P. 1
darnaus_vystymosi_2008_w

darnaus_vystymosi_2008_w

|Views: 910|Likes:
Published by Tomas Čižokas

More info:

Published by: Tomas Čižokas on Nov 18, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/13/2011

pdf

text

original

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA
MOKSLO DARBAI
/ Tęstinis leidinys /

2008 VILNIUS

Atsakingasis redaktorius doc. dr. Imantas Lazdinis

Recenzentai:

prof., habil. dr. Vygandas K. Paulikas, Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Politikos mokslų katedros profesorius; dr. Remigijus Daubaras, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas.

Leidinys apsvarstytas Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros 2008 m. rugsėjo 04 d. posėdyje (protokolo Nr. 1APVK-1) ir rekomenduotas spausdinti, ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto tarybos 2008 m. rugsėjo 11 d. posėdyje (protokolo Nr. 2SVP-1) ir rekomenduotas spausdinti. Spausdinama pagal autorių pateiktus rankraščius.

ISSN 2029-1558

© Mykolo Romerio universitetas, 2008

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

Turinys

RoMuALDAS JuKNyS, EVALDAS VėbRA

/ 4 / 15

Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos Sėkmingas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas, kaip vienas iš esminių nacionalinį saugumą užtikrinančių faktorių Ecological Situation, Population Problem and the health of People in belarus and Neighbouring Countries Including Eu Member States. International Scientific Research Centre „Ecology and health“
EDuARDAS MoNKEVIčIuS yuRy bANDAzhEuSKI ERIKA MATuLIoNyTė

/ 24

/ 29 / 35 / 40

Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos
IMANTAS LAzDINIS, DoNATAS DuDuTIS

Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus valdymo tobulinimas
VISVALDAS VARžINSKAS, JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS

Ekologinis gaminių projektavimas – svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė
JuLIJA NAuJėKAITė / 51

Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja
ALgIMANTAS MISIūNAS, IEVA bALSyTė / 61 / 69

Teoriniai ir praktiniai tvarios ekonominės raidos aspektai
gIEDRė bRAzDAuSKAITė

Įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorija darnaus vystymosi strateginiame valdyme
KęSTuTIS NAVICKAS / 80 / 87

Darnių industrinių zonų formavimo galimybės šiaulių mieste
OKSANA SUVOROVA

Mokymų lyderystės ugdymo tematikos reikšmė darnaus vystymosi principo įgyvendinimo kontekste

kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. kad ši ekspertų grupė. Nuo 2003 metų Lietuvos statistikos metraštyje atskirame darnaus vystymosi rodiklių skyriuje skelbiami duomenys apie šių rodiklių pokyčius. šalys narės įpareigotos modifikuoti nacionalines Darnaus vystymosi strategijas atsižvelgiant į ES atnaujintos darnaus vystymosi strategijos nuostatas. ši atnaujinta strategija buvo pristatyta Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai ir po pataisymų įteikta Vyriausybei tvirtinti. Straipsnyje pateikiami atnaujinamos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai bruožai įvairiose aplinkos kokybės bei ekonominio ir socialinio vystymosi srityse. Numatyta. Praėjus penkeriems metams po pirmosios ES darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo (goteborgas. am. Antrame skyrelyje pateikiami atnaujinamos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindiniai . atnaujinta strategija. Pirmoji tokia dvimetė ataskaita buvo parengta 2005 metų pabaigoje ir viešai skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje (www. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos RoMuALDAS JuKNyS Vytauto Didžiojo universitetas EVALDAS VėbRA Aplinkos ministerija Remiantis ES atnaujintos darnaus vystymosi strategijos pagrindinėmis nuostatomis ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaitos išvadomis apie pagrindinius Lietuvos pasiekimus ir problemas darnaus vystymosi srityje. Straipsnio pabaigoje analizuojamos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindinės problemos. kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. išryškinti pagrindiniai pasiekimai ir iškilusios problemos. įgyvendinimas. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie pagrindinių darnaus vystymosi rodiklių pokyčius. Atsižvelgiant į dvimetėje ataskaitoje išryškėjusias Lietuvos darnaus vystymosi problemas. Strategijos įgyvendinimo stebėsenai ir išsamesnei vykstančių pokyčių bei priežastinių ryšių analizei vykdyti ir strategijai tobulinti prie Aplinkos ministerijos yra sudaryta ekspertų grupė. pasitelkusi įvairių žinybų ir institucijų atstovus. kuri kasmet informuoja Nacionalinę darnaus vystymosi komisiją apie strategijos įgyvendinimo eigą. Ši atnaujinta strategija buvo pristatyta Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai ir po pataisymų įteikta Vyriausybei tvirtinti. šią Komisiją sudaro įvairių ministerijų. bei atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos nuostatas. Aplinkos ministerijai yra pavesta koordinuoti ir kontroliuoti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo eigą. Prezidentūros.lt). Įvadas už darnų Lietuvos vystymąsi valstybiniu lygiu atsakinga Nacionalinė darnaus vystymosi komisija. problemos. Pagrindinės sąvokos: darnus vystymasis. perspektyvos. 2001). buvo parengta atnaujinta ES darnaus vystymosi strategija (2006). ekspertų grupė pateikė pasiūlymus dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos atnaujinimo. 2007 metų birželio mėnesį pradėta rengti atnaujinta Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija. kas du metus rengs oficialią ataskaitą apie Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą. suformuluoti ekspertų pasiūlymai Lietuvos darnaus vystymosi strategijai atnaujinti.

o diegiant naujausias. bet ir ankstesnius strategijoje numatytus ir su žinybomis suderintus įsipareigojimus. socialinius ir aplinkosauginius tikslus ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo įmonių lygmenyje. Darnaus vystymosi požiūriu ypatingai svarbu. Tik spartus Lietuvos gyventojų gerbūvio augimas gali sudaryti realias prielaidas neigiamiems migracijos procesams sustabdyti ir kitoms svarbioms socialinėms problemoms spręsti. Atnaujintoje ES darnaus vystymosi strategijoje. įgyvendinti tarptautinių konvencijų. palankias aplinkai gamybos technologijas. ekonominio ir socialinio vystymosi interesus. kurios yra svarbios įvairiems ūkio sektoriams. Tik sparčiai augant darbo našumui susidaro galimybė ir sparčiam gyventojų pajamų bei jų gerbūvio augimui nepažeidžiant makroekonominio stabilumo. Straipsnio pabaigoje (3 skyrius) analizuojamos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje pagrindinės problemos. vykdydamos ekonominę veiklą. Darant Ekonominio vystymosi poskyrio pataisas. o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų. tai jame buvo padarytos pataisos. uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės – atnaujinimu. Tačiau dėl sugriežtintos nutarimų įgyvendinimo kontrolės kai kurios žinybos. ir visų pirma žemės ūkio ministerija. norėdamos sumažinti savo atsakomybę už anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui. tai žymiai aktyvesnis nei anksčiau ir daugumoje atvejų konstruktyvesnis bei geranoriškesnis žinybų specialistų bendradarbiavimas su pataisas rengusiais ekspertais. atsižvelgiant į naujai suformuluotus uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. stiprias socialines garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius. lyginant su jos ankstesniu variantu. socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti esamą (2003 metų) ES valstybių vidurkį. bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos. uždavinius ir jų įgyvendinimo priemones. Darbo našumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys. kad daugumoje žinybų už darnų vystymąsi pastoviai atsakingi tie patys specialistai ir tai palengvina bendradarbiavimą. kai įmonės. liko nepakeistas. Laikantis įmonių socialinės atsakomybės principų. Tik diegiant aukštąsias bei naujausias. o Darnus vartojimas išskirtas į atskirą skyrių ir suformuluotas naujai kaip Socialinio vystymosi poskyrio papildomas skirsnis. sukuriamos prielaidos sparčiam gamybos augimui nedidinant neigiamo poveikio aplinkai. kad ūkio augimas vyktų ne ekstensyvios plėtros keliu. atsižvelgta į žinybų pasiūlymus kai kuriuos tikslus. perkelti į bendrą ekonomikos vystymosi skirsnį. stengėsi maksimaliai išeliminuoti ne tik naujus kiekybiškai suformuluotus strateginius tikslus. Rengiant nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas buvo apsiribota esminiu šios strategijos penktojo skyriaus – darnaus vystymosi tikslai. susidaro galimybė suderinti įmonių ekonominius. Teigiamai vertintinas tas faktas. Toks skirsnis suformuluotas Strategijos Ekonominio vystymosi poskyrio pradžioje. šiame skirsnyje suformuluoti svarbiausi Lietuvos įsipareigojimai taikos užtikrinimo pasaulyje ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse. Visų pirma. yra suformuluoti du nauji prioritetai (užduotys) – Darnus vartojimas ir gamyba bei Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai. efektyvų gamtos išteklių naudojimą. bet ir būtina prielaida svarbiausių socialinių bei aplinkos problemų sprendimui. savo noru atsižvelgia ir į socialinius bei aplinkosauginius reikalavimus. Jame ypatingas dėmesys skirtas darbo našumo spartesniam augimui. buvo papildytas darnaus vystymosi rodiklių sąrašas. užtikrinti švarią ir sveiką aplinką. 1. Prie bendrųjų ekonomikos darnaus vystymosi uždavinių priskirta ir kita Europos Sąjungoje vis didesnio dėmesio sulaukianti iniciatyva – įmonių socialinės atsakomybės didinimas. palankias aplinkai gamybos technologijas ir didinant darbo našumą. visuotinę ekonominę visuomenės gerovę. Sugriežtinta Vyriausybės nutarimų įgyvendinimo kontrolė sudaro geras prielaidas jų įgyvendinimui. Kitas svarbus ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatytas naujas prioritetas – Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai – šioje strategijoje įvardintas kaip Vystomasis bendradarbiavimas. Atnaujinamoji darnaus vystymosi strategija Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisų rengimo metu išryškėjo kai kurie svarbūs šios strategijos įgyvendinimui aspektai. . Kadangi Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje visas Ekonomikos vystymosi skyrius daugiausia ir yra skirtas darniai gamybai. be to. reikalavimus. susijusios su išryškėjusiomis problemomis darnios gamybos srityje.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  bruožai įvairiose aplinkos kokybės bei ekonominio ir socialinio vystymosi srityse.

kad ne mažiau 75 proc. atnaujintoje strategijoje numatyta didesnę ES paramos ir vietinių investicijų dalį nukreipti į atsiliekančius regionus bei rajonus. Jau iki 2010 metų numatyta pasiekti. Atliekų tvarkymo srityje numatyti žymiai padidinti įsipareigojimai kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas. kurti juose naujas kokybiškas darbo vietas. Nors. sugriežtinus eismo saugumo taisykles. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Toliau trumpai apžvelgsime pagrindinius atnaujintos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos bruožus. Reguliuojant šiltnamio reiškinį skatinančių medžiagų patekimą į orą.. eismo nelaimių skaičius nuo 2008 metų pradėjo mažėti. numatyta ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti naudoti neardančias ozono sluoksnį medžiagas. ir įgalinantis sumažinti šaudyklinę darbo jėgos migraciją. numatyta pakeisti ES paramos verslui atrankos kriterijus bei investicijų skatinimo tvarką. atnaujintoje strategijoje numatyta patobulinti Kioto protokolo mechanizmų (šiltnamio dujų prekyba. paliekant žemių savininkams teisę patiems apsispręsti dėl galimo ES paramos lėšų panaudojimo miškų sodinimui. atsižvelgiant į ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijos nuostatas.5 karto ir pagal šį rodiklį pasiekti esamą (2003 metų) ES šalių senbuvių lygį. tvarkant biologiškai skaidžias atliekas. miškingumą – be abejonės. Atsižvelgiant į tai. kad Lietuvoje taršos intensyvumas (teršalų. pasiekti. technologijas arba taikyti kitas alternatyvias priemones. miestų bendro naudojimo teritorijose surenkamų paviršinių (lietaus) nuotekų taip pat būtų išvalomos iki nustatytų normų. Iki šiol šį procesą labai stabdė nepagrįsti juridiniai apribojimai. Tačiau rimta problema šioje srityje išlieka itin netolygus Lietuvos miškų išsidėstymas. Aplinkos kokybės skyriuje. laikantis policentrinio planavimo principų. Kadangi iki šiol nesuformuluoti įmonių socialinės atsakomybės vertinimo rodikliai (kriterijai) ir ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatoma tai padaryti artimiausiu metu. suformuluotas naujas uždavinys – atsieti transporto paklausos augimą nuo ekonomikos augimo ir pasiekti. šio uždavinio gyvendinimui labai svarbus tolygesnis Lietuvos teritorinis vystymasis. šiame skyriuje numatyta padidinti atliekų panaudojimą energijai išgauti – pastatyti komunalinių atliekų deginimo įrenginius ir sukurti komunalinių nuotekų valymo dumblo panaudojimo energijai gauti pajėgumus. Siekiant išspręsti šį uždavinį. bus pasiektas. o likusiuose – iki 2020 metų. patenkančių į aplinką kiekis sunaudotos energijos vienetui) yra beveik 2. nei šalies ekonomika. todėl atnaujintoje strategijoje numatyta. moksliškai pagrįstą eismo įvykių Lietuvos keliuose tendencijų ir priežasčių analizę bei patikslinti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 . Eismo saugumo padidinimas ir toliau lieka vienu svarbiausių šio sektoriaus uždavinių. atnaujinant strategiją. tai yra priartinti darbo vietas prie žmonių. numatantiems aukštųjų bei naujausių technologijų ir gaminių diegimą ir darbo našumo padidėjimą iki ES šalių senbuvių atitinkamos gamybos šakos lygio. kad visos centralizuotai surenkamos miestų komunalinės nuotekos būtų išvalomos iki nustatytų normų. atnaujintoje strategijoje numatyta šiuos juridinius apribojimus pašalinti. Todėl atnaujintoje strategijoje numatyta atlikti išsamią. papildomi įsipareigojimai numatyti gerinant visų aplinkos komponentų tvarkymą ir apsaugą. oro kokybės skyriuje numatyta visuose dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose (didesniuose nei 100 MW galingumo) iki nuo 2008 metų įrengti išmetamų į orą teršalų automatinio (nuolatinio) monitoringo įrangą ir išmetamų oro teršalų valymo įrangą Vilniaus. Siekiant sustiprinti paviršinių vandens telkinių ir visų pirma upių apsaugą. numatyti papildomi įsipareigojimai užteršto vandens ir paviršinių (lietaus) nuotekų valymo srityje. kad mišku gali būti apželdomos tik prastos kokybės (ne aukštesnio nei 32. Siekiant sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų patekimą į orą. o ne atvirkščiai. tai ir atnaujintoje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pirmiausia numatyta nustatyti objektyvius įmonių socialinės atsakomybės vertinimo kriterijus ir tada plėtoti šią svarbią iniciatyvą. Ekonomikos vystymosi bendrajame skyriuje suformuluotas naujas ilgalaikis uždavinys – per strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) padidinti darbo našumą 2. Sprendžiant šį uždavinį. numatantys. tačiau to tikrai nepakaks norint labiau priartėti prie uždavinio – iki 2010 transporto aukų skaičių sumažinti perpus.5 boniteto) žemės. pirmenybę teikti projektams. bendras įgyvendinimas ir švari gamyba) naudojimo sistemą. sumažinti teritorinį miškų išsidėstymo netolygumą ir ypatingą dėmesį skirti mažiausiai miškingų rajonų miškingumo didinimui.5 karto didesnis nei ES šalyse senbuvėse. Sprendžiant šį uždavinį. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės skirsnyje numatyti įsipareigojimai dėl Lietuvos miškingumo padidinimo sėkmingai vykdomi ir numatytas ilgalaikis tikslas – pasiekti 35 proc. o iki 2015 m. kad transporto paklausa augtų lėčiau. Transporto sektoriui. tvarkant apleistus ir uždarytus sąvartynus. Kauno ir Mažeikių termofikacinėse elektrinėse įdiegti iki 2015 m.

švietimo ir mokslo bei kultūros savitumo išsaugojimo problemoms. Taip būtų sprendžiama ir itin svarbi transporto poreikio mažinimo problema. tai yra priartinti darbo vietas prie žmonių. o iki 2020 metų – šiauliuose. kad ES struktūrinių fondų paramos lėšas verslui reiktų daugiausia skirti žiniomis ir aukštosiomis technologijomis pagrįstų pramonės šakų. o ne atvirkščiai. kad vidutinė būsimo gyvenimo trukmė iki 2020 metų pailgėtų iki 78 metų. o kūdikių mirtingumą sumažinti 40 proc. kad cheminės medžiagos būtų gaminamos. kad didžioji Seimo narių dalis pažiūrės į šią problemą rimtai. kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų tvarkymo (REACh) reglamentą. Socialinio vystymosi srityje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje daugiausia dėmesio skirta užimtumo. sudaryti patrauklias sąlygas aktyviems gyventojams įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. numatoma sumažinti ekonominės emigracijos į kitas šalis mastus. kad Seime jau pradeda gimti iniciatyvos. numatyta sukurti palankias ekonomines sąlygas investuoti privatų kapitalą į geros kokybės vietinių antrinių žaliavų tiekimo bei perdirbimo infrastruktūros kūrimą. Siekiant išspręsti šį uždavinį.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  metų programą ir numatyti bei įgyvendinti šia analize pagrįstas eismo saugumo didinimo priemones. naudoti šiuolaikiškas organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones. ES saugumo reikalavimus ir euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančią atominę elektrinę. Sprendžiant šį uždavinį. Kaune ir Klaipėdoje. Pramonės sektoriuje numatyta daugiau dėmesio skirti pavojingoms medžiagoms ir užtikrinti. Siekiant šio tikslo. numatyta ekonominėmis priemonėmis skatinti mažų pieno perdirbimo įmonių tinklo kūrimą. Amoniako patekimo į aplinką mažinimui numatyta statyti ES reikalavimus atitinkančias mėšlides. Didinant atliekų panaudojimą energijos išgavimui. sudaryti sąlygas. nors visiškai akivaizdu. užtikrinančių aukštą darbo našumą. numatančios sušvelninti minėtus eismo saugumo taisyklių pakeitimus. Siekiant sumažinti stambiųjų pieno perdirbėjų diktatą nustatant žemas pieno supirkimo ir aukštas pieno produktų kainas. o ne asmeninių pozicijų. skatinimui. čia dar kartą primenama. belieka tikėtis. kad toks sprendimas automatiškai vėl suaktyvintų karą keliuose. sertifikavimo ir realizavimo sistemą. Kaip vienas iš itin svarbių uždavinių. Didinant žemės ūkio teritorijų stabilumą. socialines ir aplinkos problemas. ir pagal šį rodiklį taip pat pasiekti ES šalių senbuvių lygį. Todėl atnaujintoje strategijoje numatoma didinti užimtumo galimybes probleminiuose regionuose ir sumažinti regioninius užimtumo ir nedarbo lygio skirtumus. numatyta organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir iki 2012 metų pastatyti atliekas deginančias kogeneracines elektrines Vilniuje. Energetikos sektoriuje numatyta sumažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio energijos šaltinių importuotojo ir padidinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančių ir atliekinių energijos šaltinių. apimančias ekonomines. Didelį nerimą kelia tai. Nors vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pastaraisiais metais yra žemas ir neviršija 5 procentų. bei jų realizavimo šalyje ir užsienyje galimybes. pašalinti juridinius apribojimus. atnaujintoje strategijoje numatyta didesnę ES paramos ir vietinių investicijų dalį nukreipti į atsiliekančius regionus bei rajonus. tačiau probleminiuose regionuose nedarbas vis dar yra rimta problema. numatoma skatinti žemės savininkus aktyviau naudotis ES parama miškų želdinimui. iš valstybinių. tai yra faktiškai prilygtų dabartinei ES šalių senbuvių gyvenimo trukmei. pagrindinį dėmesį numatyta skirti vėjo. Skurdo mažinimo srityje atnaujinamoje strategijoje pagrindinis dėmesys skiriamas visų Lietuvos gyventojų pajamų didinimui ir numatoma iki 2020 metų padidinti vidutines gyventojų pajamas pagal perkamosios galios standartą iki ES šalių senbuvių dabartinio lygio. Visuomenės sveikatos srityje iškelti ambicingi uždaviniai ir numatoma pasiekti. kurti juose naujas kokybiškas darbo vietas. skurdo ir socialinės atskirties. švietimo orientavimo į darnų vystymąsi stebėseną. Didinant vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. taikomus apželdinant mišku ir derlingesnes žemes. vykdyti mokslinius ugdymo turinio ir metodikos tyrimus. švietimo ir mokslo srityje atnaujintoje strategijoje numatoma vykdyti tarpdalykines darnaus vystymosi studijas. tvarkomos ir naudojamos taip. patikimai veikiančią sveikų ir ekologinių žemės ūkio produktų tiekimo. kokybės kontrolės. parengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sis- . Siekiant suaktyvintį antrinių žaliavų naudojimą. Panevėžyje ir kituose miestuose. kad dauguma ekologinės žemės ūkio produkcijos būtų realizuojama tikrąją jos vertę atitinkančiomis kainomis. žemės ūkio sektoriuje numatoma didinti ekologinių produktų (ypač pieno ir mėsos produktų) įvairovę. numatyta iki 2020 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti naują. visuomenės sveikatos. srutų ir nuotekų kauptuvus. Daug dėmesio numatoma skirti ir visuomenės diferenciacijos bei regioninių socialinio vystymosi skirtumų mažinimui. numatoma sukurti bendrą. ypač mažai miškinguose rajonuose. biomasės ir geoterminės energijos šaltiniams bei biologinių degalų gamybai.

Jame aptariamos ne tik regionų. gyvenviečių) darnaus vystymosi problemos. skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo. Ilgalaikis darnaus vartojimo tikslas suformuluotas taip: augant bendram gaminių ir paslaugų vartojimui. bet ir sumažinti šaudyklinę migraciją. Atnaujintoje strategijoje numatyta pagrindinę mokslo vystymui skirtų ES struktūrinių fondų dalį skirti būtent eksperimentinės bazės atnaujinimui. kad iki 2015 metų oficialioji Lietuvos parama trečiųjų šalių vystymuisi būtų padidinta iki 0. žalieji pirkimai turi paskatinti ne tik aplinkai palankų prekių ir paslaugų įsigijimą. kad kultūros vertybių apsauga ir tvarkymas taptų visų valstybės strategijų. pasiekti. teikti trečiosioms šalims intelektualinę paramą. transporto poreikį ir jo sąlygojamą aplinkos taršą bei klimato kaitą. plėtoti regioninę kultūros politiką. kad ES pagrindinėse mokslo programose moksliniai tyrimai darnaus vystymosi srityje priskiriami prioritetinėms mokslinių tyrimų kryptims. parodė. bet ir kūrybinius mokslininkų poreikius gyvenant ir dirbant savo šalyje. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai – suderinti Lietuvos Respublikos vykdomą vystomojo bendradarbiavimo politiką su Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos principais ir tikslais. Ilgalaikis vystomojo bendradarbiavimo tikslas suformuluotas taip – prisidėti prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo. skatinti individualius palankius aplinkai (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą. gruzija. Moldova ir ukraina. atsižvelgiant į tai. nenaudojama toksinių medžiagų. taikos užtikrinimo pasaulyje. numatoma išspręsti tokius pagrindinius uždavinius – pasiekti. Siekiant sustabdyti protų nutekėjimą ir susigrąžinti bent dalį išvažiavusių mokslininkų. ir visų pirma energijos išteklių. subsidijavimo tvarką. regionų vystymosi problemoms skirtas strategijos skirsnis praplėstas ir pavadintas Teritorijų vystymusi. numatoma vadovautis policentrizmo ir kompaktiškumo principais. skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą. skatinti žmones keisti vartojimo įpročius. besivystančių šalių integravimo į pasaulio ekonomiką ir jų darnaus vystymosi bei konfliktų prevencijos. Sprendžiant šias problemas. todėl. Prioritetinėmis Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo šalimis įvardintos – Afganistanas. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai temos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programas. kaip labai svarbi strateginė priemonė atnaujintoje Nacionalinėje strategijoje numatyta darniam vystymuisi skirtus mokslinius tyrimus irgi įrašyti į nacionalinių prioritetinių mokslo krypčių sąrašą. bet ir jų gamybą bei pasiūlą. susijusių su ES ir/ar Lietuvos ekologinio ženklo suteikimu. kurių įgyvendinimas sudaro galimybę šalies ir atskirų miestų lygyje priartinti darbo vietas ir paslaugas prie gyventojų ir taip ne tik sukurti patogesnes gyvenimo sąlygas. Siekiant šio tikslo. ugdyti palankų aplinkai gyvenimo būdą. Kultūros savitumo išsaugojimo srityje numatoma pasiekti. nustatyti ūkio subjektų išlaidų. 2. kad bus užmiršta parama aplinkos ir darnaus vystymosi tyrimams. Atsižvelgiant į specialistų pasiūlymus dėl Lietuvos urbanistinės politikos krypčių. bet ir smulkesnių teritorinių padalinių – savivaldybių ir jų dalių (miestų. Kitas svarbus ES atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje numatytas naujas prioritetas – Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai – atnaujintoje nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje įvardintas kaip Vystomasis bendradarbiavimas. programų ir teritorijų planavimo dokumentų sudėtine dalimi. kyla reali grėsmė. darantiems kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą. kad didėjantis vartojimas nesukeltų aplinkos būklės prastėjimo. į kurias būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos bei įteisinti ugdymo darnaus vystymosi reikmėms ir žinių visuomenės kūrimo pagrindines nuostatas įvairių lygmenų švietimo veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. bendrosios viešųjų pirkimų apimties. saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus Darnaus vartojimo skirsnis suformuluotas naujai. pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams. baltarusija. Lietuvos darnaus vystymosi perspektyvos ir problemos Analizė. pasiekti. kad didžioji dalis joje numatytų uždavinių sprendžiami sėkmingai. būtina sukurti šiuolaikišką mokslinių tyrimų bazę Lietuvos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose ir taip sudaryti galimybes tenkinti ne tik materialius. ypač didelė pažanga padaryta didinant gamtos. naudojimo veiksmin- . Todėl strategijoje numatyta supaprastinti Lietuvos ekologinio ženklo suteikimo procedūras. kurių gamybai ir eksploatavimui sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. beatodairiškai susižavėjus technologijų kūrimu ir jų tobulinimu. kad aplinkai palankių (žaliųjų) pirkimų taikymas apimtų visą viešąjį sektorių ir iki 2010 metų jų apimtį padidinti iki 20 proc.33 procento bendrųjų nacionalinių pajamų. atlikta rengiant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas.

Dabartiniu metu pagal energijos ir vandens sąnaudas bVP vienetui pagaminti Lietuva viršija ES šalių analogiškus rodiklius tik apie 20 procentų ir nėra jokios abejonės. Tačiau žmogiškųjų išteklių naudojimo veiksmingumas (darbo našumas) auga lėtai ir pagal šį rodiklį mes atsiliekame nuo ES šalių senbuvių beveik 2. suteikti esminių prioritetų. tiesą sakant. tol esminių pokyčių teritorinių vystymosi skirtumų mažinimo srityje tikėtis sunku. užuot atnaujinus technologijas ir taip didinant darbo našumą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai. grįžti prie ekstensyvios ūkio plėtros. Tai sustabdytų vietinių žmonių atlyginimų augimą ir skatintų dar intensyvesnę Lietuvos piliečių ekonominę emigraciją. Sprendžiant iš pastaraisiais metais vis didėjančio įmonių pelningumo. stiprybių. kurioje nurodoma. Ilgą laiką buvęs darbo jėgos perteklius. Deja. kuri patvirtinta 2005 metais. Tai sudarė galimybes išvengti vienos iš didžiausių grėsmių darniam vystymuisi ir pasiekti. Kita vertus. čia pat perspėjama. nei 2007 metų pabaigoje patvirtintoje specialioje Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programoje nėra numatyta adekvačių priemonių. realizuojamiems atsiliekančiose . nes kaip bedidinsi regionų administracinius gebėjimus. Kaip svarstytinas variantas galėtų būti 30 balų priedas projektams. toks procesas jau prasidėjo. atrankos kriterijus. Kita labai aštri Lietuvos darnaus vystymosi problema – dideli ir vis didėjantys teritoriniai vystymosi skirtumai. daugiausia investicijų gali būti skiriama labiausiai išsivysčiusių apskričių centrams plėtoti. ilgą laiką egzistavusi ES paramos verslui skirstymo tvarka taip pat neskatino darbo našumo augimo. arba bankrutuoti. užuot investavus į šiuolaikiškas technologijas. Vietoje simbolinio 5 balų (iš šimto galimų) priedo projektams iš atsiliekančių regionų. Juk papildomos darbo jėgos poreikį galima sumažinti didinant darbo našumą.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  gumą. dabartiniai darbo jėgos importo ribojimai kokios nors rimtesnės neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui neturi. Tuo tarpu tokios didelės būtinybės keleriopai padidinti darbo našumą nebuvo. Didžioji dalis įmonių šį uždavinį išsprendė sėkmingai. kad racionaliai ir tikslingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos sudarytų galimybes teigiamai paveikti ne tik šalies sektorinį vystymąsi. tačiau realių teritorinių skirtumų mažėjimo pokyčių nematyti. Itin didelę grėsmę pastaraisiais metais prasidėjusioms spartesnio darbo našumo augimo tendencijoms kelia ketinimai žymiai palengvinti darbo jėgos importą iš šalių ne ES narių. Įmonių pasirinkimas buvo nedidelis – arba išmokti gamtos išteklius naudoti veiksmingiau. tenka pastebėti. kol nebus iš esmės pakeista ES struktūrinių fondų lėšų skirstymo tvarka. Tai sudarytų galimybę įmonėms. Rengiant Regioninės politikos iki 2013 metų strategiją. kad sparčiai augant ekonomikai. galinčių realiai padidinti atsiliekančių regionų konkurencingumą siekiant ES struktūrinių fondų paramos. kad gali išryškėti nepakankami gebėjimai pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. bet. realizuojamiems šiose teritorijose. kad kol kas viskas būtent taip ir vyksta. Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir pakeisti projektų. bet ir sumažinti teritorinius gyvenimo lygio skirtumus bei pagerinti socialinę sanglaudą šalyje. nei gamyba arba iš viso neauga. o pažanga didinant žmogiškųjų išteklių veiksmingumą nepalyginti lėtesnė? Pagrindinė sparčios pažangos gamtos išteklių veiksmingumo didinimo srityje priežastis yra keleriopai (beveik iki ES šalių senbuvių lygio) išaugusios gamtos išteklių ir visų pirma energijos kainos.5 karto. nemaža dalis išvažiavusių Lietuvos žmonių patys sugrįžtų ir. galimybė didinti viršvalandžius ir įsivežti pigesnę darbo jėgą iš rytų sudarė galimybes. Minėti Vyriausybės dokumentai. buvo atlikta išsami strateginė silpnybių. Nors Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi ne vieną specialų regioninės politikos dokumentą. bet nei 2006 metais patvirtintoje LR regionų plėtros programoje. po truputį aktyvėjančio technologijų atnaujinimo ir didėjančių darbo našumo augimo tempų. o priešingai – skatina pažan- gą. Todėl itin keistai atrodo labai aktyvios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangos pašalinti arba labai sumažinti darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų šalių apribojimus. o padidėjus atlyginimams. atsiliekantys regionai tikrai nesugebės lygiomis sąlygomis konkuruoti dėl ES struktūrinių fondų paramos. tikslinga pasekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir projektams. galimybių ir grėsmių analizė. Kodėl mums pavyko per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį keleriopai padidinti gamtos išteklių naudojimo veiksmingumą. finansuojamų iš ES struktūrinių fondų. gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša auga daug lėčiau. nueiti paprastesniu ir pigesniu – ekstensyvios ūkio plėtros keliu. turėtų padėti labiau išvystyti atsiliekančių regionų infrastruktūrą bei pagerinti investicinę aplinką. be to. kad per strategijos įgyvendinimo laikotarpį vienas svarbiausių tikslų – pagal ekologinio gamybos veiksmingumo rodiklius pasiekti ES šalių senbuvių lygį – bus įgyvendintas. be jokios abejonės.

biomasės deginimo ir biologinio kuro gamybos augimo. ir faktiškai net nebuvo tikrai rimtų bandymų nuo jos atsijungti. Tačiau. Tris iš jų. Visų pirma tai stiprus beveik visų politinių jėgų pasipriešinimas Vyriausybės planams vietoje numatytos uždaryti Ignalinos atominės jėgainės pastatyti naują. gamybos koncentracija keliuose didžiausiuose Lietuvos miestuose sąlygoja ir kitą labai neigiamą darnaus vystymosi požiūriu reiškinį – švytuoklinę migraciją. Tokia ar panaši projektų atrankos tvarka paskatintų atsiliekančiose teritorijose vykdyti ES remiamus projektus ne tik vietinius verslininkus. 2003 metais parengtą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schemą“ buvo numatyta pastatyti 170 hidroelektrinių. nors. Darnaus vystymosi požiūriu. kurių galimybės dažnai ribotos. labai apribojančios hidroenergetikos plėtrą. kad tik privataus kapitalo įmonė gali garantuoti veiklos efektyvumą. bet ir stambiąsias Lietuvos įmones ar jų susivienijimus. kad lygumų šalyse ši energetikos rūšis yra visiškai nepriimtina nei ekologiniu. šiose teritorijose vykdomi projektai turėtų gauti šimtaprocentinę ES struktūrinių fondų paramą. biomasės ir geoterminės energijos šaltiniams bei biologinių degalų gamybai. kad aukš- . ir Seime buvo patvirtintos Vandens įstatymo pataisos. kodėl po beveik 20 metų nepriklausomybės mes ne tik vis dar priklausome buvusiai sovietinei elektros tinklų sistemai. nei ekonominiu požiūriais. Tada bendromis aplinkos specialistų. tiksliai pagal dar 1951 metais Maskvoje parengtą projektą buvo planuojama pastatyti ant Nemuno – tai Alytaus. bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio universiteto vandens ūkio specialistais. ir kodėl beveik vieningai Seime palaiminus pirmąjį atominės elektrinės įstatymą. be to. bet dėl to per daug nepergyvena beveik nė viena politinė jėga. kokios yra tikrosios dabar kilusios didžiulės konfrontacijos ir pasipriešinimo priežastys. visi mūsų žmonės jau seniai suprato. numatyta iki 2020 metų pastatyti ir pradėti eksploatuoti naują. kad pagal Pramonininkų konfederacijos. susiduriama su nemažais sunkumais. Didelę politinę žalą daro ir tai. kad taip stabdomas itin svarbių Lietuvai energetinių projektų įgyvendinimas. galvojant apie bent kiek didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. pagrindinį dėmesį skiriant vėjo. Vienas problematiškiausių darnaus vystymosi požiūriu yra Lietuvos energetikos sektorius. Norėdami suprasti. o projektai. nutiesti elektros tiltus į ES valstybes bei padidinti vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. kad vykstančių politinių mūšių kontekste vėl kompromituojamas privatus kapitalas. ypač prisimenant černobylio patirtį. ES saugumo reikalavimus ir euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančią atominę elektrinę. Minėtas itin aršus visų pagrindinių politinių jėgų pasipriešinimas Vyriausybės pasirinktam naujos ato- minės elektrinės statybos variantui yra visai kitokio pobūdžio ir su branduolinės energetikos keliamais pavojais nesusijęs. Pravartu prisiminti. įgyvendinant šiuos uždavinius. nors esminis pakeitimas tik vienas – vietoje numatyto plano steigti Nacionalinį investuotoją „Lietuvos energijos“ pagrindu dabar siūloma tai daryti naujai sukurtos patronuojančios įmonės. Tačiau. atrodo. nors ir nemalonus. galima pasidžiaugti dėl pastaraisiais metais prasidėjusio spartaus vėjo energetikos. Lietuvos elektros ir dujų tinklai neturi tiesioginių ryšių su Centrinės ir Vakarų Europos energetikos sistemomis ir nėra galimybės racionaliai realizuoti perteklinį IAE elektros energijos gamybos potencialą. Tikėtiniausias atsakymas į šiuos klausimus. o kalbos ir programos apie gerovę visiems Lietuvos gyventojams ir teritorinę sanglaudą ir liks tik kalbomis bei programomis. bet matyt gana aiškus – daugumai politinių jėgų dabartinė situacija yra vienokiu ar kitokiu būdu naudinga. neturinčios jokių tradicinių ryšių su Rusija. kuri dar labiau didina transporto sąlygojamą aplinkos taršą ir sukelia daug socialinių problemų. vykdomi Lietuvos vidurkį viršijančiuose regionuose. Priešingu atveju teritoriniai Lietuvos vystymosi skirtumai ir toliau didės. Priartinti gamybą ir paslaugas prie gyventojų (o ne atvirkščiai) – itin svarbus darnaus ūkio vystymosi uždavinys. pirmiausia turėtume pabandyti išsiaiškinti. vakarietiško tipo atominė elektrinė atrodo priimtinas kompromisas. Tai reiškia. Tačiau nerimą kelia neseniai Seime vėl rodomos iniciatyvos atgaivinti prieš keletą metų palaidotus hidroenergetikos spartaus vystymo Lietuvoje planus. vakarietiško tipo atominę elektrinę. mokslininkų ir visuomenės pastangomis pavyko įrodyti. Kalbant apie vietinių atsinaujinančių energijos išteklių platesnį naudojimą. Sparčiai auga ir sekliosios geoterminės energijos panaudojimas namų apšildymui. branduolinė energetika šiame aktyvėjančio terorizmo pasaulyje iš tiesų nėra labai skatintina. balbieriškio ir Druskininkų hidroelektrinės. ES paramą. gautų tik 50 proc. jam taip aršiai priešinamasi dabar. beveik 90% energijos išteklių importuojama iš vienintelio tiekėjo – Rusijos gamtinių dujų ir naftos telkinių bei branduolinio kuro gamyklų.10 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai teritorijose. pagrindu. belieka tik apgailestauti. Siekiant sukurti labiau subalansuotą energetikos sektorių.

be to. kur patvankų plotas yra palyginti mažas. energetinėmis miško plantacijomis reiktų apželdinti gerokai mažesnį plotą. kad hidroenergetika daro mažą neigiamą poveikį aplinkai. kad visi šie veiksniai prisideda prie infliacijos. pagal susisiekiančių indų principą prekių ir paslaugų kaina išsiplėtusioje ES per tam tikrą laiką neišvengiamai turi supanašėti. Tiesą sakant. nei numato Mastrichto kriterijai. tai. buvo numatyta užtvankų kaskadomis nusėti absoliučiai visus didžiuosius ir mažesnius Nemuno ir Neries intakus. o kokie jau kelia realią grėsmę. todėl kur kas spartesnis. Tam tikrą išimtį čia sudaro tik Slovakija ir Lenkija. todėl nėra jokių abejonių. Pastačius visas 170 planuojamų hidroelektrinių. prekių ir paslaugų judėjimo barjerus. pagal labai optimistinius skaičiavimus hidroenergetikos indėlis į bendrą Lietuvos pirminės energijos balansą sudarytų viso labo 1. Jei kalbėtume apie hidroenergetikos indėlį tik į elektros energijos gamybą. be to. kad dabartinis kainų šuolis kelia didelį pavojų Lietuvos makroekonominiam stabilumui ir jos darniam vystymuisi. Preliminariais skaičiavimais. kad maždaug pusę infliacijos tempų lemia kainų lygio skirtumai. nei būtų paskandinta. pasirodė. kur. o tuo pačiu ir kainų augimo tempai yra priimtini. būtų paskandinta beveik 700 kvadratinių kilometrų Lietuvos sausumos teritorijos! Tuo tarpu ekonominė nauda būtų labai ribota. pakaktų pastatyti 70–80 vidutinio pajėgumo vėjo jėgainių. Tiksliai į šį klausimą atsakyti matyt negalėtų niekas. t. kad viena šiuolaikiška vėjo jėgainė pagamina daugiau elektros energijos. ant Ventos ir jos intakų numatyta pastatyti 19. patvenkę visas Lietuvos upes. šešupės baseine – 9. Su nepalyginamai mažesniu neigiamu poveikiu aplinkai galėtume išgauti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Logiška prielaida yra gana akivaizdi – kuo žemesnės kainos. Taip yra padaroma neįkainojama žala gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui. Įstojus į ES ir tuo labiau įsijungus į šengeno erdvę bei panaikinus žmonių. Lietuvoje faktiškai beveik nebebūtų likę nei vienos upės su natūralia vaga. kad asmeniniai norai ir planai pasipelnyti Lietuvos gamtos sąskaita nenusvers Lietuvos valstybės ir visuomenės interesų. kad pagamintume tiek elektros energijos. kainų augimas (šliaužiančioji infliacija) dar gana ilgoką laiką yra neišvengiamas. Nėra jokios abejonės.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 11 čiau Kauno neliktų nė metro natūralios Nemuno vagos. užtenka pasakyti. plėsdami biomasės ir atliekų deginimą energetiniais tikslais bei biologinio kuro gamybą. kad norint gauti panašų energijos kiekį. Paanalizavus infliacijos skirtingose ES šalyse priklausomybę nuo kainų lygio. hidroenergetikų teiginys. nes tenka paskandinti didžiulius miškų. kad jų statybos iniciatyvos dar ne kartą atgims. Merkio baseine pastatant 10. vystydami vėjo energetiką. Nevėžio baseine – 11. nors ją tikrai buvo galima numatyti. ši problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėta. Atnaujintoje Lietuvos energetikos strategijoje numatyta daug dėmesio skirti energetinių miško plantacijų kūrimui. nežiūrint žemų kainų. Įgyvendinus šią schemą. daugiamečių pievų bei ariamų žemių plotus. Dubysos baseine – 10. . realizavus minėtą schemą.480) galima daryti tegul ir gruboką išvadą. o planuota pirmiausiai statyti Alytaus hidroelektrinė ant Nemuno būtų patenkinusi vos pusę to meto Alytaus medvilnės kombinato poreikių. keliančia didelę grėsmę darniam vystymuisi – tai vis didėjanti infliacija. kiek planuota gauti pastačius 170 hidroelektrinių ir išgelbėtume Nemuną bei visas kitas Lietuvos upes. gali būti taikomas tik kalnuotoms šalims. todėl belieka tikėtis. infliacijos tempai yra maži. o kitą pusę – įvairūs kiti veiksniai. didėjančiais akcizais bei bendromis pasaulinėmis makroekonominėmis tendencijomis. Dabartinius didelius kainų augimo tempus daugumoje naujųjų ES narių dažniausiai bandoma paaiškinti kylančiomis energijos išteklių kainomis. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti dar ne vieną. pažeidžiamas saugomų teritorijų režimas bei sukeliama daug socialinių problemų. nes visi kiti mažesni upeliai jau buvo sunaikinti ir paversti kanalais. vykdant beatodairišką Lietuvos melioraciją. jei paimsime konkrečius atvejus ir sudėsime visus minėtus ir panašius konkrečius veiksnius. tačiau. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su dar viena gana netikėta problema. biologinei įvairovei. Palyginimui galima pasakyti. tuo didesnė turėtų būti konvergencinė infliacija. Tačiau hidroelektrinių savininkams jos garantuoja nemenką ir ilgalaikį pelną.2 %. nei 10 mažųjų dabar veikiančių hidroelektrinių. tačiau akivaizdu. pagal Energetikos instituto specialistų skaičiavimus geriausiu atveju galėtume patenkinti apie 7 procentus Lietuvos elektros energijos poreikių. Lygumų šalyse hidroelektrinių poveikis aplinkai yra itin stiprus. Tam. kad šis ryšys yra gana glaudus ir pagal determinacijos koeficiento reikšmę (R2=0. o Jūros baseine – net 16 hidroelektrinių. Mūšos ir Nemunėlio baseinuose – 16 hidroelektrinių ir t. realizuojant minėtą hidroenergetikos vystymo schemą. sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. šia prasme labai svarbus klausimas – kokie konvergencijos.

galima pasiguosti bent tuo. be tiesioginio kainų reguliavimo. kad realią konkurenciją ir tuo pačiu mažesnes kainas palaikančios priemonės yra gerokai pavėluotos. kad pieno produktai pabrango proporcingai išaugusioms pieno supirkimo kainoms ir kad jokių kartelinių susitarimų čia nėra. prieiname prie kertinio klausimo – ar turime ir ar laisvos rinkos sąlygomis galima reguliuoti kainas. Nuolaidžiaujant ir tyliai pritariant valdžios institucijoms. pradeda sparčiai kelti kainas vietinėje rinkoje. tai yra artėjančios prie dviženklių skaičių infliacijos ir orientuotis į šliaužiančiąją. todėl pieno gamintojų. tačiau realiai superkamo pieno kainos buvo padidintos maždaug trisdešimt centų už litrą. esant dabartinei situacijai. tai susidaro nemenka tikimybė. jei pagal minėtą principą gana sparti kainų konvergencija yra neišvengiama. matyt. Vargu ar kas nors šiandien galėtų bent kiek tiksliau atsakyti. Iš pirmo žvilgsnio tai tiesa. Siekiant išvengti tokių tendencijų. nustatydami neadekvačiai mažas pieno supirkimo kainas. visiškai viešai atstovauja pieno perdirbėjų ir trąšų gamintojų. galima trumpai paanalizuoti. Ko verti vien ministrės aiškinimai. grįžtant prie anksčiau pateiktų Rokiškio sūrio ir kitų pieno perdirbėjų bei Achemos pavyzdžių. ši ekonominė emigracija yra viena didžiausių grėsmių Lietuvai kaip valstybei apskritai. todėl pastaruosius 10 metų diktuoja savo sąlygas tiek pieno gamintojams. kurios vadovai nesivaržydami. atnaujintoje darnaus vystymosi strategijoje siūloma ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinti nedidelių pieno perdirbimo įmonių tinklo kūrimą. yra. o trąšų pabrangimo atveju. nemaža Lietuvos gyventojų dalis linkusi pasirinkti tokią. kainų augimą buvo galima gerokai pristabdyti sumažinus muitus trąšoms. kad jų kainos smarkiai didėti nebeturėtų. santykinis pabrangimas buvo beveik vienodas. pasinaudodami bendros rinkos privalumais ir orientuodamiesi į kainas ES šalyse senbuvėse. Lietuvos gyventojai už pieno produktus neužilgo mokės brangiau. Minėti Slovakijos ir Lenkijos pavyzdžiai rodo. kur darbo jėgos kaina yra daug mažesnė. Pieno perdirbėjų aljanso atveju akivaizdu.12 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai bet neatsižvelgsime į susisiekiančių indų principą ir neišvengiamą kainų konvergenciją. akivaizdu. kokie yra optimalūs konvergencijos tempai. nors absoliučiai aišku. darniai keldami pieno produktų kainas. bandymai tiesiogiai reguliuoti pieno supirkimo kainas laisvos rinkos sąlygomis yra nepriimtini ir neseniai vykusių teisminių procesų rezultatai tą dar kartą patvirtino. vienintelis ministrės patarimas žemdirbiams buvo nelaukti pavasario ir trąšomis apsirūpinti anksčiau. perspektyvos atrodo gana liūdnai. nei ES šalyse senbuvėse. Kalbant apie kosminiu greičiu augančių trąšų kainų reguliavimą. tada jos . galimybę. Kitas svarbus klausimas – ar verta labai griežtai kontroliuoti ir stabdyti kainų augimą. kad ji neturi tam jokių tinkamų svertų. kaip buvo galima sulėtinti pieno produktų ir trąšų kainų augimą. kai gamintojai. kur darbo jėgos ir prekių kainos yra subalansuotos. tam pasitelkiant ES lėšas ir taip sukurti realią konkurenciją šiame sektoriuje. Na. kad mes šiuo metu turime dvi rinkas ir vartotojai neišvengiamai turės daugiausia apsiriboti vietine rinka. Kaip žinia. veikia vietinės rinkos sąlygomis. vienintelė išeitis gauti adekvatų atlygį už darbą – išvykti į šalis. o vartotojai. Pagrindinė problema čia yra ta. bet. o tuo pačiu dar labiau pagreitins ir taip itin sparčiai augančių maisto produktų kainų kilimą. o ypač smulkiųjų žemdirbių. niekaip nepavyks. turint omenyje jau minėtą faktą. tai yra 5–7 procentų infliaciją. Lietuvos Vyriausybės vadovai dažnai pabrėžia. Taigi. o parduodamo pieno litras pabrango trigubai – beveik visu litu. gamintojai ar bent jų dauguma jau turi galimybę dalyvauti bendroje ES rinkoje. Tačiau jokios kainų reguliavimo priemonės nebuvo taikytos. importuojamoms iš šalių ne ES narių. kad minėtoji Achema yra monopolininkas azotinių trąšų rinkoje ir čia valstybinės institucijos turi labai rimtus svertus. tiek pieno produktų vartotojams. Tuo tarpu Konkurencijos taryba niekaip nesugeba įrodyti atrodytų akivaizdžių supirkimo ir pardavimo kainų derinimo faktų. kad nenorėdami sukelti sunkiai nuspėjamų socialinių padarinių. tikrai turėtume vengti šuoliškos. kad Achemos trąšos per pastaruosius du metus pabrango keturgubai ir dabar jau prilygsta ar net viršija kainas ES šalyse senbuvėse. Taigi. nors daugeliu požiūrių ir nelengvą. kad toks staigus trąšų kainų šuolis gerokai padidins žemdirbių kaštus ir jų produkcijos kainą. paaiškinti tokio spartaus pastarųjų poros metų pieno produktų kainų kilimo ar to fakto. kad tokie svertai. trys stambieji pieno perdirbėjai sugebėjo išeliminuoti iš šios ūkio šakos visus smulkesnius dalyvius. kadangi pieno perdirbėjų suderintų veiksmų pasėkoje pieno produktai pirmieji jau pasiekė europines kainas. Kita vertus. Keisčiausia šioje situacijoje yra žemės ūkio ministerijos pozicija. pavyzdžiui. tačiau intuityviai galima numanyti. o ne žemdirbių interesams. kad. kad Lietuvoje ir kitose naujosiose ES šalyse šiuo metu faktiškai veikia dvi rinkos. kur daugelio produktų kainos vis dar yra gerokai didesnės. kurie už įsigytas prekes ir paslaugas gali atsilyginti tik pardavę savo darbo jėgą (nesvarbu fizinę ar intelektualią).

o gyventojų pajamų spartesnis augimas prasidėjo tik nuo 2004–jų. Išvados Analizė. Dabar inicijuojama dar viena priemonė. darnaus vystymosi požiūriu svarbiausia. pagal susisiekiančių indų principą prekių ir paslaugų kaina išsiplėtusioje ES per tam tikrą laiką neišvengiamai turi supanašėti. jei kurį laiką gyventojų pajamos augtų sparčiau nei ekonomika. apsiriboja periodiškais paverkšlenimais ir simbolinėmis akcijomis. Įstojus į ES ir tuo labiau įsijungus į šengeno erdvę bei panaikinus žmonių. grįžti prie ekstensyvios ūkio plėtros ir sustabdytų vietinių žmonių atlyginimų augimą bei skatintų dar intensyvesnę Lietuvos piliečių ekonominę emigraciją. ir visų pirma energijos išteklių. kad pastaraisiais metais gyventojų disponuojamos pajamos buvo pradėję augti gana sparčiai ir. kad Lietuvos ekonomika itin sparčiai auga jau nuo 2001 metų. Didžiausi klaida. Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir pakeisti projektų. kyla ir rimtų socialinių problemų grėsmė. todėl kur kas spartesnis. bet ir pačia Valstybe. Jei stambesnieji ūkininkai dar sugeba šiek tiek pasipriešinti pieno perdirbėjų diktatui. atsiranda puikios galimybės įvairaus plauko valstybės gelbėtojams. grįžtant prie didėjančios infliacijos problemų. keliančia didelę grėsmę darniam vystymuisi – vis didėjančia infliacija. Turint omenyje. tačiau realių teritorinių skirtumų mažėjimo pokyčių nematyti. Itin didelę grėsmę pastaraisiais metais prasidėjusioms spartesnio darbo našumo augimo tendencijoms kelia ketinimai žymiai palengvinti darbo jėgos importą iš šalių ne ES sąjungos narių. Lietuva turi nemažą makroekonominio stabilumo rezervą tam atvejui. kad gyventojų pajamos augtų sparčiau nei infliacija ir taip būtų užtikrinamas bent minimalus Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerėjimas. Labai aštri Lietuvos darnaus vystymosi problema – dideli ir vis didėjantys teritoriniai vystymosi skirtumai. naudojimo veiksmingumą. Taigi. nei . Vietoje simbolinio 5 balų (iš šimto galimų) priedo projektams iš atsiliekančių regionų būtina suteikti realių. o didėjanti ES parama atveria jiems gana neblogas perspektyvas. tai smulkieji žemdirbiai ir pieno tiekėjai. Darbo našumo augimas darnaus vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys. bet ir būtina prielaida svarbiausių socialinių bei aplinkos problemų sprendimui. kad. Pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su dar viena gana netikėta problema. kad Lietuvos gyventojų disponuojamos pajamos iki 2020 metų turi pasiekti ES šalių senbuvių esamą gyventojų pajamų lygį. atrankos kriterijus. o ne formalių prioritetų. Visų valstybinių ir visuomeninių žemdirbių institucijų valdymą sukoncentravus vienos politinės jėgos rankose. kuri turėtų dar gerokai padidinti pieno perdirbėjų pelnus – akcizo pieno produktams mažinimas. parodė. nei gamyba arba iš viso neauga. kyla ne tik rimtų ekonominių problemų grėsmė. Nors spartus pajamų augimas ir sukelia tam tikrų makroekonominių problemų. o kokių nors veiksmingesnių priemonių nesimato. kurią galėtų padaryti Lietuvos valdžia. šis augimas yra pati veiksmingiausia Lietuvos gyventojų emigracijos stabdymo priemonė ir didina politinį Lietuvos stabilumą. kuri atstovautų jos interesams. Tenka pastebėti. sparčiai augant ekonomikai. kad turi vykti visapusiška naujųjų ES narių ir šalių senbuvių vystymosi konvergencija. prekių ir paslaugų judėjimo barjerus. kad didžioji dalis joje numatytų uždavinių sprendžiami sėkmingai. ir artėjantys Seimo rinkimai gali dar labiau sukomplikuoti tolesnes Lietuvos vystymosi perspektyvas. užuot atnaujinus technologijas ir taip didinant darbo našumą bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Tai sukeltų socialinę katastrofą ir pastarųjų metų ekonominės emigracijos lėtėjimo ir net prasidėję žmonių grįžimo procesai būtų sustabdyti. yra numatyta. pozicija. šiam nusivylimui didėjant. kuriems taikomos diskriminacinės pieno supirkimo kainos. realios gyventojų pajamos gana sparčiai didėjo. ypač didelė pažanga padaryta didinant gamtos. atlikta rengiant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pataisas. Jei prieš keletą metų dabartinis šių rūmų vadovas ryžtingai dalyvavo įvairiose žemdirbių protesto akcijose. Kai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų paliekami likimo valiai ir nėra realios politinės ar visuomeninės jėgos. ir visų pirma žemės ūkio rūmų.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 būsiančios keliais litais pigesnės. Todėl atnaujintoje Darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluota labai svarbi nuostata. jaučiasi visiškai nusivylę ne tik valdžia. finansuojamų iš ES struktūrinių fondų. tapęs vadovu. Nors Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi ne vieną specialų regioninės politikos dokumentą. gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša auga daug lėčiau. tai. nežiūrint didėjančios infliacijos. Tai sudarė galimybes išvengti vienos iš didžiausių grėsmių darniam vystymuisi ir pasiekti. Dar keistesnė yra visuomeninių žemdirbių institucijų. Tai sudarytų galimybę įmonėms. tai paklausyti kai kurių užsienio ir Lietuvos ekspertų patarimų ir pradėti dirbtinai stabdyti gyventojų pajamų augimą.

