P. 1
SOCIOLOGIJA-2010

SOCIOLOGIJA-2010

|Views: 6,687|Likes:
Published by Victoria Jefimova

More info:

Published by: Victoria Jefimova on Nov 04, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

01/02/2013

pdf

text

original

SOCIOLOGIJOS ĮVADAS

1. SOCIOLOGINĖ ANALIZĖ 1.1. Sociologinė vaizduotė Tai sugebėjimas matyti asmeninį žmonių gyvenimą ar atskiros tautos reiškinius platesniame socialiniame bei istoriniame kontekste. Šį terminą pasiūlė JAV sociologas R. Mills. Jo teigimu, individas gali įvertinti savo patyrimą, tik nustatydamas savo vietą jam tekusiame istoriniame laikotarpyje. Savo galimybes galima suvokti, tik kuo pilniau suvokus kitų jį supančių individų galimybes. Asmeniniai rūpesčiai ir viešos problemos iš dalies sutampa ir veikia vienos kitas, formuodamos platesnę socialinio bei istorinio gyvenimo struktūrą. Sociologui įdomi kiekviena problema, su kuria susiduria žmonės, nes jos įtaka visuomenei ateityje gali tapti labai didelė. Pavyzdžiui, jaunuolių gyvenimas ne santuokoje gali paveikti šeimos kaitą, demografinius procesus, net ekonomiką, teisę ir kt. Anglų sociologas A. Giddens teigia, kad sociologinė vaizduotė turi būti trimatė, t. y. turi būti istorinis, antropologinis ir kritinis socialinės tikrovės suvokimas. Istorinis suvokimas reiškia, kad tiriamąjį reiškinį reikia suvokti istoriškai, įžvelgti šio reiškinio pokyčius, įvertinti jų mastą ir radikalumą. Pavyzdžiui, nagrinėjant korupciją, dera žinoti, kaip ši nusikalstamumo forma atrodė anksčiau, kaip ji kito, kaip keitėsi jos kryptys, formos ir mastai. Antropologinis suvokimas reikalauja vertinti įvairių žmogaus gyvenimo formų įvairovę skirtingų kultūrų kontekste. Taip lyginamas vakarietiškas ir rytietiškas gyvenimo būdas, tradicijos, kultūros apraiškos. Kritinis suvokimas susijęs su raidos galimybėmis: sociologai turi būti pasiruošę nagrinėti alternatyvius ateities variantus, nes visuomenėje žmogus paklūsta jėgoms, veikiančioms panašiai kaip gamtos dėsniai, pavyzdžiui, rinkos dėsniams. Bandymas ignoruoti rinkos dėsnius turėtų neigiamas pasekmes. Sociologijos siekiai: tirti žmonių bendravimo ir savitarpio veikimo reiškinius; atskleisti individų ir grupių socialinės sąveikos prasmę; įžvelgti, kas slypi už socialinių struktūrų; nuodugniau tirti bazinius socialinius institutus, jų veiklos tikslus, formas ir metodus. 1.2. Sociologiniai tyrimai Sociologijos, kaip ir kitų mokslų, pagrindiniai komponentai yra žinios ir jų gavimo priemonės. Sociologinės žinios apima metodologines žinias ir žinias apie tiriamąjį dalyką. Metodologinės žinios apima pasaulėžiūros ir metodologinius principus, tyrimo metodus, sociologinių tyrimų procesų struktūrą ir kt. Metodika – tai metodų visumos parinkimas ir procedūrų praktinis pritaikymas. Metodika gali būti originali (naudojama tik vienam tyrimui) arba standartinė (tipinė). Metodika apima ir tyrimo techniką duomenų rinkimo bei apdorojimo būdus. Žinios apie dalyką – tai klasifikacijos, koncepcijos, hipotezės, teorijos ir kt. Sociologinių žinių gavimo priemonės yra perimtos iš kitų mokslų (stebėjimo, apklausos, statistikos) ir specifinės. Priklausomai nuo žinių lygio, sociologiniai tyrimai skirstomi į teorinius ir empirinius. Teoriniai tyrimai orientuoti į teorinių teiginių patikrinimą, remiantis faktais (empirika), bei jų išplėtojimą,

tobulinimą ir naujų teorijų kūrimą. Empiriniai tyrimai orientuoti į konkretaus socialinio reiškinio tyrimą ir praktinių rekomendacijų, padėsiančių keisti padėtį, rengimą. Sociologinės žinios atlieka dvi funkcijas: socialinės realybės aiškinimo ir jos pertvarkymo. Sociologinis tyrimas susideda iš trijų stadijų, kurios gali būti savarankiški tyrimai. Tyrimo stadijos: metodologinė, empirinė, teorinė. Pirmoji stadija susijusi su tyrimo programos rengimu. Programos pagrindą gali sudaryti tipiniai modeliai arba programa gali būti kuriama specialiai šiam tyrimui. Antroji stadija – empirinė, susijusi su empirinių duomenų gavimu. Visų pirma – tai “lauko tyrimas”, darbas su objektu, sociologinės informacijos rinkimas, jos apdorojimas ir analizė. Šios tyrimo stadijos rezultatas gali būti empirinės žinios (statistiniai duomenys, klasifikacijos), leidžiančios ne tik formuoti teorines prielaidas, bet ir praktines rekomendacijas. Trečioji stadija – teorinė, susijusi su naujų teorinių žinių gavimu, sociologinių teorijų formavimu arba tobulinimu. Gali būti taip, kad praktinės rekomendacijos bus suformuluotos tik šioje stadijoje. Taip pat įmanoma, kad praktinių rekomendacijų suformulavimui pakaks vien teorinio tyrimo, naudojantis esamomis žiniomis be specialaus empirinio tyrimo. 1.3. Sociologinių ir socialinių tyrimų santykis: - socialiniai tyrimai tiria konkrečius socialinius dėsningumus, socialines žmonių tarpusavio sąveikos formas ir sąlygas; ekonomines, politines, demografines. Taigi socialiniai tyrimai yra kompleksiniai: socialiniai – ekonominiai, socialiniai – politiniai, socialiniai – psichologiniai. - sociologiniai tyrimai skirti įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo ir raidos ypatumų bei dėsningumų, žmonių tarpusavio sąveikos pobūdžio ir būdų, jų bendros veiklos tyrimui; Tyrimo metodai skirstomi: - pagal taikymo mastą: bendramoksliniai (pavyzdžiui, matematiniai) ir specialieji (pavyzdžiui, apklausos); - pagal žinių lygį: teoriniai (aksiomų, hipotetiniai, dedukcijos) ir empiriniai (stebėjimas, dokumentų analizė); - pagal tyrimo etapus: duomenų rinkimo, apdorojimo ir analizės. 1.4. Sociologijos vidinė struktūra. Sociologinės analizės lygiai Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai: 1) fundamentinių tyrimų, kurios užduotis – mokslo žinių kaupimas ir sisteminimas, atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus; 2) taikomųjų tyrimų – aktualių problemų, turinčių praktinį pritaikymą, nagrinėjimas; 3) socialinės inžinerijos, kurios užduotis – mokslo žinių praktinio taikymo lygis, naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas. Pagal šiuos mokslo lygius sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Pagal nagrinėjamų reiškinių mastą sociologija skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją. Makrosociologija tiria socialines sistemas, istoriškai ilgalaikius procesus ir kt. Mikrosociologija tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką, požiūrį į konkrečius reiškinius, pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinių santykius, valdžios veiksmus. Skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir globalinis (pasaulinės sistemos).

2

Tarpasmeninis lygis. Tiriami santykiai, paremti taisyklėmis, vaidmenys, socialinis statusas. Pavyzdžiai: treneris – žaidėjai, vadovas – pavaldinys, universiteto studentai. Skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei. Grupinis lygis. Pirminė grupė (draugų būrys), organizacija (firma, mokykla, gamykla), tarpgrupiniai santykiai. Tiriami santykiai grupėse. Visuomenės lygis. Institucija, visuomenės rūšis, klasė ir luomas, miestas ir bendrija. Bendruomenių ir visuomenių tyrimai. Globalinis lygis. Tarptautiniai santykiai (JTO), daugiatautės organizacijos (Gydytojai be sienų), globalinės institucijos, religijos arba ideologijos (islamas, budizmas), pasaulinė priklausomybė (naftos gavyba ir jos produktų gamyba). Tiriama žmonių veikla kaip pasaulinė sistema. Sociologijos specializacijų yra keli šimtai ir šis skaičius vis auga. Pagrindinės sritys: miesto, kaimo, amžiaus grupių (jaunimo, viduriniojo amžiaus, pagyvenusiųjų), šeimos, darbo, sporto, religijos, kultūros, politikos, teisės, bendravimo, migracijos, tautinių mažumų ir kt. 1.5. Sociologijos funkcijos Literatūroje dažniausiai minimos 6 socialinės sociologijos funkcijos: pažintinė – teikia naujas žinias apie socialinius reiškinius ir procesus, atskleidžia visuomenės raidos dėsningumus ir perspektyvas, apibendrina empirinę medžiagą, teikia informaciją mokslui apie konkrečias visuomenės gyvenimo sritis; taikomoji – suteikia galimybę kontroliuoti socialinių procesų vyksmą, mažinti socialinę įtampą, socialinių krizių atsiradimą arba jų pasekmes. Sociologų paslaugomis naudojasi įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos, politinės partijos ir organizacijos, planuodamos savo veiklos strategiją; socialinės prognozės – teikia ir grindžia galimų sprendimų alternatyvas, prognozuoja ilgalaikes pasekmes, padeda nuspėti socialinių procesų kaitos tendencijas; socialinio planavimo – remiantis atliktų tyrimų duomenimis, padeda racionaliau planuoti įvairių gyvenimo sferų plėtotė tiek makro lygiu, apimančiu tarptautinio gyvenimo sritis, tiek mikrolygiu, koordinuojančiu atskirų organizacijų, įstaigų ir jų kolektyvų veiklą; ideologinė funkcija, labiausiai pasireiškianti tada, kai tyrimų rezultatais naudojasi politinės partijos, valdžios struktūros, politikai, bandantys paveikti rinkėjus ir kt.; humanistinė funkcija padeda individams ir atskiroms socialinėms grupėms geriau suprasti vieniems kitus, įvertinti konfliktus ir krizes. Klausimai ir užduotys 1. Apibūdinkite sociologijos mokslo objektą. 2. Apibūdinkite sociologijos mokslo dalyką. 3. Kas būdinga sociologiniam požiūriui į visuomenę? 4. Apibūdinkite sociologinės vaizduotės trimatiškumą. 5. Apibūdinkite sociologinių žinių struktūrą. 6. Kokie yra sociologinės analizės lygiai? 7. Apibūdinkite socialinių ir sociologinių tyrimų ryšį. 8. Paaiškinkite sociologinių tyrimų rūšis ir paskirtį. 9. Kokios yra sociologijos pagrindinės funkcijos?

3

o jo tikslas – skirtingų visuomenių priartinimas prie tobuliausios žmogaus proto būsenos. neišvengiamai keičiasi. rėmėsi teiginiu apie bendruosius gamtos ir žmogaus istorijos raidos dėsningumus. gali padėti numatyti visuomenės pertvarkos būdus. Socialinė statika tyrinėja visuomenės struktūros reiškinius. O. kaip tvarka ir pažanga: “pažanga – tvarkos raida”. paklūstanti jos dėsniams. 2. Vėliau mokslininkai užėmė teologų. Anot O. pažangai įgyvendinti reikia mokslų sintezės ir pozityvios politikos. R. siekė įgyvendinti geriausias žmogaus prigimties savybes.) darbuose. visuomenės raidos procesus. padėti įveikti pasaulio krizes. propagavęs žmonių ir socialinių reiškinių. o pramonininkai karių vietą. Ilgainiui suvokta.socialinis darvinizmas pabrėžė “kovos už būvį” ir natūraliosios atrankos svarbą visuomenei.3. kas gali įvykti.2. Gamtos veiksnių.biologinė mokykla daugiausia dėmesio skyrė socialinei visumai. tikslumas ir teorijos naudingumas. Visuomenės reformai. 4 . . kurie išliko ir vėlesnėse sociologijos teorijose. valstybė. Evoliucionizmas. patikimumas. antrosios pusės visuomenės pasaulėžiūros kryptimi. Dekart ir kt. Pozityvistinė sociologija Sociologijos pradininku laikomas Ogiustas Kontas (1798-1857).2. Socialinė dinamika analizuoja socialinių pokyčių problemas. nagrinėdama. yra: objektyvumas. O. kaip visuomenės dalys (šeima. Sociologijos atsiradimą paskatino pramoninė revoliucija Anglijoje ir politinė revoliucija Prancūzijoje (18 amžiaus antroje pusėje. Socialinė evoliucija buvo laikoma sudėtine biologinės evoliucijos dalimi. Jos pagrindiniai kriterijai. Sociologija. Visuomenė. Sociologijos atsiradimas Požiūris į visuomenę kaip sistemą išryškėja 17-18 amžiuje filosofų (B. Prasidėjo konkretūs socialiniai tyrimai. per visą savo istoriją žmonija siekė fundamentalios tvarkos. Konto. kaip socialinės raidos varomųjų jėgų iškėlimas pasitarnavo natūralistinių mokyklų susiformavimui: . Kaip savarankiškas mokslas sociologija susiformavo 19 amžiaus viduryje. Tokią sintezę ir siūlo sociologija. progresuojant žmogaus protui. pasitarnavę šiuolaikinės demografijos atsiradimui.rasinė biologinė mokykla tyrė žmogaus biologinę prigimtį. kad šie dėsniai neaprėpia socialinių faktų įvairovės. Spinoza. Ji nustato ne tik tai. o svarbiausia veikla tapo racionalus gamtos turtų panaudojimas. y. bet ir prognozuoja. Kontas veikale “Pozityvinės politikos sistema” .19 amžiaus pradžioje). Kontas išskyrė dvi sociologijos dalis: socialinę statiką ir socialinę dinamiką. Proto tobulėjimas yra dominuojantis žmonijos raidos principas. tapęs vyraujančia 19 a. Visuomenė traktuojama kaip gamtos dalis. Kontas laikomas ne tik sociologijos mokslo. sintezuodama mokslines idėjas į visumą.1. . visos žmonijos istorijos vienovės idėją. Jų tarpusavio kovos nustojo būti pagrindiniu užsiėmimu. bet ir vienos iš jos krypties – pozityvistinės sociologijos kūrėju. t. kas ir kodėl įvyko. Natūralistinė (gamtamokslinė) sociologija Sociologijos raidą lėmė gamtos mokslų raida ir pozityvistinės pasaulėžiūros suklestėjimas. religija) sąveikauja užtikrindamos socialinį stabilumą. 2. rasinių ypatumų ir genotipo įtaką visuomenei. Socialinė statika ir dinamika yra glaudžiai susijusios. O. SOCIOLOGIJOS MOKSLO RAIDA 2. viduramžių visuomenėje vyravo du veiksniai: teologinis ir kariškasis. Mąstymo pagrindas – žmonių vienybė. siejami su praktiniais ekonomikos valdymo poreikiais.

Ryškiausi psichologinės krypties atstovai: L. Leibok (“Tautų ir masių psichologija”. Paprastose visuomenėse vienalytės sudėtinės dalys yra lengvai pakeičiamos. išleistas 1887 m.V.biologinio organizmo dalys tarnauja visumai. Todėl sudėtingos visuomenės yra nepatvaresnės ir lengviau pažeidžiamos. o visuomenės elementai išsisklaidę erdvėje ir yra žymiai autonomiškesni. Psichologinė kryptis iš pradžių rėmėsi naujos sociologinės teorijos kūrimu kolektyvinės psichologijos sąvokomis. nei tos. F. kaip veiksnius. Roberti įtraukė ir moralę. o istorizmo ideologai ragino laikytis tradicinių bendrabūvio principų ir išlaikyti istoriškai susiklosčiusias valstybinio ir teisinio gyvenimo reguliavimo formas.biologinis organizmas turi konkrečios formos kūną. o visuomenėje visuma egzistuoja vardan dalių. V. religijos. 5 . galinčio koncentruoti mąstymą ir jausti (“už visus kaip vienas”)..visuomenėje nėra vieno organo. F.5. . Siekta sukurti tautų psichologiją. .visuomenė išsiskiria struktūrinių elementų mobilumu. didėjančiu dėmesiu asmens psichologijai. Pripažįstama. veikiančioms asmens elgesį visuomenėje. ir industrines.. kad visuomenė gali ne tik tobulėti. Wardo. Toennies akcentavo žinojimą ir nežinojimą. o visuomenę traktuoti kaip vieningą biologinį organizmą: aukštesnio lygio organizmai yra sudėtingesni ir atlieka sudėtingesnes funkcijas. Žymiausias natūralistinės sociologijos atstovas – Herbert Spencer (1820-1903). bet ir degraduoti. vertinant socialinio gyvenimo reiškinius. tačiau pripažintas tik po antrojo leidimo – 1912 m. pabaigoje tiek pozityvistinės. Gidings. Tarpusavio sąveikos pagrindiniais elementais jis nurodė dviejų tipų valią: esminę tikrąją (instinktyviąją) ir bendrąją laisvąją. tuo tarpu sudėtingose vienos dalies netikslių veiksmų negalima kompensuoti kitų dalių veikimu. Tuo metu psichologijos mokslas itin sparčiai plėtojosi. Tačiau socialinis ir biologinis organizmai nėra tapatūs. de Roberti (1843-1915). Visuomenę H. Roberti manymu pagrindinis sociologijos tyrimo objektas yra socialinė (asmens bei grupės) evoliucija. Bendruomenė ir visuomenė. Racionalizmo ir istorizmo sintezė. E. Siekiama nustatyti grupės elgesio psichologinio mechanizmo ir socialinių formų. Toennies Vokiečių sociologas Ferdinand Toennies (1855-1936) gyveno laikotarpiu. Pagrindiniai skirtumai: . F. tapatino sociologiją su etika. Pagal sudėtingumą ir vidinio valdymo formą visuomenes jis skirstė į karingas. 2. . tiek natūralistinės teorijos išgyveno krizę. Toennies siekė sujungti racionalizmą ir istorizmą. simpatiją ir antipatiją. Sociologijoje ėmė stiprėti psichologinės tendencijos. . Į sociologijos dalyką E. Pradėjęs nuo kasdieninių reiškinių apibendrinimo. kuriose nėra tokios griežtos centralizacijos ir kontrolės. F. kuriose grupė egzistuoja. Spencer laikė sudėtingu organizmu. kuris jungtų istorinius filologinius tyrinėjimus (kalbos. 2. vadovaujantis biologiniu principu. psichologinėms būsenoms. Svarbiausias jo veikalas “Bendrija ir visuomenė”.4. poezijos) su psichologiniais (buvo ieškoma tautų specifinio elgesio ypatumų kilmės). Šis anglų sociologas siūlė bendruosius gamtos ir atskiruosius socialinius reiškinius aiškinti. nuo kurių priklauso tarpusavio santykiai. E. J. kurių struktūra – paprastesnė.V.geografinė mokykla nagrinėjo geografinę žmonių aplinką ir jos svarbą visuomenei. Racionalizmo šalininkai propagavo žmogaus ir tautos prioritetą. kurių valdymas grindžiamas prievarta. H. Spencer “vienos krypties” evoliucijos koncepcija modifikavosi į “daugialypę” evoliuciją. mitų. 1895). Psichologinė sociologijos kryptis 19 a. kai Vokietijoje plito idėjos apie kultūros krizę. kai vyko racionalistinio ir istorinio požiūrio į visuomenę konfrontacija.erdvinis išsisklaidymas sąlygoja komunikacijos būtinybę. buvo atliekami žmogaus psichikos tyrinėjimai. ryšį.

paskelbęs pirmuosius savo veikalus. Solidarumą jis laiko aukščiausiu doroviniu principu. M. Pažinimo kriterijų M. įsisąmoninta ir nukreipta tikslui pasiekti. Durkheim. sutarimas. Durkheim įvedė anomijos sąvoką. Anot jo. E. “Romos agrarinė istorija” (1891). Čia buvo paskelbti ir svarbiausi jo paties veikalai. E. siekiant bendros gerovės bei dorovės normomis. Tie veiksniai daro įtaką asmenims. Kiekvienas. ji yra istoriškai pirminė. Bendroji laisvoji valia yra suvokta. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis lygybės. Weber tapo sociologijos žurnalo “Socialinio mokslo ir socialinės politikos archyvas” vienu iš leidėjų. kai jos remiasi ne prievarta. kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. praktinės (valstybė. egzistuodamas nepriklausomai nuo jo. yra integruotas į visuomenę. Visuomenė – darinys. sprendimų valia. Ji sąlygoja pagrindinių ryšių struktūras: 1) kraujo bendruomenes (šeima. jų elgsenai visuomenėje. darbo kolektyvas).y. Atsikratyti anomijos galima tik spartinat ekonomikos plėtrą ir vadovaujantis teise. Durkheim. Būdamas politinės ekonomijos. estetinės (grožis). statutą. Modernioji sociologija. gentis). Durkheim pagrindė veikale “Sociologijos metodas” (1894). Anot E. tikėjimas. kuriuose analizavo valstybinių teisinių institutų ir visuomenės ekonominių struktūrų ryšį. Moderniosios visuomenės tvarka grindžiama solidarumu ir konsensusu. E. logikos metodologijos žinovu.6. Pasak jo. Ilgainiui bendruomenė tampa visuomene. Socialinės normos efektyvios tuomet. įpročius. “Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip į daiktus”. Visuomenė yra socialinių faktų visuma. Individas gimsta visuomenėje. Sociologijos būtinybę E. Ji sąlygojo visuomenės susidarymą. t. laikomas vokiečių sociologas Max Weber (1864-1920). 1904 m. Bendrija egzistuoja šeimoje. kultūrą ir kitus veiksnius. atliekantis “savo” darbą. Anomija – socialinė patologija. Visuomenės diferenciaciją jis grindė kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais: asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. Socialinis faktas veikia asmenį. kuri turi savo įstatymus. nes tampa atsakingu už bendrąją gerovę. vertybės gali būti: teorinės – mokslinės (tiesa). 2. teisės. 2) erdvines bendruomenes (kaimynystė. teigė E. vadovaujantis instiktyviais motyvais. filosofijos. Durkheim pasisakė prieš žmogaus pavertimą mašinos priedėliu. kad tyrėjas duomenis renka dabar jau egzistuojančių vertybių pagrindu. politinės (teisingumas). Jis sulaukė pripažinimo.Esminė tikroji valia realizuojama per iš praeities paveldėtą mąstymo būdą. tradicija. nes jo negali pakeisti joks technikos lygio kilimas. Durkheim Prancūzų sociologas Emile Durkheim (1858-1917) išryškino sociologijos mokslo objektą ir jos tyrimų specifiką. sąžinę. didžiausia vertybe. įvairių socialinių grupių sutarimu. 2. pvz. Ši valia sąlygojo bendruomenių susidarymą. tarp kurių “Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia” bei “Pasaulio religijų ūkinė etika”. normų ir teisių nebuvimas arba jų nepaisymas. nusikaltimas. tautoje. kuriame egzistuoja dirbtinės (antrinės) sistemos. Visuomenės epochoje laisvoji valia sukuria visuomeninę sutartį. bičiulystė). Renkant 6 . Į lietuvių kalbą išversta ir išleista jo “Religijos sociologija”. bendruomenė. laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu. Ji dar vadinama svarstymo. 3) dvasinę bendruomenę (draugystė. vietovės bendrija). Weber siejo su vertybėmis teigdamas. M. Sociologija įsitvirtina kaip savarankiškas mokslas. pasireiškianti per požiūrius. sociologija tiria socialinę tikrovę ir jai būdingas savybes. o asmenybės doroviniu tobulėjimu ir doroviniu visuomenės autoritetu.7. politiką. Socialiniai faktai (vertybės ir normos) įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. Visos vertybės yra apibrėžtos istorinės epochos ir turi absoliutines reikšmes. visuomenės nuomonę. giminė. Weber Įtakingiausiu sociologijos teoretiku 20 a. Bendrijoje valia pasireiškia kaip paprotys. visuomenėje būtinas solidarumas. dorovinės (gėris). jis parengė socialinių mokslų pažinimo principus.

9. kurios pagrindą sudaro tikėjimas ne vien įstatymais. ryškūs pokyčiai politikoje. charizmatinė valstybė yra visiška priešingybė tradicinei ir remiasi efektyviu socialinio veikimo būdu. Racionalaus socialinio veiksmo teorija M. remiantis intuicija ir asmeniniu pavyzdžiu. teorinius argumentus gali nustelbti politinė propaganda. veikiančios visose istorinėse epochose ir įvairiose planetos vietose. kultūroje ir kt. Mikrosociologinės teorijos: socialinių mainų teorija. Socialinis veiksmas yra sąlygojamas mąstymo ir susijęs su kitų žmonių interesais. Į kokius veiksnius labiausiai gilinosi psichologinės sociologijos krypties atstovai? 6. Kokie veiksniai sąlygojo sociologijos mokslo atsiradimą? 2. Tik taip sociologai gali sukurti valstybės. socialinės kaitos teorijos. 3. 10. simbolinis interakcionizmas. teisinė (racionali) valstybė pasižymi tiksliniu racionalumu. kuriuos iškelia minia. Pažiūrų įvairovė padėjo susiformuoti makrosociologinėms ir mikrosociologinėms teorijoms. Valdininkai veikia pagal griežtai suformuluotas taisykles. Toennies). Grynasis tokios valstybės tipas – patriarchalinė valstybė. Kontą) 3. socialinio konflikto teorijos. Kaip E. o ne asmenybių viršenybė. o klausimai sprendžiami. Weber. Durkheim). idealius modelius. Socialinių veiksmų paaiškinimai gali būti: tiesioginis stebėjimas. Makrosociologinės teorijos 7 . Weber grindžia ir savo požiūrį į valstybę. Vertybės ir jų vaidmuo sociologijoje (pagal M. kurioje formalioji teisė nusileidžia valdovo galiai. kai valdymo pagrindas yra žinios. Weber. anot M. Apibūdinkite bendruomenės ir visuomenės sąvokas (pagal F.medžiagą ir ją analizuojant reikėtų būti laisvam nuo vertybinių įsipareigojimų. 4. Makrosociologinėms teorijoms priskirtinos: struktūrinis funkcionalizmas. Anot M. Weber). Apibūdinkite socialinės statikos ir socialinės dinamikos sąvokas. Racionalizacijos didėjimą atspindi permainos ūkio valdymo struktūrose. Šis valstybės tipas. Jei tarp jų nėra ribos. Socialiniame veiksme svarbiausias vaidmuo priklauso tikslingam racionalumui. sociologija yra mokslas apie socialinius veiksmus. Durkheim apibrėžia socialinius faktus? 8. Solidarumo ir konsensuso vaidmuo modernioje visuomenėje (pagal E.1. Idealūs tipai sociologijoje turi būti bendri ir kitaip nei genetiniai (istoriniai) turi būti vadinami grynaisiais idealiaisiais tipais. nes mokslinės vertybės (tiesa) ir praktinės vertybės (valstybė) iškyla kaip skirtingos sritys. priežastinis paaiškinimas. Kokį valstybės tipą M. labiausiai atitinka racionalią ekonomikos struktūrą. Klausimai ir užduotys 1. Kaip visuomenės evoliuciją suprato natūralistinės sociologijos krypties atstovai? 5. vyrauja įstatymų. kurie yra suprantami paaiškinimų pagalba. 7. Weber laikė labiausiai racionaliu? 3. Valdymas remiasi asmeniniu atsidavimu charizmatiniams vadams. struktūralizmas. paaiškinamasis supratimas (draugo elgesio stebėjimas). Sociologijoje svarbu nustatyti bendrą įvykių dėsningumą ir nesieti jo su įvykių apibrėžtumu erdvėje ir laike. Jis nurodo tris įteisintos valstybės tipus: tradicinė valstybė. bet ir nuo seno gyvuojančia tvarka. ŠIUOLAIKINĖS SOCIOLOGIJOS TEORIJOS Sociologai bando aiškinti įvairiuose sociumo lygiuose vykstančius procesus ir pagrįsti jų sąveiką. Apibūdinkite pozityvistinės sociologijos sampratą (pagal O.

kurios priežastys yra svarbiausios. Tačiau nėra įrodyta.santykiai sistemos viduje turi būti koordinuojami ir reguliuojami. kad socialinės sistemos tampa sudėtingesnėmis. Bottomore ir vokiečių sociologo R. kad visos socialinės sistemos susiduria su keturiomis pagrindinėmis problemomis: . . .stimulas (S) – reakcija (R). Mills. Jis pasiūlė funkcinės analizės modelių sistemą. Kaitos priežastys apibrėžiamos įvairiose teorijose: natūralioji atranka (H. būtina žinoti jų dvasinę būseną.y. Spencer). diferenciacija. Socialinių mainų teorijos išeities pozicija – žmonės sueina į socialinius santykius. ideologija (M. Būdami neišvengiami ir nuolatiniai jie reiškiasi kaip interesų patenkinimo priemonė. Šios teorijos pagrindus suformulavo amerikiečių sociologai Tallcot Parsons ir Edward Shills. Jis tvirtino.sistema turi gauti atsargų iš aplinkos ir jas paskirstyti sistemos viduje. Pastarasis pabrėžia. Hobin).adaptacija. darbo pasidalijimas ir kooperacija (E. Tai – integracijos mechanizmo kūrimas. Bihevioristai skelbia psichinio prado viršenybę prieš socialinį: norint paaiškinti asmenų elgesį ir tarpusavio santykius. kai nagrinėjamos konfliktuojančių socilinių grupių kovos už valdžią problemos. Dėmesio centre atsiduria stebimų žmonių elgesys ir jo įtaka tarpusavio santykiams. ir tęsia juos tol. Teorijos medelį pasiūlė amerikiečių sociologas Robert Merton. . Išsiskiria dvi socialinio biheviorizmo atmainos.2. Socialinės kaitos teorijos. kurias atlieka asmenys tose sistemose. Pagrindinis visuomenės tyrimo tikslas – aiškintis.turi egzistuoti tokią sistemą sudarančių asmenų motyvacijos rengimo metodika. antroje pusėje bandoma išsiaiškinti. o socialinių grupių siekis perskirstyti valdžią. kurią būtų galima pritaikyti. geografinė aplinka. kol tuos apdovanojimus 8 . Nyčė). Dahrendorf darbuose. Durkheim). karai (A. Parsons teigė. Tai – vertybinio standarto palaikymo mechanizmo sukūrimas. Struktūralizmo teorija skelbia struktūrinį – funkcinį požiūrį į socialinę tikrovę.Struktūrinis funkcionalizmas teigia. kad socialinių konfliktų pagrindas – ne ekonominės priežastys. Tai . sistema turi nustatyti eiliškumą. kai gyvenimiškoji patirtis jau nebeatitinka praeityje susiformavusių visuomenės normų. T. o šiuolaikiniame pasaulyje žmonės pasiskirstė funkcijas. kai didėja funkcijų. 3. Šios tikrovės pirmapradis darinys – kalba. kaip kuriasi socialinės aplinkos struktūros ir kokios įtakos joms turi konkretaus individo elgesys. lemiančios. Disfunkcija siejama su sistemos anomija (išsiderinimu).siekdama tam tikrų tikslų. visų socialinių sistemų sąveika konsensuso pagrindu. kuri jų veiklą suderintų su sistemos tikslais. Ankstesniais evoliucijos etapais skirtingas funkcijas atlikdavo vienas žmogus. ypač klimatas (R. Jie nurodė. kaip kolektyvinis nesąmoningumas formuoja simbolines visuomenės struktūras: ritualus. gyventojų skaičiaus augimas (R. ekonomikos raida (U. kad bet kuri makrosociologinė analizė vertinga tik tuo atveju. Ogborn). Vienas valdžios perskirstymas neišvengiamai sukelia kitą. nes laukia apdovanojimų.stimulas (S) – interpretacija (I) – reakcija (R). Kartu su funkcijos sąvoka jis įvedė ir disfunkcijos sąvoką. kalbos formas. kad socialinės sistemos pusiausvyrai užtikrinti būtini visi į šią sistemą integruoti elementai. tiriant konkrečias sistemas ir siekiant nustatyti jų bendrumą.tikslo siekimo procesas. Tai . rasė (A. Socialinio konflikto teorija. Weber). t. Jos kūrėjas – JAV sociologas Ch. Rostow). Mikrosociologinės teorijos 20 a. tuo pasiekdami didžiulį ekonominį ir kultūrinį produktyvumą. Malthus). Dar labiau tai apibrėžta anglų sociologo T. antrąjį – George Herbert Mead “simbolinis interakcionizmas bei šių srovių atmainos. kai susikuria gerokai nuo normatyvinio modelio nutolusi sistema. technologija (U. prioritetus. . Bokly). žymios asmenybės. turėjusios lemiamą įtaką socialinei kaitai (F. Pirmąjį variantą atitinka George Homans “socialinių mainų” koncepcija. kurios tarpusavio sąveiką traktuoja skirtingai: . kultūros tradicijas. Toynbee).R.

4. Gellner E.struktūrinio funkcionalizmo. kiekvienas savaip suvokia jį supantį pasaulį. Nisbet R. Apibūdinkite mikrosociologines . Simbolinis interakcionizmas daugiausia dėmesio skiria lingvistinei ir daiktinei komunikacijai bei jų vaidmeniui. 1996. Apibūdinkite sociologijos objekto sampratą žinojimo sociologijoje. kad kiekvienas individas. kad atskiriems socialiniams kontekstams būdingos specifinės “tikrovės” ir “žinojimo” sankaupos. Apdovanojimai gali būti įvairūs: statusas. Žymiausi šios krypties atstovai – JAV sociologai Peter Berger (gim. Kaip fenomenologinė sociologija aiškina individualų pasaulio suvokimą? 7. naudoja šias priemones tam. Šiuolaikinės sociologinės teorijos Labiausiai paplitusios yra šios kryptys: fenomenologinė sociologija. Apibūdinkite makrosociologines .gauna. Klausimai ir užduotys 1. Tačiau tai nereiškia.A. 2001. 1929) ir Tomas Lucman (gim. Etnometodologija skelbia. 3. praktinė (konkreti materialinė) pagalba. tai žmogus ieško kitų ir taip turtina biografiją ir patirtį. būtina ne tik pačiam būti pasirengusiam priimti kitą su jo vaidmenimis. Vilnius.Mead asmenybę traktuoja kaip socialinį produktą ir vertina jos formavimąsi. G. kas visuomenėje suvokiama kaip “žinojimas” nepaisant. jau turi išankstinę nuostatą. y. Darendorf R. Sociologijos tradicija. Vilnius: Pradai. 6. Duglas. 1996. Ši individų nuostata formuojasi pagrindu normų ir reikalavimų. kad kiekvienas žmogus turi unikalią biografiją. Vilnius: Pradai. žinojimo sociologija ir etnometodologija. Fenomenologinės sociologijos atsiradimas siejamas su vokiečių sociologo E. Žymiausi etnometodologijos atstovai: H. 1927) atkreipė dėmesį į tai. formuojant asmenybę ir visuomenę. bet ir būti kito priimtam.). kad dėl unikalaus suvokimo negalima tarpusavio sąveika. teikia apdovanojimus). Kaip T. Į kasdieninį žinojimą įeina ir sistema praktinių veiksmų. Sikurel. Žmogus. ar jis galutinai pagrįstas kokiais nors kriterijais. socialinio konflikto ir struktūralizmo . kaip ši sąveika turėtų vykti. Kokios priežastys gali lemti išankstinę individo nuostatą bendraujant? Literatūra Berger P.. Jei šie “receptai” neveikia.teorijas. Ši koncepcija siekia aprašyti individų ir visuomenės santykius. A. premija ir pan. žmonės įtraukiami į nuolatinį interpretacijų ir vertinimų srautą. Kaip etnometodologija aiškina individų sąveiką? 9. Vilnius:Pradai. 9 . 1996.. Socialinės tikrovės konstravimas. 2. kad įgytų valdžią kitų žmonių atžvilgiu. Schultz teigia. Bloomer koncepciją. socialinis paskatinimas (mokslo. Lucman T. Vilnius. Modernusis socialinis konfliktas.socialinių mainų ir simbolinio interakcionizmo – teorijas. Pradai. meno ar kitos srities garbės vardas. Sociologinė savivoka. Modernybė ir asmens tapatumas. kaip atliekamų vaidmenų sąveiką. Apibūdinkite apdovanojimų vaidmens iškėlimą socialinių mainų teorijoje. A. Grigas R. D. jų prisitaikymo bei atsisakymo prisitaikyti pasekmes. Garfinkel. 2000.3. Esė apie laisvės politiką. Žinojimo sociologijos objektas – visa tai. socialinės kaitos. Pagal kito simbolinio interakcionizmo H. Parson aiškina visuomenės evoliuciją ir jos veiklos efektyvumo didėjimą? 5. Kurios krypties sociologinės teorijos siekia paaiškinti konkretaus individo elgsenos įtaką? 3. Schultz (1899-1959) darbais. pradėdamas sąveikauti su kitais individais. 8. Anot jo. siekiant tipinių tikslų tipinėse situacijose. kurie skiriasi nuo bendrųjų ir racionaliai vertinamų normų. Husserl (1859-1938) ir austrų filosofo A.H. kuris valdo priemones. tenkinančias kitų žmonių poreikius (t.

SOCIOLOGIJA.1. “mane” – kitų žmonių suvokimą apie asmenį. vertybes. Superego sudaro visuomenė ir jos reikalavimai. kuria bendrai naudojasi grupė žmonių. kas jiems ką nors reiškia”. “Aš” išreiškia asmens unikalumą. 4. Ji padeda jiems orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. Kultūros specifinės apraiškos – menas ir mokslas. turime suvokti visuomenės gyvenimo normas ir prie jų prisitaikyti. vengti pavojaus. BAZINIS KURSAS 4. transporto priemones. KULTŪRA IR SOCIALIZACIJA 4. nes juos sukūrė žmonės. etnokultūros ir gamtos paminklai. Kultūros samprata Kultūra yra žmogaus veiklos būdų. Socializacijos šaltiniai yra: kalba. Pagrindinė asmens socializacijos dalis yra kultūros perėmimas. Pagal Charles Horton Cooley (1864-1929) mes esame tiek socializuoti. Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai. kai individas suvokia elgesį kaip vaidmenų atlikimą ir juos atlieka lyg žaisdami. išsiversti be drabužių ar pastogės. Asmenybės formavimąsi skirtingai aiškina įvairios teorijos. Mead skiria tris asmenybės raidos stadijas: 1) imitavimas. Pirminė socializacija (vaikystėje) yra ta. priemonių. Jo elgesį už šios ribos lemia kultūra. Kultūra suvokiama kaip socialinio žmonių gyvenimo turinys. kas žmonių pagaminta ir tai. žmogaus – taip pat.H. darbo įrankius. Id – biologinis pagrindas. Ego derina id impulsus su superego reikalavimais. kaip protingai ir pagrįstai nutraukti “nesibaigiančius beprasmius pasaulio įvykius”. būtinas efektyviam dalyvavimui visuomenėje. George Herbert Mead (1863-1931) asmenybę suvokė kaip susidedančią iš dviejų sudėtinių dalių: aš (I) ir mane (Me). elgesio taisyklės. kai vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Šie veiksniai apsprendžia žmogaus elgseną: mes negali skraidyti ar gyventi vandenyje. Jean Piaget (1896-1980) tyrė kognityvinę (pažinimo) asmens raidą – mokymosi mąstyti procesą. padeda asmenybei elgtis racionaliai. Sigmund Freud (1854-1939) nurodė tris asmenybės sudedamąsias dalis: id. įgūdžiai. o tik su polinkiu į socialumą. nuostatas. V. kad kultūra siūlo. Jį apibūdina daiktinis aprūpinimas. G. reikalaujantis patenkinimo. vertybių ir idealų visuma. o mūsų išmoktas elgesys. . Kultūra yra biologiškai nepaveldima informacija. normų. kiek gebame pažvelgti į save kitų akimis. 3) kolektyviniai žaidimai. Individas negimsta visuomenės nariu. architektūrinę reikšmę turintys pastatai. kurio metu žmonės perima žinias. Sociologija skiria du socializacijos procesus: kultūros priėmimą ir asmenybės tapsmą. vaidmenys ir padėtys. “kultūra yra viskas. Civilizacija apibūdinama kaip socialinė visuomenės sąranga. o kultūra – kaip dvasinė žmogaus raida. Materialioji kultūra reiškia statinius. kai mokomasi suvokti visos grupės lūkesčius. Ją sąlygoja du veiksniai: mūsų biologinė prigimtis ir kultūra. 10 . 2) žaidimai.2. Socializacija Socializacija yra visuomeninės sąveikos procesas. jų elgesio pavyzdžius. kurią individas patiria vaikystėje ir per kurią jis tampa visuomenės nariu. bet tik iki tam tikros ribos. absorbuodamas jos vertybes ir gyvensenos modelius. senkapiai. Kavolio teigimu. superego. Kultūra siejama su prigimtinių žmogaus poreikių tenkinimu ir reguliavimu dirbtinėmis priemonėmis. siekiai. numatyti veiksmų pasekmes. Kultūra nusako žmonių santykius. buities reikmenis. socializacija ir komunikacija. Materializuoti dvasinės kultūros reiškiniai: piliakalniai. Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas. ego. Max Weber teigė.

kaip tos kultūros nešėjas. 4.y. G. visa tai. naujos profesijos įgijimas.Antrinė socializacija (suaugusių) yra tolesnis procesas. padedantis individui įsitraukti į naujas visuomenės gyvenimo sritis ir interpretuoti įgyjamą patirtį. Šiuolaikiniuose sociologijos vadovėliuose dažniausiai nurodomi penki kultūros elementai: simboliai. apdovanojimai. kuris puoselėja šias vertybes. asmens laisvė. Egzistuoja tam tikros bendrumo dimensijos. sankcijos. bausmės už blogą elgesį. Tai biologinė žmogaus organizmo “operacinė sistema”. kuris labai skiriasi nuo pirmojo (pavyzdžiui. Hofstede skiria tris proto programavimo lygius: universalus. normos. bendravimas sąveikaujant. Skiriami trys antrinės socializacijos tipai: 1) išankstinė socializacija – naujo vaidmens apmąstymas ir bandymas jį atlikti. bendraamžių grupės. kurios leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose. atsisakymas nuo buvusio gyvenimo būdo ir pan. atsidėkojimas už gerą elgesį. žymintys sąvoką arba idėją. Asmenybės individualumas pasireškia skirtingu. pažanga ir kt. Kultūros elementai Amerikiečių sociologas A. vertybes (kai tai vertinti). Kolektyvinis programavimas būdingas tam tikrai žmonių grupei arba kategorijai: kalba. Nors kiekvieno asmens proto programos yra unikalios. Dalyvaujant išskiriama: vaiko savarankiškumas. Ši sistema yra paveldima. 3) resocializacija – vieno gyvenimo būdo atsisakymas vardan kito.3. Sociologai skiria formaliąsias ir neformaliąsias normas. Individualusis programavimo lygis yra unikalioji žmogaus dalis. trunkanti visą gyvenimą. kolektyvinis ir individualus. darbas. pasireškianti tokiomis elgsenomis. mokykla (plačiąja prasme). juokas ar verksmas. įsitikinimus ir tikslus. net kartu užaugusių identiškų dvynių elgsena skiriasi. kad žmogus panašiose situacijose elgsis daugiau ar mažiau vienodai. turintys kokią nors sutartinę reikšmę. jis traktuotinas. kelių eismo taisyklės. Slopinant išskiriama: vaiko paklusnumas. Jei individui vaikystėje ir jaunystėje yra įdiegiamos tam tikros vertybės. Neformaliosios normos dažniausiai nėra užrašytos. garsai. Simboliais vadinami daiktai. ką išmokstame socializacijos procese. Vertybėmis vadiname visuomenėje pripažįstamas idėjas. išsilavinimas. padedančiais orientuotis. reguliuojančius žmonių elgesį. žodžiai ir veiksmai. sąlygojantis. nes vaikas stebi suaugusiojo norus. vaizdai. Formaliosios normos yra aiškiai suformuluotos ir užrašytos. standartus. materialinė gerovė. Goodenough skiria keturis kultūros elementus: sąvokas apie supantį pasaulį (kas egzistuoja). Normos išreiškia taisykles. pavyzdžiui. Už jų nesilaikymą numatyta bausmė. humaniškumas. Pagrindinis vaidmuo tenka suaugusiajam. Kiekvienam asmeniui būdingas tam tikras proto programavimo mastas. Elgesys pasireiškia per individo žodžius ir veiksmus. vertybės. kalba. elgesys su vyresniaisiais ir bendraamžiais.) Yra penki pagrindiniai socializacijos institutai: šeima. asmuo. bendravimas nurodinėjant. kurie rodo jo vertybines orientacijas. t. normas (kaip elgtis). lygybė. neretai neprognozuojamu elgesiu konkrečioje situacijoje. JAV antropologas W. kaip. Tai įstatymai. santykius(kaip visa tai susiję). Universalusis lygis yra būdingas beveik visai žmonijai. visuomenės informavimo priemonės. žodinis bendravimas. Šiuolaikinėje europietiškos kultūros visuomenėje dominuoja šios vertybės: asmeninė sėkmė. Frey kultūrą lygina su “kelio ženklais”. Pirminė socializacija vyksta slopinant ir dalyvaujant. darbovietė. simboliniai apdovanojimai ir bausmės. kurių verta siekti. vidaus tvarkos taisyklės ir kt. bet visuotinai 11 . tačiau tuo pačiu jos yra panašios į kitų proto programas. Kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė. 2) profesinė socializacija. bendravimas be žodžių.

Kitos kultūros elementas nėra vertinamas kaip blogas arba geras.suprantamos. 5. pavyzdžiui. Klausimai ir užduotys 1. 2. Tautinė savivoka. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. sąlygojančius individo socializaciją. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios etninės. Neformaliųjų normų laikymąsi reguliuoja aplinkinių reakcija: skatina šypsena. seksualinių mažumų. blogesnėmis. visiems reikia saugumo. Sociologų uždavinys – skirti didesnį dėmesį deviantinėms grupėms. p. pažeminimas. Paaiškinkite. 6. nemandagumą. kurioms būdinga savita kultūra – subkultūra. Apibūdinkite pirminės socializacijos procesą. Ką išreiškia šie kultūros elementai: simboliai. kalba. 127-163 Kavolis V. saviraiškos galimybių. teisines normas ir papročius. Žmogus istorijoje. materializuotos ir dvasinės kultūros apraiškas. premijos. 8. o pasmerkimas. pagyrimas.). Visur žmonės yra dviejų lyčių ir skirtingo amžiaus. dažniausia gresia ne bausmė. baudžia piktas žvilgsnis. Todėl iškyla kultūrinių universalijų būtinybė. paaukštinimai tarnyboje ir pan. Šio etalono neatitinkančios kultūros laikomos nenormaliomis. 1992. būsto. Negatyvios sankcijos: piniginė bauda. sąlygojančias kultūros universalumą. padrąsinimas. bet stengiamasi suvokti. maisto. nes jos daro vis didesnį poveikį bendrajai visuomenės kultūrai. pagalba silpnesniam ir kt. Vilnius. laikant savąją kultūrą etalonu. Su bendrąja ar dominuojančia kultūra konfliktuoja kontrkultūra (deviantinė subkultūra): kai kurių jaunimo grupių (pankų. rokerių). ką reiškia socializacijos procesas. nes gali sukelti priešiškumą ir nesantaiką. 1994. Kultūrų vienovė ir įvairovė Skirtingos visuomenės pripažįsta ir skirtingas vertybes. amžiaus grupės. bendras darbas. už šiukštų elgesį. Kuo skiriasi kultūrinis reliatyvizmas nuo etnocentrizmo? 10. Kaunas. 4. 3.socialiniai skatinimai (pozityvios) ir bausmės (negatyvios). 7. ir kt. Formaliųjų normų laikymąsi skatinančios sankcijos taip pat yra formalizuotos. 4. Kultūriniu reliatyvizmu laikome suvokimą. Tai – kalba. Literatūra: Broom L. profesinės. Vilnius.4. panieka ir pan. Ją išreiškia skirtingi papročiai. laisvės atėmimas ir pan. perkėlimas į žemesnes pareigas. Paaiškinkite subkultūros ir kontrkultūros sąvokas. Pozityvios sankcijos: apdovanojimai. 12 . Sankcijos sąlygoja normų laikymąsi. Charakterizuokite pagrindinius socializacijos šaltinius. religinės. Neretai šis poveikis yra žalingas. Visuomenės nevienalytiškumas sąlygoja kultūros vidinę įvairovę. Požiūrį į kultūrų įvairovę išreiškia kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. religinių sektų. religija. sankcijos? 9. Paaiškinkite kultūros sąvoką. 36-43 Grigas R. meninės raiškos priemonės (šokiai. normos. Apibūdinkite materialiosios. Etnocentrizmas yra kitų kultūrų vertinimas. Etnocentristinis požiūris ypač pavojingas daugiatautėje visuomenėje. 2001. kad nėra universalių standartų. p. Jas pažeidus. Apibūdinkite antrinės socializacijos tipus. svetingumas. Tačiau žmonija turi ir vienijančias gijas. Nurodykite veiksnius. nešvankią kalbą. ardantis universaliuosius kultūros pagrindus. Sociologai skiria dorovines. Kultūrų įvairovę sąlygoja etniniai veiksniai. kodėl jis egzistuoja. Tai . leidžiančių vienas etnokultūras laikyti pranašesnėmis už kitas. vertybės. dainos ir kt. išryškindami slopinimo ir dalyvavimo įtaką. pasmerkimas.

kiti – labai platūs. Individui būdingas ne vienas vaidmuo. apimtis (vieni vaidmenys yra apriboti siaura profesine veikla. Kultūros dirbtuvė. susijusi su tam tikrais lūkesčiais. kurie yra patenkinti savo padėtimi: gyvenantys santuokoje jaučiasi laimingesni. bajoras). Elgesį lemia temperamentas ir charakteris. artimieji – emocionalūs). amžius. motina vaiku rūpinasi visapusiškai). kuri tampa ypač reikšminga judrioje šių laikų visuomenėje. dar kitokio – įstaigos vadovybė. religijos ir išsimokslinimo. nei bedarbiai. tėvas savo vaikams. Visuomenę sudaro socialinių institutų (ekonominių. Pavyzdžiui. 1995.Kavolis V. pavyzdžiui. 5. gavimo būdas (vienus vaidmenis lemia gauta padėtis. dar kitaip – su savo tėvais ar vaikais bei bendradarbiais.) visuma. politinių. pavyzdžiui. SOCIALINĖ STRUKTŪRA Socialinė struktūra apima socialinės sąveikos būdus. Skirtingi lūkesčiai sukelia vaidmens įtampa. 13 . gimimo vieta. gamybos. Tai gali sukelti vaidmenų konfliktą. atitinkantis statusą. (editor). kurio tikimasi (lūkesčiai) ir realus elgesys nėra sutampantys dalykai. Socialinis vaidmuo – elgesio modelis. Kartais labai sunku suderinti kelis skirtingus vaidmenis. Crane D. T. šeimos narių vaidmenys). Vaidmenų apibūdinimas. Šiuos poreikius tenkina baziniai socialiniai institutai: šeimos. kurio tikimasi iš tam tikrą statusą užimančio individo. gyvenimo prasmės. tėvai. suteikia visuomenės gyvenimui organizuotumo ir reguliavimo įspūdį. teisinių ir kt. 1996. 3) saugumo ir socialinės tvarkos. Ekonomikos instituto paskirtis – organizuoti prekių bei paslaugų ir kitų gėrybių gamybą. kurią individas renkasi sąmoningai ir jos siekia. 4) dvasinių problemų. 3) pagrindinė padėtis. pavyzdžiui. išlaikyti ir auklėti vaikus. Dažniausia tai yra elgesys. teisėmis ir pareigomis. Pavyzdžiui. verslininko ir labdaros dalintojo). vyras savo šeimoje. todėl tą pačią visuomeninę padėtį užimančių žmonių elgesys yra individualus ir labai skiriasi. 2) gėrybių. nei vienišiai. profesiniais reikalavimais. dirbantieji. kitaip su dėstytojais. Oxford and Cambridge. Parson nurodo penkias charakteristikas: emocionalumas (gydytojas prie ligonio – santūrus. nei neįgiję gilesnio išsilavinimo. Geriau jaučiasi tie. nuolatinius socialinius santykius. Vaidmuo yra dinamiškas: elgesys. labiau išsilavinę. vienokio elgesio iš tarnautojo tikisi klientai. vaidmuo. pavyzdžiui. formalizavimas (vieni vaidmenys reglamentuojami taisyklėmis. kiti – neformalizuoti. kitokio – jo kolegos. Socialinė padėtis (statusas) – nuolatinė individo padėtis visuomenėje. ekonomikos. The Sociology of Culture. Pagrindiniai jos komponentai: padėtis. rasė. dirbančiai ir besimokančiai mažamečių vaikų motinai. grupė. institutas. politikos. reikalingų žmogaus gyvenimui. motyvavimas (skirtingi vaidmenys sąlygoja skirtingus motyvus. Socialiniame gyvenime skiriami penki pagrindiniai visuomenės poreikiai: 1) reprodukcijos. pirklys. kurią sąlygoja lytis. Vilnius. USA: Blackwell. 2) įgytoji. paskirstymą ir vartojimą. 5) žinių perdavimo bei augančios kartos socializacijos. vedęs studentas yra sūnus savo tėvams. Žmogaus padėtis visuomenėje lemia net jo dvasinę būseną ir sveikatą. Dirbantis studentas dažniau apibrėžiamas pagal jo darbinę poziciją. Socialinio instituto paskirtis – tenkinti kurį nors svarbų socialinį poreikį. kitus pasiekia pats individas). pavyzdžiui. tačiau pagrindinė jo padėtis – studentas. Socialinės padėties tipai: 1) gautoji. kurią dažniausiai apibrėžia profesija. o jų rinkinys: dirbantis studentas vienaip elgiasi su studentais. Šeimos instituto paskirtis – tęsti giminę (žmonijos egzistavimą). organizuoti kasdieninį šeimos narių gyvenimą. anksčiau netgi profesinė veikla (valstietis.

Paaiškinkite socialinio vaidmens dinamiškumą ir vaidmenų derinimą 6. Išsimokslinimo instituto paskirtis – perduoti iš vienos kartos į kitą žinias. Joje dažniausia pasireiškia didžiausias pasitenkinimas bendra veikla. Diada.Politikos instituto paskirtis – sutelkti skirtingus interesus turinčius visuomenės narius.bendri uždaviniai. kuo skiriasi gautoji padėtis nuo įgytosios? 4. Kuriais požymiais galima apibūdinti pagrindinę individo padėtį? 5. Grupių klasifikacija Pagal svarbą ir sąveikos pobūdį skiriamos pirminės ir antrinės grupės. kultūros modeliai. 6. Religija stiprina visuomenės solidarumą.diada ir triada. Kuris institutas užtikrina įstatymų laikymąsi? 10. besiremiančios bendrais specifiniais interesais arba bendra veikla. Palyginkite. statistiškai vertinant. “Dievas prisakė mums būti broliais”. šeimoje. Efektyvus mažos grupės narių skaičius – penki. įgūdžius. Triada taip pat nėra stabili. “autoritetą”. bet stabilesnė už diadą.1. SOCIALINĖS GRUPĖS. Kokiomis charakteristikomis galima apibūdinti individo vaidmenį? 7. nuasmenintos. Konformiškumas – grupės narių prisitaikymas prie bendrų vertybių ir normų. kuriai būdingas tam tikras bendrumo laipsnis ir tarpusavio sąveika. Skiriama vidaus ir užsienio politika. Kokios svarbiausios šeimos instituto funkcijos? 9. Mažiausios grupės . KATEGORIJOS IR ORGANIZACIJOS 6. Antrinės grupės yra didelės. yra gana nestabili. kuriems grupė yra pritarusi). Pirminės (mažosios) grupės pasižymi tiesioginiais asmeniniais emociniais ryšiais (pavyzdžiui. žmogiškąją pareigą žemėje. labai artimi draugai).2. artimų draugų rate). Ką nusako socialinė individo padėtis? 3. Apibūdinkite pagrindinius visuomenės poreikius ir juos atitinkančius institutus 8. tarpusavio pagarbą. organizuoti viešąjį gyvenimą.vienijantys veiksniai (bendros vertybės. Apibūdinkite socialinės struktūros sąvoką 2. simboliai. Šios grupės 14 . . visuomenės tobulėjimą. šeima. Religijos instituto paskirtis – padėti suvokti gyvenimo prasmę. Kokios svarbiausios išsimokslinimo instituto funkcijos šiuolaikinėje visuomenėje? 6. Klausimai ir užduotys 1. skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Grupę vienija suvokimas. nors būna ir išimčių. kultūros klestėjimą. vertybines orientacijas. tačiau yra ir tokių. grupė turi vadovą – “lyderį”. Religija padeda suvokti šventumo sąvoką. asmenybės dvasingumą. pavyzdžiui. dorovės reikšmę ir vaidmenį.narystė. Grupės narių sąveika gali būti tiek labai stipri (pavyzdžiui. tiek labai silpna arba tik formali. Socialinės grupės samprata Socialinė grupė – žmonių bendrija. kurti žmonių bendrabūvio taisykles ir prižiūrėti kaip jų laikomasi. Grupės požymiai: . kuriose individas visai nuasmeninamas. kad kiekvieno nario elgesys yra svarbus kitiems jos nariams. padedantys atpažinti grupę. . Dauguma grupių toleruoja asmens laisvę. fanatiška religinė sekta. Grupės nariai suvokia savo priklausomybę šiai grupei ir neretai kitų žmonių yra laikomi priklausančiais šiai grupei. Kaip taisyklė.

ekspresyvinė – saviraiškai. muzikantų kapela). Biurokratija reiškia racionalų. panašų socialinį statusą: prestižinis klubas. neįgalieji ir pan. Tarnautojų veikla yra nuasmeninta. Didelės socialinės grupės. Dideli visuomenės dariniai. Jie atspindi socialinių ryšių bendrumą. tiek ir klientams. Tačiau ji turi ir ryškių trūkumų: 1. prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. bet jų sąveika – menka arba jos praktiškai nėra. vadinami organizacijomis. konkretiems atvejams sudaromos darbo grupės ir kt. studentų grupė. Darbuotojas privalo būti lojalus savo organizacijai. Tai sutelkia organizaciją. dabartinė kaimo situaciją kuruojanti žinyba vadovaujasi mitais apie 15 .). sudarytos iš renkamų bei skiriamų pareigūnų. Vadovavimasis tam tikra ideologija. Dažniausiai tokios grupės išskiriamos tik vykdant socialinę statistiką. tam tikros meno srities gerbėjai ir pan. emociniams poreikiams tenkinti (tautosakos rinkėjų būrelis. griežtai reglamentuotą valdymą. nes atliekant tam tikrą veiklą būna tenkinami ir saviraiškos bei kiti emociniai poreikiai. tačiau tai reiškia taisyklių vykdymą. 4. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. svetimos) grupės. vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. panašias socialines charakteristikas. Organizacijos skirstomos į formalias ir neformalias. vadinamos civilizacijomis. Pagal veiklos tikslus skiriamos instrumentinės ir ekspresyvinės grupės. darbininkų grupė. vadinama agregacija. Jų tarnyba grindžiama profesinėmis kvalifikacijomis. sporto sirgalių klubas ir pan. Kartais tarp šių grupių sunku nubrėžti ribą. Tyrinėtojai dažniausiai visuomenėje išskiria referentinę grupę. politinė organizacija. ir profesionalų tarnautojų. kurių narius vienija tam tikri socialiniai. nuostata arba mitu. kuri atskleidžia tipinę elgseną – etaloną. Ryškus agregacijos pavyzdys – autobuso keleiviai. Valdymo (biurokratinės) organizacijos daugumoje visuomenių įsigalėjo nuo 19 a. nuostatais. neretai turinčių politinį pasitikėjimą. susijusios asmeniniais ryšiais. o ne asmeninį atsidavimą viršininkui. Veiklą reglamentuoja griežtos taisyklės. susidarančias spontaniškai. “šakų” principai): kiekvieną žemesnė biurą kontroliuoja aukštesnysis. Weber. Organizacijos nuo kitų grupių skiriasi didesniu apibrėžtumu: reglamentuota naryste. “piramidės”. Pagal individo susitapatinimo su grupe laipsnį skiriamos “savos” (mano. Pavyzdžiui. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos.dažniausia susidaro tik tam tikrai veiklai atlikti: darbo kolektyvas. Tarnaujant biurokratinėje organizacijoje numatytas kilimas tarnyboje – pagal ištarnautus metus ir nuopelnus biurui. vadinami kategorijomis: žemės arba privačių namų savininkai. išskiriamos kultūros istorijoje. Formalizuotos valdymo organizacijos Šiuolaikinėse visuomenėse yra susiformavusios specifinės valdymo aparato organizacijos. mūsų) ir “kitos” (ne mūsų. valdymo struktūromis (skyriai. Kiekviename biure (administracinėje įstaigoje) saugomi veiklos dokumentai. Atskiras veiklos sritis aptarnauja etatiniai darbuotojai. valdybos. Karjera. kuriems ši veikla yra pagrindinis užsiėmimas. nuomininkai. Svarbiausius biurokratijos bruožus gana išsamiai nusakė M. 1. 2. 3. politiniai arba kultūriniai tikslai ir veiksmų programa. 6. tačiau gali trukdyti įvertinti realią situaciją. Tokiu atveju biurokratija tampa pažangos stabdžiu. išreiškiančiomis konkretaus istorinio laikotarpio arba geografinio regiono socialinės ir kultūrinės raidos specifiką. Pastarosios dažnai vadinamos socialiniais tinklais. “pakopų”. Antrinių grupių viduje dažnai susikuria ir pirminės grupės. Darbo pasidalijimas. Dokumentų tvarkymas – viena iš svarbiausių tarnautojo prievolių. Instrumentinė grupė – tam tikrai veiklai atlikti (sporto komanda. mokinių klasė. Didžiausios grupės. Bendrija.3. Valdžios hierarchija (“laiptų”. Jos privalomos tiek tarnautojams. Neretai jos siejasi su techninėmis bei technologinėmis organizacijomis.

Valstybė savo raidos strategiją ir taktiką įgyvendina per socialinius institutus: Vyriausybę. prokuratūra. Valstybės institucijos vykdo vidaus ir išorės (užsienio) politiką. valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su pavaldiniais ir skatina juos bendradarbiauti tarpusavyje). Vyriausybė. kai monarcho veiklą reglamentuoja Konstitucija). Tačiau griežtas darbo funkcijų susiskirstymas administracinėse įstaigose bei jų pavaldumo hierarchija eliminuoja tokios analizės galimybę. Norint priimti tinkamiausius sprendimus. išnagrinėti visas alternatyvas ir galimas pasekmes. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. Kuo visuomenė demokratiškesnė. – deviancy . Vyriausybė ir Teismas. netoleruotinas elgesys. yra monarchas (dabartiniu metu dažniausia laikomasi konstitucinės monarchijos modelio. valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. ligonines. tuo sunkiai bendradarbiauti tarpusavyje. Lietuvos Konstitucijoje sakoma. mokyklas. Neracionalių sprendimų tikimybė. 3. Pagal realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. yra nemalonus arba net pavojingas aplinkiniams. Prezidentas. kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (Lietuva – parlamentinė respublika). 16 . Valdžia yra politinis viešpatavimas. Tarnautojas yra nesuinteresuotas atskleisti visą turimą informaciją ir dažniausia nepajėgus vadovautis sisteminiu požiūriu. teismus. Tačiau besiplečiantis biuras darosi vis labiau nelankstus. o darbuotojai daro tai. turinti įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios institucijas. globos (su darbuotojais tariamasi. bet ir jų valdymo stilius. Valstybė ir valdžia Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. kad toks elgesys pažeidžia kitų žmonių teises. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija.smulkiųjų ūkių išnykimo būtinybę. trukdo smulkaus verslo plėtrai. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Deviacijos samprata Deviacija – nukrypimas nuo visuomenėje priimtų elgsenos normų (angl. pasitelkdami visuomenei priimtinus argumentus.5. 6. Toks biuras darosi nebekontroliuojamas.nukrypimas). Parlamentas. Pavyzdžiui: “Rūkau todėl. nors jo veiklos finansavimui skiriamos vis didesnės lėšos. priklausomai nuo politinės sistemos. ima strigti jo vidinė organizacija. Kuo organizacija didesnė. 6. Deviacija šiuolaikinėje sociologijoje traktuojama kaip nesugebėjimas prisitaikyti. kas jiems atrodo svarbu). Aukščiausia valdžia. Neracionalios plėtros polinkis. Biurokratinės institucijos padalinių efektyvumą ženkliai sąlygoja ne tik darbuotojų profesionalumas ar pareigingumas. tačiau kartu stengiamasi išlaikyti joje stabilumą. Valdymas gali būti autoritarinis (viską lemia vadovas). Prezidentas. Biurokratai suvokia. dažnai siejamas su blogiu arba net nusikaltimu. tuo labiau joje dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. Panašiai teisinasi girtuokliai. kad jų reikšmingumas ir saugumas priklauso nuo biuro plėtimosi. Valdžios perimamumą demokratinėje visuomenėje užtikrina rinkimai. kad tai man teikia malonumą. kad rūkymo sukeltų ligų gydymas tampa sunkia našta visuomenei.” Kad rūkymas sukelia ligas. dažniausia pabrėždami asmens teisę elgtis laisvai.4. Valstybės kontrolierius ir kt. besielgiantieji amoraliai. neefektyvus ir nebeatsakingas už jam patikėtą sritį. rūkaliai stengiasi neužsiminti arba užginčyti daromą žalą. neleidžia formuotis viduriniajai kaimo gyventojų klasei. Pasižymintieji deviaciniu elgesiu bando jį pateisinti. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. reikia sugebėti įvertinti visą sistemą. Gyvenu vieną kartą ir turiu teisę mėgautis malonumais. 2. jiems atskleidžiama daugiau informacijos. policiją ir kt. ignoruodami akivaizdų faktą.

Demokratiška visuomenė analizuoja ir kontroliuoja deviacijos apraiškas. Taip susikuria marginalinės grupės (alkoholikai.. maištininkai.6. Deviacijos priežastys ir pasekmės Deviacijos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos: 1)deviacinį elgesį gali sąlygoti genetinės mutacijos. noro atkeršyti ir pan. kai dalis žmonių bando išnaudoti pokyčius savo naudai (“prichvatizacija”. remdamiesi savo menkomis žiniomis ir skurdžia patirtimi. nubaudžia laisvės atėmimu ir pan. 6. kas draudžiama. apmaudo. 2) deviacijos kilmė gali būti psichologinė. fizinis luošumas. palaikančioms tvarką. 3) deviaciją gali sąlygoti nepakankamas išsilavinimas. Teigiamos pasekmės: 1) išryškina tas visuomenės gyvenimo normas. Valkataujančių. patiriantis jų prieštaringą poveikį. panieka institucijoms. nusikaltėliai ir kt. Taip gali atsirasti noras išgyventi stiprius pojūčius. Deviacinis elgesys tampa tarsi kompensacine funkcija. 3) skatina pribrendusius socialinius pokyčius. ekonomikos nuosmukis. Tado Blindos fenomenas. 2) sustiprina visuomeninę atsakomybę ir susitelkimą. iškreiptas vyriškumo arba lyčių lygybės suvokimas. Tai leidžia jam jaustis tarp “savų”. paspartina reformas. Tai tampa gera pamoka kitiems visuomenės nariams.). sukelta baimės. negu įprastą elgesį. piktybiškai nepaisančius dorovės bei teisės normų. Deviaciniu elgesiu pasižymintys asmenys ieško bendraminčių ir buriasi į grupes. įtampą. pykčio. platina amoralumą. bandant atkreipti visuomenės dėmesį ir išsikovoti lengvatų arba leidimo nepaisyti pripažintų elgesio taisyklių. 5) primityviosios pop-kultūros ir žiniasklaidos poveikis ypač ryškus paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje.Plėšikas bando teisinti savo elgesį ne tik visuomenei. girtuoklių arba narkomanų. o kartais netgi bando įteisinti kitokį. liudydamas apie permainų būtinybę. kad apiplėšia turtingesnius. kai reiškinio esmės nesuvokiantys asmenys bando ją apibrėžti. organizuotų nusikaltėlių gausa sukelia tiek teisėsaugos. piktnaudžiavimo socialinėmis pašalpomis. sukelia visuomenės senėjimą. Marginalai kėsinasi į kitų visuomenės narių teises. ženkliai didina nepilnose šeimose arba visai be tėvų augančių vaikų skaičių. Pavyzdžiui. 4) radikalūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. socialinę atskirtį. kuriose pirmenybė teikiama represinėms priemonėms. menkina asmeninės individo atsakomybės svarbą. korupcija ir pan. bedarbystę. jas nuolat pažeidžia. Tokios politikos pasekmės – išplitęs nusivylimas savo valstybe. Socialinio neteisingumo arba karo išvargintose visuomenėse išsiskiria migrantai. kaip anksčiau niekada nesielgdavo. Jį gali sąlygoti ir nepakankamas visuomenės dėmesys atskiroms socialinėms grupėms. kurias sąlygojo neapgalvota žemės reforma. Tokiais atvejais deviacinis elgesys plinta. psichiniai susirgimai. Pavyzdžiui. narkomanai. pabėgėliai. kurie turtą įgijo neteisėtais būdais.). asmenys. Kartais deviacinis elgesys dirbtinai išpučiamas. o kiti pasimeta ir ima elgtis taip. Marginalas – asmuo. pyktį. Tačiau ne visuomet deviacinis elgesys yra tyčinis ir piktybiškas. demokratinėse valstybėse ypač akcentuojama įspėjamoji (prevencinė) veikla.). esantis skirtingų socialinių sistemų paribyje. kaimo gyvenamųjų vietovių ekonominės problemos. Silpnesnės valios bei neturinčius tvirtesnių moralinių nuostatų asmenis tai privedė prie girtuokliavimo. riziką išbandyti tai. Asmenis. Marginalai savo elgesiu oponuoja visuomenėje įteisintoms normoms. Deviacijos pasekmės yra neigiamos ir teigiamos. kurios nėra reglamentuotos griežtomis taisyklėmis. palengvinančia neviltį. tiek ir finansines problemas. gyvenantys ne santuokoje. sąlygojo gyventojų nuskurdimą. visuomenė per savo institucijas pašalina iš atitinkamos socialinės grupės (atleidžia iš užimamų pareigų. Skirtingai nuo autoritarinių režimų. Tai priverčia visuomenę apsispręsti. Pavyzdžiui. Išplitusi deviacija tampa rimta problema visuomenei. Egzistuoja formalioji ir neformalioji socialinė 17 . bet ir pats sau.

2006 123 Matulionis. Kaip visuomenė gali šalinti trūkumus. Zenonas Norkus "Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos 10. 2002 413 Luobikienė. LITERATŪRA Studijoms rekomenduojama pagrindinė literatūra (svarbiausi šaltiniai . Kokie požymiai padeda atpažinti grupę? 2. 2003 11 4 37 8 2 7 24 23 Kraniauskienė S. 6. 8. Kuo skiriasi instrumentinė grupė nuo organizacijos? 6. sk. 7. V. Literatūros šaltinio pavadinimas Ar yra ŠU Egz. 2003 31 MaPruskus.. Klausimai ir užduotys 1. Sudarytojas Vylius Leonavičius. Anthony. Mokomoji knyga.kontrolė. Valdas. Ne Ne Taip Ne Ne Ne Ne Ne Gidens. 2004 258 Kardelis. knygyne metod. Kaunas: 31 SoVDU leidykla. Vilnius: Homo Liber. Neformalioji kontrolę išreiškiama pastaba. Sociologija: teorija ir praktika. Kaip atskirti pirmines ir antrines grupes? 5. 5. 2. fak. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. sk. įspėjimu. išryškėjančius biurokratinėse struktūrose? 8. Rimantas. 2004 Tidikis. Vilnius: 31 PrVilniaus teisės ir verslo kolegija. Kokie veiksniai gali suardyti grupę? 4.išryškinti): Leidinio ŠU bibliotekoje šifras egz. Sociologija.Nr. Sociologijos pagrindai: pagrindinės sociologijos temos: mokomoji knyga.: Aidai. kab. Vilnius: 30 Ti-19 Lietuvos teisės universiteto leidybos centras. 001 KaKaunas: Judex. pasmerkimu. Kaip suderinti siekį tobulinti visuomenę ir išlaikyti jos stabilumą? 9. panieka. Mokomoji 31 Luknyga. Taikomoji sociologija. Arvydas. 9. Sociologija. Irena. Kaunas: UAB „Poligrafija ir 31 Gi-32 informatika“. Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu". Kęstutis. 3. visuomenei pavojingas elgesys užtraukia bausmę. Nusikalstamas. 1. Socialinių tyrimų metodologija. Nusakykite deviacijos prevencijos ir kontrolės formas demokratinėje valstybėje. 2009. Kaunas: Technologija. Paaiškinkite pagrindinius biurokratijos bruožus 7. Kas vienija grupės narius? 3. 2009 18 . 10. Vadovėlis. Socialinių tyrimų metodika. 2005 Guščinskienė J. V. Apibūdinkite deviacijos apraiškas ir priežastis. 2004 Sociologija. Kaunas: 31 GuTechnologija. 4. Eil.

29. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 2006 Gaižutis. Subkultūra: fenomenas ir modernumas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 23. Valdas. Vadovėlis. 8. 21. Tadas. 2002 Vaitiekūnas. 28. Vadovėlis. Jūratė. 2002 Jasaitis. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve. Vilnius: Pradai. Firidas. Vadovėlis. 2005 Ramanauskaitė. Studijų knyga. Raimundas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Stanford. 2004 Stankūnienė. Jolanta. Kolektyvinė monografija. Stanford Social Sciences. Grigas Romualdas. 2007 Nisbet. Bendroji ir medicinos sociologija. Anthony. 2007 Vanagas. 2006 Social Structure: Changes and Linkages. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vadovėlis. Max. 2004 Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirtis ar dermė? Monografija. 22. Mokomoji knyga. Socialinės sferos sociologija: teorinis metodologinis aspektas. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras. 34. 20. Sociologijos tradicija.Nr. Globalizacija ir kultūra. 16. Vlada ir kt. 19. Robert A. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. John J. 2000 Macionis. Kaunas: VDU. 2003 Pivorienė. Pruskus. 2005 Bagdanavičius Juozas. 32. Vilnius: Mintis. 1. Transformacijos. 2004 Slater Don. 2000 Grigas. Teisės sociologijos pagrindai. 2001 Etniškumo studijos. 14. Tautinė savivoka. Romualdas. Juozas. VPU leidykla. Autorių kolektyvas. 9. 2005. 2006 Schools and Societes. The Advanced Phase of the Post-Communist Transition in Poland. Vilnius: VPU leidykla. Edited by Kazimierz M. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. 15. 27. 10. Jurgis. Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje. Kaunas: VDU leidykla. 30. 5. 2002 19 . 2000 Goffman. 2002 Masiulis. Emile. California. 2006 Durkheim. Mokslo aidai. Lietuvos gyventojai: per du tūkstantmečius. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. Šeima. Vadybos sociologijos aspektai. 31.Papildoma literatūra: Eil. Sociologinis tyrimas. Sudnickas. 2000 Bourdieu. Vilnius: VPU leidykla. 24. 4. Vilnius: Vaga. John. Egidija. Sociologijos metodo taisyklės. 2007 Tomlinson. Vilnius: Pradai. 2008 Kaminskas. Vilnius: Eugrimas. 7. Vilnius: Vaga. Piliečio pozicija. Kaunas: Technologija. Vilnius. Monografija. Vilnius: Pradai. Organizacijų sociologija. Kęstutis. 2001 Guščinskienė. Rinkos visuomenė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Meno sociologija. 2005 Melnikas. Vytautas. Vilnius. Steven Brint. Tonkiss Fran. Vilnius: Vaga. 1998 Giddens. Atsakingas redaktorius – Antanas Čiužas. 2006 Leonavičius. Elitas ir lyderystė. Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. Sociologijos pagrindai socialiniame darbe: šeima. Mokslinių straipsnių rinkinys. 2005 Bagdanavičius. 8/E. 2006 Valackienė. 2. Asta. 13. šeimos politika: modernėjimo prieštaros. Literatūros šaltinio pavadinimas Akademinis jaunimas: gyvenimo būdas ir vertybės. Vilnius: VPU. Pierre ir Wacquant Loic J. Vilnius: VPU. 12. 26. Primirštieji lietuvių sociologai. Prentice Hall. 17 18. Senkus Vladas. Warsaw: IFiS Publishers. 3. Religijos sociologija. Mokomoji knyga. 2005 Lietuvos socialinė struktūra. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Mokomoji knyga. Vilnius: VPU.D. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. 11. Stasys. Kaunas: Technologija. Vylius ir kt. 1996 Weber. 2004. vaikai. Vilnius: Aldorija. Sudarė Valdas Pruskus ir Romualdas Grigas. 33. Ering. Vilnius: Rosma. 2006 Šlapkauskas. Miesto sociologijos pagrindai. sveikata. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla. Jonas. Society: The Basics. Sociologijos teorijos. 25. Etninis nepakantumas. Borisas. Slomczynski. 6. Vilnius: Baltos lankos. Algirdas.

Socialinius sluoksnius charakterizuojantys požymiai. 19. Literatūros šaltinio pavadinimas 35. The Basics of Social Research / Earl Babbie. Tyrimo problema. 4. priemonės ir sąlygos. Duomenų pateikimas lentelėse ir grafikuose. 28. Tikslas ir uždaviniai. Apklausos reikalavimai. Hipotezių formulavimas. Teoriniai metodai. Aktualiausių taikomųjų tyrimų tematika Lietuvoje. Sociologinių tyrimų duomenų analizė ir apibendrinimas. (bruožai). Eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Deviacijos priežastys ir pasekmės. 11. Sociometrinė apklausa. Sociologiniai stebėjimai ir eksperimentai. 2008 36. Socialinės klasės uždarose ir atvirose (demokratinėse) visuomenėse. Tyrimų klasifikavimas. Pozityvistinė sociologija (O. Įstatymų leidybos ir vykdomoji valdžia. 29. Kultūros elementai. 13. Subkultūra ir kontrkultūra. PAPILDOMA MEDŽIAGA STUDENTAMS 20 . Ekspertų apklausa. Kiekybiniai ir kokybiniai informacijos rinkimo metodai. 27. 24. London: SAGE. Jean Baudrillard. objektas ir dalykas. California: Thompson/Wadfsworth. 23. Dokumentų analizės metodas taikomuosiuose sociologiniuose tyrimuose. Kontas) 6. Socialinis mobilumas. 30. 20. Vertybių nuvertinimas deviacinėse grupėse. Stebėjimo duomenų fiksavimas. Pagrindinės sociologijos mokslų šakos. Interviu. Formalizuotos valdymo organizacijos. intervalinis ir santykinis matavimo lygis. Dokumentų analizės privalumai ir trūkumai.Nr. Visuomenės samprata pagal E. Dokumentų rūšys. Sociologijos mokslo objektas ir dalykas 2. Anketinė apklausa. 15. Pirminė ir antrinė socializacija. kategorija 16. Spencer) 7. 25. Kultūros samprata šiuolaikinėje sociologijoje. Svarbiausi biurokratijos požymiai (pagal M. Kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Stebėjimo privalumai ir trūkumai. Respondentų atranka. Tyrimo etapai. Weber) 17. Grupių klasifikacija. Sociologinės apklausos. Visuomenės kontrolė. jos privalumai ir trūkumai. Šių grupių įtaka visuomenei. Individo vaidmenų rinkinys. Nelygybių atsiradimo priežastys. Fundamentinių ir taikomųjų sociologinių tyrimų tikslai. 21. Deviacijos reiškinys. Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai. jų klasifikavimas. The Consumer Society: Myths and Structures. 12. 14. agregacija. Procentinis santykis. Pagrindinės socialinio vaidmens charakteristikos.Eil. Vertybių sistemos vaidmuo. Organizacija. Natūralistinė sociologija (H. Valstybės sąvoka. dalyviai. Socialinės stratifikacijos samprata. Socialinės grupės sąvoka. 18. Testavimas. Jų vykdytojai. Baziniai socialiniai institutai. Klausimai ir atsakymai. Socializacijos samprata. Ranginis. Socializaciją sąlygojantys veiksniai. Anketinių apklausų formos. Sociologija tampa savarankišku mokslu. 9. 26. Socialinio vaidmens samprata. jos reprezentatyvumo nustatymas. Max Weber – moderniosios sociologijos kūrėjas. Sociologijos mokslo atsiradimas. Pagrindiniai grupės požymiai. Socialinio instituto samprata. Pagrindinių visuomenės poreikių ir socialinių institutų sąryšis. 8. 10. Belmont. Apklausų metodai. 2007 SOCIOLOGIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI 1. 22. Kultūrų įvairovė. Pagrindinės sociologijos mokslo funkcijos 3. Sociologinio tyrimo struktūra. „Raktiniai žodžiai“. Vidurkiai. Materialioji ir dvasinė kultūra. 5. Durkheim. Sociologinio tyrimo samprata. Tyrimų rūšys. Anketos sandara. Sociologinių tyrimų metodai.

institucijos. Berger. ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. Šių valdymo teisių apraiškų nerasime miesto rotušėje. Terminu “kultūrinis šokas” antropologai įvardija naujos kultūros poveikį pirmą kartą su ja susidūrusiam asmeniui: viskas gali skirtis nuo to. o “latentinė” – susikūrė nauja biurokratų klasė. Tačiau sociologija žavi būtent galimybe naujai pamatyti visąlaik mus supantį pasaulį. savo siekiais pavojingai buržuazinė ir visai nenorinti aukotis bolševikų idealams. Max Weber teigė. ir kitiems visuomenės nariams. tarpusavio sąveikų (interakcijų) sistema. jų aplinka. Rusijos komunistų partija kontroliavimo visas šalies socialinio gyvenimo sritis. kai visuomenės fasadai yra negailestingai nuplėšiami. bosų kabinetuose.Kokie yra jų tarpusavio santykiai? . 21 . Tokios kontrolės “akivaizdi” funkcija buvo užtikrinti pastovų revoliucinės dvasios vyravimą. ima galvoti. skonį. Už kiekvienų uždarų durų jis tikisi atrasti kokį nors naują žmonių gyvenimo aspektą. kaip esame įpratę savo šalyje. (Santrauka) Didžioji amerikietiškos sociologijos dalis – tai nedideli tyrimai. o greičiau aptiksime jas kompanijų. Teisininką domina oficialioji situacijos samprata. Kartais susiklosto tokios istorinės sąlygos. 1995. Dažniausiai sociologas sukasi sferose. Tai staigus naujų ir netikėtų žmogaus egzistencijos visuomenėje aspektų atskleidimas. Socialinės paslaptys glūdi už fasadų. sociologas dažnai tiria neoficialias sampratas ir interpretacijas. kurių gal net nėra šios bendruomenės teritorijoje. vakarais vaikščiodamas gatvėmis. Sociologinė perspektyva – sugebėjimas matyti. Sociologui ne mažiau svarbus ir paties nusikaltėlio požiūris į teisę. Žmogus. Kaunas: Litterae Universitatis. Sociologinį atradimą galima apibūdinti kaip “kultūrinį šoką”. nepakeitus geografinės padėties. kaip galingos turto valdymo teisės veikia ar net kontroliuoja išrinktų pareigūnų veiksmus. – 195 psl.Ką žmonės čia kartu veikia? . kurios gerai pažįstamos ir jam. kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų. kad socialine situacija vadiname tokią situaciją. jėga ir tamsybė. ir visi. yra priversti susipažinti su tikrove. kokie jie atrodo. labai sunku jo interesus atskirti nuo istoriko. kas vyksta tame apšviestame kambaryje už užtrauktų užuolaidų. intelektas ir kvailybė – visa tai jam yra vienodai įdomu. glūdėjusia už šių fasadų. Sociologo klausimai visuomet iš esmės yra tokie patys: . kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. Krikščioniškos misijos Afrikos žemyne “akivaizdžiai” bandė atversti afrikiečius į krikščionybę. Sociologui visuomenė – tai didelis žmonių santykių kompleksas. saujelės įtakingų asmenų privačiose valdose.1. Jo tikroji būstinė – visos pasaulio vietos. Sociologija. Peter L. nepriklausomai nuo jo asmeninių vertinimų bei nuostatų. Kilnumas ir degradavimas. Teisininkui svarbiausia suprasti. o “latentiškai” padėjo sunaikinti vietinių genčių kultūras ir taip davė stiprų impulsą greitai socialinei transformacijai. Pirmoji sociologijos taisyklė: dalykai yra ne tokie. nagrinėjantys neaiškius socialinio gyvenimo fragmentus ir neperaugantys į išsamius sociologinius apibendrinimus. istorija ir aistros. kuri gal jau seniai nebegyvena šioje gatvėje. Šeimos nariai maloniai bendrauja su svečiais? Tvyro begalinė neviltis dėl ligos ar mirties? Keistas kulto ritualas? Pavojingas sąmokslas? Namų fasadai byloja tik apie architektūrinį kokios nors grupės ar klasės. išskyrus pačius abejingiausius. Jo pagrindinis dėmesys – žmonių pasaulis. Sociologas siekia nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę. Sociologui labiau rūpės išsiaiškinti.Kaip tie santykiai transformuojasi į institucijas? . iki šiol nepažintą ir nesuprastą. Vertė Rita Dudonienė. gal kartais centrinėse kai kurių profsąjungų būstinėse ar net kriminalinių grupuočių štabuose. jei tik ten renkasi žmonės.Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms? Vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį.

kalbančia neliteratūrine kalba ir neturinčia jokių iliuzijų. Ypač reikšmingas Vebleno darbas “Theory of the Leisure Class” (Dykinėjančios klasės teorija). politinės ir filosofinės nuostatos yra reliatyvios. perimdami iš kitų žmonių. kurie jam anksčiau buvo brangiausi ir artimiausi (p. Neįmanoma gyventi pilnakraujo gyvenimo. Sociologinę mintį galima bent iš dalies pagrįsti poreikiu išsklaidyti chaoso įspūdį. kur žmonės atstumti arba patys pasitraukę iš padoraus viduriniosios klasės pasaulio. griūnant fasadams. Visa tai tikriausiai taip sena. Amerikos sociologija. kurie neatskiriamai susiję su tomis grupėmis. kai pereiname iš vienos socialinės aplinkos į kitą. Kiekviena pasaulėžiūra yra socialiai pagrįsta. kuriems rūpi socialinė gerovė. mūsų amžius apibūdinamas kaip atsivertimų (konversijų) amžius. Kitų kultūrų pažinimas. Dažniausiai šie pokyčiai vyksta kryptimi “aukštyn”. Daugybė žmonių – ir grupėmis. Tačiau Amerikos sociologijoje egzistavo labai svarbi povandeninė srovė. Sociologijos demaskavimo veiksnys ir yra pastanga prasiskverbti pro žodžių miglos uždangą iki slaptų ir neretai nemalonių pagrindinių veiksmo akstinų. todėl amerikiečiai daugybę laiko skyrė naujoms savo kilmės interpretacijoms. dvasinė būsena žmogaus. iš naujo perkurdami praeitį. Šiuo aspektu Amerikos visuomenė irgi neišsiskiria. kurioje sociologinis sąjūdis prasidėjo XIX amžiuje. kurį anksčiau buvo galima įgyti tik keliaujant.62). Kitoje valstybėje – Vokietijoje. Nauja tai. bet tuo pačiu pereina į socialinius pasaulius. šnekančią šia kalba. Šiai “nerespektabiliai” perspektyvai Amerikoje geriausia atstovauja Thorsteinas Veblenas. Daugybė žmonių užsiima ta pačia amžina pramoga – vis koreguoja savo likimą. kuriame jis negailestingai nuvainikuoja amerikiečių buržuazijos pretenzijas. Tačiau į šį tvarkingąjį pasaulį žvelgia “kita Amerika”. kaip ir pati žmonija. ir individualiai – ima keisti savo socialinę padėtį. Turint galvoje visuotinį šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrų nepastovumą. noras susisteminti ir aprėpti jas. vis iš naujo pasakodami (sau ir kitiems) savo gyvenimo istoriją: “kuo jie buvo” ir “kuo jie tapo”. kurį daugeliui sukėlė istorinių žinių lavina. Amerikoje sociologija susilaukė plačiausio pripažinimo. masinės informacijos priemonių dėka tapo prieinamas kiekvienam savo namuose. kuriomis žmonės aiškina savo veiksmus. Intelektualai yra linkę ypač dažnai bei radikaliai keisti savo pasaulėžiūrą. Šis judėjimas žmogaus gyvenime – tai kelionė ne vien per įvairiausias socialines grupes. kaip keičiasi žmogaus saviįvaizdis. kur mums reikia. noras patikti. Turbūt liūdniausias pokyčio aspektas – kaip šis žmogus naujai interpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis. kad egzistuoja beprecedentė galimybių traktuoti pasaulį įvairovė. Dauguma mūsų formuojame savo prasmes. kurią anksti pripažino ir akademiniai sluoksniai. Beveik kiekvienoje Vakarų visuomenėje galima išskirti respektabilųjį ir nerespektabilųjį sluoksnius. Pažiūrėkime. jei nesuvokiame. “Kitą Ameriką”. buvo kitaip. ir paliekame nepakeistas tas vietas. kad moralinės.Idėjos. kuris iš įpratimo tiki savo paties propaganda. visiškai nesuprantamus jų tėvams. su visuomeninės bei nacionalinės politikos kūrėjais. 22 . ir mums būtina jų nuolatinė parama. kadangi turbūt visuomet vaikystės pabaigą žymi senųjų stabų išnykimas. galima atrasti visur. Tai reiškia. Sociologijos tėvyne laikoma Prancūzija. kurią galima atrasti kiekviename miestelyje ar didmiestyje. susijusi su ta “kita Amerika”. yra demaskuojamos kaip saviapgaulė. ir tie. Mes taisome savo praeitį ten. Socialinis mobilumas gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir geografinis mobilumas. kad mūsų visuomenėje tiek daug vaikų ne tik tampa subrendusiais. kad mes keičiame savo pasaulėžiūras (taigi kartu ir savo biografijos interpretacijas bei reinterpretacijas). kurios negali paveikti ir apkvailinti oficialiosios ideologijos. Išsilavinę nūdienos žmogus nuolat abejoja dėl savo ir jį supančios visatos esmės. nuo pat pradžių veikė išvien su “oficialiąja Amerika”. Kurį laiką Amerikos visuomenė buvo labai mobili. su tokia mąstysena. Tai yra neišvengiamas masinio socialinio mobilumo rezultatas. kad patys nenustotume tikėję šiomis prasmėmis. Sociologija susiformavo vykstant greitoms modernios visuomenės transformacijoms. Beprecedentis geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia. nuvertėjant įsitikinimams ir kylant gąsdinančioms naujoms jėgoms. kurias galima suderinti su dabartiniu įvaizdžiu. Iš tiesų visi tie žodžiai “prisitaikymas”. kuri turi savo simbolius ir šneka sava kalba. kopiant socialiniais laiptais aukštyn. bet ir per intelekto pasaulius.

y. profsąjungos. Jėga – bet kokios politinės santvarkos pagrindas. Be visa apimančių priverstinių sistemų. Jas vykdo licenzijų tarnybos. palyginti su policijos prievarta. Nedaug prievartos būdų yra tokie efektyvūs. Sunkiausia ištverti tokias sankcijas kaip socialinę izoliaciją. . Po šiuo turbūt neišvengiamu spaudimu stengiantis susitarti glūdi tikrai žmogiškas troškimas būti pripažintam. kad autokratiškas įstaigos vadovas nuolankiai paklūsta savo žmonai ir keliaklupsčiauja prieš draugus. Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. Žmogus visuomenėje. individo šeima ir artimų draugų ratas. tačiau taip nubaustieji mano priešingai. Stratifikacija reiškia. Pagal eiliškumą po valstybės ir teisinės kontrolės dažniausiai minimas ekonominis spaudimas. paprastai ir laikomi sveiku protu. “mažesnio skersmens” apskritimų. privilegijos ir prestižas. pagal 23 . Žmogaus artimiausi ryšiai yra tokie. “blaivus mąstymas” bei panašūs yra susiję su socialiai reliatyviomis situacijomis ir tampa beprasmiai. Galų gale pati skaudžiausia bausmė. kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. darbdaviai ir kt. o bijodamas būti išjuoktas. Jis bręsta. kuriais jis gali išlaikyti svarbiausius savivaizdžio komponentus. Profesijos įgijimas neišvengiamai pasmerkia individą daugybei kontrolės formų. bendradarbių primesta kontrolė. kad jis nedaug ką gali pakeisti. Žmogus neišvengiamai susieja savo būtį su socialinio žemėlapio koordinatėmis. taip pat sudaro kontrolės sistemą. kurioms privalu paklusti. Padėtis visuomenėje – individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu. Tai įtikinėjimo. kad visuomenę sudaro lygmenys. Todėl prasmių sistemą keičiantys individai turi keisti ir savo socialinius santykius. kurią gali taikyti bendruomenė savo nariui. Būti visuomenėje – tai būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje.pasmerkti jį nuolatinei gėdai ar visai ištremti iš savo būrio. yra ir kitų. kuriuos suaugusieji priima kaip savaime suprantamus dalykus. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje – turėti adresą. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. panieką ir pašaipą. daranti spaudimą atskiram individui. kurioms turi paklusti visi. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. pašaipos. Daugumos žmonių padėtį visuomenėje nustato taisyklės. žmogus suvokia ir tai. Kriterijai. jei pripažįsta tos visuomenės pažiūras bei įprastines nuostatas. Vaikas prisitaiko ir paklūsta ne bijodamas bausmės. pajuokos. Tiesinės priemonės čia taikomos tik pačiais būtiniausiais atvejais. seniausias socialinės kontrolės būdas – fizinė prievarta. Taip pat labai svarbi neoficiali. susiję asmeninio lojalumo ryšiais (šias grupes sociologai vadina pirminėmis) – naudojami labai veiksmingi bei subtilūs kontrolės mechanizmai. apkalbų.tai moralė. Ir jis yra blaivaus mąstymo. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų nepaklusniems nariams sutramdyti. o prispiria juos kreiptis į psichiatrus. kaip kraštutinė priemonė. būti budriam ir apsimesti. įprasdamas prie jos. Suvokęs savo padėtį. kurioje skleidžiasi vadinamasis privatus gyvenimas. kurių išraiška gali būti galia. gėdos būdai. Suaugusių pasaulio horizontus apibrėžia koordinatės. kurias grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas. atskirti nuo jų. Todėl nenuostabu. t. Normų laikymasis toks pat svarbus individo profesinei karjerai kaip išsilavinimas ar kompetencija. Ignoruoti šias jėgas yra rizikinga. kad namai – tai prieglobstis nuo susvetimėjusio pasaulio ir įtampos. Išsilavinusi biurokratinė vyresnybė nebeišveja savo nepaklusnių darbuotojų į gatvę. pabrėžianti. be abejo.“brandumas”. papročiai ir elgsenos normos. . Tačiau kiekvienoje normalioje visuomenėje jėga yra naudojama apdairiai. tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais. labai sustiprina šią kontrolės sistemą. Būtent šio rato sąlygoti socialiniai saitai paprastai yra reikšmingiausi. Socialinė kontrolė – viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. Tačiau jos priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. kurias nustato visai vaikui nepažįstami žemėlapių sudarinėtojai. Socialinė stratifikacija atskleidžia. Žmogus prisitaiko prie konkrečios visuomenės.` Pagaliau žmonių grupė. Kraštutinis ir. Nedarbas ir vienatvė – gal būt nedidelė bausmė. Kita socialinės kontrolės sistema. Kontrolės metodai skiriasi priklausomai nuo konkrečios grupės pobūdžio ir tikslų. Darbe lengviau negu namie kontroliuoti save. Rizikuoti suirti šiems ryšiams – tai rizikuoti visiškai prarasti save. Požiūriai. kaip tie. Šiuolaikinė amerikietiška “šeimos teorija”. Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse pažįsta vienas kitą.

Jėzus.y. Tik labai retai mes atsiduriame situacijoje. kuriuos visuomenė paskyrė. Esame lokalizuoti visuomenėje ne tik erdvės. Pavienis individas. bet nebūtinai būna šitaip. vaidinti vaidmenis. Max Weber charizmos teorija: kaip sugriauti visuomenės priimtą “ savaime suprantamą pasaulį”. Mūsų visuomenėje materialinė gerovė dažnai veda į politinę valdžią. Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėse yra klasių sistema. t. gyvenimo galimumų. nuo išpažįstamos religijos iki tikimybės užbaigti gyvenimą savižudybe. lokalizuoti tam tikrose socialinės sistemos vietose. negali labai smarkiai pakeisti situacijos. Mes norime paklusti taisyklėms. kad jų visai skirtingos nusistovėjusio pasaulio interpretacijos prigyja bent jau šalininkų gretose. Socialine padėtis mūsų norų nepaiso. Individo klasinė padėtis.kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams. labai mažai susijusios su socialiniais dalykais. kad galima gyventi nusišalinus nuo visuomenės. Ji grindžiama ne tradicija ar teisėtumu. duoda labai mažai naudos. kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai. Sociologai tai vadina statuso simbolika. Individo klasinė padėtis sąlygoja. Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. kad visuotinai priimtos prasmės nėra visagalės. savo gyvenimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė. pakeičia senąsias prasmes naujomis ir visiškai naujai apibrėžia žmogiškosios egzistencijos prielaidas. atrodo. Net visai abstrakčių idėjų. Tai. labai skirtingi veiksniai lemia individo vietą tradicinėje Indijos kastų visuomenėje ir nūdienos Vakarų visuomenėje. Sociologas. Net ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos. Visuomenė yra istorinė esybė. elgesio ir kalbos stilių. socialiai palaikomas ir socialiai transformuojamas. o revoliucionieriais – valdininkai. Kartais individams pasiseka pasiekti. ką mes darome. Charizma gali atsirasti ir pasaulietiniame gyvenime (Cezaris.) Charizma meta iššūkį senosioms definicijoms. ji reintegruojama į visuomenės struktūras.y. Pavyzdžiui. Ypatinga charizmatinio judėjimo trauka retai išlieka ilgiau. Visuomenė. taigi. kad jų prievarta ribota. kurios. Nekintanti charizma tampa “rutinizuota”. kaip objektyvus ir išorinis reiškinys. o dažniausiai visai neduoda. Visuomenė lemia ne tik tai. ką mes darome: nuo kalbos iki etiketo. skonį. negu vienos kartos gyvenime. Mahometas). grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais. suteikia jam tam tikrų tikimybių. bet ir laiko atžvilgiu. Kiekvienos klasės aplinka nesuskaičiuojamomis įtakomis nuo pat gimimo formuoja asmenybę. viršų ima ekonominiai interesai bei politinės ambicijos. žinodamas apie individo du parametrus . jau rodo. Mes esame viduje visuomenės. struktūros. jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas. kai reikia patiems kurti naujus elgesio medelius ir vėliau jais vadovautis. anot Max Weber. labai skiriasi įvairiose visuomenėse. Mūsų pasipriešinimas tam. Skirtingų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos skiriasi ir kokybiškai. priklausymą tam tikroms bendrijoms ir net atitinkamas pažiūras). Institucionalizuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. Visuomenė pateikia šabloną. kokios dalios galima tikėtis visuomenėje. neretai ne tokia radikalia forma: pranašais seka popiežiai. žmogus parodo. ko jis gali tikėtis iš gyvenimo. pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Daugelį dalykų lemia kiekvienos klasės aplinkos reikalavimai. tarsi jos pašalyje. Kiekviena socialinė situacija yra palaikoma prasmių. Dažniausia skirstoma į klases pagal ekonominius kriterijus. atveju. aiškiausiai atsistoja prieš mus kaip prievartos forma. Senieji įpročiai vėl išlenda ir revoliucijos sukurta 24 . Atvėsus sukilimų aistroms. Ši lokalizacija nustato ir apibrėžia beveik viską. Šiuo atveju jis gali tik pasitraukti iš situacijos. Napoleonas ir k. kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai. bet ir kas mes esame. Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. kuriomis ją apgaubia jos dalyviai. t. siūlydamas kitą apibrėžimą.pajamas ir profesiją – gali daug ką nuspėti apie šį individą. žinojimo sociologija stengiasi tiesiogiai susieti mąstymą su mąstytoju ir jį supančiu socialiniu pasauliu. ką visuomenė primeta ar draudžia. bet individualaus lyderio neparasta įtaka (buda. Identitetas yra socialiai įgyjamas. Demonstruodamas įvairius simbolius (materialius daiktus.

kuris gali bet kuriuo momentu suirti. atmesdami įvairių socialinės sąveikos formų įprastinį rimtumą: rimtą bendravimą pakeičia niekuo neįpareigojantis pokalbis. neturėjo šios stiprybės savo gyvavimo aušroje. teatras. Socialumo sukurtas pasaulis yra netvirtas. politikų vadovaujamos. kaip dirbantieji panaudoja oficialią gamyklos tvarką tikslams. t. Weber suformuluoto požiūrio į visuomenę nuostatos nėra logiškai prieštaringos. Jos yra antitezinės. Individo vaidmuo gali būti priešingas visuomenės nustatytiems. Jis teigė. kur jie juokauja ir žaismingai vaidina. atsiskyrimas ir manipuliacija. estetiką – skonis. Visuomenė apibrėžia mus. Manipuliacijos atveju individas nebando keisti socialinių struktūrų ar pats atsiriboti nuo jų. nes akcentuoja skirtingus socialinės tikrovės aspektus. Lengvo bendravimo situacijos dalyviai laikinai pamiršta savo “rimtuosius” identitetus ir pasineria į trumpalaikį fantazijos pasaulį. Kartais tik iš laiko perspektyvos galima suvokti. nuosavybės ir aistrų įprastinė našta. bendrauja tarpusavyje. Gehlen institucijų teorija teigia. kupiną atsitiktinumų ir netikrumo. M. Transformacija. nesutampantiems ar net priešingiems direkcijos intencijoms. Jie gali pasakyti “ne” visuomenei ir yra dažnai taip padarę. Socialumo teorija. jų vis dėlto yra. tai ji ir turi būti kaip drama lanksti. kurių ribojami mes egzistuojame visuomenėje. kokie gilūs jie buvo. kultai. Weber amžininkas. Net jei pokyčiai būtų gerokai mažesni. Jei socialinė tikrovė yra kuriama pagal dramos principus.y. kad socialumas yra žaidiminė socialinio bendravimo forma. kodėl jie paklūsta instituciniams imperatyvams. tiek jo bendraminčiai. kaip instinktai nulemia gyvūnų elgesį. o minios. kad mūsų prasmingi poelgiai paremia visuomenės statinį. Weber charizmą laikė viena iš pagrindinių varomųjų jėgų istorijoje. Tačiau yra esminis skirtumas tarp instinktų ir institucijų poveikio. Tokie asmenys simbolizuoja socialinį makevializmą. jei kas nors atsisako dalyvauti žaidime arba bando spręsti rimtus (pavyzdžiui. Kiekvienas žmogus. Ir jie būtų teisūs.tvarka pradeda įgauti panašumų su ankstesniu režimu. Vaidmenys. Yra įmanoma žmonėms. Tokios “kontrvisuomenės. Visai teisinga teigti. Pramoninė sociologija pateikia daugybę pavyzdžių. yra šio 25 . taip negailestingai nuverstu. Nė viena socialinė struktūra. Vietoje to jis bando apgalvotai pasinaudoti jomis netradiciniais būdais. Scena. M. Tai gali padaryti tiek individas. verslo) reikalus. Kai negalima transformuoti arba sabotuoti visuomenės. Visos naujos definicijos reiškia. sociologų vadinamos subkultūromis. konstruoti savo “pasaulius” ir tokiu pagrindu atsiskirti nuo pasaulio. “rateliai” ar kitokios grupės. kad jų neslegia padėties. Žmonės sako tą patį aiškindami. turėdamas omenyje socialinio vaidmens jam keliamus reikalavimus. kai nuodugniai išstudijuojama visuomenė ir. Dramos modelis suteikia galimybę ištrūkti iš griežto determinizmo. egzistuoja kaip sektos. Tačiau pasaulis niekada neišlieka visiškai toks. cirkas ar net karnavalas – štai vaizdiniai mūsų dramos modeliui. Tačiau “žaisdamas visuomenę” žmogus mokosi būti didžiosios socialinės scenos aktoriumi. kuriame gyventi jie buvo nuo pat pradžių ugdomi. pareiškia kitokį nusistatymą. E. Jos kūrėjas – vokiečių sociologas Georg Simmel. atmetus visas iliuzijas. suvokiant visuomenę kaip sunkiai prognozuojamą. pasakytų: “Aš neturiu pasirinkimo”. tačiau jie apgaudinėja patys save. Visas jos išskirtines savybes sugalvojo ir įdiegė žmonės. socialinė sistema dezorganizuodama arba tenka imtis ją reorganizuoti. lengvai formuojama. koks buvo. kad kažkas pradeda elgtis priešingai senųjų apibrėžčių diktuojamiems lūkesčiams. negu vylėsi revoliucionieriai. etiką – manieros. Tačiau taip pat teisinga teigti. A. sakantis “Aš neturiu pasirinkimo”. kad visuomenė yra objektyvus faktas. bet prireikus padeda jį pakeisti. Gyvūnas. Durkheim ir M. tai galima vidujai nuo jos atsiriboti. bet charizma visada yra labai trumpalaikis reiškinys. Kai ne atskiri individai. jei pamąstytų apie jį valdančius instinktus. bet savo ruožtu ji yra apibrėžta mūsų. sukurtos kiek kitokių arba visai nepriklausomų apibrėžčių pagrindu. dirbtinis kūrinys. Susibūrime žmonės “žaidžia visuomenę”. bet jo požiūris į sociologiją labai skyrėsi. verčiantis paklusti ir net kuriantis mus. randamas būdas ja manipuliuoti savo tikslais. kad institucijos reguliuoja žmogaus elgesį panašiai. pavieniui ar grupėmis. apsimestinis spontaniškai arba apgalvotai. kokia stipri ji dabar beatrodytų. turi savyje “apgaulingo tikėjimo” galimybę. Visi socialiniai pokyčiai yra susiję su naujomis tikrovės apibrėžtimis.

tai galime teigti. siejamą su jų identitetu. atsargiai. baimės. kaip gynybos nuo nerimasties. Joje nagrinėjama autentiškumo ir neautentiškumo problema. savojo unikalumo iškeitimas į socialiai sukurtas abstrakcijas. kad daug sociologų. politinis ar sociologinis jis būtų. kuriuos iškelia mūsų egzistencija. ignoruojant metafizinius klausimus. kas esame ir ką darome. Vien tai. o kiekvienas iš šių vaidmenų gali tapti pastoviu ar laikinu jo atlikėjo pasiteisinimu nenorint prisiimti atsakomybės. Sociologija atskleidžia visišką visų socialiai suteikiamų identitetų santykinumą. Mokslinė ir etinė sampratos iš esmės yra visiškai skirtingos. kada pasijusime netekę visų vardų ir identitetų. tačiau jis nebūtinai tampa nuo visko atsiribojusiu ciniku. kad miršta vienas. Aišku. Fizikai kuria pasaulio sunaikinimo projektus. Tai ypač teisinga kalbant apie įžvalgumą visuomeniniuose reikaluose. jų smulkmeniškai netyrinėdamas. yra gana utopiška. pagal savo norą. nekelia etinių klausimų. nagrinėdami šias problemas. Mus supa tamsa iš visų pusių. Makiavelizmas ir etika. Manantieji. Gimimo stebuklas. vis tiek pabaigoje teks susidurti su tuo vidurnakčio košmaru. Laimėjimo paslaptis – nenuoširdumas. “Apgaulingas tikėjimas” atskleidė mums visuomenę kaip mechanizmą. laukiant naujos. kuris reaguoja į lūkesčius. Sociologija parodo žmogaus – tokio. paveikslą. ką gerai žinojo ir mokė Machiavelli. nei būsimo režimo uolus tarnas. . kad apgaulė ir saviapgaulė yra socialinės realybės šerdis. suteikiantį alibi mūsų bėgimui nuo laisvės. Man samprata pateikia visuomenės. kai skubame per savo trumputį gyvenimą neišvengiamos mirties link. Visi namai kada nors ištuštėja. Tačiau visuomenė guodžia mirštančiojo artimuosius bendromis kategorijomis. mirties siaubas – visa tai kruopščiai užmaskuojama. Čia galėtume kalbėti apie „viskas gerai“ pasaulį (OK world). Iliuzijų netekęs žmogus nėra nei dabartinio. Norint suvokti žmogaus padėtį be paguodžiančių mistifikacijų. Martin Heidegger koncepcija. nepakartojamas žmogus. konkretus. Kadangi visuomenė yra tarsi socialinių vaidmenų raizginys. kuris neryžtingai. adresai. Ji gali būti nusakoma žodžiais: “Taip nedaroma” (One does not do that). gali sukčiauti. minuso ženklą. Tai ypač lemia žmogaus laikyseną mirties akivaizdoje. Makiavelizmas. Jei žmogus žiūri 26 . priskiriama egzistencialistinei koncepcijai ir pavadinta das Man. kad galėtume ramiau į jas reaguoti. Nors pozityvizmo vizija. o kartais aistringai bandančio būti kuo nors kitu. Tik tas. kad sociologinė perspektyva neskatina žengti į aukštesnę etinio jautrumo pakopą. Žydai pateikia savo identiteto kontrapibrėžtis. būtina peržengti “savaime suprantamą” visuomenės rutiną. yra nuostata pati savaime etiškai neutrali. Pasaulyje. Negras ima jausti pasididžiavimą savo rase vietoj anksčiau buvusios gėdos. paprasčiausiai pakeisdami priešingais ženklus. pakeisdami pliuso ženklu. Visi planai galiausiai suyra. pakankamai aiškiai įrodo. O kas yra tikrovė? Ji labai trapi ir sąlygiška. kokį jį padarė visuomenė. organizuojantys visas baimes taip.“apgaulingo tikėjimo” auka. Moksliniai metodai negali paaiškinti. yra linkę priimti tas kategorijas. Man koncepcija leidžia gyventi neautentiškai. kad įžvalgumas padeda įgyti reiškinių kontrolę. kurie rūpinasi taisyklių saugojimu. profesijos bei žmonos gali staiga pradingti ar pasikeisti. kuris nuoširdžiai atlieka visus savo vaidmenis. Jei mes ir nugyventume visą savo gyvenimą be kankinančių klausimų. Visuomenėje egzistuoja “savaime suprantamos” struktūros. kad žinojimas visada grindžia kelius į valdžią. Tas žmogus. atmetus lengvatikybę. “kur viskas gerai”.paveikslą. Taip sukuriamas juodasis rasizmas. visgi teisinga. yra įsitvirtinę standartiniai veiksmai bei ritualai. Egzistuoti autentiškai – tai gyventi gerai suvokiant savo individualybės nepakartojamumą ir išskirtinumą. negali būti “ekstazinėje” padėtyje ir todėl yra visai nepavojingas tiems. ir žmogaus. koks turėtų būti teisingas gyvenimas. o socialiniam mokslininkui patikėta mažesnė misija – formuoti tam pasaulio sutikimą. kai jį taiko žmonės be etinių skrupulų ar užuojautos. jog jiems priskiriami neigiami identitetai. kuris tėra baltojo prototipo šešėlis. Neautentiška egzistencija – savęs praradimas anoniminiame Man. Ciniškas požiūris į visuomenę – ne vienintelis galimas pasirinkimas. Vardai. Makiavelizmas įgauna neigiamos moralinės energijos. kuris perpranta žaidimo taisykles. susijusius su antisemitinėmis kategorijomis. lankstų prisitaikymą prie šios socialinės eros ar patiklumą. Tos struktūros apsaugo mus nuo atviros gyvenimo nerimasties. Visos įšventinimo apeigos iliustruoja šią funkciją. geismo paslaptis.

Antra.į visuomenę kaip į komediją. 2002. kai šitaip gali nors truputį palengvinti širdgėlą ar šiek tiek praskaidrinti gyvenimą. gali būti reikšminga socialiniam tyrimui. o kas blogai. jei nelaikome jos konfidencialiu žaidimu. gyvybiškai susijusiomis su žmogaus egzistencijos tyrinėjimu. Visa. Viena iš jų – atidus dėmesys dalykams. ką žmonės daro ar kuo yra. arba sunku suprasti stratifikacijos sistemą. Pačios svarbiausios iš jų – istorija ir filosofija.. viltis bei baimes. nepuolant išsakyti savojo nusistatymo.nesvarbu. Intelektualinei disciplinai būdingas ironiškas skepticizmas savo užmojų atžvilgiu yra jos humanistinio pobūdžio ženklas.198 p. Sociologija. jei nepastebime jos maskaradinio pobūdžio. tai sociologo atsakomybė vertinti gautus duomenis neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas. 2. kas yra gerai. Matulionis. tai nedvejodamas ją apgaudinėja. Sociologų naudojama mokslo metodika suponuoja keletą tik šiai disciplinai būdingų vertybių. kas yra pagrindinis humanitarinių mokslų objektas – žmogaus egzistencija kaip tokia. Arvydas. Sociologija gyvybiškai susijusi su tuo. . ypač tada. Sociologas sugeba išklausyti visų aplinkui. Vilnius: Homo Liber. (santrauka) 27 . kiek tai įprasta bei kasdieniška. išankstines nuostatas. Neįmanoma perprasti politikos. kurie kitiems mokslininkams atrodo nuobodūs ir neverti būti mokslinio tyrimo objektais. Atvirumas humanistiniam sociologijos akiračiui numato nenutrūkstamą bendradarbiavimą su kitomis disciplinomis. Sociologijos humanizmas. Iš gamtos mokslo atstovų sociologai gali pasimokyti labai svarbaus dalyko – žiūrėti į savo discipliną šiek tiek kaip į žaidimą.

3) socialinė veikla kyla iš visuotinės individualių veiklų sąveikos. rasės ir lyties veiksnius. socialinio prestižo ir pan. vaikams iš turtingų. Šios paradigmos pagrindėjas – anglų sociologas Herbertas Spenceris. kurios yra būtinos. L. bet konkrečiai. Nelygybė yra nelygaus vertybių (pinigų. konfliktas – pasipriešinimo kiekvienoje visuomenėje esantiems valdžios ir pavaldumo santykiams rezultatas. Socialinio elgesio modeliai – stabilūs. Anot R. Kozeris teigia. išsilavinimo. naudojasi daiktais. supaprastinamas visuomenės suvokimas. o kas juos skiria. kurios – ne. Ši paradigma kritikuojama. Šiuolaikinė liberali visuomenė gali bandyti spręsti konfliktus individų. nagrinėjantis socialinių sistemų sąveiką visuomenėje. Pagrindinis klausimas: kurios grupės turi naudos. Pavyzdžiui. Socialinio konflikto paradigmoje: visuomenė – sistema. 28 . Sociologija nagrinėja visuomenę ne abstrakčiai. kurioje dėmesys koncentruojamas į socialinių sąveikų simbolinį turinį. susidedanti iš daugelio skirtingų. Reiškinio esmė išryškėja. kuriose konfliktai skiria visuomenę į dvi priešiškas klases. kad visuomenė galėtų išlaikyti esamą šiuolaikinę formą. kas vienija žmones. skatinamą priešpriešos tarp turtingų ir beturčių. 2) reikšmės atsiranda socialinėje sąveikoje. Išskiriami fundamentalieji ir taikomieji-empiriniai sociologiniai tyrimai. jos skirstymas į išnaudotojus ir išnaudojamuosius. Kiekviena visuomenės dalis turi vieną ar kelias svarbias funkcijas. Su laiku tiesiogiai susiję procesų dinamikos tyrimai. Konfliktas – ne griaunamoji. Šiuo metu dominuoja modernaus socialinio konflikto paradigma.metodologinė šiuolaikinės sociologijos ir socialinės psichologijos kryptis.Sociologija nagrinėja visuomenę kaip visumą. Šios pažiūros laikėsi K. remdamiesi reikšmėmis. Žymiausi jos atstovai: JAV – Luisas Kozeris ir vokiečių kilmės anglų mokslininkas Ralfas Darendorfas. Šios paradigmos atstovai tiria ne tai. Konfliktas – ideologinis reiškinys. vykstant socialiniams procesams. struktūrinis-funkcinis. kad pabrėžiant socialinio konflikto reikšmę. Socialinių ryšių sugriovimas gresia tik toms visuomenėms. socialiniai procesai ir reiškiniai. Sociologijos dalykas: socialiniai santykiai. rodantis socialinių grupių siekius. kad kiekvienoje visuomenėje yra socialinės įtampos elementų. Simbolinės sąveikos (interakcionizmo) paradigma: teorinė. Kiekvienam socialinės struktūros elementui būdingos tam tikros socialinės funkcijos. Bendrieji sociologijos požiūriai (paradigmos): socialinio konflikto. Tai mokslas. o konflikto priežastys – neišsprendžiamos. o skatinanti visuomenės pusiausvyros palaikymą jėga. Žmogus turi kalbą ir kitus sąveikos simbolius. Ši paradigma kritikuojama už tai. Struktūrinė-funkcinė paradigma yra teorinė struktūra. Šiuolaikiniai pagrindėjai – JAV sociologai: Talkotas Parsonas ir Robertas Mertonas. skatinantis socialinius pokyčius. kad visuomenė yra santykiškai stabili sistema. Socialinė aplinka – įvairių socialinių grupių kovos arena. kuri remiasi požiūriu. kuriai būdinga socialinė nelygybė ir socialinis konfliktas. Robert Merton: sociologija yra ypač naujas mokslas su ypač senu tyrimo objektu. klasinius. Darendorfo. Trys pagrindiniai socialinės sąveikos principai yra šie: 1) žmonės.) pasiskirstymo tarp skirtingų gyventojų grupių rezultatas. socialinė aplinka. Jei struktūrinė-funkcinė paradigma akcentuoja stabilumą. tai socialinio konflikto paradigma apibūdina visuomenę kaip dinamišką. atsižvelgdama į laiką ir vietą. grupių ir klasių konkurencijos lygiais. Sociologijos objektas: visuomenė. Populiari buvusioje Sovietų Sąjungoje. simbolinės sąveikos (interakcijos) ir kt. Socialinis konfliktas – neišvengiamas visuomenės reiškinys ir socialinės raidos stimulas.Marksas. Demokratinėse visuomenėse socialiniai institutai išsaugo socialinį susitarimą ir konfliktai išsprendžiami. kad nepakankamai įvertina socialinius pokyčius. privilegijuotų šeimų keliai yra lengvesni. santykiškai stabiliai tarp savęs susijusių dalių. jos atskiros dalys.

bet jų sąveika – menka arba jos visai nėra. Antrajai – svarbiau nagrinėti stabilias. Masinė kultūra – dirbtinis kultūros pakaitalas. pavyzdžiui. Kultūros pokyčiai. veiklos formų. Visuomenės nuomonės tyrimai. stebėjimas.) bei antrinė (besikeičiančių sąlygų pažinimas ir prisitaikymas prie jų. skatinantis ne aukštąsias vertybes. 29 . struktūra. apibrėžti tyrimo objektą ir dalyką. šeimos. gyvenimo būdo keitimas) socializacija. kurio metu žmogus įsisavina vertybes. Sociologiniai tyrimai: sudaryti tyrimo programą. elgesio vaidmenis ir modelius. procesas. kad savoje kultūroje kitos kultūros standartai atmetami. turtingumas ir ypatingumas priklauso nuo įvairovės ir platumo sistemų sąveikos. neigiantys dominuojančią kultūrą. Sociologijos kategorijos. kurie vadinami antriniais. Specialiosios (vidurinio lygio) sociologijos teorijos: kultūros. biografinis metodas ir kt. švietimo. suformuluoti hipotezę. analizuoja sąveiką. Socialinė grupė – tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija. kuriose dalyvauja asmenybė. Konkretieji sociologiniai tyrimai. kultūra. dokumentų analizė. kuri socialinį gyvenimą aiškina kaip dramos metaforos realizavimą. kurios nariai yra vienu metu vienoje vietoje. atlikti teorinį tyrimo pagrindimą. todėl viskas turi būti išreikšta sociologijos kategorijomis: visuomenė. Pirminė (vaiko. bet stabilesnė už diadą. kalbą. Civilizacija – visuomenės. Reakcijų. Yra skirtingi akcentai ir skirtingi matavimai. būdingus tai visuomenei. autobuso keleiviai. Grupė turi lyderį. Mažiausia grupė – diada. Sociologija apima visą socialinę tikrovę. Pirmajai būdingas dėmesys sąveikos procesui. bet smurtą. “scena”. Subkultūra – kultūros modelis. reiškinys. šeimoje. nusikalstamumas. Kultūros integracija. susiformavusias simbolines struktūras. statusas. religijos. kaip “aktorius”. politikos. Nė viena paradigma nėra geresnė ar blogesnė. teisės ir kt. Pirminės ir antrinės grupės. veiksnys. simbolinių turinių. kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. funkcija. kad ji koncentruoja dėmesį į mikroprocesus. Kontrkultūra – kultūros modeliai. interviu. iškrypimą ir agresiją. kuriuose tarp individų nėra tiesioginės sąveikos. Idealus grupės narių skaičius – penki. Pirminėje (mažoje) grupėje ryšiai yra tik asmeniniai ir tiesioginiai. per mažai domėdamasi makroprocesams. Triada taip pat nėra stabili. “scenarijus”. Antrinė (didelė) nuasmeninta grupė. Etnocentrizmo alternatyva yra kultūrinis realityvizmas – būdas įvertinti bet kurią kultūrą remiantis savosios kultūros standartais. asmenybės. suformuluoti problemą. Kultūra – bendruomenę sudarančių žmonių gyvenimo būdas. vadinami kategorijomis. šeima. Jos narius veikia situaciniai ryšiai. nes pasireiškia didžiausias pasitenkinimo bendra veikla laipsnis. Anketavimas. empiriniai duomenys ir kt. Bendriausios kategorijos: civilizacija. vaidmuo. Socializacija – procesas. Kultūra ir civilizacija. kurioje jis gyvena. regiono kultūrinės ir socialinės raidos lygis ir specifika. naujoko ir pan. oficialiosios statistikos duomenų interpretavimas. kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. kas sukurta žmogaus. slypinčių asmenybėje. vertybes. besiskiriantis nuo dominuojančių toje kultūroje. lauko tyrimas.Išorinė socialinė kontrolė virsta savikontrole. Etnocentrizmas pasireškia tuo. pvz. darbo. “kaukė”. Kultūrą sudaro visa tai. normas. Simbolinės sąveikos kritikai teigia. Politinės organizacijos – antrinių grupių pavyzdys. Metodai skirstomi į kiekybinius ir kokybinius. mokslo. eksperimentas. neįmanoma ištirti asmenybės kūrybinių galių. pasirinkti tyrimo metodologiją. socialinės stratifikacijos. institutas. Dariniai. suformuluoti jo tikslus ir uždavinius. normas ir materialinę kultūrą. Visos kultūros turi penkis bendrus komponentus: simbolius. sistema. vartodami tokias sąvokas. Su simbolinės sąveikos paradigma susijusi socialinės dramos koncepcija. Išskiriamos Chicago ir Iova (JAV) mokyklos. Agregacija – bendrija.

Struktūrinė-funkcinė paradigma pateikia kultūros. kurios nori pakeisti visuomenę. Labiausiai paplitusios religijos: katalikybė. profesionaliu. Denominacija turi savo profesionalius dvasininkus ir administraciją. etninė priklausomybė. kuria ir gina šventumą. islamas. Asmeninė religinė patirtis aiškinama kaip kulminacinis išgyvenimas. daug laisvesnė priklauso bendrijai samprata. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti. Asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija. kad kultūra yra dinamiška socialinio konflikto arena. Apibūdinti sąmoningai socialinei būtybei dažniausiai naudojame sąvoką žmogus. Todėl kyla jėgos.) ir pasiektieji (išsimokslinimas. atsakingu už save. Doktrinos pagrindas – nesąlygiškas tikėjimas absoliutu. kaip labai integratyvios. Remiamasi materialistine kryptimi. kelianti savo nariams mažesnius reikalavimus. atskleidžia jo statuso ir socialinio vaidmens sąvokos. Remiamasi idealistine filosofine doktrina. draugų ratas. Statusai yra priskirtieji (lytis. tikrumo pojūtis. nesikartojanti kasdieniniame gyvenime. ekstaziškas nežinomos kilmės jausmas. Kaip individas įsitraukia į visuomenės socialinius santykius. nustatanti. skatina tirti jų ryšį. Tačiau pats kasdieninis gyvenimas gali išryškinti tokius reiškinius. siejamas su statusu. kuriems suteikiama šventumo aureolė. Šventumo galia sustiprinama ritualais. Denominacija – tarpinė grandis tarp Bažnyčios ir sektos. savo visuomenę piliečiu. Mokymo programos turi išlaikyti fundamentalumo ir taikomumo balansą. Socialiniai tinklai. santykiškai stabilios sistemos sampratą. Dar yra ketvirtasis religinės grupės tipas – kultas: munistai. Sekta – nedidelė. asmenybė. Religinė doktrina yra teologinių pažiūrų sistema. sparčiai besikeičiančias žinias.). Religija remiasi tam tikra doktrina. Socialinio konflikto paradigma aiškina. tačiau ryšys šiuo atveju yra silpnesnis. Religija – tikėjimų ir veiklos sistema. induizmas. gimimo vieta ir kt. Asmenybės sociologija. neformali religinė organizacija. scientologijos bažnyčia ir kt. Religija pripažįsta. kas tikra. Socialinis vaidmuo – elgesys. sektas ir denominacijas. Formalūs ir neformalūs vaidmenys. Vaidmenis apibūdina ir 30 . simbolizuojančiais šventas idėjas ar jausmus. pavardė. Mokytojas vėl turi tapti autoritetu mokiniui. bet siekiant tapti aktyviu. kuriems grupė yra pritarusi. padeda žmonėms susitelkti į visuomenę. Kultūrinė ekologija apibrėžiama kaip teorinė paradigma. kad šis išmoktų pats rinkti ir įsisąmoninti naujas. savo šeimą. nagrinėjanti ryšį tarp žmogiškosios kultūros ir gamtinės aplinkos. o kas klaidinga. Pavyzdžiui. kas šventa ir kas nešventa. Referentinė grupė – etalonas individams vertinti įvykius ir priimti sprendimus. kuri padeda tam tikrai žmonių grupei spręsti žmogaus gyvenimo problemą. pareigos ir pan. kuri teigia.E. Turi keistis mokymosi motyvacija: ne dėl pažymio. Sėkmingai reformai labai svarbūs du pagrindiniai veikėjai – mokinys ir mokytojas. Toliau eina profesinis ir neprofesinis lavinimas bei savišvieta. Išskiriamas: ikimokyklinis. Kartais jie vadinami “naujaisiais religiniais judėjimais”. Kultūros institutai. Religija ir Bažnyčia. Šventumo sfera – ypatinga galia. Kultūros sociologija. profesija. kuriame svarbiausias yra asmenybės ugdymo aspektas. kad idėjos labiau negu materialiosios gamybos produktai yra žmonijos egzistavimo pagrindas. Įgiję simbolinę reikšmę objektai vadinami totemais – vertybiniais žmonių grupės simboliais. Mokykla. mokslinis laipsnis. tapti mokinio katalizatoriumi. kad kultūros sistema negali lygiai patenkinti visų visuomenės narių poreikių ir netgi sudaro galimybę vieniems engti kitus. Individas. Religinės grupės klasifikuojamos į Bažnyčias. Durkheimo veikale “Elementarios religinio gyvenimo formos” (1912) sakoma. Ši sąvoka atspindi socialinių ryšių susipynimą. prestižinis klubas.. nereikalaujanti iš savo narių religinės išraiškos ir aktyvaus dalyvavimo. Kultūros vertybės pasireiškia per platų socialinės veiklos ratą. mokyklinis lavinimas. kuriai vadovauja pasauliečiai. budizmas.Konformiškumas – grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių. Socialiniuose tinkluose susiburia žmonės su panašiomis socialinėmis charakteristikomis ir socialiniu statusu. kuri teigia. krišnaitai. kad religijos skiriamasis bruožas yra skirtumas tarp to.

Švietimą galima suprasti kaip socialinę sistemą. atskirti darbą nuo namų. Valdžia – tai teisė ir galimybė pajungti ir kontroliuoti kitus. Socialinė organizacija. yra monarchas. Deja. tačiau jos gali žmogų ir įkalinti. Grupės sistemos ir struktūrų sudarymas ir yra socialinė organizacija. turinti valstybės aparatą – valstybinių institucijų ir organizacijų. priklausomai nuo politinio valdymo sistemos. Organizacijos skiriasi pagal įkūrimo pobūdį (vyriausybės įsakymais arba spontaniškai) ir pagal jų dydį: kuo ji didesnė. Švietimo sociologija. Visuomenėje vyksta prieštaringi procesai. Tai šakinė sociologija. Socialinė organizacija gali sietis ir su technine bei technologine organizacija. Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistemą. kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti kelių nesuderinamų vaidmenų reikalavimus. teismus. formuojant visuomenės socialinę struktūrą ir pačią visuomenę. pasitelkti humorą. 3) valdymas dalyvaujant (vadovas bendrauja su darbuotojais ir skatina juos bendrauti tarpusavyje). o šios sociologijos dalykas – švietimo sistemos ryšiai tiek jos viduje. kas jiems atrodo svarbu). Valstybė yra visuomenės politinė organizacija. nagrinėti jos funkcijas. kurioje vyksta švietimo proceso raida. Sociologai tiria socialinę aplinką. Švietimo sociologijos objektas – pati švietimo sistema. Situacija. Valdymas gali būti utilitarinis (tikslūs nurodymai. parlamentas. religiniu ir kitais aspektais. ugdant visuomenės piliečius. Konkretaus žmogaus elgesys yra unikalus. 4) valdymas nesikišant (vadovas yra pasyvus. visumą. Vidaus funkcijoms labai svarbi yra valstybės sandara. Kiekviena valstybė savo raidos strategiją ir taktiką realizuoja per socialinius institutus: vyriausybę. Aukščiausia valdžia. Švietimo sistema yra formalizuota (institucionalizuota) ir neformalizuota. 2) globos (su darbuotojais stengiamasi tartis. negu kiti. Lietuvoje valdymo funkcijos yra padalintos. vienus atitolinantys nuo kitų arba suvienijantys. Valstybė ir valdžia. Konstitucijoje sakoma: “Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. teritoriniu. kiek darbuotojas priklauso nuo kolegų. politiniu. realizuojančių valstybės funkcijas. prezidentas. atimti tiesioginio bendravimo teikiamą emocinį ryšį. Formaliose organizacijose ypač svarbus valdymo modelis. Kartais burtis į bendruomenę verčia nelaimė ar liga. vadinama vaidmenų konfliktu. suvienyta tikslo – išgyventi priešiškoje gamtinėje aplinkoje. ką reikia daryti). Bendruomenė gali būti apibūdinama tautiniu. Giminė kaip bendruomenė. vyriausybė. Tiriama švietimo sąveika su kitais visuomenės komponentais. tiek išorėje. 31 . jau buvo žmonių bendruomenė. jos kaip socialinio ir socializacijos instituto vaidmenį. Valstybė turi vykdyti išorės ir vidaus funkcijas. Mokyklos bendruomenė.” Pagal savo realias galias pajėgiausia yra vykdomoji valdžia – Vyriausybė. Socialines organizacijas galime apibūdinti pagal savanoriškumo ir formalizavimo laipsnį. “Černobyliečių” ar “afganistaniečių bendruomenės. ligonines. Bendruomenė – turinčių bendrų tikslų žmonių sąveikos forma. Teismas. jis neretai remiasi ekonominių grupuočių interesais. Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Kai dar nebuvo visuomenės. kokie tarpasmeniniai santykiai darbo grupėje. Technika sociologą domina tiek. mokyklas. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos atveria naujas bendravimo galimybes: mokslininkas gali jaustis esąs viso pasaulio mokslo bendruomenės narys. Išorės funkcijas sąlygoja šalių santykių istorija. tik jam būdingas vaidmenų traktavimo būdas. tuo mažesnė galimybė bendrauti tiesiogiai. valstybės dydis. Valdymo stiliai: 1) autoritarinis (viską lemia vadovas). Jį daugiausia domina. kokia turi būti darbuotojo kvalifikacija. pateikiant jiems visą informaciją). Sociologija nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. pavaldiniai vykdo) ir vienijantis (normas nustato pati grupė). Valdžios perimamumą užtikrina demokratiniai rinkimai. autoritarinis-normatyvinis (viršininkas įsako. o patys darbuotojai daro tai. Pirmiausia tai yra politinis viešpatavimas. Švietimo sociologijos sistemiškumo reikalavimas: nagrinėjami atskirų sistemos dalių ypatumai ir funkcionavimas. Galimi keli konflikto sušvelninimo būdai: išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius. vidinius ir išorinius ryšius. kiek ji lemia darbo pobūdį (kūrybišką ar monotonišką).motyvacija.

siekiant atkreipti visuomenės dėmesį. Minia veikia spontaniškai. Išorinę kontrolę vykdo specialios institucijos: Vidaus reikalų ministerija. universali ir organizuota žmogaus veikla. Dabartiniu metu ryškią vietą užima automatizuotų mašinų darbo aplinka. kaliniai. kurios turinys ir pobūdis yra sąlygojami darbo priemonių išsivystymo lygio ir visuomeninių santykių ypatybių. Minioje žmogus nebetenka savikontrolės. Visuomeninis darbo pasidalijimas yra visuminio visuomeninio darbo suskirstymas į atskiras sferas ir šakas. įvykstantis veržiantis į valdžią tiems. teismai. Darbinė veikla išreiškia konkretų žmogaus aktyvumą. o žmogus šioje veikloje save įtvirtina kaip visuomenės narį. Nors deviacinis elgesys apima ir nusikalstamą elgesį. pateisinti savo elgesį priimtinais motyvais (Tadas Blinda – teisybės vykdytojas. Deviacinis išplėtimas (“sutirštinimas”) – kai deviacijos pavojus padidinamas. Automatizacijos pagrindu tampa kibernetinės mašinos. nusako specifines žmogaus darbo kaip visuomeninio reiškinio savybes. skurdžiose šalyse. Potencialų pavojų politinei valdžiai gali kelti ir minia. Visuomenės nuomonė – piliečių nuostatos jiems svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Kuo visuomenė demokratiškesnė. skirtas skleisti socialinę informaciją gyventojams. Darbas yra tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos. 4) alternatyviniai judėjimai siekia pakeisti pačią asmenybę. 3) išlaisvinimo judėjimai. kad nebūtų didesnių sukrėtimų. Karas – priešiškų valstybių politikos tęsimas ginkluotomis priemonėmis. Antrinė deviacija (nukrypimas) – kai asmuo kartoja tą patį nusižengimą. o ne plėšikas). netipiškas nukrypimas. Delinkventiškumas apima daugelio teisinių ir socialinių normų pažeidimą. Šie santykiai yra techniniai-technologiniai ir socialiniai-ekonominiai. Deviacinė karjera – kai nepritapusieji prie visuomenės tęsia nepriimtiną elgesį. 2) individo ar grupės kraštutinė padėtis tam tikrame sluoksnyje. Kontrolė yra vidinė (savikontrolė) ir išorinė. tačiau jo pasireiškimo sritis – daug platesnė. Marginalumas apibrėžiamas kaip: 1) individo arba grupės padėties tarmiškumas ar ribiškumas. paprastas ir sudėtingas. kurio metu masinio judėjimo lyderiai prievartos būdu užgrobia valdžią.policijos nuovadas ir pan. o kibernetinė – 32 . Jame žmogus pasireiškia kaip kūrėjas. kuriantį materialines ir dvasines vertybes savo esminiams poreikiams patenkinti. Darbo aplinka yra žmogaus gyvenimo aplinkos dalis. Pirminė deviacija – tai pirmas nusižengimo veiksmas.t. lengvai pritaria lyderiams. Tai perversmas. skirti. kurie yra viešai diskutuojami. Valstybės kontrolė ir kt. Marginalinės grupės gali būti nusikaltėliai. Deviacinis atsisakymas – bandymas prisiderinti. Darbo pobūdį sąlygoja darbo turinys. esantis skirtingų socialinių grupių. Darbo sociologija. kurie yra už institucionalizuotos sistemos ribų. Darbas yra sąmoninga. pasireiškiantis deviaciniu elgesiu. Marginalinių grupių sociologijos dalykas – ribiškumas. Revoliucijos dažniausia vyksta ekonomiškai atsilikusiose. Revoliucija – politinis pokytis. Minios reakcija gali būti labai primityvi. tuo labiau dominuoja įtikinimas ir savikontrolė. Darbo rūšys: fizinis ir protinis. kuris skiriasi nuo priimtino visuomenėje. bet kartu stengiasi palaikyti tam tikrą stabilumą. vienkartinis. migrantai. pabėgėliai. Žiniasklaida – socialinis institutas. alkoholikai. gamybinis ir negamybinis. sistemų paribyje ir patiriantis jų normų prieštaringą poveikį. kurie buvo opozicijoje. naudodama prievartą. siekdami esminių socialinių pokyčių. visuomeniniai santykiai. į atskirus darbinio aktyvumo subjektus. Sąjūdis. Deviacinis atvejis – išimtis. Marginalas – asmuo. bedarbiai ir t. Yra dvi skirtingos socialinės kontrolės sampratos: tolerancijos ir draudimo. 2) deformaciniai – kuriais siekiama pakeisti atkirus socialinio gyvenimo aspektus. Tipiški socialinio judėjimo pavyzdžiai: Žaliųjų judėjimas. Paprasta mažina apdoroja medžiagas ir energiją. kurių tikslas įgyvendinti toli siekiančius visuomenės pokyčius. pavyzdžiui. Kiekviena vyriausybė siekia patobulinti visuomenę. Darbo aplinka yra visuma ir vienovė materialinių darbo proceso veiksnių ir visuomeninių santykių. Socialinių judėjimų klasifikacija: 1) transformaciniai judėjimai. Socialinis judėjimas – bandymas pasiekti bendrų tikslų kolektyviniais veiksmais. kurie kyla darbo procese tarp jo dalyvių. Deviacija – tai socialinis elgesys. išlaisvinti visuomenę nuo korupcijos. fizinė ir protinė įtampa.

Vėl susidaro galimybės žmogui darbo vietą grąžinti į namus. tiek pesimistiškai (automatizacija dehumanizuoja darbo procesą.informaciją ir tiria automatizuotos sistemos funkcionavimo optimizavimo sąlygas. Kita kryptis – mikroelektronika. privalo turėti aukštą kvalifikaciją ir užsiimti intelektualine veikla. techninė kompetencija. siekiama užtikrinti darbinės veiklos efektyvumą ir bendro darbo rezultatų pasiskirstymą. Darbo grupė – tai atskiroji (parcialinė) visuomeninė grupė. demografinius. sudaranti prielaidas žmogaus darbą pakeisti robotų darbų. Gyventojai –žmonių. Biurokratijos charakteristikos: specializacija. Biurokratija – tai organizacijos modelis. daugiausia – pirminiai Daugiausia – antriniai Komunikacija Daugiausia – tiesioginė Daugiausia formali. net bedarbių skaičių). Kriterijai pažintimi siekiant konkrečių rezultatų Ryšiai Įvairūs. Jų tikslas – atskirti tokias kategorijas. Užimtumas. skirtas užtikrinti racionalumą.tai tokios organizacijos. visuma.valdžios kaupimo efektas ir biurokratijos humanizavimas. Gyventojai būna aktyvūs ir neaktyvūs. sukurtos siekti bendro tikslo. Gyventojų grupės skiriamos pagal ekonominius. Mažųjų grupių ir biurokratijos palyginimas: Bruožai Mažosios grupės Biurokratija Aktyvumas Nariai užsiima panašia veikla Nariai užimti įvairiomis. priverčiamosios ir utilitarinės. išsimokslinimo ir kitus kriterijus. vadinamos formaliosiomis organizacijomis. didina darbo įtampą. gyvenančių tam tikroje teritorijoje. impersonalizacija (nuasmeninimas) ir instrukcijos. etninius. tiek neformalūs ryšiai. hierarchija. psichiatrinės ligoninės). Kuriasi iš esmės nauja virtuali darbo aplinka. specializuotomis veiklomis Hierarchija Neformali arba jos visai nėra Griežtai apibrėžta Normos Remiamasi bendromis normomis Apibrėžtos taisyklės ir reikalavimai Narystės Remiasi draugyste. Normatyvinės organizacijos . Formaliosios organizacijos (Amitai Etzioni. Priverčiamosios (totalinės) – skirstomos į baudžiamąsias (kalėjimai) ir gydomąsias (pvz. frikcinė (laikina. Robotizacija sudarė prielaidas lanksčioms gamybinėms linijoms. kai gamybos veiksmai neatitinka apskaičiavimų). kuriose žmonės. aptarnaujantys lanksčias linijas. žmogus užsidaro tarp savo kambario sienų. susietų bendro darbo priemonių panaudojimo. Visuomenė gali būti vaizduojama kaip piramidė. kurie metų metais negali gauti darbo). latentinė (kai darbo jėga panaudojama nevisiškai). Darbuotojai. gaminant materialines vertybes. kurios viršūnėje – biurokratijos oligarchija. kaip “kaliniai” ar “pacientai” kuriam laikui nuo visuomenės. Utilitarinės užtikrina savo nariams materialinę naudą. kompleksiškai garantuojantis efektyvų iškeltų uždavinių įgyvendinimą.. politinės partijos ir pan. Automatizacija vertinama tiek optimistiškai (automatizacija didina kūrybiškumo. Tai . savęs realizavimo laipsnį). kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. asmenine Techninis kompetetingumas. siekdami tam tikrų tikslų. rašytinė Dėmesys Orientuotas asmeniškai Orientuotas į tikslą Biurokratija siekia suformuoti mažumos taisykles daugumai. Išsivysčiusiose šalyse yra aukštas užimtumo lygis. Darbo grupėje egzistuoja tiek formalūs. Bedarbystė būna laikina. kurioje vyksta darbo procesas. 1975) yra trijų tipų: normatyvinės. tradicijos. moterų. kai jų veiklos pastangos yra įvertinamos ne vien atlyginimu. Tačiau beveik nebelieka tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. socialinius. struktūrinė (kai 33 . Šiuolaikinėje visuomenėje stebime du skirtingus procesus. lanksti linija gali persikvalifikuoti pagal naujas programas. Darbas vis labiau priklauso nuo informacijos panaudojimo laipsnio. stagnacinė (apima tuos. Nauja darbo organizacijos forma yra susijusi su kompiuterizacijos atveriamomis galimybėmis. Didelės antrinės grupės. Gamybinė grupė – visuma žmonių. Konvejeris gamina tą patį produktą. Tai religinės. jaučia moralinį pasitenkinimą ir yra patenkinti savo socialiniu prestižu.

Davis ir W. o 1 – mažiausias (ne žemiausias). statusas. Nelygybė – universalus socialinės struktūros bruožas. stratifikacija 34 . ciklinė (pvz. Darbo sociologija nagrinėja darbinius santykius. Yra socialinis mobilumas tarp kartų ir kartos viduje. įgyjančius naujų savybių. kastos. gydytojai. vadybininkai. savanoriškoji ( kai atsisakoma dirbti dėl nepatenkinamo uždarbio ar kitų aplinkybių). 2) reikalauja didžiausio pasirengimo ir talento. Urbanizavimas rodo. kad vienos socialinės pozicijos visuomet yra svarbesnės už kitas.didžiausias (ne aukščiausias). tuo labiau reikia susimąstyti apie išlikimo perspektyvą. 2) kai struktūra yra socialinių grupių sistema. Didelę reikšmę turi partijos lyderio asmenybė. laiką po darbo. išreiškianti tam tikros socialinės grupės interesus ir idealus. cirkuliacinis – nesusijęs. Struktūriniai pokyčiai būdingi pereinamiesiems laikotarpiams. vidurinioji klasė – negausi. K. Pozicijos rangą sąlygoja du veiksniai: geriausią atlygį ir aukščiausią rangą turi tos pozicijos. kokiam sluoksniui priskiriamas žmogus. kurioje 10 . Būtina remtis ne vienu stratifikavimo rodikliu. kaimynystė. persikvalifikavimo galimybes. o ne kaip fizinis procesas. Politika – valstybės veiklos formų. visuomenės struktūra taip pat keičiasi: mažėja dirbančių pramonėje. jos įstaigų. Labai svarbi visuomenės socialinė-demografinė struktūra. Socialinis mobilumas išreiškia socialinės pozicijos pokytį hierarchinėje struktūroje. amžius. Politinė sistema – valstybės. Su struktūros sąvoka siejasi kitos: sistema. socialinio įvertinimo ir psichologinio pasitenkinimo nelygybę. kaip turintį įtakos darbo našumui ir kt. Du pagrindiniai visuomenės struktūrų modeliai: 1) kai struktūra yra visuomenės institutų sistema. ar agrarinė. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausia būtent profesinis statusas lemia. cirkuliaciniai priklauso nuo paties žmogaus. kurios: 1) visuomenei yra svarbios. Jos objektas – darbas. teisininkai. prestižas ir kt. galia. žmogaus padėtį darbo sferoje. daugėja – aptarnavimo sferoje. Moore knygoje “Stratifikacijos sociologija” teigė. Pereinamaisiais laikotarpiais nedidelė aukštesnioji klasė sukaupia didžiulį turtą. Gyvenimo stiliaus rodiklis apima tokius požymius. būtina jiems garantuoti didesnį atlygį. Socialines grupes. gyvenimo kokybė.darbo jėgos struktūra neatitinka jos poreikio). politinis elitas. urbanizavimas. santykiai tarp tėvų ir vaikų ir kt. tuo šalies potencijos didesnės. kultūros panaudojimo galimybės. Kuo šalis senesnė gyventojų amžiaus požiūriu. Partija siekia valdžios demokratiniu būdu. kvalifikacijos įgijimo procesą. nuosavybės. Norint. Kuo išsimokslinimo lygis aukštesnis. darbininkai. Visuomenės stratifikacija. Pereinamojo laikotarpio politinei sistemai būdingas daugiapartiškumas. institutas. Stratifikacijos rodikliai ir skalė. Anot K. Partijos. Davis ir W. kurios nariai gauna panašias pajamas. Darbo sociologija. Moore. lyginant su tomis. leidžiančias pakankamai neblogai pragyventi. ekonominių krizių metu). vienkiemio – 1. rekreacijos galimybės. Sluoksniai (stratai) suskirstyti hierarchine tvarka: finansinis. Luomai. statusas. kad šias pozicijas užimtų tinkamiausi. Politinė partija – organizacija. Priklausymą atitinkamam startui veikia socialinė kilmė: aukštesniosios klasės vaikai turi geras galimybes įsijungti į šią klasę ir ją reprodukuoti. vaidmuo. ar šalis yra industrinė. gyvenimo stilius. kapitalas. išsimokslinimas. jų išskirtine padėtimi. tarnautojai. Socialinė stratifikacija – bet kurios socialinės grupės klasifikacija visuomenės socialinių pozicijų hierarchijoje pagal valdžios. visuomeninių organizacijų sistema. galima skirstyti pagal galios kriterijų. valstiečiai ūkininkai. kaip socialinis. kaip būsto rūšis. Politinę kultūrą apibrėžia politinės pažiūros ir politinis elgesys. didėja vidurinioji klasė. Sostinės urbanizavimas – 10 balų. o dauguma sudaro žemesnę klasę. Struktūrinis mobilumas susijęs su visuomenės struktūros pokyčiais. Visuomenės struktūra suprantama kaip visuomenės susiskirstymas į pastovius socialinius darinius. Religijos svarba visuomenės stratifikacijai susijusi su valdžios kontrole ir specialios dvasininkų klasės egzistavimu. o pavyzdžiui: valdžia. Tai vadinamoji trinarė klasinė visuomenės struktūra. teisėtumas. darbo kultūrą ir darbo moralę. kurias yra įgiję jas sudarantys individai. Stratifikacijos problema. Politinė sistema. Galima panaudoti 10-balę skalę. Kylant gyvenimo lygiui. saugumas. Industrinei visuomenei pasiekus vartojimo visuomenės lygį. politinių partijų. uždavinių ir turinio nustatymas. Klasės. pavyzdžiui. funkcija.

jautrumas (72 proc. Pirmoji urbanizuota valstybė – Britanija. Amžiaus stratifikacija parodo nelygų įvairaus amžiaus žmonių pasiskirstymą pagal 35 . turtu ir darbu. Tačiau ypač svarbu balansas tarp 20-30 metų amžiaus vyrų ir moterų. Pozicija savaime neteikia nei valdžios. Juos tiksliausiai suskaičiuoja visuotinių surašymų metu.).). kas pasiekta. Kolektyvinių sodų transformacija į gyvenamuosius rajonus. yra tarptautinių finansinių ir pramoninių ryšių centras (pvz. jei buvo pakankamai maisto. Lytis .). kurie surenkami kituose miestuose ar net kitose šalyse.rusai. normalios buto sąlygos. Pagalba nevaisingoms šeimoms. kantrumas (64 proc.t. Žmonės grįžta į tėvų sodybas. Medicinos sociologija nagrinėja įvairių žmonių grupių sveikatos ypatumus ir jų priklausomybę nuo įvairių socialinių veiksnių. Miestų profiliai: sostinė. pasipūtimas (59 proc. labai tankiai apgyventa teritorija. apskrities centras. Užimtumo rodiklis ir bedarbystė. Natūrali ir dirbtinė (techninė) aplinka. Dar 20-ojo amžiaus pradžioje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu. Druskininkai. neorganizuotumas (56 proc. Jei šeimoje nebuvo didelės psichologinės įtampos. drąsa (54 proc. Kaimuose kuriasi verslininkai. Tai parodo šalies gyventojų kokybę ir socializacijos procese įgytą potencialą.) pasitikėjimas savimi (57 proc. Tik nuo 20-ojo amžiaus statistikai pradėjo skirti didžiuosius ir mažuosius miestus. 6 proc. Mirtis.).). o apie 1900 m. nepastovumas (58 proc. Moteris apibūdinama kitais rodikliais: emocionalumas (81 proc.).). Vėl kuriasi stambus valstiečio ūkis.). skiriami 5 miestų tipai: 1) pagrindinis miestas (štabas). Surašymai atliekami kas 10 metų. gerose klimatinėse sąlygose (Palanga.. . regiono centras.). ambicingumas (48 proc. priklauso nuo žmonijos istorijos laikotarpio ir kt. Natūrali gamta turi ypatingą poveikį žmogui. uostas. Lietuvoje augo ne tik Vilnius. o Gender – socialinę ir kultūrinę. kurortai. baigiant laisvalaikio organizavimu. Plečiasi kaimo turizmas. Lietuvoje vyrai sudaro apie 47 proc. Sveikata labai priklauso nuo vaiko socializacijos šeimoje sėkmės. Nors gimstame berniuku ar mergaite. Bet padaugėjo socialinių konfliktų. maisto pramonės įmonės.). gyventojų. Ten labai aktualūs socialiniai ir ekonominiai klausimai. kuriame kuriasi tarptautinės korporacijos. Londonas).).). nei prestižo. kurio sulaukę žmonės apibrėžiami kaip seni. gyvenviečių stambinimas. Kinijoje ir Indijoje gyvena trečdalis viso pasaulio gyventojų. pradedant nuo aprūpinimo maistu. 5) poilsio (relaksacijos) miestai. 2) inovacinis centras – urbanizuota teritorija.siejama su gerove. kitų tautybių . Pagal urbanizuotų teritorijų ryšį su tarptautine ekonominių santykių sistema.). Kinijai reikia riboti gimstamumą. kuriuose gyvena išeiviai ir imigrantai iš trečiojo pasaulio šalių (Majamis. Ryškiausias techninės aplinkos pavyzdys – miestas.Sex ir Gender. Kaimai ir bažnytkaimiai. sudaro lietuviai. Žmogaus padėtis ekonomikoje dažniausia lemia jo priklausymą tam tikrai pozicijai. skirta plėtoti mokslinę tiriamąją veiklą (Kembridžas). kuriame pagal tarptautinį darbo pasidalijimą gaminami blokai (moduliai). logiškumas (45 proc. – 74 proc. darbu ir būstu. Svarbus išsimokslinimo (ne išsilavinimo) lygis. rajono centras. jei šeimoje nebuvo girtaujama ir t. Gyventojai. Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų – megapolis. vaiko sveikata bus žymiai geresnė. Miestuose susipina globalinės ir vietinės problemos. 4) miestai. Sankt Petersburg (Florida. Išsimokslinimas rodo. egoistiškumas (47 proc.5 proc. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų plėtotės bruožų – priemiesčių plėtimasis (suburbanizacija). Apie 1800 m. Amžius. Dabar auga kaimo tarnautojų skaičius. turime išmokti būti vyru arba moterimi. 3) modulinės gamybos centras. esantys kurortinėse vietovėse.). kūrybiškumas (54 proc. kad nuo 1989 metų Lietuvos gyventojų sumažėjo beveik 300 tūkst. Sex apibūdina biologinę žmogaus prigimtį. kiek mokytasi.). Sociologai taip pat nagrinėja socialines katastrofų pasekmes. bet ir regioniniai centrai. – lenkai. Klonavimas. Okupacijos ketais įvykdyta kolektyvizacija. plepumas (73 proc. 2001 metų surašymas parodė. Kaime kuriasi menininkai. JAV). eutanazija. Maljorka. Žmogus – biologiškai užprogramuota būtybė.. jėga (61 proc. Lietuvoje 82 proc. nors sąlygoja didesnes pajamas. atsargumas (57 proc. Amžius. miestuose gyveno penktadalis gyventojų. menkėja socialinė infrastruktūra. 7 proc. Vyras tiek pačių vyrų. Los Angeles). romantiškumas (60 proc.). tiek moterų apibūdinamas šiais bruožais: agresyvumas (64 proc. Lietuvai – skatinti.). taupumas (52 proc.) nepriklausomumas (50 proc.

Sunkumai dėl kontakto su tiriamaisiais. migracija. kurie yra santuokoje. Atranka – tyrimo imties. pagal hipotezes. kiek yra generalinės visumos elementų. eksperimentas. valdžią ir privilegijas. 3-4 dešimtmetyje Chicago. kiekybinis santykis su visais suaugusiais. Ištisinė apklausa (gyventojų surašymas ir kt. doroviniai-psichologiniai. Kuris kintamasis yra priklausomas. atviri ir mišrūs klausimai. Urbanizuotų teritorijų apgyvendinimas ir įvairių tipų kvartalų pasiskirstymas taip pat gali būti panašiai nagrinėjamas. tikslumo. kuriose tėra vienas iš tėvų. dirbančių ištekėjusių moterų skaičius ir kt. daugėjimu. Serijinė monogamija – pakartotinių santuokų pagrindu. kurios yra reikšmingos tyrimui. todėl tarp skirtingų rūšių pasiekiamas balansas. Šeima – kraujo ryšiais besiremianti mažoji socialinė grupė. yra retenybė. kurios rūpinasi neįgaliais giminaičiais. IL universitete suformuluotos urbanizmo idėjos: Robert Park (1864-1944). 3) šeimų. interviu. bet aktyvumas. 3) atrenkami apklausos objektai. Jų veikla daug intensyvesnė negu kaime. Atrankos klaidų matavimas – reprezentatyvumo paklaidos nustatymas. dažnai nepažįsta vienas kito. gimstamumo pokyčiai. Jų sąrašas turi atitikti šiuos reikalavimus: išsamumo. Ekologinis požiūris: gamtoje organizmai turi polinkį į distribuciją (pasiskirstymą). o kuris – nepriklausomas. Šeimos tyrimas negalimas be poreikių analizės. Sociologiniai metodai: anketavimas. Santuokos problemos. Louis Wirth (1897-1952) ir kt. telefoninės ir pašto apklausos ir kt. Urbanizacija – vienas iš supančios aplinkos kūrimo aspektų industrinio kapitalizmo plitimo sąlygomis. Kuo generalinė visuma vienalytiškesnė. Šiuolaikinėse visuomenėse šeimos gyvenimas pasižymi: 1) gyvenimu ne santuokoje. t. Atrankos pagrindimas galimas tik tikimybinių (atsitiktinių) atrankų atžvilgiu. tyrimo vienetų nesidubliavimo ir kt. gyvenimo trukmė. teisiniai. Gyvenimo būdo koncepcija: mistuose žmonės. kurios charakteristikos su tam tikra pateisinama paklaida atitinka generalinę visumą.. Išplėstinė (dviejų ir daugiau kartų) ir nuklearinė šeima. kaip ir pramonė. Lauko tyrimas. adekvatumo. gyvenantys kaimynystėje. ekonominės sąlygos. kurioje valdžia pasiskirstyta lygiai. Išlaisvinimo teorija sieja senesnių žmonių atleidimą iš darbo su visuomenės rotacijos būtinybe. kurie gali būti socialiniai-biologiniai. Reikia atsižvelgti. Dvi Čikagos urbanistikos mokyklos koncepcijos: ekologinio požiūrio ir gyvenimo stiliaus. Atsižvelgiama tik į tas generalines visumos savybes ir charakteristikas. 2) skyrybų skaičiaus didėjimu ir pakartotine santuoka. estetiniai. Šiuolaikiniame pasaulyje pramonė nutrina miesto ir kaimo ribas. Stichinė (“pirmo sutiktojo”) apklausa negali būti laikoma tikimybine.y. ūkiniai-ekonominiai. kurios nariai yra suinteresuoti gyventi kartu ir padėti vienas kitam. dėl anketuotojų tinkamumo. biografinis metodas. suformuojama atrankos struktūra. Poreikiai sąlygoja santykius. Atrankos imties formavimo etapai: 1) pagal tyrimo tikslus. Socialinio konflikto požiūris lygina senus ir jaunus žmones pagal pajamas. stebėjimas. 2) atrankos imties struktūra parenkama turimos socialinės informacijos pagrindu. Dalinės apklausos. modelio pagrindimas. dokumentų analizė. Irstančios erdvės koncepcija. Aktyvumo teorija sieja seno žmogaus pasitenkinimą su aktyvumu: lemia ne amžius. Monogamija. 4) visuomenei senstant.). Pagrindinė visuomenės senėjimo problema yra socialinė izoliacija. kurią sudaro tik tėvai ir nuo jų priklausomi vaikai. Žemės ūkis tampa mechanizuotas ir pelningas. Anketose uždari. poligamija. poliandrija (moters galimybė ištekėti už kelių vyrų).sveikatą. Dvejų karjerų santuoka – kai šiuolaikinės industrinėse visuomenėse abu partneriai siekia išlaikyti savo profesines karjeras. Masiniams tyrimams labai tinka anketavimas. Šiai proporcijai didžiausios įtakos turi: sutuoktinių amžius. tuo atranka gali būti mažesnė. Žmonės mobilesni ir mažiau susiję vienas su kitu. Santuokos proporcija – suaugusių žmonių. Sugyvenimas (be juridinės santuokos). Pastovus ryšys tarp dviejų kintamųjų. kad patys seni žmonės nenori būti atleidžiami. Urbanizmo sociologija. Santuoka yra socialiai patvirtintas ir dažniausiai juridiškai įtvirtintas ryšys tarp suaugusio vyro ir suaugusios moters. 36 . XX a. bet neįvertina to. vis didesniu skaičiumi nuklearinių šeimų. užsakovo reikalavimų ir kt. Simetrinė šeima.

su kuria lyginama konkreti grupė. Parametrinė (pasirinkimų skaičius ribojamas) ir neparametrinė (pasirinkimų skaičius neribojamas) procedūra. kaip apklausiamasis suvokia kolektyvo struktūrą: “Kas iš brigados narių pasikvies jus porininku?”. Referentinė grupė – etaloninė grupė. savo stebėjimą lyginant su kitų stebėjimų rezultatais. palyginti su tam tikru visuomenėje pasiektu standartu. IŠLAIDOS VIRŠIJA PAJAMAS? Pastabos apie „Namų ūkio tyrimus“ Jonas JASAITIS. metodai. suderinamumą. Tyrimo rezultatų analizės etapai: aprašymas. Gyvenimo kokybė – materialinių. Sunkumai objektyvūs ir subjektyvūs. Literatūra: Gaidys Vladas. kalbantis su žmonėmis. Santykiai darbo kolektyve gali būti darbiniai ir nedarbiniai. “Jei mokysitės toliau. Vilnius: Academia. Vilnius: Žara. Interviuotojas tiesiogiai apklausia respondentą pagal anketą (apklausos lapą). Tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai: “Su kuo norėtumėte mokytis vienoje grupėje?”. tempas. “Kas pasikvies jus į gimtadienio šventę?” ir pan. nes tuo atveju yra tiesioginio aktyvaus bendravimo galimybė. Svarbi interviuotojo asmenybė. atsakantieji negali tartis tarpusavyje. klausiant kiekvieną kolektyvo narį apie kitus. Sisteminiai ir atsitiktiniai. Stebėjimo duomenys užrašomi. Stebėjimas papildomas. Sociologinė savivoka. kuriose jau susiklostė pastovūs ryšiai tarp grupės narių. kurios metu tiriami santykiai grupėje ir tarpasmeniniai santykiai. Tikimybinė atranka: paprasta. kino ir kitokie įrašai. Specifika. nagrinėjant dokumentus. Darbiniai santykiai (“Ką pasirinktumėte porininku?”) rodo kompetetingumą. serijinė (lizdinė). Interviu. Lauko ir laboratoriniai stebėjimai. Prognostinis kriterijus leidžia nustatyti grupės narių laukimus pagal respondento suvokimą. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. 2001 Guščinskienė Jūratė. Apklausti turi ne tiriamosios grupės narys. Vilnius: Rosma. Aksiologija – mokslas tiriantis vertybes. socialinių grupių – sąveika. jau turinčiose bendros veiklos patyrimą (ne mažesnį kaip pusmečio). 1993 Luobikienė Irena. Nedarbiniai kriterijai apima tarpasmeninius santykius (“Su kuo norėtum švęsti savo gimtadienį”). atmetimo ir išvengimo (neutralumo pagrindu). socialinių ir kultūrinių sąlygų įvertinimas. Kaunas: Technologija.Kvotinė atranka – interviu metodui. Sociometrinė apklausa. Jame yra tiesioginis tyrėjo ryšys su tyrimo objektu. Teigiami ir neigiami (“Su kuo nenorėtumėte dirbti poroje?”) kriterijai: “Ką norėtumėte matyti savo brigadininku? Ko nenorėtumėte matyti savo brigadininku” ir pan. Optimalus grupės dydis – 8-9 žmonės. interviu aplinka. Interakcija – dviejų ar daugiau elementų – žmonių. 2001. Empiriniai duomenys – gauti konkretaus tyrimo būdu. sisteminė. Sociologijos įvadas: struktūrinės loginės schemos ir komentarai.) Ne mažiau kaip 30 respondentų. 37 . su kuo norėtumėte būti vienoje grupėje?” Tyrimas turi būti atliekamas tik grupėse. daromi foto. Paprastos atrankos pavyzdys: iš darbuotojų sąrašo apklausiamas kas trečias (penktas ir pan. MOKSLINIAI IR MOKSLO POPULIARINIMO STRAIPSNIAI 1. Ryšiai tarp narių nustatomi pasirinkimo. aiškinimas. Paradigma – bendrųjų teorinių ir metodologinių teiginių sistema. lituanizacija. Leonavičius Juozas. numatymas. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Grigas Romualdas. Kaunas: Technologija. 1999. Galima nustatyti. Stebėjimas – specialus pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas. 2000. Sociologijos žodynas.

trečia. miško. jokio stebuklo ir šį kartą nėra.) skiriame visai nedidelę savo šeimos biudžeto dalį. ir didžiąją uždirbtų pinigų dalį išleidžiame kasdieninių gyvybinių reikmių tenkinimui: maistui ir aprangai įsigyti.. Rinkimams praėjus ir išrinktųjų pažadams išgaravus. kaip sakoma. kuriais politikais rinkėjai labiausiai pasitiki arba už kurias partijas balsuotų. Žmogus. antra. Visais kitais atvejais galime konstatuoti. Ir labai nedaug uždirbame.. stebuklas: žmonės išleidžia daugiau pinigų. negu jų uždirba. rimčiau pasikalbėkime. kur įsigijai ir kiek iš tikrųjų mokėjai.. socialinių mokslų daktaras Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Stebuklo nėra „VARTOJIMO IŠLAIDOS VIRŠIJA DISPONUOJAMAS PAJAMAS“. Išvada apie pajamas. va. aptarinėjant jų rezultatus. kai tų agentūrų atstovai klausinėjo. kad dauguma mūsų tautiečių gyvena labai kukliai. Daug žmonių verčiasi labai sunkiai ir stengiasi išnaudoti visas galimybes papildomoms. kada melavo: ar tada. tai pajamos iš vadinamosios „šešėlinės“ ekonomikos. nes apie jas tyrimų išvadose nekalbama. dirbančių užsienyje. mokesčiams už butą užsimokėti. kad mokėjo daugiau. Neaišku tik. analizuojančiame 2003 -2004 metų duomenis... daržo. Tebūnie pašlovintas jų darbštumas ir išradingumas. tokių atitikimų tikimybė būtų mažesnė. visuomenės nuomonės tyrimų agentūros įtikinėja. Neabejotina. gerai uždirbti pradėjo. kad tokiais atvejais kalta. Pavyzdžiui. nusipirkai „pigių rūbų“ parduotuvėje kostiumą. itališkų rūbų salone pastebėjau. smulkmena. lėmė kelios priežastys. patiko. išlyginai ir. Viena iš jų – respondentų nedeklaruotos veiklos pajamos. Kaime gyvenančiam giminaičiui pavasarį padėjome bulves pasodinti.. koks. tik dviem atvejais: jeigu naudoja ankstesnių metų santaupas arba išleidžia skolintus pinigus. kažkodėl nė vienas neprisipažįsta. Uspaskich‘ą. Netobulos tyrimo metodikos? Vakarietiškų manierų tyrinėtojas konstatuotų. sunku pasakyti. pamatę tokią šeimų biudžeto struktūrą. Ką rodo skaičiai? Grįžkime prie tyrimo autorių pateiktų skaičių ir dar kartą įsitikinsime. Tačiau negi jam prisipažinsi. „A. Pavyzdžiui. Sutiktas kaimynas iškart pastebi naująjį apdarą. Toks teiginys jau ne kartą buvo skelbtas žiniasklaidoje tarsi kažkokia didžiausia „lietuviškoji sensacija“. Turiu nuvilti skaitytojus. kaip taisyklė. negu uždirba. nepastovioms pajamoms gauti. kad išlaidas. atlyginimai „vokuose“. pasipuošei. O kai kurias pajamas išvis labai sunku suskaičiuoti. Tačiau ten įrašyta prielaida.Docentas. Antai. vadinama įdomia ir ką tik gautame „Namų ūkio tyrime“. prisitaikei pagal savo ūgį. Kultūriniams poreikiams (bilietams į teatrą.“ Kaimynas pagarbiai (o gal net su pavydu) atsitolina: „Matai. šiek tiek pinigėlių Lietuvoje likusios šeimos gauna iš artimųjų. kad balsavo už A. Jokios sensacijos. Daug panašių tyrimų dabar atliekama.“ O dabar. arba bando pasigirti. Atseit. šiokią tokią naudą gauname iš neformaliųjų miesto ir kaimo ekonominių ryšių. o dar visai neseniai iš manęs alui skolindavosi. Brazauską arba V. didesnes už pajamas. kad ir šio tyrimo autoriams gerai žinomi ir kiti mūsų kasdienybės bruožai: pirma. 38 . nors ir sugluminantis statistikos departamento ir Mokesčių inspekcijos institucijų tarnautojus – mūsų kuklių pinigėlių skaičiuotojus. o rudenį jis mums maišiuką ką tik prikastų į automobilio bagažinę įritino. Penkis šimtukus su centais atskaičiavau. laisvalaikio kelionėms ir kt. ar po rinkimų. mažesnes už išlaidas. o ir nebrangus pasirodė. juokus į šalį. Jau minėti vakarietiški tyrinėtojai. gali išleisti daugiau. kiek pajamų bus gauta iš sodo. knygoms įsigyti. kaip numatyti. negu iš tikrųjų. Kokiomis metodikomis naudojasi mūsų pajamas ir išlaidas bandantys suskaičiuoti namų ūkio tyrinėtojai. bet ne visada galima jų išvadomis tikėti. kad paskelbti duomenys yra netikslūs: arba žmogus slepia dalį gaunamų pajamų. tyrimų metodika: jeigu ji būtų tobulesnė.

9 34.5 11.1 6.8 355 348.5 11. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių Panevėžio Vidutiniškai apskrityj apskrityje Lietuvoje e 2003 2004 2003 2004 2003 2004 Visos disponuojamos 401.8 99.6 131. kad dauguma žmonių pragyvena iš atlyginimo.8 pajamos Piniginės pajamos 318.6 7. kad gyventojų pajamos – dar gana kuklios.5 socialinės išmokos 87.6 495.3 413.9 141 11.4 7.7 216.3 442.6 Vidutiniškai Lietuvoje 2003 2004 487.6 501.9 39 Visos išlaidos Piniginės išlaidos Iš jų: maistui alkoholiniams gėrimams tabako gaminiams drabužiams ir avalynei .9 19.2 9.1 8.5 384.6 107. Kiekvienos demokratinės valstybės svajonė – laisvųjų savininkų visuomenė – mums dar tebėra gana tolimas miražas. kad pragyventum iš pusketvirto šimto litų per mėnesį.gana įdomūs.1 0.6 118.8 41. 1 lentelė PAJAMOS (litais.5 214.5 38. gaunamo už samdomą darbą. tačiau jos abi nepasiekia bendro valstybės vidurkio. Tuo tarpu pajamos iš individualaus verslo sudaro tik nežymią dalį.7 97.3 412. kurie gauna gerokai mažiau? 2 lentelė IŠLAIDOS (litais.2 337.0 7. Skaičiai rodo gyventojų pajamų augimą.9 112.2 36.5 379.4 Panevėžio apskrityje 2003 2004 466.2 426.4 250. .1 10.9 33. Kaip pragyvena tie. O juk šis dydis reiškia vidurkį. Apie „šešėlinės ekonomikos bosus“ arba didžiuosius politikus šį kartą nekalbėsime.7 28.9 7.4 7. vienam namų ūkio nariui per mėnesį) Šiaulių apskrityje 2003 2004 vartojimo 421.2 11.8 442.3 Iš jų: pajamos iš 199.3 273 samdomo darbo pajamos iš verslo ir 23.5 371. Mažėjantis gimstamumas ir didžiulė emigracija sendina tautą ir reikalauja vis daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms.4 Šaltinis: Pajamų struktūra rodo.4 123. pateikti aptariamo namų ūkio tyrimų išvadose.9 15.besąlygiškai konstatuotų: „Gyvenate skurdo ekonomikoje“. Reikia didelio išradingumo.2 512.9 442.8 5.2 134. Antroje vietoje – socialinės išmokos.9 468. Pagal gaunamų pajamų dydį Šiaulių apskritis nusileidžia Panevėžio apskričiai.4 126.4 108.7 403.6 492.2 22. tačiau ir dabar tenka konstatuoti.2 46.7 457. tad verta juos čia pacituoti. Kai kurie skaičiai.7 31.1 198.9 29. 5 6.9 individualios veiklos žemės ūkio pajamos 4.

Neteko girdėti. Traukia tą dūmą ir šlykščiausiai keikiasi ne tik išstypę paaugliai. po daugiaaukščio namo balkonu ir švirkštais bado save. Kokie jie po tokių „pertraukų“ sėdi klasėse? Ką jie dar pajėgia įsidėmėti? Kas juos skatina taip elgtis? Verslas! Tas pats..1 58.. Tačiau išlaidų struktūra liudija ne tik apie vis dar sunkiai įveikiamą skurdą. kavinės. Kasdien matome mokinius. kuriame panaudojamas ypatingai turtingas etnokultūrinis paveldas ar kūrybinė menininkų energija? Kokio „verslo“ dar pilna Lietuvoje. valgyklos poilsiui ir kultūrai švietimui 51. Tačiau ir pasekmės bus tokios. Tas. ką uždirbo. kuris per „modelių agentūras“ sugrūda dar iš paauglystės neišlipusias mergeles į prostitucijos mėšlą. kuris blokuoja visas pastangas apsaugoti jaunimo sveikatą ir dorovę. Ar rungtyniausime su kitų valstybių piliečiais.2 14. bet ir mergytės. kuris remiasi aukščiausiomis technologijomis? Gal toks. kiek kultūrinių poreikių tenkinimui. Nejaugi nesuvokia. kad netrukus jų išlaidos keleriopai viršys pajamas? 2. pažintinėms kelionėms ir knygoms.1 3. Tas. Į gretimų namų laiptines dūmo patraukti ir keiksmažodžiais „pasivaišinti“. Palyginkime patys. Tas pats. Koks gi verslas Lietuvoje vyrauja ir duoda didžiausias pajamas? Gal toks. prisibadę. Tokie verslininkai patys kerta šaką. kas daugiau išgeria ir surūko.) viešbučiai. NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 40 . kiek išleidžiame tabakui ir kiek švietimui. kad apsvaigę jauni nusikaltėliai „žaibiškai apvogė parduotuvę“ ar kad laiptinėje pasitikę apšvarino jos savininko kišenes. O dar kiti mokinukai.4 15. Tikslesnį už sukurtą panaudojant tiksliausias socialinių tyrimų metodikas.0 2. Prisirūkę. kurioms vos 9-10 metukų. ir pamatysime labai ryškų savo buities kultūros paveikslą.3 Neverta dar kartą grįžti prie pradžioje minėto skirtumo tarp pajamų ir išlaidų. nes pelnas ir taip garantuotas.keletas žodžių apie verslo ir mokslo santykį.5 17. kokių nusipelnėme.8 54. prisiuostę ir iki soties prisikeikę grįžta į pamokas. bet ir apie. Negailestingoji statistika sako. ant kurios sėdi. kad kas nors jau būtų pavykę parengti metodiką. Gal į stadioną kamuoliu pažaisti? Ne.1 18. ar kas labiau rūpinasi asmenybės tobulinimu? „Verslo“ poveikis Pabaigai . norintys kuo greičiau vyrais atrodyti. kiekvieno valia savaip išleisti tai.8 11.8 2.3 22.3 55.2 15. kuriam jokios mokslo paramos nereikia. elektra ir kt.0 7. dar labai tobulintiną mūsų visuomenės vartojimo kultūrą. Įžūliai griauna visuomenę. rodo ir šis pavyzdys: .5 59.būstui (vanduo. kuris paskui skundžiasi.7 13. pagal kurias posovietinėje visuomenėje įmanoma tiksliai suskaičiuoti visas gaunamas pajamas. Žinoma. kurioje gyvena. apsidairydami neria į šiek tiek nuošalesnį kamputį. kad ryšys tarp šių sričių Lietuvoje – vienas iš silpniausių Europoje. Bandymai išvengti mokesčių – kol kas tebėra kasdieninis reiškinys. nunarinę galvas. išbėgančius pertraukų metu.8 61. pavyzdžiui. švelniai sakant. restoranai. Tačiau vėl paklauskime patys savęs. o ar daugeliui šių dienų lietuviškojo verslo atstovų reikia mokslo paramos.

suderinta funkcijų plėtra. miškininkystė ir pan. kad pagrindinė jų funkcija – žemdirbystė. tarpe. įmones. kurių plėtra padėtų ženkliai patobulinti neurbanizuotų vietovių strateginio valdymo metodologiją. Miestų plėtra sąlygojo esmines visuomenės švietimo. Didžioji dabartinių miestiečių dalis – prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo atvykę asmenys ir jų dabartiniai palikuonys. tiek atskirų šakų ir regionų galimybių analize. tekstilės. o daugumos gyventojų išsimokslinimas – nebaigtas vidurinis arba darbininkiškas profesinis techninis (jie yra baigę žemės ūkio profesines technikos mokyklas arba specialybes įgiję trumpalaikiuose kursuose. gegužės 1 d.. Jų darbo našumas – gana žemas. tačiau ji. labiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių (taip vadinamų ES-15. Raktiniai žodžiai: vietovių klasifikacija. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama žaliavos biokuro gamybai svarba. Kaip žinia. nagrinėjamų šiame pranešime.y. kurioje plėtojama tradicinė augalininkystė. gyvulininkystė. Tyrimų. Tačiau skirtingas kai kurių ūkio šakų ir atskirų regionų ekonominės plėtros lygis ir nepakankama jų pažangos galimybių analizė labai apsunkina tiek bendrosios. Lietuvos gyventojų. kuriais siūloma 41 . baldų ir kitų medienos dirbinių gamybos. Tyrimo tikslas: išryškinti naujas bei nepakankamai panaudojamas ūkinės veiklos funkcijas. pragyvenimas – sunkus. kad neurbanizuotų teritorijų šiuolaikinių funkcijų sistemos išryškinimas atvers naujas jų plėtros galimybes. susijusių su žemės ūkiu arba miškininkyste. daržininkystė. Nors tokia kaimo samprata yra susiformavusi. neurbanizuotų vietovių funkcijos. kaimiškųjų vietovių samprata tradiciškai grindžiama teiginiu. t. yra vyraujanti miestiečių. neatsitraukdami nuo gamybos). Atsiliekančių sričių plėtros galimybių paieška tapo svarbiausia Lietuvos strateginio planavimo problema. nusakančiu naujas jų pažangos galimybes. t. kai spartus pramonės augimas sąlygojo kaimuose atsilaisvinusios darbo jėgos persikėlimą į miestus. šiuolaikinių funkcijų sistema. Šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje gyvenamoji vietovė negali likti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir tolimesniam jos dalyvavimui. profesinės struktūros. reiškiančia visišką atsisakymą nuo valstybės teritorijos skirstymo į kaimišką ir miestišką dalį. kurios paskirtis – aprūpinti žaliava maisto produktų gamybos ir kai kurių kitų pramonės šakų. laisvalaikis – primityvus. Buitiniais vaizdiniais grindžiama samprata lemia požiūrį į kaimą kaip į tokią ekonominę erdvę.y. Reikalavimai didinti darbo našumą. Optimalių sprendimų paieška remiasi mokslinės literatūros nagrinėjimu. kaip rodo mūsų tyrimai. būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainas. kaip taisyklė. kaip taisyklė. Kaimo „sulyginimo“ su miestu koncepcija ryškiausiai išreiškiama projektais. kuriant šalies gerovę. pavyzdžiui. tiek šakinių ir regioninių strategijų rengimą. Ši metodologija turėtų remtis europiniu kaimiškųjų vietovių plėtros modeliu. perspektyvų suvokimas – miglotas. Lietuvos urbanizacija buvo ypatingai intensyvi XX amžiaus 6-8 dešimtmetyje. Tradicinė ir šiuolaikinė neurbanizuotų vietovių funkcijų samprata Buitiškoji neurbanizuotų. iki naujųjų narių įstojimo 2004 m. pagrindinė hipotezė išreiškiama prielaida. remiantis kelių dešimtmečių senumo vaizdiniais. nauja kaimo samprata. gyvenimo kokybė – nepakankama. Ypač tai aktualu nepakankamai urbanizuotiems (užmiesčio. siejami su galimybe gauti tokių žaliavų „kuo daugiau ir kuo pigiau“ [1]. ir vieningos gyvybinės erdvės formavimo koncepcija. Kaimas suprantamas kaip retai apgyventa vietovė.) patirties ir įvairių gyventojų sluoksnių apklausos duomenų analize. Darnaus vystymosi koncepcija į pirmąjį planą iškelia pagrindinio subjekto – aktyvaus piliečio interesus. sudarančių beveik 70 proc. nutolusiems nuo pagrindinių pramonės centrų. kaimiškiesiems) regionams.Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Įvadas Valstybės strateginis valdymas remiasi išsamia tiek bendrojo jos potencialo.

p. 3) retai apgyvendintos sritys. Lietuvoje kaimiškosiomis laikomos gyvenvietės. Europos Komisijos užsakymu Milano (Italija) mokslininkų atliktoje studijoje „Europos kaimiškųjų vietovių tipologija“ [2. Šiai grupei priskiriamos Vakarų Europai būtingos susisiekiančių miestų. kurios remiasi radikalia neurbanizuotos erdvės funkcijų plėtra ir siekia stiprinti jos vaidmenį visapusiško valstybės gyventojų ugdymo sistemoje. t. kurią dažniausia sąlygoja tokie veiksniai. gali labai greitai pakeisti vietovės pobūdį. ne pirminėje žemės ūkio gamyboje. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. atsižvelgiama į tai. gyventojų. kuriose yra nuo 100 iki 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Skirtingas kaimiškųjų teritorijų traktavimas atsispindi ir teisės aktuose. Pagal OECD metodiką. kuriuos sąlygoja kiekvienos valstybės administracinį . prie jų įsikuria prekybos ir buitinio aptarnavimo centrai.tobulinti užmiesčio teritorijų fizinę infrastruktūrą ir kaimo gyventojų buities sąlygas: tiesti naujus ir modernizuoti iki šiol naudojamus kelius.y. 3) vyraujantis miestiškasis profilis. kaip gyventojų skaičius 1 kv. Vadinamosiose „ES-15“ valstybėse žemės ūkyje užimti tik 4-6 proc. Nors toje vietovėse dar nėra 3 tūkst. projektuoti patogesnius gyvenamuosius namus. kai mažiau kaip 15 proc. kurios sąlygotų esminius socialinius neurbanizuotų vietovių pokyčius ir didintų jų vaidmenį bendroje valstybės ūkio struktūroje Primityvus miesto ir kaimo funkcijų atskyrimas tapo pagrindine kliūtimi. kai nuo 15 iki 50 proc. daugiausia dalyvaujančią pirminėje žemės ūkio gamyboje. regionai skirstomi į tris tipus: 1) vyraujantis kaimiškasis profilis. Pavyzdžiui. kuri regiono gyventojų dalis priklauso kaimo bendruomenei. kuriose daugiau kaip 500 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Eurostat‘o metodika remiasi tokiu rodikliu. kai daugiau kaip 50 proc. miestelių ir priemiesčių sritys. tačiau kaimu (pagal anksčiau aprašytą buitinę jo sampratą) naujosios gyvenvietės jau nebepavadinsi. 2) vidutiniško tankumo sritys. Remiantis šiuo kriterijumi. Labiausiai išsivysčiusiose ES valstybėse jau senokai atsisakyta vertinti šias teritorijas kaip vienkiemių ir mažų gyvenviečių sistemą. Tai reiškia. Mokslinėje literatūroje sutinkame gana skirtingus vietovių urbanizavimo lygio vertinimo rodiklius. kilometre: 1) tankiai apgyvendintos sritys. Kasdieninėje praktikoje praverčia ir paprastesni vietovių identifikavimo būdai. Pavyzdžiui. Tokia kaimiškųjų vietovių samprata trukdo suformuoti prielaidas. ryšių linijas. priklausančių kaimo bendruomenėms. atidaromos naujos mokyklos. daugėja dirbančių kitose šakose. gyventojų priklauso kaimo bendruomenėms. darbingų asmenų. Vakarų Europos valstybėse šis skaičius yra dvigubai didesnis. Todėl jau nebetikslu teigti. kad žemės ūkyje darbo našumas esąs žemas. Ši samprata ryškiai prieštarauja pažangioms pasaulinėms ekonomikos valdymo tendencijoms. t. kaip naujų teritorijų skyrimas individualių gyvenamųjų namų statybai arba naujų įmonių steigimas. gyventojų yra kaimo bendruomenių nariai. gerinti prekybą ir buitinį aptarnavimą. kuriose yra mažiau kaip 100 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. 2) vidutiniškai kaimiškasis profilis. kad apytiksliai 1/20 dalis dirbančiųjų aprūpina valstybę žemės ūkio produktais ir žaliava atitinkamo profilio pramonės įmonėms. Kaimo vietovių funkcijų pokyčius sąlygojantys veiksniai 42 . kuriose gyventojų skaičius siekia iki 6000 tūkst.y. Sparti gyventojų migracija. įrengiamos aikštės. gyventojų. 8] pateikiamos dvi plačiausiai naudojamos vietovių grupavimo sistemos. turinčios iki 3 tūkst.teritorinį suskirstymą sąlygojantys norminiai aktai. Svarbiausias vietovės urbanizacijos požymis: sparčiai mažėja gyventojų. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos. per keletą metų buvęs „kaimas“ įgyja pagrindinius „miesto“ bruožus: nutiesiamos naujos gatvės. ten „kaimui“ priskiriamos gyvenvietės. tobulinant valstybės strateginio valdymo sistemą.

iš tikrųjų pasijunta lyg augalas be šaknų. gimusių. gyvenusių ar dirbusių šiame regione. Analizuojami tokios aplinkos sąlygoti visuomenės elgsenos pokyčiai. primityvus elgesys.ne namas ir ne gatvė. kad „viskuo pasirūpina valstybė“. Asmuo. Todėl pasibaigus darbo savaitei stengiamasi iš didmiesčio ištrūkti. Ekonomikos klausimams skirtoje literatūroje dar tebekartojama. gyventojų saugumui užtikrinti ir kt. Įvairiapusišką miestų vaidmens mažėjimą lemia ir poindustrinės . menininkų ir visuomenės veikėjų. Pragyvenimo išlaidos didmiesčiuose auga labai sparčiai. Jų žinios apie naujausių laikų istorijos įvykius buvo labai silpnos. nesiejamos su konkrečiomis asmenybėmis arba vietovėmis. dažnėjančios žiaurumo apraiškos ir pan. t. Jie taip pat negalėjo įvardinti Lietuvos mokslininkų. Nuotaiką neigiamai veikia miestams būtingas gyventojų susvetimėjimas. kas „visiems bendra“. 43 . Miestų administracijai tenka skirti vis daugiau lėšų komunaliniam aptarnavimui. labai sunku kurti savo ekonominio gerbūvio viziją. Neįmanoma gimtine vadinti kažkokio daugiaaukščio namo. ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose sunku pailsėti po darbo. kaimynų ar visuomeninę nuosavybę. paviršutiniškos. mažas ir nereikšmingas. Pripratusiam.y. Kelių ir transporto priemonių modernizacija. Asmeniui. kokius nuostolius atneša visuomenės atitolimas nuo gamtos. gerėjantis susisiekimas su priemiesčiais. neturintis su kuo pasitarti. vėlavimas sąlygoja depresiją. o ypač valstybės viduje vykstančios gyventojų migracijos srautų analizė rodo. naudojęsis daugiausia tuo. anot populiarios sovietinio laikotarpio dainos. kuriame žmogus gimė ir keletą metų gyveno ar daugiatūkstantinio miesto. „knyginės“. paprašyti pagalbos arba pasidžiaugti pasiekimais. kurioje vis dar tęsiasi didelius statybų bendrovių pelnus užtikrinantis daugiaaukščių namų statybos „bumas“. Respondentai akivaizdžiai painiojosi. Dar didesnius nuostolius asmenybei atnešė tai. užterštumui ir triukšmui mažinti. lyginami vakarietiško ir buvusio komunistinio asmenybės ugdymo skirtumai. Pokomunistinių valstybių visuomenė giliau susipažįsta su Vakarų pasaulio socialiniais ir kultūros procesais. transporto sistemai tobulinti. t. kurią galėtų laikyti savo gimtine. kad tokie teiginiai tampa vis mažiau pagrįstais. kaip aktyvaus žodyno nuskurdimas. srautai. Šioje visuomenėje didėja dėmesys gamtai. kad modernizuojant žemės ūkį. Labiausiai miestų įvaizdžio vertinimą sąlygoja jų vaidmens valstybės ekonomikoje pokyčiai. neišsiugdęs poreikio gerbti savo ir artimųjų nuosavybę. kurio „adresas . vis geriau suvokiama. Tai sąlygoja ne tik brangstantys butai. Žmogus be gimtinės. įvardindami gamtos objektų pavadinimus ir apibūdindami jų naudingumą. skubėjimas. bet ir jų aptarnavimo paslaugos. jausmų eliminavimas iš viešojo gyvenimo. Minioje žmogus vis dažniau pasijunta vienišas. o esant reikalui. jog labai keičiasi pageidaujančių įsikurti didžiuosiuose miestuose. Nuolatinė įtampa. labai sunkiai suvokia. kokias pasekmes sukelia tai. Pokomunistinėje erdvėje imama vis labiau suvokti. Išsivysčiusių pasaulio valstybių miestų gyventojų skaičiaus pokyčiai liudija. Tokios tendencijos jau labai ryškios ir Lietuvoje. kaimo gyventojų skaičius turėtų ryškiai mažėti. Gyventi dideliuose miestuose darosi vis labiau nepatogu: transporto „kamščiai“ verčia eikvoti daug laiko vykstant į darbą ir grįžtant į namus. neįsisavinusiam privatinės nuosavybės sąvokos. o Sovietų Sąjunga“. kaip tausoti darbdavio. kurį sąlygoja gyvenimas industrinėje aplinkoje.žinių visuomenės formavimasis.Lyg ir tikėtina. o ypač naujųjų informacinių technologijų reikšmės augimas atėmė iš didmiesčių ekonominės pažangos skatinimo monopolį: tiek pramonės įmones. nėra vietos vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms ir t. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre 2005-2006 metais atlikti tyrimai paliudijo apie labai ryškias akademinio jaunimo išprusimo spragas. kad komunistinėje erdvėje žmogui buvo atimta galimybė naudotis privatine nuosavybe. tiek vadybos centrus galima steigti bet kurioje vietovėje. kad dauguma 50-mečių ir jaunesniųjų gyventojų negali įvardinti jokios konkrečios vietovės. kad aukštas valstybės teritorijos urbanizavimo lygis liudija apie ekonominę pažangą. Tačiau šiuolaikinių demografinių procesų. labai sunku suprasti savo atsakomybę valstybei ir dalyvauti jos valdyme. kurioje yra greitasis internetas ir patogus susisiekimas.

Tarp mūsų respondentų šios socialinės grupės nariai sudarė 27. kurdamos ūkio plėtros strategijas. į kaimo vietovę imta žvelgti ne vien kaip į maistą ir jo žaliavą gaminantį gigantišką fabriką. Šiame pranešime mūsų pateikiama neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema yra pagrįsta miesto ir kaimo ryšių sistemos pokyčių bei juos sąlygojančių procesų analize. p. gamtos bei žmogaus sukurtus paveldo objektus. Simptomatiška tai. kaip pozityvus kūrybiškumas. šiuo metu gyvena iš socialinių pašalpų. M. juose diegiamos naujos žemdirbystės technologijos. kad gamtos grožis ir žmogaus elgesio moralumas yra neatsiejami dalykai. Ilgalaikių bedarbių tarpe daugėja praradusių motyvaciją įgyti paklausią darbo rinkoje specialybę ir ieškotis kito darbo. ekologinis ūkininkavimas. Lietuvai tapus ES nare. Be to. naudojama moderni žemdirbystės ir gyvulininkystes technika. teigiama. bet kaip į visos šalies infrastruktūrą. Nemažas vaidmuo tenka nemažos visuomenės dalies nusiteikimui laikytis sveiko gyvenimo būdo. atsisakyti gyvenimo miesto daugiabučiuose ir kurti sodybas užmiestyje. ėmė daugiau dėmesio skirti socialiniams. Šios aplinkybės sustiprino reikalavimą plėsti ekologinę žemdirbystę.6 proc. Būtent šie pokyčiai ir sąlygojo perėjimą prie poindustrinės visuomenės. Lietuvai įstojus į ES.Pirmieji elgsenos pokyčių būtinybę pokomunistinėje visuomenėje pajuto aktyviausieji jos nariai – verslininkai. M. etnokultūriniams ir dorovinio ugdymo aspektams. anot prof. besivadovaujančios europiniu kaimo plėtros modeliu. suvokimas būtinybės visapusiškai įvertinti globalinius klimato pokyčius ir aštrėjančius skirtingų kultūrų susidūrimus sąlygojo naują visuomenės vaidmens įsisąmoninimą. išlikusią gyvąją kaimo žmonių bendravimo ir meninės raiškos tradiciją. Dirbantieji ne žemės ūkio įmonėse kaimo gyventojai jau sudaro beveik 35 proc. susitarimų ir ilgai 44 . sukuriančią ir savyje talpinančią daugybę neprekinių gėrybių: kraštovaizdžio grožį. pavyzdžiui.“ Valstybės. Viena iš žinomiausių – darnios plėtros koncepcija. skatina peržiūrėti daugybę anksčiau priimtų ekonominių ir netgi politinių sprendimų. Galimybė susirasti darbo kitose valstybėse labai išaugo. Vis daugiau darbingų asmenų. Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų susiformavimas Poindustrinės visuomenės atsiradimas paskatino naujų ekonominės plėtros koncepcijų formavimąsi. Pokyčiai žemės ūkyje sąlygojo demografinių procesų dinamiką. pesticidais) pagrįstų intensyvių žemės ūkio metodų buvo pasiūlytas bioorganinis. Jie pirmieji įvertino individualios sodybos teikiamus privalumus tiek suaugusių buičiai ir poilsiui. kaip. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikti tyrimai patvirtino hipotezę apie spartų kaimo gyventojų profesinės struktūros kitimą. turiningiau išnaudoti laisvalaikį. daugiau dėmesio skirti šeimai. Kaimiškosiose gyvenvietėse. 1011] sąlygojo giliau suvokta būtinybė ekonomiškiau naudoti gamtos resursus ir ieškoti naujų energijos šaltinių. Lietuvos Statistikos departamento naujausių (2006 m. kad jie pirmieji suvokė būtinybę keisti šeimos būsto sampratą. išleistame kapitaliniame veikale „Strateginis valdymas ir verslo politika“ [4. Šios grupės atsiradimą lėmė ryškios strateginio planavimo klaidos. Suvokimas. asmenų. per 10 proc. 2006 m. Ūkiai stambėja. Tarp prioritetinių tikslų iškyla ugdymas tokių bendražmogiškųjų vertybių. p. užimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje sumažėjo net 7 procentais: nuo 20 iki 13 proc. persikvalifikuoja arba įgyja nežemdirbiškas profesijas. kurią. Dėl gerai žinomų priežasčių nemaža kaimiškųjų vietovių gyventojų dalį sudaro senatvės pensininkai ir neįgalieji. Galimybės diegti naujoves padidėjo. o vis didesnę įtaką įgyja vartotojas. Atsikuriančių energijos šaltinių paieška.) duomenų analizė rodo. Darbinės motyvacijos nepraradę bedarbiai pasirinko emigranto kelią. 56-70]. miestiečių pasiilgtas erdves poilsiui prie upių ir ežerų. tačiau nesugebėjusių persiorientuoti darbui laisvosios rinkos sąlygomis. tiek vaikų ugdymui. vaikų ugdymui. gyvenančių kaime. Treinio [3. kad naujųjų informacinių technologijų dėka didėja verslo skaidrumo ir moralumo būtinybė. Naujausiuose strateginio valdymo teorijos darbuose. kad per pastarąjį dešimtmetį skaičius asmenų. dirvos eroziją lėtinantys ir jos žalą atstatantys žemės naudojimo būdai. atsakomybė ir dorovė. praradusių darbą žemės ūkyje. kurioje nėra ryškesnių ūkinės veiklos diversifikacijos požymių. Treinys pažymi: „Vietoje chemijos produkcija (trąšomis.

13. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės apsaugos.nauja būsto samprata Rezidencinė funkcija išreiškia naujų gyvenamųjų vietovių planavimo ir būsto tobulinimo tendencijas. vietose. Juose nesuprojektuotos bendrojo naudojimo komunikacijos. Neapibrėžti savivaldos institucijų vaidmens pokyčiai. Rezidencinė funkcija išryškina sudėtingas senųjų ir naujųjų gyventojų interesų suderinimo problemas. kurios priklauso visuomenei ir negali būti privatizuotos. Lietuvoje formuojasi nauja individualios sodybos koncepcija.2 proc. apklaustųjų netenkina šildymo sistema. Jos reikšmė ypatingai išryškėjo visuomenei vis labiau suvokiant individualiųjų gyvenamųjų namų ir laisvalaikiui skirtų pastatų reikšmę. t.4 proc. kurių daugelis yra pastatyti iki 1990 metų ir „kurių daugumai šiuo metu būtinas kapitalinis remonto ar net renovacija“. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. tarsi galvojant tik apie šią dieną. Ši sistema atskleidžia naujus ryšius tarp prekių gamybos ir šiuolaikinių paslaugų visuomenei teikimo. Didėjančios dujų ir elektros energijos kainos skatina planuoti naujų. kokybiniai žmogaus veiklos turinio pokyčiai tampa pagrindiniais strateginio valdymo klausimais. naujų gamybinės ir negamybinės paskirties objektų kūrimą. Naujos kaimo gyventojų grupės . konstatavo. nenumatytos vietos prekybos centrams. 45 . Naujose vietose neretai statoma. 2) daugiasektorinės ekonominės veiklos įvairovės. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (laisvalaikio organizavimo ir rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo). Sparčiai gausėja šeimos ilgalaikiam arba dažnesniam poilsiui skirtų pastatų bei įrenginių. . Iškyla naujųjų gyvenviečių aprūpinimo vandeniu ir nuotekų valymo sistemų projektavimo problemos. kuriuos sąlygoja žinių visuomenės formavimasis. kad 1000 kaimo gyventojų tenka 357 butai. fizinės infrastruktūros pertvarkymą. y. kad 42 proc. Įvardintoji funkcijų sistema išreiškia neurbanizuotų vietovių veiklos plėtojimo galimybes. neatsižvelgiant į tolimesnes tokių statybų perspektyvas. Ne tik šeimos laisvalaikiui skirti pastatai. kultūros įstaigoms ir kt. Mūsų tyrimai išryškino šias neurbanizuotų vietovių šiuolaikines funkcijas: 1) rezidencinę. 5) etnografinio ir etinio (dorovinio) paveldo išsaugojimo. Jos atsiradimui didelės įtakos turėjo atsivėrusios naujos galimybės keliauti po pasaulį. – turimas būsto plotas. 24. Naujieji gyvenamieji rajonai atsiranda prie magistralinių ir vietinių kelių. Gana dažnai naujųjų pastatų formos nesiderina su aplinka. nedidelių miestelių pakraščiuose. privačių ir viešojo naudojimo zonų projektavimą.neginčijamomis laikytų koncepcijų. naują požiūrį į buities kultūrą ir gyvenviečių estetiką. susipažinti su gyvenamųjų namų statybos tendencijomis išsivysčiusiose Vakarų šalyse. suderinant procesus. Tačiau šios statybos atskleidė ir nepakankamą būstų plėtros tendencijų suvokimą bei strateginio planavimo stoką.būsto išplanavimas. Kai kurie nauji gyvenamieji rajonai kuriasi chaotiškai. 4) edukacinė (pažinimo ir lavinimo). Šiuolaikinės šeimos samprata ir šiuolaikiniai buities modeliai. kurių narius vienija profesiniai arba verslo interesai. bet ir gyvenamieji namai statomi prie pat upių ir ežerų.3 proc. gyventojų profesinės kompetencijos tobulinimą bei radikalų savivaldos institucijų efektyvinimą. laisvalaikio organizavimą. – gyvenamojo rajono infrastruktūra [5]. ypač atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Viena iš svarbiausių strateginio valdymo prielaidų – visapusiškas individo gyvenimo tikslo ir visos žmonijos vaidmens įsisąmoninimas. 18. Šių tyrimų duomenys rodo. gamtos draustiniuose ir regioniniuose parkuose. vaizdingu gamtovaizdžiu pasižyminčiose vietovėse. tačiau šiuos projektuose į tai neatsižvelgiama. Kuriasi namų statybos bendrijos. naujosios švietimo sistemos modernizavimo kryptys. 2002 metais atlikęs namų ūkio tyrimus. mokykloms. plečiantis naujiems gyvenamiesiems rajonams. prekybos ir paslaugų sistemos modernizavimą. Sisteminis požiūris leidžia numatyti šių vietovių plėtros perspektyvas.

vykdant pastarąją žemės reformą. projektavimo ir kt. Ūkio plotas paskirstytas tokiu santykiu: 0. tik 17. kaimas ir ateityje išliks maisto produktų gamybos vieta. Ūkinės veiklos įvairinimo galimybės Neurbanizuotų vietovių ekonominės veiklos diversifikaciją sąlygoja ne tik vienos ar kitos rūšies prekių ar paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis ar veiklos pelningumo tikimybė. Vienintelė palanki aplinkybė tokių ūkių egzistavimui – netoliese esantys gyvenamieji pastatai. Tuo tarpu dideli mūsų valstybės žemės ūkio naudmenų plotai eliminuojami iš ūkinės veiklos. pažymėjo. Ne visi tokio dydžio ūkiai užsiima intensyvia žemės ūkio veikla. importas gerokai viršija eksportą. 1000 ir daugiau hektarų valdantys ūkiai yra perspektyvūs. Naujieji savininkai. galimybes įsidarbinti. trąšų. kuri ūkinė veikla galėtų būti pelninga. kitose valstybėse. o 37. t. Laikomos 1-2 karvės. Daugumos šių ūkių savininkai – pagyvenę 46 . Lietuvoje (2006 metų vidurio duomenimis) jau susiformavo ūkiai. o gyventojai neturi darbo. hektarų žemės. Kokią valstybę – savininkų ar samdinių – kuriame? Kokiais socialinės politikos principais vadovaujasi užsiimantieji makroekonomikos strateginiu planavimu? Analizuojant kaimo vietovių problemas nagrinėjančią žiniasklaidą išryškėja akivaizdus ekonominės informacijos blokavimas arba iškraipymas.7 proc. Lietuvos maisto parduotuvės užverstos importuotais.. Tokių darinių atsiradimas liudija ne apie gamybos plėtrą. t. tačiau dirvonuojantys žemės masyvai liudija apie sumažėjusias kaimo gyventojų.Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centro 2005-2006 metais atliktų tyrimų duomenimis. y.) tiekėjai. tikintis didelio greito pelno. statybinių medžiagų ir pan. esą vyksta visuotinis. bet neretai gana prastos kokybės produktais. Tada skaitytojai sužino. Olandijoje ar Airijoje. Neseniai supirkti. faktiškai nevykdantys ūkinės veiklos. nėra susipažinę su šiuolaikinėmis verslo plėtros rekomendacijomis ir negali atsakyti. objektyvių aplinkybių sąlygojamas ūkių stambėjimo procesas. daugumos ūkių dydis nesiekia 20 ha. y. keletas vištų ir t. Skaitytojui bandoma įteigti.. valdantys 14-18 tūkst. naujose ES narėse sparčiai kylant žemės kainoms. skiriamiems ūkyje laikomų gyvulių pašarui. iškyla valstybės socialinės politikos principų dilema: kokią visuomenės stratifikaciją projektuojame? Nežiūrint visų ūkinės veiklos įvairinimo galimybių. neturėjusiems nuosavos žemės. Tokiems ūkiams bankai noriai teikia paskolas. 0. t. Lietuvoje. kaimo gyventojams. Ieškant galimybių įvairinti kaimiškųjų vietovių ūkinę veiklą.6 proc. t. Airijoje.0 ha – javams. Tačiau oficialioji žemės ūkio politika skatina tik stambiųjų ūkių formavimąsi. Kaimo plėtros tyrimų centre atlikta šių ūkių veiklos analizė atskleidė. Tik tokie ūkiai įstengia parengti iš ES fondų finansuojamus projektus. respondentų savojo būsto kokybę įvertino kaip juos pilnai patenkinančią. galintys konkuruoti ES rinkoje bei pasipriešinti vadinamosios Keirnso grupės (Cairns Group) valstybėms atstovaujančių monopolijų siekiams užvaldyti pasaulinę maisto produktų rinką. Net 67. Tik retkarčiais į spaudą patenka žinios apie tikrąjį ūkių dydį Danijoje. apklaustųjų nurodė.5 ha – bulvėms ir daržovėms auginti. tačiau tokie ūkiai išlieka pelningais. 35 kartus didesni už okupacijos laikotarpio „kolūkius“. auginamos 1-2 kiaulės. Todėl projektuojant naujas statybas. Lietuvos rinkos balansas jau daug metų išlieka neigiamas. likęs plotas – pievoms ir ganykloms. pavyzdžiui. kad. y. Priešingu atveju tose gyvenvietėse susiformuotų nauji socialinės įtampos židiniai. kad ir būstų vidus taip pat neremontuotas daugiau kaip dešimtmetį. kad absoliuti dauguma jų savininkų neturi tokio dydžio plotams pritaikytos. Tipiškas ūkininkavimas šiuose sklypuose primena „kolūkių“ arba dar senesnius laikus.6 proc. o žemdirbiams lieka užsiimti savo profesine veikla. kad tik labai stambūs. savo valdas įformina kaip ekologinius ūkius ir pretenduoja į ES teikiamas išmokas. buvo išdalinti 2-3 ha dydžio sklypai. ir toliau pageidaujančių dirbti žemę. biudžetas negauna garantuotų pajamų. ekonomiškos žemės dirbimo technikos.5-1. su tokiais ūkiais derasi produkcijos supirkėjai ir prekių (žemės ūkio technikos. Skelbiama. tenka planuoti ir seniau įrengtų būstų renovaciją. o tik apie laikiną reiškinį – masinį žemės supirkinėjimą.) bei paslaugų (technikos aptarnavimo ir remonto. kad jų būstų išorė neremontuota daugiau kaip 10 metų.

patiems praleisti dalį savaitgalių. įrengia sporto aikšteles. o kai kurioms liko tik pavieniai individualūs užsakymai. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose nuo seno buvo paplitusi amatininkų veikla. tačiau dar ir dabar kainuoja keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau. Keletas respondentų nurodo apie planus užsiimti vaistažolių arba prieskoninių augalų auginimu. kad Lietuvoje yra architektų ir konstruktorių. skatina dažniau aplankyti tėvus. transporto priemonių ir kito inventoriaus remonto dirbtuves. Tokios sodybos savininkas nori savaip susitvarkyti ir jos aplinką: suplanuoti jo poreikius atitinkančius kiemus. Tik labai retais atvejais amatininkystė ir tautodailė yra populiarinamos švietimo ir profesinio rengimo sistemoje. akmentašiai ir kiti užsiimdavo šiais amatais tiek pastoviai. Nuosavas sklypas optimaliai išnaudojamas rezidencinei funkcijai – erdviai šeimos sodybai įrengti. staliai. Antra vertus.y. yra ekologiški. Kaimo plėtros tematiką atitinkančios parodos. todėl raginimai atkurti tradicinius amatus atrodo skiriami tik pavienių entuziastų dėmesiui. Tačiau šiuo metu jau iškilo labai sunkiai išsprendžiama problema – trūksta specialistų. Emigracijai stiprėjant. Kai kurias amatininkų profesijas jau išstūmė pramoninė gamyba. sąlygojančią tiek dirbinių tematiką. Šios ūkinės veiklos dinamika neatsispindi jokiuose strateginiuose planuose. o individualiam užsakovui pritaikytus rūbus. puodžiai.asmenys. galinčių profesionaliai įgyvendinti šiuos kūrybinius sumanymus. Atsižvelgiant į kintančią paklausą. įveisia sodus. krosnininkai. netgi nemažą išliekamąją meninę vertę turinčius sodybų ir gyvenviečių projektus. Nors žemė Lietuvos kaimo vietovėse pastebimai brangsta. Mūsų Centro 2005-2006 metais atlikti tyrimai rodo. tačiau žemę užsodina mišku. mažųjų ūkių savininkai tik labai retais atvejais ryžtasi parduoti žemę. Stiprėja poreikis miesteliuose ir didesnėse gyvenvietėse vėl steigti siuvyklas. medžio drožėjai. atvykstantiems su savo poilsio nameliais ant ratų. galinčių parengti unikalius. kalviai. Ūkyje pagaminami maisto produktai. tiek regionų strateginiuose planuose palikta visiškai savieigai. t. suprojektuoti gėlynus. tiek apdailos būdų ir medžiagų pasirinkimą. Neretai net sunku įžiūrėti ribą tarp amatininkystės ir tautodailės. nors tai ir skamba labai trivialiai. o įprasti žemės ūkio darbai tarnauja prasmingam laisvalaikiui ir fiziniam darbingumui palaikyti. Sodinimo ir derliaus nuėmimo išlaidas leidžia sumažinti kaimynų arba miestuose gyvenančių suaugusių vaikų talkos. įrengti aikšteles palapinėms arba mini kempingus – vietas motorizuotiems svečiams. bet vis sunkiau rasti tinkamai pasirengusių slaugytojų ar auklių. kai kurios šias paslaugas teikiančios įmonės galėtų dirbti nepilną darbo dieną. Todėl nestebina. jaunesnieji mažų sklypų savininkai primityviu ūkininkavimu retai užsiima. amatininkams tenka atsižvelgti į sunkiai prognozuojamą mados ir skonio kaitą. 2-3 ha plote galima pastatyti keliolika individualaus naudojimo namelių turistų nakvynei. Lietuvoje pradeda trūkti net kvalifikuotų statybininkų. kad ekonominės veiklos diversifikaciją turėtų paskatinti būtinybė atkurti neurbanizuotų vietovių buitinio aptarnavimo sistemą. kad valstybiniu požiūriu dar nėra suvokta tikroji žemės vertė. Be to. Kai kurie respondentai planuoja ateityje užsiimti „kaimo turizmu“. Gana populiari buvo audėjų. apsėja žole. nelengva įveikti ilgametės unifikacijos įpročius visuomenėje ir padidinti originalių dirbinių paklausą. kad susumavę visas aplinkybes. Okupacijos metais amatininkystė išliko tik retoje vietovėje. senelių ir mažamečių vaikų priežiūros paslaugos. kaip prieštaraujanti žmogaus prigimčiai. kirpyklas. Išsiaiškinti paslaugų poreikį ir galimybes jas tenkinti 47 . kaip taisyklė. Dailidės. Galimybė jais naudotis. pas kaime gyvenančius senelius galima per atostogas palikti vaikaičius. užmokyklinėje veikloje. mezgėjų. buitinių prietaisų taisyklas. tiek laisvu nuo žemės ūkio darbų metu. tautodailininkų dienos ir kita informacija rodo. įveisti įvairios paskirties sodus. Tačiau ši veikla tiek bendruose valstybės. Vėl atsiranda poreikis dėvėti ne serijinės gamybos. nes kelis dešimtmečius vyravusi buities unifikacija vis dažniau atmetama. naudoti unikalius buities reikmenis. Be to. negu vadinamosiose ES15 valstybėse arba JAV. įsirengti tvenkinius bei plaukymo baseinus ir kt. Vis tik amatininkų darbai ir ateityje gali išlikti populiarūs. įsirengti vasarinius šiltnamius ir kt. račiai. įrengti patalpas miestiečių šventėms ar trumpalaikiam poilsiui. aptarnauti klientus vakarais arba savaitgaliais. siuvėjų veikla. Tai liudija. gyventi užsakovo skonį atitinkančioje sodyboje. Populiarėja ligonių. kuriems iš sklypo gaunamos kuklios pajamos tapo gaunamos pensijos priedu. Kai rodo mūsų stebėjimai.

Skirtingai nuo daugelio Vakarų valstybių. esminis jos išprusimo tobulinimas. vienai šeimai skirti poilsio centrai gali būti žymiai efektyvesni ir populiaresni. Nemažėjanti įtampa darbovietėse ir visuomeninėje aplinkoje. menką jausmų kultūrą ir paprasčiausią tingėjimą lavintis. Neurbanizuotose vietovėse steigiami nauji poilsio ir sveikatos atkūrimo centrai. Kad ši funkcija būtų realizuota. Vienas iš svarbiausių strateginio valdymo uždavinių – visuomenės lavinimas. priklausomybę nuo žalingų įpročių. kooperacija gali ženkliai padidinti pavienių amatininkų ir paslaugų teikėjų veiklos pelningumą. paplitusių ligų prevencijai ir pan. sistema. kad šio tipo įstaigos nebūtinai turi būti didžiulės. nesiorientavimas net artimiausioje gamtos aplinkoje. nesugebėjimas atskirti patikimos. esą mūsų šalis – labai maža. Relaksacinės ir reabilitacijos funkcijos plėtra netrukus galėtų tapti viena iš perspektyviausių bendruomeninės veiklos krypčių. kad neurbanizuotų vietovių relaksacinė ir reabilitacinė funkcija yra per mažai išplėtota. Iškyla būtinybė supažindinti naujuosius gyventojus su regiono istorija ir kultūros tradicijomis. nauji reikalavimai specialistų kvalifikacijai. didžioji Lietuvos visuomenės dalis dar nesugeba įvertinti sveiko gyvenimo būdo pranašumų ir nepajėgia atsikratyti sveikatą alinančios rutinos ir nevalyvumo. Kaimas – poilsio ir sveikatos atkūrimo vieta Tiek Lietuvos žemės ūkio universiteto [7]. nauji globalizacijos iššūkiai. atsirandantys savaitgaliais greitkeliuose. nemokėjimą atsikratyti elgsenos stereotipų. Keičiasi vietos bendruomenių veiklos turinys. bet ir jų verslumo ugdymą. Stokojama vietų. kuriais tautos kultūros bruožais ir pasiekimais galima didžiuotis ir juos įvardinti. būtinas naujas centrinių ir regioninių strategijų rengėjų požiūris. Nemažai daliai žmonių nepavyksta rasti juos intelektualiai ir emociškai tenkinančių pramogų. nors šios rūšies paslaugų poreikis pastoviai auga. Tenka ieškoti naujų. Galimybė išsivaduoti nuo unifikuotų elgsenos modelių padėtų žmogui atsipalaiduoti. objektyvios informacijos nuo gandų. aptarnaujančios šimtus ar tūkstančius klientų. Kaimas – visaverčio asmenybės ugdymo šaltinis Gyventojų gausėjimas skatina pasirūpinti geresne etnografinių objektų apsauga. suvokti. Surinkus tokio pobūdžio informaciją iš seniūnijų būtų galima planuoti atitinkamų specialistų rengimą tęstinio neformalaus mokymo centruose. kaip pasirinkti gyvenimo draugus. Priešingai. formuotų žymiai sveikesnę ir prasmingesnę gyvenseną. Lietuvai tapus ES nare. kurios tiktų neįgalių asmenų reabilitacijai ir poilsiui. liudija apie ribotas poilsio formų pasirinkimo galimybes. Kartojami tokie teiginiai. Milžiniški transporto srautai. pristatant savo valstybę pasaulyje. esą nieko vertingo mūsų 48 . kraštovaizdžio išsaugojimu ir puoselėjimu. šiuolaikines aplinkybes atitinkančių bendruomenės pilietinio ugdymo formų. o kartais netgi jų paskirties pakeitimu. rasti laiko apmąstyti savo būtį. supažindinimą su kooperacijos pagrindais. Pasaulio praktika rodo. tiek ir mūsų Centro [8] vykdomi tyrimai rodo. Kaip rodo pastarųjų metų praktika. Susidomėjimą gydomuoju gamtos poveikiu skatina ir nusivylimas primityvia pramogų. Jo aktualumą sąlygoja labai primityvaus elgesio apraiškos. nesuvokimas. lietuvių tauta . mūsų Centro 2006 metais atlikti akademinio jaunimo išprusimo tyrimai atskleidė labai giliai elgsenoje įsišaknijusį provincialumą. Kaip jau minėta. Poilsiautojų susigrūdimas pajūrio paplūdimiuose liudija ir apie nesugebėjimą rinktis įvairesnes laisvalaikio praleidimo formas.geriausiai galėtų pačios kaimų bendruomenės. potrauminiam laikotarpiui. netgi asmeninio gyvenimo problemos sąlygoja vadinamosios „poilsio industrijos“ poreikį. turistiniai maršrutai. siūlomų miestuose.niekam nežinoma. įvairiausių sporto šakų bazių sukūrimas padėtų šias problemas išspręsti. Tačiau vietinių iniciatyvų nebeužtenka. Net universiteto studentų tarpe įsitvirtinusios „mažybiškumo“ nuostatos. Panaudojama tik labai maža turimų galimybių dalis. Mokymo programose būtina numatyti ne tik užsiimančių individualia veikla darbinių įgūdžių formavimą.

apsirengę 49 . Informacija apie kiekvienos vietovės lankytinus objektus turi būti skelbiama internetinėse svetainėse. realizuojant pažinimo ir lavinimo funkciją. kuriuose praėjo Julijos Beniušytės-Žymantienės vaikystė. sunku suprasti ne tik ano laikmečio socialinių santykių sistemą. Jaunimo tarpe labai sunkiai suvokiamas kultūrinis inteligentijos. nesuvokia piliakalnių. herbarų ar internetinių šaltinių. Pastaruoju metu žiniasklaidoje nuolat vartojama elito sąvoka jaunimo mąstysenoje siejama su asmens finansiniu apsirūpinimu ir užimamomis atsakingomis pareigomis. Tik lankantis Lietuvos istorinėse vietovėse galima žymiai giliau suvokti istorinių procesų esmę ir juos sąlygojusias konkrečias aplinkybes. kad jis yra parašęs šiais laikais jau sunkokai suprantamą poemą „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. įmanoma suvokti meno reikšmę žmogaus pasaulėjautai. kaip istoriko. muziejininko ir trikalbio (lotynų-lenkų-lietuvių) žodyno sudarytojo darbus. JAV muziejuose lankytojus pasitinka tarnautojai. Pagarba tėvynės gamtai ugdoma ne ekskursijose į prekybos centrus. nežvelgė į kalnapušėmis apsodintas smėliu užpustyto Liudviko Rėzos gimtojo Karvaičių kaimo kalvas. Jei užsukęs su mokiniais į Orvidų sodybą tegalėtų. bet ir vėlesnį tautos veržimąsi į mokslą nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1940 metais. Lankytojui turi būti sudaryta galimybė įsigyti tas vietoves primenančius tautodailininkų dirbinius. labai didelę reikšmę turėtų vadinamieji „gyvosios istorijos“ renginiai. niekaip negalės jos įskiepyti savo mokiniams. Mokytojas. aristokratijos vaidmuo. pasirūpinti lankytojų maitinimu ir nakvyne. vargu ar skatins savo vaikus domėtis Lietuvos gamta ar istorija. nors kaip tik derėtų didžiuotis tuo. kad čia esąs „absurdo muziejus“. daugelį lankytinų vietų sunku surasti. negali suvokti bažnyčių ir kitų senųjų pastatų architektūrinės vertės. kuriose užfiksuoti senųjų kaimų vaizdai. Mūsų tyrimai parodė. Pažinti augalus reikia ne iš skaidrių. visaip kitaip bus suprantama rašytojos Žemaitės kūryba. Beveik 80 proc. Apsilankius namuose. Pošką jaunimas žino tik tiek. kad lietuvių kalba – viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų. jei nieko negirdėjo apie jo. ką pajėgtų suvokti jo mokiniai? Etnografinis ir dorovinis paveldas Su pažinimo ir lavinimo funkcija glaudžiai siejasi kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimo funkcija. pilkapių. Jei apie D. kur stovėjo gynybinės pilys ir kokį vaidmenį suvaidino Didžioji Lietuvos kunigaikštystė. apklaustųjų nėra įsidėmėję nė ant vieno piliakalnio. kurie jaunystėje nesilankė Stasio Girėno ir Stepono Dariaus tėviškėse. Per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugusios kartos beveik nieko nebežino apie netoliese gyvenusius žymius žmones. nesusipažino su Mato Šalčiaus veikla. kuriose susidarytų didesni turistų srautai. Pavyzdžiui. o nuvažiavus paaiškėja. kad didelė dalis jaunimo yra labai mažai keliavusi po Lietuvą [8]. nematė Balio Buračo nuotraukų. Tik betarpiškai susipažinus su aplinka. Čiurlionis. A. K. bet ne su išprusimu ir dora. etnografinių kaimų reikšmės. kad ten nėra jokios informacijos ar galinčio bent kai ką plačiau papasakoti gido. Žmuidzinavičius. Vietovėse. Dar blogiau žinomas naujausias Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos laikotarpis – 1987-1991 metai. dažnai viską tenka pradėti iš naujo. Kad būtų galima efektyviai naudoti neurbanizuotų vietovių galimybes. kaip M. Jie negali įvardinti. Žmonės. o natūralioje aplinkoje. kaip kraštotyra ir išlikusių objektų lankymas. kurioje dirbo tokie menininkai. Be to. Universiteto dėstytojas jiems atrodo lyg koks eilinis tarnautojas. lankstinukus ar kitų tipų leidinėlius.aplinkoje nėra ir pan. Šimonis. Nesusipažinus su kunigaikščių Oginskių įnašu į tautos kultūrą. Būtina įrengti automobilių aikšteles. Literatūros ir istorijos mokymas turi būti neatsiejamas nuo tokių pažintinės veiklos rūšių. reikia keisti požiūrį į visą švietimo sistemą. remdamasis nuo sovietmečio užsilikusiomis nuogirdomis. kaip gali suprasti vieno iš didžiausių pasaulio baltistų – akademiko Zigmo Zinkevičiaus veikalų reikšmę? Tačiau norint realizuoti šias kaimiškųjų vietovių funkcijas. kuris pats nėra suvokęs kraštotyrinės veiklos reikšmingumo. K. Plinta nepagarba savo kalbai. atliekantis ne itin sudėtingą žinių perteikėjo vaidmenį. pasakyti.

anų laikų rūbais. skardžiai. Privačiai iniciatyvai paliktas kraštovaizdžio puoselėtojų skatinimas. uždarius švietimo. bankrutavus juose veikusioms įmonėms. Kraštovaizdį papildo išlikę senieji pastatai. greito pelno siekiantys trumpalaikiai verslo dariniai. tačiau nesiimama jokių priemonių jiems atkurti. relaksacinės ir lavinamosios funkcijos stiprėjimas. gilus gamtoje vykstančių gyvybės procesų suvokimas. Iki šių dienų yra išlikusios tokios bendruomeninio elgesio tradicijos. skamba atitinkamo laikotarpio dainos. miškininkas profesorius Povilas Matulionis ir kt. akmenys su paslaptingais ženklais ir kt. meilė gimtajam kraštui ir kt. Tai ne tik senųjų tradicijų atgaivinimas. Tačiau primityvioji žiniasklaida jau suformavo iškreiptą kaimo gyventojų elgsenos įvaizdį. Tik per paskutiniuosius porą metų jau pradėti skaičiuoti skubotų. Tiek etnografinio. Kaimo rezidencinės. Nebepuošiama jų aplinka. nevykusių „reformų“ nuostoliai ir aiškinamasi. Gamtosauga pakeičiama imitacine verbaline arba kompiuterizuota veikla. kad nesuvokiama. Retenybe tapo kaimo sodybų tvarkymo konkursai. kuri net kaimo mokyklų auklėtinius tik atitolina nuo gamtos. bet ir kasdieninė šio paveldo materialiųjų objektų apsauga. atviras nuoširdus bendravimas. netgi galima diskutuoti su istorinį personažą atkuriančiu mokytoju ar universiteto dėstytoju. neretai netgi grobuoniškas miškų kirtimas dar labiau paspartino dirvos eroziją. kultūrininkai ir mokslininkai. Nešvaros ir vandalizmo plitimą sąlygoja ir labai sunykusi vietinė policijos tarnyba. Beatodairiškas. Daug kur teks atkurti mažąsias kaimo vietovių mokyklas bei kultūros įstaigas ir sugrąžinti jų įtaką bendruomenei. sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigas. tapusį didžiausia bendravimo su kaimo gyventojais kliūtimi. kad vien neseniai įregistruotų kaimo bendruomenių rengiami „mažieji projektai“ atsiradusių kraštovaizdžio apsaugos problemų neišspręs. tautosakos studijos. seniai nebeariami dirvonai bei juose styrantys apleistų gamybinių pastatų griuvėsiai sudarkė daugelio dar neseniai vaizdinių apylinkių kraštovaizdį. Paveldo neįmanoma išsaugoti muziejuose. o miškelių prieigos tapo savavališkais sąvartynais. Tačiau. Kraštovaizdžio puoselėjimas. bet pastarajame dešimtmetyje vykęs kaimo gyvenviečių tuštėjimo vajus labai jas nuskurdino. Tačiau Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimo centro atliekama neurbanizuotų vietovių analizė rodo. Būtina išplėtoti „Lietuvai pagražinti draugijos“. naujų gyventojų grupių formavimasis skatina atsigręžti į Lietuvoje sukauptą kraštovaizdžio puoselėjimo patirtį ir ieškoti naujų jo apsaugos bei gražinimo formų. Atrodo. kaip Juozas Tumas-Vaižgantas. atodangos. kur savo energiją panaudoti vandalai. dar neseniai buvusi pavyzdžiu apylinkių sodyboms. kaip kaimyniškasis solidarumas. Panašių bandymų būta ir prieškario Lietuvoje. nei. Tai vaizdingi upių slėniai. Mažieji Lietuvos miesteliai. Sunkiosios miškų kirtimo ir medienos išgabenimo technikos suniokoti kaimo keliukai tapo nebetinkamais naudoti. jog iš interneto gamtos negalima nei pažinti. prieš šimtą ar daugiau metų pastatytos pramonės įmonės. ką dar galima išsaugoti arba atkurti. nors tai ir labai paradoksalu. Etinio paveldo išsaugojimas reiškia istoriškai susiformavusių geriausių elgsenos tradicijų perdavimą ateities kartoms. kaip vandens ir vėjo malūnai. liko apleisti ir tarsi jau pasmerkti išnykimui. nuoširdaus kaimyniško bendravimo puoselėjimas tarp senųjų ir dabar besiformuojančių naujųjų kaimo gyventojų. išmokti ją puoselėti. juo labiau. 50 . tokie technikos istorijos objektai. prie kurios ištakų stovėjo tokie visuomenės veikėjai. šeimininkiškas požiūris į ankstesnių kartų sukauptą dvasinės kūrybos paveldą. Tačiau šios netvarkos kaltininkai kol kas išvengia atsakomybės. parkai. tiek dorovinio paveldo išsaugojimas turi tapti svarbiausia atsikuriančių vietos bendruomenių veiklos kryptimi. riogso išmėtytų žemės ūkio padargų dalys. Piktžolėmis užteršti. bet ir primityvia veikla užsiimantys. Naujųjų savininkų supirktuose laukuose paliktos nebegyvenamos sodybos. rengiant apylinkių gyventojų šventes ar kraštiečių susibūrimus. jauki ir saugi aplinka Lietuva iki šių dienų išsaugojo nemaža vertingų kraštovaizdžio elementų. Per pastaruosius metus daugelyje mokyklų dėl globalizacijos poveikio ir kitų priežasčių nutrūko jaunųjų gamtininkų ir kraštotyrininkų veikla. Kraštovaizdį niokoja ne tik gamtos stichija ar nežinantys. statybinės nuolaužos.

Funkcijų sistema gali pasitarnauti kaip pagrindinės prielaidos strateginiam regionų valdymui tobulinti. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas atveria galimybes spartinti jų ekonominę ir socialinę pažangą. Lietuvos namų ūkio tyrimas. 2005. sudaryti galimybę tėvams dirbti namuose arba netoli jų. Grant W. kuri sąlygotų gyventojų gausėjimą bei jų visavertį užimtumą. istoriškai susiformavusių moralaus elgesio tradicijų perdavimą ir šiuolaikinės visuomenės elgsenos modelių tobulinimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Strategic Management and Business Policy / Thomas L. The 2nd International Scientific Conference. Daugiafunkcinio kaimo plėtra. Lietuvos kaimo raida. LAEI. skatinti gyventojų profesinės kompetencijos augimą. The Common Agriculture Policy. V. akmens ar medžio skulptūrų derinimas. Šiuolaikinis kaimo plėtros modelis išreiškiamas realizuojant šias neurbanizuotų vietovių funkcijas: rezidencinę. Milan. Rural Development – 2005. M. perduodant vyresniųjų dvasinę patirtį naujajai kartai. planuoti įvairią ekonominę veiklą. 1997. pažinimo ir lavinimo. skatintų asmeninį kūrybiškumą ir iniciatyvumą. 51 . Neurbanizuotų vietovių tradicinių ir naujųjų funkcijų darnos principas leidžia visapusiškai analizuoti šių vietovių perspektyvas. Svarbiausiu prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese turėtų tapti visų regionų ir sektorių darnios plėtros įgyvendinimas. labai padidintų šiose vietovėse gyvenančių arba iš jų kilusių asmenų pasididžiavimą savo kraštu. A Typology of Rural Areas in Europe. – 2002. kad galimybių praturtinti kraštovaizdį originaliomis kompozicijomis galima rasti beveik visose neurbanizuotose vietovėse. M. negali likti „užkampiu“. 4. Nr. Wheelen. Pearson Education. 1999. Vieni iš ryškiausi tokių pavykusių pertvarkymų pavyzdžiai. 5. sveikos gyvensenos įpročių įtvirtinimą.. 3. 8. kraštovaizdžio puoselėjimo. 6. nežiūrint nedidelio jos gyventojų skaičiaus ar menkesnio indėlio į bendrą valstybės ūkį. formuoti patriotiškai ir pilietiškai susipratusią bendruomenę. Project Director: Flavio Boscacci. sustiprintų atsakomybę už vertingų kraštovaizdžio objektų išsaugojimą. 3. Lithuanian University of Agriculture. New Jersey. realizuoti naują būsto sampratą.Kraštovaizdį gali labai pagyvinti ir jo vertę keliskart padidinti tinkamas medžių. 4. Jokia gyvenamoji vietovė negali tapti kliūtimi visaverčiam asmenybės ugdymui ir vėlesniam socialiniam mobilumui. Treinys.) ir Izidoriaus Nevidanskio Žemaičių botanikos sodas. Treinys. tobulinti aprūpinimą prekėmis ir paslaugomis. Pogamybinis kaimas: mitas ar ateities realybė? Mano ūkis. 2. Ūkinės veiklos diversifikacija neurbanizuotose vietovėse leidžia tobulinti šeimos gyvenimo sąlygas. p. 7. 2. Gilesnis gimtinės sampratos susiformavimas ir privatinės nuosavybės vaidmens suvokimas leis sustiprinti patriotinį ir pilietinį visuomenės ugdymą.David Hunger. Literatūra: 1. Inc. Išvados 1. Tokios kompozicijos ženkliai prisidėtų prie visuomenės estetinio ir patriotinio ugdymo. Nė viena vietovė. kuriuose gamtos objektus gražiai papildo žmogaus rankų kūriniai. etnografinio bei etinio paveldo išsaugojimo. derinant profesinę karjerą su vaikų ugdymu. 2006.. Vilnius: 2005. gėlių. 2006. 5-11. ūkinės veiklos diversifikacijos. yra gydytojo Vaclovo Into sukurtas Akmenų parkas Mosėdyje (Skuodo raj. relaksacijos ir reabilitacijos. Neurbanizuotų vietovių funkcijų sistema išreiškia siekimą suderinti prekinių ir viešųjų (neprekinių) gėrybių kūrimą. – 10th ed. Mūsų stebėjimai rodo. 5. J. geriau tenkinančią visų šeimos narių interesus.

// Second European Conference on Rural Development. Гродно (Belarus): ГрГУ.. Jasaitis. 2003 – Salzburg. 4-5 мая 2006 г. – ISNB 985-417-761-0. c. – VILNIUS: VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS. 10. Paskelbtas trijuose leidiniuose: „Dirva“ (JAV lietuvių savaitraštis). 2006. nagrinėjantis neurbanizuotų vietovių ekonominės plėtros procesus) 3. Diversification of Economical Activity and Changes in Structure of Rural Inhabitants as Main Indicators for Regional Development Planning. 17.Raimundas Dužinskas. LIETUVOS ŪKIO TRANSFORMACIJA 1990-2005 METAIS. The Regional Economical Policy. – 502 с. 2006. 87-95 11. p. 2004. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). Ats. Ясайтис Й. ISBN 985-417-761-0. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. 15. JONAS JASAITIS. Астана. – с. Шуркувене С. Šurkuvienė. 90-96. 2006. 14. „Daugiabučių karta“ (sutrumpinta). p.. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. J. KAIMO PLĖTROS PROCESŲ APŽVALGA IR TYRIMŲ PERSPEKTYVOS 52 . – ISBN 9965-797-23-4. Йонас Ясайтис.eu.int/comm/leaderplus (ES žurnalas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. 2006. „Draugas“ (JAV lietuvių dienraštis. Йонас Ясайтис. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. p. 27 октября 2006 г. 486-492. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. p. 2006 m. 1 (6). EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS POLITIKOS STUDIJOS. 374 p. Jasaitis. May 4-5. 12. c. KAIMO RAIDOS POKYČIŲ TYRIMO INTEGRALUMO PROBLEMA. leidžiamas Briuselyje ir lietuvių kalba. – 392 P. Šiaulių universiteto leidykla. Materials of the international scientific conference. Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан. Grodno State University. MOKSLINIŲ STRAIPSNIŲ RINKINYS (II). 2006. 196 p.. red. 10 февраля 2006 г. 2006 11 15. 13. J. c. // Региональная экономическая политика: материалы Междунар. 16. Visuomenė ir mokykla: ar suvokiame.8. 2006 m. P. Luxembourg: Office for a Official Publications of the European Communities.. 218-235. http://europa. Астана. Jasaitis Jonas. 9.Sonata.371 с. tris kartus per metus. конф. 2006. 12-18.omni. 90-96. Šiauliai. Vilnius: 2006.ISBN 9965796-04-8. 2 (7). Jasaitis. Rural policy perspectives for a wider Europe. // Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. 374. ISBN 92-894-7145-X.// Lietuvos ūkio transformacija 19902005 metais. 3. Материалы международной научной конференции. // Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции.. Leader+ Magazine. 2006.-практ. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. doc. 2006. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. .dr.lt . . J. lapkričio 9 d. ką reiškia prarasti valstybę. Grodno (Belarus). // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. Planting Seeds for Rural Future. www. 218-236. науч. – ISBN 9955-20-105-3. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Jasaitis. 8593. Šiauliai. J. rugsėjo 12 d. Šiaulių universiteto leidykla. 12-14 November.

kokia žala padaryta gamtai: sunaikinti apsauginių juostų vaidmenį atlikę miškeliai. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Lietuvos kaimo vietovių problemas globaliniame kontekste. kuriomis tenka domėtis ne tik žemdirbiams ir gamtosaugininkams. pakeistas paviršiaus reljefas. dirbti. Spręsdami kaimo plėtros uždavinius. radikaliai keičiamas kraštovaizdis. Remiantis politiniu šūkiu „priartinti kaimą prie miesto“. optimalų vietinių žmogiškųjų ir gamtos resursų panaudojimą. kultūros ir švietimo specialistams. Tradiciškai išlikdamas maisto ir žaliavos pramonei tiekėju. Tyrimo objektas – visos kaimo gyventojų. požiūrio į kaimo vaidmenį ateities visuomenėje kitimas. Melioracijos priedanga buvo naikinami vienkiemiai. Raktažodžiai: ES kaimo plėtros pokyčiai. aktualių tyrimo uždavinių ir galimybių juos spręsti prognozavimas. pradžioje. naujos tendencijos. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. sprendžiant kaimiškųjų vietovių problemas. tiek dabar persikeliančių kategorijos. Išspręsti kaimo plėtros problemas įmanoma. naujausių tyrimų apžvalga. Aptariamos naujos kaimo raidos perspektyvos. Lietuvos kaimo plėtra. o dirvožemis ir vandens telkiniai užteršti neracionaliai naudojamomis trąšomis bei 53 . Kartu tai reiškia ir kaimo vietovių kraštovaizdžio bei etnografinio savitumo išsaugojimą. ūkinės veiklos įvairinimas. buvo kuriami vis stambesni ūkiniai dariniai. globalizacijos iššūkiai. naujos kaimo funkcijos. Analizuojami ES kaimo plėtrą reglamentuojantys dokumentai.Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Straipsnyje nagrinėjama kaimo plėtros problematika XX a. kaimas vis mažiau bepriklauso nuo pirminės žemės ūkio gamybos išsivystymo. ugdyti augančią kartą. sudarkytos upių vagos. KAIMO RAIDOS PROCESŲ APŽVALGA Po Antrojo pasaulinio karo sovietų imperijos aneksuotose valstybėse natūrali kaimo plėtros procesų raida buvo nutraukta. apžvelgiamos pastaraisiais metais atliktų tyrimų išvados. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare. Panaikinus privatinę žemės nuosavybę. besiformuojančios išsivysčiusiose Europos valstybėse. Analizuojama kaimo situacija. atkūrus privatinę žemės nuosavybę. 1. kaimo plėtros tyrimų kryptys. tik pasitelkus pačių kaimiškųjų vietovių bendruomenių narius. bet ir politikams bei ūkinės veiklos organizatoriams. tiek pastoviai jame gyvenančių. Ūkininkai. tiesiogiai nesusijusia su žemdirbyste. Vis daugiau jo gyventojų užsiima veikla. kone visuotinai buvo paskelbti „buožėmis“ ir „liaudies priešais“. sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojams. susidariusi Lietuvoje. Tik po keleto dešimtmečių pradėta kalbėti apie tai. pabaigoje ir XXI a. jų interesai ir poreikiai. Vadinamieji „kolektyviniai“ ir „tarybiniai“ ūkiai išreiškė prievartinę centralizuotą valstybinę žemėvaldą. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. žemdirbiai buvo prilyginti fabrikų darbininkams. kuriamos pusiau urbanizuotos gyvenvietės. privalome atsižvelgti ir į jo gyventojų pilietinio bei dorovinio ugdymo aspektus. vis labiau globalizacijos procesų veikiamoje visuomenėje kaimo plėtros procesai atsidūrė tarp pačių svarbiausių sričių. valdę daugiau kaip 15 ha žemės. kardinaliai kintantis tradicinių sąvokų turinys ir mokslo vaidmens stiprėjimas. ĮVADAS Šiuolaikinėje. išryškinti labiausiai aktualius kaimo plėtros uždavinius ir mūsų valstybės pasirengimą imtis jų sprendimo. tyrimų koordinavimas. naujų regioninės plėtros strategijų kūrimą. naujieji kaimo gyventojai. Kaimo plėtros samprata reiškia. naujų mokslinių tyrimų kryptys bei jų koordinavimo galimybės.

primena purvinus lūšnynus. oro užteršimą nuodingomis medžiagomis. Dorovinis kaimo paveldas. Audringas pramonės vystymasis sąlygojo darbininkų ir specialistų kadrų poreikio didėjimą miestuose.). užstatyti daugiabučiais namais. kuriose buvo žymiai daugiau erdvės individualių gyvenamųjų namų statybai. Vis spartesnė ir pavojingesnė darėsi dirvos erozija. o jų funkcijos perduotos politizuotiems dariniams (partinėms organizacijoms. praėjus 15-kai atkurtos nepriklausomybės metų. Netrukus ėmė ryškėti naujos gyventojų migracijos tendencijos. kai kur tapo panaši į nutryptą stadioną ar būsimųjų statybų aikštelę. Ši žala iki šiol nėra kompleksiškai išanalizuota ir įvertinta. Kaimo bendruomenės buvo išardytos. Nitratais persotintos daržovės tapdavo netinkamos maistui. Tai – artimiausių tyrimų uždavinys. laukų. giluminiai neigiami pokyčiai įvyko kaimiečių sąmonėje: prievarta į stambius ūkius suvaryti žemdirbiai prarado meilę žemei. galimybę ilgiau pabūti sąlytyje su gamta. tapo vos ne visuotinai priimtina papildomos materialinės naudos gavimo forma. susiduriantys su milžiniškais transporto „kamščiais“.). Kaime išplito abejingumas darbo kokybei. Ohio . išlaikytinių nuotaikos. kurių vienintelė pareiga – vykdyti okupacinės valdžios nurodymus. Netgi vagystė. o šalia esantys gyvenamieji rajonai. Panašus vaizdas 54 . daręs didžiulę įtaką visos tautos moralei. gerokai viršija milijoninio miesto ribą. padarė žalą. atlyginimams kylant. šis paprotys nebeišnyko. o besimokantis jaunimas stengėsi bet kuria kaina palikti kaimą. vis dažniau nukentėdavo eismo nelaimėse. Dabar šio miesto vadovams tenka ieškoti sprendimų. Jo gyventojų skaičius miesto istorinėse ribose sumažėjo beveik dvigubai.pesticidais. iš kurio pasitraukė didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. Užmiesčiuose gyvenantys miestų darbininkai ir tarnautojai atvykimui į darbą sugaišta mažiau. neužtikrinantį pakankamo pragyvenimo. visuomenės pasyvumas. sovietinėms profsąjungoms ir kt. Vėliau. kurių nebepajėgė suvaldyti gatvių ir sankryžų tinklo tobulinimas. Vakarų Europos valstybėse. kurio išvados padėtų patiems išvengti panašių klaidų. Tobulėjanti transporto sistema (modernizuojamas užmiesčio kelių tinklas. kurie padėtų atgaivinti istorinį miesto centrą. kurioje nekliudomas vėjas per dešimtis kilometrų ardo derlingiausią dirvožemio sluoksnį. Praėjus porai pokarinių dešimtmečių išsivysčiusiose pasaulio valstybėse prasidėjo sparti priemiestinių erdvių urbanizacija. į kurį įeina urbanizuotos priemiesčių zonos. Pateikiame pavyzdį.angl. kaimiečiai vis dažniau ėmė „parsinešti“ papildomų gėrybių iš savo darboviečių: fermų. vis greitesnių transporto priemonių naudojimas) atvėrė naujas galimybes miestiečiams persikelti į dar neseniai kaimiškomis laikomas vietoves. aprėminta atvirais melioracijos grioviais. šiltnamių ir t. Iš pradžių gaudami atlyginimą. kai buvo siekiama vis aukštesnių kiekybinių rodiklių. o gyvulininkystės „kompleksuose“ vis sunkiau sekėsi stabdyti infekcinių ligų plitimą. geresnės sąlygos poilsiui. kiekvienoje civilizuotoje visuomenėje laikoma vienu iš sunkiausių nusikaltimų. Ne vienoje vietoje Lietuvos kraštovaizdis prarado savitumą ir šiandien labiau primena ne mūsų kraštui būdingą reljefą. o stepę. didesnės galimybės vaikų lavinimui. Tačiau globaliniai ekonomikos pokyčiai radikaliai pakeitė kaimo socialinę sanklodą. Tačiau vadinamasis „Didysis Klyvlendas“ (Greater Cleveland). JAV Ohajo valstijos miestas Klyvlendas (Cleveland. Žmonės vis daugiau laiko sugaišdavo vykdami į darbą ir grįždami į namus. dabar jau kenčianti nuo drėgmės trūkumo. Miestų augimas sąlygojo vis didėjančius transporto srautus. išvengusiose aneksijos ar satelitinių sovietinės imperijos darinių statuso. o kai kur net keliolikos dešimtmečių. Nemokšiškas „spartuoliškas“ ūkininkavimas. Jo apraiškas matome net dabar. negu didmiesčio centro gyventojai. t. XX amžiaus pabaigoje liko mažesniu už dabartinį Vilnių. kaimas nepatyrė tokio destrukcinių procesų poveikio. Gyventi didmiesčiuose darėsi vis labiau nepatogu. Tačiau patys didžiausi. Naujos kartos žemės ūkio technika bei vis labiau tobulinamų žemdirbystės technologijų diegimas leido ryškiai sumažinti užimtųjų žemės ūkyje skaičių. Sunkiųjų žemės ūkio mašinų supresuota dirva. kurios padariniams likviduoti prireiks kelių. po Antrojo pasaulinio karo buvęs daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiu didmiesčiu. Kaime atsiradusios darbo jėgos perteklių absorbavo auganti miestų pramonė ir paslaugų sektorius. jau nė nekalbant apie jų saugumą. girtavimas ir moralinis palaidumas. buvo pavojingai sužalotas. švaresnį orą. dirbtuvių.

gyvatvorės. 3) kaimo gyventojų pilietinio aktyvumo ir atsakomybės ugdymas. atsižvelgiant į didėjantį gyventojų. netradicinės profesinės veiklos. kurių nemaža dalis dar kildina save iš kaimo.. socialiniai ir kultūros klausimai buvo nagrinėjami taip. Į pastatus veda išasfaltuoti arba išbetonuoti takai. ne tik be didesnių sunkumų adaptuojasi ką tik urbanizuotose vietovėse. kaimų gyvenvietės ir net vienkiemiai vis dažniau tampa vadinamųjų kūrybinių profesijų atstovų (dailininkų. išryškinęs ekologinio ūkininkavimo svarbą. ūkininkų gyvenimo kokybės pagerinimą.ir JAV sostinėje Vašingtone (Washington. NY) ir kitur. alpinariumai. Kaip rašo Arūnas Poviliūnas (2002). Tradicinius sodiečių daržus keičia reguliariai šienaujamos pievutės. poreikius. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbo našumo kėlimui žemės ūkyje. susivienijusiose į Europos Bendriją. todėl jie neretai tampa bendruomenių lyderiais. bet ir darbo vieta.. platesnius profesinius ir kultūrinius interesus. Tiesa. Naujieji gyventojai . žemės ūkio rinkos stabilizavimą. Detroite (Detroit. Aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja gilesnį supančio pasaulio supratimą. kaimo plėtra buvo tapatinama su žemės ūkio gamybos problemų sprendimu. 8-9-ajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje įsisąmoninta būtinybė suformuoti specialią kaimo plėtros politiką. kainų subalansavimą. o šeimos narių poilsiui ir lavinimuisi. 55 . įsikurdami kaime. Niujorke (New York. Beveik iki aštuntojo dešimtmečio Vakarų Europos valstybėse. Nemaža verslo įmonių persikėlė į šalia pagrindinių kelių esančias gyvenvietes.. kai buvo įsitikinta. kad jau netrukus po Antrojo pasaulinio karo kaimo situacija išsivysčiusiose pasaulio valstybėse ėmė gana kardinaliai keistis. Jie atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. kaimo socialinių funkcijų išryškinimu. Ir toliau mažėjant pirminėje žemės ūkio gamyboje dalyvaujančios darbo jėgos poreikiui. D.) ne tik gyvenimo. Į kaimą buvo žiūrima tik kaip į maisto gamintoją. „Romos sutartis.C. MI). kad kaimo plėtros problemų neįmanoma išspręsti žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Skiriasi ir naujųjų kaimo gyventojų bendravimo stilius. 2. dekoratyviniai krūmai. tarsi kaimo vietovėse gyventų tik žemdirbiai. galintį tenkinti ES gyventojų poreikius“. kitus gyventojų sluoksnius paliekant dėmesio užribyje. ES Komisijos ataskaitoje „Kaimiškojo pasaulio ateitis“ (1988) susidomėta kaimo bendruomenės vaidmens didinimu. 1997). kurios svarbiausi uždaviniai: 1) ūkinės veiklos įvairinimas ir naujų darbo vietų kūrimas. Miesteliai. gausesnio derliaus gavimui. KAIMO PLĖTROS SAMPRATOS FORMAVIMASIS Nežiūrint to. Naujieji kaimiečiai. PA). vykdantį socialinį užsakymą: „kuo daugiau ir kuo pigiau“ (Grant W. Tačiau iš žemdirbių jiems dera pasimokyti subtilesnio gamtos pajautimo. kurios turėjo padėti sukurti žemės ūkį.] siekė sudaryti palankesnes sąlygas. o fizinės infrastruktūros. taikant technikos ir technologijos naujoves. tam pasitelkiant kaimo bendruomenes ir kitus visuomeninius darinius. jos pritaikytos ne žemės ūkio verslui. kaimo gyventojai ėmėsi alternatyvios žemės ūkiui. neužimtų pirminėje žemės ūkio gamyboje. Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. kad taip bus išspręstos ir kaimo gyventojų problemos.). Šioje sutartyje buvo kalbama apie darbo našumo didinimą.iniciatyvesni ir veržlesni. 4) griežtas gamtosauginių reikalavimų laikymasis ir kraštovaizdžio išsaugojimas. kompozitorių ir pan. oficialioji politika dar beveik tris dešimtmečius šiems pokyčiams neskyrė didesnio dėmesio. bet ir radikaliai keičia kaimo gyvenimo būdą. įteisinusi Europos bendrąją rinką. skaičių ir jų specifinius. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. gėlynai. 1958 m. [.nepalyginamai patogesnės ir tvarkingesnės. tikintis. 2) kaimo fizinės ir socialinės infrastruktūros pertvarkymas. Jų sodybos . požiūrio į kaimą kitimo laikotarpiu. Filadelfijoje (Phyladelphia. gerokai skirtingus negu tradicinių žemdirbių. Kitą dešimtmetį galėtume vadinti pereinamuoju.

tautinės etnografinės kūrybos puoselėjimas ir jos perdavimas ateities kartoms. Tarptautinių ryšių stiprėjimas leidžia kaimiškųjų vietovių bendruomenėms aktyviai dalyvauti. kartu propaguojant net gyvuliams nebūdingą žiaurumą. istorijos ir kultūros paminklų apsauga. Europos Sąjungoje. Masinį išsivysčiusių šalių viduriniosios klasės persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius sąlygojo ne tik minėtos išorinės priežastys. bet ir intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. kad konceptualūs jo bruožai yra tvarus. kad kiekviena vietovė turi būti saugoma ir puoselėjama. Šių uždavinių aktualumą išryškino stiprėjantys globalizacijos iššūkiai. apleistų vietovių. kurios svarbiausiu požymiu tapo kaimiškųjų vietovių bendruomenių vaidmens stiprinimas. 2003). y. valdžios institucijų ir verslo struktūrų. jo etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. kuriant bei įgyvendinant tarpvalstybinius ir globalinius projektus. Palaipsniui išryškėjo. natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimas. atkurti kaimynišką piliečių bendravimą. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas pažintinei veiklai. t. kurti jo lūkesčius atitinkančią savo vaikų profesinės veiklos perspektyvą. turinčiuose ilgą privačios nuosavybės raidos istoriją. Cork‘o deklaracijoje (1996). prievartą. tiek už socialinių uždavinių sprendimą. 2000 metais Europos Sąjungos valstybėse pradėta trečioji „LEADER +“ programa.1999) pripažinus Europos mokslinį technologinį atsilikimą. o kiekvienas pilietis turi įgyti galimybę realiai naudotis visomis konstitucinėmis teisėmis. Tokiai gyvensenai būdingas tautinės kultūros neigimas. Norvegijoje. iškrypimus. pasireiškiantis nevalingu žmogaus stūmimu į gyvulių pasaulį. jausmų eliminavimas iš privataus ir viešojo gyvenimo. gamtos artumo paieškos. M. Besiplečiančios ES kaimo plėtros politika išdėstyta konferencijoje „Sėja – kaimo ateičiai“ (Salzburg. Joje buvo suformuluoti pasiūlymai naujam – 2007-2013 metų – programavimo laikotarpiui. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje buvo pradėta įgyvendinti „LEADER“ (Kaimo ekonomikos plėtros priemonių ryšio) programa. smurtą. Pačios kaimo gyventojų bendruomenės tapo aktyviu kaimo plėtros problemų sprendimo partneriu. išryškėjo būtinybė kuo geriau panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. nei „LEADER II“ (1994) programose. jo infrastruktūros tobulinimui. Darbotvarkėje-2000 ir kt. gyventi patogiai. Lietuva dėl jau minėtų istorinių priežasčių nedalyvavo nei „LEADER I“ (1991). gamtos. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais. Akcentuotos naujos kaimo gyventojų funkcijos: gamtą tausojanti įvairiapusiška ūkinė veikla. troškimas sukurti savo šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. Viena iš išskirtinių šio modelio ypatybių yra jo plėtotė nedideliuose šeimos ūkiuose.iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatinimas. kad vienu iš svarbiausių kaimo plėtros veiksnių tampa partnerystė tarp šių bendruomenių. Treinys (2002) pažymi. Naujoji kaimo plėtros politika buvo suformuluota direktyviniuose ES dokumentuose: Europos Tarybos parengtoje Kaimo vietovių chartijoje (1995). į šį paveldą žiūrint kaip į galimybę įveikti postindustrinės visuomenės narių susvetimėjimą. Naująją kaimo plėtros politiką sąlygojo ir tolygios. pavėlavusi net ketveriais metais. Svarbiausia Cork‘o konferencijos nuostata vaizdžiai išreikšta baigiamojoje išvadoje: „padaryti kaimiškąsias vietoves patrauklesnes gyventi ir dirbti. y. Panaši nuostata akcentuojama ir regioninės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos konferencijos „Bendruomenių politika ir kalnų sritys“ (Brussels. darnios regioninės plėtros būtinybė: Vakarų Europoje 20-ojo amžiaus pabaigoje vėl pabrėžta. kad jos taptų prasmingesnio gyvenimo įvairaus amžiaus žmonėms centrais“. atsakingu tiek už šių vietovių ekonomiką. o pagrindine veiklos kryptimi . Šveicarijoje ir labiausiai išsivysčiusiose Azijos valstybėse vis didesnis dėmesys skiriamas kaimo daugiafunkciškumui. daugiafunkcinis žemės ūkis ir daugiasektorinė kaimo plėtra. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. kad valstybėje negali likti „užkampių“. t. bendrųjų tautos ir valstybės siekių suvokimą. 2002) nutarimuose. vienadienių sprendimų vyravimas. 56 . Bolonijos deklaracijoje (Bologna. tapusi ES nare. Aptardamas vadinamąjį europietiškąjį modelį (EŽŪM). primityviosios gyvensenos būdo plitimas.5) kaimo savitumo. iš kurių gana pavojingas yra elgsenos unifikavimas ir standartizavimas.

bet ir visos ekosistemos griūtis. PAVĖLUOTAS DĖMESYS KAIMO PLĖTRAI LIETUVOJE Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo ir jų valstybinio formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. kurie rinkoje nekompensuojami. 3. prarado pasitikėjimą savo jėgomis. kai kuriose kaimiškose savivaldybėse gyventojų skaičius ryškiai sumažėjo. Manyta. bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės . išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius. Joms būdingas daug liberalesnis požiūris į maisto etiką bei gyvulių gerovę ir genetiškai modifikuotų produktų gamybos plitimas. sąlygojusius visą posovietinio kaimo funkcionavimą. Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys. gerėtų demografinė padėtis“. todėl turėtų būti visuomenės padengiami kaip neprekinės. Kaip pažymi M.Šiam modeliui būdingas dėmesys kaimo paveldui. propaguojančios stambiųjų ūkių žemėvaldą. Uždavinienė. 1986 m. neskiriančią dėmesio kaimo bendruomenių ugdymui. Atkūrus nepriklausomybę. Politinės griovimo tendencijos nubloškė kaimą bent dešimčiai metų atgal.] kad būtų atkuriamas dvasingumas. didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. likusių gyventojų nusivylimas. žemdirbiai ima išsikelti iš šių vietovių. Lietuvoje dar tebebuvo tęsiama okupacinio režimo primesta prievartiniu žemės suvalstybinimu besiremianti politika. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu. o naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmai . Tai neišvengiamai veda prie visos valstybės ekonominio nuosmukio. Globalizacijos sąlygomis konkurencingiausia žemės ūkio gamyba formuojasi ten. Net praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nedarbas kaime mažėja daugiausia tik emigracijos dėka. Prie šios grupės. Iki tol funkcionavę ekonominiai ryšiai buvo suardyti. E.skurdo plitimas. už kurias gamintojui kompensuojama rinkoje. prasideda ne tik socialinė kaimo degradacija. kad „kaimo gyventojai nesugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. tačiau jos gyvenimo kokybei būtinos vertybės. socialiniai bei aplinkosauginiai reikalavimai yra mažiausi.. kaimai ištuštėja.. neišvengiamai pabloginanti gyvenimo kokybę didžiuliuose regionuose. Sunyksta apleistų kaimo vietovių infrastruktūra. Treinys. 2002) atskleidė. sustiprėjusi žemdirbių ekologinė sąmonė. Liberalizuotas produkcijos pristatymas į bet kurią valstybę priverčia mažiau konkurencingų vietovių ūkininkus pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. kaimų ir miestelių ištuštėjimas.. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prieš trejetą metų atlikti tyrimai (V.“ Autorės nurodo. buvo sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos materialinė bazė. Ribašauskienė. EŽŪM modelį propaguojantys mokslininkai kaimo vietovėse sukurtas vertybes siūlo skirstyti į dvi dalis: a) vidaus ir užsienio rinkai teikiamos privataus vartojimo vertybės. jos tampa nepatrauklios turistams bei investuotojams. [. kaimo vietovių infrastruktūros griūtis. pasidavė apatijai [. kur gamybos kaštai. didėjantis maisto produktų etikos bei gyvulių gerovės suvokimas. Dažnai besikeičiančios vyriausybės nepajėgė suformuoti ilgalaikės kaimo atkūrimo programos.] Vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. apleistų žemės plotų didėjimas. viešųjų vertybių plėtotei.nesuformuoti. Tokios politikos padariniai – itin skaudūs: darbo našumo kritimas. 57 . Kai Vakarų Europa persiorientavo nuo Bendrosios rinkos prie daugiafunkcinio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir besiplečiančios Europos Sąjungos sukūrimo. Tačiau tai sukelia ypatingai pavojingas pasekmes tokių vietovių ekosistemų funkcionavimui.. kuri sudarytų prielaidas kaimo gyventojų užimtumui bei visų socialinių grupių pajamingumui didėti. susikūrusios Australijoje. b) viešojo (visuomeninio) vartojimo vertybės. Kaip priešingybė šiam modeliui yra vadinamosios Cairns grupės nuostatos. kad atkuriamos valstybės ekonominį gyvenimą savaime sureguliuos „laisvoji rinka“. Jos propaguojamos pažiūros yra populiarios ir JAV. neturinčią ekonominės raidos ir kaimo paveldo tradicijų. prisijungė nemažai Pietų Amerikos valstybių. kad „reikalinga tokia valstybės politika. susijusios su papildomais gamintojo kaštais.

Remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose intensyviai žemdirbystei vietovėse bei turintieji ūkius tuose regionuose. o kaimo jaunimas matys aiškią. suteikiantį pakankamą pragyvenimą ir užtikrinantį pilnavertę. išdėstytus rašinyje „Kaip geriau?“ (Lietuvos žinios. smulkiajam ir vidutiniam verslui. ne žemės ūkio veiklai. kaimo gyventojų alternatyviai. jų siekius atitinkančią profesinės. iš kitos – keleriopai sustiprino konkurencinę kovą. didinti jų iniciatyvumą ir atsakomybę už savo vietovių ateitį. kai visi darbingi gyventojai turės darbą.Vienu iš pirmųjų pozityvių žingsnių tapo Kaimo rėmimo fondo sukūrimas (1997). Daugiausia investicijų turi būti skiriama ūkių struktūros tobulinimui. kokio dydžio ūkiai gali būti konkurencingi ES rinkoje. remiant jų parengtus projektus. vasario 15). Visiškai priešinga nuomonė apie stambiųjų ir smulkiųjų ūkių pranašumus bei trūkumus išsakyta žurnalisto ir ūkininko Pranciškaus Šliužo straipsniuose. Dideli darbai laukia. 2005 m. t. nacionalinių barjerų naikinimas atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į labai plačią tarptautinę rinką. tik tokie ūkiai galėjo gauti SAPARD paramą. 3) netradiciniai verslai (kaimo turizmas. Kaimo plėtros priemonės finansuojamos ne tik iš ES paramos. aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų industrija. tobulinant kaimo vietovių infrastruktūrą: tiesiant naujus kelius ir ryšių linijas. Motyvuojant gana abejotino patikimumo argumentais. apimanti laikotarpį iki 2015 metų. Įgyvendinant LEADER+ programą. Nuo 2004 metų jiems tapo prieinama į ES struktūrinių fondų parama. Būtina sudaryti optimalias sąlygas netradicinei žemdirbystei. Stambiesiems ūkiams teikiama pirmenybė. gamtos draustinių veiklai ir pan. Netinkami žemdirbystei plotai užsodinami mišku. Kaime šalia tradicinės žemės ūkio gamybos turi būti plėtojama ir alternatyvi ūkinė veikla: 1) netradicinė žemdirbystė. Pastaraisiais metais ekonominiai ir socialiniai pertvarkymai Lietuvos kaimiškosiose vietovėse vykdomi. 2004 metais Žemės ūkio ministerija patvirtino naują „Lietuvos kaimo plėtros planą 2004-2006 metams“. Oficialioji politinė valia palaiko tik stambiųjų ūkių kūrimo tendenciją. Naujus iššūkius kaimui sąlygoja Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. y. aktyviam laisvalaikio praleidimui. kurių įgyvendinimui skiriama ES struktūrinių fondų parama. 4) pramonės. konkurencingą žemės ūkį padeda tokios ES priemonės. pritaikomi kaimo turizmui. naujausių technologijų diegimui. užtikrinant visų būtinų paslaugų (švietimo. prekybos. pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas. mažesnės – smulkiesiems. prekybos ir paslaugų įmonių veikla kaimiškose vietovėse. Parengta „Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams strategija“ (2000). socialinės ir kultūrinės veiklos perspektyvą. profesiniam kaimo gyventojų mokymui bei perkvalifikavimui. kokiuose ūkiuose galima pasiekti aukštesnį darbo našumą ir geresnę produkcijos kokybę. kaip finansinė parama vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimui iš prekinės gamybos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. vaistiniais augalais ir krūmais. naujų darbo vietų kūrimui. siekiama formuoti kaimo bendruomenes. kaimiškieji etnografiniai amatai ir verslai. Teigiami demografiniai pokyčiai kaime vyks tik tada. Netrukus patvirtinta „Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija“ (2002). buitinio aptarnavimo ir kt. Intensyviai rengiamasi naujajam programavimo laikotarpiui – 2007-2013 metams. Iš vienos pusės. 2) tradicinė (ne žemės ūkio) veikla. diegiant informacines technologijas. y. Autorius 58 . laikantis ES priimtos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir integruotos kaimo plėtros principų. nedarbo likvidavimui ir pajamų didinimui. Lietuvos kaimo gyventojai dar iki įstojimo į ES jau galėjo pasinaudoti tarptautine SAPARD parama. savivaldybių bei privačių verslo struktūrų lėšų. nustatytos skirtingos žemės ūkio produkcijos kainos: didesnės . Kurti modernų. Iš esmės. t. Netrukus pradėtas strateginių Lietuvos valstybės dokumentų rengimas. harmoningą asmenybės saviraišką. ekologiniam ūkininkavimui. sveikatos apsaugos. Pateikiame kai kuriuos jo teiginius. pažintinė tiriamoji ir lavinamoji veikla vaikams ir jaunimui. kooperacijos plėtra kaime. tradiciniams amatams. Lietuvos žiniasklaidoje tebesitęsia arši diskusija apie tai.) prieinamumą. kuriems taikomi itin griežti aplinkosauginiai apribojimai. ekologinis ūkininkavimas. iš kurių svarbiausi: ūkinės veiklos įvairovės skatinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas.stambiesiems gamintojams. bet ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Kaimo mokyklose. išreiškiančios įtakingų verslo grupių. Tačiau šias įstaigas uždarius. kaip nedarbas. tiek netradicine ir alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus (pastatai. kad dalis kaimo gyventojų nesirūpina savo sveikata.) populiariausias ūkių dydis – nuo 20 iki 50 ha. kurį cituoja ir minėto rašinio autorius. netrukus tapęs viena iš svarbiausių atkurtos nepriklausomos valstybės atramų. kaip vienos šeimos ūkiai. turintys iki 20 ha.5 karto didesnis nei mieste. sveikatos apsaugos įstaigų ir kitos paslaugos yra vis sunkiau prieinamos. formuojamas laisvųjų ūkininkų sluoksnis. kaimiškųjų vietovių aptarnavimas labai pablogėjo: važinėjimui į mieste įsikūrusias centralizuotas medicinos įstaigas tenka sugaišti labai daug laiko. nes stambūs ūkiai. kad ES šalyse daugiau nei pusę ūkių sudaro valdantieji iki 5 hektarų. artimesnė 59 . Savivaldybių vadovai įrodinėja. Antrą pagal didumą grupę sudaro ūkiai. Artimiausios kaimo plėtros uždavinių sprendimo kryptys: 1) numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. LAEI Kaimo plėtros skyriaus mokslo darbuotojo Mariaus Aleknavičiaus (2004). kuriame buvo galimybė susirinkti. žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. okupacijos laikotarpio pabaigoje buvo apie 1300 kolūkių ir tarybinių ūkių. Uždarius mokyklas. dabar teigia. Švedijos ir kt. todėl jų teikiamų paslaugų savikaina esanti perdaug didelė. o ne kaimo gyventojų interesus. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką. kurie atkuriant Lietuvos nepriklausomybę smerkė šių ūkių „gigantomaniją“. kad „tik stambus ūkis – perspektyvus“. vadyba ir kt. Ta proga pravartu prisiminti tarpukario Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. kuri grindžiama šių įstaigų tinklo optimizavimo ir paslaugų kokybės gerinimo motyvais.primena. 3) numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. optimalaus gyventojų skaičiaus išlaikymas kaime. Mirtingumas kaime net 1. Naudingesni šie ūkiai ir jiems kreditus teikiantiems bankams. kurių kiekvieno valdomas plotas buvo skaičiuojamas tūkstančiais hektarų. surinkti duomenys rodo. 4) parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. Daugumoje išsivysčiusių ES valstybių (Danijos. Panašios diskusijos iki šiol tebėra politizuotos. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. Jos metu buvo panaikinta stambioji dvarininkų žemėvalda. valdantys daugiau kaip 100 ha. 2) nustatyti optimalius tiek tradicine. kuriamas pažangus demokratiškas šeimos ūkis. kad Lietuvoje 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. švietimo. kurios iniciatoriumi buvo prel. tai ne kas kita. o apylinkės kultūrinė veikla apmiršta. sudaro tik apie 3 proc. Kaimuose dirbę medikai geriau žinojo savo pacientų ligos istorijas. Kaimo “nepatrauklumą” sąlygoja tai. apsieinantys savo jėgomis arba samdantys 1-2 pagalbininkus sezono metu. Iš esmės. Tuo tarpu gyventojai teigia. vaikai sugaišta daug laiko. t. Diskusijos apie ūkių dydį analizė rodo. planuodami investicijas. kaimų bendruomenės neretai nebetenka vienintelio centro. galėjo efektyviau taikyti profilaktines priemones. minėtų svarbiausių edukologijos principų įgyvendinimas yra daug lengvesnis. Šių mokyklų aplinka daug jaukesnė. kad stambių ūkių kūrimu labiausiai suinteresuoti ne patys žemdirbiai.). Mykolas Krupavičius. kasdien važinėdami į pamokas. nuo bendro ūkių skaičiaus. kad savivaldybių administracijos tokiu būdu siekia tik vieno tikslo: mažinti biudžete numatytas išlaidas. t. Paradoksalu.žymiai mažesnės. neparemtos išsamiais moksliniais tyrimais. kurių mokytojai puikiai pažįsta savo auklėtinių šeimas. laukti ilgose eilėse ir neretai grįžti. o stambieji. nepatekus pas specialistą. kad socialinės. o specialistų kvalifikacija – nepakankama. tiek šeimos ūkyje. y. kad tie patys asmenys. Susiaurėja jų galimybės dalyvauti tiek popamokinėje veikloje.y. kraštovaizdžio savitumo išsaugojimas. specialistai. Likvidavus kultūros įstaigas. o kaimą aptarnaujančios organizacijos. Smulkieji ir vidutinio dydžio ūkiai padeda spręsti tokias problemas. propaguojančią ūkių bei įmonių pasiekimus. kad smulkios įstaigos nebeturi pakankamo klientų skaičiaus. Stambiųjų mokyklų galimybės diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesus . kultūros ir medicinos įstaigų uždarinėjimo kampanija. skolinasi dideles sumas ir vėliau moka nemažas palūkanas. įranga. Jos ypač svarbios todėl. kurioms patogiau turėti reikalų su stambiaisiais gamintojais. Iki šiol tęsiasi švietimo.

kaip kitose ES narėse įgyvendinamos subalansuotos kaimo plėtros priemonės. galinčią telkti mokslininkų pastangas. tačiau jų produkcijos kokybė vertinama labai prieštaringai. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. atitinkantį ES Lisabonos strategiją ir naująją BŽŪ politiką. Radikaliai pakitusi kaimo plėtros samprata sąlygoja didėjantį dėmesį naujoms ūkinės veiklos kryptims. savo prekinėmis savybėmis labai skiriasi nuo gaminamo iš tradicinių produktų. tobulinant gyventojų saugumo. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. apsieinantys su mažu dirbančiųjų skaičiumi. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. užtikrinančios tolygią visų regionų plėtotę. kurios kaimo plėtros problemos jau yra nagrinėjamos pakankamai išsamiai. ryšių. KAIMO PLĖTROS TYRIMŲ TEMATIKA Kaimiškųjų vietovių ekonominių ir socialinių problemų aktualumą patvirtina ir tai. Stambūs. tradicine žemės ūkio gamyba užsiimantieji ūkiai yra labai specializuoti. 4. LAEI Kaimo plėtros skyriaus bendradarbiai nagrinėja. Jie gali būti itin konkurencingi. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama: 1) plėtojant modernų žemės ūkį. Artimiausias uždavinys – atlikti šių tyrimų „inventorizaciją“: išanalizuoti. todėl tokie ūkiai sukuria daug 60 . Austrijos. kurią tiekia pramoniniai ūkiai. tiek jų veiklos turinį sąlygoja tarpusavyje susiję ekonominiai ir socialiniai faktoriai. ši taryba pasirūpintų ir tyrinėtojų kvalifikacijos tobulinimu. Nagrinėjamos itin aktualios gamtovaizdžio išsaugojimo. tobulinti tyrimų metodiką ir organizavimą. Pagaliau. plėtotų mokslininkų bendradarbiavimą. rengiant platesnės kvalifikacijos specialistus kaimo mokykloms. naudojantys naujausias žemdirbystės technologijas. greičiau perduoti gautas išvadas atitinkamoms valstybės institucijoms. derinti paieškų kryptis. efektyviai išnaudojančios vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius. Netradicinė veikla . Kaip taisyklė. Vokietijos ir kt. 3) kuriant diferencijuotą neformalaus tęstinio profesinio rengimo sistemą. kaimo etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo problemos. apsunkinančių kaimo socialinių problemų sprendimą. netekusios mokyklų. Ypatingai aukštą darbo našumą pasiekę pramoniniai ūkiai. pasitelkus reikiamos kvalifikacijos specialistus. Kaip rodo pasaulio patirtis. Dažnai eskaluojamas dėstymo kokybės problemas galima išspręsti. Pastoviai tiriami Lietuvos kaimo vietovių demografiniai. sąlygoja kaimiškųjų vietovių ištuštėjimą. užimtumo ir pajamų pokyčiai. naudojantys augimo stimuliatorius bei genetinio modifikavimo priemones. Šalia stambiųjų ūkių. Šalia tradiciškai šiai tyrimų sričiai daug dėmesio skiriančio Lietuvos žemės ūkio universiteto. ekonominiai ir socialiniai procesai kaime žymiai paspartėjo. gerinančios kaimo gyventojų darbo ir buities sąlygas. pagamintas iš žaliavos. LAEI Kaimo plėtros skyriuje atlikta kai kurių ES senbuvių (Airijos.) kaimo ekonominės veiklos analizė (2004) rodo. padidintų jų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose. aktyviausi gyventojai iš jų išsikelia. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. jų galimybės imtis perspektyvios ūkinės veiklos. Vilniaus ir Klaipėdos universitetai ir kitos mokslo bei mokymo institucijos. praranda ekonominės plėtotės perspektyvą. sveikatos apsaugos.įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. kad beveik visuose Lietuvos universitetuose bei specializuotuose mokslo institutuose atliekami kaimo plėtros tyrimai. kokias pasekmes sveikatai gali sukelti ilgalaikis tokių produktų vartojimas.vaiko dvasiniam pasauliui.imli darbo jėgai. tobulinama kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema. Ne mažiau svarbi kaimo vietovėms – sociokultūrinė mokyklų funkcija. Nors dar nėra išsamios informacijos apie tai. buitinio aptarnavimo ir bendrojo ugdymo paslaugas. o kurios – tik epizodiškai arba visai netiriamos. turėtų būti kuriami žymiai paslankesni vidutinio dydžio ir smulkieji ūkiai. Suomijos. tačiau kai kurie faktai jau kelia nerimą. Sekantis žingsnis . Maistas. 2) sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. vietovės. juose dalyvauja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. kad tiek ūkių dydį.

plėtojant paslaugas. veikę Lietuvoje iki jos sovietinės okupacijos. Dabartiniu metu mokomųjų ūkių steigimas dar tik prasideda.) LAEI Kaimo plėtros skyriaus ir Vilniaus Pedagoginio universiteto tyrimai (V. aprūpinta šiuolaikiškiausia technika ir naujausiomis technologijomis. Tokie ūkiai. Tačiau papildomos darbo vietos bus sukurtos. Ji leis vyresnio amžiaus žemdirbiams pasitraukti iš darbo rinkos. skatinant kaimo vietovių bendradarbiavimą. 3) per artimiausius metus bus pasiekta ūkių konsolidacija. Kita. V. Tam ypatingą reikšmę turės vietinių užimtumo programų įgyvendinimas. įgyvendinant socialines programas. kuriant netradicinius kaimo verslus. pasirengę pagal rinkos poreikius operatyviai keisti savo veiklos pobūdį. 3) darbo jėgos judėjimas iš žemės ūkio į kitas ekonomines veiklas vyks neskausmingai. „Žaliojo diplomo“ suteikimas pažangiai ūkininkaujantiems ir galintiems dalyvauti kaimo gyventojų ugdyme yra tokių pavyzdinių ūkių atkūrimo užuomazga.miestuose dirbančių. atsiranda naujos galimybės spręsti kaimo gyventojų užimtumo problemas: 1) prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui. prekybą. aukštesnę kvalifikaciją turintys žmonės. tiek naujuosius amatus. Būtina parengti metodiką. Sumažėjus smulkių ūkių skaičiui. taip apibūdina optimistinį prognozių variantą: 1) žemės ūkis taps ypač produktyvia ūkio šaka. kad Lietuvai tapus ES nare. ir sudarys sąlygas kaimo atjaunėjimui (mūsų išryškinta – J. mokslo žinių propagavimo. išbandantys naujausias technologijas.) gyventojų užimtumo ir nedarbo prognozes. skatinančią naujųjų kaimo gyventojų aktyvumą. V. užimančios beveik 90% teritorijos. apibrėžiančią jų efektyviausio dalyvavimo formas. labai aktualu plėtoti tiek tradicinius. LAEI Kaimo plėtros skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos regioninių tyrimų institutu. parengęs ilgalaikes (iki 2010 m. 4) užimtumo politikos srityje Vyriausybė nesieks išlaikyti didelį gyventojų užimtumą žemės ūkyje. išskyrus priemiestines zonas. puoselėjant kaimo švietėjišką ir kultūrinę veiklą. kaimo turizmą. gyventojų švietimo. saugia gyventi ir dirbti vieta. Ratkevičienės pateiktas optimistinis prognozių variantas nurodo. 2002). t. Artimiausiais metais turi būti įgyvendinta ES nuostata – kaimas turi tapti patrauklia. Pocius. Darbo ir socialinių tyrimų institutas (A. Jų specialistai turi būti pastoviai besilavinantys.4% teritorijos. kad emigracija turi ir neigiamų pasekmių: į užsienį išvyksta jaunesni. parengė „Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategiją“ (2004). 2) sparčiai stambės ūkiai. 5) pagerės užimtumo problemų sprendimas atskiruose regionuose. tačiau daugėja nežemdirbiškas specialybes turinčių asmenų. vis aktualesne tampanti kaimo socialinės plėtros sritis . Šiuolaikiniame kaime. nemaža darbingo amžiaus žmonių dalis. paslaugas. galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji įvairios paskirties ūkiai. nes jose bus sukuriama daug darbo vietų. jau tapo namais beveik pusei gyventojų. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje.naujų darbo vietų. kad kaimiškosios vietovės. J. J. ženkliai prisidėjo prie kaimo pažangos. galėtų būti žymiai didesnis. kuriame vis mažiau gyventojų dalyvauja pirminėje žemės ūkio gamyboje. o gyventojų skaičius siekia apie 30%. rengiant vietines ir regionines strategijas. Ratkevičienė įspėja. bet kaime gyvenančių specialistų integracija į kaimo bendruomenes. ES narių senbuvių kaimo plėtros tyrinėtojai nurodo. tarp jų ir kaimo gyventojų. Lietuvoje kaimiškoms vietovėms priskiriama 97. skatindama ūkių stambinimą ir jaunimo migraciją iš kaimo į miestą (mūsų išryškinta – J. 2) didės ES pagalba. y. užsiimti smulkiuoju ir vidutiniu verslu. ką tik sukurtą techniką. 61 . Todėl kaimiškose vietovėse jau ima trūkti specialistų (gydytojų.). 2004) patvirtino kad kaime gyvenančių žmonių skaičiaus mažėjimo tendencija. Jų vaidmuo. Sukurti šių ūkių rėmimo programas – vienas iš aktualiausių kaimo plėtros mokslinių tyrimų uždavinių. į darbo rinką pateks dauguma buvusių smulkiųjų žemdirbių. tobulinant kaimo infrastruktūrą. 4) tobulinama kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimo sistema pagyvins jų verslumą. naujas produkcijos rūšis. kol kas išlieka. Ratkevičienė. įsidarbins ES šalyse. Atsakyti į klausimą.

. gana siauras tiriamų objektų ir procesų pasirinkimas. dabartinėje ES galima išskirti keturias gana skirtingas jos narių grupes: . dalis nuskurdo“. kai smulkiųjų mišrios paskirties ūkių savininkai nesidomi mokymosi galimybėmis. Vitunskienė primena. Iki pastarųjų metų vyravo epizodiniai konstatuojamieji tyrimai.geriausiai kaimo ekonomiką išplėtojusios šalys (Danija.). kad valdžia turi visais pasirūpinti. Viena iš didžiausių kliūčių. tačiau gauti pakankamas pajamas. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkų tyrimai (V. kad kaime neproporcingai daug gyventojų. veltėdžiavimo. Jaunų žmonių pasitraukimas iš kaimo dar labiau apsunkina jo demografinių problemų sprendimą. inžinierių etc. V. . vengiančių darbo. ribojančių kaimo plėtrą. kad kaimo plėtros tyrimai turėtų įgauti žymiai ryškesnį sisteminį prognostinį pobūdį. negu mieste.sovietinio bloko įtakoje buvusios šalys (Lenkija. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. Tokią situaciją sąlygoja nepakankamas tyrimų derinimas. būtina labiau atsižvelgti į regioninius kaimo plėtros skirtumus ir jų priežastis.modernų kaimą dar tik kuriančios valstybės (Graikija. Tuo tarpu darbo rinkoje pastaraisiais metais ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. o pajamų nelygybė tarp gyventojų – gana ryški: „žemdirbių namų ūkių pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra žymiai mažesnės už kitų ekonomiškai aktyvių kaimo gyventojų analogiškas pajamas“. . tačiau nesuteikia tokių pasirinkimo galimybių. Ši aplinkybė labai susiaurina kitų poreikių tenkinimą. alkoholizmo ir nusikalstamumo. V. Tai veda prie dalies kaimo gyventojų moralinio nuosmukio. turinčių nepilną vidurinį ir dar žemesnį išsimokslinimą. palyginus su miestiečiais. ar kai kurių tyrinėtojų minėta jaunimo migracijos iš kaimo į miestą skatinimo kryptis yra teiktina. bet nesiryždami imtis sisteminės kaimo perspektyvų analizės. Naujokienė ir kt. Kaip rodo kaimo ekonominių rodiklių analizė. t.). neįgijusių jokio profesinio pasirengimo. Neretas reiškinys. Ispanija ir kt. kad gyventojų pajamų lygis kaime gerokai žemesnis. patiems tobulėti. Portugalija. ūkininkavimo tradicijų perimamumą. Todėl tenka labai suabejoti. galinčių dirbti su naujausia vakarietiška technika. yra diametraliai priešinga šiuolaikinei ekonominei logikai.mokytojų. Olandija. t. Suprantama. 2002) rodo. gyvenančių iš pašalpų. kurios leidžia tik prasimaitinti. Čekija ir kt. Skurdo mastas kaime beveik tris kartus didesnis negu mieste. Bendrosios žemės ūkio politikos strategijose pateikiamos būsimosios veiklos kryptys labiau primena pageidavimus. darbo našumo didinimu. Kornaj taikliai pavadinta „antirinkos sąmone“. Todėl ekonominiai sprendimai turi atitikti realią kiekvienos valstybių grupės kaimo būklę.. Vitunskienė pažymi. negu išsamiai argumentuotas prognozes. noro mokytis. Vengrija. Ūkininkams ir kaime įsikūrusiems verslininkams jau gana sunku rasti norinčių dirbti. išlaikytinių. ilgą laiką gyvenusius iš pašalpų. tiek socialiai. nepakankama mokslinių išvadų sklaida. 2004). Paskatinti imtis darbo asmenis. jas tik fiksuodami. Norint priartinti naujųjų ES narių 62 . Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Kita sunkia kliūtimi kaimo plėtrai tampa mažėjantys jo intelektualieji ištekliai. daro kaimo gyventojus labiau pažeidžiamais tiek ekonomiškai. kaip piniginės pajamos. atlikti 2004 metų pabaigoje (J. sudaryti sąlygas ir toliau jiems užsiimti nenašiu darbu. Kiekvienoje iš šių keturių grupių kaimo situacija yra labai skirtinga. naujovių diegimu. Jasaitis. negu susirasti darbą norinčiam dirbti. y. kad tokia pažiūra.) ir kvalifikuotų darbininkų. šeimų kūrimą. J. y. Vitunskienė.). yra žymiai sunkiau. R. kad „dėl labiau sumažėjusių realiųjų pajamų neproporcingai didesnė kaimiečių. Formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. yra menkos kaimo gyventojų pajamos. Prancūzija ir kt. Kaime susiformavo nemažas sluoksnis potencialiai darbingų asmenų. Per okupacijos dešimtmečius įsivyravo pažiūra. ypač statybininkų ir mechanizatorių. Tyrinėtojai tarsi eina paskui socialines transformacijas.buvusios sovietinės imperijos aneksuotos Baltijos valstybės. Mokslinės literatūros analizė rodo. Didelę dalį pajamų iš žemės ūkio sudaro natūrinės pajamos. Šias išvadas patvirtina ir mūsų tyrimai.

Gyvenamųjų vietovių ir jų infrastruktūros charakteristika: miesteliai. Užimtumo dinamika. 2. aprūpinimas specialistais. 2. bendrojo lavinimo mokyklos. 2. paslaugų apimtis.1. bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Svarbiausia mokslinių tyrimų. aprūpinimas specialistais. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. buitinio aptarnavimo ir prekybos paslaugos. Danijoje praktiškai visi kaimo keliai turi asfalto dangą. kai tuo tarpu į Lietuvos kaimus veda žvyrkeliai. Esant dabartiniam kelių tinklo tobulinimo programos finansavimo lygiui. Dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga 1. Ryšių.2.4. amžius. jų materialinė bazė. tinkamumas intensyviai žemdirbystei ar kitai ūkinei veiklai. apimantiems visų kaimo situacijos struktūrinių elementų nagrinėjimą. Ugdymo įstaigos: ikimokyklinio ugdymo centrai. gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. kompaktiškos gyvenvietės. sklypų dydis ir žemės vertė balais. pasirengimas imtis perspektyvios ūkinės veiklos. Ūkinės veiklos materialinis aprūpinimas bei techninis aptarnavimas. alternatyvioji veikla. vykdomų Baltijos valstybėse. Gydymo ir profilaktikos paslaugų kokybė. Prekybos įmonių tinklas ir apyvarta. pasiskirstymas pagal darbinės veiklos pobūdį. Priešingu atveju. Kaimo gyventojai: lytis. jų materialinė bazė. aprūpinimas specialistais. kadangi jose kaimo plėtros procesai yra sudėtingesni ir reikalauja didesnių sąnaudų. darbingumas. Ūkinės veiklos rūšys ir jų ekonominis įvertinimas: tradicinė ir netradicinė žemdirbystė. Pateikiame orientacinę Lietuvos kaimo plėtros pagrindinių tyrimų tematiką. 63 . formaliojo profesinio rengimo įstaigos. 2. 1. lankomumas. reljefas. jų materialinė bazė. vandentiekis ir nuotėkų valymo įrenginiai. Kaip rodo jau sukauptų ekonominių ir socialinių duomenų analizė. tiek ir globalinių faktorių.1. elektros ir ryšių linijos. naujųjų informacinių technologijų panaudojimo materialinė bazė. aprūpinimas specialistais. Kultūros įstaigos ir laisvalaikio centrai. struktūrinių fondų pagalba Baltijos valstybių kaimui turi būti žymiai intensyvesnė.2. Pavyzdžiui. kelių. tiek regioninių. prieštaravimai tarp senųjų ir naujųjų ES narių gali net pagilėti. neformaliojo ugdymo ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo centrai. kurią toliau koordinuojant įvairių institucijų mokslinę veiklą. sąlygojamus tiek vidinių.3. Naujausių tyrimų programose būtina aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus. 1. nekompaktiškai užstatytos gyvenvietės ir vienkiemiai. asfaltuoti kaimo kelius Lietuvoje pavyktų tik per pusę šimtmečio. bus galima patikslinti ir papildyti: 1. jų materialinė bazė.kaimo ekonomiką prie žymiai geriau išsivysčiusių šalių lygio. materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. gatvių ir aikščių būklė. norint atlikti šią misiją. 1. Sveikatos apsaugos įstaigos. ekonominių ir socialinių procesų sąveikos analizę. Ūkinės veiklos įvairinimo perspektyvos. užpildomumas. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius.4. naujų statybų perspektyvos. negu ES senbuvėse. Pašto įstaigos.3. Gamtos išteklių įvertinimas: dirbamos ir nedirbamos žemės plotas. Socialinių paslaugų sistema kaimo vietovėse 2. mokslininkų pastangos turi būti nukreiptos sisteminiams kaimo plėtros tyrimams. Buitinio aptarnavimo įmonės.

vadybos specialistai. kaip keičiasi kaimo problemas tyrinėjančių mokslų sistema. Trečiojoje EURAGRI konferencijoje „Mokslas – visuomenei“ (Brussels. Priešgaisrinė apsauga. fizikai atomininkai. radikaliai keičiasi jų profesinė struktūra ir net pačios kaimo buities samprata. Daugelį kaimo plėtros dėsningumų įgalina atskleisti sociologų. atsižvelgiant į gerokai skirtingą šių trijų valstybių kaimo ekonominę ir socialinę situaciją (Daina Saktina. Šioje konferencijoje šalia tradicinių kaimui mokslo šakų . kaimiečiai ir miestiečiai. kurios iki šiol nedalyvaudavo. jų bendravimo ypatumai. įgyvendinant naująją kaimo plėtros politiką. gyvulininkystės ir ekonomikos . Šios nuostatos keičia ne tik žemdirbių. Jau pirmosios apklausos. 2005). vietovės su ypatingais gamtosauginiais apribojimais. Labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kaimo gyventojų skaičius auga.3. 3. Kaimo bendruomenių formavimasis. 2005). Jų dalyvavimas vietinėse. sveikatos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės problemas. biologai genetikai. Kaimyniškumo sampratos dinamika.4. naujausių maisto produktų gamybos technologijų taikymo galimybių nagrinėjimas. patirtis. kuriuos orientacinėje tematikoje išskyrėme į atskirą grupę: 3. Visuose tyrimuose būtina ne tik konstatuoti esamą padėtį. turėtų būti vykdomi ir Lietuvoje. priversdamos atsisakyti daugelio ankstesnių stereotipų ir peržiūrėti ilgą laiką aksiomomis laikytus teiginius. nagrinėjant kaimo perspektyvas. atliktos 2005 m. gyventojų aprūpinimo maistu. Programos. regioninėse. bendravalstybinėse ir tarptautinėse programose. 3. būsto ir elgsenos. analogiški tiems.5.1. Šalių. buvo atliekami Latvijoje. vasario – 64 . 3. parodė.6. 3. Plečiasi kaimo gyventojų profesijų ratas bei atskirų profesijų atstovų darbinės veiklos turinys. Naujas tyrimų kryptis sąlygoja ekologinio ūkininkavimo ir kraštovaizdžio savitumo išsaugojimo nuostatos. kaip miestas ir kaimas. kurie remiant Pasaulio bankui. Gyvenimo kokybės sampratos kitimas. Wiliam H. vasario 3-4) buvo aptarta. informacinių technologijų kūrėjai ir kt. 3. Socialinių grupių stratifikacija. tik 2004 metais tapusių ES narėmis. Savą kaimo plėtros specifiką turi skirtingo ūkinio išsivystymo regionai. ES naujoje žemės ūkio politikoje (2004) konstatuojama. edukologų ir psichologų tyrimai. Pagalba gyventojams stichinių nelaimių atvejais.augalininkystės. Kaimo buities pokyčiai. Teisėsaugos įstaigos. turi būti koreguojamos. Kelių tinklo modernizavimas. naujos būsto statybų tendencijos ir informacinių technologijų taikymo plėtra mažina kaimo socialinę atskirtį.5. radikaliai veikia gyvenimo kokybės sampratą. Kaimo jaunimo situacija ir perspektyvos. aptarta 2005 m. formuoja naujas ūkininkavimo nuostatas. gegužės 18-19 d. Gyventojų saugumo sistema. Elgsenos motyvacija 3. Naujos mokslo šakos įsijungia į šią sistemą. kad radikaliai keičiasi turinys net tokių sąvokų.atstovų dalyvavo sociologai. Meyers. Sistema „Žemė -Žmogus-Visata“ analizuojama.2. Tradiciniai ir naujieji kaimo gyventojai. Latvijoje įvykusioje konferencijoje (Ryga. bet ir kitų kaimo gyventojų elgseną. juos sąlygojančias priežastis. bet ir fiksuoti stebimų pokyčių raidą. kad būtina atsižvelgti į labai specifišką Baltijos valstybių kaimo situaciją. pasitelkus tokias mokslo šakas. kaip Vengrija ar Lenkija. istorinio etnografinio ir dorovinio paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. Tyrimai. Kaimo vietovių savitumo.2. vidinius bei išorinius veiksnius. kurios yra gana efektyvios senosiose ES narėse (ES-15) arba netgi tokiose valstybėse. Kaimo moterų situacijos pokyčiai. jų materialinė bazė ir aprūpinimas specialistais. Kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. pasienio sritys. 2005 m.

Kaimo plėtros samprata reiškia. didžiausios pastangos buvo skirtos žemės privatinės nuosavybės atkūrimui. daugiausia užsiimantys netradicine žemės ūkio ir alternatyviąja (ne žemės ūkio) veikla. troškimas sukurti šeimai saugesnes ir patogesnes gyvenimo sąlygas. dirbti. kokio dydžio ir paskirties ūkiniai dariniai galėtų būti efektyviausi Lietuvoje. Išvados 1. sukuriantys daug naujų darbo vietų. Per XX amžiaus paskutiniuosius dešimtmečius išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vyko sparti priemiestinių zonų urbanizacija. Tai atvėrė kelius lietuviškajai produkcijai į tarptautinę rinką. siekis pasipriešinti niveliacijos ir primityvizmo skverbimuisi į visas žmogiškojo gyvenimo sferas. atitinkančios kiekvienos konkrečios vietovės sąlygas ir galimybes. apsaugantys kaimiškąsias vietoves nuo ištuštėjimo. tačiau labai sustiprino konkurencinę kovą. Vis dar gaji pažiūra. neįdiegus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimo. Artimiausi kaimo plėtros uždaviniai: numatyti perspektyvios ūkinės veiklos rūšis. trukdančia atskleisti asmenybės gabumus ir juos ugdyti. Didžioji politizuotos diskusijos dalis buvo skirta ryškaus ūkių stambinimo krypčiai įtvirtinti. naujovių diegimu. kaime ėmė kurtis vietinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir prekybos įmonės. 5. Atsakyti į klausimą. o jų darbinės veiklos turinys darėsi vis įvairesnis. ugdyti augančią kartą. jos neįmanoma vykdyti tik žemdirbystės sektoriaus jėgomis. Kaime ryškiai mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa. Kaimo plėtros pagrindinių krypčių planavimas nepakankamai remiasi išsamiais kompleksiniais moksliniais tyrimais. Naujieji kaimo gyventojai atsineša miestietiškos buities sampratą ir ja vadovaujasi. Kaimo plėtra nebetapatinama tik su žemės ūkio problemų sprendimu. nustatyti optimalius tiek tradicine. kad šios vietovės turi tapti žymiai patogesnėmis gyventi. Diskusija apie Lietuvos kaimo ateitį neišvengė politizavimo. 2005) parodė. turizmo įstaigos. Masinį persikėlimą iš didmiesčių į priemiesčius. noro tobulinti profesinį pasirengimą. naujas produkcijos rūšis. Jasaitis. ką tik sukurtą techniką. Mokymosi galimybėmis. pervertinant laisvosios rinkos vaidmenį. nesuformavus naujosios ūkininkavimo sistemos realizavimo mechanizmų. Vis daugiau kaimo gyventojų dirba miestuose bei kaimo vietovėse įsikūrusiose pramonės ir prekybos įmonėse.spalio mėnesiais (J. vienai šeimai skirtus namus sąlygoja intuityviai suvoktas pavojus asmenybei. 6. naujų verslo galimybių paieška nesidomi dalis smulkiųjų mišrios paskirties pusiau natūrinių ūkių savininkų. Kelių tinklo modernizavimas. kad net Baltijos valstybėse ryškėja savitos kaimo plėtros tendencijos ir problemos. naujos susisiekimo priemonės ir modernios informacinės technologijos mažina kaimo socialinę atskirtį. 3. kad valdžia turi sudaryti sąlygas ir toliau užsiimti neperspektyvia veikla. Gyvenamoji vietovė negali būti kliūtimi. nustatyti jiems reikalingų specialistų profesinio pasirengimo turinį galėtų padėti pavyzdiniai mokomieji ūkiai. išbandantys naujausias technologijas. Plėtėsi paslaugų sferoje dirbančių skaičius. kiek kaimo gyventojų emigracijos dėka. Tačiau bedarbiams ir menkas pajamas turinčioms šeimoms teikiama socialinė parama neskatina asmeninės atsakomybės. Mažėjant dalyvaujančių pirminėje žemės ūkio gamyboje skaičiui. prievartinis kaimiškųjų sodybų naikinimas bei globalizacijos iššūkiai. Lietuvos kaimo ekonominę ir socialinę sanklodą pakeitė kelis dešimtmečius trukęs šalies aneksijos laikotarpis. tiek netradicine ir 65 . Kaimo gyventojų skaičius vėl ėmė augti. įsikurdami kaime. gamtos artumo paieškos. iš daugiabučių į individualius. Atkūrus nepriklausomybę. Todėl Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos formavimo atėjo pavėlavusi maždaug dviem dešimtmečiais. atitinkančią įtakingų verslo grupių interesus. 4. 7. Tačiau efektyviai panaudoti vietinius gamtos ir žmogiškuosius išteklius gali šalia stambiųjų ūkių veikiantys vidutiniai ir smulkieji ūkiai. bandymų primesti nuomonę. 2. Stipriu iššūkiu kaimui tapo Lietuvos priėmimas į Europos Sąjungą. Nedarbas kaime sumažėjo ne tiek dėl ūkių stiprėjimo.

kuriant diferencijuotą tęstinio profesinio rengimo sistemą. 1997. modernios socialinių paslaugų sistemos modeliavimas kaimo vietovėse. The Common Agriculture policy. In: http://europa.eu. galinčią sutelkti mokslininkus aktualiausiems tyrimams atlikti. 2005. kaimiškųjų vietovių gyventojų struktūra. EU and National Rural Support Programs in Latvia: Targeting the Disadvantaged. Meyers. The 3rd international conference “Science for Society .int Prieiga: 2005. Šiauliai. Riga. tiek regioninių. skatinančią tarptautines investicijas bei perspektyvių rinkų paiešką.02. „Socialiniai tyrimai“. Kaimo plėtros tyrimai turi įgauti sisteminį prognostinį pobūdį. Grant W. Ar bendruomenės nušvies Lietuvą? www.27. Svarbiausia mokslinių tyrimų. jų elgsenos motyvacijos ypatumai. tarpininkauti įdiegiant tyrimų rezultatus. 2002. 11. finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Literatūra: Agenda 2000. numatyti visiems kaimo gyventojams prieinamus finansavimo ir paramos gavimo šaltinius. 2005. Tyrimų kryptis apsprendžia tik individuali mokslininkų iniciatyva bei užsakovų pageidavimai. organized by the European Commission. Pagrindinės kaimo plėtros tyrimų kryptys yra: dabartinio kaimo ekonominės būklės apžvalga. Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. vykdomų Lietuvoje. Community policies and mountain areas.lt Prieiga: 2005.bendruomenės. atsižvelgiant į šių valstybių kaimo fizinės infrastruktūros ypatumus. tobulinti tyrimų metodiką. Tyrinėtojai fiksuoja atskiras socialines transformacijas. Discussion paper for evaluation of implementation of EU Rural development policy measures in Latvia and elaboration of recommendation for new programming period. February 3-4.eu. October 17-18. Pagrindinė Lietuvos kaimo gyventojų problema – pakankamą pragyvenimą ir pilnavertį asmenybės ugdymą užtikrinantis užimtumas – turi būti sprendžiama. Lithuania. sąlygojamus tiek vidinių. Brussels. 66 . juos sąlygojančias priežastis. Proceedings of the conference.05.int Prieiga: 2005. Vilnius. 8. ūkinės veiklos įvairinimas ir gyventojų profesinio rengimo sistemos pertvarkymas. kuriuose apžvelgiami jau įvykę socialiniai pokyčiai. Flash News. 10. Tyrimų programos turi aprėpti visus kaimo vietovių transformacijos aspektus.05. propaguojančią ūkių bei kaime veikiančių įmonių pasiekimus. Brussels. 2005.10. kaip ir kitose Baltijos valstybėse. Šiaulių universitetas. išryškinant kaimo socialinės atskirties mažinimo kelius. Leader+ Observatory.11. 2005 2(6). Daina Saktina and William H.alternatyviąja veikla užsiimančių ūkių dydžius ir parengti jų projektus. tiek ir globalinių faktorių. EURAGRI. bet nesiryžta imtis visapusiškos kaimo perspektyvų analizės. socialinių grupių stratifikacija. kaimo gyventojų bendrojo ugdymo ir psichologinių elgsenos problemų analizė. užtikrinančią nuolatinį kaime esančios laisvos darbo jėgos prisitaikymą prie kintančių darbo rinkos poreikių. Jasaitis J. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. Iki pastarųjų metų vyrauja epizodiniai konstatuojamieji tyrimai. tačiau šie tyrimai nėra koordinuojami. parengti Lietuvos kaimo plėtros programų sklaidos sistemą. Kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės problemos tiriamos daugelyje Lietuvos universitetų bei specializuotuose mokslo institutuose. Agriculture of Lithuania-2005. Jasaitis J. Visuose tyrimuose būtina fiksuoti stebimų procesų raidą. issues 9-20. In: http://europa. 9. EU Enlargement.Society with Science”. 2005. sudarant optimalias galimybes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai kaime. Brussels. 2005. tobulinant gyventojų aptarnavimo paslaugų sistemą. Būtina įkurti Kaimo plėtros tyrimų koordinacinę tarybą. misija yra atskleisti optimalius kaimiškųjų vietovių pertvarkymo kelius. plėtojant modernų žemės ūkį.

Mapping the Rural Problem in the Baltic Countryside. 2005. Second European Conference on Rural Development. In: http://www. Poviliūnas A. Globalizacijos ir integracijos iššūkiai Rytų ir Vidurio Europos kaimui.Kaimo plėtra 2003. Planting Seeds for Rural Future. Rural Policy Perspectives for a Wider Europe. Akademija: 2003. The Second International Scientific Conference/ Globalization and Integration Challenges to Rural Development In Eastern and Central Europe.11. Lietuvos Žemės ūkio universitetas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas..10 The Bologna Declaration of 19 June 1999. Pareigienė L.: Kronta. LAEI metiniai leidiniai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. V. Riga. In: http://europa. 2004. 4.02. Kaimo atskirties profiliai. 2002. European Commission. Kriščiūnaitė L. Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų rinkinys. V.: 2004.07. Zemeckis R. Mokymo įtaka kaimo gyventojų verslumui. Naujokienė R. Joint declaration of the European Ministers of Education. EUR 21331. Jasaitis J. ir kt. Vilnius. Lithuanian University of Agriculture. LAEI. 2003. The Implementation and Effects of Rural Development Policies in the New EU Member States..eu. Kaunas. 2005. 2003. First Experiences.: 2004. Ratkevičienė V. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. Gužienė L.int Prieiga: 2005. Leader+.eu. Nr.. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kaime strategija ir priemonės. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. Transition Processes in the Rural Areas of Estonia. 2005. Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Mokslinio darbo ataskaita. Mokslinio darbo ataskaita. 2002. Naujų mokymo krypčių identifikavimas. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 programa. November 17-19.. Latvia and Lithuania. V. Vilnius. Vilnius.. The Future of Rural World. 2001. November 12-14. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.05. 2004. ūkių konkurencingumui. Kaunas 2005.07.int/scadplus/leg/en/lvb Prieiga: 2005. In: http://europa. Salzburg. Lietuvos žemės ūkis – 2001.bologna-berlin2003. 2004. Naujokienė R. Rural Development 2005. Rural Development: The Impact of EU research (1998-2004). Užimtumo situacija Lietuvos kaime. Ashgate: 2004.. Perspectives on Rural Policy and Planning. 67 . 2003. Žemės ūkio mokslai. Akademija.de Prieiga: 2004. Jasaitis J. Edited by Ilkka Alanen.

kol kas niekaip nepajėgiame atsikratyti ir atsitiesti. MOKYKLA IR VISUOMENĖ: AR SUVOKIAME. Lietuvos viešajame gyvenime vis labiau vengiame sąvokų: Lietuvos valstybė. ne tapę kažkokiais „pasaulio piliečiais“. komunikuoti. kai turime: apstulbinti. Valstybės sąvoka išstumiama tokiais aptakiais žodžiais. Asmuo. ar tikrai reikia svetimžodžio „šokiruoti“. nacionalinė filharmonija. gimtinės ir netgi tėvynės sąvokos jam darosi nebesuprantamos. Žiniasklaidoje sąvoka „tautiškumas“ keičiama į svetimžodį „nacionalizmas“. Tokioje sumaištyje žmonės nebepajėgia atskirti svarbiausios informacijos nuo visiškai nereikšmingos. vis giliau grimzta į susvetimėjimą ir saviizoliaciją. kaip „šalis“ arba „kraštas“. Kodėl lietuvis tampa vis labiau abejingas Lietuvai? Kodėl lietuviškumo apraiškos vis dažniau tapatinamos su kažkokiu kultūriniu atsilikimu. kuriam priskiriamas ryškiai negatyvus turinys. visur kišame svetimybę „nacionalinis“: nacionalinė Mažvydo biblioteka. nepajėgia išsiaiškinti europinių ir transatlantinių darnios plėtros krypčių. tautinis patriotinis ugdymas. kad pasauliui liksime įdomūs. Užuot sakius „Lietuvos valstybės istorijos muziejus. Tautiškumas tapatinamas su agresyviuoju šovinizmu ir nepakantumu kitoms kultūroms.4. savo esybę praradusio valkatos – „bomžo“? O gal tai . palaipsniui prarasdamas net savo individualios veiklos vertinimo kriterijus. nei savivaldos procesų. nesugeba analizuoti nei valstybės valdymo. kuriais lietuviškai žodžiais galima pakeisti šiuos svetimžodžius: identifikuoti. kai visiškai tą patį reiškia lietuviškas žodis „galimybė“? Tikriausia daugelis dar žinome. kolchozniko. kurio. Daugelio pastarųjų metų socialinių ir ekonominių procesų analizė liudija apie Lietuvos visuomenės sumaištį ir gilų jos sluoksnių susipriešinimą. Nemaža visuomenės dalis nesuvokia demokratijos raidos ir ją sąlygojančių veiksnių tarpusavio ryšio. tautinė kultūra. Meilės. „valstybinė filharmonija“. kuriems turime tikslius lietuviškus atitikmenis? Pavyzdžiui. virstančios kažkokiomis abstrakčiomis konstrukcijomis. nebetapatinantis savęs su savo valstybe. konsensusas. šeimos. inicijuoti. nacionalinis radijas. netgi nacionalinis istorijos muziejus. kurioms lieka vis mažiau vietos jo kasdienybėje. sukrėsti ir pan. baudžiauninko. ypatingai vertingos tautos meninės kūrybos. kaimiškumu ar senatve? Kodėl mieste apsigyvenęs asmuo 68 . netekusiais savo tautinės kultūros bruožų. Ar tikrai reikia gimtąją kalbą prigrūsti svetimžodžių.visų šių kategorijų mišinys. o būtent ją puoselėdami ir naudodami tiek šventėse. tautiškumas. nebesuvokia demokratinės valstybės funkcijų ir individo (piliečio) santykių su valstybe mechanizmo.? Ar reikia svetimybės „šansas“. tarsi kupros. per amžius išsaugotos savitos gamtos perlų? Pamiršome. Nejaugi patys bijome sąvokos „mūsų valstybė“? Kieno tai elgesys: vergo. Nepajėgiame pasijusti laisvais pasaulio tautų bendrijos nariais? Nebesugebame parodyti pasauliui nepakartojamos. „valstybės biblioteka“. tiek kasdieniniame gyvenime. KĄ REIŠKIA IŠSAUGOTI VALSTYBĘ? Jonas Jasaitis Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas Pagrindinė Lietuvos valstybės problema dabartiniame jos raidos tarpsnyje yra visuomenės pilietinio susipratimo stoka.

tačiau pastebėjo. Dabar seneliai jau mirę. Nors gal ir kiek mažesnį išsimokslinimą turintis vyresnio amžiaus kaimo gyventojas neretai yra žymiai mandagesnis. kokie yra tų gyventojų pragyvenimo šaltiniai. Jų sąmonėje kaimietis – tai žmogus.. kad. kaltinamas dėl visų sunkumų. Dvi baigiamojo kurso studentės rengė diplominį darbą apie kaimo gyventojų pajamas. tėvai įsigijo kooperatinį dviejų kambarių butą. kad dauguma dabartinių kaimo gyventojų yra baigę vidurines. apsigyveno gamyklos gyvenvietėje . pokaryje ištrūkę iš kolchozo. Jie negalėjo įgyti nė menkiausio supratimo. Iš pono tikimasi didesnės algos ir įvairių lengvatų. o miesto gyventojai daugiau dėmesio skiria savo aprangai. neturi didelė mūsų tautos dalis. galinčio tapti atramos tašku. Dabar tų barakų nebėra nė ženklo. neatskiria javų. bet netgi juos išgirsti. paslaugų sistema? Kokią visuomenę Lietuvoje (ne tik kaime) kuriame: samdinių ar laisvųjų savininkų? Okupacijos laikotarpis iš daugelio mūsų tautos atstovų atėmė gimtinę. kur apgriuvusiame. tačiau šiandien apstulbęs dėl jam reiškiamos paniekos ir nesibaigiančių bandymų žlugdyti jo verslą. kad kaimo gyventojai nekreipia didelio dėmesio į drabužio arba avalynės gamintoją.“ Iš tikrųjų. į Sibirą ištremtiems žmonėms priklausiusiame name gyveno mano seneliai – mamos tėvai .darbštūs ir labai tvarkingi žemdirbiai. Atsidūrę gamtoje tokie žmonės neretai elgiasi kaip barbarai: trypia viską aplinkui. Tėvai. kuriame ir dabar tebegyvena. kuris kapstosi darže arba sekioja paskui gyvulius. „Barake“ arba daugiabučio betoninio namo „dėžėje“ užaugusiam žmogui labai sunku suprasti. laužo. netgi uždega. tai jų kaimynai jokios tvarkos nepripažino. kad kaimo vietovių gyventojų struktūra pastaraisiais metais keičiasi itin sparčiai. universiteto dėstytoju: „Aš neturiu gimtinės. nesugeba ne tik grožėtis jų čiulbėjimu.. bet ir seneliai užaugo Lietuvos okupacijos laikais. Jie negali įvardinti daugelio augalų ir gyvūnų pavadinimų. tačiau už akių jis keikiamas. kaimo gyventojai gana daug pinigų išleidžia maisto produktams pirkti. Iš to laikotarpio prisimenu visada purviną kiemą ir nesibaigiančias berniūkščių muštynes. o neretas ir aukštąją mokyklą. Jas pirmiausia labai nustebino. Kitaip elgtis jų niekas nemokė. jam lankstomasi. Anot jų: „Galime daryti prielaidą. kodėl gimtinės sąvoka daugelio vyresnės kartos atstovų sąmonėje susijusi su ypatingai šiltais prisiminimais. iš pašalpų gyvenančio arba ničnieko nesusigaudančio šiuolaikinėje ekonomikoje primityvaus runkelių ar kiaulių augintojo įvaizdį? Juk puikiausiai žinome. Tas namas taip pat seniai nugriautas. jokio gimtinės įvaizdžio. 69 . kad iš žemės ūkio pragyvena tik nedidelė kaime gyvenančių dalis. Kodėl taip yra.barakuose. todėl jiems yra svarbu pirkti firminius drabužius“. šiukšlina. kokiu keliu plėtojama Lietuvos ekonomika ir kaip formuojama jos pilietinė visuomenė? Kaip po dešimtmečio atrodys Lietuvos pramonė. kad apsirengimui ir apavui išleidžiamų pinigų suma – gerokai mažesnė. Todėl daugelio jų požiūris į valdžią yra visiškai analogiškas klasikiniams pono ir tarno santykiams: pono bijoma.“ Tarno pasaulėžiūra besivadovaujantis žmogus ignoruoja rinkimus ir net su pasididžiavimu pabrėžia „nedalyvaujaujantis jokioje politikoje“. Daugiabučiuose užaugusiems žmonėms neretai būdingas ir labai skurdus aplinkos pažinimo žodynas. Štai tipiška situacija.. O kai sulaukiau paauglystės. Ten lankytis būtų beprasmiška. kaip reikėtų patiems tvarkytis atkurtoje valstybėje. Dabartinių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių ne tik tėvai. likusius kaime? Kas primetė kaimiečiui prasigėrusio. anksčiau dar nuvažiuodavome į kaimą. žemės ūkis. todėl apsiperka turguje arba nebrangiose parduotuvėse.leidžia sau niekinti vakarykščius savo kaimynus. dvaras pavirs į kumetyną. užrašyta per pokalbį su jau gerai žinomu jaunesnės kartos mokslininku. prekyba. Ten mama mane ir parsivežė iš gimdymo namų. Tiesa. ugdant tautinę savimonę. Todėl jei seneliai ir bandė susikurti jaukesnę aplinką. Tačiau pačiam tarnui nieko keisti nesinori. supratingesnis ir dvasingesnis už kai kuriuos miestiečius. Tad kuriam galui jam tie „firminiai drabužiai“? Ar dabartinės švietimo sistemos atstovai susimąsto. Tačiau kitas to paties namo galas buvo paskirtas mėgstančio išgerti kolchozo kerdžiaus gausiai šeimynai. Gerai žinomas posakis: „Įleisk kumetį į dvarą.. o apgriuvusį namą atsiėmė ištremtųjų įpėdiniai. Diplomantėms ir į galvą neatėjo. jos nebesidomėjo. Paskui tėvai gavo „komunalinį“ vieno kambario butą suremontuotame sename name. neatpažįsta Lietuvoje besiveisiančių paukščių.

organizuojant masines demonstracijas. Kultūros faktai jų sąmonėje atrodo reikalingi tik tam. meno ar visuomenės veikėjai yra gimę. rengiant peticijas ir pan. kokia vertybinė sumaištis tvyro net tame jaunimo sluoksnyje. dėstytojai mažai bendrauja su studentais. kurdami savosios ateities viziją ar net apibrėždami kasdienio elgesio struktūrą. netgi chamiškas transporto priemonių vairavimas. Toks nepažinimas. tiek dėl optimalaus priimamų studijuoti kiekio ar universitetų skaičiaus. o neretai netgi galimybė nedalyvauti paskaitose arba pratybose. nepajėgė bent kiek išsamiau apibūdinti jose esančių gamtos ir istorijos paminklų. jos kultūrai.y. Tuo tarpu įvertinti kriminalinio pobūdžio kaltinimus ir kaltuosius nubausti gali tik teisėsaugos institucijos. Net sąvoka „lietuvis“ kasdieninėje vartosenoje keičiama subanalinta „lietuvaičių“ sąvoka. nesiskaitymas su aplinkiniais bet kurioje aplinkoje. Nusivylusiam asmeniui tik emigracija arba savižudybė atrodo kaip atsakymas į visus jam neaiškius klausimus ir išeitis iš visų jį užgriuvusių problemų. Ypač tai išryškėja. tačiau neretai nesugeba jų apibendrinti. jo formų ir metodų. agresyvus. vienadienę gyvenseną. Deja. Tokių „protestuotojų“ reikalavimai primena chunveibinų siautėjimą Kinijos „kultūrinės revoliucijos“ metu. Per praėjusius mokslo metus mūsų atlikti studentų bendruomenės sociologiniai tyrimai atskleidė. iškaltos. dirbę arba palaidoti netoli jų gyvenamųjų vietovių. Esminės problemos taip ir lieka neišnagrinėtos. Kaip vėliau paaiškėja. svetimybėmis ir barbarizmais užterštas kalba. ir šioje diskusijoje vyrauja negatyvios nuostatos: esą studentai blogai paruošiami. Visa tai sąlygoja iškreipto. savižudybių gausą. prarasdamas paskutinius visuomeninio solidarumo likučius ir vis dažniau nusivildamas net savo paties gyvenimu. tačiau jam pasibaigus neretai ištrinami iš atminties arba nugramzdinami į nebenaudojamą pasąmonės sferą. kuri garsiau rėkia. greitą pasidavimą bandos būsenai. Santykius su kitais individais jis grindžia įvaizdžiais. Apie tai liudija kasdieninės būties apraiškos: įžūli laikysena. „protestuoti“ juos paskatino ardomąja veikla suinteresuotų asmenų arba jų grupių paskleisti kaltinimai. kurie įžymūs mokslo. atsiskleidžia stulbinančio absurdo apraiškos: „protestuotojai“ net nepažįsta juose puolamų asmenų. t. Diskutuojama tiek dėl mokymo turinio. kad absoliuti dauguma – beveik 90 proc. kad būtų atkartoti seminaro ar egzamino metu. Mūsų tyrimai leidžia daryti itin grėsmingą išvadą. sociologijoje vadinamo deviantiniu. Andriejus Sacharovas ir kt. ko reikia konkrečiam darbdaviui. labai primityvia vertybių ir tikslų sistema. kad XXI amžiaus pradžios lietuvių jaunimas nepažįsta Lietuvos. mokoma ne to. kas vyksta aplinkui. gandai. nuogirdos. Visiškai panašiai sovietų režimo laikais būdavo smerkiamas žymiausi Rusijos disidentai: Ivanas Solženycinas. Sociologinių apklausų duomenys parodė. dvasinio lavinimo – į primityviausias pramogas. kaip aukštasis mokslas yra neįmanomas be itin profesionalios ekspertų analizės. nepareigingumą. savo ruožtu. žmogus ima primityvinti jį supančią tikrovę. raidą buvo knyginės. netinkama universitetų vadovybė. Mūsų visuomenėje kol kas elgiamasi priešingai: akcijų dalyviai patriukšmauja. Meilės sąvoka keičiama į „seksą“. Tačiau atsinaujinimas tokioje subtilioje sferoje. Pasikalbėjus su tokiose demonstracijose dalyvavusiais studentais. kuris siekia įgyti aukščiausią – universitetinį išsimokslinimą. iki kito tikro ar tariamo „skandalo“. tautai. nusikalstamumą.. žiniasklaida juos išreklamuoja ir vėl viskas nutyla. Visa tai labai primena kažkada senovės Rusioje išgarsėjusius Novgorodo bendruomenes susirinkimus: teisiąja būdavo paskelbiama ta pusė. tiek ir kitų trūkumų tikrai yra. netgi gimtajai kalbai.studentų nesugebėjo prisiminti. istorijos ir kultūros faktų. neatsiejama nuo įsikaltų neigiamų 70 . Viena iš populiariausių visuomenėje vykstančių diskusijų temų yra aukštojo mokslo sistemos dabartinės būklė ir jos tolimesnės raidos perspektyvos.. . Nors respondentai ir yra įsidėmėję gausybę gamtos mokslų. elgesio apraiškų gausėjimą visuomenėje: nevalyvumą. Tačiau vis dažniau ši diskusija nukreipiama ne į esminius atsinaujinimo procesus. šeimos – į „partnerystės“.Nesusigaudydamas. besiruošiančios minėti savo tūkstantmetį. sąlygoja nepagarbą savo valstybei. susieti tarpusavyje ir pritaikyti. nėra skaitę nė vieno jų darbo ir net nežino. Tiek šių. o į bulvarinės žiniasklaidos pranešimų kartojimą. atsietos nuo konkrečios aplinkos. Žinios apie Lietuvos valstybės. kuriuos suformavo jo artimiausia aplinka. kuriose mokslo srityse jie dirba.

pasieniečių terorizavimą. nesiskaitant su priemonėmis. Keli apklaustieji pripažino. Studentų sąmonėje politikos samprata vis labiau tampa neatsiejama nuo karjerizmo ir nusikalstamumo: visi politikoje dalyvaujantys asmenys laikomi potencialiais nusikaltėliais. Pozityvistinės sociologijos pradininkų nuostata. negalėjo apibūdinti 1922-1926 metais vykdytos žemės reformos krypčių ir jos įtakos to meto visuomenės struktūros formavimuisi. blokadą. kad jų bendraamžių aplinkoje faktai apie trėmimus prie Ledjūrio laikomi „senių paveršlenimais“. jų nepalaikančius mokytojus laikydama autokratiškais. kuriuose aptarinėjamas eilinis „skandalas“. šiandieniniam akademiniam jaunimui atrodo abejotina. atmetama. įrodinėjama. per savaitgalį įvyko avarijų. Tokia pažiūra dažniausia lyginama su naivia svajone ar vaikiška pasaka. nesiderinančiais su tikrove ir todėl gal net smerktinais.t. tik norint praturtėti arba įgyvendinti iškreiptą garbėtroškos nuostatą. infrastruktūros kūrimą. Žinios apie lietuvių aviaciją ir aviatorius apsiribojo keliais padrikais faktais apie Dariaus ir Girėno tragiškai pasibaigusį skrydį per Atlantą. pasipiktinusius jos dukters rašinyje išsakytu teiginiu. tokie ir jos politikai (verslininkai ir t. jaunuolių grobimus į sovietinę armiją. kad gėris galų gale yra lemiantis žmonijos raidos veiksnys. Besilaikantis įstatymais nustatytos tvarkos vertinamas kaip nevykėlis. gailestis. kad studentai labai paviršutiniškai suvokia naujausią Lietuvos istorijos tarpsnį – 1918 – 2005 metus. Kiekvienas. laikomas atsilikusiu. išdrįsęs pasipriešinti tokiam elgesiui. kas sąlygojo persitvarkymo („perestroikos“) ideologijos susiformavimą. Tačiau respondentai nesugebėjo įvertinti to skrydžio tarptautinės reikšmės. jaunimo ir kitas tautines visuomenines organizacijas bei jų vaidmenį patriotiniame visuomenės ugdyme. labai mažai težinojo apie Sąjūdžio atsiradimą ir jo vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę. kuriame ji bando smerkti mokytojus. bet kurių savo asmeninių įgeidžių tenkinimu. apiplėšusių butą ar įmonę grobis ir pan. Gana padrikos apklaustųjų žinios apie Lietuvos okupacijos laikotarpiu patirtus nuostolius. eksportą.)“ – tokį komentarą bene dažniausia galima pamatyti internetiniuose komentaruose. pokarinį pasipriešinimo judėjimą. beveik nieko negalėjo papasakoti apie prieškarinės Lietuvos finansinę politiką. tautos išblaškymą. kai jų nepaisantis susiduria su kitu. Jiems visai nežinoma Lietuvos Laisvės Lygos veikla. Pasiaukojimas. Demokratijos sąvoka tokių asmenų sąmonėje tapatinama su savivale. t. 71 . Apie įstatymus tokioje aplinkoje prisimenama tik tada. aviakonstruktorių Antaną Gustaitį. pavyzdžiui. Mintis. kad visuomenės raida vyksta „pažangos kryptimi“. Dauguma respondentų nesugebėjo paaiškinti. nusakydami 1918 metų Vasario 16osios Akto atsiradimo ir paskelbimo aplinkybes. kokios nuotaikos vyravo Lietuvos visuomenėje 1990-1991 metais. siekiant valstybės stiprėjimo ir gerovės savo tautai. Vis labiau įsigali natūralistinė nuostata: visas gyvenimas esąs tik „kova už būvį“. Net reikalavimas paisyti įstatymų ar laikytis vidaus tvarkos taisyklių jau neretai suvokiamas kaip asmens saviraiškos varžymas.y. Tačiau ir šiuose ginčuose išryškėja ne pagarba įstatymui. laikomas visiškai neįtikinančiu. kuris nieko ateityje nepasieks. iki visuotinio tarptautinio Lietuvos pripažinimo ir jos priėmimo į Jungtines Tautas. o siekis juo pasinaudoti arba jį apeiti. esą „jai visai negaila verkiančio senelio“. Teiginys. užuojauta ir noras padėti silpnesniam arba ištiktam nelaimės atrodo reiškiniais. Apklaustieji visiškai neatsakė į klausimus apie tuometinės Lietuvos kariuomenės sandarą. „Kokia Lietuva. sakėsi niekada negirdėję apie Lietuvos lakūnų skrydį aplink Europą ir iškilmingą jų priėmimą įvairių valstybių sostinėse. dar agresyvesniu asmeniu. kad politikoje galima dalyvauti. trėmimus. Jie akivaizdžiai painiojosi. kiek. Mūsų tyrimai atskleidė. apie pirmuosius dar nepripažintos valstybės egzistavimo metus. Jie visiškai neatsakė į klausimus apie lakūną Feliksą Vaitkų. kaip neįgyvendinama iliuzija. Minėtoji mama itin agresyviu tonu reikalauja „tolerancijos kitokioms pažiūroms“. tobulėjant žmogaus protui. kad į politiką einama. Visuomenes gyvenimo kronikoje pirmiausia kreipiamas dėmesys į tai. jos ūkio ir kultūros suklestėjimo.įvaizdžių bei nuostatų. Gana taiklia tokių pažiūrų iliustracija tapo rėksmingas vienos abiturientės mamos internetinis komentaras. kad šiandieniniams dvidešimtmečiams nežinoma. koks buvo vagių. Absoliučiai akivaizdu.

kad šia enciklopedija būtų bent kiek giliau pasidomėjęs asmeniškai ar bandęs pasinaudoti. kad pasiekusieji geresnių mokymosi rezultatų buvo bendraklasių žeminami. Nevalyvas ar neūkiškas elgesys universiteto patalpose nesukelia jų nepasitenkinimo. „Dirvą“. užsienyje veikiančius šaulius. Vytauto Kavolio. Itin paviršutiniškos apklaustųjų žinios apie Europos Sąjungos vaidmenį. Nė vienas respondentas negalėjo nurodyti. ES struktūrinių fondų vaidmenį darnios plėtros siekiuose. kad emigracija jau sąlygojo naują situaciją. kad bandytų išvengti karinės tarnybos. užsienio lietuvių žiniasklaidą. nei kas.y. bet nė vienas nežinojo apie senuosius JAV lietuvių laikraščius: „Draugą“. Tiesa. lituanistinį švietimą. NATO funkcijas ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse operacijose. atitinkantį įgytą specialybę. tačiau paradoksalu. baigę universitetą jei tik būtų įsitikinę. kad mokinių tarpe vis labiau įsigali primityvus „jėgos kultas“. Jų samprotavimuose dominuoja negatyvi. Algirdo Avižienio ir daugelio kitų iškiliųjų lietuvių išeivijos atstovų pavardės ir darbai mūsų apklaustiesiems yra nežinomi. kad sąvoka „švietimas“ sietina su žodžiu „šviesa“. Pokalbis apie ūkio raidos dėsningumus jiems buvo netikėtas. Valdžia kaltinama dėl visų dabartinio gyvenimo trūkumų ir negerovių. kurių nuopelnai mokslui arba menui yra pripažinti pasaulyje. kad išeinant iš laboratorijos ar kitos universiteto patalpos derėtų palikti sutvarkytą savo darbo vietą. Marijos Gimbutienės. Nors ne vienas iš jų jau buvo matęs „Lietuvių enciklopediją“. rengdamas referatą ar kitą darbą. Justino Pikūno. Todėl ne vieno mūsų respondentų sąmonėje Lietuva laikoma mažyte ir nereikšminga. nesuvokia visuomenės galimybių tobulinti valstybės valdymą. kad atlyginimų dydis priklauso tik nuo valdžios atstovų ir darbdavių malonės. kad užsienyje gaus darbą.Visiškai chaotiškas dabartinių studentų supratimas apie politinius ir socialinius procesus. Dar daugiau jų pripažįsta. kad nėra dalyvavę rinkimuose ir neapsisprendę. kad naujausių JAV lietuvių imigrantų atstovai leidžia savaitraštį „Amerikos lietuvis“. 72 . tačiau nežinojo. Tyrimai patvirtino vis dažniau mokslo visuomenėje pasigirstantį teiginį. jog ne mažiau kaip kas trečiam respondentui Lietuvos valstybė nebeatrodo neįkainojama vertybe. Mūsų respondentai sakė. Apklaustųjų sąmonėje ryškiai tebevyrauja postsovietinės kilmės nuotaikos apie valdžios ir visuomenės santykius. palydimos banaliomis frazėmis arba ironiškomis šypsenėlėmis. Net nesusimąstoma. kurie veiksniai sąlygojo daugiapartinės sistemos atsiradimą. Mūsų apklaustieji menkai orientuojasi. kad mokymo įstaiga turėtų būti traktuotina kaip šventovė. Nors didelė dalis apklaustųjų studentų minėjo. kokios objektyvios aplinkybės lemia tai. Nė vienas mūsų respondentas negalėjo įvardinti išeivijos lietuvių. gaunama iš žiniasklaidos šaltinių. „Darbininką“. t. kuri leidžia tikėtis verslo stiprėjimo tėvynėje arba galimybės susirasti neblogai apmokamą darbą. Tyrimų duomenys leidžia teigti. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų nesuvokia. kad jie beveik nieko negalėjo atsakyti apie išeivijos tautinę kultūrinę veiklą. jos organizacijas. Vyriausybės. kurios partijos gavo daugumą praėjusiuose Seimo rinkimuose. nei kur ją išleido. Nemaža jų tebemano. Dauguma apklaustųjų negalėjo paaiškinti apie skautų judėjimo kilmę ir šiandieninę šios organizacijos veiklą. Lietuvos mokykla iš tikrųjų tapo „nupilietinta“ ir net „nuvalstybinta“. negali išsamiau paaiškinti politinių partijų vaidmens. Gana daug apklaustųjų pabrėžė. kad mielai emigruotų. Beveik pusė respondentų pripažino. jog tarp jų artimųjų ir pažįstamų yra emigravusių. vykstančius šių dienų Lietuvoje. Tik vienas kitas buvo girdėjęs. kad Lietuvoje kol kas mokami mažesni negu senosiose Vakarų Europos vasltybėse atlyginimai darbininkams ir tarnautojams. Prokuratūros ir kitų valstybės institucijų veiklą. kad apie Lietuvos ir kitų valstybių finansinių galimybių palyginimą niekada nėra diskutavę. Nemaža mūsų apklaustųjų tvirtino. nebeatliekančia valstybės jai pavestų visuomenės ugdymo uždavinių. kad Atgimimo metais kovojusi prieš švietimo sistemos politizavimą. kam Lietuvai reikalinga sava kariuomenė. Lietuvos ir ES institucijų santykius. Tačiau jie negalėjo paaiškinti. labai padrika informacija apie Seimo. Užuominos. maždaug kas dešimtas apklaustasis teigia. Mokymo įstaigos turtas nelaikomas tautos turtu. ar dalyvaus ateityje. išjungti šviesą ir pan. painiojasi atsakydami. ateitininkus ir pan. žurnalą „Pasaulio lietuvis“ ir kt. Tačiau dalyvavimas savivaldybių ir Seimo rinkimuose nelaikomas reikšmingu. Dar daugiau jų pripažino.

lapkričio 15 d. Turi būti atkurti ir tautiniam ugdymui pasitelkiami mokyklos ir mokinių tėvų tarpusavio ryšiai. lydimi fizinio ir moralinio smurto apraiškų.„Daugiabučių karta“) internetiniame laikraštyje „Omni-laikas“. kokia kalba kalbėti? Bandytų imituoti tą kalbą. kurias jie yra baigę. jo niekas nebepasigestų. Atsakydami į klausimus apie mokyklose organizuojamus tautinius. šiuolaikinės tautinio ugdymo sampratos diegimas visuomenėje. daugelis mūsų respondentų nesugebėjo atskirti. Ar jie pasiilgtų lietuviškų dainų? Jokiu būdu.y. Sustabdyti šį procesą galima tik kardinaliomis permainomis visoje Lietuvos pedagogų ugdymo ir jų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo sistemoje. kad lietuviškoji tematika nebuvusi populiari mokyklų. Lietuvos valstybės nebereikėtų. kur gyventi: už Atlanto. t. Šiam ugdymui turi tarnauti tiek mokyklinio ugdymo turinys. klajoklių. Jie pripažino. Esą patys mokytojai vengia kalbėti apie Lietuvos valstybės misiją. tyčiojamasi iš fiziškai silpnesnių mokinių.. 2006 m. kuri vartojama jų naujojoje aplinkoje. lapkričio 9 d. ir nomadų. jie beveik nieko nėra girdėję ir savarankiškai šia tema nėra domėjęsi. ne: juk negali pasiilgti to.y. JAV lietuvių savaitraštyje „DRAUGAS“. ko nepažįsti. kuris nieko nesugeba pamilti. ir sutrumpinta versija (pavadinimas . Visuomenei. kurie dabartiniu metu taip pat yra besunykstantys. patriotines lietuviškas organizacijas. nesuvokiančių ką žmogui reiškia gimtinė. sudarytai iš mankurtų. jos buvusį ir dabartinį vaidmenį Europoje ir pasaulyje. bendruomenėse. Šias permainas turi lydėti ir visiškai naujos. Panašu. o ką kosmopolitiniu auklėjimu. 73 . t.. Vis dažnesni moksleivių tarpusavio konfliktai. Jau ir dabar lietuviškas melodijas daliai tautiečių visiškai pakeičia kosmopolitiniai „bumčikai“ ir primityviausios „čiastuškos“.savo valstybę. tiek užmokyklinė veikla. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius) Straipsnis išspausdintas trijuose periodiniuose leidiniuose: JAV lietuvių savaitraštyje „DIRVA“. žmonių. Nemaža jų aiškino. kad visa jaunimo ugdymo sistema (įskaitant ir universitetus) priėjo galutinę ribą. patriotinio ugdymo renginius. Apie lietuvių tautos įnašą į pasaulio kultūros lobyną. Plinta alkoholio ir narkotikų vartojimas. Polinezijoje ar kažkur už Uralo? Argi jiems svarbu. praradusių savo istorinę atmintį. kad net mokytojus vis dažniau įžeidinėja mokiniai. Afrikos viduryje. 2006 m. ir kuriam mirus. apsiribojantys tik tėvų materialine pagalba mokyklai. 2006 rugsėjo 12 d. Priešingu atveju prarasime Lietuvą . Vadinamasis „pasaulio pilietis“ iš tikrųjų yra pasaulio valkata. ką reikėtų laikyti patriotiniu. (Socialinių mokslų daktaras Jonas Jasaitis yra Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docentas.išjuokiami. nesilaikantys kultūringo elgesio taisyklių. Juk koks jiems skirtumas. kai tautinio ugdymo tematika išnyksta iš lietuviškojo švietimo praktikos.

kad mūsų balsas . AR BENDRUOMENĖS NUŠVIES LIETUVĄ? Konferencijos „ Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“ apmąstymai Dr. bendradarbiaudami su kitomis panašiomis grupėmis. jog viskas išsispręs savaime. dvasinio apsivalymo iniciatoriais? Tūkstančiai piliečių suvokia savo atsakomybę. Pradėję nuo mažiausių. netruksime pajusti. Kokiu būdu „žmonės iš gatvės“ gali suvienyti savo jėgas ir įgyti realią galią. jei ir norėtų. mažesnius mokesčius ir būtiniausių prekių atpiginimą. Tapusi Europos Sąjungos nare. kada teisėsauga vėl imsis jai pavesto vaidmens. kad žadantieji ne tik negalvoja pažadų vykdyti. Priešingu atveju. Bet nemaža dalis valdančiųjų juos tebelaiko „žmonėmis iš gatvės“. jau keli nauji kyla. ar naršote po internetinę žiniasklaidą. kas taps šio. Kas sustabdys vis labiau įžūlėjančius. Jonas Jasaitis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Ar žiūrite „Vakaro žinias“. ar vartote bet kurį dienraštį. kasdien erzinančių smulkmenų šalinimo. Realiausia išeitis pilietinei visuomenei stiprėti – vietos bendruomenių kūrimasis. kad tuos skandalus išprovokuoja skirtingus interesus turinčios grupuotės. kada žmonės atgaus viltį. taip galima patraukti žiūrovus arba skaitytojus. labai daug dirba tiek savo šeimos.5. ar klausotės radijo pranešimų... įgydami patirties. kad žiniasklaida nesidomi normaliai gyvenančiais. bet ir negalėtų to padaryti. jau nebeverta. pirmiausia. Tačiau kartu stabdykime labai grėsmingą abejingumo ir nusivylimo plitimą. Lietuva turi imtis pačių ryžtingiausių priemonių. paprasčiau pasakius. leidžiančią dalyvauti valstybės reikaluose? Augantis nepasitenkinimas turi būti nukreiptas pozityvia linkme. Tačiau nerimas vis labiau auga: kažkas labai negero formuojasi mūsų visuomenėje. bet. Norėjau tik paskatinti diskusiją apie bendruomenių vaidmenį. Nepretenduoju laikyti save dar vienu „neklystančiu“. o tik knaisiojasi „sensacijų“ šiukšlynuose. kurį laiką dar galime guostis. Nesvarbu. 74 . o jų tėveliams žadėti didesnes algas. Jau priėjome ribą. Tačiau. jų nuomone. kai teks kilnoti svetimus vaikučius. siūlykite savąsias. į kuriuos nereikia kreipti dėmesio. Žinoma.vis labiau girdimas. varnas varnui akies nekerta. ilgam liksime paženklinti įvaizdžiu šalies. pasitikėjimą savimi ir savo valstybe? Tikėtis. nes. Vienam skandalui dar nespėjus be pasekmių išblėsti. tiek ir visos valstybės labui. tikriausia greitai pavargstate nuo viską užliejančio neigiamos informacijos srauto. pagaliau. kai chaosas valdžioje vis labiau trukdo pilietinės visuomenės formavimuisi. nesusidorojančios su savo vidinėmis problemomis. išskyrus priešrinkimines kampanijas. kad ir kitur „visko pasitaiko“. Jei šiame rašinyje išsakytos idėjos – nepriimtinos arba nerealios. kad susitvarkytų viduje. pašaliniais.

tačiau kaimiškosios vietovės sudaro 97. turintys iki 6 tūkst. anot jų. naujų technologijų diegimą. joms priskiriami vienkiemiai. kad kiekvienas darbingas visuomenės narys. kurie patys galėtų savimi pasirūpinti. Jų niekas netapatina tik su žemės ūkiu. Pasinaudodami naujausiomis technologijomis. naujų darbo vietų kūrimą ir darbą praradusių asmenų perkvalifikavimą pagal darbo rinkos poreikius. Kaip valstybėje nė viena vietovė negali likti „užkampiu“. kai šie „verslininkai“. Ši parama pirmiausia reiškia kaimo ūkinės veiklos įvairinimą. Karti kai kurių Lotynų Amerikos valstybių patirtis – ryškiausias panašaus grobuoniško ūkininkavimo pavyzdys. Bet kuo tai neretai pasireiškia Lietuvos kaime? Pasinaudodami palankia konjunktūra. Yra sukurta pakankamai įvairių žemės ūkio mašinų ir modernių technologijų. Kas liks Lietuvai? Milijonai tonų teršalų. tiek socialines. perspektyvią žemdirbystės kryptį – ūkių stambinimą. kurie dar ilgai nuodys apylinkes. Dažnai girdime raginimus pritraukti užsienio investicijas.Dėmesys kiekvienam bendruomenės nariui Nors kaime gyvena tik apie 30% mūsų piliečių. turės išsinešdinti? Jokia triukšmingai išreklamuota jų labdara neatsvers padarytos žalos. 75 . Tačiau pasiklausius kai kurių įtakingų veikėjų išryškėja. jie tik tokį ūkininkavimą skatina ir net jaunosios kartos vadybininkams perša šį modelį.4% mūsų valstybės teritorijos. Dar Lietuvos aneksijos metais įpratę prie dogmų apie tariamus kelis tūkstančius hektarų valdžiusių ūkių pranašumus. Vakarų Europos valstybėse – Europos Sąjungos senbuvėse – į „kaimiškųjų vietovių“ kategoriją patenka miesteliai. pusiau natūrinio ūkio. kokią milžinišką įtaką kaimų ir miestelių bendruomenių veikla gali turėti valstybei. Pagal administracinį – teritorinį paskirstymą apibrėžiančius įstatymus. Principo „dėmesys kiekvienam“ įgyvendinimas pirmiausia reiškia. tiek kaimo vietovių savitumo išsaugojimo funkcijas. Nesunku suprasti. manančių. pavyzdžiui. o nepajėgiantis dirbti – socialinę globą. kad jie sugeba matyti tik vieną. kad jo savininkas neturi kitų galimybių ar kitokios ūkininkavimo sampratos. Būna daug situacijų. O ir mes patys ar jau pamiršome pagal vadinamuosius „visasąjunginius“ projektus vykdytas milžiniškų kiaulidžių statybas ekologiškai ypač pažeidžiamose Nemuno pakrantėse? Išsivysčiusių pasaulio valstybių patirtis rodo. Bet nėra jokio reikalo remti tinginių. Įvairovės teisė Viena iš realiausių galimybių įgyvendinti tokią nuostatą yra ūkinės veiklos plėtra. gyventojų. ir 15 hektarų dydžio ūkiai gali būti ekonomiški ir puikiai atliekantys tiek ekonomines. turėtų darbą. šie asmenys Lietuvoje įkuria. Niekas šiandien nesiruošia ginti primityvaus. gyventojų. kuriame tebenaudojami šimtamečio senumo įrankiai vien todėl. kaimai. kurį aptarnauja vos keli darbininkai. kai žmogus be visuomenės pagalbos nebegali išspręsti savo problemų. Mečislovas Treinys jau ne vieną kartą yra perspėjęs apie stambiosios latifundinės žemėvaldos pavojus gamtai ir visuomenei. kad kai kuriomis gyventojų grupėmis būtina kryptingiau pasirūpinti. Tačiau pagalba žmogui – ne tik pašalpos. taip ir žmogui pirmiausia reikia dėmesio. nors tik apie 16-17% dirba žemės ūkyje. dėl savo veiklos metodų nebepageidaujami tėvynėje. Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. naujų produktų gamybą ir rinkų šiai produkcijai paiešką. milžinišką kiaulių auginimo kompleksą. turintys iki 3 tūkst. Tokios veiklos pelningumas – užtikrintas. Pirmiausia tai reiškia žemės ūkio modernizavimą. gyvenvietės ir miesteliai. užtikrinantį pakankamą pragyvenimą ir visavertį asmenybės ugdymą. Socialinės pašalpos neturi būti skiriamos tiems. kad jie gali vegetuoti visuomenės sąskaita ir tyčiotis iš dirbančių. visuomenei reikalaujant. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriuje atliekami tyrimai rodo. pas mus lengvai įsikuria kitų valstybių verslininkai. nes šios problemos – joms svetimos. kad ir 5. bet jokių infrastruktūros ar socialinių problemų jie nė nemano spręsti.

kurie nesilaiko ES nustatytos tvarkos . kad kada nors būtų laikęs savo rankose tokius pinigus. bet jis neprisimena. nei sėti. Jo atstovai atskleidė. vasario 18 d. norintys sukurti papildomą pragyvenimo šaltinį ir užsiimti visai valstybei naudinga veikla. Jie greičiausiai išsiaiškina naujų paraiškų priėmimo terminus ir sąlygas. gyvenančio netoliese judraus greitkelio. bet perpirkliai. kad jų numatytas plotas jau parduotas kažkokiai verslo grupuotei. Jokia naujiena. išskyrus juos. t. Tačiau ši technika nepasieks sodiečių. žinoma. Jais disponuoja įvairaus plauko vertelgos. dabar jau paskutinio kaimo žmogaus apiplėšimo ir jo nuvarymo nuo žemės? Supirkinėtojai netrukus susišluos keleriopą pelną. kad dideli pinigai – ne sodiečių kišenėse. pievų. ne pasyviausieji. bandantys plėtoti netradicinę žemdirbystę (auginti uogas. nei ravėti nesiruošia. Žmogus tikriausia nujaučia. atsiprašant.puikiausiai pritaikomų nedideliuose ūkiuose. ar ateis kitas pirkėjas. Be aktyvaus pačių kaimo bendruomenių reikalavimo ji neatsiras. kai į jo trobelės duris pasibeldžia supirkinėtojas ir pasiūlo 5 tūkst.. O tūlas valdininkas šaltai konstatuos. kad vėl sumažėjo mokesčių mokėtojų skaičius. liko ir toliau lauks pašalpų. y. kaip pragyvens kaimo žmonės? Ar ir toliau toleruosime. Deklaruoja. Tik kam. Bet pasistenkime suprasti savijautą suvargusio valstiečio.deklaravo pasėlius kaip geros agrarinės būklės. Žemės supirkinėjimas kai kam tapo nauju praturtėjimo šaltiniu. kokia čia kaimo plėtra? Sukurti tikrą savivaldą 76 . į daržinės kampą atremtos aplūžusios akėčios – visa jo turima „technika“. net pirštų šia žeme nesusitepę. kad nedarbo problemos sprendžiamos dviem „radikaliais“ būdais: savižudybėmis (pagal kurių skaičių pirmaujame Europoje) ir emigracija. Tų. aišku. kad siūloma suma neatitinka realios sklypo vertės. Trobelė verkiant prašosi remonto. „aplinkosauga“? Štai ištrauka iš Žemės ūkio ministerijos pranešimo „Geros agrarinės būklės reikalavimų laikymasis – būtina sąlyga gauti tiesiogines išmokas“. didžiažemiams palankia nuostata ir keistomis „lietuviškomis“ spragomis ES paramos skyrimo mechanizmuose. jie netikėtai sužino. kur dėsis. Bet ar ši kampanija nereiškia dar vieno. dar gali atnešti naudos tokia. nieko nedarymą. kurių vykdymas kartais reiškia ir. kad turi kelis šimtus hektarų pūdymo. tačiau nevykdo jokios žemės ūkio veiklos arba nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. jei nebus jiems palankios politinės valios. puikiausiai gali įsipareigoti nenaudoti nei trąšų. Jis dar kurį laiką svarsto.. t. vaistažoles ir t. Tai kokia čia ekonomika. pasinaudodami valdžios sluoksniuose vyraujančia. Tie. sugebančių valdyti modernią vakarietišką žemės ūkio techniką. ganyklų arba pasiskelbia. nei pesticidų. Išvyko. Perpirkliai.. Nors tai absurdiškai skamba.. Vis labiau trūksta vietinių statybininkų bei mechanizatorių. kuris pasiūlys daugiau? Juk ilgus metus niekas neatėjo. kurie mėgsta viešumoje postringauti apie socialinį teisingumą.: „tiesiogines išmokas kartais pavyksta gauti ir tiems. nepajėgia jiems pasipriešinti: norėdami išsinuomoti ar įsigyti žemę. kurie nei sėti. Lietuvai tapus ES nare. paskelbto šiemet. litų už 10 ha sklypą.). kad nedarbas jau beveik išnyko. o sąnariai vis dažniau maudžia. Tarp jų kartais šmėkšteli ir labai gerai žinomų asmenų pavardės. pasipelno ne tik iš žemės kainų kilimo. Tuo tarpu energingesni kaimiečiai. Neseniai kaimo plėtros problemas nagrinėjome viename Žemaitijos rajone. labai sparčiai ėmė augti žemės kaina. nesiruošiantys nei arti. Laisvoji rinka ar paskutinis apiplėšimas? Nesutikdamos aktyvesnės vietinių bendruomenių ir savivaldos institucijų savigynos.“ Kol žemelė kelis metus dirvonuos. kad steigia ekologinį ūkį. rūpestį pilietine visuomene ir pan. turi galimybes parengti kokybiškesnius projektus. metų metais nesugebantieji savimi pasirūpinti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tikrintojai yra užfiksavę ne vieną šimtą tokių atvejų. kyla naujos kliūtys kaimo gyventojų ūkinėms iniciatyvoms.

valsčiaus viršaitį ir apskrities viršininką. tiek miesto) gali siūlydamos. žmona 77 . lygmuo. nes tai esą „teisėta“ ar net „patvirtinta Briuselyje“. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. kaip galėtų funkcionuoti prof. nei merai. Tokia padėtis. kad skiriamos paramos nepakanka būtiniausioms investicijoms. antrasis – valsčiaus. kurios seniūnijoje – ne daugiau 5. kurie valdo 50-60 tūkst. praktiškai nušalina piliečius nuo savivaldos formavimo. valsčiuje – ne daugiau 20. dar nuo sovietmečio užsilikusi „rajonų“ sistema tėra savivaldos imitacija ir profanacija. anot jų. O kiek paramos jų verslo plėtrai (ne pasitraukimui iš gamybos) buvo skirta Lietuvoje? Kokios realios jų galimybės gauti paramą ne tiesioginių išmokų pavidalų. o apskrityje – ne daugiau 40 tarnautojų. trečiasis – apskritis.. pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kelias įstaigas. gyventojų. Nefunkcionuojant savivaldai.neįgyvendintas. vos peržengę 35 metų ribą – išsimokslinę. Statistika rodo. o smulkiems verslo projektams? Net jaunieji ūkininkai konstatuoja. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. kad dabartinė vieno lygmens. kam skirtos šimtatūkstantinės ir net milijoninės negrąžintinos sumos? Žiniasklaida sušelptuosius įvardija. klientai aptarnaujami. atmesdami siaurų interesų grupių statytinius. jungiančio apytiksliai nuo 10 iki 20 tūkst.Įsijungti į aktualiausių valstybės reikalų nagrinėjimą vietos bendruomenės (tiek kaimo. Abu tėvai. Buvo parengti keli savivaldos tobulinimo projektai. Jauna keturių asmenų šeima paveldėjo kelių hektarų ūkelį vaizdingoje. bet nė vienas iš jų . Šią paramą turėjo gauti visos kaimo gyventojų grupės. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. su daugybe padalinių. kūrybingi žmonės. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. Kompiuteriai ir internetiniai tinklai leidžia efektyviai valdyti informacijos srautus. t. šiandien turi būti didelės. Kas gali gauti paramą? Europos Sąjungos institucijos. taikant „vieno langelio“ sistemą. Visas šis gremėzdiškas aparatas atrodo reikalingas tik tam. pirmiausia siekė. Leono prieškarinėje Lietuvoje sumodeliuotos kompaktiškos institucijos. Valdymo struktūros. kaip tobulinti savivaldą. tesugebančių automatiškai vykdyti aukštesnių institucijų nurodymus. P. Tokių struktūrų išlaikymui reikalingos milžiniškos lėšos. Vyras kasdien važinėja į darbą keliasdešimt kilometrų ir pragyvenimui užsidirba didmiesčio įmonėje. darbštūs. Bene tiksliausiai juos apibūdina prieš daugiau kaip dešimtmetį buvusio premjero Adolfo Šleževičiaus mesta frazė: „Ką reikštų Dieveniškėse valsčių įkurti?“ Šio tipo žmonėms nesuvokiama. įskaitant tiesiogiai renkamus asmenis: seniūną. nes viską riboja poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Vakarų valstybių patirtis rodo.. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). nederlingoje Ventos pakrantėje. Tikėtis pragyventi iš tradicinės žemdirbystės – nerealu. Panagrinėkime konkrečius pavyzdžius. Daug racionalesnė būtų tokia kaimiškųjų vietovių savivaldos schema: seniūnija – valsčius – apskritis. kai tiesiogiai nerenkami nei seniūnai. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. skirdamos naujosioms narėms paramą. Kur dar egzistuoja tokie savivaldos dariniai. joms įkurdinti reikalingi didžiuliai pastatai ir gausus aptarnaujantis personalas. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. siekiančios gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. O kam iš tikrųjų atiteko riebiausi šios paramos gabalai. turinčios vos keletą darbuotojų. bet viskas tuo ir pasibaigia. nei savivaldybių tarybų nariai. kad naujokės geriau pasiruoštų įstojimui. kad gausiausios kaimo gyventojų grupės yra smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių savininkai.y. Bet pabandykime įsivaizduoti tokią šių dienų savivaldos grandinę. kad atliktų pagalbinę socialinę funkciją – įdarbintų kuo daugiau ne itin aukštos kvalifikacijos asmenų. Laikas galų gale atvirai pripažinti. Priešinimąsi savivaldos reformai daugiausia lemia valdžios atstovų įsikalti stereotipai apie bet kurias valdymo struktūras. kad būtų sumažinti skirtumai tarp senbuvių ir ką tik įstojusių. gyventojų ir didžiules teritorijas. deja.

Vakarų valstybės. Savivaldybėje jiems dar patarė pasidomėti galimybe steigti kaimo turizmo sodybą. laukininkystės ir kitų padalinių darbininkai. o ne kaip į būsimuosius visaverčius visuomenės narius. kažkas laiko. valdę primityvias sovietinės gamybos žemės ūkio mašinas. Pakankamo dydžio paskolos jie taip pat negalėtų gauti: jų nekilnojamo turto vertė – per maža. negu miesto daugiabučių nuomininkai. kad vien verslo plano parengimas kainuotų apie 15 tūkst.mokytojauja šalia esančio miestelio mokykloje. Ne ką geresnėje padėtyje atsidūrė ir dalis žemės ūkio bei jį aptarnavusių įmonių specialistų. juo labiau. ankstyvąsias daržoves. žlungant senosioms ūkinėms struktūroms? Kaimo bedarbių gretas papildė bankrutavusių miesto įmonių darbuotojai. pripratę prie kasdieninės padalinių vadovų kontrolės. kad į jos gavėjus žiūrima kaip į beviltiškus išlaikytinius. atsidūrė platesnio profesinio pasirengimo neturintys asmenys. pirmiausia reikia gerai žinoti jų gyventojų struktūrą. kuriam reikalinga ypatinga globa. nuleido rankas. tapę stambių ūkių savininkais. Modernioje žemės ūkio gamyboje jie nereikalingi. sargai ir t. kuriose kaimo situacija iš esmės skiriasi nuo mūsiškės. Kiek prišnekėta apie smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą kaime. Arūnas Poviliūnas. buvęs kolūkio mechanizatorius. t. neatitinkanti realių darbo rinkos poreikių. Deja. griūvantys administraciniai ir gamybiniai pastatai. Ką daryti kultūros. Bet paskolos nepajėgia gauti. Čia nepalyginamai geresnės sąlygoms vaikams.. šios svajonės įgyvendinimas – ne jų pečiams: kukliai gyvenanti šeima neturi tokio projekto įgyvendinimui būtino pradinio kapitalo. galinti integruoti darbo netekusius specialistus į atkurtos valstybės gyvenimą. Kaip taisyklė. Šių žmonių perkvalifikavimo ir adaptacijos sistema sukurta visai neseniai. netekusiems darbo. Kitas pavyzdys. pasisakęs ir šioje konferencijoje. grįžusiems iš bausmės atlikimo vietų ir pan. Norėtų auginti gėles. negu turinčių žemesnį išsilavinimą. Neseniai įvykusiame susitikime šeimos galva pasidalijo svajone imtis privataus verslo: steigti globos namus neįgaliems vaikams. tačiau siekia ne pratęsti tokį jų egzistavimą. Palikti kaimo nesiruošia: gražiai prižiūrimoje nuosavoje sodyboje jie jaučiasi daug laimingesni. Nemaža šios socialinės grupės atstovų turi aukštąjį išsimokslinimą. riogso nenaudojami. Didelę reikšmę turi jų darbštumas. Norint išspręsti kaimiškųjų vietovių problemas. sukurtų keliolika naujų darbo vietų. beje. Ar visi pokyčiai – pageidautini? Mūsų tyrimai patvirtina. Daugelio tokių sodybų savininkai – ne sodiečiai. tačiau kas pagalvojo apie jų veiklos saugumą? Įstatymai vis 78 . Buvę jų viršininkai. yra sukaupę gausybę metodinės medžiagos. Deja. Lietuvoje panašios paramos taktiką sunku net suprasti: atrodo. Nedidelio ūkelio savininkas – tvirtas keturiasdešimt penkerių metų vyriškis. kaimo turizmas – turtingų žmonių verslas. kūrybiškumas. Sumenko paslaugų sektorius. mechanizatoriai. o kaimo bendruomenės neturi kur įsirengti savo veiklos centrų. daugumos šių žmonių niekada nesamdys: jie puikiai žino ribotas jų galimybes. o padėti patiems integruotis į visuomenę. litų.). Atskirų socialinių grupių galimybės imtis perspektyvios darbinės veiklos yra labai skirtingos. Kaimiškose vietovėse apstu paradoksalių. pareigingumas. kaip ne kartą pažymėjo Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas dr. Tai buvę gyvulininkystės. bet ji neefektyvi. kurį ne taip jau sunkiai galima pritaikyti pagal šių dienų reikalavimus. Tik ar visi pokyčiai – pageidautini? Kaimui reikia ne pašalpų. kad kaimas labai smarkiai keičiasi. kartais net absurdiškų reiškinių. Abu seniai domisi neįgalius vaikučius turinčių tėvų problemomis. nors ir teikia paramą specifinėms grupėms („patekusiems į priklausomybę“ nuo alkoholio ar narkotikų. Giliausioje socialinėje atskirtyje. negalėjusių dalyvauti privatizacijos procesuose. Sužinojęs. Įsirengtų stacionarinius šiltnamius. racionalią ūkinę veiklą skatinančių ateities perspektyvų. Kažkas šiuos pastatus tarsi tyčia nuniokojo. nesumodeliuota iki šiol. įsigijęs „už vieną litą“. Verkiant reikia modernizuoti kaimo fizinės infrastruktūros objektus. specialistų gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos yra daug didesnis. Tačiau sistema. o aiškių. kad vienas iš jų – sunkus ligonis. švietimo ir buitinio aptarnavimo įstaigose bei įmonėse dirbusiems žmonėms.

jų įtakos išplėtimas yra pagrindinė priemonė. Prie savivaldos sistemos stiprinimo efektyviausiai prisideda pozityvi vietos bendruomenių veikla. 2004 metais tapusios Europos Sąjungos nare. Sutrumpinta: „Kauno dienoje“ ir „Šiaulių krašte“. kovo 3-4 d. produkcijos.labiau „taisomi“ taip. Ypač tai aktualu valstybėms. buvo nepritaikyta operatyviems gamybos pertvarkymams. Kauno rajono laikraštyje. Šiame pranešime nagrinėjama Lietuvos. ir „Tėviškės žiniose“. integruotų strategijų rengimas. vietos veiklos grupė.naujoje Europos Sąjungos narėje) Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Anotacija Vienas iš svarbiausių demokratinės santvarkos uždavinių – pilietinės visuomenės ugdymas. Modernių technologijų diegimas. Perėjimas nuo komandinio prie rinkos reguliuojamo ūkio išryškino būtinybę pertvarkyti valstybės ūkį taip. Nepriklausomybės paskelbimas negali automatiškai užtikrinti visų gyventojų kategorijų gerbūvio kilimo. Raktažodžiai: vietos savivalda. kaip rodo mūsų tyrimai. seniūnija. aktyvinanti visuomenę. neapsaugotas nuo paprasčiausių valkatų. asortimento parinkimas. atsakomybę už tautos ir valstybės likimą. Savivaldos institucijų stiprinimas. ugdanti jos sąmoningumą. naujų gamybinių ir prekybinių santykių formavimas reikalavo milžiniškų finansinių išteklių.bendruomenes. patriotizmą ir solidarumą. Per aneksijos laikotarpį išaugo dvi naujos Lietuvos gyventojų kartos. kurių atsikurianti valstybė neturėjo. Aptariama trijų pakopų savivaldos sistemos modelis. stiprinant vietos bendruomenes. vietos bendruomenės. kovo 2 d. neturinčios patirties. Sumanus kaimietis. demokratinės valstybės uždavinys. kuriant Vietos veiklos grupes ir dalyvaujant tarptautinėje LEADER+ programoje. kad teisėjai jau nebedrįsta priimti nuosprendžių net tais atvejais. patirtis. STIPRĖJANTIS VIETOS BENDRUOMENIŲ VAIDMUO MODERNIZUOJANT SAVIVALDOS SISTEMĄ LIETUVOJE (Pirmoji Vietos veiklos grupių (VVG) patirtis valstybėje . Įvadas Pilietinės visuomenės formavimas – kiekvienos teisinės. Pilna straipsnio versija išspausdinta www. kaip tvarkytis nepriklausomoje valstybėje. Tačiau sovietinio modelio ekonomika. Kokia draudimo kompanija ryšis apdrausti jo verslą? Paliečiau tik dalį klausimų. kurių teritorija ilgą laiką buvo okupuota ir aneksuota. kad jis taptų konkurentišku tarptautinėje rinkoje. į kuriuos kaimo žmonės norėtų gauti aiškius atsakymus. valsčius ir apskritis. kurio diegimas. jau nė nekalbant apie organizuotus nusikaltėlius. galėtų sukoncentruoti pastangas pilietinei visuomenei ugdyti.lt portale 2005 m. Tebūna šis rašinys – visapusiškos analizės ir seniai pribrendusių permainų pradžia. reikėjo kurti naują verslo aplinkos 79 . galinčios tapti paklausia tarptautinėje rinkoje. Trūko ir atitinkamai parengtų verslininkų ir vadybininkų. 6. 2005 m. Sėkmingas šio uždavinio sprendimas leidžia įtraukti visuomenę į visų svarbiausių valstybės problemų nagrinėjimą. o visa valdžia priklausė primesto totalitarinio režimo struktūroms. savo name įkūręs parduotuvę ar kavinukę. kurioje didžiausia produkcijos dalis buvo skirta vidaus vartojimui. kai šiurpi nuskalstama veikla – kaip ant delno.

grupiniai pokalbiai). interviu. atsiranda palanki terpė manipuliavimui potencialių rinkėjų nuomone ir galimybė į valdžią ateiti populistams. tiek Seimo rinkimuose. naudojantis kompiuterine šių duomenų apdorojimo programa. amžių ir išsilavinimą. Lietuvai tapus ES nare. Tyrimų (vykdomų nuo 2004 metų) tikslas: išnagrinėti galimybę paskatinti visuomenės politinį ir ekonominį aktyvumą. net ekonominiam aktyvumui kylant ir gyvenimo kokybei gerėjant. Tų pačių metų pabaigoje kartu su Šiaulių rajono Vietos veiklos grupe atlikome tyrimą. nepakankamai moksliškai ir finansiškai pagrįstos reformos. Tyrimų dalykas – Lietuvos kaimiškųjų vietovių bendruomenių nariai. 4) išnagrinėti bendruomenių vaidmens stiprėjimo galimybes. veiklos planavimą. Jį dar labiau paaštrino ūkinio vadovavimo klaidos. Šioje apklausoje dalyvavo 858 respondentai iš 31 kaimo bendruomenės. Apklausoje dalyvavo 623 respondentai. Statistinė empirinių duomenų analizė. 2005 m. bendruomenių narių ir šioje visuomeninėje veikloje nedalyvaujančių gyventojų apklausos (anketos. atkuriant aneksijos laikotarpiu sunykusias vietos bendruomenes. atliktus darbus ir perspektyvas. Šiame pranešime analizuojami pirmųjų tyrimų rezultatai. Šių problemų greitai išspręsti politinėmis priemonėmis neįmanoma. aptariamos jos modernizavimo kryptys. kad politikų prieš rinkimus dalijami populistiniai greito pagerėjimo pažadai yra neįvykdomi. 2) apibrėžti artimiausius bendruomenių veiklos uždavinius. logistikos ir prekybos sistemai nustojus funkcionuoti prasidėjo daugelio senųjų ūkinių struktūrų bankrotas. kaimo problemas nušviečiančios žiniasklaidos pranešimų analizė. kurio duomenys leis parengti kraštotyrinės ir turistinės veiklos strategiją Šiaurės Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos regione. nusivylimą ėmė keisti augantis visuomenės abejingumas ir apolitiškumas. sukėlęs didžiulį nedarbą. kovo – birželio mėnesiais apklausos atliktos keturiuose administraciniuose vienetuose. įtaką patiems bendruomenių nariams ir visai apylinkei. neturintiems moksliškai pagrįstos ūkinių ir politinių reformų programos. savosios vietovės strateginių tikslų ir plėtros galimybių suvokimą. gyvenamojo būsto kokybę. Jie taip pat nurodė savo pragyvenimo šaltinius. Kai kurių gyventojų kategorijų pragyvenimo lygio smukimas sąlygojo jų nusivylimą. Kai trečdalis ar dar daugiau gyventojų nedalyvauja tiek savivaldybių. ryšius su kitomis bendruomenėmis.sistemą. Tyrimų objektas: vietos bendruomenių veiklos kryptys ir jos organizavimas. Šiaulių ir Švenčionių savivaldybių kaimo vietovėse. Apklausų organizavimas. skatinant jų bendradarbiavimą ir formuojant integruotas vietovių plėtros strategijas. skirtingų interesų grupuočių susiformavimas ir jų siekimas pasipelnyti pereinamuoju laikotarpiu. Radviliškio. gamybos. 5) pasiūlyti efektyvesnius vietos savivaldos modelius ir jų politinės įtakos stiprėjimo gaires. Vėliau. apibendrinamos išryškėjusios bendruomenių veikos tendencijos. diskusijos su potencialiais bendruomenių veiklos ekspertais bei šios veiklos organizatoriais. 3) numatyti vietos bendruomenių perspektyvinės veiklos gaires. atsakė į klausimus apie šeimos sudėtį. 80 . Pastarųjų atsakymai leidžia vertinti narių iniciatyvumą. nepakankamas visuomenės domėjimasis valstybės reikalais tapo viena iš didžiausių socialinių problemų. įtraukiant jas į savivaldos institucijų veiklos planavimą bei organizavimą. Vietos veiklos grupių (VVG) rengiamų strategijų analizė. Išryškėjus. Tyrimų uždaviniai: 1) ištirti vietos bendruomenių formavimosi prielaidas. Tyrimų išvados lyginamos su kaimo problemas nagrinėjančios žiniasklaidos vertinimais ir viešosios nuomonės formavimo tendencijomis. kurių ekonominė situacija yra būdinga visai kaimiškajai Lietuvai: Anykščių. Tyrimo metodai: vietos bendruomenių veiklos europinės patirties ir šiai veiklai skirtos mokslinės literatūros analizė. Respondentai atsakė į klausimus apie savo bendruomenių dydį. tiek užsiimantys konkrečių vietinių problemų sprendimu. tiek besijungiantys į Vietos veiklos grupes ir dalyvaujantys „LEADER+ programoje. iš kurių 271 – vietos bendruomenių narys. nagrinėjami dabar egzistuojančios vietos savivaldos sistemos bruožai. Sąjunginei rinkai pritaikytai tiekimo.

Praktiškai visos išdalintos anketos sugrįždavo apklausų rengėjams. Abejuose rajonuose labai svarbu išsaugoti unikalų. toks apklausų organizavimas leidžia apsieiti su mažiausiomis finansinėmis ir laiko sąnaudomis. išvengdami pašalinės įtakos. joms nutraukus savo veiklą. čia pat jas užpildydavo. Vaizdingos apylinkės. vid. tuo pačiu metu pasiekiant optimalų rezultatą. bankrutavo beveik visos stambiosios įmonės. tiek kitame rajone egzistuojančios socialinės ir ekonominės problemos . kad bendruomenių veikloje žymiai aktyviau dalyvauja moterys. Tik dėka geros geografinės padėties. gavę anketas. Pateikiame apklaustųjų pasiskirstymą pagal amžių ir išsimokslinimą ir gyvenamąją vietovę: 1 lentelė Vietos bendruomenių narių sudėtis (procentais) 1.1. o neretai ir svarbiausio jų pragyvenimo šaltinio. Nedarbas buvo palietęs apie penktadalį darbingų šiauliečių. Tiek viename. Respondentai.gana panašios. istorijos ir kultūros paminklų. išnaudoti puikias rekreacines galimybes.3 proc.5 26-40 metų 28. tiek Radviliškio kaimiškosiose savivaldybėse iki šiol tebejaučiamos ekonominio sąstingio pasekmės. Respondentų analizė patvirtino prielaidą. 14. vyrauja nedideli šeimos ūkiai.5 Iš viso 100. patogaus kelių tinklo miesto ekonomika pradėjo atsigauti. Geros galimybės plėtoti pažintinį kaimiškąjį turizmą. Abiejuose rajonuose yra po keletą tradicinių miestelių. Tyrinėtojai turėjo galimybę betarpiškai bendrauti su respondentais ir surinkti objektyvią informaciją. susitikimuose su rajoninės spaudos atstovais. Anykščių ir Švenčionių rajonai pagal daugelį ekonominių ir socialinių rodiklių gali būti laikomi tipiškais kaimiškaisiais rajonais. Jie maždaug vienodu atstumu nutolę nuo didžiųjų miestų. būtina stiprinti paslaugų sektorių. vėliau sąlygojusį emigraciją ir daugelio gyvenviečių tuštėjimą.3 Aukštasis 19. Tačiau tiek Šiaulių. Neišlaikiusios konkurencijos ką tik atsivėrusioje laisvojoje rinkoje. tačiau intensyviam ūkininkavimui ne itin palankios žemės. kuriuose daugumos gyventojų buitis neatsiejama nuo žemės ūkio gamybos – reikšmingo. Jos sudarė 68.) 37. Šiaulių ir Radviliškio rajonuose žymiai stipriau jaučiama didesnio miesto įtaka.0 2. leidžiančius kuo tiksliau atskleisti dabartinę Lietuvos kaimo vietovių situaciją. Šiauliai 1992-2000 metais pergyveno stipraus ekonominio nuosmukio laikmetį. Tyrimų regiono ir respondentų grupių charakteristika Savivaldybių pasirinkimą lėmė galimybė gauti duomenis. Darbo jėgos perteklius kaime. apklaustųjų.1 Iš viso 100. labai trapų kraštovaizdį ir etninį paveldą. Gausu (ypač Anykščių rajone) valstybinę reikšmę turinčių gamtos. sukėlė didžiulį nedarbą.6 41-60 metų 50. Pagal amžių: Iki 25 metų 6. Be to. apylinkių šventėse. Visų keturių savivaldybių gyventojai daugiausia buvo apklausiami įvairių renginių metu: kaimo bendruomenių suėjimuose. Pagal gyvenamąją vietovę: 81 .8 Vyresni kaip 60 m. kurį ilgą laiką absorbuodavo Šiaulių ir Radviliškio pramonės įmonės.0 3.2 Aukštesnysis (spec. juose nėra stambių pramonės įmonių. Pagal išsimokslinimą: Bendras vidurinis 43.

darbo įrankiai. žmonės dar gana pasyviai. kad gana nemaža dalis gyvenančių kaime neturi gilesnio profesinio pasirengimo. 2 lentelė Kaimo bendruomenių pasiskirstymas pagal narių skaičių (procentais) Iki 20 narių 21.8 neatsakė 20. Laisvalaikio praleidimui ir poilsiui. Tik pastaraisiais metais kai kurie smulkieji ūkininkai bando ieškoti naujų nišų rinkoje: augina vaistažoles. Daugiau kaip 43 proc. Beveik kas penktas yra įgijęs aukštąjį išsimokslinimą. tačiau patys iniciatyvos nerodo ir savęs apylinkių šeimininkais dar nelaiko. Pažintiniam turizmui vis geriau pritaikomi tokie objektai. šių vietovių gyventojų važinėja dirbti į miestus. drabužiai. deja. esant reikalui 68.). propagandai naudota atributika. Nepalankūs intensyviajai žemdirbystei plotai užsodinami mišku. kuris turėtų paklausą šiuolaikinėje darbo rinkoje.4 daugiau kaip 50 narių 11. Bendruomeninio judėjimo plėtra Dauguma neseniai atkurtų kaimo bendruomenių yra gana negausios.. portretai. indai.2 Kaimo gyvenvietė 73. šeimos švenčių organizavimui pritaikomos restauruotos senoviniai pastatai. avalynė. sodininkyste. rogės.3 Iš viso 100.). įveisiamos žilvičių plantacijos biokurui. ne kaimiečių rankose. kur kaupiami okupacinio laikotarpio objektai: sovietinių veikėjų paminklai. Australijos ar Amerikos suvokti sovietinio laikotarpio ypatybes. kaip vienuolio Viliaus Orvydo sodyba (Kretingos raj. tiek svečiams iš Vakarų Europos. Tačiau finansinis šios veiklos valdymas dažniausia yra. padedanti tiek Lietuvos jaunimui. Bendruomeniškumo ugdymas – viena iš didžiausių problemų ne tik kaimo vietovėse.6 Neatsakė 19. Auginami egzotiški. susitikimus su įdomiais žmonėmis ir pan. kurioje lankytojai gali išvysti labai savito stiliaus skulptūras ir kitus meno kūrinius arba jau plačiai žinomas pasaulyje Akmenų muziejus ir parkas Mosėdyje (Skuodo rajonas).4 Miestelis 17. 2.. verčiasi uogų auginimu.5 Kartą per mėnesį 10. dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose.0 82 .0 Beveik pusę bendruomenių narių sudaro vidurinio (41-60 metų) amžiaus asmenys. 6 proc. Alternatyvi žemės ūkiui veikla. kad nedarbas kaime – 11. Stambesni ūkininkai bando auginti iš kitų valstybių atvežtus mėsinius galvijus. vežimai.5 31-50 narių 17. Juose neretai kaupiami tam tikrą muziejinę vertę turintys daiktai: senoviniai valstiečių baldai. Savotišką įspūdį sukelia apsilankymas Grūto parke (Varėnos raj. Jie atvyksta į bendruomenės organizuojamus renginius: vakarones. o kai kuriose vietovėse net kas penktas gyventojas neturi pastovaus darbo. Tik apytiksliai 14 proc. epizodiškai dalyvauja jų veikloje. iš kitų geografinių zonų atvežti gyvuliai ir paukščiai. dvarų sodybos. kaimo šventes.Vienkiemis 9. Todėl nenuostabu. gėlininkyste.6 Iš viso 100.4 Iš viso 100.0 3 lentelė Kaimo bendruomenių susirinkimų dažnumas Kartą per dvi savaites 1. smulkusis ir vidutinysis (ne žemės ūkio) verslas kol kas apima tik labai nežymią dalį sodiečių – 2-3 proc.3 Nereguliariai. Tolesni mūsų tyrimai patvirtino. Plečiasi pažintiniam kaimo turizmui ir poilsiui pritaikomų sodybų skaičius. kaimiškųjų vietovių gyventojų įvardija save kaip žemdirbį – ūkininką.0 21-30 narių 29.

2003m. p. 2005. kai Europos Sąjungoje ėmė formuotis naujas požiūris į kaimo plėtros procesus.0 Beveik pusė (48. jų jau buvo 210. – Vilnius. proc. Šaltinis: Daiva Kšivickienė. sutvarkė arba įrengė naujas sporto ir laisvalaikio praleidimo vietas. Bendruomeninis judėjimas ir LEADER programa. 83 . Bendruomenių plėtrą labiausiai paspartino Lietuvos ruošimasis stoti į Europos Sąjungą (ES) ir jos priėmimas 2004 m.) apklaustųjų pažymėjo. – 406. Vakarų Europos valstybėse ši programa pradėta vykdyti paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje.3 Pirmi metai 21. Jei 2000 metais kaimo vietovėse veikė tik 10 registruotų bendruomenių. Dėl gerai žinomų istorinių priežasčių Lietuva neturėjo galimybės dalyvauti nei „LEADER I“ (1991). Nemaža bendruomenių pasirūpino savo gyvenviečių aplinka: valė tvenkinius.4 lentelė Apklaustųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimą bendruomenių veikloje Nedalyvauja 20.0 2-3 metai 29. kad jų bendruomenės yra neseniai įsikūrusios ir dar tik planuoja savo būsimąją veiklą.4 Daugiau kaip 5 metai 11. tai 2002 m. 2004-aisiais metais jau buvo įregistruota per 800 kaimiškų bendruomeninių organizacijų (1 pav. 182 2007 metų pabaigoje įregistruotų kaimo bendruomenių skaičius perkopė 1300. nei „LEADER II“ (1994) programose. Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra – 2004. paplūdimius ir gėlynus. įrengė prekyvietes.4 proc. bei atsivėrusi galimybė dalyvauti tarptautinėje LEADER programoje. Kaimo bendruomenių skaičius 2000-2004 metais.) 900 800 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 10 30 2001 2002 2003 2004 210 406 800 1 pav. 2001 -aisiais – 30.8 Iš viso 100.5 proc. pasirūpino neįgaliais ir nusenusiais apylinkių gyventojais. įrengė jų globos namus. tvarkė įžymių žmonių sodybas ir kt. 22. Bendruomenių plėtros procesas Lietuvoje prasidėjo nuo 2002 metų. pertvarkė arba įrengė gyvenviečių aikštes. tvarkė ežerų ar upelių pakrantes. gegužės 1 d. sodino medžius.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. apklaustųjų nurodė.5 4-5 metai 17. kad jų bendruomenės jau yra įvykdžiusius kelis projektus: rekonstravo anksčiau kitai paskirčiai naudotus pastatus ir jose įrengė bendruomenių veiklos centrus.

2000 metais ES valstybėse pradėta trečioji - „LEADER +“ programa. Mūsų valstybė į šią veiklą įsijungė tik 2004 metais, tapusi ES nare, t. y. pavėlavusi net ketveriais metais. 2005 m. pabaigoje jau veikė 33 Vietos veiklos grupės (VVG), apimančios visą Lietuvos kaimiškųjų vietovių teritoriją. Visos jos rengia integruotas bendruomenių veiklos strategijas. VVG narius konsultuoja ekspertai iš Švedijos, Suomijos, Airijos ir kitų ES valstybių. Dar prieš Lietuvai tampant ES nare, kaimo bendruomenės galėjo pasinaudoti finansine SAPARD parama. Ypač aktualios bendruomenėms buvo dvi SAPARD priemonės: „Kaimo infrastruktūros plėtra“ ir „Profesinis mokymas“. Kaip nurodo Daiva Kšivickienė [1, p. 184-185] pirmoji priemonė skatino bendruomenes rengti vietovių infrastruktūros tobulinimo projektus, o antroji teikė galimybę patobulinti bendruomeninės veiklos įgūdžius. Nuo 2003 metų vykdomas Atviros Lietuvos fondo projektas „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurio tikslas padėti bendruomenėms pasinaudoti informacinėmis technologijomis. Šiame projekte dalyvauja 45 bendruomenės. Įveikti kaimo informacinę atskirtį padės plačiajuosčio interneto tinklo RAIN diegimas. Daugiau dėmesio kaimo bendruomenių veiklai skiria Lietuvos Respublikos Seimas, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, nevyriausybinių organizacijų fondai. 2004 metais Atviros Lietuvos fondas įkūrė bendruomenių tinklalapį www.bendruomenės.lt . Prie Žemės ūkio ministerijos veikia nacionalinis VVG tinklas, VVG svetainė, kurioje operatyviai skelbiama informacija apie LEADER programą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Lietuvos bendruomenės turi galimybę naudotis tarptautiniu LEADER tinklu. Jų veiklą koordinuoja ir įgūdžių ugdymu rūpinasi Žemės ūkio ministerijos struktūrinis padalinys – Programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras (www.zum.lt/mmc). Šią programą finansuoja ES struktūriniai fondai. Neretai didžiausia kliūtimi masiniam bendruomenių sąjūdžiui yra pačių kaimo gyventojų pasyvumas, jų nesugebėjimas suvokti savo pilietinę poziciją ir atsakomybę tiek už gyvenvietės, tiek už visos valstybės ateitį. Pradėdami nuo smulkių vietinių, neretai netgi buitinių problemų šalinimo bendruomenių nariai palaipsniui turi įsijungti į regioninių ir bendravalstybinių uždavinių sprendimą. Mūsų apklausa parodė, kad gyventojų neorganizuotumą ir abejingumą didžiausia kliūtimi įvardijo apytiksliai trys ketvirtadaliai respondentų. Tik kas dešimtas jau galėjo konstatuoti, kad bendruomenės ima veikti gana aktyviai, pradeda ieškoti būdų dalyvauti nagrinėjant bendruosius valstybės politikos, ūkio ir kultūros uždavinius. Su gyventojų pilietiniu neišprusimu susiduriame ne tik kaimo vietovėse, bet ir didžiuosiuose miestuose. Ypač tai išryškėjo rengiant regionų ir miestų strateginės plėtros planus iki 2020 metų ar dar ilgesniam laikotarpiui. Gyventojų dalyvavimas neretai pasireiškia tik negatyvia reakcija į bet kuriuos iniciatyvių grupių, rengiančių šiuos planus, pasiūlymus. Nuolatinė nekonstruktyvi kritika, netikėjimas savo pačių galimybėmis dalyvauti sprendžiant regionų plėtros klausimus, atskirų interesų grupių bandymai užsitikrinti palankesnes sąlygas verslui, ignoruojant kitų visuomenės sluoksnių poreikius, bet kurio išrinkto pareigūno įtarinėjimas neleidžia nei efektyviai kovoti su korupcija, nei imtis kompleksinių programų rengimo. Tokia elgsena – vienas iš ryškiausių posovietinės visuomenės bruožų. Išvados 1. Pagrindine kliūtimi pilietinės visuomenės formavimuisi yra visuomenės narių nusivylimas, abejingumas ir neorganizuotumas, kurį sąlygoja ekonominių lūkesčių ir galimybių neatitikimas, bendruomeninio judėjimo tradicijų nebuvimas ir neefektyvi biurokratinio aparato veikla. 2. Lietuvos rengimasis įstoti į Europos Sąjungą bei jos priėmimas į šią valstybių bendriją paspartino ekonominę pažangą ir visuomenės domėjimąsi demokratijos vertybėmis. Vietos bendruomenių atkūrimas ir jų vaidmens koordinavimas, įsijungus į tarptautinę LEADER+ programą, sudarė galimybę įtraukti vis daugiau gyventojų į visuomeninę veiklą. 3. Bendruomenių veikla, prasidėjusi nuo konkrečių vietinių problemų sprendimo, palaipsniui pereina prie kompleksinių regioninės plėtros uždavinių nagrinėjimo. Tai stiprina visuomenės pilietiškumą, jų politinį, ekonominį ir kultūrinį išprusimą. Bendruomenės dalyvauja sprendžiant ūkinės veiklos įvairinimo, 84

kraštovaizdžio apsaugos, etnografinio paveldo puoselėjimo, gyventojų dorovinio ugdymo, jų socialinio aprūpinimo ir kitus strateginius valstybės uždavinius. 4. Gyventojų pilietinį aktyvumą stabdo šiuolaikinių ekonominių reikalavimų ir demokratijos plėtros tendencijų neatitinkanti administracinio teritorinio valdymo sistema. Vienas iš aktualiausių valstybės uždavinių – demokratinės visuomenės poreikius tenkinančios savivaldos sistemos diegimas. Vietos bendruomenės turi įgyti galimybę įtakoti visų savivaldos institucijų veiklą per tiesioginius seniūnų, merų, savivaldybės tarybų narių, apskričių valdytojų rinkimus, išrinktų pareigūnų periodišką atsiskaitymą rinkėjams, vietinius referendumus, galimybę atšaukti deramai pareigų neatliekančius valdininkus ir naudojantis kitomis demokratinio poveikio priemonėmis. 5. Vakarų Europos valstybių išplėtotos demokratijos patirties analizė rodo, kad savivalda prasideda nuo vietos bendruomenių, t. y. to lygmens, kuriame bendruomenės nariai vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į savivaldos institucijas savo kompetencija geriausiai atitinkančius asmenis. VIENINGOS GYVYBINĖS ERDVĖS KŪRIMO LINK Jonas Jasaitis Šiaulių universitetas Lietuva prie šiuolaikinės kaimo plėtros politikos krypčių suvokimo atėjo pavėlavusi daugiau kaip dviem dešimtmečiais. Atkūrus nepriklausomybę, didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės privatinės nuosavybės atstatymui, išleidus iš akiračio ekonominius ir socialinius veiksnius, sąlygojančius posovietinio kaimo funkcionavimą. Tikintis, kad atkuriamos valstybės ekonomiką savaime sureguliuos rinka, liko nesuformuoti naujos ūkininkavimo sistemos diegimo mechanizmai. Nepasirūpinus naujųjų savininkų ūkinės veiklos kooperavimu, sunaikinta ir toliau galėjusi efektyviai funkcionuoti žemės ūkio gamybos aptarnavimo materialinė bazė. Tokios nuostatos padariniai: darbo našumo kritimas, apleistų žemės plotų didėjimas, bedarbystė ir jos skaudžiausios pasekmės – skurdas, kaimo vietovių infrastruktūros griūtis, kaime likusių gyventojų nusivylimas ir apatija. Mūsų tyrimai patvirtina, kad nedarbas kaime iki šiol mažėja daugiausia emigracijos dėka. Besikeičiančios vyriausybės iki šiol nepajėgė suformuoti veiksmingos ilgalaikės kaimo atkūrimo programos. Jei kaimiškųjų vietovių problemas ir toliau bus bandoma spręsti tik agrarinio sektoriaus jėgomis, viską užkraunant Žemės ūkio ministerijai (nežiūrint, kokia energinga ir išradinga būtų dabartinė jos vadovybė) tokių bandymų laukia tik nesėkmės. Kas tas - šiuolaikinis kaimas? Viena iš aplinkybių, bene labiausiai trukdančių Lietuvos socioekonominei pažangai, yra vis dar vyraujantis mąstymas, naudojantis praeito šimtmečio pradžios sąvokomis, kaimą suvokiant kaip gerokai izoliuotą erdvę, kurioje užsiimama tik žemės ūkiu, o kaimietį - tik kaip žemdirbį. Kaime gyvenantis politikas, verslininkas, mokslininkas ar menininkas kažkodėl nelaikomas kaimiečiu. Viską, kas netelpa į “žemdirbiško kaimo” sąvoką, pas mus vadinama netradicine veikla, nors ta “netradicinė” – jau seniai yra tradicinė išsivysčiusiose valstybėse. Lietuvos viešojoje erdvėje tebevyrauja įsitikinimas, kad visi, kas tik gali, turi bėgti iš KAIMO, kuris suprantamas kaip vieta, kurioje dominuoja fiziškai labai sunkus, primityvus ir nešvarus javų ir bulvių, karvių ir kiaulių auginimas bei alinantis daržų ravėjimas. Tuo tarpu, ES-15 valstybėse “kaimo” gyventojų skaičius jau pasiekė 50 proc. ir toliau auga. ES-15 valstybėse jau beveik niekas nebevartoja sąvokos “kaimas” mums įprastine prasme, nes ten jį seniai suvokia kaip neurbanizuotą arba dalinai urbanizuotą užmiesčio vietovę. Daugeliui lietuvių būtų sunku net suprasti, kad daugiau kaip 4/5 tokių JAV didmiesčių, kaip Čikaga (Chicago, IL) teritorijos sudaro “kaimas” (lietuvišku įsivaizdavimu), nes joje stovi individualios sodybos su erdviais kiemais, ūkiniais pastatais, sodais ir pan. Klivlendo (Cleveland, OH) priemiestis Kirtland‘as mums pasirodytų klasikine kaimiškąja vietove, nes atstumai tarp gretimų sodybų, išsidėsčiusių 85

prie asfaltuoto kelio, siekia iki 100 metrų. Sodyboms skirti 1-2 akrų dydžio (1 akras – apytiksliai 0,4 ha) sklypai. Jų ribas žymi medžių arba gyvatvorių juostos. Gyvenamasis namas atitrauktas nuo kelio per pusšimtį metrų, taip apsisaugant nuo eismo keliamo triukšmo, išmetamųjų dujų ar dulkių. Erdvė tarp namo ir kelio vadinama priekiniu kiemu (front yard). Ten plyti gėlynai, alpinariumai arba paliktos tvarkingai prižiūrimos pievelės. Už namo yra vadinamas vidinis kiemas (back yard), besiribojantis su šalia esančiu miškeliu. Kaip panaudoti šį kiemą, priklauso nuo šeimininkų poreikių ir išmonės. Be dažniausiai randamo plaukymo baseino ir keleto kitų sveikai gyvensenai ir sportui skirtų įrenginių čia galima išvysti nedidelį vaismedžių sodą, pavėsinę, porą stalų, prie kurių šeima susirenka laisvalaikiu arba priima svečius. Bene svarbiausias tokių sodybų bruožas – praktiškumas: sklypas tvarkomas taip, kad jo priežiūrai nereikėtų skirti daug laiko ar kitų sąnaudų, tačiau būtų kuo patogiau čia gyventi. Šeimos buities privatumas laikomas didžiausia vertybe. Šeimai – hektaras žemės Kai apie panašų sodybų planavimą užsimename Lietuvoje, išgirstame prieštaravimus, esą pas mus trūksta žemės, o didelį sklypą prižiūrėti - labai sunku ir brangu. Esą net 15 arų sklypo priežiūrai reikia aukoti vos ne visą laisvalaikį, sunku rasti arklį ar traktorių žemei apdirbti, daug kainuoja trąšos, o sodų ir daržų derlius esąs nebereikalingas, nes viską dabar galima įsigyti prekybos centruose bei turguose ir t.t. Tai rodo, kad mes dar neišmokome vertinti sodybos kitaip, kaip skirtos žemės ūkiui. Statybos bendrovės, supirkusios žemę vaizdingesnėse vietovėse, stengiasi išspausti kuo didesnį pelną, pardavinėdamos ją mažyčiais sklypeliais. Per keletą metų tų vietovių vaizdas neatpažįstamai sudarkomas: chaotiškai, be jokio architektūrinio stiliaus pajautimo išmėtyti namai, aklinomis tvoromis apribotų sklypelių vidus prigrūstas buities rakandų, šalia kurių jau niekaip nebesiderina eklektiškai sukaišiotos gėlės ar vienas kitas suvargęs medelis. Tik aukšta tvora dar leidžia sudaryti šeimos gyvenimo privatumo iliuziją, tačiau ir ji neapsaugo nuo triukšmo, neišvengiamai sklindančio iš kaimynų, ir visokios taršos. Apie ramybę ir sveiką gyvenseną nebėra nė kalbos: gyvenimo stilius beveik niekuo nesiskiria nuo daugiabučio, iš kurio šeima norėjo ištrūkti, statydamasi nuosavą namą. Priemiesčiuose chaotiškai dygstančios gyvenvietės neturi nei racionaliai apgalvoto gatvių tinklo, nei bendro naudojimo erdvių: aikščių, parkų, vietų mankštai ir prasmingam laisvalaikiui. Kur turėtų stovėti mokyklos, kultūros centrai, kaip ateityje gyvenvietė bus aprūpinama energija ir vandeniu, kaip bus tvarkomos nuotėkos, niekas nesirengia atsakyti. Kol neva taupumo sumetimais neseniai pakeistos paskirties plotuose kurpiami primityvūs „detalieji planai“, Lietuvoje kasmet dirvonuoja daugiau kaip milijonas hektarų. Taigi duokime šeimai po hektarą tos apleistos, niekam nenaudojamos - žemės. Užteks visiems, nes Lietuvoje nėra milijono šeimų, o ir ne kiekviena šeima imtų tokį sklypą. Tačiau tie, kurie ryšis kurti savo privačią erdvę, greičiausiai per trumpesnį nei dešimtmetis laiką susikurs neįkainojamą vertybę. Gal pirmaisiais metais šeimos sklypas bus tik šiek tiek aptvarkytas, po metų – pirmieji vaismedžiai pasodinti, dar po metų - namo pamatai pakloti. Per dešimtmetį daugumoje jų susiformuos tvarkingos šeimų sodybos. Bet kol kas mūsų valstybėje einama priešinga kryptimi: ne lygių galimybių piliečiams kūrimo, bet vis didesnės turtinės, edukacinės ir net politinės diferenciacijos įtvirtinimo. Šalia miestų ir kelių žemė apleista ne todėl, kad nebūtų norinčių ja naudotis, o todėl, kad perpardavinėtojų pusvelčiui supirkta iš nusenusių arba savarankiškai tvarkytis neįpratusių savininkų, ji dabar didžiajai visuomenės daliai tapo nebeprieinama. Jei už arą priemiesčio žemės, kurioje net nėra statybai būtinų komunikacijų (elektros, vandentiekio ir kt.), perpardavinėtojai net dabartinės krizės sąlygomis prašo daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, kokia tų teritorijų plėtra įmanoma? Į supirktą žemę šios pseudoprekybinės, o iš tikrųjų mafijinės struktūros nieko neinvestavo, tačiau kainų burbulą ir toliau tebepučia. Simbolinės baudos už neprižiūrėtas dykvietes jų negąsdina, o tikimybė, kad iš kitos valstybės atvykęs investuotojas nupirks arba, kaip dabar mėgstama daryti, „išsinuomos 99 metams“, išlieka. Perpardavinėtojai laukia, kada 86

kuri esanti tokia tamsi. kramto “tipinį” menkavertį ėdalą iš “supermarketų”. kad Lietuvoje sunaikinta linininkystė. daržininkas čia pat reklamuotų jo išaugintus ekologiškus pomidorus ir t. iš tikrųjų ekstensyvųjį darbinės veiklos modelį. kuriuo darbo vietą galima pasiekti per 15-25 minutes. Nereikėtų meluoti.y. Tikriausiai dar daug kas prisimena. o net kūdikiams maitinti tyreles gabenamės iš Kinijos.y. Tokio kaimiško. Visiškai nenorima suvokti. gyvenantis mieste . vyžų. autų. Vokietijoje ar Olandijoje” (iš atminties cituoju vieną tokių pažiūrų autorę). net toms “verkiančioms” miesto damoms jo nebereikia. Pas mus jis egzistuoja tik poniučių. suprakaitavęs ir piktas. kuriame gyventų keli pensininkai ir keliolika alkoholikų. Bet to. tarp mūsų kalbant. milinių sermėgų ir pan. Jiems dažniausiai būdavo skiriami apšnerkšti brūzgynai ir kiti intensyviajai žemdirbystei visiškai netinkami plotai. Fabijoniškių ar Karoliniškių pasieka darbovietę per 1-1. Tas vadinamasis “ponas”. vaikų darymą laikančių pragyvenimo šaltiniu ir visai nebenorintys nieko kito dirbti. kaip kasdien nebereikia naginių. pas mus vis dar tebepliurpiama apie “provinciją”.“runkelius iš provincijos”. stovinčios netoli gero kelio. kaip “nyksta lietuviškas kaimas”. Ir pagaliau. Reikia gyvo kaimo. niekam.5 valandos. Ir nors jose apstu problemų. kur nors Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje siurbčiojančių kavutę ir aimanuojančių. vaizduotėje. keikia valdžią. kuriame tik nedidelė dalis darbingų asmenų užsiimtų pirmine žemės ūkio gamyba. kad gal net nėra mačiusi Operos teatro. tačiau jos ir ateityje liks gerokai patogesnėmis. kai beatodairiškai naikinami gamtos ištekliai vardan fetišizuoto „darbo našumo“ 87 . esą reikia atkurti senąjį etnografinį kaimą. kurių durys yra vos už pusmetrio. nors. neįmanoma pateisinti.ir visai nepažįstantis kaimynų. privataus viešbutuko. o visi kiti darbuotųsi neagrarinėse srityse. Kai kurios iš jų net spaudoje verkšlena.pasibaigs apribojimas pardavinėti žemę užsieniečiams. traukia į plaučius kietosiomis dalelėmis užterštą orą. t. t. vis dar įsivaizduoja save pranašesniu už savininką sodybos. kas yra ta poindustrinė (žinių) visuomenė. važinėtų į netolimus miestelius dirbti arba mokytųsi. nes „priešingu atveju ir pas mus atsiras miegantys kaimai. bet vis tiek įsivaizduoja esąs nepalyginamai vertingesnis už visus tuos . užsukti į nuo septyniolikto amžiaus išsaugotą gatvinio rėžinio kaimo dūminę trobą su plūktine asla. Asmuo. kad tokio „kaimiško kaimo“ išsivysčiusiame pasaulyje jau seniai nebėra.t. kaip Danijoje. kad ir dabar šiuos apribojimus įmanoma apeiti. o iš tikrųjų vargšas bėga kas rytą į autobusą ir iš Pilaitės. Nereikia Lietuvai ir ištuštėjusio kaimo. nors iš bet kurios vietovės Vilnių galima pasiekti per 3-3. Dauguma „kolektyvinių sodų“ tapo išpuoselėtomis gyvenvietėmis. medikas savo namuose priiminėtų pacientus. Per keliolika metų žmonės juos pakeitė nebeatpažįstamai. Nors visą Lietuvą galima pravažiuoti per 4 valandas. žaliavų maisto. Nežinoma „žinių visuomenė“ Lietuvoje dar visiškai nesuprantama. kaip okupacijos laikais bandant išspręsti maisto ir užimtumo problemas. kurias sąlygojo tokie drastiški sklypų paskirties pokyčiai. savininkas rūpintųsi savo klientais. Galime etnografiniame muziejuje po atviru dangumi pasigrožėti šuliniu su svirtimi. kuri jam iki šiol nenutiesė naujų platesnių gatvių. kad dauguma dirvonuojančių žemių yra „nepatogiose“ ar „sunkiai pasiekiamose“ vietose. kad supūdomas savųjų sodų derlius. tačiau tokiame kaime dvidešimt pirmojo amžiaus žmogus negyvens. ne tik Lietuvoje) primesti vienintelį.5 val. buvo kuriami vadinamieji „kolektyviniai sodai“.2-3 kambarių “dėžėje” . iš pat ryto sugadinta nuotaika. tik žemdirbiško kaimo jau niekada nebebus. o kodėl bandoma (žinoma. O gal savo automobiliu jis valandomis murdosi Vilniaus Ukmergės gatvės kamščiuose. negu dabartiniai Vilniaus. ne vienas iš jų jau žino. Beje. kurioje miestai jau seniai prarado plėtros skatintojų monopolį. tekstilės ar baldų pramonei tiekimu. Aukštąjį mokslą baigęs teisininkas iš kaime esančių savo namų kompiuteriu konsultuotų verslininkus. dabar pravardžiuojamo „kaimo turizmo sodyba“. Klaipėdos ar Šiaulių priemiesčių „mikrorajonai“.

6) kraštovaizdžio apsaugos ir bendruomenės saugumo. 3) relaksacijos ir reabilitacijos. kurią Šiaulių universitete sukūrėme ir paskelbėme 2006 metų pabaigoje. Vieningos gyvybinės erdvės esmę galima išreikšti vienu sakiniu.ir pelno didinimo. pažintinio ir piligriminio turizmo maršrutus. Juk daugelis jau beatskiria rugio nuo miežio. žmogaus bei gamtos sąveikos supratimo. iš jų masiškai 88 . sugrąžinti tikrąją šios sąvokos prasmę. 4) edukacinė. net ir mūsų kaimynės Lenkijos mokslininkai. 6) pastovaus saugumo jausmo. Iš čia ir išplaukia šios šešios funkcijos: 1) rezidencinė (gyvenviečių ir sodybų planavimo). paukščių. Sėkmingos veiklos pavyzdžių jau yra ne vienas. Tai priklauso ne tik nuo agrarinės ekonomikos stiprėjimo. kai iš verslo gaunamos pajamos leistų oriai pragyventi. Net žemė suvokiama tik kaip prekė. Per pastarąjį dešimtmetį kaimiškose vietovėse uždaryta daugybė bibliotekų ir kultūros namų. pereiti nuo šiuolaikinę visuomenę prislėgusios primityviųjų pramogų antikultūros prie sveikos ir prasmingos gyvensenos formavimo. 4) visapusiško aplinkos pažinimo. Bibliotekose mažėja knygų fondas. mūsų savivaldybėms vis tiek atrodo. ko reikia žmogui. t. apimančio ir ekosistemų ryšio suvokimą. o ką – nedelsiant keisti. beje. o valstybės teritorijos į „centrą“ ir „provincijas“. gyvenantis kaime. apimančios tiek asmenybės nuostatas. Kai nutiesiamas naujas kelias. negu „tradicinis“ bulvių sodinimas ir kelių ožkų laikymas. 2) ūkinės veiklos įvairinimo. 2) galimybės dirbti. būtinai turi planuoti. Kaimo vietovių patrauklumas labai sumažėjo sumenkus galimybei gauti sveikatos apsaugos ir gyventojų saugumo paslaugas. kad jo abiejose pusėse turi plytėti javų laukai. tačiau visiškai nesiekiant „tapti milijonieriumi“? Mūsų tyrimai. javų ir t. Pajamos pirmiausia priklausys nuo verslo specializacijos.t. teatruose. kurioje ne mažiau negu mieste puoselėjami tautos dvasingumo ir etnokultūros šaltiniai. o ne kaip žmonijos motina . Jau dabar kaimuose nebėra kam dirbti net tos žemės. netekusios mokyklų. kad nebūtina orientuotis tik į stambųjį verslą. atlikti ne tik Lietuvoje. tiek tautos siekius. bet ir nuo kultūros paslaugų sistemos funkcionavimo. Apie panašius sprendimus seniai rašo ir kitų šalių. tai gali ir visai neblogai verstis. Nors maisto kainos yra nepateisinamai išaugusios ir nekrinta net dabartiniame sunkmetyje. o dabar jau pristatėme daugiau kaip dešimtyje pasaulio valstybių. sumažėjo kaimiečių lankymasis kultūros renginiuose. tampa neperspektyviomis. kai nebeskirstysime mūsų valstybės piliečių į „runkelius“ ir tariamąjį „elitą“. Turime visas galimybes užmiestyje kurti naujas sporto bazes. edukacinė (pažinimo ir lavinimo) funkcija skirta visiems. 5) etnografinio bei dorovinio paveldo puoselėjimo. Kultūros centrai uždarinėjami dėl lėšų stygiaus. Jei nederlingo žvyryno savininkas suranda kitas veiklos sritis. neatsirado iš nežinia kur. kuri dar šiaip taip naudojama. steigti naujus gydymo ir reabilitacijos centrus. kaip verslą plėsti ir plėsti. jau nebepažįstantiems gamtos objektų: medžių. išreiškiant save įvairiapusiškoje kintančioje veikloje. liudija. nei paskutinius mėnesius gyvenančios apskričių administracijos. o ką leisti.t. sąžiningai tvarkant supirkimo kainas. apibrėžančiu. kultūros ir sveikatos priežiūros centrų. nei Seimas. suvokimo. Tada suvoksime vieningą gyvybinę erdvę. Kodėl žmogus. kad šeimos poreikius patenkinančias pajamas. Mūsų sukurtoji sistema primena. galima pragyventi ir nedideliame ūkyje. išnaudojant daugelio dar nesuvoktus vietinius rekreacinius išteklius. Būtina keisti ir pačią „laisvalaikio“ sampratą. ką būtina išsaugoti. iširo nemaža meninės saviveiklos kolektyvų. Gyvenvietės. Relaksacijos ir reabilitacijos funkcijos įgyvendinimas sąlygotų žymiai efektyvesnį negu dabar valstybės rekreacinių išteklių potencialo panaudojimą. kad laikas suvokti.y. nes esą negalima keisti žemės paskirties. 3) pilnaverčio laisvalaikio. 5) savosios tapatybės. nei savivaldybės niekaip nesuvokia. apimančio ir kraštovaizdžio vertingiausių savybių saugojimą bei puoselėjimą. Pozityvių sprendimų būtinybė Neurbanizuotų ir atokesnių iš dalies urbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistema. Gydymo ir globos įstaigų skaičius kaimo vietovėse kasmet sparčiai mažėja. būsimųjų kartų išteklių sąskaita? O kodėl jis negali pasirinkti ramaus gyvenimo būdo. Jam reikia: 1) patogaus būsto. nei Vyriausybė. Kaimas turi išlikti kaip vieta. vieversio nuo žvirblio ir t. ką drausti. Pavyzdžiui. Kūrybiškas požiūris būtinas ir įgyvendinant kitas užmiesčio teritorijų funkcijas.maitintoja.

Klaipėdos ir Šiaulių bei Radviliškio. tiek ir socialiniu požiūriu. įvykusiame tą pačią dieną. mokytojus. Siaurinant kultūrinės veiklos galimybes teks plėsti kalėjimus. etnografai. Nors 89 . dr. šiame fakultete įvyks Seminarų diena. „Apskritojo stalo“ diskusijose kviečiame dalyvauti Vietos veiklos grupių (VVG) ir mažųjų bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus. kuriam pavesta pateikti pasiūlymus. bibliotekų ir kitų kultūros centrų darbuotojus. kas ir kokia eilės tvarka gali būti įrašyti į šiuos sąrašus. tiek ir aukštesnių valdymo institucijų sprendimus yra labai ribota. Jau pirmajame komiteto posėdyje. Kaune susirinkę JDJ nariai. atstovaujantys įvairiems judėjimo skyriams. Kauno. buvo nutarta parengti savivaldos sistemos reformos gaires. Jų nesuvokus vis daugiau valstybės biudžeto lėšų tenka skirti pašalpoms. menotyrininkus ir aplinkosaugininkus. spalio numeryje. kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. Sudarant šiuos sąrašus galutinio sprendimo teisę neretai turi vadinamosios partijų „viršūnėlės“.išsikelia jaunos šeimos. Akivaizdu. todėl piliečių galimybė įtakoti tiek vietinių. sociologai. kad Lietuvoje nesilaikoma esminių Europos vietos savivaldos chartijos. Jonas Jasaitis JDJ Savivaldos komiteto pirmininkas Pirmasis posėdis Sausio 23 d. seniūnijų tarnautojus. Komitete šiuo metu yra dešimt narių iš įvairių Lietuvos vietovių: iš Vilniaus. Verslas“. 2) rinkimai į savivaldybių tarybas vykdomi tik pagal „partinius sąrašus“. nuostatų. 2010 metai Naujausios publikacijos Jungtinio demokratinio judėjimo SAVIVALDOS KOMITETE 1. Gyventojų skaičius jose. jokios „protų sugrąžinimo“ programos nepadės į Lietuvą vėl sukviesti nedarbo ir nepagarbos žmogui iš jos išvarytus tautiečius. bet ir kitų sričių tyrėjai iš daugelio Lietuvos universitetų bei mokslo institutų. kurią mūsų valstybė yra ratifikavusi. Šių įstaigų uždarymo pasekmės – gana pavojingos tiek ekonominiu. 2009 m. Pasisakiusieji įvardijo šiuos dabartinės sistemos trūkumus: 1) savivaldybės yra per didelės.4 proc. kuriuo 2010 metų pradžioje priskaičiuojama jau keturios dešimtys. teisininkus ir medikus. nors visų Lietuvoje registruotų partijų. keisti visuomenės požiūrį į 97. Taigi iš tikrųjų vos kelios dešimtys žmonių Lietuvoje nusprendžia. Raseinių ir Telšių rajonų. o ypač didžiuosiuose miestuose siekia nuo kelių dešimčių iki net kelių šimtų tūkstančių. rašytojus ir žurnalistus. Tokių didelių „savivaldybių“ nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl nenuostabu. bet ryžosi imtis konkrečių veiksmų suformuoti Savivaldos komitetą. kaip dabartinę sistemą reformuoti. KODĖL DIDĖJA ATOTRŪKIS TARP VALDŽIOS IR VISUOMENĖS? Doc. ne tik karštai diskutavo apie vis didėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete 2009 metų rugsėjo 25 d. Spalio 16 d. rengiamoje 2-je Jono Aleksos tarptautinėje mokslo konferencijoje „Šiuolaikinio kaimo vizija“ dalyvaus ne tik ekonomistai. narių faktinis skaičius nesudaro nė vieno procento nuo bendro turinčių rinkimų teisę piliečių skaičiaus. Išspausdinta: LŽŪU žurnale „Žemės ūkis. ką Europos Sąjunga priskiria „kaimui“) nebus plėtojami gamybos ir buitinių bei socialinių paslaugų sektoriai. Lietuvos teritorijos raidą. Dalykiškos įvairių sričių specialistų diskusijos padės formuoti pozityvius pasiūlymus. agrarininkai. Jei daugiau kaip devyniose dešimtosiose valstybės teritorijos (o būtent tiek užima tai.

Po kurio laiko be jokios gilesnės analizės buvo įkurtos dar kelios naujos „savivaldybės“. beje.Konstitucinis teismas yra išaiškinęs. nei įpareigoti pastoviai ir išsamiai atsiskaityti rinkėjams. 3) po rinkimų sudarant valdančią koaliciją pagrindines pozicijas neretai užima ne didžiausią balsavusių skaičių surinkę asmenys. kad jis sutinka su Konstitucinio teismo išaiškinimu apie galimybę rinkimuose kelti kandidatus visuomeninėms organizacijoms. Lietuvoje iki šiol (su nežymiais papildymais) tebeveikia iš okupacinio laikotarpio perimta ir su teisinės demokratinės valstybės tikslais nieko bendro neturinti administracinė teritorinė sandara. Visiškai akivaizdu. Į valdžią sugrįžusi kolaborantinė grupuotė. Užuot atvėrus kelią esminėms. kad kelti kandidatus turi teisę ir visuomeninės. savivaldybių vadovais tampa asmenys.jau daugiau kaip dešimtmetį tebesitęsianti bevaisė diskusija apie „tiesioginius“ merų rinkimus arba neseniai priimta direktyva steigti „seniūnaitijas“. pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). išryškinti naujas jų funkcijas arba reformuoti esminių demokratijos principų neatitinkančią rinkimų į savivaldybes sistemą. o jokia ideologija tarpusavyje nesusietos tarppartinės grupuotės. premjerui pareikšti. Dar labiau paradoksalus yra Vyriausybės nurodymas savivaldybėms privaloma tvarka. kurie leistų rinkėjams pasinaudoti šia teise. išryškino jų neretai labai skirtingas pozicijas ir kai kurias kompetencijas bei parodė gebėjimą diskutuoti. kurių įgyvendinimas dabartinėje sistemoje neturėtų jokio teigiamo poveikio. Tokia diskusija prasidėjo iškart po minėto posėdžio ir gana aktyviai vyksta iki šiol. Per dvidešimt atkurtos valstybės gyvavimo metų taip ir nebuvo sukurta visuomenės lūkesčius atitinkanti savivaldos sistema. netgi pasitelkiant teismus. sovietinio režimo Lietuvai primestus „rajonus“ pavadino „savivaldybėmis“. nevyriausybinės organizacijos. Pozicijos išryškėjo Pirmajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje sausio 23 d. Diskusijoje dalyvavo gana skirtingą 90 . atstovaujantieji vos kelis procentus rinkėjų balsų gavusioms partijoms. kuriomis siekiama pakeisti savivaldos institucijų struktūrą. Esminė savivaldos pertvarka neįgyvendinta iki šiol Seime per pastaruosius 15 metų keičiantis valdančiajai daugumai buvo priimtos tik kelios. Diskusija atskleidė. vienašališkai atmesdama 1993 metais parengtus administracinio teritorinio suskirstymo ir savivaldos reformos projektus. negalėtų įtakoti tarybos sprendimų. 4) savivaldybių tarybų nariai nėra nei pasiskirstyti konkrečiomis apygardoms. Demokratinėje teisinėje valstybėje jokia valdymo institucija „iš viršaus“ nesteigia visuomeninių nevyriausybinių darinių ir neprimetinėja visuomenei įpareigojimų rinkti jų atstovus bei formuoti atitinkamas struktūras. esą jos rūpinasi savivaldos tobulinimu. kurie savivaldos pertvarkos klausimai labiausiai jaudina komiteto narius. Ryškiausi tokios demagogiškos elgsenos pavyzdžiai . kai Seimas vėl neribotam laikui atideda atitinkamų teisės aktų rengimą. steigti visuomeninius darinius „seniūnaitijas“ ir rinkti „seniūnaičius“. Seimas iki šiol nepriėmė jokių teisės aktų. Užtenka. seniai pribrendusioms reformoms. Tačiau tokiais populistiniais arba akivaizdžiai neteisiniais veiksmais centrinės vykdomosios valdžios institucijos bando sudaryti vaizdą. pavyzdžiui. kad šio komiteto nariai pirmiausia pasikeis nuomonėmis konceptualiais savivaldos sistemos pertvarkymo klausimais. kad tiesiogiai išrinktas meras. tarpusavyje nesuderintos savivaldą reglamentuojančios įstatymų modifikacijos arba atskirų straipsnių pataisos. buvo nutarta. kai žongliruojant vis naujos sudėties koalicijomis. esant dabartinei savivaldybių tarybų formavimo praktikai. Seime ir Vyriausybėje laikas nuo laiko pateikiamos populistinės idėjos. iš esmės negalinčius oficialiai vykdyti jokių viešojo administravimo funkcijų. 5) nėra galimybės kadencijos laikotarpiu atšaukti neefektyviai dirbančius ar net korupciniais saitais susijusius savivaldybių tarybų narius. tačiau „tokias iniciatyvas vertina skeptiškai“. Steigti visuomenines arba nevyriausybines organizacijas yra išimtinė pačios visuomenės prerogatyva. Tuo pat metu blokuojamos bet kurios piliečių iniciatyvos. Nereti ir vadinamieji „užkulisiniai perversmai“.

Kaip žinia.]. nes laiko iki eilinių rinkimų į savivaldybes liko visai nedaug. kuriame nurodyta. bet jokios konkrečios veiklos kol kas nematyti“. Pirmoji grupė nagrinėja vietos savivaldos funkcijų ir jas vykdančių institucijų pokyčius. kad beveik visi komiteto nariai dalis yra dirbantys. Artimiausiu metu šie pasiūlymai turi būti aptarti. prievolių bei sankcijų skyrimu. įvykusiame Šiauliuose vasario 21 d.. Taip pat tenka priminti. kol joje pateikiami esminiai nauji argumentai. klusniai tenkinančia įtakingų interesų grupių įgeidžius. kaip jau minėta. Jungtiniame demokratiniame judėjime visi sprendimai gali būti priimami tik bendru sutarimu. kuris. išsamiai aptarus visus „už ir prieš“. Valdžia ir visuomenė – visada priešai? Tačiau ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pakankamai pilietiška? Ar ji geba išsakyti savo bendruosius interesus. kaip į šį individo klausimą bus atsakyta. Dabartiniam Seimui. po išsamių diskusijų visi komiteto nariai pasiskirstė į tris darbo grupes.. Pasižiūrėkime. 91 . 2. tačiau šią diskusiją galime vertinti kaip gana dalykišką ir atitinkančią politinės kultūros reikalavimus. Svarbiausias diskusijos tikslas – išklausyti komiteto narių argumentus – pasiektas. Nuo konkretaus tarnautojo kompetencijos ir nusiteikimo priklauso. Neretai į tokius susitikimus atlekia kokia nors „radikalų“ grupuotė. PERŽENGTA RIBA Atkurti savivaldą – atkurti pilietinę visuomenę Antrajame JDJ Savivaldos komiteto posėdyje. vasario 21 d. įvyko Šiauliuose.patirtį turintys oponentai. Vasario 16 d. kad „vietoj politinių grupuočių interesais vykdomų savivaldos imitacijų turi būti sukurta reali pačių piliečių savivalda“. minint 92-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. tikrai negalės būti primesta kaip nekritikuotina dogma ar „vienintelė tiesa“. lūkuriuojantys eilėse prie bet kurio tarnautojo durų. didžioji interesantų dauguma ateina išsiaiškinti individui rūpimus klausimus. kurie leistų įgyvendinti realią savivaldą. nes ji tariasi pati geriausiai žinanti visus „viešuosius interesus“ ir todėl apsiribojanti tik individų prašymu tenkinimu arba atmetimu. Šiai sistemai apibendrintas visuomenės balsas yra neįdomus. nežiūrint kokia patraukli ir nediskutuotina ji beatrodytų jos autoriui arba kokia retorika pridengiama ji bebūtų (demonstruojant savo „pranašumą“. Antrajame komiteto posėdyje. viešojoje erdvėje laikas nuo laiko pasirodo priekaištų. Visuomenės atstovavimas jau seniai pakeistas biurokratine sistema. Tokia vietinių valdymo institucijų veikla. cituojant „klasikus“. Viešojoje erdvėje jau vis garsiau skamba reikalavimas atkurti tikrą savivaldą. Vieno asmens pozicija. buvo apibendrinta įvykusios diskusijos medžiaga ir išsiaiškinta galimybė artimiausiu laiku pateikti pasiūlymus. Per anksti nutraukus diskusiją jiems gali būti atimta galimybė išsakyti savo nuomonę. žongliruojant primityviai sudėliotais tvirtinimais apie tariamus pavojus ar net akivaizdžiai iškraipant faktus). kurios rengia pasiūlymus savivaldos reformai. sukonkretinti ir pateikti aukščiausiomis valdžios institucijoms. Delsti nebegalima.. ką veikia piliečiai. esą „praėjo jau savaitė [. Tačiau kiekviena tęstinė diskusija vertinga tik tol. kurie visuomeninei veiklai gali skirti tik laisvalaikio dalį. buvo paskelbtas Jungtinio demokratinio judėjimo manifestas. poreikius bei vertinti valdymo institucijų veiksmus? Prisiminkime. Štai savivaldybės salė pilna žmonių. teks sukaupti politinę valią ir visuomenės reikalavimus įgyvendinti. antroji – valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimus. kas vyksta pareigūnų susitikimuose su vadinamąja „visuomene“. Jokios „kosmetinės“ procedūros arba atsikalbinėjimai nebepadės. bandymu įvelti jos dalyvius į antraeilių aplinkybių aptarinėjimą arba net mėginimu pakeisti jos temą. Todėl ji neturi virsti nuolatiniu tų pačių teiginių kartojimu. kurią regime dabar. net prie geriausių norų negali būti pripažinta kaip savivalda. Tiesa. nežiūrint koks jis bebūtų. trečioji rengia naują rinkimų į savivaldybes organizavimo modelį. Nors pasirodė ir keletas arogantiškų arba perdėm kategoriškų teiginių. kurių akivaizdi dauguma – labai pagarbaus amžiaus.

kuri nori perimti valdžią. kuriuose vieni aiškina. savo mažytį laisvalaikį pasirengusių visuomenei paaukoti specialistų grupė. vietoje. Santykinė tyla trumpam įsiviešpatauja. „kitų pasirinkimų“. užtrukęs porą valandų. cituoja Kantą ir Andrių Kubilių. kaip nustatoma rinkliava už šiukšles (nors susitikimo tema buvo visai kita). aš jūsų klausiu?! Čia genocidas. jie dar nebūna grįžę iš darbo arba universiteto. trečias piktinasi. neaiškios senų namų atnaujinimo programos. Vis tik pradėjus dirbti. O kokie galutiniai šių bruzdėjimų rezultatai. tačiau kol susirinkusieji šiaip taip susikaupia. Jis tik nori pagarsinti savo „istoriją“. Į susitikimą atvykęs pareigūnas bando sugrįžti prie susitikimo temos. jau sunku susigaudyti. dėl interesantą netenkinančio savivaldybės tarnautojo atsakymo į seniau pateiktą prašymą ir t. o kaip galingą jėgą. Gal jis atvyko tvirtai nusiteikęs aptarti miestui (miesteliui. Pasakęs. tačiau salėje labai maža jo besiklausančių. gyvenvietei. kad nepaisoma labai svarbios nuomonės.t. bet dabar į šią poziciją nebesiveržia. baigiasi be jokių rezultatų.kurios tikslas – ne pribrendusias visuomenės problemas spręsti. kuria galima pasikliauti. tačiau jau be jokio entuziazmo. Apie ką toliau kalba pranešėjas.Ar čia dar yra demokratija. O kokius rezultatus duoda keleto labai norinčių patekti „į televiziją“ veikėjų lakstymai po savivaldybę su kugelio porcijomis. atvykusio į tokį susitikimą. kad visus „negyvai užvaikytų“. neva siekiant išsiaiškinti „kugeliškiausią“ savivaldybės darbuotoją? Ką iš tikrųjų bando pasiekti rėksnys. kai lyg koks „Pilypas iš kanapių“ atsiranda neva alternatyvus „judėjimas“. Žmonės ima skirstytis. kartu su jais rasti optimalų sprendimą? Jis pradeda pasakoti. o nuo pergalės Žalgirio mūšyje – net 600 metų. nors jis turįs tiek energijos. išprovokuoti beprasmiškus kivirčus dėl antraeilių ar net trečiaeilių dalykų. sūnus Airijoje sužeidė ir darbą prarado . kai Seime pritrūksta 92 . o save parodyti: „išsirėkti“.. kad padėtume tiems. bet vėl pasipila klausimai ir priekaištai dėl nevalytų gatvių ir kiemuose slidinėjančių automobilių. „santalkų“. Pareigūnas dar bando į kai kuriuos klausimus atsakyti. Jis skaito ir skaito.. kad nieko gero nenuveikta. kad skaitantysis net nesiruošia nieko klausti. nes vienas jau buvo Seimo narys. veržiasi kitas: . kad nebesugeba susišnekėti du lyg ir to paties tikslo siekiantys žmonės. Dabar pasijuskime mero ar kito atsakingas pareigas užimančio žmogaus. Susitikimo vedėjas siūlo pateikti klausimus. bendruomenei) iškilusią problemą? Gal jis tikrai norėjo suteikti informaciją. kad ten nepatekęs nieko negalės nuveikti? Ar iš tikrųjų visuomeninis judėjimas yra tik tam. kainos kyla. o kiti įrodinėja. Trockį ir Artūrą Paulauską. čia diskriminacija!!! Tik po keliolikos pompastiškai išrėktų frazių paaiškėja. dešimt minučių. Ar normalu. ir tikėjosi pasitarti su tos bendruomenės nariais. Vienam atrodo. kad tą valdžią reikia imti tuojau pat. kad žmogus norėjo išsiaiškinti. Jau nebesuskaičiuotume. pasipila komentarai. kai tokie renginiai vyksta. Po keliolikos minučių triukšmas vėl ima stiprėti ir kažkas surinka: .Ėėė. kad nuo Kovo 11-osios praėjo dvidešimt. kuriais pasitikėjome? Ar dabartinė valdančioji dauguma galų gale pajėgs įvertinti Jungtinį demokratinį judėjimą ne kaip kažkokius konkurentus. o kartais netgi supriešinti susirinkusius.. o kitas nebuvo ir mano. kad jo į kažkokias pareigas kažkodėl nepasiūlė. Iš salės pasigirsta šaižus sopranas: . kad kalbės „labai trumpai“.Jūs man pasakykite. kaip pragyventi iš tokios pensijos? Už šildymą vėl atėjo „kosminė“ sąskaita. kad judėjimas būsiąs dar viena partija.. Iš salės pašokęs žmogus veržiasi prie mikrofono. Praeina penkios. kitas rėkia. pasideda smulkiai prirašytus lapus ir ima skaityti. Pagaliau šiaip taip nutraukus šį „oratorių“. suvaidinti mėgėjišką „cirką“. Vienas kitas dar bando išgirsti. Tuo metu. atlėkęs į mitingą su šake? Vos tik susiburia pozityviam darbui nusiteikusių. kiek jau buvo „forumų“. jau trečią kartą primena. Jaunimo bei vidurinio amžiaus atstovai tokiuose susitikimuose lankosi gana retai. ko čia jo dar klausytis! Kokius jis čia makaronus ant ausų kabina? Visa jų taryba – vagys! Ir tas – toks pat!!! Kai kurie susirinkusieji ima tildyti rėksnį. dalis informacijos jau prarasta. kol paaiškėja. kurios susirinkusieji nėra net girdėję. Vadinamasis „susitikimas“. kad kažką „nuverstų“ ir kitą „pastatytų“? Ar galų gale pajėgsime taip veikti.

„mažiausiai aukotis dėl Lietuvos linkęs 18-25 metų jaunimas“. kaip. Tačiau iš okupacijos laikotarpio paveldėtas požiūris į valdžią. o šios amžiaus grupės „dažniau nurodė. žmonių pasakė. Nors tikslios emigravusių apskaitos nėra. pavyzdžiui. Tarp jų dažniausiai minime tokias sąvokas.palaikančių pozityvias permainas. kad su politinės nepriklausomybės ir ekonominės laisvės atkūrimu daugelis siejo ir geresnio medžiaginio apsirūpinimo viltis.. netekusių tikrojo turinio arba net virtusių savotiškais „moderniaisiais keiksmažodžiais“.8 milijono. apklaustų Lietuvos gyventojų“. -----------------Dėkui Partijai. atsiras prielaidos pilietinės visuomenės ugdymui? Ko iš valdžios tikimės? Su Sąjūdžio susiformavimu siejamas tautos ryžtas atkurti savo valstybę buvo natūraliai suvienijęs didžiąją gyventojų dalį. tačiau apie drastiškai mažėjantį gyventojų skaičių liudija ir tai. savivaldybių rinkimuose kai kur dalyvauja mažiau nei 40 proc. Lietuvos teritorijos. pavyzdžiui..5 proc. atstovai“. tai kaip galima tikėtis. nei dešrytės. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė daug interviu su Kovo 11-osios Akto bendraamžiais. tai ką tada tektų vadinti kaimo.. kad. žlugdymu? Įžūlesnio šių vietovių niokojimo vargu ar yra tekę kam nors matyti. kad kilus grėsmei lietuviai savo valstybės . tiek keliose internetinėse svetainėse buvo paskelbtas BNS agentūros pranešimas. pasiekus esminę politinę pergalę. labai sunku suvokti.. Tėvynei 93 . Jokia paslaptis. Pacituosiu keletą anų laikų studentiškų kupletų: „Nei mėsytės. kuriems dabar jau per trisdešimt. Ne tik dabartiniams dvidešimtmečiams. tiek spaudoje. bet ir tiems. kad pilietybė jiems iš viso nesvarbi“. negintų. kaip kaimo plėtra. kokios gūdžios stagnacijos laikmetis buvo sovietinės imperijos griuvimas. socialines ar net kultūrines problemas. kad šiuo metu Lietuvos gyventojų skaičius besiekia tik 1.4 proc. Tai kiek mūsų yra iš tikrųjų? Ir apie ką liudija tai. nuo didžiųjų pramonės centrų nutolusių vietovių ištuštėjimą. perskaitę tokias išvadas? Valstybė – tautos namai. kad esant pavojui valstybės tikrai negintų“. BE SAVIVALDOS NEBUS IR VALSTYBĖS Šių dienų Lietuvoje yra keletas sąvokų. tai kuriam galui būtų prireikę „probleminėmis vietovėmis“ paskelbti Akmenės. Piliečiai negintų savo namų? Bet minėtame pranešime randame tokius paaiškinimus: „Lietuvos pilietybe dažniau didžiuojasi vyriausio amžiaus (nuo 55 metų). Jei darnia plėtra laikytume atokesnių. Tuo tarpu vienas mūsų komiteto narys. apie pasirengimą ginti tėvynę „vienareikšmiškai teigiamai atsakė 6. rinkėjų? 3. o visi kiti „nebuvo tuo įsitikinę“. sąlygojo labai greitą mūsų išsivaikščiojimą. darni plėtra. kaip galinčią išspręsti visas ekonomines. kad nuo 1995/96 mokslo metų Lietuvoje jau uždaryta per tūkstantį mokyklų. Ar kruptelėjome.9 proc. Tik raudonos vėliavytės. kad kokia nors kosmetine direktyva. kurie. savivalda. kad pastaraisiais metais netekome bene šešių šimtų tūstančių darbingų piliečių – mokesčių mokėtojų. Kelmės ar Joniškio apylinkes? O kai savivaldybėmis vadiname darinius. Pranešime teigiama: „35. Jau net oficialiai pripažįstama. remdamasis savo skaičiavimais teigė. negalinčius vykdyti esminių savivaldos funkcijų. Jei kaimo plėtra vadintume pastarųjų dešimtmečių pokyčius neurbanizuotose vietovėse. kuri gali padėti atsispirti mafijos bruožus įgavusiai oligarchijai ir įgyvendinti įsipareigojimus tautai? Ar gintume savo namus? Tą pačią vasario 16 d. Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai". užimančio 97. tiesioginiais merų rinkimais ar „seniūnaičių“ parinkimais.

ilgus metus teikusios jiems vienintelį pragyvenimo šaltinį. gal net kitą asmenį išrinkti. todėl ir „mums“ ne gėda „pasiimti“. pagal jiems duotą schemą sprendžiantys. Girdi. Su didžiuliu skausmu vadinamieji „perestroikininkai“ perėmė tezę apie daugiapartinę sistemą. kolektyvui buvo duodama „paskyra“ vienam automobiliui įsigyti. bet jie niekaip nepajėgė suvokti tautiškumo ir dorovinių vertybių viršenybės. tada gavo galimybę pusvelčiui. nors ir po kelis kartus pakeitę „partines iškabas“. Paskelbus sprendimą neretai pasipildavo skundai (tarp jų – ir anoniminiai). kad neva kilniausius jo siekius sužlugdė piktavaliai senieji kompartijos dogmatikai arba vakarietiškoms nuotaikoms pasidavę naujieji mistiniai „separatistai“. po eilinių rinkimų vėl išverčiantys kailį. O kam dabar pasiskųsi? Grobstymo schema buvo labai paprasta. Tekdavo iš naujo svarstyti. Desperatiški „perestroikos“ ideologų bandymai išgelbėti šią imperiją nuo ekonominio kracho. Tačiau kas tuo metu galėjo sustabdyti „prichvatizatorius“? Tada buvo galima išgirsti tokius samprotavimus: . tarsi tikint. leidžianti valdančiajam režimui kiršinti žmones. o kas ne. kas gali teikti privatizavimo pasiūlymus. Prasidėjo kalbos. Jie sakėsi „mokantys gyventi“. kaip kabutėse). Ilgai svarstydavo „profsąjunga“ su „partine organizacija“ (šiandien negaliu tų žodžių rašyti kitaip. Prasidėjo garsioji „prichvatizacija“ (nuo rusiško žodžio „prichvatitj“ – pagriebti. kad net „perestroikos“ architektu tituluojamas Michailas Gorbačiovas iki šių dienų nesuvokia. bet itin efektyviai veikianti. kad ši politinė sistema yra antihumaniška. Sovietinio režimo sąlygomis net eiliniai žmonės. kuriam bus suteikta teisė nusipirkti naują automobilį. Tokia. esą jie „neišmano ekonomikos“.Už „taloną“ patalynei. Jeigu rankšluostį dar gausiu. stabdyti jų galimą susitelkimą ir bendruomeniškumą. leido išlaikyti turėtas įtakingas pozicijas tiems. kad jie ims iš karto sąžiningai tarnauti savajai valdžiai. tikrąjį profsąjungų vaidmenį. nenuskurs. rinkėjams balsavus už „patyrusius“. Darbininkai buvo įpratę „parsinešti“. „jie“ iš mūsų neteisėtai atėmė. kad jo misija gelbėti sovietų imperiją žlugo ir kad kitaip net būti negalėjo. kad norint įsigyti gremėzdišką (dabartinėmis akimis žiūrint) dviejų ar trijų durų rūbų spintą. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais atkurtą Lietuvos valstybę užgriuvę ekonominiai sunkumai privertė nemažą visuomenės dalį suabejoti dar taip neseniai vieningai išrinktų Lietuvos vadovų tinkamumu. Valdžia.“ Net ir vyresnieji jau ima užmiršti. kas taps tuo laiminguoju.. kurioje dirbo per 60 mokytojų. Mokyklos. Ištikimam anos sistemos auklėtiniui vis dar tebeatrodo.y. neturi „valdymo patirties“ ir pan. kurioje įtakingas pozicijas turėjo buvę kolaborantai. Kas atsitinka. kurie vogė. Jai ištikimai tarnausiu. už „čekius“ supirkti galėjusias ir toliau sėkmingai 94 . buvo nerealu tikėtis. Liūdna. Jie priklausė nomenklatūrinei – „gerų vyrų“ kompanijai. pasisavinti). kad išrinktasis esąs to nevertas... kurie priklausė šiam klanui. kurie ilgus metus buvo priversti gyventi pagal okupantų „įstatymus“. atsiprašant.. sukurti „socializmą su žmogišku veidu“. valstybės turto grobstymui.. Jie ir šiandien vienas kito laikosi. atvėrė kelią dar įžūlesniam.. reikėjo kelias paras laukti eilėje prie parduotuvės. kai pradėjo bankrutuoti gamyklos. atseit. kai nėra savivaldos? Okupacinės sistemos klapčiukų pergalė 1992 metų rinkimuose. „tvarka“ buvo puikiausia priemonė. negu sovietiniais laikais. neturėjo nė mažiausių sėkmės perspektyvų. Žmonės ėmė piktintis tik tada. Neįvykdytas kolaborantų veiklos įvertinimas. bet savęs niekada nevadino vagimis. Kad visuomenė tuoj pat po Kovo 11-osios suvoktų atkurtos valstybės turtą kaip neliečiamą tautos nuosavybę. t. Tik tie. durų stovėdavo kriminalinių nusikaltėlių statytiniai. Už privatizacijos įstaigų. o viršininkai tą valdišką „gerą“ net sunkvežimiais ir vagonais vežė.Anksčiau jie dar nors Maskvos bijojo. valdiško turto pasisavinimo nebelaikė vagyste. jau atvirai pripažįstant. Paprasčiausi būties daiktai buvo skirstomi pagal „talonus“ per anų laikų „profsąjungas“. „kombinuoti“.

chemijos ar biologijos kabinetą. rajonų centruose. Šių eilučių autoriui teko dirbti organizaciniame komitete. kokia žala padaryta Lietuvai. Neseniai net į prezidentes kandidatavusi margaspalvė veikėja Kazimira Prunskienė susitikime su rinkėjais bandė ironizuoti. kodėl. Tokie „holdingai“ bei „investicinės bendrovės“ veikė praktiškai visuose stambesniuose miestuose. maisto pramonės įmonės. kaip šias įmones modernizuoti. ką gamins Lietuva. vien nuo 1995 metų uždarius jau per tūkstantį Lietuvos mokyklų? Aišku. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu šiam miestui buvo Pavenčių cukraus fabrikas ir Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas. pavyzdžiui. pasirengusiose dalyvauti. kodėl į Zarasų rajono Antalieptės triaukštę buvusią vidurinę mokyklą pernai rugsėjo pirmąją susirinko tik vienuolika pradinukų? Gal Valstybės kontrolieriaus įstaiga ar Generalinė prokuratūra pabandys suskaičiuoti. pavyzdžiui. kaip parlamentinės grupės nariui teko tirti „Kauno Holdingo“ ir kitas panašias aferas. Kolaborantus ir kriminalines padugnes netikėtai suartėti paskatino itin profesionalios buvusių represinių struktūrų (KGB ir pan. Tiesa. Kai kurie iš jų net susirado partnerius žinomose pasaulio firmose.) „specialistų“ konsultacijos. 1989 m. įkūrusių moderniausių automobilių gamyklų filialus. „racionalizuoti tinklą“ ir pan. teikusios darbą tūkstančiams aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų. esą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais buvo atsiradę svajotojų apie lietuvišką traktorių ar pakabinamąjį inventorių. jei atsigaunant valstybės ūkiui prireiktų atkurti prieš kelis metus galvotrūkčiais uždarytą mokyklą? Kaip „optimizatoriai“ paaiškintų šeimos gydytojo sąvoką. kaip galima pertvarkyti jos pramonę ir paslaugų sistemą. atkūrusi nepriklausomybę. kad po 20 metų į 95 . radioelektronikos ir kitas įmones. Deja. atnaujinant pasenusią sovietinio tipo pramonę. kuriam po daugelio metų. Buvo sužlugdytos ne tik tokios kažkada garsios gamyklos. Tai ko stebėtis. niekuo Lietuvos nepranokusi. Lietuvoje ir kitose valstybėse paklausią produkciją. kaip „Vilniaus grąžtai“. patriotiškai nusiteikusių Kauno inžinierių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų. susirinko per 1000 mokslo darbuotojų. ši kandidatė niekaip negalėjo paaiškinti. Dabar sakoma: „optimizuoti“. išsklaidyti. nagrinės. Abi šios gamyklos iki šiol riogso išdaužytais langais ir užkaltomis durimis. Jie suplanavo. Tačiau šie aktyvūs žmonės netrukus buvo apšmeižti. esate atkreipę dėmesį į buvusią Rubikių plytinę.veikti gamyklas. įžūliai naikinant pasaulyje aukštą pripažinimą pelniusią muzikinio ugdymo sistemą? Dabar. kad ištisi Lietuvos regionai tapo nebeperspektyviais? Piliečių ar beteisių samdinių visuomenė? Maždaug prieš 15 metų teko bendrauti su grupe veiklių. bandžiusių išsaugoti tautos rankomis per pastarąjį šimtmetį sukurtus ūkio objektus. Netrukus po steigiamojo suvažiavimo mokslininkai ėmė formuoti grupes. kurie pirmaisiais nepriklausomybės metais bandė išgelbėti metalo apdirbimo staklių pramonės. pritaikyti gaminti kitą. dar okupacinio režimo sąlygomis kuriant nepriklausomą Lietuvos mokslininkų sąjungą. fizikos. „Sigma“ ar „Kuro aparatūra“. jei pas vadinamąjį šeimos gydytoją jau reikia važiuoti 40 ir daugiau kilometrų? Ar ne apie savivaldos nebuvimą liudija tai. Labai vaizdžiai šią schemą dar kartą neseniai priminė dabartinis Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. kai ruošiamasi likviduoti kurią nors kultūros ar socialinių paslaugų įstaigą. atleisti iš darbo. o kai kuriose srityse netgi gerokai labiau už ją suvargusi Slovakija nesijuokė iš savo specialistų. Kai kurie ano meto aktyvūs „prichvatizacijos“ veikėjai bei jų rėmėjai iki šiol tyčiojasi iš idealistų. tarp kurios griuvėsių jau išaugo medžiai? Gal kas gali pasakyti. kiek dabar kainuotų įrengti. kad socialinės paslaugos taip nutolo nuo gyventojų. į valdžią sugrįžus „patyrusiems“ kolaborantų klapčiukams šios mokslininkų grupės liko nereikalingos. spalio 7 d. Kaip pavyzdį paimkime Kuršėnus (Šiaulių r. dauguma jų uždaryta ištuštėjusiose kaimo gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. Gal kas žino. viešojoje erdvėje nebevartojamas žodis „uždaryti“. miesteliuose ir net kaimo gyvenvietėse. Kam ir kodėl reikėjo sužlugdyti statybinių medžiagų gamyklas? Gal važiuodami aplankyti vaizdingo ežero Anykščių rajone. O kur pasidėjo tų buvusių mokyklų mokinių tėvai? Ko siekiama dabar. bet ir avalynės.). Ne be jų pastangų Slovakija sugebėjo greitai išplėtoti savo ekonomiką ir net įsivesti eurą. tekstilės. į Profsąjungų rūmus. stūksančius Vilniuje ant Tauro kalno. kurios projektuotų.

kaip buvęs gamyklos partorgas tapo jos savininku. nėra ko rūpintis. kai šitiek tauškiama apie alternatyvius energijos šaltinius. Cituoju iš joje priimtos rezoliucijos: „Lietuvoje veikianti valstybinių miškų valdymo sistema yra viena iš esminių prielaidų stabiliai medienos sektoriaus veiklai. medžių veislių selekcija. kokias pajamas iš to turi mūsų valstybė. kurių teritorijose driekiasi valstybiniai miškai. kad bent dalis skaitytojų yra girdėję apie geoterminės energijos šaltinius – karšto požeminio vandens išteklius. Atseit. tyliau. O dabar jau pasirodo rašliavos. Ar mūsų valstybė turi arba bent bandė formuoti tokį fondą? Kai lietuviška nafta buvo surasta.dešimtąjį (jubiliejinį) suvažiavimą susirinko vos per 80 delegatų? Koks mokslininkų potencialas šiuo metu dar likęs Lietuvoje? Kiek čia įgijusių aukščiausią išsilavinimą jau išsibarstė po platųjį pasaulį? Nebūkime naivūs: tik nedaugeliui iš emigravusių pavyko svetur rasti darbą pagal specialybę.) bendruomenės pastangas neįsileisti asmenų. turi daug pranašumų. bet ir visų kitų su šia problema susijusių vietovių gyventojai bei visa Lietuva apie tai žinoti? Prieš porą mėnesių vėl pasigirdo siūlymų panaikinti Generalinę miškų urėdiją ir privatizuoti visus Lietuvos miškus. su kuriais visai nebūtina dalintis šia informacija? Neseniai teko dalyvauti konferencijoje. esą čia nieko baisaus. miškų kokybės gerinimas. tačiau kiek kitų valstybių atstovai jos jau supirko per vadinamus „trečiuosius asmenis“? Neguoskime savęs. esą ta lietuviška nafta niekam netinka.. Tikiuosi. kurioje šią problemą nagrinėjo ne tik miškininkai praktikai ir mokslininkai. panūdusių šioje teritorijoje įrengti naujas naftos versloves. Štai šią veiklą iš tikrųjų būtina laikyti tikros savivaldos apraiška. tačiau ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas. kad ne vienas yra girdėjęs apie vadinamuosius Norvegijos „naftos pinigus“ – specialų fondą. o buvusio okupacinio valdiško dienraščio redaktorius sugebėjo jį paversti savo šeimos privačia nuosavybe? Nedemaskuotų vagysčių procesas tebesitęsia iki šiol. Kai nėra savivaldos. bet ir medienos perdirbėjai bei įvairių regionų atstovai. kad naudoti šią naftą automobiliniam kurui gaminti – ekonominė kvailystė.. Iš centro visko neaprėpsi net nedidelėje valstybėje. Tik kuo tada tampame mes? Vėl svetimųjų samdiniais? Pagaliau. Todėl šiuo atveju mus labiausiai turėtų dominti išsami informacija: kiek iš tikrųjų tos naftos turime. nes ta žemė „geografiškai“ liks Lietuvoje. Kaip manote. Nors leidimas įsigyti žemę užsieniečiams oficialiai įsigalios tik po metų. Tada buvo sakoma. Konferencijos dalyvių nuomonė buvo gana vienareikšmė. <. nebesigirdėti planų pasinaudoti turimais geoterminės energijos ištekliais? Neseniai pranešta apie Kintų (Šilutės r. kurios atsipirks tik po šimto metų? Pagaliau. kodėl? Ar turi teisę apie tai žinoti visų savivaldybių. Demokratiškos valstybės. kuriose išgaunama nafta. kad ji yra ypatingai aukštos kokybės. dabartinėje viešojoje erdvėje tokios informacijos nematyti? Kas ir kada ją paskelbs? Ar turi teisę ne tik Kintų. Kodėl dabar. mokslininkai pranešė apie tai. Tikiuosi. Ir nereikia iš savęs tyčiotis. iš kurio kompensuojami dabartinės krizės padariniai. kas pajėgtų nupirkti tūkstančius hektarų užimančius valstybinių miškų masyvus? Net tarp 96 . Naujos verslovės vis vien iškils. bet ir jos gelmių turtai. juk svarbu ne tik žemės paviršius. Deja. nors ir už kelių kilometrų. papildančiai ekonominį šalies vystymąsi. urėdijos neužtikrina pakankamo pelno.> Valstybinės reikšmės miškų pardavimas ar privatizavimas turėtų tiktai trumpalaikę socialinę ekonominę naudą. valstybei priklausantys miškai tvarkomi neefektyviai. Atseit. Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. Kas galėtų paaiškinti.. yra ilgalaikės.“ Miškų valdymas – tai ne tik jų iškirtimas ir medienos pardavimas. kiek naftos kasmet išgauname. esančius didžiulėje vakarų Lietuvos dalyje. trunkančios šimtą ir daugiau metų. pavyzdžiui. Privatininkai esą tvarkytųsi daug racionaliau. kiek verslovių šiuo metu veikia ir kas jas valdo. esą jų kvalifikacija ten pasirodžiusi nepakankama. Koks šių dienų verslininkas investuotų į programas.. Kintų bendruomenė laimėjo tik tarpinį mūšį. gyventojai? O gal jie laikomi „pašaliniais“. Kai kurios miškų priežiūros programos. Atitinkamų įstatymų projektai į Seimą stumiami kiek galima skubiau ir. nes ji tinkama žymiai vertingesnės produkcijos gamybai. susidaro itin palanki terpė savivalei.

šiaip jau nepažįstantys artimiausių kaimynų. kad miškų privatizacijos idėjų šalininkai nėra tokie naivūs. atsidūrę tokiose bendrijose. Tačiau pagal dabartines kainas toks sandėris būtų visiškai prieinamas kitų valstybių struktūroms. stogo ir sienų remonto organizavimą ar automobilių stovėjimo aikštelės projektavimą. kad mūsų visuomenė „pabunda“ tik tada. Tos pačios klasės mokiniai ar studentų grupės nariai išsirenka seniūną ir jo pavaduotoją. Savivalda įmanoma tik tada. aptarti bendrus interesus ir išsirinkti jas atstovaujančius asmenis (seniūnus. su ja nesiskaitanti. stengiasi nedelsiant iš jų pasitraukti. plinta abejingumo ir saviizoliacijos nuotaikos. gebėjimo vienas kitą išgirsti. susiformuoja deviacinės grupės. Ryškiausios tokios padėties pasekmės: perdėtas individualizmas. nusikalstamumo augimas. bet patys nė piršto 97 . o politika – kaip nešvarus savanaudžių grupuotės verslas. kai patys piliečiai turi galimybę ir nori būti atstovaujami. gali ryžtis tik piktavaliai arba visiškai nesusigaudantys miškininkystėje. išpardavinėjant juos po keletą hektarų. 4. kultūrinės veiklos organizatorių ir t. vis tik yra linkę išsirinkti laiptinės „vyresnįjį“. sukviesti daugiabučio namo gyventojus ir aptarti bendro sutarimo reikalaujančius klausimus: namo renovaciją. nevyriausybines organizacijas bei įvairius klubus. Neatskiriamais tokių vietovių bruožais tampa nesveikas gyvenimo būdas. O NE JOS IMITACIJŲ Savivalda – neatskiriamas brandžios visuomenės bruožas Savivaldos esmę išreiškia du neatskiriamai susiję procesai. hiperemigracija ir netgi savižudybės. teritorinėse bendrijose. O smulkinti miškus. REIKIA SAVIVALDOS. pavyzdžiui. kad nesuprastų. Šių dienų Lietuvoje vis labiau pasigendame į politinę pergalę mus atvedusio visuomenės solidarumo. Iš vienos pusės.pačių turtingiausių Lietuvos verslininkų tokių neatsirastų. O kiek turime rėksnių. Tvarkingesni asmenys. Vis labiau ryškėja pasimetimas. kai gauna padidintas sąskaitas už šildymą ar kitas komunalines paslaugas.) išryškėja mokymo įstaigose. Savivaldoje dalyvaujančių piliečių interesai niekada nebus priešiški bendriems demokratinės valstybės interesams. Susitelkusios. iš viršaus primestos autokratinio „vietinio valdymo“ formos neturi nieko bendro su savivalda. suprasti ir atjausti. nebesusigaudymas sparčiai kintančioje aplinkoje. išankstinės neigiamos nuostatos. kurių buto durys yra toje pačioje laiptinėje vos už pusmetrio. Tie. Stiprėja nuostata. kam netrukus atitektų dabar mūsų valstybei priklausantys miškai. pretenduojantys tapti gatvių ar kaimų „karaliukais“. Pabandykite. Vietovėse.t. Jos yra neatskiriamos nuo bendro individų socializacijos proceso. kas jau yra bandę tokius susirinkimus rengti. nešvara. kuriose tokių pirminės savivaldos institucijų nepavyksta sudaryti. esą „eilinis žmogus“ nieko negali pakeisti. Be pilietinės visuomenės jokia savivalda negali susiformuoti. ir nejaučiantys poreikio juos pažinti. pilietinio susitelkimo visos tautos labui. Poreikis jungtis į grupes bei organizacijas. tai valstybės piliečių galimybė apginti savo interesus. Net didmiesčio daugiabučio gyventojai. darbovietėse. chamizmas. nepasitikėjimas netgi artimiausiais žmonėmis. papasakotų apie neįtikėtinai sunkias pastangas. Antra. Neveltui sakoma. tačiau iš tikrųjų visuomenės bendruomeniškumas yra labai sumenkęs. bandant išjudinti žmones. namo tarybą. Nors oficialiose ataskaitose pateikiami įspūdingi skaičiai apie piliečių vienijimąsi į bendruomenes. įskaitant ir gamtą. iškyla apsišaukėliai. kurie dėstys savo pageidavimus ar net ultimatyvius reikalavimus. savo pozityvius interesus suvokusios bendrijos per kurį laiką teigiamai paveikia net į jas užklydusias sutrikusios elgsenos asmenybes. Valdžia vis labiau suvokiama kaip savo prigimtimi visuomenei priešiška. Pirma. jos pirmininką bei nusistatyti daugumai priimtinas bendrabūvio taisykles. Akivaizdu. pirmininkus. „Savojo kiemo“ interesų iškėlimas virš visos valstybės interesų nėra pilietinė savivalda. apsaugą. jos interesų nepaisanti struktūra. tarybas ir pan. o iš kitos – jų pačių savarankiškai prisiimta atsakomybė už toje vietovėje esančius žmones ir viso jos visuomeninio turto. demokratinėje valstybėje niekada neatsiras viena su kita konfrontuojančių „grafysčių“. Savivaldos užuomazgas matome mūsų kasdienybėje. vyksta nuolatiniai konfliktai.

Valsčiaus institucijai pagal grupės numatytas funkcijas nereikėjo nei griozdiškų daugiaaukščių pastatų. okupaciniam režimui uoliai tarnavę pareigūnai. o kitur ir visai atvirai jie kenkė atsikuriančiai Lietuvai. neesminiais pakeitimais išsilaikė iki šiol. kaip pavyzdžiui. „blogai padėta“. nebesaugoma. Šiai grupei vadovavo būsimasis Klaipėdos universiteto rektorius. netgi gyvenamieji namai bei butai. Apie kokią savivaldą galime kalbėti su tais. tik susėdę prie alaus ar „šnapso“ butelio? Išsipliurpia ir išsiskirsto. Visiškai akivaizdu. kurie sugeba savo „išmintį“ reikšti. išplito „naktinės privatizacijos“. mechaninės dirbtuvės ir t. Adolfas Šleževičius valsčiaus įstaigą suvokė kaip sovietinio „rajono vykdomojo komiteto“ analogiją – kelių aukštų pastatą su daugybe darbuotojų ir gausiu aptarnaujančiu personalu. kad bus nelengva tokią struktūrą sukurti. okupacinio režimo primestų „rajonų“ struktūros. kas pereinamuoju laikotarpiu tapo lengviau prieinama. Dieveniškėse tokio pastato neišvydęs jis gal net ir nuoširdžiai (pagal jo supratimą) išsigando. prof. Vandališkai nuniokoti buvusių okupacinių struktūrų palikti objektai: sandėliai. 1992-1993 metais rengusioje savivaldos ir administracinių – teritorinių vienetų įstatymų projektus. Tuo metu suklestėjo absurdiški valstybės turto perkainojimai pagal „likutinę vertę“. Vienur paslapčia. besipiktinančius stiprėjančiu chaosu. kuri atitiktų savarankiškos valstybės poreikius ir kokybiškai skirtųsi nuo Lietuvai visiškai svetimų. kolchozinės santvarkos šalininkai ir mėgėjai pasinaudoti sumaištimi. iš trijų pusių apsupta Baltarusijos. pamatę. bazės. Netrukus išryškėjo visiškai skirtingi Sąjūdžio ir persidažiusios kompartijos . Stasys Vaitekūnas. todėl jie iš paskutiniųjų stengėsi jas stabdyti arba bent iškreipti jų esmę. t. jie visiškai iškreipė jų paskirtį. Vertindamas mūsų darbo grupės parengus projektus jis to meto spaudoje tėškė: . Tokiose akcijose aktyviausiai dalyvavo asmenys. tai – valdžios pareiga. Demokratinės reformos juos gąsdino. kad naujoji valdžia nesiruošia jų persekioti ir bausti. ką reiškia Dieveniškėse valsčių sukurti? Dieveniškės – Šalčininkų rajono pakraščio vietovė. Staiga ištuštėjo kolchozų tvartai.. vietiniai vadukai tyčiodamiesi siuntė „teisybės ieškoti. Šiose struktūrose prieglobstį susirado vadinamieji „SSKP platformininkai“. laikinųjų administracijų atsiradimas žemės ūkio struktūrose. siekiant pasiglemžti tai. Tačiau po antrųjų Seimo rinkimų į valdžią sugrįžę kolaborantų statytiniai šias neatidėliotinas reformas netrukus užblokavo. iki 1989 metų dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. savivaldos institucijų apibendrinančią grandį (kaip buvo nepriklausomoje prieškario Lietuvoje) paversdami Vyriausybės padaliniais. Atkuriamasis Seimas bandė inicijuoti savivaldos kūrimą. kurie buvo visiškai abejingi tautos politinės ir kultūrinės laisvės siekiams bei nuo pirmojo išgąsčio atsitokėję kolaborantai. o naujos jų funkcijos neapibrėžtos. Teko dirbti grupėje. Jei pirmieji vadovavosi atkurtos Lietuvos Respublikos tęstinumo principu. Savivaldos atkūrimo klausimai tarsi iškrito iš tuometinės aktyvios visuomenės akiračio.y.Ar įsivaizduojate.. pas Landsbergį“. Jas paskatino ir kai kurios centrinės valdžios klaidos. aerodromai. Per dvidešimtmetį savivalda nesukurta Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje visas dėmesys buvo skirtas savos centrinės valdžios suformavimui.vadinamosios LDDP požiūriai į vietines valdžios institucijas. taip sakant. Jose daugiausia liko tie patys. Žmones.nepajudins.t. Vietinės valdymo struktūros nebuvo pakeistos. tikėdamiesi naujomis sąlygomis adaptuoti iki 1940 metų sukurtą savivaldos sistemą. nei kelių šimtų tarnautojų. Anot jų. Mūsų grupės parengti projektai net nebuvo pateikti svarstymui. Tokia sistema su nežymiais. kad juos įgyvendintų. kad ir dabartiniai valdantieji nesuinteresuoti nei savivaldos struktūros 98 . Bene geriausiai netikėtą į valdžią sugrįžusiųjų požiūrį išreiškė 1993 metų kovą premjeru tapęs asmuo. Tačiau mūsų grupė steigti naujus „rajispolkomus“ nesiūlė. Iš darbo grupės parengto projekto ištraukę apskričių sąvoką. kuriuos matome „plušančius“ dabartinėse „rajonų savivaldybėse“. sandėliai. Svarbiausias grupės uždavinys buvo sukurti tokią savivaldos sistemą. tai į valdžią sugrįžusieji „buvusiųjų“ statytiniai niekaip negalėjo atsiplėšti nuo sovietinės sistemos vaizdinių. Tuometiniai valdantieji ryžosi suvaidinti reformą – sovietinius „rajonus“ pervardino savivaldybėmis.

apie kuriuos šnekama jau daugiau kaip dešimtmetį. pavyzdžiui. kad dabartinis Seimas pajėgtų imtis kardinalių savivaldos sistemos reformų. Vis tik vertinant dabartinį apsimestinį centrinės valdžios aktyvumą negalima nematyti. o gal reikėtų kokio nors referendumo. nežiūrint ją nepalankiai įvertinusio. kokia administruojamos teritorijos gyventojų struktūra. iki šiol demonstravęs nepalaužiamą „skepticizmą“. vis labiau įsitvirtinanti oligarchinė struktūra. nei rinkimų į savivaldybes sistemos reorganizavimu. kad jos nedisponuoja net būtiniausia pirmine socioekonomine informacija. Stokojama elementarių duomenų apie naujų gyvenamųjų zonų plėtrą prie tiesiamų arba rekonstruojamų kelių. Savivaldybių atstovai negali apibūdinti nei jų administruojamose teritorijose esančių žmogiškųjų išteklių. o apie dorovinių vertybių prioritetą. tarsi būtų orientuotos ne į žmones. Vis labiau ryškėjanti ekonominė ir socialinė destrukcija verčia nuo dabartinės imitacinės sistemos pereiti prie tikros savivaldos. matome įspūdingus skaičius apie numatomus „mokymus“ jauniems ūkininkams bei užsiimantiems neagrariniu verslu. vadinamoji „partinė“ sistema ilgam užtikrino jų ramybę: nežiūrint. Pirmiausia būtina apsispręsti. Demokratinio pasaulio praktika rodo. koks yra jų tikrasis poreikis ir koks tokių „mokymų“ ekonominis efektas. vertindamas siūlymus atsisakyti balsavimų pagal „partinius sąrašus“. kurie iki šiol atmesdavo reformos būtinybę. reikia vykdyti Konstitucinio teismo sprendimą. Tačiau atsibundanti visuomenė gali priversti imtis permainų. pavyzdžiui. t. Lūkesčiai ir galimybės Vis tik savivaldos reformos tema jau tapo viena iš labiausiai dominuojančių viešojoje erdvėje. 99 . skiriant arba nutraukiant finansavimą vienai ar kitai programai priklausomai nuo to. Yra ir atsarginis variantas: gal būt pavyks įtikinti visuomenę. Net tie „pirmieji asmenys“. Seime per pastaruosius keletą mėnesių įvyko „jubiliejinės“ ir „eilinės“ savivaldos problemų nagrinėjimo konferencijos. t. pademonstruoti „pokyčius“ nieko iš esmės nekeičiant. Ką galima planuoti. jau prakalbo apie sisteminės reformos būtinybę. Edukacinės problemos apžvelgiamos paviršutiniškai. ar begalime gyventi pagal vieno lygmens savivaldos sistemą. Apie tai vis garsiau diskutuojama tiek žiniasklaidoje. tiek centrinėje valdžioje. o į gamybinius pastatus. Diskutuojant su pasitarime dalyvavusių savivaldybių atstovais dar kartą pasitvirtino. kad jos pasirinktoji taktika nukreipta tik į vieną tikslą – kaip eilinį kartą vėl suvaidinti reformą. kaip ji keičiasi. be kurios apskritai joks planavimas yra neįmanomas. Čia nėra nei tam būtinos kompetencijos. vis daugiau galių sutelkianti savo rankose.y. Savivaldybėse nerenkama ir neanalizuojama net būtiniausia statistinė informacija. nei verslo objektų struktūros. socialinių paslaugų priartinimą prie gyventojų. Prieš kelias dienas teko dalyvauti pasitarime. visuomenės pilietiškumo ugdymą beveik niekur neužsimenama. Net dabartinis premjeras. kuriam surengti eilinį kartą pritrūks parašų.pokyčiais. Dabartinės „savivaldybės“ yra paverstos klusniomis sustabarėjusios centrinės sistemos nurodymų vykdytojomis. Tikėtis. Būtent atsisakymas nuo dabartinės rinkimų sistemos. realią valdžią išlaiko ta pati. Prezidentė pareikalavo rengtis nors tiesioginiams merų rinkimams. „partijų programose“ įrašytas nuostatas ir rinkėjams seniai duotus pažadus. jeigu nežinoma. apie rekreacinių išteklių efektyvesnį panaudojimą. Dabartinė Lietuvos „savivalda“ – jokia savivalda. kuriame užsimota atnaujinti regiono plėtros planą. tačiau niekas negali paaiškinti. kurios po kitų Seimo rinkimų atvertų kelią demokratinei savivaldos sistemai Lietuvoje sukurti. kuo pagrįsti šie skaičiai. kurių „partijų“ atstovus beišrinktų. Stagnacinis režimas. kurios ‚partijos“ atstovas yra meras arba kuri „partija“ turi daugumą taryboje. staiga ėmė keisti toną: girdi. nei pilietinio ir dorovinio nusiteikimo.y. kad vieno lygmens sistema iškreipia net pačią savivaldos esmę. ir kiek šioje teritorijoje yra darbo vietų? Plėtros planuose. bet kurią savivaldybę gali paveikti finansiniais svertais. nes labai sudėtinga Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra. juos labiausiai gąsdina. kad Seimui pritrūko laiko reformai. Centrinė valdžia. tiek vietos bendruomenėse. tikrai neverta. nors ir gana aptakaus Konstitucinio teismo sprendimo.

trečiasis – apskritis. liberalioji. kad Lietuva pamažu grįžta į vienpartinę sistemą: „opozicija“ ir „pozicija“ nesutarimus demonstruoja tik prieš televizijos kameras ir radijo mikrofonus arba laikraščių puslapiuose. t. darbininkus. bet mažai ką gali spręsti savarankiškai. Tebesitęsianti stagnacija jau sukėlė gana sunkias pasekmes. nes jų veiklą riboja būtiniausių poreikių neatitinkantys vietos biudžetai? Tarptautinė patirtis rodo. pavyzdžiui. yra atsisakymas savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti pagal „partinius sąrašus“. kad savivaldybių tarybų rinkimuose prie urnų ateina vos 37 proc. Keleriopai sumažėja popierinių dokumentų srautas. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose šio ciklo straipsniuose. VIETOS SAVIVALDOS REFORMOS ATIDĖLIOTI NEBEGALIMA Savivaldos sistemos pasaulio valstybėse formavosi šimtmečiais. orientuojasi į specifinį elektoratą. 100 . atsižvelgiant į tautines tradicijas ir siekiant jas išlaikyti bei puoselėti. atsikratanti jai visai nebūdingo Vyriausybės padalinio vaidmens ir tampanti savivaldos interesus apibendrinančia institucija. Kuo greičiau šią stagnaciją pavyks nutraukti. kurie valdo 50-60 tūkst.y. ekonomikos pokyčiai. bendruomenės niekada negalės atlikti iniciatyvos „iš apačios į viršų“ skatintojo. socialdemokratinė. Savivaldos institucijos kuriamos. iš kurių skaudžiausios: masinis visuomenės nusivylimas ir hiperemigracija. Demokratiškų Europos valstybių savivaldos sistemos remiasi Europos vietos savivaldos chartija. kur seniūnijoje dirbtų 5-6. kad ji turi savą ideologiją ir atstovauja tam tikrai rinkėjų sluoksniui. centro kairės arba centro dešinės. Tuo tarpu vos ne visos lietuviškos partijos skelbiasi esančios „centristinėmis“: grynojo centro. krikščioniškosios demokratijos. tuo greičiau ir visa valstybė pasuks spartesnės pažangos keliu. kad Lietuvoje užregistruota net 40 partijų. nesiskaitančius su visuomenės interesais. savąja ir kaimyninių šalių patirtimi bei naujausiomis socialinių mokslų išvadomis. Klasikinės politinės partijos sąvoka byloja. Pirmasis lygmuo – seniūnija (tiesioginiai seniūnų rinkimai). gyventojų arba miestas (išskyrus penkis didžiuosius Lietuvos miestus). Žiniasklaidoje skelbiama. tautininkų. dabartinė Lietuvos savivaldos sistema neatitinka laikmečio reikalavimų. Pabandykime įsivaizduoti tokį trinarį šių dienų savivaldos modelį. rinkėjų? 5. Naujosios informacinės technologijos leidžia efektyviai valdyti visus strateginiam bei operatyviniam valdymui būtinos informacijos srautus. o į „visus“. Geriausiai žinomos tokios ideologijos. valstybės turto užvaldžiusiam oligarchijos slibinui. stambiojo verslo atstovus. atmesdami siaurų egoistiškų grupių statytinius. Jas sąlygojo istorijos lūžių pasekmės. o iš tikrųjų tarnauja tam pačiam jau 95 proc. gyventojų skaičiaus ir kitų esminių ypatybių) – 20-40. Įvedama tarybos narių tiesioginio atstovavimo gyventojams ir atšaukimo tvarka. valsčiuje (priklausomai nuo jo teritorijos dydžio. kad tolesnis jos ištuštėjimas tampa vis rimtesne kliūtimi tolesnei ūkio ir kultūros raidai. Tik atkūrus efektyvią vietos savivaldą nebegilės praraja tarp gyventojų ir valdžios. kurio nežengus neįmanoma jokia savivaldos reforma. kad tikroji savivalda (ypač kaime) prasideda nuo to lygmens. Kur dar egzistuoja tokie „savivaldos“ dariniai. kuriame žmonės vieni kitus pažįsta ir gali pasiūlyti į jos institucijas autoritetingiausius asmenis. Tiesiogiai renkami ir visų šių savivaldos institucijų tarybų nariai. kaip konservatyvioji.Antrasis žingsnis. o apskrityje – ne daugiau 50 tarnautojų. etnokultūros ypatybės ir netgi geografiniai vietovių ypatumai. Jų programos orientuotos ne į atitinkamą visuomenės sluoksnį. jungiantis apytiksliai nuo 10 iki 30 tūkst. gyventojų ir didžiules teritorijas. Ar bereikia stebėtis. antrasis – valsčius.seniūnai. smulkiuosius verslininkus. Visi šių darinių vadovai . Ryškiai skiriasi kairioji ir dešinioji ideologija. Mūsų valstybė jau neteko tiek galinčių joje dirbti piliečių. Daug racionalesnė būtų buvusi ne kartą Lietuvos mokslininkų pasiūlyta tokia savivaldos schema: seniūnija – valsčius (miestas) – apskritis. aplinkosaugininkų („žaliųjų“). pilietinės visuomenės ugdytojo vaidmens. Šios institucijos gana operatyviai reaguoja ir į mūsų laikmečio iššūkius.tiesiogiai renkami vietinio arba regioninio lygmens politikai. Nefunkcionuojant savivaldai. nes patys gyventojai pasijus labiau matomi ir gerbiami. Todėl vis stiprėja įspūdis. valsčiaus viršaitis (meras) ir apskrities viršininkas .

Panašu. Savivaldos specifika kaimiškosiose ir miesto vietovėse Kaip jau minėta. t. per kurią išryškėja noras blokuoti seniai pribrendusias vietos savivaldos reformas. kelių būklė ir daug kitų dalykų. Menkaverčiais krūmokšniais užželia buvę dirbamos žemės plotai. Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vykusi diskusija patvirtino. ar daug kas pritartų rėksniams. ar įmanoma sukurti savivaldos modelį. Nors turgeliai ir neišsprendė visų realizavimo problemų. keliolikos efektyviau tvarkomų ūkių. net ten. gyventojai vienas kitą visai neblogai pažįsta. apsirūpinusių šiuolaikine našia technika ir jų gaunamo didesnio derliaus. Visa tai vadinti kaimo plėtra liežuvis nebeapsiverčia. kad „visi valdžioje – vagys“. t. nes jokios dalykiškos ir nuoseklios veiksmų programos jis neturi nuo pat susiformavimo. riogso apleistų ūkinių pastatų griuvėsiai. kad „tiesioginiais merų rinkimais“ jo problemų tikrai neišspręsime. buitinių patarnavimų) galimybės. tačiau šios pastangos nesulaukia rimto visos Vyriausybės palaikymo. nesiuntinėjant jų po tos pačios įstaigos padalinius ar kitas įstaigas. konkurencingas žemės ūkis“ bei „tvari kaimo plėtra“.y. Šių negatyvių procesų fone išties veidmainiškai atrodo rajonų strateginės plėtros planuose įvardijami tokie „prioritetai“. Vargu. kad kol kas dar sunku pasakyti. nes jis esąs „nekonstitucinis“ arba pastarosiomis dienomis išryškėjusiems vadinamosios „opozicijos“ mėginimams pasinaudoti tik pradedančiais ryškėti ekonomikos atsigavimo ženklais. Jei pirmajam esminės kaimo plėtros problemos rūpi ne daugiau negu užpernykštis sniegas. veikia Vietos veiklos grupės (VVG). Lietuvos kaimas vis labiau stumiamas prie išnykimo ribos. Kaimo bendruomenių skaičius seniai perkopė tūkstančio ribą. taikant „vieno langelio“ sistemą. Nuo kaimo gyventojo tolsta būtiniausios socialinės paslaugos. sveikatos apsaugos. kad nežiūrint vienur kitur išryškėjančios pažangos. Ministro ir jo komandos pastangų dėka žymiai skaidriau panaudojama ir Europos Sąjungos parama. dar kitaip didmiesčiuose. socialinių paslaugų (švietimo. kad 101 . Kaimiškojoje vietovėje. Tačiau kaimo socioekonominės problemos pastaruoju metu netgi gilėja. nei Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas jokio pasitikėjimo nekelia. rečiau apgyventose vietovėse. kol tu patrūksi. tačiau bent iš dalies leido atkurti ūkininkų pasitikėjimą šios veiklos tikslingumu ir sustiprino jų pozicijas derybose su stambiaisiais supirkėjais ir perdirbėjais. Ilgamečiai mūsų tyrimai rodo. kitaip nedideliuose miestuose – atokesnių rajonų centruose bei mažuose miesteliuose. Nežiūrint skirtingų pragyvenimo šaltinių. išsilavinimo ir profesinio pasirengimo šių vietovių gyventojai jaučiasi turintys daugybę bendrų interesų. tiek vartotojai. Jiems rūpi vietovės jaukumas ir bendruomenės saugumas. Pasikartosiu. Nors ir labai teigiamai reikia vertinti dabartinio Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pastangas suaktyvinti ūkininkų veiklą. kultūrinė aplinka. vietos savivaldos struktūra institucijų ir jos veiklos turinys ženkliai priklauso nuo vietovės specifikos. kaip „našus. Ištuštėjusios sodybos baigia susmegti į žemę ir supūti arba jas praryja piktavalių vandalų sukelti gaisrai.“ Ministro iniciatyvą padėti ūkininkams tiesiogiai realizuoti savo produkciją ir gauti veiklos sąnaudas atitinkančias pajamas itin teigiamai vertina tiek žemdirbiai. Sutelkus pozityvią politinę valią tokią savivaldos schemą galima įdiegti gana operatyviai. Vienaip ją galima formuoti neurbanizuotose. Tačiau nei dabartinis Kaimo reikalų. kad kas nors rimtai būtų susidomėjęs kaimo likimu ir naujojoje prezidentūroje. kurios buvo nutrauktos per ilgametę okupaciją. Daugelyje tokių vietovių jau atkuriamos bendruomeninio judėjimo tradicijos.. kėpso prieš keliolika metų numestos žemės ūkio technikos likučiai. kuris vienodai efektyviai veiktų mieste ir kaime. Nematyti. Dirbančiųjų kaimo vietovėse skaičius nesulaikomai mažėja.. spiegiantiems. kur sodybos yra nutolusios viena nuo kitos per kilometrą.y. kad ir čia gyvuoja seniai žinoma nuostata: „Plėšykis. kad „reikia tuoj pat paleisti visą Seimą“. tai antrasis gana dažnai užsiiminėja demagogija. o mes palauksime. Neseniai sukurtas Lietuvos kaimo tinklas. Kol nesuvoksime.o klientai aptarnaujami.

Laiptinės kaimynų bendravimas dažnai apsiriboja formaliu pasisveikinimu. padidintų aplinkos taršą. miestuose kiek artimiau susipažįsta tik labai panašią socialinę padėtį arba panašius interesus turintys žmonės: mažylius namuose auginančios mamos. paskutinius gyventojų pasitikėjimo likučius baigiantį iššvaistyti Seimą visuomenė gali priversti pirmojo etapo programą įgyvendinti. Naujas seniūnijos vaidmuo Dabartinės situacijos analizė rodo. tame pačiame kieme automobilius laikantys vairuotojai ir t. išryškėja gyventojų siekis apsiginti. iš kurių neretai susiformuoja asocialios grupuotės. kurią sąlygotų aiškus seniūnijos ir rajonų (miestų) savivaldybės funkcijų atskyrimas. nes korumpuotos vietinės valdymo institucijos gali ilgai vilkinti pribrendusius sprendimus arba gautus aukštesnių institucijų nurodymus iškreipti gyventojams visai nenaudinga linkme. Prezidentę ir pan. Pirmajame etape visas pastangas reikia sutelkti vadinamajai „programai minimum“. Dabartiniame Seime matome daugybę tokių jo narių. bet pagal profesinę veiklą. dirvos bei požeminių vandenų taršą. Anot sociologų. Artimiau susipažinti paskatina tik šilumos ar vandens tiekimo sutrikimai. laisvalaikio pomėgius ir pan. Gerai žinomi atvejai. prastėjanti namo būklė ar kurio nors kaimyno asocialus. kuriems už vietą Seime dabar reikia „atidirbti“. kol šiame procese nebus suderintos pramonės. 3) įgyvendinti išrinktųjų tarybų narių tiesioginį atstovavimą bei atskaitomybę juos išrinkusiems piliečiams. Ateityje išrinkus naują Seimą pagal demokratiniais pagrindais besiremiančią skaidrią rinkimų sistemą galima tikėtis priimti ir programą "maksimum". net ir pasiekę aukščiausius valdžios ešelonus gyventojai neretai negali būti tikri.jokios kaimo plėtros nebus ją patikėjus tik agrariniam sektoriui.? Beje. Pavyzdžiui. dešimtmečiais gyvenantys tame pačiame daugiabutyje name. O dauguma miestiečių buriasi ne pagal gyvenamąją vietą. tačiau jau dabar reikia jai ruoštis. transporto bei mokslo sričių atstovų pastangos. protestuodami prieš jų gyvenamajame mikrorajone planuojamus statinius. kad vietoje neradę supratimo bendruomenių nariai yra priversti kreiptis į centrinės valdžios institucijas: Seimą. Tačiau neturint efektyviai veikiančios vietos savivaldos gyventojams labai sunku pasipriešinti siaurais savanaudiškais interesais besivadovaujančių ir bet kuria kaina aukštų pelnų siekiančių verslo struktūrų užmačioms. atvirai kalbant. kitiems ramybę drumsčiantis elgesys. renkant vietos savivaldos institucijų tarybų narius ir leisti kandidatus kelti visuomeninėms rinkėjų bendrijoms. Nors tai įvyks tik po kelių metų. paaiškėjus. Šioms paskatoms išnykus bendravimas vėl nutrūksta. 102 . tol kaimo stagnacija ir erozija nebus sustabdyta. kad jų priekaištai bus išgirsti. neretai nepažįsta kaimynų. ryškiai sudrumstų ramybę ir pan. 2) atsisakyti vadinamųjų „partinių privilegijų“. Apie tai liudija jau kelinti metai trunkantys ir tarsi į akliną sieną atsimušantys gyventojų protestai prieš primityviomis taršiomis technologijomis grindžiamų gamyklų ar fermų plėtrą bei oro. gyventojų bendravimo stilius. kurių buto durys yra greta. kai gyventojai susiburia. Miestuose vietos savivaldos specifiką lemia labai skirtingas. pensininkai. kuri į atmosferą išmestų daug nuodingų medžiagų. lyginant su kaimu. Dabar svarbiausia žengti šiuos žingsnius: 1) įgyvendinti dviejų lygių savivaldą. kurie neturi reikiamos kompetencijos ir visiškai nesuvokia. kad savivaldos reforma turėtų būti vykdoma dviem etapais: pirmiausia pašalinant labiausiai gyventojų iniciatyvumą ir atsakomybę slopinančius bei pilietiškumą gniaužiančius veiksnius. Tačiau kaip ir kaime. kurie ženkliai sumažintų viešojo naudojimo erdves. Pagal gyvenamąją vietą susiburia ir rimto bendravimo šeimose stokojantys paaugliai.t. Tačiau net šį. o pasiūlymai įgyvendinti. ieškoti alternatyvių sprendimų. kad netoli gyvenamųjų namų ruošiamasi statyti buitinių atliekų utilizavimo gamyklą. Tai dėl šiuolaikinei Lietuvos visuomenei būdingos labai žemos politinės kultūros atsitiktinai išrinkti arba oligarchijos įbrukti atstovai. Žmonės. taip ir mieste gyventojus teritoriniu principu kartais suvienija iškilusios aplinkosauginės ar kitokios grėsmės. Argi pateisinama. o vėliau atveriant kelią esminei visos savivaldos sistemos pertvarkai. kas yra ta savivalda ir kam apskritai jos reikia.

kad kandidatas būtų įgijęs viešojo administravimo specialisto profesiją. kurk savo „partiją“. kad daugiau kaip 99 proc. kad seniūną turėtų tiesiogiai slaptu balsavimu rinkti tos seniūnijos gyventojai jos teritorijoje esančiose rinkiminėse apylinkėse. pažymint.4) numatyti galimybę rinkėjams atšaukti jų išrinktus. negu dabar finansinį savarankiškumą. Oligarchinių struktūrų kietai valdomoje žiniasklaidoje skamba raginimai rinkėjams masiškai stoti į „partijas“ ir taip jas sustiprinti bei demokratizuoti. JDJ Savivaldos komitete svarstomi keli skirtingi seniūnijos tarybos formavimo būdai. ne kartą „partines etiketes“ keitę veikėjai vėl ieško lengvatikių. sveikatos apsaugos. Pagal vieną iš jų taryba būtų sudaroma iš atviru balsavimu išrinktų (kaimų. patinka jos programa. susikompromitavę margaspalviai. rinkėjų bendrijos ar vietiniai teritoriniai politinių partijų skyriai. Kandidatus gali siūlyti vietos bendruomenės. t. kuri 103 . Joks gamybinis ar socialinis objektas negali būti pastatytas arba įkurtas seniūnijos teritorijoje be seniūnijos tarybos pritarimo. tačiau siūloma. o ne politinio pasitikėjimo pareigūnų statusu.y. įstaigų ir įmonių) ir į tarybą deleguotų asmenų. reikalingi tik kandidatų skrajutėms išnešioti ir agitacinių renginių „masinėms scenoms“ užpildyti. kuri atitiktų tavo interesus. Vietiniai (teritoriniai) partijų skyriai gali kelti savo kandidatus lygiomis teisėmis su nepartinių rinkėjų bendrijomis.be „partinių privilegijų“ „Partinių sąrašų“ sistemos šalininkai mėgsta įrodinėti.) priartinimą prie gyventojų. viliodami juos naujais pavadinimais ir skambiomis programų frazėmis. Iš kandidatuojančių nereikalaujama jokio piniginio užstato. Kardinaliai keistųsi ir seniūnijos veiklos turinys: seniūnija turėtų pastoviai analizuoti gyventojų struktūros ir verslo pokyčius jos administruojamoje teritorijoje. esą demokratinė visuomenė nesugalvojo nieko geresnio už politines partijas. Į savivaldybių tarybas . Pagal kitą pasiūlymą seniūnijų tarybų nariai būtų renkami teritoriniu principu sudarytose vienmandatėse rinkiminėse apylinkėse slaptu balsavimu. kad kandidatai būtų surinkę tam tikrą skaičių toje seniūnijoje gyvenančių rinkėjų parašų. Itin pageidautina. Atstovauti gyventojų interesus seniūniją įgalioja jos taryba. kad seniūną išrinktų pati seniūnijos taryba. socialinių paslaugų (švietimo. kardinaliai keičiasi jos funkcijos. Seniūnija jau dabartiniame etape turėtų įgyti žymiai didesnį. bet susikompromitavusius arba nesugebančius vykdyti savo pareigų asmenis. Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas. kad Lietuvoje jau turime net keturias dešimtis partijų. Visi kandidatai įtraukiami į bendrą sąrašą. nepartinių rinkėjų kandidatus parenka partijų viršūnėlės. gyventojų saugumo. toje teritorijoje esančių bendruomenių. Jau kuris laikas bandoma aiškinti. nes dabar dauguma partijų tapo „programinėmis“. kad kandidatuojantis į seniūnus privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Nežiūrint to. gatvių ar namų bendrijų. tarp jų ir neskaitlingų grupių (vadinamų mažumų) interesus. Taigi jei tau. pamatine savivaldos grandimi. Seniūnijos tarnautojai turėtų būti priimami į darbą tik konkurso keliu valstybės tarnautojų. kad būtų išklausyta ir atsižvelgta į visų gyventojų. Tuo atveju seniūnas pirmiausiai būtų jai atskaitingas ir tik taryba galėtų jį. Jų kompetencija turi atitikti užimamas pareigas. kad jokia ideologija partijai nebereikalinga. Vieni mūsų komiteto nariai mano. kad eiliniai nariai tėra statistai. JDJ Savivaldos komitetas siūlo visus savivaldybių tarybų narius rinkti tiesiogiai. nepasibaigus jų kadencijai. rinkėjau. Tai leistų seniūnui pasitelkti vietos gyventojus bendrai veiklai ir ugdyti jų pilietiškumą. nedvejodamas balsuok už jos atstovus. Išrinktu būtų laikomas gavęs daugiausiai tos seniūnijos rinkėjų balsų.y. Kiti siūlo. atsisakant vadinamųjų „partinių sąrašų“. Esą tai teikia galimybę įvairiems visuomenės sluoksniams pasirinkti jų interesus geriausiai atstovaujančią politinę jėgą ir balsuoti už jos atstovus. sudaryta iš rinkėjų bendrijų atstovų. rūpintis teritorijos planavimu. skatinti investuotojų atėjimą ir naujų darbo vietų plėtrą. Tiek vieni. t. aplinkosaugos ir kt. O jei nerandi nė vienos programos. Jokia gyventojų grupė nebus diskriminuojama. Juk kaip kitaip pasiteisinsi. iškilus būtinybei. Jie negalėtų būti atleidžiami atėjus naujam seniūnui. tiek ir kiti pabrėžia. Raginantieji sparčiai gausinti partijų narių skaičių kažkaip ne itin subtiliai nutyli. atšaukti. Seniūnijai tampant pirmąja. Tokiu būdu bus užtikrinta.

į piliečių pagrindinius gyvybinius poreikius nukreiptos planų rengimo metodologijos. labai nesusistemintais ekonominiais kriterijais grindžiamo planavimo prie antropologinės. bet net gali pasitarnauti naujų korupcijos židinių atsiradimui arba esamų įtvirtinimui. t. Šios metodologijos esmę galima nusakyti vienu sakiniu. 6) kraštovaizdžio puoselėjimo ir bendruomenės saugumo. atsisakius „partinių privilegijų“. Administracijos direktorius ar bet kuris jos skyriaus vedėjas. prasmingos gyvensenos. 6) jaukios ir saugios aplinkos.03. 5) etninės ir pilietinės tapatybės suvokimo bei dorovinių vertybinių sistemos susiformavimo. 2010. Tačiau dėl šių tarybų formavimo. įeinančių į regiono teritoriją. 3) relaksacijos ir reabilitacijos (efektyvaus rekreacinių išteklių panaudojimo). Įgyvendinant šias funkcijas radikaliai pasikeičia tiek savivaldybių strateginė (ilgalaikė) tikslinė orientacija. užsitikrinęs ryškią partiečių paramą. 4) nuolatinio kompetencijos atnaujinimo ir gilaus aplinkos pažinimo. tik išsiaiškinus regionų formavimo principus ir jų tarybų funkcijas. Seniūnai pagal vieną iš mūsų siūlomų variantų automatiškai taptų rajono (miesto) tarybos nariais ir kartu su kitais išrinktais seniūnijos teritorijoje atstovautų jos gyventojus. Konkurso rezultatus taryba turi patvirtinti. Rengiant ir įgyvendinant savivaldybių strateginės plėtros planus būtina pereiti nuo formalaus. tiesioginiai merų rinkimai ne tik neduotų jokio teigiamo efekto savivaldybės socioekonominei plėtrai. veiklos formų bei turinio. Pasibaigus tarybos kadencijai administracijos direktorius ir visi skyrių vedėjai atsistatydina. Tačiau jei savivaldybės taryba bus formuojama. pavyzdžiui. 4) edukacinė (aplinkos pažinimo ir visapusiško lavinimo). 2) galimybės pasirinkti gebėjimus attinkantį ir pragyvenimą užtikrinantį darbą.y. surinkus atitinkamą toje rinkiminėje apylinkėje gyvenančių rinkėjų balsų.lt“. „Bernardinai. Būtina užtikrinti. neturintis palaikymo iš partijų atstovų sudarytoje taryboje. Šių poreikius užtikrina šiuolaikinių antropologinių funkcijų sistema. tiesioginiai mero rinkimai gal ir gali įgyti tam tikrą prasmę. Visi kiti savivaldybės tarnautojai į darbą priimami tik konkurso principu. Kai kurie Savivaldos komiteto nariai mano. tačiau gali dalyvauti kitos kadencijos tarybos paskelbtame konkurse. Tiesiogiai išrinktas meras. Mūsų disponuojama informacija rodo. ekonominę ir sociokultūrinę strategiją. Tuo tarpu meras. 2) diversifikuotos daugiasektorinės ekonominės veiklos. savivaldybių. merai kartu su kitais tarybų deleguotais atstovais suformuotų regiono tarybą. kad optimaliausias 104 . negalėtų vykdyti savo rinkiminės programos. santykių su savivaldybėmis bei centrinėmis valdymo institucijomis gali būti apsispręsta. 5) etnografinio ir dorovinio paveldo puoselėjimo.y. t. Gana skirtingos nuomonės išsakomos dėl rajonų (miestų) savivaldybių merų rinkimų. nuo trijų iki penkių. praradęs tarybos pasitikėjimą. asmuo formuojantis savivaldybės politinę. esant dabartinei savivaldybių formavimo tvarkai. JDJ Savivaldos komitetas pasisako už tai. yra atleidžiamas. Po rinkimų suformuotoji taryba skelbia konkursą savivaldybės administracijos direktoriaus ir skyrių vadovų pareigoms užimti. kad meras yra savivaldybės tarybos pirmininkas. bet diktatoriniais metodais ir įžūliai tenkinti oligarchinių struktūrų įgeidžius. kad gausesnė taryba leistų užtikrinti didesnį jos veiklos skaidrumą. kurią sudaro šios funkcijos 1) rezidencinė (būsto ir butinio aptarnavimo plėtotės). Apie tai. tiek jų kasdieninės operatyvinės veiklos turinys. beje. Neatmetama ir galimybė kandidatuoti pačiam.partija ar rinkėjų bendrija jį iškėlė. 3) sveikos. gana vaizdžiai pasisakė Dainius Varnas straipsnyje „Iliuzijos dėl tiesioginių merų rinkimų“ (žr. Meras turi teisę iš tarybos narių pasirinkti 2-4 vicemerus (priklausomai nuo savivaldybės dydžio). Jų atleidimą iš darbo reglamentuoja Darbo įstatymų kodeksas.15). Kaip jau ne kartą buvo minėta šio ciklo straipsniuose. Ateityje suformavus regionus. galėtų vadovautis ne demokratiniais. Jie negali būti atleidžiami. Regionai taptų trečiąja (apibendrinančiąja) savivaldos sistemos dalimi. kad kiekvieną seniūniją savivaldybės taryboje atstovautų vienodas narių skaičius. pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai ar pakeitus administracijos direktorių. beje. Kiekvienam žmogui reikia: 1) būsto.

smf. išlaikydami ir tam tikrą savarankiškumą. – aspirantūra TSRS Pedagogikos Mokslų akademijos Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 105 . migracijos sociologija. paštas: kptc@smf.lt (Nuorodos: Fakultetas-CentraiKaimo pletros tyrimų centras-Direktorius) http://www. strateginis valdymas. LT-78366. IŠSILAVINIMAS: 2001 . darbo: 8 41 590 412. 1970-1974 m. GYVENIMO APRAŠYMAS Jonas Jasaitis Mokslinis laipsnis ir pareigos: Socialinių mokslų daktaras. Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius Kontaktiniai duomenys: Architektų 1. Šiauliai Tel. Disertacija „Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai“. 8 41 595 887. 1993 m. visuomenės pilietinis ugdymas. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas.su. DĖSTOMIEJI DALYKAI: bazinė sociologija. lakpričio 25 d. MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS: socioekonominiai pokyčiai poindustrinėje visuomenėje.lt. Buvę kitų apskričių centrai liktų regionų padaliniais. Jų centrais taptų penki didieji miestai. El. neurbanizuotų vietovių plėtra.su.būtų penkių regionų variantas.Berlitz‘o tarptautiniame kalbų centre (Berlitz International Language Center)-sertifikuotas dėstyti rusų ir lietuvių kalbas Jungtinėse Amerikos valstijose. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas mokslų daktaro (socialiniai mokslai) laipsnis 1975 – TSRS Aukščiausios atestacinės komisijos suteiktas pedagogikos teorijos ir istorijos mokslų kandidato laipsnis.smf.lt (Nuorodos: Studijos-Studijų medžiaga) Pareigos: PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS: edukologija. suaugusiųjų neformalaus tęstinio ugdymo organizavimas. Tačiau tai – būsimųjų diskusijų tema. sociologija.su. kaimo plėtra. http://www.

4. visuomenė“ (I. birželio 25 . JAV (2007). skirta studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus (2008). 2007 m. Mokomosios literatūros vertimai iš rusų ir anglų kalbų. 5.liepos 10 d. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Braganca Politechnikos institute. 4. Darbas užsienio šalių aukštosiose mokyklose ir paskaitos tarptautinei auditorijai: 1.gruodžio 19 d. 3. 2005 m.lt (2006-2008). strateginį valdymą. JAV. Nebraskos valstija. 2. pradinio mokymo didaktikos ir metodikos specialybė) KOMPETENCIJOS: Mokymo ir mokslinio tyrimo patirtis edukologijoje ir sociologijoje: 10 leidinių ir daugiau kaip 160 mokslinių bei metodinių straipsnių autorius. sausio 24 d. dr. lapkričio 16 d. Parengti trys rinkiniai. – Nebraskos universitetas.Saint Louis universitete. dr. Pateikta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto internetinėje svetainėje: www. Algis Dobrovolskis). MOKYMAI: 1.1958-1962 . skirti studijuojantiems sociologiją. Parengta studijų knyga „Piliečio pozicija. 3. – tarptautinė profesinės kompetencijos tobulinimo programa. Aplankyti visi stambesnieji lietuvių išeivijos telkiniai Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje). – Ohajo (JAV) valstijos universitete. Pranešimas „Kaimo plėtros tyrimų centro veikla 2005-2008 metais“.programa ir metodinės medžiagos rinkinys Ekonomikos mokymo centro užsakymu (2008). 2. ūkis. LR Socialinių garantijų įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – doc. Portugalijoje (2007). 2009 m. Parengtas kvalifikacijos kėlimo kursas „Strateginis planavimas viešajame sektoriuje“ valstybės tarnautojams . Studijų medžiagos rengimas: 1. politologiją ir viešąją politiką: „Lietuva šių dienų pasaulyje: politika. II ir III dalys). LR Administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymų paketą rengusios darbo grupės narys (Grupės vadovas – prof. Strateginio valdymo kurso dėstymas Aukštojoje verslo mokykloje . 3. Stasys Vaitekūnas). 4. Agrarinių mokslų koledže.Šiaulių Pedagoginis institutas (Pedagogikos fakultetas. 2. – Kauno technologijos universitete – Lietuvos Mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ mokymai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams „Mokslo darbų kokybė“ 2.. Dalyvavimas rengiant magistrantūros programą „Viešoji politika ir valdymas“ – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetui (2008). Omaha. Paskaitos tarptautinei stažuotojų auditorijai Nebraskos universitete Omahoje. spalio 21. 5. Mokslo leidinių redagavimas ir recenzavimas. Nowy Sązc (Lenkija) . JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2001). Dalyvavimas rengiant bakalauro studijų programą „Taikomoji biologija“ Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetui (2007). 106 .smf. habil. liepos 4 d. 2009 m. Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių bendruomenės ir JAV Lietuvių bendruomenės konferencijose ir kituose renginiuose. Lietuvos Respublikos teisės aktų kūrimas nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu: 1. Dirva: 1996-1998“.pagal Socrates-Erasmus programą (2006).su. 2008 m. – Šiaulių universitete – seminaras „Studijų kokybės gerinimas“. Tiriamoji veikla Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose bei mokslo įstaigose. – stažuotės „Lietuvos kaimo plėtros procesai“ Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkams ir dėstytojams organizatorius. Paskaitos tarptautinei studentų auditorijai Lietuvos žemės ūkio universitete (2008) STAŽUOTĖS. Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinės grupės referentas (1995-1996).

Gužiene L. Naujausios emigracijos bangos iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas struktūra. Naujokienė R. EQUAL programos projektas Nr. 3... 2003). Įkurta Gamybinės pedagogikos katedra ir metodinis kabinetas. 330 p. Registruotas Europos Sąjungos kaimo plėtros ekspertas (nuo 2005 m. Zemeckis R. Sistema suteikia galimybių ugdyti mokinių techninį kūrybinį mąstymą ir konstruktorinius gebėjimus. Grupės vadovas – Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centro direktorius J. Tyrimai apibendrinti pranešimuose IX ir X Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose Vilniuje ir Čikagoje (JAV). Lemont.net SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI: 1.sutartis Nr. Ribašauskienė E. 2. 2. IL. 4. EQ/2004/1130-27/503 . Kaunas: 2004.agripolicy.Šiaulių ir Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų grupė. Tema tyrinėta. 1978 metais su bendraautoriumi išleistas vadovėlis „Techniniai darbai“. Konstruktorinės technologinės darbinio mokymo sistemos pedagoginiai pagrindai. – per tuos dvylika metų pasirodė keturi leidimai. 4. sociologijos ir teisės institute (1988-1992) bei LR Švietimo ministerijos Informatikos ir prognozavimo centre mano iniciatyva įkurtame Moksliniame pedagoginės sociologijos skyriuje (1992-1995). Smulkaus ir vidutinio verslo strategija kaimo vietovėse (2004). 2. Darbo grupės narys Projektas: 2-ji tarptautinė Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“.. kuris buvo naudojamas iki 1990 m. Šiaulių universiteto SMF Kaimo plėtros tyrimų centras įtrauktas kaip ES Agrarinės politikos ekspertinė institucija (nuo 2007 m. Nr. 1997 metais Čikagoje išleistas mokslo darbų rinkinys „Švietimas: Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai“. Šia tema TSRS Darbinio mokymo ir profesinio orientavimo mokslinio tyrimo institute 1974 metais apginta disertacija. Šiaulių regiono plėtros plano atnaujinimas (2010). Parengtos eksperimentinės techninių darbų mokymo programos. 2004) ir Socialinių tyrimų instituto organizuotai 107 . Darbo namuose poreikiai ir galimybės” (2007). gyvenimo kokybės pokyčiai ir bendradarbiavimo su kilmės kraštu galimybės.PROJEKTŲ VYKDYMAS: 1. 47 p. (2009) Projekto vadovas. ir kt. jų tėvų ir mokytojų požiūris į švietimo sistemos dabartį ir perspektyvas. tarptautinei konferencijai „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“ (Klaipėdos universitetas. Projektą vykdė tarpuniversitetinė .8-422/4. dirbant Lietuvos Mokslų akademijos Filosofijos.). Projekto rengėjai ir vykdytojai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“ Projekto užsakovas ir finansuotojas – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. 1977 metais Pedagogikos mokslinio tyrimo institute išleista knyga „Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse“. Parengti pranešimai XII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui (JAV. 3. EKSPERTINĖ VEIKLA: 1. nariai: Šiaulių universiteto Lyčių studijų instituto direktorė Virginija Šidlauskienė. Darbininkų rengimo ir jų kvalifikacijos tęstinio tobulinimo gamyboje sistema. Jasaitis J. Parengta Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos užsakymu .“Kompetencijų pripažinimas. (darbo grupės vadovas). Dirbant Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute (LŪSTI) buvo sukurta gamybinės pedagogikos dėstymo koncepcija ir parengti metodiniai leidiniai: „Gamybinė pedagogika“ (1978) ir „Pakopinė darbininkų rengimo sistema“ (1980). Tema nagrinėta 19962004 metais dirbant Jungtinėse Amerikos valstijose. Vilniaus Pedagoginio universiteto SMF prodekanas Raimundas Dužinskas ir Ekonomikos katedros docentė Valentina Ratkevičienė. Jasaitis.)Duomenų bazė: CEECAP www. Šiaulių miesto strateginės plėtros planas 2007-2015 metams (2006). Mokinių. Ekonomikos grupės narys.

) • Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto tarybos narys (nuo 2008 m. Tyrimai tęsiami. JAV Ohio ir Nebraskos (Omahos) valstijų universitetais. Nuo 2008 metų tarpuniversitetinėje grupėje dalyvauja šešių universitetų (Vilniaus Pedagoginio. Išsamus sistemos pristatymas įvyko 2007 m. 15 poziciją) Lietuvoje pirmą kartą pateikta tarptautinėje E. vertinimo komisijos narys (2008-2009) • Išeivijos literatūros fondo steigėjas ir administratorius (nuo 2008 m. Sociologija“ (trijose tarptautinėse duomenų bazėse).) • Pažintinių foto parodų autorius (nuo 2006 m. Lenkijoje. 2009 m. Išspausdinta konferencijos darbų rinkinyje. dirbant Žemės ūkio ministerijos Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos vyriausiuoju specialistu bei Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Kaimo plėtros skyriaus vedėju. Baltarusijos (Minsko) ir Gardino Jankos Kupalos valstybiniais universitetais. kuri analizuoja poindustrinės visuomenės ekonominį ir pilietinį aktyvumą. nagrinėja neurbanizuotų vietovių gyventojų struktūros ir profesinės veiklos pokyčius. pakviestas dirbti Šiaulių universitete.) • Amerikos Lietuvių tautinės sąjungos grožinės literatūros konkurso. 5. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centre sukurta NEURBANIZUOTŲ VIETOVIŲ ŠIUOLAIKINIŲ FUNKCIJŲ SISTEMA pirmą kartą mokslo visuomenei pristatyta 2006 m. skirto Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui. įvykusių 8 valstybėse (Lietuvoje. Poindustrinės visuomenės formavimasis. Mykolo Romerio. 2006 metais sukurta tarpuniversitetinė Šiaulių ir Vilniaus pedagoginio universiteto grupė.) • Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys (nuo 2008 m. kovo 27-28 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos ir Socialinių tyrimų) mokslininkai. Lietuvos žemės ūkio. VISUOMENINĖ VEIKLA Jungtinio demokratinio judėjimo Savivaldos komiteto pirmininkas (nuo 2010) Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Šiaulių skyriaus vicepirmininkas (nuo 2009) Šiaulių universiteto atstovas Lietuvos kaimo tinkle (nuo 2009 m.tarptautinei konferencijai „“Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ (2007) Tyrimų išvados paskelbtos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Filosofija. vicepirmininkas. spalio 27 d. projektų vadovas (nuo 2009 m. Vokietijoje. vasario 14 d. autoriui grįžus iš JAV. Latvijoje. Išspausdinta konferencijos pranešimų rinkinyje (žr. spalio 29 d. • • • • 108 .). Kauno Technologijos. išdėstytos Lietuvos Mokslų akademijos žurnale „Žemės ūkio mokslai“. Šis teorinis modelis pristatytas 16 tarptautinių konferencijų. tarpuniversitetinė grupė įregistruota Registrų centre kaip asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. programos rengimo grupės vadovas (nuo 2009) • Lietuvos kaimo išlikimo visuomeninės tarybos vicepirmininkas (nuo 2009). Šiaulių ir Klaipėdos) bei keturių institutų (Lietuvos žemdirbystės. Šio universiteto Socialinių mokslų fakultete tų pačių metų spalio mėnesį įkurtas Kaimo plėtros tyrimų centras.Galvanausko konferencijoje „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. • Asociacijos „Mokslininkai – visuomenei“ (tarpuniversitetinės kaimo plėtros tyrimų grupės) steigėjas. Portugalijoje. LVA Gyvulininkystės. Lietuvos agrarinės ekonomikos institute tarptautinėje konferencijoje „ES PARAMOS ĮTAKA ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO STRUKTŪRINIAMS POKYČIAMS“ .) • Lietuvių kalbos draugijos narys (nuo 2008 m. Astanoje (Kazachstane) tarptautinėje konferencijoje.) Lietuvos tautinės tapatybės klubo „Savastis“ steigėjas. Baltarusijoje. Dalyvaujame Baltijos universitetų programoje. registruotame dvejose tarptautinėse duomenų bazėse. nuo 2004 m. Išleista studijų knyga „Piliečio pozicija“. Tyrimų išvados 2007 m. Bendradarbiaujame su Latvijos žemės ūkio ir Daugpilio universitetais. JAV) bei 15 mokslo straipsnių. Tyrimai pradėti. I dalis (2008). Kazachstane. Analizuojamas akademinio jaunimo išprusimas ir pasirengimas darbo rinkai. 2005 m.

• Pranešėjas JAV lietuvių renginiuose (1996-2004): Cleveland (OH). balandžio 8 d.). Chicago. lapkričio 20 d. sausio 25 d. Boston (MA). 2009 m. 2009 m. St. Pranešimas: „Šiuolaikinis valstybės tarnautojas: žinios. IL. Pranešimas: „Piliečio vaidmuo strateginio valdymo sistemoje sunkmečiu“. Detroit (MI). 6.) • Jono Basanavičiaus lietuvių mokytojų sąjungos valdybos narys (1994-1995). Šiaulių universitetas.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Humanitarinė situacija Čečėnijoje“. – praktinė . Vilniaus pedagoginis universitetas. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. . Chicago ir Lemont (IL). Sąjungos steigimo organizacinio komiteto sekretorius. balandžio 21 d.Lietuvos Mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narys (nuo 2005 m. Los Angeles (CA) ir kt. Pranešimas „Pilietinio visuomenės aktyvumo ir tautinės tapatybės ugdymas“. • Jungtinio Baltijiečių komiteto (Joint Baltic Committee of Greater Cleveland. • Visuomeninės edukologų ekspertų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1995-1996). 109 . USA) narys (1996-2004). Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultetas. Mykolo Romerio universitetas. Sąjungos laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmųjų numerių rengėjas. 2009 m. 4. Žurnalo „Mokslas ir Lietuva“ (Arts. 2008 m. IL. Baltimore (MD). OH. Philadelphia (PA). Lietuvos žemės ūkio universitetas. Lietuvos kaimo tinklo posėdis „Lietuvos kaimo plėtros 2007.) • Lietuvos Mokslininkų sąjungos narys (nuo 1989 m. – mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“. lapkričio 7 d. USA (2003).mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje“. 2009 metai 3. USA (1997). asmenybė. lapkričio 21 d. spalio 17 d. Vilniaus g. . Putnam (CT).2013 metų programos „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių projekto aptarimas. 88. 2. – Akademija. Omaha (NE). Petersburg (FL). 2009 m. – regioninė mokslinė praktinė konferencija „Alternatyvūs sunkmečio problemų valdymo būdai“. dviejų pranešimų autorius 12-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. 5. centriniai rūmai. Kauno r. Lemont. balandžio 18 d. – respublikinė konferencija „Žmogaus teisės ir jų gynimas oligarchinio valdymo sąlygomis“.tarptautinė apvalaus stalo diskusija „Taikos Čečėnijoje galimybės“. • DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE. Pranešimas „Atokesnių vietovių socioekonominės problemos“. 2010 m. pilietinė pozicija. • Dalyvavimas 9. 10 ir 12 Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose: Švietimo sekcijos vadovas 10-ame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Dalyvavimas diskusijoje. SIMPOZIUMUOSE (2004-2008) 2010 metai 1. Sociologijos sekcijos narys. • Dalyvavimas Lietuvos Respublikos Seimo Čečėnijos problemų nagrinėjimo diskusijose: 2007 m. Science & Lithuania) atsakingasis sekretorius (1991 m. 2010 m.

– 4-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2009: darnaus vystymosi link“. spalio 14 d. Rengėjai: Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras ir asociacija „Mokslininkai – visuomenei“. 17. Šiaulių universiteto SMF Viešojo administravimo specialybės baigiamojo bakalauro studijų kurso studentų 3-ji konferencija „Strateginio valdymo aktualijos viešajame sektoriuje“. Joniškis. skirta Vietos savivaldos įstatymo 90-mečiui paminėti. Pranešimas: Regioninių universitetų tarptautinis bendradarbiavimas. birželio 3 d.7. balandžio 2 d. Tartu.2-ji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslo konferencija „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Pranešimas: „Šiuolaikinis kaimas.“ Pranešimas plenarinėje sesijoje: „Naujas kaimo vaidmuo poindustinėje visuomenėje“. VDU atkūrimo akto (1989 m. balandžio 28 d. 16. tarptautinė konferencija „Aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos valstybių rytų regione“. 2009 m. balandžio 28 d. 2009 m. Estija. Pranešimas: „Kokia strategija įgyvendinama 97. 2009 m. tyrinėjančių kaimo plėtros problemas. 3 pranešimų autorius ir mokslo darbų rinkinio. Vilnius. Lietuvai tapus ES nare“ 13. regioninė konferencija „ES paramos įsisavinimo nauda. Pranešimas: “Kaimo plėtra: atgyvenę požiūriai ir naujos tendencijos”. 2009 m. birželio 15-17 d. 20. Seminaras „Bendros idėjos ir geri kontaktai . Dalyvavimas diskusijoje. balandžio 23-24 d. vasario 27 d. Lietuvos žemės ūkio universitetas. skirta mokslininkų. 2009 m. Jelgava. .) signataras. Kaunas. – respublikinė seminarų ir diskusijų diena „Šiuolaikinio kaimo vizija“. 11. 2008 metai 110 .. Kaunas 14. 9. dalyvavimas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 20-mečio renginiuose. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas. tarptautinė konferencija „Vietos savivalda ir savivaldybės Lietuvoje“.4% Lietuvos teritorijos? Kaimo plėtra strategijose ir tikrovėje“ 18. konferencija „Lietuvių išeivijos spauda: istorija ir dabartis“. Kaimiškųjų vietos bendruomenių konkurso žiuri narys. 2009 m. spalio 16 d. galimybės ir grėsmės“. respublikinė konferencija „Lietuvos kaimas: nūdiena ir ateitis“. 2009 m. 8. 2009 m. Latvijos žemės ūkio universiteto Ekonomikos fakultetas. tarptautinė mokslo konferencija „Ekonomikos mokslas – kaimo plėtrai. Rengiamas spaudai straipsnių rinkinys apie miestelių ir kaimo gyvenviečių plėtros strategijas. Pranešimas „Neurbanizuotos ir atokesnės vietovės – neatskiriama valstybės gyvybinės erdvės dalis“. Pranešimas: „Dirva“ 1996-2001 metais: permainų paieškos“. 12.motyvacija sėkmingai partnerystei". 15. 2009 m. 2009 m. diskusija „Kaip išsaugoti kaimo dvasinį potencialą? Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. Vilnius. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas. rugsėjo 25 d. Latvija. Akademija. sudarytojas. 19. Iškelta idėja: įkurti Kaimo išlikimo visuomeninę tarybą. 2009 m. Vilnius. susitikimui su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) ir bendruomenių nariais. kuriant šiuolaikinę neurbanizuotų vietovių plėtros strategiją“. balandžio 3 d. skirto šiai konferencijai. Konferencijos organizacinio komiteto vicepirmininkas. Vilnius 10. Kauno r. 2009 m. sausio 15 d. spalio 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos institutas. 2009 m. balandžio 29-30 d. Rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir ir savivaldybių komitetas. kovo 19-20 d. 2009 m. praktinė – mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti? Mykolo Romerio universitetas.

Šiauliai.gyventojų emigracija: priežastys. Akademija. Mokslo straipsnių rinkinio „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“.seminaras „Lietuvos žemės ūkis ir kaimo plėtra: pasiekimai ir perspektyvos. TURKIJA. Šiaulių universitetas. Pranešimas: „Naujosios kaimo vietovių funkcijos“. 2008. Galvanausko konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. vasario 19-20 d. gruodžio 12 d. Kauno r. 2008 m. Organizatorius – Europos Parlamento narys.tarptautinės mokslinės konferencijos „LIETUVOS KAIMO VIZIJA“.21. balandžio 10-11 d. Kuratorius – Švedijos Upsalos universitetas ir Lietuvos žemės ūkio universitetas. Kauno r. rugsėjo 26 d. 25. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. 2008 m. nuomonės. Šiaulių universitetas. dr. Balandžio 8 d. balandžio 6-19 d. Panevėžio sveikatingumo draugijos „Baltoji ugnis“ ir Panevėžio kolegija. 28. 3 pranešimai: 1) „Švietimo ir aukštojo mokslo reformos Lietuvoje: dabartinė situacija ir plėtros perspektyvos“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. – 2-ji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas“.Tarptautinis kongresas “Mėlynoji Juodoji Jūra: nauji saugumo. 2008 m.EHSA (Ecosystem Health and Sustainable Agriculture) tarptautinis seminaras „Kaimo plėtra ir žemėnauda“. 2008 m. 30. 2008 m. – 8-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. .tarptautinė konferencija „Šeimos ir darbo derinimo aspektai ir galimybės. skirta Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto 10mečiui. 27. 22. . Akademija. Lietuvos žemės ūkio universitetas. lapkričio 29 d. Lietuvos sociologų draugija. – tarptautinė mokslo konferencija „Baltijos skaitymai“ . 23.naujųjų Europos Sąjungos narių .. Pranešimas: „Profesinės karjeros ir šeimos narių pareigų derinimas. 26. dr.„Pasaulinė ekonominė krizė ir jos galimos socialinės pasekmės“. Šiaulių universitetas. 32. Pranešimas: „Studentai ir Lietuva: valstybės raidos ir savo asmeninio vaidmens suvokimas“. 2008 m. 2(11) sudarytojas. balandžio 24 d. – 8-ji tarptautinė E. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių vaidmens pokyčiai žinių visuomenėje“. Akademija. spalio 14-17 d. Pranešimas: „Lietuvos akademinio jaunimo pilietinės nuostatos globalinių pokyčių kontekste“. dr. 2008 m. strategijos ir švietimo aspektai. . Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 2008 m. 2) „Vėliausioji emigracijos banga naujose ES valstybėse: priežastys. – respublikinė mokslinė – praktinė konferencija „Jaunimo gyvenimo kaita modernėjančioje visuomenėje“. Pranešimas: „Kaimo vietovių misija poindustrinėje Europoje“. 2008 m. pasirenkant darbo vietą“. Vilnius. EQUAL programa. Maldeikis. E. 3) „Valstybių . 2008 m. . Panevėžys. Valentina Ratkevičienė). 2008 m. energetikos. Valentina Ratkevičienė). – ES projektas „Čia gera gyventi“. Viešojo administravimo sekcijos ir 18 pranešimų mokslinis vadovas. 2 pranešimai: 1) „Lietuva – akademinio jaunimo akimis: žinios. rengėjas. Lietuvos žemės ūkio universitetas. 111 . Vilnius. vertinimai“ (bendraautorė – Vilniaus pedagoginio universiteto SMF Ekonomikos katedros docentė. lapkričio 7 d. 29. . Sakarya universitetas. gruodžio 6 d. 31. Apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir verslas“. Sekcijos „Ekonominės ir vadybinės ūkio plėtros problemos“ (anglų kalba) moderatorius. Socialinių tyrimų institutas. 2) „Šiuolaikinis kaimo vietovių vaidmuo poindustrinėje visuomenėje: problemos ir sprendimai“. gamtosaugos. . lapkričio 20 d. įvykusios Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultete.tarptautinė intensyviųjų studijų programa „ Kaimo plėtra išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. mokslinė konferencija „Viešojo administravimo kokybė: sisteminis ir strateginis požiūris“. Pranešimas: „Neurbanizuotų ir pusiau urbanizuotų vietovių vaidmuo žinių visuomenėje“. pasekmės ir gyvenimo kokybės pokyčiai“. ekonomikos. 2008 m. 24. Šiaulių universitetas. Baltijos universitetų programa. Kauno r. birželio 19 d.

2. Portugalija. 40. Pranešimai: 1. 2. 2006 metai 42. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakultetas.kaimo plėtrai“.10-ji tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenė ir kultūra: žmonių išteklių plėtra žinių visuomenėje. PORTUGALIJA. 2006 m. „Naujas šiuolaikinių kaimo vietovių vaidmuo Lietuvoje“. 2007 m. „Šiuolaikinių funkcijų sistemos diegimas Lietuvos neurbanizuotose vietovėse“.2007 metai 33. „Šiuolaikinė regioninė kaimo plėtra: lūkesčiai. Kauno r. Luneburg. 2.tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomikos mokslas . Lietuvos žemės ūkio universitetas. gegužės 8-12 d. 2007 m. „Globalizacija ir posovietinio regiono plėtra“. gegužės 18-19 d.tarptautinė mokslo konferencija „Socialiniai ir kultūriniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė..7-oji studentų mokslinių darbų konferencija „Ekonomikos ir vadybos aktualijos“. 2007 m. Liepojos Pedagogikos akademija. .LATVIJA. Viešojo administravimo sekcijos ir 4 pranešimų vadovas. „Naujas neformalaus tęstinio ugdymo turinys poindustrinėje visuomenėje“. „Esminiai neurbanizuotų vietovių pokyčiai poindustrinėje visuomenėje“. „Naujosios kaimo plėtros strategijos tyrimų kompleksiškumas“ (bendraautorė – Valentina Ratkevičienė. 39.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“.tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinis universitetinis kompleksas ir regionas“. balandžio 26-27 d. „Universiteto kaimo plėtros tyrimų centras: naujos galimybės. . . . Pranešimai: 1. spalio 12-13 d. . 2007 m. Akademija. Apvalaus stalo diskusijos „Sąveikos tarp regioninio universiteto ir regiono sociokultūrinės sferos kryptys ir formos“ moderatorius. strategija“. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas kaimo plėtros strateginio planavimo procese“ 2. Socialinių mokslų fakultetas. 2. 35.“ Latvijos Žemės ūkio universitetas. Vilnius. . LATVIJA 41. Baltijos skaitymai“. . . Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentė). balandžio 25 d.tarptautinė mokslinė konferencija „ES paramos įtaka žemės ir maisto ūkio struktūriniams pokyčiams“. Pranešimas: „Naujoji šiuolaikinių kaimo vietovių misija. lapkričio 23 d. „Naujausioji emigracijos banga iš Lietuvos į Jungtines Amerikos valstijas: bendradarbiavimo paieškos“. 2007 m. 2007 m.tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra – 2007“. Pranešimas: „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistema“. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. Pranešimai: 1. 2007 m. lapkričio 21 d. Nordost Institutas. birželio 8-10 d. Bragancos politechnikos institutas. 34. 38. . Du pranešimai: 1. 2007 m. Pranešimai: 1. Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). Vilniaus Pedagoginio universiteto Ekonomikos katedros docentai). galimybės. kovo 27-28 d. Socialinių tyrimų institutas. Šiaulių 112 . „Ūkinės veiklos diversifikacija šiuolaikinėse kaimo vietovėse“ (bendraautoriai – Raimundas Dužinskas ir Valentina Ratkevičienė. 2. VOKIETIJA.tarptautinė mokslinė konferencija „Erazmus programos 20-metis“. . Ekonomikos ir gyventojų struktūros pokyčiai.7-ji Baltijos studijų konferencija “Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos. „Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės“ (Bendraautoriai . 36. Jelgava. rengiant specialistus regionui“. gegužės 3 d. Priklausomybė ir nepriklausomybė praeityje ir dabartyje. Pranešimai: 1. Vilnius. Bragancos politechnikos institutas. 37. 2007 m. BALTARUSIJA.

„Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema“. rugsėjo 17-18 d. Pranešimas: Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai“. Astana.tarptautinė mokslinė konferencija “Europos studijos: tarp globalizacijos ir regionalizmo (humanitarinis ir socialinis aspektas)”. Pranešimas: Stiprėjantis vietos bendruomenių vaidmuo savivaldos sistemos modernizavime“.“. Dalyvavimas diskusijoje apie kaimo vietovių raidos ypatybes skirtingose naujosiose ES narėse. Šiaulių universitetas. gegužės 18-19 d. 2005 metai 48. Pranešimas: “Naujas kaimo gyventojų tęstinio ugdymo turinys“. . 2006 m. lapkričio 24-25 d. Pranešimas: „Kaimo plėtros tyrimų kompleksiškumo problemos“. Pranešimas: „Darbo namuose poreikiai ir galimybės neurbanizuotose vietovėse: tyrimo metodikos sukūrimas“. Latvijos Valstybinis agrarinės ekonomikos institutas. Šiauliai. .tarptautinė mokslinė konferencija „Viešojo administravimo sistemos modernizavimas: pagrindiniai prioritetai ir įgyvendinimo mechanizmai. EQ/2004/1130-27/503). 2006 m. EQUAL programos įgyvendinimas (Projektas Nr. spalio 25 d. spalio 27 d.konferencija „Integruota kaimo plėtra. Europos studijų institutas. Astana. gegužės 12-13 d. 47.tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė ekonominė politika“. Suomija. Valstybės valdymo akademija prie Kazachstano Respublikos Prezidento. 2005 m. Šiaulių universitetas. – tarptautinė mokslinė konferencija „Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje“. 2005 m. Pranešimas: „Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Belgija. Pranešimai: 1. 2006 m. vasario 10 d. Pranešimas: „Naujosios Lietuvos kaimo vietovių raidos strateginio planavimo kryptys ir koncepcijos“. 45. Gardino Valstybinis Jankos Kupalos universitetas. . . 46. Briuselis. – tarptautinė EURAGRI konferencija „Mokslas – visuomenei. 50. 44. gegužės 4-5 d. Pranešimas: “Lietuvos kaimo plėtros tyrimų apžvalga ir perspektyvos“. 49. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Pranešimas: “Neurbanizuotų vietovių naujųjų funkcijų sistemos įgyvendinimas valstybės strateginiame planavime“. Lietuvai tapus ES nare: mokslo vaidmuo“. Pranešimas: „ Ekonominės veiklos diversifikacija ir kaimo gyventojų struktūros dinamika kaip pagrindiniai regioninės plėtros strateginio planavimo indikatoriai“. 2006 m. Europos Komisija. – tarptautinė mokslinė konferencija „Naujasis regionų plėtros dizainas Baltijos valstybėse“. Kazachstano Respublikos Valstybės valdymo akademija prie KR Prezidento. Molėtai. 51. Klaipėdos universitetas. 43. – tarptautinė mokslinė konferencija „ Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas naujosiose ES narėse: pirmoji patirtis.tarptautinė konferencija „Darbas namuose kaimiškajame regione“. 2005 m. „Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas“ . visuomenė –mokslui“. Latvija. BALTARUSIJA. KAZACHSTANAS. 2. KAZACHSTANAS. 2004 m.tarptautinė mokslinė konferencija „Pasaulinės efektyvaus valstybės valdymo tendencijos“. .universitetas. vasario 9-11 d. Šiaulių universitetas. 2004 metai 53. Ryga. 2006 m. 2005 m. Vilnius. Teuva. spalio 20 d.Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija „Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos“. 52.“ 113 . 2005 m. . Gardinas. vasario 3-4 d. .

PUBLIKACIJOS
I. KNYGOS, ATSKIRI LEIDINIAI: 1 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 350 psl., ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2 Šiuolaikinio kaimo vizija. Informacinė medžiaga apie Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centrą ir 2-ją Jono Prano Aleksos tarptautinę mokslo konferenciją „Šiuolaikinio kaimo vizija“. Sudarytojas ir 4 straipsnių autorius – Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 48 psl. ISBN 978-9986-38-992-7. 3 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11). Mokslo straipsnių rinkinys. Sudarytojas ir pratarmės autorius - Jonas Jasaitis. Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 275 psl.. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4 Jasaitis Jonas. Piliečio pozicija. I dalis: „Dirva“ – 1996 -1998. Studijų knyga. Medžiaga studijuojantiems socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiaulių universiteto leidykla, 2008. 312 psl.. ISBN 978-9986-38-859-3. 5 Švietimas. Pasaulio lietuvių talka atkuriamai Lietuvos švietimo sistemai. Švietimo (edukologijos) sekcija. Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, redaktorius ir pratarmės autorius – Jonas Jasaitis. // 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997, 129 p. 6 Jasaitis Jonas. Pakopinė darbininkų rengimo sistema. Mokymo priemonė gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1980, 36 p. 7 Jasaitis Jonas. Gamybinė pedagogika. Metodinis leidinys gamybinių įmonių ir mokymo kombinatų vadovams. – V.: LUSTI, 1978, 45 p. 8 Jasaitis Jonas, Galkauskas Jeronimas. Techniniai darbai 4-6 klasei. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. – K.: “Šviesa”. Keturi leidimai: 1978, 1980,1982, 1984. 264 p. 9 Jasaitis Jonas. Konstruktorinės veiklos organizavimas mokymo dirbtuvėse. – V.: PMTI, 1977, 112 p. 10 Jasaitis Jonas. Mokymo dirbtuvių įrengimas. Metodinis leidinys – V.: RMTI, 1976, 52 p. 11 Jasaitis Jonas. Techninių darbų mokytojų savišvieta. Metodinis leidinys. – V.: RMTI, 1974, 46 p. 12 Jasaitis Jonas. Darbinio mokymo metodikos bruožai. Mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams ir mokytojams. –V.: ŠPI, PMTI, 1973, 232 p. II. MOKSLO STRAIPSNIAI, TEZĖS (nuo 1995 metų): 1. Jankuvienė Edita, Jasaitis Jonas. Šiuolaikinė lietuviška sodyba kaime: lūkesčiai ir nauji sprendimai. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 202-208 psl. ISSN 16489098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 2. Kriaučiūnienė Valerija. Jasaitis Jonas. Kaimo turizmas – pažintiniam ir pilietiniam ugdymui. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 209-220 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 3. Jasaitis Jonas. Konferencijų „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija ir misija“. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2009, 3(16), 14-20 psl. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 4. Jasaitis Jonas. Vieningos gyvybinės erdvės kūrimo link. // Žemės ūkis.Verslas. 2009 m. spalis, 10 (949) nr. ISSN 0134-3173. 3, 9-10 psl.

114

5. Jasaitis Jonas. Konferencijos „Šiuolaikinio kaimo vizija“ koncepcija. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 11-15 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 6. Jasaitis Jonas. Šiaulių universiteto Kaimo plėtros tyrimų centras. // Šiuolaikinio kaimo vizija. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Šiauliai, 2009, 16-27 psl. ISBN 978-998-38-992-7. 7. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Lietuva – besimokančio jaunimo akimis: žinios, požiūriai, sprendimai // Jaunimo gyvenimo stiliaus kaita modernėjančioje visuomenėje. Panevėžio kolegija, Panevėžio sveikatingumo draugija „Baltoji ugnis“. Panevėžys, 2008. 5-14 psl. ISBN 978-9955-72227-4. 8. Jasaitis Jonas. Šiuolaikinio lietuviškojo kaimo vizijos kūrimas // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 2(11), 15-27 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 9. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administravimas poindustrinėje visuomenėje. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 47-63 p. ISSN 1648-9098. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 10. Jasaitis Jonas, Ratkevičienė Valentina. Vietinės ūkinės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse šiuolaikinių galimybių tyrimas. // Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2008, 1(10), 64-81 p. Tarptautinė duomenų bazė Index Copernicus: http://www.indexcopernicus.com 11. Дужинскас Раймундас, Ясайтис Йонас. Существенные преобразования экономической деятельности и структуры населения – основные предпосылки регионального планирования. Региональный Вестник (Regionalais zinojums - Regional Report), сборник научных статей. Даугавпилский Университет, Латвия, 2008, с. 51-61. ISBN 978-9984-14-383-5. 12. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių plėtra. // Kompetencijos. Šeima. Karjera. Mokslo darbų rinkinys, p. 107-126. - ARX Baltica, Vilnius, 2008. 13. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra Lietuvoje. // Lietuva Europos Sąjungoje: pasiekimai ir problemos. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (III). – Vilnius, VPU leidykla, 2007, 168-183 p. ISBN 9789955-20-325-4. 14. Jasaitis Jonas. Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. // Filosofija. Sociologija. 2007, t.18, Nr. 4, p. 64-78. ISSN 0235-7186. Indexed in: EBSCO (SocINDEX with Full Text (peer-reviewed), www.epnet.com, CEEOL (www.ceeol.com), Sociological Abstracts (www.csa.com) 15. Jasaitis Jonas. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos įgyvendinimas strateginio planavimo procese. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 41-47. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 16. Jasaitis Jonas, Dužinskas Raimundas, Ratkevičienė Valentina. Ūkinės veiklos įvairovės skatinimas kaimiškosiose vietovėse: lūkesčiai ir galimybės. // Žemės ūkio mokslai (Agricultural Sciences), t.14, p. 27-34. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007, ISSN 1392-0200. Indexed in: CABI Publishing (www.cabi.org), EBSCO (Current Abstracts, www.epnet.com) 17. Jasaitis Jonas. The Implementation of Modern Functions System in the Non-urbanized Countryside.// RURAL DEVELOPMENT – 2007. The Third International Scientific Conference. Vol. 3, Book 1, Lithuanian University of Agriculture. Akademija., Kaunas region, Lithuania, ISSN 1822-3230 18. Ясайтис Йонас. Система современных функций села.//Современный университетский комплекс и регион. ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 400-410, ISBN 985-417-879-X 19. Ясайтис Йонас. Университетский центр исследований развития села: новый подход к подготовке специалистов для региона. В двух изданиях: //Современный университетский 115

комплекс и регион». ГГУ им. Я. Купалы, 2007, с. 388-400, ISBN 985-417-879-X. // Новая экономика, № 9-10 (27-28), с. 31-41, 2007. Minsk, Belarus, www.neweconomic@mail.ru 20. Jasaitis Jonas. The Implementation of the System of Modern Functions in the Non-Urbanized Areas of Lithuania // The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 21. Jasaitis Jonas, Ratkevicienė Valentina. The Complexity of Research on New Rural Development Strategy. In: The Baltic Region between Germany and Russia. Dependence and Independence in Past and Present. The 7th Conference on Baltic Studies in Europe. Nordost-Institute, Luneburg, Germany, p. 59, 2007. 22. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos tyrimų kompleksiškumo problema. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 1(6). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 87-95. 23. Jasaitis Jonas, Šurkuvienė Sonata. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų sistemos kūrimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 2(7). Mokslo straipsnių rinkinys. – Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2006. – 203 p. – ISSN 1648-9098, p. 85-93. 24. Ясайтис Йонас, Шуркувене Соната. Новые функции неуробанизированных областей как основные предпосылки стратегического планирования. Модернизация системы государственного управления в Республике Казахстан: основные приритеты и механизмы реализации. Материалы международной научной конференции, 27 октября 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 502 с. ISBN 9965-797-23-4, c. 486-492. 25. Jasaitis Jonas. Kaimo raidos pokyčių tyrimo integralumo problema. Lietuvos ūkio transformacija 1990-2005 metais. Ekonominės ir socialinės politikos studijos. Mokslinių straipsnių rinkinys (II). – Vilnius: VPU leidykla, 2006. – 392 p. – ISBN 9955-20-105-3, p. 218-235. 26. Ясайтис Йонас. Региональные пребразования экономической деятельности и структура населения сельских местностей – основные предпосылки планирования регионального развития. Региональная экономическая политика: материалы Междунар. науч.-практ. конф., 4-5 мая 2006 г., Гродно (Belarus): ГрГУ, 2006. – с. 374. – ISNB 985-417-761-0, c. 90-96. 27. Ясайтис Йонас. Усиливающаяся роль общинного движения в модернизации системы самоуправления. Общемировые тенденции эффективного государственного управленияю Материалы международной научной конференции, 10 февраля 2006 г. Астана, Академия государственного упрвления при Президенте Республики Казахстан, 2006. - 371 с. - ISBN 9965796-04-8, c. 12-18. 28. Jasaitis Jonas. Lietuvos kaimiškųjų vietovių ekonominės ir socialinės situacijos pokyčiai. // Socialiniai tyrimai, Nr. 2(6), 2005, p. 31-42. ISSN 1392-3110. 29. Jasaitis Jonas. Naujoji emigracija iš Lietuvos į Jungtines Valstijas: gyvenimo kokybės vertinimas. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: mokslo darbai. Klaipėdos universiteto leidykla. 2004, p. 260-266. ISBN 9955-585-87-0. 30. Jasaitis Jonas. Lietuva - 2002. Kelio ieškojimas. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 217. 31. Jasaitis Jonas. Naujausios bangos lietuvių imigrantai JAV. 12-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Lemont, IL: 2003, p. 216. 32. Jasaitis Jonas. Jasaitis Jonas. Lietuvos tautinio švietimo sistemos atkūrimas. 10-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – Chicago, IL: 1997. - p. 38-47. 33. Jasaitis Jonas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla 1975-1995 metais. 9-jo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo darbai. – V.: 1995, p. 427. 116

2005. Lina Kriščiūnaitė. Mokinių darbinio mokymo ir auklėjimo tarpmokykliniuose gamybiniuose kombinatuose metodika. Mokymo priemonė mokytojams. Lina Pareigienė. Mokslinio tyrimo ataskaita Pedagogikos mokslinio tyrimo institutui. Darbų mokytojo techninis žinynas. www. Pagalbinė priemonė mokytojams ir gamybinio mokymo meistrams. (Vertimas) 3. Poliakovas ir kt. „Šiaulių naujienos“. Kaunas: „Šviesa“. – 146 p. Kaunas: „Šviesa“. Jasaitis Jonas. PUBLICISTIKA Nuo 1990 metų paskelbta per 460 straipsnių Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje. V. Kšivickienė Daiva. MOKSLO TAIKOMŲJŲ DARBŲ ATASKAITOS: 1.III. I. Jonas Jasaitis (darbo vadovas). Kanadoje: „Tėviškės žiburiai“. 1986. „Lietuvos aidas“. 1987 (rusų kalba). METODINIŲ LEIDINIŲ VERTIMAS BEI REDAGAVIMAS 1. Mokymo. ūkių konkurencingumui. Naujų mokymo krypčių identifikavimas.eu ir kt. „Molėtų žinios“. V. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Lietuvoje: „Mokslo Lietuva“. Techninių darbų uždavinynas. 3.: 2004. Jarovojus ir kt. V. Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Draugas“ (išeivijos dienraštis). // Specialistų kvalifikacijos kėlimas. „Lietuvių balsas“. (Redagavimas) 2.: 1988. „Amerikos lietuvis“. . Darbininkų rengimas vidurinėse profesinėse technikos mokyklose. „Kauno diena“. 3. 118 p. „Tėviškės žinios“ (Kauno krašto laikraštis). B. Vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleivių kontingento atranka. Kaunas: „Šviesa“. 1982. – 199 p. Pagalbinė priemonė mokytojams. 4. – V. 2. „Bendruomenės. 1982 ir 1986 (Redagavimas). Popovas. 1980. Ramutė Naujokienė. Borovkovas ir kt.130 p. Knyga IV-VIII klasių mokiniams. 5.demokratija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. „Šiaulių kraštas“. „Atgimimas“.lt“. 150 p. Mokykis meistrauti. .lt)“. IV. 2. – V. Lietuvos kaimo raidos stebėsena. Periodiniai leidiniai. Mokslinio tyrimo ataskaita Visasąjunginiam Profesinio techninio mokymo mokslinio tyrimo institutui. (Redagavimas) 4. Mokslinio tyrimo ataskaita Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institutui . Kaunas: „Šviesa“. (Atnaujinta 2010-04-14) 117 . – Leningradas. kuriuose paskelbti publicistiniai straipsniai: 1. savaitraščiai: „Dirva“.: LUSTI. žurnalas „Žemės ūkis. švietimo įtaka kaimo gyventojų verslumui. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema. Internetiniai laikraščiai: „OMNI naujienos (Balsas. 1983. Spaudai rengiami du publicistinių straipsnių rinkiniai. Pareigienė Lina ir kt. Verslas“ ir kt. J.216 p.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->