SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. sintezuodama mokslines idėjas į visumą.socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei. . Jos pagrindiniai kriterijai.2. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. O. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857). Gamtos veiksnių. Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu. per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos. Dekart ir kt. 2. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. Anot O. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” . progresuojant žmogaus protui. Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes.1. tikslumas ir teorijos naudingumas. . siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais. Visuomenės reformai. bet ir prognozuoja. Spinoza. Konto. Sociologija. Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką.rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį. padėti įveikti pasaulio krizes.19 amžiaus pradžioje). Evoliucionizmas. 4 . kaip visuomenės dalys (šeima.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. Ilgainiui suvokta. tapęs vyraujančia 19 a. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju.2. kas gali įvykti. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. neišvengiamai keičiasi. paklūstanti jos dėsniams. Vėliau mokslininkai užėmė teologų. y. o pramonininkai karių vietą. yra: objektyvumas. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui. 2. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas. o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. Visuomenė. kas ir kodėl įvyko. visos žmonijos istorijos vienovės idėją. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas. antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi. O. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. t. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis.3. O. SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2. valstybė. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. visuomenės raidos procesus. Ji nustato ne tik tai.) darbuose. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. R. nagrinėdama. Tokią sintezę ir siūlo sociologija. patikimumas.

tapatino sociologiją su etika. F..4. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”. kurių valdymas grindžiamas prievarta. E.visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu. bet ir degraduoti. 5 . Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. ir industrines.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. kaip veiksnius. Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą. Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos. 1895). vadovaujantis biologiniu principu. simpatiją ir antipatiją. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. E.V. 2. Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis. psichologinėms būsenoms. de Roberti (1843-1915). kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės.erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija. . išleistas 1887 m. pabaigoje tiek pozityvistinės. J.V. Pagrindiniai skirtumai: .biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. Wardo. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas. Spencer laikė sudėtingu organizmu. . poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. nei tos. Roberti įtraukė ir moralę. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. Į sociologijos dalyką E. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. 2.. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius. Gidings. V. H. F. kuriose grupė egzistuoja. Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L. religijos. kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę. didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai. Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos.5. F. o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni.geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei. Siekta sukurti tautų psichologiją. mitų. . kurių struktūra – paprastesnė. o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas. Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs.visuomenėje nėra vieno organo. F. . galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”). nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai. Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą. buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. Bendruomenė ir visuomenė. Pripažįstama. Visuomenę H. o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas. Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. ryšį.

Individas gimsta visuomenėje. Bendrija egzistuoja šeimoje. Socialinės normos efektyvios tuomet. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. Būdamas politinės ekonomijos. Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. bičiulystė). estetinės (grožis). pasireiškianti per požiūrius. visuomenėje būtinas solidarumas. Pažinimo kriterijų M. Bendroji laisvoji valia yra suvokta. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. Socialinis faktas veikia asmenį. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. Anot jo. “Romos agrarinė istorija” (1891). giminė. jų elgsenai visuomenėje. Visuomenė – darinys. Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu. Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. ji yra istoriškai pirminė. kuri turi savo įstatymus. sutarimas. Durkheim įvedė anomijos sąvoką. yra integruotas į visuomenę. normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas. laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. statutą. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise. tikėjimas. Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. kultūrą ir kitus veiksnius. Renkant 6 . darbo kolektyvas). “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. E. Ji dar vadinama svarstymo. Tie veiksniai daro įtaką asmenims. Visuomenė yra socialinių faktų visuma. vadovaujantis instiktyviais motyvais. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą. Pasak jo. Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. didžiausia vertybe. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. logikos metodologijos žinovu. sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. Weber siejo su vertybėmis teigdamas. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu. Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. Kiekvienas. jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus. gentis). bendruomenė. M. teisės. Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). Jis sulaukė pripažinimo. Durkheim. įpročius. Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. tautoje. E. įvairių socialinių grupių sutarimu. politiką.y. Sociologijos būtinybę E. nusikaltimas. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. M. atliekantis “savo” darbą. vietovės bendrija). kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu.7. dorovinės (gėris). 2. 1904 m. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). 3) dvasinę bendruomenę (draugystė.6. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920).Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. paskelbęs pirmuosius savo veikalus. t. visuomenės nuomonę. sprendimų valia. E. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. Modernioji sociologija. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą. praktinės (valstybė. filosofijos. politinės (teisingumas). Anomija – socialinė patologija. Anot E. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. teigė E. pvz. 2. tradicija. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis. sąžinę. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. Durkheim. kai jos remiasi ne prievarta.

kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. Kontą) 3. 4. socialinio konflikto teorijos. anot M. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. Kaip E. Durkheim). Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija.medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. struktūralizmas. kai valdymo pagrindas yra žinios. kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. simbolinis interakcionizmas. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams. Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F. Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. 3. 9. Šis valstybės tipas. idealius modelius. vyrauja įstatymų. Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. kultūroje ir kt. teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą. priežastinis paaiškinimas. Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. 7. Kokį valstybės tipą M. Weber). Toennies). Weber. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. Weber. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas). bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. ryškūs pokyčiai politikoje. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. socialinės kaitos teorijos. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais. Anot M. Jei tarp jų nėra ribos. o klausimai sprendžiami. o ne asmenybių viršenybė. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms.1. Makrosociologinės teorijos 7 . kuriuos iškelia minia. 10. Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais.

Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch. Hobin). tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą. gyventojų skaičiaus augimas (R. Tai . Durkheim). antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos. rasė (A. kai didėja funkcijų. Mills. Spencer). Weber). kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. prioritetus. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu). turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. Bottomore ir vokiečių sociologo R. žymios asmenybės. Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę. kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis. Tai . kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys. Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams. Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton. Parsons teigė. kultūros tradicijas. Tačiau nėra įrodyta. ekonomikos raida (U. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . Bokly). kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. Ogborn). Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą. nes laukia apdovanojimų.adaptacija. Pastarasis pabrėžia. kalbos formas.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. ir tęsia juos tol. 3. technologija (U. kurios priežastys yra svarbiausios. kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys. t. Toynbee).siekdama tam tikrų tikslų.y. Mikrosociologinės teorijos 20 a.turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. darbo pasidalijimas ir kooperacija (E.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje. . lemiančios. ypač klimatas (R. Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H. Nyčė). Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus. karai (A. būtina žinoti jų dvasinę būseną. Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius. kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . . antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą. kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills.tikslo siekimo procesas. .santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema. ideologija (M. Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos. Jis tvirtino. T. kurią būtų galima pritaikyti. . o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą. Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba. kurias atlieka asmenys tose sistemose.stimulas (S) – reakcija (R). Socialinio konflikto teorija. Rostow). sistema turi nustatyti eiliškumą.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. Dahrendorf darbuose. kol tuos apdovanojimus 8 . diferenciacija.2. Malthus). geografinė aplinka. Socialinės kaitos teorijos.R. Jie nurodė. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas.

bet ir būti kito priimtam. Sikurel.Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi. Modernybė ir asmens tapatumas. 2000. socialinis paskatinimas (mokslo. D. 8. 3. Gellner E. 1996. Tačiau tai nereiškia. Sociologinė savivoka. Vilnius: Pradai. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų. 4. žinojimo sociologija ir etnometodologija. Lucman T. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5.. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. G. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. Kaip T. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. teikia apdovanojimus). 1927) atkreipė dėmesį į tai. Pradai. jau turi išankstinę nuostatą. kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika. Garfinkel. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. tenkinančias kitų žmonių poreikius (t. jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim. Schultz teigia. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį. Darendorf R. kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu. premija ir pan. Vilnius:Pradai. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. A. Etnometodologija skelbia. 1996. Nisbet R. Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7. 2. kad kiekvienas individas. Žmogus. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų. Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. socialinės kaitos. A. Klausimai ir užduotys 1. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. 6. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija.struktūrinio funkcionalizmo. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai. formuojant asmenybę ir visuomenę.. naudoja šias priemones tam.teorijas. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. 1996. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. Schultz (1899-1959) darbais. Apibūdinkite makrosociologines . socialinio konflikto ir struktūralizmo . kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. 2001.3. kaip ši sąveika turėtų vykti. Vilnius. Jei šie “receptai” neveikia. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais.H. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. Duglas. Sociologijos tradicija. Esė apie laisvės politiką. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. Vilnius. Modernusis socialinis konfliktas. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje. Socialinės tikrovės konstravimas. y. 9 . 1929) ir Tomas Lucman (gim. Anot jo. kuris valdo priemones. Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P. Apibūdinkite mikrosociologines . Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A.A. Bloomer koncepciją. Grigas R.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. Vilnius: Pradai. kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. meno ar kitos srities garbės vardas. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje.).gauna.

turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. . o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. socializacija ir komunikacija. “Aš” išreiškia asmens unikalumą. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. 3) kolektyviniai žaidimai. kas jiems ką nors reiškia”.2. Kavolio teigimu. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos. siekiai. Max Weber teigė. įgūdžiai. kad kultūra siūlo. jų elgesio pavyzdžius. Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. vaidmenys ir padėtys. reikalaujantis patenkinimo. o mūsų išmoktas elgesys. ego. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. bet tik iki tam tikros ribos. žmogaus – taip pat. Kultūra nusako žmonių santykius. normų. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. Individas negimsta visuomenės nariu. o tik su polinkiu į socialumą. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. etnokultūros ir gamtos paminklai. kurio metu žmonės perima žinias. senkapiai. vertybių ir idealų visuma. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. vengti pavojaus. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. kas žmonių pagaminta ir tai. padeda asmenybei elgtis racionaliai. BAZINIS KURSAS 4. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. išsiversti be drabužių ar pastogės. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. vertybes. V.SOCIOLOGIJA. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. buities reikmenis. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį. numatyti veiksmų pasekmes. Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. nes juos sukūrė žmonės. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. G. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me).H. Materialioji kultūra reiškia statinius. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. 10 . 2) žaidimai. nuostatas. superego. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. darbo įrankius. elgesio taisyklės. priemonių. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. “kultūra yra viskas. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas.1. 4. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. transporto priemones. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. Id – biologinis pagrindas. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas.

naujos profesijos įgijimas. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. materialinė gerovė. Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. kolektyvinis ir individualus.3. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. Ši sistema yra paveldima. santykius(kaip visa tai susiję). asmuo. sąlygojantis. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. bendravimas nurodinėjant. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A. asmens laisvė. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito. bausmės už blogą elgesį. bendravimas sąveikaujant. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. normas (kaip elgtis). nes vaikas stebi suaugusiojo norus. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. kelių eismo taisyklės. išsilavinimas. darbas. pavyzdžiui. Tai įstatymai. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. kurių verta siekti. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. kurie rodo jo vertybines orientacijas. mokykla (plačiąja prasme). Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. vertybes (kai tai vertinti). lygybė. padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. kaip tos kultūros nešėjas. tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. JAV antropologas W. vaizdai. Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. pažanga ir kt. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. 2) profesinė socializacija. Simboliais vadinami daiktai.y. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. humaniškumas.) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. jis traktuotinas. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. padedančiais orientuotis. normos. kuris puoselėja šias vertybes. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. pasireškianti tokiomis elgsenomis.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. ką išmokstame socializacijos procese. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė. bendravimas be žodžių. apdovanojimai. standartus. Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. visa tai. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais. garsai. bet visuotinai 11 . Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja). bendraamžių grupės. t. kalba. atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. simboliniai apdovanojimai ir bausmės. Normos išreiškia taisykles. sankcijos. juokas ar verksmas. trunkanti visą gyvenimą. darbovietė. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. žodžiai ir veiksmai. kaip. reguliuojančius žmonių elgesį. visuomenės informavimo priemonės. žodinis bendravimas. kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. įsitikinimus ir tikslus. Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios. žymintys sąvoką arba idėją. G. vertybės. atsidėkojimas už gerą elgesį. 4.

Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. Ją išreiškia skirtingi papročiai. pagyrimas. Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras. svetingumas. maisto. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. 2001. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. nemandagumą. 6. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. vertybės. pagalba silpnesniam ir kt. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. Paaiškinkite. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. normos. pavyzdžiui. 3. blogesnėmis. Sociologai skiria dorovines. Neretai šis poveikis yra žalingas. 127-163 Kavolis V. nešvankią kalbą. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. premijos. Žmogus istorijoje. bet stengiamasi suvokti. už šiukštų elgesį. Vilnius. sankcijos? 9. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Kaunas. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai. kad nėra universalių standartų. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę. profesinės. 1994. Tautinė savivoka. laisvės atėmimas ir pan. o pasmerkimas. kodėl jis egzistuoja. ką reiškia socializacijos procesas. kalba. laikant savąją kultūrą etalonu. religinių sektų. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. p. Nurodykite veiksnius. padrąsinimas. rokerių). Tai – kalba. Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. visiems reikia saugumo. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. 2. 5. Jas pažeidus. pažeminimas. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės. Tai . Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. Apibūdinkite materialiosios. dainos ir kt.). religinės. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. religija. pasmerkimas. 7. panieka ir pan. leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. 4. seksualinių mažumų. amžiaus grupės. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena.suprantamos. saviraiškos galimybių. 36-43 Grigas R. Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus.4. baudžia piktas žvilgsnis.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios). paaukštinimai tarnyboje ir pan. nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. ir kt. Klausimai ir užduotys 1. Vilnius. dažniausia gresia ne bausmė. Literatūra: Broom L. 12 . teisines normas ir papročius. būsto. 4. 8. bendras darbas. Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. meninės raiškos priemonės (šokiai. Paaiškinkite kultūros sąvoką. p. 1992. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai. Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. sąlygojančius individo socializaciją. sąlygojančias kultūros universalumą. perkėlimas į žemesnes pareigas.

tėvas savo vaikams. 1996. paskirstymą ir vartojimą. Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. pirklys. grupė. Geriau jaučiasi tie. šeimos narių vaidmenys). Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. profesiniais reikalavimais. ekonomikos. vaidmuo. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. amžius. kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. kitaip su dėstytojais. nuolatinius socialinius santykius. artimieji – emocionalūs). SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. Pagrindiniai jos komponentai: padėtis.) visuma. gamybos. 1995. kurią sąlygoja lytis. politikos. nei vienišiai. labiau išsilavinę. kitus pasiekia pats individas). tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. dirbantieji. Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. 3) saugumo ir socialinės tvarkos. 3) pagrindinė padėtis. nei bedarbiai. kiti – neformalizuoti. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. Pavyzdžiui. Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. 5. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais. teisinių ir kt. nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. Dažniausia tai yra elgesys. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. 4) dvasinių problemų. rasė. bajoras). (editor). reikalingų žmogaus gyvenimui.Kavolis V. Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje. kiti – labai platūs. dar kitokio – įstaigos vadovybė. Crane D. kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis. Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. pavyzdžiui. teisėmis ir pareigomis. gimimo vieta. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). USA: Blackwell. tėvai. formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. 13 . kurią dažniausiai apibrėžia profesija. išlaikyti ir auklėti vaikus. organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. atitinkantis statusą. religijos ir išsimokslinimo. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. Kultūros dirbtuvė. 2) gėrybių. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. verslininko ir labdaros dalintojo). Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. Vaidmenų apibūdinimas. Vilnius. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. vyras savo šeimoje. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. The Sociology of Culture. Oxford and Cambridge. Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. gyvenimo prasmės. pavyzdžiui. pavyzdžiui. institutas. Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. susijusi su tam tikrais lūkesčiais. todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. T. Pavyzdžiui. kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. politinių. kitokio – jo kolegos. pavyzdžiui. o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. 2) įgytoji. dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. pavyzdžiui.

“autoritetą”. vertybines orientacijas. Mažiausios grupės . Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. žmogiškąją pareigą žemėje. Grupės požymiai: . Kaip taisyklė. Antrinės grupės yra didelės. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. tarpusavio pagarbą. šeima. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki. fanatiška religinė sekta. grupė turi vadovą – “lyderį”. Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę.narystė. Klausimai ir užduotys 1. kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. Grupę vienija suvokimas. skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. simboliai. tačiau yra ir tokių. Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. . kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika. kuriose individas visai nuasmeninamas. Skiriama vidaus ir užsienio politika. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6. organizuoti viešąjį gyvenimą. Palyginkite. nuasmenintos. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. pavyzdžiui. kultūros klestėjimą. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. Triada taip pat nėra stabili. SOCIALINĖS GRUPĖS. šeimoje.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius. Religija stiprina visuomenės solidarumą. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6.bendri uždaviniai. . KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6. 6. Šios grupės 14 . Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. tiek labai silpna arba tik formali.1. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. visuomenės tobulėjimą. Diada. įgūdžius. Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. artimų draugų rate). kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi. nors būna ir išimčių.diada ir triada. labai artimi draugai). Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. kultūros modeliai.2. kuriems grupė yra pritarusi). Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. bet stabilesnė už diadą. dorovės reikšmę ir vaidmenį. Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. “Dievas prisakė mums būti broliais”. statistiškai vertinant. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką. asmenybės dvasingumą. padedantys atpažinti grupę. yra gana nestabili.

emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. “pakopų”. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. neįgalieji ir pan. Weber. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 . Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. Didelės socialinės grupės. Valdžios hierarchija (“laiptų”. tiek ir klientams. Biurokratija reiškia racionalų. 3.dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas.3. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. Dideli visuomenės dariniai. valdymo struktūromis (skyriai. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. panašias socialines charakteristikas. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. 2. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. Jos privalomos tiek tarnautojams. nuomininkai. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. Didžiausios grupės. Bendrija. susidarančias spontaniškai. tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. politinė organizacija. svetimos) grupės. nuostatais. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. darbininkų grupė. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. susijusios asmeniniais ryšiais. Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. ekspresyvinė – saviraiškai. nuostata arba mitu. ir profesionalų tarnautojų. studentų grupė. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. Pavyzdžiui. 1.). sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. Karjera. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. vadinami organizacijomis. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. sporto sirgalių klubas ir pan. muzikantų kapela). Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai. 6. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. vadinamos civilizacijomis. Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. “piramidės”. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. Darbo pasidalijimas. 4. valdybos. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. vadinama agregacija. Vadovavimasis tam tikra ideologija. mokinių klasė. Tai sutelkia organizaciją. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. išskiriamos kultūros istorijoje. griežtai reglamentuotą valdymą. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių.

kas jiems atrodo svarbu). 2. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams. Valstybės kontrolierius ir kt. neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei. ignoruodami akivaizdų faktą. policiją ir kt. Prezidentas. Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. Toks biuras darosi nebekontroliuojamas. Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. Norint priimti tinkamiausius sprendimus. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. – deviancy . reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. Kuo organizacija didesnė. Valdžia yra politinis viešpatavimas. ligonines.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. kad tai man teikia malonumą. Lietuvos Konstitucijoje sakoma.4. mokyklas. išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu. kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). ima strigti jo vidinė organizacija.5. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. Neracionalios plėtros polinkis.nukrypimas). 3. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises. prokuratūra. turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. besielgiantieji amoraliai. teismus. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. jiems atskleidžiama daugiau informacijos.” Kad rūkymas sukelia ligas. Parlamentas. Vyriausybė. Neracionalių sprendimų tikimybė. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. globos (su darbuotojais tariamasi. pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. 6. priklausomai nuo politinės sistemos. Aukščiausia valdžia. Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą. o darbuotojai daro tai. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas). Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. Biurokratai suvokia. kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. 6. Vyriausybė ir Teismas. Panašiai teisinasi girtuokliai. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. netoleruotinas elgesys. bet ir jų valdymo stilius. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. Kuo visuomenė demokratiškesnė. valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). trukdo smulkaus verslo plėtrai. tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. Prezidentas. 16 .

Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. palengvinančia neviltį. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. fizinis luošumas.). Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . Pavyzdžiui. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. Asmenis. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. Tado Blindos fenomenas. liudydamas apie permainų būtinybę. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. Pavyzdžiui. patiriantis jų prieštaringą poveikį. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. o kartais netgi bando įteisinti kitokį. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. sukelta baimės.. įtampą. Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais. ekonomikos nuosmukis. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms.).Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. Marginalas – asmuo. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių. Pavyzdžiui. Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. platina amoralumą. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. kad apiplėšia turtingesnius.). noro atkeršyti ir pan. Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. nusikaltėliai ir kt. asmenys. kas draudžiama. sąlygojo gyventojų nuskurdimą. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. maištininkai. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje. riziką išbandyti tai. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. psichiniai susirgimai. apmaudo. palaikančioms tvarką. paspartina reformas.6. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. gyvenantys ne santuokoje. pabėgėliai. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. korupcija ir pan. pyktį. bet ir pats sau. Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija. tiek ir finansines problemas. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. panieka institucijoms. Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. girtuoklių arba narkomanų. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai. Valkataujančių. negu įprastą elgesį. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. socialinę atskirtį. 6. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. jas nuolat pažeidžia. kaip anksčiau niekada nesielgdavo. pykčio. bedarbystę. sukelia visuomenės senėjimą. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. narkomanai. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos.

Kaunas: 31 SoVDU leidykla. 10. 2003 31 MaPruskus. Mokomoji knyga. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu". išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. 4. pasmerkimu. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10. fak. Arvydas.: Aidai. Kas vienija grupės narius? 3. Vadovėlis. Sociologija. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. Mokomoji 31 Luknyga. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. 8. Eil. Socialinių tyrimų metodologija. Vilnius: Homo Liber. 3. Sociologija. įspėjimu. 2004 258 Kardelis. 2004 Sociologija. Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. 2002 413 Luobikienė. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. Irena. 2004 Tidikis. 2.. Sociologija: teorija ir praktika. Valdas. Taikomoji sociologija. Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4. 7. visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. Klausimai ir užduotys 1. panieka.kontrolė. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7. knygyne metod. V. Rimantas. Nusikalstamas. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. 2005 Guščinskienė J. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . Kęstutis. 1. 2006 123 Matulionis. Sudarytojas Vylius Leonavičius. 6. Socialinių tyrimų metodika. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. V. Kaunas: 31 GuTechnologija. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. 9. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. kab. 001 KaKaunas: Judex. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens. Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. 2009. 2009 18 . sk. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. 5.Nr. 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. Kaunas: Technologija. Anthony. sk. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6.

Autorių kolektyvas. Meno sociologija. 2000 Grigas. Šeima. šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Kęstutis. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. 2006 Schools and Societes. Vilnius. Transformacijos. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Vadovėlis. Grigas Romualdas. 2000 Bourdieu. Sociologinis tyrimas. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. Egidija. Society: The Basics. 2005 Ramanauskaitė. vaikai. Stanford. Jurgis. Elitas ir lyderystė. Sudnickas. 1. Primirštieji lietuvių sociologai. Slomczynski. 1996 Weber. Borisas. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Vilnius: Aldorija. 2003 Pivorienė. 11. 32. 2005 Bagdanavičius Juozas. Vadovėlis. Sociologijos teorijos. Mokomoji knyga. 33. Valdas. 2000 Goffman. 2007 Nisbet. Vilnius: Mintis. Vylius ir kt. 2005 Melnikas. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ering. Pierre ir Wacquant Loic J. 8/E. Vilnius: VPU. 2000 Macionis. Vilnius: Pradai. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. Robert A. 34. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Kolektyvinė monografija. 23. Firidas. Vilnius: Vaga. Juozas. Piliečio pozicija. Kaunas: VDU. 28. 10. Romualdas. Vilnius: Pradai. Mokomoji knyga. 2002 Jasaitis. Vilnius: Pradai. 17 18. Kaunas: Technologija. Etninis nepakantumas. Warsaw: IFiS Publishers. 3. Organizacijų sociologija. Emile. 2007 Tomlinson. 2002 19 . 24. Vadovėlis. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. Pruskus. 19. Stanford Social Sciences. Algirdas. 21. Prentice Hall. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. Sociologijos metodo taisyklės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Anthony. Teisės sociologijos pagrindai. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. 16. 2001 Etniškumo studijos. Vilnius. 5. 2006 Šlapkauskas. Tadas. Vilnius: Vaga. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. VPU leidykla. 2005.Papildoma literatūra: Eil. Kaunas: Technologija. Jonas. Bendroji ir medicinos sociologija. Vadovėlis. Max. 2007 Vanagas. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 2004 Stankūnienė. Mokslinių straipsnių rinkinys. Stasys. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. 13. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. Vilnius: VPU. John J. 2. Monografija. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. 20. 2004. 2005 Bagdanavičius. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Jolanta. 30. Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Globalizacija ir kultūra. Vilnius: Baltos lankos. 8. Vlada ir kt. Senkus Vladas. Asta. 2008 Kaminskas. 27. Raimundas. Kaunas: VDU leidykla. California. Vilnius: Rosma. 2006 Gaižutis. Mokomoji knyga. Vilnius: VPU leidykla. Studijų knyga. Rinkos visuomenė. 2004 Slater Don. sveikata. Edited by Kazimierz M. 31. 2001 Guščinskienė. Tonkiss Fran. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. Vilnius: Eugrimas. 2006 Durkheim. 2002 Masiulis. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Steven Brint. Sociologijos tradicija. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. 2006 Valackienė. 22. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Religijos sociologija. 14. Jūratė. 15. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. 4. 2006 Leonavičius. 1998 Giddens. 6. Tautinė savivoka. John. Vilnius: Vaga. Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. 2002 Vaitiekūnas. Vilnius: VPU leidykla. Vilnius: VPU. Mokslo aidai. 7. 29. 25. Vytautas. 12.Nr. 9. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. 26.D. Vadybos sociologijos aspektai.

9. 5. 20. 13. 8. Subkultūra ir kontrkultūra. Ekspertų apklausa. Klausimai ir atsakymai. 14. 10. The Consumer Society: Myths and Structures. Apklausos reikalavimai. Belmont. Sociologinės apklausos. kategorija 16. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3. Socialinės grupės sąvoka. Apklausų metodai. Vertybių sistemos vaidmuo. Respondentų atranka. Anketinė apklausa. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Spencer) 7. 21. Socialinės stratifikacijos samprata. Nelygybių atsiradimo priežastys. Natūralistinė sociologija (H. Pagrindiniai grupės požymiai. 29. Tyrimo etapai. Sociologinio tyrimo struktūra. Ranginis. Sociologinio tyrimo samprata. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. 19. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. 28. London: SAGE. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. jų klasifikavimas. Weber) 17. 23. Visuomenės samprata pagal E. 12. Tyrimų klasifikavimas. Baziniai socialiniai institutai. Individo vaidmenų rinkinys. 25. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Durkheim.Eil. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . Dokumentų rūšys. 2008 36. Tyrimų rūšys. „Raktiniai žodžiai“. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Literatūros šaltinio pavadinimas 35. Visuomenės kontrolė. priemonės ir sąlygos. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. Šių grupių įtaka visuomenei. Pozityvistinė sociologija (O. 15. Pirminė ir antrinė socializacija. Deviacijos priežastys ir pasekmės. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Valstybės sąvoka. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Sociologija tampa savarankišku mokslu. Socializacijos samprata. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. (bruožai). 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. objektas ir dalykas. Hipotezių formulavimas. agregacija. Organizacija. Testavimas. Procentinis santykis. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. Formalizuotos valdymo organizacijos. Deviacijos reiškinys. Sociologinių tyrimų metodai. Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. The Basics of Social Research / Earl Babbie. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. 4. Tikslas ir uždaviniai. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. Vidurkiai. Socialinio instituto samprata. Tyrimo problema. 22. dalyviai. Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. Sociologijos mokslo atsiradimas. Interviu. California: Thompson/Wadfsworth. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai. Kultūros elementai. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. 26. 18. Anketos sandara. 27.Nr. 11. Jean Baudrillard. Sociometrinė apklausa. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. 24. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Jų vykdytojai. jos privalumai ir trūkumai. 30. Teoriniai metodai. Socialinio vaidmens samprata. jos reprezentatyvumo nustatymas. Kontas) 6. Anketinių apklausų formos. Grupių klasifikacija. Kultūrų įvairovė. Materialioji ir dvasinė kultūra. Socialinis mobilumas.

Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę. o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. Sociologija. ima galvoti. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje. kokie jie atrodo. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams. kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų. ir visi. Peter L. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. 21 . labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. bosų kabinetuose. Žmogus. skonį. išskyrus pačius abejingiausius. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. Max Weber teigė. Teisininkui svarbiausia suprasti. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. institucijos. kurios gerai pažįstamos ir jam.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . kaip esame įpratę savo šalyje. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. 1995. gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose. glūdėjusia už šių fasadų. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu. Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. – 195 psl. nepakeitus geografinės padėties. jėga ir tamsybė. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. iki šiol nepažintą ir nesuprastą. yra priversti susipažinti su tikrove. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. ir kitiems visuomenės nariams. ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose. kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. jų aplinka. Berger. Kilnumas ir degradavimas. o greičiau aptiksime jas kompanijų.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį.1. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema. kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. jei tik ten renkasi žmonės. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti. Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą. istorija ir aistros. Vertė Rita Dudonienė. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to. Kaunas: Litterae Universitatis. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės.Ką žmonės čia kartu veikia? . Teisininką domina oficialioji situacijos samprata.

kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. “Kitą Ameriką”. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). Tai reiškia. Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. Nauja tai. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. Daugybė žmonių – ir grupėmis. Visa tai tikriausiai taip sena. Pažiūrėkime. kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. visiškai nesuprantamus jų tėvams. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. su tokia mąstysena. Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant. 22 . bet ir per intelekto pasaulius. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. galima atrasti visur. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. iš naujo perkurdami praeitį. kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. kad moralinės.62). nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. Mes taisome savo praeitį ten. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. kopiant socialiniais laiptais aukštyn. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. ir paliekame nepakeistas tas vietas. susijusi su ta “kita Amerika”. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. kuriems rūpi socialinė gerovė. noras patikti. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms. perimdami iš kitų žmonių. kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. Kitoje valstybėje – Vokietijoje. griūnant fasadams. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta.Idėjos. jei nesuvokiame. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. noras susisteminti ir aprėpti jas. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. ir tie. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. buvo kitaip. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. šnekančią šia kalba. kaip ir pati žmonija. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. ir mums būtina jų nuolatinė parama. dvasinė būsena žmogaus. Kitų kultūrų pažinimas. kur mums reikia. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. Amerikos sociologija.

gėdos būdai. . paprastai ir laikomi sveiku protu. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. yra ir kitų. Stratifikacija reiškia. įprasdamas prie jos. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai.y. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. be abejo. kad visuomenę sudaro lygmenys. palyginti su policijos prievarta. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. papročiai ir elgsenos normos. būti budriam ir apsimesti. pabrėžianti. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. individo šeima ir artimų draugų ratas. kurioms privalu paklusti. pajuokos. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. darbdaviai ir kt. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. “mažesnio skersmens” apskritimų. panieką ir pašaipą. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės.“brandumas”. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. daranti spaudimą atskiram individui. Jis bręsta. kurioms turi paklusti visi.` Pagaliau žmonių grupė. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. Kriterijai. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. pašaipos. Todėl nenuostabu. Kraštutinis ir. Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio.tai moralė. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save. t. o bijodamas būti išjuoktas. profsąjungos. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. Suvokęs savo padėtį. Požiūriai. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. atskirti nuo jų. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. . apkalbų. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. Socialinė stratifikacija atskleidžia. Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. kaip tie. Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai. pagal 23 . Jas vykdo licenzijų tarnybos. Tai įtikinėjimo. Taip pat labai svarbi neoficiali. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. taip pat sudaro kontrolės sistemą. kad jis nedaug ką gali pakeisti. Žmogus visuomenėje. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. bendradarbių primesta kontrolė. žmogus suvokia ir tai. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais. kurių išraiška gali būti galia. privilegijos ir prestižas. kaip kraštutinė priemonė. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas. Be visa apimančių priverstinių sistemų. Kita socialinės kontrolės sistema. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius.

nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai. t. o dažniausiai visai neduoda. Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. elgesio ir kalbos stilių. Kartais individams pasiseka pasiekti. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. siūlydamas kitą apibrėžimą. kuriuos visuomenė paskyrė. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. Individo klasinė padėtis. Pavienis individas. kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys.y.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. žmogus parodo. jau rodo. Mes esame viduje visuomenės.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. Atvėsus sukilimų aistroms. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. t. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 . atveju. tarsi jos pašalyje. bet ir kas mes esame. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. bet nebūtinai būna šitaip. gyvenimo galimumų. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. Visuomenė lemia ne tik tai. ką mes darome. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Mūsų pasipriešinimas tam. Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. Visuomenė yra istorinė esybė. ką visuomenė primeta ar draudžia. Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje. bet ir laiko atžvilgiu. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. žinodamas apie individo du parametrus . Sociologas. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. o revoliucionieriais – valdininkai. Jėzus. negu vienos kartos gyvenime. skonį. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. Net visai abstrakčių idėjų. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. Individo klasinė padėtis sąlygoja. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. anot Max Weber. ji reintegruojama į visuomenės struktūras. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. Identitetas yra socialiai įgyjamas. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. Visuomenė pateikia šabloną. Sociologai tai vadina statuso simbolika. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. Napoleonas ir k. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma. Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. kad jų prievarta ribota. Visuomenė. Mes norime paklusti taisyklėms. vaidinti vaidmenis. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). ko jis gali tikėtis iš gyvenimo.y. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. struktūros. atrodo. grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. taigi. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus. Mahometas). kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. kurios. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią. suteikia jam tam tikrų tikimybių. Tai. duoda labai mažai naudos. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. Pavyzdžiui.

y. Kai ne atskiri individai. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. Yra įmanoma žmonėms. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. Gyvūnas.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. Visai teisinga teigti. Ir jie būtų teisūs. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. politikų vadovaujamos. jų vis dėlto yra. Visuomenė apibrėžia mus. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. tačiau jie apgaudinėja patys save. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. kad jų neslegia padėties. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. Durkheim ir M. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. taip negailestingai nuverstu. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. Jos yra antitezinės. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. Scena. M. koks buvo. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. sociologų vadinamos subkultūromis. yra šio 25 . Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. egzistuoja kaip sektos. atsiskyrimas ir manipuliacija. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. kokie gilūs jie buvo. “rateliai” ar kitokios grupės. verslo) reikalus. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. kokia stipri ji dabar beatrodytų. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. t. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. pavieniui ar grupėmis. estetiką – skonis. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. dirbtinis kūrinys. Gehlen institucijų teorija teigia. Visos naujos definicijos reiškia. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. kultai. sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. Žmonės sako tą patį aiškindami. atmetus visas iliuzijas. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems. kuris gali bet kuriuo momentu suirti. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. bet prireikus padeda jį pakeisti. etiką – manieros. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. Tai gali padaryti tiek individas. Transformacija. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. E. lengvai formuojama. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. Tokios “kontrvisuomenės. Vaidmenys. kad visuomenė yra objektyvus faktas. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. Socialumo teorija. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. Jis teigė. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos. Nė viena socialinė struktūra. pareiškia kitokį nusistatymą. Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis. A. negu vylėsi revoliucionieriai. M. Tačiau taip pat teisinga teigti. Weber amžininkas. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį. o minios. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. teatras. bendrauja tarpusavyje. nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. Kiekvienas žmogus. tiek jo bendraminčiai.

mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. kuris reaguoja į lūkesčius. Tik tas. Vardai. minuso ženklą. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų. “kur viskas gerai”. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. visgi teisinga. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. nagrinėdami šias problemas. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. ignoruojant metafizinius klausimus. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. Man samprata pateikia visuomenės. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. kokį jį padarė visuomenė. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. Moksliniai metodai negali paaiškinti. priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man.“apgaulingo tikėjimo” auka. Makiavelizmas ir etika. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas. gali sukčiauti. nei būsimo režimo uolus tarnas. adresai. pakankamai aiškiai įrodo. atsargiai. Aišku. kaip gynybos nuo nerimasties. ir žmogaus. atmetus lengvatikybę. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. Jei žmogus žiūri 26 . lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. siejamą su jų identitetu. O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. Visi namai kada nors ištuštėja. Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. yra linkę priimti tas kategorijas. Nors pozityvizmo vizija. Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. laukiant naujos. Makiavelizmas. geismo paslaptis. . kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Tas žmogus. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. kas esame ir ką darome. politinis ar sociologinis jis būtų. Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. Manantieji. nekelia etinių klausimų. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. pakeisdami pliuso ženklu. Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. Mus supa tamsa iš visų pusių. jog jiems priskiriami neigiami identitetai. nepakartojamas žmogus. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. baimės. Gimimo stebuklas. kuris neryžtingai.paveikslą. Martin Heidegger koncepcija. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas. kad miršta vienas. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. pagal savo norą. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. organizuojantys visas baimes taip. Pasaulyje. kad daug sociologų. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos. Visi planai galiausiai suyra. tai galime teigti. Vien tai. kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. paveikslą. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. kuris perpranta žaidimo taisykles. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru. Sociologija parodo žmogaus – tokio. yra gana utopiška. konkretus.

o kas blogai. Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. Arvydas.nesvarbu. viltis bei baimes. Matulionis. Sociologija. . Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. kas yra gerai. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. Sociologijos humanizmas. kiek tai įprasta bei kasdieniška. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis. Vilnius: Homo Liber. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia. išankstines nuostatas. ypač tada. 2002. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo. (santrauka) 27 . jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija. Visa. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas. tai nedvejodamas ją apgaudinėja. Antra. jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. 2.198 p. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą.. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas.į visuomenę kaip į komediją. ką žmonės daro ar kuo yra. Neįmanoma perprasti politikos. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui.

Šios pažiūros laikėsi K. naudojasi daiktais. susidedanti iš daugelio skirtingų. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. skatinantis socialinius pokyčius. 28 . Konfliktas – ne griaunamoji. Pavyzdžiui. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt. kuri remiasi požiūriu. Ši paradigma kritikuojama. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. vaikams iš turtingų. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. o kas juos skiria. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms. skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. jos atskiros dalys. kurios yra būtinos. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. Sociologijos objektas: visuomenė. socialiniai procesai ir reiškiniai. Tai mokslas. Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą. atsižvelgdama į laiką ir vietą. 3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. struktūrinis-funkcinis.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami. Darendorfo. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. Anot R. socialinė aplinka.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. klasinius. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių.Marksas. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Ši paradigma kritikuojama už tai. Kozeris teigia. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų. Reiškinio esmė išryškėja. supaprastinamas visuomenės suvokimas. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės. kas vienija žmones. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. išsilavinimo. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. remdamiesi reikšmėmis. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas. rasės ir lyties veiksnius. vykstant socialiniams procesams. bet konkrečiai. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. Konfliktas – ideologinis reiškinys. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. kurios – ne. Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. socialinio prestižo ir pan. rodantis socialinių grupių siekius. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. L.

Civilizacija – visuomenės. eksperimentas. per mažai domėdamasi makroprocesams. bet smurtą. struktūra. socialinės stratifikacijos. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. Pirminės ir antrinės grupės. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. Etnocentrizmas pasireškia tuo. Pirminė (vaiko. mokslo. kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. Dariniai. slypinčių asmenybėje. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. 29 . Socializacija – procesas. pasirinkti tyrimo metodologiją. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. autobuso keleiviai. elgesio vaidmenis ir modelius. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. Triada taip pat nėra stabili. Kultūrą sudaro visa tai. veiklos formų. normas. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. Kultūros pokyčiai. funkcija. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. kurie vadinami antriniais. pavyzdžiui. Reakcijų. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. švietimo. Subkultūra – kultūros modelis. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. vadinami kategorijomis.) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. pvz. Kultūros integracija. kuriose dalyvauja asmenybė. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. veiksnys. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. šeimoje. Visuomenės nuomonės tyrimai. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. asmenybės. bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. darbo. suformuluoti hipotezę. vertybes. iškrypimą ir agresiją. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. lauko tyrimas. susiformavusias simbolines struktūras. nusikalstamumas. Sociologijos kategorijos. “scenarijus”. teisės ir kt. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. simbolinių turinių. sistema. vaidmuo. Kontrkultūra – kultūros modeliai. statusas. Idealus grupės narių skaičius – penki. dokumentų analizė. institutas. politikos. būdingus tai visuomenei. neigiantys dominuojančią kultūrą. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. religijos. Mažiausia grupė – diada. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. procesas. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. kalbą. Bendriausios kategorijos: civilizacija. Anketavimas. “scena”. Konkretieji sociologiniai tyrimai. vartodami tokias sąvokas. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. “kaukė”.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. empiriniai duomenys ir kt. interviu. biografinis metodas ir kt. normas ir materialinę kultūrą. suformuluoti problemą. kultūra. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos. kaip “aktorius”. šeima. naujoko ir pan. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. reiškinys. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. analizuoja sąveiką. Grupė turi lyderį. Agregacija – bendrija. bet stabilesnė už diadą. stebėjimas. kas sukurta žmogaus. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. skatinantis ne aukštąsias vertybes. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė. kurioje jis gyvena. šeimos. Kultūra ir civilizacija.

Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. Vaidmenis apibūdina ir 30 . Remiamasi materialistine kryptimi. savo šeimą. draugų ratas. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. etninė priklausomybė. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus. Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. kas šventa ir kas nešventa. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. budizmas. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. gimimo vieta ir kt. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. tapti mokinio katalizatoriumi. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius.E. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. Sekta – nedidelė. atsakingu už save. kuriai vadovauja pasauliečiai. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė. profesija. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. siejamas su statusu. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. Individas. simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. Religija pripažįsta. Kultūros sociologija. tikrumo pojūtis. nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. mokslinis laipsnis. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. bet siekiant tapti aktyviu. pavardė. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. Pavyzdžiui.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas. kuria ir gina šventumą. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema. Todėl kyla jėgos. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. Statusai yra priskirtieji (lytis. Religija ir Bažnyčia. Socialinis vaidmuo – elgesys. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos. Socialiniai tinklai. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. mokyklinis lavinimas. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. Religija remiasi tam tikra doktrina. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. nustatanti. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. scientologijos bažnyčia ir kt. Išskiriamas: ikimokyklinis. Kultūros institutai. pareigos ir pan. sektas ir denominacijas. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą.). sparčiai besikeičiančias žinias. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą. Šventumo sfera – ypatinga galia. Mokykla. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. Šventumo galia sustiprinama ritualais. kuri teigia. krišnaitai. Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. neformali religinė organizacija. kuri teigia. induizmas. islamas. kuriems grupė yra pritarusi. prestižinis klubas. kas tikra. santykiškai stabilios sistemos sampratą. kuriems suteikiama šventumo aureolė. profesionaliu. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. skatina tirti jų ryšį. savo visuomenę piliečiu. Asmenybės sociologija. asmenybė. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. kaip labai integratyvios. o kas klaidinga.. Socialinio konflikto paradigma aiškina. kurios nori pakeisti visuomenę.

kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. mokyklas. visumą. kas jiems atrodo svarbu). Tai šakinė sociologija. tiek išorėje. ką reikia daryti). formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais. Mokyklos bendruomenė. vadinama vaidmenų konfliktu. kurioje vyksta švietimo proceso raida. Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. atskirti darbą nuo namų. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. jau buvo žmonių bendruomenė. vidinius ir išorinius ryšius. Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. o patys darbuotojai daro tai. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. pateikiant jiems visą informaciją).” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. pasitelkti humorą. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai. Deja. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė). teritoriniu. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. Giminė kaip bendruomenė. 31 . Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. Valstybė ir valdžia. Sociologai tiria socialinę aplinką. Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. Situacija. parlamentas. politiniu. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį. ugdant visuomenės piliečius. Aukščiausia valdžia. Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. Kai dar nebuvo visuomenės. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. valstybės dydis. religiniu ir kitais aspektais. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. Teismas. Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. teismus. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. Socialinė organizacija. realizuojančių valstybės funkcijas. Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. negu kiti. kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. nagrinėti jos funkcijas. o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. yra monarchas. Technika sociologą domina tiek.motyvacija. Švietimo sociologija. ligonines. kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką). Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. vyriausybė. Jį daugiausia domina. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. prezidentas. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas.

Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. vienkartinis. Valstybės kontrolė ir kt. siekdami esminių socialinių pokyčių. migrantai. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. bedarbiai ir t. Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. paprastas ir sudėtingas. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią. Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą. Marginalas – asmuo.t. Revoliucija – politinis pokytis. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. Tai perversmas. skurdžiose šalyse. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. lengvai pritaria lyderiams. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. naudodama prievartą. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Darbo sociologija. kurie yra viešai diskutuojami. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. Sąjūdis. kaliniai. visuomeniniai santykiai. Minia veikia spontaniškai. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. fizinė ir protinė įtampa. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. Žiniasklaida – socialinis institutas. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. o ne plėšikas). Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. kad nebūtų didesnių sukrėtimų. 3) išlaisvinimo judėjimai. gamybinis ir negamybinis. Deviacinis atvejis – išimtis. esantis skirtingų socialinių grupių. teismai. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. netipiškas nukrypimas. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. kurie buvo opozicijoje. pavyzdžiui. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. skirti.policijos nuovadas ir pan. Deviacija – tai socialinis elgesys. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. o kibernetinė – 32 . kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. pabėgėliai. universali ir organizuota žmogaus veikla. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. Kuo visuomenė demokratiškesnė. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. Darbas yra sąmoninga. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. Minios reakcija gali būti labai primityvi. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. alkoholikai. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį.

Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. Tai religinės. struktūrinė (kai 33 . kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. priverčiamosios ir utilitarinės. Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. kuriose žmonės. impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. tiek neformalūs ryšiai. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu. Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus. hierarchija. Užimtumas. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. psichiatrinės ligoninės). latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). išsimokslinimo ir kitus kriterijus. net bedarbių skaičių). demografinius. Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. siekdami tam tikrų tikslų.. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. Biurokratija – tai organizacijos modelis. Tai . politinės partijos ir pan.tai tokios organizacijos. gaminant materialines vertybes. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. Normatyvinės organizacijos .informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. Biurokratijos charakteristikos: specializacija. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų). Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. Bedarbystė būna laikina. techninė kompetencija. savęs realizavimo laipsnį). kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. aptarnaujantys lanksčias linijas. lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. etninius. didina darbo įtampą. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. tradicijos. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. stagnacinė (apima tuos. visuma. socialinius.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. frikcinė (laikina. asmenine Techninis kompetetingumas. sukurtos siekti bendro tikslo. moterų. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. skirtas užtikrinti racionalumą. Konvejeris gamina tą patį produktą. Darbuotojai. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. Kita kryptis – mikroelektronika. Didelės antrinės grupės. kurie metų metais negali gauti darbo). kurioje vyksta darbo procesas. Gamybinė grupė – visuma žmonių. tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis. Gyventojai –žmonių.

Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos. Urbanizavimas rodo. urbanizavimas. teisininkai. Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. persikvalifikavimo galimybes. lyginant su tomis. Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. Klasės. tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. teisėtumas. Politinė sistema – valstybės. gyvenimo kokybė. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą. daugėja – aptarnavimo sferoje. Politinė sistema.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). Luomai. ar agrarinė. Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. rekreacijos galimybės. Politika – valstybės veiklos formų. darbininkai. kastos. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. o dauguma sudaro žemesnę klasę. Moore. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. Davis ir W. amžius. jų išskirtine padėtimi. vadybininkai. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. ekonominių krizių metu). pavyzdžiui. nuosavybės. 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. Partijos. galima skirstyti pagal galios kriterijų. cirkuliacinis – nesusijęs. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. gyvenimo stilius. gydytojai. ciklinė (pvz. tarnautojai. ar šalis yra industrinė. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį. Anot K. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. o pavyzdžiui: valdžia. kurios: 1) visuomenei yra svarbios. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. Kylant gyvenimo lygiui. vienkiemio – 1. Stratifikacijos problema. kultūros panaudojimo galimybės. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. visuomeninių organizacijų sistema. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. Socialines grupes. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. laiką po darbo. Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema. saugumas. Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. įgyjančius naujų savybių. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. Norint. didėja vidurinioji klasė. o ne kaip fizinis procesas. kurios nariai gauna panašias pajamas. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas. Jos objektas – darbas. funkcija. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. Sostinės urbanizavimas – 10 balų. stratifikacija 34 . išsimokslinimas. kvalifikacijos įgijimo procesą. Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. žmogaus padėtį darbo sferoje. Visuomenės stratifikacija. kapitalas. galia. darbo kultūrą ir darbo moralę. K. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). statusas. uždavinių ir turinio nustatymas. kaip būsto rūšis. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. tuo šalies potencijos didesnės. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. prestižas ir kt. politinių partijų. kurioje 10 . Politinė partija – organizacija. statusas. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. jos įstaigų. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. vidurinioji klasė – negausi.didžiausias (ne aukščiausias). Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. Galima panaudoti 10-balę skalę. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. valstiečiai ūkininkai. kaip socialinis. Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. Darbo sociologija. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. Davis ir W. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu. vaidmuo. kurias yra įgiję jas sudarantys individai. politinis elitas. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. kaimynystė. institutas.

Gyventojai. Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas. esantys kurortinėse vietovėse. darbu ir būstu. Mirtis. Plečiasi kaimo turizmas.Sex ir Gender. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). Kinijai reikia riboti gimstamumą. 7 proc. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės. Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema. Sankt Petersburg (Florida. kurortai. Lytis . Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija. menkėja socialinė infrastruktūra. kas pasiekta. miestuose gyveno penktadalis gyventojų.). taupumas (52 proc. Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai). nepastovumas (58 proc. 6 proc.. nors sąlygoja didesnes pajamas. . Amžius. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. Išsimokslinimas rodo.).. Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis.5 proc.). Kaimai ir bažnytkaimiai. Kaime kuriasi menininkai. 4) miestai. Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija.).siejama su gerove.). Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka.). Nors gimstame berniuku ar mergaite. Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą. kitų tautybių .). Lietuvai – skatinti. Maljorka. rajono centras.). Druskininkai. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt. Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. 5) poilsio (relaksacijos) miestai. Apie 1800 m.).) nepriklausomumas (50 proc. kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis. Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus. uostas. skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). turtu ir darbu.). gerose klimatinėse sąlygose (Palanga. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių. Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. eutanazija. Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį. neorganizuotumas (56 proc. gyventojų. o Gender – socialinę ir kultūrinę. logiškumas (45 proc. skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas). regiono centras. Miestų profiliai: sostinė.t. Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu. 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija. Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . jautrumas (72 proc. labai tankiai apgyventa teritorija. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė. JAV). kantrumas (64 proc. kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse.). kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos.). Žmonės grįžta į tėvų sodybas. atsargumas (57 proc. maisto pramonės įmonės. apskrities centras.). Londonas). 3) modulinės gamybos centras. Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis. drąsa (54 proc. kiek mokytasi. kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. Lietuvoje augo ne tik Vilnius.).rusai. Bet padaugėjo socialinių konfliktų. Vyras tiek pačių vyrų. sudaro lietuviai. 2001 metų surašymas parodė. Lietuvoje 82 proc. nei prestižo. romantiškumas (60 proc. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. ambicingumas (48 proc. Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus. Klonavimas. Pagalba nevaisingoms šeimoms. pasipūtimas (59 proc. baigiant laisvalaikio organizavimu.) pasitikėjimas savimi (57 proc. Los Angeles). kūrybiškumas (54 proc.). Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu. Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. bet ir regioniniai centrai. jei buvo pakankamai maisto. – 74 proc. Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos. Amžius. tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc. Užimtumo rodiklis ir bedarbystė. vaiko sveikata bus žymiai geresnė. gyvenviečių stambinimas. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. – lenkai. Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. turime išmokti būti vyru arba moterimi. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz.). normalios buto sąlygos. o apie 1900 m.). plepumas (73 proc. Surašymai atliekami kas 10 metų. pradedant nuo aprūpinimo maistu. Kaimuose kuriasi verslininkai. egoistiškumas (47 proc. jėga (61 proc. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai.