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos pagrindinės nuostatos. Didžiausi klaida. Darnaus vystymosi strategija ir praktika. kurią galėtų padaryti Lietuvos valdžia. Environmental assessment in countries in transition: Evolution in a changing context// Journal of Environmental Management. EVALDAS VėbRA Summary In accordance with main provisions of renewed EU sustainable development strategy and findings of National sustainable development strategy report concerning key achievements and problems in the field of Lithuanian sustainable development the expert group gave proposals for renewal of National sustainable development strategy. o gyventojų pajamų spartesnis augimas prasidėjo tik nuo 2004–jų. nenorėdami sukelti sunkiai nuspėjamų socialinių padarinių. Juknys ir E.1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai numato Mastrichto kriterijai.eu. 5 (2003). 2. nei infliacija ir taip būtų užtikrinamas pastovus Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės gerėjimas. . ir pastarųjų metų ekonominės emigracijos lėtėjimo ir net prasidėję žmonių grįžimo procesai būtų sustabdyti. R. Miškinis ir R. No. šis augimas yra pati veiksmingiausia Lietuvos gyventojų emigracijos stabdymo priemonė ir didina politinį Lietuvos stabilumą. kad gyventojų pajamos augtų sparčiau. Lietuva turi nemažą makroekonominio stabilumo rezervą tam atvejui. 3. R. tai yra artėjančios prie dviženklių skaičių. renewed strategy. Dagiliūtė. Kadangi Lietuvos ekonomika itin sparčiai auga jau nuo 2001 metų. http://register. Development and Sustainability. Nors spartus pajamų augimas ir sukelia tam tikrų makroekonominių problemų. www. kainų augimas dar gana ilgoką laiką yra neišvengiamas. 2005. Renewed Eu Sustainable Development Strategy. infliacijos ir imtis ryžtingų priemonių jai sumažinti. p 167–178.consilium. 2005. Keywords: sustainable development. Vilnius. Lang I. 2006. No 4(34). The renewed strategy was presented to National sustainable development Committee and after correction presented to Government for statement. New eastern Eu member states: decoupling of environmental impact from fast economy growth // Environmental research. Tačiau. Cherp A. Juknys. Literatūra 1. At the end of the article main problems of implementation of sustainable development provisions in Lithuania are presented. 62 (2001). problems.europa. p 357–374. 6. tai pradėti dirbtinai stabdyti gyventojų pajamų augimą. 4. No. turėtume vengti šuoliškos. implementation. In this article is given main points of renewed National sustainable development strategy in different fields of environment quality and economic and social development. Tai sukeltų socialinę katastrofą. Outlook and Problems of Lithuanian Sustainable Development RoMuALDAS JuKNyS.am. 2001. Sustainable development – A New Challenge For the Counties in Central and Eastern Europe//Environment. MRu mokslo darbai. V. p 6–13. Darnaus vystymosi požiūriu svarbiausia. jei kurį laiką gyventojų pajamos augtų sparčiau nei ekonomika. 2003.Vėbra. p 68–76. 2006.lt. 5. outlook. Dvimetė darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaita. engineering and management.

todėl būtinas nuolatinis aplinkos stebėjimas ir analizė. klimato kaitos klausimai. Todėl nacionalinis saugumas apima jau ne tik karinį saugumą. Reikia įvertinti ir dar vieną aspektą. kurie vėliau gali tapti rimtomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui. kurios atsiradimą sąlygojo žmonijos raida.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Sėkmingas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas kaip vienas iš esminių nacionalinį saugumą užtikrinančių faktorių ERIKA MATuLIoNyTė Mykolo Romerio universitetas Elektroninis paštas: specelt@yahoo. žmonija rado ir kitų būdų. ekonominis ir socialinis vystymasis. Įvadas Temos aktualumas. Pasaulio bendruomenė surado sprendimą – darnų vystymąsi įteisino kaip pagrindinę ilgalaikę visuomenės vystymosi ideologiją. jei nebus ieškoma kompleksinio jų sprendimo. nacionaliniame ir net individualiame. Darnus vystymasis tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyse yra įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. bet ir politinius. Visuotinai priimtą darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga. Pagrindinės sąvokos: nacionalinio saugumo politika. be to. todėl šio darbo tikslas yra nustatyti. kai buvo pereita į industrinės civilizacijos raidos etapą. aplinkosauginius ir kt. tai bus kaip vienas iš svarbiausių faktorių. jei norima pasiekti konkrečius uždavinius. Jau nuo senų laikų saugumo problemos dažniausiai buvo sprendžiamos karine jėga. Ir priešingai. kuris labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius ir jo stebėjimas bei valdymas gali padidinti valstybės stabilumą. nurodančių aukštą valstybės saugumo lygį. kuriame besaikis aplinkos išteklių naudojimas. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. tai gali sukelti veiksnius. kad laiku priimti reikalingus sprendimus.com Darnus vystymasis. Tolimesniame tyrime pamatysime. badas ir kt. regioniniame. kad grėsmės ir pavojai nacionaliniam saugumui yra nuolatos kintantis reiškinys. Vystantis civilizacijai. kaip ir saugumo klausimai. kokią vietą valstybės saugumo užtikrinime užima darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. Darnus vystymasis – tai nuolatos kintantis. kad darnaus vystymosi politikos elementai glaudžiai susiję su valstybės saugumo būklės elementais. Darnaus vystymosi politika vertinama pagal vertinimo rodiklių reikšmes ir yra numatytos taikytinos priemonės. . kaip padidinti valstybių saugumo lygį nenaudojant karinės jėgos. ir. tačiau tiesiogiai neapims karinio ir iš dalies politinio aspektų. šalies vidinio saugumo būklė irgi yra vertinama pagal įvairius kriterijus. socialinius. gali būti nagrinėjami įvairiame lygmenyje: tarptautiniame. strateginis planavimas. ekonominius. dinamiškas procesas. Tuo tarpu darnus vystymasis yra palyginti nesena paradigma. tokioje valstybėje kils įvairios problemos. problemos peržengė valstybių ir net regionų ribas ir pradėjo kelti grėsmę pačios žmonijos ateičiai. Saugumo politikos formavimas ir vykdymas yra fokusuojamas dvejomis kryptimis: į išorinę ir į vidinę šalies politiką. jei darnaus vystymosi ideologijos nuostatų nesilaikoma. saugumo aspektus. Jei valstybėje nacionaliniame lygmenyje yra vykdomas nuosaikus ir tęstinis darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. išsiplėtė ir pačios saugumo sąvokos supratimas. darnaus vystymosi politika.

Nustatyti. bet ir pramonės. siekti visuomenės gerovės ir saugumo. kai visiems jos nariams suteikiamos panašios galimybės naudotis ekosistemų ištekliais. visų pirma. nedarbo. Darnų vystymąsi reglamentuojančių teisės aktų sistemos bei įgyvendinamos politikos apžvalga Lietuvos Respublikos Strateginio planavimo sistemoje (patvirtintoje 2002–06–06) svarbiausias ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentas yra Valstybės ilgalaikės raidos strategija. 7–9]. skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. silpnybes. be to. ES darnaus vystymosi strategijoje nurodyta. visuomenės senėjimo problemų sprendimas [5]. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. energetikos. Lietuvai. išmintingai suderinus ekonomikos. nustatyti nacionalinės saugumo politikos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. 2. nacionaliniai interesai. kad ilgos trukmės yra ir šie strateginio planavimo dokumentai: Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija. nuosaikus ir darnus ūkio šakų ir regionų ekonomikos vystymasis bei socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimas. kiti dokumentai. Tyrimo metodai: rašant straipsnį. Kaip matome. kurie yra labai svarbūs ir specifiniai mūsų valstybei. kaip ilgalaikes tradicijas turinčiai valstybei yra labai svarbus Lietuvos kultūrinio savitumo išsaugojimas bei užimtumo didinimas. Lietuva siekia užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugą bei geresnę kraštovaizdžio apsaugą ir racionalų tvarkymą. tiek ir Nacionalinio saugumo strategija yra tokios pačios teisinės galios dokumentai. diplomatijos. 47–54]. formuodama savo darnaus vystymosi strategiją [6]. Tuo tarpu Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pagal darnaus vystymosi prioritetus ir principus suformuluota valstybės darnaus vystymosi vizija ir misija. lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes. p. ekonomikos ir kitose srityse. Europos Sąjungos ir baltijos jūros regiono strateginiuose dokumentuose. Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai. 6. kai pavyksta išvengti ryškios turtinės visuomenės narių diferenciacijos [4. jų įgyvendinimo priemonės ir rodikliai. 1. lyginamasis metodai. 3. visuomenės plėtotės bei aplinkos apsaugos reikmes„ [2. Deja. pamirštant. Lietuva. žemės ūkio. Joje buvo akcentuota mintis. p. o visuomenės darna galima tik tuomet. kad visų pirma tai yra dabartinės žmogaus veiklos ir pasaulio kaitos sąlygojama socialinė problema. Darnaus vystymosi siekis yra įvardytas svarbiausiuose Jungtinių Tautų. pavojaus žmonių sveikatai mažinimas. be to. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. 4. tai. kurios ankstesnėse visuomenėse iš viso nebuvo ar ji nebuvo tokia aktuali ir aštri. Nacionalinio saugumo strategijoje yra numatyta saugios valstybės plėtros vizija. jog yra tam tikros ekonominės plėtros ribos. žmogaus harmonija su aplinka įsigali tada. kuris sąlygoja kas metai vis spartėjantį gyvybės rūšių įvairovės bei kitų gamtos išteklių nykimo procesą. 1987 m. Lietuva savo šalies strategiją papildė ir visa eile prioritetų. tiek Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. gynybos. skirta visuotinėms ekologinėms problemoms. išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai: aplinkos kokybė ir gamtos ište- . kad „darnus vystymasis turi būti įtrauktas į politikos formavimą visais lygiais„ [3].1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Tyrimo objektas: darnaus vystymosi politikos santykis su nacionalinio saugumo politika. kokią vietą valstybės saugumo užtikrinime užima darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas.pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas. Darnaus vystymosi kaip socialinio proceso pradžia siejama su 1978 m. efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas. uždaviniai. metodikoje yra nurodyta. numatyti Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir įstatymuose [1]. būsto. Nacionalinio saugumo strategija. ES šalyse ir Lietuvoje darnaus vystymosi koncepcijos susiformavo tik paskutiniais metais kaip atsakas į šiuolaikinėmis technologijomis grindžiamą intensyvų ūkininkavimą. Lietuvoje dar daug kas darnų vystymąsi suvokia bei vertina vien tik ekonominėmis ir aplinkosaugos kategorijomis. perkėlė ES strategijos prioritetus. Vykdant strateginę analizę. išsaugant jų savitumą. taikyti analitinis kritinis. Lietuvos atveju poveikį aplinkai reikia mažinti ne tik transporto srityje. dokumentų analizės. numatyti darnaus vystymosi tikslai. galimybes ir grėsmes. transporto poveikio aplinkai mažinimas. skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti darnų vystymąsi ir nacionalinį saugumą reglamentuojančių teisės aktų sistemą. kai yra darna visuomenėje. 5. o ekologinių problemų sprendimą būtina sieti su ekonomikos ir visuomenės plėtra. jų įgyvendinimo priemonės politikos. Pasaulio aplinkos plėtros komisija pasiūlė darnaus vystymosi sąvoką: „darnaus vystymosi siekis – užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę. Stokholme organizuota Jungtinių Tautų konferencija. išskyrus vieną – „visuomenės senėjimo problemų sprendimas„. Europos Sąjungos patvirtintoje darnaus vystymosi strategijoje nagrinėjamos svarbiausios darnaus vystymosi problemos ir nustatyti šeši vystymosi prioritetai: 1. turizmo sektoriuose.

nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką. analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. tiek tarptautiniame. regioninių. Taigi. išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie globalizacijos sąlygų. užtikrinti tarptautinių. Tai yra pjūviai. vandeniui. kad plačiąja prasme saugumo objektas – tai viskas. vystantis civilizacijai. dirvožemiui. įgyvendindama savo politiką. 169]. ekonominių ir organizacinių priemonių.buzan teigė. socialinis ir aplinkosauginis regionų vystymasis). Kiekviena valstybė pasirenka modelį – kaip ir kokiais būdais bei priemonėmis vykdys politiką savo valstybėje. turi stengtis pasiekti kuo aukštesnį saugumo lygį. Dabartiniu civilizacijos . kad nacionalinis saugumas gali būti vertinamas kaip valstybių sugebėjimas išsaugoti savo nepriklausomą identitetą ir funkcinį integralumą prieš pakitimų jėgas. kad iš esmės nesunkiai tai apibrėžtų. kiekviena valstybė. 26]. opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes. vietinių trumpalaikių ir ilgalaikių interesų suderinamumą ir pagrindinių darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimą laiku visose gyvenimo srityse. valstybinių. Jei valstybė nesugeba apginti savo teritorijos ir apsaugoti savo žmonių. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais – nedarbu. nacionaliniam saugumui nustatymas ir jų prevencijos galimybės„ ir norėčiau pateikti. Saugumo politika gali būti įgyvendinama įvairiuose lygmenyse. skurdu ir socialine atskirtimi. nes tai didina jos piliečių gerovę. nuosaikų. tiek apie individualų saugumą bet kokiu įmanomu aspektu. Atskirai nagrinėjamos regionų vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis. kitas euroatlantines struktūras ir pasaulines organizacijas labai priklausys nuo Lietuvos pažangos įgyvendinant pagrindines darnaus vystymosi nuostatas. Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes. sudaryti galimybę visiems visuomenės sluoksniams aktyviai dalyvauti darnaus vystymosi procese ir naudotis bendromis pastangomis padarytos pažangos rezultatais. p. visuotinę visuomenės gerovę ir patikimas socialines garantijas. baigiant kiekvienu iš mūsų kaip atskiru individu. socialinis vystymasis. mano nuomone. Pavyzdžiui. tiek tarptautiniame lygmenyse – galima turėti labai didelę kariuomenę pačioje šalyje. žemės ūkio ir turizmo – poveikio aplinkai požiūriu. tokių kaip NATo.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 kliai. tiek regioniniame. 2. p. Nacionalinio saugumo doktrina yra vienas iš esminių principų. 432]. pradedant žemės rutuliu. p. Nacionalinis saugumas gali būti apibrėžtas ir kaip žmonėms priimtino gyvenimo būdo išsaugojimas ir suderinimas su kitų reikmėmis ir teisėtais siekimais. Darnaus vystymosi strategijai įgyvendinti valstybė turi imtis įvairių teisinių. galima kalbėti tiek apie globalų. reikalavimų. bet kartu galima ir dalyvauti tarptautinių organizacijų. tiksliausią šios sąvokos formuluotę. Jos apibrėžtų ir tam tikrą saugumo objektų lygį [9. kurios laikomos priešiškomis [10. kad jos saugumo lygmuo būtų kuo aukštesnis. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų – transporto. sėkminga Lietuvos integracija į ES. bet stabilų ekonomikos augimą. Prie šio bloko priskirtas ir atliekų tvarkymas. Pagal pagrindinius ekonominius ir socialinius rodiklius iki 2020 metų Lietuva bus pasiekusi esamą ES valstybių vidurkį. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo. kas susiduria su saugumo problema. jis apima laisvę nuo karinio užpuolimo ar prievartos. ekonomikos ir socialinės srities) ir jų šakų vystymąsi. Kadangi darnaus vystymosi koncepcija jau tapo išsivysčiusių valstybių vystymosi ideologiniu pagrindu. pramonės. laisvę nuo tarptautinio sunaikinimo ir laisvę nuo politinių. žymus saugumo klausimų specialistas b. ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui. tinkamą gamtos ir intelektualinių išteklių naudojimą. nes šios sąvokos apibrėžimas kito. tarptautinio saugumo sąvokomis yra operuojama įvairiuose lygmenyse ir dauguma iš mūsų mano. tiek nacionaliniame. tai galima suabejoti jos suverenitetu [7. kuriais yra reguliuojama darnaus vystymosi politika Lietuvoje. Tačiau tai nėra taip paprasta. o pagal aplinkos kokybės rodiklius vykdys visus ES normatyvus ir laikysis tarptautinių konvencijų. kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. veikloje. ekonominių bei gyvenimo kokybei esminių socialinių kokybių sunaikinimo [8]. Saugumo sąvokos kitimus esu aptarusi straipsnyje „grėsmių. kurioje sakoma. nusakančių šiuolaikinį valstybingumą. Labai ilgai saugumo problemos buvo sprendžiamos tik karinės jėgos panaudojimu ir visuomenės saugumo lygį matuodavo turimomis karinėmis pajėgomis. Kiek konkrečiau apibrėžti saugumo objektą leistų specifinės problemos. Nacionalinį saugumą reglamentuojančių teisės aktų sistemos bei grėsmių apžvalga Nacionalinio saugumo. ekonomikos vystymasis. Lietuvos darnaus vystymosi vizija: Lietuva – visateisė ir lygiavertė ES narė. pasitelkti valstybės ir visuomenines institucijas. karinio saugumo klausimai gali būti sprendžiami tiek nacionaliniame. Svarbiausias valstybės uždavinys įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją – koordinuoti ir derinti pagrindinių darnaus vystymosi komponentų (aplinkos. daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui. užtikrinančią sveiką aplinką. energetikos.

p.. labai tikėtina. narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių. Saugumo studijų klasikas b. Svarbu paminėti. Taigi. šie sektoriai yra tarpusavyje persipynę ir susiję. ekonominis. kad nė viena iš naujai kylančių grėsmių nėra vien karinė. kurią galima laikyti bazine. grėsmės komunikaciniam sektoriui turėtų būti apibūdinamos kaip grėsmės įprastiniams valstybės komunikacijos ryšiams ir procesams [14. socialinis ir ekologinis [12. suteikia nekarines saugumo garan- tijas. Jo nuomone. kai genų technologijos bando įsitvirtinti. kurio elementai užtikrintų informacijos cirkuliavimą saugumo sektorių sistemoje. kurios nepriklauso nuo žmogaus valios (gamtos katastrofos ir kt. jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma. gaires nustatantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagrindinis. kad nors ši strategija skirta Europos saugumui stiprinti. 60]. įstatymų ir kitų teisės aktų. Tolesniame darbe Lietuvos nacionalinis saugumas bus nagrinėjamas pagal b. 12–14].1 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai raidos laikotarpiu. Įvertinus grėsmes pagal jų tikimybes ir atnešamą žalą. 69]. kuri skatina Lietuvos ekonominę plėtrą ir gerovę. remti ir skatinti stabilios tarptautinės tvarkos susiformavimą bei būti pasirengus esant reikalui imtis visų įmanomų priemonių užkirsti kelią senoms ir naujoms grėsmėms atsirasti bei veikti. kad saugumo suvokimas vėl gali keistis.buzan pasiūlytą saugumo išskirstymo į penkis sektorius schemą. etninių mažumų būklė ir kt. Pagal ją išskiriami penki sektoriai. būdų. valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų. 35]. p. kai siekiama sumažinti valstybės pažeidžiamumą. Strategijoje pabrėžiama. kad saugumo problema bei sektorių išskyrimo perspektyvos yra nesuderinami dalykai [13.). į kuriuos galima suskirstyti saugumo sektorių: karinis. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyta. arba į šalies užsienio politiką. ekonominė suirutė kaimyninėje šalyje ir pan. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema yra reglamentuota eilėje teisės aktų. tai kitos valstybės – potencialiai grėsmingomis [17. Strategijos atsiradimą įtakojo ES siekis turėti daugiau įtakos tarptautinėje politikoje bei stebint įvykius pasaulyje: saugumo pokyčiai po rugsėjo 11-osios. siekiant apsaugoti valstybės suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. kai stengiamasi sumažinti išorinę grėsmę ir paveikti jos šaltinius [11. nacionalinio saugumo politika gali būti fokusuota dviem kryptimis: į šalies vidaus politiką. kad kitos valstybės šios politikos nepalaikytų potencialiai grėsminga. saugumo politika turi būti formuluojama atsargiai ir lanksčiai. joje teigiama. Kiekybiškai apibrėžti grėsmes yra gana sudėtinga. nes jei viena valstybė savo priemones laiko grynai gynybinėmis. nes tokį modelį iš esmės galima pritaikyti ir analizuojant Lietuvos nacionalinio saugumo politiką. p.buzan yra pateikęs saugumo sampratos struktūrą. socialinis saugumas. šiaurės Atlanto sutartyje [15] nurodyta.Janeliūnas šalia tradicinių saugumo sektorių siūlo išskirti ir komunikacinio saugumo sektorių.. užsienio šalių karinė intervencija. grėsmės saugumui sąlyginai gali būti išskiriamos į „išorines“ ir „vidines“. kokia grėsmės pasireiškimo tikimybė ir kokio dydžio nuostolius grėsmė gali sukelti. Kitas svarbus saugumo garantas yra Lietuvos narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 m. Tačiau yra ir nuomonių.herzo suformuluotą „saugumo idėjos“ dilemą. galima sudaryti tam tikrą pasaulio. šalies ar atskiros bendruomenės grėsmių suvestinę (grėsmių laukas) [18. bet ir jungiantis prie įvairių sąjungų. p. Įdomu tai. kad nacionalinis saugu- . 316–317]. šioje vietoje tikslinga paminėti žymaus mokslininko J. politinis. įstodama į NATo. kurioje nurodyti trys pagrindinai tikslai – visų pirma plėsti saugumo zoną aplink Europą. kad tik veikdamos kartu JAV ir Europa gali būti kaip galinga jėga. kad savarankiški valstybių bandymai rūpintis savo saugumu. tikintis kolektyvinės gynybos pagalbos karinių konfliktų metu. tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo klausimus. Tuo tarpu „vidinės“ grėsmės – tai ekonominė ir kriminogeninė situacija šalyje. p. kurioje teigiama. todėl ir kovoti su jomis reikia ne vien tik karinėmis priemonėmis. Reikėtų paminėti ir dar vieną Lietuvai svarbų dokumentą: tai „Europos saugumo strategija„ [16]. nes grėsmės saugumui yra dinamiškas ir nuolat besikeičiantis procesas. 62–63]. o galbūt ir su žmonėmis. Taigi. kai masinio naikinimo ginklų kiekis pasaulyje jau seniai pasiekęs kritinę masę. arba nepriklauso nuo konkrečios šalies ar bendruomenės valios (branduolinis konfliktas tarp dviejų ar daugiau užsienio valstybių. Paprastai stengiamasi jas „išmatuoti“ ir charakterizuoti pagal tai. didina kitų valstybių nesaugumą. Lietuva tokį žingsnį žengė 2004 m. kur įtvirtintos kertinės normos.). Lietuvos mokslininkas T. kai pasaulinės technologijos pasiekė sunkiai įsivaizduojamas aukštumas. sprendžiant klonavimo ir galimybių tobulinimo klausimus ir atliekami moksliniai bandymai ne vien tik su gyvūnais. kad Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų. „Išorinėms“ grėsmėms priskirtinos tos. nepaisant gerų norų. Afganistano ir Irako karai ir kt. p. kad tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva saugumo garantų tenka ieškoti ne tik iš savo resursų. kovojanti už geresnį pasaulį.

p. kultūros paveldo apsaugos. Taikos metu karinė grėsmė kyla mažesniu laipsniu. Tačiau paskutiniu metu pastebima. separatistinių judėjimų kurstymas bei siekimas suardyti valstybės politinę sistemą [23]. Atkūrusi nepriklausomybę. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikai. Karinė grėsmė yra labai svarbi nacionaliniam saugumui. pilietinio ir tautinio ugdymo ir kitos programos. panagrinėkime grėsmių nacionaliniam saugumui sektorius. yra laikoma pavojaus veiksniu. kada socialinės grėsmės tampa grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Lietuva savo gynybinę sistemą organizavo savarankiškai. agresyvios konkurencijos ir netikrumo būklė [26. Lietuva nuosekliai siekia naudoti geografiškai suderintas Europos Sąjungos gynybos politikos priemones. iš kurių didžioji dalis sutampa su Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pateiktais darnaus vystymosi prioritetais. o neramumų atveju dideliu laipsniu paliečia ir visus kitus sektorius. nacionalinio saugumo strategijoje [25] pažymima. kad dauguma jų atsiranda pačios valstybės viduje. Tai skatina nusikalstamumo didėjimą ir kartu yra pavojus nacionaliniam saugumui. kurie pateikti Lietuvos įstatymuose. tačiau įstojus į NATo. vidaus politikos požiūriu. kad darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su valstybės saugumo būkle. natūralaus gyventojų prieaugio palaikymo. nesugebėjimas formuoti politikos tikslus. Lietuvos nacionalinių pagrindų įstatyme yra eilė ilgalaikių valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo programų. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [24] yra numatyta. nes Lietuvos rytinė siena sutampa su Europos Sąjungos siena. Pavyzdžiui. p. kartu ir stabilios pilietinės visuomenės formavimąsi. Sunku nustatyti tą ribą. kurdamos savo nacionalinio saugumo politiką. Nėra nubrėžta aiški riba. reikia vadovautis toje organizacijoje nusistovėjusia kolektyvinės gynybos sistema. be to. tiesioginis ar netiesioginis užsienio valstybių kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Normali rinkos ekonomikos dalyvių būklė yra rizikos. Karinės grėsmės yra skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. Rusijos įprastas užsienio politikos formavimo modelis. Lietuvos nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta nuostata. kad netolygi socialinė ir ekonominė raida. Tuo tarpu netiesioginės grėsmės daugiau veikia ne prieš pačią valstybę. bijodamos prarasti kalbos. turime įvertinti ir unikalią Lietuvos teritorijos vietą Europos Sąjungos teritorijoje. suteikia nekarines saugumo garantijas. ekologinio saugumo užtikrinimo. Ekonominės grėsmės yra pačios painiausios iš visų grėsmių. 178]. kas dar labiau sustiprina prielaidą. siekimas nuversti vyriausybę. kad jos visada remiasi jėgos panaudojimu. nes jos dažniausiai yra priimamos . Visų pirma reikia išskirti karines grėsmes. o saugumo politika turi rūpintis daugiausia nekariniais dalykais ar vis dar pasitaikančiais etninės nesantaikos atvejais [21. grėsmę kelia ir politinės sistemos nebrandumas bei galimas jos degradavimas. kai ekonominės grėsmės tampa grėsmėmis nacionaliniam saugumui. kad valstybės socialinė politika turi skatinti socialiai savarankiškos. Išoriniam politiniam saugumui grėsmę gali kelti tarptautinio politinio klimato pablogėjimas. [20. remdamasi Europos saugumo strategijoje įvardytais geografiniais prioritetais. Kalbėdami apie politines grėsmes. Socialinės grėsmės nuo karinių ir politinių grėsmių skiriasi tuo. solidarios. 163]. kai įbauginimas išorinis pasaulis – puikus būdas apsisaugoti nuo kitų bandymų kištis į jos politiką [22. nes jai iškilus. apie kurios aktyvų norą įtakoti Europos ir pasaulio politikas negalima pamiršti. p. kuris priklauso Rusijai. kad visuomenė yra maitinama idėjomis. kad globalinės konfrontacijos nebėra. pastangos daryti įtaką šalies valdžios institucijoms. gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos. Politinės grėsmės gali pasireikšti kaip spaudimas vyriausybei vykdyti tam tikrą politiką. kultūros ir religijos bei etninį identitetą. Tai gali būti grasinimai sąjungininkams. 182]. Socialinės grėsmės savo apimtimi yra vienos didžiausių. kiek prieš jos išorinius interesus. Tuo tarpu narystė Europos Sąjungoje skatina Lietuvos ekonominę plėtrą ir gerovę. p. didinanti gyvenimo lygio skirtumus tarp įvairių socialinių grupių. Norint plačiau suprasti darnaus vystymosi ir saugumo ryšius. Tiesioginės grėsmės gali reikštis įvairiais pavidalais: visiška kitos valstybės invazija. per Lietuvos teritoriją vykdomas tranzitas į Kaliningradą. strategiškai išsidėsčiusioms teritorijoms ir kt. Lietuvos atveju. be to. Nacionalinio saugumo politikoje karinėms grėsmėms turi būti skirtas aukščiausias prioritetas. kartu skatinant socialinį ir politinį ekstremizmą. politinį ir ekonominį saugumą. pasikėsinimas į taikius gyventojus ir kt. Tai gali pasireikšti kai kurių socialinių grupių gyvenimo lygio nuosmukiu. augančiu nedarbo lygiu. 170]. kitos grėsmės patenka į antrą planą. taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. pačios valstybės dažnai slopina kitų valstybių identitetą savo viduje. kad Lietuvos narystė NATo užtikrina Lietuvos karinį. Kaip pavyzdys būtų ekonominio saugumo stiprinimo. kurie atitiktų nacionalinius interesus bei iš to sekančios klaidos.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 mas grindžiamas žmogaus teisių apsaugos ir kitomis daugiašalėmis ir dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis. Karinės grėsmės skiriasi nuo kitų grėsmių tuo.

greitai reaguodama į ypatingąsias ekologines situacijas bei šalindama ir mažindama jų padarinius. nes norint svarstyti tokią hipotezę. reguliuojami darnaus vystymosi ir nacionalinio saugumo politikų.y. negalima kalbėti apie darnų vystymąsi.y. 1 schema. tai labai paviršutinis teiginys. taip pat galimas ekologinis dempingas. iš kur matome. darnaus vystymosi politika neapima karinio ir politinio sektorių. akcentuota. Norėčiau plačiau paminėti. t. teisingumo.. politinės ar ekonominės grėsmės. tačiau. įvertinant tai. kenksmingų atliekų bei medžiagų įvežimas. akivaizdu. tampa neveiksmingi ir juos keičia kiti. su kuriuo nematome tiesioginių darnaus vystymosi ryšių. Aišku. prisidėdama prie tarptautinės bendrijos pastangų mažinti globalines ekologines grėsmes. galima daryti prielaidą. galimybė. ko pasėkoje nukenčia konkrečios teritorijos gyventojai. kad ekologinės grėsmės mažiau pavojingos negu. darnumo ir naudingumo visuomenei laisvos konkurencijos rinkoje. t. kad nacionalinio saugumo sektoriai ir darnaus vystymosi sektoriai idealiai sutampa. kad Lietuvos ekonominė politika yra grindžiama atvirumo. kad Valstybė turi užtikrinti Lietuvos gyventojams ekologinį saugumą. kaip vystėsi darnaus vystymosi dimensijų formavimasis. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [29] nurodyta. mokėjimas) išlaikyti ekonomikos objektų ir sistemų pusiausvyrą. klaidinga būtų iš karto daryti išvadą. Darnaus vystymosi ir nacionalinio saugumo politikos ryšiai Pagal ankstesniuose skyriuose pateiktą medžiagą galime nacionalinio saugumo ir darnaus vystymosi sudėtines dalis pavaizduoti grafiškai. privačios ūkinės iniciatyvos principais. kad grėsmės nacionaliniam saugumui kinta vystantis visuomenei. kad darnaus vystymosi politika netiesiogiai apima ir šiuos sektorius. be to. Ekonominio saugumo esmę galima apibūdinti kaip tokią valdžios ir ekonomikos institutų būseną. Visų pirma. ir vieni saugumo garantai. yra politinis. ūkinės veiklos apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymais ir jeigu jie yra būtini nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. todėl pateikta apžvalga ir pirminiai palyginimo žingsniai tik leidžia daryti prielaidą. reikia labai išsamiai išnagrinėti atskirai kiekvieno sektoriaus turinį ir apimtį. o padėti surasti papildomų . Kitas sektorius. Ekonominis šalies saugumas turėtų būti apibrėžiamas kaip valstybės ir šalies subjektų sugebėjimas (politinė valia. priimti papildomus įstatymų pataisymus. Darnaus vystymosi koncepcijos atsiradimo pradžioje buvo fiksuojamas verslo ir natūraliosios aplinkos darnumas. karinės. pavyzdžiui. kuri užtikrina vidinio potencialo stiprėjimą bei šalies raidą [27. Ne tik Lietuvoje. einant laikui. kad vienų valstybių veikla ekologinėje sferoje dažnai tiesiogiai liečia kitas valstybes. turtas ir kt. Sektoriai. nes laiku neidentifikuotos ir neužkardomos problemos gali peraugti į grėsmes ne tik nacionaliniame. Klaidinga būtų manyti. 262]. Darbe buvo trumpai apžvelgta nacionalinio saugumo politika. bet ir visame pasaulyje ekologinės grėsmės įgyja vis didesnį mastą. Tačiau šio darbo apimtis neleidžia atlikti detalaus šių sekto- rių palyginimo. kaip ir nacionalinio saugumo politika. skirti daugiau lėšų terorizmo tyrimams ir prevencijai. garantuodama darnią ūkio plėtrą. kad šis procesas yra labai dinamiškas ir jautrus. reguliuoja ne vieną sektorių ir pačios politikos esmė ir apibrėžimas yra nuolatos kintantys. Darnaus vystymosi politika. Po rugsėjo 11 dienos įvykių JAV buvo žengtas naujas žingsnis saugumo politikos formavime. nes dabar daugumoje dokumentų minimas trijų dimensijų darnumas ne visada buvo toks. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme [28] nurodyta. jei regione ar valstybėje kyla karinis konfliktas. tačiau tai skatina giliau pažiūrėti į šiuos ryšius. ir išsivysčiusios politikos turėjo į tai atitinkamai reaguoti. ekonominių laisvių užtikrinimo. Kiekviena valstybė savarankiškai ir visos valstybės drauge turi ieškoti būdų ir priemonių užtikrinti kuo aukštesnį saugumo lygį.20 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai kaip natūrali rinkos ekonomikos kasdienybė. kuri yra pagrindinė (būtina ir pakankama) sąlyga išplėstinei valstybei ir šalies subjektų raidai. tačiau. p. Kaip matome iš 1 schemos. analizuojant 1 schemą. kad ekonomika ir aplinka turi ne riboti viena kitą. bet ir tarptautiniame lygmenyje. Lietuvai būdingos ekologinės avarijos ir ekologinių standartų smukimas kai kuriose gamybos srityse bei buityje. 3. kad yra ryšiai tarp nacionalinio saugumo ir darnaus vystymosi. tarnaujančiais bendrai tautos gerovei.

reikalaujant jos vystymosi demokratijos link. nes efektyvios. be to. be to. ekonomikos ir kitose srityse. nepažeisdama gamtinės aplinkos ir išlaikanti gerovės kilimo tempus [31. ekologinio stabilumo ir socialinio augimo. 260 – 269]. Krašto apsaugos ministerija. Tuo tarpu vykdančioms institucijoms priskiriamos: Valstybės gynimo taryba. nes jie priima įstatymus ir kitus teisės aktus. Prie jau minėtų dviejų – ekonomikos ir aplinkos – dimensijų pridėta trečioji – socialinė dimensija. kuris suprantamas kaip gamyba ir konkurencingų prekių bei paslaugų tiekimas. nes jai pavaldi Aplinkos ministerija. ir darnaus vystymosi politikos įgyvendinime. užsienio reikalų ministerija. socialinių institutų ir rinkų integracija atvėrė erdvę tęstiniam socialiniam augimui. visuotinę gerovę ir neribojantys ateities kartų poreikių tenkinimo galimybių. abiejuose sektoriuose labai svarbų vaidmenį vaidina piliečiai. nacionaliniai interesai. be to. Sveikatos apsaugos ministerija. Tokių tyrimų pagrindu galima būtų nustatyti bendras grėsmes ir suformuoti modelį priemonių. Daug dėmesio buvo kreipta į ekologinį efektyvumą. Valstybės saugumo departamentas. tačiau yra nurodyta. Nacionalinio saugumo strategijoje yra numatyta saugios valstybės plėtros vizija. diplomatijos. žemės ūkio ministerija. galbūt bendrų darbo grupių iniciavimą. todėl tikslinga atlikti gilesnius šių politikos sektorių ryšių tyrimus ir nustatyti priklausomybės pobūdį bei laipsnį. ūkio ministerija. užsienio reikalų ministerija. Remiantis empiriniais ir teoriniais tyrimais. tobulėjančios teisinės. p. gynybos. tampanti tolesnio racionalaus sociokultūrinių sistemų vystymosi pagrindu. daroma vieninga išvada. . 191–195]. ir kurį laiką vyravo darnumas tarp ekonominio augimo. Vėlesniuose darnaus vystymosi tyrimuose pastebėta. Specialiųjų tyrimų tarnyba. kad visos keturios dimensijos yra glaudžiai susijusios. navigacija turi padėti identifikuoti įvykusius pokyčius ir suformuluoti užduotis. koordinuoti jų sprendimo metodus bei kontroliuoti efektyvumą. p. Todėl moderniuose mokslo darbuose į darnaus vystymosi struktūrą įtraukiama politinė dimensija. gerinantys žmogaus gyvenimo ir aplinkos kokybę. kad trys dimensijos neapima labai svarbaus aspekto – politinio ar institucinio. Įsigalėjus trečiajam darnaus vystymosi koncepcijos etapui. Keturių dimensijų požiūris sutinkamas ir paskutiniu metu vykdomuose tyrimuose. Kaip matome iš aukščiau aptartų politikas įgyvendinančių institucijų sistemų. jų įgyvendinimo priemonės ir rodikliai. Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų sistema sudaryta iš dviejų dalių – vadovaujančių bei vykdomųjų institucijų. Nemažą vaidmenį vaidina ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įsigali socialinio efektyvumo sąvoka. kur sakoma. kurie visada turės įtakos kitoms dimensijos [32. kurioje Nacionalinė darnaus vystymosi strategija ir Nacionalinio saugumo strategija yra nurodomos kaip ilgalaikiai strateginio planavimo dokumentai. kurių nuostatas privaloma integruoti į rengiamas sektorių bei tarpsektorines strategijas ir programas. reikalingos sukurti tą vertę.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 21 galimybių. jų įgyvendinimo priemonės politikos. politinė dimensija suvokiama kaip kitų dimensijų gaubiančioji. Seimas bei Vyriausybė. Tuo tarpu Nacionalinės darnaus vystymosi strategiją įgyvendina Aplinkos ministerija. politinių struktūrų ir verslo globalizacija. 55–67]. nustatyti nacionalinės saugumo politikos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai. numatyti darnaus vystymosi tikslai. Kariuomenė ir kitos institucijos. kad tik demokratinė sistema yra pakankamai stipri. Kiekvienai iš institucijų teisinėje bazėje yra bendrais bruožais apibrėžtos jų funkcijos ir darbo sritys. kuris atsakingas už darnaus vystymosi rodiklių apskaitą. p. Seimas irgi dalyvauja darnaus vystymosi politikos formavime. Staigus kokybinis šuolis informacinių technologijų srityje. kurios leistų sėkmingiau vykdyti abiejų sektorių politikos įgyvendinimą bei padėtų efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas. bei institucinė. dalis institucijų dalyvauja ir nacionalinio saugumo. Tuo tarpu Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pagal darnaus vystymosi prioritetus ir principus suformuluota valstybės darnaus vystymosi vizija ir misija. Vidaus reikalų ministerija. kad Aplinkos ministerija yra atsakinga už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą. kaip ir sprendimai vienoje iš jų. įtakos sociumui. kad galėtų palaikyti taiką. kurios įgyvendina nacionaliniam saugumui svarbios valstybinės politikos klausimus. vadybinės ir techninės aplinkosaugos priemonės. vidaus reikalų ministerija. švietimo ir mokslo ministerija ir kitos reikalingos institucijos. uždaviniai. tinkamai funkcionuojančios institucijos yra esminis darnaus vystymosi pagrindas [30. mažinant išteklių naudojimą iki atkūrimo ribos. Tuo tarpu darnaus vystymosi politikos formavime tokio atskirai išvardinto suskirstymo į vadovaujančias ir vykdomąsias institucijas nėra. Kadangi darnus vystymasis neįsivaizduojama be saugumo ir taikos. reiškianti ryšį tarp sociumo sukurtos vertės ir veiklos. didele dalimi persidengia reguliuojami sektoriai. Vadovaujančioms institucijoms priskiriamas Lietuvos Respublikos Prezidentas. už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą yra atsakinga ir Vyriausybė. Lietuvos Respublikos politika formuojama remiantis Strateginio planavimo metodika.

t. Pirmasis variantas yra pasirinkti nacionalinio saugumo strategiją. buzan b. valstybės ir baimė. – Vilnius. ekonominį. 3. kurios yra svarbūs dalyviai tarptautinio saugumo lygmenyje. specifines užsienio ir vidaus grėsmes. 14. ir jų stebėjimas bei valdymas gali padidinti valstybės stabilumą. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. Lietuvos vidaus nacionalinio saugumo politiką galima suskirstyti į penkis klasikinius sektorius: karinį. 12. Saugumo studijos – grįžimas prie objektyvistinio analizės modelio // Politologija. žmonės. Lietuva savo saugumo klausimus sprendžia vadovaudamasis abiem variantais. tiek nacionalinio saugumo supratimas ir apimtis kito. – Vilnius. žmonės. Kingston. consilium. . Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo // Valstybės žinios. 89–4089. observers or Advocates?: on the Political Role of Security Analysts // Cooperation and Conflict. prisijungimo laikas 2007–11–12. 11. Vėbra E.showdoc_l?p_ id=292531&p_query=&p_tr2=. Aplinkos apsauga ir darnaus vystymosi politika.y. European Security Strategy. Iš dalies darnus vystymasis apima ir karinį aspektą. vietiniais ištekliais bandyti sumažinti valstybės pažeidžiamumą. atsižvelgiant į nacionalinius interesus. nes darnus vystymasis kaip sėkmingas procesas negalimas visuomenėje. 7.lt/pls/inter3/dokpaieska. Nr. National Defence College of Canada. vol. A Secure Europe in a better World.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=285559. brussels // www. brussels // www. A Secure Europe in a better World. 18. ekonomika ir kultūra. – Vilnius: Eugrimas. kur vyksta kariniai veiksmai. Mcgrew A. Nr. 2005. 4. Vareikis E. dinamiški procesai. Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. Paulikas V.lrs. buzan b. consilium. šiaurės Atlanto sutartis // Valstybės žinios. Tiek darnaus vystymosi. Literatūra Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo // Valstybės žinios. Janeliūnas T. Darnus vystymasis tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyse yra įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija. Ir priešingai. tačiau netiesiogiai ji gali apimti ir politinį bei karinius aspektus. 2003–12–12. Vareikis E. No 3. Nr. 5. Course documents. remtis tik savo valstybės jėgomis. kurie vėliau gali tapti rimtomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui. 34. prisijungimo laikas 2007–11–12. No. prisijungimo laikas: 2008–08–27. 1991. eu. 1999. Lazdinis I.22 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Išvados 1. 1997. brussels // www. 2006. ir kt. buzan b. 1997. 2004.int. eu. European Security Strategy.. dalyvavimu įvairiose organizacijose. – Vilnius: Margi raštai.. http:// www3. 15. 2004/2. – Vilnius: Eugrimas. saugumo problemų sprendimui pasinaudoti tarptautiniais ryšiais. ir jei nebus ieškoma kompleksinio jų sprendimo. 2005. 4. padėti sutaupyti biudžeto lėšų.lrs. kurie labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. consilium. politinį. 10. 13. Eriksson. tokioje valstybėje kils įvairios problemos. VDu leidykla. New pattners of global security in twenty first century.int. 1998. VDu leidykla. o kartu dalyvaujama eilėje tarptautinių organizacijų. nurodančių aukštą valstybės saugumo lygį. 2. Nr. // Darnaus vystymosi strategija ir praktika: mokslo darbai. 67. valstybės ir baimė. jei darnaus vystymosi ideologijos nuostatų nesilaikoma. prisijungimo laikas: 2008–01–17.int. eu. 17. kurių pagalba gali spręsti iškylančias saugumo problemas. 16. 9. 6. Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. held D. 2. Visuomenės švietimas ir nacionalinis saugumas // Acta Paedagogica Vilnensia. 8. socialinį ir ekologinį. Vol. 1997. Jei valstybėje nacionaliniame lygmenyje bus vykdomas nuosaikus ir tęstinis darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas. 2002. 2003–12–12. tai bus kaip vienas iš svarbiausių faktorių. London: SAgE Publications Ltd. socialinį ir ekonominį. globaliniai pokyčiai: politika. J. 57–2312. prisijungimo laikas 2007–11–12. aktuali redakcija http://www3. 1. vystantis visuomenei. 19. International affairs. 3. A Secure Europe in a better World. 2003–12–12. 2–16. 2008. Tai nuolatos kintantys. Darni aplinka – darni visuomenė. 2001. Dabartinė darnaus vystymosi politika apima tris aspektus – ekologinį. Nazelskis E. Kiekviena valstybė turi dvi galimas alternatyvias strategijas. ir nacionalinio saugumo politika formuojama. 40– 1299 European Security Strategy. Antrasis variantas – pasirinkti tarptautinio saugumo strategiją. 2003. 2002. tai gali sukelti veiksnius.

lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=257343. 2–16. 24. prisijungimo laikas: 2008–01–17. Dinozaurėjanti Europa. 22.K. The sustainable development as the question security can be researched in many aspects: international.lt. aktuali redakcija http://www3. Sustainable development in international and national level is legitimate like primary long-term public development ideology. Sustainable development is dymanic process. or towards state’s foreign policy when it is targeted to reduce external threats and have impact on its sources.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=249517. – Vilnius: Eugrimas. 2002. . valstybės ir baimė. – Vilnius: Eugrimas. Lukas E. grebliauskas A. national or individually. 31. grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui analizė. Kriščiūnas K. buzan b. aktuali redakcija http://www3. Tričys V.lrs.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=257343.lt/cgi–bin/ getfmt?C1=e&C2=249517. – Vilnius: Strofa. Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 27. which very sensitive reaction to environmental change and passing and holding this process can increase state stabillity. 2–16. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. Darnaus vystymosi strateginis planavimas: municipaliniai aspektai. The model to combat these threats highly depends on political decisions. 2008. // ūkio technologinis ir ekonominis vystymasis. a threat is not a constant phenomenon since it is subject to change. prisijungimo laikas 2006–05–20. 25.lrs. 21. aktuali redakcija http://www3.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 20. www. Darnaus vystymosi strateginis valdymas // organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2002. sustainable development policy. 26. – Vilnius. Moreover. Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2002. strategic management. Nr. When in state`s national level is pursuing purposeful implementation sustainable development policy that can by one of substantial factor of high national security level. 2007. 4. 23. 56–2233. –Vilnius: baltos lankos. In both cases in order to eliminate threats not only efforts are needed. If the decision in determining a particular threat is not accurate it weakens national security. 28. žmonės. regional. 2003. Naujasis šaltasis karas. Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo // Valstybės žinios. 1997. 30.elta. – Vilnius. 29. aktuali redakcija http://www3.lrs. čiegis R.lrs. prisijungimo laikas: 2008–01–17.. Keywords: national security policy.. buzan b. 22. Nr. prisijungimo laikas 2006–05–20. 1997. but also state’s material resources. 32. 2005 Nr. Vareikis E. grudney D. The Successful Sustainable Development Policy Realization as One of Substantial Factor of Vouchsafe National Security ERIKA MATuLIoNyTė Summary National security policy could be focused on two directions: towards state’s internal policy when it is targeted to reduce vulnerability of a state. čeplinskis J. 1997. 2002. Nr. valstybės ir baimė. Nr. Nr. 1997. žmonės. It is important to note that even the richest countries have limited resources which are needed to combat threats. Seimas ketina pakeisti nacionalinio saugumo strategiją // 2004–11–02. 56–2233. 2002. Staniškis J. Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos.. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios.

Cow’s milk is one of the basic products forming rather high levels of Cs–137 radionuclides contents in inhabitants of belarus and baltic lands. Latvia. Cs-137 contents in villagers’ daily food allowance in ПКu (Marey A. and al.N. 1974.. Just after the Chernobyl accident of 1986 due to the actions performed by the western public organizations it became to be possible to speak about the influence of radiation agents on the health of people in belarus and another countries.. Russia since 60th years of 20th century is a consequence of such activity. – Fig. and al. 1974.N.I. and it is not natural to protect itself from its influence in no way. Population Problem and the Health of People in Belarus and Neighbouring Countries Including EU Member States yuRy bANDAzhEuSKI Mykolas Romeris university 1. Pollution by radioactive elements of huge territories of belarus. regulates developments of a human society.. The aspiration to catch up and overtake in the military and economic development of the country of the West forced a management of the former Soviet union to introduce the industrial technologies. Ternov V. and al. . Rusyayev A. The population of these countries had no information on the existing radiating factor. 1974). Lithuania. ukraine. first of all..N. influencing health of people. making fatal impact on environment and therefore on health of people. The Chernobyl accident of 1986 intensified a lot the already existing radiation effects on the population of some European countries and the Republic of belarus. “Milk–Caesium Map” was created – the largest Cs–137 radionuclides contents were observed from 1967 to 1970 in gomel region of the Republic of belarus. Radio-ecological problem The ecological environment. 1974.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Ecological Situation. 1. Estonia. First of all it is necessary to consider the tests of the nuclear weapon spent by the uSSR.P. 1. The map of Cs-137 radionuclides deposition in the territory of belarus after the Chernobyl accident in 1992 almost corresponds to the map of such radionuclides deposition in the territory of belarus in the sixties published in 1974 (Marey A. there are countries in which there are serious environmental problems.V. 1974). there are the countries of the former Soviet union.. EVOLUTION DU TAUX RADIOACTIF ATMOSPHERIQUE DES ANNEES 1960s 500 450 400 350 300 Taux 250 200 150 100 50 0 1964 1965 1966 Année 1967 1968 1969 RUSSIE BIELORUSSIE UKRAINE LITUANIE Fig. First of all. gurskaya N. Starting with the sixties there has been a great number of Cs-137 radionuclides contents in foodstuffs consumed by the inhabitants of mentioned states within many years (Marey A. and al. Not looking on considerable progress in business of protection of environment and therefore health of people.).

Its social. spleen. The contact with radiation agents led for the death–rate of the population in the Republic of belarus to be increased in 2 times within the last 20 years. 2 – brain. 2). Population problem and the health of people Starting with the sixties of the 20th century in the Republic of belarus there has been increasing a death-rate and there has been decreasing a birth-rate (Fig. on cardiovascular. digestive. heart. At present a demographic index (a difference between the indices of the death–rate and the birthrate) has negative values making.. Fig. The dynamics of the death-rate of the population in different districts of Belarus. 5). Indices of the death-rate and the birth-rate (per 1000 inhabitants) in the Republic of Belarus. 3). 4 – thyroid gland. From all the European countries belarus was affected to a greater extent. Cs–137 contents in adults’ and children’s viscera according to the data of radiometric measurements of the autopsies of inhabitants of Gomel region in 1997 and 1998 (Bandazhevsky Yu. 7 – skeletal muscles. and al.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 According to the scale and consequences the Chernobyl accident dated to April 26 1986 is considered to be the largest man–caused catastrophe in the human history. for example (Fig.2 %о in 2005. The duration of life of both men and women has decreased in comparison with Western countries. medical and ecological consequences require the detailed study. The radiation situation in several affected regions is still difficult. 1 – myocardium. such as France.5 %о in 2003 and –5. 20 years after the Chernobyl accident). The process of the death of people in the district with a high level of contamination of the territory by Cs–137 and Sr–90 radionuclides is especially expressed. 8 – small intestine. 1999. 2003). There were determined negative effects of Cs137 radionuclides incorporated into the human organism on the state of vitally important systems. for example. kidneys.. reproductive. 3 – liver. 6 – spleen. first of all. 30 25 Tauxp 1000habitants 20 15 10 5 0 19 50 19 53 19 56 19 59 19 62 19 65 19 68 19 71 19 74 19 77 19 80 19 83 19 86 19 89 19 92 19 95 19 98 20 01 20 04 MORTALITE NATALITE Année Fig. 2. 4.I. 1993–2003). . – 5. Fig. I. urinary and immune systems (bandazhevsky yu. endocrine. Cs-137 radionuclides under conditions of permanent chronic intake by people with food are accumulated in vitally important organs: thyroid gland. The greatest danger is represented by the consumption of the foodstuffs containing radioactive elements Cs-137 и Sr–90. About 70% of radioactive substances released to the atmosphere as a result of the accident at the 4th block of the Chernobyl NPP contaminated 23% of the territory of the republic. 5 – kidneys. 3. 2. cerebrum (Fig. At present in the zone there live about 1. The contribution of the mentioned radionuclides to the internal dose reaches to 70 to 80 % (National report.4 million inhabitants including 260 thousand children.

European edition. 19 59 19 62 19 65 19 68 19 71 19 74 19 77 19 80 19 83 19 86 19 89 19 92 19 95 19 98 20 01 20 04 Biélo homme Biélo femme France homme France femme Fig. Incidence of the population of the Republic of Belarus with malignant neoplasms (per 100000 inhabitants). 6. . Report on monitoring measures to obtain healt for everyone in 1993–1994. 7). Fig. and by cerebrovascular diseases among the male liquidators in comparison with the same figures among the man of another categories of the affected population. From 1986 to 2004 after the accident at the Chernobyl NPP 2500 children fell ill with thyroid cancer with its peak in 1995 and 1996.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 85 espérance de vie ( p1000 habitant) 80 75 70 65 60 55 Année ce between the radionuclide contents in the organism and the arrhythmia rate. 9). 1995». Among the causes of death of the inhabitants of belarus cardiovascular an oncologic diseases take dominant place. There was a defined dependen- Fig. Copenhagen. There should be emphasized the scientifically significant increase of the incidence level with the diseases defined by increased blood pressure. Ischemic heart disease rate in Europa for 100 thousand inhabitants in 1993–1994. Fig. 8). During 20 years after Chernobyl the incidence with malignant neoplasms increased in several times in the Republic of belarus (Fig. including acute myocardial infarction. 6) especially among the participants of the liquidation of consequences of the accident at the Chernobyl nuclear power plant. Their sickness rate increased in 39 times in comparison with the year 1986 (Fig. The indices of morbidity in the countries of the former uSSR differ sharply for the worse from same in the western countries (Fig. 5. The duration of men’s and women’s life in Belarus and in France. № 56. 7. Regional Voz publications. There causes anxiety the scientifically significant increase of the primary incidence with the diseases of blood circulation system (Fig. «The population health in Europe. Cs-137 radionuclides incorporation in schoolchildren causes the disorder of electrophysiological processes in cardiac muscle shown by the disorder of cardiac beat rate. 8. The dynamics of cardiovascular diseases in the Republic of Belarus. myocardial ischemia.

run the risk of the incidence by cardiovascular diseases and malignant neoplasms. kidneys and urinary bladder) of all sites among the liquidators is authentically higher than the same figure among another groups of belarusian inhabitants. 10.I. Conclusions: 1. 10). stomach. Bandazhevsky and co-authors.7% and the same time the annual average increase of the incidence with breast cancer in the women from the control group and the women living in the territories with the density of Cs–137 contamination of 37–185kbq/m2 increased on 1. The more difficult situation takes place with the state of health of the liquidators of the accident at the Chernobyl nuclear power plant that can not but cause anxiety among the international community for the life of this category of belarusian citizens.0 from 1999 to 2003 authentically. The steady rise of this pathology within 22 years after the accident at the Chernobyl nuclear power plant leads to the situation that is close to the demographic catastrophe when a death–rate of the population has begun to exceed a birth–rate in two times. 1997. 2. The rate of the increase of the incidence with malignant neoplasms (including malignant neoplasms of lungs. The relative risk of the incidence with malignant neoplasms of all sites among the liquidators had begun to increase since 1997 and exceeded the value of 1. The dynamics of the increase of the cases of cataract in the children of Vetka district of Gomel region depending on the level of the average specific activity of Cs-137 (Bq/kg) in the organism (Yu. It is authentically higher in comparison with the same figures among the men of other categories of the affected population. where the greatest attention . In the territory with the density of contamination of more than 555 kbq/m2 the average increase of the incidence with breast cancer makes 32. In 22 years after the accident at the Chernobyl nuclear power plant the inhabitants of the Republic of belarus.7%. 1999). The dynamics of the incidence of the Belarusian population with thyroid cancer. Creation of the research centre «Ecology and health» can be one of such decisions. 4. 5. At that the frequency of detecting this pathology of eyesight organs is in direct relation to the quantity of Cs–137 radionuclides in the organism (Fig. The current situation requires the immediate decisions at state and international levels directed to the solution of the arisen problem – protection of the state of health of the citizens living in the territories affected by the accident at the Chernobyl NPP. There should be mentioned the more difficult situation with the liquidators of the accident at the Chernobyl NPP received huge external doses during the liquidation of consequences of the accident at the Chernobyl nuclear power plant and having been exposed to the permanent internal radioactive irradiation during many next years. From 1993 to 2003 the annual increase of the incidence with cataract (6% in the mean) was detected in the male liquidators of the accident at the Chernobyl nuclear power plant. 9.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 Fig.2% and 5. 3. There should be mentioned the increase of the cases of cataract in schoolchildren living in the radiocontaminated territory. living in the territory contaminated by radioactive elements and consuming these radionuclides for a long time. Fig. Results of the centre activities will be specific suggestions for the planning of the development of several spheres of the national economy.

13. В. Патология инкорпорированного радиоактивного излучения. Новикова Н. И. 1974.. – С. – Минск: “Белрад”. – Minsk. 1974. Copenhagen.. 8. The population health in Europe. It is planed to involve in this work doctors.. Я. 17. – Гомель. Death–rate in the Republic of belarus in 2004 and 2005. Содержания стронция–90 и цезия–137 в основных продуктах питания населения Белоруссии / В сборнике: Гигиена труда и охрана здоровья населения.med/ by. Бандажевский Ю. 15.. 10. Report on monitoring measures to obtain healt for everyone in 1993–1994. 1997. В. Глобальные выпадения Cs– 137 и человек. 2003. 2001. Выпадения радиоактивных осадков на территории г. Weekly 133:p. ecologists. In order to change the current situation it is necessary to conduct explicit scientific research estimating all parts of people life. businessmen. П. – 275 pages. – С. Shevchuk V. XV: № 8. . В. 1997. bandajevskaya g. Гурская Н. Cs-137 incorporation in children’s organs. Public health service and medical science in belarus (Electron. // Swiss.– December 01. Лелевича. – 142 с. 2006. Бандажевского. 3. bandazhevsky y. E. 7. 14. 9. Марей А. Патологические процессы в организме при инкорпорации радионуклидов.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai will be paid to the solution of demographic problem. Гурская Н. И. Под редакцией Ю. Бандажевского. 58 p. The involvement of specialists from different scientific fields for the evaluation of the current situation will allow not only diagnosing effects of the emerged catastrophic situation to the generation of human resources but also foreseeing possible solutions of the problem.. Минск.2006. И. I. В. и др. 40–42.. 22–26. 16. Тернов В. 2006. 2005/Authors: Ministry for Public health Service of the Republic of belarus. official statistics digest. Cardimyopathies au cesium 137// CARDINALE (Paris). lawyers from different countries of the world and first of all from the European union. 1995. И.–181 pages. health protection. – Гомель. – 173с. В. 11. Бандажевский Ю. Москва. В...– Minsk:gu RNMb. Минска в 1963–1970 гг. Н. И. 4. octobre 2003. Бандажевский Ю. Структурно–функциональные эффекты инкорпорированных в организм радионуклидов / Под редакцией Ю. 2. Medicaland biological effects of radiocesiumincorporated into the human organism. и др. 2002. – Минск: “Белрад”. p. Радиоцезий и сердце (патофизиологические аспекты). Literature: 1. Minsk. Statistics of the Ministry for Public health Service of the Republic of belarus. Regional Voz publications. Consequences in the Republic of belarus and their overcoming. 110 pages. 1999. – Минск: Белорусский государственный технологический университет. – Гомель. 2000. I. Атомиздат. Тернов В.– Minsk. Русяев А. Minsk. И. – 168 с. Med. 1974. Минск. – 62 с.– Access mode: http://stat.. И. Клинико–экспериментальные аспекты влияния инкорпорированных радионуклидов на организм / Бандажевский Ю. bandajevsky yu. Бандажевский Ю. gurachevsky V. – 104 с. Гомельский государственный медицинский институт. М.. 1995. I. Лелевич В. И. – 136 с. И. – 152с 12. 5. economists. 20–22. Бархударов Р. / В сборнике: Гигиента труда и охрана здоровья населения. Патофизиология инкорпорированного радиоактивного излучения. Public health service in the Republic of belarus/official statistics digest. resourse). European edition. sector for methodology and medical statistics analysis. 6. It is foreseen to establish the scientific research centre at Mykolas Romeris university in Vilnius (Lithuania). (edition) 2006. bandazhevsky yu. 20 years after the Chernobyl accident. 488–490. National report of the Committee for the problems of consequences of the accident at the Chernobyl NPP of the Council of Ministers of the Republic of belarus. Стрелко В. L. № 56.

reglamentuojančios: aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės. Įvadas Europos Sąjungos ir Lietuvos darnaus vystymosi strategijų principuose ir aplinkos apsaugos programose keliami uždaviniai žymiai sumažinti neigiamą globalizacijos procesų įtaką aplinkai ir visuomenei. kad per teisinės apsaugos sistemą turi būti įgyvendinami strateginiai ES ir Lietuvos aplinkos politikos bei darnaus vystymosi principai. daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją [1] yra aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo pagrindas. Pagrindinės sąvokos: aplinka. kurios Lietuvoje iš esmės dar nėra. aplinkos teisinė apsauga. 1. biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų kodeksus. vandenis. miškų. teršti orą. kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. esami tos sistemos trūkumai žymiai sumažina jos efektyvumą. nesukurta vieninga ir darni jų sistema. reguliuojantieji tuos santykius. ekonominę ir socialinę sritis. Visuomenės. kurios kyla dėl to. jos gelmes. Atsižvelgiant į tai. . sudaromos sąlygos piktnaudžiauti teise. kurio atskiras normas dar papildo 14 kitų taip vadinamų vertikalių įstatymų normos. gyvunijos ir augalijos. kuriame nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos. vandens.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2 Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos EDuARDAS MoNKEVIčIuS Mykolo Romerio universitetas Elektroninis paštas atk@mruni. aplinkosauga. kad integruoti aplinkosaugos reikalavimus į kitas visuomeninio gyvenimo sritis ir juos sėkmingai įgyvendinti galima tik tuomet. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis. korupcijai. kai yra sukurta vieninga ir darni aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo sistema. Straipsnyje siūlomi problemų sprendimo būdai – sukurti vieningą aplinkos teisinės apsaugos sistemą: tobulinti pagrindinį Aplinkos apsaugos įstatymą. Teisinėje literatūroje sisteminiu požiūriu tas klausimas taip pat nenagrinėtas ir tai lemia šios temos aktualumą. kuriuo remiantis turi būti priimami ir tobulinami įstatymai ir kiti teisės aktai. taip pat reikalavimas įstatymu drausti niokoti žemę. aplinkosaugos reikalavimus integruoti į visas visuomenės ūkio. parengti ir išleisti žemės. per kurią aplinkosaugos reikalavimai įgyvendinami praktiškai. Todėl jų įgyvendinimas praktikoje tampa problematiškas.lt Straipsnyje iškeliamos ir analizuojamos Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemos. Labai svarbus vaidmuo sprendžiant iškeltus uždavinius tenka aplinkos apsaugą reguliuojančių įstatymų sistemai. aplinkos monitoringo. reglamentuojančias atskirų aplinkos objektų naudojimą ir apsaugą. pažeisti piliečių subjektyvias teises. Šiuolaikinė aplinkosaugos įstatyminio reguliavimo padėtis Pastaruoju metu aplinkos apsaugos santykius Lietuvoje reguliuoja nacionalinių įstatymų ir poįstatyminių aktų gausa ir įvairovė. taip pat sisteminti ir kodifikuoti teisės normas. kurie dažnai keičiami ir papildomi. Problemos esmė pasireiškia tuo. valstybės ir aplinkos apsaugos santykius reguliuoja pagrindinis Aplinkos apsaugos įstatymas [2]. kad aplinkos apsaugą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų įvairovė ir gausa.

kuris tiesiogiai išplaukia iš ES ir Lietuvos aplinkosaugos programiniuose dokumentuose suformuoto darnaus vystymosi principo. 2. būdingas šiam laikmečiui teisinio reguliavimo bruožas – dažna įstatymų arba atskirų normų kaita. Lietuva yra ratifikavusi ir itin svarbių aplinkos apsaugai 16 tarptautinių konvencijų. be to. dviprasmiškumo atvejų ir pan. o tai nepagrįsta nei teoriškai. kad įstatymų kaita yra neišvengiama dėl objektyvių priežasčių – visuomeninių santykių pasikeitimo ir raidos poreikių. Viešųjų ir privačių interesų derinimo aplinkosaugos santykiuose principo turinys. patvirtintoje LR Vyriausybės 2003–09–11 nutarimu Nr 1160. t. iš kurių viena svarbiausių yra viešųjų ir privačių intersų konfliktas. ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus ir neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų [6]. sąvokų sudėtingumo. Atskirų įstatymų ir poįstatyminių aktų normos turėtų būti bendros teisinio reguliavimo sistemos struktūrinės dalys. jame konkrečiai neapibrėžti aplinkos kaip visumos apsaugos teisinio reguliavimo sritis ir bendri principai. miškų. kurie taip pat dažnai keičiami ir kuriuose galima pastebėti tokius pačius trūkumus [5]. ūkio ir kiti subjektai. kad aplinkos apsauga yra tolesnio žmonijos vystymosi pagrindas. kurios kyla būtent iš įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemos trūkumų. tačiau jos taip pat dažnai nesusietos tarpusavyje ir su pagrindiniu Aplinkos apsaugos įstatymu. Aplinkosaugos įstatymų įgyvendinimo problemos Dėl įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemos ir juridinės technikos trūkumų. Įstatymų normos kartais neatitinka juridinės terminologijos reikalavimų. tiesiogiai taikomi aktai. iš kurių virš 30 yra reglamentai. Sudedamoji Lietuvos nacionalinės teisės sistemos inter alia Aplinkosaugos teisės dalis yra ir ES teisės aktai bei tarptautinės konvencijos aplinkos apsaugos klausimais. Pavyzdžiui. Tačiau yra ir objektyvios priežastys. Įstatymai dažnai neįgyvendinami arba netinkamai įgyvendinami dėl subjektyvių priežasčių – piktnaudžiavimo teise. ES aplinkos politikoje tas principas reiškia. Dėl įstatymų sistemos trūkumų kyla daug jų įgyvendinimo problemų. jo taikymo kriterijai ir ribos įstatymuose tiesiogiai nesuformuluoti. nei praktiškai. akcentuota. Savaime suprantama. be to. dažno keitimo jų įgyvendinimas praktikoje yra gana problematiškas ir poveikis į reguliuojamus santykius tampa neefektyvus. šiuo metu aplinkosaugos santykius reguliuoja virš 350 ES teisės aktų.) naudojimą ir apsaugą reguliuoja 20 specialių įstatymų ir juos papildantys poįstatyminiai aktai. aplinkos oro. daro jį neefektyvų. y. daug kartų keisti ir kiti įstatymai [3]. nesuderinamumo tarpusavyje ir su ES teisės aktais. jau nekalbant apie tai. saugomų teritorijų ir kt. Tokiems asmenims nedaro jokio poveikio net ir pati tobuliausia įstatymų sistema. Nėra bet kuriai sistemai būdingų funkcinių vertikalių ir horizontalių ryšių tarp atskirų įstatymų ir teisės normų. Tarsi Aplinkos apsaugos įstatymas neturėtų būti taikomas atskiriems aplinkos objektams ir ištekliams reguliuoti ir kiekvienas įstatymas turi veikti izoliuotai. spragų. tiek ir ateities kartų poreikius. korupcijos. Tačiau Lietuvos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. su tarptautinėmis sutartimis.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai mokesčių už aplinkos teršimą ir gamtos išteklius bei kitus aplinkos kaip visumos apsaugos klausimus. kuri turi tenkinti tiek dabarties. kad darnus vystymasis – tai visuomenės vystymasis. Tai pa- sakytina ir apie ES teisės aktus. nuo priėmimo dienos pagrindinis Aplinkos apsaugos įstatymas buvo keistas 9 kartus. taip pat ir ES teisės aktai nesusisteminti ir tarsi veikia kiekvienas atskirai. Pavyzdžiui. vandens. kurie neturi specialaus teisinio išsilavinimo. biologinės įvairovės. derinant aplinkosauginius. todėl visuomenės vystymasis turi būti orientuotas į nenutrūkstamą aplinką tausojančią plėtrą. kurie nereikalauja inkorporavimo į nacionalinius įstatymus [4]. ir kurios trukdo įgyvendinti aplinkosaugos santykių teisinio reguliavimo tikslus bei uždavinius. kurie kartu reguliuoja atskirus sudėtingus aplinkos apsaugos santykius ir turi būti jiems taikomi. sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateities kartoms. pasitaiko dubliavimo. tačiau dažnai juos sąlygoja ir subjektyvūs politiniai. todėl vienintelė priemonė priversti juos tuos įstatymus vykdyti – griežtos teisinės atsakomybės taikymas. Aplinkosaugos santykių teisiniame reguliavime ypač svarbus yra viešųjų ir privačių interesų derinimo principas. žemės įstatymas net 18 kartų. socialiniai bei ekonominiai įstatymų leidėjų interesai. kad juos turi įgyvendinti konkrečiuose teisiniuose santykiuose ir piliečiai. kurios parodytų jų santykį su atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą ir apsaugą reguliuojančių įstatymų normomis. pagrindiniame Aplinkos apsaugos įstatyme nesuformuluotos normos ir nuostatos. Kartais juose sunku susigaudyti net kvalifikuotiems teisininkams. kurių nuostatos turi būti inkorporuotos į nacionalinius aplinkosaugos įstatymus ir taikomos kartu su jais. Tai . Atskirų aplinkos objektų ir išteklių (žemės ir jos gelmių. teisinio nihilizmo ir kitų. Lietuvos Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje.

nekilnojamąjį turtą–žemę galima įstatymu kilnoti iš vienos vietos į kitą. kad viešieji interesai taip pat neturi būti priešpastatomi privatiems interesams. nes gali būti keičiamas tik kvalifikuota 3/5 Seimo narių balsų dauguma. 3) funkciniais ryšiais susiejamas su kitų įstatymų. Kartais viešųjų ir privačių interesų konfliktas yra iš anksto užprogramuotas pačiuose įstatymuose. miškuose vyksta nelegalios statybos. būtina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo. vandens telkinių savininkų teises. kuris įrašytas į uNESCo Pasaulio paveldo sąrašą. būtina tobulinti pagrindinį Aplinkos apsaugos įstatymą. Aplinkos teisinės apsaugos tobulinimo kryptys ES darnaus vystymosi ir integracijos politikos principų. žemėtvarka. reguliuojančių aplinkos santykius. atskirais ribojimais ir draudimais gali būti įsiterpiama į privačių žemės sklypų. taip pat minėtos įstatymų įgyvendinimo problemos reikalauja sukurti ir tobulinti aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistemą. Pirmiausia. draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. parkų. darnią bei konsoliduotą įstatymų ir poįstatyminių aktų. niokojami miestų žaliųjų zonų želdiniai. pagal teritorijų planavimo dokumentus gali būti privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui [7]. Trumpai tuos klausimus aptarsime. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. Toks pasiūlymas grindžiamas šiais argumentais: 1) konstitucinis įstatymas turi aukštesnę juridinę galią kitų vertikalių ir horizontalių įstatymų. kad jokie su Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais. privatūs atskirų asmenų interesai priešpastatomi viešiesiems intersams. o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo bei gausinimo užtikrinimas – tai viešas interesas. Tačiau Konstitucinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai. kad būtų ribojamas atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimas. 2) garantuoja įstatyminio reguliavimo stabilumą. Konstatuota. kurioje ūkinė veikla ribojama. Todėl Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešąjam interesui. siekiant užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugą. 2006–03–14 nutarime Konstitucinis teismas konstatavo. Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos integravimas į aplinkosaugos teisę. gamtos ir kultūros paveldo objektai. 3. Pavyzdžiui. aplinkos apsaugos reikšmę. sistemą. nevaržyti savininkų ir kitų asmenų teisių labiau. reguliuojančių atitinkamus aplinkosaugos . tobulinti jų įgyvendinimo praktiką ir kelti visuomenės teisinių žinių lygį. tai matosi ir iš spaudoje bei televizijos laidose pateiktos informacijos. juos be pagrindo varžyti ar pažeisti. kai įgyvendinant subjektyvias aplinkos objektų ir išteklių nuosavybės bei naudojimo teises tas principas yra pažeidžiamas. gyvenviečių planavimu. nustatyta. o teisinių santykių subjektai būtų įpareigojami atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų [9]. reguliuojančių atitinkamus aplinkosaugos santykius. miškotvarka. rekreacija. negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti [11]. būtina sukurti vieningą. kad už valstybės išperkamą žemę. siekiant sukurti vieningą ir darnią aplinkosaugos santykius reguliuojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų sistemą. nežiūrint į tai. suteikiant jam Konstitucinio įstatymo statusą. kad. miškų. atžvilgiu. miškus ir vandens telkinius perduodamas lygiavertis turėtąjam naujas žemės sklypas individualiai statybai miestuose ir kaimuose. kai valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančiose žemėse – nacionaliniuose ir valstybiniuose parkuose. savininkams grąžintinos žemės plotai perkeliami į gražiausias Lietuvos kraštovaizdžio vietas. kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis) susiję sprendimai negalėjo ir negali būti priimami. kad pagal LR Konstituciją natūrali gamtinė aplinka. kur buvo turėtoji žemė [8].DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 yra viena iš objektyvių priežasčių. Konstitucinio teismo 2007–07–05 nutarime konstatuota. kad saugomų vietovių žemė. atskiri gamtos objektai. tampa privalomas visiems aplinkosaugos santykių dalyviams. Tokių atvejų Lietuvoje pasitaiko dar gana dažnai. Kitaip sakant. ir valstybė įstatymais gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą. Tai išskirtinis Lietuvos bruožas – kitose valstybėse nieko panašaus nėra. protingumo bei proporcingumo principų. žemės reformos įstatymo 11 str. 9 p. vandens ūkiu. tačiau visi tokie ribojimai. neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą schemą ir prieštarauti jos sprendiniams [10]. nustatyta. Minėti Konstitucinio teismo išaiškinimai turėtų būti taikomi aplinkosaugos įstatymų leidimo ir įgyvendinimo praktikoje. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucinis teismas eilėje savo nutarimų yra suformulavęs gana išsamią viešųjų ir privačių interesų derinimo aplinkosaugos santykiuose doktriną. gyvūnija ir augalija. Kitame 2007–06–27 nutarime Konstitucinis teismas akcentavo ypač svarbią Kuršių Nerijos kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto nacionalinio kraštovaizdžio komplekso. taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės.

priimtame Aplinkos apsaugos įstatyme ir vėliau. kad ES teminėse aplinkosaugos strategijose kaip tik ir numatytas analogiškų ES teisės aktų sisteminimas panašiu būdu [24]. Laukinės augalijos [19]. kad jis taikomas tiek visos Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje eančios aplinkos. kurioje suformuluotos svarbios aplinkos pažeidimų prevencijos. normomis ir tampa teisiniu pagrindu integruoti ES ir Lietuvos darnaus vystymosi politikos principus į ūkio. aplinkos apsaugos standartams ir normatyvams ekspertizė bei kitokio antropogeninio poveikio aplinkai įvertinimas ir prognozė. Kartu būtina sisteminti. į Aplinkos apsaugos įstatymą reikėtų inkorporuoti Europos Parlamento ir Tarybos 2004 04 21 direktyvą 2004/35/Eb „Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą. tiek ir atskirų jos objektų bei išteklių (žemės ir jos gelmių. nuostatas [15]. konsoliduoti ir net kodifikuoti specialių įstatymų ir poįstatyminių aktų. teisinės atsakomybės už žalą aplinkai ir viešojo intereso gynimo nuostatos. žemės gelmių kodeksas (iki 1995 m. grybų rūšių ir bendrijų [21] įstatymai. “teršėjas moka“. būtina išplėsti įstatymo teisinio reguliavimo sritį. ekonominę ir socialinę sritį.). įstatyme būtina atriboti ir sukonkretinti Vyriausybės. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. šakinių ministerijų bei žinybų ir Aplinkos ministerijos funkcijas ir kompetenciją šioje srityje. normas. jas susisteminti ir sukonkretinti. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo [13] ir kitų įstatymų normas. Pagaliau į Aplinkos apsaugos įstatymą reikėtų inkorporuoti vertikalių įstatymų – Aplinkos monitoringo [12]. Miškų kodeksas (iki 1994 m.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai santykius. tame tarpe ir viešųjų bei privačių interesų derinimo principą. Tokie principai būtų tolimesnio aplinkosaugos santykius reguliuojančių normų kūrimo ir tobulinimo pagrindu ir galėtų būti taikomi administracinėje bei teisminėje praktikoje. galima konstatuoti. į įstatymą buvo inkorporuotos ne visos ES direktyvų nuostatos. esant teisės normų trūkumui konkrečiu klausimu. Aplinkos ministerija. Vandens kodeksas (iki 1997 m. normas. kurie reguliuoja tuos pačius arba panašius atskirų aplinkos objektų bei išteklių naudojimo ir apsaugos santykius. integracijos. augalų. biologinės įvairovės.). autoriaus nuomone. saugomų teritorijų) apsaugos santykiams reguliuoti. taip pat ją užtikrinanti priemonė – ekologinė (dabar būtų aplinkosauginė) planuojamos. projektuojamos arba vykdomos ūkinės veiklos atitikimo įstatymams. be to. išplėstas viešojo intereso gynimo subjektų ratas [14]. Lietuvoje dar po Nepriklausomybės atkūrimo galiojo SSSR okupacijos metu priimti kodeksai: žemės kodeksas (iki 1994 m. atliekų tvarkymą reguliuoja du įstatymai – Atliekų tvarkymo [16] bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo [17] įstatymai. nurodant. šiuos įstatymus tikslinga apjungti į biologinės įvairovės apsaugos įstatymą. taip pat suformuluoti Apskrities viršininko kompetenciją ir patikslinti savivaldybių teises. Tai – gyventojų teisė į sveiką ir saugią aplinką.). kad juridinės technikos požiūriu tai buvo nepriekaištingai kodifikuotų teisės normų rinkiniai. galėtų imtis iniciatyvos ir parengti naujo Konstitucinio . siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti). kurie inkorporavo atitinkamų atskirų įstatymų normas. panaikinti jų dubliavimą atskirose valdymo grandyse ir tuo užtikrinti veiksmingą aplinkosaugos įstatymų bei poįstatyminių aktų įgyvendinimą. kurie reglamentuoja tuos pačius aplinkosaugos santykius. Pirmiausia reikėtų susisteminti ir apjungti į vieną įstatymą kelių įstatymų. o atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimo ir apsaugos ypatumus reguliuoja šio įstatymo pagrindu priimti kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Su pastaraisiais įstatymais taip pat susijusios Medžioklės [22] ir Mėgėjiškos žūklės [23] įstatymų normos. o taip pat biologinės įvairovės ir Saugomų teritorijų kodeksai. kurios buvo pirmame 1992 m. Direktyvoje taip pat suformuluoti kai kurie viešųjų ir privačių interesų derinimo principai. kuriuos reikėtų apjungti į vieną įstatymą. oro. Tuo tikslu Aplinkos apsaugos įstatyme būtini esminiai turinio ir struktūros pakeitimai. Sekantis sisteminimo ir konsolidavimo etapas būtų keleto įstatymų. Į įstatymą reikėtų grąžinti kai kurias nuostatas. biologinės įvairovės apsaugą reguliuoja net keturi įstatymai – gyvūnų globos laikymo ir naudojimo [18].). miškų. atsižvelgdama į mokslininkų rekomendacijas ir aplinkosaugos santykius reguliuojančių teisės normų taikymo praktiką. kad būtų parengti ir priimti tokie kodeksai. Tai atitiktų ir orhuso konvencijos. Įstatyme teisinės terminologijos ir juridinės technikos priemonėmis būtina suformuluoti darnaus vystymosi. be pagrindo panaikintos. kodifikavimas. Laukinės gyvunijos [20] bei Saugomų gyvūnų. Tai žymiai palengvintų tuos pačius santykius reguliuojančių. Dabartiniu metu taip pat yra pakankama įstatyminė bazė. bet įvairiuose teisės šaltiniuose išdėstytų normų praktinį įgyvendinimą. reguliuojančių atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą bei apsaugą. kurią ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys į tai. Atsiribojus nuo ideologinio šių kodeksų pagrindo. vandens. prevencinių veiksmų ir kitus pagrindinius ES ir Lietuvos aplinkos politikos principus. kurios siejamos su šiuo įstatymu. Siekiant užtikrinti vieningą aplinkosaugos valstybinį valdymą ir kontrolę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. 5. Aplinkos teisė – Vilnius: Eugrimas. 19. 8. 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. 1998. žinios. Nr 60–1944. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos. 24. Įstatymas // Valstybės žinios. Tuomet būtų sukurta vieninga ir darni aplinkosaugos teisinio reguliavimo sistema. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų. Straipsnyje paliestos tik kai kurios esminės aplinkosaugos įstatymų tobulinimo problemos. 3. 2007. Lietuvos Respublikos Konstitucinnio teismo 2007 m. 1992. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas // Valstybės žinios. 14. kurių sprendimas reikalauja tolimesnių ir detalesnių mokslinių tyrimų. 1997. 2003. 2001. Lietuvos Respublikos Mėgėjiškos žūklės įstatymas // Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas // Valstybės žinios.Nr 118–4395. Nr 69–1735. Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas // Valstybės žinios. 23.inf/eur–lex/lex Notice. Nr. būtina sisteminti ir kodifikuoti aplinkosaugos įstatymus ir teisės aktus. Pagrindiniam Aplinkos apsaugos įstatymui reikėtų suteikti Konstitucinio įstatymo statusą. vandens. 2004. Nr 65–1558. Nr 73–2565. liepos 5 d. Nr 30–1050. 18. Lietuvos Respublikos Aplinkos monitoringo įstatymas // Valstybės žinios. Nr 82–1965. 6. 2008. Nr 108–2728. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybės žinios. 1997. kovo 14 d. grybų rūšių ir bendrijų įstatymas // Valstybės žinios. Ragulskytė–Markovienė R. užtikrinti visuomenės darnų vystymąsi. 61–2765. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 9. sukurti vieningą ir darnią aplinkos teisinės apsaugos sistemą. parengti ir išleisti žemės. taps privalomu visiems aplinkosaugos santykių subjektams ir bus teisinis pagrindas aplinkosaugos reikalavimus integruoti į visas ūkio. Nr 112–2824. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvunijos įstatymas // Valstybės žinios. 2006. 2. laikymo ir naudojimo įstatymas // Valstybės žinios. 17. 1997. padaryti esminius jo struktūros ir turinio pakeitimus. 1997. 2005. 2. Nr 33–1014. tuomet jis turės aukštesnę juridinę galią kitų įstatymų atžvilgiu. 1996. ekonomikos bei socialinę sritis.eu. 65–2634. 2002. Nr. žemės teisė –Vilnius: Justitia.lt . nutarimas // Valstybės 13. minėtų kodeksų projektus ir pateikti juos svarstyti Seimui. reguliuojančias atskirų aplinkos objektų ir išteklių naudojimą ir apsaugą. miškų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/ Eb – http://europa. 20. augalų. 12. Nr 108–2727. jos teisės į saugią ir kokybišką aplinką įgyvendinimą. Siekiant įgyvendinti ES ir Lietuvos aplinkos apsaugos politikos principus visose ūkio. nutarimas // Valstybės žinios. Nr 5–75. Išvados 1.am. Europos Sąjungos teminės aplinkosaugos strategijos – http://www. 16. Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymas // Valstybės žinios. 7. 11. Nr 61–1726. 10. Aplinkosaugos įstatymų teisės normas. 1992. Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas // Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos Nacionalinė darnaus vystymosi strategija // Valstybės žinios. nebus taip dažnai keičiamas. 1999. 2001.2004. Nr 85–2968. 3. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymas // Valstybės žinios. 22. 1997. Nr 89–4024. 4. Monkevičius E. orhuso konvencija // Valstybės žinios. 21. Nr 72–2865. 2006. būtina sisteminti ir kodifikuoti. 1997. ekonomikos ir socialinėje srityse. nutarimas // Valstybės žinios. biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų kodeksus bei jų komentarus. Nr 76–3018. 26. Aplinkos politika ir valdymas –Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. birželio 27 d.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  aplinkos apsaugos įstatymo projektą. 15. Literatūra 1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas // Valstybės žinios. Nr108–2726.

In the article there are provided some suggestions how there have to be solved issues concerning the design and development of the legislation system that regulates relationships of environmental protection. it has to be related via functional relationships with the norms of other legislation that regulate separate relationships of environment. economics and social one. and in accordance to underlie legal basis for the integration of the political principals of environmental protection in the EU and Lithuania. and that conditions the actuality of the following theme. have to implement them. the nature of issue evidences under the fact that in order to integrate the requirements of the environmental protection into other fields of social life successfully as well as implement them successfully is possible just when there is designed a united and harmonious legal regulation system of relationships concerning environmental protection that in principal is not existent in Lithuania at all. etc. environmental protection. In order to solve the following issues it is required to design a united system of legislation and post–legislation acts that regulate relationships of environmental protection. violation of citizens’ rights as well as there is promoted social passiveness and legal nihilism. are significantly to reduce negative impact of globalization processes towards environment and society and to integrate the requirements of the environmental protection into all public fields of economy.. saying nothing about the fact that officers of public and autonomous institutions as well as citizens. First. Recently the relationships of the environmental protection in Lithuania are regulated by a plenty and variety of national laws. post-juridical acts and legal acts of the EU that are not systematized as well as their regulations are frequently altered. which the legal acts of the EU and ratifies regulations of international conventions of Seimas. the emerge of disputes related to public and private interests. A very important role during the solution of the raised objectives falls on the legislation system that regulates environmental protection. are required to be systematized and codified together (land. The following issues have not been analyzed under the systematic approach in the legal literature as well as. forests. there have to be made essential changes of the structure and contents concerning the basic environmental protection law. who do not possess specific legal education.). . DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Legal Protection Issues Concerning Lithuania’s Environment EDuARDAS MoNKEVIčIuS Summary The objectives. through which the requirements of environmental protection are implemented practically. thus their practical implementation turns to be problematical and in efficient. and they are as often as not clear. Even a qualified lawyer finds them difficult to comprehend. misuse of law. Separate objects and resources of environment that regulate the norms of legislation acts as well as post-legislation acts. etc. water. legal protection of environment. into all fields of social life. raised in the principles of harmonious development strategies and environmental protection programs of the European Union and Lithuania. contradictory. Keywords: environment. In that case there are provided presumptions for corruption. However. ambiguous.

kuri yra tvarkoma stambių įmonių. Aptariami bendrieji valdymo principai bei sunkumai. viešųjų paslaugų gerinimą bei artėjimą prie piliečių. derinant miško išteklių ekonomines. 1. sprendžia miškų ūkio pertvarkos teisiniais ir rinkos pagrindais problemas. Šis naujas valstybinių miškų valdymo modelis leistų efektyviau panaudoti valstybinius miškus. DoNATAS DuDuTIS Mykolo Romerio universitetas E-mail: i.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus valdymo tobulinimas IMANTAS LAzDINIS. kad miškų valdymo politika visose Europos valstybėse reikalauja kritiškai įvertinti savąjį patyrimą europiniame kontekste ir numatyti inovacijų galimybę. jų stiprinimui. Kartu šioms valstybėms reikia rasti optimaliausią valdymo modelį tam miškui. kurie atsineštų naujas idėjas. globalizacija. Tyrimais buvo nustatyta. stipriai sumažinus personalo skaičių valstybiniame sektoriuje. su kuriais susiduriama priimant viešojo sektoriaus administravimo sprendimus bei juos įgyvendinant. Tiek galimos siektinos organizacijos formos. viešojo sektoriaus administravimas.lazdinis@mruni. nukreiptų į efektyvumo didinimą. Susilpnėjo dėmesys miško teikiamoms ekologinėms bei socialinėms funkcijoms. kaip ir kitos Europos naujosios demokratinės valstybės. Visuotinė taupymo politika ir valstybiniame miško sektoriuje iššaukė bangą reformų. Pagrindinės sąvokos: valstybiniai miškai. Lietuva.eu Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus valdymo tobulinimo klausimas. sie- . Akivaizdu. Valstybiniame senųjų ir naujųjų demokratijų šalių sektoriuje reformų dinamiką taip pat skatina globalizacijos procesai ir miškų politikos internacionalizacija. lyginant Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse vykdomo valstybinių miškų valdymo modelius. kad visose ES šalyse valstybinių miškų valdymas yra organizuojamas rinkos ekonomikos principu. gerokai pasunkėjo įsidarbinimo galimybės jauniems žmonėms. ekologines ir socialines funkcijas. Analizuojama Europos Sąjungos šalių valstybinių miškų valdymo modeliai bei jų pritaikymo Lietuvoje galimybės globalizacijos ir besikeičiančiomis rinkos ekonomikos sąlygomis. valdymas. be to. tiek ir visas prie jų vedantis pertvarkos procesas iš esmės priklauso nuo formalių ir neformalių pokyčių valstybinėse organizacijose galimybių. sustiprėjo orientacija į pelno siekimą. Visose Europos valstybėse žymi dalis miškų yra valstybės nuosavybė. kuris ir pasibaigus restitucijos procesui liks valstybės nuosavybė. kuris sudarytų sąlygas rinkos ekonomikai miško sektoriuje. lyginant su orientacija į viešųjų uždavinių vykdymą. Tyrimo metodai Tyrimai buvo vykdyti lyginamosios analizės metodu. siekiant pritaikyti labiausiai tinkamą jų modelį Lietuvos valstybinių miškų valdyme. Įžanga Nuo 1990 m. ūkininkaujant valstybiniuose miškuose. Pertvarkos esmė yra privačios nuosavybės atkūrimas ir valstybinių miškų valdymo pertvarka į teisinės valstybės reikalavimus atitinkantį valdymą.

kad ir miško ūkio aplinka keičiasi. žmogaus veiklai įtaką daro jos aplinkos nestabilumas: ji darosi vis sudėtingesnė. plėtodami savo veiklą. didėja darbuotojų kompetencija. Europos Sąjungos šalių valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo sistemos Europos Sąjungos šalių miškų ūkio istorijos eigoje galima išskirti tokius valstybinio miško ūkio ir valstybinių miškų valdymo subjektus: 1) biudžetinė valstybės įstaiga. kai miško pajamos viršija išlaidas. Faktoriai. jų padaliniai – departamentai ir vietinės įstaigos. 2) biudžetinė valstybės įstaiga. o vėliau ir regioniniame bei vietiniame lygmenyse. specifinius vartotojų poreikius ir vartotojų grupes. Toks požiūris atsirado. visuomenė vis labiau domisi veikla. gali būti taikomas tik ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse. ir ekonominius. ir būdus. tobulinti prekybą. Miškus valdė ir juose ūkinę veiklą vykdė valstybinio valdymo institucijos – ministerijos. šie pokyčiai tampa vis greitesni ir juos vis sunkiau numatyti. didėjant paklausai bei mažėjant pasiūlai. modelis. gamintojai. vykdanti valstybinio valdymo funkcijas. stengiasi tobulinti gaminius ir paslaugas. tobulinti produktą (gaminį). y. o jaunimas lieka fonine darbuotojų grupe. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai kiant patenkinti ir aplinkosauginius. vykdomas skubotai. siekiant. 5) akcinė bendrovė. darosi aišku. vykdant miško ūkio aplinkos stebėseną ir veikiančią sistemą pritaikant pakitusios aplinkos reikalavimams. 2) permanentinio gerinimo būdu. 4) valstybinė įmonė. pertvarkant veikiančią sistemą pagal prognozuojamą miško ūkio aplinką. Vyksta gamybos koncentracija. didėja įmonės ir jų padalinių savarankiškumas. kuri įtakoja šias viešųjų strateginių interesų funkcijas (gamtos objektų apsaugos. tikėtiną po 15–25 metų. Globalizacijos įtakoje išnyksta valstybių sienos ir atstumai perkeliant veiklos išteklius. svarbiausia pasaulio varomąja jėga tampa vyresnieji. modelis. ir socialinius visuomenės poreikius. miško ūkis nėra pelninga ūkio šaka. nevykdanti valstybinio valdymo funkcijų. be to. įtakojantys žmonių veiklą Industrinės visuomenės ūkiniai subjektai. Akcinės bendrovės modelis taikomas šalyse. Todėl galima teigti. šios organizacijos buvo vadinamos biudžetinėmis įstaigomis. kurios suinteresuotos miško ekologinių ir socialinių funkcijų plėtra. kuri vadinama informacine arba žinių visuomene. veikiančios savifinansavimo principu. Pirmiausia aukščiausiame lygmenyje. jog šalia finansinio tikslo įmonės pradėtų daugiau rūpintis natūralia aplinka ir visuomene [3]. vykstant ekonomikos globalizavimui. šiuolaikinės visuomenės plėtros teorinis pagrindas – socialinės gamintojų atsakomybės koncepcija. tenkinti besikeičiančius vartotojų poreikius. Atsižvelgiant į tai. 3. Atsižvelgiant į išdėstytus šiuolaikinius žmogaus veiklą įtakojančius faktorius. socialinės atsakomybės). kelia aukštesnius gamybos tikslus. vadovavosi šiais kriterijais: • • • • tobulinti gamybą. kad valstybinio miško ūkio sistemos pokyčiai yra būtini ir jiems reikia ruoštis. atsižvelgdami į individualius. taikomas valstybės biudžetinės įstaigos. Todėl akivaizdu. Tokio tobulinimo tikslas – suderinti miško ūkio sistemą su kintančia miško ūkio veiklos aplinka. o tai reiškia. iniciatyvumas ir sugebėjimas nuolat mokytis bei žinoti daugiau nei konkurentai. Jo indėlis į bVP išsivysčiusiose šalyse dažniausiai neviršija 1–2 %. technologijas ir procesus. o turtingose šalyse. t. kad biudžetinės valstybės įstaigos modelis. Vystantis gamybos technologijoms. kai miško ūkio išlaidos žymiai viršija pajamas. bet paslaugos. Jį galima įgyvendinti dviem būdais: 1) reformų būdu. kuriose viešųjų interesų įgyvendinimas nėra prioritetinis vei- Tačiau šiuolaikinė visuomenė. kai miško pajamos žymiai viršija išlaidas. t. Visi šie faktoriai veiks miško ūkį. ir po 10–20 metų ji taps mažai atpažįstama. produktus. Tarp jų ypatingą reikšmę įgyja viešosios paslaugos arba viešųjų interesų įgyvendinimo veikla. y. Išsivysčiusiose šalyse taikomas valstybės miško įmonės. Praėjusio amžiaus pradžioje miško ūkio valstybinis ir ūkinis valdymas nebuvo atskirtas. skatindami tobulinti ūkinius subjektus ir jų valdymo sistemas. Visuomenėje pastoviai vyksta gyventojų demografiniai pokyčiai: didėja vidutinis darbuotojų amžius. Ir šis tobulinimas neturi būti pavėluotas. dirbdami tiesiogiai su klientais. kai miškų ūkio išlaidos viršija pajamas. miško ūkio produktus (gaminius) ir paslaugas bei ūkio organizavimo ir jo finansavimo formas . Vėliau valstybinis valdymas nuo ūkinio buvo atskiriamas. kad miškas didele dalimi tenkina ir visuomenės poreikius. vystantis demokratijai. 3) valstybės įmonė. kad gamybos prioritetu tampa ne prekės (gaminiai). 2.

8 tūkst. 4. nežinant. Dabartinis politinis sprendimas dėl valstybinių miškų valdymo yra įtvirtintas Miškų įstatyme ir norint jį keisti. teigiamas pertvarkymų ar patvarkymų rezultatas. duomenimis. priskirtų urėdijoms. o federalinėse (Vokietija. Lenkijoje. graikijoje. ha ir užėmė 32. šiuo metu ES šalyse valstybinius miškus tvarko tokios organizacijos: 1) akcinės bendrovės – Austrijoje. švedijoje. taip ir miško ūkio valdymo sistemos reforma negali būti pradedama. 3. valstybinės reikšmės miškuose yra išskirta nemažai įvairių kategorijų saugomų teritorijų. numatyti ir pasirinkti. 2. Turi būti akivaizdus. II grupės (specialios paskirties) miškai užima 260 701 ha arba 12. t. Valstybinio miško ūkio pokyčiams būtinas politinis sprendimas. Italijoje. Tokie dideli valstybinių miškų plotų skirtumai skirtingose urėdijose.3 % visų šalies miškų. galimas po 10–20 metų. Prancūzijoje. Vengrijoje. kas sudaro 1. Danijoje. Veiksmingam funkcionavimui reikia pertvarkyti ar pagerinti veikiančią miško ūkio sistemą. didžiausią dalį valstybinių miškų tvarko viena įmonė. Turi būti ištekliai reikalingų pokyčių projektams sukurti ir juos įgyvendinti. Pokyčių būtinumas. užima 25 946 ha. Panaši situacija yra tik Vengrijoje. Visų ES šalių valstybinių miškų valdymo sistemų funkcijos bei ūkinių subjektų veiklos sritys yra panašios: miškų ūkio valdymo sistemos formuoja strategijas. Latvijoje. miško žemės plotas Lietuvoje buvo 2135. kuriose miško ūkis yra intensyvus. Suomijoje. kuriuose draudžiama ūkinė veikla. Slovakijoje. kas sudaro 70.8 ha miškų [4]. Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausę 42 miškų urėdijos ir 1 nacionalinis parkas administravo 1348. vykdo strateginį ir korporacinį planavimą ir įgyvendina ūkinės veiklos planus. Svarbiausia valdymo funkcija yra parengti ir priimti sprendimą. yra galimi šie įmonių modeliai: 1) valstybinius miškus tvarko viena įmonė.8 tūkst.2 % visų miškų. visų šalių miško ūkio subjektai įgyvendina viešųjų interesų funkcijas.2 % visų miškų. Portugalijoje. veikiančios visiško ar dalinio apsimokamumo principu – čekijoje. y. ha. valdo 8 075. Ištekliai pokyčiams įgyvendinti. kad būtų įgyvendintas užsibrėžtas tikslas ir išspręsta iškilusi problema [5]. Priklausomai nuo miškų funkcinės paskirties. Vokietijoje.3 % (348 239 ha). sausio 1 d. Politinė parama. Antai I grupės (rezervatiniai) miškai. 2) valstybinius miškus tvarko kelios miško įmonės. Miško ūkio valdymui tobulinti būtinos sąlygos organizacijų valdymo sistema yra labai sudėtingas procesas. tačiau ji yra vienintelė šalis. ką ir kaip reikia daryti. todėl neretai sukelia tam tikrų problemų. be jokios abejonės. ūkininkavimas skirtingose miškų grupėse labai skiriasi. Ispanijoje.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  klos principas. Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus ypatumai 2007 m. kur valstybinius miškus tvarko ir prižiūri 22 valstybinės miško įmonės. ūkininkavimas kuriose taip pat gerokai skiriasi. plotą negalima spręsti apie jų ūkinės veiklos bei administravimo . todėl vien pagal valstybinių miškų. 2) valstybės įmonės. Miško ūkio vizija – vaizduotės sukurtas valstybinių miškų ir valstybinio miško ūkio valdymo modelis. Nors Lietuva taip pat laikoma intensyvaus miško ūkio šalimi. be to. reikia keisti Miškų įstatymą. III grupės (apsauginiai) miškai sudaro 16. reikalauja ir skirtingo administravimo bei ūkininkavimo. išsiskiriantis savo specifika. unitarinėse šalyse vienas vienintelis. 5. kurios valstybinius miškus tvarko 42 savarankiški miško ūkio subjektai. Lietuvoje. o ūkiniai subjektai užsiima miško auginimu ir medienos ruoša. Didžioji britanija) – savarankiškose šalies srityse po vieną ūkinį subjektą. ha miško žemės plotą. 5. veikiančios biudžetinio kreditavimo principu – Jungtinėje Karalystėje. Paprastai šalyse. Tačiau atskirų urėdijų valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas labai skiriasi: nuo 11 610. be to. ir tik 1 500 873 ha užima IV grupės (eksploataciniai) miškai. Apie pusę visos miško žemės sudarė valstybinės reikšmės miškų plotai – 1054. 3) valstybės įmonės. Airijoje. tuomet gali ir nepavykti sėkmingai pertvarkyti ar patvarkyti veikiančią valstybinio miško ūkio valdymo sistemą. Jeigu šių sąlygų nėra. 4.7% šalies teritorijos.5 ha Kupiškio urėdijoje iki 38 377. Visose detaliau tirtose ES šalyse valstybinį miško ūkį tvarko vienas ūkinis subjektas. teikia viešąsias paslaugas.0 ha švenčionėlių urėdijoje. pritaikant ją susiformavusiai miško ūkio aplinkai. Kuršių nerijos nacionalinis parkas.1 tūkst. Kaip ir bet kurios kitos. ko norima pasiekti ir kokiais būdais manoma siekti šio tikslo. Greitų dalinių laimėjimų galimybė. Miško ūkio sistemai tobulinti yra būtinos šios sąlygos: 1. neturint aiškaus tikslo. greitas (metų bėgyje). Estijoje.

užsiimančių miško auginimu. įtvirtinta Miškų įstatymo 2001 m. Lietuvos miškų ūkio statistika 2007.1 ha. 2003. FAo geneva Timber and Forest Study Paper 20. 2007. beveik visose šalyse vietoje daugelio savarankiškų miško ūkinių subjektų suformuotas vienas ūkinis subjektas. 5. psl. y. Ji veikė nenuostolingai ir atitiko tuometinę miško ūkio aplinką. Estijos valstybinių miškų centras (Estonian State Forest Centre) – http://www. – Cambridge. negu iki reorganizavimo. Dėl to miško ūkio aplinka sparčiai kinta. Puškorius S. šioms teritorijoms yra keliami įvairūs aplinkosauginiai reikalavimai ir atitinkami ūkinės veiklos apribojimai. Visose ES šalyse aukščiausiame lygmenyje atskirtas valstybinis ir ūkinis valdymas. 2007 m. 2006. Visos išskirtos įvairių kategorijų saugomos teritorijos bei I–III grupių miškai dažniausiai tenkina visuomenės poreikius. apdorojama ir nagrinėjama vidinė ir išorinė informacija. ir 2001 m. Latvijos Valstybiniai Miškai (Latvia’s State Fo rests) – http://www. po to renkama. Sukurtą Lietuvos miško ūkio valdymo sistemą galima vertinti pozityviai. [4].. Lietuvos teisės universitetas. veikiantis apsimokamumo principu. šių dienų miško ūkio aplinką stipriai veikia suintensyvėję globalizacijos procesai. 4. 2. Vilnius. todėl reikia pertvarkyti ar pagerinti veikiančią miško ūkio sistemą. įvertinus visus sprendimus. kas sudarė 15. Ir tik tada. Vienaip ar kitaip. užsiimančių medienos ruoša ir prekyba. Įmonių socialinė atsakomybė. Literatūra 1. kurios pagrindas yra 42 miško įmonės. geneva 2005. 3. Vien kertinės miško buveinės valstybinės reikšmės miškuose užima 21 545.3% šalies teritorijos. prieš priimant sprendimus. Reforma bus sėkminga tik tuomet. be to. Main report.E. nacionalinis saugomų teritorijų tinklas Lietuvoje užėmė 998 016 ha. šių dienų miško ūkio aplinką stipriai veikia suintensyvėję globalizacijos procesai. Dabartinė miško ūkio valdymo sistema. Ar reikia tobulinti Lietuvos valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo sistemą? Per pastaruosius 10–15 metų apie 85 % Europos šalių miško ūkio valdymo sistemų struktūrų patyrė žymius pokyčius. išrenkamas optimaliausias.rmk. t. sausio 1 d.: iš dvejopu pagrindu veikiančių miško įmonių padalinių – biudžetinių. Todėl akivaizdu. sukuriant vientisas miško ūkio įmones. 1994 m. ir ūkiskaitinių. helsinki. Lietuvoje radikali miško ūkio reforma buvo įgyvendinta 1990 m. stiprinančias visuomenės poreikių tenkinimą joms priskirtuose miškuose. ko norima pasiekti ir kokiais būdais manoma siekti šio tikslo. turintis žymiai mažiau padalinių. kaip tos urėdijos.ee/index_eng. ir šioje srityje efektyvesnė būtų valstybės veikla [6]. The Economics Role of the State. nežinant. Stiglitz J. 2002. Kaunas. pirmiausiai turi būti formuluojamas sprendimo priėmimas. kurių teritorijose yra mažiau veiklos apribojimų. pritaikant ją susiformavusiai miško ūkio aplinkai. gautomis už parduotą medieną ir kitą produkciją. formuluojamos išvados.lvm. Vėliau miško ūkio valdymo sistema buvo tobulinama 1992 m. o jos pokyčiai darosi nenuspėjami. šis pakeitimas buvo įgyvendintas nutarus. kad miško įmonės miško auginimo darbus vykdo lėšomis. Vilnius. kadangi jos ne tik kad negali vykdyti tokios pačios ūkinės veiklos. redakcijoje.. jos dar turi vykdyti kitas priemones. todėl juose ne itin sėkmingai veikia rinkos dėsniai. 6. Monografija. racionaliausias. Valstybinė miškotvarkos tarnyba. atrenkami sprendimų variantai [5]. kuomet visuomenė bus informuota apie reformą ir jos tikslus bei būsimą rezultatą. kad pribrendo reikalas atidžiai stebėti ir tobulinti Lietuvos valstybinių miškų valdymo sistemą. php3?PhPSESSID=4d7bc9ce4bdf76df893215972b 470243 . 3. už tai negaudamos jokių papildomų lėšų. kadangi visuomenės nuomonė tiesiogiai veikia politikų priimamus sprendimus. Viešojo sektoriaus institucijų administravimas. Miško ūkio valdymo sistemos reforma negali būti pradedama. Aplinkos ministerija. kuriamas situacijos modelis. Indufor oy and EFI. neturint aiškaus tikslo. Tik po ilgo ir kruopštaus parengiamojo darbo galima tikėtis.18–22. Tačiau pastaraisiais metais jaučiami miško ūkio aplinkos pokyčiai. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai sąlygas. geriausias variantas. Išvados 1.lv/eng/ 8. MA: black–well. European Forest Sector outlook Study. Tačiau. 6. uNECE. Forestry in Accession Countries. 1989 7. 2. jog reforma sulauks visuotinio pritarimo ir bus sėkminga. ir valstybinių miškų valdytojai (šiuo atveju – miškų urėdijos) atsiduria blogesnėse ekonominėse sąlygose. numatomi įvairių veiksnių pasikeitimai.

Didžiosios britanijos miškų komisija – http://www. oebf. globalization. Austrijos valstybinių miškų akcinė bendrovė (Stock Company Austrian State Forests) – http://www. administration of public sector.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  9. Keywords: state forests.uk/ 10.at/ 11.eu/ 13. ecological and societal functions of forest resources. Common principles of management and difficulties of their implementation public administration sector decision makers face with are discussed. correspond economic. Such new state forest management model would allow to use state forests more effective. eustafor. DoNATAS DuDuTIS Summary The aim of this article is to research development of Lithuanian state forest management. management.fi/default.metsa.gov. Europos valstybinių miškų asociacija EuSTAFoR (European State Forests Association) – http://www. asp?Section=1176 12. . Suomijos valstybinių miškų įmonė (State Forest Enterprise of Finland) – http://www.lp. The attention is concentrated on the analyzing of state forest management samples in EU countries and possibilities of their implementation in conditions of globalization and changing market in Lithuania.pl/media/biblioteka/in_english/ Development of Management of Lithuanian State Forest Sector IMANTAS LAzDINIS. forestry. Lenkijos valstybinių miškų generalinis direktoratas (general Directorate of State Forests of Poland) – http://www.gov.

nes eilės gaminių didžiausias neigiamas poveikis aplinkai sukeliamas ne jų gamybos procesuose. trumpėjantis inovacijų ciklas.eng@ktu. tel.Tačiau. 20. būvio ciklo įvertinimas. sukeliama gaminant vis daugiau gaminių. Remiantis minėta metodika pateikti praktinio ekologinio projektavimo taikymo elektroniniam elektros energijos skaitikliui rezultatai. vartojimo ar atliekų šalinimo fazėse. Tai lėmė. kad poveikis aplinkai gali būti sumažinamas iki 60%. Todėl ilgalaikės perspektyvos požiūriu darnus pramonės vystymasis. Ekologinis gaminių projektavimas – tai sisteminė metodika. Kauno technologijos universitetas K.:+370 37 20937 envir. be to. Įvadas Vystantis technologijoms ir keičiantis visuomenės struktūrai. kad ekonominio augimo tempai turi būti atsieti nuo aplinkos degradavimo greičio [1]. pagrįstas gamtinių išteklių tausojimu. nuolat didėjanti gaminių įvairovė bei trumpėjanti jų naudojimo trukmė yra pagrindiniai dinaminės ekonomikos požymiai. bet ir nuo gamtinės aplinkos ribotų galimybių priimti. rinkų globalizacija bei gamybos tinklai atveria papildomų naujų augimo galimybių. apimanti eilę gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo. atliekų kiekiai. jog vykdomų naujų ir pažangių taršos prevencijos priemonių tyrimų metu nagrinėjama atskiro gaminio sistema visame būvio cikle. JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS Aplinkos inžinerijos institutas. užtikrinantis žmonijos poreikius dabar ir ateityje. galutinio gaminio deponavimo aspektai. pramonės procesų lygmenyje taikomos aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemonės kai kuriais atvejais tampa nepakankamos. Šiame straipsnyje analizuojama viena taršos prevencijos priemonių – ekologinis gaminių projektavimas. leidžiantis pritaikyti atitinkamas priemones konkrečioje veikloje. inovacijos. bet žaliavų gavybos. Kaunas. integruojanti aplinkos apsaugos aspektus į gaminio projektavimą. vartotojų norai bei poreikiai kinta vis greičiau. yra vienintelis sprendimas. Kintantys vartojimo būdai. didėjanti tarša. absorbuoti ir transformuoti taršą [4]. kitą vertus. .: +370 37 300760. Sudarytas dinaminis ekologinio projektavimo taikymo modelis. fax. Pagrindinės sąvokos: ekologinis gaminių projektavimas. Ekonominiu požiūriu darnumo principas reiškia. Lietuva. Nuolatiniai technologijų “šuoliai” sparčiai plinta tarptautinėje rinkoje darydami vartotojus vis išrankesniais. Donelaičio g. gamtinės augimo ribos bus pasiektos žymiai greičiau. Praktinio taikymo pavyzdys rodo.+370 37 300764.lt Vykstant vis spartesnei pramonės plėtrai ir augant vartojimui. ši sparti technologijų ir inovacijų raida stipriai įtakoja vartojimo būdo kitimą. kurio pasekoje visuomenė susiduria su gausybe aplinkos apsaugos problemų (besaikis resursų naudojimas. nes tai priklauso ne tik nuo ribotų medžiagų ir energijos išteklių. kad neribotas ekonomikos augimas uždaroje (medžiagų požiūriu) sistemoje negalimas. Akivaizdu. Vis aktualesni tampa energijos efektyvumo vartojant. susidarę dėl didesnio suvartojamų gaminių kiekio) [8].0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Ekologinis gaminių projektavimas – svarbi tausojančio vartojimo ir gamybos priemonė VISVALDAS VARžINSKAS.

nei gaminio aplinkosauginis gerinimas. kiti potencialūs skatinamieji veiksniai kol kas įmonėms nedaro realios įtakos pasirenkant EP taikymą [11]. pagalbinių medžiagų vartojimas. Direktyva apima ir labiau holistinį požiūrį: išteklių vartojimas (medžiagos. Tiesioginių ekologinio gaminių reikalavimo priemonių taikymą skatinančiu veiksniu tapo 2005 m. savo gaminius kuria aktyviai. Vykstant vis spartesnei pramonės plėtrai ir augant vartojimui. atsiranda palaipsniui. būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. tačiau šalies pramonės įmonės. Pavyzdžiui. ši koncepcija reikalauja. įteisinanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą. jog vis dažniau vykdomų tyrimų objektu pasirenkamas ne atskiras gamybos procesas. patikimumo. Pavyzdžiui. kad aplinkos taršos bei išteklių išeikvojimo problemoms spręsti būtina integruota strategija. pagrįstai būvio ciklo požiūriu). aplinkosauginis gaminių ženklinimas. Tai įtakojo. pakuotė. liepos 6 d. kurio tikslas – skatinti gamintojus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas. Ekologinis gaminių projektavimas leidžia sumažinti kaštus visose gaminio būvio ciklo stadijose. diegti pažangiausias technologijas bei aktyviai bendradarbiauti su partneriais aplinkos apsaugos srityje. leidžia įmonei sukurti geresnį įvaizdį konkurentų atžvilgiu. Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemones. kurti ir gaminti “palankesnius” aplinkai gaminius. Aplinkos apsaugos ženklinimo ir kitų marketingo priemonių taikymas. energijos išgavimas. kuris užtikrintų kuo ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį juose panaudotų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. pervežimas. pramonės procesų lygmenyje taikomos aplinkos apsaugos veiksmingumo didinimo priemonės tampa nepakankamos. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/ EB. Tai įtakojo taršos prevencijos priemonių (pakeitusių „skiedimo principo“ ar „vamzdžio galo“ strategijas) atsiradimą bei taikymą. Įmonės taiko ekologinį gaminių projektavimą ir dėl vidinių paskatų [9]: • Gaminio kokybės užtikrinimas. Į gaminio būvio ciklą įeina šie komponentai: žaliavų paruošimas. vartojimo ar galutinio gaminio deponavimo aspektai. o gaminio naudojimo trukmę bei medžiagų pakartotinį naudojimą tuo pačiu metu padidinus du kartus. organizuojamas konkursas “Pasiekimai aplinkosaugoje”. Taikyti ekologinį gaminių projektavimą (EgP) pramonėje įmones skatina daugiau verslo galimybių plėtra. gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų [7]. paskatinusiu žmoniją nuolatos ieškoti vis veiksmingesnių aplinkos apsaugos efektyvumo didinimo sprendimų. ypatingas vaidmuo ateityje tenka ekologiniam gaminių projektavimui (koncepcijai. atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektus: pramonės įmonės skatinamos diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas (ISo 14000. pristatant į rinką gaminį kaip aplinkai mažiau kenksmingą. siekiant vis didesnio aplinkos apsaugos efektyvumo. 2008–2012 laikotarpiu) dėl neefektyvios namų buitinės technikos ir kitos įrangos. Ekologinį gaminių projektavimą skatinantys veiksniai šiuo metu Lietuvoje skatinama taikyti įvairias savanoriškas aplinkos apsaugos veiksmingumą gerinančias priemones. Ekonominė nauda. pirminis žaliavų paruošimas. ypač eksportuojančios savo produkciją. Įvaizdžio kūrimas. Ekologinio projektavimo principų taikymas pagal nustatytus reikalavimus užtikrintų energiją vartojančių gaminių laisvą judėjimą ES rinkoje [5]. Vis aktualesni tampa žaliavų gamybos. kaip sumažinti žaliavų ir energijos naudojimą gamybos metu. vartojimas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Suvokimas. kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje [6]. bet nagrinėjama atskiro gaminio sistema. tyrimų metu sprendimų ieškoma įvertinant poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle. gaminio gamyba. Atitiktis aplinkos apsaugos standartams leidžia padidinti gaminio kokybę funkcionalumo. būvio ciklo požiūris ir pan. apimanti eilę gamybos procesų ir medžiagų transformacijų nuo žaliavų (reikalingų gaminiui pagaminti) išgavimo iki galutinio gaminio šalinimo [12]. Pramonės plėtros jėga (griežtėjantys teisiniai reikalavimai bei konkurencija) tapo pagrindiniu veiksniu. efektyviau • • . projektuojant galima rasti sprendimų. atliekų surinkimas ir galutinis pašalinimas. ilgalaikiškumo ir aptarnavimo atžvilgiu. paskirstymas. emisijos. tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. EMAS). energija). vanduo. Direktyvos 2005/32/Eb tikslas: sumažinti šiltnamio efekto dujų išsiskyrimą (8% nuo 1990 m. 1. gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus. kurios netiesiogiai skatina gamintojus projektuoti ir gaminti ekologiškai švaresnius gaminius. Lietuvos pramonėje nėra skiriama pakankamai dėmesio gaminių koncepcijos kūrimui. yra du pagrindiniai eko- loginį projektavimą skatinantys veiksniai – tai teisiniai reikalavimai ir akivaizdi ekonominė nauda. perdirbimo galimybės.

elektros ir elektroninei įrangai. Pavyzdžiui. Siekiant užtikrinti optimalių gaminio aplinkos apsaugos analizės ar ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonių panaudojimą kuriant gaminius. Didžiausią ekonominį ir aplinkos apsaugos veiksmingumo efektą gali gauti pramonės įmonės. • • 2. reikalaujantis artimo bendradarbiavimo tarp pramonės ir mokslo tyrimų institucijų (susijusių su gaminių kūrimu). didžiosios tarptautinės bendrovės dažnai kelia griežtus reikalavimus tiekėjams ir sistemiškai vertina jų aplinkos apsaugos veiksmingumą bei atitiktį aplinkos apsaugos standartams. Rinkos reikalavimai ir konkurencija. Nemažai pripažintų gaminių dizaino ar kitų konkursų nuostatai reikalauja pateikti su aplinkos apsauga susijusią informaciją ar net kelia specifinius veiksmingumo reikalavimus. Siekiant efektyvaus aplinkos apsaugos aspektų įtraukimo į gaminių kūrimo procesus būtina specifinę aplinkos apsaugos informaciją bei atitinkamas ekologinio gaminių projektavimo strategijas pateikti sistemiškai. jei pasiektas rezultatas neatitinka keliamų prioritizavimo reikalavimų ar sprendimų aplinkos apsaugos savybės netenkina . pakuotėms. skatina įmones atsižvelgti į esamus ar numatomus nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimus projektuojant gaminius. Pavyzdžiui. gaminių konstruktoriams ar inžinieriams dažnai nepakanka informacijos apie kuriamų gaminių aplinkos apsaugos charakteristikas. netinkamoms naudoti transporto priemonėms). atsižvelgiant į įmonės ar gaminio tipą. dėl įdiegtų energijos efektyvumo priemonių. tam panaudojant minimalius kaštus bei optimalias technologines įmonės galimybes [10]. gamintojo atsakomybės įvedimas už atliekų tvarkymą (pvz. Darbuotojų įtraukimas į aplinkos apsaugos problemų sprendimą skatina atsakomybės jausmą ir netgi padeda spręsti su darbų sauga susijusius klausimus. bet ir JAV. Ekologinio gaminių projektavimo modelis gali būti sistemiškai taikomas atskiriems gaminiams arba visai įmonei. Modeliui būdingas sistemiškas cikliškumas. būtina taikyti sisteminį požiūrį ir sukurti dinaminį ekologinio projektavimo modelį. Ekologinio gaminių projektavimo taikymas leidžia naujai pažvelgti į įmonės veiklą bei ieškoti novatoriškų idėjų ir sprendimų. Darbuotojų motyvavimas ir atsakomybės skatinimas. darant tai įvertinus ekonominius. nes ekologinio gaminių projektavimo principų taikymas gaminių kūrimo procesuose šioms įmonėms bus privalomas. kaip charakteristikas reikia panaudoti. Dinaminis ekologinio projektavimo modelis (1pav. atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus projektuojant gaminius įmones dažnai skatina išoriniai veiksniai: • Aplinkos apsaugos politika. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/Eb nuostatoms. Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo (EGP) modelis Ekologinio gaminių projektavimo (EgP) modelis nėra nauja gaminių kūrimo priemonė – tai naujas būdas integruoti reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus į esamas gaminių projektavimo ar kūrimo sistemas. kurios tiesiogiai įtakoja tiekimo grandinę.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai • • pervežti gaminius ar palengvinti atliekomis tapusių gaminių perdirbimą. bet ir vartotojams. aplinkos apsaugos ženklinimas.)– dinamiška sistema. Lemiamą sprendimą dėl naujo gaminio dizaino bei labiausiai tinkamų gaminio aplinkos apsaugos aspektų integravimo priimti turi įmonė. socialinius ir techninius veiksnius. Dinaminis EgP modelis gali būti taikomas bet kokioje gamybos įmonėje. Inovacijų skatinimas. kurioje atskirose fazėse pateikiamos skirtingos prioritizavimo priemonės. Japonijoje. Aplinkos apsaugos kriterijų įtraukimas į gaminių dizaino ar kitus konkursus. savarankiškai kuriančioje ar projektuojančioje gaminius ar jų komponentus. inovacijų lygį. galima laikyti kelių alternatyvių sprendimų paiešką. Ekologinis projektavimas skatina radikalius pasikeitimus gaminio sistemoje. Taip pat trūksta ir įžvalgos. gaminį vartodamas vartotojas sutaupo energijos. optimaliu rezultatu. leidžiantis vieną ar keletą procesų ar etapų pakartoti. Pateiktas modelis ypatingai yra aktualus energiją vartojančius gaminius kuriančioms įmonėms. priklausomai nuo įmonės pobūdžio ir vidinių įmonės tikslų. mokesčiai už teršimą gaminiais ir kitų aplinkos apsaugos politikos priemonių taikymas ne tik Europoje. kitose šalyse. kaštus ar gaminio sukūrimui skirtą laiką.. be vidinių motyvų. Įmonės verslo partnerių ar gaminių vartotojų reikalavimai yra stiprus veiksnys gerinti gaminių efektyvumą aplinkos apsaugos atžvilgiu. Inovacijų diegimas atveria įmonėms naujas rinkas ir leidžia pritraukti naujų pirkėjų. kurie vėliau būtų išanalizuoti ir palyginti. kad dažnai ekologinis projektavimas padeda taupyti ne tik pramonės įmonėms. koordinuoja gaminių logistikos sistemą bei yra atsakingos už suvartotų gaminių atliekų tvarkymą ar antrinį panaudojimą. kuriant gaminius. Toks modelis leistų pasiekti optimalų gaminio aplinkos apsaugos efektyvumą gaminio kūrimo procesuose. Pažymėtina. gaminių kūrimas yra procesas.

vartojimą. siekiant užtikrinti tinkamą gaminio funkcionalumą per visą gaminio gyvavimo ir vartojimo trukmę. įskaitant žaliavų gamybą ir tiekimą. t. Dinaminis ekologinio gaminių projektavimo modelis [10] Tikslai ir pirminė analizė Pirmajame dinaminio EgP modelio etape („Tikslai ir pirminė analizė“) vykdomas projekto apimties. koncepcija ir antrinė analizė. eksploatacines medžiagas ir t. atliekama išsami gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizė. Nagrinėjama gaminio sistema taip pat turi aprėpti visas gaminio būvio ciklo fazes. tikslų bei uždavinių nustatymas. kuri yra būtina. gaminio gamybą. gaminio prototipas ir projekto įvertinimas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  projektuotojo lūkesčių. siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu. būtina išnagrinėti visą gaminio sistemą (gaminio papildomas medžiagas ar priemones. norint įvertinti tikrąjį gaminio sukeliamą poveikį aplinkai. Dinaminį ekologinio projektavimo modelį (1 pav. 1 pav.) sudaro dvi dalys – principinis ekologinio gaminių projektavimo algoritmas ir ekologinio gaminių projektavimo modelio priemonių diegimo schema.). Visi dinaminio ekologinio gaminių projektavimo procesai suskirstyti į pagrindinius etapus: tikslai ir pirminė analizė. Fizinių gaminio savybių analizė yra nepakankama. ga- . utilizavimą ar kitus būvio pabaigos scenarijus. logistiką.

kontroliniai klausimai ir atmintinės. šių priemonių pagalba atliekama potencialių neigiamų poveikių aplinkai analizė per visą gaminio būvio ciklą. Ekologinio gaminių projektavimo modelio ryšių ir informacijos srautų schema Dinaminio EgP modelio priemonių diegimo schemoje pateikiami ryšiai bei informacijos perda- . Po idėjų prioritizavimo bei vertinimo gaunama informacija. technines ir finansines projekto įgyvendinimo galimybes. gautų vykdant ekologinio gaminių projektavimo veiklą. atliekama inventorinė analizė. kiekybinis įvertinimas. Remiantis visa sukaupta informacija – poveikio aplinkai vertinimu. šiame etape įmonė gali taikyti šias priemones: • kiekybines: detalųjį ar supaprastintą būvio ciklo įvertinimą (dažniausiai – programinę būvio ciklo įvertinimo įrangą ir duomenų bazes). kuri panaudojama naujojo gaminio prototipo sukūrimui. kokius palankesnius aplinkai sprendimus priimti. kontrolinius klausimus ir kt. Dažniausiai tokie vadovai rengiami specifinei pramonės šakai (pvz. santykinis įvertinimas ir normalizacija.y. Dažniausiai tokiais atvejais pasitelkiami gaminių projektavimo vadovai. t. skirtas ekologinio gaminių projektavimo projekto rezultatų taikymui. gaminių neigimų aplinkos apsaugos aspektų tyrimas gali būti atliekamas labai išsamiai. gaminių projektavimo vadovuose pateikiama pagrindinė informacija apie gaminių aplinkos apsaugos aspektus. Siekiant užtikrinti tokių projektų ilgalaikiškumą.. antrajame etape („Koncepcija ir antrinė analizė„) (1 pav. kurio metu nustatoma apimtis ir funkcinis vienetas. būtina įvertinti ekologinio gaminių projektavimo integravimo į aplinkos vadybos sistemą galimybes. gaminio specifikacijose turi būti aiškiai įvardyti įmonės naujo ar tobulinamo gaminio reikalavimai. išardymą ar perdirbimą. gaminio koncepcijos vystymo bei realizavimo veikloje naudojamos priemonės. kokybines: lenteles. užtikrinantis nuolatos didėjantį kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą ir augančią įmonės kompetenciją ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo procesuose. gaminio aplinkos apsaugos įvertinimas apima aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą. paruošimui. virtusių atliekomis. elektronikos ar baldų pramonei) arba konkrečiai įmonei. palengvinančios konkrečių aplinkos apsaugos problemų sprendimą. bendra gaminio analize ir prioritizavimo patobulinimo idėjų rezultatais – turi būti pasirinktos ekologinio gaminių projektavimo strategijos. palengvinti gaminių. Identifikavus neigiamus gaminio aplinkos apsaugos aspektus.y. identifikuotus pirmajame modelio etape. finansavimą). palengvinti aplinkos apsaugos strategijų pasirinkimą. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai minio aplinkos apsaugos aspektų analizę sudaro keletas etapų – neigiamą poveikį aplinkai turinčių medžiagų identifikacija. Ekologinis gaminių projektavimas privalo būti nuolatinis ir sistemiškai taikomas procesas. veiksmingumo indikatorius. Vienintelis tokių priemonių trūkumas – jų kokybinis pobūdis. Gaminio prototipas ir projekto įvertinimas Sekantis. gautais pirmame dinaminio ekologinio gaminių projektavimo modelio etape. Visos gaminių aplinkos apsaugos aspektų analizės priemonės yra pagrįstos būvio ciklo požiūriu. skirtų tolesniam ekologinio gaminių projektavimo plėtojimui įmonėje. todėl svarbu su projekto rezultatais supažindinti visus įmonės darbuotojus ir pradėti naujus ekologinio gaminių projektavimo projektus. kiekybinį įvertinimą ir reikšmingumo nustatymą.. kurios bus įtrauktos į gaminio specifikacijas. Analizę privaloma atlikti tik iš anksto suplanavus jos atlikimo sąlygas (t. kriterijus ir nagrinėjami aplinkos apsaugos problemų sprendimo pavyzdžiai. nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo. Sėkmingai įgyvendintas ekologinio projektavimo projektas skatina tolimesnę šios srities veiklą.) generuojamos idėjos ir pasiūlymai. personalo kompetenciją. pasirinkti mažiau aplinkai kenksmingas chemines medžiagas. Tokie sąrašai gali būti pritaikyti bet kokiai ekologinio gaminių projektavimo problemai spręsti. trečiasis dinaminio EgP etapas („Gaminio prototipas ir projekto įvertinimas“). jų reikšmingumas įvertinamas remiantis jų poveikio aplinkai normalizavimu (atsižvelgiant į fundamentaliuosius poveikio aplinkai kriterijus). gaminio kūrimui pasitelkiamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės. Formuojant naujo gaminio prototipą. funkcionalumą. ar buvo atsižvelgta į vieną ar kitą vadove nurodytą aspektą ar patarimą. vykdant išsamų būvio ciklo įvertinimo tyrimą. poveikio įvertinimas ir normalizacija. pvz. įvertinimui bei rekomendacijų. siekiant sumažinti naujojo gaminio neigiamą poveikį aplinkai ir eliminuoti neigiamus aplinkos apsaugos aspektus. siekiant įvertinti aplinkos apsaugos. vartotojų poreikį bei aplinkos apsaugos aspektus. • Koncepcija ir antrinė analizė Remiantis tyrimų duomenimis. leidžiančios įvertinti pageidaujamas gaminio savybes. šis dinaminio EgP modelio etapas užtikrina modelio sistemiškumą – žinių ir patirties. Kontrolinių klausimų sąrašuose konstruktoriai gali pažymėti. būtina pateiktų pasiūlymų analizė. laiką. kuriant kitus ekologiškai švaresnius gaminius ar toliau tobulinant ir vystant naujai sukurtą gaminį. tolimesnį panaudojimą.

siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai per visą gaminio gyvavimo trukmę. Siekiant atlikti poveikio aplinkai analizę. Vykdant tarptautinius projektus. reikalingų skaitikliui. energijos ir toksinių emisijų (MET) matrica. gaubtas. EEĮ keliami griežti teisiniai reikalavimai. Modelio taikymo dėka parenkamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės leidžia efektyviai pasiekti maksimalų naujo gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumą ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis [3]. Aiškus tyrimų užduočių. deponavimas). apdoroja. atsakomybių ir veiklos paskirstymas tarp pramonės įmonių bei mokslo ir tyrimų organizacijų yra pagrindinis veiksnys. šis gaminys priskirtinas elektros ir elektroninės įrangos (toliau EEĮ) grupei. pradedant nuo 2003 metų. skirtas buičiai ir pramonei. Dinaminio EGP modelio taikymas Lietuvos pramonės įmonėse Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo bei dinaminio EgP modelio taikymo pramonėje moksliniai tyrimai buvo atliekami. maitinantis skaitiklio laikrodį. pirmiausia buvo nustatytos tyrimo sistemos ribos ir apibrėžtas funkcinis vienetas. gaubtas prie korpuso tvirtinamas dviem plombuojamais varžtais. Dinaminio EgP modelio pritaikymo dėka tirtame gaminyje identifikuojami reikšmingiausi aplinkos aspektai visame gaminių būvio cikle bei nustatoma. • Ekoindikatoriai’99 (programinė įranga EcoIT). saugo ir perduoda duomenis apie pagamintą ir suvartotą elektros energiją (aktyviąją ir reaktyviąją). Ekologiniam projektavimui pasirinktas gaminys Ekologiniam projektavimui pasirinktas gaminys – elektroninis trijų fazių skaitiklis EMS. Ekologinio gaminių projektavimo proceso metu nagrinėjama visa gaminio sistema (nuo žaliavų išgavimo iki galutinio gaminio deponavimo). svoris – mažesnis nei 1. išgavimo iki skaitiklio deponavimo. mokslinių tyrimų bei akademinės veiklos metu. kuri gaminio būvio ciklo fazė kelia didžiausią neigiamą poveikį aplinkai.) Skaitiklis registruoja.5 kg. o taip pat registruoja vidutinės galios maksimumus keturiose energijos tarifinėse laiko zonose. kuri pasižymi dideliu ekologinio projektavimo potencialu ir svarba. lemiantis sėkmingą suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir pagrindinis faktorius.)). Elektros skaitiklio ekraną (2 plieninės plokštės) dengia skaidrus polikarbonato. Straipsnyje pateikiamas EgP modelio taikymo Lietuvos pramonės įmonėse pavyzdys – EMS trifazio elektros skaitiklio projektas. taikant ekologinio gaminių projektavimo priemones. kurių bus laikomasi viso gaminio ekologinio projektavimo proceso metu (vykdant dinaminio EgP modelio funkciją „Aplinkosauginė gaminio analizė“ (1 pav. todėl. Skaitiklyje yra vidinis rezervinis maitinimo šaltinis. tam pramonės įmonėms būtina kooperacija su mokslo ir tyrimų institucijomis. leidžiantis pasiekti maksimalų ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo ir vystymo veiksmingumą. diegtas uAb „Elgama Elektronika“. būtina atskirų gaminio būvio ciklo etapuose sukeliamų neigiamų poveikių aplinkai duomenis normalizuoti bei perskaičiuoti į santykinius dydžius. gaminio sistemoje vyksta eilė medžiagų ir energijos transformacijų (žaliavų išgavimas. esamam skaitikliui atlikta aplinkos apsaugos analizė taikant šiuos metodus: • medžiagų. 3. Pramonės įmonių specialistai nepajėgūs surinkti visų gaminio sistemos duomenų bei atlikti būvio ciklo įvertinimo tyrimus. šios priemonių diegimo schemos sukūrimą lėmė artimo bendradarbiavimo tarp pramonės ir mokslo tyrimų institucijų (susijusių su gaminių kūrimu) poreikis. todėl šią sistemą sudaro dideli duomenų srautai. kuriais disponuoja įmonės. Funkcinis vienetas . gaminio gamyba. norint įvertinti visą gaminio sistemos poveikį aplinkai santykiniais dydžiais. kaupia ir registruoja apkrovos profilius. leisiančius įvertinti bendrąjį gaminio sistemos poveikį aplinkai. Vykdant gaminio tobulinimą siekiama atsižvelgti ir į aplinkos apsaugos aspektus. būvio ciklo sistemos ribos apibrėžiamos nuo žaliavų. ekologinio gaminių projektavimo koncepcija ir dinaminis EgP modelis buvo sėkmingai pritaikyti ir įvertinti kuriant eilę gaminių Lietuvos pramonės įmonėse. stabilizuoto ultravioletiniais spinduliais. gabaritiniai pasirinkto gaminio matmenys: 328 x 178 x 58 mm. apsaugantis nuo išorinio mechaninio poveikio ir vandens. informacijos srautų. Įtampos ir pagalbinių gnybtų kaladėlė (plombuojama) yra skaitiklio apačioje. perdirbimas. (Ekologinio projektavimo sprendimai vėliau bus integruoti ir į kitus skaitiklius.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  vimo srautai tarp pramonės įmonių bei mokslo ir tyrimų institucijų. Skaitiklio aplinkos apsaugos analizė Siekiant identifikuoti pagrindinius poveikius aplinkai per visą jo būvio ciklą bei nustatyti (įvardinti) pagrindinius aplinkos apsaugos prioritetus. Pramonėje vykdoma gaminių gamyba yra tik vienas iš gaminio būvio ciklų etapų ir duomenų. To nepakanka.



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

– vienas elektros energijos skaitiklis EMS. Skaitiklis analizuojamas jo gamybos, naudojimo ir šalinimo fazėse. būvio ciklas aprėpia 30 metų laikotarpį. gaminio aplinkos apsaugos aspektai analizuojami, naudojant Ekoindikatorių’99 metodiką – tai supaprastinta būvio ciklo vertinimo metodika, specialiai pritaikyta naudoti gaminių projektavimo metu. Tyrimas paremtas iš anksto apskaičiuotų ekoindikatorių modeliu, paruoštu skirtingiems gamybos ir medžiagų poveikiams aplinkai. Standartiniai ekoindikatoriai yra skaičiai (militaškai, mPt), kurie išreiškia visą gaminio ar proceso poveikį aplinkai. šioje metodologijoje poveikis aplinkai įvertintas, atsižvelgiant į pagrindinius aspektus: žmonių sveikatą, ekosistemų kokybę, gamtinių išteklių išeikvojimą [2].

metų yra nedidelis. be to, skaitiklio funkcija yra matuoti suvartojamą elektros energijos kiekį: gaminys savaime skatina elektros energijos taupymą ir racionalų eikvojimą paros ir metų bėgyje. Todėl ekologinio projektavimo metu į elektros suvartojimo aspektą nebus atsižvelgiama, nes didelė reikšmė (militaškais) gaunama dėl ilgo skaitiklio naudojimo laiko, o ilgas tarnavimo periodas yra teigiamas aspektas aplinkos apsaugos požiūriu, nes nereikia žaliavų ir energijos naujo skaitiklio gamybai. Analizuojant gamybos etapą visame būvio cikle įvertinta atskirų dalių ir jų surinkimo procesų poveikiai aplinkai (3 pav.).

3 pav. Skaitiklio sudedamųjų medžiagų daromas poveikis aplinkai gamybos metu [3] 2 pav. Poveikis aplinkai skaitiklio gamybos, naudojimo ir šalinimo etapuose [3]

Didžiausią poveikį aplinkai gamybos metu daro:
• • • • • skaitiklio skydelis, t.y. plieno gamyba (182mP) ir jo cinkavimas (324 mP). Viso 506mP; skaitiklio korpusas, t.y. PC granulių gamyba (316mP), liejimas (29mP). Viso 345mP; metalinės tvirtinimo detalės (188mP): plombos (109mP), varžtai(79mP)); elektroniniai komponentai (kondensatoriai, mikroschemos, varžos) (195mP); laidai (70mP);

Siekiant atlikti Ekoindikatorių’99 analizę, pirmiausia sudaryta gaminio būvio ciklo schema, kurios ribos apima žaliavų išgavimą sudedamųjų dalių gamybai ir baigiasi skaitiklio, netinkamo naudoti, šalinimu. būvio ciklas aprėpia 30 metų laikotarpį. Nustatytas funkcinis vienetas – vienas elektros energijos skaitiklis EMS. Skaitiklis analizuojamas jo gamybos, naudojimo ir šalinimo fazėse. Apskaičiavus medžiagų ir procesų poveikius aplinkai ekoindikatorių (militaškų) išraiška, gauta, kad visas skaitiklio būvio ciklas sudaro 18 taškų, kurių daugumą (16 taškų) sudaro naudojimo fazė – daugiausiai elektros energijos naudojimas. Per 30 metų skaitiklis sunaudoja 631 kWh elektros energijos. Palyginti su kita buitine elektronine įranga, skaitiklio suvartojamas elektros energijos kiekis per 30

litavimas, naudojant lydmetalius su švinu (44mP). Atlikus aplinkos apsaugos analizę, nustatyti šie pagrindiniai neigiami aplinkos apsaugos aspektai, lemiantys dinaminio EgP modelio funkciją „Sprendimų paieška ir prioritizavimas. gaminio koncepcijos vystymas“: • Korpuso iš PC gamyba (345 mPt) ir deponavimas (2,496 mPt); • Skydelio gamyba (506 mPt);

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

Laidai (70 mPt); Metalinės tvirtinimo detalės (188 mPt); Elektros energijos suvartojimas naudojimo fazėje (16 Pt). Skaitiklio pagerinimo alternatyvos ir jų įvertinimas Atsižvelgiant į esamo skaitiklio aplinkos apsaugos analizės rezultatus ir ekologinį projektavimą skatinančius veiksnius, buvo pasiūlyti sekantys gerinimo sprendimai: • Plastikinių komponentų ženklinimas pagal ISO 11469 standartą siekiant efektyvaus perdirbimo. Korpuso detales liejančiai įmonei perduoti informaciją apie reikalavimą ženklinti plastikines detales pagal ISo 11469 arba uAb „ELgAMA–ELEKTRoNIKA“ turėtų įsigyti standartą ISo 11469 ir, remiantis juo, duoti nurodymus korpuso detales liejančiai įmonei. • Skaitiklių žymėjimas ženklu, rodančiu, kad EEĮ turi būti kaupiama atskirai. • Skaitiklio gabaritų sumažinimas kiek įmanoma daugiau. Dabartinio skaitiklio matmenys 327x177x55 mm (aukštis x plotis x gylis) atitinka standartus DIN43 857 – 2 ir DIN 43 857 – 4. Naujai projektuojamo skaitiklio korpuso gabaritiniai matmenys galėtų būti mažesni (pvz., sumažintas skaitiklio aukštis). Siekiant sumažinti išorinį magnetinį poveikį skaitiklio komponentams, skaitiklio gylis turėtų būti padidintas. galėtų būti sumažintas skaitiklio plastmasinių dalių svoris, taip sumažinant naujam skaitikliui reikalingos plastmasės kiekį. Plastmasės kiekio sumažinimas gali būti pasiektas parenkant minimalius korpusinių detalių storius, optimalų skaitiklio dalių ir jų komponentų išdėstymą. Pagrindinis kriterijus, parenkant korpusinių detalių storį, yra gaminio liejimo (atsižvelgiant į naudojamos medžiagos klampumą) ir stiprumo savybės. • Laidų kiekio sumažinimas. Įmanoma visiškai atsisakyti laidų, nes visos išorinės jungtys gali būti montuojamos ant pagrindinės spausdinto montažo plokštės (toliau SMP). Skaitiklyje galima atsisakyti laidų, kurių paskirtis – įtampos tiekimas į pagrindinę plokštę. Laidai gali būti pakeisti standartiniais M3X40 sraigtais. • Skaitiklio ekranų atsisakymas. Padidinus skaitiklio gylį, galima atsisakyti plieninių ekranų, kurie apsaugo skaitiklio komponentus nuo iš-

• • •

orinio elektromagnetinio poveikio. Atsisakius ekranų, nebereikia naudoti ir ekrano įžeminimo laido. • Bešvinių lydmetalių ir detalių naudojimas. bešvinių detalių ir lydmetalių naudojimas EEĮ gamyboje sumažina poveikį aplinkai. Įmonė, įdiegusi naujas technologijas, atitinka jai keliamus teisnius reikalavimus. Instrukcijų apie pavojingų medžiagų atskyrimą pateikimas. Elektros skaitiklio naudojimo instrukcijoje rekomenduojama pateikti nuorodą apie EEĮ prietaiso šalinimą, pasibaigus jo naudojimo laikui (pristatyti EEĮ surenkančiai įmonei arba skaitiklį išrūšiuoti į atitinkamus atliekų srautus). • Lipdukų, turinčių PVC, atsisakymas. Polivinilchlorido lipdukus galima pakeisti paprastos formos polipropileno plėvelėmis, informaciją ant jų spausdinant lazeriniu būdu. • Metalinių kontaktų su varžtais pakeitimas jungtimis, kuriose laidas prispaudžiamas spaustuku. • Pakartotinio naudojimo komponentų pritaikymas. Pakartotinai naudoti galima skaitiklio pagrindą, dangtį, baterijos dangtelį, gnybtus, vijas, kontaktinius varžtus. Pakartotinai naudojant tas pačias detales, sumažinamas joms pagaminti reikalingas žaliavų kiekis. • Paviršinio montavimo linijos naudojimas. Komponentų gamintojai išvadinius komponentus keičia SMT technologijos komponentais, juos įdiegiant skaitiklio konstrukcijoje, medžiagų kiekį galima sumažinti 50 – 90 %. • Pagrindinės plokštės dizaino pakeitimas. Išorinės plokštės dizainą reiktų pakeisti taip, kad nereikėtų nulaužti ir išmesti nepanaudojamų dalių. Naujo elektros skaitiklio aprašymas Išanalizavus skaitiklio daromą poveikį aplinkai, numatyti tokie skaitiklio dizaino pakeitimai, patobulinimai, kurie nesumažina jo kokybės, tačiau yra palankesni aplinkai bei garantuoja atitiktį teisiniams reikalavimams:
• • • • • Sumažinus skaitiklio korpusą, sunaudojamo polikarbonato kiekis sumažėja 20 %. Atsisakius plieninių lakštų, nenaudojamas plienas. Atsisakoma laidų ~ 3 m. Atsisakoma polivinilchlorido lipduko. Vietoj metalinių kontaktų su varžtais naujos konstrukcijos skaitiklyje naudojamos jungtys, kuriose laidas prispaudžiamas spaustuku. Naudojant bešvinines technologijas ir bešvinius



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

komponentus ir bešvinį lydmetalį, sumažintas poveikis aplinkai gamybos metu. Pagrindinė plokštė (SMP) suprojektuota taip, kad nereiktų nulaužti ir išmesti jos dalies, surenkant skaitiklį. Montuojant detales, kuriose nėra švino, skaitiklyje sumažinamas aplinkai pavojingų medžiagų kiekis. Sužymėti plastikai, instrukcijos apie pavojingų medžiagų atskyrimą skaitiklio šalinimo metu leidžia efektyviai tvarkyti skaitiklio atliekas.

Elektros skaitiklio projektavimo tyrimų rezultatų išvados Dinaminio EgP modelio taikymas, kuriant trifazį elektros skaitiklį, leido įmonei pasiekti ženklų aplinkos apsaugos veiksmingumo padidėjimą ir atlikti kiekybinį veiksmingumo pokyčio įvertinimą. Pirminės gaminio aplinkos apsaugos analizės (EgP modelio 2–oji fazė) dėka identifikuoti reikšmingi aplinkos aspektai leido atlikti šiuos reikšmingus gaminio koncepcijos pakeitimus:
• Sumažinus skaitiklio gabaritus, sumažėja jam pagaminti reikalingas polikarbonato kiekis, o korpuso gamybos metu daromas poveikis aplinkai sumažėja 20 %. Atsisakius plieninio skaitiklio ekrano, poveikis aplinkai dėl plieninio korpuso gamybos sumažėja 100 %. Atsisakius kai kurių laidų arba sumažinus jų kiekį, laidų daromas poveikis aplinkai sumažėja 90 %. Naudojant bešvinį lydmetalį ir komponentus, poveikis aplinkai sumažėja 8 %. Atsisakius keleto metalinių tvirtinimo detalių, poveikis aplinkai sumažėja 20 %.

gauti rezultatai rodo, kad šis ekologinio gaminių projektavimo projektas uAb „ELgAMA–ELEKTRoNIKA“ leidžia žymiai sumažinti neigiamą gaminio poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu. Skaitiklio ekologinio projektavimo pokyčius geriausiai atspindi ekologinio projektavimo strategijų vairas, kuris leidžia grafiškai palyginti jau gaminamo ir naujai projektuojamo gaminio poveikį aplinkai, atsižvelgiant į įvairius aplinkos apsaugos kriterijus (4 pav.).

• •

4 pav. Gaminio ekologinio projektavimo strategijų vairas

Dėka dinaminio EgP modelyje esančios pakartotinos gaminio analizės (EgP modelio 4 fazė, 1. pav.), elektros skaitiklio gamintojai turėjo galimybę kiekybiškai įvertinti naujai sukurto gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumą, tuo pačių įvertindami ir gaminio sukeliamo neigiamo poveikio aplinkai visame būvio cikle, pokytį. Įvykdžius aukščiau išvardintus pakeitimus, elektros skaitiklio gamybos metu daromas poveikis aplinkai sumažėja 60% (Ekoindikatorių’99 reikšmė pakito nuo 1158,99 mPt iki 423,59 mPt). Išvados ir rekomendacijos 1. Taršos prevencijos principais pagrįsta, sukurta nauja ekologinio gaminių projektavimo koncepcija, leidžianti eliminuoti neigiamus gaminio aplinkos apsaugos aspektus visame gaminio būvio cikle. Nustatyta, kad šiuo metu šalyje atliekamų mokslo tyrimų subalansuotos pramonės plėtros ir taršos prevencijos srityje metu reikšmingų teigiamų aplinkos apsaugos veiksmingumo rezultatų dažniausiai siekiama, keičiant techninius procesus ir atskirus gamybos procesų optimizavimo metodus, tačiau gaminio sistemos būvio ciklo koncepcija (nagrinėjanti pramonės įtaką aplinkai ne tik atskirų procesų lygmenyje, bet ir visos gaminio sistemos būvio ciklo ribose) yra netaikoma.

Įvykdžius pakeitimus, naujo skaitiklio poveikis aplinkai taip pat įvertintas, naudojant Ekoindikatorių’99 metodą. Esamo ir naujai suprojektuoto gaminio poveikio aplinkai santykis pateiktas 5 paveiksle.

5 pav. Esamo ir naujo elektros skaitiklio poveikio aplinkai palyginimas būvio ciklo metu

kad griežtėjant aplinkos apsaugos teisės ir rinkos reikalavimams. Improvement in Enviromental Performance of Vapour Compression Refrigeration System by the Model for Environmental Product Development// Environmental research. Cleaner product development based on life cycle assessment: Lithuanian experience. Gaminių ekologinio projektavimo vadovas. Nuolatinį inovacijų kūrimą. gurauskienė I.. Tischner. nr. modifikuojant pasirinktą gaminį (EMS elektros skaitiklį) Lietuvos pramonės įmonėje. Eco-design methodology for electrical and electronic equipment industry//Environmental research.. kad naujai sukurto gaminio neigiamas poveikis aplinkai lyginant su seno gaminio poveikiu aplinkai gali būti gamybos fazėje sumažinamas iki 60%. nes dinaminis EgP modelis leidžia naujai pažvelgti į įmonės veiklą bei ieškoti novatoriškų idėjų ir sprendimų bei skatina radikalius pokyčius gaminio sistemoje. visame gaminio būvio cikle – nuo žaliavų išgavimo iki galutinio deponavimo. Varžinskas V. Ekologinis gaminių projektavimas. ERSCP 2005 [elektroninis išteklius]: 10th European Roundtable on Sustainable Consumption and Production.. Antwerpen: VITo. Design & Environment. K. 6. Atliekant dinaminio EgP modelio taikymo efektyvumo tyrimus. 2(40). Dordrecht. nustatyta... u. Pipinytė L. Varžinskas V. 2006. 300 p. Dinaminis EgP modelis – sistema. Eco-design: A Promising Approach to Sustainable Production and Consumption. Staniškis J. Ecodesign for competitive advantage.. Monografija. Tools for Eco–design and Sustainable Product Design. kaštus ar gaminio sukūrimui skirtą laiką – padeda įvertinti įmonės kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą.. 2. ISSN 1392–1649. June 2001. leidžia parinkti optimalias ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemones bei užtikrina sukurto naujo gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumo analizės ir kiekybinio įvertinimo galimybę. Delft university of Technology. 1. (eds. Ministry of housing. kad modelis sudaro prielaidą inovatyviam ir kryptingam pramonės įmonių veikos vystymui. gaminių kūrimo procesuose taikyti „būvio ciklo požiūrį“. belgium. siekiant subalansuotos pramonės plėtros. Nuolatos augant pramonės plėtrai.. gamintojai priversti didinti gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą. Kluwer Academic Publishers. Eco-indicator `99: A damage oriented method for Life Cycle Impact Assessment.Van hemel.). 5. tačiau ne vartotojų aplinkos apsaugos sąmoningumas. yra teisės aktų reikalavimai bei naujos verslo galimybės. C. EcoDesign Empirically Explored – Design for Environment in Dutch Small and Medium Sized Enterprises. inovacijų lygį. h. 5. Varžinskas V. pp. Doctoral Thesis. In Sustainable Solutions: Developing Products and Services for the Future. Triebswetter. Inst. CAb Abstracts] 11. nustatyta. tuo užtikrinant nuolatinį ir sistemingą įmonės aplinkos apsaugos efektyvumo didėjimą. Edited by Charter M... engineering and management=Aplinkos tyrimai. p. 1998..5. 1st Edition greenleaf Publishing 2001. 12. Ekonomiškai pagrįstų sprendimų priėmimą. 2005. įmonėse būtų galima užtikrinti šiuos svarbius aspektus: gaminių atitiktį aplinkos apsaugos standartams ir nuolatos griežtėjantiems teisiniams reikalavimams. greenleaf. bei didinamas įmonių ekonominis efektyvumas ir konkurencingumas. inžinerija ir vadyba. p. 3(37). 10..DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  2. of Mechanical Engineers. leidžiantį efektyviai panaudoti medžiagų ir energijos srautus. uselytė R. ilgalaikiškumo ir aptarnavimo atžvilgiu. Manual for Designers. 43–51 [INSPEC. gertsakis J. 2005: pro ceedings. Kaunas: Technologija. Lewis h. 2007. Van hemel. The Combined use of Analytical Tools. Varžinskas V. . Literatūra brezet. A Global Guide to Designing Greener Goods.1–1. Antwerp. A. lemiantys ekologinio gaminių projektavimo priemonių taikymą Lietuvos pramonės įmonėse. 143 p. 5–7 october. 59–69 [INSPEC. didinantiems gaminio kokybę funkcionalumo. p. nr. 8.. ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis.. inžinerija ir vadyba. engineering and management=Aplinkos tyrimai. 1997. 2005. 2002. 9.. uNEP.. CAb Abstracts] 4. atsižvelgiant į įmonės ar gaminio tipą. ISbN 1874719438. & Tischner u. 3. Kaunas: Technologija. [1–19]. Clift. 2000. R. Varžinskas V. pritaikius modelį naujų gaminių kūrimui. Paris. Pagrindiniai skatinamieji veiksniai. 4. Staniškis J. P. Eder. Pabrėžtina. 3.K. of the 1st regional conference for manufacturing companies: Eco–design for Competitive Advantage. Analytical Tools for Environmental Design and Management in a Systems Perspective. London. h. 2000. Stevels. Spatial Planning and the Environment. 1. Atlikus dinaminio EgP modelio taikymo eksperimentus. Wrisberg N. udo de haes. leidžiant ženkliai sumažinti kaštus visose gaminio būvio ciklo stadijose.. gurauskienė I. kurioje atskirose fazėse pateikiamos skirtingos prioritizavimo priemonės. uselytė R. ISSN 1392–1649. 2006. Proc. Delft. A. u. ISbN 0-4020-0626-8. 7. patikimumo.

physical limits to growth will be reached much faster. water and air for the reception. An dynamic model for systematic use of different environmental improvement methods for development of new products has been developed taking into account the main drivers for eco-design in Lithuanian industry.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Product Eco-design – an Important Tool of Sustainable Use and Production VISVALDAS VARžINSKAS. innovations. At the same time. absorption and transformation of emissions and waste. life cycle assessment. The results of eco-design project are presented to demonstrate effectiveness of the developed methodology. there will not only be a shortage of raw materials and energy but also of natural sinks such a soil. a decrease in the life span of products are the basic signs of growing dynamics of economic processes. JuRgIS KAzIMIERAS STANIšKIS Summary Changes in consumer behavior. Eco-design is a systematic incorporation of environmental aspects into product design and development for improvement of product environmental characteristics. . however. In the future. Keywords: eco-design. increased product diversification. Eco-design as one of the most effective environmental prevention tool is analyzed in this paper.

žemės paviršiaus įgriuvos ir daugelis kitų). Straipsnyje apžvelgiami bendri Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos ypatumai ir jų perkėlimas į nacionalinius teisės aktus. 2005–2007 metais Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemoje dalyvaujantys įrenginiai išmetė beveik dvigubai mažiau Co2. kaip bendras nacionalinis ir vidaus produktai. potvyniai. Pripažinus problemos egzistavimą. P. pradėjusi veikti Europos Sąjungoje. verčia žmogų susimąstyti. kurį skatina praeitame ir šiame šimtmetyje žymiai padidėjęs šiltnamio dujų koncentracijos kiekis atmosferoje [4. susimąstyta – pasirašomi tarptautiniai bei tarpvyriausybiniai susitarimai. Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. sukeliančių klimato kaitos reiškinius. kuriuose valstybės prisiima konkrečius įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Sukurta ir diegiama šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema1 [9] – viena iš prie1 2005 m. turi padengti jos atsiradimo prevencijos. palyginamas atskirų valstybių įsipareigojimų laikymąsis. 1 ATL – tai leidimas išmeti 1 toną Co2 ekvivalento. P. tiek regioniniu lygmeniu. kuris daro žalą ar kelią tam tikrą riziką aplinkai. 49]. netikėtos gamtos stichinės nelaimės (sausros. didėjantys ekonominiai rodikliai. įvertinant leistinas kvotas ir faktiškai išmestą šiltnamio dujų kiekį. visos 2005–2007-ųjų metų kvotos. tačiau kyla klausimas – ar yra neigiamos jų pasekmės? Pripažinta. Išskiriami aplinkos apsaugos instrumentai bei jų taikymas įgyvendinant Kioto protokolo įsipareigojimus. darnus vystymasis. . Funkcionuojanti standartizuota elektroninė duomenų bazė [9]. Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėta tarptautinė prekyba apyvartiniais taršos leidimais (toliau – ATL). kurioje apskaitomos Europos Sąjungos valstybėse narėse išmestas šiltnamio dujų kiekis ir joms suteikti ATL‘ai. monių siekiant sulėtinti klimato kaitos procesą. leidžia tiksliai apskaityti nustatytų sektorių Co2 taršą tiek nacionaliniu. Džiugina sparčiai besivystantis šalių ūkis bei pragyvenimo lygis. Tačiau nustatytas 2008–2012 laikotarpio metinis limitas šiek tiek gąsdina – jis sudaro tik 73 proc. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja JuLIJA NAuJėKAITė Mykolo Romerio universitetas Pripažinus klimato kaitos problemą. Įvadas Klimato kaitos problema pripažinta aštuntajame dešimtmetyje. priimami konkretūs įsipareigojimai. nėra skausmingas. nei numatyta. kad dėl šiltnamio efekto. tiek ekonomikai. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių. šalių įmonėms nustatyti Co2 teršalų limitai ir juos viršijant – finansinės baudos. pasirašomi tarptautiniai susitarimai. nustatomi veiksmai ir priemonės įsipareigojimų vykdymui. tokie. kuriamos programos. Atsižvelgiama į klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają. sukėlusios neišmatuojamus nuostolius tiek žmonių gyvybėms. kad būtent dėl klimato kaitos proceso didėja stichinių nelaimių skaičius. nuo 2005 m. mažinimo ir atitaisymo išlaidas“ [1. aplinkos apsaugos instrumentai. sausio 1 d. kai „asmuo. Vadovaujantis vienu iš aplinkos politikos principų „teršėjas moka“. Manoma. Tirpstantys ledynai. didėja žemės paviršiaus temperatūra. ką jis daro ne taip. 6]. Analizuojant 2005–2007 metų laikotarpio duomenis. Nacionaliniu lygmeniu šio principo taikymas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimas. Pagrindinės sąvokos: Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika.

1. Komisija sėkmingai panaudojo didžiųjų valstybių „lyderių“ standartus. 3. Europos Sąjungos aplinkos politika ir nacionalinis prisitaikymas Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų vystymasis dažnai vykdavo sparčiau. kuomet viena Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 1 priedo šalis vykdo Co2 teršalų mažinimo projektą kitoje 1 priedo šalyje (pavyzdžiui. apžvelgti vykdomą Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politiką ir išskirti su klimato kaita susijusius politikos aspektus. Palyginti juos su kitų valstybių narių duomenimis. kad išmetamą Co2 kiekį reikia mažinti. Tyrimo uždaviniai: 1.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Akivaizdu. Taip pat įgyvendinami švarios plėtros mechanizmo projektai. šių suinteresuotų grupių dalyvavimas aplinkosaugos politikos formavime padeda Tyrimo metu buvo atlikta literatūros analizė bei apibendrinti pirmojo ATL‘ų prekybos sistemos laikotarpio duomenys. pavojingų atliekų rūšiavimo – būta gana nuosaikių. šio principo esmė yra ta. 2. Vokietija investuoja į projektą. kad norint pagrįsti šį teiginį. ženklinimo. ir 1987-aisiais reglamentuojančių teisės aktų skaičius jau viršijo 200. išskirti klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają bei apžvelgti bendrus klimato kaitos ir darnaus vystymosi rodiklius. Kurdama bendrijos aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. pasirašius Kioto protokolą. kad iš būsimųjų kartų nebūtų atimta galimybė tenkinti savo poreikius“ [1. Tačiau 1980-aisiais aplinkos apsaugos politikos padėtis šiek tiek pasikeitė. Andrew Jordan [6] teigia. naujos aplinkosaugos politikos sritys. Tiek Europos Sąjungos. 4. Numatytas bendro įgyvendinimo projektų vykdymas. ar šalių vyriausybės kada nors vykdydavo pokyčius nuosekliai. 54]. nustatyti vykdomus aplinkosauginius mechanizmus. būtinų vieningos rinkos funkcionavimo užtikrinimui. 2005-aisiais aplinkosaugos teisyną sudarė apie 500 įvairių teisinių dokumentų. turinti mažiausiai įtakos Ministrų Taryboje. be to. kuomet 1 priedo išsivysčiusios šalys finansuoja projektus. tai „žaliųjų“ (taip pat ir didžiųjų) valstybių požiūris. kurios savo ruožtu buvo įtakojamos įvairių interesų grupių. Po 1970–ųjų metų daugiau funkcijų aplinkosaugos srityje įgijo tiek Europos Parlamentas. buvo svarstomos dar neturint suprantamų ir patvirtintų standartų. Iš tiesų kai kuriais aspektais Europos Sąjungos aplinkos apsaugos sistema funkcionavo kaip paprasta tarptautinė organizacija.. siūlomi aukštesni nei jų pačių nacionaliniai standartai. kad Rio de žaneire įvykusios Jungtinių Tautų konferencijos baigiamuosiuose dokumentuose (1992) buvo patvirtintas ir darnaus vystymosi principas. Co2 taršą įmanoma mažinti ir jos „šaltinio“ vietoje taikant žaliųjų technologijų priemones: naudojant švarų kurą. kai prekiaujama Co2 teršalų kvotomis. nei formalus sutartimis grįstas procesas. vykdomus ne 1 priedo šalyse (pavyzdžiui Vokietija vykdo projektą Rusijoje arba baltarusijoje). tiek nacionaliniai parlamentai buvo gana silpni ir kartais prieštaraudavo vienas kitam. . Tačiau tai nereiškia. Pirmiausiai.. Vienų iš pirmųjų aplinkosauginių priemonių – bendros klasifikacijos. sveikatos. kad „. atsinaujinančius išteklius. Tačiau klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja kol kas mažai nagrinėta. kad reikia mažiau gaminti – tiesiog mažiau teršti. vykdomą Lietuvoje). tiek Komisija. užsienio ir saugumo politikos. Tyrimo objektas – klimato kaitos politikos įgyvendinimas. diegiant kogeneraciją. vidaus rinkos politikos buvo laikomos ne tokiomis reikšmingomis. Svarbų vaidmenį. Aplinkos apsaugos. Tyrimo tikslas – Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo principų nustatymas. neprieštaraujančių pagrindinei bendros prekių ir paslaugų rinkos kūrimo misijai. Atskiri pasiūlymai sukeldavo konfliktus tarp šalių. ši sritis šiuo metu yra laikoma viena iš sparčiausiai augančių.) organizacijoms. P. genetiškai modifikuoti organizmai ir klimato kaita. kaip ekonomikos.plėtra turi taip pat tenkinti dabarties kartų poreikius. suvaidino ir Europos Teisingumo Teismas. neatsižvelgiančių į aplinkos apsaugos faktorių. Europos Parlamentas formaliomis (sutarties nuostatų pakeitimu) ir neformaliomis priemonėmis atvėrė kelią į Europos Sąjungos politikos formavimo procesą tarptautinėms aplinkosauginėms („žaliųjų“ ir kt. jų veiklą ir motyvus. tokios kaip nuotekų valymas. palaikydamas aukštus aplinkosauginius standartus ir kritikuodamas galiojančią teisinę schemą. apibendrinti 2005–2007 metų laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemos įgyvendinimo Lietuvoje rezultatus. Kas lemia tokį šuolį? Anot Andrew Jordan [6]. Atsirasdavo sąlygos spėlioti. tarptautiniu lygmeniu nustatytos kelios priemonės: tarptautinė šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema. Pažymėtina. reikėtų išanalizuoti įvairius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politikos formavimo veikėjus.

pavyzdžiui. 1 pav. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. šio reiškinio pripažinimas atvėrė kelią naujai tyrimų sričiai – „europeizacijai“ [5]. šalys verčiamos realiai keisti iki šiol vykdomą politiką. Tuo atveju. kai šalys ne tik atmeta keliamus Europos Sąjungos reikalavimus. poveikio aplinkai vertinimas ar oro kokybės standartas. teisinės ir administracinės politiką įgyvendinančios struktūros. vadovaujantis vien nacionaliniais interesais. keisdamos egzistuojančios direktyvos dalis. kaip geriausiai atspindintį Europos Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimą. Teigiama. atsižvelgiant į neigiamus vidus pokyčius ir ženklų nacionalinį prisitaikymą. Europeizacijos terminas neturi aiškiai nusistovėjusios reikšmes. iš esmės keisdamos turimą aplinkos apsaugos sistemą. Europos Sąjungos teisyno aplinkos apsaugos reikalavimai integruoti į šalies politiką. visiškai neįgyvendindamos politikos arba tik iš dalies ją įgyvendindamos. P. kai yra mažas atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Pateikiamas aplinkosauginis pavyzdys. pateikiamas vidinių pokyčių aplinkos apsaugos politikoje apibendrinimas. „inercija” atsiranda tuomet. nekeičiant visos esamos aplinkosaugos sistemos. „suderina“ esamą politiką. nedarydamos esminių pokyčių. kol atsiranda pakankamas politinis spaudimas adaptuoti naujus reikalavimus. 8]. kai šalys tyčia blokuoja Europos Sąjungos reikalavimus. jų sprendimų poveikiui nacionalinėms valstybių struktūroms apibrėžti [3.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  užtikrinti nepalyginamai aukštesnių aplinkosauginių standartų priėmimą. Kitas politikos keitimo lygmuo esti tuomet. 25]. kuomet Europos Sąjunga paprasčiausiai prašo šalių sumažinti esantį limitą atskirų medžiagų išmetimams. įvertintos vidaus (nacionalinės) politikos veiksmai. Vietinių pokyčių lygmuo įvertinamas. Savaime suprantama. Tokiu būdu. remiamasi dešimties šalių patirtimi (pirmųjų Europos Sąjungos narių) nuo 1970 metų. Ir galiausiai „pakeitimas“ vykdomas. Atitinkamai nacionalinė politika tampa dar daugiau „nacionalistiškesnė“ [5. Nacionalinės (vidaus) politikos keitimo lygmuo Šaltinis: Andrew Jordan ir Duncan Liefferink pritaikyta iš Boerzel ir Risse (2000. nei pastarieji būtų priimti. kai šalys. Nagrinėjant tik aplinkosaugos sektorių. 2003) ir Boerzel (2004) . kad politikos „sugėrimas“ vyksta tuomet. tiek jų administracines struktūras. Skirtumas tarp Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos („atotrūkis“) Inercija Išlaidų mažinimas Sugėrimas (absorbavimas) Pritaikymas Pakeitimas Kintantis Kintantis Mažas Vidutinis Aukštas Vykdomų vidinių pokyčių lygmuo Mažas: valstybės priešinasi pokyčiams (kas dažniausiai padidina spaudimą prisitaikyti ir skatina keistis ateityje) Neigiamas: šalys aktyviai priešinasi spaudimui prisitaikyti. pasirinko „iš viršaus į apačią“ būdą. Andrew Jordan ir Duncan Liefferink [5]. nepriklausomai nuo šalies ir Europos Sąjungos politikos atotrūkio. 1 pav. Klaudijus Maniokas šį terminą vartoja plačiau. bet ir sąmoningai tvirtina reikalavimams prieštaraujančius teisės aktus. Autoriai išskiria 5 nacionalinės aplinkos apsaugos politikos pakeitimo lygmenis. vartodami europeizacijos sąvoką. P. kuomet šalys turi tiesiog įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus. gali būti įvedamas naujas politikos įrankis. vidiniai politikos pokyčiai yra ribojami bent jau iki to laiko. „Pritaikymas“ vyksta tuomet. kad Europos Sąjungos veiksmai įtakoja tiek šalių politiką. tikslai ir politinės priemonės. pabrėždamos savo unikalias savybes („nacionalizacija“) Mažas: šalys inkorporuoja Europos Sąjungos reikalavimus be didelių vidaus politikos pakeitimų Vidutinis: šalys pritaiko Europos reikalavimus priimdamos esamą politiką ir nekeisdamos pagrindinių jos požymių Aukštas: pritaikymas nepavyksta. Priešingu atveju. ne tik Europos Sąjungos lygmeniu. vykstantiems procesams.

Europos Sąjungos politiniai veiksmai sprendžiant klimato kaitos problemą Klimato kaitos srityje Europos Sąjunga iškėlė ambicingus tikslus. Europos Sąjungos skeptikai Kioto sistemą vadina per daug sudėtinga. taršos integruotos kontrolės prevencijos leidimus (angl. Kuriant ir įgyvendinant klimato kaitos politiką. Europos Komisija pripažino. užterštumo (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) veikiamas žemiausias ozono sluoksnis gali įtakoti žmogaus sveikatą. Dar 2002 m. IPPC). daryti poveikį tiek grūdinėms kultūroms ir vegetacijai. Abiem atvejais emisijas riboja išduodami taršos leidimai. nustatant teršėjams bendrą sumažinimo limitą. energijos gamyba ir gamybos pramonė. nurodo per trumpą laiką jai įgyvendinti bei per dideles įgyvendinimo ir darnos palaikymo administracines išlaidas. Tarptautinių derybų šiuo klausimu metu galima buvo stebėti bent dvi konfrontuojančias stovyklas: Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas. kad palaipsniui būtų sumažintas iškastinio kuro ir kitų pakaitalų naudojimas. ratifikuodama Kioto protokolą. sumažinti trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Co2. Pavyzdžiui. N2o ir Ch4) išmetimus iki 2010 m. bet tai daro per visuomenei pateikiamą informaciją. kelių krovininių transporto priemonių išmetamų Co2 sumažinimą. Chad Damro and Pilar Mendes. tiek pastatams. skatinančius efektyvesnį energijos suvartojimą. gali būti išskiriamos dvi priešingos paradigmos. Tai atspindi ES–15 įsipareigojimas 15 proc. tikslai įgyja prasmę. padedantys kontroliuoti ir užkirsti kelią pramoniniams teršalams gali būti išskiriamos trys pramonės teršalus kontroliuojančių instrumentų grupės: • išmetamų teršalų leidimų limito nustatymas kiekvienam atskiram įrenginiui. Planai nesukuria aklų įsipareigojimų kiekvienam įrenginiui. • • • • • • • • • • keleivinių transporto priemonių išmetamų Co2 sumažinimą. Apskritai pramoninės emisijos yra labai svarbus aplinkos teršimo šaltinis. 1990 metais. šie planai gali būti taikomi visiems teršalų šaltiniams. energijos efektyvumo skatinimą. (anglų k.. 3. kaip kalnakasyba. lyginant su baziniais 1990 metais. kuris naudojamas šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemai apibūdinti. kad vienintelis būdas sumažinti emisijas – Kioto protokolą ratifikavusioms šalims prisiimti įsipareigojimus ir bendrai dalintis atsakomybe. Instrumentai. per masines informavimo priemones propaguojami kokybės standartai. technikos vystymą bei tobulinimą. nei kainuoja visas dabartinis emisijų prekybos sistemos išlaikymas. Europos Sąjunga prisiimė konkrečius įsipareigojimus – per 2008–2012 metų laikotarpį sumažinti 8 proc. kurių paklausa formuojama ribojant išduodamų leidimų kiekį. įtakojančias: 2 NEPI – a new environmental policy instrument. kurie gali būti taikomi konkrečiam sektoriui nacionaliniame lygmenyje. Daugelis politikos apžvalgininkų.). ir tikslų siekimas tampa valstybės reikalu. Tačiau būtent rinkos neapibrėžtumas bei sudėtingumas suteikia mechanizmui naujumo ir nulemia jo tolesnį vystymąsi. bendrą šilumos ir elektros naudojimą. taršos sumažinimo planų nustatymai. kurie tiesiogiai neįtakoja įrenginių nuotekų. į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2. veiksmus. aviacijos degalų (žibalo) apmokestinimą. Kioto protokole jos pasireiškia JAV pozicija dėl emisijų prekybos sistemos poreikio (paklausos) ir Europos Sąjungos pozicija dėl įsipareigojimų ir griežto emisijų sumažinimo grafiko. • • 3 šaltinis: CoM (99) 230 . kad didžiausi teršėjai yra tokios pramonės sritys. lyginant su baziniais. toks būdas taikomas vandens ar oro teršalų išmetimams riboti. 3 Manoma. mokesčių sistemas ir reglamentavimą – veiksnius. Tačiau bet kokiu atveju emisijų prekybos sistemos įgyvendinimas yra naujas požiūris į klimato kaitą. Tačiau tik turint konkrečius įsipareigojimus ir veikiančius rinkos mechanizmus jiems įgyvendinti. be to. Emissions Trading at Kyoto: From Eu Resistance to union Innovation. limitas gali būti nustatomas ir atskiram pramonės sektoriui. tiesioginis šiltnamio dujų išmetimų mažinimas kainuotų tris kartus daugiau. Chad Damro ir Pilar Luaces Mendes (2001) išskiria šias pradines suderintas politikos priemones. nagrinėdami klimato kaitos problemą. susiduria su „naujuoju aplinkos apsaugos politikos mechanizmu“2 (toliau – NEPI). atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimą. aplinkosauginių susitarimų skatinimą.

Europos Sąjungoje priimti išmetimus reglamentuojantys sprendimai ir kitaip taikoma aplinkos apaugos politika. teršiantis įrenginys nepriklauso laisvų prekių kategorijai ir negali judėti laisvoje rinkoje. [7. mitigation) – taikomos priemonės. įvertinant faktinius arba prognozuojamus klimato kaitos pokyčius. Mohan Munasinghe ir Rob Swart [8] išskyrė tokią priklausomybę: darnaus vystymosi politika įtakoja klimato kaitą per alternatyvius vystymosi būdus ir sektorių aplinkosauginę bei ekonomikos politiką. išmetimai išaugo 80 proc. taikomos iniciatyvos ir priemonės. Taip pat dėl įvairių pramonės technologijų procesų bei miškų (t. Atsižvelgiant į daromą vandens nuotekų ir oro taršos išmetimų į atmosferą įtaką aplinkai. suteikdama pagalbinę (papildomą) naudą. adaptation) – kuomet. Metanas (Ch4). dėl žmogaus veiklos 2004 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai padidėjo 70 proc. Mohan Munasinghe and Rob Swart (2005) Remiantis tarptautine praktika. nevienodi aplinkosauginiai standartai gali sudaryti sąlygas konkurencingumo pažeidimui. P. inicijuoja inovacinius bei technologinius pokyčius. Taip pat pagal ledynų sandarą nustatyta. Pirmasis būtų „prisitaikymas“ prie globalinio atšilimo (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change. 5] Nuo 1970-ųjų iki 2004-ųjų metų Co2. IPPC) šiltnamio efektą sukeliančios dujos išvardintos Jungtinių Tautų bendrosios kliamto kaitos konvencijos I priede: Anglies dioksidas (Co2). kad nuo 1750 metų pasaulinė visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido (Co2). skatinančios natūralių sistemų (ekosistemų) ir žmogaus pažeidžiamumo sumažinimą. Atitinkamai vykdomi instituciniai (administraciniai) ir inovacijų (technologiniai) pokyčiai. P. Ir atvirkštiniame procese. Azoto suboksidas (N20). klimato kaitos politika įtakoja darnų vystymąsi sumažindama klimato kaitos žalą. 7]. Toks išmestų teršalų padidėjimas siejamas su žmogaus veikla – pirmiausia dėl iškastinio kuro (akmens anglių. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja Apibendrindami klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają. 2007: Climate Change 2007 [14. yra išskiriami du kovos su klimato kaita būdai. siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir padidinti Co2 absorbavimą (natūralų ir dirbtinį Co2 pašalinimą iš atmosferos). Šiltnamio dujų šaltinių apskaitos grupės ir pogrupiai Šaltinis: IPCC. Klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsaja Šaltinis. išmestų antropogeninių šiltnamio dujų pasiskirstymas pasaulyje: politika Klimato kaita Atliekos ir nuotekos 3% Miškai 17% Žem s ūkis 14% Klimato kaitos politika Energijos suvartojimas 26% Darnus vystymasis • Išvengta klimato kaitos žala • Pagalbin (papildoma) nauda / kaštai • Tiesioginiai nacionaliniai / sektoriniai kaštai • „Dvigubas poveikis“ • Inovaciniai / technologiniai pokyčiai Transportas 13% Gyvenamas būstas ir komerciniai pastatai 8% Pramon 19% 2 pav.y. Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijos4 2007 ataskaitoje pažymima. metano (Ch4) ir azoto suboksido (N2o))5 koncentracija smarkiai išaugo. hidrofluoroangliavandeniliai (hFCS). Antrasis 3 pav. lyginant su 1970-aisiais metais. naftos) deginimo energetikos ir transporto sektoriuose. Sušvelninimas gali būti pasiekiamas. kad. TKKK 2007 ataskaitoje išskiriamas įvairių sektorių 2004 m. Perfluorangliavandeniliai (PFCS). P. svarbiausių antropogeninės šiltnamio efektą sukeliančių dujų.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  be abejonės. šiltnamio dujų absorbentų) naikinimo [2. Nepaisant to. 5] 4 5 TKKK – Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. 4. dujų. Darnaus vystymosi politika • Alternatyvūs vystymosi būdai • Sektorių aplinkosaugin / ekonomin • Instituciniai / valdymo pokyčiai • Inovacinių / technologijų pokyčiai būdas yra klimato kaitos „sušvelninimas“ (angl. Sieros heksafluoridas (SF6) . turint didelius miškų plotus ir naudojant kitas priemones.

šiltnamio dujų koncentracijos padidėjimas. žemės ūkis. ekosistemos. štreimikienė [2. atliekų tvarkymas.e) ir bVP vienetui. krovinių ir keleivių pervežimo pasiskirstymas pagal transporto rūšis ir kt. 94 patvirtino Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos strategiją iki 2012 metų. vietinis šildymas. energija ir jos transformavimas. transportas. visuomenės sveikata. nuriebalinimas ir sausasis valymas. D. tenkančios ploto vienetui ir bVP vienetui. sausio 23 d. paviršinių vandens telkinių kokybė. galimybių ir grėsmių (SSgg) analizė. Vanduo. kad šiltnamio dujų apskaita (inventorizacija) atliekama. sumažinsianti geriamojo vandens atsargas. dirvožemis. Reikėtų paminėti šiuos pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius: aplinkos būklei nustatyti naudojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų Co2 ekvivalentas. pramonė. gresia kai kurių retų rūšių išnykimas. Socialiniam vystymuisi nustatyti yra vertinami ekonominio aktyvumo ir užimtumo lygis (darbingo amžiaus asmenų procentais). apleistos žemės. cemento. ganyklų pasikeitimas. kalnuotose vietovėse trauksis ledynai. • • • • • Autoriai nurodo. įvertinsianti tokias sritis. rugsėjo 11 d. Nr. Dėl audringumo ir vandens lygio padidėjimo prognozuojama ženkli dirvos erozija. regiono teršalų emisija. žmonių sveikata – visa tai TKKK mokslininkų yra išskiriama kaip klimato kaitos įtakojamos sritys. skurdo lygis. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. silpnybių. 11606. 6 Valstybės žinios. dr. • dėl karščio bangų padažnėjusios sausros. Reikėtų paminėti. atliekos: sąvartynai. kaip minėtų sričių pokyčiai skirsis skirtinguose žemės regionuose: Afrikoje. Europoje. miškų kokybė ir kt. Lotynų Amerikoje bei šiaurės Amerikoje. bubnienė. yra išskirta aktuali Europos regionui specifika: • manoma. aplinkos oro kokybė. Numatyta stiprybių. kilometrui) ir bVP vienetui. požeminio vandens kokybė. tiesiogiai susiję su nacionalinėje strategijoje numatytais tikslais ir leidžiančiais reguliariai vertinti padarytą pažangą. svarbu nustatyti jų tarpusavio ryšį ir priklausomybę. Australijoje ir Naujojoje zelandijoje. mažės sniego danga. tenkantis ploto vienetui (kv. numatyti rodikliai. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai R. užteršto vandens nuotekų kiekis. žemės ūkis. 9] išskiria šias apskaitomas šiltnamio dujų šaltinių apskaitos grupes ir pogrupius: • visa energetika: kuro deginimas. žiemos turizmas bus mažiau paklausus. gamybai sunaudojamas galutinės energijos kiekis – iš viso (tūkst. nuotekos. kitos sritys bei lakiosios kuro emisijos. regiono miškiningumas ir kt. . aplinką rūgštinančių junginių emisijos. tonų n. naudojant nustatytus emisijos koeficientus ir pavienių ūkio šakų ar technologijų statistinius duomenis. pakrantės. 89–4029. socialinės apsaugos išlaidos (bVP procentais). nes atitinkamose vietovėse iki 2080 metų prognozuojamas net 60 proc. tirpikliai ir kitos naudojamos medžiagos: dažai. užsienio investicijos. žemės ūkio naudmenos. saugomu teritorijų plotus. Išmetamų šiltnamio dujų kiekis apskaičiuojamas. patvirtintoje 2003 m. pramonė. kad dėl klimato kaitos padidės atotrūkis tarp natūralius gamtos išteklius turinčių regionų. taip pat derliaus našumo mažėjimas. pievų. miško. Regionų vystymuisi vertinamas regiono bVP. maistas. litų). Padidės vidaus vandens telkinių staigių potvynių rizika ir padažnės kiti potvyniai. LR vyriausybės nutarimu Nr. miškų ūkis. Ekonominiam vystymuisi įvertinti naudojamas bVP lyginamosiomis kainomis (mln. 11]. Tokiu būdu matuojamas įvairių sektorių atskirai ir bendras išmetamas šiltnamio dujų kiekis. bVP vienam gyventojui. sukelsianti sausras. vandens ištekliai. žemės ūkis: skrandžio dujų išsiskyrimas. naudojimas ir kitos sritys. gyvulių mėšlas. • • Išnagrinėjus klimato kaitą sukeliančius veiksnius. pramonės procesai: neorganinės ir organinės cheminės medžiagos. švietimas ir mokslas. cheminių medžiagų gamyba. E. nutarimu Nr. gamybai sunaudojamas vandens kiekis. didėjantis savaime užsidegančių gaisrų skaičius padidins grėsmę ir žmogaus sveikatai [7. kalkių gamyba ir kitos sritys. Rimkus. ekosistemos ir biologinė įvairovė. žemės naudmenų paskirties keitimas ir miškininkystė: kitų miško biomasės išteklių pokyčiai. galimas vasaros turizmo paklausos sumažėjimas. transportas. nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis. P. vadovaujantis TKKK metodologija. Vertinama. kaip: kraštovaizdis. energetika. centralizuotai teikiama šiluma. kad be Europos Sąjungos teisyno nuostatų perkėlimo. Pietų Europoje gali pavojingai kilti temperatūra. P. 2003. Įvertinama miestų oro kokybė. tenkantis vienam gyventojui ir santykis su šalies rodikliu (procentais). Azijoje. pastarųjų sukeltus pavojus. bVP prieaugis.

patenkantys į ATL‘ų prekybos sistemą pagal Prekybos tvarkos9 1–ame priede išvardintas veiklos rūšis. veiklos vykdytojai. dalyvaujančiam ATL‘ų prekybos sistemoje.770.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  6. Europos Sąjungos šiltnamio dujų ATL prekybos sistemos kontekste. pradėjo dalyvauti Europos Sąjungos šiltnamio dujų emisijų prekybos sistemoje. kuriose neveikė registrai.184 ATL‘ų (Aplinkos ministro 2004–12–27 įsakymas Dėl Nacionalinio ATL paskirstymo plano (NPP)10. Alytaus.848 3. utenos.849.702 Energetikos pr.lt/index.) (5) Įrenginių sąskaitų skaičius 2007–05–01 (įvertinant uždarytas ir atidarytas sąskaitas.848 9.. žemiau pateikiamas išmesto kiekio pasiskirstymas pagal atskiras pramonės rūšis. galimi nežymūs pakeitimai.php?1480535337 8 Vilniaus. Maltos registras veikia. • Pasibaigus pirmajam ATL‘ų prekybos sistemos laikotarpiui (2005–2007 m. kokia yra Lietuvos padėtis visos 2005–2007 m. Klaipėdos.79–3129. 2005–2007 metais skirto ATL‘ų kiekio ir išmestų šiltnamio dujų palyginimas pagal sektorius Šaltinis: Apibendrinti Europos Sąjungos nepriklausomo sandorių žurnalo [9] duomenys. 2005. skaičių turi pranešti Komisijai. Marijampolės. Lietuvai viso 2005–2007 metų laikotarpyje buvo skirta 36. paskaičiuotas 2005–2007 m. įvertinant naujų įrenginių rezervo paskirstymą ir ATL‘ų pardavimus aukciono metu.393.. 2006. Panevėžio.6–166.290. juridiniai. įvertinant uždarytas ir atidarytas sąskaitas bNSž’e 2008–05–08 .269 3. parduota aukciono būdu – 552. 22. kuris sudaro 19. Palyginimui panagrinėkime. Nr. skirtas ATL‘ų kiekis įrenginiams. naujiems įrenginiams – 1. 10 Valstybės žinios. Nr. galime apibendrinti faktinius šalies duomenis.907 5. yra 69. Viešoji įstaiga „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“. 27–996. Leidimai paskirstyti tokiu būdu: • • • įrenginiams pagal NPP – 34. (1) Siekiant neiškraipyti metinio palyginimo. Lietuvoje ATL‘ų prekybos sistemoje dalyvauja: • • • • • Aplinkos ir ūkio ministerijos.laaif. Rumunijos išmestas Co2 kiekis 2007 m.000 ATL. tuo tarpu Rumunija ir bulgarija tik 2007 m.672 ATL. Duomenys apie bulgariją nėra prieinami. ATL‘ų prekybos sistema ir jos dalyviai Lietuvoje Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimo 2006/XI/13 dėl šiltnamio dujų mažinimo dvigubo skaičiavimo priėmimo nuostatomis.013 385. (6) Įrenginių skaičius.). ir baigusių veiklą).119. plytų gba ir kt. bulgarijos. kiekviena šalis su Europos Komisija suderina leidžiamą išmesti Co2 kvotą. kurį Europos Sąjunga vadina learning by doing. 7 Verintojai skelbiami LAAIF internetiniame tinklalapyje adresu adresu http://www. vėliau ją paskirstydama kiekvienam įrenginiui.137.545 ATL. išmestų Co2 kiekis. Apibendrinus laikotarpio duomenis.840.: naftos perdirbimas (2 įrenginiai) Mineralinių medžiagų Mineralinių medžiagų apdirbimas: cemento ir kalkių gba (2 įrenginiai) apdirbimas: stiklo. vertintojai7. veiklos (14 įrenginių) 4 pav. Regionų aplinkos apsaugos departamentai8 (RAAD). fiziniai asmenys.: šilumos ir elektros energijos g-ba (84 įrenginiai) Energetikos pr. Kadangi patvirtinto Co2 kiekio koregavimas įmanomas iki gegužės 30d. likus 18 mėnesių iki laikotarpio pabaigos. 2007. keramikos. kuriuos nacionaliniuose leidimų paskirstymo planuose numatoma skirti 2008–2012 m. Rumunijos ir Maltos duomenys į lentelę neįtraukti.604.796. pateikiami bNSž 2008–05–08. Nr. „pagal bendrijos taršos leidimų sistemą valstybės narės bendrą leidimų. (4) Atidarytų įrenginių sąskaitų skaičius bNSž’e 2006–05–01 (tų šalių.028 Skirta ATL Išmestas CO2 kiekis 9.746. Maltos 2007 metų išmetimai bus įvertinti. tačiau įrenginių sąskaitos nėra atidarytos). Kauno. apskaičiuoti 2007–05–01 pateikti duomenys pagal išmestą Co2 kiekį už 2005 m. (3) Metinis 2005–2007 m.524 t Co2. 9 Valstybės žinios.“ Tokiu būdu.273.126 900.599 t. (2) Įvertinti visų įrenginių duomenys (tame tarpe ir naujų. šialių. Pagal nustatytą administracinę struktūrą ir pavestas institucijų funkcijas.

070.778.009 101 15 93 213 869 260 Išmestas CO2 kiekis (2) Valstybė narė 2005 m.198 31.830 256.327 126.795.320. išmesta 6.209 9.854.089 152 239 114 996 99 15 101 211 817 254 210 309 13 406 1.295 45.516.927.057 11.149.904 22.016.616. (5) 2007 m.239 251.838.425.900.845. Europos Sąjungos emisijų prekybos sistemoje dalyvauja 11.455.184 209.049. Lietuvos indėlis yra mažas.).495.705. (6) laikotarpyje (3) 23.435 12.048.519 ATL‘ų (Lietuvai skirta 0.894 ATL‘ų (Lietuvos išmestas Co2 kiekis sudaro tik 0.161.095.278 179.760 26.991 498.581.284 154.806 72.884.441.083.076 Vidutiniškai skirta ATL’ų vieĮrenginių skaičius neriems metams 2005-2007 m. 2005 m.831.382.328 227.636.203 79.720.048 69.000 178.516.259.181 25.099.323 4.603.186 įrenginių.965.581 34.084 140 229 109 943 93 15 93 210 817 243 197 309 13 405 1.094 153 245 113 1.370 705 98 175 769 10.499.915 Išmestas CO2 kiekis 2006 m.161.869 2.413 199 309 13 395 1. Taigi.475.395 3.931 186.351.826 55.246.601.355 15.225 44.775.055 29.633 24.804 54.736 26.634.000 225. 31. 2005–2007 m.911 2.758 487.660.513. Švedija Slovėnija Slovakija Jungtinė Karalystė Viso 19.109.183.165 52.357 6.605 755 98 169 1.372. (4) 2006 m.006 26.400.223 5.004.680 30.842 380 43 800 578 1.607.489.993 31.874.626.717.186 74.411 126.884 2.701.390.877 82.453 2.348. Palyginkime ES-15 ir ES-10 duomenis: .767 242.349 2.052 607 1.990. visų iš- metimų).191 88. Rumunijos ir Maltos) Lentelėje apibendrinti Europos Sąjungos informacijos spaudai pateikti oficialūs duomenys [10].894 42.621.439.891 21.9 proc.701.231.019 33.835. Austrija Belgija Kipras Čekija Vokietija Danija Estija Ispanija Suomija Prancūzija Graikija Vengrija Airija Italija Lietuva Liuksemburgas Latvija Nyderlandai Lenkija Portugalija 33.267.588 12. 32.530 18.114.711. (6) laikotarpyje (3) 32.199.160 Vidutiniškai Įrenginių skaičius skirta ATL’ų vieneriems metams 2005-2007 m.57 proc.541.145 25.625 131.751.263.147 8.817 183.842.909.568 38. (5) 2007 m.902 224.851 388 47 944 589 1.773 5. (4) 2006 m.557 2.481 80.972 2.712. 2005 m.953.499.314 5.288 203.159.173 5 pav.408 6.989.567.743.832 8.603.512 62.840 2007 m.151.680 76.940. 15.231 2.915 383 47 1.186 2.942.744 2.718 12.282 730 98 173 774 10.396.265.478 21.075 97.329. 19.273 83.).454.336 237.043.209.560.981 33.926.871 (2) 2007 m.618 474.407.164 87.117 226.363.078.285 33.358.012.621.979.368. 2005–2007 metų laikotarpyje visoms šalims narėms skirta 6.000 223.787 71.548 25.267.099 2006 m.953 478.658 209.033.627 22.543.998.624.381.849.32 proc.318 5.623 8.834. iš jų 101 įrenginiai vykdantys veiklą Lietuvoje (0. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Valstybė narė 2005 m. skirti ATL‘ai ir išmestas CO2 kiekis Europos Sąjungos šalyse (1) (be Bulgarijos.838.562 36.734 5.

per 2008 – 2012 metų laikotarpį Lietuvoje planuojamas taršos sumažinimas 9. and processes / edited by Andrew Jordan. yra manoma. IPCC. Literatūra 1. Ragulskytė – Markovienė R. kuriuos įgyvendinant. jos turėtų parodyti pereinamoms į rinkos ekonomiką šalims naujesnį. Lazdinis. Maniokas K. Taip pat vyksta aktyvi prekyba apyvartiniais taršos leidimais. šalyje planuojama sukurti 9.. Environmental policy in Europe: the Europeanization of national environmental policy / edited by Andrew Jordan and Duncan Liefferink. tapusiomis Europos Sąjungos narėmis 2001 m. – London New york (N. veikianti nuo 2005 metų.7 Įrenginių skaičius.875. degančių dujų utilizavimui (1 projektas). – naujosioms. nei realiai išmesta Co2.32 procentų visų Europos Sąjungos išmetimų.2 proc. 2003. Aplinkos teisė: Lietuvos teisės derinimas su Europos Sąjungos reikalavimais.2 20. 363 p. mažinančius antropogeninių šiltnamio dujų išmetamą kiekį arba didinančius jų pašalinimą iš atmosferos.y.). Vienas jų yra bendro įgyvendinimo (toliau – bĮ) lankstusis mechanizmas.974 taršos mažinimo vienetų... 2008. 3. Nagrinėjant klimato kaitos problematiškumą. 2. Literatūra užsienio kalba: 5. Atitinkamai palyginti ir paskirstyti ATL’ų kiekiai (79. Klimato kaitos pagrindai. Eugrimas. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. Vilnius. Rimkus E.) tenka taip vadinamoms ES-15 valstybėms narėms. 6. 2005. 366 p. paaiškėjo. kad „naujosioms“ narėms buvo skirta keliais procentais daugiau. Kioto protokolas numato dar du lanksčiuosius mechanizmus: bendro įgyvendinimo ir švarios plėtros. be jos.875. 44 p.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Skirta. 251 p. ATL. bubnienė R. Vilnius. Eugrimas. 7. institutions.8 18.57 procentų visų Europos Sąjungos ATL‘ų. Vilnius. Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija: Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į Europos Sąjungą. kad išsivysčiusioms Europos Sąjungos šalims tenka didžioji šiltnamio dujų sumažinimo našta. 81. sąvartynų biodujų panaudojimui (1 projektas). emission reduction unit (ERu). taip pat mažinami šiltnamio dujų išmetimai. šių atskirų sričių sąsaja dar nedaug nagrinėta. 1 TMV yra lygus vienai tonai Co2 ekvivalento. 2005–2007 metų laikotarpiui Lietuvai skirta 0. 3. Didžioji Co2 mažinimo dalis tenka išsivysčiusioms Europos valstybėms. ES-15 ES-10 79. 4. 2005. Tačiau šalis aktyviai dalyvauja bent dviejuose Kioto protokolo lanksčiuosiuose mechanizmuose. sukuriami taršos mažinimo vienetai (TMV)11.): Routledge:Taylor & Francis group. proc. Europos Sąjungoje sukurta šiltnamio dujų emisijų prekybos sistema. tačiau yra glaudžiai susijusi ir reikalauja nuoseklaus tyrimo.2 Išvados 1. kadangi jos ir yra labiausiai atsakingos už išaugusį Co2 kiekį atmosferoje. Didžioji išmetamų Co2 dujų dalis (81. Įgyvendinant bendrus projektus su užsienio valstybėmis. – 340 p. draugiškesnį aplinkai ekonomikos vystymo kelią. Išlaikant pusiausvyrą. 207 p. štreimikienė D. Sudar. ypač svarbus jos nagrinėjimas ir šalies mastu. turime atsižvelgti į darnų regiono (šalies. Aplinkos politika ir valdymas: vadovėlis. kiekis. JTbKKK Kioto protokole numatyti dar du mechanizmai. proc.7 proc. 2007: Climate Change 2007: Synthesis Report. o šalies išmestas Co2 kiekis sudaro tik 0. biodegalų gamybai (3 projektai).30 18. I. 4. London Sterling: Earthscan. N2o dujų mažinimui (2 projektai). ir tik 18. taip pat sąlygojančius Co2 išmetimų mažinimą. 11 Taršos mažinimo vienetas (TMV) – angl. Įvertinus duomenis. Nors tema aktuali visai Europos Sąjungai. Įgyvendinus šiuos projektus.7 proc. 2006. 2004. Lietuvoje nuo 2005 metų pradžios iki 2008 metų gegužės menesio buvo pritarta 15 bendro įgyvendinimo projektų idėjoms: • • • • • vėjo elektrinių parkų statybai (8 projektai). bĮ projektai vykdomi tarp dviejų į JTbKKK pirmą priedą įrašytų šalių ir apima projektus.3 proc. Įgyvendinant šiuos projektus.7 81. . ir 20. k.. 2. valstybės) vystymąsi. Environmental policy in the European union: actors.974 TMV. Išmestas CO2 proc.

2008–05–30 10. 104 p. II and III to the Fourth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Core Writing Team.)/.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Contribution of Working groups I. IPCC. general aspects of environmental politics and its transposition are reviewed. Analysing data of 2005–2007 commitment period.europa.. .eu/rapid/pressReleasesAction. Policy Analysis. Community independant transaction log // http:// ec. Primer on Climate Change and Sustainable Development: Facts.do?reference=IP/08/ 787&format=hTML&aged= 0&language=EN&gu iLanguage=en. and Applications. Pachauri. Šaltiniai iš interneto: 9. prisijungimo laikas: 2007–06–20. official Eu press release // http://europa. Rob Swart R. Also environmental instruments are distinguished and their realization for meeting Kyoto targets is estimated. Interaction between climate change and sustainable development is considered. A. international conventions were signed and targets for greenhouse gas emission reductions were set. 445 p. Kyoto protocol. fulfilment of obligations in member states is compared. Switzerland. prisijungimo laikas: 2008–05–08.eu/environment/ets. Fulfilment of Obligations under the Kyoto Protocol.. environmental instruments. Cambridge university press. 2005. Referring to scientists from the European Union. Munasimghe M. Interaction of Climate Change and Sustainable Development JuLIJA NAuJėKAITė Summary After the problem of climate change had been acknowledged. geneva. and Reisinger. (eds. R.. sustainable development.K. Keywords: Environmental politics of European Union. fulfilment of obligations under Kyoto protocol. 8.

bet ir praktiniai tvarios raidos vertinimo klausimai. Pagrindinės sąvokos: tvarumas. užtikrinanti nemažėjančią visuomenės ekonominę gerovę. atsižvelgiant į esamus technologinius. Ne mažiau svarbi griežtesnė tvarios raidos sąlyga. atsižvelgiant į technologinius. ši problema tampa dar aštresne dėl dviejų su gamtiniu kapitalu susijusių savybių. Straipsnyje nagrinėjami ne tik teoriniai. nemažėjantis naudingumas (pagal Pezzey) ir t. o darnaus vystymosi rodiklių rinkinys bus pateikiamas reguliariai. šiame straipsnyje nagrinėjamo konteksto atžvilgiu mums bus patogiau naudoti antrąjį junginį. kad jei jau kažkoks gamtinis resursas yra su- . kad žmonijos išteklių bendras potencialas arba atsargos taip pat turi nemažėti. ekologinius ir socialinius veiklos apribojimus. kad būtina garantuoti nemažėjančias galimybes skirtingų kartų gyventojams. kuri visuotinai suprantama kaip nemažėjanti visuomenės ekonominė gerovė. silpno tvarumo sąlyga leidžia bet kokį kapitalo rūšių pakeičiamumą. Toks sąlygos formulavimas numato dvi prielaidas: pirma. o vėliau hartwick (1977) išveda tokią silpno tvarumo sąlygą: bendro turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. Todėl išlieka aktualūs ir teoriniai ir praktiniai tvarios raidos tyrimai. kas labai tikėtina. Antra. kai vertiname gamtinius išteklius. tačiau nieko nepasako. ar šalies raidos kryptys suderinamos su tvarumo koncepcija. Šis reikalavimas vadinamas stipraus tvarumo sąlyga. A. Tvarios ekonominės raidos koncepcijos pateikia keletą tvarumo kriterijų – tvarus vartojimas (pagal Repetto). Jau brundtland pranešime teigiama. sąlyga. kad gamtos kapitalo palaikymas pastoviame lygyje garantuotų žmonijos potencialo tenkinti poreikius nemažėjimą ateityje ir tuo pačiu tvarią nenutrūkstamą raidą.t. ši prielaida sunkiai įgyvendinama tam tikrų gamtinių ir socialinių išteklių atžvilgiu. jei ištekliai įvertinami nepilnai. Savo ruožtu tai reiškia. bendriausiu požiūriu tvari ekonominė raida – tai raida. Iš tvarios ekonominės raidos apibrėžimo Solow (1974).DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 Teoriniai ir praktiniai tvarios ekonominės raidos aspektai ALgIMANTAS MISIūNAS Mykolo Romerio universitetas IEVA bALSyTė Konkurencijos taryba. ekologinius ir socialinius visuomenės veiklos apribojimus.Vienuolio g. Įvadas oficialiuose dokumentuose naudojamas terminas „darnus vystymasis“ pastaruoju metu dažnai pakeičiamas žodžių junginiu „tvari raida“. Tačiau dažniau yra akcentuojama tik silpno tvarumo sąlyga. Tačiau realybėje egzistuoja tam tikros kapitalo pakeičiamumo ribos. be to. Kadangi jų esmė yra ta pati. šių rodiklių kitimo tendencijos gali atskleisti. kad bendra turimo kapitalo vertė turi nemažėti laike. visuomenės ekonominė gerovė. ar esama padėtis yra tvari. kuri teigia. 2005 metų pabaigoje Statistikos departamentas išleido pirmąją Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Negrįžtamumas reiškia. kapitalas. LT–01104 Vilnius Tvarios raidos koncepcija yra plačiai išnagrinėta teorine prasme. 8. vadinamų negrįžtamumu ir neužtikrintumu. kad įmanoma nustatyti viso kapitalo piniginę vertę. pakeičiamumas tampa rizikingu.

Kuomet šią taisyklę hartwick pirmąkart apibrėžė 1977 metais. šio kriterijaus principas labai paprastas: Chichilnisky tiesiog sudeda diskontuoto naudingumo ir Auksinės taisyklės kriterijus. turi būti lygus investicijoms į atsinaujinančius išteklius. kaip į šią „auksinę“ būseną patekti su pradinėmis išteklių atsargomis. tikrasis taupymas įtraukia ne tik materialaus kapitalo nuvertėjimą bei investicijas į jį. Tikrasis taupymas yra matas. tai žmogus nebegali jo atkurti. kad ateities naudingumas turi sąlyginai mažesnę reikšmę. Jei galimybės pasiekti gerovę priklauso nuo turimų išteklių atsargų. įvertintas jų efektyviomis kainomis bei atėmus išteklių išgavimo kaštus. jo atliekamų funkcijų platus spektras bei ypatingas vaidmuo palaikant gyvybę lėmė griežtesnės tvarios raidos sąlygos atsiradimą. kriterijaus atsiradimą 1993 metais. į kurią turėtų asimptotiškai artėti visuomenės raida. ši taisyklė nusako tokią ekonomikos būseną. šis kriterijus taip pat turi akivaizdų trūkumą. hartwick taisyklė svarbi tuo. kuri teigia. iš kitos pusės. bene labiausiai praktinis ekonominio tvarumo vertinimas siejamas su jau aptarta silpno tvarumo sąlyga. Tai dar vadinama hartwick taisykle. nes jis nurodo tik būseną. vadinamo Chichilnisky. Lygybės tarp kartų principas ir gerovės kriterijai šis principas atsispindi jau pačiame tvarios ekonominės raidos apibrėžime: gerovė arba visuomenės gaunamas naudingumas laike turi nemažėti. Remiantis hartwick taisykle . kad gamtinis kapitalas negali būti pakeistas jokiu kitu kapitalu. nei dabartinių kartų gerovė. naudojamas tvarios ekonominės raidos modeliuose – tai vadinamoji Auksinė taisyklė.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai naikinamas. kokia gi tikroji gamtos reikšmė žmonijos raidai. kad santykis tarp nemažėjančios kapitalo vertės ir tvarios ekonominės raidos galioja tik tuomet. kuris garantuotų bent jau nemažėjančią gerovę. kuri nusako didžiausią neribotą laiką išlaikomą naudingumo lygį. p. Tai pažeidžia ir vieną iš socialinių tvarios raidos apribojimų – lygybės tarp kartų principą. kad bendro kapitalo atsargų vertė laike turi nemažėti. suteikiant jiems tam tikrą svorį [3. išsenkančių išteklių atsargų sumažėjimas. bet. Straipsnio autorių tikslas buvo apibendrinti teorinius tvarios ekonominės raidos kriterijus ir pateikti praktinio apskaičiavimo alternatyvas Lietuvai. kuri lygi diskontuoto naudingumo srautui. yra dar vienas gerovės kriterijus. Kaip teigia tokios koncepcijos kritikai. kad ja remiasi vieno pagrindinių tvarios raidos ekonominių matų – tikrojo taupymo – skaičiavimas. tačiau nenusako jokio optimalaus išteklių vartojimo kelio. 474]. Tokiu būdu paaiškėja. kad būtent gamtos kapitalo palaikymas pastoviame lygyje garantuotų žmonijos potencialo tenkinti poreikius nemažėjimą ateityje ir tuo pačiu tvarią nenutrūkstamą raidą. šis reikalavimas vadinamas stipraus tvarumo sąlyga. kuri teigia. Efektyvios kainos šiuo atveju yra šešėlinės kapitalo išteklių kainos. o juo labiau kokia bus gamtos vertė tolimoje ateityje. stipraus tvarumo reikalavimas iš esmės apriboja ekonominį augimą. Tai lėmė dar vieno. išvedamos iš gerovės maksimizavimo uždavinio. Akcentuojamas tikrojo taupymo mato priimtinumas ir jo tikslingumas atliekant praktinius vertinimus. kad net ir pripažįstant kapitalo pakeičiamumą. nes ji teigia. ji skambėjo taip: norint išlaikyti nemažėjantį vartojimo ir gerovės lygį. Skirtingai nuo tradicinio taupymo mato. p. p. rodantis visų kapitalo atsargų vertės pokyčius. Tai – vadinamoji minimalių kokybės standartų koncepcija. Tačiau tvarios raidos šalininkai smarkiai kritikuoja tokio kriterijaus pagrindą – pastovios ir teigiamos diskonto normos naudojimą. kad žmonija iš tikro žino ne viską ar tik labai mažai apie tai. leidžiantį nustatyti tokį išteklių paskirstymą tarp kartų. 1. Kitais žodžiais tariant. kuri duoda maksimalų naudingumą. bet ir gamtinio kapitalo suvartojimą bei aplinkos degradaciją ar investicijas į socialinį kapitalą. šiuo atveju diskontavimas reiškia. turi būti nustatytos tam tikros jo ribos. kad dauguma ekonominiuose modeliuose naudojamų visuomenės gerovės kriterijų vienaip ar kitaip pažeidžia lygybės tarp kartų principą. tuomet kyla klausimas. Tvarios raidos modeliuose naudojama Auksinė taisyklė dar vadinama ir žaliąja. Labiausiai paplitęs resursų paskirstymo laike kriterijus maksimizuoja visuomenės gerovę. bet tuo pačiu ir nekinta arba gali nekisti neribotą laiko tarpą. reikia iš išsenkančių išteklių gaunamą pelną arba rentą investuoti į atsinaujinantį kapitalą [5. Tačiau visuotinai sutariama. Neužtikrintumas siejasi su tuo. 121]. Silpnas tvarumas kritikuojamas dėl leidžiamo pilno kapitalo veiksnių tarpusavio pakeičiamumo. Tačiau labai svarbu pabrėžti tai. jei kapitalo pokyčiai vertinami efektyviomis kainomis. stipraus tvarumo sąlyga yra pernelyg griežta.972]. kaip reiktų suformuluoti išteklių paskirstymo uždavinį. kurios leistų išsaugoti pastovų esminių gamtinių funkcijų potencialą. nes joje naudojama naudingumo funkcija priklauso nuo dviejų argumentų: vartojimo bei gamtinių išteklių atsargų lygio [4. Minėtos gamtinio kapitalo savybės. jokiomis žmogaus sukurtomis technologijomis ar žiniomis.

reikalaujančiai visų trijų sistemų – ekonominės. Kaip minėta anksčiau. tiek socialinis tvarumas turi būti papildomai įvertinti. reiktų bendro tvarumo analizę papildyti ir šalies institucinio potencialo įvertinimu. 7. kokie jų atsargų . kad ekonominis tvarumas įmanomas net ir tuomet. jei ekologinis ar socialinis tvarumas yra pažeidžiamas. kurie savu ruožtu lemia ekologinį ar socialinį tvarumą. atsižvelgiant į tvarios raidos indikatorių kitimo tendencijas ir todėl šie indikatoriai yra dinaminis tvarumo matas. p. svarbu išmatuoti. remiantis jau minėtais tvarios raidos rodikliais. gamtinio kapitalo ir socialinio kapitalo atsargų pokyčiams. yra vienintelis šiuo metu Lietuvoje vykdomas tvarios raidos matavimas. ši kritika remiasi tais pačiais argumentais. 16]. Tačiau praktikoje nustatyti. vienos šalies tvarumą įvertinantys kitų šalių atžvilgiu. tačiau to nepakanka. šių indikatorių kitimo tendencijos yra aptariamos Statistikos departamento leidžiamoje Darnaus vystymosi rodiklių ataskaitoje. Tai gali lemti didelius tikrojo taupymo įvertinimo netikslumus. aiškinančiais. kuri turėtų būti parengiama kas du metai. Kai kurie matai yra absoliutūs. 119. nors ekonominio tvarumo koncepcija iš dalies įtraukia ir ekologinius. Taip pat nustatyta. Teoriškai tikrojo taupymo mato apskaičiavimo formulę išvesti nesunku: jis paprasčiausiai lygus materialaus kapitalo. p. kodėl silpnos tvarumo sąlygos neužtenka bendrai tvariai raidai užtikrinti. galiausiai. ir socialinius aspektus. Tačiau iš esmės tokių indeksų sudarymas labai nesiskiria nuo Statistikos departamento jau aptariamų rodiklių. kokią tvarios raidos dimensiją jie akcentuoja – ekonominę. Taigi. Visumoje kritika atspindi tai. ekonominis tvarumas reikalauja. Tačiau jau buvo parodyta. tiek socialinius veiksnius ir išteklius. arba kitaip – tikrojo taupymo. p. koks institucijų lygis būtų tvarus. 18]. kuri skiriama tvarios ekonominės raidos požiūriui. Taip pat reikėtų paminėti S. kai kapitalas apima tiek materialius. ekologinius ir socialinius indeksus bei bendrą tvarios raidos indeksą. kiek šalies raida atitinka bent jau minimalius kiekvienos dimensijos tvarumo reikalavimus. Todėl tiek ekologinis. Iš ekologinės pusės tai reiškia gamtos gebėjimo teikti pagrindinius išteklius ir atlikti svarbiausias gyvybę palaikančias funkcijas išlaikymą. Iš tikrųjų tikrasis taupymas skaičiuojamas remiantis rinkos kainomis. kad tvarios raidos rodikliai. nes matuoja atitinkamo kapitalo rūšių pokyčius. baziniais metais pasirinkusi 1995–uosius. kad tokia išvada nėra visada teisinga: ekonominį tvarumą galima pasiekti ir akivaizdžiai pažeidžiant ekologinius ar socialinius tvarios raidos apribojimus. kurioje aptariamos rodiklių tendencijos 2000–2004 metų laikotarpiu. ekologinę ar socialinę.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  ir tikrojo taupymo matu. Ekonominio tvarumo matas – tikrasis taupymas – būtent ir matuoja bendrojo kapitalo vertės pokyčius. galima pastebėti. Tvarią raidą tiriančių mokslininkų nuomone. p. kad daug sutinkamų tvarios raidos apibrėžimų galima suskirstyti pagal tai. Tokiu atveju ekonominė tvari raida prieštarautų bendrai tvarios raidos koncepcijai. Autorė šiame darbe sudaro tam tikrus rodiklių kitimo ekonominius. Skirtingų tipų matai gali atskleisti vis kitas netvarumo priežastis ir taip papildyti vienas kitą. kai kurie – santykiniai. Tokia apžvalga buvo parengta 2005 metų pabaigoje. gaunama dar viena svarbi išvada. Kadangi bendra kapitalo vertė lemia ateities vartojimą. ypač atsižvelgus į tai. nes iš dalies įtraukia ekologinio ir socialinio kapitalo pokyčius. socialinis tvarumas siejasi su pagrindinių bazinių socialinių poreikių patenkinimo galimybėmis bei lygybės tarp kartų užtikrinimu. šiuo metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tvari raida matuojama. nusakantys konkrečią tvarumą užtikrinančią ribą. 2. Atsižvelgiant į tai. Tai nėra vienintelė kritika. kad bendra kapitalo vertė laike nemažėtų. Iš tiesų reiktų pabrėžti. kad ekonominis tvarumas yra plačiausia sąvoka iš šių trijų. vertinant ekologinį ir socialinį tvarumą. jei rinka būtų tobula. kad socialinės tvarios raidos sąvoka nėra vienareikšmiškai apibrėžiama. Ekonominiu požiūriu tai reiškia šalies bendro kapitalo vertės nemažėjimą. ekologinės ir socialinės – tvarumo užtikrinimo. kad tvarios raidos vertinimo praktikos Lietuvoje labai trūksta. 10. žičkienės bandymą sudaryti tam tikrą tvarios raidos indeksą [10. padaugintiems iš jų šešėlinių kainų. Dėl šios priežasties daugelis tvarią raidą nagrinėjančių autorių teigia. tačiau rinkos kaina sutaptų su optimalia tik tuomet. tuomet ateities vartojimo pokyčiai taip pat priklausys nuo bendro kapitalo vertės pokyčių. Praktiniai tvarios ekonominės raidos matavimai Nagrinėjant tvarios raidos koncepciją. tad šia savybe pasinaudojama. 42. kad ekonominio tvarumo užtektų ir bendram tvarumui garantuoti. nors šiuo atveju negalime užbrėžti absoliučios ribos. dėl skirtingo vertimo oficialiai vadinami darnaus vystymosi rodikliais. kokie ištekliai įeina į kiekvieno minėto kapitalo sudėtį. kad daugelio gamtinių išteklių rinkos yra netobulos arba visai neegzistuojančios. tiek gamtinius. Todėl akivaizdu. kad būtų išlaikomi bent jau minimalūs tvarumo reikalavimai kiekvienoje iš trijų dimensijų [2. o koks – ne.

Iki šiol nėra pasiekta sutarimo. Pietryčių bei Rytų Azijos regione yra apie 50 procentų. Suprantama. šio požiūrio laikomasi. Socialinio kapitalo išteklių pokyčiai. Skaičiuojant tikrojo taupymo matą. Tikrojo taupymo matą skaičiuoja Pasaulio bankas beveik 150 šalių. jei vertinamas poveikis visai infrastruktūrai. ignoruojamas galimas gamtinio kapitalo padidėjimas dėl išteklių. – vidutiniškai apie 40 procentų. mokytojams mokami atlyginimai ar nupirktos knygos. šis rodiklis parodo šalies materialaus kapitalo atsargų prieaugį.y. kad socialinio kapitalo vertė taip pat padidėja vienu litu. tad jų atsargų pokyčiai tikrajame taupyme vertinami taip pat skirtingai. būdingų konkrečiai šaliai. Visų pirma dalis (apie 10 procentų) išlaidų švietimui – mokyklų. todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti ir jų šešėlinių kainų. universitetų ir administracinių pastatų bei kitų techninių priemonių pavidalu – jau yra įtraukiama į tikrojo taupymo matą per materialaus kapitalo pokyčius. o likusių šalių. bet ir nuo metinio natūralaus prieaugio. vienas litas išlaidų švietimui nebūtinai reiškia. arba kitaip – „atsinaujinimo“. Afrikos regione – apie 30 procentų. visuomeniniai kaštai apytiksliai lygūs 20 JAV dolerių. pavyzdžiui. ir vidutinių išgavimo kaštų. o priešingai – vartojimui. naftos atrastų naujų šaltinių. Paskutinis jo įvertinimas pateiktas 2006 metų Pasaulio banko išleistoje apžvalgoje „Kur slypi tautų turtas?“ [8]. pasižyminčių vidutiniu medienos išteklių naudojimo intensyvumu. kai atsinaujinantys ištekliai atsinaujina sparčiau nei yra sunaudojami. ypač gamtinio ar socialinio kapitalo atveju. Dėl šių priežasčių praktikoje skaičiuojamas tikrasis taupymas gali būti tik labai apytikslis teorinio tikrojo taupymo mato įvertis. Renta apskaičiuojama kaip skirtumas tarp pasaulinės kainos. o tiksliau medienos. pavyzdžiui. Rentos norma tikrojo taupymo skaičiavimui nustatyta ekspertiniu būdu bei naudojantis atskirais tyrimais. Dar vienas elementas. taip pat turi būti įvertinami. Kadangi šie ištekliai gali atsinaujinti. yra sudėtinga. padaugintas iš gaunamos vieno ištekliaus vieneto rentos. juos galima nustatyti to meto kainomis kiekvieniems metams. Atsinaujinančio gamtinio kapitalo pokyčiai į tikrąjį taupymą įtraukiami gana ribotai. tradicinėse nacionalinėse sąskaitose prilyginamos ne investicijoms į kapitalą. tad laikoma. laikoma. dar vadinama “einamosiomis švietimo išlaidomis”. Todėl iš tvarios raidos požiūrio šį „vartojimą“ reikia priskirti „investicijoms“. Tiksliau. nors socialinio požiūrio šalininkai su tuo ne visada sutinka. Skirtingai nuo išsenkančių išteklių. tai jų atsargų grynasis pokytis priklausys ne tik nuo jų sunaudojimo gamyboje ar kurui nagrinėjamu laikotarpiu. kad socialinio kapitalo prieaugis iš esmės gali būti atspindėtas vienu apibendrinančiu dydžiu – kaip išlaidos švietimui. remiantis tvarios raidos koncepcija. Tam randamas bendrasis nacionalinis taupymas. Priešingai socialiniam kapitalui. kurie buvo įvertinti Fankhauser 1994 metais. todėl toks investicijų į socialinį kapitalą apibrėžimas nėra be trūkumų. t. t. Pasaulio bankas teigia. įvertinamas gamtinio neatsinaujinančio kapitalo nuvertėjimas. darant prielaidą. išeikvojimas gamybai bei kurui. atsinaujinančių išteklių bei gamtinių funkcijų. Pirma. Antrame etape iš gauto rodiklio atimamas gamyboje sunaudoto materialaus kapitalo kiekis. kaip skirtumas tarp bendro vidaus produkto ir vartojimo. Toliau tikrojo taupymo skaičiavime įvertinamas gamtinių išteklių nuvertėjimas. kad ribiniai vienos tonos anglies. kad ribiniai kaštai išlieka pastovūs realia verte. išmestos į orą. Tuomet bendra renta apskaičiuojama tik grynajam miškų išteklių pokyčiui. Rentos norma padauginama iš medienos gamybai ir medienos kurui rinkos kainų svertinio vidurkio. įtraukiamas tik miškų išteklių. išskyrus tuos atvejus. kad šie veiksniai nusidėvėti negali. Kadangi šie kaštai įvertinti 1994 metais. Analogiškai daugelis gamtinių išteklių bei jų atliekamų funkcijų neturi rinkos. . žmonių sveikatai ir pasėliams. vidutinės kainos tarptautinėje rinkoje. gamta susideda iš trijų skirtingų tipų išteklių: neatsinaujinančių. kad neatsinaujinantis gamtinis kapitalas susideda iš energetinių išteklių ir mineralinių išteklių. Visa likusi išlaidų švietimui dalis. įtraukiamas į tikrojo taupymo matą. tai naudojant JAV bVP defliatorių. koks turėtų būti tikrasis santykis tarp išlaidų ir kapitalo akumuliacijos. Tvarios ekonominės raidos teorija teigia.y. yra taršos visuomeniniai kaštai. kad gamtinio kapitalo vertė gali tik mažėti. Lotynų Amerikai – apie 55 procentus. tariama. šiuo atveju renta apskaičiuojama kaip sandauga tarp rentos normos ir atitinkamos kainos. kad vidutinė rentos norma Pietų. skaičiuojant tikrąjį taupymą. galima sudaryti bendrą tikrojo taupymo apskaičiavimo metodiką. kur svoriai prilygsta kiekvienos medienos rūšies procentinei daliai visame medienos suvartojime. Fankhauser savo darbe yra apskaičiavęs. atskleidžiantis materialaus kapitalo nuvertėjimą. Laikoma. Pirmiausiai apskaičiuojamos investicijos į materialų kapitalą. įvertintų to meto kainomis. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai pokyčiai. Jų atsargų nuvertėjimas apskaičiuojamas kaip sunaudoto ištekliaus kiekis. Naudojantis šia apžvalga bei Tikrojo mato skaičiavimo vadovu. kad šiuo metu geriausias sprendimas yra naudoti išlaidas švietimui kaip tiesioginį socialinio kapitalo pokyčius nusakantį rodiklį.

86 15. kuri vėliau pastoviai mažėjo ir 2004 metais buvo perpus mažesnė. išskyrus taršos visuomeninius kaštus pirmaisiais penkiais metais. neabejotinai ypatingą dėmesį skiriant būtent gamtiniam kapitalui ir jo tinkamam įvertinimui. kad tikrojo taupymo didžiausią dalį užima išlaidų švietimui ir fizinio kapitalo suvartojimo rodikliai.18 0.34 1 lentelė. Nors energetinių išteklių sunaudojimas nuo 1992 iki 2004 metų išaugo penkis kartus.22 14. Išlaidų švietimui dalis nacionalinėse pajamose nekito ir svyravo apie 5–6 procentus. Vis dėlto svarbu pabrėžti.22 13.21 1.18 0. jei išlaidos švietimui būtų priskirtos vartojimui.51 0.53 7. nei 1992-aisiais. šio kapitalo atsargų palaikymas tam tikrame lygyje yra būtinas jau vien dėl to. Tikrojo taupymo sudėtinių dalių raida gali atskleisti.13 13.23 0 0. Pasaulio bankas tikrąjį taupymą vertino ir Lietuvai 1992–2004 metams. tad itin sunkių pasekmių tvarios raidos užtikrinimui irgi neturi. kas reikštų išaugusį vartojimą.63 6. kas lėmė mato sumažėjimą.13 0.72 0. kuomet jis siekė beveik 15 procentų. Pagal Pasaulio banko duomenis tikrasis taupymas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 1994 metų.56 7.84 0.25 0. nepažeisdama silpnos tvarumo sąlygos arba ekonomiškai tvariai.28 12.9 14. Dauguma tvarią raidą tiriančių mokslininkų.17 0.53 0. Tikrasis taupymas Lietuvoje ir jo sudėtinės dalys (% nuo BVP) Šaltinis: Apskaičiuota remiantis Pasaulio banko apžvalga „Kur slypi tautų turtas?“ Lietuvos tikrasis taupymas išliko teigiamas visą laikotarpį nuo 1992 iki 2004 metų.55 13. Iš tiesų Pasaulio bando duomenys atskleidžia. ir išlaikė šią mažėjimo tendenciją iki pat 2001. kad Lietuva vystėsi. tačiau sudaro tik labai nedidelę bVP ir tikrojo taupymo dalį.66 5.8 5.99 13.29 0 0.72 13.03 0 0.08 5.08 1.03 0. Lygiai taip pat socialinis kapitalas būtinas tvarios raidos užtikrinimui.53 0. Teoriškai tai reikštų.41 5.39 5.67 5.06 13. bendrojo nacionalinio taupymo mažėjimas.18 11.35 0.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Apžvalgoje „Kur slypi tautų turtas?“ Pasaulio bankas tikrąjį taupymą įvertino daugiau nei 140 šalių 1970–2004 metų laikotarpiui.08 1.72 0.76 5.43 0. išskyrus pirmų trijų metų laikotarpį. kad.88 5.68 6.84 11.25 0.17 5. tačiau ši kapitalo rūšis gali būti santykinai nesunkiai sukuriama ir papildoma atsargomis.91 14.22 4.y.51 0. Tuo tarpu bendros tvarios raidos atžvilgiu svarbu ne tik nemažėjantis kapitalas. Dar kartą akcentuojame. Tuo tarpu gamtinis kapitalas yra itin svarbus.99 16.34 0.27 0.72 0.08 13.33 9. Miškų arba medienos suvartojimas taip pat mažareikšmis ir nedaug kintantis. kaip kad tai daroma tradiciškai.63 3.76 14. o ne investicijoms į socialinį kapitalą. o po to stabilizavosi ties 7 procentais nuo bVP.28 3. kad nors ir neįma- .06 12.44 0. tame tarpe ir ekonomistai.22 0. t.21 0. Nors materialaus kapitalo nuvertėjimas ir žymus.99 16. kad ekonominė tvari raida gali užtikrinti tik silpną tvarumą.75 15. kad žmogus neišgali vien savo jėgomis atkurti to gamtinio kapitalo.48 7.64 15.16 15. sutaria.1 1. kad tikrojo taupymo kitimą daugiausiai lėmė materialaus kapitalo pokyčiai.74 2. 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Bendrasis taupymas Materialaus kapitalo suvartojimas (–) Išlaidos švietimui (+) Miškų ištekliai (–) Energetiniai ištekliai (–) Taršos visuomeniniai kaštai (–) Tikrasis taupymas 19. perskaičiavome tikrojo taupymo pokyčius. tad pačios tikrojo taupymo dinamikos neįtakojo. Remiantis Pasaulio banko metodika ir jau minėtais papildomais tikrojo taupymo patikslinimais.03 14.2 0. bet ir tinkamas jo elementų santykis. tačiau laikoma.42 13. bei padidėjęs materialaus kapitalo suvar- tojimas gamyboje.24 0.89 0. Matyti.09 2.35 9. nes atlieka esminę funkciją – gyvybės palaikymą žemėje. tuomet tikrojo taupymo įvertis būtų buvęs neigiamas. kurį sunaikino.51 0.04 15. Mineralinių išteklių Lietuva beveik neturi ir jų suvartojimas yra beveik nulinis.46 0.15 1. tuo tarpu gamtinio kapitalo elementų nuvertėjimas per metus nesiekė net vieno procento nuo bVP.23 5.04 0. kad jis negali nuvertėti ar nusidėvėti.84 5.83 5.99 5.03 5.13 5.

gamtinio kapitalo nuvertėjimo lygis per nagrinėjamą laikotarpį kito labai mažai ir bendrojo taupymo rodiklį sumažindavo vidutiniškai apie 10 procentų. mokymosi trukmės ir transferų vienam gyventojui vieno procento pokytis lemtų atitinkamai 0. Pirma. Remiantis tuo. kitus žmogaus sukurtus ir fizinę formą turinčius išteklius. Daugumoje išsivysčiusių valstybių šių išteklių rinkos pasižymi dideliu rinkos dalyvių skaičiumi. įrenginius. 57 ir 7 procentus likutinio socialinio kapitalo pokyčių [9. paaiškina didžiąją dalį – net 57 procentus – socialinio kapitalo kitimo. kas labai tikėtina gamtinio kapitalo at- . tikrasis taupymas paprasčiausiai ignoruoja. be to. tuomet tikrasis taupymas gali būti netinkamai įvertinamas. įgūdžių vertę. Lietuvos tikrajame taupyme gamtinio kapitalo nuvertėjimo dalis iš pirmo žvilgsnio didelio susirūpinimo nekelia. šios problemos aptariamos teorinio ir praktinio matų kokybinėje analizėje. Remiantis minėto tyrimo duomenimis. ypač gamtinių išteklių atžvilgiu. net ir tie pokyčiai. Akivaizdžiai galima pastebėti. kad socialinis kapitalas priklauso ir nuo kitų veiksnių. šis likutinis dydis apima visuomenės žinių. pokyčiai. gerų institucijų ir valdymo poveikį ekonominės ir kitos veiklos efektyvumui bei darbo produktyvumui. p. įvertinami efektyvia rinkos kaina. Suprantama. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai noma iš viso nustoti naudotis gamtiniais ištekliais. visų šių materialių išteklių pokyčiai fiksuojami nacionalinėse sąskaitose. šių išteklių įtraukimas į tikrąjį taupymą nesukelia netikslumo problemos. gauti tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina tikrojo taupymo mato metodiką. kiek tikrojo taupymo matas atitinka teorinę tvarios ekonominės raidos koncepciją. išreikšta metais. tikrojo taupymo matas yra nepilnas. Kiekvienas šio kapitalo išteklius turi rinką ir rinkos kainą.25].y. kad tikrojo taupymo netikslumą lemia dvi pagrindinės priežastys. Iš kitos pusės. jei praktikoje apskaičiuotas matas atitiktų teoriškai apibrėžtą tikrojo taupymo koncepciją. kokie gi veiksniai nulemia šio kapitalo pokyčius. Tame pačiame tyrime nustatyta. Reiktų priminti. kurie įtraukiami. tai apima ir pasitikėjimą tarp visuomenės individų. kad daugelį kapitalo pokyčių. tik tuomet. Tačiau tokia išvada būtų reali tik tuomet. tad nebūtinai turi galioti Lietuvos atveju. galiausiai. gauta empirinė priklausomybė nustatyta bendrai visoms tiriamoms šalims. 3. jei to ištekliaus rinka yra konkurencinė ir jei nėra išorinių poveikių.83 procento. kad įstatymo viršenybės indekso padidėjimas 1 procentu socialinį kapitalą padidintų 0.53 ir 0. Jei ne visos rinkos yra tokios tobulos. nėra vertinami efektyviomis kainomis. galima konstatuoti. Antra. kad 89 procentus socialinio kapitalo variacijos paaiškina vidutinė mokymosi trukmė vienam darbuotojui. Teorinio ir praktinio tikrojo taupymo palyginimas Mūsų tikslas yra kokybiškai išanalizuoti. p. tokių kaip įstatymų ir institucijų lygis ar žmogiškasis kapitalas užsienyje. randamas iš bendro šalies turto atėmus materialaus ir gamtinio kapitalo įverčius. socialinis kapitalas sudaro beveik 80 procentų viso pasaulio turto. ši labai bendra analizė gali rodyti. kad šis kapitalas išties priklauso nuo švietimo lygio.12 procento socialinio kapitalo padidėjimą. kuri. 49]. tradicijų vertę ir poveikį vystymuisi. tačiau tikrasis taupymas visiškai ignoruoja investicijas į teisinę ar institucinę šalies sistemą. Iš kitos pusės. socialinių normų. 116]. Nors investicijos į darbuotojus užsienyje taip pat gali būti atspindėtos išlaidomis švietimui. į tikrąjį taupymą įtraukiami ne visi bendrą šalies kapitalą sudarančių elementų. p. kiek tiksliai tikrasis taupymas atspindi materialaus kapitalo pokyčius. kad materialaus kapitalo pokyčiai pilnai fiksuojami nacionalinėse sąskaitose. kuri atitinka efektyvią arba šešėlinę kainą. įstatymų viršenybės indeksas bei užsienyje dirbančiųjų pervedami pinigai šeimoms. tai bent jau jų naudojimo intensyvumas neturėtų didėti. Pasaulio bankas atliktame tyrime bandė empiriškai nustatyti. t. kurių nė vienas nepasižymi rinkos galia ir gebėjimu paveikti konkurencinę rinkos kainą. o juo labiau jo tinkamą įvertinimą. Socialinis kapitalas ir jį sudarantys socialiniai faktoriai yra mažiau apibrėžti. kur bendras šalies turtas nustatomas kaip ateities vartojimo srauto dabartinė vertė [9. kad Lietuva vystosi ir ekonomiškai tvariai. kas atspindi už valstybės sienos ribų esantį žmogiškąjį kapitalą [9. Socialinis kapitalas šiuo atveju buvo apibrėžtas kaip likutinis kapitalas. tad sunku įvertinti. Reikėtų paanalizuoti. matuojamo vidutine mokymosi trukme. ir jei kito kapitalo atsargos nėra pilnai įvertinamos. Kiekvienas veiksnys atskirai paaiškintų atitinkamai 36. įrangą. Materialus kapitalas apima pastatus. remiantis Pasaulio banko tyrimu. kurie tiekia naudingumą visuomenei. Nevertėtų visiškai pasikliauti tokiais teigiamais tikrojo taupymo tvarumo įvertinimais. Apskaičiuoti elastingumai rodo. kokių rodiklių įtraukimas į tikrojo taupymo skaičiavimą lemtų mato pilnumą. nes nustatyta. ir nesukeldama papildomų ekologinių problemų. kad socialinis kapitalas apskaičiuojamas kaip likutinis dydis. tyrimas taip pat patvirtina. į tikrąjį taupymą įtraukti kapitalo pokyčiai vertinami rinkos kaina.

Tiek kokybinė analizė. Iš dalies būtų galima tvirtinti. tačiau iš tikrųjų visuomenės iš šių išteklių gaunama nauda yra daug didesnė. Taigi. o tai iškreiptų statistines tyrimo išvadas. bet tik iš dalies. kaip gamta veikia visuomenės gerovę. nes toks modelis remiasi pilnu apibrėžtumu ir informacija. Tačiau gali būti tokia situacija. reiškiantį nemažėjantį gamtos potencialą tiekti svarbiausius. tiek empirinis tikrojo taupymo tyrimas atskleidė. tačiau pažeidžianti ekologinį ar socialinį tvarumą. kuri lemia neefektyvų jos naudojimą ir nualinimą ši problema dažnai vadinama „bendruomenės nuosavybės tragedija“ – tai bendroje nuosavybėje slypinti tendencija naudotis ja viršijant ribas. kad tokią tvarią raidą galima modeliuoti. nes įtraukia ir pastarųjų dimensijų atitinkamus kapitalo pokyčius. Ekonominė tvarumo koncepcija teoriškai iš dalies pranašesnė už ekologinę ar socialinę tuo. tad socialinio kapitalo tinkamo įvertinimo klausimas lieka atviras. kurie patvirtintų ar paneigtų tokios priklausomybės galiojimą. gamtinių išteklių atsinaujinimo funkciją.y. be to. kad medienos kaina konkurencinė. kurios skirtos institucijų. Ekonominis požiūris į tvarumą yra dalinai pranašesnis už ekologinį ar socialinį. Iš tiesų nėra atlikta tokių tyrimų. Analizuojant. Išvados 1. Naftos tiekėjai pasižymi tam tikra rinkos galia. Į visą tai atsižvelgus. o tiksliau žmogiškojo kapitalo pokyčius. kad apskaičiuotas tikrasis taupymas nepilnai atitinka teorinio tikrojo taupymo mato koncepciją. kai visuomenės raida yra ekonomiškai tvari. ar gamybos funkcijos elgseną materialaus ir gamtinio kapitalo atžvilgiu. Tačiau net pasaulinės naftos kainos nėra konkurencinės dėl naftos telkinių susikoncentravimo tam tikruose geografiniuose taškuose. nepriklausomai nuo to. kad tvarios ekonominės raidos koncepcija leidžia bet kokį kapitalo rūšių pakeičiamumą. dėl to jos tampa bendruomenės nuosavybe. kad įtraukia ir šių dimensijų atitinkamų išteklių pokyčius. Priešingai naftos kainai. kurie neturi rinkos kainos. Jis pranašesnis dar ir tuo. įskaitant ir šį. socialinio kapitalo vertė prilyginama investicijų į švietimą vertei. kad šios kainos yra labiau konkurencinės ir dėl to geriau atspindi tikrąją ištekliaus vertę visai visuomenei. maisto išteklius gyvybei ir dar daugiau. juo labiau. Ekonominių tvarios raidos modelių analizė atskleidžia. galima daryti bendrą išvadą. tačiau ir ekologiškai stabilų gamtinio kapitalo atsargų lygį. teisėtvarkos ir valdymo kokybei gerinti. žmogus negali tiksliai žinoti. šis matas neįvertina daugelio atsinaujinančių gamtinių išteklių. Kitas akivaizdus tvarios ekonominės raidos . todėl pasaulinės rinkos kainos neatspindi konkurencinių arba efektyvių kainų. kad vieno plačiausiai naudojamų visuomenės gerovės kriterijų – diskontuoto naudingumo – maksimizavimas taip pat gali būti naudojamas šiuo tikslu. t. kad pagal tikrojo taupymo įvertinimus Lietuva vystėsi ekonomiškai tvariai visu 1992–2004 metų laikotarpiu. tačiau padarius tam tikras prielaidas apie kintančią diskonto normą. Tikrojo taupymo skaičiavime gamtiniai ištekliai ir jų pokyčiai vertinami pasaulinėmis rinkos kainomis. kad būtina tenkinti bent minimalius reikalavimus ir kitų dviejų sistemų – socialinės ir ekologinės – tvarumui. Iš tikrųjų žmogus tikrai ne viską žino apie visus gamtinius elementus. Taip gali atsitikti dėl to. koks visuomenės gerovės kriterijus pasirenkamas. kuriame nėra pažeidžiama gamtinių išteklių atsinaujinimo galimybė. kaip visa ši sąveika keisis ateityje. jų tarpusavio sąveiką bei poveikį pačio individo gerovei. 2. Tuomet itin intensyvus gamtinių išteklių eikvojimas gali būti pilnai padengiamas investicijomis į materialų kapitalą. Pasaulinių kainų naudojimas vietoje vietinių kainų šalyje argumentuojamas tuo. nes nėra apibrėžtų šių funkcijų nuosavybės teisių. Ekonominiu požiūriu nemažėjančios galimybės siejamos su nemažėjančiu kapitalu. bei kaip ji ją veiks ateityje. Minėtos funkcijų savybės optimalios ekonomikos atveju reikštų ne tik nemažėjantį bendro kapitalo kiekį. tačiau neturi rinkos ir atitinkamos rinkos kainos. Apibendrinant galima teigti. tačiau šiuo atveju susiduriama su visai kita problema: miškai teikia naudą ne tik kaip gamybos veiksniai ar kuro ištekliai. o taip pat gamtos atliekamų funkcijų. Pavyzdžiui. išryškėja tolimesni tikrojo taupymo mato trūkumai. miškų ištekliai vertinami tik kaip gamybos veiksnys ar kuras. kad šios kainos yra „iškraipomos“ tarptautiniais susitarimais. kad optimali ekonominė tvari raida tuo pačiu užtikrintų ir ekologinį tvarumą. kiek tinkamai įvertinamas gamtinis kapitalas. bendruomenės nuosavybė – tai dažnai su gamtiniu kapitalu susijusi išorinio poveikio forma. Visos šios miškų funkcijos teikia akivaizdžią naudą visuomenei. Tačiau jau minėta.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  žvilgiu. ir dar dėl to. socialinis kapitalas ir jo pokyčiai nėra pilnai atspindimi tikrojo taupymo mate. atsinaujinančius gamtinius išteklius ir paslaugas. jie taip pat valo orą. Rinka neegzistuoja. tačiau turėtų būti atsižvelgta ir į kitas investicijas. suteikia erdvę. tikėtina. tuomet likutinis dydis gali būti dirbtinai padidintas. kad nors išlaidos švietimui ir lemia socialinio.

3. R. 10. Panašiai ne visos išteklių rinkos yra konkurenciškos. kaipgi socialinis kapitalas ir tvarumas turėtų būti apibrėžiami.1 (27). IEVA bALSyTė Summary The paper makes an overview of theoretical and practical issues of sustainable development starting with the weak sustainability clause and moving to formulation of the strong sustainability clause. 2004: 15–20. Pezzey. 7.58.. 9. o tai vėlgi lemia skirtumus tarp realių rinkos kainų ir visuomenės gerovę maksimizuojančių bei tvarią raidą užtikrinančių efektyvių kainų. The necessity for the strong sustainability clause is analysed. g. when capital encompasses both tangible. sustainable uninterrupted development. 1977: 972–974. nei vien bazinių poreikių patenkinimo galimybės ar lygybė tarp kartų. p. I. 1997: 46–91. natural capital and social capital reserves. 41. economical welfare of society. Sustainable Development: Ecological Aspect. W. Washington D. Sustainable Development of Lithuania: tentative evaluation / Aplinkos tyrimai. World bank. Vilnius. barbier E. No. What is Sustainable Development? / Land Economics 73(4).. 8. 2005. 2. in practice. that gross value of disposable capital should not decrease is emphasised. multiplied by their shadow prices. Problema ta. 5. Where is the Wealth of Nations? / The International bank for Reconstruction and Development. Pearce D. which states that sustainability of ecological capital on a non–declining level would secure no contraction of the need in the future and. J. Vol.. Sen A. kad iki dabar nėra visiškai aišku. blueprint for a Sustainable Economy / James & James. Intergenerational Equity and Investing Rents from Exhaustible Resources / American Economic Review 67. ima aiškėti. The generation equality principal and other criteria of welfare are analysed. inžinerija ir vadyba. / Survey of the Lithuanian Economy. . 1974: 29–45. kurios užtikrintų optimalų jų naudojimą poreikių patenkinimui. condition. Chichilnisky. Lygiai taip pat svarbus ir socialinis – institucinis šalies potencialas ar net kultūrinio paveldo ir tradicijų išsaugojimas. A. An Economic Analysis / World bank Environment Paper. 2000. nes jo koncepcija remiasi optimizuojančiu visuomenės elgesiu. todėl ištekliai nėra vertinami efektyviomis kainomis. Solow. Jei socialinį tvarumą garantuotų vien tik bazinių socialinių poreikių tenkinimo nemažėjančios galimybės ir lygybės tarp kartų principas. goldin I. concurrently. 272. 1995. hartwick. London. kad jie neįtraukia socialinio kapitalo ir jo reikšmės visuomenės poreikių tenkinime. Išteklių rinkos pasižymi išoriniais poveikiais dėl nepakankamai apibrėžtų nuosavybės teisių. natural and social factors and resources. New york: uNDP. Iš kitos pusės. 2. Sustainable Development Concepts. The weak sustainability clause. 4. The Economics of Sustainable Development / Cambridge: university Press. kad pateiktas ekonominės tvarios raidos modelis socialinio tvarumo taip pat nepažeidžia. Intergenerational Equity and Exhaustible Resources / The Review of Economic Studies. Nr. M. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai modelių trūkumas yra tai. 6. p. tuomet galima daryti išvadą. Anand S. 92. capital. Literatūra 1. when calculating real saving one faces the problem of shortage of relevant information or its unreliability. žičkienė S. socialiniam aspektui susilaukiant vis daugiau mokslininkų ir tyrėjų dėmesio. J. Calculation of the real saving measure is not complicated: it simply equals changes in tangible assets. Problema iškyla ir dėl ekonominio tvarumo taikymo praktikoje. Realybėje ekonomika nekinta optimaliu būdu ir neužtikrina modelio išvadų galiojimo. 1992. No. 2007–II: 118–127. Keywords: sustainability. p. A practical measure of economic sustainability is presented – real saving. Sustainable human Development: Concept and Priorities / Discussion Paper Series. Problems related with discounting of utility and formulation of the Green Golden Rule provisions are more widely tackled. p. Theoretical and Practical Aspects of Sustainable Economic Development ALgIMANTAS MISIūNAS.. However. 1. kad šis aspektas apima daug daugiau.334. 3. balsytė. Winters L. 1996. which measures changes in gross capital value.C.

šiame straipsnyje yra nuosekliai nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. etiškesniu ir skaidresniu verslo egzistavimu. tokios. ekologiškų gamybos būdų ir naujų technologijų naudojimas. šiandien ypatingo dėmesio sulaukia privataus verslo įmonės. Įvadas Nykstantys gamtiniai ištekliai. Taigi. neracionalus išteklių naudojimas. siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Aplinkosaugos ir socialinių klausimų integracija į visas ekonomines sritis tampa vienu svarbiausių prioritetų ne tik politinėse darbotvarkėse. šalys. įgyja ilgalaikį konkurencinį pranašumą prieš kitas šalis. Tarptautinių įmonių ideologija ir strateginės kryptys „grandinine reakcija“ įtakoja darnaus vystymosi principų skati- . bet ir privataus sektoriaus veikloje. kadangi investicijos į darnų vystymąsi skatina ekologija ir socialinėmis inovacijomis grįstų technologijų diegimą ir futuristinį projektavimą į ateities rinkas. kad darnaus vystymosi praktika gali skatinti ilgalaikį efektyvumą. Sąryšis tarp darnaus vystymosi ir verslo priklauso nuo darnaus vystymosi praktikos kokybės ir jo santykio su įmonės strategija ir kultūra. kad tokia verslo ideologija ar praktika turi tiesioginį poveikį darnaus vystymosi prioritetams. Darnaus vystymosi principai kaip neigiamo poveikio aplinkai prevencija. kurios vis labiau lemia ekonominės globalizacijos raidą ir jau nemažai metų savo veiklos strategijose numato darnaus vystymosi principus. Pažymėtina. etinei. jei tai skatina inovacijas ir didina įmonės konkurencinį pranašumą. nekenksmingų pakaitalų naudojimas ir kiti darniu vystymusi grindžiami metodai tampa atsakingos ir darnios strateginės vadybos varomąja jėga. ypač tarptautinės korporacijos. Pažymėtina. strateginei. aplinkos tarša. kad dabartinis ekonomikos modelis vis labiau neatitinka visuomenės interesų ir neįvertina būsimų kartų poreikio.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorija darnaus vystymosi strateginiame valdyme gIEDRė bRAzDAuSKAITė Mykolo Romerio universitetas Mokslinėje literatūroje ir verslo aplinkoje egzistuoja daugelis koncepcijų ir apibrėžimų. kurios siejasi su humaniškesniu. kurios taikymas – dalyvavimo principo įgyvendinimas visuose darnaus vystymosi strategijos etapuose per efektyvų dalyvavimo mechanizmą – padeda skatinti vieningai orientuotą privataus sektoriaus veiklą. ekologiškų produktų paklausos ir pasiūlos skatinimas. kuri. taip pat daro didžiulę įtaką integruotai ir sistemingai darnaus vystymosi plėtrai. strateginis valdymas. tiek visuomeninius interesus. apart įmonės pelningumo interesų. žymiai sustiprina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą. socialinė nelygybė yra akivaizdūs faktai. kuri. apima tiek aplinkosauginius. Pažymėtina. suponuojantys. kaip teigia autorė. kad šalių gebėjimas plėtoti darnų vystymąsi tiesiogiai priklauso nuo privataus sektoriaus persiorientavimo tempo. kaip „žalieji“ viešieji pirkimai. pabrėžiant gamintojų atsakomybę saugant aplinką bei racionaliai naudojant išteklius Viešosios politikos iniciatyvos. o esant teisingai verslo orientacijai valstybiniu mastu – strateginį indėlį į darnų vystymąsi. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorija. Šioje diskusijoje žymus vaidmuo tenka įmonių socialinės atsakomybės koncepcijai – moralinei. diferencijavimas mokesčių sistemoje. Pagrindinės sąvokos: įmonių socialinė atsakomybė. šių principų sisteminis taikymas privataus sektoriaus praktikoje skatina integruotą gamybos procesą. anksti pradėjusios perorientuoti savo ekonomiką prie darnaus vystymosi prioritetų. darnus vystymasis. altruistinei. tikslingai integruota į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis.

y. ypatingai besivystančiose šalyse šiame straipsnyje yra nuosekliai nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės ir įmonės tvarumo koncepcijos. kuri gali išspręsti globalines skurdo ir aplinkosaugos problemas. Dažnai į įmonių socialinę atsakomybę yra žvelgiama kaip į panacėją. grindžiamas harmonija. S. altruizmo ir strategijos Įmonių socialinė atsakomybė yra sąvoka. be to. čiegis [9]. Taigi. ekonominė ir ekologinės katastrofos alternatyva yra esminis žmogaus vidinis pasikeitimas. apima tiek aplinkosauginius. kuri išsiplėtojo iki verslo darnumo strategijos. kad evoliucija nuo proceso valdomų iki rinkos valdomų darnumo strategijų atspindi strateginę evoliuciją nuo aplinkos teršimo iki darnaus produkto gyvavimo ciklo sukūrimo. žymiai sustiprina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą. Ekologiniu aspektu šios strategijos sumažina išteklių naudojimą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga ir strateginio planavimo metodikos analizė. kuri. Įmonių socialinė atsakomybės sąvoka: tarp etikos. 1. Proceso valdomos darnumo strategijos yra kuriamos tam. Akademinės diskusijos dėl įmonių socialinės atsakomybės prasidėjo apie 1950-uosius metus. h. S. Tačiau minėtas apibrėžimas nebuvo ir nėra pakankamas mokslinėje literatūroje. gamybos procesai. susijusio su verslo interesais. atsinaujinančių išteklių panaudojimas. kuri vėliau transformavosi į strateginę įmonės partnerystę su visuomene ir išaugo į darnų verslą. sustainable development strategy). kai sąvoka „socialinė atsakomybė“ buvo koncentruojama ties visuomenės lūkesčiais verslo atžvilgiu ir nagrinėjami įmonių etiniai įsipareigojimai visuomenei. medžiagų ar energijos suvartojimą. ekologiškai diferencijuojant produktus nuo rinkoje esančių konkurentų produktų. kad toks produkto kūrimas taip pat apima išorės suinteresuotųjų pusių. kurie galėtų būti konkurencingais naujose aplinkosauginėse rinkose. kurios yra kuriamos ne tik atnešti ekonominę naudą organizacijoms. todėl vieningo apibrėžimo trūkumas skatina dar intensyvesnes mokslines diskusijas. tiek darnaus vystymosi koncepcijas į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis per dalyvavimo principo įgyvendinimą. tiek visuomeninius interesus. kad įmonės yra socialinio klestėjimo determinantai.t. apibrėžė šią atsakomybę kaip apimančią verslininkų įsipareigojimą vykdyti tokias politikas. bet taip pat įsipareigojančios platesniu pasauliniu mastu. Įmonių socialinės atsakomybės teorijos tvirtina. tokių kaip tiekėjai. įstatymų leidėjai. Mokslinėje literatūroje buvo išplėtotos dvi pagrindinės darnumo strategijos koncepcijos: proceso valdoma ir rinkos valdoma darnumo strategija. gerinti įmonės reputaciją. reikalinga nauja etika ir naujas požiūris į gamtą. bendruomenė. siekiant sukurti įmonėms konkurencinį pranašumą. Kaip teigia R. kurią pasitelkdami verslininkai savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo įmonių veiklą ir į santykius su suinteresuotosiomis šalimis. todėl iš organizacijų yra tikimasi. Tačiau įmonių interesas plėtoti socialinę atsakomybę taip pat turi strateginius interesus pelningumo atžvilgiu. kurios. sumažinti teisinę riziką. Todėl šiuose procesuose didelis dėmesys kreipiamas į įmonių socialinės atsakomybės plėtrą. Įmonių socialinės atsakomybės evoliucija prasidėjo nuo filantropijos (pasyvaus rėmimo esant prašymui). tikslingai integruotos į darnaus vystymosi strateginį valdymą. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorijos analizė. įtraukimą. deja. iš naujo sukuriamos užterštumo ir atliekų valdymo sistemos. Tokia apibrėžimo koncepcija dominuoja ES politiniuose dokumentuose bei populiariojoje literatūroje apie įmonių socialinę atsakomybę.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai nimą įvairiose pasaulio šalyse. strategiškai sujungianti tiek įmonių socialinės atsakomybės. naujų darbuotojų prisitraukimą. kur pagrin- . informuojant pirkėjus ar klientus apie jų aplinkosauginę vertę. Įmonių socialinė atsakomybė gali paveikti įmonės pardavimus. kurti inovacijas ir t. kurie yra palankūs visuomeniniams tikslams ir vertybėms. priimti tokius sprendimus ir veiksmus. Ryškesnis posūkis įmonių socialinės atsakomybės koncepcijos nagrinėjime įvyko 1970 m. hart taip pat išskyrė trečiąjį darnumo strategijų tipą – darnaus vystymosi strategiją (angl. Minėtas konkurencinis pranašumas yra sukuriamas. bowen. aplinkosaugininkai. apart įmonės pelningumo interesų. t. įmonių socialinė atsakomybė atstovauja filantropijos ir etikos evoliuciją ir kulminaciją. kad įmonės sumažintų kaštus per pagerintą aplinkosauginį našumą. kas. stabdo progresyvią akademinę diskusiją. Rinkos valdomos strategijos yra kuriamos. įmonių socialinės atsakomybės sąvokos pradininkas. pažymėtina.. hart [15] teorija suponuoja. kuriose sąveikauja ar persipina daugialypiai konceptualūs modeliai. kad jos į išskirtinai pelno siekimo orientaciją įtrauks visuomenės ir aplinkos poreikius. mūsų dabartinės ekonomikos moralinis augimas. nevieninga terminologija. kuris darnaus vystymosi principus integruoja į verslo procesus ir veiklos strategiją. kaip teigia autorė. pereinant prie strateginio rėmimo.

Pagal šią tikslingo investavimo teoriją (angl. teisinę. 2) įmonės socialinio atsako (angl. o ne atskiri subjektai. kaip jiems yra įgaliota. kurių tikisi visuomenė. viešą atsakomybę organizaciniame lygmenyje ir vadybinį diskretiškumą individualiame lygmenyje. tiek diskretiškų veiksmų. 7] įmonių socialinę atsakomybę skirsto į ekonominę. Pirmoji kategorija apibrėžia įmonių socialinę atsakomybę kaip akcininkų pinigų švaistymą. kurią suformavo M. kad valdžios atstovai nepriverstų įgyvendinti socialiai atsakingos verslo praktikos per įstatymus. kurie viršija teisinius įpareigojimus ir minėtus etinius lūkesčius. b. Friedman [13] 1970 m. išskiriant įmonės socialinį efektyvumą į: 1) įmonių socialinės atsakomybės principus. todėl išskiriama trečioji įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma kaip tikslinga investicija. kad taip elgtis yra didinga. kurie veikia kaip jų atstovai / agentai. kad įmonių socialinė atsakomybė yra pavojinga koncepcija. Mintzberg teigė. Įmonės veikia tik pagal viešą sutarimą – leidimą joms veikti tam. Corporate Social Performance). kurio pagrindas yra įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo nauda. kuri sukelia grėsmę rinkos ekonomikos pagrindams. altruistinė įmonių socialinė atsakomybė nėra etiška. t. akcininkai skolina savo kapitalą įmonės vadovams.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 dinis dėmesys nukrypo į įmonės pajėgumą atsakyti į aplinką. ši koncepcija. Tačiau pagal visuomeninį modelį teigiama. Įmonių socialinės atsakomybės koncepcija iškėlė iššūkį akcininkų paradigmai. kad verslas ir visuomenė yra labiau persipynę. teigdamas. kad įmonių socialinė atsakomybė yra neišvengiama ir privalomai diegiama tam.y. P. ‘sound investment theory’) rinka reaguoja į įmonės veiksmus ir socialiai atsakingą elgseną. kuri atitinka įmonės strateginius tikslus. ‘enlightened self-interest’). Ketvirtoji socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma yra glaudžiai susijusi su „suvokto intereso“ teorija. kad įmonių vienintelis tikslas yra pelno siekimas. o strateginė įmonių socialinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip socialinė įmonių veikla. ir įmonių. kurios šioje sistemoje kuria pelną akcininkams. Tuo tarpu antroji kategorija apima esamos įmonių socialinės atsakomybės praktikos kritiką ir nepakankamą esamo viešo sektoriaus sistemos palaikymą. yra grindžiama prielaida. kaip įmonė sugeba prisitaikyti prie kintančios aplinkos – specifinių visuomenės poreikių. Altruistinė įmonių socialinė atsakomybė yra rūpinimasis visuomenės interesais nepriklausomai asmeniniu ar organizaciniu lygmeniu. o etiška įmonių socialinė atsakomybė turi minimalų poveikį. kadangi jos yra integrali visuomenės dalis. Caroll [6. 3) korporacinės elgsenos rezultatus nuo socialinių politikų ir programų iki socialinio poveikio [6]. Caroll šį modelį koregavo ir 1990-aisiais šis modelis buvo labiau sistemiškai adaptuotas. . altruistinę ir strateginę. Mažiau grynesnė ir tyresnė įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo forma yra. kad įmonės yra atsakingos už visuomenę kaip visumą.. Nors A. b. kad konstruktyviai patenkintų visuomenės lūkesčius. ir jie gali leisti įmonės lėšas tik taip. b. apimančius legitimumą instituciniame lygmenyje. h. Pati gryniausia įgyvendinimo forma yra dėl pačios įmonių socialinės atsakomybės esmės. skelbianti. pagrindinė įmonių socialinės atsakomybės idėja yra ta. g. Mintzberg [20] tvirtino. kad įmonės yra juridiniai subjektai ir todėl tik individai –įmonių vadovai ir darbuotojai – gali nešti atsakomybę už savo veiksmus. corporate social responsiveness) procesus. Kaip teigė D. ir turi būti nubrėžta aiški linija tarp valstybės. Etiška įmonių socialinė atsakomybė yra apibrėžiama kaip poreikis įmonėms tapti moraliai atsakingomis už savo veiksmus visuomenėje. P. kai įmonės ją įgyvendina kaip „suvoktą interesą“ (angl. kai įmonė nesitiki nieko už savo socialiai atsakingą elgseną todėl. Pagal šį modelį. todėl visuomenė turi lūkesčių dėl įmonės elgsenos ir rezultatų. etinę ir filantropinę atsakomybę. g. Tačiau pastaruoju atveju pakoreguota ar tikslingai orientuota įmonių socialinė atsakomybė gali būti pozityvi. Kiek vėliau A. Tokia nauda gali būti tiek materiali. tačiau pats įgyvendinimas yra grindžiamas. Lantos [19] tipologizavo įmonės socialinę atsakomybę į etinę. kad pagrindinė įmonių atsakomybės paskirtis yra didinti finansinę grąžą akcininkams. Lantos požiūriu. siekiant išvengti susidūrimo su išorine politine įtaka tam. kad įmonių socialinė atsakomybė gali būti įgyvendinama įvairiausiomis formomis. tiek visuomenei. h. Neoklasikiniai ekonomistai teigia. kad užkirsti kelią įmonių savanaudiškumui ir subalansuoti visų suinteresuotojų pusių poreikius. Wood [24]. todėl tik strateginė įmonių socialinė atsakomybė gali būti naudinga tiek verslui. nes socialiniai ir aplinkosauginiai klausimai yra už įmonės kompetencijos ribų. tiek ir nemateriali. Tuo metu akademinėje literatūroje pasirodė nauja koncepcija – įmonės socialinis efektyvumas (angl. A. Caroll [6] savo moksliniuose darbuose nagrinėja įmonės socialinį efektyvumą trijų dimensijų aspektais. kuri apibrėžia teisinę sistemą. Dauguma įmonių socialinės atsakomybės kritikos gali būti skirstoma į dvi kategorijas: „įmonių socialinė atsakomybė kaip blogas kapitalizmas“ ir „silpna įmonių socialinė atsakomybė yra blogas vystymasis“. kai ekonominiai ir teisiniai įmonės įsipareigojimai yra papildomi tiek etinių įsipareigojimų.

suinteresuotoji pusė gali turėti pagrįstą. kad siekianti ilgalaikės plėtros įmonė nesiekia priešiškumo darbuotojų. kuri suteikia infrastruktūrą ir rinkas. kaip natūrali aplinka. kurios jaučia įmonės įtaką ar poveikį ir gali paveikti ar daryti įtaką pačiai įmonei. klientai – kokybiškų prekių ir paslaugų sąžiningomis kainomis.y. nebent jie būtų suvokiami kaip nauda. t. kaip ateities kartos ar galimos aukos. Nors A. t. Freeman išplėtotas suinteresuotojų pusių modelis suponuoja. ar „nesančių“ (angl. darbuotojai – saugių. barry kritikuoja suinteresuotųjų pusių teoriją dėl jos siekio priversti verslo sistemą veikti kaip politinę sistemą (p 552). ko įmo- nės turėtų siekti. kas organizacijos yra atskaitingos ne tik savo akcininkams. Anot R. Teigiama.y.t. tuo tarpu instrumentiniu aspektu suinteresuotųjų pusių teorija yra traktuojama kaip priemonė siekti įmonės tikslų ir didinti jos akcininkų finansinę gerovę. Tačiau klasikinis M. tiekėjai. taip pat vyriausybė ir bendruomenė. todėl nėra esminės įmonių veiklos išlikimui. Friedman požiūris šiandien taip pat turi daug šalininkų tarp mokslininkų. nustatydama teisės aktus. todėl jų atstovavimas turi būti įtrauktas į sprendimų priėmimo struktūras.y. o ne etinio. kuri gali būti gaunama iš suinteresuotųjų pusių. absent) suinteresuotųjų pusių nustatyme. t. kurios gali būti paliestos. kai siekiama interpretuoti įmonės funkciją kartu su moralinėmis ir filosofinėmis gairėmis. t. kurios turėtų atsispindėti įmonių veikloje ir vadyboje. kai siekiama nustatyti sąsajas ar jų nebuvimą tarp suinteresuotųjų pusių vadybos ir įmonės tikslų siekimo kaip pelningumas. įstatymų leidėjai – visapusiško teisės aktų laikymosi. salience). barry [1] teigia. nes ji išskiria pirmines ir antrines suinteresuotąsias puses.y. Stakeholder Theory) taip pat žymiai įtakojo įmonių socialinės atsakomybės sąvoką. Įmonių socialinė atsakomybė suinteresuotųjų pusių teorijoje: strateginis aspektas Suinteresuotojų pusių teorija (angl. 2) instrumentiniu aspektu. tokiomis sąlygomis sprendimų priėmimas įmonėje primintų parlamentinę asamblėją (p. tačiau taip pat teigia. JACobS [16] teigimu. 2) santykio su įmone legitimumas (angl. tačiau jos nėra įsitraukusios į įmonės sandorius (mainus). legitymų pareikalavimą įmonei. akcininkai. T. kurios suponuoja suinteresuotųjų pusių įtraukimo į įmonės veiklą aktualumą. kad įmonės išteklių panaudojimas visuomeniniams tikslams skatina vadovus prisiimti politinę funkciją.105). t. konkurentų. šiandien mokslinėje literatūroje egzistuoja daugelis suinteresuotųjų pusių tipologijų.y. ar visuomenė apskritai. E. Pagrindinis šios . mokesčius ir t. Antrinės suinteresuotosios pusės yra tos. z. K. kad socialinė gerovė yra maksimizuojama. mute) suinteresuotųjų pusių nustatyme. Normatyvinis ir instrumentinis aspektai yra dvi konfliktuojančios koncepcijos suinteresuotųjų pusių teorijoje. 3) pareikalavimo įmonei skubumas (angl. legitimacy of the relationship with the company). E. E. atsižvelgimas į suinteresuotas puses jai yra naudingas. klientų. klientai. urgency of the claim on the company). M. vietinės bendruomenės – investicijų į bendruomenę. Donaldson ir L. R. kurioms suinteresuotosioms pusėms bus teikiamas prioritetas iš įmonės pusės.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 2. Michell. Preston [10] suinteresuotųjų pusių teoriją aiškina trimis būdais: 1) deskriptyviniu/empiriniu aspektu. 3) normatyviniu aspektu. išskyrė tris pagrindinius suinteresuotųjų pusių požymius: 1) turima galia daryti įtaką įmonei (angl. Michell [19]. power to influence the company). kadangi normatyviniu aspektu suinteresuotųjų pusių teorija yra tikslas. be kurių dalyvavimo įmonė negali toliau veikti: t. kol šis pareikalavimas neįgis galios būti patenkinamas ar aktualizuotas dėl skubumo. suinteresuotojų pusių teorijos yra daugiau strateginė vadybos koncepcija. motyvuojančių darbo vietų ir konkurencingų atlyginimų. Tačiau M. todėl vertės siekimas turėtų būti įmonės pagrindinė funkcija. darbuotojai. šie požymiai lemia. vienintelis būdas matyti aplinką kaip suinteresuotąją pusę yra per ateities kartų interesus. jis nebus aktualus įmonės vadovui. R. Clarkson [8] tipologija yra labiausiai priimtina daugeliui mokslininkų. o moraliniai tikslai negali būti siekiami pelningumo kaštais. nepriklausomai nuo to. tačiau tol. kai visos įmonės ekonomikoje maksimizuoja bendrą įmonės vertę. siekiant įmonės tikslų. tačiau tokie sprendimai yra strateginio pobūdžio. Pažymėtina. kuri indikuoja perėjimą nuo tradicinės pelno koncepcijos – akcininkų vertės kūrimo – prie suinteresuotojų pusių vertės kūrimo. Akcininkai ir investuotojai siekia optimalios investicijų grąžos. K. valdžios atstovų ar visuomenės tarpe. b. kuri yra daugiau filosofinė ir moralinė koncepcija. Carr [5] šioje diskusijoje ir palaiko pelno siekimo požiūrį.y. Pirminės suinteresuotosios pusės yra tos. todėl N. nagrinėdamas suinteresuotųjų pusių teoriją pagal suinteresuotųjų pusių identifikavimą ir svarbumą (angl. N. kad skirtingai nei įmonių socialinė atsakomybė. kai aiškinama įmonės specifinė charakteristika ir elgsena. patenkinanti suinteresuotųjų pusių poreikius. Nemažai problemų su suinteresuotųjų pusių teorija glūdi „nebylių“ (angl. bet taip pat kitoms suinteresuotosioms pusėms. ar tai būtų įmonė.

profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų). kurių pagrindu gali būti rengiamos tvarumo ataskaitos (angl. kurie skiria pagrindinį dėmesį proceso tipui. vyriausybiniai ar tarpvyriausybiniai kodeksai. prisijungusios prie Global Compact pasaulinio susitarimo. taikomi pasauliniu mastu. kurie tampa pavyzdžiu rengiant įmonės kodeksą. šią iniciatyvą pradėjo Aplinkosaugiškai atsakingos ekonomikos Koalicija (CERES: Coalition for Environmentally Responsible Economies) ir Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa (United Nations Environment Programme UNEP). Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva General Reporting Initiative GRI siekia plėtoti ir skatinti atsiskaitymą dėl įmonės tvarumo. leidžiančias valdyti veiklą. gRI yra nepriklausoma organizacija. organizuoti racionalesnį informacijos apie įmonės veiklą surinkimą. priimti suinteresuotų šalių (įmonių. sistemingai įtraukti interesų grupes. turi būti tarpusavyje sistemingai suderinti. šie instrumentai. Dėl to įmonės negali pateisinti trumpalaikių tikslų. struktūros ir ateities gairių. Valdymo sistemų standartai pateikia įmonei modelį. apart valdymo instrumentų. garantuoti geresnę koordinaciją tarp padalinių.y. nurodomas bendradarbiavimas su suinteresuotomis pusėmis. Apskaitos procesas šioje srityje siejamas su pagrindinių tokios veiklos rodiklių parengimu. planuoti mokymų poreikį įmonėje. kuris sustiprintų konkurencinį pranašumą. be to. Valdymo standartai ir sistemos yra įmonių ir kitų organizacijų vidiniai instrumentai. Kiekvienos ataskaitos turinys priklauso nuo ataskaitoje pateiktų klausimų. ir įgyvendinimo (veiklos standartai). veiksmingai identifikuoti ir valdyti socialinę ir aplinkosauginę riziką. Jie padeda integruoti įmonių socialinę atsakomybę į veiklos strategijas. Standartus rengia specialios įstaigos (Tarptautinė standartų organizacija ISo. Įmonės ir organizacijos. kuri atsiskaito. transformuoja verslo įmones harmoningos ir socialiai atsakingos plėtros link. parengti organizacijų. rengia metines pažangos ataskaitas (Communication on Progress). 1997 m. etikos kodeksas turi būti suderintas su valdymo sistema. Išskiriami proceso standartai. pritaikytų konkrečiai įmonei. kuriuo reikia sekti. interesų grupių apimties bei organizacijos. procesus ir specifikacijas. padedančius įvertinti pažangą. šiuo metu vis labiau populiarėja tendencija ataskaitų metodologijas vienodinti. išdėstomos įgyvendinimo priemonės ir metodai. Standartai kuriami. suinteresuotųjų pusių teorija taip pat turi laiko aspektą. Įmonių socialinė atsakomybė: instrumentinis įgyvendinimo aspektas Įmonių socialinės atsakomybės plėtra ypatingai priklauso nuo socialiai atsakingų valdymo instrumentų diegimo įmonėse. bet taip pat turi paskaičiuoti savo veiksmus į ateitį. todėl dažnai pripažįstami kaip moderniausi valdymo standartai. kad darnus verslo valdymas yra pačios įmonės interesų labui. sektorių ar geografinių regionų įmonėms ar organizacijoms.y. Suinteresuotojų pusių teorija darnaus vystymosi koncepcijoje suponuoja. aplinkosauginius ir socialinius įmonių veiklos aspektus. pavyzdiniai kodeksai. nustatytų rodiklių. stimuliuojančių socialiai atsakingą verslą. kuris yra labai svarbi socialiai atsakingo verslo įgyvendi- . įgyvendinant valdymo sistemą. priimami įmonėse ir organizacijose. apimančios ekonominius. t. kad šios ataskaitos yra pritaikytos įvairaus dydžio. kurie apima etikos kodeksus. specialūs tam tikro sektoriaus kodeksai. remiantis ilgalaikėmis konsultacijomis su suinteresuotomis pusėmis (vyriausybinėmis organizacijomis. Vienu iš instrumentų.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  teorijos tikslas yra padėti korporacijoms sustiprinti ryšius su išorinėmis grupėmis tokiu būdu. kodeksai. kur būsimos kartos ir būsimi investuotojai yra apibrėžiami kaip suinteresuotosios pusės. 3. kaip buvo pažymėta. nustatant tikslus ir procesus. o valdymo sistemos – integruoti vertinimo ar atsiskaitymo sistemas ir mechanizmus. įvedant palyginamuosius rodiklius. nustatantis konkrečios įmonės veiklos principus. yra etikos (elgesio) kodeksai. t. kuriuos sudaro veiklos vertinimas ir atsiskaitymas. reglamentuojantys procedūras. tikslų. valdymo standartus ir atskaitomybės standartus. Svarbų vaidmenį ĮSA plėtroje užima atskaitomybės standartai. Sustainability Reports). verslo asociacijoms. pažymėtina. socialinių partnerių parengti tarptautiniai ar regioniniai kodeksai. atskaitomybės tvarką ir kriterijus. Nuo 2002 m. ir kuriame yra išreiškiami atskiri įsipareigojimai įvairiems socialiai atsakingo verslo kriterijams. parengti tarptautinėse organizacijose. Valdymo sistemos padeda pagerinti strateginį įmonės socialinės atsakomybės valdymą. socialiniai partneriai). yra socialiai atsakingas vartojimas. Pažymėtina. Etikos kodeksas yra formalus dokumentas. pateikiant rodiklius ir vertinimo metodologijas. nustatant principus veikti atsakingai. Antras ĮSA plėtojimo būdas. tačiau pažymėtina. kad etikos kodeksuose svarbią vietą užima etinių vertybių visuma. patariamoji Taryba „Tarptautinė socialinė atsakomybė“ Social Accountability International). kurių realizavimas įmonių veikloje užtikrina socialiai atsakingą verslą. Kodeksų gali būti įvairių. pateikiant procedūrų ir įgyvendinimo etapų paketą.

prasidedančius žemos entropijos gamtos išteklių išgavimu iš gamtos. Įmonių socialinė atsakomybė ir įmonės tvarumas vis plačiau susiejamos su globaliais darnaus vystymosi prioritetais. Įmonės yra vis labiau spaudžiamos pademonstruoti. kad būtina užtikrinti socialiai atsakingą ekonominę plėtrą ateinančių kartų labui. holistinio požiūrio į ekonomikos. nes kiekviena šalis.y. Ethibel Sustainability Index sukurti siekiant parodyti ir palyginti socialiai atsakingų įmonių investicijas į darnią plėtrą. 4. ir pasibaigiančius aukštos entropijos atliekų išmetimu į aplinką“.y. čiegis [9]. kad ekonomika yra uždara sistema platesnių socialinių ir ekologinių sistemų atžvilgiu. patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją. 1992 m.y. Kaip teigė R. Sustainable Development) etimologine prasme yra lotyniškos kilmės nuo žodžio „sustenere“. Tačiau šiuose procesuose taip pat akcentuojamas lankstumo principas. t. Todėl evoliucija nuo strateginio valdymo iki darnaus vystymosi strateginio valdymo prasideda nuo paradigmos . o suinteresuotųjų pusių teorija – verslo strateginius argumentus. Prekių žymėjimas yra instrumentas. Todėl darnus vystymasis reikalauja itin daug pastangų. t. reiškiančio „pastangas išvengti nuopolio“. Darnus vystymasis savo prigimtimi yra integrali koncepcija. kad įmonės tvarumo koncepcija skolinasi elementus iš keturių jau išplėtotų koncepcijų. LR Vyriausybė 2003 m. yra įvardyti įvairių lygmenų strateginiuose dokumentuose: Jungtinių Tautų (Darbotvarkė 21. sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms. darnaus vystymosi. dialektinė koncepcija. Darnaus vystymosi strateginis valdymas taip pat išsiskiria savo specifika. grindžiami ekonomikos. susijusį su prekės ar paslaugos pagaminimu. todėl ši funkcija yra plėtojama įmonių socialinės atsakomybės ir suinteresuotųjų pusių teorijose. neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. kodėl reikia siekti darnaus vystymosi tikslų. t. ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų. apimanti paslaugų/prekių pardavimo. ekonomika kaip uždaras gamybos – vartojimo ciklas. Iš tiesų visos ekonominės sistemos fundamentaliai yra linijinės bei vienos krypties. šioje darbotvarkėje taip pat yra pažymima. siekimą išgyventi. ES darnaus vystymosi strategija). ir juo siekiama įtakoti vartotojo pirkimo sprendimą. Esama strateginio valdymo paradigma yra grindžiama neoklasikine ekonomikos prielaida. priimti nacionalines darnaus vystymosi strategijas. Mokslinės literatūros apžvalga taip pat indikuoja. t. FTSE4. socialinėse ir aplinkosauginėse struktūrose. taigi. socialines ir aplinkosaugines politikas ir planus. pardavimu ar reklamavimu. kai siekiama ne tik jo finansinio efektyvumo. o tarpusavyje sąveikaujančios. o su tuo. Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje šalys narės įsipareigojo laikytis Darbotvarkės 21. Tačiau šios paradigmos kritika siejasi ne su tuo. Darnaus vystymosi strateginis valdymas ir įmonės tvarumas Terminas „darnus vystymasis“ (angl. kurios sukurtų ir subalansuotų įvairių sektorių ekonomines. uždaviniai ir įgyvendinimo priemo- nės. kodėl įmonės turėtų taip elgtis. the Domini 400 Social Index. Tačiau pažymėtina. kaip jos prisideda prie darnaus vystymosi tikslų. reikalaujanti sistemiško. visuomenės raidą ir aplinkos apsaugą bei jų tarpusavio sąveiką. socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos tarpusavio priklausomybe. Trečias ĮSA plėtojimo būdas yra socialiai atsakingas investavimas. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai nimo ir skatinimo instrumentų grupė. Tvarumo indeksai kaip Dow Jones Sustainability Index. ką ji apima. kad darnus vystymasis pats nenurodo argumentų. Tūkstantmečio plėtros tikslai). todėl ši tendencija lėmė įmonės tvarumo sąvokos atsiradimą. įmonių socialinės atsakomybės. Darnus vystymasis nurodo bendrų visuomenės tikslų apimtį. kurioje numatyti įvairios trukmės tikslai. baltijos jūros regiono (baltija 21) strateginiuose dokumentuose. „neoklasikinis ūkio modelis yra grindžiamas maitinamosios vertės tekėjimu ratu. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių. sąvokos yra veikiau ne atskiros koncepcijos. bet finansiniai tikslai suderinami su socialiniais. bendrąją prasme įmonių socialinė atsakomybė apima verslo vaidmenį visuomenėje. nusistato sau aktualius sprendimo būdus. suinteresuotojų pusių teorijos ir įmonės atskaitomybės teorijos. Europos Sąjungos (Lisabonos strategija.y. Kaip darnus vystymasis įmonių socialinė atsakomybė yra plati. įvertinant jų energijos ir materijos srautų pavyzdžius. kuris nurodo kokį nors veiksnį ar požymį. įmonių socialinė atsakomybė – etinius argumentus. kurie yra vykdomi šalyje. turėdama savitą specifiką ir prioritetus. reklamavimo ir žymėjimo būdus. siekiant įdiegti struktūrinius pakeitimus ekonominėse. šios paradigmos esminė ašis yra ekonomikos suvokimas uždarame rate. ką ignoruoja – izoliaciją ir nepriklausomumą nuo socialinės sistemos ir ekosistemos. kuriame ištekliai yra panaudojami produktų sukūrimui. kodėl įmonės turėtų siekti darnaus vystymosi tikslų. Darnaus vystymosi principai. kuris reiškia tokį investicijų portfelio valdymą. aplinkosauginiais ir etikos reikalavimais. Johanesburgo įgyvendinimo planas.

Darbotvarkė 21 skatina maksimalų galimą dalyvavimą. Tannenbaum ir W. kartu apimant daugybę vidinių ir išorinių tinklų ir santykių. Suinteresuotųjų pusių teorijoje.t. dalyvavimas yra procesas. bet taip pat visa visuomenė ir privatus sektorius. t. kad sukurti bendrą viziją bei darbotvarkę. t.y. Schmidt [23]. Efektyvi darnaus vystymosi strategija susieja tiek vyriausybės. kad sistema funkcionuoja atnaujinamos energijos ar resursų pagrindu. Anot R. tiek pilietinės visuomenės. kad efektyvus valdymas sektorinį planavimą dažnai pakeičia integraliu planavimu. taršos prevenciją. kadangi valdymo metu turi būti sukurtos adaptyvios sistemos. kas skatina įmones stiprinti socialinį veiksmingumą (angl. kad išvengti persipynimo ir netikslingo lėšų paskirstymo. struktūriniais ir operaciniais procesais.. strateginiais. Efektyvios darnaus vystymosi strategijos turi keletą esminių bruožų. h. per kurį suinteresuotosios pusės įtakoja ir dalijasi įtaka dėl sprendimų priėmimo darnaus vystymosi kontekste. Pokyčiai apima ne tik ekologinį efektyvumą. kurios atsiranda dėl suinteresuotųjų pusių nesupratimo ar žinių trūkumo. skatinant viso įgyvendinimo stebėseną ir sistemingą mokymąsi. perdirbimą ir t. kaip taktiškai ir progresyviai jos siekti. bet ir ekologinį efektyvumą. tiek įmonės žmogiškąjį kapitalą. Stead ir J. E. tiek privataus sektoriaus aspiracijas ir pajėgumus tam. 5. Dalyvavimo principas darnaus vystymosi kontekste apima trijų sektorių integralumo sąvoką: viešo sektoriaus. įgyvendinant darnaus vystymosi uždavinius. kaip transformavimosi tarp bendro sąryšio su ekonomine. Prastenės darnaus vystymosi strategijos pasižymi nesuderinamumu tarp esamų politikų ir vykdomų valstybės programų.y. įmonės socialinio kapitalo kaip natūralaus kapitalo koncepcija yra apibūdinama pagal jos nepakeičiamumą.y. dalyvavimas priklauso nuo valdžios įgaliojimo veikti suinteresuotosioms pusėms nustatytose parametruose (2 lentelė). nustatyti aiškūs mechanizmai ir modeliai jų dalyvavimui. Pažymėtina. kurios sistemingai ir nuosekliai gerina patį valdymą ir operatyviai reaguoja į išorės veiksnius. skatina analitinius procesus. socio-effectiveness). socio-efficiency). Stead ir J. privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės. . g. Maksimalus dalyvavimas yra būtinas ne tik dėl pačio valdymo demokratizavimo. todėl šis suvokimas iš suinteresuotųjų pusių perspektyvos yra vadinamas socialiniu efektyvumu (angl. tarpsektorinių ir dalyvaujamųjų institucijų kūrimui. bet ir dėl praktinių priežasčių. sukuria tinkamus komunikacijos pajėgumus. tiek veiklos metodai. kurie laiduoja jų įgyvendinimo sėkmę: ilgalaikės vizijos ir prioritetų nustatymas. išteklių sumažinimą. konvergencija tarp esamų planavimo sistemų. Stead [22] teigė. Darnus strateginis valdymas ir suinteresuotųjų pusių teorija: dalyvavimo principo įgyvendinimas Terminas „dalyvavimas“ yra tiesiogiai susijęs su suinteresuotųjų pusių teorija ir yra integrali darnaus vystymosi dalis. G. kai ekologinės vertės grandis yra sukuriama taip. visuomenine ir natūralia aplinka (1 lentelė). ši vertybinė grandis taip pat apima tiek bendruomenės socialinį kapitalą. kad darnus strateginis valdymas yra susijęs su vidiniai kognityviais. t.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  keitimosi. Toks valdymas skatina visuomenės opiniją. anot R. pamažu alternatyvinis požiūris į ekonomiką kristalizavosi į „sudėtingą gamtinių ekologinių sistemų. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme ypatinga reikšmė tenka koordinavimo bei integravimo sistemos sukūrimui. o atliekos tarnauja kaip įeiga į kitus biologinius ir/ar industrinius ciklus. ekonominių organizacijų ir žmonių bendruomenių sąveiką“. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme didelės reikšmės sulaukia inovatyvūs tiek mąstymo. atskirų pavienių iniciatyvų ir išskirtinio iš viršaus į apačią metodo taikymo. E. Stead [22] W. čiegio [9]. be to. kad ne tik valstybė yra atsakinga už darnaus vystymosi rezultatus. Tačiau šių sektorių vaidmenys turi būti kuo aiškiau apibrėžti. Saul s energija Ekosistema Visuomen Gamyba Žemiškieji resursai Organizacija Atliekos Individas Vartotojas Suvartojimas Visuomen Ekosistema 1 lentelė: Darnaus vystymosi ekonominio suvokimo modelis (pagal W. centralizuoto ir decentralizuoto valdymo paskirstymo tam. ekologinės gamybos modeliavimą. nacionalinis įsipareigojimas nustatytiems prioritetams ir tinkamas suinteresuotųjų pusių dalyvavimas.

bendruomenių lygmeniu – įmonių. pusių priimti sprendimus Vyr. nacionalinio lygmens iki vietinio.STEB SENA. Toks dalyvavimo mechanizmo sukūrimas skatintų privataus verslo įtraukimą į darnaus vystymosi strategijos darbotvarkę bei suteiktų aiškesnes gaires įmonei plėtoti socialinę atsakomybę. kad strategija nėra vien biurokratinis reiškinys. tai 1. ĮGYVENDINIMAS 3 lentelė. konfliktų sprendimą. bei politinį skaidrumą. pus ms funkcionuoti nepriklausomai nustatytuose parametruose 2 lentelė. Dalyvavimo principas darnaus vystymosi strateginiame valdyme. kurie gali būt i keičiami Vyriausyb pristato problemas. Jeigu dalyvavimo mechanizmas veikia strategijos politikos formavimo ir planavimo etape. Kuo didesnis vertikalus dalyvavimas. priklausomai nuo to. be to. H. horizontalus dalyvavimas apima sąveiką tarp sektorinių interesų grupių. gauna pasiūlymus. Suinteresuotųjų pusių dalyvavimas (pagal R. Sąsajoje su privačiu sektoriumi ir sklaida dėl įmonių socialinės atsakomybės skatinimo. tarptautinis lygmuo turėtų apimti tarptautinių korporacijų dalyvavimą. Tannenbaum ir W. kadangi suinteresuotosios pusės gali aiškiai stebėti vyriausybės darbotvarkę darnaus vystymosi darbotvarkės klausimais. nacionalinis lygmuo – įmonių. dalyvavimas skatina bendrą strategijos suvokimą ir nuomonių sklaidą. dalyvavimas šiame etape skatina politinį patikimumą. leidžia suint. kurios centras– vyriausyb Lyderyst . komunikacija. Jei tai yra informavimo apie strategiją etapas ir jos analizė. geresnę komunikaciją tarp suinteresuotųjų pusių bei tarpusavio švietimą. tuo tarpu vertikalus dalyvavimas apima sprendimų priėmimo hierarchiją nuo tarptautinio. veiksmųsuderinimas. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Lyderyst .nustato parametrus ir prašo suinter. kurios centras– suinteresuotosios pus s Vyriausyb s kompetencijos sfera Laisv s sfera suinteresuotosioms pus ms Vyriausyb priima sprendimus ir juos paskelbia Vyriausyb „parduoda“ sprendimus Vyriausyb pristato id jas ir laukia klausimų Vyriausyb pristato preliminarius sprendimus. Jeigu dalyvavimo mechanizmas veikia strategijos įgyvendinime ir monitoringe. Suinteresuotųjų pusių dalyvavimo privalumai yra daugialypiai. bass [2] išskiria horizontalų ir vertikalų dalyvavimą. 2. turinčių įtaką konkrečiai bendruomenei. suponuojantį. J. bendrai priimtinų standartų diegimą ir bendrą įsipareigojimą. Schmidt [23]) S. nuo daugumos atstovavimo iki mažumos atstovavimo. priima sprendimus Vyr. PLANAVIMAS DV strategijos monitoringo mechanizmai Įgaliojimų delegavimas ir paj gumų sukūrimas DV strategijos pl tojimas. debatus įvairiais su strategija susijusiais klausimais. tuo geresnis strategijos suvokimas tarp visų suinteresuotųjų pusių ir jos palaikymas. M. veikiančių konkrečiame regiono rajone. Veiksmų planai ir investicijos į DV 4. siekiamų tikslų realijų suvokimą. LYDERYST DV klausimų įvertinimas irdebatai d l prioritetų DV strategijos rezultatų monitoringas Konsensusas d l vizijos ir prioritetinių tikslų Dalyvavimas. veikiančių konkrečiame regione. toks dalyvavimas skatina suinteresuotųjų pusių konsensuso priėjimą. veikiančiu nacionaliniu mastu. kokiame strategijos etape yra įgyvendinamas dalyvavimo principas ir kuriamas mechanizmas jam įgyvendinti. regioninis lygmuo – įmonių. . rajono lygmeniu – įmonių. kontrol 3.

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  skatina efektyvesnę išteklių ir pajėgumų mobilizaciją. todėl be efektyvaus visų suinteresuotųjų pusių įtraukimo mechanizmo darnaus vystymosi strategija praranda savo gyvybingumą ir sėkmingą įgyvendinimą. strategijos formavimo ar jos elementų. kad atspindėtų daugumos nuomonę. J. mažesnės konfliktų galimybės ir mažesni suinteresuotųjų pusių lūkesčiai. trūkstamos informacijos neįtraukimas į strategijos darbotvarkę. J. ties kuriais įmonės turėtų koncentruotis: aplinkosauginius socialinius ir ekonominius. didesni suinteresuotųjų pusių lūkesčiai. tačiau daug ryškesni trūkumai.y. tiek trūkumų. galimus pajėgumus ir suvaržymus. Dalyvavimo mechanizmo kūrimas darnaus vystymosi strateginiame valdyme turi būti laipsniškas.y. Bass [2]) Siekiant efektyviai įtraukti privatų sektorių į darnaus vystymosi strategijos valdymą. Tačiau pažymėtina. diskusijas žiniasklaidoje ir t. laipsniškai plėtojami esantys ar naujai sukurti dalyvavimo mechanizmai. bass [2] išskyrė daugiafunkcinius dalyvavimo lygmenis. Tačiau pažymėtina. kad darnus vystymasis suteikia bendrą visuomeninį tikslą bendrai tiek įmonėms. sudėtingesnis strategijos valdymas. būtinas dialogas dėl veiksnių. multi-stakeholder groups). Dalyviai yra konsultuojami per darbo grupes ar susitikimus kartu aptarti vykdomą politiką. didesnės laiko sąnaudos. 4. Aukšto dalyvavimo mechanizmo trūkumai yra didesni kaštai. kuris aiškiai nustatytų veiklos prioritetus. kaip dalyviai yra įtraukiami ir koks gaunamas atsakas (4 lentelė). 5. mažiau valdžios įtakos. skatinanti įmonių socialinę atsakomybę. platus suinteresuotųjų pusių suvokimas apie strategijos įgyvendinimą. kaip ribotas suinteresuotųjų pusių suvokimas apie strategiją ir silpnas įsipareigojimas ją įgyvendinti. kurioje konkurencija galima ne tik dėl žemiausių produktų kainų. kurie yra subalansuoti su įstatyminiais ir fiskaliniais instrumentais. Tiek privataus sektoriaus. didesnis suinteresuotųjų pusių įsipareigojimas įgyvendinti strategijos tikslus. M. kai strategijos procesas yra atviras savanoriškiems instrumentams. jie tobulinami. Dalyvavimo lygmenys politikos procesuose (pagal S. pavyzdžiui. Privatus sektorius veikia konkurencingoje aplinkoje. Minėti strateginiai procesai turi būti kuriami taip. 2. žemo dalyvavimo mechanizmo privalumai yra mažesni kaštai. socialinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo. griežtesnis centralizuotas valdymas ir aiškių krypčių nustatymas. tiek vyriausybėms. dalyvavimo principas turėtų būti įgyvendinamas visuose strategijos etapuose (3 lentelė). geresnis informacinis aprūpinimas. kaip darnaus vystymosi strategijos valdymo metu bus išaiškinta šių suinteresuotųjų pusių motyvacija ir galimos paskatos dalyvauti strategijos įgyvendinime. todėl pagrindinis uždavinys yra sukurti tokią aplinką. kad siekiant efektyvaus strategijos įgyvendinimo. Dalyvaujama siekiant konsensuso dėl pagrindinių strategijos elementų per nacionalinio lygmens apskrito stalo diskusijas. kad darnaus vystymosi . kuri apimtų gero valdymo mechanizmą. tiek pilietinės visuomenės įsipareigojimas priklausys nuo to. S. Aukšto ir žemo dalyvavimo dinamika taip pat turi tiek savų privalumų. stipresnis sąryšis su realijomis.t. 3. turėti teigiamą koreliaciją su darnaus vystymosi tikslais? Jeigu verslo sektorius galėtų būti motyvuotas prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų. kurie skatintų darnumo principų įgyvendinimą ir standartų skirtingiems sektoriams parengimą. bet ir dėl ekonominių. 6. kurie skatintų įmones siekti darnaus vystymosi tikslų. orientuojantį verslą link darnaus vystymosi ir jo prioritetinių krypčių. 4 lentelė. Dalyviai tiesiogiai įtraukiami į galutinį sprendimų priėmimą dėl politikos. kaip įrankį siekti darnaus vystymosi tikslų? Ar gali viešoji politika. tiek pilietinėms visuomenėms. Dalyvaujama analizėje ir darbotvarkės nustatyme per daugiaformates suinteresuotųjų pusių grupes (angl. siekiant sukurti iš tiesų realų įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų. gauna informaciją iš valdžios viešųjų ryšių iniciatyvų ar atviros duomenų bazės. Darnaus vystymosi strateginiame valdyme turėtų būti kuriamas įmonių orientacijos mechanizmas. analizuojami. Dalyviai klausosi ir suteikia informaciją per visuomenės nuomonės tyrimus. parlamentinius ar panašaus masto komitetus ar konfliktų tarpininkavimą. 1. Pažymėtina. tačiau privalumai yra žymiai platesni. Dalyviai tik klausosi. M. priklausomai nuo to. tokie. t. apskrito stalo diskusijas ar specialias komisijas. šiuose procesuose turi būti kuriami plačiaformačiai suinteresuotųjų pusių įtraukimo modeliai. t. platesnius tinklus įgyvendinimui ir monitoringui. Privataus sektoriaus įsitraukimas yra produktyvesnis. Ar gali viešasis sektorius padidinti privačių įmonių visuomeninį vaidmenį ir skatinti įmonės socialinę atsakomybę. tai valstybė turėtų taip pat turėti motyvus ištirti įmonių motyvacijos faktorius ir sukurti įgalinančią aplinką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai.

kad apsaugoti sutartus visuomeninius tikslus. lyčių nelygybė. Capitalism at the crossroads: a pioneering roadmap to responsible corporate growth. Frynas J. b. 2001.143 – 153. M. T. The case for corporate social responsibility // The Journal of business Strategy.32–33. 2002. Literatūra: 1. 18.2o. 497–505. The Stakeholder Concept of Corporate Control Is Illogical and Impractical // The Independent Review. Nr. p. Carroll. Tolydžios ekonominės plėtros alternatyvios teorijos. 9. A Three–Dimensional Conceptual Model of Corporate Performance // Academy of Management Review 4(4). P.. g. 4 (2). and Development. 12.z. Carr. b. Nr. Freeman. p. 30–31. Toward a Theory of Stakeholder Identification and Salience: Defining the Principle of Who and What Really Counts // Academy of Management Review.122– 126. co-evolution) tam. Fox [11]. kur verslo veikla yra suderinta su vystymosi tikslais. p. 13. S. N. svarbu atpažinti. 21. Nr. p. skurdas. p. M. Vol. Nr 2. b.1. 34(4). kurios taikymas – dalyvavimo principo įgyvendinimas visuose darnaus vystymosi strategijos etapuose per efektyvų dalyvavimo mechanizmą – padeda vieningai ir sistemingai orientuoti privataus sektoriaus veiklą link darnaus vystymosi prioritetų. Singapūras: Mcgraw–hill. Nr. o išsivysčiusios valstybės daugiausiai susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis.22. p. uNESCo: blackwell Publishers. medicinos sistema. 19. p. M. Donalson T. D.541–544. 2001. Evidence and Implications // Acadamy of Management Review. Friedman. taikant skirtingus viešos politikos instrumentus ir skatinančias priemones. 6. 1998. Įmonių socialinės atsakomybės koncepcija. 14. boston: Pitman. The pyramid of corporate social responsibility: Toward the moral management of organizational stakeholders // business horizons. blowfield. sukurti šį suderinamumą – įgalinančią aplinką pagal darnaus vystymosi prioritetus. Kaip pažymėjo T.. Vol. 2. Dalal–Clayton. čiegis. The social responsibility of business is to increase its profits // New york Times Nr.2. J. 10. tikslingai integruota į darnaus vystymosi strateginio valdymo matmenis. būtina sukurti tinkamą įgalinančią aplinką valstybiniu mastu. 1995. 1998. p.1.25–28. 1997. pati sudėtingiausia valdymo forma yra pastangos palengvinti skirtingų institucinių sistemų tarpusavio supratimą ir koevoliuciją (angl.. S. 1995. Vol 18.b. 2004.4. lengvinantį dviejų atskirų sistemų – privataus ir viešo sektoriaus – tarpusavio supratimą ir koevoliuciją tam. 22. A. 11. p. R. J. 2002. ir. The Social Responsibility of business is to Increase its Profits. 499–513. Nr. M. Jacobs. kad apsaugoti sutartus visuomeninius tikslus. 853 – 886. Wood. didina darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo efektyvumą. 1968. Strategic management: A stakeholder approach. Preston L. Nr. hart. p 595 – 630. h. p 3 – 15. International Institute for Environment 3. J The Sustainable Intensification of Agriculture: Making the most of the Land // The Land. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms yra skirtingi. 15. p. p. 2. 6. R. .K.b..E. rugsėjo 13 d. Friedman. skatinančią įmones veikti atsakingai. Carroll. 16.The Staekholder Theory of the Corporation: Concepts. 8. ir aiškų dalyvavimo mechanizmą. Fox. Setting New Agendas – Critical Perspectives on Corporate Social Responsibility in the Developing World // International Affairs. Nr. 17.Pretty. False Notions of Corporate Social Responsibility. Michell. 4. Jessop [17].R.J. Participation in Strategies for Sustainable Development // Environmental Planning Issues. 1979. Pretty. bass. The Environment as Stakeholder // business Strategy Review. Vol. Tokią prielaidą suponuoja suinteresuotųjų pusių teorija. 1983. Vol 20. Jessop. p. 1997. Išvados 1. 1984. 1970. The boundaries of strategic corporate social responsibility // Journal of Consumer Marketing.246 – 251. 5. The rise of governance and the risks of failure: the case of economic development.1. Vol. Siekiant efektyviai įgyvendinti darnaus vystymosi strategiją. 7. 20. KaunaS: Naujasis lankas. D. Wellington: New zealand business Roundtable. p. Mintzberg. 1995. Vol. g. New Jersey: Wharton.E. henderson. barry.4. Clarkson. Is business bluffing Ethical // harvard business Review. b. Vol 46. E.6. 168–170. A. M. 2005.92–117. Misguided Virtue. A.Corporate social responsibility and development: In quest of an agenda // Development (Society for international development). 39–48. netobula švietimo. R. A Stakehoder Framework for Analysing and Evaluating Corporate Social Performace // Acadamy of Management Review. 1991. 2005. Agle. 7. Kaip pažymėjo b. opiausios besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas. M. 65 – 91. 81(3). D. London. Lantos.

Stead. ethical or strategic grounds.1. p. Vol. p. 691–718. R and Schmidt. 1994. Corporate Social Performance Revisited // Academy of Management Review. Wood. W. Vol. The role of Corporate Social Responsibility has the major impact since the concept accounts not only for profitability and company value maximisation. Moreover. whether its decision–making basis is on altruistic. 24. ethical and transparent business existence.4. The article introduces arguments that strategic integration of corporate social responsibility concept into strategic management of sustainable development may highly affect the success of sustainable development strategies. Stead. 23. strategic management. J. sustainable development.g. Kovas – balandis. D. It should be noted that such an ideology or practice of a company has a direct impact on sustainable development priorities. 4.15–31. Tannenbaum. 16. This assumption is grounded on the basis of Stakeholder Theory which bridges both the notions of Corporate Social Responsibility and Sustainable development and provides basis to analyse the implementation of participation principle crucial for effective strategic development for its micro–macro dynamic efficiency. W. 1997. it is argued that if the companies are strategically orientated at national level their activities may have a strategic impact on sustainable development outcomes. Keywords: corporate social responsibility.1958.1. 1991. 25. E. 7 Nr.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Nr.h.. 45–64. . Can humankind change the economic myth? Paradigm shifts necessary for ecologically sustainable business // Journal of organizational Change Management. how to Choose a Leadership Pattern // harvard business Review. p. but also includes environmental and societal concerns. Corporate Social Responsibility and Stakeholder Theory in Strategic Managment of Sustainable Development gIEDRė bRAzDAuSKAITė Summary In academic literature and business environment there are numerous concepts and definitions referring to more humane.

ignoruodami savo darbuotojų ar klientų socialinius bei aplinkosauginius interesus. kuris atliktų tikslingą nedarnių miesto plotų sudarninimo funkciją bei prisidėtų prie bendro miesto konkurencingumo augimo. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje industrinėms zonoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. kurie yra labai svarbūs veiksniai. sėkmingai parengė informacinę studiją „Industriniai arealai šiaulių apskrityje“. ekonominio vystymosi dimensija. trijų dimensijų rodikliai. industrinė zona. spartus industrinių zonų kūrimosi procesas yra laikomas vienu iš svarbiausių žinių visuomenės koncepcijos įgyvendinimo faktorių [19]. verslo ir mokslo organizacijų bendradarbiavimui identifikuojant tinkamiausias darnių industrinių zonų koordinates ir pateikiančias aukštas argumentacijas industrinių zonų „apgyvendinimui“ įvairaus pobūdžio įmonėmis. Vilniaus g. aplinkosauginio vystymosi dimensija. industrinės zonos preferencijos.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai Darnių industrinių zonų formavimo galimybės Šiaulių mieste KęSTuTIS NAVICKAS šiaulių universitetas. Tikėtina. profesinėmis ligomis ar masiniu klientų nepasitenkinimu produkcija. Darnių industrinių zonų kūrimosi skatinimas tiksliai identifikuotuose nedarniausiose Šiaulių miesto dalyse sudarytų harmoningą industrinių zonų tinklą. šiame straipsnyje pateikta darnių industrinių . Industrinių zonų kūrimosi procesas šiaulių apskrityje įgauna pagreitį. Darnių industrinių zonų kūrimosi skatinimas tiksliai identifikuotose nedarniausiose miesto dalyse sudarytų harmoningą industrinių zonų tinklą. 88. kurioje yra pagrįstai identifikuojamos industrinės zonos kiekvienoje šiaulių apskrities savivaldybės teritorijoje [22]. kuris atliktų tikslingą nedarnių miesto plotų „sudarninimo“ funkciją bei prisidėtų prie bendro miesto konkurencingumo augimo. kaip variklis regioninei plėtrai baltijos jūros regione“ (SEbco). Tokio proceso metu visuose įmonės struktūriniuose lygiuose susidariusios „įtampos“ anksčiau ar vėliau randa natūralius proveržius. išryškėja inovacinio šiaulių miesto ekonomikos plėtros stimuliavimo ir industrinių ūkio subjektų darnaus valdymo poreikis. spartus industrinių zonų kūrimosi procesas yra laikomas vienu iš svarbiausių žinių visuomenės koncepcijos įgyvendinimo faktorių. šiaulių apskrities viršininko administracija. Siekiant užkirsti kelią aukščiau išvardintų problemų atsiradimui. Įvadas Sparčiais tempais besiplėtojanti įvairių Lietuvos ūkio subjektų industrinė veikla sudaro palankią inovacinę terpę įvairaus ekonominio pobūdžio veiklos realizacijai. Dažnai šiuolaikiniai industriniai ūkio subjektai savo veiklą ypač sutelkia į ekonominį efektyvumą. kurie pasireiškia žmogiškųjų išteklių nualinimu. siekiant optimalios šiaulių miesto konkurencinės pozicijos bei leidžiantys maksimaliai didinti bei veiksmingai išnaudoti miesto ekonominį potencialą. socialinio vystymosi dimensija. Tokio pobūdžio padariniams likviduoti įmonėms prireikia daug papildomų materialinių išteklių ir pastangų. LT–76285 šiauliai Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje industrinėms zonoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Pagrindinės sąvokos: darnus vystymasis. kad šiame straipsnyje pateikta tyrimo metodologija sudarys prielaidas kryptingesniam Šiaulių miesto savivaldybės. vykdydama tarptautinį projektą „Atokių vietovių bei miestų bendradarbiavimo pajėgos.

1. laisvu ekonominiu reguliavimu. turėdamos įvairių nuolaidų. paskirstymas) [6]. Sutinkama ir kitų specialiosios ekonominės zonos apibrėžimų. kurioje specialiomis. • gaminama produkcija orientuota į eksportą. teikiamos įvairios jų nuolaidos. kapitalą. Tyrimo uždaviniai: 1. Vykdyti gautų tyrimo duomenų interpretaciją. nei įprastiniai šalies ūkio įstatymai. 7. sisteminti reikalingus tyrimui duomenis. skirtas skatinti užsienio investicijas. aritmetinis vidurkis. Tyrimo tikslas: suformuoti koncepcinį darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelį. skirtingai taikoma mokesčių sistema. Apskritai. 3. 2. Pirminis ir svarbiausias SEz tikslas – pritraukti užsienio investicijas. Industrinės zonos samprata Mokslinėje literatūroje sutinkama pačių įvairiausių industrinės zonos apibrėžimų ir sinoniminių išsireiškimų. • Tyrimo metodai: tyrimo metu buvo tarpusavyje derinami kokybiniai – kiekybiniai tyrimo metodai: anketa su skaitmenine skale. tiesiogiai atspindinčias savivaldybės industrinės zonos finansavimo politiką. grafinis tyrimo rezultatų vaizdavimas. Verslo zonų idėją pirmasis pasiūlė Didžiosios . Indijoje. 4. 6. logistikos ir sandorių išlaidas. į kurias vietinė valdžia turėtų nukreipti savo politinius–ekonominius interesus. nes: • Laikinai atidėti arba nutraukti normatyviniai ir varžantys veiklą verslo įstatymai. Trijų dimensijų rodiklių sistemos reikšmingumo koeficientai ir reikšmių aprašas leidžia identifikuoti tinkamiausias industrines zonas šiaulių miesto teritorijoje. Tai speciali zona. konkuruojant pasauliniu lygiu. Specialioji ekonominės zona. nei yra likusioje šalies dalyje. 5. 2. Filipinuose ir Rusijoje. • Ekonominės veiklos formos – tai dalinio užsienio kapitalo. Industrinės zonos ištakos Industrinės zonos ištakomis yra laikomos verslo zonos. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra specialus neapmokestinamas anklavas (teritorija). kad užsienio valstybės. Visų pirma. skirta atlyginti produkcijos. Suformuoti šiaulių miesto savivaldybės darnios industrinės zonos tikėtinas aplinkosaugines. Industrinė zona dažnai identifikuojama kaip specialioji ekonominė zona (SEz) – tai tam tikro masto geografinė vietovė. ūkinei veiklai pradėti tinkamu. pradėtų tam tikrą ūkinę veiklą. Jordanijoje. procentinis duomenų įvertinimas. socialines ir ekonomines preferencijas. SEz aprūpina aukštos kokybės ir pasaulinio lygio infrastruktūra. Sugeneruoti trijų dimensijų rodiklių kontinuumus. Išanalizuoti mokslinę literatūrą. teisės aktus industrinių zonų kūrimosi tematika. Išanalizuoti užsienio šalių patirtį industrinių zonų kūrimosi klausimais. interviu su savivaldybės specialistais. pateikti argumentuotas išvadas ir rekomendacijas. Lenkijoje. socialines ir aplinkosaugines preferencijas. SEz ekonominės charakteristikos apibūdinamos 4 principais: Pirminis tikslas yra pritraukti ir panaudoti užsienio kapitalą. Tyrimo objektas: darnių industrinių zonų įkūrimo galimybės šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo metodologija leidžia nesunkiai įvertinti darnių industrinių zonų kūrimosi galimybes šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Paprastai tokių zonų tikslas yra užsienio investicijų pritraukimas [10]. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra geografinis regionas. Veikiantys subjektai yra laisvi vykdyti savo interesus nuo valstybės intervencijos [20]. • Ekonominė veikla pirmiausiai reguliuojama laisvos rinkos [14]. Rinkti. bendros partnerystės ir visiškai užsienio šalių valdomos įmonės. čia SEz pasižymi išskirtiniu. Specialioji ekonominė zona (SEz) yra nustatyta zona (teritorija). kuriame priimti ekonominiai įstatymai yra žymiai liberalesni. Irane. apimant platų ūkio šakų spektrą: pirmiausia nuo gamybos iki prekybos ir finansinių paslaugų nesuvaržytoje verslo aplinkoje. turinti specialias ekonomines. Tokios zonos yra įkurtos keliose valstybėse: Kinijos Liaudies Respublikoje. gabenimo. Remiantis tyrimo rezultatais. panašiai apibūdinančių industrinės zonos formavimosi ir plėtros procesus. teikiančiomis pirmenybę sąlygomis organizuojamos verslo veiklos (gamyba. Kazachstane. tai kitose šalyse steigiamų laisvųjų ekonominių zonų (LEz) atitikmuo [6]. Investuotojams suteikiama didesnė tarptautinės prekybos nepriklausomybė.

aplinkosauginės paskatos. Nantong ekonominio ir technologinio vystymosi zona. Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos. Nanjing aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. forma. Elder A. Įvairios savivaldybės ekonominės. Kinijoje egzistuoja industrinės zonos: Suzhou industrinis parkas. Williams D. zonos valdymo principai“ [5]. Pateikiame žymiausių industrinių zonų tyrinėtojų tezes: bostic R. Elling & Sheldon (1991) „Darbuotų personalas – reikšmingiausias kintamasis. Redfield & McDonald (1991) „ypatingą reikšmę efektyviai verslo zonos veiklai suteikia gerai parengta ir tinkamai vykdoma zonos vystymo programa“ [12]. (1993) „Verslo plėtrą industrinėje zonoje skatina nemokamų licencijų suteikimas. (1990) „gauti rezultatai neparodė. turinčių specialų ekonominį statusą. Apžvelgus mokslinę literatūrą industrinių zonų efektyvumo klausimais bei išnagrinėjus užsienio šalių patirtį.. Jis siūlė verslo zonas kurti kaip alternatyvas egzistuojančioms britų ekonominio vystymosi strategijoms. Falta (West bengal). zhangjiagang laisvosios prekybos zona. Industrinių zonų formavimosi ypatumai įvairiose užsienio šalyse Industrinė zona yra viena iš teritorijų. valstybės paskatos. Changzhou aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. pradėjus kurti verslo zonas Didžiojoje britanijoje. yixin mokslo. socialinių. industrinės zonos. Devintajame dešimtmetyje sparčiai pradėtos kurti verslo zonos ir JAV. verslo inkubatoriai. NoIDA (uttar Pradesh). 3. norint įvertinti industrinių zonų efektyvumą. kapitalo įgijimo ir žemės perleidimo. Indijoje aptinkamos tokios industrinės zonos: Specialiosios ekonominės zonos: Kandla and Surat (gujarat).2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai britanijos miesto planavimo profesorius Peter hall. Dalyvavimas projektinėje veikloje. & Cohen I. vietos ekonomikos vystymasis. Seyfried W. Nanguneri. pavyzdžiui. Sheldon & Elling (1988) „Išskirtinis dėmesys verslo zonos sėkmei pasiekti turėtų būti skiriamas vystymo programai. kapitalinės investicijos. kapitalo prieinamumo. . 3. Wuxi aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. Visakhapatnam (Andhra Pradesh). profesionali vadyba. technologijų ir aplinkos apsaugos industrinis parkas. Chennai (Tamil Nadu). pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais.9]. Tirunelveli (Tamil Nadu). Lenkijoje aptinkama net 14 industrinių zonų [16]. perleistos vietinėms ir šalies institucijoms. zonos paskatos ir valstybės reguliavimo priemonės atlieka mažą vaidmenį verslo sprendimams. socialinės. lemiantis zonos veiklos sėkmę. & Richards C. Tokie dariniai buvo vadinami įvairiais vardais: technologiniai parkai. (1988) „Didžioji dauguma įmonių neišskyrė mokestinių lengvatų kaip reikšmingiausios priemonės vystant sėkminga zonos veiklą“ [20]. aplinkosauginių) rodiklių kontinuumu. kuris parodo. organizuojant verslą ir investicijų procesą. 2. pastebėta. Devinto dešimtmečio pradžioje. taikant skirtingus metodus. Santa Cruz (Mumbai– Maharashtra). Kiekvienoje užsienio šalyje yra aptinkama skirtingų industrinių zonų apibūdinimų. 4. Tyrimo eiga ir rezultatų aptarimas Naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikacija šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gali būti aprašoma trijų dimensijų (ekonominių. mokestinėms lengvatoms“ [18]. b. šių zonų valdymo problemos. kad reikšmingą vaidmenį sėkmingai verslo zonos veiklai atliktų darbo vietų skaičius“ [17]. geri viešojo ir privataus sektoriaus santykiai“ [13]. Suzhou aukštų ir naujų technologijų vystymo zona. (1990. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnių yra: 1. o tradicinės vystymo programos išlieka svarbesnės“ [2]. Mūsų atveju buvo suformuotas toks trijų dimensijų rodiklių kontinuumo kodas: [46–31–23]. žemės naudojimo. (1992) „Sėkmingą verslo zonos veiklą lemia aktyvus verslo organizacijų vaidmuo. Esminiai verslo zonos sėkmės indikatoriai: suteikiamos paskatos. Cochin (Kerala). jų programose buvo minimos 4 pagrindinės preferencijų rūšys: turto mokesčio. Lianyungang ekonominio ir technologinio vystymosi zona. vietos paslaugos“ [8]. (1988) „žymių skirtumų tarp zonos ir visos valstijos rodiklių nepastebėta. kad buvo suformuoti 46 ekonominiai. JAV buvo atlikta pakankamai daug empirinių studijų ir tyrimų. 31 socialinis ir 23 aplinkosauginiai rodikliai. Rubin. (1992) „Nagrinėti verslo zonos kintamieji buvo teigiami“ [1]. Papke J. Kunshan ekonominio ir technologinio vystymosi zona. Kim C. perkant žemę ir pan. 1993) „Lemiamą vaidmenį verslo zonos efektyvumui atlieka investicijų pritraukimas ir jų mastas“ [11.

profesinių mokyklų mokinių skaičius.2.20 rodiklio (darbo jėga) reikšmingumas yra aukščiausias.).5 7. pateiktos diagramos matyti reikšmingiausi ekonominės.21. 10 8. 3. Rodiklių. reikėtų būtinai atsižvelgti į vieną priklausomą kintamąjį – visuotinai priimtino dydžio laisvas valstybinės žemės plotas.26.17.14 (nuotėkų. Aplinkosauginės dimensijos rodikliai: Saugomų teritorijų plotas savivaldybėje (ha).16.2. socialinės ir aplinkosauginės dimensijos rodiklių reikšmingumų rodikliai svyruoja nuo 4. 1. identifikuojančių darnios industrinės zonos pozicionavimo koordinates Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. socialinės ir aplinkosauginės dimensijos rodikliai. kad ekonominės dimensijos 1.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje turėtų būti naudojami trijų dimensijų rodiklių sistemos.67 balo.33 8. Kietųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). 3.7. pasitelkus identifikuotus visų trijų dimensijų reikšmingiausius rodiklius. o tai rodo.83 8.20. . Tik tada.33.17 iki 9.83 8. Dujinių ir skystųjų išmetamų medžiagų kiekis (t).33 balus..33 7 6 5 4 3 2 1 0 1. o aplinkosauginės dimensijos – 3. kurie identifikuoja galimas tranzicinėmis savybėmis pasižyminčias. Socialinės dimensijos rodikliai: Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst. Stulpelinėje diagramoje vizualizuojami ekonominės. 2.67 balo.15.17 7. Darbo jėga (tūkst. reikėtų atlikti trijų dimensijų rodiklių reikšmių aprašą.67 9 7.67 8. iš viso).17 7. Studentų skaičius universitetuose ir kolegijose. siekiantis 9.33 7. Norint tam tikroje teritorinio administracinio vieneto teritorijoje efektyviai identifikuoti tinkamiausias darnias industrines zonas ir pateikti tikslias zonų koordinates.20. iš viso). Vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst. studentų skaičius universitete ir kolegijose) rodiklių reikšmingumas siekė 8. kad dauguma rodiklių yra suformuoti pagrįstai.31. skaičius (tūkst. 2. 2. 2. Visų dimensijų rodiklių reikšmių aprašui rekomenduojame naudotis oficialiomis Statistikos de- 2 pav. 1. 1. Darnios industrinės zonos identifikavimo ir efektyvinimo modelis Šaltinis: sudaryta autoriaus 3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonėje (Lt). 2.3.). 2. 3.67 8. 2.67 7. Vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. Ekonominės dimensijos rodikliai: bVP dalis sukuriama pramonės sektoriuje (%). km3. Nedarbo lygis savivaldybėje (%). kurių nereikia valyti.17.67 8. Nuotėkų.67 9. kuriame galėtų būti steigiama industrinė zona.67 8 7.20. Atitinkamai socialinės dimensijos 2. skaičius) rodiklio reikšmingumas siekė 7. kurių nereikia valyti.21 (vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. 3. Profesinių mokyklų mokinių skaičius. Veikiančių vidutinių ir mažų įmonių skaičius. 1. Pastebėta.14. bendras išmetamų medžiagų kiekis (t). Reikšmingumo koeficientas Ekonominiai Socialiniai Rodikliu rušis ir kodas Aplinkosauginiai 1 pav.17.40. darnios industrinės zonos pozicionavimo koordinates šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. diagrama Šaltinis: sudaryta autoriaus Iš 1 pav.

pavaizduotą modelį. 5. 3 pav. Industrinės zonos pasižymi išskirtiniu. Atskirų industrinėje zonoje veikiančių įmonių jungimasis į specifinius klasterius industrinei zonai suteikia dar didesnį efektyvumo laipsnį. Lenkijos. 3. Dalyvavimas projektinėje veikloje pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais. Apžvelgus mokslinę literatūrą industrinių zonų efektyvumo klausimais bei išnagrinėjus užsienio šalių patirtį. 3. yra būtina kurti atitinkamo dydžio industrines zonas. Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos [14]. 2. Šiaulių miesto industrinės zonos trijų dimensijų preferencijos Apžvelgus mokslinė literatūrą industrinių zonų efektyvumo (preferencijų intervencijos) klausimais bei išnagrinėjus projekto partnerių iš Vokietijos. užsienio investuotojams yra pakankamai sunku įsitvirtinti ir išlikti mūsų šalies rinkose. Dalyvavimas projektinėje veikloje pasinaudojant ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmais. nustatyta. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnių (preferencijų) galėtų būti: 1. socialinės. kvalifikuoto personalo užtikrinimą bei ženkliai prisideda prie žinių ekonomikos įgyvendinimo. Išnagrinėję tyrimo duomenis bei industrinės zonos formavimosi specifiką. sukuriama pramonės sektoriuje (%). pastebėta. Įvairios savivaldybės ekonominės. socialinės. todėl. darbo jėga (tūkst. suformavome koncepcinį darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelį (2 pav. Išvados 1. Visų pirma. įskaitant ir šiaulių miesto teritoriją. pastebėta. 3. Specifinių klasterių formavimo iniciatyvos. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pramonėje (Lt). Sėkmingas mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimas užtikrina pakankamą įmonės inovacinės veiklos plėtrą. Pažvelgus į 3 pav. Preferencijų intervencijos į industrinę zoną modelis Šaltinis: sudaryta straipsnio autorių 2. iš viso). norint padidinti tiesioginių užsienio investicijų apimtis. • Ekonominė veikla pirmiausia reguliuojama laisvos rinkos [3]. aplinkosauginės preferencijos suformuotų darnią savivaldybės preferencijų sistemą. 4. aplinkosauginės paskatos. Iš šio modelio matyti. kad šiaulių miesto savivaldybės tolygiai vykdomos ekonominės. Atlikus tyrimą. • gaminama produkcija orientuota į eksportą. socialinės.. teikiamos įvairios jų nuolaidos. o tai užtikrintų didesnį industrinės zonos funkcionavimo efektyvumą. kad vieni svarbiausių industrinių zonų efektyvumo veiksnų yra: 1. aplinkosauginės paskatos. Įvairios savivaldybės ekonominės.): 5. patirtį. veikiančių vidutinių ir mažų įmonių skaičius. Įsteigtose industrinėse zonose yra nesunkiai realizuojamos panašų veiklos pobūdį turinčių skirtingų įmonių patirčių pasidalinimo procedūros. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai partamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų bazėmis arba savivaldybės archyvo duomenimis. investuotojams suteikiama didesnė tarptautinės prekybos nepriklausomybė. Rusijos ir kt. Socialinės dimensijos rodikliai: vidutinis . be to. ekonominiu reguliavimu. Ekonominės dimensijos rodikliai: bVP dalis. skirtingai taikoma mokesčių sistema. • Ekonominės veiklos formos – tai dalinio užsienio kapitalo. ūkinei veiklai pradėti tinkamu. bendros partnerystės ir visiškai užsienio šalių valdomos įmonės. matyti kryptinės trijų dimensijų preferencijų intervencijos į tam tikrą šiaulių miesto industrinę zoną. nedarbo lygis savivaldybėje (%). Industrinės zonos ekonominės charakteristikos apibūdinamos 4 principais: Pirminis tikslas yra pritraukti ir panaudoti užsienio kapitalą. kad darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje turėtų būti naudojamos trijų dimensijų rodiklių sistemos. 2.

kad buvo suformuoti 46 ekonominiai. b. Minnesota house of representatives. Introduction. kurių nereikia valyti skaičius (tūkst.pdf. aplinkosauginių) rodiklių kontinuumu. Parama plyno lauko investicijų skatinimui Lietuvoje. Kim. Naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikacija šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje gali būti aprašoma trijų dimensijų (ekonominių. Sheldon. Akcentuotina. 2. Papke. http://heartland. Rockville. (1999). Kaunas: Naujasis lankas. Papke. 5. (1988). Enterprise zone Tax Incentives: Their Value to Firms and Their Cost to the Federal government. iš viso).. C.odc. bostic. 12.). [žiūrėta 2008–05–06]. CA: Sage Publications. R. studentų skaičius universitetuose ir kolegijose. Journal of Public Economics 54. 8. opotiki District Council.. bendras išmetamų medžiagų kiekis (t). nuotėkų. Enterprise zone: A Review of the Economic Theory and Empirical Evidence. K. 9. Polish Information and and Foreign Investment Agency. Aplinkosauginės dimensijos rodikliai: saugomų teritorijų plotas savivaldybėje (ha). Economic Development Quarterly 6. 10. . Enterprise zones: New Directions in Economic Development. Elling. kad šiame straipsnyje pateikta tyrimo metodologija sudarys prielaidas kryptingesniam šiaulių miesto savivaldybės. Journal of housing Research.org/ pdf/19014a. (1993).pdf . ūkio ministerija. Determinants of enterprise zone success: A four state perspectives. McDonald. nes darytina prielaida. km3.html [žiūrėta 2008– 05–06]. kietųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). 137–154. Cohen. Tikimės. MD: huD user. Richards. dujinių ir skystųjų išmetamų medžiagų kiekis (t). J. profesinių mokyklų mokinių skaičius.govt. kad kiekviename teritoriniame administraciniame vienete yra identifikuojamas skirtingas darnaus vystymosi poreikis. New Park. 4. Koncepcinis darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimo ir efektyvinimo šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje modelis gali veikti kaip individuali darnių industrinių zonų identifikavimo paramos sistema. socialinių. 31 socialinis ir 23 aplinkosauginiai rodikliai.). Snitka. kad darnių industrinių zonų koordinačių identifikavimui šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje naudojami trijų dimensijų rodikliai negalėtų būti unifikuojami ir taikomi kitoms šiaulių apskrities ar Lietuvos savivaldybėms. Springfield.fanniemaefoundation. (1991). Evaluation of Effectiveness and Efficiency of Enterprise zones in Illinois. (2002). verslo ir mokslo organizacijų bendradarbiavimui identifikuojant tinkamiausias darnių industrinių zonų koordinates ir pateikiant aukštas argumentacijas industrinių zonų „apgyvendinimui“ įvairaus pobūdžio įmonėmis. [žiūrėta 2008–05–06]. Journal of public Economics 45. bei įžvelgti rodiklių tarpusavio priežastingumo sąryšius. A.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  metinis gyventojų skaičius (tūkst. Tax policy and urban developent – Evidence from the Indiana Enterprise zone Program.lt/lt/investicijos/ lez/. http://www. bendrasis metodinių rekomendacijų dokumentas. (1992). A transatlantic comparison of enterprise zone impacts: the british and american Experiece. (1992). vietos verslo įmonių bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis. I. kuris parodo. Rubin. (1990).paiz. 15. http://www. No.. „The impact of the California enterprie zone prigram on business location and investment“. Department of Economics. 3. Interstate business tax differential and new form location: evidence from panel data. siekiant optimaliai padidinti naujų darnių industrinių zonų koordinačių identifikaciją šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. 11. Lietuva. Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje. V.gov.org/programs/jhr/pdf/jhr_1002_ engberg. Special Economic zones. 7. State Enterprise zones and Local housing Markets. Enterprise zone in Illinois. IL: Institute of Public Affairs. Elder. www. [žiūrėta 2008–05–06]. (2006). kuria pasinaudoję. atitinkamo rango savivaldybių pareigūnai galėtų argumentuotai vykdyti industrinių zonų preferencijų politiką bei kryptingai formuoti dabartines ir perspektyvines postindustrinės visuomenės inovacijų generacijos terpes – darnias industrines zonas. C. 6. Policy brief. (1993).ukmin. LR ūkio ministerija. (1991). Illinois: Illinois State university. 16. užsakovas: Centrinė projektų valdymo agentūra. Literatūra 1. R.. Industrial zone. Normal. Prieiga per internetą: http://www. Mokslinių tyrinų. 4. Technloginių klasterių klonavimas. Redfield. Sangamon State university. Stanford university. Research Department (2005). inovacijų politika ir žinių ekonomikos plėtra. 14. vidutinis metinis gyventojų skaičius (tūkst. technologijų.nz/ districtplans/part2/chapter15. J. 13. Mūsų atveju buvo suformuotas toks trijų dimensijų rodiklių kontinuumo kodas: [46–31–23]. J.

[žiūrėta 2008–05–06]. [žiūrėta 2008–05–06]. D. preferences on industrial zone. S. Keywords: sustainable development. Local Enterprise zone Programs and Economic Development Planning. business and education or- . www. 4. It is credible that methodology presented in this article would form presumptions to more purposeful collaboration of Šiauliai city municipality. Possibilities of Formation Sustainable Industrial Zones in Šiauliai Town KęSTuTIS NAVICKAS Summary In long–time development strategy of state quite huge attention is paid to industrial zones. (1988)..lt/freeWare/regionas/InfStudija_IndustriniaiArealaiSA. dimension of social development. (1996).. pl/index/?id=a3f390d88e4c41f2747bfa2f1b5f87db. http://www. [žiūrėta 2008–05–06]. Purdue university. 19. West Lafayette. Prospects.org/Documents/ Todd–public–Problems–worksheet. Wog.siauliai. showdoc_l?p_id=193888 [žiūrėta 2008–05–06].aps. Valstybės ilgalaikės raidos strategija. (1988). zonos industrinei veiklai. Williams.pdf.lrs. industrial zone. 21. 18. Wayne State university. A. Sheldon. Ph. No. The enterprise zone concept at the Federal level: are proposed tax incentives the needed ingredient? Virginia Tax Review 9.littlemiamiriver. Elling. Thesis. 20. three dimensional indicators. D. R. Michigan’s Enterprise zone Program: Progress. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 17. Detroit: Center for urban Studies. ganizations while identifying the most appropriate coordinates of sustainable industrial zones and providing strong argumentations to “population“ of industrial zones with companies of various format. Penn IuR Publications. dimension of environmental development. dimension of economic development. Industriniai arealai šiaulių apskrityje. Seyfried W.pdf. (1990). 22. Prieiga per internetą: http://www3. The Impact of Enterprise zones on Local Economics. Rapid establishment process of industrial zones is kept to be one of the most important factors of knowledge society conception realization. Stimulation of sustainable establishment of industrial zones in precisely identified insustainable parts of Šiauliai city would constitute sustainable net of industrial zones which would perform relevant “harmonization“ function of insustainable city areas and would contribute to general growth of city competitive ability.lt/pls/inter2/dokpaieska. IN: Purdue university. Problems and Recommendations.

todėl pagrindiniu reikalavimu visų sferų lyderiams tampa darnios lyderystės principų taikymas savo profesinėje veikloje. visų pirmą. ekonominiu. tvari lyderystė. t. ir kaip priemonė. problemas bei rezultatus. Taigi. Įvadas Darnus vystymasis apibrėžiamas kaip ilgalaikė nuolatinė visuomenės plėtra. padėti ugdytis gebėjimus bei vertybines nuostatas ir motyvaciją demokratiškai ir atsakingai veikti. rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą. visuomeniniame diskurse formuojasi naujas suvokimas. bendruomenių. Darnaus vystymosi švietimo tikslas – suteikti asmeniui žinių. prisidėti prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo [4]. valstybių galias prisidėti prie darnaus vystymosi. ar mokymai. prisideda prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo visuomenės raidos procese? Ar minėti mokymai skatina lyderių iniciatyvumą ir sugebėjimą aplinkos pokyčius paversti realiais bei ilgalaikiais rezultatais. švietimas. bendruomenės ar visuomenės narius. plėtoja ir stiprina atskirų žmonių. Darnos principas yra ir moralinė sąvoka. teikia žinių ir gebėjimų anali- . Kyla klausimas. kuria turi būti grindžiami viešosios politikos principai [9]. socialinės bei politinės priedermės jos narių atžvilgiu samprata ir jos praktinis realizavimas [2] yra pirmoji socialinių institucijų vertybė [3]. tikslinės populiacijos ribų ir veikia kitas organizacijas. autorė pateikia tokį apibrėžimą: teisingumas – tai proporcingas organizacijos veiklos pasekmių – naudos ir naštos – paskirstymas visiems gyventojams [11]. nagrinėti jų sprendimų alternatyvas. jog darnus vystymasis nėra vien aplinkos saugojimas. Aukštosios mokyklos. tausojančiais aplinką bei resursus? Atsakymų į šiuos klausimus paieškai ir skiriama ši publikacija. klientų. organizuojami privačių konsultantų bei kompanijų. pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas. analizuoti perspektyvas. Vadovaujantis taip apibrėžtu socialinio teisingumo principu. kurių esmėje glūdi socialinio teisingumo supratimas. organizacijų. lyderystės ugdymas. taip ir socialinę žalą. nuo kurio priklauso žmonių gyvenimo kokybė ir planetos ateitis. ir moralinė praktika. Tačiau lyderių ugdymas bei lyderystės principų formavimas yra populiari privačių mokymų ir konsultacijų įmonių siūlomų programų tema. socialiniu bei kultūriniu aspektais. būtent jo dėka žalos nedarymo arba jos atlyginimo principas nusidriekia už organizacijos. bet kurios veiklos sferos dalyviai turi prisiimti atsakomybę už savo vykdomų veiksmų kaip teigiamus. tai moralinis imperatyvas. Į darnų vystymąsi orientuotas švietimas ugdo kritinį mąstymą. pasižyminti ekologiniu. siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabartyje ir ateityje. Teisingumas kaip visuomenės moralinės. y. racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius. orientuotas į darnų vystymąsi. skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Mokymų lyderystės ugdymo tematikos reikšmė darnaus vystymosi principo įgyvendinimo kontekste OKSANA SUVOROVA Mykolo Romerio universitetas Darnaus vystymosi proceso efektyvumas determinuotas sėkmingo vadovavimo. švietimo sistema yra vienas svarbiausių socializacijos ir pagrindinis žinių sklaidos šaltinis. Pagrindinės sąvokos: darnaus vystymosi principų įgyvendinimas. darna traktuojama ir kaip tikslas. Papildžiusi šiuolaikinėje politinėje filosofijoje dominuojančią teisingumo sampratą. taip ir neigiamus padarinius: kaip fizinę.

skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas. Sudėtingame pasaulyje nė vienas lyderis. jungdamas darnos idėją su darbu socialiai teisingu būdu bei rodydamas rūpestingumą. švietimas skatina žmones keisti savo požiūrius. švietimo darbuotojai. Tačiau daugiau aplinkosauginių ir socialinių problemų sukelia privatus verslas. padedantis lyderiams išlikti iniciatyviems ir. Lyderystės perimamumo ir jos tęstinumo iššūkiai – tai darnios lyderystės ir švietimo pokyčių pagrindas. grindžiama nuodugniu mokymusi ir ilgalaikiais laimėjimais. analizuoti perspektyvas. dirbantys pri- vačiame sektoriuje. Vien valstybės politinės nuostatos. potencialo skatintojo vaidmenį. problemas bei rezultatus. kad jo veikla skatintų aplinkinius įgyvendinti naudingus sumanymus? Andy hargreaves ir Dean Fink [6] vieni pirmųjų pradėjo plačiai vartoti ir taikyti tvarios (darnios) lyderystės sąvoką. kaip. savo ir kitų žmonių emocijas pasitelkti. . atsižvelgiant į mokytojo kaip įkvepėjo. Darni lyderystė – tai su aplinkiniais padalinta veikla ir atsakomybe. darniai siekiančius darnos. skatina jų geriausias savybes ir kuria glaudžią. o kiekvienas mokytojas yra lyderis. pajėgią prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. hargreaveso. supantiems lyderį“ [8]. rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą. 1. sėkmingas švietimo lyderis ir ką jis turi daryti. Tačiau Aukštojo mokslo sistema nepajėgi aprėpti visos tikslinės auditorijos – privačių įmonių įvairių lygių vadovų bei specialistų. Aukštosios mokyklos. kas supa žmones dabar ir sups ateityje. reikalingų sėkmingam ekologiniam ir socialiniam verslo restruktūrizavimui. pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas. darni švietimo lyderystė yra priemonė darniam vystymuisi siekti. gali būti prilyginami lyderiams. bendra atsakomybe bei socialiniu jautrumu: išsauganti ir gilinanti žinias apie viską. organizaciją. todėl darnaus vystymosi proceso efektyvumas didele dalimi priklauso nuo sėkmingo vadovavimo. sveikesnį ir turtingesnį pasaulį bei pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę. autoriai sukūrė darnios lyderystės apibrėžimą ir išskyrė septynis švietimo pokyčius ir lyderystės tvarumo principus. Atlikę išsamią mokyklų studiją. Pirmasis darnios lyderystės principas – tai būti lyderiu mokantis ir būti lyderiu rūpinantis kitais. kad galėtų kurti saugesnį. Tai savotiškas energijos šaltinis. naujų mokslo žinių bei pažangių išradimų. kas plinta ir tęsiasi. niekam nedarant žalos ir užtikrinant teigiamą poveikį viskam. Lyderių bei vadovų ugdymas yra populiari pastaruoju metu suklestėjusių privačių mokymų ir konsultacijų įmonių siūlomų programų tema. tampa potencialiais darnos kaip moralinio imperatyvo skleidėjais privačių įmonių vadovų bei specialistų tarpe. Darniai vadovaujantys lyderiai sukuria emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Svarbiausias vaidmuo. supratingumą ir viltį. išsaugant praeitį. Pagrindinė lyderių ugdytojų užduotis – išugdyti lyderius. platesnio ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi tikslą įsipareigoti ir nuolatos rūpintis kitais. formuojant organizacijų atsakomybės politiką. darnaus vystymosi strategijos bei kitos reguliavimo priemonės nėra pajėgios įgyvendinti darnaus vystymosi principų. atrasti naujų metodų ir priemonių. todėl būtina rasti priėjimą prie šios grupės ir prisidėti prie privačių įmonių atsakomybės politikos formavimo. kuris ir privalo tapti šių problemų sprendimo dalimi. Savo ruožtu verslininkai ir gamintojai turi techninių bei finansinių išteklių. DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai zuoti naujas vizijas ir koncepcijas. nagrinėti jų sprendimų alternatyvas. Lyderis. pavyzdžiui. t. Svarba: darni lyderystė yra svarbi. kaip ir bet kokie mokymai gali būti traktuojami kaip lyderystės apraiška: „lyderystė yra suplanuota įtaka žmonėms. y. apsaugo ir skatina tai. būtent lektoriai ir konsultantai. tačiau ir pačių ugdytojų kaip lyderių veikla taip pat turi atitikti darnumo principus. atitenka organizacijos vadovui – lyderiui. kas savaime yra darnu. bet ir įkvėpti organizacijos darbuotojus. Ji palaiko kitų lyderystę ir yra nuo jos priklausoma. Tad koks gi turi būti geras. kuriam svarbu ne tik kontroliuoti. žaliųjų pirkimų programą. Darni lyderystė tęsiasi ir nuolat tobulina pačius vertingiausius gyvenimo aspektus. Sklaida: darni lyderystė plinta. institucija ar tauta negali visko kontroliuoti be kitų pagalbos. vykdydamas įvairias programas. kurti darnią ateitį. nes jis daro įtaką savo mokiniams. kurios pagrindiniai bruožai yra gamtinių išteklių panaudojimo bei aplinkos teršimo minimizavimas. Pasak autorių. tvarioji lyderystė – tai standartus atmetanti įvairovė. skatina pasekėjus prisidėti prie darnaus vystymosi siekimo. Tęstinumas: pradėti darbai turi būti tęsiami. nes išlaiko. bei turtina gyvenimą: pamatinį moralinį gilesnio. Viešasis sektorius darnaus vystymosi principus įgyvendina. todėl verslo struktūrų įtraukimas į darnaus vystymosi procesą yra privaloma sėkmingo šio principo įgyvendinimo prielaida. Tvari lyderystė ir jos principai Pasak A. kuriant sėkmės formulę ir ją pritaikant praktikoje.

nešvaistanti nei savo materialaus. o manipulavimo formą. Ji nedaro žalos šalia esančioms mokyklos ir vietos bendruomenėms. apjungiant skirtingus komponentus. Darni lyderystė yra išmintinga ir sumani lyderystė. jos struktūrą. bet aktyviai ieško būdų. priklausomai nuo to. mokymų akcentas bei išskirtinumas – praktinių įgūdžių formavimas. Pavyzdžiui. užversdama juos naujovėmis ar nustatydama nepagrįstus terminus pokyčiams. ir gali būti interpretuojami kaip priemonė darniam vystymuisi (šio principo skleidimui) siekti? Siūloma apžvelgti privačių mokymų praktiką. naudojant tam tikros sąvokos sinonimą. jis reikalauja išminties ir sumanumo. organizuojamuose vienos konsultacinės įmonės. kas nauja. kurį vartoja asmuo. Darni lyderystė nėra egocentriška. Kokybiniai bendrų gairių interviu buvo atlikti su privačių mokymų lektoriais. yra priklausomos nuo greito mokymosi ir palaiko siekį keistis. Sumanumas (išradingumas): darni lyderystė puoselėja materialinius ir žmogiškuosius išteklius ir jų nešvaisto. Ji „neišsunkia“ savo lyderių. kurie silpnintų mokymąsi. Darni lyderystė atpažįsta ir atlygina organizacijoms už jų lyderystės gebėjimus. gali būti „žaidžiama“ su funkcijų „delegavimu“ ar „paskirstymu“. 2. siekiant apsaugoti nešališką tolimesnio tyrimo eigą. svarbus vaidmuo atitenka pardavimų vadybininkams – būtent jie atlieka pirminį bendravimą su klientu. mokymų pardavimų vadybininkais. kad galėtų sukurti dar geresnę ateitį. kaip pasidalinti su jomis savo turimomis žiniomis ir resursais. mokymams pravesti gali samdyti ir individualiai dirbančius lektorius (samdant kviestinius lektorius. taip ir stiprios organizacijos skatina įvairovę ir vengia standartų. Privačių mokymų lyderystės ugdymo tematika reikšmė Kyla klausimas. rūpinasi savo lyderiais. jam reikia kantrybės ir ištvermės. būdamas atviras naujovėms [6]. Privačių mokymų centrai bei konsultacinės įmonės pradėjo steigtis paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Iš pradžių pagrindinės šių įmonių ekspertinės sritys buvo darbuotojų paieška bei atranka. todėl respondentai. užsakant mokymus. nei greito mokymo programas. Įvairovė: darni lyderystė skatina darnią įvairovę. Darnus mokymas labiau vertina lėtą ir gilų mokymąsi. atsižvelgdama į kliento poreikius bei pageidavimus. kaip tą veiklą apibūdina atsakingas asmuo. vadovaujasi minėtais darnios lyderystės principais profesinėje veikloje patys bei ar akcentuoja darnaus vystymosi svarbą mokymų dalyviams. organizuojami privačių konsultantų bei kompanijų. tame tarpe ir lyderystės ugdymo tematika. prisideda prie darnaus vystymosi principo įgyvendinimo visuomenės raidos procese? Ar minėti mokymai skatina lyderių iniciatyvumą ir sugebėjimą aplinkos pokyčius paversti realiais bei ilgalaikiais rezultatais. Pokyčių chaoso sūkuryje darni lyderystė tvirtai saugo ir išlaiko savo ilgalaikius tikslus. kai mokymų pavadinimas sudaromas. Siekiant šio tikslo. personalo tyrimai. tačiau. tausojančiais aplinką bei išteklius. gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą netikėtiems pokyčiams bei grėsmėms. užsakinėjantis mokymus. planų. Ji „nevagia“ iš geriausių mokinių ir mokytojų jų geriausios patirties. veiklos ir mokymosi įvairovę bei mokosi iš jos. Darni lyderystė skatina kolegų idėjų. pagrįsti ir suformuluoti privačių mokymų modelį bei nustatyti. Kaip stiprios ekosistemos pasižymi biologine įvairove. šiuo metu kiekviena įmonė turi savo nuolatinių lektorių ratą. kartais iškyla nežinomumo problema. skatindama juos rūpintis savimi bei atnaujina žmonių energijos resursus. nei socialinio kapitalo. gyvavimo ciklą. Daugelis pokyčių teorijų reiškia pokyčius. dalyviais (įvairaus lygio vadovais bei specialistais) bei dalyvių darbdaviais. vesdami mokymus lyderystės tematika. vėliau išsiplėtojo ir įvairūs mokymai. ar privačių mokymų lektoriai. kad pasiūlytas produktas maksimaliai atitiktų kliento lūkesčius ir poreikius. galima kalbėti apie tam tikrą net ne įtakos. bet ir formą.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  Teisingumas (jautrumas): darni lyderystė nekenkia supančiai aplinkai ir aktyviai ją gerina bei tobulina. Slapto pirkėjo tyrimas buvo atliktas. ji yra socialiai teisinga. nepaisant ar neprisimenant praeities. Saugojimas: darni lyderystė gerbia praeitį ir iš jos mokosi. gautus atlikus kokybinius bendrų gairių interviu bei „mystery shopping“ (slapto pirkėjo) tyrimą. autorė analizuoja duomenis. stengiamasi daugiau sužinoti apie įmonę. Prieš pasiūlant konkrečius mokymus. atidžiai jo klausosi bei analizuoja ne tik pageidavimų turinį. Vyks- . ar mokymai. neleidžia jiems prarasti entuziazmo ir nusivilti jų pačių atliktų darbų reikšmingumu. autorei dalyvaujant mokymuose. įmonės bei mokymų temos nebus identifikuojami. nesistengia klestėti kitų mokyklų sąskaita. todėl dažnai tokiuose apmokymuose dalyvauja ir atsakingas įmonės atstovas). jis ragina išsaugoti veiksmingą praeities patirtį. žinių visuomenės skatina naujoves ir vertina viską. Pagrindinis visų. „atgaivina“ organizacijų atmintį ir gerbia joje slypinčią išmintį kaip būdą iš jos mokytis bei ją tobulinti. Ji ragina judėti į priekį. Pristatomi tarpiniai rezultatai yra dalis besitęsiančio tyrimo. įgyvendinant pokyčius.

jog tam tikri lektoriai yra pelnę pripažinimą. Tie. organizuojant išorinius mokymus. Dalyvių nuomonė apie aukštojo išsilavinimo reikšmę išsiskyrė. Ne visos kompanijos. kokios pageidauja. kurie buvo nepatenkinti valstybės mokslo įstaigų darbuotojų darbu. y. nurodyti da- . vieni linkę jį nuvertinti. jog ir neturint aukštojo išsimokslinimo. Pasak dalyvių. nes nereikia kiekvieną kartą parduoti savęs. arba „Ar jūs visada renkatės prekę pagal kainą. Tokias situacijas galima interpretuoti kaip duoklę laisvos rinkos santykiams. kaip užtikrinančius įmonės komercinės paslapties saugumą bei orientuotus į asmenis. lankytų kartu su vadovu. jog ankstesni mokymai buvo efektyvūs ir investicija įmonei atsipirko: kaip minėjo vienas lektorius. kuriems stringa arba pasitikėjimo savimi. kiti džiaugiasi. Skiriami 2 pagrindiniai privačiųjų mokymų tipai – vidiniai. kai tenka įvardyti savo nuopelnus darbinėje veikloje arba net pasakyti savo amžių. organizatoriams teko atsiprašyti dalyvių bei grąžinti sumokėtus už mokymus pinigus. kad bus kažko apmokyta. jog šis lektorius bus kviečiamas apmokyti darbuotojus dar ne vieną kartą. Pripažįstama. būtent mažos grupės dėka lektorius gali skirti daugiau laiko kiekvienam asmeniškai. vertindami lektorius. Pasak mokymų dalyvių. jie skeptiškai vertina lektorius. bei atremiant neigiamus atsakymus tokiais pasisakymais. taip vertinamas ir dalyvių. kaip: „o kiek jūsų darbuotojai su aukštuoju išsimokslinimu turi praktinės patirties?“. ar pagal kokybę?“. Kartais lektoriai susiduria su dalyvių nepasitikėjimo jų kompetencija problema mokymų metu. tada atsiranda ir grįžtamasis ryšys. užduodant neutralius klausimus. kai paslaugos pirkėjai jaučiasi esą visada teisūs ir gali reikalauti teikti jiems tokią paslaugą. gerų lektorių nėra daug. Panašus elgesys gali tapti įpročiu ir net savotiška pramoga. klientai ar partneriai. nejaučiant pavaldumo santykių. ir jų vardas tapo organizuojamų mokymų kokybės garantu bei papildomu patrauklumo rodikliu dalyviams. Pakartotinis lektoriaus mokymų įgijimas tampa įrodymu. formuojant išorinių apmokymų grupę. ypatingas dėmesys skiriamas ir mokymų pardavimų vadybininkų apmokymams: prieš pradedant dirbti. kai bandoma net įžūliai pašiepti lektorių. nėra labai efektyvūs. Dalyviai. esant didelei grupei (virš 15–20 dalyvių) sunku užmegzti ir grįžtamąjį ryšį su lektoriumi. beje. kuriems būtų finansiškai neracionalu ar nekorektiška atskleisti tam tikras komercines paslaptis arba naudojamus darbo metodus. konkurentai. kai mokymai vyksta kompanijos viduje. todėl nėra galimybės tobulinti praktinius įgūdžius). dėl panašaus jo elgesio buvo nutrauktas vienas seminaras. mokymų veiksmingumu. nors po mokymų pripažįsta lektoriaus darbo kokybę. todėl. Pasak vieno dalyvio. dalyvių skaičius riboja iki 10–15 žmonių bei atsižvelgia į grupės homogeniškumą pagal profesinę patirtį. kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys asmenys. kuriuose visi apklausti respondentai stengiasi nedalyvauti. dalyvių nuomone. tačiau vieną kartą pelnytas pasitikėjimas garantuoja. jog su nuolatiniais klientais dirbti yra ir stabiliau. ir išoriniai. reikalaujama susiderinti ir pradėti šnekėti jo „kalba“. Vidiniai mokymai gali veiksmingai sureguliuoti ir santykius kolektyve: vienas dalyvių minėjo. Išoriniai mokymai. jog jiems bus sunku dirbti su tokia auditorija. Lektoriai neneigia išsimokslinimo reikšmingumo. dažnai auditorija elgiasi „vartotojiškai“: pasyviai laukia. Tokios grupės suvokiamos kaip „masiški mokymai“. ir dalyvių skaičius gali siekti ir keliasdešimt asmenų. vedant mokymus. žymiai skeptiškiau kalbėjo ir apie privačių mokymų lektorius. pagerėjo jų tarpusavio santykiai. į vieną mokymų grupę patenka įmonės darbuotojai. anot dalyvių. tokius kaip: „Ar investuojate į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą?“. bet labiau pabrėžia praktinių įgūdžių bei emocinės kompetencijos svarbą. nes jiems buvo suteikta proga pabendrauti. kaip pardavimų augimas bei plėtra. jį bandoma užmaskuoti. Pats pardavimo faktas nėra afišuojamas. gyvenime galima daug ko pasiekti. arba vidinės motyvacijos. Nors visi dalyviai pripažino. atsakinėti į dažniausiai užduodamus klausimus ar atsikalbinėjimus įsigyti mokymus). kas esi. Lektoriams tenka įtikinėti auditoriją savo kompetencija.0 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai tant į pokalbį su potencialiu užsakovu. jog po seminarų. kurių metu patariama. įrodinėti. Kaip pastebi dalyviai. kuriuose dalyvauti gali bet kuris pageidaujantis asmuo. palankiau vertino ir lektorius bei jų darbą. kuriais lektoriai siūlo apmokyti ir savo klientus: žaidžia situacinius žaidimus. nes dažnai dalyvių profesinė patirtis skiriasi. dalis respondentų auštai vertino ir savo buvusius mokytojus bei dėstytojus. Dalyviai. Svarbu paminėti. Dalyvių tarpe būna ir „skandalų mėgėjų“. kurie savo iškalba bando nustelbti arba perspėja lektorius. kaip reikia bendrauti su klientais (t. jis parduoda išmatuojamus pokyčius – tokius. gavę puikią progą įgyti fundamentalių žinių. siūlant bei vedant mokymus. akcentuoja jų asmeninę motyvaciją: ar lektorius asmeniškai nusiteikęs padėti dalyviams pasiekti iškeltų tikslų. aukštai vertinę savo buvusius mokytojus bei dėstytojus. ir pačių lektorių. toks požiūris nėra suprantamas lektoriams. vadovaujantis tais pačiais principais. turinčius panašias žinais ir praktinius įgūdžius (kartais. Dalyviai labiau vertina vidinius mokymus. jie yra apmokomi labiau patyrusių kolegų.

kuriose prašoma įvertinti mokymo programą bei lektorių. beje. jog dažniausiai neįgyja jokių naujų žinių. Skiriasi lektorių požiūriai į lyderystės ugdymą. arba padalijamos anketos. viešo kalbėjimo. Pateikiama informacija yra detalesnė bei dažnai išreikšta patarimų forma: mokoma prisistatymo. o mokėti teisingai suformuluoti ir užduoti klausimus. ar tie mokymai jiems buvo naudingi. kaip minėjo lektoriai. todėl lektoriui svarbu mokėti dirbti su reiklia auditorija ir įtikti jai. sėkmingai saviraiškai ir bendravimui būtina turėti ir tam tikrų žinių bei įgūdžių. įtikinėti. bendraudami su aukštus postus užimančiais vadovais. pardavimų ar derybų įgūdžių lavinimo temomis. Mokymo programos eigą galima patalpinti į paprastą schemą: programos pristatymas. Nors ir sakoma. kliento sudominimo frazių. į kurių nuomonę yra atsižvelgiama. išdėstant informaciją. Jeigu dalyviai lektoriaus mokymus vertina mažesniu nei nustatyta balu. vaikščiojimas žarijomis prilyginamas eilinei pramogos rūšiai. atsiradęs tarp dalyvių ir lektorių. pagrindinių teorinių žinių semiasi iš įvairių psichologijos krypčių. Net ir skeptiškai nusiteikę dalyviai sutinka. skirtų ne tik lyderių ugdymui. mokymai yra atšaukiami. Dalyviai pripažįsta. aptariama mažiausia smulkmena. tačiau labiau už naujas žinais vertina progą pažinti save. manydami. sprendžiant tolimesnes lektoriaus karjeros galimybes įmonėje. kuria norima paįvairinti įmonės vakarėlių programą. Mokymų trukmė gali varijuoti nuo vieno užsiėmimo iki kelių dienų trunkančių sesijų. pripažįsta. Sakoma. Ilgesnės trukmės apmokymai prasideda nuo „savęs ieškojimo“. Dalyviams paaiškinama. jog toks išorinis paskatinimas veda prie sėkmingo savęs pažinimo ir stipriausių savo pusių atskleidimo. taip ir profesinių įgūdžių. kaip. y. kuriuos ir bandoma suteikti. Kai kurie lektoriai paminėjo. pavyzdžiui. jog svarbiausia yra pakeisti žmonių nuostatas. jog visi atsakymai buvo atrasti savyje. jog analizuoja ir vertina savo konkurentų vykdomas programas. vykdant lyderystės ugdymo programas. t. kurios ir įgalina pokyčius. todėl. derėtis. turinčiomis formuoti praktinius įgūdžius: mokomasi deleguoti užduotis. valdyti konfliktines situacijas. yra gerai susipažinę su konkurentų darbo metodais ir technikomis. kur daromos klaidos. šios žinios yra „aptakios“. vėliau pereinama prie profesinių įgūdžių lavinimo. jog geriausia lektorių metodika yra sugebėjimas ne suteikti kažkokią informaciją. detaliai analizuojamas kiekvienas atvejis. atliekant praktines imitacines užduotis. sinemologiją ar net vaikščiojimą žarijomis. Dauguma mokymų programų. tinkamų asmeniui. jog šie žmonės turi pakankamai kaip teorinių žinių. Patys lektoriai. pažinimo. savo gyvenimo tikslų išsikėlimo. Kiti lektoriai. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne žinioms: akcentuojamas mokėjimas panaudoti savo emocinę kompetenciją. Išorinių mokymų pasiūlymų gausa bei organizavimo dažnumas liudija apie įmonės „čia ir dabar“ pelno siekį. Lektoriai nenoriai prasitaria. Lektorių kvalifikacijos vertinimas. be tam tikrų asmeninių savybių. Iš vienos pusės tai liudija lektoriaus norą dirbti kokybiškai. World Cafe diskusijas. tas pats teorinis pagrindas pritaikomas. pasisveikinimo–atsisveikinimo. dalyvių ypač vertinamas. Kai kurie lektoriai didžiojasi. bet galima teigti. Kiekvienas lektorius įsitikinęs savo vykdomų mokymų efektyvumu ir aukšta kokybe. kad galbūt taip bandoma dalyviams įteigti mokymų naudą. susipažinimas ir dalyvių lūkesčių išsiaiškinimas. net manipuliuoti kitais žmonėmis. Svarbiausia. vykdant privačius mokymus. jog dalyvis galėtų pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius darbinėje veikloje. kad seminaras patiktų. Dalyvių nuomone. todėl juos labiau žeidžia klaidingas potencialių klientų lektoriaus naudojamų technikų suvokimas. trumpos teorinių žinių apžvalgos (teorijai skiriama ne daugiau nei 30 procentų mokymų laiko). siekiant iškeltų tikslų. kokias užduotis jie atlieka gerai. jog konkurentai dalyvauja jų apmokymuose. yra suteikiamas dalyviams. todėl varijuoja ir naudojamų technikų spektras: vieni pabrėžia kognityvinio požiūrio svarbą. kurias dažnai vertina skeptiškai. pripažįstamas ir lektoriaus indėlis. konfliktų valdymo disciplinų. užimančiam tam tikras pareigas. geriausias lektorius yra tas. Reikia pabrėžti. jo paslaugų ateityje atsisakoma. kuris pasiekė savo iškeltus tikslus ir mokymus veda tik norėdamas padėti atsiskleisti ar motyvuoti kitus . orientuojasi į savęs pažinimą. vertindami apmokymų efektyvumą dalyviams. jog lyderiui. teigia. svarbiausia. nepaisant lektoriaus kvalifikacijos kaip specialisto.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 1 romas klaidas. kūno kalbos valdymo technikų. naudodami intuicijos ir kūrybiškumo lavinimo metodus. glaudus ryšys. ir yra reguliuojamas rinkos pasiūlos-paklausos mechanizmu: nesusidarius nustatyto skaičiaus dalyvių grupei. nes būtent jo dėka iškelti tikslai suformuluoti dar aiškiau. jog dalyvių pildomos lektoriaus darbo kokybę vertinančios anketos nėra tinkamas instrumentas objektyviam vertinimui: naudojami tendencingai sudaryti ar nereprezentatyvūs klausimai. ne tai. derinamos su praktinėmis imitacinio pobūdžio užduotimis. vedant mokymus lyderystės ugdymo. kad visada atkakliai po apmokymų klausinėja visų dalyvių.

Tam tikrose įmonėse vidurinės grandies vadovai verčia savo pavaldinius dalyvauti mokymuose. siekiant naujų žinių. kad būtų galima valdyti. Vieni dalyviai. jog nors Lietuvoje panašių mokymų ilgą laiką trūko. todėl kartais dalyvaujama vien tik dėl sertifikato. neigia ir įvairovės prin- . geriausiai mokymų vertinimas atsispindi atsakyme į klausimą.2 DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai žmones. kartais iniciatyva gali kilti iš pačių darbuotojų. Vienas vadovas paminėjo. lavinimuisi. Ne visi dalyviai vertina apmokymus kaip motyvacijos priemonę. taip ir dalyvių tarpe. jie keltų aukštesnius reikalavimus lektoriams. šiuo metu žinomų lektorių mokymų lankymas tampa prestižo. Privačių mokymų teigiami ir neigiami kaštai išreiškiami socialiniais rodikliais. arba bandymas vaikytis madingos tendencijos. supratę teigiamą apmokymų poveikį darbuotojo kvalifikacijai. neatsisakytų nei vienų lankytų mokymų kaip reikalingos patirties. nes mano. mados ir vos ne būtinumo reikalu: pažįstamų su pašaipia nuostaba klausiama. ar jie nelanko jokių mokymų. jog buvo neįdomu ir nemokėtų už mokymus asmeniškai. kiti pripažįsta. nepraėjus tam tikram laikotarpiui po apmokymo. nurodytų gyvenimo aprašymuose. Apie kiekvienos įmonės poziciją mokymų atžvilgiu spręsti yra sunku. Lektorių aktyvumas. ar jie norėtų dalyvauti naujuose mokymuose. kuriems vėliau pavedama apmokyti ir visus savo darbuotojus-pavaldinius. o ne pragyvenimo šaltiniu ar komercializuota veikla. todėl. nes įvairūs seminarai yra organizuojami biudžetinių metų pabaigoje. ar patys dalyviai mokėtų už šiuos apmokymus (dažniausiai mokymus inicijuoja ir apmoka darbdavys. pagrindinis mokymų tikslas – pažinti save arba įgyti naujų žinių. bet darniam vystymuisi taip pat labai svarbios ir profesinės žinios. Atitinkamai ir darbdaviai siunčia į apmokymus tuos darbuotojus. nepaisant mokymų vertinimo. Nuolatinis reikalavimas kelti darbuotojų kvalifikaciją sudaro problemų ir vadovams. Nors lektoriai teigia. kiti jaučiasi pamaloninti. nes tai gali būti kaip ir vadovybės nurodymo vykdymas. kurių gali suteikti specializuotos ir kol kas tik Aukštojo mokslo sistemos programos. Minima. kuriems tenka planuoti biudžetą. kai jis neatlygtinai dalijasi savo įgyta patirtimi. Emocinės kompetencijos ugdymas yra skatintinas dalykas. mokymų kainų lygis siekia kelis šimtus litų ir daugiau). jog mokymai – tai papildomas pliusas į gyvenimo aprašymą. Patys mokymai gali tapti ne tik motyvacijos. patys klausia darbuotojų. jog jeigu dalyviai sutiktų mokėti už mokymus asmeniškai. Darbų tęstinumo bei atsakomybės sklaidos principai vykdomi tik savo įmonės viduje kaip lektorių. taip ir ekonominio pelno siekimo. jei darbo sutartis nutraukiama. kai į tuos pačius mokymus kelis kartus siunčiami tie patys žmonės. Stropus vadovybės nurodymų vykdymas kartais virsta mokymų parodija. kai darbuotojai priversti dalyvauti mokymuose. ar aprašyta privačių mokymų praktika atitinka išvardytus tvarios lektorių bei dalyvių lyderystės principus. Turimomis žiniomis ir ištekliais ir lektorių. Kitos įmonės lektorius ar vadovas traktuojamas kaip konkurentas. įgūdžių tam. Patys lektoriai. nes jos dėka galima kurti stipresnius emocinius ryšius su bendradarbiais bei pasekėjais. sakydami. Vienas pagrindinių akstinų dalyvauti panašiuose mokymuose yra karjeros planai. kartu pripažįsta. taip ir tikras kvalifikacijos kėlimo poreikis. Taigi. jog teigiamai vertina naujų mokymų programų atsiradimą. gavę aukštesnio lygio vadovų nurodymus. motyvacijai didinti bei darbo rezultatams. noras išbandyti kažką nepatirto. Aukščiausiai vertinamas lektorius. mokėjimas manipuliuoti bei naudotis kitais žmonėmis tiesiogiai supančiai aplinkai nekenkia tik iki tam tikro laiko. kurių pozicijos yra stabilesnės: pavyzdžiui. kuriam mokymai tampa maloniu laisvalaikio užsiėmimu. Kartais darbuotojai net vengia dalyvauti apmokymuose: iš apmokyto darbuotojo tikimasi teigiamų darbo rezultatų pokyčių. įvardytose kaip papildomos investicijos į kvalifikacijos kėlimą. bei rūpinimasis (žinių suteikimo prasme) dalyviais yra nulemtas kaip profesinio intereso. jog jau nebevertina išklausytų kursų. Taigi. jog mokymai buvo vertinga patirtis. skirtų personalo išlaidoms. tačiau tikrovėje – nenorint mokėti pelno mokesčio ar premijų darbuotojams. Kai kurie dalyviai neslepia. nes kai kurie dalyviai tampa savotiškais sertifikatų kolekcionieriais. Mokymų programos. ir dalyvių-vadovų tarpe dalinamasi tik už tam tikrą atlygį. privačių mokymų srityje jaučiama arši konkurencija. bet ir manipuliacijos priemonė. taip pat dažnas darbdavio reikalavimas – mokymų apmokėjimas darbuotojo lėšomis. sukurtos beveik pagal vienodą standartą. net sužinoję kažką naujo. net jei lektorius tiesiog apibendrino jau turimas žinias. panagrinėkime. kai lieka lėšų. Dalies dalyvių pasyvumas mokymų metu ar mokymų ignoravimas bei trukdymas jiems neigia buvimo lyderiu besimokant principą. kad daliai dalyvių mokymai – tai arba nauji įspūdžiai. vis tiek atsako. jog dalyvavimas apmokymuose – vadovo pasitikėjimo ženklas. įtakoti kitą žmogų. Vadovai. kaip papildomo kandidato pranašumo. Mokymų poreikis kiekvienoje įmonėje nustatomas individualiai. siunčiami skyrių vadovai. įtraukiant papildomas išlaidas.

Formalizuotos taisyklės.Ritzer. jis šiuo metu nėra tinkamai ir socialiai teisingai išnaudojamas. Taigi. masinė gamyba. kaip ir automobiliai. šio reiškinio apibrėžimui galima pritaikyti labiau tinkamą principą.DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai  cipą. gamybos mechanizavimas – mašininis darbas. privatūs mokymai. norint išlikti konkurencingiems. visiškas darbo pasidalijimas – kiekvienas žmogus atlieka tik vieną lasbai smulkią gamybos proceso dalį [13. sveikatos apsaugos. kuriais vadovaujamasi nuasmenintose ir technokratinėse organizacijose. „McDonald‘s“ darbo principai taikomi ir daugelyje visuomenės sričių: kaip pastebi g. 12–15]. Junginys „masinė lyderių gamyba“ šiuo metu vartojamas konsultacinių įmonių dažnai kaip skeptiškas konkurentų vykdomos veiklos įvertinimo epitetas.124]. kai vadovaujamasi griežtais racionalumo ir efektyvumo rodikliais. Kontrolė – darbuotojų ir klientų kontrolė vykdoma. labiau atspindinčio analizuojamo reiškinio esmę. Privatūs mokymai ugdo lyderį. Tam reikia suskaidyti gamybos procesą į mažus žingsnius bei detaliai aprašyti kiekvieną operaciją – racionalizuotas gamybos procesas leis kurti ir supaprastintą bei nusakomą produktą. nors ir aprėpia didelę potencialių įmonių atsakingos politikos formuotojų grupę. šie principai įsigalioja švietimo. Pripažįstama. tenka atsisakyti bendradarbiavimo strategijos. Kroco: • • • • • vertikali visos įmonės struktūra – įmonė viską gamina pati. Lyderiai šioje schemoje bus įvardyti produktu. Pasinaudoję Ritzerio teoriniu modeliu. leidžianti sumažinti gaminamo produkto savikainą. Ritzerio – lyderių gamybos makdonaldizacija. verčia abejoti darnios lyderystės bei plėtros principų įgyvendinimu bei galimybe juos skatinti. Nors mokymų ir vadovavimo veikloje pastebimi pokyčiai bei naujos tendencijos. nes racionalios sistemos neigia humaniškumą ir žmogiškojo faktoriaus svarbą [12.Ritzer sąvoka). * Remiamasi informacija. žmoniškąsias technologijas pakeičiant dehumanizuotomis [12. Kodėl makdonaldizacija? Daugeliui žodis „McDonald‘s“ asocijuojasi su greitu. palaipsniui pradeda dominuoti ir kasdieniame žmonių gyvenime bei tarpusavio santykiuose. atsižvelgiant į vartojimo kontekstą bei autorės nuomone. jog ekonominiai pasiūlos-paklausos dėsniai veikia ir lyderių formavimo rinkos dinamiką. reguliavimo bei vadovavimo principai. bet meistriškai ir sumaniai pritaikytų „McDonald‘s“ įkūrėjo R. nesveiku ar nekokybišku maistu. susiduriama su naujos veiklos apraiškomis – lyderio konstravimu arba. gamyba bei pardavimai yra sėkmingi tik tada. Makdonaldizacija – procesas. 1 Fordo gamybos organizavimo principų. tačiau valdymo specialistas negali neįžvelgti „McDonald‘s“ (ir visų kitų greito maisto restoranų tinklų) veikloje h. pasiūlytą amerikiečių sociologo g. p. Tokiu būdu. mėsainiai gaminami.. 3. sugebantys įtakoti staigų teigiamą pokytį. mechaniškai. įvairios konsultaci- . Tenka pripažinti. labiau vertinamos greitai įgyjamos žinios ar įgūdžiai. pabandykime jo rėmuose aprašyti lyderių gamybos procesą. standartizavimas – gaminamas ribotas skaičius produktų. politikos ar net turizmo sferose: makdonaldizacija yra nauja racionalumo paradigma [14]. lyderių gamyba. Todėl neatsitiktinai amerikiečių sociologas george Ritzer kraštutinę kasdienių užduočių atlikimo racionalizacijos formą įvardino terminu „makdonaldizacija. p. gauta kokybinio bendrų gairių interviu metu. Taip makdonaldizacijos procesas veda prie racionalumo iracionalumo (g. remiantis tais pačiais racionaliais konvejerio principais. o ne kokybiniams rodikliams (produkto skonis). nesusimąstant apie veiksmo ilgalaikes pasekmes. kad jie nulemti konkurencinio pranašumo siekimo.1]. kurio metu greito maisto restoranų veiklos principai tampa dominuojančiais vis daugiau socialinio gyvenimo sektorių [12. Kritiškai vertinant lyderių gamybos racionalizacijos procesą. Autorius įžvelgė 4 pagrindinius „McDonald‘s“ darbo principus: Efektyvumas – optimalus užduoties atlikimo būdas. Nuspėjamumas – standartizuotos ir unifikuotos paslaugos. kuriems. Ilgainiui bet kokios racionalios ir automatiškai veikiančios sistemos gali susidurti su nenumatytomis iracionaliomis pasekmėmis. pardavimų kiekis). kad nors privatūs mokymai yra efektyvus žinių skleidimo būdas. Apskaičiavimas – pirmenybė teikiama kiekybiniams (pvz. tačiau kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis? Vertinant privačius mokymus. tačiau dominuoja bendras požiūris. kalbant apie verslo lyderių konstravimą [15]. 48]. nei įmonių vadovai. beje. labiau tikėtina. Privačių įmonių lektoriai tausoja savo materialųjį bei socialinį kapitalą labiau. p. sprendžiant įmonės vidinės struktūros klausimus. jog siūlomų paslaugų kokybė ir yra pagrindinis lyderių gamybos rinkos stabilizavimo šaltinių1∗. Praeities žinių ir patirties saugojimas yra epizodinis. p.



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

nės įmonės, viešųjų ryšių specialistai ir įvaizdžio formuotojai – gamintojais, visuomenei atiteks vartotojo vaidmuo. 4. Lyderių gamybos makdonaldizacija Įdėjus kuo mažiau laiko ir pastangų į produkto gamybą, gamintojams reikia gauti kuo geresnį rezultatą: lyderių gamybos sąnaudos yra minimizuojamos. greitai pagamintas produktas (laiko matavimas yra subjektyvus, bet, turint omenyje, kad praeities kartų lyderiai nuosekliai ugdė save visą gyvenimą, autorės nuomone, pagrįstas) turi būti greitai ir suvartotas, kitaip pasibaigs ir be to trumpas galiojimo laikas, todėl lyderis po tam tikro laiko gali neatitikti gyvenimo pokyčių bei šių dienų aktualijų. greitai pagamintas produktas patrauklus ir vartotojui – lyderis jau paruoštas vartojimui. Pagal makdonaldizacijos principus, vartotojai moka už privilegiją pabaigti darbą, kuris anksčiau buvo atliekamas, aptarnaujant jį patį. Produkto patrauklumas stiprinamas ir tam tikrais kiekybiniais rodikliais, kuriais bandoma pagrįsti produkto kokybę: kiek sertifikatų ar diplomų yra įgijęs (ir jais papuošęs kabineto sienas) lyderis, kiek seminarų yra išklausęs, kelių konferencijų veikloje dalyvavęs, su kiek naujų partnerių/klientų yra užmezgęs ryšius. Įsivyrauja įsitikinimas, kad kokybė yra tapati dideliam tam tikro produkto kiekiui: kiekybė tampa kokybės surogatu – didesnis yra geresnis. Lyderių gamyba pamažu virsta monotoniška, nuobodžia veikla: lyderiai gaminami pagal tą patį principą – vienodą metodiką, siūlant tų pačių lektorių kursus. Kiekvieno gamintojo užduotys aiškiai suskirstytos ir padalintos, o kiekvienas gaminys praeina nuoseklią detaliai reglamentuotų smulkių žingsnių seką. Todėl dauguma pagamintų lyderių yra homogenizuoti – ugdomi pagal vieną standartinį šabloną. Taip pasekėjų pasirinkimas ne tik palengvinamas, bet ir apribojamas, t. y. kontroliuojamas. unifikuoti modeliai spartina tarpasmeninių santykių pakeitimą dehumanizuota interakcija. Sąveikos dalyviai traktuojami kaip mechanizmai, automatiškai atliekantys užprogramuotą veiksmą, beje, pagrindiniu vertinimo kriterijumi tampa mokėjimas valdyti naująsias technologijas. Tokios racionalios sistemos savaip „minimizuoja“ vartotojų išlaidas – vartotojai „sumoka“ mažiau (negaišta laiko politinei bei socialinei savišvietai), bet vėliau jiems tenka daugiau darbo – patiems rūpintis savo gerbūviu, taip atsiskaitant už politikų bei verslininkų nesugebėjimą ar nenorą spręsti socialines

problemas. Viena svarbiausių yra veiksmo padarinių problema: politinės santvarkos nestabilumai ar ekonominė krizė – dar nepilna kaina už aplaidžiai priimtą sprendimą. Nė vienas žmogus nesugebėtų nustatyti ilgalaikių veiksmo ar sprendimo pasekmių bei visų jų padarinių, net pasitelkdamas į pagalbą modernias prognozavimo technikas bei metodus. Taip politinis ir finansinis nestabilumas gali virsti demokratijos ar laisvos rinkos ekonomikos žlugimo priežastimi. Taigi, privačiai vykdomi lyderystės ugdymo mokymai, neigiantys darnios lyderystės bei vystymosi principus, tačiau populiarūs tikslinių grupių tarpe, gali ir turi būti panaudoti visuomenės dėmesio koncentravimui ir darnios plėtros principo akcentavimui privačių įmonių veikloje. Privačios įmonės siūlo patrauklią žinių perteikimo formą, kuri yra imli darbui ir brangi, tačiau pakankamai efektyvi, todėl aukštosios mokyklos turi rasti būdą, kaip aprėpti privatų sektorių, siūlant mokymo programas su integruota darnaus vystymosi idėja – gerai formai suteikti jos vertą turinį. Išvados 1. Darnus vystymasis nėra vien aplinkos saugojimas; visų pirma tai moralinis imperatyvas, nuo kurio priklauso žmonių gyvenimo kokybė ir planetos ateitis. Darnos principas yra ir moralinė sąvoka, ir moralinė praktika, kurių esmėje glūdi socialinio teisingumo supratimas. Teisingumas – tai proporcingas organizacijos veiklos pasekmių – naudos ir naštos, paskirstymas visiems gyventojams. Vadovaujantis taip apibrėžtu socialinio teisingumo principu, bet kurios veiklos sferos dalyviai turi prisiimti atsakomybę už savo vykdomų veiksmų kaip teigiamus, taip ir neigiamus padarinius. 2. švietimo sistema yra vienas svarbiausių socializacijos ir pagrindinis žinių sklaidos šaltinis. švietimas, orientuotas į darnų vystymąsi, plėtoja ir stiprina atskirų žmonių, bendruomenių, organizacijų, valstybių galias prisidėti prie darnaus vystymosi.. Darnaus vystymosi švietimo tikslas – suteikti asmeniui žinių, padėti ugdytis gebėjimus bei vertybines nuostatas ir motyvaciją demokratiškai ir atsakingai veikti, prisidėti prie darnaus vystymosi siekių įgyvendinimo. 3. Svarbiausias vaidmuo, formuojant organizacijų atsakomybės politiką, atitenka organizacijos vadovui – lyderiui, todėl darnaus vystymosi proceso efektyvumas didele dalimi priklauso nuo sėkmingo vadovavimo. Viešasis sektorius

DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai 

darnaus vystymosi principus įgyvendina, vykdydamas įvairias programas. Tačiau daugiau aplinkosauginių ir socialių problemų sukelia privatus verslas, kuris ir privalo tapti šių problemų sprendimo dalimi. Verslo struktūrų įtraukimas į darnaus vystymosi procesą yra privaloma sėkmingo šio principo įgyvendinimo prielaida. 4. Aukštosios mokyklos, rengiančios būsimus vadovus bei pripažįstančios vidinės socialinių bei humanitarinių mokslų integracijos svarbą, pradeda įgyvendinti jungtines darnaus vystymosi programas, skatinančias studentus darbinėje veikloje nuosekliai įgyvendinti pasirinktas darnaus vystymosi inovacijas. Tačiau aukštojo mokslo sistema nepajėgi aprėpti visos tikslinės auditorijos – privačių įmonių įvairių lygių vadovų bei specialistų, todėl būtina rasti priėjimą prie šios grupės ir prisidėti prie privačių įmonių atsakomybės politikos formavimo. 5. Privatūs mokymai, nors ir aprėpia didelę potencialių įmonių atsakingos politikos formuotojų grupę, verčia abejoti galimybe įgyvendinti bei skatinti darnios lyderystės bei plėtros principus. Tenka pripažinti, kad nors privatūs mokymai yra efektyvus žinių skleidimo būdas, jis šiuo metu nėra tinkamai ir socialiai teisingai išnaudojamas. galima teigti, kad lyderių ugdymas privačioje sferoje vykdomas pagal gamybos racionalizacijos procesą, kuris įvardijimas, pritaikant amerikiečių sociologo g. Ritzerio pasiūlytą sąvoką, makdonaldizacijos procesu, kurio metu greito maisto restoranų veiklos principai (efektyvumas, apskaičiavimas, nuspėjamumas bei kontrolė) tampa dominuojančiais vis daugiau socialinio gyvenimo sektorių. 6. Privačiai vykdomi lyderystės ugdymo mokymai, neigiantys darnios lyderystės bei vystymosi principus, tačiau populiarūs tikslinės grupės tarpe, gali ir turi būti panaudoti visuomenės dėmesio koncentravimui ir darnaus vystymosi principo akcentavimui privačių įmonių veikloje. Privačios įmonės siūlo patrauklią žinių perteikimo formą, kuri yra imli darbui ir brangi, tačiau pakankamai efektyvi, todėl aukštosios mokyklos turi rasti būdą, kaip aprėpti privatų sektorių, siūlant mokymo programas su integruota darnaus vystymosi idėja – gerai formai suteikti jos vertą turinį.

Literatūra
1. 2. barry, b. Teisingumo teorijos: socialinio teisingumo traktatas. Vilnius: Eugrimas, 2002. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. IV leidimas / vyr. red. Keinys S. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. Dambrava, V.A. Teisingumo principai. Vilnius: LTu leidybos centras, 1995. Darnaus vystymosi švietimo dešimtmetis 2005–2014. http://www.unesco.lt/svietimas/darnvystsviet/ Prisijungta 2008 04 26

3. 4.

5. hargreaves, A. Sustainable Leadership // Independent School; Winter 2005, Vol. 64 Issue 2, P. 16–24. 6. hargreaves, A. Fink, D. The Seven Principles of Sustainable Leadership // Educational Leadership; April 2004, Vol. 61 Issue 7, P. 8–13.
7. hayek, F.A. Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė: naujas liberalių teisingumo bei politinės ekonomijos principų išdėstymas. T.2. Socialinio teisingumo miražas. Vilnius: Eugrimas, 1998. 8. Kiekvienas mokytojas yra lyderis. http://www.smm. lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1684, Prisijungta 2008 04 26 9. Lane, J.E. Viešasis sektorius: sąvokos, modeliai ir požiūriai. Vilnius: Margi raštai, 2001. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nutarimas nr. 804 „Dėl nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ // Valstybės žinios, 2007, Nr. 90.

11. Minkevičius, A., Suvorova, o. naudos ir teisingumo principų derinimo problema organizauojant ir administruojant azartinius lošimus Lietuvoje. // Viešasis administravimas, Vilnius, 2006, Nr. 1(9), P. 66–79.
12. Ritzer, g. 2000. (Second edition) The McDonaldization of society. Thousand oaks: Pine Forge Press. 13. Stoškus, S. 2002. bendrieji vadybos aspektai. šiauliai: šiaulių universiteto leidykla 14. Ашин, Г. К.; Кравченко, С. А.; Лозанский, Э. Д. 2001. Социология политики: сравнительный анализ российских и американских политических реалий: учебное пособие. Москв а: Экзамен. 15. Скиба, Е. 2007. Обучение лидерству. История вопроса. http://www.ubo.ru/articles/ ?cat=135&pub=1543 Prisijungta 2007 09 15



DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA IR PRAKTIKA / Mokslo darbai

The Significance of Leadership Training in the Context of Sustainable Development Principle Implementation
OKSANA SUVOROVA
Summary The efficiency of sustainable development process is determined by successful leading, that’s because sustainable leadership principles’ applying in professional work is a crucial thing for nowadays leaders. Universities training forthcoming leaders and recognizing the integration of social sciences and humanities importance begin to implement cross–disciplinary programs for sustainable development. The main programs goals are to prompt students to implement innovations of sustainable development into their professional practice, analyze perspectives, problems and results and examine possible solutions alternatives. However leadership training and formation of leaders’ principles is popular topic of fields of expertise of private educational centers: depth, endurance, breadth, justice, diversity, resourcefulness and conservation. The aim of the article is to clarify if the private leadership trainings could motivate the private organization consultants and leaders to motivate followers and appeal to the sustainable development principles in professional practice. Analysing the data got from qualitative interviews and mystery shopping study the model of leadership construction was established. Higher education system should try to find the way to reach the target group – private sector leaders who are responsible for taking care about physical and social harm of their dids. Private training are really attractive to the participants, they could suggest a suitable and efficient form to spread the knowledge and requirement of sustainable development to construct new training programs with integrated concept of sustainability – to put the valuable content to the approved form. Keywords: sustainable leadership implementation, leadership training, sustainable leadership.

 .

9.lt. l. Tiražas 120 egz. 20. 13b. Elektroninis paštas info@kopija. užsakymas Išleido Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras. 2008 11 20.DARNAuS VySTyMoSI STRATEgIJA IR PRAKTIKA Mokslo darbai SL 585.lt . Ateities g. LT-08303 Vilnius Puslapis internete www. Vilnius Puslapis internete www.5 leidyb. paštas leidyba@mruni. Kareivių g.lt Spausdino uAb „baltijos kopija“. apsk.kopija.mruni.eu El.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->