SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

Spinoza. Sociologija. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. O. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje. Visuomenė. Konto. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857).) darbuose. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju. 4 . tikslumas ir teorijos naudingumas. Ilgainiui suvokta. 2. Ji nustato ne tik tai. . religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. sintezuodama mokslines idėjas į visumą. kas ir kodėl įvyko. O. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi. yra: objektyvumas. kaip visuomenės dalys (šeima.2. Gamtos veiksnių. o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis. neišvengiamai keičiasi. rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. . siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes. kas gali įvykti. visuomenės raidos procesus. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” . t. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas. Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. o pramonininkai karių vietą. kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. patikimumas. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi. paklūstanti jos dėsniams. per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos.socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei. Anot O.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. tapęs vyraujančia 19 a.rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį.19 amžiaus pradžioje).1. bet ir prognozuoja. y. Evoliucionizmas. valstybė. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui. visos žmonijos istorijos vienovės idėją. siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais. padėti įveikti pasaulio krizes. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. 2. O. SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2. Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. nagrinėdama. Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką. Dekart ir kt. progresuojant žmogaus protui. Jos pagrindiniai kriterijai. R. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos.2. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. Visuomenės reformai. Vėliau mokslininkai užėmė teologų. Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas.3. Tokią sintezę ir siūlo sociologija. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo.

bet ir degraduoti. kurių struktūra – paprastesnė. tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę.biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę. vadovaujantis biologiniu principu. . Visuomenę H. F. galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”). Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis.visuomenėje nėra vieno organo. simpatiją ir antipatiją. Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. Spencer laikė sudėtingu organizmu. Bendruomenė ir visuomenė. V. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos.erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. F. psichologinėms būsenoms. pabaigoje tiek pozityvistinės. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu. poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). religijos.5.visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu. ryšį. Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. Pagrindiniai skirtumai: . Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. Roberti įtraukė ir moralę. o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. E. 2.V. 2.V. F. kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės. H. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius. ir industrines. F. Wardo. išleistas 1887 m. Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L. o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas. Pripažįstama. Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. E.4. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. . Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją. Siekta sukurti tautų psichologiją.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. kurių valdymas grindžiamas prievarta. o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni. buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas. J. 1895).. kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. kuriose grupė egzistuoja. mitų. nei tos. 5 . . tapatino sociologiją su etika. Į sociologijos dalyką E. nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. de Roberti (1843-1915). didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai. Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”..geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą. kaip veiksnius. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. . Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. Gidings. Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos.

paskelbęs pirmuosius savo veikalus. Individas gimsta visuomenėje. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. bičiulystė). vadovaujantis instiktyviais motyvais. dorovinės (gėris). E. Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. M. 2. Socialinės normos efektyvios tuomet. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. Jis sulaukė pripažinimo. Anot E.y. Sociologijos būtinybę E. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. yra integruotas į visuomenę. Durkheim. Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. Durkheim. kai jos remiasi ne prievarta. Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. 3) dvasinę bendruomenę (draugystė. filosofijos. Būdamas politinės ekonomijos. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. 2. visuomenėje būtinas solidarumas. kuri turi savo įstatymus. kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu. ji yra istoriškai pirminė. Renkant 6 . Tie veiksniai daro įtaką asmenims. Weber siejo su vertybėmis teigdamas. visuomenės nuomonę. Pasak jo. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. Anomija – socialinė patologija. Bendrija egzistuoja šeimoje. pvz. tautoje. Bendroji laisvoji valia yra suvokta. Socialinis faktas veikia asmenį. 1904 m. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. giminė. gentis). kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. tikėjimas. praktinės (valstybė. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. didžiausia vertybe. Modernioji sociologija. pasireiškianti per požiūrius. Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu.Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. darbo kolektyvas). logikos metodologijos žinovu. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. sąžinę. Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. E. Anot jo. Ji dar vadinama svarstymo. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. įvairių socialinių grupių sutarimu.7. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą. nusikaltimas. M. normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis.6. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. kultūrą ir kitus veiksnius. sprendimų valia. statutą. Kiekvienas. bendruomenė. Pažinimo kriterijų M. įpročius. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą. estetinės (grožis). Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). E. teisės. jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. jų elgsenai visuomenėje. politiką. sutarimas. “Romos agrarinė istorija” (1891). Durkheim įvedė anomijos sąvoką. politinės (teisingumas). vietovės bendrija). Visuomenė – darinys. tradicija. teigė E. Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). t. laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920). Visuomenė yra socialinių faktų visuma. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu. atliekantis “savo” darbą.

Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. Weber. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas). kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba. Kontą) 3. Anot M.1. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą. Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. priežastinis paaiškinimas.medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. Weber). teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. socialinės kaitos teorijos. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. 3. kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. anot M. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. Kaip E. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu. kultūroje ir kt. Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. Klausimai ir užduotys 1. 4. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. struktūralizmas. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. o klausimai sprendžiami. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. ryškūs pokyčiai politikoje. Toennies). Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija. kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. o ne asmenybių viršenybė. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais. simbolinis interakcionizmas. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Kokį valstybės tipą M. Weber. Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F. Makrosociologinės teorijos 7 . 10. 7. Jei tarp jų nėra ribos. Durkheim). Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms. vyrauja įstatymų. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. idealius modelius. Šis valstybės tipas. 9. socialinio konflikto teorijos. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O. kai valdymo pagrindas yra žinios. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. kuriuos iškelia minia. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys. Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams.

Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba. Tai . lemiančios. Durkheim). kurias atlieka asmenys tose sistemose. nes laukia apdovanojimų. Pastarasis pabrėžia. Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. Nyčė). . T.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). kurios priežastys yra svarbiausios. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu). t. prioritetus. Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos. Bottomore ir vokiečių sociologo R. Toynbee). kultūros tradicijas. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. kalbos formas. Parsons teigė. Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę. darbo pasidalijimas ir kooperacija (E. Rostow). Jis tvirtino. karai (A. Socialinio konflikto teorija. gyventojų skaičiaus augimas (R. Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams. Mills. . Jie nurodė.siekdama tam tikrų tikslų. antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos. visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. ekonomikos raida (U. Mikrosociologinės teorijos 20 a. technologija (U.R. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. geografinė aplinka. o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills.stimulas (S) – reakcija (R). Hobin).turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. žymios asmenybės. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis. Socialinės kaitos teorijos. ideologija (M. . turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. 3. Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija. Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje. Bokly). Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. Spencer). kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis. Malthus). Tačiau nėra įrodyta. kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. kai didėja funkcijų. kurią būtų galima pritaikyti. Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius. Weber).y. kol tuos apdovanojimus 8 . Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus. ypač klimatas (R. kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. . tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą. diferenciacija.adaptacija. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys. kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys.santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. ir tęsia juos tol. antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas. tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą.tikslo siekimo procesas. kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. Tai . rasė (A. Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą. Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch. kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. sistema turi nustatyti eiliškumą. Dahrendorf darbuose. kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . būtina žinoti jų dvasinę būseną. Ogborn).2. Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H.

Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi. 3. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. Socialinės tikrovės konstravimas. 2001. 8. kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika. Sikurel. Apibūdinkite makrosociologines . Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. y. Nisbet R. socialinis paskatinimas (mokslo. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim. 9 . jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. naudoja šias priemones tam. 2000..3. formuojant asmenybę ir visuomenę. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai.). Etnometodologija skelbia. Kaip T. Lucman T. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. 1927) atkreipė dėmesį į tai. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija. Vilnius: Pradai. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. 1929) ir Tomas Lucman (gim. Žmogus. Klausimai ir užduotys 1. socialinės kaitos. Gellner E. Vilnius. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. 6. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais. Pradai.A. Apibūdinkite mikrosociologines . Jei šie “receptai” neveikia. kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. Grigas R. Sociologijos tradicija. Darendorf R. jau turi išankstinę nuostatą. Vilnius: Pradai. tenkinančias kitų žmonių poreikius (t. kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu. 1996. Sociologinė savivoka. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. Anot jo. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje. kaip ši sąveika turėtų vykti. D. A. 1996. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. 1996.struktūrinio funkcionalizmo. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką. Tačiau tai nereiškia. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. Duglas. Modernybė ir asmens tapatumas.H. žinojimo sociologija ir etnometodologija. Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A.gauna. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį. G.. Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. teikia apdovanojimus). meno ar kitos srities garbės vardas. 2. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7. kuris valdo priemones. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų. Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P. Garfinkel. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį.teorijas. Bloomer koncepciją. Vilnius. premija ir pan. 4. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. A. Esė apie laisvės politiką. Vilnius:Pradai. Schultz teigia. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5. socialinio konflikto ir struktūralizmo . Modernusis socialinis konfliktas. kad kiekvienas individas. bet ir būti kito priimtam. kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. Schultz (1899-1959) darbais.

Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. elgesio taisyklės.2. Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. numatyti veiksmų pasekmes. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. normų. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. o tik su polinkiu į socialumą. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. vaidmenys ir padėtys. senkapiai. Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis. vengti pavojaus. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. priemonių. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. “Aš” išreiškia asmens unikalumą. Kultūra nusako žmonių santykius. “kultūra yra viskas. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos.SOCIOLOGIJA. kas jiems ką nors reiškia”. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. Id – biologinis pagrindas. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. jų elgesio pavyzdžius. 10 . vertybių ir idealų visuma.1. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. siekiai. G. nes juos sukūrė žmonės. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. reikalaujantis patenkinimo. 3) kolektyviniai žaidimai. nuostatas. ego. Individas negimsta visuomenės nariu. įgūdžiai. . vertybes. Materialioji kultūra reiškia statinius. V. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas. Kavolio teigimu. etnokultūros ir gamtos paminklai. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. socializacija ir komunikacija. žmogaus – taip pat. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. transporto priemones. padeda asmenybei elgtis racionaliai. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. išsiversti be drabužių ar pastogės. darbo įrankius. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. 2) žaidimai. superego. kurio metu žmonės perima žinias.H. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me). kad kultūra siūlo. bet tik iki tam tikros ribos. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. buities reikmenis. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. 4. BAZINIS KURSAS 4. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. Max Weber teigė. o mūsų išmoktas elgesys. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. kas žmonių pagaminta ir tai. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija.

kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. pavyzdžiui. humaniškumas. Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. 4. santykius(kaip visa tai susiję). padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. kurių verta siekti. ką išmokstame socializacijos procese. kurie rodo jo vertybines orientacijas. vertybes (kai tai vertinti). visa tai. pasireškianti tokiomis elgsenomis. visuomenės informavimo priemonės. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. Tai įstatymai. Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. normas (kaip elgtis). vaizdai. trunkanti visą gyvenimą. garsai. nes vaikas stebi suaugusiojo norus. kaip tos kultūros nešėjas. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. bet visuotinai 11 . sankcijos. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. apdovanojimai. standartus. asmuo. pažanga ir kt. JAV antropologas W. žodinis bendravimas. Normos išreiškia taisykles. naujos profesijos įgijimas. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. materialinė gerovė. Ši sistema yra paveldima. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. juokas ar verksmas. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė.y. Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. darbas. asmens laisvė. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. kuris puoselėja šias vertybes. kolektyvinis ir individualus. bendravimas be žodžių. žodžiai ir veiksmai. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. sąlygojantis. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A.) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. įsitikinimus ir tikslus. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. išsilavinimas. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. žymintys sąvoką arba idėją. lygybė. tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. padedančiais orientuotis. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. t. G. Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios.3. bendraamžių grupės. 2) profesinė socializacija. kalba. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja). kaip. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. atsidėkojimas už gerą elgesį. Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. normos. reguliuojančius žmonių elgesį. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. simboliniai apdovanojimai ir bausmės. mokykla (plačiąja prasme). jis traktuotinas. kelių eismo taisyklės. bausmės už blogą elgesį. vertybės. atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. bendravimas nurodinėjant. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. Simboliais vadinami daiktai. darbovietė. bendravimas sąveikaujant.

Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės. pasmerkimas. seksualinių mažumų. Paaiškinkite kultūros sąvoką. ir kt. Paaiškinkite.4. sąlygojančius individo socializaciją. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. amžiaus grupės. leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. kalba. Sociologai skiria dorovines. Tai – kalba. 1994. Literatūra: Broom L. 1992. nešvankią kalbą. Žmogus istorijoje. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai. 7. 127-163 Kavolis V. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. religinių sektų. dainos ir kt. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. blogesnėmis. 4.suprantamos. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. dažniausia gresia ne bausmė. Apibūdinkite materialiosios. meninės raiškos priemonės (šokiai. profesinės. būsto. Vilnius. 4. rokerių). 2001. Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras. nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. 8. o pasmerkimas. perkėlimas į žemesnes pareigas. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. 6. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Jas pažeidus. Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios). pažeminimas. už šiukštų elgesį. 36-43 Grigas R. Tai . Nurodykite veiksnius.). baudžia piktas žvilgsnis. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. normos. p. maisto. Ją išreiškia skirtingi papročiai. premijos. Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. teisines normas ir papročius. 12 . Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena. religija. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. p. sąlygojančias kultūros universalumą. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. paaukštinimai tarnyboje ir pan. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. kad nėra universalių standartų. pagalba silpnesniam ir kt. Tautinė savivoka. laisvės atėmimas ir pan. 3. pagyrimas. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai. 2. 5. pavyzdžiui. religinės. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę. panieka ir pan. padrąsinimas. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. ką reiškia socializacijos procesas. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. Kaunas. laikant savąją kultūrą etalonu. Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. vertybės. bet stengiamasi suvokti. nemandagumą. Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus. sankcijos? 9. kodėl jis egzistuoja. visiems reikia saugumo. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. Vilnius. Neretai šis poveikis yra žalingas. svetingumas. saviraiškos galimybių. Klausimai ir užduotys 1. Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. bendras darbas.

Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. reikalingų žmogaus gyvenimui. Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. verslininko ir labdaros dalintojo).) visuma. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais. kitus pasiekia pats individas). Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. artimieji – emocionalūs). Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. 2) gėrybių. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. T. religijos ir išsimokslinimo. (editor). ekonomikos. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. išlaikyti ir auklėti vaikus. tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. pavyzdžiui. paskirstymą ir vartojimą. pavyzdžiui. gyvenimo prasmės. Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. teisėmis ir pareigomis. kurią dažniausiai apibrėžia profesija. vyras savo šeimoje. Pagrindiniai jos komponentai: padėtis. organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. Geriau jaučiasi tie. profesiniais reikalavimais. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. Dažniausia tai yra elgesys. Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. Oxford and Cambridge. pirklys. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. kitaip su dėstytojais. atitinkantis statusą. Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. pavyzdžiui. Vilnius. 1996. Kultūros dirbtuvė. politinių. o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. 4) dvasinių problemų. kiti – neformalizuoti. šeimos narių vaidmenys). 5. 3) pagrindinė padėtis. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. dar kitokio – įstaigos vadovybė. Pavyzdžiui. kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. vaidmuo. apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. Pavyzdžiui. bajoras). teisinių ir kt. grupė. kitokio – jo kolegos. tėvas savo vaikams. USA: Blackwell. kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. kiti – labai platūs. nuolatinius socialinius santykius. politikos. Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. pavyzdžiui. 3) saugumo ir socialinės tvarkos.Kavolis V. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. nei vienišiai. The Sociology of Culture. dirbantieji. Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. 13 . Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. pavyzdžiui. nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. Vaidmenų apibūdinimas. nei bedarbiai. kurią sąlygoja lytis. rasė. Crane D. labiau išsilavinę. gimimo vieta. institutas. 1995. amžius. susijusi su tam tikrais lūkesčiais. 2) įgytoji. gamybos. tėvai. dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai.

Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki. Kaip taisyklė. skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką.1. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. vertybines orientacijas. Antrinės grupės yra didelės. Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. nuasmenintos. Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. žmogiškąją pareigą žemėje. tiek labai silpna arba tik formali. dorovės reikšmę ir vaidmenį. Skiriama vidaus ir užsienio politika.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. Triada taip pat nėra stabili. . KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. labai artimi draugai).2. nors būna ir išimčių. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. SOCIALINĖS GRUPĖS. Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę. Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. Grupę vienija suvokimas. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi. Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6. Šios grupės 14 . tačiau yra ir tokių. Klausimai ir užduotys 1. visuomenės tobulėjimą. simboliai. bet stabilesnė už diadą. Religija stiprina visuomenės solidarumą. artimų draugų rate). asmenybės dvasingumą. tarpusavio pagarbą. Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. Palyginkite. šeimoje.narystė. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6. kultūros klestėjimą. . kuriose individas visai nuasmeninamas. “Dievas prisakė mums būti broliais”. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. pavyzdžiui.diada ir triada. įgūdžius.bendri uždaviniai. Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. 6. Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias. Diada. statistiškai vertinant. šeima. kultūros modeliai. Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. organizuoti viešąjį gyvenimą.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius. kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. Grupės požymiai: . kuriems grupė yra pritarusi). grupė turi vadovą – “lyderį”. Mažiausios grupės . “autoritetą”. fanatiška religinė sekta. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. yra gana nestabili. padedantys atpažinti grupę.

dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai. susijusios asmeniniais ryšiais. ir profesionalų tarnautojų. valdybos. “piramidės”. 3. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę. emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. “pakopų”. tiek ir klientams. Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių. nuostata arba mitu. Karjera. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. Didelės socialinės grupės. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis. Dideli visuomenės dariniai. nuomininkai. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. ekspresyvinė – saviraiškai. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. nuostatais. vadinamos civilizacijomis. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. Weber. sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. studentų grupė. vadinama agregacija. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. 2. Jos privalomos tiek tarnautojams. Pavyzdžiui. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. politinė organizacija. susidarančias spontaniškai. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. išskiriamos kultūros istorijoje. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. Vadovavimasis tam tikra ideologija. Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. panašias socialines charakteristikas. svetimos) grupės. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 . Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt.3. Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. Darbo pasidalijimas. vadinami organizacijomis. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. Tai sutelkia organizaciją. 1. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. 6. neįgalieji ir pan. mokinių klasė. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. Biurokratija reiškia racionalų. tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. Didžiausios grupės. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. Bendrija. muzikantų kapela). 4. griežtai reglamentuotą valdymą. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką. darbininkų grupė. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką.). “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. Valdžios hierarchija (“laiptų”. valdymo struktūromis (skyriai. sporto sirgalių klubas ir pan. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės.

kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas).nukrypimas). kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). kas jiems atrodo svarbu). valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). Valstybės kontrolierius ir kt. ignoruodami akivaizdų faktą. ima strigti jo vidinė organizacija. Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. – deviancy . išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. Neracionalių sprendimų tikimybė. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei.5. jiems atskleidžiama daugiau informacijos. Panašiai teisinasi girtuokliai. Neracionalios plėtros polinkis. trukdo smulkaus verslo plėtrai.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. globos (su darbuotojais tariamasi. priklausomai nuo politinės sistemos.4. Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę. Toks biuras darosi nebekontroliuojamas. dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. 6. kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei. Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. ligonines. Lietuvos Konstitucijoje sakoma. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl. 2. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą. turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. Norint priimti tinkamiausius sprendimus. Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. 3. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. mokyklas. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. Kuo visuomenė demokratiškesnė. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. Prezidentas. Parlamentas. Biurokratai suvokia.” Kad rūkymas sukelia ligas. Vyriausybė. 16 . Prezidentas. Vyriausybė ir Teismas. prokuratūra. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu. Kuo organizacija didesnė. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. o darbuotojai daro tai. teismus. bet ir jų valdymo stilius. netoleruotinas elgesys. Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. 6. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. policiją ir kt. Aukščiausia valdžia. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. kad tai man teikia malonumą. pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. Valdžia yra politinis viešpatavimas. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. besielgiantieji amoraliai.

nusikaltėliai ir kt. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija.6. Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. sukelta baimės. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla. bet ir pats sau. Pavyzdžiui. palaikančioms tvarką. sukelia visuomenės senėjimą. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms. liudydamas apie permainų būtinybę. kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos. maištininkai. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. o kartais netgi bando įteisinti kitokį.). Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams. asmenys. Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. palengvinančia neviltį. piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. bedarbystę.Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. korupcija ir pan. Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. gyvenantys ne santuokoje. psichiniai susirgimai. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. negu įprastą elgesį. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises. Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. pyktį. Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. socialinę atskirtį. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. apmaudo. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. pabėgėliai. patiriantis jų prieštaringą poveikį. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. 6. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai.). panieka institucijoms. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. Asmenis. kas draudžiama. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. girtuoklių arba narkomanų. ekonomikos nuosmukis. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. Marginalas – asmuo. Tado Blindos fenomenas. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių. Pavyzdžiui. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. pykčio. narkomanai. Pavyzdžiui. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. sąlygojo gyventojų nuskurdimą. paspartina reformas. Valkataujančių. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan.). tiek ir finansines problemas. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. įtampą. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. riziką išbandyti tai. kad apiplėšia turtingesnius. Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. platina amoralumą. jas nuolat pažeidžia. fizinis luošumas. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. noro atkeršyti ir pan.. kaip anksčiau niekada nesielgdavo.

visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens.Nr. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7. Kaunas: 31 SoVDU leidykla. V. 2004 Sociologija. Taikomoji sociologija. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. 4. išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4. Vilnius: Homo Liber. knygyne metod. 2. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu". Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. Kęstutis. Rimantas. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. Sociologija. kab. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. 9. Kaunas: 31 GuTechnologija. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. Irena. 3. Socialinių tyrimų metodologija. Sociologija. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. 2004 Tidikis. įspėjimu. Valdas. 8. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. Kas vienija grupės narius? 3. 5. 2009. V. Eil. Anthony. Socialinių tyrimų metodika. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6. 001 KaKaunas: Judex. Sudarytojas Vylius Leonavičius.: Aidai. 10. fak. Nusikalstamas. 2005 Guščinskienė J. panieka. 7. 2006 123 Matulionis. 1. Arvydas. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. Mokomoji 31 Luknyga. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. Sociologija: teorija ir praktika. Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje.. pasmerkimu. sk. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. Vadovėlis. 2009 18 . 6. 2004 258 Kardelis.kontrolė. 2003 31 MaPruskus. Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2. sk. 2002 413 Luobikienė. Klausimai ir užduotys 1.

Vadovėlis. 7. 2000 Goffman. 25. Max. Autorių kolektyvas. 2006 Šlapkauskas. 2004 Stankūnienė. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. Vilnius: VPU. Religijos sociologija. 2. Jolanta. Jonas. 2005. 17 18. 2006 Valackienė. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Valdas. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje. 8/E. Sociologijos tradicija. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Stanford. 2005 Ramanauskaitė. 21. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Kęstutis. 2000 Bourdieu. Vilnius. 2006 Gaižutis. Vilnius: Rosma. Monografija. 11. Sudnickas. 2007 Vanagas. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. John. 2003 Pivorienė. Kaunas: VDU. Jūratė. 1996 Weber. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. 22. Vilnius: VPU leidykla. Mokomoji knyga. 24. 8. Mokomoji knyga. Romualdas. 16. Globalizacija ir kultūra. Tautinė savivoka. 2005 Bagdanavičius Juozas. Anthony. Egidija. Vadovėlis. 2001 Guščinskienė. 2005 Bagdanavičius. 12. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 19. 32. Stasys. Kaunas: Technologija. Grigas Romualdas. Vilnius. 2002 Masiulis. 27. 10. Vilnius: Aldorija. Mokslo aidai. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. 5. Mokomoji knyga. 14. Pruskus. Vilnius: Vaga.Nr. Vilnius: Mintis. 20. Slomczynski. 2000 Grigas. 2008 Kaminskas. Society: The Basics. Vilnius: Pradai. Vilnius: Baltos lankos. Borisas. Vilnius: VPU leidykla. Organizacijų sociologija. 2007 Tomlinson. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Primirštieji lietuvių sociologai. 2007 Nisbet. 15. 34. 2004. Vilnius: Pradai. 2002 19 . Sociologinis tyrimas. Vilnius: Pradai. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. Meno sociologija. Robert A. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. 2006 Schools and Societes. Transformacijos. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. Teisės sociologijos pagrindai. sveikata. Vylius ir kt. Tonkiss Fran. Vlada ir kt.Papildoma literatūra: Eil. Vadovėlis. Elitas ir lyderystė. Tadas. 30. Raimundas. 2004 Slater Don. Šeima. Emile. 23. Juozas. Steven Brint. Sociologijos metodo taisyklės. Sociologijos teorijos. Asta. 2001 Etniškumo studijos. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. Vadybos sociologijos aspektai. 9. Vytautas. Prentice Hall. Vilnius: VPU. 31. 2006 Durkheim. Vilnius: VPU.D. Stanford Social Sciences. Senkus Vladas. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Kolektyvinė monografija. Vadovėlis. Studijų knyga. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Vaga. 2000 Macionis. Algirdas. California. 1. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Jurgis. 3. 2002 Jasaitis. 1998 Giddens. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Miesto sociologijos pagrindai. Edited by Kazimierz M. Rinkos visuomenė. šeimos politika: modernėjimo prieštaros. vaikai. Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. 2002 Vaitiekūnas. Bendroji ir medicinos sociologija. Vilnius: Vaga. 13. 26. 28. Pierre ir Wacquant Loic J. Vilnius: Eugrimas. 2006 Leonavičius. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. Etninis nepakantumas. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. 4. Firidas. 29. John J. Kaunas: Technologija. Piliečio pozicija. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. Ering. Kaunas: VDU leidykla. 2005 Melnikas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Warsaw: IFiS Publishers. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. VPU leidykla. 33. 6.

Sociologinių tyrimų metodai. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Procentinis santykis. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. 18. Baziniai socialiniai institutai. Jų vykdytojai. Kontas) 6. objektas ir dalykas. 27. Belmont. 23. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Durkheim. Šių grupių įtaka visuomenei. Respondentų atranka. 25. California: Thompson/Wadfsworth. 28. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. Socialinio instituto samprata. Socialinio vaidmens samprata. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . The Basics of Social Research / Earl Babbie. Pirminė ir antrinė socializacija. (bruožai). 13. Kultūrų įvairovė. 29. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. 22. Sociologijos mokslo atsiradimas. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Subkultūra ir kontrkultūra. 8. Literatūros šaltinio pavadinimas 35. Testavimas. Vertybių sistemos vaidmuo. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Interviu. Nelygybių atsiradimo priežastys. Ekspertų apklausa. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. 2008 36. Apklausų metodai. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Anketinių apklausų formos. dalyviai. Teoriniai metodai. Deviacijos reiškinys. 15. Sociologija tampa savarankišku mokslu. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Socializacijos samprata. Spencer) 7. Apklausos reikalavimai. 5. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. „Raktiniai žodžiai“. Organizacija. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. agregacija. The Consumer Society: Myths and Structures. Natūralistinė sociologija (H. Sociometrinė apklausa. Sociologinio tyrimo struktūra. Socialinės stratifikacijos samprata. Visuomenės kontrolė. Socialinės grupės sąvoka. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. Vidurkiai. 30. 4. Visuomenės samprata pagal E. London: SAGE. jos privalumai ir trūkumai. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. kategorija 16. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Valstybės sąvoka. 24. Tikslas ir uždaviniai. Weber) 17. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Formalizuotos valdymo organizacijos. 19. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Dokumentų rūšys. 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. Pagrindiniai grupės požymiai.Nr. jos reprezentatyvumo nustatymas. Tyrimo problema. Jean Baudrillard. Sociologinio tyrimo samprata. 20. Individo vaidmenų rinkinys. Ranginis. Pozityvistinė sociologija (O. Anketinė apklausa. priemonės ir sąlygos. Stebėjimo duomenų fiksavimas. 26. Socialinis mobilumas. 21. Klausimai ir atsakymai. Grupių klasifikacija. 9. Anketos sandara. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. 11. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Kultūros elementai. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3.Eil. Sociologinės apklausos. Tyrimų rūšys. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. jų klasifikavimas. Hipotezių formulavimas. Tyrimo etapai. Tyrimų klasifikavimas. 10. 12. 14. Materialioji ir dvasinė kultūra. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis.

Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to.1. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti.Ką žmonės čia kartu veikia? . jėga ir tamsybė. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. Max Weber teigė. istorija ir aistros. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. ima galvoti. nepakeitus geografinės padėties. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”. Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus. kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų. kaip esame įpratę savo šalyje. kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. Kaunas: Litterae Universitatis. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose. ir kitiems visuomenės nariams. sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. Kilnumas ir degradavimas. ir visi. 21 . yra priversti susipažinti su tikrove. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams. kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. Vertė Rita Dudonienė. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. Teisininką domina oficialioji situacijos samprata. Peter L. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. institucijos. jei tik ten renkasi žmonės. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje. glūdėjusia už šių fasadų. kurios gerai pažįstamos ir jam. Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose. ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. iki šiol nepažintą ir nesuprastą. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį. – 195 psl. o greičiau aptiksime jas kompanijų. Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . Berger. skonį. Teisininkui svarbiausia suprasti. 1995. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . bosų kabinetuose. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. Žmogus. jų aplinka. išskyrus pačius abejingiausius. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu. kokie jie atrodo.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę. Sociologija.

todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. ir paliekame nepakeistas tas vietas. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. kad moralinės. susijusi su ta “kita Amerika”. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”. nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. Kitoje valstybėje – Vokietijoje. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms. šnekančią šia kalba. dvasinė būsena žmogaus. kur mums reikia. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. griūnant fasadams. kopiant socialiniais laiptais aukštyn. bet ir per intelekto pasaulius. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. “Kitą Ameriką”. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. Pažiūrėkime. Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. Mes taisome savo praeitį ten. ir tie. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. noras patikti. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. noras susisteminti ir aprėpti jas. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. buvo kitaip. kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. kaip ir pati žmonija. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). Visa tai tikriausiai taip sena.Idėjos. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. Tai reiškia. kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. iš naujo perkurdami praeitį. Daugybė žmonių – ir grupėmis. ir mums būtina jų nuolatinė parama. visiškai nesuprantamus jų tėvams. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. Nauja tai. Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. Kitų kultūrų pažinimas. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. Amerikos sociologija. kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. 22 . su tokia mąstysena. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. kuriems rūpi socialinė gerovė. perimdami iš kitų žmonių. galima atrasti visur. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant. jei nesuvokiame. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”.62). Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės.

tai moralė. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. Suvokęs savo padėtį. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. be abejo. žmogus suvokia ir tai.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio. o bijodamas būti išjuoktas. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. būti budriam ir apsimesti. kaip tie. panieką ir pašaipą. Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. kurioms turi paklusti visi. palyginti su policijos prievarta. Stratifikacija reiškia. Kraštutinis ir.y. apkalbų. privilegijos ir prestižas. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. t. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save. taip pat sudaro kontrolės sistemą. kad jis nedaug ką gali pakeisti. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas. Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. Be visa apimančių priverstinių sistemų. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. . “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. individo šeima ir artimų draugų ratas. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. “mažesnio skersmens” apskritimų. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. papročiai ir elgsenos normos. Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. darbdaviai ir kt. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės. Jas vykdo licenzijų tarnybos. yra ir kitų. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. . Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius. Taip pat labai svarbi neoficiali.` Pagaliau žmonių grupė. profsąjungos. kad visuomenę sudaro lygmenys. Jis bręsta. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. pajuokos. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. Požiūriai. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų. kurioms privalu paklusti. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. pagal 23 . pabrėžianti. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. Tai įtikinėjimo. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. įprasdamas prie jos. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. pašaipos. daranti spaudimą atskiram individui. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. gėdos būdai. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. Todėl nenuostabu. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės. paprastai ir laikomi sveiku protu. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais. kaip kraštutinė priemonė. Socialinė stratifikacija atskleidžia.“brandumas”. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. Kriterijai. Kita socialinės kontrolės sistema. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. kurių išraiška gali būti galia. Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. bendradarbių primesta kontrolė. Žmogus visuomenėje. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus. atskirti nuo jų.

Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma. Visuomenė yra istorinė esybė. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. ką mes darome. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). bet ir laiko atžvilgiu. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. elgesio ir kalbos stilių. Sociologas. Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. siūlydamas kitą apibrėžimą. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. duoda labai mažai naudos. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. žmogus parodo. nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe. Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. Pavienis individas. taigi. Mūsų pasipriešinimas tam. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. jau rodo. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. t. o revoliucionieriais – valdininkai. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. o dažniausiai visai neduoda. vaidinti vaidmenis. ką visuomenė primeta ar draudžia. kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. Pavyzdžiui. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. kad jų prievarta ribota. Mahometas). t. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. Identitetas yra socialiai įgyjamas. bet nebūtinai būna šitaip. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis. skonį. ji reintegruojama į visuomenės struktūras. kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. Jėzus. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. žinodamas apie individo du parametrus . socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. Visuomenė lemia ne tik tai. Sociologai tai vadina statuso simbolika. Tai. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys. kurios. atveju. gyvenimo galimumų. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas.y. anot Max Weber. Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. kuriuos visuomenė paskyrė. Individo klasinė padėtis. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. Visuomenė.y. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje. Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią. Individo klasinė padėtis sąlygoja. Net visai abstrakčių idėjų. Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. Visuomenė pateikia šabloną. struktūros. Mes esame viduje visuomenės. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus. ko jis gali tikėtis iš gyvenimo. tarsi jos pašalyje. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 . kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. atrodo. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. bet ir kas mes esame. Napoleonas ir k. negu vienos kartos gyvenime. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. Kartais individams pasiseka pasiekti. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. Mes norime paklusti taisyklėms. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. suteikia jam tam tikrų tikimybių. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. Atvėsus sukilimų aistroms. Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius.

politikų vadovaujamos. yra šio 25 . Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. koks buvo. Weber amžininkas. sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. kultai. Tokios “kontrvisuomenės. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. A. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. Visai teisinga teigti. tačiau jie apgaudinėja patys save. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. teatras. etiką – manieros. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. pareiškia kitokį nusistatymą. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. t. Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. tiek jo bendraminčiai. Yra įmanoma žmonėms. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. Nė viena socialinė struktūra. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. Jis teigė. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. atsiskyrimas ir manipuliacija. verslo) reikalus. Ir jie būtų teisūs. egzistuoja kaip sektos. taip negailestingai nuverstu.y. Gehlen institucijų teorija teigia. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. atmetus visas iliuzijas. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. Visuomenė apibrėžia mus. bendrauja tarpusavyje. jų vis dėlto yra. pavieniui ar grupėmis. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą. kuris gali bet kuriuo momentu suirti. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį. lengvai formuojama. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. Tai gali padaryti tiek individas. “rateliai” ar kitokios grupės. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. Socialumo teorija. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. bet prireikus padeda jį pakeisti. sociologų vadinamos subkultūromis. negu vylėsi revoliucionieriai. Kiekvienas žmogus. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. M. Visos naujos definicijos reiškia. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis. kad visuomenė yra objektyvus faktas. Gyvūnas. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. E. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. Jos yra antitezinės. Durkheim ir M. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. kad jų neslegia padėties. Transformacija. M. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. o minios. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. estetiką – skonis. kokie gilūs jie buvo. Scena. Tačiau taip pat teisinga teigti. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. Vaidmenys. Žmonės sako tą patį aiškindami. dirbtinis kūrinys. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. kokia stipri ji dabar beatrodytų. Kai ne atskiri individai. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus.

jog jiems priskiriami neigiami identitetai. tai galime teigti. minuso ženklą. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų. “kur viskas gerai”. geismo paslaptis. Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. Tas žmogus. lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. atmetus lengvatikybę. Visi namai kada nors ištuštėja. ignoruojant metafizinius klausimus. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. Manantieji. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų. Makiavelizmas ir etika. kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Visi planai galiausiai suyra. nekelia etinių klausimų. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. Sociologija parodo žmogaus – tokio. Vardai. Moksliniai metodai negali paaiškinti. kokį jį padarė visuomenė. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. yra gana utopiška. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. ir žmogaus. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. konkretus. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos. organizuojantys visas baimes taip. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. atsargiai. O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. Makiavelizmas. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. paveikslą. laukiant naujos. visgi teisinga. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. kad daug sociologų. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. pakankamai aiškiai įrodo. pakeisdami pliuso ženklu. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. kuris perpranta žaidimo taisykles. Pasaulyje. Nors pozityvizmo vizija. Tik tas. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje.“apgaulingo tikėjimo” auka. kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. Gimimo stebuklas. kuris reaguoja į lūkesčius. nagrinėdami šias problemas. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. Man samprata pateikia visuomenės. politinis ar sociologinis jis būtų. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. kuris neryžtingai. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. yra linkę priimti tas kategorijas. nepakartojamas žmogus. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. Aišku. siejamą su jų identitetu.paveikslą. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). gali sukčiauti. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. kaip gynybos nuo nerimasties. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. pagal savo norą. Martin Heidegger koncepcija. adresai. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas. Mus supa tamsa iš visų pusių. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. Vien tai. kas esame ir ką darome. kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. Jei žmogus žiūri 26 . Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. nei būsimo režimo uolus tarnas. kad miršta vienas. baimės. Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. . susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas.

Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo. Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui. o kas blogai.198 p. viltis bei baimes.į visuomenę kaip į komediją. jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. tai nedvejodamas ją apgaudinėja. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas. ką žmonės daro ar kuo yra. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. kiek tai įprasta bei kasdieniška. 2. Sociologija. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. 2002. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. kas yra gerai. Antra. jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. Arvydas. Sociologijos humanizmas. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo. Visa.. Matulionis. išankstines nuostatas. .nesvarbu. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis. ypač tada. Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. Vilnius: Homo Liber. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. Neįmanoma perprasti politikos. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia. (santrauka) 27 .

kurios – ne. socialinė aplinka. bet konkrečiai. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. socialiniai procesai ir reiškiniai. Darendorfo. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. L. rodantis socialinių grupių siekius. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms. o kas juos skiria. rasės ir lyties veiksnius. Konfliktas – ideologinis reiškinys. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. išsilavinimo. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni. Tai mokslas. Sociologijos objektas: visuomenė. atsižvelgdama į laiką ir vietą. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. Ši paradigma kritikuojama už tai. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. Pavyzdžiui. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. Reiškinio esmė išryškėja. remdamiesi reikšmėmis. 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. jos atskiros dalys. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. kas vienija žmones. Anot R. Kozeris teigia. kurios yra būtinos. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. struktūrinis-funkcinis. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės. skatinantis socialinius pokyčius. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. vykstant socialiniams procesams. Ši paradigma kritikuojama. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt. supaprastinamas visuomenės suvokimas. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema.Marksas. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis. susidedanti iš daugelio skirtingų. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. kuri remiasi požiūriu. Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai. vaikams iš turtingų. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. Konfliktas – ne griaunamoji. Šios pažiūros laikėsi K. klasinius. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. naudojasi daiktais. socialinio prestižo ir pan. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. 28 . nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami.

kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. kalbą. suformuluoti problemą. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. elgesio vaidmenis ir modelius. Socializacija – procesas. normas. Subkultūra – kultūros modelis. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. šeimos. Visuomenės nuomonės tyrimai. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. institutas. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. bet smurtą. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. švietimo. religijos. normas ir materialinę kultūrą. veiksnys. mokslo. skatinantis ne aukštąsias vertybes. kas sukurta žmogaus. Sociologijos kategorijos. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. nusikalstamumas. 29 .) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. susiformavusias simbolines struktūras. kurioje jis gyvena. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. kurie vadinami antriniais. dokumentų analizė. procesas. “kaukė”. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos. per mažai domėdamasi makroprocesams. pvz. autobuso keleiviai. Kultūros integracija. Agregacija – bendrija. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. Grupė turi lyderį. socialinės stratifikacijos. empiriniai duomenys ir kt. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. iškrypimą ir agresiją. Anketavimas. eksperimentas. veiklos formų. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. biografinis metodas ir kt. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. Dariniai. pasirinkti tyrimo metodologiją. suformuluoti hipotezę. Kultūrą sudaro visa tai. vertybes. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. vaidmuo. politikos. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. asmenybės. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. Triada taip pat nėra stabili. kaip “aktorius”. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. naujoko ir pan. Etnocentrizmas pasireškia tuo. teisės ir kt. Civilizacija – visuomenės. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. simbolinių turinių. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. stebėjimas. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. struktūra. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. Reakcijų. bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. Mažiausia grupė – diada. vadinami kategorijomis. statusas. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. Konkretieji sociologiniai tyrimai. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. sistema. pavyzdžiui. neigiantys dominuojančią kultūrą. interviu. Pirminė (vaiko. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. darbo. Kontrkultūra – kultūros modeliai. Idealus grupės narių skaičius – penki. vartodami tokias sąvokas. slypinčių asmenybėje. lauko tyrimas. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. Kultūros pokyčiai. kuriose dalyvauja asmenybė. šeima. “scena”. kultūra. Pirminės ir antrinės grupės. reiškinys. Kultūra ir civilizacija. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. šeimoje. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. “scenarijus”. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. funkcija. Bendriausios kategorijos: civilizacija. būdingus tai visuomenei. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. bet stabilesnė už diadą. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. analizuoja sąveiką.

kuri teigia. Kultūros institutai. kuriems grupė yra pritarusi. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. Religija ir Bažnyčia. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. profesija. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. Asmenybės sociologija. kaip labai integratyvios. Kultūros sociologija. mokyklinis lavinimas. neformali religinė organizacija. nustatanti. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. islamas. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema. kuri teigia. prestižinis klubas.. Socialinio konflikto paradigma aiškina. sektas ir denominacijas. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą. Šventumo galia sustiprinama ritualais. Statusai yra priskirtieji (lytis.E. savo šeimą. krišnaitai. Religija pripažįsta. Remiamasi materialistine kryptimi. Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. scientologijos bažnyčia ir kt. kas tikra. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. gimimo vieta ir kt. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. Vaidmenis apibūdina ir 30 . Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. kuriai vadovauja pasauliečiai. o kas klaidinga. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. Religija remiasi tam tikra doktrina. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos. nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. Pavyzdžiui. Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. tapti mokinio katalizatoriumi. savo visuomenę piliečiu. siejamas su statusu. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius. atsakingu už save. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. Išskiriamas: ikimokyklinis. tikrumo pojūtis. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas. asmenybė. santykiškai stabilios sistemos sampratą. Šventumo sfera – ypatinga galia. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. Socialiniai tinklai. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. pareigos ir pan. kuria ir gina šventumą. Socialinis vaidmuo – elgesys. kurios nori pakeisti visuomenę. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”. kuriems suteikiama šventumo aureolė. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. Individas. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. mokslinis laipsnis. bet siekiant tapti aktyviu. sparčiai besikeičiančias žinias. Sekta – nedidelė. simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. pavardė. profesionaliu. kas šventa ir kas nešventa. draugų ratas.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. Todėl kyla jėgos. budizmas. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. induizmas. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. Mokykla.). nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. skatina tirti jų ryšį. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. etninė priklausomybė.

kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. valstybės dydis. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. tiek išorėje. Giminė kaip bendruomenė. Aukščiausia valdžia. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. Švietimo sociologija. vyriausybė. o patys darbuotojai daro tai. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. mokyklas. Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija. Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. Valstybė ir valdžia. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. kas jiems atrodo svarbu). vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. pasitelkti humorą. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. pateikiant jiems visą informaciją). Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Jį daugiausia domina. formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. Tai šakinė sociologija. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais. Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai.” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. kurioje vyksta švietimo proceso raida. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. teismus. Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. Situacija. Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. jau buvo žmonių bendruomenė. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai. vidinius ir išorinius ryšius. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. teritoriniu. realizuojančių valstybės funkcijas. Sociologai tiria socialinę aplinką. religiniu ir kitais aspektais. parlamentas. 31 . Mokyklos bendruomenė. Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. politiniu. Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. yra monarchas. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė).motyvacija. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. Technika sociologą domina tiek. kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. prezidentas. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. Deja. atskirti darbą nuo namų. ką reikia daryti). visumą. ugdant visuomenės piliečius. vadinama vaidmenų konfliktu. Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. negu kiti. Kai dar nebuvo visuomenės. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį. ligonines. Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas. nagrinėti jos funkcijas. autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. Teismas. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką). kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. Socialinė organizacija. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos.

kad nebūtų didesnių sukrėtimų. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. 3) išlaisvinimo judėjimai. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. Sąjūdis. Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. Deviacija – tai socialinis elgesys. kaliniai. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. gamybinis ir negamybinis. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. universali ir organizuota žmogaus veikla. bedarbiai ir t. paprastas ir sudėtingas. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. visuomeniniai santykiai. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. pabėgėliai. kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. o kibernetinė – 32 . Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas. o ne plėšikas). 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. migrantai. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. teismai. esantis skirtingų socialinių grupių. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. lengvai pritaria lyderiams. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. alkoholikai.policijos nuovadas ir pan. Marginalas – asmuo. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. Darbo sociologija. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. Kuo visuomenė demokratiškesnė. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose. kurie buvo opozicijoje. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. vienkartinis. siekdami esminių socialinių pokyčių. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. Revoliucija – politinis pokytis. skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. Minios reakcija gali būti labai primityvi. Tai perversmas. Valstybės kontrolė ir kt. Minia veikia spontaniškai. kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. Žiniasklaida – socialinis institutas. Deviacinis atvejis – išimtis. kurie yra viešai diskutuojami. skurdžiose šalyse. Darbas yra sąmoninga. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. skirti. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią. naudodama prievartą. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. netipiškas nukrypimas. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. pavyzdžiui. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė.t. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. fizinė ir protinė įtampa. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje.

specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. asmenine Techninis kompetetingumas. Gyventojai –žmonių. kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu. techninė kompetencija. hierarchija. Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. net bedarbių skaičių). Tai . priverčiamosios ir utilitarinės. socialinius. Darbuotojai. visuma. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. skirtas užtikrinti racionalumą. Užimtumas. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. Tai religinės. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. siekdami tam tikrų tikslų. tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. stagnacinė (apima tuos. etninius. kurie metų metais negali gauti darbo). tiek neformalūs ryšiai. Biurokratija – tai organizacijos modelis. psichiatrinės ligoninės). žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. Gamybinė grupė – visuma žmonių. Konvejeris gamina tą patį produktą. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. frikcinė (laikina. Bedarbystė būna laikina. demografinius. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą. latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. Normatyvinės organizacijos . tradicijos.tai tokios organizacijos. Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. Kita kryptis – mikroelektronika. Biurokratijos charakteristikos: specializacija.. didina darbo įtampą. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. savęs realizavimo laipsnį). Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. kuriose žmonės. išsimokslinimo ir kitus kriterijus.informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. sukurtos siekti bendro tikslo. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. politinės partijos ir pan. Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. moterų. Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus. kurioje vyksta darbo procesas. struktūrinė (kai 33 . impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. Didelės antrinės grupės. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. aptarnaujantys lanksčias linijas. gaminant materialines vertybes. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų).

lyginant su tomis. cirkuliacinis – nesusijęs. Stratifikacijos problema. ar agrarinė. kaip būsto rūšis. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. jos įstaigų. Visuomenės stratifikacija. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. kurios nariai gauna panašias pajamas. Kylant gyvenimo lygiui. kvalifikacijos įgijimo procesą. įgyjančius naujų savybių. Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. gydytojai. Luomai.didžiausias (ne aukščiausias). galia. Urbanizavimas rodo. santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. saugumas. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. stratifikacija 34 . vaidmuo. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. Galima panaudoti 10-balę skalę. Partijos. 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. urbanizavimas. statusas.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). Davis ir W. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. laiką po darbo. kapitalas. teisininkai. Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. K. rekreacijos galimybės. amžius. kaip socialinis. Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. tarnautojai. vadybininkai. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. Politinė sistema – valstybės. o dauguma sudaro žemesnę klasę. statusas. vienkiemio – 1. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). Sostinės urbanizavimas – 10 balų. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. teisėtumas. o ne kaip fizinis procesas. Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas. Jos objektas – darbas. funkcija. Politinė sistema. Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. Davis ir W. žmogaus padėtį darbo sferoje. vidurinioji klasė – negausi. Politinė partija – organizacija. kurias yra įgiję jas sudarantys individai. Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. o pavyzdžiui: valdžia. gyvenimo kokybė. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu. Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. ekonominių krizių metu). Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. Moore. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. daugėja – aptarnavimo sferoje. persikvalifikavimo galimybes. išsimokslinimas. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. jų išskirtine padėtimi. politinių partijų. visuomeninių organizacijų sistema. institutas. Anot K. tuo šalies potencijos didesnės. ciklinė (pvz. didėja vidurinioji klasė. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. uždavinių ir turinio nustatymas. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. kaimynystė. kastos. Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. darbininkai. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. Darbo sociologija. Politika – valstybės veiklos formų. Norint. nuosavybės. gyvenimo stilius. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. kultūros panaudojimo galimybės. Klasės. politinis elitas. valstiečiai ūkininkai. prestižas ir kt. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). galima skirstyti pagal galios kriterijų. darbo kultūrą ir darbo moralę. kurioje 10 . pavyzdžiui. Socialines grupes. kurios: 1) visuomenei yra svarbios. ar šalis yra industrinė. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos.

). Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis. pasipūtimas (59 proc. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. Pagalba nevaisingoms šeimoms.). Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc. – 74 proc. tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc.). normalios buto sąlygos. turime išmokti būti vyru arba moterimi. Lytis . logiškumas (45 proc.). uostas. JAV). Sankt Petersburg (Florida. skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). nepastovumas (58 proc. kurortai. kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse. Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai.). Maljorka.) nepriklausomumas (50 proc. darbu ir būstu. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas.).). kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos. 5) poilsio (relaksacijos) miestai. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. turtu ir darbu. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių.. . Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos. Amžius. jautrumas (72 proc. neorganizuotumas (56 proc. 7 proc. Kaimai ir bažnytkaimiai. Plečiasi kaimo turizmas. gyventojų.siejama su gerove. Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. taupumas (52 proc. menkėja socialinė infrastruktūra. Vyras tiek pačių vyrų. kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai). Bet padaugėjo socialinių konfliktų. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė. gerose klimatinėse sąlygose (Palanga.Sex ir Gender. Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka. 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija.). vaiko sveikata bus žymiai geresnė. Užimtumo rodiklis ir bedarbystė.). romantiškumas (60 proc.rusai. regiono centras. Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu. plepumas (73 proc. kantrumas (64 proc. Miestų profiliai: sostinė. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą.t. kūrybiškumas (54 proc. apskrities centras. 2001 metų surašymas parodė. ambicingumas (48 proc. Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. o Gender – socialinę ir kultūrinę. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt. drąsa (54 proc. labai tankiai apgyventa teritorija.). Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis. bet ir regioniniai centrai. miestuose gyveno penktadalis gyventojų. o apie 1900 m. Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį. 4) miestai. Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis. Lietuvai – skatinti. gyvenviečių stambinimas. Druskininkai. atsargumas (57 proc.5 proc. Kinijai reikia riboti gimstamumą. Mirtis. Lietuvoje 82 proc. kitų tautybių . Gyventojai. Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu.). esantys kurortinėse vietovėse. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai. Nors gimstame berniuku ar mergaite. sudaro lietuviai. Los Angeles). Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija. Lietuvoje augo ne tik Vilnius. jei buvo pakankamai maisto. skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas).) pasitikėjimas savimi (57 proc. rajono centras. Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus. Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . Apie 1800 m. Išsimokslinimas rodo. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema.). nei prestižo.).). Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus.).). Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. 6 proc. Londonas). – lenkai. Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni.). Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija. eutanazija. Klonavimas. jėga (61 proc. maisto pramonės įmonės. pradedant nuo aprūpinimo maistu. jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. egoistiškumas (47 proc. Amžius. Kaime kuriasi menininkai. baigiant laisvalaikio organizavimu. Kaimuose kuriasi verslininkai. kiek mokytasi. Žmonės grįžta į tėvų sodybas. nors sąlygoja didesnes pajamas. 3) modulinės gamybos centras. Surašymai atliekami kas 10 metų. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės.. kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz. kas pasiekta.

Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus.y. bet aktyvumas. gyvenimo trukmė. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų). Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. 3-4 dešimtmetyje Chicago. Urbanizmo sociologija. Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka. Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. 3) šeimų. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą. Santuokos problemos. užsakovo reikalavimų ir kt. Simetrinė šeima. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. kurios yra reikšmingos tyrimui. 3) atrenkami apklausos objektai.). Dalinės apklausos. doroviniai-psichologiniai. kiekybinis santykis su visais suaugusiais. interviu. eksperimentas. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. dokumentų analizė. Poreikiai sąlygoja santykius. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. gyvenantys kaimynystėje. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. adekvatumo. Lauko tyrimas. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. kuriose tėra vienas iš tėvų. dažnai nepažįsta vienas kito. poligamija. yra retenybė. pagal hipotezes. 36 .sveikatą. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. Sociologiniai metodai: anketavimas. Kuris kintamasis yra priklausomas. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. Anketose uždari. suformuojama atrankos struktūra. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. ekonominės sąlygos. tuo atranka gali būti mažesnė. Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. tikslumo. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. migracija. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe. o kuris – nepriklausomas. kurie gali būti socialiniai-biologiniai.. valdžią ir privilegijas. biografinis metodas. 4) visuomenei senstant. stebėjimas. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. daugėjimu. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. modelio pagrindimas. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). bet neįvertina to. Atranka – tyrimo imties. kaip ir pramonė. atviri ir mišrūs klausimai. kiek yra generalinės visumos elementų. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. ūkiniai-ekonominiai. t. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. Monogamija. gimstamumo pokyčiai. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine. kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. dėl anketuotojų tinkamumo. XX a. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. Louis Wirth (1897-1952) ir kt. estetiniai. Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius. teisiniai. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). Reikia atsižvelgti. kurie yra santuokoje. Irstančios erdvės koncepcija. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras.

Vilnius: Rosma. palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. Stebėjimas papildomas.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. Specifika. socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. suderinamumą. Galima nustatyti. Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. Stebėjimo duomenys užrašomi. Tikimybinė atranka: paprasta. kalbantis su žmonėmis. interviu aplinka. klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Gyvenimo kokybė – materialinių. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą. aiškinimas. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. “Jei mokysitės toliau. Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. lituanizacija. Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. daromi foto. sisteminė. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). kino ir kitokie įrašai. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. Sisteminiai ir atsitiktiniai. Interviu. 2001 Guščinskienė Jūratė. Kaunas: Technologija. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. Sociometrinė apklausa. 1993 Luobikienė Irena. tempas.Kvotinė atranka – interviu metodui. 1999. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu. Sociologinė savivoka. serijinė (lizdinė). Kaunas: Technologija. su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. 2001. Svarbi interviuotojo asmenybė. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. Literatūra: Gaidys Vladas. atsakantieji negali tartis tarpusavyje. 37 . Grigas Romualdas. Referentinė grupė – etaloninė grupė. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. Vilnius: Academia. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. numatymas. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė. Sociologijos žodynas. Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. socialinių grupių – sąveika. Leonavičius Juozas. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. nagrinėjant dokumentus. metodai. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. 2000. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. su kuria lyginama konkreti grupė. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius: Žara.

miško. Antai. rimčiau pasikalbėkime. itališkų rūbų salone pastebėjau. Pavyzdžiui. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja.) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį.. nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. Tačiau ten įrašyta prielaida. juokus į šalį. kaip numatyti. „A. o ir nebrangus pasirodė.. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. didesnes už pajamas. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. 38 . trečia. kiek pajamų bus gauta iš sodo. Brazauską arba V. Daug panašių tyrimų dabar atliekama.Docentas. Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. kad mokėjo daugiau. kada melavo: ar tada. gali išleisti daugiau. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. atlyginimai „vokuose“. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. Turiu nuvilti skaitytojus.. Uspaskich‘ą.. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. pasipuošei. išlyginai ir. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti. kaip sakoma. ar po rinkimų. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. sunku pasakyti. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. koks. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą.“ O dabar.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. Tačiau negi jam prisipažinsi. kad tokiais atvejais kalta. patiko. dirbančių užsienyje. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų. Ir labai nedaug uždirbame. Neabejotina. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų. Žmogus. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta. va. Jokios sensacijos. mažesnes už išlaidas. Pavyzdžiui. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. smulkmena. Išvada apie pajamas. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė. kaip taisyklė. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. negu jų uždirba. knygoms įsigyti. gerai uždirbti pradėjo. laisvalaikio kelionėms ir kt. arba bando pasigirti. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos.. kad balsavo už A. aptarinėjant jų rezultatus. jokio stebuklo ir šį kartą nėra. lėmė kelios priežastys. Atseit. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą. antra. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. negu uždirba. prisitaikei pagal savo ūgį. negu iš tikrųjų. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. Neaišku tik.. nepastovioms pajamoms gauti. kad išlaidas. daržo. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. mokesčiams už butą užsimokėti.

1 6.2 134. tačiau ir dabar tenka konstatuoti.9 29. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421.7 457.7 31.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .6 131. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23.4 7.2 36. gaunamo už samdomą darbą.0 7.5 11.2 46.3 Iš jų: pajamos iš 199.9 442.8 5. Kaip pragyvena tie. Reikia didelio išradingumo. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401.4 108.9 19.6 7.4 7. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.8 442.4 123.6 118. 1 lentelė PAJAMOS (litais. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas.3 442.1 0.gana įdomūs.2 337.5 379.4 126.6 107.6 501.9 112.8 41.9 34.9 33.7 216.2 9. O juk šis dydis reiškia vidurkį. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime. .7 403.4 250.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio.2 512.2 426. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“.5 371.7 28.9 468.6 495.1 8.5 11. 5 6.9 7.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.6 492. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai. Antroje vietoje – socialinės išmokos.5 socialinės išmokos 87. tad verta juos čia pacituoti.1 198.1 10.5 214.2 22.3 412.2 11. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.9 15.5 384. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose.8 99.3 413.5 38.8 355 348. Kai kurie skaičiai.7 97.8 pajamos Piniginės pajamos 318.9 141 11. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.

elektra ir kt. Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje. kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui. bet ir mergytės. Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys. ant kurios sėdi.2 14..8 11.8 61. nunarinę galvas. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą.1 58.3 55. kuriam jokios mokslo paramos nereikia. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą.8 2. Tačiau ir pasekmės bus tokios. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“. Tas. kurioje gyvena. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas. apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai . kiekvieno valia savaip išleisti tai.1 3.5 59. kavinės. Įžūliai griauna visuomenę.7 13. norintys kuo greičiau vyrais atrodyti. Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais. pavyzdžiui. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. bet ir apie. švelniai sakant. rodo ir šis pavyzdys: .1 18. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas. Tokie verslininkai patys kerta šaką. prisibadę. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas.0 7. O dar kiti mokinukai. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51. kuris paskui skundžiasi. nes pelnas ir taip garantuotas.būstui (vanduo.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save.keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį. Negailestingoji statistika sako.0 2. Prisirūkę. restoranai. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2. Kasdien matome mokinius. Tas. išbėgančius pertraukų metu. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką.. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne. NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 . Palyginkime patys. kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. Neteko girdėti.2 15. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats.5 17. Nejaugi nesuvokia. ką uždirbo. kokių nusipelnėme. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes.4 15.8 54. kas daugiau išgeria ir surūko. Žinoma. Tačiau vėl paklauskime patys savęs. kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks. pažintinėms kelionėms ir knygoms.3 22. Tas pats.) viešbučiai. kurioms vos 9-10 metukų.

Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. kaip taisyklė. tačiau ji. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo. Kaip žinia. baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba. gegužės 1 d. nagrinėjamų šiame pranešime. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija. kaip rodo mūsų tyrimai. Jų darbo našumas – gana žemas. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė. Tyrimų. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. tarpe. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. daržininkystė. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. yra vyraujanti miestiečių. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. kuriais siūloma 41 . Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. kaimiškiesiems) regionams. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. neatsitraukdami nuo gamybos). tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose.. t. perspektyvų suvokimas – miglotas. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę. šiuolaikinių funkcijų sistema. iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. gyvenimo kokybė – nepakankama. sudarančių beveik 70 proc. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį. gyvulininkystė. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų. laisvalaikis – primityvus. kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. tekstilės. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją. nauja kaimo samprata. kuriant šalies gerovę. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. kaip taisyklė. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais.y. Reikalavimai didinti darbo našumą. Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. miškininkystė ir pan. įmones. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas.y. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste. Lietuvos gyventojų. neurbanizuotų vietovių funkcijos. Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. pavyzdžiui.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. t. pragyvenimas – sunkus. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. suderinta funkcijų plėtra. profesinės struktūros.

per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. kaip gyventojų skaičius 1 kv. daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. įrengiamos aikštės. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. atsižvelgiama į tai. p. Sparti gyventojų migracija.tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 .y. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. t. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas. kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. 3) retai apgyvendintos sritys. Tai reiškia. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos.y. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis. Pavyzdžiui. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai. gyventojų. daugėja dirbančių kitose šakose. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą. Pagal OECD metodiką. prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. kai daugiau kaip 50 proc. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. kai nuo 15 iki 50 proc. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį. kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. 3) vyraujantis miestiškasis profilis. kai mažiau kaip 15 proc. Remiantis šiuo kriterijumi. gyventojų. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. ryšių linijas. 2) vidutiniško tankumo sritys. t. darbingų asmenų. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį . Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis. turinčios iki 3 tūkst. miestelių ir priemiesčių sritys. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. atidaromos naujos mokyklos. Pavyzdžiui. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. Todėl jau nebetikslu teigti. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. priklausančių kaimo bendruomenėms. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2.

Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. primityvus elgesys. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“. Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus. kokias pasekmes sukelia tai. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas. Kelių ir transporto priemonių modernizacija. t. Pripratusiam. skubėjimas. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą. o esant reikalui. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti. menininkų ir visuomenės veikėjų. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais. neturintis su kuo pasitarti. Asmeniui. 43 . Žmogus be gimtinės. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. kaip tausoti darbdavio. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. vis geriau suvokiama. kad „viskuo pasirūpina valstybė“. kurio „adresas . kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų.Lyg ir tikėtina. paviršutiniškos. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. Asmuo.ne namas ir ne gatvė. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. Nuolatinė įtampa. vėlavimas sąlygoja depresiją. kad modernizuojant žemės ūkį. o Sovietų Sąjunga“. bet ir jų aptarnavimo paslaugos. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti. gimusių. t. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . naudojęsis daugiausia tuo. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje. srautai. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo.žinių visuomenės formavimasis. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. mažas ir nereikšmingas. Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai. labai sunkiai suvokia. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto.y. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą. užterštumui ir triukšmui mažinti. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. kurią galėtų laikyti savo gimtine. Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. „knyginės“. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. kas „visiems bendra“. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. transporto sistemai tobulinti.

į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. vaikų ugdymui. Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. kaip. M. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. kurią. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią. tiek vaikų ugdymui. Vis daugiau darbingų asmenų. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. M. Lietuvai įstojus į ES. p. šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų. Suvokimas. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. Treinio [3. Simptomatiška tai. p. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių. praradusių darbą žemės ūkyje. per 10 proc. 56-70]. daugiau dėmesio skirti šeimai. Be to. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų.) duomenų analizė rodo. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi. pavyzdžiui. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams.6 proc. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis. gyvenančių kaime. teigiama. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. atsakomybė ir dorovė. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika.“ Valstybės. 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. anot prof. Kaimiškosiose gyvenvietėse. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. kurdamos ūkio plėtros strategijas. suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. ekologinis ūkininkavimas. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį. susitarimų ir ilgai 44 . Lietuvai tapus ES nare. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. 2006 m.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. Ūkiai stambėja. kaip pozityvus kūrybiškumas. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. Galimybės diegti naujoves padidėjo. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. asmenų.

naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai. konstatavo. 45 . naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. tarsi galvojant tik apie šią dieną. Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas. apklaustųjų netenkina šildymo sistema. fizinės infrastruktūros pertvarkymą. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo. kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos. 24. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. Naujose vietose neretai statoma. Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus.3 proc. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. t. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). – turimas būsto plotas. . 18. Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių. Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. nenumatytos vietos prekybos centrams. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys.4 proc. Kuriasi namų statybos bendrijos. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. nedidelių miestelių pakraščiuose. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. suderinant procesus. kad 42 proc. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką.2 proc. kultūros įstaigoms ir kt. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą. Šių tyrimų duomenys rodo. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai.neginčijamomis laikytų koncepcijų. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos. laisvalaikio organizavimą. mokykloms. Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. y. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos.būsto išplanavimas.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. Naujos kaimo gyventojų grupės . gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse. vietose. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais. Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. 13. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. – gyvenamojo rajono infrastruktūra [5].

y. 0. naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą. biudžetas negauna garantuotų pajamų.. t. apklaustųjų nurodė. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas. keletas vištų ir t. t. Skaitytojui bandoma įteigti.6 proc. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais.5-1.7 proc. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. statybinių medžiagų ir pan. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. hektarų žemės. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką.. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. Neseniai supirkti. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. trąšų. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. pavyzdžiui. tik 17. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. kitose valstybėse. y. bet neretai gana prastos kokybės produktais. Skelbiama. importas gerokai viršija eksportą. neturėjusiems nuosavos žemės. kad. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. likęs plotas – pievoms ir ganykloms. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. Lietuvoje. tikintis didelio greito pelno. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla. Todėl projektuojant naujas statybas. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. o 37. t. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais. Laikomos 1-2 karvės. vykdant pastarąją žemės reformą. Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. kaimo gyventojams. o gyventojai neturi darbo. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui.) tiekėjai. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją. projektavimo ir kt. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų. Tada skaitytojai sužino. 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. t. kad tik labai stambūs.0 ha – javams. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. valdantys 14-18 tūkst. y.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti. Airijoje. auginamos 1-2 kiaulės. Olandijoje ar Airijoje. esą vyksta visuotinis. pažymėjo. ekonomiškos žemės dirbimo technikos. Naujieji savininkai. Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos. galimybes įsidarbinti. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus. Net 67.6 proc. kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta.

kirpyklas. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. Antra vertus. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. įveisti įvairios paskirties sodus. nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. Galimybė jais naudotis. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. t. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. užmokyklinėje veikloje. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. suprojektuoti gėlynus. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. Todėl nestebina. kaip taisyklė. Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. kad susumavę visas aplinkybes. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. tačiau žemę užsodina mišku. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. nors tai ir skamba labai trivialiai. naudoti unikalius buities reikmenis. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. apsėja žole. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos. Gana populiari buvo audėjų. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. puodžiai. buitinių prietaisų taisyklas. kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. kalviai. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės.y. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. skatina dažniau aplankyti tėvus. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. račiai. siuvėjų veikla. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. Ūkyje pagaminami maisto produktai. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. Populiarėja ligonių. medžio drožėjai. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. Be to. Tai liudija. galinčių parengti unikalius. yra ekologiški. įrengia sporto aikšteles. patiems praleisti dalį savaitgalių. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. staliai. mezgėjų. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos.asmenys. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams. Kai rodo mūsų stebėjimai. Be to. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. krosnininkai. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba. Emigracijai stiprėjant. Dailidės. įveisia sodus.

niekam nežinoma. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. kaip pasirinkti gyvenimo draugus. nauji globalizacijos iššūkiai. Kartojami tokie teiginiai. Stokojama vietų. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. suvokti. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. Kad ši funkcija būtų realizuota. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. Milžiniški transporto srautai. paplitusių ligų prevencijai ir pan. objektyvios informacijos nuo gandų. rasti laiko apmąstyti savo būtį. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose. turistiniai maršrutai. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. potrauminiam laikotarpiui. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. Tenka ieškoti naujų. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną. siūlomų miestuose. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. bet ir jų verslumo ugdymą. nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. priklausomybę nuo žalingų įpročių. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. Pasaulio praktika rodo. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje. Priešingai. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. esą mūsų šalis – labai maža. Kaip jau minėta. Lietuvai tapus ES nare. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. esminis jos išprusimo tobulinimas. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. esą nieko vertingo mūsų 48 . nesugebėjimas atskirti patikimos. mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas. nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas. Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. sistema. nesuvokimas. lietuvių tauta . Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. pristatant savo valstybę pasaulyje. kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu.

negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. o natūralioje aplinkoje. Čiurlionis. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. pilkapių. Būtina įrengti automobilių aikšteles. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. Pošką jaunimas žino tik tiek. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. Pavyzdžiui. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. Beveik 80 proc. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. Vietovėse. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. kaip istoriko. Apsilankius namuose. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. A. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus. aristokratijos vaidmuo. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. jei nieko negirdėjo apie jo. nematė Balio Buračo nuotraukų. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. Žmonės. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. o nuvažiavus paaiškėja. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. dažnai viską tenka pradėti iš naujo. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. herbarų ar internetinių šaltinių. kaip M. Žmuidzinavičius. Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. Mūsų tyrimai parodė. Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. Be to. Jei apie D. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. bet ne su išprusimu ir dora. Plinta nepagarba savo kalbai. Šimonis. apsirengę 49 . kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido. etnografinių kaimų reikšmės. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. K. K. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba. nesuvokia piliakalnių. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. pasakyti. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. Jie negali įvardinti. kad čia esąs „absurdo muziejus“. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. Mokytojas. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. kurioje dirbo tokie menininkai. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes.aplinkoje nėra ir pan.

Nebepuošiama jų aplinka. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. uždarius švietimo. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas. Mažieji Lietuvos miesteliai. šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. Tačiau. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. 50 . bet ir primityvia veikla užsiimantys. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. nei. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. Beatodairiškas. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. juo labiau. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo. kad nesuvokiama. išmokti ją puoselėti. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. Kaimo rezidencinės. nors tai ir labai paradoksalu. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. atodangos. kaip kaimyniškasis solidarumas. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. Kraštovaizdžio puoselėjimas. Tai vaizdingi upių slėniai. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. meilė gimtajam kraštui ir kt. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. kaip vandens ir vėjo malūnai. tautosakos studijos. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. atviras nuoširdus bendravimas. prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. skardžiai. Piktžolėmis užteršti. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. Atrodo. kultūrininkai ir mokslininkai. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“.anų laikų rūbais. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. statybinės nuolaužos. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. parkai. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. Tiek etnografinio. tokie technikos istorijos objektai. kur savo energiją panaudoti vandalai. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas.

5-11. negali likti „užkampiu“. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. 6. 51 .. 2006. V. M. – 2002. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. Lietuvos kaimo raida. The Common Agriculture Policy. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. Treinys. 8. Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą. 2. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. – 10th ed. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Milan. 3. 5. ūkinės veiklos diversifikacijos. geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. Vilnius: 2005. Pearson Education. Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. akmens ar medžio skulptūrų derinimas. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. The 2nd International Scientific Conference. Literatūra: 1. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. Inc. 2. Wheelen. 1999. sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą. New Jersey.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. Grant W. 1997. kraštovaizdžio puoselėjimo. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. LAEI. realizuoti naują būsto sampratą. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. 4. Išvados 1. Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. Lietuvos namų ūkio tyrimas.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. Project Director: Flavio Boscacci. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. pažinimo ir lavinimo. 7.David Hunger. Nr. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. 5. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse. relaksacijos ir reabilitacijos. Mūsų stebėjimai rodo. 2006. Rural Development – 2005. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai. J. A Typology of Rural Areas in Europe. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. M.. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. 2005. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas. p. 4. Nė viena vietovė. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. Treinys. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. Lithuanian University of Agriculture. gėlių. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. planuoti įvairią ekonominę veiklą. 3. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą. Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas.

p. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Астана. Šiauliai. Материалы международной научной конференции. JONAS JASAITIS. 1 (6). p. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. 218-235. ką reiškia prarasti valstybę. Йонас Ясайтис. . 2006. The Regional Economical Policy.. // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления.. 2 (7). – с. 4-5 мая 2006 г. 2003 – Salzburg. p. 8593.. 2004. Ats. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции. Šiaulių universiteto leidykla. науч. Jasaitis. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. 3. c. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. J. c. Šurkuvienė. 2006 m.ISBN 9965796-04-8. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. c.Sonata. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. 13. Ясайтис Й. 90-96. Grodno (Belarus). EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS.eu. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta). 27 октября 2006 г. Vilnius: 2006. 2006. Астана.omni. Jasaitis.// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais. 15. J. P. // Second European Conference on Rural Development. Leader+ Magazine. 196 p. http://europa. Planting Seeds for Rural Future.-практ. 2006 m. 374 p. Šiauliai. 12-14 November. 14. 486-492. 2006 11 15. doc. MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II).lt . – ISBN 9955-20-105-3. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. 2006. 2006. lapkričio 9 d. p. 10 февраля 2006 г. 374. – 392 P. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS. Jasaitis Jonas. 87-95 11. Šiaulių universiteto leidykla. tris kartus per metus. конф.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. Шуркувене С. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis).. KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . Йонас Ясайтис. 90-96. – 502 с. www. ISBN 92-894-7145-X. 218-236. . J. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан.dr. 2006. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities. rugsėjo 12 d. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. 2006.371 с. Grodno State University. – ISBN 9965-797-23-4. Jasaitis. Rural policy perspectives for a wider Europe. red. J. 16. 12-18.Raimundas Dužinskas. 12. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. Materials of the international scientific conference. – ISNB 985-417-761-0. 9.8. ISBN 985-417-761-0. 2006. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning. Jasaitis. Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame. May 4-5.. 17. Гродно (Belarus): ГрГУ. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. 10.

pradžioje. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai. pakeistas paviršiaus reljefas.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. atkūrus privatinę žemės nuosavybę. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. tiek pastoviai jame gyvenančių. naujieji kaimo gyventojai. kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. tiek dabar persikeliančių kategorijos. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. dirbti. sudarkytos upių vagos. pabaigoje ir XXI a. susidariusi Lietuvoje. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. globalizacijos iššūkiai. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. 1. Lietuvos kaimo plėtra. Analizuojama kaimo situacija. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. ĮVADAS Šiuolaikinėje. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta. naujos tendencijos. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. kaimo plėtros tyrimų kryptys. sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. ugdyti augančią kartą. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. kultūros ir švietimo specialistams. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. tyrimų koordinavimas. Ūkininkai. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių. ūkinės veiklos įvairinimas. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. naujausių tyrimų apžvalga. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. naujos kaimo funkcijos. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. Kaimo plėtros samprata reiškia. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas. Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. jų interesai ir poreikiai.

neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas. padarė žalą. susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. Vėliau. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. primena purvinus lūšnynus. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. girtavimas ir moralinis palaidumas. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę.pesticidais. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. visuomenės pasyvumas. Vakarų Europos valstybėse. o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. o stepę. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. užstatyti daugiabučiais namais. švaresnį orą. Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. geresnės sąlygos poilsiui. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. šiltnamių ir t. o šalia esantys gyvenamieji rajonai. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. jau nė nekalbant apie jų saugumą. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. dirbtuvių. Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius. Iš pradžių gaudami atlyginimą. negu didmiesčio centro gyventojai. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. aprėminta atvirais melioracijos grioviais. vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. šis paprotys nebeišnyko. tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma.). didesnės galimybės vaikų lavinimui. Ohio . atlyginimams kylant. t. Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. išlaikytinių nuotaikos. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. Netgi vagystė. Dorovinis kaimo paveldas. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. sovietinėms profsąjungoms ir kt. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. Tačiau patys didžiausi. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų.angl. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis. laukų. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. Panašus vaizdas 54 . buvo pavojingai sužalotas. Pateikiame pavyzdį.). kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei. Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. Jo apraiškas matome net dabar.

55 . Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją. netradicinės profesinės veiklos. Filadelfijoje (Phyladelphia. gyvatvorės. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes. poreikius. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui. Tiesa. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. MI). ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių.C. Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą. o fizinės infrastruktūros. dekoratyviniai krūmai. kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą. žemės ūkio rinkos stabilizavimą. kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. skaičių ir jų specifinius. Miesteliai. gėlynai. susivienijusiose į Europos Bendriją. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. NY) ir kitur. bet ir darbo vieta. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). kainų subalansavimą. kai buvo įsitikinta. įteisinusi Europos bendrąją rinką. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą. 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje. Naujieji gyventojai . tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. D.) ne tik gyvenimo. Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą. Niujorke (New York. 2. vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. 1958 m. Jų sodybos . neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. taikant technikos ir technologijos naujoves. kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo.. Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės. kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. 1997). 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką. įsikurdami kaime. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas.iniciatyvesni ir veržlesni. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas. PA).). požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu. „Romos sutartis.. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius. Naujieji kaimiečiai.. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. [. gausesnio derliaus gavimui. alpinariumai. Detroite (Detroit.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington. tikintis. oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. kompozitorių ir pan. kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju. Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse.

Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla. pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). y. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. Palaipsniui išryškėjo. jo infrastruktūros tobulinimui. Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa.iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. o pagrindine veiklos kryptimi . kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. 2002) nutarimuose. Darbotvarkėje-2000 ir kt. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. t. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. pavėlavusi net ketveriais metais. tapusi ES nare. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai. Treinys (2002) pažymi. kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM). valdžios institucijų ir verslo struktūrų. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose. į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. gamtos. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. kad valstybėje negali likti „užkampių“. vienadienių sprendimų vyravimas. tiek už socialinių uždavinių sprendimą. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. Europos Sąjungoje. gyventi patogiai. Norvegijoje. gamtos artumo paieškos. t. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai. Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. apleistų vietovių. jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. Cork‘o deklaracijoje (1996). 2003). smurtą. prievartą. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. iškrypimus. nei „LEADER II“ (1994) programose. istorijos ir kultūros paminklų apsauga. bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. 56 . primityviosios gyvensenos būdo plitimas. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas.5) kaimo savitumo. y. M. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. Bolonijos deklaracijoje (Bologna. kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą.

Uždavinienė. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. pasidavė apatijai [. kad „reikalinga tokia valstybės politika. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos.. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti.nesuformuoti. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. bet ir visos ekosistemos griūtis. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo. žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. [. didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas.. Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. kur gamybos kaštai. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų. o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . Atkūrus nepriklausomybę. 2002) atskleidė.. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. 57 . todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. Kaip pažymi M.. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas. E. Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. kaimų ir miestelių ištuštėjimas. 3. kaimai ištuštėja. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. apleistų žemės plotų didėjimas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. gerėtų demografinė padėtis“. Prie šios grupės. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti. Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės .“ Autorės nurodo. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. Manyta. viešųjų vertybių plėtotei. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis. susijusios su papildomais gamintojo kaštais.] kad būtų atkuriamas dvasingumas. išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius. socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi. kurie rinkoje nekompensuojami. Treinys. susikūrusios Australijoje. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų.skurdo plitimas. 1986 m. likusių gyventojų nusivylimas. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. Ribašauskienė. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą. Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos.

Iš esmės. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. gamtos draustinių veiklai ir pan. naujausių technologijų diegimui. Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. diegiant informacines technologijas. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. y. Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. kooperacijos plėtra kaime. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto. ekologiniam ūkininkavimui. kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. o kaimo jaunimas matys aiškią. laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. vaistiniais augalais ir krūmais. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002). 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. buitinio aptarnavimo ir kt. Įgyvendinant LEADER+ programą. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. kaimo gyventojų alternatyviai. 4) pramonės. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė. pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. kai visi darbingi gyventojai turės darbą. Autorius 58 . siekiama formuoti kaimo bendruomenes. naujų darbo vietų kūrimui.stambiesiems gamintojams. Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. smulkiajam ir vidutiniam verslui. apimanti laikotarpį iki 2015 metų. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. pritaikomi kaimo turizmui. t. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai. sveikatos apsaugos. ekologinis ūkininkavimas. Kurti modernų. remiant jų parengtus projektus. harmoningą asmenybės saviraišką. mažesnės – smulkiesiems. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos. prekybos. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. aktyviam laisvalaikio praleidimui. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. vasario 15). tradiciniams amatams. ne žemės ūkio veiklai. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada.Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). y. Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. 2005 m. Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. t. Iš vienos pusės. kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama.) prieinamumą. jų siekius atitinkančią profesinės. Dideli darbai laukia. Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei.

o kaimą aptarnaujančios organizacijos. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata. Paradoksalu. t. Uždarius mokyklas. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). artimesnė 59 . Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje.y. Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. 4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus.). turintys iki 20 ha. Iš esmės. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai. planuodami investicijas. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta. kaip vienos šeimos ūkiai. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus . kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. įranga. Jos ypač svarbios todėl. y. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. o stambieji. dabar teigia. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. kad socialinės. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. švietimo. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. Savivaldybių vadovai įrodinėja. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. o ne kaimo gyventojų interesus. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. Mykolas Krupavičius. kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. tiek šeimos ūkyje. Tačiau šias įstaigas uždarius. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. Likvidavus kultūros įstaigas. Tuo tarpu gyventojai teigia. todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė. kaip nedarbas. tai ne kas kita. kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas. kuriame buvo galimybė susirinkti.žymiai mažesnės. valdantys daugiau kaip 100 ha. kasdien važinėdami į pamokas. galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“. sudaro tik apie 3 proc. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. kad tie patys asmenys. Iki šiol tęsiasi švietimo. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. o specialistų kvalifikacija – nepakankama.5 karto didesnis nei mieste. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija. Švedijos ir kt. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. surinkti duomenys rodo. sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. Mirtingumas kaime net 1. išreiškiančios įtakingų verslo grupių. specialistai. t. nuo bendro ūkių skaičiaus.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. kurios iniciatoriumi buvo prel.primena. Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. vadyba ir kt. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais. Kaimo mokyklose. vaikai sugaišta daug laiko. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai. nes stambūs ūkiai. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. nepatekus pas specialistą.

juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. pagamintas iš žaliavos. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. Kaip rodo pasaulio patirtis. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. Netradicinė veikla . tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. Sekantis žingsnis . rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. Austrijos. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo.imli darbo jėgai. Pagaliau. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. derinti paieškų kryptis. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. 4. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. kad tiek ūkių dydį. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. galinčią telkti mokslininkų pastangas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas.vaiko dvasiniam pasauliui. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. 2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. Jie gali būti itin konkurencingi. Suomijos. naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. Kaip taisyklė. ryšių. vietovės. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų. netekusios mokyklų. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą.) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. Šalia stambiųjų ūkių. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus. Maistas. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. užimtumo ir pajamų pokyčiai. sveikatos apsaugos. Vokietijos ir kt. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti. Stambūs. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. tobulinant gyventojų saugumo. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Šiuolaikiniame kaime.4% teritorijos. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. plėtojant paslaugas. J. V. kad Lietuvai tapus ES nare. kuriant netradicinius kaimo verslus. įgyvendinant socialines programas. Tokie ūkiai. naujas produkcijos rūšis. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. mokslo žinių propagavimo. jau tapo namais beveik pusei gyventojų. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. prekybą. Ratkevičienė. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. 61 . Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. kad kaimiškosios vietovės. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. 2002). 2) didės ES pagalba.miestuose dirbančių. įsidarbins ES šalyse. Ratkevičienė įspėja. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis.naujų darbo vietų. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. kol kas išlieka. tiek naujuosius amatus. t. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. paslaugas. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. J. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį.). tarp jų ir kaimo gyventojų. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. y. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. Kita. gyventojų švietimo.) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. rengiant vietines ir regionines strategijas. ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. išbandantys naujausias technologijas. kaimo turizmą. užimančios beveik 90% teritorijos. tobulinant kaimo infrastruktūrą. Atsakyti į klausimą. Jų vaidmuo. atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui. nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. 2) sparčiai stambės ūkiai. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. Būtina parengti metodiką. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. saugia gyventi ir dirbti vieta. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda. o gyventojų skaičius siekia apie 30%. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų. Pocius. išskyrus priemiestines zonas. 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. ką tik sukurtą techniką. V. 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas. galėtų būti žymiai didesnis.

sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. Vitunskienė pažymi. patiems tobulėti. Vitunskienė. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos. noro mokytis. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 . Prancūzija ir kt. negu mieste. . kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. 2004). yra menkos kaimo gyventojų pajamos.). Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai. Čekija ir kt. Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti. išlaikytinių. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. Todėl tenka labai suabejoti. naujovių diegimu. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių. neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. kad valdžia turi visais pasirūpinti. R.). Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. Olandija.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. ūkininkavimo tradicijų perimamumą. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. Vitunskienė primena. palyginus su miestiečiais. Vengrija. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V. nepakankama mokslinių išvadų sklaida. gyvenančių iš pašalpų. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis. darbo našumo didinimu. ribojančių kaimo plėtrą. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą.geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija. Mokslinės literatūros analizė rodo. Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas. šeimų kūrimą. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. Jasaitis.mokytojų. yra žymiai sunkiau. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. kad tokia pažiūra. inžinierių etc. jas tik fiksuodami.. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. Suprantama. Portugalija. . yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai. tačiau gauti pakankamas pajamas. y. y. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. kurios leidžia tik prasimaitinti. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. V. t. dalis nuskurdo“. J. bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. Neretas reiškinys. 2002) rodo. Viena iš didžiausių kliūčių. atlikti 2004 metų pabaigoje (J.). o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. Ispanija ir kt. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. Paskatinti imtis darbo asmenis. kaip piniginės pajamos. negu išsamiai argumentuotas prognozes. V. t. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. vengiančių darbo.) ir kvalifikuotų darbininkų. ypač statybininkų ir mechanizatorių. Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. alkoholizmo ir nusikalstamumo. . turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą. ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina. Naujokienė ir kt. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. tiek socialiai. veltėdžiavimo. Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė.

jų materialinė bazė. 63 . ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė.4. 1. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. Ryšių. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius.4. tiek ir globalinių faktorių. 2. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos.3. Svarbiausia mokslinių tyrimų. aprūpinimas specialistais. jų materialinė bazė. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė. 2. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. negu ES senbuvėse. lankomumas. gatvių ir aikščių būklė. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai. kompaktiškos gyvenvietės.3. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. Buitinio aptarnavimo įmonės. Užimtumo dinamika.1. užpildomumas. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. sąlygojamus tiek vidinių. aprūpinimas specialistais. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. 2. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė. alternatyvioji veikla. sklypų dydis ir žemės vertė balais. norint atlikti šią misiją. kelių.2. reljefas.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. elektros ir ryšių linijos. jų materialinė bazė. paslaugų apimtis. Priešingu atveju. Sveikatos apsaugos įstaigos. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai. amžius. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas. 1. Pašto įstaigos. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. 1. vykdomų Baltijos valstybėse. Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. bendrojo lavinimo mokyklos. Pavyzdžiui. 2. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2.1. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta. jų materialinė bazė. aprūpinimas specialistais. Kaimo gyventojai: lytis. darbingumas. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. naujų statybų perspektyvos. formaliojo profesinio rengimo įstaigos. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos.2. aprūpinimas specialistais. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. tiek regioninių.

2005 m. gyventojų aprūpinimo maistu.4. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. pasitelkus tokias mokslo šakas. Kaimo buities pokyčiai. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. Teisėsaugos įstaigos. Jų dalyvavimas vietinėse.6. aptarta 2005 m. 3. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį. vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais. Meyers. kurios iki šiol nedalyvaudavo. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų. Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais. vadybos specialistai. patirtis. juos sąlygojančias priežastis. ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. Programos. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą. turi būti koreguojamos. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. kurie remiant Pasaulio bankui. atliktos 2005 m. 3. Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų . Socialinių grupių stratifikacija.3. Kelių tinklo modernizavimas. Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. 3. regioninėse. būsto ir elgsenos. kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. Kaimo vietovių savitumo. vidinius bei išorinius veiksnius. 3. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną. kaip miestas ir kaimas. 2005). pasienio sritys. analogiški tiems. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. edukologų ir psichologų tyrimai. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. vasario – 64 .2. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. gegužės 18-19 d. Elgsenos motyvacija 3. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama. kaip Vengrija ar Lenkija. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys. Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. Wiliam H. buvo atliekami Latvijoje. Priešgaisrinė apsauga. biologai genetikai. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3. Gyventojų saugumo sistema. 2005). gyvulininkystės ir ekonomikos . parodė. fizikai atomininkai. įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. jų bendravimo ypatumai. nagrinėjant kaimo perspektyvas. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels.5.5. Jau pirmosios apklausos. Šalių.2. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina. 3. vasario 3-4) buvo aptarta. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. Kaimo bendruomenių formavimasis. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų.atstovų dalyvavo sociologai. Tyrimai. kaimiečiai ir miestiečiai.augalininkystės. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga. Kaimyniškumo sampratos dinamika.1.

trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. 3. išbandantys naujausias technologijas. 7. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. naujas produkcijos rūšis. noro tobulinti profesinį pasirengimą. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. Jasaitis. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. ugdyti augančią kartą. 4. gamtos artumo paieškos. sukuriantys daug naujų darbo vietų. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. bandymų primesti nuomonę. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. nustatyti optimalius tiek tradicine. iš daugiabučių į individualius. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. naujovių diegimu. ką tik sukurtą techniką. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Kaimo plėtros samprata reiškia. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. tiek netradicine ir 65 . Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. įsikurdami kaime. Vis dar gaji pažiūra. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Mokymosi galimybėmis. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Atkūrus nepriklausomybę. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu. 5. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. Kelių tinklo modernizavimas. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. Atsakyti į klausimą. Išvados 1. dirbti. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. 6. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse. kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka. 2005) parodė. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. turizmo įstaigos. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. 2.spalio mėnesiais (J. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės.

tiek ir globalinių faktorių. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai.05. organized by the European Commission. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. Svarbiausia mokslinių tyrimų. Brussels. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą.11. bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. tobulinti tyrimų metodiką.eu. February 3-4. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. Šiauliai. juos sąlygojančias priežastis. kaip ir kitose Baltijos valstybėse. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą. 11. 2002. 2005 2(6). galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti.eu. Community policies and mountain areas. 1997. 9. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. Jasaitis J. The 3rd international conference “Science for Society . EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus. Leader+ Observatory. sąlygojamus tiek vidinių. 2005. Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. 2005. Proceedings of the conference. parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. tiek regioninių. Šiaulių universitetas. Flash News. Riga. Brussels. kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą.05. Jasaitis J. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė. Vilnius. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period.02. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. Grant W. EU Enlargement. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai. Meyers. In: http://europa. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. 66 . finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Brussels. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius.lt Prieiga: 2005. vykdomų Lietuvoje. 2005.bendruomenės. October 17-18. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose. 8.10. Literatūra: Agenda 2000. 2005. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www. „Socialiniai tyrimai“.int Prieiga: 2005. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. Lithuania. socialinių grupių stratifikacija. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. plėtojant modernų žemės ūkį. tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. The Common Agriculture policy. issues 9-20. 10.Society with Science”.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus.27. EURAGRI. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. In: http://europa.int Prieiga: 2005. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. Daina Saktina and William H. Agriculture of Lithuania-2005. 2005.

2005. Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside. Second European Conference on Rural Development. The Future of Rural World. November 17-19. ir kt. Planting Seeds for Rural Future. Perspectives on Rural Policy and Planning. V. Zemeckis R. Naujokienė R. Vilnius.. V. Kaimo atskirties profiliai. Poviliūnas A. Leader+.. Jasaitis J. Rural Policy Perspectives for a Wider Europe. Kaunas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. Užimtumo situacija Lietuvos kaime.05. 2003.de Prieiga: 2004.. Joint declaration of the European Ministers of Education. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). 2002. 2005. 2002. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. 4.02. Edited by Ilkka Alanen. 2003. Kaunas 2005. Mokslinio darbo ataskaita.Kaimo plėtra 2003. 2001. In: http://europa. Rural Development 2005. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States.. Latvia and Lithuania.bologna-berlin2003. V. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe. LAEI. Žemės ūkio mokslai. LAEI metiniai leidiniai. Vilnius. ūkių konkurencingumui. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia.eu. Salzburg.: Kronta.11. Kriščiūnaitė L. Ashgate: 2004. Ratkevičienė V. Vilnius.07. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2003. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui. EUR 21331. Akademija.: 2004. 2004.int Prieiga: 2005. First Experiences. Akademija: 2003. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. European Commission. November 12-14. 2004.10 The Bologna Declaration of 19 June 1999. In: http://europa.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. Lietuvos regioninių tyrimų institutas.. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Pareigienė L. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Nr. Naujokienė R.: 2004. Gužienė L..07.eu. Lithuanian University of Agriculture. Jasaitis J. 2005. Lietuvos žemės ūkis – 2001. In: http://www. Mokslinio darbo ataskaita. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa. 2004. 67 . Riga.

ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. „valstybės biblioteka“. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome. tautiškumas. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. sukrėsti ir pan. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. tautinis patriotinis ugdymas. nei savivaldos procesų. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti.? Ar reikia svetimybės „šansas“. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome.4. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. kai turime: apstulbinti. nacionalinis radijas. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. šeimos. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. tarsi kupros.visų šių kategorijų mišinys. kaip „šalis“ arba „kraštas“. kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“. kolchozniko. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. komunikuoti. nacionalinė filharmonija. Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių. Meilės. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms. netgi nacionalinis istorijos muziejus. konsensusas. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. baudžiauninko. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. Asmuo. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. inicijuoti. tiek kasdieniniame gyvenime. „valstybinė filharmonija“. nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. tautinė kultūra. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka. palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. kad pasauliui liksime įdomūs. kurio. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 .

neatskiria javų. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus.. ugdant tautinę savimonę. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. Ten lankytis būtų beprasmiška. dvaras pavirs į kumetyną. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. prekyba. kur apgriuvusiame. šiukšlina. jos nebesidomėjo.darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. Tas namas taip pat seniai nugriautas. jam lankstomasi. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name. pokaryje ištrūkę iš kolchozo. tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. 69 . tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje . kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. bet netgi juos išgirsti. Štai tipiška situacija. Dabar seneliai jau mirę. kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus. kuriame ir dabar tebegyvena. kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių. netgi uždega. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse. neturi didelė mūsų tautos dalis. užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku. o neretas ir aukštąją mokyklą. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti. tačiau pastebėjo. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. jokio gimtinės įvaizdžio. Kodėl taip yra. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai . galinčio tapti atramos tašku. likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius. Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. Tiesa. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė. kad. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis.barakuose. nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu.. Jas pirmiausia labai nustebino. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. žemės ūkis. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų.. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais..“ Iš tikrųjų. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai. laužo. Diplomantėms ir į galvą neatėjo. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką. tačiau už akių jis keikiamas. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai. kaltinamas dėl visų sunkumų. Tėvai. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori. O kai sulaukiau paauglystės.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma. kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis.

kurie įžymūs mokslo. „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. ko reikia konkrečiam darbdaviui. atsietos nuo konkrečios aplinkos. vienadienę gyvenseną. . Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. greitą pasidavimą bandos būsenai. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį.studentų nesugebėjo prisiminti. nepareigingumą. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. raidą buvo knyginės. nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje. kuri garsiau rėkia. kuriose mokslo srityse jie dirba. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. Deja.. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. Andriejus Sacharovas ir kt. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. Kaip vėliau paaiškėja. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. savo ruožtu. jos kultūrai. netgi gimtajai kalbai. Žinios apie Lietuvos valstybės. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti. jo formų ir metodų. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą. sociologijoje vadinamo deviantiniu. rengiant peticijas ir pan. istorijos ir kultūros faktų. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą.y. Tiek šių. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. tautai. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . iškaltos. agresyvus. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. mokoma ne to. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. organizuojant masines demonstracijas. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų. savižudybių gausą. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino. šeimos – į „partnerystės“. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka.Nesusigaudydamas. kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. kas vyksta aplinkui. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. sąlygoja nepagarbą savo valstybei. Visa tai sąlygoja iškreipto. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. Sociologinių apklausų duomenys parodė. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu. t. Ypač tai išryškėja. gandai. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. netinkama universitetų vadovybė. nusikalstamumą. Toks nepažinimas. nuogirdos.. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos.

pavyzdžiui. pokarinį pasipriešinimo judėjimą.y. „Kokia Lietuva. Jie akivaizdžiai painiojosi. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. Mintis. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. Absoliučiai akivaizdu. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. dar agresyvesniu asmeniu. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. blokadą. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. nesiskaitant su priemonėmis. Keli apklaustieji pripažino. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. t. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. 71 . pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. laikomas visiškai neįtikinančiu. Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. koks buvo vagių. Mūsų tyrimai atskleidė. kiek. infrastruktūros kūrimą. kad politikoje galima dalyvauti. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose.įvaizdžių bei nuostatų. laikomas atsilikusiu. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką. gailestis. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. tautos išblaškymą. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas. kuris nieko ateityje nepasieks. pasieniečių terorizavimą. įrodinėjama. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. Kiekvienas.t. kuriame ji bando smerkti mokytojus. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais. Pasiaukojimas. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. kad į politiką einama. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“. atmetama. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. kaip neįgyvendinama iliuzija. Teiginys. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės. trėmimus. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. per savaitgalį įvyko avarijų. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais. eksportą. tobulėjant žmogaus protui. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“.

išjungti šviesą ir pan. nei kur ją išleido. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. tačiau nežinojo. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. tačiau paradoksalu. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. labai padrika informacija apie Seimo. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. Justino Pikūno. „Dirvą“. ar dalyvaus ateityje. Net nesusimąstoma. painiojasi atsakydami. Lietuvos ir ES institucijų santykius. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. „Darbininką“. kad mielai emigruotų. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. atitinkantį įgytą specialybę. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. Tyrimų duomenys leidžia teigti. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. kad užsienyje gaus darbą. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. lituanistinį švietimą. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. Vyriausybės. Dar daugiau jų pripažino. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. Vytauto Kavolio. rengdamas referatą ar kitą darbą. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. užsienyje veikiančius šaulius. Užuominos. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. 72 . Tik vienas kitas buvo girdėjęs. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. Mūsų respondentai sakė. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. vykstančius šių dienų Lietuvoje. Dar daugiau jų pripažįsta. Beveik pusė respondentų pripažino.y. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. nei kas. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. ateitininkus ir pan. Marijos Gimbutienės. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius. Gana daug apklaustųjų pabrėžė.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. užsienio lietuvių žiniasklaidą. Nemaža jų tebemano. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. t. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai. Tiesa. jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. jos organizacijas. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga.

2006 rugsėjo 12 d. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. praradusių savo istorinę atmintį.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. Jie pripažino. kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą. Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“. klajoklių. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai. patriotinio ugdymo renginius. bendruomenėse. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną.. Visuomenei. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. kurias jie yra baigę. ir sutrumpinta versija (pavadinimas . Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. ko nepažįsti. lapkričio 9 d. tiek užmokyklinė veikla. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai. Juk koks jiems skirtumas. apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai.išjuokiami. lapkričio 15 d. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų.savo valstybę. kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu. Nemaža jų aiškino. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. ne: juk negali pasiilgti to.y. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. žmonių. ką reikėtų laikyti patriotiniu. Panašu. sudarytai iš mankurtų. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas. o ką kosmopolitiniu auklėjimu. ir kuriam mirus. 2006 m. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje. kur gyventi: už Atlanto. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. kuris nieko nesugeba pamilti. Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos. patriotines lietuviškas organizacijas. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . ir nomadų.. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. t. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. Lietuvos valstybės nebereikėtų. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių. Afrikos viduryje. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. jo niekas nebepasigestų. Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi. nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė. 73 . t.y. 2006 m.

o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. labai daug dirba tiek savo šeimos. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. Tačiau. kad susitvarkytų viduje. kas taps šio. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. Jau priėjome ribą. kurį laiką dar galime guostis. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius. jų nuomone. o jų tėveliams žadėti didesnes algas. išskyrus priešrinkimines kampanijas. jei ir norėtų. Žinoma. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. jau nebeverta. pagaliau. bet. Tapusi Europos Sąjungos nare. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. Nesvarbu. kada žmonės atgaus viltį. ar vartote bet kurį dienraštį. jog viskas išsispręs savaime. Priešingu atveju. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. tiek ir visos valstybės labui. AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis. 74 . taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. siūlykite savąsias. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. ar klausotės radijo pranešimų. pašaliniais.. Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi. nes.. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. paprasčiau pasakius.vis labiau girdimas. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies.5. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. Pradėję nuo mažiausių. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. varnas varnui akies nekerta. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais. Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. netruksime pajusti. įgydami patirties. pirmiausia. jau keli nauji kyla. kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. kad mūsų balsas . į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. bet ir negalėtų to padaryti. kad ir kitur „visko pasitaiko“. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“.

gyventojų. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. anot jų. Nesunku suprasti. turintys iki 3 tūkst. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. kaimai. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. pusiau natūrinio ūkio. Būna daug situacijų. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių. naujų technologijų diegimą. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. turintys iki 6 tūkst. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. manančių.4% mūsų valstybės teritorijos. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. joms priskiriami vienkiemiai. pavyzdžiui. Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. 75 . Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. kurį aptarnauja vos keli darbininkai. jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį. Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. kai šie „verslininkai“. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. gyventojų. kad ir 5. tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. nes šios problemos – joms svetimos. turėtų darbą. kad jie sugeba matyti tik vieną. gyvenvietės ir miesteliai. šie asmenys Lietuvoje įkuria. o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. tiek socialines. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. visuomenei reikalaujant. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti.

paskelbto šiemet. atsiprašant. kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . kurie nei sėti.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. išskyrus juos. Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija. Tų. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. Tuo tarpu energingesni kaimiečiai. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. Tai kokia čia ekonomika. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą. Jo atstovai atskleidė. Nors tai absurdiškai skamba.. Jokia naujiena. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. bet jis neprisimena. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. kur dėsis. Lietuvai tapus ES nare. nei sėti.). Trobelė verkiant prašosi remonto. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla. nieko nedarymą. litų už 10 ha sklypą. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. ne pasyviausieji. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. kad steigia ekologinį ūkį.. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną. ar ateis kitas pirkėjas. Žmogus tikriausia nujaučia. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. gyvenančio netoliese judraus greitkelio. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. jie netikėtai sužino. Perpirkliai. vaistažoles ir t. nesiruošiantys nei arti. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras. kad nedarbas jau beveik išnyko.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. nei ravėti nesiruošia. Deklaruoja. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia. nei pesticidų. bet perpirkliai. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse.. t. Tik kam.. kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms. Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. t. Išvyko. kurių vykdymas kartais reiškia ir. į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“. Tie. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. ganyklų arba pasiskelbia. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. žinoma. kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime. y. liko ir toliau lauks pašalpų. jei nebus jiems palankios politinės valios. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. Jis dar kurį laiką svarsto. net pirštų šia žeme nesusitepę. o sąnariai vis dažniau maudžia. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. dar gali atnešti naudos tokia. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus. vasario 18 d.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. aišku. rūpestį pilietine visuomene ir pan. pievų.

Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. kad dabartinė vieno lygmens. nederlingoje Ventos pakrantėje. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. Tokia padėtis.y. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. skirdamos naujosioms narėms paramą. gyventojų. P. Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje. trečiasis – apskritis. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. lygmuo.. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam. valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų. nei savivaldybių tarybų nariai. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje. kaip galėtų funkcionuoti prof. turinčios vos keletą darbuotojų. antrasis – valsčiaus. anot jų. valsčiuje – ne daugiau 20. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos. taikant „vieno langelio“ sistemą. darbštūs. Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. nei merai. Valdymo struktūros. Abu tėvai. bet viskas tuo ir pasibaigia. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Nefunkcionuojant savivaldai. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. kaip tobulinti savivaldą. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. šiandien turi būti didelės. pirmiausia siekė. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. kūrybingi žmonės. klientai aptarnaujami. tiek miesto) gali siūlydamos. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. kurie valdo 50-60 tūkst. kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. deja. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui. kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms.neįgyvendintas. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. Statistika rodo. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. bet nė vienas iš jų . atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. su daugybe padalinių. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Laikas galų gale atvirai pripažinti.. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo. žmona 77 . gyventojų ir didžiules teritorijas. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. t. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija.Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas.

nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. kartais net absurdiškų reiškinių. tapę stambių ūkių savininkais.).mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas. Deja. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. ankstyvąsias daržoves. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. Sumenko paslaugų sektorius. Tai buvę gyvulininkystės. Deja. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. nuleido rankas. Kaip taisyklė. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. Kitas pavyzdys. o padėti patiems integruotis į visuomenę. o aiškių. kuriam reikalinga ypatinga globa. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. Bet paskolos nepajėgia gauti.. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan. įsigijęs „už vieną litą“. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. mechanizatoriai. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. beje. Buvę jų viršininkai. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms. Norėtų auginti gėles. nesumodeliuota iki šiol. Giliausioje socialinėje atskirtyje. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. Vakarų valstybės. Sužinojęs. bet ji neefektyvi. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. kažkas laiko. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. Arūnas Poviliūnas. kūrybiškumas. specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. sargai ir t. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. litų. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. negu miesto daugiabučių nuomininkai. pareigingumas. pasisakęs ir šioje konferencijoje. t. riogso nenaudojami. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. buvęs kolūkio mechanizatorius. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. juo labiau. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . Ką daryti kultūros. netekusiems darbo. Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. Tačiau sistema.

Modernių technologijų diegimas. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. patirtis. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . kurio diegimas. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. vietos veiklos grupė. Pilna straipsnio versija išspausdinta www. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“. 6. demokratinės valstybės uždavinys.labiau „taisomi“ taip. kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. kaip rodo mūsų tyrimai. ugdanti jos sąmoningumą. Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje. asortimento parinkimas. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. kovo 2 d. jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. integruotų strategijų rengimas. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. Raktažodžiai: vietos savivalda. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare.bendruomenes.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. aktyvinanti visuomenę. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. Sumanus kaimietis. jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. valsčius ir apskritis. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. Savivaldos institucijų stiprinimas. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. kovo 3-4 d. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. ir „Tėviškės žiniose“. Ypač tai aktualu valstybėms. neturinčios patirties. vietos bendruomenės. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno. seniūnija.lt portale 2005 m. stiprinant vietos bendruomenes. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. 2005 m. produkcijos. Kauno rajono laikraštyje. patriotizmą ir solidarumą. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis.

Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. gyvenamojo būsto kokybę. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. gamybos. savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. atliktus darbus ir perspektyvas. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. tiek Seimo rinkimuose. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires.sistemą. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. Lietuvai tapus ES nare. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. Radviliškio. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant. interviu. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos. atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. Apklausų organizavimas. veiklos planavimą. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. Vėliau. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. aptariamos jos modernizavimo kryptys. skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. 2005 m. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. Išryškėjus. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. amžių ir išsilavinimą. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. 80 . Statistinė empirinių duomenų analizė. Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. ryšius su kitomis bendruomenėmis. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. grupiniai pokalbiai). Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. sukėlęs didžiulį nedarbą.

kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . Darbo jėgos perteklius kaime. 14. Jos sudarė 68. vyrauja nedideli šeimos ūkiai.1 Iš viso 100. Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje.5 26-40 metų 28. bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio.8 Vyresni kaip 60 m.2 Aukštesnysis (spec. sukėlė didžiulį nedarbą. Pagal amžių: Iki 25 metų 6. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės.6 41-60 metų 50. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43. apylinkių šventėse. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos. išnaudoti puikias rekreacines galimybes. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. Respondentų analizė patvirtino prielaidą. čia pat jas užpildydavo. Be to. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą. Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. Tačiau tiek Šiaulių.0 3.5 Iš viso 100. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių. būtina stiprinti paslaugų sektorių. Tik dėka geros geografinės padėties. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 .1. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti.) 37. juose nėra stambių pramonės įmonių. išvengdami pašalinės įtakos. gavę anketas. Respondentai. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. Vaizdingos apylinkės. vid. apklaustųjų. kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo.3 proc. Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių. istorijos ir kultūros paminklų. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą.gana panašios. joms nutraukus savo veiklą. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka.3 Aukštasis 19. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų. kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys.0 2. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą. Tiek viename.

6 Neatsakė 19. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo. Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku. Todėl nenuostabu. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc.4 Iš viso 100.6 Iš viso 100. avalynė. dvarų sodybos. esant reikalui 68. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. ne kaimiečių rankose. sodininkyste. o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo.0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1.5 31-50 narių 17. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones. verčiasi uogų auginimu.Vienkiemis 9.0 21-30 narių 29.. kad nedarbas kaime – 11. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas). kaimo šventes. Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse.. portretai. vežimai.5 Kartą per mėnesį 10.3 Nereguliariai. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj. Alternatyvi žemės ūkiui veikla. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus. Auginami egzotiški. susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan.0 82 . Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai.4 daugiau kaip 50 narių 11. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra. Tik apytiksliai 14 proc. žmonės dar gana pasyviai. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko. propagandai naudota atributika. deja. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. 2. rogės. 6 proc. darbo įrankiai. Daugiau kaip 43 proc. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj.2 Kaimo gyvenvietė 73.4 Miestelis 17. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes.0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys. Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. gėlininkyste. indai.3 Iš viso 100. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai. tiek svečiams iš Vakarų Europos. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai.). 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21.8 neatsakė 20. epizodiškai dalyvauja jų veikloje. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką. įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui. drabužiai. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą.).

Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje. kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus. įrengė jų globos namus. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav. Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt. jų jau buvo 210. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje. pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes.5 proc.8 Iš viso 100. Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa. tvarkė ežerų ar upelių pakrantes.) apklaustųjų pažymėjo. proc. 2005. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus. sodino medžius. 2001 -aisiais – 30. 2003m. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais. 83 .4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20. 22. paplūdimius ir gėlynus. apklaustųjų nurodė.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. įrengė prekyvietes. p.3 Pirmi metai 21. Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą.0 2-3 metai 29. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. nei „LEADER II“ (1994) programose. tai 2002 m. – 406. Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m.4 proc. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų.5 4-5 metai 17.0 Beveik pusė (48. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300.4 Daugiau kaip 5 metai 11. – Vilnius. gegužės 1 d. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991).

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

y. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis. negu dabartiniai Vilniaus. iš pat ryto sugadinta nuotaika. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. Nereikėtų meluoti. stovinčios netoli gero kelio. kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. kaip Danijoje. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”. autų. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose. nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. kaip kasdien nebereikia naginių. milinių sermėgų ir pan.5 val. vyžų.2-3 kambarių “dėžėje” . neįmanoma pateisinti. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. niekam. gyvenantis mieste . net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra. medikas savo namuose priiminėtų pacientus. keikia valdžią.t. kad supūdomas savųjų sodų derlius. Tas vadinamasis “ponas”. Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. kad gal net nėra mačiusi Operos teatro. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. tarp mūsų kalbant. bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“. vaizduotėje. privataus viešbutuko. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama. kuri esanti tokia tamsi. kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. Bet to. savininkas rūpintųsi savo klientais. kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį. esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos.ir visai nepažįstantis kaimynų. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. ne vienas iš jų jau žino. Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. nors. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. Reikia gyvo kaimo. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas. suprakaitavęs ir piktas. o kodėl bandoma (žinoma. tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus. t. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena. Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti. kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . Visiškai nenorima suvokti. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. Ir nors jose apstu problemų.y. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. t.5 valandos. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. Tokio kaimiško. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę). Tikriausiai dar daug kas prisimena. Ir pagaliau. važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi. žaliavų maisto. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu.“runkelius iš provincijos”. Asmuo. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams. kurių durys yra vos už pusmetrio. Beje. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”.

net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai. Jam reikia: 1) patogaus būsto. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes. o ką – nedelsiant keisti. teatruose. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. apimančios tiek asmenybės nuostatas. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. kuri dar šiaip taip naudojama. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. Pavyzdžiui. Kodėl žmogus. Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. javų ir t. liudija.t. neatsirado iš nežinia kur. iš jų masiškai 88 . atlikti ne tik Lietuvoje. Gyvenvietės. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. beje. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. paukščių. suvokimo. tiek tautos siekius. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą. 5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. kaip verslą plėsti ir plėsti. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. 6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems. t. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. 5) savosios tapatybės. tai gali ir visai neblogai verstis. Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu. Mūsų sukurtoji sistema primena. Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės.ir pelno didinimo. nes esą negalima keisti žemės paskirties. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. 2) galimybės dirbti. Kai nutiesiamas naujas kelias. ką drausti. o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. ką būtina išsaugoti. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. būtinai turi planuoti. ko reikia žmogui.y. apibrėžančiu. o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių.maitintoja. Kaimas turi išlikti kaip vieta. Bibliotekose mažėja knygų fondas. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę. 4) visapusiško aplinkos pažinimo. 6) pastovaus saugumo jausmo. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. gyvenantis kaime. o ką leisti. netekusios mokyklų. Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. kad laikas suvokti. tampa neperspektyviomis. nei Vyriausybė.t. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. o ne kaip žmonijos motina . negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. 4) edukacinė. vieversio nuo žvirblio ir t. nei Seimas. steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. 3) pilnaverčio laisvalaikio. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą.

sociologai. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. teisininkus ir medikus. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. Gyventojų skaičius jose. Verslas“. agrarininkai. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. nuostatų. todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota. Nors 89 . Todėl nenuostabu. Kaune susirinkę JDJ nariai. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1.4 proc. Akivaizdu. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. Kauno. seniūnijų tarnautojus. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. įvykusiame tą pačią dieną. kaip dabartinę sistemą reformuoti. spalio numeryje. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. Spalio 16 d. o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. etnografai. rašytojus ir žurnalistus. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. Raseinių ir Telšių rajonų. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. dr. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. keisti visuomenės požiūrį į 97. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“. Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. 2009 m. tiek ir socialiniu požiūriu. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. Jau pirmajame komiteto posėdyje. mokytojus. Lietuvos teritorijos raidą. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires.išsikelia jaunos šeimos. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai.

kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. Užtenka. kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. Užuot atvėrus kelią esminėms. kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą. nevyriausybinės organizacijos. išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. beje. Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. seniai pribrendusioms reformoms. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų. savivaldybių vadovais tampa asmenys. kad tiesiogiai išrinktas meras. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio. Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. premjerui pareikšti. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė. buvo nutarta. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. Visiškai akivaizdu. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . netgi pasitelkiant teismus. vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. pavyzdžiui. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. Diskusija atskleidė. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d.

patirtį turintys oponentai. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius.]. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. ką veikia piliečiai. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 2. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. Kaip žinia. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema. Pasižiūrėkime. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. Antrajame komiteto posėdyje. Vasario 16 d. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus. įvyko Šiauliuose. trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. Tiesa. kaip jau minėta. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas.. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. kuriame nurodyta. nežiūrint koks jis bebūtų. po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes. kuris.. antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą. prievolių bei sankcijų skyrimu. Taip pat tenka priminti. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti. kurią regime dabar. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. 91 . buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. vasario 21 d. esą „praėjo jau savaitė [. cituojant „klasikus“. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės. Dabartiniam Seimui.. kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. Štai savivaldybės salė pilna žmonių. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime. Delsti nebegalima. Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. Vieno asmens pozicija. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę.

ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt. kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. kuri nori perimti valdžią. Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. Vadinamasis „susitikimas“. dalis informacijos jau prarasta. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam. kad judėjimas būsiąs dar viena partija. kad padėtume tiems. gyvenvietei. o kitas nebuvo ir mano. kitas rėkia. dešimt minučių. kainos kyla. jau sunku susigaudyti. o save parodyti: „išsirėkti“. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų. užtrukęs porą valandų. kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti.Ar čia dar yra demokratija. kol paaiškėja. Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“. Jis skaito ir skaito. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. trečias piktinasi. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. jau trečią kartą primena. kai Seime pritrūksta 92 . o kartais netgi supriešinti susirinkusius. Žmonės ima skirstytis. kuria galima pasikliauti. tačiau jau be jokio entuziazmo. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto.. Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: . o kiti įrodinėja. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat. kad visus „negyvai užvaikytų“. „kitų pasirinkimų“. „santalkų“. nes vienas jau buvo Seimo narys. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado . baigiasi be jokių rezultatų.Ėėė. kiek jau buvo „forumų“. kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti. Ar normalu. vietoje. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos. kai tokie renginiai vyksta.. Apie ką toliau kalba pranešėjas. Pasakęs. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. Vis tik pradėjus dirbti. kad nieko gero nenuveikta. nors jis turįs tiek energijos. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus.. Vienam atrodo. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. Tuo metu. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis. kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita). o kaip galingą jėgą. aš jūsų klausiu?! Čia genocidas. veržiasi kitas: . čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. kad kalbės „labai trumpai“. Trockį ir Artūrą Paulauską.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: .t. Vienas kitas dar bando išgirsti. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. kad nepaisoma labai svarbios nuomonės. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. Praeina penkios. atvykusio į tokį susitikimą. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita. Jau nebesuskaičiuotume. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia.. kuriuose vieni aiškina. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui.Jūs man pasakykite. pasipila komentarai.

Tik raudonos vėliavytės. kuriems dabar jau per trisdešimt. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų. atstovai“. netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“.8 milijono.. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų. remdamasis savo skaičiavimais teigė.. kad kokia nors kosmetine direktyva. negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. nei dešrytės. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. Pranešime teigiama: „35. Jokia paslaptis. Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“. užimančio 97. tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc. „mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą. pasiekus esminę politinę pergalę. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. Lietuvos teritorijos. tai kaip galima tikėtis. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai.. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas.. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas. kurie. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. kad.4 proc. socialines ar net kultūrines problemas. kaip kaimo plėtra. Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. Jau net oficialiai pripažįstama. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6.5 proc. Ar kruptelėjome. tai ką tada tektų vadinti kaimo. pavyzdžiui. žmonių pasakė. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais. Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. pavyzdžiui. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . apklaustų Lietuvos gyventojų“. labai sunku suvokti. -----------------Dėkui Partijai.palaikančių pozityvias permainas. negintų. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1. kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d.9 proc. kaip. tiek spaudoje. rinkėjų? 3. bet ir tiems. Tėvynei 93 . žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. darni plėtra. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės. Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys. savivalda.

Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo. kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. jau atvirai pripažįstant. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. Jeigu rankšluostį dar gausiu. buvo nerealu tikėtis. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 . Tik tie.. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. Už privatizacijos įstaigų. Valdžia. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. bet itin efektyviai veikianti. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . „kombinuoti“. bet savęs niekada nevadino vagimis. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. Kas atsitinka. atsiprašant. gal net kitą asmenį išrinkti. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. atseit. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. Liūdna. kaip kabutėse). Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. tarsi tikint. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį.. o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė. ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį.. Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“. kas taps tuo laiminguoju. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. neturi „valdymo patirties“ ir pan. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. kad išrinktasis esąs to nevertas. Jai ištikimai tarnausiu. Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. tikrąjį profsąjungų vaidmenį. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. Prasidėjo kalbos. kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės.y. kurioje dirbo per 60 mokytojų. o kas ne. tada gavo galimybę pusvelčiui. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti. Žmonės ėmė piktintis tik tada. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą. Girdi. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose. Tekdavo iš naujo svarstyti. nenuskurs. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta.. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu..Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo. kurie priklausė šiam klanui. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. t. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai). leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. kurie vogė. valstybės turto grobstymui.“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. kad ši politinė sistema yra antihumaniška.Už „taloną“ patalynei. Tokia. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. atvėrė kelią dar įžūlesniam. Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. esą jie „neišmano ekonomikos“. Jie ir šiandien vienas kito laikosi. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. pasisavinti).. Mokyklos. negu sovietiniais laikais.

kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. chemijos ar biologijos kabinetą. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. bet ir avalynės. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų. kiek dabar kainuotų įrengti. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. fizikos. maisto pramonės įmonės. pritaikyti gaminti kitą. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. išsklaidyti. kodėl. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti. O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar. kurios projektuotų.). pavyzdžiui. pasirengusiose dalyvauti. nagrinės. 1989 m. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan. vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. Dabar sakoma: „optimizuoti“. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. ką gamins Lietuva. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. kaip „Vilniaus grąžtai“. radioelektronikos ir kitas įmones. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone. Tai ko stebėtis. rajonų centruose. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti. Tiesa. Jie suplanavo. Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. pavyzdžiui. Deja. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“. kuriam po daugelio metų. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. spalio 7 d. jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. kad po 20 metų į 95 . ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą.veikti gamyklas.) „specialistų“ konsultacijos. tekstilės. atleisti iš darbo. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. niekuo Lietuvos nepranokusi. kaip šias įmones modernizuoti. į Profsąjungų rūmus. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. kokia žala padaryta Lietuvai. į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. atkūrusi nepriklausomybę. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. Gal kas žino. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti.

kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą.. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai. kiek naftos kasmet išgauname. dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų. Atseit. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai. Deja. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. kuriose išgaunama nafta. nėra ko rūpintis. Demokratiškos valstybės. tyliau. Kai kurios miškų priežiūros programos.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. medžių veislių selekcija. Kodėl dabar. esą ta lietuviška nafta niekam netinka. <. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį. tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. esą čia nieko baisaus. pavyzdžiui.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. nors ir už kelių kilometrų. Kai nėra savivaldos. Tikiuosi. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. Tikiuosi. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. bet ir jos gelmių turtai. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. turi daug pranašumų. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. O dabar jau pasirodo rašliavos. kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. yra ilgalaikės.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. Naujos verslovės vis vien iškils.. Atseit. juk svarbu ne tik žemės paviršius. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir.. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno. susidaro itin palanki terpė savivalei. Tada buvo sakoma. trunkančios šimtą ir daugiau metų. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau. miškų kokybės gerinimas. Kaip manote. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. Kas galėtų paaiškinti. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo.. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės. mokslininkai pranešė apie tai.

kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. jos interesų nepaisanti struktūra. suprasti ir atjausti. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. teritorinėse bendrijose. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. Pabandykite. Neveltui sakoma. „Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda.t. hiperemigracija ir netgi savižudybės. tarybas ir pan. įskaitant ir gamtą. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. vyksta nuolatiniai konfliktai. Tie. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. Vietovėse. šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. nusikalstamumo augimas. REIKIA SAVIVALDOS. kad nesuprastų. O kiek turime rėksnių. bandant išjudinti žmones. Pirma. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą. Iš vienos pusės. pilietinio susitelkimo visos tautos labui. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. darbovietėse. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje. Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. O smulkinti miškus.) išryškėja mokymo įstaigose. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. Antra. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. iškyla apsišaukėliai. atsidūrę tokiose bendrijose. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. 4. papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. susiformuoja deviacinės grupės. Stiprėja nuostata. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. Vis labiau ryškėja pasimetimas. Savivalda įmanoma tik tada. išankstinės neigiamos nuostatos. išpardavinėjant juos po keletą hektarų. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai. Akivaizdu. gebėjimo vienas kitą išgirsti. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. pavyzdžiui. bet patys nė piršto 97 . kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. su ja nesiskaitanti. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. Tvarkingesni asmenys. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. chamizmas. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. nešvara. apsaugą. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. namo tarybą. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. Susitelkusios. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. pirmininkus. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada.

netgi gyvenamieji namai bei butai. Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis. kaip pavyzdžiui. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando.t. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. siekiant pasiglemžti tai.. nei kelių šimtų tarnautojų. išplito „naktinės privatizacijos“. o naujos jų funkcijos neapibrėžtos. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. mechaninės dirbtuvės ir t. aerodromai. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. Vienur paslapčia. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti.Ar įsivaizduojate. Anot jų. bazės. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. nebesaugoma. Tokia sistema su nežymiais. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. prof. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. pas Landsbergį“. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio. kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama.. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. Teko dirbti grupėje. taip sakant. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . Jose daugiausia liko tie patys. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose. Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais. Žmones. iš trijų pusių apsupta Baltarusijos. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai. tai – valdžios pareiga. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . sandėliai. Stasys Vaitekūnas. pamatę. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. „blogai padėta“.y.nepajudins. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. t. kad juos įgyvendintų.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. Visiškai akivaizdu. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. Demokratinės reformos juos gąsdino. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui.

vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. juos labiausiai gąsdina.y. kaip ji keičiasi. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. Tikėtis. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo. Centrinė valdžia. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. kuo pagrįsti šie skaičiai. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti.y. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo. tiek vietos bendruomenėse. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. jeigu nežinoma. realią valdžią išlaiko ta pati. t. o gal reikėtų kokio nors referendumo. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. tačiau niekas negali paaiškinti. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. Ką galima planuoti. Net dabartinis premjeras. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. pavyzdžiui. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų. t. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. Stagnacinis režimas. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę. Pirmiausia būtina apsispręsti. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. tiek centrinėje valdžioje. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. Net tie „pirmieji asmenys“.pokyčiais. o į gamybinius pastatus. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. nei verslo objektų struktūros. tikrai neverta. Demokratinio pasaulio praktika rodo. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. kad Seimui pritrūko laiko reformai. 99 . kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. staiga ėmė keisti toną: girdi. pavyzdžiui. Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai. o apie dorovinių vertybių prioritetą. Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos.

Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. kaip konservatyvioji. ekonomikos pokyčiai. trečiasis – apskritis. krikščioniškosios demokratijos. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc. Savivaldos institucijos kuriamos.seniūnai. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius. valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. centro kairės arba centro dešinės. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose. smulkiuosius verslininkus. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. pavyzdžiui. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti. t. stambiojo verslo atstovus. dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. nesiskaitančius su visuomenės interesais. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti. Ar bereikia stebėtis. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst. aplinkosaugininkų („žaliųjų“). iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus).Antrasis žingsnis. rinkėjų? 5. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. Todėl vis stiprėja įspūdis. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. o į „visus“. antrasis – valsčius. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai. kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. liberalioji. Visi šių darinių vadovai . etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas . pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. tautininkų. Nefunkcionuojant savivaldai. Žiniasklaidoje skelbiama. orientuojasi į specifinį elektoratą.y. gyventojų ir didžiules teritorijas. darbininkus. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų. 100 . savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“. socialdemokratinė. kurie valdo 50-60 tūkst.

tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. Vargu. kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. rečiau apgyventose vietovėse. kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos. tiek vartotojai. kad „visi valdžioje – vagys“. sveikatos apsaugos. net ten. Panašu. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. kad 101 . nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. o mes palauksime. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija. Nematyti. ar daug kas pritartų rėksniams. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas.y. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. Pasikartosiu. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. kad kol kas dar sunku pasakyti. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas.o klientai aptarnaujami. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai.. Kaimiškojoje vietovėje. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja.. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai. spiegiantiems. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. dar kitaip didmiesčiuose. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją. t. Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. kultūrinė aplinka. kaip „našus. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai. kelių būklė ir daug kitų dalykų. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. taikant „vieno langelio“ sistemą. socialinių paslaugų (švietimo. Kol nesuvoksime.y. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų. kol tu patrūksi. t. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje. buitinių patarnavimų) galimybės.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja.

Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. kai gyventojai susiburia. Tačiau net šį. Pavyzdžiui. kurių buto durys yra greta. kad jų priekaištai bus išgirsti. ieškoti alternatyvių sprendimų. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą. Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. pensininkai. Argi pateisinama. net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri. Prezidentę ir pan.? Beje. miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia. atvirai kalbant. o pasiūlymai įgyvendinti. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. paaiškėjus. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta. O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. Anot sociologų. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia. dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. neretai nepažįsta kaimynų. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. 102 . nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių.t. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. bet pagal profesinę veiklą. padidintų aplinkos taršą. kol šiame procese nebus suderintos pramonės. Nors tai įvyks tik po kelių metų. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. dirvos bei požeminių vandenų taršą. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. Žmonės. Tačiau kaip ir kaime. gyventojų bendravimo stilius. išryškėja gyventojų siekis apsiginti. laisvalaikio pomėgius ir pan. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų. lyginant su kaimu. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“. Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. Gerai žinomi atvejai. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius.

Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“. Kiti siūlo. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų. kad eiliniai nariai tėra statistai. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. pamatine savivaldos grandimi. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės.y. nepasibaigus jų kadencijai. Taigi jei tau. tačiau siūloma. rūpintis teritorijos planavimu. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis. kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. rinkėjau. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas. Į savivaldybių tarybas . sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų. sveikatos apsaugos. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. negu dabar finansinį savarankiškumą. toje teritorijoje esančių bendruomenių. Vieni mūsų komiteto nariai mano. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų. kuri atitiktų tavo interesus. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. aplinkosaugos ir kt. Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. Tiek vieni. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba. atšaukti. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba. Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. susikompromitavę margaspalviai. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. kurk savo „partiją“. Itin pageidautina. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti. t. t. kuri 103 . Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas.) priartinimą prie gyventojų. pažymint. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. Nežiūrint to. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti.y. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. Tokiu būdu bus užtikrinta. gyventojų saugumo. socialinių paslaugų (švietimo. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. gatvių ar namų bendrijų. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą. kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu. iškilus būtinybei. O jei nerandi nė vienos programos. tiek ir kiti pabrėžia. kad daugiau kaip 99 proc. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. Seniūnijai tampant pirmąja. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. patinka jos programa. rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. Juk kaip kitaip pasiteisinsi.

Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. „Bernardinai. nuo trijų iki penkių. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. Būtina užtikrinti. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų. savivaldybių. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą.15).y. 3) sveikos.lt“. t. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. t. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. 2010. labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). beje.y. kad optimaliausias 104 . Tuo tarpu meras. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). užsitikrinęs ryškią partiečių paramą. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr. pavyzdžiui. tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. Apie tai. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. galėtų vadovautis ne demokratiniais. 6) jaukios ir saugios aplinkos.03. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. ekonominę ir sociokultūrinę strategiją. kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. Tačiau dėl šių tarybų formavimo. yra atleidžiamas. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. atsisakius „partinių privilegijų“. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo. Ateityje suformavus regionus. Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose. Jie negali būti atleidžiami. beje. įeinančių į regiono teritoriją. Tiesiogiai išrinktas meras. Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. veiklos formų bei turinio. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai. Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. praradęs tarybos pasitikėjimą. Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto. į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. Mūsų disponuojama informacija rodo. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. prasmingos gyvensenos. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi. Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos.

kaimo plėtra. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje.Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose.lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. IŠSILAVINIMAS: 2001 .būtų penkių regionų variantas. darbo: 8 41 590 412. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras.smf. visuomenės pilietinis ugdymas. LT-78366.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www. – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. sociologija. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas. Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais.su. Jų centrais taptų penki didieji miestai. Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema.smf. http://www.lt. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis. migracijos sociologija. neurbanizuotų vietovių plėtra. paštas: kptc@smf.su. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą. Šiauliai Tel.su. lakpričio 25 d. 1970-1974 m. strateginis valdymas. 1993 m. El. 8 41 595 887.

lt (2006-2008). Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje).1958-1962 . Portugalijoje (2007). 5. II ir III dalys). Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. dr. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“. Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). 4. 3. Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika.pagal Socrates-Erasmus programą (2006).programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008). Omaha.smf. sausio 24 d. dr. – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2. 2009 m. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. 5. 2007 m. JAV (2007). – Ohajo (JAV) valstijos universitete. Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007). 2. ūkis. Studijų medžiagos rengimas: 1.Saint Louis universitete. skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001). Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų. strateginį valdymą. JAV. Dirva: 1996-1998“. 3. habil.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas. skirti studijuojantiems sociologiją. Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. – Nebraskos universitetas. visuomenė“ (I. Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje. 2005 m.liepos 10 d.. Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. spalio 21. Agrarinių mokslų koledže. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996). 4. Nowy Sązc (Lenkija) . – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“. Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . Nebraskos valstija. Parengti trys rinkiniai. 4. Algis Dobrovolskis). 106 .su. 2008 m. MOKYMAI: 1. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. birželio 25 . 2. lapkričio 16 d. Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1. pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius. Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas. LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. liepos 4 d. LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc. Stasys Vaitekūnas).gruodžio 19 d. Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. 2. 3. 2009 m.

jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas. 47 p. (2009) Projekto vadovas. Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra. tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas. Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Mokinių.sutartis Nr. 3. Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė. – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai. IL. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos. 330 p. Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. EQUAL programos projektas Nr.. 2003). 4. Ekonomikos grupės narys.Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004).).“Kompetencijų pripažinimas. 3. 4. Ribašauskienė E. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“. Lemont. Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu . Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai. Jasaitis. 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“. Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010). Kaunas: 2004. Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. Jasaitis J. Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980). (darbo grupės vadovas). 2. dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos.8-422/4. Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007). Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006). Gužiene L. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995).net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1. EQ/2004/1130-27/503 . Zemeckis R. Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema.agripolicy. Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV).PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 . 2. 2. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m.. Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.)Duomenų bazė: CEECAP www. ir kt. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija. Tema tyrinėta. kuris buvo naudojamas iki 1990 m. gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės. Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. Projektą vykdė tarpuniversitetinė . Nr. Naujokienė R.. EKSPERTINĖ VEIKLA: 1.

skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais. vasario 14 d. dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. 2009 m. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais. Tyrimai tęsiami. registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. vicepirmininkas. I dalis (2008).). tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Kazachstane. spalio 29 d. 2005 m. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje. Tyrimų išvados 2007 m. Vokietijoje.) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m.) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. autoriui grįžus iš JAV. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas. pakviestas dirbti Šiaulių universitete. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. Baltarusijoje. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse). Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. LVA Gyvulininkystės. spalio 27 d. Tyrimai pradėti. įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ . išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. • • • • 108 .Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. JAV) bei 15 mokslo straipsnių. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009). projektų vadovas (nuo 2009 m. kovo 27-28 d. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų. Latvijoje. Kauno Technologijos.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais.) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Mykolo Romerio. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai. VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m. Lenkijoje. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. Portugalijoje. Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės.) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso. 5. Lietuvos žemės ūkio.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. nuo 2004 m. Poindustrinės visuomenės formavimasis. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje.

centriniai rūmai. 2008 m. Lemont. – Akademija. 88. Sociologijos sekcijos narys. IL. OH. IL. lapkričio 20 d.). 2009 m.2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. Omaha (NE). USA (2003). 5. 2. Baltimore (MD). dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Mykolo Romerio universitetas.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“.) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. 2010 m. Chicago. . Putnam (CT). 109 . 6. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. asmenybė. balandžio 18 d. 2009 m. 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Petersburg (FL). 2010 m. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007. 4. Chicago ir Lemont (IL). 2009 m. 2009 m. Šiaulių universitetas. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“. Vilniaus pedagoginis universitetas. Dalyvavimas diskusijoje. Philadelphia (PA). USA) narys (1996-2004). – praktinė . . Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“. Boston (MA). lapkričio 21 d. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts. spalio 17 d. 2009 metai 3. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland. Vilniaus g. balandžio 8 d.mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. St. Detroit (MI). – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. Los Angeles (CA) ir kt.) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). balandžio 21 d. Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. Lietuvos žemės ūkio universitetas. • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). lapkričio 7 d. • Dalyvavimas 9. • Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH). Kauno r. – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. pilietinė pozicija.Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m. sausio 25 d. • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE. USA (1997). Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“.

Joniškis. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“.7. Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Vilnius 10. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. Vilnius. 19. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas. balandžio 23-24 d. Vilnius.) signataras. sausio 15 d. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. Jelgava. 2009 m. dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. balandžio 2 d. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“. skirta mokslininkų. . Estija. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. balandžio 29-30 d. VDU atkūrimo akto (1989 m. 2009 m. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. Kaunas 14. 2009 m. spalio 16 d. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas. 2009 m. 2009 m. kovo 19-20 d. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. Dalyvavimas diskusijoje. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. birželio 15-17 d. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. 2009 m. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. balandžio 3 d. Akademija. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti. 2009 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas. – 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“.“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. Latvija. 2009 m.. Tartu. 8. spalio 14 d. 2009 m. 2008 metai 110 . Vilnius. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. 16. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. balandžio 28 d. sudarytojas. 11. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai . Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas. 20. 15. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“. kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas. birželio 3 d. Kauno r. 2009 m. skirto šiai konferencijai. Lietuvai tapus ES nare“ 13. 17.motyvacija sėkmingai partnerystei". galimybės ir grėsmės“. 2009 m. 2009 m. spalio 15 d. 12.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. rugsėjo 25 d. Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”. 2009 m. Kaunas. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. 2009 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas. balandžio 28 d. vasario 27 d. 9.

Balandžio 8 d. Akademija. Šiaulių universitetas. 2008 m. – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2008 m. . Vilnius. vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. lapkričio 29 d. Organizatorius – Europos Parlamento narys. .tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. 27. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 24. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. . Akademija. lapkričio 7 d. vasario 19-20 d. 2008 m. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“. E. rengėjas. strategijos ir švietimo aspektai. 111 . dr. rugsėjo 26 d. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. gamtosaugos. . pasirenkant darbo vietą“. lapkričio 20 d. – ES projektas „Čia gera gyventi“. Šiaulių universitetas. 2008 m. 2008 m. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Akademija. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. 2008 m. Vilnius. 2008 m. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. Baltijos universitetų programa. 28. – 8-ji tarptautinė E. TURKIJA. 2008 m. 2008 m. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. 2(11) sudarytojas. 3) „Valstybių . Šiaulių universitetas.tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės. 22. Kauno r. Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2008. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. gruodžio 6 d. birželio 19 d. – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . Valentina Ratkevičienė). Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. 32. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. spalio 14-17 d.. 2008 m. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“.naujųjų Europos Sąjungos narių . pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. 2008 m. . EQUAL programa. 29. Sakarya universitetas. balandžio 10-11 d. Socialinių tyrimų institutas. energetikos.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. Valentina Ratkevičienė). nuomonės. Lietuvos sociologų draugija.gyventojų emigracija: priežastys. – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“.21. Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. Šiauliai. . Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 25. 23. ekonomikos.„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“. 31. balandžio 24 d. balandžio 6-19 d. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas. dr. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. Panevėžys. dr. Šiaulių universitetas. Maldeikis. Kauno r. 2008 m. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. Kauno r. gruodžio 12 d.Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo.tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“. 30. 26.

2. 2007 m. 2007 m. 2006 metai 42. Baltijos skaitymai“. Kauno r. Nordost Institutas.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje. .7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija. 36. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). .2007 metai 33. Pranešimai: 1. Šiaulių 112 . . . 39. lapkričio 21 d. Pranešimai: 1. VOKIETIJA. PORTUGALIJA. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. balandžio 25 d. 2. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“.7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos.tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. Bragancos politechnikos institutas. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai . „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. 2007 m.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. . Luneburg. LATVIJA 41. „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“. 38. 2006 m. 35.LATVIJA. Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Pranešimai: 1. Vilnius. 2. „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. 2. lapkričio 23 d. rengiant specialistus regionui“. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. kovo 27-28 d. Akademija. Bragancos politechnikos institutas.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). galimybės. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. gegužės 18-19 d. 2007 m. Portugalija. 40. 2007 m. balandžio 26-27 d. . birželio 8-10 d. . „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2. . spalio 12-13 d. . Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“.kaimo plėtrai“.“ Latvijos Žemės ūkio universitetas. 2007 m. gegužės 3 d. Socialinių tyrimų institutas. Pranešimai: 1. Pranešimai: 1. BALTARUSIJA. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. 37. Vilnius. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. 34.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“. . Jelgava.. 2007 m. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“. gegužės 8-12 d. Liepojos Pedagogikos akademija. „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. 2007 m. 2. Du pranešimai: 1. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai. strategija“. 2007 m. Socialinių mokslų fakultetas.

Europos Komisija. 2004 m. Ryga. Molėtai.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”. . 2006 m. KAZACHSTANAS. spalio 27 d.konferencija „Integruota kaimo plėtra. rugsėjo 17-18 d. 2006 m. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. 2006 m. 2005 m.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. gegužės 18-19 d. Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. Suomija. 51. . 43. 2004 metai 53. Europos studijų institutas. Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“. „Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. 2005 m. gegužės 12-13 d. 2006 m.tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. visuomenė –mokslui“.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. 49. 52. spalio 25 d. vasario 10 d. Gardinas. gegužės 4-5 d. Klaipėdos universitetas. Šiauliai. 44. 2005 m. Belgija. 46.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis. Pranešimai: 1. vasario 3-4 d. 2005 metai 48. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse. KAZACHSTANAS. EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. Astana. Šiaulių universitetas. Latvija. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. . Šiaulių universitetas. 2006 m. 50. .“ 113 . BALTARUSIJA. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“. Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei. 47. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“. Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. 2005 m. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. 2. Briuselis. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. EQ/2004/1130-27/503). . Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. . Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 45. . Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas.universitetas. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“.“. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. 2005 m. Teuva. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. vasario 9-11 d. spalio 20 d. Šiaulių universitetas. lapkričio 24-25 d. Astana. Vilnius.

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

Ramutė Naujokienė. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. – V. „Šiaulių kraštas“. Lietuvos kaimo raidos stebėsena. 2. (Redagavimas) 2. MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1. „Amerikos lietuvis“. . – Leningradas.lt)“. Kaunas: „Šviesa“.: 1988. Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. Techninių darbų uždavinynas. 118 p. Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. Kaunas: „Šviesa“. Mokykis meistrauti. Mokymo priemonė mokytojams. Pareigienė Lina ir kt. „Molėtų žinios“. Poliakovas ir kt. I. 3. Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui .: 2004.eu ir kt. – 146 p. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. V. J. IV. „Šiaulių naujienos“. 1982 ir 1986 (Redagavimas). V. Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“. METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1. Kšivickienė Daiva. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Borovkovas ir kt. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. 1986. Jasaitis Jonas. (Redagavimas) 4. (Vertimas) 3. ūkių konkurencingumui. Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai. 1982. Lina Pareigienė. Jarovojus ir kt. savaitraščiai: „Dirva“. 1983. Kaunas: „Šviesa“. Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. 1980. Pagalbinė priemonė mokytojams. Verslas“ ir kt. Popovas. „Atgimimas“. – 199 p. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika. www.demokratija. Kaunas: „Šviesa“. 2005.216 p. 3. // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. žurnalas „Žemės ūkis. „Lietuvos aidas“.130 p. Lina Kriščiūnaitė. Jonas Jasaitis (darbo vadovas). Periodiniai leidiniai. „Lietuvių balsas“. 150 p. Darbų mokytojo techninis žinynas. 1987 (rusų kalba). Naujų mokymo krypčių identifikavimas. „Kauno diena“. Mokymo. .lt“.III. „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis). (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . 4. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. „Bendruomenės. Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. – V. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas. 2. 5.: LUSTI. kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. B. V. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka. Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis).

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful