SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

Ilgainiui suvokta. kas gali įvykti. O. Anot O. 2. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” . Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. O. o pramonininkai karių vietą. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. patikimumas. rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. .1. tapęs vyraujančia 19 a. kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi. . SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2.19 amžiaus pradžioje). Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu.3. t. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas. visuomenės raidos procesus. paklūstanti jos dėsniams. y.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. sintezuodama mokslines idėjas į visumą. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju. padėti įveikti pasaulio krizes. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos. tikslumas ir teorijos naudingumas. Tokią sintezę ir siūlo sociologija. Dekart ir kt. Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką. Konto. progresuojant žmogaus protui. yra: objektyvumas.) darbuose.2. nagrinėdama. Visuomenė. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. 2. O. Evoliucionizmas. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857). kas ir kodėl įvyko. o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. Visuomenės reformai. neišvengiamai keičiasi. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. Jos pagrindiniai kriterijai. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje. Spinoza. Ji nustato ne tik tai. 4 . Gamtos veiksnių. kaip visuomenės dalys (šeima. Sociologija. siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo. Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. Vėliau mokslininkai užėmė teologų. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui. Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis. per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos. Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . bet ir prognozuoja. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. valstybė.socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. visos žmonijos istorijos vienovės idėją. Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas. R.2. antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi.rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį.

V. E. Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija. E. Spencer laikė sudėtingu organizmu. Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją. o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas.5. Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L. o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas. tapatino sociologiją su etika. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs. J. kurių struktūra – paprastesnė. išleistas 1887 m. nei tos. vadovaujantis biologiniu principu.biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas. Bendruomenė ir visuomenė. Visuomenę H. pabaigoje tiek pozityvistinės. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. 1895). Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. 5 . Gidings. simpatiją ir antipatiją. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę. Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos.. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). 2. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. kuriose grupė egzistuoja. .visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu.V. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius. religijos. de Roberti (1843-1915). Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. F. didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai. F. Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą. F.visuomenėje nėra vieno organo. nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai. kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės. Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą.V. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”. F. bet ir degraduoti. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. ir industrines. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. . kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę. galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”).geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei. . Siekta sukurti tautų psichologiją. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. Į sociologijos dalyką E. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos. tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu.. Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. .erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. Pagrindiniai skirtumai: . kurių valdymas grindžiamas prievarta.4. H. Roberti įtraukė ir moralę. o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni. 2.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). psichologinėms būsenoms. Pripažįstama. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. kaip veiksnius. Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis. buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. mitų. ryšį. Wardo.

jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus. laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920). Anot E. kuri turi savo įstatymus. Socialinis faktas veikia asmenį. sąžinę. Individas gimsta visuomenėje. praktinės (valstybė. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą. Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. vadovaujantis instiktyviais motyvais. Modernioji sociologija. Durkheim. E. Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu. pasireiškianti per požiūrius.y. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. jų elgsenai visuomenėje. normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas. bičiulystė). gentis). laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. dorovinės (gėris). Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. t. statutą. Visuomenė yra socialinių faktų visuma. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. Socialinės normos efektyvios tuomet. teisės. filosofijos. 3) dvasinę bendruomenę (draugystė. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. visuomenėje būtinas solidarumas. kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise. Weber siejo su vertybėmis teigdamas. Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. sprendimų valia. politinės (teisingumas). Kiekvienas. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). pvz. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). tikėjimas. politiką.6. Jis sulaukė pripažinimo. kai jos remiasi ne prievarta. Sociologijos būtinybę E.7. Visuomenė – darinys. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. įvairių socialinių grupių sutarimu. teigė E. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. Anomija – socialinė patologija. Durkheim. Renkant 6 . darbo kolektyvas). Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. M. E. Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. Būdamas politinės ekonomijos. Bendrija egzistuoja šeimoje.Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. “Romos agrarinė istorija” (1891). Bendroji laisvoji valia yra suvokta. bendruomenė. kultūrą ir kitus veiksnius. Pažinimo kriterijų M. Anot jo. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. logikos metodologijos žinovu. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. 2. Pasak jo. ji yra istoriškai pirminė. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. tautoje. yra integruotas į visuomenę. “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. 2. paskelbęs pirmuosius savo veikalus. Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. vietovės bendrija). Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. Tie veiksniai daro įtaką asmenims. Ji dar vadinama svarstymo. E. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. tradicija. Durkheim įvedė anomijos sąvoką. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis. atliekantis “savo” darbą. nusikaltimas. įpročius. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. estetinės (grožis). sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą. Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. didžiausia vertybe. giminė. 1904 m. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. sutarimas. visuomenės nuomonę. M.

Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F. simbolinis interakcionizmas. 9. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. priežastinis paaiškinimas. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. socialinio konflikto teorijos. kuriuos iškelia minia. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. ryškūs pokyčiai politikoje. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys. Jei tarp jų nėra ribos. 4. Klausimai ir užduotys 1. Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. anot M. Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. Anot M. Weber). bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams. Weber. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. 7. Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas).1. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. kai valdymo pagrindas yra žinios. kultūroje ir kt. idealius modelius. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. struktūralizmas. vyrauja įstatymų. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. Toennies). 3. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija. o ne asmenybių viršenybė. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. Durkheim). Šis valstybės tipas. Kokį valstybės tipą M. Kaip E. o klausimai sprendžiami. teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą. kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba.medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. Kontą) 3. Makrosociologinės teorijos 7 . 10. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. socialinės kaitos teorijos. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E. kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. Weber. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais.

Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H. Jis tvirtino. Bottomore ir vokiečių sociologo R.2.tikslo siekimo procesas. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. Pastarasis pabrėžia. žymios asmenybės. Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams.santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. kalbos formas.siekdama tam tikrų tikslų. lemiančios. kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. kurias atlieka asmenys tose sistemose. Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija. Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills. Weber). . Spencer). sistema turi nustatyti eiliškumą. geografinė aplinka.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje. technologija (U.stimulas (S) – reakcija (R). tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą. Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. Mills. T. Tačiau nėra įrodyta. ir tęsia juos tol. būtina žinoti jų dvasinę būseną. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys. Tai . ypač klimatas (R. kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema. Mikrosociologinės teorijos 20 a. nes laukia apdovanojimų.turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. darbo pasidalijimas ir kooperacija (E. Parsons teigė. Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba.adaptacija. Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą. . Hobin).R. kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . t. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. karai (A. Dahrendorf darbuose. Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos. kai didėja funkcijų. kol tuos apdovanojimus 8 . Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę. kurią būtų galima pritaikyti. . Toynbee). Rostow). gyventojų skaičiaus augimas (R. Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch. kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis. Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. prioritetus. Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. kurios priežastys yra svarbiausios.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. . Malthus). Nyčė). 3. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu). tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą. o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. Jie nurodė. Ogborn). Tai . Socialinės kaitos teorijos. kultūros tradicijas. kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys. ekonomikos raida (U. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas. Socialinio konflikto teorija.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. Durkheim). Bokly). Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą. rasė (A. Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton. antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos. ideologija (M. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis. diferenciacija. Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus.y. Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius.

formuojant asmenybę ir visuomenę. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija. Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. Etnometodologija skelbia. premija ir pan. Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. 1929) ir Tomas Lucman (gim. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais. kuris valdo priemones. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų. Schultz (1899-1959) darbais. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7. 9 . Nisbet R. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim.struktūrinio funkcionalizmo. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. D. Apibūdinkite makrosociologines . Sociologijos tradicija. Darendorf R. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. 6. žinojimo sociologija ir etnometodologija. meno ar kitos srities garbės vardas. Vilnius. bet ir būti kito priimtam. kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu.teorijas. 2000. Anot jo. G. Socialinės tikrovės konstravimas. Kaip T. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų.. kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. 1927) atkreipė dėmesį į tai. Bloomer koncepciją. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. Garfinkel. A. 2001. socialinės kaitos. 1996. Esė apie laisvės politiką. socialinis paskatinimas (mokslo.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. Vilnius: Pradai. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. Modernybė ir asmens tapatumas. Vilnius. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. 1996. kaip ši sąveika turėtų vykti. teikia apdovanojimus). Gellner E. kad kiekvienas individas. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį.A. A. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. Lucman T.). Tačiau tai nereiškia. Jei šie “receptai” neveikia. Duglas. Vilnius:Pradai. kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. 3. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. Grigas R. tenkinančias kitų žmonių poreikius (t. Schultz teigia.H. 1996. Sikurel.. y. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį. Klausimai ir užduotys 1. Pradai. 4. Žmogus. Apibūdinkite mikrosociologines . socialinio konflikto ir struktūralizmo .3. 2. kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. jau turi išankstinę nuostatą. Sociologinė savivoka. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5. Vilnius: Pradai. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P.gauna. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. naudoja šias priemones tam. Modernusis socialinis konfliktas.Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi. Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A. 8.

Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. bet tik iki tam tikros ribos. 2) žaidimai. įgūdžiai. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. senkapiai. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą.2. vengti pavojaus. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me). “Aš” išreiškia asmens unikalumą. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Individas negimsta visuomenės nariu. Kultūra nusako žmonių santykius. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Kavolio teigimu.SOCIOLOGIJA. o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. išsiversti be drabužių ar pastogės. Materialioji kultūra reiškia statinius. turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. priemonių. o mūsų išmoktas elgesys. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija. vertybes. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. 4. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. kas žmonių pagaminta ir tai. Max Weber teigė. . nuostatas. normų. jų elgesio pavyzdžius. etnokultūros ir gamtos paminklai. darbo įrankius. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas. 3) kolektyviniai žaidimai.H. superego. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. ego. siekiai. žmogaus – taip pat. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. V. padeda asmenybei elgtis racionaliai. nes juos sukūrė žmonės. reikalaujantis patenkinimo.1. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. BAZINIS KURSAS 4. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. vertybių ir idealų visuma. transporto priemones. kad kultūra siūlo. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. vaidmenys ir padėtys. numatyti veiksmų pasekmes. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos. “kultūra yra viskas. kas jiems ką nors reiškia”. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. kurio metu žmonės perima žinias. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. elgesio taisyklės. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. 10 . G. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. o tik su polinkiu į socialumą. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. Id – biologinis pagrindas. socializacija ir komunikacija. buities reikmenis.

jis traktuotinas. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. 2) profesinė socializacija. santykius(kaip visa tai susiję). standartus. vertybės. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. trunkanti visą gyvenimą. darbas. asmuo. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. juokas ar verksmas. garsai. naujos profesijos įgijimas. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. 4. Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios. pasireškianti tokiomis elgsenomis. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė. kurių verta siekti. G. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais. bendravimas nurodinėjant. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. kurie rodo jo vertybines orientacijas. normas (kaip elgtis). apdovanojimai. bendraamžių grupės. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. materialinė gerovė. JAV antropologas W. normos. išsilavinimas. vaizdai. kolektyvinis ir individualus. kaip tos kultūros nešėjas. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. nes vaikas stebi suaugusiojo norus. Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės. lygybė. atsidėkojimas už gerą elgesį. visa tai. t. asmens laisvė.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. bendravimas sąveikaujant. Tai įstatymai. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. pažanga ir kt. sankcijos.3. bausmės už blogą elgesį. bendravimas be žodžių. mokykla (plačiąja prasme). kuris puoselėja šias vertybes. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito. kelių eismo taisyklės. visuomenės informavimo priemonės. kaip. padedančiais orientuotis. žodinis bendravimas. reguliuojančius žmonių elgesį. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. humaniškumas. kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. kalba. Normos išreiškia taisykles. sąlygojantis. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. Ši sistema yra paveldima. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. įsitikinimus ir tikslus. simboliniai apdovanojimai ir bausmės.y.) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. darbovietė. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. bet visuotinai 11 . vertybes (kai tai vertinti). atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja). žodžiai ir veiksmai. padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. žymintys sąvoką arba idėją. Simboliais vadinami daiktai. pavyzdžiui. Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A. ką išmokstame socializacijos procese.

Literatūra: Broom L. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai. vertybės. 4. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. 6. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. rokerių). Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. Žmogus istorijoje. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. bendras darbas. 36-43 Grigas R. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai.suprantamos. saviraiškos galimybių. teisines normas ir papročius. 2001. Jas pažeidus. nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. kad nėra universalių standartų. sąlygojančias kultūros universalumą. būsto. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Neretai šis poveikis yra žalingas. Tai . bet stengiamasi suvokti.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios).4. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. religinių sektų. pasmerkimas. 4. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. sankcijos? 9. 1994. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai. p. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. 1992. Vilnius. dažniausia gresia ne bausmė. 127-163 Kavolis V. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. meninės raiškos priemonės (šokiai. Kaunas. Tai – kalba. visiems reikia saugumo. pavyzdžiui. perkėlimas į žemesnes pareigas. kalba. Paaiškinkite. 5. Paaiškinkite kultūros sąvoką. 7. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. religinės. Tautinė savivoka. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. laisvės atėmimas ir pan. dainos ir kt. pažeminimas. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę. Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus. religija. 12 . blogesnėmis. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. padrąsinimas. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. Ją išreiškia skirtingi papročiai. o pasmerkimas. Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. Vilnius. normos. sąlygojančius individo socializaciją. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. Klausimai ir užduotys 1. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. panieka ir pan. p. maisto. Nurodykite veiksnius. nemandagumą. 2. 8. kodėl jis egzistuoja. baudžia piktas žvilgsnis. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės.). ir kt. leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. Sociologai skiria dorovines. seksualinių mažumų. svetingumas. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena. Apibūdinkite materialiosios. už šiukštų elgesį. pagalba silpnesniam ir kt. Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. pagyrimas. premijos. amžiaus grupės. paaukštinimai tarnyboje ir pan. ką reiškia socializacijos procesas. 3. Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras. laikant savąją kultūrą etalonu. nešvankią kalbą. profesinės.

Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. tėvas savo vaikams. kitus pasiekia pats individas). Pavyzdžiui. Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. teisėmis ir pareigomis. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). 3) pagrindinė padėtis. vyras savo šeimoje. Vilnius. kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. USA: Blackwell. kiti – labai platūs. pavyzdžiui. amžius. 1995. nei bedarbiai. 3) saugumo ir socialinės tvarkos. Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. pavyzdžiui. gyvenimo prasmės. religijos ir išsimokslinimo. bajoras). o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. Kultūros dirbtuvė. Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. 4) dvasinių problemų. Geriau jaučiasi tie. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. rasė. profesiniais reikalavimais. Dažniausia tai yra elgesys. Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. pavyzdžiui. Crane D. paskirstymą ir vartojimą. Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. labiau išsilavinę. Pagrindiniai jos komponentai: padėtis. artimieji – emocionalūs). Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis.Kavolis V. nuolatinius socialinius santykius. nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. institutas. Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. nei vienišiai. kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. Oxford and Cambridge. teisinių ir kt. pavyzdžiui. apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. vaidmuo. 5. verslininko ir labdaros dalintojo). dar kitokio – įstaigos vadovybė. kitaip su dėstytojais. 2) gėrybių. 1996.) visuma. Vaidmenų apibūdinimas. politinių. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. kitokio – jo kolegos. Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. grupė. gimimo vieta. politikos. reikalingų žmogaus gyvenimui. Pavyzdžiui. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. The Sociology of Culture. 13 . kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. pavyzdžiui. formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. dirbantieji. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. gamybos. pirklys. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. susijusi su tam tikrais lūkesčiais. (editor). Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. kiti – neformalizuoti. T. šeimos narių vaidmenys). išlaikyti ir auklėti vaikus. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais. Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). ekonomikos. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. atitinkantis statusą. kurią sąlygoja lytis. 2) įgytoji. tėvai. kurią dažniausiai apibrėžia profesija.

“Dievas prisakė mums būti broliais”. kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. simboliai. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. grupė turi vadovą – “lyderį”. dorovės reikšmę ir vaidmenį. Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. šeima. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką. Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. nors būna ir išimčių. kuriose individas visai nuasmeninamas. visuomenės tobulėjimą. Kaip taisyklė. Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. Grupę vienija suvokimas. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. Klausimai ir užduotys 1. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. asmenybės dvasingumą. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki. Mažiausios grupės . Diada.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius. tačiau yra ir tokių. įgūdžius. Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6. Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. bet stabilesnė už diadą. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. organizuoti viešąjį gyvenimą. artimų draugų rate).narystė. Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. žmogiškąją pareigą žemėje. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. vertybines orientacijas. labai artimi draugai).bendri uždaviniai. kultūros modeliai. KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6. kuriems grupė yra pritarusi). Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. Triada taip pat nėra stabili. tiek labai silpna arba tik formali. . nuasmenintos. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias. Skiriama vidaus ir užsienio politika. 6.diada ir triada. yra gana nestabili. Šios grupės 14 . Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę.2. statistiškai vertinant. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6. pavyzdžiui. Antrinės grupės yra didelės. kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. fanatiška religinė sekta. šeimoje.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. padedantys atpažinti grupę.1. skatinti mokymąsi visą gyvenimą. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi. SOCIALINĖS GRUPĖS. Grupės požymiai: . kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika. Religija stiprina visuomenės solidarumą. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. Palyginkite. tarpusavio pagarbą. kultūros klestėjimą. “autoritetą”. .

Weber. Pavyzdžiui. Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių. nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai.3. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. svetimos) grupės. Biurokratija reiškia racionalų. darbininkų grupė. vadinami organizacijomis. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. išskiriamos kultūros istorijoje. neįgalieji ir pan. panašias socialines charakteristikas. valdymo struktūromis (skyriai. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. Karjera. griežtai reglamentuotą valdymą. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką.dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas. “pakopų”. Jos privalomos tiek tarnautojams. Darbo pasidalijimas. Valdžios hierarchija (“laiptų”. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. nuostatais. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės. muzikantų kapela). Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. tiek ir klientams. Vadovavimasis tam tikra ideologija. Dideli visuomenės dariniai. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką. “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. Tai sutelkia organizaciją. Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. “piramidės”. studentų grupė. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 . tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. ekspresyvinė – saviraiškai. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. vadinama agregacija. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. 6. 1. 4. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. mokinių klasė. politinė organizacija. valdybos. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę.). sporto sirgalių klubas ir pan. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Didžiausios grupės. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. vadinamos civilizacijomis. Bendrija. ir profesionalų tarnautojų. nuostata arba mitu. sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. susijusios asmeniniais ryšiais. 2. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste. nuomininkai. susidarančias spontaniškai. 3. Didelės socialinės grupės.

Valstybės kontrolierius ir kt. – deviancy . Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). Neracionalios plėtros polinkis. išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. netoleruotinas elgesys. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas.” Kad rūkymas sukelia ligas. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. 16 . 6. policiją ir kt. Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas). Panašiai teisinasi girtuokliai. valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei. Parlamentas. Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. besielgiantieji amoraliai. teismus. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. 6. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. 2. Valdžia yra politinis viešpatavimas. jiems atskleidžiama daugiau informacijos. prokuratūra. tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. priklausomai nuo politinės sistemos. pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus. dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. trukdo smulkaus verslo plėtrai. Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. Biurokratai suvokia. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei. Kuo organizacija didesnė. 3. Prezidentas. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą. Lietuvos Konstitucijoje sakoma. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai. Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams. Kuo visuomenė demokratiškesnė. Vyriausybė. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises.4. Vyriausybė ir Teismas. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. ima strigti jo vidinė organizacija. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. kad tai man teikia malonumą. Prezidentas.5. mokyklas. neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. globos (su darbuotojais tariamasi. Aukščiausia valdžia. kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). Toks biuras darosi nebekontroliuojamas. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. ignoruodami akivaizdų faktą. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu. bet ir jų valdymo stilius. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl.nukrypimas). Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio. Neracionalių sprendimų tikimybė. reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. Norint priimti tinkamiausius sprendimus. kas jiems atrodo svarbu). tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. ligonines. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. o darbuotojai daro tai.

Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. Marginalas – asmuo. maištininkai.). įtampą. nusikaltėliai ir kt.). kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. Valkataujančių. kad apiplėšia turtingesnius. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai. bedarbystę. negu įprastą elgesį. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. narkomanai. Pavyzdžiui.6. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. pabėgėliai. pyktį. platina amoralumą.. tiek ir finansines problemas. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . 6.Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. riziką išbandyti tai. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. asmenys. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. gyvenantys ne santuokoje. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija. Asmenis. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. sukelia visuomenės senėjimą. Tado Blindos fenomenas. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. sukelta baimės. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. Pavyzdžiui. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. kaip anksčiau niekada nesielgdavo. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių. panieka institucijoms. Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. Pavyzdžiui. Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams. kas draudžiama. noro atkeršyti ir pan. palaikančioms tvarką. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. ekonomikos nuosmukis.). psichiniai susirgimai. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises. pykčio. Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. socialinę atskirtį. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. o kartais netgi bando įteisinti kitokį. girtuoklių arba narkomanų. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. palengvinančia neviltį. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. apmaudo. jas nuolat pažeidžia. 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. bet ir pats sau. patiriantis jų prieštaringą poveikį. fizinis luošumas. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. korupcija ir pan. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. paspartina reformas. liudydamas apie permainų būtinybę. sąlygojo gyventojų nuskurdimą.

Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje. Sociologija: teorija ir praktika. 6.Nr. 2005 Guščinskienė J. 2009 18 . kab. Mokomoji knyga. 1. 2006 123 Matulionis. V. panieka. 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. Kaunas: 31 SoVDU leidykla. Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2.. Socialinių tyrimų metodologija. Anthony. Valdas. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . Sociologija. sk. Vilnius: Homo Liber. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga. Rimantas. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10.kontrolė. Vadovėlis. 2003 31 MaPruskus. įspėjimu.: Aidai. 5. 8.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. Kas vienija grupės narius? 3. 2009. 001 KaKaunas: Judex. 2004 258 Kardelis. 4. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. sk. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. Kaunas: Technologija. 2002 413 Luobikienė. Taikomoji sociologija. Nusikalstamas. 2004 Sociologija. 10. 9. pasmerkimu. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu". fak. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. Sociologija. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. Sudarytojas Vylius Leonavičius. Kęstutis. 2. Irena. Eil. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. V. 3. Arvydas. Kaunas: 31 GuTechnologija. Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4. 2004 Tidikis. išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. Klausimai ir užduotys 1. visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. knygyne metod. 7. Socialinių tyrimų metodika. Mokomoji 31 Luknyga.

Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Kaunas: VDU. Vadybos sociologijos aspektai. 22. Steven Brint. Society: The Basics. Vadovėlis. Vilnius. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. 13. 8. Teisės sociologijos pagrindai. Vilnius: Pradai. 2. 3. Kęstutis. John J. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Elitas ir lyderystė. VPU leidykla. 12. Organizacijų sociologija. Vilnius: Vaga. Egidija.Nr. Mokslinių straipsnių rinkinys. vaikai. Tonkiss Fran. Etninis nepakantumas. Šeima. 25. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. 2000 Grigas. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. 32. Sociologijos teorijos. Valdas. Pruskus. 1998 Giddens. Vilnius: Pradai. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Borisas. sveikata. Vadovėlis. Pierre ir Wacquant Loic J. 1996 Weber. 2007 Vanagas. Meno sociologija. Edited by Kazimierz M. Tautinė savivoka. 2001 Guščinskienė. Vilnius: VPU. 2002 19 . Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. Vilnius: Rosma. 2007 Tomlinson. 2004 Slater Don. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. 2008 Kaminskas. 2000 Bourdieu. Vytautas. 2005 Bagdanavičius. Mokomoji knyga. Robert A. 6. Vlada ir kt. Autorių kolektyvas. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. 2006 Šlapkauskas. 4. 11. Stanford. Algirdas. Jonas. Emile. 10. 28. John. 2005 Melnikas. Kaunas: VDU leidykla. šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Vilnius: Mintis. 31. Sociologijos tradicija. 34. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. Tadas. Vilnius: Eugrimas. Max. Raimundas. Transformacijos. Kaunas: Technologija. Vilnius: VPU. 2002 Jasaitis. 7. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Jolanta. Grigas Romualdas. Prentice Hall. Asta. 1. Vadovėlis. California. Stanford Social Sciences. Anthony. Kaunas: Technologija. 8/E. 33. Slomczynski. Piliečio pozicija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Sudnickas. Bendroji ir medicinos sociologija.D. 2001 Etniškumo studijos. 2006 Gaižutis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Globalizacija ir kultūra. 2006 Schools and Societes. 2005. Studijų knyga. 2006 Valackienė. 2005 Bagdanavičius Juozas. 2007 Nisbet. 19. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. 2003 Pivorienė. 2006 Leonavičius. Vilnius: Aldorija. Vilnius: Vaga. Sociologijos metodo taisyklės. 2002 Masiulis. 9. Romualdas. Senkus Vladas. Vadovėlis. Religijos sociologija. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. Jūratė. Vilnius. Vilnius: VPU leidykla. 2002 Vaitiekūnas. 16. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. 29.Papildoma literatūra: Eil. 21. 2004. 2000 Macionis. Warsaw: IFiS Publishers. 17 18. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. Jurgis. Vilnius: VPU. Monografija. Ering. Vilnius: VPU leidykla. Mokomoji knyga. 5. Stasys. 2006 Durkheim. Rinkos visuomenė. Sociologinis tyrimas. 14. Vilnius: Pradai. Vilnius: Baltos lankos. 2004 Stankūnienė. Juozas. 15. Firidas. Vilnius: Vaga. Primirštieji lietuvių sociologai. 2005 Ramanauskaitė. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje. 26. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 2000 Goffman. 27. 30. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. 20. 24. Vylius ir kt. Kolektyvinė monografija. Mokomoji knyga. Mokslo aidai. 23. Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Pozityvistinė sociologija (O. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Nelygybių atsiradimo priežastys. 18. objektas ir dalykas. Spencer) 7. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. agregacija. Apklausos reikalavimai. Jean Baudrillard. Sociometrinė apklausa. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. Subkultūra ir kontrkultūra. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3. Sociologijos mokslo atsiradimas. The Consumer Society: Myths and Structures. Sociologinės apklausos. dalyviai. 12. Sociologinių tyrimų metodai. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. 5. Socializacijos samprata. Apklausų metodai. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Kultūrų įvairovė. 21. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Testavimas. Kultūros elementai. 29. Tikslas ir uždaviniai. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Tyrimų rūšys. Jų vykdytojai. (bruožai). 25. Socialinis mobilumas. London: SAGE.Nr. Deviacijos reiškinys. jos privalumai ir trūkumai. 10. Grupių klasifikacija. Sociologija tampa savarankišku mokslu. 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. Pirminė ir antrinė socializacija. Socialinės grupės sąvoka. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Respondentų atranka. 2008 36. The Basics of Social Research / Earl Babbie. Visuomenės kontrolė. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. 14. 9. Anketinė apklausa. 15. 27. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Hipotezių formulavimas. 20. 30. Teoriniai metodai. Anketinių apklausų formos. jų klasifikavimas. 4. Durkheim. priemonės ir sąlygos. Materialioji ir dvasinė kultūra. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. 19. kategorija 16. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Individo vaidmenų rinkinys. 26. Deviacijos priežastys ir pasekmės. 8. Socialinio vaidmens samprata. Valstybės sąvoka. Klausimai ir atsakymai. Baziniai socialiniai institutai. Organizacija. Literatūros šaltinio pavadinimas 35. jos reprezentatyvumo nustatymas. Interviu. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. Dokumentų rūšys. Pagrindiniai grupės požymiai. Visuomenės samprata pagal E. 24. 22. 23. 11.Eil. Anketos sandara. Weber) 17. Šių grupių įtaka visuomenei. Tyrimo etapai. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Tyrimo problema. Tyrimų klasifikavimas. Procentinis santykis. Sociologinio tyrimo struktūra. Ekspertų apklausa. 13. Kontas) 6. California: Thompson/Wadfsworth. Socialinio instituto samprata. Vertybių sistemos vaidmuo. Natūralistinė sociologija (H. 28. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Socialinės stratifikacijos samprata. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. „Raktiniai žodžiai“. Vidurkiai. Belmont. Formalizuotos valdymo organizacijos. Ranginis. Sociologinio tyrimo samprata.

gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose. kurios gerai pažįstamos ir jam. Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. kokie jie atrodo. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai. Kilnumas ir degradavimas. kaip esame įpratę savo šalyje. ir kitiems visuomenės nariams. kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. institucijos. kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų. Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. glūdėjusia už šių fasadų. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti. Max Weber teigė. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus. Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. nepakeitus geografinės padėties. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. Peter L.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. jei tik ten renkasi žmonės. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu. bosų kabinetuose. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. skonį. Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę. jų aplinka. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės. Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . yra priversti susipažinti su tikrove. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti. Teisininką domina oficialioji situacijos samprata. sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. – 195 psl. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema. Sociologija. Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą.1. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. išskyrus pačius abejingiausius. Berger. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje. Vertė Rita Dudonienė. o greičiau aptiksime jas kompanijų. Teisininkui svarbiausia suprasti. 1995. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. jėga ir tamsybė. 21 . ima galvoti. istorija ir aistros.Ką žmonės čia kartu veikia? . Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to. Kaunas: Litterae Universitatis. ir visi. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams. kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose. iki šiol nepažintą ir nesuprastą.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . Žmogus.

Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. Kitoje valstybėje – Vokietijoje. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. ir mums būtina jų nuolatinė parama. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”. kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. galima atrasti visur. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”.Idėjos. “Kitą Ameriką”. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. ir paliekame nepakeistas tas vietas. kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. jei nesuvokiame. dvasinė būsena žmogaus. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. visiškai nesuprantamus jų tėvams. Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. susijusi su ta “kita Amerika”. nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. perimdami iš kitų žmonių. kaip ir pati žmonija. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta. politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. šnekančią šia kalba. Kitų kultūrų pažinimas. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. ir tie. 22 . kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. Daugybė žmonių – ir grupėmis. noras susisteminti ir aprėpti jas. Visa tai tikriausiai taip sena. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. bet ir per intelekto pasaulius. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. kur mums reikia. Nauja tai. noras patikti. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). kopiant socialiniais laiptais aukštyn. Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. Tai reiškia. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. griūnant fasadams. Mes taisome savo praeitį ten. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms.62). buvo kitaip. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. kad moralinės. kuriems rūpi socialinė gerovė. su tokia mąstysena. Amerikos sociologija. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. iš naujo perkurdami praeitį. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. Pažiūrėkime. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą.

Jis bręsta. Suvokęs savo padėtį. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės. Todėl nenuostabu. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. . . pabrėžianti. žmogus suvokia ir tai. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas.tai moralė. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. panieką ir pašaipą. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. kaip kraštutinė priemonė. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. Be visa apimančių priverstinių sistemų. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus.y. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. kaip tie. individo šeima ir artimų draugų ratas. “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. daranti spaudimą atskiram individui. o bijodamas būti išjuoktas. Kita socialinės kontrolės sistema. bendradarbių primesta kontrolė. Kriterijai. Stratifikacija reiškia.` Pagaliau žmonių grupė. palyginti su policijos prievarta. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais. papročiai ir elgsenos normos. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. privilegijos ir prestižas. Kraštutinis ir. įprasdamas prie jos. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. Žmogus visuomenėje. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. gėdos būdai. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais.“brandumas”. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. yra ir kitų. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. taip pat sudaro kontrolės sistemą. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. Požiūriai. Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai. be abejo. apkalbų. kurioms turi paklusti visi. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. pajuokos. Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės. Jas vykdo licenzijų tarnybos. pagal 23 . Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. paprastai ir laikomi sveiku protu. pašaipos. būti budriam ir apsimesti. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. kad jis nedaug ką gali pakeisti. atskirti nuo jų. darbdaviai ir kt. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. Taip pat labai svarbi neoficiali. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą. Tai įtikinėjimo. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. Socialinė stratifikacija atskleidžia. “mažesnio skersmens” apskritimų. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. t. kurių išraiška gali būti galia. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. kad visuomenę sudaro lygmenys. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. profsąjungos. Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. kurioms privalu paklusti. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save.

Kartais individams pasiseka pasiekti. Napoleonas ir k. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. gyvenimo galimumų. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. t. struktūros. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. tarsi jos pašalyje. Visuomenė pateikia šabloną. kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. Net visai abstrakčių idėjų. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis.y. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. žinodamas apie individo du parametrus . Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris.y. o dažniausiai visai neduoda. t. Visuomenė yra istorinė esybė.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. ko jis gali tikėtis iš gyvenimo.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. negu vienos kartos gyvenime. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje. Mūsų pasipriešinimas tam. anot Max Weber. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma. jau rodo. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. Individo klasinė padėtis sąlygoja. Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. kuriuos visuomenė paskyrė. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. ką visuomenė primeta ar draudžia. skonį. duoda labai mažai naudos. Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. Jėzus. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. atrodo. ji reintegruojama į visuomenės struktūras. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. bet ir kas mes esame. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais. Identitetas yra socialiai įgyjamas. elgesio ir kalbos stilių. Mes esame viduje visuomenės. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus. kad jų prievarta ribota. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. atveju. socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. Pavyzdžiui. kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. bet nebūtinai būna šitaip. ką mes darome. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. o revoliucionieriais – valdininkai. Visuomenė lemia ne tik tai. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. Mahometas). Visuomenė. siūlydamas kitą apibrėžimą. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai. Sociologas. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. Individo klasinė padėtis. Atvėsus sukilimų aistroms. kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. Sociologai tai vadina statuso simbolika. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys. Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. bet ir laiko atžvilgiu. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. žmogus parodo. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. Pavienis individas. nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe. taigi. vaidinti vaidmenis. Tai. kurios. suteikia jam tam tikrų tikimybių.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. Mes norime paklusti taisyklėms. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 .

sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. Tačiau taip pat teisinga teigti. sociologų vadinamos subkultūromis. tiek jo bendraminčiai. Durkheim ir M.y. verslo) reikalus. politikų vadovaujamos. Gyvūnas. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. Yra įmanoma žmonėms. taip negailestingai nuverstu. dirbtinis kūrinys. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. Ir jie būtų teisūs. Nė viena socialinė struktūra. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. negu vylėsi revoliucionieriai. Žmonės sako tą patį aiškindami. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. E. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. kad visuomenė yra objektyvus faktas. yra šio 25 . nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. “rateliai” ar kitokios grupės. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. etiką – manieros. t. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. tačiau jie apgaudinėja patys save. M. Gehlen institucijų teorija teigia. o minios. kultai. Kiekvienas žmogus. Kai ne atskiri individai. teatras. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. kokia stipri ji dabar beatrodytų. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. atmetus visas iliuzijas. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. Jis teigė. lengvai formuojama. Weber amžininkas. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. pavieniui ar grupėmis. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. Visuomenė apibrėžia mus. Visai teisinga teigti. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. bendrauja tarpusavyje. egzistuoja kaip sektos. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. Jos yra antitezinės. kokie gilūs jie buvo. Tokios “kontrvisuomenės. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. kuris gali bet kuriuo momentu suirti. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. atsiskyrimas ir manipuliacija. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. Socialumo teorija. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. Tai gali padaryti tiek individas. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. Visos naujos definicijos reiškia. pareiškia kitokį nusistatymą. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. koks buvo. Vaidmenys. Scena. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. estetiką – skonis. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. Transformacija. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. kad jų neslegia padėties. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. A. Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. jų vis dėlto yra. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. M. bet prireikus padeda jį pakeisti. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos.

kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. Man samprata pateikia visuomenės. kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. kuris reaguoja į lūkesčius. konkretus. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. gali sukčiauti. ignoruojant metafizinius klausimus. tai galime teigti. kas esame ir ką darome. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas.paveikslą. politinis ar sociologinis jis būtų. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje. siejamą su jų identitetu. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. “kur viskas gerai”. Tik tas. Makiavelizmas ir etika.“apgaulingo tikėjimo” auka. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. jog jiems priskiriami neigiami identitetai. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru. Moksliniai metodai negali paaiškinti. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. laukiant naujos. Makiavelizmas. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. pakankamai aiškiai įrodo. atmetus lengvatikybę. nekelia etinių klausimų. Manantieji. kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. organizuojantys visas baimes taip. ir žmogaus. yra linkę priimti tas kategorijas. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. . Aišku. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. kuris neryžtingai. Vien tai. nepakartojamas žmogus. geismo paslaptis. nagrinėdami šias problemas. Tas žmogus. Sociologija parodo žmogaus – tokio. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. nei būsimo režimo uolus tarnas. Mus supa tamsa iš visų pusių. kuris perpranta žaidimo taisykles. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. Visi planai galiausiai suyra. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. Jei žmogus žiūri 26 . kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. atsargiai. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. kokį jį padarė visuomenė. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. Visi namai kada nors ištuštėja. Nors pozityvizmo vizija. Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. kaip gynybos nuo nerimasties. adresai. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. kad miršta vienas. paveikslą. Gimimo stebuklas. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. yra gana utopiška. visgi teisinga. Martin Heidegger koncepcija. pakeisdami pliuso ženklu. Vardai. Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. kad daug sociologų. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. baimės. pagal savo norą. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. minuso ženklą. susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. Pasaulyje. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos.

tai nedvejodamas ją apgaudinėja. Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. Visa. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis.. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. išankstines nuostatas.nesvarbu. ypač tada. Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. kas yra gerai. Sociologija. o kas blogai. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas. jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo.198 p. Matulionis. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. Antra. (santrauka) 27 . Neįmanoma perprasti politikos. Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo. viltis bei baimes.į visuomenę kaip į komediją. Arvydas. Vilnius: Homo Liber. kiek tai įprasta bei kasdieniška. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija. . 2. Sociologijos humanizmas. 2002. ką žmonės daro ar kuo yra. jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui.

Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. susidedanti iš daugelio skirtingų. rodantis socialinių grupių siekius. Anot R. Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai. L. vaikams iš turtingų. kurios yra būtinos. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. socialinė aplinka. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. kas vienija žmones. Pavyzdžiui. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. skatinantis socialinius pokyčius. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. jos atskiros dalys.Marksas. kurios – ne. klasinius. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. kuri remiasi požiūriu. vykstant socialiniams procesams. Konfliktas – ne griaunamoji. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. Sociologijos objektas: visuomenė. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų. socialiniai procesai ir reiškiniai. rasės ir lyties veiksnius. 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. Ši paradigma kritikuojama už tai. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas. Tai mokslas. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. 28 . Konfliktas – ideologinis reiškinys. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. remdamiesi reikšmėmis.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. išsilavinimo. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. socialinio prestižo ir pan. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių. skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. Ši paradigma kritikuojama. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. Reiškinio esmė išryškėja. Šios pažiūros laikėsi K. Kozeris teigia. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. supaprastinamas visuomenės suvokimas. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. bet konkrečiai. struktūrinis-funkcinis.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. Darendorfo. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. atsižvelgdama į laiką ir vietą. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. naudojasi daiktais. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. o kas juos skiria. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės.

analizuoja sąveiką. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. teisės ir kt. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. Socializacija – procesas. iškrypimą ir agresiją. pasirinkti tyrimo metodologiją. bet stabilesnė už diadą. būdingus tai visuomenei. simbolinių turinių. Anketavimas. kuriose dalyvauja asmenybė. Idealus grupės narių skaičius – penki. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. Grupė turi lyderį. šeimoje. Dariniai. Subkultūra – kultūros modelis. Reakcijų. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. Kultūrą sudaro visa tai. bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. vartodami tokias sąvokas. struktūra. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. vaidmuo. “scenarijus”. kurie vadinami antriniais. suformuluoti problemą. procesas. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. Pirminė (vaiko. pavyzdžiui. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos. Sociologijos kategorijos. veiklos formų. Etnocentrizmas pasireškia tuo. Konkretieji sociologiniai tyrimai. suformuluoti hipotezę. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. Kultūros pokyčiai.) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. Visuomenės nuomonės tyrimai. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. Civilizacija – visuomenės. slypinčių asmenybėje. autobuso keleiviai. biografinis metodas ir kt. normas ir materialinę kultūrą. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. stebėjimas. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. nusikalstamumas. empiriniai duomenys ir kt. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė. interviu. vertybes. “scena”. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. funkcija. naujoko ir pan. Pirminės ir antrinės grupės. susiformavusias simbolines struktūras. skatinantis ne aukštąsias vertybes. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. vadinami kategorijomis. kurioje jis gyvena. politikos. eksperimentas. 29 . neigiantys dominuojančią kultūrą. bet smurtą. šeimos. kalbą. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. švietimo. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. pvz. veiksnys. sistema. kas sukurta žmogaus. institutas. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. religijos. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. darbo. “kaukė”. kaip “aktorius”. Mažiausia grupė – diada. kultūra. šeima. normas. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. lauko tyrimas. Agregacija – bendrija. asmenybės. Kultūra ir civilizacija. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. elgesio vaidmenis ir modelius. Kontrkultūra – kultūros modeliai. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. reiškinys. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. mokslo. Kultūros integracija. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. statusas. per mažai domėdamasi makroprocesams. socialinės stratifikacijos. dokumentų analizė. Triada taip pat nėra stabili. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. Bendriausios kategorijos: civilizacija.

nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. bet siekiant tapti aktyviu. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. atsakingu už save. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. draugų ratas. prestižinis klubas. scientologijos bažnyčia ir kt. nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. santykiškai stabilios sistemos sampratą. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. Asmenybės sociologija. kas šventa ir kas nešventa. Vaidmenis apibūdina ir 30 . Socialiniai tinklai. pareigos ir pan. sparčiai besikeičiančias žinias. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. asmenybė. Sekta – nedidelė. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. savo visuomenę piliečiu.E. profesionaliu. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. krišnaitai. pavardė. islamas. Religija ir Bažnyčia. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius. gimimo vieta ir kt. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą. Šventumo sfera – ypatinga galia. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. skatina tirti jų ryšį. kuria ir gina šventumą. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”.). Individas. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas.. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. Todėl kyla jėgos. profesija. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. Kultūros sociologija. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. mokslinis laipsnis. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to. Kultūros institutai. Religija remiasi tam tikra doktrina. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. sektas ir denominacijas. kuri teigia. kuriems grupė yra pritarusi. kuri teigia. kaip labai integratyvios.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. mokyklinis lavinimas. kuriai vadovauja pasauliečiai. budizmas. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. tikrumo pojūtis. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. Socialinio konflikto paradigma aiškina. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. Pavyzdžiui. kurios nori pakeisti visuomenę. o kas klaidinga. Išskiriamas: ikimokyklinis. etninė priklausomybė. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. tapti mokinio katalizatoriumi. induizmas. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos. neformali religinė organizacija. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus. Mokykla. savo šeimą. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. kas tikra. Statusai yra priskirtieji (lytis. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. nustatanti. Šventumo galia sustiprinama ritualais. Socialinis vaidmuo – elgesys. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė. kuriems suteikiama šventumo aureolė. Religija pripažįsta. Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. Remiamasi materialistine kryptimi. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. siejamas su statusu.

autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. Mokyklos bendruomenė. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. Deja. Technika sociologą domina tiek. tiek išorėje. parlamentas. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. vadinama vaidmenų konfliktu. Giminė kaip bendruomenė. Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė). atskirti darbą nuo namų. kas jiems atrodo svarbu). 31 . Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. Kai dar nebuvo visuomenės. vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį. Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. Situacija.” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką). Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais. mokyklas. teismus. Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. o patys darbuotojai daro tai. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. Aukščiausia valdžia. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos. turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. pasitelkti humorą. Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas. nagrinėti jos funkcijas. ugdant visuomenės piliečius. prezidentas.motyvacija. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). realizuojančių valstybės funkcijas. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. vyriausybė. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. Teismas. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). negu kiti. Socialinė organizacija. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. valstybės dydis. Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. visumą. ką reikia daryti). Tai šakinė sociologija. teritoriniu. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. kurioje vyksta švietimo proceso raida. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. yra monarchas. kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. Sociologai tiria socialinę aplinką. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. religiniu ir kitais aspektais. kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. vidinius ir išorinius ryšius. Švietimo sociologija. ligonines. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje. Valstybė ir valdžia. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. politiniu. Jį daugiausia domina. pateikiant jiems visą informaciją). o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. jau buvo žmonių bendruomenė.

Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. Minios reakcija gali būti labai primityvi. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. vienkartinis. siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. pavyzdžiui. Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas. kad nebūtų didesnių sukrėtimų. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Darbas yra sąmoninga. naudodama prievartą. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. Sąjūdis. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje. o kibernetinė – 32 . skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. skirti. Revoliucija – politinis pokytis. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. siekdami esminių socialinių pokyčių. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. pabėgėliai. teismai. fizinė ir protinė įtampa. Deviacija – tai socialinis elgesys. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį. Darbo sociologija. kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. Deviacinis atvejis – išimtis.t. universali ir organizuota žmogaus veikla. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. 3) išlaisvinimo judėjimai. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. Marginalas – asmuo. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. alkoholikai. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. bedarbiai ir t. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. Valstybės kontrolė ir kt. netipiškas nukrypimas. 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. lengvai pritaria lyderiams. Minia veikia spontaniškai. esantis skirtingų socialinių grupių. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose. o ne plėšikas). kurie yra viešai diskutuojami. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. Tai perversmas. gamybinis ir negamybinis. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. Kuo visuomenė demokratiškesnė. Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. Žiniasklaida – socialinis institutas.policijos nuovadas ir pan. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. kurie buvo opozicijoje. kaliniai. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. migrantai. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. skurdžiose šalyse. paprastas ir sudėtingas. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. visuomeniniai santykiai.

Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. Gamybinė grupė – visuma žmonių. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. Didelės antrinės grupės. kurie metų metais negali gauti darbo). struktūrinė (kai 33 . specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. asmenine Techninis kompetetingumas. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus. Darbuotojai. kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. Biurokratijos charakteristikos: specializacija. siekdami tam tikrų tikslų. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. visuma. Biurokratija – tai organizacijos modelis. tradicijos. sukurtos siekti bendro tikslo. demografinius. skirtas užtikrinti racionalumą.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. Tai . moterų. gaminant materialines vertybes. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus.tai tokios organizacijos. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą. lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. Kita kryptis – mikroelektronika. Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. Normatyvinės organizacijos . Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. Bedarbystė būna laikina.informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. Tai religinės. psichiatrinės ligoninės).. priverčiamosios ir utilitarinės. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. Gyventojai –žmonių. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. išsimokslinimo ir kitus kriterijus. Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų). techninė kompetencija. stagnacinė (apima tuos. didina darbo įtampą. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. kuriose žmonės. tiek neformalūs ryšiai. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis. Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. frikcinė (laikina. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. politinės partijos ir pan. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. socialinius. žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. kurioje vyksta darbo procesas. etninius. savęs realizavimo laipsnį). Konvejeris gamina tą patį produktą. aptarnaujantys lanksčias linijas. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. net bedarbių skaičių). hierarchija. Užimtumas. Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu.

jų išskirtine padėtimi. ekonominių krizių metu). Politinė partija – organizacija. kultūros panaudojimo galimybės. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. Davis ir W. jos įstaigų. ar šalis yra industrinė. kurias yra įgiję jas sudarantys individai. o dauguma sudaro žemesnę klasę. saugumas. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas. Urbanizavimas rodo. Stratifikacijos problema. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). Moore. Politinė sistema – valstybės. Jos objektas – darbas. statusas. kurioje 10 . Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. tarnautojai. Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. pavyzdžiui. Galima panaudoti 10-balę skalę. persikvalifikavimo galimybes. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. kapitalas. Kylant gyvenimo lygiui. urbanizavimas. o pavyzdžiui: valdžia. valstiečiai ūkininkai. didėja vidurinioji klasė.didžiausias (ne aukščiausias). galia. tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. kaip būsto rūšis. Partijos. o ne kaip fizinis procesas. žmogaus padėtį darbo sferoje. kaimynystė. nuosavybės. Sostinės urbanizavimas – 10 balų. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. funkcija. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. cirkuliacinis – nesusijęs. kastos. Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. vidurinioji klasė – negausi. daugėja – aptarnavimo sferoje. Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. kurios: 1) visuomenei yra svarbios. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. prestižas ir kt. gyvenimo kokybė. visuomeninių organizacijų sistema. rekreacijos galimybės. ar agrarinė. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. kvalifikacijos įgijimo procesą. Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. Norint. išsimokslinimas. uždavinių ir turinio nustatymas. Luomai. statusas. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. tuo šalies potencijos didesnės. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. vaidmuo. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. teisininkai. Politinė sistema. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. lyginant su tomis. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. Socialines grupes. kaip socialinis. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį. darbininkai. Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. gyvenimo stilius. laiką po darbo. politinių partijų. galima skirstyti pagal galios kriterijų. Visuomenės stratifikacija. teisėtumas. darbo kultūrą ir darbo moralę. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). įgyjančius naujų savybių. vadybininkai. 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. kurios nariai gauna panašias pajamas. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. vienkiemio – 1. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. Politika – valstybės veiklos formų. gydytojai. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. Anot K. stratifikacija 34 . Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. Davis ir W. institutas. ciklinė (pvz. K. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. Darbo sociologija. Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema. amžius. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. Klasės. politinis elitas. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą.

gerose klimatinėse sąlygose (Palanga. 4) miestai.Sex ir Gender.). Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. Lietuvoje 82 proc. Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas. baigiant laisvalaikio organizavimu. Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos. Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema. taupumas (52 proc.). logiškumas (45 proc. jautrumas (72 proc. gyvenviečių stambinimas. Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu.). 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija. rajono centras.).. skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas). Užimtumo rodiklis ir bedarbystė.). Lytis . vaiko sveikata bus žymiai geresnė.. tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc. kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos. Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. jei buvo pakankamai maisto. regiono centras. Plečiasi kaimo turizmas. 6 proc. nors sąlygoja didesnes pajamas. Pagalba nevaisingoms šeimoms. Vyras tiek pačių vyrų. turtu ir darbu.). Bet padaugėjo socialinių konfliktų. Lietuvoje augo ne tik Vilnius. Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu. egoistiškumas (47 proc. Londonas).). esantys kurortinėse vietovėse. JAV).t. Druskininkai. apskrities centras. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). Klonavimas. kiek mokytasi. kurortai. kantrumas (64 proc. . kitų tautybių . 2001 metų surašymas parodė. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės. o Gender – socialinę ir kultūrinę. Amžius. bet ir regioniniai centrai. plepumas (73 proc. Los Angeles). kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. darbu ir būstu. kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai). pasipūtimas (59 proc. sudaro lietuviai. miestuose gyveno penktadalis gyventojų. Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį.).) nepriklausomumas (50 proc. kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. atsargumas (57 proc.). Gyventojai.). kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni. ambicingumas (48 proc. Amžius. Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija.). uostas.rusai. eutanazija. o apie 1900 m. 7 proc. kūrybiškumas (54 proc. Žmonės grįžta į tėvų sodybas. 3) modulinės gamybos centras. drąsa (54 proc. Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. menkėja socialinė infrastruktūra. Apie 1800 m.). Surašymai atliekami kas 10 metų. Mirtis. jėga (61 proc. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą. maisto pramonės įmonės. Miestų profiliai: sostinė. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių. 5) poilsio (relaksacijos) miestai.).). Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. turime išmokti būti vyru arba moterimi. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt.). jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė. Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. romantiškumas (60 proc.). Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis. gyventojų. pradedant nuo aprūpinimo maistu. Kaimuose kuriasi verslininkai. Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. Nors gimstame berniuku ar mergaite. skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai.siejama su gerove. Išsimokslinimas rodo. normalios buto sąlygos. – 74 proc. Kaimai ir bažnytkaimiai. Kaime kuriasi menininkai. – lenkai. Sankt Petersburg (Florida. nei prestižo. Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus. nepastovumas (58 proc. Kinijai reikia riboti gimstamumą.) pasitikėjimas savimi (57 proc.). neorganizuotumas (56 proc. labai tankiai apgyventa teritorija.5 proc. Lietuvai – skatinti. Maljorka. Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus. kas pasiekta. Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz. Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis.

poligamija. adekvatumo. dėl anketuotojų tinkamumo. gyvenimo trukmė. doroviniai-psichologiniai. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka. Louis Wirth (1897-1952) ir kt. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. Irstančios erdvės koncepcija. poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų). Anketose uždari. Dalinės apklausos. tuo atranka gali būti mažesnė. ūkiniai-ekonominiai.y. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. 3) šeimų. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. modelio pagrindimas. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių. suformuojama atrankos struktūra. gyvenantys kaimynystėje. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. bet aktyvumas. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine. kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė. yra retenybė. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. gimstamumo pokyčiai.. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. dažnai nepažįsta vienas kito. t. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. dokumentų analizė. Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. kurios yra reikšmingos tyrimui. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. Atranka – tyrimo imties. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. atviri ir mišrūs klausimai. biografinis metodas. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. kurie gali būti socialiniai-biologiniai. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius.sveikatą. Kuris kintamasis yra priklausomas. Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. ekonominės sąlygos. užsakovo reikalavimų ir kt. Santuokos problemos. Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. kurie yra santuokoje. Lauko tyrimas. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus. Monogamija. valdžią ir privilegijas. kiek yra generalinės visumos elementų.). pagal hipotezes. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. 36 . kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. eksperimentas. 3-4 dešimtmetyje Chicago. 3) atrenkami apklausos objektai. Simetrinė šeima. 4) visuomenei senstant. Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. Sociologiniai metodai: anketavimas. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). kiekybinis santykis su visais suaugusiais. Urbanizmo sociologija. interviu. tikslumo. teisiniai. stebėjimas. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. Reikia atsižvelgti. Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. migracija. kaip ir pramonė. daugėjimu. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). Poreikiai sąlygoja santykius. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą. bet neįvertina to. XX a. estetiniai. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. o kuris – nepriklausomas. kuriose tėra vienas iš tėvų.

interviu aplinka. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. atsakantieji negali tartis tarpusavyje. tempas. Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. numatymas. Tikimybinė atranka: paprasta. socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. Gyvenimo kokybė – materialinių. kalbantis su žmonėmis. Kaunas: Technologija. Galima nustatyti. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. Kaunas: Technologija.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. lituanizacija. aiškinimas. Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė.Kvotinė atranka – interviu metodui. Vilnius: Rosma. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą. Sociologijos žodynas. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. Vilnius: Academia. Sociometrinė apklausa. atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). Referentinė grupė – etaloninė grupė. “Jei mokysitės toliau. su kuria lyginama konkreti grupė. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. Svarbi interviuotojo asmenybė. IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. serijinė (lizdinė). metodai. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. Sociologinė savivoka. 2000. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. kino ir kitokie įrašai. sisteminė. Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. 2001. Specifika. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. Sisteminiai ir atsitiktiniai. 1993 Luobikienė Irena. Literatūra: Gaidys Vladas. nagrinėjant dokumentus. Vilnius: Žara. 1999. jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). Interviu. suderinamumą. Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. Leonavičius Juozas. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Grigas Romualdas. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. Stebėjimas papildomas. 37 . Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). daromi foto. Stebėjimo duomenys užrašomi. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. socialinių grupių – sąveika. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. 2001 Guščinskienė Jūratė.

o ir nebrangus pasirodė.. kaip taisyklė. knygoms įsigyti. kiek pajamų bus gauta iš sodo. kad išlaidas. ar po rinkimų. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą. rimčiau pasikalbėkime. prisitaikei pagal savo ūgį. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą. gali išleisti daugiau. Jokios sensacijos. jokio stebuklo ir šį kartą nėra. kad mokėjo daugiau.“ O dabar. išlyginai ir. dirbančių užsienyje. mažesnes už išlaidas. Tačiau negi jam prisipažinsi. va. kada melavo: ar tada. Pavyzdžiui. nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti. Pavyzdžiui.. Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. antra. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. Išvada apie pajamas. miško. 38 .) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį. Neabejotina. Brazauską arba V. Daug panašių tyrimų dabar atliekama.. laisvalaikio kelionėms ir kt.. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino. Atseit.. kad balsavo už A. negu iš tikrųjų. juokus į šalį. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų. nepastovioms pajamoms gauti. sunku pasakyti. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų. Neaišku tik. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. arba bando pasigirti. gerai uždirbti pradėjo. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė.Docentas. daržo. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis. aptarinėjant jų rezultatus. kaip sakoma. „A. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. negu uždirba. Tačiau ten įrašyta prielaida. pasipuošei. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. trečia. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. Antai. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos.. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. Turiu nuvilti skaitytojus.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. Žmogus. koks. kaip numatyti. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. itališkų rūbų salone pastebėjau. Uspaskich‘ą. smulkmena. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė. mokesčiams už butą užsimokėti. atlyginimai „vokuose“. negu jų uždirba. kad tokiais atvejais kalta. Ir labai nedaug uždirbame. patiko. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti. lėmė kelios priežastys. didesnes už pajamas. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus.

1 10.2 22. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.4 250.2 46.7 97.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“. 1 lentelė PAJAMOS (litais.5 384.9 19. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4.9 141 11.5 11.7 403.6 495.3 442. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401.3 413. Antroje vietoje – socialinės išmokos.0 7.4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.5 11.6 492.8 5.9 29.9 15.6 107.6 501.1 8.4 7.2 426. O juk šis dydis reiškia vidurkį.7 31.6 7. tačiau ir dabar tenka konstatuoti. Reikia didelio išradingumo.9 34. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.7 28. 5 6.7 216.6 118.5 socialinės išmokos 87.9 442.8 442. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.5 214.2 11. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose.9 7.2 512. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio.9 468.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23.2 134.2 36.9 33. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios.8 355 348.2 9.5 379. Kai kurie skaičiai. gaunamo už samdomą darbą.6 131.1 198.5 38.1 6.7 457. Kaip pragyvena tie. .2 337.3 Iš jų: pajamos iš 199.4 126.4 7. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421.8 41.4 123.9 112. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.5 371.8 99. tad verta juos čia pacituoti.3 412.1 0.gana įdomūs.4 108.8 pajamos Piniginės pajamos 318.

3 22.keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui. kiekvieno valia savaip išleisti tai. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas.5 59. Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas. kas daugiau išgeria ir surūko. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“.1 58. Negailestingoji statistika sako.7 13. elektra ir kt.8 54. išbėgančius pertraukų metu. pažintinėms kelionėms ir knygoms. ant kurios sėdi. Tas. Neteko girdėti.0 7. Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais.. Kasdien matome mokinius. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2. O dar kiti mokinukai.) viešbučiai. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51.2 14. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą. Tas pats. nunarinę galvas.8 61. kurioms vos 9-10 metukų.5 17. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. švelniai sakant. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. bet ir apie.3 55. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys. kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui. bet ir mergytės. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai . Nejaugi nesuvokia.būstui (vanduo. kavinės. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas. Prisirūkę. apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką. Tas. Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks.1 18.2 15.8 11. nes pelnas ir taip garantuotas. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats. kurioje gyvena. prisibadę. Tokie verslininkai patys kerta šaką. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje. rodo ir šis pavyzdys: . kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 . pavyzdžiui. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. kuris paskui skundžiasi. ką uždirbo. kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks. Žinoma. Palyginkime patys.4 15. Tačiau ir pasekmės bus tokios. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos. Tačiau vėl paklauskime patys savęs.8 2. restoranai.. norintys kuo greičiau vyrais atrodyti.1 3. kokių nusipelnėme. kuriam jokios mokslo paramos nereikia.0 2. Įžūliai griauna visuomenę.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save.

iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi. baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį. remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų.y. kaip taisyklė. laisvalaikis – primityvus. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. profesinės struktūros. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. pavyzdžiui. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba. Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. kaip taisyklė. šiuolaikinių funkcijų sistema. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. Jų darbo našumas – gana žemas. tarpe. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija. nagrinėjamų šiame pranešime. gegužės 1 d. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. kuriant šalies gerovę. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. daržininkystė. Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. t. pragyvenimas – sunkus. kuriais siūloma 41 . gyvulininkystė. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. t. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo. kaip rodo mūsų tyrimai. tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą. tačiau ji. Lietuvos gyventojų. neatsitraukdami nuo gamybos). suderinta funkcijų plėtra. Kaip žinia. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose. yra vyraujanti miestiečių. Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. Tyrimų. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. kaimiškiesiems) regionams..y. nauja kaimo samprata. gyvenimo kokybė – nepakankama. perspektyvų suvokimas – miglotas. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. tekstilės. Reikalavimai didinti darbo našumą. miškininkystė ir pan. sudarančių beveik 70 proc. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. neurbanizuotų vietovių funkcijos. įmones. Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų.

miestelių ir priemiesčių sritys. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį . t. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės.y. Pavyzdžiui. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre.y. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. 2) vidutiniško tankumo sritys. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. 3) retai apgyvendintos sritys. daugėja dirbančių kitose šakose. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. Pagal OECD metodiką. gyventojų. gyventojų. Pavyzdžiui.tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2. prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai. Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. atidaromos naujos mokyklos. kai mažiau kaip 15 proc. priklausančių kaimo bendruomenėms. kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. t. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai. kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 . kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. p. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis. Sparti gyventojų migracija. įrengiamos aikštės. kai daugiau kaip 50 proc.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje. per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. turinčios iki 3 tūkst. Remiantis šiuo kriterijumi. ryšių linijas. kai nuo 15 iki 50 proc. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. Todėl jau nebetikslu teigti. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. darbingų asmenų. Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. 3) vyraujantis miestiškasis profilis. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. kaip gyventojų skaičius 1 kv. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos. atsižvelgiama į tai. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. Tai reiškia.

t. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos.ne namas ir ne gatvė. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. primityvus elgesys. Nuolatinė įtampa. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. o esant reikalui. t. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą.žinių visuomenės formavimasis. Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos.y. „knyginės“. skubėjimas. kas „visiems bendra“. Pripratusiam. bet ir jų aptarnavimo paslaugos. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. labai sunkiai suvokia. gimusių. Kelių ir transporto priemonių modernizacija. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. Asmuo. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. naudojęsis daugiausia tuo. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. kaip tausoti darbdavio. kurią galėtų laikyti savo gimtine. kurio „adresas . srautai. 43 . kad „viskuo pasirūpina valstybė“. o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. vėlavimas sąlygoja depresiją. kokias pasekmes sukelia tai. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje. menininkų ir visuomenės veikėjų. kad modernizuojant žemės ūkį. kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“.Lyg ir tikėtina. vis geriau suvokiama. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus. mažas ir nereikšmingas. kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. Žmogus be gimtinės. paviršutiniškos. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. o Sovietų Sąjunga“. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai. Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . neturintis su kuo pasitarti. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. Asmeniui. Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. transporto sistemai tobulinti. užterštumui ir triukšmui mažinti.

“ Valstybės. į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. ekologinis ūkininkavimas. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. atsakomybė ir dorovė. asmenų.) duomenų analizė rodo. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. Vis daugiau darbingų asmenų. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. Be to. gyvenančių kaime. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. M.6 proc. M. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią. daugiau dėmesio skirti šeimai. sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį. p. 56-70]. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. Ūkiai stambėja. Simptomatiška tai. Lietuvai tapus ES nare. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams. Lietuvai įstojus į ES. vaikų ugdymui. šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. anot prof. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. kurią. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis. 2006 m. kaip pozityvus kūrybiškumas. 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių. pavyzdžiui. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. tiek vaikų ugdymui. teigiama. Galimybės diegti naujoves padidėjo. susitarimų ir ilgai 44 . kaip. praradusių darbą žemės ūkyje. Treinio [3. Kaimiškosiose gyvenvietėse. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. per 10 proc. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. Suvokimas. p. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. kurdamos ūkio plėtros strategijas. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo.

– gyvenamojo rajono infrastruktūra [5]. kad 42 proc. suderinant procesus. 18.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos. t. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. y. tarsi galvojant tik apie šią dieną. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. Šių tyrimų duomenys rodo. vietose. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. 13. Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos. Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. fizinės infrastruktūros pertvarkymą. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai. Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai. naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. 24. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais.4 proc. kultūros įstaigoms ir kt.2 proc. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). mokykloms. Kuriasi namų statybos bendrijos.3 proc.neginčijamomis laikytų koncepcijų. konstatavo. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo. naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. nedidelių miestelių pakraščiuose. Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių. 45 . Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką. Naujos kaimo gyventojų grupės . Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. nenumatytos vietos prekybos centrams. Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija. . 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos. – turimas būsto plotas. laisvalaikio organizavimą. apklaustųjų netenkina šildymo sistema. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). Lietuvos laisvosios rinkos institutas. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. Naujose vietose neretai statoma. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį.būsto išplanavimas. Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas.

5-1. Net 67. 0. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. t. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. Neseniai supirkti.7 proc. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. projektavimo ir kt. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. y. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje. kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta. Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos. Naujieji savininkai.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti.) tiekėjai. kaimo gyventojams.6 proc. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį.. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. hektarų žemės. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. Tada skaitytojai sužino. Skaitytojui bandoma įteigti. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas. galimybes įsidarbinti. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs. trąšų. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. Olandijoje ar Airijoje. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. likęs plotas – pievoms ir ganykloms. naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. bet neretai gana prastos kokybės produktais. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus. tik 17. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui. t.6 proc. Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą. t. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. y. kitose valstybėse. Skelbiama. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė.0 ha – javams. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos. importas gerokai viršija eksportą. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. kad tik labai stambūs.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. Laikomos 1-2 karvės. apklaustųjų nurodė. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. Airijoje. ekonomiškos žemės dirbimo technikos. tikintis didelio greito pelno. Todėl projektuojant naujas statybas. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. pavyzdžiui. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų. Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. statybinių medžiagų ir pan. Lietuvoje. keletas vištų ir t. vykdant pastarąją žemės reformą. esą vyksta visuotinis. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas. biudžetas negauna garantuotų pajamų. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi. o 37. t. auginamos 1-2 kiaulės. valdantys 14-18 tūkst. o gyventojai neturi darbo.. neturėjusiems nuosavos žemės. kad. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų. pažymėjo. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė. y.

y. krosnininkai. Todėl nestebina. Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. kad susumavę visas aplinkybes.asmenys. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. Kai rodo mūsų stebėjimai. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. užmokyklinėje veikloje. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. patiems praleisti dalį savaitgalių. apsėja žole. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba. Emigracijai stiprėjant. galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. medžio drožėjai. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. naudoti unikalius buities reikmenis. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. nors tai ir skamba labai trivialiai. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. siuvėjų veikla. tačiau žemę užsodina mišku. kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. skatina dažniau aplankyti tėvus. Ūkyje pagaminami maisto produktai. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. įveisia sodus. Galimybė jais naudotis. Antra vertus. buitinių prietaisų taisyklas. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. įveisti įvairios paskirties sodus. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. Dailidės. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. kirpyklas. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius. galinčių parengti unikalius. staliai. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. Populiarėja ligonių. Be to. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. kalviai. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. t. kaip taisyklė. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. yra ekologiški. suprojektuoti gėlynus. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. Tai liudija. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės. račiai. mezgėjų. puodžiai. įrengia sporto aikšteles. Gana populiari buvo audėjų. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. Be to. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų.

nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. paplitusių ligų prevencijai ir pan.niekam nežinoma. nesuvokimas. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. Stokojama vietų. kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. siūlomų miestuose. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. Kad ši funkcija būtų realizuota. nesugebėjimas atskirti patikimos. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. pristatant savo valstybę pasaulyje. Kaip jau minėta. kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. nauji globalizacijos iššūkiai. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. Lietuvai tapus ES nare. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. turistiniai maršrutai. Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. Priešingai. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. esminis jos išprusimo tobulinimas. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. esą mūsų šalis – labai maža. rasti laiko apmąstyti savo būtį. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. Milžiniški transporto srautai. sistema. Tenka ieškoti naujų. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. kaip pasirinkti gyvenimo draugus. priklausomybę nuo žalingų įpročių. potrauminiam laikotarpiui. suvokti. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. objektyvios informacijos nuo gandų.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. Pasaulio praktika rodo. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. Kartojami tokie teiginiai. lietuvių tauta . kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną. esą nieko vertingo mūsų 48 . nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. bet ir jų verslumo ugdymą. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas.

pilkapių. Vietovėse. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. jei nieko negirdėjo apie jo. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. kad čia esąs „absurdo muziejus“. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. o natūralioje aplinkoje.aplinkoje nėra ir pan. įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. pasakyti. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. nesuvokia piliakalnių. K. Mokytojas. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus. kurioje dirbo tokie menininkai. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. Žmuidzinavičius. Jei apie D. Jie negali įvardinti. Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. Pošką jaunimas žino tik tiek. o nuvažiavus paaiškėja. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. Beveik 80 proc. aristokratijos vaidmuo. A. negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. Pavyzdžiui. K. Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. Būtina įrengti automobilių aikšteles. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. Apsilankius namuose. bet ne su išprusimu ir dora. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. Čiurlionis. Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. dažnai viską tenka pradėti iš naujo. vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. Žmonės. nematė Balio Buračo nuotraukų. herbarų ar internetinių šaltinių. Šimonis. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. kaip M. kaip istoriko. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. etnografinių kaimų reikšmės. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. Plinta nepagarba savo kalbai. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. Mūsų tyrimai parodė. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. Be to. apsirengę 49 .

prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. kaip vandens ir vėjo malūnai. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. Mažieji Lietuvos miesteliai. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. skardžiai. kultūrininkai ir mokslininkai. bet ir primityvia veikla užsiimantys. juo labiau. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti. tokie technikos istorijos objektai. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. Piktžolėmis užteršti. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį.anų laikų rūbais. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. Kaimo rezidencinės. Nebepuošiama jų aplinka. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. išmokti ją puoselėti. nors tai ir labai paradoksalu. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“. parkai. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. kad nesuvokiama. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. Tiek etnografinio. Tačiau. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. atodangos. kur savo energiją panaudoti vandalai. atviras nuoširdus bendravimas. šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. tautosakos studijos. Atrodo. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. kaip kaimyniškasis solidarumas. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. meilė gimtajam kraštui ir kt. uždarius švietimo. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. 50 . Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. statybinės nuolaužos. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. nei. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. Tai vaizdingi upių slėniai. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. Kraštovaizdžio puoselėjimas. Beatodairiškas. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas.

Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. Treinys. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. Rural Development – 2005. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. ūkinės veiklos diversifikacijos. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. Pearson Education. Grant W. 8. 5-11. M. 5. relaksacijos ir reabilitacijos. Lietuvos kaimo raida. 51 . geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus. planuoti įvairią ekonominę veiklą. M. akmens ar medžio skulptūrų derinimas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 4. Nė viena vietovė. Išvados 1. 3.. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas. New Jersey. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas. 3. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse. 4. kraštovaizdžio puoselėjimo. Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. Mūsų stebėjimai rodo.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. Milan. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. 6.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. pažinimo ir lavinimo. 2006. 1997. 2. LAEI.David Hunger. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. 1999. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. – 2002. Vilnius: 2005. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. V. Nr. 2006. negali likti „užkampiu“. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. 2005. Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą. Wheelen. 7. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. Lietuvos namų ūkio tyrimas. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. Project Director: Flavio Boscacci. A Typology of Rural Areas in Europe. p. Lithuanian University of Agriculture. Literatūra: 1. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. Treinys. 2. gėlių. The Common Agriculture Policy. The 2nd International Scientific Conference. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai. Inc. J. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. realizuoti naują būsto sampratą. sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą.. – 10th ed. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas. 5.

15. leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. 2006. 2 (7). 2004. 2003 – Salzburg. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. doc. 2006. Йонас Ясайтис. c. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema.. http://europa. 13. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS. p. // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. J. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities.. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Jasaitis. red.lt . 486-492. Grodno State University. 2006. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. J. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. // Second European Conference on Rural Development.8. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. 27 октября 2006 г. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta). 1 (6). P. Šiauliai. c. The Regional Economical Policy. EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS. – ISBN 9955-20-105-3. lapkričio 9 d.371 с. ISBN 985-417-761-0. Ясайтис Й. 10 февраля 2006 г. Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame. Šiaulių universiteto leidykla.omni. Материалы международной научной конференции. 374 p. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. 2006 m. науч. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. . tris kartus per metus. 90-96. 3. www. Jasaitis Jonas. Šiauliai. 12-14 November. – 392 P. – ISBN 9965-797-23-4. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning. 8593. 2006 11 15. p. . May 4-5. Астана. 9. p. 2006. 196 p.-практ. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006 m. Rural policy perspectives for a wider Europe. p..// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais.. 2006. Šurkuvienė.ISBN 9965796-04-8. J. J. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). 10. ISBN 92-894-7145-X. Vilnius: 2006. Jasaitis. – 502 с. 2006. конф. Šiaulių universiteto leidykla. Шуркувене С..Sonata. 2006. 17. 12. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции. JONAS JASAITIS.dr. 218-236. rugsėjo 12 d. Астана. 2006. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Materials of the international scientific conference. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. 4-5 мая 2006 г. Jasaitis. 218-235. Leader+ Magazine. Grodno (Belarus). 90-96. Йонас Ясайтис. Jasaitis. 87-95 11.Raimundas Dužinskas. Planting Seeds for Rural Future. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. c. – ISNB 985-417-761-0. ką reiškia prarasti valstybę. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis). 12-18. MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II). Ats.eu. 16. Гродно (Belarus): ГрГУ. – с.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . 374. 14.

Kaimo plėtros samprata reiškia. naujausių tyrimų apžvalga. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. tiek dabar persikeliančių kategorijos. Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. kultūros ir švietimo specialistams. naujos tendencijos. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. naujos kaimo funkcijos. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. pabaigoje ir XXI a. sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. sudarkytos upių vagos. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. naujieji kaimo gyventojai. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. susidariusi Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių. globalizacijos iššūkiai. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. tiek pastoviai jame gyvenančių. kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. 1. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. ūkinės veiklos įvairinimas.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. atkūrus privatinę žemės nuosavybę. Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. Ūkininkai. ĮVADAS Šiuolaikinėje. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. dirbti. pakeistas paviršiaus reljefas. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės. jų interesai ir poreikiai. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. kaimo plėtros tyrimų kryptys. pradžioje. o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas. tyrimų koordinavimas. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. Analizuojama kaimo situacija. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. ugdyti augančią kartą. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. Lietuvos kaimo plėtra. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta.

Ohio . tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. Jo apraiškas matome net dabar. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius.angl. vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“. švaresnį orą. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę. kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. girtavimas ir moralinis palaidumas. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. atlyginimams kylant.pesticidais. kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu. Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. t. Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). buvo pavojingai sužalotas. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. Tačiau patys didžiausi. negu didmiesčio centro gyventojai. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas.). primena purvinus lūšnynus. o šalia esantys gyvenamieji rajonai. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. šis paprotys nebeišnyko. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. užstatyti daugiabučiais namais. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. jau nė nekalbant apie jų saugumą. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose. dirbtuvių. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. aprėminta atvirais melioracijos grioviais. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus.). o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. Pateikiame pavyzdį. Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. geresnės sąlygos poilsiui. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. sovietinėms profsąjungoms ir kt. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. Panašus vaizdas 54 . galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta. Netgi vagystė. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui. Dorovinis kaimo paveldas. visuomenės pasyvumas. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. Vakarų Europos valstybėse. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų. JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. o stepę. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. laukų. padarė žalą. Vėliau. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. šiltnamių ir t. išlaikytinių nuotaikos. Iš pradžių gaudami atlyginimą. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. didesnės galimybės vaikų lavinimui. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei.

ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse. kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui. tikintis. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas. Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu. Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą. Naujieji gyventojai . bet ir darbo vieta. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. kai buvo įsitikinta. neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas. 1958 m. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. Filadelfijoje (Phyladelphia. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington.C. Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją. poreikius. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. Niujorke (New York. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Miesteliai. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais. kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju. kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. dekoratyviniai krūmai. ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. netradicinės profesinės veiklos. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. Naujieji kaimiečiai. MI). Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo. Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės. skaičių ir jų specifinius. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes. kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį. Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. žemės ūkio rinkos stabilizavimą. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. PA). 1997). oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. gausesnio derliaus gavimui. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius.. kompozitorių ir pan. tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai. 55 . D. įteisinusi Europos bendrąją rinką. kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių. įsikurdami kaime. kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. NY) ir kitur. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą.. išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą.. [. 2.) ne tik gyvenimo.iniciatyvesni ir veržlesni. o fizinės infrastruktūros. taikant technikos ir technologijos naujoves.). Detroite (Detroit. gyvatvorės. alpinariumai. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. Tiesa. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų. Jų sodybos . susivienijusiose į Europos Bendriją. gėlynai. 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. „Romos sutartis. kainų subalansavimą. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis.

iškrypimus. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. smurtą. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM). Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. Palaipsniui išryškėjo. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai. Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. 2002) nutarimuose. Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu. apleistų vietovių. į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. Darbotvarkėje-2000 ir kt. primityviosios gyvensenos būdo plitimas. o pagrindine veiklos kryptimi . jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. vienadienių sprendimų vyravimas. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. 56 . kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. Europos Sąjungoje. 2003). Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. istorijos ir kultūros paminklų apsauga.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. gyventi patogiai. Cork‘o deklaracijoje (1996). Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. Treinys (2002) pažymi. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. M. gamtos artumo paieškos. prievartą. jo infrastruktūros tobulinimui. tiek už socialinių uždavinių sprendimą. Bolonijos deklaracijoje (Bologna. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus.iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. gamtos. Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. t. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. valdžios institucijų ir verslo struktūrų. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. Norvegijoje. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa. pavėlavusi net ketveriais metais. darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. t. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. y. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios.5) kaimo savitumo. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti. y. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. nei „LEADER II“ (1994) programose. kad valstybėje negali likti „užkampių“. tapusi ES nare. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui.

Ribašauskienė. bet ir visos ekosistemos griūtis. apleistų žemės plotų didėjimas. Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos. prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Uždavinienė. Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti. Kaip pažymi M. Treinys. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės. E. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti. Manyta. todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. gerėtų demografinė padėtis“. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams.. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų.“ Autorės nurodo. socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis. susikūrusios Australijoje. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės . kur gamybos kaštai. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas. Atkūrus nepriklausomybę. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą.nesuformuoti.] kad būtų atkuriamas dvasingumas. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui. pasidavė apatijai [. prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“. 57 . Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. 3. kurie rinkoje nekompensuojami. Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. [. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. 2002) atskleidė.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. likusių gyventojų nusivylimas.. didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas. susijusios su papildomais gamintojo kaštais. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. kaimai ištuštėja. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. viešųjų vertybių plėtotei. išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius. prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija.. 1986 m. Prie šios grupės. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. kaimų ir miestelių ištuštėjimas. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV.skurdo plitimas. kad „reikalinga tokia valstybės politika. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms..

tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. kai visi darbingi gyventojai turės darbą. aktyviam laisvalaikio praleidimui. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto. jų siekius atitinkančią profesinės. Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose.stambiesiems gamintojams. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. pritaikomi kaimo turizmui. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. ne žemės ūkio veiklai. y. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama. Įgyvendinant LEADER+ programą. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. 2005 m. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. Kurti modernų. Dideli darbai laukia. ekologinis ūkininkavimas. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. prekybos. buitinio aptarnavimo ir kt. vasario 15). kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. t. naujų darbo vietų kūrimui. 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė. siekiama formuoti kaimo bendruomenes. vaistiniais augalais ir krūmais. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. Autorius 58 .Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). mažesnės – smulkiesiems. Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai. sveikatos apsaugos. kooperacijos plėtra kaime. Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais.) prieinamumą. t. harmoningą asmenybės saviraišką. smulkiajam ir vidutiniam verslui. gamtos draustinių veiklai ir pan. socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. ekologiniam ūkininkavimui. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada. remiant jų parengtus projektus. Iš esmės. naujausių technologijų diegimui. diegiant informacines technologijas. Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. y. o kaimo jaunimas matys aiškią. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas. nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė. apimanti laikotarpį iki 2015 metų. konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002). Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. kaimo gyventojų alternatyviai. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. Iš vienos pusės. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. tradiciniams amatams. 4) pramonės. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos.

skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. kad socialinės. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. valdantys daugiau kaip 100 ha. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata. kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas.5 karto didesnis nei mieste. Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Likvidavus kultūros įstaigas. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. įranga. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. Mykolas Krupavičius. Kaimo mokyklose. sudaro tik apie 3 proc. o ne kaimo gyventojų interesus. Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. Savivaldybių vadovai įrodinėja. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. švietimo. Mirtingumas kaime net 1. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. Tuo tarpu gyventojai teigia. vadyba ir kt. turintys iki 20 ha. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. planuodami investicijas. Uždarius mokyklas. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). kurios iniciatoriumi buvo prel. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“.žymiai mažesnės. surinkti duomenys rodo. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. artimesnė 59 . Paradoksalu. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė. Iš esmės. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. kuriame buvo galimybė susirinkti. Tačiau šias įstaigas uždarius. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. kaip nedarbas. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. o stambieji. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. t. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta.y. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. Iki šiol tęsiasi švietimo. o kaimą aptarnaujančios organizacijos. išreiškiančios įtakingų verslo grupių. specialistai. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus.). sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. nepatekus pas specialistą. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas.primena. kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. t. dabar teigia. Švedijos ir kt. kasdien važinėdami į pamokas. kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. y. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus . galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje. vaikai sugaišta daug laiko. kad tie patys asmenys. o specialistų kvalifikacija – nepakankama. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. nuo bendro ūkių skaičiaus. 4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus. Jos ypač svarbios todėl. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių. tai ne kas kita. tiek šeimos ūkyje. kaip vienos šeimos ūkiai. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. nes stambūs ūkiai.

tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos. kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. ryšių. netekusios mokyklų. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai.imli darbo jėgai. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. Suomijos.vaiko dvasiniam pasauliui. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. sveikatos apsaugos. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose. vietovės. praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo. rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. Kaip rodo pasaulio patirtis. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. Vokietijos ir kt. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi. 2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. Jie gali būti itin konkurencingi. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. kad tiek ūkių dydį. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas. Pagaliau. galinčią telkti mokslininkų pastangas. juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Maistas. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. 4. pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. Sekantis žingsnis . Kaip taisyklė. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. Stambūs. tobulinant gyventojų saugumo. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas.) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. Netradicinė veikla . naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. užimtumo ir pajamų pokyčiai. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. derinti paieškų kryptis. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. Austrijos. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu. pagamintas iš žaliavos. Šalia stambiųjų ūkių.

tiek naujuosius amatus. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga. Jų vaidmuo. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. V. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda. ką tik sukurtą techniką. 2002). Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. įgyvendinant socialines programas. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių. tarp jų ir kaimo gyventojų. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. J. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. rengiant vietines ir regionines strategijas. gyventojų švietimo. išskyrus priemiestines zonas.).4% teritorijos. galėtų būti žymiai didesnis. prekybą. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo. užimančios beveik 90% teritorijos. plėtojant paslaugas. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas. jau tapo namais beveik pusei gyventojų.miestuose dirbančių. aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. Kita. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų. Būtina parengti metodiką. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. Pocius. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. Ratkevičienė įspėja. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų.) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. kad Lietuvai tapus ES nare. parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. V. Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. o gyventojų skaičius siekia apie 30%. 61 . nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. paslaugas. naujas produkcijos rūšis. įsidarbins ES šalyse. kad kaimiškosios vietovės. kol kas išlieka. atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys. saugia gyventi ir dirbti vieta. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį. ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. kaimo turizmą. y. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . J. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos. mokslo žinių propagavimo. išbandantys naujausias technologijas.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. Ratkevičienė. kuriant netradicinius kaimo verslus. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). Šiuolaikiniame kaime. tobulinant kaimo infrastruktūrą. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. Tokie ūkiai. 2) sparčiai stambės ūkiai. t. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis. 2) didės ES pagalba.naujų darbo vietų. Atsakyti į klausimą. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas.

2002) rodo. yra menkos kaimo gyventojų pajamos. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga. tačiau gauti pakankamas pajamas. Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti. yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai. ypač statybininkų ir mechanizatorių. y. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis. J. . gyvenančių iš pašalpų. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. Vitunskienė. negu išsamiai argumentuotas prognozes. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę. vengiančių darbo. Viena iš didžiausių kliūčių. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. atlikti 2004 metų pabaigoje (J. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos. Vitunskienė pažymi. . daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 . neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . patiems tobulėti. Prancūzija ir kt.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės.). Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. kad valdžia turi visais pasirūpinti. alkoholizmo ir nusikalstamumo.). sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. palyginus su miestiečiais. Neretas reiškinys. kad tokia pažiūra. Naujokienė ir kt. inžinierių etc. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina. dalis nuskurdo“. noro mokytis. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. jas tik fiksuodami. Todėl tenka labai suabejoti. kaip piniginės pajamos. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. V. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. šeimų kūrimą.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą. bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės. Vitunskienė primena. Mokslinės literatūros analizė rodo. Vengrija.geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija. t. Suprantama. veltėdžiavimo.. Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. ūkininkavimo tradicijų perimamumą. Jasaitis. Olandija. Paskatinti imtis darbo asmenis. Ispanija ir kt. R. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas. išlaikytinių. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. kurios leidžia tik prasimaitinti. tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. Portugalija. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. Čekija ir kt. negu mieste. Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. nepakankama mokslinių išvadų sklaida.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. y. t. ribojančių kaimo plėtrą.mokytojų. naujovių diegimu. yra žymiai sunkiau. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. 2004). . darbo našumo didinimu. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą.) ir kvalifikuotų darbininkų. V. tiek socialiai.).

pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. Užimtumo dinamika. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. Ryšių. sklypų dydis ir žemės vertė balais. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. formaliojo profesinio rengimo įstaigos. elektros ir ryšių linijos. aprūpinimas specialistais.4. Pavyzdžiui. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė.2. Kaimo gyventojai: lytis. paslaugų apimtis. 2. Pašto įstaigos. Priešingu atveju. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. naujų statybų perspektyvos. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. jų materialinė bazė. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai. Sveikatos apsaugos įstaigos. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. aprūpinimas specialistais. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai. 2. 1.1. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta. negu ES senbuvėse. tiek ir globalinių faktorių.2. darbingumas.4. 1. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. kelių. Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai. 2. jų materialinė bazė. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. sąlygojamus tiek vidinių. gatvių ir aikščių būklė. jų materialinė bazė.1. norint atlikti šią misiją. vykdomų Baltijos valstybėse. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. aprūpinimas specialistais. amžius. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. kompaktiškos gyvenvietės. alternatyvioji veikla. Buitinio aptarnavimo įmonės. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. 63 . aprūpinimas specialistais. užpildomumas. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. bendrojo lavinimo mokyklos.3. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. jų materialinė bazė. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. tiek regioninių. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė.3. Svarbiausia mokslinių tyrimų. 1. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai. reljefas. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. 2. lankomumas.

2. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. juos sąlygojančias priežastis. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. pasienio sritys. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. kurios iki šiol nedalyvaudavo. Gyventojų saugumo sistema. parodė. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. fizikai atomininkai. Kaimyniškumo sampratos dinamika. biologai genetikai.6. Priešgaisrinė apsauga. 3. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels. turi būti koreguojamos. Kaimo buities pokyčiai. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. buvo atliekami Latvijoje. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. 3.atstovų dalyvavo sociologai. Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. Kelių tinklo modernizavimas.3. Jau pirmosios apklausos. Meyers.4. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. vidinius bei išorinius veiksnius. patirtis.augalininkystės. Socialinių grupių stratifikacija. kaip miestas ir kaimas. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų . ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų. 2005). kurie remiant Pasaulio bankui. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. 2005). kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema. atliktos 2005 m. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. regioninėse. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3. Programos. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama. 3. kaip Vengrija ar Lenkija. vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais.5. analogiški tiems. edukologų ir psichologų tyrimai. būsto ir elgsenos. 3. Jų dalyvavimas vietinėse. Kaimo bendruomenių formavimasis. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį.1. vasario 3-4) buvo aptarta. Tyrimai. įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga. gegužės 18-19 d. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. Teisėsaugos įstaigos. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą. gyvulininkystės ir ekonomikos .5. jų bendravimo ypatumai. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys. 3. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. 2005 m. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. Elgsenos motyvacija 3. aptarta 2005 m. Kaimo vietovių savitumo. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. vasario – 64 . pasitelkus tokias mokslo šakas. Wiliam H.2. Šalių. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. vadybos specialistai. kaimiečiai ir miestiečiai. gyventojų aprūpinimo maistu. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą. nagrinėjant kaimo perspektyvas.

o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. turizmo įstaigos. 3. Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. įsikurdami kaime. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. išbandantys naujausias technologijas. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. 5. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. nustatyti optimalius tiek tradicine. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. 2005) parodė. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. noro tobulinti profesinį pasirengimą. bandymų primesti nuomonę. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. gamtos artumo paieškos. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Kelių tinklo modernizavimas. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. ugdyti augančią kartą. ką tik sukurtą techniką. dirbti. Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. sukuriantys daug naujų darbo vietų. Kaimo plėtros samprata reiškia. naujas produkcijos rūšis. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka.spalio mėnesiais (J. 2. tiek netradicine ir 65 . 7. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. Vis dar gaji pažiūra. Jasaitis. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu. Atkūrus nepriklausomybę. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. naujovių diegimu. Mokymosi galimybėmis. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. iš daugiabučių į individualius. 4. Atsakyti į klausimą. 6. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Išvados 1. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla.

tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius. vykdomų Lietuvoje. 2005. Community policies and mountain areas. 1997. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. Brussels. „Socialiniai tyrimai“. Leader+ Observatory. plėtojant modernų žemės ūkį. In: http://europa. Vilnius. kaip ir kitose Baltijos valstybėse. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti. 2005. Šiauliai.eu. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period. 2005. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. Literatūra: Agenda 2000.Society with Science”. EURAGRI. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose.27.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus.02. Meyers. Brussels. 9. Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. tiek ir globalinių faktorių. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www.bendruomenės. The 3rd international conference “Science for Society . issues 9-20. Šiaulių universitetas. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Jasaitis J. 8. 2005. Jasaitis J. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą.11. 66 . 11. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. Lithuania. October 17-18. EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged.int Prieiga: 2005. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą.05. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai. tobulinti tyrimų metodiką. February 3-4. Svarbiausia mokslinių tyrimų. The Common Agriculture policy. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką.eu. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. organized by the European Commission. tiek regioninių.05. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. socialinių grupių stratifikacija. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. Riga. 2002. sąlygojamus tiek vidinių. Agriculture of Lithuania-2005. Grant W. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. 2005 2(6).int Prieiga: 2005. propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus. EU Enlargement. bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. In: http://europa. Daina Saktina and William H. 10. juos sąlygojančias priežastis. Flash News. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius.10. Brussels. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. 2005. Proceedings of the conference.lt Prieiga: 2005.

2004. Ashgate: 2004.bologna-berlin2003. November 17-19. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2005.05.: 2004. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Lietuvos žemės ūkis – 2001. Kaunas. Akademija. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). Edited by Ilkka Alanen.11. In: http://europa.eu. Vilnius. Nr.de Prieiga: 2004. Joint declaration of the European Ministers of Education.int Prieiga: 2005.10 The Bologna Declaration of 19 June 1999. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe. Latvia and Lithuania. 2001. Salzburg. European Commission. Kriščiūnaitė L. 2005. Gužienė L. ir kt. 2003. In: http://europa. Rural Development 2005. V. Ratkevičienė V. Žemės ūkio mokslai. 2004. November 12-14. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui. Perspectives on Rural Policy and Planning. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Jasaitis J. Kaunas 2005. Second European Conference on Rural Development. Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside.07.07.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. 2002. Vilnius.. ūkių konkurencingumui. Lithuanian University of Agriculture..: 2004.Kaimo plėtra 2003.. Leader+. Planting Seeds for Rural Future. V. Pareigienė L. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States. Mokslinio darbo ataskaita. LAEI metiniai leidiniai. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Mokslinio darbo ataskaita. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. The Future of Rural World. Rural Policy Perspectives for a Wider Europe. Akademija: 2003. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. In: http://www. 2002. Naujokienė R. LAEI.02. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities.. 2003. Riga. Užimtumo situacija Lietuvos kaime.eu. Jasaitis J. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia.. 4. 67 . Kaimo atskirties profiliai. First Experiences. EUR 21331. V.: Kronta. Zemeckis R. 2004. Vilnius. Poviliūnas A. 2003. Naujokienė R. 2005. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa.

tautinė kultūra. komunikuoti. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“. ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. tiek kasdieniniame gyvenime. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. „valstybės biblioteka“. Meilės. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome. „valstybinė filharmonija“. baudžiauninko. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. kurio. kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 . nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. tarsi kupros. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. konsensusas.4. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. Asmuo. nacionalinis radijas. kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. kai turime: apstulbinti. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo. nei savivaldos procesų. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti. nacionalinė filharmonija. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. kad pasauliui liksime įdomūs. tautinis patriotinis ugdymas. kaip „šalis“ arba „kraštas“. kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka. kolchozniko. netgi nacionalinis istorijos muziejus. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. šeimos. inicijuoti. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms. tautiškumas. sukrėsti ir pan.? Ar reikia svetimybės „šansas“.visų šių kategorijų mišinys.

kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. tačiau už akių jis keikiamas. galinčio tapti atramos tašku.. bet netgi juos išgirsti. neturi didelė mūsų tautos dalis. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės.. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje . Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. jokio gimtinės įvaizdžio. pokaryje ištrūkę iš kolchozo. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus. Štai tipiška situacija. Tėvai.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. o neretas ir aukštąją mokyklą. Ten lankytis būtų beprasmiška. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. šiukšlina. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką. likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. prekyba. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai.darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių.“ Iš tikrųjų. Dabar seneliai jau mirę. kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai.barakuose. netgi uždega. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name. nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu. kuriame ir dabar tebegyvena. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis. Diplomantėms ir į galvą neatėjo. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori. Tiesa. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. ugdant tautinę savimonę. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai . tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą. kur apgriuvusiame. neatskiria javų. dvaras pavirs į kumetyną. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją.. tačiau pastebėjo. Jas pirmiausia labai nustebino. laužo. O kai sulaukiau paauglystės. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą. Kodėl taip yra. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. jos nebesidomėjo. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai.. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. kad. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. kaltinamas dėl visų sunkumų. jam lankstomasi. žemės ūkis. Tas namas taip pat seniai nugriautas. 69 . užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku.

. mokoma ne to. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos. „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. Tiek šių. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. savo ruožtu. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų. atsietos nuo konkrečios aplinkos. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. nusikalstamumą.studentų nesugebėjo prisiminti. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. kurie įžymūs mokslo. nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje.. sąlygoja nepagarbą savo valstybei. ko reikia konkrečiam darbdaviui. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. Sociologinių apklausų duomenys parodė. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą. iškaltos. gandai. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. kas vyksta aplinkui. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . nepareigingumą. t. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. kuri garsiau rėkia. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. Visa tai sąlygoja iškreipto. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. nuogirdos. Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos. Deja. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. Žinios apie Lietuvos valstybės.y. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. greitą pasidavimą bandos būsenai. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. jos kultūrai. kuriose mokslo srityse jie dirba. kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. netinkama universitetų vadovybė. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. organizuojant masines demonstracijas. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. savižudybių gausą..Nesusigaudydamas. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį. šeimos – į „partnerystės“. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. Kaip vėliau paaiškėja. Toks nepažinimas. rengiant peticijas ir pan. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. Ypač tai išryškėja. tautai. sociologijoje vadinamo deviantiniu. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. istorijos ir kultūros faktų. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. vienadienę gyvenseną. agresyvus. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. netgi gimtajai kalbai. jo formų ir metodų. Andriejus Sacharovas ir kt. raidą buvo knyginės. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti.

per savaitgalį įvyko avarijų. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. kiek. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. kaip neįgyvendinama iliuzija. 71 . pokarinį pasipriešinimo judėjimą. gailestis. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas. Absoliučiai akivaizdu. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu.t. kuriame ji bando smerkti mokytojus. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“. t. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. įrodinėjama. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. atmetama. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. laikomas visiškai neįtikinančiu. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. infrastruktūros kūrimą. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. Mintis.įvaizdžių bei nuostatų. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. pasieniečių terorizavimą. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką. koks buvo vagių. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. Teiginys. Kiekvienas. nesiskaitant su priemonėmis. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. Keli apklaustieji pripažino. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. eksportą. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. trėmimus. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. Jie akivaizdžiai painiojosi. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. „Kokia Lietuva.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose. laikomas atsilikusiu. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“. Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. blokadą. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. Pasiaukojimas. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. pavyzdžiui. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. kad į politiką einama. tautos išblaškymą.y. Mūsų tyrimai atskleidė. kuris nieko ateityje nepasieks. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais. dar agresyvesniu asmeniu. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais. tobulėjant žmogaus protui. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. kad politikoje galima dalyvauti.

jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. vykstančius šių dienų Lietuvoje. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. labai padrika informacija apie Seimo. Tiesa. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. kad užsienyje gaus darbą. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. Dar daugiau jų pripažįsta. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. Beveik pusė respondentų pripažino. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. Tik vienas kitas buvo girdėjęs. Nemaža jų tebemano. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. Gana daug apklaustųjų pabrėžė. Marijos Gimbutienės. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. Tyrimų duomenys leidžia teigti. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. ateitininkus ir pan. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. ar dalyvaus ateityje. nei kur ją išleido. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. tačiau paradoksalu.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. Lietuvos ir ES institucijų santykius. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. t.y. Justino Pikūno. Vyriausybės. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. „Dirvą“. Užuominos. rengdamas referatą ar kitą darbą. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. Vytauto Kavolio. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. „Darbininką“. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. Dar daugiau jų pripažino. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. 72 . kad mielai emigruotų. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. tačiau nežinojo. Net nesusimąstoma. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. išjungti šviesą ir pan. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. užsienio lietuvių žiniasklaidą. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. painiojasi atsakydami. užsienyje veikiančius šaulius. Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. atitinkantį įgytą specialybę. lituanistinį švietimą. Mūsų respondentai sakė. jos organizacijas. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. nei kas.

y. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas. ką reikėtų laikyti patriotiniu. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. Panašu. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje.. Nemaža jų aiškino. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. patriotinio ugdymo renginius. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu. kuris nieko nesugeba pamilti. 73 . apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai. kur gyventi: už Atlanto. praradusių savo istorinę atmintį. Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. patriotines lietuviškas organizacijas. 2006 rugsėjo 12 d. kurias jie yra baigę. lapkričio 9 d. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą. žmonių. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. ir sutrumpinta versija (pavadinimas . kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. Lietuvos valstybės nebereikėtų. t. Visuomenei.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. klajoklių. ko nepažįsti.. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. Juk koks jiems skirtumas. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. bendruomenėse.y. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . o ką kosmopolitiniu auklėjimu. ir kuriam mirus. ne: juk negali pasiilgti to. ir nomadų. jo niekas nebepasigestų. 2006 m. 2006 m. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų. nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė.savo valstybę. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną.išjuokiami. sudarytai iš mankurtų. t. tiek užmokyklinė veikla. Afrikos viduryje. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. lapkričio 15 d. Jie pripažino. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją.

Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius. labai daug dirba tiek savo šeimos. kas taps šio. Pradėję nuo mažiausių. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. kurį laiką dar galime guostis. kad mūsų balsas . jau keli nauji kyla.vis labiau girdimas. jei ir norėtų. Priešingu atveju. AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis. Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. jau nebeverta. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. Nesvarbu. kad susitvarkytų viduje. taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. įgydami patirties. bet ir negalėtų to padaryti. paprasčiau pasakius. tiek ir visos valstybės labui.. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies. kada žmonės atgaus viltį. Tapusi Europos Sąjungos nare. netruksime pajusti. pašaliniais. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. varnas varnui akies nekerta. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. nes. ar vartote bet kurį dienraštį.. 74 . Jau priėjome ribą. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. o jų tėveliams žadėti didesnes algas. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. jog viskas išsispręs savaime. kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. kad ir kitur „visko pasitaiko“. Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. bet. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais. pagaliau. Tačiau. Žinoma. į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. pirmiausia. jų nuomone. išskyrus priešrinkimines kampanijas. ar klausotės radijo pranešimų. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. siūlykite savąsias. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje.5. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“.

jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį. milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. turintys iki 6 tūkst. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. turėtų darbą. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. kad ir 5. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. kurį aptarnauja vos keli darbininkai.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. anot jų. visuomenei reikalaujant. naujų technologijų diegimą. pavyzdžiui. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. Būna daug situacijų. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. 75 . Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. manančių. kaimai. pusiau natūrinio ūkio. gyvenvietės ir miesteliai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. šie asmenys Lietuvoje įkuria. nes šios problemos – joms svetimos. Nesunku suprasti. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. gyventojų. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. kad jie sugeba matyti tik vieną. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. turintys iki 3 tūkst. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių.4% mūsų valstybės teritorijos. gyventojų. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas. kai šie „verslininkai“. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. joms priskiriami vienkiemiai. tiek socialines. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof.

t. dar gali atnešti naudos tokia. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. nei ravėti nesiruošia. Tai kokia čia ekonomika. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. rūpestį pilietine visuomene ir pan. Žmogus tikriausia nujaučia. nei pesticidų. kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . jie netikėtai sužino. nesiruošiantys nei arti. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą. kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. ganyklų arba pasiskelbia.. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius. Jis dar kurį laiką svarsto. ar ateis kitas pirkėjas.. vasario 18 d. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras. Jokia naujiena. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. t. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. bet jis neprisimena. išskyrus juos.. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst. jei nebus jiems palankios politinės valios. paskelbto šiemet. kad steigia ekologinį ūkį. žinoma. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia. Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio. Išvyko. Tie. kurie nei sėti. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų. Lietuvai tapus ES nare. net pirštų šia žeme nesusitepę. pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo. Tų. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija.. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla. litų už 10 ha sklypą. liko ir toliau lauks pašalpų.). kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. nei sėti. Tik kam.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. o sąnariai vis dažniau maudžia. kad nedarbas jau beveik išnyko. į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“. bet perpirkliai.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos. nieko nedarymą. y. gyvenančio netoliese judraus greitkelio. pievų. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. Deklaruoja. Perpirkliai. atsiprašant. aišku. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse. Nors tai absurdiškai skamba. ne pasyviausieji. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. Jo atstovai atskleidė. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu. Trobelė verkiant prašosi remonto. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. Tuo tarpu energingesni kaimiečiai. vaistažoles ir t. kurių vykdymas kartais reiškia ir. Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms. kur dėsis. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką.

. Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. nei merai. Abu tėvai. kurie valdo 50-60 tūkst. šiandien turi būti didelės. nederlingoje Ventos pakrantėje. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui. skirdamos naujosioms narėms paramą. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. klientai aptarnaujami. lygmuo. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam. atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis. deja. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos. žmona 77 .Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. kaip tobulinti savivaldą. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas. antrasis – valsčiaus. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai. Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. trečiasis – apskritis. pirmiausia siekė. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. kad dabartinė vieno lygmens.. Nefunkcionuojant savivaldai. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. nei savivaldybių tarybų nariai. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną. joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. darbštūs. valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. tiek miesto) gali siūlydamos. Tokia padėtis. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. turinčios vos keletą darbuotojų. anot jų. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Statistika rodo. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo. Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. taikant „vieno langelio“ sistemą. bet viskas tuo ir pasibaigia. kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų.y. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. kūrybingi žmonės. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. bet nė vienas iš jų . Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. su daugybe padalinių.neįgyvendintas. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. P. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. gyventojų ir didžiules teritorijas. valsčiuje – ne daugiau 20. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. kaip galėtų funkcionuoti prof. Laikas galų gale atvirai pripažinti. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. Valdymo struktūros. t. gyventojų. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja.

t. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . buvęs kolūkio mechanizatorius. pasisakęs ir šioje konferencijoje. o padėti patiems integruotis į visuomenę. nuleido rankas. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. riogso nenaudojami. nesumodeliuota iki šiol. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Deja. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. Tai buvę gyvulininkystės. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. pareigingumas. nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. Norėtų auginti gėles.). bet ji neefektyvi.mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. mechanizatoriai. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. įsigijęs „už vieną litą“. kažkas laiko. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. kūrybiškumas. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. tapę stambių ūkių savininkais. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. Sumenko paslaugų sektorius.. litų. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. Arūnas Poviliūnas. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. Tačiau sistema. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. negu miesto daugiabučių nuomininkai. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. Buvę jų viršininkai. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. juo labiau. ankstyvąsias daržoves. Giliausioje socialinėje atskirtyje. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas. Kaip taisyklė. Kitas pavyzdys. Ką daryti kultūros. Deja. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. Bet paskolos nepajėgia gauti. pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. Sužinojęs. netekusiems darbo. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. kuriam reikalinga ypatinga globa. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. kartais net absurdiškų reiškinių. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. beje. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. o aiškių. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai. Vakarų valstybės. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. sargai ir t. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams.

Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. vietos veiklos grupė. kovo 2 d. valsčius ir apskritis. aktyvinanti visuomenę. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. kaip rodo mūsų tyrimai. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. Ypač tai aktualu valstybėms. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. ugdanti jos sąmoningumą. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. demokratinės valstybės uždavinys. seniūnija. Kauno rajono laikraštyje. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių. asortimento parinkimas. 6. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. neturinčios patirties. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms. Pilna straipsnio versija išspausdinta www. Sumanus kaimietis. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje.bendruomenes. integruotų strategijų rengimas. Modernių technologijų diegimas. patriotizmą ir solidarumą. kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. vietos bendruomenės. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. kovo 3-4 d. produkcijos.lt portale 2005 m.labiau „taisomi“ taip. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. ir „Tėviškės žiniose“. kurio diegimas. Raktažodžiai: vietos savivalda. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje. Savivaldos institucijų stiprinimas. 2005 m. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. patirtis. stiprinant vietos bendruomenes. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“.

Išryškėjus. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. interviu. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. Lietuvai tapus ES nare. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. amžių ir išsilavinimą. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. Radviliškio. kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. Apklausų organizavimas. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. veiklos planavimą. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. Statistinė empirinių duomenų analizė. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. 2005 m. skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. tiek Seimo rinkimuose. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. Vėliau. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires. aptariamos jos modernizavimo kryptys. Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. gyvenamojo būsto kokybę. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes. ryšius su kitomis bendruomenėmis. sukėlęs didžiulį nedarbą. 80 . Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant.sistemą. atliktus darbus ir perspektyvas. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. grupiniai pokalbiai). gamybos. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai.

kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės.) 37. sukėlė didžiulį nedarbą. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių.gana panašios. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1. apylinkių šventėse. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės.5 Iš viso 100. išnaudoti puikias rekreacines galimybes. Respondentai. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių.2 Aukštesnysis (spec. būtina stiprinti paslaugų sektorių. joms nutraukus savo veiklą. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės. Tačiau tiek Šiaulių.1. Jos sudarė 68. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą.3 proc. Tiek viename. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka. istorijos ir kultūros paminklų. Respondentų analizė patvirtino prielaidą. bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 . kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo. Vaizdingos apylinkės. Tik dėka geros geografinės padėties. kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų.3 Aukštasis 19. Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose.5 26-40 metų 28.1 Iš viso 100. išvengdami pašalinės įtakos. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio. apklaustųjų. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. vyrauja nedideli šeimos ūkiai. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti. čia pat jas užpildydavo. Pagal amžių: Iki 25 metų 6.0 2.8 Vyresni kaip 60 m. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Darbo jėgos perteklius kaime.0 3.6 41-60 metų 50. gavę anketas. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. juose nėra stambių pramonės įmonių. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. 14. Be to. vid. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais.

Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. dvarų sodybos.). 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21.4 Iš viso 100. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką. rogės. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai.5 31-50 narių 17. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui.0 82 . Auginami egzotiški.0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys.. darbo įrankiai. įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui. Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas). Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios.0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje. esant reikalui 68.0 21-30 narių 29. Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo. kad nedarbas kaime – 11. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai. 6 proc.Vienkiemis 9. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj. o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. portretai.. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc.4 Miestelis 17.3 Nereguliariai. kaimo šventes.8 neatsakė 20. žmonės dar gana pasyviai. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai. ne kaimiečių rankose. epizodiškai dalyvauja jų veikloje. Tik apytiksliai 14 proc.3 Iš viso 100.). propagandai naudota atributika. 2. drabužiai.6 Iš viso 100. sodininkyste. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes. susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan.2 Kaimo gyvenvietė 73. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. vežimai. gėlininkyste. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą. tiek svečiams iš Vakarų Europos.5 Kartą per mėnesį 10. Alternatyvi žemės ūkiui veikla. indai. deja. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai. Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku.6 Neatsakė 19. Daugiau kaip 43 proc.4 daugiau kaip 50 narių 11. Todėl nenuostabu. verčiasi uogų auginimu. avalynė.

Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa.4 proc. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. 2003m. įrengė prekyvietes. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt. tvarkė ežerų ar upelių pakrantes. nei „LEADER II“ (1994) programose. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų.5 proc. paplūdimius ir gėlynus. apklaustųjų nurodė.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav. proc. jų jau buvo 210. 83 . sodino medžius. p. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus. 2005. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300. – 406. kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus. 22.0 Beveik pusė (48. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991). pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes. gegužės 1 d. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių. tai 2002 m. įrengė jų globos namus. – Vilnius. Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.3 Pirmi metai 21.5 4-5 metai 17.4 Daugiau kaip 5 metai 11. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais.8 Iš viso 100. Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius.) apklaustųjų pažymėjo.4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004.0 2-3 metai 29. Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m. 2001 -aisiais – 30.

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

o kodėl bandoma (žinoma. vyžų. tarp mūsų kalbant. niekam. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra. tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens. iš pat ryto sugadinta nuotaika. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu. gyvenantis mieste . Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę). kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį. Asmuo. Tokio kaimiško. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. autų. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus.y. suprakaitavęs ir piktas. kad gal net nėra mačiusi Operos teatro. kad supūdomas savųjų sodų derlius. Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. milinių sermėgų ir pan. kaip Danijoje. užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių. neįmanoma pateisinti. Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. t. stovinčios netoli gero kelio. Ir nors jose apstu problemų.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams. žaliavų maisto. važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi. vaizduotėje. savininkas rūpintųsi savo klientais. Tas vadinamasis “ponas”. Visiškai nenorima suvokti. kurių durys yra vos už pusmetrio. esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos. Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena.5 val. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse. keikia valdžią. negu dabartiniai Vilniaus. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti. kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. kaip kasdien nebereikia naginių. Bet to. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. medikas savo namuose priiminėtų pacientus.2-3 kambarių “dėžėje” . bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. kuri esanti tokia tamsi. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. t. Ir pagaliau. Beje. privataus viešbutuko. ne vienas iš jų jau žino.ir visai nepažįstantis kaimynų. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. Nereikėtų meluoti. nors. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas. kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. Reikia gyvo kaimo. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama.“runkelius iš provincijos”. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. Tikriausiai dar daug kas prisimena. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis.5 valandos.t. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3.y.

Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. ką būtina išsaugoti. 5) savosios tapatybės. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. liudija. negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. Jam reikia: 1) patogaus būsto. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema. Kodėl žmogus. iš jų masiškai 88 . Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. nei Seimas. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. neatsirado iš nežinia kur. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai. 6) pastovaus saugumo jausmo. Kaimas turi išlikti kaip vieta. o ne kaip žmonijos motina . Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). Kai nutiesiamas naujas kelias. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių.t. Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes.maitintoja. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. vieversio nuo žvirblio ir t. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. 6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. gyvenantis kaime. o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. o ką – nedelsiant keisti. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. 2) galimybės dirbti. Gyvenvietės. atlikti ne tik Lietuvoje. teatruose. 4) visapusiško aplinkos pažinimo. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės. kuri dar šiaip taip naudojama. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. nes esą negalima keisti žemės paskirties. t. tiek tautos siekius. beje. būtinai turi planuoti.y. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. ko reikia žmogui. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas. Mūsų sukurtoji sistema primena. netekusios mokyklų. kad laikas suvokti. 4) edukacinė. o ką leisti. Bibliotekose mažėja knygų fondas. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai. ką drausti. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. tampa neperspektyviomis. Pavyzdžiui. apimančios tiek asmenybės nuostatas. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. 3) pilnaverčio laisvalaikio.ir pelno didinimo. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą. apibrėžančiu. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. 5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems. tai gali ir visai neblogai verstis. nei Vyriausybė.t. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. kaip verslą plėsti ir plėsti. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę. Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos. paukščių. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą. suvokimo. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą. javų ir t. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje.

o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. rašytojus ir žurnalistus. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. Verslas“. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. Akivaizdu. agrarininkai. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. Jau pirmajame komiteto posėdyje. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. sociologai. mokytojus. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires. Raseinių ir Telšių rajonų. bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. Kaune susirinkę JDJ nariai. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. seniūnijų tarnautojus. nuostatų. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. tiek ir socialiniu požiūriu. 2009 m. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai. Nors 89 . keisti visuomenės požiūrį į 97. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. Spalio 16 d. spalio numeryje. Lietuvos teritorijos raidą. Todėl nenuostabu. Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. dr. teisininkus ir medikus.išsikelia jaunos šeimos. etnografai. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus.4 proc. Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. įvykusiame tą pačią dieną. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota. Kauno. kaip dabartinę sistemą reformuoti. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės. Gyventojų skaičius jose.

išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. pavyzdžiui. Diskusija atskleidė. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“. Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio. kad tiesiogiai išrinktas meras. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. nevyriausybinės organizacijos. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. Užtenka. netgi pasitelkiant teismus. Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu. Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. Užuot atvėrus kelią esminėms. buvo nutarta. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. savivaldybių vadovais tampa asmenys. beje. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. seniai pribrendusioms reformoms. premjerui pareikšti. Visiškai akivaizdu. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus.

2. Pasižiūrėkime. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. įvyko Šiauliuose. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. Taip pat tenka priminti. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. prievolių bei sankcijų skyrimu. kuris. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą. kuriame nurodyta. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje. vasario 21 d. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. Dabartiniam Seimui. kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. Vasario 16 d. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas. Kaip žinia.. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai.. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti.. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. kaip jau minėta. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. esą „praėjo jau savaitė [. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. cituojant „klasikus“. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą.]. kurią regime dabar. Antrajame komiteto posėdyje. Štai savivaldybės salė pilna žmonių.patirtį turintys oponentai. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. Delsti nebegalima. buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d. po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus. nežiūrint koks jis bebūtų. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime. 91 . antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. ką veikia piliečiai. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. Tiesa. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. Vieno asmens pozicija. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“.

Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: . ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. Apie ką toliau kalba pranešėjas. nes vienas jau buvo Seimo narys. kiek jau buvo „forumų“. kitas rėkia. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui. trečias piktinasi. kuri nori perimti valdžią. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti. baigiasi be jokių rezultatų. dalis informacijos jau prarasta. Vis tik pradėjus dirbti. Praeina penkios. Jau nebesuskaičiuotume. aš jūsų klausiu?! Čia genocidas.t. kuria galima pasikliauti.. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. Ar normalu. nors jis turįs tiek energijos. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“. kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. Vienas kitas dar bando išgirsti.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. jau trečią kartą primena. kol paaiškėja. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. kad padėtume tiems. kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita). kai Seime pritrūksta 92 . o kaip galingą jėgą. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita. veržiasi kitas: . kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti.Ėėė. dešimt minučių. kad visus „negyvai užvaikytų“. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus. kad kalbės „labai trumpai“. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. o kiti įrodinėja. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. Trockį ir Artūrą Paulauską. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. Vienam atrodo. Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. kuriuose vieni aiškina. kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: . kad nepaisoma labai svarbios nuomonės. vietoje.. kainos kyla. kai tokie renginiai vyksta. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. gyvenvietei. kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. Jis skaito ir skaito. o save parodyti: „išsirėkti“. užtrukęs porą valandų.. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. kad nieko gero nenuveikta. „santalkų“..Jūs man pasakykite. Pasakęs. jau sunku susigaudyti. kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt. o kitas nebuvo ir mano. Žmonės ima skirstytis. Vadinamasis „susitikimas“. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado . „kitų pasirinkimų“. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos. tačiau jau be jokio entuziazmo. pasipila komentarai. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. o kartais netgi supriešinti susirinkusius. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. atvykusio į tokį susitikimą. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. kad judėjimas būsiąs dar viena partija. Tuo metu.Ar čia dar yra demokratija.

netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“. Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią. Tik raudonos vėliavytės. kaip. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės.8 milijono. Pranešime teigiama: „35. nei dešrytės. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. pavyzdžiui. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“.. rinkėjų? 3. tai kaip galima tikėtis. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1. savivalda. Lietuvos teritorijos. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais.9 proc. bet ir tiems. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. pasiekus esminę politinę pergalę. užimančio 97. pavyzdžiui. Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. socialines ar net kultūrines problemas. atstovai“. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. Jau net oficialiai pripažįstama. kuriems dabar jau per trisdešimt. darni plėtra. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų.. žmonių pasakė. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. kad. apklaustų Lietuvos gyventojų“. -----------------Dėkui Partijai. Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines. žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. „mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“.palaikančių pozityvias permainas. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai. Ar kruptelėjome. Tėvynei 93 . tai ką tada tektų vadinti kaimo. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis. Jokia paslaptis. kurie. kad kokia nors kosmetine direktyva. kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc. negintų. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas.4 proc. o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). kaip kaimo plėtra.5 proc. tiek spaudoje. tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas.. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų.. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. labai sunku suvokti. remdamasis savo skaičiavimais teigė. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais.

kurioje dirbo per 60 mokytojų. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. atsiprašant. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta. o kas ne. Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį. pasisavinti). Liūdna. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. Jai ištikimai tarnausiu. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. Jeigu rankšluostį dar gausiu. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. tarsi tikint. kaip kabutėse). kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą. atseit. Mokyklos.. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. „kombinuoti“. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. atvėrė kelią dar įžūlesniam. kurie vogė. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. Valdžia. nenuskurs. ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. gal net kitą asmenį išrinkti. negu sovietiniais laikais. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės.. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą.Už „taloną“ patalynei. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. bet itin efektyviai veikianti. kad ši politinė sistema yra antihumaniška. neturi „valdymo patirties“ ir pan.Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo.y. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai).“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. Tokia.. Tik tie. Girdi. Žmonės ėmė piktintis tik tada. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. buvo nerealu tikėtis. Tekdavo iš naujo svarstyti. jau atvirai pripažįstant. valstybės turto grobstymui. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. Prasidėjo kalbos. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. t. tikrąjį profsąjungų vaidmenį.. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos.. kurie priklausė šiam klanui. Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti.. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė. esą jie „neišmano ekonomikos“. Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo. kad išrinktasis esąs to nevertas. Jie ir šiandien vienas kito laikosi. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. Kas atsitinka. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu. Už privatizacijos įstaigų. kas taps tuo laiminguoju. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. tada gavo galimybę pusvelčiui. bet savęs niekada nevadino vagimis. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 . kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“.

kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. pavyzdžiui. Gal kas žino. Dabar sakoma: „optimizuoti“. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą. atkūrusi nepriklausomybę. jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. 1989 m. kokia žala padaryta Lietuvai. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių. Deja. atleisti iš darbo. nagrinės. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. kiek dabar kainuotų įrengti. maisto pramonės įmonės. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. kodėl. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti.). Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. kurios projektuotų. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. radioelektronikos ir kitas įmones. kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. į Profsąjungų rūmus. Tiesa. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. kuriam po daugelio metų. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. Jie suplanavo. O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar.) „specialistų“ konsultacijos. Tai ko stebėtis. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės. kaip šias įmones modernizuoti. kad po 20 metų į 95 . vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. bet ir avalynės. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. rajonų centruose. pavyzdžiui. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan. pasirengusiose dalyvauti. chemijos ar biologijos kabinetą. kaip „Vilniaus grąžtai“. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų. pritaikyti gaminti kitą. spalio 7 d. niekuo Lietuvos nepranokusi. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. ką gamins Lietuva. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. išsklaidyti. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. tekstilės. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“.veikti gamyklas. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone. fizikos.

tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. tyliau.. Tada buvo sakoma. dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo.. Tikiuosi. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai. trunkančios šimtą ir daugiau metų. susidaro itin palanki terpė savivalei. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime. medžių veislių selekcija. yra ilgalaikės. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. esą ta lietuviška nafta niekam netinka.. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. turi daug pranašumų. miškų kokybės gerinimas. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus. Deja. Atseit. Kas galėtų paaiškinti. kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku. Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno. Kai nėra savivaldos. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. Atseit. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. Tikiuosi. nors ir už kelių kilometrų. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. Kai kurios miškų priežiūros programos. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . juk svarbu ne tik žemės paviršius. mokslininkai pranešė apie tai. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta. kuriose išgaunama nafta. Naujos verslovės vis vien iškils. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs. Kaip manote. Demokratiškos valstybės.. nėra ko rūpintis. Kodėl dabar. <. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą. kiek naftos kasmet išgauname. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. bet ir jos gelmių turtai. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai. O dabar jau pasirodo rašliavos. esą čia nieko baisaus. pavyzdžiui. Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį.

Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. pilietinio susitelkimo visos tautos labui. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. iškyla apsišaukėliai. Pabandykite. teritorinėse bendrijose. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes. apsaugą. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. pavyzdžiui. jos interesų nepaisanti struktūra. pirmininkus. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. nusikalstamumo augimas. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. kad nesuprastų. Iš vienos pusės. REIKIA SAVIVALDOS. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. Pirma. Antra. tarybas ir pan. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. su ja nesiskaitanti. hiperemigracija ir netgi savižudybės. atsidūrę tokiose bendrijose. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. Stiprėja nuostata. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą. Susitelkusios. susiformuoja deviacinės grupės. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. chamizmas. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. Neveltui sakoma. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. Tie. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas. gebėjimo vienas kitą išgirsti. Tvarkingesni asmenys. namo tarybą. suprasti ir atjausti. nešvara. 4.t. išpardavinėjant juos po keletą hektarų. O kiek turime rėksnių. bet patys nė piršto 97 . bandant išjudinti žmones. kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. išankstinės neigiamos nuostatos. Savivalda įmanoma tik tada. vyksta nuolatiniai konfliktai. darbovietėse. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. įskaitant ir gamtą.) išryškėja mokymo įstaigose. „Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai. Akivaizdu. Vietovėse. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. Vis labiau ryškėja pasimetimas. o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. O smulkinti miškus. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo.

kaip pavyzdžiui. besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. pas Landsbergį“. Anot jų. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. Teko dirbti grupėje. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. pamatę. Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . kad juos įgyvendintų... tai – valdžios pareiga. siekiant pasiglemžti tai. Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi. aerodromai. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais. Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. prof. laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose.y. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. „blogai padėta“. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . Jose daugiausia liko tie patys. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas. o naujos jų funkcijos neapibrėžtos. netgi gyvenamieji namai bei butai. kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. bazės. taip sakant. t. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. mechaninės dirbtuvės ir t. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. Visiškai akivaizdu.nepajudins. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai. Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. iš trijų pusių apsupta Baltarusijos.Ar įsivaizduojate. išplito „naktinės privatizacijos“. sandėliai. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. Stasys Vaitekūnas. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. Vienur paslapčia. Demokratinės reformos juos gąsdino. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . Tokia sistema su nežymiais. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. nebesaugoma. Žmones. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai.t. nei kelių šimtų tarnautojų.

nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. kaip ji keičiasi. Tikėtis. o gal reikėtų kokio nors referendumo. nei verslo objektų struktūros. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. o apie dorovinių vertybių prioritetą. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. tikrai neverta. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra. jeigu nežinoma. Ką galima planuoti. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. pavyzdžiui. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. o į gamybinius pastatus. t. 99 . Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos. tačiau niekas negali paaiškinti. Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. tiek centrinėje valdžioje. staiga ėmė keisti toną: girdi. realią valdžią išlaiko ta pati. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. pavyzdžiui.pokyčiais.y. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. Net tie „pirmieji asmenys“. Pirmiausia būtina apsispręsti. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose. vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. juos labiausiai gąsdina. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio.y. kad Seimui pritrūko laiko reformai. kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. tiek vietos bendruomenėse. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. Net dabartinis premjeras. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. Stagnacinis režimas. Centrinė valdžia. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų. kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę. kuo pagrįsti šie skaičiai. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. t. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. Demokratinio pasaulio praktika rodo. skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai.

Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. ekonomikos pokyčiai. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti. kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose.Antrasis žingsnis. Žiniasklaidoje skelbiama. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. trečiasis – apskritis. dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų. gyventojų ir didžiules teritorijas. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas .seniūnai. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. Savivaldos institucijos kuriamos. etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai. kaip konservatyvioji. nesiskaitančius su visuomenės interesais. Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. pavyzdžiui. gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus). darbininkus. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai. kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“. krikščioniškosios demokratijos. kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. kurie valdo 50-60 tūkst. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. tautininkų. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. t. Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. Visi šių darinių vadovai . kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. Nefunkcionuojant savivaldai. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. Ar bereikia stebėtis. orientuojasi į specifinį elektoratą. liberalioji. kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų. Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. Todėl vis stiprėja įspūdis. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. 100 . Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius. stambiojo verslo atstovus. smulkiuosius verslininkus. rinkėjų? 5. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). antrasis – valsčius. socialdemokratinė.y. o į „visus“. centro kairės arba centro dešinės. aplinkosaugininkų („žaliųjų“).

Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo. taikant „vieno langelio“ sistemą. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai. kaip „našus.o klientai aptarnaujami. ar daug kas pritartų rėksniams. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. tiek vartotojai. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. spiegiantiems. kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje.. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija. sveikatos apsaugos. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai.y. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. Pasikartosiu. keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. Nematyti. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai. Kol nesuvoksime. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos. Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. t. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją. buitinių patarnavimų) galimybės. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų. kol tu patrūksi.. dar kitaip didmiesčiuose. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. kultūrinė aplinka. Vargu. Panašu. kad 101 . kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. net ten. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. rečiau apgyventose vietovėse. nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. kelių būklė ir daug kitų dalykų. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas. kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). socialinių paslaugų (švietimo. o mes palauksime. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. t. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. Kaimiškojoje vietovėje. kad „visi valdžioje – vagys“. kad kol kas dar sunku pasakyti. tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo.y.

Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. Anot sociologų. Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. 102 . paaiškėjus. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. Tačiau net šį.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. Tačiau kaip ir kaime. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. Gerai žinomi atvejai. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. o pasiūlymai įgyvendinti. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą. dirvos bei požeminių vandenų taršą. kad jų priekaištai bus išgirsti. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. Argi pateisinama. padidintų aplinkos taršą. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia. bet pagal profesinę veiklą. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. Prezidentę ir pan. lyginant su kaimu. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. išryškėja gyventojų siekis apsiginti.t. kai gyventojai susiburia. O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia. miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. pensininkai. gyventojų bendravimo stilius. Žmonės. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. ieškoti alternatyvių sprendimų. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius. Nors tai įvyks tik po kelių metų. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių. laisvalaikio pomėgius ir pan. atvirai kalbant. tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“. kurių buto durys yra greta. neretai nepažįsta kaimynų. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. kol šiame procese nebus suderintos pramonės. nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius.? Beje. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui.

Itin pageidautina. sveikatos apsaugos. pamatine savivaldos grandimi. negu dabar finansinį savarankiškumą. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti. atšaukti. kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. socialinių paslaugų (švietimo. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. kuri atitiktų tavo interesus. susikompromitavę margaspalviai. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba. Kiti siūlo. iškilus būtinybei. Vieni mūsų komiteto nariai mano. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą.y. aplinkosaugos ir kt. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų. gyventojų saugumo. Seniūnijai tampant pirmąja. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai.) priartinimą prie gyventojų. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. Taigi jei tau. Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. t. rinkėjau. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. kad daugiau kaip 99 proc. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. pažymint. tačiau siūloma. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. toje teritorijoje esančių bendruomenių. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus. Tokiu būdu bus užtikrinta. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. Tiek vieni. sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų. tiek ir kiti pabrėžia. rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu. patinka jos programa. Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba. gatvių ar namų bendrijų. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. Nežiūrint to. nepasibaigus jų kadencijai. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų. Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas. Juk kaip kitaip pasiteisinsi. kurk savo „partiją“. kuri 103 . O jei nerandi nė vienos programos. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus.y. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų. Į savivaldybių tarybas . kad eiliniai nariai tėra statistai. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų. rūpintis teritorijos planavimu. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. t. kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti.

savivaldybių. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. prasmingos gyvensenos. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto.y. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam. Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą. į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. nuo trijų iki penkių. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). ekonominę ir sociokultūrinę strategiją. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo. 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). yra atleidžiamas. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). 3) sveikos. Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. t. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi. atsisakius „partinių privilegijų“. kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. 2010. beje. pavyzdžiui. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. praradęs tarybos pasitikėjimą. 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). t. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. 6) jaukios ir saugios aplinkos.lt“. Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo.y. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai.15). „Bernardinai. Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. Būtina užtikrinti. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje.03. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo. įeinančių į regiono teritoriją. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. Mūsų disponuojama informacija rodo. beje. negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos. kad optimaliausias 104 . 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą. Tačiau dėl šių tarybų formavimo. veiklos formų bei turinio. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. Tuo tarpu meras. Ateityje suformavus regionus. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. galėtų vadovautis ne demokratiniais. Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose. užsitikrinęs ryškią partiečių paramą. Apie tai. Tiesiogiai išrinktas meras. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. Jie negali būti atleidžiami. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų.

lt. lakpričio 25 d.su. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis. El. neurbanizuotų vietovių plėtra. sociologija. LT-78366. Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija. 1970-1974 m.smf. Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. strateginis valdymas. Jų centrais taptų penki didieji miestai. IŠSILAVINIMAS: 2001 .lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. Šiauliai Tel. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas.būtų penkių regionų variantas. darbo: 8 41 590 412.su. visuomenės pilietinis ugdymas. 1993 m.Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras. – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema. migracijos sociologija. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1.smf. paštas: kptc@smf. kaimo plėtra.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www.su. 8 41 595 887. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje. http://www. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą.

skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). Stasys Vaitekūnas). Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas. 3. Studijų medžiagos rengimas: 1. Parengti trys rinkiniai. Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų. 5. 2. visuomenė“ (I. – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. – Nebraskos universitetas. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika. JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001). JAV (2007). Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . strateginį valdymą. 4. JAV. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. spalio 21. 4. 2009 m. liepos 4 d. lapkričio 16 d. Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). 2009 m. 2. pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius.gruodžio 19 d. LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. Agrarinių mokslų koledže. ūkis. sausio 24 d. MOKYMAI: 1. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. 3.lt (2006-2008). 2007 m. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute. 3. Nebraskos valstija. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . birželio 25 . Portugalijoje (2007). Omaha. – Ohajo (JAV) valstijos universitete.smf.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas.1958-1962 . – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“.Saint Louis universitete. dr. 4. 5. Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. 106 . Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996). – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2. Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1.. dr. Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007). LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc.programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008).pagal Socrates-Erasmus programą (2006). Nowy Sązc (Lenkija) .liepos 10 d. 2. II ir III dalys). habil. Dirva: 1996-1998“. 2005 m.su. Algis Dobrovolskis). skirti studijuojantiems sociologiją. 2008 m. Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje.

Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu . Nr. Gužiene L.PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1. EQ/2004/1130-27/503 . 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“. 3. 3. Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. Ekonomikos grupės narys. Jasaitis J. 330 p. Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980). (2009) Projekto vadovas.. Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004).. Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007). tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas.agripolicy. Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. ir kt. Naujokienė R. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. Zemeckis R. kuris buvo naudojamas iki 1990 m. Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV).sutartis Nr. Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai. Lemont. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 .Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos. 2003). jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas. 47 p. Jasaitis. Kaunas: 2004.)Duomenų bazė: CEECAP www. 2.8-422/4. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995). Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė.net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1. EKSPERTINĖ VEIKLA: 1. Mokinių. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. IL.“Kompetencijų pripažinimas. Ribašauskienė E. 4. Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. EQUAL programos projektas Nr. Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. 2. 4. Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006). gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės. Projektą vykdė tarpuniversitetinė . dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos. Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus.). Tema tyrinėta. 2. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija. Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. (darbo grupės vadovas). Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra.. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m. – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai. Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010).

Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai.) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso. JAV) bei 15 mokslo straipsnių. Vokietijoje. projektų vadovas (nuo 2009 m. įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ . Latvijoje.) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras. 2005 m. Tyrimai tęsiami. autoriui grįžus iš JAV. tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. LVA Gyvulininkystės. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. nuo 2004 m. Tyrimai pradėti. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė.Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų. 2009 m. Kazachstane. Lietuvos žemės ūkio. Kauno Technologijos. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. vicepirmininkas. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. Portugalijoje. Poindustrinės visuomenės formavimasis. vasario 14 d. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009). skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje. Baltarusijoje. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas. išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. pakviestas dirbti Šiaulių universitete. 5. dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse).). Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje.) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. I dalis (2008). • • • • 108 . spalio 29 d. registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. Tyrimų išvados 2007 m. Mykolo Romerio. vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m.) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. Lenkijoje. spalio 27 d. VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m. kovo 27-28 d.

. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. 88. Detroit (MI). Philadelphia (PA). Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. • Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH). Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. lapkričio 7 d. Mykolo Romerio universitetas.). • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). Šiaulių universitetas. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. 2. Baltimore (MD).) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas. – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. USA (2003). Los Angeles (CA) ir kt. USA (1997). balandžio 8 d. lapkričio 20 d. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts.mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“. asmenybė. Chicago ir Lemont (IL). Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vilniaus pedagoginis universitetas. sausio 25 d. Omaha (NE). 5. Chicago. – Akademija. balandžio 18 d. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. Sociologijos sekcijos narys. 2010 m. St. pilietinė pozicija. • Dalyvavimas 9.2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas. 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. . Lemont. – praktinė . USA) narys (1996-2004). Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Petersburg (FL). SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1. 2009 m. 2010 m. Vilniaus g. 2008 m. balandžio 21 d. Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“. spalio 17 d. OH. 2009 metai 3. 6. Dalyvavimas diskusijoje. lapkričio 21 d. Boston (MA). dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. 2009 m. • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE.Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“. 2009 m. centriniai rūmai.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. Putnam (CT). IL. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland.) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). 109 . 2009 m. IL. 4. Kauno r.

2009 m. balandžio 2 d.) signataras. Tartu. 2009 m. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. Lietuvai tapus ES nare“ 13.7. 2009 m. Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. galimybės ir grėsmės“. dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti. spalio 16 d. 2009 m. Kaunas 14. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. Kauno r. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. Joniškis. Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”.. 2009 m. 2009 m. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. 20. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. birželio 3 d. 2008 metai 110 . . 8. spalio 15 d. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas. balandžio 28 d. 15. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. 2009 m. vasario 27 d. 2009 m. 9.motyvacija sėkmingai partnerystei". VDU atkūrimo akto (1989 m. Vilnius 10. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2009 m. 2009 m. 19. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. rugsėjo 25 d. spalio 14 d. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. – 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. 2009 m. balandžio 29-30 d. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai . kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“. Latvija. 2009 m.“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. sausio 15 d. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas. 17. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 11. Vilnius. 12. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“. Vilnius. Jelgava. balandžio 23-24 d. birželio 15-17 d. Akademija. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas. 2009 m. balandžio 28 d. Estija. sudarytojas. Kaunas. kovo 19-20 d. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. 2009 m. balandžio 3 d. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. skirto šiai konferencijai. skirta mokslininkų. Vilnius. 16. Dalyvavimas diskusijoje.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18.

dr. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. – 8-ji tarptautinė E.tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. 30. gamtosaugos. TURKIJA. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. 31.. lapkričio 29 d. EQUAL programa. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas. 2008 m. – ES projektas „Čia gera gyventi“. Vilnius. . . energetikos. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Kauno r. Šiaulių universitetas. 26. pasirenkant darbo vietą“. Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. 2008 m. Maldeikis. Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. Balandžio 8 d. Sakarya universitetas. E. nuomonės. 111 . ekonomikos. 2008. gruodžio 12 d. 24. 22. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. . – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . gruodžio 6 d. 2008 m. Akademija. Vilnius. 2008 m. – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“. 23. 2(11) sudarytojas. Socialinių tyrimų institutas. spalio 14-17 d. skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. Baltijos universitetų programa. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. Panevėžys. 2008 m.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. . Lietuvos sociologų draugija. 2008 m. 2008 m. strategijos ir švietimo aspektai. Lietuvos žemės ūkio universitetas.naujųjų Europos Sąjungos narių .21.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. 2008 m. balandžio 24 d.gyventojų emigracija: priežastys. lapkričio 20 d. 2008 m. – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Kauno r. . vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. rengėjas. 2008 m.Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo. balandžio 10-11 d. 28. Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys. vasario 19-20 d. Kauno r. . lapkričio 7 d. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“. Šiaulių universitetas. 29. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“.„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“. dr. 3) „Valstybių . Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. birželio 19 d. Akademija. 25. balandžio 6-19 d. Valentina Ratkevičienė). Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. Valentina Ratkevičienė). Akademija. 2008 m.tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“.tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės. dr. rugsėjo 26 d. Šiauliai. Organizatorius – Europos Parlamento narys. Šiaulių universitetas. Šiaulių universitetas. 2008 m. 32. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 27.

Pranešimai: 1. balandžio 25 d. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). 2007 m. Pranešimai: 1. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. lapkričio 21 d.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“. Pranešimai: 1. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Socialinių tyrimų institutas. Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai. Bragancos politechnikos institutas. .tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. 2. birželio 8-10 d. Jelgava. 35. Du pranešimai: 1. Pranešimai: 1. gegužės 18-19 d. Šiaulių 112 . 2007 m. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija. „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . 39. BALTARUSIJA. lapkričio 23 d. 2.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas. 38. Vilnius.7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Baltijos skaitymai“. Kauno r. . Vilnius. 2007 m. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“.. 37.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. . 36. „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. . Socialinių mokslų fakultetas. kovo 27-28 d. Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. 2007 m. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. 2. Luneburg. 40. gegužės 8-12 d. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. 2006 m. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). PORTUGALIJA. galimybės. Akademija. . 34. „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. 2006 metai 42. . spalio 12-13 d. 2007 m. Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius. 2. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas.kaimo plėtrai“. 2. „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. Bragancos politechnikos institutas. Liepojos Pedagogikos akademija.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“. . VOKIETIJA.7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos. Nordost Institutas. gegužės 3 d. . 2007 m. Portugalija. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“. 2007 m. rengiant specialistus regionui“.LATVIJA. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. balandžio 26-27 d. 2007 m. Pranešimai: 1. strategija“. „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. . .2007 metai 33. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai .“ Latvijos Žemės ūkio universitetas. 2007 m. LATVIJA 41.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje.

Europos studijų institutas. gegužės 4-5 d. 2.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. 44. Šiauliai. rugsėjo 17-18 d. Klaipėdos universitetas. Europos Komisija. vasario 9-11 d. gegužės 18-19 d. Gardinas. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis.konferencija „Integruota kaimo plėtra. vasario 3-4 d. 45. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”. Astana. 2006 m. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. Šiaulių universitetas. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. spalio 25 d. 2005 m. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. . Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“.“. .Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Latvija. . . Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. 50. 2006 m. 2005 m. 47. vasario 10 d.tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. . BALTARUSIJA. 2006 m. Astana. Šiaulių universitetas. lapkričio 24-25 d. EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. gegužės 12-13 d. EQ/2004/1130-27/503). Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. Belgija. 2006 m. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas. 2005 metai 48. Suomija. Ryga. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. Teuva. Šiaulių universitetas. Pranešimai: 1. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. 51. Vilnius. KAZACHSTANAS.universitetas. 2005 m. 2006 m. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 46. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“. 2005 m.“ 113 . . 2005 m. . spalio 20 d. spalio 27 d. Molėtai. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. KAZACHSTANAS. 2004 m. „Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. visuomenė –mokslui“. 2004 metai 53. Briuselis. Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei. 49. 43. 52.

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

IV. Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. 1986. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. 118 p. . 2005. Mokymo. I. J. 3. Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis). Kaunas: „Šviesa“. 150 p. „Bendruomenės. „Šiaulių naujienos“. METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1.: LUSTI. Darbų mokytojo techninis žinynas. – V. Jasaitis Jonas. (Vertimas) 3. Kaunas: „Šviesa“. Lina Kriščiūnaitė.216 p. www. 4. „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis).130 p.III. Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“.lt“. 1980. 1982 ir 1986 (Redagavimas). Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. V. „Kauno diena“. Jonas Jasaitis (darbo vadovas). V. Lietuvos kaimo raidos stebėsena. – Leningradas. 1982. 3. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Mokymo priemonė mokytojams. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas. kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. 5. Verslas“ ir kt.lt)“. // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. Pareigienė Lina ir kt. B. Techninių darbų uždavinynas. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. Ramutė Naujokienė. – 146 p. Kaunas: „Šviesa“. – 199 p. 2. Jarovojus ir kt. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka. . Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. Poliakovas ir kt.eu ir kt. (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. V. 2.: 2004. Periodiniai leidiniai. Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. „Šiaulių kraštas“. Kaunas: „Šviesa“. (Redagavimas) 2. savaitraščiai: „Dirva“. žurnalas „Žemės ūkis. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. Borovkovas ir kt. ūkių konkurencingumui. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika. „Molėtų žinios“. 1987 (rusų kalba). Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui . Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai.demokratija. MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1. 1983. Lina Pareigienė. „Atgimimas“. „Lietuvos aidas“. „Amerikos lietuvis“. Pagalbinė priemonė mokytojams. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.: 1988. „Lietuvių balsas“. (Redagavimas) 4. Mokykis meistrauti. – V. Popovas. Kšivickienė Daiva.