Irstančios erdvės koncepcija. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. suformuojama atrankos struktūra. dėl anketuotojų tinkamumo. kaip ir pramonė. Urbanizmo sociologija. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. 3-4 dešimtmetyje Chicago. teisiniai. gyvenantys kaimynystėje. Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. 3) atrenkami apklausos objektai. tikslumo. gimstamumo pokyčiai. tuo atranka gali būti mažesnė. daugėjimu. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). valdžią ir privilegijas. bet aktyvumas. Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. interviu. kurie gali būti socialiniai-biologiniai. modelio pagrindimas. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. kiek yra generalinės visumos elementų. kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. Simetrinė šeima. adekvatumo. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. 36 . Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus. užsakovo reikalavimų ir kt. Kuris kintamasis yra priklausomas. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. Lauko tyrimas. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. kiekybinis santykis su visais suaugusiais. kurie yra santuokoje. doroviniai-psichologiniai. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. gyvenimo trukmė. Reikia atsižvelgti. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. migracija. estetiniai. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. stebėjimas. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). biografinis metodas. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. poligamija. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine. atviri ir mišrūs klausimai. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė.. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. ekonominės sąlygos. yra retenybė. o kuris – nepriklausomas. Poreikiai sąlygoja santykius. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius. kuriose tėra vienas iš tėvų. Louis Wirth (1897-1952) ir kt.y. 3) šeimų. Dalinės apklausos. Anketose uždari. pagal hipotezes. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. Santuokos problemos. t. 4) visuomenei senstant. dokumentų analizė. Atranka – tyrimo imties. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. ūkiniai-ekonominiai. Monogamija. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. XX a. eksperimentas.). Sociologiniai metodai: anketavimas. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. dažnai nepažįsta vienas kito. poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų). kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė.sveikatą. bet neįvertina to. kurios yra reikšmingos tyrimui.

atsakantieji negali tartis tarpusavyje. Kaunas: Technologija. nagrinėjant dokumentus. Grigas Romualdas. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. serijinė (lizdinė). su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. 2001. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. Vilnius: Academia. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. metodai. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). kino ir kitokie įrašai. Stebėjimo duomenys užrašomi. Interviu. suderinamumą. Tikimybinė atranka: paprasta. “Jei mokysitės toliau. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. 2000. interviu aplinka. Svarbi interviuotojo asmenybė. IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. lituanizacija. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. Literatūra: Gaidys Vladas. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. 2001 Guščinskienė Jūratė. Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. Referentinė grupė – etaloninė grupė. Stebėjimas papildomas. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. Galima nustatyti. Leonavičius Juozas. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. Sociometrinė apklausa. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. 37 . Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. 1999. kalbantis su žmonėmis. Sociologinė savivoka. Sociologijos žodynas. socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. aiškinimas. numatymas. su kuria lyginama konkreti grupė. socialinių grupių – sąveika. palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. Kaunas: Technologija. Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. 1993 Luobikienė Irena. Sisteminiai ir atsitiktiniai. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. Gyvenimo kokybė – materialinių. Vilnius: Rosma. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. tempas. Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu.Kvotinė atranka – interviu metodui. daromi foto. Specifika. jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. Vilnius: Žara. sisteminė.

negu iš tikrųjų. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė. gerai uždirbti pradėjo.. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai. kad tokiais atvejais kalta. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja. Atseit. laisvalaikio kelionėms ir kt. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis. atlyginimai „vokuose“. trečia.“ O dabar. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. Brazauską arba V. išlyginai ir. daržo. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. negu jų uždirba. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos. Turiu nuvilti skaitytojus. mažesnes už išlaidas. Daug panašių tyrimų dabar atliekama. Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. o ir nebrangus pasirodė. juokus į šalį.. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. „A. Pavyzdžiui. Uspaskich‘ą. miško. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. pasipuošei. aptarinėjant jų rezultatus. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. sunku pasakyti. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą. kiek pajamų bus gauta iš sodo. kad mokėjo daugiau. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. kaip sakoma. smulkmena.. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. kaip taisyklė. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. rimčiau pasikalbėkime. Ir labai nedaug uždirbame. va. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. prisitaikei pagal savo ūgį. Tačiau ten įrašyta prielaida. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą. kada melavo: ar tada.. Antai.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. patiko. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. Jokios sensacijos. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą. ar po rinkimų. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. itališkų rūbų salone pastebėjau. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti.) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų.. gali išleisti daugiau. Pavyzdžiui. dirbančių užsienyje. arba bando pasigirti. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. kad išlaidas. nepastovioms pajamoms gauti. mokesčiams už butą užsimokėti. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. 38 . antra. didesnes už pajamas. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. knygoms įsigyti. kad balsavo už A. kaip numatyti. Išvada apie pajamas. Tačiau negi jam prisipažinsi. Neaišku tik. lėmė kelios priežastys. nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus.. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė.Docentas. jokio stebuklo ir šį kartą nėra. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. Neabejotina. Žmogus. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. koks. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. negu uždirba.

7 457. Kai kurie skaičiai.6 495. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.9 33.2 11.8 pajamos Piniginės pajamos 318.9 141 11.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.3 413.3 412.9 468.4 7. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai.2 22.2 512.8 442.6 492.6 107.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .1 8.4 7.5 384.7 31.8 355 348. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose. Reikia didelio išradingumo. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais. 1 lentelė PAJAMOS (litais. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401.4 108.5 379.gana įdomūs. gaunamo už samdomą darbą.9 15. tad verta juos čia pacituoti.6 501.9 7. 5 6.3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23.2 426.1 198. Kaip pragyvena tie.9 29.2 9.4 126. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421. tačiau ir dabar tenka konstatuoti. O juk šis dydis reiškia vidurkį.9 442.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio.5 11.4 250.7 403.7 97.2 134.6 7.3 Iš jų: pajamos iš 199.5 socialinės išmokos 87.5 38.1 0.0 7.1 6. .4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.8 99.2 337.5 214.3 442. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios. Antroje vietoje – socialinės išmokos.9 112. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.7 216.6 131.9 19.1 10.9 34.5 11.4 123. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.5 371.6 118. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.7 28.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“.8 5.2 46.8 41.2 36.

kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks.keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį. kiekvieno valia savaip išleisti tai. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys. Tačiau ir pasekmės bus tokios. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui. išbėgančius pertraukų metu. nunarinę galvas.1 3.0 7.1 58. norintys kuo greičiau vyrais atrodyti. kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save. Tas pats. Prisirūkę. pavyzdžiui.5 17.0 2. kurioje gyvena. ką uždirbo.būstui (vanduo. Įžūliai griauna visuomenę. kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui.. Kasdien matome mokinius. Negailestingoji statistika sako.4 15.7 13.1 18. pažintinėms kelionėms ir knygoms. kurioms vos 9-10 metukų. Tokie verslininkai patys kerta šaką. kavinės.8 11.8 61. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas. Žinoma. kuriam jokios mokslo paramos nereikia. kokių nusipelnėme. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats. Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais. Tačiau vėl paklauskime patys savęs. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“.) viešbučiai.8 54. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje. elektra ir kt.2 15.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką. kas daugiau išgeria ir surūko. Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai.3 55. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas. bet ir mergytės. ant kurios sėdi. prisibadę. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. rodo ir šis pavyzdys: . apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą. NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 . kuris paskui skundžiasi.8 2. Neteko girdėti. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas. bet ir apie. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51. Tas. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. restoranai. Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks.5 59. Palyginkime patys. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. O dar kiti mokinukai. nes pelnas ir taip garantuotas. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2.. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai . švelniai sakant. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą. Nejaugi nesuvokia. Tas.2 14.3 22.

Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. profesinės struktūros. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose. įmones. Reikalavimai didinti darbo našumą. nagrinėjamų šiame pranešime. remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. Lietuvos gyventojų. kuriant šalies gerovę. miškininkystė ir pan. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų. gegužės 1 d. daržininkystė. kaip taisyklė. t. Jų darbo našumas – gana žemas. kaip rodo mūsų tyrimai. kuriais siūloma 41 . Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų. tarpe. kaimiškiesiems) regionams. suderinta funkcijų plėtra. tačiau ji.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo. yra vyraujanti miestiečių. iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. kaip taisyklė. tekstilės. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi.. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija. pragyvenimas – sunkus. tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste.y. t. nauja kaimo samprata. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. sudarančių beveik 70 proc. gyvulininkystė. gyvenimo kokybė – nepakankama. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. Kaip žinia. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. neatsitraukdami nuo gamybos). kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo. neurbanizuotų vietovių funkcijos.y. pavyzdžiui. šiuolaikinių funkcijų sistema. laisvalaikis – primityvus. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. perspektyvų suvokimas – miglotas. Tyrimų.

Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis.y. darbingų asmenų. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. miestelių ir priemiesčių sritys. daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. 3) retai apgyvendintos sritys. kaip gyventojų skaičius 1 kv. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. Remiantis šiuo kriterijumi. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis. 3) vyraujantis miestiškasis profilis.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. įrengiamos aikštės. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai. kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai.tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius. ryšių linijas. daugėja dirbančių kitose šakose. Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. 2) vidutiniško tankumo sritys. p. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai. Tai reiškia. turinčios iki 3 tūkst. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį . t. Todėl jau nebetikslu teigti. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. kai nuo 15 iki 50 proc. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. t. gyventojų. atsižvelgiama į tai. Pagal OECD metodiką. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. atidaromos naujos mokyklos. Sparti gyventojų migracija. kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį.y. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. Pavyzdžiui. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos. gyventojų. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. priklausančių kaimo bendruomenėms. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. Pavyzdžiui. kai mažiau kaip 15 proc. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 . kai daugiau kaip 50 proc. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas.

bet ir jų aptarnavimo paslaugos. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje. transporto sistemai tobulinti. t. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti.y. vis geriau suvokiama. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos. o esant reikalui. mažas ir nereikšmingas. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. kurio „adresas . Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. menininkų ir visuomenės veikėjų. t. neturintis su kuo pasitarti. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. Asmuo. kad modernizuojant žemės ūkį. kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti. kad „viskuo pasirūpina valstybė“. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. labai sunkiai suvokia. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos. kas „visiems bendra“. srautai.ne namas ir ne gatvė. skubėjimas. naudojęsis daugiausia tuo. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. kaip tausoti darbdavio. „knyginės“. Nuolatinė įtampa. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. 43 . Asmeniui. kokias pasekmes sukelia tai. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“. iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų. paviršutiniškos. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. primityvus elgesys. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. kurią galėtų laikyti savo gimtine. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. vėlavimas sąlygoja depresiją. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. Žmogus be gimtinės. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. gimusių. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais.Lyg ir tikėtina. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas. Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus.žinių visuomenės formavimasis. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. o Sovietų Sąjunga“. o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. užterštumui ir triukšmui mažinti. Pripratusiam. Kelių ir transporto priemonių modernizacija. Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą.

Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška. p. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. Be to. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. 2006 m. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. asmenų. gyvenančių kaime.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią. Vis daugiau darbingų asmenų. vaikų ugdymui. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. Ūkiai stambėja. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. anot prof. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams. M. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. M. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. tiek vaikų ugdymui. Kaimiškosiose gyvenvietėse. kurią. kaip pozityvus kūrybiškumas. atsakomybė ir dorovė. kaip. teigiama. praradusių darbą žemės ūkyje. šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų. ekologinis ūkininkavimas. Lietuvai įstojus į ES. Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. Galimybės diegti naujoves padidėjo. Simptomatiška tai. Suvokimas. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. susitarimų ir ilgai 44 . 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą.6 proc. į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. pavyzdžiui.) duomenų analizė rodo. p. sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi.“ Valstybės. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. 56-70]. Treinio [3. per 10 proc. kurdamos ūkio plėtros strategijas. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. Lietuvai tapus ES nare. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. daugiau dėmesio skirti šeimai.

. 24. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų. apklaustųjų netenkina šildymo sistema. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą. y. Naujose vietose neretai statoma. neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. – turimas būsto plotas. 13.3 proc. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. tarsi galvojant tik apie šią dieną. mokykloms.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse.neginčijamomis laikytų koncepcijų. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos. kad 42 proc. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo.4 proc. suderinant procesus. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai. Kuriasi namų statybos bendrijos. fizinės infrastruktūros pertvarkymą.2 proc. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais. vietose. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą. nedidelių miestelių pakraščiuose. Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys. t. Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. nenumatytos vietos prekybos centrams. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus. Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas. naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. 18. kultūros įstaigoms ir kt. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. Naujos kaimo gyventojų grupės . Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. konstatavo. laisvalaikio organizavimą. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos. 45 . Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai. kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos. Šių tyrimų duomenys rodo. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį. – gyvenamojo rajono infrastruktūra [5]. Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas.būsto išplanavimas.

Skelbiama. neturėjusiems nuosavos žemės. y. bet neretai gana prastos kokybės produktais. pavyzdžiui.. t. Neseniai supirkti. Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta.6 proc. Lietuvoje. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. kad. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs..) tiekėjai. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla. kitose valstybėse. y. Naujieji savininkai. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais. t. Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos. keletas vištų ir t. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. projektavimo ir kt. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. tik 17. Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. biudžetas negauna garantuotų pajamų.5-1. esą vyksta visuotinis. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi. Olandijoje ar Airijoje. Skaitytojui bandoma įteigti. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. auginamos 1-2 kiaulės. vykdant pastarąją žemės reformą. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. apklaustųjų nurodė. 0. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais.7 proc. pažymėjo. valdantys 14-18 tūkst. galimybes įsidarbinti. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją. y.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. tikintis didelio greito pelno. naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė. hektarų žemės. Airijoje. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. kad tik labai stambūs. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . Todėl projektuojant naujas statybas. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. likęs plotas – pievoms ir ganykloms. importas gerokai viršija eksportą. o 37. 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų. kaimo gyventojams.0 ha – javams. trąšų. t. statybinių medžiagų ir pan. Net 67. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. t.6 proc. o gyventojai neturi darbo. ekonomiškos žemės dirbimo technikos. Tada skaitytojai sužino. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. Laikomos 1-2 karvės. Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti.

kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. Todėl nestebina. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. tačiau žemę užsodina mišku. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. kad susumavę visas aplinkybes. įrengia sporto aikšteles. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. Kai rodo mūsų stebėjimai. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. Emigracijai stiprėjant. račiai. galinčių parengti unikalius. įveisti įvairios paskirties sodus. puodžiai. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. t. Gana populiari buvo audėjų. Populiarėja ligonių. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. įveisia sodus. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. suprojektuoti gėlynus. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos.asmenys. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. staliai. kaip taisyklė. medžio drožėjai. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. siuvėjų veikla. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. kirpyklas. Tai liudija. Be to. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. užmokyklinėje veikloje. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. Dailidės. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. Antra vertus. Be to. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. Ūkyje pagaminami maisto produktai. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. yra ekologiški. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius.y. nors tai ir skamba labai trivialiai. mezgėjų. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. krosnininkai. kalviai. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams. Galimybė jais naudotis. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. buitinių prietaisų taisyklas. patiems praleisti dalį savaitgalių. apsėja žole. skatina dažniau aplankyti tėvus. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. naudoti unikalius buities reikmenis. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje.

turistiniai maršrutai.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. Lietuvai tapus ES nare. Milžiniški transporto srautai. lietuvių tauta . Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. paplitusių ligų prevencijai ir pan. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas. nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. rasti laiko apmąstyti savo būtį. priklausomybę nuo žalingų įpročių. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. sistema. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. Priešingai. kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje.niekam nežinoma. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. pristatant savo valstybę pasaulyje. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. Kad ši funkcija būtų realizuota. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. Kaip jau minėta. nesugebėjimas atskirti patikimos. Stokojama vietų. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną. esą mūsų šalis – labai maža. potrauminiam laikotarpiui. Pasaulio praktika rodo. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. Kartojami tokie teiginiai. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. Tenka ieškoti naujų. siūlomų miestuose. nauji globalizacijos iššūkiai. nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. esą nieko vertingo mūsų 48 . Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. objektyvios informacijos nuo gandų. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose. esminis jos išprusimo tobulinimas. bet ir jų verslumo ugdymą. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. nesuvokimas. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. suvokti. kaip pasirinkti gyvenimo draugus.

dažnai viską tenka pradėti iš naujo. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. pilkapių. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. jei nieko negirdėjo apie jo. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. kurioje dirbo tokie menininkai. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. o natūralioje aplinkoje. Mokytojas. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. Šimonis. etnografinių kaimų reikšmės. Jie negali įvardinti. apsirengę 49 . įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. K. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. bet ne su išprusimu ir dora. kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. Plinta nepagarba savo kalbai. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. nematė Balio Buračo nuotraukų. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. Beveik 80 proc. Jei apie D. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. kaip istoriko. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. Apsilankius namuose. Čiurlionis. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. A. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. nesuvokia piliakalnių. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. pasakyti. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. Vietovėse. K. Be to. o nuvažiavus paaiškėja. herbarų ar internetinių šaltinių. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. kad čia esąs „absurdo muziejus“. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. Būtina įrengti automobilių aikšteles. Pavyzdžiui. aristokratijos vaidmuo. Pošką jaunimas žino tik tiek. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. Žmonės. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. Mūsų tyrimai parodė. Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. Žmuidzinavičius. kaip M. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba.aplinkoje nėra ir pan.

bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. skardžiai. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo. Kaimo rezidencinės. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. išmokti ją puoselėti. Beatodairiškas. Kraštovaizdžio puoselėjimas. statybinės nuolaužos. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. kaip kaimyniškasis solidarumas. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. Tačiau. Tiek etnografinio. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. Tai vaizdingi upių slėniai. Atrodo. Mažieji Lietuvos miesteliai. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti. Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. atviras nuoširdus bendravimas. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. nei. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. nors tai ir labai paradoksalu. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. Piktžolėmis užteršti.anų laikų rūbais. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. kur savo energiją panaudoti vandalai. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. Nebepuošiama jų aplinka. kad nesuvokiama. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. bet ir primityvia veikla užsiimantys. meilė gimtajam kraštui ir kt. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas. juo labiau. parkai. 50 . Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. tautosakos studijos. atodangos. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. uždarius švietimo. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. kultūrininkai ir mokslininkai. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. kaip vandens ir vėjo malūnai. tokie technikos istorijos objektai. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį.

sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą. Inc. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas.. M. 4. The 2nd International Scientific Conference. akmens ar medžio skulptūrų derinimas. J. Nr. 1999. Treinys. 2006. Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. 3. 8. 1997. Pearson Education. 7. Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą. Mūsų stebėjimai rodo. Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. realizuoti naują būsto sampratą. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. kraštovaizdžio puoselėjimo. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. relaksacijos ir reabilitacijos. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. negali likti „užkampiu“. Lietuvos kaimo raida. 3. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. LAEI. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. pažinimo ir lavinimo. Grant W. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas. Wheelen. Project Director: Flavio Boscacci. Treinys. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. Literatūra: 1. Vilnius: 2005. Išvados 1. ūkinės veiklos diversifikacijos.. 2. New Jersey. – 2002. 2006. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. 51 . Nė viena vietovė. Lithuanian University of Agriculture. V. A Typology of Rural Areas in Europe. 5. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus.David Hunger. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. The Common Agriculture Policy. Lietuvos namų ūkio tyrimas. 4. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. planuoti įvairią ekonominę veiklą. – 10th ed. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. gėlių. 6. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse. 2005. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą. 5. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. 5-11. Rural Development – 2005.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai. p. Milan.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. 2. M.

2 (7). KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . 2006. Leader+ Magazine.. 196 p.-практ. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS. 10.8. науч. 27 октября 2006 г. 12-18. doc. leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. 8593. p. P. 13. – 502 с. – ISBN 9955-20-105-3. Jasaitis Jonas. c. p. 10 февраля 2006 г. J. May 4-5. 2006. 14. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. 2006.. 2006. p. http://europa. Planting Seeds for Rural Future.omni. 12-14 November. ISBN 985-417-761-0. J. 16. 2006. // Second European Conference on Rural Development. 2006 m. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.dr. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. Jasaitis. 12. – ISNB 985-417-761-0. 15. 218-235. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. Grodno (Belarus). Йонас Ясайтис. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta).371 с. lapkričio 9 d. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities. EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS. Ясайтис Й. 90-96.Sonata. .ISBN 9965796-04-8. ISBN 92-894-7145-X. Šiauliai. 218-236. MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II). Rural policy perspectives for a wider Europe. 374. – ISBN 9965-797-23-4. Grodno State University. Шуркувене С. Jasaitis. 90-96. Астана. 2006 11 15. 374 p. p. red. Jasaitis.. 4-5 мая 2006 г.Raimundas Dužinskas. Šiaulių universiteto leidykla. JONAS JASAITIS. Šurkuvienė. конф. 3. The Regional Economical Policy. Šiauliai. – с. ką reiškia prarasti valstybę. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. – 392 P. Ats. rugsėjo 12 d. Materials of the international scientific conference.eu. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning. 2003 – Salzburg. 87-95 11. 2006. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. J. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. www. Šiaulių universiteto leidykla. tris kartus per metus. c. c. Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame.lt . // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. 2006. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления.. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. Астана. Гродно (Belarus): ГрГУ. 486-492. Jasaitis. 9. Vilnius: 2006. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. 2004. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Материалы международной научной конференции. J. Йонас Ясайтис. 17. 1 (6). . Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. 2006 m. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis).. 2006. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. Mokslinių straipsnių rinkinys (II).

sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės. jų interesai ir poreikiai. atkūrus privatinę žemės nuosavybę. ūkinės veiklos įvairinimas. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. naujausių tyrimų apžvalga. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. tiek dabar persikeliančių kategorijos. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. susidariusi Lietuvoje. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta. Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. dirbti. pakeistas paviršiaus reljefas. Analizuojama kaimo situacija. naujieji kaimo gyventojai. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. ĮVADAS Šiuolaikinėje. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. Ūkininkai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. pradžioje. Kaimo plėtros samprata reiškia. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvos kaimo plėtra. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. naujos kaimo funkcijos. tyrimų koordinavimas. kaimo plėtros tyrimų kryptys. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. kultūros ir švietimo specialistams. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. pabaigoje ir XXI a.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. sudarkytos upių vagos. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. ugdyti augančią kartą. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių. 1. naujos tendencijos. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. globalizacijos iššūkiai. kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. tiek pastoviai jame gyvenančių. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas.

angl. švaresnį orą. visuomenės pasyvumas. tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma. Jo apraiškas matome net dabar. Netgi vagystė. vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. Panašus vaizdas 54 . kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. šis paprotys nebeišnyko. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. sovietinėms profsąjungoms ir kt. jau nė nekalbant apie jų saugumą. Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. Vėliau. susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. Iš pradžių gaudami atlyginimą. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius. didesnės galimybės vaikų lavinimui. girtavimas ir moralinis palaidumas. laukų.). aprėminta atvirais melioracijos grioviais. neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. atlyginimams kylant. Vakarų Europos valstybėse. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu. daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. buvo pavojingai sužalotas. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. užstatyti daugiabučiais namais. galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę. išlaikytinių nuotaikos. Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. t. negu didmiesčio centro gyventojai. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. o šalia esantys gyvenamieji rajonai. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. Dorovinis kaimo paveldas. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei. o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. Pateikiame pavyzdį. dirbtuvių. Tačiau patys didžiausi. Ohio . Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). šiltnamių ir t. o stepę. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. padarė žalą.pesticidais. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus.). primena purvinus lūšnynus. geresnės sąlygos poilsiui.

Naujieji kaimiečiai. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos. Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais. Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo. tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. poreikius. kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. kainų subalansavimą. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu. gėlynai.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės. ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą. gyvatvorės. dekoratyviniai krūmai. 55 . alpinariumai. išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą. kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius. įteisinusi Europos bendrąją rinką. [. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. įsikurdami kaime. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse. gausesnio derliaus gavimui. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai.. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to.. požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu. oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). D. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą.) ne tik gyvenimo.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington. NY) ir kitur. Miesteliai. Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą.). kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui. kompozitorių ir pan. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju. 2. neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje. bet ir darbo vieta. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes. kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. Niujorke (New York. kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. Tiesa. Filadelfijoje (Phyladelphia. MI). kai buvo įsitikinta. Detroite (Detroit. susivienijusiose į Europos Bendriją. netradicinės profesinės veiklos.iniciatyvesni ir veržlesni. 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką. tikintis. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas.C. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. 1997). Naujieji gyventojai . Jų sodybos . žemės ūkio rinkos stabilizavimą. Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. skaičių ir jų specifinius.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo. o fizinės infrastruktūros. taikant technikos ir technologijos naujoves. ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. 1958 m. 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. PA). Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. „Romos sutartis..

o pagrindine veiklos kryptimi . M. valdžios institucijų ir verslo struktūrų. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui. y. kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. vienadienių sprendimų vyravimas. jo infrastruktūros tobulinimui. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose. nei „LEADER II“ (1994) programose. į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. 56 . Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu. darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. Treinys (2002) pažymi. y. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM).iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. iškrypimus. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas. Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. apleistų vietovių. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios. gyventi patogiai. Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai. smurtą.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą. 2002) nutarimuose. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. istorijos ir kultūros paminklų apsauga. pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. Palaipsniui išryškėjo. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. Europos Sąjungoje. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus. kad valstybėje negali likti „užkampių“. gamtos. tiek už socialinių uždavinių sprendimą. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. Cork‘o deklaracijoje (1996). 2003). Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). prievartą. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti. Darbotvarkėje-2000 ir kt. tapusi ES nare. t. t. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai.5) kaimo savitumo. Norvegijoje. Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). primityviosios gyvensenos būdo plitimas. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. gamtos artumo paieškos. pavėlavusi net ketveriais metais. Bolonijos deklaracijoje (Bologna. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa.

socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“. Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. Prie šios grupės. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. kurie rinkoje nekompensuojami. kur gamybos kaštai. E. 57 . prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija. Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys. prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Manyta.“ Autorės nurodo. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. apleistų žemės plotų didėjimas. susijusios su papildomais gamintojo kaštais. Atkūrus nepriklausomybę. pasidavė apatijai [. bet ir visos ekosistemos griūtis. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti.skurdo plitimas. kaimai ištuštėja. Uždavinienė. Kaip pažymi M.. viešųjų vertybių plėtotei. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. kad „reikalinga tokia valstybės politika. susikūrusios Australijoje. todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams. prarado pasitikėjimą savo jėgomis.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. Treinys.nesuformuoti. žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV. Ribašauskienė. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą.. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. likusių gyventojų nusivylimas. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas. didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės . 1986 m. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. 2002) atskleidė. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V. Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius.. Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. gerėtų demografinė padėtis“. o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . kaimų ir miestelių ištuštėjimas. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui.. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės.] kad būtų atkuriamas dvasingumas. 3. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui. [.

konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. naujų darbo vietų kūrimui. remiant jų parengtus projektus. laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. jų siekius atitinkančią profesinės. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. kaimo gyventojų alternatyviai. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai.stambiesiems gamintojams. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. o kaimo jaunimas matys aiškią. pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. naujausių technologijų diegimui. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. siekiama formuoti kaimo bendruomenes. ekologinis ūkininkavimas. Kurti modernų. y. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai. ekologiniam ūkininkavimui. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. buitinio aptarnavimo ir kt. Dideli darbai laukia. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. Iš esmės. vaistiniais augalais ir krūmais. t. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. 2005 m. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. Įgyvendinant LEADER+ programą. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto. Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. aktyviam laisvalaikio praleidimui. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. sveikatos apsaugos. kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. ne žemės ūkio veiklai. Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). Iš vienos pusės. vasario 15). apimanti laikotarpį iki 2015 metų. smulkiajam ir vidutiniam verslui. gamtos draustinių veiklai ir pan. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė. kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. pritaikomi kaimo turizmui. harmoningą asmenybės saviraišką. Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais. Autorius 58 . nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. y. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas. mažesnės – smulkiesiems. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos. Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. kooperacijos plėtra kaime.) prieinamumą. kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas.Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. prekybos. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002). Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei. Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. t. tradiciniams amatams. 4) pramonės. kai visi darbingi gyventojai turės darbą. diegiant informacines technologijas. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė.

įranga. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. turintys iki 20 ha. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. Iki šiol tęsiasi švietimo. specialistai. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais. Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius.5 karto didesnis nei mieste. kad tie patys asmenys. Mykolas Krupavičius. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. kaip nedarbas. Mirtingumas kaime net 1. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“. tiek šeimos ūkyje.žymiai mažesnės. Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. dabar teigia. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. Iš esmės. o ne kaimo gyventojų interesus. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus .). o stambieji. surinkti duomenys rodo. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai. y. kasdien važinėdami į pamokas. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė. Uždarius mokyklas. švietimo.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus. vaikai sugaišta daug laiko. kuriame buvo galimybė susirinkti. o specialistų kvalifikacija – nepakankama. Paradoksalu. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. artimesnė 59 . t. kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. išreiškiančios įtakingų verslo grupių. kurios iniciatoriumi buvo prel. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių. Kaimo mokyklose. sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. Švedijos ir kt. Jos ypač svarbios todėl. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. 4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas. kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje. Savivaldybių vadovai įrodinėja. kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas. Tuo tarpu gyventojai teigia.primena. valdantys daugiau kaip 100 ha. o kaimą aptarnaujančios organizacijos. vadyba ir kt. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. nepatekus pas specialistą. kaip vienos šeimos ūkiai. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. kad socialinės. sudaro tik apie 3 proc. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. Tačiau šias įstaigas uždarius. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. nes stambūs ūkiai. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai.y. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. t. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. nuo bendro ūkių skaičiaus. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta. tai ne kas kita. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas. Likvidavus kultūros įstaigas. kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. planuodami investicijas.

pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus. Kaip taisyklė. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Stambūs.) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. netekusios mokyklų. Kaip rodo pasaulio patirtis. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. derinti paieškų kryptis. Jie gali būti itin konkurencingi. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo. užimtumo ir pajamų pokyčiai. galinčią telkti mokslininkų pastangas. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. Maistas. naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. tobulinant gyventojų saugumo. 4. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu. ryšių. Suomijos. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. Šalia stambiųjų ūkių. Austrijos. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. Netradicinė veikla .vaiko dvasiniam pasauliui. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. Sekantis žingsnis . turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai. greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. sveikatos apsaugos.imli darbo jėgai. 2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. pagamintas iš žaliavos. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas. rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. Pagaliau. tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Vokietijos ir kt. tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. vietovės. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims. kad tiek ūkių dydį. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi.

ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. galėtų būti žymiai didesnis. Šiuolaikiniame kaime. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga. t. mokslo žinių propagavimo. Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. jau tapo namais beveik pusei gyventojų. kol kas išlieka.naujų darbo vietų.). parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas. 2) didės ES pagalba. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių. saugia gyventi ir dirbti vieta. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. 61 . 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. Atsakyti į klausimą. 2002).) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. įsidarbins ES šalyse. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. tiek naujuosius amatus. plėtojant paslaugas. kuriant netradicinius kaimo verslus. kad Lietuvai tapus ES nare. kad kaimiškosios vietovės. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis. Pocius. rengiant vietines ir regionines strategijas. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. J. ką tik sukurtą techniką. išbandantys naujausias technologijas. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). Kita. Ratkevičienė įspėja. Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį. Būtina parengti metodiką. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . tarp jų ir kaimo gyventojų. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. Ratkevičienė. J. užimančios beveik 90% teritorijos. aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui.miestuose dirbančių. Jų vaidmuo. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. išskyrus priemiestines zonas. Tokie ūkiai. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų. įgyvendinant socialines programas. gyventojų švietimo. V. o gyventojų skaičius siekia apie 30%. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos. kaimo turizmą. paslaugas. prekybą. 2) sparčiai stambės ūkiai. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. V. tobulinant kaimo infrastruktūrą. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas.4% teritorijos. ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. naujas produkcijos rūšis. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų. y.

tiek socialiai.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. noro mokytis. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai. išlaikytinių. Neretas reiškinys. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. R. J. negu mieste. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. y. ribojančių kaimo plėtrą. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės. kurios leidžia tik prasimaitinti. kaip piniginės pajamos. turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą.mokytojų. Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. Vitunskienė primena. naujovių diegimu. veltėdžiavimo. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. Olandija. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. šeimų kūrimą. Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė. Prancūzija ir kt. alkoholizmo ir nusikalstamumo. 2004). Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. Jasaitis. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 . gyvenančių iš pašalpų. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. Vengrija. dalis nuskurdo“. Viena iš didžiausių kliūčių. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. patiems tobulėti. darbo našumo didinimu. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. t. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. yra menkos kaimo gyventojų pajamos. palyginus su miestiečiais. ūkininkavimo tradicijų perimamumą. sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. . bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės.). jas tik fiksuodami. . Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . Vitunskienė pažymi. y. t. Paskatinti imtis darbo asmenis. Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. atlikti 2004 metų pabaigoje (J. yra žymiai sunkiau.).). Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. Ispanija ir kt.. daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. V. Todėl tenka labai suabejoti. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga. inžinierių etc. 2002) rodo.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. kad tokia pažiūra. Portugalija. kad valdžia turi visais pasirūpinti. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių.) ir kvalifikuotų darbininkų. o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. Suprantama. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą. nepakankama mokslinių išvadų sklaida. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę. ypač statybininkų ir mechanizatorių. Vitunskienė. Čekija ir kt. V. negu išsamiai argumentuotas prognozes. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai.geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija. vengiančių darbo. tačiau gauti pakankamas pajamas. . Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas. Naujokienė ir kt. Mokslinės literatūros analizė rodo.

2. jų materialinė bazė. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. aprūpinimas specialistais. aprūpinimas specialistais. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. bendrojo lavinimo mokyklos.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. aprūpinimas specialistais. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. Kaimo gyventojai: lytis. užpildomumas. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai.2. jų materialinė bazė. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. tiek regioninių. vykdomų Baltijos valstybėse. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius.3. 1. kompaktiškos gyvenvietės. jų materialinė bazė.4. 2. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė. paslaugų apimtis. elektros ir ryšių linijos. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. lankomumas. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai. tiek ir globalinių faktorių. 63 . sklypų dydis ir žemės vertė balais. aprūpinimas specialistais. darbingumas. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė. pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. jų materialinė bazė. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. 1. Svarbiausia mokslinių tyrimų. Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. gatvių ir aikščių būklė.2. alternatyvioji veikla. amžius. negu ES senbuvėse. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. sąlygojamus tiek vidinių. Pavyzdžiui. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Pašto įstaigos. formaliojo profesinio rengimo įstaigos. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. Užimtumo dinamika. 2. 1. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. Sveikatos apsaugos įstaigos.1. Priešingu atveju. kelių.3. 2. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. reljefas.4. Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. Buitinio aptarnavimo įmonės. ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. norint atlikti šią misiją. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2. naujų statybų perspektyvos. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas.1. Ryšių.

kaimiečiai ir miestiečiai. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. kurios iki šiol nedalyvaudavo. gegužės 18-19 d. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų. Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. Tyrimai. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną.augalininkystės. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. juos sąlygojančias priežastis.atstovų dalyvavo sociologai. Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. Wiliam H. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. pasienio sritys. turi būti koreguojamos. būsto ir elgsenos. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. patirtis. vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais. Elgsenos motyvacija 3. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. 3.2. kaip miestas ir kaimas. 2005). ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels. kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema. jų bendravimo ypatumai. buvo atliekami Latvijoje. Kelių tinklo modernizavimas. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų . Kaimo bendruomenių formavimasis.4. nagrinėjant kaimo perspektyvas. regioninėse. Jų dalyvavimas vietinėse. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. Jau pirmosios apklausos. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama. biologai genetikai. Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. aptarta 2005 m. Gyventojų saugumo sistema. Kaimyniškumo sampratos dinamika. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3.5. Programos. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. 3. atliktos 2005 m.3. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį. gyventojų aprūpinimo maistu. fizikai atomininkai. 2005 m. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga. Socialinių grupių stratifikacija. Meyers. 3.2. 3. Šalių. gyvulininkystės ir ekonomikos . vadybos specialistai. parodė. kaip Vengrija ar Lenkija. įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. kurie remiant Pasaulio bankui. pasitelkus tokias mokslo šakas. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą.5. vidinius bei išorinius veiksnius. Kaimo vietovių savitumo. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. Priešgaisrinė apsauga. vasario 3-4) buvo aptarta. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą. Kaimo buities pokyčiai.6. 3. 2005). analogiški tiems. edukologų ir psichologų tyrimai. vasario – 64 . Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais.1. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. Teisėsaugos įstaigos.

Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. 5. 2. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. Atsakyti į klausimą. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. ugdyti augančią kartą. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. Mokymosi galimybėmis. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės.spalio mėnesiais (J. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. iš daugiabučių į individualius. turizmo įstaigos. 6. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. Vis dar gaji pažiūra. Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo. 3. Kelių tinklo modernizavimas. naujas produkcijos rūšis. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. 2005) parodė. dirbti. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. noro tobulinti profesinį pasirengimą. nustatyti optimalius tiek tradicine. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. gamtos artumo paieškos. kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. naujovių diegimu. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. 4. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. įsikurdami kaime. išbandantys naujausias technologijas. 7. Jasaitis. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. Kaimo plėtros samprata reiškia. ką tik sukurtą techniką. Išvados 1. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. bandymų primesti nuomonę. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Atkūrus nepriklausomybę. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. tiek netradicine ir 65 . didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. sukuriantys daug naujų darbo vietų. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu.

February 3-4. The 3rd international conference “Science for Society . tobulinti tyrimų metodiką. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė. propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus. kaip ir kitose Baltijos valstybėse. juos sąlygojančias priežastis. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. 2005. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. Grant W.02.int Prieiga: 2005. 2005. galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti. 2005. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. Proceedings of the conference. Šiaulių universitetas. vykdomų Lietuvoje. 11. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged.05. Community policies and mountain areas. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www. The Common Agriculture policy. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. „Socialiniai tyrimai“. Riga. Agriculture of Lithuania-2005. Flash News.eu.bendruomenės. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. Šiauliai. plėtojant modernų žemės ūkį. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus.05. 2005. Vilnius. Daina Saktina and William H. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. Brussels. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. 2005. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai. Brussels.Society with Science”. bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. October 17-18. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose. Svarbiausia mokslinių tyrimų. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. Jasaitis J. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. Meyers. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. socialinių grupių stratifikacija. Jasaitis J.eu.11. 2002. In: http://europa. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. issues 9-20. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. Lithuania. sąlygojamus tiek vidinių.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą. EU Enlargement. 10. tiek ir globalinių faktorių. Leader+ Observatory. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Literatūra: Agenda 2000. 66 . organized by the European Commission. 2005 2(6). 1997. parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period. In: http://europa.int Prieiga: 2005. 9.lt Prieiga: 2005. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus.10. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. Brussels. 8. Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą. tiek regioninių. EURAGRI.27.

Rural Policy Perspectives for a Wider Europe.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. Vilnius. 2001.02... Žemės ūkio mokslai. The Future of Rural World. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa. Poviliūnas A. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States. ūkių konkurencingumui.. 2003. Kaunas 2005. V. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. November 17-19. Kriščiūnaitė L. 2002. Joint declaration of the European Ministers of Education. Akademija: 2003. Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside. Planting Seeds for Rural Future. 2003.05. Zemeckis R. Ratkevičienė V. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. Vilnius. 2002. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Vilnius.: 2004.: Kronta. Salzburg. European Commission. EUR 21331.. ir kt.eu. In: http://www.07. V. Nr. 2004. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. 4. 2005. 2005. Naujokienė R. Akademija. First Experiences. 2004. 2005. Rural Development 2005. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.10 The Bologna Declaration of 19 June 1999. 67 . Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Kaunas. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui. Jasaitis J. Mokslinio darbo ataskaita. Pareigienė L. Leader+. Lithuanian University of Agriculture.bologna-berlin2003. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui.. Užimtumo situacija Lietuvos kaime. Ashgate: 2004. Kaimo atskirties profiliai. November 12-14.eu. Perspectives on Rural Policy and Planning. Naujokienė R.11. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Mokslinio darbo ataskaita. Jasaitis J. Latvia and Lithuania. In: http://europa.Kaimo plėtra 2003. Edited by Ilkka Alanen. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. LAEI. 2003. In: http://europa. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia. V. Gužienė L. LAEI metiniai leidiniai. 2004.: 2004.07.de Prieiga: 2004. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities..int Prieiga: 2005. Second European Conference on Rural Development. Lietuvos žemės ūkis – 2001. Riga.

konsensusas. netgi nacionalinis istorijos muziejus. tautinė kultūra. Meilės. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. kad pasauliui liksime įdomūs. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms. Asmuo. kaip „šalis“ arba „kraštas“. kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo. šeimos. nacionalinė filharmonija. ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. tiek kasdieniniame gyvenime. vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. kurio. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių. ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. sukrėsti ir pan. tautinis patriotinis ugdymas. kai turime: apstulbinti. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. nacionalinis radijas.visų šių kategorijų mišinys.4. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. „valstybinė filharmonija“. tautiškumas. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 . kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. baudžiauninko. netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“.? Ar reikia svetimybės „šansas“. tarsi kupros. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. komunikuoti. kolchozniko. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. „valstybės biblioteka“. inicijuoti. Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. nei savivaldos procesų.

likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. galinčio tapti atramos tašku. bet netgi juos išgirsti. kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name. Tas namas taip pat seniai nugriautas. netgi uždega. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. kaltinamas dėl visų sunkumų. Kodėl taip yra. žemės ūkis. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti. tačiau pastebėjo. Štai tipiška situacija. kuriame ir dabar tebegyvena. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė.. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę. tačiau už akių jis keikiamas. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. 69 . laužo. dvaras pavirs į kumetyną. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma.“ Iš tikrųjų. pokaryje ištrūkę iš kolchozo. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų. Tėvai.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. Ten lankytis būtų beprasmiška. kur apgriuvusiame. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai. neturi didelė mūsų tautos dalis. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai. jos nebesidomėjo. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai . jam lankstomasi. Jas pirmiausia labai nustebino. šiukšlina. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. ugdant tautinę savimonę. kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai.. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą.barakuose. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. neatskiria javų. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. O kai sulaukiau paauglystės. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje .darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis. o neretas ir aukštąją mokyklą. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus.. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus. nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu.. prekyba. Diplomantėms ir į galvą neatėjo. kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. Tiesa. kad. užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. Dabar seneliai jau mirę. jokio gimtinės įvaizdžio. kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai.

rengiant peticijas ir pan. Toks nepažinimas. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. kurie įžymūs mokslo. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos.y. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. jo formų ir metodų. netgi gimtajai kalbai. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos. istorijos ir kultūros faktų. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. Ypač tai išryškėja. sociologijoje vadinamo deviantiniu. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. savo ruožtu. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą. šeimos – į „partnerystės“. kuriose mokslo srityse jie dirba. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. kuri garsiau rėkia. nusikalstamumą. ko reikia konkrečiam darbdaviui. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. kas vyksta aplinkui. greitą pasidavimą bandos būsenai. Tiek šių. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti. Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos. Deja..studentų nesugebėjo prisiminti. sąlygoja nepagarbą savo valstybei. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. raidą buvo knyginės. agresyvus. . „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. netinkama universitetų vadovybė. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. tautai. jos kultūrai. mokoma ne to. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė. nuogirdos. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. Visa tai sąlygoja iškreipto. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. iškaltos. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino.Nesusigaudydamas. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. savižudybių gausą. gandai. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. vienadienę gyvenseną. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. Kaip vėliau paaiškėja. Andriejus Sacharovas ir kt. atsietos nuo konkrečios aplinkos. nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos.. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. Sociologinių apklausų duomenys parodė. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. organizuojant masines demonstracijas. Žinios apie Lietuvos valstybės. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. nepareigingumą. t.

Jie akivaizdžiai painiojosi. kuris nieko ateityje nepasieks. laikomas atsilikusiu. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“. pokarinį pasipriešinimo judėjimą. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. tobulėjant žmogaus protui. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t.y. Mintis. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. „Kokia Lietuva. kad į politiką einama. trėmimus. gailestis. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. t. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. blokadą. nesiskaitant su priemonėmis. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. Absoliučiai akivaizdu. kuriame ji bando smerkti mokytojus. pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu. pavyzdžiui. Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada.t. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. infrastruktūros kūrimą. kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. laikomas visiškai neįtikinančiu. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės. tautos išblaškymą. pasieniečių terorizavimą. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui. kad politikoje galima dalyvauti. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. kiek. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo. Teiginys. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. Keli apklaustieji pripažino. koks buvo vagių. eksportą.įvaizdžių bei nuostatų. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. atmetama. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. per savaitgalį įvyko avarijų. Kiekvienas. Pasiaukojimas. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. Mūsų tyrimai atskleidė. kaip neįgyvendinama iliuzija. 71 . įrodinėjama. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. dar agresyvesniu asmeniu. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais.

Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. nei kur ją išleido. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. užsienyje veikiančius šaulius. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. 72 . kad užsienyje gaus darbą. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius. jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. Vytauto Kavolio. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. vykstančius šių dienų Lietuvoje. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. Dar daugiau jų pripažino. labai padrika informacija apie Seimo. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. Justino Pikūno. Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. Marijos Gimbutienės. tačiau paradoksalu. painiojasi atsakydami. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. užsienio lietuvių žiniasklaidą. tačiau nežinojo. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. Nemaža jų tebemano. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai. lituanistinį švietimą. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. kad mielai emigruotų.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. Lietuvos ir ES institucijų santykius. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. Beveik pusė respondentų pripažino. „Dirvą“. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Net nesusimąstoma. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. t. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. Dar daugiau jų pripažįsta. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. Gana daug apklaustųjų pabrėžė. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. Tik vienas kitas buvo girdėjęs. Tiesa. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. Užuominos. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. ateitininkus ir pan. ar dalyvaus ateityje. atitinkantį įgytą specialybę.y. Vyriausybės. rengdamas referatą ar kitą darbą. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. jos organizacijas. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. Tyrimų duomenys leidžia teigti. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. „Darbininką“. išjungti šviesą ir pan. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. Mūsų respondentai sakė. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. nei kas.

nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų. ko nepažįsti. lapkričio 15 d. praradusių savo istorinę atmintį. patriotines lietuviškas organizacijas. ką reikėtų laikyti patriotiniu. Juk koks jiems skirtumas. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. ir kuriam mirus. sudarytai iš mankurtų.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. 2006 rugsėjo 12 d. bendruomenėse. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai. Panašu. t. t. tiek užmokyklinė veikla. jo niekas nebepasigestų. kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. ir nomadų. o ką kosmopolitiniu auklėjimu. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją. 73 . kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą.y. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. Visuomenei. Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas. Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. kurias jie yra baigę. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. patriotinio ugdymo renginius. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. ne: juk negali pasiilgti to.y. ir sutrumpinta versija (pavadinimas . Lietuvos valstybės nebereikėtų.. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. žmonių. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai. kuris nieko nesugeba pamilti. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu.savo valstybę. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai. klajoklių. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. Jie pripažino. Afrikos viduryje. Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. lapkričio 9 d. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . Nemaža jų aiškino. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu.. kur gyventi: už Atlanto. 2006 m. 2006 m.išjuokiami. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi.

Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. Priešingu atveju. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. ar vartote bet kurį dienraštį. bet ir negalėtų to padaryti. pagaliau. taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. bet. kada žmonės atgaus viltį. netruksime pajusti. įgydami patirties. Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. Pradėję nuo mažiausių. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. kurį laiką dar galime guostis. jau keli nauji kyla. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. nes. Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“. jau nebeverta. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. pašaliniais. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“.5. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. kad susitvarkytų viduje. ar klausotės radijo pranešimų.. tiek ir visos valstybės labui. į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. jų nuomone. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. siūlykite savąsias. varnas varnui akies nekerta. jei ir norėtų. kad mūsų balsas . Jau priėjome ribą. išskyrus priešrinkimines kampanijas. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi. paprasčiau pasakius. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis. Tapusi Europos Sąjungos nare. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. Žinoma. 74 . kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. Nesvarbu. kad ir kitur „visko pasitaiko“. o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. Tačiau.vis labiau girdimas. pirmiausia. kas taps šio. jog viskas išsispręs savaime. labai daug dirba tiek savo šeimos. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius.. AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. o jų tėveliams žadėti didesnes algas. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais.

Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. pusiau natūrinio ūkio. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. kurį aptarnauja vos keli darbininkai. naujų technologijų diegimą. visuomenei reikalaujant. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti. kad jie sugeba matyti tik vieną. gyventojų. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu. kai šie „verslininkai“. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. turėtų darbą. tiek socialines. Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. anot jų. 75 . o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. kad ir 5. milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. Nesunku suprasti. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. šie asmenys Lietuvoje įkuria. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. pavyzdžiui. manančių. kaimai. gyventojų. turintys iki 3 tūkst. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. joms priskiriami vienkiemiai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. nes šios problemos – joms svetimos. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. Būna daug situacijų. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. turintys iki 6 tūkst. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. gyvenvietės ir miesteliai. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje. tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97.4% mūsų valstybės teritorijos. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo.

Tuo tarpu energingesni kaimiečiai. paskelbto šiemet... Tik kam. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus.. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną. Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. Nors tai absurdiškai skamba. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius. kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . Deklaruoja. nesiruošiantys nei arti. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia. kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. kurie nei sėti. ar ateis kitas pirkėjas. jei nebus jiems palankios politinės valios. t. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. Jo atstovai atskleidė. Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą. y. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. bet jis neprisimena. Jis dar kurį laiką svarsto. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų. pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. aišku. kur dėsis.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. bet perpirkliai. o sąnariai vis dažniau maudžia. Tai kokia čia ekonomika. vasario 18 d. nei ravėti nesiruošia. kad steigia ekologinį ūkį. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. liko ir toliau lauks pašalpų. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. nei sėti. nieko nedarymą. į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“. gyvenančio netoliese judraus greitkelio. pievų. net pirštų šia žeme nesusitepę.. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. Išvyko. vaistažoles ir t. ganyklų arba pasiskelbia.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . Žmogus tikriausia nujaučia. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. ne pasyviausieji. litų už 10 ha sklypą. Jokia naujiena. Tie. rūpestį pilietine visuomene ir pan. Perpirkliai. Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio. Tų. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst. Lietuvai tapus ES nare. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. t. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu. atsiprašant. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. nei pesticidų.). jie netikėtai sužino. kad nedarbas jau beveik išnyko. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. žinoma. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija. dar gali atnešti naudos tokia. išskyrus juos. kurių vykdymas kartais reiškia ir. Trobelė verkiant prašosi remonto.

kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. skirdamos naujosioms narėms paramą. klientai aptarnaujami. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. darbštūs. Laikas galų gale atvirai pripažinti. nei merai. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. kad dabartinė vieno lygmens. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms. deja. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui.. kūrybingi žmonės. trečiasis – apskritis. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam.neįgyvendintas.y. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. šiandien turi būti didelės. P. jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst. kurie valdo 50-60 tūkst. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. su daugybe padalinių. nederlingoje Ventos pakrantėje. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. kaip galėtų funkcionuoti prof. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja. Abu tėvai. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. taikant „vieno langelio“ sistemą. atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. t. Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. Valdymo struktūros. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. anot jų. bet viskas tuo ir pasibaigia. lygmuo. Nefunkcionuojant savivaldai. gyventojų. Statistika rodo. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną.Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija. žmona 77 . joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. valsčiuje – ne daugiau 20.. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. Tokia padėtis. kaip tobulinti savivaldą. bet nė vienas iš jų . Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje. gyventojų ir didžiules teritorijas. tiek miesto) gali siūlydamos. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. pirmiausia siekė. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje. turinčios vos keletą darbuotojų. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas. antrasis – valsčiaus. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. nei savivaldybių tarybų nariai. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai. kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų.

Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams. pasisakęs ir šioje konferencijoje. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai. Tačiau sistema. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. beje. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. Vakarų valstybės. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms. nuleido rankas. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. tapę stambių ūkių savininkais. Buvę jų viršininkai. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. Norėtų auginti gėles. ankstyvąsias daržoves. Deja. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. Kaip taisyklė. Sumenko paslaugų sektorius. pareigingumas. negu miesto daugiabučių nuomininkai. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. kūrybiškumas. Bet paskolos nepajėgia gauti. kartais net absurdiškų reiškinių.. t. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. juo labiau. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. bet ji neefektyvi. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. buvęs kolūkio mechanizatorius. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. o aiškių. įsigijęs „už vieną litą“. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. kuriam reikalinga ypatinga globa.). nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. Kitas pavyzdys. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. litų. kažkas laiko. o padėti patiems integruotis į visuomenę. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. netekusiems darbo. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. Tai buvę gyvulininkystės. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. mechanizatoriai. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. Ką daryti kultūros. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas. sargai ir t. nesumodeliuota iki šiol. Giliausioje socialinėje atskirtyje. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai.mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. Deja. Sužinojęs. pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Arūnas Poviliūnas. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. riogso nenaudojami.

bendruomenes. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“. seniūnija. jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. patirtis. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. kurio diegimas. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. 6. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. asortimento parinkimas. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. valsčius ir apskritis. patriotizmą ir solidarumą. kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. demokratinės valstybės uždavinys. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. kovo 2 d. kovo 3-4 d. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis. vietos veiklos grupė. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje. kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno. Pilna straipsnio versija išspausdinta www. ir „Tėviškės žiniose“. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. Savivaldos institucijų stiprinimas.lt portale 2005 m. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . ugdanti jos sąmoningumą.labiau „taisomi“ taip. Modernių technologijų diegimas. Ypač tai aktualu valstybėms. galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje. Kauno rajono laikraštyje. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. integruotų strategijų rengimas. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. stiprinant vietos bendruomenes. Raktažodžiai: vietos savivalda. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti. vietos bendruomenės. Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. 2005 m. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. kaip rodo mūsų tyrimai. Sumanus kaimietis. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. produkcijos. aktyvinanti visuomenę. neturinčios patirties.

skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. grupiniai pokalbiai). atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. atliktus darbus ir perspektyvas. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. Statistinė empirinių duomenų analizė. gamybos. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. gyvenamojo būsto kokybę. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. veiklos planavimą. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai. Išryškėjus. Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. Radviliškio. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. ryšius su kitomis bendruomenėmis.sistemą. Vėliau. kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. sukėlęs didžiulį nedarbą. amžių ir išsilavinimą. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. 2005 m. aptariamos jos modernizavimo kryptys. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. 80 . kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. Apklausų organizavimas. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. interviu. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. Lietuvai tapus ES nare. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. tiek Seimo rinkimuose. naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa.

bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. joms nutraukus savo veiklą. išnaudoti puikias rekreacines galimybes. kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo. Tik dėka geros geografinės padėties. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės. Vaizdingos apylinkės. apylinkių šventėse.3 proc. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. vid.2 Aukštesnysis (spec. vyrauja nedideli šeimos ūkiai.5 26-40 metų 28. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės.6 41-60 metų 50.gana panašios. o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio. išvengdami pašalinės įtakos. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą.0 3. būtina stiprinti paslaugų sektorių. kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės.5 Iš viso 100. Jos sudarė 68. apklaustųjų.1. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. Be to. čia pat jas užpildydavo. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą. Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje. istorijos ir kultūros paminklų. sukėlė didžiulį nedarbą. juose nėra stambių pramonės įmonių. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais. Tačiau tiek Šiaulių.1 Iš viso 100. Respondentų analizė patvirtino prielaidą. Darbo jėgos perteklius kaime. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti. Pagal amžių: Iki 25 metų 6. 14. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka. Respondentai.) 37. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą.8 Vyresni kaip 60 m.0 2. Tiek viename. kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 .3 Aukštasis 19. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43. gavę anketas.

verčiasi uogų auginimu.4 Miestelis 17.).0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1. avalynė. Todėl nenuostabu. indai. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus.. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj. žmonės dar gana pasyviai. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko. įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones.0 21-30 narių 29. 2. dvarų sodybos. Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. sodininkyste. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai. gėlininkyste.6 Neatsakė 19. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką. epizodiškai dalyvauja jų veikloje. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo.0 82 .5 Kartą per mėnesį 10. portretai. kaimo šventes.4 Iš viso 100. deja.3 Iš viso 100. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. rogės. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra.4 daugiau kaip 50 narių 11.0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys.. drabužiai.3 Nereguliariai. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. vežimai. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc. Tik apytiksliai 14 proc. 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj.). esant reikalui 68. Auginami egzotiški. Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. Daugiau kaip 43 proc. Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan.8 neatsakė 20. tiek svečiams iš Vakarų Europos. 6 proc. Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą. o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo. darbo įrankiai. Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse.2 Kaimo gyvenvietė 73. ne kaimiečių rankose. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas). kad nedarbas kaime – 11. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes. propagandai naudota atributika. Alternatyvi žemės ūkiui veikla.6 Iš viso 100. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai.5 31-50 narių 17.Vienkiemis 9.

2001 -aisiais – 30. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300. Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m.0 2-3 metai 29.5 proc. p. Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt.0 Beveik pusė (48. Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje.5 4-5 metai 17. nei „LEADER II“ (1994) programose. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių. kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus. apklaustųjų nurodė.4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus.) apklaustųjų pažymėjo.3 Pirmi metai 21. 2003m.4 Daugiau kaip 5 metai 11.8 Iš viso 100. proc. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991). tvarkė ežerų ar upelių pakrantes. įrengė prekyvietes. – 406. 2005. įrengė jų globos namus. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. gegužės 1 d. sodino medžius. jų jau buvo 210. – Vilnius. Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. paplūdimius ir gėlynus. tai 2002 m. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų.4 proc. pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą. 22. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. 83 . Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais.

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3. kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. vaizduotėje. kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos. nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. autų. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”. kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas. Tokio kaimiško. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis. ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį. keikia valdžią. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra.5 valandos. o kodėl bandoma (žinoma.ir visai nepažįstantis kaimynų. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. t. Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse. niekam.y. negu dabartiniai Vilniaus. kad gal net nėra mačiusi Operos teatro.“runkelius iš provincijos”. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. suprakaitavęs ir piktas. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. Beje. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos. Tas vadinamasis “ponas”. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. Bet to. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“. kaip Danijoje.t. Ir nors jose apstu problemų.5 val.y. Tikriausiai dar daug kas prisimena. bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. žaliavų maisto. medikas savo namuose priiminėtų pacientus. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. Reikia gyvo kaimo. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių. net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. kaip kasdien nebereikia naginių. Asmuo. kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. kad supūdomas savųjų sodų derlius. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose. tarp mūsų kalbant. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. milinių sermėgų ir pan. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę). tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams. kuri esanti tokia tamsi. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama. iš pat ryto sugadinta nuotaika. Visiškai nenorima suvokti. savininkas rūpintųsi savo klientais. nors. ne vienas iš jų jau žino. t. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. stovinčios netoli gero kelio. kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. Ir pagaliau. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti. kurių durys yra vos už pusmetrio. vyžų. privataus viešbutuko. neįmanoma pateisinti. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. gyvenantis mieste .2-3 kambarių “dėžėje” . Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą. Nereikėtų meluoti.

5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems. 5) savosios tapatybės. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. o ne kaip žmonijos motina .t. Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. teatruose. paukščių. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą.maitintoja.t. Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes. nes esą negalima keisti žemės paskirties. 6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę. 4) visapusiško aplinkos pažinimo. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. 4) edukacinė. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. neatsirado iš nežinia kur. ko reikia žmogui. steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. vieversio nuo žvirblio ir t. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai.y. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. beje. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. Bibliotekose mažėja knygų fondas. Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės. apibrėžančiu. ką drausti. Gyvenvietės. Mūsų sukurtoji sistema primena. kad laikas suvokti. atlikti ne tik Lietuvoje. tai gali ir visai neblogai verstis. tiek tautos siekius. t. Kodėl žmogus. ką būtina išsaugoti. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. kuri dar šiaip taip naudojama. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. 2) galimybės dirbti. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. liudija. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. nei Seimas. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą.ir pelno didinimo. Jam reikia: 1) patogaus būsto. netekusios mokyklų. kaip verslą plėsti ir plėsti. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. o ką – nedelsiant keisti. gyvenantis kaime. būtinai turi planuoti. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą. 6) pastovaus saugumo jausmo. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. tampa neperspektyviomis. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje. 3) pilnaverčio laisvalaikio. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. javų ir t. Pavyzdžiui. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. Kaimas turi išlikti kaip vieta. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. iš jų masiškai 88 . o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių. suvokimo. apimančios tiek asmenybės nuostatas. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu. Kai nutiesiamas naujas kelias. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas. galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. o ką leisti. nei Vyriausybė. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema.

bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. keisti visuomenės požiūrį į 97. Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota. Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. spalio numeryje. tiek ir socialiniu požiūriu. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. rašytojus ir žurnalistus. teisininkus ir medikus. kaip dabartinę sistemą reformuoti. Lietuvos teritorijos raidą. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu.4 proc. mokytojus. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. Kaune susirinkę JDJ nariai. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės. seniūnijų tarnautojus. agrarininkai. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. sociologai. Gyventojų skaičius jose. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. Akivaizdu. Nors 89 . Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi. įvykusiame tą pačią dieną. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires. etnografai. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. Jau pirmajame komiteto posėdyje. Todėl nenuostabu. Raseinių ir Telšių rajonų. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. Spalio 16 d.išsikelia jaunos šeimos. o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. nuostatų. 2009 m. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. Kauno. dr. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. Verslas“.

Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio. premjerui pareikšti. Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų. Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . kad tiesiogiai išrinktas meras. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. Užtenka. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. Visiškai akivaizdu. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. savivaldybių vadovais tampa asmenys. steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. Diskusija atskleidė. buvo nutarta. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. seniai pribrendusioms reformoms. Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“. netgi pasitelkiant teismus. beje. nevyriausybinės organizacijos. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. pavyzdžiui.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. Užuot atvėrus kelią esminėms. esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu.

Kaip žinia. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai. Taip pat tenka priminti. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės. Tiesa. Dabartiniam Seimui. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. Delsti nebegalima. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. Vasario 16 d. kurią regime dabar. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. Antrajame komiteto posėdyje. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). kaip jau minėta.]. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. ką veikia piliečiai. nežiūrint koks jis bebūtų.. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. kuriame nurodyta. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. Štai savivaldybės salė pilna žmonių.. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. 91 . po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes.. esą „praėjo jau savaitė [. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. Pasižiūrėkime.patirtį turintys oponentai. kuris. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. vasario 21 d. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. 2. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius. Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. prievolių bei sankcijų skyrimu. kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje. Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas. Vieno asmens pozicija. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. įvyko Šiauliuose. cituojant „klasikus“.

pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. gyvenvietei. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. „santalkų“. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. kainos kyla. baigiasi be jokių rezultatų. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia.t. Vadinamasis „susitikimas“. o save parodyti: „išsirėkti“. kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti. dalis informacijos jau prarasta. kad visus „negyvai užvaikytų“. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. o kiti įrodinėja. nes vienas jau buvo Seimo narys. užtrukęs porą valandų. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. Vis tik pradėjus dirbti. jau sunku susigaudyti. o kaip galingą jėgą. Pasakęs. kad kalbės „labai trumpai“. o kitas nebuvo ir mano. Vienam atrodo. kol paaiškėja. „kitų pasirinkimų“. kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti. dešimt minučių. Praeina penkios. Jau nebesuskaičiuotume. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. Žmonės ima skirstytis. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita. o kartais netgi supriešinti susirinkusius. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. vietoje. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. Ar normalu. trečias piktinasi. kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt. kad nieko gero nenuveikta. kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. kai Seime pritrūksta 92 . kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. Apie ką toliau kalba pranešėjas. kad nepaisoma labai svarbios nuomonės. Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. kuria galima pasikliauti. jau trečią kartą primena. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. tačiau jau be jokio entuziazmo. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. kad padėtume tiems. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. veržiasi kitas: . kai tokie renginiai vyksta. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių.Ėėė. Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: . Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“. Vienas kitas dar bando išgirsti. pasipila komentarai. čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja.Ar čia dar yra demokratija. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado .Jūs man pasakykite. kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis. nors jis turįs tiek energijos. aš jūsų klausiu?! Čia genocidas. kuri nori perimti valdžią. kiek jau buvo „forumų“. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam.. Jis skaito ir skaito. Tuo metu.. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. atvykusio į tokį susitikimą.. Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos. Trockį ir Artūrą Paulauską. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. kad judėjimas būsiąs dar viena partija. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: . kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita).. kitas rėkia. kuriuose vieni aiškina. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus.

o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų. žmonių pasakė. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". negintų. Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. kaip kaimo plėtra. tiek spaudoje. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. „mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“. labai sunku suvokti. užimančio 97. pavyzdžiui. rinkėjų? 3. Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . apklaustų Lietuvos gyventojų“. socialines ar net kultūrines problemas. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais. žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. tai kaip galima tikėtis. negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. savivalda. kuriems dabar jau per trisdešimt... kaip. tai ką tada tektų vadinti kaimo. atstovai“. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys.4 proc. darni plėtra. bet ir tiems. nei dešrytės. remdamasis savo skaičiavimais teigė. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines... kurie. Tik raudonos vėliavytės.8 milijono. kad kokia nors kosmetine direktyva. pavyzdžiui. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų.palaikančių pozityvias permainas. Tėvynei 93 . -----------------Dėkui Partijai. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą. Pranešime teigiama: „35. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“. Jokia paslaptis.5 proc. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1. netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“. Ar kruptelėjome. Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią. pasiekus esminę politinę pergalę. Lietuvos teritorijos. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). Jau net oficialiai pripažįstama. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas. kad. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6.9 proc. tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų.

y.. atseit. kad ši politinė sistema yra antihumaniška.. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. Už privatizacijos įstaigų. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. pasisavinti). jau atvirai pripažįstant. o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė. Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo. ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį. negu sovietiniais laikais. kurie priklausė šiam klanui. atvėrė kelią dar įžūlesniam. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. Žmonės ėmė piktintis tik tada. Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu. valstybės turto grobstymui. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 .“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. Tekdavo iš naujo svarstyti. Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. Kas atsitinka. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos. tikrąjį profsąjungų vaidmenį.Už „taloną“ patalynei. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. Girdi. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose. Mokyklos. atsiprašant. kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai). kurie vogė. Prasidėjo kalbos. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. Jie ir šiandien vienas kito laikosi. gal net kitą asmenį išrinkti. kurioje dirbo per 60 mokytojų. nenuskurs. tarsi tikint.Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. o kas ne. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. neturi „valdymo patirties“ ir pan.. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. t. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. Valdžia. bet itin efektyviai veikianti. Liūdna. Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. Tokia. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“. kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. bet savęs niekada nevadino vagimis. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą.. tada gavo galimybę pusvelčiui. Jeigu rankšluostį dar gausiu.. „kombinuoti“.. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. kaip kabutėse). Jai ištikimai tarnausiu. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą. kad išrinktasis esąs to nevertas. esą jie „neišmano ekonomikos“. buvo nerealu tikėtis. kas taps tuo laiminguoju. Tik tie.

ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. radioelektronikos ir kitas įmones. kaip šias įmones modernizuoti. rajonų centruose. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. į Profsąjungų rūmus. fizikos. kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. niekuo Lietuvos nepranokusi. pavyzdžiui. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. kokia žala padaryta Lietuvai. tekstilės. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“. kurios projektuotų. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. pritaikyti gaminti kitą. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone.veikti gamyklas. kiek dabar kainuotų įrengti. kad po 20 metų į 95 . jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. Deja. Jie suplanavo. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. ką gamins Lietuva. kodėl. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. pasirengusiose dalyvauti. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. 1989 m. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. Tai ko stebėtis. maisto pramonės įmonės. Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. pavyzdžiui. nagrinės. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. kuriam po daugelio metų. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose. kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. kaip „Vilniaus grąžtai“.) „specialistų“ konsultacijos. išsklaidyti. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių. atleisti iš darbo.). chemijos ar biologijos kabinetą. spalio 7 d. atkūrusi nepriklausomybę. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. bet ir avalynės. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą. Gal kas žino. Tiesa. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti. Dabar sakoma: „optimizuoti“. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete.

turi daug pranašumų. pavyzdžiui. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. susidaro itin palanki terpė savivalei. nors ir už kelių kilometrų. Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau.. Kai kurios miškų priežiūros programos. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir. Kaip manote. juk svarbu ne tik žemės paviršius. Atseit. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno. Tikiuosi. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška.. yra ilgalaikės.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje. medžių veislių selekcija. <. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“.. kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. mokslininkai pranešė apie tai. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku. Demokratiškos valstybės. Tada buvo sakoma. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai. kuriose išgaunama nafta. esą čia nieko baisaus. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė. trunkančios šimtą ir daugiau metų. Tikiuosi.. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau. Kai nėra savivaldos. Deja. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. nėra ko rūpintis. O dabar jau pasirodo rašliavos. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime. Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį. Kodėl dabar. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. bet ir jos gelmių turtai. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai. esą ta lietuviška nafta niekam netinka. tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo. Kas galėtų paaiškinti. kiek naftos kasmet išgauname. tyliau. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. Naujos verslovės vis vien iškils. miškų kokybės gerinimas. Atseit.

„Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. pavyzdžiui. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. apsaugą. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. Tie. susiformuoja deviacinės grupės.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. O kiek turime rėksnių. kad nesuprastų. atsidūrę tokiose bendrijose. gebėjimo vienas kitą išgirsti. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą.) išryškėja mokymo įstaigose. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje. Tvarkingesni asmenys. O smulkinti miškus. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. jos interesų nepaisanti struktūra. nusikalstamumo augimas. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. su ja nesiskaitanti. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai.t. chamizmas. Akivaizdu. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. suprasti ir atjausti. Neveltui sakoma. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. pilietinio susitelkimo visos tautos labui. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. pirmininkus. iškyla apsišaukėliai. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo. išpardavinėjant juos po keletą hektarų. darbovietėse. bandant išjudinti žmones. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. Pabandykite. išankstinės neigiamos nuostatos. Savivalda įmanoma tik tada. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. Pirma. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. Vietovėse. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis. o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. 4. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada. tarybas ir pan. namo tarybą. kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. vyksta nuolatiniai konfliktai. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. hiperemigracija ir netgi savižudybės. Iš vienos pusės. papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. įskaitant ir gamtą. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. Vis labiau ryškėja pasimetimas. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. teritorinėse bendrijose. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. nešvara. Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. Susitelkusios. bet patys nė piršto 97 . Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. Stiprėja nuostata. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. REIKIA SAVIVALDOS. Antra.

netgi gyvenamieji namai bei butai. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai.. bazės. kad juos įgyvendintų. išplito „naktinės privatizacijos“. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol. tai – valdžios pareiga. sandėliai. Vienur paslapčia. Tokia sistema su nežymiais.y. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . o naujos jų funkcijos neapibrėžtos. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais. Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis. mechaninės dirbtuvės ir t. pamatę. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. Žmones. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando. Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. siekiant pasiglemžti tai. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai. Stasys Vaitekūnas.Ar įsivaizduojate. prof. „blogai padėta“. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . Teko dirbti grupėje. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. Anot jų. taip sakant. Jose daugiausia liko tie patys.. nei kelių šimtų tarnautojų. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. t. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. iš trijų pusių apsupta Baltarusijos. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. Visiškai akivaizdu. Demokratinės reformos juos gąsdino. kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama.t.nepajudins. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas. Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. aerodromai. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos. Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. nebesaugoma. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio. kaip pavyzdžiui. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai. pas Landsbergį“.

kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę. nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos. Net dabartinis premjeras. Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. o į gamybinius pastatus. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo. realią valdžią išlaiko ta pati. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. Centrinė valdžia. jeigu nežinoma. tiek centrinėje valdžioje. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. kaip ji keičiasi. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. pavyzdžiui. kad Seimui pritrūko laiko reformai. ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. kuo pagrįsti šie skaičiai. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. o apie dorovinių vertybių prioritetą. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. t. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose. t. o gal reikėtų kokio nors referendumo.y. tikrai neverta. Demokratinio pasaulio praktika rodo. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra. nei verslo objektų struktūros. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio. pavyzdžiui. Tikėtis. skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. 99 .y. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. Stagnacinis režimas. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus. Pirmiausia būtina apsispręsti. tiek vietos bendruomenėse. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. juos labiausiai gąsdina. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais. staiga ėmė keisti toną: girdi. Ką galima planuoti. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra.pokyčiais. Net tie „pirmieji asmenys“. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti. tačiau niekas negali paaiškinti. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos.

Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. tautininkų. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. rinkėjų? 5. smulkiuosius verslininkus. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. aplinkosaugininkų („žaliųjų“). gyventojų ir didžiules teritorijas. kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. Nefunkcionuojant savivaldai. Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. Todėl vis stiprėja įspūdis. Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai. valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. kaip konservatyvioji. orientuojasi į specifinį elektoratą. atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus). bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. centro kairės arba centro dešinės. nesiskaitančius su visuomenės interesais. iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. o į „visus“. kurie valdo 50-60 tūkst. trečiasis – apskritis. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. krikščioniškosios demokratijos. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius. kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc.seniūnai. Žiniasklaidoje skelbiama. pavyzdžiui. Savivaldos institucijos kuriamos. kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). Ar bereikia stebėtis. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“. t. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis.Antrasis žingsnis. 100 . socialdemokratinė. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. Visi šių darinių vadovai . nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. ekonomikos pokyčiai. valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas . dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų. stambiojo verslo atstovus. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. darbininkus. Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. liberalioji. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti.y. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. antrasis – valsčius. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai.

sveikatos apsaugos. kol tu patrūksi. buitinių patarnavimų) galimybės. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. kad kol kas dar sunku pasakyti. nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. ar daug kas pritartų rėksniams. t. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. socialinių paslaugų (švietimo. taikant „vieno langelio“ sistemą. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai. rečiau apgyventose vietovėse. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. o mes palauksime. tiek vartotojai. tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo. Pasikartosiu. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). Panašu. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. t. kad „visi valdžioje – vagys“. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. Kol nesuvoksime. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. spiegiantiems. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“. kultūrinė aplinka. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį.. Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo.y. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. net ten. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje. dar kitaip didmiesčiuose. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą. Vargu. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų.y.o klientai aptarnaujami. kad 101 . kaip „našus. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją.. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. kelių būklė ir daug kitų dalykų. kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija. Kaimiškojoje vietovėje. Nematyti.

bet pagal profesinę veiklą. kol šiame procese nebus suderintos pramonės. Tačiau kaip ir kaime. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų. laisvalaikio pomėgius ir pan. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui. kai gyventojai susiburia. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. 102 . miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia. padidintų aplinkos taršą. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. Gerai žinomi atvejai. pensininkai. dirvos bei požeminių vandenų taršą. atvirai kalbant. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. gyventojų bendravimo stilius. išryškėja gyventojų siekis apsiginti. kad jų priekaištai bus išgirsti. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai. Prezidentę ir pan. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. neretai nepažįsta kaimynų. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. o pasiūlymai įgyvendinti.t. tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. Nors tai įvyks tik po kelių metų. Tačiau net šį. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. Anot sociologų. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. Argi pateisinama. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. lyginant su kaimu. net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius. dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. ieškoti alternatyvių sprendimų. Pavyzdžiui.? Beje. paaiškėjus. kurių buto durys yra greta. Žmonės.

kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. Nežiūrint to. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. Kiti siūlo. Taigi jei tau. kurk savo „partiją“. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai. patinka jos programa. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba. Tokiu būdu bus užtikrinta. O jei nerandi nė vienos programos. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. Į savivaldybių tarybas . Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų. socialinių paslaugų (švietimo. tiek ir kiti pabrėžia. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. Vieni mūsų komiteto nariai mano. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis. kuri atitiktų tavo interesus. sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų. nepasibaigus jų kadencijai. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. Tiek vieni. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti.) priartinimą prie gyventojų. rinkėjau. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. kad eiliniai nariai tėra statistai. t.y. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu. kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus. Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas. tačiau siūloma. iškilus būtinybei. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. toje teritorijoje esančių bendruomenių. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. aplinkosaugos ir kt. Itin pageidautina. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį. Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. susikompromitavę margaspalviai. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės. sveikatos apsaugos. pažymint. rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. gyventojų saugumo. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis. gatvių ar namų bendrijų. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. kuri 103 . Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų. Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. Juk kaip kitaip pasiteisinsi. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. pamatine savivaldos grandimi. atšaukti. kad daugiau kaip 99 proc. t. rūpintis teritorijos planavimu. negu dabar finansinį savarankiškumą. Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų.y. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai. Seniūnijai tampant pirmąja. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų.

ekonominę ir sociokultūrinę strategiją. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą.lt“. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). „Bernardinai. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje. 6) jaukios ir saugios aplinkos. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą.y. beje. Būtina užtikrinti. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. Tuo tarpu meras. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi. 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. prasmingos gyvensenos. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas.15). Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. t.03. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu. 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). t. Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos.y. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose. praradęs tarybos pasitikėjimą. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. Mūsų disponuojama informacija rodo. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai. kad optimaliausias 104 . atsisakius „partinių privilegijų“. veiklos formų bei turinio. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. yra atleidžiamas. tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai. tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. Jie negali būti atleidžiami. Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą. beje. Apie tai. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. 3) sveikos. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. įeinančių į regiono teritoriją. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). savivaldybių. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto. užsitikrinęs ryškią partiečių paramą. Ateityje suformavus regionus. Tačiau dėl šių tarybų formavimo. pavyzdžiui. galėtų vadovautis ne demokratiniais. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. Tiesiogiai išrinktas meras. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo. nuo trijų iki penkių. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. 2010.

būtų penkių regionų variantas. Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais. Šiauliai Tel. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras.smf.lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1. lakpričio 25 d. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje. neurbanizuotų vietovių plėtra. strateginis valdymas.su. Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema. migracijos sociologija. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis. visuomenės pilietinis ugdymas. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą. 1970-1974 m.lt. sociologija. http://www. 1993 m. El.su. Jų centrais taptų penki didieji miestai.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www. paštas: kptc@smf. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas.smf. LT-78366. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas. darbo: 8 41 590 412. IŠSILAVINIMAS: 2001 .Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose.su. kaimo plėtra. 8 41 595 887.

3. lapkričio 16 d. Stasys Vaitekūnas). dr. liepos 4 d. Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001). skirti studijuojantiems sociologiją.pagal Socrates-Erasmus programą (2006). JAV (2007). habil. Algis Dobrovolskis). Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . – Nebraskos universitetas. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute. II ir III dalys). Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje. Portugalijoje (2007).lt (2006-2008). Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“. 4.gruodžio 19 d. – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“. Omaha. Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. 2. 2008 m. 3. 4. Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007).Saint Louis universitete. 2009 m. Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. sausio 24 d. – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2. Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. spalio 21. – Ohajo (JAV) valstijos universitete. 4. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. visuomenė“ (I.smf. 2005 m. Nowy Sązc (Lenkija) . Nebraskos valstija. JAV. Dirva: 1996-1998“. Studijų medžiagos rengimas: 1. Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1. birželio 25 . 2009 m. 2. Agrarinių mokslų koledže. – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . dr.. 2. 5. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika. 5.1958-1962 . Parengti trys rinkiniai. skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). 3.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų.su.programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008). 106 . Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas. LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc. 2007 m. ūkis. pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius. MOKYMAI: 1. strateginį valdymą. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996).liepos 10 d.

Nr. jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas. – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai. Ribašauskienė E. 4. Ekonomikos grupės narys.Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. EQUAL programos projektas Nr. Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai.agripolicy. 47 p.). Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos. Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema. Projektą vykdė tarpuniversitetinė . EQ/2004/1130-27/503 . Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra. Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija. Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Jasaitis. 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“.. IL. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas. EKSPERTINĖ VEIKLA: 1. dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos. Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV). Zemeckis R.)Duomenų bazė: CEECAP www. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 . Naujokienė R. Jasaitis J. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“. Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. 4.. Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. Lemont. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m. Mokinių. 2003). Tema tyrinėta. 330 p. Gužiene L.“Kompetencijų pripažinimas. 2. (darbo grupės vadovas). Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus. ir kt.. Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. (2009) Projekto vadovas. 2. Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006).sutartis Nr.8-422/4. gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės. Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu . Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010). Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980).PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1. 3. Kaunas: 2004. Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. kuris buvo naudojamas iki 1990 m. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995). 2. 3. Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004).net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1. Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007).

Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ . 5. išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. JAV) bei 15 mokslo straipsnių. projektų vadovas (nuo 2009 m. Lenkijoje. registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse. Tyrimų išvados 2007 m. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais. Kazachstane. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. 2005 m. vicepirmininkas.). Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. vasario 14 d. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras. vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas. Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės.) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. spalio 27 d. tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. Portugalijoje. autoriui grįžus iš JAV. spalio 29 d. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse). Vokietijoje. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009).Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius. Tyrimai pradėti. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje. Poindustrinės visuomenės formavimasis. dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. nuo 2004 m. skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. Latvijoje. įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. • • • • 108 .) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. 2009 m. Mykolo Romerio. Baltarusijoje. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. pakviestas dirbti Šiaulių universitete. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais. kovo 27-28 d.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais. I dalis (2008). VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m. LVA Gyvulininkystės. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė.) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso.) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m. Tyrimai tęsiami. Kauno Technologijos. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. Lietuvos žemės ūkio. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų.

Lietuvos žemės ūkio universitetas. Detroit (MI).2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“. 4. SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1.Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. Vilniaus g. . 2009 m. balandžio 18 d. 2. 2009 m. – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. lapkričio 7 d. USA (1997). Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. Boston (MA). St. Mykolo Romerio universitetas. Baltimore (MD). – Akademija. Vilniaus pedagoginis universitetas. 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. lapkričio 20 d. • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE.) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. Chicago. 109 . asmenybė.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“. pilietinė pozicija. Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007. lapkričio 21 d. Petersburg (FL). • Dalyvavimas 9. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. USA (2003). IL. 88. Dalyvavimas diskusijoje. centriniai rūmai. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“. 2009 m. • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“. balandžio 8 d. Los Angeles (CA) ir kt.) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). 2008 m. 2010 m. Chicago ir Lemont (IL). – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. Sociologijos sekcijos narys. sausio 25 d. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland. 2009 m. Putnam (CT). 5.mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. IL. spalio 17 d. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts. 2010 m. • Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH). 2009 metai 3. OH. 6. Philadelphia (PA). – praktinė . dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. balandžio 21 d. Lemont. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. Kauno r. . Šiaulių universitetas.). Omaha (NE). Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. USA) narys (1996-2004).

11.7. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. 2009 m. balandžio 29-30 d. Kaunas 14. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. Tartu. Akademija. sudarytojas. 2009 m. Latvija. Kaunas. Jelgava. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas.. balandžio 2 d. Joniškis. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. birželio 15-17 d. birželio 3 d. skirto šiai konferencijai. 2009 m. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. spalio 14 d. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai . Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”. Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. 2009 m. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. VDU atkūrimo akto (1989 m. kovo 19-20 d. 9. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. 16. 2008 metai 110 . dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. . 17. spalio 15 d. skirta mokslininkų.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. Kauno r. – 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“. 19. vasario 27 d. Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas. 2009 m. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. 2009 m. 2009 m. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. 2009 m. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. balandžio 28 d. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 20. balandžio 28 d. 15. Vilnius. 2009 m. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Dalyvavimas diskusijoje. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Vilnius. Estija. Vilnius 10. spalio 16 d. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. 12. balandžio 23-24 d. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. Lietuvai tapus ES nare“ 13. Vilnius. 2009 m. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti.motyvacija sėkmingai partnerystei".“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“.) signataras. 2009 m. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2009 m. kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“. 8. rugsėjo 25 d. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. 2009 m. 2009 m. sausio 15 d. balandžio 3 d. galimybės ir grėsmės“. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18.

Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo.tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. 22. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas. 29. strategijos ir švietimo aspektai. 3) „Valstybių . Kauno r. .21. Kauno r. Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. 2008 m. 24. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Organizatorius – Europos Parlamento narys. Baltijos universitetų programa. Sakarya universitetas.naujųjų Europos Sąjungos narių . Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. nuomonės. Lietuvos sociologų draugija. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“. Akademija. . Valentina Ratkevičienė). vasario 19-20 d. Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. gruodžio 12 d. 2008. Maldeikis. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. dr. 25. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. 2008 m.tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. Vilnius. Šiaulių universitetas. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. birželio 19 d. . 27.gyventojų emigracija: priežastys. EQUAL programa. gruodžio 6 d. 2008 m.. Panevėžys. 2008 m. Akademija. TURKIJA. balandžio 10-11 d. 2008 m. balandžio 6-19 d. 2008 m. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. 2(11) sudarytojas. Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete. balandžio 24 d. 30. gamtosaugos. 2008 m. . rengėjas. vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. 23. lapkričio 20 d. Šiaulių universitetas. Balandžio 8 d. . 2008 m. – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . spalio 14-17 d. – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“. rugsėjo 26 d. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. energetikos. 2008 m. – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys. 32. Akademija. 28. 111 . 2008 m. Šiaulių universitetas. dr. lapkričio 29 d. 31. Šiaulių universitetas. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“.tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“. Socialinių tyrimų institutas. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. E. dr. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. Kauno r. pasirenkant darbo vietą“. ekonomikos. Šiauliai. – 8-ji tarptautinė E. Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. 26. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. lapkričio 7 d. Vilnius. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 2008 m. – ES projektas „Čia gera gyventi“. 2008 m.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. Valentina Ratkevičienė). .„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“.

2006 m. . Pranešimai: 1. balandžio 26-27 d. „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. 2006 metai 42.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje. 2007 m.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“. Vilnius. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2. Bragancos politechnikos institutas. kovo 27-28 d. galimybės. Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“. Lietuvos žemės ūkio universitetas. gegužės 3 d. 2007 m. Baltijos skaitymai“. gegužės 18-19 d. Pranešimai: 1.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“. Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius. 2007 m. BALTARUSIJA. balandžio 25 d. 2. . 36. Du pranešimai: 1. . 2. Pranešimai: 1. „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“. Akademija. 39. 2007 m. Pranešimai: 1. lapkričio 21 d. 40. 2. . Socialinių mokslų fakultetas. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. strategija“. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. 2007 m. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. . .7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos.tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. . 37. . Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. VOKIETIJA. Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“. 2. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija. gegužės 8-12 d. PORTUGALIJA. lapkričio 23 d. LATVIJA 41. 2. 2007 m. . Bragancos politechnikos institutas. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai . 2007 m. Jelgava. Vilnius.“ Latvijos Žemės ūkio universitetas.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. 34. rengiant specialistus regionui“. Nordost Institutas.7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“. birželio 8-10 d. Kauno r. 35. Šiaulių 112 . Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai).kaimo plėtrai“. Portugalija. Socialinių tyrimų institutas. spalio 12-13 d. 2007 m.2007 metai 33. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). Liepojos Pedagogikos akademija. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai.LATVIJA. 2007 m. . 38.. Pranešimai: 1. Luneburg.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė.

visuomenė –mokslui“. Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. 46. . EQ/2004/1130-27/503). Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“. Suomija. Molėtai. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“. 2. Vilnius. Šiaulių universitetas.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”. vasario 9-11 d. EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. 2005 m. 50.“. 2004 metai 53. 2004 m. Klaipėdos universitetas. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. . 2005 m. 2006 m. 43. vasario 3-4 d.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei. 47. Astana. BALTARUSIJA. Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas. spalio 27 d. 44. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 51. . 2005 m. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“. Europos Komisija. lapkričio 24-25 d. Europos studijų institutas.universitetas. KAZACHSTANAS. 2006 m. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. Šiaulių universitetas. . Latvija. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“. rugsėjo 17-18 d. vasario 10 d. gegužės 4-5 d. gegužės 18-19 d. spalio 20 d. KAZACHSTANAS. „Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. Gardinas.tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. spalio 25 d. 2006 m.konferencija „Integruota kaimo plėtra. . . 2006 m. 45. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Šiauliai.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“. Briuselis. 2006 m. 2005 metai 48.“ 113 . 49.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“. Šiaulių universitetas. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. 2005 m. Teuva. Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“. Ryga. 52. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. gegužės 12-13 d. Pranešimai: 1. . Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. 2005 m. Astana. Belgija. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse.

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

1986. Verslas“ ir kt. „Molėtų žinios“. (Redagavimas) 4. „Amerikos lietuvis“. Borovkovas ir kt. „Šiaulių naujienos“.III. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. www. Kšivickienė Daiva. – Leningradas. Jasaitis Jonas. Kaunas: „Šviesa“.eu ir kt. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika.lt“. ūkių konkurencingumui. – V. Lietuvos kaimo raidos stebėsena. Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. . Pagalbinė priemonė mokytojams. METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1. 118 p.130 p.: 2004. (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . Kaunas: „Šviesa“. Jonas Jasaitis (darbo vadovas). Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai. Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui . Mokymo priemonė mokytojams. Jarovojus ir kt. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. „Lietuvių balsas“. – 146 p. V.: LUSTI. „Kauno diena“. // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. 1987 (rusų kalba). 3. Lina Pareigienė. Techninių darbų uždavinynas. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka. 1983. Kaunas: „Šviesa“. (Vertimas) 3. Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. V. . „Šiaulių kraštas“. Lina Kriščiūnaitė. Mokymo. 1980. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“.216 p. 2005. J. „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis). kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1.lt)“. 5. žurnalas „Žemės ūkis. Popovas. 1982. – V.: 1988. Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis). 4. Darbų mokytojo techninis žinynas. Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. – 199 p. I. „Lietuvos aidas“. Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. „Atgimimas“. Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. Kaunas: „Šviesa“. savaitraščiai: „Dirva“. Poliakovas ir kt. Ramutė Naujokienė. Pareigienė Lina ir kt. Periodiniai leidiniai.demokratija. 3. (Redagavimas) 2. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas. Mokykis meistrauti. IV. V. „Bendruomenės. 150 p. B. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. 2. 1982 ir 1986 (Redagavimas). 2.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful