SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

Jos pagrindiniai kriterijai. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos.2. nagrinėdama. 4 .rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį. o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. padėti įveikti pasaulio krizes. rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. t. O. patikimumas. Konto. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. Evoliucionizmas. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. O. . antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi.19 amžiaus pradžioje). 2. progresuojant žmogaus protui.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. y. Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. Ji nustato ne tik tai. Vėliau mokslininkai užėmė teologų.1. Gamtos veiksnių. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” .socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei. kas ir kodėl įvyko. Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką. visuomenės raidos procesus. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. Dekart ir kt. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui. tapęs vyraujančia 19 a. visos žmonijos istorijos vienovės idėją. o pramonininkai karių vietą. paklūstanti jos dėsniams. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. kas gali įvykti. Spinoza. neišvengiamai keičiasi. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo. yra: objektyvumas. . bet ir prognozuoja. Ilgainiui suvokta. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje.2. Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. Visuomenės reformai. SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2. rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. Visuomenė. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. 2. R. siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. valstybė. Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis. Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. O. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi.) darbuose. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas.3. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857). Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu. Anot O. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. kaip visuomenės dalys (šeima. tikslumas ir teorijos naudingumas. sintezuodama mokslines idėjas į visumą. religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. Sociologija. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju. siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais. Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. Tokią sintezę ir siūlo sociologija.

Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis. didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai.biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas. Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. . Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L. o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas.4. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. Pripažįstama. Bendruomenė ir visuomenė.visuomenėje nėra vieno organo. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. pabaigoje tiek pozityvistinės. religijos. 1895). Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. kuriose grupė egzistuoja. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs.. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius.5. kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę.V. kurių struktūra – paprastesnė.. Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos. Į sociologijos dalyką E. . Spencer laikė sudėtingu organizmu. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. H.visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu. Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę. tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu. E. psichologinėms būsenoms. .erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”.V. F. 2. nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai. E. Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą. išleistas 1887 m. simpatiją ir antipatiją. galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”). buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. kurių valdymas grindžiamas prievarta. 5 . tapatino sociologiją su etika. o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas. Gidings. F. Siekta sukurti tautų psichologiją.geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei. Roberti įtraukė ir moralę. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos. bet ir degraduoti. Pagrindiniai skirtumai: . o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni. kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. Wardo. nei tos. J. kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija. poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). ryšį. F. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. mitų. 2. Visuomenę H. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą. de Roberti (1843-1915). . Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. kaip veiksnius. V. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. ir industrines. vadovaujantis biologiniu principu. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. F.

2. Weber siejo su vertybėmis teigdamas. bendruomenė. visuomenėje būtinas solidarumas. E. įpročius. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą.7. E.y. bičiulystė). Pasak jo. sutarimas. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu. Anot jo. “Romos agrarinė istorija” (1891). Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). Durkheim. jų elgsenai visuomenėje. Bendrija egzistuoja šeimoje. logikos metodologijos žinovu. Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. Anot E. darbo kolektyvas). E. kultūrą ir kitus veiksnius. Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. yra integruotas į visuomenę. Jis sulaukė pripažinimo. Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. tradicija. Ji dar vadinama svarstymo. ji yra istoriškai pirminė. pvz. 2. paskelbęs pirmuosius savo veikalus. Sociologijos būtinybę E. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. dorovinės (gėris). Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. Renkant 6 . giminė. politiką. atliekantis “savo” darbą. pasireiškianti per požiūrius. Kiekvienas. įvairių socialinių grupių sutarimu. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. M. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. Socialinis faktas veikia asmenį. statutą. politinės (teisingumas). laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920). Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. Individas gimsta visuomenėje. Tie veiksniai daro įtaką asmenims. Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. Modernioji sociologija. gentis). normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis. kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. Socialinės normos efektyvios tuomet. 3) dvasinę bendruomenę (draugystė. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. estetinės (grožis). kai jos remiasi ne prievarta. kuri turi savo įstatymus. sprendimų valia. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. vadovaujantis instiktyviais motyvais. Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. visuomenės nuomonę.6. 1904 m. sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. sąžinę. t. didžiausia vertybe. Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. Būdamas politinės ekonomijos. tautoje. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. Visuomenė yra socialinių faktų visuma. teigė E. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu. nusikaltimas. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. Pažinimo kriterijų M. Visuomenė – darinys. filosofijos. praktinės (valstybė. laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. Bendroji laisvoji valia yra suvokta.Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. Durkheim įvedė anomijos sąvoką. Durkheim. jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus. M. Anomija – socialinė patologija. vietovės bendrija). teisės. tikėjimas.

teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. Durkheim). Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E. Anot M. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. Weber. o klausimai sprendžiami. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. Makrosociologinės teorijos 7 .medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. Kontą) 3. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. 10. 3. Weber). Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. Klausimai ir užduotys 1. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. 9. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. ryškūs pokyčiai politikoje. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas). o ne asmenybių viršenybė. Jei tarp jų nėra ribos. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais. 7. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu.1. struktūralizmas. Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams. 4. idealius modelius. kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba. Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. Kokį valstybės tipą M. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms. kuriuos iškelia minia. vyrauja įstatymų. anot M. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. socialinio konflikto teorijos. Šis valstybės tipas. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. priežastinis paaiškinimas. Kaip E. simbolinis interakcionizmas. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. kai valdymo pagrindas yra žinios. bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais. socialinės kaitos teorijos. kultūroje ir kt. Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija. Toennies). Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys. Weber.

darbo pasidalijimas ir kooperacija (E. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . Bottomore ir vokiečių sociologo R. Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius.adaptacija. Mills. . rasė (A.stimulas (S) – reakcija (R). kurios priežastys yra svarbiausios. Durkheim). Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton.y.siekdama tam tikrų tikslų. geografinė aplinka. kol tuos apdovanojimus 8 . Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). Spencer). Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. Tai . ideologija (M. antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch. gyventojų skaičiaus augimas (R. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. Ogborn). Nyčė). Tai . Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija. Pastarasis pabrėžia. Tačiau nėra įrodyta. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis. kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. Jie nurodė. .santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. Jis tvirtino. Mikrosociologinės teorijos 20 a. sistema turi nustatyti eiliškumą. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. Socialinio konflikto teorija. o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą. kalbos formas. kurią būtų galima pritaikyti.turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą. ypač klimatas (R. kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. Parsons teigė. lemiančios. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas. kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. kurias atlieka asmenys tose sistemose. Socialinės kaitos teorijos. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. 3. t. tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą.tikslo siekimo procesas.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje. Toynbee). technologija (U. Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos. kultūros tradicijas.R. Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba. Malthus). Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu). Dahrendorf darbuose. kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis. būtina žinoti jų dvasinę būseną. . T. prioritetus. ir tęsia juos tol. kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę. karai (A. kai didėja funkcijų. Weber). Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H. Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus. Rostow). antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos. Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą. . Bokly). kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys. žymios asmenybės. Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. Hobin). nes laukia apdovanojimų. diferenciacija. ekonomikos raida (U. visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema.2.

A. Apibūdinkite makrosociologines . 8. Pradai. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija. žinojimo sociologija ir etnometodologija. Vilnius: Pradai. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim. Lucman T. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. Tačiau tai nereiškia. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje. 1996.struktūrinio funkcionalizmo. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais. socialinis paskatinimas (mokslo. jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. Sociologijos tradicija. kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu. Vilnius: Pradai. meno ar kitos srities garbės vardas. Garfinkel. socialinės kaitos. 9 . 1929) ir Tomas Lucman (gim. Duglas. Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje.Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi.teorijas.H. Gellner E.). Darendorf R. Vilnius. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. kuris valdo priemones. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. G. Apibūdinkite mikrosociologines . premija ir pan. Grigas R. Vilnius. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. Anot jo. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką. Nisbet R. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. 2000.. tenkinančias kitų žmonių poreikius (t. 2. socialinio konflikto ir struktūralizmo . Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P. A. Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A. Kaip T. formuojant asmenybę ir visuomenę. 1996. D. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. Socialinės tikrovės konstravimas. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7. Vilnius:Pradai. Modernybė ir asmens tapatumas. Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. Schultz teigia. kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika.. Bloomer koncepciją.gauna. Klausimai ir užduotys 1.3. Schultz (1899-1959) darbais. Jei šie “receptai” neveikia. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. 2001. 1927) atkreipė dėmesį į tai. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. kaip ši sąveika turėtų vykti. kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. naudoja šias priemones tam. jau turi išankstinę nuostatą. Esė apie laisvės politiką. 4. teikia apdovanojimus). Žmogus. A. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. y. bet ir būti kito priimtam. kad kiekvienas individas. Sikurel. 1996. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai. Etnometodologija skelbia. Modernusis socialinis konfliktas. kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. 6. 3. Sociologinė savivoka. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį.

buities reikmenis. reikalaujantis patenkinimo. o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. . socializacija ir komunikacija. kas žmonių pagaminta ir tai. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos. senkapiai.1. transporto priemones. 2) žaidimai. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. normų. Materialioji kultūra reiškia statinius. 3) kolektyviniai žaidimai. kurio metu žmonės perima žinias. BAZINIS KURSAS 4. priemonių. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. vertybes. nuostatas. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. Kultūra nusako žmonių santykius. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. G. “kultūra yra viskas. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. o tik su polinkiu į socialumą. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas. nes juos sukūrė žmonės. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. “Aš” išreiškia asmens unikalumą. siekiai. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. kad kultūra siūlo. superego. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. išsiversti be drabužių ar pastogės. bet tik iki tam tikros ribos. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. 10 . Kavolio teigimu. vaidmenys ir padėtys. ego. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje.H. kas jiems ką nors reiškia”. numatyti veiksmų pasekmes. o mūsų išmoktas elgesys. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me). vengti pavojaus. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. vertybių ir idealų visuma. darbo įrankius. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį.2. žmogaus – taip pat. įgūdžiai. Id – biologinis pagrindas. Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas. V. Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis. Max Weber teigė. padeda asmenybei elgtis racionaliai. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. jų elgesio pavyzdžius. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių.SOCIOLOGIJA. elgesio taisyklės. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. Individas negimsta visuomenės nariu. Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija. 4. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. etnokultūros ir gamtos paminklai.

Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. santykius(kaip visa tai susiję). sankcijos. vaizdai. Ši sistema yra paveldima. bet visuotinai 11 . žymintys sąvoką arba idėją. bendraamžių grupės. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. asmuo. Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. 2) profesinė socializacija. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. normos. juokas ar verksmas. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A. pavyzdžiui. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. padedančiais orientuotis. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė. kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja). Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. humaniškumas. 4. įsitikinimus ir tikslus. bausmės už blogą elgesį. trunkanti visą gyvenimą. kaip tos kultūros nešėjas. standartus. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais. Normos išreiškia taisykles.3. Simboliais vadinami daiktai. normas (kaip elgtis). Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. kolektyvinis ir individualus. bendravimas nurodinėjant. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito. Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. žodinis bendravimas. jis traktuotinas. kelių eismo taisyklės. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. ką išmokstame socializacijos procese. pasireškianti tokiomis elgsenomis. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. naujos profesijos įgijimas. Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. simboliniai apdovanojimai ir bausmės. visa tai. darbovietė. Tai įstatymai. JAV antropologas W. kurie rodo jo vertybines orientacijas. garsai. kurių verta siekti. vertybes (kai tai vertinti). darbas. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. bendravimas sąveikaujant. Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. G. nes vaikas stebi suaugusiojo norus. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. kuris puoselėja šias vertybes. sąlygojantis.) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. reguliuojančius žmonių elgesį. kalba. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. materialinė gerovė. mokykla (plačiąja prasme).y. Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. išsilavinimas. apdovanojimai. pažanga ir kt. t. asmens laisvė. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. vertybės. kaip. atsidėkojimas už gerą elgesį. bendravimas be žodžių. visuomenės informavimo priemonės. lygybė. žodžiai ir veiksmai.

Žmogus istorijoje. kodėl jis egzistuoja. ką reiškia socializacijos procesas. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. saviraiškos galimybių. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. Ją išreiškia skirtingi papročiai. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę.4. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai. religija. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. pagyrimas. dainos ir kt. meninės raiškos priemonės (šokiai. paaukštinimai tarnyboje ir pan. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. Tai – kalba. teisines normas ir papročius. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena. nešvankią kalbą. 5. pagalba silpnesniam ir kt. amžiaus grupės. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. Nurodykite veiksnius. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. Paaiškinkite. 1994. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. 2. o pasmerkimas. bendras darbas. sąlygojančias kultūros universalumą. Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras. rokerių). būsto. panieka ir pan. 7. perkėlimas į žemesnes pareigas. kad nėra universalių standartų. kalba.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios). pasmerkimas. 4. maisto. p. Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai. už šiukštų elgesį. bet stengiamasi suvokti. Tai . Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. padrąsinimas. 8. pažeminimas. Apibūdinkite materialiosios. seksualinių mažumų. religinių sektų. Sociologai skiria dorovines.suprantamos. Tautinė savivoka. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. laikant savąją kultūrą etalonu. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. 4. 12 . sankcijos? 9. 3. 6. Klausimai ir užduotys 1. baudžia piktas žvilgsnis.). nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. nemandagumą. 1992. 2001. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. laisvės atėmimas ir pan. Neretai šis poveikis yra žalingas. Kaunas. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės. vertybės. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus. Literatūra: Broom L. religinės. sąlygojančius individo socializaciją. dažniausia gresia ne bausmė. 127-163 Kavolis V. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Jas pažeidus. 36-43 Grigas R. premijos. ir kt. visiems reikia saugumo. pavyzdžiui. svetingumas. Paaiškinkite kultūros sąvoką. profesinės. normos. Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. Vilnius. p. blogesnėmis. Vilnius. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai.

nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. dar kitokio – įstaigos vadovybė. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais. grupė. (editor). dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai. politinių. Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. ekonomikos. gyvenimo prasmės. Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. tėvas savo vaikams. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. 1995. Dažniausia tai yra elgesys. Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. pavyzdžiui. reikalingų žmogaus gyvenimui. Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje.) visuma. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. Pavyzdžiui. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. rasė. The Sociology of Culture. kiti – neformalizuoti. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Pavyzdžiui. 3) saugumo ir socialinės tvarkos. Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. 13 . kitus pasiekia pats individas). Pagrindiniai jos komponentai: padėtis. 4) dvasinių problemų. USA: Blackwell. politikos. T. profesiniais reikalavimais. Oxford and Cambridge. teisėmis ir pareigomis. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis. kurią dažniausiai apibrėžia profesija. bajoras). 2) įgytoji. Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. gimimo vieta. Vilnius. o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. teisinių ir kt.Kavolis V. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. vyras savo šeimoje. formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. nei vienišiai. nei bedarbiai. atitinkantis statusą. kitaip su dėstytojais. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. religijos ir išsimokslinimo. išlaikyti ir auklėti vaikus. Geriau jaučiasi tie. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. institutas. Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. artimieji – emocionalūs). todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. 2) gėrybių. susijusi su tam tikrais lūkesčiais. gamybos. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. 1996. vaidmuo. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. amžius. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. nuolatinius socialinius santykius. tėvai. Crane D. kitokio – jo kolegos. pavyzdžiui. dirbantieji. kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. paskirstymą ir vartojimą. kiti – labai platūs. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). 3) pagrindinė padėtis. organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. verslininko ir labdaros dalintojo). apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. pavyzdžiui. Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. Vaidmenų apibūdinimas. kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. šeimos narių vaidmenys). pirklys. labiau išsilavinę. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. Kultūros dirbtuvė. 5. kurią sąlygoja lytis.

Grupę vienija suvokimas. vertybines orientacijas. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6. Religija stiprina visuomenės solidarumą. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. Antrinės grupės yra didelės. artimų draugų rate). šeima. Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. “Dievas prisakė mums būti broliais”. Palyginkite. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi.diada ir triada. kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki. . kuriems grupė yra pritarusi). skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Skiriama vidaus ir užsienio politika. kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika. 6. Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. kultūros modeliai. yra gana nestabili. Kaip taisyklė. “autoritetą”.2. KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6. grupė turi vadovą – “lyderį”. Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. visuomenės tobulėjimą. nors būna ir išimčių. žmogiškąją pareigą žemėje. statistiškai vertinant. organizuoti viešąjį gyvenimą.1. SOCIALINĖS GRUPĖS. simboliai. šeimoje. tačiau yra ir tokių. Triada taip pat nėra stabili. Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. kultūros klestėjimą. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. kuriose individas visai nuasmeninamas. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. tarpusavio pagarbą. pavyzdžiui. . įgūdžius. tiek labai silpna arba tik formali. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką. fanatiška religinė sekta. labai artimi draugai). Grupės požymiai: .narystė. Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. asmenybės dvasingumą. Klausimai ir užduotys 1. Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias. dorovės reikšmę ir vaidmenį. nuasmenintos. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6. padedantys atpažinti grupę. Diada. Šios grupės 14 . kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. Mažiausios grupės .bendri uždaviniai. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. bet stabilesnė už diadą.

Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. griežtai reglamentuotą valdymą. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. Didžiausios grupės. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės. ir profesionalų tarnautojų. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. Valdžios hierarchija (“laiptų”. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. darbininkų grupė.dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas. sporto sirgalių klubas ir pan. Pavyzdžiui. tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę. Karjera. susidarančias spontaniškai.3. “pakopų”. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. 4. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. valdybos. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. studentų grupė. Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. Weber. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. vadinami organizacijomis. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. 3. “piramidės”. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką. sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. muzikantų kapela). Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. svetimos) grupės. 1. nuostatais. Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. vadinama agregacija. valdymo struktūromis (skyriai. “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. vadinamos civilizacijomis. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. nuomininkai. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. mokinių klasė. išskiriamos kultūros istorijoje. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis. ekspresyvinė – saviraiškai. 2. Tai sutelkia organizaciją. Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. Bendrija. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. tiek ir klientams. politinė organizacija. Darbo pasidalijimas. 6. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste.). Vadovavimasis tam tikra ideologija. neįgalieji ir pan. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 . nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai. Jos privalomos tiek tarnautojams. nuostata arba mitu. panašias socialines charakteristikas. susijusios asmeniniais ryšiais. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Biurokratija reiškia racionalų. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. Didelės socialinės grupės. Dideli visuomenės dariniai.

Prezidentas. kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises. besielgiantieji amoraliai. globos (su darbuotojais tariamasi. pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus. trukdo smulkaus verslo plėtrai. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. Valstybės kontrolierius ir kt. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei. o darbuotojai daro tai. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu. 6. kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl. jiems atskleidžiama daugiau informacijos. kas jiems atrodo svarbu). 6. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. Lietuvos Konstitucijoje sakoma. turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas.4. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. ligonines. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. Neracionalių sprendimų tikimybė. Norint priimti tinkamiausius sprendimus.5. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). priklausomai nuo politinės sistemos. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Prezidentas. ima strigti jo vidinė organizacija.” Kad rūkymas sukelia ligas. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. policiją ir kt. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams.nukrypimas). prokuratūra. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. netoleruotinas elgesys. Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. Neracionalios plėtros polinkis. Panašiai teisinasi girtuokliai. Aukščiausia valdžia. 3. teismus. dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai. mokyklas. valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. – deviancy . 2. Kuo visuomenė demokratiškesnė. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą. tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. 16 . Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. Biurokratai suvokia. bet ir jų valdymo stilius. Vyriausybė ir Teismas. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas). Vyriausybė. ignoruodami akivaizdų faktą. Valdžia yra politinis viešpatavimas.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. Toks biuras darosi nebekontroliuojamas. Parlamentas. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. kad tai man teikia malonumą. reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio. Kuo organizacija didesnė.

maištininkai. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai. Pavyzdžiui. Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. girtuoklių arba narkomanų. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija. kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos. platina amoralumą. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises.). nusikaltėliai ir kt. kas draudžiama. socialinę atskirtį.Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. sukelia visuomenės senėjimą. liudydamas apie permainų būtinybę. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. narkomanai. sukelta baimės. asmenys. tiek ir finansines problemas. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių. kaip anksčiau niekada nesielgdavo. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. jas nuolat pažeidžia. Tado Blindos fenomenas. 6. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos.). pyktį. Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. patiriantis jų prieštaringą poveikį. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. o kartais netgi bando įteisinti kitokį. apmaudo. Asmenis.. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. paspartina reformas. Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. ekonomikos nuosmukis. korupcija ir pan. pykčio. bet ir pats sau. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. Marginalas – asmuo. įtampą. noro atkeršyti ir pan. esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. palaikančioms tvarką. riziką išbandyti tai. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms.6. sąlygojo gyventojų nuskurdimą. gyvenantys ne santuokoje. Valkataujančių. pabėgėliai.). Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. fizinis luošumas. negu įprastą elgesį. Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. kad apiplėšia turtingesnius. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. psichiniai susirgimai. bedarbystę. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. Pavyzdžiui. 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. palengvinančia neviltį. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. panieka institucijoms. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. Pavyzdžiui.

2002 413 Luobikienė.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. 2003 31 MaPruskus. Kaunas: 31 GuTechnologija. V. 2009. 8. Sociologija: teorija ir praktika. Eil. 3. sk. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2. Irena. Sociologija. 2004 Sociologija. Sociologija. Arvydas. 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. Anthony. 6. 1. fak. 2. įspėjimu. Kęstutis. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. 10. knygyne metod. 5. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens. V. Mokomoji knyga. 001 KaKaunas: Judex. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. 4.Nr. 2005 Guščinskienė J. panieka. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. Rimantas. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kas vienija grupės narius? 3. Mokomoji 31 Luknyga. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu". visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. kab. Vadovėlis. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. Nusikalstamas. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje. Socialinių tyrimų metodologija. 2004 Tidikis. Kaunas: 31 SoVDU leidykla. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Vilnius: Homo Liber. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. 7. 2009 18 . Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4. Klausimai ir užduotys 1. pasmerkimu. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. 2006 123 Matulionis. Valdas. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7.. Socialinių tyrimų metodika.: Aidai. 9.kontrolė. Taikomoji sociologija. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. Sudarytojas Vylius Leonavičius. 2004 258 Kardelis. sk.

2004. Rinkos visuomenė. Tautinė savivoka. 31. 1. 2006 Gaižutis. Vadybos sociologijos aspektai. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. Firidas. 33. 14. Etninis nepakantumas. 8. 2006 Schools and Societes. Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. 2007 Nisbet. Mokslinių straipsnių rinkinys. Slomczynski. Kolektyvinė monografija. Jūratė. 25. Steven Brint. Prentice Hall. Sociologijos tradicija. 5. 2. Kaunas: Technologija. 27. 12. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. 2000 Grigas. Vilnius: Pradai. Society: The Basics. Kaunas: VDU leidykla. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. 2005 Bagdanavičius Juozas. Vilnius: Rosma. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. Mokomoji knyga. 2002 Vaitiekūnas. Teisės sociologijos pagrindai. Pierre ir Wacquant Loic J. vaikai. Vilnius: VPU leidykla.D. Vilnius: VPU. Egidija. 34. 2005 Bagdanavičius. 16. Bendroji ir medicinos sociologija. Miesto sociologijos pagrindai. Autorių kolektyvas. Vilnius: Pradai. 4. 2007 Vanagas. Stasys. Kęstutis. 2007 Tomlinson. 9. Primirštieji lietuvių sociologai. Studijų knyga. Mokslo aidai. 2002 19 . 2005 Melnikas. 2002 Masiulis. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Algirdas. 22. 10. Vilnius: Eugrimas. Mokomoji knyga. Vadovėlis. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. 32. 2006 Durkheim. 6. 20. California. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 3. 2005. Vilnius: Aldorija.Nr. 8/E. Max. Romualdas. 21. 2001 Guščinskienė. Grigas Romualdas. John. Vilnius. 2008 Kaminskas. 2002 Jasaitis. Vilnius: Mintis. VPU leidykla. 13. Sociologinis tyrimas. Vadovėlis. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. Stanford Social Sciences. 2000 Macionis. Raimundas. 7. 2005 Ramanauskaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2004 Slater Don. 2006 Leonavičius. 26. Šeima. Vytautas. Monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 2003 Pivorienė. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Vilnius: Pradai. Vylius ir kt. 15. Elitas ir lyderystė. Sudnickas. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje.Papildoma literatūra: Eil. 29. 2006 Šlapkauskas. Religijos sociologija. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. 24. John J. Pruskus. Vadovėlis. Vadovėlis. 28. 30. Vilnius: VPU. 2006 Valackienė. Jonas. Transformacijos. Senkus Vladas. Robert A. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. Vilnius: VPU. Vilnius: Vaga. šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Vlada ir kt. Vilnius: Vaga. Ering. 1996 Weber. Tadas. Juozas. Anthony. Vilnius: Vaga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Kaunas: VDU. 1998 Giddens. Organizacijų sociologija. Vilnius: VPU leidykla. Meno sociologija. Kaunas: Technologija. 11. 17 18. Warsaw: IFiS Publishers. Piliečio pozicija. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. 2004 Stankūnienė. Jurgis. Tonkiss Fran. Vilnius. Mokomoji knyga. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. 2000 Bourdieu. Borisas. Vilnius: Baltos lankos. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. Sociologijos teorijos. Valdas. Sociologijos metodo taisyklės. Globalizacija ir kultūra. Emile. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Jolanta. 23. 19. 2001 Etniškumo studijos. 2000 Goffman. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. Stanford. Asta. sveikata. Edited by Kazimierz M.

Visuomenės kontrolė. 23. Belmont. 10. Sociologinės apklausos. 19. 8. 30. objektas ir dalykas. Jean Baudrillard. Dokumentų rūšys. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Apklausos reikalavimai. Jų vykdytojai. Socialinės stratifikacijos samprata. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. Grupių klasifikacija. Durkheim. 9. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. 18. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. Sociologijos mokslo atsiradimas. 22. Klausimai ir atsakymai. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. 24. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. Visuomenės samprata pagal E. Sociologinio tyrimo struktūra. priemonės ir sąlygos. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Pirminė ir antrinė socializacija. Interviu. Vertybių sistemos vaidmuo. Anketinė apklausa. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Valstybės sąvoka. 25. Formalizuotos valdymo organizacijos. Vidurkiai. 28. Socialinis mobilumas. Deviacijos reiškinys. 27. (bruožai). Šių grupių įtaka visuomenei. 5. kategorija 16. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Anketinių apklausų formos. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. 15. 2008 36. Natūralistinė sociologija (H. California: Thompson/Wadfsworth. Hipotezių formulavimas. Kultūrų įvairovė. Pozityvistinė sociologija (O. Ekspertų apklausa. Socialinės grupės sąvoka. 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. Tyrimo etapai. Pagrindiniai grupės požymiai. Tyrimų rūšys. jos privalumai ir trūkumai. Individo vaidmenų rinkinys. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3. Anketos sandara. Testavimas. 14. 4. Sociometrinė apklausa. 29. 26. Subkultūra ir kontrkultūra. 12. Apklausų metodai. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Organizacija. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. „Raktiniai žodžiai“. Socialinio vaidmens samprata. dalyviai.Eil. jų klasifikavimas. Sociologinių tyrimų metodai. 11. Kontas) 6. London: SAGE. Kultūros elementai. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Respondentų atranka. Spencer) 7. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Teoriniai metodai. Nelygybių atsiradimo priežastys. Procentinis santykis. 13. Materialioji ir dvasinė kultūra. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. Socialinio instituto samprata. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. Sociologija tampa savarankišku mokslu. Tyrimo problema. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. Ranginis. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. The Basics of Social Research / Earl Babbie. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Weber) 17. Tyrimų klasifikavimas. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. 21. Tikslas ir uždaviniai. The Consumer Society: Myths and Structures. Sociologinio tyrimo samprata. Baziniai socialiniai institutai. 20. jos reprezentatyvumo nustatymas. Socializacijos samprata. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. agregacija.Nr. Literatūros šaltinio pavadinimas 35.

o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. nepakeitus geografinės padėties. kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. – 195 psl. Kaunas: Litterae Universitatis. kurios gerai pažįstamos ir jam. Žmogus. Teisininkui svarbiausia suprasti. institucijos. gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose. Vertė Rita Dudonienė. ima galvoti. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. skonį. Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”. Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . 21 . Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. Teisininką domina oficialioji situacijos samprata. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu. 1995. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti. Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. kokie jie atrodo. labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. iki šiol nepažintą ir nesuprastą. ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. Kilnumas ir degradavimas. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema.1. Sociologija. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. istorija ir aistros. jei tik ten renkasi žmonės. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų. Peter L. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį. Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą.Ką žmonės čia kartu veikia? . Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai. o greičiau aptiksime jas kompanijų. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės. ir kitiems visuomenės nariams. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. kaip esame įpratę savo šalyje. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. yra priversti susipažinti su tikrove. jų aplinka. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. bosų kabinetuose. jėga ir tamsybė. Max Weber teigė. glūdėjusia už šių fasadų. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. išskyrus pačius abejingiausius. Berger. ir visi.

kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. bet ir per intelekto pasaulius. todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. Nauja tai. Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. Mes taisome savo praeitį ten. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. Tai reiškia. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta. kaip ir pati žmonija. Pažiūrėkime. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. kopiant socialiniais laiptais aukštyn.Idėjos. iš naujo perkurdami praeitį. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. noras susisteminti ir aprėpti jas. Kitų kultūrų pažinimas. Kitoje valstybėje – Vokietijoje. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. visiškai nesuprantamus jų tėvams. perimdami iš kitų žmonių. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. griūnant fasadams. jei nesuvokiame. kad moralinės. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės. šnekančią šia kalba. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. kuriems rūpi socialinė gerovė. Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. Daugybė žmonių – ir grupėmis. Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. noras patikti. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. susijusi su ta “kita Amerika”. Amerikos sociologija. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”. nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. galima atrasti visur. buvo kitaip. Visa tai tikriausiai taip sena. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. “Kitą Ameriką”. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. 22 . ir mums būtina jų nuolatinė parama. kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. dvasinė būsena žmogaus.62). ir tie. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. su tokia mąstysena. ir paliekame nepakeistas tas vietas. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. kur mums reikia.

Jis bręsta. būti budriam ir apsimesti. Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius. apkalbų. kurioms turi paklusti visi. kaip tie. pašaipos. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. panieką ir pašaipą. papročiai ir elgsenos normos. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. kad visuomenę sudaro lygmenys. Taip pat labai svarbi neoficiali. Kriterijai.y. kaip kraštutinė priemonė. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas.“brandumas”. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. palyginti su policijos prievarta. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. Tai įtikinėjimo. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. įprasdamas prie jos. atskirti nuo jų. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. Žmogus visuomenėje. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės. darbdaviai ir kt. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. yra ir kitų. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. žmogus suvokia ir tai. Jas vykdo licenzijų tarnybos. pabrėžianti. Kita socialinės kontrolės sistema. Todėl nenuostabu. individo šeima ir artimų draugų ratas. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. t. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. Kraštutinis ir. kurioms privalu paklusti. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. Be visa apimančių priverstinių sistemų. o bijodamas būti išjuoktas. . pagal 23 . Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. be abejo. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. Stratifikacija reiškia.tai moralė. daranti spaudimą atskiram individui. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. taip pat sudaro kontrolės sistemą. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. profsąjungos. privilegijos ir prestižas. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai. . Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės. “mažesnio skersmens” apskritimų. Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. Suvokęs savo padėtį. bendradarbių primesta kontrolė. paprastai ir laikomi sveiku protu. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. Požiūriai. pajuokos. Socialinė stratifikacija atskleidžia. kurių išraiška gali būti galia. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą.` Pagaliau žmonių grupė. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. gėdos būdai. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. kad jis nedaug ką gali pakeisti. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais.

ko jis gali tikėtis iš gyvenimo. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma. kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. Identitetas yra socialiai įgyjamas. tarsi jos pašalyje. Pavienis individas. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. Mahometas). atrodo. t. Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. Napoleonas ir k. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. Visuomenė lemia ne tik tai. gyvenimo galimumų. Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. ką visuomenė primeta ar draudžia. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. bet ir laiko atžvilgiu. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. bet nebūtinai būna šitaip. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis. žinodamas apie individo du parametrus . Mes esame viduje visuomenės. duoda labai mažai naudos. anot Max Weber. Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris. Sociologas. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys. Pavyzdžiui. o revoliucionieriais – valdininkai. kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Kartais individams pasiseka pasiekti. kad jų prievarta ribota.y. Jėzus. siūlydamas kitą apibrėžimą. Tai. Visuomenė. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. elgesio ir kalbos stilių. žmogus parodo. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos. kuriuos visuomenė paskyrė. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. taigi. Individo klasinė padėtis sąlygoja. Mes norime paklusti taisyklėms. Mūsų pasipriešinimas tam. ji reintegruojama į visuomenės struktūras. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai. Net visai abstrakčių idėjų. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 . Visuomenė pateikia šabloną.y. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. jau rodo. kurios. vaidinti vaidmenis. t. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. atveju. kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. Sociologai tai vadina statuso simbolika. grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. o dažniausiai visai neduoda. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. negu vienos kartos gyvenime. ką mes darome. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. struktūros.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. Individo klasinė padėtis. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. Visuomenė yra istorinė esybė. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais. Atvėsus sukilimų aistroms. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. skonį. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. bet ir kas mes esame. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. suteikia jam tam tikrų tikimybių. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje.

yra šio 25 . Žmonės sako tą patį aiškindami. kad visuomenė yra objektyvus faktas.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. E. Tokios “kontrvisuomenės. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. bendrauja tarpusavyje. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. Gyvūnas. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. etiką – manieros. lengvai formuojama. politikų vadovaujamos. A. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus. verslo) reikalus. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. M. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. t. pavieniui ar grupėmis. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. Scena. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis. negu vylėsi revoliucionieriai. Ir jie būtų teisūs. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. Gehlen institucijų teorija teigia. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. Jis teigė. nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. Vaidmenys. kokia stipri ji dabar beatrodytų. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. Nė viena socialinė struktūra. sociologų vadinamos subkultūromis. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems. M. Visai teisinga teigti. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. tačiau jie apgaudinėja patys save. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. estetiką – skonis. teatras. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. atmetus visas iliuzijas. Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. Tai gali padaryti tiek individas. jų vis dėlto yra. kokie gilūs jie buvo. koks buvo. atsiskyrimas ir manipuliacija. kuris gali bet kuriuo momentu suirti. “rateliai” ar kitokios grupės. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. tiek jo bendraminčiai. Jos yra antitezinės. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. egzistuoja kaip sektos. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. Kiekvienas žmogus. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. Socialumo teorija. Weber amžininkas. Kai ne atskiri individai.y. pareiškia kitokį nusistatymą. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. kultai. kad jų neslegia padėties. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. Tačiau taip pat teisinga teigti. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. o minios. taip negailestingai nuverstu. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą. Visuomenė apibrėžia mus. Visos naujos definicijos reiškia. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. bet prireikus padeda jį pakeisti. Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. dirbtinis kūrinys. Transformacija. Durkheim ir M. Yra įmanoma žmonėms. Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį.

kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. politinis ar sociologinis jis būtų. siejamą su jų identitetu. pagal savo norą. O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. ignoruojant metafizinius klausimus. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. Aišku. kuris reaguoja į lūkesčius. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. nekelia etinių klausimų. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. Tik tas. kad miršta vienas. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). konkretus. Moksliniai metodai negali paaiškinti. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. visgi teisinga. yra linkę priimti tas kategorijas. Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. tai galime teigti. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas. Man samprata pateikia visuomenės. lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. Tas žmogus. Martin Heidegger koncepcija. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. Manantieji. nagrinėdami šias problemas. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. nepakartojamas žmogus. Pasaulyje. Nors pozityvizmo vizija. minuso ženklą. Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. Gimimo stebuklas. mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. kuris neryžtingai. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. Mus supa tamsa iš visų pusių. pakankamai aiškiai įrodo. baimės. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. nei būsimo režimo uolus tarnas. geismo paslaptis. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų.paveikslą. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. Visi planai galiausiai suyra. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. kaip gynybos nuo nerimasties. Makiavelizmas. atsargiai. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų.“apgaulingo tikėjimo” auka. kokį jį padarė visuomenė. organizuojantys visas baimes taip. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. “kur viskas gerai”. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. . kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru. jog jiems priskiriami neigiami identitetai. Sociologija parodo žmogaus – tokio. Visi namai kada nors ištuštėja. laukiant naujos. kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. yra gana utopiška. pakeisdami pliuso ženklu. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. ir žmogaus. kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. atmetus lengvatikybę. Makiavelizmas ir etika. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje. adresai. kuris perpranta žaidimo taisykles. kad daug sociologų. Vien tai. priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man. gali sukčiauti. Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. paveikslą. kas esame ir ką darome. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. Vardai. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. Jei žmogus žiūri 26 .

tai nedvejodamas ją apgaudinėja. (santrauka) 27 .. Matulionis. kiek tai įprasta bei kasdieniška. Arvydas. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas.į visuomenę kaip į komediją. Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia. Sociologija. jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. Vilnius: Homo Liber. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo.198 p. išankstines nuostatas. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui. Neįmanoma perprasti politikos. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. . jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. viltis bei baimes. 2002. o kas blogai. Visa. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. Sociologijos humanizmas. kas yra gerai. ypač tada.nesvarbu. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas. 2. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. ką žmonės daro ar kuo yra. Antra.

skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. susidedanti iš daugelio skirtingų. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. Darendorfo. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. socialinio prestižo ir pan. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. socialiniai procesai ir reiškiniai. Reiškinio esmė išryškėja. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. kuri remiasi požiūriu. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. naudojasi daiktais. 28 . Sociologijos objektas: visuomenė. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai. vykstant socialiniams procesams.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis. Ši paradigma kritikuojama.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. Ši paradigma kritikuojama už tai. atsižvelgdama į laiką ir vietą. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. rasės ir lyties veiksnius. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. Konfliktas – ne griaunamoji. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. supaprastinamas visuomenės suvokimas. skatinantis socialinius pokyčius. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą. struktūrinis-funkcinis. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. Pavyzdžiui. rodantis socialinių grupių siekius. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. klasinius. kurios yra būtinos. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt. kurios – ne. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. Konfliktas – ideologinis reiškinys. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. jos atskiros dalys. o kas juos skiria. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni. Tai mokslas. socialinė aplinka. Šios pažiūros laikėsi K. kas vienija žmones. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių.Marksas. Kozeris teigia. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu. remdamiesi reikšmėmis. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami. išsilavinimo. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. L. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. bet konkrečiai. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. vaikams iš turtingų. 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas. Anot R. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms.

normas ir materialinę kultūrą. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. Socializacija – procesas. lauko tyrimas. simbolinių turinių. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. Pirminė (vaiko. Civilizacija – visuomenės. “kaukė”. šeimos. Sociologijos kategorijos. per mažai domėdamasi makroprocesams. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. sistema. asmenybės. skatinantis ne aukštąsias vertybes. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. naujoko ir pan. kuriose dalyvauja asmenybė. darbo. Kultūros integracija. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. slypinčių asmenybėje. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. Bendriausios kategorijos: civilizacija. empiriniai duomenys ir kt. Konkretieji sociologiniai tyrimai. stebėjimas. pvz. vaidmuo. statusas. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. kaip “aktorius”. religijos. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos. vertybes. kas sukurta žmogaus. Anketavimas. Pirminės ir antrinės grupės. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. procesas. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. bet stabilesnė už diadą. Kultūra ir civilizacija. neigiantys dominuojančią kultūrą. pavyzdžiui. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. Triada taip pat nėra stabili. Kultūrą sudaro visa tai. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. šeimoje. kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. “scenarijus”.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. “scena”. kurioje jis gyvena. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. Visuomenės nuomonės tyrimai. Mažiausia grupė – diada. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. normas. būdingus tai visuomenei. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. kultūra. reiškinys. 29 . struktūra. elgesio vaidmenis ir modelius. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. susiformavusias simbolines struktūras. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. Subkultūra – kultūros modelis. analizuoja sąveiką. suformuluoti hipotezę. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. teisės ir kt. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius.) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. vadinami kategorijomis. Idealus grupės narių skaičius – penki. eksperimentas. kalbą. šeima. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. autobuso keleiviai. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. Agregacija – bendrija. veiksnys. institutas. Kontrkultūra – kultūros modeliai. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. suformuluoti problemą. mokslo. Reakcijų. iškrypimą ir agresiją. Etnocentrizmas pasireškia tuo. vartodami tokias sąvokas. pasirinkti tyrimo metodologiją. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. socialinės stratifikacijos. nusikalstamumas. interviu. Kultūros pokyčiai. bet smurtą. funkcija. Dariniai. kurie vadinami antriniais. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. biografinis metodas ir kt. Grupė turi lyderį. veiklos formų. švietimo. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. politikos. dokumentų analizė. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos.

simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. kaip labai integratyvios.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. Religija remiasi tam tikra doktrina. Individas. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema. Sekta – nedidelė. kurios nori pakeisti visuomenę. kas šventa ir kas nešventa. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”. tikrumo pojūtis. scientologijos bažnyčia ir kt. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos.. Socialinio konflikto paradigma aiškina. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. Religija ir Bažnyčia. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. Asmenybės sociologija. Kultūros sociologija. Pavyzdžiui. asmenybė. Vaidmenis apibūdina ir 30 . Religija pripažįsta. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. savo visuomenę piliečiu. kuriai vadovauja pasauliečiai. bet siekiant tapti aktyviu. Todėl kyla jėgos. kuria ir gina šventumą. savo šeimą. Išskiriamas: ikimokyklinis.E. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. gimimo vieta ir kt. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. pavardė. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė. Šventumo galia sustiprinama ritualais. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius. nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. kuri teigia. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. prestižinis klubas. kuriems suteikiama šventumo aureolė.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. sektas ir denominacijas. mokyklinis lavinimas. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. mokslinis laipsnis. Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. nustatanti.). Šventumo sfera – ypatinga galia. kas tikra. kuriems grupė yra pritarusi. etninė priklausomybė. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. profesija. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. krišnaitai. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. Mokykla. budizmas. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. profesionaliu. siejamas su statusu. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to. Remiamasi materialistine kryptimi. Socialinis vaidmuo – elgesys. kuri teigia. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema. induizmas. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. tapti mokinio katalizatoriumi. sparčiai besikeičiančias žinias. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus. Kultūros institutai. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. draugų ratas. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. santykiškai stabilios sistemos sampratą. islamas. atsakingu už save. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. skatina tirti jų ryšį. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. pareigos ir pan. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą. Statusai yra priskirtieji (lytis. neformali religinė organizacija. Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. o kas klaidinga. Socialiniai tinklai.

Aukščiausia valdžia. pateikiant jiems visą informaciją). Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė). Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas. Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais. kas jiems atrodo svarbu). kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką). Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. Teismas. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. yra monarchas. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. realizuojančių valstybės funkcijas. ugdant visuomenės piliečius. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. vidinius ir išorinius ryšius. ką reikia daryti). turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. visumą. teismus. autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. Švietimo sociologija. tiek išorėje. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. Situacija. Deja. o patys darbuotojai daro tai. Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. parlamentas. vyriausybė. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai.” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. kurioje vyksta švietimo proceso raida. prezidentas. 31 . Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. Mokyklos bendruomenė. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. negu kiti. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. Socialinė organizacija. valstybės dydis. jau buvo žmonių bendruomenė. politiniu. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. Tai šakinė sociologija. Kai dar nebuvo visuomenės. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. vadinama vaidmenų konfliktu. Sociologai tiria socialinę aplinką. teritoriniu. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija.motyvacija. nagrinėti jos funkcijas. Jį daugiausia domina. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). Valstybė ir valdžia. pasitelkti humorą. kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. ligonines. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. atskirti darbą nuo namų. Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. mokyklas. Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį. Technika sociologą domina tiek. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. religiniu ir kitais aspektais. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. Giminė kaip bendruomenė. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje.

skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. Darbas yra sąmoninga. kurie yra viešai diskutuojami. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. teismai. Deviacija – tai socialinis elgesys. o kibernetinė – 32 . siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. esantis skirtingų socialinių grupių. Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį. fizinė ir protinė įtampa. bedarbiai ir t. Tai perversmas. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas. netipiškas nukrypimas. Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. skurdžiose šalyse. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. paprastas ir sudėtingas. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. Kuo visuomenė demokratiškesnė. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. Sąjūdis. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą.t. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. 3) išlaisvinimo judėjimai. Minios reakcija gali būti labai primityvi. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. Minia veikia spontaniškai. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose.policijos nuovadas ir pan. kaliniai. o ne plėšikas). kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. kurie buvo opozicijoje. pabėgėliai. Deviacinis atvejis – išimtis. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. visuomeniniai santykiai. gamybinis ir negamybinis. Revoliucija – politinis pokytis. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. vienkartinis. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. Darbo sociologija. Marginalas – asmuo. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. lengvai pritaria lyderiams. kad nebūtų didesnių sukrėtimų. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. universali ir organizuota žmogaus veikla. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. naudodama prievartą. siekdami esminių socialinių pokyčių. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. skirti. Valstybės kontrolė ir kt. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. migrantai. alkoholikai. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. pavyzdžiui. Žiniasklaida – socialinis institutas.

Didelės antrinės grupės. hierarchija. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. tradicijos. Darbuotojai.tai tokios organizacijos. asmenine Techninis kompetetingumas. Bedarbystė būna laikina. Gyventojai –žmonių. priverčiamosios ir utilitarinės. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu. Konvejeris gamina tą patį produktą. techninė kompetencija. Kita kryptis – mikroelektronika. skirtas užtikrinti racionalumą.informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. frikcinė (laikina. demografinius. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus. kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. socialinius. Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. visuma. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis. Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. išsimokslinimo ir kitus kriterijus. politinės partijos ir pan. kurioje vyksta darbo procesas. Normatyvinės organizacijos . kurie metų metais negali gauti darbo). moterų. impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. savęs realizavimo laipsnį). Gamybinė grupė – visuma žmonių. Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų). kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. didina darbo įtampą. Tai . Biurokratija – tai organizacijos modelis. sukurtos siekti bendro tikslo. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. tiek neformalūs ryšiai. siekdami tam tikrų tikslų. etninius.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. kuriose žmonės. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. Tai religinės. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. Užimtumas. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. Biurokratijos charakteristikos: specializacija. struktūrinė (kai 33 . tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą.. stagnacinė (apima tuos. kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. gaminant materialines vertybes. net bedarbių skaičių). Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. aptarnaujantys lanksčias linijas. psichiatrinės ligoninės).

teisininkai. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas. o pavyzdžiui: valdžia. kurias yra įgiję jas sudarantys individai. Moore. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. galia. Politika – valstybės veiklos formų. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. visuomeninių organizacijų sistema. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). vidurinioji klasė – negausi. rekreacijos galimybės.didžiausias (ne aukščiausias). kurios: 1) visuomenei yra svarbios. Davis ir W. Darbo sociologija. institutas. o ne kaip fizinis procesas. tarnautojai. kvalifikacijos įgijimo procesą. ar šalis yra industrinė. vienkiemio – 1. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą. kapitalas. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos. Galima panaudoti 10-balę skalę. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu. statusas. uždavinių ir turinio nustatymas. nuosavybės. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį. ar agrarinė. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. Jos objektas – darbas. politinių partijų. kultūros panaudojimo galimybės. kaip būsto rūšis. K. funkcija. pavyzdžiui. gyvenimo stilius. laiką po darbo. ciklinė (pvz. vaidmuo. Socialines grupes. Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. Kylant gyvenimo lygiui. Politinė sistema – valstybės. persikvalifikavimo galimybes. Sostinės urbanizavimas – 10 balų. kurios nariai gauna panašias pajamas. Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. jos įstaigų. kurioje 10 . kastos. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). amžius. Politinė partija – organizacija. daugėja – aptarnavimo sferoje. lyginant su tomis. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. Urbanizavimas rodo. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. saugumas. Stratifikacijos problema. Davis ir W. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. Visuomenės stratifikacija. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. žmogaus padėtį darbo sferoje. Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. ekonominių krizių metu). gydytojai. politinis elitas. Luomai. teisėtumas. o dauguma sudaro žemesnę klasę. Anot K. Politinė sistema. 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. gyvenimo kokybė. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. prestižas ir kt. Partijos. galima skirstyti pagal galios kriterijų. valstiečiai ūkininkai. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. urbanizavimas. įgyjančius naujų savybių. Norint. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. išsimokslinimas. tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. vadybininkai.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). didėja vidurinioji klasė. Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. jų išskirtine padėtimi. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. cirkuliacinis – nesusijęs. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. darbininkai. statusas. kaimynystė. kaip socialinis. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. darbo kultūrą ir darbo moralę. stratifikacija 34 . tuo šalies potencijos didesnės. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. Klasės. Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema.

Apie 1800 m.). Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu. skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). neorganizuotumas (56 proc.). esantys kurortinėse vietovėse. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). sudaro lietuviai. o apie 1900 m. rajono centras. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. maisto pramonės įmonės. baigiant laisvalaikio organizavimu. Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema. 7 proc. pasipūtimas (59 proc. Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka. kūrybiškumas (54 proc. Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. 2001 metų surašymas parodė. JAV).. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė. – 74 proc. 5) poilsio (relaksacijos) miestai.) nepriklausomumas (50 proc. – lenkai. Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. ambicingumas (48 proc.). 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija. 3) modulinės gamybos centras. darbu ir būstu. kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse. Druskininkai. Sankt Petersburg (Florida.).). Kinijai reikia riboti gimstamumą. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz. nei prestižo. Lietuvoje augo ne tik Vilnius. kas pasiekta. Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni. normalios buto sąlygos. plepumas (73 proc. 4) miestai. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis. kantrumas (64 proc.). Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija.). gyvenviečių stambinimas. Užimtumo rodiklis ir bedarbystė. Kaime kuriasi menininkai. Lytis . Plečiasi kaimo turizmas. Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį.). apskrities centras.t. turime išmokti būti vyru arba moterimi.). skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas). Išsimokslinimas rodo. gerose klimatinėse sąlygose (Palanga. kiek mokytasi. bet ir regioniniai centrai. Kaimuose kuriasi verslininkai.). jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. egoistiškumas (47 proc. Londonas).Sex ir Gender. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai. Lietuvoje 82 proc. Vyras tiek pačių vyrų. Bet padaugėjo socialinių konfliktų. Pagalba nevaisingoms šeimoms. Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. menkėja socialinė infrastruktūra.rusai. Amžius. Klonavimas. kurortai. kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus. Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc.). jautrumas (72 proc.). nors sąlygoja didesnes pajamas. turtu ir darbu. pradedant nuo aprūpinimo maistu. Miestų profiliai: sostinė. Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija. romantiškumas (60 proc. Gyventojai. drąsa (54 proc. uostas. Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. 6 proc.). Nors gimstame berniuku ar mergaite.). Mirtis. nepastovumas (58 proc. miestuose gyveno penktadalis gyventojų. kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai)..) pasitikėjimas savimi (57 proc. labai tankiai apgyventa teritorija. Amžius. Maljorka. vaiko sveikata bus žymiai geresnė. atsargumas (57 proc. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. Los Angeles).5 proc. Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus. kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos. Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis. . o Gender – socialinę ir kultūrinę. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt.). jėga (61 proc. Lietuvai – skatinti. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių.). tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc. Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. regiono centras. Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas. Surašymai atliekami kas 10 metų. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės. eutanazija. gyventojų.siejama su gerove.). Žmonės grįžta į tėvų sodybas. Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis. taupumas (52 proc. Kaimai ir bažnytkaimiai. jei buvo pakankamai maisto. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą. kitų tautybių . Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos. logiškumas (45 proc.

Sociologiniai metodai: anketavimas. Reikia atsižvelgti. tuo atranka gali būti mažesnė. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė. Atranka – tyrimo imties. Anketose uždari. Dalinės apklausos. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas. ekonominės sąlygos. Santuokos problemos. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. migracija. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). 3) šeimų. XX a. teisiniai. dažnai nepažįsta vienas kito. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe.y. suformuojama atrankos struktūra. o kuris – nepriklausomas. kurios yra reikšmingos tyrimui. kiekybinis santykis su visais suaugusiais. 3-4 dešimtmetyje Chicago. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras. 36 . dokumentų analizė. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. kurie gali būti socialiniai-biologiniai. 3) atrenkami apklausos objektai. gyvenimo trukmė. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. tikslumo. Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. dėl anketuotojų tinkamumo. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. Simetrinė šeima. Irstančios erdvės koncepcija. yra retenybė. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. Urbanizmo sociologija. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus.). kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. kurie yra santuokoje. interviu. Louis Wirth (1897-1952) ir kt. gimstamumo pokyčiai. užsakovo reikalavimų ir kt. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. t. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. kiek yra generalinės visumos elementų. bet neįvertina to. Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. atviri ir mišrūs klausimai. pagal hipotezes. Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. estetiniai. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius. valdžią ir privilegijas. kaip ir pramonė.sveikatą. daugėjimu. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. adekvatumo. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų). Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. Lauko tyrimas. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine. Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. bet aktyvumas. kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. doroviniai-psichologiniai. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. Kuris kintamasis yra priklausomas. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. stebėjimas. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių. Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė. gyvenantys kaimynystėje. Monogamija. 4) visuomenei senstant. biografinis metodas. kuriose tėra vienas iš tėvų. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). poligamija.. modelio pagrindimas. Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. Poreikiai sąlygoja santykius. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. eksperimentas. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. ūkiniai-ekonominiai.

klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Vilnius: Žara. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. metodai. tempas.Kvotinė atranka – interviu metodui. 1999. Referentinė grupė – etaloninė grupė. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą. Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. aiškinimas. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. Sisteminiai ir atsitiktiniai. daromi foto. “Jei mokysitės toliau. Gyvenimo kokybė – materialinių. nagrinėjant dokumentus. serijinė (lizdinė). 2001 Guščinskienė Jūratė. Kaunas: Technologija. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. Vilnius: Rosma. su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. Kaunas: Technologija. atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Grigas Romualdas. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. 2001. jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). interviu aplinka. kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. 1993 Luobikienė Irena. Stebėjimas papildomas. atsakantieji negali tartis tarpusavyje. Leonavičius Juozas. lituanizacija. Vilnius: Academia. 37 . Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. kino ir kitokie įrašai. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu. socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. Sociometrinė apklausa. Svarbi interviuotojo asmenybė.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. Galima nustatyti. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. numatymas. 2000. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. kalbantis su žmonėmis. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė. sisteminė. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. Interviu. Sociologinė savivoka. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. suderinamumą. Sociologijos žodynas. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). socialinių grupių – sąveika. Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. Literatūra: Gaidys Vladas. Stebėjimo duomenys užrašomi. Specifika. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. Tikimybinė atranka: paprasta. su kuria lyginama konkreti grupė. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai.

Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. va. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. ar po rinkimų. smulkmena. Neaišku tik. kad tokiais atvejais kalta. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai.Docentas. negu uždirba.. kaip numatyti. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. arba bando pasigirti. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus. Daug panašių tyrimų dabar atliekama. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. 38 . Brazauską arba V. Pavyzdžiui. didesnes už pajamas. Žmogus.. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. negu iš tikrųjų. itališkų rūbų salone pastebėjau.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino. pasipuošei. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. kaip taisyklė. Antai. kiek pajamų bus gauta iš sodo. išlyginai ir. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis. kad balsavo už A. Ir labai nedaug uždirbame. juokus į šalį. laisvalaikio kelionėms ir kt. prisitaikei pagal savo ūgį. antra.. Tačiau negi jam prisipažinsi. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų.) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos. negu jų uždirba. kada melavo: ar tada.. kaip sakoma. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė. sunku pasakyti. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. Jokios sensacijos. trečia. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. kad išlaidas. miško. Turiu nuvilti skaitytojus. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta.. atlyginimai „vokuose“.“ O dabar.. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. jokio stebuklo ir šį kartą nėra. rimčiau pasikalbėkime. patiko. kad mokėjo daugiau. nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja. aptarinėjant jų rezultatus. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. mažesnes už išlaidas. lėmė kelios priežastys. koks. gerai uždirbti pradėjo. Išvada apie pajamas. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų. Tačiau ten įrašyta prielaida. Uspaskich‘ą. gali išleisti daugiau. knygoms įsigyti. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. Neabejotina. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. Pavyzdžiui. mokesčiams už butą užsimokėti. o ir nebrangus pasirodė. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. nepastovioms pajamoms gauti. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti. Atseit. daržo. „A. dirbančių užsienyje. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą.

5 11.6 131.gana įdomūs.7 403.9 7.8 99.2 46.6 107. tad verta juos čia pacituoti.3 412.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .9 15.2 426.4 7.9 468.5 384.8 355 348. Reikia didelio išradingumo. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“.9 141 11. Kai kurie skaičiai. Antroje vietoje – socialinės išmokos.0 7.5 11. .7 28.9 442.4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.5 38.4 108.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.5 379.4 123.1 10.9 19. tačiau ir dabar tenka konstatuoti. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.1 0.8 442.4 126. Kaip pragyvena tie.7 457. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai.6 501. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas.9 29.1 198.2 512. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.9 112. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose. gaunamo už samdomą darbą.6 492. 5 6.1 6.9 34.9 33.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4.7 97.6 118.3 Iš jų: pajamos iš 199.6 7.5 371.8 41.3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23.3 413.7 31. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401.2 36.8 5.8 pajamos Piniginės pajamos 318.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.2 9. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.4 250.3 442.2 22.6 495.2 337.2 134.7 216. 1 lentelė PAJAMOS (litais. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais.4 7. O juk šis dydis reiškia vidurkį.5 214. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.5 socialinės išmokos 87.1 8.2 11.

NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 . Tas. kurioje gyvena. elektra ir kt. kuriam jokios mokslo paramos nereikia. pažintinėms kelionėms ir knygoms. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas. O dar kiti mokinukai. nes pelnas ir taip garantuotas. Įžūliai griauna visuomenę.1 18.2 15.) viešbučiai. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą.0 2. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui. pavyzdžiui. Tokie verslininkai patys kerta šaką.8 54. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos.8 11. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats. Neteko girdėti. Kasdien matome mokinius. Tas.5 17. rodo ir šis pavyzdys: . Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. Tačiau vėl paklauskime patys savęs.8 2.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas. Nejaugi nesuvokia. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje. Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais. apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. Negailestingoji statistika sako. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne.0 7. bet ir mergytės. kiekvieno valia savaip išleisti tai.1 58. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką. kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes.8 61..keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį. prisibadę. švelniai sakant. kavinės. nunarinę galvas. Palyginkime patys.5 59. ką uždirbo. kokių nusipelnėme. restoranai. ant kurios sėdi. kurioms vos 9-10 metukų.2 14.1 3. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51.. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas.3 22. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys. Prisirūkę.7 13. Tačiau ir pasekmės bus tokios. norintys kuo greičiau vyrais atrodyti. išbėgančius pertraukų metu. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą. Žinoma. Tas pats. kuris paskui skundžiasi. kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui. kas daugiau išgeria ir surūko. bet ir apie.4 15. kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks.būstui (vanduo. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai . Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks.3 55.

tarpe. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais. Lietuvos gyventojų. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas. suderinta funkcijų plėtra. nagrinėjamų šiame pranešime. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose. Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų. yra vyraujanti miestiečių. kuriant šalies gerovę.y. t. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę. Tyrimų. įmones. gyvenimo kokybė – nepakankama. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. miškininkystė ir pan. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba. iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos. kaip taisyklė. kaip taisyklė. kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. t. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. pragyvenimas – sunkus. gegužės 1 d. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. tačiau ji. profesinės struktūros. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. Reikalavimai didinti darbo našumą. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi. gyvulininkystė. nauja kaimo samprata.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija. sudarančių beveik 70 proc. Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. neatsitraukdami nuo gamybos). kaimiškiesiems) regionams. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija.y. daržininkystė.. neurbanizuotų vietovių funkcijos. šiuolaikinių funkcijų sistema. Kaip žinia. kuriais siūloma 41 . tekstilės. pavyzdžiui. perspektyvų suvokimas – miglotas. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. kaip rodo mūsų tyrimai. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. Jų darbo našumas – gana žemas. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. laisvalaikis – primityvus. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo.

kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje. t. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis. ryšių linijas. priklausančių kaimo bendruomenėms. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas.y. Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. atsižvelgiama į tai. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. kai mažiau kaip 15 proc. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos. gyventojų. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį .tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius. 2) vidutiniško tankumo sritys. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. Pagal OECD metodiką. Todėl jau nebetikslu teigti. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. 3) retai apgyvendintos sritys. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. kaip gyventojų skaičius 1 kv. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. kai daugiau kaip 50 proc. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą. įrengiamos aikštės. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. darbingų asmenų. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. p.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai.y. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. atidaromos naujos mokyklos. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės. kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst. miestelių ir priemiesčių sritys. kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. Remiantis šiuo kriterijumi. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 . kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. 3) vyraujantis miestiškasis profilis. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai. kai nuo 15 iki 50 proc. gyventojų. Tai reiškia. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms. daugėja dirbančių kitose šakose. turinčios iki 3 tūkst. prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. Sparti gyventojų migracija. t. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis.

mažas ir nereikšmingas. o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. Asmuo. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. kurią galėtų laikyti savo gimtine. labai sunkiai suvokia. vėlavimas sąlygoja depresiją. Pripratusiam. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. „knyginės“. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. menininkų ir visuomenės veikėjų. kas „visiems bendra“. Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai.y. transporto sistemai tobulinti. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. Žmogus be gimtinės. 43 . Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus. primityvus elgesys. kaip tausoti darbdavio. gimusių. o esant reikalui. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. neturintis su kuo pasitarti. bet ir jų aptarnavimo paslaugos. skubėjimas. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. kokias pasekmes sukelia tai.žinių visuomenės formavimasis. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. naudojęsis daugiausia tuo. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“. iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti. srautai. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto. kurio „adresas . Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. t. kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje. t. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . Kelių ir transporto priemonių modernizacija. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. kad modernizuojant žemės ūkį. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais. o Sovietų Sąjunga“.Lyg ir tikėtina. Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. kad „viskuo pasirūpina valstybė“. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą. vis geriau suvokiama. Nuolatinė įtampa. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais.ne namas ir ne gatvė. Asmeniui. užterštumui ir triukšmui mažinti. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. paviršutiniškos.

suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą. daugiau dėmesio skirti šeimai.“ Valstybės. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. Lietuvai įstojus į ES. Simptomatiška tai. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. pavyzdžiui. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. kaip. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. p. kurią. Galimybės diegti naujoves padidėjo. Kaimiškosiose gyvenvietėse.6 proc. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. kaip pozityvus kūrybiškumas. susitarimų ir ilgai 44 . 56-70]. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. teigiama. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. vaikų ugdymui. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. Ūkiai stambėja. anot prof. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. asmenų. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų. gyvenančių kaime.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. p. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. M. per 10 proc. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę. atsakomybė ir dorovė. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. ekologinis ūkininkavimas. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. Suvokimas. praradusių darbą žemės ūkyje. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika. šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų.) duomenų analizė rodo. 2006 m. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių. M. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. kurdamos ūkio plėtros strategijas. Lietuvai tapus ES nare. tiek vaikų ugdymui. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. Treinio [3. Vis daugiau darbingų asmenų. Be to. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška.

mokykloms. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. t. kad 42 proc. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. Šių tyrimų duomenys rodo. 18. gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. Naujose vietose neretai statoma. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos.2 proc. naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. – turimas būsto plotas. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. 24. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių. fizinės infrastruktūros pertvarkymą. nenumatytos vietos prekybos centrams. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų. kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. 45 . konstatavo. neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais. Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. – gyvenamojo rajono infrastruktūra [5]. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas. Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. kultūros įstaigoms ir kt. Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus. Kuriasi namų statybos bendrijos. Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas. Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. Naujos kaimo gyventojų grupės . 13. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai.4 proc. laisvalaikio organizavimą. y. nedidelių miestelių pakraščiuose. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. apklaustųjų netenkina šildymo sistema. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo. vietose. Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos.neginčijamomis laikytų koncepcijų. . suderinant procesus. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). tarsi galvojant tik apie šią dieną. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai.3 proc.būsto išplanavimas. Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos.

Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą. o 37. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką. Lietuvoje. likęs plotas – pievoms ir ganykloms.7 proc. Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti. tikintis didelio greito pelno. kaimo gyventojams. Olandijoje ar Airijoje. neturėjusiems nuosavos žemės. kad tik labai stambūs. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų. Airijoje. galimybes įsidarbinti. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. valdantys 14-18 tūkst. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti.. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų. kad.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. tik 17. pažymėjo. 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. auginamos 1-2 kiaulės. keletas vištų ir t. pavyzdžiui. hektarų žemės.. y. kitose valstybėse. Todėl projektuojant naujas statybas. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. vykdant pastarąją žemės reformą. Laikomos 1-2 karvės. bet neretai gana prastos kokybės produktais. statybinių medžiagų ir pan. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. 0. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus. importas gerokai viršija eksportą. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. Skaitytojui bandoma įteigti. Net 67.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. Tada skaitytojai sužino. Naujieji savininkai.0 ha – javams. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. y. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais. apklaustųjų nurodė. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. y.) tiekėjai. t. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje. t. Neseniai supirkti. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė. trąšų. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla.5-1. t. esą vyksta visuotinis.6 proc.6 proc. o gyventojai neturi darbo. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. projektavimo ir kt. t. biudžetas negauna garantuotų pajamų. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas. naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. Skelbiama. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. ekonomiškos žemės dirbimo technikos.

įveisti įvairios paskirties sodus. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. tačiau žemę užsodina mišku. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. Emigracijai stiprėjant. Galimybė jais naudotis. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. naudoti unikalius buities reikmenis. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. kirpyklas. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. medžio drožėjai. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. Ūkyje pagaminami maisto produktai. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. siuvėjų veikla. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų. Todėl nestebina. patiems praleisti dalį savaitgalių. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. kalviai. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės. suprojektuoti gėlynus. kaip taisyklė.y. kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. užmokyklinėje veikloje. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. t. galinčių parengti unikalius. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba. Be to. Kai rodo mūsų stebėjimai. Populiarėja ligonių. apsėja žole. skatina dažniau aplankyti tėvus. staliai. yra ekologiški. Antra vertus. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. puodžiai. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. įveisia sodus. Be to. mezgėjų. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. nors tai ir skamba labai trivialiai. kad susumavę visas aplinkybes. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. Gana populiari buvo audėjų. kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. Tai liudija. buitinių prietaisų taisyklas. račiai. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla.asmenys. krosnininkai. Dailidės. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. įrengia sporto aikšteles.

nesugebėjimas atskirti patikimos. objektyvios informacijos nuo gandų. Lietuvai tapus ES nare. Kaip jau minėta. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. esą mūsų šalis – labai maža.niekam nežinoma. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. esą nieko vertingo mūsų 48 . formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. bet ir jų verslumo ugdymą. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. nauji globalizacijos iššūkiai. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. Tenka ieškoti naujų. nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. esminis jos išprusimo tobulinimas. paplitusių ligų prevencijai ir pan. nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį. Stokojama vietų. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. pristatant savo valstybę pasaulyje. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. nesuvokimas. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas. turistiniai maršrutai. kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu. siūlomų miestuose. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. sistema. kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. Kad ši funkcija būtų realizuota. Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. potrauminiam laikotarpiui. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose. Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. rasti laiko apmąstyti savo būtį. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. Kartojami tokie teiginiai. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas. kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. Priešingai. Milžiniški transporto srautai. suvokti. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. priklausomybę nuo žalingų įpročių. lietuvių tauta . kaip pasirinkti gyvenimo draugus. Pasaulio praktika rodo.

Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. Be to. pasakyti. kaip M. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus. pilkapių. Pavyzdžiui. Žmuidzinavičius. K. kurioje dirbo tokie menininkai. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. Vietovėse. Pošką jaunimas žino tik tiek. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. herbarų ar internetinių šaltinių. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. kaip istoriko. Jie negali įvardinti. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. bet ne su išprusimu ir dora. o nuvažiavus paaiškėja. Mūsų tyrimai parodė. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. Mokytojas. aristokratijos vaidmuo. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. Šimonis. įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes. kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. Apsilankius namuose. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. nematė Balio Buračo nuotraukų. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. apsirengę 49 . Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. etnografinių kaimų reikšmės. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. Būtina įrengti automobilių aikšteles. kad čia esąs „absurdo muziejus“. Čiurlionis. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. dažnai viską tenka pradėti iš naujo. negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. jei nieko negirdėjo apie jo. K. o natūralioje aplinkoje. A.aplinkoje nėra ir pan. Plinta nepagarba savo kalbai. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. Beveik 80 proc. Žmonės. Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. nesuvokia piliakalnių. Jei apie D. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido.

Tiek etnografinio. išmokti ją puoselėti. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas. bet ir primityvia veikla užsiimantys. prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. 50 . Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. uždarius švietimo. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo. meilė gimtajam kraštui ir kt. Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. atviras nuoširdus bendravimas. Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. kad nesuvokiama. kaip vandens ir vėjo malūnai. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. Atrodo. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. Piktžolėmis užteršti. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. Nebepuošiama jų aplinka. Tačiau. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. parkai.anų laikų rūbais. skardžiai. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. Mažieji Lietuvos miesteliai. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. nei. kur savo energiją panaudoti vandalai. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. kaip kaimyniškasis solidarumas. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. kultūrininkai ir mokslininkai. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. Kraštovaizdžio puoselėjimas. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“. nors tai ir labai paradoksalu. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. tokie technikos istorijos objektai. atodangos. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti. statybinės nuolaužos. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. Kaimo rezidencinės. juo labiau. bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. Beatodairiškas. Tai vaizdingi upių slėniai. tautosakos studijos.

2006. negali likti „užkampiu“. 2005. Project Director: Flavio Boscacci. 4. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. Lietuvos namų ūkio tyrimas. akmens ar medžio skulptūrų derinimas.David Hunger. V. 51 . M. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. The Common Agriculture Policy. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas. Išvados 1. Lietuvos kaimo raida. LAEI. Milan. 6. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. 2006. 8. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. 3. Literatūra: 1. ūkinės veiklos diversifikacijos. The 2nd International Scientific Conference. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. 5. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. A Typology of Rural Areas in Europe. 2. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. Nr.. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. relaksacijos ir reabilitacijos. Treinys. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. Mūsų stebėjimai rodo.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse.. Pearson Education. 7. 2. M. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. 5. 1997. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. – 10th ed. Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. gėlių. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. J. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. planuoti įvairią ekonominę veiklą. Inc. 5-11. Rural Development – 2005. sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą. Grant W. – 2002. Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas. realizuoti naują būsto sampratą. New Jersey. Lithuanian University of Agriculture. Vilnius: 2005. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas. geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus. 4. Treinys. p. Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą. pažinimo ir lavinimo. 3. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. 1999. kraštovaizdžio puoselėjimo. Nė viena vietovė. Wheelen.

486-492. MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II). Šurkuvienė. . Jasaitis. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития.// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais. 2006. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning.. – 502 с. Гродно (Belarus): ГрГУ. P. J.8. 218-235. rugsėjo 12 d. 218-236. Йонас Ясайтис. Материалы международной научной конференции. tris kartus per metus. 2006 m. – ISBN 9965-797-23-4. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Йонас Ясайтис. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities.omni. 13. 2006. 14. 90-96. red. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. 27 октября 2006 г. Астана. p.-практ.eu. Grodno State University. KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . – 392 P. doc. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. 1 (6). ISBN 92-894-7145-X. Grodno (Belarus). Materials of the international scientific conference. 2 (7). 12-18.. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai. Planting Seeds for Rural Future. lapkričio 9 d. 8593. J. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis). науч.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. Ясайтис Й. 15. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. May 4-5. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. 12-14 November. 2006 m. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. p. 2006. JONAS JASAITIS. 10.lt .Sonata. ISBN 985-417-761-0. 87-95 11. 9. 374. p.371 с. Ats. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. 2006. Jasaitis Jonas.ISBN 9965796-04-8. Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame. Šiauliai. c. Jasaitis.. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. – с. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS.. 12. Rural policy perspectives for a wider Europe. c. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. – ISNB 985-417-761-0. 2004. 2003 – Salzburg. 3. – ISBN 9955-20-105-3.dr. 16. // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. Астана. 2006. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. J. . Vilnius: 2006. 4-5 мая 2006 г. 2006. Jasaitis. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. 374 p. // Second European Conference on Rural Development. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. p. конф. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta). The Regional Economical Policy. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS. Jasaitis. ką reiškia prarasti valstybę. 17. J. 2006. www. Leader+ Magazine. 2006. 2006 11 15.Raimundas Dužinskas. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. 196 p. http://europa. Šiaulių universiteto leidykla. Шуркувене С. 10 февраля 2006 г. 90-96.. c. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции.

Kaimo plėtros samprata reiškia. dirbti. naujieji kaimo gyventojai. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. naujausių tyrimų apžvalga. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. ugdyti augančią kartą. o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . Ūkininkai. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. pakeistas paviršiaus reljefas. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. tiek dabar persikeliančių kategorijos. kultūros ir švietimo specialistams. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. globalizacijos iššūkiai. kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. ūkinės veiklos įvairinimas. pabaigoje ir XXI a. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. kaimo plėtros tyrimų kryptys. jų interesai ir poreikiai. naujos kaimo funkcijos. pradžioje. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. tyrimų koordinavimas. kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. sudarkytos upių vagos. naujos tendencijos. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. Analizuojama kaimo situacija. susidariusi Lietuvoje. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. tiek pastoviai jame gyvenančių. 1. Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. Lietuvos kaimo plėtra. ĮVADAS Šiuolaikinėje. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. atkūrus privatinę žemės nuosavybę.

angl. Ohio . vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. atlyginimams kylant. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui.). JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. Panašus vaizdas 54 . kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. laukų. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. negu didmiesčio centro gyventojai. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas. švaresnį orą. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. Pateikiame pavyzdį.). Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose. neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. Netgi vagystė. Vakarų Europos valstybėse. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. padarė žalą. girtavimas ir moralinis palaidumas. didesnės galimybės vaikų lavinimui. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę. Iš pradžių gaudami atlyginimą. buvo pavojingai sužalotas. sovietinėms profsąjungoms ir kt.pesticidais. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. šis paprotys nebeišnyko. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. o stepę. o šalia esantys gyvenamieji rajonai. Tačiau patys didžiausi. o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. išlaikytinių nuotaikos. kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. užstatyti daugiabučiais namais. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. t. jau nė nekalbant apie jų saugumą. Jo apraiškas matome net dabar. aprėminta atvirais melioracijos grioviais. šiltnamių ir t. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. dirbtuvių. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. visuomenės pasyvumas. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. Dorovinis kaimo paveldas. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų. Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. Vėliau. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. primena purvinus lūšnynus. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. geresnės sąlygos poilsiui. galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta.

MI). kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje.. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington. skaičių ir jų specifinius. 1997). Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą. Naujieji kaimiečiai.) ne tik gyvenimo. kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Detroite (Detroit. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą. kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. Filadelfijoje (Phyladelphia. kai buvo įsitikinta. tikintis.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas. Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo. vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. netradicinės profesinės veiklos. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. poreikius. žemės ūkio rinkos stabilizavimą. požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas. 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką. Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės.C. Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos. kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui.iniciatyvesni ir veržlesni. oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. gausesnio derliaus gavimui. 2. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju.. bet ir darbo vieta.. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių. Tiesa. kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. Miesteliai. Niujorke (New York. o fizinės infrastruktūros. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius. išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją. gėlynai. Jų sodybos . PA). ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse. [. Naujieji gyventojai . kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį. kompozitorių ir pan. susivienijusiose į Europos Bendriją. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai. įteisinusi Europos bendrąją rinką. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). alpinariumai. įsikurdami kaime. Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. 1958 m. NY) ir kitur. D. taikant technikos ir technologijos naujoves. dekoratyviniai krūmai. kainų subalansavimą. „Romos sutartis.). Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais. neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje. gyvatvorės. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. 55 . 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu.

pavėlavusi net ketveriais metais. Bolonijos deklaracijoje (Bologna. Darbotvarkėje-2000 ir kt. jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai.5) kaimo savitumo. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM). nei „LEADER II“ (1994) programose. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. iškrypimus. darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas. tapusi ES nare. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus. jo infrastruktūros tobulinimui. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti. jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose. Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. t. M. bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. tiek už socialinių uždavinių sprendimą. Treinys (2002) pažymi. tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai. Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. smurtą. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. 56 . kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. 2003).iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. 2002) nutarimuose. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui. valdžios institucijų ir verslo struktūrų. gyventi patogiai. Cork‘o deklaracijoje (1996). apleistų vietovių. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. vienadienių sprendimų vyravimas. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. y. o pagrindine veiklos kryptimi . trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. kad valstybėje negali likti „užkampių“. Palaipsniui išryškėjo. prievartą. Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios. primityviosios gyvensenos būdo plitimas. t. gamtos artumo paieškos.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą. Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. Europos Sąjungoje. gamtos. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. istorijos ir kultūros paminklų apsauga. Norvegijoje. Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. y. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa.

o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . kaimai ištuštėja. 1986 m. [. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų. didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. apleistų žemės plotų didėjimas. kurie rinkoje nekompensuojami. likusių gyventojų nusivylimas. 2002) atskleidė. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. Atkūrus nepriklausomybę. Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius.. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis.. pasidavė apatijai [. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams. Manyta. bet ir visos ekosistemos griūtis. Treinys. prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal. kur gamybos kaštai.nesuformuoti. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra. Uždavinienė. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. Kaip pažymi M. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V. Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV.skurdo plitimas. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. viešųjų vertybių plėtotei. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės . Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“.. socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos.. susikūrusios Australijoje. 57 . Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. gerėtų demografinė padėtis“. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. susijusios su papildomais gamintojo kaštais. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės. 3. kad „reikalinga tokia valstybės politika. Prie šios grupės. kaimų ir miestelių ištuštėjimas.“ Autorės nurodo. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui. prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Ribašauskienė. E.] kad būtų atkuriamas dvasingumas. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti.

Autorius 58 . t. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui. siekiama formuoti kaimo bendruomenes. kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama. 2005 m. ekologinis ūkininkavimas. Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. gamtos draustinių veiklai ir pan. t. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. diegiant informacines technologijas. naujausių technologijų diegimui. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. vaistiniais augalais ir krūmais. tradiciniams amatams. o kaimo jaunimas matys aiškią. Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė.) prieinamumą. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. kooperacijos plėtra kaime. Iš esmės. Iš vienos pusės. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. y. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. Kurti modernų. konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. apimanti laikotarpį iki 2015 metų. mažesnės – smulkiesiems. harmoningą asmenybės saviraišką. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai. pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. ne žemės ūkio veiklai. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto. kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. pritaikomi kaimo turizmui. buitinio aptarnavimo ir kt. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais. prekybos. 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos. kai visi darbingi gyventojai turės darbą. jų siekius atitinkančią profesinės. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai. Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose. remiant jų parengtus projektus. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. vasario 15). aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. y. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002).stambiesiems gamintojams. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. Įgyvendinant LEADER+ programą. kaimo gyventojų alternatyviai. 4) pramonės. nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. Dideli darbai laukia. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. naujų darbo vietų kūrimui. laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. aktyviam laisvalaikio praleidimui. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai. Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada. Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. sveikatos apsaugos. ekologiniam ūkininkavimui.Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). smulkiajam ir vidutiniam verslui. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas.

4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje. vadyba ir kt. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai. Kaimo mokyklose. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. sudaro tik apie 3 proc. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. tai ne kas kita. Mirtingumas kaime net 1. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“. dabar teigia. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas. turintys iki 20 ha.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. švietimo. Tuo tarpu gyventojai teigia. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata. Jos ypač svarbios todėl. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. o kaimą aptarnaujančios organizacijos. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai. galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. Uždarius mokyklas. kurios iniciatoriumi buvo prel. Tačiau šias įstaigas uždarius. kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija. t. o specialistų kvalifikacija – nepakankama. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas.).primena. tiek šeimos ūkyje. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. Savivaldybių vadovai įrodinėja. specialistai. nuo bendro ūkių skaičiaus. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. o ne kaimo gyventojų interesus. o stambieji. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus. artimesnė 59 . išreiškiančios įtakingų verslo grupių.5 karto didesnis nei mieste. Mykolas Krupavičius. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. Iki šiol tęsiasi švietimo. kaip nedarbas. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. įranga. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. kuriame buvo galimybė susirinkti. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. kasdien važinėdami į pamokas. todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė. y. Likvidavus kultūros įstaigas. nes stambūs ūkiai. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais. kad tie patys asmenys. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių. surinkti duomenys rodo.y. Paradoksalu. kad socialinės.žymiai mažesnės. kaip vienos šeimos ūkiai. valdantys daugiau kaip 100 ha. nepatekus pas specialistą. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. t. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus . kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. planuodami investicijas. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. Švedijos ir kt. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. Iš esmės. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. vaikai sugaišta daug laiko.

2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. vietovės. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. pagamintas iš žaliavos. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. Šalia stambiųjų ūkių. jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. Stambūs. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas. derinti paieškų kryptis. kad tiek ūkių dydį.imli darbo jėgai. užimtumo ir pajamų pokyčiai. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose.vaiko dvasiniam pasauliui. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. Kaip taisyklė. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. ryšių. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti. 4. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. sveikatos apsaugos. pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. tobulinant gyventojų saugumo. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų. Austrijos. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. Jie gali būti itin konkurencingi. Maistas. tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. Suomijos. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . Darbo ir socialinių tyrimų institutas. greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. Vokietijos ir kt. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims. Kaip rodo pasaulio patirtis. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. galinčią telkti mokslininkų pastangas. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. Sekantis žingsnis .) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai. Pagaliau. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi. Netradicinė veikla . praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas. netekusios mokyklų. rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai.

kol kas išlieka. V. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. 2002). 61 .naujų darbo vietų. nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. Atsakyti į klausimą. Ratkevičienė įspėja. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. tiek naujuosius amatus. J. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. naujas produkcijos rūšis. Šiuolaikiniame kaime. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. išbandantys naujausias technologijas. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga. o gyventojų skaičius siekia apie 30%. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. Kita. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų. tobulinant kaimo infrastruktūrą. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos. Tokie ūkiai. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. paslaugas. galėtų būti žymiai didesnis. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį. Ratkevičienė. V. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. plėtojant paslaugas. Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. užimančios beveik 90% teritorijos. atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui. prekybą. saugia gyventi ir dirbti vieta. jau tapo namais beveik pusei gyventojų.miestuose dirbančių. aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo.).) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . Būtina parengti metodiką. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys. Jų vaidmuo. J. t. ką tik sukurtą techniką. kad Lietuvai tapus ES nare. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. Pocius. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. y. gyventojų švietimo. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. kaimo turizmą. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). mokslo žinių propagavimo. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas. išskyrus priemiestines zonas. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. 2) sparčiai stambės ūkiai. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. įgyvendinant socialines programas. tarp jų ir kaimo gyventojų. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis.4% teritorijos. kuriant netradicinius kaimo verslus. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. rengiant vietines ir regionines strategijas. kad kaimiškosios vietovės. įsidarbins ES šalyse. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. 2) didės ES pagalba.

ūkininkavimo tradicijų perimamumą. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. Jasaitis. išlaikytinių. Suprantama. naujovių diegimu. Naujokienė ir kt. Vitunskienė pažymi. Prancūzija ir kt. noro mokytis. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. R. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos. t. tačiau gauti pakankamas pajamas. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. Paskatinti imtis darbo asmenis. turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą. Olandija. negu išsamiai argumentuotas prognozes. Vitunskienė primena. kad tokia pažiūra.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. dalis nuskurdo“. Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas. Todėl tenka labai suabejoti. 2004). Portugalija. y. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. Vengrija.) ir kvalifikuotų darbininkų. alkoholizmo ir nusikalstamumo. Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas.mokytojų. Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. y. ypač statybininkų ir mechanizatorių. Viena iš didžiausių kliūčių. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių. kurios leidžia tik prasimaitinti. vengiančių darbo. kad valdžia turi visais pasirūpinti. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. Ispanija ir kt. jas tik fiksuodami. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. yra menkos kaimo gyventojų pajamos. . 2002) rodo. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. Neretas reiškinys. negu mieste. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę. darbo našumo didinimu. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V.. Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga.).). . Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti.). palyginus su miestiečiais. Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė. . yra žymiai sunkiau. tiek socialiai. Vitunskienė. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. šeimų kūrimą. V. patiems tobulėti. kaip piniginės pajamos. Mokslinės literatūros analizė rodo. gyvenančių iš pašalpų. ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. nepakankama mokslinių išvadų sklaida. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . veltėdžiavimo. atlikti 2004 metų pabaigoje (J. t. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. ribojančių kaimo plėtrą. yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai. Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. J. o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 .geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija. inžinierių etc. tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. V. daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. Čekija ir kt. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai.

aprūpinimas specialistais. aprūpinimas specialistais. Sveikatos apsaugos įstaigos. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. Priešingu atveju. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. jų materialinė bazė. užpildomumas.4.3. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. jų materialinė bazė. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. darbingumas. Ryšių. Pašto įstaigos. Užimtumo dinamika. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai.1. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. 2. Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai.2. reljefas. gatvių ir aikščių būklė. amžius. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai.4. Pavyzdžiui. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. elektros ir ryšių linijos. ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. jų materialinė bazė. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. negu ES senbuvėse. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė. 1. Kaimo gyventojai: lytis. tiek ir globalinių faktorių. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. Buitinio aptarnavimo įmonės. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai. 2. sąlygojamus tiek vidinių. paslaugų apimtis. jų materialinė bazė. alternatyvioji veikla. pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. naujų statybų perspektyvos. 2.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. 2. vykdomų Baltijos valstybėse. kelių. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. sklypų dydis ir žemės vertė balais. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. formaliojo profesinio rengimo įstaigos. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė. kompaktiškos gyvenvietės. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. tiek regioninių. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. Svarbiausia mokslinių tyrimų. 63 . Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. norint atlikti šią misiją. 1.3. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. lankomumas. aprūpinimas specialistais. 1.1. aprūpinimas specialistais. bendrojo lavinimo mokyklos. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta.2.

kaip miestas ir kaimas. nagrinėjant kaimo perspektyvas. Kaimo vietovių savitumo.2. Kelių tinklo modernizavimas. buvo atliekami Latvijoje. Kaimo bendruomenių formavimasis. Meyers. edukologų ir psichologų tyrimai. turi būti koreguojamos.1. gyvulininkystės ir ekonomikos .2. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys. Kaimo buities pokyčiai. Programos. parodė. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. patirtis. Jau pirmosios apklausos. aptarta 2005 m. vadybos specialistai.atstovų dalyvavo sociologai. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3. Kaimyniškumo sampratos dinamika. vasario – 64 . Wiliam H. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. būsto ir elgsenos. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų. 2005 m.6. Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. 3. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. 2005). Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų . Šalių. Elgsenos motyvacija 3. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. regioninėse. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną. pasienio sritys. Tyrimai. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina. Teisėsaugos įstaigos. juos sąlygojančias priežastis. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga. 3. 3. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų. kurios iki šiol nedalyvaudavo. vidinius bei išorinius veiksnius. jų bendravimo ypatumai. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą. Gyventojų saugumo sistema. Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas.5. Socialinių grupių stratifikacija. gyventojų aprūpinimo maistu. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. gegužės 18-19 d. 3. kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais. fizikai atomininkai. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. 3. Jų dalyvavimas vietinėse. biologai genetikai. ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį. 2005). įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. Priešgaisrinė apsauga. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais.4. kurie remiant Pasaulio bankui.augalininkystės. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. kaip Vengrija ar Lenkija. atliktos 2005 m. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. vasario 3-4) buvo aptarta. analogiški tiems. kaimiečiai ir miestiečiai. pasitelkus tokias mokslo šakas.3. Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos.5.

kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. 5. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. sukuriantys daug naujų darbo vietų. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. ugdyti augančią kartą. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. Kaimo plėtros samprata reiškia. Mokymosi galimybėmis. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. tiek netradicine ir 65 . Jasaitis. didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. 6. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. gamtos artumo paieškos. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. Atsakyti į klausimą. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. iš daugiabučių į individualius. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. Atkūrus nepriklausomybę. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. 3. 4. 7. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. įsikurdami kaime. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu.spalio mėnesiais (J. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. nustatyti optimalius tiek tradicine. turizmo įstaigos. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. dirbti. 2. naujovių diegimu. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. ką tik sukurtą techniką. naujas produkcijos rūšis. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. noro tobulinti profesinį pasirengimą. bandymų primesti nuomonę. išbandantys naujausias technologijas. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. Išvados 1. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. 2005) parodė. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. Kelių tinklo modernizavimas. Vis dar gaji pažiūra. Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės.

parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. Community policies and mountain areas. „Socialiniai tyrimai“. 2005 2(6). bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. Leader+ Observatory. Grant W. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose. Flash News.Society with Science”.eu. 2005. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą.11. Brussels. 8. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period. Šiaulių universitetas. tiek ir globalinių faktorių. Meyers. Proceedings of the conference.eu. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. Jasaitis J. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. Daina Saktina and William H. October 17-18.bendruomenės. 66 . propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus.02. kaip ir kitose Baltijos valstybėse. 2005. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra.int Prieiga: 2005. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. issues 9-20. In: http://europa. The 3rd international conference “Science for Society . 2005. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. 11. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą.05.lt Prieiga: 2005. sąlygojamus tiek vidinių. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Svarbiausia mokslinių tyrimų. 10. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania.10.int Prieiga: 2005. 1997. vykdomų Lietuvoje. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. plėtojant modernų žemės ūkį. Brussels. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. tiek regioninių. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius. Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. Riga. galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. In: http://europa. EURAGRI. February 3-4. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai. tobulinti tyrimų metodiką. Lithuania. The Common Agriculture policy. organized by the European Commission. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė. 9. Agriculture of Lithuania-2005. kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą. Jasaitis J. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. Vilnius. Šiauliai. Brussels. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. Literatūra: Agenda 2000. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. 2005. EU Enlargement. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged.05.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus. socialinių grupių stratifikacija. 2005. juos sąlygojančias priežastis. tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. 2002.27. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. In: http://europa.02. Second European Conference on Rural Development. Kriščiūnaitė L. In: http://europa. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Mokslinio darbo ataskaita. 2005. Riga. 2001. 2003.. Lithuanian University of Agriculture. 67 . In: http://www. Gužienė L. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. Salzburg.: 2004. Kaunas 2005.07.10 The Bologna Declaration of 19 June 1999.bologna-berlin2003. European Commission.de Prieiga: 2004.11. Mokslinio darbo ataskaita. Akademija: 2003. Pareigienė L. Zemeckis R.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. Užimtumo situacija Lietuvos kaime. LAEI metiniai leidiniai. Rural Policy Perspectives for a Wider Europe. Ashgate: 2004. Vilnius. The Future of Rural World..07.eu. Lietuvos žemės ūkis – 2001. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe.: 2004. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. V.int Prieiga: 2005. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 4. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. 2004. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia.. 2003.. Ratkevičienė V.eu. Perspectives on Rural Policy and Planning. Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside. 2005. V. Žemės ūkio mokslai. LAEI. 2002. EUR 21331. Poviliūnas A. Akademija. Vilnius. Joint declaration of the European Ministers of Education.: Kronta.05. Edited by Ilkka Alanen. Latvia and Lithuania. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa. ir kt. Vilnius. ūkių konkurencingumui. Jasaitis J. November 17-19. Jasaitis J. Naujokienė R.. V. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui.. 2004. 2005. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States. First Experiences.Kaimo plėtra 2003. Leader+. Kaimo atskirties profiliai. Naujokienė R. Rural Development 2005. 2002. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. Planting Seeds for Rural Future. November 12-14. Nr. Kaunas. 2003. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2004.

nacionalinis radijas. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome. „valstybinė filharmonija“. nacionalinė filharmonija. nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. Asmuo. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. tautiškumas. tautinė kultūra. komunikuoti. kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 . kad pasauliui liksime įdomūs. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo. ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos.visų šių kategorijų mišinys. tiek kasdieniniame gyvenime. sukrėsti ir pan. kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. baudžiauninko. kolchozniko. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. kaip „šalis“ arba „kraštas“. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. šeimos. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka. netgi nacionalinis istorijos muziejus. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. kai turime: apstulbinti. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms. Meilės. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. tarsi kupros.? Ar reikia svetimybės „šansas“. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. tautinis patriotinis ugdymas. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“. kurio. netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. konsensusas. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. inicijuoti. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. „valstybės biblioteka“. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo. nei savivaldos procesų.4. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome.

tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. neturi didelė mūsų tautos dalis. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. o neretas ir aukštąją mokyklą. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. Ten lankytis būtų beprasmiška. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. tačiau už akių jis keikiamas. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. jos nebesidomėjo. jam lankstomasi. Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. kaltinamas dėl visų sunkumų. tačiau pastebėjo. galinčio tapti atramos tašku. Kodėl taip yra. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. dvaras pavirs į kumetyną. 69 . nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus. laužo.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. kur apgriuvusiame.barakuose. šiukšlina. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori. neatskiria javų. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. O kai sulaukiau paauglystės. Jas pirmiausia labai nustebino. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. Tas namas taip pat seniai nugriautas. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. prekyba. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius. užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku. kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. jokio gimtinės įvaizdžio. kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių. Tiesa. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai. žemės ūkis. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. kad. kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis. Dabar seneliai jau mirę.“ Iš tikrųjų. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės. bet netgi juos išgirsti. pokaryje ištrūkę iš kolchozo. netgi uždega. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą. Tėvai.. ugdant tautinę savimonę. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. Štai tipiška situacija. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. kuriame ir dabar tebegyvena.. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti.darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje .. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką.. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai . Diplomantėms ir į galvą neatėjo. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais.

studentų nesugebėjo prisiminti. organizuojant masines demonstracijas. Kaip vėliau paaiškėja. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. rengiant peticijas ir pan. iškaltos. . nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje.Nesusigaudydamas. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka.y. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą. kuriose mokslo srityse jie dirba. Toks nepažinimas. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. Tiek šių. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė. savižudybių gausą. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti. kas vyksta aplinkui. nusikalstamumą. agresyvus. kurie įžymūs mokslo. netinkama universitetų vadovybė. nuogirdos. „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. t. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą. sąlygoja nepagarbą savo valstybei. vienadienę gyvenseną. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. Sociologinių apklausų duomenys parodė. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. kuri garsiau rėkia. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. jo formų ir metodų. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. gandai. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino. Andriejus Sacharovas ir kt. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų.. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. savo ruožtu. Deja.. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. šeimos – į „partnerystės“. tautai. netgi gimtajai kalbai. kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. atsietos nuo konkrečios aplinkos. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. mokoma ne to. Žinios apie Lietuvos valstybės. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. nepareigingumą. istorijos ir kultūros faktų. Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. greitą pasidavimą bandos būsenai. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. Visa tai sąlygoja iškreipto. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. raidą buvo knyginės. ko reikia konkrečiam darbdaviui. jos kultūrai. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. sociologijoje vadinamo deviantiniu. Ypač tai išryškėja.

Kiekvienas. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. kiek. tautos išblaškymą. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. Teiginys. Keli apklaustieji pripažino. Absoliučiai akivaizdu. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. kuris nieko ateityje nepasieks. t. kaip neįgyvendinama iliuzija. laikomas visiškai neįtikinančiu. „Kokia Lietuva. koks buvo vagių. trėmimus. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Mūsų tyrimai atskleidė. laikomas atsilikusiu. gailestis. kad į politiką einama. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. 71 . kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo. tobulėjant žmogaus protui. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. blokadą. pavyzdžiui. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. pokarinį pasipriešinimo judėjimą. įrodinėjama. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“.y. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. per savaitgalį įvyko avarijų. nesiskaitant su priemonėmis. kad politikoje galima dalyvauti. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui.t. Mintis.įvaizdžių bei nuostatų. dar agresyvesniu asmeniu. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. pasieniečių terorizavimą. infrastruktūros kūrimą. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. kuriame ji bando smerkti mokytojus. atmetama. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. Pasiaukojimas. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. Jie akivaizdžiai painiojosi. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. eksportą.

Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. ateitininkus ir pan.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. jos organizacijas. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. Marijos Gimbutienės. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. vykstančius šių dienų Lietuvoje. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. Beveik pusė respondentų pripažino. t. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. Gana daug apklaustųjų pabrėžė. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. Tik vienas kitas buvo girdėjęs. užsienyje veikiančius šaulius. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Dar daugiau jų pripažino. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. ar dalyvaus ateityje. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. 72 . labai padrika informacija apie Seimo. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. painiojasi atsakydami. Tyrimų duomenys leidžia teigti. Lietuvos ir ES institucijų santykius. Nemaža jų tebemano. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. lituanistinį švietimą. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. nei kur ją išleido. Dar daugiau jų pripažįsta. rengdamas referatą ar kitą darbą. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. kad mielai emigruotų. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. Vytauto Kavolio. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. Vyriausybės. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga. Net nesusimąstoma. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. nei kas. Mūsų respondentai sakė. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. užsienio lietuvių žiniasklaidą. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. Justino Pikūno. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius.y. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. „Dirvą“. Užuominos. kad užsienyje gaus darbą. tačiau nežinojo. išjungti šviesą ir pan. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. Tiesa. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. „Darbininką“. atitinkantį įgytą specialybę. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. tačiau paradoksalu.

Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. 73 . Visuomenei. patriotines lietuviškas organizacijas. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje. Nemaža jų aiškino. 2006 m. lapkričio 9 d.. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu. ir sutrumpinta versija (pavadinimas . Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . Panašu. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai.išjuokiami. t. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. jo niekas nebepasigestų. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. lapkričio 15 d. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. ne: juk negali pasiilgti to. kuris nieko nesugeba pamilti.y. 2006 rugsėjo 12 d. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių. ko nepažįsti..savo valstybę. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. žmonių. Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. kurias jie yra baigę. ir nomadų. Juk koks jiems skirtumas. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. tiek užmokyklinė veikla. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. sudarytai iš mankurtų. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. Afrikos viduryje. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi.y. ką reikėtų laikyti patriotiniu. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą. o ką kosmopolitiniu auklėjimu. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną. 2006 m. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos. patriotinio ugdymo renginius. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų. nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė. ir kuriam mirus. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai. Lietuvos valstybės nebereikėtų. klajoklių. Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją. praradusių savo istorinę atmintį. bendruomenėse. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. t. kur gyventi: už Atlanto. Jie pripažino. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu.

pašaliniais. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. kas taps šio. AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. nes. 74 . o jų tėveliams žadėti didesnes algas... labai daug dirba tiek savo šeimos. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. tiek ir visos valstybės labui. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. Žinoma. Pradėję nuo mažiausių. o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. kad mūsų balsas . Priešingu atveju. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. bet ir negalėtų to padaryti. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies.vis labiau girdimas. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. pagaliau. paprasčiau pasakius. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“.5. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. jų nuomone. ar klausotės radijo pranešimų. bet. jog viskas išsispręs savaime. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“. jau nebeverta. Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. jau keli nauji kyla. siūlykite savąsias. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais. kad susitvarkytų viduje. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. kad ir kitur „visko pasitaiko“. jei ir norėtų. į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Jau priėjome ribą. ar vartote bet kurį dienraštį. netruksime pajusti. išskyrus priešrinkimines kampanijas. pirmiausia. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. Nesvarbu. varnas varnui akies nekerta. kurį laiką dar galime guostis. Tapusi Europos Sąjungos nare. įgydami patirties. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. kada žmonės atgaus viltį. Tačiau. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi.

milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. anot jų. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. kurį aptarnauja vos keli darbininkai. šie asmenys Lietuvoje įkuria. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. pusiau natūrinio ūkio. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. kad ir 5. turėtų darbą. gyvenvietės ir miesteliai. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje. manančių. Būna daug situacijų. 75 . gyventojų. turintys iki 3 tūkst. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. naujų technologijų diegimą. kaimai. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas. jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį. kai šie „verslininkai“. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių. tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97. turintys iki 6 tūkst. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. Nesunku suprasti. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas. pavyzdžiui.4% mūsų valstybės teritorijos. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. joms priskiriami vienkiemiai.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. tiek socialines. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. nes šios problemos – joms svetimos. o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. visuomenei reikalaujant. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. gyventojų. kad jie sugeba matyti tik vieną. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje.

. Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio. Tuo tarpu energingesni kaimiečiai.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. nieko nedarymą. litų už 10 ha sklypą. atsiprašant. jie netikėtai sužino. Jokia naujiena. Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse.. nei sėti. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. Deklaruoja. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. žinoma.). kad steigia ekologinį ūkį. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. t. liko ir toliau lauks pašalpų. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla. aišku. t. Perpirkliai. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. rūpestį pilietine visuomene ir pan. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. Tų. paskelbto šiemet. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos.. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. Trobelė verkiant prašosi remonto. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų. gyvenančio netoliese judraus greitkelio. nei ravėti nesiruošia. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. Žmogus tikriausia nujaučia. nesiruošiantys nei arti. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. kad nedarbas jau beveik išnyko. Jis dar kurį laiką svarsto. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. ganyklų arba pasiskelbia. vaistažoles ir t.. Išvyko. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų. kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. kurių vykdymas kartais reiškia ir. Tik kam. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. bet jis neprisimena. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. dar gali atnešti naudos tokia. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. o sąnariai vis dažniau maudžia. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija. Lietuvai tapus ES nare. Jo atstovai atskleidė. ar ateis kitas pirkėjas. net pirštų šia žeme nesusitepę. kur dėsis. vasario 18 d. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną. kurie nei sėti. Tai kokia čia ekonomika. kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime. ne pasyviausieji. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . y. jei nebus jiems palankios politinės valios. Tie. pievų. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst. bet perpirkliai. nei pesticidų. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. Nors tai absurdiškai skamba. išskyrus juos. į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“. pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius.

Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. Valdymo struktūros. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. kad dabartinė vieno lygmens. valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. antrasis – valsčiaus. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms. t. kūrybingi žmonės. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis. kaip tobulinti savivaldą. taikant „vieno langelio“ sistemą. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja. joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens.neįgyvendintas. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. lygmuo. anot jų. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos.. bet nė vienas iš jų . žmona 77 . trečiasis – apskritis. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. kurie valdo 50-60 tūkst. jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst.y. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. gyventojų ir didžiules teritorijas. pirmiausia siekė. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas. kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. Statistika rodo. deja. Tokia padėtis. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. darbštūs. bet viskas tuo ir pasibaigia.Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. P. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.. nederlingoje Ventos pakrantėje. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. su daugybe padalinių. kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. valsčiuje – ne daugiau 20. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo. nei merai. kaip galėtų funkcionuoti prof. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). šiandien turi būti didelės. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. Laikas galų gale atvirai pripažinti. turinčios vos keletą darbuotojų. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. tiek miesto) gali siūlydamos. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. Abu tėvai. Nefunkcionuojant savivaldai. nei savivaldybių tarybų nariai. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. gyventojų. kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. skirdamos naujosioms narėms paramą. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. klientai aptarnaujami. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai. Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje.

Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. buvęs kolūkio mechanizatorius. pasisakęs ir šioje konferencijoje. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai. kūrybiškumas. Ką daryti kultūros. litų. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. negu miesto daugiabučių nuomininkai. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. kuriam reikalinga ypatinga globa. Deja. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. Tačiau sistema. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. Giliausioje socialinėje atskirtyje. Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. beje. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža.mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. Tai buvę gyvulininkystės. Sužinojęs. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. o padėti patiems integruotis į visuomenę. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. Vakarų valstybės. įsigijęs „už vieną litą“. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. nesumodeliuota iki šiol. t. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. kartais net absurdiškų reiškinių. kažkas laiko.. netekusiems darbo. Buvę jų viršininkai. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. pareigingumas. Kitas pavyzdys. sargai ir t. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. Sumenko paslaugų sektorius. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. juo labiau. Norėtų auginti gėles. riogso nenaudojami.). o aiškių. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. Bet paskolos nepajėgia gauti. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. Arūnas Poviliūnas. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. Kaip taisyklė. tapę stambių ūkių savininkais. nuleido rankas. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. ankstyvąsias daržoves. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. mechanizatoriai. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. Deja. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. bet ji neefektyvi.

2005 m. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. aktyvinanti visuomenę.labiau „taisomi“ taip. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių. vietos veiklos grupė. jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. patirtis. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. ir „Tėviškės žiniose“. stiprinant vietos bendruomenes. 6. kovo 3-4 d.lt portale 2005 m. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. Sumanus kaimietis. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis. seniūnija. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. Pilna straipsnio versija išspausdinta www.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. Modernių technologijų diegimas. kovo 2 d. vietos bendruomenės. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. integruotų strategijų rengimas. kurio diegimas. Ypač tai aktualu valstybėms. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti. jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. Savivaldos institucijų stiprinimas. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. demokratinės valstybės uždavinys. kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje.bendruomenes. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. neturinčios patirties. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. Kauno rajono laikraštyje. kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. kaip rodo mūsų tyrimai. ugdanti jos sąmoningumą. Raktažodžiai: vietos savivalda. produkcijos. asortimento parinkimas. Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“. patriotizmą ir solidarumą. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. valsčius ir apskritis.

Išryškėjus. atliktus darbus ir perspektyvas. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. Lietuvai tapus ES nare. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. sukėlęs didžiulį nedarbą. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes. ryšius su kitomis bendruomenėmis. 80 . savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. Vėliau. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos.sistemą. Apklausų organizavimas. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. Radviliškio. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. grupiniai pokalbiai). aptariamos jos modernizavimo kryptys. tiek Seimo rinkimuose. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. gyvenamojo būsto kokybę. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. gamybos. veiklos planavimą. amžių ir išsilavinimą. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. 2005 m. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. Statistinė empirinių duomenų analizė. interviu.

3 Aukštasis 19. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės. gavę anketas.1. būtina stiprinti paslaugų sektorių.0 3.6 41-60 metų 50. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais.) 37. vid.5 Iš viso 100.gana panašios. apklaustųjų. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių. istorijos ir kultūros paminklų. Vaizdingos apylinkės. Respondentai. 14. o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio.1 Iš viso 100. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą. čia pat jas užpildydavo. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 . Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos. kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo. Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. vyrauja nedideli šeimos ūkiai. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. sukėlė didžiulį nedarbą.3 proc. apylinkių šventėse. Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys. išvengdami pašalinės įtakos.8 Vyresni kaip 60 m. išnaudoti puikias rekreacines galimybes. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. Darbo jėgos perteklius kaime. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose. Pagal amžių: Iki 25 metų 6. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. Tik dėka geros geografinės padėties. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. Tačiau tiek Šiaulių. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . joms nutraukus savo veiklą. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės. Tiek viename. bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka. Respondentų analizė patvirtino prielaidą. juose nėra stambių pramonės įmonių.2 Aukštesnysis (spec.5 26-40 metų 28. Be to. Jos sudarė 68.0 2.

6 Neatsakė 19. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. tiek svečiams iš Vakarų Europos. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas). epizodiškai dalyvauja jų veikloje. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai. kaimo šventes.Vienkiemis 9.3 Nereguliariai.). susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan. sodininkyste. vežimai.2 Kaimo gyvenvietė 73. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj. portretai. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra. Daugiau kaip 43 proc. verčiasi uogų auginimu. esant reikalui 68.0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1. Auginami egzotiški. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj. rogės. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo.5 31-50 narių 17. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai.5 Kartą per mėnesį 10. kad nedarbas kaime – 11. ne kaimiečių rankose.3 Iš viso 100. drabužiai. 6 proc. Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc.). Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką. darbo įrankiai.4 Miestelis 17. deja. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios. 2. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse. indai. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. propagandai naudota atributika. Tik apytiksliai 14 proc. įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą.0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus. o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo.. Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai. avalynė. gėlininkyste.8 neatsakė 20.0 21-30 narių 29. dvarų sodybos.4 Iš viso 100.0 82 . Alternatyvi žemės ūkiui veikla. Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose.4 daugiau kaip 50 narių 11.6 Iš viso 100. 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones. žmonės dar gana pasyviai.. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko. Todėl nenuostabu. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai.

paplūdimius ir gėlynus. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. nei „LEADER II“ (1994) programose. Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m. įrengė prekyvietes. apklaustųjų nurodė. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių.) apklaustųjų pažymėjo.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2001 -aisiais – 30.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje.5 proc. Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius.4 Daugiau kaip 5 metai 11.4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų. tvarkė ežerų ar upelių pakrantes. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300. pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje. tai 2002 m.3 Pirmi metai 21. 22. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav. jų jau buvo 210. gegužės 1 d. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991).0 2-3 metai 29.0 Beveik pusė (48. – 406. Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa. 83 . kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus.5 4-5 metai 17. sodino medžius. 2003m.8 Iš viso 100. p. įrengė jų globos namus.4 proc. 2005. Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus. – Vilnius. proc. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt.

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

gyvenantis mieste . privataus viešbutuko. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę). t. Ir nors jose apstu problemų. Nereikėtų meluoti. Asmuo. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus. autų.2-3 kambarių “dėžėje” . kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. Tokio kaimiško. savininkas rūpintųsi savo klientais. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos. kaip Danijoje. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse. negu dabartiniai Vilniaus. milinių sermėgų ir pan. Visiškai nenorima suvokti. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos. iš pat ryto sugadinta nuotaika. važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi.y. esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams.t.y. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas.5 valandos. vyžų. nors. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. o kodėl bandoma (žinoma. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. Beje. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. Ir pagaliau. Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. Reikia gyvo kaimo. niekam. suprakaitavęs ir piktas. keikia valdžią. Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. Bet to. Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1. stovinčios netoli gero kelio. tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose.ir visai nepažįstantis kaimynų.“runkelius iš provincijos”. kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. žaliavų maisto. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį. ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį. tarp mūsų kalbant. t. kaip kasdien nebereikia naginių. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. neįmanoma pateisinti. kurių durys yra vos už pusmetrio. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti. vaizduotėje. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3. nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena. medikas savo namuose priiminėtų pacientus. Tas vadinamasis “ponas”. kuri esanti tokia tamsi. kad supūdomas savųjų sodų derlius. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. kad gal net nėra mačiusi Operos teatro. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”. Tikriausiai dar daug kas prisimena. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių.5 val. ne vienas iš jų jau žino. kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu.

sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę.ir pelno didinimo. o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. tiek tautos siekius. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. javų ir t. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. o ne kaip žmonijos motina .maitintoja. iš jų masiškai 88 . steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems. Pavyzdžiui. beje. o ką – nedelsiant keisti. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. 4) edukacinė. nei Vyriausybė. net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai.t.t. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. Bibliotekose mažėja knygų fondas. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. apibrėžančiu. Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu.y. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos. tampa neperspektyviomis. teatruose. Jam reikia: 1) patogaus būsto. Gyvenvietės. paukščių. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių. Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes. nei Seimas. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. 6) pastovaus saugumo jausmo. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. kuri dar šiaip taip naudojama. ką drausti. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. o ką leisti. 5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. tai gali ir visai neblogai verstis. netekusios mokyklų. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. Kodėl žmogus. suvokimo. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. 6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. neatsirado iš nežinia kur. apimančios tiek asmenybės nuostatas. būtinai turi planuoti. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą. Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės. 5) savosios tapatybės. kaip verslą plėsti ir plėsti. 3) pilnaverčio laisvalaikio. vieversio nuo žvirblio ir t. Kai nutiesiamas naujas kelias. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą. kad laikas suvokti. galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. ką būtina išsaugoti. Mūsų sukurtoji sistema primena. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. gyvenantis kaime. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. atlikti ne tik Lietuvoje. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. liudija. Kaimas turi išlikti kaip vieta. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. ko reikia žmogui. t. Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema. negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. nes esą negalima keisti žemės paskirties. 2) galimybės dirbti. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. 4) visapusiško aplinkos pažinimo.

Verslas“. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės. agrarininkai. kaip dabartinę sistemą reformuoti. Gyventojų skaičius jose. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. etnografai. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu. Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. Jau pirmajame komiteto posėdyje. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. sociologai. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. Akivaizdu. spalio numeryje. keisti visuomenės požiūrį į 97. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi. Lietuvos teritorijos raidą. Kaune susirinkę JDJ nariai. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai. mokytojus. Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota.4 proc. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. Kauno. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. nuostatų.išsikelia jaunos šeimos. dr. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“. tiek ir socialiniu požiūriu. bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. įvykusiame tą pačią dieną. teisininkus ir medikus. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Spalio 16 d. todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. 2009 m. Nors 89 . rašytojus ir žurnalistus. Todėl nenuostabu. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. Raseinių ir Telšių rajonų. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. seniūnijų tarnautojus.

Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. Užtenka. netgi pasitelkiant teismus. nevyriausybinės organizacijos. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. Užuot atvėrus kelią esminėms. buvo nutarta. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d. pavyzdžiui. seniai pribrendusioms reformoms. 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. premjerui pareikšti. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. beje. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. Visiškai akivaizdu. vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus. Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. savivaldybių vadovais tampa asmenys. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. kad tiesiogiai išrinktas meras. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. Diskusija atskleidė. Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“.

Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti. vasario 21 d.]. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. Tiesa. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės.. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. Taip pat tenka priminti. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. Antrajame komiteto posėdyje. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. Dabartiniam Seimui.. ką veikia piliečiai. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). Pasižiūrėkime. Vieno asmens pozicija. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d. prievolių bei sankcijų skyrimu. nežiūrint koks jis bebūtų. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. kurią regime dabar. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. Delsti nebegalima. Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai. kaip jau minėta. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą. kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. Vasario 16 d. antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus. įvyko Šiauliuose. Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. esą „praėjo jau savaitė [. Štai savivaldybės salė pilna žmonių. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“.. Kaip žinia. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. 2. trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. cituojant „klasikus“.patirtį turintys oponentai. buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. kuriame nurodyta. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje. kuris. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. 91 .

o kaip galingą jėgą. Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“.. Tuo metu. Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. kad nepaisoma labai svarbios nuomonės. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. kad kalbės „labai trumpai“. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. trečias piktinasi. Apie ką toliau kalba pranešėjas. atvykusio į tokį susitikimą. Trockį ir Artūrą Paulauską.Ėėė.. dešimt minučių. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto. Vienas kitas dar bando išgirsti. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. aš jūsų klausiu?! Čia genocidas. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui. pasipila komentarai. jau trečią kartą primena. kol paaiškėja. ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. Praeina penkios. baigiasi be jokių rezultatų. kai tokie renginiai vyksta. kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam. kad judėjimas būsiąs dar viena partija. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus. kuriuose vieni aiškina. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. gyvenvietei. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. Ar normalu. kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita). Vienam atrodo.. Jau nebesuskaičiuotume. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. kad visus „negyvai užvaikytų“. kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti.Ar čia dar yra demokratija. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. Vadinamasis „susitikimas“. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. Žmonės ima skirstytis. kitas rėkia. kiek jau buvo „forumų“. kainos kyla. užtrukęs porą valandų. kad padėtume tiems. kuri nori perimti valdžią. kuria galima pasikliauti. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių. o save parodyti: „išsirėkti“.Jūs man pasakykite. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. o kartais netgi supriešinti susirinkusius. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado . Vis tik pradėjus dirbti. o kitas nebuvo ir mano. nes vienas jau buvo Seimo narys. kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt.t. pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. Jis skaito ir skaito. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos. vietoje. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. „santalkų“. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: . nors jis turįs tiek energijos. „kitų pasirinkimų“. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. veržiasi kitas: . Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja. tačiau jau be jokio entuziazmo. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: . kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. kai Seime pritrūksta 92 . kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti. jau sunku susigaudyti.. dalis informacijos jau prarasta. Pasakęs. o kiti įrodinėja. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia. kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. kad nieko gero nenuveikta. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita.

socialines ar net kultūrines problemas. žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. kaip.5 proc. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. tiek spaudoje. Ar kruptelėjome. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų.palaikančių pozityvias permainas. Pranešime teigiama: „35. bet ir tiems. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą. Jau net oficialiai pripažįstama. BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines. pasiekus esminę politinę pergalę. darni plėtra. Lietuvos teritorijos. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais. kad. „mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų. atstovai“. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas. Tik raudonos vėliavytės. tai ką tada tektų vadinti kaimo. kad kokia nors kosmetine direktyva.4 proc. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. rinkėjų? 3. o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią..8 milijono. kurie. netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“. užimančio 97. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. pavyzdžiui. savivalda. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. Tėvynei 93 . kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas. kuriems dabar jau per trisdešimt. pavyzdžiui.. žmonių pasakė. labai sunku suvokti. nei dešrytės. -----------------Dėkui Partijai. tai kaip galima tikėtis. kaip kaimo plėtra. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. negintų. Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc.. Jokia paslaptis. apklaustų Lietuvos gyventojų“. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6.9 proc.. remdamasis savo skaičiavimais teigė.

bet itin efektyviai veikianti. esą jie „neišmano ekonomikos“. Girdi. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose.. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. Valdžia. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta. leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. tada gavo galimybę pusvelčiui. Už privatizacijos įstaigų. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą. Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. Kas atsitinka. gal net kitą asmenį išrinkti. Žmonės ėmė piktintis tik tada. atvėrė kelią dar įžūlesniam.. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. atsiprašant.. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės. nenuskurs. Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“. Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė. Prasidėjo kalbos. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. Tekdavo iš naujo svarstyti. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti. kurie vogė. negu sovietiniais laikais. t. kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. tarsi tikint.Už „taloną“ patalynei. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai). atseit. tikrąjį profsąjungų vaidmenį.. Mokyklos. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. neturi „valdymo patirties“ ir pan. pasisavinti).“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį. kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. Tokia. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . kurioje dirbo per 60 mokytojų. Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. kad išrinktasis esąs to nevertas. Jie ir šiandien vienas kito laikosi.y. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 . kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. „kombinuoti“. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu. kas taps tuo laiminguoju. Jai ištikimai tarnausiu. kurie priklausė šiam klanui. Jeigu rankšluostį dar gausiu. kaip kabutėse). valstybės turto grobstymui.. bet savęs niekada nevadino vagimis. kad ši politinė sistema yra antihumaniška. jau atvirai pripažįstant. Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį..Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. o kas ne. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. Liūdna. buvo nerealu tikėtis. Tik tie.

į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. 1989 m. radioelektronikos ir kitas įmones. Tiesa. jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. fizikos. atkūrusi nepriklausomybę. Tai ko stebėtis. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. ką gamins Lietuva. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. bet ir avalynės. atleisti iš darbo. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių. pavyzdžiui. spalio 7 d. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. kad po 20 metų į 95 . pasirengusiose dalyvauti. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose. O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar. kurios projektuotų. kiek dabar kainuotų įrengti. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų. kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. pritaikyti gaminti kitą. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. Gal kas žino. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. pavyzdžiui. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti. Deja. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. kokia žala padaryta Lietuvai. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. rajonų centruose. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“. išsklaidyti. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą. kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. į Profsąjungų rūmus. niekuo Lietuvos nepranokusi. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės.) „specialistų“ konsultacijos. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. kodėl. vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. chemijos ar biologijos kabinetą. Dabar sakoma: „optimizuoti“. tekstilės. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. kaip „Vilniaus grąžtai“.veikti gamyklas. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. Jie suplanavo.). kuriam po daugelio metų. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. kaip šias įmones modernizuoti. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. maisto pramonės įmonės. Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. nagrinės. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti.

kuriose išgaunama nafta. Atseit.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“. Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. mokslininkai pranešė apie tai. tyliau. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė.. Tada buvo sakoma. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno. Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį. Demokratiškos valstybės. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą. Atseit. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus.. susidaro itin palanki terpė savivalei. Kodėl dabar. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. nėra ko rūpintis. nors ir už kelių kilometrų. esą čia nieko baisaus. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo. medžių veislių selekcija. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs.. bet ir jos gelmių turtai. kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. Kai kurios miškų priežiūros programos. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. pavyzdžiui. O dabar jau pasirodo rašliavos. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. Naujos verslovės vis vien iškils. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. <. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai. kiek naftos kasmet išgauname. Kai nėra savivaldos. trunkančios šimtą ir daugiau metų. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje. kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku.. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas. Kaip manote. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška. Kas galėtų paaiškinti. esą ta lietuviška nafta niekam netinka. Tikiuosi. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. Tikiuosi. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. turi daug pranašumų. juk svarbu ne tik žemės paviršius.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. miškų kokybės gerinimas. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . yra ilgalaikės. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. Deja.

atsidūrę tokiose bendrijose. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. hiperemigracija ir netgi savižudybės. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. iškyla apsišaukėliai. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. Akivaizdu. pavyzdžiui. suprasti ir atjausti. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje.t. Tie. jos interesų nepaisanti struktūra. kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. tarybas ir pan. pilietinio susitelkimo visos tautos labui.) išryškėja mokymo įstaigose. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. „Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. Pabandykite. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. chamizmas. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“. teritorinėse bendrijose. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. Vis labiau ryškėja pasimetimas. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. Susitelkusios. O smulkinti miškus. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. vyksta nuolatiniai konfliktai. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo. su ja nesiskaitanti. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. pirmininkus. kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. 4. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. susiformuoja deviacinės grupės. Pirma. Neveltui sakoma. nešvara. išpardavinėjant juos po keletą hektarų. Antra. Iš vienos pusės. gebėjimo vienas kitą išgirsti. išankstinės neigiamos nuostatos. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą. Savivalda įmanoma tik tada. nusikalstamumo augimas. bet patys nė piršto 97 . bandant išjudinti žmones. Vietovėse. Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. namo tarybą. Stiprėja nuostata. O kiek turime rėksnių. įskaitant ir gamtą. Tvarkingesni asmenys. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. REIKIA SAVIVALDOS. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. darbovietėse. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. kad nesuprastų. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis. apsaugą.

laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi. Stasys Vaitekūnas. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . iš trijų pusių apsupta Baltarusijos. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. mechaninės dirbtuvės ir t. Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. sandėliai.. Žmones. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. t. Demokratinės reformos juos gąsdino. siekiant pasiglemžti tai. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti. netgi gyvenamieji namai bei butai. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis. kad juos įgyvendintų. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui. tai – valdžios pareiga. pas Landsbergį“. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando. pamatę.t. Anot jų. besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. o naujos jų funkcijos neapibrėžtos.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas.Ar įsivaizduojate. kaip pavyzdžiui.nepajudins. Jose daugiausia liko tie patys. Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. Visiškai akivaizdu. aerodromai. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. Vienur paslapčia. išplito „naktinės privatizacijos“. Tokia sistema su nežymiais. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. „blogai padėta“. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai. Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. nei kelių šimtų tarnautojų. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. nebesaugoma. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos. prof. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. bazės. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. taip sakant. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. Teko dirbti grupėje.y..

Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. pavyzdžiui.pokyčiais. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai. Pirmiausia būtina apsispręsti. tikrai neverta. o gal reikėtų kokio nors referendumo. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. tiek centrinėje valdžioje. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. tačiau niekas negali paaiškinti. jeigu nežinoma. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. Net tie „pirmieji asmenys“. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. kaip ji keičiasi. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. Centrinė valdžia. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus. vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. Ką galima planuoti. tiek vietos bendruomenėse. o į gamybinius pastatus. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo. pavyzdžiui. kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. Tikėtis. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. juos labiausiai gąsdina. Stagnacinis režimas. Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. Net dabartinis premjeras. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. kuo pagrįsti šie skaičiai. kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę.y. Demokratinio pasaulio praktika rodo. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose. staiga ėmė keisti toną: girdi.y. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. realią valdžią išlaiko ta pati. 99 . ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. o apie dorovinių vertybių prioritetą. t. kad Seimui pritrūko laiko reformai. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. nei verslo objektų struktūros. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. t. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais.

kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. t. iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. pavyzdžiui. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti. o į „visus“. Žiniasklaidoje skelbiama.Antrasis žingsnis. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. gyventojų ir didžiules teritorijas. Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. Savivaldos institucijos kuriamos. liberalioji. Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. Ar bereikia stebėtis. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus). kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų. orientuojasi į specifinį elektoratą. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. kaip konservatyvioji. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). smulkiuosius verslininkus. nesiskaitančius su visuomenės interesais. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst. rinkėjų? 5.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. ekonomikos pokyčiai. Todėl vis stiprėja įspūdis. centro kairės arba centro dešinės. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas . etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. Nefunkcionuojant savivaldai. kurie valdo 50-60 tūkst. krikščioniškosios demokratijos. aplinkosaugininkų („žaliųjų“). valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. darbininkus. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. socialdemokratinė. Visi šių darinių vadovai . kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc. 100 . tautininkų. dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų.y. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. trečiasis – apskritis. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius. kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti. antrasis – valsčius. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“.seniūnai. stambiojo verslo atstovus.

kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta.. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai.. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. kad 101 . kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje. t. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai. Kol nesuvoksime. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos.o klientai aptarnaujami. sveikatos apsaugos. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. o mes palauksime. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja. kol tu patrūksi. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją. taikant „vieno langelio“ sistemą. kultūrinė aplinka. ar daug kas pritartų rėksniams. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. Panašu. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. t. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. kad kol kas dar sunku pasakyti. Nematyti. dar kitaip didmiesčiuose. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas.y. Pasikartosiu. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. rečiau apgyventose vietovėse. spiegiantiems. socialinių paslaugų (švietimo. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. buitinių patarnavimų) galimybės. tiek vartotojai. Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. kelių būklė ir daug kitų dalykų. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija.y. kaip „našus. Vargu. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. kad „visi valdžioje – vagys“. kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. Kaimiškojoje vietovėje. net ten. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą.

O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui. neretai nepažįsta kaimynų. ieškoti alternatyvių sprendimų. paaiškėjus. Prezidentę ir pan. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. Nors tai įvyks tik po kelių metų. Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. Anot sociologų. Pavyzdžiui. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. o pasiūlymai įgyvendinti. kai gyventojai susiburia. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia. kurių buto durys yra greta.? Beje. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. Tačiau net šį. 102 . prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. padidintų aplinkos taršą. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. išryškėja gyventojų siekis apsiginti. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių. bet pagal profesinę veiklą. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius. laisvalaikio pomėgius ir pan. nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". kol šiame procese nebus suderintos pramonės. Gerai žinomi atvejai. kad jų priekaištai bus išgirsti. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“.t. lyginant su kaimu. Argi pateisinama. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri. gyventojų bendravimo stilius. Žmonės. atvirai kalbant. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai. dirvos bei požeminių vandenų taršą. miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų. pensininkai. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. Tačiau kaip ir kaime. tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą.

gatvių ar namų bendrijų. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. Itin pageidautina. socialinių paslaugų (švietimo.y. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti. negu dabar finansinį savarankiškumą. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai. t. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. Vieni mūsų komiteto nariai mano. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba.) priartinimą prie gyventojų. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. kurk savo „partiją“. kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. iškilus būtinybei. rinkėjau. Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų. pažymint. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis. kad daugiau kaip 99 proc. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. gyventojų saugumo. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. Tokiu būdu bus užtikrinta. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą. tiek ir kiti pabrėžia. Tiek vieni. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. pamatine savivaldos grandimi. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti. toje teritorijoje esančių bendruomenių. atšaukti.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus. Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. sveikatos apsaugos. Juk kaip kitaip pasiteisinsi. Į savivaldybių tarybas . rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. O jei nerandi nė vienos programos. Nežiūrint to. patinka jos programa. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų. Kiti siūlo. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. rūpintis teritorijos planavimu. Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį. t. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų. Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. Taigi jei tau. sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų.y. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba. Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. kuri atitiktų tavo interesus. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. aplinkosaugos ir kt. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų. kad eiliniai nariai tėra statistai. kuri 103 . tačiau siūloma. nepasibaigus jų kadencijai. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu. susikompromitavę margaspalviai. Seniūnijai tampant pirmąja. Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų.

t. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą.y. Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus. veiklos formų bei turinio. prasmingos gyvensenos. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). Jie negali būti atleidžiami. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam.03. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą. tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. užsitikrinęs ryškią partiečių paramą. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). Tačiau dėl šių tarybų formavimo. ekonominę ir sociokultūrinę strategiją. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. savivaldybių. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi. Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. 3) sveikos. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo. 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas.lt“. galėtų vadovautis ne demokratiniais. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. įeinančių į regiono teritoriją. yra atleidžiamas. „Bernardinai. nuo trijų iki penkių. 6) jaukios ir saugios aplinkos. Tuo tarpu meras.15). atsisakius „partinių privilegijų“. kad optimaliausias 104 . Būtina užtikrinti. 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos. 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą. beje. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto. Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. praradęs tarybos pasitikėjimą. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai. labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. Ateityje suformavus regionus. t. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo. beje. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. 2010. Mūsų disponuojama informacija rodo. Apie tai. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų. Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose.y. į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. pavyzdžiui. tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. Tiesiogiai išrinktas meras. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu.

Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais. 1970-1974 m. Šiauliai Tel. migracijos sociologija. paštas: kptc@smf. 8 41 595 887. http://www.būtų penkių regionų variantas. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas. visuomenės pilietinis ugdymas. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis.su.lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1.smf. Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą.su. El. IŠSILAVINIMAS: 2001 .smf. 1993 m.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija.su. Jų centrais taptų penki didieji miestai. sociologija.lt. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje. lakpričio 25 d. Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . neurbanizuotų vietovių plėtra. darbo: 8 41 590 412. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras. strateginis valdymas. kaimo plėtra. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas.Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose. LT-78366.

LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. 3. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. 4. 2009 m. Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“. dr.lt (2006-2008). spalio 21. Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . Stasys Vaitekūnas). Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. birželio 25 . JAV. – Nebraskos universitetas. dr. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). – Ohajo (JAV) valstijos universitete. visuomenė“ (I. 2007 m.1958-1962 .gruodžio 19 d. Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001).programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008).liepos 10 d. pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996). – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“. 2. 2. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų. 4.Saint Louis universitete.pagal Socrates-Erasmus programą (2006). JAV (2007). 2009 m. ūkis. 5. Dirva: 1996-1998“. strateginį valdymą. II ir III dalys). 2005 m. – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2. Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). 4. Studijų medžiagos rengimas: 1. habil. Omaha. Portugalijoje (2007). Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007). 2. Nebraskos valstija. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika. Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. Agrarinių mokslų koledže.. 106 . Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. MOKYMAI: 1.su. Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. Nowy Sązc (Lenkija) . 5. – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. liepos 4 d. Algis Dobrovolskis). Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas.smf. Parengti trys rinkiniai. 2008 m. 3. Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. lapkričio 16 d. skirti studijuojantiems sociologiją. LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas. 3.

dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos. Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus. Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006). 2003).. EQ/2004/1130-27/503 .. 2. Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. (2009) Projekto vadovas. Jasaitis. Mokinių. 2. Jasaitis J. 2. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 . Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004). Kaunas: 2004. Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Nr. 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“. Zemeckis R. Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos. 330 p. Tema tyrinėta. Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007).)Duomenų bazė: CEECAP www. Naujokienė R. Ribašauskienė E. Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. Lemont.8-422/4. ir kt.). jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas. 47 p. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m. Projektą vykdė tarpuniversitetinė . Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. kuris buvo naudojamas iki 1990 m. Ekonomikos grupės narys. Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980). (darbo grupės vadovas). EKSPERTINĖ VEIKLA: 1.Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės.sutartis Nr. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995). tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas. EQUAL programos projektas Nr. 4. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra.net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1. Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010).“Kompetencijų pripažinimas. 3. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu . Gužiene L. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“..agripolicy. Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai. 4. Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema. Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV).PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1. 3. IL. Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“.

JAV) bei 15 mokslo straipsnių. autoriui grįžus iš JAV. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. Mykolo Romerio. 2009 m. 2005 m.). Tyrimai tęsiami.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. Latvijoje. vicepirmininkas. spalio 29 d. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. Portugalijoje. • • • • 108 . pakviestas dirbti Šiaulių universitete. skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. vasario 14 d. projektų vadovas (nuo 2009 m. LVA Gyvulininkystės. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras. Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009).) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. 5. Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais.) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Tyrimai pradėti. vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų. tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. spalio 27 d. Lenkijoje. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais. Kauno Technologijos. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai. nuo 2004 m. Kazachstane. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas. VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė. dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje.) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso. išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. Lietuvos žemės ūkio. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje. Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės.Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. Poindustrinės visuomenės formavimasis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ . registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. I dalis (2008). įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje. Vokietijoje. Tyrimų išvados 2007 m. Baltarusijoje. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse). kovo 27-28 d.

Petersburg (FL). 2009 m.mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. 2009 m. • Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH). Vilniaus pedagoginis universitetas. 6. lapkričio 21 d. Detroit (MI). 2010 m. dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. – praktinė . 88. 2008 m. USA (1997). Baltimore (MD). Kauno r. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“. centriniai rūmai.2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas.) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. 2009 metai 3. . 2009 m.). 109 . Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. Sociologijos sekcijos narys. 2009 m. sausio 25 d. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. Vilniaus g. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“. Chicago. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland. • Dalyvavimas 9. Omaha (NE). USA (2003). 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). Los Angeles (CA) ir kt.Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“. asmenybė. OH. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. 2. Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas. Dalyvavimas diskusijoje. IL. balandžio 21 d. Šiaulių universitetas. Philadelphia (PA). Putnam (CT). • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE. – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“. Lemont. balandžio 8 d. . Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007. Lietuvos žemės ūkio universitetas. IL. 2010 m. 5. SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1. USA) narys (1996-2004). 4. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Chicago ir Lemont (IL). – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. pilietinė pozicija. lapkričio 20 d.) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). – Akademija. St. spalio 17 d. Boston (MA). Mykolo Romerio universitetas. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. balandžio 18 d. lapkričio 7 d.

Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. balandžio 2 d. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. spalio 16 d. 19.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18. 9. 12. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. balandžio 28 d. 2009 m. kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. 2009 m. Vilnius. 2009 m. VDU atkūrimo akto (1989 m. balandžio 29-30 d. 2009 m.motyvacija sėkmingai partnerystei". 2009 m.“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas. birželio 3 d. Kaunas 14. 2009 m. 2009 m. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. – 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“. Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas. spalio 14 d. dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”. 2009 m. Kaunas. Dalyvavimas diskusijoje. sudarytojas. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai .) signataras. kovo 19-20 d. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. 2008 metai 110 . . Jelgava. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. 8. 15. Vilnius. balandžio 23-24 d. skirta mokslininkų. 2009 m. Estija. spalio 15 d. 2009 m. birželio 15-17 d. 16. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. 2009 m. 2009 m. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas.. galimybės ir grėsmės“. Kauno r. 20. balandžio 3 d. sausio 15 d. Joniškis. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. Vilnius 10. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. skirto šiai konferencijai. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. 2009 m. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. 2009 m. Akademija. Tartu. rugsėjo 25 d. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. 17. Lietuvai tapus ES nare“ 13. Vilnius.7. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. Latvija. 11. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. vasario 27 d.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“.

3) „Valstybių . birželio 19 d. balandžio 10-11 d. 2008 m. – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“.Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo. . Akademija. . Akademija. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. 31. 2008 m. ekonomikos. 28. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. Kauno r. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Šiauliai. Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys. Kauno r. 26. 2008 m. E. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. 2008 m. pasirenkant darbo vietą“. Vilnius. 2(11) sudarytojas. Lietuvos sociologų draugija. vasario 19-20 d. 2008 m. Vilnius.. lapkričio 29 d. Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. Kauno r. Sakarya universitetas. 29. 2008 m. Valentina Ratkevičienė). 30. 2008 m. 2008 m. gamtosaugos. 2008 m. spalio 14-17 d. Organizatorius – Europos Parlamento narys. Maldeikis. vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. rengėjas. – 8-ji tarptautinė E. Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. EQUAL programa. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete.tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. lapkričio 20 d. 22. Šiaulių universitetas. – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“. balandžio 24 d.„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“. . Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. 24. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. 32. rugsėjo 26 d. 25. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. 2008 m. . gruodžio 6 d. Šiaulių universitetas. Akademija. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2008 m. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. 23. Panevėžys. 2008 m. . Socialinių tyrimų institutas. 2008.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. lapkričio 7 d. – ES projektas „Čia gera gyventi“. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. Baltijos universitetų programa. .tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas.naujųjų Europos Sąjungos narių . 27. Balandžio 8 d. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. balandžio 6-19 d. nuomonės. dr. dr.21.gyventojų emigracija: priežastys. dr. Valentina Ratkevičienė). skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. gruodžio 12 d. Šiaulių universitetas. TURKIJA. Šiaulių universitetas. – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. strategijos ir švietimo aspektai. energetikos. 111 .

PORTUGALIJA. Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. 34. .LATVIJA. spalio 12-13 d. 2007 m. strategija“. Nordost Institutas. 35. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. . gegužės 3 d. 2. 38. Socialinių mokslų fakultetas. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). lapkričio 21 d. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija.“ Latvijos Žemės ūkio universitetas. Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas.kaimo plėtrai“.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“. „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. Portugalija. „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. Vilnius. Bragancos politechnikos institutas. . VOKIETIJA. Pranešimai: 1.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . Liepojos Pedagogikos akademija. Du pranešimai: 1.7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos. balandžio 25 d. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas. Kauno r. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“. 2007 m. kovo 27-28 d. .7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Pranešimai: 1. 2007 m. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2. Akademija. gegužės 18-19 d. . Baltijos skaitymai“. 2007 m.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. 2. Bragancos politechnikos institutas. . „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. . 2007 m. galimybės. „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai. 2007 m. Šiaulių 112 .tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. 2006 metai 42. . birželio 8-10 d. Jelgava. Socialinių tyrimų institutas. „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. Luneburg. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vilnius. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“. Pranešimai: 1. 39. LATVIJA 41.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje..2007 metai 33. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Pranešimai: 1. 2.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. rengiant specialistus regionui“. 2007 m. 2. lapkričio 23 d. balandžio 26-27 d. „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. 2. 36. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). 2007 m. BALTARUSIJA. 2006 m. Pranešimai: 1. . . 40.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. gegužės 8-12 d.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai . 37. 2007 m.

Latvija. Molėtai. KAZACHSTANAS. 2004 metai 53. 2005 metai 48. Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. . . 2006 m. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. 2005 m. 44.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“.tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . Gardinas. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse. 2006 m. . visuomenė –mokslui“.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”. 2004 m. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis. gegužės 12-13 d. Šiauliai. 45. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. 2006 m.konferencija „Integruota kaimo plėtra. rugsėjo 17-18 d. Astana. Teuva. 2005 m. 49. Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. . Astana. 2. vasario 10 d. 43. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“. 2005 m. EQ/2004/1130-27/503). EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. Šiaulių universitetas. KAZACHSTANAS.“. „Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. 2006 m.“ 113 . Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei. spalio 25 d. spalio 27 d. 2006 m. Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“. . Europos Komisija. gegužės 4-5 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Suomija. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“. spalio 20 d.universitetas. vasario 3-4 d. Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. lapkričio 24-25 d. Pranešimai: 1. Belgija. BALTARUSIJA. . Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“. gegužės 18-19 d. Šiaulių universitetas. 2005 m. Europos studijų institutas. . Briuselis. 50. Ryga. 52. Šiaulių universitetas. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. Klaipėdos universitetas. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. vasario 9-11 d. Vilnius. 46. 47. 51. Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. 2005 m.

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

V. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 4. „Bendruomenės. – V. – 199 p. savaitraščiai: „Dirva“. (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. Jasaitis Jonas. Lina Pareigienė. I. Kaunas: „Šviesa“. Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. (Redagavimas) 2. Borovkovas ir kt. 1987 (rusų kalba). žurnalas „Žemės ūkis. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. „Šiaulių kraštas“. Pareigienė Lina ir kt. Mokymo. . Kaunas: „Šviesa“. J. „Šiaulių naujienos“. Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis). Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui . Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai. Lina Kriščiūnaitė. – V. www. kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“.130 p. B. „Atgimimas“. „Lietuvos aidas“. METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1. 1982 ir 1986 (Redagavimas). Periodiniai leidiniai. Mokymo priemonė mokytojams.lt)“. ūkių konkurencingumui. Darbų mokytojo techninis žinynas. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. – 146 p. IV. . „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis). 1983. (Redagavimas) 4. // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. V. Jonas Jasaitis (darbo vadovas). Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. Jarovojus ir kt. (Vertimas) 3. 1982. V. 2005. – Leningradas.: 2004. 5. Mokykis meistrauti. Kaunas: „Šviesa“. 3. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Kšivickienė Daiva. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika. 1980. 3. „Lietuvių balsas“. 118 p. Popovas. „Kauno diena“. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka. „Amerikos lietuvis“. Kaunas: „Šviesa“. 2. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas.: LUSTI. „Molėtų žinios“. Pagalbinė priemonė mokytojams.eu ir kt.III. Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. 2. Poliakovas ir kt. Lietuvos kaimo raidos stebėsena.demokratija. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. Techninių darbų uždavinynas. Verslas“ ir kt.: 1988. 1986. Ramutė Naujokienė.lt“.216 p. Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. 150 p.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful