių. Kartu su vežėjo pažymėjimu CAA išduoda pažymėjimo priedą. f) priimti galutinį sprendimą kilti išskrendant. orlaivius. CAA privalo nuolat vykdyti vežėjų priežiūrą. taip pat į orlaivį ir skristi juo. taip pat duoti nurodymą keleiviams išlipti arba iškrauti krovinį. nutraukti skrydį ir grįžti į išskridimo aerodromą ar tūpti atsarginiame aerodrome ir ekstremaliomis sąlygomis tūpti priverstinai. Oro susisiekimui vykdyti 282 . e) sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ir. b) imtis visų reikiamų priemonių tvarkai orlaivyje ir skrydžio saugai palaikyti.

Orlaiviai virš gyvenamųjų vietovių turi skristi nustatytame aukštyje.vežėjas privalo turėti susisiekimo ministro išduotą licenciją. kuris užtikrintų priverstinį orlaivio nutupdimą už gyvenamosios vietovės ribų. savivaldybėms ar valstybei. Pavojingų gaminių vežimas. valstybei ar kitoms Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms. šio straipsnio 1 dalyje nurodyta licencija gali būti išduodama Lietuvos Respublikoje įsteigtai įmonei. virš kurios bus vykdomi parodomieji skrydžiai. Parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos. Orlaivių parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių leidžiami tik suderinus juos su savivaldybe. Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas. CAA turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi. Viršgarsiniai skrydžiai. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip. galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. savivaldybėms. susisiekimo ministras gali išduoti atitinkamą leidimą. kurių kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams. numatytus Čikagos konvencijos 18 priede. taip pat draudžiamus vežti pavojingus gaminius bei medžiagas. Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių. Kol tokios sutarties nėra. Lietuvos Respublikos oro erdvėje orlaiviams draudžiama skristi viršgarsiniu greičiu. jei kyla abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio įgulos 283 . Vyriausybė gali nustatyti tam tikras skrydžių kategorijas. 7) Skrydžių valdymas Orlaivių eksploatavimas. sustabdymas ir panaikinimas. ir gavus CAA leidimą. Orlaiviai eksploatuojami pagal CAA nustatytus reikalavimus. Ypatingais atvejais leidimą tokiems skrydžiams duoda Vyriausybė. Lietuvos Respublikos oro erdvėje draudžiama naudoti ir vežti masinio naikinimo ginklus. o jos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams. kuri turi vežėjo pažymėjimą. Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima CAA nustatyta tvarka ir turint atitinkamą leidimą. Užsienio valstybių vežėjai turi teisę vykdyti oro susisiekimą pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį. kurioms nereikalinga licencija. CAA nustato minimalų orlaivių skrydžių virš tam tikrų gyvenamųjų vietovių aukštį. Draudimas išskristi. Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo.

atsisakę asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo. Kiti kontroliuojamoje oro uosto teritorijoje veikiantys subjektai privalo turėti aviacijos saugumo užtikrinimo planus ir besąlygiškai vykdyti tarnybų. – dokumentai apie keleivius. numatytomis Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje. – leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi. – orlaivio techninės būklės žurnalas. užtikrinančios aviacijos saugumą. tarnybų. darbuotojai turi teisę taikyti 284 . Jeigu kyla grėsmė keleivių. – skrydžių vykdymo vadovas. krovinį. Civilinės aviacijos saugumas užtikrinamas priemonėmis. reikalavimus. – triukšmo pažymėjimas (jei jis būtinas). krovinius ir pašto siuntas. darbuotojai pagal savo kompetenciją turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą. Orlaivio skrydžio dokumentai. pažeidusius aviacijos saugumo reikalavimus. bagažą ir paštą (jei jų yra orlaivyje). kuriuose yra draudžiamų gabenti orlaiviais daiktų ir medžiagų. užtikrinančių civilinės aviacijos saugumą. Keleiviai. Orlaivyje skrydžio metu turi būti šie dokumentai: – orlaivio registravimo liudijimas. įgulos narių ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas. Tarnybos. užtikrinančių aviacijos saugumą. – vežėjo pažymėjimas (tik vežėjams). 8) Civilinės aviacijos saugumas Civilinės aviacijos saugumo programos. taip pat bagažą. Aviacijos saugumą užtikrina oro uostai ir vežėjai. Oro uostų tarnybų. Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija. į orlaivį neįleidžiami. užtikrinančių aviacijos saugumą. Šios įmonės privalo turėti CAA patvirtintas aviacijos saugumo užtikrinimo programas bei planus ir įsteigti atitinkamas tarnybas (paskirti atsakingą darbuotoją (darbuotojus). civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas). sulaikyti ir perduoti teisėsaugos institucijoms asmenis.nariai neturi atitinkamos licencijos arba orlaivyje nėra šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytų dokumentų ar nesumokėtos šio įstatymo 72 straipsnyje numatytos rinkliavos.

tyrimo bei pranešimų tvarką nustato susisiekimo ministras. 9) Orlaivių avarijos ir incidentai Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas. 10) Oro susisiekimas Keleivių.priemones. pašto bei pavojingų krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. bagažo vežimo tarifus bei jų taikymo tvarką nustato vežėjas. eidami tarnybines pareigas. Kompensavimas už atsisakymą vežti. įrašus bei kompiuteryje laikomą informaciją. krovinių. Sudėtingesnėms avarijoms ir incidentams tirti tyrimų vadovas sudaro nepriklausomą komisiją. ši įvertina ir parengia priemones panašioms avarijoms ar incidentams išvengti. bagažo. kurie gali suteikti tyrimui svarbios informacijos. Reikalavimus kompiuterinėms rezervavimo sistemoms. Kompensavimo keleiviams už atsisakymą juos vežti sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė. Kompiuterinės rezervavimo sistemos. Orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo. užtikrinančių aviacijos saugumą. Ypatingais atvejais Vyriausybė gali sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. Tyrimų vadovas apie išvadas praneša CAA. taip pat jų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. Prireikus tyrimų vadovas gali kviestis Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių aviacijos ekspertų ir specialistų avarijai ar incidentui tirti. Tyrimų vadovas turi teisę apklausti visus asmenis. Susisiekimo ministras paskiria nuolatinį orlaivių avarijų bei incidentų tyrimų vadovą ir suteikia jam įgaliojimus. 285 . Tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltę ar atsakomybę. Susisiekimo ministras nustato keleivių. Keleivių. ir patikrinti dokumentus. krovinių. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nešiotis ir naudoti tarnybinį ginklą ir kitas specialias priemones. Tyrimo požiūriu nesudėtingą avariją ar incidentą tyrimų vadovas gali tirti asmeniškai. bagažo ir pašto vežimas. jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip. reikalingas priemones ir lėšas organizuoti ir vykdyti orlaivio avarijos ar incidento tyrimą. Pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas – nustatyti priežastis bei užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. krovinių. Oro uostų tarnybų. darbuotojai.

orlaivio stovėjimo. valstybės orlaivių naudotojai už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais moka paslaugų teikėjams šias rinkliavas: a) už oro navigacijos paslaugas – oro navigacijos ir oro uosto navigacijos.Baigiamosios nuostatos Rinkliavos. orlaivio saugumo ir orlaivio palydos. jos dydžiai. išskrendančio keleivio. taip pat keleiviai. Maksimalius rinkliavų dydžius. bagažui ir kroviniams. Kas iš civilinės aviacijos objektų yra valstybės nuosavybė? 286 . b) už naudojimąsi oro uostais – orlaivio tūpimo. taip pat tretiesiems asmenims. Orlaivio savininko arba naudotojo civilinė atsakomybė. Apibūdinti „aerodromą“. 4. mokėjimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apibūdinti „tarptautinį oro uostą“. Vežėjų atsakomybė už žalą. kroviniams ir tretiesiems asmenims. padarytą keleiviams. bagažui. Atsakomybė už žalą. Kontroliniai klausimai 1. Bendrosios aviacijos orlaivių naudotojai šio straipsnio išvardytas rinkliavas moka tik vykdydami tarptautinius skrydžius arba už naudojimąsi tarptautiniais oro uostais. Minimalius draudimo sumos dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Apibūdinti „specialiuosius aviacijos darbus“. bagažas ir kroviniai turi būti apdrausti. 3. Atsakomybė už teisės aktų pažeidimą. Apibūdinti „oro eismo paslaugų oro erdvę“. 5. Už šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. padarytą keleiviams. Draudimas. Kokias funkcijas atlieka civilinės aviacijos administracija) CAA)? 7. Fiziniai ir juridiniai asmenys. Kas atlieka aviacijos valstybinį valdymą? 6. pretenzijų ir ieškinių pateikimo tvarka nustatoma vadovau-jantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. 2.

Bendrosios nuostatos. nutarimu Nr. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nustato oro erdvės struktūrą ir jos elementus.2. Kokius dokumentus privalo turėti orlaivis? 11. kurių veikla susijusi su Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimu arba gali kelti pavojų orlaivių skrydžių saugai. Kokios orlaivio vado teisės? 14.2. pakeitimai 2006. Lietuvos Respublikos oro erdvės naudojimo reguliavimo. muitinės.14. Apie šiuos maršrutus oro eismo paslaugų teikėjas nedelsdamas informuoja Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką.09 ir 2008.07. higienos kontrolės ir kitos procedūros.8. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. esančią virš Lietuvos Respublikos? 9. medicininio karantino. veikiantis atitinkamu režimu pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytą tvarką. 2008. turi būti įrengta radijo ryšio aparatūra. Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Kokios tarnybos užtikrina aviacijos saugumą? 4. Ši nuostata netaikoma vykdant skrydžius tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Šengeno erdvės valstybių. leidimų skrydžiams išdavimo ir atšaukimo sąlygas bei tvarką. skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve. kuriuos nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Kokios orlaivio vado pareigos? 13. Orlaiviuose. 2006.07.04. Orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų maršrutais.04. Kas teikia oro eismo paslaugas? 10. Šie reikalavimai taip pat taikomi užsienio šalių 287 . kuriuose atliekamos pasienio. Kam priklauso teisės į oro erdvę. kovo 17 d.285.11. ir radiolokacinis atsakiklis (transponderis).14. Tarptautiniai skrydžiai gali būti vykdomi į tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir iš jų). Kieno nuosavybė yra tarptautinių oro uostų žemė? 12. leidžianti palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju.

Draudžiama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš Lietuvos Respublikos teritorijos. Aerodromo skrydžių valdymo zona – valdomoji oro erdvė. Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines ir taktines karines užduotis. netoli nuo vieno ar daugiau didesnių aerodromų. kuriems leidžiama skristi nevaldomąja oro erdve. Nereguliarusis oro susisiekimas – bet kuris komercinis oro susisiekimas. esantis oro eismo paslaugų maršrutų sankirtoje. Oro eismo paslaugų teikėjas – valstybės įmonė „Oro navigacija“. kurių keliamas triukšmas ir emisija neviršija aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio. taip pat orlaivių skrydžių ir įgulų aptarnavimą ir tam tikslui turinti (naudojanti) aerodromą. nustatytais maršrutais. o skrydžiai nevaldomojoje oro erdvėje virš karinių teritorijų ir pasienio zonų – tik Karinių oro pajėgų vadui ar jo įgaliotam karininkui leidus. Pavojinga zona – nustatytojo dydžio oro erdvė. mokamai 288 . skrydžiai Lietuvos Respublikos oro erdve galimi tik oro eismo paslaugų teikėjui leidus (savo ruožtu jis šį leidimą suderina su Karinių oro pajėgų vadu ar jo įgaliotu karininku). krovinių ir pašto. atitinkamus pastatus. kitus antžeminius įrenginius ir personalą. Karine operacija nelaikomos karinės pratybos. Pasienio zona – 15 kilometrų pasienio zonos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Abipusis oro ir žemės ryšys – abipusis orlaivio ir stoties arba punkto. kurioje skraidyti orlaiviams tam tikru laiku gali būti pavojinga. kuriuose nėra nurodytos įrangos. išskyrus reguliarųjį. pagal paskelbtą tvarkaraštį. Aerodromo oro eismo zona – nustatyto dydžio oro erdvė aplink aerodromą. nusidriekianti nuo žemės paviršiaus iki nustatytos viršutinės ribos.valstybės orlaiviams. bagažo. Aerodromo skrydžių valdymo rajonas – skrydžių valdymo rajonas. Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai. kuriais reguliariai. skirta saugiam aerodromo eismui. Orlaiviuose. ryšys. vykdanti keleivių. esančio žemėje. Oro uostas – įmonė. Reguliarusis oro susisiekimas – visi skrydžiai. kurioje orlaiviams skristi draudžiama.

kurių tikslas – išvengti susidūrimų tarp orlaivių. Konkrečias aukščiau minimas zonas. oro eismo informacijos rajonus. taip pat spartinti ir reguliuoti oro eismo srautą. kurią apibrėžtu laikotarpiu reikia aktyvuoti naudojimui išimtinai konkūretiems oro erdvės naudotojams ir kurios vertikaliosios ir horizontaliosios ribos negali būti keičiamos aktyvacijos laiku. kurių tikslas – užtikrinti skrydžių saugą ir efektyvumą. paslaugas. oro eismo informacijos zonas ir oro eismo zonas. skrydžių valdymo rajonus. būtinumą ir galimybes teikti oro eismo. Informacija apie Lietuvos Respublikos oro erdvės struktūrą skelbiama Lietuvos Respublikos oro navigacijos informaciniame rinkinyje. Skrydžių valdymo paslaugos (arba skrydžių valdymas) – paslaugos. Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į valdomąją ir nevaldomąją. ypač skrydžių valdymo. b) pasienio zona. Specialioji sklandymo zona – nustatyto dydžio oro erdvė. skrydžių srautus. kurį rengia oro eismo paslaugų teikėjas. Rezervuojamoji oro erdvė – tam tikram laikui nustatyto dydžio oro erdvė. skirta konkrečiai aviacijos veiklai. kurioje orlaivių skrydžiai ribojami laikantis nustatytųjų sąlygų. Valdomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių valdymo rajoną. c) specialios veiklos oro erdvė. aerodromo skrydžių valdymo rajonus ir aerodromo skrydžių valdymo zonas. Skrydžių informacijos paslaugos – konsultacinės ir informacinės paslaugos. kroviniai ir paštas. Nevaldomoji oro erdvė skirstoma į viršutinį skrydžių informacijos regioną. skrydžių informacijos regioną. Skrydžio planas – oro eismo paslaugų tarnyboms teikiama atitinkama informacija apie numatomą orlaivio skrydį arba jo dalį. 1) Oro erdvės struktūra Lietuvos Respublikos oro erdvę sudaro: a) oro eismo paslaugų oro erdvė. bagažas. Atsižvelgiant į oro eismo intensyvumą.vežami keleiviai. Ribojama zona – nustatyto dydžio oro erdvė virš sausumos ar teritorinių vandenų. esančių manevravimo lauke. regionus bei rajonus 289 . tarp orlaivių ir kliūčių.

laikinai išskirtas zonas ir specialiąsias sklandymo zonas nustato oro eismo paslaugų teikėjas. Dvišalėje sutartyje nustatyta tvarka paskirti arba gavę laikiną leidimą užsienio valstybių oro vežėjai. laikytamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse dvišalėse sutartyse nustatytų sąlygų. Jeigu su oro vežėjo valstybe Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl oro susisiekimo. Draudžiamas. Specialios veiklos oro erdvė skirstoma į: a) draudžiamas zonas. atsižvelgdamas į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) ir tarptautinių sutarčių nuostatas. ribojamas ir pavojingas zonas nustato susisiekimo ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu. Leidimus užsienio valstybių oro vežėjams vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos išduoda Civilinės aviacijos administracija. 2) Oro erdvės naudojimas Reguliarusis oro susisiekimas. Rezervuojamąją oro erdvę. kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius. e) laikinai išskirtas zonas. Užsienio valstybių civilinių orlaivių reguliariesiems tranzitiniams skrydžiams be nutūpimo arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo nereikia. prieš pradėdami vykdyti 290 . d) rezervuojamąją oro erdvę. Šiose oro eismo paslaugų oro erdvės klasėse skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus nustato Civilinės aviacijos administracija. suderintu su Lietuvos kariuomenės vadu. – nuo A iki G. Civilinės aviacijos administracija gali išduoti laikiną leidimą. f) specialiąsias sklandymo zonas. b) ribojamas zonas. jeigu orlaivis įregistruotas valstybėje. c) pavojingas zonas. Pagal skrydžių vykdymo sąlygas Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvė skirstoma į klases. žymimas raidėmis. Visais kitais atvejais turi būti gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas.nustato ir jiems klases suteikia oro eismo paslaugų teikėjas.

c) duomenis apie susisiekimui naudojamų orlaivių tipus. Toks pat reikalavimas taikomas ir keičiant skrydžių tvarkaraščius. e) naudojamų orlaivių triukšmo sertifikatus. Lietuvos Respublikos oro vežėjai. nurodytus aukščiau nurodytuose punktuose. b) siūlomus vežimo tarifus ir jų taikymo sąlygas. taip pat apie papildomus skrydžius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki skrydžio būtina pranešti Civilinės aviacijos administracijai ir gauti jos leidimą tai pakeisti. vykdantys reguliarųjį oro susisiekimą. ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kito sezono pradžios (vasaros sezono pradžia – paskutinis kovo sekmadienis. nacionalinę priklausomybę ir registravimo ženklus. kuri yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė ir kuri 291 . turi gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą. privalo pateikti jai dokumentus ir informaciją. atsisakymą skristi.reguliarųjį oro susisiekimą. Lietuvos Respublikos oro vežėjai. Civilinės aviacijos administracija turi nedelsdama informuoti oro eismo paslaugų teikėją apie išduotus leidimus arba oro vežėjų pateiktus skrydžių tvarkaraščius ir jų pakeitimus. bagažo ir krovinių draudimo sertifikatus. Nereguliariajam tranzitiniam skrydžiui be nutūpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais leidimo nereikia. Civilinės aviacijos administracija gali pareikalauti ir papildomų dokumentų ar informacijos. jų talpą. Nereguliariojo oro susisiekimo kategorijas. įregistruotas valstybėje. maršruto pakeitimą. privalo pateikti Civilinės aviacijos administracijai šiuos dokumentus ir informaciją: a) skrydžių tvarkaraštį. keleivių. Apie numatomą skrydžio nukrypimą nuo skrydžių tvarkaraščio. norėdami gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu. Nereguliarusis oro susisiekimas. d) civilinės atsakomybės. žiemos sezono pradžia – paskutinis spalio sekmadienis) turi pateikti Civilinės aviacijos administracijai skrydžių tvarkaraštį. kurioms nereikia leidimo skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos. taip pat šių kategorijų skrydžiams taikomus reikalavimus nustato susisiekimo ministras Civilinės aviacijos administracijos teikimu. Oro vežėjai. jeigu skrenda orlaivis. norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu.

nereikalaudama leidimo leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją. Civilinės aviacijos administracija prireikus gali pareikalauti papildomos informacijos. nacionalinė priklausomybė ir registravimo ženklai. Komerciniams skrydžiams su nutūpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje reikia Civilinės aviacijos administracijos leidimo. taip pat atsisakyti suteikti arba atšaukti leidimą vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį. skrydžių grandinei iki 4 skrydžių. e) keleivių skaičius. Paraiška turi būti rašoma lietuvių arba anglų kalba. buveinė. b) orlaivio tipas. o kitiems skrydžiams – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Leidimas užsienio šalies orlaiviui vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį į Lietuvos Respubliką gali būti suteiktas. kurią sudaro daugiau kaip 4 skrydžiai. Rašytinė paraiška duoti leidimą vienam skrydžiui ar skrydžių grandinei iki 4 skrydžių turi būti pateikiama Civilinės aviacijos administracijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki skrydžio dienos. kurioje šis orlaivis įregistruotas. faktiškai eksploatuojantis orlaivį. f) skrydžio užsakovo pavadinimas. įgalioto asmens vardas ir pavardė. h) visas skrydžio grafikas. Civilinės aviacijos administracija gali nustatyti sąlygas ir apribojimus. Leidimas gali būti duodamas: vienam skrydžiui. įgalioto asmens vardas ir pavardė. leidžia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžius į savo teritoriją. jeigu: a) jis gali padaryti žalą Lietuvos Respublikos oro vežėjų reguliariajam oro susisiekimui. teisinė forma. g) visas skrydžio maršrutas. Leidimas galioja tik jame nurodytam skrydžių skaičiui bei jame nurodytu laiku ir negali būti pratęstas. Paraiškoje turi būti nurodyta: a) oro vežėjo pavadinimas. jeigu šalis. buveinė. 292 . telefono ir fakso numeriai. telefono ir fakso numeriai. ar jo įgaliotas asmuo. skrydžių grandinei. teisinė forma. krovinio kiekis ir aprašymas. c) reiso numeris. d) užsakymo rūšis. Paraišką duoti leidimą skrydžiams turi pateikti oro vežėjas.

nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nekomerciniai skrydžiai. f) oro vežėjas yra įtrauktas į oro vežėjų. Bendrosios aviacijos užsienio šalių orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos leidimo nereikia. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. sąrašą. sudaro Komisija. kurį. vadovaudamasi 2005 m. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai. Ši nuostata netaikoma užsienio šalių valstybės orlaiviams. g) oro vežėjas nuolat pažeidinėja Kompensavimo ir pagalbos keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju taisykles. p. d) paraiškoje pateikti ne visi reikiami duomenys ir informacija. krašto apsaugos ministro įgalioto pareigūno nurodymu tokiam orlaiviui gali būti uždrausta įskristi į Lietuvos Respubliką arba jis gali būti nutupdytas patikrinti. 261/2004. vasario 11 d. kad nereguliarųjį oro susisiekimą vykdantis orlaivis gabena draudžiamą krovinį.2111/2005 dėl oro vežėjų. c) šalis. gruodžio 14 d. 295/91. iš jos arba per ją vykdomi tik gavus leidimą. kurioje įregistruotas orlaivis. 15) nuostatomis. patvirtintas 2004 m. Krašto apsaugos ministro įgaliotas pareigūnas nedelsdamas informuoja apie tai Civilinės aviacijos administraciją ir oro eismo paslaugų teikėją. e) paraiškoje pateikti klaidingi duomenys. neleidžia tokių pat Lietuvos Respublikos orlaivių skrydžių. panaikinančiu reglamentą (EEB) Nr. 2005. kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje. Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinančio Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį (OL. Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams nustatyta leidimų 293 . L 344. taip pat Karinių oro pajėgų vadą ar jo įgaliotą karininką. Jeigu yra pagrindo manyti. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje. Civilinės aviacijos administracija nedelsdama informuoja apie išduotus leidimus oro eismo paslaugų teikėją.b) skrydį tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies vykdo tos šalies arba trečiosios šalies oro vežėjo orlaivis.

Specialių leidimų šiems skrydžiams nereikia. NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai turi teisę naudotis kariniais. 3) Oro erdvės naudojimo reguliavimas Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama: a) orlaiviams. kuriais atliekamos oro erdvės stebėjimo. gabenančių karinę įrangą. ginklus arba karines medžiagas. patekusiems į avarinę situaciją. kontrolės ir gynybos funkcijos. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją. atliekantiems oro erdvės gynybos funkcijas. Vykdydami tokius skrydžius. išskyrus skrydžius. Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO institucijomis ir jos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. skrydžiams. Leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto krašto apsaugos sistemos pareigūno teikimu išduoda Užsienio reikalų ministerija. Ypač skubiu atveju leidimą skrydžiui išduoda krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas krašto apsaugos sistemos pareigūnas. prireikus – ir civiliniais aerodromais. vykdantiems skubios medicinos pagalbos skrydžius. šių leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos nustatomos bendru krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu. iš jos arba per ją pateikimo. 294 . b) kariniams orlaiviams. Paraiškų duoti leidimus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiams į Lietuvos Respublikos teritoriją. krašto apsaugos ministro sprendimu NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali vykdyti skrydžius. Užsienio reikalų ministerija turi teisę leidimo neišduoti. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali būti vykdomi užsienio šalių valstybės orlaivių žvalgomieji (inspekciniai) skrydžiai ir tranzitiniai skrydžiai žvalgymo (inspekciniais) tikslais.išdavimo tvarka taip pat taikoma ne valstybės orlaivių. kuriais gabenama Lietuvos Respublikai arba kitoms NATO ar Europos Sąjungos valstybėms skirta karinė įranga. taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus oro erdvėje. c) orlaiviams. ginklai ar karinės medžiagos.

Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš valandą iki numatomų karinių orlaivių skrydžių ribojamoje zonoje pradžios privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas privalo informuoti oro eismo paslaugų teikėją. Pasibaigus karinių orlaivių skrydžiams ribojamoje zonoje. Paraiškas rezervuojamajai oro erdvei nustatyti turi teisę pateikti Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas karininkas. vykdantiems paieškos ir gelbėjimo darbus. vežantiems labai svarbius asmenis (VIP). Oro eismo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas informuoja paraiškos pateikėją apie sprendimą rezervuoti oro erdvę. kuriems būtina užtikrinti specialiąją saugą. 4) Baigiamosios nuostatos 295 . vykdantiems kitus skrydžius. Lietuvos Respublikos.d) orlaiviams. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas per 30 minučių privalo informuoti apie tai oro eismo paslaugų teikėją. Paraiškos rezervuojamajai oro erdvei nustatyti pateikiamos oro eismo paslaugų teikėjui ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki rezervuojamosios oro erdvės nustatymo. Karinių oro pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas. g) orlaiviams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Aviacijos eskadrilės vadas ar jo įgaliotas pareigūnas. Oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama atsižvelgiant į civilinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus. aeroklubai. aviacijos įmonės. vykdantiems žvalgomuosius (inspekcinius) skrydžius pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus. Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas karininkas. aviacijos sporto klubai. Sprendimas rezervuoti oro erdvę priimamas atsižvelgiant į bendrus oro erdvės naudotojų poreikius ir atitiktį skrydžių saugos reikalavimams. f) orlaiviams. e) orlaiviams. kitų NATO ir Europos Sąjungos valstybių karinių operacijų tikslais arba karo metu oro erdvės naudojimo pirmenybė suteikiama kariniams orlaiviams. aviacijos sporto šakų federacijos. kuriuo laiku orlaiviams bus nesaugu skraidyti pavojingoje zonoje. aviacijos mokymo įstaigos ir organizacijos.

į kuriuos vykdomi skrydžiai iš ne Šengeno erdvės šalių? 2. 6. Apibūdinti „oro uostą“. Kas yra oro paslaugų tiekėju Lietuvoje? 3. 4. 5. Į ką skirstoma „valdomoji oro erdvė“? 8. kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška skrydžiui orlaiviu. Kas sudaro Lietuvos Respublikos oro erdvę? 7. kokį dokumentą turi gauti Lietuvos Respublikos oro vežėjai. Apibūdinti „reguliarųjį oro susisiekimą“. vežantiems labai svarbius asmenis (VIP). leidimus šiems skrydžiams pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija. kuriais vežami labai svarbūs asmenys (VIP). Už šių Taisyklių pažeidimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. taip pat parodomieji renginiai ir aviacijos sporto varžybos vykdomi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka. Įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta tik pagal nustatytas radijo ryšio frazeologijos taisykles. Apie išduotus arba atšauktus leidimus Užsienio reikalų ministerija nedelsdama informuoja oro eismo paslaugų teikėją. Ši nuostata taikoma ir užsienio šalių valstybės orlaiviams. vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skrydžių. Kontroliniai klausimai 1. norėdami vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą konkrečiu maršrutu? 296 . kuriuo vežami labai svarbūs asmenys (VIP). Skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių. Tais atvejais. Apibūdinti „pasienio zoną“.Pagal šias Taisykles išduoti leidimai skrydžiams galioja 4 valandas iki numatyto išskridimo laiko ir 48 valandas po jo. Orlaivių įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais vyksta lietuvių arba anglų kalba. Kokios procedūros turi būti atliekamos tarptautiniuose oro uostuose.

Nuo 2001 m. reglamentuojančiais jūrų transportą. 31-704). reglamentuojančių jūrų transporto veiklą.5. susijusių su jūrų transportu (tarp jų – pagrindines Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje bei 7 Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencijas). buvo numatyta: – laisvo darbo jėgos judėjimo srityje – 2003 metais priimti jai įgyvendinti reikalingi teisės aktai. JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 5. Lietuva ratifikavo 1948 m. Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra suderinti praktiškai su visais Europos Sąjungos teisės dokumentais. – Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas.1. kuri buvo 297 . įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Nr.. – valstybės paramos jūrų transportui srityje – 2001 metais priimta Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. 1995 m. užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir skatinti Lietuvos Respublikos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje. Lietuvos Respublikos teisės aktų. sausio 1 d. Pagrindinis minėtojo įstatymo tikslas – sudaryti palankias sąlygas uoste veikiantiems ūkio subjektams teikti uosto paslaugas. Siekiant visiškai suderinti nacionalinius teisės aktus su jūrų transporto ACQUIS. kuriuose buvo atsisakyta nuostatos dėl privalomos jūrininkų Lietuvos Respublikos piliečių dalies laivo įguloje. atitikimas ES teisės aktams Lietuva yra pasirašiusi maždaug 30 tarptautinių konvencijų. 1995. – Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją (Žin. iš kurių pagrindiniai: – Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Lietuvos Respublikoje jūrų transporto veiklą reglamentuoja keli šimtai teisės aktų. balandžio 4 d.

– 2002 metais patvirtintos Jūrų laivų įrengimų atitikimo tarptautinius reikalavimus įvertinimo taisyklės. tarptautinė konvencija dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo. kad. – 2001 metais priimtos naujos Jūrų laivų registravimo taisyklės. – 2000 m. kurios suderintos su Tarybos direktyva 96/98/EB.y. kuri atitinka Tarybos direktyvos 95/21/EB reikalavimus.rengiama pagal Europos Bendrijos 1997 metų valstybės paramos jūrų transportui gaires. Lietuva ratifikavo 1979 m. tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją (SAR 79). – 2001 metais patvirtinta Uosto valstybės laivų kontrolės vykdymo tvarka. Šios taisyklės suderintos su Tarybos direktyva 98/18/EB. – 2003 m. – 2003 metais pavirtintos Ro-Ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos taisyklės ir standartai. buvo ratifikuota 1976 m. Reikia pažymėti. būtinus saugiai laivybai užtikrinti. kurios atitinka Tarybos reglamento 613/91/EEB nuostatas. – saugios laivybos srityje: – 2005 metais priimtas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas. nors jūrų kabotažo paslaugas dabar gali atlikti ir ES šalių laivai. t. kuris kodifikuoja jau priimtus teisės aktus saugios jūrų laivybos klausimais ir atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus nustatyto naujus reikalavimus. 298 . Klaipėdos uostas ir todėl šia teise ES šalių laivai pasinaudoti negalės. tačiau Lietuvoje yra tik vienas.

2.05 įsakymas Nr. pataisymai 1997. kroviniams perkrauti. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos: Uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija). neįeinančių į jūrų uostų teritorijas.VIII-424.5.12 įsakymas Nr.VIII-682.09.VIII-1344. 2000. gegužės 16 d.02. Įstatymo paskirtis.2.VIII-2017. Uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.12. 1998. veiklą bei valdymą reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.15 įsakymas Nr. 1999. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Šis įstatymas patvirtintas 1996 m. naftos bei chemijos produktų terminalų. 2000. Uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių.29 įsakymas Nr.10. plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.10 įsakymas Nr. stovėti.I1340. Uosto kapitonas – asmuo. Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos už naudojimąsi uostu..10. o iki jų įsigaliojimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.VIII1989.26 įsakymas Nr. navigacinių įrenginių. Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą bei valdymą.VIII-1538. kuriame yra laivybos kanalas.10. skirta laivams įplaukti ir išplaukti. taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.25 įsakymas Nr.05 įsakymas Nr.IX-1226 ir 2004. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. taip pat keleiviams aptarnauti. reglamentuojantys jūrų transporto veiklą 5. 2000.IX-2429. atliekantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. 299 . aptarnauti. įsakymo Nr.08.1. Uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas. 2002.03.

Laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla. Krantinė – nustatyto ilgio. filialas. Linijinis laivas – laivas. nepriskirti uosto infrastruktūrai.Laivas – bet kurio tipo savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys. negu nustatyta šio įstatymo. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis. kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto teritorijos dalis. tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal nuolatinį grafiką. Uosto riba – linija. kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti. išskyrus atvejus. kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę verstis komercine ir ūkine veikla. kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai. kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos įregistravimo pažymėjimas. Laivų aprūpinimas – laivų aprūpinimo atsargomis veikla. Uosto naudotojas – su Uosto direkcija sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar užsienio juridinio asmens. keleiviams įlaipinti ar išlaipinti. kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. skirtas laivams švartuoti ir krauti. laikydamasi 300 . plaukiantis laivybos linijoje. Uosto direkcija – valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų. skirianti uosto teritoriją nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos dalies. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas. pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys. sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. Uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos teritorijos dalys. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas.

I. pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu į krantą. ir jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekarinė uosto teritorija – uosto žemė. Paraiškų karo laivams pastatyti pateikimo. Tokių krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. suteikimo ir apmokėjimo tvarką uosto naudotojams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto siste-mos dalis. Žemės sklypą. kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį. Pirsas – dviejų pusių krovos darbams naudojama prieplauka. Uosto paskirtis. akvatorija. priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir atliekantis tik nekomercinę valstybinę tarnybą. skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.reguliariųjų karinių pajėgų drausmės. kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis. Uosto žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Uosto žemė. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė. Uosto steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. kaip karinę uosto teritoriją. kuriose gali būti pastatyti karo laivai. navigacijos keliai ir kanalai. Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. taip pat užsienio valstybių vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. krantinės. kurias Uosto direkcija rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams. hidrotechniniai įrenginiai. Valstybinį statusą turintis laivas – laivas. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija. išskyrus uosto žemės sklypą. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią komercinę ir ūkinę veiklą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sąrašą ne karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių. laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo. navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra 301 . Uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. taip pat vietų. Valstybinis uosto veiklos reglamentavimas A) UOSTAS Uostas ir jo ribos.

Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. suderinus su Susisiekimo ministerija. Specialiojo (techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų reikalavimus nustato tų įmonių administracija. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Uoste esančios įmonės. Uosto laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija. Naudojimosi uostu tvarka. Uoste esančių įmonių. Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių administracija. Uosto privatizavimas. uosto infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija valdo. į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. žemę. naudojančios ar transportuojančios žmonių sveikatai kenksmingas. taip pat jau uosto teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams.valstybės nuosavybė. įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų. naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Šios įmonės. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos. infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojama. kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos 302 . Uosto akvatoriją. Uoste veikiančios įmonės įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms. įstaigų ir organizacijų veikla. Ilgalaikio materialiojo turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Uosto žemė. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai. Šios taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams. pavojingas medžiagas. privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą. eksploatuojami nekomerciniais tikslais. net jei jų veikla nesusijusi su uosto veikla. įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Uostui priskirtu valstybės turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas. Uosto naudojimo. Uoste esančios įmonės. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai.

Respublikos įstatymus. vyriausiąjį finansininką. priima. f) rinkti uosto rinkliavas. m) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą. pirsų. d) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą. Susisiekimo ministras skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą. h) rengti uosto strategijos projektus. k) statyti. 303 . Uosto direkcijos funkcijos. Uosto direkcija yra valstybės įmonė. uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus. juos derinti. tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą. keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus. i) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos. nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas. reklamuoti uostą. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų. l) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių. naujų objektų statybos projektus. c) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas. naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą. Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos: a) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą. b) užtikrinti uosto kapitono veiklą. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. užtikrinti saugią laivybą uoste. mokslinio tyrimo darbus. stovinčių prie uosto krantinių. pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas. e) nuomoti uosto žemę. B) UOSTO VALDYMAS Uosto valdymas. j) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą. organizuoti jų įgyvendinimą. g) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus.

Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų. Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Jeigu yra nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas. laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą. kapitonu stažą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais. Uosto plėtojimo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Uosto plėtros klausimams (programoms) rengti sudaroma Uosto taryba iš Susisieki-mo ministerijos. atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus. Uosto tarybos nuostatus tvirtina Susisie-kimo ministerija. Klaipėdos miesto savivaldybės. uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų. Uosto strategijai formuoti. Kitos uosto valdymo institucijos. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys. Klaipėdos miesto savivaldybės. p) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą. 304 . tvirtina Uosto direkcijos vadovas. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto direkcijos. mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo. uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto.n) suderinus su savivaldybės institucijomis. kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo. užtikrina uosto kapitonas. Laisvojo uosto įrengimo sutartis. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. mokslo įstaigų. kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų. susijusią su laivyba. Uosto kapitono nuostatus. o) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse. Uosto kapitonas. Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija. Uosto veiklą. santykiams tarp uosto. Uosto žemės naudotojas. C) LAISVASIS UOSTAS Laisvojo uosto steigimas.

Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla laisvajame uoste. formą. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras. Patekimas į laisvąjį uostą. įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto. Asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą. jo išdavimo. Prekėms. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste. šio įstatymo nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste. vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras. išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą. Valstybės ir savivaldybės institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Veikla laisvajame uoste. Muitai ir mokesčiai. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai.norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojui. Leidimas veiklai laisvajame uoste. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo. įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus. prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste. taip pat importo draudimai bei apribojimai. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste. laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai. taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų 305 . su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį. išvežimo iš jo. Prekėms. Leidimo. suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste.

Uosto žemės nuomos tvarka. rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Postų ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas. taip pat eksporto draudimai ir apribojimai. II. Ūkinės veiklos uosto rezervinėse teritorijose apribojimus.šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai. Uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas. Prekės iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. išskyrus kai: a) uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims. Tai įforminama žemės sandoriais. Šiuo atveju jiems išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei transporto priemones. taip pat kitas žemes. Uosto ūkinė ir komercinė veikla A) UOSTO ŽEMĖS NUOMA Uosto žemės plėtra. patalpų. b) uosto žemė išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės poreikiams anksčiau jiems 306 . Laisvojo uosto priežiūra. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai. juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus. Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka. kurie įsigijo statinius. kurios ribojasi su uosto teritorija.

uosto žemė suteikiama naudotis Žemės įstatymo nustatyta tvarka. uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas. Uosto žemės nuomos konkurso sąlygas. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti: a) nustatyti nuomininko krovos ir kitų darbų.išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš terminą uosto žemės nuomos sutartis. keitimo sąlygos bei tvarka. kurių veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkoje nustatoma. susijusių su uosto funkcine paskirtimi. mastams. uosto žemės nuomos sutarties formą. pasibaigus sutarties terminui. jeigu: a) nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos. kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų. Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą. susijusių su uosto funkcine paskirtimi. laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį. tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų. b) uosto žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo. c) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė 307 . susijusių su uosto funkcine paskirtimi. b) tai nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai. Nuomininkas. mažėjant – didinamas). Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne trumpesniam kaip 5 metų terminui. Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Valstybės institucijoms. uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos sutarties forma ir terminas. mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų. minimalūs mastai.

d) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės nuomos mokestį. kompensacijos už žalą. Laikinas ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai. avarijų. laivai aptarnaujami. kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos sutarties. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai. reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste ypatumus. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka. nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos. perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Uosto infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas. Aptarnavimas uoste. su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį. keleivių. Uosto ūkinės ir komercinės veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės.paimama visuomenės poreikiams tenkinti. ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose. Pavojingų krovinių vežimo. transportavimo. pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami. streiko. Uosto žemę subnuomoti draudžiama. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta. karantino. Linijiniai laivai uoste aptarnaujami pirmumo tvarka. patirtą nutraukus sutartį. krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties. kroviniai. Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą. Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą. nuomininkui nemokamos. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susida-rančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą. katastrofų. B) ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI Teisės aktai. kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl to. kad tais atvejais. 308 . Nuomininkas. embargo ir kitų panašių aplinkybių.

Uosto lėšas sudaro: uosto rinkliavos. Laivas.Laivo. apmokėti. Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo. plėtros ir kitoms išlaidoms. g) bendrojo naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti. Uosto rinkliavos ir uosto žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos. f) terminalams statyti. Uosto teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams. gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka. susijusioms su uosto veikla. amortizaciniai atskaitymai. uosto žemės nuomos mokestis. d) gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti. esančių uoste. kitos teisėtai gautos lėšos. saugiai laivybai uoste užtikrinti. Uosto lėšų naudojimas. b) projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams. gaunamos už Uosto direkcijos teikiamus patarnavimus. jeigu tai būtina uosto infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti. i) mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams. pajamos. Už paimamus privačios nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo sprendžia teismas. C) UOSTO LĖŠOS Uosto lėšos. esantis uoste. valstybės biudžeto skirtos lėšos. j) jūrininkų socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti. esančio uoste. gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus. e) hidrotechniniams įrenginiams statyti. Šios lėšos skiriamos: a) uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti. h) privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo atveju lėšos perduodamos savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka). Privačios nuosavybės objektų. paėmimas valstybės poreikiams. areštas. k) kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės 309 . c) Uosto direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti.

palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti paskendusį. Už naudojimąsi uostu laivų valdytojai privalo mokėti uosto rinkliavas. norintis šį turtą iškelti. hidrotechnikos arba kitiems darbams. paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per Uosto direkcijos 310 . Jeigu paskendusio. patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros. paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai. o) kitoms išlaidoms. Uosto direkcija turi teisę neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos laivų kėlimo organizacijos priemonėmis. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui. n) uosto rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti. rinkliavų taikymo principus ir atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis.objektų paėmimą visuomenės poreikiams. nustato terminą turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis. numatytoms susisiekimo ministro patvirktintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje. l) žemei ar kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti. turi apie tai raštu pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos. jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos dalyse. turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą. trukdo uosto naudotojo veiklai. Uosto rinkliavų taikymo taisykles tvirtina susisiekimo ministras. gali teršti arba teršia aplinką. jų maksimalius dydžius. kuriose taikomas ypatingas režimas. palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas. m) parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto rezervinėse teritorijose atlikti. Uosto direkcija. Uosto rinkliavos. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs. taip pat už nuostolius. Uosto rinkliavų rūšis. d) UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS Paskendusio turto savanoriško iškėlimo tvarka.

hidrotechnikos arba kitiems darbams. nors jis ir atsisakytų iškelto turto. Uosto direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Uosto akvatorijoje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal šio įstatymo reikalavimus. kliudymo hidrotechnikos ar kitiems darbams. Atsi-tiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai. nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam. kuri apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Nustatytam terminui pasibaigus. paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti. Uosto direkcija apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonė-se. taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas. kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai. palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas. turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.58 straipsnio nustatyta tvarka. Šio įstatymo nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas.nustatytą terminą. Jeigu iškelto turto savininkas neatsiranda. atitenka savininkui. kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija. Turto savininkas. Turto savininkas privalo atlyginti 311 . jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas. Uosto direkcija turi teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to turėtų išlaidų atlyginimą. Uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas. jei jis pateikė prašymą per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką. Uosto direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto išreikalavimas. Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti. terminą. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas. Jeigu iškelto turto savininkas nežinomas. paskendusio karinio turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti. žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo. Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio.

kitų asmenų turtui bei interesams. Apibūdinti „uostą“. privalo atlyginti solidariai. E) NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS Nuostolių. 1. Nuostoliai dėl taršos – pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei. 3. atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti. atlyginimas. Apibūdinti „uosto infrastruktūrą“. Kieno nuosavybe yra Klaipėdos valstybinis jūrų uostas? 6. Kam naudojamos uosto lėšos? 312 . 4. atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas. Kas neprivatizuojama uoste? 8. 5. Laivo savininkas arba valdytojas. 2. Apibūdinti „pirsą“. atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo. Kas uoste yra valstybės nuosavybe? 7. Kokios pagrindinės uosto direkcijos funkcijos? 10. Kontroliniai klausimai. iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą. jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės. Nuostolius dėl taršos. naftos produktus. kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius. III. nutekamuosius vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų. Kas valdo uostą? 9. Apibūdinti „linijinį laivą“. taip pat išlaidas asmeniui. šių laivų savininkai arba valdytojai. naftą. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu. Kas sudaro uosto lėšas? 11. Baigiamosios nuostatos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvidavimas. atsiradusius dėl taršos. atsiradusių dėl taršos.Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas. taip pat išlaidos.

03 įsakymas Nr. Frachtas – užmokestis laivo valdytojui už krovinių vežimą. kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai. kurias laivo valdytojui sumoka frachtuotojas arba krovinių gavėjas už laivo prastovą uoste.IX-595. atsiradusią dėl frachtuotojo arba krovinių gavėjo kaltės.08. kurią laivo valdytojas sumoka frachtuotojui arba krovinių gavėjui už pirmalaikį laivo pakrovimą arba iškrovimą.I1513. krovinių ir frachto savininkams. suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje 313 . atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius. VIII-1899. pakeitimai 1998. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. I. pagal kurį laivo nuomininkas turi teisę valdyti laivą. VIII-750. 2001.13 įsakymas NR. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas Šis įstatymas priimtas 1996 m. įsakymas Nr. darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams tiek.IX-1469 ir 2003.5. Dispašeris – ekspertas. surašantis dispašą. įskaitant nuomininko teisę paskirti laivo kapitoną ir laivo įgulą nuomos laikotarpiui. Jūrų laivas – laivas.. VIII-1255. Demeredžas – netesybos. keleivius ir bagažą. frachtas ir laivu vežami kroviniai. kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti kitą laivą ar kitokį plaukiantį objektą.04. taip pat laivo valdytojo ribotosios atsakomybės ribas. Dispaša – dokumentas.IX-1680. 2003. Dispačas – premija. BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. į kurį įrašomas bendrosios laivo avarijos nuostolių dydis ir jų padalijimas laivo valdytojui. Buksyravimo jūra sutartis – susitarimas. Šis įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai netaikomi Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams. kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas. kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Pagrindinės sąvokos: Bendroji avarija – nuostoliai.05.11.06. rugsėjo 12 d. Laivo nuomos be įgulos sutartis (bareboat charter) – terminuotas susitarimas.22 įsakymas Nr.19 įsakymas Nr.03 įsakymas Nr.2.07.2. Šis įstatymas reglamentuoja santykius. 2000. 1999.29 įsakymas Nr.

kuriuo kruizo organizatorius įsipareigoja surengti kolektyvinę kelionę jūra pagal atitinkamą programą ir suteikti jos dalyviams su tuo susijusias paslaugas. 314 . kurią jis sumokėjo už naudojimąsi laivu. – ir už bagažo vežimą. pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui). Jūrų kruizo sutartis – susitarimas. Laivo hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo vykdymą užtikrinantis laivo įkeitimas. turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą. pasamdytas darbui laive. – nugabenti bagažą į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. kai įkeistas laivas neperduodamas kreditoriui. vykdantys laive užduotis. Keleivių vežimo jūra sutartis – susitarimas. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai. Krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas. įskaitant ir tą. keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu. pagal kurį vežėjas įsipareigoja jūrų laivu nuvežti keleivį iš vieno uosto į kitą.bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. o jeigu perduotas bagažas. keleiviams ar bagažui vežti. o jeigu keleivis perdavė bagažą. pagal kurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuotojui) už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams. kuriuo laivo savininkas įsipareigoja tam tikram laikui už užmokestį duoti laivą be įgulos išperkamosios nuomos gavėjui ir perduoti laivą jo nuosavybėn pasibaigus nuomos terminui. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) – susitarimas. o išperkamosios nuomos gavėjas įsipareigoja priimti laivą ir sumokėti už jį sutartą pinigų sumą. Laivo išperkamosios nuomos sutartis – susitarimas. Jūrininkas – laivo įgulos narys. ir kurių pavardės yra įrašytos laivo įgulos sąraše (rolėje). Laivo kapitonas – jūrininkas. o kolektyvinės kelionės jūra dalyviai įsipareigoja sumokėti kruizo organizatoriui nustatytą užmokestį.

Laivo valdytojas – asmuo. Vežti keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės. kai jūrininkas užima jam skirtas pareigas ar atlieka pavestą darbą laive. jeigu šie laivai atitinka toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. kai šį pardavimą vykdo laivo įgula. Laivo reisu taip pat laikoma žvejybos laivo kelionė nuo išplaukimo iš uosto iki pirminio žuvų pardavimo sugrįžus į uostą. Prekybinės laivybos valstybinis valdymas. kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Teisę teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų taip pat turi ir laivai. vadovaudamasi šiuo įstatymu. Jūrininko reisas – nepertraukiamas laiko tarpas. kuriuo viena šalis (laivo agentas) įsipareigoja teikti laivų agentavimo paslaugas. eksploatuojantis laivą. Vežti ir buksyruoti jūra tarp Lietuvos Respublikos uostų (jūrų kabotažas) gali laivai. ar plaukia be jų. Licencijavimo 315 . nesvarbu. neatsižvelgiant į tai. Vežėjas – laivo savininkas arba frachtuotojas. Laivų agentavimo paslaugas gali teikti tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės. plaukiojantys su bet kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava. plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas. turinčios Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu jūra tarptautiniais maršrutais. Prekybinės laivybos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka Susisiekimo ministerija. ar jis yra laivo savininkas. ar laivas veža krovinį arba keleivius. ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu. kurio reikia uoste kroviniui į laivą pakrauti ar iš jo iškrauti arba keleivius įlaipinti ar išlaipinti. įskaitant kelionės į laivą ir iš laivo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Vežimas ir buksyravimas kabotažu. Susisiekimo ministerija. Laivo savininkas – asmuo. Laivų agentavimo sutartis – susitarimas. o kita šalis (laivo savininkas. kuriam laivas priklauso nuosavybės teise. sudarantis vežimo jūra sutartį. leidžia privalomus teisės aktus prekybinės laivybos klausimais ir per pavaldžias institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą. frachtuotojas ar kitas teisėtas laivo valdytojas) – atlyginti už šių paslaugų teikimą.Laivo reisas – laivo kelionė iš vieno uosto į kitą.

jeigu laivo statybos sutartyje nenumatyta kitaip. teisės aktai. paskendusį vidaus vandenyse arba teritorinėje jūroje. o santykius dėl laivo išperkamosios nuomos sutarties reguliuoja išperkamosios nuomos davėjo šalies įstatymai. nenustatyta kitaip. kurios teritorijoje yra minėti laivai. jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip. Teisę į turtą (laivą. su kurios vėliava laivas plaukioja. jeigu šie aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. jeigu keleivių vežimo jūra sutarties šalys nesusitars kitaip. plaukiojantį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Santykius dėl laivo frachtavimo reguliuoja laivo savininko šalies įstatymai. įrengimus. reguliuojančioje šiuos santykius. krovinį ir pan.taisykles tvirtina Vyriausybė. Laivo įgulos narių ir laivo valdytojo santykius nustato valstybės. taip pat dėl tokio turto atsirandančius santykius reguliuoja valstybės. Santykius dėl keleivių ir bagažo vežimo jūra reguliuoja vežėjo valstybės taisyklės. 316 . nustatoma pagal valstybės. įstatymai. įstatymai. su kurios vėliava laivas plaukioja. Nuosavybės teisė į statomą laivą nustatoma pagal valstybės. Nuosavybės teisė į laivą. santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja vežėjo šalies įstatymai. įstatymus.). teisės aktai. arba šis įstatymas nenumato kitaip. Santykius dėl krovinių vežimo jūra reguliuoja įstatymai. taikomi prekybinėje laivyboje. jame esančiam turtui taikomi valstybės. numatyti krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarime. įstatymus. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Teisės aktai. Užsienio valstybių teisės aktai taikomi šių valstybių laivams. kurios teritorijoje tas turtas yra. jo nuolaužas. Atviroje jūroje paskendusiam laivui. su kurios vėliava laivas plaukiojo. su kurios vėliava laivas plaukioja. taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos. kiek jie neprieštarauja teisės aktams valstybės. esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. jeigu sutartyje. Jeigu krovinių vežimo jūra sutarties šalys nesusitarė kitaip. Lietuvos Respublikos ir kiti teisės aktai Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų taikomi tiek. Laivo įgulos teisinę padėtį nustato valstybės. kurioje laivas statomas.

darbo laive ir kitiems teisiniams santykiams. jeigu sutarties šalys nesusitarė kitaip. įstatymai. arba už krovinių ar bagažo praradimą. atitinkamai taikomos 317 . Jeigu susidūrę laivai plaukiojo su Lietuvos valstybės vėliava.Santykius dėl buksyravimo jūra sutarties reguliuoja sutarties sudarymo vietos įstatymai. tai daroma pagal šį įstatymą. taikomas šis įstatymas. taikomos šio įstatymo taisyklės. administraciniams. įstatymus. įstatymus. dėl kurio reikalaujama atlyginti nuostolius. trūkumą ar sužalojimą. Šio įstatymo numatytose sutartyse gali būti numatomos sąlygos dėl užsienio prekybinės laivybos įstatymų ir papročių taikymo. šio įstatymo numatyta vežėjui už žalą. sukėlusio bendrąją avariją. nesvarbu. ginčo dalyvių susitarimu gali būti perduodamas nagrinėti užsienio valstybės teismui arba arbitražui. taip pat laivo įgulos nariams taikomi valstybės. Jeigu dėl bendrosios avarijos nuostolius patyrę asmenys yra iš vienos valstybės. kurios teritorinėje jūroje įvyko susidūrimas. su kurios vėliava laivas plaukioja. Santykiams. Jeigu tai įvyko atviroje jūroje ir ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. kurios teritorijoje įvyko įvykis. taikomi valstybės. Skirstant atlyginimą už išgelbėjimą jūroje gelbėjime dalyvavusio laivo valdytojui ir laivo įgulai. Laivui padarius nuostolių. o jeigu nuostoliai buvo padaryti atviroje jūroje. jie atlyginami pagal valstybės. įstatymai. taikomos šio įstatymo taisyklės. baigė reisą. jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. kurios uoste laivas po įvykio. kuriame dalyvauja užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Su prekybine laivyba susijęs turtinis ginčas. Civiliniams. su kurios vėliava plaukioja nuostolį padaręs laivas. padarytą keleivių sveikatai ar gyvybei. kuriems atlyginti netaikomos ankstesnės pastraipos taisyklės. Santykiai dėl laivų susidūrimo teritorinėje jūroje reguliuojami pagal šalies. Santykius dėl bendrosios avarijos reguliuoja šalies. Jeigu bendroji avarija turi būti dalijama Lietuvos Respublikoje. kurios teritorijoje buvo suteiktos gelbėjimo paslaugos. jeigu tuo nepanaikinama ar nesumažinama atsakomybė. kylantiems iš prekybinės laivybos ir nereguliuojamiems šio įstatymo. kur įvyko laivų susidūrimas. įstatymai. Jeigu laivai susidūrė atviroje jūroje ir ginčas dėl susidūrimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje. susijusiems su atlyginimu už išgelbėjimą teritorinėje jūroje. nuostoliai atlyginami pagal įstatymus valstybės. taikomi tos valstybės įstatymai.

neturint tam teisės. Už Lietuvos ar užsienio valstybės vėliavos iškėlimą laive. Kartu su Lietuvos valstybės vėliava laive Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti iškeltos ir kitos vėliavos. Laivo registravimas. kai Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas išduoda laikinąjį leidimą. bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Su šiais laivais susiję reikalavimai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei. administracinių. Jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. kuris patvirtina šią teisę. jeigu jį pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat charter) išsinuomoja Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo.Lietuvos Respublikos civilinių. Laivo vėliava. Teisė plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava suteikiama laivams. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre gali būti registruojami 318 . jeigu jis yra suprojektuotas bei pastatytas laivybai jūroje ir turi tai patvirtinančius dokumentus. kurį suteikia laivo savininkas susisiekimo ministro nustatyta tvarka. įsigytas užsienyje. Laikinasis leidimas galioja iki laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava. Laivas privalo turėti savo pavadinimą. darbo ir kitų įstatymų normos. turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. įkeisti arba kam nors perduoti. įregistruotiems Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. gali būti laikinai įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. II. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdantys Lietuvos valstybės įsipareigojimus. Laivas. Laivas registruojamas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. naudojamas laivybai. Kiekvienas jūrų laivas. taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. negali būti areštuoti. negali jos keisti kitos valstybės vėliava laivo reiso ar buvimo uoste metu. kuris yra įregistruotas užsienio valstybėje. Laivai. LAIVAS Bendrieji reikalavimai. Laivas. išskyrus laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju. turi teisę plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava nuo to laiko. o laivo savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo. Laivas.

Laivo nuomos be įgulos sutarties (bareboat charter) atveju laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo nuomininkas. LAIVO ĮGULA Laivo įgulos sudėtis. Jam pavaldūs laivo įgulos nariai ir keleiviai. Laivo kapitonas atsako už laivo. turi Lietuvos Respublikos nacionalinę priklausomybę. Laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Laivo nacionalinė priklausomybė. laivo kapitonas turi teisę uždaryti šį asmenį į atskirą patalpą ir laikyti jį toje patalpoje tol. Laivo kapitonas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais. Jeigu laivas yra tolimojo plaukiojimo reise ir šiame laive padaroma veika. keleivių ir krovinių saugumą. Už neteisėtą asmens laisvės atėmimą laivo kapitonas atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. pareigos ir atsakomybė. numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose 319 . jeigu: a) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtas ir suderintas statomo laivo projektas. Laivo įgulą (įskaitant laivo kapitoną ir laivo kapitono vyriausiąjį padėjėją) turi sudaryti ne mažiau kaip du trečdaliai Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų. Laivo kapitonas vadovauja laivui vienvaldiškai. Jūrų laivų registravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. b) sudaryta laivo statybos rangos sutartis. laivo įgulos. Laivo kapitonas. Laivas. III. Laivo kapitono teisės. Jeigu laive esančio asmens veiksmai kelia grėsmę laivo arba jame esančių žmonių ir turto saugumui. įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava. Laivo kapitono nurodymai yra privalomi visiems laive esantiems asmenims. kol laivas atplauks į Lietuvos Respublikos uostą. kaip jų laikomasi laive. Laivo kapitoną skiria ir darbo sutartį su juo sudaro laivo savininkas. kitais teisės aktais ir kontroliuoja. Laivo kapitonas yra laivo valdytojo atstovas laive. c) atlikta ne mažiau kaip 20 procentų laivo korpuso statybos darbų.nebaigti statyti jūrų laivai.

Prie mirties akto pridedamas mirusiojo turto ir dokumentų. Jeigu Lietuvos Respublikos uoste esančiame laive padaroma veika. numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Apie žmogaus mirtį laive įrašoma laivo žurnale. laivo kapitonas surašo mirties aktą. priima jį saugoti ir perduoda palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarų biurui. Laivo kapitonas tvirtina laive esančio asmens surašytą testamentą. Tokį aktą. Jei laive miršta žmogus. apyrašas. Jei palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta ar notarų biuras nežinomi. Laivo kapitonas yra krovinių savininko atstovas sudarant sandorius dėl krovinių. Prireikus kapitonas gali išsiųsti sulaikytąjį asmenį ir ikiteisminio tyrimo medžiagą į Lietuvos Respubliką kitu laivu. sudarė arba gali sudaryti sąlygas padaryti bet kokią žalą laivui. be laivo kapitono. įtariamą padarius nusikalstamą veiką.notarų biurui. pasirašo du liudytojai. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais. esančių laive. jeigu jie yra laivo įgulos nariai. jeigu nėra kitų krovinių savininkų įgaliotų atstovų. Laivo kapitonas turi teisę nušalinti nuo darbo (pareigų) bet kurį laivo įgulos narį. Laivo kapitono surašytas aktas nepakeičia gimimo liudijimo ir turi būti pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai gimimo liudijimui gauti. o testamentą ir turto apyrašą .įstatymuose. laivo kapitonas surašo jo gimimo aktą. Apie vaiko gimimą laive įrašoma laivo žurnale. jeigu jo veiksmai (aplaidumas) gali pakenkti arba pakenkė laivo saugiai laivybai. be laivo kapitono. Tokį aktą. laivo kapitonas privalo šią veiką padariusį asmenį perduoti policijai. jame esantiems asmenims bei kroviniams. Laivo kapitonas turi teisę sulaikyti asmenį. kol jis bus perduotas policijos pareigūnui Lietuvos Respublikos uoste. laivo gydytojas arba felčeris. Atplaukęs į Lietuvos Respublikos uostą. testamentas perduodamas Lietuvos Respublikos notarų rūmams. Jei laive gimsta vaikas. Jei laivas ilgą laiką turi išbūti atviroje jūroje ir lavonas negali būti 320 . pasirašo du liudytojai. atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas. susijusiems su kroviniais. laivo kapitonas. jeigu jie yra laivo įgulos nariai. laivo gydytojas arba felčeris. kuris plaukia su Lietuvos valstybės vėliava. taip pat iškilus ginčams. Laivo kapitonas pasirūpina. laivo kapitonas perduoda mirties aktą civilinės metrikacijos įstaigai. kad mirusiojo turtas būtų išsaugotas.

suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST). Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. jei šalių sutarimu nenustatyta kitaip. Kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. kad būtų išgelbėti laivo. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. tarptautine konvencija dėl teisės normų. Laivo kapitonas laivą palieka paskutinis. reiso jūrlapiai ir kiti dokumentai. Prieš laivui išplaukiant į kitą uostą. Jeigu laivo reiso metu laivo kapitonas mirė arba dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų. Briuselio protokolu. susijusių su konosamentais. Konosamento išdavimo sąlygas nustato 1924 m. baudžiamoji. Už šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą laivo kapitonui taikoma drausminė. iš dalies pakeičiančiu 1924 m. suvienodinimo (Hagos taisyklės). IV. iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. jo pareigas laikinai eina vyresnysis kapitono padėjėjas. susijusių su konosamentais. susijusių su konosamentais. iš dalies pakeista 1968 m. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis. leidžia laivo įgulai palikti laivą. Konosamento išdavimas ir dokumentų pateikimas vežėjui. iš dalies pakeistą 1968 m. susijusių su konosamentais. iš dalies 321 . suvienodinimo (Visbiu taisyklės) ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST). rugpjūčio 25 d. Briuselio protokolu.išsaugotas. suvienodinimo (Hagos taisyklės). tarptautinė konvencija dėl teisės normų. ėmęsis visų priemonių keleiviams išgelbėti. mašinų ir radijo stoties žurnalai. taip pat pasirūpina. protokolu (Visbiu taisyklės). administracinė. Krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. susijusių su konosamentais. laivo kapitonas. taip pat apie tai įrašyti laivo žurnale. laivo kapitonas turi teisę palaidoti mirusįjį jūroje pagal jūrų papročius ir surašyti atitinkamą aktą. KROVINIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Krovinių vežimas jūra. laivo valdytojas privalo paskirti naują laivo kapitoną. iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. civilinė atsakomybė. suvienodinimo (Hagos taisyklės). vasario 23 d. iš dalies pakeista 1968 m.

taikomas krovinių pakrovimo į laivą uoste jų pakrovimo į laivą dieną. protokolu (Visbiu taisyklės). užmokestį už laivo prastovą. susijusių su konosamentais. Jeigu kroviniai turi būti vežami tam tikru laivu. muitinės. Frachtą ir kitus vežėjui priklausančius mokėjimus sumoka krovinių siuntėjas arba frachtuotojas. Jeigu pakrautų krovinių vertė nepadengia frachto ir kitų vežėjo išlaidų. Kroviniai laive sukraunami laivo kapitono nuožiūra. jei tai atsitiko dėl krovinių vežimo denyje. vasario 23 d. jeigu konosamente yra nuoroda į dokumentą. rugpjūčio 25 d. išskyrus krovinių perkrovimą dėl techninio būtinumo. o krovinių siuntėjas nesumokėjo viso frachto prieš laivui išplaukiant iš uosto ir nepateikė mokėjimo garantijų. Krovinių sukrovimas laive. Krovinių siuntėjas turi laiku perduoti vežėjui visus su kroviniais susijusius dokumentus. kurių reikalauja uosto. suvienodinimo (Hagos taisyklės). Frachtas.pakeičiančiu 1924 m. iškrauti iš laivo krovinius ir pareikalauti sumokėti jam pusę sutarto frachto. jie gali būti pakrauti į kitą laivą tik krovinių siuntėjui sutikus. jeigu ji buvo. Krovinių vežimo jūra sutarties sąlygos. vežėjas turi teisę nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį. netinkami arba neišsamūs. kuriame tos sąlygos įrašytos. Jeigu vežėjas savo nuožiūra pakrovė krovinius į denį. taip pat kitas vežėjo dėl to išleistas sumas. Jeigu tokio susitarimo nebuvo. sanitarijos arba kitos institucijos. sugadinimą ar pavėlavimą krovinius pristatyti į paskirties uostą. neįrašytos į konosamentą. tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų. kad šie dokumentai buvo perduoti ne laiku. iš dalies pakeistą 1968 m. atsiradusio pradėjus krovimo darbus. Vežėjas turi teisę krovinių neišduoti krovinių gavėjui tol. Už vežimo metu ne dėl vežėjo kaltės prarastus ar sužalotus 322 . ir atsakyti už nuostolius. Krovinių siuntėjas ir vežėjas gali susitarti dėl krovinių sukrovimo laivo denyje. Krovinio perkrovimas į kitą laivą. jeigu krovinių vežimo jūra sutartimi tie mokėjimai nėra perkelti krovinių gavėjui. frachto dydis nustatomas pagal normas. kol nesumokėtas frachtas ar kiti vežėjui priklausantys mokėjimai arba nepateiktos mokėjimo garantijos. atsiradusius vežėjui dėl to. yra privalomos krovinių gavėjui. jis atsako už krovinių praradimą. Frachto dydis nustatomas krovinių vežimo jūra sutarties šalių susitarimu.

krovinių siuntėjas turi teisę atsisakyti krovinių vežimo jūra sutarties sumokėjęs: a) pusę frachto. Už krovinius. jeigu krovinių siuntėjas atsisakė krovinių vežimo jūra sutarties po to. Kai kroviniams vežti buvo suteiktas visas laivas. atsižvelgiant į tai. jeigu ji buvo. sudarytos vienam laivo reisui po to. kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto. gautų pardavus įkeistus krovinius. o jeigu buvo sumokėtas. negavęs jam priklausančių frachto ir kitų mokėjimų pagal krovinių vežimo jūra sutartį.krovinius mokamas visas frachtas. Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako iki laivui išplaukiant iš uosto. taip pat vežėjo išlaidas. – grąžinamas. Krovinių įkeitimo sutartis sudaroma ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Jeigu kroviniai buvo išgelbėti. Vežėjas. kuri iš šių dviejų aplinkybių prasidės anksčiau. vežėjas išduoda jam krovinius 323 . kurio dydis proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. Jeigu lėšų. Krovinių įkeitimas. kai pasibaigė stalijos arba kontrastalijos laikas arba laivas išplaukė iš uosto. Frachtui ir kitiems mokėjimams. Už vežimą krovinių. priklausančių nuo krovinių siuntėjo. jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties. kurie vežimo metu buvo prarasti ar sugedo dėl natūralių krovinių savybių ar aplinkybių. neužtenka vežėjo reikalavimui visiškai patenkinti. susijusias su kroviniais ir neįtrauktas į frachtą. frachtas nemokamas. Krovinių vežimo jūra sutarties atsisakymas. c) visą frachtą už pirmąjį laivo reisą. vežėjas turi teisę į frachtą. užmokestį už laivo prastovą. b) visą frachtą ir kitas sumas. jeigu krovinių siuntėjas atsisako krovinių vežimo jūra sutarties prieš pasibaigiant stalijos arba kontrastalijos laikui arba prieš laivui išplaukiant iš uosto. mokamas visas frachtas. užtikrinti vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo įkeisti vežimui pateikiamus krovinius. kito nelaimingo atsitikimo arba laivo prievartinio užgrobimo. vežėjas turi teisę reikalauti iš krovinių siuntėjo arba frachtuotojo sumokėti trūkstamą sumą. turi teisę parduoti įkeistus krovinius prieš tai raštu įspėjęs krovinių siuntėją arba frachtuotoją ir krovinių gavėją. prarastus dėl laivo avarijos. kitas sumas ir pusę frachto už kitus reisus. priklausantiems vežėjui už krovinių vežimą jūra pagal sutartį.

galinčių kelti pavojų laivui ir kroviniams. d) jeigu laivas paimamas naudoti specialiems valstybės reikalams.neatsižvelgdamas į tai. atsiradus šio straip-snio ankstesnėje dalyje paminėtai aplinkybei. e) jeigu valdžios institucijos uždraudžia vežtinus krovinius išvežti iš išsiuntimo uosto arba įvežti į paskirties uostą. taip pat vežėjo turėtas su kroviniais susijusias išlaidas. Krovinių vežimo jūra sutartis nutraukiama neatlyginant dėl to sutarties šalims atsiradusių nuostolių. Jeigu pagal krovinių vežimo jūra sutartį krovinių siuntėjui buvo suteiktas ne visas laivas. nepriklausančių nuo kurios nors krovinių vežimo jūra sutarties šalies. kai: a) laivas žūva arba yra užgrobtas. Šiuo atveju krovinių siuntėjas sumoka vežėjui frachtą. Kiekviena krovinių vežimo jūra sutarties šalis. 324 . gali nutraukti krovinių vežimo jūra sutartį ir laivo reiso metu. Krovinių siuntėjo reikalavimu vežėjas privalo išduoti krovinius prieš juos atgabenant į paskirties uostą tik tuo atveju. atsiradusiais iki laivo išplaukimo iš krovinių išsiuntimo uosto: a) dėl karo ir kitokių veiksmų. jis turi teisę reikalauti išduoti krovinius tik tame uoste. jeigu dėl to nebus padaryta žalos vežėjui ir kitiems krovinių siuntėjams. susijusios su kroviniais ir neįtrauktos į frachtą. kad bus sumokėtas visas frachtas. b) jeigu krovinių išsiuntimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami. Krovinių vežimo jūra sutarties nutraukimas. taip pat vežėjo išlaidos. jeigu ji buvo. c) jeigu laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių. Kiekviena krovinių vežimo jūra sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį neatlygindama antrajai šaliai nuostolių šiais atvejais. b) laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti. tai sutarties galima atsisakyti tik su sąlyga. kad krovinių iškrovimas iš laivo gali laivą uoste sulaikyti ilgiau už nustatytą laivo stovėjimo terminą. Jeigu krovinių siuntėjas krovinių vežimo jūra sutarties atsisako laivo reiso metu. proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. į kurį laivas turi įplaukti pagal krovinių vežimo jūra sutartį arba į kurį įplaukė dėl būtino reikalo. užmokestis už laivo prastovą.

laivo kapitonas tuojau pat apie tai privalo pranešti krovinių siuntėjui. Krovinių pateikimas saugoti. už kurią vežėjui atlygina krovinių siuntėjas. proporcingas laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. krovinius atiduoti saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą. Krovinių vežimo ypatumai. kai krovinių siuntėjui buvo išsiųstas laivo kapitono pranešimas apie susidariusias aplinkybes. kurį vežėjas sugaišo. laikomas laivo prastova. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas ne visas laivas. apie tai pranešęs krovinių siuntėjui.c) žūva kroviniai. Laikas. o siuntėjas vietoj žuvusių krovinių nespėja pateikti kitų krovinių. Krovinių vežimo jūra sutartis dėl 3 dalyje nurodytų aplinkybių gali būti nutraukiama ir laivo reiso metu. kuri būtų padaryta kitų laive esančių krovinių savininkams. tai laivo kapitonas turi teisę iškrauti krovinius artimiausiame uoste. Tokiu atveju vežėjui sumokamas frachtas. laivo kapitonas krovinių siuntėjo nurodymu krovinius gali iškrauti kitame uoste. nurodytų šiame įstatyme. po to. Laivo kapitonas turi teisę taip pat pasielgti ir tuomet. Jeigu per tris paras po to. pranešęs apie tai krovinių siuntėjui. taip pat vežėjo turėtos su kroviniais susijusios išlaidos. kai krovinio siuntėjo nurodymo negalima įvykdyti dėl žalos. laivo kapitonas krovinius iškrauna iš laivo ir atiduoda juos saugoti krovinių siuntėjo lėšomis ir rizika į uosto sandėlį arba kitą patikimą vietą. turintys rūšinių požymių. susijusias su laukimu jo nurodymo dėl krovinių iškrovimo uosto. negautas nurodymas dėl krovinių iškrovimo uosto. Jei nuo laivo atplaukimo į uostą per du mėnesius atiduoti saugoti 325 . negali būti nuvežti į paskirties uostą. o paskirties uoste krovinių gavėjas krovinių neatsiėmė arba jų atsisakė. taip pat visas kitas su kroviniais susijusias išlaidas ir sumokėti frachtą. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas visas laivas ir krovinių gavėjas neatvyko arba atsisakė priimti krovinius. Krovinių siuntėjas privalo atlyginti vežėjui visas išlaidas. Jeigu kroviniams vežti buvo duotas ne visas laivas ir kroviniai dėl priežasčių. kol kroviniai buvo iškrauti ir atiduoti saugoti. vežėjas turi teisę. turintys individualių požymių. kai jie pateikti pakrauti į laivą. Pasibaigus laivo iškrovimo terminams. proporcingą laivo su kroviniais nuplauktam nuotoliui. jei per tą laiką nebuvo gautas kitoks krovinių siuntėjo nurodymas. d) žūva kroviniai.

Toks susitarimas negali apriboti šiame skirsnyje nurodytų keleivio teisių. skirtos keleiviams vežti. Šio skirsnio normos taikomos. jeigu tokie veiksmai būtini dėl stichinės nelaimės padarinių. trečiajam asmeniui be vežėjo sutikimo. d) sudarytas atvykusių į laivą keleivių sąrašas ir įrašyti duomenys apie juos į keleivių registrą. Vežėjas keleiviui išduoda bilietą. o krovinių siuntėjas nesumoka vežėjui priklausančių mokėjimų. – bet kuriame uoste. Keleivių registras tvarkomas pagal Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles. Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas keleivio iniciatyva. o reisui prasidėjus. c) tinkamai sutvarkytos laivo patalpos ir vietos.kroviniai neatsiimami. taip pat laikotarpį. Prieš pateikdamas laivą keleiviams vežti ir veždamas keleivius. nepalankių sanitarinių ir epideminių sąlygų išvykimo ar atvykimo uoste ar kelyje bei dėl kitų pavojų ir įvykių. KELEIVIŲ VEŽIMO JŪRA SUTARTIS Keleivių vežimo jūra sutartis. kad: a) laivas būtų tinkamas plaukioti. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisykles tvirtina Susisiekimo ministerija. V. Vežėjas turi teisę atidėti laivo reisą. Greitai gendantys neatsiimti kroviniai gali būti parduoti ir prieš pasibaigiant nurodytam terminui. Laivo pateikimas keleiviams vežti. jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. suteikė vežėjas. per kurį keleivis vandens keliu nugabenamas nuo kranto į laivą ir atgal. vežėjas privalo pasirūpinti. pakeisti keleivių vežimo jūra maršrutą. į kurį laivas įplauks. kuris įrodo keleivių vežimo jūra sutarties sudarymo faktą. Keleivių vežimas apima laikotarpį nuo keleivio įlipimo į laivą išvykimo uoste iki išlipimo iš laivo paskirties uoste. nepriklausančių nuo vežėjo ir trukdančių laikytis keleivių vežimo jūra sutarties. keleivių išlaipinimo iš laivo arba įlaipinimo į laivą vietą. kurias suteikia keleivių vežimo jūra sutartis. juos įlaipinti į laivą ir išlaipinti iš laivo. Bagažo pateikimas vežėjui įrodomas bagažo pateikimo dokumentu. b) laivas būtų tinkamai aprūpintas ir sukomplektuota laivo įgula. jeigu užmokestis už nugabenimą įtrauktas į bilieto kainą arba jeigu laivą. vežėjas turi teisę saugomus krovinius parduoti. kuriuo keleivis vežamas nuo kranto į laivą ir atgal. Keleivis prieš reisą turi teisę bet kuriuo metu. Keleivis negali perduoti teisių. nutraukti keleivių 326 .

vadovaujamasi šiomis sutartimis. tvarką ir ribas. Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą. trūkumą arba sužalojimą. jis privalo sugrąžinti keleiviui užmokestį už keleivio ir bagažo vežimą jūra. Šiame straipsnyje numatytais atvejais vežėjas.vežimo jūra sutartį. nepriklausančių nuo kurios nors keleivių vežimo jūra sutarties šalies. – jei laivo išvykimo uostas arba paskirties uostas yra blokuojami. Vežėjas už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. arba prieš išplaukiant laivui nutraukia sutartį dėl priežasčių. jam grąžinamas visas jo sumokėtas užmokestis už važiavimą ir bagažo vežimą. – jei laivas žūva arba yra užgrobtas. Jeigu keleivis nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį ne vėliau termino. priklausančių nuo vežėjo. Keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimas vežėjo iniciatyva. – jei laivas pripažįstamas netinkamu plaukioti. nurodyto Keleivių ir bagažo jūra vežimo taisyklėse. – jei laivas sulaikomas valstybės institucijų sprendimu dėl priežasčių. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias vežėjo atsakomybės už keleivio gyvybės atėmimą arba jo sveikatos sužalojimą sąlygas. o jeigu keleivių vežimo jūra sutartis nutraukiama tarpiniame uoste. pranešęs vežėjui apie keleivių vežimo jūra sutarties nutraukimą. Vežėjas atsako už priimto vežti bagažo praradimą. keleivio reikalavimu privalo jį savo lėšomis nugabenti į išvykimo uostą. nutraukęs keleivių vežimo jūra sutartį. trūkumą ir 327 . Keleivis. Vežėjas turi teisę nutraukti keleivių vežimo jūra sutartį: – dėl karo ir kitokių veiksmų. galinčių kelti pavojų laivui ir keleiviams. Jeigu vežėjas nutraukia keleivių vežimo jūra sutartį iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto. turi teisę atgauti jo sumokėtą užmokestį už važiavimą ir bagažo vežimą Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka. proporcinga nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. arba neatvyksta į laivą dėl ligos. bagažo praradimą. keleiviui sugrąžinama užmokesčio už vežimą jūra dalis. – jei laivas paimamas specialiems valstybės reikalams.

Jūrų kruizo sutartis įforminama kelialapyje arba kitame dokumente. Už rankinio bagažo praradimą. kruizo dalyvis turi teisę nutraukti jūrų kruizo sutartį ir gauti visą sumokėtą sumą. trūkumą arba sužalojimą – pareikštosios bagažo vertės dydžiu. Jei kruizo organizatorius negali aprūpinti kruizo dalyvio vieta jūrų kruizo sutartyje nurodytame arba kitame analogiškame laive. už rankinio bagažo praradimą. Vežėjas grąžina sumokėtą trūkstamo ar prarasto bagažo vežimo užmokestį. Jeigu vežėjas įrodo. trūkumą arba sužalojimą vežėjas atsako tik tuo atveju. Jeigu jūrų kruizo sutartis kruizo organizatorius nutraukia laivui išplaukus iš išvykimo uosto. Vežėjas atsako: a) už priimto vežti įvertinto bagažo praradimą.sužalojimą. kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos proporcingai nenuplauktam iki paskirties uosto nuotoliui. Kruizo dalyvis. turi teisę gauti visą arba dalį sumokėtos už kruizą sumos sutartyje nustatyta tvarka. trūkumą arba sužalojimą. Bagažas. c) už priimto bagažo pavėluotą pristatymą – bagažo vežimo tarifo numatytu dydžiu. trūkumą arba sužalojimą – prarasto. – tikrosios jo vertės dydžiu. taip pat už pavėlavimą jį atvežti. jeigu keleivis įrodo. kad rankinio bagažo praradimas. tačiau neviršijant Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklėse nustatytų ribų. jeigu neįrodo. Jūrų kruizo sutartis. kad tikroji bagažo vertė yra mažesnė už pareikštąją vertę. gali būti parduotas Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklių nustatyta tvarka. kad dėl to nėra vežėjo kaltės. o kruizo dalyviai kruizo organizatoriaus 328 . Kruizo dalyvis iki kruizo pradžios turi teisę nutraukti sutartį. kad nuostolis padarytas dėl vežėjo tyčinių veiksmų ar aplaidumo. Atlyginimo dydžio apribojimas netaikomas. pranešęs kruizo organizatoriui apie jūrų kruizo sutarties nutraukimą. kruizo dalyviams sugrąžinamos jų sumokėtos sumos. Jeigu jūrų kruizo sutartį kruizo organizatorius nutraukia iki laivo išplaukimo iš išvykimo uosto. jeigu įrodoma. neatsiimtas per tris mėnesius nuo laivo atplaukimo į paskirties uostą dienos. kurį kruizo organizatorius išduoda kruizo dalyviui. b) už priimto vežti neįvertinto bagažo praradimą. trūkstamo ar sužaloto bagažo vertės dydžiu. trūkumas arba sužalojimas yra vežėjo tyčios arba neatsargumo rezultatas.

jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Frachtuotojo atsakomybė numatoma laivo frachtavimo sutartyje. Laivo frachtavimo sąlygas nustato laivo frachtavimo sutartis (čarteris). kad jis tiktų tikslams. tačiau frachtuotojas laivo kapitonui neturi teisės duoti nurodymų dėl tvarkos laive. VI. numatomas vežti krovinys. LAIVŲ AGENTAVIMAS. Frachtuotojas privalo eksploatuoti laivą pagal laivo frachtavimo sutarties sąlygas. Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis arba laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Laivo frachtavimo sutartį (čarterį) pasirašo laivo valdytojas ir frachtuotojas arba jų atstovai. numatytiems sutartyje. laivo įgulos komplektavimo. frachto dydis. kruizo organizatorius atlygina dėl to atsiradusius nuostolius. Frachtuotojo atsakomybė. Pagal laivo frachtavimo sutartį (čarterį) laivo valdytojas frachtuotojui laivą suteikia kartu su įgula. išduoti konosamentus ar kitus juos pakeičiančius dokumentus. susijusius su kruizo dalyvių aptarnavimu. Laivo frachtavimo sutartis (čarteris) sudaroma raštu.lėšomis pristatomi į išvykimo uostą. Frachtuotojas atsako už nuostolius. susijusius su suteikto laivo gelbėjimu. LAIVO NUOMA BE ĮGULOS (BAREBOAT CHARTER). jeigu tie nuostoliai atsirado dėl 329 . LAIVO IŠPERKAMOJI NUOMA Laivo frachtavimo sutartis (čarteris). sužalojimu arba žuvimu. Laivo valdytojas privalo perduoti laivą frachtuotojui tokios būklės. Laivo perdavimas frachtuotojui. LAIVO FRACHTAVIMAS. atsirandančias pagal jo sudarytas vežimo jūra sutartis ir kitus frachtuotojo pasirašytus dokumentus. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. Frachtuotojas turi teisę savo vardu sudaryti vežimo jūra sutartis. Šalių susitarimu į laivo frachtavimo sutartį (čarterį) gali būti įrašomos ir kitos sąlygos. Frachtuotojas atsako pagal prievoles. taip pat dėl laivo valdymo. Laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) turi būti nurodytos sutarties šalys. laivo pavadinimas. Jeigu dėl nenumatytų ir nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių jūrų kruizo trukmė pailgėja. Frachtuotojas laivo kapitonui turi teisę duoti nurodymus dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje (čarteryje) numatytiems tikslams.

kuriam pasibaigus. . – laivo pavadinimas ir pastatymo data. laivo klasė. savo vardu sudaro vežimo jūra sutartis.iki tos dienos. kilusias dėl naudojimosi išsinuomotu laivu. kai buvo gauta paskutinė žinia apie laivo žuvimą. taip pat krovos darbų organizavimą. e) laivo atplaukimo į uostą ir išplaukimo iš uosto.). – naudojimosi laivu laikas. – laivo techniniai ir eksploataciniai duomenys (keliamoji galia. Laivo perdavimas išperkamosios nuomos gavėju. – sutarties dalykas. atsako pagal prievoles. b) tarpininkavimą sudarant frachtavimo sutartį ir frachtavimo sutarties vykdymo priežiūros vykdymą. Laivų agentavimas apima šių paslaugų teikimą: a) tarpininkavimą įsigyjant ir perleidžiant laivus. c) frachto. Jeigu suteiktas laivas žūva. greitis ir pan. d) muitinės ir krovinio dokumentų tvarkymą ir kitus su tuo susiju-sius veiksmus. nuosavybės teisė į laivą pereina išperkamosios nuomos gavėjui. – mokesčio už išperkamąją nuomą dydis ir mokėjimo terminai. Laivo išperkamosios nuomos sutarties sudarymas. o jeigu tos dienos nustatyti negalima. Laivų agentavimas. Laivo išperkamosios nuomos gavėjas tampa laivo valdytoju ir komplektuoja laivo įgulą. – laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui vieta ir laikas. f) laivo aprūpinimo ir aptarnavimo organizavimą uoste. Laivo išperkamosios nuomos sutartis sudaroma raštu. taip pat atsako pagal prievoles. uosto rinkliavų ir kitų mokesčių bei rinkliavų surinkimą ir mokėjimą. Laivo išperkamosios nuomos sutartyje turi būti nurodyta: – sutarties šalys. apmoka visas su laivo eksploatacija susijusias išlaidas. Laivo savininkas privalo perduoti laivą išperkamosios nuomos gavėjui tokios 330 . – kitos sutarties šalių nustatytos sąlygos. atsirandančias dėl naudojimosi suteiktu laivu. – sutarties šalių atsakomybė.frachtuotojo kaltės. taip pat ir laivo draudimo išlaidas. frachtas sumokamas už laiką iki laivo žuvimo dienos. talpa.

b) dėl trūkumų. Išperkamosios nuomos gavėjas privalo rūpintis laivo technine būkle. išperkamosios nuomos gavėjas privalo atlyginti laivo savininkui dėl to padarytą žalą. b) tyčia ar dėl neatsargumo blogina laivo būklę. Laivo savininkas atsako už laivo trūkumus. jeigu: a) išperkamosios nuomos gavėjas praėjus trims mėnesiams po mokėjimo termino nesumoka išperkamosios nuomos užmokesčio. Išperkamosios nuomos gavėjui grąžinamos laivo pirkimo įmokos. atsiradusius iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui momento. atsiradusių iki laivo perdavimo išperkamosios nuomos gavėjui. d) nevykdo kitų laivo išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. numatytiems laivo išperkamosios nuomos sutartyje. laiku atlikti laivo remontą. jeigu jis nepranešė apie juos išperkamosios nuomos gavėjui perduodamas laivą. minimų šioje dalyje. arba sutartimi sulygtos būklės. atsižvelgiant į normalų laivo susidėvėjimą. Išperkamosios nuomos gavėjas privalo grąžinti laivą laivo savininkui tokios būklės. BUKSYRAVIMO JŪRA SUTARTIS 331 . Grąžinant laivą.būklės. kad jis tiktų naudoti tikslams. Laivo išperkamosios nuomos sutarties nutraukimas. Atsitiktinio laivo žuvimo ar jo sugedimo rizika pereina išperkamosios nuomos gavėjui nuo laivo perdavimo jam pagal išperkamosios nuomos sutartį momento. c) laivu naudojasi ne pagal sutartį ar laivo paskirtį. Laivo savininkas turi teisę nutraukti išperkamosios nuomos sutartį ir pareikalauti grąžinti laivą. laivas negali būti panaudotas pagal laivo išperkamosios nuomos sutartį. Išperkamosios nuomos gavėjas per vienerius metus nuo laivo priėmimo turi teisę reikšti pretenzijas laivo savininkui dėl laivo trūkumų. laivo savininkas turi teisę į nesumokėtą išperkamosios nuomos užmokestį už naudojimąsi laivu. Jeigu laivo būklė pablogėjo. VII. jeigu: a) laivo savininkas laivo neperduoda išperkamosios nuomos gavėjui sutartyje numatytu laiku. kokios jį gavo. Išperkamosios nuomos gavėjas turi teisę nutraukti laivo išperkamosios nuomos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

kai pavojus. pareikalavęs nepaprastųjų išlaidų arba aukojimo. jei šalių susitarimu nenustatyta kitaip. jei nėra kitokio šalių susitarimo. Tačiau toks dalijimas neatima iš bendrosios avarijos dalyvių teisės išieškoti turėtus nuostolius iš kaltojo asmens. Dispaša ir dispašeriai. Kiekviena buksyravimo jūra sutarties šalis privalo iš anksto tinkamai parengti savo laivą ar kitą objektą buksyravimui. padarytą buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui dėl to. Šiame skirsnyje nurodytos taisyklės taikomos. kad tokie trūkumai negalėjo būti pastebėti (nematomi trūkumai) iki buksyravimo jūra sutarties sudarymo. frachto ir krovinių vertei. jeigu jis neįrodo. kad žala padaryta dėl buksyruojančio laivo kaltės. tenka buksyruojančio laivo valdytojui. kitam plaukiojančiam objektui arba juose esančiam turtui. tenka buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojui. jeigu įrodo. Bendrosios avarijos faktą suinteresuotų asmenų pareiškimu konstatuoja ir apskaičiuoja jos dalijimą (sudaro 332 .Buksyravimo jūra sutarties sudarymas. BENDROJI AVARIJA Bendrosios avarijos dalijimas. kad buvo buksyruojama tarp lyčių. Atsakomybė už buksyruojant padarytą žalą buksyruojamam laivui. Buksyravimo jūra sutarties šalių atsakomybė. kilo dėl vežimo jūra sutarties dalyvio arba trečiojo asmens kaltės. kai buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto kapitonas vadovauja buksyruojančiam laivui. Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už laivo trūkumus. kad jo kaltės nebuvo. Bendroji avarija dalijama proporcingai laivo. kai buksyruojančio laivo kapitonas vadovauja buksyruojamam laivui ar kitam plaukiojančiam objektui. Atsakomybė už buksyruojančiam laivui arba jame esančiam turtui buksyruojant padarytą žalą. jei nėra kitokio šalių susitarimo. jeigu jis neįrodo. Buksyravimo jūra sutartis gali būti sudaroma raštu arba žodžiu. VII. jeigu neįrodyta. Buksyruojančio laivo valdytojas neatsako už žalą. Susitarimas dėl pavedimo buksyruojančio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui gali būti įrodomas tik rašytiniais dokumentais. Bendroji avarija dalijama šioje dalyje nustatyta tvarka ir tuo atveju. kad jo kaltės nebuvo. Šiame skirsnyje frachtu taip pat laikomas užmokestis už keleivių ir jų bagažo vežimą.

Dispaša negali būti pakeista. jeigu to reikalauja suinteresuoti asmenys. c) asmenims. kroviniams ar kitam turtui. Nuostolius atlygina laivo valdytojas. reikalaujanti padalyti bendrąją avariją. nors ir buvo išvengta laivų susidūrimo. Jei laivai susidūrė dėl nenugalimos jėgos. kad pareikštieji nuostoliai arba išlaidos iš tikrųjų turi būti priskirti bendrajai avarijai. Už dispašos sudarymą imama rinkliava. Nuostolių dėl laivų susidūrimo atlyginimas. Šio straipsnio ankstesnėje dalyje nurodytu atveju laivų valdytojai solidariai atsako tretiesiems asmenims už nuostolius dėl žmonių mirties arba jų sveikatos sužalojimo. d) dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimo. nuostoliai tenka tam. kol jos kaltė nebus įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Visiems suinteresuotiems asmenims turi būti sudaroma galimybė susipažinti su visa medžiaga. atsiradę: a) susidūrus jūrų laivams. Dispašeris turi teisę pasiūlyti suinteresuotiems asmenims pateikti dokumentus. dispaša surašoma pagal dispašerio turimą medžiagą. b) jūrų laivams susidūrus su vidaus vandenų laivais. Krovinių vežimo jūra sutarties šalis. 333 . kuria remiantis sudaroma dispaša. Jei laivų susidūrimas įvyko dėl visų susidūrusių laivų kapitonų ar kitų įgulos narių kaltės. taip pat jeigu negalima nustatyti laivų susidūrimo priežasties. reikalingus dispašai surašyti. privalo įrodyti. ir dispašeris jų reikalavimu ir lėšomis privalo išduoti patvirtintus šios medžiagos nuorašus. tačiau nepateiktais dokumentais. kiekvienos laivų susidūrimo šalies atsakomybė nustatoma proporcingai jų kaltės dydžiui. remdamiesi dispašerio prašytais. Jei negalima nustatyti kiekvienos laivų susidūrimo šalies kaltės dydžio. Nė viena iš laivų susidūrimo šalių nelaikoma kalta iki tol. Jeigu suinteresuoti asmenys per dispašerio nustatytą laiką tokių dokumentų nepateikia. kurio laivo kapitonas ar kiti įgulos nariai kalti dėl laivų susidūrimo.dispašą) dispašeriai. turintys žinių ir patyrimo jūrų teisės srityje. kuri įtraukiama į dispašą ir padalijama visiems suinteresuotiems asmenims proporcingai jų įnašams į bendrąją avariją. atsakomybė paskirstoma lygiomis dalimis. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atlyginami nuostoliai. kam jie padaryti.

Jei laivo kapitonas sumažina maisto kiekį laivo reiso metu. Susisiekimo ministerijos patvirtintame Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statute. Jūrininkas turi teisę į darbą ir į poilsį.Laivo valdytojas atsako ir jei laivų susidūrimas įvyko dėl locmano kaltės. kurie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pripažinti tam tinkami pagal sveikatos būklę. atsiradę dėl aplinkos užteršimo susidūrus laivams. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui. Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu. Dirbti laive leidžiama asmenims. Kiekvienam jūrininkui Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė. c) jūriniai protestai. kad jūrininkų reiso metu būtų sudarytos tinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus jūrų transporte nustato Vyriausybė. Tinkamų darbo ir poilsio sąlygų jūrininkų reiso metu sudarymas. Darbo sutartis su jūrininku sudaroma raštu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. darbo sutartyje bei pareiginėse instrukcijose. Laivo valdytojas privalo pasirūpinti. kitas lieka laivo valdytojui. kad jūrininkams būtų skiriama maisto ir geriamojo vandens pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą paros racioną ir normas. b) privilegijuoti reikalavimai. Laivo valdytojas gali suteikti teisę laivo kapitonui laivo valdytojo vardu pasirašyti darbo sutartis su jūrininkais. Laivui stovint uoste ar 334 . Jūrininkų teisės ir pareigos jūrininkų reiso metu numatomos šiame įstatyme. d) pretenzijos ir ieškiniai e) laivo hipoteka. jūrininkai turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už maisto normų sumažinimą. Asmenys iki 16 metų dirbti laive nepriimami. Nuostoliai. DARBO SANTYKIAI LAIVE IR GARANTIJOS JŪRININKAMS Darbo sutarties su jūrininku sudarymas. Laivo kapitonas rūpinasi. atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. VIII. Dėl ribotos vadovėlio apimties šie skirsniai nenagrinėjami. Šiame Įstatyme toliau pateikiami šie skirsniai: a) laivo valdytojo ribotoji atsakomybė. Sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui.

Atleisto iš darbo jūrininko laive paliktas turtas saugomas jūrininko lėšomis. Turto aprašymo teisingumą parašais patvirtina du liudytojai. Be laivo kapitono leidimo jūrininkas negali atsinešti į laivą prekių. stipriai veikiančių ar narkotinių medžiagų. Jūrininkams. liepti iškrauti į krantą arba. Tvarkos palaikymą laive organizuoja laivo kapitonas. Visus neteisėtai į laivą atsineštus daiktus laivo kapitonas gali areštuoti. Laivo kapitonas jūrininkams gali organizuoti nemokamą susisiekimą valtimi su krantu. Laivo kapitonas kaip galima greičiau privalo organizuoti turto aprašymą. Jūrininkas privalo paklusti laive gaunamiems įsakymams ir laikytis jūrininko pareigas ar darbą reglamentuojančių nuostatų. Suinteresuotas jūrininkas turi teisę dalyvauti apžiūroje. krovinio ar esančių laive asmenų saugumo artėjant laivo išplaukimui ar keičiant laivo stovėjimo vietą. Jeigu jūrininkui priklausantis turtas laive buvo sugadintas arba dingo dėl apiplėšimo. jei jūrininkas per 12 mėnesių nesikreipė į laivo valdytoją dėl jam priklausančio turto atgavimo. gaisro ar kitų laivui padarytų nuostolių. didelių saugojimo išlaidų ar kitų aplinkybių. Jei dėl laivo avarijos žūva arba sužalojamas jūrininko teisėtai į laivą atsineštas turtas. Jei jūrininkui sutrukdoma laiku atvykti į laivą. jis gali organizuoti jūrininko ar kitų laivo patalpų apžiūrą. jei jis neprivalo likti laive dėl laivo. jis gali būti parduotas arba sunaikintas. jei tai įmanoma padaryti. kaltiems dėl laivo avarijos. Turtą galima parduoti arba sunaikinti ir tada. nuodingųjų.kitoje saugioje vietoje (nuleidus inkarą). jis apie tai 335 . vadovaudamasis tos pačios rūšies ir kokybės turto kainomis. laivo valdytojas privalo išmokėti jūrininkui piniginę kompensaciją. laisvu laiku jūrininkas turi teisę išlipti į krantą. atsižvelgdamas į išlaidas bei kitas su tuo susijusias aplinkybes. Jeigu jūrininko turto negalima tinkamai saugoti dėl jo savybių. laivo valdytojas privalo atlyginti jūrininkui padarytą žalą. atsižvelgdamas į žuvusio arba sužaloto turto nusidėvėjimą. kad į laivą buvo neteisėtai atsinešta daiktų. sunaikinti. Be laivo kapitono leidimo neleidžiama į laivą atsinešti ginklų ar šaudmenų. jei tai būtina. Savo asmeniniam naudojimui jūrininkas gali į laivą atsinešti tiek daiktų. turto vertė neatlyginama. kiek tai neapsunkins laivo ir netaps galimos netvarkos laive priežastimi. Jei kapitonas įtaria. Neleidžiama į laivą atsinešti radioaktyvių. Tvarkos laive palaikymas.

Jei laivui kyla pavojus ar laive prasideda jūrininkų maištas. jei dėl ligos ar sužalojimo jūrininkas apdraustas draudimo organizacijoje. Už ką atsako kapitonas laive? 7. laivo valdytojas apmoka visas išlaidas už jūrininko gydymą. laivo kapitonas. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje. Kontroliniai klausimai 1. laivo valdytojas atlygina jūrininko išlaidas. „laivo frachtavimo sutartį (čarterį)“. kol laivas atplauks į uostą. Jei nustatoma. jei laive neįmanoma šiam pavojui užkirsti kelio. kad jūrininkas serga liga. Garantijos jūrininkams. Laivo valdytojas neprivalo apmokėti išlaidų. kurios uoste baigiasi darbo sutartis su jūrininku. „frachtą“. Kiekvienas laivo įgulos narys be specialaus įsakymo privalo padėti palaikyti tvarką laive. Kaip nustatomas frachtas? 9. kuri kelia pavojų kitiems esantiems laive asmenims. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūreivio nurodytam asmeniui. sergantį jūrininką išlaipina į krantą artimiausiame uoste. Kieno nuožiūra sukraunami kroviniai laive? 8. priežiūrą ir slaugą. o jei toje vietoje Lietuvos Respublikos konsulato nėra. Jei darbo sutartis su jūrininku baigiasi laivui esant užsienio valstybės uoste. susijusias su jo kelione į nuolatinę gyvenamąją vietą. „dispačą“. Jei dirbdamas laive jūrininkas susirgo ar buvo sužalotas. 2. kurio jūrininkas negali duoti. taip pat kitais ypatingais atvejais laivo kapitonas gali imtis visų būtinų ir teisėtų priemonių tvarkai laive užtikrinti. kuriame jūrininką galima atleisti iš darbo laive. – užtikrina jam tinkamą priežiūrą bei slaugymą ir praneša artimiausiam Lietuvos Respublikos konsulatui. Kas turi sudaryti laivo įgulą? 6. Apibūdinti „laivo reisą“. jis tęsia darbą laive. 3.nedelsdamas privalo pranešti laivo kapitonui. numatytų šioje dalyje. į kurį įplaukia laivas. 4. Kokį laikotarpį apima keleivių vežimas? 336 . Jei užsienio valstybė. atsisako priimti jį į šalį arba priima pagal užstatą. Apibūdinti „jūrininko reisą“. Apibūdinti „demeredžą“. Kokie laivai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tarp Lietuvos Respublikos uostų? 5. laivo kapitonas palieka jį Lietuvos Respublikos konsulato priežiūrai.

pakeitimai 2000. Kokias paslaugas apima laivų agentavimas? 5. laivų pažeidėjų sulaikymo 337 . BENDROSIOS NUOSTATOS Įstatymo paskirtis ir taikymas. įsakymo Nr. šie laivai vadovaujasi 1972 metų Tarptautinėmis laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisyklėmis. Šio įstatymo tikslas – Lietuvos Respublikoje įgyvendinant Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktus saugios laivybos srityje: a) užtikrinti. kad laivai. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas Šis įstatymas priimtas 2000 m. Karinių incidentų.. plaukdami bendrojo naudojimo vandens keliais. rugpjūčio 29 d. neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų. Kaip keleivis gali nutraukti jūrų kruizo sutartį? 12.2. laivų avarijų tyrimą. skaičių.VIII-1897. I. atitiktų visus tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus. žmonių ir laivų gelbėjimą.2. kurie plaukia per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą naudodamiesi taikaus plaukimo teise. plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Visais atvejais. b) mažinti laivų. o plaukdami uostų akvatorijomis. Šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų normos netaikomos: a) užsienio valstybėse įregistruotiems laivams. paskendusio turto iškėlimą bei atsakomybę už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. šių laivų kapitonai privalo vykdyti uostų laivybos taisyklių ir uostų laivų eismo tarnybų budinčių pareigūnų nurodymus saugios laivybos klausimais. Ką turi sugrąžinti vežėjas keleiviui.26 įsakymo Nr. ir juose esantiems asmenims. Saugios laivybos įstatymas nustato reikalavimus saugiai laivybai Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams. nutraukęs keleivių vežimo jūra sutartį? 11. agresijos. b) Lietuvos Respublikos karo ir pakrančių apsaugos laivams.10.09. taip pat reglamentuoja saugios laivybos valstybinę priežiūrą ir administravimą.VIII-1961.

esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose. vežantis daugiau kaip 12 keleivių. kuriais gaunama informacija. išgelbėti jūroje ir paimti į laivą. Locmanas – jūrininkas. Navigacijos įrenginiai – kranto ir plūduriuojantys įrenginiai. Laivo kapitonas – jūrininkas. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. Laivo įgula – laivo kapitonas ir kiti jūrininkai. locmanai ir jų mokiniai bei vaikai iki 1 metų. laikinai dirbantys laive pastarajam esant uoste. Locmanas nėra savo vedamo laivo įgulos narys. suteikiantį teisę padėti laivo kapitonui vesti laivą į uostą arba išvesti iš jo. Laivo savininkas – asmuo. Įgaliota klasifikacinė bendrovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota organizacija. taip pat asmenys. kuriam laivas priklauso nuosavybės teise. būtina saugiai laivybai užtikrinti. kurių pavardės įrašytos laivo įgulos sąraše. atliekantys laive užduotis. atliekanti laivų techninę priežiūrą bei apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų. turintis atitinkamą jūrinio laipsnio diplomą ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivą. Keleivis – asmuo. neatsižvelgiant į tai. ar jis yra laivo savininkas. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandenys. 338 . Keleiviais nelaikomi asmenys. susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu. kuris įrengtas taip. eksploatuojantis laivą. ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu. Laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą. kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ar geležinkelio transporto priemonės. Vyriausybė gali įgalioti tik Europos Sąjungos pripažintas klasifikacines bendroves. kuris nėra įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir neatlieka laive jokių pareigų. Keleivinis keltas – keleivinis laivas.ar kitais ekstremaliais atvejais šiame punkte numatyti laivai plaukdami uostų akvatorijomis naudojasi prioriteto teise. Laivo valdytojas – asmuo. tarptautinių sutarčių. klasifikacinės bendrovės taisyklių reikalavimus ir išduodanti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus. Keleivinis laivas – laivas.

Administracija išlaikoma iš valstybės biudžeto ir uostų rinkliavų atskaitymų.Pakrančių apsaugos laivas – valstybei nuosavybės teise priklausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas. Uosto kapitonas – pareigūnas. Administracijos metinę išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. tarptautinių sutarčių bei kitų teisės aktų reikalavimai saugiai laivybai ir kaip užtikrinama taršos iš laivų prevencija. vykdantis laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje bei krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka. Administracijos organizacinę struktūrą tvirtina susisiekimo ministras. Uostas – vieta. Saugios laivybos valdymo sistema – struktūrizuota ir dokumentuota sistema. užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas. kodeksų ir rezoliucijų bei Europos Sąjungos teisės aktų. turintis specialius aiškiai matomus ženklus. SAUGIOS LAIVYBOS VALSTYBINIS ADMINISTRAVIMAS Saugios laivybos valstybinio administravimo organizavimas. 339 . kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų. kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Susisiekimo ministerija nustato saugios laivybos reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų. Administracija: a) kontroliuoja. reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti steigiama Lietuvos saugios laivybos administracija. reglamentuojančių saugią laivybą. reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Lietuvos saugios laivybos administracija. Saugios laivybos reikalavimai – saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos reikalavimai. II. Saugios laivybos valstybinį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija. Administracijos funkcijos. reglamentuojančių saugią laivybą. įgalinanti laivybos kompanijos darbuotojus efektyviai įgyvendinti laivybos kompanijos saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) yra biudžetinė įstaiga. Administracijos steigėja yra Susisiekimo ministerija. kurioje laivas gali prisišvartuoti ir į laivą gali būti pakraunami ar iš jo iškraunami kroviniai. Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų.

Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis bei jūrų uosto įstatymai ir Uosto kapitono nuostatai. kontroliuoja jų veikimą. panaudodami turimas technines priemones. Uosto kapitono nuostatus. Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai. susijusią su laivyba. f) įrengia. prieš tai suderinęs su Administracija. h) prižiūri įgaliotų klasifikacinių bendrovių veiklą Lietuvos Respublikoje.b) registruoja laivus. teikia navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją. d) išduoda jūrininkų kvalifikacinius dokumentus bei jūrininkų knygeles. įmonės. laivyno technikos priežiūros bazes. eksploatuoja ir plėtoja navigacinius įrenginius. laivų elektronikos centrus bei jų dėstytojus. tvirtina uosto administracijos vadovas. Uosto kapitonas. e) sudaro valstybinę hidrografijos nuotrauką Lietuvos Respublikos jūrų uostuose. teikiančias su saugia laivyba susijusias paslaugas. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uosto administracijos vadovas. 2. j) vykdo kitas šiame įstatyme numatytas funkcijas. vykdančios veiklą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje. privalo suteikti pagalbą uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms. užtikrina uosto kapitonas. teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonomi-nėje zonoje. plaukiojančius su Lietuvos valstybės vėliava. c) vykdo valstybinę laivų kontrolę uoste ir laivų. Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. mokymo ir treniruočių centrus (kursus) bei mokomuosius laivus. yra pasirengusios likviduoti naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimus. skelbia hidrografinius duomenis. 340 . plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava. treniruoklius. g) organizuoja naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išsiliejimų Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išimtinėje ekonominėje zonoje likvidavimo darbus. kontroliuoja. laivo vėliavos valstybinę kontrolę. Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą. ir išduoda laivų dokumentus. Uosto kapi-tono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. i) atestuoja įmones. kaip uostų administracijos ir uostų naudotojai. tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą.

e) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo. f) susidarius ekstremalioms situacijoms uoste. b) laivas pakrautas daugiau. turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ar kvalifikacijos liudijimus bei jų patvirtinimus. perdislokuoja laivus. Laivų projektavimo. Uosto kapitonas: a) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį. d) teikia laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją. vadovaudamasis 1978 metų Tarptautine jūrininkų mokymo. darbų saugos. Jos vykdo ir šių darbų priežiūrą. kurie suteikia jiems teisę eiti atitinkamas pareigas laive. III. Administracija. ekologinius. Uosto kapitonas privalo neleisti laivui išplaukti iš uosto. c) kontroliuoja uosto krantinių būklę. diplomavimo ir budėjimo normų konvencija (1995 metų jos pataisomis). vykdo uosto navigacinių įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą. LAIVO TINKAMUMAS PLAUKIOTI Laivo tinkamumas plaukioti. nei leidžia laivo krovos žymės. priešgaisrinės saugos bei jūrininkų darbo laive reikalavimus. Dirbti laive leidžiama tik jūrininkams. registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą. Tinkamu plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone yra pripažįstamas laivas. pastatytas. b) kontroliuoja laivų grimzlę. kad užtikrintų jam nustatytus techninius. Jūrinio laipsnio suteikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. navigacinius. Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) bei leistinų meteorologinių sąlygų nustatymas. LAIVO ĮGULA Laivų įgulų komplektavimo reikalavimai. jeigu: a) yra gautas Administracijos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto. o laivo valdytojas turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus. suprojektuotas. statybos ir įrengimo reikalavimus nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės. IV.Uosto kapitono pagrindinės funkcijos. Laivų projektavimo. Laivams plaukioti leidžiamas rajonų ribas bei saugiam plaukiojimui leistinas meteorologines sąlygas nustato įgaliotos klasifikacinės bendrovės. 341 . įrengtas ir eksploatuojamas taip. statybos ir įrengimo reikalavimai. remdamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų.

be kurio draudžiama išplaukti į jūrą. Jūrininkų registrą tvarko Administracija.Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos rezoliucijų reikalavimais. Eigos pamainų ir budėjimo tvarką laivuose nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas. Jūrininkų registras. 342 . Jūrininkų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. kuriems išduoti Lietuvos Respublikos jūrinio laipsnio diplomai. Laivų techninė priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų techninę būklę. LAIVŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA. atsižvelgdamos į Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimus. Laivo apžiūros išlaidas atlygina laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirminė laivo apžiūra. Kiekvieną laivą. privalo apžiūrėti Administracijos inspektorius arba Administracijos įgaliotas klasifikacinės bendrovės atstovas Jūrų laivų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. LAIVO DOKUMENTAI Laivų techninės priežiūros organizavimas. Eigos pamainos ir budėjimai laive. prieš įrašant į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą. Kiekvienam laivo įgulos nariui privalo būti atliktas pagrindinis ir periodiniai sveikatos būklės patikrinimai ir jis turi gauti tai patvirtinantį medicinos įstaigos dokumentą. laive organizuojama eigos pamainos ir budėjimai. tvirtina kiekvienam Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui minimalią įgulos sudėtį ir išduoda laivui laivo įgulos minimumo liudijimą. Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas. kvalifikacijos liudijimai bei jūrininko knygelės. Jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos. Asmenys. kad jis atitinka tarptautinius ir nacionalinius saugios laivybos reikalavimus. registruojami Jūrininkų registre. Nė vienas laivo įgulos narys į laivą negali būti paskirtas be laivo kapitono sutikimo. V. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą vykdo įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Šį statutą tvirtina susisiekimo ministras. taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius.

b) įvedant laivą į uostą – kol laivas nuleidžia inkarą arba saugiai prisitvirtina prie krantinės. laivų vedimo su locmanu tvarką reglamentuoja Locmanų tarnybos nuostatai. locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos plaukimo rajone ypatumus. c) kol locmaną vedamame laive pakeičia kitas locmanas. kas vietoj jo bus atsakingas už laivo valdymą iki kapitonui sugrįžtant. užtikrinančius saugų laivo vedimą. Locmano pareigas gali eiti ne vyresnis kaip 65 metų laivavedys. 343 . nustato Administracija. mokantis valstybinę bei anglų kalbas ir turintis ne mažesnį kaip laivo. locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo: a) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos. kur būtina naudotis locmano patarnavimais. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę. Už laivo valdymą visada atsako vedamo laivo kapitonas. Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus. Locmanų veiklą. Locmano liudijimą išduoda Administracija. vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį. LOCMANŲ VEIKLA Locmanas. kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive. kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą. kurio bendroji talpa 500 ir daugiau tonų. Lietuvos Respublikos konsulatai ar konsuliniai skyriai užsienyje turi teisę laikinai pratęsti laivo dokumentų galiojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. taip pat locmano liudijimo išdavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Locmano ir vedamo laivo kapitono santykiai.Laivo dokumentai. sąrašą tvirtina Administracija. Jeigu vedamo laivo kapitonas neatsižvelkgia į locmano patarimus. norintiems verstis locmano praktika. tvirtina susisiekimo ministras. Kvalifikacinius reikalavimus ir sąlygas asmenims. atlyginimas už locmanų patarnavimus. Laivų tipus ir rajonus. nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos. ir įsitikinti. Locmanų patarnavimų minimalias ir maksimalias kainas. Šiuos nuostatus tvirtina susisiekimo ministras. Pradėjęs vesti laivą. Laivų vedimo su locmanu rajonai. suderinęs su Konkurencijos taryba. Dokumentų. VI. jis privalo pranešti locmanui.

LAIVŲ KONTROLĖ Užsienyje įregistruotų laivų valstybinė kontrolė Lietuvos Res-publikos jūrų uostuose (valstybinė laivų kontrolė uoste). laivo valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atlyginti pakartotinio laivo patikrinimo išlaidas. Administracijos inspektorius uždraudžia laivui išplaukti iš uosto. Valstybinės laivų kontrolės uoste tvarką nustato susisiekimo ministras. taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartų ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš uosto. gyvenimo ir darbo laive standartų. nurodytų laivo įgulos minimumo liudijime. Laivo išplaukimo iš uosto apribojimai. Valstybinę laivų kontrolę uoste organizuoja ir vykdo Administracija. ar Lietuvos Respublikos jūrų uostuose esantys užsienyje įregistruoti laivai atitinka tarptautinius saugios laivybos reikalavimus. ir terminai nurodytiems trūkumams pašalinti. laivo vėliavos valstybę. c) laivo dokumentai yra negaliojantys arba jų trūksta. b) laivas neatitinka jam nustatytų saugios laivybos reikalavimų. 344 . Administracijos inspektoriaus sprendime dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto turi būti nurodytos priežastys. Valstybi-nės laivų kontrolės uoste tikslas – nustatyti.VII. Jeigu patikrinus Lietuvos Respublikos jūrų uoste esantį laivą nustatyta. Apie šį sprendimą Administracija informuoja laivo valdytoją. jeigu: a) laivo įgula neatitinka minimalios įgulos komplektavimo kriterijų. Administracijos inspektorius. vadovaudamasis Tarptautinės jūrų organizacijos ir Europos Sąjungos teisės aktais dėl valstybinės laivų kontrolės uoste. taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartus. nustatęs tarptautinių saugios laivybos reikalavimų. apie tai surašo nustatytos formos aktą. taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laive standartų pažeidimus. d) laivas neatitinka kitų tarptautinių arba Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. dėl kurių draudžiama išplaukti. kad jis neatitinka tarptautinių saugios laivybos reikalavimų. arba laivo įgulos narių jūrinių laipsnių diplomai ar kvalifikacijos liudijimai yra negaliojantys arba nesuteikia teisės eiti laive atitinkamų pareigų. Tarptautinę jūrų organizaciją ir laivą prižiūrinčią klasifikacinę bendrovę.

Administracijos inspektoriaus sprendimo dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto vykdymą kontroliuoja uosto kapitonas. Jeigu laivas uoste buvo sulaikytas dėl nepagrįsto Administracijos inspektoriaus sprendimo, patirti laivo valdytojo nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų kontrolė (vėliavos valstybinė kontrolė). Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose įgyvendinami tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose standartai bei kiti Lietuvos Respublikos saugią laivybą reglamentuojantys teisės aktai. Laivų, įregistruotų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, vėliavos valstybinę kontrolę susisiekimo ministro nustatyta tvarka vykdo Administracija arba jos tam įgalioti asmenys. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Administracija privalo ištirti tokio uždraudimo priežastis. Laivo valdytojas privalo Administracijai teikti visą tyrimui reikalingą informaciją. Nustačiusi, kad laivui buvo uždrausta išplaukti dėl tarptautinių saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, galėjusių kelti grėsmę žmonių gyvybei jūroje ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos, Administracija privalo atlikti išsamų laivo patikrinimą. Tokio patikrinimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina laivo valdytojas. Inspektoriai, atliekantys valstybinę laivų kontrolę uoste ar valstybinę vėliavos kontrolę. Kvalifikacinius reikalavimus inspektoriams, atliekantiems valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę, nustato susisiekimo ministras. Laivo kapitonas privalo valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę atliekantį inspektorių įleisti į laivą ir jo patalpas, taip pat pateikti jam reikiamus dokumentus ir informaciją. VIII. LAIVYBOS KOMPANIJŲ IR LAIVŲ SERTIFIKAVIMAS Laivybos kompanijų ir laivų sertifikavimas. Laivybos kompanijų ir laivų sertifikavimo tikslas – patvirtinti, kad laivybos kompanijos laivų saugios laivybos valdymo sistema atitinka Lietuvos 345

Respublikos saugios laivybos valdymo sistemos bei Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus. Laivybos kompanijų ir laivų saugios laivybos valdymo sistemas susisiekimo ministro nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus vertina Administracija arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės. Jei laivybos kompanijos ir laivų saugios laivybos valdymo sistema įvertinama teigiamai, Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė laivybos kompanijai išduoda Atitikties dokumentą, o laivui – Saugaus valdymo liudijimą. IX. LAIVO VALDYTOJO IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYJE Laivo valdytojo pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje. Saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivo valdytojas. Jis atsako už tai, kad: a) kiekvieną laivą valdytų laivo kapitonas bei vadovaujantys laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse; kad laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą; b) laivo kapitonas, vadovaujantys laivo įgulos nariai ir, kiek tai yra reikalinga, laivo įgula būtų visapusiškai susipažinę su tarptautinėmis taisyklėmis dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, laivų susidūrimo išvengimo, jūros taršos išvengimo, radijo ryšio ir kad minėtų taisyklių reikalavimų būtų laikomasi; c) laive dirbantys jūrininkai gautų darbui reikalingą informaciją jiems suprantama kalba; d) laivybos kompanijoje ir laive būtų vykdomi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimai. Laivo valdytojas negali veikti arba varžyti laivo kapitono sprendimų, susijusių su saugia laivyba bei jūros aplinkos apsauga nuo taršos. Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje. Už saugią laivybą laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Jis privalo: a) palaikyti tinkamą plaukioti laivo būklę; b) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie laivui padarytą žalą; 346

c) nedelsdamas informuoti laivo valdytoją ir Administraciją apie laivo pasikeitimus, dėl kurių laivas gali būti pripažintas netinkamu plaukioti. Laivo reiso metu mirus laivo įgulos nariui ar dėl kitų aplinkybių jam negalint eiti savo pareigų, laivo kapitonas turi teisę tęsti plaukiojimą su nesukomplektuota laivo įgula, jeigu jis yra įsitikinęs, kad esantys laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplektuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto, o jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą. Laivo kapitonas, prieš priimdamas šio straipsnio aukščiau numatytą sprendimą, privalo apie tai informuoti laivo valdytoją ir Administraciją. X. SAUGUS LAIVO PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS Bendrieji reikalavimai. Laivas pakraunamas, iškraunamas ir balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą). Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas. Uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, jei pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai. XI. PAVOJINGŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ GABENIMAS LAIVAIS Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimą reglamentuojantys teisės aktai. Pavojingi ar aplinką teršiantys kroviniai jūrų laivais gabenami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis bei 1973 metų Tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos, Tarptautinio pavojingų krovinių gabenimo jūra kodekso, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus birius cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksu, Tarptautinio laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodekso bei kitų Tarptautinės jūrų organizacijos kodeksų nustatyta tvarka. Saugaus pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo reikalavimus, vadovaudamasis šio straipsnio ankstesnėje nurodytų teisės aktų nuostatomis, nustato susisiekimo ministras. Pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo tvarka. Laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, valdytojas, išplaukdamas iš pakrovimo uosto, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka 347

Lietuvos Respublikos jūrų uosto administracijai pateikti informaciją apie laive esančius pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius. Kiekviename laive, gabenančiame pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos vardu klasifikacinės bendrovės išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad laivas ir jo įranga atitinka atitinkamos rūšies pavojingų krovinių gabenimo reikalavimus. Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, jei krovinio siuntėjas laivo kapitonui neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos, taip pat jei laivas neturi šio šiame įstatyme nurodyto liudijimo. Įvykus laivo, gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų Lietuvos pakrantei, laivo kapitonas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Administracijai ir pateikti informaciją susisiekimo ministro nustatyta tvarka. XII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI ATSKIRŲ KLASIŲ LAIVAMS Reikalavimai keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams. Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir keleiviniai keltai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek keleivių gali vežti šie laivai. Keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijimą išduoda įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Administracija. Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu keltu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo ar keleivinio kelto saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje ar kituose tarptautinės jūrų teisės dokumentuose. Susisiekimo ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotiems keleiviniams laivams ir keleiviniams keltams. Reikalavimai specialios paskirties ir greitaeigiams laivams. Specialios paskirties laivas – laivas, kurio korpusas, įrengimai ir mechanizmai yra suprojektuoti konkrečiai specifinei veiklai ir kuris yra skirtas plaukioti nustatytame plaukiojimo rajone, o laivo įguloje yra specialiai parengtas personalas, atliekantis laivo paskirtį atitinkančias funkcijas. 348

Greitaeigis laivas – laivas, galintis plaukti maksimaliu greičiu, kuris yra lygus ar didesnis už nurodytą 1974 metų Tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos X dalies 1 taisyklės 2 dalyje. Specialios paskirties ir greitaeigiams laivams papildomus tinkamumo plaukioti, eigos pamainų ir budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į atitinkamus Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus. Reikalavimai žvejybos laivams. Žvejybos laivas – laivas, klasifikacinių bendrovių išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „žvejybos laivas“ ir pritaikytas verslinei žvejybai. Susisiekimo ministras, vadovaudamasis visuotinai pripažintomis tarptautinės jūrų teisės normomis ir Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuvos Respublikoje įregistruotiems žvejybos laivams gali nustatyti specialius saugumo reikalavimus ar jų išimtis. XIII. LAIVŲ VILKIMAS Laivo saugaus vilkimo reikalavimai. Laivo saugaus vilkimo reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymosi valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. Laivo saugaus vilkimo reikalavimų laikymąsi Lietuvos Respublikos jūrų uostuose prižiūri tų uostų kapitonai. XIV. ĮMONĖS, TEIKIANČIOS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS PASLAUGAS Reikalavimai įmonėms, teikiančioms su saugia laivyba susijusias paslaugas. Įmonės, teikiančios su saugia laivyba susijusias paslaugas, turi būti atestuotos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Nustatomos šios su saugia laivyba susijusios paslaugos: a) gelbėjimo, priešgaisrinių, laivų takelažo priemonių, slėgio, temperatūros, elektros, signalizacijos, automatikos bei kitų prietaisų ir aparatūros gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; b) navigacinių, radionavigacinių ir optinių prietaisų gamyba, remontas, tikrinimas ir bandymas bei atitinkamų tai patvirtinančių pažymėjimų išdavimas; c) jūrlapių ir kitų navigacinių dokumentų koregavimas; d) ryšio su laivais paslaugų teikimas; e) locmanų patarnavimai; 349

f) laivų vilkimas (buksyravimas), gelbėjimo ir povandeniniai techniniai darbai; g) uostų akvatorijų, bendrojo naudojimo vandens kelių gylių matavimas; h) jūrų krovinių krovimas; i) laivų švartavimas; j) laivų projektavimo ir konstravimo darbai; k) vertimasis jūrininkų įdarbinimu laivuose. Įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. XV. LAIVO ĮRENGINIAI Laivo įrenginiai. Laivo įrenginiai – įranga, kuri pagal Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijas turi būti naudojama laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kuri yra savanoriškai naudojama laive ir kuriai, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis, reikalingas Administracijos arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės patvirtinimas. Visuose Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose gali būti įrengiami ir naudojami tik tokie laivo įrenginiai, kurie atitinka tarptautinių sutarčių reikalavimus. Ši nuostata netaikoma laivo įrenginiams, įrengtiems laive iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ar laivų įrenginiai atitinka tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatoma pagal susisiekimo ministro patvirtintus Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatus. Administracija arba įgaliota klasifikacinė bendrovė turi užtikrinti, kad išduodant arba pratęsiant 1966 metų Tarptautinėje konvencijoje dėl krovos žymių, 1972 metų Tarptautinių taisyklių siekiant išvengti laivų susidūrimų jūroje konvencijoje, 1973 metų Tarptautinėje apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijoje ir 1974 metų Tarptautinėje žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijoje numatytus liudijimus, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotose laivuose esantys laivų įrenginiai, kuriems išduodami minėti liudijimai, atitiktų Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų reikalavimus. XVI. VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI Saugios laivybos vandens keliuose užtikrinimas. Vandens keliai gali būti ženklinami ir žymimi jūrlapiuose bei locmanų žemėlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus. Navigacinį žymėjimą bendrojo naudojimo vandens keliuose ir uostų akvatorijose vykdo Administracija. Bendrojo naudojimo 350

vandenų kelių žymėjimo, tvarkymo ir eksploatavimo valstybinę priežiūrą vykdo Administracija. Administracija organizuoja jūrlapių, locmanų žemėlapių, žinynų ir kitos informacinės literatūros leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje ir atsako už šių žinių tikslumą. Administracija privalo skelbti apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdymo tvarką nustato susisiekimo ministras, statybos darbų bendrojo naudojimo vandens keliuose ir jūrų uostuose priežiūrą vykdo Administracija. Statybos darbai, trukdantys bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinti saugią laivybą, draudžiami. Laivyba bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdoma pagal 1972 metų Tarptautines laivų susidūrimų jūroje prevencijos taisykles. Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje. Navigacijos įrenginių veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinama saugiai laivybai būtina navigacijos įrenginių informacija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus statinius, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius. Kiekviena statyba navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Administracija. Navigacijos įrenginių veikimo sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. XVII. ŽMONIŲ IR LAIVŲ GELBĖJIMAS, LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMAS, PASKENDUSIO TURTO IŠKĖLIMAS Paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas. Žmonių ir laivų paieškos bei gelbėjimo darbus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje organizuoja Administracija, vadovaudamasi 1979 metų Tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija. Administracijos reikalavimu visi Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir uostuose esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą nelaimės jūroje ištiktiems žmonėms. Pareiga suteikti pagalbą. Kiekvieno pavojuje esančio laivo 351

kapitonas privalo visais įmanomais būdais ieškoti pagalbos laivui ir jame esantiems žmonėms. Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai ar keleiviams, privalo: a) suteikti pagalbą bet kuriam asmeniui jūroje, jeigu iškyla jo žūties pavojus; b) plaukti maksimaliai galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidūrusių žmonių, jei buvo pranešta, kad jiems reikalinga pagalba ir jeigu ji gali būti suteikta. Susidūrusių laivų kapitonų pareigos. Kiekvienas susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui, įgulai, keleiviams, privalo suteikti pagalbą kitam laivui, jo įgulai ir keleiviams. Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, jei tai įmanoma, privalo pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus ir nurodyti artimiausią uostą, į kurį jo laivas įplauks. Laikinas laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną apribojimas. Esant tikimybei, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo arba jo liekanų tiesiogiai arba netiesiogiai naftos produktais ar pavojingomis bei kenksmingomis medžiagomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Administracija turi teisę laikinai apriboti laivų įplaukimą į tokią Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą būtina kiek galima greičiau pranešti suinteresuotoms institucijoms ir jūrininkams susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų avarijų tyrimo tikslai ir tvarka. Laivų avarijų tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos aplinkybes, priežastis ir dėl to kaltus asmenis, taip pat pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad būtų išvengta laivų avarijų. Laivų avarijų tyrimo tvarką nustato susisiekimo ministras, vadovaudamasis atitinkamomis Tarptautinės jūrų organizacijos rekomendacijomis. Laivų avarijas tiria Administracija. Pranešimas apie laivo avariją. Įvykus laivo avarijai, laivo kapitonas privalo apie tai pranešti Administracijai. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo avarija įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, laivo kapitonas apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei 352

suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis. Paskendusio turto privalomas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. Administracija turi teisę neleisti turto savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktu kėlimo organizavimo būdu. hidrotechnikos arba kitiems darbams. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas kliudo laivybai. Jeigu dėl paskendusio turto yra tiesioginė grėsmė saugiai laivybai arba jeigu paskendusio turto savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą. turto savininkas privalo iškelti šį turtą Administ-racijos reikalavimu per jos nustatytą terminą. Šiuo atveju turto iškėlimą organizuoja Administracija turto savininko lėšomis. surašoma laivo avarijos tyrimo išvada. c) laivo įgulos veiksmai laivo avarijos metu. Jei Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendęs turtas nekliudo laivybai. Jeigu laivo avarija gali trukdyti saugiai laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. f) laivo avarijos klasifikacija. Laivo avarijos tyrimo išvada. b) laivo reiso iki avarijos aprašymas. jūrų verslams. Ištyrus laivo avariją. jeigu paskendęs turtas yra bendrojo naudojimo vandens keliuose. gali teršti arba teršia aplinką. Paskendusio turto savanoriškas iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. kur yra taikomas ypatingas režimas. Administracija turi imtis reikiamų priemonių turtui iškelti arba kitu būdu pašalinti. Admi-nistracija. e) laivo avarijos priežastis. 353 . kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui. jūrų verslams. hidrotechnikos arba kitiems darbams. Jeigu paskendusio turto savininkas nežinomas. Administracija pri-valo apie tai nedelsdama pranešti šiame rajone esantiems laivams. kurioje nurodoma: a) laivo avarijos laikas ir aplinkybės. d) ar laivas ir jo įgulos veiksmai laivo avarijos metu atitiko saugios laivybos reikalavimus. šis turto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai.atstovybei toje valstybėje. nustato terminą paskendusiam turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui. tačiau turto savininkas nori paskendusį turtą iškelti. neteršia aplinkos. nekelia grėsmės žmonių gyvybei ar saugumui.

Paskendusio karinio turto iškėlimas iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros. Jeigu pagal šio įstatymo 26 straipsnį sertifikuotos laivybos kompanijos laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų. Už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą kaltiems asmenims taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė. Jeigu paskendęs karinis turtas kliudo laivybai. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje paskendusį karinį turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savi-ninkas pagal šio įstatymo reikalavimus. atitenka savininkui. Administracija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. 354 . ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGIOS LAIVYBOS REIKALAVIMŲ NEVYKDYMĄ Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų nevykdymą. kurio iškėlimą organizavo Administracija. taip pat turtas. hidrotechnikos arba kitiems darbams. kurio iškėlimą organizavo Administracija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai laivybai. Turtas. kliudymo jūrų verslams. hidrotechnikos arba kitiems darbams. XVIII. nustatytus paskendusiam turtui iškelti. jūrų verslams. jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas. kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką. jei jis pateikė prašymą per 6 mėnesius nuo turto iškėlimo dienos. jis privalo Administracijai atlyginti turto iškėlimo. žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo. Administracijos iškeltas paskendęs turtas. Jei turto savininkas ir atsisako iškelto turto. Jeigu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotame laive nuolat pažeidžiami saugios laivybos reikalavimai ir laivui dėl to uždraudžiama išplaukti iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių uostų.terminus. Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę atlikti neeilinį laivybos kompanijos saugios laivybos valdymo sistemos įvertinimą ir šiam laikotarpiui sustabdyti tokiam laivui išduotą Saugaus valdymo liudijimo galiojimą. paskendusio karinio turto savininkas Administracijos reikalavimu ir iki jos nustatyto termino privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti. Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti tokiam laivui išduoto leidimo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava galiojimą.

Saugios laivybos reikalavimų pažeidimų klasifikavimo tvarką nustato susisiekimo ministras. jei laive yra ir locmanas? 5. Kokį dokumentą turi turėti keleiviniai laivai ir keleiviniai keltai? 7. Kontroliniai klausimai 1. Kokios pagrindinės uosto kapitono funkcijos? 4. 2. Kokias paslaugas apima susijusios su saugia laivyba paslaugos? 355 . Kokias funkcijas atlieka saugios laivybos administracija? 3. Apibūdinti „laivo savininką“ ir „laivo valdytoją“. Kokiais atvejais Administracijos inspektorius turi teisę uždrausti laivui išplaukti iš uosto? 6. Kas atsako už laivo valdymą.

balandžio 6 d. reglamentuojantys vidaus vandens transporto sektorių. Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai.1. įsakymas Nr. 268). įsakymas Nr. sąžiningos konkurencijos ir lygiateisio požiūrio į naudotojus (krovinių užsakovus)“. – Valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valymo bei gilinimo ir vagos reguliavimo darbų vykdymo taisyklės (LR Aplinkos ministro 1995-12-27 įsakymas Nr. pagristą savitarpiškumu. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 6. plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais (LR Susisiekimo ministro 1999 m. I-1534). – Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1998 m. liepos 29 d. 356 . Dunojaus komisija (pastarosios patariamąja teise) ir valstybės narės. Nr.205). – Minimalūs techniniai reikalavimai laivams. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos Europai (UNECE) Sausumos transporto komiteto laivybos grupė. – Pavojingų krovinių vežimo automobilių. yra: – LR vidaus vandenų transporto kodeksas (1996 m. Įsakymas Nr. Vidaus vandenų transporto teisės sistemą ES kuria Europos Komisija (transporto acquis).6. Jos tikslas sukurti „skaidrią ir integruotą visos Europos vidaus vandenų transporto rinką.146). geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas (2001 m. Nr. atitikimas ES teisės aktams Roterdamo deklaracija (2001) padėjo pamatus visos Europos. spalio 10 d. rugsėjo 24 d. – Transporto veiklos pagrindų įstatymas (Aktuali 2005-05-19 redakcija). laivybos laisvės. gruodžio 11 d. LK-636). Lietuvos Respublikos teisės aktų. – Vidaus vandenų laivybos taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m. reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą. 338). o ne uždaros ES vidaus vandenų tinklo sistemos pagrindus. Reino laivybos komisija (CCNR).

pašto vežimo. gegužės 22 d.494).IX-1214. įsakymas Nr. 200.19 įsakymas Nr. Nr. gegužės 26 d. Nr. 6. rugsėjo 14 d. – Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės (1995 m. 2003. padarytą vidaus vandenų transporto. Kodekso nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Pagrindine Lietuvos teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje suderinimo su ES teisės aktais pasekme yra tai. buksyravimo santykius.03 įsakymas IX-1214. uostų veiklos. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos.17 įsakymas Nr. keleivių.06 įsakymas Nr.26. 2001.IX-1942.11.I-1534. Reikia pažymėti. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Šis kodeksas priimtas 1996 m.VIII-1964.VIII-1900 2000. nes į šių vežimų rinką gali ateiti ES šalių vežėjai. reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą 6. BENDROSIOS NUOSTATOS Kodekso paskirtis. I. pakeitimai 1998. taip pat nustato atsakomybę už žalą. – Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (1997 m. Tai sudaro geresnes galimybes plėtoti keleivių vežimus vidaus vandenimis.12. bagažo.– Vidaus vandenų laivų techninio eksploatavimo taisyklės (LR Susisiekimo ministro 1999 m.IX-289. bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.08.12.2.04. įsakymas Nr.09.22 įsakymas Nr.26 įsakymas Nr.2. 357 . kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas.X-1790. krovinių.272). įsakymo Nr. gruodžio 31 d.X-224 ir 2008.05. 2002. 2005.1. Bendrieji Lietuvos Respublikos teisiniai aktai. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės. kad Lietuvos vidaus vandenys tapo atviri kabotažo paslaugoms visiems ES šalių vežėjams. darbo.. 454). Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai. jog LR vidaus vandenų transporto teisės aktai yra suderinti su ES šios srities teisės aktais.11.29 įsakymas Nr.

keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje bei keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimas. Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. savivaldybėms. Vidaus vandenų transporto priemonės. žmonėms.Vidaus vandenų transporto sąvoka. įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas. bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis. skirta laivybai. užsienio valstybėms. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką. nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose. pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas. Keleivių ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais. uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei. Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. 358 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė. reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą. koordinuoja jos įgyvendinimą. Vežti keleivius laivais Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis turi teisę įmonės. Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis. ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. taip pat įmonės. įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje.

d) pateiktuose dokumentuose yra nurodyta klaidingų duomenų. Įmonė. Licencija neišduodama. arba privalo sudaryti sutartį su kita įmone. kad laivai. suteikiantį teisę vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais. nustatyta tvarka.suteikiantį teisę vežti keleivius laivais vidaus vandenimis. privalo atitikti šiuos reikalavimus: a) užtikrinti. siekianti verstis licencijuojama veikla. atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus. 359 . turinčių galiojančius dokumentus. siekianti gauti licenciją. Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia nustatytos formos prašymą bei kitus taisyklėse nurodytus dokumentus. b) pateikiami ne visi dokumentai. taip pat įmonės. kurie patvirtina vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive. taip pat saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą. įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios licenciją verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais. kuri turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka užtikrinti šiam vežėjui saugų plaukiojimą. kurie galėtų organizuoti ir užtikrinti saugų keleivių ir krovinių vežimą laivais. patvirtintų Vyriausybės. c) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai. jeigu: a) įmonė neatitinka aukščiau nustatytų reikalavimų. kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą. Licencijas verstis keleivių vežimu laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje arba verstis keleivių ir krovinių vežimu laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais išduoda Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija licencijavimo taisyklių. įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų. c) laivų. kuriais ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą. Vežti keleivius ir krovinius laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės. b) turėti atitinkamus padalinius (specialistus). Įmonė. įsteigtos bet kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą.

apie tai per 3 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui. nepažeisdami laivybos taisyklių. o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija. organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą. tvarko. 360 . kurie. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas. VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI Vidaus vandenų keliai. ežerai. dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis. tvarko. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė. kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vidaus vandenų kelius valdo. – valdo. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir navigacinių įrenginių juose funkcionavimo valstybinę kontrolę. prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas. negu tos. priežiūrą ir eksploatavimą. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė. nurodant atsisakymo išduoti licenciją priežastis. kurias numato šis kodeksas. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais. naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis ar kitus objektus. kurį skiria savivaldybės institucija. tvarkymą. besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. suderinusi su Aplinkos ministerija. II. taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė. poilsiui bei kitoms reikmėms. trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje. kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.Priėmus sprendimą licencijos neišduoti. Vidaus vandenų kelių naudotojai. prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius. žvejybai. sportui. Tarptautinės sutartys.

užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose.Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos. išdėstytus šiame kodekse. nustatyta tvarka privalo: a) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų. garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių. diukerių ir kt. rekonstrukcijos ir remonto. c) pastačius ir suremontavus tiltus. įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas. Tiltų. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos. Fiziniai ir juridiniai asmenys. negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų. kad vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos statinius. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo projektus. b) sudaryti sąlygas. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus. laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. c) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku. būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį. kuriems priklauso hidroelektrinės. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus. Hidrotechnikos įrenginių. b) įrengti ir aptarnauti įrenginius. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų. Tiltų.) valdytojai privalo: a) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos. antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos. 361 . d) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles. laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų. tiltų. neardyti vandens telkinių vagų ir krantų. atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui. d) prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę. užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą.

įrengti navi-gacijos ženklus. pakrovimo. išvardytų šio straipsnio ankstesnėje dalyje. Prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje.vadinama kranto juosta. žemsiurbėms. statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus. leidžiama: a) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savi-ninkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. laikinai saugoti žvejybos įrangą. Krantinė – nustatyto ilgio. Apsaugos juostos dalis – 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse . stovėti. Uostas – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais. b) neįrengiant nuolatinių statinių. pločio ir leistinų apkrovų 362 . stovėjimo. o kad jie būtų geriau matomi. priskirtų vandens keliams. juos remontuoti. apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus. Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje. išplaukimo vieta. nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus. kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Fiziniai ir juridiniai asmenys. laivų reikmenis. skirta laivams įplaukti. nuosavybės teise priklausančioje valstybei. neturinti visų uostui būdingų požymių. laikyti laivų kietąjį kurą. dokams ir kt. – kirsti medžius ir krūmus. privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių. Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku. įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams. naudojantys kranto juostos iškasenas. iškrauti. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais. pakrauti ir iškrauti laivus. įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą. suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti. valdytojais. pakrauti ir išplaukti. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių. suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais. Uostai ir prieplaukos. iškrovimo.Apsaugos juosta ir kranto juosta.

363 . savivaldybių ir privatūs. suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe. naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis. savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – savivaldybės taryba. žvejybiniai bei pramoginių laivų. mišrieji. naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti. Uostų ir prieplaukų pastatai. statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus. suderinusi su apskrities viršininku. III. pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos nustatyta tvarka. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos. steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas – steigėjas. naudotis uostų ir prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti. mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. įlaipinti ir išlaipinti keleivius. Valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu.hidrotechninis įrenginys. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės. Visų nuosavy-bės formų vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas. Nekomercinės mažųjų. bagažo ir pašto saugumą. greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija. skirtas laivams švartuoti ir krauti. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose teritorijose. mažieji. Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susiiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija. užtikrinti keleivių. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka. krovininiai. keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. krovinių. Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. žvejybos.

krovininis. kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų. ir keltus. naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas. Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys. ir suprojektuotas taip. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas. keltas (keleivinis. mišrus). žvejojantis jūrų vandenyse. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas. vasarnamis. plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės. dokas. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas.5 iki 24 metrų. turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre. krovininis. 364 . Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys. Mažasis laivas – bet kuris laivas. galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių. stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus. stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.pramoginiai. turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį. debarkaderis. kurio korpuso ilgis yra nuo 2. kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse. taip pat laivus. taip pat baidarės. skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras. naudojantis vidaus degimo variklį. pramoginių. sportiniai ir asmeniniai laivai. turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė. kurių keliamoji galia iki 150 kg. restoranas. sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys. techninio aptarnavimo ir kiti) laivas. kad jį sėdėdamas. mažųjų. eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti. plaukiojantis kranas ir kiti). išskyrus laivus. kurių keliamoji galia iki 100 kg. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos. ir burlentės. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis. žemsiurbė. skirtas tik sporto tikslams. techninis (tarnybinis. mokslinio tyrinėjimo.

taikomi techniniai reikalavimai. techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai). Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis patikrinimas. savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. statybos. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai. nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms. 365 . Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių. plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. turistinis plaustas. maudykla ir kiti). Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras. esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. pertvarkymo. papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus.valgykla. Žvejybos laivams. viešbutis.

366 . vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose. Įgula – visų grupių laivų kapitonai. turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Laivų valdytojai. upeiviai. diplomų patvirtinimus. duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą. kuris teisėtai naudojasi laivu. Laivo įgula. žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. IV. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus. kapitonai-mechanikai. kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW. laivavedžiai. upeiviai-motoristai. elektrikai ir laivų. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai. turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose.Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos. sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį. Perleidus nuosavybės teisę į lavą. mechanikai. motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus. žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose. motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. įmonės ar organizacijos. elektromechanikai. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo.

kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės. jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui. žmonėms ir gamtai. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo. Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką. jo įgulos. jas tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga. Savaeigį laivą valdo kapitonas. Diplomų. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką. kad keleiviai. Suderinusi su Susisiekimo ministerija. keleiviams ir įgulai. keleivių bei krovinio saugumą. kuriuos išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus. kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus. nesavaeigį laivą – škiperis. Įgulos nariai į laivą priimami. laivo kapitonas (škiperis) privalo 367 . Palikdamas laivą. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys. o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą. Jo nurodymai. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Laivo kapitonas (škiperis). Kapitonas laivą palieka paskutinis. kapitonas privalo imtis būtinų priemonių. privalomi visiems laive esantiems asmenims. turintys Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui. jei kapitonas (škiperis) sutinka. kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą. Kapitono veiksmai. kilus pavojui laivui.

specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti 368 . Saugi laivyba. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandeyse kontrolė. transporto priemonių. Už pagalbos suteikimą priklau-sančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime. jo kroviniui teikiama. ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai. jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas. pramoginė. gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis. Ženklų įrengimo. Plaukiojimo vaga (farvateris). sanitarijos. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta. įtarę. prieplaukų. kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus. turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis. hidrotechnikos.imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui. Atlyginimas už pagalbos suteikimą. gelbėję žmones. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių. laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą. Asmenys. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose. Laivybos sąvoka. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės. LAIVYBA Vidaus vandenų kelio ženklai. krovinys ar kitas jame buvęs turtas. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą. tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams. techninėmis. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai. žvejybinė. tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. V. uostų. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis. Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė. linijinė ir kitos laivybos rūšys).

kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą. turi būti nurodytas vietos numeris. VI.už nustatytą užmokestį. o kitą bagažą . Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. c) nemokamai vežtis rankinį bagažą. parduotame pradinėje prieplaukoje. Keleivio bilietas. Keleivis turi teisę: a) užimti nurodytą biliete vietą. KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS Keleivio ir bagažo vežimo sutartys. Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. RINKLIAVOS Valstybės rinkliava. o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą. b) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką. Keleivio bilietas .keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. išvykimo data ir laikas. Keleivio teisės. VII.kitais laivais. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija ima Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavas už veiksmus. d) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas . Taisyklėse numatytais atvejais biliete.neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. kaina. kai laivas dėl kokių nors 369 . jei jis neužima atskiros vietos. Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos. susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų dokumentų išdavimu.

nesilaiko nustatytos tvarkos. Bagažo kvitas . c) laikytis nustatytos elgesio tvarkos. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis. pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui. e) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir.bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai. Rasti daiktai. Užsakymas. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Bagažo kvitas. Užsakyme turi būti šie rekvizitai: 370 . Jei keleivis nesumoka už vežimą. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių. daiktų skaičius. pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka. grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą. kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą. VIII. Keleivis privalo: a) sumokėti už vežimą. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės. o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį. KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS Krovinio vežimo sutartis. kurias tvirtina susisiekimo ministras. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Bagažo išdavimas ir saugojimas. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka. Keleivio pareigos.priežasčių negali plaukti. gauti sumokėtus pinigus. b) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. pateikti laivą. svoris ir kaina už vežimą. kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.

įpakavimą (tarą) ir kitos. krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus. c) krovinio pavadinimą. kuriuo vežamas krovinys. kiti du išduodami vežėjui. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. pavardę. Važtaraštis. f) laivo pateikimo vieta. kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija. e) svorio nustatymo būdą. j) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą). Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti: a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą. pavardę. adresą. adresą. d) krovinio kiekį (svorį). b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. f) vežimo sutarties sąlygas. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą. atitinkantį gamtos apsaugos reikalavimus. c) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai. d) krovinio pavadinimas. kiekis (svoris) ir rūšis. k) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą. o 371 . Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. h) krovinio ženklus. Laivas. b) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą. i) krovinio ypatybes. Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui. adresas. rūšį. kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą. g) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.a) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė. turi atitikti minimalius techninius reikalavimus. e) laivo pateikimo laikas. g) krovinį lydinčiuosius dokumentus. Laivo parengimas. adresas.

Krovinio pakrovimas ir iškrovimas. Vežėjas. bet ne vėliau 372 . Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta. kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis. Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui. Krovinys laikomas priimtu vežti. kai vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą. pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje. pakrovimo ir iškrovimo terminai. Krovinio vežimo. siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams pasirengti. Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. ar krovinių pakrovimas. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju. Vežėjas privalo tikrinti. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.jo įgula turi būti sukomplektuota taip. išdėstymas. tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas. vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte. jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Pranešimas apie krovinio pristatymą. Krovinio peradresavimas. Krovinio priėmimas. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis. Krovinio vežimo. kad krovinys netinkamas vežti. privalo tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis. apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir patvirktinta siuntėjo bei vežėjo parašais. įtraukti į važtaraštį. pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos. vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę. kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus. nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui.

Krovi-nio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį. Krovinio išdavimas. b) krovinio įpakavimo (taros). arba nesilaikant greitai gen-dančių krovinių pristatymo termino. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais. Išduodamas krovinį gavėjui. c) krovinio kiekį (svorį). Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį. Jeigu perduodant krovinį gavėjui. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamomis. kyla ginčų dėl krovinio plombų. uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui. buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai. kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės. po laivo atvykimo į paskirties punktą. Krovinys laikomas perduotu gavėjui. trukusių ilgiau kaip 24 val. atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą. krovinio plombas. hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus. jų būklę. Krovinio saugojimas. konteinerių būklę. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas 373 .. pažeistomis plombomis. vežėjas kartu su gavėju tikrina: a) jeigu krovinys plombuotas. kviečiamas ekspertas. užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas. vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių.kaip per 12 val. kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę. Išduodamas krovinį. arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų. krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio).

b) nustatyti. IX. BUKSYRAVIMAS Buksyravimo sutartis. apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę. Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus. o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui. c) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui. stūmimą arba manevrą.. nesavaeigiam laivui išsaugoti. Pašto vežimo sutartis. Pavojingų krovinių vežimas. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką. o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį. Įvykus avarijai. iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys.). Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas. Nesavaeigių laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus. priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus. Buksyruojančio laivo valdytojas. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai. apie tai nurodoma 374 . avarijai likviduoti. sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose. jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais. buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą. privalo: a) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę. faksogramomis ir kt.nutraukiamas ilgiau kaip 48 val. Buksyravimo pasibaigimas. ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui. Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka. Laivų įgulos pavaldumas. telefonogramomis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui. taip pat atlikti manevrą. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu. atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo. privalo atlyginti keleiviui žalą. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Vežimu laikomas laikotarpis. žalą. jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos. Atsakomybė už pavėluotą vežimą. perkrovimą ar perdavimą. Žala. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios. privalo atlyginti keleivio. atlyginama pagal Civilinį kodeksą. padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu. Atsakomybė už žalą. tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu. Vežėjas. per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai. uoste. padarytą didesnio pavojaus šaltinio. bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą. atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti. Žala.sutarties atlikimo akte. Vežėjas. ATSAKOMYBĖ Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu. prieplaukoje ar kitoje vietoje. Žalos. priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą. padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo. jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos. o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas. ar jis buvo laive. krovinio. atlyginimas. ar stovėjo. jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą. Vežimo terminas laikomas nepažeistu. negu nustatyta įstatymų. padarytą laivams ar kitam turtui. padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei. pažeidęs vežimo terminą. padarytą susidūrus laivams. Susidūrus laivams. Vežėjas atsako už žalą. jeigu nėra įrodymų. kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu. Negautos pajamos neatlyginamos. X. neatsižvelgiant į tai. Vežėjas. trūkumą ar sužalojimą. atsako už žalą. trūkumo ar sužalojimo. gali būti nustatyta didesnė atsakomybė. atlygina laivo 375 . ar laivas plaukė. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas.

Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas. Atsakomybė už laivo prastovą. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą. kylančiam iš vežimo sutarties. Atsakomybė už žalą. pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas. 376 . Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimą. ar dėl dokumentų. Vidaus vandenų transporto priemonių bei vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo. tyčinis vandens kelių. padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais. krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas. kylančių iš vežimo sutarties. laivų. atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą. Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu. kad vežėjas jos nepatenkino.valdytojas. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties. šalys gali nustatyti netesybas. neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus. atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą. juose esančių įrenginių. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka. Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo. Ieškiniui. pareiškiami teismui. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. laikoma. kelių valdytojai. Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas. kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams. solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Žalą. susijusių su pervežimu. signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas. padarytą tretiesiems asmenims. Žalą. krovinio siuntėjai ir gavėjai. Keleiviai. Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų pažeidimą. taip pat saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. dėl ko įvyko laivo prastova. padarytą keleiviams. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas. Ieškiniai dėl reikalavimų. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.

2. Kokios hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos? 4. Kas pakrauna ir iškrauna krovinį? 6. taikoma įstatymų numatyta civilinė. BENDROJI DALIS Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių 377 . Vidaus vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis. įsakymu Nr. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės Šios taisyklės priimtos 1998 m. jei laivui gręsia neišvengiama žūtis? 9. įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo. sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą. Kontroliniai klausimai 1. žemės ūkiui ar gyvajai gamtai. avariją ar kitas sunkias pasekmes. Kokių priemonių turi imtis kapitonas. pasekmių likvidavimo išlaidas. kenksmingomis žmonių sveikatai.2. Apibūdinti „farvaterį“. laivo katastrofą. 3.146. Apibūdinti „vidaus vandenų kelią“. Kas valdo savaeigį laivą ir kas – nesavaeigį? 8. 5. I. užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.sužalojimas. taip pat avarijų. Kas vidaus vandenų transporte priklauso valstybei ir kas – savivaldybėms? 2. 10. balandžio 16 d. taip pat blogas jų remontas. Juridinis ar fizinis asmuo. Kas atlieka valstybinę laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose kontrolę? 7.. Apibūdinti „uostą“. privalo atlyginti žalą. „prieplauką“ ir „krantinę“. Kokie uostai ir prieplaukos gali būti pagal darbų pobūdį? 6. administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms.

inžinerinių tinklų. Šiose taisyklėse nurodyti pagrindiniai vidaus vandenų kelių parametrai. vidaus vandenų kelias – tai laivybai tinkamos upės. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikmės bei ateityje numatomus eksploatuoti vidaus vandenų kelius. Nr. tinkanti tam tikros grimzlės laivams ir pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapyje. dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis. kuri eina farvaterio viduriu. laivybos farvaterio ašis – sutartinė linija. pareigos ir tarpusavio santykiai. 4.. Žin. turintis pavadinimą. apsaugos bei naudojimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. 3. 7. jų palaikymo tvarka. arba linija. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklai – kranto gairės bei plaukiojantys įrenginiai (plūdurai).priežiūros. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zona – tai teritorija arba akvatorija. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerijos paskirtas vidaus vandenų kelių valdytojas. kuriuose yra įrengti navigacijos ženklai ir kurie pažymėti locmanų žemėlapiuose. kurioje pastatytas ir aptarnaujamas navigacijos ženklas. 1119. laivybos farvateris – tai vidaus vandenų kelio juosta. įgulą ir valstybės vėliavą. vandenų kelių valdytojų ir naudotojų teisės. laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys. ryšių kompleksas. navigacijos ženklų. laivų remonto įrenginių. 6. judėjimo juosta – laivybos farvaterio dalis tarp laivybos farvaterio ašies ir dešiniojo arba kairiojo krašto. vandenų kelių infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių. 5. 1995. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso nuostatomis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos 1995 08 14 nutarimas Nr. suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija 378 . 73-1709). ežerai. reguliuojantys ir informuojantys apie laivybos sąlygas. Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos: 1. o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus tvirtina Susisiekimo ministerija. 2. pažymėta navigacijos ženklais. 8.

Žin. Pagrindinės direkcijos funkcijos: a) vidaus vandenų kelių priežiūra. II. prieplaukas ir kitą vidaus vandenų kelių infrastruktūrą. d) laivų vedimo vidaus vandenų keliais (locmanų paslaugos) organizavimas. Nr. Susisiekimo ministerija savo kompetencijos ribose leidžia teisės aktus. 12-284). Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį. laivų remonto įrengimus. Direkcija valdo visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių objektus: žemę. kurios riba nustatomos Vyriausybės Patvirtinta tvarka. 18.. įrengti navigacijos ženklus. 1998. 379 . skirtą vandens transporto poreikiams. Kranto juostos savininkai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas. susijusią su vidaus vandenų kelių naudojimu. priskirtų vandenų keliams. valstybės turto ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir saugojimas. apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus. b) rinkliavų už naudojimąsi vidaus vandenų keliais rinkimas. Apsaugos juostos dalis – 20 m pločio žemės juosta nuo vandens ribos arba kranto briaunos stačiose pakrantėse – vadinama kranto juosta. Jei vandenų kelias įrengtas upėje. reguliuojančius veiklą. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ VALDYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius valdo Susisiekimo ministerijos įgaliota Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija). krantines. suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės valdytoju – kirsti medžius ir krūmus. o ežeruose. kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. tvenkiniuose ir Kuršių mariose – 150 m pločio vandens paviršiaus juosta pagal pažymėtą farvaterį. o kad jie būtų geriau matomi. jo reikmėms perduodamas visas upės plotas. susijusiems su vidaus vandenų keliais. naujų vidaus vandenų kelių įsisavinimas ir statyba. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę vandens telkinių.(Susisiekimo ministerijos 1998 01 20 įsakymas Nr. c) dalyvavimas vykdant laivų ir žmonių gelbėjimo darbus vidaus vandenų keliuose bei gelbėjimo darbus potvynių metu ir potvynių padarinių likvidavime. uostus.

reglamentuojančių vidaus vandenų kelių ir vidaus vandenų transporto veiklą. aukštis) neatitinka nustatytų vidaus vandenų kelio matmenų. besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. 380 . eidami pareigas. ypač gilinimo ir reguliavimo darbų vykdymo ruožuose. Iškilus būtinumui plaukti didesnių matmenų laivams arba jų sąstatams. Kilusius ginčus tarp Direkcijos pareigūno ir vidaus vandenų kelio naudotojo nagrinėja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. f) teisės aktų. poilsiui bei kitoms reikmėms. kur būtina naudotis locmanų paslaugomis. g) vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių laikymosi kontrolė. laiką ir sąlygas. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS Vidaus vandenų kelių naudotojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. sportui.e) Lietuvos Respublikos įstatymų. gali dėvėti uniformą. Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus vandenų kelių klasifikaciją (IV tarptautinė klasė) leidžiama plaukioti šių matmenų laivams ir laivų sąstatams: L = 100 m. B = 10 m. projektų rengimas. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Direkcija nustato kelio ruožus. Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų vidaus vandenų kelių klausimais vykdymo kontrolė. suderinę su vidaus vandenis hidrotechnikai. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose neleidžiama eksploatuoti laivų arba jų sąstatų. plotis. kiekvienas atvejis derinamas su kelių valdytoju. Direkcijos darbuotojai informuoja laivų savininkus apie vidaus vandenų kelių eksploatacijos sąlygas ir laikinus plaukiojimo apribojimus. Direkcijos darbuotojai. kurie. žvejybai. kurių jėgainės galia pagal Upių laivų klasifikacinės institucijos reikalavimus neatitinka laivo keliamosios galios. Direkcijos darbuotojai turi teisę sustabdyti laivą ar laivų sąstatą ir perspėti laivo kapitoną (škiperį). III. kad pagal jų turimą informaciją šio laivo matmenys (grimzlė. ilgis. Vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai kontroliuoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

pakrovimo – iškrovimo punktų tvarko uostų. žiemos uostuose.Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų. žiemojimo vietų. plūdu-riuojančių tiltų įrengia. Tiltų. Uostus. punktų savininkai arba pagal sutarti paveda šiuos darbus vykdyti Direkcijai (Vidaus vandenų kelių valdytojui). reikalavimus. Direkcija navigacijos laikotarpiu vykdo vandenų kelių darbus. reidų. vandens paėmimo įrenginių nuotekų išleistuvių. IV. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos ir šių taisyklių bei kitų teisės aktų. Vidaus vandenų transporto objektai privalo neteršti vandens telkinių. prieplaukų. kurie užtikrina nustatytus vidaus vandenų kalių matmenis ir tuo sudaro palankias sąlygas laivybai. Laivybos signalizacijos ženklus ant tiltų. juos apšviečia šių įrenginių savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimus. inžinerinių komunikacijų ar kitų statinių vidaus vandenų keliuose arba jų apsaugos zonoje projektai turi būti suderinti su vidaus vandenų kelių valdytoju. nepažeisti kitų vandens naudotojų teisių. negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų. povandeninių ir antvandeninių komunikacijų bei kitų statinių savininkai privalo įrengti ir pagal laivybos taisyklių reikalavimus eksploatuoti bei tinkamai apšviesti signalinius ženklus. prižiūri. reglamentuojančių vidaus vandenų kelių naudojimo tvarką. į priėmimo komisiją turi būti kviečiamas vidaus vandenų kelių valdytojo atstovas. jų akvatorijas ir reidus prižiūri bei palaiko tinkamas laivybai sąlygas jų savininkai. reiduose savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja krantinių. povandenines ir antvande-nines komunikacijas. prieplaukų. Direkcija pagal laivų 381 . prieplaukas. laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų. neardyti vagų ir krantų. reidų savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus. Tiltų. Navigacijos ženklus perėjose prie prieplaukų. uostų akvatorijose. Pastačius tiltus. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TVARKYMAS Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius tvarko Direkcija. Priėjimus prie uostų akvatorijų. vandens paėmimo ir išleidimo įrenginius ar juos rekonstravus. uostų. povandeninių ir oro komunikacijų.

b) kasdieninę operatyvinę informaciją (arba biuletenį). taip pat navigacijos kliūtis. c) reidų ribas.t. Farvaterio ženklinimo darbai – tai navigacijos ženklų pastatymas ir aptarnavimas. vandens matavimo stočių lygiai. Navigacijos ženklai ir šviesos rodo: a) laivybos farvaterio ribas. Visi vidaus vandenų kelių naudotojai ar kiti ūkio subjektai. bei reguliuoja laivų leidimą per plūduriuojančius tiltus. gylių matavimas ir tralavimo darbai. b) tiltų angas. laivybos ypatumus kelio ruožuose. c) skubius pranešimus apie staigiai pasikeitusias laivybos sąlygas. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklės. kuriuose laivavedžiai turi imtis papildomų atsargumo priemonių. norintys gauti šiose taisyklėse nurodytą informaciją. tuo užtikrindama vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai ir jų garantinius matmenis. V. Farvaterio ženklinimo darbus vykdo Direkcijos navigacijos tarnyba. laivybos kompanijų bei kitų laivų savininkų informavimas apie laivybos sąlygas ir jų pakitimus. atsiradusias kliūtis ir t.: patilčių aukščiai. b) vagos valymas ir gilinimas. Vandenų kalių priežiūros darbams priskiriama: a) navigacijos ženklų priežiūra. sudaro sutartis su Direkcija. jų apšvietimas. VIDAUS VANDENŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI Direkcija visą navigacijos laiką vykdo vidaus vandenų kelių priežiūros darbus. siekiant sudaryti saugias laivybos sąlygas. Joje nurodomi vidaus vandenų kelių matmenys kiekvieną dieną 8 val.savininkų ir kitų vandenų kalių naudotojų paraiškas teikia šią informaciją apie vidaus vandenų kelių laivybos sąlygas: a) vidaus vandenų kelių locmano žemėlapius. c) vagos reguliavimas. Lietuvos vidaus 382 . skirtas laivams ir sieliams perplaukti. d) vagos dugno ir krantų valymas nuo kliūčių. leidžiamus kas 10–15 metų ir pagal poreikį kasmet koreguojamus. sustojimo vietas. pagrindinių techninio laivyno objektų darbo vieta ir kitos laivavedžiams būtinos žinios. perduodama radijo ryšio priemonėmis.

vandenų kelių navigacijos ženklai ir navigaciniai žiburiai privalo atitikti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus ir veikiančius standartus. 2. Saugomose teritorijose uostų ir prieplaukų akvatorijų ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija. 383 . Kaip skirstomi vidaus vandenų keliai? 3. Kokių matmenų laivams leidžiama plaukioti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais? 6. Kas priskiriama vidaus vandenų kelių priežiūros darbams? 6. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos: Akvatorija – uosto ar prieplaukos vidaus vandenų plotas. Lietuvos vidaus vandenų keliuose naudojama šoninė navigacinio ženklinimo sistema. savivaldybės taryba. jų steigimą. Kontroliniai klausimai 1. kuris kitu teisėtu pagrindu valdo uostą (prieplauką). Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja reikalavimus uostams ir prieplaukoms. registravimą ir dokumentų išdavimą.21 įsakymo Nr. suderinusi su apskrities viršininku (savivaldybės uostams). Kokios Direkcijos funkcijos? 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai Šie nuostatai priimti 2005 m. LR Vyriausybės nutarimu Nr. Apibūdinti „laivą“.09.903 Bendrosios nuostatos. o Kuršių mariose – navigacinis ženklinimas pagal Tarptautinės švyturių tarnybų asociacijos A regiono taisykles.1057. pramoginių ir sportinių laivų prieplaukoms. pakeitimai 2008.3. Kokius objektus valdo Vidaus vandenų kelių direkcija? 4. spalio 3 d. Šių Nuostatų reikalavimai netaikomi nekomercinių mažųjų. Uosto (prieplaukos) valdytojas – uosto (prieplaukos) savininkas arba asmuo.2. arba steigėjas. kurio ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu (valstybiniams uostams). suderinęs su apskrities viršininku ir savivaldybe (privatiems uostams).

prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti iš vidaus vandenų 384 . uostų ir prieplaukų esamos būklės patikrinimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. saugią laivybą ir aplinkos apsaugą atsako uosto (prieplaukos) valdytojas (toliau – valdytojas). Vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimas – dokumentas. patvirtinantis.105-2393) ir šiais Nuostatais.Uosto pažymėjimus. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. kurie gali daryti poveikį saugos laivybos uoste ar prieplaukoje ir jų prieigose užtikrinimui. Uoste turi būti: a) įrengtos krantinės. kurie neturi vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimo (toliau – uosto pažymėjimas) arba vidaus vandenų prieplaukos registravimo pažymėjimo (toliau vadinama – prieplaukos pažymėjimas). 1996. Reikalavimai uostui. Prieplaukos pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti prieplaukoje. kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras. Valdytojas privalo raštu informuoti Susisiekimo ministeriją ir Inspekciją apie numatomus statybos ir remonto darbus akvatorijoje ir krantinėse. išduoda Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija). Jis privalo laiku ir savo lėšomis atlikti akvatorijos gilinimo. Nr. remontuoti krantines ir kitus statinius. Už saugią uosto ar prieplaukos veiklą. įregistruotas ir atitinka nustatytuosius reikalavimus. išduoda Susisiekimo ministerija.Vidaus vandenų uosto registravimo pažymėjimas – dokumentas. uostų ir prieplaukų pažymėjimų dublikatų išdavimą. navigacijos. valymo darbus. įregistruota ir atitinka nustatytuosius reikalavimus. patvirtinantis. ir suteikiantis teisę naudoti ją pagal paskirtį. hidrotechnikos ir radijo ryšio sistemų pakeitimus. Už uostų ir prieplaukų registravimą. ir suteikiantis teisę naudoti jį pagal paskirtį. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu (Žin. Prieplaukų pažymėjimus. kurių pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras. kad uostas nustatytąja tvarka įsteigtas.. Uosto pažymėjimas arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija turi būti uoste. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus arba prieplaukas. kad prieplauka įsteigta.

385 . h) atitinkami priėmimo įrenginiai. laipinti iš jų ar į jas keleivius. užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės. užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo. g) krovinių sandėliavimo vietos. d) radijo ryšio įrenginiai. e) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai. f) krovinių krovimo iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas įrenginiai ir transportavimo priemonės. i) atitinkamos kvalifikacijos specialistai. darbų saugą ir krovinių saugumą. užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės. e) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo. c) navigacijos priemonės. c) navigacijos priemonės. laipinti iš jų ir į jas keleivius. galintys užtikrinti uosto veiklą. Reikalavimai prieplaukai. d) radijo ryšio įrenginiai. bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos. telekomunikacijų galiniai įrenginiai ar kitokio ryšio priemonės. prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti iš vidaus vandenų transporto priemonių ir į jas krovinius. b) atitinkamas uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis. užtikrinantis saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir manevravimą jame. taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis tos vietovės tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis. b) atitinkamas gylis prie krantinės. Keleiviniame ar mišriame uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio. Prieplaukoje gali būti įrengta krovinių sandėliavimo aikštelė. Prieplaukoje turi būti: a) įrengta stacionari ar plaukiojanti krantinė (debarkaderis). saugią laivybą uoste bei jo prieigose. telekomunikacijų galiniai įrenginiai ir kitokio ryšio priemonės. kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai.transporto priemonių arba į jas krovinius.

filialai (toliau – steigėjas). išduoda prieplaukų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų prieplaukų. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. galintys užtikrinti prieplaukos veiklą. kad uosto steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. Inspekcija. siekiantys įsteigti uostą. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. c) pažymą. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir šiais Nuostatais. f) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Uostų ir prieplaukų steigimas ir registravimas. Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. registravimo sąrašą. kad uosto steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai uostas steigiamas vidaus vandenų keliuose). Fiziniai ir juridiniai asmenys. nesvarbu. g) uosto teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais. h) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus). jeigu radijo dažniui 386 . kokia jų nuosavybės forma. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. registravimo sąrašą. pateikia Susisiekimo ministerijai šiuos dokumentus: a) prašymą leisti steigti vidaus vandenų uostą. Prieplauka turi atitikti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.f) atitinkamos kvalifikacijos specialistai. e) Inspekcijos išvadas apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose. išduoda uostų pažymėjimus ir tvarko visų įsteigtų uostų. d) pažymą. nesvarbu. Susisiekimo ministerija. filialai. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. darbų saugą ir krovinių saugumą. saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose. kokia jų nuosavybės forma. b) vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą. Uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Uostas laikomas įsteigtu nuo jo įrašymo į įsteigtų uostų registravimo sąrašą dienos. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. d) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento arba jam pavaldžių įstaigų pažymą apie prieplaukos atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. jeigu tokie radijo dažniai (kanalai) naudojami ir radijo dažniui (kanalui) naudoti tokio leidimo reikia. patvirtinančio prieplaukos teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą. b) pažymą. kurio pavyzdį tvirtina susisiekimo ministras. Nustačius. Nustačius. Steigėjui nesumokėjus valstybės rinkliavos. patvirtinančio uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymą. uosto pažymėjimas neišduodamas. įsisteigusių Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse. ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų prieplaukų registravimo sąraše. uosto steigėjui išduodamas uosto pažymėjimas. gavusi dokumentus. kurių reikia uostui įsteigti. Steigėjui 387 . kad prieplauka atitinka šių Nuostatų reikalavimus. siekiantys įsteigti prieplauką ir gauti prieplaukos pažymėjimą. kad uostas atitinka šių Nuostatų reikalavimus. ir padarius atitinkamą įrašą įsteigtų uostų registravimo sąraše. surašo vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą.(kanalui) naudoti tokio leidimo reikia. kad prieplaukos steigimas suderintas su vidaus vandenų kelių valdytoju (kai prieplauka steigiama vidaus vandenų keliuose). kopiją. filialai. Susisiekimo ministerija. i) dokumento. f) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus). patikrina prieplauką. Lietuvos Respublikoje įsteigti įmonių. Inspekcija per 15 darbo dienų išnagrinėja gautus dokumentus. Fiziniai ir juridiniai asmenys. prieplaukos steigėjui išduodamas prieplaukos pažymėjimas. g) dokumento. pateikia Inspekcijai šiuos dokumentus: a) prašymą leisti steigti prieplauką. c) pažymą. kad prieplaukos steigimo projektas suderintas su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. per 20 darbo dienų peržiūri juos ir patikrina uostą. e) prieplaukos teritorijos detalųjį planą ir akvatorijos planą su nurodytais gyliais. kopiją.

steigėjo prašymu išduodamas naujas pažymėjimas. valdytojo vardas. pavardė. Susisiekimo ministerija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą ir išduoti naują pažymėjimą. fakso numeris (kai valdytojas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai valdytojas – juridinis asmuo). originalus. patvirtinančių uosto paskirties arba uosto duomenų pakeitimus. telefono ar fakso numeriui (kai steigėjas – fizinis asmuo). dokumentų išdavimo data ir numeriai. steigėjo adresui. uosto ar prieplaukos steigimo data. adresas. juridinio asmens pavadinimui ir rekvizitams (kai steigėjas – juridinis asmuo) arba valdytojui. Inspekcija turi per 10 darbo dienų išnagrinėti prašymą. telefono numeris. originalus. prieplaukos pažymėjimas neišduodamas. Tam reikia pateikti atitinkamai Susisiekimo ministerijai arba Inspekcijai dokumentų. adresas. telefono numeris. fakso numeris (kai steigėjas – fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir rekvizitai (kai steigėjas – juridinis asmuo). surašyti vidaus vandenų prieplaukos esamos būklės patikrinimo aktą ir išduoti naują prieplaukos pažymėjimą. Inspekcija kas penkeri metai nuo uosto registravimo dienos atlieka šio uosto kompleksinį patikrinimą ir patikrinimo aktą su išvadomis ir pasiūlymus pateikia Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija turi per 5 darbo dienas išnagrinėti prašymą ir išduoti naujus uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą. asmens kodas. adresas. 388 . Pasikeitus uosto paskirčiai arba uosto duomenims. patvirtinančių prieplaukos paskirties arba prieplaukos duomenų pakeitimus. pavardė. originalus. Tam reikia pateikti Susisiekimo ministerijai vidaus vandenų uosto esamos būklės patikrinimo aktą. Pasikeitus uosto ar prieplaukos pavadinimui. steigėjo prašymu išduodami nauji uosto pažymėimas ar prieplaukos pažymėjimas. Prieplauka laikoma įsteigta nuo jos įrašymo į įsteigtų vidaus vandenų prieplaukų registravimo sąrašą dienos. Pasikeitus prieplaukos paskirčiai arba prieplaukos duomenims. patikrinti prieplauką. Inspekcijos išvadą apie saugios laivybos užtikrinimą uoste ir jo prieigose ir dokumentų. asmens kodas. patvirtinančių nurodytus pakeitimus. uosto ar prieplaukos pavadinimas. Tam reikia pateikti Inspekcijai dokumentų. paskirtis.nesumokėjus valstybės rinkliavos. steigėjo vardas. Sąrašuose įrašomi šie duomenys: įrašo numeris. steigėjo prašymu išduodamas naujas prieplaukos pažymėjimas.

jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. 389 . Susisiekimo ministerija turi teisę esant Inspekcijos teikimui arba savo iniciatyva: a) sustabdyti ar panaikinti uosto pažymėjimo galiojimą. krovinių ir bagažo saugumą. jeigu laivybos saugumas prieplaukoje ir jos prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. reikalavimus. nurodžius atsisakymo priežastį (trūkumus). neatitinka šių Nuostatų 14 ir 17 punktų reikalavimų. reglamentuojančių saugią laivybą. ar uostai ir prieplaukos atitinka teisės aktų. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija pagal kompetenciją turi teisę atsisakyti išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą. b) nustačiusi šiuose Nuostatuose nurodytų reikalavimų pažeidimus. jeigu dokumentai. c) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti prieplauką. Susisiekimo ministerijos ir inspekcijos teisės. keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. kai ji atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus. Atsisakius išduoti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą. apie tai per 5 darbo dienas raštu pranešama steigėjui. Pašalinęs trūkumus steigėjas gali pakartotinai kreiptis atitinkamai į Susisiekimo ministeriją arba Inspekciją šių Nuostatų nustatyta tvarka. Inspekcija turi teisę: a) tikrinti. Atsisakymas išduoti pažymėjimus. reglamentuojančių saugią laivybą. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas išduoda pažymėjimo dublikatą su žyma „dublikatas“. reikalavimus. kurių reikia uostui arba prieplaukai įsteigti. ir šių Nuostatų reikalavimus. keleivių. d) teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl leidimo laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą. kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus.Uosto pažymėjimą ar prieplaukos pažymėjimą praradęs jų turėtojas privalo apie tai paskelbti viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ir pateikti motyvuotą paaiškinimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai. reglamentuojančių saugią laivybą. sustabdyti ar panaikinti prieplaukos pažymėjimo galiojimą arba teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl uosto pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

b) leisti laikinai ne ilgiau kaip 6 mėnesius naudoti uostą. krovinių ir bagažo saugumą. Nustatytuoju laiku nepašalinus pažeidimų. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdytas. c) per nustatytąjį laiką nepašalinami pažeidimai. b) pakartotinai per vienerius metus nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas 390 . galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas. krovinių ir bagažo saugumą. keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. b) pažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų. reglamentuojančių saugią laivybą. Panaikinusios uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. kai jis atitinka ne visus šių Nuostatų reikalavimus. Nustatytuoju laiku pašalinus pažeidimus. jeigu laivybos saugumas uoste ir jo prieigose atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. keleivių. uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas panaikinamas atitinkamai Susisiekimo ministerijos ar Inspekcijos sprendimu. Šis laikas gali būti pratęstas motyvuotu steigėjo prašymu. c) uosto arba prieplaukos veikla kelia pavojų aplinkai arba žmonių sveikatai. ir šių Nuostatų reikalavimai. dėl kurių uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas sustabdytas. Uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas. reikalavimus. Susisiekimo ministerija ar Inspekcija per 5 darbo dienas raštu praneša apie tai steigėjui ir valdytojui ir nustato laiką. jeigu: a) uosto arba prieplaukos veikla buvo nutraukta ilgiau kaip 6 mėnesius arba nebuvo pradėta per 6 mėnesius nuo uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo išdavimo dienos. ir šių Nuostatų reikalavimai. Uosto pažymėjimo arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas. uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. keleivių. jeigu: a) uosto ar prieplaukos steigėjas pateikia prašymą panaikinti uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. keleivių aptarnavimą ir krovinių apdorojimą. reglamentuojančių saugią laivybą. per kurį turi būti pašalinti pažeidimai. Sustabdžiusios uosto arba prieplaukos pažymėjimo galiojimą. reglamentuojančių saugią laivybą.

Šios Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – vežėjams). Vežėjai privalo laiku pateikti keleiviams reikalingą informaciją. Šios Taisyklės reguliuoja keleivių ir bagažo vežimą vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje. privalo per 15 darbo dienų grąžinti uosto pažymėjimą arba prieplaukos pažymėjimą atitinkamai Susisiekimo ministerijai ar Inspekcijai.praneša apie tai steigėjui. Kas turi būti prieplaukoje? 6.2. Steigėjas. gavęs tokį pranešimą. besinaudojantiems šiomis priemonėmis (toliau – keleiviams). Kas sudaro vidaus vandenų uosto infrastruktūrą? 2. kurią išduoda Susisiekimo ministerija ar savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. nedelsdamas šalinti pasitaikančius trūkumus. plaukiančių laivais. prieplaukų darbuotojai. maksimalius patogumus prieplaukose.4. nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. laivų įgulų nariai. tvarkingai bei estetiškai apipavidalinti laivą. uostų arba prieplaukų pažymėjimų galiojimo sustabdymą. Vežėjo laivo įgulos personalas privalo būti mandagus ir paslaugus keleiviams. Kas turi būti uoste? 3. naudojantiems keleiviams ir bagažui vežti pritaikytas vidaus vandenų transporto priemones. galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. uostuose ir laivuose. Susisiekimo ministerija arba Inspekcija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ informaciją apie išduotus uostų pažymėjimus arba prieplaukų pažymėjimus. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių. keleivių ir vežėjų pareigas. Jos nustato keleivių vežimo tvarką. Uostų. saugumą. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės Bendroji dalis. registruotas Lietuvos Respublikoje. bei asmenims. Vežėjai gali užsiimti vidaus vandenų transporto ūkine veikla tiktai įsigiję verslo licenciją. Kontroliniai klausimai 1. teises ir atsakomybę. atliekantys 391 .

Transporto priemonės įgulą sudaro kapitonas ir kiti įgulos nariai. jei pasitaiko nepalankios vandens kelio bei meteorologinės sąlygos arba kitos sąlygos. keltų eismą galima laikinai nutraukti. keleivių bei bagažo saugumą. 9. Privalomą įgulos sudėtį nustato tarnybos laivuose taisyklės. nepriklausančios nuo vežėjo.keleivių vežimas tarp miestų arba kitų gyvenamųjų vietovių respublikos teritorijoje didesniu kaip 150 km nuotoliu. 8. jo įgulos. Miesto maršrutai – keleivių vežimas miesto ribose. Tarptautiniai maršrutai – keleivių vežimas tarp respublikos teritorijoje esančių ir kaimyninių valstybių prieplaukų bei uostų pagal tarpvalstybines sutartis. 5. gali dėvėti tvarkingas su skiriamaisiais ženklais uniformas. Keleivių vežimas – tai vežimas vidaus vandenų transporto priemonėmis – laivais. Laivo kapitonas vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo. Uostas – tai vidaus vandenų ekvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais bei įrenginiais. remontuoti.tarnybines pareigas. 2. iškrauti. 6. 7. miesto. Tarpmiestiniai maršrutai . Vežėjas privalo apie tai 392 . Reguliarus laivų. tarpmiestiniai ir tarptautiniai maršrutai. Įgula – vidaus vandenų transporto priemones aptarnaujantys darbuotojai. jungiantys vienos upės (vandens telkinio) krantus. Jo nurodymai. pakrauti ir išplaukti. kuriam leidžiama vežti keleivius. skirta laivams įplaukti. keltais. stovėti. Prieplauka – tai specialiai prie kranto įrengta laivų priplaukimo ir sustojimo vieta. patvirtintas įmonių valdybų sprendimais. privalomi visiems jame esantiems asmenims. priemiestiniai. Keleiviams vežti organizuojamos perkėlos. Maršrutinių laivų. keltų eismas organizuojamas bet kuriuo maršrutu pagal patvirtintą tvarkaraštį. 3. suderinus su miesto ar rajono valdyba. 4. Vežėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo. Perkėla – tai pervežimai. bagažą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. kuriais siekiama garantuoti saugumą ir palaikyti laive tvarką. Apibrėžimai: 1. Maršrutų organizavimas.

dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas. turi būti laivų. nurodyta išvykimo data ir laikas. Apie naujų maršrutų pradėjimą ir veikiančių baigimą bei pakeitimą keleiviams pranešama prieš 5 dienas skelbimais visose maršruto prieplaukose. atsakingam už keleivių įlaipinimą. yra nustatyto pavyzdžio. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui. taip pat miesto. perduotas kitam asmeniui. Biliete turi būti jį pardavusios įmonės spaudas. kurie būna dviejų rūšių: vardiniai (konkrečiam asmeniui) ir nevardiniai (pateikėjui).pranešti atitinkamo rajono ar miesto savivaldybei ir skelbti šią informaciją vietinėje spaudoje. išvykimo ir paskirties prieplaukos pavadinimas. kurį privalo turėti kiekvienas keleivis. Jeigu vietoje tvarkaraštyje numatyto laivo į reisą siunčiamas laivas su didesniais patogumais (greitaeigis). ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus. pradinėje prieplaukoje – vietos numeris. keltų plaukiojimo tvarkaraščiai. tai keleiviai. Prieplaukose. vežėjai privalo laikytis nustatytos tvarkos patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių. Keleivio bilietas – tai keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. turi teisę juo plaukti be 393 . Pametus mėnesinį bilietą. Vykimui į darbo arba mokymosi vietą asmenims gali būti parduodami mėnesiniai lengvatiniai bilietai. negalioja. Apie laikinus pakeitimus keleiviai informuojami tokia pat tvarka. pirkusieji bilietus iki pranešimo apie laivo pakeitimą. Pagal įmonių ir organizacijų paraiškas parduodami vienkartiniai (grupiniai) bilietai konkretiems maršrutams. Vardinis bilietas. nurodytos darbuotojų pavardės. į kurį jis parduotas. Nustatydami bilieto kainą. numeruotas. grąžinimas. nustatančių keleiviams lengvatas. mokant grynais pinigais arba pervedimu per banką. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas. jis atimamas kontroliuojančių asmenų. ištraukos iš šių Taisyklių bei iš teisės aktų. Mėnesiniai bilietai neduoda teisės nemokamai vežti bagažą Mėnesiniai vardiniai bilietai negali būti perduodami kitiems asmenims. kuriose yra bilietų kasos. Informacija prieplaukose. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir parodyti jį laivo įgulos nariui. suteikiantis teisę plaukti laivu ar keltu ir vežti rankinį bagažą. Bilietų pardavimas. rajono spaudoje. atspausdintas valstybine kalba.

Bilietų pardavimas į tos pačios dienos visus reisus pradedamas nuo kasų atidarymo ir nutraukiamas likus 15 minučių iki tarpmiestinio maršruto. nepriklausomai nuo laivo tipo. kas jam pardavė bilietą (kasa. LR Seimo nariams. suteikiančius teisę įvažiuoti į šiuos rajonus. esančias pasienio zonose. nėščioms moterims. parduotieji bilietai galioja plaukti kitais to paties vežėjo laivais. privalo turėti dokumentus. plaukiančiais ta pačia kryptimi. Keleivis turi teisę prieš laivo išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus. perspėjant apie tai keleivius. o pakeitus blogesniu (mažesnio plaukimo greičio) laivu. turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą. Keleivis taip pat turi teisę kelionę tęsti kita transporto priemone ir reikalauti iš to. Laivui kelionėje sugedus arba esant nepalankioms meteorologinėms plaukimo sąlygoms. Gaudamas bilietą. kompensuoti bilieto pirkimo kainą. vežėjas). neįgaliesiems. Keleiviai su mėnesiniais lengvatiniais bilietais tokiu atveju vežami be priemokos.priemokos. keleivis per 15 dienų prieplaukoje. kitais maršrutais – likus 5 min. taip pat ar bilieto kaina atitinka jo sumokėtą pinigų sumą. Pakeitus sugedusį laivą patogesniu (greitaeigiu). vykstantys į prieplaukas. Maršrutų pradinėse prieplaukose bilietai parduodami prieplaukų kasose. pardavusioje bilietus. Kasose įsigyti be eilės bilietus suteikiama teisė keleiviams su ikimokyklinio amžiaus vaikais. įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą. Už bilietų išankstinį pardavimą imamas nustatyto dydžio mokestis. Po pranešimo apie laivo pakeitimą. bilietai galioja be priemokos. Keleivių patogumui prieplaukose arba kasose turi būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas prieš 10 dienų. Į kitus laivus keleiviai persodinami dalyvaujant ir padedant įgulų nariams. keleivis privalo įsitikinti visų rekvizitų užpildymo teisingumu. Keleiviai. gamtos draustiniuose. tarptautiniame – 30 min. šiais atvejais: kai reisas nutraukiamas arba laivas daugiau kaip 1 valandą vėluoja išplaukti į reisą. savivaldybių deputatams. Šiuo 394 .. bilietai parduodami pagal jam nustatytą tarifą. iki laivo išplaukimo. Parduoti bilietus į tarpmiestinių ir tarptautinių maršrutų laivus nesuteikiant sėdimos vietos leidžiama tik sutikus keleiviui ir leidus laivo kapitonui.

kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos. primokėdamas 25% bilieto kainos. jeigu keleivis pageidauja plaukti kitu reisu. – likus mažiau kaip 1 val. o ligos ar nelaimingo įvykio atveju – per 3 paras pateikus dokumentą -25% bilieto kainos ir mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. keltais neblaivius. savivaldybių deputatai. Išrašai iš teisės aktų. bilietą saugoti iki kelionės pabaigos ir pareikalavus jį parodyti pareigūnui. prieplaukos kasoje grąžinami pinigai bendros eilės tvarka: – kreipiantis ne vėliau kaip prieš 24 val. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį laiko – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas. pirktą į tarpmiestinio maršruto reisą. Tais atvejais. Lietuvos Respublikos įstatymais. Draudžiama vežti laivais. keleivis netenka teisės plaukti laivu ar keltu. turi būti iškabinti prie bilietų kasų. turi teisę jį pakeisti bilietu kitam reisui. laivuose bei keltuose turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai. jei yra laisvų vietų. kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietą. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį – atskaičius 10% bilieto kainos ir be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą. Vyriausybės ar savivaldybių nutarimais nustatytų kategorijų asmenys vietinio ir tarpmiestinio susisiekimo maršrutais plaukia lengvatinėmis sąlygomis. Keleivis privalo užimti biliete nurodytą vietą. Pametęs bilietą. po laivo išplaukimo. nepriklausančių nuo vežėjo. Jeigu keleivis sutinka plaukti tokiu laivu. jam bilietas parduodamas be eilės. jam grąžinama važiavimo ir bagažo vežimo kaina nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties prieplaukos. atliekančiam kontrolę. Važiavimo organizavimas.atveju. pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus. Kai dėl meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių. Pirmumo teisę į aptarnavimą prieplaukose. nešvariais drabužiais asmenis. nustatančių lengvatas. – iki 3 val. bilieto dublikatas neišduodamas ir mokestis už jį negrąžinamas. į kurį pirktas bilietas. jei yra laisvų vietų. negalima keleivio ir bagažo nuvežti į paskirties prieplauką. Šiuo atveju keleivis. 395 . kai vežimui pateiktas mažesnio greičio laivas negu tas.

su užrašu „keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu. ar keleivis turi bilietą plaukti vandens transporto priemone. Keleiviai neturi teisės reikalauti juos išlaipinti ne prieplaukose. Už rankinio bagažo. Laivuose (išskyrus tarptautinius maršrutus) invalidams. dvokiančias. nėščios moterys. vežamo keleiviniame laive. gailias medžiagas. kuriuose nenurodytos sėdimos vietos. pjaunančius daiktus. Keleivių įlaipinimas į laivą ar keltą prieplaukose pradedamas prieš 10 minučių iki išvykimo laiko pagal tvarkaraštį. Bagažo saugojimas. neįgalieji asmenys. nurodytose tvarkaraščiuose. pagyvenusius žmones. Bagažo vežimas. smailius. nepriklausomai nuo to. Tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose keleivius su bilietais. išlaipinimas. sprogstančias. Rezervavimas nutraukiamas likus 30 minučių iki išvykimo. keleiviai su ikimokyklinio amžiaus vaikais. keleiviams su mažamečiais vaikais. Įlipti į laivą ar keltą pirmiausia turi teisę: keleiviai su prieplaukų kasose pirktais bilietais. šaunamuosius ginklus be apvalkalų. kuriose yra bagažinės. keleiviai su mažamečiais vaikais. trukdantį praėjimui. Už didesnio svorio bagažo vežimą iš keleivio imamas numatyto dydžio mokestis. kurie gali sutepti laivo sėdynių apmušalus ar keleivių drabužius. nėščias moteris. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose.neįgalūs asmenys. ir išduodamas bagažo 396 . nesuvyniotus daiktus. Keleivių įlaipinimas. pagyvenę asmenys. bagažą. keleivius su mažamečiais vaikais. Kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis laivais rankinį bagažą: greitaeigiais – iki 20 kg svorio. nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 4 vietos. suslėgtas ar suskystintas dujas. laivo kasininkas turi teisę paprašyti užleisti vietą ir į jų vietas pasodinti invalidus. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami prieplaukose. taip pat visų rūšių gyvūnus. Draudžiama laive vežti degias. Greitaeigiais laivais nemokamai leidžiama vežti ne didesnius kaip 100x50x30 cm dydžio daiktus. nėščios moterys. Bagažas priimamas saugoti tose prieplaukose. Šias vietas užėmę keleiviai jas privalo užleisti nurodytiems asmenims. lėtaeigiais ir keltais – 36 kg svorio. saugumą atsako pats jo savininkas. pagyvenę žmonės. Lietuvos Respublikos Seimo nariams tarpmiestinio susisiekimo maršrutų laivuose rezervuojamos 2 vietos.

Jeigu bauda nesumokama vietoje. c) Nemokamai vežti rankinį bagažą. Keleivių teisės. jis privalo sumokėti baudą. Už bagažo saugojimą imamas nustatyto dydžio mokestis. kad tai įvyko ne dėl jų kaltės. b) Nemokamai vežtis vieną. kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti. laivų. tai išieškoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Į bagažinę priimamas saugoti bagažas tik tvarkingai įpakuotas. pjaunančius daiktus. smailius. nurodytą šiose Taisyklėse.kvitas. Atsisakęs – išlaipinamas artimiausioje prieplaukoje. ir įsigyti bilietą nuo pradinės prieplaukos. ne vyresnį kaip 5 metų amžiaus vaiką. Vežėjai yra atsakingi už keleivių vežimą laivu ar keltu nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. išskyrus dujas portatyviniuose balionuose. remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Baudos sumokėjimas neatleidžia keleivio nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą. sprogstančias. nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Keleivių atsakomybė. jeigu neįrodo. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis baudomis. gailias medžiagas. Jeigu randamas keleivis be bilieto. o kitą bagažą – už nustatytą mokestį. išskyrus tą. Draudžiama bagažinėse saugoti degias. Už prieplaukų. kuriam įpakavimas nereikalingas. jei susitaria laivų valdytojai. surašomas nustatytos formos protokolas. Keleivis turi teisę: a) Užimti nurodytą biliete vietą. 397 . e) Nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį. dvokiančias. Iš keleivio paimant baudą vietoje. keltų įrengimų sugadinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka. d) Su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar. Jei po 30 parų saugomo bagažo savininkas neatsiima – jis realizuojamas. šaunamuosius ginklus be apvalkalų. Vežėjai atsako už priimto iš keleivių (kai išduodamas bagažo kvitas) vežti arba saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą. jei jis neužima atskiros vietos. suslėgtas ar suskystintas dujas. Bagažinėse bagažas saugomas 30 parų. Vežėjų atsakomybė. kitais laivais.

Laivuose. – kaip vežėjai ir įgula laikosi maršrutų ir eismo tvarkaraščių. Atvykus kontrolieriui. brangenybės. – ar vežėjai ir prieplaukos tinkamai parduoda ir įformina bilietus. Tarp rastų daiktų esantys: – maisto produktai sunaikinami po 3 parų. o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka. o dvokiantys – tuojau pat. valstybiniai popieriai – ne vėliau kaip per dvi paras atiduodami saugoti vietos valstybinio banko įstaigai. kontrolę atliekantys pareigūnai surašo aktą. Už rastų daiktų saugojimą imamas mokestis kaip už bagažo saugojimą. pasibaigus terminui valiuta pervedama į valstybės biudžetą. – pinigai po dviejų parų padedami į vežėjo kasą. – užsienio valiuta. o gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Nustatę vežėjo įgulos aplaidumą. 398 . Rastieji daiktai savininkams grąžinami. kontroliuoja Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos pareigūnai. įgulos nariai ir prieplaukos uostai laikosi šių Taisyklių. Vidaus vandenų transporto priemonių vežėjų darbą ir tai. kai jie pateikia asmenybės tapatumą patvirtinančius dokumentus ir pareiškimą. šaudmenys ir sprogmenys nedelsiant perduodami policijai. Kontrolę atliekantys pareigūnai tikrina: – kaip vežėjai.Rasti daiktai. turintys specialius pažymėjimus. keltuose rastus daiktus palydovaskasininkas arba laivo kapitonas pasibaigus reisui privalo atiduoti galinės prieplaukos viršininkui. kuriame išvardina pamestus daiktus bei jų požymius. savininkas pasirašo rastų daiktų registravimo žurnale. Vežėjų ir keleivių kontrolė. ginklai. kaip šiomis transporto priemonėmis vykstantys keleiviai laikosi šių Taisyklių reikalavimų. kur saugomi 30 parų. Prieplaukoje arba jos teritorijoje rasti daiktai atiduodami prieplaukos viršininkui. – asmeniniai dokumentai. šių Taisyklių pažeidimus. laivo ar kelto įgula privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus. Įgulos nariams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.

kuriose numatomas grafikas. pirktą į tarpmiestinio maršruto reisą? 399 . plaukę be bilieto arba vežę bagažą be kvito ir atsisakę sumokėti baudą vietoje. Kiek pinigų grąžinama keleiviui. šalių atsakomybė. keleiviai su nešvariais drabužiais arba turintys draudžiamą bagažą artimiausioje prieplaukoje išlaipinami iš transporto priemonės. „tarpmiestinį“ ir „tarptautinį“ maršrutus. Keleiviai. Kontroliniai klausimai 1. jei grąžina bilietą. kad keleivis pažeidžia šias Taisykles. apmokėjimo tvarka. su jais sudaromos sutartys. 2. kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinės teisės pažeidimų protokolą. Kai užsakovai nuolat naudojasi vidaus vandenų transporto paslaugomis.Nustatę. Vežimas pagal sutartis ir atskirus užsakymus. Apibūdinti „miesto“. Laivų savininkai pagal sutartis arba atskirus užsakymus nuomoja laivus arba atlieka grupinius vežimus atskiroms įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims.

40-981. Nr. Valstybės žinios. 60-1516.LITERATŪRA 1. Valstybės žinios. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų. 3-82. Valstybės žinios. 9. 13. Valstybės žinios. 2003. Autobusų stočių veiklos nuostatai. 16. 1997. Butkevičius J. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Valstybės žinios. Valstybės žinios. 8. 1998. 30-1265. 34-859. susijusių su transporto lengvatų taikymu. Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų). Linava. 11. 71-1724. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. 30-804 Kelių transportas 2. Nr. Nr. 12. 5. Nr. 119-272. kompensavimo tvarka. 2005 p. 1996. Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės. 1997. Mokomoji knyga Vilnius. 15. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. važinėjančių tarptautiniais maršrutais. 34-859. 10. 159-1762. 115-3261. 2002. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės. 2004. 3. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei. 180 4. Nr.. 673 p. Nr. 6. Valstybės žinios. kompensavimo (atlyginimo) tvarka. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. Nr. Valstybės žinios. Nr. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės. 2000. 1991. 97-2464. Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai. 30-1265. 7. darbo (AETR). Valstybės žinios. 1999. Kelių transporto veiklos teisinis reguliavimas. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. Nr. Nr. 400 . Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės. Valstybės žinios. 17. Valstybės žinios. Valstybės žinios. 1995. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių. Valstybės žinios. 1996. 116-5190. 2003. Keleivių vežimai kelių transportu 2004. 1997. Valstybės žinios. Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. 1997. Technika. 76-1963. 14. 1997.

Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. 30-804 19. Valstybės žinios. 31. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. 2000. kelių ir vidaus vandenų transporto srityje. 2003. 1996 m. Pervežimai kelių transportu 2004.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. 6155. Vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutar-čių sudarymo ir nutraukimo tvarka. 28. 1995 m. 304 p. 365 p. 2004. 25. 1992 m. Nr. Reikalavimai gatvėms ir keliams. samprata. 2004. Tarptautinių ir nacionalinių norminių aktų rinkinys. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. Krovinių pervežimas. 1991 m. 1991. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Nr. Nr. 27. 379 p. Linava. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. Linava. Valstybės žinios. 21.18. 401 . Valstybės žinios. 1996. 22. Valstybės žinios. liepos 20 d. birželio 19 d. Nr. birželio 26 d. 20. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. 107–2932. 29. 1991 m. TIR konvencija). liepos 29 d. vykdomų geležinkelio. 23. Pervežimai kelių transportu 2004. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų. 2004. gruodžio 7 d. Geležinkelių transportas 26. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Pervežimai kelių transportu 2004. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. Nr. samprata. kelių ir vidaus vandenų transportui. 86-3910. iš dalies pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr. Europos Sąjungos reglamentai ir direktyvos. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. Valstybės žinios. liepos 23 d. Linava. kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas. vykdomų geležinkelio. 50-1210. 1998. Muitinės procedūros. Tarybos direktyva 96/48/EB dėl trans-europinės greitųjų traukinių geležinkelių sistemos sąveikos. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. 30. 24. susijusių su visuomenės aptarnavimo įsipareigojimu. 3578/92. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). pakeičiantis reglamentą (EEB) Nr.1893/91. 1969 m.

34. Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) konvencija 402 . iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl geležinkelio plėtros. Europos Parlamento ir Tarybos direk-yva 2001/12/EB. kovo 19 d. 39. 36. mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo. 35. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/5 l/EB.1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. 33.32. 2001 m. 2004 m. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas 41. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2255/96. 2004 m. 2004 m. iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos 40. 1996 m. 2001 m. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas 45. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės 42. 2001 m. vasario 26 d. 37. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2001/13/EB. balandžio 29 d. Krovinių vežimo taisyklės 43. Tarptautinė jūrų organizacijos (IMO) konvencijas saugios laivybos srityje 47. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/50/EB. 2001 m. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros. vasario 26 d. Keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu taisyklės Oro transportas 44. Europos Parlamento ir Tarybos direkty-va 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EEB) Nr. vasario 26 d. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės Jūrų transportas 46. iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo. lapkričio 19 d. 38. balandžio 29 d. kelių ir vidaus vandenų transportui.

1995.48. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas 52. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas 51. 54. Vidaus vandenų transportas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikos taisyklės 403 . 53. 31704) 49. Nr.. 55. Tarptautinė jūrų organizacijos konvenciją (Žin. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas 50.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->