SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

yra: objektyvumas. rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje. Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos.) darbuose. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. progresuojant žmogaus protui. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857). Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis. Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu. Dekart ir kt. tapęs vyraujančia 19 a. . Sociologija. paklūstanti jos dėsniams. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas.2. antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi. neišvengiamai keičiasi. Gamtos veiksnių. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas. kas gali įvykti. Evoliucionizmas. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes. O. religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. Tokią sintezę ir siūlo sociologija. Ji nustato ne tik tai. visos žmonijos istorijos vienovės idėją. Konto. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. . Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. Visuomenės reformai. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. padėti įveikti pasaulio krizes. kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. patikimumas. rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. sintezuodama mokslines idėjas į visumą.2. 2. Ilgainiui suvokta. Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. O. nagrinėdama. SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais. Visuomenė.socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei.3. per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. 2. kas ir kodėl įvyko. y. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju.1. Jos pagrindiniai kriterijai. O. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui. visuomenės raidos procesus. Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. o pramonininkai karių vietą. kaip visuomenės dalys (šeima. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . bet ir prognozuoja. R. tikslumas ir teorijos naudingumas. 4 . valstybė.rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” . Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką.19 amžiaus pradžioje). Spinoza. Vėliau mokslininkai užėmė teologų. Anot O. t.

o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas. kurių valdymas grindžiamas prievarta. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. F. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas.. Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą.erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. tapatino sociologiją su etika. nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai.V. didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai. ryšį. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. vadovaujantis biologiniu principu. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. Spencer laikė sudėtingu organizmu. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs. buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę. Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni. kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija. . o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas. F. bet ir degraduoti. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu. J. Siekta sukurti tautų psichologiją. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos.5. kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės. simpatiją ir antipatiją.4. Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. 2. religijos. F. Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. Į sociologijos dalyką E. F. ir industrines.biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. pabaigoje tiek pozityvistinės. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”. Pagrindiniai skirtumai: . tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę. išleistas 1887 m. Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L.visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu. kurių struktūra – paprastesnė. 5 .geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. Roberti įtraukė ir moralę. Bendruomenė ir visuomenė. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. kuriose grupė egzistuoja. . poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos. kaip veiksnius. psichologinėms būsenoms. Gidings. galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”). Pripažįstama. . Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. H.. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. Visuomenę H. de Roberti (1843-1915). nei tos. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. V. 2. E. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. .visuomenėje nėra vieno organo. 1895). Wardo. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius. E. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis.V. Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą. mitų.

Pasak jo. Visuomenė yra socialinių faktų visuma. visuomenės nuomonę. estetinės (grožis). paskelbęs pirmuosius savo veikalus. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. teisės. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. sprendimų valia. bendruomenė. gentis). normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas.y. “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. 2. pvz. E. visuomenėje būtinas solidarumas. didžiausia vertybe. laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920). Individas gimsta visuomenėje. 1904 m. Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. darbo kolektyvas). atliekantis “savo” darbą. politinės (teisingumas). E. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. Bendrija egzistuoja šeimoje. Ji dar vadinama svarstymo. sąžinę. Anomija – socialinė patologija. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis. Durkheim. E. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą.7. Sociologijos būtinybę E.Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. Durkheim įvedė anomijos sąvoką. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). pasireiškianti per požiūrius. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. M. sutarimas. Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. kultūrą ir kitus veiksnius. kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu. Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. politiką. “Romos agrarinė istorija” (1891). filosofijos. Renkant 6 . Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. bičiulystė). Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu. Socialinės normos efektyvios tuomet. Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. tikėjimas. vadovaujantis instiktyviais motyvais. tautoje. Bendroji laisvoji valia yra suvokta. Modernioji sociologija. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą. teigė E. Socialinis faktas veikia asmenį. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. statutą. nusikaltimas. Tie veiksniai daro įtaką asmenims. 3) dvasinę bendruomenę (draugystė. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise.6. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. Weber siejo su vertybėmis teigdamas. giminė. logikos metodologijos žinovu. įvairių socialinių grupių sutarimu. kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. ji yra istoriškai pirminė. kai jos remiasi ne prievarta. Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. Pažinimo kriterijų M. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. Durkheim. įpročius. Anot jo. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. Visuomenė – darinys. yra integruotas į visuomenę. t. Jis sulaukė pripažinimo. jų elgsenai visuomenėje. M. praktinės (valstybė. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. Būdamas politinės ekonomijos. dorovinės (gėris). Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. kuri turi savo įstatymus. Anot E. Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. Kiekvienas. vietovės bendrija). laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. tradicija. jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus. 2.

vyrauja įstatymų. Makrosociologinės teorijos 7 . Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas). 7. o ne asmenybių viršenybė. Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. socialinio konflikto teorijos. Weber). Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams. struktūralizmas. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. Durkheim). 9. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. Kontą) 3. kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba. Weber. o klausimai sprendžiami. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. Anot M. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. kuriuos iškelia minia. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. Kokį valstybės tipą M. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. 3. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. simbolinis interakcionizmas. anot M. 4. ryškūs pokyčiai politikoje. priežastinis paaiškinimas. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys.medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. idealius modelius. Weber. Toennies). kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms. kultūroje ir kt. Klausimai ir užduotys 1. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. socialinės kaitos teorijos. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą.1. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. kai valdymo pagrindas yra žinios. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. Šis valstybės tipas. Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. 10. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais. Jei tarp jų nėra ribos. Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. Kaip E. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O.

kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills. . . ypač klimatas (R. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu). kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. Socialinio konflikto teorija. o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. kultūros tradicijas. Socialinės kaitos teorijos. Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams. kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. lemiančios. Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus. Tai . Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. t. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą. ir tęsia juos tol. ekonomikos raida (U. geografinė aplinka. Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija.R. Nyčė).tikslo siekimo procesas. kurias atlieka asmenys tose sistemose. Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą.adaptacija. Spencer). antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. Durkheim). Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. Malthus). nes laukia apdovanojimų. Bokly). kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema.stimulas (S) – reakcija (R). kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys.2. Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos. karai (A. Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton. Parsons teigė. Bottomore ir vokiečių sociologo R.turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. Rostow). darbo pasidalijimas ir kooperacija (E. Jie nurodė. gyventojų skaičiaus augimas (R. Jis tvirtino. Weber). žymios asmenybės. tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą. kalbos formas. kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje.siekdama tam tikrų tikslų. prioritetus. Pastarasis pabrėžia. kai didėja funkcijų. kol tuos apdovanojimus 8 . visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. būtina žinoti jų dvasinę būseną. 3. Toynbee). Mills. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis.y. kurią būtų galima pritaikyti. kurios priežastys yra svarbiausios. rasė (A. Dahrendorf darbuose. Ogborn). Tačiau nėra įrodyta. Hobin). ideologija (M. . diferenciacija. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. sistema turi nustatyti eiliškumą. kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys. Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H. Mikrosociologinės teorijos 20 a.santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas. Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę. . Tai . Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. technologija (U. Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba. Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. T. Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą.

kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu. Duglas. Schultz teigia. Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. Grigas R. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką.gauna. jau turi išankstinę nuostatą. formuojant asmenybę ir visuomenę. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. Modernybė ir asmens tapatumas. 1996. 2. A. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. Tačiau tai nereiškia. meno ar kitos srities garbės vardas. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija. Garfinkel.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika. y. 1996. Sikurel. socialinės kaitos. Socialinės tikrovės konstravimas. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. premija ir pan. Pradai. kuris valdo priemones. žinojimo sociologija ir etnometodologija.H. Darendorf R. naudoja šias priemones tam. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį. kad kiekvienas individas.. socialinio konflikto ir struktūralizmo . tenkinančias kitų žmonių poreikius (t. Schultz (1899-1959) darbais. Jei šie “receptai” neveikia.struktūrinio funkcionalizmo. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. 8. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. A. 9 . 3. Anot jo. Kaip T. socialinis paskatinimas (mokslo. Vilnius. 1927) atkreipė dėmesį į tai.teorijas. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai. Lucman T. 1996. kaip ši sąveika turėtų vykti. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7.Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi. Vilnius: Pradai. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. Žmogus. 4. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais. 1929) ir Tomas Lucman (gim. Sociologinė savivoka.).A.3. Vilnius: Pradai. Bloomer koncepciją. D. Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A. Etnometodologija skelbia. teikia apdovanojimus).. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje. kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį. Esė apie laisvės politiką. 6. G. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. Vilnius. bet ir būti kito priimtam. Vilnius:Pradai. Apibūdinkite mikrosociologines . Klausimai ir užduotys 1. Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P. Gellner E. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5. Sociologijos tradicija. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. Apibūdinkite makrosociologines . kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. Nisbet R. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. 2000. 2001. Modernusis socialinis konfliktas. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų.

V. 2) žaidimai. vaidmenys ir padėtys. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me).H. o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. G. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. o mūsų išmoktas elgesys. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. vertybių ir idealų visuma. 4. “kultūra yra viskas. normų. vertybes. Kavolio teigimu. vengti pavojaus. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. bet tik iki tam tikros ribos. Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. išsiversti be drabužių ar pastogės. buities reikmenis. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. senkapiai. kas žmonių pagaminta ir tai. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. “Aš” išreiškia asmens unikalumą. etnokultūros ir gamtos paminklai.2. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. transporto priemones. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. . įgūdžiai. ego. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. reikalaujantis patenkinimo. kurio metu žmonės perima žinias. kas jiems ką nors reiškia”. Individas negimsta visuomenės nariu. Kultūra nusako žmonių santykius. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. kad kultūra siūlo.1. 10 . Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis.SOCIOLOGIJA. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. jų elgesio pavyzdžius. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. nes juos sukūrė žmonės. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. superego. BAZINIS KURSAS 4. turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. darbo įrankius. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. Id – biologinis pagrindas. socializacija ir komunikacija. elgesio taisyklės. Materialioji kultūra reiškia statinius. priemonių. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. o tik su polinkiu į socialumą. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. žmogaus – taip pat. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. numatyti veiksmų pasekmes. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. nuostatas. siekiai. 3) kolektyviniai žaidimai. Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Max Weber teigė. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. padeda asmenybei elgtis racionaliai.

Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. bendraamžių grupės. bet visuotinai 11 . asmens laisvė.3. įsitikinimus ir tikslus. bendravimas sąveikaujant. visa tai. vertybės. Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. Tai įstatymai. darbovietė. žodžiai ir veiksmai. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. normas (kaip elgtis). normos. žodinis bendravimas. kolektyvinis ir individualus. nes vaikas stebi suaugusiojo norus. kurių verta siekti. žymintys sąvoką arba idėją. garsai.y. kaip. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. jis traktuotinas. kurie rodo jo vertybines orientacijas. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. standartus. humaniškumas. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A. Normos išreiškia taisykles. G. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. 4. pasireškianti tokiomis elgsenomis. juokas ar verksmas. Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios. pavyzdžiui. t. Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. bendravimas nurodinėjant. bendravimas be žodžių. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. visuomenės informavimo priemonės. simboliniai apdovanojimai ir bausmės. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. padedančiais orientuotis. lygybė. ką išmokstame socializacijos procese. 2) profesinė socializacija. tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. JAV antropologas W. apdovanojimai. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. kelių eismo taisyklės. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito. bausmės už blogą elgesį. kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. asmuo. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja).) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė. reguliuojančius žmonių elgesį. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais. vaizdai. kuris puoselėja šias vertybes.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. sąlygojantis. Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. Simboliais vadinami daiktai. materialinė gerovė. atsidėkojimas už gerą elgesį. darbas. kaip tos kultūros nešėjas. kalba. naujos profesijos įgijimas. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. mokykla (plačiąja prasme). santykius(kaip visa tai susiję). trunkanti visą gyvenimą. išsilavinimas. atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. pažanga ir kt. Ši sistema yra paveldima. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. vertybes (kai tai vertinti). Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. sankcijos.

2001. paaukštinimai tarnyboje ir pan. baudžia piktas žvilgsnis. religinės. Kaunas. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. Vilnius. rokerių).). būsto. padrąsinimas. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. 127-163 Kavolis V. dažniausia gresia ne bausmė. Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus. Tai . Paaiškinkite. 7. meninės raiškos priemonės (šokiai. religija. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. amžiaus grupės. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. pažeminimas. 2. seksualinių mažumų. maisto. 5. bendras darbas. pagyrimas. Vilnius. ką reiškia socializacijos procesas. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. Tautinė savivoka. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai. religinių sektų. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. panieka ir pan. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. Neretai šis poveikis yra žalingas. premijos. sąlygojančius individo socializaciją. laikant savąją kultūrą etalonu. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. bet stengiamasi suvokti. 8.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios). pasmerkimas. perkėlimas į žemesnes pareigas. Ją išreiškia skirtingi papročiai. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. Paaiškinkite kultūros sąvoką.suprantamos. už šiukštų elgesį.4. kalba. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena. p. Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. kad nėra universalių standartų. Apibūdinkite materialiosios. Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. dainos ir kt. Jas pažeidus. kodėl jis egzistuoja. 6. 12 . 36-43 Grigas R. 1992. 4. profesinės. p. svetingumas. ir kt. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. teisines normas ir papročius. Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. 1994. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai. Klausimai ir užduotys 1. Sociologai skiria dorovines. normos. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės. nešvankią kalbą. Tai – kalba. 4. nemandagumą. blogesnėmis. o pasmerkimas. Literatūra: Broom L. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. 3. pagalba silpnesniam ir kt. laisvės atėmimas ir pan. visiems reikia saugumo. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai. leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. vertybės. nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. Žmogus istorijoje. pavyzdžiui. sankcijos? 9. sąlygojančias kultūros universalumą. saviraiškos galimybių. Nurodykite veiksnius. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas.

Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. Vilnius. 4) dvasinių problemų. Pavyzdžiui. Pagrindiniai jos komponentai: padėtis. 1995. nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. kiti – neformalizuoti. kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. pirklys. formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. rasė. Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. ekonomikos. Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje. 2) įgytoji. (editor). Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. pavyzdžiui. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis. politinių. suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. kurią dažniausiai apibrėžia profesija. Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. institutas. kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. kitaip su dėstytojais. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. kitokio – jo kolegos. politikos. Oxford and Cambridge. labiau išsilavinę. teisėmis ir pareigomis. Kultūros dirbtuvė.Kavolis V. pavyzdžiui. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. vaidmuo. išlaikyti ir auklėti vaikus. grupė. reikalingų žmogaus gyvenimui. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. tėvai. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. profesiniais reikalavimais. The Sociology of Culture. nei bedarbiai. vyras savo šeimoje. Pavyzdžiui. Geriau jaučiasi tie. Crane D. kiti – labai platūs. gyvenimo prasmės. gamybos. paskirstymą ir vartojimą. kurią sąlygoja lytis. atitinkantis statusą. šeimos narių vaidmenys). 5. Dažniausia tai yra elgesys. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. 3) pagrindinė padėtis. USA: Blackwell. Vaidmenų apibūdinimas. 1996. pavyzdžiui. Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. bajoras). kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. tėvas savo vaikams. religijos ir išsimokslinimo. 3) saugumo ir socialinės tvarkos. dirbantieji. verslininko ir labdaros dalintojo). nei vienišiai. tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. 13 . kitus pasiekia pats individas). susijusi su tam tikrais lūkesčiais. Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. T. Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais. dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai. Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. pavyzdžiui. 2) gėrybių. artimieji – emocionalūs). Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). nuolatinius socialinius santykius.) visuma. amžius. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. gimimo vieta. apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. teisinių ir kt. dar kitokio – įstaigos vadovybė. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. pavyzdžiui.

nors būna ir išimčių. kuriems grupė yra pritarusi). labai artimi draugai). simboliai. padedantys atpažinti grupę. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. Grupės požymiai: . organizuoti viešąjį gyvenimą. SOCIALINĖS GRUPĖS. įgūdžius. grupė turi vadovą – “lyderį”. Šios grupės 14 . Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. bet stabilesnė už diadą. Triada taip pat nėra stabili. Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. Skiriama vidaus ir užsienio politika. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. Antrinės grupės yra didelės. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. tarpusavio pagarbą. pavyzdžiui. Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. “Dievas prisakė mums būti broliais”. Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias. Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. kultūros modeliai. žmogiškąją pareigą žemėje. . Religija stiprina visuomenės solidarumą. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6.bendri uždaviniai. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius. vertybines orientacijas. dorovės reikšmę ir vaidmenį. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6.2. kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. yra gana nestabili. statistiškai vertinant. tačiau yra ir tokių. visuomenės tobulėjimą. KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6.1. “autoritetą”. kultūros klestėjimą. tiek labai silpna arba tik formali. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. kuriose individas visai nuasmeninamas. šeimoje. asmenybės dvasingumą. Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. fanatiška religinė sekta. Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. Palyginkite. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. artimų draugų rate). Grupę vienija suvokimas. Kaip taisyklė. šeima. .diada ir triada. Diada. nuasmenintos. Klausimai ir užduotys 1. Mažiausios grupės . skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę. Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika.narystė. 6.

išskiriamos kultūros istorijoje. valdymo struktūromis (skyriai. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę. “piramidės”. tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. nuostata arba mitu. darbininkų grupė. Didelės socialinės grupės.3. vadinami organizacijomis. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. Vadovavimasis tam tikra ideologija. politinė organizacija. studentų grupė. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. susijusios asmeniniais ryšiais. Didžiausios grupės. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. 3. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. sporto sirgalių klubas ir pan. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 . Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. 6. Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių. susidarančias spontaniškai. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste. Weber. tiek ir klientams. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. svetimos) grupės. vadinamos civilizacijomis. Valdžios hierarchija (“laiptų”. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. mokinių klasė.). Karjera. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. Biurokratija reiškia racionalų. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. Jos privalomos tiek tarnautojams. Pavyzdžiui. griežtai reglamentuotą valdymą.dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas. Dideli visuomenės dariniai. 1. Darbo pasidalijimas. Tai sutelkia organizaciją. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. nuostatais. 4. “pakopų”. “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. neįgalieji ir pan. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. 2. vadinama agregacija. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt. muzikantų kapela). ir profesionalų tarnautojų. nuomininkai. sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. ekspresyvinė – saviraiškai. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. panašias socialines charakteristikas. Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. Bendrija. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką. valdybos.

Valdžia yra politinis viešpatavimas. Parlamentas. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. bet ir jų valdymo stilius. 2. trukdo smulkaus verslo plėtrai. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. – deviancy . Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. Biurokratai suvokia. Prezidentas. Kuo visuomenė demokratiškesnė. netoleruotinas elgesys. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. prokuratūra. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams. reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. 3. 6. Kuo organizacija didesnė. kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. ima strigti jo vidinė organizacija. kad tai man teikia malonumą. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. globos (su darbuotojais tariamasi. Lietuvos Konstitucijoje sakoma. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Vyriausybė. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. jiems atskleidžiama daugiau informacijos. Neracionalių sprendimų tikimybė. 16 . valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas). turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas. neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. Toks biuras darosi nebekontroliuojamas. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. o darbuotojai daro tai. ignoruodami akivaizdų faktą. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. mokyklas. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. policiją ir kt. kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. kas jiems atrodo svarbu). dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio.nukrypimas). pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą.5. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises. Aukščiausia valdžia. Panašiai teisinasi girtuokliai.4. Norint priimti tinkamiausius sprendimus. Prezidentas. 6. Vyriausybė ir Teismas. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. teismus. Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei. išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. Valstybės kontrolierius ir kt. Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. priklausomai nuo politinės sistemos. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę.” Kad rūkymas sukelia ligas. Neracionalios plėtros polinkis. besielgiantieji amoraliai. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai. kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei. ligonines.

sukelia visuomenės senėjimą. panieka institucijoms. negu įprastą elgesį. narkomanai. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. o kartais netgi bando įteisinti kitokį. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. Pavyzdžiui. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. kad apiplėšia turtingesnius. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. pyktį. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija. apmaudo. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. fizinis luošumas. Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams. tiek ir finansines problemas. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms.). palaikančioms tvarką.Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos. Tado Blindos fenomenas. liudydamas apie permainų būtinybę. Valkataujančių. 6. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. girtuoklių arba narkomanų. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais. maištininkai. bedarbystę. Pavyzdžiui. palengvinančia neviltį.). įtampą.6. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . platina amoralumą. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai. sąlygojo gyventojų nuskurdimą. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos. sukelta baimės. paspartina reformas. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan. pabėgėliai. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. Marginalas – asmuo. gyvenantys ne santuokoje. asmenys. Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. korupcija ir pan. 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. socialinę atskirtį. piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. kas draudžiama. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. ekonomikos nuosmukis. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. bet ir pats sau..). Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. noro atkeršyti ir pan. Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. pykčio. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. nusikaltėliai ir kt. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. Pavyzdžiui. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. Asmenis. patiriantis jų prieštaringą poveikį. Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. riziką išbandyti tai. esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. jas nuolat pažeidžia. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. kaip anksčiau niekada nesielgdavo. psichiniai susirgimai. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių.

Nr. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6.. Valdas. 2009 18 . 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. Kaunas: 31 GuTechnologija. 2009. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. Irena. 2. sk. 2004 Sociologija. Mokomoji 31 Luknyga. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. V. Sociologija.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. Vadovėlis. 2004 Tidikis. 2005 Guščinskienė J. Eil. Kaunas: 31 SoVDU leidykla. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . Nusikalstamas. Socialinių tyrimų metodologija. 7. 2003 31 MaPruskus. sk.: Aidai. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. panieka. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. Socialinių tyrimų metodika. 6. Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4. 10. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. Sociologija: teorija ir praktika. 001 KaKaunas: Judex. Sociologija. pasmerkimu. 2002 413 Luobikienė. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga. išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. kab. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. V. Vilnius: Homo Liber. Anthony. Kęstutis. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. knygyne metod. Kaunas: Technologija. Kas vienija grupės narius? 3. 3. 9. Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2. 1. Mokomoji knyga. Rimantas. Sudarytojas Vylius Leonavičius. 2004 258 Kardelis. Arvydas. Taikomoji sociologija. įspėjimu. 5. Klausimai ir užduotys 1. 4. Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje. 2006 123 Matulionis. 8. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu".kontrolė. fak.

Pruskus. Religijos sociologija. Romualdas. Sociologijos tradicija. Vilnius. Grigas Romualdas. 2004 Stankūnienė. Autorių kolektyvas. 2007 Tomlinson. Ering. 2006 Durkheim. Šeima. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. 2002 19 . Vilnius: VPU leidykla. 15. Mokomoji knyga. Vylius ir kt. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. 2002 Vaitiekūnas. 9. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Sociologinis tyrimas. Vadovėlis. Sociologijos metodo taisyklės. 2000 Bourdieu. Vadovėlis. Senkus Vladas. 20. 17 18. 2006 Leonavičius. Vilnius: VPU. Edited by Kazimierz M. 2008 Kaminskas. Vilnius: Vaga. 16. 2004. 4. 2005 Melnikas. 19. 3. Kaunas: VDU leidykla. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Pierre ir Wacquant Loic J. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje. Kolektyvinė monografija. 28. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 2006 Gaižutis. Bendroji ir medicinos sociologija. Mokslinių straipsnių rinkinys. 34. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. Vilnius: Vaga.Nr. 2005 Bagdanavičius. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. Vilnius: Eugrimas. Vilnius: Vaga. vaikai. Jolanta. Transformacijos. Piliečio pozicija. Juozas. 13. 2005. John. 27. Vilnius: VPU. Mokomoji knyga. 1998 Giddens. Vadybos sociologijos aspektai. 22. 8. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Etninis nepakantumas. Vilnius: Pradai. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. Vilnius: Aldorija. Vadovėlis. Elitas ir lyderystė. Studijų knyga.D. 31. 8/E. Mokomoji knyga. Vilnius. Vilnius: Pradai. Monografija. 2001 Guščinskienė. 26. Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. Vytautas. 11. Meno sociologija. Vlada ir kt. 2000 Goffman. 2002 Masiulis. Vilnius: Pradai. Prentice Hall. 24. Jurgis. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. 2006 Šlapkauskas. Society: The Basics. 2007 Nisbet. 2005 Bagdanavičius Juozas. 2005 Ramanauskaitė. Algirdas. Vilnius: VPU. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. Stasys. Stanford Social Sciences. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Tadas. Stanford. Teisės sociologijos pagrindai. 2006 Valackienė. 21. Sudnickas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 2001 Etniškumo studijos. Rinkos visuomenė. 30. 2004 Slater Don. Emile. 32. 2006 Schools and Societes. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. 25. 2003 Pivorienė. Kaunas: VDU. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. 7. California. 6. Borisas. Tautinė savivoka. Vilnius: Baltos lankos. Max. Globalizacija ir kultūra. Vilnius: Mintis. 33. Jūratė. 1996 Weber. 2002 Jasaitis. 23. Steven Brint. 10. 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. John J. Kaunas: Technologija. Vilnius: Rosma. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Kaunas: Technologija. 29. 12. Vadovėlis. Asta. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. 5. Raimundas. Robert A. Jonas. Valdas. Vilnius: VPU leidykla. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. sveikata. Anthony. Organizacijų sociologija. 14. Slomczynski. 2000 Grigas. Tonkiss Fran. Warsaw: IFiS Publishers. Egidija. Mokslo aidai. 2007 Vanagas. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. 2000 Macionis.Papildoma literatūra: Eil. Miesto sociologijos pagrindai. Firidas. Sociologijos teorijos. Kęstutis. 2. Primirštieji lietuvių sociologai. VPU leidykla. šeimos politika: modernėjimo prieštaros.

Spencer) 7. 26. Individo vaidmenų rinkinys. 30. Tyrimų rūšys. Anketinė apklausa. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. objektas ir dalykas. Tyrimų klasifikavimas. dalyviai. 19. jų klasifikavimas. Literatūros šaltinio pavadinimas 35. Klausimai ir atsakymai. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. Pirminė ir antrinė socializacija. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Materialioji ir dvasinė kultūra. 28. Jų vykdytojai. Sociologinio tyrimo samprata. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. 9. 5. kategorija 16. Apklausos reikalavimai. Visuomenės kontrolė. 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. 11. Ranginis. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Tyrimo problema. Grupių klasifikacija. 15. Durkheim.Nr. Testavimas. 22. Kultūros elementai. Organizacija. Socialinio instituto samprata. 2008 36. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. priemonės ir sąlygos. London: SAGE. Socialinės stratifikacijos samprata. Tikslas ir uždaviniai. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. 25. The Basics of Social Research / Earl Babbie. Sociometrinė apklausa. Sociologija tampa savarankišku mokslu. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . Deviacijos priežastys ir pasekmės. Vidurkiai. Procentinis santykis. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Sociologinės apklausos. Socialinės grupės sąvoka. Kultūrų įvairovė. Teoriniai metodai. (bruožai). Formalizuotos valdymo organizacijos. 8. 14. Interviu. 4. 27. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Socializacijos samprata. Ekspertų apklausa. 18. jos privalumai ir trūkumai. Sociologinių tyrimų metodai. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Kontas) 6. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. 24. Nelygybių atsiradimo priežastys. Apklausų metodai. Socialinis mobilumas. The Consumer Society: Myths and Structures. Natūralistinė sociologija (H. „Raktiniai žodžiai“. Pozityvistinė sociologija (O. California: Thompson/Wadfsworth. 29. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Pagrindiniai grupės požymiai. 23. 13. Vertybių sistemos vaidmuo. 21. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M.Eil. 20. Tyrimo etapai. Subkultūra ir kontrkultūra. Valstybės sąvoka. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. Dokumentų rūšys. Jean Baudrillard. Anketinių apklausų formos. 10. Weber) 17. Visuomenės samprata pagal E. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. agregacija. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. 12. Baziniai socialiniai institutai. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Anketos sandara. Socialinio vaidmens samprata. jos reprezentatyvumo nustatymas. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Hipotezių formulavimas. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Sociologijos mokslo atsiradimas. Belmont. Respondentų atranka. Sociologinio tyrimo struktūra. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Šių grupių įtaka visuomenei. Deviacijos reiškinys. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai.

kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų.Ką žmonės čia kartu veikia? . nepakeitus geografinės padėties. Max Weber teigė. 1995. jei tik ten renkasi žmonės. Sociologija. kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą. jų aplinka. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose. iki šiol nepažintą ir nesuprastą. istorija ir aistros. Žmogus. kokie jie atrodo. Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės. Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti. Vertė Rita Dudonienė.1. Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai. jėga ir tamsybė. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. išskyrus pačius abejingiausius. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. institucijos. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . skonį. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”. ir kitiems visuomenės nariams. kurios gerai pažįstamos ir jam. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema. Berger. kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. Teisininkui svarbiausia suprasti. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti. Peter L. glūdėjusia už šių fasadų. kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. ir visi. o greičiau aptiksime jas kompanijų. – 195 psl. 21 . ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. Kilnumas ir degradavimas. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. kaip esame įpratę savo šalyje. sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. ima galvoti. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus. Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. Kaunas: Litterae Universitatis. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. bosų kabinetuose. yra priversti susipažinti su tikrove.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį. Teisininką domina oficialioji situacijos samprata.

ir tie. susijusi su ta “kita Amerika”. perimdami iš kitų žmonių. dvasinė būsena žmogaus. griūnant fasadams. Nauja tai. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. Kitoje valstybėje – Vokietijoje. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms. kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”. kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. noras patikti. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”.62). politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. kuriems rūpi socialinė gerovė. kopiant socialiniais laiptais aukštyn. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. šnekančią šia kalba. galima atrasti visur. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. kur mums reikia. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. Daugybė žmonių – ir grupėmis. ir mums būtina jų nuolatinė parama. kaip ir pati žmonija. kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant. Pažiūrėkime. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. jei nesuvokiame. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. kad moralinės. Mes taisome savo praeitį ten. “Kitą Ameriką”. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas.Idėjos. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. noras susisteminti ir aprėpti jas. su tokia mąstysena. iš naujo perkurdami praeitį. ir paliekame nepakeistas tas vietas. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). buvo kitaip. Amerikos sociologija. nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės. Visa tai tikriausiai taip sena. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. 22 . kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. visiškai nesuprantamus jų tėvams. Tai reiškia. Kitų kultūrų pažinimas. bet ir per intelekto pasaulius.

privilegijos ir prestižas. pabrėžianti. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. palyginti su policijos prievarta. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. Suvokęs savo padėtį. individo šeima ir artimų draugų ratas.“brandumas”. kurioms turi paklusti visi. Požiūriai. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. o bijodamas būti išjuoktas. apkalbų. Kriterijai. .y. kaip kraštutinė priemonė. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. Socialinė stratifikacija atskleidžia. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės. būti budriam ir apsimesti. kurioms privalu paklusti. papročiai ir elgsenos normos. Tai įtikinėjimo.` Pagaliau žmonių grupė. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. gėdos būdai. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas. kaip tie. darbdaviai ir kt. kad jis nedaug ką gali pakeisti. panieką ir pašaipą. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. pajuokos. yra ir kitų. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. daranti spaudimą atskiram individui. Stratifikacija reiškia. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. Jas vykdo licenzijų tarnybos. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais.tai moralė. įprasdamas prie jos. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. atskirti nuo jų. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. Kita socialinės kontrolės sistema. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų. kad visuomenę sudaro lygmenys. Žmogus visuomenėje. “mažesnio skersmens” apskritimų. . Be visa apimančių priverstinių sistemų. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai. be abejo. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. Todėl nenuostabu. paprastai ir laikomi sveiku protu. Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. kurių išraiška gali būti galia. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės. bendradarbių primesta kontrolė. Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus. Jis bręsta. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. profsąjungos. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą. taip pat sudaro kontrolės sistemą. Kraštutinis ir. pagal 23 . Taip pat labai svarbi neoficiali. žmogus suvokia ir tai. pašaipos. t. Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio.

y. ko jis gali tikėtis iš gyvenimo. Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. kad jų prievarta ribota. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai. t. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. Mūsų pasipriešinimas tam. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. atrodo. Visuomenė. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. ji reintegruojama į visuomenės struktūras. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. ką mes darome. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. atveju. grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. Visuomenė yra istorinė esybė. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. negu vienos kartos gyvenime. Napoleonas ir k. Individo klasinė padėtis sąlygoja. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas. bet ir kas mes esame. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos. nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe. Sociologas. Individo klasinė padėtis. gyvenimo galimumų. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. taigi.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. jau rodo. Net visai abstrakčių idėjų. Identitetas yra socialiai įgyjamas. Mes norime paklusti taisyklėms. t. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. bet ir laiko atžvilgiu. Atvėsus sukilimų aistroms.y. Mes esame viduje visuomenės. siūlydamas kitą apibrėžimą. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis. Mahometas). Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. skonį. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. Sociologai tai vadina statuso simbolika. kuriuos visuomenė paskyrė. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę. Visuomenė pateikia šabloną. kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. žmogus parodo. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. ką visuomenė primeta ar draudžia. o revoliucionieriais – valdininkai. elgesio ir kalbos stilių. anot Max Weber. bet nebūtinai būna šitaip. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. žinodamas apie individo du parametrus . Jėzus. Tai. vaidinti vaidmenis. tarsi jos pašalyje. suteikia jam tam tikrų tikimybių. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 . kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. duoda labai mažai naudos. kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. Visuomenė lemia ne tik tai. kurios. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. Pavienis individas. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. o dažniausiai visai neduoda. Kartais individams pasiseka pasiekti. struktūros. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. Pavyzdžiui.

y. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. Gehlen institucijų teorija teigia. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. kokia stipri ji dabar beatrodytų. Visuomenė apibrėžia mus. koks buvo. Durkheim ir M. Jis teigė. jų vis dėlto yra. Transformacija. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems. M. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. Jos yra antitezinės. kad jų neslegia padėties. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. kuris gali bet kuriuo momentu suirti. teatras. sociologų vadinamos subkultūromis. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. Tokios “kontrvisuomenės. M. Gyvūnas. kokie gilūs jie buvo. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. A. Kai ne atskiri individai. tačiau jie apgaudinėja patys save. Žmonės sako tą patį aiškindami. estetiką – skonis. etiką – manieros. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. “rateliai” ar kitokios grupės. yra šio 25 . Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. Visos naujos definicijos reiškia. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. bet prireikus padeda jį pakeisti. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. Weber amžininkas. verslo) reikalus. tiek jo bendraminčiai. Socialumo teorija. Ir jie būtų teisūs. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. pareiškia kitokį nusistatymą. egzistuoja kaip sektos. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. dirbtinis kūrinys. kultai.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. t. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. Yra įmanoma žmonėms. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą. atsiskyrimas ir manipuliacija. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. taip negailestingai nuverstu. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. lengvai formuojama. pavieniui ar grupėmis. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. Tai gali padaryti tiek individas. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. negu vylėsi revoliucionieriai. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. o minios. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. Tačiau taip pat teisinga teigti. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. Scena. Nė viena socialinė struktūra. sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. kad visuomenė yra objektyvus faktas. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. Visai teisinga teigti. Vaidmenys. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. bendrauja tarpusavyje. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus. E. atmetus visas iliuzijas. politikų vadovaujamos. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. Kiekvienas žmogus. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį.

Gimimo stebuklas. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. laukiant naujos. gali sukčiauti.paveikslą. atmetus lengvatikybę. nepakartojamas žmogus. Visi namai kada nors ištuštėja. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. Aišku. Makiavelizmas. nagrinėdami šias problemas. baimės. visgi teisinga. konkretus. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų. atsargiai. Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. kad miršta vienas. priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man. kuris perpranta žaidimo taisykles. nekelia etinių klausimų. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. paveikslą. ignoruojant metafizinius klausimus. kuris reaguoja į lūkesčius. yra linkę priimti tas kategorijas.“apgaulingo tikėjimo” auka. kokį jį padarė visuomenė. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. Nors pozityvizmo vizija. tai galime teigti. pakeisdami pliuso ženklu. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas. Manantieji. pagal savo norą. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos. Visi planai galiausiai suyra. kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. nei būsimo režimo uolus tarnas. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. siejamą su jų identitetu. kuris neryžtingai. susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. jog jiems priskiriami neigiami identitetai. Martin Heidegger koncepcija. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. organizuojantys visas baimes taip. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. Vien tai. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. geismo paslaptis. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. ir žmogaus. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas. minuso ženklą. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. Vardai. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. Tas žmogus. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. kaip gynybos nuo nerimasties. kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. Sociologija parodo žmogaus – tokio. “kur viskas gerai”. kad daug sociologų. Makiavelizmas ir etika. lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. politinis ar sociologinis jis būtų. Jei žmogus žiūri 26 . Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. Moksliniai metodai negali paaiškinti. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. adresai. Mus supa tamsa iš visų pusių. pakankamai aiškiai įrodo. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. yra gana utopiška. kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. Pasaulyje. . kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. kas esame ir ką darome. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. Man samprata pateikia visuomenės. Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. Tik tas. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru.

Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. Matulionis. išankstines nuostatas. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas. viltis bei baimes. . jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo. ką žmonės daro ar kuo yra. o kas blogai. Visa. Vilnius: Homo Liber. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija.į visuomenę kaip į komediją. Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. ypač tada. jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo. Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą. Neįmanoma perprasti politikos.198 p. Sociologija. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. Sociologijos humanizmas. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas.nesvarbu. kiek tai įprasta bei kasdieniška. (santrauka) 27 . 2. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. 2002. Arvydas. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia.. tai nedvejodamas ją apgaudinėja. Antra. kas yra gerai.

vykstant socialiniams procesams. Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. Konfliktas – ne griaunamoji. susidedanti iš daugelio skirtingų. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema. skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. supaprastinamas visuomenės suvokimas. kuri remiasi požiūriu. kas vienija žmones. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. Ši paradigma kritikuojama už tai. L. kurios yra būtinos. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. klasinius. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių. nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. bet konkrečiai. išsilavinimo. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. rodantis socialinių grupių siekius. Tai mokslas. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni.Marksas. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. skatinantis socialinius pokyčius. Anot R. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu. Kozeris teigia. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. rasės ir lyties veiksnius. socialiniai procesai ir reiškiniai. Šios pažiūros laikėsi K. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą. atsižvelgdama į laiką ir vietą.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. naudojasi daiktais. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. o kas juos skiria. jos atskiros dalys. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. socialinio prestižo ir pan. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. remdamiesi reikšmėmis. vaikams iš turtingų. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. Sociologijos objektas: visuomenė. Ši paradigma kritikuojama. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. Darendorfo. Pavyzdžiui. 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. Reiškinio esmė išryškėja. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. 28 . socialinė aplinka. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. kurios – ne. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. struktūrinis-funkcinis. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami. Konfliktas – ideologinis reiškinys. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai.

neigiantys dominuojančią kultūrą. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos.) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. “scenarijus”. pavyzdžiui. elgesio vaidmenis ir modelius. procesas. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. kurie vadinami antriniais. socialinės stratifikacijos. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. normas ir materialinę kultūrą. per mažai domėdamasi makroprocesams. Kultūros pokyčiai. reiškinys. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. šeimos. kuriose dalyvauja asmenybė. slypinčių asmenybėje. veiksnys. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. darbo. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. biografinis metodas ir kt. religijos. Civilizacija – visuomenės. Konkretieji sociologiniai tyrimai. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. Pirminė (vaiko. bet stabilesnė už diadą. Sociologijos kategorijos. asmenybės. funkcija. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. susiformavusias simbolines struktūras. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. interviu. struktūra. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. empiriniai duomenys ir kt. stebėjimas. Grupė turi lyderį. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. normas. vaidmuo. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. šeima. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. Dariniai. Kontrkultūra – kultūros modeliai. Pirminės ir antrinės grupės. kaip “aktorius”. skatinantis ne aukštąsias vertybes. šeimoje. Visuomenės nuomonės tyrimai. “kaukė”. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. “scena”. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. Mažiausia grupė – diada. Etnocentrizmas pasireškia tuo. Triada taip pat nėra stabili. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. Agregacija – bendrija. švietimo. kas sukurta žmogaus. mokslo. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. eksperimentas. Kultūra ir civilizacija. suformuluoti hipotezę. bet smurtą. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė. institutas. autobuso keleiviai. analizuoja sąveiką. vertybes. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. simbolinių turinių. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. kurioje jis gyvena. Kultūrą sudaro visa tai. nusikalstamumas. suformuluoti problemą. teisės ir kt. Subkultūra – kultūros modelis. pasirinkti tyrimo metodologiją. politikos. 29 . Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. Socializacija – procesas. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. kalbą. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. vartodami tokias sąvokas. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. naujoko ir pan. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. dokumentų analizė. vadinami kategorijomis. Anketavimas.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. veiklos formų. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. Idealus grupės narių skaičius – penki. Reakcijų. iškrypimą ir agresiją. lauko tyrimas. būdingus tai visuomenei. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos. sistema. pvz. statusas. Kultūros integracija. kultūra. Bendriausios kategorijos: civilizacija.

Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. kuri teigia. Išskiriamas: ikimokyklinis. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. Kultūros sociologija. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos.). skatina tirti jų ryšį. mokslinis laipsnis. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. Sekta – nedidelė. sparčiai besikeičiančias žinias. sektas ir denominacijas. pavardė. savo šeimą. Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą. Mokykla. Remiamasi materialistine kryptimi. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. scientologijos bažnyčia ir kt. Religija ir Bažnyčia. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. savo visuomenę piliečiu. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. asmenybė. Kultūros institutai. kuriems suteikiama šventumo aureolė.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. o kas klaidinga. Pavyzdžiui. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. profesionaliu. Vaidmenis apibūdina ir 30 . nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. kuria ir gina šventumą. nustatanti. nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. Individas. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema. kas šventa ir kas nešventa. kurios nori pakeisti visuomenę. mokyklinis lavinimas. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė.E. atsakingu už save. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. Religija pripažįsta. draugų ratas. induizmas. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to. kas tikra. pareigos ir pan. Socialiniai tinklai. siejamas su statusu. kuriems grupė yra pritarusi. prestižinis klubas. Religija remiasi tam tikra doktrina.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. tikrumo pojūtis. neformali religinė organizacija. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus.. kuri teigia. Asmenybės sociologija. Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. tapti mokinio katalizatoriumi. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. profesija. Todėl kyla jėgos. Socialinio konflikto paradigma aiškina. Socialinis vaidmuo – elgesys. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas. budizmas. Statusai yra priskirtieji (lytis. kaip labai integratyvios. kuriai vadovauja pasauliečiai. santykiškai stabilios sistemos sampratą. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. bet siekiant tapti aktyviu. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema. Šventumo galia sustiprinama ritualais. Šventumo sfera – ypatinga galia. krišnaitai. etninė priklausomybė. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”. islamas. gimimo vieta ir kt. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą.

Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė). turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. ką reikia daryti). nagrinėti jos funkcijas. Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. atskirti darbą nuo namų. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai. prezidentas. vadinama vaidmenų konfliktu. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. kas jiems atrodo svarbu). 31 . Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. teritoriniu. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos. valstybės dydis. Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. o patys darbuotojai daro tai. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. Deja. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. ligonines. Jį daugiausia domina. mokyklas. Teismas. Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. pateikiant jiems visą informaciją). 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). Giminė kaip bendruomenė. realizuojančių valstybės funkcijas. formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. Aukščiausia valdžia. ugdant visuomenės piliečius. tiek išorėje. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. kurioje vyksta švietimo proceso raida. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį.” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. teismus. negu kiti. parlamentas. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. Situacija. Mokyklos bendruomenė. vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. Sociologai tiria socialinę aplinką. pasitelkti humorą. visumą. o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką). kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. Kai dar nebuvo visuomenės. politiniu. vidinius ir išorinius ryšius. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje. autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. Valstybė ir valdžia. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija. Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. Švietimo sociologija. Tai šakinė sociologija. religiniu ir kitais aspektais. Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. yra monarchas. kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. Socialinė organizacija. Technika sociologą domina tiek. jau buvo žmonių bendruomenė.motyvacija. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. vyriausybė. Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais.

kurie yra viešai diskutuojami. visuomeniniai santykiai. gamybinis ir negamybinis. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį.t. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. Revoliucija – politinis pokytis. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. migrantai. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. Deviacija – tai socialinis elgesys. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. lengvai pritaria lyderiams. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. Žiniasklaida – socialinis institutas. Minia veikia spontaniškai. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. alkoholikai. teismai. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. fizinė ir protinė įtampa. kaliniai. Deviacinis atvejis – išimtis. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Minios reakcija gali būti labai primityvi. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. 3) išlaisvinimo judėjimai. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. vienkartinis. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį. Kuo visuomenė demokratiškesnė. paprastas ir sudėtingas. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. pabėgėliai. bedarbiai ir t. esantis skirtingų socialinių grupių. Valstybės kontrolė ir kt. skirti. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. o ne plėšikas). Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. universali ir organizuota žmogaus veikla. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas. Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. Marginalas – asmuo. Darbas yra sąmoninga. skurdžiose šalyse. naudodama prievartą.policijos nuovadas ir pan. siekdami esminių socialinių pokyčių. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Tai perversmas. o kibernetinė – 32 . kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. kad nebūtų didesnių sukrėtimų. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje. netipiškas nukrypimas. pavyzdžiui. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. Darbo sociologija. Sąjūdis. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. kurie buvo opozicijoje. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose.

Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus.tai tokios organizacijos. stagnacinė (apima tuos. Užimtumas. Konvejeris gamina tą patį produktą.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. struktūrinė (kai 33 . lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. Bedarbystė būna laikina. socialinius. Darbuotojai. net bedarbių skaičių). Gamybinė grupė – visuma žmonių. moterų. Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. etninius. politinės partijos ir pan. gaminant materialines vertybes. tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu.. Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. kuriose žmonės. hierarchija. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. siekdami tam tikrų tikslų. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų). kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. Tai . priverčiamosios ir utilitarinės. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. visuma. techninė kompetencija. impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. išsimokslinimo ir kitus kriterijus. kurie metų metais negali gauti darbo). latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). didina darbo įtampą. Gyventojai –žmonių. Tai religinės. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. aptarnaujantys lanksčias linijas.informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. demografinius. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. skirtas užtikrinti racionalumą. kurioje vyksta darbo procesas. Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis. kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. asmenine Techninis kompetetingumas. Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus. Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. Biurokratija – tai organizacijos modelis. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. Biurokratijos charakteristikos: specializacija. savęs realizavimo laipsnį). psichiatrinės ligoninės). kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. frikcinė (laikina. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. Didelės antrinės grupės. sukurtos siekti bendro tikslo. tiek neformalūs ryšiai. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. tradicijos. Normatyvinės organizacijos . Kita kryptis – mikroelektronika.

amžius. Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. pavyzdžiui. Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. Davis ir W. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. Sostinės urbanizavimas – 10 balų. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą. Politinė partija – organizacija. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. daugėja – aptarnavimo sferoje. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. kaimynystė. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu. Politika – valstybės veiklos formų. kurios: 1) visuomenei yra svarbios. politinis elitas. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. lyginant su tomis. gyvenimo kokybė. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. nuosavybės. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. išsimokslinimas. gyvenimo stilius. įgyjančius naujų savybių. Stratifikacijos problema. tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas. statusas. kurias yra įgiję jas sudarantys individai.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. Politinė sistema. saugumas. Klasės. persikvalifikavimo galimybes. kurioje 10 . teisininkai. funkcija. teisėtumas. Partijos. ar šalis yra industrinė. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. o dauguma sudaro žemesnę klasę. uždavinių ir turinio nustatymas. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. laiką po darbo. galia. Politinė sistema – valstybės. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. kurios nariai gauna panašias pajamas. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. ekonominių krizių metu). Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. Norint.didžiausias (ne aukščiausias). Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema. K. Urbanizavimas rodo. darbininkai. galima skirstyti pagal galios kriterijų. Davis ir W. stratifikacija 34 . Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. Galima panaudoti 10-balę skalę. kapitalas. prestižas ir kt. tuo šalies potencijos didesnės. didėja vidurinioji klasė. vidurinioji klasė – negausi. Luomai. cirkuliacinis – nesusijęs. tarnautojai. institutas. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. kaip būsto rūšis. jų išskirtine padėtimi. kvalifikacijos įgijimo procesą. o ne kaip fizinis procesas. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos. Visuomenės stratifikacija. vadybininkai. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. kultūros panaudojimo galimybės. Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. visuomeninių organizacijų sistema. Jos objektas – darbas. Anot K. rekreacijos galimybės. vienkiemio – 1. Socialines grupes. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. gydytojai. 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. Moore. o pavyzdžiui: valdžia. politinių partijų. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. kaip socialinis. darbo kultūrą ir darbo moralę. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. ar agrarinė. ciklinė (pvz. Kylant gyvenimo lygiui. Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. kastos. valstiečiai ūkininkai. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. žmogaus padėtį darbo sferoje. Darbo sociologija. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. statusas. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. urbanizavimas. jos įstaigų. vaidmuo. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį.

skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas). Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus.). jei buvo pakankamai maisto. Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos.rusai. 3) modulinės gamybos centras. pradedant nuo aprūpinimo maistu.). Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. gyvenviečių stambinimas. kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. Žmonės grįžta į tėvų sodybas. sudaro lietuviai. Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. 5) poilsio (relaksacijos) miestai. Nors gimstame berniuku ar mergaite. egoistiškumas (47 proc. Lietuvoje augo ne tik Vilnius. Apie 1800 m. Klonavimas.). bet ir regioniniai centrai. kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni. kūrybiškumas (54 proc.Sex ir Gender. tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc. Kaimuose kuriasi verslininkai. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė. Druskininkai. Vyras tiek pačių vyrų. esantys kurortinėse vietovėse. – 74 proc.) nepriklausomumas (50 proc. Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. vaiko sveikata bus žymiai geresnė. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės.). jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. nors sąlygoja didesnes pajamas. Užimtumo rodiklis ir bedarbystė. jėga (61 proc.siejama su gerove. 6 proc. plepumas (73 proc.). kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos.) pasitikėjimas savimi (57 proc. Bet padaugėjo socialinių konfliktų. nei prestižo. jautrumas (72 proc. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz. eutanazija. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. turime išmokti būti vyru arba moterimi. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių. o Gender – socialinę ir kultūrinę. Pagalba nevaisingoms šeimoms. o apie 1900 m. neorganizuotumas (56 proc. atsargumas (57 proc.. apskrities centras. miestuose gyveno penktadalis gyventojų. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc. Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. Gyventojai. uostas. turtu ir darbu. Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt.).). kas pasiekta. regiono centras. JAV). nepastovumas (58 proc. Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema. Lietuvoje 82 proc. – lenkai. Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija. Kinijai reikia riboti gimstamumą. 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija. logiškumas (45 proc. Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis. Mirtis.). Lietuvai – skatinti. Surašymai atliekami kas 10 metų. gyventojų. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai. pasipūtimas (59 proc. kiek mokytasi. taupumas (52 proc. Lytis . kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai). Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį. normalios buto sąlygos. Maljorka. rajono centras. baigiant laisvalaikio organizavimu. Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija.).). Kaimai ir bažnytkaimiai.. ambicingumas (48 proc.). Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu. Plečiasi kaimo turizmas. . Kaime kuriasi menininkai. Londonas).). Amžius.t. menkėja socialinė infrastruktūra. Los Angeles). skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . labai tankiai apgyventa teritorija. darbu ir būstu. Miestų profiliai: sostinė.). 7 proc.). Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). Sankt Petersburg (Florida.). 2001 metų surašymas parodė. kantrumas (64 proc. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą. Amžius. Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka.).5 proc. kitų tautybių . 4) miestai. Išsimokslinimas rodo. Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. maisto pramonės įmonės.). gerose klimatinėse sąlygose (Palanga. Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. romantiškumas (60 proc. Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. drąsa (54 proc. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis. kurortai. Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus. Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse. Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas.

ekonominės sąlygos. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. suformuojama atrankos struktūra. Dalinės apklausos. Kuris kintamasis yra priklausomas. užsakovo reikalavimų ir kt. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. bet aktyvumas. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. interviu. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. biografinis metodas. Anketose uždari. Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. bet neįvertina to. Lauko tyrimas. Santuokos problemos. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. doroviniai-psichologiniai. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų). Reikia atsižvelgti. kurios yra reikšmingos tyrimui.). Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. kiekybinis santykis su visais suaugusiais. ūkiniai-ekonominiai. kurie gali būti socialiniai-biologiniai. Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. 4) visuomenei senstant. daugėjimu. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. Irstančios erdvės koncepcija. t. Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. Urbanizmo sociologija. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). XX a. pagal hipotezes. 3-4 dešimtmetyje Chicago. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių.sveikatą. gimstamumo pokyčiai. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. yra retenybė. tuo atranka gali būti mažesnė. Simetrinė šeima. migracija. gyvenantys kaimynystėje. Poreikiai sąlygoja santykius. adekvatumo.y. stebėjimas. valdžią ir privilegijas. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka.. dėl anketuotojų tinkamumo. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. dažnai nepažįsta vienas kito. Atranka – tyrimo imties. modelio pagrindimas. 3) atrenkami apklausos objektai. Sociologiniai metodai: anketavimas. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. atviri ir mišrūs klausimai. Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus. poligamija. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. eksperimentas. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. kuriose tėra vienas iš tėvų. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). kurie yra santuokoje. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. Louis Wirth (1897-1952) ir kt. kiek yra generalinės visumos elementų. Monogamija. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė. 36 . Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė. gyvenimo trukmė. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras. o kuris – nepriklausomas. estetiniai. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius. teisiniai. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. dokumentų analizė. kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. kaip ir pramonė. 3) šeimų. tikslumo. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas.

Kaunas: Technologija. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. Specifika. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. Referentinė grupė – etaloninė grupė. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. Vilnius: Rosma. Stebėjimo duomenys užrašomi. atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. 1999. Galima nustatyti. klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. 37 . MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. Leonavičius Juozas. numatymas. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą. Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). atsakantieji negali tartis tarpusavyje. suderinamumą. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). Sociometrinė apklausa. 2001 Guščinskienė Jūratė. Vilnius: Academia. 1993 Luobikienė Irena. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. socialinių grupių – sąveika. interviu aplinka. “Jei mokysitės toliau. Stebėjimas papildomas. Literatūra: Gaidys Vladas. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. Sisteminiai ir atsitiktiniai. Svarbi interviuotojo asmenybė. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. daromi foto. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė. Gyvenimo kokybė – materialinių. su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. Interviu. metodai. Sociologinė savivoka. kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. 2001. Vilnius: Žara. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. Grigas Romualdas. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. aiškinimas. lituanizacija. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. sisteminė. nagrinėjant dokumentus. kino ir kitokie įrašai. Tikimybinė atranka: paprasta. Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. kalbantis su žmonėmis.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. serijinė (lizdinė). 2000. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. tempas. Sociologijos žodynas.Kvotinė atranka – interviu metodui. Kaunas: Technologija. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. su kuria lyginama konkreti grupė.

knygoms įsigyti. Jokios sensacijos. sunku pasakyti. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“.. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė. gali išleisti daugiau. negu jų uždirba.. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. Daug panašių tyrimų dabar atliekama. o ir nebrangus pasirodė. antra. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. Žmogus. didesnes už pajamas.. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. Brazauską arba V. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė. rimčiau pasikalbėkime. lėmė kelios priežastys. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. aptarinėjant jų rezultatus. juokus į šalį. kada melavo: ar tada. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino.) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. kiek pajamų bus gauta iš sodo. arba bando pasigirti.. „A. kad tokiais atvejais kalta. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. Neabejotina. laisvalaikio kelionėms ir kt. Pavyzdžiui. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta. atlyginimai „vokuose“. Tačiau negi jam prisipažinsi. išlyginai ir. Antai. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą. trečia. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. dirbančių užsienyje. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. kad balsavo už A. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. kaip taisyklė. patiko. kad išlaidas.. Ir labai nedaug uždirbame. va. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų. Pavyzdžiui. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus.Docentas. ar po rinkimų. 38 . pasipuošei. negu uždirba. Neaišku tik. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai. Atseit. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. negu iš tikrųjų. miško. nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis. prisitaikei pagal savo ūgį. jokio stebuklo ir šį kartą nėra. Tačiau ten įrašyta prielaida.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. mažesnes už išlaidas. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti. kad mokėjo daugiau. nepastovioms pajamoms gauti.“ O dabar. kaip numatyti. itališkų rūbų salone pastebėjau.. mokesčiams už butą užsimokėti. gerai uždirbti pradėjo. kaip sakoma. Uspaskich‘ą. Turiu nuvilti skaitytojus. Išvada apie pajamas. daržo. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. koks. smulkmena.

Antroje vietoje – socialinės išmokos. gaunamo už samdomą darbą.2 134.5 214.8 442.2 11. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai. Kai kurie skaičiai. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime.7 31.2 22.4 7.1 198.2 426.4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.6 118. O juk šis dydis reiškia vidurkį. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose.6 131.9 15.5 379.6 107. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .2 46.1 10.5 38.1 8. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“.7 97.4 108.4 250.3 413.9 29.9 19.6 495.2 9.0 7.5 11.1 6.3 412.9 7.2 512.6 7.5 384. 5 6.8 5.4 126.9 442.7 457. Reikia didelio išradingumo. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas.3 Iš jų: pajamos iš 199. Kaip pragyvena tie.7 403.8 41.5 371.3 442.5 socialinės išmokos 87. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.9 468.8 pajamos Piniginės pajamos 318. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio.7 28.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4.4 7.4 123.8 99.8 355 348.gana įdomūs. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421.9 141 11. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.9 112. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.9 33. 1 lentelė PAJAMOS (litais.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.1 0. . tad verta juos čia pacituoti.3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.2 36.9 34.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.6 501.6 492.2 337. tačiau ir dabar tenka konstatuoti.5 11.7 216. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios.

Tačiau ir pasekmės bus tokios.. nunarinę galvas. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas. bet ir apie. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats. kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks. Tokie verslininkai patys kerta šaką. prisibadę.5 17. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. Tas pats. ką uždirbo. Tas. kuriam jokios mokslo paramos nereikia..7 13. rodo ir šis pavyzdys: . Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais.3 22. kavinės. pavyzdžiui. Neteko girdėti. Žinoma. Nejaugi nesuvokia. Kasdien matome mokinius.1 3. Palyginkime patys. bet ir mergytės. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys.) viešbučiai. elektra ir kt. kokių nusipelnėme. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas. norintys kuo greičiau vyrais atrodyti. apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. restoranai.1 58. Tas. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas. išbėgančius pertraukų metu. švelniai sakant. kurioms vos 9-10 metukų. Įžūliai griauna visuomenę.8 61. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką.0 7.8 2.1 18. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2. kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui. pažintinėms kelionėms ir knygoms. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai .2 14. kas daugiau išgeria ir surūko. nes pelnas ir taip garantuotas. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui.2 15.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. ant kurios sėdi. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51. Tačiau vėl paklauskime patys savęs.8 54.būstui (vanduo. Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai.8 11. kuris paskui skundžiasi. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje.0 2. NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 .keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą. kiekvieno valia savaip išleisti tai. kurioje gyvena.5 59. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą. kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. Negailestingoji statistika sako. Prisirūkę.3 55. O dar kiti mokinukai.4 15.

remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. kuriais siūloma 41 . nauja kaimo samprata. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. nagrinėjamų šiame pranešime. neurbanizuotų vietovių funkcijos. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste. Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija. kaip rodo mūsų tyrimai. tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą.. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. t. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį. Jų darbo našumas – gana žemas. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi. Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų. įmones. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. Kaip žinia. Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė. šiuolaikinių funkcijų sistema. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. miškininkystė ir pan. kaimiškiesiems) regionams. kaip taisyklė. kaip taisyklė. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų. neatsitraukdami nuo gamybos). yra vyraujanti miestiečių. iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų. Tyrimų. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba.y. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas. sudarančių beveik 70 proc. Reikalavimai didinti darbo našumą. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. tekstilės. gegužės 1 d. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. perspektyvų suvokimas – miglotas. t. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. gyvulininkystė.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. suderinta funkcijų plėtra. daržininkystė. tačiau ji. tarpe. gyvenimo kokybė – nepakankama. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją. pavyzdžiui. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. pragyvenimas – sunkus. kuriant šalies gerovę. profesinės struktūros. Lietuvos gyventojų.y. laisvalaikis – primityvus. baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos.

t. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2.y. Remiantis šiuo kriterijumi. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. atidaromos naujos mokyklos. kai daugiau kaip 50 proc. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos. gyventojų. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis. Pavyzdžiui. daugėja dirbančių kitose šakose. kai nuo 15 iki 50 proc. 3) retai apgyvendintos sritys. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 . daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje.y. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. turinčios iki 3 tūkst. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. priklausančių kaimo bendruomenėms. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. ryšių linijas. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai. atsižvelgiama į tai. kaip gyventojų skaičius 1 kv. Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis. Pavyzdžiui. 2) vidutiniško tankumo sritys. per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. kai mažiau kaip 15 proc. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą. Pagal OECD metodiką. įrengiamos aikštės. kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį. gyventojų. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį . Tai reiškia. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai. 3) vyraujantis miestiškasis profilis. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms.tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės. miestelių ir priemiesčių sritys. prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. p. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. t. Todėl jau nebetikslu teigti. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. Sparti gyventojų migracija. kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. darbingų asmenų. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą.

kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“. labai sunkiai suvokia. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai.Lyg ir tikėtina. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. kurio „adresas . Nuolatinė įtampa. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. Kelių ir transporto priemonių modernizacija. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos. kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. Pripratusiam. kaip tausoti darbdavio. Asmuo. Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. paviršutiniškos. vėlavimas sąlygoja depresiją. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą. Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. transporto sistemai tobulinti. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. srautai. Žmogus be gimtinės. gimusių. t.žinių visuomenės formavimasis. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. primityvus elgesys. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti.y. o Sovietų Sąjunga“. neturintis su kuo pasitarti. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais. t. skubėjimas. „knyginės“. užterštumui ir triukšmui mažinti. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. menininkų ir visuomenės veikėjų. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. kas „visiems bendra“. Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto. Asmeniui. kad „viskuo pasirūpina valstybė“. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus.ne namas ir ne gatvė. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. o esant reikalui. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. 43 . o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. vis geriau suvokiama. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. mažas ir nereikšmingas. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos. naudojęsis daugiausia tuo. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais. kad modernizuojant žemės ūkį. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. kokias pasekmes sukelia tai. iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo. bet ir jų aptarnavimo paslaugos. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. kurią galėtų laikyti savo gimtine. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje.

Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. praradusių darbą žemės ūkyje. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. daugiau dėmesio skirti šeimai. susitarimų ir ilgai 44 . šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų.“ Valstybės. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių. suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. 2006 m. p. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo. anot prof. Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę. sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį.6 proc. Suvokimas. tiek vaikų ugdymui. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. vaikų ugdymui. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. kaip. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. Galimybės diegti naujoves padidėjo. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. atsakomybė ir dorovė. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. 56-70]. Simptomatiška tai. gyvenančių kaime. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams. kaip pozityvus kūrybiškumas. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. asmenų. Lietuvai tapus ES nare.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. Ūkiai stambėja. kurią. Be to. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. teigiama. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų. pavyzdžiui. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių.) duomenų analizė rodo. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. M. Treinio [3. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis. p. Vis daugiau darbingų asmenų. per 10 proc. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. ekologinis ūkininkavimas. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Kaimiškosiose gyvenvietėse. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika. kurdamos ūkio plėtros strategijas. Lietuvai įstojus į ES. M. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią.

Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką. naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. y. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais. Šių tyrimų duomenys rodo.3 proc. kad 42 proc. konstatavo. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos. kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai. Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai. fizinės infrastruktūros pertvarkymą. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį. . suderinant procesus. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus. Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija. vietose. Kuriasi namų statybos bendrijos. 13.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. – turimas būsto plotas. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse. nedidelių miestelių pakraščiuose. mokykloms. 45 . gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. Naujos kaimo gyventojų grupės . Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas. nenumatytos vietos prekybos centrams. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą.neginčijamomis laikytų koncepcijų. Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių.būsto išplanavimas. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai. kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos. 18.2 proc. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys. kultūros įstaigoms ir kt. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. t. 24.4 proc. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. – gyvenamojo rajono infrastruktūra [5]. laisvalaikio organizavimą. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. tarsi galvojant tik apie šią dieną. Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. Naujose vietose neretai statoma. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo. Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. apklaustųjų netenkina šildymo sistema.

kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta. tikintis didelio greito pelno. trąšų. Olandijoje ar Airijoje. t. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį. t. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui.. Todėl projektuojant naujas statybas. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė. t. Airijoje. ekonomiškos žemės dirbimo technikos. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. hektarų žemės. Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą. t. Skaitytojui bandoma įteigti. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais. o 37.) tiekėjai. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi.7 proc. Tada skaitytojai sužino. keletas vištų ir t. bet neretai gana prastos kokybės produktais. Neseniai supirkti. Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. valdantys 14-18 tūkst. Naujieji savininkai. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką. tik 17. esą vyksta visuotinis..5-1. y. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje. biudžetas negauna garantuotų pajamų. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. pažymėjo. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti.6 proc. galimybes įsidarbinti. projektavimo ir kt. vykdant pastarąją žemės reformą. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas. Skelbiama. kad. Net 67. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. o gyventojai neturi darbo. y. Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. Laikomos 1-2 karvės. neturėjusiems nuosavos žemės. pavyzdžiui. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs. 0. y. auginamos 1-2 kiaulės. statybinių medžiagų ir pan. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla. 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. kad tik labai stambūs. likęs plotas – pievoms ir ganykloms. importas gerokai viršija eksportą. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. Lietuvoje. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti. kitose valstybėse.0 ha – javams.6 proc. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų. Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. apklaustųjų nurodė. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. kaimo gyventojams.

kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. t. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. buitinių prietaisų taisyklas. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. medžio drožėjai. tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. Todėl nestebina. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. kalviai. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės. tačiau žemę užsodina mišku. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba.asmenys. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje. siuvėjų veikla. įveisti įvairios paskirties sodus. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. Populiarėja ligonių. račiai. įrengia sporto aikšteles. Gana populiari buvo audėjų. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. krosnininkai. puodžiai. Galimybė jais naudotis. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. skatina dažniau aplankyti tėvus. yra ekologiški. Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. Be to. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. Be to. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . patiems praleisti dalį savaitgalių. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. kad susumavę visas aplinkybes. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. galinčių parengti unikalius. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. kirpyklas. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. Emigracijai stiprėjant. nors tai ir skamba labai trivialiai. galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. įveisia sodus. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams.y. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. Kai rodo mūsų stebėjimai. Tai liudija. naudoti unikalius buities reikmenis. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. mezgėjų. Antra vertus. užmokyklinėje veikloje. kaip taisyklė. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. suprojektuoti gėlynus. apsėja žole. Ūkyje pagaminami maisto produktai. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų. staliai. Dailidės.

kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. bet ir jų verslumo ugdymą. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. potrauminiam laikotarpiui. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. esą nieko vertingo mūsų 48 . pristatant savo valstybę pasaulyje. kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. suvokti. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą. esminis jos išprusimo tobulinimas. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. Stokojama vietų.niekam nežinoma. nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. Kaip jau minėta. kaip pasirinkti gyvenimo draugus. mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. sistema. nesuvokimas. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. siūlomų miestuose. esą mūsų šalis – labai maža. Pasaulio praktika rodo. rasti laiko apmąstyti savo būtį. Priešingai. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. objektyvios informacijos nuo gandų. Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. Milžiniški transporto srautai. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. nesugebėjimas atskirti patikimos. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. Lietuvai tapus ES nare. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. nauji globalizacijos iššūkiai. Kartojami tokie teiginiai. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas. priklausomybę nuo žalingų įpročių. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. paplitusių ligų prevencijai ir pan. Tenka ieškoti naujų. lietuvių tauta . atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. Kad ši funkcija būtų realizuota. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. turistiniai maršrutai.

Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. Plinta nepagarba savo kalbai. jei nieko negirdėjo apie jo. kad čia esąs „absurdo muziejus“. Pošką jaunimas žino tik tiek. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. bet ne su išprusimu ir dora. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. Žmonės. dažnai viską tenka pradėti iš naujo. o natūralioje aplinkoje. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. apsirengę 49 . vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. Žmuidzinavičius. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius. kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. Be to. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. Jei apie D. herbarų ar internetinių šaltinių. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. K. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. pilkapių. kaip M. K. pasakyti. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. A. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. Būtina įrengti automobilių aikšteles. aristokratijos vaidmuo. nesuvokia piliakalnių. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. o nuvažiavus paaiškėja. Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. Apsilankius namuose. Beveik 80 proc. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. Jie negali įvardinti. Šimonis. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. Pavyzdžiui. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba. kurioje dirbo tokie menininkai. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. Mūsų tyrimai parodė. negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. kaip istoriko. Mokytojas. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. Vietovėse. etnografinių kaimų reikšmės. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus.aplinkoje nėra ir pan. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. Čiurlionis. nematė Balio Buračo nuotraukų. įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai.

Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. Piktžolėmis užteršti. skardžiai. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. tokie technikos istorijos objektai. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas. Mažieji Lietuvos miesteliai. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. uždarius švietimo. parkai. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. Tačiau. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti.anų laikų rūbais. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. bet ir primityvia veikla užsiimantys. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. Tiek etnografinio. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. kaip kaimyniškasis solidarumas. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. 50 . šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. Kraštovaizdžio puoselėjimas. nors tai ir labai paradoksalu. Beatodairiškas. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. kad nesuvokiama. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. juo labiau. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas. bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. statybinės nuolaužos. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. atodangos. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. nei. Kaimo rezidencinės. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį. Atrodo. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. išmokti ją puoselėti. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. Tai vaizdingi upių slėniai. kultūrininkai ir mokslininkai. Nebepuošiama jų aplinka. kur savo energiją panaudoti vandalai. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. atviras nuoširdus bendravimas. meilė gimtajam kraštui ir kt. kaip vandens ir vėjo malūnai. tautosakos studijos. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo.

Lithuanian University of Agriculture. 51 . Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą. – 10th ed. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. planuoti įvairią ekonominę veiklą. Inc. kraštovaizdžio puoselėjimo. Išvados 1. 6. gėlių. 5. Lietuvos namų ūkio tyrimas. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. negali likti „užkampiu“. Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. realizuoti naują būsto sampratą. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. A Typology of Rural Areas in Europe. ūkinės veiklos diversifikacijos. The Common Agriculture Policy. Rural Development – 2005.. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas. Mūsų stebėjimai rodo. New Jersey. Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. 1999. 3. akmens ar medžio skulptūrų derinimas. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. 5. Milan. Lietuvos kaimo raida. 8. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. Vilnius: 2005.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. 1997. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse. V. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. 2005. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. The 2nd International Scientific Conference. Wheelen.David Hunger. 3. 7. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. M. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. 2. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. 2006.. 2006. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. LAEI. sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą. Treinys. Literatūra: 1. 5-11. Nr. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai. Nė viena vietovė. p. Grant W. 4. M. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. 4. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. 2. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. J.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. Pearson Education. Project Director: Flavio Boscacci. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą. geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus. – 2002. relaksacijos ir reabilitacijos. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. Treinys. pažinimo ir lavinimo. Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas.

P. J. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). 2006 m. ISBN 92-894-7145-X. 90-96. 13. 2004.Sonata. Jasaitis. Астана. 2006 11 15. p. c. Rural policy perspectives for a wider Europe. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 1 (6). Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame...Raimundas Dužinskas. – ISBN 9955-20-105-3. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS. 2006. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.. JONAS JASAITIS.omni. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS.// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais. 17. red. – с. 2006.dr.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. 4-5 мая 2006 г. // Second European Conference on Rural Development. 90-96. 486-492. Šiauliai.8.371 с. ką reiškia prarasti valstybę.eu. ISBN 985-417-761-0. 12-18. – 502 с. tris kartus per metus. Jasaitis. c. . Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. 10. c. 2006. Йонас Ясайтис. Астана. – ISNB 985-417-761-0. 87-95 11. Grodno (Belarus). lapkričio 9 d. doc. EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS. 12. 218-236. конф. Leader+ Magazine. leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. May 4-5. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. p. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta). http://europa. – ISBN 9965-797-23-4. 374. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. 12-14 November. J. p. Grodno State University. The Regional Economical Policy. 9. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. науч. J. 374 p. J. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. Planting Seeds for Rural Future.-практ. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis). Jasaitis. p. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. Materials of the international scientific conference. 8593. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning. Гродно (Belarus): ГрГУ. 2006. 2006. 10 февраля 2006 г. Šiauliai. 2003 – Salzburg. Vilnius: 2006.ISBN 9965796-04-8. 27 октября 2006 г. rugsėjo 12 d. Šurkuvienė. 14. 196 p. 2006.lt . 16. Шуркувене С. Ats.. www. 2006 m. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. 15. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции. Материалы международной научной конференции. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Šiaulių universiteto leidykla. KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. Jasaitis Jonas. 218-235.. Йонас Ясайтис. Jasaitis. 2 (7). MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II). . Ясайтис Й. 3. – 392 P. 2006. 2006. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities. Šiaulių universiteto leidykla.

o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. Analizuojama kaimo situacija. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. kaimo plėtros tyrimų kryptys. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai. Lietuvos kaimo plėtra. kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. kultūros ir švietimo specialistams. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. 1. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. pabaigoje ir XXI a. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. naujausių tyrimų apžvalga. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. globalizacijos iššūkiai. pradžioje. atkūrus privatinę žemės nuosavybę. sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. naujos kaimo funkcijos. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. jų interesai ir poreikiai. tyrimų koordinavimas. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. Kaimo plėtros samprata reiškia. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. ugdyti augančią kartą. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. sudarkytos upių vagos. tiek pastoviai jame gyvenančių. naujos tendencijos. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta. susidariusi Lietuvoje. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas. Ūkininkai. Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. ūkinės veiklos įvairinimas. pakeistas paviršiaus reljefas. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės. dirbti. kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. ĮVADAS Šiuolaikinėje. žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. naujieji kaimo gyventojai. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. tiek dabar persikeliančių kategorijos.

susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“. negu didmiesčio centro gyventojai. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę. šiltnamių ir t. šis paprotys nebeišnyko. Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. Jo apraiškas matome net dabar. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu.). išlaikytinių nuotaikos. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas. Panašus vaizdas 54 . Vėliau. Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose. padarė žalą. o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. geresnės sąlygos poilsiui. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis.angl. Dorovinis kaimo paveldas. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui. o stepę. jau nė nekalbant apie jų saugumą. buvo pavojingai sužalotas. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma. vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. Vakarų Europos valstybėse. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. Pateikiame pavyzdį. Ohio . Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. atlyginimams kylant. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta.pesticidais. laukų. Tačiau patys didžiausi. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų. Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. Netgi vagystė. primena purvinus lūšnynus. neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. aprėminta atvirais melioracijos grioviais. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. visuomenės pasyvumas. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. Iš pradžių gaudami atlyginimą. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. dirbtuvių. girtavimas ir moralinis palaidumas. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. švaresnį orą. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. užstatyti daugiabučiais namais. sovietinėms profsąjungoms ir kt. kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų.). o šalia esantys gyvenamieji rajonai. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. t. didesnės galimybės vaikų lavinimui.

Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to. tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas. įteisinusi Europos bendrąją rinką. o fizinės infrastruktūros. [. ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Filadelfijoje (Phyladelphia. gausesnio derliaus gavimui. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai. kompozitorių ir pan. kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. kai buvo įsitikinta. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse. Naujieji kaimiečiai. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką. 2. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai. vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. Niujorke (New York. bet ir darbo vieta. žemės ūkio rinkos stabilizavimą. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. Naujieji gyventojai . skaičių ir jų specifinius.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. kainų subalansavimą. gėlynai. Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington. kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui.C. 1997). kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių. gyvatvorės. susivienijusiose į Europos Bendriją. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. Jų sodybos . Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. taikant technikos ir technologijos naujoves. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos. „Romos sutartis. neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje. NY) ir kitur. įsikurdami kaime. Tiesa. kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. MI). išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą. Detroite (Detroit. Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą. ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. D. požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu.iniciatyvesni ir veržlesni. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. poreikius. Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą.). Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo. kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį. PA). 55 . oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų.. alpinariumai. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą. netradicinės profesinės veiklos.. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes. Miesteliai. dekoratyviniai krūmai.. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius. 1958 m. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu. kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje.) ne tik gyvenimo. tikintis. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti.

pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. nei „LEADER II“ (1994) programose. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose. Bolonijos deklaracijoje (Bologna. Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą. iškrypimus. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. Darbotvarkėje-2000 ir kt. pavėlavusi net ketveriais metais.5) kaimo savitumo. kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. istorijos ir kultūros paminklų apsauga. primityviosios gyvensenos būdo plitimas. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM). Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Cork‘o deklaracijoje (1996). prievartą. Treinys (2002) pažymi. valdžios institucijų ir verslo struktūrų. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus.iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. gyventi patogiai. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai. darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. M. kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). y. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. smurtą. y. jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. gamtos artumo paieškos. o pagrindine veiklos kryptimi . Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai. Norvegijoje. Palaipsniui išryškėjo. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. 2002) nutarimuose. vienadienių sprendimų vyravimas. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa. t. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. apleistų vietovių. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. 2003). bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. gamtos. 56 . tiek už socialinių uždavinių sprendimą. jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. Europos Sąjungoje. jo infrastruktūros tobulinimui. tapusi ES nare. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. kad valstybėje negali likti „užkampių“. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu. t. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti.

prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. pasidavė apatijai [. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms.. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas. Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos.skurdo plitimas. gerėtų demografinė padėtis“. Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. 3. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. Kaip pažymi M. E. Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. kur gamybos kaštai. o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. Atkūrus nepriklausomybę.nesuformuoti. kaimų ir miestelių ištuštėjimas. prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija. 1986 m. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo.. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės . didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. 2002) atskleidė.] kad būtų atkuriamas dvasingumas.. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“. Uždavinienė. susikūrusios Australijoje. likusių gyventojų nusivylimas. išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės. kad „reikalinga tokia valstybės politika. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. viešųjų vertybių plėtotei. kurie rinkoje nekompensuojami. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V. Treinys. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. 57 . Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys.. [. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti. susijusios su papildomais gamintojo kaštais. kaimai ištuštėja. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos.“ Autorės nurodo. Prie šios grupės. apleistų žemės plotų didėjimas. prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą. Ribašauskienė. Manyta. todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. bet ir visos ekosistemos griūtis. socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi.

stambiesiems gamintojams. kai visi darbingi gyventojai turės darbą. konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. 4) pramonės. kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama. nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . y. tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. Iš esmės. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto. kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. jų siekius atitinkančią profesinės. t. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai. Autorius 58 . vasario 15). kooperacijos plėtra kaime. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Įgyvendinant LEADER+ programą. Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose. 2005 m. Iš vienos pusės. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002).) prieinamumą. remiant jų parengtus projektus. mažesnės – smulkiesiems. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. siekiama formuoti kaimo bendruomenes. Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. t. buitinio aptarnavimo ir kt. pritaikomi kaimo turizmui. naujausių technologijų diegimui. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. Kurti modernų. prekybos. gamtos draustinių veiklai ir pan. Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei. ekologiniam ūkininkavimui. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. tradiciniams amatams. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. naujų darbo vietų kūrimui. smulkiajam ir vidutiniam verslui. o kaimo jaunimas matys aiškią. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. ekologinis ūkininkavimas. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos. vaistiniais augalais ir krūmais. Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė. kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai. ne žemės ūkio veiklai. diegiant informacines technologijas. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. harmoningą asmenybės saviraišką. Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. kaimo gyventojų alternatyviai. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai.Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. apimanti laikotarpį iki 2015 metų. Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais. y. Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. sveikatos apsaugos. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. aktyviam laisvalaikio praleidimui. Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. Dideli darbai laukia. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui.

Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. Likvidavus kultūros įstaigas. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta. o stambieji. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. o ne kaimo gyventojų interesus. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. turintys iki 20 ha. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. sudaro tik apie 3 proc. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. kaip nedarbas. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. y. Iš esmės. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. kad socialinės. kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija. Kaimo mokyklose. įranga. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. Iki šiol tęsiasi švietimo. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. o kaimą aptarnaujančios organizacijos. Jos ypač svarbios todėl. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai. kasdien važinėdami į pamokas. Paradoksalu. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. kurios iniciatoriumi buvo prel. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. vadyba ir kt. Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. nepatekus pas specialistą. nuo bendro ūkių skaičiaus. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus. kad tie patys asmenys. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais. dabar teigia.). planuodami investicijas.5 karto didesnis nei mieste. kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. Mirtingumas kaime net 1. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas.žymiai mažesnės. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. kaip vienos šeimos ūkiai. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. 4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. Tačiau šias įstaigas uždarius. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. specialistai. tiek šeimos ūkyje. galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. valdantys daugiau kaip 100 ha. išreiškiančios įtakingų verslo grupių. Uždarius mokyklas. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. Švedijos ir kt. surinkti duomenys rodo. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata. kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. vaikai sugaišta daug laiko. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. nes stambūs ūkiai.y. švietimo. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus . kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. t. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. Mykolas Krupavičius. todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė.primena. o specialistų kvalifikacija – nepakankama. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). tai ne kas kita. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. artimesnė 59 . Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. Savivaldybių vadovai įrodinėja. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. kuriame buvo galimybė susirinkti. sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. Tuo tarpu gyventojai teigia. t. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių.

tobulinant gyventojų saugumo. Sekantis žingsnis . naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. ryšių.vaiko dvasiniam pasauliui. užimtumo ir pajamų pokyčiai. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . sveikatos apsaugos. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. Netradicinė veikla . Austrijos. Kaip rodo pasaulio patirtis. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti.) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. netekusios mokyklų. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo. greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. Pagaliau. Suomijos. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. Kaip taisyklė. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai. praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. Maistas. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. Jie gali būti itin konkurencingi. pagamintas iš žaliavos. derinti paieškų kryptis. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims. 4. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. galinčią telkti mokslininkų pastangas. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu.imli darbo jėgai. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas. tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Šalia stambiųjų ūkių. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. kad tiek ūkių dydį. jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai. tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. 2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. Vokietijos ir kt. vietovės. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. Stambūs. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų.

Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. Ratkevičienė įspėja. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. įsidarbins ES šalyse. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. tarp jų ir kaimo gyventojų. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda. Šiuolaikiniame kaime.4% teritorijos.miestuose dirbančių. 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. ką tik sukurtą techniką. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. išskyrus priemiestines zonas. gyventojų švietimo. paslaugas. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. kad kaimiškosios vietovės. plėtojant paslaugas. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas. V. Jų vaidmuo. įgyvendinant socialines programas. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys. V. jau tapo namais beveik pusei gyventojų. kuriant netradicinius kaimo verslus.). saugia gyventi ir dirbti vieta. Pocius. naujas produkcijos rūšis. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. 2) sparčiai stambės ūkiai. užimančios beveik 90% teritorijos. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. y. galėtų būti žymiai didesnis. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui. ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. 61 .) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. tiek naujuosius amatus. Kita. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį. t. ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). išbandantys naujausias technologijas. mokslo žinių propagavimo. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos. Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų. kaimo turizmą. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. prekybą. Ratkevičienė. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis. tobulinant kaimo infrastruktūrą. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. J. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga. J. kol kas išlieka. nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. Atsakyti į klausimą. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. kad Lietuvai tapus ES nare. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. 2) didės ES pagalba. Tokie ūkiai. 2002). o gyventojų skaičius siekia apie 30%. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. rengiant vietines ir regionines strategijas.naujų darbo vietų. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo. Būtina parengti metodiką.

ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina. Mokslinės literatūros analizė rodo. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą. Ispanija ir kt. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 . Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė. atlikti 2004 metų pabaigoje (J. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių. 2002) rodo. kad valdžia turi visais pasirūpinti. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. naujovių diegimu. vengiančių darbo. inžinierių etc. Paskatinti imtis darbo asmenis.). Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas. dalis nuskurdo“. Olandija. šeimų kūrimą.geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija. Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. yra menkos kaimo gyventojų pajamos. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. y. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Portugalija. Suprantama. kaip piniginės pajamos. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. y. Jasaitis.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. Naujokienė ir kt. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. tačiau gauti pakankamas pajamas. darbo našumo didinimu. . kad tokia pažiūra. o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos.mokytojų. kurios leidžia tik prasimaitinti. Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. . Todėl tenka labai suabejoti. yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . Vitunskienė primena. Viena iš didžiausių kliūčių.) ir kvalifikuotų darbininkų. J. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. ūkininkavimo tradicijų perimamumą. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. Vitunskienė pažymi. negu mieste.). Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga. Čekija ir kt. ypač statybininkų ir mechanizatorių. išlaikytinių.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės. V. Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. nepakankama mokslinių išvadų sklaida. 2004). Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas. tiek socialiai. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. t. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. gyvenančių iš pašalpų. palyginus su miestiečiais. sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. yra žymiai sunkiau. patiems tobulėti. neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. V. . veltėdžiavimo. negu išsamiai argumentuotas prognozes.). jas tik fiksuodami.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. Vitunskienė. R. Vengrija.. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. alkoholizmo ir nusikalstamumo. Prancūzija ir kt. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę. t. turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą. ribojančių kaimo plėtrą. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. noro mokytis. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės. Neretas reiškinys. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V.

2. pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. elektros ir ryšių linijos. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai. aprūpinimas specialistais. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. 1. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas. Pašto įstaigos.2. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. jų materialinė bazė. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. kelių. norint atlikti šią misiją. užpildomumas. vykdomų Baltijos valstybėse. tiek ir globalinių faktorių. Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. 2. alternatyvioji veikla. negu ES senbuvėse. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai. Pavyzdžiui. amžius. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. 1. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. Svarbiausia mokslinių tyrimų. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. Užimtumo dinamika.2. Sveikatos apsaugos įstaigos. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. paslaugų apimtis. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė. 2. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos.1. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius.3. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. darbingumas. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2. sąlygojamus tiek vidinių. jų materialinė bazė. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. naujų statybų perspektyvos. kompaktiškos gyvenvietės. Priešingu atveju. gatvių ir aikščių būklė. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai.1. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta. ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. formaliojo profesinio rengimo įstaigos. aprūpinimas specialistais. reljefas. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. 63 . finansinius bei žmogiškuosius išteklius. bendrojo lavinimo mokyklos. jų materialinė bazė. Kaimo gyventojai: lytis.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. sklypų dydis ir žemės vertė balais. Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė. tiek regioninių. 1. lankomumas. 2. aprūpinimas specialistais.4. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė. jų materialinė bazė. Ryšių. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. Buitinio aptarnavimo įmonės. aprūpinimas specialistais.4.3.

augalininkystės. aptarta 2005 m. kaimiečiai ir miestiečiai. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą.atstovų dalyvavo sociologai. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų .2. kurie remiant Pasaulio bankui. buvo atliekami Latvijoje. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. 3. Programos. būsto ir elgsenos.5. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. 2005). kaip miestas ir kaimas. gyvulininkystės ir ekonomikos . Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. Tyrimai. vasario 3-4) buvo aptarta. kaip Vengrija ar Lenkija. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. Elgsenos motyvacija 3. vadybos specialistai. Teisėsaugos įstaigos. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. 2005 m. nagrinėjant kaimo perspektyvas. edukologų ir psichologų tyrimai. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. gegužės 18-19 d. parodė. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. Wiliam H. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga. turi būti koreguojamos. įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. vidinius bei išorinius veiksnius. Socialinių grupių stratifikacija. patirtis.2. Kaimo vietovių savitumo. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. Kaimo bendruomenių formavimasis. Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels. Kaimo buities pokyčiai. vasario – 64 . Jau pirmosios apklausos. fizikai atomininkai. atliktos 2005 m. vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų. Šalių. Kaimyniškumo sampratos dinamika. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina.1. Gyventojų saugumo sistema. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. pasienio sritys.6. Jų dalyvavimas vietinėse.3. 3. juos sąlygojančias priežastis. kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema.4. 3. analogiški tiems. 3. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. 3. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys.5. biologai genetikai. gyventojų aprūpinimo maistu. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą. regioninėse. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama. Kelių tinklo modernizavimas. kurios iki šiol nedalyvaudavo. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų. Priešgaisrinė apsauga. 2005). Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos. Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną. Meyers. pasitelkus tokias mokslo šakas. jų bendravimo ypatumai.

didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. Atkūrus nepriklausomybę. bandymų primesti nuomonę. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. Kelių tinklo modernizavimas. ką tik sukurtą techniką. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. įsikurdami kaime. 6. Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. nustatyti optimalius tiek tradicine. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. iš daugiabučių į individualius. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. 2005) parodė. 7. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. turizmo įstaigos. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. gamtos artumo paieškos. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. išbandantys naujausias technologijas. Jasaitis. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. dirbti. kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. Vis dar gaji pažiūra. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. ugdyti augančią kartą. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Kaimo plėtros samprata reiškia. Mokymosi galimybėmis.spalio mėnesiais (J. Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. naujovių diegimu. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. Atsakyti į klausimą. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. noro tobulinti profesinį pasirengimą. 4. 2. naujas produkcijos rūšis. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. Išvados 1. tiek netradicine ir 65 . sukuriantys daug naujų darbo vietų. 5. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo. 3.

Jasaitis J. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką.Society with Science”.int Prieiga: 2005. Vilnius. 2005. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. organized by the European Commission. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. socialinių grupių stratifikacija. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. 2005 2(6).05. Riga. parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. 2005.05. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. October 17-18. galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti. juos sąlygojančias priežastis. tiek regioninių. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. tiek ir globalinių faktorių. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių.10. 2005.02. EU Enlargement. In: http://europa. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą. 8. Šiaulių universitetas. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. Jasaitis J. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www. Daina Saktina and William H.11. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius. tobulinti tyrimų metodiką. tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. 2005. Community policies and mountain areas.lt Prieiga: 2005. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. kaip ir kitose Baltijos valstybėse.eu. Proceedings of the conference. EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. plėtojant modernų žemės ūkį. 11. issues 9-20. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Literatūra: Agenda 2000. February 3-4. Svarbiausia mokslinių tyrimų. 2005. The 3rd international conference “Science for Society . Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. Brussels. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą. Grant W. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose. propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus. Šiauliai. Meyers. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period. The Common Agriculture policy. Leader+ Observatory. Agriculture of Lithuania-2005. sąlygojamus tiek vidinių. Brussels.27. vykdomų Lietuvoje. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai.bendruomenės. 66 . 10.eu.int Prieiga: 2005. 2002. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus. Lithuania. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. EURAGRI. Brussels. Flash News. 1997. 9. bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. „Socialiniai tyrimai“. In: http://europa.

LAEI. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Kaimo atskirties profiliai. 2004. In: http://europa. November 17-19. Rural Development 2005. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Poviliūnas A. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Latvia and Lithuania. Leader+. 2003. 2005. LAEI metiniai leidiniai. ir kt. 2004.05. Gužienė L. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa.eu. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). First Experiences. Vilnius. Perspectives on Rural Policy and Planning. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States.: Kronta. Riga.02. Jasaitis J. In: http://europa.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. Nr. Edited by Ilkka Alanen. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe. Žemės ūkio mokslai. Akademija: 2003.Kaimo plėtra 2003.eu.. November 12-14... European Commission. Salzburg. 2001. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.. Kriščiūnaitė L. Pareigienė L.11. Jasaitis J. 2002.10 The Bologna Declaration of 19 June 1999. Ashgate: 2004.: 2004.07. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. 2002. 4.de Prieiga: 2004.. Naujokienė R. ūkių konkurencingumui. 2005. Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside.: 2004. The Future of Rural World. Lithuanian University of Agriculture. V. 2004.bologna-berlin2003.int Prieiga: 2005. Mokslinio darbo ataskaita. V. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. In: http://www. Kaunas. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Second European Conference on Rural Development. Akademija. 2005. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Joint declaration of the European Ministers of Education. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Naujokienė R. 2003. Kaunas 2005. Vilnius. Planting Seeds for Rural Future. Mokslinio darbo ataskaita. 67 ..07. 2003. Ratkevičienė V. Užimtumo situacija Lietuvos kaime. Lietuvos žemės ūkis – 2001. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui. EUR 21331. Zemeckis R. V. Vilnius. Rural Policy Perspectives for a Wider Europe.

nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. tautinė kultūra. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti. šeimos. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. sukrėsti ir pan. nei savivaldos procesų. Meilės. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 . Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. „valstybės biblioteka“. netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome.4. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. baudžiauninko. kaip „šalis“ arba „kraštas“. inicijuoti. tiek kasdieniniame gyvenime. konsensusas. kolchozniko. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. kurio. „valstybinė filharmonija“. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . nacionalinis radijas. kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. kai turime: apstulbinti. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. tautiškumas. vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. tautinis patriotinis ugdymas. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. tarsi kupros. netgi nacionalinis istorijos muziejus. nacionalinė filharmonija.visų šių kategorijų mišinys. kad pasauliui liksime įdomūs. komunikuoti. Asmuo.? Ar reikia svetimybės „šansas“. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo.

kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai. laužo. kad. galinčio tapti atramos tašku. Kodėl taip yra. Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. bet netgi juos išgirsti. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai.. kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai. neturi didelė mūsų tautos dalis. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką. Dabar seneliai jau mirę.barakuose. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius.“ Iš tikrųjų. Štai tipiška situacija. ugdant tautinę savimonę. kaltinamas dėl visų sunkumų. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai. tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. o neretas ir aukštąją mokyklą. kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. kur apgriuvusiame. jam lankstomasi. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. Tiesa..darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. pokaryje ištrūkę iš kolchozo. Jas pirmiausia labai nustebino. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse. tačiau pastebėjo. netgi uždega. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų. O kai sulaukiau paauglystės.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. Tėvai. užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku. tačiau už akių jis keikiamas. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma.. prekyba. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. 69 . nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu. Diplomantėms ir į galvą neatėjo. Ten lankytis būtų beprasmiška. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. jos nebesidomėjo. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. neatskiria javų. kuriame ir dabar tebegyvena. jokio gimtinės įvaizdžio. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje . kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis. žemės ūkis. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori.. dvaras pavirs į kumetyną. Tas namas taip pat seniai nugriautas. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai . šiukšlina. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name.

sąlygoja nepagarbą savo valstybei. Kaip vėliau paaiškėja. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. netinkama universitetų vadovybė. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos. nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje. Toks nepažinimas. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. agresyvus. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu..y. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. nepareigingumą. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. iškaltos. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė.studentų nesugebėjo prisiminti. Žinios apie Lietuvos valstybės. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. ko reikia konkrečiam darbdaviui. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą. raidą buvo knyginės. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. Visa tai sąlygoja iškreipto. Ypač tai išryškėja. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. savo ruožtu. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka. vienadienę gyvenseną. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. kuri garsiau rėkia. tautai. Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. savižudybių gausą. organizuojant masines demonstracijas. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. jo formų ir metodų. Tiek šių. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. atsietos nuo konkrečios aplinkos. nuogirdos. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. Andriejus Sacharovas ir kt. istorijos ir kultūros faktų.Nesusigaudydamas. t. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų. kuriose mokslo srityse jie dirba. sociologijoje vadinamo deviantiniu. Sociologinių apklausų duomenys parodė. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. kurie įžymūs mokslo. gandai.. kas vyksta aplinkui. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. greitą pasidavimą bandos būsenai. rengiant peticijas ir pan. . nusikalstamumą. mokoma ne to. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. šeimos – į „partnerystės“. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. Deja. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. netgi gimtajai kalbai. jos kultūrai. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą.

Kiekvienas. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką. pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu. t. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. blokadą. Mintis.y.t. Teiginys. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. kuris nieko ateityje nepasieks. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. dar agresyvesniu asmeniu. „Kokia Lietuva. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. eksportą. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. nesiskaitant su priemonėmis.įvaizdžių bei nuostatų. Keli apklaustieji pripažino. koks buvo vagių. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. laikomas visiškai neįtikinančiu. tautos išblaškymą. kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. kiek. įrodinėjama. pavyzdžiui. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. pokarinį pasipriešinimo judėjimą. pasieniečių terorizavimą. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. Jie akivaizdžiai painiojosi. Pasiaukojimas. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui. Absoliučiai akivaizdu. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. infrastruktūros kūrimą. kad politikoje galima dalyvauti. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. 71 . kad į politiką einama. kuriame ji bando smerkti mokytojus. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. per savaitgalį įvyko avarijų. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t. trėmimus. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. laikomas atsilikusiu. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. tobulėjant žmogaus protui. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. kaip neįgyvendinama iliuzija. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. atmetama. Mūsų tyrimai atskleidė. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. gailestis. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės.

Dar daugiau jų pripažino. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. ar dalyvaus ateityje. Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. Dar daugiau jų pripažįsta. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. nei kas. Nemaža jų tebemano. nei kur ją išleido. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. užsienyje veikiančius šaulius. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai.y. Marijos Gimbutienės. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. Vyriausybės. vykstančius šių dienų Lietuvoje. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. kad mielai emigruotų. tačiau nežinojo. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. jos organizacijas. Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. užsienio lietuvių žiniasklaidą. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. painiojasi atsakydami. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. labai padrika informacija apie Seimo. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. Gana daug apklaustųjų pabrėžė. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. Tyrimų duomenys leidžia teigti. Tiesa. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. ateitininkus ir pan. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. Lietuvos ir ES institucijų santykius. „Dirvą“. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. Užuominos. Net nesusimąstoma. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. Mūsų respondentai sakė. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. atitinkantį įgytą specialybę. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. „Darbininką“. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. rengdamas referatą ar kitą darbą. Justino Pikūno. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. t. 72 . išjungti šviesą ir pan. Vytauto Kavolio. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. Tik vienas kitas buvo girdėjęs. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. tačiau paradoksalu. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. lituanistinį švietimą. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. kad užsienyje gaus darbą. Beveik pusė respondentų pripažino. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga.

Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai.y. o ką kosmopolitiniu auklėjimu. Jie pripažino.. t. tiek užmokyklinė veikla. Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. t. Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. ir sutrumpinta versija (pavadinimas .y. Lietuvos valstybės nebereikėtų. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas. kuris nieko nesugeba pamilti. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. praradusių savo istorinę atmintį. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė. Visuomenei. žmonių. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių.savo valstybę. ko nepažįsti. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . bendruomenėse. 2006 rugsėjo 12 d. 73 . lapkričio 15 d. sudarytai iš mankurtų. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai. 2006 m. lapkričio 9 d. kur gyventi: už Atlanto. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu. klajoklių. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą. Juk koks jiems skirtumas. Nemaža jų aiškino. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos. ir kuriam mirus. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. patriotines lietuviškas organizacijas. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. jo niekas nebepasigestų.. patriotinio ugdymo renginius. Panašu. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną. Afrikos viduryje. kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. kurias jie yra baigę. ir nomadų. ne: juk negali pasiilgti to. 2006 m. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje.išjuokiami. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. ką reikėtų laikyti patriotiniu. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu.

Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. pašaliniais. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. nes. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. paprasčiau pasakius. kad mūsų balsas . siūlykite savąsias. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius. kas taps šio. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“. varnas varnui akies nekerta. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje. jau keli nauji kyla.5. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. ar vartote bet kurį dienraštį. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. 74 . Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. Nesvarbu. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. tiek ir visos valstybės labui. kurį laiką dar galime guostis. į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. Žinoma. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. kad susitvarkytų viduje.. Tačiau. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. jei ir norėtų. labai daug dirba tiek savo šeimos. Pradėję nuo mažiausių. o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. Priešingu atveju. jų nuomone. ar klausotės radijo pranešimų. o jų tėveliams žadėti didesnes algas. kada žmonės atgaus viltį. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“. Jau priėjome ribą. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. įgydami patirties. jau nebeverta. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis..vis labiau girdimas. kad ir kitur „visko pasitaiko“. bet ir negalėtų to padaryti. bet. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. jog viskas išsispręs savaime. pirmiausia. netruksime pajusti. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. Tapusi Europos Sąjungos nare. taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. pagaliau. išskyrus priešrinkimines kampanijas.

visuomenei reikalaujant. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. pavyzdžiui. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti. nes šios problemos – joms svetimos. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97. kurį aptarnauja vos keli darbininkai. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. joms priskiriami vienkiemiai. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių. šie asmenys Lietuvoje įkuria. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. anot jų. pusiau natūrinio ūkio. gyventojų. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje. milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. turėtų darbą. Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. gyventojų. manančių. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. naujų technologijų diegimą. tiek socialines. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. 75 . turintys iki 6 tūkst. kai šie „verslininkai“. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. kad jie sugeba matyti tik vieną. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. kad ir 5. Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. turintys iki 3 tūkst. kaimai. Nesunku suprasti. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. gyvenvietės ir miesteliai.4% mūsų valstybės teritorijos. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. Būna daug situacijų. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu.

kurie nei sėti. ne pasyviausieji. t. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia. Tų. nieko nedarymą. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. kad steigia ekologinį ūkį. rūpestį pilietine visuomene ir pan. bet jis neprisimena. Jokia naujiena. Lietuvai tapus ES nare. Žmogus tikriausia nujaučia. Tie. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų. paskelbto šiemet. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. net pirštų šia žeme nesusitepę.). kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius. kurių vykdymas kartais reiškia ir. Jis dar kurį laiką svarsto.. kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . aišku.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. išskyrus juos. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija. jei nebus jiems palankios politinės valios. nei sėti. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. bet perpirkliai. Nors tai absurdiškai skamba. į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. o sąnariai vis dažniau maudžia. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. pievų. Perpirkliai. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą. Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. nei pesticidų. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką.. Deklaruoja. kad nedarbas jau beveik išnyko. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų. gyvenančio netoliese judraus greitkelio.. dar gali atnešti naudos tokia. Tik kam. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. jie netikėtai sužino. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. litų už 10 ha sklypą. Tuo tarpu energingesni kaimiečiai. nei ravėti nesiruošia. vaistažoles ir t. Išvyko. t. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. ar ateis kitas pirkėjas. Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus. nesiruošiantys nei arti. Jo atstovai atskleidė. vasario 18 d. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. Tai kokia čia ekonomika. liko ir toliau lauks pašalpų. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla. y. žinoma. atsiprašant. ganyklų arba pasiskelbia. Trobelė verkiant prašosi remonto. kur dėsis. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu.. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo.

kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną. tiek miesto) gali siūlydamos. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo. kūrybingi žmonės. Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. gyventojų. jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. kad dabartinė vieno lygmens. šiandien turi būti didelės. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. nei savivaldybių tarybų nariai. bet nė vienas iš jų . Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. Valdymo struktūros. trečiasis – apskritis. su daugybe padalinių. P. gyventojų ir didžiules teritorijas. valsčiuje – ne daugiau 20. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. kurie valdo 50-60 tūkst. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. klientai aptarnaujami. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms. kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. anot jų. kaip galėtų funkcionuoti prof. pirmiausia siekė. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. Tokia padėtis. Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. taikant „vieno langelio“ sistemą. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. nederlingoje Ventos pakrantėje. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. t. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. turinčios vos keletą darbuotojų. Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. lygmuo. skirdamos naujosioms narėms paramą. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. deja. atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. bet viskas tuo ir pasibaigia. Laikas galų gale atvirai pripažinti. Nefunkcionuojant savivaldai. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). Abu tėvai. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje.. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam. Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje.y. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. žmona 77 . kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos. kaip tobulinti savivaldą. nei merai. antrasis – valsčiaus. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius.neįgyvendintas.Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. darbštūs. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja.. joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. Statistika rodo. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis.

Tačiau sistema. Kitas pavyzdys. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. kūrybiškumas. Tai buvę gyvulininkystės. specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Ką daryti kultūros. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai. Sužinojęs. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. Vakarų valstybės. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. juo labiau. netekusiems darbo. o aiškių. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst. Deja. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. Buvę jų viršininkai. nuleido rankas. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. pareigingumas. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. pasisakęs ir šioje konferencijoje. nesumodeliuota iki šiol. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan.). pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. bet ji neefektyvi. Bet paskolos nepajėgia gauti. ankstyvąsias daržoves. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. Deja.. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms. nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. litų. Giliausioje socialinėje atskirtyje. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. beje. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. Sumenko paslaugų sektorius. kuriam reikalinga ypatinga globa. tapę stambių ūkių savininkais. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . kartais net absurdiškų reiškinių. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai.mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. Norėtų auginti gėles. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. kažkas laiko. mechanizatoriai. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. sargai ir t. buvęs kolūkio mechanizatorius. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. negu miesto daugiabučių nuomininkai. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. Kaip taisyklė. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. įsigijęs „už vieną litą“. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. riogso nenaudojami. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. o padėti patiems integruotis į visuomenę. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. t. Arūnas Poviliūnas. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas.

Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. ir „Tėviškės žiniose“. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių. neturinčios patirties. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. Raktažodžiai: vietos savivalda. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. aktyvinanti visuomenę. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti. Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. Savivaldos institucijų stiprinimas. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare. Sumanus kaimietis. kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno. kaip rodo mūsų tyrimai. galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. vietos bendruomenės. ugdanti jos sąmoningumą. Pilna straipsnio versija išspausdinta www. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. 2005 m. jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. produkcijos.bendruomenes. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. patriotizmą ir solidarumą. Ypač tai aktualu valstybėms.labiau „taisomi“ taip. jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. seniūnija. integruotų strategijų rengimas. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . stiprinant vietos bendruomenes. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis. kurio diegimas. Kauno rajono laikraštyje. vietos veiklos grupė. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. Modernių technologijų diegimas. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje. kovo 3-4 d. demokratinės valstybės uždavinys. 6. patirtis. asortimento parinkimas.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. valsčius ir apskritis. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. kovo 2 d.lt portale 2005 m. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms.

Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. Statistinė empirinių duomenų analizė. atliktus darbus ir perspektyvas. tiek Seimo rinkimuose. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. amžių ir išsilavinimą. Radviliškio. Apklausų organizavimas. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. Lietuvai tapus ES nare. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. interviu. ryšius su kitomis bendruomenėmis. Vėliau. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. sukėlęs didžiulį nedarbą. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. 80 . kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. 2005 m. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. aptariamos jos modernizavimo kryptys. gamybos. grupiniai pokalbiai). naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. gyvenamojo būsto kokybę. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. Išryškėjus. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes.sistemą. veiklos planavimą.

vyrauja nedideli šeimos ūkiai. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1. vid. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais. o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio. apklaustųjų.5 26-40 metų 28. Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. čia pat jas užpildydavo. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose. Tačiau tiek Šiaulių. Darbo jėgos perteklius kaime. bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. 14. Tiek viename. Vaizdingos apylinkės. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . apylinkių šventėse.3 proc. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos.1. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą.2 Aukštesnysis (spec. istorijos ir kultūros paminklų. Tik dėka geros geografinės padėties. gavę anketas. išvengdami pašalinės įtakos. joms nutraukus savo veiklą. kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo.3 Aukštasis 19. Jos sudarė 68.1 Iš viso 100. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti. kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais. juose nėra stambių pramonės įmonių. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43.5 Iš viso 100. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės. Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. Pagal amžių: Iki 25 metų 6. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 . sukėlė didžiulį nedarbą. būtina stiprinti paslaugų sektorių.6 41-60 metų 50. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų. Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje. kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės.gana panašios. Respondentai. Respondentų analizė patvirtino prielaidą.) 37. Be to.0 3. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės.0 2.8 Vyresni kaip 60 m. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. išnaudoti puikias rekreacines galimybes. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą.

kaimo šventes. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko.8 neatsakė 20. drabužiai. Alternatyvi žemės ūkiui veikla. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai.6 Iš viso 100. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus. epizodiškai dalyvauja jų veikloje. darbo įrankiai. įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui.Vienkiemis 9. deja.0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys. kad nedarbas kaime – 11. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai.0 82 . Todėl nenuostabu. gėlininkyste. verčiasi uogų auginimu. Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. sodininkyste. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. dvarų sodybos. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką.6 Neatsakė 19. Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku. portretai.). vežimai.4 daugiau kaip 50 narių 11. Tik apytiksliai 14 proc. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes. rogės. tiek svečiams iš Vakarų Europos. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj. Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą.5 31-50 narių 17. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas). Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. propagandai naudota atributika. 2. ne kaimiečių rankose. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. Daugiau kaip 43 proc.4 Miestelis 17.0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1.. avalynė. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose.0 21-30 narių 29.5 Kartą per mėnesį 10. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra. susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje. esant reikalui 68.3 Nereguliariai. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj. 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo. žmonės dar gana pasyviai. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai. Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios.4 Iš viso 100. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse. Auginami egzotiški.). o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo.3 Iš viso 100.. 6 proc.2 Kaimo gyvenvietė 73. indai.

jų jau buvo 210. – Vilnius. proc. įrengė prekyvietes. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav. nei „LEADER II“ (1994) programose. 2005.8 Iš viso 100. kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus. apklaustųjų nurodė. 83 . Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. 2003m. paplūdimius ir gėlynus. Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav.4 proc. Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius.0 Beveik pusė (48.4 Daugiau kaip 5 metai 11. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių. Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa. Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje.5 4-5 metai 17.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.) apklaustųjų pažymėjo. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300. 22. pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes.0 2-3 metai 29.3 Pirmi metai 21. p. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus. tai 2002 m. Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje. tvarkė ežerų ar upelių pakrantes.4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20. – 406. gegužės 1 d. 2001 -aisiais – 30.5 proc. įrengė jų globos namus. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991). sodino medžius.

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

kad gal net nėra mačiusi Operos teatro. t.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams. nors. iš pat ryto sugadinta nuotaika. kaip Danijoje. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. Reikia gyvo kaimo. Tas vadinamasis “ponas”. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”. Visiškai nenorima suvokti. Beje.ir visai nepažįstantis kaimynų. Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1.y. tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens.“runkelius iš provincijos”. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. Tokio kaimiško. stovinčios netoli gero kelio. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti.t. ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį. bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . Bet to. milinių sermėgų ir pan. privataus viešbutuko. užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių. o kodėl bandoma (žinoma. Tikriausiai dar daug kas prisimena. žaliavų maisto. kuri esanti tokia tamsi. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. autų. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. vaizduotėje. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena. t. neįmanoma pateisinti. Ir pagaliau. medikas savo namuose priiminėtų pacientus. ne vienas iš jų jau žino. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama. esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu. kurių durys yra vos už pusmetrio. tarp mūsų kalbant. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus. niekam. Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. suprakaitavęs ir piktas. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis. keikia valdžią. gyvenantis mieste . kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. savininkas rūpintųsi savo klientais.5 val. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. Asmuo. Ir nors jose apstu problemų. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. negu dabartiniai Vilniaus. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos. Nereikėtų meluoti.y. kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę).5 valandos. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“. kaip kasdien nebereikia naginių. Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. kad supūdomas savųjų sodų derlius. net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . vyžų. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”.2-3 kambarių “dėžėje” . nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse.

Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes. Kaimas turi išlikti kaip vieta. suvokimo. o ne kaip žmonijos motina .maitintoja. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. kuri dar šiaip taip naudojama. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. 6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. iš jų masiškai 88 . o ką – nedelsiant keisti. Jam reikia: 1) patogaus būsto. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. apimančios tiek asmenybės nuostatas. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. tiek tautos siekius. 6) pastovaus saugumo jausmo. beje. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. 5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. Bibliotekose mažėja knygų fondas. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. nei Seimas. vieversio nuo žvirblio ir t. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą.ir pelno didinimo. Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. liudija. o ką leisti. gyvenantis kaime. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. ko reikia žmogui. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. t. 2) galimybės dirbti. Gyvenvietės. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai. teatruose. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas. Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). Kodėl žmogus. ką drausti. o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. 3) pilnaverčio laisvalaikio. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems.t. Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. nes esą negalima keisti žemės paskirties. paukščių. netekusios mokyklų. steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. nei Vyriausybė. Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės. atlikti ne tik Lietuvoje. būtinai turi planuoti. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. tai gali ir visai neblogai verstis. o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. apibrėžančiu. kaip verslą plėsti ir plėsti. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. 5) savosios tapatybės. 4) visapusiško aplinkos pažinimo. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai.y. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. ką būtina išsaugoti. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. javų ir t. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. neatsirado iš nežinia kur. 4) edukacinė. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. tampa neperspektyviomis. kad laikas suvokti.t. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. Mūsų sukurtoji sistema primena. Pavyzdžiui. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. Kai nutiesiamas naujas kelias.

Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. dr. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. Gyventojų skaičius jose. bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. Jau pirmajame komiteto posėdyje. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. sociologai. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. Kaune susirinkę JDJ nariai. rašytojus ir žurnalistus. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. Spalio 16 d. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. Todėl nenuostabu. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. spalio numeryje. Akivaizdu. kaip dabartinę sistemą reformuoti. 2009 m. tiek ir socialiniu požiūriu. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. Lietuvos teritorijos raidą. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus. etnografai. seniūnijų tarnautojus. agrarininkai. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi.išsikelia jaunos šeimos. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. mokytojus.4 proc. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. Verslas“. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires. įvykusiame tą pačią dieną. Kauno. Raseinių ir Telšių rajonų. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. keisti visuomenės požiūrį į 97. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. nuostatų. Nors 89 . todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. teisininkus ir medikus.

Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“. Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. nevyriausybinės organizacijos.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“. esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu. Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė. Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d. Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. Diskusija atskleidė. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. kad tiesiogiai išrinktas meras.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. netgi pasitelkiant teismus. kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. premjerui pareikšti. 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. Visiškai akivaizdu. kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą. buvo nutarta. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. beje. Užtenka. seniai pribrendusioms reformoms. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. savivaldybių vadovais tampa asmenys. Užuot atvėrus kelią esminėms. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. pavyzdžiui. kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio.

Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. kurią regime dabar. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. kuris. nežiūrint koks jis bebūtų. Antrajame komiteto posėdyje. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. Delsti nebegalima. Štai savivaldybės salė pilna žmonių. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus. esą „praėjo jau savaitė [. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą. Dabartiniam Seimui. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. ką veikia piliečiai. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas. prievolių bei sankcijų skyrimu. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai. įvyko Šiauliuose. Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema.. kaip jau minėta. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes. Vieno asmens pozicija. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. Pasižiūrėkime. vasario 21 d. Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. kuriame nurodyta. Tiesa. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius.patirtį turintys oponentai. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti.]. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime.. Taip pat tenka priminti. 91 . cituojant „klasikus“. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą.. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės. Vasario 16 d. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“. 2. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. Kaip žinia. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje.

jau trečią kartą primena. Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. Žmonės ima skirstytis. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. Jis skaito ir skaito. nes vienas jau buvo Seimo narys. Vadinamasis „susitikimas“. Praeina penkios. dalis informacijos jau prarasta. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita. Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: . kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita). Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. pasipila komentarai. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat.t. „santalkų“. veržiasi kitas: . kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt. kad visus „negyvai užvaikytų“. kuri nori perimti valdžią. kai Seime pritrūksta 92 . Trockį ir Artūrą Paulauską. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. jau sunku susigaudyti. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. Vis tik pradėjus dirbti. kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti. o save parodyti: „išsirėkti“. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. Ar normalu. kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. kad kalbės „labai trumpai“..Jūs man pasakykite. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“. Pasakęs. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. kuria galima pasikliauti. užtrukęs porą valandų. o kiti įrodinėja. kol paaiškėja. o kartais netgi supriešinti susirinkusius. dešimt minučių. Jau nebesuskaičiuotume. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui. vietoje. kai tokie renginiai vyksta. „kitų pasirinkimų“. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. kuriuose vieni aiškina. kad padėtume tiems. čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. trečias piktinasi. Vienas kitas dar bando išgirsti. kad nepaisoma labai svarbios nuomonės. kiek jau buvo „forumų“. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto. kainos kyla. pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos.. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. o kitas nebuvo ir mano. kitas rėkia. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. o kaip galingą jėgą. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. Vienam atrodo. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių. baigiasi be jokių rezultatų. atvykusio į tokį susitikimą. nors jis turįs tiek energijos. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis.. kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. aš jūsų klausiu?! Čia genocidas. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. Apie ką toliau kalba pranešėjas.Ėėė.Ar čia dar yra demokratija. kad nieko gero nenuveikta. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. tačiau jau be jokio entuziazmo. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų. gyvenvietei. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: . kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado . kad judėjimas būsiąs dar viena partija. kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. Tuo metu..

bet ir tiems. Pranešime teigiama: „35. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų. Ar kruptelėjome. Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais. kaip kaimo plėtra. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). kad. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. savivalda. Jau net oficialiai pripažįstama. Lietuvos teritorijos. apklaustų Lietuvos gyventojų“. atstovai“. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“. pavyzdžiui. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas. Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. Tik raudonos vėliavytės. tai ką tada tektų vadinti kaimo. užimančio 97. darni plėtra.. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“. negintų.8 milijono.palaikančių pozityvias permainas.4 proc. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės. tai kaip galima tikėtis. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai. BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų. kurie. Jokia paslaptis.. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6. negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą.. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. socialines ar net kultūrines problemas. Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią. žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. remdamasis savo skaičiavimais teigė. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais. pasiekus esminę politinę pergalę. pavyzdžiui. tiek spaudoje. kaip. Tėvynei 93 .5 proc. labai sunku suvokti. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines. nei dešrytės. -----------------Dėkui Partijai. žmonių pasakė.. kuriems dabar jau per trisdešimt. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų? 3. kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis. kad kokia nors kosmetine direktyva. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą.9 proc. „mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“.

o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė.Už „taloną“ patalynei. kurie vogė. Žmonės ėmė piktintis tik tada. kad ši politinė sistema yra antihumaniška. Liūdna. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. kaip kabutėse). Jai ištikimai tarnausiu. gal net kitą asmenį išrinkti. Už privatizacijos įstaigų. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. esą jie „neišmano ekonomikos“.y. kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. Tekdavo iš naujo svarstyti. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. tada gavo galimybę pusvelčiui. ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį. Jie ir šiandien vienas kito laikosi. atvėrė kelią dar įžūlesniam. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. atsiprašant. kurie priklausė šiam klanui. negu sovietiniais laikais. neturi „valdymo patirties“ ir pan.“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. kas taps tuo laiminguoju. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. valstybės turto grobstymui. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta.. tarsi tikint. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu. Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą. kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. t.. Tik tie. Tokia. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. bet itin efektyviai veikianti. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. o kas ne. Jeigu rankšluostį dar gausiu.. Mokyklos. „kombinuoti“. kad išrinktasis esąs to nevertas. atseit. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti. nenuskurs. kurioje dirbo per 60 mokytojų. Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo. jau atvirai pripažįstant. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . tikrąjį profsąjungų vaidmenį. Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. buvo nerealu tikėtis. Kas atsitinka. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai).. Valdžia. bet savęs niekada nevadino vagimis. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. Girdi..Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą. Prasidėjo kalbos. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 . pasisavinti). Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“..

O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar. 1989 m. kokia žala padaryta Lietuvai. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. Tiesa. niekuo Lietuvos nepranokusi. bet ir avalynės. pavyzdžiui.) „specialistų“ konsultacijos. kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. atleisti iš darbo. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. kuriam po daugelio metų. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete. pavyzdžiui. kaip šias įmones modernizuoti. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. į Profsąjungų rūmus. ką gamins Lietuva. ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. maisto pramonės įmonės. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą. fizikos. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. kurios projektuotų. radioelektronikos ir kitas įmones. rajonų centruose. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių.). chemijos ar biologijos kabinetą. kodėl. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. tekstilės. Tai ko stebėtis. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. išsklaidyti. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti. Deja. kaip „Vilniaus grąžtai“. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų.veikti gamyklas. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti. pritaikyti gaminti kitą. Jie suplanavo. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“. Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. kiek dabar kainuotų įrengti. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. nagrinės. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę. Gal kas žino. atkūrusi nepriklausomybę. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone. Dabar sakoma: „optimizuoti“. vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. kad po 20 metų į 95 . pasirengusiose dalyvauti. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. spalio 7 d. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan.

esą ta lietuviška nafta niekam netinka. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. Demokratiškos valstybės. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku. mokslininkai pranešė apie tai. Tikiuosi. susidaro itin palanki terpė savivalei. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. miškų kokybės gerinimas. nėra ko rūpintis. Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. Kaip manote. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. turi daug pranašumų. kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. kuriose išgaunama nafta. Kai nėra savivaldos. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje. Deja. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir. Naujos verslovės vis vien iškils. Kai kurios miškų priežiūros programos. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. yra ilgalaikės. O dabar jau pasirodo rašliavos.. kiek naftos kasmet išgauname. medžių veislių selekcija. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs. Tikiuosi. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. pavyzdžiui. tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška. Tada buvo sakoma. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. nors ir už kelių kilometrų. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau. Atseit. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. Atseit. Kodėl dabar.. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. tyliau. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. juk svarbu ne tik žemės paviršius.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. esą čia nieko baisaus. <. dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės.. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai.. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. bet ir jos gelmių turtai.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. trunkančios šimtą ir daugiau metų. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau. Kas galėtų paaiškinti.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai.

Tie. suprasti ir atjausti. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. iškyla apsišaukėliai. Stiprėja nuostata. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. pilietinio susitelkimo visos tautos labui. REIKIA SAVIVALDOS. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. Pirma. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis.t. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. nusikalstamumo augimas. O kiek turime rėksnių. kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. kad nesuprastų. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. bandant išjudinti žmones. įskaitant ir gamtą. vyksta nuolatiniai konfliktai. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. susiformuoja deviacinės grupės. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. Neveltui sakoma. atsidūrę tokiose bendrijose. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes.) išryškėja mokymo įstaigose. bet patys nė piršto 97 . papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda. šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. hiperemigracija ir netgi savižudybės. O smulkinti miškus. Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. jos interesų nepaisanti struktūra. Susitelkusios. pavyzdžiui. Tvarkingesni asmenys. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. išankstinės neigiamos nuostatos. darbovietėse. tarybas ir pan. 4. „Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. Iš vienos pusės. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. chamizmas. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. teritorinėse bendrijose. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. Savivalda įmanoma tik tada. Vietovėse.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. Vis labiau ryškėja pasimetimas. Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. pirmininkus. Akivaizdu. apsaugą. gebėjimo vienas kitą išgirsti. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. su ja nesiskaitanti. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. namo tarybą. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. Antra. Pabandykite. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada. nešvara. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. išpardavinėjant juos po keletą hektarų.

kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama. pas Landsbergį“.. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu. Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. tai – valdžios pareiga. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando. Visiškai akivaizdu. Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos.. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. Stasys Vaitekūnas. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. bazės. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. o naujos jų funkcijos neapibrėžtos. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. Jose daugiausia liko tie patys. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. Teko dirbti grupėje.t. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos.Ar įsivaizduojate. Anot jų. „blogai padėta“. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . pamatę. iš trijų pusių apsupta Baltarusijos. nebesaugoma. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. Vienur paslapčia. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. sandėliai. laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . išplito „naktinės privatizacijos“. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. taip sakant. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. mechaninės dirbtuvės ir t. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui. t. Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. Žmones. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais.nepajudins. Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. Tokia sistema su nežymiais. siekiant pasiglemžti tai. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai.y. prof. nei kelių šimtų tarnautojų. aerodromai. netgi gyvenamieji namai bei butai. kaip pavyzdžiui. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . Demokratinės reformos juos gąsdino. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. kad juos įgyvendintų.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi.

kaip ji keičiasi. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. staiga ėmė keisti toną: girdi. t. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. tiek centrinėje valdžioje. kad Seimui pritrūko laiko reformai. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. o į gamybinius pastatus. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. jeigu nežinoma. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. realią valdžią išlaiko ta pati. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. pavyzdžiui. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. Ką galima planuoti. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. Centrinė valdžia. Pirmiausia būtina apsispręsti. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. juos labiausiai gąsdina. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo. pavyzdžiui. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. o apie dorovinių vertybių prioritetą. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais. t. skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. Demokratinio pasaulio praktika rodo. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. tiek vietos bendruomenėse. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. kuo pagrįsti šie skaičiai. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. Tikėtis. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose. Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. Stagnacinis režimas. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino.pokyčiais. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra. tačiau niekas negali paaiškinti. Net tie „pirmieji asmenys“. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai.y. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. o gal reikėtų kokio nors referendumo. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. nei verslo objektų struktūros. apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. Net dabartinis premjeras. 99 . tikrai neverta. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra.y. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus.

Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. aplinkosaugininkų („žaliųjų“). Visi šių darinių vadovai . Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų. centro kairės arba centro dešinės. orientuojasi į specifinį elektoratą. Ar bereikia stebėtis. tautininkų. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. antrasis – valsčius. Savivaldos institucijos kuriamos. kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. kurie valdo 50-60 tūkst. savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius. socialdemokratinė. Todėl vis stiprėja įspūdis. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. rinkėjų? 5. pavyzdžiui.y.seniūnai.Antrasis žingsnis. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. 100 . valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas . kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. liberalioji. iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. Žiniasklaidoje skelbiama. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus). gyventojų ir didžiules teritorijas. Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. trečiasis – apskritis. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. Nefunkcionuojant savivaldai. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. t. o į „visus“. ekonomikos pokyčiai. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. nesiskaitančius su visuomenės interesais. kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“. stambiojo verslo atstovus. atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai. kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. krikščioniškosios demokratijos. kaip konservatyvioji. smulkiuosius verslininkus. darbininkus. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai.

Vargu. nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. kad 101 . kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta. buitinių patarnavimų) galimybės. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. kaip „našus. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. Nematyti. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. ar daug kas pritartų rėksniams.. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą. rečiau apgyventose vietovėse. Kol nesuvoksime. Pasikartosiu. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. dar kitaip didmiesčiuose. Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. kad kol kas dar sunku pasakyti. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja. net ten. kelių būklė ir daug kitų dalykų.. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. o mes palauksime. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. sveikatos apsaugos. socialinių paslaugų (švietimo. kad „visi valdžioje – vagys“. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. tiek vartotojai. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos. kultūrinė aplinka. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą. taikant „vieno langelio“ sistemą. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“.y. Kaimiškojoje vietovėje. Panašu. kol tu patrūksi. kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. t. t. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas.o klientai aptarnaujami. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai.y. spiegiantiems.

paaiškėjus. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. laisvalaikio pomėgius ir pan. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius. Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius. Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. pensininkai. kol šiame procese nebus suderintos pramonės. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai. 102 . dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. lyginant su kaimu. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“. neretai nepažįsta kaimynų.t. kad jų priekaištai bus išgirsti. Prezidentę ir pan. o pasiūlymai įgyvendinti. kai gyventojai susiburia. Tačiau kaip ir kaime. ieškoti alternatyvių sprendimų. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. Argi pateisinama. Žmonės. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. gyventojų bendravimo stilius. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. Nors tai įvyks tik po kelių metų. Tačiau net šį. atvirai kalbant. kurių buto durys yra greta.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri. išryškėja gyventojų siekis apsiginti. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą. tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia. Gerai žinomi atvejai. Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. dirvos bei požeminių vandenų taršą. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. bet pagal profesinę veiklą. padidintų aplinkos taršą.? Beje. Pavyzdžiui. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. Anot sociologų. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų.

Seniūnijai tampant pirmąja. rinkėjau. pamatine savivaldos grandimi. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. pažymint. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba.y. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų.) priartinimą prie gyventojų. toje teritorijoje esančių bendruomenių. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. kad daugiau kaip 99 proc. susikompromitavę margaspalviai. aplinkosaugos ir kt. Juk kaip kitaip pasiteisinsi. Itin pageidautina. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. Taigi jei tau. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu. socialinių paslaugų (švietimo. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai. kad eiliniai nariai tėra statistai. kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. nepasibaigus jų kadencijai.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. Tiek vieni. Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis. Į savivaldybių tarybas . Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. Kiti siūlo. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų. Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti. atšaukti. O jei nerandi nė vienos programos. t. Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. kuri 103 . rūpintis teritorijos planavimu. gatvių ar namų bendrijų. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų. kuri atitiktų tavo interesus. Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. sveikatos apsaugos. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis. gyventojų saugumo. patinka jos programa. Nežiūrint to. t. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. tačiau siūloma. Tokiu būdu bus užtikrinta. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. tiek ir kiti pabrėžia. Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus.y. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. kurk savo „partiją“. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba. negu dabar finansinį savarankiškumą. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. iškilus būtinybei. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų. Vieni mūsų komiteto nariai mano.

tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. 2010. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. nuo trijų iki penkių. Mūsų disponuojama informacija rodo. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. prasmingos gyvensenos. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu. pavyzdžiui. t. Tiesiogiai išrinktas meras. „Bernardinai. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. beje. Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam. 6) jaukios ir saugios aplinkos. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. beje. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. 3) sveikos. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai. įeinančių į regiono teritoriją. Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą. Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. kad optimaliausias 104 . 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą. savivaldybių. Būtina užtikrinti. Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus. atsisakius „partinių privilegijų“. 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. ekonominę ir sociokultūrinę strategiją.lt“. Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi.03. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo. Ateityje suformavus regionus. Apie tai. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. veiklos formų bei turinio. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. galėtų vadovautis ne demokratiniais. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas. Tuo tarpu meras.15). 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. Jie negali būti atleidžiami. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). t. yra atleidžiamas. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr.y. negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos. užsitikrinęs ryškią partiečių paramą.y. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos. Tačiau dėl šių tarybų formavimo. praradęs tarybos pasitikėjimą. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo.

smf. paštas: kptc@smf. El. visuomenės pilietinis ugdymas. kaimo plėtra. Šiauliai Tel. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas. darbo: 8 41 590 412. strateginis valdymas. sociologija.būtų penkių regionų variantas. 8 41 595 887. Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www.lt. LT-78366. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje. 1970-1974 m. http://www. migracijos sociologija. Jų centrais taptų penki didieji miestai.su. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1.su.smf.Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas. 1993 m. neurbanizuotų vietovių plėtra. Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras.su.lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. IŠSILAVINIMAS: 2001 . – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema. lakpričio 25 d.

2007 m.su. 4. Studijų medžiagos rengimas: 1.pagal Socrates-Erasmus programą (2006). 106 .programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008). dr.. Portugalijoje (2007). Agrarinių mokslų koledže.liepos 10 d. 3. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). Nebraskos valstija. JAV. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute.lt (2006-2008). dr. Algis Dobrovolskis).smf. Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika. Dirva: 1996-1998“. ūkis.Saint Louis universitete. strateginį valdymą. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. 3. habil. LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc. – Nebraskos universitetas. 4. Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas. 3. Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų. – Ohajo (JAV) valstijos universitete. spalio 21. birželio 25 . JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001). skirti studijuojantiems sociologiją. 2. JAV (2007). pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996). – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2. Stasys Vaitekūnas).gruodžio 19 d. 4. – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. 5. LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. lapkričio 16 d. Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. 2009 m. 5. MOKYMAI: 1. Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“. Nowy Sązc (Lenkija) . 2.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas. liepos 4 d. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. 2005 m.1958-1962 . Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007). II ir III dalys). Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). 2008 m. 2009 m. Omaha. – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“. sausio 24 d. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje. skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). 2. Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. Parengti trys rinkiniai. visuomenė“ (I.

3. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija.. 3. 47 p. dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos. Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai. Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu . Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980). Nr. Zemeckis R. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. 4.. Jasaitis.“Kompetencijų pripažinimas. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m.PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1.). – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai.agripolicy. IL.)Duomenų bazė: CEECAP www. 330 p. Naujokienė R. (2009) Projekto vadovas. Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. Ekonomikos grupės narys. Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema. Lemont. Projektą vykdė tarpuniversitetinė . kuris buvo naudojamas iki 1990 m. 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 . Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995). Jasaitis J.net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1. Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus.Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. 2003). Tema tyrinėta. Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006). 2. Gužiene L. tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas. EQUAL programos projektas Nr. (darbo grupės vadovas). Kaunas: 2004. ir kt. EKSPERTINĖ VEIKLA: 1. 2. EQ/2004/1130-27/503 . Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Ribašauskienė E.8-422/4. gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004). Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010).. Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos.sutartis Nr. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“. Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007). Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV). Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra. Mokinių. 4. 2. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas.

vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m. Tyrimai pradėti. I dalis (2008). JAV) bei 15 mokslo straipsnių. vasario 14 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ . projektų vadovas (nuo 2009 m. 5. pakviestas dirbti Šiaulių universitete. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras.) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. • • • • 108 . Tyrimai tęsiami.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009).) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. spalio 27 d. vicepirmininkas. Tyrimų išvados 2007 m. kovo 27-28 d. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius. įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje. Portugalijoje. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse). Mykolo Romerio. Baltarusijoje. registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje. Lenkijoje. LVA Gyvulininkystės.) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais. 2005 m. 2009 m.Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. nuo 2004 m. Latvijoje. Poindustrinės visuomenės formavimasis. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. autoriui grįžus iš JAV. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai. skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. Kazachstane. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės.). dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Vokietijoje. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais. spalio 29 d. Kauno Technologijos. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas.) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m. Lietuvos žemės ūkio. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė. Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje.

2009 metai 3. 2010 m.) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. sausio 25 d. Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. 2009 m. Boston (MA). Chicago. balandžio 18 d. Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007. Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. 2009 m. lapkričio 7 d. Philadelphia (PA). 88. Sociologijos sekcijos narys. lapkričio 20 d. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. centriniai rūmai.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“. dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. OH. IL. USA) narys (1996-2004).Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m. Mykolo Romerio universitetas. 2009 m. Vilniaus pedagoginis universitetas. 109 . . balandžio 8 d. • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts. – praktinė . Lietuvos žemės ūkio universitetas. Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas. Putnam (CT). Lemont. Detroit (MI). • Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH).mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. Petersburg (FL). Chicago ir Lemont (IL). lapkričio 21 d. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. 2009 m. Los Angeles (CA) ir kt. 2008 m. spalio 17 d. IL.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“. asmenybė. St. Baltimore (MD). Kauno r. USA (1997). Vilniaus g. pilietinė pozicija.). 2. USA (2003). .) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. balandžio 21 d. SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“. 6. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. 5. 4. Omaha (NE). – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. – Akademija. • Dalyvavimas 9. • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). Šiaulių universitetas. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland.2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas. 2010 m. Dalyvavimas diskusijoje. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“.

2008 metai 110 . 15. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas. Latvija. Vilnius. birželio 15-17 d. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. balandžio 28 d. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai . kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas.“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. 2009 m. dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. balandžio 28 d. vasario 27 d. sausio 15 d. rugsėjo 25 d. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas. spalio 15 d. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. sudarytojas. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. 2009 m. Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”. 2009 m. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“. 9.motyvacija sėkmingai partnerystei". 8. Kauno r. 2009 m. balandžio 23-24 d. 11. VDU atkūrimo akto (1989 m. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. balandžio 3 d.. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. birželio 3 d. Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas. Joniškis. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. 2009 m. Kaunas 14. 2009 m. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. Jelgava. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. 12. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. Kaunas. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“. 19. Akademija. Lietuvai tapus ES nare“ 13. 2009 m. balandžio 29-30 d. Estija. 16. 17. 20. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. Vilnius 10.) signataras.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. skirto šiai konferencijai. spalio 16 d. 2009 m. 2009 m.7. skirta mokslininkų. Dalyvavimas diskusijoje. 2009 m. 2009 m. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. kovo 19-20 d. spalio 14 d. . balandžio 2 d.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18. galimybės ir grėsmės“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2009 m. Vilnius. – 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. Vilnius. Tartu. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2009 m. 2009 m.

Valentina Ratkevičienė). 31. Šiauliai. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. lapkričio 29 d. Lietuvos žemės ūkio universitetas. gamtosaugos. spalio 14-17 d. 22. . 2008 m. Panevėžys. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“. . Šiaulių universitetas. Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. . 2008 m. Lietuvos sociologų draugija. TURKIJA. 29.tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“. . . – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. E. Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. Balandžio 8 d.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. pasirenkant darbo vietą“. 2008 m.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. 28. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. strategijos ir švietimo aspektai. Organizatorius – Europos Parlamento narys. 2008 m. Vilnius.naujųjų Europos Sąjungos narių . rugsėjo 26 d. 25. energetikos. 2008 m. 2008 m. EQUAL programa. . Akademija. Maldeikis. lapkričio 20 d. vasario 19-20 d. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. 23.gyventojų emigracija: priežastys. Sakarya universitetas. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“. balandžio 24 d. ekonomikos. dr. Šiaulių universitetas. balandžio 6-19 d. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. – 8-ji tarptautinė E. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys. Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. nuomonės. 2(11) sudarytojas. skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. 2008 m. 27. Akademija. Baltijos universitetų programa. 24.tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. dr. 111 . – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“. 2008 m. Valentina Ratkevičienė).Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo. Kauno r. 32. Šiaulių universitetas. Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. birželio 19 d.. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. gruodžio 12 d. 2008 m. Vilnius. Akademija. – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. 2008 m.tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės.21. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. balandžio 10-11 d. lapkričio 7 d. 2008 m. 26.„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“. Socialinių tyrimų institutas. 2008 m. Kauno r. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. – ES projektas „Čia gera gyventi“. vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. 3) „Valstybių . 30. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas. rengėjas. gruodžio 6 d. dr. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. Šiaulių universitetas. Kauno r. 2008. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

“ Latvijos Žemės ūkio universitetas.kaimo plėtrai“. Akademija. 2007 m.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. 2. Pranešimai: 1. 2007 m.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje. lapkričio 21 d. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“. „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. BALTARUSIJA. 2007 m. birželio 8-10 d. . 2006 m. 35. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai).. 2.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“. 2007 m. Liepojos Pedagogikos akademija. Socialinių tyrimų institutas. Bragancos politechnikos institutas. PORTUGALIJA. 39. LATVIJA 41. Portugalija. strategija“. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas. 2007 m. Pranešimai: 1. . gegužės 18-19 d. 2007 m. rengiant specialistus regionui“. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. 2. . 2006 metai 42. Luneburg. 2007 m. Baltijos skaitymai“. . lapkričio 23 d. 38.tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai. balandžio 26-27 d. Jelgava. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2.7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos. . „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija. . . „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai . 2. Vilnius. gegužės 3 d. Pranešimai: 1. . 2.2007 metai 33. Socialinių mokslų fakultetas. gegužės 8-12 d. 36. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai).LATVIJA. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. VOKIETIJA. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. . Pranešimai: 1. . „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. Pranešimai: 1. Bragancos politechnikos institutas. kovo 27-28 d. 37. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. Nordost Institutas. spalio 12-13 d.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . 34. Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius. balandžio 25 d. Du pranešimai: 1. 40. 2007 m. galimybės. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Šiaulių 112 .7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Vilnius. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai. 2007 m. Kauno r.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė.

2005 metai 48. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. Europos Komisija. . Šiaulių universitetas. spalio 25 d.tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse. 2006 m. 44. KAZACHSTANAS. 2006 m. . 2005 m. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis. EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“. Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. Astana. Astana. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. Molėtai. 2005 m. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. „Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . 50. 2006 m. 47. gegužės 18-19 d.“. 2005 m. Gardinas. 2006 m. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. . . spalio 27 d. EQ/2004/1130-27/503).konferencija „Integruota kaimo plėtra.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Ryga.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. . vasario 9-11 d. Suomija. KAZACHSTANAS. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. 2006 m. Latvija. Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas. Europos studijų institutas. vasario 10 d. vasario 3-4 d. Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. 2005 m. 46. Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. Belgija. visuomenė –mokslui“. 43. Šiaulių universitetas.“ 113 . 49. Teuva. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“. gegužės 4-5 d. Šiauliai. . Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“. BALTARUSIJA. Šiaulių universitetas. 2. rugsėjo 17-18 d. 51. Pranešimai: 1. Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“. 2004 m. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. Klaipėdos universitetas. gegužės 12-13 d. 45. 52. lapkričio 24-25 d. spalio 20 d. Vilnius. Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. Briuselis. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“.universitetas. . 2004 metai 53. 2005 m.

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

Ramutė Naujokienė. Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“. žurnalas „Žemės ūkis.eu ir kt. Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui . Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. – 146 p. „Šiaulių naujienos“. www. MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1. savaitraščiai: „Dirva“. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka.: LUSTI. V. 1987 (rusų kalba). V. 1983. „Molėtų žinios“. „Kauno diena“. 2005. V. „Lietuvių balsas“.lt)“. kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas. .III.lt“. Poliakovas ir kt. B. Jasaitis Jonas. Mokykis meistrauti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 1980. Kaunas: „Šviesa“. Kaunas: „Šviesa“. . Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. IV. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje.130 p. Lietuvos kaimo raidos stebėsena. Jonas Jasaitis (darbo vadovas).demokratija. Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. Borovkovas ir kt. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. 4. I. Techninių darbų uždavinynas. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika. 1986. Jarovojus ir kt. „Šiaulių kraštas“. Mokymo. // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. (Redagavimas) 4. ūkių konkurencingumui. Kšivickienė Daiva. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. 3. – 199 p. 2. „Amerikos lietuvis“. 1982 ir 1986 (Redagavimas). Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis). „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis). (Redagavimas) 2. (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . Lina Kriščiūnaitė. METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1. – V. Popovas. 5. (Vertimas) 3. Verslas“ ir kt. „Bendruomenės. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema.: 1988.: 2004. Mokymo priemonė mokytojams. 2. Pareigienė Lina ir kt. 3. Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai. Pagalbinė priemonė mokytojams.216 p. 150 p. Periodiniai leidiniai. Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. Darbų mokytojo techninis žinynas. „Lietuvos aidas“. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Kaunas: „Šviesa“. – Leningradas. Lina Pareigienė. – V. 118 p. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. 1982. J. „Atgimimas“. Kaunas: „Šviesa“.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful